Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/0054(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A7-0263/2010

Debatai :

PV 19/10/2010 - 5
CRE 19/10/2010 - 5

Balsavimas :

PV 20/10/2010 - 4.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0368

Diskusijos
Antradienis, 2010 m. spalio 19 d. - Strasbūras Tekstas OL

5. Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento dalinis keitimas dėl Europos išorės veiksmų tarnybos - Taisomasis biudžetas Nr. 6/2010. II skirsnis (Europos Vadovų Taryba ir Taryba). III skirsnis (Komisija). X skirsnis (Europos išorės veiksmų tarnyba) - Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų dalinis keitimas (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – bendros diskusijos apie šiuos pranešimus:

- I. Gräßle ir C. Rivellini Biudžeto kontrolės komiteto vardu pristatytus pranešimus dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Europos išorės veiksmų tarnybos iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas), Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (COM(2010)0085 - C7-0086/2010 - 2010/0054(COD)) (A7-0263/2010),

- B. Rapkay Teisės reikalų komiteto vardu pristatytą pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, (COM(2010)0309 - C7-0146/2010 - 2010/0171(COD)) (A7-0288/2010),

- R. Gualtieri ir L. Surjáno Biudžeto komiteto vardu pristatytus pranešimus dėl Tarybos pozicijos dėl 2010 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto projekto Nr. 6/2010. II skirsnis (Europos Vadovų Taryba ir Taryba). III skirsnis (Komisija). X skirsnis (Europos išorės veiksmų tarnyba). (13475/2010 - C7-0262/2010 - 2010/2094(BUD)) (A7-0283/2010).

 
  
 

Kolegos, turėčiau pasakyti, kad keletas mūsų garbių svečių iš Komisijos pateko į eismo spūstį, yra pakeliui ir turėtų pasirodyti po kelių minučių.

Netrukus užbaigsime paskutinį mūsų nepaprastai įdomių teisėkūros ir tarpinstitucinių žygių etapą: keturių šalių diskusijas apie plačių užmojų, atskaitingos ir į ateitį žvelgiančios Išorės veiksmų tarnybos kūrimą.

Šiandien kalbėsime apie teisės aktų tekstus, susijusius su darbuotojų reglamentu, finansiniu reglamentu ir taisomuoju biudžetu. Dėl šių tekstų balsuosime rytoj. Jie yra sėkmingas mėnesį trukusių įtemptų Europos institucijų derybų rezultatas; jos dirbo kartu siekdamos vieno bendro tikslo: kad Europos Sąjungos balsas būtų girdimas ir gerbiamas platesnėje pasaulio arenoje. Mes Europos Parlamente labai rimtai atsižvelgėme į savo pareigas. Laikėmės nuomonės, kad išorės veikloje, kaip ir kitose srityse, turi vyrauti Bendrijos interesai ir metodai.

Nekantraudami laukiame šiandien vyksiančių paskutinių diskusijų. Dar labiau nekantraudami laukiame, kai 2010 m. gruodžio 1 d., praėjus tik vieniems metams nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo, pradės veikti EIVT.

 
  
MPphoto
 

  Ingeborg Gräßle, pranešėja.(DE) Pone pirmininke, pone O. Chasteli, baroniene C. Ashton, pone M. Šefčovičiau, Komisijos nary J. Lewandowski, ponios ir ponai, pati nekantriai laukiu, kada ši tarnyba pradės veikti, ir tikiuosi, kad ji sulauks tarptautinio pripažinimo, nes tuo tikslu ji buvo sukurta.

Institucijos parodė galinčios įveikti sunkumus. Prie to prisidėjo Parlamentas. Sprendimus priėmėme greitai – kartais gal per greitai. Ši tarnyba – tai nežinoma sritis, terra incognita, laužanti kai kuriuos ankstesnius biudžeto ir personalo teisės aktų pagrindus. Dėl to ilgainiui patirsime didelių sunkumų. Man, Biudžeto komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto narei, mišri šios tarnybos prigimtis kelia nuolatinį rūpestį ne tik dėl jos veiksmingumo, bet paprasčiausiai dėl mūsų gebėjimo ją stebėti. Bendrame C. Rivellini ir I. Gräßle pranešime mėginama kalbėti apie šias problemas. Stengėmės rasti kuo geresnį sprendimą tarnybai, Parlamentui ir mokesčių mokėtojams. Paaiškinome procesus ir numatėme atsakomybę. Sustiprinome Parlamento įtaką dėl uždavinių užsienio politikos srityje, padidinome skaidrumą numatydami aiškius pranešimo įsipareigojimus, taip pat padidinome atskaitomybę. Aiškiai pasakėme ES ambasadoriams, kad jie atlieka pagrindinį vaidmenį, apsaugodami Europos Sąjungos interesus, ir labai svarbu, kad jų pačių tarnyba tai aiškiai rodytų. Sukūrėme sąveikas, bendrai panaudodami apskaitos sistemą ir suteikėme įgaliojimų Komisijos vidaus auditoriui stebėti, kaip valdomos tarnybai efektyviai veikti skirtos lėšos. Aktualus išlieka klausimas dėl Europos plėtros fondo ir jo integracijos į biudžetą, taip pat biudžeto įvykdymas Tarybai.

Norėčiau padėkoti visiems, kurie padėjo pasiekti šį rezultatą: bendriesiems pranešėjams ir šešėliniams pranešėjams, kartu pasirašiusiems po kompromisiniu tekstu. Taip pat norėčiau nuoširdžiai padėkoti derybų partneriams iš Tarybai pirmininkaujančios Belgijos. Jie puikiai padirbėjo.

Lieka svarbūs tarnybos namų darbai. Dėl susijungimo nenumatoma sutaupyti efektyvaus valdymo lėšų. Tarnyba numatė sutaupyti 10 proc., o tai nėra daug, tačiau kalbant apie vadovų pareigas prie šio tikslo ji nepriartėjo. Visi šnabždasi apie „meksikiečių kariuomenę“. Ar gali būti profesionali tarnyba, jeigu ji net nežino savo uždavinių? Kol kas nebuvo panaudotos galimybės nuodugniai apibrėžti tuos uždavinius, tad labai svarbu kuo greičiau grįžti prie šio klausimo. Daug dėmesio turi būti skiriama siekiant sujungti personalą. Iki šiol valstybių narių diplomatams taikomas lengvatinis režimas kelia mums rūpestį. Jeigu kai kurios pareigos yra reklamuojamos keletą kartų ir vėl ištraukiamas senas pasaulio kolonijinis žemėlapis, mums reikės surengti labai rimtas diskusijas apie tarnybą. Turėtume jai suteikti labai svarbią mūsų paramą, o Biudžeto kontrolės komitetas turi ją akylai stebėti. Linkiu jai sėkmės, kurios mums reikia dėl Europos pasaulyje.

 
  
MPphoto
 

  Crescenzio Rivellini, pranešėjas.(IT) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, ponios ir ponai, manau, kad atliktas puikus darbas dėl Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) taikomo finansinio reglamento arba, konkrečiau, dėl pagrindinių Europos Sąjungos biudžeto principų ir standartų, taikomų šiai naujai diplomatinei tarnybai. Lisabonos sutartimi sukurta EIVS apims Tarybos, Komisijos ir nacionalinių diplomatinių tarnybų darbuotojus, kurie atstovaus Europos Sąjungai visais užsienio politikos klausimais.

Pradinė EIVT struktūra turėjo keletą trūkumų, atsirandančių dėl to, kad buvo sudėtinga, decentralizuota ir turinti įvairių atšakų visame pasaulyje. Visų pirma tebekyla neaiškumų dėl finansinių veikėjų, į kuriuos buvo kreiptasi valdyti šimtus milijonų eurų sudarančius biudžetus atsakomybės, ir tai galbūt prisidėjo prie sukčiavimo ir korupcijos, dėl kurių nukentėjo Europos Sąjungos biudžetas.

Nors pagal Lisabonos sutartį labai padidėja Parlamento įgaliojimai ir jis įvardijamas kaip vienintelė Europos piliečiams atstovaujanti institucija, iš pradžių diskusiją dėl naujosios EIVT įsteigimo monopolizavo Komisija ir Taryba, kurios padarė viską, ką galėjo, kad surengtų ją pagal tarpvyriausybinį modelį, priešingą Bendrijos metodui. Po ilgų konsultacijų su Tarybai pirmininkaujančia Belgija ir Europos Komisija buvo pasiektas susitarimas, kuriuo panaikinami pradiniai susitarimai ir sustiprinamas Parlamento vaidmuo, kad jis galėtų tiesiogiai dalyvauti pagrindinėse Europos diskusijose.

Tolesni klausimai yra labai svarbūs. Komisija pateiks prie biudžeto projekto pridedamą darbo dokumentą, kuriame, be kita ko, aiškiai pateikiamos visos su Europos Sąjungos veiksmais susijusios administracinės ir veiklos išlaidos, įskaitant išlaidas, skirtas bendrai saugumo ir gynybos politikai, taip pat Europos saugumo ir gynybos politikai. 1 straipsnyje išvardijamos Europos Sąjungos institucijos. Pareigybių sąrašai turėtų būti pridedami prie Komisijos generalinių direktorių rengiamų metinių veiklos ataskaitų. Delegacijų vadovai kartu su generaliniais direktoriais dalyvauja atitinkamų Parlamento komitetų susitikimuose. EIVT ir Europos Komisijos skiriamas vienas auditorius ir apskaitos pareigūnas; šis susitarimas turės būti peržiūrėtas 2013 m. Valstybės narės įsipareigoja visiškai remti Europos Sąjungos veiksmus, užtikrindamos bet kokią Europos išorės veiksmų tarnyboje dirbančių laikinųjų darbuotojų atsakomybę.

Todėl turėsime aptarti kai kuriuos svarbius klausimus, kurie bus keliami per kas trejus metus rengiamą finansinio reglamento peržiūrą. Jie apima institucijų biudžeto įvykdymo patvirtinimą ir Europos socialinio fondo įtraukimą į bendrąjį biudžetą. Derybų rezultatas yra geras, visų pirma Parlamentui, kurio pagrindinis vaidmuo labai sustiprintas. Puiku, kad reglamente išvardijamos visos institucijos, – o tai reiškia, kad institucijų biudžeto įvykdymo patvirtinimas tėra laiko klausimas, – taip pat labai gerai, kad jame numatomas dviem institucijoms skirtas vienas auditorius ir vienas apskaitos pareigūnas. Dėkoju visiems už atliktą darbą.

 
  
MPphoto
 

  Bernhard Rapkay, pranešėjas.(DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kai sakau „ponios ir ponai“, taip pat turiu omenyje ir jus, baroniene C. Ashton, pone M. Šefčovičiau, jūsų komandą, Tarybai pirmininkaujančią valstybę, nes iš tikrųjų vyko kolegialus bendradarbiavimas, be kurio tikrai nepasiektume tokio rezultato.

Esu patenkintas dėl šio rezultato, bent jau dėl tos dalies, už kurią buvau atsakingas ir dėl kurios mačiau bendrą vaizdą. Vis dėlto sakyčiau, kad tai nelabai stebina, nes viskas prasidėjo anksčiau. Pone pirmininke, labai protingai sugalvojote nuolat sukviesti pranešėjus, kad jie iš pat pradžių pasikeistų mintimis – dar tada, kai buvo pateikti E. Broko, G. Verhofstadto ir R. Gualtieri pranešimai. Dėl to atitinkamiems žmonėms buvo aišku, ką reikės padaryti vėliau, o tiems, kurie turėjo atlikti šį darbą, buvo aišku, koks atliktas parengiamasis darbas. Dėl šios priežasties tereikėjo Tarnybos nuostatuose numatyti organizacinius aspektus, dėl kurių Parlamentas ir Taryba buvo sutarę, įsteigiant Europos išorės veiksmų tarnybą, veikiančią atskirose Tarnybos nuostatuose nustatytose kompetencijos srityse. Sakydamas „organizacinius“, turiu omenyje, kad organizavimas – tai politika, o politika – tai organizavimas. Tai, žinoma, klausimas, su kuriuo nuolat susidūrėme per išsamias derybas, nes jau tada buvo aišku, kad vienas žmogus gali tai aiškinti vienaip, o kiti – truputį kitaip. Vis dėlto manau, kad būtent bendradarbiavimu mums pavyko protingai išspręsti šiuos klausimus.

Taigi ką turėjome padaryti tada, kad pakeistume politiką ir ką turėjome numatyti Tarnybos nuostatuose? Pirma, turėjome įtraukti lygių galimybių aspektą, priimant darbuotojus pagal tris komponentus. Noriu paminėti šį klausimą, nes, kaip žinote, sutartyje nustatome, kad EIVT sudaro pareigūnai iš Komisijos, Tarybos ir iš valstybių narių diplomatinių tarnybų. Pastaroji dalis sukėlė daugiausia klausimų, nes tai buvo tam tikra naujovė. Turėjome išspręsti beveik antagonistinį prieštaravimą tarp Bendrijos metodo ir tarpvyriausybinio metodo. Akivaizdu, kad Taryba ir valstybės narės labiau palaiko tarpvyriausybinį metodą, o mes – Bendrijos metodą. Manau, kad galiu pasakyti, jog tada kartu radome sprendimą. Tuo galime būti labai patenkinti.

Mums reikėjo ir toliau reikės atsižvelgti į lyčių pusiausvyrą ir geografinės kilmės pusiausvyrą. Mums reikia šiuolaikiškos tarnybos, taip pat įskaitant ir lyčių lygybės aspekto klausimą. Džiaugiuosi, baroniene C. Ashton, kad be to, ką įtraukėme į Tarnybos nuostatus, patikinote mus, jog pateiksite dar vieną asmeninį pareiškimą, kuris papildys visą paketą. Jau tai reiškia didelę pažangą dėl lyčių lygybės aspekto ir kito geografinės pusiausvyros aspekto.

Mums reikia lygių teisių ir lygių pareigų, o jos apima lojalumą – kurį turėtų visos trys dalys – vyriausiojo įgaliotinio institutui, kurį šiuo metu įkūnija baronienė C. Ashton. Šiuo atžvilgiu turėjome nuveikti papildomo darbo dėl diplomatinių tarnybų veto teisės, susijusios su galimais diplomatinių tarnybų darbuotojų sutarčių pratęsimais. Vis dėlto mums pavyko išspręsti ir šį klausimą.

