Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2010 m. spalio 21 d. - Strasbūras

11.3. Šiaurės Kaukazas, ypač Olego Orlovo atvejis

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – diskusija dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl Šiaurės Kaukazo, ypač Olego Orlovo atvejo⁽¹⁾.

  Heidi Hautala, autorė. − Pone pirmininke, norėčiau pasakyti, kad ši rezoliucija dėl padėties Šiaurės Kaukaze, ir ypač dėl Olego Orlovo atvejo, yra viena vertingiausių šio Parlamento per ilgą laiką patvirtintų rezoliucijų.

Šiaurės Kaukazą apėmusi tragedija per pastaruosius metus tik pagilėjo, plačiai paplitę žmogaus teisių pažeidimai vis dar daro įtaką kasdieniam bendruomenių gyvenimui Čečėnijoje, Osetijoje, Dagestane, Šiaurės Osetijoje ir Kabardoje-Balkarijoje.

Smurtas tikrai nesibaigė. Vien tik praėjusį antradienį per Čečėnijos parlamento pastato puolimą Grozne žuvo ne mažiau nei šeši žmonės. Buvo sužeista ne mažiau nei 17 žmonių, kurių dauguma civiliai. Rugsėjo 9 d. 17 žmonių žuvo ir daug buvo sužeista per bombardavimą Vladikaukaze, Šiaurės Osetijos sostinėje.

Taip pat neatsiskaityta už praeities tragedijas. Beslano tragedijos aukų šeimos vis dar nežino, kas tiksliai atsitiko jų vaikams ir artimiesiems, kaip jie mirė ar kur jų kūnai.

Minėtos bendruomenės dėl pasikartojančio baisaus smurto ir nebaudžiamumo baigia išprotėti ir yra neveiksnios, o nesugebėjus išspręsti susidariusios padėties smurtas persikėlė už Šiaurės Kaukazo respublikų sienų.

Maskvėnai patyrė terorizmo traumą, o Čečėnijos pabėgėliai Europoje baiminasi persekiojimo, netgi žudymų. Žmonės dingsta netgi sostinėje Maskvoje ar Sankt Peterburge – taip buvo praėjusiais metais.

Taigi ateina riba, ties kuria visa tai turi baigtis. Baudžiamųjų kaltinimų pateikimas 2009 m. Sacharovo premijos laureatui O. Orlovui galėtų būti paskutinis lašas, po kurio Europa galiausiai aiškiai pasakytų, kad taurė perpildyta.

ES turėtų siekti bendradarbiauti su Europos Taryba dėl puikaus Dicko Marty pranešimo dėl teisinių teisių gynimo būdų dėl žmogaus teisių pažeidimų Šiaurės Kaukaze.

  Marietje Schaake, autorė. − Pone pirmininke, šiandien Pirmininkas J. Buzek paskelbė šių metų Sacharovo premijos laureatą. Ši premija simbolizuoja minties laisvę, pagrindinę Europos laisvę ir teisę, kurią savo piliečių vardu remiame visame pasaulyje.

Kalbėdamas apie Nobelio taikos premijos apdovanojimą, Pirmininkas J. Buzek tvirtai pareikalavo, kad Kinija paleistų Liu Xiao Bo, ir pasakė: „laisvė nėra grėsmė, tačiau grėsmių laisvei gali būti daug“. Tai tinka ir žmonėms, kurie gina žmogaus teises Šiaurės Kaukaze.

Praėjusių metų Sacharovo premijos laureatai, organizacijos „Memorial“ nariai Oleg Orlov, Sergėj Kovalev ir Liudmila Aleksejeva, negalėjo atsiimti apdovanojimo asmeniškai, nes grasinama jų laisvei. ES labai daug investuoja į ES ir Rusijos santykius ir kartu dirbame Europos Taryboje ir ESBO.

Taigi Rusija įsipareigojo saugoti ir skatinti žmogaus teises ir teisinę valstybę, tačiau esame labai toli nuo tokios padėties. Vyrauja žurnalistų ir pilietinės visuomenės aktyvistų bauginimas, sistemingai be žinios dingsta žmogaus teisių gynėjai, nėra žodžio laisvės, įskaitant internetą. Tai, kad nėra teisinės valstybės, lemia, kad Europos Žmogaus Teisių Teisme nagrinėjama 20 000 bylų iš Rusijos Federacijos.

