Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2018(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A7-0264/2010

Debatai :

PV 18/10/2010 - 13
CRE 18/10/2010 - 13

Balsavimas :

PV 19/10/2010 - 8.8
CRE 19/10/2010 - 8.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0365

Diskusijos
Antradienis, 2010 m. spalio 19 d. - Strasbūras Tekstas OL

9. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Carmen Fraga Estévez (A7-0260/2010)

 
  
MPphoto
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE).(ES) Ponia pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti pranešėjai ir Tarybai už jų atliktą darbą siekiant sudaryti susitarimą. Manau, kad tai buvo svarbus žingsnis į priekį siekiant pažangos ir pripažinimo, kurie Parlamentui ir konkrečiai Žuvininkystės komitetui suteikiami Lisabonos sutartimi, ir manau, kad tai bus lemiamas žingsnis į priekį siekiant užtikrinti, kad būsimi susitarimai žuvininkystės klausimais būtų sudaromi taikant įprastą teisėkūros procedūrą.

Norėčiau, kad būtent tai būtų numatyta susitarime.

 
  
MPphoto
 

  Jarosław Kalinowski (PPE).(PL) Neteisėtą, nepranešamą ir nereguliuojamą žvejybos veiklą vykdančių laivų kontrolė yra labai svarbi ir ji turėtų būti atliekama veiksmingai, efektyviai ir kuo dažniau, ypač didelį dėmesį atkreipiant į teritorijas, kuriose reiškiasi didžiausia neteisėtos žvejybos rizika. Kaip tik todėl mums būtinai reikia naujų kontrolės priemonių, kurios nustatytos patvirtintame reglamente. Regionų žuvininkystės organizacijų naudojamos kontrolės schemos turėtų būti perkeltos į Europos Sąjungos teisę taip, kad išvengtume vėlavimo ir teisinių spragų, kurios atsiranda dėl sudėtingų procedūrų. Taip pat pritariu autorės nuomonei, jog pasiteisinimas, kad dėl šių vėlavimų kaltas žmogiškųjų išteklių trūkumas, nėra priimtinas.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE).(IT) Ponia pirmininke, balsavau už šį pranešimą, nes sutinku su pranešėja, kad Konvencijoje dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo žvejybai šiaurės vakarų Atlante numatyta kontrolės ir vykdymo užtikrinimo schema turi būti greitai perkelta į ES teisę. Visų pirma kalbu apie naujas nuostatas, kuriose konkrečiai nustatoma nauja valstybinės uostų kontrolės sistema, padėsianti užkirsti kelią Europos uostuose iškrauti ir perkrauti šaldytas žuvis, jei atitinkama valstybė nebus patvirtinusi, kad tokia veikla yra teisėta.

Tačiau esu visiškai tikra, kad perkėlus šiuos pakeitimus, reikės įvertinti kai kuriuos kompromisinius sprendimus ir bus labai svarbu atlikti visus reikalingus pakeitimus, jeigu jie galimi atsižvelgiant į pačią konvenciją.

 
  
  

Rekomendacija: Jarosław Leszek Wałęsa (A7-0262/2010)

 
  
MPphoto
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE).(ES) Ponia pirmininke, šis susitarimas taip pat reikš kovą ginant žvejus, kovą su neteisėta žvejyba, kontrolės priemones – kuriomis turi būti reglamentuojama žuvininkystės politika – ir dar vieną žingsnį tvarios žvejybos link.

Tai taip pat reikš didesnius kontrolės lygius ir žvejų bei sektoriaus gynybą Europoje. Todėl esu labai patenkinta, kad pasiekėme šį susitarimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE).(PL) Pagrindinis Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo žvejybai šiaurės vakarų Atlante uždavinys – optimaliai išnaudoti žuvininkystės išteklius teritorijose, kurioms taikomas susitarimas. Reikėtų nepamiršti, kad konvencija ketinama apsaugoti įvairaus pobūdžio tarptautinį bendradarbiavimą ir panaudoti mokslinių tyrimų duomenis siekiant kuo veiksmingiau išnaudoti jūrų žuvininkystės išteklius.

Pagrindiniai konvencijos pokyčiai yra susiję su Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos struktūros supaprastinimu, įmokų į biudžetą apskaičiavimo formulės reforma, skirtingų šalių pareigų nauju apibrėžimu ir ginčų sprendimo procedūros reforma. Sutinku su pranešėja ir manau, kad šie pakeitimai bus naudingi Europos Sąjungos, kuri dėl aptariamos konvencijos turi leidimą žvejoti šiose teritorijose, interesams.

 
  
  

Pranešimas: Britta Thomsen (A7-0264/2010)

 
  
MPphoto
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE).(ES) Ponia pirmininke, balsavau už šią iniciatyvą, nes, kalbėdami apie darbą be garantijų, vėl kalbame apie nelygybę ir diskriminaciją, kurią patiria Europos moterys.

Ši nelygybė padidėjo dėl ekonomikos krizės, nes ji turėjo poveikį menkiau apmokamiems darbams, kuriuos dažniausiai dirba moterys, įskaitant namų ruošos ir priežiūros darbus, kurie, tyrimų duomenimis, sudaro 31,5 proc. įmonių darbo vietų, įskaitant darbą ne visą darbo dieną. Skirtingos algos taip pat turi vienodą poveikį Europoje, o saugumo nebuvimas taip pat kenkia darbams, kuriuos dirba aukštesnio lygio mokymą baigusios moterys.

Tai, kad nėra bendros vyrų ir moterų atsakomybės namuose, yra viena iš to saugumo nebuvimo ir tos diskriminacijos priežasčių. Turime dirbti siekdami užtikrinti aukštos kokybės priežiūros paslaugų vaikams ir pagyvenusiems žmonėms teikimą ir galimybę moterims palankesnėmis sąlygomis patekti į darbo rinką. Turėčiau pasakyti, kad moterys imigrantės dirba Europos moterų dirbamą darbą, kad mes galėtume patekti į darbo rinką.

Trumpai tariant, turime toliau dirbti siekdami tikros lygybės.

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). (SK) Darbo rinkoje buvo pereita nuo standartinių įdarbinimo formų prie nestandartinių ir todėl reikia užkirsti kelią tam, kad darbdaviai nesuteiktų pirmenybės pigiausioms ir palankiausioms įdarbinimo formoms, dėl kurių sukuriamos nesaugios darbo vietos.

Dėl darbo vietų, kuriose nepaisoma net elementariausių sveikatos ir saugumo standartų ir nėra apsaugos nuo diskriminacijos, nėra socialinės apsaugos bei kolektyvinio atstovavimo, į pažeidžiamą padėtį patenkantys darbuotojai turi būti apsaugomi nuo žeminančių darbo sąlygų ir išnaudojimo. Todėl pritariu darbuotojų apsaugai nustatant būtinus darbuotojų socialinius standartus, užtikrinant vienodas galimybes į sveikatos apsaugą ir senatvės pensijas bei garantuojant tinkamą darbo užmokestį ir pagrįstą darbo laiką. Mano nuomone, valstybės narės, nustatydamos griežtas darbo taisykles, turėtų neleisti įprastoms darbo vietoms tapti nesaugiomis darbo vietomis.

 
  
MPphoto
 

  Clemente Mastella (PPE).(IT) Ponia pirmininke, dabartinė ekonomikos ir finansų krizė pasunkino moterų darbo be garantijų problemą. Kadangi dažnai turi suderinti įsipareigojimus darbui ir šeimai, jos tampa silpnesniąja derybų šalimi, dėl to jų darbo sąlygos dažnai būna prastesnės.

Balsavau už šį pranešimą, nes sutinku, kad su šia problema būtina kovoti raginant valstybes nares ir socialinius partnerius plačiu mastu taikyti jų teisės aktuose ir sutartyse nustatytas tipinio ir netipinio darbo taisykles ir tinkamai įvertinti realią galimo nedeklaruoto darbo atvejų padidėjimo riziką. Todėl raginame Komisiją ir visas valstybes nares parengti konkrečias naujas strategijas dėl darbo be garantijų, kuriose būtų atsižvelgiama į vyrų ir moterų pusiausvyros principą.

Šiame pranešime taip pat raginama, kad Komisija pateiktų pasiūlymą dėl vienodo užmokesčio vyrams ir moterims principo taikymo. Privalome valstybėms narėms priminti, kad jos nedelsdamos turi perkelti Direktyvą 2006/54/EB į nacionalinę teisę. Todėl raginame valstybes nares palengvinti vaikų priežiūros ir priežiūros tinklų kūrimą ir įgyvendinti visas priemones, sukurtas tam, kad moterys, jeigu taip pasirenka, galėtų dirbti visą darbo dieną, taip pagerindamos savo dalyvavimą darbo rinkoje ir padidindamos ekonominę nepriklausomybę.

 
  
MPphoto
 

  Andrea Češková (ECR).(CS) Balsavau prieš tai, kad šis pranešimas dėl moterų, kurios yra įdarbintos be garantijų, būtų patvirtintas, nes manau, kad darbas ne visą darbo dieną, laikinas darbas ir kitos panašios sandorio formos yra naudingos darbo rinkoje dalyvaujančioms moterims, ypač toms, kurios prižiūri vaikus ir kurios taip pat nori dirbti. Mano nuomone, šios lanksčios darbo formos yra labai naudingos ir turėtume joms skirti didesnę paramą, siekiant, kad darbdaviai, priešingai, būtų suinteresuoti jas naudoti ir taip suteikti moterims didesnę apsisprendimo laisvę.

Taip pat negaliu sutikti su tuo, kad būtų nustatytos su vaikų priežiūra susijusios kvotos: pvz., pasakymas, kad iki 2013 m. 33 proc. vaikų iki trejų metų amžiaus bus perduoti kolektyvinėms priežiūros įstaigoms. Turime skatinti šeimų laisvės principą ir palikti joms teisę apsispręsti, kaip rūpintis vaikais.

 
  
MPphoto
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D). (SK) Visų pirma norėčiau pasinaudoti šia galimybe, atsižvelgdama į tai, kad vakar pirmininkas nebuvo linkęs suteikti žodžio kiekvienam, kuris norėjo kalbėti diskusijose būtent ta nepaprastai svarbia tema, nes B. Thomsen pranešime atkreipiamas dėmesys į vis nesaugesnes sąlygas, su kuriomis moterys susiduria darbo rinkoje, ir prastėjančią socialinę padėtį.

Nežinia darbo rinkoje apskritai neigiamai veikia moteris. Vadinamosios nestandartinės darbo vietos, ar tai būtų paslaugų sektorius, ar žemės ūkis, nukenčia pirmiausia, ypač per pasaulinę krizę. Kadangi šiuose sektoriuose didžiąją darbuotojų dalį sudaro moterys, būtent jos dažniausiai kenčia nuo priverstinio nedarbo. Kita vertus, tai yra sritis, kurioje turime atsisakyti aiškios rinkos logikos, o siekdami sąžiningumo ir didinti gyventojų perkamąją galią bei paklausą, turime konstruktyviai įsikišti ir, pvz., panaikinti įprotį sudaryti sutartis, kuriose nenustatytos darbo valandos.

 
  
MPphoto
 

  Mario Pirillo (S&D).(IT) Ponia pirmininke, už pranešimą balsavusi didžioji dauguma iš Parlamento siunčia svarbų įspėjamąjį signalą dėl moterų darbo be garantijų problemos. Europoje didžiausia darbo be garantijų našta vis dar tenka moterims ir padėtis prastėja dėl tarptautinės krizės, nuo kurios kenčia mūsų šalys. Europos Sąjunga savo įsipareigojimus lyčių lygybės politikos srityje visada įrodydavo perkeldama konkrečius teisės aktus į valstybių narių nacionalinę teisę, ir ji toliau turi daryti viską, ką gali, kad pasiektų visišką lygybę teisės gauti darbą srityje.

Šiuo pranešimu savo iniciatyva Komisijai ir valstybėms narėms nusiunčiamas aiškus signalas, kad jos turėtų uždrausti darbą be garantijų ir padidinti socialinę darbe be garantijų dirbančių moterų apsaugą. Sveikinu pranešėją B. Thomsen.

 
  
MPphoto
 

  Anna Záborská (PPE). (SK) Pritariau pranešimui, nors su tam tikromis išlygomis. Pranešime taip pat aiškiai atkreipiamas dėmesys į ankstesnėje sesijoje mano pateiktą pranešimą, kuriame kalbama apie moterų skurdą Europos Sąjungoje. Tai yra aiškus pavyzdys, kad mes rimtai vertiname grėsmes darbo vietoms.

Dauguma moterų ir šeimų klausia, ar Europos politikai yra parengę praktinį sprendimą ir konkrečią politiką socialinėms problemoms spręsti. Politikai neturėtų kištis į ekonomiką. Ekonomikos laisvė yra vienas iš bendrosios rinkos ypatumų. Tačiau jeigu pelno motyvas skatina kai kurias įmones iš darbuotojų reikalauti, kad jie dirbtų pavojingomis ir nesaugiomis sąlygomis, teisės aktų leidėjai turi sukurti tam kliūtis. Galiausiai turime pripažinti, kad moterų darbas namuose taip pat nėra tinkamai apsaugotas. Draudimo įmonės jau įvertino tai kiekybiškai, o dabar atėjo eilė politikams. Norėčiau paraginti Komisiją pateikti pasiūlymus, kad moterų darbas namuose būtų pripažintas nepinigine investicija į nacionalinę gerovę.

 
  
MPphoto
 

  Mario Borghezio (EFD).(IT) Ponia pirmininke, tai svarbus ir reikšmingas pranešimas, susijęs su moterų apsauga. Tačiau Europos institucijoms būdinga didelė yda, t. y. jos neįgyvendina to, apie ką kalba. Praėjusį penktadienį ir šeštadienį vykusiame susitikime, kuriame dalyvavo Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso, Parlamento Pirmininkas ir Pirmininkas H. Van Rompuy, buvo rengiamas kartu su aukšto rango svečiais iš Europos masonų ložės, tačiau nė vienu žodžiu neužsiminta apie tai, kad daugumoje šių ložių moterims draudžiama pasirodyti. Rimtai kalbant, susitikimas vyko Europos Parlamento viduje, už uždarų durų, ir net paties Parlamento darbuotojai nebuvo įleidžiami. Visa tai prieštarauja skaidrumo principams, kurie turėtų būti taikomi Europos institucijų veiklai.

 
  
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Brian Simpson (A7-0217/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Palankiai vertinu šį pasiūlymą, nes jo tikslas – padaryti duomenų pagal krovinių tipą rinkimą jūrų transporto statistikai rengti privalomą, o tai leidžia sukurti naudingą bendrą pagrindą remti ir stebėti transporto daugiarūšiškumą skatinančią politiką. Kalbant apie salas, tai turėtų reikšti didesnę paramą jūrų ir oro transporto rūšių derinimui, nes tai yra vienintelės galimos transporto priemonių rūšys. Šis statistinis tyrimas taip pat padėtų geriau suprasti išlaidas, susijusias su atokiausiais regionais krovinių ir keleivių vežimo požiūriu, o tai gali turėti įtakos sprendimams kitose politikos srityse, pvz., transeuropinių tinklų, o tiksliau tariant, jūros greitkelių, kuriose turėtų būti numatytas jūrų transportas tarp salų, taip pat tarp salų ir žemyninės Europos. Norėčiau patvirtinti, kad pritariu pranešėjo nuomonei dėl galimybės pritaikyti galiojančias nuostatas prie Lisabonos sutartyje nustatytų naujų deleguotų teisės aktų taisyklių siekiant sustiprinti Parlamento įgaliojimus šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu. (IT) Balsuoju už B. Simpsono pranešimą, nes manau, kad krovinių ir keleivių vežimo jūra statistinės ataskaitos yra labai naudingos. Iš tikrųjų rinkti duomenis pagal krovinių tipą jau privaloma rengiant kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų kelių transporto Europos statistiką.

Kaip aiškiai nurodoma pranešime, „turima išsami ir vienarūšė visų transporto rūšių statistika pagal krovinių tipą taptų bendru pagrindu, naudingu remiant ir stebint transporto daugiarūšiškumą skatinančią politiką, t. y. galimybes tinkamai derinti įvairias transporto rūšis vienoje transporto sistemoje, ir modernizuoti krovininio transporto logistiką“.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Pritariu šiam pasiūlymui dėl reglamento, kurio tikslas iš dalies pakeisti galiojančią direktyvą, kad rengiant jūrų transporto statistiką būtų privaloma rinkti duomenis pagal krovinių tipą. Šiuo metu savanoriškai šie duomenys renkami 18-oje valstybių narių. Be to, duomenis pagal krovinių tipą jau privaloma rinkti rengiant kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų kelių transporto statistiką. Surinkti duomenys suteiks galimybę palyginti pervežimus pagal transporto rūšį, suteiks galimybes derinti įvairias transporto rūšis vienoje transporto sistemoje ir modernizuoti krovininio transporto logistikos sistemą. Tikima, kad rinkdami duomenis respondentai nepatirs papildomos naštos, nes valstybės narės rinktų duomenis naudodamosi jau esamais nacionaliniais duomenų šaltiniais (pvz., muitinės dokumentais).

 
  
MPphoto
 
 

  Alain Cadec (PPE), raštu. (FR) Dabar galiojančioje Direktyvoje 2009/42/EB numatyta, kad duomenys apie jūrų transporto statistiką renkami savanoriškai. Dėl šios direktyvos pakeitimo rinkti duomenis pagal krovinių tipą taps privaloma. Esu patenkintas šiuo pakeitimu, kuriuo nesudaroma jokios papildomos naštos, nes valstybės narės turėtų būti pajėgios surinkti duomenis naudodamosi esamais šaltiniais.

Tikslinga šias taisykles padaryti privalomas jūrų transportui, nes jos jau yra privalomos kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų kelių transportui. Be to, palankiai vertinu tai, kad pranešėjas pateikė pakeitimus, susijusius su reglamento įgyvendinimu pagal deleguotų teisės aktų procedūrą. Parlamentas turėtų pasinaudoti šia Lisabonos sutartyje nustatyta nauja išimtine teise.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes sutinku, kad išsami, standartizuota statistika pagal krovinių tipą yra labai svarbi visoms transporto rūšims. Ši informacija sudaro bendrą pagrindą, naudingą remiant ir stebint transporto daugiarūšiškumą skatinančią politiką, t. y. galimybes tinkamai derinti įvairias transporto rūšis vienoje transporto sistemoje, ir modernizuoti krovininio transporto logistiką. Raginčiau visus Europos statistinius duomenis apie visas transporto rūšis rinkti remiantis bendromis sąvokomis ir bendrais standartais, kad transporto rūšis būtų galima kiek įmanoma geriau palyginti.

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. – Tai susiję su laivininkystės duomenų rinkimu ir registracija valstybėse narėse, kurios turi jūros pakrantę. Pasiūlymu norima pakeisti duomenų rinkimo būdą taip, kad jie būtų renkami pagal krovinių tipą, kaip jau yra kitų transporto rūšių atveju. Manau, kad tai yra teigiamas pokytis, ir nė kiek neabejoju pritardamas pranešėjui.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Nors prieš kurį laiką buvo paskelbta, kad bendroji rinka sukurta, nuolatiniai įvairių krovinių ir žmonių prieigos vietų skirtumai vis dar atspindi šios rinkos sienų nacionalinį pobūdį. Valstybės narės galėjo nuspręsti šiuo atveju leisti veikti Europos institucijoms, tačiau tokių skirtumų, dėl kurių vienos teritorijos nukenčia, o kitos turi naudos, negali ilgiau būti. Ši papildoma nuostata, kurios tikslas – suvienodinti žmonių ir krovinių gabenimo sąlygas, yra dar vienas žingsnis visiškai integruojant Europos bendrąją rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. (RO) Europos Sąjungos valstybės narės turi padėti sukurti Europos duomenų bazę, kurioje būtų kaupiami kiekvieno mėnesio jūra vežamų krovinių ir keleivių ir juos vežančių laivų duomenys. Taip bus suteiktos galimybės ES specialistų tarnybai, t. y. Eurostatui, remiantis ES standartais, parengti kiekvienos transporto rūšies Europos statistiką. Tuomet naudojantis šiais duomenimis bus galima sukurti integruotą Europos sistemą, kurią sudarys šios srities statistika, siekiant didžiausio Europos šalyse naudojamo transporto rūšių palyginamumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Šio pasiūlymo tikslas – padaryti duomenų pagal krovinių tipą rinkimą jūrų transporto statistikai rengti privalomą ir standartizuoti 27 valstybėse narėse lyginamos ir apdorojamos informacijos rūšį. Kaip sako pranešėjas, išsami ir vienoda visų transporto rūšių statistika pagal krovinių tipą taptų bendru pagrindu, naudingu remiant ir stebint transporto daugiarūšiškumą skatinančią politiką; t. y. galimybes tinkamai derinti įvairias transporto rūšis vienoje transporto sistemoje, ir modernizuoti krovininio transporto logistiką.

