Pirmininkas. – Pone Generalini Sekretoriau, garbingieji svečiai, kolegos, draugai, mums tenka didelė garbė pasveikinti jo ekscelenciją Jungtinių Tautų Generalinį Sekretorių dr. Ban Ki-mooną su pirmuoju jo oficialiu vizitu Europos Parlamente.
Šis vizitas vyksta labai tinkamu laiku. Praėjusi mėnesį dalyvaudami Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų galėjome peržiūrėti savo pasiekimus ir sužinoti, kokius darbus dar turime padaryti. Praėjusį sekmadienį buvo Tarptautinė skurdo mažinimo diena. Iki Kankuno konferencijos liko du mėnesiai. Laukiame, kol bus sudarytas įpareigojantis susitarimas, priimti kai kurie esminiai sprendimai ir imtasi praktinių veiksmų. Taip pat esame svarbių pokyčių, turinčių poveikį pasauliniam saugumui, atsižvelgiant į pokyčius Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Afrikoje, liudytojai.
Tačiau Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus vizitas visada bus tinkamu laiku, nes mes, t. y. Jungtinės Tautos ir Europos Sąjunga, dalijamės bendra atsakomybe už pasaulines problemas. Kaip prieš kelias minutes rašėte Europos Parlamento svečių knygoje, esame tikri sąjungininkai. Tai tiesa; mes jaučiame tą patį. Netrukus kalbėsite mūsų Parlamentui ir mūsų piliečiams.
Europos Parlamentas visada buvo plataus užmojo Europos politikos varomoji jėga. Būtent taip suprantame savo piliečių siekius. Jie nori ne tik solidarios Europos, solidarumo Europoje, bet ir solidarumo su visais viso pasaulio žmonėmis, solidarumo su tautomis, kurios nuolat dirba siekdamos užtikrinti, kad jų piliečiai gyventų oriai. Tačiau orumas – tai ne vien laisvė nuo alkio, ligų ir prievartos. Tai taip pat reiškia laisvę įgyvendinti savo tikslus, susijusius su išsilavinimu, ir aktyvų dalyvavimą socialiniame ir politiniame gyvenime. Orumas – tai taip pat tikėjimo laisvė ir pagarba skirtumams.
Pone Generalini Sekretoriau, tikime, kad pritariate mūsų siekiams. Jūsų nuolatinis pasiaukojimas bendroms Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos vertybėms mums yra labai svarbus. Nekantriai laukiame jūsų kalbos.
(Plojimai)
Ban Ki-moon, Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius. – (FR) Pone pirmininke, pone K. Welle, ministrai, ponios ir ponai, laba diena.
Šiandien man tenka didelė garbė kalbėti Europos Parlamentui.
Ponios ir ponai, į Strasbūrą jus atsiuntė jūsų šalių piliečiai siekdami sukurti tvirtesnę XXI a. Europą.
Aš pats atvykau, nes jūs esate Europos žmonių, t. y. beveik 500 mln. žmonių, demokratinis balsas.
Jūs tvirtinate biudžetus, priimate teisės aktus ir diskutuojate išskirtine dvasia.
Jūs esate labai svarbi pasaulinio, regioninio ir vietos lygmens jungtis.
Jūs esate galinga taikos, stabilumo ir klestėjimo jūsų regione mašina.
Jūs taip pat atliekate labai svarbų vaidmenį formuojant politiką, kuri plačiai taikoma ir už jūsų sienų.
Atsižvelgiant į Lisabonos sutarties suteikiamas galimybes jūsų įsipareigojimai privalo didėti.
Esame labai patenkinti šia pažanga.
Jungtinės Tautos ir Europos Sąjunga yra tikri partneriai. Mes iš tikrųjų keičiame žmonių padėtį visose pasaulio šalyse.
Milijonai neturtingų mergaičių ir berniukų lanko mokyklas, milijardai mažamečių vaikų apsaugomi nuo mirtinų ligų ir tūkstančiai karių palaiko taiką nuo Libano iki Centrinės Afrikos, Kipro ir dar toliau, ir visa tai vyksta dėl mūsų partnerystės ir nepaprasto Europos dosnumo ir vadovavimo. Tas darbas turi stiprėti ir didėti.