Vienam klausimui turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio. Kartu sutarėme, kad šio klausimo negalima įtraukti į Tarnybos nuostatus. Jis susijęs su tuo, kad naujajai Europos diplomatinei tarnybai taip pat reikia tam tikros atskiros tapatybės. Visi joje dirbantys žmonės turi siekti to paties tikslo ir todėl labai svarbi bendra mokymo forma ir tolesnis mokymas. Šis klausimas buvo labai svarbus kai kuriems iš mano kolegų derybininkų, ir galiu juos suprasti. Tik ką pasakiau, kad šio tikslo mums nepavyko pasiekti. Buvo aišku, kad tokio pobūdžio klausimo neįmanoma nuolat įtraukti į Tarnybos nuostatus. Tačiau šiuo atveju ir vėl turiu padėkoti vyriausiajai įgaliotinei, nes man pranešė, kad ji taip pat ketina išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu ir laiko jį svarbia pareiga ir būtinybe; be to, dėl įsipareigojimo šiuo atžvilgiu ji pateiks dar vieną pareiškimą, o tai, nors nėra Tarnybos nuostatų dalis, nuramins mus ir tuos, kuriems tai atrodo labai svarbus būsimojo bendrosios Išorės veiksmų tarnybos darbo aspektas.

Dėl šių priežasčių manome, kad labai gerai padirbėjome ir kad tarnyba yra pasirengusi rimtai darbo pradžiai gruodžio 1 d.

 
  
MPphoto
 

  Roberto Gualtieri, pranešėjas.(IT) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, Komisijos nariai, ponios ir ponai, Parlamentas pritaria naujos biudžeto dalies, skirtos Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT), sukūrimui ir papildomų lėšų darbuotojams skyrimui. Parlamentas laikosi tokios pozicijos, nes nori, kad būtų įsteigta EIVT, mat Europai jos nedelsiant reikia, tačiau, be abejo, tai nereiškia, kad ji nebeatliks savo vaidmens kaip biudžeto įstaiga diskutuojant dėl institucijos, spręsiančios krizės valdymo klausimus, pobūdžio, kaip matyti iš rezervo, kurį numatėme 2011 m. biudžete.

Reglamentais, kuriuos planuojame priimti, bus sustiprinti Madrido sutarties rezultatai ir kai kuriais atvejais bus žengta dar toliau, taigi dėl to norėčiau padėkoti B. Rapkay, I. Gräßle ir C. Rivellini. Taip pat dėkoju baronienei C. Ashton ir P. Christophersenui.

Tarnybos nuostatuose užtikrinama, kad visi EIVT darbuotojai turės tokias pat teises ir pareigas, neatsižvelgiant į jų kilmę, taip pat juose reikalaujame, kad vyriausiasis įgaliotinis užtikrintų geografinę ir lyčių pusiausvyrą. Šie susitarimai bus privalomi ir Parlamentas užtikrins, kad jų būtų laikomasi. Taip pat juose vengiame kvotų, be to, jas būtų ne tik sunku, bet ir neteisinga įgyvendinti. Finansiniame reglamente užtikrinama griežta kontrolės sistema ir pagal ją EIVT yra labai susieta su Komisija.

Palankiai vertinu, kad mums pavyko numatyti atskiras biudžeto eilutes, skirtas pagrindinėms bendrosios saugumo ir gynybos politikos misijoms, o tai reiškia didelę pažangą dėl Parlamento gebėjimo vykdyti bendrosios užsienio ir saugumo politikos kontrolę.

Įvykus rytdienos balsavimui, turėsime stipresnę, labiau Bendrijos principus atitinkančią ir labiau Parlamento kontroliuojamą EIVT. Būsime griežti ir reiklūs, vykdydami šią kontrolę, taip pat elgsimės atsakingai ir dalykiškai, nes esame pasiryžę padėti vyriausiajai įgaliotinei atlikti didžiulį uždavinį, būtent vykdyti tikrą Europos užsienio politiką, tarnaujančią jos vertybėms ir interesams.

 
  
MPphoto
 

  László Surján, pranešėjas.(HU) Pone pirmininke, malonu matyti, kad šios diskusijos vyksta dalyvaujant Tarybos ir Komisijos nariams. Kai planavome 2010 m. biudžetą, iškėlėme klausimą dėl išorės diplomatinės tarnybos išteklių. Gavome atsakymą, kad šiuo atžvilgiu išteklių nereikia, nes šį klausimą galima būtų spręsti perskirsčius biudžeto išteklius. Na, būdami Biudžeto komiteto nariai iš tikrųjų tuo nepatikėjome. Tiesa slypi per vidurį. Galima buvo išspręsti išlaidų masto klausimą, perskirsčius biudžeto išlaidas, tačiau, pridėjus du pakeitimus, išlaidos išauga vidutiniškai 44 mln. EUR. Šios papildomos sąnaudos reiškia beveik vieno ketvirčio išlaidas, o matėme, kad tarnybos sukūrimas vis dar yra ties 10 proc. lygmeniu. Be abejo, lėšų, kurioms, tikiuosi, bus pritarta rytoj, užteks ilgesniam laikotarpiui nei tam, per kurį jos bus naudojamos. Tai siejama arba galėtų būti siejama su tam tikrais uždaviniais, kaip antai tam tikros sumos keitimu. Vis dėlto, mūsų nuomone, nėra jokios prasmės to daryti dabar. Gerokai svarbiau kuo greičiau įsteigti šią tarnybą ir pasiekti didesnę jos pažangą, nes viena iš svarbių Lisabonos sutartyje numatytų nuostatų yra ta, kad pasaulyje turime būti matomi.

Vis dėlto atsisakydami laiką gaišinančių priemonių, vis tiek suteikėme lūkesčių, kaip jau tai padarė ankstesni pranešėjai. Manome, kad įsteigiant tarnybą labai svarbu palaikyti geografinę pusiausvyrą, tačiau neįtraukiame jokios privalomos nuostatos dėl rezervų, kad kartu suteiktume akstiną visai sistemai. Taip pat norėtume įžvelgti garantiją, jog turimi ištekliai bus naudojami proporcingai pagal skirtą laiką ir taupiai, nes dabar visur susiduriame su apribojimais.

Galiausiai norėtume sulaukti labai aiškaus bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos iš valstybių narių išorės veiksmų tarnybų, nes tai užtikrinus, tam tikri uždaviniai galės būti įgyvendinti tose šalyse, kuriose valstybei narei nėra atstovaujama, tačiau kurioje yra mūsų Europos tarnyba. Be to, taip bus veiksmingai naudojamos atitinkamos valstybių narių išlaidos ir, be abejo, dėl to pagerės bendradarbiavimas. Pone pirmininke, tikiuosi, kad balsuodamas Parlamentas parems šį biudžeto išteklių perskirstymą.

 
  
MPphoto
 

  Knut Fleckenstein (S&D).(DE) Pone pirmininke, norėčiau trumpai pertraukti šias diskusijas, kad praneščiau jums ir savo kolegoms apie tai, kad vakar naktį trys teroristai įsiveržė į Čečėnijos Parlamento pastatą, nužudė keletą apsaugos pareigūnų ir paėmė įkaitus. Teroristai taip pat žuvo. Parlamentas turėtų primygtinai pasmerkti šį teroro aktą, nes terorizmo niekada negalima pateisinti. Reiškiu užuojautą nukentėjusiųjų šeimoms.

Norėjau trumpai apie tai užsiminti, visų pirma atsižvelgdamas į tai, kad šią savaitę vėl diskutuosime apie Šiaurės Kaukazą. Atsiprašau, kad nutraukiau diskusijas.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Norėčiau padėkoti mūsų kolegai K. Fleckensteinui už šią informaciją. Žinoma, atsakydami į tai, ką pasakėte, smerkiame visus teroro veiksmus. Mums šis atvejis – tai ypač išsiskiriantis teroro veiksmas, nes jis buvo vykdomas prieš parlamentą. Visiškai pritariame jūsų žodžiams, reiškiame užuojautą nukentėjusiųjų šeimoms ir visiems, kurie nukentėjo. Šiuo klausimu pateiksiu oficialų pareiškimą. Apie tai dar nebuvau girdėjęs, tačiau netrukus pateiksiu oficialų pareiškimą. Labai ačiū, pone K. Fleckensteinai, kad atkreipėte mūsų dėmesį į šį faktą.

 
  
MPphoto
 

  Maroš Šefčovič, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti ponui K. Fleckensteinui, kad atkreipė mūsų dėmesį į šį svarbų klausimą. Žinoma, Komisija taip pat smerkia teroro veiksmus ir esu tikras, kad ji atitinkamai sureaguos.

Jeigu leistumėte man grįžti prie mūsų diskusijų, norėčiau visų pirma padėkoti mūsų pranešėjui B. Rapkay už jo puikų darbą, pristatant šį pasiūlymą mūsų garbiam Parlamentui. Labai gerai vertinu mūsų puikų bendradarbiavimą per pastaruosius mėnesius ir savaites dirbant su šia sudėtinga byla. Taip pat norėčiau pagirti šešėlinius pranešėjus, taip pat Teisės reikalų komitetą ir Užsienio reikalų komitetą, kurie vykstant visam šiam procesui dirbo sunkiai ir dalykiškai. Galiausiai norėčiau padėkoti Cathy, jos komandai ir Komisijos tarnyboms už nepaprastai sunkų jų darbą, kuris prisidėjo prie to, kad, tikiuosi, netrukus būtų įsteigta EIVT.

Per šią savaitę bus užbaigtas sudėtingas, su EIVT teisiniais ir biudžeto pagrindais susijęs darbas. Kertinis šio proceso akmuo – sprendimas dėl EIVT, ir dedamas pagrindas visiškai atitinka jo nuostatas. Man teko ypatinga garbė dalyvauti diskusijoje dėl EIVT steigimo, taip pat turėjau garbės atstovauti Komisijai garsiajame keturių šalių dialoge Madride. Galiu tiesiogiai paliudyti, koks svarbus buvo Europos Parlamento atstovų E. Broko, G. Verhofstadto ir R. Gualtieri indėlis siekiant sėkmingai užbaigti mūsų labai įtemptas diskusijas dėl šio klausimo. Manau, kad jų indėlis į mūsų diskusiją iš tikrųjų prisidėjo prie EIVT kaip tikrai našios ir veiksmingos Europos diplomatinės tarnybos sukūrimo.

Tą patį galima pasakyti apie mūsų pranešėjo B. Rapkay darbą. Gali atrodyti, kad Tarnybos nuostatų pakeitimai yra tik administracinio pobūdžio, tačiau taip nėra. Jie būtini, siekiant sukurti veikiančią tarnybą, kuri iš tikrųjų tarnautų Europos interesams. Komisija laikosi nuomonės, kad mūsų pranešėjo B. Rapkay pateiktas kompromisinis paketas – tai labai geras rezultatas, kuriam galima visiškai pritarti. Mano nuomone, dėl šių pakeitimų iš tikrųjų pagerėjo visas tekstas.

Norėčiau paminėti tik keletą pagrindinių šio pasiūlymo aspektų. Kaip žinote, pradžioje EIVT bus sudaroma iš trijų sutartyje minimų šaltinių, t. y. Komisijos, Tarybos Generalinio sekretoriato ir nacionalinių diplomatų. Atitinkami Tarybos ir Komisijos departamentai bus perkelti į EIVT ir šiuose departamentuose dirbančių darbuotojų teisės bus visiškai užtikrintos. Nacionaliniai diplomatai galės teikti paraiškas eiti skelbiamas laisvas pareigas. Džiaugiuosi galėdamas pareikšti, kad nuo 2013 m. liepos 1 d. kitų institucijų, įskaitant Europos Parlamentą, pareigūnai taip pat galės vienodomis sąlygomis teikti paraiškas dirbti EIVT.

Nuolatiniai pareigūnai ir nacionaliniai diplomatai turės tokias pat teises ir pareigas EIVT, taip pat bus taikomos atitinkamos Tarnybos nuostatų dalys, kad būtų užtikrintas jų nepriklausomumas ir lojalumas Europos Sąjungai. Su nacionaliniais diplomatais bus sudaromos sutartys, kurios galios ne daugiau kaip dešimt metų. Be to, valstybės narės suteiks nacionaliniams diplomatams garantiją, kad pasibaigus jų tarnybos Europos išorės veiksmų tarnyboje laikui jie bus nedelsiant grąžinti į ankstesnes pareigas.

Kompromisiniame tekste taip pat yra nuostatų, kuriose išreiškiamas rimtas įsipareigojimas pasiekti geografinės ir lyčių pusiausvyros Europos išorės veiksmų tarnyboje. Padėtis bus peržiūrėta 2013 m., kai vyriausioji įgaliotinė pateiks pranešimą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

Žinau, kad kai kurie Parlamento nariai būtų norėję griežtesnių šių pasiūlymų nuostatų, tačiau kiti joms įnirtingai priešinosi. Esu įsitikinęs, kad jūsų pateiktuose pasiūlymuose rastas suderintas sprendimas. Derybos dėl šių dokumentų ne visada buvo paprastos. Parengiamasis procesas buvo gana sudėtingas, nes dėl jo reikėjo konsultuotis su mūsų darbuotojų atstovu, tačiau sunkus darbas ir įtemptos derybos pasiteisino, ir dabar Parlamentui pateiktas labai geras derybų rezultatas.

Todėl tikiuosi, kad Europos Parlamentas rytoj priims šiuos pakeitimus. Baigdamas norėčiau išreikšti rimtą Komisijos įsipareigojimą užtikrinti sklandų EIVT sukūrimą ir jos pasirengimą teikti visą reikiamą paramą ir pagalbą šiai naujai Europos tarnybai. Tikiuosi, kad rytoj šiame Parlamente įvyks istorinis balsavimas, leisiantis sukurti Europos išorės veiksmų tarnybą.

 
  
MPphoto
 

  Janusz Lewandowski, Komisijos narys. – Pone pirmininke, dabartinės mūsų diskusijos – tai vilčių teikianti ilgos įtemptų diskusijų dėl biudžeto dienos pradžia. Norint įsteigti Išorės veiksmų tarnybą reikėjo iš dalies pakeisti finansinį reglamentą, tačiau pirmą kartą tai buvo padaryta vadovaujantis įprastine teisėkūros procedūra. Todėl rytoj Parlamentas iš dalies keis Tarybos reglamentą.

Iš tikrųjų labai džiaugiuosi, kad praėjusią savaitę per trišales diskusijas mums pavyko pasiekti susitarimą. Tai įrodo, kad pagal Lisabonos sutartį galime pasiekti rezultatų. Dėl to taip pat galėjome laiku suteikti Europos išorės veiksmų tarnybai tvirtą pagrindą. Nenoriu per daug gilintis į detales, tačiau dėl jo galima buvo skirti atskirą biudžeto dalį, užtikrinti optimalią delegacijų vadovų atskaitomybę, taip pat numatyti, kad šią Išorės veiksmų tarnybos biudžeto dalį prižiūrėtų Komisijos apskaitos pareigūnas ir vidaus auditorius. Tai bus peržiūrima.

