Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2010 m. spalio 18 d. - Strasbūras

18. Europos standartizacijos ateitis (trumpas pristatymas)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – pranešimas dėl Europos standartizacijos ateities, kurį pateikė Edvard Kožušník Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu (2010/2051(INI)) (A7-0276/2010).

  Edvard Kožušník, pranešėjas. – (CS) Pranešimas, apie kurį šiandien kalbame, teikiamas kaip ženklas, pranašaujantis vadinamojo standartizacijos paketo, kurį šiuo metu rengia Komisija, priėmimą. Šiuo paketu siekiama persvarstyti esamą Europos standartizacijos teisinę sistemą, kuria remdamiesi nustatysime artimiausių dešimtmečių standartizacijos politiką. Taigi Parlamentui naudinga pasitelkiant šį pranešimą pateikti Komisijai ir atitinkamiems specialistams savo nuomonę apie tai, kaip Europos standartizacijos politika turėtų būti plėtojama ateityje.

Tinkamas Europos standartizacijos sistemos modelis yra raktas į sėkmę užtikrinant, kad būtų išnaudotos visos vidaus rinkos teikiamos galimybės, padidintas Europos ekonomikos konkurencingumas ir įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ užsibrėžti tikslai. Todėl šis klausimas labai nuodugniai apsvarstytas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete. Įtemptai diskutavome su visomis suinteresuotosiomis šalimis tiek tarptautiniu, tiek Europos, tiek ir valstybių narių organizacijų lygmenimis. Siekdami užtikrinti, kad būtų nustatytas tinkamiausias Europos standartizacijos sistemos modelis, nepamiršome pasitarti ir su mažųjų ir vidutinių įmonių atstovais, taip pat su vartotojų atstovais, neįgaliais žmonėmis, aplinkosaugininkais ir kitomis organizacijomis, atstovaujančiomis visuomenės interesams.

Diskusijose dėl Europos standartizacijos politikos ateities priėjome išvadą, kad atliekant siūlomą persvarstymą reikėtų remtis stipriosiomis esamos sistemos savybėmis, kurios sudaro tvirtą pagrindą sistemos tobulinimui, ir susilaikyti nuo radikalių pakeitimų, kurie galėtų pakenkti esminėms sistemos vertybėms. Siekiant užtikrinti tinkamą Europos standartizacijos sistemos veikimą, būtina, kad nacionalinės standartų institucijos aktyviau dalyvautų standartizacijos procese ir būtų sustiprintos. Stiprios nacionalinės standartizacijos organizacijos, galinčios veiksmingai bendrauti tarpusavyje ir su kitomis suinteresuotosiomis šalimis, yra Europos standartizacijos sistemos stabilumo pagrindas.

Ateityje taip pat turime labiau pasistengti užtikrinti aktyvesnį suinteresuotųjų šalių dalyvavimą pačiame standartizacijos procese. Aktyvesnis suinteresuotųjų šalių dalyvavimas leis užtikrinti didesnį sutarimą rengiant ir tvirtinant Europos standartus, taigi galiausiai ir didesnį jų reprezentatyvumą. Dar vienas klausimas, kurį sprendėme šiose ilgose diskusijose – geresnių prieigos prie standartų sąlygų užtikrinimas. Šiuo atžvilgiu pirmiausia norėčiau pakalbėti apie standartų nustatymo procesą. Standartai turi būti rengiami ir priimami atsižvelgiant į subjektų, kuriems jie skirti ir kurie juos naudos, ypatybes. Taigi būtina užtikrinti, kad standartai būtų suprantami ir jais būtų nesunku naudotis, kad naudotojai galėtų juos geriau įgyvendinti.

Atsižvelgiant į didėjančią paslaugų sektoriaus liberalizaciją, būtina nuodugniau apsvarstyti standartizacijos galimybes šiame sektoriuje. Manome, kad paslaugų standartams tenka labai svarbus vaidmuo skatinant didesnę tarpvalstybinę konkurenciją paslaugų sektoriuje. Europos standartų nustatymas paslaugų sektoriuje – tai būdas pašalinti paslaugų vidaus rinkoje esančias kliūtis ir padaryti tai labai delikačiai, o šių kliūčių pašalinimas ir konkurencijos didinimas – būdas užtikrinti didesnį Europos paslaugų skaidrumą, pagerinti jų kokybę ir skatinti konkurenciją, žengiančią koja kojon su inovacijomis. Įveikus krizę būtent inovacijos ir naujos technologijos bus varomoji ekonomikos augimo jėga. Todėl standartizacijos srityje mūsų laukia iššūkis užtikrinti didesnį standartų rengėjų, novatorių, akademinių ir mokslo bendruomenių abipusį supratimą ir bendradarbiavimą. Be aktyvaus visų šių grupių dalyvavimo rengiant standartus Europai bus sudėtinga standartizuoti naujas žinias mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, elektra varomų automobilių, nanotechnologijos ir informacinės ir ryšių technologijos srityse. Gebėjimas standartizuoti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos rezultatus nulems, ar Europos standartizacijos sistema ir toliau atliks pagrindinį vaidmenį globalizuotame pasaulyje.

