Rodyklė 
Posėdžio stenograma
PDF 3866k
Antradienis, 2010 m. spalio 19 d. - Strasbūras Tekstas OL
1. Posėdžio pradžia
 2. Deleguoti aktai (Darbo tvarkos taisyklių 87a straipsnis) (žr. protokolą)
 3. Pateikti dokumentai (žr. protokolą)
 4. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų (paskelbiami pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijų) (žr. protokolą)
 5. Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento dalinis keitimas dėl Europos išorės veiksmų tarnybos - Taisomasis biudžetas Nr. 6/2010. II skirsnis (Europos Vadovų Taryba ir Taryba). III skirsnis (Komisija). X skirsnis (Europos išorės veiksmų tarnyba) - Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų dalinis keitimas (diskusijos)
 6. Tarptautinė kovos su skurdu diena ir vystymosi aspektai - Minimalių pajamų vaidmuo kovojant su skurdu ir skatinant įtraukties principais grindžiamą visuomenę Europoje (diskusijos)
 7. Iškilmingas posėdis - Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-Moono kalba
 8. Balsuoti skirtas laikas
  8.1. Krovinių ir keleivių vežimo jūra statistinės ataskaitos (A7-0217/2010, Brian Simpson) (balsavimas)
  8.2. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimas („Nordjylland“, Danija) (A7-0270/2010, Barbara Matera) (balsavimas)
  8.3. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimas („NXP Semiconductors“, Nyderlandai) (A7-0269/2010, Barbara Matera) (balsavimas)
  8.4. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimas („Qimonda“, Portugalija) (A7-0271/2010, Barbara Matera) (balsavimas)
  8.5. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimas („Cataluña automoción“, Ispanija) (A7-0272/2010, Barbara Matera) (balsavimas)
  8.6. Kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema, taikytina Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose vandenyse (A7-0260/2010, Carmen Fraga Estévez) (balsavimas)
  8.7. Konvencija dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės vakarų Atlanto žvejyboje (A7-0262/2010, Jarosław Leszek Wałęsa) (balsavimas)
  8.8. Moterų darbas be garantijų (A7-0264/2010, Britta Thomsen) (balsavimas)
 9. Paaiškinimai dėl balsavimo
 10. Balsavimo pataisymai ir ketinimai (žr. protokolą)
 11. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas (žr. protokolą)
 12. Parlamento pozicija dėl 2011 m. biudžeto projekto su Tarybos pakeitimais. Visi skirsniai – Taisomasis biudžetas Nr. 3/2010. III skirsnis (Komisija). Papildomos prekybos bananais priemonės (diskusijos)
 13. Biudžeto peržiūra (diskusijos)
 14. Klausimų valanda (klausimai Komisijai)
 15. Kova su pavėluotais mokėjimais, atliekamais pagal komercinius sandorius (diskusijos)
 16. Toksinio šlamo išsiliejimo katastrofa Vengrijoje (diskusijos)
 17. ES duomenų bazės, susijusios su rasine ir etnine kilme (diskusijos)
 18. Kito posėdžio darbotvarkė (žr. protokolą)
 19. Posėdžio pabaiga


  

PIRMININKAVO: JERZY BUZEK
Pirmininkas

 
1. Posėdžio pradžia
Kalbų vaizdo įrašas
 

(Posėdis pradėtas 9.05 val.)

 

2. Deleguoti aktai (Darbo tvarkos taisyklių 87a straipsnis) (žr. protokolą)

3. Pateikti dokumentai (žr. protokolą)

4. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų (paskelbiami pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijų) (žr. protokolą)

5. Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento dalinis keitimas dėl Europos išorės veiksmų tarnybos - Taisomasis biudžetas Nr. 6/2010. II skirsnis (Europos Vadovų Taryba ir Taryba). III skirsnis (Komisija). X skirsnis (Europos išorės veiksmų tarnyba) - Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų dalinis keitimas (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – bendros diskusijos apie šiuos pranešimus:

- I. Gräßle ir C. Rivellini Biudžeto kontrolės komiteto vardu pristatytus pranešimus dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Europos išorės veiksmų tarnybos iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas), Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (COM(2010)0085 - C7-0086/2010 - 2010/0054(COD)) (A7-0263/2010),

- B. Rapkay Teisės reikalų komiteto vardu pristatytą pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, (COM(2010)0309 - C7-0146/2010 - 2010/0171(COD)) (A7-0288/2010),

- R. Gualtieri ir L. Surjáno Biudžeto komiteto vardu pristatytus pranešimus dėl Tarybos pozicijos dėl 2010 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto projekto Nr. 6/2010. II skirsnis (Europos Vadovų Taryba ir Taryba). III skirsnis (Komisija). X skirsnis (Europos išorės veiksmų tarnyba). (13475/2010 - C7-0262/2010 - 2010/2094(BUD)) (A7-0283/2010).

 
  
 

Kolegos, turėčiau pasakyti, kad keletas mūsų garbių svečių iš Komisijos pateko į eismo spūstį, yra pakeliui ir turėtų pasirodyti po kelių minučių.

Netrukus užbaigsime paskutinį mūsų nepaprastai įdomių teisėkūros ir tarpinstitucinių žygių etapą: keturių šalių diskusijas apie plačių užmojų, atskaitingos ir į ateitį žvelgiančios Išorės veiksmų tarnybos kūrimą.

Šiandien kalbėsime apie teisės aktų tekstus, susijusius su darbuotojų reglamentu, finansiniu reglamentu ir taisomuoju biudžetu. Dėl šių tekstų balsuosime rytoj. Jie yra sėkmingas mėnesį trukusių įtemptų Europos institucijų derybų rezultatas; jos dirbo kartu siekdamos vieno bendro tikslo: kad Europos Sąjungos balsas būtų girdimas ir gerbiamas platesnėje pasaulio arenoje. Mes Europos Parlamente labai rimtai atsižvelgėme į savo pareigas. Laikėmės nuomonės, kad išorės veikloje, kaip ir kitose srityse, turi vyrauti Bendrijos interesai ir metodai.

Nekantraudami laukiame šiandien vyksiančių paskutinių diskusijų. Dar labiau nekantraudami laukiame, kai 2010 m. gruodžio 1 d., praėjus tik vieniems metams nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo, pradės veikti EIVT.

 
  
MPphoto
 

  Ingeborg Gräßle, pranešėja.(DE) Pone pirmininke, pone O. Chasteli, baroniene C. Ashton, pone M. Šefčovičiau, Komisijos nary J. Lewandowski, ponios ir ponai, pati nekantriai laukiu, kada ši tarnyba pradės veikti, ir tikiuosi, kad ji sulauks tarptautinio pripažinimo, nes tuo tikslu ji buvo sukurta.

Institucijos parodė galinčios įveikti sunkumus. Prie to prisidėjo Parlamentas. Sprendimus priėmėme greitai – kartais gal per greitai. Ši tarnyba – tai nežinoma sritis, terra incognita, laužanti kai kuriuos ankstesnius biudžeto ir personalo teisės aktų pagrindus. Dėl to ilgainiui patirsime didelių sunkumų. Man, Biudžeto komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto narei, mišri šios tarnybos prigimtis kelia nuolatinį rūpestį ne tik dėl jos veiksmingumo, bet paprasčiausiai dėl mūsų gebėjimo ją stebėti. Bendrame C. Rivellini ir I. Gräßle pranešime mėginama kalbėti apie šias problemas. Stengėmės rasti kuo geresnį sprendimą tarnybai, Parlamentui ir mokesčių mokėtojams. Paaiškinome procesus ir numatėme atsakomybę. Sustiprinome Parlamento įtaką dėl uždavinių užsienio politikos srityje, padidinome skaidrumą numatydami aiškius pranešimo įsipareigojimus, taip pat padidinome atskaitomybę. Aiškiai pasakėme ES ambasadoriams, kad jie atlieka pagrindinį vaidmenį, apsaugodami Europos Sąjungos interesus, ir labai svarbu, kad jų pačių tarnyba tai aiškiai rodytų. Sukūrėme sąveikas, bendrai panaudodami apskaitos sistemą ir suteikėme įgaliojimų Komisijos vidaus auditoriui stebėti, kaip valdomos tarnybai efektyviai veikti skirtos lėšos. Aktualus išlieka klausimas dėl Europos plėtros fondo ir jo integracijos į biudžetą, taip pat biudžeto įvykdymas Tarybai.

Norėčiau padėkoti visiems, kurie padėjo pasiekti šį rezultatą: bendriesiems pranešėjams ir šešėliniams pranešėjams, kartu pasirašiusiems po kompromisiniu tekstu. Taip pat norėčiau nuoširdžiai padėkoti derybų partneriams iš Tarybai pirmininkaujančios Belgijos. Jie puikiai padirbėjo.

Lieka svarbūs tarnybos namų darbai. Dėl susijungimo nenumatoma sutaupyti efektyvaus valdymo lėšų. Tarnyba numatė sutaupyti 10 proc., o tai nėra daug, tačiau kalbant apie vadovų pareigas prie šio tikslo ji nepriartėjo. Visi šnabždasi apie „meksikiečių kariuomenę“. Ar gali būti profesionali tarnyba, jeigu ji net nežino savo uždavinių? Kol kas nebuvo panaudotos galimybės nuodugniai apibrėžti tuos uždavinius, tad labai svarbu kuo greičiau grįžti prie šio klausimo. Daug dėmesio turi būti skiriama siekiant sujungti personalą. Iki šiol valstybių narių diplomatams taikomas lengvatinis režimas kelia mums rūpestį. Jeigu kai kurios pareigos yra reklamuojamos keletą kartų ir vėl ištraukiamas senas pasaulio kolonijinis žemėlapis, mums reikės surengti labai rimtas diskusijas apie tarnybą. Turėtume jai suteikti labai svarbią mūsų paramą, o Biudžeto kontrolės komitetas turi ją akylai stebėti. Linkiu jai sėkmės, kurios mums reikia dėl Europos pasaulyje.

 
  
MPphoto
 

  Crescenzio Rivellini, pranešėjas.(IT) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, ponios ir ponai, manau, kad atliktas puikus darbas dėl Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) taikomo finansinio reglamento arba, konkrečiau, dėl pagrindinių Europos Sąjungos biudžeto principų ir standartų, taikomų šiai naujai diplomatinei tarnybai. Lisabonos sutartimi sukurta EIVS apims Tarybos, Komisijos ir nacionalinių diplomatinių tarnybų darbuotojus, kurie atstovaus Europos Sąjungai visais užsienio politikos klausimais.

Pradinė EIVT struktūra turėjo keletą trūkumų, atsirandančių dėl to, kad buvo sudėtinga, decentralizuota ir turinti įvairių atšakų visame pasaulyje. Visų pirma tebekyla neaiškumų dėl finansinių veikėjų, į kuriuos buvo kreiptasi valdyti šimtus milijonų eurų sudarančius biudžetus atsakomybės, ir tai galbūt prisidėjo prie sukčiavimo ir korupcijos, dėl kurių nukentėjo Europos Sąjungos biudžetas.

Nors pagal Lisabonos sutartį labai padidėja Parlamento įgaliojimai ir jis įvardijamas kaip vienintelė Europos piliečiams atstovaujanti institucija, iš pradžių diskusiją dėl naujosios EIVT įsteigimo monopolizavo Komisija ir Taryba, kurios padarė viską, ką galėjo, kad surengtų ją pagal tarpvyriausybinį modelį, priešingą Bendrijos metodui. Po ilgų konsultacijų su Tarybai pirmininkaujančia Belgija ir Europos Komisija buvo pasiektas susitarimas, kuriuo panaikinami pradiniai susitarimai ir sustiprinamas Parlamento vaidmuo, kad jis galėtų tiesiogiai dalyvauti pagrindinėse Europos diskusijose.

Tolesni klausimai yra labai svarbūs. Komisija pateiks prie biudžeto projekto pridedamą darbo dokumentą, kuriame, be kita ko, aiškiai pateikiamos visos su Europos Sąjungos veiksmais susijusios administracinės ir veiklos išlaidos, įskaitant išlaidas, skirtas bendrai saugumo ir gynybos politikai, taip pat Europos saugumo ir gynybos politikai. 1 straipsnyje išvardijamos Europos Sąjungos institucijos. Pareigybių sąrašai turėtų būti pridedami prie Komisijos generalinių direktorių rengiamų metinių veiklos ataskaitų. Delegacijų vadovai kartu su generaliniais direktoriais dalyvauja atitinkamų Parlamento komitetų susitikimuose. EIVT ir Europos Komisijos skiriamas vienas auditorius ir apskaitos pareigūnas; šis susitarimas turės būti peržiūrėtas 2013 m. Valstybės narės įsipareigoja visiškai remti Europos Sąjungos veiksmus, užtikrindamos bet kokią Europos išorės veiksmų tarnyboje dirbančių laikinųjų darbuotojų atsakomybę.

Todėl turėsime aptarti kai kuriuos svarbius klausimus, kurie bus keliami per kas trejus metus rengiamą finansinio reglamento peržiūrą. Jie apima institucijų biudžeto įvykdymo patvirtinimą ir Europos socialinio fondo įtraukimą į bendrąjį biudžetą. Derybų rezultatas yra geras, visų pirma Parlamentui, kurio pagrindinis vaidmuo labai sustiprintas. Puiku, kad reglamente išvardijamos visos institucijos, – o tai reiškia, kad institucijų biudžeto įvykdymo patvirtinimas tėra laiko klausimas, – taip pat labai gerai, kad jame numatomas dviem institucijoms skirtas vienas auditorius ir vienas apskaitos pareigūnas. Dėkoju visiems už atliktą darbą.

 
  
MPphoto
 

  Bernhard Rapkay, pranešėjas.(DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kai sakau „ponios ir ponai“, taip pat turiu omenyje ir jus, baroniene C. Ashton, pone M. Šefčovičiau, jūsų komandą, Tarybai pirmininkaujančią valstybę, nes iš tikrųjų vyko kolegialus bendradarbiavimas, be kurio tikrai nepasiektume tokio rezultato.

Esu patenkintas dėl šio rezultato, bent jau dėl tos dalies, už kurią buvau atsakingas ir dėl kurios mačiau bendrą vaizdą. Vis dėlto sakyčiau, kad tai nelabai stebina, nes viskas prasidėjo anksčiau. Pone pirmininke, labai protingai sugalvojote nuolat sukviesti pranešėjus, kad jie iš pat pradžių pasikeistų mintimis – dar tada, kai buvo pateikti E. Broko, G. Verhofstadto ir R. Gualtieri pranešimai. Dėl to atitinkamiems žmonėms buvo aišku, ką reikės padaryti vėliau, o tiems, kurie turėjo atlikti šį darbą, buvo aišku, koks atliktas parengiamasis darbas. Dėl šios priežasties tereikėjo Tarnybos nuostatuose numatyti organizacinius aspektus, dėl kurių Parlamentas ir Taryba buvo sutarę, įsteigiant Europos išorės veiksmų tarnybą, veikiančią atskirose Tarnybos nuostatuose nustatytose kompetencijos srityse. Sakydamas „organizacinius“, turiu omenyje, kad organizavimas – tai politika, o politika – tai organizavimas. Tai, žinoma, klausimas, su kuriuo nuolat susidūrėme per išsamias derybas, nes jau tada buvo aišku, kad vienas žmogus gali tai aiškinti vienaip, o kiti – truputį kitaip. Vis dėlto manau, kad būtent bendradarbiavimu mums pavyko protingai išspręsti šiuos klausimus.

Taigi ką turėjome padaryti tada, kad pakeistume politiką ir ką turėjome numatyti Tarnybos nuostatuose? Pirma, turėjome įtraukti lygių galimybių aspektą, priimant darbuotojus pagal tris komponentus. Noriu paminėti šį klausimą, nes, kaip žinote, sutartyje nustatome, kad EIVT sudaro pareigūnai iš Komisijos, Tarybos ir iš valstybių narių diplomatinių tarnybų. Pastaroji dalis sukėlė daugiausia klausimų, nes tai buvo tam tikra naujovė. Turėjome išspręsti beveik antagonistinį prieštaravimą tarp Bendrijos metodo ir tarpvyriausybinio metodo. Akivaizdu, kad Taryba ir valstybės narės labiau palaiko tarpvyriausybinį metodą, o mes – Bendrijos metodą. Manau, kad galiu pasakyti, jog tada kartu radome sprendimą. Tuo galime būti labai patenkinti.

Mums reikėjo ir toliau reikės atsižvelgti į lyčių pusiausvyrą ir geografinės kilmės pusiausvyrą. Mums reikia šiuolaikiškos tarnybos, taip pat įskaitant ir lyčių lygybės aspekto klausimą. Džiaugiuosi, baroniene C. Ashton, kad be to, ką įtraukėme į Tarnybos nuostatus, patikinote mus, jog pateiksite dar vieną asmeninį pareiškimą, kuris papildys visą paketą. Jau tai reiškia didelę pažangą dėl lyčių lygybės aspekto ir kito geografinės pusiausvyros aspekto.

Mums reikia lygių teisių ir lygių pareigų, o jos apima lojalumą – kurį turėtų visos trys dalys – vyriausiojo įgaliotinio institutui, kurį šiuo metu įkūnija baronienė C. Ashton. Šiuo atžvilgiu turėjome nuveikti papildomo darbo dėl diplomatinių tarnybų veto teisės, susijusios su galimais diplomatinių tarnybų darbuotojų sutarčių pratęsimais. Vis dėlto mums pavyko išspręsti ir šį klausimą.

Vienam klausimui turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio. Kartu sutarėme, kad šio klausimo negalima įtraukti į Tarnybos nuostatus. Jis susijęs su tuo, kad naujajai Europos diplomatinei tarnybai taip pat reikia tam tikros atskiros tapatybės. Visi joje dirbantys žmonės turi siekti to paties tikslo ir todėl labai svarbi bendra mokymo forma ir tolesnis mokymas. Šis klausimas buvo labai svarbus kai kuriems iš mano kolegų derybininkų, ir galiu juos suprasti. Tik ką pasakiau, kad šio tikslo mums nepavyko pasiekti. Buvo aišku, kad tokio pobūdžio klausimo neįmanoma nuolat įtraukti į Tarnybos nuostatus. Tačiau šiuo atveju ir vėl turiu padėkoti vyriausiajai įgaliotinei, nes man pranešė, kad ji taip pat ketina išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu ir laiko jį svarbia pareiga ir būtinybe; be to, dėl įsipareigojimo šiuo atžvilgiu ji pateiks dar vieną pareiškimą, o tai, nors nėra Tarnybos nuostatų dalis, nuramins mus ir tuos, kuriems tai atrodo labai svarbus būsimojo bendrosios Išorės veiksmų tarnybos darbo aspektas.

Dėl šių priežasčių manome, kad labai gerai padirbėjome ir kad tarnyba yra pasirengusi rimtai darbo pradžiai gruodžio 1 d.

 
  
MPphoto
 

  Roberto Gualtieri, pranešėjas.(IT) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, Komisijos nariai, ponios ir ponai, Parlamentas pritaria naujos biudžeto dalies, skirtos Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT), sukūrimui ir papildomų lėšų darbuotojams skyrimui. Parlamentas laikosi tokios pozicijos, nes nori, kad būtų įsteigta EIVT, mat Europai jos nedelsiant reikia, tačiau, be abejo, tai nereiškia, kad ji nebeatliks savo vaidmens kaip biudžeto įstaiga diskutuojant dėl institucijos, spręsiančios krizės valdymo klausimus, pobūdžio, kaip matyti iš rezervo, kurį numatėme 2011 m. biudžete.

Reglamentais, kuriuos planuojame priimti, bus sustiprinti Madrido sutarties rezultatai ir kai kuriais atvejais bus žengta dar toliau, taigi dėl to norėčiau padėkoti B. Rapkay, I. Gräßle ir C. Rivellini. Taip pat dėkoju baronienei C. Ashton ir P. Christophersenui.

Tarnybos nuostatuose užtikrinama, kad visi EIVT darbuotojai turės tokias pat teises ir pareigas, neatsižvelgiant į jų kilmę, taip pat juose reikalaujame, kad vyriausiasis įgaliotinis užtikrintų geografinę ir lyčių pusiausvyrą. Šie susitarimai bus privalomi ir Parlamentas užtikrins, kad jų būtų laikomasi. Taip pat juose vengiame kvotų, be to, jas būtų ne tik sunku, bet ir neteisinga įgyvendinti. Finansiniame reglamente užtikrinama griežta kontrolės sistema ir pagal ją EIVT yra labai susieta su Komisija.

Palankiai vertinu, kad mums pavyko numatyti atskiras biudžeto eilutes, skirtas pagrindinėms bendrosios saugumo ir gynybos politikos misijoms, o tai reiškia didelę pažangą dėl Parlamento gebėjimo vykdyti bendrosios užsienio ir saugumo politikos kontrolę.

Įvykus rytdienos balsavimui, turėsime stipresnę, labiau Bendrijos principus atitinkančią ir labiau Parlamento kontroliuojamą EIVT. Būsime griežti ir reiklūs, vykdydami šią kontrolę, taip pat elgsimės atsakingai ir dalykiškai, nes esame pasiryžę padėti vyriausiajai įgaliotinei atlikti didžiulį uždavinį, būtent vykdyti tikrą Europos užsienio politiką, tarnaujančią jos vertybėms ir interesams.

 
  
MPphoto
 

  László Surján, pranešėjas.(HU) Pone pirmininke, malonu matyti, kad šios diskusijos vyksta dalyvaujant Tarybos ir Komisijos nariams. Kai planavome 2010 m. biudžetą, iškėlėme klausimą dėl išorės diplomatinės tarnybos išteklių. Gavome atsakymą, kad šiuo atžvilgiu išteklių nereikia, nes šį klausimą galima būtų spręsti perskirsčius biudžeto išteklius. Na, būdami Biudžeto komiteto nariai iš tikrųjų tuo nepatikėjome. Tiesa slypi per vidurį. Galima buvo išspręsti išlaidų masto klausimą, perskirsčius biudžeto išlaidas, tačiau, pridėjus du pakeitimus, išlaidos išauga vidutiniškai 44 mln. EUR. Šios papildomos sąnaudos reiškia beveik vieno ketvirčio išlaidas, o matėme, kad tarnybos sukūrimas vis dar yra ties 10 proc. lygmeniu. Be abejo, lėšų, kurioms, tikiuosi, bus pritarta rytoj, užteks ilgesniam laikotarpiui nei tam, per kurį jos bus naudojamos. Tai siejama arba galėtų būti siejama su tam tikrais uždaviniais, kaip antai tam tikros sumos keitimu. Vis dėlto, mūsų nuomone, nėra jokios prasmės to daryti dabar. Gerokai svarbiau kuo greičiau įsteigti šią tarnybą ir pasiekti didesnę jos pažangą, nes viena iš svarbių Lisabonos sutartyje numatytų nuostatų yra ta, kad pasaulyje turime būti matomi.

Vis dėlto atsisakydami laiką gaišinančių priemonių, vis tiek suteikėme lūkesčių, kaip jau tai padarė ankstesni pranešėjai. Manome, kad įsteigiant tarnybą labai svarbu palaikyti geografinę pusiausvyrą, tačiau neįtraukiame jokios privalomos nuostatos dėl rezervų, kad kartu suteiktume akstiną visai sistemai. Taip pat norėtume įžvelgti garantiją, jog turimi ištekliai bus naudojami proporcingai pagal skirtą laiką ir taupiai, nes dabar visur susiduriame su apribojimais.

Galiausiai norėtume sulaukti labai aiškaus bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos iš valstybių narių išorės veiksmų tarnybų, nes tai užtikrinus, tam tikri uždaviniai galės būti įgyvendinti tose šalyse, kuriose valstybei narei nėra atstovaujama, tačiau kurioje yra mūsų Europos tarnyba. Be to, taip bus veiksmingai naudojamos atitinkamos valstybių narių išlaidos ir, be abejo, dėl to pagerės bendradarbiavimas. Pone pirmininke, tikiuosi, kad balsuodamas Parlamentas parems šį biudžeto išteklių perskirstymą.

 
  
MPphoto
 

  Knut Fleckenstein (S&D).(DE) Pone pirmininke, norėčiau trumpai pertraukti šias diskusijas, kad praneščiau jums ir savo kolegoms apie tai, kad vakar naktį trys teroristai įsiveržė į Čečėnijos Parlamento pastatą, nužudė keletą apsaugos pareigūnų ir paėmė įkaitus. Teroristai taip pat žuvo. Parlamentas turėtų primygtinai pasmerkti šį teroro aktą, nes terorizmo niekada negalima pateisinti. Reiškiu užuojautą nukentėjusiųjų šeimoms.

Norėjau trumpai apie tai užsiminti, visų pirma atsižvelgdamas į tai, kad šią savaitę vėl diskutuosime apie Šiaurės Kaukazą. Atsiprašau, kad nutraukiau diskusijas.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Norėčiau padėkoti mūsų kolegai K. Fleckensteinui už šią informaciją. Žinoma, atsakydami į tai, ką pasakėte, smerkiame visus teroro veiksmus. Mums šis atvejis – tai ypač išsiskiriantis teroro veiksmas, nes jis buvo vykdomas prieš parlamentą. Visiškai pritariame jūsų žodžiams, reiškiame užuojautą nukentėjusiųjų šeimoms ir visiems, kurie nukentėjo. Šiuo klausimu pateiksiu oficialų pareiškimą. Apie tai dar nebuvau girdėjęs, tačiau netrukus pateiksiu oficialų pareiškimą. Labai ačiū, pone K. Fleckensteinai, kad atkreipėte mūsų dėmesį į šį faktą.

 
  
MPphoto
 

  Maroš Šefčovič, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti ponui K. Fleckensteinui, kad atkreipė mūsų dėmesį į šį svarbų klausimą. Žinoma, Komisija taip pat smerkia teroro veiksmus ir esu tikras, kad ji atitinkamai sureaguos.

Jeigu leistumėte man grįžti prie mūsų diskusijų, norėčiau visų pirma padėkoti mūsų pranešėjui B. Rapkay už jo puikų darbą, pristatant šį pasiūlymą mūsų garbiam Parlamentui. Labai gerai vertinu mūsų puikų bendradarbiavimą per pastaruosius mėnesius ir savaites dirbant su šia sudėtinga byla. Taip pat norėčiau pagirti šešėlinius pranešėjus, taip pat Teisės reikalų komitetą ir Užsienio reikalų komitetą, kurie vykstant visam šiam procesui dirbo sunkiai ir dalykiškai. Galiausiai norėčiau padėkoti Cathy, jos komandai ir Komisijos tarnyboms už nepaprastai sunkų jų darbą, kuris prisidėjo prie to, kad, tikiuosi, netrukus būtų įsteigta EIVT.

Per šią savaitę bus užbaigtas sudėtingas, su EIVT teisiniais ir biudžeto pagrindais susijęs darbas. Kertinis šio proceso akmuo – sprendimas dėl EIVT, ir dedamas pagrindas visiškai atitinka jo nuostatas. Man teko ypatinga garbė dalyvauti diskusijoje dėl EIVT steigimo, taip pat turėjau garbės atstovauti Komisijai garsiajame keturių šalių dialoge Madride. Galiu tiesiogiai paliudyti, koks svarbus buvo Europos Parlamento atstovų E. Broko, G. Verhofstadto ir R. Gualtieri indėlis siekiant sėkmingai užbaigti mūsų labai įtemptas diskusijas dėl šio klausimo. Manau, kad jų indėlis į mūsų diskusiją iš tikrųjų prisidėjo prie EIVT kaip tikrai našios ir veiksmingos Europos diplomatinės tarnybos sukūrimo.

Tą patį galima pasakyti apie mūsų pranešėjo B. Rapkay darbą. Gali atrodyti, kad Tarnybos nuostatų pakeitimai yra tik administracinio pobūdžio, tačiau taip nėra. Jie būtini, siekiant sukurti veikiančią tarnybą, kuri iš tikrųjų tarnautų Europos interesams. Komisija laikosi nuomonės, kad mūsų pranešėjo B. Rapkay pateiktas kompromisinis paketas – tai labai geras rezultatas, kuriam galima visiškai pritarti. Mano nuomone, dėl šių pakeitimų iš tikrųjų pagerėjo visas tekstas.

Norėčiau paminėti tik keletą pagrindinių šio pasiūlymo aspektų. Kaip žinote, pradžioje EIVT bus sudaroma iš trijų sutartyje minimų šaltinių, t. y. Komisijos, Tarybos Generalinio sekretoriato ir nacionalinių diplomatų. Atitinkami Tarybos ir Komisijos departamentai bus perkelti į EIVT ir šiuose departamentuose dirbančių darbuotojų teisės bus visiškai užtikrintos. Nacionaliniai diplomatai galės teikti paraiškas eiti skelbiamas laisvas pareigas. Džiaugiuosi galėdamas pareikšti, kad nuo 2013 m. liepos 1 d. kitų institucijų, įskaitant Europos Parlamentą, pareigūnai taip pat galės vienodomis sąlygomis teikti paraiškas dirbti EIVT.

Nuolatiniai pareigūnai ir nacionaliniai diplomatai turės tokias pat teises ir pareigas EIVT, taip pat bus taikomos atitinkamos Tarnybos nuostatų dalys, kad būtų užtikrintas jų nepriklausomumas ir lojalumas Europos Sąjungai. Su nacionaliniais diplomatais bus sudaromos sutartys, kurios galios ne daugiau kaip dešimt metų. Be to, valstybės narės suteiks nacionaliniams diplomatams garantiją, kad pasibaigus jų tarnybos Europos išorės veiksmų tarnyboje laikui jie bus nedelsiant grąžinti į ankstesnes pareigas.

Kompromisiniame tekste taip pat yra nuostatų, kuriose išreiškiamas rimtas įsipareigojimas pasiekti geografinės ir lyčių pusiausvyros Europos išorės veiksmų tarnyboje. Padėtis bus peržiūrėta 2013 m., kai vyriausioji įgaliotinė pateiks pranešimą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

Žinau, kad kai kurie Parlamento nariai būtų norėję griežtesnių šių pasiūlymų nuostatų, tačiau kiti joms įnirtingai priešinosi. Esu įsitikinęs, kad jūsų pateiktuose pasiūlymuose rastas suderintas sprendimas. Derybos dėl šių dokumentų ne visada buvo paprastos. Parengiamasis procesas buvo gana sudėtingas, nes dėl jo reikėjo konsultuotis su mūsų darbuotojų atstovu, tačiau sunkus darbas ir įtemptos derybos pasiteisino, ir dabar Parlamentui pateiktas labai geras derybų rezultatas.

Todėl tikiuosi, kad Europos Parlamentas rytoj priims šiuos pakeitimus. Baigdamas norėčiau išreikšti rimtą Komisijos įsipareigojimą užtikrinti sklandų EIVT sukūrimą ir jos pasirengimą teikti visą reikiamą paramą ir pagalbą šiai naujai Europos tarnybai. Tikiuosi, kad rytoj šiame Parlamente įvyks istorinis balsavimas, leisiantis sukurti Europos išorės veiksmų tarnybą.

 
  
MPphoto
 

  Janusz Lewandowski, Komisijos narys. – Pone pirmininke, dabartinės mūsų diskusijos – tai vilčių teikianti ilgos įtemptų diskusijų dėl biudžeto dienos pradžia. Norint įsteigti Išorės veiksmų tarnybą reikėjo iš dalies pakeisti finansinį reglamentą, tačiau pirmą kartą tai buvo padaryta vadovaujantis įprastine teisėkūros procedūra. Todėl rytoj Parlamentas iš dalies keis Tarybos reglamentą.

Iš tikrųjų labai džiaugiuosi, kad praėjusią savaitę per trišales diskusijas mums pavyko pasiekti susitarimą. Tai įrodo, kad pagal Lisabonos sutartį galime pasiekti rezultatų. Dėl to taip pat galėjome laiku suteikti Europos išorės veiksmų tarnybai tvirtą pagrindą. Nenoriu per daug gilintis į detales, tačiau dėl jo galima buvo skirti atskirą biudžeto dalį, užtikrinti optimalią delegacijų vadovų atskaitomybę, taip pat numatyti, kad šią Išorės veiksmų tarnybos biudžeto dalį prižiūrėtų Komisijos apskaitos pareigūnas ir vidaus auditorius. Tai bus peržiūrima.

Norėčiau padėkoti pranešėjams I. Gräßle ir C. Rivellini už jų dalykišką požiūrį ir bendradarbiavimą.

Dėl taisomojo biudžeto Nr. 6 tikiuosi, kad abi biudžeto valdymo institucijos dabar pritars šiam taisomajam biudžetui be pakeitimų. Tai taip pat būtina sąlyga, kad Išorės veiksmų tarnyba galėtų netrukus pradėti veikti.

Pirmojo naujų AD pareigų segmento pateisinimas – susidoroti su iš karto atsirandančiomis papildomomis užduotimis, tačiau iki 2013 m. siekiame palaikyti savo įsipareigojimą, kad trečdalį AD darbuotojų sudarytų valstybių narių diplomatinių tarnybų atstovai.

Todėl prašau Parlamentą paremti jau Tarybos patvirtintą taisomąjį biudžetą. Norėčiau dar kartą padėkoti pranešėjams L. Surjánui ir R. Gualtieri.

 
  
MPphoto
 

  Catherine Ashton, Komisijos pirmininko pavaduotoja-Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai. – Pone pirmininke, trumpai pasakysiu, kad visų pirma nuoširdžiai dėkoju I. Gräßle, B. Rapkay ir R. Gualtieri už didžiulį darbą, kurį jie atliko kartu su dauguma šio Parlamento narių, kad mes šį rytą būtume pasiekę šį etapą.

Žinau, kad šios derybos kartais buvo atkaklios ir kad jūs buvote atkaklūs derybininkai. Manau, kad pasiektas geras rezultatas, kuris parodo, jog Lisabonos sutartis iš tikrųjų įgyvendinama, nes Parlamentas ateityje siekia atlikti svarbų ir savarankišką vaidmenį.

Tai buvo kartu bendradarbiaujant atliktas bendras darbas, už kurį labai jums visiems dėkoju. Be to, manau, kad padėjome tarnybos pagrindus taip, kad Parlamentas tinkamai dalyvautų ateityje ir jau įsipareigojau dėl skaidrumo ir metodo, pagal kurį norėčiau dirbti su Parlamentu.

Taip pat labai aiškiai pasakiau, kad tai – tokia tarnyba, kuri privalo atspindėti Europos Sąjungos plotį ir gylį. Tai yra tokia tarnyba, kuria norėčiau, kad iš tikrųjų didžiuotųsi kiekvienas šio Parlamento narys, kiekviena valstybė narė ir kiekvienas Komisijos narys. Norėčiau, kad Europa būtų matoma per mūsų darbuotojus, mūsų paskirtus ambasadorius, centre esančius žmones. Turėsite daug galimybių užtikrinti, visų pirma 2013 m. atliekant peržiūrą, kad įsipareigojimo būtų laikomasi.

Taip pat žinau, jog nariai labai norėjo užtikrinti, kad turėtume tinkamą mokymo bazę ir gebėjimų. Tam turime teisinį pagrindą ir noriu nuraminti šį Parlamentą, kad užtikrinsime, jog skirtingų tradicijų atstovai, taip pat ateinantys iš skirtingų sričių bus kartu suburti į iš tikrųjų europietišką tarnybą, kuri ir vėl atspindės visa tai, kas buvo pasakyta ją kuriant iki šio momento.

Norėjau visų pirma padėkoti E. Lichtenbergeriui ir J. Saryuszui-Wolski už jų atliktą, su mokymu susijusį darbą. Žinau, kad turime aptarti gerokai daugiau klausimų ir nekantraudama laukiu šių diskusijų su jumis ir kitais asmenimis per ateinančias savaites ir mėnesius, tačiau visiškai įsipareigoju užtikrinti, kad mokymas – tai mūsų tarnybos kūrimo metodo dalis. Tai sakau atsižvelgdama į šias tarnybos sukūrimo ekonominės aplinkos ir ekonominio klimato sąlygas ir visiškai įsipareigoju užtikrinti, kad tarnyba būtų rentabili.

Galiausiai ją sukūrę galėsime pasiekti savo pasaulinio lygmens siekius ir troškimus. Kiekvienas Europos Sąjungos pilietis yra veikiamas mūsų užsienio politikos, prekybos ir plėtros, kovos su terorizmu veiksmų. Tai visų pirma jiems skirta tarnyba, taigi Europos piliečių atstovų akivaizdoje įsipareigoju užtikrinti, kad tarnyba įgyvendintų jūsų keliamus tikslus.

 
  
MPphoto
 

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas.(FR) Pone pirmininke, baroniene Ashton, Komisijos nariai, gerbiami nariai, Tarybos vardu norėčiau padėkoti Parlamento pranešėjams, kurie skyrė tiek daug pastangų, kad parengtų įvairius su Europos išorės veiksmų tarnybos įgyvendinimu susijusius dokumentus: I. Gräßle bei C. Rivellini už finansinį reglamentą, B. Rapkay už Tarnybos nuostatus ir R. Gualtieri bei L. Surjánui už 2010 m. taisomojo biudžeto projektą.

Kaip žinote, po politinio susitarimo Madride ir liepos 8 d. pateiktos Europos Parlamento nuomonės liepos 26 d. Bendrųjų reikalų taryba priėmė susitarimą dėl Europos išorės veiksmų tarnybos organizavimo ir veikimo. Vis dėlto kad ši tarnyba būtų tinkamai įsteigta, turime priimti tuos tris dokumentus, kuriuos ką tik paminėjau.

Darbas su šiais skirtingais dokumentais buvo įtemptas Parlamentui bei Komisijai, vyriausiajai įgaliotinei bei Tarybai, ir visi pasistengė kuo greičiau pasiekti susitarimą pagal mums nustatytus terminus.

Tuomet, kai Parlamentas nubalsuos per šį posėdį galėsime visi švęsti ir patapšnoti vienas kitam per petį, nes sėkmingai pasiekėme susitarimą dėl įvairių dokumentų. Spalio 25 d., pirmadienį, Bendrųjų reikalų taryba gali priimti šiuos dokumentus politiniu lygmeniu. Taigi Europos išorės veiksmų tarnyba gali pradėti veikti kaip planuota, būtent gruodžio 1 d.

Viską iš esmės šį rytą pakartojo baronienė C. Ashton, Komisijos nariai ir pranešėjai. Savo ruožtu tik paminėsiu istorinį šio įvykio aspektą, kuris, praėjus metams nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo, yra viena iš svarbiausių jos naujovių. Įsteigus Europos išorės veiksmų tarnybą, gerokai padidės Europos Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumas ir matomumas.

Be abejo, darbas nebaigtas. Tai tėra jo pradžia, ir iššūkis prilygsta mūsų lūkesčiams, tačiau esu tikras, kad galime tikėtis, jog vyriausioji įgaliotinė baronienė C. Ashton jį įveiks ryžtingai ir su užsidegimu. Bet kuriuo atveju linkiu jai visokeriopos sėkmės atliekant šią misiją.

Baigdamas, pone pirmininke, turėčiau dar kartą padėkoti Europos Parlamentui už jo įsipareigojimą ir dalykišką požiūrį, kuris šiuo klausimu buvo lemiamas.

 
  
  

PIRMININKAVO: EDWARD McMILLAN-SCOTT
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 

  Jacek Saryusz-Wolski, Užsienio reikalų komiteto nuomonės referentas. – Pone pirmininke, mano komitetas, Užsienio reikalų komitetas, didele balsų dauguma pasisakė už stiprią EIVT.

„Stipri“ reiškia, kad vykdomas demokratinis ir parlamentinis jos patikrinimas bei kontrolė. „Stipri“ reiškia visos Bendrijos – t. y. atstovaujanti visų 27 valstybių narių bendrijai, gerbianti šiandieninės, o ne vakarykštės Europos Sąjungos geografinį aspektą ir įvairovę. Prieš pusę metų geografinė pusiausvyra nebuvo problema. Šiandien ji yra ir bus, tad mūsų rezoliucijos 7 pastraipoje, taip pat 6 straipsnio 6 dalyje ji bus nurodyta. Šios problemos sprendimą stebės ir du šimtai EP narių iš naujųjų valstybių narių. Gerokai didesnis dėmesys nei buvo numatyta pradiniame pasiūlyme buvo skirtas geografinei pusiausvyrai, nors tai nebuvo pakankama. Aritmetika ne visada teisinga, o teisės aktų ir geografijos negalima atmesti balsų dauguma. Tikime visų vyrų ir moterų lygybe, o ne tuo, jog vieni yra lygesni už kitus. Tai taip pat taikytina Europos Sąjungos užsienio tarnybai.

Ponia C. Ashton, nekantriai laukiame jūsų veiksmų siekiant ištaisyti padėtį dėl esamos naujųjų valstybių narių diskriminacijos būsimojoje EIVT.

 
  
MPphoto
 

  Göran Färm, Užsienio reikalų komiteto nuomonės referentas.(SV) Būdamas Užsienio reikalų komiteto pranešėjas dėl finansinio reglamento pradėjau nuo Madrido susitarimo, taip pat nuo to, kad kai kurioms sritims reikėjo skirti daugiau dėmesio. Tai yra klausimas dėl didesnio biudžeto atvirumo ir skaidrumo, nustatant konkretesnius asignavimus, visų pirma, kai tai susiję su politiškai svarbiais uždaviniais, siejamais su dideliais finansiniais reikalavimais biudžetui.

Turime apsaugoti teisę į informaciją apie bendrąsias išlaidas, įskaitant valstybių narių dalį. Turime užtikrinti patenkinamą deleguotųjų galių panaudojimo kontrolę, kad ši sudėtinga organizacija neišslystų iš mūsų rankų.

Tai siejama ne tik su Parlamento įtaka; visų pirma tai siejama su piliečių teise akylai stebėti šią svarbią Europos Sąjungos steigiamą naują tarnybą.

Šiuo atžvilgiu mums labai gerai pavyko. Mums prireikė laiko ir teko ryžtingai kovoti, kad tai pasiektume, vis dėlto manau, kad taip pat galime pasakyti, jog padėjome gerą pagrindą naujajai Europos išorės veiksmų tarnybai, kuria siekiama sustiprinti ES vaidmenį pasaulyje visiškai ir akylai stebint Parlamentui ir piliečiams, o tai svarbu.

 
  
MPphoto
 

  Filip Kaczmarek, Vystymosi komiteto nuomonės referentas.(PL) Vystymosi komiteto nuomonė dėl Tarnybos nuostatų buvo priimta visais balsais. Vystymosi komitetas patvirtina Teisės reikalų komiteto pranešimo projekte pateiktus dalinius pakeitimus, visų pirma pakeitimus, kuriais ketinama užtikrinti, kad Europos išorės veiksmų tarnybos darbuotojų samdymas būtų grįstas objektyviomis ir skaidriomis Tarnybos nuostatuose numatytomis procedūromis, taip pat būtų vadovaujamasi kitomis Bendrijos tarnautojų samdymo sąlygomis. Be to, Komisijos pasiūlymą gerina pagrindinio pranešėjo B. Rapkay pasiūlyti daliniai pakeitimai, pagal kuriuos teikiamos nuostatos dėl Europos išorės veiksmų tarnybos personalo ir kurios buvo įtrauktos į politinį susitarimą. Jos visų pirma susijusios su darbuotojų lyčių lygybe ir geografine pusiausvyra, taip pat darbuotojų iš Europos Sąjungos institucijų ir dirbusių nacionaliniuose diplomatiniuose korpusuose darbuotojų pusiausvyra. Tikiuosi, kad naujoji Išorės veiksmų tarnyba įvertins automatinį vystomojo bendradarbiavimo pobūdį ir nelaikys šio klausimo „pyragu“, t. y. užsienio politikos priemone. Tai buvo pagrindinis Vystymosi komiteto darbo tikslas.

 
  
MPphoto
 

  Véronique De Keyser, Vystymosi komiteto nuomonės referentė.(FR) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, kaip ir daugelis kitų frakcijų mano frakcija nori tam tikros Išorės veiksmų tarnybos darbuotojų pusiausvyros pagal geografinę kilmę, lytį, taip pat didelių ir mažų šalių pusiausvyros.

Vis dėlto tai vėl susiję su tarpvyriausybiniais kryžiaus žygiais ir kvotomis, ir kai viskas pasakyta ir padaryta, dėl kandidatų turi būti galiausiai sprendžiama pagal jų nuopelnus. Suprantame, kad nei pagal dabartinius įdarbinimo kriterijus, nei pagal darbuotojų samdos pasirinkimą nėra skatinama reikiama pusiausvyra, o jos taip paprastai, kaip sakėte, negalima pasiekti. Vis dėlto bet koks pusiausvyros sutrikimas siejamas su kai kuriais žmonėmis ir, prisipažinsiu, kad net mūsų gretose yra žinoma apie grėsmę, kad ja gali piktnaudžiauti tie, kurie nori susilpninti jus, baroniene C. Ashton, o ne padėti jums įveikti kylančius sunkumus, o žinome, kad jų bus.

Todėl mano frakcija nori jums aiškiai pasakyti remianti jus ir pasitikinti jumis, baroniene C. Ashton. Turime suteikti jums priemonių sėkmei pasiekti. Jau seniai laikas, kad Išorės veiksmų tarnyba būtų įsteigta, tačiau jeigu po dvejų metų kreipsitės į mus dėl didelės jūsų darbuotojų pasidalijimo problemos, kils nedidelė darbuotojų atleidimo problema, o galvodama apie jus taip pat sakau, kad šios problemos reikia žūtbūt vengti. Sėkmės!

 
  
MPphoto
 

  Kader Arif, Tarptautinės prekybos komiteto nuomonės referentas.(FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, galiausiai po daugelio mėnesių darbo siekiame padėti būsimos Europos Sąjungos Išorės veiksmų tarnybos pagrindus, tad, kaip ir daugelis prieš tai kalbėjusių mano kolegų, norėčiau padėkoti pranešėjams už jų kokybišką darbą.

Kadangi visi mes norime matyti tikrąją Europos diplomatinę tarnybą, kuri nėra tik 27 valstybių narių diplomatinių tarnybų tęsinys, labai svarbus yra finansinis reglamentas ir Tarnybos nuostatai, kuriuos aptarsime šiandien ir dėl kurių balsuosime rytoj. Jie turi mums suteikti priemonių įveikti dvigubą iššūkį: kalbėti vienu balsu tarptautinėje arenoje, tačiau taip pat užtikrinti Europos Sąjungos užsienio politikos nuoseklumą.

Atsižvelgiant į tai, prekybos politika nepatenka į vyriausiosios įgaliotinės kompetenciją, tačiau kaip buvęs už prekybą atsakingas Komisijos narys neabejoju, jog ji gali užmegzti reikiamą dialogą, kad prekybos politika, kaip numatyta sutartyje, atitiktų Europos Sąjungos išorės veiksmų tarnybos siekius, visų pirma dėl darnaus vystymosi, skurdo mažinimo ir žmogaus teisių apsaugos.

Galiausiai turėčiau pabrėžti, kad mūsų bendra politinė valia bus matuojama pagal skirtus biudžeto išteklius; nuo to priklauso mūsų gebėjimas parodyti politinę jėgą tarptautiniu mastu.

 
  
MPphoto
 

  Nadezhda Neynsky, Biudžeto komiteto nuomonės referentė.(BG) Taip pat norėčiau pasveikinti I. Gräßle, C. Rivellini ir B. Rapkay jiems atlikus didžiulį darbą.

Aiškiai pasakykime, kad Europos diplomatinės tarnybos sukūrimas – tai sudėtingas politinis procesas, turintis atspindėti interesų ir valstybių narių atstovavimo pusiausvyrą, taip pat suteikti galimybę tarnybai veikti veiksmingai, kad Europa taptų pagrindine veikėja tarptautinėje arenoje.

Kartu noriu išreikšti apgailestavimą dėl to, kad pasiūlymas dėl geografinės pusiausvyros, kuriam balsų dauguma pritarė Užsienio reikalų komitetas ir Biudžeto komitetas ir kuris, taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, atitinka Europos Parlamento 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją, nėra pakankamai paminėtas B. Rapkay pranešime.

Dėl šios priežasties, ponia C. Ashton, kreipiuosi į jus, nes, ko gero, jūs esate tas asmuo, kuris galėtų daugiausia laimėti dėl visos Europos Sąjungos motyvacijos ir ryžto. Net drįstu tikėti, kad rasite būdų užtikrinti, jog ši geografinė pusiausvyra būtų tinkamai atspindėta jūsų tarnyboje. Sėkmės!

 
  
MPphoto
 

  Edit Herczog, Biudžeto kontrolės komiteto nuomonės referentė.(HU) Biudžeto kontrolės komiteto vardu palankiai vertinu naujos institucijos sukūrimą, ir tai yra vienas iš svarbiausių praktinio Lisabonos sutarties įgyvendinimo aspektų. Be abejo, naujai institucijai reikia biudžeto. Kita vertus, ne mažiau svarbu, kad ji apibrėžtų ir laikytųsi biudžeto principų ir finansinių taisyklių, susijusių su biudžeto ir finansine atskaitomybe. Per praėjusius keletą metų mūsų komitetas diskutavo šiuo klausimu su Išorės santykių generaliniu direktoratu. Todėl norėčiau atkreipti ypatingą dėmesį į šį klausimą. Labai svarbu parengti tinkamas organizacines ir veiklos taisykles. Svarbu turėti omenyje, kad reikia vengti uždavinių, funkcijų ir išteklių dubliavimo, taip pat reikia apsvarstyti visas alternatyvas, siekiant užtikrinti išlaidų veiksmingumą. Skaidri ir paprasta organizacinė struktūra ir išteklių valdymas – tai garantija, jog naujoji organizacija veiks našiai.

Ją sudarys nariai iš trijų šaltinių: ES institucijų, valstybių narių ir šalies gavėjos ekspertų. Labai svarbu, kad šios institucijos, kurią sudaro ES institucijų ir valstybių narių atstovai, darbuotojams būtų užtikrinamos visos lygios teisės. Dėl šios priežasties suprantame mokymo svarbą, taip pat dėl to labai svarbu, kad atrankos principai ir praktika būtų grįsti vienodais procesais ir reikalavimais. Biudžeto komitetas kasmet kontroliuos šiuos aspektus.

 
  
MPphoto
 

  Zigmantas Balčytis, Biudžeto kontrolės komiteto nuomonės referentas.(LT) Norėčiau padėkoti visiems savo kolegoms pranešėjams, kurių profesionalumo dėka pakankamai greitai pavyko pasiekti politinį susitarimą tarp Europos Sąjungos institucijų ir pakloti tvirtus pagrindus Europos išorės veiksmų tarnybos sukūrimui. Neabejoju, kad tarnybos veiklos efektyvumas išaugs ir ji savo veikimu prisidės prie aukšto lygio Europos užsienio ir saugumo politikos formavimo bei Europos Sąjungos vaidmens pasaulio arenoje stiprinimo. Tarnybos veikimas turi atitikti efektyvaus ir veiksmingo finansų valdymo principus. Šiais metais tarnybai papildomai skyrėme tik 9,5 milijono eurų, tačiau tikruosius kaštus bus galima įvertinti po pirmųjų veiklos metų, kai Europos Parlamentui bus pateikta su tarnybos veikla susijusių visų išlaidų ataskaita. . Europos Parlamentui šios tarnybos veikime taip pat suteiktas atsakingas vaidmuo užtikrinti efektyvų tarnybos lėšų panaudojimą ir užtikrinti, kad Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigai sukurtų realią pridėtinę vertę Bendrijos politikai ir jos žmonėms.

 
  
MPphoto
 

  Tadeusz Zwiefka, PPE frakcijos vardu.(PL) Esu tikras, kad niekas šiame Parlamente neturi nė menkiausios abejonės dėl svarbaus Europos išorės veiksmų tarnybos vaidmens Europos Sąjungos darbe. Mūsų pastarųjų kelių mėnesių darbas buvo sutelktas į tai, kad šiai tarnybai užtikrintume tinkamą teisinę bazę bei tinkamas priemones, siekiant veiksmingo jos darbo ateityje. Dirbome laiko spaudžiami, o derybos dažnai buvo nelengvos. Su Taryba ir Komisija pasiekėme susitarimą dėl daugelio klausimų ir tikiuosi, kad dėl pasiektų kompromisų bus gautas palankus galutinis rezultatas. Teisės reikalų komiteto uždavinys buvo pasiūlyti Tarnybos nuostatų dalinius pakeitimus, kurie atitinka naujosios tarnybos poreikius ir kuriais taip pat būtų užtikrintas jos nepriklausomumas ir griežtus standartus atitinkantis darbas. Manau, kad vakar per Teisės reikalų komiteto susitikimą priimtais daliniais pakeitimais šie dalykai buvo užtikrinta, tačiau pats asmeniškai nesu visais jais, o visų pirma dėl vieno aspekto, visiškai patenkintas. Manau, kad geografinės pusiausvyros klausimas, kuris taip dažnai pabrėžiamas, galėtų būti išspręstas gerokai geriau. Be abejo, palankiai vertinu vyriausiosios įgaliotinės pareiškimus dėl to, kad ji planuoja skirti ypatingą dėmesį užtikrinant visų valstybių narių piliečių dalyvavimą tarnyboje, taip pat palankiai vertinu nuostatą, kad 2013 m. bus pateikta ataskaita, kurioje vyriausioji įgaliotinė suteiks informacijos apie tarnybos darbą.

Europos Sąjungos diplomatija turėtų būti europietiška, o tarnybos darbuotojų pilietybė neturėtų vaidinti ypatingo vaidmens. Vis dėlto mūsų pasaulėžiūra priklauso nuo mūsų kilmės ir mūsų šaknų, ir tai turi didžiulę įtaką mus supančio pasaulio suvokimui. Akivaizdu, kad kai kurių Europos Sąjungos valstybių narių atstovų nepakanka visose institucijose. Jeigu Europoje esame susivieniję įvairovėje, tuomet būtina suteikti Europai galimybę, kad ši įvairovė būtų tinkamai palaikoma ir reiškiama. Iš tikrųjų šiais klausimais dėl geografinės pusiausvyros ir diskutavome, o ne dėl to, kaip kai kurie neteisingai galvoja ir supranta, kad užtikrintume kvotas valstybėms narėms. Dėkoju pranešėjams už gerą bendradarbiavimą ir linkiu C. Ashton tinkamai panaudoti mūsų pastangas savo darbe.

 
  
MPphoto
 

  Hannes Swoboda, S&D frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, visų pirma norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjams už jų puikų darbą ir pasiektą kompromisą. Žinoma, kol kas ne visi patenkinti ir suprantu susirūpinimą, visų pirma dėl geografinės pusiausvyros. Vis dėlto galiu nuraminti J. Saryuszą-Wolski, kad mes visi, o ne tik naujieji šio Parlamento nariai, privalome užtikrinti, kad būtų pasiekta geresnė geografinė pusiausvyra, ir kad mes visi – ne tik moterys – privalome užtikrinti sveiką lyčių pusiausvyrą. Tai būtina, ir į pažadus žiūriu rimtai. Žinoma, reikalausime, kad šie dalykai būtų įgyvendinti.

Visų pirma tai klausimas dėl numatytos bendros Europos Sąjungos aukščiausios kvalifikacijos tarnybos. Jokių prieštaravimų čia nematau. Priešingai, viską reikia subendravardiklinti, nes dabar atėjo laikas veikti; dabar laikas atskleisti mūsų įsipareigojimą tarptautiniu lygmeniu veikiančiai Europos Sąjungai. Irane vyriausioji įgaliotinė jau perėmė lyderės vaidmenį, todėl labai svarbu, kad ir čia pasiektume gerų rezultatų. Svarbu, kad ne tik lėšų skirtume Artimiesiems Rytams, bet ir dalyvautume procesuose, ir tai turėtume daryti atsižvelgdami į sprendžiamus klausimus, o ne tik dėl prestižo. Dėl Rusijos turime užtikrinti, kad būtų pasiekta pragmatiškų, nors ir vertybėmis pagrįstų, santykių, visų pirma dėl mūsų bendrų kaimynų interesų. Su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis turime derėtis lygiomis teisėmis. Kai yra problemų, jas turime spręsti atvirai, kad su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis susivienytume kovodami su terorizmu ir keisdami globalizacijos formą. Kinija – tai atsirandanti naujoji didelė valstybė, taigi nenorime tam užkirsti kelio, tačiau prieštaraujame dėl tokios nacionalizmo formos, dėl kurios atsiranda tam tikras agresyvumas, visų pirma tame Azijos regione. Norime labiau įtraukti Kiniją į tarptautinę bendruomenę, įskaitant tarptautines institucijas.

Vyriausiajai įgaliotinei tai yra, be abejo, taip pat vienas iš svarbiausių spręstinų klausimų, būtent užtikrinti, kad šiose naujose tarptautinėse daugiašalėse institucijose įtvirtintume tinkamas naujas taisykles ir naują įtaką ir valdžios pasiskirstymą, kad Europos Sąjunga nebūtų suvaržyta, ir kad būtų pripažinta, jog esama naujų pasaulinio masto veikėjų. Tai yra didžiuliai diplomatinės tarnybos laukiantys uždaviniai, dėl kurių vyriausiajai įgaliotinei reikia visiškos mūsų paramos. Tarybai pirmininkaujanti Belgija, kitaip tariant jūs, pone O. Chasteli, tik ką pažadėjote, kad taip pat tinkamai paremsite vyriausiąją įgaliotinę. Tai – geras pažadas, taip pat geri padėkos žodžiai, bet tikiuosi, kad užsienio reikalų ministrai taip pat supranta, jog nėra jokios prasmės veikti vienam prieš kitą ir kad alternatyva tėra viena, t. y., kad užsienio reikalų ministrai, vyriausioji įgaliotinė ir mes, šio Parlamento nariai, galėtume kartu ryžtingai atstovauti Europai pasaulyje.

 
  
MPphoto
 

  Cecilia Wikström, ALDE frakcijos vardu.(SV) Visų pirma norėčiau padėkoti už puikų bendradarbiavimą šiuo labai svarbiu klausimu.

Be abejo, dabar baronienei C. Ashton tenka nelengvas uždavinys siekiant, kad būtų sukurta mūsų bendra Europos išorės veiksmų tarnyba. Vis dėlto kartu su Taryba ir Komisija Parlamentas padėjo pagrindą veiksmingai atstovaujančiai organizacijai, kuri iš tikrųjų galės atstovauti Europai ir Europos vertybėms bei interesams visame pasaulyje.

Europos Sąjungos stiprybė – tai įvairovė. Europos Sąjungą sudaro skirtingos kilmės, įgūdžių ir patirties turintys žmonės. Sukurdami Išorės veiksmų tarnybą, kurioje dirbti samdomi vyrai ir moterys iš visų mūsų valstybių narių, mes taip pat panaudojame didžiausią Europos stiprybę ir išteklius. Kita vertus, neturi likti nė menkiausios abejonės, kad samdant eiti pareigas naujojoje Išorės veiksmų tarnyboje lemiamas vaidmuo tenka įgūdžiams ir kvalifikacijai.

Europos Parlamentas turi puikų šūkį: „Susivieniję įvairovėje“. Šie žodžiai reiškia didžiulį įsipareigojimą ir turi gilią prasmę. Tikiuosi, kad vadovaujama baronienės C. Ashton, Išorės veiksmų tarnyba taps tikrąja Europos tarnyba, atstovaujančia visų valstybių narių piliečiams – moterims ir vyrams. Tie, kuriems bus lemta dirbti mūsų bendroje Išorės veiksmų tarnyboje, turės būti aiškiai mokomi atstovauti visai Europos Sąjungai. Visa širdimi linkiu baronienei C. Ashton sėkmės šiame svarbiame darbe.

 
  
MPphoto
 

  Franziska Katharina Brantner, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti visus dalyvaujančius su tuo, kaip tai padarėme ir kur šiandien esame. Išgelbėjome Bendrijos metodą ir vystymosi prioritetus. Padidinome demokratinę analitinę priežiūrą, visų pirma BUSP srityje. Padėjome pagrindus įtraukiai tarnybai, pagrįstai lygybės ir esprit de corps principais. Ačiū, pone C. Ashton, kad savo veiklos priemonėse paminėjote mokymo priemones lyčių lygybės ir geografinės pusiausvyros klausimais. Norėčiau padėkoti visiems šiame Parlamente, poniai C. Ashton ir Tarybai pirmininkaujančiai šaliai.

Taigi sukūrėme šiuolaikinę tarnybą, kuri yra daugiau nei 28-oji nacionalinė diplomatinė tarnyba? Kokia yra pridėtinė Europos išorės veiksmų tarnybos vertė?

Manau, kad žaidimas nebaigtas. Visų pirma reikės veiksmingo visų politikos sričių koordinavimo. Tebenoriu matyti struktūras, per kurias tą pasiektume.

Antra, turime stiprinti krizių valdymą ir konfliktų prevenciją. Tokia gali būti Europos Sąjungos teikiama pridėtinė vertė. Ji priklausys nuo „atitinkamos struktūros“ įgyvendinimo ir nuo to, kaip panaudojame naujas pareigybes ir dėl Tarybos bei Komisijos sąsajų sukurtas pareigybes. Ar tam mums reikia daugiau ambasadorių pavaduotojų? Ar tik jums, pone C. Ashton, teks vaidmuo siųsti trumpąsias žinutes? Gyvename XXI amžiuje. Buvusių diplomatų vaidmuo priklauso XIX amžiui. Gal turėtume padiskutuoti apie tai, ar mums iš tikrųjų reikia šių žmonių ir kodėl mums jų reikia?

Tikiuosi, kad jūsų steigimo plane ir darbuotojų skyrimo prioritetuose atsispindės žadėtieji prioritetai ir tarnyba iš tikrųjų sukurs pridėtinę vertę, t. y. tai, ką ne kiekviena diplomatinė tarnyba daro ir gali padaryti. Mums svarbūs du prioritetai: konfliktų prevencija ir civilinis krizių valdymas. Pvz., tarpininkavimo grupės sukūrimas.

Žmogaus teisių srityje norime, kad ši tarnyba būtų stipri, turinti aukščiausiojo lygmens kompetenciją. Lyčių lygybė nesibaigia įdarbinimo prioritetais. Ji taip pat apima lyčių aspekto integravimą ir misijoms bei įgaliojimams teikiamą didelę svarbą. Šiuo atžvilgiu manau, būtų gerai apžvelgti ir peržiūrėti užbaigtas BSGP misijas ir jūsų tarnybai, ponia C. Ashton, ateities pasimokyti iš praeities. Manau, kad taip pajudėsime į priekį.

Visiems linkiu sėkmės, ir esu pasirengusi ir vėl dalykiškai bendradarbiauti ateityje.

 
  
MPphoto
 

  Zbigniew Ziobro, ECR frakcijos vardu.(PL) Europos Sąjunga – tai 27 narių asociacija ir tai turėtų būti atspindėta institucijos, kuriai teks atstovauti Europos Sąjungai išorėje, struktūroje. Neturime sudaryti įspūdžio, kad kai kurios šalys nėra pripažįstamos kuriant naująją tarnybą. Tarnyba turėtų atspindėti kultūros lobyną ir skirtingas Europos tautų tradicijas, įskaitant diplomatijos srityje. Todėl EP narių grupė, kurioje esu ir aš, parengė dalinį pakeitimą, kuriuo numatoma įvesti geografinės pusiausvyros veiksnį. Taigi tuo atveju, kai konkursuose atrinktų kandidatų kompetencija panaši, lemiamas paskyrimo veiksnys turi būti geografinis kriterijus. Be abejo, tai nėra griežtas sprendimas, pagal kurį būtų taikoma tokie geografiniai kriterijai samdant darbuotojus į būsimąją tarnybą, o lanksti ir papildoma priemonė. Priėmus tokią nuostatą sumažės dabartinis neproporcingumas, taigi ilgainiui galėsime užtikrinti geresnį atstovavimą. Norėčiau pabrėžti, kad šiuo sprendimu išsaugomas kompetencijos kriterijaus reikšmingumas, kuris yra labai svarbus tiems, kurie sukūrė šias priemones.

 
  
MPphoto
 

  Willy Meyer, GUE/NGL frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, kadangi šiandien tai pirmoji mano frakcijos nario kalba, norėčiau visų pirma pasakyti, kad mes, Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji, palaikome Prancūzijos darbuotojus, kurie šiandien dalyvauja visuotiniame streike prieš Prezidento N. Sarkozy antisocialines priemones.

Pirmininko sveikinimo kalboje paminėtos priežastys dėl Tarybos atstovų vėlavimo – eismo kliūtys. Jų daug, vyksta visuotinis streikas, ir mūsų frakcija tikisi, kad jis bus visiškai sėkmingas ir visoje Europoje bus atsisakyta šios antisocialinės politikos.

Norėčiau padėkoti kolegoms už atliktą darbą ir pranešti jiems, kad mūsų frakcija, deja, rytoj susilaikys per balsavimą. Nebalsuosime „prieš“, tačiau negalėsime balsuoti ir „už“, nes manome, kad, deja, pasiektas ne toks rezultatas, kokio siekėme. Mūsų tikslas buvo visapusiška Parlamento vykdoma Išorės veiksmų tarnybos kontrolė. Žinoma, nebuvo įmanoma pakeisti struktūros, nes ne šis klausimas buvo sprendžiamas, taigi mes nesame tikri dėl šios struktūros, kuri prisiims atsakomybę už saugumą ir išorės politiką.

Nacionaliniuose parlamentuose, bent jau savo, dalyvavome labai reikšmingoje demokratinėje kovoje dėl saugumo, kad turėtume visišką kontrolę ir kad net dėl karinių pajėgų dislokavimo būtų vykdoma išsami parlamento kontrolė.

Taigi esame labai toli nuo tos kontrolės, ir dėl šių priežasčių rytoj nebalsuosime „už“. Bet kuriuo atveju baigdamas norėčiau padėkoti jums už atliktą darbą.

 
  
MPphoto
 

  Fiorello Provera, EFD frakcijos vardu.(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, apibrėždami naujosios diplomatinės tarnybos struktūrą turime ne kartoti praeities klaidas, o siekti sukurti kryptingą, našią ir svarbiausia – veiksmingą instituciją. Pasinaudojant Europos politikos – pabrėžiu „Europos“ – tarnybos priemone, darbuotojai turėtų būti pasirenkami ne pagal geografinę kilmę ar lytį, o pagal turimą kvalifikaciją.

Pritariu, kad naujosios tarnybos struktūroje turėtų būti atstovaujama valstybėms narėms ir kad didelė moterų dalis būtų priimtina. Vis dėlto nė vienas iš šių aspektų negali būti viršesnis už nuopelnų ir profesinės kompetencijos kriterijus. Veiksmai, kurių privalome imtis, – tai griežtai užtikrinti lygias galimybes šias pareigas eiti visiems, nieko nediskriminuojant.

Dėl mokymo – esama tokių vietų, kaip Europos universiteto institutas Florencijoje, turintis patirties organizuojant puikų mokymą. Dėl šių priežasčių manau, kad Europos diplomatinės tarnybos kūrimas nuo nulio būtų netinkamas ir brangus.

 
  
MPphoto
 

  Angelika Werthmann (NI).(DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kad Europos valstybių interesams tarptautinėje arenoje būtų atstovaujama veiksmingiau, dėl užsienio politikos veiksmų reikia apsitarti iš anksto ir tik tuomet apie juos pranešti visam pasauliui vienu balsu. Įsteigę Europos išorės veiksmų tarnybą dabar mėginame perteikti Europos Sąjungos užsienio politikos priemones pagal nuoseklią struktūrą. Jau turimi mūsų ištekliai sujungiami, taip pat pridedama naujų, kad būtų išbaigtas vaizdas.

Kaip nurodyta mūsų kolegų pranešimuose, atsižvelgiant į naują šios struktūros pobūdį, reikia taikyti plataus užmojo nuostatas dėl skaidrumo, taip pat biudžeto ir finansinės atskaitomybės. Mums reikia išsamios EIVT uždavinių ir joje dirbančių darbuotojų apžvalgos.

Siekiant, kad Europos Parlamento biudžeto suverenitetas būtų taip pat taikomas EIVT, ši tarnyba turi būti įtrauka į Komisijos struktūrą, o Europos Parlamentui, kuris yra biudžeto valdymo institucija, turėtų būti suteikta visa informacija, kad jis galėtų veiksmingai tikrinti sąskaitas. Tarybos biudžeto vykdymo patvirtinimas tebėra mūsų darbo dalis.

EIVT gali taip vadintis tik tuo atveju, jeigu visoms valstybėms narėms teisingai atstovaujama. Kita vertus, kandidatų kvalifikacija, be abejo, turi būti prioritetas. Taip kyla klausimas dėl atstovaujamų moterų dalies. Mano požiūriu, jų gerokai per mažai ir reikalauju, kad eiti šias pareigas būtų rasta kvalifikuotų moterų. Jų tikrai yra.

 
  
MPphoto
 

  Elmar Brok (PPE).(DE) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, Komisijos nary, ponios ir ponai, Frankas Sinatra buvo vadinamas „Balsu“. Tačiau kas jis be bigbendo būtų buvęs? Jūs, baroniene C. Ashton, dabar esate Europos balsas, o Išorės veiksmų tarnyba taps puikiu orkestru. Tikiuosi, jog pasinaudosite šiuo orkestru, kad Europos balsas būtų gerai girdimas ir būtų ginami mūsų interesai. Kadangi pirminis Europos prioritetas – užtikrinti taiką Europoje, kitas didelis uždavinys, atsižvelgiant į tarptautinius sunkumus – nuo energetikos saugumo iki kovos su terorizmu, globalizacija ir dar daugiau – ginti Europos interesus pasaulyje. Šiuo atžvilgiu Jūs ir tarnyba atliks ypatingą vaidmenį. Taigi mūsų piliečiams svarbi pažanga labai priklausys nuo jūsų ir jūsų orkestro darbo.