Norėčiau padėkoti pranešėjams I. Gräßle ir C. Rivellini už jų dalykišką požiūrį ir bendradarbiavimą.

Dėl taisomojo biudžeto Nr. 6 tikiuosi, kad abi biudžeto valdymo institucijos dabar pritars šiam taisomajam biudžetui be pakeitimų. Tai taip pat būtina sąlyga, kad Išorės veiksmų tarnyba galėtų netrukus pradėti veikti.

Pirmojo naujų AD pareigų segmento pateisinimas – susidoroti su iš karto atsirandančiomis papildomomis užduotimis, tačiau iki 2013 m. siekiame palaikyti savo įsipareigojimą, kad trečdalį AD darbuotojų sudarytų valstybių narių diplomatinių tarnybų atstovai.

Todėl prašau Parlamentą paremti jau Tarybos patvirtintą taisomąjį biudžetą. Norėčiau dar kartą padėkoti pranešėjams L. Surjánui ir R. Gualtieri.

 
  
MPphoto
 

  Catherine Ashton, Komisijos pirmininko pavaduotoja-Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai. – Pone pirmininke, trumpai pasakysiu, kad visų pirma nuoširdžiai dėkoju I. Gräßle, B. Rapkay ir R. Gualtieri už didžiulį darbą, kurį jie atliko kartu su dauguma šio Parlamento narių, kad mes šį rytą būtume pasiekę šį etapą.

Žinau, kad šios derybos kartais buvo atkaklios ir kad jūs buvote atkaklūs derybininkai. Manau, kad pasiektas geras rezultatas, kuris parodo, jog Lisabonos sutartis iš tikrųjų įgyvendinama, nes Parlamentas ateityje siekia atlikti svarbų ir savarankišką vaidmenį.

Tai buvo kartu bendradarbiaujant atliktas bendras darbas, už kurį labai jums visiems dėkoju. Be to, manau, kad padėjome tarnybos pagrindus taip, kad Parlamentas tinkamai dalyvautų ateityje ir jau įsipareigojau dėl skaidrumo ir metodo, pagal kurį norėčiau dirbti su Parlamentu.

Taip pat labai aiškiai pasakiau, kad tai – tokia tarnyba, kuri privalo atspindėti Europos Sąjungos plotį ir gylį. Tai yra tokia tarnyba, kuria norėčiau, kad iš tikrųjų didžiuotųsi kiekvienas šio Parlamento narys, kiekviena valstybė narė ir kiekvienas Komisijos narys. Norėčiau, kad Europa būtų matoma per mūsų darbuotojus, mūsų paskirtus ambasadorius, centre esančius žmones. Turėsite daug galimybių užtikrinti, visų pirma 2013 m. atliekant peržiūrą, kad įsipareigojimo būtų laikomasi.

Taip pat žinau, jog nariai labai norėjo užtikrinti, kad turėtume tinkamą mokymo bazę ir gebėjimų. Tam turime teisinį pagrindą ir noriu nuraminti šį Parlamentą, kad užtikrinsime, jog skirtingų tradicijų atstovai, taip pat ateinantys iš skirtingų sričių bus kartu suburti į iš tikrųjų europietišką tarnybą, kuri ir vėl atspindės visa tai, kas buvo pasakyta ją kuriant iki šio momento.

Norėjau visų pirma padėkoti E. Lichtenbergeriui ir J. Saryuszui-Wolski už jų atliktą, su mokymu susijusį darbą. Žinau, kad turime aptarti gerokai daugiau klausimų ir nekantraudama laukiu šių diskusijų su jumis ir kitais asmenimis per ateinančias savaites ir mėnesius, tačiau visiškai įsipareigoju užtikrinti, kad mokymas – tai mūsų tarnybos kūrimo metodo dalis. Tai sakau atsižvelgdama į šias tarnybos sukūrimo ekonominės aplinkos ir ekonominio klimato sąlygas ir visiškai įsipareigoju užtikrinti, kad tarnyba būtų rentabili.

Galiausiai ją sukūrę galėsime pasiekti savo pasaulinio lygmens siekius ir troškimus. Kiekvienas Europos Sąjungos pilietis yra veikiamas mūsų užsienio politikos, prekybos ir plėtros, kovos su terorizmu veiksmų. Tai visų pirma jiems skirta tarnyba, taigi Europos piliečių atstovų akivaizdoje įsipareigoju užtikrinti, kad tarnyba įgyvendintų jūsų keliamus tikslus.

 
  
MPphoto
 

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas.(FR) Pone pirmininke, baroniene Ashton, Komisijos nariai, gerbiami nariai, Tarybos vardu norėčiau padėkoti Parlamento pranešėjams, kurie skyrė tiek daug pastangų, kad parengtų įvairius su Europos išorės veiksmų tarnybos įgyvendinimu susijusius dokumentus: I. Gräßle bei C. Rivellini už finansinį reglamentą, B. Rapkay už Tarnybos nuostatus ir R. Gualtieri bei L. Surjánui už 2010 m. taisomojo biudžeto projektą.

Kaip žinote, po politinio susitarimo Madride ir liepos 8 d. pateiktos Europos Parlamento nuomonės liepos 26 d. Bendrųjų reikalų taryba priėmė susitarimą dėl Europos išorės veiksmų tarnybos organizavimo ir veikimo. Vis dėlto kad ši tarnyba būtų tinkamai įsteigta, turime priimti tuos tris dokumentus, kuriuos ką tik paminėjau.

Darbas su šiais skirtingais dokumentais buvo įtemptas Parlamentui bei Komisijai, vyriausiajai įgaliotinei bei Tarybai, ir visi pasistengė kuo greičiau pasiekti susitarimą pagal mums nustatytus terminus.

Tuomet, kai Parlamentas nubalsuos per šį posėdį galėsime visi švęsti ir patapšnoti vienas kitam per petį, nes sėkmingai pasiekėme susitarimą dėl įvairių dokumentų. Spalio 25 d., pirmadienį, Bendrųjų reikalų taryba gali priimti šiuos dokumentus politiniu lygmeniu. Taigi Europos išorės veiksmų tarnyba gali pradėti veikti kaip planuota, būtent gruodžio 1 d.

Viską iš esmės šį rytą pakartojo baronienė C. Ashton, Komisijos nariai ir pranešėjai. Savo ruožtu tik paminėsiu istorinį šio įvykio aspektą, kuris, praėjus metams nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo, yra viena iš svarbiausių jos naujovių. Įsteigus Europos išorės veiksmų tarnybą, gerokai padidės Europos Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumas ir matomumas.

Be abejo, darbas nebaigtas. Tai tėra jo pradžia, ir iššūkis prilygsta mūsų lūkesčiams, tačiau esu tikras, kad galime tikėtis, jog vyriausioji įgaliotinė baronienė C. Ashton jį įveiks ryžtingai ir su užsidegimu. Bet kuriuo atveju linkiu jai visokeriopos sėkmės atliekant šią misiją.

Baigdamas, pone pirmininke, turėčiau dar kartą padėkoti Europos Parlamentui už jo įsipareigojimą ir dalykišką požiūrį, kuris šiuo klausimu buvo lemiamas.

 
  
  

PIRMININKAVO: EDWARD McMILLAN-SCOTT
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 

  Jacek Saryusz-Wolski, Užsienio reikalų komiteto nuomonės referentas. – Pone pirmininke, mano komitetas, Užsienio reikalų komitetas, didele balsų dauguma pasisakė už stiprią EIVT.

„Stipri“ reiškia, kad vykdomas demokratinis ir parlamentinis jos patikrinimas bei kontrolė. „Stipri“ reiškia visos Bendrijos – t. y. atstovaujanti visų 27 valstybių narių bendrijai, gerbianti šiandieninės, o ne vakarykštės Europos Sąjungos geografinį aspektą ir įvairovę. Prieš pusę metų geografinė pusiausvyra nebuvo problema. Šiandien ji yra ir bus, tad mūsų rezoliucijos 7 pastraipoje, taip pat 6 straipsnio 6 dalyje ji bus nurodyta. Šios problemos sprendimą stebės ir du šimtai EP narių iš naujųjų valstybių narių. Gerokai didesnis dėmesys nei buvo numatyta pradiniame pasiūlyme buvo skirtas geografinei pusiausvyrai, nors tai nebuvo pakankama. Aritmetika ne visada teisinga, o teisės aktų ir geografijos negalima atmesti balsų dauguma. Tikime visų vyrų ir moterų lygybe, o ne tuo, jog vieni yra lygesni už kitus. Tai taip pat taikytina Europos Sąjungos užsienio tarnybai.

Ponia C. Ashton, nekantriai laukiame jūsų veiksmų siekiant ištaisyti padėtį dėl esamos naujųjų valstybių narių diskriminacijos būsimojoje EIVT.

 
  
MPphoto
 

  Göran Färm, Užsienio reikalų komiteto nuomonės referentas.(SV) Būdamas Užsienio reikalų komiteto pranešėjas dėl finansinio reglamento pradėjau nuo Madrido susitarimo, taip pat nuo to, kad kai kurioms sritims reikėjo skirti daugiau dėmesio. Tai yra klausimas dėl didesnio biudžeto atvirumo ir skaidrumo, nustatant konkretesnius asignavimus, visų pirma, kai tai susiję su politiškai svarbiais uždaviniais, siejamais su dideliais finansiniais reikalavimais biudžetui.

Turime apsaugoti teisę į informaciją apie bendrąsias išlaidas, įskaitant valstybių narių dalį. Turime užtikrinti patenkinamą deleguotųjų galių panaudojimo kontrolę, kad ši sudėtinga organizacija neišslystų iš mūsų rankų.

Tai siejama ne tik su Parlamento įtaka; visų pirma tai siejama su piliečių teise akylai stebėti šią svarbią Europos Sąjungos steigiamą naują tarnybą.

Šiuo atžvilgiu mums labai gerai pavyko. Mums prireikė laiko ir teko ryžtingai kovoti, kad tai pasiektume, vis dėlto manau, kad taip pat galime pasakyti, jog padėjome gerą pagrindą naujajai Europos išorės veiksmų tarnybai, kuria siekiama sustiprinti ES vaidmenį pasaulyje visiškai ir akylai stebint Parlamentui ir piliečiams, o tai svarbu.

 
  
MPphoto
 

  Filip Kaczmarek, Vystymosi komiteto nuomonės referentas.(PL) Vystymosi komiteto nuomonė dėl Tarnybos nuostatų buvo priimta visais balsais. Vystymosi komitetas patvirtina Teisės reikalų komiteto pranešimo projekte pateiktus dalinius pakeitimus, visų pirma pakeitimus, kuriais ketinama užtikrinti, kad Europos išorės veiksmų tarnybos darbuotojų samdymas būtų grįstas objektyviomis ir skaidriomis Tarnybos nuostatuose numatytomis procedūromis, taip pat būtų vadovaujamasi kitomis Bendrijos tarnautojų samdymo sąlygomis. Be to, Komisijos pasiūlymą gerina pagrindinio pranešėjo B. Rapkay pasiūlyti daliniai pakeitimai, pagal kuriuos teikiamos nuostatos dėl Europos išorės veiksmų tarnybos personalo ir kurios buvo įtrauktos į politinį susitarimą. Jos visų pirma susijusios su darbuotojų lyčių lygybe ir geografine pusiausvyra, taip pat darbuotojų iš Europos Sąjungos institucijų ir dirbusių nacionaliniuose diplomatiniuose korpusuose darbuotojų pusiausvyra. Tikiuosi, kad naujoji Išorės veiksmų tarnyba įvertins automatinį vystomojo bendradarbiavimo pobūdį ir nelaikys šio klausimo „pyragu“, t. y. užsienio politikos priemone. Tai buvo pagrindinis Vystymosi komiteto darbo tikslas.

 
  
MPphoto
 

  Véronique De Keyser, Vystymosi komiteto nuomonės referentė.(FR) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, kaip ir daugelis kitų frakcijų mano frakcija nori tam tikros Išorės veiksmų tarnybos darbuotojų pusiausvyros pagal geografinę kilmę, lytį, taip pat didelių ir mažų šalių pusiausvyros.

Vis dėlto tai vėl susiję su tarpvyriausybiniais kryžiaus žygiais ir kvotomis, ir kai viskas pasakyta ir padaryta, dėl kandidatų turi būti galiausiai sprendžiama pagal jų nuopelnus. Suprantame, kad nei pagal dabartinius įdarbinimo kriterijus, nei pagal darbuotojų samdos pasirinkimą nėra skatinama reikiama pusiausvyra, o jos taip paprastai, kaip sakėte, negalima pasiekti. Vis dėlto bet koks pusiausvyros sutrikimas siejamas su kai kuriais žmonėmis ir, prisipažinsiu, kad net mūsų gretose yra žinoma apie grėsmę, kad ja gali piktnaudžiauti tie, kurie nori susilpninti jus, baroniene C. Ashton, o ne padėti jums įveikti kylančius sunkumus, o žinome, kad jų bus.

Todėl mano frakcija nori jums aiškiai pasakyti remianti jus ir pasitikinti jumis, baroniene C. Ashton. Turime suteikti jums priemonių sėkmei pasiekti. Jau seniai laikas, kad Išorės veiksmų tarnyba būtų įsteigta, tačiau jeigu po dvejų metų kreipsitės į mus dėl didelės jūsų darbuotojų pasidalijimo problemos, kils nedidelė darbuotojų atleidimo problema, o galvodama apie jus taip pat sakau, kad šios problemos reikia žūtbūt vengti. Sėkmės!

 
  
MPphoto
 

  Kader Arif, Tarptautinės prekybos komiteto nuomonės referentas.(FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, galiausiai po daugelio mėnesių darbo siekiame padėti būsimos Europos Sąjungos Išorės veiksmų tarnybos pagrindus, tad, kaip ir daugelis prieš tai kalbėjusių mano kolegų, norėčiau padėkoti pranešėjams už jų kokybišką darbą.

Kadangi visi mes norime matyti tikrąją Europos diplomatinę tarnybą, kuri nėra tik 27 valstybių narių diplomatinių tarnybų tęsinys, labai svarbus yra finansinis reglamentas ir Tarnybos nuostatai, kuriuos aptarsime šiandien ir dėl kurių balsuosime rytoj. Jie turi mums suteikti priemonių įveikti dvigubą iššūkį: kalbėti vienu balsu tarptautinėje arenoje, tačiau taip pat užtikrinti Europos Sąjungos užsienio politikos nuoseklumą.

Atsižvelgiant į tai, prekybos politika nepatenka į vyriausiosios įgaliotinės kompetenciją, tačiau kaip buvęs už prekybą atsakingas Komisijos narys neabejoju, jog ji gali užmegzti reikiamą dialogą, kad prekybos politika, kaip numatyta sutartyje, atitiktų Europos Sąjungos išorės veiksmų tarnybos siekius, visų pirma dėl darnaus vystymosi, skurdo mažinimo ir žmogaus teisių apsaugos.