Baigdamas norėčiau padėkoti visiems kolegoms, ne tik iš mano komiteto, bet ir iš Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, aktyviai prisidėjusiems rengiant šį pranešimą. Ypač norėčiau pabrėžti, kad mums pavyko pasiekti bendrą sutarimą dėl galutinio pranešimo teksto visose frakcijose.

  Lara Comi (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau išreikšti savo pasitenkinimą pranešėjo ir šešėlinių pranešėjų parengtu pranešimu, kuriame mums pavyko tinkamai suderinti skirtingas politines pozicijas. Šiame pranešime Europos Komisijai siunčiama oficiali politinė žinia ir pateikiamos svarbios gairės dėl artėjančio persvarstymo proceso.

Nustatėme, kad esama sistema veikia tinkamai ir nereikalauja radikalių pakeitimų. Pateikėme pasiūlymų, kuriais siekiama patobulinti esamą sistemą nekenkiant principams, kuriais ji yra grindžiama, o kalbant konkrečiau – nacionalinio delegavimo ir jo savanoriškumo principui. Tačiau visuomenei naudinga, kad suinteresuotosios šalys atliktų aktyvesnį vaidmenį ir daugiau prisidėtų rengiant standartus. Manau, kad mažųjų ir vidutinių įmonių vaidmuo standartizacijos procese svarbus ir reikšmingas.

Šis pranešimas yra tik pradžia: ateinančiais mėnesiais tęsime darbą siekdami užtikrinti, kad Europos standartizacijos sistema atitiktų ekonominius ir socialinius Europos poreikius.

  Zigmantas Balčytis (S&D). – (LT) Sveikinu savo kolegą parengus šį svarbų pranešimą. Standartizacija yra ypatingai svarbi kuriant bendrą vidaus rinką ir užtikrinant tiek Europos Sąjungos, tiek ir atskirų valstybių narių verslo konkurencingumą ir šalinant prekybos kliūtis. Remiu Komisijos iniciatyvą parengti standartizacijos paketą, kuris, tikiuosi, bus pakankamai išsamus ir leis pašalinti esamus trūkumus, kurie šiuo metu trukdo užtikrinti produktų saugumą ir sukuria skirtingus vartotojų apsaugos lygius skirtingose valstybėse narėse. Vieningų standartų nustatymas Europos mastu yra itin svarbus sparčiai besivystančių technologijų ir inovacijų srityje. Siekiant užtikrinti ne tik Sąjungos konkurencingumą, bet ir mūsų žmonių tinkamą sveikatos apsaugą ir saugių produktų patekimą į rinką yra būtina, kad visose Europos Sąjungos valstybėse galiotų ir būtų taikoma vienodi standartai.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Europos standartizacijos sistema sudaro tarptautinės sistemos, kuria nustatomos vienodos ir visuotinai taikomos taisyklės ir normos ir kuriomis vadovaujasi gamintojai visame pasaulyje, dalį.

Visuomenei vystantis plėtojamos žinios, atsiranda naujų technologijų, keičiasi darbo organizavimas ir gyvenimo būdas, tad standartizacija, kaip specifinė sritis, susijusi su visuotinai taikomų normų nustatymu, taip pat turi būti atvira pažangai. Jeigu Europos Sąjunga nori, kad jos ekonomika iš tikrųjų būtų pažangi ir grindžiama inovacijomis, ji neišvengs būtinybės imtis gerokai aktyvesnės veiklos rengiant naujus standartus, kad būtų palengvintas mokslinių ir technologinių naujovių patekimas į rinką. Todėl manau, kad atėjo laikas atnaujinti šiuo metu galiojančius Europos standartizacijos ir normalizacijos mechanizmus, kurie iš esmės yra grindžiami nacionalinėmis tradicijomis ir nacionalinėmis darbo vietomis. Tačiau šiandien šie mechanizmai turi būti paprastesni ir veiksmingesni.