Atsižvelgdamas į saugų ir veiksmingą krovinių vežimą vykdant tarptautinę prekybą, pritariu Komisijos pasiūlymui.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šio reglamento pasiūlymo, kurį pateikė Parlamentas ir Taryba, tikslas – pakeisti Direktyvą 2009/42/EB siekiant padaryti duomenų pagal krovinių tipą rinkimą jūrų transporto statistikai rengti privalomą. Dabar 18 valstybių narių šiuos duomenis renka savanoriškai. Penkios valstybės narės neturi jūros pakrantės ir neteikia duomenų pagal direktyvą. Daugeliu atveju rinkdami susijusius duomenis respondentai nepatirs jokios papildomos naštos, nes atitinkamos valstybės narės turėtų būti pajėgios surinkti šiuos duomenis naudodamosi esamais duomenų šaltiniais, pvz., muitinių dokumentais. Balsavau už šį pranešimą, nes sutinku, kad, siekiant ES sukurti bendrą palyginamumo pagrindą, reikia rinkti išsamią ir standartizuotą statistiką pagal krovinių tipą atsižvelgiant į visas transporto rūšis.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Pasiūlymo reglamento tikslas – padaryti duomenų pagal krovinių tipą rinkimą jūrų transporto statistikai rengti privalomą, nes pranešėjas mano, kad daugeliu atvejų rinkdami susijusius duomenis respondentai nepatirs jokios papildomos naštos, nes atitinkamos valstybės narės turėtų būti pajėgios surinkti šiuos duomenis naudodamosi esamais duomenų šaltiniais, pvz., muitinių dokumentais. Be to, rinkti duomenis pagal krovinių tipą jau yra privaloma rengiant Europos kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų kelių transporto statistiką.

Pritariame nuomonei, kad visų transporto, krovinių ir keleivių rūšių statistika bus informacijos pagrindas, naudingas apibrėžiant sąveikos ir transporto daugiarūšiškumo politiką; t. y. galimybė tinkamai derinti įvairias transporto rūšis vienoje transporto sistemoje, prisidedant prie krovininės logistikos modernizavimo ir racionalizavimo ir didinant jų tvarumą. Žinoma, tai priklauso nuo prieinamos statistikos palyginamumo, kuriam reikalingas tam tikras standartų ir idėjų suderinamumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Šio pasiūlymo tikslas paprastas – padaryti duomenų pagal krovinių tipą rinkimą jūrų transporto statistikai rengti privalomą. Tai jau yra daroma Europos kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų kelių transporto srityse ir tai padėtų padidinti suderinamumą šioje srityje. Rinkdami duomenis respondentai nepatirs jokios papildomos naštos.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Šio dokumento tikslas – pakeisti Direktyvą 2009/42/EB ir padaryti duomenų pagal krovinių tipą rinkimą jūrų transporto statistikai rengti privalomą. Dabar 18 valstybių narių šiuos duomenis renka savanoriškai. Penkios valstybės narės neturi jūros pakrantės ir neteikia pagal direktyvą reikalaujamų duomenų. Daugeliu atvejų susijusių duomenų rinkimas nesudarys jokios papildomos naštos tiems, kurie juos teikia, nes atitinkamos valstybės narės turėtų būti pajėgios surinkti šiuos duomenis naudodamosi esamais informacijos šaltiniais (pvz., muitinių dokumentais). Rinkti duomenis pagal krovinių tipą jau yra privaloma rengiant kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų kelių transporto statistiką. Europos visų rūšių transporto statistika turi būti renkama pagal bendrus principus ir taisykles, siekiant užtikrinti didžiausią transporto rūšių palyginamumą, būtent dėl to balsavau už dokumentą. Išsamios ir vienodos statistikos pagal krovinių rūšį prieinamumas taptų naudingu bendru pagrindu remti ir prižiūrėti transporto daugiarūšiškumą skatinančią politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D) , raštu. (LV) Visiškai pritariau B. Simpsono pranešimui. Sutinku, kad rengiant jūrų transporto statistiką duomenis reikia klasifikuoti pagal krovinių tipą. Ši statistika suteiks galimybę eksportuotojams ir importuotojams rasti geriausią krovinių vežimo schemą. Tai reiškia, kad prekių kainos Europos gyventojams sumažės ir eksportuotojai galės tinkamiau nustatyti iš trečiųjų šalių tiekiamų prekių kainas. Šios rūšies statistiniai duomenys padės išvengti nenumatytų išlaidų ir paskatins vidaus ir išorės prekių apyvartą. Be to, siūlyčiau nustatyti ir oru vežamų krovinių šios rūšies statistinius duomenis.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Reagavimo gebėjimams statistika svarbi, nes ji padeda atskleisti faktus, kuriais galima pagrįsti sprendimus. Tačiau renkant statistinius duomenis visada svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp būtino faktų rinkimo ir administracinių išlaidų. Iki šiol 18 valstybių narių duomenis apie krovinių ir keleivių vežimą rinko savanoriškai. Tai tikslinga, jeigu susiję duomenys iš tikrųjų nesudaro jokios papildomos naštos, kitais žodžiais tariant, jeigu valstybės narės iš tikrųjų gali sulyginti šiuos duomenis naudodamosi jau esamais duomenų šaltiniais. Išsamių statistinių duomenų apie krovinių ir keleivių vežimą atsižvelgiant į visas krovinių ir visas transporto rūšis rinkimas siekiant juos palyginti man atrodo perteklinis darbas administracinių išlaidų požiūriu. Todėl atitinkamai balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. (PL) Pranešime siūloma daugybė pakeitimų, kuriais siekiama patvirtinti nuostatas dėl reguliavimo tvarkos, jas tiksliai pritaikius prie Lisabonos sutartyje nustatytų naujų nuostatų dėl deleguotų teisės aktų. Pranešėjo tikslas buvo pateikti ES direktyvos dėl duomenų pagal krovinių tipą rinkimo rengiant jūrų transporto statistiką pakeitimus. Dabar 18 valstybių narių šiuos duomenis renka savanoriškai. Penkios valstybės narės neturi jūros pakrantės ir todėl neteikia pagal tą direktyvą reikalaujamų duomenų.

Verta paminėti, kad rinkdami susijusius duomenis respondentai nepatirs jokios papildomos naštos, nes atitinkamos valstybės narės turėtų būti pajėgios surinkti šiuos duomenis naudodamosi esamais duomenų šaltiniais (pvz., muitinių dokumentais). Rinkti duomenis pagal krovinių rūšį privaloma rengiant Europos kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų kelių transporto statistiką. Atsižvelgiant į poreikį sukurti veiksmingus, koordinuotus ir aplinkai nekenkiančius susisiekimo ir transporto (jūrų, žemės ir vidaus vandenų kelių) tinklus, veikla, susijusi su duomenų apie visas transporto rūšis rinkimu ir analize, iš tikrųjų yra labai svarbi.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už B. Simpsono pranešimą, nes juo, pakeičiant Direktyvą 2009/42/EB, galutinai užbaigiami susiję teisės aktai dėl duomenų apie krovinių ir keleivių vežimą iš Europos ir Europoje rinkimo. Anksčiau buvo privaloma rinkti tik kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų kelių transporto duomenis, tačiau pakeitus direktyvą taip pat bus privaloma rinkti jūrų transporto duomenis, ir tai suteiks galimybę gauti daugybę duomenų apie į mūsų teritoriją įvežamus ir iš jos išvežamus krovinius. Tokie duomenys labai svarbūs ne tik statistikai. Įgyvendinant direktyvos pakeitimą nuo kitų metų taip pat bus pateikiami jūrų transporto duomenys, tai padės užtikrinti didesnį skaidrumą atsižvelgiant į vežamų krovinių tipą ir suteiks galimybę greičiau vežti specifinius krovinius, nes dėl palyginamumo bus galima rasti veiksmingiausias kiekvienai krovinių rūšiai transporto priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Šio pasiūlymo tikslas – padaryti duomenų pagal krovinių tipą rinkimą jūrų transporto statistikai rengti privalomą. Dabar šiuos duomenis apie laivybą visiškai savanoriškai renka 18 valstybių narių, o rinkti duomenis pagal krovinių tipą jau yra privaloma rengiant Europos kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų kelių transporto statistiką.

Išsami ir vienoda statistika pagal visų transporto rūšių, įskaitant laivininkystę, krovinių tipą taps bendru pagrindu, naudingu remiant ir stebint transporto daugiarūšiškumą skatinančią politiką, t. y. galimybes tinkamai derinti įvairias transporto rūšis vienoje transporto sistemoje, ir modernizuoti krovininio transporto logistiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Šio pasiūlymo dėl reglamento, kurį pateikė Europos Parlamentas ir Taryba, tikslas – pakeisti Direktyvą 2009/42/EB siekiant padaryti duomenų pagal krovinių tipą rinkimą jūrų transporto statistikai rengti privalomą. Dabar šiuos duomenis savanoriškai renka 18 valstybių narių. Penkios valstybės narės neturi jūros pakrantės ir neteikia jokių duomenų pagal tą direktyvą. Daugeliu atvejų rinkdami susijusius duomenis respondentai nepatirs jokios papildomos naštos, nes atitinkamos valstybės narės turėtų būti pajėgios surinkti šiuos duomenis naudodamosi esamais duomenų šaltiniais (pvz., muitinių dokumentais). Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas balsavo už pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Manau, kad privalomas duomenų rinkimas pagal krovinių rūšį siekiant palyginti jūrų transporto statistiką yra labai svarbus norint didinti transporto daugiarūšiškumą ir galimybę derinti įvairias transporto rūšis. Kadangi duomenis jau privaloma rinkti rengiant kitų transporto rūšių – kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų kelių – statistiką, manau, kad vienodas pagrindas, apimantis jūrų transporto statistikos palyginimą, yra tinkamas, ir tai taip pat padėtų užtikrinti didžiausią įvairių transporto rūšių palyginamumą.

Pagal Komisijos pasiūlymą Direktyvos 2009/42/EB peržiūra turėtų būti atliekama remiantis šiomis gairėmis ir taikoma duomenims nuo 2011 m. atsižvelgiant į savanorišką praktiką, kurią jau taiko 18 ES valstybių narių.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE) , raštu. – (LT) Gerbiami kolegos, šis klausimas dėl sisteminio statistinių duomenų rinkimo mums yra itin reikšmingas. Lietuvoje krovinių vežimas jūra sudaro tik nedidelę procentinę dalį viso krovinių vežimo, todėl šioje srityje galima pasiekti daug daugiau. Be to, mūsų pakrantės turizmo sektorius taip pat turi didelį augimo potencialą. Modernizuodami krovininio transporto logistiką bei skatindami transporto daugiarūšiškumą, t. y. derindami įvairias transporto rūšis vienoje transporto sistemoje, mes turime galimybę padidinti Baltijos gerovę. Tai yra itin svarbu, norint ateityje išlaikyti Europos uostų, tokių kaip Lietuvos Klaipėdos uostas, konkurencingumą. Glaudesnis Baltijos valstybių bendradarbiavimas padės suartinti Baltijos valstybes bei padarys mūsų regiono rinkas laibiau harmoningas bei prieinamas visai Europos Sąjungai. Šiuo metu Baltijos valstybės didele apimtimi yra izoliuotos nuo Europos transporto tinklo. Tikimasi, jog eismas tarp Baltijos valstybių iki 2020 m. padvigubės, todėl būtina spręsti tinkamos infrastruktūros bei prieinamumo trūkumą. Visų svarbiausia, mes turime turėti omenyje, jog duomenų rinkimas nesudaro papildomos naštos valstybėms narėms. Mes neturime ko prarasti.

 
  
  

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0270/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Danija paprašė pagalbos dėl 951 darbuotojo atleidimo iš 45 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 28 skyriui (mašinų ir įrangos gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Šiaurės Jutlandijos regione, balsavau už rezoliuciją, nes sutinku su Komisijos pasiūlymu ir Parlamento pateiktais jo pakeitimais. Taip pat pritariu tam, kad Komisijos pasiūlymo, parengto atsižvelgiant į Parlamento reikalavimus, aiškinamojoje dalyje būtų pateikta aiški ir išsami informacija apie paraiškos teikimą, analizuojami tinkamumo kriterijai ir paaiškinamos priežastys, dėl kurių paraišką nutarta patenkinti.

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. – EGF yra svarbus ES struktūrinis fondas, suteikiantis mums galimybę padėti darbuotojams, kurie tapo bedarbiais dėl globalizacijos nulemtų pokyčių. Taip atsitiko nemažoje dalyje ES valstybių narių, pvz., Ispanijoje, kurioje ypač pasitvirtino fondo naudingumas. Atsižvelgiant į tai, pritariu pranešėjo pateiktiems sprendimams ir nusprendžiau balsuoti už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Turint mintyje struktūrinius tarptautinės prekybos pokyčius, gyvybiškai svarbu, kad Europos ekonomika būtų pajėgi veiksmingai įgyvendinti priemones, skirtas remti dėl jų nukentėjusius darbuotojus, ir kartu sustiprinti jų galimybes siekiant padėti jiems greitai vėl integruotis į darbo rinką. Atsižvelgdamas į tai, kad Danija paprašė pagalbos dėl 951 darbuotojo atleidimo iš 45 įmonių Šiaurės Jutlandijos regione, norėčiau priminti įvairias mano paaiškinime dėl balsavimo išdėstytas priežastis dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimo Ispanijos Katalonijos regionui, kuriomis remiuosi ir balsuodamas už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Tai – rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą.

Laivybos sektoriaus mašinų ir įrangos gamybos pramonė Danijos Šiaurės Jutlandijos regione netikėtai susidūrė su pokyčiais rinkose ir pasauline kreditų krize, nukentėjo drastiškai sumažėjus užsakymų, ir dėl to daugiau kaip 40 bendrovių buvo priverstos atleisti darbuotojus.

Tokiuose regionuose kaip Šiaurės Jutlandija, kurie yra ypač priklausomi nuo vieno sektoriaus, rinkos atsigavimas ir darbuotojų persikėlimas į kitas veiklos sritis paprastai būna lėtesnis ir sunkesnis. Manau, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimas šiuo atveju yra pagrįstas.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į socialinį pasaulinės ekonomikos krizės, kuri turėjo ypatingos įtakos užimtumui, poveikį tinkamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų naudojimas turi lemiamą reikšmę palengvinant daugelio Europos žmonių ir šeimų padėtį, prisidedant prie jų socialinės reintegracijos ir profesinio tobulėjimo, o kartu užtikrinant naujus išteklius įmonių poreikiams tenkinti ir ekonomikai skatinti. Danijos veiksmų planas, skirtas padėti 951 darbuotojui, atleistam iš 45 mašinų ir įrangos gamybos įmonių mažame Šiaurės Jutlandijos regione, skirtas poreikiams pagal tą pačią sistemą tenkinti. Šiuo atveju 40 proc. atleistų darbuotojų užėmė kvalifikacijos reikalaujančias fizinio darbo, metalo ir mechaninio apdirbimo darbo vietas, o 33 proc. darbuotojų dirbo nekvalifikuotą fizinį darbą. Ši padėtis aiškiai parodo, kad būtinas veiksmingas techninis ir profesinis žmonių, nukentėjusių per šią pasaulinę krizę, įvertinimas. Taigi tikiuosi, kad Europos institucijos padvigubins savo pastangas įgyvendindamos priemones, kad būtų paspartintas ir pagerintas tokių svarbių EGF lėšų naudojimas, nes šiuo metu panaudojama labai nedidelė jo lėšų dalis. Šiais metais buvo paprašyta tik 11 proc. iš turimų 500 mln. EUR.

 
  
MPphoto
 
 

  Estelle Grelier (S&D), raštu. (FR) Parlamento vėl buvo paprašyta patvirtinti sprendimą dėl paramos iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo skyrimo darbuotojams, atleistiems dėl krizės poveikio arba įmonių perkėlimo. Vėlgi, ši pagalba bus skiriama pagal visas biudžeto eilutes, iš pradžių numatytas kitoms Europos programoms, nes Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas pagal dabartinę finansinę sistemą neturi savų lėšų.

Siekdama, kad tokia padėtis būtų pakeista, rengiant 2011 m. biudžetą stengiausi, kad būtų nustatyta Globalizacijos padarinių fondui skirta mokėjimų asignavimų eilutė. Taigi Parlamentas per biudžeto svarstymą 2010 m. spalio 20 d. balsavimu pritarė 50 mln. EUR sumai.

Ši suma, kuri, turint mintyje metinius poreikius, yra simbolinė, dar turi būti patvirtinta, nes Europos Vadovų Taryba iš pradžių atmetė pasiūlymą numatyti konkrečiai Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui skirtą finansavimą. Todėl aš ir toliau stebėsiu šio klausimo sprendimo eigą, tikėdamasi, kad šis mechanizmas bus konsoliduotas biudžeto ir teisėkūros požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu.(DE) Noriu nuoširdžiai pasveikinti ponią B. Materą su keturiais pranešimais dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimo. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo taikymo srities išplėtimas įtraukiant darbuotojus buvo svarbus žingsnis, suteikiantis galimybę tiesiogiai remti Europos piliečius. Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra priemonė, skirta padėti nukentėjusiems nuo globalizacijos poveikio. Tam, kad turimos lėšos būtų efektyviai naudojamos, jos turi greitai ir tikslingai pasiekti savo paskirties vietą. Tik tokiu būdu galima užtikrinti, kad bus padėta Europos piliečiams ir bus stiprinamas pasitikėjimas ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Aš balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų skyrimą Danijos reikmėms, nes laikau šią priemonę vertinga pagalbos priemone sunkumų dėl ekonomikos krizės patiriantiems darbuotojams remti.

EGF buvo įsteigtas 2006 m. realiai paramai darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl priežasčių, susijusių su jų įmonių perkėlimu arba, remiantis 2009 m. pakeitimu, su ekonomikos krize, teikti ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką. Šiandienos balsavimas susijęs su prašymu suteikti iš EGF 7 521 359 EUR dydžio paramą 1 122 darbuotojams iš 45 mašinų gamybos įmonių, veikiančių Šiaurės Jutlandijos regione.

