Posėdžio stenograma

Antradienis, 2010 m. spalio 19 d. - Strasbūras

17. ES duomenų bazės, susijusios su rasine ir etnine kilme (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – diskusijos dėl

– žodinio klausimo, kurį pateikė Monika Flašíková Beňová, Claude Moraes, Kinga Göncz ir Sylvie Guillaume, S&D frakcijos vardu Komisijai: ES duomenų bazės, susijusios su rasine ir etnine kilme (O-0143/2010 – B7-0553/2010);

– žodinio klausimo, kurį pateikė Hélène Flautre, Raül Romeva i Rueda ir Judith Sargentini, Verts/ALE frakcijos vardu Komisijai: ES duomenų bazės, susijusios su rasine ir etnine kilme (O-0146/2010 – B7-0554/2010);

– žodinio klausimo, kurį pateikė Renate Weber, Nathalie Griesbeck, Sophia in ’t Veld, Sonia Alfano, Cecilia Wikström, Louis Michel, Sarah Ludford, Gianni Vattimo, Leonidas Donskis, Alexander Alvaro, Niccolò Rinaldi, Ramon Tremosa i Balcells, Metin Kazak ir Marielle De Sarnez ALDE frakcijos vardu Komisijai: ES duomenų bazės, susijusios su rasine ir etnine kilme (O-0154/2010 – B7-0556/2010), ir

– žodinio klausimo, kurį pateikė Rui Tavares, Cornelia Ernst, Marie-Christine Vergiat, Cornelis de Jong, Nikolaos Chountis, Marisa Matias ir Eva-Britt Svensson GUE/NGL frakcijos vardu Komisijai: Romų duomenų bazės ir diskriminacija (O-0155/2010 – B7-0557/2010).

  Monika Flašíková Beňová, autorė. – (SK) Pagal naujausią žiniasklaidos informaciją, Prancūzijos žandarmerija tvarko tikslinę romų ir klajoklių duomenų bazę MENS.

Nevyriausybinės organizacijos yra pateikusios skundų dėl to, kad sukurtos neteisėtos ir slaptos duomenų bazės, kuriose saugomi asmeniniai duomenys, susiję su rasine ir etnine kilme, taip pat paskelbė tolesnes apeliacijas atitinkamoms valdžios institucijoms. Tačiau Prancūzijos valdžios institucijos neigia, kad esama tokių duomenų bazių. Be to, imigracijos ministras jau anksčiau yra paskelbęs, kad išsiųstų romų duomenys turėtų būti saugomi OSCAR duomenų bazėje ir kitoje šiuo metu rengiamoje duomenų bazėje. Taip pat įtariama, kad Nyderlandai ir kitos Europos Sąjungos šalys renka su etnine ir rasine kilme susijusius duomenis. Atsižvelgdama į šią informaciją, Taryba svarsto išvadų dėl vadinamųjų mobilių (klajoklių) nusikaltėlių grupuočių projektą, vartodama labai dviprasmiškus terminus ir nepranešdama EP apie šią iniciatyvą.

Todėl norėčiau paklausti jūsų, Komisijos nare, ką Komisija daro, siekdama patikrinti atitinkamą informaciją, atsižvelgdama į šiuos naujus įrodymus, kad Prancūzijoje esama „Nesėsliosios etninės mažumos“ (pranc. MENS) duomenų bazės? Jei Komisija nustatys, kad tokia duomenų bazė pažeidžia nediskriminavimo principą, kokių priemonių ji imsis, kad ištaisytų šią padėtį? Ar Komisija svarsto galimybę taikyti pažeidimo procedūras prieš valstybes nares, atsižvelgdama į naujausius įvykius kitose valstybėse narėse, susijusius su duomenų bazių, kuriose saugomi duomenys, susiję su rasine ar etnine kilme, kūrimu ar buvimu? Ar Komisija pradės tyrimus, siekdama surinkti daugiau informacijos apie šias duomenų bazes ir patikrinti, ar jos teisėtos, ypač atsižvelgiant į nediskriminavimo principą? Galiausiai norėčiau paklausti, ką daro Komisija, siekdama užtikrinti, kad valstybės narės, vykdydamos savo administracines ir teisėsaugos procedūras, nesiimtų etninio klasifikavimo?

  Hélène Flautre, autorė. – (FR) Labas vakaras, ponia pirmininke, Komisijos nare. V. Reding, šiandien visiškai pagrįstai esate patenkinta, kad vienuoliktą valandą Prancūzija sureagavo į Europos Komisijos pradėtą pažeidimo procedūrą ir pateikė teisėkūros programą dėl procesinių teisių nustatymo, kaip reikalaujama direktyvoje dėl judėjimo laisvės.

Remiantis jūsų vertinimu, šie pažadai yra nuoširdūs, todėl pažeidimo procedūra buvo laikinai sustabdyta, bet nenutraukta. Atsižvelgėme į jūsų pastabas, bet, kaip Europos Parlamento nariai, pageidaujame, kad mums būtų leista stebėti šių įsipareigojimų vykdymą. Tai reiškia, kad siekiame gauti informacijos apie Prancūzijos valdžios institucijų duotus pažadus ir pateiktą tvarkaraštį. Tačiau nepamirškime, kad teiravotės Prancūzijos ir apie asmenis, kurie buvo palydėti prie sienos ir kuriems buvo pateikti reikalavimai išvykti iš šalies. Toks pasiteiravimas turėjo patvirtinti, kad šios administracinės procedūros nėra diskriminacinės. Kas nutiko su šiais pasiteiravimais? Ar gavote atsakymą?

Vos tik spauda atskleidė informaciją apie itin niekšišką ir diskriminacinį rugpjūčio mėn. aplinkraštį, neseniai buvo paviešinta ir informacija apie bylą – duomenų bazę – kurioje kaupiama asmeninė informacija, įskaitant duomenis apie etninę ar rasinę kilmę. Ar dėl šio naujo posūkio nesumažėjo jūsų pasitikėjimas Prancūzijos valdžios institucijų duotais pažadais ir pateiktos informacijos teisingumu?

Ponia V. Reding, ar nesutinkate, kad kitas logiškas žingsnis būtų pasakyti mums, kaip vyksta šiuo metu atliekamas Komisijos pareikalautų dokumentų tyrimas ir dėl įtariamai diskriminacinės praktikos Prancūzijoje, ir dėl galimo duomenų apsaugos standartų, nustatytų Bendrijos teisėje, pažeidimo?

Manau, kad šiandienos Europos piliečiai turi teisę reikalauti atsakingos Komisijos, kuri gali paviešinti savo laimėjimus, tačiau kuri taip pat būtų pasiryžusi toliau atkakliai tęsti procedūras prieš Prancūzijos valdžios institucijas. Galiausiai juk apskritai tai darote dėl visų ES valstybių narių, kurios, kaip plačiai pripažįstama, įprato netinkamai elgtis romų atžvilgiu.

Be to, reikėtų pažymėti, kad pati Nacionalinė duomenų apsaugos komisija (CNIL) patvirtino, kad esama keturių neteisėtų bylų, kuriose laikomi asmeniniai duomenys ir kuriose asmenys yra vadinami čigonais ar romais.