Galiausiai turėčiau pabrėžti, kad mūsų bendra politinė valia bus matuojama pagal skirtus biudžeto išteklius; nuo to priklauso mūsų gebėjimas parodyti politinę jėgą tarptautiniu mastu.

 
  
MPphoto
 

  Nadezhda Neynsky, Biudžeto komiteto nuomonės referentė.(BG) Taip pat norėčiau pasveikinti I. Gräßle, C. Rivellini ir B. Rapkay jiems atlikus didžiulį darbą.

Aiškiai pasakykime, kad Europos diplomatinės tarnybos sukūrimas – tai sudėtingas politinis procesas, turintis atspindėti interesų ir valstybių narių atstovavimo pusiausvyrą, taip pat suteikti galimybę tarnybai veikti veiksmingai, kad Europa taptų pagrindine veikėja tarptautinėje arenoje.

Kartu noriu išreikšti apgailestavimą dėl to, kad pasiūlymas dėl geografinės pusiausvyros, kuriam balsų dauguma pritarė Užsienio reikalų komitetas ir Biudžeto komitetas ir kuris, taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, atitinka Europos Parlamento 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją, nėra pakankamai paminėtas B. Rapkay pranešime.

Dėl šios priežasties, ponia C. Ashton, kreipiuosi į jus, nes, ko gero, jūs esate tas asmuo, kuris galėtų daugiausia laimėti dėl visos Europos Sąjungos motyvacijos ir ryžto. Net drįstu tikėti, kad rasite būdų užtikrinti, jog ši geografinė pusiausvyra būtų tinkamai atspindėta jūsų tarnyboje. Sėkmės!

 
  
MPphoto
 

  Edit Herczog, Biudžeto kontrolės komiteto nuomonės referentė.(HU) Biudžeto kontrolės komiteto vardu palankiai vertinu naujos institucijos sukūrimą, ir tai yra vienas iš svarbiausių praktinio Lisabonos sutarties įgyvendinimo aspektų. Be abejo, naujai institucijai reikia biudžeto. Kita vertus, ne mažiau svarbu, kad ji apibrėžtų ir laikytųsi biudžeto principų ir finansinių taisyklių, susijusių su biudžeto ir finansine atskaitomybe. Per praėjusius keletą metų mūsų komitetas diskutavo šiuo klausimu su Išorės santykių generaliniu direktoratu. Todėl norėčiau atkreipti ypatingą dėmesį į šį klausimą. Labai svarbu parengti tinkamas organizacines ir veiklos taisykles. Svarbu turėti omenyje, kad reikia vengti uždavinių, funkcijų ir išteklių dubliavimo, taip pat reikia apsvarstyti visas alternatyvas, siekiant užtikrinti išlaidų veiksmingumą. Skaidri ir paprasta organizacinė struktūra ir išteklių valdymas – tai garantija, jog naujoji organizacija veiks našiai.

Ją sudarys nariai iš trijų šaltinių: ES institucijų, valstybių narių ir šalies gavėjos ekspertų. Labai svarbu, kad šios institucijos, kurią sudaro ES institucijų ir valstybių narių atstovai, darbuotojams būtų užtikrinamos visos lygios teisės. Dėl šios priežasties suprantame mokymo svarbą, taip pat dėl to labai svarbu, kad atrankos principai ir praktika būtų grįsti vienodais procesais ir reikalavimais. Biudžeto komitetas kasmet kontroliuos šiuos aspektus.

 
  
MPphoto
 

  Zigmantas Balčytis, Biudžeto kontrolės komiteto nuomonės referentas.(LT) Norėčiau padėkoti visiems savo kolegoms pranešėjams, kurių profesionalumo dėka pakankamai greitai pavyko pasiekti politinį susitarimą tarp Europos Sąjungos institucijų ir pakloti tvirtus pagrindus Europos išorės veiksmų tarnybos sukūrimui. Neabejoju, kad tarnybos veiklos efektyvumas išaugs ir ji savo veikimu prisidės prie aukšto lygio Europos užsienio ir saugumo politikos formavimo bei Europos Sąjungos vaidmens pasaulio arenoje stiprinimo. Tarnybos veikimas turi atitikti efektyvaus ir veiksmingo finansų valdymo principus. Šiais metais tarnybai papildomai skyrėme tik 9,5 milijono eurų, tačiau tikruosius kaštus bus galima įvertinti po pirmųjų veiklos metų, kai Europos Parlamentui bus pateikta su tarnybos veikla susijusių visų išlaidų ataskaita. . Europos Parlamentui šios tarnybos veikime taip pat suteiktas atsakingas vaidmuo užtikrinti efektyvų tarnybos lėšų panaudojimą ir užtikrinti, kad Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigai sukurtų realią pridėtinę vertę Bendrijos politikai ir jos žmonėms.

 
  
MPphoto
 

  Tadeusz Zwiefka, PPE frakcijos vardu.(PL) Esu tikras, kad niekas šiame Parlamente neturi nė menkiausios abejonės dėl svarbaus Europos išorės veiksmų tarnybos vaidmens Europos Sąjungos darbe. Mūsų pastarųjų kelių mėnesių darbas buvo sutelktas į tai, kad šiai tarnybai užtikrintume tinkamą teisinę bazę bei tinkamas priemones, siekiant veiksmingo jos darbo ateityje. Dirbome laiko spaudžiami, o derybos dažnai buvo nelengvos. Su Taryba ir Komisija pasiekėme susitarimą dėl daugelio klausimų ir tikiuosi, kad dėl pasiektų kompromisų bus gautas palankus galutinis rezultatas. Teisės reikalų komiteto uždavinys buvo pasiūlyti Tarnybos nuostatų dalinius pakeitimus, kurie atitinka naujosios tarnybos poreikius ir kuriais taip pat būtų užtikrintas jos nepriklausomumas ir griežtus standartus atitinkantis darbas. Manau, kad vakar per Teisės reikalų komiteto susitikimą priimtais daliniais pakeitimais šie dalykai buvo užtikrinta, tačiau pats asmeniškai nesu visais jais, o visų pirma dėl vieno aspekto, visiškai patenkintas. Manau, kad geografinės pusiausvyros klausimas, kuris taip dažnai pabrėžiamas, galėtų būti išspręstas gerokai geriau. Be abejo, palankiai vertinu vyriausiosios įgaliotinės pareiškimus dėl to, kad ji planuoja skirti ypatingą dėmesį užtikrinant visų valstybių narių piliečių dalyvavimą tarnyboje, taip pat palankiai vertinu nuostatą, kad 2013 m. bus pateikta ataskaita, kurioje vyriausioji įgaliotinė suteiks informacijos apie tarnybos darbą.

Europos Sąjungos diplomatija turėtų būti europietiška, o tarnybos darbuotojų pilietybė neturėtų vaidinti ypatingo vaidmens. Vis dėlto mūsų pasaulėžiūra priklauso nuo mūsų kilmės ir mūsų šaknų, ir tai turi didžiulę įtaką mus supančio pasaulio suvokimui. Akivaizdu, kad kai kurių Europos Sąjungos valstybių narių atstovų nepakanka visose institucijose. Jeigu Europoje esame susivieniję įvairovėje, tuomet būtina suteikti Europai galimybę, kad ši įvairovė būtų tinkamai palaikoma ir reiškiama. Iš tikrųjų šiais klausimais dėl geografinės pusiausvyros ir diskutavome, o ne dėl to, kaip kai kurie neteisingai galvoja ir supranta, kad užtikrintume kvotas valstybėms narėms. Dėkoju pranešėjams už gerą bendradarbiavimą ir linkiu C. Ashton tinkamai panaudoti mūsų pastangas savo darbe.

 
  
MPphoto
 

  Hannes Swoboda, S&D frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, visų pirma norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjams už jų puikų darbą ir pasiektą kompromisą. Žinoma, kol kas ne visi patenkinti ir suprantu susirūpinimą, visų pirma dėl geografinės pusiausvyros. Vis dėlto galiu nuraminti J. Saryuszą-Wolski, kad mes visi, o ne tik naujieji šio Parlamento nariai, privalome užtikrinti, kad būtų pasiekta geresnė geografinė pusiausvyra, ir kad mes visi – ne tik moterys – privalome užtikrinti sveiką lyčių pusiausvyrą. Tai būtina, ir į pažadus žiūriu rimtai. Žinoma, reikalausime, kad šie dalykai būtų įgyvendinti.

Visų pirma tai klausimas dėl numatytos bendros Europos Sąjungos aukščiausios kvalifikacijos tarnybos. Jokių prieštaravimų čia nematau. Priešingai, viską reikia subendravardiklinti, nes dabar atėjo laikas veikti; dabar laikas atskleisti mūsų įsipareigojimą tarptautiniu lygmeniu veikiančiai Europos Sąjungai. Irane vyriausioji įgaliotinė jau perėmė lyderės vaidmenį, todėl labai svarbu, kad ir čia pasiektume gerų rezultatų. Svarbu, kad ne tik lėšų skirtume Artimiesiems Rytams, bet ir dalyvautume procesuose, ir tai turėtume daryti atsižvelgdami į sprendžiamus klausimus, o ne tik dėl prestižo. Dėl Rusijos turime užtikrinti, kad būtų pasiekta pragmatiškų, nors ir vertybėmis pagrįstų, santykių, visų pirma dėl mūsų bendrų kaimynų interesų. Su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis turime derėtis lygiomis teisėmis. Kai yra problemų, jas turime spręsti atvirai, kad su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis susivienytume kovodami su terorizmu ir keisdami globalizacijos formą. Kinija – tai atsirandanti naujoji didelė valstybė, taigi nenorime tam užkirsti kelio, tačiau prieštaraujame dėl tokios nacionalizmo formos, dėl kurios atsiranda tam tikras agresyvumas, visų pirma tame Azijos regione. Norime labiau įtraukti Kiniją į tarptautinę bendruomenę, įskaitant tarptautines institucijas.

Vyriausiajai įgaliotinei tai yra, be abejo, taip pat vienas iš svarbiausių spręstinų klausimų, būtent užtikrinti, kad šiose naujose tarptautinėse daugiašalėse institucijose įtvirtintume tinkamas naujas taisykles ir naują įtaką ir valdžios pasiskirstymą, kad Europos Sąjunga nebūtų suvaržyta, ir kad būtų pripažinta, jog esama naujų pasaulinio masto veikėjų. Tai yra didžiuliai diplomatinės tarnybos laukiantys uždaviniai, dėl kurių vyriausiajai įgaliotinei reikia visiškos mūsų paramos. Tarybai pirmininkaujanti Belgija, kitaip tariant jūs, pone O. Chasteli, tik ką pažadėjote, kad taip pat tinkamai paremsite vyriausiąją įgaliotinę. Tai – geras pažadas, taip pat geri padėkos žodžiai, bet tikiuosi, kad užsienio reikalų ministrai taip pat supranta, jog nėra jokios prasmės veikti vienam prieš kitą ir kad alternatyva tėra viena, t. y., kad užsienio reikalų ministrai, vyriausioji įgaliotinė ir mes, šio Parlamento nariai, galėtume kartu ryžtingai atstovauti Europai pasaulyje.

 
  
MPphoto
 

  Cecilia Wikström, ALDE frakcijos vardu.(SV) Visų pirma norėčiau padėkoti už puikų bendradarbiavimą šiuo labai svarbiu klausimu.

Be abejo, dabar baronienei C. Ashton tenka nelengvas uždavinys siekiant, kad būtų sukurta mūsų bendra Europos išorės veiksmų tarnyba. Vis dėlto kartu su Taryba ir Komisija Parlamentas padėjo pagrindą veiksmingai atstovaujančiai organizacijai, kuri iš tikrųjų galės atstovauti Europai ir Europos vertybėms bei interesams visame pasaulyje.

Europos Sąjungos stiprybė – tai įvairovė. Europos Sąjungą sudaro skirtingos kilmės, įgūdžių ir patirties turintys žmonės. Sukurdami Išorės veiksmų tarnybą, kurioje dirbti samdomi vyrai ir moterys iš visų mūsų valstybių narių, mes taip pat panaudojame didžiausią Europos stiprybę ir išteklius. Kita vertus, neturi likti nė menkiausios abejonės, kad samdant eiti pareigas naujojoje Išorės veiksmų tarnyboje lemiamas vaidmuo tenka įgūdžiams ir kvalifikacijai.

Europos Parlamentas turi puikų šūkį: „Susivieniję įvairovėje“. Šie žodžiai reiškia didžiulį įsipareigojimą ir turi gilią prasmę. Tikiuosi, kad vadovaujama baronienės C. Ashton, Išorės veiksmų tarnyba taps tikrąja Europos tarnyba, atstovaujančia visų valstybių narių piliečiams – moterims ir vyrams. Tie, kuriems bus lemta dirbti mūsų bendroje Išorės veiksmų tarnyboje, turės būti aiškiai mokomi atstovauti visai Europos Sąjungai. Visa širdimi linkiu baronienei C. Ashton sėkmės šiame svarbiame darbe.

 
  
MPphoto
 

  Franziska Katharina Brantner, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti visus dalyvaujančius su tuo, kaip tai padarėme ir kur šiandien esame. Išgelbėjome Bendrijos metodą ir vystymosi prioritetus. Padidinome demokratinę analitinę priežiūrą, visų pirma BUSP srityje. Padėjome pagrindus įtraukiai tarnybai, pagrįstai lygybės ir esprit de corps principais. Ačiū, pone C. Ashton, kad savo veiklos priemonėse paminėjote mokymo priemones lyčių lygybės ir geografinės pusiausvyros klausimais. Norėčiau padėkoti visiems šiame Parlamente, poniai C. Ashton ir Tarybai pirmininkaujančiai šaliai.

Taigi sukūrėme šiuolaikinę tarnybą, kuri yra daugiau nei 28-oji nacionalinė diplomatinė tarnyba? Kokia yra pridėtinė Europos išorės veiksmų tarnybos vertė?

Manau, kad žaidimas nebaigtas. Visų pirma reikės veiksmingo visų politikos sričių koordinavimo. Tebenoriu matyti struktūras, per kurias tą pasiektume.

Antra, turime stiprinti krizių valdymą ir konfliktų prevenciją. Tokia gali būti Europos Sąjungos teikiama pridėtinė vertė. Ji priklausys nuo „atitinkamos struktūros“ įgyvendinimo ir nuo to, kaip panaudojame naujas pareigybes ir dėl Tarybos bei Komisijos sąsajų sukurtas pareigybes. Ar tam mums reikia daugiau ambasadorių pavaduotojų? Ar tik jums, pone C. Ashton, teks vaidmuo siųsti trumpąsias žinutes? Gyvename XXI amžiuje. Buvusių diplomatų vaidmuo priklauso XIX amžiui. Gal turėtume padiskutuoti apie tai, ar mums iš tikrųjų reikia šių žmonių ir kodėl mums jų reikia?