Baigdamas sveikinu patvirtinus šį pranešimą, kuris rodo, kad EGF yra naudinga ir veiksminga kovos su nedarbu, atsiradusiu dėl globalizacijos ir ekonomikos krizės poveikio, priemonė.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Balsavau už pranešimą apie Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų skyrimą 951 darbuotojui, atleistam iš 45 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 28 skyriui (mašinų ir įrangos gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Šiaurės Jutlandijos regione. EGF teikia papildomą pagalbą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padeda jiems vėl integruotis į darbo rinką. Danija pateikė paraišką skirti EGF lėšų dėl darbuotojų atleidimo mašinų ir įrangos gamybos sektoriuje, kuri atitinka finansinei paramai taikomus reglamento reikalavimus. Dabar turi būti užtikrinta, kad EGF lėšomis būtų remiamas iš darbo atleistų darbuotojų reintegravimas į darbo rinką, nors EGF pagalba neturėtų pakeisti priemonių, už kurias pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus atsako įmonės, taip pat įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D) , raštu. (LV) Labai svarbu, kad nedarbo srityje nebūtų pasirinktas nesikišimo principas. Šioje srityje svarbu, kad žmonės jaustų, jog yra remiami ir nacionalinės vyriausybės, ir visos ES. Nors balsavau už pranešimą, man vis dėlto neaišku, kaip bus paskirstyta paramos suma. Kodėl kiekvienam atleistam Nyderlandų darbuotojui bus skiriama maždaug 3 000 EUR, Ispanijos – 1 000 EUR, o Danijos – 7 000 EUR? Ar perkvalifikavimas ir permokymas Danijoje kainuoja septynis kartus brangiau nei Ispanijoje? Nepaisant to, tai labai nepatogus klausimas, esu priverstas sutikti su pranešėja ponia B. Matera, kad šios finansinės paramos suteikimas yra būtina ir reikiamu laiku taikoma priemonė. Apmaudu, kad Latvijos Vyriausybė nepasinaudojo šia proga ir nepateikė paraiškos. Šiuo metu Latvijoje yra 180 000 bedarbių.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Atsižvelgdama į tai, kad Danija paprašė pagalbos dėl 951 darbuotojo atleidimo iš 45 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 28 skyriui (mašinų ir įrangos gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Šiaurės Jutlandijos regione, balsavau už rezoliuciją, nes sutinku su Komisijos pasiūlymu ir Parlamento pateiktais jo pakeitimais.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ypač svarbu, jog: 1) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšomis remiama atleistų darbuotojų reintegracija į darbo rinką, neatleidžiant nuo atsakomybės susijusių bendrovių; 2) EGF lėšų naudojimo srityje Komisija, atsižvelgdama į Europos Parlamento reikalavimus, pasiūlė alternatyvų mokėjimo asignavimų šaltinį, kuris nėra nepanaudotos Europos socialinio fondo (ESF) lėšos; 3) EGF veiklą ir papildomą naudą reikėtų įvertinti atsižvelgiant į bendrą programų ir kitų įvairių priemonių, kurios sukurtos pagal 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinį susitarimą, vertinimą atliekant 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūrą; 4) Komisijos pasiūlyme, parengtame atsižvelgiant į Parlamento reikalavimus, pateikiama informacija apie paraiškos teikimą, analizuojami tinkamumo kriterijai ir paaiškinamos priežastys, dėl kurių paraišką nutarta patenkinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdamas į tai, kad Danija paprašė pagalbos dėl 951 darbuotojo atleidimo iš 45 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 28 skyriui (mašinų ir įrangos gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Šiaurės Jutlandijos regione, balsavau už rezoliuciją, nes sutinku su Komisijos pasiūlymu ir Parlamento pateiktais jo pakeitimais. Taip pat pritariu tam, kad Komisijos pasiūlymo, parengto atsižvelgiant į Parlamento reikalavimus, aiškinamojoje dalyje būtų pateikta aiški ir išsami informacija apie paraiškos teikimą, analizuojami tinkamumo kriterijai ir paaiškinamos priežastys, dėl kurių paraišką nutarta patenkinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Šiuo balsavimu EP atkreipia dėmesį į tai, kad Danija paprašė pagalbos dėl 951 darbuotojo atleidimo iš 45 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 28 skyriui (mašinų ir įrangos gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Šiaurės Jutlandijos regione, balsavau už rezoliuciją, nes sutinku su Komisijos pasiūlymu ir Parlamento pateiktais jo pakeitimais. Paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos teikimo kriterijus. Savo rezoliucijoje EP ragina susijusias institucijas dėti reikiamas pastangas, siekiant greičiau panaudoti EGF lėšas; primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF lėšų panaudojimo priėmimo procedūrą suteikiant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą padėti dėl globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės padarinių iš darbo atleistiems darbuotojams, ir pabrėžia, kad EGF gali atlikti svarbų vaidmenį vėl į darbo rinką integruojant iš darbo atleistus darbuotojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. (RO) Europos laivų statyklų asociacijų bendrija (CESA) prognozuoja, kad dėl pasaulinės finansų krizės pasaulinė laivų statybos paklausa iki 2014 m. mažės, o ateityje laivų statybos pramonė bus perkeliama į mažų sąnaudų regionus, daugiausia Azijoje. Atsižvelgiant į tai, kad nėra parengta Europos politika, skirta laivybos sektoriui remti mažai tikėtina, kad gamybos apimtys pasieks lygį, buvusį iki dabartinės krizės. Mano paties Galacio mieste laivų statykla „Damen“ taip pat patyrė ekonomikos ir finansų krizės poveikį, todėl vien 2009 m. buvo atleisti 600 darbuotojų. Manoma, kad 2010 m. bus atleisti dar 500 darbuotojų. Aš balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų skyrimo pagal Danijos paraišką dėl bendros 7 521 359 EUR sumos panaudojimo siekiant bendrai finansuoti paramos programą, skirtą per laikotarpį nuo 2009 m. vasario 15 d. iki 2009 m. lapkričio 14 d. Šiaurės Jutlandijos regione 951 atleistam darbuotojui remti. Atleidimai buvo vykdomi 45 bendrovėse, gaminančiose mašinas ir įrenginius laivų statybos sektoriui.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Svarstomas klausimas susijęs su paramos įmonėms, kurios vykdo veiklą mašinų ir įrangos gamybos sektoriuje vidutinio lygio Šiaurės Jutlandijos regione, suteikimu. Šiaurės Jutlandijos regiono šiaurės rytinėje dalyje per laikotarpį nuo 2009 m. vasario 15 d. iki 2009 m. lapkričio 14 d. iš 45 įmonių buvo atleistas 951 darbuotojas. Siekiant remti šių darbuotojų pakartotinę integraciją į darbo rinką iš Fondo skiriama 7 521 359 EUR suma.

 
  
  

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0269/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu. (IT) Kaip turėjau progos paaiškinti šių metų kovo mėn. balsuojant dėl R. Böge pranešimo, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų naudojimas, kaip tinkama priemonė kovojant su ekonomikos ir finansų krizės padariniais, yra labai vertinga iniciatyva, kuri suteikia galimybę teikti realią finansinę pagalbą. Nuo tada buvo patenkintos kelios kitos paraiškos, įskaitant aptariamą dabar. Manau, kad tai geriausiai įrodo, kokia naudinga ši iniciatyva.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Nyderlandai paprašė pagalbos dėl 512 darbuotojų atleidimo iš elektronikos sektoriaus įmonės „NXL Semiconductors Netherlands“, kuri vykdo veiklą Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) regionuose – Gelderlande ir Eindhovene, balsavau už rezoliuciją, nes sutinku su Komisijos pasiūlymu ir Parlamento pateiktais jo pakeitimais. Taip pat pritariu Komisijai, kuri EGF lėšų panaudojimo srityje pasiūlė alternatyvų mokėjimų asignavimų šaltinį nepanaudotoms ESF lėšoms po to, kai Europos Parlamentas ne vieną kartą priminė, kad EGF sukurtas kaip atskira speciali priemonė, pagal kurią keliami jai būdingi tikslai ir nustatomi terminai, ir kad dėl to turi būti nustatytos atitinkamos perkėlimams skirtos biudžeto eilutės.

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. – EGF yra svarbus ES struktūrinis fondas, suteikiantis mums galimybę padėti darbuotojams, kurie tapo bedarbiais dėl globalizacijos nulemtų pokyčių. Atsirado būtinybė suteikti teisę gauti šio fondo paramą Nyderlandų elektronikos srities darbuotojams, kurie atleisti iš darbo. Atsižvelgdamas į tai, pritariu pranešėjos pateiktiems sprendimams ir nusprendžiau balsuoti už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Pagalba dėl restruktūrizacijos ir įmonių perkėlimo atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška, lanksti ir prieinama kaip galima greičiau ir veiksmingiau. Atsižvelgdamas į tai, kad Nyderlandai paprašė pagalbos dėl 512 darbuotojų atleidimo iš elektronikos sektoriaus įmonės „NXL Semiconductors Netherlands“, kuri vykdo veiklą Gelderlando ir Eindhoveno regionuose, taip pat atsižvelgdamas į mano pateiktus paaiškinimus dėl balsavimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimo Katalonijos regiono Ispanijoje reikmėms, balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Ir vėl susiduriame su pagrindinės miesto pramonės šakos veiklos nutraukimo problema, šiuo atveju Neimegene, kurią apsunkina tai, kad nenumatoma sukurti jokių kitų įmonių, kurios suteiktų tokias pačias įsidarbinimo galimybes.

Išnagrinėjus Parlamento priimtas rezoliucijas galima geriau suprasti problemos dydį ir mastą daugelyje Europos valstybių. Šios valstybės iki šiol neįrodė, kad gali kovoti su nepakankamu koordinavimu ir patrauklumo investicijoms bei inovacijoms praradimu.

Nuogąstauju, kad nieko nedarant prašymų skirti lėšų iš fondo daugės ir kad gali išaiškėti, jog pats fondas yra nepakankamas siekiant padėti darbuotojams, kurie patyrė žalą dėl staigių ir netikėtų pokyčių savo įmonėse.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į dabartinės pasaulio ekonomikos ir finansų krizės poveikį pramonės veiklai ir konkrečioms darbo vietoms elektronikos sektoriuje, reikalinga skubi ir veiksminga programa, skirta 512 darbuotojų, atleistų iš įmonės „NXL Semiconductors Netherlands“, veikiančios Nyderlandų Gelderlando ir Eindhoveno regionuose, remti. Vertėtų pažymėti veiklos apimčių sumažėjimo bendrovės gamykloje, veikiančioje Neimegene, Gelderlando provincijoje, poveikį regionui ir socialines pasekmes, nes ji buvo daugiausia darbo vietų sukūrusi įmonė regione, įdarbinusi daug žemos kvalifikacijos darbuotojų, kurie dirbo joje keletą dešimtmečių. Ši padėtis parodo, kad reikia parengti planą, pagal kurį būtų teikiama parama, skirta kompensacijoms buvusiems darbuotojams ir jų perkvalifikavimui, kad jiems būtų padėta vėl integruotis į darbo rinką. Norėčiau dar kartą įspėti, kad būtina užtikrinti mechanizmus, skirtus palengvinti ir pagreitinti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų skyrimą ir naudojimą Europos šalyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų skyrimą Nyderlandų reikmėms, nes laikau šią priemonę vertinga pagalbos priemone sunkumų dėl ekonomikos krizės patiriantiems darbuotojams remti.

EGF buvo įsteigtas 2006 m. realiai paramai darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl priežasčių, susijusių su jų įmonių perkėlimu arba, remiantis 2009 m. pakeitimu, su ekonomikos krize, teikti ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką. Šiandienos balsavimas susijęs su prašymu suteikti iš EGF 1 809 434 EUR dydžio paramą 1 590 darbuotojų iš elektronikos bendrovės „NXL Semiconductors Netherlands“, veikiančios Eindhoveno ir Gelderlando regionuose.

Baigdamas sveikinu patvirtinus šį pranešimą, kuris rodo, kad EGF yra naudinga ir veiksminga kovos su nedarbu, atsiradusiu dėl globalizacijos ir ekonomikos krizės poveikio, priemonė.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Balsavau už pranešimą apie Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų skyrimą 512 darbuotojų, atleistiems iš elektronikos sektoriaus įmonės „NXL Semiconductors Netherlands“, kuri vykdo veiklą Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) regionuose – Gelderlande ir Eindhovene. EGF teikia papildomą pagalbą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padeda jiems vėl integruotis į darbo rinką. Nyderlandai pateikė paraišką skirti EGF lėšų dėl darbuotojų atleidimo elektronikos sektoriuje, kuri atitinka finansinei paramai taikomus reglamento reikalavimus. Dabar turi būti užtikrinta, kad EGF lėšomis būtų remiamas iš darbo atleistų darbuotojų reintegravimas į darbo rinką, nors EGF pagalba neturėtų pakeisti priemonių, už kurias pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus atsako įmonės, taip pat įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Atsižvelgdama į tai, kad Nyderlandai paprašė suteikti pagalbą dėl 512 darbuotojų atleidimo iš elektronikos sektoriaus įmonės „NXL Semiconductors Netherlands“, kuri vykdo veiklą Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) regionuose – Gelderlande ir Eindhovene, balsavau už rezoliuciją, nes sutinku su Komisijos pasiūlymu ir Parlamento pateiktais jo pakeitimais.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ypač svarbu, jog: 1) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšomis remiama atleistų darbuotojų reintegracija į darbo rinką, neatleidžiant nuo atsakomybės susijusių bendrovių; 2), EGF lėšų naudojimo srityje Komisija, atsižvelgdama į Europos Parlamento reikalavimus, pasiūlė alternatyvų mokėjimo asignavimų šaltinį, kuris nėra nepanaudotos Europos socialinio fondo (ESF) lėšos; 3) EGF veiklą ir papildomą naudą reikėtų įvertinti atsižvelgiant į bendrą programų ir kitų įvairių priemonių, kurios sukurtos pagal 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinį susitarimą, vertinimą atliekant 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūrą; 4) Komisijos pasiūlyme, parengtame atsižvelgiant į Parlamento reikalavimus, pateikiama informacija apie paraiškos teikimą, analizuojami tinkamumo kriterijai ir paaiškinamos priežastys, dėl kurių paraišką nutarta patenkinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdamas į tai, kad Nyderlandai paprašė suteikti pagalbą dėl 512 darbuotojų atleidimo iš elektronikos sektoriaus įmonės „NXL Semiconductors Netherlands“, kuri vykdo veiklą Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) regionuose – Gelderlande ir Eindhovene, balsavau už rezoliuciją, nes sutinku su Komisijos pasiūlymu ir Parlamento pateiktais jo pakeitimais. Taip pat pritariu tam, kad Komisijos pasiūlymo, parengto atsižvelgiant į Parlamento reikalavimus, aiškinamojoje dalyje būtų pateikta aiški ir išsami informacija apie paraiškos teikimą, analizuojami tinkamumo kriterijai ir paaiškinamos priežastys, dėl kurių paraišką nutarta patenkinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. TIS nuostatas dėl sprendimų panaudoti EGF lėšas priėmimo, Europos Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kaip galima greičiau ir veiksmingiau; kadangi Nyderlandai paprašė suteikti pagalbą dėl 512 darbuotojų atleidimo iš elektronikos sektoriaus įmonės „NXL Semiconductors“, kuri veikė Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) regionuose – Gelderlande ir Eindhovene; kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos teikimo kriterijus, EP ragina visas susijusias institucijas dėti reikiamas pastangas, siekiant greičiau panaudoti EGF lėšas, primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF lėšų panaudojimo priėmimo procedūrą suteikiant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą padėti dėl globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės padarinių iš darbo atleistiems darbuotojams, ir pabrėžia, kad EGF gali atlikti svarbų vaidmenį vėl į darbo rinką integruojant iš darbo atleistus darbuotojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. (RO) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų skyrimo pagal bendrovės „NXL Semiconductors Netherlands“, veikiančios Nyderlanduose, pateiktą paraišką.

2010 m. kovo 26 d. Nyderlandai paprašė EFG finansinės pagalbos dėl 512 iš 590 darbuotojų atleidimo iš elektronikos sektoriaus įmonės „NXL Semiconductors Netherlands“, kuri vykdo veiklą Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) regionuose – Gelderlande ir Eindhovene. Iš viso darbo neteko 425 vyrai ir 87 moterys, 7 iš jų – darbuotojai, turintys rimtų sveikatos problemų arba negalią (1,3 proc.). Nyderlandai pabrėžia didelį šio darbuotojų atleidimo poveikį, kadangi „NXL Semiconductors“ yra daugiausia darbo vietų sukurianti pramonės įmonė regione, įdarbinusi daug žemos kvalifikacijos darbuotojų, kurie dirbo joje keletą dešimtmečių. Trūkstant įsidarbinimo galimybių panašiose įmonėse šiame regione ypač sudėtinga bus įsidarbinti darbuotojams, turintiems specialią kvalifikaciją puslaidininkių gamybos sektoriuje.

EGF lėšų skyrimas yra ypač svarbus siekiant vėl integruoti atleistus darbuotojus į darbo rinką. Tačiau norėčiau atkreipti Komisijos ir valstybių narių dėmesį į poreikį plėtoti nuoseklią Europos pramonės politiką, kuri padėtų kurti naujas darbo vietas.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Nuo 2009 m. gegužės 1 d. išplėsta Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondo taikymo sritis. Jo lėšos taip pat skiriamos paramai darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl tiesioginio pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio, teikti. Nyderlanduose iš elektronikos sektoriaus įmonės „NXL Semiconductors Netherlands“, kuri vykdo veiklą Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) regionuose – Gelderlande ir Eindhovene, atleisti 512 darbuotojų. Šiems darbuotojams remti bus skirta 1 809 434 EUR suma.

 
  
  

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0271/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, kuriuo patvirtinamas bendros 2,4 mln. EUR sumos iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo EGF lėšų panaudojimas Portugalijos reikmėms siekiant remti iš įmonės „Qimonda“ atleistus darbuotojus. Taip patenkinama 2009 m. gruodžio mėn. pateikta Portugalijos paraiška skirti EGF lėšų. EGF įsteigtas papildomai paramai darbuotojams, atleistiems dėl esminių tarptautinės prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, teikti. EGF pagalbos paketas skirtas apsaugoti 839 darbuotojus, atleistus iš įmonės „Qimonda Portugal“ per laikotarpį nuo 2009 m. birželio 8 d. iki 2009 m. spalio 8 d. Šiomis lėšomis bus finansuojamos šios priemonės: kvalifikacijų pripažinimas, profesinis rengimas, mokymas ir parama kuriant darbo vietas, parama savarankiškai ieškant darbo ir įdarbinimo bei mokymo darbo vietoje paskatos. Taigi manau, kad būtina daryti viską, kas įmanoma, kad būtų greičiau panaudotos EGF lėšos, nepamirštant Europos institucijų įsipareigojimo užtikrinti greitą ir paprastą šių sprendimų patvirtinimo procedūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Regina Bastos (PPE), raštu. (PT) Balsavau už rezoliuciją dėl bendros 2 405 671 EUR sumos iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų panaudojimo Portugalijos reikmėms, 839 darbuotojams, atleistiems iš įmonės „Qimonda Portugal S.A.“ per laikotarpį nuo 2009 m. birželio 8 d. iki 2009 m. spalio 8 d., remti Šiomis lėšomis siekiama remti atleistus įmonės „Qimonda“ darbuotojus pripažįstant jų kvalifikacijas, suteikiant profesinio rengimo ir mokymo galimybes, užtikrinant paramą norintiems steigti verslą, pagalbą savarankiškai ieškant darbo ir numatant įdarbinimo bei profesinio mokymo darbo vietoje paskatas. Portugalija jau antrą kartą pateikė paraišką skirti EGF lėšų Norte regiono reikmėms. 2009 m. buvo skirta 832 800 EUR dėl darbuotojų atleidimo tekstilės sektoriuje. Galiausiai, apgailestauju, kad Portugalijos Vyriausybei neišmoko pasinaudoti fondo galimybėmis. Iš fondo teikiamų lėšų vienam atleistam Olandijos bendrovės „NXP Semiconductors“ darbuotojui bus skirta 3 534 EUR, kiekvienam atleistam Danijos darbuotojui Šiaurės Jutlandijos regione – po 7 908 EUR, o vienam buvusiam Portugalijos įmonės „Qimonda“ darbuotojui – tik 2 867 EUR.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Portugalija paprašė suteikti pagalbą dėl 839 darbuotojų atleidimo iš tarptautinės įmonės „Qimonda AG“, kuri vykdo veiklą elektronikos sektoriuje Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Norte regione, balsavau už rezoliuciją, nes sutinku su Komisijos pasiūlymu ir Parlamento pateiktais jo pakeitimais. Taip pat pritariu tam, EGF veiklą ir papildomą naudą reikėtų įvertinti atsižvelgiant į bendrą programų ir kitų įvairių priemonių, kurios sukurtos pagal 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinį susitarimą, vertinimą atliekant 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. – EGF yra svarbus ES struktūrinis fondas, suteikiantis mums galimybę padėti darbuotojams, kurie tapo bedarbiais dėl globalizacijos nulemtų pokyčių. Siekiant, kad šio fondo veikla būtų efektyvi, jo lėšos turi būti prieinamos tada, kai reikia, laiku ir veiksmingai. Dėl šių priežasčių pritariu pranešėjos pateiktoms išvadoms ir nusprendžiau balsuoti už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Įmonės „Qimonda“ veiklos nutraukimo Vila do Kondėje tiesioginė pasekmė ta, kad šalies Norte regione atsirado dar 1 000 bedarbių. Tuo metu šiame regione jau buvo aukščiausias šalyje nedarbo lygis: nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. spalio mėn. Šiaurės regiono įdarbinimo centruose per mėnesį vidutiniškai buvo užregistruojama 22 000 bedarbių. Po įmonės „Qimonda Portugal S.A.“ vykdytų atleidimų, 2009 m. gruodžio 17 d. buvo pateiktas prašymas suteikti pagalbą 839 atleistiems darbuotojams.