  Sophia in 't Veld, autorė. – Ponia pirmininke, žinome, kad Komisijos narė – labai ryžtingas ir drąsus žmogus. Komisijos nare, jūsų taip lengvai nesulaikysi ir dažniausiai jums nereikia raginimų. Jei ko nors norite, siekiate užsibrėžto tikslo nedelsdama. Norėčiau, kad ir šiuo konkrečiu atveju būtumėte tokia pat ryžtinga.

Kaip tik šią savaitę paskelbėte Komisijos komunikatą dėl veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo. Šiame komunikate teigiama, kad Komisija visiškai išnaudos savo turimus įgaliojimus, siekdama užtikrinti, kad valstybės narės taikytų ES teisę visapusiškai gerbdamos pagrindines teises, o jūs nedelsdama pradėsite pažeidimo procedūras.

Prancūzijos atveju stebiuosi, kodėl Komisija pasikliauja tik vyriausybės pareiškimais, nors, kaip ką tik pažymėjo Hélène Flautre, daug pareiškimų po kiek laiko paaiškėjo esantys nepatikimi. Kodėl Komisija nepradeda savo tyrimo? Teiravomės to ir anksčiau. Žinote, kad didžioji dauguma šiame Parlamente esančių narių jus palaiko. Valstybės narės labai tam priešinasi, tačiau mes jus palaikome, ponia V. Reding.

Norėčiau pakalbėti apie padėtį Prancūzijoje, padėtį Italijoje, kuri atrodo dar rimtesnė, ir padėtį mano pačios šalyje. Pirmiausia norėčiau sužinoti, ar galima patvirtinti tokių duomenų bazių buvimą. Ar turime įrodymų apie jų buvimą ar nebuvimą? Ar turime sąrašą? Žinau, kad Nyderlanduose yra toks sąrašas, nes municipalitetai, kurie sukūrė šias duomenų bazes, juo didžiuojasi; jiems atrodo, kad jie atliko labai gerą darbą. Tikriausiai jie tai darė su gerais ketinimais. Jei tokios duomenų bazės yra, ar manote, kad jos yra teisėtos, ar neteisėtos? Jei teisėtos, nėra apie ką diskutuoti. Jei neteisėtos, turime pradėti pažeidimo procedūras. Viskas labai paprasta.

Kitose srityse Komisija nedelsia. Pvz., nedelsdami puolėte opoziciją, kai norėjote sureguliuoti mobiliųjų telefonų tarptinklinio ryšio tarifus. Jeigu susikuria kartelių, Komisija nedelsia nė akimirkos. Manau, šiuo atveju Komisija turi imtis veiksmų. Ponia V. Reding, metas ES įrodyti, kad ji – vertybių bendrija, ir kad įsikiš, jei bus pažeistos pagrindinės teisės. Piliečiai mus stebi.

Kaip ir Hélène Flautre, norėčiau paprašyti atvykti į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą ir paaiškinti mums, kokia yra padėtis ir kokių veiksmų ketina imtis Komisija. Ir aš, kaip Parlamento narė, tikiuosi, kad man bus suteikta galimybė susipažinti su visa korespondencija, siunčiama ir gaunama iš Prancūzijos ir galbūt kitų valstybių narių.

  Cornelia Ernst, autorė. – (DE) Ponia pirmininke ponios ir ponai, norėčiau paprasčiausiai užduoti tokį klausimą: „kokia padėtis dėl romų nediskriminavimo ir vienodo požiūrio į juos Europoje?“ Kai girdime, kad Prancūzijos žandarmerija, taip pat kitos šalys iš dalies prevenciniais tikslais kuria etnine kilme pagrįstas duomenų bazes apie romus, – manau, kad šios duomenų bazės yra draudžiamos, – riba jau peržengta. Ir Prancūzijoje, ir ES duomenų bazės, naudojamos asmeniniams duomenims apie rasinę ar etninę žmonių kilmę rinkti, yra paprasčiausiai draudžiamos dėl to, kad kyla didelis pavojus, jog šiais duomenimis gali būti neteisėtai pasinaudota, taip pat kyla diskriminacijos rizika. Tokio pobūdžio duomenis galima rinkti tik esant labai ypatingoms aplinkybėms, kai siekiama konkretaus tikslo, atsižvelgiant į nediskriminavimo principą. Negalima visų romų laikyti nusikaltėliais, ir tai esminis dalykas. Etnine kilme pagrįstos duomenų bazės, skirtos nusikaltimų prevencijai, yra neteisėtos. Negalima specialiai rinkti duomenų apie romus vien dėl jų gyvenimo būdo, ir tikimės, kad Komisija, kitaip tariant, jūs, ponia V. Reding, nepripažinsite jokio etninių ar rasinių duomenų rinkimo ir atkakliai sieksite užtikrinti, kad ši veikla atitinkamose valstybėse būtų iš tikrųjų sustabdyta.

Atvirai kalbant, vis dažniau savęs klausiu, kas dar iš tikrųjų vyksta šiame Parlamente ir ES sistemoje, išskyrus tai, kad kalbame, kalbame ir dar kartą kalbame, ir ką iš tiesų sugebėjome įgyvendinti praktiškai, kad pagerintume romų padėtį Europoje, be šių nuolatinių ir nepaliaujamų kalbų. Vertinant renkamus duomenis, matyti, kad romai tapo atpirkimo ožiais ir pastumdėliais daugelyje ES valstybių narių. Jie išsiunčiami į Kosovą, ir taip elgdamasi Prancūzija ilgus mėnesius pažeidinėja ES sutartis, nediskriminavimo principą, o Komisija elgiasi taip, tarsi ją tenkintų – šiuo atžvilgiu mano ir prieš tai kalbėjusios narės nuomonės ganėtinai skiriasi – Prancūzijos vyriausybės pažadas iki 2011 m. pradžios pateikti teisinį direktyvos dėl judėjimo laisvės perkėlimo pagrindą. Tačiau dėl padorumo būtina pabrėžti, kad Prancūzija turi nutraukti romų deportavimą, taip pat svarbu, kad romams, kurie buvo nepagrįstai išsiųsti iš šalies, būtų sudarytos lengvesnės sąlygos grįžti į Prancūziją.

Kalbant apie duomenų bazes, norėčiau paklausti, kokią konkrečią informaciją turite, kokių iniciatyvų imsitės, jei tokių duomenų bazių iš tikrųjų esama, ir ar tokiais atvejais pradėsite Sutarties pažeidimo procedūras?

  Viviane Reding, Komisijos pirmininko pavaduotoja. – Ponia pirmininke, manau, kad buvimas šiame Parlamente tokią vėlią naktį ir diskusijos svarbiais klausimais, kuriais iš tikrųjų turėtume diskutuoti dienos metu, o ne vidurnaktį, kai visi normalūs žmonės turėtų ilsėtis namuose ir miegoti, yra žmogaus teisių pažeidimas.

Per praėjusias kelias savaites vyko daug diskusijų, daug skandalų ir imtasi daug veiksmų, ir manau, kad Parlamentas turėtų apsvarstyti tai, kas įvyko Prancūzijoje ir kokia buvo Europos Komisijos reakcija į, galima sakyti, istorinį įvykį. Per visą Europos Sąjungos istoriją dar niekada nebuvo pradėta teisminė byla dėl teisių pažeidimo.