Tikiuosi, kad jūsų steigimo plane ir darbuotojų skyrimo prioritetuose atsispindės žadėtieji prioritetai ir tarnyba iš tikrųjų sukurs pridėtinę vertę, t. y. tai, ką ne kiekviena diplomatinė tarnyba daro ir gali padaryti. Mums svarbūs du prioritetai: konfliktų prevencija ir civilinis krizių valdymas. Pvz., tarpininkavimo grupės sukūrimas.

Žmogaus teisių srityje norime, kad ši tarnyba būtų stipri, turinti aukščiausiojo lygmens kompetenciją. Lyčių lygybė nesibaigia įdarbinimo prioritetais. Ji taip pat apima lyčių aspekto integravimą ir misijoms bei įgaliojimams teikiamą didelę svarbą. Šiuo atžvilgiu manau, būtų gerai apžvelgti ir peržiūrėti užbaigtas BSGP misijas ir jūsų tarnybai, ponia C. Ashton, ateities pasimokyti iš praeities. Manau, kad taip pajudėsime į priekį.

Visiems linkiu sėkmės, ir esu pasirengusi ir vėl dalykiškai bendradarbiauti ateityje.

 
  
MPphoto
 

  Zbigniew Ziobro, ECR frakcijos vardu.(PL) Europos Sąjunga – tai 27 narių asociacija ir tai turėtų būti atspindėta institucijos, kuriai teks atstovauti Europos Sąjungai išorėje, struktūroje. Neturime sudaryti įspūdžio, kad kai kurios šalys nėra pripažįstamos kuriant naująją tarnybą. Tarnyba turėtų atspindėti kultūros lobyną ir skirtingas Europos tautų tradicijas, įskaitant diplomatijos srityje. Todėl EP narių grupė, kurioje esu ir aš, parengė dalinį pakeitimą, kuriuo numatoma įvesti geografinės pusiausvyros veiksnį. Taigi tuo atveju, kai konkursuose atrinktų kandidatų kompetencija panaši, lemiamas paskyrimo veiksnys turi būti geografinis kriterijus. Be abejo, tai nėra griežtas sprendimas, pagal kurį būtų taikoma tokie geografiniai kriterijai samdant darbuotojus į būsimąją tarnybą, o lanksti ir papildoma priemonė. Priėmus tokią nuostatą sumažės dabartinis neproporcingumas, taigi ilgainiui galėsime užtikrinti geresnį atstovavimą. Norėčiau pabrėžti, kad šiuo sprendimu išsaugomas kompetencijos kriterijaus reikšmingumas, kuris yra labai svarbus tiems, kurie sukūrė šias priemones.

 
  
MPphoto
 

  Willy Meyer, GUE/NGL frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, kadangi šiandien tai pirmoji mano frakcijos nario kalba, norėčiau visų pirma pasakyti, kad mes, Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji, palaikome Prancūzijos darbuotojus, kurie šiandien dalyvauja visuotiniame streike prieš Prezidento N. Sarkozy antisocialines priemones.

Pirmininko sveikinimo kalboje paminėtos priežastys dėl Tarybos atstovų vėlavimo – eismo kliūtys. Jų daug, vyksta visuotinis streikas, ir mūsų frakcija tikisi, kad jis bus visiškai sėkmingas ir visoje Europoje bus atsisakyta šios antisocialinės politikos.

Norėčiau padėkoti kolegoms už atliktą darbą ir pranešti jiems, kad mūsų frakcija, deja, rytoj susilaikys per balsavimą. Nebalsuosime „prieš“, tačiau negalėsime balsuoti ir „už“, nes manome, kad, deja, pasiektas ne toks rezultatas, kokio siekėme. Mūsų tikslas buvo visapusiška Parlamento vykdoma Išorės veiksmų tarnybos kontrolė. Žinoma, nebuvo įmanoma pakeisti struktūros, nes ne šis klausimas buvo sprendžiamas, taigi mes nesame tikri dėl šios struktūros, kuri prisiims atsakomybę už saugumą ir išorės politiką.

Nacionaliniuose parlamentuose, bent jau savo, dalyvavome labai reikšmingoje demokratinėje kovoje dėl saugumo, kad turėtume visišką kontrolę ir kad net dėl karinių pajėgų dislokavimo būtų vykdoma išsami parlamento kontrolė.

Taigi esame labai toli nuo tos kontrolės, ir dėl šių priežasčių rytoj nebalsuosime „už“. Bet kuriuo atveju baigdamas norėčiau padėkoti jums už atliktą darbą.

 
  
MPphoto
 

  Fiorello Provera, EFD frakcijos vardu.(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, apibrėždami naujosios diplomatinės tarnybos struktūrą turime ne kartoti praeities klaidas, o siekti sukurti kryptingą, našią ir svarbiausia – veiksmingą instituciją. Pasinaudojant Europos politikos – pabrėžiu „Europos“ – tarnybos priemone, darbuotojai turėtų būti pasirenkami ne pagal geografinę kilmę ar lytį, o pagal turimą kvalifikaciją.

Pritariu, kad naujosios tarnybos struktūroje turėtų būti atstovaujama valstybėms narėms ir kad didelė moterų dalis būtų priimtina. Vis dėlto nė vienas iš šių aspektų negali būti viršesnis už nuopelnų ir profesinės kompetencijos kriterijus. Veiksmai, kurių privalome imtis, – tai griežtai užtikrinti lygias galimybes šias pareigas eiti visiems, nieko nediskriminuojant.

Dėl mokymo – esama tokių vietų, kaip Europos universiteto institutas Florencijoje, turintis patirties organizuojant puikų mokymą. Dėl šių priežasčių manau, kad Europos diplomatinės tarnybos kūrimas nuo nulio būtų netinkamas ir brangus.

 
  
MPphoto
 

  Angelika Werthmann (NI).(DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kad Europos valstybių interesams tarptautinėje arenoje būtų atstovaujama veiksmingiau, dėl užsienio politikos veiksmų reikia apsitarti iš anksto ir tik tuomet apie juos pranešti visam pasauliui vienu balsu. Įsteigę Europos išorės veiksmų tarnybą dabar mėginame perteikti Europos Sąjungos užsienio politikos priemones pagal nuoseklią struktūrą. Jau turimi mūsų ištekliai sujungiami, taip pat pridedama naujų, kad būtų išbaigtas vaizdas.

Kaip nurodyta mūsų kolegų pranešimuose, atsižvelgiant į naują šios struktūros pobūdį, reikia taikyti plataus užmojo nuostatas dėl skaidrumo, taip pat biudžeto ir finansinės atskaitomybės. Mums reikia išsamios EIVT uždavinių ir joje dirbančių darbuotojų apžvalgos.

Siekiant, kad Europos Parlamento biudžeto suverenitetas būtų taip pat taikomas EIVT, ši tarnyba turi būti įtrauka į Komisijos struktūrą, o Europos Parlamentui, kuris yra biudžeto valdymo institucija, turėtų būti suteikta visa informacija, kad jis galėtų veiksmingai tikrinti sąskaitas. Tarybos biudžeto vykdymo patvirtinimas tebėra mūsų darbo dalis.

EIVT gali taip vadintis tik tuo atveju, jeigu visoms valstybėms narėms teisingai atstovaujama. Kita vertus, kandidatų kvalifikacija, be abejo, turi būti prioritetas. Taip kyla klausimas dėl atstovaujamų moterų dalies. Mano požiūriu, jų gerokai per mažai ir reikalauju, kad eiti šias pareigas būtų rasta kvalifikuotų moterų. Jų tikrai yra.

 
  
MPphoto
 

  Elmar Brok (PPE).(DE) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, Komisijos nary, ponios ir ponai, Frankas Sinatra buvo vadinamas „Balsu“. Tačiau kas jis be bigbendo būtų buvęs? Jūs, baroniene C. Ashton, dabar esate Europos balsas, o Išorės veiksmų tarnyba taps puikiu orkestru. Tikiuosi, jog pasinaudosite šiuo orkestru, kad Europos balsas būtų gerai girdimas ir būtų ginami mūsų interesai. Kadangi pirminis Europos prioritetas – užtikrinti taiką Europoje, kitas didelis uždavinys, atsižvelgiant į tarptautinius sunkumus – nuo energetikos saugumo iki kovos su terorizmu, globalizacija ir dar daugiau – ginti Europos interesus pasaulyje. Šiuo atžvilgiu Jūs ir tarnyba atliks ypatingą vaidmenį. Taigi mūsų piliečiams svarbi pažanga labai priklausys nuo jūsų ir jūsų orkestro darbo.

Šiame procese mums pavyko sustiprinti Parlamento bendradarbiavimą, kontrolę ir teisę į informaciją, įskaitant biudžeto srityje. Mums pavyko apginti Bendrijos politikos, kuri būtent yra Bendrijos politika, pobūdį, taip pat užtikrinti, kad 60 proc. darbuotojų būtų Bendrijos pareigūnai. Esu tikras, kad, kitaip nei Tarybai, mums pavyko palaikyti geresnę geografinę pusiausvyrą ir lyčių lygybę. To nepadarė vyriausybės; šį darbą už jas nuveikėme mes. Be to, jeigu dabar tai teisiškai privaloma ir peržiūra turi būti atlikta 2013 m., tuomet Parlamentas daug laimėjo – tai puikus institucijų pasiektas kompromisas.

Šią priemonę taip pat privalome stebėti. Elgsimės lanksčiai, kaip priklauso, tačiau taip pat darysime spaudimą, kad jūs, baroniene C. Ashton, sėkmingai įgyvendintumėte savo uždavinį. Šiuo atžvilgiu jus paremsime, tačiau taip pat galite būti tikra dėl mūsų kritikos, jeigu nepritarsime, nes manau, kad galime laikytis vienos pozicijos šiuo klausimu, jeigu tai mūsų piliečių laukianti ateitis.

 
  
MPphoto
 

  Adrian Severin (S&D). – Pone pirmininke, sėkmingai suvienytos Europos nebus be toliaregės mūsų bendrų interesų skatinimo vizijos globaliu lygmeniu, už Europos Sąjungos sienų.

Tokia vizija negyvuos be plataus užmojo, atskaitingos, veiksmingos ir „komunotariškos“ Išorės veiksmų tarnybos. Tokia tarnyba nebus veiksminga be pagal nuopelnus samdomų darbuotojų.

Manau, kad dauguma mūsų gali pritarti šiems principams. Vis dėlto velnias pakiša koją dėl smulkmenų. Būtent dėl šių smulkmenų pranešimas, kuris turėjo būti techninis, virto aistringomis politinėmis diskusijomis, dėl kurių kyla grėsmė skilti į dvi grupes.

Dilema nekyla dėl „komunotarizmo“ ir tarpvyriausybiškumo, tarp nuopelnų ar kvotų, tarp senųjų ir naujųjų valstybių narių. Vis dėlto „komunotarizmo“ triumfas reiškia, kad kiekvienas valstybių narių pilietis jaučia, jog su juo elgiamasi teisingai pagal nuopelnus.

Nuopelnais grįsto kriterijaus triumfas turi būti išbandytas atrankos rezultatų pusiausvyra, nes manau, kad Dievas vienodai paskirstė nuopelnus ir nuodėmes vyrams ir moterims, seniems ir jauniems, mažiems ir dideliems, silpniems ir stipriems, vakariečiams ir rytiečiams ir pan.

Esmė ta, kad kai kurie mūsų Sąjungos nariai – daugiausia naujieji nariai – jaučiasi diskriminuojami. Net jeigu šis suvokimas būtų klaidingas, tebeturime jį priimti pagarbiai ir rūpestingai, nes svarbiausia yra mūsų vienybė.

Kvestionuojami ne kriterijai, o garantijų pakankamumas, kad jie bus tinkamai stiprinami, taip pat kad akivaizdžiai sutrikus pusiausvyrai bus taikomi taisomieji veiksmai.

Galiu tik tikėtis, kad vyriausioji įgaliotinė taisys sutrikusią pusiausvyrą vykstant procesui, kuris akivaizdžiai paskatino šį suvokimą, taip pat tikiuosi, kad būsimoji Europos diplomatijos akademija ar kažkas panašaus mums padės sukurti kompetentingų ir mūsų bendriems interesams bei Europos institucijoms lojalių Europos diplomatų korpusą.

 
  
MPphoto
 

  Gerben-Jan Gerbrandy (ALDE).(NL) Pone pirmininke, šiose diskusijose, per kurias pagrindinis dėmesys skiriamas Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) priežiūrai ir organizavimui, neturėtume pamiršti bendros šios tarnybos svarbos, kuri šiaip ar taip yra didi. Ji galėtų tapti vienu iš svarbiausių žingsniu visavertės Europos užsienio politikos link.

Net ir mano šalyje, kuri, bijau, tam vis labiau intravertiška, uždavinių perdavimas šiai naujai EIVT atsispindi naujosios koalicijos susitarime. Reikia pripažinti, kad kol kas šie uždaviniai siejami su konsuliniais uždaviniais, tačiau esu tikras, kad netrukus ir mūsų diplomatiniai uždaviniai bus geriausiai vykdomi Europos lygmeniu.

Pone pirmininke, šiandien daugiausia dėmesio skiriame EIVT finansinei ir organizacinei daliai, o tai svarbus aspektas. Ši tarnyba galės visapusiškai veikti tik tada, kai bus įtvirtintas pakankamas skaidrumas ir finansinė atskaitomybė. Todėl labai džiaugiuosi dėl institucijų pasiekto susitarimo iš tikrųjų pradėti veikti. Tam buvo kilusi grėsmė, kai Parlamentas pateikė labai išsamius reikalavimus. Iš tikrųjų mūsų Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija kažkiek jiems prieštaravo.

Vis dėlto norėčiau pasveikti pranešėjus. Priimtas geras dokumentų paketas ir mano frakcija jam visiškai pritars. Pagaliau tikiuosi, kad rytoj priėmus šiuos dokumentus tarnyba labai greitai galės pradėti veikti.

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock (ECR). – Pone pirmininke, mišrios sui generis EIVT sukūrimą lydėjo gausios diskusijos, tačiau reikia įvertinti ir vyriausiosios įgaliotinės C. Ashton gebėjimus pasiekti sutarimą tuo metu, kai Europos vadovų dėmesys buvo sutelktas į euro zonos krizę. Jungtinės Karalystės konservatoriai priešinosi šios tarnybos sukūrimui, bijodami, kad ji pakenks Jungtinės Karalystės išimtinei teisei vykdyti nepriklausomą užsienio politiką. Dabar, kai tarnyba virto politine realybe, dirbsime su ja dalykiškai, kad užtikrintume Jungtinės Karalystės interesų skatinimą ir apsaugą.