Komisija, remdamasi savo atliktu vertinimu, nusprendė, kad visos būtinos sąlygos įvykdytos. Ji pateikė šį pasiūlymą dėl sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimo siekiant padėti darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl tiesioginio pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio, vėl integruotis į darbo rinką.

Todėl pritariu šiam sprendimui, pagal kurį, vykdant ES 2010 m. bendrąjį biudžetą, skiriama 2 405 671 EUR suma siekiant suteikti finansinę paramą atsižvelgiant į Portugalijos prašymą. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad reikia užtikrinti greitą jo priėmimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF), kurį 2005 m., atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Europos vertybės globalizuotame pasaulyje“, pasiūlė įsteigti Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso, dabar yra naujo pobūdžio, t. y jis tapo skaidresnis ir, siekiant atsižvelgti ir į dabartinės krizės pasekmes, apima platesnius tikslus. Be to, sudarytos sąlygos per trumpesnį laiką gauti lėšas, kaip, tikiuosi, bus šiuo atveju.

Nors balsavau už šį pasiūlymą, vėl apgailestauju, kad Portugalijos Vyriausybė nemokėjo visiškai pasinaudoti fondo teikiamomis galimybėmis, kaip padarė kitos šalys ir kaip tai, išnagrinėjus įvairias paraiškas, aiškiai rodo iš EGF prašomų lėšų vienam asmeniui suma.

Pavyzdžiui, šiandien vyko balsavimai dėl kitų prašymų suteikti paramą iš EGF, kurie parodė, kad kiekvienam atleistam Olandijos bendrovės „NXP Semiconductors“ darbuotojui bus skirta 3 534 EUR, o kiekvienam atleistam Danijos darbuotojui Šiaurės Jutlandijos regione – po 7 908 EUR. Vienam buvusiam Portugalijos įmonės „Qimonda“ darbuotojui, kuriam skiriamos fondo lėšos, teks tik 2 867 EUR parama. Ja siekiama finansuoti tokias priemones, kaip, pvz., kvalifikacijų pripažinimas, profesinis rengimas, mokymas arba parama kuriant verslą, pagalba ieškant darbo arba įdarbinimo bei profesinio mokymo darbo vietoje paskatos.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų panaudojimas Portugalijos reikmėms yra labai svarbus siekiant remti iš įmonės „Qimonda“ atleistus darbuotojus. Paskirtų 2,4 mln. EUR, žinoma, nepakaks neigiamoms atleidimų pasekmėms pašalinti, tačiau tai bus didelė pagalba. Reikia, kad lėšų panaudojimas būtų paprastas ir greitas, skiriant jas ir mokymo programoms, kurios prisidėtų prie veiksmingos žalą patyrusių darbuotojų pakartotinės integracijos į darbo rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Portugalijos įmonė „Qimonda“, Vokietijos bendrovės, pasaulio rinkų lyderės, filialas, Portugalijoje buvo laikoma sėkmės pavyzdžiu ir šiame sektoriuje pirmaujančia įmone. Ji buvo didžiausias Portugalijos eksportuotojas, ir prieš išaiškėjant problemoms, paskatinusioms bankrotą, rengėsi investuoti į naujas technologijas ir buvo užsitikrinusi valstybės finansavimą saulės baterijų elementų gamybai remti. Įmonės „Qimonda“ darbuotojai buvo aukštos kvalifikacijos ir dirbo labai našiai, taigi nebuvo pagrindo galvoti, kad įmonė per tokį trumpą laiko tarpą nustos būti pelninga. 2008 m. įmonė netgi svarstė galimybę pastatyti Portugalijoje dar tris gamyklas, visas netoli Vila  do Kondės miesto. Norte regionas, kuriame įsisteigusi „Qimonda“, yra tradiciškai pramoninis ir smarkiai nukentėjo dėl įmonių uždarymo bei nedarbo. „Qimonda“ gebėjimas pritraukti į regioną tokią reikalingą kvalifikuotą darbo jėgą šiuo metu labai sumažėjęs.

Tikiuosi, kad įmonės „Qimonda“ darbuotojai gaus pakankamai naudos iš skirtų fondo lėšų ir galės visiškai reintegruotis į darbo rinką. Norėčiau išreikšti savo solidarumą su jais ir jų šeimomis.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Dėl gamyklos „Qimonda“ Vila do Kondėje uždarymo padidėjo aukštas nedarbo lygis Portugalijos šiaurėje. Šiuo atveju atleisti 900 darbuotojų, daugumos jų išsilavinimo lygis žemas: 36,6 proc. jų turi tik pagrindinį mokyklinį išsilavinimą ir vos 10,7 proc. – aukštesnįjį išsilavinimą. Taigi verta atkreipti dėmesį į šio pagalbos plano, skirto 839 atleistiems darbuotojams, svarbą siekiant sušvelninti sunkios ekonominės, finansinės ir socialinės krizės poveikį, patiriamą šiame regione. Taip pat norėčiau pabrėžti tokių priemonių, kaip kvalifikacijų pripažinimas, profesinis mokymas, darbo vietų kūrimo paskatos ir galimybės įgyti naują kvalifikaciją darbo vietoje užtikrinimas, svarbą. Kita vertus, tenka apgailestauti, kad per dvejus metus tai tik antroji Portugalijos pateikta paraiška Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui siekiant gauti tiesioginę paramą darbuotojams Norte regione. Didžiulio nedarbo ir prastos valstybės viešųjų finansų būklės, taip pat ekonomikos nuosmukio 2011 m. taikant ligšiolines taupymo priemones Portugalijoje sąlygomis vyriausybės priedermė ir pareiga veikti kompetentingiau, kad būtų gauta daugiau šių lėšų bedarbiams realiai remti.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Parlamentas patvirtino 2,4 mln. EUR sumos iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) skyrimą pagal 2009 m. gruodžio 17 d Portugalijos Vyriausybės pateiktą paraišką siekiant remti iš įmonės „Qimonda“ atleistus darbuotojus. Tai reiškia, kad dėl 839 darbuotojų atleidimo iš įmonės „Qimonda Portugal S.A.“, vykusio laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 8 d. iki 2009 m. spalio 8 d., Portugalijos reikmėms iš EGF skiriama bendra 2 405 671 EUR suma. Bendros numatomos šio paketo išlaidos yra 3,7 mln. EUR, iš jų 2,4 mln., arba 65 proc. visų išlaidų, paprašyta skirti iš EGF.

Deja, Komisija ir Taryba nebuvo pasiruošusios įsikišti, kai dar buvo įmanoma užkirsti kelią įmonės veiklos nutraukimui ir sukliudyti šiai Vokietijos tarptautinei įmonei atleisti darbuotojus. Ši menka parama bedarbiams skiriama tik dabar, pavėluotai.

Tai šešioliktoji paraiška, kuri turi būti svarstoma vykdant 2010 m. biudžetą, ir ji apims šias priemones: kvalifikacijų pripažinimą, profesinį rengimą, mokymą ir paramą kuriant darbo vietas, pagalbą ieškant darbo arba įdarbinimo bei mokymo darbo vietoje paskatas.

Norte regione, kuriame vyko atleidimai, jau buvo patvirtinta parama iš EGF pagal ankstesnę 2009 m. paraišką dėl atleidimų tekstilės sektoriuje. Tąkart skirta 832 000 EUR suma.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų panaudojimą Portugalijos reikmėms, nes laikau šią priemonę vertinga pagalbos priemone sunkumų dėl ekonomikos krizės patiriantiems darbuotojams remti.

EGF buvo įsteigtas 2006 m. realiai paramai darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl priežasčių, susijusių su jų įmonių perkėlimu arba, remiantis 2009 m. pakeitimu, su ekonomikos krize, teikti ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką. Šiandienos balsavimas susijęs su prašymu suteikti iš EGF 2 405 671 EUR dydžio paramą 839 elektronikos įmonės „Qimonda Portugal S.A.“ darbuotojams.

Galiausiai, džiaugiuosi, kad patvirtintas šis pranešimas, kuris rodo, kad EGF yra naudinga ir veiksminga kovos su nedarbu dėl globalizacijos ir ekonomikos krizės poveikio priemonė.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Balsavau už pranešimą apie Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų skyrimą 839 darbuotojams, atleistiems iš tarptautinės įmonės „Qimonda S.A.“, kuri vykdo veiklą elektronikos sektoriuje NUTS II Norte regione. EGF teikia papildomą pagalbą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padeda jiems vėl integruotis į darbo rinką. Portugalija pateikė paraišką skirti EGF lėšų dėl darbuotojų atleidimo automobilių sektoriuje, kuri atitinka finansinei paramai taikomus reglamento reikalavimus. Dabar turi būti užtikrinta, kad EGF lėšomis būtų remiamas iš darbo atleistų darbuotojų reintegravimas į darbo rinką, nors EGF pagalba neturėtų pakeisti priemonių, už kurias pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus atsako įmonės, taip pat įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Atsižvelgdama į tai, kad Portugalija pateikė paraišką dėl lėšų skyrimo 839 darbuotojams, atleistiems iš tarptautinės įmonės „Qimonda S.A.“, kuri vykdo veiklą elektronikos sektoriuje NUTS II Norte regione, balsavau už rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su atitinkamais Parlamento daliniais pakeitimais.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ypač svarbu, jog: 1) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšomis remiama atleistų darbuotojų reintegracija į darbo rinką, neatleidžiant nuo atsakomybės susijusių bendrovių; 2) EGF lėšų naudojimo srityje Komisija, atsižvelgdama į Europos Parlamento reikalavimus, pasiūlė alternatyvų mokėjimo asignavimų šaltinį, kuris nėra nepanaudotos Europos socialinio fondo (ESF) lėšos; 3) EGF veiklą ir papildomą naudą reikėtų įvertinti atsižvelgiant į bendrą programų ir kitų įvairių priemonių, kurios sukurtos pagal 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinį susitarimą, vertinimą atliekant 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūrą; 4) Komisijos pasiūlyme, parengtame atsižvelgiant į Parlamento reikalavimus, pateikiama informacija apie paraiškos teikimą, analizuojami tinkamumo kriterijai ir paaiškinamos priežastys, dėl kurių paraišką nutarta patenkinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. (PT) Be abejo, balsavau už sprendimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų skyrimo darbuotojams, atleistiems iš tarptautinės įmonės „Qimonda“ (Portugalija).

Kartu svarbu konstatuoti, kad šis sprendimas priimtas pernelyg vėlai, o pinigai Portugaliją pasieks dar vėliau, t. y. ne anksčiau kaip lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje. Įvykiai neturėjo taip klostytis; jie apskritai neturėtų taip klostytis. EGF lėšų skyrimo tvarka gali ir turėtų būti supaprastinta, kad kolektyvinio atleidimo iš darbo aukoms nereikėtų, kaip tai atsitiko šįkart, 17 mėnesių laukti paramos, kuri vadinama skubia.

Jei Europa ir toliau bus tokia palanki finansinio kapitalo atžvilgiu, ji negali ir toliau būti šiurkšti tikrosioms krizės aukoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdamas į tai, kad Portugalija pateikė paraišką dėl lėšų skyrimo 839 darbuotojams, atleistiems iš tarptautinės įmonės „Qimonda S.A.“, kuri vykdo veiklą elektronikos sektoriuje NUTS II Norte regione, balsavau už rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su atitinkamais Parlamento daliniais pakeitimais. Taip pat pritariu tam, kad Komisijos pasiūlymo, parengto atsižvelgiant į Parlamento reikalavimus, aiškinamojoje dalyje būtų pateikta aiški ir išsami informacija apie paraiškos teikimą, analizuojami tinkamumo kriterijai ir paaiškinamos priežastys, dėl kurių paraišką nutarta patenkinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Portugalija pateikė paraišką dėl lėšų skyrimo 839 darbuotojams, atleistiems iš tarptautinės įmonės „Qimonda AG“, kuri vykdo veiklą elektronikos sektoriuje Norte NUTS II regione. Paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos teikimo kriterijus. EP balsavo už pasiūlymą paraginti atitinkamas institucijas dėti reikiamas pastangas, siekiant greičiau panaudoti EGF lėšas. Jis priminė institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF lėšų panaudojimo priėmimo procedūrą suteikiant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą padėti dėl globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės padarinių iš darbo atleistiems darbuotojams. Jis pabrėžė, kad EGF gali atlikti svarbų vaidmenį vėl į darbo rinką integruojant iš darbo atleistus darbuotojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) – ES teisinė ir biudžetinė priemonė, kuri įsteigta siekiant teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių. Atsižvelgdamas į tai, kad Portugalija pateikė paraišką dėl lėšų skyrimo 839 darbuotojams, atleistiems iš tarptautinės įmonės „Qimonda S.A.“, kuri vykdo veiklą elektronikos sektoriuje NUTS II Norte regione, pritariu Parlamento sprendimui patvirtinti šį pranešimą. Tikiuosi, kad pagalba, taikant paprastą ir trumpą procedūrą, bus teikiama kuo dinamiškiau ir veiksmingiau, siekiant vėl į darbo rinką integruoti dėl globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės padarinių iš darbo atleistus darbuotojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Svarstomas klausimas susijęs su 839 darbuotojų atleidimu dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės iš tarptautinės įmonės „Qimonda S.A.“, kuri vykdo veiklą elektronikos sektoriuje NUTS II Norte regione. Iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo bus skirta 2 405 671 EUR suma siekiant finansuoti suderintą individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų, kurios bus papildomai derinamos su nacionalinėmis priemonėmis bei bendrovių taikomomis priemonėmis, paketą.

 
  
  

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0272/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. (ES) Pritariu pasiūlymui iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) skirti 2 752 935 EUR sumą Katalonijos reikmėms, kuri būtų papildoma pagalba 1 429 darbuotojams, dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių atleistiems iš 23 įmonių, kurios užsiima variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba. Atleidimai iš darbo truko 9 mėnesius, nuo 2009 m. vasario 23 d. iki 2009 m. lapkričio 22 d.

Ši pagalba turi būti skirta padėti vėl integruotis į darbo rinką darbo netekusiems darbuotojams, iš kurių 25 proc. neturi pagrindinio išsilavinimo arba nebaigė mokyklos, o daugiau kaip 40 proc. darbuotojų turi tik pagrindinį išsilavinimą. Beveik 75 proc. minėtų atleistų darbuotojų yra vyrai ir 25 proc. iš jų yra vyresni negu 55 metų amžiaus. Ši pagalba jokiu būdu neturėtų pakeisti priemonių, už kurias pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus atsako įmonės, taip pat įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių. Kaip teigiama Biudžeto komiteto pranešime, mums reikės išsamesnės informacijos apie tai, kodėl 23 proc. darbuotojų nebus taikoma profilio nustatymo priemonė; taip pat sieksime sužinoti, kokios priemonės bus pasiūlytos specialiai šiems darbuotojams.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Ispanija pateikė paraišką dėl lėšų 1 429 darbuotojams, atleistiems iš 23 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame NACE 2 red. 29 skyriui (variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba), viename NUTS II Katalonijos regione, balsavau už rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su atitinkamais Parlamento daliniais pakeitimais. Taip pat pritariu, kad turėtų būti užtikrinta, kad EGF lėšomis būtų remiamas iš darbo atleistų darbuotojų reintegravimas į darbo rinką, be to, norėčiau pakartoti, kad EGF pagalba neturėtų pakeisti priemonių, už kurias pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus atsako įmonės, taip pat įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Finansinė parama dėl globalizacijos padarinių atleistiems darbuotojams turi būti teikiama įvertinant kiekvieną atvejį atskirai, o pagrindinis jos tikslas turėtų būti pagalba darbuotojams, jiems vėl integruojantis į darbo rinką. Todėl svarbu pabrėžti, kad ši parama nepakeičia nei priemonių, už kurias atsako įmonės, nei gali būti skirta įmonėms finansuoti ir restruktūrizuoti. Atsižvelgiant į tai, institucijų trišalio dialogo bendrame pareiškime pabrėžiama, kad svarbu užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų panaudojimo priėmimo procedūrą. Turėdamas mintyje, kad Ispanija pateikė paraišką dėl lėšų skyrimo 1 429 darbuotojams, atleistiems iš 23 įmonių, veikiančių Katalonijos regione, balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų skyrimo Katalonijos (Ispanija) mašinų gamintojams, nes tai užtikrins papildomą paramą Katalonijos darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, be to, padės jiems vėl integruotis į darbo rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Galvodamas apie krizę, kuri palietė šį sektorių, prisimenu José María Aznarą, buvusį Ispanijos ministrą pirmininką, pasakojant apie tai, kaip George W. Bush, buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, buvo nustebęs, kai sužinojo, kad svarbiausia Ispanijos eksporto dalis – ne žemės ūkio produktai, bet automobiliai. Tai buvo teigiamas ženklas, kuris rodė, kad ankstesni stereotipai apie pietvakarių Europos valstybes paseno.

Deja, Ispanijos pramonei modernizuoti skirtoms priemonėms, ypač toms, kurių ėmėsi Liaudies partijos vyriausybė, šios pasaulinės krizės metu buvo suduotas stiprus smūgis. Automobilių paklausa ES sumažėjo labai smarkiai, todėl jų gamybos apimtys antrąjį 2009 m. ketvirtį sumažėjo beveik 40 proc., taigi dėl susidariusios padėties gali kilti pavojus dar didesniam skaičiui darbo vietų ne tik Ispanijoje, bet ir visoje ES.

Man šis nuosmukis kelia susirūpinimą, todėl tikiuosi, kad Ispanijos ekonomika galės tinkamai reaguoti į krizę, pasinaudodama šio fondo lėšomis tik kaip atsako dalimi.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Siūlomas pagalbos planas, skirtas 1 429 buvusiems 23 įmonių, kurios užsiima variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba viename Katalonijos (Ispanija) regione, darbuotojams, skubiai reikalingas siekiant tobulinti daugelio europiečių, tiesiogiai nukentėjusių dėl dabartinės pasaulio ekonomikos ir finansų krizės, techninius ir profesinius įgūdžius. Maždaug 25 proc. darbuotojų, kuriems taikomas šis planas, neturi pagrindinio išsilavinimo arba nebaigė mokyklos, o daugiau kaip 40 proc. darbuotojų turi tik pagrindinį išsilavinimą. Atsižvelgiant į Europos 2020 m. strategijoje numatytus tikslus, labai didelė problema yra žemas pagrindiniuose Europos gamybos sektoriuose dirbančių darbuotojų mokymo ir rengimo lygis. Siekiant paremti tvarų, pažangų ir integruotą augimą, reikalinga strategija, kuri užtikrintų veiksmingesnį ir pelningesnį valstybėms narėms ir Europos visuomenei skirtų išteklių naudojimą, pvz., pasitelkiant Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (EGF). EGF atveju šiais metais buvo panaudota tik šiek tiek didesnė nei 10 proc. biudžete numatytos 500 mln. EUR sumos dalis. Tai nepriimtina atsižvelgiant į nedarbo mastą Europoje ir didelius sunkumus ieškant darbo.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų skyrimą Ispanijos reikmėms, nes laikau šią priemonę vertinga pagalbos priemone sunkumų dėl ekonomikos krizės patiriantiems darbuotojams remti.