Pradėtos teisminės bylos dėl pažeidimų prekybos, ekonomikos, finansų srityse, bet tai pirmas kartas, kai remdamasi Lisabonos sutartimi ir Pagrindinių teisių chartija, kuri įtraukta į Lisabonos sutartį, Komisija pasakė: gana!

Rugsėjo 29 d. Komisija – visi 27 Komisijos nariai – nusprendė pradėti pažeidimo procedūrą prieš Prancūziją dėl žmogaus teisių, atskirų piliečių teisių, negerbimo.

Man nereikia kalbėti apie spaudimą, kurį pajutome priėmę šį sprendimą, bet Komisija vienbalsiai nutarė, kad pradės teisminę procedūrą ir pateiks ultimatumą Prancūzijai. Jei Prancūzija būtų teigiamai ir tinkamai nereagavusi iki spalio 15 d., ši teisminė procedūra būtų toliau vykdoma. Taip vykdomi procesiniai veiksmai prieš visas valstybes nares.

Kas įvyko? Ką gi, Prancūzija pateikė atsakymą. Tai buvo pirmas kartas, ir jis buvo unikalus klausimų sprendimo požiūriu; asmeniškai aš manau, kad tai buvo „Piliečių Europos“ pradžia.

Kada nors šį procesą galės vertinti istorikai. Procedūros įpusėjo, esame kovos įkarštyje, todėl galbūt mūsų požiūris į tai kitoks.

Toliau, ką padarė Prancūzija, vertinant objektyviai? Prancūzija padarė būtent tai, ko prašė Komisija. Pagal 2004 m. direktyvą esama materialinių teisių ir procesinių teisių, skirtų apsaugoti kalintiems piliečiams nuo neteisėtų valdžios institucijų veiksmų. Prancūzijos teisėje šios procesinės teisės nebuvo įgyvendintos. Taigi pranešėme Prancūzijai, kad iki spalio 15 d. turime žinoti, kaip ji ketina pakeisti Prancūzijos įstatymus, kad būtų įgyvendintos 2004 m. nustatytos procesinės teisės, ir turi pateikti mums patikimą tvarkaraštį, pagal kurį šios teisės bus perkeltos į Prancūzijos teisę.

Ką gi, šį tvarkaraštį gavome. Jį gavome likus vienai valandai iki galutinio termino pabaigos, tačiau vis dėlto gavome. Nuo šeštadienio ryto 8 val. mano ekspertai nagrinėjo šiuos dokumentus, ir šiandien padariau išvadą, kad buvo atsakyta į visus su teisės taikymu susijusius klausimus, kuriuos Komisija uždavė Prancūzijai, nors, žinoma, visa tai dar nėra įgyvendinama nacionalinėje Prancūzijos teisėje, nes pirmiausia tai turi svarstyti Senatas, ir tik paskui gali būti de facto įtvirtinta Prancūzijos teisėje ir realiai taikoma.

Nusprendėme, kad mus tenkina tai, ką mums atsakė Prancūzijos valdžios institucijos, tačiau byla negali būti nutraukta, nes šie pažadai, šie teisiniai pagrindai, šie pasiūlyti teisės aktai vis dar nėra įgyvendinti. Todėl pranešėme, kad „užšaldome“ bylą, bet jos nenutraukiame. Nenutrauksime šios bylos, kol Prancūzijos vyriausybė realiai nepradės taikyti šių teisės aktų de facto įprastinėse procedūrose.

Manau, tai yra tam tikra pergalė. Pamąstykite apie viską, kas įvyko. Prancūzai tvirtins, kad nėra jokių problemų, kad niekada nebuvo jokių problemų. Ką gi, problema buvo, ir jie mums ketina pateikti teisės aktą, kurį ketina pakeisti. Pažiūrėkime, ar jie savo pažadą įvykdys. Manau, kad taip.

Buvo iškeltas ir kitas klausimas. Kaip su asmenimis buvo elgiamasi vasaros laikotarpiu ir ar jiems, kaip asmenims, kaip Europos piliečiams, buvo suteiktos procedūrinės garantijos, ar jie nebuvo diskriminuojami.

Kodėl nepradėjau pažeidimo procedūrų, kaip buvo padaryta dėl teisės aktų? Paprasčiausiai todėl, kad norėdami veikti, galime veikti tik remdamiesi teisiniais įrodymais. Negalime imtis veiksmų tik todėl, kad jaučiame ar esame įsitikinę, jog kažkas negerai. Reikia turėti teisinių įrodymų, ir būtent todėl paprašėme Prancūzijos vyriausybės pateikti mums asmenų bylas.

Dabar turime asmenų bylas, kurių yra kelios krūvos. Mano ekspertai jas analizuoja, ir man pranešė, kad, be abejonės, turės pateikti papildomų klausimų Prancūzijos vyriausybei. Jie mano, kad baigs šią analizę po keturių savaičių, gavę vyriausybės atsakymus.

Taigi, šiandien turime šiuos du atvejus. Manau, labai svarbu tai pripažinti, nes taip pat labai nuoširdžiai norėčiau pasakyti nariams, kad 2004 m. direktyvos dėl laisvo judėjimo įgyvendinimas nėra sklandus. Kadangi Komisija buvo stipri, dabar visos šalys, kurios taip pat nėra tobulos (ne tokios kaip Prancūzija, bet ir ne tobulos), tvirtina, kad įgyvendins šią direktyvą nepriekaištingai.

Taigi, kažkas įvyko. Manau, visa Europa suprato, kad nejuokaujame ir kad privalu rimtai žiūrėti į asmenų, mūsų piliečių, teises ir į mūsų visuomenės vertybes.

Užtenka kalbėti apie Prancūziją, nes Komisija priėmė šiuo klausimu sprendimą, bet klausimas dar neišspręstas, o procedūros vis dar nenutrauktos.

Aptarsiu duomenų bazes, kurias tariamai naudoja Prancūzijos žandarmerija ir kuriose galimai kaupiama etninė informacija. Pirmiausia, Komisija labai atidžiai stebi su šiuo klausimu susijusius įvykius. Vėlgi Prancūzijos valdžios institucijos mus patikimo, kad viskas gerai, bet šiuo atveju taikoma kitokia sistema, nes Prancūzija turi įstatymą dėl duomenų apsaugos ir duomenų tvarkymo, kurio įgyvendinimą kontroliuoja Prancūzijos duomenų apsaugos institucija CNIL, remdamasi mūsų nustatytomis taisyklėmis. Tai, kad CNIL atliko patikrinimą ir praėjusią savaitę pateikė preliminarią viešą ataskaitą, atitinka šias taisykles. Su CNIL pateiktais rezultatais jau susipažinote. Ir aš su jais susipažinau. Kartais žiniasklaidos pateikti pranešimai nebūna išsamūs, nes CNIL taip pat labai rimtai pareiškė, kad etniniai aspektai gali ir nebūti paliesti, bet yra tam tikros duomenų bazės, kurioms valdžios institucijos nesuteikė leidimo.

Dėl ES teisės aktų laikymosi, pateikta informacija turi patvirtinti, kad šioje padėtyje laikomasi Duomenų apsaugos direktyvos. Tai gali būti daroma vien tik su imigracija susijusiais tikslais. Imigracijos srityje neskelbtiniems duomenims taikoma visa eilė garantijų ir apsaugos priemonių. Neskelbtini duomenys gali būti tvarkomi tik išskirtiniais atvejais, kai reikia užtikrinti viešąjį interesą; jiems taikomos tinkamos apsaugos priemonės, o tas tinkamas apsaugos priemones turi numatyti atitinkama valstybė.

Jei duomenų tvarkymas atliekamas ne pagal Duomenų apsaugos direktyvą, gali būti taikomas 2008 m. priimtas pamatinis sprendimas dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos.

Tačiau vis dar susiduriame su problema, nes ši pamatinė direktyva taikoma tik nuo tų metų lapkričio 27 d. Taigi, remiantis šia direktyva, Komisijos įgaliojimai yra ganėtinai riboti.

Atsakysiu į labai konkrečius klausimus, kurie buvo pateikti, svarstant Prancūzijos atvejį. Ar yra kitų valstybių narių, kuriose būtų galima patikrinti galimas duomenų bazes, kuriose saugomi duomenys apie etninę ar rasinę kilmę?

Pagal Duomenų apsaugos direktyvą, tokių neskelbtinų duomenų tvarkymas gali būti leidžiamas išimtiniais atvejais ir apie tai informuojant nacionalines duomenų apsaugos institucijas. Prancūzijoje tokia duomenų apsaugos institucija yra CNIL. Apie tokias išimtis, kurios daromos tik dėl svarbių visuomenės interesų, reikia informuoti ir Komisiją.

Kai apie tai pranešama, nacionalinė duomenų apsaugos institucija ir Komisija gali įvertinti, ar šios priemonės atitinka duomenų apsaugos taisykles. Turime preliminaraus CNIL tyrimo rezultatus, kurie aiškiai rodo, kad tokių leidimų nebuvo prašyta. Taigi, tokį teisminį darbą Prancūzijoje turi atlikti teisminės institucijos, kurios ne tik būtų įgaliotos atlikti tokį darbą, bet ir būtų už jį atsakingos.

Kokia padėtis Nyderlanduose? Buvo kelios duomenų bazės, kuriose buvo numatyta apdoroti neskelbtinus duomenis. Nyderlandai apie tai informavo Komisiją 2005 m. ir 2006 m. Prieštaringiausiai vertinama duomenų bazė buvo susijusi su nusikalstama Karibų kilmės jaunuolių veika. Nuo tada ši duomenų bazė yra panaikinta.

Neseniai Nyderlandų municipalitetas planavo sukurti etninių duomenų bylą, tačiau atšaukė šį projektą, reaguodama į Nyderlandų duomenų apsaugos institucijos rekomendacijas. Tai rodo, kad veikia direktyvoje numatyta sistema, pagal kurią yra atsakingos duomenų apsaugos institucijos, nacionalinės duomenų apsaugos institucijos.

Beje, norėčiau pranešti Parlamentui, kad dirbu prie reformos, kuria tobulinama Duomenų apsaugos direktyva, iš dalies siekiant sustiprinti nacionalinių duomenų apsaugos institucijų nepriklausomybę ir jų galimybes įsikišti į Europos sistemą.

Tai tiek. Turiu sutrumpinti savo kalbą, nes po 24 val. nebus verčiama, todėl čia ją ir baigiu.

  Véronique Mathieu, PPE frakcijos vardu. – (FR) Ponia pirmininke, ponia V. Reding, ponios ir ponai, nudžiugau šiandien išgirdusi, kad Komisijos narių kolegija neketina tęsti pažeidimo procedūros prieš Prancūziją dėl Direktyvos 2004/38/EB. Šiek tiek anksčiau buvau pateikusi apie tai klausimą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto posėdyje ir jau minėjau, kad Prancūzija pateikė visą informaciją 2006 m. ir 2007 m. kartu su atitikties lentelėmis dėl Direktyvos 2004/38/EB perkėlimo į nacionalinę teisę.

Tačiau šiais metais, 2010 m., pareiškiate esantys nustebę sužinoję, kad procesinės teisės nėra pakankamai užtikrintos. Ponia V. Reding, į mano klausimą taip niekada ir neatsakėte, todėl norėčiau išgirsti atsakymą šiandien.

Norėčiau kai ką pasakyti dėl MENS duomenų bazės. Manau, kad opozicija ir kiti nariai jau pavargo nuo šių diskusijų. Labai lengva įrodyti, kad šie kaltinimai yra nepagrįsti. Turite CNIL ataskaitos, pateiktos ministrui pirmininkui, išvadas. Be to, manau, kad jūs, ponia V. Reding, kaip ir aš, gavote nacionalinės žandarmerijos generalinio direktoriaus ataskaitą. Paminėjote kelis aspektus, kurie jūsų akivaizdžiai netenkina.

Ginate žmogaus teises, tačiau neturėtume apsiriboti vien tik mažumų teisių gynimu. Reikia ginti visų žmonių teises, ir visi turime teisę į pagarbą. Mes, prancūzai, taip pat esame garbingi, ir galiu užtikrinti, kad MENS duomenų bazės niekada nebuvo. Ponia V. Reding, CNIL atliko tyrimą, ieškodama įvairių nemalonių reikšminių žodžių, pvz., čigonai ir romai, bet nerado jokių įrodymų, kad nacionalinė žandarmerija laikytų tokias bylas.

Nacionalinę žandarmeriją galima kritikuoti tik dėl to, kad ji nedeklaravo šios duomenų bazės, bet joje nėra jokių bylų, kuriose būtų kaupiama genealoginė informacija. Nacionalinė žandarmerija viso labo turi kelias bylas, kuriose …

(Pirmininkė paprašė kalbėtojos baigti kalbą.)

Prašyčiau leisti man pabaigti savo pastabas. Esu vienintelė kalbėtoja iš PPE frakcijos, todėl norėčiau kalbėti visos frakcijos vardu.

Šiose bylose kaupiama informacija apie asmenų, kurie neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir namų, grupes. Jose nėra duomenų apie etninę kilmę. Taigi, nors CNIL ir nepateikė pareiškimo, norėčiau, kad jūs bent jau pripažintumėte, kad nėra ...

(Šūksnis)

Tačiau tai tiesa, ir norėčiau, kad tai pripažintumėte. Be to, norėčiau, kad jūs, ponia V. Reding, liautumėtės įtarinėjusi Prancūzijos vyriausybę. Toks jūsų požiūris netrukus taps liguistu įpročiu.

  Sylvie Guillaume, S&D frakcijos vardu. – (FR) Ponia pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, etninis klasifikavimas nėra nauja praktika valstybėse narėse, tačiau, regis, per pastaruosius metus ji pasidarė intensyvesnė, prisidengiant operacijomis, atliekamomis kovoje su terorizmu, viešosios tvarkos palaikymu ir netgi kova su nelegalia imigracija. Naujausia atskleista informacija apie Prancūzijoje esančią duomenų bazę apie romus ir klajoklius parodė, kaip svarbu, kad Komisija toliau tęstų tyrimus, kad gautų daugiau informacijos apie šių duomenų bazių buvimą ir nustatytų, ar šios duomenų bazės yra teisėtos ir atitinka nediskriminavimo principą.

Komisijos nare, ne taip palankiai, kaip jūs, vertinu Prancūzijos atsakymą, kurį ji pateikė prieš kelias dienas, tačiau suprantu, kodėl pateikėte būtent tokias pastabas.

Pranešėte, kad Prancūzija tvirtina planuojanti perkelti direktyvą dėl judėjimo laisvės ir pateiks tvarkaraštį. Vertinant šios direktyvos, apie kurią daug diskutuota, perkėlimą yra dvi galimybės. Prancūzijos įsipareigojimas yra vien tik formalumas, o tai reikštų, kad Komisija negavo atsakymo ir pamiršo praeities faktus, arba Prancūzija pateikė išsamų atsakymą, o tokiu atveju norėtume sužinoti smulkesnę informaciją. Minėjote teisės akto perkėlimo tvarkaraštį. Šiuo metu Prancūzija, penktąjį kartą (kas septynerius metus) persvarstydama savo imigracijos įstatymus, perkelia šią direktyvą dėl judėjimo laisvės į savo teisę. Galiu užtikrinti, kad šis persvarstymas apims kur kas daugiau nei vien tik Europos judėjimo laisvės principus. Todėl, manau, turite atidžiai stebėti šį procesą.

Norėčiau baigti kalbą, išreikšdama viltį, kad Komisija nepasiduos ir rems nediskriminavimo principą. Tikiuosi, jūsų neužliūliuos taikus susitarimas ar paprasčiausi pažadai, net kai juos duoda Prancūzijos vyriausybė.

  Nathalie Griesbeck , ALDE frakcijos vardu. – (FR) Ponia pirmininke, Komisijos nare, žinau, kad jau labai vėlu, bet šio vakaro diskusijose gana aistringai susikerta nuomonės. Šįryt, nepaisant labai aiškių paaiškinimų, kuriuos mums ką tik pateikėte, aptiktas dar vienas naujas Prancūzijos informacinė interneto svetainė, kurioje pateikta, be abejo, neteisėta, duomenų bazė apie romus, kurioje laikoma išsami ir plataus pobūdžio informacija, įskaitant pavardes, vardus, pravardes, kilmę, socialinius kontaktus, automobilių registracijos numerius ir modelius bei vyrų ir žmonų vardus. Ir vėl valdžios institucijos teigė nežinojusios, kad esama tokių bylų.

Viską apsvarsčius, nepaisant to, ar šioje interneto svetainėje rasta informacija pasirodys esanti tikra, vis dar išlieka su šių duomenų bazių buvimu Prancūzijoje ir įvairiose kitose Europos šalyse susijusi rizika.

Taigi, Komisijos nare, atsižvelgiant į jūsų pastabas ir valios ryžtą, kuriuo garsėjate, ką ketinate daryti? Kokių dar įrodymų reikia pateikti, kad imtumėtės veiksmų ir reaguotumėte, atsižvelgiant į nediskriminavimo principo nesilaikymą? Kitaip tariant, nenorėdama, kad tai nuskambėtų prieštaringai, norėčiau paraginti, kad Prancūzija, Europos Sąjungos valstybės narės ir tie, kurie kuria šią neryžtingą Europos demokratiją, laikytųsi teisės aktų.

Girdėjome apie vasarą vykdytus romų išsiuntimus iš Prancūzijos, apie rugpjūčio 5 d. aplinkraštį, kuris, laimei, vėliau buvo panaikintas, MENS duomenų bazę ir dar daugiau. Labai susidomėję klausėmės argumentų, kuriuos šį vakarą išdėstėte. Šiandien teigėte, kad jus tenkina Prancūzijos pažadas, kurį ji davė praėjusią savaitę, pakeisti nacionalinius teisės aktus taip, kad šie atitiktų dar 2004 m. priimtą Europos direktyvą.

Kaip ir mano kolegos nariai, norėčiau, kad man būtų suteikta galimybė susipažinti su šiais dokumentais, kad galėtume pritarti jūsų nuomonei ir jūsų įsipareigojimui atkurti teisinę valstybę. Jūsų pastabos šią popietę nuskambėjo taip, tarsi jūs būtumėte nuleidusi rankas.

Baigiant šias ilgas diskusijas, norėčiau pabrėžti, kad jos pasitarnavo vienam tikslui; jos parodė mums, kad būtinai reikia surasti problemos esmę, telkiant nacionalines pastangas ir kuriant Europos politiką, kuri būtų teisinės valstybės, kuria grindžiama Europos demokratija, dalis.

  Raül Romeva i Rueda, Verts/ALE frakcijos vardu. – (ES) Ponia pirmininke, Komisijos nare, kai ištarėte savo garsią frazę „gana“, daugelis žmonių šiame Parlamente, o ypač gatvėse, plojo.

Tai sukėlė didelių lūkesčių visiems, kurie tebetiki Europos projektu. Galiausiai kažkas Komisijoje išdrįso pasipriešinti stipriai valstybei narei dėl pagrindinių teisių, kurios visada buvo svarbiausias dalykas diskusijose, bet ne visada toks svarbus, imantis veiksmų.

Mus šiek tiek nustebino ir, reikia pasakyti, ne visiškai gerai supratome tai, kad pradėta procedūra buvo tęsiama ne diskriminacijos, o laisvo judėjimo pagrindu. Manau, kad tai buvo iš dalies trūkumas, tačiau bet kokiu atveju tuo metu ir toliau pritarėme jūsų įsipareigojimui.

Todėl esame šiek tiek sumišę dėl šiandieninio sprendimo, ir tai pasakytina ne tik apie mus, bet ir apie visus tuos žmones, kurie tikėjosi sulaukti drąsaus jūsų atsako į tokius veiksmus. Tai suprantama, nes žinome, kad jūsų pasitikėjimas Prancūzijos vyriausybe pasirodė esantis mažų mažiausiai ginčytinas.

Antra, tai suprantama, nes žinome, kad persvarstant Laisvo judėjimo direktyvą imamasi nerimą keliančių veiksmų, siekiant įvesti ir iš naujo apibrėžti klajoklių grupių sąvokas, kurios leistų, tam tikru mastu, vėl kriminalizuoti šias grupes.

Manau, kad nereikėtų dar labiau kurstyti nusivylimo, kurį kai kurie žmonės šiandien jaučia. Todėl prašome jūsų leisti mums puoselėti viltį, kurią mums suteikėte savo „gana“ pareiškimu, nes vis dar manome, kad problema neišspręsta ir kad šiuo atveju turime pasipriešinti Prancūzijos vyriausybei, o kartu ir kitoms vyriausybėms.

  Rui Tavares, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Komisijos nare, vyksta diskusijos apie pagrindines teises, t. y. nediskriminavimą ir laisvą judėjimą. Tačiau šios diskusijos virto ir diskusijomis apie svarbiausius principus, kuriais vadovaujasi Europos institucijos. Tai reiškia, kad turime žinoti, ar valstybė narė elgiasi sąžiningai, ar ji teikia patikimą informaciją Europos institucijoms, ir pan. Be to, atsižvelgiant į tai, šios diskusijos virto ir diskusijomis apie tai, ar mes, Europos institucijos, galime užtikrinti, kad būtų laikomasi ir šių principų, ir nuostatų, ar sugebame aiškiai kalbėti ir ar prireikus galime tvirtai juos ginti.

Manau, jau turime aiškius atsakymus į klausimą dėl sąžiningumo. Kelios valstybės narės, visų pirma Prancūzija, elgėsi nesąžiningai. Jos ne kartą neigė, kad esama dokumentų, kurių kopijos vėliau pasirodė viešumoje. Tai vyko vasaros laikotarpiu ir toliau vyksta, kalbant apie duomenų bazes. Kaip galima teigti, kad nėra duomenų bazių, jei šiandien Prancūzijos internetiniame tinklalapyje skelbiama duomenų bazė, pavadinta „Romai“, kurioje nurodomi gimtieji miestai ir įvairi informacija apie romus, įskaitant tuos, kurie kilę iš ES: Bukarešto, Belgrado ir Timišoaros?

Atsakymas į kitą klausimą taip pat yra labai svarbus. Komisijos nare, teigėte, kad tai istorinė akimirka ir kad istorikai įvertins, ar Komisija pirmą kartą pasakė aiškiai ir tvirtai. Labai tuo abejoju, Komisijos nare, nes esu istorikas. Turiu daug abejonių, ir net žurnalistai jų turi. Kitą dieną po apsilankymo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete kai kurie laikraščiai, pvz., „Financial Times“, rašė, kad Komisija nekels bylos Prancūzijai. Kituose laikraščiuose buvo rašoma, kad kels. Netgi šiandien vienur pranešama, kad byla prieš Prancūziją sustabdyta, o kitur skelbiama, kad byla nutraukta.

Jei Komisija kalba neaiškiai, o akivaizdu, kad jos žodžiai nėra aiškiai suprantami, norėčiau pažymėti, kad ji turės sunkiai įveikiamą sąjungininką Parlamente, jei iš tikrųjų užsimanys kalbėti aiškiai. Jei Komisija dvejos, Parlamentas nenustos siekti šios bylos sprendimo. Nebus taip, kaip su byla, kuri buvo iškelta vasarą ir paprasčiausiai užmiršta. Šiame Parlamente ir toliau bus apie tai diskutuojama.

  Kinga Göncz (S&D). – (HU) Matome, kad krizė pakenkė daugelio Europos piliečių saugumo jausmui. Tai sukuria gerą terpę ne tik ekstremistinėms idėjoms plėtotis ir sklisti, bet ir atsirasti politinėms apraiškoms, kai tam tikros etninės grupės įvardijamos kaip grėsmė saugumui, o mažumos ir imigrantai siejami su nusikalstamumu. Prancūzijos vyriausybė pradėjo romų išvarymą iš šalies, remdamasi vien etniniais pagrindais, ir tai nepriimtina. Yra tvirta priežastis manyti, kaip minėjo keli nariai, kad Prancūzijos žandarmerija ir kitos Europos valstybės dar nenustojo rinkti etninių duomenų.

Jei tai bus įrodyta, nuoširdžiai tikimės, kad Komisija iš tikrųjų veiks kaip sutarčių ir Pagrindinių teisių chartijos sergėtoja bei pradės procedūras dėl įsipareigojimų nevykdymo. Policija atlieka svarbų vaidmenį palaikant viešąją tvarką, bet negalima leisti, kad etninis klasifikavimas taptų įprasta policijos praktika. Tai kenkia mažumų pasitikėjimui demokratinėmis institucijomis ir gali sudaryti pagrindą diskriminavimui. Dauguma romų Europoje gyvena siaubingame skurde, be to, patiria diskriminaciją. Nors strategijoje „Europa 2020“ numatyti plačių užmojų planai kovoti su skurdu, dažnai kovojama su skurstančiais, ir tai būtina sustabdyti.

  Catherine Grèze (Verts/ALE). – (FR) Ponia pirmininke, ponia V. Reding, šiandien su šiokiu tokiu entuziazmu mums pranešėte, cituoju, kad Prancūzijos atsakas byloja apie tai, kad ES – veiksminga teisinė bendrija ir kad, vėl cituoju, dabar turime toliau dirbti, siekdami praktinių veiksmų ir rezultatų, kurie būtų pagrįsti mūsų bendromis Europos vertybėmis. Savo rankose laikau konsoliduotų sutarčių ir Pagrindinių teisių chartijos kopiją ir manau, kad atleisite man, jei nebūsiu taip entuziastingai nusiteikusi, kaip jūs.

Kokių įrodymų reikia Komisijai, kad imtumėtės tolesnių veiksmų? Kokių reikia įrodymų, kad galėtumėte pasmerkti diskriminacinį elgesį ir išsiuntimus iš šalies, kurie taikomi Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse gyvenantiems romams?

Tiesa, Komisija priėmė visą aibę priemonių, skirtų romų integracijai skatinti, visų pirma panaudojant struktūrinių fondų lėšas. Vis dėlto svarstau, ar toliau vykdydama atsisakymo pripažinti faktus politiką Komisija nepadarė sau meškos paslaugos?

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL). – (FR) Ponia pirmininke, ponia V. Reding, turiu pripažinti, kad ir aš šį vakarą jaučiuosi nusivylusi. Daugelis mūsų atkreipė dėmesį į jūsų ankstesnius pareiškimus ir netgi jus palaikė. Dabar mums leidžiama suprasti, kad procedūros dėl judėjimo laisvės pažeidimo buvo paprasčiausiai sustabdytos. Vis dėlto šiandienos diskusijų tema – diskriminacija. Ponia V. Reding, jums reikia įrodymų ir juos pateikti paprašėte vien tik Prancūzijos vyriausybės ir Prancūzijos žandarmerijos. Jūs mums tai sakote ir sakėte kiekvieną kartą, kai jūsų klausiame.

Komisijos nare, su visa derama pagarba turiu pasakyti, kad pradedu abejoti, ar jums rūpi tai, ką stengiamės pasakyti. Šį savaitgalį lankiausi Marselyje, kur susitikau su asociacijomis, dirbančiomis su romų bendruomene. Daugelį metų buvau aktyviai įsitraukusi į šią veiklą ir, Komisijos nare, turiu pasakyti, kad mane pritrenkė tai, ką man papasakojo apie romų padėtį Marselyje. Ponia V. Reding, Marselyje gyvenantys romai išsigandę, jie slapstosi. Jie nedrįsta išeiti iš savo laikinų stovyklų. Jų vaikai nebedrįsta lankyti mokyklos. Asociacijos negali nustatyti jų buvimo vietos, todėl negali stebėti jų socialinės gerovės ir sveikatos. Komisijos nare, būtent tai mums praneša asociacijos. Tokia dabartinė romų padėtis Prancūzijoje.

Toliau – MENS duomenų bazė. Liaukimės kalbėję apie MENS duomenų bazę. Žandarmerija paskelbė, kad ji ištrinta. Tačiau, Komisijos nare, jei atidžiai perskaitysite CNIL ataskaitą, suprasite, kad CNIL atliktuose patikrinimuose kalbama tik apie etninę kilmę. Taigi, paprašykime patikrinimų ataskaitų. CNIL – patikima institucija. Paprašykite visų CNIL atliktų patikrinimų įrašų ir …

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

  Juan Fernando López Aguilar (S&D). – (ES) Ponia pirmininke, Komisijos nare, rugsėjo 9 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuri paskatino reikiamas diskusijas. Parlamentas atliko savo darbą.