Šiame procese mums pavyko sustiprinti Parlamento bendradarbiavimą, kontrolę ir teisę į informaciją, įskaitant biudžeto srityje. Mums pavyko apginti Bendrijos politikos, kuri būtent yra Bendrijos politika, pobūdį, taip pat užtikrinti, kad 60 proc. darbuotojų būtų Bendrijos pareigūnai. Esu tikras, kad, kitaip nei Tarybai, mums pavyko palaikyti geresnę geografinę pusiausvyrą ir lyčių lygybę. To nepadarė vyriausybės; šį darbą už jas nuveikėme mes. Be to, jeigu dabar tai teisiškai privaloma ir peržiūra turi būti atlikta 2013 m., tuomet Parlamentas daug laimėjo – tai puikus institucijų pasiektas kompromisas.

Šią priemonę taip pat privalome stebėti. Elgsimės lanksčiai, kaip priklauso, tačiau taip pat darysime spaudimą, kad jūs, baroniene C. Ashton, sėkmingai įgyvendintumėte savo uždavinį. Šiuo atžvilgiu jus paremsime, tačiau taip pat galite būti tikra dėl mūsų kritikos, jeigu nepritarsime, nes manau, kad galime laikytis vienos pozicijos šiuo klausimu, jeigu tai mūsų piliečių laukianti ateitis.

 
  
MPphoto
 

  Adrian Severin (S&D). – Pone pirmininke, sėkmingai suvienytos Europos nebus be toliaregės mūsų bendrų interesų skatinimo vizijos globaliu lygmeniu, už Europos Sąjungos sienų.

Tokia vizija negyvuos be plataus užmojo, atskaitingos, veiksmingos ir „komunotariškos“ Išorės veiksmų tarnybos. Tokia tarnyba nebus veiksminga be pagal nuopelnus samdomų darbuotojų.

Manau, kad dauguma mūsų gali pritarti šiems principams. Vis dėlto velnias pakiša koją dėl smulkmenų. Būtent dėl šių smulkmenų pranešimas, kuris turėjo būti techninis, virto aistringomis politinėmis diskusijomis, dėl kurių kyla grėsmė skilti į dvi grupes.

Dilema nekyla dėl „komunotarizmo“ ir tarpvyriausybiškumo, tarp nuopelnų ar kvotų, tarp senųjų ir naujųjų valstybių narių. Vis dėlto „komunotarizmo“ triumfas reiškia, kad kiekvienas valstybių narių pilietis jaučia, jog su juo elgiamasi teisingai pagal nuopelnus.

Nuopelnais grįsto kriterijaus triumfas turi būti išbandytas atrankos rezultatų pusiausvyra, nes manau, kad Dievas vienodai paskirstė nuopelnus ir nuodėmes vyrams ir moterims, seniems ir jauniems, mažiems ir dideliems, silpniems ir stipriems, vakariečiams ir rytiečiams ir pan.

Esmė ta, kad kai kurie mūsų Sąjungos nariai – daugiausia naujieji nariai – jaučiasi diskriminuojami. Net jeigu šis suvokimas būtų klaidingas, tebeturime jį priimti pagarbiai ir rūpestingai, nes svarbiausia yra mūsų vienybė.

Kvestionuojami ne kriterijai, o garantijų pakankamumas, kad jie bus tinkamai stiprinami, taip pat kad akivaizdžiai sutrikus pusiausvyrai bus taikomi taisomieji veiksmai.

Galiu tik tikėtis, kad vyriausioji įgaliotinė taisys sutrikusią pusiausvyrą vykstant procesui, kuris akivaizdžiai paskatino šį suvokimą, taip pat tikiuosi, kad būsimoji Europos diplomatijos akademija ar kažkas panašaus mums padės sukurti kompetentingų ir mūsų bendriems interesams bei Europos institucijoms lojalių Europos diplomatų korpusą.

 
  
MPphoto
 

  Gerben-Jan Gerbrandy (ALDE).(NL) Pone pirmininke, šiose diskusijose, per kurias pagrindinis dėmesys skiriamas Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) priežiūrai ir organizavimui, neturėtume pamiršti bendros šios tarnybos svarbos, kuri šiaip ar taip yra didi. Ji galėtų tapti vienu iš svarbiausių žingsniu visavertės Europos užsienio politikos link.

Net ir mano šalyje, kuri, bijau, tam vis labiau intravertiška, uždavinių perdavimas šiai naujai EIVT atsispindi naujosios koalicijos susitarime. Reikia pripažinti, kad kol kas šie uždaviniai siejami su konsuliniais uždaviniais, tačiau esu tikras, kad netrukus ir mūsų diplomatiniai uždaviniai bus geriausiai vykdomi Europos lygmeniu.

Pone pirmininke, šiandien daugiausia dėmesio skiriame EIVT finansinei ir organizacinei daliai, o tai svarbus aspektas. Ši tarnyba galės visapusiškai veikti tik tada, kai bus įtvirtintas pakankamas skaidrumas ir finansinė atskaitomybė. Todėl labai džiaugiuosi dėl institucijų pasiekto susitarimo iš tikrųjų pradėti veikti. Tam buvo kilusi grėsmė, kai Parlamentas pateikė labai išsamius reikalavimus. Iš tikrųjų mūsų Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija kažkiek jiems prieštaravo.

Vis dėlto norėčiau pasveikti pranešėjus. Priimtas geras dokumentų paketas ir mano frakcija jam visiškai pritars. Pagaliau tikiuosi, kad rytoj priėmus šiuos dokumentus tarnyba labai greitai galės pradėti veikti.

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock (ECR). – Pone pirmininke, mišrios sui generis EIVT sukūrimą lydėjo gausios diskusijos, tačiau reikia įvertinti ir vyriausiosios įgaliotinės C. Ashton gebėjimus pasiekti sutarimą tuo metu, kai Europos vadovų dėmesys buvo sutelktas į euro zonos krizę. Jungtinės Karalystės konservatoriai priešinosi šios tarnybos sukūrimui, bijodami, kad ji pakenks Jungtinės Karalystės išimtinei teisei vykdyti nepriklausomą užsienio politiką. Dabar, kai tarnyba virto politine realybe, dirbsime su ja dalykiškai, kad užtikrintume Jungtinės Karalystės interesų skatinimą ir apsaugą.

Vienas iš būdų – vykdyti lobizmą, kad Jungtinės Karalystės pareigūnai ES ir Užsienio reikalų ministerijos diplomatai eitų pareigas tarnyboje, nes, stebėtina, Jungtinei Karalystei nėra pakankamai atstovaujama ES institucijose. Nors naujoji tarnyba turi atstovauti 27 ES valstybėms narėms, ji visų pirma turi būti grįsta nuopelnais.

Galiausiai valstybės narės labai mažina savo viešąsias išlaidas. ES privalo jautriai reaguoti į taupymo poreikį, visų pirma dėl EIVT biudžeto. Kad Europos išorės veiksmų tarnyba pasitikėtų Europos piliečiai ir pritartų jos sukūrimui, labai svarbu, kad nebūtų keičiamas biudžetas.

 
  
MPphoto
 

  Jiří Maštálka (GUE/NGL). (CS) Steigiama Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) reiškia visiškai naują Europos Sąjungos užsienio politikos oficialaus įtvirtinimo priemonę. Šiuo metu matau dvi su šiuo procesu susijusias pagrindines problemas.

Pirma, aišku, kad užsienio ir saugumo politika – tai valstybių narių suvereniteto dalis. Priimant sprendimus dėl principinių klausimų, tebetaikoma veto teisė, taigi priimant daugelį sprendimų, kaip antai dėl intervencijos Irake ar Kosovo atsiskyrimo, nebuvo jokios Europos Sąjungos užsienio politikos. Taigi sukurtosios užsienio tarnybos darbotvarkė bus labai ribota, nes priimant svarbius politinius sprendimus ji tik pritars atskirų šalių sprendimui arba net nieko, visai nieko nesakys.

Nesantaikos obuolys – tai diplomatinės tarnybos sudėtis, o iš turimos informacijos matyti, kad į naujų valstybių narių vaidmenį pasirenkant komandą, švelniai tariant, yra neatsižvelgiama.

 
  
MPphoto
 

  Marta Andreasen (EFD). – Pone pirmininke, nors Europos išorės veiksmų tarnybos sukūrimo idėja niekada iš tikrųjų nebuvo palankiai vertinama, vis dėlto ES biurokratijai pavyko ją įsiūlyti, teigiant, kad ji neturės įtakos biudžetui.

Dabar suvokiame, kad biudžetas bus keičiamas ir kad jis bus 34 mln. EUR didesnis nei iš pradžių planuotas 441 mln. EUR biudžetas. Apie šį skirtumą sužinome dar iki tarnybai pradedant veikti visu pajėgumu.

Pranešime dėl finansinio reglamento reikalaujama, kad Komisijos vyriausiasis apskaitininkas ir Komisijos vidaus auditorius šias pareigas atliktų taip pat ir EIVT, nors Madride buvo sutarta, kad EIVT bus atskira institucija su savo finansų ir audito vadovais. Neatrodo, kad birželio mėn. Madride sudarytų susitarimų nuostatos būtų iškaltos akmenyje. Patekome į didžiulę sumaištį dėl EIVT struktūros.

Šios Lisabonos sutarties naujovės įgyvendinimas atrodo gana gėdingai, tačiau turiu pasakyti, kad manęs tai nestebina. Vis dėlto už šį neveiksmingumą kaip visada mokės mokesčių mokėtojai.

 
  
MPphoto
 

  Lucas Hartong (NI).(NL) Pone pirmininke, kokia liūdna – net tragiška – diena. Svarstome baronienės C. Ashton naujosios Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVS) finansavimą. Olandams niekada nebuvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę apie Lisabonos sutartį, o dabar dar mums brukama milijonus ryjanti EIVT. Tai – demokratijos įžeidimas.

EIVT mums kainuos milijonus papildomų eurų tik per likusius šiuos metus, taip pat kitais metais. Už politinį eurokratų pomėgį gali tekti mokėti, tačiau mes liksime tuščiomis rankomis. Turi būti visiškai aišku, kad Olandų laisvės partija (PVV) niekada, jokiomis aplinkybėmis nerems šios pabaisos iš Europos Sąjungos požemio. Sakome „ne“ EIVT, „ne“ Europos supervalstybei ir „taip“ tikrajai laisvei ir demokratijai, formuojamai suverenių valstybių narių.

 
  
MPphoto
 

  Jan Kozłowski (PPE).(PL) Ponios ir ponai, aptardami Europos išorės veiksmų tarnybos struktūrą neturėtume vengti arba nustumti į šalį klausimo dėl tinkamos darbuotojų geografinės pusiausvyros išlaikymo. Šiuo metu darbuotojų iš senųjų penkiolikos valstybių narių skaičius yra gerokai ir neproporcingai didesnis nei iš naujų valstybių narių. Pateiksiu truputį statistikos: prieš paskutinį paskyrimą iš 115 ambasadorių tik du buvo iš šalių, įstojusių į Europos Sąjungą 2004 m. ir vėliau. Iš neseniai paskirtų 29 ambasadorių tik keturi buvo iš naujųjų valstybių narių.

Neturime leisti, kad toks padalijimas taptų taisykle būsimojoje Išorės veiksmų tarnybos veikloje. Be tinkamo geografinio atstovavimo negalime įsteigti stiprios Išorės veiksmų tarnybos, kuri veiksmingai atstovautų mūsų visų interesams. Be to, nesididžiuosime tokia tarnyba, kaip sakė vyriausioji įgaliotinė C. Ashton. Taip pat esu įsitikinęs, kad pasinaudoję pereinamuoju laikotarpiu, per kurį neproporcingai mažas skaičius naujųjų valstybių narių atstovų būtų laipsniškai didinamas, galėtume veiksmingai ir našiai judėti link savo tikslo – skatinti Europos Sąjungos kaip pagrindinės veikėjos tarptautinėje arenoje vaidmenį.

 
  
MPphoto
 

  Kristian Vigenin (S&D).(BG) Šiandien paskutinis Parlamento posėdis, kai galime aptarti Europos išorės veiksmų tarnybos struktūrą, finansavimą ir bendrus veiklos principus. Nuo rytdienos, kai turėsime priimti galutinius sprendimus, tikėsimės tikrų rezultatų. Žinoma, esu tikras, kad kaip ir per šiandienos diskusijas Europos Parlamentas bus ta Europos institucija, kuri padės, padrąsins ir pasidalys savo idėjomis su naująja tarnyba, kad ji iš tikrųjų būtų veiksminga ir sėkmingai įkūnytų aktyvesnį ir matomesnį Europos Sąjungos vaidmenį tarptautinėje arenoje.

Iš tiesų Europos išorės veiksmų tarnyba – tai, ko gero, labiausiai matomas Lisabonos sutarties rezultatas. Visi, kurie parėmėme šią sutartį, taip pat norėtume matyti šią tarnybą kaip sėkmingai įgyvendintą sumanymą.

Norėčiau pasakyti jums, ponia C. Ashton, kad paveldėjote pusiausvyros neatitinkančią administraciją ir, deja, paaiškėjo, kad didžiausia kritika buvo siejama su jumis. Iš tikrųjų šių metų pradžioje, kai buvote vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja, naujosios valstybės narės teturėjo po vieną delegacijos vadovą Europos Sąjungoje.

Norėčiau iš karto suabejoti nuomone dėl esamo kvalifikacijų ir geografinės pusiausvyros prieštaravimo. Priešingai, manau, kad geografinė pusiausvyra ir aukštesnė kvalifikacija yra neatskiriamos. Todėl tikimės, kad nuo šiol jūsų įsipareigojimas bus vykdomas.

 
  
MPphoto
 

  Alexander Graf Lambsdorff (ALDE).(DE) Pone pirmininke, Europos išorės veiksmų tarnyba – tai vienas iš svarbiausių Lisabonos sutarties sprendimų. Teliko šešios savaitės, po kurių baronienė C. Ashton nebebus ministrė, visų pirma atsakinga už ES užsienio reikalų ministerijos steigimą, – ji taps Europos užsienio reikalų ministre, o tai – geras dalykas. Šie pasikeitimai įsigalios gruodžio 1 d., taigi šiuo atžvilgiu linkime jums visokeriopos sėkmės.

Daug diskutavome ir daug pasiekėme. Įvyko vaisingas politinis mūšis. Išvengta su senąja bendra užsienio ir saugumo politika sietinos demokratijos stygiaus, nustatyta griežtesnė atskaitomybė, pagerėjo viešųjų diskusijų kokybė. Bus vykdoma griežtesnė biudžeto kontrolė, parengti tikrajam komandiniam darbui keliami reikalavimai ir nacionaliniai diplomatai gali, jeigu nori, pasilikti Europos išorės veiksmų tarnyboje. Nebus taikomos jokios geografinės kvotos – gali kartais susidaryti įspūdis, kad tai svarbiausias čia sprendžiamas klausimas, tačiau tikrai taip nėra. Visų pirma Vokietijai būtų labai naudingos kvotos, tačiau vis dėlto esu prieš jas. Bus rengiamas bendras mokymas. Manau, kad viskas, ko reikia sėkmingai EIVT veiklai, parengta.

Kitaip tariant, Europos Parlamentas yra beveik patenkintas. Būtume iš tikrųjų patenkinti, jeigu dabar pasinaudotumėte galimybe ir iš tiesų įkurtumėte žadėtąją tinkamą konfliktų prevencijos ir krizių valdymo struktūrą. Tuomet iš pat pradžių turėtume Europos pridėtinę vertę.

 
  
MPphoto
 

  Mirosław Piotrowski (ECR).(PL) Liūdna matyti, kad dėl daugumos Užsienio reikalų komiteto narių pateiktų pasiūlymų dėl geografinio atstovavimo pusiausvyros steigiant Europos išorės veiksmų tarnybą kilo rimtų problemų ir neabejotinai ryžtingas pasipriešinimas. Taip pat akivaizdūs sunkumai rengiant darbuotojų samdymo dirbti Europos Sąjungos diplomatijos tarnyboje principus. Solidarumo ir atstovavimo principo, kuriuo ilgą laiką vadovavosi Europos Sąjunga, neturėtų nustelbti kai kurių didelių valstybių narių savanaudiškumas. Pareigų diplomatinėje tarnyboje paskirstymas tenka C. Ashton, kuri šiandien čia dalyvauja ir kuri skiria žmones išimtinai savo nuožiūra. Iš daugiau nei 100 diplomatinių tarnybų visame pasaulyje šeštajai pagal dydį Europos Sąjungos valstybei narei, Lenkijai, skirtos tik dvi. Todėl reikėtų paklausti, kokiais kriterijais vadovaudamasi Komisijos narė skyrė į pareigas? Norėčiau visiems priminti, kad iš tikrųjų Parlamentas priima sprendimą dėl Europos Sąjungos diplomatijos formavimo biudžeto struktūros.

 
  
MPphoto
 

  Raffaele Baldassarre (PPE).(IT) Pone pirmininke, priėmus Tarybos sprendimą dėl Europos išorės veiksmų tarnybos organizavimo ir veikimo, mūsų šiandien prašoma įgyvendinti šį sprendimą, iš dalies pakeitus finansinį reglamentą ir Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus.

Šiuo atžvilgiu norėčiau sutelkti dėmesį į vieną pranešimo aspektą, dėl kurio dalyvavome sudėtingose derybose: geografinės pusiausvyros klausimą sudarant Europos diplomatinį korpusą. Kai kurie nariai iš tikrųjų norėtų kitokių darbuotojų atrankos kriterijų, pagrįstų kilmės šalimi ir pilietybe. Šių pasiūlymų buvo išvengta, pateikus suderintus kompromisinius pakeitimus, kuriuose atsižvelgta į geografinę ir lyčių pusiausvyrą, nepritaikius atrankos pagal šalis kriterijų. Šaliai taikomų kvotų pasirinkimas iš tikrųjų nebūtų tinkamas arba pageidaujamas sprendimas.

Po daugiau nei 50 Europos integracijos metų dabar kuriamas pirmasis tikras Europos Sąjungos diplomatinis korpusas. Tarnybai turi būti suteiktos galimybės parengti bendrą užsienio politiką ir tarnauti Europos Sąjungos interesams tarptautinėje arenoje. Siekiant, kad ji įgyvendintų savo uždavinį, labai svarbu, kad jos darbuotojai atstovautų ne valstybėms narėms, kurių piliečiai jie yra ar kuriose buvo jų diplomatinės tarnybos, o Europos Sąjungai. Tokios pozicijos vakar laikėsi Teisės reikalų komitetas, priimdamas B. Rapkay pranešimą ir tikiuosi, kad tokios pozicijos bus laikomasi balsuojant plenariniame posėdyje.

 
  
  

PIRMININKAVO: SILVANA KOCH-MEHRIN
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 

  Zoran Thaler (S&D).(SL) Mums reikia stiprios visų 27 valstybių narių Europos Sąjungos, o ne tik mažumos Europos Sąjungos. Linkime Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) visokeriopos sėkmės. Jos reikia mums, Europos piliečiams, jos reikia Europos Sąjungai ir jos reikia visam pasauliui.

Kaip užtikrinti, kad EIVT taptų visų Europos Sąjungos piliečių tarnyba? Kaip užtikrinti jos našumą ir sėkmę, taip pat jos kaip Europos elito padėtį? Tik jeigu ji samdytų visų, kartoju – visų, Europos Sąjungos pilietybių diplomatus.

Nėra didesnės grėsmės Europos Sąjungos stiprybei ir vienybei kaip padėtis, kai ES apskritai atstovauja tik šešių valstybių piliečiai. Du trečdaliai dabartinės tarnybos, kurią paveldėjo C. Ashton, darbuotojų buvo samdomi tik iš šešių valstybių. Kaip dėl likusios 21? Kaip dėl naujųjų valstybių narių?

Dėl šių priežasčių apgailestauju, kad nepriimsime Užsienio reikalų komiteto ir Biudžeto komiteto priimtų nuostatų, nes jos padėtų ištaisyti blogiausią pusiausvyros nebuvimo pavyzdį per bent jau dešimt metų, kartoju – dešimt metų.

Mums reikia stiprios visų 27 valstybių narių Europos Sąjungos.

 
  
MPphoto
 

  Marek Siwiec (S&D).(PL) Šiandien baigiasi visiškai išskirtinė procedūra – naujos Europos institucijos steigimo procedūra. Atstovauju naujosioms valstybėms narėms ir susižavėjęs stebėjau, kokia yra praktinio integracijos įgyvendinimo esmė, kaip vyksta įvairių institucijų raginimas bei jų stumdymasis ir kaip pagaliau atsirado kažkas, kuo siekiama per bendrą užsienio politiką suvienyti tai, ko taip trūksta Europos Sąjungoje. Tai pasirodė įmanoma, ir Parlamentas prie to prisidėjo. Labai didžiuojamės, kad aktyviai dalyvavome. Naujoji tarnyba – tai ne tik vienos institucijos, bet visos Europos Sąjungos tarnyba.

Vis dėlto šios integracijos esmė – naujų šalių integracija su senosiomis. Kalbėkime atvirai – egzaminą gerai išlaikėme tik iš dalies. Jeigu šiandien kyla klausimų ir abejonių, jų kyla todėl, kad Komisijos narys, Komisijos pirmininko pavaduotojas turi užtikrinti, jog visi sprendimai dėl darbuotojų būtų skaidrūs ir kad iš jų būtų matoma, jog skiriami geriausi žmonės. Tuomet nekovosiu už geografinę lygybę, nes man žinių ir kvalifikacijos lygybė gerokai svarbesnė už geografinę lygybę, tačiau jūs, ponia C. Ashton, turėsite tai įrodyti.

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją.)

 
  
MPphoto
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D). (SK) Šiandien kalbame apie unikalų projektą; kalbame apie mūsų bendrą Europos užsienio tarnybą.

Turiu pasakyti, kad visi dalyviai nusibrėžė savo ribas, tačiau pranešėjams pavyko parengti visiems priimtiną kompromisinį tekstą, ir manau, kad Europos Parlamentas jam rytoj pritars. Mane jaudina tai, kad dauguma kalbėtojų sutelkė dėmesį tik į vieną temą, t. y. geografinį ir etninį atstovavimą, ir tik labai nedaugelis kalbėjo apie šio projekto sumanymą ir idėją. Ponios ir ponai, Europos Sąjunga praranda savo geopolitinę svarbą, o bendra užsienio tarnyba – tai žingsnis, dėl kurio ES vėl galėtų tapti viena iš pagrindinių įtakingiausių organizacijų.

Esu tikra, kad baronienė C. Ashton taip atrinks darbuotojus, jog jie iš tikrųjų atstovautų ne tik visoms 27 ES valstybėms narėms, bet visų pirma ES kaip mūsų bendram projektui.

 
  
MPphoto
 

  Elisabeth Köstinger (PPE).(DE) Ponia pirmininke, ateityje Europos išorės veiksmų tarnyba imsis pagrindinio Europos Sąjungos bendros užsienio ir saugumo politikos vaidmens. Kad savo vaidmenį atliktų tinkamai, jai reikia aiškių taisyklių, kurių pagrindu ji galėtų dirbti sklandžiai ir našiai. Visų pirma norėčiau pabrėžti EIVT finansinių sandorių stebėsenos garantiją, apie kurią buvo aiškiai kalbama I. Gräßle ir C. Rivellini pranešime. Pagrindiniai aspektai – tai visų pirma Europos Parlamentui teiktini metiniai patikinimo pareiškimai ir veiklos ataskaitos, taip pat Europos Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo galia. Taip pat palankiai vertinu požiūrį, kad valstybės narės turėtų prisiimti atsakomybę už atitinkamų darbuotojų iš atskirų valstybių narių padarytus finansinius pažeidimus. Visiškai pritariu šiam pranešimui ir jis yra svarbus žingsnis teisinga linkme.

 
  
MPphoto
 

  Richard Howitt (S&D). – Ponia pirmininke, visų pirma dėkoju vyriausiajai įgaliotinei, kad ji laikosi ilgametės parlamento tradicijos ir perėjo iš vienos pusės į kitą. Dauguma taip besielgiančių politikų praranda draugus, tačiau esu tikras, kad ji šiandien jų įgijo.

Šiame Parlamente tebebus žmonių, kurie suskaičiuos visas minutes, per kurias jūs buvote vienoje ar kitoje pusėje, kad apkaltintų jus šališkumu, ir, žinoma, pats turiu klausimų dėl šios naujos tarnybos.

Noriu, kad krizių valdymo sritis būtų visiškai įtraukta, noriu, kad didelis dėmesys būtų skirtas žmogaus teisėms ir kad būtų sąsaja su prekyba, pritariu daugeliui mūsų kolegų iš Rytų išsakytų dalykų, tačiau ar esu visiškai tikras tuo, kad kuriate visiškai sutarties dvasią atitinkančią tarnybą? Ar esu tikras, kad ir toliau vienysite skirtingus šios Europos Sąjungos interesus ir jiems atstovausite? Ar esu visiškai tikras dėl jūsų ilgalaikio įsipareigojimo laikytis lygybės ir atstovavimo principų?

Taip, esu, kaip ir rytoj balsuosiantis Europos Parlamentas.

 
  
MPphoto
 

  Ivo Vajgl (ALDE).(SL) Rasti kompromisą dėl Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) finansinio pagrindo buvo ne mažiau sudėtingas uždavinys nei pati Europa.

Interesų derinimas kiekvienu atveju bus nelengvas darbas, nes visi esame skirtingi, ir mūsų istorija skirtinga. Vis dėlto tikrovė yra tokia, kad protas, patirtis, išmintis ir gera valia – neabejotinai proporcingai pasiskirstę visoje Europoje, o būtent šis pagrindas mus iš tikrųjų jungia ir atveria mums ateitį.

Manau, kad būtų labai gerai, jog ateityje užsienio politikai, t. y. Europos vaidmeniui pasaulinio lygmens užsienio politikos srityje, skirtume ne mažiau dėmesio nei iki šiol skyrėme finansams.

Ši tarnyba nekurs užsienio politikos, užsienio politiką kurs C. Ashton kartu su kitais veikėjais, iš kurių, galiu jus patikinti, vienas pagrindinių dalyvių yra Europos Parlamentas. Be abejo, linkiu jums visokeriopos sėkmės jūsų darbe.

 
  
MPphoto
 

  Franziska Keller (Verts/ALE). – Ponia pirmininke, noriu grįžti prie galimos Europos išorės veiksmų tarnybos pridėtinės vertės klausimo. Manau, kad viena iš pridėtinių verčių, kurią ji gali ir iš tikrųjų turi sukurti, – tai politikos suderinamumas vystymosi labui, dėl kurio C. Ashton įsipareigojo.

Šis prioritetas turi būti atspindėtas personalo politikoje, visų pirma jo rengiamame mokyme, taip pat apskritai vystymosi, žmogaus teisių ir konfliktų prevencijos srityse. Šių opių klausimų negalima spręsti deklaracijomis – reikia visiško atsidavimo ir išsamaus mokymo. Būtent šiuos dalykus norime matyti nuo gruodžio 1 d.

 
  
MPphoto
 

  Jaroslav Paška (EFD). (SK) Europos išorės veiksmų tarnyba laipsniškai stiprina savo vaidmenį. Šiandien diskutuojame apie jos veiklos finansavimą.

Šiuo atžvilgiu, baroniene C. Ashton, svarbu suvokti, kad visų Europos institucijų darbą finansuoja atskiros Europos Sąjungos valstybės narės. Net ir Europos išorės veiksmų tarnyba galiausiai išgyventų tik iš 27 ES valstybių narių pinigų ir jūs, baroniene C. Ashton, turite tai gerai žinoti.

Nors reikalaujame profesionalumo, kokybės ir patirties, pasirinkdami diplomatus šiai tarnybai negalime visiškai atmesti atskirų valstybių narių geografinio atstovavimo proporcingumo principo. Neatstovaujamos svarbioje ES išorės veikloje šalys gali pajusti neteisingumo jausmą ar nusivylimą. Todėl norėčiau paprašyti jūsų, ponia vyriausioji įgaliotine, laikytis atsargaus požiūrio į diplomatų atranką.

 
  
MPphoto
 

  Francisco Sosa Wagner (NI).(ES) Ponia pirmininke, visi sutinkame, kad Išorės veiksmų tarnyba – tai istorinė Europos integracijos galimybė. Vis dėlto turime į ją plačiau pažiūrėti, nes dabar ne laikas pradėti vidaus kovas dėl artimiausiu metu pervedamų ar išsaugomų išteklių arba karą tarp skirtingų Europos institucijų.

Užuot ėmęsi šių veiksmų, dabar turime bendrai pažvelgti į tai, kokia Europos Sąjunga turi būti pasaulyje; kitaip tariant, turime imtis veiksmų, visiškai priešingų tiems, kurie vyko prieš keletą dienų teikiant Nobelio taikos premiją, kai iš Europos sklido pernelyg daug balsų ir ne visi jie buvo drąsūs. Turiu pasakyti, kad viena išimtis buvo, tai šio Parlamento pirmininkas J. Buzek, pateikęs puikų ir pagirtiną pranešimą.

 
  
MPphoto
 

  Catherine Ashton, Komisijos pirmininko pavaduotoja-Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai. – Ponia pirmininke, labai trumpai iš kitos Parlamento pusės – tikiuosi, kad išsėdėjau tinkamą skaičių minučių – norėčiau dar kartą padėkoti gerbiamiems nariams už diskusijas, kurių su didžiuliu susidomėjimu klausiausi.

Su savimi išsinešu tvirtą nusistatymą dėl geografinės ir lyčių pusiausvyros tikroje Europos tarnyboje, į kurią skiriama pagal nuopelnus.

Su savimi išsinešu būtinybę pasiekti, kad žmonės matytų aktyvesnę mūsų veiklą, susijusią su krizių valdymu ir kad ji būtų tinkamai atspindėta Europos tarnyboje.

Su savimi išsinešu ir tai, ką apibūdinau kaip žmogaus teisių „raudonąją giją“, kuri privalo driektis per visus mūsų veiksmus; su savimi, be to, išsinešu ekonomines sąlygas, kuriomis kuriu šią tarnybą, taip pat gerbiamų EP narių troškimą matyti našią tarnybą, tinkamai ir veiksmingai naudojančią išteklius.

Svarbiausia, po ištisus mėnesius trukusios ilgos kelionės, su savimi išsinešu šio Parlamento troškimą matyti veikiančią tarnybą, kad ji atspindėtų jūsų atstovaujamų rinkėjų poreikius, taip pat kad ji būtų gerai jiems tarnaujanti tarnyba. Prižadu jums stengtis, kad tai atsispindėtų visuose tarnybos veiksmuose.

 
  
MPphoto
 

  Janusz Lewandowski, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, trumpai sureaguosiu į tai, ką pasakė M. Andreasen – ir kurios jau nėra – dėl biudžeto neutralumo principo.

Tikimės, kad principas ilgainiui įsigalios, sutaupius nacionalinėms diplomatinėms tarnyboms, Komisijai ir Tarybai, taip pat dirbant vienam vidaus auditoriui ir apskaitos pareigūnui Komisijoje ir Išorės veiksmų tarnyboje. Kol kas tai geras sprendimas, kuris iki 2013 m. bus peržiūrėtas, o finansinis reglamentas neužkerta kelio tokiai peržiūrai. Tikėdamasis teigiamo balsavimo rytoj, susilaikysiu nuo tolesnių komentarų.

 
  
MPphoto
 

  Maroš Šefčovič, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – Ponia pirmininke, aš irgi norėčiau padėkoti gerbiamiems EP nariams už jų paramą ir labai teigiamą šių diskusijų atmosferą, taip pat labai svarbu padėkoti Tarybai už jos labai svarbų indėlį į visą šį procesą. Manau, kad būtent dėl šios teigiamos atmosferos taip priartėjome prie rytdienos istorinio sprendimo.

Taigi dar kartą norėčiau padėkoti Parlamento pranešėjams ir atstovams, nes dėl jų čia šį rytą buvo teigiama atmosfera. Norėčiau pasinaudoti šia proga ir palinkėti Cathy ir jos naujai tarnybai sėkmės, taip pat visiems mums palinkėti tvirtos, nuoseklios ir suderintos ES užsienio politikos, nes esu tikras, kad kartu su Cathy ir EIVT ES toliau didins savo įtaką sprendžiant pasaulio reikalus.

Baigdamas norėčiau pakartoti, kad Komisija pasirengusi glaudžiam bendradarbiavimui iš pat pradžių, taip pat geriausiai sąveikai, kurią mūsų institucijos ir valstybės narės gali kartu pasiekti.

 
  
MPphoto
 

  Bernhard Rapkay, pranešėjas.(DE) Ponia pirmininke, po savo kalbos, pasakytos šių diskusijų pradžioje, iš tikrųjų teturiu dar dvi pastabas. Pirma, o ją tyčia palikau šių diskusijų pabaigai, norėčiau padėkoti visiems šešėliniams pranešėjams už draugišką ir dalykišką bendradarbiavimą. Paprasčiausiai lengviau derėtis, kai žinai, kad kolegos tave remia. Dėl šios priežasties derybos nebuvo pernelyg sunkios.

Savo antrąja pastaba norėčiau pakartoti tai, kas jau kelis kartus buvo gvildenama per šias diskusijas, t. y. dėl geografinės pusiausvyros. N. Neynsky atsidūrė dėmesio centre, pasakiusi, kad kompromisiniame tekste nėra nieko apie tai parašyta. Paprasčiausiai jai pasiūlyčiau, kad kai mes priimsime šį tekstą, tyliai ir ramiai jį pasiskaityti. Perskaitykite tekstą! Perskaičius tekstą prašviesės protas. Tuomet pamatysite, kad, be abejo, kompromisiniame tekste yra pareiškimų – ir iš tikrųjų labai griežtų, teisiškai privalomų pareiškimų – šiuo klausimu. Tuomet visas jūsų nerimas iš tikrųjų turėtų išgaruoti.

 
  
MPphoto
 

  Roberto Gualtieri, pranešėjas.(IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad iš tikro per šias diskusijas kilusio pasitenkinimo matyti, jog EP nariai suvokė sudėtingą, tačiau labai svarbų mums kilusį uždavinį. Suvienyti funkcijas, susijusias su skirtinga politika, kurioms būtų taikoma skirtinga sprendimų priėmimo tvarka, kad Europos Sąjungos išorės veiksmai taptų nuoseklesni, nekeltų grėsmės tam tikros politikos komunotarinei prigimčiai, tačiau apimtų bendros saugumo ir gynybos politikos srityje veikiančių institucijų indėlį, nebuvo vien Europos teisės, administravimo mokslo problema ar galios santykių tarp institucijų išbandymas. Iš tiesų tai buvo būtina sąlyga prireikus suteikti vyriausiajai įgaliotinei priemonę, kuri galėtų sustiprinti Europos potencialą tarptautinėje arenoje, sustiprinti jos, kaip civilizuotos galios, vaidmenį ir leisti mums veiksmingiau veikti Artimuosiuose Rytuose, Afrikos Kyšulyje, Kaukaze ar Balkanuose.

Na, manau, kad puikiai susidorojome su šiuo iššūkiu, todėl mūsų pasitenkinimas yra visiškai pagrįstas. Manau, kad Parlamentas suteiks vyriausiajai įgaliotinei reikiamą paramą jai vykdant savo pareigas.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks spalio 20 d., trečiadienį, 12 val.30 min.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu.(RO) Šis balsavimas parodo, kad nėra jokios lygybės tarp valstybių narių ir jokio solidarumo nė vienoje frakcijoje. Pritarimas Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos pateiktam daliniam pakeitimui, pagal kurį bus įdiegtas „nuopelnų“ kriterijus pasirenkant ES delegacijų vadovus (diplomatus, kurie atstovaus Europos Sąjungai trečiosiose šalyse), parodys mums, kai jį įgyvendins socialistės Catherine Ashton Europos išorės veiksmų tarnyba, kad Rumunija ir kitos naujos valstybės narės liks tuščiomis rankomis. Nusivyliau, kad net ir šįkart mums nepavyko pasiekti Rumunijos EP narių sutarimo, siekiant apginti Rumunijos interesus. Tikėjausi, kad Adrian Severin, kaip buvęs užsienio reikalų ministras (nors ir tik keletą mėnesių), pasisakys už nustatymą tam tikrų aiškių kriterijų, taikomų skirstant delegacijų vadovų pareigybes (gyventojų skaičius, vietų Europos Parlamente skaičius, balsų paskirstymas Taryboje), užuot taikius itin subjektyvų ir miglotą „nuopelnais“ grįstą kriterijų. Visų pirma todėl, kad, kiek žinau, protiniai gabumai yra tolygiai pasiskirstę visoje ES ir nėra taip, kad visi protingi žmonės būtų susibūrę vien Vakaruose, o Rytuose telikę vieni idiotai.O dėl diplomatijos, tai Rumunijoje yra atstovų, kurie verti delegacijų vadovų pareigų.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu.(RO) Europos išorės veiksmų tarnyba turi prisidėti prie Lisabonos sutartyje nustatyto tikslo – našiai ir nuosekliai įgyvendinti ES išorės veiksmus.

Pagal dabartinę darbuotojų atrankos tvarką tai trunka ilgai ir yra sudėtinga, pareigos pradedamos eiti laipsniškai, kol suburiamas visas reikiamas personalas, kad tarnyba galėtų veikti visa pajėgumu. Nemažai naujų ES valstybių narių, visų pirma dvi pastarosios, kurios prisijungė po vėliausios plėtros bangos, yra nepakankamai atstovaujamos užsienio santykių srityje Išorės santykių GD. Ponia C. Ashton jau išreiškė savo troškimą, kad EIVT sudarytų geriausi pareigūnai, skiriami pagal profesinius kriterijus, o ne pagal kilmės šalis. Priminkime poniai C. Ashton, kad visos ES valstybės narės turi tokias pat teises ir todėl joms turi būti pakankamai atstovaujama naujosios Europos diplomatinės tarnybos struktūrose, centrinėje būstinėje Briuselyje, ir ES delegacijose. Todėl raginame ponią C. Ashton turėti omenyje, kad Europos Sąjungą sudaro 27 valstybės narės. Joms turi būti suteikta galimybė per savo atstovus EIVT prisidėti prie ES užsienio politikos tikslų ir taip užtikrinti visų Europos piliečių pasitikėjimą šia institucija.

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D), raštu.(PL) B. Rapkay pranešimas dėl Tarnybos nuostatų pakeitimo, susijusio su Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) įkūrimu, – labai svarbus dokumentas, siekiant sukurti Europos Sąjungos užsienio politiką. Prieš keletą dienų iki priimant pranešimą šis geografinės pusiausvyros klausimas virto nesantaikos obuoliu. Kolegos iš vadinamųjų senųjų šalių teigė, kad į kuriamą ES diplomatinį korpusą turėtų būti samdomi geriausi iš geriausių ir kad toks samdymas turėtų būti grįstas tik kandidatų žinių ir patirties (tik nuopelnų) kriterijais, o mes, būdami nariai iš naujųjų šalių, atkreipėme dėmesį į tai, kad ir mūsų šalyse netrūksta puikių profesionalų ir kad nors nuo stojimo į ES praėjo šešeri metai, naujųjų dešimties valstybių narių atstovų vis dar labai mažai Europos Sąjungos struktūrose. Pvz., lenkų dalis Europos Komisijos Išorės santykių generaliniame direktorate, kuris bus įtrauktas į EIVT, sudaro tik 2 proc. Mano nuomone, pranešėjo tekste pasiūlyta geografinės pusiausvyros sąvoka nėra pakankamai aiški ir negali būti laikoma aiškiu teisės pagrindu imtis priemonių dėl šios pusiausvyros nebuvimo. Todėl, deja, negaliu pritarti šiam pranešimui, nors be šio klausimo jame iš tikrųjų yra daug vertingų pasiūlymų.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE), raštu. – Europos Parlamentas pasinaudojo savo naujomis galiomis kūrybingai ir atsakingai, įtvirtindamas naujus pusiausvyros aspektus Europos tarnybos struktūroje. Šie pusiausvyros aspektai turėtų būti ne vakarykštės Europos, o išsiplėtusios ES aspektai, atspindėti septintame pakeitime. Džiaugiuosi, kad vyriausioji įgaliotinė atsižvelgė į daugumą Parlamento pasiūlymų, įskaitant parlamentinės priežiūros principą. Labai svarbu, kad geografinės pusiausvyros klausimas yra sprendžiamas visapusiškai ir teisiškai privalomai, o tai reiškia, kad kilus rimtų problemų, šias nuostatas galima įgyvendinti įstatymu. Su Komisija esame ne varžovai, o sąjungininkai ir mūsų laukia sėkmė tik kartu bendradarbiaujant. Dėl turinio pabrėžčiau būsimąją ES delegacijoms tenkančią atsakomybę stebėti žmogaus teisių padėtį tam tikroje šalyje, įskaitant nuolatinius ryšius su A. Sacharovo premijos laimėtojais ir kandidatais ją gauti. Mes drauge suinteresuoti, kad EIVT pradėtų veikti 2011 m. Nekantriai laukiame po dvejų metų pasirodančios vyriausiosios įgaliotinės ataskaitos Europos Parlamentui dėl tarnybos veikimo ir esame pasirengę priimti reikiamus pakeitimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Krzysztof Lisek (PPE), raštu.(PL) Pone pirmininke, ponios ir ponai, tikiuosi, kad tinkamai parengti reglamentai dėl Europos išorės veiksmų tarnybos užtikrins jos veiksmingą veikimą. Tokios sudėtingos institucijos, kuriai tenka labai svarbi ir vis didėjančios svarbos Europos Sąjungos kompetencijos sritis, kūrimas – nelengvas uždavinys atsižvelgiant į šiandienos pasaulio realybę. Visų pirma svarbu užtikrinti, kad tarnybos darbas būtų sutelktas Europos pozicijai stiprinti. Šiuo tikslu privalome užtikrinti, kad jos gretas papildytų labai kvalifikuoti asmenys, turintys atitinkamų įgūdžių ir patirties, ir kad atstovai iš visų valstybių narių galėtų dalyvauti įgyvendinant Europos Sąjungos užsienio politiką. Palankiai vertinu, kad B. Rapkay pranešime atsižvelgiama į tokius klausimus, kaip lygių galimybių užtikrinimas nepakankamam vienos lyties atstovavimui tam tikrose funkcinėse grupėse, taip pat geografinei pusiausvyrai, samdant dirbti Europos išorės veiksmų tarnyboje. Puikiai organizuota tarnyba, kurioje dirba geriausi ekspertai iš visų valstybių narių, – tai galimybė Europos Sąjungai įgauti svarbos ir visapusiškai panaudoti savo potencialą tarptautinėje arenoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu.(RO) Pasiekėme paskutinį sprendimų priėmimo etapą, po kurio bus įsteigta Europos išorės veiksmų tarnyba. Pasisakau už kompromisą dėl Tarnybos nuostatų ir finansinio reglamento, pagal kurį vyriausioji įgaliotinė šį gruodį turės veikiančią tarnybą.

Vis dėlto ši parama nereiškia, kad suteikiame visišką veiksmų laisvę. Vyriausioji įgaliotinė turi įvykdyti savo įsipareigojimą, kuris jau kelis kartus buvo pakartotas, kad tokios valstybės narės kaip Rumunija, kuriai šiuo metu nėra pakankamai atstovaujama Komisijos ir Tarybos užsienio reikalų struktūrose, perkeliamose į EIVT, būtų tinkamai atstovaujama. Tai nėra nacionalinės kontrolės panaudojimo EIVT klausimas, o suinteresuotumas, kad samdant darbuotojus į šią tarnybą būtų laikomasi ir geografinės pusiausvyros kriterijaus. Šis kriterijus ir kompetencija nėra vienas kitą paneigiantys.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Šiuo metu masiniai protestai ir reagavimas į griežtas taupymo priemones paralyžiuoja Prancūziją. Jeigu šiuo kartu taip pat didinamas perteklinis administravimas, kaip įvyko Graikijoje, vyriausybei plečiantis nepaisant gelbėjimo paketo reikalavimo, tuomet Europos žmonės teisėtai susierzins. Ligi šiol ES visada gyrėsi taupiu administravimu, o tai, be abejo, nėra tiesa, jeigu omenyje turime skirtingas agentūras. Penkiasdešimt generalinių direktorių su dosnia 17 tūkst. EUR sumele pirmiesiems 30 darbuotojų, 73 paaukštinimai eiti direktoriaus pareigas – galėtume lengvai susidaryti įspūdį, kad tai savitarnos parduotuvė. Žinoma, svarbu, kad EIVT darbuotojas būtų tinkamos kvalifikacijos. Šiuo atžvilgiu, pvz., lyties kvotos neatneš jokios naudos. Vis dėlto sakoma, jog „kas moka, tas ir muziką užsako“, todėl svarbu neįžeisti įmokų perviršio mokėtojų. Dėl atsisakymo padidinti vokiečių kaip darbo kalbos vartojimą EIVT jau būta tam tikrų diplomatinės nesantaikos apraiškų. Nėra protinga nesantaikos didinti. EIVT turės užtikrinti, kad ES nebūtų tik Jungtinių Amerikos Valstijų tąsa, nes iki šiol leidome amerikiečiams kištis į opius ES klausimus, kaip antai priverstinę plėtrą siekiant įtraukti Turkiją ir dėl to atsisakėme tokių svarbių partnerių, tokių kaip Rusija. Tvarka pasaulyje nebepriklauso tik nuo šių dviejų valstybių galių, atsiranda ir naujų galingų valstybių, tokių kaip Kinija. Neturėtume į tai žiūrėti pro pirštus.

 
  
MPphoto
 
 

  Kristiina Ojuland (ALDE), raštu. – Labai palankiai vertinu tai, kad po išsamių ir sudėtingų diskusijų nuspręsta sukurti Europos išorės veiksmų tarnybą. Jau seniai laukėme šios priemonės, užtikrinančios Europos Sąjungos, kaip patyrusios pasaulio veikėjos, poziciją. Vis dėlto esu truputį nusivylusi, kad nors į EIVT bus skiriama taikant išsamią atrankos procedūrą, grindžiamą nuopelnais ir lyčių bei geografine pusiausvyra, ji vis tiek neužtikrina proporcingo visų valstybių narių piliečių atstovavimo. Reikėtų pažymėti, kad suburiant žmogiškuosius išteklius iš Komisijos, Tarybos ir valstybių narių, po trečdalį iš kiekvienos iš jų, kai kurioms valstybėms narėms vis dar nepakankamai atstovaujama Komisijoje ir Taryboje, o dėl to gali nebūti pusiausvyros pačioje tarnyboje. Visiškai sutinku, kad tarnyboje turėtų dirbti kompetentingi profesionalai, tačiau taip pat esu tikra, kad tinkamų kandidatų galima surasti visose valstybėse narėse ir jais gali būti ir vyrai, ir moterys. Tai, kad Europos Sąjunga yra egalitarinė 27 valstybių narių organizacija, turėtų aiškiai atsispindėti Europos išorės veiksmų tarnybos sudėtyje, kad vertybės būtų praktiškai įgyvendinamos.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Mircea Paşcu (S&D), raštu. – Dėl galutinių EIVT sukūrimo žingsnių buvo diskutuojama šiandien, o balsuojama bus rytoj. Atkaklios derybos vyko tarp trijų Europos Sąjungos ramsčių: Tarybos, Komisijos ir Parlamento, tad kiekvienas iš jų, net jeigu ir ne visiškai patenkinamai, užtikrino savo pagrindinių interesų apsaugą. Vykstant visam šiam procesui pagrindinis dėmesys neišvengiamai buvo sutelktas į nacionalinį valstybių narių atstovavimą skiriant darbuotojus. Tuomet reikalai nepagerėjo, nepaisant vykstančių derybų nustatyti savo taisykles, procesas išliko toks, koks buvo ir galiausiai tik kelių šalių atstovai gavo pareigas, kurių siekė.

Vis dėlto manau, kad pagrindinis iššūkis naujajai tarnybai yra daugiau dėl jos turinio, o ne dėl jos sudėties: jeigu norime, kad EIVT nariai būtų iš tikrųjų europiečiai, turėsime suteikti jiems galimybę įgyvendinti tikrąją europietišką užsienio politiką. Šiuo atžvilgiu ir tarptautinės sistemos daugiapolė struktūra, ir dabartinė krizė – tai svarbios kliūtys, su kuriomis reikia įnirtingai kovoti. Priešingu atveju EIVT tik sieks nacionalinių atskirų narių tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Stavrakakis (S&D), raštu. (EL) Europos Parlamentas šiandien įrodė, kad remia Europos išorės veiksmų tarnybos steigimą, ir ją įgalioja. Manau, kad su Taryba pasiektas kompromisas dėl Parlamento teisių – visas suinteresuotąsias šalis patenkinantis kompromisas. Suprantama, kad delegacijų vadovai turi pateikti veiklos ataskaitas per kompetentingų Parlamento komitetų klausymus pagal pasikeitimo nuomonėmis su Taryba procedūrą. EIVT finansinei kontrolei taip pat reikia to paties Europos Komisijos vidaus auditoriaus ir įgaliojimus suteikiančio pareigūno. Galiausiai svarbu, kad valstybės narės įsipareigojo visiškai paremti ES užtikrinant laikinų darbuotojų atsakomybę už biudžetą ir sutikdamos skirti atskiras eilutes BUSP išlaidoms, bent jau pagrindinėms misijoms. Manome, kad pasiektas kompromisas labai padės pasiekti skaidresnį, patikimesnį ir veiksmingesnį EIVT skirtų Bendrijos biudžeto išlaidų administravimą.

 

6. Tarptautinė kovos su skurdu diena ir vystymosi aspektai - Minimalių pajamų vaidmuo kovojant su skurdu ir skatinant įtraukties principais grindžiamą visuomenę Europoje (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – bendros diskusijos skurdo tema:

- Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl Tarptautinės skurdo mažinimo dienos ir vystymosi aspektų ir

- pranešimas dėl minimalių pajamų vaidmens kovojant su skurdu ir skatinant įtraukties principais grindžiamą visuomenę Europoje, kurį Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu pateikė I. Figueireda (http://www.europarl.europa.eu/oeil/FindByProcnum.do?lang=en&procnum=INI/2010/2039" ) (A7-0233/2010).

 
  
MPphoto
 

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas.(FR) Ponia pirmininke, Komisijos nary, garbingieji nariai, kadangi 2010 m. yra Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai, akivaizdu, kad puikiai suprantame, jog dėl skurdo iškilusio uždavinio mastas neapsiriboja Europos Sąjungos sienomis, taip pat jo negalime išspręsti vien Europoje.

Pastarųjų metų pasaulinės krizės, nuo kurių nukentėjo visos, ypač neturtingiausios, šalys, parodė, kad pasaulio šalys yra labai susijusios. Todėl vystymosi skatinimas yra neatsiejama Europos veiksmų sprendžiant šių dienų pasaulinius uždavinius dalis ir ateinantys penkeri metai bus labai svarbūs Europos ir pasaulio vystymosi politikai.

Tai nustatyta Lisabonos sutarties 208 straipsnyje ir Europos konsensuse dėl vystymosi aiškiai pareiškėme, kad pagrindinis ES vystomojo bendradarbiavimo tikslas – mažinti skurdą atsižvelgiant į tvarų vystymąsi, taip pat siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų.

Tačiau siekiant visų Tūkstantmečio vystymosi tikslų, atsižvelgiant į tvarų vystymąsi, reikalinga kolektyvinė atsakomybė, kurios paisydami visi partneriai turėtų laikytis savo prisiimtų įsipareigojimų. Europos Sąjunga įsitikinusi, kad besivystančios šalys taip pat yra atsakingos už savo pačių vystymąsi ir jos pačios rūpinasi savo vystymusi. ir, svarbiausia, tik nuo jų pačių priklauso, ar jos prisiims atsakomybę siekdamos Tūkstantmečio vystymosi tikslų.

Todėl svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, siekiant šių tikslų, įskaitant demokratinį valdymą, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principo apsaugą, skurstantiesiems palankų ekonominį augimą, privataus sektoriaus vystymąsi, prekybos vystymąsi, gyventojų ir socialinį vystymąsi bei aplinkos tvarumą, būtina turėti pasaulines strategijas.

Europos Sąjunga ragina šalis partneres nedelsiant pačioms labiau pasistengti, visų pirma mažinant skurdą ir socialinę nelygybę, taip pat sukurti partnerystes su pilietine visuomene, privačiuoju sektoriumi ir vietos valdžios institucijomis. Europos Sąjunga labiau rems jų pastangas sutelkti vidaus finansinius išteklius, skirtus vystymuisi, visų pirma siekiant pagerinti viešųjų finansų valdymą ir padidinti savo fiskalinės bei muitų sistemų tvirtumą ir veiksmingumą.

Šių metų rugsėjo 22 d. aukščiausiojo lygio susitikime patvirtindamos galutinį dokumentą dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslo JT valstybės narės taip pat atnaujino savo įsipareigojimą dirbti kartu siekiant pagerinti visų žmonių socialinę ir ekonominę padėtį ir padaryti viską, kas nuo jų priklauso, siekiant užtikrinti, kad nuo dabar iki 2015 m. būtų pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslai.

 
  
MPphoto
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, pirmiausia leiskite padėkoti jums už šią galimybę kalbėti apie skurdo uždavinį ir tai, ką Europos Sąjunga gali padaryti pasauliniu lygmeniu pasinaudodama savo vystomojo bendradarbiavimo politika. Antrojoje šio pareiškimo dalyje taip pat pereisiu prie I. Figueiredos pranešimo.

Skurdo mažinimas yra svarbiausias šių laikų uždavinys. Tai uždavinys, kurį būtina išspręsti ne tik dėl akivaizdžių solidarumo ir pareigos priežasčių, bet ir siekiant pasaulinės gerovės bei stabilumo. Ir tai atitinka kiekvieno interesus. 2000 m. Jungtinėse Tautose Niujorke susirinko pasaulio lyderiai ir susitarė dėl artimiausių 15 metų tarptautinės vystymosi darbotvarkės, t. y. Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Tarp įvairių joje nustatytų tikslų ir uždavinių buvo pasaulio įsipareigojimas per pusę sumažinti ypač didelį skurdą. Kokia mūsų padėtis šiandien, likus penkeriems metams iki 2015 m. termino?

Padarėme pažangą, kuri teikia vilčių. 2000–2005 m. iš skurdo išsivadavo iš viso 120 mln. žmonių, o tai reiškia 2,4 proc. mažėjimą kasmet, tačiau dar negalime pasitenkinti pasiektais rezultatais. Šiandien 1,4 mlrd. žmonių vis dar gyvena ypač labai skurdžiai ir tarp regionų, šalių ir gyventojų grupių esama didelių skirtumų. Be to, pastarųjų metų ir dabartinė pasaulinė krizė – nuo maisto ir kuro kainų šoko iki ekonominio nestabilumo ir klimato kaitos – kelia grėsmę praeities pasiekimams ir ateities perspektyvoms.

Prieš dvi savaites aukščiausiojo lygio susitikime dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslo (TVT) patvirtintas pasaulinio masto siekis kovoti su skurdu. Europos Parlamento nariai, kuriems vadovavo Gay Mitchell, svariai prisidėjo prie to aukščiausiojo lygio susitikimo, ir esu jiems labai dėkingas už jų dalyvavimą ir paramą. Taip pat norėčiau padėkoti Parlamentui už jo paramą per visą pasirengimo procesą, kurio pabaigoje patvirtinome M. Cashmano pranešimą. Šio Parlamento nuolatinis dėmesys Tūkstantmečio vystymosi tikslams prisidėjo prie to, kad ES pozicija Niujorke būtų tvirta ir plataus užmojo. Manau, kad aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavusius Europos Parlamento narius rezultatai nuramino. Nebuvo jokių kaltinimų; priešingai, šis susitikimas suteikė naujos energijos, paskatą ir viltį, kad tikslai bus pasiekti. Aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame dalyvavo maždaug 110 valstybių ar vyriausybių vadovų, parodė, kad Tūkstantmečio vystymosi tikslai vis dar užima svarbią vietą politinėje darbotvarkėje. Europos Sąjunga, formuodama ir išreikšdama tvirtą mūsų 27 valstybių narių požiūrį, prisidėjo prie to, kad šį susitikimą lydėtų sėkmė.

Kova su skurdu taip pat užima svarbią vietą Europos Sąjungos darbotvarkėje. Tai – mūsų Europos projekto dalis. Tai pagrindinis Europos Sąjungos vystymosi politikos uždavinys, kaip nurodyta Lisabonos sutartyje, ir ne mažiau svarbu, kad tam taip pat tvirtai pritaria Europos piliečiai.

Europos Sąjunga, kaip svarbiausia pasaulio donorė, iki šiol labai daug prisidėjo prie Tūkstantmečio vystymosi tikslų siekimo. Pateiksiu jums tik du pavyzdžius, kad tik Europos Komisijos pastangomis nuo 2004 m. 9 mln. daugiau mergaičių ir berniukų pradėjo lankyti mokyklą ir 31 mln. namų ūkių prijungėme prie švaraus geriamojo vandens sistemų. Manau, kad galime tuo didžiuotis, tačiau turime ir galime daryti daugiau.

Birželio mėn. Europos lyderiai, susitardami dėl plataus užmojo plano ir įvairių veiksmų, padėjo sutvirtinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Plane pirmenybė teikiama veiklai, susijusiai su tikslais, kurių siekiant padaryta mažiausia pažanga, ir labiausiai atsiliekančiuose regionuose ir šalyse, taip pat tuose, kuriuose vyksta konfliktai ir padėtis yra nestabili. Plane taip pat patvirtinamas mūsų įsipareigojimas iki 2050 m. pasiekti 0,7 proc. BNP tikslą, nepaisant sudėtingos ekonominės ir finansinės padėties. Norėdami tai pasiekti turime kasmet įvertinti pažangą šioje srityje.

Pagrindinis mano veiklos prioritetas ir toliau lieka siekis, kad Tūkstantmečio vystymosi tikslai – visų pirma su skurdo mažinimu susijęs tikslas – iki 2015 m. taptų tūkstantmečio vystymosi tikrove.

Visi žinome, kad siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų vien pagalbos nepakaks. Taip pat labai svarbu, kad siekdami tikslų kūrybiškiau didintume savo pagalbos poveikį, skatintume tvaresnį ir labiau integruotą augimą bei sutelktume kitus ir papildomus vystymosi finansavimo šaltinius. Ne mažiau svarbu, kad pagalba būtų kokybiška ir veiksminga, įskaitant didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, taip pat užtikrinti didesnę paramą Tūkstantmečio vystymosi tikslams su pagalba nesusijusiose politikos srityse.

Parama vystymuisi turi būti suvokiama kaip katalizatorius, o ne gydymo priemonė. Dar jokia šalis nesugebėjo transformuotis vien dėl pagalbos. Tvari pažanga visų pirma priklauso nuo šalies pajėgumo skatinti integruotą ir tvarų augimą vystymo. Vystymasis gali atsirasti tik iš besivystančių šalių vidaus, o ne iš išorės, ir todėl būtent į šį „vidų“ turime sutelkti savo vystymosi iniciatyvas. Galiausiai būtent tokia yra nuosavybės principo reikšmė.

Lapkričio mėn. planuoju pradėti rengti žaliąją knygą ir inicijuoti viešas konsultacijas, siekdamas sužinoti visuomenės nuomonę apie tai, kaip patobulinti mūsų politikos sritis ir priemones siekiant geriau išnaudoti tvaraus ir integruoto augimo pažangos veiksnius mūsų šalyse partnerėse, taip pašalinant pagrindines skurdo priežastis ir sukuriant didelę mūsų vystomojo bendradarbiavimo pridėtinę vertę. Kaip visada, manau, kad jūs svariai prisidėsite prie šių diskusijų.

Norėčiau padėkoti I. Figueiredo už jos pranešimą apie minimalių pajamų schemas. Jos pranešimo esmė – pagrindinė žmonių teisė turėti pakankamai lėšų, leidžiančių jiems oriai gyventi. Tai numatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Tai paskatino Komisiją imtis kelių naujausių iniciatyvų aktyviosios įtraukties srityje, visų pirma tai yra 2008 m. Komisijos rekomendacija dėl aktyviosios įtraukties, kuriai pritarė Parlamentas ir Taryba. Rekomendacijoje nustatytos integruotos aktyviosios įtraukties strategijos, pagrįstos trimis ramsčiais, t. y. įtrauki darbo rinka, galimybė naudotis kokybiškomis paslaugomis ir tinkama parama pajamų atžvilgiu. Todėl Komisija palankiai vertina šį pranešimą.

Taip pat labai gerbiame valstybių narių kompetenciją socialinės apsaugos schemų apskritai ir konkrečiai minimalių pajamų schemų struktūros ir veikimo požiūriu. Pakankamos pajamos yra pagrindinė kovos su negalinčių dirbti žmonių skurdu sudedamoji dalis. Tai būtinas įtraukių darbo rinkų ir kovos su galinčių dirbti žmonių skurdu papildinys.

Pranešime teisingai dar kartą patvirtinamas pagrindinis paramos pajamų atžvilgiu principas, kuris turi būti adekvatus ir suderinamas su iniciatyvomis. Šiuo metu valstybės narės, siekdamos užtikrinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, taiko fiskalinio konsolidavimo priemones. Komisija pritaria nuomonei, kad taikant šias priemones reikia atsižvelgti į būtinybę apsaugoti pažeidžiamiausius visuomenės narius.

Europos Komisija iki šių metų pabaigos pristatys Europos kovos su skurdu planą, kuriame bus nustatytos konkrečios priemonės, padėsiančios valstybėms narėms siekiant tikslo iki 2020 m. ne mažiau kaip 20 mln. Europos piliečių ištraukti iš skurdo.

 
  
MPphoto
 

  Ilda Figueiredo, pranešėja.(PT) Ponia pirmininke, skurdas ir socialinė atskirtis pažeidžia žmogaus orumą ir pagrindines žmogaus teises, tačiau atrodo, kad Europos kovos su skurdu ir socialines atskirtimi metais, deja, rizikuojame pasiekti rekordinį skurde gyvenančių žmonių skaičių.

Turtingajai Europai, kurioje finansų sektoriaus ir ekonominių grupuočių pelnas toliau didėja ir yra saugomas mokesčių rojaus šalyse, tai yra stulbinantis žingsnis atgal. Todėl kyla milijonų darbuotojų, moterų, jaunuolių, algų mažinimo ir darbo be garantijų, menkai apmokamo darbo aukų, bedarbių ir apgailėtinas pensijas gaunančių pensininkų nepasitenkinimo banga.

2008 m. pabaigoje Eurostatas informavo, kad net įnešus socialinio draudimo įmokas maždaug 85 mln. žmonių grėstų skurdo rizika, tačiau tęsiant neoliberalią ES politiką ir kai kuriose valstybėse narėse toliau įgyvendinant vadinamąsias taupymo priemones padėtis taptų dar prastesnė. Šios priemonės apima algų mažinimą ir išlaidų visuomeninėms sveikatos apsaugos paslaugoms, švietimui ir kitoms sritims mažinimą, socialinės paramos išmokų mažinimą ir mokesčių padidinimą pagrindinėms prekėms, įskaitant maisto gaminius, ir tai dabar taip pat daroma Portugalijoje, Graikijoje, Airijoje ir kitose šalyse.

Nepriimtina, kad Komisija ir Taryba toliau darytų spaudimą valstybėms narėms dėl logikai prieštaraujančių Stabilumo ir augimo pakto kriterijų. Komisija ir Taryba paiso tik finansinių, bet ne socialinių aspektų, nes visas visuomenei remti skirtas lėšas atidavė bankams ir finansų sistemai, visiškai nekreipdamos dėmesio į visuomenę. Blogiausia yra tai, kad jos dabar verčia darbuotojus ir neturtingus žmones mokėti už skubias valstybės subsidijas, kurias vyriausybės, turėdamos ES lyderių paramą ir finansų grupių pritarimą, atidavė bankams.

Todėl siekiant išspręsti skurdo ir socialinės atskirties problemą būtina pakeisti politiką, kaip reikalauja milijonai protestuotojų visoje Europoje, įskaitant Strasbūrą.

Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų uždaviniai ir pagrindiniai principai nebegali ilgiau būti vien tušti žodžiai. ES duoti įsipareigojimai, susiję su JT Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimu, negali būti užmiršti.

Įgyvendinant politiką turėtų būti pripažįstamos teisės ir dalijimosi atsakomybės principas, skatinama sanglauda ir su skurdo rizika susiduriančių arba skurstančių žmonių dalyvavimas, imamasi konkrečių priemonių ir jų įgyvendinimo, siekiant užtikrinti veiksmingą skurdo prevenciją ir jo mažinimą, ir integruojami benamiai ir imigrantai, taip pat neįgalūs žmonės ir nesudaromas pavojus jaunimo ir vaikų ateičiai.

Deja, strategijoje „Europa 2020“ apsiribojama tuo, kad nurodomas būdas, kaip 20 mln. žmonių padėti iki 2020 m. įveikti skurdą, ir tai yra žingsnis atgal atsižvelgiant į vadinamojoje Lisabonos strategijoje nustatytus pradinius uždavinius.

Dėl įvairialypio skurdo ir socialinės atskirties pobūdžio makroekonomikos politikoje būtina atsižvelgti į socialinį aspektą ir tai yra sudedamoji krizės įveikimo dalis. Tai reiškia prioritetų ir politikos, visų pirma pinigų politikos, pvz., Stabilumo ir augimo pakto, biudžeto ir fiskalinės politikos, konkurencijos ir vidaus rinkos politikos pokyčius. Pirmenybę reikia suteikti ekonominei ir socialinei sanglaudai, taip pat žmogaus teisių gynimui. Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju tarp ekonominės politikos, užimtumo, socialinės ir aplinkos apsaugos politikos turėtų būti pusiausvyra ir sąžiningas turto ir pajamų padalijimas.

Šiuo atveju minimalių pajamų schemos yra veiksminga priemonė, padedanti užtikrinti žmonių socialinę apsaugą ir sumažinti atskirties ir nedarbo padarinius. Tai palengvina galimybę gauti tinkamą darbą, kovoti su nesaugumu ir menkais darbo užmokesčiais, dėl kurių daugėja neturtingų darbuotojų. Šios minimalių pajamų schemos atlieka svarbų vaidmenį perskirstant pajamas ir dėl jų užtikrinamas solidarumas ir socialinis teisingumas, visų pirma per krizę, nes jos kaip socialiniai stabilizatoriai veikia anticikliškai ir padeda gauti papildomų lėšų didinant paklausą ir vartojimą vidaus rinkoje bei kovoti su ekonomikos nuosmukiu.

Dėl to minimalių pajamų schemos, kiekvienoje šalyje pagrįstos ne mažesniu kaip 60 proc. vidutinių pajamų dydžiu, turėtų būti įtrauktos į strategiją, kurios tikslas – siekti socialinės integracijos ir kurioje būtų nustatyta bendra politika bei konkrečios pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms skirtos priemonės, susijusios su apgyvendinimu, sveikatos apsauga, švietimu ir mokymu, bei socialinėmis paslaugomis. Tai padėtų žmonėms įveikti skurdą, būtų savotiškos socialinės įtraukties priemonės ir suteiktų galimybę gauti darbą tiems, kurie yra pajėgūs tai padaryti tinkamomis, o ne modernios vergovės sąlygomis, kaip yra nestabilaus ir menkai apmokamo darbo, turinčio poveikį milijonams darbuotojų, ypač moterims ir jaunimui, atveju.

Uždavinys Komisijai – pristatyti iniciatyvą ir veiksmų planą dėl minimalių pajamų schemų siekiant padėti vaikams, jaunimui, suaugusiesiems ir pagyvenusiems žmonėms įveikti skurdą ir nukreipti juos socialinės pažangos keliu.

 
  
MPphoto
 

  Licia Ronzulli, PPE frakcijos vardu.(IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, duomenys apie skurdą pasaulyje kelia nerimą, jaudulį ir yra nepateisinami. Žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių nuolat daugėja, taip pat nuolat didėja atotrūkis tarp nepritekliuje gyvenančių žmonių ir tų, kurie mėgaujasi aukštu gyvenimo lygiu.

Naujausios Jungtinių Tautų ataskaitos dėl padėties pasaulio miestuose duomenimis, 827 mln. žmonių šiandien gyvena miestų lūšnynuose ir šis skaičius toliau kasmet didėja 6 mln. Kaip jau buvo pabrėžta, Europai tai nėra svetimi skaičiai: šiandien beveik 80 mln. mūsų piliečių skursta – 16 proc. Europos Sąjungos gyventojų – ir 19 mln. iš jų yra vaikai.

Šie metai, 2010-ieji,paskelbti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais, ir tai yra mūsų šiandien aptariamo pranešimo kontekstas. Buvau nusprendusi, kad galutinėje dokumento versijoje turėtų būti išnagrinėti tam tikri aspektai, kurie, mano manymu, yra ypač svarbūs, ir už tai dėkoju I. Figueiredo. Dėl pastarųjų metų ekonomikos krizės padaugėjo bedarbių. Deja, ir vėl labiausiai nukentėjo moterys. Kovai su skurdu reikalinga visų pirma moterų ir jaunimo užimtumą skatinanti politika.

Kiekvienas privalo turėti galimybę gauti pakankamai pinigų, kad galėtų užsitikrinti tinkamą gyvenimo lygį. Iš tikrųjų minimalus darbo užmokestis gali atlikti svarbų vaidmenį kovojant su skurdu, suteikdamas kiekvienam galimybę aktyviai dalyvauti socialiniame, kultūriniame ir politiniame gyvenime. Nepaisant to, kiekviena valstybė narė turi laisvai nuspręsti, ar patvirtinti minimalų darbo užmokestį; tai neturi būti Europos Sąjungos lygmeniu priimtas sprendimas.