Susiduriame su daugybe uždavinių ir įvairiomis krizėmis. Tačiau vyksta kažkas nepaprasta – visas pasaulis staiga susivokia. Visoms šalims ir lyderiams tenka pripažinti, kad geriausias būdas spręsti mums iškilusius uždavinius – tai spręsti juos kartu – kartu su Jungtinėmis Tautomis ir kartu su visomis Europos Sąjungos narėmis. Jokia tauta, grupė ar regionas negali to padaryti pavieniui. Jeigu dalysimės našta, dalysimės ir nauda.
Taigi šiandien norėčiau kalbėti apie solidarumą – apie tai, kaip Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos gali kartu pašalinti gyvų žmonių tikras baimes. Visur pastebime paplitusį nerimą. Darbo vietų yra mažai, įtampa didelė, žmonės jaučiasi įžeisti, pikti ir nusivylę. Dėl to krito pasitikėjimas institucijomis, vadovais ir tarp kaimynų. Dabar yra išbandymo metas net ir tokiame klestinčiame regione kaip Europa.
Manau, kad galime išlaikyti išbandymą. Kartu parengėme savo darbo viziją – tiksliai apibrėžėme šiuo metu svarbiausius uždavinius. Bendrai veiklai vykdyti sutelkėme pasaulinę paramą. Leiskite pasakyti aiškiai: esame dėkingi žmonėms, kurie teisėtai reikalauja rezultatų. Dabar ne metas paprasčiausiai sakyti kalbas, dabar metas įgyvendinti tai, apie ką kalbame, ir aktyviai veikti.
Norėčiau atkreipti dėmesį į tris pasaulinius uždavinius: pirma, kova su ypač dideliu skurdu visame pasaulyje; antra, pasipriešinimas klimato kaitai; ir, trečia, pasaulio be branduolinių ginklų kūrimas.
Leiskite tai aptarti išsamiai. Pirma, skurdo uždavinys. Praėjusį mėnesį pasaulio lyderiai Niujorke susirinko Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime Tūkstantmečio vystymosi tikslų klausimu. Galiu pranešti gerų naujienų – pasiekta didelė pažanga kovojant su ypač dideliu skurdu ir badu, mokyklų lankymo ir vaiko sveikatos bei aprūpinimo švariu vandeniu srityje, ir kovojant su maliarija, tuberkulioze ir ŽIV arba AIDS.
Tačiau mūsų pasiekimai dar nevienodo lygio. Kelyje susiduriame su kliūtimis. Derybos dėl pasaulinės prekybos užstrigo, taip susidarė sąlygos žalingoms subsidijoms ir nesąžiningam režimui, dėl kurio besivystančios šalys praranda naujas galimybes. Dėl didėjančių kainų pagrindiniai vaistai tampa neprieinami tiems, kuriems jų labiausiai reikia. Beveik vienas milijardas žmonių kas vakarą eina miegoti alkani. Vien šiais metais 64 mln. žmonių ypač nuskurs.
Dėl to reikia naujo postūmio norint iki 2015 m. pasiekti tikslus. Neseniai įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime Tūkstantmečio vystymosi tikslų klausimu būtent dėl to susitarėme. Padidinsime finansavimą ir atskaitomybę. Giriu tas Europos Sąjungos nares, kurios davė tvirtus įsipareigojimus nepaisydamos fiskalinio spaudimo. Galime susiveržti diržus ir neignoruodami bendrų uždavinių.
Prašau visų jūsų paremti Jungtines Tautas, kai reikia skubiai ir būtinai veikti. Didžiausią dėmesį turime skirti su užimtumu susijusiam augimui – tinkamam darbui. Investicijos į švarią ir atsinaujinančiąją energiją yra labai svarbios skatinant darbo vietų kūrimą ir inovacijas. Ten, kur žmonės badauja, turime padėti žmonėms padėti sau patiems.