Vienas iš būdų – vykdyti lobizmą, kad Jungtinės Karalystės pareigūnai ES ir Užsienio reikalų ministerijos diplomatai eitų pareigas tarnyboje, nes, stebėtina, Jungtinei Karalystei nėra pakankamai atstovaujama ES institucijose. Nors naujoji tarnyba turi atstovauti 27 ES valstybėms narėms, ji visų pirma turi būti grįsta nuopelnais.

Galiausiai valstybės narės labai mažina savo viešąsias išlaidas. ES privalo jautriai reaguoti į taupymo poreikį, visų pirma dėl EIVT biudžeto. Kad Europos išorės veiksmų tarnyba pasitikėtų Europos piliečiai ir pritartų jos sukūrimui, labai svarbu, kad nebūtų keičiamas biudžetas.

 
  
MPphoto
 

  Jiří Maštálka (GUE/NGL). (CS) Steigiama Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) reiškia visiškai naują Europos Sąjungos užsienio politikos oficialaus įtvirtinimo priemonę. Šiuo metu matau dvi su šiuo procesu susijusias pagrindines problemas.

Pirma, aišku, kad užsienio ir saugumo politika – tai valstybių narių suvereniteto dalis. Priimant sprendimus dėl principinių klausimų, tebetaikoma veto teisė, taigi priimant daugelį sprendimų, kaip antai dėl intervencijos Irake ar Kosovo atsiskyrimo, nebuvo jokios Europos Sąjungos užsienio politikos. Taigi sukurtosios užsienio tarnybos darbotvarkė bus labai ribota, nes priimant svarbius politinius sprendimus ji tik pritars atskirų šalių sprendimui arba net nieko, visai nieko nesakys.

Nesantaikos obuolys – tai diplomatinės tarnybos sudėtis, o iš turimos informacijos matyti, kad į naujų valstybių narių vaidmenį pasirenkant komandą, švelniai tariant, yra neatsižvelgiama.

 
  
MPphoto
 

  Marta Andreasen (EFD). – Pone pirmininke, nors Europos išorės veiksmų tarnybos sukūrimo idėja niekada iš tikrųjų nebuvo palankiai vertinama, vis dėlto ES biurokratijai pavyko ją įsiūlyti, teigiant, kad ji neturės įtakos biudžetui.

Dabar suvokiame, kad biudžetas bus keičiamas ir kad jis bus 34 mln. EUR didesnis nei iš pradžių planuotas 441 mln. EUR biudžetas. Apie šį skirtumą sužinome dar iki tarnybai pradedant veikti visu pajėgumu.

Pranešime dėl finansinio reglamento reikalaujama, kad Komisijos vyriausiasis apskaitininkas ir Komisijos vidaus auditorius šias pareigas atliktų taip pat ir EIVT, nors Madride buvo sutarta, kad EIVT bus atskira institucija su savo finansų ir audito vadovais. Neatrodo, kad birželio mėn. Madride sudarytų susitarimų nuostatos būtų iškaltos akmenyje. Patekome į didžiulę sumaištį dėl EIVT struktūros.

Šios Lisabonos sutarties naujovės įgyvendinimas atrodo gana gėdingai, tačiau turiu pasakyti, kad manęs tai nestebina. Vis dėlto už šį neveiksmingumą kaip visada mokės mokesčių mokėtojai.

 
  
MPphoto
 

  Lucas Hartong (NI).(NL) Pone pirmininke, kokia liūdna – net tragiška – diena. Svarstome baronienės C. Ashton naujosios Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVS) finansavimą. Olandams niekada nebuvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę apie Lisabonos sutartį, o dabar dar mums brukama milijonus ryjanti EIVT. Tai – demokratijos įžeidimas.

EIVT mums kainuos milijonus papildomų eurų tik per likusius šiuos metus, taip pat kitais metais. Už politinį eurokratų pomėgį gali tekti mokėti, tačiau mes liksime tuščiomis rankomis. Turi būti visiškai aišku, kad Olandų laisvės partija (PVV) niekada, jokiomis aplinkybėmis nerems šios pabaisos iš Europos Sąjungos požemio. Sakome „ne“ EIVT, „ne“ Europos supervalstybei ir „taip“ tikrajai laisvei ir demokratijai, formuojamai suverenių valstybių narių.

 
  
MPphoto
 

  Jan Kozłowski (PPE).(PL) Ponios ir ponai, aptardami Europos išorės veiksmų tarnybos struktūrą neturėtume vengti arba nustumti į šalį klausimo dėl tinkamos darbuotojų geografinės pusiausvyros išlaikymo. Šiuo metu darbuotojų iš senųjų penkiolikos valstybių narių skaičius yra gerokai ir neproporcingai didesnis nei iš naujų valstybių narių. Pateiksiu truputį statistikos: prieš paskutinį paskyrimą iš 115 ambasadorių tik du buvo iš šalių, įstojusių į Europos Sąjungą 2004 m. ir vėliau. Iš neseniai paskirtų 29 ambasadorių tik keturi buvo iš naujųjų valstybių narių.

Neturime leisti, kad toks padalijimas taptų taisykle būsimojoje Išorės veiksmų tarnybos veikloje. Be tinkamo geografinio atstovavimo negalime įsteigti stiprios Išorės veiksmų tarnybos, kuri veiksmingai atstovautų mūsų visų interesams. Be to, nesididžiuosime tokia tarnyba, kaip sakė vyriausioji įgaliotinė C. Ashton. Taip pat esu įsitikinęs, kad pasinaudoję pereinamuoju laikotarpiu, per kurį neproporcingai mažas skaičius naujųjų valstybių narių atstovų būtų laipsniškai didinamas, galėtume veiksmingai ir našiai judėti link savo tikslo – skatinti Europos Sąjungos kaip pagrindinės veikėjos tarptautinėje arenoje vaidmenį.

 
  
MPphoto
 

  Kristian Vigenin (S&D).(BG) Šiandien paskutinis Parlamento posėdis, kai galime aptarti Europos išorės veiksmų tarnybos struktūrą, finansavimą ir bendrus veiklos principus. Nuo rytdienos, kai turėsime priimti galutinius sprendimus, tikėsimės tikrų rezultatų. Žinoma, esu tikras, kad kaip ir per šiandienos diskusijas Europos Parlamentas bus ta Europos institucija, kuri padės, padrąsins ir pasidalys savo idėjomis su naująja tarnyba, kad ji iš tikrųjų būtų veiksminga ir sėkmingai įkūnytų aktyvesnį ir matomesnį Europos Sąjungos vaidmenį tarptautinėje arenoje.

Iš tiesų Europos išorės veiksmų tarnyba – tai, ko gero, labiausiai matomas Lisabonos sutarties rezultatas. Visi, kurie parėmėme šią sutartį, taip pat norėtume matyti šią tarnybą kaip sėkmingai įgyvendintą sumanymą.

Norėčiau pasakyti jums, ponia C. Ashton, kad paveldėjote pusiausvyros neatitinkančią administraciją ir, deja, paaiškėjo, kad didžiausia kritika buvo siejama su jumis. Iš tikrųjų šių metų pradžioje, kai buvote vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja, naujosios valstybės narės teturėjo po vieną delegacijos vadovą Europos Sąjungoje.

Norėčiau iš karto suabejoti nuomone dėl esamo kvalifikacijų ir geografinės pusiausvyros prieštaravimo. Priešingai, manau, kad geografinė pusiausvyra ir aukštesnė kvalifikacija yra neatskiriamos. Todėl tikimės, kad nuo šiol jūsų įsipareigojimas bus vykdomas.

 
  
MPphoto
 

  Alexander Graf Lambsdorff (ALDE).(DE) Pone pirmininke, Europos išorės veiksmų tarnyba – tai vienas iš svarbiausių Lisabonos sutarties sprendimų. Teliko šešios savaitės, po kurių baronienė C. Ashton nebebus ministrė, visų pirma atsakinga už ES užsienio reikalų ministerijos steigimą, – ji taps Europos užsienio reikalų ministre, o tai – geras dalykas. Šie pasikeitimai įsigalios gruodžio 1 d., taigi šiuo atžvilgiu linkime jums visokeriopos sėkmės.

Daug diskutavome ir daug pasiekėme. Įvyko vaisingas politinis mūšis. Išvengta su senąja bendra užsienio ir saugumo politika sietinos demokratijos stygiaus, nustatyta griežtesnė atskaitomybė, pagerėjo viešųjų diskusijų kokybė. Bus vykdoma griežtesnė biudžeto kontrolė, parengti tikrajam komandiniam darbui keliami reikalavimai ir nacionaliniai diplomatai gali, jeigu nori, pasilikti Europos išorės veiksmų tarnyboje. Nebus taikomos jokios geografinės kvotos – gali kartais susidaryti įspūdis, kad tai svarbiausias čia sprendžiamas klausimas, tačiau tikrai taip nėra. Visų pirma Vokietijai būtų labai naudingos kvotos, tačiau vis dėlto esu prieš jas. Bus rengiamas bendras mokymas. Manau, kad viskas, ko reikia sėkmingai EIVT veiklai, parengta.

Kitaip tariant, Europos Parlamentas yra beveik patenkintas. Būtume iš tikrųjų patenkinti, jeigu dabar pasinaudotumėte galimybe ir iš tiesų įkurtumėte žadėtąją tinkamą konfliktų prevencijos ir krizių valdymo struktūrą. Tuomet iš pat pradžių turėtume Europos pridėtinę vertę.

 
  
MPphoto
 

  Mirosław Piotrowski (ECR).(PL) Liūdna matyti, kad dėl daugumos Užsienio reikalų komiteto narių pateiktų pasiūlymų dėl geografinio atstovavimo pusiausvyros steigiant Europos išorės veiksmų tarnybą kilo rimtų problemų ir neabejotinai ryžtingas pasipriešinimas. Taip pat akivaizdūs sunkumai rengiant darbuotojų samdymo dirbti Europos Sąjungos diplomatijos tarnyboje principus. Solidarumo ir atstovavimo principo, kuriuo ilgą laiką vadovavosi Europos Sąjunga, neturėtų nustelbti kai kurių didelių valstybių narių savanaudiškumas. Pareigų diplomatinėje tarnyboje paskirstymas tenka C. Ashton, kuri šiandien čia dalyvauja ir kuri skiria žmones išimtinai savo nuožiūra. Iš daugiau nei 100 diplomatinių tarnybų visame pasaulyje šeštajai pagal dydį Europos Sąjungos valstybei narei, Lenkijai, skirtos tik dvi. Todėl reikėtų paklausti, kokiais kriterijais vadovaudamasi Komisijos narė skyrė į pareigas? Norėčiau visiems priminti, kad iš tikrųjų Parlamentas priima sprendimą dėl Europos Sąjungos diplomatijos formavimo biudžeto struktūros.

 
  
MPphoto
 

  Raffaele Baldassarre (PPE).(IT) Pone pirmininke, priėmus Tarybos sprendimą dėl Europos išorės veiksmų tarnybos organizavimo ir veikimo, mūsų šiandien prašoma įgyvendinti šį sprendimą, iš dalies pakeitus finansinį reglamentą ir Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus.

Šiuo atžvilgiu norėčiau sutelkti dėmesį į vieną pranešimo aspektą, dėl kurio dalyvavome sudėtingose derybose: geografinės pusiausvyros klausimą sudarant Europos diplomatinį korpusą. Kai kurie nariai iš tikrųjų norėtų kitokių darbuotojų atrankos kriterijų, pagrįstų kilmės šalimi ir pilietybe. Šių pasiūlymų buvo išvengta, pateikus suderintus kompromisinius pakeitimus, kuriuose atsižvelgta į geografinę ir lyčių pusiausvyrą, nepritaikius atrankos pagal šalis kriterijų. Šaliai taikomų kvotų pasirinkimas iš tikrųjų nebūtų tinkamas arba pageidaujamas sprendimas.

Po daugiau nei 50 Europos integracijos metų dabar kuriamas pirmasis tikras Europos Sąjungos diplomatinis korpusas. Tarnybai turi būti suteiktos galimybės parengti bendrą užsienio politiką ir tarnauti Europos Sąjungos interesams tarptautinėje arenoje. Siekiant, kad ji įgyvendintų savo uždavinį, labai svarbu, kad jos darbuotojai atstovautų ne valstybėms narėms, kurių piliečiai jie yra ar kuriose buvo jų diplomatinės tarnybos, o Europos Sąjungai. Tokios pozicijos vakar laikėsi Teisės reikalų komitetas, priimdamas B. Rapkay pranešimą ir tikiuosi, kad tokios pozicijos bus laikomasi balsuojant plenariniame posėdyje.

 
  
  

PIRMININKAVO: SILVANA KOCH-MEHRIN
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 

  Zoran Thaler (S&D).(SL) Mums reikia stiprios visų 27 valstybių narių Europos Sąjungos, o ne tik mažumos Europos Sąjungos. Linkime Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) visokeriopos sėkmės. Jos reikia mums, Europos piliečiams, jos reikia Europos Sąjungai ir jos reikia visam pasauliui.

Kaip užtikrinti, kad EIVT taptų visų Europos Sąjungos piliečių tarnyba? Kaip užtikrinti jos našumą ir sėkmę, taip pat jos kaip Europos elito padėtį? Tik jeigu ji samdytų visų, kartoju – visų, Europos Sąjungos pilietybių diplomatus.

Nėra didesnės grėsmės Europos Sąjungos stiprybei ir vienybei kaip padėtis, kai ES apskritai atstovauja tik šešių valstybių piliečiai. Du trečdaliai dabartinės tarnybos, kurią paveldėjo C. Ashton, darbuotojų buvo samdomi tik iš šešių valstybių. Kaip dėl likusios 21? Kaip dėl naujųjų valstybių narių?

Dėl šių priežasčių apgailestauju, kad nepriimsime Užsienio reikalų komiteto ir Biudžeto komiteto priimtų nuostatų, nes jos padėtų ištaisyti blogiausią pusiausvyros nebuvimo pavyzdį per bent jau dešimt metų, kartoju – dešimt metų.

Mums reikia stiprios visų 27 valstybių narių Europos Sąjungos.

 
  
MPphoto
 

  Marek Siwiec (S&D).(PL) Šiandien baigiasi visiškai išskirtinė procedūra – naujos Europos institucijos steigimo procedūra. Atstovauju naujosioms valstybėms narėms ir susižavėjęs stebėjau, kokia yra praktinio integracijos įgyvendinimo esmė, kaip vyksta įvairių institucijų raginimas bei jų stumdymasis ir kaip pagaliau atsirado kažkas, kuo siekiama per bendrą užsienio politiką suvienyti tai, ko taip trūksta Europos Sąjungoje. Tai pasirodė įmanoma, ir Parlamentas prie to prisidėjo. Labai didžiuojamės, kad aktyviai dalyvavome. Naujoji tarnyba – tai ne tik vienos institucijos, bet visos Europos Sąjungos tarnyba.