EGF buvo įsteigtas 2006 m. realiai paramai darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl priežasčių, susijusių su jų įmonių perkėlimu arba, remiantis 2009 m. pakeitimu, su ekonomikos krize, teikti ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką. Šiandien priimtas pranešimas susijęs su Ispanijos paraiška suteikti iš EGF 2 752 935 EUR paramą 1 429 darbuotojams, atleistiems iš 23 skirtingų įmonių, gaminančių motorines transporto priemones.

Baigdamas norėčiau pabrėžti, kad šiandien patvirtinti keturi pranešimai dėl apytiksliai 14 mln. EUR EGF lėšų panaudojimo parodo, jog EGF yra naudinga ir veiksminga kovos su nedarbu, atsiradusiu dėl globalizacijos ir ekonomikos krizės poveikio, priemonė.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Balsavau už pranešimą apie Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų skyrimą 1 429 darbuotojams, atleistiems iš 23 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame NACE 2 red. 29 skyriui (variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba), NUTS II Katalonijos regione. EGF teikia papildomą pagalbą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padeda jiems vėl integruotis į darbo rinką. Ispanija pateikė paraišką skirti EGF lėšų dėl darbuotojų atleidimo automobilių sektoriuje, kuri atitinka finansinei paramai taikomus reglamento reikalavimus. Dabar turi būti užtikrinta, kad EGF lėšomis būtų remiamas iš darbo atleistų darbuotojų reintegravimas į darbo rinką, nors EGF pagalba neturėtų pakeisti priemonių, už kurias pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus atsako įmonės, taip pat įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Atsižvelgdama į tai, kad Ispanija paprašė suteikti pagalbą 1 429 darbuotojams, atleistiems iš 23 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame NACE 2 red. 29 skyriui (variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba), NUTS II Katalonijos regione, balsavau už rezoliuciją, nes sutinku su Komisijos pasiūlymu ir Parlamento pateiktais jo pakeitimais.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ypač svarbu, jog: 1) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšomis remiama atleistų darbuotojų reintegracija į darbo rinką, neatleidžiant nuo atsakomybės susijusių bendrovių; 2), EGF lėšų naudojimo srityje Komisija, atsižvelgdama į Europos Parlamento reikalavimus, pasiūlė alternatyvų mokėjimo asignavimų šaltinį, kuris nėra nepanaudotos Europos socialinio fondo (ESF) lėšos; 3) EGF veiklą ir papildomą naudą reikėtų įvertinti atsižvelgiant į bendrą programų ir kitų įvairių priemonių, kurios sukurtos pagal 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinį susitarimą, vertinimą atliekant 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūrą; 4) Komisijos pasiūlyme, parengtame atsižvelgiant į Parlamento reikalavimus, pateikiama informacija apie paraiškos teikimą, analizuojami tinkamumo kriterijai ir paaiškinamos priežastys, dėl kurių paraišką nutarta patenkinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Ispanija paprašė suteikti pagalbą 1 429 darbuotojams, atleistiems iš 23 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame NACE 2 red. 29 skyriui (variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba), NUTS II Katalonijos regione. Paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos teikimo kriterijus. Kaip katalonas, džiaugiuosi, kad Parlamentas sutiko paraginti visas susijusias institucijas dėti reikiamas pastangas, siekiant greičiau panaudoti EGF lėšas, ir priminti institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF lėšų panaudojimo priėmimo procedūrą suteikiant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą padėti dėl globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės padarinių iš darbo atleistiems darbuotojams. Be to, Parlamentas pabrėžė, kad EGF gali atlikti svarbų vaidmenį vėl į darbo rinką integruojant iš darbo atleistus darbuotojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. (RO) 2010 m. sausio mėn. Ispanija pateikė paraišką dėl EGF lėšų skyrimo darbuotojams, atleistiems iš 23 įmonių, kurios gamina variklines transporto priemones, priekabas ir puspriekabes viename Katalonijos regione. Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl EGF lėšų panaudojimo pagalbai atleistiems darbuotojams suteikti. Darbuotojai atleisti dėl finansų ir ekonomikos krizės, per kurią transporto priemonių paklausa Ispanijoje ir visame pasaulyje staigiai sumažėjo precedento neturinčiu mastu, poveikio.

Per laikotarpį nuo 2009 m. vasario mėn. iki 2009 m. lapkričio mėn. iš 23 įmonių, veikiančių Katalonijos regione, buvo atleista 2 330 darbuotojų (75 proc. iš jų – vyrai, be to, beveik 25 proc. iš jų yra vyresni negu 55 metų amžiaus). Pritariu tam, jog atleistiems darbuotojams būtų teikiama finansinė parama ir rengiami mokymai, kad jie galėtų užsitikrinti naujas darbo vietas ilgiausiam įmanomam laikotarpiui.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Šios Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos padės 1 429 darbuotojams, dirbusiems variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos sektoriuje Katalonijoje (Ispanija). Komisija, atsižvelgdama į tai, kad balandžio mėn. nauja informacija papildyta paraiška atitinka Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo reglamente nustatytas sąlygas, šiuo konkrečiu atveju pasiūlė iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) skirti 2 752 935 EUR sumą, siekiant paremti darbuotojų, atleistų iš 23 įmonių, pakartotinę integraciją į darbo rinką.

 
  
  

Pranešimai: Barbara Matera (A7-0270/2010, A7-0269/2010, A7-0271/2010, A7-0272/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Jahr (PPE), raštu.(DE) Labai džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas šiandien nusprendė paremti daugybę neigiamą globalizacijos poveikį patyrusių žmonių. Vis dėlto Europos lėšos turi būti skiriamos greitai ir be biurokratinių kliūčių, kad šie žmonės galėtų kuo greičiau susirasti naują darbą. Tai svarbios ir gerai matomos Europos Sąjungos pastangos, aiškiai parodančios šiems žmonėms, kad ES nori ir gali kritinėse situacijose padėti kiekvienam. Vis dėlto taip pat turime dėti visas pastangas, kad pakreiptume globalizacijos tendencijas tinkama linkme. Todėl svarbu, kad Europos Sąjunga siektų, jog tarptautiniai ekonominiai santykiai būtų paremti sąžiningos konkurencijos principu. Taip galima būtų nuo pat pradžių išvengti nepalankios padėties tam tikruose sektoriuose susidarymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. (IT) Norėčiau padėkoti poniai B. Materai už puikiai atliktą darbą. Šiandien balsavau už keturis prašymus skirti lėšų darbuotojams, kurie prarado darbą Ispanijoje, Danijoje, Nyderlanduose ir Portugalijoje. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) buvo įsteigtas 2006 m. (numatyta, kad jo naudojamų lėšų suma negali viršyti viršutinės metinės 500 mln. EUR ribos) siekiant padėti ieškantiems darbo darbuotojams susirasti naujus darbus, finansuoti specialius jų mokymo kursus, taip pat siekiant padėti jiems steigti savo verslą, t. y. suteikiant darbuotojams laikinų papildomų pajamų, kurios išmokamos kaip komandiruotpinigiai, darbo paieškos išmokos, mokymo arba reintegracijos į darbo rinką išmokos.

EGF parama taikoma pakankamai lanksčiai; jo pagalba konkrečiais atvejais teikiama daugelyje Europos regionų. Vis dėlto turime daryti viską, kad paspartintume šios priemonės įgyvendinimą, ypač atsižvelgdami į jos teigiamą vaidmenį sprendžiant su ekonomikos krize susijusias problemas.

 
  
  

Pranešimas: Carmen Fraga Estévez (A7-0260/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Pritariu šiam pranešimui, kuriuo siekiama užtikrinti, kad būtų vykdomos Konvencijos nuostatos ir rekomendacijos, kurias patvirtino Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (NEAFC). Jomis remiantis gali būti priimamos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonės, taikomos visiems žvejybos laivams, kurie naudojami arba kuriuos ketinama naudoti žvejybos veiklai, vykdomai naudojant žuvininkystės išteklius. Kai kurios iš šių nuostatų į ES teisę perkeltos didžiausio leistino sugauti kiekio (DLSK) ir kvotų taisyklėmis, todėl turėtume paremti pranešėjos poziciją, pagal kurią šis atgyvenęs metodas atmetamas, nes teisės aktai tampa painūs ir daro neigiamą įtaką ES patikimumui. Didžiausias prioritetas turi būti teikiamas regionų žuvininkystės organizacijų (RŽO) kovos su neteisėta žvejyba priemonėms įgyvendinti, kad pagal šią Konvenciją įvesta kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema būtų skubiai perkelta į ES teisės aktus ir kad Parlamentui išsamiai ir laiku būtų pateikiama informacija apie visus derybų su RŽO etapus, kartu užtikrinant, kad derybas stebėtų šios institucijos stebėtojai.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. (IT) Pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjai. Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu tam, kad kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema, taikytina Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonų vandenyse, būtų skubiai perkelta į ES teisės aktus. Apskritai pritariu naujiems reikalavimams dėl neteisėtą ir nedeklaruojamą žvejybos veiklą vykdančių laivų kontrolės; šie reikalavimai – pranešimo, kurį mes ką tik priėmėme, dalis.

Taip pat pritariu numatytai naujai uosto valstybių kontrolės sistemai, kuri veiksmingai užkirs kelią šaldytų žuvų iškrovimui ir perkrovimui Europos uostuose , jei su kitos susitariančiosios šalies vėliava plaukiojančių žvejybos laivų vėliavos valstybė nebus patvirtinusi, kad tokia veikla yra teisėta. Vis dėlto manau, kad po to, kai šie reikalavimai bus perkelti, reikės įvertinti tam tikrų kompromisinių sprendimų galimybę ir įvesti tam tikrus patikslinimus, jei jie, atsižvelgiant į pačią Konvenciją, bus laikomi tinkamais. Galiausiai esu įsitikinęs, kad perkėlimas į nacionalinę teisę galėtų vykti greičiau ir efektyviau, jei Parlamentui nuolat būtų pateikiama informacija apie visus derybų etapus, užtikrinant, kad derybas stebėtų šio Parlamento stebėtojai.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Labai svarbu, kad Europos Sąjunga nustatytų ES sistemą, kuria būtų siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti. Pasiūlyti reglamentai turėtų apimti priemones, kuriomis nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos, taikomos ES vandenyse ir ES laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus. Labai svarbu, kad tai būtų suderinta su bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslais ir sudarytų sąlygas tvariai plėtrai.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. (IT) Metodikos požiūriu Konvencijos turinio persvarstymas ir atnaujinimas, kaip padaryta šiuo atveju, yra tinkamas dalykas. Vis dėlto kartu šioje peržiūroje reikėtų kelti klausimą dėl Parlamento vaidmens. Be formalių klausimų sprendimo, turi būti nuolat kontroliuojama įstaigų, susijusių su Europos institucijomis, veikla siekiant užtikrinti, kad ji būtų veiksminga, efektyvi, laiku atnaujinama ir šios įstaigos galėtų reaguoti į pasirašius atitinkamą sutartį pasikeitusius iššūkius.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemos, taikytinos Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonų vandenyse, nes į jį įtrauktos naujos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonės, skirtos užtikrinti subalansuotą žuvininkystės išteklių naudojimą ir jų apsaugą šiame regione. Visų pirma, ši sistema apima neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybos veiklą vykdančių laivų kontrolės priemones, be to, šalies, kurios uoste iškraunami žuvininkystės produktai, taikomą laivų kontrolės sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į žuvininkystės (tiek kaip ekonominės veiklos, sukuriančios darbo vietas ir gerovę, tiek ir kaip maisto žmonėms tiekimo sektoriaus) svarbą Europai, turėtume visada labai atidžiai įvertinti bet kokį reglamentą, kuriuo siekiama nustatyti naujus, griežtesnius įpareigojimus Europos žvejams.

Šiuo pasiūlymu siekiama atnaujinti ES teisės aktus, kuriais į ES teisę perkeliama Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC) priimta kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema. Šios priemonės iš esmės skirtos skatinti, kad valstybių, kurios nėra susitariančiosios šalys, laivai laikytųsi apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemonių ir kad valstybių narių uostuose būtų taikoma nauja kontrolės sistema. Tai užkirs kelią šaldytų žuvų iškrovimui Europos uostuose, jei nebus patvirtinta, kad šis laimikis teisėtas.

Be to, jame nustatomos naujos neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybos veiklą vykdančių laivų kontrolės priemonės. Manau, kad šios priemonės padės apginti Europos žvejų interesus, t. y. užkirs kelią tam, kad į Europos rinką būtų pateikiamos žuvys, kurios neatitinka ES taisyklių. Tai sveikintinas dalykas.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį dokumentą, nes pritariu nuomonei, kad kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema, taikytina Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonų vandenyse, turėtų būti perkelta į ES teisės aktus. Kalbant apie naujas taisykles, norėčiau atkreipti dėmesį į reikalavimus dėl neteisėtą ir nedeklaruojamą žvejybos veiklą vykdančių laivų kontrolės, taip pat į naują uosto valstybių kontrolės sistemą, kuri veiksmingai užkirs kelią šaldytų žuvų iškrovimui ir perkrovimui Europos uostuose, jei su kitos susitariančiosios šalies vėliava plaukiojančių žvejybos laivų vėliavos valstybė nebus patvirtinusi, kad tokia veikla yra teisėta. 2007 ir 2008 m. Europos Parlamento atstovai nedalyvavo metiniame Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacija (NAFO) susitikime. Dėl to negaliu nutylėti, kad pagal Lisabonos sutarties nuostatas Europos Parlamentui turėtų būti atstovaujama būsimose diskusijose dėl šios srities tarptautinių konvencijų.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Siūloma kontrolės sistema apima priemones, kurios skirtos skatinti, kad valstybių, kurios nėra susitariančiosios šalys, laivai laikytųsi apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemonių, taip užtikrinant, kad būtų visapusiškai laikomasi kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemos, taikytinos Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonų vandenyse, reikalavimų. Taigi pasiūlymu siekiama užkamšyti kontrolės sistemos spragas, ypač susijusias su neteisėtos, nedeklaruotos ar nereguliuojamos žvejybos kontrole; dėl to mes jam pritariame.

Pranešime numatyta, kad valstybės narės, kurių laivams yra leidžiama žvejoti NEAFC reguliuojamame rajone, turėtų taikyti šią sistemą atitinkančias kontrolės priemones. Svarbu pabrėžti, kad tiek pagal bendrą žuvininkystės politiką (BŽP), tiek ir pagal regioninėms žvejybos organizacijoms taikomas nuostatas valstybėms narėms šiuo metu keliami daug didesni reikalavimai, susiję su žvejybos veiklos kontrole.

Taigi manome, kad reikėtų pakartotinai apsvarstyti klausimą dėl kontrolės sistemai skirtų finansinių išteklių dydžio maksimalių normų, ypač susijusių su bendro finansavimo pagal BŽP finansinėmis priemonėmis, skirtomis tam, kad valstybės narės galėtų įsigyti, sukurti ir (arba) patobulinti kontrolės technologijas. Dėl šios priežasties pasiūlėme padidinti galiojančią normą, siekiančią 50 proc., iki 75 proc., atsižvelgiant į dabar vykstančio šio reglamento pakartotinio svarstymo eigą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. (GA) Konvencija dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose, kurios susitariančiosiomis šalimis dabar tapo Bendrija ir ES, įsigaliojo 1982 m.

Konvencijos tikslas yra skatinti žuvų išteklių šiaurės rytų Atlanto vandenyse apsaugą ir naudojimą paisant visuomenės interesų, tvarumo ir aplinkos išsaugojimo. Siekiant užtikrinti, kad ši Konvencija ir rekomendacijos, kurias priėmė Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (NEAFC), būtų įgyvendintos, gali būti įvestos kontrolės ir įgyvendinimo priemonės. Jos taikomos visiems laivams, kurie yra naudojami žvejybos veiklai, susijusiai su Konvencijos reguliuojamo rajono žuvininkystės ištekliais.

Pasiūlymo tikslas – Europos Sąjungos teisės aktų atnaujinimas. 2006 m. NEAFC priėmė naują patobulintą jos rekomendacijų kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemą. Kita naujovė yra naujos uosto valstybės kontrolės sistemos, kuri veiksmingai užkerta kelią šaldytų žuvų iškrovimui Europos uostuose, jei užsienio vėliavos valstybė nepatvirtina, kad tokia veikla yra teisėta, įtraukimas. Pagal šią sistemą numatomos naujos neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų kontrolės priemonės.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemos, taikytinos Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonų vandenyse, prie kurios yra prisijungusi ES, nes manau, kad ši sistema turi būti perkelta į ES teisės aktus. 2006 m. Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija priėmė naują patobulintą jos rekomendacijų kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemą. Tuomet tiek Europos Sąjunga, tiek ir Europos Parlamentas teigė, kad jie visiškai pritaria minėtų rekomendacijų priėmimui. Visų pirma, jaučiama tvirta parama naujoms nuostatoms dėl uosto valstybės kontrolės sistemos, kuri veiksmingai užkerta kelią šaldytų žuvų iškrovimui Europos uostuose, jei atitinkamos valstybės institucijos nepatvirtina, kad tokia veikla yra teisėta. Trumpai tariant, remiantis šiomis rekomendacijomis anksčiau galiojusi sistema suderinama su dabartiniais reikalavimais, todėl manau, kad būtų naudinga jas kuo greičiau perkelti į ES teisę.

 
  
MPphoto
 
 

  Marisa Matias (GUE/NGL), raštu. (PT) Kova su neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba yra labai svarbus veiksnys siekiant išsaugoti žuvininkystės išteklių tvarumą ir kartu užtikrinti sąžiningesnį bei teisingesnį turto paskirstymą. Nuo šių sąlygų priklauso žvejų bendruomenės išlikimas.