Dėkoju jums už jūsų 1 mlrd. EUR investicijas į Europos Sąjungos maisto priemonę. Lėšas turime skirti ten, kur jos turės didžiausią poveikį, – visų pirma moterų sveikatai ir galių suteikimui. Praėjusį mėnesį sugebėjome artimiausiems penkeriems metams užtikrinti 40 mlrd. USD vertės įsipareigojimus, skirtus mūsų Pasaulinei moterų ir vaikų sveikatos strategijai finansuoti. Tai vienas iš sunkiausiai pasiekiamų Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Kai kas gali sakyti, ieškokite lengvesnių pergalių, tačiau man nepriimtina skelbti pergalę tokiu būdu. Turime iš visų jėgų stengtis dėl sunkiausiai pasiekiamų tikslų, sunkiausiai pasiekiamų žmonių sunkiausiai pasiekiamose vietose. Galime išgelbėti daugiau nei 16 mln. moterų ir vaikų gyvybes.
Mūsų antrasis rimtas uždavinys – klimato kaita. Šiuo atveju Europos vizija ir balsas taip pat buvo labai svarbūs.
Mokslininkai įspėja, kad ekstremalios oro sąlygos, kurias matėme daugelyje šalių, galėtų būti įžanga į mūsų ateitį. Matėme smarkius gaisrus Rusijoje ir įspūdingus potvynius Pakistane. Tačiau visada turime atsargiai vertinti konkrečių oro sąlygų ir klimato kaitos ryšį. Taip pat neturėtume nusigręžti nuo to, kas yra akivaizdu. Žinutė yra aiški: kuo ilgiau delsime, tuo daugiau turėsime mokėti – konkurencingumo, lėšų ir žmonių gyvybių požiūriu. Turime dabar veikti siekdami sumažinti klimato riziką, sustiprinti savo atsparumą ir remti besivystančias šalis, kurios siekia švarios energijos augimo.
Kopenhagos konferencija nebuvo tobula, tačiau joje padėti svarbūs pažangos pagrindai. Nuo tada pasiekta pažanga sprendžiant svarbius klausimus, pvz., prisitaikymas, technologinis bendradarbiavimas ir su miškų kirtimu susijusi veikla. Ne tokia didelė pažanga pasiekta įsipareigojimų mažinti klimato kaitos poveikį, ilgalaikio finansavimo, stebėsenos ir patikrinimo srityse bei dėl Kioto protokolo ateities. Artimiausioje JT klimato kaitos konferencijoje Kankune turime daryti pažangą tais klausimais, dėl kurių pasiektas konsensusas. Dėl vis dar neišspręstų klausimų vyriausybės turi susitarti, kaip jos ketina juos spręsti.
Raginu visas šalis būti lanksčias, solidarias ir prireikus sukaupti drąsą ieškant kompromiso. Nuo to priklauso milijonų žmonių sveikata, saugumas ir gerovė. Nėra laiko švaistymui.
Svarbiausia yra tai, kad didinant pasitikėjimą ir skatinant veiklą lėšos yra būtinos. Tarp besivystančio ir išsivysčiusio pasaulio šalių vis dar yra didelis pasitikėjimo trūkumas. Greičiausiai šį trūkumą galima užpildyti suteikiant finansinę paramą tiems, kurie neturi jokių gebėjimų.
Raginu išsivysčiusias šalis, įskaitant tas, kurioms atstovaujama šiame didingame Parlamente, sąžiningai prisidėti prie įsipareigojimo skirti 30 mlrd. USD greitą finansavimą 2010–2012 m., dėl kurio buvo susitarta Kopenhagos konferencijoje. Dauguma mano, kad tai yra išbandymas išsivysčiusių šalių įsipareigojimui daryti pažangą platesniu mastu. Iki 2020 m. kasmet taip pat turime surinkti 100 mlrd. USD. Tokį pažadą išsivysčiusio pasaulio šalys davė Kopenhagos konferencijoje. Mano Aukšto lygio klimato kaitos finansavimo patariamoji grupė šiais metais dirba ir ji pateiks keletą sprendimo būdų dėl to, kaip iki 2020 m. kasmet surinkti 100 mlrd. USD, skirtų besivystančioms šalims.
Klimato kaita yra labai svarbi platesnės tvaraus vystymosi darbotvarkės dalis. Būtent dėl to neseniai įsteigiau Aukšto lygio pasaulinio tvarumo komisiją, kuriai kartu pirmininkauja Suomijos prezidentė T. Halonen ir Pietų Afrikos Respublikos prezidentas J. Zuma. Jų darbas – sujungti daugybę tarpusavyje susijusių taškų ir rasti teisingą kelią per artimiausius dešimtmečius siekiant įgyvendinti susijusius ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos uždavinius.