Vis dėlto šios integracijos esmė – naujų šalių integracija su senosiomis. Kalbėkime atvirai – egzaminą gerai išlaikėme tik iš dalies. Jeigu šiandien kyla klausimų ir abejonių, jų kyla todėl, kad Komisijos narys, Komisijos pirmininko pavaduotojas turi užtikrinti, jog visi sprendimai dėl darbuotojų būtų skaidrūs ir kad iš jų būtų matoma, jog skiriami geriausi žmonės. Tuomet nekovosiu už geografinę lygybę, nes man žinių ir kvalifikacijos lygybė gerokai svarbesnė už geografinę lygybę, tačiau jūs, ponia C. Ashton, turėsite tai įrodyti.

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją.)

 
  
MPphoto
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D). (SK) Šiandien kalbame apie unikalų projektą; kalbame apie mūsų bendrą Europos užsienio tarnybą.

Turiu pasakyti, kad visi dalyviai nusibrėžė savo ribas, tačiau pranešėjams pavyko parengti visiems priimtiną kompromisinį tekstą, ir manau, kad Europos Parlamentas jam rytoj pritars. Mane jaudina tai, kad dauguma kalbėtojų sutelkė dėmesį tik į vieną temą, t. y. geografinį ir etninį atstovavimą, ir tik labai nedaugelis kalbėjo apie šio projekto sumanymą ir idėją. Ponios ir ponai, Europos Sąjunga praranda savo geopolitinę svarbą, o bendra užsienio tarnyba – tai žingsnis, dėl kurio ES vėl galėtų tapti viena iš pagrindinių įtakingiausių organizacijų.

Esu tikra, kad baronienė C. Ashton taip atrinks darbuotojus, jog jie iš tikrųjų atstovautų ne tik visoms 27 ES valstybėms narėms, bet visų pirma ES kaip mūsų bendram projektui.

 
  
MPphoto
 

  Elisabeth Köstinger (PPE).(DE) Ponia pirmininke, ateityje Europos išorės veiksmų tarnyba imsis pagrindinio Europos Sąjungos bendros užsienio ir saugumo politikos vaidmens. Kad savo vaidmenį atliktų tinkamai, jai reikia aiškių taisyklių, kurių pagrindu ji galėtų dirbti sklandžiai ir našiai. Visų pirma norėčiau pabrėžti EIVT finansinių sandorių stebėsenos garantiją, apie kurią buvo aiškiai kalbama I. Gräßle ir C. Rivellini pranešime. Pagrindiniai aspektai – tai visų pirma Europos Parlamentui teiktini metiniai patikinimo pareiškimai ir veiklos ataskaitos, taip pat Europos Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo galia. Taip pat palankiai vertinu požiūrį, kad valstybės narės turėtų prisiimti atsakomybę už atitinkamų darbuotojų iš atskirų valstybių narių padarytus finansinius pažeidimus. Visiškai pritariu šiam pranešimui ir jis yra svarbus žingsnis teisinga linkme.

 
  
MPphoto
 

  Richard Howitt (S&D). – Ponia pirmininke, visų pirma dėkoju vyriausiajai įgaliotinei, kad ji laikosi ilgametės parlamento tradicijos ir perėjo iš vienos pusės į kitą. Dauguma taip besielgiančių politikų praranda draugus, tačiau esu tikras, kad ji šiandien jų įgijo.

Šiame Parlamente tebebus žmonių, kurie suskaičiuos visas minutes, per kurias jūs buvote vienoje ar kitoje pusėje, kad apkaltintų jus šališkumu, ir, žinoma, pats turiu klausimų dėl šios naujos tarnybos.

Noriu, kad krizių valdymo sritis būtų visiškai įtraukta, noriu, kad didelis dėmesys būtų skirtas žmogaus teisėms ir kad būtų sąsaja su prekyba, pritariu daugeliui mūsų kolegų iš Rytų išsakytų dalykų, tačiau ar esu visiškai tikras tuo, kad kuriate visiškai sutarties dvasią atitinkančią tarnybą? Ar esu tikras, kad ir toliau vienysite skirtingus šios Europos Sąjungos interesus ir jiems atstovausite? Ar esu visiškai tikras dėl jūsų ilgalaikio įsipareigojimo laikytis lygybės ir atstovavimo principų?

Taip, esu, kaip ir rytoj balsuosiantis Europos Parlamentas.

 
  
MPphoto
 

  Ivo Vajgl (ALDE).(SL) Rasti kompromisą dėl Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) finansinio pagrindo buvo ne mažiau sudėtingas uždavinys nei pati Europa.

Interesų derinimas kiekvienu atveju bus nelengvas darbas, nes visi esame skirtingi, ir mūsų istorija skirtinga. Vis dėlto tikrovė yra tokia, kad protas, patirtis, išmintis ir gera valia – neabejotinai proporcingai pasiskirstę visoje Europoje, o būtent šis pagrindas mus iš tikrųjų jungia ir atveria mums ateitį.

Manau, kad būtų labai gerai, jog ateityje užsienio politikai, t. y. Europos vaidmeniui pasaulinio lygmens užsienio politikos srityje, skirtume ne mažiau dėmesio nei iki šiol skyrėme finansams.

Ši tarnyba nekurs užsienio politikos, užsienio politiką kurs C. Ashton kartu su kitais veikėjais, iš kurių, galiu jus patikinti, vienas pagrindinių dalyvių yra Europos Parlamentas. Be abejo, linkiu jums visokeriopos sėkmės jūsų darbe.

 
  
MPphoto
 

  Franziska Keller (Verts/ALE). – Ponia pirmininke, noriu grįžti prie galimos Europos išorės veiksmų tarnybos pridėtinės vertės klausimo. Manau, kad viena iš pridėtinių verčių, kurią ji gali ir iš tikrųjų turi sukurti, – tai politikos suderinamumas vystymosi labui, dėl kurio C. Ashton įsipareigojo.

Šis prioritetas turi būti atspindėtas personalo politikoje, visų pirma jo rengiamame mokyme, taip pat apskritai vystymosi, žmogaus teisių ir konfliktų prevencijos srityse. Šių opių klausimų negalima spręsti deklaracijomis – reikia visiško atsidavimo ir išsamaus mokymo. Būtent šiuos dalykus norime matyti nuo gruodžio 1 d.

 
  
MPphoto
 

  Jaroslav Paška (EFD). (SK) Europos išorės veiksmų tarnyba laipsniškai stiprina savo vaidmenį. Šiandien diskutuojame apie jos veiklos finansavimą.

Šiuo atžvilgiu, baroniene C. Ashton, svarbu suvokti, kad visų Europos institucijų darbą finansuoja atskiros Europos Sąjungos valstybės narės. Net ir Europos išorės veiksmų tarnyba galiausiai išgyventų tik iš 27 ES valstybių narių pinigų ir jūs, baroniene C. Ashton, turite tai gerai žinoti.

Nors reikalaujame profesionalumo, kokybės ir patirties, pasirinkdami diplomatus šiai tarnybai negalime visiškai atmesti atskirų valstybių narių geografinio atstovavimo proporcingumo principo. Neatstovaujamos svarbioje ES išorės veikloje šalys gali pajusti neteisingumo jausmą ar nusivylimą. Todėl norėčiau paprašyti jūsų, ponia vyriausioji įgaliotine, laikytis atsargaus požiūrio į diplomatų atranką.

 
  
MPphoto
 

  Francisco Sosa Wagner (NI).(ES) Ponia pirmininke, visi sutinkame, kad Išorės veiksmų tarnyba – tai istorinė Europos integracijos galimybė. Vis dėlto turime į ją plačiau pažiūrėti, nes dabar ne laikas pradėti vidaus kovas dėl artimiausiu metu pervedamų ar išsaugomų išteklių arba karą tarp skirtingų Europos institucijų.

Užuot ėmęsi šių veiksmų, dabar turime bendrai pažvelgti į tai, kokia Europos Sąjunga turi būti pasaulyje; kitaip tariant, turime imtis veiksmų, visiškai priešingų tiems, kurie vyko prieš keletą dienų teikiant Nobelio taikos premiją, kai iš Europos sklido pernelyg daug balsų ir ne visi jie buvo drąsūs. Turiu pasakyti, kad viena išimtis buvo, tai šio Parlamento pirmininkas J. Buzek, pateikęs puikų ir pagirtiną pranešimą.

 
  
MPphoto
 

  Catherine Ashton, Komisijos pirmininko pavaduotoja-Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai. – Ponia pirmininke, labai trumpai iš kitos Parlamento pusės – tikiuosi, kad išsėdėjau tinkamą skaičių minučių – norėčiau dar kartą padėkoti gerbiamiems nariams už diskusijas, kurių su didžiuliu susidomėjimu klausiausi.

Su savimi išsinešu tvirtą nusistatymą dėl geografinės ir lyčių pusiausvyros tikroje Europos tarnyboje, į kurią skiriama pagal nuopelnus.

Su savimi išsinešu būtinybę pasiekti, kad žmonės matytų aktyvesnę mūsų veiklą, susijusią su krizių valdymu ir kad ji būtų tinkamai atspindėta Europos tarnyboje.

Su savimi išsinešu ir tai, ką apibūdinau kaip žmogaus teisių „raudonąją giją“, kuri privalo driektis per visus mūsų veiksmus; su savimi, be to, išsinešu ekonomines sąlygas, kuriomis kuriu šią tarnybą, taip pat gerbiamų EP narių troškimą matyti našią tarnybą, tinkamai ir veiksmingai naudojančią išteklius.

Svarbiausia, po ištisus mėnesius trukusios ilgos kelionės, su savimi išsinešu šio Parlamento troškimą matyti veikiančią tarnybą, kad ji atspindėtų jūsų atstovaujamų rinkėjų poreikius, taip pat kad ji būtų gerai jiems tarnaujanti tarnyba. Prižadu jums stengtis, kad tai atsispindėtų visuose tarnybos veiksmuose.

 
  
MPphoto
 

  Janusz Lewandowski, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, trumpai sureaguosiu į tai, ką pasakė M. Andreasen – ir kurios jau nėra – dėl biudžeto neutralumo principo.

Tikimės, kad principas ilgainiui įsigalios, sutaupius nacionalinėms diplomatinėms tarnyboms, Komisijai ir Tarybai, taip pat dirbant vienam vidaus auditoriui ir apskaitos pareigūnui Komisijoje ir Išorės veiksmų tarnyboje. Kol kas tai geras sprendimas, kuris iki 2013 m. bus peržiūrėtas, o finansinis reglamentas neužkerta kelio tokiai peržiūrai. Tikėdamasis teigiamo balsavimo rytoj, susilaikysiu nuo tolesnių komentarų.

 
  
MPphoto
 

  Maroš Šefčovič, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – Ponia pirmininke, aš irgi norėčiau padėkoti gerbiamiems EP nariams už jų paramą ir labai teigiamą šių diskusijų atmosferą, taip pat labai svarbu padėkoti Tarybai už jos labai svarbų indėlį į visą šį procesą. Manau, kad būtent dėl šios teigiamos atmosferos taip priartėjome prie rytdienos istorinio sprendimo.

Taigi dar kartą norėčiau padėkoti Parlamento pranešėjams ir atstovams, nes dėl jų čia šį rytą buvo teigiama atmosfera. Norėčiau pasinaudoti šia proga ir palinkėti Cathy ir jos naujai tarnybai sėkmės, taip pat visiems mums palinkėti tvirtos, nuoseklios ir suderintos ES užsienio politikos, nes esu tikras, kad kartu su Cathy ir EIVT ES toliau didins savo įtaką sprendžiant pasaulio reikalus.

Baigdamas norėčiau pakartoti, kad Komisija pasirengusi glaudžiam bendradarbiavimui iš pat pradžių, taip pat geriausiai sąveikai, kurią mūsų institucijos ir valstybės narės gali kartu pasiekti.

 
  
MPphoto
 

  Bernhard Rapkay, pranešėjas.(DE) Ponia pirmininke, po savo kalbos, pasakytos šių diskusijų pradžioje, iš tikrųjų teturiu dar dvi pastabas. Pirma, o ją tyčia palikau šių diskusijų pabaigai, norėčiau padėkoti visiems šešėliniams pranešėjams už draugišką ir dalykišką bendradarbiavimą. Paprasčiausiai lengviau derėtis, kai žinai, kad kolegos tave remia. Dėl šios priežasties derybos nebuvo pernelyg sunkios.

Savo antrąja pastaba norėčiau pakartoti tai, kas jau kelis kartus buvo gvildenama per šias diskusijas, t. y. dėl geografinės pusiausvyros. N. Neynsky atsidūrė dėmesio centre, pasakiusi, kad kompromisiniame tekste nėra nieko apie tai parašyta. Paprasčiausiai jai pasiūlyčiau, kad kai mes priimsime šį tekstą, tyliai ir ramiai jį pasiskaityti. Perskaitykite tekstą! Perskaičius tekstą prašviesės protas. Tuomet pamatysite, kad, be abejo, kompromisiniame tekste yra pareiškimų – ir iš tikrųjų labai griežtų, teisiškai privalomų pareiškimų – šiuo klausimu. Tuomet visas jūsų nerimas iš tikrųjų turėtų išgaruoti.

 
  
MPphoto
 

  Roberto Gualtieri, pranešėjas.(IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad iš tikro per šias diskusijas kilusio pasitenkinimo matyti, jog EP nariai suvokė sudėtingą, tačiau labai svarbų mums kilusį uždavinį. Suvienyti funkcijas, susijusias su skirtinga politika, kurioms būtų taikoma skirtinga sprendimų priėmimo tvarka, kad Europos Sąjungos išorės veiksmai taptų nuoseklesni, nekeltų grėsmės tam tikros politikos komunotarinei prigimčiai, tačiau apimtų bendros saugumo ir gynybos politikos srityje veikiančių institucijų indėlį, nebuvo vien Europos teisės, administravimo mokslo problema ar galios santykių tarp institucijų išbandymas. Iš tiesų tai buvo būtina sąlyga prireikus suteikti vyriausiajai įgaliotinei priemonę, kuri galėtų sustiprinti Europos potencialą tarptautinėje arenoje, sustiprinti jos, kaip civilizuotos galios, vaidmenį ir leisti mums veiksmingiau veikti Artimuosiuose Rytuose, Afrikos Kyšulyje, Kaukaze ar Balkanuose.