Norėdami pasiekti tikrą socialinę integraciją ir panaikinti degradacijos ir skurdo situacijas, negalime pasikliauti vien socialinės apsaugos priemonėmis: turime siekti didesnių tikslų. Todėl kovokime dėl geresnių struktūrinių reformų ir dirbkime siekdami griežtesnės užimtumo politikos, kad padrąsintume silpnesniąsias visuomenės grandis įsitraukti į darbo rinką.

 
  
MPphoto
 

  Thijs Berman, S&D frakcijos vardu.(NL) Ponia pirmininke, I. Figueiredo puikiai viską paaiškino ir turėčiau pateikti tik vieną pastabą. ES yra pagrįsta idėja, kad kiek įmanoma didesnio skaičiaus žmonių gerovė užtikrina ekonomikos vystymąsi visiems europiečiams. Ne tik dėl atviros rinkos, bet ir dėl struktūrinio finansavimo – gerovės perskirstymo – gyvenimo lygis Vidurio ir Rytų Europoje gerėja, senosios valstybės narės iš to taip pat turi naudos. Visi europiečiai, kaip ir viso pasaulio piliečiai, turi teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas.

Būtent dėl to Lisabonos sutartyje numatyta mažinti skurdą. Tūkstantmečio vystymosi tikslai turi būti pasiekti ir tarptautiniu lygmeniu galime elgtis taip pat, kaip elgiamės su naujosiomis valstybėmis narėmis. Neturtingos valstybės padidina savo gerovę dėl pagarbos teisinės valstybės principui, nes tai suteikia verslo įmonėms drąsos investuoti į šias šalis, žinant, kad jų sutarčių bus laikomasi. Pasaulinis gerovės perskirstymas sumažina socialinę įtampą ir galimybę atsirasti prievartai ar pabėgėlių srautams ir padidina mūsų potencialias rinkas.

Todėl nesuprantama, kad kai kurių valstybių narių, pvz., Nyderlandų, – mano šalies, – vyriausybės dabar kišasi į vystymosi biudžeto reikalus ir taip pat siekia kištis į šių uždavinių sprendimą. Jos tai daro dėl klaidingo trumparegiško savanaudiškumo. Skurdo mažinimas turi išlikti ES prioritetu.

 
  
MPphoto
 

  Elizabeth Lynne, ALDE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, manau, kad su minimaliomis pajamomis susijęs pranešimas, dėl kurio šiandien balsavome Užimtumo ir socialinių reikalų komitete, yra geriausias būdas žengti į priekį ir sulauks didelio pritarimo. Būtent todėl raginu jus nepritarti pakeitimams Nr. 1 ir 2.

Visada karštai pritariau minimalioms pajamoms visose valstybėse narėse ir apie tai rašiau visuose kada nors rengtuose pranešimuose socialinės įtraukties tema, tačiau manau, kad geriausias būdas pasiekti šį tikslą yra keitimasis geriausia patirtimi. Mano nuomone, jeigu bandysime eiti įstatymų galią turinčių teisės aktų leidybos keliu, nesugebėsime visų vestis šiuo keliu ir nepasieksime to, ko visi norime – užtikrinti tinkamą visų žmonių gyvenimo lygį, ištraukti žmones iš skurdo ir išvengti benamių.

Užimtumo komiteto pranešime taip pat teigiame, kad geriausias būdas įveikti skurdą – suteikti visiems žmonėms galimybę patekti į darbo rinką. Vienas iš būdų tai pasiekti – užtikrinti, kad Užimtumo direktyva būtų veiksmingai įgyvendinta visose valstybėse narėse. Formuodami skurdo ir socialinės įtraukties politiką turime išklausyti kitoje barikadų pusėje esančių žmonių, – kitais žodžiais tariant, tų, kurie patys skursta arba yra benamiai. Turime užtikrinti, kad valstybės narės sieks skurdo mažinimo tikslų, kaip nurodyta strategijoje „Europa 2020“.

Šiose diskusijose taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad kalbame apie minimalias pajamas, – kitais žodžiais tariant, ne apie darbo užmokestį, o bedarbių išmokas.

 
  
MPphoto
 

  Karima Delli, Verts/ALE frakcijos vardu.(FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, Europoje 80 mln. žmonių skursta, daugiau nei 5 mln. yra benamiai, milijonai gyvena varginguose namuose, kas penktas vaikas yra skurdo auka, o ką turime kitoje svarstyklių pusėje? Didėjantį milijardierių skaičių.

Ką tik, spalio 17 d., minėjome Tarptautinę skurdo mažinimo dieną ir netrukus pasibaigs Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai, tačiau kokiais pasiekimais galėsime pasigirti? Kokius konkrečius sprendimo būdus Europa galės pasiūlyti tiems, kurie pirmieji nukentėjo nuo krizės, už kurią jie nėra atsakingi? Kokią viltį galime suteikti savo kartai, šiai Europos kartai, kuri patyrė skaudžiausią darbo trūkumo, nesaugumo ir atskirties smūgį, šiems jaunuoliams, kurie nepasitiki Europa, daug tikisi iš Europos, taigi iš jūsų?

Privalome reaguoti į jų kasdienius rūpesčius ir nerimą dėl ateities. Lisabonos strategijoje numatytos užduoties sumažinti skurdą nepavyko įgyvendinti. Negalime ilgiau būti tingiais stebėtojais ir leisti, kad viskas vyktų savaime. Dabar beprasmei retorikai nebeliko laiko. Atėjo laikas būti ryžtingiems ir parodyti šiek tiek politinės drąsos. Visos organizacijos, dirbančios su skurdo aukomis, nevyriausybinė organizacija „ATD Fourth World“, Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi asociacijų tinklas (angl. EAPN), Europos nacionalinių darbo su benamiais asociacijų federacija (pranc. FEANTSA), judėjimas „Emmaüs Europe“ to reikalauja 20 metų!

Būtent todėl prašome, kad Europos Komisija parengtų pagrindų direktyvą siekiant nustatyti pakankamas minimalias pajamas. Ši pagrindų direktyva padėtų užtikrinti tinkamumą ir galimybę gauti pakankamas minimalias pajamas, kad bet kuris skurstantis vaikas, suaugęs ar pagyvenęs žmogus galėtų iš jo išsilaisvinti ir užsitikrinti savo neatimamos teisės į orų gyvenimą apsaugą.

Ponios ir ponai, laikas baigiasi, niekada nebuvo tokio skubaus poreikio imtis veiksmų. Kartu galime užbaigti nežmonišką gėdingą dalyką, t. y. ilgalaikį skurdą. Skurdas, skurdo pabaiga, tai neturėtų būti tik šūkis. Tokia yra tikrovė ir tikiuosi, kad kartu pakilsime į šį mūšį.

 
  
MPphoto
 

  Nirj Deva, ECR frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, man šios diskusijos atrodo juokingos, beveik komiškos. Dabar girdėjau keletą kalbų ir iki šiol kalbame apie skurdo mažinimą, nė karto neužsimindami apie tai, kaip sukursime daugiau turto. Nesukūrę turto negalėsite sumažinti skurdo, priešingu atveju tai, ką jūs darote, yra tik perskirstymas iš vienų rankų į kitas nesukuriant naujo turto.

Tarptautinėje arenoje 880 mlrd. EUR, kurie nėra užfiksuojami, apmokestinami arba saugomi geros reputacijos bankuose, gaunami iš besivystančių šalių per įvairią korupcinę ir kitokią veiklą. Tai finansų bendruomenės skandalas tarptautinio vystymosi srityje. Šie 880 mlrd. EUR turėtų būti skirti turtui kurti besivystančiose šalyse.

Europoje skurdas didėja, nes mes, užuot kūrę turtą, nustatome per didelius reguliavimo reikalavimus tuo metu, kai susiduriame su Indijos ir Kinijos keliamais uždaviniais. Turime tai persvarstyti.

 
  
MPphoto
 

  Gabriele Zimmer, GUE/NGL frakcijos vardu.(DE) Ponia pirmininke, šios dienos posėdyje skurdo tema sąmoningai didžiausią dėmesį skiriame ryšiui tarp pasaulinio skurdo ir skurdo Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tačiau šimtai tūkstančių žmonių tai jau padarė iki mūsų. Pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais jų vis daugiau išėjo į Europos gatves to reikalaudami ir sąmoningai suorganizavo pasaulinę akcijos dieną netoli tos vietos, kur vyko JT aukščiausiojo lygio susitikimas dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų.

Tačiau, kitaip nei šių žmonių, mūsų, kaip Europos institucijų, pozicija visų mūsų strategijų požiūriu išlieka neaiški ir nenuosekli, ir mes kuriame pamatines sąlygas, kurios vėliau trukdo kovoti su skurdu. Lisabonos sutartyje ir strategijoje „Europa 2020“ tikslai dėl skurdo buvo iš tikrųjų pašalinti. Daugybė Europos Sąjungos valstybių narių, siekdamos pateisinti mažesnio masto socialines paslaugas ir perskirstymus, susijusius su sveikatos apsaugos ir pensijų sistemų finansavimo mažinimais, mažesnio masto politikos priemones ir bedarbiams, vaikams ir šeimoms teikiamas paslaugas, remiasi viešųjų finansų tvarumo reikalavimu. Mes patys tai darome savo ES valstybėse narėse, ir šioje plenarinėje sesijoje elgiamės taip, tarsi paprasčiausiai turime agituoti už skurstančius žmones, kad jie ilgiau nebepatirtų atskirties. Mes tai darome patys naudodamiesi savo politiniais metodais.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad strategija „Europa 2020“ ir Europos Sąjungos tvarumo strategija viena kitai prieštarauja, todėl kova su skurdu pasaulyje tampa neįmanoma.

 
  
MPphoto
 

  Derek Roland Clark, EFD frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, skurdas, ypač žmonių, kuriems gresia skurdas, skaičius, padidėjo išsiplėtus ES, nes kiekviena nauja valstybė narė padidino problemą, taigi visiškai akivaizdu, kaip išvengti dar didesnio padidėjimo ateityje.

Vienas iš jūsų siūlymų – nustatyti minimalias pajamas. Pritariu minimaliam darbo užmokesčiui, tačiau tik tuo atveju, jeigu jį kiekviena šalis nustatys savarankiškai. ES lygmens minimalus darbo užmokestis iškreiptų klausimo esmę. Pvz., Skandinavijoje namų visoms pajamų grupėms šildymas turi būti daug brangesnis nei Pietų Europoje.

Prieštarauju minimalioms pajamoms, nes jos reiškia, kad viešieji finansai turi papildyti mažą darbo užmokestį: per ekonomikos krizę rasti daugiau mokesčių mokėtojų. Kaip uždrausite kai kuriems darbdaviams mokėti mažiau, nei jie galėtų, jeigu jie žinos, kad pašalpų sistema padengs trūkstamą dalį? Atsakymas: daugiau taisyklių ir biurokratizmo verslo įmonėms, ypač MVĮ, kurioms ši našta smogia skaudžiausiai ir kurios įdarbina pusę darbo jėgos.

Be to, žinoma, visoje ES suvienodinus minimalias pajamas bus suvienodinta mokesčių sistema, visus paverčianti pilka beforme mase, neturinčia svarbiausio Europos bruožo: įvairovės.

 
  
MPphoto
 

  Franz Obermayr (NI).(DE) Ponia pirmininke, nerimą kelia tai, kad tūkstančiai žmonių ES gyvena ties skurdo riba, nors jie turi nuolatinį darbą. Atsižvelgiant į tai, bandymai nustatyti tinkamą minimalų darbo užmokestį yra labai sveikintina iniciatyva. Tačiau minimalus darbo užmokestis yra prasmingas tik tuomet, kai jis derinamas su papildomomis priemonėmis. Dėl uždarų diskusijų galėtų sumažėti verslo įmonių ir padaugėti bedarbių. Galiausiai mažosios ir vidutinės įmonės negalės sau leisti mokėti įstatymų nustatyto minimalaus darbo užmokesčio, jeigu mokesčių našta išliks tokia, kokia yra dabar, ir, žinoma, didesni darbo užmokesčiai taip pat sukelia prekių ir paslaugų kainų didėjimo riziką. Tai dar kartą išjudintų infliacijos spiralę.

Todėl didžiausias dėmesys turi būti skiriamas su darbu susijusiai paramai. ES piliečiams darbas vėl turi tapti vertingas. Minimalus darbo užmokestis iš tikrųjų yra geras sumanymas, tačiau jis turi būti pateiktas kartu su reikšmingu bendru mokesčių sumažinimo darbuotojams ir taip pat Europos mažosioms ir vidutinėms įmonėms paketu.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Morin-Chartier (PPE).(FR) Ponia pirmininke, skurdo mažinimas iš tikrųjų yra Tūkstantmečio vystymosi tikslas, tačiau tai taip pat yra europinis uždavinys Europoje.

Iš tikrųjų Europoje turime aukščiausią vidutinio gyvenimo lygio rodiklį visame pasaulyje, tačiau niekur kitur pasaulyje nėra tokio pasidalijimo, kaip mūsų Europos visuomenėje, taip pat kaip tarp Europos ir Afrikos. Joje didžiausias pasaulyje gyvenimo lygių atotrūkis. Todėl mūsų darbas – sumažinti šiuos skirtumus.

Per daug europiečių Europoje neturi galimybės maitintis maistingu maistu du kartus per dieną. Per daug vaikų skursta ir susiduria su sveikatos ir išsilavinimo problemomis, kurios įsišaknijusios dėl nuolatinio skurdo. Per daug moterų turi susitaikyti su darbo užmokesčio skirtumais, ištverti pažeminimą, kai kalbama apie įsidarbinimą, neturi darbo vietos garantijos ir dėl to mokymai yra vienintelis būdas jas vėl sugrąžinti į visuomenę ir padėti įveikti skurdą. Per daug pagyvenusių žmonių dažniau nei moterys daug sunkiau randa tinkamą darbą ir gauna tinkamas algas per savo profesinę karjerą.

Per daug žmonių kaimo vietovėse gyvena žemiau skurdo ribos. Didelė dalis mūsų pagalbos kovai su skurdu politikos skirta miestams. Kaimo bendruomenei taip pat turime padėti kovoti su skurdu.

Todėl raginu jus kovą su skurdu...

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Frédéric Daerden (S&D).(FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, šiandien pagrindinė tema Europos Parlamente yra kova su pasauliniu skurdu. Tai yra svarbu, tačiau kaip nurodė I. Figueiredo, skurdas yra per daug dažnas reiškinys, taip pat Europoje. Kova su šiuo reiškiniu yra vienas iš strategijoje „Europa 2020“ numatytų prioritetų. Tačiau nors nustatyti tikslus, kurie, tiesą sakant, turėtų būti platesnio užmojo, yra gerai, dar geriau, jeigu įgyvendinamos reikalingos priemonės. Akivaizdu, kad tinkamos minimalios pajamos visiems europiečiams yra viena iš tų priemonių.

Mūsų kolegės Parlamento narės puikiame pranešime aiškiai atskleidžiamas jo tikslas šioje kovoje ir iš tikrųjų skatinama veikti. Tačiau baiminamės, kad be Komisijos, kuri taip pat pripažįsta minimalių pajamų atliekamą vaidmenį, teisėkūros iniciatyvos valstybės narės negalės įgyvendinti mūsų pažado panaikinti skurdą. Dėl šios priežasties po šio pranešimo turi būti priimta pagrindų direktyva, kurioje būtų atsižvelgiama į nacionalinę praktiką.

 
  
MPphoto
 

  Charles Goerens (ALDE).(FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, mano manymu, šioje diskusijoje reikia pateikti tris svarbias pastabas.

Pirma, dėl globalizacijos mūsų šalyse padidėjo nelygybė, tačiau dėl jos sumažėjo nelygybė tarp tautų, to įrodymas – besivystančių šalių sėkmė. Dėmesį į tai atkreipė Tarptautinio valiutos fondo ekspertas Oslo konferencijoje, kurioje TVF suvienijo jėgas su Tarptautine darbo organizacija.

Tiesa, tarp tautų vis dar esama didelių skirtumų, tačiau klaidinga būtų, kai kalbame apie nelygybę mūsų šalyse, dėl nuolatinio skurdo kaltinti vien globalizaciją.

Padėtis Europoje, ir tai mano antroji pastaba, yra labai specifinė. Tai vienintelė didelė ekonominė erdvė, kuri, kaip nurodė profesorius J. P. Fitoussi, per pastaruosius tris dešimtmečius prisitaikė prie masinio nedarbo.

Strategijoje „Europa 2020“ iš tikrųjų atveriamos kai kurios įdomios galimybės, susijusios su tuo, kaip įveikti struktūrinį nedarbą, tačiau Europos Sąjunga turi rasti būdus padidinti užimtumo lygį atsižvelgdama į dabartinės krizės valdymo aplinkybes.

Dauguma iš mūsų mano, kad jeigu aplinkybės taps per daug palankios viešųjų finansų racionalizavimui, atsiranda rizika, kad skurdo sumažinimo tikslas taps nepasiekiama svajone.

Trečia, mūsų požiūris į kovą su skurdu turi būti tarptautinio masto ir orientuotas į tai, kas vyksta išorėje. Galvodami apie tvarų vystymąsi, negalime ilgiau vienam teikti didesnę pirmenybę nei kitam. Maltusistinis požiūris, pagal kurį nustatoma, kiek išleidžiama siekiant solidarumo, paprasčiausiai...

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Jean Lambert (Verts/ALE). – Ponia pirmininke, manau, kad visi puikiai suvokiame minimalių pajamų schemų visoje Europos Sąjungoje svarbą, nors dar ne visos valstybės narės jas įgyvendino. Taip pat žinome, kad esama labai didelių skirtumų veiksmingumo požiūriu, kad dažnai nėra aiškus išmokamų sumų pagrindas ir kad išmokamos sumos nebūtinai atitinka padidėjusias išlaidas. Kai kurios valstybės narės labai menkai domisi šiomis pajamų schemomis, todėl žmonės negali pasinaudoti savo teisėmis į pašalpas, o kai kurios taip pat yra nustačiusios terminą šioms pajamų schemoms ir tai atrodo labai keista atsižvelgiant į kažką, kas turėtų sudaryti saugumo tinklą.

Esu tvirtai įsitikinęs, kad mums reikia bendros visoje Europos Sąjungoje sistemos, kurioje būtų nustatyti aiškūs šių schemų vystymo principai ir aiški darbo su jomis metodologija. Mes nekalbame apie tokį pat išmokos lygį kiekvienoje valstybėje narėje, ir nuolat tai sakydami bandome įteigti tai, kas iš tikrųjų yra visiška netiesa. Turime šias schemas tobulinti taip, kad kiekvienas ES galėtų gyventi oriai.

 
  
MPphoto
 

  Tadeusz Cymański (ECR).(PL) Šios diskusijos dėl skurdo vyksta Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Svarbu, kad mūsų, taip pat vyriausybių ir nevyriausybinių organizacijų pastangos turėtų būti pagrįstos veiksmais, o ne apsiriboti tik kampanijomis ir propaganda. Iš visų aptariamame pranešime pasiūlytų priemonių ypač svarbus pasiūlymas nustatyti minimalias pajamas atsižvelgiant į vidutinių pajamų dydį. Skurdo priežastys yra įvairios ir jos dažnai yra susijusios su socialinėmis ydomis ir socialine atskirtimi. Tačiau ypač pribloškia ir labai gėdinga tai, kad skurdą patiria dirbantys žmonės ir netgi tie, kurie neturi vaikų arba jų turi mažai. Tokia padėtis nepriimtina ir todėl veiksmai, kurių šiuo klausimu imsis Europos Komisija ir Parlamentas, turi būti nepaprastai veiksmingi, nuoseklūs ir ryžtingi. Nors padedame žmonėms skirtinguose žemynuose ir siunčiame humanitarinę pagalbą ištikus gaivalinėms nelaimėms, pirmiausia turėtume parodyti pavyzdį solidarizuodamiesi su nuo skurdo nukentėjusiais piliečiais Europos Sąjungos teritorijoje.

 
  
MPphoto
 

  Niki Tzavela (EFD).(EL) Ponia pirmininke, Komisijos nary, turėčiau atkreipti dėmesį į sektorių, kuriame turime patvirtinti prevencinę politiką, jeigu nenorime Europoje sukurti naujos naujųjų skurdžių (pranc. nouveaux pauvres) kartos. Naujausi tyrimai parodė, kad yra labai didelis skirtumas tarp darbuotojų darbo užmokesčių ir pensijų, kurias jie gaus, t. y. pensijų atotrūkis, dėl kurio jie iš karto taps naujaisiais skurdžiais. Visoje Europoje darbuotojai, norėdami pašalinti šį jų draudimo skirtumą ir užsitikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas išėję į pensiją, turi sutaupyti 2 mlrd. EUR.

Pateikiu šią pastabą siekdamas atkreipti dėmesį į šią labai rimtą problemą, su kuria jau susiduria milijonai Europos pensininkų – naujieji Europos skurdžiai.

 
  
MPphoto
 

  Sari Essayah (PPE).(FI) Ponia pirmininke, pranešimas dėl minimalių pajamų puikiai atspindi įvairaus pobūdžio diskusijas, kurios Užimtumo ir socialinių reikalų komitete vyko kovos su skurdu ir atskirtimi tema. Tai gali būti Europos kovos su skurdu metai, tačiau dėl ekonomikos krizės nedarbas ir socialiniai sunkumai daugelyje valstybių narių vis dar didėja.

Išskirtiniai Europos skurdo požymiai yra vaikų skurdas, didėjantis jaunimo nedarbas, prastesnė moterų padėtis darbo rinkoje, imigrantų atskirtis, etninių mažumų, pvz., romų, padėtis ir sunki ikipensinio amžiaus bedarbių padėtis. Sumažinti skurdą yra vienas pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų, kuriuos buvo norima paversti tikrove nustačius valstybėms narėms privalomus kiekybinius tikslus. Tam taip pat yra tinkama priežastis, nes pastarąjį dešimtmetį iš tikrųjų nebuvo jokių skurdo mažinimo veiklos rezultatų.

Komiteto dauguma galiausiai nusprendė pasiūlyti, kad valstybės narės turėtų nustatyti 60 proc. savo vidutinių pajamų dydžio minimalių pajamų ribą, o kai kurios valstybės narės netgi ragino priimti pagrindų įstatymą dėl minimalių pajamų. Nepritariu teisės aktų pakeitimams, nes nustačius minimalias pajamas nebūtų atsižvelgiama į skirtingą socialinės apsaugos sistemų valstybėse narėse struktūrą. Kai kuriose valstybėse narėse skirtingų pakopų ir su pajamomis susietos socialinės paslaugos, taip pat bendros paslaugos, kurios finansuojamos iš mokestinių lėšų, taip pat yra socialinės apsaugos sistemos dalis. Todėl minimalių pajamų klausimas turėtų būti nagrinėjamas subsidiarumo principo valstybėse narėse požiūriu, o sprendimų turėtų būti ieškoma dalijantis geriausia patirtimi.

 
  
MPphoto
 

  Pervenche Berès (S&D).(FR) Ponia pirmininke, pone O. Chasteli, Komisijos nariai, praėjus spalio 17-ajai, kuri yra veiklos, skirtos kovai su skurdu, diena, šiais veiklos, skirtos kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, metais žinome, kad 2007 m. prieš krizę 17 proc. Europos Sąjungos gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos. Nežinome naujausių skaičių, tačiau visi žinome, kad jie yra dideli ir kad tokia padėtis negali būti toleruojama.

Taip, mūsų įsipareigojimai yra nuoseklūs, taip, mes tikime tuo, ką patvirtinome pagrindiniame įstatyme, Chartijos 1 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad kiekvienas turi teisę į orumą, Lisabonos sutartyje, kurioje kova su socialine atskirtimi išskirta kaip vienas iš Europos Sąjungos uždavinių, ir strategijoje „Europa 2020“, kurioje kova su skurdu išskirta kaip vienas pagrindinių uždavinių. Tačiau nė karto nenustatėme tokios strategijos įgyvendinimo priemonių, o tai reiškia, kad mums nepasiseks ir nuvilsime savo bendrapiliečius.

Turime imtis teisėkūros iniciatyvos dėl minimalių pajamų ir rasti finansavimą...

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją.)

 
  
MPphoto
 

  David Casa (PPE).(MT) Kaip jau buvo sakyta, skurdo tema užima svarbią vietą mūsų darbotvarkėje. Visi žinome statistinius duomenis, procentus ir retorines kalbas šia tema; tai, kad tiek daug piliečių gyvena žemiau skurdo ribos, yra rimta skubiai spręstina problema. Puikus dalykas sugebėti su skurdu kovoti kuriant daugiau darbo vietų ir skatinant kurti struktūras, kurios gali padėti pasiekti mūsų tikslą. Tai apima planą padėti Europos piliečiams gauti reikiamus mokymus, kurie virstų apmokamu darbu. Taip pat prašome reikalingų lėšų, kad galėtume suteikti paramą šiuo atžvilgiu atsiliekančioms šalims, kad jos taip pat galėtų pasiekti šiuos tikslus. Todėl akivaizdu, kad turime raginti kuo daugiau žmonių, visų pirma moterų, įsitraukti į darbo rinką. Šiame pranešime ši padėtis išsamiai įvertinama ir šiuo atveju norėčiau labai padėkoti pranešėjai ir pasveikinti ją su atliktu labai naudingu darbu. Tačiau turime užtikrinti, kad neveiksime neapgalvotai, nes Sutarties nuostatų dėl subsidiarumo principo ir toliau turi būti laikomasi. Visai Europai taikyti „vieną visiems tinkamą“ koncepciją nėra praktiškas sprendimo būdas. Be to, mes dar neturime reikalingo teisinio pagrindo, kurio reikalaujama pagal Sutartį. Todėl valstybės narės turėtų nepriklausomai ir nevaržomai reglamentuoti šiuos reikalavimus pagal savo pačių poreikius.

 
  
MPphoto
 

  Regina Bastos (PPE).(PT) Ponia pirmininke, Europa šiuo metu dėl ekonomikos, finansų ir socialinės krizės išgyvena permainų laikotarpį. Kai kuriose valstybėse narėse esamos krizės pasunkėjo, socialinė nelygybė padidėjo ir dėl šios padėties padaugėjo žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių.

Šiandien Europos Sąjungoje yra daugiau neturtingų žmonių. Esama daugiau vyrų ir moterų, kurių pajamos yra mažesnės nei 60 proc. tos šalies, kurioje jie gyvena, vidutinės algos. Susiduriame su rimta problema, kuriai reikalingos konkrečios ir veiksmingos priemonės. 80 mln. europiečių gyvena arti arba žemiau skurdo ribos. Skurdo riba kiekvienoje ES šalyje yra skirtinga, tačiau bendra tai, kad mūsų Europos Sąjungoje, kurios socialinis modelis, kaip ir vystomosios pagalbos teikimas, yra labiausiai pažengęs pasaulyje, šio reiškinio mastas didėja.

Portugalijoje maždaug 20 proc. žmonių susiduria su skurdo rizika arba skursta už mažiau nei 360 EUR per mėnesį. Duomenys apie vaikų skurdą mano šalyje yra pribloškiantys. Portugalija yra viena iš aštuonių valstybių, kuriose vaikų skurdo lygis didžiausias.

Palankiai vertiname tikslą iki 2020 m. ištraukti iš skurdo 20 mln. žmonių, taip pat palankiai vertiname pastangas didinti užimtumą ir socialinę įtrauktį. Norėčiau palankiai įvertinti pranešėjos įnašą ir pabrėžti, kad nors minimalios pajamos yra trokštamas dalykas, tačiau atsakomybė už jų dydžio nustatymą turėtų tekti kiekvienai valstybei narei.

 
  
MPphoto
 

  Csaba Sógor (PPE).(HU) 1992 m. JT spalio 17-ąją paskelbė Tarptautine skurdo diena. 2000 m. tarptautinė organizacija įsipareigojo per 15 metų visiškai skurstančių žmonių skaičių sumažinti per pusę. Du trečdaliai šio termino jau praėjo. Skaičiai kelia nerimą ir mes atsiliekame nuo rodiklių tuo metu, kai paklausa ir lūkesčiai yra labai dideli. 73 proc. ES gyventojų mano, kad pagrindinė problema yra vis platesnio masto skurdas jų šalyse. 89 proc. piliečių nori, kad būtų imamasi skubių veiksmų problemai spręsti, ir 74 proc. tikisi, kad mažinant skurdą ES atliks svarbų vaidmenį. Kita vertus, 6 mln. ES piliečių per pastaruosius dvejus metus prarado savo darbą ir vaikų skurdas toliau didėja.

Nors žinome ir dažnai nurodome tai, kad užimtumas yra veiksmingiausia kovos su skurdu priemonė, tačiau Jean Monnet sukurtą socialinės Europos modelį užgožė ekonominiai interesai. Ekonomikos vystymosi tikslas – užtikrinti piliečių gerovę, tačiau ji nieko verta, jeigu nėra veiksmingų socialinių priemonių ir drastiško dabartinio skurdo lygio mažinimo. Akivaizdu, kad socialinė politika visų pirma yra valstybių narių užduotis ir atsakomybės sritis. Tačiau vis dar manau, kad turime bendromis pastangomis rasti atsakymus į labai svarbius klausimus, dažniau naudodami atviro koordinavimo metodą ir palengvindami dalijimąsi geriausia patirtimi.

 
  
MPphoto
 

  Ivo Belet (PPE).(NL) Ponia pirmininke, Komisijos nary, kas šeštas Europos Sąjungos gyventojas susiduria su skurdo rizika: ypač jauni žmonės iki 17 metų, tačiau daugybė pagyvenusių žmonių taip pat yra pažeidžiami. Skurdas plinta, taip pat tarp dirbančių europiečių. Todėl, ponios ir ponai, manau, kad turime imtis ir Europos lygmens iniciatyvos.

Ekonomikos augimas, geresnis švietimas ir mokymai, daugiau darbo vietų: žinoma, mes visiškai tam pritariame, tačiau akivaizdu, kad to nepakanka ir kad mums reikalinga konkreti kovos su skurdu politika. Kaip jau buvo minėta per šias diskusijas, iš tikrųjų tai yra vienas pagrindinių tikslų, vienas iš mūsų naujosios strategijos „Europa 2020“ prioritetų. Su kuo tai konkrečiai susiję? Tai susiję su oriu gyvenimu – teise į orų gyvenimą – ir maistu, apsirūpinimu būstu, drabužiais: pagrindiniais dalykais, kurie 2010 m. akivaizdžiai nėra užtikrinami mūsų klestinčioje Europos Sąjungoje.

Ponia pirmininke, ponios ir ponai, būtent dėl to manau, kad, siekiant užtikrinti šias minimalias pajamas, taip pat reikia imtis Europos lygmens veiksmų. Kaip jau sakė R. Bastos, tai nėra priemonė, kuri turi būti vienodai plėtojama visoje Europos Sąjungoje. Valstybėms narėms turi būti suteikiama pakankama veiksmų laisvė pasirinkti konkretų savo sprendimo būdą. Tačiau turime daryti vis didesnį spaudimą, siekdami užkirsti kelią tam, kad pažeidžiami asmenys nebūtų palikti lauke šaltyje.

Būtent todėl mes aiškiai raginame užtikrinti, kad visose Europos Sąjungos šalyse būtų nustatyta minimalių pajamų schema. Tai būtų svarbus vilties ženklas visiems pažeidžiamiausiems Europos asmenims, tiems, kurie šiuo metu kenčia nuo skurdo ir socialinės atskirties.

 
  
MPphoto
 

  Milan Zver (PPE).(SL) Man malonu, kad mes taip pat bandome kelti šį skurdo ir socialinės atskirties klausimą Europos institucijų lygmeniu. Tai labai svarbu.

Rezoliucija, kurią ketiname patvirtinti, skatina eiti būtent ta linkme. Padėtis joje aprašoma labai gerai, tačiau joje ne taip sėkmingai bandoma ieškoti jos sprendimo būdų.

Minimalios pajamos gali sudaryti vieną to sprendimo dalį ir iš tikrųjų valstybių narių socialinėje politikoje viena ar kita forma jų jau yra. Tačiau šiame dokumente taip pat radau pasiūlymą dėl visuotinių bazinių pajamų arba besąlyginių pajamų visiems.

Tačiau tai būtų abejotina, net ir socialinių teisių į išmokas požiūriu. Tai, kad kiekvienas gautų bazines pajamas įprastoms gyvenimo sąlygoms užtikrinti, nėra protinga mintis, nes tuomet turėtume mažiau pinigų tiems, kuriems iš tikrųjų reikalinga socialinė parama.

Tikiuosi, kad šiame plenariniame posėdyje…

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją.)

 
  
MPphoto
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D).(RO) Lisabonos strategijoje nustatyti uždaviniai – iki 2010 m. sukurti daugiau darbo vietų ir mažinti skurdą – nebuvo pasiekti. Būtent todėl Europa turi toliau stengtis juos pasiekti.

Manau, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės turi didžiausią dėmesį skirti mokymosi visą gyvenimą programoms. Jose sudarytos sąlygos kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, numatyta pagalba užimtumui didinti ir galimybė integruotis į darbo rinką.

Kita vertus, manau, kad Europos vykdomosios institucijos turėtų ištirti sritis, kuriose didėja kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, kad ateityje galėtų panaikinti šį trūkumą.

Viena iš galimų priemonių taip pat galėtų būti šiuo metu studentams skirtos Erasmus programos išplėtimas ir kitoms socialinėms profesinėms grupėms, pvz., universitetinio išsilavinimo neturintiems jaunuoliams arba profesinio perkvalifikavimo programose dalyvaujantiems bedarbiams.

 
  
MPphoto
 

  Antonyia Parvanova (ALDE).(BG) Atsižvelgiant į solidarumą – pagrindinį Europos Sąjungos principą ir tai, kad šie metai yra Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais, raginu visose ES valstybėse narėse nustatyti užtikrinamą pakankamų minimalių pajamų lygį, kuris padės nepakankamas pajamas turintiems asmenims geriau integruotis ekonominiu ir socialiniu požiūriu ir sukurti tinkamas gyvenimo sąlygas.

Mums pasiseks svarbią, veiksmingą pažangą kovojant su skurdu daryti tik tuomet, kai patvirtinsime konkrečias priemones, kurių tikslas – nustatyti minimalių pajamų schemas. Tai leis mums užtikrinti tinkamą visų Europos piliečių gyvenimo lygį, kuriam būdinga socialinė apsauga ir vienodos sąlygos naudotis valstybės teikiamomis socialinėmis paslaugomis, pvz., socialinė gerovė, sveikatos apsauga ir švietimas.

Galiausiai noriu pabrėžti, kad savo piliečius, ypač moteris, rizikos grupes ir tautines mažumas, galėsime apsaugoti nuo socialinės atskirties tik priimdami labai įvairius konkrečius politinius sprendimus, padedančius užtikrinti socialinės intervencijos ir apsaugos finansavimą.

 
  
MPphoto
 

  Elisabeth Schroedter (Verts/ALE).(DE) Ponia pirmininke, norėčiau dar kartą paprašyti Komisijos užtikrinti, kad ji, rengdama kovos su skurdu planą, neleistų, kad tai paprasčiausiai liktų tuščiais žodžiais, tačiau perimtų Parlamento iniciatyvas. Pirma, yra iniciatyva, pagal kurią pateikiama analizė, ar turėtų būti tvirtinama pagrindų direktyva dėl minimalių pajamų, kad kiekvienas šioje Europos Sąjungoje galėtų oriai gyventi. Antra, yra iniciatyva, pagal kurią rengiant struktūrinius fondus einama toliau ir vertinant pajamų nelygybę remiamasi ne tik BVP rodikliu, bet ir kaip matavimo priemone, esant prastesnei padėčiai, naudojamasi Gini koeficientu. Dėl šių iniciatyvų dabar turite priimti sprendimą, jeigu norime turėti kokią nors galimybę pritaikyti jas praktikoje. Todėl norėčiau Komisijos nario paprašyti šias dvi plenarinėje sesijoje pateiktas pastabas įtraukti į Komisijos darbotvarkę ir užtikrinti, kad Komisija pateiks Europos Parlamentui atsakymą šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 

  Elie Hoarau (GUE/NGL).(FR) Ponia pirmininke, jau daugybę metų minime Tarptautinę skurdo mažinimo dieną nepasiekę jokių konkrečių rezultatų ir rizikuojame, kad ši diena ateis tik po daugybės dešimtmečių, jeigu taikysime tą pačią politiką. Šiuo atžvilgiu Europa ir Vakarų pasaulis apskritai negali kitaip atrodyti.

Kova su skurdu reiškia kovą dėl sąžiningo turto padalijimo valstybėse narėse ir tarptautiniu lygmeniu. Tai taip pat pagarbos aplinkai ir visų žmonių lygybės principo laikymosi klausimas. Jeigu po šios dienos mūsų diskusijų nebus imtasi konkrečių veiksmų, pagrįstų tuo, ką šiandien čia girdėjome, bijau, kad mūsų pareiškimai nebus išgirsti, liks vien gerais ketinimais, neturinčiais jokio realaus poveikio vargui ir skurdui visame pasaulyje ir Europoje.

 
  
MPphoto
 

  Angelika Werthmann (NI).(DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, dėl skurdo ir socialinės atskirties pažeidžiamas žmogaus orumas, kitais žodžiais tariant, pagrindinės žmogaus teisės. Didžiausios rizikos grupei priklauso vieniši tėvai, vaikai ir senyvo amžiaus žmonės. Moterys sudaro didelę gyventojų, kuriems gresia skurdas, dalį, iš dalies dėl įprastinės diskriminacijos, kuri vis dar visais atžvilgiais paplitusi darbo užmokesčių ir pensijų srityse, ir iš dalies dėl tarp moterų labai paplitusių darbo be garantijų sąlygų.

Turime imtis veiksmų, skatinančių investicijas į darbo rinką, pvz., sukurti darbo vietų, skatinti Bendrijos programas, pvz., mokymosi visą gyvenimą programą. Taip, turėtume numatyti minimalų materialinės paramos lygį, tačiau nepamiršti įvairių kontrolės priemonių ir sąlygų, kad galėtume nuo pat pradžių užkirsti kelią bet kokiam galimam piktnaudžiavimui teise. Taip, turėtume numatyti minimalias pajamas, tačiau tik tuo atveju, jeigu dėl jų jokiomis aplinkybėmis neatsiras netiesioginės arba atvirkštinės diskriminacijos.

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). (SK) Beveik 85 mln. žmonių Europos Sąjungoje susiduria su skurdo grėsme, o 2008 m. iš 500 mln. ES gyventojų 17 proc. gyveno žemiau skurdo ribos.

Kadangi skurdas ir socialinė atskirtis yra įvairialypio pobūdžio, turime sistemiškai numatyti jų prevenciją kitose politikos srityse, kad visiems ES piliečiams užtikrintume tinkamas gyvenimo sąlygas. Kovai su skurdu reikalinga ne tik intensyviai remti darbo užmokesčio sistemas ir socialinę apsaugą, bet ir kurti tinkamas nuolatines darbo vietas darbingo amžiaus neįgalių asmenų grupėms. Norėčiau pabrėžti, kad užimtumas apskritai turėtų būti laikomas veiksmingiausia apsaugos nuo skurdo priemone ir todėl darbo vietų kūrimas turėtų būti aiškus ES ir valstybių narių prioritetas. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jaunų, taip pat senyvo amžiaus žmonių integracijai į darbinį gyvenimą.

 
  
MPphoto
 

  Proinsias De Rossa (S&D). – Ponia pirmininke, praėjusį sekmadienį Airijoje susitikau su grupe jaunuolių, kurie bando išgyventi skurde. Jie manęs paklausė, kurią pusę aš, kaip Europos Parlamento narys, palaikau. Ar palaikau juos, ar bankininkus? Jie uždavė man šį tiesmuką klausimą. Jie pateikė man daugybę pareiškimų ir paprašė juos perduoti šiam Parlamentui. Jie pabrėžė, jog nebėra suinteresuoti balsuoti, nes nemato galimybių toliau balsuojant atsirasti pokyčiams. Jie sakė, jog jiems jau bloga nuo to, kad su jais elgiamasi tarsi jie būtų tuščia vieta, ir jie jaučia, kad visuomenėje neturi jokios vertės.

Manau, kad turime atsižvelgti į tai, ką mano šie jaunuoliai. Jie yra mūsų ateitis. Nematau jokių įrodymų, kad Komisija, ragindama valstybes nares imtis fiskalinio konsolidavimo, iš tikrųjų užtikrintų, kad jos atsižvelgtų į tai, kad negalime leisti sukelti šiems skausmą patiriantiems žmonėms jo dar daugiau, ir priversti šiuo metu ties skurdo riba esančius žmones nuskursti. Labai svarbu, kad mes…

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją.)

 
  
MPphoto
 

  Ilda Figueiredo, pranešėja.(PT) Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti visiems savo kolegoms, taip pat Komisijai, Tarybai ir Tarybai pirmininkaujančiai Belgijai už tai, ką jie čia pasakė, tačiau norėčiau pabrėžti tris dalykus, į kuriuos keletas narių taip pat atkreipė dėmesį.

Visų pirma gerų žodžių ir ketinimų nepakanka. Šiems Europos kovos su skurdu ir socialine atskirties metams reikalingi praktiniai aspektai. Turi būti politikos pokyčiai. Žmonės turi atsidurti pirmoje vietoje. Turime suprasti, kad turtą kuria darbuotojai ir kad jiems reikia tinkamų darbo užmokesčių, tačiau norint sukurti daugiau turto, mums reikia daugiau darbo vietų. Tai reiškia daugiau darbo vietų, kuriose užtikrinamos teisės ir sąžiningi darbo užmokesčiai. Be to, taip pat reikalingas kitokios rūšies turto ir pajamų perskirstymas ir šiuo atveju minimalių pajamų sistema yra labai svarbi priemonė, galinti padėti šioje kovoje išlaikyti minimalias pajamas, kurios skirtingose valstybėse gali būti skirtingos, tačiau kurių bendras uždavinys...

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją.)

 
  
MPphoto
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, skurdas yra atskirų žmonių ir visuomenės tragedija. Dėl skurdo atsiranda smurtas, nusikaltimai ir konfliktai. Norėčiau padėkoti Europos Parlamentui už tai, kad jis įtraukė kovą su skurdu į svarbių darbotvarkės klausimų sąrašą, o šios dienos diskusijos rodo Europos pasiryžimą spręsti šią problemą. Strategija „Europa 2020“, I. Figueiredos pranešimas, valstybių narių veiksmai – visa tai yra žingsniai teisinga kryptimi.

Norėčiau pabrėžti, kad tol, kol yra pasaulinis skurdas, – 1,4 mlrd. žmonių išgyvena už vieną ar mažiau dolerių per dieną, – negalime tikėtis šį klausimą taip pat išspręsti Europos Sąjungos viduje. Tai reiškia, kad Tūkstantmečio vystymosi tikslų politika mums taip pat yra svarbi.

Manau, kad bandome rasti teisingą sprendimą, ir tai yra mūsų šalių partnerių, taip pat Europos Sąjungos įtraukus ekonomikos augimas. Žinau, kad įtraukus ekonomikos augimas skamba per daug paprastai, tačiau būtent į tai mes bandome atkreipti dėmesį mūsų besikeičiančioje vystymosi politikoje. Strategijoje „Europa 2020“ taip pat einama šia kryptimi.

 
  
MPphoto
 

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas.(FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, savo pirmojoje kalboje sąmoningai didžiausią dėmesį skyriau kovos su skurdu vystymosi aspektui. Žinoma, tarsiu keletą žodžių apie Europos Sąjungą. Tarybai pirmininkaujanti Belgija yra įsipareigojusi tobulinti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi priemones, visų pirma įgyvendindama pagrindines iniciatyvas, numatytas strategijoje „Europa 2020“. Vienas iš strategijos tikslų, kurį 2010 m. birželio 7 d. patvirtino Taryba, – visų pirma mažinant skurdą didinti socialinę įtrauktį.

Atlikus šį uždavinį, iki 2020 m. pagal tris Socialinės apsaugos komiteto pateiktus rodiklius, t. y. skurdo rizikos, materialinio nepritekliaus ir gyvenimo namų ūkyje, kurio nė vienas narys neturi darbo, ne mažiau kaip 20 mln. žmonių turėtų būti pašalinta skurdo arba atskirties rizika.

Be to, Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų tikslas – didinti visuomenės informuotumą apie šią problemą ir perduoti žinią, kad skurdas ir atskirtis kenkia socialiniam ir ekonominiam vystymuisi. Be to, šių metų tikslas – išreikšti abejonę dėl požiūrio, kad kovos su skurdu išlaidas turi mokėti visuomenė, ir patvirtinti ne tik politinius sprendimus priimančių asmenų, bet ir viešajame ir privačiajame sektoriuose dalyvaujančių asmenų kolektyvinės atsakomybės svarbą.

Tarybai pirmininkaujanti Belgija šiais Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais buvo aktyvi dalyvė. Norėčiau paminėti kai kurias iniciatyvas ir suorganizuotus renginius. Konferencija dėl vaikų skurdo buvo suorganizuota rugsėjo mėn. Šios konferencijos tikslas – sudaryti galimybę Europai diskutuoti apie rekomendacijos dėl vaikų skurdo patvirtinimą siekiant ištrūkti iš užburto skurdo rato, iš kurio neišsiveržia ištisos kartos.

F. Dardeno prašymu šiandien Briuselyje organizuojama apskritojo stalo diskusija. Šios diskusijos tema bus rekomendacijos, susijusios su aktyvia jos trijų ramsčių, t. y. minimalios pajamos, įtrauki darbo rinka ir galimybė naudotis kokybiškomis paslaugomis, įtrauktimi, įgyvendinimas.

Kita konferencija socialinės ekonomikos tema vyks spalio 27–28 d. ir dar viena konferencija dėl benamių bus organizuojama gruodžio 9–10 d. Galiausiai gruodžio 17 d. Europos Vadovų Taryba organizuos baigiamąjį posėdį dėl kovos su skurdu metų, kuriame bus pristatyta geroji patirtis ir pagrindiniai metų įvykiai.

Ponia pirmininke, ponios ir ponai, taip Tarybai pirmininkaujančios Belgijos ketinimai priskirti socialinius klausimus prie Europos darbotvarkės prioritetų buvo įgyvendinti praktiškai.

 
  
MPphoto
 

  Anna Záborská (PPE).(FR) Ponia pirmininke, leiskite pasveikinti į diplomatinę galeriją atvykusią tarptautinio judėjimo „ATD Fourth World“ jaunimo delegaciją. Sveikinu visus juos su tuo, ką jie daro kovodami su skurdu, ir dėkoju, kad jie šiandien atvyko čia į šį plenarinį posėdį.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks trečiadienį, spalio 20 d., 12.30 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Skurdas yra labai rimta problema, dėl kurios kenčia 85 mln. europiečių, ir todėl niekas neturėtų likti jai abejingas. Ji turi būti pirmasis mūsų prioritetas ir ji nusipelno kolektyvinio atsako, užtikrinančio, kad europiečiai, kurių padėtis socialiniu požiūriu yra pažeidžiama, turėtų nors dalelę orumo.

Dėl šios paplitusios problemos kenčia mūsų jaunimas, pagyvenę žmonės, taip pat vis daugiau darbuotojų vien per pastaruosius dvejus metus prarado 6 mln. darbo vietų ir kenčia dėl mažų ir nestabilių savo darbo užmokesčių, net jeigu nepraranda savo darbo vietų.

Neabejotinai turime laikytis sistemiško požiūrio, kuriuo atkreipiamas dėmesys į problemų priežastis ir jos sprendžiamos pašalinant jų užuomazgas pačioje pradžioje. Tačiau, nepaisant to, dabar negalime tiesiogiai ir skubiai reaguoti į šių problemų sukeltus padarinius. Atsižvelgiant į tai, būtina ne tik užtikrinti, kad pažeidžiami mūsų visuomenės nariai gautų minimalias pajamas gyvenimui ir jiems būtų skubiai suteiktos priemonės, suteikiančios galimybę išvengti šios padėties, bet ir palaikyti reikalavimą, kurį turėtume remti ir už kurį šiame pranešime labai aktyviai pasisakoma.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu.(RO) 2009 m. Europa patyrė didžiausią pasaulinės ekonomikos krizės smūgį. Iš tikrųjų šio laikotarpio poveikis negalėjo būti labiau žalingas skurdo lygiui visoje ES, ypač 17 proc. europiečių, kurie 2008 m. gyveno žemiau skurdo ribos. Deja, tikėtina, kad šis procentas padidėjo.

Tik dabar, 2010 m., galime įžiūrėti vilties prošvaistę, tikėdamiesi, kad bendra ekonominė padėtis galbūt gerėja. Daugiausia turime stengtis padėti europiečiams, kurie labiausiai nukentėjo nuo krizės, ypač dėl to, kad 2010 m. yra Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai.

Atsižvelgdama į uždavinį iki 2015 m. sumažinti visišką skurdą ir vaikų skurdą bei tikslą gerokai sumažinti santykinį skurdą, taip pat noriu atkreipti dėmesį į poreikį skubiai Europos lygmeniu nustatyti minimalių pajamų ribas. Jos padės apsisaugoti nuo skurdo rizikos ir užtikrinti visų Europos piliečių socialinę įtrauktį.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu.(LT) Minint Pasaulinę kovos su skurdu dieną bei Europos kovos su skurdu metus, deja, Europos Sąjungoje jau yra daugiau kaip 85 milijonai žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos. Nors nedarbas yra pagrindinė skurdo priežastis, daugelis europiečių, net ir turintys darbą, kiekvieną dieną kovoja su skurdu ir neturi galimybės džiaugtis pilnavertišku gyvenimu. Nenormalu, kai dirbančių žmonių darbo pajamų neužtenka oriam jų šeimų gyvenimui užtikrinti. Norėčiau priminti, kad ekonomikos augimas savaime nesumažino skurdo ir socialinės atskirties, sunkmetis tik didina skurdą, o minimalios pajamos leidžia apginti pažeidžiamiausius asmenis. Minimalių pajamų garantija yra svarbus ir veiksmingas skurdo įveikimo būdas, kuriuo remiama socialinė integracija ir patekimas į darbo rinką bei suteikiama galimybė žmonėms gyventi padoriomis sąlygomis. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad net krizės metu minimalios pajamos turėtų būti laikomos ne išlaidas didinančiu veiksniu, o pagrindine kovos su krize priemone, kadangi ankstyvos kovai su skurdu skirtos investicijos duoda daugiausia naudos mažinant ilgalaikes visuomenės išlaidas. Taigi, siekiant pagal strategiją „Europa 2020“ įvykdyti įsipareigojimą panaikinti bent 20 mln. žmonių skurdo ar atskirties grėsmę Europos Sąjungoje, Europos Komisija turi imtis konkrečių veiksmų ir siūlyti europinį teisės aktą, kuris užtikrintų minimalias pajamas visoje Europoje kovojant su skurdu.

 
  
MPphoto
 
 

  Kinga Gál (PPE), raštu.(HU) Per pasaulinę ekonomikos krizę, Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais ir praėjus trims dienoms po Pasaulinės maisto dienos labai svarbu Europos lygmeniu tinkamą dėmesį taip pat skirti vaikų skurdui. Kas šešias sekundes žemėje iš bado miršta po vieną vaiką. Europoje yra 7 mln. pusbadžiu gyvenančių vaikų. Vaikų, kurie skursta, dažnai daugeliu aspektų neturėdami palankių sąlygų, procentinis dydis ES yra 19 proc., ir tai 3 proc. viršija bendro gyventojų skaičiaus skurdo lygį. Be to, ypatingą dėmesį reikia atkreipti dėl statistikos rodiklių, o ES vaikų teisių strategijoje šiam klausimui taip pat turi būti skirta pakankamai dėmesio. Pasaulinė ekonomikos krizė, kurią šiandien išgyvename, yra ne tik našta, bet ir galimybė. Galimybė kūrybiškai mąstyti, pakeisti verslo požiūrį ir galimybė pakeisti savo mąstymo ekonomikos, visuomeniniu ir aplinkos apsaugos požiūriu paradigmą, kurią vis greičiau perima mūsų visuomenės.

Socialinis solidarumas ir vietos iniciatyvos gali prisidėti prie vaikų skurdo ir prastos mitybos sumažinimo. Dėl pastaruoju metu Vengrijoje pradėtos iniciatyvos „Užtektinai maisto visiems vaikams!“ keletas tūkstančių vaikų kiekvieną dieną gali gauti šiltų valgių. Kartu dėl Transilvanijoje pranciškonų vienuolio Csaba Böjte pradėtos iniciatyvos beveik 2 000 vaikų yra maitinami ir prižiūrimi 18 vaikų namų ir 40 dienos globos namų. Atsižvelgdama į tarptautinės organizacijos „Eurochild“ nuomonę, taip pat norėčiau pabrėžti, kad kova su vaikų skurdu turėtų būti vertinama ne tik kaip ekonominis uždavinys, bet ir kaip vaikų teisių klausimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Pascale Gruny (PPE), raštu.(FR) Pirma, tai, kad į kovą su skurdu buvo atsižvelgta strategijoje „Europa 2020“, mano manymu, yra didelė pažanga. Dėl ekonomikos krizės skurdo problema pastaraisiais metais tapo aktualesnė. Europos Sąjunga turi raginti valstybes nares pasiruošti spręsti šią problemą.

Antra, Europos socialinis fondas (angl. ESF) yra pagrindinė Europos kovos su skurdu priemonė. Esu Europos socialinio fondo pranešėja ir pritariu tam, kad juo būtų naudojamasi siekiant sugrąžinti labiausiai nuo darbo rinkos nutolusius žmones į darbo rinką. Tokį vaidmenį ESF atlieka nuo tada, kai buvo įsteigtas Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo, ir užimtumas turi išlikti pagrindiniu šio fondo uždaviniu.

Trečia, nepritariu minimalioms pajamoms, jeigu nėra grąžos, išskyrus tuos atvejus, kai žmonės nėra tinkami darbui. Užimtumas yra pagrindinis skurdo mažinimo veiksnys. Tai vienintelis būdas sugrąžinti kiekvienam orumą.

Ketvirta, valstybių narių vyriausybės turi pareigą aktyviai kovoti su skurdu. Europa čia yra tam, kad joms padėtų ir prisidėtų prie to, ką jos daro, tačiau ne tam, kad užimtų jų vietą. Europa negali išgydyti visų ligų. Visų pirma valstybės narės turi pasiruošti prisiimti įsipareigojimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Gurmai (S&D), raštu. – Kalbėdami apie skurdą, dažnai užmirštame tuos, kurie gauna už savo darbą labai mažą atlyginimą. Šiuo požiūriu Europoje skurdo veidas yra moteriškas. Sunki moterų padėtis yra struktūrinio pobūdžio. Jos dirba mažiau, nes darbas namų ūkyje pagal įstatymus nėra pripažįstamas teisėtu darbu. Dirbdamos darbo rinkoje, dėl diskriminacijos ir segregacijos jos uždirba mažiau. Priminimas: apskritai Europoje užmokesčio dėl lyties atotrūkis vis dar yra didesnis nei 17 proc. (tai reiškia, kad moterys už tą patį užmokestį, kurį gauna vyrai, dirba 17 proc. daugiau). Galiausiai, žinoma, dėl minėtų aplinkybių moterys taip pat gauna mažesnę pensiją. Ar tai nėra labai nesąžininga?

Ištrūkti iš šio užburto rato galime pripažinę, kad neapmokamas darbas iš tikrųjų yra darbas, skatindami moteris dirbti ir tapti ekonomiškai nepriklausomas, naikindami struktūrines darbo rinkos segregacijos priežastis ir, pertvarkydami savo pensijų sistemas, atkreipdami dėmesį į moterų problemas. Šiandien tai gali kainuoti daugiau, tačiau tolimesnėje ateityje mažesnė nelygybė ir skurdas taip pat padės subalansuoti mūsų biudžetus. Panaikinti moterų skurdą būtų naudinga mums visiems – ne tik moterims, bet ir vyrams.

 
  
MPphoto
 
 

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL), raštu. (CS) Palankiai vertinu tai, kad buvo pradėtos diskusijos dėl minimalių pajamų, kaip kovos su skurdu priemonės, svarbos. Neabejotina, kad Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais šios rūšies veikla yra visiškai tinkama. Pirmas klausimas, kurį norėčiau užduoti, yra oficialių duomenų apie nedarbą, vidutines pajamas, skurstančių žmonių procentinio dydžio ir skurdo ribos nustatymo patikimumo vertė. Vidutinės pajamos yra neįtikėtinais, netgi visiškai klaidingais skaičiais grindžiamas rodiklis. Jeigu kartu skaičiuojate milijonus, išmokamus įvairiems vadybininkams, ir minimalias pajamas gaunančių darbuotojų atlyginimą, gauti duomenys gali būti laikomi labai nepatikimais. Lyginant darbo užmokesčius vadybininkai ir vykdomieji direktoriai turėtų būti vertinami atskirai. Be to, santykis tarp piliečių pajamų – pvz., matuojamas kiekvienam žmogui tenkančia BVP dalimi, – labai menkai siejasi su minimaliu darbo užmokesčiu. Portugalijoje ir Čekijoje piliečių pajamos, atsižvelgiant į BVP rodiklį, yra maždaug vienodos. Tačiau minimalios pajamos skiriasi beveik 50 proc. „Skurdo riba“ ir „skurdo rizikos rodiklis“, mano menku supratimu, yra nepalyginami. Kai skaitau, kad Švedijoje gyventojų skurdo rizikos rodiklis yra 12 proc., Čekijoje – 9 proc., tačiau Liuksemburge – 13 proc., galiu tik stebėtis. Nepaisant šių trūkumų, šis pranešimas iš tikrųjų yra informatyvus.

 
  
MPphoto
 
 

  Ádám Kósa (PPE), raštu.(HU) Atsižvelgdamas į aptartus klausimus, susijusius su minimaliomis pajamomis, manau, svarbu pabrėžti, kad sprendimą turime priimti ne tik dėl šios dienos ir rytojaus, bet ir dėl užporytojaus. Neveiklumas sukelia daug didesnę žalą, nei dauguma iš mūsų galėtų manyti ar žinoti. Tačiau būtent tai neįgalūs žmonės patiria kiekvieną dieną. Kol jie neturi darbo, jiems nereikia vieno skaitmens procentinio pajamų lygių pagerėjimo. Tai veikla, kuri bet kokia kaina turi būti plečiama ir skatinama. Be to, turėtų būti remiama gerontologija ir gyvenimo būdo moksliniai tyrimai. Turi būti sudaromos palankios sąlygos naujausioms, novatoriškoms investicijoms, gerinančioms kasdienį gyvenimą ir remiančioms prisitaikymą ir prieigą. Neįteisinkime ir nestiprinkime priklausomumo, didindami išlaikytinių ir piliečių, kuriems reikia paramos, būrį. Tai taip pat yra nepagrįsta savitikslė stigma.

Socialinėms išmokoms reikalingas lėšas vis sunkiau gauti iš mažėjančių viešųjų lėšų (mokesčių). Žmonės, kurių padėtis nuolat blogėja, yra tie, kurie turi tikrų poreikių, tie, kurių veiksnumas apribotas ir kurie gyvena turėdami didelę negalią: matome vis daugiau paplitusio piktnaudžiavimo pavyzdžių, pvz., neįgalumo pensijų srityje, dėl kurių mažėja išmokų lygis. Grįžkime prie senėjimo klausimo: priklausomumo lygis nuolat didėja, o tai reiškia, kad dabartinių socialinių išmokų vertė dėl nepakankamo skaičiaus aktyvių piliečių, galinčių padėti užtikrinti tinkamą socialinių išmokų ir minimalių pajamų lygį, taip pat mažės. Aktyvių Europos piliečių skaičius per artimiausią dešimtmetį sumažės milijonais. Ši prognozė pakenks žmonių, kuriems iš tikrųjų reikalinga pagalba, gyvenimui, o tai neturėtų būti toleruojama.

 
  
MPphoto
 
 

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu.(PL) Ponios ir ponai, statistiniais duomenimis, su skurdo problema susiduria 16 proc. Europos Sąjungos piliečių. Tarp pagrindinių skurdžių piliečių daugėjimo ES valstybėse narėse priežasčių – tinkamo išsilavinimo neturėjimas ir nesugebėjimas prisitaikyti prie darbo rinkos reikalavimų. Skurdas taip pat yra susijęs su milžiniška psichologine našta ir baime, stresu bei nesugebėjimu tinkamai pasirinkti. Šie veiksniai reiškia, kad nuo skurdo kenčiantys žmonės labai dažnai turi kovoti su dar viena problema – socialine atskirtimi.

Neturtingų šeimų vaikai netenka galimybių, kurias turi turtingesnių šeimų vaikai. Tokioje aplinkoje augantis jaunimas neturi nei galimybių, nei sektino pavyzdžio, suteikiančio jiems galimybę ateityje ištrūkti iš šio uždaro skurdo rato. 2010 m. buvo paskelbti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Todėl turime unikalią galimybę informuoti tarptautinę bendruomenę apie neturtingų ir socialiai atskirtų žmonių problemas ir pasiūlyti konkrečius sprendimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Katarína Neveďalová (S&D), raštu. (SK) Europos Sąjungoje šie metai buvo skirti kovai su skurdu ir socialine atskirtimi. Tačiau užduokime sau klausimą, kokių tikrų veiksmų ES imasi kovodama su skurdu. Šiuo metu 80 mln. žmonių ES gyvena žemiau skurdo ribos, o tai sudaro 17 proc. ES gyventojų. Didžiąją šios grupės dalį, kuriai gresia pavojus, ilgą laiką sudarė ne tik senyvi piliečiai, bet ir iš esmės jauni žmonės. Nors bendras vidutinis ES nedarbo lygis laikosi ties 10 proc. riba, jaunų žmonių skaičius yra dukart didesnis – 21 proc., o kai kuriose šalyse, pvz., Ispanijoje, jis siekia 40 proc. Todėl skurdas iš esmės gresia jauniems žmonėms. Todėl norint, kad ES toliau vystytųsi, svarbu užtikrinti ne tik minimalų darbo užmokestį, bet ir, be abejo, darbo galimybes, visų pirma jauniems žmonėms. Baigiantiems mokslą žmonėms labai sunku rasti darbą. Galime kalbėti apie mokymąsi visą gyvenimą, tačiau tai taip pat turi tiesioginį tikslą – išmokyti ką nors profesinės veiklos. Todėl kreipiuosi į ES atstovus. Reikia patvirtinti priemones siekiant pagerinti sąlygas jauniems žmonėms ir taip ugdyti sveiką ateities visuomenę. Jaunimas yra Europos Sąjungos ir viso pasaulio ateitis.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. (PL) Skurdas ir socialinė atskirtis pažeidžia žmogaus orumą ir pagrindines žmogaus teises. Pagrindinis pajamų paramos programų tikslas turėtų būti išvaduoti žmones iš skurdo ir suteikti jiems galimybę gyventi oriai. Naujausi statistiniai duomenys kelia baimę. Šiuo metu pasaulyje skursta maždaug 1,4 mlrd. žmonių, o Europos Sąjungoje – maždaug 85 mln. Europos Parlamentas ir valstybės narės turėtų imtis papildomų priemonių, kad sukurtų daugiau darbo vietų, pagerintų tų darbo vietų kokybę ir padidintų atlyginimo lygį, taip pat užtikrintų sąžiningas pensijas, pašalpas ir šeimos išmokas. Labai svarbu užtikrinti visuotinę galimybę naudotis aukštos kokybės viešosiomis paslaugomis. Vienas iš Europos Parlamento pasiūlymų – nustatyti minimalių pajamų lygį, kuris sudarytų ne mažiau kaip 60 proc. vidutinių atitinkamos valstybės narės pajamų dydžio. Lenkijoje minimalių pajamų lygis šiuo metu sudaro maždaug 42 proc. vidutinių pajamų dydžio. Didesnis minimalus darbo užmokestis padėtų išbristi suaugusiesiems ir pagyvenusiems žmonėms iš skurdo ir suteiktų jiems teisę gyventi oriai, taip pat sudarytų galimybę skatinti visų vaikų vystymąsi ir įgyti išsilavinimą. Atsižvelgiant į išsilavinimo klausimą, labai svarbu imtis veiksmingų priemonių, visų pirma stengiantis panaikinti priežastis, dėl kurių vaikai anksčiau laiko nutraukia mokslus, taip pat kelti profesinio mokymo lygį. Manau, kad turime sukurti pagrindą įgyvendinti konkrečias priemones ir politines strategijas, skirtas jaunimo galimybėms įgyti išsilavinimą didinti, pvz., teikti stipendijas arba studentų paskolas ir subsidijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu.(RO) Strategijoje „Europa 2020“ nustatytas uždavinys 25 proc., t. y. 20 mln. žmonių, sumažinti žemiau skurdo ribos gyvenančių europiečių skaičių turi prisidėti prie nacionalinės politikos, padėsiančios užtikrinti su skurdo pavojumi susiduriančių žmonių apsaugą, vystymo.

Moterys sudaro didelę dalį gyventojų, kuriems gresia skurdas dėl nedarbo (kai nedarbo lygis nuo 7,4 proc. 2008 m. padidėjo iki 9 proc. 2009 m.), vienpusiškų rūpinimosi pareigų, darbo be garantijų, menkai apmokamo darbo, darbo užmokesčio diskriminacijos ir mažesnių pensijų. Rumunijoje 25 proc. moterų (palyginti su 17 proc. Europos vidurkiu) ir 33 proc. vaikų skursta. Rumunija užima antrąją vietą Europos Sąjungoje pagal skurstančių žmonių skaičių, t. y. 23 proc. gyventojų. Minimali alga vos siekia 140 EUR, o vidutinė bruto alga neviršija 460 EUR.

Raginu valstybes nares imtis konkrečių priemonių, kuriomis bus siekiama sukurti tinkamas, tvarias darbo vietas ir diegti tinkamas pajamų ir socialinės apsaugos schemas siekiant užkirsti kelią skurdui, visų pirma ypač dideliam skurdui, ir jį sumažinti, taip pat parengti vidutinės ir ilgalaikės trukmės strategijas, kuriose bus atsižvelgta į lyčių aspektą ir kurios bus įtrauktos į visas susijusias politikos sritis.

 
  
MPphoto
 
 

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu.(PL) 2010 m. Europos Sąjungoje paskelbti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Kas šeštas europietis, arba 17 proc. gyventojų, gyvena žemiau skurdo ribos. Lenkijoje tai yra maždaug 6,5 mln. žmonių. Skurdas gali paveikti bet ką. Pakanka prarasti darbą arba sunkiai susirgti. Neturtingųjų gretas vis dažniau papildo darbą turintys žmonės. Skurdas dažniausiai paveikia vaikus ir pagyvenusius žmones, jaunus valstybės tarnautojus, absolventus, daug vaikų turinčias šeimas ir paskolas grąžinančius asmenis.

Parlamento pareiga – veiksmingai priešintis ir stengtis panaikinti skurdo priežastis. Mūsų uždavinys – iki 2020 m. 20 mln. sumažinti neturtingųjų skaičių. Nacionalinėse kovos su skurdu strategijose pirmiausia turėtų būti stengiamasi užtikrinti tinkamą paramą neturtingiesiems suteikiant galimybę lengviau patekti į darbo rinką ir įgyti išsilavinimą, taip pat visiems užtikrinant aukštos kokybės viešąsias paslaugas.

Ne mažiau svarbūs socialiniai ir etiniai klausimai. Skurdas taip pat yra mąstysena, susijusi su orumo praradimu ir pažeminimu. Iš tikrųjų šio požiūrio pakeitimas yra vienas sudėtingiausių kovos su skurdu aspektų. Šiuo atveju mums reikia veiksmingos psichologinės pagalbos ir skubiai ją suteikti. Nacionalinės strategijos turėtų būti suderintos su Europos socialinio fondo remiamomis iniciatyvomis ir ES PROGRESS programos projektais. Ar 2010 m. atsiras galimybė pasiekti, kad dėl socialinio dialogo visos Europos Sąjungos valstybės narės ratifikuos Europos socialinę chartiją?

 
  
MPphoto
 
 

  Kathleen Van Brempt (S&D), raštu.(NL) Praėjus kelioms dienoms po Tarptautinės skurdo mažinimo dienos ir likus dviem mėnesiams iki Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų pabaigos Europos Parlamentas turi galimybę garsiai ir aiškiai pareikšti savo nuomonę. Šiuo atveju turime pasirinkti: ar 2010-ieji bus gražių žodžių ir tuščių pažadų mažinti skurdą metais, ar mes imsimės konkrečios priemonės, padėsiančios milijonams europiečių? Parlamentas gali pasirinkti antrąją galimybę reikalaudamas, kad Komisija pateiktų pasiūlymą dėl pagrindų direktyvos, kurioje būtų nustatytas tinkamų minimalių pajamų Europoje principas. Be to, šiuo metu ES viduje yra didžiulių skirtumų ir kai kuriose šalyse iš viso nėra minimalių pajamų. Tačiau net ir tose šalyse, kurioms sekasi geriau, pvz., Belgijoje, integracijos pajamos dažnai vis dar yra mažesnės už skurdo ribą. Manau, kad visi nusipelno turėti vienodas galimybes. Kai žmonės priverčiami atsidurti žemiau skurdo ribos, jiems atimamos šios galimybės, ir tai aiškiai pasireiškia įvairiomis formomis (pvz., sveikata, būstas ir galimybės įsidarbinti). Be to, jeigu iš tikrųjų norime pradėti dirbti siekdami įvykdyti strategijos „Europa 2020“ uždavinius, paprasčiausiai negalime leisti palikti žmonių.

 
  
  

PIRMININKAVO: JERZY BUZEK
Pirmininkas

 

7. Iškilmingas posėdis - Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-Moono kalba
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Pone Generalini Sekretoriau, garbingieji svečiai, kolegos, draugai, mums tenka didelė garbė pasveikinti jo ekscelenciją Jungtinių Tautų Generalinį Sekretorių dr. Ban Ki-mooną su pirmuoju jo oficialiu vizitu Europos Parlamente.