Šiuo atžvilgiu labai svarbios kontrolės priemonės, taikomos visiems žvejybos laivams, kurie naudojami arba kuriuos ketinama naudoti žvejybos veiklai, vykdomai naudojant žuvininkystės išteklius Konvencijoje nurodytuose rajonuose, taip pat ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonės. Šiame pranešime žengiama kaip tik šia kryptimi. Visi turime įsitraukti į šią veiklą ir ją toliau plėtoti. Priemonės, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, turėtų būti bendros žuvininkystės politikos prioritetas.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Europos Parlamentas keletą kartų pabrėžė, kad pirmenybė turėtų būti teikiama kovos su nelegalia, nedeklaruojama ir nereguliuojama žvejyba priemonėms, kurias taikytų regioninės žvejybos organizacijos (RŽO). Be to, pranešėja mano, kad Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC) priimta kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema turi būti nedelsiant perkelta į ES teisės aktus. 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (NNN reglamentas). Reglamentu (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse ES žvejybos laivams nustatomas įpareigojimas turėti žvejybos leidimą, kad jie galėtų vykdyti žvejybos veiklą ne ES vandenyse. Todėl balsavau už Carmen Fragos pranešimą, nes, mano nuomone, reikia kontroliuoti nelegalią, nedeklaruojamą ir nereguliuojamą žvejybą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D) , raštu. (LV) Bendradarbiavimas šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose pirmiausia susijęs su sąžiningu kvotų paskirstymu visiems veiklos dalyviams. Kad įvestą teisinį pagrindą galima būtų taikyti visiems dalyviams, jis turi būti pagrįstas logika. Niekas neturi turėti išimtinių teisių naudoti Atlanto žuvų išteklius. Balsavau „už“, nes tikiuosi, kad teisės aktais bus užtikrintos lygios galimybės visiems ir vienoda atsakomybė už visus žuvininkystės reikalavimų pažeidimus, t. y. nebus nei favoritų, nei pašaliečių, kaip dažnai atsitinka, kai teisės aktas yra parengtas tenkinant didelių ES valstybių interesus.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Dėl augančių pajamų ir geresnės infrastruktūros besivystančiose šalyse taip pat didėja žuvų suvartojimas. Jau dabar kasmet didėjantys sugautų žuvų kiekiai ir toliau augs. Tyrimai parodė, kad žuvų išteklių vandenynuose ir vidaus vandenyse gausėjimas – daugiausia akvakultūrų auginimo pasekmė. Vis daugiau ir daugiau laivų naudojama bandant pasiekti vis labiau senkančius žuvies išteklius. Siekiant pažaboti negailestingą per didelį išteklių naudojimą, svarbu įvesti kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemą. Susirūpinimą taip pat kelia pranešimai apie žvejus, kurie kaip baudžiauninkai lyg nelaisvėje laikomi atviroje jūroje ir turi sunkiai dirbti už mažą atlygį vergiškomis sąlygomis. Jeigu norime, kad ir mūsų palikuonys galėtų paskanauti žuvų, būtinai turime taikyti kontrolės priemones. Be to, turėtų pagrindo bent dalinė žuvininkystės politikos renacionalizacija, kad būtų galima visapusiškai spręsti regionų lygmens problemas. Balsavau turėdamas tai mintyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. (PL) Pranešime kalbama apie Konvenciją dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose, kuri įsigaliojo 1982 m. kovo 17 d. Siekiant užtikrinti, kad būtų kontroliuojama, kaip vykdomos Konvencijoje išdėstytos rekomendacijos, įsteigta Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (NEACF).

Pranešime pabrėžiama, kad svarbu įvesti kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemones, kurios būtų taikomos visiems žvejybos laivams, kurie naudojami arba kuriuos ketinama naudoti žvejybos veiklai, vykdomai naudojant žuvininkystės išteklius Konvencijoje nurodytuose rajonuose. Šioje srityje pirmenybė turėtų būti teikiama kovos su nelegalia, nedeklaruojama ir nereguliuojama žvejyba priemonėms, kurias taikytų regioninės žvejybos organizacijos (RŽO). Todėl labai svarbu, kad pradėtume naudoti NEACF priimtą kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonių sistemą, kuri turėtų būti kuo greičiau perkelta į ES teisės aktus.

Pranešėja taip pat pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog ES žvejybos laivai būtų įpareigoti turėti leidimą žvejoti ne Europos Sąjungos vandenyse. Šis pranešimas padės mums pašalinti iki šiol buvusias teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos žvejybos laivynų veiklą, spragas, o tai pagerins Europos Sąjungos patikimumą šioje srityje ir padės kovoti su nelegalia žvejyba.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema, taikytina Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonų vandenyse, yra ypač svarbus siekiant atnaujinti ES teisės aktus perkeliant į juos NEACF priimtą kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonių sistemą.

Kaip ir kitais regioninių žvejybos organizacijų (RŽO) pateiktų rekomendacijų perkėlimo į ES žuvininkystės teisės aktus atvejais, šiomis nuostatomis taip pat siekiama įvesti griežtesnę kontrolę, t. y. kovoti su nelegalia žvejyba, pašalinti galimas spragas ir ginti pagrindinį bendros žuvininkystės politikos (BŽP) principą dėl tvarios žvejybos ES vidaus vandenyse ir už jų ribų.

Be to, mano nuomone, tekste, dėl kurio susitarta ir balsuota šiandien, išsaugomos naujos Parlamento prerogatyvos taikant įprastą teisėkūros procedūrą, be to, į jį įtraukiami pakeitimai, kuriuos reikėjo padaryti atsižvelgiant į Sutarties dėl ES veikimo 290 ir 291 straipsnius.

Dėl visų šių priežasčių balsuosiu už šį pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. –Konvencija dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose, kurios Susitariančioji Šalis yra ES, patvirtinta Tarybos sprendimu 81/608/EEB ir įsigaliojo 1982 m. kovo 17 d. Siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomos Konvencijos nuostatos ir rekomendacijos, kurias patvirtino Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (toliau – NEACF) gali būti priimamos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonės. Jos taikomos visiems žvejybos laivams, kurie naudojami arba kuriuos ketinama naudoti žvejybos veiklai, vykdomai naudojant žuvininkystės išteklius Konvencijoje nurodytuose rajonuose.

Šiuo pasiūlymu siekiama atnaujinti ES taisykles, pagal kurias perkeliama NEACF patvirtinta kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema. Kad būtų galima įgyvendinti naują NEACF sistemą, pasiūlymu siekiama laipsniškai panaikinti 1999 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2791/1999, pagal kurį buvo įgyvendinama NEACF 1998 m. patvirtinta pirmoji sistema.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Pritariu šiam pranešimui, nes, nors Europa yra įvedusi apribojimų arba faktiškai uždraudusi gaudyti įvairių rūšių žuvis, tebėra daug nelegalių žvejybos laivų, kurie ne tik gaudo saugomas žuvis, bet nesilaiko ir ES direktyvų dėl darbuotojų apsaugos reikalavimų.

Šio pranešimo priėmimas reiškia, kad naujos rekomendacijos, kurios įsigaliojo 2007–2010 m. laikotarpiu, tapo teisės nuostatomis, todėl jų perkėlimas į nacionalinę teisę – svarbi priemonė tiek kovojant su neteisėta žvejyba, tiek ir siekiant išvengti teisinio vakuumo ES laivynams. Kitas teigiamas dalykas yra tai, kad įdiegus naują kontrolės sistemą bus veiksmingai užkirstas kelias abejotinos kilmės arba neteisėtai sugautų šaldytų žuvų iškrovimui Europos uostuose.

 
  
  

Rekomendacija: Jarosław Leszek Wałęsa (A7-0262/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Atsižvelgiant į tai, kad šios Konvencijos svarbiausias tikslas yra vykdant konsultacijas ir bendradarbiavimą prisidėti prie optimalaus šiaurės vakarų Atlanto srities žuvininkystės išteklių panaudojimo ir racionalaus jų valdymo bei skatinti tarptautinio bendradarbiavimo idėjas, siekiant tobulinti tvarų jūros išteklių valdymą atvirose jūrose, paremtą svarbiausiais mokslinių tyrimų faktais, čia pateiktas pakeitimas yra esminis, nes juo visapusiškai keičiama Konvencija, siekiant geresnės jos atitikties kitoms regioninėms konvencijoms bei tarptautinėms priemonėms ir įtraukti šiuolaikinius žuvininkystės valdymo būdus. Galima būtų paminėti šias reikalingas priemones: supaprastinta Konvencijos struktūra, atnaujinta įmokų į biudžetą mokėjimo tvarka, kad teikiant paslaugas NAFO Susitariančiosioms Šalims būtų atsižvelgiama į vartotojo apmokestinimo principą, įtrauktos naujos įpareigojimų formuluotės, persvarstytas sprendimų priėmimo procesas ir nustatyta nauja ginčų sprendimo tvarka. Šie patobulinimai yra ypač svarbūs siekiant skatinti bendros žuvininkystės politikos (BŽP) plėtrą ateityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už rekomendaciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl NAFO konvencijos pakeitimų patvirtinimo Europos Sąjungos vardu, nes pakeitimais tinkamai siekiama pertvarkyti Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos vidaus struktūrą ir perskirstyti jos įgaliojimus.

Vis dėlto, manau, atsižvelgiant į Lisabonos sutarties nuostatas, Europos Parlamentui turėtų būti tinkamai atstovaujama vėlesnėse derybose dėl būsimų tarptautinių konvencijų.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į žuvininkystės (tiek kaip ekonominės veiklos, sukuriančios darbo vietas ir gerovę, tiek ir kaip maisto žmonėms tiekimo sektoriaus) svarbą Europai, turėtume visada labai atidžiai vertinti bet kokį reglamentą, kuriuo siekiama nustatyti naujus, griežtesnius įpareigojimus Europos žvejams. Vis dėlto šiuo atveju siūlomas pakeitimas, kuriuo sustiprinamos Europos Sąjungos žvejybos galimybės pagal NAFO konvenciją. Tai sveikintinas dalykas. Taigi aš balsuoju „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį dokumentą, nes pritariu nuomonei, kad NAFO konvencija nustatyta kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema , turėtų būti perkelta į ES teisės aktus. Kalbant apie naujas taisykles, norėčiau atkreipti dėmesį į reikalavimus dėl neteisėtą ir nedeklaruojamą žvejybos veiklą vykdančių laivų kontrolės, taip pat į naują uosto valstybių kontrolės sistemą, kuria bus veiksmingai užkirstas kelias šaldytų žuvų iškrovimui ir perkrovimui Europos uostuose , jei su kitos Susitariančiosios Šalies vėliava plaukiojančių žvejybos laivų vėliavos valstybė nebus patvirtinusi, kad tokia veikla yra teisėta. 2007 ir 2008 m. Europos Parlamento atstovai nedalyvavo metiniame Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (NAFO) susitikime. Dėl to negaliu nutylėti, kad pagal Lisabonos sutarties nuostatas Europos Parlamentui turėtų būti atstovaujama būsimose diskusijose dėl šios srities tarptautinių konvencijų.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Pagrindinis NAFO konvencijos tikslas yra vykdant valstybių bendradarbiavimą prisidėti prie tvaraus NAFO srities žuvininkystės išteklių valdymo ir jų apsaugos.

Mes remiame ir vertiname tarptautinio bendradarbiavimo šioje srityje, paremto svarbiausiais mokslinių tyrimų faktais, idėją. Manome, kad turi būti pritarta Konvencijos pakeitimui, priimtam 2007 ir 2008 m., nes jis atitinka šiuos tikslus, t. y. juo siekiama, kad Konvencija geriau atitiktų kitas regionines konvencijas bei tarptautines priemones ir kad į ją būtų įtraukti šiuolaikiniai žuvininkystės valdymo būdai.

Vis dėlto negalime neatkreipti dėmesio į tai, kad apmaudžiai vilkinama pateikti prašymą Parlamentui priimti sprendimą šiuo klausimu. Faktiškai Komisijos pasiūlymas dėl perkėlimo į Europos Sąjungos teisės aktus buvo paskelbtas 2010 m. kovo 8 d., taigi prabėgo daugiau kaip dveji metai, kol buvo parengtas dokumento projektas ir Parlamentas turėjo galimybę surengti šiuo klausimu diskusijas.

Ateityje galimybė laiku prisijungti ir dalyvauti derybose gali būti nepaprastai svarbi ir turėti įtakos patiems derybų procesams.

 
  
MPphoto
 
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. (GA) NAFO konvencija buvo pasirašyta Otavoje 1978 m. spalio 24 d. ir įsigaliojo 1979 m. sausio 1 d.

Nuo tada Žvejybos šiaurės vakarų Atlanto organizacijos (NAFO) svarbiausias tikslas yra vykdant konsultacijas ir bendradarbiavimą prisidėti prie optimalaus saugomos srities žuvininkystės išteklių panaudojimo ir racionalaus jų valdymo ir skatinti tarptautinio bendradarbiavimo idėjas, siekiant tobulinti tvarų jūros išteklių valdymų atvirose jūrose.

NAFO konvencijos pakeitimą Konvencijos Susitariančiosios Šalys priėmė 2007 ir 2008 m. metiniuose NAFO susitikimuose. Šiuo pakeitimu Konvencija iš esmės pakeista, visų pirma siekiant, kad ji geriau atitiktų kitas regionines konvencijas bei tarptautines priemones ir kad į ją būtų įtraukti šiuolaikiniai žuvininkystės valdymo būdai. Taigi šiuo pakeitimu gerokai padidinamas organizacijos struktūros veiksmingumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) COPY NAFO konvencija buvo pasirašyta Otavoje 1978 m. spalio 24 d. ir, Kanados Vyriausybei perdavus deponuoti ratifikavimo ir pripažinimo priemones bei septynioms šalims pasirašius šį dokumentą, įsigaliojo 1979 m. sausio 1 d. Žvejybos šiaurės vakarų Atlanto organizacijos (NAFO) svarbiausias tikslas yra vykdant konsultacijas ir bendradarbiavimą prisidėti prie optimalaus NAFO srities žuvininkystės išteklių panaudojimo ir racionalaus jų valdymo ir skatinti tarptautinio bendradarbiavimo idėjas, taip tobulinant tvarų jūros išteklių valdymą atvirose jūrose, paremtą svarbiausiais mokslinių tyrimų faktais. NAFO konvencijos Susitariančiosios Šalys NAFO konvencijos pakeitimą priėmė 2007 m. (anglų kalba) ir 2008 m. (prancūzų kalba) metiniuose NAFO susitikimuose. Pakeitimu Konvencija iš esmės pakeista, visų pirma siekiant, kad ji geriau atitiktų kitas regionines konvencijas bei tarptautines priemones ir kad į ją būtų įtraukti šiuolaikiniai žuvininkystės valdymo būdai. Štai kodėl aš balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Optimalaus žuvininkystės išteklių panaudojimo ir racionalaus jų valdymo klausimus mes jau svarstėme daugiau nei prieš 30 metų. Šiuo metu Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (NAFO) nuostatas reikia iš dalies pakeisti ne tik tam, kad jos geriau atitiktų kitas regionines konvencijas bei tarptautines priemones, bet siekiant jas suderinti su naujausiomis mokslo žiniomis, pvz., įtraukiant šiuolaikinius žuvininkystės valdymo būdus. Žuvų kvotos ir išteklių valdymo priemonės – labai svarbūs dalykai, siekiant užkirsti kelią visiškam išteklių pereikvojimui vidaus vandenyse ir vandenynuose. Vis dėlto, atsižvelgdami į tai, taip pat privalome užtikrinti, kad tokios organizacijos kaip NAFO galėtų tinkamai veikti remdamosi supaprastinta struktūra ir gera organizacija. Taip pat svarbu išvengti pernelyg didelių išlaidų. Be to, būtų tikslinga bent dalinė žuvininkystės politikos renacionalizacija, kad būtų galima visapusiškai spręsti regionų lygmens problemas. Balsavau turėdamas tai omenyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Claudio Morganti (EFD), raštu. (IT) Šiuo pasiūlymu siekiama atnaujinti ES taisykles, perkeliant į jas Žvejybos šiaurės vakarų Atlante komisijos patvirtintą kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemą. Siūloma kontrolės sistema apima priemones, kurios skirtos skatinti, kad valstybių, kurios nėra Susitariančiosios Šalys, laivai laikytųsi apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemonių. Be to, įvedama nauja uosto valstybių kontrolės sistema, kuria bus veiksmingai užkirstas kelias šaldytų žuvų iškrovimui ir perkrovimui Europos uostuose, jei su kitos Susitariančiosios Šalies vėliava plaukiojančių žvejybos laivų vėliavos valstybė nebus patvirtinusi, kad tokia veikla yra teisėta.

Pagal šią sistemą numatomos naujos neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų kontrolės priemonės. Balsavau „už“ visų pirma dėl to, kad reikia užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. (PL) Ponas J. Wałęsa pranešime nurodo, kad NAFO konvencija buvo pasirašyta Otavoje 1978 m. spalio 24 d. ir įsigaliojo 1979 m. sausio 1 d. Žvejybos šiaurės vakarų Atlanto organizacijos (NAFO) svarbiausias tikslas yra vykdant konsultacijas ir bendradarbiavimą prisidėti prie optimalaus žuvininkystės išteklių panaudojimo ir racionalaus jų valdymo ir skatinti jų apsaugą. Pagrindinis šios organizacijos uždavinys – skatinti tarptautinio bendradarbiavimo idėjas, siekiant tobulinti tvarų jūros išteklių valdymą atvirose jūrose, paremtą svarbiausiais mokslinių tyrimų faktais. Pranešėjas pateikia tinkamų Konvencijos pakeitimų, siekdamas, kad ji geriau atitiktų tarptautines priemones bei regionines konvencijas.

Siūlomi šie pakeitimai: supaprastinta NAFO struktūra (siūloma sujungti į vieną instituciją Bendrųjų reikalų tarybą ir Žuvininkystės komisiją), atnaujinta įmokų į biudžetą mokėjimo tvarka, aiškiai išdėstytos NAFO Susitariančiųjų Šalių teisės ir pareigos, persvarstytas sprendimų priėmimo procesas ir nustatyta nauja ginčų sprendimo tvarka, pagal kurią ginčus bus galima spręsti racionaliai, o tai atitiks Europos Sąjungos interesus.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Ponas J. Wałęsa savo pranešime siūlo dalinius 1978 m. NAFO konvencijos pakeitimus. Tai žingsnis į priekį gerinant bendradarbiavimą ir šiaurės vakarų Atlanto žuvininkystės išteklių valdymą. Balsavau už šį Konvencijos pakeitimą, nes remiantis mokslinių tyrimų faktais galima skatinti tarptautinio bendradarbiavimo idėjas, siekiant tobulinti tvarų jūros išteklių valdymą šioje srityje. Be to, pakeitimo priėmimu patvirtinamas naujas Parlamento vaidmuo įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, nes pakeitime pabrėžta, kad būtina pagreitinti Konvencijas priėmimo ir atnaujinimo procedūras.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Pagrindinis NAFO konvencijos tikslas yra užtikrinti tinkamą NAFO srities žuvininkystės išteklių valdymą ir jų apsaugą. ES – viena iš šios regioninės žuvininkystės organizacijos (RŽO) Susitariančiųjų Šalių ir, kaip ir kitos Susitariančiosios Šalys, 2007 m. metiniame NAFO susitikime patvirtino NAFO konvencijos pakeitimą . Šiuo pakeitimu siekiama supaprastinti ir modernizuoti šios organizacijos struktūras, pritaikant ją prie dabartinių žvejybos realijų, aiškiai išdėstyti naujas Susitariančiųjų Šalių, vėliavos valstybių ir uosto valstybių įpareigojimų formuluotes ir išaiškinti NAFO Susitariančiųjų Šalių teises ir pareigas.

Atsižvelgiant į tinkamai ginamus ES interesus, ypač į Konvencijos ES teikiamas žvejybos galimybes, manau, šio pakeitimo priėmimas yra labai svarbus ir gali būti priekaištaujama tik dėl vėlavimo jį priimti.

Aš, kaip ir pranešėjas, apgailestauju, kad Komisija delsė pateikti pasiūlymą daugiau kaip dvejus metus nuo tada, kai pakeitimas buvo priimtas viename 2007 m. surengtų NAFO susitikimų.

Šis pranešimas vertas mano paramos.

 
  
MPphoto
 
 

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. (IT) Norėčiau padėkoti ponui J. Wałęsai už puikų pranešimą. Taip pat norėčiau jums priminti ir pabrėžti tai, kad 2009 m. gruodžio mėn. įsigaliojo Lisabonos sutartis. Atsižvelgiant į naujus Žuvininkystės komitetui suteiktus įgaliojimus, Europos Parlamentui turėtų būti tinkamai atstovaujama vėlesnėse derybose dėl būsimų tarptautinių konvencijų.

2007 ir 2008 m. Europos Parlamentui nebuvo atstovaujama Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijoje. Atsižvelgdamas į savo kompetenciją, jis yra pasirengęs suteikti pritarimą, tačiau kartu norėtų Tarybai ir Komisijai priminti apie naujus procedūrinius reikalavimus ir būtinybę gerbti naujus Europos Parlamento įgaliojimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – NAFO konvencija buvo pasirašyta Otavoje 1978 m. spalio 24 d. ir, Kanados Vyriausybei perdavus deponuoti ratifikavimo ir pripažinimo priemones bei septynioms šalims pasirašius šį dokumentą, įsigaliojo 1979 m. sausio 1 d. Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (NAFO) svarbiausias tikslas yra vykdant konsultacijas ir bendradarbiavimą prisidėti prie optimalaus NAFO srities žuvininkystės išteklių panaudojimo ir racionalaus jų valdymo ir skatinti tarptautinio bendradarbiavimo idėjas, taip tobulinant tvarų jūros išteklių valdymą atvirose jūrose, paremtą svarbiausiais mokslinių tyrimų faktais.