Rusija turi teisę kovoti su terorizmu Šiaurės Kaukaze, tačiau jei nebus laikomasi teisinės valstybės principų, tai padarys priešingą poveikį stabilumui. Tiesą pasakius, nėra jokių pasiteisinimų, kuriais remdamasi Rusija galėtų nesilaikyti savo pačios įsipareigojimo dėl žmogaus teisių.

Tikimės ir sieksime, kad organizacijos „Memorial“ atstovai galėtų laisvai atvykti į šį Parlamentą, ir tai simbolizuotų laisves ir teises, kurias Šiaurės Kaukaze turi visi piliečiai.

  Mitro Repo, autorius. − (FI) Pone pirmininke, man labai didelį susirūpinimą kelia vis didesnė baimė, supanti žmogaus teisių gynėjus Rusijoje. Privalome paremti Olegą Orlovą, kuriam praėjusiais metais skyrėme Sacharovo premiją. Jo nusikaltimas – kalbėjimas apie žmogaus teises Rusijoje.

Pagrindinių teisių pažeidimų pasitaiko ir ES, tačiau Rusijos įvykiai yra visai kas kita. Privalome kovoti su visų rūšių terorizmu ir radikaliuoju ekstremizmu, naudodami visas mūsų turimas teisines priemones ir išnaudodami pilietinės visuomenės siūlomus teisių gynimo būdus. Nebėra jokio reikalo priespaudai Šiaurės Kaukaze: ten reikia dialogo. Reikia sustabdyti nusikaltimus ir labiau gerbti teisę ir žmogaus teises.

Teisingumas visuomet vykdomas objektyviai ir subjektyviai. Šiaurės Kaukazo atveju tai reiškia, kad turėtų būti nuteisti nusikaltėliai ir atsižvelgta į nusikaltimų aukų poveikį. Šio pareiškimo patvirtinimas yra aiškus ir nuoseklus paramos O. Orlovui ir visiems kitiems, kovojantiems už žmogaus teises, parodymas. Diskutuodami dėl naujų ES ir Rusijos santykių, privalome šią bylą turėti omenyje. Rusija privalo gerbti žmogaus teises, kad galėtų imtis tikro vaidmens Europoje ir pritarti Europos moralei: Europa yra žmonių pusėje, o ne prieš juos.

  Ryszard Czarnecki, autorius. – (PL) Komunistiniais laikais, kai Lenkijoje judėjimas „Solidarumas“ kovojo už žmogaus teises ir demokratiją, buvo labai populiarus šūkis: „Be Solidarumo nebus laisvės“. Atsižvelgiant į Šiaurės Kaukazo ir kitose Rusijos dalyse matytus įvykius, galima teigti, kad be teisinės valstybės nebus stabilumo.

Labai svarbu apie šiuos du reiškinius kalbėti kartu. Negalime kalbėti apie ekonominius ir politinius santykius su Rusija, ignoruodami žmogaus teises toje šalyje. Tiesą pasakius, tai yra susisiekiančiųjų indų sistema, o ne dvi atskiros temos. Vadovaudamiesi elementariu sąžiningumu turime ne tik kalbėti apie santykių gerinimą su Rusija, – su ta didžia šalimi, – bet ir reikalauti, kad Maskva laikytųsi žmogaus teisių, įskaitant Sacharovo premiją gavusių asmenų atvejį. Tai atviras smūgis į veidą Europos Parlamentui ir Europos Sąjungai.

  Marie-Christine Vergiat, autorė. − (FR) Pone pirmininke, norėčiau pasinaudoti šia proga ir paprašyti, kad visi kartu pagalvotume, kokiam tikslui tarnauja Sacharovo premija.

Pirmiausia norėčiau padėkoti savo kolegoms, ypač H. Hautalai, už tai, kad jie sureagavo į mano prašymą dėl O. Orlovo padėties. Tiesą pasakius, O. Orlov yra vienas trijų asociacijos „Memorial“ vadovų, kuriems pernai įteikėme Sacharovo premiją.