Kai kurie nariai mano, kad remiantis įtaigiais jūsų pareiškimais – atsižvelgiant į griežtus Parlamento klausimus – ir paaiškinimais, kuriuos šį vakarą mums pateikėte, vienintelė mūsų išvada gali būti nusivylimas, kad prieš Prancūziją nebus vykdoma pažeidimo procedūra. Reikia pažymėti, kad šios diskusijos nebuvo apie Prancūziją ir, be abejo, ne prieš ją; šiose diskusijose pasisakoma už tokius pagrindinius Europos integracijos principus kaip laisvas asmenų judėjimas, nes Europa reiškia ne tik laisvą prekių ir kapitalo judėjimą, bet, svarbiausia, laisvą europiečių judėjimą, turint į tai teisę, be diskriminavimo ir, žinoma, be diskriminavimo etniniais pagrindais.

Tai reiškia, kad jeigu vis dar reikia ištirti etninius įrašus, kurie dar nebuvo galutinai išaiškinti, tai turi padaryti Komisija. Reikia pažymėti, kad šis darbas dar nėra baigtas, atsižvelgiant ir į tai, kad Parlamentas turi išlikti budrus ir nepasiduoti pagundai griebtis populizmo, kai ieškoma atpirkimo ožių, siekiant suversti kaltę dėl socialinės atskirties problemų, užuot ieškojus sprendimų ar atsakymų.

Be mėginimo išvengti populizmo ir jo pagundų, šis darbas apima ir pastangas integruoti tuos, kurie yra atskirti, tuos, kurie ilgą laiką buvo nustumti į užribį, ir, be abejonės, romus.

Parlamentas privalo surengti konferenciją dėl romų bendruomenės integravimo. Parlamentas taip pat turi pripažinti, kad darbas dar nebaigtas; tiesą sakant, jis tik prasidėjo, ir turime daug ką nuveikti. Tai reiškia, kad jei ir nebus vykdoma pažeidimo procedūra prieš Prancūziją, šios diskusijos nebus betikslės, nes jos buvo laiku pradėtos ir reikalingos.

  Ioan Enciu (S&D). – (RO) Kaip visi žinote, 2010 m. turėjo būti Europos kovos su skurdu, socialine atskirtimi, diskriminacija ir ksenofobija metais. Tačiau manau, kad bent jau šiais metais šis mūšis iš tikrųjų buvo pralaimėtas.

Padėtis, susijusi su pagrindinėmis teisėmis, Europos Sąjungoje ne gerėja, o tampa vis kritiškesnė. Atsižvelgdamos į ekonomikos ir finansų krizę, kai kurių valstybių narių vyriausybės vis dažniau vykdo diskriminaciją: deportavimai ir duomenų bazės, pagrįstos etninės romų kilmės kriterijais – tai veiksmai, jau atsidūrę dėmesio centre. Kol Komisija nesugebės užtikrinti pagrindinių žmogaus teisių įgyvendinimo ES, kentės jos, kaip šių teisių gynėjos, įvaizdis. Tai rizika, kurios ši institucija negali sau leisti.

Pirmininko pavaduotoja V. Reding, ar Komisija ketina nagrinėti ir tirti kitus diskriminavimo atvejus, apie kuriuos buvo pranešta valstybėse narėse? Ar Komisija galėtų baigti savo tyrimus, atsižvelgiant į jai daromą politinį spaudimą?

  Csaba Sógor (PPE). – (HU) Etninė diskriminacija aiškiai draudžiama ES ir tarptautinėje teisėje. Nepaisant to, kai kurios valstybės narės dažnai įtariamos slaptu jų teritorijose gyvenančių mažumų diskriminavimu. Dabar nenorėčiau kalbėti apie slaptą diskriminavimą, bet norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į vieną galiojantį įstatymą, dėl kurio etninės mažumos bendruomenės aiškiai atsiduria nepalankioje padėtyje. Nors naujoji Slovakijos vyriausybė pakeitė įstatymą dėl valstybinės kalbos apsaugos, ir šiuos pakeitimus galima vertinti teigiamai, įstatyme vis dar numatytos baudos. Todėl šiuo įstatymu vis dar galima bauginti ir laikyti nežinioje tuos piliečius, kurių gimtoji kalba – ne slovakų. Pareikšdama savo poziciją dėl šio įstatymo, Venecijos komisija aiškiai išdėstė, kad šis įstatymas prieštarauja Europos regioninių, arba mažumų, kalbų chartijai ir jame nepagrįstai ribojamas tautinės mažumos kalbos vartojimas. Norėčiau paprašyti Komisijos, Komisijos narės ir Europos Parlamento atidžiai išnagrinėti ir pasmerkti ES teritorijoje vykdomą praktiką, kuri gali būti naudojama etniniam ar rasiniam diskriminavimui.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Prieš mėnesį Europos Parlamentas pareiškė susirūpinimą dėl masinio romų kilmės piliečių išsiuntimo iš šalies ir atmetė bet kokias sąsajas tarp nusikalstamumo ir imigracijos. Savo ruožtu, nuo 2007 m. Rumunija rėmė Europos romų įtraukties strategiją, idėją, kuri buvo pabrėžti net rugsėjo mėn. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime.

Norėčiau pažymėti, kad iki šiol nebuvo pasiekta jokio priimtino sprendimo. Priešingai, žiniasklaidos pranešimai apie MENS duomenų bazę Prancūzijoje vėl sukėlė diskusijas dėl nediskriminavimo principo laikymosi. Manau, kad Komisija privalo pradėti tyrimą atitinkamose valstybėse narėse siekiant užtikrinti, kad administracinės procedūros nebūtų etniniais kriterijais grindžiamo klasifikavimo padarinys.

Norėčiau baigti kalbą, palankiai įvertindama praėjusį penktadienį Prancūzijos vyriausybės prisiimtą įsipareigojimą laikytis Europos teisės aktų dėl judėjimo laisvės. Prancūzija ir Rumunija privalo veikti kartu, kad palengvintų socialinę romų įtrauktį ir gautų reikiamą finansavimą.

  Ulrike Lunacek (Verts/ALE). – (DE) Ponia pirmininke, Komisijos nare, šiandienos diskusijos dar kartą parodė, koks svarbus buvo rugsėjo 9 d. Europos Parlamento priimtas sprendimas, kitaip tariant, mūsų nuomone, Prancūzija, valstybė narė, šiuo atveju pažeidė pagrindines teises, diskriminuodama žmones dėl jų etninės kilmės, ir mes paraginome jus imtis veiksmų. Labai aiškiai, entuziastingai ir ryžtingai pranešėte mums apie viską, ką atlikote iki šiol, dėl ko taip pat sulaukėte iš mūsų didelės paramos. Tačiau, mūsų nuomone, dabar žengiate žingsnį atgal, nes raginimai pradėti Sutarties pažeidimo procedūrą dėl diskriminavimo etninės kilmės pagrindais buvo dar kartą pagrįsti dokumentais, kuriuos keli kalbėjusieji nariai jau minėjo ir apie kuriuos šiandien kalbama Prancūzijos laikraščiuose. Visiškai aišku, kad romai buvo diskriminuojami dėl jų etninės kilmės ir buvo pažeista ne tik jų judėjimo laisvė. Todėl dar kartą raginu imtis veiksmų ir pradėti procedūras.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Duomenų bazių apie asmenis, dalyvaujančius neteisėtoje veikloje, kūrimas – beveik įprasta saugumo tarnybų atliekamo prevencinio darbo dalis.

Duomenų bazės kuriamos remiantis nacionaline teise, sukauptus duomenis gali gauti tik įgalioti asmenys, o surinkta informacija gali būti naudojama tik siekiant apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų veikų. Esu beveik įsitikinęs, kad, kaip ir saugumo tarnybas kitose šalyse, tarnybas Prancūzijoje ir Nyderlanduose domina tik tokios informacijos, kurios jiems tikrai reikia darbe, saugumo analizė. Paprastai informacija apie etninę ar rasinę kilmę neįtraukiama. Bet koks galimas per didelis saugumo tarnybų uolumas, be abejonės, gali būti ištirtas ir, atsižvelgiant į gautus rezultatus, atitinkamai išspręstas, kad būtų priimtinas Europos Sąjungai.

  Csanád Szegedi (NI). – (HU) Ponios ir ponai, Judėjimas už geresnę Vengriją („Jobbik“) dar 2006 m. pasiūlė, kad įrašuose apie teistumą būtų nurodoma asmens etninė kilmė, kad prireikus būtų atkreiptas dėmesys į čigonų nusikaltėlius. Vis dar laikomės tokios pozicijos. Tuo metu kairiųjų liberalių pažiūrų žiniasklaida išvadino „Jobbik“ ekstremistų partija. Praėjus ketveriems metams Prancūzijoje sudarinėjami sąrašai, susiję su čigonų išsiuntimais iš šalies. Nyderlanduose jie laikomi grėsme nacionaliniam saugumui, taip pat aiškėja, kad ir ten esama tokių duomenų bazių. Taip pat sužinome, kad Suomijos kalinimo įstaigose registruojama čigonų nusikaltėlių etninė kilmė.

Norėčiau pateikti klausimą vienai iš čia esančių pranešėjų, kuri taip garsiai juokėsi, kai buvo kalbama apie aukas Vengrijoje. Manau, ji elgiasi itin veidmainiškai, smerkdama duomenų apie čigonus rinkimą, o kaip Slovakijos politikė remia rasistinį kalbos įstatymą, pagal kurį etniniais pagrindais žmonės baudžiami už tai, kad kalba savo gimtąja kalba.

  Viviane Reding, Komisijos pirmininko pavaduotoja. – Ponia pirmininke, trumpai tariant, byla prieš Prancūziją nėra nutraukta. Ji atidėta, nes turime palaukti, kol teisės aktas bus įgyvendintas praktiškai, ir negalime pareikšti nuomonės dėl teisinių pasiūlymų. Teisiniai pasiūlymai yra priimtini, bet jie turi būti įgyvendinti, kad galėtume nutraukti bylą. Todėl byla vis dar nėra nutraukta.

Kalbant apie etnines duomenų bazes, kurias CNIL, nepriklausoma Prancūzijos duomenų apsaugos institucija, tikrina remdamasi Prancūzijos teise ir šiuo atveju Europos direktyvomis, turime pasikliauti nepriklausomomis nacionalinėmis duomenų apsaugos institucijomis, nes pagal Europos teisę jos atsakingos už tokių tyrimų atlikimą. Manau, Prancūzijos nepriklausoma duomenų apsaugos institucija įrodė, kad ji sugeba puikiai atlikti savo darbą.

, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − (FR) Taigi, manau, labai svarbu nenukrypti nuo tikrųjų čia svarstomų klausimų.

Be Prancūzijoje gyvenančių romų tautybės asmenų, Europoje yra 10 mln. romų, kurie sudaro didžiausią tautinę mažumą Europoje. Aš pati atvykau iš šalies, kurioje yra 500 tūkst. šios tautybės gyventojų. Kadangi romų yra 10 mln., galite įvertinti problemos mastą. Romai gyvena daugumoje valstybių narių didžiuliame skurde. Jie susiduria su būsto, išsilavinimo, sveikatos ir darbo problemomis. Manau, tai, kad šios problemos vis dar nėra išspręstos, yra gėdingas dalykas. Taigi, tikiuosi, kad dabartinė veikla ir toliau bus tęsiama. Manau, ją reikia vertinti palankiai, nes neturėtume toleruoti tokios diskriminacijos.

Dabartinė veikla pasitarnaus bent jau kaip raginimas pabusti valstybėms narėms. Nepamiršau, kad šių metų balandžio mėn. Kordoboje vykusiame ministrų susitikime tik trims iš 27 valstybių narių buvo atstovaujama ministrų lygmeniu. Taigi, po metų, kai kartu su darbo grupe atliksime nuodugnų romų padėties tyrimą ir išsiaiškinsime, ar Europos lėšos panaudojamos, ar ne, sušauksime dar vieną ministrų susitikimą siekdami nustatyti, kas iš tikrųjų vyksta. Kaip minėjau, po metų sušauksime dar vieną ministrų susitikimą, kad tiksliai sužinotume, kokius įsipareigojimus prisiėmė kiekviena valstybė narė dėl nacionalinių strateginių planų romų atžvilgiu platesnėje Europos sistemoje.

Manau, kad dabartinė, gana bjauri padėtis pasitarnaus bent jau tuo, kad padės užtikrinti, jog kuriant itin didelio skurdo mažinimo politikos kryptis romai nebebus nustumti į šalį.

Jeigu šį kartą mums nepavyks, nors turime galimybę tai padaryti, tada kita Europos Parlamento narių karta diskutuos tais pačiais klausimais, apie kuriuos diskutavome pastarąsias kelias savaites. Nenorime, kad taip nutiktų, todėl nedelsdami imkimės veiksmų.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Etninis klasifikavimas nėra nauja praktika valstybėse narėse, tačiau per pastaruosius metus, ypač po teroristinių išpuolių Madride ir Londone, ji tampa vis dažnesnė. Vis dėlto Jungtinė Karalystė – vienintelė valstybė narė, kuri sprendė šį klausimą ir šiuo klausimu rengė teisės aktus. Informacijos kaupimas duomenų bazėse gali būti teisėtas, ir ji gali būti naudojama teisėtiems tikslams. Tačiau kai duomenų rinkimas vykdomas pagal tokius kriterijus, kurie grindžiami vien tik rase, etnine kilme ar religija, tokios duomenų bazės turėtų būti laikomos diskriminacinėmis ir neteisėtomis. Valdžios institucijos gali teisėtai vykdyti tapatybės patikrinimus ir stebėjimą savo atitinkamose teritorijose, tuo siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą bei užkirsti kelią nusikaltimams, taip pat stebėti neteisėtą imigraciją. Tačiau nereikėtų laikyti asmenų fizinių ar etninių savybių požymiu, kad jie yra nusikaltėliai ar kad šalyje gyvena nelegaliai. Su kiekvienu asmeniu reikėtų elgtis individualiai ir surasti kitą priežastį, be asmens rasės ar etninės kilmės, kad būtų galima įtraukti duomenis apie tokį asmenį į duomenų bazę ar elgtis su juo kitaip nei su plačiąja visuomene.