Konvencijos Susitariančiosios Šalys NAFO konvencijos pakeitimą (toliau – pakeitimas) priėmė 2007 m. (anglų kalba) ir 2008 m. (prancūzų kalba) metiniuose NAFO susitikimuose. Pakeitimu Konvencija iš esmės pakeista, visų pirma siekiant, kad ji geriau atitiktų kitas regionines konvencijas bei tarptautines priemones ir kad į ją būtų įtraukti šiuolaikiniai žuvininkystės valdymo būdai.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Pritariu rekomendacijai dėl NAFO konvencijos išsamios peržiūros, nes į ją įtraukti šiuolaikiniai žuvininkystės valdymo būdai. Viena vertus, pakeitimai apima racionalizavimo priemones, o kita vertus, juose aiškiai išdėstyti vėliavos valstybių ir uosto valstybių įpareigojimai.

 
  
  

Pranešimas: Britta Thomsen (A7-0264/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Turėtų būti neleista bendrovėms nuolatines darbo vietas pakeisti netipinėmis, nes taip darbo vietos tampa nesaugios. Ši padėtis atrodo dar rimtesnė, jeigu atsižvelgiame į tai, kad didėja nelegalių moterų darbuotojų skaičius ir daugelis moterų neturi kito pasirinkimo, tik sutikti dirbti be garantijų. Nepaisant to, akivaizdu, kad duomenys apie moteris, dirbančias be garantijų, yra nepakankami, nes neatsižvelgiama į mokamus namų ruošos ir priežiūros darbus. Teisės aktų sistema turėtų būti pritaikyta prie dabartinės padėties, dėl kurios gali susidaryti nesaugios darbo sąlygos, ypač priverstinis darbas ne visą darbo dieną, ir prie to, kad įmonės neskelbia, jog neužtikrinamos pagrindinės darbo sąlygos: kad visiškai neapsaugotos darbo vietos, mažas darbo užmokestis, nepakankama socialinė apsauga, trūksta galimybių siekti karjeros ar net nėra kolektyvinio atstovavimo darbuotojams. Esant tokiai padėčiai, turi būti skatinamas pradinis ir tęstinis mokymas, geresnis informavimas apie teises ir faktinis moterų profesinio ir šeimos gyvenimo tyrimas, nes laikyti moterų pajamas antromis pagal svarbą pajamomis gali būti klaidinga, nes dažnai jos yra vienintelės šeimos pajamos.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. (IT) Strategijoje „Europa 2020 m.“ siūloma siekti užimtumo lygio 20–64 metų amžiaus asmenų grupėje padidinimo iki 75 proc. ir sumažinti žmonių, kuriems gresia skurdas, skaičių. Norint pasiekti šiuos tikslus taip pat būtų tikslinga imtis priemonių prieš visas darbo be garantijų formas, įskaitant nerašytines darbo sutartis, darbo mažiau kaip 10 valandų per savaitę ir trumpas terminuotas darbo sutartis. Be to, tokiose darbo vietose nesilaikoma minimalių sveikatos apsaugos ir saugos reikalavimų, o tai lemia aukštesnius sužalojimų rodiklius, didesnę ligų ir nelaimingų atsitikimų tikimybę.

Dažnai tokio tipo sutartys sudaromos su moterimis, kurioms tenka visa su tokiomis sutartimis susijusi rizika ir jos patenka į nepalankią padėtį dėl savo lyties, amžiaus, šeimos turėjimo arba dėl to, kad yra imigrantės. Europos Sąjunga turėtų įsikišti priimdama teisės aktus, skirtus užtikrinti lyčių lygybę ir sumažinti lyčių atskirtį darbo rinkoje. Valstybės narės savo ruožtu turėtų padidinti kontrolę, kad būtų sumažintas moterų išnaudojimo atvejų skaičius, kovojama su nedeklaruojamu darbu ir imamasi atgrasomųjų veiksmų prieš darbdavius.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas iniciavo šį svarbų pranešimą dėl moterų darbo be garantijų. Dažniausiai darbą be garantijų dirba moterys, kurioms neretai nesuteikiami net privalomi minimalūs darbuotojų socialiniai standartai. Moterys linkusios įsidarbinti menkai apmokamuose darbuose, kuriuose gali derinti darbą su šeima, dėl to priverstos atsisakyti socialinių garantijų bei sutinka su netinkamomis darbo sąlygomis. Socialinė apsauga yra pagrindinis darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros elementas, todėl siekiant išspręsti šias problemas labai svarbu paskatinti valstybes nares bei socialinius partnerius padėti suderinti teisėkūros ir sutarčių sudarymo taisykles dėl darbo sąlygų. Valstybės narės privalo sumažinti dvigubą moterų darbo naštą, kuri yra viena iš priežasčių, dėl kurių daugiausiai moterys dirba darbą be garantijų. Labai svarbu suteikti visiems darbuotojams vienodas galimybes gauti socialines paslaugas ir išmokas, įskaitant motinystės atostogas, sveikatos priežiūrą, senatvės pensiją, taip pat užtikrinti teisę į švietimą ir mokymą, neatsižvelgiant į jų įdarbinimo sąlygas.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. (IT) Džiaugiuosi, kad pranešėja atkreipė dėmesį į užimtumo srities aspektą, kuris susijęs su pernelyg dideliais lyčių skirtumais. Dėl ekonomikos ir finansų krizės neabejotinai pablogėjo sąlygos darbą be garantijų dirbantiems darbuotojams, ypač moterims, kurioms tenka didžiausia nesaugaus darbo našta. Tai patvirtina naujausi duomenys, rodantys, kad 55 proc. įmonių ne visą darbo dieną dirba tik moterys. Taip pat nustatyta, kad ne visą darbo dieną dirba 31,5 proc. darbuotojų moterų, palyginti tik su 8,3 proc. darbuotojų vyrų, ir kad darbe be garantijų yra aukštesni sužalojimų rodikliai, didesnė ligų ir nelaimingų atsitikimų tikimybė. Trumpai tariant, tokia padėtis rodo egzistuojančią nelygybę, kuriai Europos Sąjunga negali būti abejinga.

Balsavau už pranešimą, nes pritariu, kad reikia kovoti su šia problema ir paraginti valstybes nares bei socialinius partnerius didele dalimi suderinti savo teisėkūros ir sutarčių sudarymo taisykles. Taip pat tikiuosi, kad Komisija ir valstybės narės atidžiau stebės, kaip vykdomi minimalūs sveikatos ir saugos reikalavimai darbo vietoje. Dar turime daug nuveikti, kad užtikrintume lygias moterų galimybes dalyvauti darbo rinkoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. (IT) Europos Sąjungoje tebėra dvi diskriminacijos formos, kurios abi yra labai rimtos ir kurios susijusios su sąvoka „darbuotojos moterys, dirbančios darbą be garantijų“. Pirmoji, susijusi su moterų darbo problema, šiuolaikiškai ir nuosekliai nagrinėta kitame šio posėdžio dalies pranešime. Antroji susijusi su daugelyje valstybių egzistuojančia narių dvilype darbo rinka, kurioje kai kurie darbuotojai naudojasi teisėmis ir yra ginami, o kiti yra priklausomi nuo aplinkybių, kurių negali kontroliuoti. Objektyviai ištyrus turimus duomenis, vis labiau aiškėja, kad ateityje ir dirbantiems nuolatinį darbą asmenims teks susitaikyti su didesne rizika negu iki šiol. Vis dėlto tokie pokyčiai turėtų būti valdomi, kad būtų išvengta naudos vaikymosi pakenkiant silpniausiems sutartis sudarantiems asmenims, ypač tiems, kurie yra atsidūrę nepalankioje padėtyje. Europos institucijos privalo pašalinti diskriminaciją ir sudaryti sąlygas kiekvienam laisvai siekti savo profesinių tikslų atsižvelgiant į savo gebėjimus, gabumus ir polinkius. Pasinaudoju šia proga, kad pažymėčiau, jog planuojant priemones, skirtas kliūtims šalinti, būtų naudinga toliau vykdyti, vengiant pernelyg didelio kišimosi, moterų darbo be garantijų tyrimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Corina Creţu (S&D), raštu. (RO) Balsavau už tai, kad būtų kovojama su darbu be garantijų, kuris per ekonominę krizę yra vis dažnesnis reiškinys. Tai padės veiksmingiau kovoti su nepakankamu darbo saugumu, mažais atlyginimais, kurie daugeliu atvejų nedeklaruojami vengiant mokesčių, socialinės apsaugos nebuvimu dirbantiems atsitiktinius darbus, taip pat ir su darbo aplinka, neatitinkančia minimalių sveikatos ir saugos, taip pat darbuotojų apsaugos nuo nelaimingų atsitikimų standartų.

Kartu šios priemonės padės mums veiksmingiau kovoti su diskriminacija dėl lyties, paplitusia darbo be garantijų srityje, kurioje ypač moterys kenčia dėl nežmoniškų darbo sąlygų.

Namų ruošos darbuotojų, kurių dauguma yra moterys, išnaudojimas, moterų diskriminacija mokant atlyginimus ir moterų migrančių, kurios nežino savo teisių arba nemoka jų ginti, išnaudojimas – tai tik kelios priežastys iš daugelio, dėl kurių reikia balsuoti už šias priemones, kuriomis siekiama pataisyti pasipiktinimą keliančią socialinę ir ekonominę padėtį.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. (RO) Manau, kad valstybės narės privalo kovoti už tai, kad būtų galima pasiūlyti moterims darbo vietų ir suteikti galimybę apginti profesinėse sąjungose tokias teises kaip orumo nežeidžiantis darbo užmokestis, motinystės atostogos, sąžiningos ir reguliarios darbo valandos ir nediskriminacinė darbo aplinka. Manau, kad valstybės narės turi bausti už kliūčių dalyvauti profesinėse sąjungose sudarymą, be to, turi teikti lengvai prieinamas konsultavimo paslaugas toms moterims, kurios negali gauti darbo tarybos paramos, pvz., dirba privačiuose namų ūkiuose arba žemės ūkyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Palaikau šį pranešimą, kuriuo pabrėžiama, kad darbą be garantijų dirba neproporcingai daug moterų. Iš tikrųjų tai dar vienas įrodymas, kad reikia gerinti motinystės ir tėvystės atostogų nuostatas, siekiant suteikti moterims ir vyrams galimybę siekti pusiausvyros tarp darbo ir šeimos įsipareigojimų. Darbu be garantijų laikomos nestandartinės darbo formos, kurioms daugiausia būdingos menkos darbo garantijos arba jų nebuvimas, mažas darbo atlygis, nepakankamos teisės į socialinę apsaugą, apsaugos nuo diskriminavimo nebuvimas ir darbo aplinka, neatitinkanti minimalių sveikatos ir saugos standartų. Pagal naujausius turimus duomenis ne visą darbo dieną dirba 31,5 proc. darbuotojų moterų, palyginti tik su 8,3 proc. darbuotojų vyrų. Darbas be garantijų yra ne tik labai svarbi moterų ir vyrų atlyginimų skirtumo priežastis, bet ir neleidžia susidaryti karjeros perspektyvoms siekiant geresnio darbo ir profesinio tobulėjimo, nes daug žmonių patenka į menkai apmokamo nesaugaus darbo spąstus. Iš tikrųjų, neretai moterys iš menkiau išsivysčiusių šalių atvyksta į ES ir dirba nekvalifikuotą darbą arba netgi įsidarbina nelegaliai. Į darbą be garantijų, kuris atima iš žmonių galimybę dirbti oriai ir susikurti padorų orų gyvenimą sau ir savo šeimoms, įtraukiami pažeidžiamiausi mūsų visuomenės sluoksniai.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Darbas be garantijų nėra tik lyčių klausimas, nors jis ypač paplitęs tarp moterų, ir bet koks požiūris, kuriuo siekiama susieti jį tik su lyčių aspektu, problemą pernelyg supaprastina.

Kaip jau sakiau kitomis progomis, nelankstūs darbo teisės modeliai nepasiteisino. Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdys rodo, kad lankstumas nėra nesaugumo sinonimas, o dinamiškos darbo rinkos požymis. Didesnis lankstumas nereiškia didesnio nesaugumo; iš tikrųjų taip nėra.

Po krizės suvoksime, kad modeliai, prie kurių esame pripratę, žlugo, ir jeigu mes iš tikrųjų norime kurti darbo vietas darbo rinkoje neprarandant saugumo, bet užtikrinant daugiau dinamiškumo ir lankstumo, reikės netipines sutartis pradėti laikyti įprastomis, neatsižvelgiant į tai, ar jos susijusios su darbu ne visą darbo dieną, atsitiktiniu ar laikinu ir pamaininiu darbu, darbu namuose arba darbu naudojantis telekomunikacijos priemonėmis. Manau, taip moterims gali būti naudingiausios lankstesnės sistemos, kurias taikant jų profesinės veiklos ir šeimos ar motinystės derinys nebus tokia sunki našta, kaip taikant tradicines darbo formas.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Dabartinė finansų ir ekonomikos krizės padidino neturtingų darbuotojų moterų, kurios dažnai atsiduria ypač pažeidžiamoje padėtyje darbo rinkoje, nes turi derinti darbą su šeimos įsipareigojimus, problemą. Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu, kad reikia spręsti šią problemą raginant valstybes nares ir jų socialinius partnerius parengti naujas ir veiksmingesnes kovos su nesaugiu darbu strategijas, kuriomis būtų atsižvelgiama į lyčių lygybės principą. Norėčiau, kad Komisija sutelktų dėmesį į prašymą šioje rezoliucijoje pateikti pasiūlymą dėl vienodo darbo užmokesčio vyrams ir moterims principo taikymo įgyvendinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Mes balsavome už šį pranešimą savo iniciatyva, kuriuo pabrėžiamas lyčių nepastovaus darbo srityje aspektas, smerkiamos įvairios situacijos ir primygtinai raginama įgyvendinti kovos su moterų diskriminacija priemonių rinkinį. Apskritai pranešimas yra teigiamas, tačiau jame yra ir tam tikrų prieštaravimų, ir pareiškimų, su kuriais nesutinkame.

Svarbiausi teigiami pranešimo pasiūlymai yra šie:

Komisija raginama padėti valstybėms narėms parengti kampaniją, skirtą sudaryti sąlygas be garantijų dirbantiems darbuotojams laipsniškai tapti nuolatiniais darbuotojais;

Komisija ir valstybės narės prašomos parengti su darbu be garantijų susijusias strategijas siekiant sukurti daugiau tinkamų ir ekologiškų darbo vietų ir integruoti lyčių pusiausvyros principą;

Taryba ir Komisija primygtinai raginamos gairėse dėl valstybių narių užimtumo politikos ir naujoje lyčių lygybės strategijoje nustatyti darbo be garantijų požymius.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE) , raštu. – (FR) Kitą dieną po Tarptautinės skurdo ir socialinės atskirties panaikinimo dienos ryžtingai balsavau už šį pranešimą dėl darbą be garantijų dirbančių darbuotojų. Faktas tas, kad nepaisant teigiamų poslinkių vyrų ir moterų lygiavertiškumo ir lyčių lygybės srityje, moterys užimtumo srityje vis dar yra pažeidžiamesnės nei vyrai. Darbą be garantijų dirba daug daugiau moterų nei vyrų. Dar tebėra daug skirtumų tarp moterų ir vyrų įsidarbinimo galimybių, darbo kokybės, pajamų ir atlygio požiūriu.

Todėl labai svarbu, kad, įgyvendindama užimtumo politiką, Komisija aktyviai skatintų lygias vyrų ir moterų galimybes būsimoje vyrų ir moterų lygiateisiškumo strategijoje, siektų, kad be garantijų dirbantys darbuotojai laipsniškai taptų nuolatiniais darbuotojais, ir remtų nacionalines iniciatyvas šia linkme.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE) , raštu. – (PL) Moterų profesinį gyvenimą ir jų karjerą dažnai apsunkina stereotipai, pagal kuriuos moterys yra silpnesnės, ne tokios atsparios įtampai ir gali bet kuriuo metu tapti nėščios, vadinasi, daug dažniau negu vyrai gali tapti nedarbingomis dėl ligos arba kitokių priežasčių. Dėl to moterims sunkiau rasti darbą, o jau dirbančioms mokama mažiau negu vyrams, atliekantiems tokį patį darbą. Ekonomikos krizė paaštrino šias problemas ir parodė, kokiu mastu moterys išnaudojamos darbo rinkoje. Trumpalaikio ir darbo ne visą darbo dieną sutartys, nemokant už viršvalandžius, yra tik keli tokios praktikos, kurią laikau nepriimtina, pavyzdžiai.

Taigi labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad darbo įstatymus būtina taikyti vienodai visiems darbuotojams. Turime kovoti su sunkioje padėtyje atsidūrusių darbuotojų išnaudojimu verčiant juos dirbti netinkamomis ir sveikatai kenksmingomis sąlygomis, ypač turint mintyje moteris, kurios dar turi kovoti ir su stereotipais.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE) , raštu. – (IT). Balsavau už B. Thomsen pranešimą, nes manau, kad dabar reikia persvarstyti teisės aktus dėl moterų, dirbančių darbą be garantijų, darbo sąlygų. Daugelyje šalių šios sąlygos, palyginti su buvusiomis anksčiau, pasikeitė, ir gerokai daugiau moterų dirba darbą be garantijų. Dažnai atsitinka taip, kad tokios moterys, matyt, mažiau žino apie savo teises ir dėl to joms kyla didesnis pavojus prarasti bet kokią teisinę apsaugą ir būti neteisėtai atleistoms iš darbo be jokios galimybės skųstis. Tokią padėtį, be abejo, reikia ištaisyti, reikalaujant vienodai pagarbiai elgtis su visais darbuotojais. Taigi vyrams ir moterims reikia užtikrinti vienodas galimybes įgyti profesiją ir persikvalifikuoti. Tai ypač taikytina moterims, kurioms reikia didesnės apsaugos nėštumo bei žindymo laikotarpiais ir dažnai kritišku metu joms grįžtant į darbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Marie Le Pen (NI) , raštu. – (FR) Atsižvelgiant į darbą Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komitete, šis Socialistų frakcijos narės, ponios Brittos Thomsen, pranešimas, atrodo, daug žada socialinės pažangos požiūriu. Kaip, deja, paprastai būna šio tipo dokumentų atveju, pranešime pateikiama daugybė neapibrėžtų, miglotų pasiūlymų, kurie iš tikrųjų nepriimtini ir kurių esmė susijusi su kairuoliškomis, ekologinėmis ir imigraciją palaikančiomis idėjomis.

Neįmanoma, pvz., palaikyti nuomonę, kad reikėtų teikti paramą atvykstančių moterų įsikūrimui, ypač kai, tiesą sakant, net nenurodoma, ar jos legalios, ar nelegalios imigrantės. Jeigu tiesa, kad tos moterys arba tie vyrai yra pirmosios globalizacijos ir naujosios kraštutinių liberalų vergijos aukos, vienintelis būdas neleisti jiems įkliūtų į visokius baisius spąstus (žeminimo, smurto ar seksualinio išnaudojimo) yra visų prima rasti galimybių jiems likti savo gimtojoje šalyje.

Taigi imigracijos politiką reikia pakeisti iš pagrindų, kad žmonės, kuriuos vilioja ekonominė tremtis, galėtų likti namie: atsisakius tarptautinės pagalbos suvaržymų, sudaryti sąlygas šioms šalims tapti politiškai ir ekonomiškai stabiliomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Marisa Matias (GUE/NGL) , raštu. – (PT) Nesaugumas blogai veikia ne tik darbo sąlygas ir santykius, bet ir patį darbuotojų gyvenimo stabilumą ir kokybę. Europoje nesaugumas kenkia daugiau moterų negu vyrų, taip padidindamas su darbu susijusius skirtumus tarp lyčių, ypač socialinių teisių ir užmokesčio požiūriu. Dar sunkesnė padėtis namų ūkyje ir darbuose, kuriuos atlieka moterys imigrantės.