Atsižvelgiant į visa tai Europos vadovavimas – jūsų vadovavimas – bus labai svarbus. Europa yra istorinis augimo ir pokyčių variklis. Dabar, kai vyriausybės nesiekia pažangos, – kai traukinys susidūrė su kliūtimis mūsų derybose dėl klimato kaitos arba kitais klausimais, – Europa gali būti lokomotyvas, traukiantis jį į priekį. Galite stumti, traukti ir galite pastatyti traukinį atgal ant bėgių. Jūs galite padėti mums judėti teisinga kryptimi.
Mes taip pat kartu siekiame pažangos kurdami ne tik švaresnį, bet ir saugesnį pasaulį. Tai trečiasis pasaulinis uždavinys, kurį noriu jums šiandien pristatyti.
Šio Parlamento nariai yra labai suinteresuoti pasiekti tikslą sukurti pasaulį be branduolinių ginklų. Giriu jus už tai, kad kalbate nusiginklavimo klausimais, tinkamu laiku keliate klausimus ir raginate vėl daryti pažangą. Dėkoju jums už jūsų 2009 m. balandžio mėn. rezoliuciją, kurioje buvo pritariama visiškam branduoliniam nusiginklavimui ir reiškiama padėka dėl pasiūlymo dėl Branduolinių ginklų konvencijos.
Šiandien esama naujo impulso įgyvendinti įsipareigojimus nusiginkluoti. Pažangą šioje srityje darysime toliau, jeigu – ir tik jeigu – žmonių nuomonė visapusiškai atsispindės sprendžiant klausimus nacionaliniu ir regionų lygmeniu ir jeigu pusė milijardo žmonių Europos Sąjungoje laikysis vienos nuomonės šiuo klausimu ir prie jų prisidės kitų regionų žmonės.
Vertinu ir džiaugiuosi jūsų ir daugelio vadovų, įskaitant Tarpparlamentinę sąjungą, parama mano penkių punktų pasiūlymui dėl branduolinio nusiginklavimo ir branduolinio ginklo neplatinimo. Dirbame siekdami pašalinti kitus masinio naikinimo ginklus ir kovojame su rizika, susijusia su tuo, kad branduolinės medžiagos nepatektų į teroristų rankas. Ištrūkime iš per didelio apsiginklavimo ir nepakankamo išsivystymo amžiaus į visiems saugesnį pasaulį.
Tai rimti uždaviniai ir dideli tikslai – įvairūs klausimai, kurie turi bendrą vardiklį, t. y. pasaulinį solidarumą. Mes kylame arba krentame kartu, todėl turime saugotis susiskaldymo – susiskaldymo visame pasaulyje ir susiskaldymo bendruomenėse.
Beveik prieš septynerius metus prieš jus stovėjo mano pirmtakas Kofi Annan. Savo kalboje jis aistringai ragino Europą pasinaudoti imigracijos suteikiamomis galimybėmis ir priešintis tiems, kurie su panieka šiuos atvykėlius vadindavo „kitais“. Jei galėčiau, norėčiau šiandien pranešti, kad padėtis per šiuos metus Europoje pagerėjo, tačiau kaip Europos draugas esu labai sunerimęs.
Beveik tapo įprasta sakyti, kad Europos Sąjunga užbaigė amžiaus karus ir sukūrė žemyne ilgai trunkančią taiką, ir tai vis dar išlieka tikra tiesa ir vilties žiburiu. Europa, supindama tautas ir kultūras į vieną visumą, kuri yra daug didesnė nei ją sudarančių dalių suma, atliko ypatingo integracijos variklio vaidmenį. Tačiau Europai „taikos pergalė“ buvo praėjusio amžiaus pasiekimas.
Europos uždavinys XXI a. – tolerancija viduje. Įtrauktis ir įvairių bendruomenių kūrimas yra sudėtinga užduotis, su kuria Europa susidūrė po Antrojo pasaulinio karo. Nė viena iš šių užduočių nėra lengva. Migrantai, nepaisant to, ar jie iš Europos, ar iš užsienio, neproporcingai kenčia nuo nedarbo, diskriminacijos ir nevienodų galimybių mokyklose ir darbo vietose. Atsiranda pavojinga tendencija – nauja poliarizacijos politika.