  Csanád Szegedi (NI). – (HU) Ponios ir ponai, mes, judėjimo „Jobbik“ atstovai, dažnai vadinami euroskeptikais ir su tuo iš tikrųjų sutinkame, tačiau tai nereiškia, kad neremiame ES valstybių narių bendradarbiavimo. Neabejotinai pasisakome prieš „Jungtines Europos Valstijas“ ir remiame valstybių Europą, bet iniciatyvoms standartizacijos srityje įprastai pritariame ir jas remiame. Taigi neteisinga teigti, kad visada protestuojame ir viskam sakome tik „ne“. Standartizacija yra ta sritis, kurią mes taip pat norėtume plėtoti ir remti. Norėčiau paprašyti visų valstybių narių paremti standartizaciją, taip pat paprašyti kolegų EP narių pritarti E. Kožušníko pranešimui. Tai sritis, kurioje šiuo metu galime sutarti.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Priimant europinius standartus gali būti labai svariai prisidedama sudarant geresnes sąlygas MVĮ patekti į bendrąją rinką ir joje įsitvirtinti. Atsižvelgiant į tai, MVĮ reikia paprastų, standartizuotų paskolų produktų, kurie padės palengvinti greitą jų gavimą dėl minimalaus reikalaujamų pateikti dokumentų skaičiaus ir supaprastintos finansinės analizės. Europos standartizacijos sistema turi suteikti galimybę skatinti ir remti inovacijas, taip pat nustatyti bendrą pagrindą visapusiškesniam požiūriui į standartizaciją. Taip pat manau, kad būtų naudinga Europos lygmeniu reguliariai taikyti subsidiarumo ir proporcingumo principus. Tai padėtų įtvirtinti pagrindinį principą „pradėk nuo mažo“, kuriuo vadovaujamasi įgyvendinant viešąją MVĮ rėmimo politiką. Šiuo atžvilgiu taip pat norėčiau paminėti, kad Rumunijoje neseniai priimtas potvarkis dėl ES teisės akto, kuriuo nustatomos vienodos produktų pateikimo į rinką sąlygos, įgyvendinimo priemonių.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Šis pranešimas suteiks Komisijai papildomą postūmį tęsti standartų vidaus rinkoje suderinimo procesą. Standartizacija – tai būdas vis didėjančios pasaulio prekybos liberalizacijos sąlygomis apsaugoti Europos piliečius nuo prastos kokybės ir nesaugių produktų, ypač iš Azijos šalių. Dėkoju kolegoms iš Komisijos už paramą mano pateiktam pakeitimo projektui, kuriuo duodama žalia šviesa nustatyti saugesnės vaikų avalynės standartus. Jau seniai reikėjo imtis veiksmų, nes šiandieninė vaikų karta turi ortopedinių defektų, kurių priežastis – pigi, bet fiziškai žalinga kinų gamybos avalynė.

Labai keista, kad turime europinės kokybės teisės aktą dėl saugių žaislų, su kuriais vaiko kontaktas yra trumpalaikis, bet neturime tinkamų standartų vaikų avalynei, kurią jie avi visą dieną. Tikiuosi, kad Komisija sureaguos į šį raginimą, kuris nėra pirmas, ir imsis tinkamų veiksmų. Manau, gaila, kad pramonės lobistai iš Vokietijos ir Prancūzijos laimėjo ir kad tarptautinėse standartizacijos organizacijose Europos Sąjunga kalbės ne vienu balsu, o dvidešimt septyniomis kalbomis.

  Mitro Repo (S&D). – (FI) Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti pranešėją parengus puikų pranešimą, kuriuo suteikiamas pagrindas tolesniam darbui. Svarbiausia, kad nustatant standartus būtų laikomasi skaidrumo ir demokratijos principų, taip pat svarbu užtikrinti aktyvesnį silpnesnių suinteresuotųjų visuomenės šalių, vartotojų ir aplinkosaugos organizacijų dalyvavimą šiame procese. Negalime leisti, kad standartizacijos sritis taptų tik stambaus verslo kovos lauku.