Šis vizitas vyksta labai tinkamu laiku. Praėjusi mėnesį dalyvaudami Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų galėjome peržiūrėti savo pasiekimus ir sužinoti, kokius darbus dar turime padaryti. Praėjusį sekmadienį buvo Tarptautinė skurdo mažinimo diena. Iki Kankuno konferencijos liko du mėnesiai. Laukiame, kol bus sudarytas įpareigojantis susitarimas, priimti kai kurie esminiai sprendimai ir imtasi praktinių veiksmų. Taip pat esame svarbių pokyčių, turinčių poveikį pasauliniam saugumui, atsižvelgiant į pokyčius Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Afrikoje, liudytojai.

Tačiau Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus vizitas visada bus tinkamu laiku, nes mes, t. y. Jungtinės Tautos ir Europos Sąjunga, dalijamės bendra atsakomybe už pasaulines problemas. Kaip prieš kelias minutes rašėte Europos Parlamento svečių knygoje, esame tikri sąjungininkai. Tai tiesa; mes jaučiame tą patį. Netrukus kalbėsite mūsų Parlamentui ir mūsų piliečiams.

Europos Parlamentas visada buvo plataus užmojo Europos politikos varomoji jėga. Būtent taip suprantame savo piliečių siekius. Jie nori ne tik solidarios Europos, solidarumo Europoje, bet ir solidarumo su visais viso pasaulio žmonėmis, solidarumo su tautomis, kurios nuolat dirba siekdamos užtikrinti, kad jų piliečiai gyventų oriai. Tačiau orumas – tai ne vien laisvė nuo alkio, ligų ir prievartos. Tai taip pat reiškia laisvę įgyvendinti savo tikslus, susijusius su išsilavinimu, ir aktyvų dalyvavimą socialiniame ir politiniame gyvenime. Orumas – tai taip pat tikėjimo laisvė ir pagarba skirtumams.

Pone Generalini Sekretoriau, tikime, kad pritariate mūsų siekiams. Jūsų nuolatinis pasiaukojimas bendroms Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos vertybėms mums yra labai svarbus. Nekantriai laukiame jūsų kalbos.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Ban Ki-moon, Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.(FR) Pone pirmininke, pone K. Welle, ministrai, ponios ir ponai, laba diena.

Šiandien man tenka didelė garbė kalbėti Europos Parlamentui.

Ponios ir ponai, į Strasbūrą jus atsiuntė jūsų šalių piliečiai siekdami sukurti tvirtesnę XXI a. Europą.

Aš pats atvykau, nes jūs esate Europos žmonių, t. y. beveik 500 mln. žmonių, demokratinis balsas.

Jūs tvirtinate biudžetus, priimate teisės aktus ir diskutuojate išskirtine dvasia.

Jūs esate labai svarbi pasaulinio, regioninio ir vietos lygmens jungtis.

Jūs esate galinga taikos, stabilumo ir klestėjimo jūsų regione mašina.

Jūs taip pat atliekate labai svarbų vaidmenį formuojant politiką, kuri plačiai taikoma ir už jūsų sienų.

Atsižvelgiant į Lisabonos sutarties suteikiamas galimybes jūsų įsipareigojimai privalo didėti.

Esame labai patenkinti šia pažanga.

Jungtinės Tautos ir Europos Sąjunga yra tikri partneriai. Mes iš tikrųjų keičiame žmonių padėtį visose pasaulio šalyse.

Milijonai neturtingų mergaičių ir berniukų lanko mokyklas, milijardai mažamečių vaikų apsaugomi nuo mirtinų ligų ir tūkstančiai karių palaiko taiką nuo Libano iki Centrinės Afrikos, Kipro ir dar toliau, ir visa tai vyksta dėl mūsų partnerystės ir nepaprasto Europos dosnumo ir vadovavimo. Tas darbas turi stiprėti ir didėti.

Susiduriame su daugybe uždavinių ir įvairiomis krizėmis. Tačiau vyksta kažkas nepaprasta – visas pasaulis staiga susivokia. Visoms šalims ir lyderiams tenka pripažinti, kad geriausias būdas spręsti mums iškilusius uždavinius – tai spręsti juos kartu – kartu su Jungtinėmis Tautomis ir kartu su visomis Europos Sąjungos narėmis. Jokia tauta, grupė ar regionas negali to padaryti pavieniui. Jeigu dalysimės našta, dalysimės ir nauda.

Taigi šiandien norėčiau kalbėti apie solidarumą – apie tai, kaip Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos gali kartu pašalinti gyvų žmonių tikras baimes. Visur pastebime paplitusį nerimą. Darbo vietų yra mažai, įtampa didelė, žmonės jaučiasi įžeisti, pikti ir nusivylę. Dėl to krito pasitikėjimas institucijomis, vadovais ir tarp kaimynų. Dabar yra išbandymo metas net ir tokiame klestinčiame regione kaip Europa.

Manau, kad galime išlaikyti išbandymą. Kartu parengėme savo darbo viziją – tiksliai apibrėžėme šiuo metu svarbiausius uždavinius. Bendrai veiklai vykdyti sutelkėme pasaulinę paramą. Leiskite pasakyti aiškiai: esame dėkingi žmonėms, kurie teisėtai reikalauja rezultatų. Dabar ne metas paprasčiausiai sakyti kalbas, dabar metas įgyvendinti tai, apie ką kalbame, ir aktyviai veikti.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tris pasaulinius uždavinius: pirma, kova su ypač dideliu skurdu visame pasaulyje; antra, pasipriešinimas klimato kaitai; ir, trečia, pasaulio be branduolinių ginklų kūrimas.

Leiskite tai aptarti išsamiai. Pirma, skurdo uždavinys. Praėjusį mėnesį pasaulio lyderiai Niujorke susirinko Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime Tūkstantmečio vystymosi tikslų klausimu. Galiu pranešti gerų naujienų – pasiekta didelė pažanga kovojant su ypač dideliu skurdu ir badu, mokyklų lankymo ir vaiko sveikatos bei aprūpinimo švariu vandeniu srityje, ir kovojant su maliarija, tuberkulioze ir ŽIV arba AIDS.

Tačiau mūsų pasiekimai dar nevienodo lygio. Kelyje susiduriame su kliūtimis. Derybos dėl pasaulinės prekybos užstrigo, taip susidarė sąlygos žalingoms subsidijoms ir nesąžiningam režimui, dėl kurio besivystančios šalys praranda naujas galimybes. Dėl didėjančių kainų pagrindiniai vaistai tampa neprieinami tiems, kuriems jų labiausiai reikia. Beveik vienas milijardas žmonių kas vakarą eina miegoti alkani. Vien šiais metais 64 mln. žmonių ypač nuskurs.

Dėl to reikia naujo postūmio norint iki 2015 m. pasiekti tikslus. Neseniai įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime Tūkstantmečio vystymosi tikslų klausimu būtent dėl to susitarėme. Padidinsime finansavimą ir atskaitomybę. Giriu tas Europos Sąjungos nares, kurios davė tvirtus įsipareigojimus nepaisydamos fiskalinio spaudimo. Galime susiveržti diržus ir neignoruodami bendrų uždavinių.

Prašau visų jūsų paremti Jungtines Tautas, kai reikia skubiai ir būtinai veikti. Didžiausią dėmesį turime skirti su užimtumu susijusiam augimui – tinkamam darbui. Investicijos į švarią ir atsinaujinančiąją energiją yra labai svarbios skatinant darbo vietų kūrimą ir inovacijas. Ten, kur žmonės badauja, turime padėti žmonėms padėti sau patiems.

Dėkoju jums už jūsų 1 mlrd. EUR investicijas į Europos Sąjungos maisto priemonę. Lėšas turime skirti ten, kur jos turės didžiausią poveikį, – visų pirma moterų sveikatai ir galių suteikimui. Praėjusį mėnesį sugebėjome artimiausiems penkeriems metams užtikrinti 40 mlrd. USD vertės įsipareigojimus, skirtus mūsų Pasaulinei moterų ir vaikų sveikatos strategijai finansuoti. Tai vienas iš sunkiausiai pasiekiamų Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Kai kas gali sakyti, ieškokite lengvesnių pergalių, tačiau man nepriimtina skelbti pergalę tokiu būdu. Turime iš visų jėgų stengtis dėl sunkiausiai pasiekiamų tikslų, sunkiausiai pasiekiamų žmonių sunkiausiai pasiekiamose vietose. Galime išgelbėti daugiau nei 16 mln. moterų ir vaikų gyvybes.

Mūsų antrasis rimtas uždavinys – klimato kaita. Šiuo atveju Europos vizija ir balsas taip pat buvo labai svarbūs.

Mokslininkai įspėja, kad ekstremalios oro sąlygos, kurias matėme daugelyje šalių, galėtų būti įžanga į mūsų ateitį. Matėme smarkius gaisrus Rusijoje ir įspūdingus potvynius Pakistane. Tačiau visada turime atsargiai vertinti konkrečių oro sąlygų ir klimato kaitos ryšį. Taip pat neturėtume nusigręžti nuo to, kas yra akivaizdu. Žinutė yra aiški: kuo ilgiau delsime, tuo daugiau turėsime mokėti – konkurencingumo, lėšų ir žmonių gyvybių požiūriu. Turime dabar veikti siekdami sumažinti klimato riziką, sustiprinti savo atsparumą ir remti besivystančias šalis, kurios siekia švarios energijos augimo.

Kopenhagos konferencija nebuvo tobula, tačiau joje padėti svarbūs pažangos pagrindai. Nuo tada pasiekta pažanga sprendžiant svarbius klausimus, pvz., prisitaikymas, technologinis bendradarbiavimas ir su miškų kirtimu susijusi veikla. Ne tokia didelė pažanga pasiekta įsipareigojimų mažinti klimato kaitos poveikį, ilgalaikio finansavimo, stebėsenos ir patikrinimo srityse bei dėl Kioto protokolo ateities. Artimiausioje JT klimato kaitos konferencijoje Kankune turime daryti pažangą tais klausimais, dėl kurių pasiektas konsensusas. Dėl vis dar neišspręstų klausimų vyriausybės turi susitarti, kaip jos ketina juos spręsti.

Raginu visas šalis būti lanksčias, solidarias ir prireikus sukaupti drąsą ieškant kompromiso. Nuo to priklauso milijonų žmonių sveikata, saugumas ir gerovė. Nėra laiko švaistymui.

Svarbiausia yra tai, kad didinant pasitikėjimą ir skatinant veiklą lėšos yra būtinos. Tarp besivystančio ir išsivysčiusio pasaulio šalių vis dar yra didelis pasitikėjimo trūkumas. Greičiausiai šį trūkumą galima užpildyti suteikiant finansinę paramą tiems, kurie neturi jokių gebėjimų.

Raginu išsivysčiusias šalis, įskaitant tas, kurioms atstovaujama šiame didingame Parlamente, sąžiningai prisidėti prie įsipareigojimo skirti 30 mlrd. USD greitą finansavimą 2010–2012 m., dėl kurio buvo susitarta Kopenhagos konferencijoje. Dauguma mano, kad tai yra išbandymas išsivysčiusių šalių įsipareigojimui daryti pažangą platesniu mastu. Iki 2020 m. kasmet taip pat turime surinkti 100 mlrd. USD. Tokį pažadą išsivysčiusio pasaulio šalys davė Kopenhagos konferencijoje. Mano Aukšto lygio klimato kaitos finansavimo patariamoji grupė šiais metais dirba ir ji pateiks keletą sprendimo būdų dėl to, kaip iki 2020 m. kasmet surinkti 100 mlrd. USD, skirtų besivystančioms šalims.

Klimato kaita yra labai svarbi platesnės tvaraus vystymosi darbotvarkės dalis. Būtent dėl to neseniai įsteigiau Aukšto lygio pasaulinio tvarumo komisiją, kuriai kartu pirmininkauja Suomijos prezidentė T. Halonen ir Pietų Afrikos Respublikos prezidentas J. Zuma. Jų darbas – sujungti daugybę tarpusavyje susijusių taškų ir rasti teisingą kelią per artimiausius dešimtmečius siekiant įgyvendinti susijusius ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos uždavinius.

Atsižvelgiant į visa tai Europos vadovavimas – jūsų vadovavimas – bus labai svarbus. Europa yra istorinis augimo ir pokyčių variklis. Dabar, kai vyriausybės nesiekia pažangos, – kai traukinys susidūrė su kliūtimis mūsų derybose dėl klimato kaitos arba kitais klausimais, – Europa gali būti lokomotyvas, traukiantis jį į priekį. Galite stumti, traukti ir galite pastatyti traukinį atgal ant bėgių. Jūs galite padėti mums judėti teisinga kryptimi.

Mes taip pat kartu siekiame pažangos kurdami ne tik švaresnį, bet ir saugesnį pasaulį. Tai trečiasis pasaulinis uždavinys, kurį noriu jums šiandien pristatyti.

Šio Parlamento nariai yra labai suinteresuoti pasiekti tikslą sukurti pasaulį be branduolinių ginklų. Giriu jus už tai, kad kalbate nusiginklavimo klausimais, tinkamu laiku keliate klausimus ir raginate vėl daryti pažangą. Dėkoju jums už jūsų 2009 m. balandžio mėn. rezoliuciją, kurioje buvo pritariama visiškam branduoliniam nusiginklavimui ir reiškiama padėka dėl pasiūlymo dėl Branduolinių ginklų konvencijos.

Šiandien esama naujo impulso įgyvendinti įsipareigojimus nusiginkluoti. Pažangą šioje srityje darysime toliau, jeigu – ir tik jeigu – žmonių nuomonė visapusiškai atsispindės sprendžiant klausimus nacionaliniu ir regionų lygmeniu ir jeigu pusė milijardo žmonių Europos Sąjungoje laikysis vienos nuomonės šiuo klausimu ir prie jų prisidės kitų regionų žmonės.

Vertinu ir džiaugiuosi jūsų ir daugelio vadovų, įskaitant Tarpparlamentinę sąjungą, parama mano penkių punktų pasiūlymui dėl branduolinio nusiginklavimo ir branduolinio ginklo neplatinimo. Dirbame siekdami pašalinti kitus masinio naikinimo ginklus ir kovojame su rizika, susijusia su tuo, kad branduolinės medžiagos nepatektų į teroristų rankas. Ištrūkime iš per didelio apsiginklavimo ir nepakankamo išsivystymo amžiaus į visiems saugesnį pasaulį.

Tai rimti uždaviniai ir dideli tikslai – įvairūs klausimai, kurie turi bendrą vardiklį, t. y. pasaulinį solidarumą. Mes kylame arba krentame kartu, todėl turime saugotis susiskaldymo – susiskaldymo visame pasaulyje ir susiskaldymo bendruomenėse.

Beveik prieš septynerius metus prieš jus stovėjo mano pirmtakas Kofi Annan. Savo kalboje jis aistringai ragino Europą pasinaudoti imigracijos suteikiamomis galimybėmis ir priešintis tiems, kurie su panieka šiuos atvykėlius vadindavo „kitais“. Jei galėčiau, norėčiau šiandien pranešti, kad padėtis per šiuos metus Europoje pagerėjo, tačiau kaip Europos draugas esu labai sunerimęs.

Beveik tapo įprasta sakyti, kad Europos Sąjunga užbaigė amžiaus karus ir sukūrė žemyne ilgai trunkančią taiką, ir tai vis dar išlieka tikra tiesa ir vilties žiburiu. Europa, supindama tautas ir kultūras į vieną visumą, kuri yra daug didesnė nei ją sudarančių dalių suma, atliko ypatingo integracijos variklio vaidmenį. Tačiau Europai „taikos pergalė“ buvo praėjusio amžiaus pasiekimas.

Europos uždavinys XXI a. – tolerancija viduje. Įtrauktis ir įvairių bendruomenių kūrimas yra sudėtinga užduotis, su kuria Europa susidūrė po Antrojo pasaulinio karo. Nė viena iš šių užduočių nėra lengva. Migrantai, nepaisant to, ar jie iš Europos, ar iš užsienio, neproporcingai kenčia nuo nedarbo, diskriminacijos ir nevienodų galimybių mokyklose ir darbo vietose. Atsiranda pavojinga tendencija – nauja poliarizacijos politika.

(Plojimai)

Kai kas žaidžia žmonių baimėmis. Jie mėgina liberaliomis vertybėmis pagrįsti ribotus motyvus. Jie kaltina imigrantus Europos vertybių pažeidimu.

(Plojimai)

Vis dar per dažnai būtent kaltintojai griauna šias vertybes – ir dėl to pagrindinę idėją, ką reiškia būti Europos Sąjungos piliečiu.

Europos tamsiausieji skyriai buvo parašyti tokia kalba. Šiandien pagrindiniai taikiniai – islamą išpažįstantys imigrantai. Europa negali leisti atsirasti stereotipams, dėl kurių aptemsta protas ir kyla neapykanta. Pasaulis negali leisti, kad atsirastų tokia Europa.

, Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius. – (FR) Šiuolaikinės Europos pagrindas – žmogaus teisės ir pagrindinės žmoniškumo vertybės. Todėl mūsų tikslas – suvienytas žemynas, kuriame nėra tautiniais arba religiniais skirtumais pagrįsto susiskaldymo. Europos Sąjunga, kurioje visi vaikai, nepaisant jų tėvų kilmės, turi vienodas galimybes siekti sėkmės.

Pasitikiu europietišku modeliu, Europa, kuri yra ne tik geografinis subjektas, bet ir simbolizuoja idealą. Išgyvename sudėtingą laikotarpį. Laikotarpis yra sudėtingas būtent dėl to, kad turime ir toliau rodyti solidarumą.

Turime vienodai siekti pasaulinių uždavinių. Šiandien paminėjau tris iš jų: kova su skurdu, klimato kaita ir pasaulio be branduolinių ginklų kūrimas.

Raginu jus, Europos Parlamento nariai, parodyti iniciatyvą ir solidarumą tiek Europos viduje, tiek už jos ribų. Kaip sakė žymus žmogus iš Elzaso, Albert Schweitzer, pirmasis žingsnis kuriant etikos taisykles – tai solidarumo su kitais žmonėmis jausmas.

Neabejoju, kad Europa, solidarumo simbolis, įrodys, kad ji verta būti šiuo simboliu.

(Parlamento nariai stovėdami ovacijomis išlydėjo kalbėtoją).

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Pone Generalini Sekretoriau, dėkoju jums už labai drąsinančius žodžius, pvz., kad Europos Sąjunga yra lyderė, apie mūsų solidarumą ir taip pat kad esame mūsų pasaulinio traukinio lokomotyvas. Esu įsitikinęs, kad išlaikysime traukinį ant bėgių. Mums abiem – Jungtinėms Tautoms ir Europos Sąjungai – svarbiausias žodis yra „suvienyti“. Mes sakome, kad esame suvienyti įvairovėje, todėl bendradarbiaukime. Dirbkime kartu dėl geresnio pasaulio visoms tautoms, Jungtinėms Tautoms. Dar kartą visiems jums labai dėkoju.

(Plojimai)

 
  
  

PIRMININKAVO: ROBERTA ANGELILLI
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 

  Michał Tomasz Kamiński (ECR).(PL) Ponios ir ponai, prieš keletą valandų viename iš mano partijos biurų Lenkijoje buvo įvykdytas žiaurus teroristinis išpuolis. Dėl šio išpuolio du žmonės žuvo, įskaitant vieną mūsų Parlamento darbuotoją, kuris dirbo vienam mūsų Parlamento kolegai nariui. Tikiuosi, kad šį žiaurų politinės agresijos išpuolį, kuris mano šalies istorijoje neturi precedento ir dėl kurio žuvo du žmonės, Parlamentas pasmerks ir labai aiškiai pasmerks prievartos būdus ir politinių priešininkų nužudymą.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Dėkoju jums, pone M. T. Kamiński. Kaip jau matėte, šis Parlamentas išreiškė solidarumą su šio visiškai nepriimtino išpuolio aukomis.

 

8. Balsuoti skirtas laikas
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – balsavimui skirtas laikas.

(Balsavimo rezultatai ir kita išsami balsavimo informacija (žr. protokolą))

 

8.1. Krovinių ir keleivių vežimo jūra statistinės ataskaitos (A7-0217/2010, Brian Simpson) (balsavimas)

8.2. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimas („Nordjylland“, Danija) (A7-0270/2010, Barbara Matera) (balsavimas)

8.3. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimas („NXP Semiconductors“, Nyderlandai) (A7-0269/2010, Barbara Matera) (balsavimas)

8.4. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimas („Qimonda“, Portugalija) (A7-0271/2010, Barbara Matera) (balsavimas)

8.5. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimas („Cataluña automoción“, Ispanija) (A7-0272/2010, Barbara Matera) (balsavimas)

8.6. Kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema, taikytina Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose vandenyse (A7-0260/2010, Carmen Fraga Estévez) (balsavimas)

8.7. Konvencija dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės vakarų Atlanto žvejyboje (A7-0262/2010, Jarosław Leszek Wałęsa) (balsavimas)

8.8. Moterų darbas be garantijų (A7-0264/2010, Britta Thomsen) (balsavimas)
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Balsavimui skirtas laikas baigėsi.

 

9. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Carmen Fraga Estévez (A7-0260/2010)

 
  
MPphoto
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE).(ES) Ponia pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti pranešėjai ir Tarybai už jų atliktą darbą siekiant sudaryti susitarimą. Manau, kad tai buvo svarbus žingsnis į priekį siekiant pažangos ir pripažinimo, kurie Parlamentui ir konkrečiai Žuvininkystės komitetui suteikiami Lisabonos sutartimi, ir manau, kad tai bus lemiamas žingsnis į priekį siekiant užtikrinti, kad būsimi susitarimai žuvininkystės klausimais būtų sudaromi taikant įprastą teisėkūros procedūrą.

Norėčiau, kad būtent tai būtų numatyta susitarime.

 
  
MPphoto
 

  Jarosław Kalinowski (PPE).(PL) Neteisėtą, nepranešamą ir nereguliuojamą žvejybos veiklą vykdančių laivų kontrolė yra labai svarbi ir ji turėtų būti atliekama veiksmingai, efektyviai ir kuo dažniau, ypač didelį dėmesį atkreipiant į teritorijas, kuriose reiškiasi didžiausia neteisėtos žvejybos rizika. Kaip tik todėl mums būtinai reikia naujų kontrolės priemonių, kurios nustatytos patvirtintame reglamente. Regionų žuvininkystės organizacijų naudojamos kontrolės schemos turėtų būti perkeltos į Europos Sąjungos teisę taip, kad išvengtume vėlavimo ir teisinių spragų, kurios atsiranda dėl sudėtingų procedūrų. Taip pat pritariu autorės nuomonei, jog pasiteisinimas, kad dėl šių vėlavimų kaltas žmogiškųjų išteklių trūkumas, nėra priimtinas.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE).(IT) Ponia pirmininke, balsavau už šį pranešimą, nes sutinku su pranešėja, kad Konvencijoje dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo žvejybai šiaurės vakarų Atlante numatyta kontrolės ir vykdymo užtikrinimo schema turi būti greitai perkelta į ES teisę. Visų pirma kalbu apie naujas nuostatas, kuriose konkrečiai nustatoma nauja valstybinės uostų kontrolės sistema, padėsianti užkirsti kelią Europos uostuose iškrauti ir perkrauti šaldytas žuvis, jei atitinkama valstybė nebus patvirtinusi, kad tokia veikla yra teisėta.

Tačiau esu visiškai tikra, kad perkėlus šiuos pakeitimus, reikės įvertinti kai kuriuos kompromisinius sprendimus ir bus labai svarbu atlikti visus reikalingus pakeitimus, jeigu jie galimi atsižvelgiant į pačią konvenciją.

 
  
  

Rekomendacija: Jarosław Leszek Wałęsa (A7-0262/2010)

 
  
MPphoto
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE).(ES) Ponia pirmininke, šis susitarimas taip pat reikš kovą ginant žvejus, kovą su neteisėta žvejyba, kontrolės priemones – kuriomis turi būti reglamentuojama žuvininkystės politika – ir dar vieną žingsnį tvarios žvejybos link.

Tai taip pat reikš didesnius kontrolės lygius ir žvejų bei sektoriaus gynybą Europoje. Todėl esu labai patenkinta, kad pasiekėme šį susitarimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE).(PL) Pagrindinis Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo žvejybai šiaurės vakarų Atlante uždavinys – optimaliai išnaudoti žuvininkystės išteklius teritorijose, kurioms taikomas susitarimas. Reikėtų nepamiršti, kad konvencija ketinama apsaugoti įvairaus pobūdžio tarptautinį bendradarbiavimą ir panaudoti mokslinių tyrimų duomenis siekiant kuo veiksmingiau išnaudoti jūrų žuvininkystės išteklius.

Pagrindiniai konvencijos pokyčiai yra susiję su Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos struktūros supaprastinimu, įmokų į biudžetą apskaičiavimo formulės reforma, skirtingų šalių pareigų nauju apibrėžimu ir ginčų sprendimo procedūros reforma. Sutinku su pranešėja ir manau, kad šie pakeitimai bus naudingi Europos Sąjungos, kuri dėl aptariamos konvencijos turi leidimą žvejoti šiose teritorijose, interesams.

 
  
  

Pranešimas: Britta Thomsen (A7-0264/2010)

 
  
MPphoto
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE).(ES) Ponia pirmininke, balsavau už šią iniciatyvą, nes, kalbėdami apie darbą be garantijų, vėl kalbame apie nelygybę ir diskriminaciją, kurią patiria Europos moterys.

Ši nelygybė padidėjo dėl ekonomikos krizės, nes ji turėjo poveikį menkiau apmokamiems darbams, kuriuos dažniausiai dirba moterys, įskaitant namų ruošos ir priežiūros darbus, kurie, tyrimų duomenimis, sudaro 31,5 proc. įmonių darbo vietų, įskaitant darbą ne visą darbo dieną. Skirtingos algos taip pat turi vienodą poveikį Europoje, o saugumo nebuvimas taip pat kenkia darbams, kuriuos dirba aukštesnio lygio mokymą baigusios moterys.

Tai, kad nėra bendros vyrų ir moterų atsakomybės namuose, yra viena iš to saugumo nebuvimo ir tos diskriminacijos priežasčių. Turime dirbti siekdami užtikrinti aukštos kokybės priežiūros paslaugų vaikams ir pagyvenusiems žmonėms teikimą ir galimybę moterims palankesnėmis sąlygomis patekti į darbo rinką. Turėčiau pasakyti, kad moterys imigrantės dirba Europos moterų dirbamą darbą, kad mes galėtume patekti į darbo rinką.

Trumpai tariant, turime toliau dirbti siekdami tikros lygybės.

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). (SK) Darbo rinkoje buvo pereita nuo standartinių įdarbinimo formų prie nestandartinių ir todėl reikia užkirsti kelią tam, kad darbdaviai nesuteiktų pirmenybės pigiausioms ir palankiausioms įdarbinimo formoms, dėl kurių sukuriamos nesaugios darbo vietos.

Dėl darbo vietų, kuriose nepaisoma net elementariausių sveikatos ir saugumo standartų ir nėra apsaugos nuo diskriminacijos, nėra socialinės apsaugos bei kolektyvinio atstovavimo, į pažeidžiamą padėtį patenkantys darbuotojai turi būti apsaugomi nuo žeminančių darbo sąlygų ir išnaudojimo. Todėl pritariu darbuotojų apsaugai nustatant būtinus darbuotojų socialinius standartus, užtikrinant vienodas galimybes į sveikatos apsaugą ir senatvės pensijas bei garantuojant tinkamą darbo užmokestį ir pagrįstą darbo laiką. Mano nuomone, valstybės narės, nustatydamos griežtas darbo taisykles, turėtų neleisti įprastoms darbo vietoms tapti nesaugiomis darbo vietomis.

 
  
MPphoto
 

  Clemente Mastella (PPE).(IT) Ponia pirmininke, dabartinė ekonomikos ir finansų krizė pasunkino moterų darbo be garantijų problemą. Kadangi dažnai turi suderinti įsipareigojimus darbui ir šeimai, jos tampa silpnesniąja derybų šalimi, dėl to jų darbo sąlygos dažnai būna prastesnės.

Balsavau už šį pranešimą, nes sutinku, kad su šia problema būtina kovoti raginant valstybes nares ir socialinius partnerius plačiu mastu taikyti jų teisės aktuose ir sutartyse nustatytas tipinio ir netipinio darbo taisykles ir tinkamai įvertinti realią galimo nedeklaruoto darbo atvejų padidėjimo riziką. Todėl raginame Komisiją ir visas valstybes nares parengti konkrečias naujas strategijas dėl darbo be garantijų, kuriose būtų atsižvelgiama į vyrų ir moterų pusiausvyros principą.

Šiame pranešime taip pat raginama, kad Komisija pateiktų pasiūlymą dėl vienodo užmokesčio vyrams ir moterims principo taikymo. Privalome valstybėms narėms priminti, kad jos nedelsdamos turi perkelti Direktyvą 2006/54/EB į nacionalinę teisę. Todėl raginame valstybes nares palengvinti vaikų priežiūros ir priežiūros tinklų kūrimą ir įgyvendinti visas priemones, sukurtas tam, kad moterys, jeigu taip pasirenka, galėtų dirbti visą darbo dieną, taip pagerindamos savo dalyvavimą darbo rinkoje ir padidindamos ekonominę nepriklausomybę.

 
  
MPphoto
 

  Andrea Češková (ECR).(CS) Balsavau prieš tai, kad šis pranešimas dėl moterų, kurios yra įdarbintos be garantijų, būtų patvirtintas, nes manau, kad darbas ne visą darbo dieną, laikinas darbas ir kitos panašios sandorio formos yra naudingos darbo rinkoje dalyvaujančioms moterims, ypač toms, kurios prižiūri vaikus ir kurios taip pat nori dirbti. Mano nuomone, šios lanksčios darbo formos yra labai naudingos ir turėtume joms skirti didesnę paramą, siekiant, kad darbdaviai, priešingai, būtų suinteresuoti jas naudoti ir taip suteikti moterims didesnę apsisprendimo laisvę.

Taip pat negaliu sutikti su tuo, kad būtų nustatytos su vaikų priežiūra susijusios kvotos: pvz., pasakymas, kad iki 2013 m. 33 proc. vaikų iki trejų metų amžiaus bus perduoti kolektyvinėms priežiūros įstaigoms. Turime skatinti šeimų laisvės principą ir palikti joms teisę apsispręsti, kaip rūpintis vaikais.

 
  
MPphoto
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D). (SK) Visų pirma norėčiau pasinaudoti šia galimybe, atsižvelgdama į tai, kad vakar pirmininkas nebuvo linkęs suteikti žodžio kiekvienam, kuris norėjo kalbėti diskusijose būtent ta nepaprastai svarbia tema, nes B. Thomsen pranešime atkreipiamas dėmesys į vis nesaugesnes sąlygas, su kuriomis moterys susiduria darbo rinkoje, ir prastėjančią socialinę padėtį.

Nežinia darbo rinkoje apskritai neigiamai veikia moteris. Vadinamosios nestandartinės darbo vietos, ar tai būtų paslaugų sektorius, ar žemės ūkis, nukenčia pirmiausia, ypač per pasaulinę krizę. Kadangi šiuose sektoriuose didžiąją darbuotojų dalį sudaro moterys, būtent jos dažniausiai kenčia nuo priverstinio nedarbo. Kita vertus, tai yra sritis, kurioje turime atsisakyti aiškios rinkos logikos, o siekdami sąžiningumo ir didinti gyventojų perkamąją galią bei paklausą, turime konstruktyviai įsikišti ir, pvz., panaikinti įprotį sudaryti sutartis, kuriose nenustatytos darbo valandos.

 
  
MPphoto
 

  Mario Pirillo (S&D).(IT) Ponia pirmininke, už pranešimą balsavusi didžioji dauguma iš Parlamento siunčia svarbų įspėjamąjį signalą dėl moterų darbo be garantijų problemos. Europoje didžiausia darbo be garantijų našta vis dar tenka moterims ir padėtis prastėja dėl tarptautinės krizės, nuo kurios kenčia mūsų šalys. Europos Sąjunga savo įsipareigojimus lyčių lygybės politikos srityje visada įrodydavo perkeldama konkrečius teisės aktus į valstybių narių nacionalinę teisę, ir ji toliau turi daryti viską, ką gali, kad pasiektų visišką lygybę teisės gauti darbą srityje.

Šiuo pranešimu savo iniciatyva Komisijai ir valstybėms narėms nusiunčiamas aiškus signalas, kad jos turėtų uždrausti darbą be garantijų ir padidinti socialinę darbe be garantijų dirbančių moterų apsaugą. Sveikinu pranešėją B. Thomsen.

 
  
MPphoto
 

  Anna Záborská (PPE). (SK) Pritariau pranešimui, nors su tam tikromis išlygomis. Pranešime taip pat aiškiai atkreipiamas dėmesys į ankstesnėje sesijoje mano pateiktą pranešimą, kuriame kalbama apie moterų skurdą Europos Sąjungoje. Tai yra aiškus pavyzdys, kad mes rimtai vertiname grėsmes darbo vietoms.

Dauguma moterų ir šeimų klausia, ar Europos politikai yra parengę praktinį sprendimą ir konkrečią politiką socialinėms problemoms spręsti. Politikai neturėtų kištis į ekonomiką. Ekonomikos laisvė yra vienas iš bendrosios rinkos ypatumų. Tačiau jeigu pelno motyvas skatina kai kurias įmones iš darbuotojų reikalauti, kad jie dirbtų pavojingomis ir nesaugiomis sąlygomis, teisės aktų leidėjai turi sukurti tam kliūtis. Galiausiai turime pripažinti, kad moterų darbas namuose taip pat nėra tinkamai apsaugotas. Draudimo įmonės jau įvertino tai kiekybiškai, o dabar atėjo eilė politikams. Norėčiau paraginti Komisiją pateikti pasiūlymus, kad moterų darbas namuose būtų pripažintas nepinigine investicija į nacionalinę gerovę.

 
  
MPphoto
 

  Mario Borghezio (EFD).(IT) Ponia pirmininke, tai svarbus ir reikšmingas pranešimas, susijęs su moterų apsauga. Tačiau Europos institucijoms būdinga didelė yda, t. y. jos neįgyvendina to, apie ką kalba. Praėjusį penktadienį ir šeštadienį vykusiame susitikime, kuriame dalyvavo Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso, Parlamento Pirmininkas ir Pirmininkas H. Van Rompuy, buvo rengiamas kartu su aukšto rango svečiais iš Europos masonų ložės, tačiau nė vienu žodžiu neužsiminta apie tai, kad daugumoje šių ložių moterims draudžiama pasirodyti. Rimtai kalbant, susitikimas vyko Europos Parlamento viduje, už uždarų durų, ir net paties Parlamento darbuotojai nebuvo įleidžiami. Visa tai prieštarauja skaidrumo principams, kurie turėtų būti taikomi Europos institucijų veiklai.

 
  
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Brian Simpson (A7-0217/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Palankiai vertinu šį pasiūlymą, nes jo tikslas – padaryti duomenų pagal krovinių tipą rinkimą jūrų transporto statistikai rengti privalomą, o tai leidžia sukurti naudingą bendrą pagrindą remti ir stebėti transporto daugiarūšiškumą skatinančią politiką. Kalbant apie salas, tai turėtų reikšti didesnę paramą jūrų ir oro transporto rūšių derinimui, nes tai yra vienintelės galimos transporto priemonių rūšys. Šis statistinis tyrimas taip pat padėtų geriau suprasti išlaidas, susijusias su atokiausiais regionais krovinių ir keleivių vežimo požiūriu, o tai gali turėti įtakos sprendimams kitose politikos srityse, pvz., transeuropinių tinklų, o tiksliau tariant, jūros greitkelių, kuriose turėtų būti numatytas jūrų transportas tarp salų, taip pat tarp salų ir žemyninės Europos. Norėčiau patvirtinti, kad pritariu pranešėjo nuomonei dėl galimybės pritaikyti galiojančias nuostatas prie Lisabonos sutartyje nustatytų naujų deleguotų teisės aktų taisyklių siekiant sustiprinti Parlamento įgaliojimus šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu. (IT) Balsuoju už B. Simpsono pranešimą, nes manau, kad krovinių ir keleivių vežimo jūra statistinės ataskaitos yra labai naudingos. Iš tikrųjų rinkti duomenis pagal krovinių tipą jau privaloma rengiant kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų kelių transporto Europos statistiką.

Kaip aiškiai nurodoma pranešime, „turima išsami ir vienarūšė visų transporto rūšių statistika pagal krovinių tipą taptų bendru pagrindu, naudingu remiant ir stebint transporto daugiarūšiškumą skatinančią politiką, t. y. galimybes tinkamai derinti įvairias transporto rūšis vienoje transporto sistemoje, ir modernizuoti krovininio transporto logistiką“.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Pritariu šiam pasiūlymui dėl reglamento, kurio tikslas iš dalies pakeisti galiojančią direktyvą, kad rengiant jūrų transporto statistiką būtų privaloma rinkti duomenis pagal krovinių tipą. Šiuo metu savanoriškai šie duomenys renkami 18-oje valstybių narių. Be to, duomenis pagal krovinių tipą jau privaloma rinkti rengiant kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų kelių transporto statistiką. Surinkti duomenys suteiks galimybę palyginti pervežimus pagal transporto rūšį, suteiks galimybes derinti įvairias transporto rūšis vienoje transporto sistemoje ir modernizuoti krovininio transporto logistikos sistemą. Tikima, kad rinkdami duomenis respondentai nepatirs papildomos naštos, nes valstybės narės rinktų duomenis naudodamosi jau esamais nacionaliniais duomenų šaltiniais (pvz., muitinės dokumentais).

 
  
MPphoto
 
 

  Alain Cadec (PPE), raštu. (FR) Dabar galiojančioje Direktyvoje 2009/42/EB numatyta, kad duomenys apie jūrų transporto statistiką renkami savanoriškai. Dėl šios direktyvos pakeitimo rinkti duomenis pagal krovinių tipą taps privaloma. Esu patenkintas šiuo pakeitimu, kuriuo nesudaroma jokios papildomos naštos, nes valstybės narės turėtų būti pajėgios surinkti duomenis naudodamosi esamais šaltiniais.

Tikslinga šias taisykles padaryti privalomas jūrų transportui, nes jos jau yra privalomos kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų kelių transportui. Be to, palankiai vertinu tai, kad pranešėjas pateikė pakeitimus, susijusius su reglamento įgyvendinimu pagal deleguotų teisės aktų procedūrą. Parlamentas turėtų pasinaudoti šia Lisabonos sutartyje nustatyta nauja išimtine teise.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes sutinku, kad išsami, standartizuota statistika pagal krovinių tipą yra labai svarbi visoms transporto rūšims. Ši informacija sudaro bendrą pagrindą, naudingą remiant ir stebint transporto daugiarūšiškumą skatinančią politiką, t. y. galimybes tinkamai derinti įvairias transporto rūšis vienoje transporto sistemoje, ir modernizuoti krovininio transporto logistiką. Raginčiau visus Europos statistinius duomenis apie visas transporto rūšis rinkti remiantis bendromis sąvokomis ir bendrais standartais, kad transporto rūšis būtų galima kiek įmanoma geriau palyginti.

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. – Tai susiję su laivininkystės duomenų rinkimu ir registracija valstybėse narėse, kurios turi jūros pakrantę. Pasiūlymu norima pakeisti duomenų rinkimo būdą taip, kad jie būtų renkami pagal krovinių tipą, kaip jau yra kitų transporto rūšių atveju. Manau, kad tai yra teigiamas pokytis, ir nė kiek neabejoju pritardamas pranešėjui.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Nors prieš kurį laiką buvo paskelbta, kad bendroji rinka sukurta, nuolatiniai įvairių krovinių ir žmonių prieigos vietų skirtumai vis dar atspindi šios rinkos sienų nacionalinį pobūdį. Valstybės narės galėjo nuspręsti šiuo atveju leisti veikti Europos institucijoms, tačiau tokių skirtumų, dėl kurių vienos teritorijos nukenčia, o kitos turi naudos, negali ilgiau būti. Ši papildoma nuostata, kurios tikslas – suvienodinti žmonių ir krovinių gabenimo sąlygas, yra dar vienas žingsnis visiškai integruojant Europos bendrąją rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. (RO) Europos Sąjungos valstybės narės turi padėti sukurti Europos duomenų bazę, kurioje būtų kaupiami kiekvieno mėnesio jūra vežamų krovinių ir keleivių ir juos vežančių laivų duomenys. Taip bus suteiktos galimybės ES specialistų tarnybai, t. y. Eurostatui, remiantis ES standartais, parengti kiekvienos transporto rūšies Europos statistiką. Tuomet naudojantis šiais duomenimis bus galima sukurti integruotą Europos sistemą, kurią sudarys šios srities statistika, siekiant didžiausio Europos šalyse naudojamo transporto rūšių palyginamumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Šio pasiūlymo tikslas – padaryti duomenų pagal krovinių tipą rinkimą jūrų transporto statistikai rengti privalomą ir standartizuoti 27 valstybėse narėse lyginamos ir apdorojamos informacijos rūšį. Kaip sako pranešėjas, išsami ir vienoda visų transporto rūšių statistika pagal krovinių tipą taptų bendru pagrindu, naudingu remiant ir stebint transporto daugiarūšiškumą skatinančią politiką; t. y. galimybes tinkamai derinti įvairias transporto rūšis vienoje transporto sistemoje, ir modernizuoti krovininio transporto logistiką.

Atsižvelgdamas į saugų ir veiksmingą krovinių vežimą vykdant tarptautinę prekybą, pritariu Komisijos pasiūlymui.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šio reglamento pasiūlymo, kurį pateikė Parlamentas ir Taryba, tikslas – pakeisti Direktyvą 2009/42/EB siekiant padaryti duomenų pagal krovinių tipą rinkimą jūrų transporto statistikai rengti privalomą. Dabar 18 valstybių narių šiuos duomenis renka savanoriškai. Penkios valstybės narės neturi jūros pakrantės ir neteikia duomenų pagal direktyvą. Daugeliu atveju rinkdami susijusius duomenis respondentai nepatirs jokios papildomos naštos, nes atitinkamos valstybės narės turėtų būti pajėgios surinkti šiuos duomenis naudodamosi esamais duomenų šaltiniais, pvz., muitinių dokumentais. Balsavau už šį pranešimą, nes sutinku, kad, siekiant ES sukurti bendrą palyginamumo pagrindą, reikia rinkti išsamią ir standartizuotą statistiką pagal krovinių tipą atsižvelgiant į visas transporto rūšis.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Pasiūlymo reglamento tikslas – padaryti duomenų pagal krovinių tipą rinkimą jūrų transporto statistikai rengti privalomą, nes pranešėjas mano, kad daugeliu atvejų rinkdami susijusius duomenis respondentai nepatirs jokios papildomos naštos, nes atitinkamos valstybės narės turėtų būti pajėgios surinkti šiuos duomenis naudodamosi esamais duomenų šaltiniais, pvz., muitinių dokumentais. Be to, rinkti duomenis pagal krovinių tipą jau yra privaloma rengiant Europos kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų kelių transporto statistiką.

Pritariame nuomonei, kad visų transporto, krovinių ir keleivių rūšių statistika bus informacijos pagrindas, naudingas apibrėžiant sąveikos ir transporto daugiarūšiškumo politiką; t. y. galimybė tinkamai derinti įvairias transporto rūšis vienoje transporto sistemoje, prisidedant prie krovininės logistikos modernizavimo ir racionalizavimo ir didinant jų tvarumą. Žinoma, tai priklauso nuo prieinamos statistikos palyginamumo, kuriam reikalingas tam tikras standartų ir idėjų suderinamumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Šio pasiūlymo tikslas paprastas – padaryti duomenų pagal krovinių tipą rinkimą jūrų transporto statistikai rengti privalomą. Tai jau yra daroma Europos kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų kelių transporto srityse ir tai padėtų padidinti suderinamumą šioje srityje. Rinkdami duomenis respondentai nepatirs jokios papildomos naštos.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Šio dokumento tikslas – pakeisti Direktyvą 2009/42/EB ir padaryti duomenų pagal krovinių tipą rinkimą jūrų transporto statistikai rengti privalomą. Dabar 18 valstybių narių šiuos duomenis renka savanoriškai. Penkios valstybės narės neturi jūros pakrantės ir neteikia pagal direktyvą reikalaujamų duomenų. Daugeliu atvejų susijusių duomenų rinkimas nesudarys jokios papildomos naštos tiems, kurie juos teikia, nes atitinkamos valstybės narės turėtų būti pajėgios surinkti šiuos duomenis naudodamosi esamais informacijos šaltiniais (pvz., muitinių dokumentais). Rinkti duomenis pagal krovinių tipą jau yra privaloma rengiant kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų kelių transporto statistiką. Europos visų rūšių transporto statistika turi būti renkama pagal bendrus principus ir taisykles, siekiant užtikrinti didžiausią transporto rūšių palyginamumą, būtent dėl to balsavau už dokumentą. Išsamios ir vienodos statistikos pagal krovinių rūšį prieinamumas taptų naudingu bendru pagrindu remti ir prižiūrėti transporto daugiarūšiškumą skatinančią politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D) , raštu. (LV) Visiškai pritariau B. Simpsono pranešimui. Sutinku, kad rengiant jūrų transporto statistiką duomenis reikia klasifikuoti pagal krovinių tipą. Ši statistika suteiks galimybę eksportuotojams ir importuotojams rasti geriausią krovinių vežimo schemą. Tai reiškia, kad prekių kainos Europos gyventojams sumažės ir eksportuotojai galės tinkamiau nustatyti iš trečiųjų šalių tiekiamų prekių kainas. Šios rūšies statistiniai duomenys padės išvengti nenumatytų išlaidų ir paskatins vidaus ir išorės prekių apyvartą. Be to, siūlyčiau nustatyti ir oru vežamų krovinių šios rūšies statistinius duomenis.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Reagavimo gebėjimams statistika svarbi, nes ji padeda atskleisti faktus, kuriais galima pagrįsti sprendimus. Tačiau renkant statistinius duomenis visada svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp būtino faktų rinkimo ir administracinių išlaidų. Iki šiol 18 valstybių narių duomenis apie krovinių ir keleivių vežimą rinko savanoriškai. Tai tikslinga, jeigu susiję duomenys iš tikrųjų nesudaro jokios papildomos naštos, kitais žodžiais tariant, jeigu valstybės narės iš tikrųjų gali sulyginti šiuos duomenis naudodamosi jau esamais duomenų šaltiniais. Išsamių statistinių duomenų apie krovinių ir keleivių vežimą atsižvelgiant į visas krovinių ir visas transporto rūšis rinkimas siekiant juos palyginti man atrodo perteklinis darbas administracinių išlaidų požiūriu. Todėl atitinkamai balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. (PL) Pranešime siūloma daugybė pakeitimų, kuriais siekiama patvirtinti nuostatas dėl reguliavimo tvarkos, jas tiksliai pritaikius prie Lisabonos sutartyje nustatytų naujų nuostatų dėl deleguotų teisės aktų. Pranešėjo tikslas buvo pateikti ES direktyvos dėl duomenų pagal krovinių tipą rinkimo rengiant jūrų transporto statistiką pakeitimus. Dabar 18 valstybių narių šiuos duomenis renka savanoriškai. Penkios valstybės narės neturi jūros pakrantės ir todėl neteikia pagal tą direktyvą reikalaujamų duomenų.

Verta paminėti, kad rinkdami susijusius duomenis respondentai nepatirs jokios papildomos naštos, nes atitinkamos valstybės narės turėtų būti pajėgios surinkti šiuos duomenis naudodamosi esamais duomenų šaltiniais (pvz., muitinių dokumentais). Rinkti duomenis pagal krovinių rūšį privaloma rengiant Europos kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų kelių transporto statistiką. Atsižvelgiant į poreikį sukurti veiksmingus, koordinuotus ir aplinkai nekenkiančius susisiekimo ir transporto (jūrų, žemės ir vidaus vandenų kelių) tinklus, veikla, susijusi su duomenų apie visas transporto rūšis rinkimu ir analize, iš tikrųjų yra labai svarbi.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už B. Simpsono pranešimą, nes juo, pakeičiant Direktyvą 2009/42/EB, galutinai užbaigiami susiję teisės aktai dėl duomenų apie krovinių ir keleivių vežimą iš Europos ir Europoje rinkimo. Anksčiau buvo privaloma rinkti tik kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų kelių transporto duomenis, tačiau pakeitus direktyvą taip pat bus privaloma rinkti jūrų transporto duomenis, ir tai suteiks galimybę gauti daugybę duomenų apie į mūsų teritoriją įvežamus ir iš jos išvežamus krovinius. Tokie duomenys labai svarbūs ne tik statistikai. Įgyvendinant direktyvos pakeitimą nuo kitų metų taip pat bus pateikiami jūrų transporto duomenys, tai padės užtikrinti didesnį skaidrumą atsižvelgiant į vežamų krovinių tipą ir suteiks galimybę greičiau vežti specifinius krovinius, nes dėl palyginamumo bus galima rasti veiksmingiausias kiekvienai krovinių rūšiai transporto priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Šio pasiūlymo tikslas – padaryti duomenų pagal krovinių tipą rinkimą jūrų transporto statistikai rengti privalomą. Dabar šiuos duomenis apie laivybą visiškai savanoriškai renka 18 valstybių narių, o rinkti duomenis pagal krovinių tipą jau yra privaloma rengiant Europos kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų kelių transporto statistiką.

Išsami ir vienoda statistika pagal visų transporto rūšių, įskaitant laivininkystę, krovinių tipą taps bendru pagrindu, naudingu remiant ir stebint transporto daugiarūšiškumą skatinančią politiką, t. y. galimybes tinkamai derinti įvairias transporto rūšis vienoje transporto sistemoje, ir modernizuoti krovininio transporto logistiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Šio pasiūlymo dėl reglamento, kurį pateikė Europos Parlamentas ir Taryba, tikslas – pakeisti Direktyvą 2009/42/EB siekiant padaryti duomenų pagal krovinių tipą rinkimą jūrų transporto statistikai rengti privalomą. Dabar šiuos duomenis savanoriškai renka 18 valstybių narių. Penkios valstybės narės neturi jūros pakrantės ir neteikia jokių duomenų pagal tą direktyvą. Daugeliu atvejų rinkdami susijusius duomenis respondentai nepatirs jokios papildomos naštos, nes atitinkamos valstybės narės turėtų būti pajėgios surinkti šiuos duomenis naudodamosi esamais duomenų šaltiniais (pvz., muitinių dokumentais). Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas balsavo už pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Manau, kad privalomas duomenų rinkimas pagal krovinių rūšį siekiant palyginti jūrų transporto statistiką yra labai svarbus norint didinti transporto daugiarūšiškumą ir galimybę derinti įvairias transporto rūšis. Kadangi duomenis jau privaloma rinkti rengiant kitų transporto rūšių – kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų kelių – statistiką, manau, kad vienodas pagrindas, apimantis jūrų transporto statistikos palyginimą, yra tinkamas, ir tai taip pat padėtų užtikrinti didžiausią įvairių transporto rūšių palyginamumą.

Pagal Komisijos pasiūlymą Direktyvos 2009/42/EB peržiūra turėtų būti atliekama remiantis šiomis gairėmis ir taikoma duomenims nuo 2011 m. atsižvelgiant į savanorišką praktiką, kurią jau taiko 18 ES valstybių narių.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE) , raštu. – (LT) Gerbiami kolegos, šis klausimas dėl sisteminio statistinių duomenų rinkimo mums yra itin reikšmingas. Lietuvoje krovinių vežimas jūra sudaro tik nedidelę procentinę dalį viso krovinių vežimo, todėl šioje srityje galima pasiekti daug daugiau. Be to, mūsų pakrantės turizmo sektorius taip pat turi didelį augimo potencialą. Modernizuodami krovininio transporto logistiką bei skatindami transporto daugiarūšiškumą, t. y. derindami įvairias transporto rūšis vienoje transporto sistemoje, mes turime galimybę padidinti Baltijos gerovę. Tai yra itin svarbu, norint ateityje išlaikyti Europos uostų, tokių kaip Lietuvos Klaipėdos uostas, konkurencingumą. Glaudesnis Baltijos valstybių bendradarbiavimas padės suartinti Baltijos valstybes bei padarys mūsų regiono rinkas laibiau harmoningas bei prieinamas visai Europos Sąjungai. Šiuo metu Baltijos valstybės didele apimtimi yra izoliuotos nuo Europos transporto tinklo. Tikimasi, jog eismas tarp Baltijos valstybių iki 2020 m. padvigubės, todėl būtina spręsti tinkamos infrastruktūros bei prieinamumo trūkumą. Visų svarbiausia, mes turime turėti omenyje, jog duomenų rinkimas nesudaro papildomos naštos valstybėms narėms. Mes neturime ko prarasti.

 
  
  

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0270/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Danija paprašė pagalbos dėl 951 darbuotojo atleidimo iš 45 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 28 skyriui (mašinų ir įrangos gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Šiaurės Jutlandijos regione, balsavau už rezoliuciją, nes sutinku su Komisijos pasiūlymu ir Parlamento pateiktais jo pakeitimais. Taip pat pritariu tam, kad Komisijos pasiūlymo, parengto atsižvelgiant į Parlamento reikalavimus, aiškinamojoje dalyje būtų pateikta aiški ir išsami informacija apie paraiškos teikimą, analizuojami tinkamumo kriterijai ir paaiškinamos priežastys, dėl kurių paraišką nutarta patenkinti.

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. – EGF yra svarbus ES struktūrinis fondas, suteikiantis mums galimybę padėti darbuotojams, kurie tapo bedarbiais dėl globalizacijos nulemtų pokyčių. Taip atsitiko nemažoje dalyje ES valstybių narių, pvz., Ispanijoje, kurioje ypač pasitvirtino fondo naudingumas. Atsižvelgiant į tai, pritariu pranešėjo pateiktiems sprendimams ir nusprendžiau balsuoti už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Turint mintyje struktūrinius tarptautinės prekybos pokyčius, gyvybiškai svarbu, kad Europos ekonomika būtų pajėgi veiksmingai įgyvendinti priemones, skirtas remti dėl jų nukentėjusius darbuotojus, ir kartu sustiprinti jų galimybes siekiant padėti jiems greitai vėl integruotis į darbo rinką. Atsižvelgdamas į tai, kad Danija paprašė pagalbos dėl 951 darbuotojo atleidimo iš 45 įmonių Šiaurės Jutlandijos regione, norėčiau priminti įvairias mano paaiškinime dėl balsavimo išdėstytas priežastis dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimo Ispanijos Katalonijos regionui, kuriomis remiuosi ir balsuodamas už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Tai – rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą.

Laivybos sektoriaus mašinų ir įrangos gamybos pramonė Danijos Šiaurės Jutlandijos regione netikėtai susidūrė su pokyčiais rinkose ir pasauline kreditų krize, nukentėjo drastiškai sumažėjus užsakymų, ir dėl to daugiau kaip 40 bendrovių buvo priverstos atleisti darbuotojus.

Tokiuose regionuose kaip Šiaurės Jutlandija, kurie yra ypač priklausomi nuo vieno sektoriaus, rinkos atsigavimas ir darbuotojų persikėlimas į kitas veiklos sritis paprastai būna lėtesnis ir sunkesnis. Manau, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimas šiuo atveju yra pagrįstas.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į socialinį pasaulinės ekonomikos krizės, kuri turėjo ypatingos įtakos užimtumui, poveikį tinkamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų naudojimas turi lemiamą reikšmę palengvinant daugelio Europos žmonių ir šeimų padėtį, prisidedant prie jų socialinės reintegracijos ir profesinio tobulėjimo, o kartu užtikrinant naujus išteklius įmonių poreikiams tenkinti ir ekonomikai skatinti. Danijos veiksmų planas, skirtas padėti 951 darbuotojui, atleistam iš 45 mašinų ir įrangos gamybos įmonių mažame Šiaurės Jutlandijos regione, skirtas poreikiams pagal tą pačią sistemą tenkinti. Šiuo atveju 40 proc. atleistų darbuotojų užėmė kvalifikacijos reikalaujančias fizinio darbo, metalo ir mechaninio apdirbimo darbo vietas, o 33 proc. darbuotojų dirbo nekvalifikuotą fizinį darbą. Ši padėtis aiškiai parodo, kad būtinas veiksmingas techninis ir profesinis žmonių, nukentėjusių per šią pasaulinę krizę, įvertinimas. Taigi tikiuosi, kad Europos institucijos padvigubins savo pastangas įgyvendindamos priemones, kad būtų paspartintas ir pagerintas tokių svarbių EGF lėšų naudojimas, nes šiuo metu panaudojama labai nedidelė jo lėšų dalis. Šiais metais buvo paprašyta tik 11 proc. iš turimų 500 mln. EUR.

 
  
MPphoto
 
 

  Estelle Grelier (S&D), raštu. (FR) Parlamento vėl buvo paprašyta patvirtinti sprendimą dėl paramos iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo skyrimo darbuotojams, atleistiems dėl krizės poveikio arba įmonių perkėlimo. Vėlgi, ši pagalba bus skiriama pagal visas biudžeto eilutes, iš pradžių numatytas kitoms Europos programoms, nes Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas pagal dabartinę finansinę sistemą neturi savų lėšų.

Siekdama, kad tokia padėtis būtų pakeista, rengiant 2011 m. biudžetą stengiausi, kad būtų nustatyta Globalizacijos padarinių fondui skirta mokėjimų asignavimų eilutė. Taigi Parlamentas per biudžeto svarstymą 2010 m. spalio 20 d. balsavimu pritarė 50 mln. EUR sumai.

Ši suma, kuri, turint mintyje metinius poreikius, yra simbolinė, dar turi būti patvirtinta, nes Europos Vadovų Taryba iš pradžių atmetė pasiūlymą numatyti konkrečiai Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui skirtą finansavimą. Todėl aš ir toliau stebėsiu šio klausimo sprendimo eigą, tikėdamasi, kad šis mechanizmas bus konsoliduotas biudžeto ir teisėkūros požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu.(DE) Noriu nuoširdžiai pasveikinti ponią B. Materą su keturiais pranešimais dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimo. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo taikymo srities išplėtimas įtraukiant darbuotojus buvo svarbus žingsnis, suteikiantis galimybę tiesiogiai remti Europos piliečius. Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra priemonė, skirta padėti nukentėjusiems nuo globalizacijos poveikio. Tam, kad turimos lėšos būtų efektyviai naudojamos, jos turi greitai ir tikslingai pasiekti savo paskirties vietą. Tik tokiu būdu galima užtikrinti, kad bus padėta Europos piliečiams ir bus stiprinamas pasitikėjimas ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Aš balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų skyrimą Danijos reikmėms, nes laikau šią priemonę vertinga pagalbos priemone sunkumų dėl ekonomikos krizės patiriantiems darbuotojams remti.

EGF buvo įsteigtas 2006 m. realiai paramai darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl priežasčių, susijusių su jų įmonių perkėlimu arba, remiantis 2009 m. pakeitimu, su ekonomikos krize, teikti ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką. Šiandienos balsavimas susijęs su prašymu suteikti iš EGF 7 521 359 EUR dydžio paramą 1 122 darbuotojams iš 45 mašinų gamybos įmonių, veikiančių Šiaurės Jutlandijos regione.

Baigdamas sveikinu patvirtinus šį pranešimą, kuris rodo, kad EGF yra naudinga ir veiksminga kovos su nedarbu, atsiradusiu dėl globalizacijos ir ekonomikos krizės poveikio, priemonė.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Balsavau už pranešimą apie Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų skyrimą 951 darbuotojui, atleistam iš 45 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 28 skyriui (mašinų ir įrangos gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Šiaurės Jutlandijos regione. EGF teikia papildomą pagalbą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padeda jiems vėl integruotis į darbo rinką. Danija pateikė paraišką skirti EGF lėšų dėl darbuotojų atleidimo mašinų ir įrangos gamybos sektoriuje, kuri atitinka finansinei paramai taikomus reglamento reikalavimus. Dabar turi būti užtikrinta, kad EGF lėšomis būtų remiamas iš darbo atleistų darbuotojų reintegravimas į darbo rinką, nors EGF pagalba neturėtų pakeisti priemonių, už kurias pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus atsako įmonės, taip pat įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D) , raštu. (LV) Labai svarbu, kad nedarbo srityje nebūtų pasirinktas nesikišimo principas. Šioje srityje svarbu, kad žmonės jaustų, jog yra remiami ir nacionalinės vyriausybės, ir visos ES. Nors balsavau už pranešimą, man vis dėlto neaišku, kaip bus paskirstyta paramos suma. Kodėl kiekvienam atleistam Nyderlandų darbuotojui bus skiriama maždaug 3 000 EUR, Ispanijos – 1 000 EUR, o Danijos – 7 000 EUR? Ar perkvalifikavimas ir permokymas Danijoje kainuoja septynis kartus brangiau nei Ispanijoje? Nepaisant to, tai labai nepatogus klausimas, esu priverstas sutikti su pranešėja ponia B. Matera, kad šios finansinės paramos suteikimas yra būtina ir reikiamu laiku taikoma priemonė. Apmaudu, kad Latvijos Vyriausybė nepasinaudojo šia proga ir nepateikė paraiškos. Šiuo metu Latvijoje yra 180 000 bedarbių.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Atsižvelgdama į tai, kad Danija paprašė pagalbos dėl 951 darbuotojo atleidimo iš 45 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 28 skyriui (mašinų ir įrangos gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Šiaurės Jutlandijos regione, balsavau už rezoliuciją, nes sutinku su Komisijos pasiūlymu ir Parlamento pateiktais jo pakeitimais.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ypač svarbu, jog: 1) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšomis remiama atleistų darbuotojų reintegracija į darbo rinką, neatleidžiant nuo atsakomybės susijusių bendrovių; 2) EGF lėšų naudojimo srityje Komisija, atsižvelgdama į Europos Parlamento reikalavimus, pasiūlė alternatyvų mokėjimo asignavimų šaltinį, kuris nėra nepanaudotos Europos socialinio fondo (ESF) lėšos; 3) EGF veiklą ir papildomą naudą reikėtų įvertinti atsižvelgiant į bendrą programų ir kitų įvairių priemonių, kurios sukurtos pagal 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinį susitarimą, vertinimą atliekant 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūrą; 4) Komisijos pasiūlyme, parengtame atsižvelgiant į Parlamento reikalavimus, pateikiama informacija apie paraiškos teikimą, analizuojami tinkamumo kriterijai ir paaiškinamos priežastys, dėl kurių paraišką nutarta patenkinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdamas į tai, kad Danija paprašė pagalbos dėl 951 darbuotojo atleidimo iš 45 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 28 skyriui (mašinų ir įrangos gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Šiaurės Jutlandijos regione, balsavau už rezoliuciją, nes sutinku su Komisijos pasiūlymu ir Parlamento pateiktais jo pakeitimais. Taip pat pritariu tam, kad Komisijos pasiūlymo, parengto atsižvelgiant į Parlamento reikalavimus, aiškinamojoje dalyje būtų pateikta aiški ir išsami informacija apie paraiškos teikimą, analizuojami tinkamumo kriterijai ir paaiškinamos priežastys, dėl kurių paraišką nutarta patenkinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Šiuo balsavimu EP atkreipia dėmesį į tai, kad Danija paprašė pagalbos dėl 951 darbuotojo atleidimo iš 45 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 28 skyriui (mašinų ir įrangos gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Šiaurės Jutlandijos regione, balsavau už rezoliuciją, nes sutinku su Komisijos pasiūlymu ir Parlamento pateiktais jo pakeitimais. Paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos teikimo kriterijus. Savo rezoliucijoje EP ragina susijusias institucijas dėti reikiamas pastangas, siekiant greičiau panaudoti EGF lėšas; primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF lėšų panaudojimo priėmimo procedūrą suteikiant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą padėti dėl globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės padarinių iš darbo atleistiems darbuotojams, ir pabrėžia, kad EGF gali atlikti svarbų vaidmenį vėl į darbo rinką integruojant iš darbo atleistus darbuotojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. (RO) Europos laivų statyklų asociacijų bendrija (CESA) prognozuoja, kad dėl pasaulinės finansų krizės pasaulinė laivų statybos paklausa iki 2014 m. mažės, o ateityje laivų statybos pramonė bus perkeliama į mažų sąnaudų regionus, daugiausia Azijoje. Atsižvelgiant į tai, kad nėra parengta Europos politika, skirta laivybos sektoriui remti mažai tikėtina, kad gamybos apimtys pasieks lygį, buvusį iki dabartinės krizės. Mano paties Galacio mieste laivų statykla „Damen“ taip pat patyrė ekonomikos ir finansų krizės poveikį, todėl vien 2009 m. buvo atleisti 600 darbuotojų. Manoma, kad 2010 m. bus atleisti dar 500 darbuotojų. Aš balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų skyrimo pagal Danijos paraišką dėl bendros 7 521 359 EUR sumos panaudojimo siekiant bendrai finansuoti paramos programą, skirtą per laikotarpį nuo 2009 m. vasario 15 d. iki 2009 m. lapkričio 14 d. Šiaurės Jutlandijos regione 951 atleistam darbuotojui remti. Atleidimai buvo vykdomi 45 bendrovėse, gaminančiose mašinas ir įrenginius laivų statybos sektoriui.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Svarstomas klausimas susijęs su paramos įmonėms, kurios vykdo veiklą mašinų ir įrangos gamybos sektoriuje vidutinio lygio Šiaurės Jutlandijos regione, suteikimu. Šiaurės Jutlandijos regiono šiaurės rytinėje dalyje per laikotarpį nuo 2009 m. vasario 15 d. iki 2009 m. lapkričio 14 d. iš 45 įmonių buvo atleistas 951 darbuotojas. Siekiant remti šių darbuotojų pakartotinę integraciją į darbo rinką iš Fondo skiriama 7 521 359 EUR suma.

 
  
  

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0269/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu. (IT) Kaip turėjau progos paaiškinti šių metų kovo mėn. balsuojant dėl R. Böge pranešimo, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų naudojimas, kaip tinkama priemonė kovojant su ekonomikos ir finansų krizės padariniais, yra labai vertinga iniciatyva, kuri suteikia galimybę teikti realią finansinę pagalbą. Nuo tada buvo patenkintos kelios kitos paraiškos, įskaitant aptariamą dabar. Manau, kad tai geriausiai įrodo, kokia naudinga ši iniciatyva.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Nyderlandai paprašė pagalbos dėl 512 darbuotojų atleidimo iš elektronikos sektoriaus įmonės „NXL Semiconductors Netherlands“, kuri vykdo veiklą Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) regionuose – Gelderlande ir Eindhovene, balsavau už rezoliuciją, nes sutinku su Komisijos pasiūlymu ir Parlamento pateiktais jo pakeitimais. Taip pat pritariu Komisijai, kuri EGF lėšų panaudojimo srityje pasiūlė alternatyvų mokėjimų asignavimų šaltinį nepanaudotoms ESF lėšoms po to, kai Europos Parlamentas ne vieną kartą priminė, kad EGF sukurtas kaip atskira speciali priemonė, pagal kurią keliami jai būdingi tikslai ir nustatomi terminai, ir kad dėl to turi būti nustatytos atitinkamos perkėlimams skirtos biudžeto eilutės.

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. – EGF yra svarbus ES struktūrinis fondas, suteikiantis mums galimybę padėti darbuotojams, kurie tapo bedarbiais dėl globalizacijos nulemtų pokyčių. Atsirado būtinybė suteikti teisę gauti šio fondo paramą Nyderlandų elektronikos srities darbuotojams, kurie atleisti iš darbo. Atsižvelgdamas į tai, pritariu pranešėjos pateiktiems sprendimams ir nusprendžiau balsuoti už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Pagalba dėl restruktūrizacijos ir įmonių perkėlimo atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška, lanksti ir prieinama kaip galima greičiau ir veiksmingiau. Atsižvelgdamas į tai, kad Nyderlandai paprašė pagalbos dėl 512 darbuotojų atleidimo iš elektronikos sektoriaus įmonės „NXL Semiconductors Netherlands“, kuri vykdo veiklą Gelderlando ir Eindhoveno regionuose, taip pat atsižvelgdamas į mano pateiktus paaiškinimus dėl balsavimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimo Katalonijos regiono Ispanijoje reikmėms, balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Ir vėl susiduriame su pagrindinės miesto pramonės šakos veiklos nutraukimo problema, šiuo atveju Neimegene, kurią apsunkina tai, kad nenumatoma sukurti jokių kitų įmonių, kurios suteiktų tokias pačias įsidarbinimo galimybes.

Išnagrinėjus Parlamento priimtas rezoliucijas galima geriau suprasti problemos dydį ir mastą daugelyje Europos valstybių. Šios valstybės iki šiol neįrodė, kad gali kovoti su nepakankamu koordinavimu ir patrauklumo investicijoms bei inovacijoms praradimu.

Nuogąstauju, kad nieko nedarant prašymų skirti lėšų iš fondo daugės ir kad gali išaiškėti, jog pats fondas yra nepakankamas siekiant padėti darbuotojams, kurie patyrė žalą dėl staigių ir netikėtų pokyčių savo įmonėse.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į dabartinės pasaulio ekonomikos ir finansų krizės poveikį pramonės veiklai ir konkrečioms darbo vietoms elektronikos sektoriuje, reikalinga skubi ir veiksminga programa, skirta 512 darbuotojų, atleistų iš įmonės „NXL Semiconductors Netherlands“, veikiančios Nyderlandų Gelderlando ir Eindhoveno regionuose, remti. Vertėtų pažymėti veiklos apimčių sumažėjimo bendrovės gamykloje, veikiančioje Neimegene, Gelderlando provincijoje, poveikį regionui ir socialines pasekmes, nes ji buvo daugiausia darbo vietų sukūrusi įmonė regione, įdarbinusi daug žemos kvalifikacijos darbuotojų, kurie dirbo joje keletą dešimtmečių. Ši padėtis parodo, kad reikia parengti planą, pagal kurį būtų teikiama parama, skirta kompensacijoms buvusiems darbuotojams ir jų perkvalifikavimui, kad jiems būtų padėta vėl integruotis į darbo rinką. Norėčiau dar kartą įspėti, kad būtina užtikrinti mechanizmus, skirtus palengvinti ir pagreitinti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų skyrimą ir naudojimą Europos šalyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų skyrimą Nyderlandų reikmėms, nes laikau šią priemonę vertinga pagalbos priemone sunkumų dėl ekonomikos krizės patiriantiems darbuotojams remti.

EGF buvo įsteigtas 2006 m. realiai paramai darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl priežasčių, susijusių su jų įmonių perkėlimu arba, remiantis 2009 m. pakeitimu, su ekonomikos krize, teikti ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką. Šiandienos balsavimas susijęs su prašymu suteikti iš EGF 1 809 434 EUR dydžio paramą 1 590 darbuotojų iš elektronikos bendrovės „NXL Semiconductors Netherlands“, veikiančios Eindhoveno ir Gelderlando regionuose.

Baigdamas sveikinu patvirtinus šį pranešimą, kuris rodo, kad EGF yra naudinga ir veiksminga kovos su nedarbu, atsiradusiu dėl globalizacijos ir ekonomikos krizės poveikio, priemonė.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Balsavau už pranešimą apie Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų skyrimą 512 darbuotojų, atleistiems iš elektronikos sektoriaus įmonės „NXL Semiconductors Netherlands“, kuri vykdo veiklą Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) regionuose – Gelderlande ir Eindhovene. EGF teikia papildomą pagalbą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padeda jiems vėl integruotis į darbo rinką. Nyderlandai pateikė paraišką skirti EGF lėšų dėl darbuotojų atleidimo elektronikos sektoriuje, kuri atitinka finansinei paramai taikomus reglamento reikalavimus. Dabar turi būti užtikrinta, kad EGF lėšomis būtų remiamas iš darbo atleistų darbuotojų reintegravimas į darbo rinką, nors EGF pagalba neturėtų pakeisti priemonių, už kurias pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus atsako įmonės, taip pat įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Atsižvelgdama į tai, kad Nyderlandai paprašė suteikti pagalbą dėl 512 darbuotojų atleidimo iš elektronikos sektoriaus įmonės „NXL Semiconductors Netherlands“, kuri vykdo veiklą Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) regionuose – Gelderlande ir Eindhovene, balsavau už rezoliuciją, nes sutinku su Komisijos pasiūlymu ir Parlamento pateiktais jo pakeitimais.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ypač svarbu, jog: 1) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšomis remiama atleistų darbuotojų reintegracija į darbo rinką, neatleidžiant nuo atsakomybės susijusių bendrovių; 2), EGF lėšų naudojimo srityje Komisija, atsižvelgdama į Europos Parlamento reikalavimus, pasiūlė alternatyvų mokėjimo asignavimų šaltinį, kuris nėra nepanaudotos Europos socialinio fondo (ESF) lėšos; 3) EGF veiklą ir papildomą naudą reikėtų įvertinti atsižvelgiant į bendrą programų ir kitų įvairių priemonių, kurios sukurtos pagal 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinį susitarimą, vertinimą atliekant 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūrą; 4) Komisijos pasiūlyme, parengtame atsižvelgiant į Parlamento reikalavimus, pateikiama informacija apie paraiškos teikimą, analizuojami tinkamumo kriterijai ir paaiškinamos priežastys, dėl kurių paraišką nutarta patenkinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdamas į tai, kad Nyderlandai paprašė suteikti pagalbą dėl 512 darbuotojų atleidimo iš elektronikos sektoriaus įmonės „NXL Semiconductors Netherlands“, kuri vykdo veiklą Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) regionuose – Gelderlande ir Eindhovene, balsavau už rezoliuciją, nes sutinku su Komisijos pasiūlymu ir Parlamento pateiktais jo pakeitimais. Taip pat pritariu tam, kad Komisijos pasiūlymo, parengto atsižvelgiant į Parlamento reikalavimus, aiškinamojoje dalyje būtų pateikta aiški ir išsami informacija apie paraiškos teikimą, analizuojami tinkamumo kriterijai ir paaiškinamos priežastys, dėl kurių paraišką nutarta patenkinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. TIS nuostatas dėl sprendimų panaudoti EGF lėšas priėmimo, Europos Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kaip galima greičiau ir veiksmingiau; kadangi Nyderlandai paprašė suteikti pagalbą dėl 512 darbuotojų atleidimo iš elektronikos sektoriaus įmonės „NXL Semiconductors“, kuri veikė Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) regionuose – Gelderlande ir Eindhovene; kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos teikimo kriterijus, EP ragina visas susijusias institucijas dėti reikiamas pastangas, siekiant greičiau panaudoti EGF lėšas, primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF lėšų panaudojimo priėmimo procedūrą suteikiant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą padėti dėl globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės padarinių iš darbo atleistiems darbuotojams, ir pabrėžia, kad EGF gali atlikti svarbų vaidmenį vėl į darbo rinką integruojant iš darbo atleistus darbuotojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. (RO) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų skyrimo pagal bendrovės „NXL Semiconductors Netherlands“, veikiančios Nyderlanduose, pateiktą paraišką.

2010 m. kovo 26 d. Nyderlandai paprašė EFG finansinės pagalbos dėl 512 iš 590 darbuotojų atleidimo iš elektronikos sektoriaus įmonės „NXL Semiconductors Netherlands“, kuri vykdo veiklą Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) regionuose – Gelderlande ir Eindhovene. Iš viso darbo neteko 425 vyrai ir 87 moterys, 7 iš jų – darbuotojai, turintys rimtų sveikatos problemų arba negalią (1,3 proc.). Nyderlandai pabrėžia didelį šio darbuotojų atleidimo poveikį, kadangi „NXL Semiconductors“ yra daugiausia darbo vietų sukurianti pramonės įmonė regione, įdarbinusi daug žemos kvalifikacijos darbuotojų, kurie dirbo joje keletą dešimtmečių. Trūkstant įsidarbinimo galimybių panašiose įmonėse šiame regione ypač sudėtinga bus įsidarbinti darbuotojams, turintiems specialią kvalifikaciją puslaidininkių gamybos sektoriuje.

EGF lėšų skyrimas yra ypač svarbus siekiant vėl integruoti atleistus darbuotojus į darbo rinką. Tačiau norėčiau atkreipti Komisijos ir valstybių narių dėmesį į poreikį plėtoti nuoseklią Europos pramonės politiką, kuri padėtų kurti naujas darbo vietas.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Nuo 2009 m. gegužės 1 d. išplėsta Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondo taikymo sritis. Jo lėšos taip pat skiriamos paramai darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl tiesioginio pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio, teikti. Nyderlanduose iš elektronikos sektoriaus įmonės „NXL Semiconductors Netherlands“, kuri vykdo veiklą Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) regionuose – Gelderlande ir Eindhovene, atleisti 512 darbuotojų. Šiems darbuotojams remti bus skirta 1 809 434 EUR suma.

 
  
  

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0271/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, kuriuo patvirtinamas bendros 2,4 mln. EUR sumos iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo EGF lėšų panaudojimas Portugalijos reikmėms siekiant remti iš įmonės „Qimonda“ atleistus darbuotojus. Taip patenkinama 2009 m. gruodžio mėn. pateikta Portugalijos paraiška skirti EGF lėšų. EGF įsteigtas papildomai paramai darbuotojams, atleistiems dėl esminių tarptautinės prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, teikti. EGF pagalbos paketas skirtas apsaugoti 839 darbuotojus, atleistus iš įmonės „Qimonda Portugal“ per laikotarpį nuo 2009 m. birželio 8 d. iki 2009 m. spalio 8 d. Šiomis lėšomis bus finansuojamos šios priemonės: kvalifikacijų pripažinimas, profesinis rengimas, mokymas ir parama kuriant darbo vietas, parama savarankiškai ieškant darbo ir įdarbinimo bei mokymo darbo vietoje paskatos. Taigi manau, kad būtina daryti viską, kas įmanoma, kad būtų greičiau panaudotos EGF lėšos, nepamirštant Europos institucijų įsipareigojimo užtikrinti greitą ir paprastą šių sprendimų patvirtinimo procedūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Regina Bastos (PPE), raštu. (PT) Balsavau už rezoliuciją dėl bendros 2 405 671 EUR sumos iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų panaudojimo Portugalijos reikmėms, 839 darbuotojams, atleistiems iš įmonės „Qimonda Portugal S.A.“ per laikotarpį nuo 2009 m. birželio 8 d. iki 2009 m. spalio 8 d., remti Šiomis lėšomis siekiama remti atleistus įmonės „Qimonda“ darbuotojus pripažįstant jų kvalifikacijas, suteikiant profesinio rengimo ir mokymo galimybes, užtikrinant paramą norintiems steigti verslą, pagalbą savarankiškai ieškant darbo ir numatant įdarbinimo bei profesinio mokymo darbo vietoje paskatas. Portugalija jau antrą kartą pateikė paraišką skirti EGF lėšų Norte regiono reikmėms. 2009 m. buvo skirta 832 800 EUR dėl darbuotojų atleidimo tekstilės sektoriuje. Galiausiai, apgailestauju, kad Portugalijos Vyriausybei neišmoko pasinaudoti fondo galimybėmis. Iš fondo teikiamų lėšų vienam atleistam Olandijos bendrovės „NXP Semiconductors“ darbuotojui bus skirta 3 534 EUR, kiekvienam atleistam Danijos darbuotojui Šiaurės Jutlandijos regione – po 7 908 EUR, o vienam buvusiam Portugalijos įmonės „Qimonda“ darbuotojui – tik 2 867 EUR.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Portugalija paprašė suteikti pagalbą dėl 839 darbuotojų atleidimo iš tarptautinės įmonės „Qimonda AG“, kuri vykdo veiklą elektronikos sektoriuje Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Norte regione, balsavau už rezoliuciją, nes sutinku su Komisijos pasiūlymu ir Parlamento pateiktais jo pakeitimais. Taip pat pritariu tam, EGF veiklą ir papildomą naudą reikėtų įvertinti atsižvelgiant į bendrą programų ir kitų įvairių priemonių, kurios sukurtos pagal 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinį susitarimą, vertinimą atliekant 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. – EGF yra svarbus ES struktūrinis fondas, suteikiantis mums galimybę padėti darbuotojams, kurie tapo bedarbiais dėl globalizacijos nulemtų pokyčių. Siekiant, kad šio fondo veikla būtų efektyvi, jo lėšos turi būti prieinamos tada, kai reikia, laiku ir veiksmingai. Dėl šių priežasčių pritariu pranešėjos pateiktoms išvadoms ir nusprendžiau balsuoti už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Įmonės „Qimonda“ veiklos nutraukimo Vila do Kondėje tiesioginė pasekmė ta, kad šalies Norte regione atsirado dar 1 000 bedarbių. Tuo metu šiame regione jau buvo aukščiausias šalyje nedarbo lygis: nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. spalio mėn. Šiaurės regiono įdarbinimo centruose per mėnesį vidutiniškai buvo užregistruojama 22 000 bedarbių. Po įmonės „Qimonda Portugal S.A.“ vykdytų atleidimų, 2009 m. gruodžio 17 d. buvo pateiktas prašymas suteikti pagalbą 839 atleistiems darbuotojams.

Komisija, remdamasi savo atliktu vertinimu, nusprendė, kad visos būtinos sąlygos įvykdytos. Ji pateikė šį pasiūlymą dėl sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimo siekiant padėti darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl tiesioginio pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio, vėl integruotis į darbo rinką.

Todėl pritariu šiam sprendimui, pagal kurį, vykdant ES 2010 m. bendrąjį biudžetą, skiriama 2 405 671 EUR suma siekiant suteikti finansinę paramą atsižvelgiant į Portugalijos prašymą. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad reikia užtikrinti greitą jo priėmimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF), kurį 2005 m., atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Europos vertybės globalizuotame pasaulyje“, pasiūlė įsteigti Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso, dabar yra naujo pobūdžio, t. y jis tapo skaidresnis ir, siekiant atsižvelgti ir į dabartinės krizės pasekmes, apima platesnius tikslus. Be to, sudarytos sąlygos per trumpesnį laiką gauti lėšas, kaip, tikiuosi, bus šiuo atveju.

Nors balsavau už šį pasiūlymą, vėl apgailestauju, kad Portugalijos Vyriausybė nemokėjo visiškai pasinaudoti fondo teikiamomis galimybėmis, kaip padarė kitos šalys ir kaip tai, išnagrinėjus įvairias paraiškas, aiškiai rodo iš EGF prašomų lėšų vienam asmeniui suma.

Pavyzdžiui, šiandien vyko balsavimai dėl kitų prašymų suteikti paramą iš EGF, kurie parodė, kad kiekvienam atleistam Olandijos bendrovės „NXP Semiconductors“ darbuotojui bus skirta 3 534 EUR, o kiekvienam atleistam Danijos darbuotojui Šiaurės Jutlandijos regione – po 7 908 EUR. Vienam buvusiam Portugalijos įmonės „Qimonda“ darbuotojui, kuriam skiriamos fondo lėšos, teks tik 2 867 EUR parama. Ja siekiama finansuoti tokias priemones, kaip, pvz., kvalifikacijų pripažinimas, profesinis rengimas, mokymas arba parama kuriant verslą, pagalba ieškant darbo arba įdarbinimo bei profesinio mokymo darbo vietoje paskatos.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų panaudojimas Portugalijos reikmėms yra labai svarbus siekiant remti iš įmonės „Qimonda“ atleistus darbuotojus. Paskirtų 2,4 mln. EUR, žinoma, nepakaks neigiamoms atleidimų pasekmėms pašalinti, tačiau tai bus didelė pagalba. Reikia, kad lėšų panaudojimas būtų paprastas ir greitas, skiriant jas ir mokymo programoms, kurios prisidėtų prie veiksmingos žalą patyrusių darbuotojų pakartotinės integracijos į darbo rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Portugalijos įmonė „Qimonda“, Vokietijos bendrovės, pasaulio rinkų lyderės, filialas, Portugalijoje buvo laikoma sėkmės pavyzdžiu ir šiame sektoriuje pirmaujančia įmone. Ji buvo didžiausias Portugalijos eksportuotojas, ir prieš išaiškėjant problemoms, paskatinusioms bankrotą, rengėsi investuoti į naujas technologijas ir buvo užsitikrinusi valstybės finansavimą saulės baterijų elementų gamybai remti. Įmonės „Qimonda“ darbuotojai buvo aukštos kvalifikacijos ir dirbo labai našiai, taigi nebuvo pagrindo galvoti, kad įmonė per tokį trumpą laiko tarpą nustos būti pelninga. 2008 m. įmonė netgi svarstė galimybę pastatyti Portugalijoje dar tris gamyklas, visas netoli Vila  do Kondės miesto. Norte regionas, kuriame įsisteigusi „Qimonda“, yra tradiciškai pramoninis ir smarkiai nukentėjo dėl įmonių uždarymo bei nedarbo. „Qimonda“ gebėjimas pritraukti į regioną tokią reikalingą kvalifikuotą darbo jėgą šiuo metu labai sumažėjęs.

Tikiuosi, kad įmonės „Qimonda“ darbuotojai gaus pakankamai naudos iš skirtų fondo lėšų ir galės visiškai reintegruotis į darbo rinką. Norėčiau išreikšti savo solidarumą su jais ir jų šeimomis.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Dėl gamyklos „Qimonda“ Vila do Kondėje uždarymo padidėjo aukštas nedarbo lygis Portugalijos šiaurėje. Šiuo atveju atleisti 900 darbuotojų, daugumos jų išsilavinimo lygis žemas: 36,6 proc. jų turi tik pagrindinį mokyklinį išsilavinimą ir vos 10,7 proc. – aukštesnįjį išsilavinimą. Taigi verta atkreipti dėmesį į šio pagalbos plano, skirto 839 atleistiems darbuotojams, svarbą siekiant sušvelninti sunkios ekonominės, finansinės ir socialinės krizės poveikį, patiriamą šiame regione. Taip pat norėčiau pabrėžti tokių priemonių, kaip kvalifikacijų pripažinimas, profesinis mokymas, darbo vietų kūrimo paskatos ir galimybės įgyti naują kvalifikaciją darbo vietoje užtikrinimas, svarbą. Kita vertus, tenka apgailestauti, kad per dvejus metus tai tik antroji Portugalijos pateikta paraiška Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui siekiant gauti tiesioginę paramą darbuotojams Norte regione. Didžiulio nedarbo ir prastos valstybės viešųjų finansų būklės, taip pat ekonomikos nuosmukio 2011 m. taikant ligšiolines taupymo priemones Portugalijoje sąlygomis vyriausybės priedermė ir pareiga veikti kompetentingiau, kad būtų gauta daugiau šių lėšų bedarbiams realiai remti.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Parlamentas patvirtino 2,4 mln. EUR sumos iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) skyrimą pagal 2009 m. gruodžio 17 d Portugalijos Vyriausybės pateiktą paraišką siekiant remti iš įmonės „Qimonda“ atleistus darbuotojus. Tai reiškia, kad dėl 839 darbuotojų atleidimo iš įmonės „Qimonda Portugal S.A.“, vykusio laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 8 d. iki 2009 m. spalio 8 d., Portugalijos reikmėms iš EGF skiriama bendra 2 405 671 EUR suma. Bendros numatomos šio paketo išlaidos yra 3,7 mln. EUR, iš jų 2,4 mln., arba 65 proc. visų išlaidų, paprašyta skirti iš EGF.

Deja, Komisija ir Taryba nebuvo pasiruošusios įsikišti, kai dar buvo įmanoma užkirsti kelią įmonės veiklos nutraukimui ir sukliudyti šiai Vokietijos tarptautinei įmonei atleisti darbuotojus. Ši menka parama bedarbiams skiriama tik dabar, pavėluotai.

Tai šešioliktoji paraiška, kuri turi būti svarstoma vykdant 2010 m. biudžetą, ir ji apims šias priemones: kvalifikacijų pripažinimą, profesinį rengimą, mokymą ir paramą kuriant darbo vietas, pagalbą ieškant darbo arba įdarbinimo bei mokymo darbo vietoje paskatas.

Norte regione, kuriame vyko atleidimai, jau buvo patvirtinta parama iš EGF pagal ankstesnę 2009 m. paraišką dėl atleidimų tekstilės sektoriuje. Tąkart skirta 832 000 EUR suma.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų panaudojimą Portugalijos reikmėms, nes laikau šią priemonę vertinga pagalbos priemone sunkumų dėl ekonomikos krizės patiriantiems darbuotojams remti.

EGF buvo įsteigtas 2006 m. realiai paramai darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl priežasčių, susijusių su jų įmonių perkėlimu arba, remiantis 2009 m. pakeitimu, su ekonomikos krize, teikti ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką. Šiandienos balsavimas susijęs su prašymu suteikti iš EGF 2 405 671 EUR dydžio paramą 839 elektronikos įmonės „Qimonda Portugal S.A.“ darbuotojams.

Galiausiai, džiaugiuosi, kad patvirtintas šis pranešimas, kuris rodo, kad EGF yra naudinga ir veiksminga kovos su nedarbu dėl globalizacijos ir ekonomikos krizės poveikio priemonė.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Balsavau už pranešimą apie Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų skyrimą 839 darbuotojams, atleistiems iš tarptautinės įmonės „Qimonda S.A.“, kuri vykdo veiklą elektronikos sektoriuje NUTS II Norte regione. EGF teikia papildomą pagalbą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padeda jiems vėl integruotis į darbo rinką. Portugalija pateikė paraišką skirti EGF lėšų dėl darbuotojų atleidimo automobilių sektoriuje, kuri atitinka finansinei paramai taikomus reglamento reikalavimus. Dabar turi būti užtikrinta, kad EGF lėšomis būtų remiamas iš darbo atleistų darbuotojų reintegravimas į darbo rinką, nors EGF pagalba neturėtų pakeisti priemonių, už kurias pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus atsako įmonės, taip pat įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Atsižvelgdama į tai, kad Portugalija pateikė paraišką dėl lėšų skyrimo 839 darbuotojams, atleistiems iš tarptautinės įmonės „Qimonda S.A.“, kuri vykdo veiklą elektronikos sektoriuje NUTS II Norte regione, balsavau už rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su atitinkamais Parlamento daliniais pakeitimais.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ypač svarbu, jog: 1) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšomis remiama atleistų darbuotojų reintegracija į darbo rinką, neatleidžiant nuo atsakomybės susijusių bendrovių; 2) EGF lėšų naudojimo srityje Komisija, atsižvelgdama į Europos Parlamento reikalavimus, pasiūlė alternatyvų mokėjimo asignavimų šaltinį, kuris nėra nepanaudotos Europos socialinio fondo (ESF) lėšos; 3) EGF veiklą ir papildomą naudą reikėtų įvertinti atsižvelgiant į bendrą programų ir kitų įvairių priemonių, kurios sukurtos pagal 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinį susitarimą, vertinimą atliekant 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūrą; 4) Komisijos pasiūlyme, parengtame atsižvelgiant į Parlamento reikalavimus, pateikiama informacija apie paraiškos teikimą, analizuojami tinkamumo kriterijai ir paaiškinamos priežastys, dėl kurių paraišką nutarta patenkinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. (PT) Be abejo, balsavau už sprendimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų skyrimo darbuotojams, atleistiems iš tarptautinės įmonės „Qimonda“ (Portugalija).

Kartu svarbu konstatuoti, kad šis sprendimas priimtas pernelyg vėlai, o pinigai Portugaliją pasieks dar vėliau, t. y. ne anksčiau kaip lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje. Įvykiai neturėjo taip klostytis; jie apskritai neturėtų taip klostytis. EGF lėšų skyrimo tvarka gali ir turėtų būti supaprastinta, kad kolektyvinio atleidimo iš darbo aukoms nereikėtų, kaip tai atsitiko šįkart, 17 mėnesių laukti paramos, kuri vadinama skubia.

Jei Europa ir toliau bus tokia palanki finansinio kapitalo atžvilgiu, ji negali ir toliau būti šiurkšti tikrosioms krizės aukoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdamas į tai, kad Portugalija pateikė paraišką dėl lėšų skyrimo 839 darbuotojams, atleistiems iš tarptautinės įmonės „Qimonda S.A.“, kuri vykdo veiklą elektronikos sektoriuje NUTS II Norte regione, balsavau už rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su atitinkamais Parlamento daliniais pakeitimais. Taip pat pritariu tam, kad Komisijos pasiūlymo, parengto atsižvelgiant į Parlamento reikalavimus, aiškinamojoje dalyje būtų pateikta aiški ir išsami informacija apie paraiškos teikimą, analizuojami tinkamumo kriterijai ir paaiškinamos priežastys, dėl kurių paraišką nutarta patenkinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Portugalija pateikė paraišką dėl lėšų skyrimo 839 darbuotojams, atleistiems iš tarptautinės įmonės „Qimonda AG“, kuri vykdo veiklą elektronikos sektoriuje Norte NUTS II regione. Paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos teikimo kriterijus. EP balsavo už pasiūlymą paraginti atitinkamas institucijas dėti reikiamas pastangas, siekiant greičiau panaudoti EGF lėšas. Jis priminė institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF lėšų panaudojimo priėmimo procedūrą suteikiant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą padėti dėl globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės padarinių iš darbo atleistiems darbuotojams. Jis pabrėžė, kad EGF gali atlikti svarbų vaidmenį vėl į darbo rinką integruojant iš darbo atleistus darbuotojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) – ES teisinė ir biudžetinė priemonė, kuri įsteigta siekiant teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių. Atsižvelgdamas į tai, kad Portugalija pateikė paraišką dėl lėšų skyrimo 839 darbuotojams, atleistiems iš tarptautinės įmonės „Qimonda S.A.“, kuri vykdo veiklą elektronikos sektoriuje NUTS II Norte regione, pritariu Parlamento sprendimui patvirtinti šį pranešimą. Tikiuosi, kad pagalba, taikant paprastą ir trumpą procedūrą, bus teikiama kuo dinamiškiau ir veiksmingiau, siekiant vėl į darbo rinką integruoti dėl globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės padarinių iš darbo atleistus darbuotojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Svarstomas klausimas susijęs su 839 darbuotojų atleidimu dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės iš tarptautinės įmonės „Qimonda S.A.“, kuri vykdo veiklą elektronikos sektoriuje NUTS II Norte regione. Iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo bus skirta 2 405 671 EUR suma siekiant finansuoti suderintą individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų, kurios bus papildomai derinamos su nacionalinėmis priemonėmis bei bendrovių taikomomis priemonėmis, paketą.

 
  
  

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0272/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. (ES) Pritariu pasiūlymui iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) skirti 2 752 935 EUR sumą Katalonijos reikmėms, kuri būtų papildoma pagalba 1 429 darbuotojams, dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių atleistiems iš 23 įmonių, kurios užsiima variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba. Atleidimai iš darbo truko 9 mėnesius, nuo 2009 m. vasario 23 d. iki 2009 m. lapkričio 22 d.

Ši pagalba turi būti skirta padėti vėl integruotis į darbo rinką darbo netekusiems darbuotojams, iš kurių 25 proc. neturi pagrindinio išsilavinimo arba nebaigė mokyklos, o daugiau kaip 40 proc. darbuotojų turi tik pagrindinį išsilavinimą. Beveik 75 proc. minėtų atleistų darbuotojų yra vyrai ir 25 proc. iš jų yra vyresni negu 55 metų amžiaus. Ši pagalba jokiu būdu neturėtų pakeisti priemonių, už kurias pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus atsako įmonės, taip pat įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių. Kaip teigiama Biudžeto komiteto pranešime, mums reikės išsamesnės informacijos apie tai, kodėl 23 proc. darbuotojų nebus taikoma profilio nustatymo priemonė; taip pat sieksime sužinoti, kokios priemonės bus pasiūlytos specialiai šiems darbuotojams.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Ispanija pateikė paraišką dėl lėšų 1 429 darbuotojams, atleistiems iš 23 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame NACE 2 red. 29 skyriui (variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba), viename NUTS II Katalonijos regione, balsavau už rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su atitinkamais Parlamento daliniais pakeitimais. Taip pat pritariu, kad turėtų būti užtikrinta, kad EGF lėšomis būtų remiamas iš darbo atleistų darbuotojų reintegravimas į darbo rinką, be to, norėčiau pakartoti, kad EGF pagalba neturėtų pakeisti priemonių, už kurias pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus atsako įmonės, taip pat įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Finansinė parama dėl globalizacijos padarinių atleistiems darbuotojams turi būti teikiama įvertinant kiekvieną atvejį atskirai, o pagrindinis jos tikslas turėtų būti pagalba darbuotojams, jiems vėl integruojantis į darbo rinką. Todėl svarbu pabrėžti, kad ši parama nepakeičia nei priemonių, už kurias atsako įmonės, nei gali būti skirta įmonėms finansuoti ir restruktūrizuoti. Atsižvelgiant į tai, institucijų trišalio dialogo bendrame pareiškime pabrėžiama, kad svarbu užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų panaudojimo priėmimo procedūrą. Turėdamas mintyje, kad Ispanija pateikė paraišką dėl lėšų skyrimo 1 429 darbuotojams, atleistiems iš 23 įmonių, veikiančių Katalonijos regione, balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų skyrimo Katalonijos (Ispanija) mašinų gamintojams, nes tai užtikrins papildomą paramą Katalonijos darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, be to, padės jiems vėl integruotis į darbo rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Galvodamas apie krizę, kuri palietė šį sektorių, prisimenu José María Aznarą, buvusį Ispanijos ministrą pirmininką, pasakojant apie tai, kaip George W. Bush, buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, buvo nustebęs, kai sužinojo, kad svarbiausia Ispanijos eksporto dalis – ne žemės ūkio produktai, bet automobiliai. Tai buvo teigiamas ženklas, kuris rodė, kad ankstesni stereotipai apie pietvakarių Europos valstybes paseno.

Deja, Ispanijos pramonei modernizuoti skirtoms priemonėms, ypač toms, kurių ėmėsi Liaudies partijos vyriausybė, šios pasaulinės krizės metu buvo suduotas stiprus smūgis. Automobilių paklausa ES sumažėjo labai smarkiai, todėl jų gamybos apimtys antrąjį 2009 m. ketvirtį sumažėjo beveik 40 proc., taigi dėl susidariusios padėties gali kilti pavojus dar didesniam skaičiui darbo vietų ne tik Ispanijoje, bet ir visoje ES.

Man šis nuosmukis kelia susirūpinimą, todėl tikiuosi, kad Ispanijos ekonomika galės tinkamai reaguoti į krizę, pasinaudodama šio fondo lėšomis tik kaip atsako dalimi.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Siūlomas pagalbos planas, skirtas 1 429 buvusiems 23 įmonių, kurios užsiima variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba viename Katalonijos (Ispanija) regione, darbuotojams, skubiai reikalingas siekiant tobulinti daugelio europiečių, tiesiogiai nukentėjusių dėl dabartinės pasaulio ekonomikos ir finansų krizės, techninius ir profesinius įgūdžius. Maždaug 25 proc. darbuotojų, kuriems taikomas šis planas, neturi pagrindinio išsilavinimo arba nebaigė mokyklos, o daugiau kaip 40 proc. darbuotojų turi tik pagrindinį išsilavinimą. Atsižvelgiant į Europos 2020 m. strategijoje numatytus tikslus, labai didelė problema yra žemas pagrindiniuose Europos gamybos sektoriuose dirbančių darbuotojų mokymo ir rengimo lygis. Siekiant paremti tvarų, pažangų ir integruotą augimą, reikalinga strategija, kuri užtikrintų veiksmingesnį ir pelningesnį valstybėms narėms ir Europos visuomenei skirtų išteklių naudojimą, pvz., pasitelkiant Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (EGF). EGF atveju šiais metais buvo panaudota tik šiek tiek didesnė nei 10 proc. biudžete numatytos 500 mln. EUR sumos dalis. Tai nepriimtina atsižvelgiant į nedarbo mastą Europoje ir didelius sunkumus ieškant darbo.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų skyrimą Ispanijos reikmėms, nes laikau šią priemonę vertinga pagalbos priemone sunkumų dėl ekonomikos krizės patiriantiems darbuotojams remti.

EGF buvo įsteigtas 2006 m. realiai paramai darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl priežasčių, susijusių su jų įmonių perkėlimu arba, remiantis 2009 m. pakeitimu, su ekonomikos krize, teikti ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką. Šiandien priimtas pranešimas susijęs su Ispanijos paraiška suteikti iš EGF 2 752 935 EUR paramą 1 429 darbuotojams, atleistiems iš 23 skirtingų įmonių, gaminančių motorines transporto priemones.

Baigdamas norėčiau pabrėžti, kad šiandien patvirtinti keturi pranešimai dėl apytiksliai 14 mln. EUR EGF lėšų panaudojimo parodo, jog EGF yra naudinga ir veiksminga kovos su nedarbu, atsiradusiu dėl globalizacijos ir ekonomikos krizės poveikio, priemonė.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Balsavau už pranešimą apie Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų skyrimą 1 429 darbuotojams, atleistiems iš 23 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame NACE 2 red. 29 skyriui (variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba), NUTS II Katalonijos regione. EGF teikia papildomą pagalbą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padeda jiems vėl integruotis į darbo rinką. Ispanija pateikė paraišką skirti EGF lėšų dėl darbuotojų atleidimo automobilių sektoriuje, kuri atitinka finansinei paramai taikomus reglamento reikalavimus. Dabar turi būti užtikrinta, kad EGF lėšomis būtų remiamas iš darbo atleistų darbuotojų reintegravimas į darbo rinką, nors EGF pagalba neturėtų pakeisti priemonių, už kurias pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus atsako įmonės, taip pat įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Atsižvelgdama į tai, kad Ispanija paprašė suteikti pagalbą 1 429 darbuotojams, atleistiems iš 23 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame NACE 2 red. 29 skyriui (variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba), NUTS II Katalonijos regione, balsavau už rezoliuciją, nes sutinku su Komisijos pasiūlymu ir Parlamento pateiktais jo pakeitimais.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ypač svarbu, jog: 1) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšomis remiama atleistų darbuotojų reintegracija į darbo rinką, neatleidžiant nuo atsakomybės susijusių bendrovių; 2), EGF lėšų naudojimo srityje Komisija, atsižvelgdama į Europos Parlamento reikalavimus, pasiūlė alternatyvų mokėjimo asignavimų šaltinį, kuris nėra nepanaudotos Europos socialinio fondo (ESF) lėšos; 3) EGF veiklą ir papildomą naudą reikėtų įvertinti atsižvelgiant į bendrą programų ir kitų įvairių priemonių, kurios sukurtos pagal 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinį susitarimą, vertinimą atliekant 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūrą; 4) Komisijos pasiūlyme, parengtame atsižvelgiant į Parlamento reikalavimus, pateikiama informacija apie paraiškos teikimą, analizuojami tinkamumo kriterijai ir paaiškinamos priežastys, dėl kurių paraišką nutarta patenkinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Ispanija paprašė suteikti pagalbą 1 429 darbuotojams, atleistiems iš 23 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame NACE 2 red. 29 skyriui (variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba), NUTS II Katalonijos regione. Paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos teikimo kriterijus. Kaip katalonas, džiaugiuosi, kad Parlamentas sutiko paraginti visas susijusias institucijas dėti reikiamas pastangas, siekiant greičiau panaudoti EGF lėšas, ir priminti institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF lėšų panaudojimo priėmimo procedūrą suteikiant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą padėti dėl globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės padarinių iš darbo atleistiems darbuotojams. Be to, Parlamentas pabrėžė, kad EGF gali atlikti svarbų vaidmenį vėl į darbo rinką integruojant iš darbo atleistus darbuotojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. (RO) 2010 m. sausio mėn. Ispanija pateikė paraišką dėl EGF lėšų skyrimo darbuotojams, atleistiems iš 23 įmonių, kurios gamina variklines transporto priemones, priekabas ir puspriekabes viename Katalonijos regione. Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl EGF lėšų panaudojimo pagalbai atleistiems darbuotojams suteikti. Darbuotojai atleisti dėl finansų ir ekonomikos krizės, per kurią transporto priemonių paklausa Ispanijoje ir visame pasaulyje staigiai sumažėjo precedento neturinčiu mastu, poveikio.

Per laikotarpį nuo 2009 m. vasario mėn. iki 2009 m. lapkričio mėn. iš 23 įmonių, veikiančių Katalonijos regione, buvo atleista 2 330 darbuotojų (75 proc. iš jų – vyrai, be to, beveik 25 proc. iš jų yra vyresni negu 55 metų amžiaus). Pritariu tam, jog atleistiems darbuotojams būtų teikiama finansinė parama ir rengiami mokymai, kad jie galėtų užsitikrinti naujas darbo vietas ilgiausiam įmanomam laikotarpiui.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Šios Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos padės 1 429 darbuotojams, dirbusiems variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos sektoriuje Katalonijoje (Ispanija). Komisija, atsižvelgdama į tai, kad balandžio mėn. nauja informacija papildyta paraiška atitinka Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo reglamente nustatytas sąlygas, šiuo konkrečiu atveju pasiūlė iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) skirti 2 752 935 EUR sumą, siekiant paremti darbuotojų, atleistų iš 23 įmonių, pakartotinę integraciją į darbo rinką.

 
  
  

Pranešimai: Barbara Matera (A7-0270/2010, A7-0269/2010, A7-0271/2010, A7-0272/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Jahr (PPE), raštu.(DE) Labai džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas šiandien nusprendė paremti daugybę neigiamą globalizacijos poveikį patyrusių žmonių. Vis dėlto Europos lėšos turi būti skiriamos greitai ir be biurokratinių kliūčių, kad šie žmonės galėtų kuo greičiau susirasti naują darbą. Tai svarbios ir gerai matomos Europos Sąjungos pastangos, aiškiai parodančios šiems žmonėms, kad ES nori ir gali kritinėse situacijose padėti kiekvienam. Vis dėlto taip pat turime dėti visas pastangas, kad pakreiptume globalizacijos tendencijas tinkama linkme. Todėl svarbu, kad Europos Sąjunga siektų, jog tarptautiniai ekonominiai santykiai būtų paremti sąžiningos konkurencijos principu. Taip galima būtų nuo pat pradžių išvengti nepalankios padėties tam tikruose sektoriuose susidarymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. (IT) Norėčiau padėkoti poniai B. Materai už puikiai atliktą darbą. Šiandien balsavau už keturis prašymus skirti lėšų darbuotojams, kurie prarado darbą Ispanijoje, Danijoje, Nyderlanduose ir Portugalijoje. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) buvo įsteigtas 2006 m. (numatyta, kad jo naudojamų lėšų suma negali viršyti viršutinės metinės 500 mln. EUR ribos) siekiant padėti ieškantiems darbo darbuotojams susirasti naujus darbus, finansuoti specialius jų mokymo kursus, taip pat siekiant padėti jiems steigti savo verslą, t. y. suteikiant darbuotojams laikinų papildomų pajamų, kurios išmokamos kaip komandiruotpinigiai, darbo paieškos išmokos, mokymo arba reintegracijos į darbo rinką išmokos.

EGF parama taikoma pakankamai lanksčiai; jo pagalba konkrečiais atvejais teikiama daugelyje Europos regionų. Vis dėlto turime daryti viską, kad paspartintume šios priemonės įgyvendinimą, ypač atsižvelgdami į jos teigiamą vaidmenį sprendžiant su ekonomikos krize susijusias problemas.

 
  
  

Pranešimas: Carmen Fraga Estévez (A7-0260/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Pritariu šiam pranešimui, kuriuo siekiama užtikrinti, kad būtų vykdomos Konvencijos nuostatos ir rekomendacijos, kurias patvirtino Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (NEAFC). Jomis remiantis gali būti priimamos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonės, taikomos visiems žvejybos laivams, kurie naudojami arba kuriuos ketinama naudoti žvejybos veiklai, vykdomai naudojant žuvininkystės išteklius. Kai kurios iš šių nuostatų į ES teisę perkeltos didžiausio leistino sugauti kiekio (DLSK) ir kvotų taisyklėmis, todėl turėtume paremti pranešėjos poziciją, pagal kurią šis atgyvenęs metodas atmetamas, nes teisės aktai tampa painūs ir daro neigiamą įtaką ES patikimumui. Didžiausias prioritetas turi būti teikiamas regionų žuvininkystės organizacijų (RŽO) kovos su neteisėta žvejyba priemonėms įgyvendinti, kad pagal šią Konvenciją įvesta kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema būtų skubiai perkelta į ES teisės aktus ir kad Parlamentui išsamiai ir laiku būtų pateikiama informacija apie visus derybų su RŽO etapus, kartu užtikrinant, kad derybas stebėtų šios institucijos stebėtojai.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. (IT) Pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjai. Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu tam, kad kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema, taikytina Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonų vandenyse, būtų skubiai perkelta į ES teisės aktus. Apskritai pritariu naujiems reikalavimams dėl neteisėtą ir nedeklaruojamą žvejybos veiklą vykdančių laivų kontrolės; šie reikalavimai – pranešimo, kurį mes ką tik priėmėme, dalis.

Taip pat pritariu numatytai naujai uosto valstybių kontrolės sistemai, kuri veiksmingai užkirs kelią šaldytų žuvų iškrovimui ir perkrovimui Europos uostuose , jei su kitos susitariančiosios šalies vėliava plaukiojančių žvejybos laivų vėliavos valstybė nebus patvirtinusi, kad tokia veikla yra teisėta. Vis dėlto manau, kad po to, kai šie reikalavimai bus perkelti, reikės įvertinti tam tikrų kompromisinių sprendimų galimybę ir įvesti tam tikrus patikslinimus, jei jie, atsižvelgiant į pačią Konvenciją, bus laikomi tinkamais. Galiausiai esu įsitikinęs, kad perkėlimas į nacionalinę teisę galėtų vykti greičiau ir efektyviau, jei Parlamentui nuolat būtų pateikiama informacija apie visus derybų etapus, užtikrinant, kad derybas stebėtų šio Parlamento stebėtojai.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Labai svarbu, kad Europos Sąjunga nustatytų ES sistemą, kuria būtų siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti. Pasiūlyti reglamentai turėtų apimti priemones, kuriomis nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos, taikomos ES vandenyse ir ES laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus. Labai svarbu, kad tai būtų suderinta su bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslais ir sudarytų sąlygas tvariai plėtrai.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. (IT) Metodikos požiūriu Konvencijos turinio persvarstymas ir atnaujinimas, kaip padaryta šiuo atveju, yra tinkamas dalykas. Vis dėlto kartu šioje peržiūroje reikėtų kelti klausimą dėl Parlamento vaidmens. Be formalių klausimų sprendimo, turi būti nuolat kontroliuojama įstaigų, susijusių su Europos institucijomis, veikla siekiant užtikrinti, kad ji būtų veiksminga, efektyvi, laiku atnaujinama ir šios įstaigos galėtų reaguoti į pasirašius atitinkamą sutartį pasikeitusius iššūkius.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemos, taikytinos Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonų vandenyse, nes į jį įtrauktos naujos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonės, skirtos užtikrinti subalansuotą žuvininkystės išteklių naudojimą ir jų apsaugą šiame regione. Visų pirma, ši sistema apima neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybos veiklą vykdančių laivų kontrolės priemones, be to, šalies, kurios uoste iškraunami žuvininkystės produktai, taikomą laivų kontrolės sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į žuvininkystės (tiek kaip ekonominės veiklos, sukuriančios darbo vietas ir gerovę, tiek ir kaip maisto žmonėms tiekimo sektoriaus) svarbą Europai, turėtume visada labai atidžiai įvertinti bet kokį reglamentą, kuriuo siekiama nustatyti naujus, griežtesnius įpareigojimus Europos žvejams.

Šiuo pasiūlymu siekiama atnaujinti ES teisės aktus, kuriais į ES teisę perkeliama Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC) priimta kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema. Šios priemonės iš esmės skirtos skatinti, kad valstybių, kurios nėra susitariančiosios šalys, laivai laikytųsi apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemonių ir kad valstybių narių uostuose būtų taikoma nauja kontrolės sistema. Tai užkirs kelią šaldytų žuvų iškrovimui Europos uostuose, jei nebus patvirtinta, kad šis laimikis teisėtas.

Be to, jame nustatomos naujos neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybos veiklą vykdančių laivų kontrolės priemonės. Manau, kad šios priemonės padės apginti Europos žvejų interesus, t. y. užkirs kelią tam, kad į Europos rinką būtų pateikiamos žuvys, kurios neatitinka ES taisyklių. Tai sveikintinas dalykas.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį dokumentą, nes pritariu nuomonei, kad kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema, taikytina Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonų vandenyse, turėtų būti perkelta į ES teisės aktus. Kalbant apie naujas taisykles, norėčiau atkreipti dėmesį į reikalavimus dėl neteisėtą ir nedeklaruojamą žvejybos veiklą vykdančių laivų kontrolės, taip pat į naują uosto valstybių kontrolės sistemą, kuri veiksmingai užkirs kelią šaldytų žuvų iškrovimui ir perkrovimui Europos uostuose, jei su kitos susitariančiosios šalies vėliava plaukiojančių žvejybos laivų vėliavos valstybė nebus patvirtinusi, kad tokia veikla yra teisėta. 2007 ir 2008 m. Europos Parlamento atstovai nedalyvavo metiniame Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacija (NAFO) susitikime. Dėl to negaliu nutylėti, kad pagal Lisabonos sutarties nuostatas Europos Parlamentui turėtų būti atstovaujama būsimose diskusijose dėl šios srities tarptautinių konvencijų.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Siūloma kontrolės sistema apima priemones, kurios skirtos skatinti, kad valstybių, kurios nėra susitariančiosios šalys, laivai laikytųsi apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemonių, taip užtikrinant, kad būtų visapusiškai laikomasi kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemos, taikytinos Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonų vandenyse, reikalavimų. Taigi pasiūlymu siekiama užkamšyti kontrolės sistemos spragas, ypač susijusias su neteisėtos, nedeklaruotos ar nereguliuojamos žvejybos kontrole; dėl to mes jam pritariame.

Pranešime numatyta, kad valstybės narės, kurių laivams yra leidžiama žvejoti NEAFC reguliuojamame rajone, turėtų taikyti šią sistemą atitinkančias kontrolės priemones. Svarbu pabrėžti, kad tiek pagal bendrą žuvininkystės politiką (BŽP), tiek ir pagal regioninėms žvejybos organizacijoms taikomas nuostatas valstybėms narėms šiuo metu keliami daug didesni reikalavimai, susiję su žvejybos veiklos kontrole.

Taigi manome, kad reikėtų pakartotinai apsvarstyti klausimą dėl kontrolės sistemai skirtų finansinių išteklių dydžio maksimalių normų, ypač susijusių su bendro finansavimo pagal BŽP finansinėmis priemonėmis, skirtomis tam, kad valstybės narės galėtų įsigyti, sukurti ir (arba) patobulinti kontrolės technologijas. Dėl šios priežasties pasiūlėme padidinti galiojančią normą, siekiančią 50 proc., iki 75 proc., atsižvelgiant į dabar vykstančio šio reglamento pakartotinio svarstymo eigą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. (GA) Konvencija dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose, kurios susitariančiosiomis šalimis dabar tapo Bendrija ir ES, įsigaliojo 1982 m.

Konvencijos tikslas yra skatinti žuvų išteklių šiaurės rytų Atlanto vandenyse apsaugą ir naudojimą paisant visuomenės interesų, tvarumo ir aplinkos išsaugojimo. Siekiant užtikrinti, kad ši Konvencija ir rekomendacijos, kurias priėmė Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (NEAFC), būtų įgyvendintos, gali būti įvestos kontrolės ir įgyvendinimo priemonės. Jos taikomos visiems laivams, kurie yra naudojami žvejybos veiklai, susijusiai su Konvencijos reguliuojamo rajono žuvininkystės ištekliais.

Pasiūlymo tikslas – Europos Sąjungos teisės aktų atnaujinimas. 2006 m. NEAFC priėmė naują patobulintą jos rekomendacijų kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemą. Kita naujovė yra naujos uosto valstybės kontrolės sistemos, kuri veiksmingai užkerta kelią šaldytų žuvų iškrovimui Europos uostuose, jei užsienio vėliavos valstybė nepatvirtina, kad tokia veikla yra teisėta, įtraukimas. Pagal šią sistemą numatomos naujos neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų kontrolės priemonės.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemos, taikytinos Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonų vandenyse, prie kurios yra prisijungusi ES, nes manau, kad ši sistema turi būti perkelta į ES teisės aktus. 2006 m. Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija priėmė naują patobulintą jos rekomendacijų kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemą. Tuomet tiek Europos Sąjunga, tiek ir Europos Parlamentas teigė, kad jie visiškai pritaria minėtų rekomendacijų priėmimui. Visų pirma, jaučiama tvirta parama naujoms nuostatoms dėl uosto valstybės kontrolės sistemos, kuri veiksmingai užkerta kelią šaldytų žuvų iškrovimui Europos uostuose, jei atitinkamos valstybės institucijos nepatvirtina, kad tokia veikla yra teisėta. Trumpai tariant, remiantis šiomis rekomendacijomis anksčiau galiojusi sistema suderinama su dabartiniais reikalavimais, todėl manau, kad būtų naudinga jas kuo greičiau perkelti į ES teisę.

 
  
MPphoto
 
 

  Marisa Matias (GUE/NGL), raštu. (PT) Kova su neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba yra labai svarbus veiksnys siekiant išsaugoti žuvininkystės išteklių tvarumą ir kartu užtikrinti sąžiningesnį bei teisingesnį turto paskirstymą. Nuo šių sąlygų priklauso žvejų bendruomenės išlikimas.

Šiuo atžvilgiu labai svarbios kontrolės priemonės, taikomos visiems žvejybos laivams, kurie naudojami arba kuriuos ketinama naudoti žvejybos veiklai, vykdomai naudojant žuvininkystės išteklius Konvencijoje nurodytuose rajonuose, taip pat ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonės. Šiame pranešime žengiama kaip tik šia kryptimi. Visi turime įsitraukti į šią veiklą ir ją toliau plėtoti. Priemonės, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, turėtų būti bendros žuvininkystės politikos prioritetas.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Europos Parlamentas keletą kartų pabrėžė, kad pirmenybė turėtų būti teikiama kovos su nelegalia, nedeklaruojama ir nereguliuojama žvejyba priemonėms, kurias taikytų regioninės žvejybos organizacijos (RŽO). Be to, pranešėja mano, kad Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC) priimta kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema turi būti nedelsiant perkelta į ES teisės aktus. 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (NNN reglamentas). Reglamentu (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse ES žvejybos laivams nustatomas įpareigojimas turėti žvejybos leidimą, kad jie galėtų vykdyti žvejybos veiklą ne ES vandenyse. Todėl balsavau už Carmen Fragos pranešimą, nes, mano nuomone, reikia kontroliuoti nelegalią, nedeklaruojamą ir nereguliuojamą žvejybą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D) , raštu. (LV) Bendradarbiavimas šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose pirmiausia susijęs su sąžiningu kvotų paskirstymu visiems veiklos dalyviams. Kad įvestą teisinį pagrindą galima būtų taikyti visiems dalyviams, jis turi būti pagrįstas logika. Niekas neturi turėti išimtinių teisių naudoti Atlanto žuvų išteklius. Balsavau „už“, nes tikiuosi, kad teisės aktais bus užtikrintos lygios galimybės visiems ir vienoda atsakomybė už visus žuvininkystės reikalavimų pažeidimus, t. y. nebus nei favoritų, nei pašaliečių, kaip dažnai atsitinka, kai teisės aktas yra parengtas tenkinant didelių ES valstybių interesus.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Dėl augančių pajamų ir geresnės infrastruktūros besivystančiose šalyse taip pat didėja žuvų suvartojimas. Jau dabar kasmet didėjantys sugautų žuvų kiekiai ir toliau augs. Tyrimai parodė, kad žuvų išteklių vandenynuose ir vidaus vandenyse gausėjimas – daugiausia akvakultūrų auginimo pasekmė. Vis daugiau ir daugiau laivų naudojama bandant pasiekti vis labiau senkančius žuvies išteklius. Siekiant pažaboti negailestingą per didelį išteklių naudojimą, svarbu įvesti kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemą. Susirūpinimą taip pat kelia pranešimai apie žvejus, kurie kaip baudžiauninkai lyg nelaisvėje laikomi atviroje jūroje ir turi sunkiai dirbti už mažą atlygį vergiškomis sąlygomis. Jeigu norime, kad ir mūsų palikuonys galėtų paskanauti žuvų, būtinai turime taikyti kontrolės priemones. Be to, turėtų pagrindo bent dalinė žuvininkystės politikos renacionalizacija, kad būtų galima visapusiškai spręsti regionų lygmens problemas. Balsavau turėdamas tai mintyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. (PL) Pranešime kalbama apie Konvenciją dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose, kuri įsigaliojo 1982 m. kovo 17 d. Siekiant užtikrinti, kad būtų kontroliuojama, kaip vykdomos Konvencijoje išdėstytos rekomendacijos, įsteigta Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (NEACF).

Pranešime pabrėžiama, kad svarbu įvesti kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemones, kurios būtų taikomos visiems žvejybos laivams, kurie naudojami arba kuriuos ketinama naudoti žvejybos veiklai, vykdomai naudojant žuvininkystės išteklius Konvencijoje nurodytuose rajonuose. Šioje srityje pirmenybė turėtų būti teikiama kovos su nelegalia, nedeklaruojama ir nereguliuojama žvejyba priemonėms, kurias taikytų regioninės žvejybos organizacijos (RŽO). Todėl labai svarbu, kad pradėtume naudoti NEACF priimtą kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonių sistemą, kuri turėtų būti kuo greičiau perkelta į ES teisės aktus.

Pranešėja taip pat pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog ES žvejybos laivai būtų įpareigoti turėti leidimą žvejoti ne Europos Sąjungos vandenyse. Šis pranešimas padės mums pašalinti iki šiol buvusias teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos žvejybos laivynų veiklą, spragas, o tai pagerins Europos Sąjungos patikimumą šioje srityje ir padės kovoti su nelegalia žvejyba.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema, taikytina Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonų vandenyse, yra ypač svarbus siekiant atnaujinti ES teisės aktus perkeliant į juos NEACF priimtą kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonių sistemą.

Kaip ir kitais regioninių žvejybos organizacijų (RŽO) pateiktų rekomendacijų perkėlimo į ES žuvininkystės teisės aktus atvejais, šiomis nuostatomis taip pat siekiama įvesti griežtesnę kontrolę, t. y. kovoti su nelegalia žvejyba, pašalinti galimas spragas ir ginti pagrindinį bendros žuvininkystės politikos (BŽP) principą dėl tvarios žvejybos ES vidaus vandenyse ir už jų ribų.

Be to, mano nuomone, tekste, dėl kurio susitarta ir balsuota šiandien, išsaugomos naujos Parlamento prerogatyvos taikant įprastą teisėkūros procedūrą, be to, į jį įtraukiami pakeitimai, kuriuos reikėjo padaryti atsižvelgiant į Sutarties dėl ES veikimo 290 ir 291 straipsnius.

Dėl visų šių priežasčių balsuosiu už šį pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. –Konvencija dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose, kurios Susitariančioji Šalis yra ES, patvirtinta Tarybos sprendimu 81/608/EEB ir įsigaliojo 1982 m. kovo 17 d. Siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomos Konvencijos nuostatos ir rekomendacijos, kurias patvirtino Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (toliau – NEACF) gali būti priimamos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonės. Jos taikomos visiems žvejybos laivams, kurie naudojami arba kuriuos ketinama naudoti žvejybos veiklai, vykdomai naudojant žuvininkystės išteklius Konvencijoje nurodytuose rajonuose.

Šiuo pasiūlymu siekiama atnaujinti ES taisykles, pagal kurias perkeliama NEACF patvirtinta kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema. Kad būtų galima įgyvendinti naują NEACF sistemą, pasiūlymu siekiama laipsniškai panaikinti 1999 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2791/1999, pagal kurį buvo įgyvendinama NEACF 1998 m. patvirtinta pirmoji sistema.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Pritariu šiam pranešimui, nes, nors Europa yra įvedusi apribojimų arba faktiškai uždraudusi gaudyti įvairių rūšių žuvis, tebėra daug nelegalių žvejybos laivų, kurie ne tik gaudo saugomas žuvis, bet nesilaiko ir ES direktyvų dėl darbuotojų apsaugos reikalavimų.

Šio pranešimo priėmimas reiškia, kad naujos rekomendacijos, kurios įsigaliojo 2007–2010 m. laikotarpiu, tapo teisės nuostatomis, todėl jų perkėlimas į nacionalinę teisę – svarbi priemonė tiek kovojant su neteisėta žvejyba, tiek ir siekiant išvengti teisinio vakuumo ES laivynams. Kitas teigiamas dalykas yra tai, kad įdiegus naują kontrolės sistemą bus veiksmingai užkirstas kelias abejotinos kilmės arba neteisėtai sugautų šaldytų žuvų iškrovimui Europos uostuose.

 
  
  

Rekomendacija: Jarosław Leszek Wałęsa (A7-0262/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Atsižvelgiant į tai, kad šios Konvencijos svarbiausias tikslas yra vykdant konsultacijas ir bendradarbiavimą prisidėti prie optimalaus šiaurės vakarų Atlanto srities žuvininkystės išteklių panaudojimo ir racionalaus jų valdymo bei skatinti tarptautinio bendradarbiavimo idėjas, siekiant tobulinti tvarų jūros išteklių valdymą atvirose jūrose, paremtą svarbiausiais mokslinių tyrimų faktais, čia pateiktas pakeitimas yra esminis, nes juo visapusiškai keičiama Konvencija, siekiant geresnės jos atitikties kitoms regioninėms konvencijoms bei tarptautinėms priemonėms ir įtraukti šiuolaikinius žuvininkystės valdymo būdus. Galima būtų paminėti šias reikalingas priemones: supaprastinta Konvencijos struktūra, atnaujinta įmokų į biudžetą mokėjimo tvarka, kad teikiant paslaugas NAFO Susitariančiosioms Šalims būtų atsižvelgiama į vartotojo apmokestinimo principą, įtrauktos naujos įpareigojimų formuluotės, persvarstytas sprendimų priėmimo procesas ir nustatyta nauja ginčų sprendimo tvarka. Šie patobulinimai yra ypač svarbūs siekiant skatinti bendros žuvininkystės politikos (BŽP) plėtrą ateityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už rekomendaciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl NAFO konvencijos pakeitimų patvirtinimo Europos Sąjungos vardu, nes pakeitimais tinkamai siekiama pertvarkyti Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos vidaus struktūrą ir perskirstyti jos įgaliojimus.

Vis dėlto, manau, atsižvelgiant į Lisabonos sutarties nuostatas, Europos Parlamentui turėtų būti tinkamai atstovaujama vėlesnėse derybose dėl būsimų tarptautinių konvencijų.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į žuvininkystės (tiek kaip ekonominės veiklos, sukuriančios darbo vietas ir gerovę, tiek ir kaip maisto žmonėms tiekimo sektoriaus) svarbą Europai, turėtume visada labai atidžiai vertinti bet kokį reglamentą, kuriuo siekiama nustatyti naujus, griežtesnius įpareigojimus Europos žvejams. Vis dėlto šiuo atveju siūlomas pakeitimas, kuriuo sustiprinamos Europos Sąjungos žvejybos galimybės pagal NAFO konvenciją. Tai sveikintinas dalykas. Taigi aš balsuoju „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį dokumentą, nes pritariu nuomonei, kad NAFO konvencija nustatyta kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema , turėtų būti perkelta į ES teisės aktus. Kalbant apie naujas taisykles, norėčiau atkreipti dėmesį į reikalavimus dėl neteisėtą ir nedeklaruojamą žvejybos veiklą vykdančių laivų kontrolės, taip pat į naują uosto valstybių kontrolės sistemą, kuria bus veiksmingai užkirstas kelias šaldytų žuvų iškrovimui ir perkrovimui Europos uostuose , jei su kitos Susitariančiosios Šalies vėliava plaukiojančių žvejybos laivų vėliavos valstybė nebus patvirtinusi, kad tokia veikla yra teisėta. 2007 ir 2008 m. Europos Parlamento atstovai nedalyvavo metiniame Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (NAFO) susitikime. Dėl to negaliu nutylėti, kad pagal Lisabonos sutarties nuostatas Europos Parlamentui turėtų būti atstovaujama būsimose diskusijose dėl šios srities tarptautinių konvencijų.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Pagrindinis NAFO konvencijos tikslas yra vykdant valstybių bendradarbiavimą prisidėti prie tvaraus NAFO srities žuvininkystės išteklių valdymo ir jų apsaugos.

Mes remiame ir vertiname tarptautinio bendradarbiavimo šioje srityje, paremto svarbiausiais mokslinių tyrimų faktais, idėją. Manome, kad turi būti pritarta Konvencijos pakeitimui, priimtam 2007 ir 2008 m., nes jis atitinka šiuos tikslus, t. y. juo siekiama, kad Konvencija geriau atitiktų kitas regionines konvencijas bei tarptautines priemones ir kad į ją būtų įtraukti šiuolaikiniai žuvininkystės valdymo būdai.

Vis dėlto negalime neatkreipti dėmesio į tai, kad apmaudžiai vilkinama pateikti prašymą Parlamentui priimti sprendimą šiuo klausimu. Faktiškai Komisijos pasiūlymas dėl perkėlimo į Europos Sąjungos teisės aktus buvo paskelbtas 2010 m. kovo 8 d., taigi prabėgo daugiau kaip dveji metai, kol buvo parengtas dokumento projektas ir Parlamentas turėjo galimybę surengti šiuo klausimu diskusijas.

Ateityje galimybė laiku prisijungti ir dalyvauti derybose gali būti nepaprastai svarbi ir turėti įtakos patiems derybų procesams.

 
  
MPphoto
 
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. (GA) NAFO konvencija buvo pasirašyta Otavoje 1978 m. spalio 24 d. ir įsigaliojo 1979 m. sausio 1 d.

Nuo tada Žvejybos šiaurės vakarų Atlanto organizacijos (NAFO) svarbiausias tikslas yra vykdant konsultacijas ir bendradarbiavimą prisidėti prie optimalaus saugomos srities žuvininkystės išteklių panaudojimo ir racionalaus jų valdymo ir skatinti tarptautinio bendradarbiavimo idėjas, siekiant tobulinti tvarų jūros išteklių valdymų atvirose jūrose.

NAFO konvencijos pakeitimą Konvencijos Susitariančiosios Šalys priėmė 2007 ir 2008 m. metiniuose NAFO susitikimuose. Šiuo pakeitimu Konvencija iš esmės pakeista, visų pirma siekiant, kad ji geriau atitiktų kitas regionines konvencijas bei tarptautines priemones ir kad į ją būtų įtraukti šiuolaikiniai žuvininkystės valdymo būdai. Taigi šiuo pakeitimu gerokai padidinamas organizacijos struktūros veiksmingumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) COPY NAFO konvencija buvo pasirašyta Otavoje 1978 m. spalio 24 d. ir, Kanados Vyriausybei perdavus deponuoti ratifikavimo ir pripažinimo priemones bei septynioms šalims pasirašius šį dokumentą, įsigaliojo 1979 m. sausio 1 d. Žvejybos šiaurės vakarų Atlanto organizacijos (NAFO) svarbiausias tikslas yra vykdant konsultacijas ir bendradarbiavimą prisidėti prie optimalaus NAFO srities žuvininkystės išteklių panaudojimo ir racionalaus jų valdymo ir skatinti tarptautinio bendradarbiavimo idėjas, taip tobulinant tvarų jūros išteklių valdymą atvirose jūrose, paremtą svarbiausiais mokslinių tyrimų faktais. NAFO konvencijos Susitariančiosios Šalys NAFO konvencijos pakeitimą priėmė 2007 m. (anglų kalba) ir 2008 m. (prancūzų kalba) metiniuose NAFO susitikimuose. Pakeitimu Konvencija iš esmės pakeista, visų pirma siekiant, kad ji geriau atitiktų kitas regionines konvencijas bei tarptautines priemones ir kad į ją būtų įtraukti šiuolaikiniai žuvininkystės valdymo būdai. Štai kodėl aš balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Optimalaus žuvininkystės išteklių panaudojimo ir racionalaus jų valdymo klausimus mes jau svarstėme daugiau nei prieš 30 metų. Šiuo metu Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (NAFO) nuostatas reikia iš dalies pakeisti ne tik tam, kad jos geriau atitiktų kitas regionines konvencijas bei tarptautines priemones, bet siekiant jas suderinti su naujausiomis mokslo žiniomis, pvz., įtraukiant šiuolaikinius žuvininkystės valdymo būdus. Žuvų kvotos ir išteklių valdymo priemonės – labai svarbūs dalykai, siekiant užkirsti kelią visiškam išteklių pereikvojimui vidaus vandenyse ir vandenynuose. Vis dėlto, atsižvelgdami į tai, taip pat privalome užtikrinti, kad tokios organizacijos kaip NAFO galėtų tinkamai veikti remdamosi supaprastinta struktūra ir gera organizacija. Taip pat svarbu išvengti pernelyg didelių išlaidų. Be to, būtų tikslinga bent dalinė žuvininkystės politikos renacionalizacija, kad būtų galima visapusiškai spręsti regionų lygmens problemas. Balsavau turėdamas tai omenyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Claudio Morganti (EFD), raštu. (IT) Šiuo pasiūlymu siekiama atnaujinti ES taisykles, perkeliant į jas Žvejybos šiaurės vakarų Atlante komisijos patvirtintą kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemą. Siūloma kontrolės sistema apima priemones, kurios skirtos skatinti, kad valstybių, kurios nėra Susitariančiosios Šalys, laivai laikytųsi apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemonių. Be to, įvedama nauja uosto valstybių kontrolės sistema, kuria bus veiksmingai užkirstas kelias šaldytų žuvų iškrovimui ir perkrovimui Europos uostuose, jei su kitos Susitariančiosios Šalies vėliava plaukiojančių žvejybos laivų vėliavos valstybė nebus patvirtinusi, kad tokia veikla yra teisėta.

Pagal šią sistemą numatomos naujos neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų kontrolės priemonės. Balsavau „už“ visų pirma dėl to, kad reikia užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. (PL) Ponas J. Wałęsa pranešime nurodo, kad NAFO konvencija buvo pasirašyta Otavoje 1978 m. spalio 24 d. ir įsigaliojo 1979 m. sausio 1 d. Žvejybos šiaurės vakarų Atlanto organizacijos (NAFO) svarbiausias tikslas yra vykdant konsultacijas ir bendradarbiavimą prisidėti prie optimalaus žuvininkystės išteklių panaudojimo ir racionalaus jų valdymo ir skatinti jų apsaugą. Pagrindinis šios organizacijos uždavinys – skatinti tarptautinio bendradarbiavimo idėjas, siekiant tobulinti tvarų jūros išteklių valdymą atvirose jūrose, paremtą svarbiausiais mokslinių tyrimų faktais. Pranešėjas pateikia tinkamų Konvencijos pakeitimų, siekdamas, kad ji geriau atitiktų tarptautines priemones bei regionines konvencijas.

Siūlomi šie pakeitimai: supaprastinta NAFO struktūra (siūloma sujungti į vieną instituciją Bendrųjų reikalų tarybą ir Žuvininkystės komisiją), atnaujinta įmokų į biudžetą mokėjimo tvarka, aiškiai išdėstytos NAFO Susitariančiųjų Šalių teisės ir pareigos, persvarstytas sprendimų priėmimo procesas ir nustatyta nauja ginčų sprendimo tvarka, pagal kurią ginčus bus galima spręsti racionaliai, o tai atitiks Europos Sąjungos interesus.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Ponas J. Wałęsa savo pranešime siūlo dalinius 1978 m. NAFO konvencijos pakeitimus. Tai žingsnis į priekį gerinant bendradarbiavimą ir šiaurės vakarų Atlanto žuvininkystės išteklių valdymą. Balsavau už šį Konvencijos pakeitimą, nes remiantis mokslinių tyrimų faktais galima skatinti tarptautinio bendradarbiavimo idėjas, siekiant tobulinti tvarų jūros išteklių valdymą šioje srityje. Be to, pakeitimo priėmimu patvirtinamas naujas Parlamento vaidmuo įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, nes pakeitime pabrėžta, kad būtina pagreitinti Konvencijas priėmimo ir atnaujinimo procedūras.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Pagrindinis NAFO konvencijos tikslas yra užtikrinti tinkamą NAFO srities žuvininkystės išteklių valdymą ir jų apsaugą. ES – viena iš šios regioninės žuvininkystės organizacijos (RŽO) Susitariančiųjų Šalių ir, kaip ir kitos Susitariančiosios Šalys, 2007 m. metiniame NAFO susitikime patvirtino NAFO konvencijos pakeitimą . Šiuo pakeitimu siekiama supaprastinti ir modernizuoti šios organizacijos struktūras, pritaikant ją prie dabartinių žvejybos realijų, aiškiai išdėstyti naujas Susitariančiųjų Šalių, vėliavos valstybių ir uosto valstybių įpareigojimų formuluotes ir išaiškinti NAFO Susitariančiųjų Šalių teises ir pareigas.

Atsižvelgiant į tinkamai ginamus ES interesus, ypač į Konvencijos ES teikiamas žvejybos galimybes, manau, šio pakeitimo priėmimas yra labai svarbus ir gali būti priekaištaujama tik dėl vėlavimo jį priimti.

Aš, kaip ir pranešėjas, apgailestauju, kad Komisija delsė pateikti pasiūlymą daugiau kaip dvejus metus nuo tada, kai pakeitimas buvo priimtas viename 2007 m. surengtų NAFO susitikimų.

Šis pranešimas vertas mano paramos.

 
  
MPphoto
 
 

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. (IT) Norėčiau padėkoti ponui J. Wałęsai už puikų pranešimą. Taip pat norėčiau jums priminti ir pabrėžti tai, kad 2009 m. gruodžio mėn. įsigaliojo Lisabonos sutartis. Atsižvelgiant į naujus Žuvininkystės komitetui suteiktus įgaliojimus, Europos Parlamentui turėtų būti tinkamai atstovaujama vėlesnėse derybose dėl būsimų tarptautinių konvencijų.

2007 ir 2008 m. Europos Parlamentui nebuvo atstovaujama Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijoje. Atsižvelgdamas į savo kompetenciją, jis yra pasirengęs suteikti pritarimą, tačiau kartu norėtų Tarybai ir Komisijai priminti apie naujus procedūrinius reikalavimus ir būtinybę gerbti naujus Europos Parlamento įgaliojimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – NAFO konvencija buvo pasirašyta Otavoje 1978 m. spalio 24 d. ir, Kanados Vyriausybei perdavus deponuoti ratifikavimo ir pripažinimo priemones bei septynioms šalims pasirašius šį dokumentą, įsigaliojo 1979 m. sausio 1 d. Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (NAFO) svarbiausias tikslas yra vykdant konsultacijas ir bendradarbiavimą prisidėti prie optimalaus NAFO srities žuvininkystės išteklių panaudojimo ir racionalaus jų valdymo ir skatinti tarptautinio bendradarbiavimo idėjas, taip tobulinant tvarų jūros išteklių valdymą atvirose jūrose, paremtą svarbiausiais mokslinių tyrimų faktais.

Konvencijos Susitariančiosios Šalys NAFO konvencijos pakeitimą (toliau – pakeitimas) priėmė 2007 m. (anglų kalba) ir 2008 m. (prancūzų kalba) metiniuose NAFO susitikimuose. Pakeitimu Konvencija iš esmės pakeista, visų pirma siekiant, kad ji geriau atitiktų kitas regionines konvencijas bei tarptautines priemones ir kad į ją būtų įtraukti šiuolaikiniai žuvininkystės valdymo būdai.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Pritariu rekomendacijai dėl NAFO konvencijos išsamios peržiūros, nes į ją įtraukti šiuolaikiniai žuvininkystės valdymo būdai. Viena vertus, pakeitimai apima racionalizavimo priemones, o kita vertus, juose aiškiai išdėstyti vėliavos valstybių ir uosto valstybių įpareigojimai.

 
  
  

Pranešimas: Britta Thomsen (A7-0264/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Turėtų būti neleista bendrovėms nuolatines darbo vietas pakeisti netipinėmis, nes taip darbo vietos tampa nesaugios. Ši padėtis atrodo dar rimtesnė, jeigu atsižvelgiame į tai, kad didėja nelegalių moterų darbuotojų skaičius ir daugelis moterų neturi kito pasirinkimo, tik sutikti dirbti be garantijų. Nepaisant to, akivaizdu, kad duomenys apie moteris, dirbančias be garantijų, yra nepakankami, nes neatsižvelgiama į mokamus namų ruošos ir priežiūros darbus. Teisės aktų sistema turėtų būti pritaikyta prie dabartinės padėties, dėl kurios gali susidaryti nesaugios darbo sąlygos, ypač priverstinis darbas ne visą darbo dieną, ir prie to, kad įmonės neskelbia, jog neužtikrinamos pagrindinės darbo sąlygos: kad visiškai neapsaugotos darbo vietos, mažas darbo užmokestis, nepakankama socialinė apsauga, trūksta galimybių siekti karjeros ar net nėra kolektyvinio atstovavimo darbuotojams. Esant tokiai padėčiai, turi būti skatinamas pradinis ir tęstinis mokymas, geresnis informavimas apie teises ir faktinis moterų profesinio ir šeimos gyvenimo tyrimas, nes laikyti moterų pajamas antromis pagal svarbą pajamomis gali būti klaidinga, nes dažnai jos yra vienintelės šeimos pajamos.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. (IT) Strategijoje „Europa 2020 m.“ siūloma siekti užimtumo lygio 20–64 metų amžiaus asmenų grupėje padidinimo iki 75 proc. ir sumažinti žmonių, kuriems gresia skurdas, skaičių. Norint pasiekti šiuos tikslus taip pat būtų tikslinga imtis priemonių prieš visas darbo be garantijų formas, įskaitant nerašytines darbo sutartis, darbo mažiau kaip 10 valandų per savaitę ir trumpas terminuotas darbo sutartis. Be to, tokiose darbo vietose nesilaikoma minimalių sveikatos apsaugos ir saugos reikalavimų, o tai lemia aukštesnius sužalojimų rodiklius, didesnę ligų ir nelaimingų atsitikimų tikimybę.

Dažnai tokio tipo sutartys sudaromos su moterimis, kurioms tenka visa su tokiomis sutartimis susijusi rizika ir jos patenka į nepalankią padėtį dėl savo lyties, amžiaus, šeimos turėjimo arba dėl to, kad yra imigrantės. Europos Sąjunga turėtų įsikišti priimdama teisės aktus, skirtus užtikrinti lyčių lygybę ir sumažinti lyčių atskirtį darbo rinkoje. Valstybės narės savo ruožtu turėtų padidinti kontrolę, kad būtų sumažintas moterų išnaudojimo atvejų skaičius, kovojama su nedeklaruojamu darbu ir imamasi atgrasomųjų veiksmų prieš darbdavius.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas iniciavo šį svarbų pranešimą dėl moterų darbo be garantijų. Dažniausiai darbą be garantijų dirba moterys, kurioms neretai nesuteikiami net privalomi minimalūs darbuotojų socialiniai standartai. Moterys linkusios įsidarbinti menkai apmokamuose darbuose, kuriuose gali derinti darbą su šeima, dėl to priverstos atsisakyti socialinių garantijų bei sutinka su netinkamomis darbo sąlygomis. Socialinė apsauga yra pagrindinis darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros elementas, todėl siekiant išspręsti šias problemas labai svarbu paskatinti valstybes nares bei socialinius partnerius padėti suderinti teisėkūros ir sutarčių sudarymo taisykles dėl darbo sąlygų. Valstybės narės privalo sumažinti dvigubą moterų darbo naštą, kuri yra viena iš priežasčių, dėl kurių daugiausiai moterys dirba darbą be garantijų. Labai svarbu suteikti visiems darbuotojams vienodas galimybes gauti socialines paslaugas ir išmokas, įskaitant motinystės atostogas, sveikatos priežiūrą, senatvės pensiją, taip pat užtikrinti teisę į švietimą ir mokymą, neatsižvelgiant į jų įdarbinimo sąlygas.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. (IT) Džiaugiuosi, kad pranešėja atkreipė dėmesį į užimtumo srities aspektą, kuris susijęs su pernelyg dideliais lyčių skirtumais. Dėl ekonomikos ir finansų krizės neabejotinai pablogėjo sąlygos darbą be garantijų dirbantiems darbuotojams, ypač moterims, kurioms tenka didžiausia nesaugaus darbo našta. Tai patvirtina naujausi duomenys, rodantys, kad 55 proc. įmonių ne visą darbo dieną dirba tik moterys. Taip pat nustatyta, kad ne visą darbo dieną dirba 31,5 proc. darbuotojų moterų, palyginti tik su 8,3 proc. darbuotojų vyrų, ir kad darbe be garantijų yra aukštesni sužalojimų rodikliai, didesnė ligų ir nelaimingų atsitikimų tikimybė. Trumpai tariant, tokia padėtis rodo egzistuojančią nelygybę, kuriai Europos Sąjunga negali būti abejinga.

Balsavau už pranešimą, nes pritariu, kad reikia kovoti su šia problema ir paraginti valstybes nares bei socialinius partnerius didele dalimi suderinti savo teisėkūros ir sutarčių sudarymo taisykles. Taip pat tikiuosi, kad Komisija ir valstybės narės atidžiau stebės, kaip vykdomi minimalūs sveikatos ir saugos reikalavimai darbo vietoje. Dar turime daug nuveikti, kad užtikrintume lygias moterų galimybes dalyvauti darbo rinkoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. (IT) Europos Sąjungoje tebėra dvi diskriminacijos formos, kurios abi yra labai rimtos ir kurios susijusios su sąvoka „darbuotojos moterys, dirbančios darbą be garantijų“. Pirmoji, susijusi su moterų darbo problema, šiuolaikiškai ir nuosekliai nagrinėta kitame šio posėdžio dalies pranešime. Antroji susijusi su daugelyje valstybių egzistuojančia narių dvilype darbo rinka, kurioje kai kurie darbuotojai naudojasi teisėmis ir yra ginami, o kiti yra priklausomi nuo aplinkybių, kurių negali kontroliuoti. Objektyviai ištyrus turimus duomenis, vis labiau aiškėja, kad ateityje ir dirbantiems nuolatinį darbą asmenims teks susitaikyti su didesne rizika negu iki šiol. Vis dėlto tokie pokyčiai turėtų būti valdomi, kad būtų išvengta naudos vaikymosi pakenkiant silpniausiems sutartis sudarantiems asmenims, ypač tiems, kurie yra atsidūrę nepalankioje padėtyje. Europos institucijos privalo pašalinti diskriminaciją ir sudaryti sąlygas kiekvienam laisvai siekti savo profesinių tikslų atsižvelgiant į savo gebėjimus, gabumus ir polinkius. Pasinaudoju šia proga, kad pažymėčiau, jog planuojant priemones, skirtas kliūtims šalinti, būtų naudinga toliau vykdyti, vengiant pernelyg didelio kišimosi, moterų darbo be garantijų tyrimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Corina Creţu (S&D), raštu. (RO) Balsavau už tai, kad būtų kovojama su darbu be garantijų, kuris per ekonominę krizę yra vis dažnesnis reiškinys. Tai padės veiksmingiau kovoti su nepakankamu darbo saugumu, mažais atlyginimais, kurie daugeliu atvejų nedeklaruojami vengiant mokesčių, socialinės apsaugos nebuvimu dirbantiems atsitiktinius darbus, taip pat ir su darbo aplinka, neatitinkančia minimalių sveikatos ir saugos, taip pat darbuotojų apsaugos nuo nelaimingų atsitikimų standartų.

Kartu šios priemonės padės mums veiksmingiau kovoti su diskriminacija dėl lyties, paplitusia darbo be garantijų srityje, kurioje ypač moterys kenčia dėl nežmoniškų darbo sąlygų.

Namų ruošos darbuotojų, kurių dauguma yra moterys, išnaudojimas, moterų diskriminacija mokant atlyginimus ir moterų migrančių, kurios nežino savo teisių arba nemoka jų ginti, išnaudojimas – tai tik kelios priežastys iš daugelio, dėl kurių reikia balsuoti už šias priemones, kuriomis siekiama pataisyti pasipiktinimą keliančią socialinę ir ekonominę padėtį.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. (RO) Manau, kad valstybės narės privalo kovoti už tai, kad būtų galima pasiūlyti moterims darbo vietų ir suteikti galimybę apginti profesinėse sąjungose tokias teises kaip orumo nežeidžiantis darbo užmokestis, motinystės atostogos, sąžiningos ir reguliarios darbo valandos ir nediskriminacinė darbo aplinka. Manau, kad valstybės narės turi bausti už kliūčių dalyvauti profesinėse sąjungose sudarymą, be to, turi teikti lengvai prieinamas konsultavimo paslaugas toms moterims, kurios negali gauti darbo tarybos paramos, pvz., dirba privačiuose namų ūkiuose arba žemės ūkyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Palaikau šį pranešimą, kuriuo pabrėžiama, kad darbą be garantijų dirba neproporcingai daug moterų. Iš tikrųjų tai dar vienas įrodymas, kad reikia gerinti motinystės ir tėvystės atostogų nuostatas, siekiant suteikti moterims ir vyrams galimybę siekti pusiausvyros tarp darbo ir šeimos įsipareigojimų. Darbu be garantijų laikomos nestandartinės darbo formos, kurioms daugiausia būdingos menkos darbo garantijos arba jų nebuvimas, mažas darbo atlygis, nepakankamos teisės į socialinę apsaugą, apsaugos nuo diskriminavimo nebuvimas ir darbo aplinka, neatitinkanti minimalių sveikatos ir saugos standartų. Pagal naujausius turimus duomenis ne visą darbo dieną dirba 31,5 proc. darbuotojų moterų, palyginti tik su 8,3 proc. darbuotojų vyrų. Darbas be garantijų yra ne tik labai svarbi moterų ir vyrų atlyginimų skirtumo priežastis, bet ir neleidžia susidaryti karjeros perspektyvoms siekiant geresnio darbo ir profesinio tobulėjimo, nes daug žmonių patenka į menkai apmokamo nesaugaus darbo spąstus. Iš tikrųjų, neretai moterys iš menkiau išsivysčiusių šalių atvyksta į ES ir dirba nekvalifikuotą darbą arba netgi įsidarbina nelegaliai. Į darbą be garantijų, kuris atima iš žmonių galimybę dirbti oriai ir susikurti padorų orų gyvenimą sau ir savo šeimoms, įtraukiami pažeidžiamiausi mūsų visuomenės sluoksniai.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Darbas be garantijų nėra tik lyčių klausimas, nors jis ypač paplitęs tarp moterų, ir bet koks požiūris, kuriuo siekiama susieti jį tik su lyčių aspektu, problemą pernelyg supaprastina.

Kaip jau sakiau kitomis progomis, nelankstūs darbo teisės modeliai nepasiteisino. Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdys rodo, kad lankstumas nėra nesaugumo sinonimas, o dinamiškos darbo rinkos požymis. Didesnis lankstumas nereiškia didesnio nesaugumo; iš tikrųjų taip nėra.

Po krizės suvoksime, kad modeliai, prie kurių esame pripratę, žlugo, ir jeigu mes iš tikrųjų norime kurti darbo vietas darbo rinkoje neprarandant saugumo, bet užtikrinant daugiau dinamiškumo ir lankstumo, reikės netipines sutartis pradėti laikyti įprastomis, neatsižvelgiant į tai, ar jos susijusios su darbu ne visą darbo dieną, atsitiktiniu ar laikinu ir pamaininiu darbu, darbu namuose arba darbu naudojantis telekomunikacijos priemonėmis. Manau, taip moterims gali būti naudingiausios lankstesnės sistemos, kurias taikant jų profesinės veiklos ir šeimos ar motinystės derinys nebus tokia sunki našta, kaip taikant tradicines darbo formas.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Dabartinė finansų ir ekonomikos krizės padidino neturtingų darbuotojų moterų, kurios dažnai atsiduria ypač pažeidžiamoje padėtyje darbo rinkoje, nes turi derinti darbą su šeimos įsipareigojimus, problemą. Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu, kad reikia spręsti šią problemą raginant valstybes nares ir jų socialinius partnerius parengti naujas ir veiksmingesnes kovos su nesaugiu darbu strategijas, kuriomis būtų atsižvelgiama į lyčių lygybės principą. Norėčiau, kad Komisija sutelktų dėmesį į prašymą šioje rezoliucijoje pateikti pasiūlymą dėl vienodo darbo užmokesčio vyrams ir moterims principo taikymo įgyvendinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Mes balsavome už šį pranešimą savo iniciatyva, kuriuo pabrėžiamas lyčių nepastovaus darbo srityje aspektas, smerkiamos įvairios situacijos ir primygtinai raginama įgyvendinti kovos su moterų diskriminacija priemonių rinkinį. Apskritai pranešimas yra teigiamas, tačiau jame yra ir tam tikrų prieštaravimų, ir pareiškimų, su kuriais nesutinkame.

Svarbiausi teigiami pranešimo pasiūlymai yra šie:

Komisija raginama padėti valstybėms narėms parengti kampaniją, skirtą sudaryti sąlygas be garantijų dirbantiems darbuotojams laipsniškai tapti nuolatiniais darbuotojais;

Komisija ir valstybės narės prašomos parengti su darbu be garantijų susijusias strategijas siekiant sukurti daugiau tinkamų ir ekologiškų darbo vietų ir integruoti lyčių pusiausvyros principą;

Taryba ir Komisija primygtinai raginamos gairėse dėl valstybių narių užimtumo politikos ir naujoje lyčių lygybės strategijoje nustatyti darbo be garantijų požymius.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE) , raštu. – (FR) Kitą dieną po Tarptautinės skurdo ir socialinės atskirties panaikinimo dienos ryžtingai balsavau už šį pranešimą dėl darbą be garantijų dirbančių darbuotojų. Faktas tas, kad nepaisant teigiamų poslinkių vyrų ir moterų lygiavertiškumo ir lyčių lygybės srityje, moterys užimtumo srityje vis dar yra pažeidžiamesnės nei vyrai. Darbą be garantijų dirba daug daugiau moterų nei vyrų. Dar tebėra daug skirtumų tarp moterų ir vyrų įsidarbinimo galimybių, darbo kokybės, pajamų ir atlygio požiūriu.

Todėl labai svarbu, kad, įgyvendindama užimtumo politiką, Komisija aktyviai skatintų lygias vyrų ir moterų galimybes būsimoje vyrų ir moterų lygiateisiškumo strategijoje, siektų, kad be garantijų dirbantys darbuotojai laipsniškai taptų nuolatiniais darbuotojais, ir remtų nacionalines iniciatyvas šia linkme.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE) , raštu. – (PL) Moterų profesinį gyvenimą ir jų karjerą dažnai apsunkina stereotipai, pagal kuriuos moterys yra silpnesnės, ne tokios atsparios įtampai ir gali bet kuriuo metu tapti nėščios, vadinasi, daug dažniau negu vyrai gali tapti nedarbingomis dėl ligos arba kitokių priežasčių. Dėl to moterims sunkiau rasti darbą, o jau dirbančioms mokama mažiau negu vyrams, atliekantiems tokį patį darbą. Ekonomikos krizė paaštrino šias problemas ir parodė, kokiu mastu moterys išnaudojamos darbo rinkoje. Trumpalaikio ir darbo ne visą darbo dieną sutartys, nemokant už viršvalandžius, yra tik keli tokios praktikos, kurią laikau nepriimtina, pavyzdžiai.

Taigi labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad darbo įstatymus būtina taikyti vienodai visiems darbuotojams. Turime kovoti su sunkioje padėtyje atsidūrusių darbuotojų išnaudojimu verčiant juos dirbti netinkamomis ir sveikatai kenksmingomis sąlygomis, ypač turint mintyje moteris, kurios dar turi kovoti ir su stereotipais.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE) , raštu. – (IT). Balsavau už B. Thomsen pranešimą, nes manau, kad dabar reikia persvarstyti teisės aktus dėl moterų, dirbančių darbą be garantijų, darbo sąlygų. Daugelyje šalių šios sąlygos, palyginti su buvusiomis anksčiau, pasikeitė, ir gerokai daugiau moterų dirba darbą be garantijų. Dažnai atsitinka taip, kad tokios moterys, matyt, mažiau žino apie savo teises ir dėl to joms kyla didesnis pavojus prarasti bet kokią teisinę apsaugą ir būti neteisėtai atleistoms iš darbo be jokios galimybės skųstis. Tokią padėtį, be abejo, reikia ištaisyti, reikalaujant vienodai pagarbiai elgtis su visais darbuotojais. Taigi vyrams ir moterims reikia užtikrinti vienodas galimybes įgyti profesiją ir persikvalifikuoti. Tai ypač taikytina moterims, kurioms reikia didesnės apsaugos nėštumo bei žindymo laikotarpiais ir dažnai kritišku metu joms grįžtant į darbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Marie Le Pen (NI) , raštu. – (FR) Atsižvelgiant į darbą Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komitete, šis Socialistų frakcijos narės, ponios Brittos Thomsen, pranešimas, atrodo, daug žada socialinės pažangos požiūriu. Kaip, deja, paprastai būna šio tipo dokumentų atveju, pranešime pateikiama daugybė neapibrėžtų, miglotų pasiūlymų, kurie iš tikrųjų nepriimtini ir kurių esmė susijusi su kairuoliškomis, ekologinėmis ir imigraciją palaikančiomis idėjomis.

Neįmanoma, pvz., palaikyti nuomonę, kad reikėtų teikti paramą atvykstančių moterų įsikūrimui, ypač kai, tiesą sakant, net nenurodoma, ar jos legalios, ar nelegalios imigrantės. Jeigu tiesa, kad tos moterys arba tie vyrai yra pirmosios globalizacijos ir naujosios kraštutinių liberalų vergijos aukos, vienintelis būdas neleisti jiems įkliūtų į visokius baisius spąstus (žeminimo, smurto ar seksualinio išnaudojimo) yra visų prima rasti galimybių jiems likti savo gimtojoje šalyje.

Taigi imigracijos politiką reikia pakeisti iš pagrindų, kad žmonės, kuriuos vilioja ekonominė tremtis, galėtų likti namie: atsisakius tarptautinės pagalbos suvaržymų, sudaryti sąlygas šioms šalims tapti politiškai ir ekonomiškai stabiliomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Marisa Matias (GUE/NGL) , raštu. – (PT) Nesaugumas blogai veikia ne tik darbo sąlygas ir santykius, bet ir patį darbuotojų gyvenimo stabilumą ir kokybę. Europoje nesaugumas kenkia daugiau moterų negu vyrų, taip padidindamas su darbu susijusius skirtumus tarp lyčių, ypač socialinių teisių ir užmokesčio požiūriu. Dar sunkesnė padėtis namų ūkyje ir darbuose, kuriuos atlieka moterys imigrantės.

Per šią krizę pirmiausia buvo atleidžiami darbuotojai, dirbantys darbą be garantijų. Dėl nuosmukio ir darbo vietų pagal darbo sutartis naikinimo užimtumo struktūra darosi vis nesaugesnė. Šią tendenciją reikia keisti. Būtina užtikrinti lyčių lygybę ir socialines teises darbo vietoje. Kova su nesaugumu darbe ir dviguba moterų darbo našta turėtų būti skubiausi ES siekiai, taigi palaikau šį pranešimą, nes jis yra žingsnis ta linkme.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL) , raštu. – (ES) Balsavau už B. Thomsen pranešimą, kuriu imtasi spręsti darbą be garantijų dirbančių moterų problemą, nes esu susirūpinęs, kad moteris ypač neigiamai paveikė ekonomikos krizės padariniai. Ši krizė turėjo didesnės įtakos darbams be garantijų, kuriuos daugiausia dirba moterys. Palaikau šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes turime toliau kovoti su tiesiogine ir netiesiogine diskriminacija dėl lyties. Šiuo metu pernelyg daug moterų dirba darbą be garantijų ir dažnai jos dar turi derinti šiuos darbus su pareigomis namuose. Mano parama pagrįsta mano pasiryžimu pakeisti dabartinę neteisingą padėtį, kai moterys turi mažiau galimybių įsidarbinti, dauguma jų dirba mažiau saugiuose darbuose ir vis dar uždirba mažiau negu vyrai, nors atlieka tą patį darbą. Dėl visų šių priežasčių balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos, kurioje, be kita, pabrėžiama, kad reikia užtikrinti lyčių lygybę ir sumažinti lyčių atskirtį darbo rinkoje, taip pat prašoma valstybių narių kovoti su nedeklaruojamu darbu, kad jis būtų paverstas oficialiu įdarbinimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE) , raštu. – (FR) Pritariu pranešimui dėl moterų, dirbančių darbą be garantijų, nes negaliu suvokti, kaip 21 amžiuje Europos Sąjungoje vis dar esama didžiulių skirtumų, susijusių su moterų įsidarbinimo galimybėmis, darbo kokybe, pajamomis ir vienodu užmokesčiu už tą patį arba lygiavertį darbą. Deja, pernelyg daug moterų, dirbančių darbą be garantijų, yra pagrindinis veiksnys, lemiantis didelį vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį, ir aš pritariu požiūriui, kad moterų darbo kokybės pagerinimas sumažins šį atotrūkį.

Taip pat manau, kad darbuotojai, dirbantys darbą be garantijų, įskaitant ir darbuotojas moteris, turėtų turėti teisę į mokslą ir profesinį mokymą ir kad turi būti pagerintos mergaičių ir moterų galimybės įgyti gerą bendrąjį ir profesinį išsilavinimą bei aukštąjį mokslą. Galiausiai, gyvybiškai svarbu, kad Komisija ir toliau padėtų valstybėms narėms sudaryti sąlygas be garantijų dirbantiems darbuotojams laipsniškai tapti nuolatiniais darbuotojais.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D) , raštu. – (LV) Deja, krizės laikotarpiu akivaizdžiai išryškėjo atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio. Mums reikia gerokai išplėsti šią diskusiją ir po to tiksliai suformuluoti pasiūlymus dėl darbuotojų moterų darbo santykių sureguliavimo. Be to, privalome numatyti socialines garantijas, skirtas konkrečiai vienišoms motinoms, moterims su negalia ir moterims, dirbančioms sunkiojoje pramonėje. Visuomenė privalo pasiųsti stiprų signalą darbdaviams, kad nepriimtina naudotis galimybėmis mažinti užmokestį arba trumpinti darbo valandas lyties pagrindu. Turi būti sudarytas atskiras ES fondas, skirtas vienišoms motinoms remti joms netekus darbo arba pragyvenimo šaltinio. Šiuo požiūriu ponios B. Thomsen iniciatyva pateikta pačiu laiku. Visiškai palaikau šį pranešimą, kuriuo pradedamos spręsti su darbu susijusios moterų problemos.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI) , raštu. – (DE) Šios užimtumo formos daugiausia yra moterų problema, nes karjeros ir šeimos nesuderinamumas stumia daug moterų į nesaugaus darbo situacijas, o vėliau – ir į neišvengiamą skurdą. Šiuo atžvilgiu neturime pamiršti ir to, kad vyrams taip pat taikomos šios darbo formos ir skurdo pavojus gali kilti net ir dirbant visą darbo dieną. Vis dėlto egzistuoja vietos socialinės sistemos ir socialinės priemonės, skirtos, prireikus, sunkiai dirbančių padėčiai sušvelninti. Pranešime pernelyg daug dėmesio skiriama migrantėms moterims, kurios, atrodo, dažnai dirba ne visą darbo dieną, ir netiesiogiai nurodoma, kad turi būti remiamas jų apsigyvenimas. Moterys, žinoma, ypač nukenčia dėl melagingų asmenų, prekiaujančių žmonėmis, pažadų, su globalizacija susijusių problemų, o nelegalaus įvažiavimo atveju – naujų formų vergijos bendrovėse. Tolesnis importuoto skurdo palaikymas nėra išeitis. Tai tik paaštrina socialines problemas ir gali ilgam kelti pavojų socialinei taikai. Stiprinti tokią raidą būtų netinkamas kelias. Galų gale, ką nors pakeisti galima tik vietoje, kitaip tariant, tik tų žmonių kilmės šalyse. Netiesioginis tokios raidos skatinimas turėtų būti kuo griežčiausiai atmestas.

 
  
MPphoto
 
 

  Claudio Morganti (EFD) , raštu. – (IT) Įmonės į dabartinę ekonomikos krizę reagavo mažindamos laikino darbo vietų skaičių, pvz., atleisdamos terminuotas darbo sutartis turinčius darbuotojus, ir samdydamos arba įdarbindamos darbuotojus pagal kitokią laikino darbo formą.

Būčiau palaikęs rezoliuciją, jeigu joje darbdaviai nebūtų skatinami imtis specialių priemonių moterims migrantėms integruoti. Laikau tai mūsų darbuotojų moterų diskriminacija. Todėl balsavau prieš šią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D) , raštu. – (PL) Pranešėja apibrėžia „darbą be garantijų“ kaip užimtumo formą, kuriai būdinga menka darbo vietos apsauga, mažas atlyginimas, socialinės apsaugos ir su užimtumu susijusių išmokų nebuvimas, nepakankama apsauga nuo diskriminacijos, menkos pasiekimų darbo rinkoje perspektyvos, kolektyvinio atstovavimo nebuvimas ir darbo aplinka, neatitinkanti minimalių saugumo ir sveikatos apsaugos standartų.

Per finansų ir ekonomikos krizę darbo be garantijų problema tapo dar akivaizdesnė ir aktualesnė. Įmonės ryžtingai mažino laikinų darbo vietų skaičių, ir nuogąstaujama, kad prarastos darbo vietos nebus pakeistos naujomis. Deja, ši padėtis didžiausią poveikį turėjo moterims, ir tai labiausiai matoma paslaugų pramonėje (viešbučių, viešojo maitinimo, švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos) ir žemės ūkyje. Moterys, įsidarbinusios šiuose sektoriuose, dabar dirba ne visą darbo dieną, vadinasi, jų atlyginimai ir pensijos yra mažesni, jos gauna menkesnę socialinę paramą ir neturi galimybių kopti karjeros laiptais. Naujausi tyrimai rodo, kad dabar moterims sunkiau rasti darbą negu vyrams.

Be to, tebėra milžiniškas su lytimi susijęs darbo užmokesčio skirtumas (šis skirtumas sudaro 18 proc., t. y. moterys per valandą uždirba penktadaliu mažiau negu vyrai). Turėdamas mintyje išvardytas problemas, balsavau už pranešimą, kuriuo siūlomas šių problemų užimtumo politikos srityje sprendimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE) , raštu. – (IT) Balsavau už ponios B. Thomsen pranešimą. Per tokio masto ekonomikos nuosmukį, kokį patiriame dabar, kai kurios darbuotojų grupės ypač nukenčia. Darbą be garantijų dirbantys darbuotojai faktiškai susiduria su krize neturėdami garantijų, kuriomis gali pasinaudoti kiti darbuotojai. Be to, į šią kategoriją patenkančių moterų padėtis dar blogesnė. Moterų, dirbančių darbą be garantijų, problema ypač paplitusi paslaugų sektoriuje ir žemės ūkyje, ir būtinos veiksmingos priemonės šiai padėčiai pakeisti. Problemos priežastys yra įvairios. Skirtumai tarp moterų ir vyrų užimtumo ir atlyginimų srityje vis dar per dideli, kad galėtume tvirtinti, jog lygybė pasiekta; todėl tam tikros efektyvios priemonės, pvz., teisė į motinystės atostogas, sveikatos priežiūrą ir senatvės pensiją, būtų veiksmingas būdas sustabdyti darbo be garantijų plitimą. Vis dėlto norinti įveikti šias problemas užimtumo srityje reikia pradėti nuo jaunų moterų švietimo ir profesinio mokymo. Galiausiai, reikalingi nuodugnūs žemos kvalifikacijos priežasčių, motyvų ir išlaidų tyrimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Darbas be garantijų yra svarbus socialinio nestabilumo veiksnys; ši padėtis ženkliai prastėja, nes aukštas nedarbo lygis tebeauga kai kuriose šalyse, įskaitant ir mano tėvynę Portugaliją.

Tradiciškai nuo bet kokio nesaugumo ar netikrumo užimtumo srityje pirmiausia ir skaudžiausiai nukenčia fizinį darbą dirbančios moterys, kurios gauna mažesnį atlyginimą net ir už tą patį darbą, kurių didesnis bedarbių skaičius ir kurios dažniau susiduria su augančiu netikrumu dėl darbo vietos ne tik dėl ilgalaikių socialinių veiksnių, bet ir ypač dėl motinystės.

Neigiamas šios padėties poveikis neapsiriboja ir taip didele diskriminacija, nuo kurios visada kentė moterys: atvirkščiai, trukdymai moterims lygiai su vyrais patekti į darbo pasaulį suduoda dar vieną smūgį jų ekonominei nepriklausomybei ir jų asmeniniam savarankiškumui.

Tokiomis aplinkybėmis kova su nesaugumu darbe, ypač moterų, yra labai naudinga siekiant socialinio stabilumo ir lyčių lygybės, vienos iš pagrindinių Europos Sąjungos ginamų vertybių.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Per dabartinę ekonomikos ir finansų krizę išaugo ir nesaugių darbo vietų, ypač tų, kuriose dirba moterys, skaičius. Ekonominio nuosmukio laikotarpiu prarastos nuolatinės darbo vietos, be abejo, bus ne atkurtos, o pakeistos netipinėmis ir labai netipinėmis darbo formomis. Dėl to smarkiai pablogės darbo sąlygos. Visoje ES 31,5 proc. moterų darbuotojų dirba ne visą darbo dieną (30 ar mažiau valandų per savaitę), palyginti su tik 8,3 proc. darbuotojų vyrų.

Manau, kad pensijų sistemų tvarumas, lengvesnis paskolų teikimas savitarpio pagalbos projektams ir darbo vietų bei alternatyvių pajamų kūrimas gali padėti pagerinti darbą be garantijų dirbančių moterų padėtį.

Raginu Europos Komisiją ir valstybes nares parengti perspektyvias su darbu be garantijų susijusias strategijas siekiant sukurti daugiau tinkamų ir ekologiškų darbo vietų ir integruoti lyčių pusiausvyros principą. Raginu visas valstybes nares pradėti taikyti aiškias priemones, skirtas iki 2020 m. 10 proc. sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, taip pat ir pensijų skirtumą, siekiant pakelti gyvenimo lygį, kovoti su skurdu ir paspartinti ekonomikos augimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. (IT) Norėčiau pasveikinti ponią B. Thomsen su puikiai atliktu darbu. Pernelyg dažnai moterys priverstos sutikti su darbo sąlygomis, kurios jokiu būdu nėra tinkamos. Taigi darbuotojų moterų, ypač nėščių arba žindančių, padėtis turi būti atidžiai stebima. Moterys, kurios grįžta į darbą po motinystės atostogų, turi turėti garantiją, kad galės aktyviai įsitraukti į darbo rinką.

Valstybės narės taip pat primygtinai raginamos budriai stebėti, ar darbdaviai nesielgia su moterimis darbuotojomis netinkamai. Bet kokio išnaudojimo kaltininkai turi būti kuo greičiau patraukti atsakomybėn. Be to, naująją Europos užimtumo strategiją reikės parengti taip, kad darbą be garantijų dirbančios moterys būtų įtrauktos į socialinės apsaugos ir darbo vietų apsaugos sistemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. (FR) Darbuotojai, dirbantys nedeklaruotą darbą arba nelegaliai už mažą darbo užmokestį, darbuotojai, neturintys teisės į socialinę apsaugą arba į išmokas, susijusias su darbu, darbuotojai, kurie negali tikėtis karjeros darbo rinkoje ... Dėl dabartinės ekonomikos krizės auga darbuotojų, dirbančių vadinamąjį darbą be garantijų, skaičius. Tarp šių darbuotojų yra didelis lyčių atotrūkis: darbą be garantijų dažniausiai dirba moterys. Suvokdamas poreikį padidinti jų apsaugą, pritariau Europos Parlamento rezoliucijai dėl darbo be garantijų. Raginu valstybes nares užtikrinti, kad darbdaviai, kurie išnaudoja savo darbuotojus ar jiems kenkia, kuo greičiau būtų patraukti atsakomybėn. Be to, turi būti patvirtintos priemonės, skirtos užtikrinti darbus be garantijų turintiems darbuotojams galimybę apginti profesinėse sąjungose tokias teises kaip orumo nežeidžiantis darbo užmokestis, motinystės atostogos, sąžiningos ir reguliarios darbo valandos. Taip pat tikiu, kad kuo greičiau bus įgyvendinti Barselonos tikslai vaikų priežiūros srityje ir įveiktos kliūtys, kurios trukdo moterims dirbti tiek valandų, kiek jos nori, neatsižvelgiant į tai, ar jos dirba visą, ar ne visą darbo dieną.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Tai labai svarbus pranešimas, ir džiaugiuosi, kad EP jį patvirtino, daugiausia dėl to, kad jame atkreipiamas dėmesys į darbo be garantijų sąsajas su lytimi ir primenama, kad darbo rinkoje pereinama nuo įprastų prie netipinių darbo formų, todėl būtina užtikrinti, kad netipinės darbo formos netaptų darbu be garantijų, taip pat manoma, kad siekiant išspręsti šias problemas reikia paraginti valstybes nares ir socialinius partnerius didele dalimi suderinti savo teisėkūros ir sutarčių sudarymo taisykles, taikomas įprastam ir netipiniam darbui, kad pirmenybė nebūtų teikiama patogiausioms ir mažiausiai kainuojančioms darbo formoms, tačiau turėtų būti atsižvelgiama į galimą nedeklaruoto darbo rizikos padidėjimą, o Taryba ir Komisija raginamos gairėse dėl valstybių narių užimtumo politikos ir naujoje lyčių lygybės strategijoje nustatyti darbo be garantijų požymius.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Ekonomikos ir finansų krizė Europoje daro ypač žalingą poveikį moterims, nes jos yra pažeidžiamesnė grupė, kadangi paprastai dirba ne tik darbo vietoje, bet atlieka ir darbus namuose bei šeimoje. Dažniausiai nesaugų darbą dirba moterys, kurios dėl to neturi jokių darbo garantijų, gauna mažą atlyginimą ir turi menkas teises į socialinę apsaugą bei žemas profesines kvalifikacijas.

Tokiomis aplinkybėmis moterys, pasirengusios grįžti į darbą po pertraukos dėl ligos ar gimdymo, dažnai praranda darbo vietą. Mūsų delegacija labai susirūpinusi šiomis problemomis ir, norėčiau pridurti, labai panašiomis problemomis moterų, kurios yra ne samdomos darbuotojos, o savarankiškai dirbantys asmenys. Deja, būtume galėję patvirtinti visą šį pranešimą, jei juo nebūtų skatinama politika, skirta integruoti darbuotojas moteris iš ne Europos Sąjungos šalių pažeidžiant Europos piliečių interesus. Taigi balsavome prieš jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu.(PL) Pritariau pranešimui dėl moterų darbo be garantijų. Ekonomikos krizė padidino darbo rinkos nestabilumą. Darbdaviai sumažino darbo vietų skaičių arba įdarbino laikinus darbuotojus, pasiūlydami jiems prastesnes finansines sąlygas. Be to, dėl masinių atleidimų iš darbo daugybė žmonių iškrito iš darbo rinkos. Ypač sudėtinga absolventų, vyresnio amžiaus žmonių ir moterų padėtis. Krizė paaštrino užimtumo srityje jau egzistuojančią lyčių nelygybę. Tai ypač pajuto moterys, kurios sudaro didžiausią darbuotojų, dirbančių vadinamąjį darbą be garantijų, dalį. Išaugo darbo užmokesčio atotrūkis ir padidėjo nelygybė socialinės apsaugos srityje. Ši padėtis taip pat trukdė moterų profesiniam tobulėjimui ir prisidėjo prie lyčių stereotipų, susijusių su darbu, stiprinimo. Taigi reikėtų užtikrinti ypatingą moterų, dirbančių vadinamąjį darbą be garantijų, apsaugą.

Be kita, jos turėtų būti įtrauktos į socialinio draudimo sistemas ir joms turėtų būti taikomi teisės aktai dėl darbo vietų apsaugos. Taip pat svarbi finansinė moterų apsauga nedarbo ar motinystės atveju. Moterys, dirbančios darbą be garantijų, taip pat turėtų turėti galimybę būti ginamos profesinių sąjungų. Be to, moterims, dirbančioms tik privačiuose namų ūkiuose, turėtų būti užtikrintos nemokamos konsultavimo socialinių teisių klausimais paslaugos. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad būtina priimti įstatymus, reglamentuojančius sezoninių darbuotojų teisinę padėtį, kuriems dėl jų darbo pobūdžio kyla didesnis įvairių pažeidimų pavojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Naujausi tyrimai parodė, kad 31 proc. moterų darbuotojų dirba ne visą darbo dieną, palyginti su tik 8,3 proc. darbuotojų vyrų. Ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai turi mažiau pajamų ir todėl gauna mažesnes pensijas nei dirbantieji visą darbo dieną. Darbo kolektyve jie mažiau įtraukiami į komandinį darbą, taip pat rečiau skatinami arba sunkiau gauna aukštesnes pareigas. 36 proc. vyrų, baigusių universitetines arba pouniversitetines studijas, dirba vadovais, palyginti su tik 15 proc. tokio paties išsilavinimo moterų. Kalbant apie mažesnes pajamas, reikia paminėti, kad Europoje vyrų ir moterų atlyginimo skirtumas – neatsižvelgiant į išdirbtų valandų skaičių ar skirtingas sutarčių formas – sudaro maždaug 18 proc.

 
  
MPphoto
 
 

  Marina Yannakoudakis (ECR), raštu. – ECR frakcija tvirtai ir nuosekliai laikosi nuomonės, kad sprendimai, susiję su socialine politika ir darbo teise, turėtų būti priimami ne ES, o valstybių narių ir vietos valdžios lygmeniu. Pripažįstame, kad minimalūs darbuotojams darbo vietoje taikomi standartai yra svarbūs, ir esame patenkinti, jog Europos Parlamentas didina informuotumą šiuo klausimu, bet manome, kad šie standartai turi būti skirti ir moterims, ir vyrams ir kad konkrečios rekomendacijos, pvz., darbo sutarčių ir vaikų priežiūros srityse, nepatenka į ES kompetencijos sritį.

 

10. Balsavimo pataisymai ir ketinimai (žr. protokolą)
 

(Posėdis sustabdytas 13.00 val. ir atnaujintas 15.00 val.)

 
  
  

PIRMININKAVO: ALEJO VIDAL-QUADRAS
Pirmininko pavaduotojas

 

11. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas (žr. protokolą)

12. Parlamento pozicija dėl 2011 m. biudžeto projekto su Tarybos pakeitimais. Visi skirsniai – Taisomasis biudžetas Nr. 3/2010. III skirsnis (Komisija). Papildomos prekybos bananais priemonės (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės punktas – bendros diskusijos dėl:

– Pranešimo dėl Tarybos pozicijos dėl 2011 finansinių metų Europos Sąjungos biudžeto projekto. Visi skirsniai ir 2011 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto Taisomieji raštai Nr. 1/2011, 2/2011 ir 3/2011 [12699/2010 – C7–0202/2010 – 2010/2001(BUD)] – Biudžeto komitetas. Pranešėjai Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, Helga Trüpel (A7–0284/2010); ir

– Pranešimo dėl Tarybos pozicijos dėl 2010 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 3/2010 projekto, III skirsnis (Komisija) [13472/2010 – C7 –0263/2010 – 2010/2048(BUD)] – Biudžeto komitetas.Pranešėjas: László Surján (A7–0281/2010).

 
  
MPphoto
 

  Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, pranešėja.(PL) Šiandien susirinkome pasitarti dėl 2011 m. Europos Sąjungos biudžeto. Dėl kelių priežasčių 2011-ieji yra išskirtiniai biudžetiniai metai. Visų pirma, tai penktieji 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos metai, todėl jau nemažai žinome apie tai, kaip įgyvendinama ši daugiametė programa, kurios jos dalys buvo sėkmingos, o kurios – ne, o daugelio programų įgyvendinimas jau toli pažengęs jų gyvavimo ciklo požiūriu.

Per tą laiką Europos Sąjungoje įvyko nemažai dalykų; mes priėmėme Lisabonos sutartį, kuria nustatytos arba Europos Sąjungai priskirtos naujos kompetencijos sritys. Leiskite man čia paminėti kelias iš jų, ypač tas, kurios reikalauja didelių išlaidų, būtent, naujas kompetencijos sritis, susijusias su kovos su klimato kaita ir energetikos politika. Sutartimi Europos Sąjungos kompetencijai taip pat priskiriamos naujos veiklos sritys pasaulinėje arenoje, todėl kalbame apie Europos Sąjungos diplomatijos kūrimą, ir sukuriamos naujos kompetencijos kosmoso mokslinių tyrimų bei sporto ir turizmo srityse. Deja, nė vienam iš šių naujų uždavinių nėra kartu numatoma pakankamai finansinių išteklių. Būtų iš dalies teisinga pasakyti, kad Europos Sąjunga turi naujų ambicijų ir naujų planų, bet nebūtinai turi papildomų finansinių išteklių, reikalingų šiems planams ir ambicijoms įgyvendinti. Kaip tik taip bus 2011 m.

Europos Parlamento nuomone, Europos Komisijos projekte veiklos programavimas buvo išmintingas ir 2011 m. numatyti tinkami ištekliai. Taryba – mes jau tai čia aptarėme – apkarpė šias lėšas. Norėčiau trumpai informuoti, kas vyko Biudžeto komitete per mūsų svarstymą. Primenu: naujoje Lisabonos sutartyje taip pat numatoma nauja biudžeto sudarymo procedūra. Mes nebeturime dviejų galimybių. Nei Taryba, nei Europos Parlamentas dabar nebegali rengti dviejų svarstymų. Galime rengti tik po vieną svarstymą, todėl būtinos ypatingos abiejų biudžeto valdymo institucijų pastangos ir disciplina, nes iš tiesų kiekviena jų turi tik po vieną galimybę. Kartoju: nebegalime rengti dviejų svarstymų.

Rytoj balsuosime, todėl ketiname skirti dėmesio Biudžeto komiteto parengtai pozicijai. Svarbu pabrėžti, kad Biudžeto komiteto parengtoje pozicijoje atsižvelgiama į daugiametę finansinę programą. Kitaip nei ankstesniais metais, Europos Parlamentas savo svarstyme aptars tik planuojamas sumas, kurios neviršija daugiametėje finansinėje perspektyvoje nustatytų ribų. Ši pozicija yra novatoriška, tačiau į ją kartu įtraukti ir susirūpinimą keliantys klausimai ir atsižvelgiama į padėtį, kurioje atsidūrusi pati Taryba. Ta aplinkybė, kad Taryboje septynios valstybės narės atmetė Tarybos poziciją, neliko Parlamento nepastebėta. Turime išklausyti kai kurių valstybių narių bei pačios Tarybos būgštavimus ir į juos atsižvelgti. Mes atidžiai susipažinome su Tarybos pozicija ir todėl Parlamento svarstymas yra disciplinuotas ir neperžengia daugiametės finansinės programos ribų. Kita vertus, žinoma, negalime likti abejingi susidurdami su faktais, apie kuriuos kalbėjau anksčiau, būtent su tuo, kad yra naujų sričių, už kurias Europos Sąjunga turi imtis atsakomybės, bet šioms sritims neskiriamas tinkamas finansavimas. Be to, Taryba prisiėmė įsipareigojimų dėl daugybės priemonių, pvz., susijusių su prekyba bananais, pagal kurias numatomos kompensacijos bananų gamintojams, taip pat priemonių, susijusių su ITER ir kitoms programomis, kurioms reikalingi papildomi finansiniai ištekliai, bet kurioms tokie ištekliai nebuvo numatyti. Matyt, jos turi būti finansuojamos iš esamų lėšų. Būtent dėl to mes, kaip Europos Parlamentas, turime abejonių.

Taip pat savo svarstyme norėtume visų pirma dar kartą pabrėžti tris prioritetines sritis, susijusias su jaunimu, švietimu ir judumu. Europos Parlamentas nuo kovo mėn. sakė, kad tai bus mūsų 2011 m. prioritetai, ir mes norėtume, kad tos biudžeto eilutės, pagal kurias remiama jaunimui, švietimui ir judumui naudinga veikla, būtų tinkamai finansuojamos siekiant, kad būtų rasta lėšų ir pažangiems judumo, jaunimo ir švietimo sričių projektams. Tas pats pasakytina ir apie programas, susijusias su moksliniais tyrimais ir inovacijomis. Mes žinome, pagal dabartinę finansinę programą nėra pakankamai lėšų, todėl priėmėme sunkų, bet, mūsų nuomone, būtiną sprendimą sumažinti programos ITER finansavimą. Labai norėčiau, kad šis Parlamento svarstymas galėtų būti laikomas ne tik disciplinuotu, bet ir tokiu, kuriuo sudarytos sąlygos vykdyti 2011 m Europos Sąjungos finansavimo įsipareigojimus.

 
  
MPphoto
 

  Helga Trüpel, pranešėja.(DE) Pone pirmininke, pone M. Wathelet, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, ką tik girdėjome pranešėją Komisijos biudžeto klausimu kalbant apie didelius mums kilusius iššūkius. Dabar kalbu kaip pranešėja dėl Parlamento biudžeto ir kitų, daugiausia mažesnių institucijų biudžeto.

Politinis ginčas, kurį turime išspręsti – ir tai pasakytina ne tik apie Parlamento, bet ir apie Komisijos biudžetą – yra toks: įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Parlamentui suteiktos didesnės teisės energetikos politikos ir užsienio politikos srityse, taip pat jis įgijo bendro sprendimo galias žemės ūkio srityje. Turime didesnių galių sporto politikos ir kosmoso politikos srityse. Aiškiau tariant, mūsų kompetencija padidėjo, ir tai yra geras dalykas. Mes, kaip prisiėmę atsakomybę Europos parlamentarai, visada už tai kovojome. Vis dėlto kartu padėtis valstybėse narėse verčia jas imtis taupymo priemonių ir skolos mažinimo politikos, ir todėl, atsižvelgdami į šiuos du pagrindinius tikslus – viena vertus, turime naujų užduočių, ir, kita vertus, privalome parodyti, kad suprantame, kokių sunkumų turi valstybių biudžetai – turime rasti politinę kryptį. Kaip pranešėja Parlamento biudžeto klausimu, bandžiau padaryti ir tai, būtent, rasti tikrai tinkamą pusiausvyrą tarp naujų kompetencijų, taigi kartu ir naujų poreikių, susijusių su mūsų darbu, bei papildomų darbuotojų poreikio, ir būtinybės pasiųsti signalą Europos Sąjungos piliečiams ir valstybių narių vyriausybėms, kad mes taip pat ketiname laikytis santūrumo ir disciplinos.

Biuras pateikė, kaip ir privalėjo, pasiūlymus dėl to, kokios išlaidos Europos Parlamento biudžete turėtų būti padidintos, kad jis galėtų tinkamai dirbti. Šiuo metu Biudžeto komitete esame priėmę sprendimus dėl asignavimų, kurių suma apytikriai 25 mln. EUR mažesnė, nei iš pradžių pasiūlyta Biuro. Tai reiškia, kad ketiname apriboti mūsų kelionių išlaidas, studijoms skiriamą sumą, lėšas saugumui šiame Parlamente ir informacinėms technologijoms, be to, sumažinsime etatų skaičių bibliotekos paslaugų srityje. Yra nesutariama klausimu, kiek pinigų artimiausioje ateityje turėtų būti skiriama EP narių padėjėjams. Siūloma 2011 m. šias lėšas dar kartą padidinti 1 500 EUR. Norėčiau visiškai aiškiai pasakyti, kad, kaip Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso narė, aš nepritariu šiam pasiūlymui. Manau, kad šiuo metu ši suma būtų pernelyg didelė. Biudžeto komitete balsų dauguma pritarta tam, kad mums reikia daugiau informacijos ir kad šios lėšos iš pradžių bus paliekamos rezerve, kitaip tariant, nenaudojamos, nes turi būti priimti tolesni politiniai sprendimai dėl to, ar mes dabar norime panaudoti šiuos pinigus, ar manome, kad būtų protingiau šių pinigų 2011 m. neskirti.

Be to, man labai svarbu – nes, žinoma, esame labai suinteresuoti, kad mūsų Europos institucijos kuo labiau tausotų aplinką ir, jei įmanoma, keistų savo elgesį – tai, kad pareikalavome laikytis naujo, aplinką labiau tausojančio požiūrio į judumą. Pvz., Briuselyje turi būti įvestas vietos viešojo transporto bilietas, ir dėl to bus deramasi toliau. Būtų labai gerai, jei galėtume gerokai apriboti mūsų vairuotojų paslaugas, tačiau tai taip pat reiškia, kad ir čia, šiuose Parlamento rūmuose Strasbūre, Europos Parlamento nariams ir darbuotojams turėtų būti parūpinta daugiau dviračių, kad ir Strasbūre galėtume judėti aplinką tausojančiu būdu.

Antras klausimas, kuris man labai svarbus, yra tai, kad mes, remdamiesi Biudžeto komiteto narių dauguma, bandėme rasti gerą pusiausvyrą, kad atsižvelgtume ne tik į savo pačių, kaip Parlamento atstovų, interesus ir atsakingai didintume savo biudžetą, bet, žinoma, taip pat atsižvelgtume ir į kitas nedideles institucijas: Regionų komitetą, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, Audito Rūmus, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno, taip pat Europos ombudsmeno tarnybas. Taigi šiuo klausimu laikėmės atsakingo požiūrio ir todėl ne tik užsitikrinome daugiau darbuotojų ir išteklių sau, bet taip pat labai kryptingai pritarėme tam tikram Regionų komitetui bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui skiriamų lėšų padidinimui, nors ir ne tiek, kiek jie prašė, nes, žinoma, dėl papildomų įgaliojimų pagal Lisabonos sutartį jų darbuotojų poreikis taip pat išaugo. Ir kaip tik ypač nedidelės institucijos, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno, kuris yra labai svarbus turint mintyje daugelį šiuo metu mūsų rengiamų diskusijų apie tai, kaip spręsti duomenų apsaugos skaitmeniniame pasaulyje klausimą (ir ši svarbi institucija dar tik kuriama), atveju teisinga pritarti tam, kad jo tarnyba būtų išplėsta dviem naujais etatais. Šiuo atžvilgiu, ponios ir ponai, norėtume patikslinti, kad Biudžeto komitetas stengėsi laikytis labai atsakingo požiūrio siekdamas pusiausvyros tarp dviejų tikrai pagrįstų asignavimų padidinimų, kuriuos remiame ir kuriuos taip pat turime pagrįsti Tarybai, nes norime šiuo atveju gerai atlikti darbą, ir supratimo, kad šiuo metu tikrai reikia save tam tikru mastu riboti.

 
  
MPphoto
 

  László Surján, pranešėjas.(HU) Pone pirmininke, pone M Wathelet, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, mano užduotis yra išspręsti su 2010 m. biudžetu susijusius klausimus (kiek tai įmanoma) ir įvertinti pasiūlymą dėl pakeitimo, t. y. iš dalies pakeistą biudžetą. Šis klausimas susijęs su pažadu, prieš keletą metų duotu Komisijos, numatyti pagrįstą kompensaciją bananus auginančioms šalims, todėl privalome šį pažadą įvykdyti. Vienintelė nedidelė problema šiuo atžvilgiu yra tai, kad Komisija, prieš pateikdama šį sprendimą ir šį pareiškimą, nebuvo aptarusi šio dalyko su jokiomis atitinkamų lygmenų biudžeto valdymo institucijomis ir iki šiol nėra pateikusi visoms suinteresuotosioms šalims priimtino pasiūlymo. Kalbame apie 300 mln. EUR sumą, iš jų 75 mln. EUR turės būti išmokėti iš 2010 m. biudžeto. Kyla klausimas, iš kur turėtų būti paimti šie pinigai. Kaip tik šiuo klausimu po dviejų nesėkmingų trišalių susitikimų Taryba ir Parlamentas dar vis nesutaria.

Deja, nebuvo įmanoma pasiekti nieko net panašaus į susitarimą, nors kompromisas yra tikrai reikalingas, nes šios išmokos būtų skiriamos šalims tais atvejais, kai, tiesą sakant, joms tikrai reikės šios kompensacijos. Vis dėlto negalime pasiekti susitarimo su Taryba, nes, mūsų nuomone, tai iš esmės naujas dalykas, kuris nėra įtrauktas į preliminarų biudžeto projektą, todėl mes „išradome“ priemonę, vadinamąją lankstumo priemonę, būtent tokios rūšies problemoms spręsti. Ji tik ir skirta tokioms problemoms kaip ši spręsti. Be to, ji turi tinkamą teisinį pagrindą, taip pat lėšų, kurias galima naudoti. Vis dėlto Taryba laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į dabartinę padėtį, valstybės narės nepageidauja skirti lėšų pagal šią priemonę, nes tam reikės papildomų įmokų, kurių nacionaliniai biudžetai neturi galimybių mokėti. Mes, Parlamentas, vis dėlto laikėmės nuomonės, kad nėra galimybių „paimti“ lėšų iš dabartinių mūsų programų, kurios jau vykdomos, todėl mums nepavyko pasiekti kompromiso. Dėl to, kad ir labai apgailestaudamas, be to, remiamas Biudžeto komiteto narių daugumos, turiu pasiūlyti Parlamentui, kad mes, Parlamentas, taip pat atmestume taisomojo biudžeto Nr. 6 projektą, t. y. mums pateiktą Komisijos pasiūlymą dėl kompromiso, kurį atmetė Taryba.

Pone pirmininke, šioje diskusijoje taip pat turėčiau kalbėti ir Regioninės plėtros komiteto vardu. Norėčiau sujungti šias dvi kalbas ir pasakyti, kad norėčiau padėkoti Komisijai, nes ji padarė viską, ką galėjo, visapusiškai laikydamasi taisyklių ir viršutinių ribų, numatytų 2011 m. biudžetui. Mes visi žinome, kad Europos Sąjungai trūksta lėšų. Turėtų būti skirta daugiau lėšų užduotims atlikti. Vis dėlto taip pat turime suprasti, kad lėšų turime per mažai ir kad turime geriau valdyti turimus išteklius. Dėl regioninės plėtros: mums buvo labai skaudu matyti, kad Taryba taip pat panaikino arba sumažino regionų plėtrai skirtas lėšas. Tai didžiausias mokėjimų asignavimų sumažinimas per pastaruosius dešimt metų. Mūsų nuomone, tokiomis sąlygomis bus neįmanoma vykdyti veiklos. Dėl to kaip paskesnė priemonė bus surengtas taikinimo komiteto posėdis, per kurį, tikėkimės, bus galima labiau suderinti pozicijas ir taip pat galėsime numatyti pakankamai biudžeto lėšų bananus auginančioms šalims. Ačiū už dėmesį.

 
  
MPphoto
 

  Janusz Lewandowski, Komisijos narys. – Pone pirmininke, kaip minėjo pranešėjas, tai pirmasis pagal Lisabonos sutartį priimamas biudžetas, todėl jis kelia suprantamą susidomėjimą ne tiek dėl biudžeto skaičių, kiek dėl institucinio aspekto, susijusio su metine biudžeto sudarymo procedūra.

Mes, be abejo, palankiai vertiname Parlamento sprendimą atkurti bendrojo biudžeto projekto lygį, tiek įsipareigojimų, tiek ir mokėjimų, t. y. skirtumas tarp sumų, už kurias balsavo Parlamentas ir už kurias balsavo Taryba – beveik 8,62 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų atveju ir apie 3,6 mln. EUR mokėjimų asignavimų atveju.

Atsižvelgdami į patikslintą prognozę, esame beveik tikri, kad mūsų programavimas tinkamas, kad šiame finansinės perspektyvos etape specialios sanglaudos lėšos naudojamos optimaliu tempu ir kitų metų sąskaitos turi būti apmokėtos, todėl pakartotinai pateikiame savo 2011 m. prognozę. Be to, taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad reikia atkurti biudžeto projekte numatytą žemės ūkio sąskaitų patvirtinimo procedūrą. Jei išlaikytume apkarpymus, faktiškai viena prognozėje numatytų žemės ūkio išlaidų dalis būtų nepadengta.

Taip pat pritariame Parlamento komitetų pakeitimams šioje srityje. Parlamento pasirinkta kryptis, kaip nurodė pranešėja S. Jędrzejewska, yra labai aiški. Tai horizontalūs pakeitimai ir politiniai prioritetai, įtraukti į prognozės 3b išlaidų kategoriją: jaunimas ir jaunimo judumas.

Taip pat siūlomi kiti biudžeto projekto pakeitimai ir kai kurie iš jų galėtų būti įgyvendinti, jei būtų tinkamas teisinis pagrindas. Mes pateiksime laišką apie abiejų šių pakeitimų, taip pat apie bandomųjų projektų ir parlamentinių parengiamųjų veiksmų, dėl kurių balsuota parlamentiniame komitete, įgyvendinamumą.

Apgailestaujame, kad daug lėšų Parlamentas įrašė į rezervą. Nerimą kelia tiek atlyginimų rezervo dydis (75 mln. EUR, iš jų 41 mln. EUR nėra susiję su 1,85 proc. darbo užmokesčio patikslinimo priemone), tiek ir su juo susietos sąlygos (kartais net nesusijusios su personalo klausimais).

Mes darome viską, kad patenkintume sąlygas ir nuostatas dėl rezervų galima būtų panaikinti (vėliausiai derinimo procedūros metu).

Galiausiai Komisija palankiai vertina Parlamento siekį neviršyti daugiametėje finansinėje programoje numatytų ribų. Tai padaryta apkarpius kai kurias ITER projektui skirtas išlaidas, pvz., srityse, kuriose mums reikia daugiau, o ne mažiau pinigų, taip pat išorės veiksmų srityje, kurioje mums irgi reikia daugiau, o ne mažiau pinigų.

Vertinu tai kaip kvietimą diskusijoms. Manau, kad šis klausimas bus išspręstas per visuotiniam paketui skirtą derinimo procedūrą.

Šia proga taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į taisomojo biudžeto Nr. 3 projektą, kurį jau aptarė pranešėjas L. Surján. Jame nagrinėjami bananų sektoriaus papildomųjų priemonių finansavimo klausimai, be to, Parlamento pranešėjas dar kartą patvirtino Parlamento poziciją, kuri labai skiriasi nuo Tarybos pozicijos. Taryba remia perskirstymo idėją, o Parlamentas siūlo plačiau naudoti lankstumo priemones. Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad šiuo atveju kyla pavojus mūsų institucijų patikimumui AKR šalių atžvilgiu. Taigi per derinimo procedūrą turėtume ieškoti kompromiso.

Kaip įprasta, biudžeto projektas, išskyrus šių metų taisomąjį biudžetą ir kitų metų finansinės pagalbos bananus tiekiančioms šalims taisomąjį biudžetą, bus pateikiamas kartu arba jau pateiktas kartu su taisomuoju raštu dėl išorės veiksmų tarnybos, taisomuoju raštu dėl naujos priežiūros institucijų, dėl kurių jau priimtas politinis susitarimas, o rytoj Komisija priims ir perduos Parlamentui taisomąjį raštą, kuriame pateiktas įprastas žemės ūkio ir žuvininkystės susitarimų sąmatos atnaujinimas.

Be to, manau, kad per būsimą derinimo procedūrą svarbų vaidmenį turėtų atlikti institucinis aspektas. Esame įsipareigoję mūsų piliečiams pasiekti kompromisą ir įrodyti, kad Lisabonos sutartis veikia jų naudai panaikindama skirtumus taikant sudėtingus Europos Sąjungos mechanizmus. Taigi esu pasirengęs atlikti sąžiningo tarpininko vaidmenį, tikėdamasis galutinio susitarimo.

 
  
MPphoto
 

  Melchior Wathelet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas.(FR) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau atsiprašyti už tai, kad šiek tiek pavėlavau dėl eismo problemų, kurios mums visiems šiais laikais gerai žinomos.

Girdėjau Komisijos nario kalbos pabaigą. Taip pat buvau informuotas apie pranešėjo kalbą. Vis dėlto šiuo atveju turbūt apsiribosiu tik pranešdamas jums apie pagrindines Tarybos pozicijos temas, kurios bus, žinoma, nagrinėjamos per derinimo procedūrą, kuri turėtų vykti, jei jūsų asamblėja balsavimu priimtų visus pakeitimus (niekada negali žinoti, gal taip ir bus), ir galėsime suderinti visas politines pozicijas. Todėl ketinu kalbėti apie Parlamento pateiktus pakeitimus ir apie pakeitimus, dėl kurių Parlamentas rengiasi balsuoti.

Vis dėlto pasinaudodamas šia proga papasakosiu jums apie kai kurias pirmines nuomones, taip pat priminsiu Tarybos abejones, susijusias su šia 2011 m. biudžeto procedūra. Visų pirma turiu pabrėžti, kad šios biudžetinės procedūros vyksta tuo metu, kai mes bandome išbristi iš ekonomikos krizės, ir net jei Europos biudžetas gali ir turi būti panaudotas šiai krizei įveikti, negalime pamiršti svarbių finansinių suvaržymų, kurie turi įtakos mūsų nacionaliniams biudžetams. Be abejo, tai reikalauja griežtai kontroliuoti išlaidas. Kaip tik šiomis aplinkybėmis Tarybai itin svarbu ne tik laikytis daugiametės finansinės programos įvairių kategorijų viršutinių ribų, bet ir visų pirma išlaikyti pakankamą rezervą, kad būtų galima prisitaikyti prie nenumatytų aplinkybių.

Šiuo atžvilgiu Taryba palankiai vertina Komisijos nustatytus apribojimus, susijusius su jos parengtame biudžeto projekte numatytais įsipareigojimų asignavimais. Kita vertus, be abejo, esame labai susirūpinę dėl to, kad remiantis Europos Parlamento pakeitimais rezervai būtų smarkiai sumažinti.

Be to, Taryba, be abejo, apgailestauja dėl siekio didinti mokėjimų asignavimų lygį, dėl kurio Europos Parlamentas ketina balsuoti, tuo labiau, kad šis asignavimų lygis yra didesnis už numatytą Komisijos biudžeto projekte. Mokėjimų asignavimų lygis turi būti pakankamas, bet ne išpūstas, be to, turi būti atsižvelgta į šios dalies biudžeto įgyvendinimą praeityje ir į realius poreikius 2011 m. Visomis išgalėmis turime vengti pasiųsti klaidingą signalą tuo metu, kai valstybių narių valstybės finansų sektorius atsigauna. Taip pat norėčiau jums priminti, kad Tarybai dėl šių sunkumų pavyko pasiekti pusiausvyrą labai nedidele balsų dauguma ir tik dėl mokėjimų asignavimų lygio padidinimo 2,91 proc., palyginti su 2010 m.

Dabar norėčiau atkreipti jūsų dėmesį konkrečiai į tam tikrus klausimus. Taryba atkreipė dėmesį į Europos Parlamento ketinimą laikytis įvairioms daugiametės finansinės programos kategorijoms nustatytų viršutinių ribų. Vis dėlto ji negali pritarti požiūriui, kad įsipareigojimų asignavimų lygis turėtų būti išlaikytas apkarpant svarbių programų, ypač priklausančių 1a išlaidų kategorijai dėl konkurencingumo siekiant augimo ir užimtumo, taip pat 4 išlaidų kategorijai dėl Europos Sąjungos vaidmens pasaulyje, išlaidas.

Šiuo atžvilgiu norėčiau pasakyti, kad mane nustebino Europos Parlamento pasiūlymas sumažinti asignavimus bendrajai užsienio ir saugumo politikai tuo metu, kai dedamos pastangos kuo greičiau įsteigti Europos išorės veiksmų tarnybą.

Be to, Taryba stebisi 2011 m. asignavimų mažinimu Tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus (ITER) projektui, nors mes vis dar svarstome, iš kur galima būtų skirti išteklių šiam su finansiniais sunkumais 2010 m. susidūrusiam projektui, kad jų pakaktų 2012 ir 2013 m. Vis dėlto Taryba atkreipė dėmesį į Europos Parlamento prioritetus jaunimo, švietimo ir judumo srityse ir gali svarstyti šiuos prioritetus kaip dalį visuotinio susitarimo. Pasiūlymai bus pateikti būsimose diskusijose.

Dėl mokėjimų asignavimų. Norėčiau jums pasakyti, kad Tarybai susirūpinimą kelia faktinis lėšų, skirtų sanglaudai siekiant augimo ir konkurencingumo pagal 1b išlaidų kategoriją, įsisavinimo lygis. Europos Parlamento pakeitimais grąžinus biudžeto projektą ir padidinus asignavimus, tai galėtų sukelti problemų dėl šių įvairių asignavimų įsisavinimo. Iš tiesų norėčiau pabrėžti, kad Taryba, kruopščiai įvertinusi Komisijos pasiūlymus, taip pat atsižvelgdama į 2010 m. asignavimų įsisavinimo lygį, kaip geriausią vertinimo pagrindą, pritarė, kad 14 proc. būtų padidinti mokėjimų asignavimai.

Norėčiau iškelti paskutinį klausimą dėl Europos Parlamento ketinimo sukurti aštuonias naujas biudžeto eilutes, neatsižvelgiant į jokius asignavimus, t. y. nei, viena vertus, į išlaidas, susijusias su Lisabonos sutarties įgyvendinimu, nei, kita vertus, į pajamas, susijusias su jo paties ištekliais. Manau, kad šių svarbių diskusijų išvadų nereikėtų paversti biudžetine priemone 2011 m. biudžete, be to, kai bus deramasi dėl kitos daugiametės finansinės programos, turės būti priimti sudėtingi sprendimai, susiję su Europos Sąjungos finansavimu ateityje. Tai bus ilgos ir sudėtingos diskusijos, o sprendimo negalima bus rasti per artimiausias kelias savaites, vykdant palyginti ribotą 2011 m. biudžetinę procedūrą.

Vis dėlto norėčiau pažymėti (tai visiškai suprantama ir pateisinama, atsižvelgiant į naujas Parlamento galias), kad į politines diskusijas dėl 2011 m. biudžeto buvo įtraukta įvairių kitų temų. Kai kurios iš jų tiesiogiai susijusios su šių arba kitų metų (iki 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos pabaigos) biudžetais. Pavojus visų pirma kilo ITER projektui, taip pat procesui, susijusiam su siekiu užbaigti rengti taisykles, skirtas daugiametei finansinei programai pagal Lisabonos sutarties nuostatas administruoti. Šiais dviem klausimais turime pasiekti susitarimą. Komisija pateikė pasiūlymus, kuriems Taryba iš esmės pritarė. Ji visai netrukus svarstys pirmininkaujančios valstybės narės pasiūlymą subtiliu lankstumo klausimu, t. y. temą, kurią, mano nuomone, reikia apsvarstyti.

Dėl kitų klausimų, pvz., dėl galimybės pasinaudojant šia biudžeto tvirtinimo procedūra smarkiai padidinti daugiametės bendrosios programos biudžetą, siekiant atsižvelgti į naujus asignavimus, numatytus Sutartyje, aš tikrai turiu jums pasakyti, kad to nebus galima įgyvendinti viršijant dabartinį valstybių narių finansavimo lygį. To neįmanoma padaryti dėl siekio išbristi iš krizės ir nacionalinės biudžeto politikos krypčių, kurioms dideliu mastu daro įtaką ir kurias kontroliuoja Europos Sąjunga.

Kaip žinome, per šias derybas bus keliama ir kitų klausimų. Komisija atkreips į juos dėmesį savo komunikate dėl biudžeto persvarstymo. Pagal savo pobūdį Taryba – institucija, kuri klauso, svarsto ir bando pateikti atsakymus. Ji, be abejo, negali elgtis kitaip ir šios diskusijos metu. Ji išklausys pasiūlymus ir parengs nuomonę. Tada, žinoma, ateis laikas atsakyti į šiuos klausimus ir priimti sprendimus. Kadangi tai sudėtingos problemos, kurioms spręsti reikės rimtų priemonių ir išteklių, mes suprantame, kad atsakymai nebus suformuluoti per diskusijas dėl 2011 m. biudžeto, bet bus parengti diskusijose dėl kitos daugiametės programos. Vis dėlto savaime suprantama, kad kai kurių iš šių problemų atveju galima tikėtis, jog Taryba bus pasirengusi pateikti tam tikras iniciatyvas arba pareikšti pastabas.

Norėčiau baigti kalbą nurodydamas, kaip svarbu pasiekti susitarimą dėl 2011 m. biudžeto per kelias ateinančias savaites. Šiuo tikslu pirmininkaujanti valstybė narė aktyviai sieks išlaikyti puikų bendradarbiavimo klimatą, kuris vyravo iki šiol, be to, manau, kad Europos Sąjungos įvaizdis labai smuktų Europos piliečių akyse, jei nesugebėtume susitarti dėl šio pirmojo biudžeto, dėl kurio bus balsuojama įžengus į naująją Lisabonos sutarties erą.

Pone pirmininke, gerbiami Parlamento nariai, dėkoju jums už dėmesį.

 
  
MPphoto
 

  Jose Ignacio Salafranca Sanchez-Neyra, Užsienio reikalų komiteto nuomonės referentas. – (ES). Pone pirmininke, pone M. Wathelet, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau pirmiausia padėkoti generaliniam pranešėjui už nuveiktą darbą biudžeto klausimu.

Nors mes Užsienio reikalų komitete rodėme nuosaikumą, žinodami, kad asignavimai pagal 4 išlaidų kategoriją didinami gerokai daugiau negu vidutiniškai, laikome juos nepakankamais, kad būtų užtikrinta nuosekli, matoma ir veiksminga užsienio politika, atitinkanti plataus užmojo Lisabonos sutarties siekius.

Esame nustebę, kad Taryba reiškia nuostabą dėl kai kurių taktiniais sumetimais Parlamento siūlomų mažinimų, turint omenyje tų mažinimų reikšmę tiek asignavimų, dėl kurių pasiektas kompromisas, tiek ir mokėjimų asignavimų, kuriuos įtraukė pati Taryba, požiūriu.

Norėčiau padėkoti Biudžeto komitetui, kuriam čia atstovauja jo pirmininkas, už asignavimų naujoms pareigybėms Europos išorės santykių tarnyboje atidėjimą į rezervą.

Žinoma, pone pirmininke, tai nereiškia, kad neturėtume būti pozityviai ir konstruktyviai nusiteikę, bet aišku, kad per derinimo procedūrą Parlamentas turi būti tvirtas, labai tvirtas, kad apgintų savo prioritetus ir būtų pajėgus sudaryti 2011 m. biudžetą, kaip ką tik pasakė Tarybos Pirmininko pareigas einantis asmuo.

 
  
MPphoto
 

  Thijs Berman , Vystymosi komiteto nuomonės referentas. – (NL) Pone pirmininke, lėšos, skirtos bendradarbiavimui plėtoti, turi būti iš tikrųjų naudojamos vystymosi tikslais, kad galėtume padėti sušvelninti smūgius neturtingoms šalims, kenčiančioms nuo finansų bei ekonomikos krizės, dėl kurios jos nekaltos.

Jeigu užtikrinsime jų integravimąsi į pasaulio ekonomiką, jos taps nauja rinka, ir tai bus dalis problemos sprendimo. Lėšos vystymuisi – lėšos, suteiktos Vystomojo bendradarbiavimo priemonei (VBP) – ir skirtos tam tikslui, t. y. kovai su skurdu, o ne ES bendradarbiavimui su pramoninėmis šalimis.

Lėšos bananų auginimo pertvarkymui – bananų sektoriaus papildomoms priemonėms – neturėtų būti skiriamos dabartinių vystymosi programų sąskaita. Be to, sumos demokratijai stiprinti ir žmogaus teisėms ginti pagal Demokratijos ir žmogaus teisių stiprinimo priemonę (angl. EIDHR) turi likti nepakeistos.

Paskutiniai potvyniai Pakistane dar kartą parodė, kad reikia greitai ir veiksmingai reaguoti, bet ne naudojantis biudžetu kaip skubios pagalbos priemone, o naudojant humanitarinei pagalbai skirtas struktūrines lėšas. ES privalo pajėgti veikti greitai ir toliau prisidėti savo indėliu.

 
  
MPphoto
 

  Bogusław Liberadzki, Biudžeto kontrolės komiteto nuomonės referentas. – (PL) Kalbėdamas Biudžeto kontrolės komiteto vardu, norėčiau atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Pirmas iš jų – tai klaidų lygis sudarant biudžetą ir jį vykdant. Tuo atžvilgiu ypač svarbios dvi sritys – santykiai su užsieniu ir struktūriniai fondai. Dar vienas mums itin svarbus klausimas yra sumos, skiriamos tradiciniu būdu taikant kriterijus, pagrįstus panaudotų lėšų veiksmingumo įvertinimu. Labai dažnai priimant sprendimus dėl biudžeto į šį aspektą neatsižvelgiama. Trečioji sritis – biudžeto suderinimas, pvz., sanglaudos fondų ir asignavimų transeuropiniams transporto tinklams. Atrodo, kad formuojant biudžetą per mažai remiamasi visos Europos metodika ir pernelyg plačiai atsižvelgiama į nacionalinius interesus. Paskutinis su biudžetu susijęs veiksnys yra prašymas atsižvelgti į tokią informaciją kaip nacionalinės ataskaitos dėl nacionalinių biudžetų tikslų įvykdymas praeitais metais. Šiuo metu mažiau kaip pusė valstybių narių pateikia šias ataskaitas, o pateiktos ataskaitos parengtos taikant labai skirtingas metodikas.

 
  
MPphoto
 

  Pervenche Berès, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonės referentė. – (FR) Pone pirmininke, pone M. Wathelet, pone Komisijos nary, kalbant apie 2011 m. biudžetą, Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą džiugina, kad Biudžeto komitetas atkūrė asignavimus Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui. Manome, kad tai tikrai būtina šiuo krizės laikotarpiu, ir raginame Tarybą, turint omenyje dabartines nuotaikas, vadovautis išmintinga Parlamento pozicija.

Taip pat raginame atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kokiu tempu naudojamos Europos socialinio fondo lėšos, kad neatsitiktų taip, jog fondas negalės pasiekti savo tikslų.

Be to, raginame skirti daugiau lėšų socialiniam dialogui, nes dabartinio restruktūrizavimo proceso patirtis mums parodė, kad ten, kur vyksta socialinis dialogas, problemos sprendžiamos darniau ir gali būti rasti geresni sprendimai. Tai svarbus dalykas.

Galiausiai, mus džiugina, kad Biudžeto komitetas patvirtino EURES pirmojo darbo iniciatyvą, nes tai yra realus Europos Parlamento indėlis į pavyzdinę iniciatyvą „Judus jaunimas“, taip pat priemonė paremti socialinį atsinaujinimą, kurį mums reikia plėtoti.

 
  
MPphoto
 

  Jutta Haug, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonės referentė.(DE) Pone pirmininke, pone M. Wathelet, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, kaip Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonės dėl biudžeto referentė, nepasakysiu nieko naujo. Vis dėlto norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį į tai, kad Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas yra atsakingas už mažiau kaip 1 proc. viso biudžeto, mažiau kaip 1 proc., skiriamą visiems aplinkosaugos veiksmams, biologinės įvairovės veiksmams bei kovos su klimato kaita veiksmams. Jis atsakingas už visą visuomenės sveikatos sritį, maisto bei pašarų saugą ir veterinarijos priemones, taip pat už labai svarbų penkių Europos agentūrų darbą. Ir tam skiriamas 1 proc.! Na, šiuo atveju tai tikrai negalima kalbėti apie pernelyg didelį pinigų kiekį. Ši nedidelė pinigų suma būtinai reikalinga mūsų darbui atlikti. Taigi niekam neturi kelti nuostabos tai, kad negalime sutikti su Tarybos siūlomu mažinimu. Mums reikalingos lėšos.

 
  
MPphoto
 

  Heide Rühle, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės referentas.(DE) Pone pirmininke, pone M. Wathelet, pone Komisijos nary, norėčiau pritarti ankstesnės kalbėtojos žodžiams. Kaip Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas, esame atsakingi už siaurą muitinių, vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos sritį. Mes tikrai stengėmės kreipti ypatingą dėmesį į skaičius ir pateikti tik tai, kas tikrai būtina. Vis dėl to ir krizės metu, žinoma, reikalingos lėšos vartotojų apsaugai, muitinėms, muitinių pareigūnų mokymui ir t. t. Todėl laikomės nuomonės, kad turi būti grąžinti ankstesni skaičiai.

Norėtume padėkoti Biudžeto komitetui už ligšiolinį puikų bendradarbiavimą ir tikimės, kad jis bus tęsiamas.

 
  
MPphoto
 

  Mairead McGuinness, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonės referentas. – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjui už kruopštų darbą 2011 m. biudžeto klausimu.

Leiskite iš karto pereiti prie vieno, ypač nerimą keliančio su žemės ūkio biudžetu susijusio klausimo, būtent, sąskaitų patvirtinimo eilutės. Komitetas dar kartą pateikė pakeitimą ir ragina Parlamentą šį pakeitimą palaikyti. Taryba naudojo kūrybišką apskaitą, kad surastų 420 mln. EUR. Jeigu pakeitimui nebus pritarta, mums vykdant kitų metų biudžetą kils didžiulė problema ir bus sumažintas finansavimas pagal visas žemės ūkio biudžeto eilutes.

Mes, kaip Parlamentas, negalime leisti, kad taip atsitiktų, ir prašome visas jūsų frakcijas palaikyti šį pakeitimą. Noriu padėkoti Biudžeto komitetui už supratimą ir paramą Žemės ūkio komiteto pakeitimams dėl pieno fondo, pieno ir vaisių mokykloms, bitininkystės ir gyvenančių skurde programų finansavimo.

Tikiuosi, kad Komisijos optimizmas dėl pieno produktų rinkos pasiteisins. Man nerimą kelia jos nestabilumas.

 
  
MPphoto
 

  Morten Lokkegaard , Kultūros ir švietimo komiteto nuomonės referentas. – (DA) Pone pirmininke, kaip Kultūros ir švietimo komiteto pranešėjas biudžeto klausimais, didžiuodamasis galiu pasakyti, kad mes Parlamente sugebėjome padaryti tai, ko Komisija padaryti nepajėgė ir ko Taryba daryti nenorėjo, būtent, sutelkti dėmesį į naujos strategijos „Europa 2020“ įsipareigojimus ir numatyti finansinę paramą, kad strategijoje nustatyti uždaviniai būtų įgyvendinti.

Itin svarbu investuoti į švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad būtų vystomi naujoms darbo vietoms skirti nauji įgūdžiai; tai – svarbiausia strategijos dalis. Dėl to norėtume, kad Taryba pritartų mūsų pozicijai dėl 2011 m. biudžeto, kurią tikimės patvirtinti rytoj Parlamente. Žinoma, tai apima ir papildomus 18 mln. EUR mokymosi visą gyvenimą programai finansuoti. Taip daugiau nei 3 500 studentų bus suteikta galimybė pasinaudoti mainų programa „Erasmus“. Mes norime padidinti profesinio ugdymo programose dalyvaujančių studentų skaičių, kurie galėtų gauti stipendijas stažuotėms. Norime, kad daugiau suaugusiųjų pasinaudotų ES lėšomis tolesniam mokymuisi. Be to, dar įtraukti 10 mln. EUR programai „Žmonės“, kuri skirta padidinti doktorantų ir doktorantūros studentų judumą, suteikti galimybę glaudesniam bendradarbiavimui su pramone, ES universitetų modernizavimui, taip pat – lėšos ryšiams. Būtume dėkingi Tarybai už paramą šioms sritims.

 
  
MPphoto
 

  Juan Fernando López Aguilar, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonės referentas.(ES) Pone pirmininke, norėčiau trumpai informuoti apie indėlį, kuriuo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas prisidėjo prie diskusijos dėl biudžeto, apie kurią šiam Parlamentui yra žinoma. Noriu paminėti keturis klausimus:

Pirmasis susijęs su Europolu, nes mūsų komitetas atnaujino jo biudžetą atsižvelgdamas į Tarybos pasiūlytus mažinimus, be to, pasiūlėme skirti papildomus 500 000 EUR, kad jis galėtų vykdyti savo įpareigojimus įsigaliojus antrajai Terorizmo finansavimo sekimo programos versijai.

Antra, mes paprašėme panaudoti į rezervą įrašytus asignavimus ir remiantis pasiūlymu padidinti finansavimą, skirtą Europolui.

Taip pat nusprendėme antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai skirtus asignavimus įtraukti į rezervą su sąlyga, kad jie bus panaudoti, kai tik gausime reikiamą informaciją apie veiksmus, kurių turi būti imtasi ateityje.

Be to, pasiūlėme atkurti asignavimus, susijusius su trimis imigracijos politikai įgyvendinti skirtais fondais (Išorės sienų fondu, Europos trečiųjų šalių piliečių integracijos fondu ir Europos grąžinimo fondu), nes jie itin svarbūs laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei.

Galiausiai, taip pat atkūrėme biudžetą, numatytą Eurojustui, kurio funkcijos neseniai išplėstos, nes jis yra svarbiausia teisminio bendradarbiavimo Europoje plėtros priemonė.

 
  
MPphoto
 

  Algirdas Saudargas, Konstitucinių reikalų komiteto nuomonės referentas. − Noriu pasveikinti pranešėją suradus subalansuotą poziciją. Manau, kad pasiūlymas dėl 2011 m. biudžeto, dėl kurio balsuosime rytoj, įtvirtina tinkamą pusiausvyrą tarp biudžeto taupymo ir ekonomikos skatinimo ir atitinka ne kartą iškeltus Europos Parlamento prioritetus. Suprantu valstybių narių siekį karpyti išlaidas stengiantis kuo daugiau mažinti savo biudžeto deficitą, tačiau daugelis Tarybos pasiūlytų apkarpymų yra nepagrįsti. Neturime užmiršti, kad Europos Sąjungos biudžeto tikslai yra kiti. Europos Sąjungos biudžeto lėšos yra nukreiptos į mūsų ateities investicijas. Nuo jų tinkamo paskirstymo ir panaudojimo priklausys kaip mes įveiksime krizę. Energetika, inovacijos, moksliniai tyrimai, švietimas, judumas yra pagrindas mūsų ekonomikos augimui, naujų darbo vietų kūrimui. Todėl turi būti užtikrintas ne tik jau esamų veiksmingų programų tęstinumas, bet ir naujų politikos sričių, įtrauktų Lisabonos sutartyje, tinkamas finansavimas. Kviečiu kolegas pritarti biudžeto projektui.

 
  
MPphoto
 

  Peter Šťastný, Tarptautinės prekybos komiteto nuomonės referentas. – Pone pirmininke, pagal Lisabonos sutartį Europos Parlamentui suteikiama naujų galių tarptautinės prekybos susitarimų srityje ir Tarptautinės prekybos komitetas ketina tinkamai pasinaudoti šiomis naujomis galiomis.

Bananų sektoriaus papildomų priemonių įgyvendinimas panaudojant lankstumo priemonę padės bananus auginančioms šalims pasitikti naujus iššūkius ir bus naudingas ES vartotojams bei mažiausiai išsivysčiusioms šalims. Su prekyba susijusi parama, pvz., ekonominės partnerystės susitarimai ir pagalbos prekybai iniciatyva, paskatins augimą vykdant prekybą ne tik su ES, bet taip pat pačiuose regionuose.

Baigdamas paminėsiu, kad sutelkiame dėmesį į derybų PPO parlamentinį aspektą ir išorės verslo interesus Indijoje, ASEAN šalyse ir Kinijoje. Santykiai su sparčiai augančios ekonomikos šalimis per tokius centrus bus naudinga visai mūsų ekonomikai, o ypač MVĮ.

 
  
MPphoto
 

  Dominique Riquet, Transporto ir turizmo komiteto nuomonės referentas. – Pone pirmininke, Transporto ir turizmo komitetas, kuris parengė labai pagrįstus pasiūlymus šiuo krizės laikotarpiu, atkreipia dėmesį, kad transporto ir turizmo sektoriuose neabejotinai sukuriama daugiau nei 10 proc. Europos Sąjungos BVP ir kad tai itin svarbūs sektoriai Europos pridėtinės vertės didinimo požiūriu.

Visų pirma reikia pabrėžti tris dalykus, ir mes norėtume, kad jiems būtų pritarta. Pirma, agentūrų finansavimas. Iš tiesų, kam priiminėti teisės aktus, neturint nei iš anksto nustatytų kriterijų, nei paskesnių praktinių įgyvendinimo priemonių? Šiais pakeitimais siekiama numatyti agentūroms išteklius, kurie joms reikalingi vykdyti savo įgaliojimus, taigi ir Europos įgaliojimus.

Antra, Europos Sąjunga yra labiausiai lankoma vieta pasaulyje, o turizmas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai faktiškai tapo nauja kompetencijos sritimi, tačiau jam neskirtas nuosavas biudžetas. Vien tik tęsti du jau vykdomus parengiamuosius veiksmus nepakanka. Mes norime, kad mūsų veiksmai būtų sustiprinti, bent simboliškai, remiant naujus bandomuosius projektus, visų pirma susijusius su pramoniniu ir kultūriniu turizmu.

Galiausiai, Islandijos ugnikalnio išsiveržimas mums parodė, kad svarbu parengti bendrą Europos informavimo ir rezervavimo sistemą, apimančią visų rūšių transporto priemones. Apie tai kalbama mūsų paskutiniame prašyme.

 
  
MPphoto
 

  László Surján, Regioninės plėtros komiteto nuomonės referentas.(HU) Pone pirmininke, dėkoju už suteiktą žodį. Taryba nurėžia 4 mlrd. EUR remdamasi ekonomikos krize. Ką ji ketina išspręsti šiomis lėšomis? Tikrai ne krizę. Tuo galima tik pakenkti valstybių narių solidarumui ir sutrukdyti įgyvendinti programas. Pone pirmininke, pone ministre, neverta to daryti. Todėl, mūsų Komiteto nuomone, 2011 m. biudžeto 1B išlaidų kategorijoje turime grįžti prie Komisijos, turiu mintyje Europos Komisiją, pasiūlymų, nes jie pagrįsti valstybių narių prognozėmis. Valstybės narės neturėtų žongliruoti dviem vienas kitam prieštaraujančiais sprendimais. Dėkoju jums už dėmesį.

 
  
MPphoto
 

  Paul Rübig (PPE).(DE) Pone pirmininke, norėčiau paklausti, kodėl jokios nuomonės nepateikė Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas? Šiose srityse numatyti didžiausi mažinimai. Kodėl neskirtas kalbėtojas?

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Tai geras klausimas, pone P. Rübigai. Šiame pranešime nenumatyta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonė. Aš turiu čia visų komitetų, kurie turėjo pareikšti nuomonę, sąrašą ir nematau šiame sąraše Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto.

Bet kokiu atveju išsiaiškinsime, pone P. Rübigai.

 
  
MPphoto
 

  Salvador Garriga Polledo, PPE frakcijos vardu.(ES) Pone pirmininke, geriausia biudžeto politika yra ne ta, kai parengiami didesni biudžetai, bet tokia, kai biudžetai parengiami tinkamai, arba išmintingai, kaip pasakyta Komisijos pranešime.

Man patinka tai, kaip Europos Komisija parengė 2011 m. biudžetą, bet dar galima jį patobulinti. Man nepatinka ir niekada nepatiko tai, kaip Taryba sprendžia Europos Sąjungos biudžeto klausimus. Vienodai apkarpyti lėšas bet kokiam projektui, kurį pateikia Komisija ar Parlamentas, yra ne biudžeto rengimo būdas, bet tikras biudžeto gadinimo pavyzdys.

Beje, norėtume paklausti Tarybos atstovo, ar jis girdėjo Komisijos narį J. Lewandowskį kalbant apie mokėjimų asignavimų poreikį.

Mano frakcija mano, kad galima rasti pusiausvyrą tarp griežto biudžeto taupymo ir impulso Europai. Akivaizdu, kad Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija nemano, jog galima rasti šią pusiausvyrą, ir todėl ji pateikė pakeitimus, kuriais viršijamos biudžeto viršutinės ribos ir dėl kurių neišvengiamai vyks kova su Taryba.

Todėl prašau Parlamento nedalyvauti šioje strategijoje ir visapusiškai remti tą, kurią pateikė pranešėja ir kuriai praėjusią savaitę jau pritarė Biudžeto komiteto dauguma.

 
  
MPphoto
 

  Göran Färm, S&D frakcijos vardu.(SV) Norėčiau padėkoti pranešėjai poniai S. Jędrzejewskai. Ji atliko puikų darbą ir iš esmės mes apskritai pritariame Biudžeto komitetui, nors yra tam tikrų sričių (dar grįšiu prie šito), dėl kurių Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos nuomonė šiek tiek skiriasi.

Esame puikiai informuoti apie kritišką valstybių narių finansų padėtį. Nepaisant to, iš esmės pritariame ES biudžetui, net jei dabar išlaikome labai žemą jo lygį, ypač turint mintyje naujus politinius įsipareigojimus kitais metais, ir Parlamentas taip pat nepadidina jo daugiau nei 1 proc. Tai tikrai kuklu.

Dėl mokėjimų. Jų padidinimo norma yra aukštesnė ir tai taip pat pagrįsta. Bandymai šiuo metu sustabdyti struktūrinių fondų mokėjimus turėtų tiesioginį neigiamą poveikį toms šalims, kuriose problemos dėl darbo vietų ir augimo yra didžiausios. Turime prisiminti, kad tokios šalys kaip Graikija, Airija, Portugalija, Ispanija ir Latvija yra ES biudžeto išteklių galutinės gavėjos. Biudžeto sumažinimas bus joms nenaudingas. Turime to nepamiršti.

Taigi, pirma, mes ribojame išlaidas. Per pastaruosius 20 metų ES biudžetas faktiškai augo lėčiau nei valstybių narių. To taip pat neturėtume pamiršti.

Antra, mes, socialdemokratai, nepritariame nuomonei, kad taupymo priemonės yra vienintelis būdas įveikti krizę. Todėl mes kovojame už išlaidų padidinimą, ypač 1a išlaidų kategorijoje, kuri apima investicijų, mokslinių tyrimų ir plėtros bei darbo rinkos iniciatyvas. Lėšos šioms sritims turi būti padidintos. Vis dėlto nevisiškai sutinkame su Taryba ir Komisija dėl ITER projekto. Mes palaikome šį projektą, tačiau jis neturi būti vienintelis mokslinių tyrimų ir plėtros srities prioritetas. Neturi būti leista išstumti visus kitus. Todėl, jei vykdysime ITER, turės būti atliktos peržiūros ir reikės daugiau pinigų.

Trečia, ir kartu svarbiausia, turime šios krizės metu išsaugoti solidarumą. Tokia politika, kai struktūrinių fondų paramos sumažinimas labiausiai smogia tiems, kam parama tikrai reikalinga, yra nepriimtina.

Ketvirta, taip pat manome, kad tam tikras padidinimas, atsižvelgiant į Lisabonos sutartį, būtų pagrįstas. ES turės vykdyti naujas užduotis, susijusias su Išorės veiksmų tarnyba, naujomis finansų institucijomis, energetika ir klimato kaita. Negalime pavesti ES naujų užduočių ir po to už jas nemokėti.

Galiausiai, norėčiau paminėti užsienio politikos biudžetą, kurio finansavimas aiškiai nepakankamas. Jeigu norime galėti teikti pagalbą Palestinai ir rasti lėšų, reikalingų plėtrai, mums reikia daugiau pinigų. Taigi todėl mums, socialdemokratams, taip pat buvo svarbu susieti 2011 m. biudžetą su diskusija apie tolesnę ilgalaikę perspektyvą: apie nuosavus išteklius, biudžeto viršutines ribas 2012 ir 2013 m. ir apie naujo finansinės paramos mechanizmo finansavimą. Palankiai vertinu Komisijos nario mintį, kaip galimybę tai pasiekti, kad išeitis galėtų būti lankstumo priemonė. Esu visiškai tikras, kad šios derybos dėl biudžeto nebus sėkmingos, jeigu negalėsime tam tikru būdu persvarstyti biudžeto viršutinių ribų arba panaudoti lankstumo priemonės. Manau, kad tai tikrai būtina.

 
  
MPphoto
 

  Anne E. Jensen, ALDE frakcijos vardu.(DA) Pone pirmininke, pone M. Wathelet, pone Komisijos nary, drastiškai mažinami daugelio valstybių narių viešieji biudžetai. Taigi ar neturėtume pažaboti ES biudžeto išlaidų? Taip, turėtume, ir tai tam tikru mastu ir darome. Tai yra pagrindinė Parlamento pasiūlymo dėl ateinančių metų biudžeto mintis. Privalome neviršyti daugiametėje finansinėje programoje nustatytų viršutinių ribų, tačiau tai bus įmanoma tik sumažinus tam tikrus prioritetus ir tarptautinius įsipareigojimus. Priešingu atveju negalėsime suteikti pakankamų asignavimų mokslinių tyrimų bei energetikos sritims ir pagalbos Palestinai. Konkrečiai kalbant, buvome priversti sumažinti asignavimus termobranduolinės sintezės projektui ITER, taip pat asignavimus bendrosios užsienio ir saugumo politikos bei pagalbos bananus auginančioms šalims ir bendradarbiavimo su naujai industrializuotomis šalimis srityse. Manau, kad tai atspindi faktą, jog daugiametė finansinė programa yra pernelyg varžanti, ir norėčiau šiandien dar kartą išreikšti savo apgailestavimą, kad Komisija neužtikrino, kaip buvo žadėta, tikros šios programos laikotarpio vidurio peržiūros. Mums reikia persvarstyti finansinę perspektyvą iki 2013 m. Priešingu atveju susidursime su problemomis. Komisija ką tik mums pateikė komunikatą dėl biudžeto peržiūros, kuriame ji išdėsto gaires keletui ateinančių metų, tačiau nepaaiškina, kaip galėsime sudurti galą su galu 2011, 2012 ir 2013 m.

Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos vardu norėčiau padėkoti poniai S. Jędrzejewskai už jos išmintingą vadovavimą balsavimui dėl biudžeto. Esame patenkinti rezultatais. Mes būtume norėję matyti keletą kitokių skaičių biudžeto dalyse, skirtose žemės ūkiui. Nenorėjome, kad pieno fondui būtų skirta 300 mln. EUR. Be to, turime padėti išspręsti sąskaitų patvirtinimo problemą. Mes netinkamai balsavome šiuo klausimu. Taip pat Parlamento biudžete yra keletas punktų, kurių atžvilgiu irgi būtume pritarę lėšų taupymui, bet apskritai esame patenkinti tuo, kas pateikta mums dabar, ir aš laukiu konstruktyvių derybų su Taryba.

 
  
MPphoto
 

  Isabelle Durant, Verts/ALE frakcijos vardu.(FR) Pone pirmininke, pone ministre, pone Komisijos nary, aš taip pat norėčiau pagirti pranešėjus ir ypač ponią S. Jędrzejewską ir ponią H. Trüpel. Manau, kad ponia H. Trüpel nuveikė milžinišką darbą, tikrai puikų darbą, suteikiantį galimybę net biudžeto veteranams, kurie daugelį metų rengė biudžetus šiame Parlamente, dirbti naujomis sąlygomis – sąlygomis, nustatytomis Lisabonos sutartimi – surengiant vienintelį svarstymą. Bet kokiu atveju atliktas puikus darbas, už kurį dėkoju.

Tai taip pat buvo maratonas, kuriame tam tikru metu dalyvavo visi mūsų frakcijų pirmininkai (dabar salėje likęs tik vienas iš jų). Kartais šiek tiek nuogąstaudavome, kad viskas nepasibaigtų blogai, bet, laimei, dėl mūsų pranešėjų ir mūsų pirmininko pastangų taip neatsitiko. Gal tai ir neįprasta, bet norėčiau pagirti ir jo darbą. Mums buvo naudinga tai, kad frakcijų pirmininkai nori mums pateikti plataus užmojo biudžetą ir, visų pirma, nustatyti ryšį su tolesne veikla, su tuo, kas vyks vėliau Specialiajame politinių išbandymų ir biudžeto išteklių siekiant tvarios Europos Sąjungos po 2013 m. komitete (SURE) ir atsižvelgiant į būsimo biudžeto perspektyvą, nes, žinoma, 2011 m. biudžetas yra vienas dalykas, bet tai, kas bus toliau, yra gerokai svarbiau. Džiaugiuosi, kad mes visi, frakcijų pirmininkai ir Biudžeto komitetas, pasiekėme susitarimą.

Pamatysime! Faktas lieka faktu, kad šiuo metu esame parengę Parlamento poziciją, ir išklausiusi tai, ką ponas M. Wathelet turėjo pasakyti apie Tarybos požiūrį, aš, aišku, šiek tiek nerimauju dėlto, kas mūsų laukia per derinimo procedūrą. Ji nebus paprasta, nes, turint mintyje Tarybos reikalavimus ir reikalavimus, kuriuos pateikė Parlamentas, mums bus sunku pasiekti susitarimą. Tikiuosi, kad padėsite mums šiuo klausimu ir kad bus parengtas tikrai plataus užmojo biudžetas.

Tie Tarybos nariai, kurie kritikuoja, pvz., mokėjimų asignavimų padidinimą, neteisingai vertina šį biudžetą. Tai praeities įsipareigojimai; taigi dabar kyla patikimumo klausimas: mokėdami, ką prižadėjome mokėti, tiesiog darome tai, ką privalome daryti, net jei viršijama mokėjimų asignavimų suma. Manau, turėtume būti atsargūs, kad šis dalykas čia neliktų nepastebėtas.

Nors rytoj pritarsime rezoliucijai, manau, kad šiame biudžete yra tam tikrų prieštaravimų, ir norėčiau pabrėžti du iš jų, kuriuos laikau svarbiausiais.

Prieš kelis mėnesius mes visi balsavome dėl svarbios rezoliucijos dėl 2020 m. programos, į kurią nusprendėme įtraukti tokius dalykus, kaip ekologiškesnės ekonomikos skatinimas, parama atsinaujinančiajai energijai, ekologiškoms technologijoms ir t. t. ir visoms priemonėms, skatinančioms užimtumą ir darbo vietų kūrimą. Atsižvelgdami į tai, siekdami įteisinti mūsų ketinimus, pateikėme pakeitimą, skirtą užtikrinti, kad tvaraus vystymosi kriterijus būtų pašalintas iš programos „LIFE“, bet įtrauktas į visas kitas sritis. Manau, šis pakeitimas rytoj bus atmestas. Nepaisant to, kviečiu jus palaikyti mūsų pakeitimą, kad tvaraus vystymosi kriterijus būtų taikomas, o ne tik apie jį kalbama.

Dabar pakalbėsiu apie antrąjį prieštaravimą, susijusį su Tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus (ITER) projektu. ITER biudžetas sumažintas 45 mln. EUR. Tai jau šis tas. Vis dėlto svarbiausia, kad buvo bandoma „paiimti“ šiuos pinigus iš žemės ūkio politikai numatytų lėšų; laimei, tai padaryta nebuvo, jie perkelti iš moksliniams tyrimams numatytų lėšų, nors tai yra ne ką geriau. Vėlgi pasiremsiu tuo, ką šį rytą mums pasakė Ban Ki-moon. Jis paragino mus, europiečius, būti pionierius atsinaujinančiosios energijos srityje, ryžtingai skatinti naujas, o ne naudotas praeityje energijos rūšis, ne tas, kurios atneša pelną visų pirma akcininkams, bet nepadeda Europos vartotojams ar būsimoms europiečių kartoms, kurie ir toliau turės spręsti atliekų tvarkymo problemą. Mano nuomone, ši strategija „viskas arba nieko“ ITER atžvilgiu – kuri galiausiai kainuos 1,5 mlrd. EUR – yra didelė klaida, ir aš manau, kad mes nedarome to, ką pažadėjome daryti 2020 m. rezoliucijoje.

Galiausiai baigdama pasakysiu, kad yra keletas su tvarkaraščiu susijusių klausimų: turime spręsti ekonomikos valdymo, Tarybos darbo grupės veiklos nutraukimo ir su Komisijos pasiūlymais susijusius klausimus; daug pastangų prireiks susiejant šį biudžetą su būsimais biudžetais ir finansine perspektyva.

 
  
MPphoto
 

  Michał Tomasz Kamiński, ECR frakcijos vardu.(PL) Šis diskusija dėl biudžeto ir daugybė kitų mūsų pradedamų diskusijų yra didelis išbandymas Europos elitui. Mes davėme Europai Lisabonos sutartį, ir ši Sutartis suteikia piliečiams daugiau Europos. Norėčiau labai aiškiai pasakyti, kad neturime kalbėti, jog norime daugiau Europos, jei neskiriame tam daugiau pinigų. Tai dalykas, nuo kurio norėčiau pradėti. Mes negalime sąžiningai sakyti, kad norime daugiau Europos, bet nenorime mokėti už daugiau Europos. Europai reikia lėšų, todėl, jei pažvelgtume į Europos biudžeto išlaidų struktūrą ir įvertintume šalių didžiausių įmokų mokėtojų struktūrą, pamatytume, kad išlaidos Europai nėra pačios didžiausios išlaidos. Norėčiau iškelti dar vieną klausimą kaip Lenkijos atstovas ir kaip Vidurio ir Rytų Europos atstovas: visos lėšos, kurios skiriamos mūsų regiono, kuris yra didžiulis Vakarų Europoje sukurtų ir pagamintų prekių vartotojas, vystymuisi, ir visi pinigai, investuojami į naujas Europos šalis, yra pinigai, investuojami į Europos ateitį. Turtingesnė Vidurio ir Rytų Europa bei didesnė gerovė naujosiose Europos šalyse taip pat duos naudą ir Vakarų Europos šalims, kurias mes labai gerbiame ir kurios yra grynosios mokėtojos į Europos Sąjungos biudžetą. Šioje diskusijoje mums taip pat reikalingas didesnis Europos solidarumas.

 
  
MPphoto
 

  Miguel Portas, GUE/NGL frakcijos vardu.(PT) Pone pirmininke, norėčiau šioje diskusijoje kalbėti visiškai atvirai. Tai ne buhalterių diskusija, tai diskusija dėl ateities planų ir sprendimų.

Vyriausybių požiūris yra labai paprastas: jos visos paklūsta naujajam Briuselio susitarimui. Nacionaliniu lygmeniu biudžetams taikomas vienas šūkis: taupymas. Rezultatas Europos lygmeniu labai paprastas: likutinis biudžetas.

Norėčiau pasakyti Tarybai, kad krizė dar nesibaigė, tačiau per tą laiką nacionaliniu lygmeniu tikrai sumažintos visos socialinės priemonės. Krizė nepasibaigusi, o mūsų nacionaliniai biudžetai rodo, kad atlyginimai yra įšaldomi arba mažinami, mažinamos pensijos ir didinamas neteisingiausias iš visų mokesčių: PVM.

Tokiomis aplinkybėmis valstybių narių vyriausybės atsisako skirti į Europos biudžetą bent vienu euru daugiau. Jų pasiūlymas buvo 3 mlrd. EUR mažesnis biudžetas nei tas, kokį svarstome šiandien. Vis dėlto turėtume žinoti, kad pasiūlymas, kurį čia aptariame, yra taip pat nedrąsus, nes jam trūksta ryžto.

Iš tikrųjų mums reikalingas Europos biudžetas, kuris galėtų kompensuoti nacionalinio lygmens politiką ir kuriuo būtų numatytos aiškios investicijos, skirtos darbo vietoms kurti. Mums reikalingas Europos biudžetas, kuris neutralizuotų neigiamą biudžeto politikos nacionaliniu lygmeniu poveikį.

Šita galimybe nebuvo pasinaudota. Vyriausybės perdavė Europai naujus įgaliojimus, kurių pačios atsisakė, neskirdamos tam reikiamų išteklių, ir vis dėlto teikia pasiūlymus dėl lėšų padidinimo, kuriuos galima paaiškinti tik tuo, kad jas visiškai kontroliuoja lobistai. Toks yra ir atvejis dėl siūlomų 350 mln. EUR dydžio asignavimų Termobranduolinės sintezės institucijai, nors dabartinėmis aplinkybėmis ši suma kelia didelių abejonių.

Vis dėlto šį kartą realus pagrindas yra šis: nacionaliniu lygmeniu biudžetinė drausmė grindžiama kvailomis sankcijomis, tokiomis, kokias šiandien mėginama išdėstyti ir patvirtinti Prancūzijos ir Vokietijos pranešime. Europos lygmeniu tai likutinis ir vidutinis biudžetas, kuris nuolat nepakankamai finansuojamas.

Taigi tokiomis aplinkybėmis labai svarbu aptarti Europos Sąjungos nuosavų išteklių klausimą ir poreikį įvesti Europos lygmeniu finansinių sandorių mokestį, kuris užtikrintų nors minimalų teisingumą ekonomikoje. Šiuo metu Europa apimta nevilties. Tai Europa, kurios šalyse Graikijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje vyksta visuotiniai streikai, ir netgi tą pačią dieną. Portugalijoje ir Italijoje kitą mėnesį irgi bus streikuojama. Šiai kovojančiai ir nusivylusiai Europai privalome duoti atsakymą, kurio pagrindas būtų teisingumas, investicijos ir darbo vietų kūrimas.

 
  
MPphoto
 

  Marta Andreasen, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, šis Parlamentas prisijungė prie Europos Komisijos reikalaudamas padidinti 2011 m. biudžetą beveik 6 proc. tokiu metu, kai nacionalinės vyriausybės siūlo gerokai mažinti savo pačių biudžetus.

Tie, kurie gina didinimą, teigia, kad papildomos lėšos reikalingos išlaidoms, susijusioms su naujomis kompetencijos sritimis, kylančiomis iš Lisabonos sutarties, padengti. Tiesą sakant, neprisimenu, kad būčiau girdėjusi (ar kad kas nors būtų minėjęs ratifikavimo metu), jog bus kokių nors išlaidų, susijusių su Lisabonos sutartimi, arba kiek ji kainuos. Net šiandien negalime aiškiai įsivaizduoti, kiek Lisabonos sutarties įgyvendinimas atsieis mokesčių mokėtojams.

Taip pat buvo tvirtinama, kad taupymas nėra tinkamas atsakas į krizę ir kad būtina skirti daugiau lėšų švietimui, atsinaujinančiosios energijos sričiai ir t. t. Pažvelgus į nepakankamą lėšų panaudojimą per pastaruosius keletą metų, tampa aišku, kad ES nepavyko parengti veiksmingo biudžeto. Šis trūkumas susijęs su pažeidimais, kuriuos kiekvienais metais nustato Europos Audito Rūmai. Ir vėl didžiausias (17 proc.) didinimas siūlomas sanglaudos fondų srityje, kurioje auditoriai nustatė daugiausia pažeidimų.

Mane pribloškė, kad krizės metu ES nori padidinti savo biudžetą, ir manau, kad būtų dar sunkiau paaiškinti, jog Europos Parlamentas nori padvigubinti savo reprezentacijai skirtą biudžetą. Ar tuo norima pasakyti, kad JK mažina išmokas vaikui ir universitetų finansavimą, atideda mokyklinio lavinimo projektus ir vykdo kitus skausmingus karpymus tik tam, kad finansuotų daugiau šampano ir austrių Europos Parlamentui? Ar protinga JK mažinti karines išlaidas, o jos grynąjį įnašą į Europos Sąjungos biudžetą per ateinančius porą metų didinti nuo maždaug 6 iki 8 mlrd. svarų sterlingų? Britanijos žmonėms tai tiesiog nepriimtina.

(EFD frakcijos plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Lucas Hartong (NI).(NL) Pone pirmininke, kai girdžiu Europos Parlamento Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos ir ypač Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos pastabas dėl 2011 m. biudžeto, man darosi taip nejauku, kad nebenoriu priklausyti šiam Europos Parlamentui. Nors žmonės namuose nėra tikri dėl savo darbo vietų bei pajamų ir laukia, kad politikai skatintų taupyti, jei įmanoma, ir investuoti, kai tai tikrai būtina, Komisija ir Parlamentas įsigudrina faktiškai beveik visur padidinti išlaidas įvairiausiems nenaudingiems ir nereikalingiems mėgstamiems užsiėmimams.

Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso ragina valstybes nares taupyti, bet jo Komisija ir Europos Parlamentas didina 2011 m. biudžetą. Nebegalima vertinti šito rimtai; vis dėlto tai vyksta. Atrodo, šis Parlamentas nesuvokia, kas tikrai jaudina piliečius namuose. Nežiūrint pavienių teigiamų išimčių, tai niūrus, pilkas, brangus gyvenimas.

O kai kas šioje salėje galvoja, tai kalba tik ta keista Olandijos laisvės partija (PVV) – ir tai tiesa, pone pirmininke, mes kalbame tiesą ir sakome: „Ar būtina švaistyti mūsų piliečių pinigus brangiems tarnybiniams automobiliams, naudojamiems taip pat ir asmeninėms reikmėms? Ar būtina skirti pinigus šventėms, nors Europa atsidūrusi gilioje ekonomikos krizėje? Ar būtina kurti brangiai kainuojančią Išorės veiksmų tarnybą, kai visos valstybės narės puikiai gali atlikti šias funkcijas pačios? Ar būtina išlaikyti naudos neduodančius brangius komitetus ir siųsti dar daugiau pinigų į Jemeną ir Palestiną?“

Ir tai sako tik PVV. Tačiau nedarykite klaidos: PVV nebėra vieniša Europoje. Mes kovojame už piliečius ir norime išsakyti nuomonę šiame brangiame cirke. Aš didžiuojuosi savo šalimi bei jos piliečiais ir kalbėsiu toliau, nes tai turi būti pasakyta ir aš noriu tai daryti. Taigi mes balsuosime prieš 2011 m. biudžetą.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateiktą pagal „mėlynosios kortelės“ procedūrą pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

 
  
MPphoto
 

  Gerben-Jan Gerbrandy (ALDE).(NL) Pone pirmininke, remdamiesi L. Hartongo kalba ir jo partijos pateiktais pakeitimais galime pasakyti, kad Olandijos laisvės partija (PVV) yra antieuropinė partija. PVV taip pat skelbiasi esanti partija, kuri kovoja su nusikalstamumu ir nori išsiųsti žmones į jų tėvynę. Mano klausimas ponui L. Hartongui: kaip jūs galėsite tai daryti, jeigu sumažinsite visą Europolo biudžetą iki nulio, jeigu taupysite Šengeno informacinei sistemai taip, kad ji negalės veikti, ir jeigu visiškai atšauksite Europos grąžinimo fondui numatytus 113 mln. EUR?

 
  
MPphoto
 

  Lucas Hartong (NI).(NL) Pone pirmininke, labai ačiū už šį kolegos klausimą. Kaip žino ir ponas G. J. Gerbrandy, kovos su terorizmu ir susijusi politika yra valstybių narių reikalas, ir mes manome, kad ji nepriklauso Europos Sąjungos kompetencijos sričiai. Be to, kaip, esu tikras, žino ir gerbiamas kolega, pastaraisiais metais Europole nustatyta daugybė sukčiavimo atvejų, kuriuos neseniai aptarėme šiame Parlamente, ir man atrodo, kad tai pakankama priežastis policijos politiką taip pat grąžinti valstybių narių žiniai.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateiktą pagal „mėlynosios kortelės“ procedūrą pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

 
  
MPphoto
 

  Andreas Mölzer (NI).(DE) Pone pirmininke, aš irgi turiu klausimą ponui L. Hartongui. Labai norėčiau sužinoti, ar, atsižvelgiant į šią ES finansų kritiką, jo partija, kuri, žinoma, šiuo metu yra itin įtakinga Olandijos parlamente, kai reikia remti vyriausybę, nori, kad Nyderlandai, kurie yra grynoji mokėtoja, sumažintų savo mokamą sumą?

 
  
MPphoto
 

  Lucas Hartong (NI).(NL) Tai labai įdomus klausimas, ir šia tema šiame Parlamente vyks gerokai daugiau diskusijų. Naujoji Nyderlandų Vyriausybė iš tiesų įnašo į Europos Sąjungos biudžetą sumažinimą laiko prioritetu, ir aš tuo ir džiaugiuosi, ir esu už tai dėkingas. Be to, mes tikrai prisidėsime prie diskusijos dėl šio Parlamento daugiametės finansinės programos. Taigi galite būti tikri, kad mes labai kritiškai vertiname tolesnį 2011 m. ir vėlesnių metų biudžetų didinimą.

 
  
MPphoto
 

  José Manuel Fernandes (PPE).(PT) Pone pirmininke, pone M. Watheletai, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, Parlamento siūlomas 2011 m. biudžetas yra plataus užmojo ir išmintingas; jame tiksliai bei realistiškai atsižvelgiama į prisiimtus įsipareigojimus. Gerai suprantu, kad šis protingas siekis yra įmanomas, nes ES biudžetą ir toliau sudaro apie 1 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų.

Šis biudžetas taip pat aiškiai rodo, kad būtina persvarstyti daugiametę finansinę programą, atsižvelgiant į griežtas viršutines jos išlaidų kategorijų, ypač 1A, 3B ir 4 ribas. Taip pat aišku, kad reikia skubiai surengti diskusiją dėl naujų išteklių Europos Sąjungos biudžetui poreikio.

Politikos krypčių ir programų, dėl kurių susitarė ES institucijos, įgyvendinimas yra užtikrintas prieš Tarybos, siūlančios didžiulius ir nepagrįstus mokėjimo ir įsipareigojimų asignavimų sumažinimus, kurie prieštarautų tinkamam finansų ir biudžeto valdymui, valią. Visų blogiausia, dėl to kyla abejonių dėl iniciatyvų ir investicijų, kurios duotų pelną ir kurtų ES pridėtinę vertę, įgyvendinimo.

Taip pat puiku – ir sveikinu su tuo pranešėją – tai, kad bus teikiamas prioritetas politikos sritims, susijusioms su jaunimu, švietimu ir judumu. Numatomas didesnis visą gyvenimą trunkančio mokymosi programos, programos „Pessoa“, mokslininkų judumo programos, programos „Erasmus Mundus“ ir Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos finansavimas. Kalbant apie jaunimo judumą, susijusį su užimtumu, ypač norėčiau paminėti bandomąjį projektą, kuriame dalyvavau aš pats: „Tavo pirmasis EURES darbas“.

Be to, negaliu neatkreipti dėmesio į Parlamento tikslą dėl aukšto lygio teisėkūros, derinamos su tikslumu, kuriam, reikia pažymėti, palyginti su pirminiu pasiūlymu, pateiktu prieš posėdį su Biuru, asignavimų suma šiame biudžete sumažinta 25 mln. EUR.

 
  
MPphoto
 

  Derek Vaughan (S&D). – Pone pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti pranešėjams už jų atliktą darbą biudžeto klausimais. Kiekvieno biudžeto sudarymas sudėtingas, tačiau, atsižvelgiant į lėšų apkarpymus valstybėse narėse, galbūt parengti šį biudžetą yra sunkiau nei paprastai.

Iš tiesų, JK koalicinė vyriausybė rytoj paskelbs su drastiškais lėšų apkarpymais, kurie sieks maždaug 83 mlrd. GBP ir atsilieps kiekvienam žmogui Jungtinėje Karalystėje, susijusias priemones. Mes manome, kad jos yra pernelyg skubotos, pernelyg ankstyvos ir pernelyg drastiškos.

Vis dėlto visi suprantame, kad privalome atsargiai spręsti ES išlaidų klausimus, todėl turime užtikrinti, kad ES leistų savo pinigus protingai. Taip pat turime užtikrinti, kad ES ir Europos Parlamentas galėtų vykdyti savo pareigas ir kad galėtume finansuoti mūsų prioritetines sritis, pvz., struktūrinius fondus bei mokslo tyrimus ir plėtrą, kurios duoda naudos asmenims, bendruomenėms ir MVĮ visoje ES. Visi šie dalykai taip pat padės mums išbristi iš biudžeto deficito ir skolų liūno. Šie dalykai turėtų būti laikomi ne bereikalingomis išlaidomis, o investicijomis į mūsų ateitį.

Nors valstybės narės siekia lėšų karpymais prasiskinti savo kelią iš krizės, mes manome, kad galime padėti parengti kitokią strategiją, t. y. strategiją, grindžiamą ekonomikos auginimo, kuris padėtų atsikratyti mus slegiančių problemų, pvz., skolų, deficito ir didėjančio nedarbo, skatinimu. Kadangi turime rasti lėšų šiems prioritetams, mums, be abejo, reikalinga nereikalingų išlaidų ir administracinių išlaidų kontrolė. Jei papildomos išlaidos skiriamos pagrįstai, turėtume tam pritarti. Prisiminkime, kad kai kurios šiuo metu ES numatytos papildomos išlaidos, pvz., skirtos Išorės veiksmų tarnybai bei trims naujoms finansų valdymo agentūroms kurti, yra valstybių narių remiamų sprendimų rezultatas.

Jei išlaidos nereikalingos, mes turime prieštarauti jų skyrimui. Tai pasakytina apie bendrąjį biudžetą, taip pat Europos Parlamento biudžetą. Pranešėja jau pateikė pavyzdžių apie tam tikras sritis, kuriose mes ėmėmės Parlamento biudžeto taupymo priemonių. Pateiksiu tik vieną pavyzdį, t. y. leidimą panaudoti į rezervą įrašytus asignavimus, kaip antrąją papildomų asignavimų dalį, siekiančią 1 500 EUR kiekvienam nariui per mėnesį. Vis dėlto prieš nuspręsdami, ar leisti naudoti rezervą, mes turime gauti išsamią informaciją apie lėšas, susijusias su papildomų darbuotojų įdarbinimu. Tikiuosi, nariai pritars šiam požiūriui.

Taip pat tikiuosi, kad rytoj balsuodami nariai kruopščiai vertins kiekvieną pakeitimą, kad būtų užtikrinta tinkama investicijų ir mūsų, kaip Parlamento, pareigų vykdymo pusiausvyra ir apdairus viešųjų išlaidų valdymas. Esu tikras, kad kiekviena valstybė norėtų užtikrinti, jog ES sukurtų pridėtinę vertę, kuri būtų naudinga valstybių narių biudžetams, taip pat žmonėms ir bendruomenėms.

Galiausiai, norėčiau tikėtis, kad derinimo posėdžiuose Taryba pripažins, jog reikia svarstyti ne tik klausimus dėl lėšų karpymų, bet ir dėl visai ES skirtų investicijų ir ekonomikos augimo bei darbo vietų kūrimo priemonių, kurių mums labai reikia.

 
  
MPphoto
 

  Carl Haglund (ALDE).(SV) Norėčiau padėkoti pranešėjai, kuri atliko puikų darbą. Taip pat norėčiau padėkoti Biudžeto komiteto pranešėjai, kuri labai gerai vadovavo deryboms.

Tai, kad šiuo metu išgyvename sunkius ekonomikai laikus, gali patvirtinti ir mano kolegos Parlamento nariai. Įgaliotas frakcijos, buvau atsakingas už tai, kas buvo vadinama „kitos biudžeto dalys“. Sunkiais ekonomikai laikais paprasta užbaigti simbolines diskusijas dėl Europos Parlamento nuosavų išteklių ir išlaidų padidinimo. Tai, be abejo, lengva pavadinti populizmu, tačiau, kaip nurodė kolega narys iš Jungtinės Karalystės, nors išlaidos asistentams ir Pirmininko reprezentacinės išlaidos tikrai nėra ypač didelės vertinant visas išlaidas apskritai ir ES biudžetą, jos turi daugiau simbolinę reikšmę. Mes tikriausiai turėtume apsvarstyti mūsų pačių išlaidas ir susilaikyti nuo jų didinimo sunkiais ekonomikai laikais.

Kalbėdamas apie biudžeto projektą apskritai, norėčiau išsakyti savo kritiką Tarybai. Suprantu, kad Taryba siekė apkarpyti tam tikrus šių metų biudžeto straipsnius. Visiškai logiška, kad, pvz., atsisakome jo padidinimo 6 proc., bet kartu mūsų veiksmai būtų ne itin nuoseklūs, jei siektume sumažinti mokslo tyrimų ir plėtros bei inovacijų srities finansavimą, kai visai neseniai, praėjusį pavasarį, mes kartu pritarėme strategijai „Europa 2020“, kurioje šioms sritims skiriamas pagrindinis dėmesys. Taigi Tarybos 2011 m. biudžete numatyti veiklos prioritetai atrodo šiek tiek nelogiški.

Galiausiai, dėl diskusijos apie nuosavus išteklius. Daugelis iš mūsų, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos atstovų, labai džiaugiasi šiomis diskusijomis. Jos yra būtinos. Šiuo metu biudžeto projekto tvirtinimas panašus į rankų laužimo rungtynes, o tai nėra itin konstruktyvu. Džiugu, kad šiuo metu galime aptarti kitus būsimo ES biudžeto garantijų modelius.

 
  
MPphoto
 

  François Alfonsi (Verts/ALE).(FR) Pone pirmininke, 2011 m. biudžetas – pirmas Europos Sąjungos biudžetas, parengtas pagal naujas Lisabonos sutarties nuostatas. Mūsų pranešėjai Europos institucijų vardu atliko labai gerą darbą, už kurį norėčiau jiems padėkoti. Mūsų Parlamentas sugebėjo atsispirti spaudimui taikyti griežtas biudžeto taupymo priemones, dėl kurių būtų nukentėję mūsų prioritetai, ypač tvaraus vystymosi sritis. Mes palankiai vertiname kai kuriuos priimtus pakeitimus.

Dėl to, kaip Korsikai atstovaujantis Parlamento narys, džiaugiuosi, kad nuo šiol Europos lėšos yra skiriamos ir priemonėms, susijusioms su Europos kalbomis, kurioms gresia išnykimas, nepaisant jų statuso jų valstybėje narėje. Taip pat manome, kad dėl šio ES biudžeto kylančios diskusijos yra ypač svarbios Europos ateičiai. Palankus balsavimas už 2011 m. biudžetą, mūsų nuomone, yra tik pirmas žingsnis. Parlamento darbas dar tik prasideda.

Pirma, turime pradėti naudotis naujais įgaliojimais. Komisija ir valstybių vadovai gavo įdomių signalų šiuo atžvilgiu, visų pirma dėl projekto ITER eigos.

Antra, turime pradėti diskusijas ir užtikrinti galių pusiausvyrą, nes turės būti padidinti mūsų ištekliai, numatyti būsimoje daugiametėje finansinėje programoje, skirtoje 2014–2020 m. laikotarpiui. Mums reikia, kad Europos Sąjunga turėtų nuosavų išteklių, pvz., kaupiamų iš finansinių sandorių mokesčio arba Europos anglies mokesčio (kuris gali būti įvestas).

Dėl to 2011 m. biudžetas ir kelia daug diskusijų, net jei šie dalykai įrašyti tik simboliškai. Šio biudžeto priėmimas tapo Parlamentui naujų jo įgaliojimų išbandymu, be to, jis rengiasi diskusijoms, kurios nulems Europos Sąjungos ateitį.

 
  
MPphoto
 

  Lajos Bokros (ECR). – Pone pirmininke, 2011 m. ES biudžetas – pirmasis biudžetas, kuris bus parengtas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, tačiau ne pirmasis griežto taupymo sąlygomis. Pasaulinė finansų krizė atskleidė gilių struktūrinių Europos vystymosi modelio, kuris pagrįstas aukštais mokesčiais, aukštu mokesčių perskirstymo lygiu, nelanksčia darbo rinka ir nepagrįstai išplėstomis gerovės nuostatomis, trūkumų. Dabar atėjo laikas persvarstyti ir pertvarkyti fiskalinę sistemą ne tik nacionaliniu, bet ir visos Europos lygmeniu.

2011 m. ES biudžete matomi kai kurie taupymo ženklai, tačiau jame nenumatoma pakankamų struktūrinių pokyčių priemonių. Tai susiję su faktu, kad daugelis žmonių mano, kad kiekybė reiškia kokybę, t. y. kuo daugiau išlaidų, tuo didesnė jų nauda Europos ekonomikai ir visuomenei. Be to, jie reikalauja papildomų lėšų, nes Lisabonos sutartyje ir strategijoje „Europa 2020“ numatyti nauji įgaliojimai Bendrijai.

Vis dėlto yra vienas pagrindinis su šiuo dalyku susijęs nesusipratimas. ES biudžetas, palyginti su nacionaliniais biudžetais (ir tai yra teisinga), yra nedidelis. Jis nebūtinai turi augti, kad galėtų atitikti savo paskirtį. Svarbiausi dalykai – biudžeto struktūra ir išlaidų panaudojimo veiksmingumas. Užteks ypatingo dėmesio naujovių, mokslo tyrimų ir technologijų plėtros, aukštojo mokslo sritims, taip pat pasirinktoms energijos transportavimo, žemės ūkio ir kaimo plėtros sritims. Mūsų biudžetas yra visiškai nepanašus į nacionalinius biudžetus, kurie turi labai mažai nuosavų išteklių. Mes jų turime daug. ES biudžetas turėtų būti laikomas ilgalaikių investicijų finansavimo planu, o ne einamuoju biudžetu. Jo dėmesys turėtų būti sutelktas tik į investicijas į bendrą Europos ateitį.

Štai kodėl mūsų frakcija yra įsitikinusi, kad nėra reikalo didinti ES biudžetą. Jis niekada nepakeis nacionalinių biudžetų, kurie yra nacionalinio suverenumo pagrindas. Nėra reikalo nustatyti ES lygmens mokesčių. Mokesčiai ES lygmeniu nepakeis nacionalinių mokesčių, o neišvengiamai juos papildys, sudarydami dar nepalankesnes mokestines sąlygas Europos teritorijoje, palyginti su likusiu pasauliu.

ECR taip pat taria „ne“ obligacijų emisijai. Skolos vertybiniai popieriai reiškia skolą ir atvers duris biudžeto deficitą didinančioms skoloms. Mes turime pakankamai skolų nacionaliniu lygmeniu ir dar daugiau netiesioginių įsipareigojimų. Mums nereikia papildomų skolos, kuri sunaikins Europos jaunimo ateitį ir dėl kurios galutinis Europos nuosmukis taps negrįžtamas, lygmenų. ECR pritaria 2011 m. biudžeto prioritetams, kuriuos nurodė pranešėja – jaunimo, švietimo ir judumo sritims. Vis dėlto, jei vertinsime šiuos tikslus rimtai, padarysime logišką išvadą, kad mūsų jaunimui tikrai nereikia didesnės mokesčių naštos nepalankių demografinių pokyčių amžiuje, o reikia daugiau solidarumo ir investicijų į mūsų bendrą ateitį.

 
  
MPphoto
 

  João Ferreira (GUE/NGL).(PT) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, šis biudžetas, kaip ir kiti, yra nustatytas atsižvelgiant į labai griežtas daugiametės finansinės programos ribas, kurios faktiškai palaidoja bet kokias ekonominės ir socialinės sanglaudos galimybes. Dėl to, kaip jau sakė kiti kalbėjusieji, reikia skubiai atlikti šios finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą. Vis dėlto siūlomas biudžetas vėl nesiekia sutartos daugiametėje finansinėje programoje numatytos sumos. Susidūrę su vis gilėjančia krize, taip pat milijonams žmonių iškilusiomis nedarbo ir gyvenimo sąlygų blogėjimo problemomis, mes visi dar kartą įsitikiname, ką kai kuriems iš tikrųjų reiškia labai išgirtas Europos solidarumas.

Arba biudžetas yra solidarumo priemonė, mažinanti nelygybę, skatinanti ekonominę ir socialinę sanglaudą, užimtumą ir socialinę pažangą ir taip tenkinanti darbuotojų ir kitų asmenų interesus, arba galbūt jis yra nelygybės įrankis, skatinantis neoliberalius procesus, darbo neužtikrintumą, nedarbą, užsienio kišimosi politiką ir karą ir taip pažeidžiantis darbuotojų ir kitų asmenų interesus.

Tai taip pat rimtas signalas, kad visoje Europoje stiprėja nesutarimai. Pirma, šio biudžeto menkumas neleidžia įgyvendinti jo lėšų perskirstymo funkcijos, be to, jis nepagrįstas teisingumo principu ir dar labiau padidina politikos krypčių, kurių laikosi ES, žalingą poveikį.

Taigi mes norėtume pasakyti, kad šiam biudžetui yra alternatyva, kuri ne tik įmanoma, bet ir vis labiau reikalinga. Šiuo atžvilgiu esame pateikę įvairių pasiūlymų, pvz., pasiūlymą parengti Europos užimtumo ir tvaraus vystymosi programą, susietą su 1 proc. ES bendrojo vidaus produkto, kuriai papildomo kapitalo skirtų valstybės narės. Jos tikslas būtų įgyvendinti tikrą konvergenciją, t. y. skatinti: kiekvienos šalies potencialą, tvarų jos išteklių naudojimą, investicijas į gamybą ir darbo vietų su teisinėmis garantijomis kūrimą.

 
  
  

PIRMININKAVO: DIANA WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 

  Bastiaan Belder (EFD).(NL) Ponia pirmininke, ekonomikos krizė privertė mus taupyti. Tai labai aiškiai rodo valstybių narių biudžetai. Kita vertus, Europos Parlamentas siekia padidinti 2011 m. Europos Sąjungos biudžetą. Negalima pateisinti to, kad aukščiausio politinio lygio pranešėjai vis dar kaltinami, jog siūlo pernelyg mažas pinigų sumas.

Be to, Parlamentas išreiškė savo pageidavimą, kad Europos Sąjunga būtų nepriklausomesnė, t. y. turėtų nuosavų išteklių, kurie būtų surenkami. Taigi pradedamas kritikuoti principas, pagal kurį Europos Sąjungą finansuoja valstybės narės. Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija siūlo įvesti finansinių sandorių mokestį (FTT), kuris būtų surenkamas į ES biudžetą. Vis dėlto ES mokestis būtų nepageidaujamas. Jei visgi bankų mokestis būtų įvestas, iš jo gautos pajamos turėtų būti tiesiogiai naudojamos valstybių narių aukšto lygio valstybės skoloms padengti. Juk būtent jos turėjo išleisti dideles pinigų sumas bankams gelbėti.

 
  
MPphoto
 

  Angelika Werthmann (NI).(DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, 2011 m. ES biudžetas – iššūkis visiems: Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, padidėjo Europos Parlamento įgaliojimai ir teisėkūros veiklos apimtis. Visų pirma, norėčiau pabrėžti, kad šiuo metu ES biudžetas sudaro šiek tiek daugiau nei 1 proc. BNP.

Norėčiau pateikti pastabų trimis konkrečiais klausimais.

Pirma, 2011 m. ES biudžete nustatyti prioritetai, kurie, atsižvelgiant į ekonomines problemas visoje Europoje, kilusias dėl pastarųjų metų struktūrinės krizės, turi būti sustiprinti. Visų pirma, turime visais būdais stengtis sumažinti dabartinį nedarbo lygį Europoje, pvz., investuodami į ekonomikos, pramonės, turizmo, energetikos ir klimato politiką, taip pat išsaugodami esamas darbo vietas ir kurdami naujas. Šiuo atžvilgiu visų pirma turiu omeny jaunimo, švietimo ir judumo prioritetus. Turime daugiausia dėmesio skirti mokymosi visą gyvenimą programai arba „Veiklaus jaunimo“ programai. Jos susijusios su ES ekonomikos atkūrimo strategija ir strategija „Europa 2020“. Tobulinant švietimą, ypač susijusį su kvalifikacijos įgijimu, jaunimui bus suteiktos gerokai geresnės galimybės patekti į darbo rinką. Programa „Erasmus“ ne tik palengvina kalbų mokymąsi, bet ir skatina judumą, kuris būtinas globalizacijos amžiuje. Vis dėlto su judumu susijusi ir atsakomybė, kurią jaunimas privalo prisiimti. Be to, šia programa turėtų būti naudojamasi daug plačiau.

Antra, pagrindinis bendros žemės ūkio politikos tikslas – tolesnis rinkos stabilumo ir maisto saugumo išlaikymas.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus, trečias klausimas yra tai, kad šiais sunkiais ekonominiais laikais trūksta pinigų. Kaip jau ne kartą minėjau, turime supaprastinti biurokratiją visose įmanomose srityse, be to, turime rasti sąveikų su valstybėmis narėmis ir jomis pasinaudoti.

 
  
MPphoto
 

  Alain Lamassoure (PPE).(FR) Ponia pirmininke, ponai ministrai, pone Komisijos nary, priimdamas šiuos 2011 m. biudžeto projekto pakeitimus Biudžeto komitetas siekė veikti atsakingai. Mes, ponai ministrai, suprantame vyriausybių poziciją.

Visose šalyse buvo vykdoma drąsi ir nepopuliari deficito, kuris tapo nepriimtinas, mažinimo politika. Europos Parlamentas išreiškė paramą šiai politikai. Esant tokioms aplinkybėms negalime reikalauti, kad valstybės narė didintų savo mokesčius arba skolas, kad galėtų skirti lėšų gerokai padidintam Europos biudžetui.

Taigi pirmą kartą per 20 metų Europos Parlamentas nebalsuos už bet kurį pakeitimą, kuris viršija dabartinėje finansinėje perspektyvoje nustatytas ribas. Be to, nors Taryba pasiekė susitarimą dėl simbolinio įsipareigojimų asignavimų padidinimo 0,2 proc., Biudžeto komitetas siūlo mažinti jų apimtį 0,8 proc. Dėl mokėjimų asignavimų, pone ministre, Europos Parlamentas atidžiai įsiklausys į Tarybos, kurios aiškus signalas buvo suprastas, nuomonę.

Savo ruožtu, Europos Parlamentas tikisi panašaus atsakomybės jausmo iš Tarybos pusės. Lisabonos sutartis suteikia Europos Sąjungai naujų arba didesnių galių, susijusių su bendrąja energetikos politika, bendrąja užsienio ir saugumo politika, bendrąja imigracijos politika, bendrąja kosmoso politika ir t. t. Ar būtų atsakinga versti piliečius patikėti, kad šios politikos kryptys turės būti įgyvendinamos neskiriant joms nė vieno euro iki šio dešimtmečio antros pusės? Šių metų liepos mėn. Europos Vadovų Taryboje vienbalsiai buvo patvirtinta plataus užmojo strategija „Europa 2020“. Ar atsakinga po šešių mėnesių kalbėti apie ją, neturint nė menkiausio supratimo apie tai, kaip ji bus finansuojama? Atkreipiame dėmesį, kad Europos biudžeto finansavimas iš nacionaliniams biudžetams nustatytų mokesčių lėmė šiandieninę politinę ir finansinę aklavietę. Ar būtų atsakinga atsisakyti toliau plėtoti šią sistemą?

Mūsų nuomone, į derybas dėl 2011 m. biudžeto, pirmojo biudžeto pagal Lisabonos sutarties nuostatas, taip pat turėtų būti įtraukti klausimai dėl politinio susitarimo, kuriuo siekiama užtikrinti Europos Sąjungos politikos krypčių finansavimą ateityje, dėl susitarimo dėl finansinių perspektyvų peržiūros nuo 2012 m., siekiant papildyti jau vykdomų projektų, pvz., ITER ir „Galileo“, finansavimą ir pradėti finansuoti naujus pagal Lisabonos sutartį numatytus Parlamento įgaliojimus bei strategijos „Europa 2020“ prioritetus; taip pat dėl susitarimo pradėti nuosavų išteklių reformą. Parlamentas iškėlė klausimą dėl šios reformos prieš trejus metus. Mes džiaugiamės, kad Komisija imasi kai kurių nedrąsių pirmųjų žingsnių, pateikdama keletą galimų jos variantų.

Susitarkime, kad visos trys institucijos bendradarbiautų šiuo klausimu, padedant nacionaliniams parlamentams. Mums reikalingas susitarimas dėl procedūros, taip pat darbotvarkė, susijusi su šiuo bendruoju susitarimu, kuriam mes, kaip ir Taryba, karštai pritariame.

 
  
MPphoto
 

  Ivailo Kalfin (S&D).(BG) Kaip jau minėjo mano kolegos Parlamento nariai, Europos Sąjungos 2011 m. biudžetas priimamas taikant naują procedūrą, pagal kurią Europos Parlamentas ir Taryba turi pasiekti bendrą sutarimą. Europos Parlamentas visiškai pripažįsta šią konkrečią nuostatą.

Per diskusijas Biudžeto komitete mes laikėmės labai atsakingo požiūrio ir nedarėme to, ką dažniausiai daro kiekvienas bet kurio parlamento narys, t. y. neprašėme daugiau lėšų, nes tada būtume įsivėlę į konfliktą su vykdomosios valdžios atstovais.

Priešingai, mes pripažinome, kad ekonominio nuosmukio sąlygomis, kai nacionaliniams biudžetams nuolat daromas spaudimas dėl įvedamų apribojimų, Europos Sąjungos biudžetas turi būti pavyzdys šioje srityje. Valstybių narių raginimas naudojant viešuosius išteklius pasinaudoti visomis galimybėmis, kad būtų remiamasi atsargumo ir didesnio veiksmingumo principais, taip pat atspindi ir Europos piliečių nuomonę šiuo klausimu.

Mes išnaudojome kiekvieną galimybę didinti efektyvumą. Mūsų pasiūlymas – viso to rezultatas. Pirmą kartą Europos Parlamentui suteikti tokie platūs įgaliojimai nuo pat diskusijų dėl biudžeto pradžios. Kartu tikiuosi, kad Taryba taip pat dar kartą įvertins savo poziciją.

Neturime pamiršti, kad efektyvumo didinimo galimybės yra ribotos. Išteklių sumažinimas reiškia politinių ambicijų sumažinimą. Kokį signalą Taryba tikisi pasiųsti, pateikdama pasiūlymą drastiškai sumažinti 1a išlaidų kategorijos išteklius? Šie ištekliai skirti konkrečioms naujovių ir pažangaus augimo priemonėms, sudarančioms visų kovai su ekonomikos nuosmukiu skirtų nacionalinių programų pagrindą, taip pat strategijai „Europa 2020“.

Kaip galima pasiekti šių tikslų, jei biudžetas būtų sumažintas? Praktiškai tai reiškia, kad mes atsisakome tam tikro skaičiaus Europos prioritetų. Kada mes iš tiesų sąžiningai elgiamės Europos piliečių atžvilgiu? Kai Taryba oficialiai paskelbia naujas politikos kryptis ir suteikia Europos institucijoms naujų funkcijų, ar kai ji pritaria tam, kad būtų sumažinti ištekliai?

Pastaraisiais metais Europos biudžetas sudarė vis mažesnę ES ekonomikos dalį. Kartu Europos Sąjungai buvo skiriama vis daugiau funkcijų. Taigi galima daryti išvadą, kad biudžetas – svarbiausia priemonė siekiant tam tikrų politinių tikslų. Tai nėra savitikslis dalykas. Europos biudžetas teikia pridėtinę vertę mokesčių mokėtojams. Jį naudojant galima pasiekti daug daugiau, nei pasiektų 27 valstybės narės, panaudodamos šiuos išteklius atskirai.

Tiesioginio ryšio tarp Europos ir nacionalinių biudžetų būti negali. Dabartinis nacionalinių biudžetų išlaidų sumažinimas – tiesioginė jų padidinimo praeitais metais pasekmė. To nebuvo Europos biudžeto atveju, kuris yra daug stabilesnis.

 
  
MPphoto
 

  Alexander Alvaro (ALDE).(DE) Ponia pirmininke, norėčiau ypač padėkoti abiem pranešėjoms. Kaip jau sakė daugelis kolegų narių, atrodo, kad mes naudojame formulę: „daugiau pinigų reiškia geresnę politiką“. Vis dėlto manau, kad yra priešingai, kitaip tariant, kad geriau parengtos politikos kryptys pateisina tai, kad joms būtų skiriama daugiau pinigų. Turi būti užtikrinta, kad pinigai, kuriuos skiriame, būtų išleidžiami efektyviausiu būdu. Taikydami šį esminį kriterijų kartu su atitinkamomis kontrolės priemonėmis padėsime pagrindą sėkmingai veiklai. Nėra reikalo finansuoti „šventas karves“, pvz., žemės ūkio biudžetą bei struktūrinę ir sanglaudos politiką, jei šių sričių tuo pačiu metu nereformuojame ir nemodernizuojame. Daugelis mano kolegų narių sakė (ir aš jiems visiškai pritariu), kad mums reikia sutelkti dėmesį į mokslo tyrimų ir plėtros, atsinaujinančiosios energijos, energijos tiekimo saugumo ir švietimo judumo sritis.

Dėl drausmės. Norėčiau dar kartą pakalbėti apie Dovilyje pasiektą susitarimą, nes drausmė – dalykas, kurio (turime tikėtis) laikysis ir valstybės narės. Naujienų tarnyba AFP citavo Prancūzijos atstovą, kuris, kalbėdamas apie nepalenkiamą Vokietijos Vyriausybės poziciją, pasakė: „Vokietijoje esama ajatolų, kurie tokiais klausimais laikosi kietos prūsiškos linijos“. Asmeniškai aš abejoju, kad Prancūzijos atstovas Europai yra taip savoir vivre įsitikinęs, jog turėtų būti laisvai skiriami pinigai, kurių neturime, o ateities kartos būtų priverstos išmokėti mūsų šiandienos skolas. Negaliu patikėti, kad kaip tik tai valstybės narės ir nori padaryti. Juk kaip tik dabar būtų laikas per atitinkamas biudžeto derybas parodyti drausmę, kurios reikalavome ir kurią parodėme gegužės mėn.

 
  
MPphoto
 

  James Elles (ECR). – Ponia pirmininke, dėkoju pranešėjoms už jų pastangas, kaip girdėjome diskusijose šią popietę, rasti būdų sunkiai finansinei padėčiai įveikti.

Tuo metu, kai Didžiosios Britanijos Vyriausybė siūlo plačiausio per ketvirtį amžiaus masto biudžeto apkarpymų programą, mes, konservatoriai, raginome įšaldyti Europos išlaidas. Manome, kad Europos Sąjungos biudžetas turi būti naudojamas gauti tikrai pridėtinei vertei, siekiant užtikrinti ekonomikos augimą dabar ir jos atsigavimą ateityje, garantuoti stabilumą ES ir visame pasaulyje, mažinti skurdą pasaulyje ir kovoti su bendrais klimato kaitos iššūkiais.

Be to, mes pateikėme pasiūlymų dėl rezoliucijos dėl biudžeto projekto dalinių pakeitimų, kuriais siekiame išaiškinti tris konkrečius klausimus: išlaidų, pvz., Parlamento atstovybėms valstybėse narėse; susirūpinimą keliančių faktų dėl nevyriausybinių organizacijų finansavimo, dėl kurio pageidautume gauti Europos Komisijos ataskaitą; ir paskutinį, bet ne mažiau svarbų klausimą dėl Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytų dosnių pensijų, įskaitant pensijas, skirtas į pensiją išeinantiems Komisijos nariams. Pageidaujame, kad šie klausimai būtų išaiškinti artimiausiais mėnesiais.

Dėl platesnio požiūrio. Šią popietę Europos Komisija pateikė apie tai pranešimą spaudai.

Pirma, mes manome, kad dabar, susidūrus su giliausia per pastaruosius 70 metų finansų krize, nėra tinkamas laikas galvoti apie papildomus nuosavus išteklius.

Antra, pone Komisijos nary, nors ir tardamas „taip“ tam, kad mums reikia daugiau lankstumo, ir „taip“ tam, kad mes norėtume, jog daugiau dėmesio būtų skirta rezultatams ir sąnaudoms, negaliu suvokti, kaip galima raginti toliau įgyvendinti 10 m. finansinę perspektyvą, kai iš laikotarpio vidurio peržiūros rezultatų matome, kad mūsų įgyvendinamos priemonės yra visiškai bevaisės? Negalime užsibrėžti tvirtų rodiklių dešimčiai metų, kai net nežinome, kaip Europos ekonomika atrodys po dvejų metų.

Galiausiai, dėl mano šalies. Mūsų grynasis įnašas per ateinančius dvejus metus augs 60 proc., tačiau nenumatyta jokių kartu vykdomų BŽŪP pokyčių. Kodėl turėtų būti kitaip šiais metais? Mes pageidautume, kad būtų nustatyta grynojo įnašo viršutinė riba, kol nebus parengta sąžininga ES biudžeto sistema.

 
  
MPphoto
 

  Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL).(EL) Ponia pirmininke, mes žinome, kad ES biudžetas – pagrindinis įrankis, naudojamas siekiant įgyvendinti politines gaires ir prioritetus. Taip pat žinome, kad faktiškai biudžetą lemia 2007–2013 m. laikotarpio finansinė programa. Taigi, politiniu požiūriu, tai nelankstus įrankis. Vis dėlto tai, ko nesugebame suvokti (jei galiu taip pasakyti), yra ši absurdiška padėtis: didžiausios finansų krizės, kurios aukomis tapo šeimos ir darbuotojai, mažosios ir vidutinės įmonės bei jauni žmonės, metu visi tiek Komisijos, tiek ir Tarybos pasiūlymai yra susiję vien su privačiojo sektoriaus įmonių skatinimu. Bet ar visus šiuos metus ne vadinamosios laisvosios rinkos dogmatizmas ir plataus užmojo Lisabonos strategija sudarė sąlygas ūmaus nedarbo šuoliui bei skurdo ir nepakankamo užimtumo plitimui? Ką gi mes pasiekėme per visus šiuos metus, daugiausia dėmesio skirdami programoms ir strateginiam požiūriui į tarptautines taisykles, kuris išlaikytas ir siūlomame biudžete? Jei esamas modelis neveikia, kodėl negalėtume pasiūlyti drąsių socialinių pokyčių?

Galiausiai, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Kipre po 1963–1967 m Turkijos invazijos, po kurios sala buvo padalyta, dingusių žmonių problemą. Džiaugiamės, kad Europos Parlamentas dar kartą numatė 3 mln. EUR asignavimų sumą Kipre dingusių asmenų paieškos komitetui. Tai rūpi tiek Kipro turkams, tiek ir graikams. Vis dėlto turiu pabrėžti, kad Turkija sistemingai ir taikydama specialią tvarką privalo leisti išsiaiškinti mūsų dingusių asmenų likimą ir pateikti visą informaciją, kuri šiuo metu priskiriama karinių paslapčių kategorijai.

 
  
MPphoto
 

  Frank Vanhecke (NI).(NL) Ponia pirmininke, šiame Parlamente atstovauju gyventojams, kurie moka santykiniu požiūriu didžiausią mokesčių mokėtojų pinigų grynojo įnašo į Europos Sąjungos biudžetą dalį. Kiekvieno flamando grynasis įnašas per metus, skirtas apsaugoti Europos institucijų veikimą, siekia apie 290 EUR. Mes, flamandai, esame Europos mokesčių mokėtojų čempionai.

Todėl, manau, ypač nepriimtina, kad jau pirmose šio pranešimo dalyse grūmojama pirštu žmonėms, kurie išdrįsta užduoti klausimus – pagrįstus klausimus – apie Europos Sąjungai skirto įnašo dydį ir apie didžiosios dalies Europos Sąjungos išlaidų naudą. Jau galima tvirtai teigti, kad mokesčių mokėtojų pinigai Europos lygmeniu nebėra naudojami veiksmingiau, nei „arčiau“ mokesčių mokėtojų esančiais lygmenimis. Iš tiesų yra atvirkščiai.

Būdas, kuriuo didžiulis ES administracinis aparatas vis dar plečiamas, taip pat, mano nuomone, yra nepriimtinas, ypač kai net šiuo metu visose šiose Europos Sąjungos institucijose mokami karališki atlyginimai ir išmokos. Jau nekalbant apie Europos subsidijas, pvz., 1 mlrd. EUR per metus NVO skiriamą sumą, kuriai vargu ar galima būtų pritaikyti kokius nors efektyvumo kriterijus.

Visos ES valstybės narės priverstos imtis drastiškų fiskalinių ir ekonominių priemonių. Galima būtų tikėtis, kad gerokai daugiau pastangų dės ir Europos Sąjunga, bet, matyt, laikome save galva aukštesniais už prasčiokus. Tai dar viena Parlamento ir Europos Sąjungos prarasta proga.

 
  
MPphoto
 

  Reimer Böge (PPE).(DE) Ponia pirmininke, dėl to, ką pasakė ponas F. Vanhecke, norėčiau pasakyti, kad ir flamandams ES piliečiams tenkančios įmokos yra nedidelės, nes ES užtikrina taiką, laisvę, gerovę ir, tikiuosi, taip pat pagarbą ir toleranciją kiekvienam Europos Sąjungos gyventojui.

Diskutuojame dėl 2011 m. biudžeto tokiu metu, kai konsoliduojami viešieji biudžetai. Nors Europos biudžeto struktūra, žinoma, nelygintina su nacionalinių biudžetų struktūromis, mes irgi turime riboti išlaidas, ir vis dėlto privalome kalbėti apie veiklos kryptis ateityje. Kaip tik šiuo požiūriu turime siekti pusiausvyros. Tarybos ir Komisijos atsisakymas atlikti persvarstymą ir peržiūrą faktiškai reikštų, kad Lisabonos sutarties su biudžeto aspektais susijusios nuostatos įsigaliotų pavėluotai. Globalizacijos laikais, kai kyla Europos Sąjungos ekonominio ir politinio išgyvenimo klausimas, tai nėra pakankamas atsakas į klausimus, susijusius su ateitimi. Tikiuosi, kad per derinimo procedūrą pagaliau turėsime galimybę protingai pasikalbėti tiek apie pridėtinę vertę ir subsidiarumo principą, tiek apie teigiamus ir neigiamus prioritetus, o kartu ir apie skubius politinius poreikius.

Kartu reikės aptarti ir Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (TIS) pataisymo klausimą. Turime susitarti dėl tvarkos, kurios norėsime laikytis ateityje diskutuodami ir priimdami sprendimus dėl daugiametės finansinės programos. Turime numatyti daugiau lankstumo Tarpinstitucinio susitarimo 21 ir 23 punktuose. Ir atsiprašau Komisijos, bet jeigu jūsų dokumente teigiama, kad ES biudžeto lėšų panaudojimas stabilumo mechanizmui yra naujoviškas ES biudžeto lėšų naudojimas, taip, mano nuomone, iš esmės apeinamas Parlamentas. Šią problemą irgi turėsime spręsti.

Ir paskutinė, labai svarbi pastaba Tarybai. Jūs skundžiatės, kad mes sumažinome lėšas projektui ITER. Mes norime patikimo daugiamečio ITER skirto sprendimo; neturėtumėte skųstis dėl dabartinio sumažinimo, kol ITER valdymo struktūros yra prastos. Pirmiausia turi būti išspręsta ši problema, o tada rasime protingą sprendimą, bet ne tokį, kuriuo lėšos padalijamos nedidelėmis porcijomis ir išskirstomos per trejus metus.

 
  
MPphoto
 

  Eider Gardiazábal Rubial (S&D).(ES) Ponia pirmininke, mes įgyvendiname naują politiką, mes priimame naujus iššūkius, mes prisiimame įsipareigojimų trečiosioms šalims, bet kai ateina laikas pažiūrėti tiesai į akis, jūs nenorite skirti visiems šiems dalykams „šviežių“ pinigų.

Atrodo, kad Taryboje ir Komisijoje siekiama ieškoti naujų prioritetų, bet atsikratyti ankstesnių. Mes nesutinkame su šiuo požiūriu. Be to, manau, kad tam gali būti tik du paaiškinimai: arba nepakanka atsakomybės dėl jau priimtų sprendimų, arba galėtume manyti, kad esama daugiau ar mažiau užslėptų antieuropinių nuotaikų.

Tiems, kurie priklauso pirmajai kategorijai, norėčiau pasakyti, kad įsipareigojimai prisiimami tam, kad būtų vykdomi. Todėl negalime pritarti tam, kad patys naujausi reikalai būtų sprendžiami visu 100 proc., pamirštant tuos reikalus, kurie jau ne tokie aktualūs.

Tų, kurių vienintelis tikslas yra sumažinti Europos Sąjungos biudžetą, norėčiau paprašyti gerai pagalvoti. Žinau, kad kai kurie žmonės tai daro, nes netiki Europos integracija. Iš tiesų kai kam, kaip, deja, šiame Parlamente įsitikinome, nepatinka idėja kurti ką nors kartu. Jie nori dirbti sau, nesirūpindami savo kaimynais. Vis dėlto šiuo metu jie yra mažuma.

Bet kuriuo atveju Taikinimo komitetas turės priimti sprendimą; ir mes pritariame išvadoms pagrindiniais klausimais. Taip pat pageidaujame, kad būtų finansuojamas tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus (ITER) projektas. Kyla klausimas, kaip tai padaryti? Ar turėtume skirti lėšų naujiems prioritetams, sumažindami finansavimą ankstesniesiems, t. y. pasielgti, kaip pageidauja Taryba ir Komisija, ar turėtume tai daryti tinkamai?

Mes susitarėme ir numatėme skirti 1,8 mlrd. EUR Europos ekonomikos atkūrimo planui įgyvendinti. Kodėl dabar turime apkarpyti mokslinių tyrimų pagrindų programai skirtas lėšas siekdami jomis finansuoti ITER? Būkime nuoseklūs.

Negalime su dideliu triukšmu paskelbti strategiją „Europa 2020“, kurios tikslas – tvari ekonomikos, taip pat socialinės bei aplinkos sričių plėtra ir kuria bandoma pasiekti tai, ko nepavyko pasiekti įgyvendinant Lisabonos strategiją, ir tada nei iš šio, nei iš to imti karpyti, pvz., vienų mokslinių tyrimų išlaidas, siekdami finansuoti kitų mokslinių tyrimų išlaidas. Jie pagrindžia tai sakydami, kad gyvename lėšų karpymų eroje.

Vis dėlto faktiškai jie mažina biudžetą kiekvienais metais, o dabartinė finansinė programa buvo priimta 2005 m., kai gyvenome ekonominio pakilimo laikotarpiu! Todėl mes ginčijamės dėl kelių šimtų milijonų eurų, t. y. dėl to, kad minėtiems asmenims pritrūko ambicijų 2005 m., ir dėl to, kad šiuo metu išgyvename krizę.

Jie neturėtų mums aiškinti, kad valstybių narių iždus ištiks bankrotas dėl lėšų, kurių prašome. Aš tik noriu pabrėžti, kad kalbame apie biudžeto lėšas, kurios atitinka 0,003 proc. Europos Sąjungos bendrojo nacionalinio produkto dalį. Manau, kad tai visiškai priimtina.

 
  
MPphoto
 

  Riikka Manner (ALDE).(FI) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, šio biudžeto parengimo metu girdėjome kelių frakcijų siūlymus, kad Europos Sąjunga, atsižvelgdama į dabartinį ekonomikos nestabilumą, turėtų susiveržti diržą. Vis dėlto negalime tenkintis „recesijos“ biudžetu, kurio atveju turėtume atsisakyti mūsų bendrų įsipareigojimų, o galbūt ir mūsų tarptautinių įsipareigojimų.

Tarybos siūlomi karpymai ypatingą nerimą kelia dėl to, kad, kaip minėta anksčiau, jie yra susiję, be kita, su mokslinių tyrimų ir plėtros sritimi. Vien tai, kad valstybės narės siekia ekonomikos augimo ir mažesnės valstybės skolos, nesuteikia mums teisės atsisakyti mūsų prioritetų. Nors „audra“ tebesiautėja, turime sugebėti daug ryžtingiau pažvelgti į ateitį. Pvz., tai puikiai pasiteisino mano šalyje, Suomijoje.

Lisabonos tiksluose nurodyta, kad 3 proc. BNP skiriama moksliniams tyrimams ir plėtrai. Šiuo metu visoje ES šis skaičius tesiekia apie 1,9 proc. Apskaičiuota, kad padidinus jį 1 proc. būtų sukurta iki kelių milijonų darbo vietų. Taigi turime rimtų priežasčių bandyti pasiekti šį labai svarbų ir plataus užmojo tikslą.

Mano nuomone, 2011 m. biudžetas, dėl kurio bus balsuojama rytoj, parodo, kad Biudžeto komitetas mano, jog svarbu, kad mes ir ateityje stengtumėmės užtikrinti ekonomikos augimą regionų lygmeniu. Taigi Tarybos pasiūlymas mažinti regionų plėtrai skirtas lėšas yra visiškai nepagrįstas. Tikiuosi, kad Taryba taip pat pripažįsta regioninės politikos svarbą ir jos glaudų ryšį su strategija „Europa 2020“.

 
  
MPphoto
 

  Hynek Fajmon (ECR). (CS) Norėčiau pateikti tris pastabas dėl kitų metų Europos biudžeto rengimo. Mano nuomone, turime pabandyti imtis toliau išvardytų veiksmų. Pirma, Europos Parlamentas turi atsižvelgti į realią ekonominę padėtį valstybėse narėse, kitaip tariant, į tai, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių ekonomikos lygis arba smunka, arba nekinta ir kad tik keliose šalyse jis auga. Privalome šio fakto nepamiršti, todėl negalime reikalauti, kad Europos išlaidos būtų padidintos tuo laiku, kai ištekliai yra menki. Antra, Europos Parlamentas privalo toliau tęsti Europos Sąjungos biudžeto subalansuoto valdymo tradiciją. Gerai, kad turime subalansuotą biudžetą ir kad mums nereikia griebtis gelbėjimosi priemonių dėl mūsų skolų, kaip tai padarė beveik visos valstybės narės. Trečia, Europos Parlamentas turėtų svarstyti biudžetą taip, kad galėtume jį kaip paprastai patvirtinti galutinėje plenarinėje sesijoje prieš Kalėdas. Patvirtinto biudžeto patikimumas – svarbus veiksnys, lemiantis ekonominį stabilumą Europoje, taigi taip galėsime ją paremti.

 
  
MPphoto
 

  Giovanni La Via (PPE).(IT) Ponia pirmininke, pone M. Watheletai, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti poniai E. Jędrzejewskai ir kitiems nariams už puikų darbą, kurį jie atliko pastaraisiais mėnesiais ir kuris suteikė galimybę parengti poziciją dėl 2011 m. biudžeto (pirmiausia dėl Komisijos biudžeto, o rytoj – dėl Parlamento).

Mano nuomone, Europos veiksmų dėl biudžeto atskaitos taškas turėtų būti Europos pridėtinės vertės koncepcija, kuri, kaip žinote, reiškia, kad Europos lėšos turi duoti aiškią, apčiuopiamą naudą Europos Sąjungai ir jos piliečiams. Šiuo atžvilgiu reikėtų pabrėžti, kad Lisabonos sutarties įsigaliojimu įvestos naujos politikos kryptys ir numatyti platesni įgaliojimai, kurie jau pripažįstami visoje Europos Sąjungoje, labiau nei bet kada akivaizdžiai parodo, kad reikalingas tinkamas biudžetas.

Taigi manau, kad Europos biudžetas turėtų išlikti pakankamai didelis, kad būtų pasiekti rezultatai, kurių negalima pasiekti naudojant kitas išlaidas nacionaliniu arba vietos lygmeniu. Tai dar svarbiau dabar, krizės metu, kai valstybės narės yra įsipareigojusios atlikti sudėtingą užduotį, t. y. tinkamai kontroliuti išlaidas ir subalansuoti savo biudžetus, o Biudžeto komitetas pateikė pakankamai savo kruopščios ir atsakingos politikos įrodymų ir pirmą kartą per 20 metų laikosi daugiametėje finansinėje programoje nustatytų ribų.

Daugeliu atžvilgių Parlamentas nusprendė laikytis Komisijos pradinės pozicijos, nors numatė ir daugiau lėšų tam tikriems savo prioritetams, pasiūlytiems nuo 2010 m. kovo mėn., pvz., jaunimo, judumo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sritims. Todėl jis panaikino Tarybos pasiūlymus dėl lėšų karpymo, kurie dažnai buvo taikomi neatsižvelgiant į susidariusią padėtį ir buvo susiję net su pagrindinėmis biudžeto eilutėmis, pvz., su sąskaitų patvirtinimu pagal 2 išlaidų kategoriją, ir kuriems trūksta aiškių ir pagrįstų politinių sprendimų, kuriais būtų grindžiamas pasiūlymas.

Taip pat manau, kad turi būti laikomasi bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžeto dabartinio lygio, ypač atsižvelgiant į kitą BŽŪP peržiūrą po 2013 m., kai reikės užtikrinti tinkamą finansavimo lygį; taigi reikėtų sumos, numatytos dabartiniame biudžete.

 
  
MPphoto
 

  Edit Herczog (S&D). – Ponia pirmininke, nežinau, kas iš tiesų atsitiko, bet norėčiau kalbėti kaip Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto (ITRE) nuomonės referentė. Esu labai laiminga, kad galiu suteikti PSE frakcijai laiko, nes tai yra retas atvejis, kai tam vienbalsiai pritarė Europos socialistai, ITRE komitetas ir Biudžeto komitetas. Taigi aš galiu kalbėti apie ką nors kita. Vienbalsis susitarimas jau pasiektas.

Dėl 1a skyriaus ir 5 skyriaus „MTTP valdymas“ mes visi laikomės nuomonės, kad lėšų karpymai, kuriuos Komisijos pasiūlymo projekte numatė Taryba, paprasčiausiai nepriimtini. Lėšų, skirtų ekonomikos atsigavimo ir ekonomikos skatinimo sritims, bet kokioms verslininkystės ir MVĮ politikos kryptims, Skaitmeninei darbotvarkei, naujovių diegimo politikos kryptims, MTTP politikos kryptims, kosmoso politikos kryptims, taip pat programoms, kaip antai ITER, karpymai yra tiesiog nepriimtini.

Biudžetas turi būti suderintas su skambiais mūsų Sutarties žodžiais ir mūsų politikos kryptimis, pvz., strategija „Europa 2020“, puikia programa „Inovacijų Sąjunga“, skaitmeninės prieigos visiems tikslu, Naujos kartos tinklų tikslu ir kt.

Mūsų žodžiai turi atitikti biudžete numatytus skaičius. Taigi biudžetas turi atitikti pasaulinius XXI amžiaus iššūkius.

Mes galime pristabdyti Europos vystymąsi, bet negalime sustabdyti pasaulio vystymosi, todėl ir priimtas bendras susitarimas mūsų komitete: pirma, dėl reikalavimo, kad būtų atkurtas Komisijos pasiūlytas biudžeto projektas, kuris jau buvo kompromisinis, nes mums būtų reikėję daugiau lėšų; antra, dėl pasiūlymo rasti papildomų išteklių naujoms politikos kryptims pagal Lisabonos sutartį, t. y. kosmoso politikai ir ITER projektui.

Turime žengti pirmyn. Esame pasirengę derinimo procedūros metu pasiekti kompromisą, kuris geriausiai atitiktų XXI amžiuje gyvenančių Europos piliečių interesus.

 
  
MPphoto
 

  Gerben-Jan Gerbrandy (ALDE).(NL) Ponia pirmininke, mano partija nemato jokių priežasčių, dėl kurių 2011 m. biudžetas turėtų būti didesnis už 2010 m. biudžetą. Tai nebūtina. Vis dėlto mes pageidaujame, kad lėšos būtų panaudotos labiau apgalvotai, t. y. taip, kad galėtume sukurti tikrą Europos pridėtinę vertę.

Deja, Taryba to nepadarė. Priešingai, ji paliko lėšas su ateitimi nesusijusioms žemės ūkio ir sanglaudos sritims, tačiau apkarpė lėšas, skirtas mokslo žinių, naujovių, tvarumo ir energetikos sritims, t. y. investicijas, kurios lems mūsų konkurencingumą ateityje. Todėl nesu nustebęs, kad net septynios valstybės narės balsavo prieš Tarybos bendrąją poziciją.

Kaip visi žinote, biudžetas yra itin nelankstus ir mes, Parlamentas, beveik neturime lankstumo galimybių, kad įterptume ką nors tarp skyrių. Taryba irgi dėl to jau skundėsi. Taip pat labai gaila, kad dabartinės finansinės perspektyvos peržiūra pristatoma tik šiandien, t. y. per daug vėlai, kad ja būtų galima lanksčiai pasinaudoti. Dėl to, mano nuomone, Parlamentas neturi kitos išeities. Turime didinti investicijas, kurių reikia mokslo žinių, naujovių, tvarumo ir energetikos sritims. Dėl to, be abejo, išaugs biudžetas. Vis dėlto Taryba nepalieka mums kito pasirinkimo.

Galiausiai, ponia pirmininke, mums reikia nuosavų išteklių, nes tai vienintelis būdas paskatinti Tarybą pakeisti savo nuomonę.

 
  
MPphoto
 

  Konrad Szymański (ECR).(PL) Kalbame apie naująjį Europos Sąjungos biudžetą tokiomis aplinkybėmis, kai daugelio valstybių narių viešuosius finansus ištikusi krizė ir labai smarkiai mažinami nacionaliniai biudžetai, todėl nieko keisto, kad mes taip pat siekiame apkarpyti ir Europos Sąjungos biudžetą. Norėčiau tik atkreipti dėmesį į tai, kad efektyviausia ir stipriausia mūsų turima krizės įveikos priemonė yra bendroji rinka. Tvari bendroji rinka gali būti greičiau įgyvendinta naudojant investicijas sanglaudos politikos srityje ir struktūrines investicijas. Todėl prašyčiau nereikalauti mažinimų tose srityse, kurios susijusios ne su socialinės pagalbos politika ar pinigų švaistymu, bet su investicijomis, kurios padeda mums gauti visą bendrosios rinkos, rinkos, kurią išplėtėme 2004 ir 2007 m., teikiamą naudą.

Ir dar vienas dalykas. Kalbame apie naują biudžetą tokiu metu, kai kuriamos diplomatinės institucijos. Prašau nesitikėti, kad EP nariai iš Vidurio Europos besąlygiškai rems lėšų Išorės veiksmų tarnybai didinimą, kai jų interesams ir jų šalims šiose naujose institucijose nėra vienodai atstovaujama.

 
  
MPphoto
 

  Ingeborg Gräßle (PPE).(DE) Ponia pirmininke, pone M. Watheletai, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, kalbant apie 2011 m. biudžetą svarbiausia yra visuomenės nuomonė valstybėse narėse, ir reikia pasakyti, kad šiuo atžvilgiu Taryba veikė tikrai protingai. Jūs pateikėte sumažinimą 2,77 proc., bet tai tikras akių dūmimas, skirtas nacionaliniams parlamentams, kurie nežino padėties. Kitaip tariant, jūs sumažinote išlaidas eilutėse, kuriose ir taip buvo per daug? pinigų, o po to Europos Parlamentas, kuris nuoširdžiai bando atšaukti šiuos mažinimus, tampa lyg ir nedorėliu ir lieka dėl to kaltas. Tai labai išradinga, bet pernelyg lengvai perprantama, kad jums pasisektų. Kaip Biudžeto kontrolės komiteto narė, nematau jokių požymių, kad Taryba būtų tikrai suinteresuota, jog ES biudžetas ilgainiui taptų geresnis. Kurgi mūsų bendra stebėsena ir kurgi mūsų bendra biudžeto kontrolė? Taryba tuo visai nesirūpina.

Norėčiau paprašyti – ir čia kreipiuosi visų pirma į kolegas Parlamento narius, nes rytoj bus kalbama ir apie rezervus – patobulinti mūsų kontrolės mechanizmus. Man svarbus visų pirma administracinis biudžetas, paprasčiausiai todėl, kad ir valstybėse narėse į jį visada sutelktas didelis dėmesys. Nuo 2007 m. vykdėme personalo atranką administravimo ir koordinavimo srityse. Privalome šią atranką vykdyti ir toliau. Tuo tikslu vėl sudarėme rezervą. Komisija turi 100 oficialių generalinio direktoriaus pareigybių – 100 nuo vasaros. Tačiau pagal jos pačios gaires jai leidžiama turėti tik 87. Kito rezervo atveju bus reikalaujama, kad Komisija grįžtų prie nusistatyto skaičiaus – 87. Mes sakėme, kad turime geriau stebėti ES teisės įgyvendinimą valstybėse narėse, nes teisės aktų laikymasis yra Europos Sąjungos pagrindas. Tam irgi numatytas rezervas. Turime savęs paklausti, kas, sukūrus Išorės veiksmų tarnybą, bus su Vystymosi generaliniu direktoratu ir kas atsitiks su bendradarbiavimo biuru „EuropeAid“? Daug žmonių ten neturi ką veikti, todėl jei nebūsime budrūs, delegacijose bus tiek pat naudos neduodančių žmonių iš Komisijos ir iš Išorės veiksmų tarnybos. Iki šiol efektyvumas Išorės veiksmų tarnyboje padidėjo tik 1 proc., nors tikslas yra 10 proc. Šioje srityje mūsų taip pat laukia bendra dėmesio verta užduotis, kurią vykdyti nuoširdžiai kviečiu ir Tarybą.

 
  
MPphoto
 

  Jens Geier (S&D).(DE) Ponia pirmininke, pone M. Watheletai, pone Komisijos nary, manau, kad mes visi, net ponai ir kelios ponios iš euroskeptikų ar Europai priešiškų šio Parlamento frakcijų, pritariame, kad ES atlieka svarbias užduotis ir kad šių užduočių vykdymas sukuria Europos pridėtinę vertę, nes nacionalinės valstybės šių užduočių arba negali atlikti, arba galutiniai naudos gavėjai nacionalinėse valstybėse negautų šių lėšų. Pastaruoju atveju taip būtų visų pirma todėl, kad valstybės narės sutaupytų lėšų neinvestuotų, jos turėtų jas panaudoti skolai sumažinti, o Europos Sąjungos biudžetas didžiąja dalimi investuojamas. Taigi, jei norime pasiekti tikslus, kuriuos čia nustatome kas savaitę, mums reikalingas plataus užmojo biudžetas, ir tai reiškia ne mažiau, o daugiau pinigų ateityje. Atsižvelgiant į tai, manau, svarbu pabrėžti, kad nacionaliniai biudžetai ir Europos Sąjungos biudžetas papildo vienas kitą.

Taryba ir valstybės narės elgiasi taip, lyg pinigai, patenkantys į Europos biudžetą, pradingtų didelėje juodoje skylėje. Taip nėra; jie investuojami į tikslus, dėl kurių prieš tai čia susitariame. Todėl taip pat turime, kaip siūlo ponas R. Böge, kritiškai įvertinti vidutinės trukmės finansinę programą. Šis įvertinimas, žinoma, gali parodyti tik tai, kad Taryba negali sakyti „taip“ Lisabonos sutarčiai, kartu pateikdama vieną ar kitą projektą, kuriam reikalingas finansavimas, ir tada pareikšti: bet pinigų įgyvendinimui jūs negausite. Jei tai neįmanoma, imsimės neišvengiamo biudžeto eilučių, kurių Parlamentas nelaiko prioritetinėmis, išbraukymo.

Ponios ir ponai, turėsime rengti šią diskusiją vėl ir vėl, kol ES neturės pakankamai nuosavų išteklių. Svarbu – tiksliau, būtina – yra tai, kad šie nuosavi ištekliai netaptų papildoma našta vidutinius atlyginimus gaunantiems asmenims. Aš, kaip socialdemokratas, esu už finansinių sandorių mokesčio įvedimą, nes jis iš esmės neturėtų įtakos vidutinius atlyginimus gaunantiems asmenims ir padėtų nustatyti finansų rinkų gaivališko vystymosi suvaržymus. Esame tvirtai įsitikinę, kad iš tų, kurie sukėlė nematyto masto krizę, kurios išlaidas turime mokėti mes visi iš mūsų valstybių narių viešųjų biudžetų, turėtų būti pareikalauta kompensuoti šiuos nuostolius.

 
  
MPphoto
 

  Oldřich Vlasák (ECR). (CS) Valdžia visais lygmenimis, pradedant vietos valdžios institucijomis, turi taupyti. Visos Europos valstybių vyriausybės be išimties priverstos mažinti valstybės išlaidas. Tai pasakytina ne tik apie dažnai svarstytą padėtį Graikijoje, kuriai per pirmuosius šešis šių metų mėnesius pavyko sumažinti savo biudžeto deficitą 46 proc., bet ir apie padėtį Čekijoje, Vokietijoje, Airijoje ir visose kitose valstybėse. Beje, pati Europos Komisija dažnai ragina valstybes nares: „Skubiai sutvarkykite savo viešuosius finansus!“

Todėl, mano nuomone, tebesitęsiant ekonomikos krizei Europos Komisijai pasielgė visiškai neišmintingai dar kartą pasiūlydama padidinti 2011 m. Europos biudžetą. Juk Europa taip pat privalo taupyti. Be abejo, dėl akivaizdžių priežasčių nėra susitariama, kuriose srityse reikėtų taupyti. Mano nuomone, neturėtų būti mažinamos regioninės politikos lėšos. Verčiau reikėtų mažinti Europos administravimo, reprezentacines išlaidas, taip pat išlaidas, susijusias su Briuselio biurokratija, kuriai skiriama beveik 7 proc. biudžeto. Kaip tik dėl administracinių išlaidų tradiciškai labiausiai nesutariama, ir šiuo atžvilgiu, deja, mano nuomonė skiriasi nuo Parlamento narių daugumos.

 
  
MPphoto
 

  Véronique Mathieu (PPE).(FR) Ponia pirmininke, praeitą savaitę Parlamentas priėmė sprendimą, pagal kurį atsisakė patvirtinti Europos policijos koledžo (CEPOL) 2008 m. biudžeto įvykdymo ataskaitą, o šiuo metu Parlamentas dar sugriežtins savo poziciją, įšaldydamas dalį CEPOL biudžeto.

Sieksime užtikrinti, kad Biudžeto komiteto pasiūlymas dėl lėšų rezervų būtų įgyvendintas. Kitaip tariant, stengsimės užtikrinti, kad dalį rezervui priskirtų lėšų iš CEPOL biudžeto galima būtų vėl naudoti, atsižvelgiant į agentūros pateiktus atsakymus į mūsų užklausas dėl biudžeto įvykdymo. Todėl trečiadienio balsavimas – dar viena priemonė, kuria remdamasis Parlamentas turi įpareigoti Kolegiją pateikti jos patikimumo įrodymų.

Šiuo atžvilgiu norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad 2000–2010 m. laikotarpiu decentralizuotoms agentūroms skiriamų papildomų lėšų apimtis padidėjo 610 proc. Įmokos padidintos nuo 95 iki 579 mln. EUR, net jei šių agentūrų darbuotojų skaičius padidėjo maždaug 271 proc. 2000 m. agentūrose buvo įdarbinta 1 219 asmenų, o šiandien ten dirba 4 794 asmenys.

Atsižvelgiant į tai, kad Europa patiria nacionaliniu lygmeniu juntamų biudžeto suvaržymų, taip pat turėtų būti iškeltas klausimas ir dėl agentūrų veiklos racionalizavimo, įskaitant jų įgaliojimus ir veiksmingumą, ir dėl jų kompetencijos įvertinimo, o Parlamentas turi pateikti savo pasiūlymus. Šiandien kyla klausimas, ar dabartinėmis aplinkybėmis CEPOL turėtų toliau egzistuoti.

Mes, kaip politikai, privalome nustatyti Europos taisykles, kad Bendrijos agentūroms skirtas biudžetas būtų naudojamas kuo veiksmingiau.

 
  
MPphoto
 

  Roberto Gualtieri (S&D).(IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, labai svarbu, kad šis biudžeto svarstymas būtų sėkmingas. Ne tik todėl, kad tai pirmas biudžetas pagal Lisabonos sutartį, kai taikoma nauja procedūra, o Europos Sąjungai priskirtos naujos funkcijos, bet ypač dėl to, kad jis svarstomas lemtingu Europos, kurią ištikusi sunki krizė, ateičiai metu.

Patyrusios krizę, daugelis vyriausybių svarsto ekonomikos valdymo modelius, grindžiamus vien stabilumo mechanizmais, o tai reiškia, kad jos siekia mažinti savo nacionalinius biudžetus, o galbūt ir Europos Sąjungos biudžetą. Mes, kita vertus, laikomės nuomonės, kad didesnis Europos biudžetas, įskaitant nuosavus išteklius ir finansinių sandorių mokestį, būtų veiksmingo Europos ekonomikos valdymo ir didesnės nacionalinių biudžetų drausmės prielaida. Taigi turime nuspręsti, kuriuo keliu eiti, ir todėl pakeitimai, kuriuos Tarybos pirmininko pareigas einantis asmuo pavadino netinkamais, iš tiesų yra itin svarbūs.

Vis dėlto didžiausi nesutarimai, be abejo, susiję su skaičiais. Šiuo atžvilgiu norėčiau paraginti Tarybą pakeisti savo nuomonę, nes ji negali reikalauti griežtai laikytis ribų ir kartu tikėtis, kad Parlamentas neiškels savo paties prioritetų. Lisabonos sutartyje tai apibrėžta visiškai aiškiai: Tarybos nuomonė svarbiausia kalbant apie išlaidų kiekį, o Europos Parlamentas taria paskutinį žodį dėl išlaidų kokybės. Kalbant apie 4 išlaidų kategoriją, mes neprieštaraujame, kad daugiau lėšų būtų skirta bendrai užsienio ir saugumo politikai (BUSP) arba pramoninių šalių priemonei (ICI+), bet nenorime, kad nuo to nukentėtų mūsų prioritetai: pirma, pagalba Palestinai, o antra, vystomojo bendradarbiavimo sritis.

Todėl Taryba turi tris galimybes: ji gali pritarti arba Europos Parlamento prioritetams, arba pasiūlymui dėl ribų pakartotinio svarstymo, arba didesniam biudžeto ir jo dalių lankstumui, žinodama, kad Parlamentas bus vieningas ir gins savo prerogatyvas bei prioritetus.

 
  
MPphoto
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE).(PT) Ponia pirmininke, pone ministre, pone Komisijos nary, ekonominį atsigavimą Europoje gali paskatinti tik plataus užmojo biudžetas, kuriame ypač daug dėmesio skiriama pagrindinėms sritims, pvz., švietimo, jaunimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų.

Džiaugiuosi Parlamento pateiktu 2011 m. biudžeto projektu, dėl kurio šiandien diskutuojama, nes jis ir yra paremtas numatytais prioritetais. Už tai noriu padėkoti pranešėjai. Pirmą kartą Parlamentas diskutuoja dėl šių klausimų lygiomis sąlygomis su Taryba. Tai pirmasis biudžetas po Lisabonos sutarties įsigaliojimo. Dėl šios priežasties ir dėl krizės, kurią išgyvena Europa, svarbu, kad derinimo procesas būtų sėkmingas.

Labai svarbu, kad ES turėtų biudžetą, kuris užtikrintų prioritetinių sričių ir naujų Sutartimi apibrėžtų įgaliojimų, pvz., energetikos, kosmoso ir užsienio politikos srityse, įgyvendinimą. Svarbu kovoti už savo įsitikinimus; už biudžetą, kuris yra ateities vizija krizės metu. Parlamento pasiūlymas atspindi šį plataus užmojo tikslą. Tik stiprindami šias sritis, pvz., mokslo ir naujovių, ir taip skatindami ekonomikos augimą bei daugiau geresnių darbo vietų kūrimą, galime pasiekti, kad Europa taptų patrauklesne vieta dirbti ir gyventi.

 
  
MPphoto
 

  Estelle Grelier (S&D).(FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, kaip dar kartą rodo mūsų diskusijos, mes visi sutariame dėl vieno dalyko: kuo labiau Europa plečiasi, kuo daugiau įgaliojimų jai suteikiama, tuo didesnius siekius ji užsibrėžia ir, deja, gauna vis mažiau išteklių jiems įgyvendinti. Taigi visi sutinka su diagnoze, bet mums aiškiai nepavyksta susitarti, ką turime daryti, kad ištrūktume iš šios finansinės aklavietės. Dėl trumpalaikių, tačiau vis dar tebevykdomų priemonių Europos Sąjungos biudžetas tapo nacionalinių įnašų, kurie sudaro beveik 75 proc. jo išteklių, įkaitu.

Taigi, jeigu nuspręstume padidinti išlaidų ribą iki didžiausios leistinos pagal Sutartis ribos, tai reikštų, kad kai kurios šalys, pvz., Prancūzija ir Vokietija, turės papildomai sumokėti daugiau kaip 5 mlrd. EUR? Kiekvienas iš čia esančių, be abejo, sutiks, kad tai neįmanoma. Tai ne drausmės stiprinimo klausimas; kalbame apie žmones, ir iš esmės apie skurdžiausius žmones, kuriems tenka didžiausia šių nacionalinių taupymo politikos priemonių našta.

Atsižvelgiant į tai, kad finansų sektoriui tenka pagrindinė atsakomybė už krizę ir staigų valstybės skolos padidėjimą, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija siūlo, kad „nuosavų išteklių“ eilutė būtų finansuojama iš finansinių sandorių mokesčio. Šį pasiūlymą Biudžeto komitete atmetė dešinieji, kurie gali kompensuoti tai rytoj ir suderinti savo veiksmus su daugybe savo pareiškimų žiniasklaidoje šios priemonės naudai.

Praėjo šiek tiek daugiau kaip dveji metai nuo tada, kai žlugo „Lehman Brothers“, todėl Parlamentas neturi praleisti istorinės galimybės sukurti naują vystymosi modelį, grindžiamą tvaresniais ištekliais ir, be abejo, ištekliais, kurie labiau atitiktų turto perskirstymo ir solidarumo principus.

Atsižvelgiant į tai, kad tai pirmas biudžetas pagal Lisabonos sutartį, jo priėmimas būtų aiškus politinis mūsų Parlamento signalas, kad jis nesirengia naudoti savo naujų bendro sprendimo įgaliojimų tam, kad valdytų varganus išteklius, t. y. spręstų, iš ko atimti ir kam atiduoti. Apsirūpinimas ištekliais jau nuo rytojaus padidinant Europos Sąjungos biudžetą – tai galimybė įgyvendinti platesnio užmojo priemones ekonomikos atsigavimo, mokslinių tyrimų, pramonės ir užimtumo politikos srityse. Norėčiau, kad pasinaudotume šia proga pateisinti Europos piliečių lūkesčius ir, be abejo, finansų sektoriaus subjektų lūkesčius.

 
  
MPphoto
 

  Georgios Stavrakakis (S&D).(EL) Ponia pirmininke, pone m. Watheletai, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, visi pritariame tam, kad dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis ši daugiametė finansinė programa dar kartą pasirodė netinkama, kai kalbama apie daugelio svarbių politinių prioritetų finansavimą. Derybos dėl 2011 m. biudžeto vyksta itin sunkiu metu. Viena vertus, keletas valstybių narių dėl ekonominės krizės reikalauja lėšų karpymo, o kita vertus, jau smarkiai trūksta lėšų svarbiems biudžetiniams sektoriams, pvz., augimo, užimtumo ir ryšių su užsieniu sritims. Ekonominė ir socialinė krizė paveikė visą Europą, todėl vienintelis įmanomas atsakas – Europos lygmens priemonės naudojant Bendrijos biudžetą, turintį visus tam reikalingus išteklius.

Todėl mes, socialistai, pateikėme pasiūlymų dėl platesnio užmojo programos nei ta, kurią pasiūlė Taryba, ypač įsipareigojimų užimtumo, naujovių ir mokslinių tyrimų srityse atžvilgiu. Įsipareigojimai – ES politinių ambicijų lygio išraiška. Jos biudžetas – tai biudžetas, kuriuo remiamos investicijos. Jis negali būti vertinamas kaip našta valstybių narių biudžetams. Priešingai, jis užtikrina valstybių narių biudžetams pridėtinę vertę. Tai valstybių narių solidarumo išraiška, ypač krizės metu, kai ES biudžetas gali atlikti lemiamą vaidmenį įveikiant ekonomikos problemas visoje Europos Sąjungoje, o ypač valstybėse narėse, patiriančiose didžiausių sunkumų.

 
  
MPphoto
 

  Vladimír Maňka (S&D). (SK) Savo šalyje einu regioninės valdžios institucijos vadovo pareigas. Dėl ekonomikos krizės į regioninį biudžetą surinkta 25 proc. mažiau lėšų nei pernai. Todėl neturėtume stebėtis iš regionų sklindančiais pasiūlymais sumažinti ir Europos Sąjungos biudžetą.

Vis dėlto mes visi, be abejo, žinome, kad daugelio politikos sričių finansavimas yra pigesnis ir veiksmingesnis, jei neleidžiame suskaldyti mūsų jėgas ir jei finansuojame jas iš bendro Europos biudžeto, o ne iš valstybių narių biudžetų. Kaip tik šių išteklių ir ieškome. Ponios ir ponai, Lisabonos sutartis turi įtakos kelių Europos institucijų darbui. Jau derybose dėl 2010 m. biudžeto sudarymo procedūros susitarėme, kad geriausiai būtų naudoti į rezervą įrašytus asignavimus, susijusius su 5 eilutėje numatytu iš Lisabonos sutarties kylančių išlaidų finansavimu.

Aš, kaip pagrindinis kitų institucijų pranešėjas dėl Europos Sąjungos 2010 m. biudžeto, birželio 30 d. trišaliame susitikime paprašiau Tarybos pareikšti poziciją dėl biudžeto pakeitimų, susijusių su Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikiu Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Taryba iki šiol nesugebėjo priimti pozicijos dėl šio biudžeto. Dėl tokio požiūrio kyla rimtų problemų, susijusių su funkcijų, už kurias atsakingos institucijos, vykdymu. Išeitimi (deja, sprendimas atidėtas ateičiai) galėtų tapti finansinių priemonių peržiūra, nes tą patį požiūrį, kuris taikomas biudžetui, taip pat reikia taikyti ir taisomiesiems biudžetams.

 
  
MPphoto
 

  Andreas Schwab, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentas.(DE) Ponia pirmininke, pone M. Watheletai, pone Komisijos nary J. Lewandowski, šios Parlamento kadencijos metu buvau Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešėjas dėl biudžeto ir galiu jums pasakyti, kad ne visai galiu suprasti kai kurias kalbas, kurias ką tik girdėjome.

Be abejo, mes, kaip Europos Parlamento nariai, laikomės solidarumo su valstybėmis narėmis pozicijos, nes jos turi taikyti reikšmingas jų biudžetų mažinimo priemones ir tai pagrįsti. Mes, žinoma, taip pat pasirengę eiti šiuo sunkiu keliu ir paskelbti šiuos sprendimus. Vis dėlto, jei pažvelgtumėte, pvz., į naujų Europos agentūrų biudžetą, iškart pamatytumėte, kad taupyti negalima, nes, priešingai, turėsime dar ir papildomų išlaidų.

Dėl antro klausimo, susijusio su Europos statistikos duomenimis. Taryba daugelį metų bandė tam tikru mastu nustumti juos į šoną ir jų nepaisyti. Šiandien matome, kad didesni pinigai Europos statistikos sričiai būtų buvusi patikima investicija.

Aš nesakau, kad kalti vien jūs. Vis dėlto, manau, per ateinančias keletą savaičių turime surengti diskusijas, kuriose būtų aptarti atskiri dalykiniai klausimai ir nekreipiamas per didelis dėmesys į Europos lygmeniu sutaupytų lėšų procentinius punktus, nes galiausiai pagrindinis mūsų tikslas turi būti tai, kad valstybių narių ir Europos Sąjungos bendroji biudžeto politika būtų naudinga visiems Europos žmonėms. Laukiame jūsų pasiūlymų šioje srityje.

 
  
MPphoto
 

  Giovanni Collino (PPE).(IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, šis Parlamentas rengiasi balsuoti dėl pirmojo Lisabonos eros biudžeto. Šios galingos Sutartimi nustatytos priemonės įvedimas sutampa su blogiausia ekonomine padėtimi, kokią Europa yra išgyvenusi nuo 1929 metų. Turime užtikrinti, kad ši baisi ekonominė krizė netaptų dar baisesne politine krize.

Jeigu trišalis susitikimas būtų nesėkmingas, o sumos, numatytos 2011 m. biudžete, prilygtų 2010 m. biudžeto sumoms, suskirstytoms dvyliktosiomis dalimis, struktūrinių fondų paskirstymas ir veikimas taptų gana sudėtingas, o Europos išorės veiksmų tarnybai netgi kiltų pavojus likti tik projektu. Visa tai turėtų priversti mus susimąstyti.

Dėkojame pranešėjai, poniai S. Jędrzejewskai, už svarbų darbą. Esame dėkingi jau vien už jos pastangas skirti Europos Sąjungos išteklių jaunimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sritims. Vis dėlto neturime pamiršti, kaip svarbu, kad pirmiausia mes rodytume sveiko, drausmingo mūsų finansų valdymo pavyzdį, kiek įmanoma vengdami pereikvojimų ir galbūt net struktūrinės veiklos dubliavimo, t. y. dalykų, kurie mūsų piliečiams būtų nesuprantami ir kurie, be abejo, neduotų naudos ateities Europai.

 
  
MPphoto
 

  Andrew Henry William Brons (NI) . – Ponia pirmininke, pranešime sakoma, kad „ES biudžeto jokiu būdu nereikėtų suvokti kaip klausimo, kurio sprendimas užkraunamas nacionaliniams biudžetams“. Tokioms šalims kaip JK, kurios priverstos kentėti dėl išlaidų mažinimo namuose, bet koks ES biudžeto padidinimas būtų nepriimtinas, nekalbant apie pradinį siūlymą padidinti 5,9 proc. Įmokų sumažinimas arba įšaldymas būtų priimtinesnis.

Jungtinė Karalystė jau buvo priversta nuryti dvigubai kartesnę piliulę. Mums tik pereitais metais trečdaliu sumažintos grąžinamos permokos, taigi esame dar didesnė grynoji mokėtoja, negu buvome. Kaip sakyta, nors ES buvo grynoji mokėtoja, o naujosios valstybės narės – grynosios gavėjos, žinoma, jų gyventojai negali būti dėl to kaltinami. Atsižvelgiant į šį nepaneigiamą faktą, ar nebus beprotybė ir toliau žengti užsibrėžtu plėtros keliu, priimant dar skurdesnes ir, be jokios abejonės, mums dar didesnę naštą užkraunančias šalis, tokias kaip Turkija, kuri, net ir turint lakią vaizduotę, nėra Europos šalis?

 
  
MPphoto
 

  Milan Zver (PPE).(SL). Mano supratimu, biudžetas turi būti priimtas; pritariu argumentams, kad jis turi būti neišpūstas ir pagrįstas. Deja, nesuprantu, kodėl šiuo metu, po Lisabonos sutarties ratifikavimo, Taryba nedėjo didesnių pastangų suderinti biudžetą, t. y. biudžeto straipsnius, su Parlamentu.

Taip pat galiu suprasti, kad kai kurioms mūsų bendrosios politikos sritims reikia sumažinti asignavimus, bet nesuprantu, kodėl visų pirma švietimas ir judumas turi tapti apkarpymų, susijusių su vadinamąja neprivalomųjų teisės nuostatų sistema, aukomis.

Kaip žinote, programa „Erasmus“ pradėta 1987 m.; tada joje dalyvavo 3 000 studentų. Iki 2012 m. šis skaičius padidės iki 3 mln., o 2020 m., planuojama, pasikeitimo galimybe pasinaudos 15 mln. studentų.

Judumas leidžia mums stiprinti Europos dimensiją ir savo ruožtu pagerinti švietimo sistemų ir apskritai žinių kokybę.

Tai kaipgi mums pasiekti pagrindinius strategijos „Europa 2020“ tikslus, mažinant finansavimą šiose srityse?

 
  
MPphoto
 

  Janusz Lewandowski , Komisijos narys. Ponia pirmininke, trumpai atsakysiu poniai M. Andreasen, ponui L. Hartongui, ponui B. Belderiui, ponui J. Vanheckei, ponui H. Fajmonui, ponui O. Vlasákui ir ponui A. Bronsui; pastarasis pasisako prieš Parlamento poziciją dėl biudžeto ir prieš Komisijos pasiūlymą.

2011 m. biudžete 96 proc. padidinimų tenka toms sritims, kurios prisideda prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Sumokėti šias sąskaitas yra tam tikras teisinis įsipareigojimas. Be to, taip užpildoma investicijų spraga, susidaranti dėl kreditų trūkumo nacionaliniu lygmeniu, kur pirmiausia apkarpomos investicijos. Dėl to manau, kad šis kuklus išlaidų padidinimas sukuria pridėtinę vertę ir yra atsakomybės matas, atsižvelgiant į tai, kad projekte numatoma 4 mlrd. EUR mažiau negu 2005–2006 m. sutarta viršutinė riba 2011 metams.

Turėtų būti žinoma, kad 6 proc. bendro biudžeto, sudarančio 1 proc. BVP, skiriama administracinėms išlaidoms. Tai reiškia, kad 94 proc. biudžeto skiriama naudos gavėjams. Tai turėtų būti žinoma aptariant Europos biudžeto ateitį.

Kviečiu abi biudžeto institucijas per ateinančias savaites glaudžiau bendradarbiauti, nes pradedame derinimo procedūrą, ir įrodyti, kad Lisabonos sutartimi numatomas mechanizmas, leidžiantis pasiekti kompromisą.

 
  
MPphoto
 

  Melchior Wathelet , einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Ponia pirmininke, neįmanoma atsakyti į visus Tarybai pateiktus klausimus. Paprasčiausiai pakartosiu tam tikrus principus, kuriuos pateikėme svarstyti pristatydami Tarybos biudžeto projektą. Reikėtų dar kartą pareikšti, kad visi Tarybos priimti asignavimai pagrįsti 2010 m. biudžeto įgyvendinimu ir kad faktiškai buvo numatyti įvairūs visų eilučių pakeitimai teikiant taisomuosius raštus 2011 m. biudžeto vykdymo metu.

Gyvename sunkiu metu, kai biudžetų didėjimas ribotas, nes, kaip žinote, biudžeto padidinimui 2,91 proc. Taryba pritarė nedidele, labai nedidele balsų persvara. Papildomų balsų ar kitokios daugumos galimybių iš esmės nėra. Dėl to turėtume pajėgti išsaugoti galimybę visus metus toliau formuoti biudžetą pateikiant taisomuosius raštus jo vykdymo metu.

Čia dažnai buvo minima 1b išlaidų kategorija. Primenu jums, kad Taryba savo pareiškime įsipareigojo užtikrinti, kad būtų įvertinta 1b išlaidų kategorijos biudžeto įgyvendinimo eiga, todėl mes pageidaujame, kad to būtų laikomasi ir norime matyti, kaip tai bus vykdoma ir įgyvendinama.

Vis dėlto, kaip sakiau įžanginėje kalboje, diskusijos dėl 2011 m. biudžeto nebus susijusios vien tik su 2011 m. biudžetu. Taip pat bus aptariami ir kiti su biudžetu susiję dalykai. Mes ketiname surengti diskusiją dėl biudžeto peržiūros. Be abejo, diskusijų, kuriose turime visi dalyvauti, dėmesio centre bus visi biudžeto peržiūros metu iškilę klausimai, ypač dėl mūsų nuosavų išteklių. Kitas dalykas, kurį turėsime aptarti per biudžeto peržiūrą, bus, pvz., klausimas dėl lankstumo.

Tikiuosi, kad, užtikrindami tos visuotinės diskusijos surengimą, galime parodyti, jog 2011 m. biudžetas, parengtas remiantis naująja Lisabonos sutarties procedūra, bus sėkmingas, ir aš jums tik paprasčiausiai primenu, kad jeigu nepasieksime susitarimo dėl 2011 m. biudžeto, papildomų išlaidų galimybės bus dar menkesnės ir jos nesiektų net to, ką Taryba siūlo dabar. Privalome visus šiuos dalykus turėti mintyje, kad užtikrintume pirmojo 2011 m. biudžeto pagal Lisabonos sutarties procedūrą sėkmę, prie kurios būsime prisidėję visi kartu.

 
  
MPphoto
 

  Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, pranešėja. – (PL) Norėčiau pabrėžti tai, kas galėtų apibendrinti visa, kas buvo pasakyta kalbėtojų, išsamiai kalbėjusių atskirų sričių, kuriose jie specializuojasi, klausimais. Visų pirma, 2011 m. biudžeto, kurį Parlamentas patvirtins rytoj, svarstymas vyksta labai drausmingai. Pirmą kartą per daugelį metų Europos Parlamentas nesiūlo daugiau, negu buvo numatyta anksčiau, 2006 m., daugiametėje finansinėje programoje. Reikėtų pabrėžti, kad tai iš dalies išskirtinė padėtis, tai mūsų, kaip Europos Parlamento, drausmingumo ženklas. Mes suprantame ir Tarybos abejones. Norėčiau pabrėžti, kad Europos Sąjungos biudžetas nėra toks pat kaip nacionaliniai biudžetai. Tai į investicijas orientuotas biudžetas ir kovos su krize priemonė. Verta pasinaudoti jo teikiamomis galimybėmis. Be to, kaip pagrindinė pranešėja, be abejo, norėčiau pažymėti, kad tikiuosi, jog bendromis pastangomis mums pavyks veiksmingai priimti 2011 m. biudžetą, ir priimsime jį taip, kad galėsime nuo sausio mėn. pradžios įgyvendinti Europos Sąjungos politiką vadovaudamiesi 2006 m. priimtais sprendimais ir atsižvelgdami į tai, dėl ko mes taip stengėmės visus šiuos metus.

Taryba turėtų atkreipti dėmesį į tuos dalykus, kurie buvo papildomai pabrėžti mums svarstant biudžetą. Abejotina, ar mums reikėtų prisiimti naujų funkcijų ar užsibrėžti tikslus, jei nesame pasirengę prisiimti naujų finansinių įsipareigojimų. Kalbant apie Tarybą, kreipiuosi į čia dalyvaujantį jos pirmininką, kad Taryba atsižvelgtų į Europos Parlamento gerą valią, parodytą per biudžeto svarstymą. Tikiuosi, kad pirmininkaujant Belgijai Taryba susilauks didesnės paramos pradinei Europos Komisijos idėjai dėl 2011 m. biudžeto ir jos pasiūlymams. Tai, ką mes čia kalbame, ir tai, ką siūlo Europos Parlamentas, yra ne iš piršto laužta, o ankstesnių mūsų darbų rezultatas. Manau, kad Taryba tokia skeptiška dėl to, jog jos svarstymas vyko taikant rašytinę procedūrą, nes daug lengviau nusiteikti neigiamai skaitant, negu gyvai diskutuojant. Tikiuosi atviro ir tiesaus dialogo, kuris leis mums patvirtinti deramą ir išmintingą 2011 m. biudžetą.

 
  
MPphoto
 

  Helga Trüpel , pranešėja. – (DE). Pone pirmininke, pone M. Watheletai, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti visiems, dalyvavusiems šiose diskusijose. Taip pat norėčiau dar kartą padėkoti kolegoms iš Biudžeto komiteto už jų pasiryžimą siekti kompromiso, kuris padėjo Parlamentui ir kitoms institucijoms labai atsakingai nustatyti pusiausvyrą tarp mūsų naujų finansinių poreikių, atsiradusių dėl Lisabonos sutartimi priskirtų naujų kompetencijos sričių, ir tikslingo savęs suvaržymo. Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad, mano nuomone, buvo teisinga išreikšti norą nuodugniai patikrinti mūsų išlaidas, bet, žinoma, turėtume visiškai pasitikėdami savimi pasakyti, ko mums reikia naujiems poreikiams patenkinti, ir kovoti už tai, kad būtų skirtas ir reikiamas finansavimas. Prašyčiau leisti man pasiųsti ir politinę žinią. Po balsavimo, kuris vyks rytoj, pradėsime trijų savaičių trukmės konsultacijas su Taryba, per kurias, tikiuosi, susitarsime.

Žinoma, tai pirmas kartas, kai įsigaliojus Lisabonos sutarčiai taikome šią naują procedūrą, bet manau, kad mes visi, net ir tikrai prieš Europą nusistačiusios frakcijos ir skeptikai, nepaisant visos kritikos, taip pat konkrečios kryptingos kritikos, turime sau dar kartą pasakyti, kad Europos Sąjunga daro mus stipresnius. Kiekvienas iš mūsų ir visos valstybės narės laimi dėl to, kad turime Europos Sąjungą, ypač turint mintyje pokyčius, susijusius su globaliniais iššūkiais. Visiems aišku, kad atsižvelgiant į padėtį pasaulyje kiekviena valstybė narė likusi viena būtų silpnesnė. Tai turi būti mūsų bendras išeities taškas, ir dėl to teisinga ieškoti naujų išteklių Europos Sąjungoje ir kartu labai rūpestingai apgalvoti, kokie mūsų finansiniai poreikiai, kaip galėtume padaryti mūsų biudžetą tvaresnį, socialesnį ir labiau orientuotą į ateitį.

Tikiuosi, kad mes, kaip Parlamentas, vadovaudamiesi tokiu požiūriu, susitarsime su Taryba ir kad dėl to laimės ir Europos piliečiai.

 
  
MPphoto
 

  László Surján , pranešėjas. – (HU) Norėčiau visiems, kurie prisiėmė šį darbą, įteikti po bananą. Visų pirma mūsų pagrindinėms pranešėjoms, 2011 m. biudžeto projekto autorėms, bet taip pat mielai duočiau bananą ir Tarybai, vildamasis, kad ji ne tik su pasitenkinimu ir džiaugsmu jį valgytų, bet ir atitinkamai nusiteiktų siekti kompromiso, kad pagaliau galėtume įveikti su bananais susijusią problemą. Janusz Lewandowski taip pat nusipelno didelio, gražaus banano už 2011 m. biudžetą, kuris daug artimesnis Parlamento mąstymui. Matyt, neatsitiktinai praleidome penkerius metus kartu. Ačiū jums, pone Komisijos nary! Kalbėtojai, kurie labai aiškiai išdėstė Parlamento poziciją, taip pat nusipelno mūsų dėkingumo. Tai nebuvo visiškai vieninga pozicija, bet ja laikomasi tos pačios pagrindinės krypties. Norėtume geresnio ir veiksmingesnio biudžeto, todėl neturime gaišti kelių mėnesių ar pusmečių diskutuodami, ar galime sau leisti skirti 75 mln. EUR kompensacijoms bananus auginančioms šalims.

Manau, kad mūsų diskusijų esmė ta, jog, mūsų nuomone, kaip pasakyta 2010 m. biudžete, Europos biudžetas yra krizės valdymo priemonė ir jokiu būdu ne krizės priežastis. Šiuo klausimu visi turime sutarti ir aš prašau Tarybos atkreipti dėmesį, kad tai yra ir pasižadėjimas. Tai reiškia, kad Parlamentas ketina bendradarbiauti su Komisija skatinant valstybes nares našiau dirbti. Toks darbas iš tikrųjų turėtų būti nukreiptas į tikslų siekimą, gamybos ir darbo vietų skaičiaus didinimą. Tokiu atveju turės būti išlaikytas atitinkamas Europos Sąjungos biudžeto lygis. Ačiū už dėmesį. Valgykite į sveikatą savo bananus!

 
  
MPphoto
 

  Göran Färm (S&D) . – Ponia pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį į problemą dėl laiko kalboms paskyrimo šioje diskusijoje. Ponia E. Herczog nurodė, kad Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui laiko išvis nebuvo skirta. Taip įvyko dėl to, kad jie pateikė savo pasiūlymus dėl biudžeto kitokia forma, o ne pateikdami oficialią nuomonę. Nesuprantama, kodėl komitetą reikėtų bausti už tai, kad jis pasirinko veiksmingesnę darbo formą, užuot pateikęs oficialią nuomonę.

Taip pat buvo tam tikros sumaišties dėl dviejų diskusijos dalių – diskusijos dėl šio 2011 m. biudžeto ir būsimos biudžeto peržiūros. Kaip galbūt pastebėjote, iš penkių paskutinių šios diskusijos kalbėtojų keturi priklauso S&D frakcijai. Būsimoje diskusijoje kalbės tik vienas S&D frakcijos narys, bet, manau, daugybė PPE frakcijos kalbėtojų. Taigi buvo tam tikros painiavos tarp sekretoriato, pirmininko ir frakcijų. Nežinau, kas padarė klaidų – galbūt mes – bet turime tai įsidėmėti ateičiai, kad laikas kalboms būtų skirstomas tinkamiau.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. - Ačiū jums už pastabas. Dėjome visas pastangas siekdami patikrinti Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto poziciją, bet oficialios nuomonės pateikta nebuvo, tačiau į jūsų pastabą, žinoma, bus atsižvelgta. Kalbant apie kalboms skiriamą laiką, jį suderinti ir paskirstyti neabejotinai yra frakcijų reikalas.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas įvyks trečiadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Cătălin Sorin Ivan (S&D) , raštu. – (RO) 2011 m. biudžeto priėmimo procedūra prasidėjo Komisijos pasiūlymu, kuris nuvylė. Vis dėlto pranešėja, ponia S. Jędrzejewska, mums pažadėjo, kad bus ambicinga ir kovos už biudžetą, kuriuo bus ginami Parlamento politikos, ypač nukreiptos į jaunimą, prioritetai.

Dabar Taryba pristatė savo poziciją, kurioje nematyti jokių ambicijų arba, tiksliau sakant, išdėstytas jos populistinis požiūris, kurioje, viena vertus, pateikiami plataus užmojo strateginiai planai, pvz., strategija „Europa 2020“, o, kita vertus, atsisakoma skirti pakankamai lėšų, kad šią strategiją būtų įmanoma įgyvendinti.

Vis dėlto šiandien svarstome Parlamento poziciją. Ir matome, kad joje taip pat nepateikiama plataus užmojo 2011 m. biudžeto vizija. Žinoma, dabar nuosmukis. Tačiau toks vidutiniškas projektas nepadės jo įveikti; kad padėtis iš tikrųjų pasikeistų, reikia vaizduotės, politinės drąsos ir lėšų.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE). Europos Sąjungos veiklos efektyvumas visiškai priklauso nuo biudžeto. Palaikau pasiūlymus dėl 2011 m. biudžeto, nes juose atsižvelgta į svarbias politikos sritis ir į individualias nuomones. Turi būti aišku, kad skiriant mažesnius finansinius išteklius ES ateityje negalės įvykdyti savo plataus užmojo uždavinių. Kaip ūkininkų atstovė, visiškai nesutinku, kad pinigai būtų paimami iš žemės ūkio srities. Grąžintos lėšos turi būti panaudotos planavimo tikrumo mūsų ūkininkams užtikrinimui, o ne nukreiptos į kitas politikos sritis. Šiuo metu planuojama žemės ūkiui skirtus finansinius išteklius panaudoti ITER branduoliniam mokslinių tyrimų projektui. Šis pavyzdys rodo, kad didelių mokslinių tyrimų projektų finansavimas priklauso nuo grąžinamų lėšų kitose srityse, o tas sumas sunku iš anksto numatyti. Neturėtų būti taip, kad nebūtų parengti ilgalaikiai ir kruopščiai apgalvoti mokslinių tyrimų Europoje finansavimo planai. Žemės ūkio politikos srityje taip pat svarstoma ir planuojama atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, ir tokį apibrėžtumą turime suteikti ir žemės ūkio įmonėms. Ūkiams, kurie yra silpniausia grandis maisto tiekimo grandinėje, toks apibrėžtumas reikalingas, kad jie galėtų kurti planus, kaip išsilaikyti. Siekiant sustiprinti ES žemės ūkio konkurencingumą būtinas tikslinis tam skiriamų finansinių išteklių naudojimas. Investicijos į žemės ūkio mokslinius tyrimus ir ekologiškas technologijas yra investicijos į ateitį ir jos sukurs naujų darbo vietų

 
  
MPphoto
 
 

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. – (FR) Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa, pradėta 2009 m. mokslo metų pradžioje, yra ypatinga Europos iniciatyva, taigi turi būti pabrėžti jos teigiami ir tiesioginiai rezultatai mūsų piliečiams.

Papildomas šios programos finansavimas yra veiksmingas būdas investuoti į jaunųjų europiečių sveikatą. Iš esmės vaikų nutukimas Europoje kelia nerimą. Nepaisant padidėjusių išlaidų pragyvenimui, vaisiai turėtų išlikti nuolat vartojamas vaikų mitybos produktas visoje Europos Sąjungoje. Vaikų vartojamų produktų maistinės vertės gerinimas taip pat apsaugotų nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir diabeto.

ES vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa yra Europos, kuri artima savo piliečiams ir domisi kasdieniais iššūkiais, su kuriais susiduria jos piliečiai, pavyzdys, ir aš linkiu tai programai ilgo gyvavimo.

 

13. Biudžeto peržiū