(Plojimai)
Kai kas žaidžia žmonių baimėmis. Jie mėgina liberaliomis vertybėmis pagrįsti ribotus motyvus. Jie kaltina imigrantus Europos vertybių pažeidimu.
(Plojimai)
Vis dar per dažnai būtent kaltintojai griauna šias vertybes – ir dėl to pagrindinę idėją, ką reiškia būti Europos Sąjungos piliečiu.
Europos tamsiausieji skyriai buvo parašyti tokia kalba. Šiandien pagrindiniai taikiniai – islamą išpažįstantys imigrantai. Europa negali leisti atsirasti stereotipams, dėl kurių aptemsta protas ir kyla neapykanta. Pasaulis negali leisti, kad atsirastų tokia Europa.
, Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius. – (FR) Šiuolaikinės Europos pagrindas – žmogaus teisės ir pagrindinės žmoniškumo vertybės. Todėl mūsų tikslas – suvienytas žemynas, kuriame nėra tautiniais arba religiniais skirtumais pagrįsto susiskaldymo. Europos Sąjunga, kurioje visi vaikai, nepaisant jų tėvų kilmės, turi vienodas galimybes siekti sėkmės.
Pasitikiu europietišku modeliu, Europa, kuri yra ne tik geografinis subjektas, bet ir simbolizuoja idealą. Išgyvename sudėtingą laikotarpį. Laikotarpis yra sudėtingas būtent dėl to, kad turime ir toliau rodyti solidarumą.
Turime vienodai siekti pasaulinių uždavinių. Šiandien paminėjau tris iš jų: kova su skurdu, klimato kaita ir pasaulio be branduolinių ginklų kūrimas.
Raginu jus, Europos Parlamento nariai, parodyti iniciatyvą ir solidarumą tiek Europos viduje, tiek už jos ribų. Kaip sakė žymus žmogus iš Elzaso, Albert Schweitzer, pirmasis žingsnis kuriant etikos taisykles – tai solidarumo su kitais žmonėmis jausmas.
Neabejoju, kad Europa, solidarumo simbolis, įrodys, kad ji verta būti šiuo simboliu.
(Parlamento nariai stovėdami ovacijomis išlydėjo kalbėtoją).
Pirmininkas. – Pone Generalini Sekretoriau, dėkoju jums už labai drąsinančius žodžius, pvz., kad Europos Sąjunga yra lyderė, apie mūsų solidarumą ir taip pat kad esame mūsų pasaulinio traukinio lokomotyvas. Esu įsitikinęs, kad išlaikysime traukinį ant bėgių. Mums abiem – Jungtinėms Tautoms ir Europos Sąjungai – svarbiausias žodis yra „suvienyti“. Mes sakome, kad esame suvienyti įvairovėje, todėl bendradarbiaukime. Dirbkime kartu dėl geresnio pasaulio visoms tautoms, Jungtinėms Tautoms. Dar kartą visiems jums labai dėkoju.
(Plojimai)
PIRMININKAVO: ROBERTA ANGELILLI Pirmininko pavaduotoja
Michał Tomasz Kamiński (ECR). – (PL) Ponios ir ponai, prieš keletą valandų viename iš mano partijos biurų Lenkijoje buvo įvykdytas žiaurus teroristinis išpuolis. Dėl šio išpuolio du žmonės žuvo, įskaitant vieną mūsų Parlamento darbuotoją, kuris dirbo vienam mūsų Parlamento kolegai nariui. Tikiuosi, kad šį žiaurų politinės agresijos išpuolį, kuris mano šalies istorijoje neturi precedento ir dėl kurio žuvo du žmonės, Parlamentas pasmerks ir labai aiškiai pasmerks prievartos būdus ir politinių priešininkų nužudymą.
(Plojimai)
Pirmininkė. – Dėkoju jums, pone M. T. Kamiński. Kaip jau matėte, šis Parlamentas išreiškė solidarumą su šio visiškai nepriimtino išpuolio aukomis.