Na, manau, kad puikiai susidorojome su šiuo iššūkiu, todėl mūsų pasitenkinimas yra visiškai pagrįstas. Manau, kad Parlamentas suteiks vyriausiajai įgaliotinei reikiamą paramą jai vykdant savo pareigas.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks spalio 20 d., trečiadienį, 12 val.30 min.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu.(RO) Šis balsavimas parodo, kad nėra jokios lygybės tarp valstybių narių ir jokio solidarumo nė vienoje frakcijoje. Pritarimas Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos pateiktam daliniam pakeitimui, pagal kurį bus įdiegtas „nuopelnų“ kriterijus pasirenkant ES delegacijų vadovus (diplomatus, kurie atstovaus Europos Sąjungai trečiosiose šalyse), parodys mums, kai jį įgyvendins socialistės Catherine Ashton Europos išorės veiksmų tarnyba, kad Rumunija ir kitos naujos valstybės narės liks tuščiomis rankomis. Nusivyliau, kad net ir šįkart mums nepavyko pasiekti Rumunijos EP narių sutarimo, siekiant apginti Rumunijos interesus. Tikėjausi, kad Adrian Severin, kaip buvęs užsienio reikalų ministras (nors ir tik keletą mėnesių), pasisakys už nustatymą tam tikrų aiškių kriterijų, taikomų skirstant delegacijų vadovų pareigybes (gyventojų skaičius, vietų Europos Parlamente skaičius, balsų paskirstymas Taryboje), užuot taikius itin subjektyvų ir miglotą „nuopelnais“ grįstą kriterijų. Visų pirma todėl, kad, kiek žinau, protiniai gabumai yra tolygiai pasiskirstę visoje ES ir nėra taip, kad visi protingi žmonės būtų susibūrę vien Vakaruose, o Rytuose telikę vieni idiotai.O dėl diplomatijos, tai Rumunijoje yra atstovų, kurie verti delegacijų vadovų pareigų.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu.(RO) Europos išorės veiksmų tarnyba turi prisidėti prie Lisabonos sutartyje nustatyto tikslo – našiai ir nuosekliai įgyvendinti ES išorės veiksmus.

Pagal dabartinę darbuotojų atrankos tvarką tai trunka ilgai ir yra sudėtinga, pareigos pradedamos eiti laipsniškai, kol suburiamas visas reikiamas personalas, kad tarnyba galėtų veikti visa pajėgumu. Nemažai naujų ES valstybių narių, visų pirma dvi pastarosios, kurios prisijungė po vėliausios plėtros bangos, yra nepakankamai atstovaujamos užsienio santykių srityje Išorės santykių GD. Ponia C. Ashton jau išreiškė savo troškimą, kad EIVT sudarytų geriausi pareigūnai, skiriami pagal profesinius kriterijus, o ne pagal kilmės šalis. Priminkime poniai C. Ashton, kad visos ES valstybės narės turi tokias pat teises ir todėl joms turi būti pakankamai atstovaujama naujosios Europos diplomatinės tarnybos struktūrose, centrinėje būstinėje Briuselyje, ir ES delegacijose. Todėl raginame ponią C. Ashton turėti omenyje, kad Europos Sąjungą sudaro 27 valstybės narės. Joms turi būti suteikta galimybė per savo atstovus EIVT prisidėti prie ES užsienio politikos tikslų ir taip užtikrinti visų Europos piliečių pasitikėjimą šia institucija.

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D), raštu.(PL) B. Rapkay pranešimas dėl Tarnybos nuostatų pakeitimo, susijusio su Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) įkūrimu, – labai svarbus dokumentas, siekiant sukurti Europos Sąjungos užsienio politiką. Prieš keletą dienų iki priimant pranešimą šis geografinės pusiausvyros klausimas virto nesantaikos obuoliu. Kolegos iš vadinamųjų senųjų šalių teigė, kad į kuriamą ES diplomatinį korpusą turėtų būti samdomi geriausi iš geriausių ir kad toks samdymas turėtų būti grįstas tik kandidatų žinių ir patirties (tik nuopelnų) kriterijais, o mes, būdami nariai iš naujųjų šalių, atkreipėme dėmesį į tai, kad ir mūsų šalyse netrūksta puikių profesionalų ir kad nors nuo stojimo į ES praėjo šešeri metai, naujųjų dešimties valstybių narių atstovų vis dar labai mažai Europos Sąjungos struktūrose. Pvz., lenkų dalis Europos Komisijos Išorės santykių generaliniame direktorate, kuris bus įtrauktas į EIVT, sudaro tik 2 proc. Mano nuomone, pranešėjo tekste pasiūlyta geografinės pusiausvyros sąvoka nėra pakankamai aiški ir negali būti laikoma aiškiu teisės pagrindu imtis priemonių dėl šios pusiausvyros nebuvimo. Todėl, deja, negaliu pritarti šiam pranešimui, nors be šio klausimo jame iš tikrųjų yra daug vertingų pasiūlymų.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE), raštu. – Europos Parlamentas pasinaudojo savo naujomis galiomis kūrybingai ir atsakingai, įtvirtindamas naujus pusiausvyros aspektus Europos tarnybos struktūroje. Šie pusiausvyros aspektai turėtų būti ne vakarykštės Europos, o išsiplėtusios ES aspektai, atspindėti septintame pakeitime. Džiaugiuosi, kad vyriausioji įgaliotinė atsižvelgė į daugumą Parlamento pasiūlymų, įskaitant parlamentinės priežiūros principą. Labai svarbu, kad geografinės pusiausvyros klausimas yra sprendžiamas visapusiškai ir teisiškai privalomai, o tai reiškia, kad kilus rimtų problemų, šias nuostatas galima įgyvendinti įstatymu. Su Komisija esame ne varžovai, o sąjungininkai ir mūsų laukia sėkmė tik kartu bendradarbiaujant. Dėl turinio pabrėžčiau būsimąją ES delegacijoms tenkančią atsakomybę stebėti žmogaus teisių padėtį tam tikroje šalyje, įskaitant nuolatinius ryšius su A. Sacharovo premijos laimėtojais ir kandidatais ją gauti. Mes drauge suinteresuoti, kad EIVT pradėtų veikti 2011 m. Nekantriai laukiame po dvejų metų pasirodančios vyriausiosios įgaliotinės ataskaitos Europos Parlamentui dėl tarnybos veikimo ir esame pasirengę priimti reikiamus pakeitimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Krzysztof Lisek (PPE), raštu.(PL) Pone pirmininke, ponios ir ponai, tikiuosi, kad tinkamai parengti reglamentai dėl Europos išorės veiksmų tarnybos užtikrins jos veiksmingą veikimą. Tokios sudėtingos institucijos, kuriai tenka labai svarbi ir vis didėjančios svarbos Europos Sąjungos kompetencijos sritis, kūrimas – nelengvas uždavinys atsižvelgiant į šiandienos pasaulio realybę. Visų pirma svarbu užtikrinti, kad tarnybos darbas būtų sutelktas Europos pozicijai stiprinti. Šiuo tikslu privalome užtikrinti, kad jos gretas papildytų labai kvalifikuoti asmenys, turintys atitinkamų įgūdžių ir patirties, ir kad atstovai iš visų valstybių narių galėtų dalyvauti įgyvendinant Europos Sąjungos užsienio politiką. Palankiai vertinu, kad B. Rapkay pranešime atsižvelgiama į tokius klausimus, kaip lygių galimybių užtikrinimas nepakankamam vienos lyties atstovavimui tam tikrose funkcinėse grupėse, taip pat geografinei pusiausvyrai, samdant dirbti Europos išorės veiksmų tarnyboje. Puikiai organizuota tarnyba, kurioje dirba geriausi ekspertai iš visų valstybių narių, – tai galimybė Europos Sąjungai įgauti svarbos ir visapusiškai panaudoti savo potencialą tarptautinėje arenoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu.(RO) Pasiekėme paskutinį sprendimų priėmimo etapą, po kurio bus įsteigta Europos išorės veiksmų tarnyba. Pasisakau už kompromisą dėl Tarnybos nuostatų ir finansinio reglamento, pagal kurį vyriausioji įgaliotinė šį gruodį turės veikiančią tarnybą.

Vis dėlto ši parama nereiškia, kad suteikiame visišką veiksmų laisvę. Vyriausioji įgaliotinė turi įvykdyti savo įsipareigojimą, kuris jau kelis kartus buvo pakartotas, kad tokios valstybės narės kaip Rumunija, kuriai šiuo metu nėra pakankamai atstovaujama Komisijos ir Tarybos užsienio reikalų struktūrose, perkeliamose į EIVT, būtų tinkamai atstovaujama. Tai nėra nacionalinės kontrolės panaudojimo EIVT klausimas, o suinteresuotumas, kad samdant darbuotojus į šią tarnybą būtų laikomasi ir geografinės pusiausvyros kriterijaus. Šis kriterijus ir kompetencija nėra vienas kitą paneigiantys.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Šiuo metu masiniai protestai ir reagavimas į griežtas taupymo priemones paralyžiuoja Prancūziją. Jeigu šiuo kartu taip pat didinamas perteklinis administravimas, kaip įvyko Graikijoje, vyriausybei plečiantis nepaisant gelbėjimo paketo reikalavimo, tuomet Europos žmonės teisėtai susierzins. Ligi šiol ES visada gyrėsi taupiu administravimu, o tai, be abejo, nėra tiesa, jeigu omenyje turime skirtingas agentūras. Penkiasdešimt generalinių direktorių su dosnia 17 tūkst. EUR sumele pirmiesiems 30 darbuotojų, 73 paaukštinimai eiti direktoriaus pareigas – galėtume lengvai susidaryti įspūdį, kad tai savitarnos parduotuvė. Žinoma, svarbu, kad EIVT darbuotojas būtų tinkamos kvalifikacijos. Šiuo atžvilgiu, pvz., lyties kvotos neatneš jokios naudos. Vis dėlto sakoma, jog „kas moka, tas ir muziką užsako“, todėl svarbu neįžeisti įmokų perviršio mokėtojų. Dėl atsisakymo padidinti vokiečių kaip darbo kalbos vartojimą EIVT jau būta tam tikrų diplomatinės nesantaikos apraiškų. Nėra protinga nesantaikos didinti. EIVT turės užtikrinti, kad ES nebūtų tik Jungtinių Amerikos Valstijų tąsa, nes iki šiol leidome amerikiečiams kištis į opius ES klausimus, kaip antai priverstinę plėtrą siekiant įtraukti Turkiją ir dėl to atsisakėme tokių svarbių partnerių, tokių kaip Rusija. Tvarka pasaulyje nebepriklauso tik nuo šių dviejų valstybių galių, atsiranda ir naujų galingų valstybių, tokių kaip Kinija. Neturėtume į tai žiūrėti pro pirštus.

 
  
MPphoto
 
 

  Kristiina Ojuland (ALDE), raštu. – Labai palankiai vertinu tai, kad po išsamių ir sudėtingų diskusijų nuspręsta sukurti Europos išorės veiksmų tarnybą. Jau seniai laukėme šios priemonės, užtikrinančios Europos Sąjungos, kaip patyrusios pasaulio veikėjos, poziciją. Vis dėlto esu truputį nusivylusi, kad nors į EIVT bus skiriama taikant išsamią atrankos procedūrą, grindžiamą nuopelnais ir lyčių bei geografine pusiausvyra, ji vis tiek neužtikrina proporcingo visų valstybių narių piliečių atstovavimo. Reikėtų pažymėti, kad suburiant žmogiškuosius išteklius iš Komisijos, Tarybos ir valstybių narių, po trečdalį iš kiekvienos iš jų, kai kurioms valstybėms narėms vis dar nepakankamai atstovaujama Komisijoje ir Taryboje, o dėl to gali nebūti pusiausvyros pačioje tarnyboje. Visiškai sutinku, kad tarnyboje turėtų dirbti kompetentingi profesionalai, tačiau taip pat esu tikra, kad tinkamų kandidatų galima surasti visose valstybėse narėse ir jais gali būti ir vyrai, ir moterys. Tai, kad Europos Sąjunga yra egalitarinė 27 valstybių narių organizacija, turėtų aiškiai atsispindėti Europos išorės veiksmų tarnybos sudėtyje, kad vertybės būtų praktiškai įgyvendinamos.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Mircea Paşcu (S&D), raštu. – Dėl galutinių EIVT sukūrimo žingsnių buvo diskutuojama šiandien, o balsuojama bus rytoj. Atkaklios derybos vyko tarp trijų Europos Sąjungos ramsčių: Tarybos, Komisijos ir Parlamento, tad kiekvienas iš jų, net jeigu ir ne visiškai patenkinamai, užtikrino savo pagrindinių interesų apsaugą. Vykstant visam šiam procesui pagrindinis dėmesys neišvengiamai buvo sutelktas į nacionalinį valstybių narių atstovavimą skiriant darbuotojus. Tuomet reikalai nepagerėjo, nepaisant vykstančių derybų nustatyti savo taisykles, procesas išliko toks, koks buvo ir galiausiai tik kelių šalių atstovai gavo pareigas, kurių siekė.

Vis dėlto manau, kad pagrindinis iššūkis naujajai tarnybai yra daugiau dėl jos turinio, o ne dėl jos sudėties: jeigu norime, kad EIVT nariai būtų iš tikrųjų europiečiai, turėsime suteikti jiems galimybę įgyvendinti tikrąją europietišką užsienio politiką. Šiuo atžvilgiu ir tarptautinės sistemos daugiapolė struktūra, ir dabartinė krizė – tai svarbios kliūtys, su kuriomis reikia įnirtingai kovoti. Priešingu atveju EIVT tik sieks nacionalinių atskirų narių tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Stavrakakis (S&D), raštu. (EL) Europos Parlamentas šiandien įrodė, kad remia Europos išorės veiksmų tarnybos steigimą, ir ją įgalioja. Manau, kad su Taryba pasiektas kompromisas dėl Parlamento teisių – visas suinteresuotąsias šalis patenkinantis kompromisas. Suprantama, kad delegacijų vadovai turi pateikti veiklos ataskaitas per kompetentingų Parlamento komitetų klausymus pagal pasikeitimo nuomonėmis su Taryba procedūrą. EIVT finansinei kontrolei taip pat reikia to paties Europos Komisijos vidaus auditoriaus ir įgaliojimus suteikiančio pareigūno. Galiausiai svarbu, kad valstybės narės įsipareigojo visiškai paremti ES užtikrinant laikinų darbuotojų atsakomybę už biudžetą ir sutikdamos skirti atskiras eilutes BUSP išlaidoms, bent jau pagrindinėms misijoms. Manome, kad pasiektas kompromisas labai padės pasiekti skaidresnį, patikimesnį ir veiksmingesnį EIVT skirtų Bendrijos biudžeto išlaidų administravimą.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika