Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2010 m. spalio 20 d. - Strasbūras

14. Pagalba Pakistanui ir galimos pasekmės Europos pramonės sektoriui (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – Komisijos pareiškimas dėl pagalbos Pakistanui ir galimų pasekmių Europos pramonės sektoriui.

  Karel De Gucht, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, Europai labai neramu dėl niokojančių potvynių Pakistane, padariusių daug žalos visos šalies bendruomenėms ir atėmusių pragyvenimo šaltinius.

Tokio masto katastrofos Pakistane dar nebuvo. Išlaidos humanitarinėms reikmėms didžiulės jau ir taip silpnai šalies ekonomikai. Šios sunkios krizės aplinkybėmis būtina nedelsiant ir iš esmės reaguoti, be kita ko, atsižvelgiant į Pakistano vystymosi ir to regiono saugumo ir stabilumo svarbą.

Europos Taryba rugsėjo 16 d. pareikalavo priimti išsamų trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių priemonių paketą, skirtą Pakistanui atsigauti ir toliau vystytis. Pirmoji ES reakcija į potvynius buvo staigi ir dosni. Mūsų bendras, t. y. valstybių narių ir Europos Komisijos, indėlis suteikiant humanitarinę pagalbą šiuo metu yra daugiau kaip 320 mln. EUR grynaisiais pinigais ir natūra. Vien tai sudaro daugiau kaip 60 proc. pradinės pasaulio valstybių pagalbos, kurią JT paprašė suteikti Pakistanui.

Europos Taryba pripažino, kad, šalia pirmosios skubios ir reikšmingos humanitarinės pagalbos bei paramos vystymuisi, ekonomikai atgaivinti ir toliau plėtoti labai svarbios plataus užmojo prekybos priemonės. Todėl prekyba yra tarp ilgalaikių priemonių, skirtų krizei įveikti. Tuo tikslu Komisija spalio 7 d. priėmė pasiūlymą vienašališkai sustabdyti importo muitų taikymą daugeliui svarbių iš Pakistano eksportuojamų prekių. Šis pasiūlymas dabar pateiktas valstybėms narėms ir Europos Parlamentui.

Komisija siūlo liberalizuoti prekybą 75 iš Pakistano importuojamais produktais (75 muitų tarifų pozicijos), kurie sudaro 27 proc. dabartinio Pakistano importo į ES ir kurių vertė beveik 900 mln. EUR. Tada Pakistano importas į ES padidėtų apie 100 mln. EUR.

Šia priemone siekiama paremti vidutinės trukmės Pakistano atstatymo planus. Todėl minėtoms specialioms lengvatoms bus taikomas ribotas laikas – Komisija siūlo trejus metus. Atsižvelgiant į Pakistano pramonės ir eksporto krepšelio pobūdį (daugiau kaip 60 proc. jo sudaro tekstilė), mūsų siūlomas liberalizavimas daugiausia bus susijęs su tekstilės gaminiais. Įtraukti ir kiti pramonės produktai, pvz., etanolis.

Jei Parlamentas ir Taryba veiks skubiai, tikimės, kad ši priemonė bus įdiegta 2011 m. sausio 1 d. Tuo pačiu metu kartu su kitais Pasaulio prekybos organizacijos nariais dedame pastangas būtinajam leidimui gauti, t. y. PPO leidimui (taikyti muitų tarifų lengvatas), kuris turi būti suteiktas prieš įsigaliojant minėtai priemonei.

Prekybos lengvatos turėtų būti ekonomiškai reikšmingos Pakistanui, kartu turi būti atsižvelgta į Europos Sąjungos pramonės specifiškumą. Todėl rengdami šį pasiūlymą pasistengėme atsižvelgti į ES pramonei jautrius produktus, ypač tekstilės gaminius. Mūsų atlikta analizė parodė, kad poveikis ES gamybai gali būti vidutinis.

Galimas ES importo iš Pakistano padidėjimas (100 mln. EUR) sudarys ne daugiau kaip 0,5 proc., palyginti su liberalizuotų prekių gamybos dydžiu, faktiškai 24 mlrd. EUR. Europos Parlamento parama įgyvendinant šį pasiūlymą būtų puikus ES solidarumo pavyzdys iškilus precedento neturintiems poreikiams.

Prekyba gali būti svarbi ilgalaikio ekonominio sprendimo dėl Pakistano dalis. Mūsų terminai trumpi. Galite pasikliauti manimi ir mano darbuotojais; mes paaiškinsime savo požiūrį ir sumažinsime jūsų užsitęsusį nerimą.

  Nuno Melo, PPE frakcijos vardu. – (PT) Ponia pirmininke, turiu pasakyti, kad gerai suvokiu Pakistano padėtį, bet kartu norėčiau pareikšti, jog šis sprendimas turės tragiškų padarinių Europai, ypač kai kurioms šalims, kurios jau dabar susidūrė su dideliais sunkumais, pvz., Portugalija, Ispanija ir Graikija.

Tekstilės ir drabužių pramonė sudaro 11 proc. viso Portugalijos eksporto ir 22 proc. gamybos pramonės; net 80 proc. kai kurių produktų gaminami Portugalijoje. Galbūt Europos Komisijai šie 80 proc., pasklidę po 27 valstybes nares, nėra daug, bet Portugalijai tai didžiulė dalis.

Europa negali reikalauti, kad būtų taikomos ypač nuostolingos, nors ir suprantamos priemonės, skirtos kontroliuoti viešąjį auditą ir kovoti su deficitu, o kartu priimti sprendimus, kurie pakenktų tų pačių šalių gamybos centrams ir jų galimybėms kurti gerovę ir darbo vietas.

Be to, turiu pasakyti, kad šis sprendimas – tai nesuvokiamas išpuolis prieš įprastas rinkos taisykles. Nepritariu jokiai rinkos protekcionizmo formai, bet griežtai reikalauju, kad sveikos ir sąžiningos rinkos taisyklės būtų ginamos.

Prašom suprasti, kad šie sprendimai sudarys galimybę patekti į Europos rinką Pakistane pagamintiems produktams, kurių gamybos sąnaudos mažesnės už mūsų įmonių sąnaudas tik todėl, kad juos gaminant nereikalaujama taikyti tokių pačių sąlygų; nuolankiausiai atsiprašau, bet tai vadinu nesąžininga konkurencija. Ji nesąžininga dėl to, kad Pakistano įmonės nepatiria socialinių išlaidų, susijusių su darbuotojais, nepatiria aplinkosaugos išlaidų, joms nelabai rūpi kovoti su ten naudojamu vaikų darbu, ir joms netaikomi panašūs apribojimai, susiję su pirminių medžiagų naudojimu žmonių sveikatos sumetimais.

Netgi norėčiau paklausti, kaip toks radikalus sprendimas įmanomas, prieš tai nepateikus ataskaitos, kurioje būtų tiksliai nurodytas jo neigiamas poveikis įvairioms valstybėms narėms?

Vis dėlto išdrįsčiau šią akimirką nurodyti kai kuriuos padarinius: tai būtų Europos Sąjungos, ypač Portugalijos, įmonių uždarymas ar bankrutavimas, darbo vietų sumažėjimas. Būtų gerai, kad visa tai suvoktumėte, nes ateis laikas, kai kam nors reikės už tai atsakyti.

Pagaliau, jeigu mes galime daryti prielaidą (o kai kas tikrai manys), kad šis pasiūlymas neišvengiamas, prašau bent jau šiek tiek apgalvoti kai kuriuos dalykus, kurie dar nesvarstomi, pvz., tarifinės kvotos nustatymą etanoliui, o ne tekstilės gaminiams. Nuo įsipareigojimų turėtų būti atleidžiama vieniems metams, nes pagalba laikina. Patikėkite manimi, nė viena Europos įmonė neišsilaikys trejus metus tiesiogiai konkuruodama su Pakistano įmonėmis.

Ponia pirmininke, baigdamas noriu pasakyti, jog reikia priimti nuostatą dėl pirminių medžiagų, kad Pakistanas netrukdytų Europos įmonėms įsigyti šių medžiagų, siekdamas pats turėti naudos iš šios produkcijos.

  David Martin, S&D frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, suprantu, ką nori pasakyti N. Melo, bet negaliu su juo sutikti. Pritariu Komisijos pasiūlymui sustabdyti importo muitus pagrindinėms į Europos Sąjungą iš Pakistano importuojamoms prekėms.

Pirma, mes sutariame, kad Pakistanas, kurio tautos istorija nebuvo lengva nuo pat jo susikūrimo, šiuo metu gyvena savo sunkiausią laikotarpį. Pasienyje vyksta karas su teroristais, iki šiol šaliai kainavęs, kaip manoma, 40 mlrd. USD. Visi labai gerai žinome apie potvynius, kurių bendras poveikis blogesnis nei 2004 m. cunamio Azijoje ir anksčiau šiais metais Haitį ištikusių potvynių. Tai didelis smūgis bet kuriai šaliai.

Pritariu Komisijos pasiūlymui suteikti Pakistanui galimybę pasinaudoti prekyba, siekiant susidoroti su kai kuriais sunkumais. Tai protingas pasiūlymas. Pirma, kaip sakė Komisijos narys, 75 muitų tarifų pozicijos, kurios apie 100 mln. EUR per metus padidintų Pakistano prekybą, didelės žalos ES investicijoms neturėtų. Tai nepadarys pastebimos žalos nė vienai Europos Sąjungos pramonės šakai ir (o tai taip pat svarbu, gal netgi labiau svarbu) nepakenks besivystančioms šalims, kurios yra to paties lygio kaip ir Pakistanas, nes nė viena muitų tarifų pozicija nesusijusi su produktais, įtrauktais į Dohos plėtros darbotvarkės (angl. DDA) panaikintų lengvatų sąrašą. Tai labai teigiama.

Antras protingas Komisijos pasiūlymo aspektas – tai, kad jis apibrėžtas tam tikru laikotarpiu ir juo nesiekiama vienašališkai pakeisti rezoliucijos dėl bendrosios lengvatinių muitų tarifų sistemos (BLS). Pritariu tam, nes Pakistanas skatinamas pradėti nuo dabar iki 2014 m. laikytis socialinių ir žmogaus teisių standartų, kad 2014 m. atitiktų BLS + reikalavimus. Taigi ekstremaliosios padėties atveju Pakistanui suteikiama reikalinga pagalba, bet nesuteikiama carte blanche Pakistano vyriausybei. Rezoliucijoje sakoma: „jūs privalote patys padaryti tvarką savo šalyje, jei norite toliau gauti visas šias privilegijas“.

Tai tikras Europos dosnumo išbandymas; tikiuosi, kad Parlamentas su tuo sutiks.

  Niccolò Rinaldi, ALDE frakcijos vardu. – (IT) Ponia pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, mūsų šios dienos diskusijose susiduria du esminiai principai. Viena vertus, privalu solidarizuotis su šalimi, kurią ištiko gaivalinės nelaimės, parklupdžiusios jos visuomenę, ir taip jau turinčią struktūrinių problemų. Antra vertus, būtina turėti subalansuotą prekybos politiką. Europos Komisijai pasiūlius pristabdyti muitų taikymą Pakistanui, Europos Sąjunga teisingai vengia vien tik humanitarinės pagalbos politikos, leisdama Pakistanui sustiprinti savo ekonomiką, taigi ir visuomenę.

Tai, kad visos įtrauktos 74 muitų tarifų pozicijos susijusios su tekstilės ir drabužių sektoriumi, beveik neišvengiama šaliai, kuri tik šio sektoriaus produktus ir gali eksportuoti. Mes, liberalai demokratai, žinoma, labiau norėtume, kad būtų taikoma ši priemonė nei humanitarinė pagalba, kuri negali padėti šaliai iš tikrųjų atsigauti. Tačiau, kaip visai neseniai pasakė N. Melo, neturime būti naivūs, taigi prašome Komisijos svarbiausia nepadaryti šios klaidos.

Komisijos narys gerai žino apie kritišką padėtį, kurioje atsidūrė kai kurie tekstilės rajonai, pvz., Pratas. Prato atvejis ypatingas. Nacionalinės institucijos padėties jame nekontroliuoja, paplitę nelegalūs veiksmai, Europos tekstilės sektoriaus krizė dar pablogina šią padėtį.

Kadangi manome, jog už mūsų teisėtą žmogiškąjį solidarumą su Pakistanu negali mokėti vien tik Europos tekstilės sektorius, reikalaujame trijų dalykų: 1) sukurti reguliavimo priemones, kurios padėtų išvengti bet kokios galimos trianguliacijos su kitomis šalimis, kurios gali turėti naudos iš Pakistanui suteikiamų muitų lengvatų; 2) nepasunkinti krizės Europos tekstilės sektoriuje ir įgyvendinti priemones, kurios galėtų padėti, pvz., mažinti elektros kainas; ir 3) nesukurti precedento kitoms šalims, kurias ištinka gaivalinės nelaimės. Taip dirbant, manau, pagalba Pakistanui bus bendra ir ilgalaikė – to ir reikia šiai šaliai.

  Jacek Włosowicz, ECR frakcijos vardu. – (PL) Šį vakarą susitikome aptarti Komisijos pasiūlymą padėti Pakistanui įveikti potvynio padarinius. Turėtume atsižvelgti į tai, kad apie 14 mln. žmonių Pakistane nukentėjo nuo potvynio, kurio mastas tikrai biblinis. Sunku įsivaizduoti šio potvynio griaunamąjį poveikį pačiam Pakistanui, bet visas pasaulis netrukus pajus jo rezultatus. Kodėl? Medvilnė, dar vadinama baltuoju auksu, kurios vienas iš pagrindinių gamintojų yra Pakistanas, šiais metais augo prastai, negana to, jos dar daug sunaikinta šioje šalyje. Drabužių gamintojai ir pasaulyje geriausių šios rūšies prekių gamintojai jau numato, kad padidės medvilnės produktų kainos. Medvilnė yra žaliava, su kuria nuolat susiduriame ir iš kurios gaminami drabužiai, banknotai, kavos filtrai, palapinės ir žvejybos tinklai, ji naudojama knygoms įrišti ir daugeliui kitų kasdien vartojamų produktų gaminti. Yra dar daugybė medvilnės naudojimo paskirčių. Išgyvename krizę, ir numatomas kasdienio vartojimo prekių kainų didėjimas. Tai labai didina problemos mastą.

  Miguel Portas, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Viena vertus, turime didžiuosius Europos importuotojus, kurie gauna naudos iš į Europą įvežamų Pakistano produktų. Antra vertus, yra mažų Pakistano tekstilės fabrikų, kurių gaivalinė nelaimė nepalietė, nes jie nėra toje teritorijoje, tad Komisijos pasiūlymas jiems atneš labai didelę naudą.

Tokia tikrovė. Laimi ne nesveikieji, perkeltieji, vaikai ar pagyvenę asmenys, kurių namai sugriauti, – laimi pasiturintys verslininkai. Esmė ta, kad nelaime pasinaudojama: ekstremalūs klimato reiškiniai naudingi didžiojo verslo interesams.

Komisijos pasiūlymas visiškai netoleruotinas.

  William (The Earl of) Dartmouth, EFD frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, anksčiau aš dažnai ir aštriai kritikuodavau Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką D. Cameroną. Tačiau premjeras D. Cameron buvo visiškai teisus, prašydamas suteikti Pakistanui prekybos lengvatas. Dabar žodį „prašyti“ tariu šiek tiek atsargiai. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas būtent turėjo paprašyti.

Nuo tada, kai įstojo į ES, Jungtinė Karalystė, penktoji pagal ekonomikos apimtį pasaulio valstybė, negali savarankiškai nusistatyti prekybos politikos, netgi prekybos su Britanijos Tautų sandraugos šalimis. Tačiau JK nacionaliniams interesams vis dėlto būtų palankiau, jei Pakistanui niekada nebūtų suteiktos prekybos lengvatos. Aš retai sutinku su D. Martinu, bet šiuo klausimu jam pritariu. Pakistanas nėra tik besivystanti šalis, turinti 170 mln. gyventojų ir strateginę sieną su Afganistanu, – tai ir apie 30 branduolinių kovinių galvučių turinti šalis.

Pakistano valstybės žlugimas saugumo požiūriu turėtų triuškinančių padarinių visam išsivysčiusiam pasauliui. Prekybos lengvatos Pakistanui, ko gero, gali padėti tai sustabdyti.

  Daniel Caspary (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, manau, visi turėtume dar kartą prisiminti, kokia dramatiška Pakistano padėtis buvo prieš kelias savaites, o daugelyje vietų ir šiandien tokia yra. Ištisi regionai, didesni už kai kurias mūsų valstybes nares, apsemti. Dešimtims, faktiškai šimtams tūkstančių, žmonių trūksta būtiniausių dalykų. Sugriauta infrastruktūra: keliai, ligoninės, universitetai, vaikų darželiai, mokyklos, įmonės. Daugelis žmonių neteko pragyvenimo šaltinio. Nemanau, kad galime bent įsivaizduoti, kaip tai atrodo. Visi sutinkame, kad turime padėti. Tačiau šią problemą vokiečiai išreikštų žodžiais: „nuprausk mane, bet kad nesušlapčiau“. Ką noriu tuo pasakyti? Na, tiesioginei finansinei pagalbai reikalingi pinigai, kuriuos, žinoma, reikia iš kažkur paimti į biudžetą. Komisija dabar siūlo netiesioginę pagalbą, t. y. palengvinti prekybą, tačiau susirūpinę tie, kuriems tai turės poveikio. Todėl šiandien ir diskutuojame šia tema.

Komisija nepasiūlė taikyti bendrąją lengvatų sistemą. Manau, kad tai gerai. Iš esmės manau, kad dabartinis sprendimas tai padaryti įtraukiant PPO, pasirinkus šį kelią ir iš tikrųjų stengiantis padėti žmonėms, kad jie padėtų patys sau, yra išmintingas. Tačiau dar daug neatsakytų klausimų, pvz., koks bus tikrasis poveikis Europos Sąjungos pramonės įmonėms? Komisijos dokumento, t. y. pasiūlymo dėl reglamento, aiškinamajame memorandume, pačioje jo pradžioje, konstatuojama, kad grynasis importas į ES galėtų padidėti 100 mln. EUR per metus. Ar tai iš tikrųjų svarbi, ilgalaikė pagalba Pakistanui? Ar ji tikrai padės išjudinti dideles sumas, tas, apie kurias čia kalbame? Antra vertus, dėl šio pasiūlymo mūsų biudžetas neteks 80 mln. EUR muitų tarifų pajamų. Ar šis santykis taip pat padidės? Ar apsimoka prarasti 80 mln. EUR netekus pajamų iš muitų tam, kad gautum 100 mln. EUR padidėjus importui? Ar šie skaičiai tikslūs? Norėčiau gauti informacijos apie visa tai tiesiai iš Komisijos.

Esu tvirtai įsitikinęs, kad turime padėti Pakistanui. Be to, esu pasirengęs Europos Sąjungos piliečiams ir savo rinkėjams paaiškinti, kad turime ką nors daryti ir kad kas nors turi sumokėti už tą kitiems skiriamą pagalbą. Vis dėlto tvirtai tikiu, kad jūs, Komisijos nary, turėtumėte pasinaudoti proga įtikinti šį vakarą ir per kitas dienas bei savaites 736 Europos Parlamento narius, jog jūsų priemonės yra tos, kurių reikia imtis, kad jos protingos. Be to, pirmiausia turėtumėte pasinaudoti galimybe ir nurodyti tokių šalių kaip Portugalijos, Italijos, Ispanijos ir apskritai Europos Sąjungos šalių, kurioms minėtos priemonės gali turėti poveikį, įmonių darbuotojams patiems ieškoti išeities ir perspektyvų. Mano nuomone, būtent tai reikia daryti, norint užsitikrinti, kad po kelių savaičių ar mėnesių Parlamente dauguma palaikytų jūsų pasiūlymą. Manau, kad dar daug turi nuveikti tie, kurių darbas – įtikinti žmones ir teikti informaciją.

  Gianluca Susta (S&D). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad turime skirti daugiau dėmesio krizei, apėmusiai Europos Sąjungą, jos valstybes nares ir visą pasaulį. Kai krizė taip smogė užimtumui ir augimui, man kelia abejonių tikslingumas įkvėpti kai kurias Europos valstybes, o pirmiausia Europos Sąjungą tarptautiniams santykiams. Šiandien aptariamas Komisijos pasiūlymas sukels rimtų sunkumų kai kuriems pramonės sektoriams, ypač tekstilės, ir, esant tokiai padėčiai, turime paklausti savęs, ar tai protinga?

Kai kurie žmonės baiminasi, kad šie sprendimai kilo iš didelio Europos noro būti pasaulio lydere. Žinome, kad iš tikrųjų taip nėra ir kad nieko bendra su tuo neturi pastangos mažinti įtampą (įskaitant susijusią su terorizmu) politinių ir institucinių sistemų viduje arba su jomis susijusią. Tiesa ta, kad netgi minėtas potvynis neturi nieko bendra su šiuo pasiūlymu, nes pagrindinės Pakistano tekstilės pramonės įmonės nėra susitelkusios regionuose, kuriuos ištiko ši nelaimė.

Tikroji priežastis ta, kad dar kartą mėginama sudaryti sunkumų sektoriui, siekiant finansuoti Europos ekonomiką ir, tiksliau sakant, palaikyti plataus masto mažmeninę prekybą, o ne kai kurių Europos šalių gamybos pramonės interesus. Tai didelė klaida augimo, darbo ir užimtumo požiūriu sunkios ekonomikos krizės aplinkybėmis ir kai iškilusi tikro ES augimo pasaulio rinkose būtinybė, turint omenyje jos eksportą ir gebėjimą diegti naujoves ir gerinti kokybę.

  Sajjad Karim (ECR). – Ponia pirmininke, visų pirma leiskite padėkoti Komisijos nariui ir kolegoms D. Martinui bei D. Caspary’ui už labai naudingas pastabas. Aš pats nuvykau į Pakistaną, kad savo akimis pamatyčiau, koks yra potvynio padarytų nuostolių mastas. Tai didžiausia gaivalinė nelaimė per visą Pakistano istoriją. Nieko panašaus nebūčiau galėjęs įsivaizduoti ar tikėtis išvysti.

Kai rugsėjo 22 d. susitikau su Pakistano ministru pirmininku, jis, žinoma, įvertino ligšiolinę ES reakciją; jo nuomone, tai drąsus poelgis, drąsus tuo požiūriu, kaip jį apibūdino Komisijos narys K. De Gucht. Turime visiškai neabejoti tuo, kad ir toliau bus elgiamasi tinkamai. Komisija dabar iškėlė teisėkūros pasiūlymą, kuriame numatyta iki nulio sumažinti eksporto muitų tarifą 75 pozicijoms (prekių kategorijoms), sudarančioms 27 proc. Pakistano eksporto į ES; Pakistano eksportas dėl to padidėtų maždaug 100 mln. EUR per metus. Taip dabar praktiškai patikrintas ES patikimumas.

Turime užtikrinti, kad ES lyderių pasiektą politinį susitarimą paversime veiksmu, kuris šiuo Pakistanui sunkiu laikotarpiu bus gelbėjimosi lynas tos šalies ekonomikai. Šiaip ar taip mes esame didžiausias prekybos partneris. Jaučiu Parlamento kolegų nerimą, tačiau mes elgiamės teisingai, reaguodami sąžiningai, bet ir ambicingai. Prekybos lengvata, kuri turi būti suteikta Pakistanui, yra patikima ES pastanga, kuri duos Pakistanui prasmingos naudos, kartu bus atsižvelgta į mūsų pačių ir į kitų PPO narių, ypač mažiausiai išsivysčiusių valstybių, pramonės specifiškumą.

Manau, kad patekdami šį pasiūlymą esame ambicingi, drąsūs, o svarbiausia – sąžiningi ir patys sau, ir Pakistano žmonėms.

  Joe Higgins (GUE/NGL). – Ponia pirmininke, 20 mln. žmonių, nukentėjusių nuo pražūtingo potvynio Pakistane, reikalinga skubi ir reali parama; ji ypač reikalinga vaikams, kurių 100 000 liko be pastogės, o dėl maisto stokos gresia pavojus jų gyvybei.

Milijonai smulkiųjų ir bežemių ūkininkų šiuo metu priklauso nuo žemės savininkų malonės ir negali gaminti produkcijos įperkama kaina. Nemokamas sėklų, ekologinių trąšų ir kitų priemonių paskirstymas galėtų padėti greičiau atkurti maisto tiekimą, bet žemvaldžių sistemos panaikinimas Pakistane ir žemės išdalijimas jos neturintiesiems žmonėms yra pagrindinė tvaraus maisto tiekimo sąlyga.

Airijos valstiečiai dėl to aršiai kovojo dar prieš 140 metų. Muitų tarifų mažinimas turi būti naudingas darbininkams ir vargšams, o ne žemės savininkams, korumpuotiems valstybės pareigūnams ar pramonininkams. Tai Pakistano smulkieji ūkininkai turėtų gauti naudos iš teisingų kainų, mokamų pasaulio rinkoje už jų žemės ūkio produktus, o ne beširdžiai prekių rinkos spekuliantai.

  Cristiana Muscardini (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, mums visiems kelia rūpestį Pakistaną nuniokoję potvyniai ir jo padariniai ekonomikai, bet neramu ir dėl Europos Komisijos pasiūlymo, net jei jis ir buvo iškeltas valstybių ir vyriausybių vadovų iniciatyva.

Komisijos pasiūlytame reglamente daugiausia dėmesio skiriama muitų sustabdymui tekstilės ir odos gaminių sektoriuose, kurių prekės sudaro 60 proc. Pakistano eksporto, o jų apyvarta – atitinkamai 200 mln. EUR (tekstilės) ir 510 mln. EUR (odos pramonės); abiejų rūšių pramonės įmonės išsidėsčiusios regionuose, kuriems potvyniai akivaizdaus poveikio nepadarė.

Mums pasirodė, kad turėjo būti pasirinkta tokia pagalbos priemonė, kuri nedarytų žalos Europos ekonomikos struktūriniams sektoriams. Muitų sustabdymas turės rimtų padarinių Europos tekstilės ir odos pramonės šakoms; per trejus metus, kuriuos planuojama taikyti šį reglamentą, gali būti prarasta tūkstančiai darbo vietų. Šios priemonės bus integruotos į bendrąją lengvatų sistemą ir ją apsunkins – 2013 m. ji bus taikoma ir Pakistanui.

Komisijos nary, žinome, kad išskirtinės ir vienašališkos priemonės priimamos norint padėti didelei, neturtingai šaliai, kuri dėl ją ištikusios nelaimės atsidūrė sunkioje padėtyje, kurią dar labiau sunkina ekonomikos krizė ir negalėjimas prisitaikyti prie Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių. Dabartinės taisyklės iš tikrųjų labiau palankios jau išsivysčiusioms šalims, pvz., Kinijai ir Indijai, nei neturtingesnėms. Tačiau išskirtinės priemonės, palankios vienai šaliai, neturėtų sukelti krizės kitose valstybėse.

Todėl Komisijos pasiūlymą reikia nemažai taisyti: įvairinti apimamus sektorius, įskaitant Pakistano gamybą ir eksportą, pripažinti kitokį požiūrį į žmogaus teises ir kovą su terorizmu. Pakistanui būtina padėti, bet tik aiškiai susitariant, be kita ko, ir dėl politinės padėties regione.

  Josefa Andrés Barea (S&D). – (ES) Ponia pirmininke, Komisijos nary, šių metų liepos ir rugpjūčio mėn. potvyniai Pakistane nusinešė 1 800 gyvybių ir pakenkė 20 mln. žmonių, iš kurių 12,5 mln. reikalinga humanitarinė pagalba.

Europos Sąjunga suteikė, kaip jūs sakėte, 320 mln. EUR humanitarinę pagalbą, Ispanijos indėlis – 11 mln. EUR. Tai, apie ką dabar kalbame, nėra prekybos susitarimas, tai parama strateginiam Pakistano vystymuisi.

Komisija, Tarybos įgaliota, trejiems metams liberalizavo 70 produktų. Nekyla abejonių, kad Pakistano eksportas įvairioms ES valstybėms turės skirtingą poveikį, kuris priklausys nuo konkrečių kiekvienos valstybės charakteristikų. Pakistanas gali eksportuoti etanolį, tekstilės gaminius ir odos dirbinius.

Komisija nemano galinti keisti produktų, kurie kertasi su kitose šalyse gaminamais tekstilės gaminiais, sąrašus. Ispanija gamina 16 proc. visų tekstilės sektoriaus produktų. Valensijos bendruomenė gamina 18 proc. Ispanijos tekstilės gaminių ir užima 17 proc. darbo vietų. Valensijos tekstilės sektoriaus rinka yra Europa, konkrečiai šios šalys: Prancūzija, Italija ir Vokietija. Todėl eksportuojant tekstilės gaminius iš Pakistano sumažės jų rinka ir Europoje, ir Ispanijoje.

Jūs minėjote, kad atliktas strateginis tyrimas, bet ar įvertinti Pakistano gamybos pajėgumai? Ar apsvarstyta galimybė sutrumpinti tekstilės gaminių sąrašą? Ar bus kasmet atliekamas šio susitarimo poveikio vertinimas?

  Christofer Fjellner (PPE). – (SV) Ponia pirmininke, Komisijos nary, norėčiau pasakyti, kad muitų ir prekybos kliūčių panaikinimas, kaip žingsnis numatant pagalbą Pakistanui dėl jį ištikusios nelaimės, labai sveikintinas. Turbūt pirmą kartą šiame Parlamente pasakysiu, kad man padarė įspūdį skubūs Komisijos ir Tarybos veiksmai bei pasiryžimas spręsti šį klausimą.

Žinoma, tai pinigų reikalaujantis atvejis. Tačiau kokia prasmė teikti paramą ar pinigus, išskyrus savo sąžinės nuraminimą, jei tuo pačiu metu muitais ir prekybos kliūtimis neleidžiame žmonėms savo pastangomis atsigauti.

Tai, ką darome dabar, o būtent visapusiškai ir greitai naikiname muitus ir prekybos kliūtis visoms 75 skirtingų muitų tarifų prekėms, kurios sudaro 27 proc. Pakistano eksporto, yra puikus atsakas į šią šalį ištikusią nelaimę. Tačiau Parlamentas dabar tampa atsakingas. Esame atsakingi už greitą reagavimą. Kitais žodžiais tariant, šis laikas neturi priklausyti nuo politinio proceso trukmės. Pinigų ir pagalbos Pakistanui reikia dabar, o ne po metų. Turime parodyti, kad tai suprantame.

Kartu esu priblokštas matydamas pasipriešinimą. Gavau Europos tekstilės gamintojų peticiją, kurioje jie reiškia protestą bijodami, kad Pakistanas į Europą eksportuos daugiau, o jie to nenori.

Tačiau ar ne čia esmė? Ar tai nesusiję su noru suteikti jiems galimybę prekiauti su mumis ir taip išbristi iš skurdo? Ar tai būtų problema, jei Europos vartotojai galėtų šiek tiek pigiau nusipirkti tekstilės gaminių?

Apie laisvą prekybą ir solidarumą dažnai gražiai kalbama, kol nereikia priimti sprendimo dėl jų. Parodykime čia ir dabar, kad šios vertybės mums svarbiausios tada, kai jų labiausiai reikia. Turbūt nėra geresnės progos stoti už laisvą prekybą ir solidarumą kaip palaikant šį pasiūlymą.

  Lara Comi (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, šia trumpa kalba norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad nesutinku, jog Pakistanui kokiems trejiems metams būtų laikinai sustabdyti muitai 74 muitų tarifų pozicijoms, kurių beveik visos apima tekstilės ir drabužių sektoriaus prekes.

Man neramu dėl neigiamų padarinių Europos, ypač Italijos, pramonei, dėl darbo vietų Europoje praradimo sektoriuje, kuris jau ir taip skaudžiai nukentėjo dėl ekonomikos krizės. Ypač turiu omenyje mažąsias ir vidutines šio sektoriaus įmones, kurioms stengiamės kaip nors padėti ir kurioms būtų padaryta daug žalos.

Be to, tai, kad Pakistanas šių metų pradžioje nustatė 15 proc. muitą savo medvilnės pluošto eksportui, siekdamas trukdyti tiekti žaliavas, nėra nereikšmingas dalykas. Akivaizdu, kad to tikslas – išsaugoti žaliavas, siekiant už jų eksportą gauti patrauklesnį keitimo kursą. Puikiai suprantu, kad rimtų sunkumų turinčiai šaliai reikia padėti, ypač po tokių nelaimių. Tačiau Europos pagalba, tikiuosi, bus panaudota keliams tiesti ir infrastruktūrai kurti naudojant vietos darbo jėgą.

  Jörg Leichtfried (S&D). – (DE) Ponia pirmininke, Komisijos nary, nelengva objektyviai diskutuoti, kai kalbama apie 100 000 pastogę praradusių vaikų, milijonus gatvėse atsidūrusių ūkininkų ir kitus visiškai nuskurdusius žmones. Manau, Europos Sąjunga elgiasi teisingai greitai reaguodama ir suteikdama skubią pagalbą. Tačiau kai kalbama apie jūsų pasiūlytas priemones, pirmiausia man kyla klausimas, ar pagalbą teikiame tiems, kuriems jos reikia? Norėčiau išsamiau tai paaiškinti, nes visai pagrįstai galima sakyti, kad, turint omenyje tekstilės pramonę, pagalba bus naudinga Pakistanui apskritai, bet nesu tikras, ar ji pasieks reikiamus žmones.

Antra, dar norėčiau pasakyti, kad, jeigu ši pagalba padės žmonėms patiems sau padėti, matyt, reikia jums atsižvelgti į tai, kokį grįžtamąjį poveikį tai turės Europai. Vis dėlto manau, kad padėtis ten kraštutinė, kad turime suteikti pagalbą, tikiuosi, kad ji pasieks tuos žmones, kuriems tikrai reikia padėti.

  Jean Lambert (Verts/ALE). – Ponia pirmininke, noriu tik atsakyti į kai kurias pareikštas pastabas.

Ką šiuo metu stengiasi daryti Pakistanas? Jis bando pats išeiti iš tos sunkios padėties, kurioje atsidūrė potvyniams nuniokojus šalį. Jei fabrikai būtų tuose potvynio nusiaubtuose regionuose, jie neįstengtų gaminti, todėl nėra ko stebėtis, kad tie fabrikai kitur.

Tiesioginė pagalba, kuri galėtų būti skirta, labai maža, palyginti su tikrosiomis reikmėmis. Paskirstyti iš papildomo eksporto gautas pajamas yra svarbu (infrastruktūrai, energijos tiekimui, mokykloms, keliams ir kt.), bet demokratiškai išrinkta Pakistano vyriausybė prisiima ir atsakomybę: už efektyvumą, pajamas, mokesčių įplaukas ir kt.

Dar buvo kalbėta apie didesnės įvairovės poreikį. Jei Pakistanas turėtų įvairesnių pramonės sektorių, neteiktume tiek daug dėmesio tekstilei. Prašau Parlamento narių suteikti tai valstybei šią galimybę, kad ji galėtų padėti sau išsikapstyti iš šios nelaimės.

  João Ferreira (GUE/NGL). – (PT) Ponia pirmininke, Komisijos nary, Pakistano tragedija įpareigoja Europą parodyti solidarumą, bet tai negali būti dingstis statyti į pavojų daugelio valstybių narių, pvz., Portugalijos, tekstilės pramonę. Yra ir kitų, sąžiningesnių, būdų solidarumui pareikšti: veiksmingesnė pagalba, skirta nuniokotoms vietovėms atkurti ir vietos žmonių gyvenimo sąlygoms pagerinti.

Prekybos lengvatos, kaip dažnai sakau, nėra ilgalaikė priemonė. Ji visų pirma naudinga didiesiems Europos importuotojams, nes tenkina jų ilgai puoselėtas pretenzijas. Tačiau ji kenkia tekstilės pramonei ir nuo jos labiausiai priklausomoms šalims bei regionams, ypač gilios krizės ir didelio nedarbo sąlygomis.

Nors tai, kad Komisijos pasiūlytos priemonės negali jokiomis aplinkybėmis būti pretekstas tolesniems atleidimams iš darbo, negalime ignoruoti objektyvių sunkumų, kuriuos lems šios priemonės. Reikalingos priemonės Europos tekstilės sektoriui apginti ir su juo susijusioms darbo vietoms išsaugoti.

Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų siūlymu Europos Sąjungos 2010 m. biudžete numatyta biudžeto pozicija (išlaidų kategorija), skirta sukurti Europos programą tekstilės ir avalynės sektoriui. Kur ši programa, Komisijos nary? Kokios jos pagrindinės sudedamosios dalys? Palieku jus su šiais klausimais.

  Claudio Morganti (EFD). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad tai, jog Europos Sąjunga, užuot saugodama darbo vietas, rizikuoja jas prarasti, nes, prisidengdama gerų ketinimų kupina retorika apie humanitarinę pagalbą, slepia galimas savo veiksmų pasekmes. Galimas muitų Pakistano aprangos produktams sumažinimas kitus trejus metus gresia tuo, kad gamybos sektorius gali būtų įstumtas į dar didesnę krizę nei dabartinė, o visoje Europoje gali būti prarasta 120 000 darbo vietų, vien tik Italijoje 40 000.

Pakistanui būtina padėti, bet mes negalime priimti humanitarinių priemonių, kai mano šalis Italija ir kitos valstybės narės jau jaučia tekstilės gaminių klastočių, ypač iš Azijos valstybių, pirmiausia Kinijos, poveikį. Komisija neturi dalyti labdaros pirmiausia Italijos, kurios tekstilė sudaro 30 proc. visos Europos tekstilės sektoriaus, sąskaita. Manau, kad kartu su Pakistanu ir mūsų mažosioms ir vidutinėms įmonėms privalu padėti išvengti krizės, įvedant muitus ir kvotas Azijos produktams. Esu iš Prato, ir man, kaip ir mano bičiuliams pratiečiams, jau pakanka panašių priemonių.

  Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Ponia pirmininke, kalbėdamas apie apdirbamąją pramonę norėčiau Parlamentui priminti, kad Pakistanas yra ketvirtasis pagal dydį pasaulio medvilnės gamintojas, kurio produkcija sudaro 9 proc. pasaulio produkcijos, kai Europos Sąjunga gamina ne daugiau kaip 5,5 proc. Todėl akivaizdu, kad tai rimtas reikalas. Mes, žinoma, nenorime būti proteguojami, nes tai kenkia sveikai konkurencijai; mes, priešingai, norime laisvos ir atviros tarptautinės prekybos. Tačiau, antra vertus, Parlamento nariai taip pat iškėlė šį klausimą. N. Melo iš Portugalijos, šalies, kurios ekonomika trapi, pasakė labai vaizdingai. Nariai kalbėjo apie Italiją. Aš pridėčiau Graikiją; jūs visi žinote, su kokiomis problemomis ji susiduria. Aišku, kad turime paremti Pakistaną, bet ir turėtume jį stebėti, o Komisijos norėčiau paklausti, ar turime mechanizmų, užtikrinančių, kad Pakistanui suteikta pagalba bus nukreipta teisinga linkme, o ne panaudota kitiems tikslams ar tam tikroms pramonėms šakoms, tuo darant žalą Europos įmonėms ir Europos darbuotojams?

  Seán Kelly (PPE). – Ponia pirmininke, nesakau, kad gerai suprantu šios padėties vingrybes, bet pripažįstu Pakistano strateginę svarbą. Dėl to pritariu S. Karimo nuomonei, kad kiekvienas suinteresuotas, jog šiame labai nepastoviame regione būtų stabilus režimas.

Dar turiu pasakyti, kad Europos Sąjunga, įkurta remiantis taikos ir piliečių gerovės principais, turėtų būti taikos ir gerovės kitoms pasaulio dalims nešėja, taigi aš palaikau šį vakarą čia minimus pasiūlymus, tik norėčiau, kad Komisija išsamiai atsakytų į J. Higginso ir kitų kairiųjų klausimus.

Ar jie gali užtikrinti, kad pagalba, kurią jiems suteiktume, atiteks tiems, kurie jos nusipelno, o ne stambiesiems prekeiviams ir žemių savininkams? Šis klausimas šį vakarą svarbiausias.

  Elisabeth Köstinger (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, potvynio sukelta nelaimė Pakistane turi neįsivaizduojamo lygio pasekmes žmonėms. Manau, kad Europos Sąjungos pareiga užtikrinti, kad pagalba Pakistaną pasiektų greitai. Priemonės, suplanuotos per ilgą laiką ekonomikai pagyvinti ir užimtumui padidinti, yra svarbus ES indėlis padedant valstybei, kuriai suduotas stiprus smūgis, išsikapstyti iš krizės. Tačiau ar paprastas muitų tarifų sumažinimas turės pageidaujamą poveikį. Turime išsiaiškinti, ar lengvatos Pakistanui nepateks netiesioginiais kanalais į trečiąsias šalis, taigi ar jos turės pageidaujamą poveikį. Ir kaip dėl tekstilės pramonės, pirmiausia turiu omenyje bioetanolį.

Mano konkretus klausimas Komisijai būtų toks: ar muitų tarifų kvotos nustatymas etanoliui tikrai laikomas ilgalaike ir veiksminga priemone, padėsiančia Pakistano žmonėms? Ar galima įvertinti, ar gaminant etanolį laikomasi importui į ES taikomų būtinųjų biokuro tvarumo kriterijų?

(Pranešėjas sutiko atsakyti į klausimą, pateiktą pagal „mėlynosios kortelės“ procedūrą, nustatytą Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalyje.)

  William (The Earl of) Dartmouth (EFD). – Ponia pirmininke, aš tik noriu pasakyti pranešėjui, kad šį kartą kalbame ne apie pagalbą, o tik aptariame prekybos lengvatas. Jos suteiktų Pakistanui galimybę pačiam išspręsti savo problemas, savo pastangomis ir savo valia. Ar pranešėjas tai suvokia?

  Elisabeth Köstinger (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, manau, kad šiandien aptariame svarbiausią dalyką. Norint užtikrinti tvarią pagalbą, reikia gerai apgalvoti priemones. Visada svarbiausia tai, koks bus galutinis Europos išlaidų ir naudos santykis.

  Sergio Paolo Francesco Silvestris (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, Pakistanui būtinai reikia padėti įveikti potvynio padarinius. Tačiau šiandien turime savęs paklausti, kokios pagalbos šiai šaliai labiausiai reikia ir ką geriausio Europos Sąjunga gali pasiūlyti. Turime veikti ne tik skubiai, bet ir veiksmingai.

Iš tikrųjų Europos Komisijos pasiūlymo veiksmingumas man kelia didelį nerimą. Mano nuomone, šis pasiūlymas turi spragų: kišimasis visų pirma į tekstilės ir odos sektorius gali būti nepakankamai veiksmingas, nes ši pagalba gali sukelti naują įtampą – skurdą Europoje, gali būti padaryta dar didesnė žala Europos tekstilės sektoriui, kuris ir taip jau nusmukęs.

Dar turime apsvarstyti tai, kad suteikdami palankias sąlygas gamintojų eksportui iš tikrųjų padedame toms Pakistano vietovėms, kurios nebuvo užtvindytos, o mūsų pagalba turėtų pasitarnauti konkurencingumui, plėtrai, katastrofos nuniokotų šalies regionų gamybai atgaivinti. Atsižvelgdamas į visas šias priežastis manau, kad panaikinti muitus yra visiškai netinkamas kelias, ir mes jam nepritariame.

  Karel De Gucht, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, visų pirma norėčiau pateikti tikslius skaičius. Kalbame apie 900 mln. EUR prekybos apimtį. Rezultatas bus 100 mln. EUR daugiau Pakistano eksporto Europos rinkoje, bet bendras balansas Europos Sąjungai bus tik 50 mln. EUR, nes dėl palankesnės Pakistano eksporto padėties Europos rinkoje atsiras tam tikras skaičius prekybos nukreipimo atvejų, tai reiškia, kad kiti importuotojai praras kai kurias galimybes Europos rinkose. Taigi bendras rezultatas bus apie 50 mln. EUR kasmet.

Taip sakau, nes per šias diskusijas išgirdau, kad bus prarasta 120 000 darbo vietų. Dabar visų mūsų mobiliuosiuose telefonuose yra skaičiuotuvai; jei Europa dėl papildomo 50 mln. EUR vertės importo savo rinkoje turi prarasti 120 000 darbo vietų, tai tikrai rimta problema Europos tekstilės pramonei, kad ir kas atsitiktų Pakistanui. Tiesiog nerimta kelti tokį argumentą.

Tai buvo pirmoji mano pastaba. Dabar antroji. Mes tinkamai atsižvelgėme į Europos tekstilės pramonės specifiškumą ir į tą sunkią padėtį, į kurią ji gali patekti. Lovos skalbiniai neįeina į mūsų siūlomas muitų tarifų pozicijas, kaip ir drabužiai bei namų ūkio skalbiniai – trys Europos specifiškiausių produktų pozicijos.

O daugelis pusiau užbaigtų produktų įtraukti. Jei jie pusiau užbaigti, vadinasi, iki galo bus užbaigti Europoje, ir todėl tuos produktus užbaigusioms įmonėms importas iš esmės būtų pigesnis. Taigi tai mums neturės tiesioginio poveikio. Sakyčiau, netgi priešingai. Mes tikrai atidžiai nagrinėjome, koks pasiūlymas būtų geras Pakistanui ir perdaug nepakenktų Europos pramonei, kai mes taip pat nelengvai kapstomės iš ekonomikos krizės.

Buvo pateikta pastaba ir dėl medvilnės eksporto. Pasaulinė medvilnės rinka maža, Pakistanas tikrai yra vienas iš pagrindinių medvilnės gamintojų. Noriu pasakyti, kad jei jau turime šį susitarimą, jeigu jau matome, kad rezultatas bus, turėtume reikalauti, kad Pakistanas užtikrintų, jog mūsų tekstilės pramonei medvilnės bus tiekiama pakankamai, kad pramonė galėtų pagaminti tai, ko reikia rinkai. Kadangi medvilnės ar bent jau kai kurių rūšių medvilnės pasaulio rinkoje trūksta, jums kiltų klausimas, kodėl neimportuojame tų rūšių iš Afrikos. Nagi todėl, kad jie negamina tokios medvilnės, kokios mums reikia, o pereiti prie kitos rūšies medvilnės gamybos nėra lengva; taigi turėsime atkreipti dėmesį į šią problemą.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad, atsižvelgiant į padėtį Pakistane, mums abiem reikia didesnės pagalbos ir platesnės apimties prekybos. Europos Sąjunga jau skyrė 320 mln. EUR, kurie sudaro 60 proc. Jungtinių Tautų prašytos sumos. Ir toliau didinsime pagalbą.

Prekyba nėra pagalba, kaip buvo pasakyta šiame posėdyje. Prekyba – tai galimybių Pakistano ekonomikai suteikimas, kad šalis galėtų gaminti, eksportuoti, sukurti darbo vietų tiems žmonėms, kuriems jų reikia. Manau, kad jei suteiktume Pakistanui daugiau prekybos galimybių – tai būtų pagrindinė ekonomikos atgaivinimo priemonė. Bet teikiant pagalbą neįmanoma vadovauti tiems, kurie bus, sakykime, pagalbos gavėjai. Daug lengviau vadovauti prekybos procesui, bet žinome ir tai, kad, kol prekyba susiduria su savais trūkumais, ekonomikos neatkursime suteikdami pagalbą.

Manau, kad reikalingi abu dalykai: pagalba ir prekyba, todėl ir svarstome abi galimybes. Kaip jau sakiau šiame posėdyje, turėtume kalbėti apie regionus, kurie iš tikrųjų buvo smarkiai nuniokoti. Kalbėjo nemažai Parlamento narių iš Italijos, ir aš suprantu, užtvindyta Pakistano teritorija yra maždaug Italijos dydžio. Štai apie ką kalbame; taigi manau, kad turime jiems padėti, bet ir turime nepamiršti, kad tai labai specifinis regionas, labai svarbus geostrateginiu požiūriu. Jis labai svarbus mums ir mūsų saugumui. Šio regiono nestabilumas keltų pavojų Europai, taigi turėtume padaryti visa, kas įmanoma, kad tai, kas Pakistane vyksta, neatsilieptų regiono stabilumui.

Taigi toks yra visas mūsų priemonių rinkinys. Vedame politines diskusijas su Pakistanu, neseniai buvo surengtas aukščiausiojo lygio susitikimas, panašias diskusijas tęsime ir toliau. Ten buvo nuvykę keli ES pareigūnai, tarp jų Komisijos narė K. Georgieva, kuri tarėsi dėl humanitarinės pagalbos. Turime didelį pagalbos priemonių paketą ir ekonominį požiūrį „daugiau prekybos“. Manau ir tikiuosi, kad tai tikrai turės didelę reikšmę Pakistanui. Esu įsitikinęs, kad padėdami Pakistanui kažkiek padedame ir sau.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.