Džiaugiuosi, kad pranešime atsižvelgiama į tinkamo atstovavimo principą, pagal kurį rengiant standartus būtina tinkamai atsižvelgti į visų suinteresuotųjų šalių nuomonę. Taip pat svarbu užtikrinti, kad suinteresuotosioms visuomenės šalims būtų tvirčiau atstovaujama. Manau, tai galėtų būti padaryta suteikiant joms teisę balsuoti techniniuose komitetuose. Turėti „antrą gamybos liniją“ taip pat svarbu. Tikiuosi, Komisija į tai rimtai atsižvelgs.

  Maria Damanaki, Komisijos narė. – Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti pranešėją parengus išsamų pranešimą, sulaukusį bendro pritarimo. Taip pat norėčiau padėkoti gerbiamiems EP nariams, kurie liko čia iki vėlumos padėdami pirmininkui vesti posėdį ir pateikė labai dalykiškų pasiūlymų ir minčių diskutuojant šiuo klausimu.

Šis pranešimas – labai vertingas indėlis į Europos Komisijos neseniai pradėtas diskusijas. Jame kalbama apie standartizacijos sistemos – pagrindinio elemento plėtojant vidaus rinką ir stiprinant Europos įmonių konkurencingumą ir svarbios inovacijų skatinimo priemonės – ateitį.

Kaip minėjote, ateinantį dešimtmetį Europos standartizacijos sistema turės atitikti naujus uždavinius energetikos, aplinkosaugos ir socialinėje srityse, susijusius su naujų ekonominių galių atsiradimu pasaulyje, technologijų plėtra, klimato kaita, taršos anglies dioksidu valdymu ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimu. Tai nauji veiksniai, į kuriuos turime atsižvelgti.

Pritariame pranešėjo nuomonei, kad galime remtis esama sistema, kurios stipriosios savybės sudaro tvirtą pagrindą sistemos tobulinimui. Tačiau dar galima daug ką patobulinti. Pranešime pateikiama pasiūlymų, kuriais siekiama patobulinti sistemą neišeinant iš jos esamų ribų. Komisija palankiai vertina tai, kad pranešime pabrėžiama nacionalinio delegavimo principo svarba. Tačiau jame taip pat atkreipiamas dėmesys į neigiamus šio principo taikymo padarinius: suinteresuotosioms visuomenės šalims, atstovaujančioms sveikatos ir saugos, vartotojų ir aplinkos apsaugos interesams, labai menkai atstovaujama standartizacijos procese. Suinteresuotųjų visuomenės šalių dalyvavimas nepaprastai svarbus, nes taip užtikrinamas sistemos teisėtumas, atskaitomybė ir geresnė sutarimo kokybė. Komisija ištirs praktines galimybes užtikrinti veiksmingą suinteresuotųjų visuomenės šalių narystę Europos standartizacijos organizacijose ir padėti pasiekti labiau suderintą atstovavimą suinteresuotosioms šalims standartizacijos procese.

Kalbant apie nacionalinio delegavimo principo svarbą Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CENELEC) veikloje, Komisija sutinka, kad pagrindinis vaidmuo Europos standartizacijos sistemoje tenka nacionalinėms standartizacijos institucijoms. Todėl visos nacionalinės standartizacijos institucijos turi gebėti suteikti tvirtą pagrindą sutarimui siekti. Pranešime atkreipiamas dėmesys į tai, kad nacionalinės standartizacijos organizacijos tarpusavyje labai skiriasi savo ištekliais, technine kompetencija ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimu standartizacijos procese. Šioje srityje valstybės narės dar daug ką gali patobulinti.

Nors kalbant apie prieigos prie standartų problemą nereikėtų apsiriboti tik klausimu dėl standartų kainų, Komisija palankiai vertina tai, kad nacionalinės standartizacijos institucijos raginamos mažinti išlaidas taikant specialius tarifus ir siūlant standartų rinkinius sumažinta kaina ir išsiaiškinti, kaip dar galima pagerinti prieigą, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Europos standartizacijos sistema teikia didžiulių galimybių remiant teisėkūrą viešosios politikos srityse. Vertiname, kad pranešime šios galimybės pripažįstamos ir kad jame pabrėžiama būtinybė įtraukti į standartizacijos sistemą naujas sritis, pvz., paslaugų sektorių. Jame taip pat pabrėžiama, kad naujasis Europos standartizacijos modelis turi būti naudingas Europos naujovėms ir tvariam vystymuisi.

Baigdama norėčiau padėkoti visiems, kurie dalyvavo rengiant šį labai naudingą ir įkvepiantį pranešimą.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2010 m. spalio 21 d., ketvirtadienį, 12.00 val.