Įteikdami šią premiją, apdovanojome asmenų, kurie vis dar drįsta smerkti padėtį Čečėnijoje, ryžtą. Tai buvo simboliškas veiksmas, nes premija buvo įteikta praėjus keliems mėnesiams po Natalijos Estemirovos nužudymo, kurį griežtai smerkė O. Orlov. Žinojome, kad Čečėnijos prezidentas kelia bylą prieš O. Orlovą dėl jo neapykantos, kad prezidentas jam rengia kaltinimus. 2010 m. sausio mėn. O. Orlov ir asociacija „Memorial“ buvo pripažinti kaltais, o mes tylėjome. Liepos 6 d. jis buvo vėl apkaltintas ir dabar jam gresia treji metai kalėjimo.

Įteikdami Sacharovo premiją siekiame pabrėžti už demokratiją ir žmogaus teises kovojančių vyrų ir moterų darbą ir įteikdami jiems premiją imame tuos žmones saugoti.

Tačiau ką padarėme O. Orlovo ir visų žmogaus teisių gynėjų Rusijoje ir Čečėnijoje labui? Kokiu būdu plėtojome ES dialogą, kad pagaliau būtų užtikrintas žmogaus teisių laikymasis Šiaurės Kaukaze. Ar galime, nieko nesakydami, toleruoti faktą, kad praėjus daugiau nei vieniems metams nuo N. Estemirovos nužudymo nebuvo imtasi jokių teisinių veiksmų? Ar galime toleruoti žmogaus teisių gynėjų grobimus, blogą elgesį su jais ir dingimus be jokios teismų reakcijos?

Beveik norėčiau paklausti, kokiam tikslui tarnaujame, jei viena mėnesinė sesija po kitos vis smerkiame žmogaus teisių pažeidimus ir netrukdome Komisijai plėtoti jos, manytina, konstruktyvių dialogų ir mums pasakoti apie padarytą pažangą, aplenkiant žmogaus teisių ir teisingumo sritis? Kada nutrauksime šių pagrindinių vertybių atsižadėjimą, kurį lemia tam tikrų valstybių narių ekonominiai ir politiniai interesai? Galime, ponios ir ponai, veikti rimčiau, jei mūsų posėdžiai nebūtų nustumiami į ketvirtadienio popietės pabaigą ir jei šioje diskusijoje dalyvautų šiek tiek daugiau mūsų.

  Bernd Posselt, autorius. – (DE) Pone pirmininke, Šiaurės Kaukazas buvo carinės kolonijinės politikos ir Stalino režimo genocido auka. Tačiau, deja, po Sovietų Sąjungos žlugimo Šiaurės Kaukazas dalyvavo dviejuose žiauriuose karuose, kurie tapo mažų etninių grupių, pvz., čečėnų, genocidu. Šiandien tai vis dar yra regionas, kuriame vyraujant blogiems periferiniams režimams, pvz., R. Kadyrovo režimui, vykdomi baisūs žmogaus teisių pažeidimai. Smerkiame visų rūšių terorizmą abiejose pusėse, tačiau šis režimas neturi nieko bendra su demokratija ir teisine valstybe.

Norint išspręsti šią padėtį, mums reikia taikyti trišakį metodą, apimantį glaudų Europos Tarybos, kartu su Europos Žmogaus Teisių Teismu, Europos Parlamento, Europos Sąjungos varomosios jėgos, ir regiono žmogaus teisių organizacijų, kurios dabar stengiasi apsaugoti regioną nuo Rusijos galybės, bendradarbiavimą. Žmogaus teisių organizacijai „Memorial“ tenka pagrindinis vaidmuo šiuo požiūriu. Todėl raginame ne tik nedelsiant palikti Olegą Orlovą ramybėje, bet ir suteikti jam paramą už jo pagirtiną darbą žmogaus teisių srityje. Esame tai skolingi jam, jo kolegoms kovotojams, Šiaurės Kaukazo žmonėms ir mūsų nužudytai draugei Natalijai Estemirovai, kurią daugelis iš mūsų pažinojome asmeniškai ir kurios nužudymas galiausiai turi būti ištirtas. Esame jai įsipareigoję užtikrinti, kad Šiaurės Kaukaze veiktų žmogaus teisės ir teisinė valstybė.

  Jarosław Leszek Wałęsa, PPE frakcijos vardu. – (PL) Neseniai Oleg Orlov pasakė, kad didžiausia Šiaurės Kaukazo problema yra tai, kad valdantieji nepripažįsta didžiausios problemos, t. y. žmogaus teisių. Dėl žmogaus teisių pažeidimų destabilizuojama padėtis Šiaurės Kaukaze, tęsiasi konfliktas, mažėja jo išsprendimo galimybės ir, tiesą pasakius, formuojama parama pogrindinei teroristinei veiklai.

Turi būti remiamos žmogaus teisių organizacijos, pvz., organizacija „Memorial“, nes jos būtinos stabilios ir laisvos visuomenės kūrimuisi, be to, jų reikia tikram ir ilgalaikiam stabilumui. Todėl reikia remti tokias organizacijas ir būtina pasmerkti nedovanotinus poelgius, matomus Šiaurės Kaukaze, garsiai kalbėti apie vis augantį be žinios dingusių žmonių skaičių ir atminti šalies viduje perkeltų asmenų kančias.

  Alexander Mirsky S&D frakcijos vardu. – (LV) Ačiū, pone pirmininke. Visapusiškai pritariu rezoliucijos daliai, kurioje nagrinėjamas poreikis stebėti žmogaus teisių padėtį Šiaurės Kaukaze. Gerai žinau Kaukazo padėtį, nes ne kartą ten lankiausi. Taip pat norėčiau pažymėti, kad „žmogaus teisių gynėjo“ titulas nesuteikia O. Orlovui teisės kaltinti Čečėnijos Respublikos prezidento žmogžudyste. Jei O. Orlov mano, kad Sacharovo premija suteikia teisę į neapgalvotus pareiškimus, jis klysta. Europos Parlamentas neturi veikti kaip O. Orlovo advokatas. Tegu O. Orlov įrodo savo tiesą teisme. Jei ne Rusijos, tai Europos Teisme. Neturime teisės šiame ginče palaikyti kurios nors pusės. Turime suteikti galimybę teismams dirbti savo darbą. Tačiau norėčiau O. Orlovui duoti patarimą – pagalvokite prieš kalbėdamas. Šmeižtas yra nusikaltimas. Ačiū.

  Adam Bielan, ECR frakcijos vardu. – (PL) Paradoksas, kad tą pačią dieną, kai paskelbėme savo sprendimą dėl 2010 m. Sacharovo premijos laureato, kalbame apie vieno iš praėjusių metų premijos laureatų persekiojimą. Kaip žinote, praėjusiais metais Oleg Orlov kartu su savo kitais organizacijos „Memorial“ nariais buvo apdovanotas premija už jo nekompromisinę ir drąsią kovą už teisybę, apie Rusijos nusikaltimus, padarytus Čečėnijos Respublikoje.

Šiandien kalbame apie besitęsiantį persekiojimą O. Orlovo atžvilgiu, nes jis drąsiai reikalauja pateikti visas Natalijos Estemirovos, kuri buvo organizacijos „Memorial“ vadovė Čečėnijoje, nužudymo aplinkybes. Reikėtų atminti, kad „prezidento“ Ramzano Kadyrovo veiksmai prieš O. Orlovą nebūtų įmanomi be Kremliaus paramos. Todėl prašau visų Europos Sąjungos valdžios institucijų daryti spaudimą prezidentui D. Medvedevui, kad būtų pažabotas tokios rūšies persekiojimas Čečėnijoje.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Smurtiniai ar teroristiniai veiksmai tapo beveik kasdienybe Šiaurės Kaukazo respublikose. Praėjusią savaitę įvykdytas išpuolis prieš Čečėnijos parlamentą aiškiai rodo, kad islamistiniai išpuoliai kelia grėsmę viso regiono stabilumui. Praėjus penkiolikai metų nuo karų Čečėnijoje, regione vis dar yra 80 000 šalies viduje perkeltų asmenų. Nerimą kelią ir žmogaus teisių aktyvistų padėtis, nes gaunami pranešimai apie daugelį įvairių pagrobimų ir nuteisimų. Olego Orlovo byla yra viena iš daugelio bylų, kurių atžvilgiu teismai buvo pradėti neturint jokio tvirto teisinio pagrindo. O. Orlovui gresia treji metai kalėti už tai, kad jis apkaltino Čečėnijos prezidentą 2009 m. dalyvavus nužudant Nataliją Estemirovą.

Noriu pabrėžti, kad po šios moters mirties pradėti tyrimai iki šiol nė trupučio nepasistūmėjo į priekį. Dėl šių priežasčių manau, kad federalinės valdžios institucijos turi imtis papildomų priemonių, kad būtų užtikrinamas tinkamas tyrimų vykdymas, įskaitant atvejus, susijusius su organizacijos „Memorial“ nariais.

  Eija-Riitta Korhola (PPE). - (FI) Pone pirmininke, geriausiai žinomas ir žiauriausias konfliktas Šiaurės Kaukazo regione buvo tas, kuris prasidėjo kartu su Pirmuoju Čečėnijos karu. Šis konfliktas vis dar vyksta, be to, jis išplito ir persikėlė į Dagestaną ir Ingušiją. Net netvirtindami pozicijos dėl to, ar tai išsilaisvinimo karas, ar karas prieš terorizmą, negalime paneigti fakto, kad regione yra beveik 100 000 vidaus pabėgėlių ir labai prasta žmogaus teisių padėtis.

Žmogaus teisių aktyvistai, kuriuos praėjusiais metais apdovanojome Sacharovo premija, yra organizacijoje „Memorial“ veikianti jėga, su kuria reikia skaitytis ir šiai organizacijai tenka svarbus vaidmuo Šiaurės Kaukaze. Praėjusį gruodžio mėn. atsiimdamas premiją Oleg Orlov atsakė į klausimą apie savo darbo pavojus ir teigė, kad didžiausia problema – iš valstybės atstovų pusės kylantys grasinimai. Mažai kas galėtų abejoti šiais jo žodžiais.

Anna Politkovskaya buvo ypač žinoma dėl savo paramos čečėnų žmogaus teisėms. Londone nunuodytas Rusijos agentas Alexander Litvinenko kritikavo Rusijos veiksmus Čečėnijoje. Praėjusiais metais nužudyta Natalya Estemirova atskleidė tai, kad Čečėnijoje saugumo tarnybos irgi smurtavo ir vykdė mirties bausmes. Panašių neišaiškintų nužudymų sąrašą galima tęsti ir tęsti. Būtent todėl gyvybiškai svarbu, kad Europos Sąjunga ir toliau keltų šiuos klausimus.

  Bogusław Sonik (PPE). – (PL) Pirmiausia norėčiau pataisyti tai, ką sakė kolega Parlamento narys. Mums teigė, kad organizacijos „Memorial“ atstovai praėjusiais metais negalėjo atvykti į Parlamentą į Sacharovo premijos įteikimo ceremoniją. Tiesą pasakius, jie buvo čia atvykę. Premijos negali pasiimti „Baltosios damos“, nes joms neleidžiama išvykti iš Havanos.

2010 m. birželio mėn. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos parengtame pranešime pateikiama informacija apie daugiau žmogaus teisių pažeidimų Šiaurės Kaukaze atvejų. Rusijos valdžios institucijos ir toliau teigia, kad jos stengiasi stabilizuoti padėtį, tačiau nebaudžiamumas žmogaus teisių pažeidimų atžvilgiu ir teisinės valstybės nebuvimas ir toliau yra pagrindinės tikro ir ilgalaikio stabilumo regione kliūtys. Civiliai gyventojai vis dar nuolat susiduria su smurto grėsme. Kankinimai ir netinkamas elgesys, priverstiniai dingimai be žinios, savavališki nužudymai ir savavališki įkalinimai yra įprasti reiškiniai. Žmogaus teisių pažeidimų tyrimai neveiksmingi ir teisiškai nepagrįsti. Dažnai vienintelis tokių tyrimų rezultatas – nesugebėjimas nubausti kaltųjų ir dėl to tik dar labiau auga nepasitikėjimas vyriausybės institucijomis ir visa teisingumo sistema.

Mūsų pareiga imtis visų galimų veiksmų, kad ne tik būtų užtikrintas nuolatinis padėties stebėjimas Šiaurės Kaukaze, bet ir imtasi veiksmų, skirtų užtikrinti teisinei valstybei ir paramai pilietinėms ir demokratinėms iniciatyvoms, ir sustabdytas įstatymų nesilaikymas regione.

  Miroslav Mikolášik (PPE). - (SK) Manau, kad pagrindinė problema Šiaurės Kaukaze yra paties svarbiausio dalyko, t. y. individualių žmogaus teisių, nesilaikymas. Dėl tokių žmogaus teisių pažeidimų destabilizuojama padėtis regione, tęsiamas ir gilinimas konfliktas, mažėja galimybių išspręsti konfliktą ir formuojami pagrindai reakcingoms teroristinėms grupėms.

Čečėnijoje valdžią perėmęs Ramzan Kadyrov neprisideda prie stabilumo. Jis tapo absoliučiu valdovu, kuris ignoruoja teisę ar ją aiškina klaidingai, kad galėtų veikti nesilaikydamas pagrindinių žmogaus teisių. Be to, prieš tam tikrus asmenis nukreipto smurto negalima nei viešinti, nei apie jį diskutuoti. Organizacijos „Memorial“ narys Oleg Orlov yra liūdnas žmogaus teisių gynėjų persekiojimo pavyzdys. Padėtis atrodo tragiška be galimo sprendimo, būtent todėl Europos Parlamentas turi moralinę pareigą kruopščiai stebėti įvykius regione ir nuolatos reikalauti laikytis teisių, kuriomis, priešingai nei teigiama oficialiai, piliečiai ir žmogaus teisių organizacijos Rusijos Federacijoje kasdieniniame gyvenime vis dar negali naudotis.

  Corina Creţu (S&D). – (RO) Aš irgi jaučiu pareigą pareikšti solidarumą su Olegu Orlovu ir žmogaus teisių centru „Memorial“, kuriam jis vadovauja. Praėjusiais metais Europos Palamentas jiems įteikė Sacharovo premiją už minties laisvę.

Olegui Orlovui pateiktas apkaltinamasis nuosprendis už Čečėnijos prezidento šmeižtą ir pradėtas teismo procesas, dėl kurio Olegui Orlovui gresia treji metai kalėti, yra baisi prieš žmogaus teisių aktyvistus nukreiptų persekiojimo veiksmų kulminacija, įskaitant patį baisiausią aktą – organizacijos „Memorial“ koordinatorės Čečėnijoje Natalijos Estemirovos pagrobimą ir nužudymą. Jaučiu pareigą protestuoti prieš šiuos baisius pasikartojančius žmogaus teisių pažeidimus, kurie teisinami poreikiu kovoti su terorizmu, protestuoti prieš asmenų, atsakingų už rimtus nusikaltimus ir piktnaudžiavimą, nebaudžiamumą ir prieš tai, kad Rusijos valdžios institucijos toleruoja tokią padėtį, nors tai daro poveikį jų įsipareigojimo dėl demokratijos patikimumui.

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL). - (CS) Norėčiau čia pasvarstyti, kaip gali būti, kad vis dar diskutuojame dėl palyginti nedidelės žmonių grupės žmogaus teisių ir visiškai pamirštame pagrindinę problemą. Esminis dalykas Šiaurės Kaukaze yra aiškus išorinis vahabitų, kurie yra paruošti, ginkluoti ir veikia turėdami aiškius tikslus, kišimasis.

Jei nežinote, iš kur atvyksta vahabitai ir kas juos finansuoja – galiu pasakyti, kad tai tie patys šaltiniai, apie kuriuos kalbama, kai omenyje turimos kitos teroristinės organizacijos. Deja, šioje rezoliucijoje pagrindinis klausimas – t. y. klausimas, kodėl įvairiose Šiaurės Kaukazo dalyse daromi baisūs žmogaus teisių pažeidimai – visiškai nenagrinėjamas. Be abejo, būtina gerbti žmogaus teises, tačiau būtina sukurti sąlygas jų laikytis. Jei teroristinės organizacijos finansuojamos iš užsienio, – o būtent taip ir vyksta, – tuomet mums bus sudėtinga sukurti tokias sąlygas. Deja, rezoliucijoje į tai neatsižvelgiama.

  Ana Gomes (S&D). - Pone pirmininke, visapusiškai pritariu šiai rezoliucijai, kurią remia mano frakcija ir kurioje raginama remti Sacharovo premijos laureatą Olegą Orlovą ir jo darbus, t. y. pasipriešinimą Šiaurės Kaukaze daromiems žmogaus teisių pažeidimams.

Šiuo klausimu norėčiau pasakyti, kad anksčiau kalbėjusio ir Olegą Orlovą kritikavusio A. Mirsky, kuris teigė, jog O. Orlov neturėtų naudotis savo žmogaus teisių gynėjo padėtimi pasisakydamas prieš R. Kadyrovą, žodžiai neatspindi mano ir mano frakcijos pozicijos. Bet koks save gerbiantis demokratas žino, kad nereikia titulo, nereikia būti žmogaus teisių gynėju ir nereikia būti organizacijos „Memorial“ nariu ar Sacharovo premijos laureatu, kad turėtum demokratinę teisę kritikuoti bet kurį valstybės ar vyriausybės vadovą.

Taip pat norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir pritarti tam, ką anksčiau sakė mūsų kolega Raül Romeva i Rueda. Jis ragino atkreipti šio Parlamento – taip pat Komisijos, Tarybos ir ypač C. Ashton – dėmesį į pavojingą padėtį, kuri šiuo metu klostosi Vakarų Sacharoje. Norėčiau paprašyti, kad C. Ashton imtųsi veiksmų, kad Maroko valdžios institucijos nesuiminėtų asmenų Vakarų Sacharoje, kovojančių su neteisėta okupacija.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją.)

  Máire Geoghegan-Quinn, Komisijos narė. – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti už klausimo dėl žmogaus teisių padėties Šiaurės Kaukaze iškėlimą.

Nors praėjusiais metais buvo oficialiai paskelbta apie antiteroristinės operacijos nutraukimą Čečėnijoje, ten ir toliau klesti smurtas ir nebaudžiamumas ir šie reiškiniai dar labiau išplito į kaimyninį Dagestaną ir Ingušiją.

Šią savaitę, antradienį, Grozne surengtas ginkluotas išpuolis prieš parlamentą – paskutinis priminimas, kad padėtis vis dar nestabili ir pavojinga.

Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir pirmininko pavaduotoja C. Ashton pasmerkė šį išpuolį ir pareiškė, kad jokiomis aplinkybėmis negalima pateisinti teroristinio smurto ar savižudžių išpuolių naudojimo.

Norėčiau pasinaudoti šia proga ir pareikšti savo gilią užuojautą aukų šeimoms. Šiuo atveju aukomis tapo civilis asmuo ir du savo pareigas vykdę policininkai. Šiaurės Kaukaze ir toliau vykdomi teroristiniai išpuoliai, nuolatiniai išpuoliai prieš žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus, o už šiuos išpuolius atsakingi asmenys retai paduodami į teismą.

Lenkiamės prieš visus, praradusius savo gyvybes, ir tuos, kurie vis dar tęsia savo darbą tokioje aplinkoje. Daug aktyvistų, teisininkų ir nepriklausomų žurnalistų visoje Rusijos Federacijoje susiduria su smurtu, priekabiavimu ir bauginimu.

Į bylas dėl šmeižto prieš žmogaus teisių centro „Memorial“ vadovą Olegą Orlovą ir Maskvos Helsinkio grupės pirmininkę Liudmilą Aleksejevą reikėtų žiūrėti atsižvelgiant į tokio bauginimo aplinkybes. O. Orlovo pareiškimai, dėl kurių prieštarauja prezidentas R. Kadyrov, susiję su tuo, kad nors organizacijos „Memorial“ aktyvistės Natalijos Estimirovos žudikas buvo nustatytas, jis nebuvo paduotas į teismą.

Europos Komisija labai atidžiai seka vykstantį antrą O. Orlovo teismą. ES ragina Rusiją laikytis įsipareigojimų, kuriuos ji prisiėmė tapdama Jungtinių Tautų, ESBO ir Europos Tarybos nare. Prezidentas D. Medvedev pasmerkė tai, ką jis pats apibūdino kaip Rusijoje vyraujantį teisinį nihilizmą. ES yra pasirengusi paremti jos teisminės sistemos reformą.

Glaudžiai bendradarbiaujant su prezidento administracija ir Europos Taryba parengtos konkrečios priemonės.

ES labai vertina galimybę aptarti savo nuogąstavimus dėl žmogaus teisių su Rusijos valdžios institucijomis. Teigiamai vertinu atvirą prezidento D. Medvedevo požiūrį diskusijoje su šiais klausimais. Nuolatinės ES ir Rusijos ekspertų konsultacijos dėl žmogaus teisių yra puiki galimybė išplėsti tokių diskusijų apimtį.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Kitas klausimas – balsavimas.

(Išsamūs balsavimo rezultatai: žr. protokolą)

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Monica Luisa Macovei (PPE), raštu. – Noriu perduoti savo gilią užuojautą ir susirūpinimą dėl vis didėjančio nužudytų ar dingusių asmenų Kaukazo regione skaičiaus, ir ypač dėl Natalijos Estemirovos. Nerimą kelia nuo 2009 m. vis augantis smurtas prieš žmogaus teisių aktyvistus ir politinius oponentus ir jų dingimai Šiaurės Kaukazo regione. Šie konfliktai ir žmogaus teisių pažeidimai destabilizuoja padėtį regione, trukdo taikai ir gerovei. Raginu Rusijos valdžios institucijas sustiprinti žmogaus teisių gynėjų apsaugą, įskaitant dirbančius organizacijoje „Memorial“. Vyriausybė turėtų stengtis nuteisti tuos, kas grobia ir žudo, o ne nutildyti tuos, – kaip Oleg Orlov, – kurie kelia tokius atvejus į dienos šviesą. Smerkiu valdžios institucijų veiksmus vykdant prieš žmogaus teisių organizacijas nukreiptus tyrimus ir šiuo metu Olegui Orlovui iškeltus baudžiamuosius kaltinimus dėl nuomonės reiškimo. Raginu Komisiją pabrėžti šiuos klausimus dialoge su Rusija.

  Zbigniew Ziobro (ECR), raštu. – (PL) Pastaruoju metu žiniasklaidoje daug kalbama apie naujų Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos santykių pradžią. Tokios veiklos vaisius – bendras Vokietijos ir Rusijos dujotiekio „Nord Stream“ projektas ir pasiūlymas įtraukti Rusiją į saugumo sistemą, kurį pateikė Nicolas Sarkozy.

Atrodo, kad pasidavę euforijai dėl naujų ekonominių susitarimų, ES sprendimų priėmėjai greitai pamiršo Anos Politkovskajos ir Natalijos Estemirovos atvejus. Daugelį metų Europos Sąjungą grindžiame tikėjimu, kad jei sakoma, kad žmonės yra lygūs, tuomet tokia lygybė taikoma visiems žmonėms visais aspektais. Todėl pirmenybę privalome suteikti negailestingai kovai už teisės ir tvarkos principus, pilietines laisves ir žmogaus orumą. Būtina tvirta Europos Sąjungos reakcija į pasikartojančius žmogaus teisių pažeidimų Rusijoje atvejus ir demokratinės opozicijos tragediją.

Žiniasklaida praneša, kad judėjimas „Strategija 31“ kiekvieno mėnesio 31 d. organizuoja demonstracijas Rusijos miestuose. Šio judėjimo nariai protestuoja gindami susirinkimo, susibūrimo, eisenų ir piketų rengimo laisvę, kuri užtikrinta Rusijos Federacijos Konstitucijos 31 straipsnyje. Nuo pat judėjimo veiklos pradžios buvo susiduriama su valdžios institucijų prieštaravimais. Kiekvieną kartą demonstracijas išvaiko specialiosios paskirties policijos būrys OMON, dalyviai persekiojami ir mušami, pervežami į kaimo vietoves ir paleidžiami giliai miškuose arba areštuojami ar netgi įkalinami nepateikiant jokių oficialių kaltinimų. Europos Sąjungos pareiga – išsamiai ištirti tokią veiklą ir tvirtai pasisakyti prieš ją. To iš mūsų tikisi ne tik Rusijos piliečiai, bet ir visa Europos bendruomenė.

(1) Žr. protokolą.