Per šią krizę pirmiausia buvo atleidžiami darbuotojai, dirbantys darbą be garantijų. Dėl nuosmukio ir darbo vietų pagal darbo sutartis naikinimo užimtumo struktūra darosi vis nesaugesnė. Šią tendenciją reikia keisti. Būtina užtikrinti lyčių lygybę ir socialines teises darbo vietoje. Kova su nesaugumu darbe ir dviguba moterų darbo našta turėtų būti skubiausi ES siekiai, taigi palaikau šį pranešimą, nes jis yra žingsnis ta linkme.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL) , raštu. – (ES) Balsavau už B. Thomsen pranešimą, kuriu imtasi spręsti darbą be garantijų dirbančių moterų problemą, nes esu susirūpinęs, kad moteris ypač neigiamai paveikė ekonomikos krizės padariniai. Ši krizė turėjo didesnės įtakos darbams be garantijų, kuriuos daugiausia dirba moterys. Palaikau šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes turime toliau kovoti su tiesiogine ir netiesiogine diskriminacija dėl lyties. Šiuo metu pernelyg daug moterų dirba darbą be garantijų ir dažnai jos dar turi derinti šiuos darbus su pareigomis namuose. Mano parama pagrįsta mano pasiryžimu pakeisti dabartinę neteisingą padėtį, kai moterys turi mažiau galimybių įsidarbinti, dauguma jų dirba mažiau saugiuose darbuose ir vis dar uždirba mažiau negu vyrai, nors atlieka tą patį darbą. Dėl visų šių priežasčių balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos, kurioje, be kita, pabrėžiama, kad reikia užtikrinti lyčių lygybę ir sumažinti lyčių atskirtį darbo rinkoje, taip pat prašoma valstybių narių kovoti su nedeklaruojamu darbu, kad jis būtų paverstas oficialiu įdarbinimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE) , raštu. – (FR) Pritariu pranešimui dėl moterų, dirbančių darbą be garantijų, nes negaliu suvokti, kaip 21 amžiuje Europos Sąjungoje vis dar esama didžiulių skirtumų, susijusių su moterų įsidarbinimo galimybėmis, darbo kokybe, pajamomis ir vienodu užmokesčiu už tą patį arba lygiavertį darbą. Deja, pernelyg daug moterų, dirbančių darbą be garantijų, yra pagrindinis veiksnys, lemiantis didelį vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį, ir aš pritariu požiūriui, kad moterų darbo kokybės pagerinimas sumažins šį atotrūkį.

Taip pat manau, kad darbuotojai, dirbantys darbą be garantijų, įskaitant ir darbuotojas moteris, turėtų turėti teisę į mokslą ir profesinį mokymą ir kad turi būti pagerintos mergaičių ir moterų galimybės įgyti gerą bendrąjį ir profesinį išsilavinimą bei aukštąjį mokslą. Galiausiai, gyvybiškai svarbu, kad Komisija ir toliau padėtų valstybėms narėms sudaryti sąlygas be garantijų dirbantiems darbuotojams laipsniškai tapti nuolatiniais darbuotojais.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D) , raštu. – (LV) Deja, krizės laikotarpiu akivaizdžiai išryškėjo atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio. Mums reikia gerokai išplėsti šią diskusiją ir po to tiksliai suformuluoti pasiūlymus dėl darbuotojų moterų darbo santykių sureguliavimo. Be to, privalome numatyti socialines garantijas, skirtas konkrečiai vienišoms motinoms, moterims su negalia ir moterims, dirbančioms sunkiojoje pramonėje. Visuomenė privalo pasiųsti stiprų signalą darbdaviams, kad nepriimtina naudotis galimybėmis mažinti užmokestį arba trumpinti darbo valandas lyties pagrindu. Turi būti sudarytas atskiras ES fondas, skirtas vienišoms motinoms remti joms netekus darbo arba pragyvenimo šaltinio. Šiuo požiūriu ponios B. Thomsen iniciatyva pateikta pačiu laiku. Visiškai palaikau šį pranešimą, kuriuo pradedamos spręsti su darbu susijusios moterų problemos.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI) , raštu. – (DE) Šios užimtumo formos daugiausia yra moterų problema, nes karjeros ir šeimos nesuderinamumas stumia daug moterų į nesaugaus darbo situacijas, o vėliau – ir į neišvengiamą skurdą. Šiuo atžvilgiu neturime pamiršti ir to, kad vyrams taip pat taikomos šios darbo formos ir skurdo pavojus gali kilti net ir dirbant visą darbo dieną. Vis dėlto egzistuoja vietos socialinės sistemos ir socialinės priemonės, skirtos, prireikus, sunkiai dirbančių padėčiai sušvelninti. Pranešime pernelyg daug dėmesio skiriama migrantėms moterims, kurios, atrodo, dažnai dirba ne visą darbo dieną, ir netiesiogiai nurodoma, kad turi būti remiamas jų apsigyvenimas. Moterys, žinoma, ypač nukenčia dėl melagingų asmenų, prekiaujančių žmonėmis, pažadų, su globalizacija susijusių problemų, o nelegalaus įvažiavimo atveju – naujų formų vergijos bendrovėse. Tolesnis importuoto skurdo palaikymas nėra išeitis. Tai tik paaštrina socialines problemas ir gali ilgam kelti pavojų socialinei taikai. Stiprinti tokią raidą būtų netinkamas kelias. Galų gale, ką nors pakeisti galima tik vietoje, kitaip tariant, tik tų žmonių kilmės šalyse. Netiesioginis tokios raidos skatinimas turėtų būti kuo griežčiausiai atmestas.

 
  
MPphoto
 
 

  Claudio Morganti (EFD) , raštu. – (IT) Įmonės į dabartinę ekonomikos krizę reagavo mažindamos laikino darbo vietų skaičių, pvz., atleisdamos terminuotas darbo sutartis turinčius darbuotojus, ir samdydamos arba įdarbindamos darbuotojus pagal kitokią laikino darbo formą.

Būčiau palaikęs rezoliuciją, jeigu joje darbdaviai nebūtų skatinami imtis specialių priemonių moterims migrantėms integruoti. Laikau tai mūsų darbuotojų moterų diskriminacija. Todėl balsavau prieš šią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D) , raštu. – (PL) Pranešėja apibrėžia „darbą be garantijų“ kaip užimtumo formą, kuriai būdinga menka darbo vietos apsauga, mažas atlyginimas, socialinės apsaugos ir su užimtumu susijusių išmokų nebuvimas, nepakankama apsauga nuo diskriminacijos, menkos pasiekimų darbo rinkoje perspektyvos, kolektyvinio atstovavimo nebuvimas ir darbo aplinka, neatitinkanti minimalių saugumo ir sveikatos apsaugos standartų.

Per finansų ir ekonomikos krizę darbo be garantijų problema tapo dar akivaizdesnė ir aktualesnė. Įmonės ryžtingai mažino laikinų darbo vietų skaičių, ir nuogąstaujama, kad prarastos darbo vietos nebus pakeistos naujomis. Deja, ši padėtis didžiausią poveikį turėjo moterims, ir tai labiausiai matoma paslaugų pramonėje (viešbučių, viešojo maitinimo, švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos) ir žemės ūkyje. Moterys, įsidarbinusios šiuose sektoriuose, dabar dirba ne visą darbo dieną, vadinasi, jų atlyginimai ir pensijos yra mažesni, jos gauna menkesnę socialinę paramą ir neturi galimybių kopti karjeros laiptais. Naujausi tyrimai rodo, kad dabar moterims sunkiau rasti darbą negu vyrams.

Be to, tebėra milžiniškas su lytimi susijęs darbo užmokesčio skirtumas (šis skirtumas sudaro 18 proc., t. y. moterys per valandą uždirba penktadaliu mažiau negu vyrai). Turėdamas mintyje išvardytas problemas, balsavau už pranešimą, kuriuo siūlomas šių problemų užimtumo politikos srityje sprendimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE) , raštu. – (IT) Balsavau už ponios B. Thomsen pranešimą. Per tokio masto ekonomikos nuosmukį, kokį patiriame dabar, kai kurios darbuotojų grupės ypač nukenčia. Darbą be garantijų dirbantys darbuotojai faktiškai susiduria su krize neturėdami garantijų, kuriomis gali pasinaudoti kiti darbuotojai. Be to, į šią kategoriją patenkančių moterų padėtis dar blogesnė. Moterų, dirbančių darbą be garantijų, problema ypač paplitusi paslaugų sektoriuje ir žemės ūkyje, ir būtinos veiksmingos priemonės šiai padėčiai pakeisti. Problemos priežastys yra įvairios. Skirtumai tarp moterų ir vyrų užimtumo ir atlyginimų srityje vis dar per dideli, kad galėtume tvirtinti, jog lygybė pasiekta; todėl tam tikros efektyvios priemonės, pvz., teisė į motinystės atostogas, sveikatos priežiūrą ir senatvės pensiją, būtų veiksmingas būdas sustabdyti darbo be garantijų plitimą. Vis dėlto norinti įveikti šias problemas užimtumo srityje reikia pradėti nuo jaunų moterų švietimo ir profesinio mokymo. Galiausiai, reikalingi nuodugnūs žemos kvalifikacijos priežasčių, motyvų ir išlaidų tyrimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Darbas be garantijų yra svarbus socialinio nestabilumo veiksnys; ši padėtis ženkliai prastėja, nes aukštas nedarbo lygis tebeauga kai kuriose šalyse, įskaitant ir mano tėvynę Portugaliją.

Tradiciškai nuo bet kokio nesaugumo ar netikrumo užimtumo srityje pirmiausia ir skaudžiausiai nukenčia fizinį darbą dirbančios moterys, kurios gauna mažesnį atlyginimą net ir už tą patį darbą, kurių didesnis bedarbių skaičius ir kurios dažniau susiduria su augančiu netikrumu dėl darbo vietos ne tik dėl ilgalaikių socialinių veiksnių, bet ir ypač dėl motinystės.

Neigiamas šios padėties poveikis neapsiriboja ir taip didele diskriminacija, nuo kurios visada kentė moterys: atvirkščiai, trukdymai moterims lygiai su vyrais patekti į darbo pasaulį suduoda dar vieną smūgį jų ekonominei nepriklausomybei ir jų asmeniniam savarankiškumui.

Tokiomis aplinkybėmis kova su nesaugumu darbe, ypač moterų, yra labai naudinga siekiant socialinio stabilumo ir lyčių lygybės, vienos iš pagrindinių Europos Sąjungos ginamų vertybių.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Per dabartinę ekonomikos ir finansų krizę išaugo ir nesaugių darbo vietų, ypač tų, kuriose dirba moterys, skaičius. Ekonominio nuosmukio laikotarpiu prarastos nuolatinės darbo vietos, be abejo, bus ne atkurtos, o pakeistos netipinėmis ir labai netipinėmis darbo formomis. Dėl to smarkiai pablogės darbo sąlygos. Visoje ES 31,5 proc. moterų darbuotojų dirba ne visą darbo dieną (30 ar mažiau valandų per savaitę), palyginti su tik 8,3 proc. darbuotojų vyrų.

Manau, kad pensijų sistemų tvarumas, lengvesnis paskolų teikimas savitarpio pagalbos projektams ir darbo vietų bei alternatyvių pajamų kūrimas gali padėti pagerinti darbą be garantijų dirbančių moterų padėtį.

Raginu Europos Komisiją ir valstybes nares parengti perspektyvias su darbu be garantijų susijusias strategijas siekiant sukurti daugiau tinkamų ir ekologiškų darbo vietų ir integruoti lyčių pusiausvyros principą. Raginu visas valstybes nares pradėti taikyti aiškias priemones, skirtas iki 2020 m. 10 proc. sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, taip pat ir pensijų skirtumą, siekiant pakelti gyvenimo lygį, kovoti su skurdu ir paspartinti ekonomikos augimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. (IT) Norėčiau pasveikinti ponią B. Thomsen su puikiai atliktu darbu. Pernelyg dažnai moterys priverstos sutikti su darbo sąlygomis, kurios jokiu būdu nėra tinkamos. Taigi darbuotojų moterų, ypač nėščių arba žindančių, padėtis turi būti atidžiai stebima. Moterys, kurios grįžta į darbą po motinystės atostogų, turi turėti garantiją, kad galės aktyviai įsitraukti į darbo rinką.

Valstybės narės taip pat primygtinai raginamos budriai stebėti, ar darbdaviai nesielgia su moterimis darbuotojomis netinkamai. Bet kokio išnaudojimo kaltininkai turi būti kuo greičiau patraukti atsakomybėn. Be to, naująją Europos užimtumo strategiją reikės parengti taip, kad darbą be garantijų dirbančios moterys būtų įtrauktos į socialinės apsaugos ir darbo vietų apsaugos sistemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. (FR) Darbuotojai, dirbantys nedeklaruotą darbą arba nelegaliai už mažą darbo užmokestį, darbuotojai, neturintys teisės į socialinę apsaugą arba į išmokas, susijusias su darbu, darbuotojai, kurie negali tikėtis karjeros darbo rinkoje ... Dėl dabartinės ekonomikos krizės auga darbuotojų, dirbančių vadinamąjį darbą be garantijų, skaičius. Tarp šių darbuotojų yra didelis lyčių atotrūkis: darbą be garantijų dažniausiai dirba moterys. Suvokdamas poreikį padidinti jų apsaugą, pritariau Europos Parlamento rezoliucijai dėl darbo be garantijų. Raginu valstybes nares užtikrinti, kad darbdaviai, kurie išnaudoja savo darbuotojus ar jiems kenkia, kuo greičiau būtų patraukti atsakomybėn. Be to, turi būti patvirtintos priemonės, skirtos užtikrinti darbus be garantijų turintiems darbuotojams galimybę apginti profesinėse sąjungose tokias teises kaip orumo nežeidžiantis darbo užmokestis, motinystės atostogos, sąžiningos ir reguliarios darbo valandos. Taip pat tikiu, kad kuo greičiau bus įgyvendinti Barselonos tikslai vaikų priežiūros srityje ir įveiktos kliūtys, kurios trukdo moterims dirbti tiek valandų, kiek jos nori, neatsižvelgiant į tai, ar jos dirba visą, ar ne visą darbo dieną.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Tai labai svarbus pranešimas, ir džiaugiuosi, kad EP jį patvirtino, daugiausia dėl to, kad jame atkreipiamas dėmesys į darbo be garantijų sąsajas su lytimi ir primenama, kad darbo rinkoje pereinama nuo įprastų prie netipinių darbo formų, todėl būtina užtikrinti, kad netipinės darbo formos netaptų darbu be garantijų, taip pat manoma, kad siekiant išspręsti šias problemas reikia paraginti valstybes nares ir socialinius partnerius didele dalimi suderinti savo teisėkūros ir sutarčių sudarymo taisykles, taikomas įprastam ir netipiniam darbui, kad pirmenybė nebūtų teikiama patogiausioms ir mažiausiai kainuojančioms darbo formoms, tačiau turėtų būti atsižvelgiama į galimą nedeklaruoto darbo rizikos padidėjimą, o Taryba ir Komisija raginamos gairėse dėl valstybių narių užimtumo politikos ir naujoje lyčių lygybės strategijoje nustatyti darbo be garantijų požymius.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Ekonomikos ir finansų krizė Europoje daro ypač žalingą poveikį moterims, nes jos yra pažeidžiamesnė grupė, kadangi paprastai dirba ne tik darbo vietoje, bet atlieka ir darbus namuose bei šeimoje. Dažniausiai nesaugų darbą dirba moterys, kurios dėl to neturi jokių darbo garantijų, gauna mažą atlyginimą ir turi menkas teises į socialinę apsaugą bei žemas profesines kvalifikacijas.

Tokiomis aplinkybėmis moterys, pasirengusios grįžti į darbą po pertraukos dėl ligos ar gimdymo, dažnai praranda darbo vietą. Mūsų delegacija labai susirūpinusi šiomis problemomis ir, norėčiau pridurti, labai panašiomis problemomis moterų, kurios yra ne samdomos darbuotojos, o savarankiškai dirbantys asmenys. Deja, būtume galėję patvirtinti visą šį pranešimą, jei juo nebūtų skatinama politika, skirta integruoti darbuotojas moteris iš ne Europos Sąjungos šalių pažeidžiant Europos piliečių interesus. Taigi balsavome prieš jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu.(PL) Pritariau pranešimui dėl moterų darbo be garantijų. Ekonomikos krizė padidino darbo rinkos nestabilumą. Darbdaviai sumažino darbo vietų skaičių arba įdarbino laikinus darbuotojus, pasiūlydami jiems prastesnes finansines sąlygas. Be to, dėl masinių atleidimų iš darbo daugybė žmonių iškrito iš darbo rinkos. Ypač sudėtinga absolventų, vyresnio amžiaus žmonių ir moterų padėtis. Krizė paaštrino užimtumo srityje jau egzistuojančią lyčių nelygybę. Tai ypač pajuto moterys, kurios sudaro didžiausią darbuotojų, dirbančių vadinamąjį darbą be garantijų, dalį. Išaugo darbo užmokesčio atotrūkis ir padidėjo nelygybė socialinės apsaugos srityje. Ši padėtis taip pat trukdė moterų profesiniam tobulėjimui ir prisidėjo prie lyčių stereotipų, susijusių su darbu, stiprinimo. Taigi reikėtų užtikrinti ypatingą moterų, dirbančių vadinamąjį darbą be garantijų, apsaugą.

Be kita, jos turėtų būti įtrauktos į socialinio draudimo sistemas ir joms turėtų būti taikomi teisės aktai dėl darbo vietų apsaugos. Taip pat svarbi finansinė moterų apsauga nedarbo ar motinystės atveju. Moterys, dirbančios darbą be garantijų, taip pat turėtų turėti galimybę būti ginamos profesinių sąjungų. Be to, moterims, dirbančioms tik privačiuose namų ūkiuose, turėtų būti užtikrintos nemokamos konsultavimo socialinių teisių klausimais paslaugos. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad būtina priimti įstatymus, reglamentuojančius sezoninių darbuotojų teisinę padėtį, kuriems dėl jų darbo pobūdžio kyla didesnis įvairių pažeidimų pavojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Naujausi tyrimai parodė, kad 31 proc. moterų darbuotojų dirba ne visą darbo dieną, palyginti su tik 8,3 proc. darbuotojų vyrų. Ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai turi mažiau pajamų ir todėl gauna mažesnes pensijas nei dirbantieji visą darbo dieną. Darbo kolektyve jie mažiau įtraukiami į komandinį darbą, taip pat rečiau skatinami arba sunkiau gauna aukštesnes pareigas. 36 proc. vyrų, baigusių universitetines arba pouniversitetines studijas, dirba vadovais, palyginti su tik 15 proc. tokio paties išsilavinimo moterų. Kalbant apie mažesnes pajamas, reikia paminėti, kad Europoje vyrų ir moterų atlyginimo skirtumas – neatsižvelgiant į išdirbtų valandų skaičių ar skirtingas sutarčių formas – sudaro maždaug 18 proc.

 
  
MPphoto
 
 

  Marina Yannakoudakis (ECR), raštu. – ECR frakcija tvirtai ir nuosekliai laikosi nuomonės, kad sprendimai, susiję su socialine politika ir darbo teise, turėtų būti priimami ne ES, o valstybių narių ir vietos valdžios lygmeniu. Pripažįstame, kad minimalūs darbuotojams darbo vietoje taikomi standartai yra svarbūs, ir esame patenkinti, jog Europos Parlamentas didina informuotumą šiuo klausimu, bet manome, kad šie standartai turi būti skirti ir moterims, ir vyrams ir kad konkrečios rekomendacijos, pvz., darbo sutarčių ir vaikų priežiūros srityse, nepatenka į ES kompetencijos sritį.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika