Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2010 m. spalio 21 d. - Strasbūras

1. Posėdžio pradžia

PIRMININKAVO: Miguel Angel MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas

(Posėdis pradėtas 9.00 val.)

  Mario Pirillo (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, spalio 18-osios naktį Paolos mieste, šventojo Pranciškaus gimtinėje, kilo smarki audra, kurios poveikį pajuto visas Kalabrijos regionas: daug žalos padaryta visuomeniniams pastatams, privatiems gyvenamiesiems namams, vandentiekio ir nuotekų, elektros ir telefono ryšio tinklams, o ką jau kalbėti apie nuošliaužas. Daug šeimų turėjo palikti savo namus, o mokyklos buvo uždarytos.

Tokių kaip šis įvykių Kalabrijoje pasitaiko jau ilgą laiką, galbūt dėl klimato kaitos poveikio. Netrukus bus paskelbta gaivalinės nelaimės padėtis, ir tikimės, kad bus galima panaudoti Europos solidarumo fondo lėšas. Norėčiau išreikšti savo solidarumą su visais gyventojais, įskaitant nuostolių patyrusius aplinkinių miestų gyventojus, ir tikiuosi, kad šis Parlamentas man pritars.

  Pirmininkas. − Žinoma, labai atidžiai išklausėme jūsų pranešimą. Norėtume išreikšti savo solidarumą ir susirūpinimą dėl Kalabrijoje kilusios nelaimės, ir, savaime aišku, visi šio Parlamento nariai palaiko visus nukentėjusius šio gražaus Italijos ir Europos regiono žmones.

2. Gauti dokumentai (žr. protokolą)

3. Moldovos Respublikoje įgyvendintos reformos ir procesai (diskusijos)

  Pirmininkas. − Pirmasis klausimas – Komisijos pareiškimas dėl Moldovos Respublikoje įgyvendintų reformų ir procesų.

  Štefan Füle, Komisijos narys. − Pone pirmininke, kalbėdamas apie ES ir Moldovos santykius manau, kad nekyla abejonių, jog per trumpiausią laiką padarėme labai didelę pažangą, tačiau šalies viduje dar kyla daug sunkumų.

Per rugsėjo 5 d. vykusį referendumą siekta išspręsti politinės aklavietės klausimą keičiant Prezidento rinkimų taisykles. Referendumas nepavyko. Dėl to belieka apgailestauti. Tačiau kitas aktualus klausimas, ar referendumas surengtas laikantis demokratijos standartų. Svarbiausia, kad tarptautiniai stebėtojai patvirtino neabejotiną jo atitiktį šiems standartams. Tai – vilčių teikiantis ženklas.

Lapkričio 28 d. rinkimai taip pat svarbūs siekiant įtvirtinti demokratiją šalyje. Šiuo atžvilgiu ir toliau siųsime aiškias žinias visoms suinteresuotosioms šalims. Vėliau visos politinės jėgos turės dirbti kartu, kad išrinktų Prezidentą ir sudarytų Vyriausybę, galinčią vesti šalį esminių reformų keliu.

Kartu toliau nuolat remsime Moldovos Vyriausybės vykdomas struktūrines reformas. Leiskite pabrėžti keletą svarbių aspektų.

Europos Sąjunga – ne tik pati didžiausia paramos Moldovai teikėja; kovo mėn. jai pavyko sutelkti daugiau kaip keturiasdešimt paramos teikėjų, norinčių palaikyti Moldovos vykdomas reformas. Šie paramos teikėjai įsipareigojo 2010–2013 m. skirti labai didelę 1,9 mlrd. EUR sumą, įskaitant mūsų įsipareigojimą skirti 550 mln. EUR.

Pastaraisiais mėnesiais laiku reagavome į daug konkrečių Vyriausybės poreikių: ministrams teikėme aukšto lygio politinius patarimus; palaikėme pastangas įtvirtinti demokratiją su teisinės valstybės principu susijusiose srityse; padėjome organizuoti konsultacijas dėl rinkimų; sprendėme neatidėliotinų poreikių po praėjusią vasarą įvykusių potvynių klausimus ir didinome Moldovos galimybes eksportuoti vyną.

Kartu su Moldovos Vyriausybe aktyviai bendradarbiavome su Padniestrės regiono gyventojais įgyvendindami nedidelio masto projektus, daugiausia socialinėje srityje. Kitais metais pradėsime įgyvendinti Išsamią institucijų kūrimo programą, kuri numatyta pagal Rytų partnerystės strategiją.

Įgyvendinus šią programą Moldova galės pasirengti asociacijos susitarimui, dėl kurio šiuo metu deramės, ir jį įgyvendinti. Po paskutinio derybų etapo, spalio 13–14 d. vykusio Kišiniove, dar kartą paaiškėjo, kad pažanga šių derybų atžvilgiu daroma labai sparčiai.

Dar viena mūsų pagalbos formų – tiesioginiai pervedimai į Moldovos biudžetą. Nuo paskutiniojo 2009 m. ketvirčio 37 mln. EUR išmokėta kaip sektorinė parama biudžetui, o netrukus bus papildomai išmokėta 15 mln. EUR. Iš jų apie 8,5 mln. EUR tiesiogiai skirta padėti skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms. Atsižvelgdami į tai, kad Pirmininkas J. Buzek patvirtino atitinkamą teisėkūros sprendimą, tikimės netrukus išmokėti pirmąją makrofinansinės pagalbos programos išmoką – 40 mln. EUR.

Vadovaudamiesi tais pačiais principais toliau laikysimės įtempto politinių ryšių įtvirtinimo ir mainų technikos srityje grafiko. Po kelių dienų Liuksemburge susitiksiu su ministru pirmininku V. Filatu. Lapkričio mėn. ES ir Moldovos prekybos pakomitetyje bus nagrinėjamas Moldovos atsakas į pagrindines Komisijos rekomendacijas siekiant pasirengti deryboms dėl tvirtos ir visapusiškos laisvosios prekybos zonos.

Be to, su Moldova vyksta atskiras dialogas žmogaus teisių klausimais, taip pat dialogas energetikos klausimais ir deramasi dėl aviacijos paslaugų susitarimo. Ėmėmės aktyvių tolesnių veiksmų liepos mėn. pradėto dialogo dėl vizų klausimu. Kitą pirmadienį Užsienio reikalų taryba, remdamasi faktų nustatymo misijų, kurias rugsėjo mėn. vykdė nepriklausomi ekspertai, rezultatais, tikisi pateikti išvadą šiuo klausimu.

  Monica Luisa Macovei, PPE frakcijos vardu. – (RO) Šių diskusijų tikslas – aptarti per pastaruosiuos metus Moldovos Respublikos įvykdytas reformas ir įvertinti pažangą, padarytą siekiant integruotis į Europą.

Šios šalies klausimas metus laiko įtrauktas į Europos Sąjungos darbotvarkę, nes Moldova įvykdė savo įsipareigojimus. Norėčiau paminėti kai kuriuos šių įsipareigojimų. Parengtas prioritetinių priemonių įgyvendinimo pagrindinėse reformos srityse planas kartu su kitu planu, kuris parengtas siekiant įvykdyti teisingumo reformą. Abu planai pradėti įgyvendinti. Taip pat pradėtas dialogas dėl žmogaus teisių. Be to, rugsėjo mėn. Moldovos Respublikos parlamentas ratifikavo Tarptautinio baudžiamojo teismo statutą. Intensyviai deramasi ir pasiekta puikių rezultatų dėl asociacijos susitarimo. Praėjo tik vieni metai, tačiau procesą pradėję asmenys užtikrino jo tęstinumą.

Moldovos Respublika – didžiausią pažangą padariusi ES Rytų partnerystės valstybė. Todėl prašau Tarybos vertinti šią valstybę atskirai, atsižvelgiant į jos pranašumus. Norint pasiekti pažangą reikėjo politinės valios, sunkaus darbo ir atsidavimo, ir šios pastangos turi būti atlygintos. Apdovanojome Vakarų Balkanus už priemones, kurių jie ėmėsi. Ženkime į priekį ir taip pat apdovanokime Moldovos Respubliką.

Dialogo dėl vizų klausimu Moldova padarė didelę pažangą visose keturiose srityse. Todėl prašau Tarybos per kitą sesiją, spalio 25 d., paraginti Komisiją parengti veiksmų planą, kad Moldovos Respublikos piliečiai galėtų keliauti be vizų. Tiesioginis žmonių bendravimas daug vertesnis už bet kokią deklaraciją.

Priimti sprendimą dėl Padniestrės regiono labai svarbu siekiant užtikrinti politinį ir ekonominį Moldovos Respublikos ir šio regiono stabilumą. ES vaidmuo politiniu lygmeniu turėtų būti svarbesnis, o mes, įgyvendindami bendrus projektus, turime daryti žmonėms akivaizdžiai matomus pokyčius.

Galiausiai Europos integracijos procesas padėjo sukurti demokratiją ir kaip niekada sparčiai Europos istorijoje užtikrinti laisvę. Pažvelkime, kaip per pastaruosius 20 metų pasikeitė Vidurio ir Rytų Europos padėtis. Dabar ir Vakarų Balkanuose viešpatauja taika, taip pat vykdomos reformos. Darykime viską, kas būtina, kad tokia pat padėtis būtų įtvirtinta ir Moldovos Respublikoje.

  Adrian Severin, S&D frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Moldovos Respublika turi vieną pasirinkimo galimybę: tapti „padniestriškesnė“ arba europietiškesnė. T. y., ji turi rinktis iš oligarchinės sovietinės praeities ir saugumo, klestėjimo ir socialinio teisingumo ateities.

Moldovos vidaus politinis nestabilumas iki šiol darė neigiamą poveikį jos vystymuisi. Didžiausia Moldovos Respublikos problema susijusi ne su jos patiriamais išorės sunkumais, o su politinių jėgų vidaus susiskaidymu. Dėl šio vidaus politinio nestabilumo valdančioji koalicija neturėjo pakankamai laiko pasirinktiems europiniams sprendimams įgyvendinti. Šiuo metu Moldovoje vykdomi esminiai pokyčiai. Šių pirmalaikių rinkimų rezultatai turėtų padėti vesti šalį europinio modernizavimo ateities link.

Todėl raginame visas Moldovos politines jėgas, siūlančias šaliai europinio modernizavimo ateitį, vengti bet kokio nereikalingo protagonizmo ar konfrontavimo ir sutelkti dėmesį į plataus užmojo viziją, kuri padėtų šaliai pasiekti savo europinius tikslus.

  Graham Watson, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, prieš aštuoniolika mėnesių šį Parlamentą sukrėtė žiaurūs įvykiai Kišiniove. Po kelių savaičių labai džiaugėmės čia, savo aplinkoje, sutikdami šios šalies demokratinių partijų lyderius, pasirinkusius naują kelią. Pritariame Moldovos žmonių užsidegimui siekti naujos ateities.

Labai džiaugėmės galėdami pažymėti nuo to laiko šalies padarytą pažangą. Dar reikia padaryti didelę pažangą – ypač siekiant įvykdyti teisingumą tų žiaurių įvykių kaltininkams, – tačiau jei per kitą mėnesį vyksiančius rinkimus Moldovoje dabartinei koalicijai bus leista toliau eiti savo pareigas, esama didelės tikimybės, kad, nepaisant ekonomikos nuosmukio keliamų sunkumų, šalyje bus įgyvendinti pradėti pokyčiai.

Britų rašytojas Francis Bacon yra pasakęs, kad viltis – geri pusryčiai, bet prasta vakarienė. Moldovos valdančiosioms partijoms neturėtų kilti abejonių, kad įgyvendinti reformas privalu patvirtinus teisės aktus, kuriais leidžiama vykdyti tokias reformas. Laikas nėra mūsų sąjungininkas. Daug darbų reikia atlikti labai greitai.

Mano frakcija palankiai vertina Komisijos nario Š. Füle ir jo tarnybų atliktą darbą padedant Moldovai atlikti savo užduotis. Palankiai vertiname „Moldovos draugų“ grupės sukūrimą ir didelį Europos šalių atstovų susitikimą, kuris surengtas siekiant padėti Moldovai žengti į priekį. Europos Sąjunga labai stengiasi padėti šiai itin skurdžiai šaliai pradėti vadovautis Europos standartais. Tikiuosi, Taryba, kitą savaitę svarstydama vizų režimą, padės mums nustatyti tolesnius veiksmus, kurių derėtų imtis sprendžiant vizų klausimą.

Kaip sakė vienas mūsų steigėjų, šalies orientavimąsi į Europą lemia ne Europos Sąjunga, o europinė jos žmonių dvasia. Raginame Moldovos žmones per kitą mėnesį vyksiančius rinkimus parodyti šią europinę dvasią.

  Tatjana Ždanoka, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, palankiai vertiname Moldovos Respublikos padarytą pažangą ir tikimės, kad būsimas rinkimų procesas padės toliau stiprinti demokratinių institucijų veiklą ir užtikrinti, kad Moldovoje būtų gerbiami teisinės valstybės principai ir žmogaus teisės.

Žinome, kad Moldovos visuomenė plačiai pritaria būsimai Moldovos narystei ES, tačiau ne narystei NATO. Nepaisydamos skirtingų savo politinių pažiūrų, visos Moldovos Parlamento partijos skelbia, kad pritaria bendradarbiavimui su Europa ir integracijai į ją. Tačiau atsižvelgdama į savo šalies, Latvijos, patirtį apie narystę ES, kalbėdama su Moldovos politikais bandžiau išaiškinti, kad narystė ES negali būti savitikslė. Labai svarbu labiau stengtis įgyvendinti išsamias ir nuoseklias ekonomikos ir teismų reformas, visų pirma kovojant su korupcija.

Moldovos visuomenė įvairiatautė ir įvairiakalbė; be to, esama labai svarbių istorinių įvykių vertinimo skirtumų. Todėl labai pavojinga kurti papildomas skiriamąsias linijas Moldovos visuomenėje. Mano manymu, neseniai patvirtintas potvarkis, kuriuo birželio 28 d. skelbiama Sovietų okupacijos diena ir dėl kurio kilo neigiama daugumos Moldovos gyventojų reakcija, nepadėjo suvienyti visuomenės, o turėjo tiesiog priešingą poveikį.

Moldovos visuomenė taip pat skirtinga jos gyventojų pilietybės požiūriu. Kadangi dauguma gyventojų turi dvigubą pilietybę, atsiranda papildomų skirtumų teisių požiūriu, todėl turime labai stengtis panaikinti šiuos skirtumus ir užtikrinti galimybę visiems Moldovos gyventojams naudotis beviziu režimu.

  Charles Tannock, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, niekas neabejoja, kad Moldova dar turi daug nuveikti, kol pasieks savo galutinį tikslą – įstos į Europos Sąjungą, ir šį tikslą mano frakcija, ECR, palaiko. Nepaisant to, kad Moldova priklauso PPO, ji tebėra viena skurdžiausių Europos šalių, todėl ji neapsaugota nuo organizuoto nusikalstamumo, prekybos žmonėmis ir korupcijos. Moldovai tebetrukdo besitęsiantis įsisenėjęs konfliktas su atsiskyrusiu Padniestrės regionu, kuriame kalbama rusiškai ir kuriame vyraujančios yra Rusijai palankios politinės kryptys.

Vis dėlto, kadangi prieš 15 mėnesių nuversta komunistų valdžia, Moldova pradėjo daryti didelę pažangą. Aljanso už Europos integraciją partijos, dabartinė valdančioji koalicija, parodė turinčios labai didelių gebėjimų dirbti kartu siekiant paspartinti Moldovos integraciją į Europos Sąjungą. Europos Sąjunga turėtų toliau daryti spaudimą Moldovos Vyriausybei siekti didesnės pažangos ekonomikos reformų srityje ir visų pirma tobulinti teisinės valstybės ir gero valdymo principus.

Taip pat turėtume atlyginti Kišiniovui už pastangas ir daugiau su juo bendrauti. Buvo minėtas vizų klausimas, tačiau norėčiau iškelti delegacijos Euronest parlamentinėje asamblėjoje, kuri suteikia galimybių ir ES, ir Moldovos politikams apsvarstyti bendrus interesus, klausimą. Deja, EURONEST, apie kurią kalbėjau per praėjusią Parlamento kadenciją parengtame pranešime, tebėra neveiksni dėl kilusio ginčo, kas atstovaus Baltarusijai, nes mūsų Parlamentas nepripažįsta nedemokratiškai išrinkto šios šalies parlamento.

Tikiuosi, vieną dieną visos tikrai europinės Rytų partnerystės šalys, t. y. Moldova, Ukraina ir būsimoji demokratiška Baltarusija, taps šalimis kandidatėmis į ES.

  Bastiaan Belder, EFD frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, šiomis diskusijomis parodomas Europos įsipareigojimas padalytai Moldovos Respublikai, tad labai dėl to džiaugiuosi. Mano šalies, Nyderlandų, piliečiai daugelį metų įgyvendina keletą įkvepiančių socialinių iniciatyvų, kuriomis siekiama suteikti Moldovos jaunimui realių galimybių. Šiuo atžvilgiu norėčiau didžiuodamasis paminėti organizaciją „Ohrei“, įsteigtą Biunschotene-Spakenburge, – miestelyje, kuriame labai aktyviai sprendžiami tokie klausimai. Galiu pažvelgti šios organizacijos žmonėms į akis, nes čia taip pat kalbame apie šį klausimą ir taip rodome savo įsipareigojimą. Beje, Moldova siekia sudaryti išsamų ir visapusišką prekybos susitarimą su Europos Sąjunga. Komisijos narys Š. Füle taip pat tai minėjo. Pone Komisijos nary, kokia yra padėtis, susijusi su šiuo susitarimu, ir ar jau padaryta tikra pažanga?

Labai svarbu didinti Moldovos gaminamų produktų, visų pirma žemės ūkio produktų ir Kišiniovo vyno, pardavimo galimybes, nes pagrindinė įprasta jos pardavimo rinka, Rusija, dėl politinių priežasčių nuolat užveria savo sienas ir riboja vežimo per jas galimybes. Pone Komisijos nary, apie tai jau kalbėjote, tačiau ar yra koks nors būdas, kaip Europos Sąjunga galėtų padėti išspręsti šį Moldovai labai svarbų klausimą.

Galiausiai norėčiau užduoti klausimą apie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pateiktą iniciatyvą „Meseberg“. Ar Rusija dabar iš tikrųjų siekia išspręsti Padniestrės regiono klausimą, kad būtų stiprinamas ES ir Rusijos dialogas? Girdžiu kalbas, iš kurių galima spręsti, kad Kremliuje iki šiol nesiimta jokių veiksmų. Pone Komisijos nary, pirmiausia norėčiau palinkėti jums daug sėkmės ir ištvermės siekiant priartinti Moldovą prie Europos.

  Traian Ungureanu (PPE). - Pone pirmininke, yra daug įrodymų, kad Moldovos įsipareigojimas vadovautis europinėmis vertybėmis ir standartais tikras ir veiksmingas.

Moldova – geriausias europinės politikos įgyvendinimo pavyzdys iš visų mūsų Rytų kaimynių. Iš tikrųjų vertinant Moldovos pasirengimą įsivesti eurą, ji visiškai prilygsta Vakarų Balkanų valstybėms.

Reikėtų pripažinti ir skatinti teigiamus pokyčius Moldovoje, galinčius būti pavyzdžiu kitoms šalims. Susilpnėjus demokratinių institucijų veiklai kaimyninėje Ukrainoje, Moldova tampa vis svarbesnė siekiant įgyvendinti ES politiką rytinėje Europos Sąjungos dalyje. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu, kad per lapkričio 28 d. vyksiančius visuotinius rinkimus būtų patvirtintas nuolatinis Moldovos siekis integruotis į Europą.

Iš tikrųjų atėjo laikas ES duoti Moldovai ir moldavams teigiamą ženklą. Vizų kliūtis skiria tūkstančius moldavų šeimų. ES ir Moldovos dialogas dėl vizų gali suteikti mums didelių galimybių. Reikėtų pradėti šio dialogo veiksmų etapą. Tikėkimės, spalio 25 d. susitiksianti Užsienio reikalų taryba paragins Komisiją parengti veiksmų planą dėl vizų režimo liberalizavimo. Europinė ir integruota Moldova darytų teigiamą poveikį rytiniam ES pasieniui, kuriame dėl silpno valdymo ir neišspręstų konfliktų nuolat kyla grėsmė Europos stabilumui.

  Iliana Malinova Iotova (S&D). – (BG) Daugiatautės valstybės ir jos tapatumo stiprinimas, politinis Padniestrės regiono problemos sprendimas ir Moldovos, kaip savarankiškos ir nepriklausomos valstybės, narystė Europos Sąjungoje – uždaviniai, kuriuos šiuo metu Moldova turi spręsti, ir kartu bendras mūsų tikslas.

Labai svarbus vizų režimo liberalizavimo procesas. Kaip matėme panašiais atvejais buvusiose Jugoslavijos šalyse, tai duoda gerų rezultatų. Tendencija Moldovos piliečiams išduodant kartu Bulgarijos ir Rumunijos pasus taikyti greitesnę procedūrą nėra šios problemos sprendimas, be to, dėl to gali kilti tam tikrų pavojų. Kartu Kišiniovo valdžios institucijos privalo užtikrinti, kad 90 mln. EUR vertės Europos Sąjungos skiriamos makrofinansinės paramos naudą pajustų visi Moldovos piliečiai neatsižvelgiant į jų etninę kilmę. Tai labai svarbu ir Bulgarijos tautinei mažumai Moldovoje, gyvenančiai viename skurdžiausių ekonomikos požiūriu šalies regionų.

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE) . – (RO) Kaip delegacijos ES ir Moldovos parlamentinio bendradarbiavimo komitete nariui man buvo labai malonu stebėti teigiamai vertintiną Moldovos pažangą ir galiu patvirtinti, kad pastaraisiais metais Moldovos Respublika labai aiškiai parodė įsipareigojimą laikytis Europos krypties. Šiuo požiūriu norėčiau priminti jums reformas, įvykdytas ekonomikos, teisingumo sistemos ir viešojo administravimo srityse. Kartu turime būti realistai ir pripažinti, kad pereinamasis procesas Moldovoje nėra lengvas ir kad dar reikia įvykdyti daug reformų.

Džiaugiuosi, kad diskutuojant dėl vizų režimo liberalizavimo padaryta pažanga. Vis dėlto manau, kad Komisija turėtų parengti aiškų veiksmų planą, kaip būtų galima pasiekti šį tikslą ir – kodėl gi ne – kartu ateityje apskritai panaikinti vizas. Per lapkričio 28 d. vyksiančius Parlamento rinkimus Moldovos Respublika turės išlaikyti labai svarbų išbandymą, ir, tikiuosi, gyventojai patvirtins europinį kelią, kuriuo šalis įsipareigojo eiti, ir bus nuspręsta juo eiti ir toliau.

Europos institucijų ir kai kurių valstybių narių suteikta makrofinansinė ir politinė pagalba buvo labai svarbi. Atsižvelgdamas į teigiamus mūsų politikos rezultatus, prašau Europos institucijų – Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos – toliau remti Moldovą siekiant suteikti jai pasitikėjimo ir padrąsinti ją toliau vykdyti reformas ir atkurti draugiškus santykius su Europos Sąjunga, kad Moldova galiausiai galėtų tapti integruota kaip visateisė narė.

  Adam Bielan (ECR). – (PL) Prieš dešimt dienų kartu su M. L. Macovei ir G. Watsonu bei kitais kolegomis Parlamento nariais dalyvaudami specialioje Užsienio reikalų komiteto delegacijoje lankėmės Moldovoje. Lankėmės Moldovoje šiai šaliai labai svarbiu metu: praėjus kelioms savaitėms po nesėkmingo rugsėjo 5 d. vykusio konstitucinio referendumo ir likus kelioms savaitėms iki labai svarbių Parlamento rinkimų, kurie, kaip žinote, rengiami lapkričio 28 d. Svarbiausia pamatėme, kad tauta ir moldavų visuomenė labai palaiko šalies integracijos į Europą procesą. Beveik trys ketvirtadaliai moldavų palaiko šį procesą.

Taip pat matėme didelę ministro pirmininko V. Filato vadovaujamos Vyriausybės padarytą pažangą siekiant šalies integracijos į Europą ir daug įgyvendintų reformų, įskaitant didelę pažangą kovojant su korupcija, kuri anksčiau nuolat ardė šalį iš vidaus. Žinoma, problemų tikrai yra: jų kyla dėl ekonomikos krizės ir vis dar neišspręsto Padniestrės regiono padėties klausimo. Vis dėlto norint, kad reformų procesas būtų tęsiamas po lapkričio 28 d., reikia aiškaus Europos Sąjungos ženklo, todėl tikiuosi, kad per būsimą Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimą pavyks visiškai išspręsti vizų režimo liberalizavimo proceso klausimą.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Aš taip pat norėčiau padėkoti visiems, dėl kurių pastangų galimos šios diskusijos. Mūsų pareiga – labai atsakingai vertinti Moldovos Respubliką, ypač dabar, artėjant rinkimams. Aljanso už Europos integraciją Vyriausybė, įdėjusi konkrečių pastangų, įrodė, kad yra pasirengusi pradėti plataus masto politinių, ekonominių ir institucinių reformų procesą ir tapti šios srities Rytų partnerystės šalių lydere. Tai vyksta po aštuonerius metus trukusio komunistų vyriausybės valdymo, kai buvo rimtai pažeidžiamos pagrindinės teisės, pvz., teisė į saviraiškos laisvę ir teisė į teisingą teisingumą.

Reformų procesas Moldovos Respublikoje turi būti tęsiamas daugiausia teisingumo ir vidaus reikalų srityse. Būtina veiksmingai kovoti su korupcija ir užtikrinti teisingumo laisvę. Kartu privalu užtikrinti saugias ir humaniškas sulaikymo sąlygas, kad būtų laikomasi pagrindinių žmogaus teisių. Šiuo metu jau gerus aštuoniolika mėnesių Moldovos Respublikoje tęsiasi politinė krizė, be to, nepavyko surengti prezidento rinkimų bei patvirtinti referendumo.

Manau, būsimi lapkričio 28 d. vyksiantys rinkimai – didelis Moldovos kelio Europos link išbandymas. Demokratijai dar kartą pateikiamas nelengvas išmėginimas. Norėčiau prisiėmusi visą atsakomybę pabrėžti, kad jei per būsimus rinkimus Moldovos Respublikoje nepavyks užtikrinti demokratijos principų laikymosi, tai taip pat tam tikru požiūriu reikš, kad ES politika šioje šalyje nebuvo sėkminga. ES reikia šalia savęs turėti partnerį, kuris vadovautųsi tokiomis pat vertybėmis kaip ir mes.

Norėčiau baigti savo kalbą pabrėždama, kad kalba, kuria kalba Moldovos Respublikos piliečiai, dabar yra oficiali Europos Sąjungos kalba. Tai – dar viena priežastis, kodėl turėtume palaikyti šią šalį.

  Kristian Vigenin (S&D). – (BG) Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas skiria laiko Moldovos – šalies, kuri iš tikrųjų europinė, – padėčiai aptarti. Šiuo požiūriu turime pasakyti, kad valdančioji koalicija už Europos integraciją iš tikrųjų įdėjo daug pastangų, kad Moldova taptų artimesnė Europos Sąjungai, ir už tai turi būti gerai įvertinta.

Šios valstybės piliečiai kartu tikisi konkretesnių rezultatų ekonominio ir socialinio vystymosi srityse. Ne sutapimas, kad šis klausimas yra ir svarbiausias dabartinės kampanijos klausimas. Užmegzti ryšius su Europos Sąjunga – ne vienkartinis įvykis. Tai ilgalaikis procesas, ir Moldovos siekis atkurti draugiškus santykius turi tapti nebeatšaukiama politika.

Nesugebėjus iš dalies pakeisti konstitucijos, valstybė tapo politiškai nestabili, todėl kyla pavojus, kad po šių rinkimų tokia padėtis gali pasikartoti. Todėl prašau svarbiausiųjų politinių jėgų neatsižvelgiant į skirtumus ir rinkimų rezultatus daryti tai, ką reikia, kad būtų užtikrintas Moldovos politinis stabilumas, nes tuomet jos turės galimybę veikti savo piliečių ir europinės savo šalies ateities labui.

  Cristian Dan Preda (PPE). – (RO) Rumunijos imperializmas – taip Moldovos komunistai apibūdina Parlamento narių iš Rumunijos domėjimąsi padėtimi Kišiniove ir kalbas apie ją neatsižvelgdami į tai, ar tai būtų Rumunijos prezidentas T. Băsescu, ar Europos Parlamento nariai iš Rumunijos. Kitaip tariant, Kišiniovo komunistai norėtų, kad Bukareštas nutiltų. Turėčiau pasakyti, kad, mano manymu, jie neturi teisės tikėtis, kad jų lūkesčiai išsipildys. Priešingai, aiškiai kalbėti – mūsų pareiga.

Pagrindinė to priežastis – pirmiausia Moldovos Respublikoje gyvena daug Europos, Rumunijos, Bulgarijos, taip pat kitų valstybių piliečių. Manau, kaip bet kurie kiti Europos piliečiai, Moldovoje gyvenantys asmenys taip pat turėtų naudotis savo teisėmis, kurios jiems suteikiamos dėl jų politinės padėties.

Antra, turime labai atidžiai stebėti Kišiniovą, nes ilgiau kaip gerus metus koalicinė vyriausybė ten veikia Europos integracijos vardu. Svarbu ne tik šios koalicijos pavadinimas. Žinoma, jei ji būtų pavadinta „Aljansu už Rusiją“, mūsų domėjimas ja būtų daug mažesnis. Ji pavadinta „Aljansu už Europos integraciją“, tačiau svarbus ne tik pavadinimas, bet ir labai drąsūs veiksmai, kurių ėmėsi ši Vyriausybė. M. L. Macovei ir Komisijos narys Š. Füle paaiškino, kokie tie drąsūs veiksmai.

Praėjusią savaitę lankydamasis Kišiniove ir Tiraspolyje pastebėjau, kad per rinkimų kampaniją, kuri netrukus bus pradėta prieš lapkričio mėn. vyksiančius rinkimus, kyla pavojus europeizmui. Iš tikrųjų Moldovos žmonės ne tik rinksis iš skirtingų politinių jėgų, bet ir spręs, ar toliau eiti keliu Europos link, ar jo atsisakyti.

Neapgaudinėkime savęs. Mačiau, kad net ES delegacijos Kišiniove vadovas pradeda save apgaudinėti. Komunistai nenori integracijos. Jie prieš metus ir kelis mėnesius parodė, ko nori. Balandžio mėn. vykusios demonstracijos – aiškus Kišiniovo komunistų interesų įrodymas. Todėl tikiuosi, kad žmonės suvoks partijų siunčiamas žinutes ir požiūrį, kuriuo jos vadovaujasi, o politikai – žmonių norus, kuriuos jie išreiškia prie balsavimo dėžių.

  Marek Siwiec (S&D). – (PL) Paklauskime savęs, kodėl tiek daug dėmesio skiriame tokiai mažai šaliai, esančiai netoli Juodosios jūros, tačiau su ja nesiribojančiai. Galbūt kalbame apie Moldovą todėl, kad ji – maža valstybė, kurioje susitinka du pasauliai. Vienas jų, kurį kadaise simbolizavo Sovietų Sąjunga, labai sunkiai tampa praeitimi. Moldova – suskaidyta šalis. Dalis jos okupuota ir remiama išorės jėgų. Manau, ši šalis verta mūsų paramos. Tai – maža šalis, kurioje gyvena labai drąsūs žmonės, norintys tapti artimesni Europos Sąjungai ir kurti demokratiją.

Pone Komisijos nary, Moldovos padėtis primena fizikos dėsnį, kad svarbu ne jėga, o tai, kur ji nukreipiama. Milijonai eurų, apie kuriuos kalbėjote, nedaro didelio įspūdžio. Tai – tik nedidelė pinigų suma, tačiau teisingai ir tinkamu metu panaudota gali padėti pasiekti norimą teigiamą poveikį. Linkiu sėkmės visiems, norintiems kurti demokratiją Moldovoje. Manęs nedomina partinė priklausomybė, tačiau norėčiau, kad Moldova būtų suvienyta, kad ji susikurtų geresnę ateitį ir kad artimiausiu metu ji taptų mūsų partnere.

  Eduard Kukan (PPE). - (SK) Iš pažangos, kurią Moldova iki šiol padarė, matyti, kad ši šalis galėtų tapti puikiu sėkmingo dalyvavimo Europos Sąjungos Rytų partnerystės veikloje pavyzdžiu.

Dabartinė europinė Vyriausybė, vadovaujama Aljanso už Europos integraciją, pateikė Moldovos piliečiams aiškių ir svarbių politinių ateities galimybių, susijusių su būsima šalies pažanga demokratijos srityje. Vis dėlto taip pat reikia pripažinti, kad ilgalaikiai nesutarimai dėl konstitucijos reformos turėjo neigiamos įtakos šalies vidaus politinei padėčiai. Po nesėkmingo referendumo, per būsimus rinkimus turėtų būti įveikta aklavietė, į kurią pateko politinės partijų derybos. Manau, Europos Sąjunga turėtų aiškiai pripažinti svarbią dabartinės Vyriausybės pasiektą pažangą gerinant savo santykius su ES.

Spalio 25 d., pirmadienį, Užsienio reikalų taryba turėtų pateikti savo išvadas dėl Moldovos. Ji turėtų palaikyti europines priemones, kurių iki šiol ėmėsi dabartinė Vyriausybė, ir, svarbiausia, ji galėtų paprašyti Komisijos parengti veiksmų planą dėl vizų režimo liberalizavimo. Šis klausimas svarbus Moldovos piliečiams. Žinoma, galutinius rezultatus pirmiausia lems rinkimų rezultatai. Dėl Europos Parlamento, manau, mūsų požiūris į Moldovą turėtų būti teigiamesnis. Turėtume aiškiai įrodyti savo paramą europinėms šios šalies jėgoms ir parodyti joms, jog mums rūpi, kad Moldova taptų būsima vieningos Europos šeimos nare. Turime įtikinti jas, kad tokia ateitis geriausia jų pačių labui.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). - Pone pirmininke, nuo tos akimirkos, kai pagal Molotovo-Ribentropo paktą Europa buvo padalyta į įtakos sritis ir Moldova buvo priskirta TSRS, ji daug nuveikė.

Šiandien Moldova – nepriklausoma valstybė. Reikia pripažinti, kad jai kyla daug problemų. Kartu ji yra ir demokratiška šalis, siekianti integruotis į Europą, todėl šiandien norėčiau paraginti visas šios šalies politines klases, visas demokratines politines jėgas ir visas etnines bendruomenes vengti nereikalingo konfrontavimo ir sutelkti dėmesį į plačios Moldovos Respublikai skirtos vizijos kūrimą siekiant nukreipti šią šalį jos europinių tikslų siekimo link.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – Padniestrės regiono klausimas. Padniestrė turėtų būti itin aktualus mūsų darbotvarkės klausimas, todėl palankiai vertinu Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir kai kurių kitų valstybių politikos lyderių pateiktą iniciatyvą išspręsti šį įsisenėjusį konfliktą.

  Ioan Mircea Paşcu (S&D). - Pone pirmininke, Moldova – paskutinė „lotyniška“ vietovė už ES ribų. Istorijai čia teko labai svarbus vaidmuo. Tačiau įgyvendinant kaimynystės politiką ir Rytų partnerystės strategiją didėja Moldovos ateities galimybės pirmiausia priartėti prie ES, o vėliau, įvykdžius nustatytas sąlygas, į ją įstoti.

Dabartinė koalicija, neatsižvelgdama į netrukus vyksiančius rinkimus, sparčiau vykdė reformas, ir ES į tai reagavo tinkamai. Už tai reikėtų padėkoti abiejų šalių atstovams, atsakingiems už šį procesą. Ir sparčiai vykdant vidaus reformas, ir ES reaguojant į šiuos pokyčius reikėtų toliau stengtis kuo greičiau peržengti ribą, kai kelio atgal nebėra.

Moldovos galimybes, žinoma, lems tai, kaip bus išspręstas Padniestrės konfliktas. Šiuo požiūriu vilčių teikia dabartinės diskusijos šia tema, pradėtos Potsdame per Vokietijos ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimą ir, kaip manoma, atnaujintos per pastarąjį trišalį aukščiausiojo lygio susitikimą Dovilyje, pasinaudojant akivaizdžiu Rusijos noru rasti šios problemos sprendimą. Laikykimės duotų pažadų ir dirbkime kartu, kad ši paskutinė lotyniška vietovė taptų ES dalimi.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Pone pirmininke, kai anksčiau svarstėme Balkanų klausimą, pvz., kai sutelkėme dėmesį į Kosovo ar Bosnijos problemas, buvome linkę į Moldovą žiūrėti pro pirštus. ES jau seniai turėjo tarpininkauti sprendžiant Moldovos ir jos kaimynų konfliktus. Gaila, kad dabar Moldova atmetė ES pasiūlymą tarpininkauti sprendžiant Padniestrės konfliktą.

Ne sutapimas, kad Moldovos santykiai su Europos šeima prasti. Taip yra dėl nedarnios posocialistinės šalies ekonomikos. Kaip žinome, svarbiausia pramonės sritis Rytų Moldovoje, remiama Rusijos, paskelbė savo nepriklausomybę, taigi taip buvo galutinai įtvirtintas šalies ekonominis nuosmukis, nes Moldovos ekonomika pagrįsta tik žemės ūkiu.

Kai lapkričio mėn. Moldovos piliečiai eis balsuoti, kad išrinktų naują vyriausybę, bus svarbu užtikrinti, kad rinkimai vyktų sklandžiai, siekiant užkirsti kelią tolesniems neramumams ir, pvz., konflikto su Rumunija paaštrėjimui.

  Andrzej Grzyb (PPE). – (PL) Pone Komisijos nary, stebėjau pakartotinius rinkimus Moldovoje. Kalbėdami su tuo metu opozicinių partijų atstovais matėme didelį norą keistis. Šie pokyčiai įvyko. Dabartinis ministras pirmininkas V. Filat, tuomet kalbėdamas kaip opozicijos atstovas, aiškiai įvardijo europinius siekius. Kai jis lankėsi čia, Europos Parlamente, savo kalbose labai palankiai vertinome jo darbo veiksmingumą. Tai patvirtino ir Užsienio reikalų komiteto delegacija, kuri neseniai lankėsi Moldovoje.

Vidaus problemos, ypač Padniestrės regiono, suirutė ir netvarka šalyje – praeities ir suskaidymo simboliai – labai sudėtingi klausimai. Turime palaikyti procesą, kurį įgyvendinus būtų galima prijungti Padniestrę prie Moldovos. Ten esama nemažai problemų, įskaitant migracijos problemą. Pone Komisijos nary, kiekviena paramos Moldovai išraiška – ir dėl to pritariu savo kolegai Parlamento nariui ponui...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Mario Pirillo (S&D). – (IT) Pone pirmininke, praėjusią savaitę lankiausi Kišiniove, Moldovoje. Dalyvavau kultūros ministro surengtoje konferencijoje dėl Moldovos integracijos į Europą ypatingą dėmesį skiriant kultūrai. Labai palankiai įvertinau didelį norą augti, ypač įgyvendinant ne vieną įvairiopą iniciatyvą: nuo infrastruktūros kūrimo ir kelių tiesybos, elektros ir visų kitų tinklų tiesimo iki profesinio mokymo visose prekybos srityse ir kitų profesijų asmenims skirtų žinių atnaujinimo kursų.

Moldovos žmonės labai suinteresuoti prisijungti prie Europos. Vyriausybė siekia artimiausiu metu iš tikrųjų integruotis į Europos Sąjungą ir dirba šia kryptimi. Gerai, kad šiuo metu Europa didžiausia dėmesį skiria...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Andrew Henry William Brons (NI). - Pone pirmininke, šiuo metu ne vienas ES finansavimo gavėjas tik įpusėjo siekti visapusės narsytės. Jei išplėsime narystę ir leisime prisijungti vis daugiau ir net skurdesnėms valstybėms, įmokų perviršio gavėjų dalis padidės galbūt net dviem trečdaliais. Akivaizdu, kad dėl to nukentės įmokų perviršio mokėtojai, tačiau kartu ir dabartinės narės, kurios yra įmokų perviršio gavėjos.

Mums dažnai sakoma, kad vizų apribojimų sušvelninimas neturi nieko bendra su migracija, ir šiuo atveju, žinoma, turima omenyje teisėta migracija. Vis dėlto vizų apribojimų sušvelninimas bus glaudžiai susijęs su neteisėta migracija: prasidės prekyba žmonėmis, kurie turės dirbti už mažesnį nei minimalų darbo užmokestį ir prastesnėmis nei būtiniausios darbo sąlygomis. Be to, iš šalies išvyks darbingo amžiaus žmonės, kurie galėtų padėti šaliai išbristi iš skurdo.

Galiausiai norėčiau pasakyti, kad 1991 m. Moldova paskelbė savo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Ar ji iš tikrųjų nori atsisakyti savo nepriklausomybės dėl ES, nepaisant to, kiek sidabrinių ji už tai gaus?

  Štefan Füle, Komisijos narys. − Pone pirmininke, labai palankiai vertinu šias diskusijas. Labai vertinu šioms diskusijoms parinktą laiką ir, svarbiausia, tai, kad šio Parlamento siunčiama žinia ir rodoma parama akivaizdžiai sudaro vienovę.

Moldovos Respublikos istorijoje vyksta labai svarbūs pokyčiai. Praėjusiais metais Komisija aktyviai padėjo Moldovos Vyriausybei siekti visų įmanomų jos plataus užmojo reformos programos tikslų.

Mūsų palaikomose reformose be jokių išimčių atsispindi gana daug ES ir Moldovos veiksmų plano tikslų. Norint užtikrinti Moldovos Respublikos ateitį labai svarbu sėkmingai įgyvendinti šias reformas.

Palaikėme modernios ir klestinčios Moldovos viziją, pagal kurią šalyje gyventų sutaikyta visuomenė ir jos teritorinis vientisumas būtų atkurtas ne vieną kartą ir ne tik rugsėjo 30 d., kai Kišiniove lankėsi G. Watsono minėta vadinamųjų draugų grupė. Nekyla abejonių, kad šioje srityje Europa turi pamokyti Moldovą.

Moldovos Respublika žengia teigiama linkme. Esu įsitikinęs, kad šalis pajėgs pasiekti politinį kompromisą, kuris būtinas siekiant paremti įsipareigojimą vykdyti reformas. Mes kiek įmanydami ir toliau palaikysime Moldovos piliečius ir teiksime reformoms įgyvendinti būtiną išorės pagalbą. Toliau remsime Moldovos piliečius, kad jie per artėjančius Parlamento rinkimus galėtų sėkmingai išlaikyti tvarumo išbandymus. Taip pat nuoširdžiai tikiuosi, kad po šių rinkimų Moldovoje bus pradėtas visapusiškas politinis procesas, kurį įgyvendinant visas dėmesys bus skiriamas europinei darbotvarkei, ir bus tęsiamas pertvarkos procesas, kuris bus naudingas ir Moldovos piliečiams, ir Europai.

  Pirmininkas. − Baigiantis šioms diskusijoms⁽¹⁾ gavau šešis pasiūlymus dėl rezoliucijos, kurie pateikti pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien, 2010 m. spalio 21 d., ketvirtadienį, 12.00 val.

Raštiški pareiškimai(Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Aš taip pat palankiai vertinu pažangą, kurią praėjusiais metais Europos Sąjunga padarė Moldovos Respublikos atžvilgiu. Leiskite pasveikinti savo kolegas Parlamento narius, pateikusius šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

Įstojusi į Europos Sąjungą Rumunija įsipareigojo ginti Moldovos Respublikos interesus ES. Manau, pasirašydami šią rezoliuciją dauguma įvairioms frakcijoms priklausančių Europos Parlamento narių iš Rumunijos konkrečiai įrodė šį pirminį įsipareigojimą.

90 mln. EUR, skirtų šiai šaliai kaip makrofinansinė pagalba, buvo ir tebėra gyvybiškai svarbi parama, kurios reikia Moldovai ir jos piliečiams norint daryti pažangą ir visų pirma įvykdyti įsipareigojimus, kuriuos šalis prisiėmė reformų vykdymo, teisinės valstybės principo laikymosi ir kovos su korupcija srityse.

Moldovos Respublikai iškilusios dvi svarbiausios problemos, kurias reikia išspręsti. Pirmoji – Padniestrės regionas, dėl kurio Europos vyriausybių įnašas turi būti konkretesnis ir tvirtesnis, be to, reikia atnaujinti derybas. Antroji problema, kurios sprendimas, akivaizdu, priklauso nuo demokratinių politinių Moldovos Respublikos jėgų (kurias turime skatinti), – kaip lapkričio 28 d. vyks rinkimai. Turime užtikrinti, kad ir valstybėje, ir už jos ribų esantiems piliečiams būtų suteikta de facto galimybė pasinaudoti savo teise balsuoti už savo centrinę vyriausybę. Dėkoju.

(1) Žr. protokolą.

4. Jūroje pamesti konteineriai ir žalos atlyginimas (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – diskusijos dėl žodinio klausimo Komisijai, kurį pateikė Brian Simpson Transporto ir turizmo komiteto vardu, dėl jūroje pamestų konteinerių ir žalos atlyginimo (O-0115/2010 – B7-0469/2010).

  Brian Simpson, autorius. − Pone pirmininke, kaip sakėte, šį rytą apie klausimą, į kurį taip ilgai žiūrėjome pro pirštus, būtent apie konteinerių, išmetamų iš laivų į jūrą, klausimą kalbu Transporto ir turizmo komiteto vardu.

Mane stebina tai, kad šiais dabartiniais laikais ir šiuolaikiniame amžiuje kasmet dingsta tūkstančiai tokių konteinerių, kurių dauguma iškrenta iš laivų į vandenynus. Apskaičiuota, kad kasmet jūroje pametama net 10 000 konteinerių. Galėtume pamanyti, kad laivybos bendrovės ir draudikai labai džiaugiasi šiais duomenimis ir nieko nedaro, kad padėtis būtų pakeista. Europos vandenyse per metus jūrose pametama 2 000 konteinerių, ir šis skaičius, atrodo, kasmet didėja. Šie konteineriai kelia grėsmę navigacijai ir gali užteršti jūras toksiškomis ir netoksiškomis medžiagomis, be to, jų atliekų valymas vietos valdžios institucijoms brangiai kainuoja.

Dabar Transporto komitetas reikalauja imtis veiksmų, kad būtų sumažintas šių jūroje pametamų konteinerių skaičius, ir siunčia ženklą jūrų pramonei, kad neketiname ilgiau toleruoti tokios padėties. Nyderlandų institute MARIN nustatyta, kad pagrindinės konteinerių stelažo iširimo priežastys yra blogas sutvirtinimas, konteinerių viršsvoris ir neteisingas pakrovimas. Be to, didesnių konteinerių laivų įgulai sunku įvertinti, kada sunkūs konteineriai dėl oro sąlygų juda į laivo priekį ir (ar) laivagalį, dėl ko vertikalusis greitėjimas šiose srityse gali padidėti daugiau nei nustatyta pagal laivo sandaros techninius duomenis.

Be to, kadangi nėra griežtos atsakomybės konvencijos dėl žalos atlyginimo už netoksiškas medžiagas, vietos valdžios institucijos turi apmokėti su valymo operacijomis susijusias išlaidas. Dabar Parlamentas reikalauja laivybos bendrovių prisiimti atsakomybę šiuo klausimu. Norėtume, kad Komisija aktyviau spręstų šios nepriimtinos padėties klausimą. Šiandien prašau Komisijos išnagrinėti rezultatus, gautus įgyvendinus projektą „Lashing@sea“, ir pateikti pasiūlymų, kaip būtų galima patobulinti konteinerių tvirtinimo procedūras ir įrangą.

Antra, norėtume, kad būtų imamasi veiksmų siekiant užtikrinti, kad visi konteineriai uostuose būtų tinkamai sveriami ir teisingai pakraunami prieš laivams išplaukiant į jūrą, taip pat, kad būtų sumontuoti automatiniai švyturėliai, padedantys nustatyti konteinerių buvimo vietą.

Trečia, prašome Komisijos išnagrinėti žalos atlyginimo reglamentavimo tvarką, kad vietos ir regionų valdžios institucijos nebūtų apgaudinėjamos.

Galiausiai norėčiau grįžti prie platesnio jūrų pramonės sektoriaus įsipareigojimų dėti daugiau pastangų šioje srityje. Suprantu, kad kilus didelėms audroms konteineriai vis tiek iškris į jūrą. Tačiau man atrodo nepriimtina, kad konteineriai pametami dėl prastai atliekamo darbo, pernelyg didelio jų svorio, netinkamo pakrovimo ar dėl apskritai pramonės laissez-faire požiūrio į šią problemą.

Iš laivų iškrentantys konteineriai pavojingi. Nepriimtina, kad per metus jų pametama 20 000. Kyla pavojus gyvybėms, todėl reikalaujame imtis veiksmų. Jūrų pramonė, atrodo, nenori imtis veiksmų. Galbūt jų imtis turėtume mes.

  Máire Geoghegan-Quinn, Komisijos narė. – (GA) Pone pirmininke, dėkoju B. Simpsonui, kad iškėlė šį labai svarbų klausimą, kuris aktualus ir daugumai šio Parlamento narių, ir Komisijai.

, Komisijos narė. −Komisija palankiai vertina projekto „Lashing@Sea“ rezultatus. Pirmiausia Tarptautinė jūrų organizacija turi spręsti jūroje pamestų konteinerių klausimą, nes jis reglamentuojamas tarptautiniu lygmeniu. Nepaisydama to, Komisija dirbs su valstybėmis narėmis, kad būtų skatinama imtis veiksmų, kuriais siekiama patvirtinti Tarptautinės jūrų organizacijos nustatytas procedūras, dėl kurių sutarta tarptautiniu lygmeniu

Dėl antrojo klausimo dėl konteinerių viršsvorio ir netinkamo jų pakrovimo, – nėra ES taisyklių, kuriose būtų nustatyta prievolė sverti konteinerius prieš pakraunat juos į laivus ar procedūrų, kuriose būtų apibrėžti konteinerių pakrovimo ar sutvirtinimo reikalavimai. Šis klausimas reglamentuojamas valstybių narių lygmeniu arba tarptautiniais susitarimais.

Šiuo etapu Komisija neketina pateikti teisėkūros iniciatyvos šiuo klausimu. Tačiau ji pakeistų savo nuomonę, jeigu tarptautinės diskusijos būtų nesėkmingos ir kiltų daugiau problemų, susijusių su laivų stabilumu ir tvirtumu ar pamestais konteineriais.

Komisija, prieš pateikdama bet kokį naują pasiūlymą, turėtų visapusiškai įvertinti, kokį poveikį tokia priemonė galėtų turėti laivybos veiklos vykdytojams. Šiandien Komisija neturi pakankamai informacijos šiuo konkrečiu klausimu.

Dėl trečiojo klausimo, susijusio su sekimo sistema, skirta konteinerių buvimo vietai jūroje nustatyti, – šią galimybę būtų galima išsamiau panagrinėti. Vis dėlto būtų brangu sumontuoti siųstuvus ant milijonų konteinerių, todėl prieš galutinai nusprendžiant įdiegti privalomas tokias sekimo sistemas reikia tinkamai įvertinti jų teikiamą naudą.

Komisija taip pat galėtų įvertinti galimybę patikslinti Direktyvos 2002/59/EB, kuria įdiegta Bendrijos laivų eismo stebėsenos sistema ir pagal kurią valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad laivo kapitonas praneštų atsakingoms pakrantės stotims apie bet kokius jūra plaukiančius konteinerius, nuostatas.

Jei bus nagrinėjama galimybė užtikrinti konteinerių atsekamumą, reikėtų atsižvelgti į tokių priemonių sąnaudas. Tačiau tokia galimybė galėtų būti svarstoma atsižvelgiant į galimą konteinerių atsekamumo plėtrą logistikos ir saugumo tikslais.

Galiausiai, dėl žalos, padarytos dėl pamestų konteinerių, atlyginimo; šį klausimą būtų galima spręsti vadovaujantis Direktyvos 2009/20/EB dėl jūrų transporto draudimo ir Direktyvos 2005/35/EB dėl jūrų taršos ir taikytinų sankcijų nuostatomis, kai padaryti pažeidimai susiję su naftos taršiųjų medžiagų išmetimu į jūrą.

Direktyvoje 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą taip pat nustatyta griežtos atsakomybės sistema, taikytina veiklos vykdytojams, kurie, plukdydami jūra pavojingus ar taršiuosius krovinius, daro žalą aplinkai. Tokie veiklos vykdytojai privalo atitaisyti saugomoms rūšims ir natūralioms buveinėms padarytą žalą.

Reikėtų kruopščiai įvertinti papildomas priemones, kuriomis siekiama nustatyti žalos, sukeltos dėl pamestų konteinerių, atlyginimo tvarką, atsižvelgiant į proporcingumo principą, kuriuo grindžiami ES lygmeniu atliekami veiksmai. Komisija mano, kad šiuo etapu pirmenybę reikėtų teikti Tarptautinės jūrų organizacijos atliekamam darbui, kuriuo siekiama gerinti standartus.

  Dominique Riquet, PPE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nare, kaip B. Simpson teisingai nurodė, kasmet Europos vandenyse pametama keli tūkstančiai konteinerių, todėl dviem požiūriais kyla labai didelis pavojus: pirmiausia dėl jų kyla plačiai aptartas taršos pavojus, tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad dalis konteinerių neskęsta ir dažnai plūduriuoja vandens telkiniuose – todėl sudėtinga nustatyti jų buvimo vietą, – taigi kyla didelis pavojus saugiai laivybai: ir krovininiams laivams, ir ypač mažiausiems žvejybos ar poilsinės žvejybos laivams. Kaip žinome, dėl to įvyksta sunkių nelaimingų atsitikimų, per kuriuos kyla grėsmė žmonių gyvybėms.

Todėl ši problema labai rimta, o Komisija, atrodo, sako, kad arba jai trūksta informacijos, kad galėtų imtis veiksmų, arba, jos manymu, reikia taikyti tam tikras priemones atsižvelgiant į esamus susitarimus. Iš tikrųjų šis atvejis kitoks: nesiimama jokių priemonių šiai padėčiai pakeisti.

Todėl norime, kad būtų pasiūlyta konkrečių priemonių. Norime, kad būtų taikomos prevencinės priemonės, turiu omenyje priemones, susijusias su konteinerių pakrovimo būdais ir su galimybėmis pritvirtinti prie konteinerių švyturėlius, padedančius nustatyti pamestų konteinerių buvimo vietą (tai galima padaryti patenkinamomis ekonomikos sąlygomis), nes taip laivai galėtų išvengti susidūrimo su konteineriais ir būtų išgelbėtos žmonių gyvybės arba, jei konteineriuose būtų itin toksiškų medžiagų, būtų galima juos ištraukti. Tuo atveju, jei konteineriuose būtų toksiškų ar labai toksiškų medžiagų, reikia numatyti galimybę, kad švyturėliai skleistų sutartą signalą, pagal kurį būtų galima nustatyti aplinkai keliamą pavojų ir užkirsti jam kelią.

Galiausiai, pritvirtinus švyturėlius prie konteinerių bus galima nustatyti jų savininkus, nes kyla aktuali atsakomybės problema, jau minėta pateikus žodinį klausimą. Iš tikrųjų, nežinant kam priklauso konteineriai ir negalint atpažinti konteinerių bei nustatyti jų buvimo vietos neįmanoma imtis jokių konteinerių atgavimo ir žalos atlyginimo priemonių.

Primygtinai raginame Komisiją siekti daugiau, o ne tik padaryti išvadą, kad neturime išteklių ar kad pakanka esamų priemonių, nes šis atvejis ne toks: tai – aplinkos apsaugos klausimas, tačiau kartu kyla pavojus gyvybėms, taigi negalime to pamiršti.

  Saïd El Khadraoui, S&D frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, savo frakcijos vardu norėčiau pritarti Transporto ir turizmo komiteto pirmininko B. Simpsono pateiktoms pastaboms ir klausimams. Pametamų konteinerių, žinoma, su visu jų turiniu (nes privalome nepamiršti, kad kalbame ir apie jų turinį), problema be abejonės nuvertinta ir į ją neatsižvelgiama. Kaip jau minėta, ji susijusi su daugiau kaip 2 000 konteinerių, per metus pametamų vien Europos vandenyse, ir su visais to padariniais aplinkai, laivų įgulai, kitiems laivams ir pakrantės regionams, kuriems, žinoma, neretai tenka užduotis išvalyti nuolaužas. Todėl privalome spręsti šį klausimą.

Yra įvairių šios problemos priežasčių: prastas oras, greitis, prasta konteinerių apsauga ir pakrovimas, pernelyg didelis jų svoris ir pan. Mano frakcija mano, kad ši problema Europos masto, ir tuo būtų galima pateisinti Komisijos iniciatyvą. Neturėtume atsitraukti ir pasyviai laukti, kol Tarptautinė jūrų organizacija (TJO) imsis priemonių. Visų pirma būtų galima imtis iniciatyvų, kuriomis siekiama registruoti tokius įvykius ir didinti informuotumą apie šią problemą Europos uostuose. Dėl socialinio dialogo – Europos socialinio dialogo uostų sektoriuje, – Komisija taip pat galėtų iškelti šį klausimą ir pasiūlyti sprendimų, pvz., taikyti naują konteinerių pakrovimo tvarką ar keisti mokymą.

D. Riquet pabrėžė, ir aš taip pat manau, kad būtų labai išmintinga užtikrinti konteinerių atsekamumą: tai būtų naudinga ne tik mūsų svarstomo klausimo požiūriu, bet ir siekiant stebėti visą logistikos grandinę. Todėl, ponia Komisijos nare, tikiuosi, kad per ateinančius metus ir mėnesius bus pateikta keletas šiek tiek konkretesnių iniciatyvų.

  Gesine Meissner, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, M. Geoghegan-Quinn, praeityje laikraščiai rašė, kaip į kažkokią salą jūra atplukdė konteinerį, pilną sportinių batelių, o salos gyventojai labai džiaugėsi tokiu radiniu. Kitu atveju pakrantėje plaukiojo daug guminių ančių. Tai, žinoma, šypseną keliantys laivų pamestų krovinių pavyzdžiai, tačiau svarbiausias dalykas tas, kad daugeliu atveju pamesti konteineriai gali padaryti daug žalos. Akivaizdu, kad turime ko nors imtis, siekdami išspręsti šią problemą.

Olandijos Vyriausybė nerimavo dėl šios problemos, todėl atliko tyrimą norėdama išsiaiškinti, kodėl taip atsitinka. Atlikus tyrimą nustatyta ne viena reiškinio priežastis. Nors yra ES reglamentų, kuriuose išsamiai apibūdinti krovinių tvirtinimo reikalavimai, ir visuose laivuose privalu turėti vadovą, kuriame būtų išdėstytos elgesio laive taisyklės, tik 46 proc. laivų krovinių buvo tinkamai pritvirtinti. Tai reiškia, kad mums nereikia jokių naujų taisyklių. Ponia M. Geoghegan-Quinn, sakydama tai buvote teisi. Daugeliu atveju krovinio svoris nebuvo tinkamai subalansuotas. Kita priežastis – dauguma trumpųjų nuotolių jūrų laivybos laivų įgulų, siekdamos paspartinti iškrovimo procesą, atriša krovinius prieš jiems pasiekiant paskirties vietą. Netinkamai kraunami kroviniai, sena ar sugedusi įranga taip pat gali būti viena iš šios problemos priežasčių. Visa tai, žinoma, daro didelį poveikį aplinkai. Nuskęsta apie 70 proc. iš laivų į jūrą iškritusių konteinerių, tačiau tuomet kyla klausimas: kokią žalą jie daro jūros dugnui? 15 proc. visų krovinių išplukdomi į krantą. Likę 15 proc. plūduriuoja vandenyne ir, be jokių abejonių, kelia didelį pavojų kitiems laivams, platformoms ir aplinkai.

Tai reiškia, kad įvykus nelaimingiems atsitikimams jūroje privalome ištirti, kiek konteineriai su tuo susiję. Taip pat turime pasikalbėti su laivybos bendrovėmis ir uostų veiklos vykdytojais ir užtikrinti, kad jie laikytųsi nustatytų reglamentų. Be to, būtina nuolat tikrinti, kaip laikomasi taisyklių. Du tūkstančiai pamestų konteinerių – iš tikrųjų pernelyg daug, ir manau, kad galimybių studijoms parengti prireiktų pernelyg daug laiko. Privalome nedelsdami imtis veiksmų, nes tokia padėtis negali tęstis toliau.

PIRMININKAVO: Rainer WIELAND
Pirmininko pavaduotojas

  Jaroslav Paška, EFD frakcijos vardu. – (SK) Kaip suprantu, norint išspręsti žalos, patirtos dėl jūroje pamestų konteinerių, atlyginimo problemą reikia gerai organizuoti trijų šalių – gabenamų krovinių savininko, laivybos bendrovės ir draudimo bendrovės – santykius.

Už krovinių jūroje saugumą atsakingi veiklos vykdytojai, laivybos bendrovė ir visų pirma laivo įgula. Laivo įgula taip pat privalo prisiimti atsakomybę už tai, kad konteineriai nenuslystų ir per laivo bortą neiškristų į jūrą, t. y. už tai, kad būtų laikomasi galiojančių tarptautinių taisyklių, be to, ji atsakinga ir už saugų krovinių plukdymą tarptautiniu jūrų transportu.

Mano nuomone, pirmasis žingsnis, kurį turime apsvarstyti spręsdami šį klausimą – užtikrinti, kad būtų laikomasi krovinių tvirtinimo taisyklių prieš juos išleidžiant į jūrą. Manau, tai svarbiausias šio klausimo aspektas. Tik paskui turėtume bandyti nustatyti naujas papildomas krovinių vežimo taisykles. Tik išsiaiškinę tikrąją pradinę padėtį ir kaip laikomasi taisyklių turėtume stengtis iš dalies keisti reglamentus, kurie jau nustatyti tarptautinės laivybos srityje ir tam tikrais atvejais įtvirtinti Europos Sąjungos teisėje.

  Jim Higgins (PPE). – (GA) Pone pirmininke, mano kolega Brian Simpson iškėlė labai svarbių klausimų, ir turiu pasakyti, kad Komisijos narės pateiktas atsakymas manęs nepatenkina. Ar ji nori ir yra pasirengusi imtis veiksmų, kad būtų patvirtintas naujas teisės aktas?

Šis klausimas labai svarbus, ir norėčiau pagirti savo kolegą Brianą Simpsoną už tai, kad jį iškėlė, nes iš statistikos duomenų matyti, kad padėtis iš tikrųjų prastėja.

Apie 50 proc. pasaulio laivų netoksiškos medžiagos vežamos kaip birūs produktai. Visame pasaulyje sparčiai daugėja konteinerius plukdančių laivų – nuo 1984 m. jų bruto talpa padidėjo 140 proc.: nuo 32,6 mln. iki 78,3 mln. tonų, todėl ši problema turi būti reguliuojama.

Taip pat kyla didesnio greičio problema, nes šie konteinervežiai plaukia daug greičiau nei biriųjų krovinių laivai. Šiuo metu jie plaukia 27 mazgų greičiu, kuris, įvertinant avarijos, netikėto smūgio, susidūrimo ar pan. tikimybę, yra labai didelis. Taigi ši problema taip pat labai aktuali.

Kita problema siejama su tikruoju laivų amžiumi. Dauguma konteinerius plukdančių laivų priskiriami 19–24 metų senumo laivų kategorijai, o tai reiškia, kad kyla struktūros trūkumų problema. Mums reikia teisėkūros iniciatyvos. Negalime leisti vadovautis laissez-faire požiūriu. Taip pat reikia griežto atsakomybės ribojimo konvencijos, kad ES vandenimis plaukiančių laivų savininkai nedelsdami atlygintų žalą, padarytą iš jūroje pamestų konteinerių netyčia išsiliejus toksiškoms medžiagoms.

Tiesiog sakau, kad iš esmės turime imtis veiksmų, nes padėtis nuolat prastėja ir, kaip pabrėžė B. Simpson, dauguma nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl žmogiškųjų, susijusių su konteinerių pritvirtinimu ar netinkamu elgesiu su jais ir pan., klaidų, todėl nagrinėdami šį klausimą būtinai turime įtraukti laivybos bendroves.

  Inés Ayala Sender (S&D). – (ES) Pone pirmininke, lygiai prieš aštuonerius metus, lapkričio mėn., prie Galisijos pakrantės sudužo 70 000 tonų žalios naftos vežęs naftos tanklaivis „Prestige“, iš kurio išsiliejo 20 000 tonų naftos. Dėl šio naftos nuotėkio ir neteisingų tuomečio viešųjų darbų ministro F. Álvarezo-Cascoso sprendimų ištiko tikra nelaimė ir didžiausia ekologinė, socialinė ir ekonominė tragedija, kada nors įvykusi Galisijos pakrantėje.

Svarstyta, kad viena galimų nuotėkio paaiškinimo priežasčių buvo būtent pamesti jūros paviršiuje plūduriavę bangų ir audrų blaškomi konteineriai. Šie konteineriai – tarsi kulkos, galinčios pramušti bet kokių laivų, įskaitant tokius naftos tanklaivius kaip „Prestige“, taip pat keleivinių laivų, keltų ar kruizinių laivų korpusus.

Projekto „Lashing@Sea“ rezultatai atskleidė rimtus trūkumus ir aplaidumo atvejus įvairiose srityse, pvz., kad su kroviniais dirbančiam personalui ir uostų krovikams, taip pat laivo įgulai, kuri, paprastai, būna, nepakankamai apmokyta ir nevisiškai sukomplektuota (nors laivai, kuriuose ji dirba, yra tikros jūrų pabaisos), trūksta mokymo ir instruktavimo.

Reikia pridurti, kad apskritai nepakankamai naudojamasi geriausiais konteinerių apsaugos ir jų buvimo vietos nustatymo būdais, be to, konteineriai dažnai turi viršsvorio. Galiausiai reikia atlikti naujo šių jūros pabaisų keliamo fizinio poveikio sąnaudų ir rizikos vertinimą. Šis poveikis – tai, pvz., vadinamasis parametrinis rezonanso poveikis, dėl kurio konteineriai gali greičiau iškristi per laivagalį.

Todėl reikalaujame Europos Komisijos įsipareigoti nedelsiant imtis prevencinių priemonių, organizuoti geresnį uostų krovikų ir laivo įgulos mokymą ir daugiau instruktavimo bei kvalifikacijos kėlimo kursų. Taip pat reikalaujame įdiegti technologines saugos priemones: uostuose įsteigti svorio patikros punktus, tobulinti tvirtinimo įrangą ir krovimo strategijas ir tinkamai ženklinti konteinerius, kad juos pametus būtų galima nustatyti jų buvimo vietą, apsvarstant galimybę atsekamumo paslaugą teikti kaip vieną iš pagal projektą „Galileo“ teikiamų paslaugų.

  Jörg Leichtfried (S&D). – (DE) Pone pirmininke, džiaugiuosi, kad XV a. nebuvo Europos Komisijos. Jei ji būtų buvusi, Kristupo Kolumbo ir jo kelionės draugų laivas tikriausiai būtų susidūręs su konteineriu ir nuskendęs, todėl jie niekada nebūtų pasiekę Amerikos žemyno.

Žinome šios problemos priežastį. Žinome, kad reikia ką nors daryti. Ką sako Komisija? Ji sako, kad nieko neįmanoma padaryti. Tai paprasčiausiai nepriimtina. Žinome, kad šio reiškinio priežastis – neteisingas konteinerių pakrovimas, kad jie prastai sutvirtinami, kad jie turi viršsvorio, kad jie net ramaus oro sąlygomis iškrenta iš laivo į vandenį ir kad pavienės valstybės savo teisės aktais niekaip negali pakeisti šios padėties. Kas kitas, jei ne Komisija, kuri privalo užtikrinti, kad tokių dalykų kaip šis nebūtų Europos vandenyse, turėtų inicijuoti šios padėties pokyčius?

Esame susirūpinę ne tik dėl žalos aplinkai. Ir žmonių gyvybėms kyla pavojus. Kas nutiktų, jei vidury Atlanto vandenyno mažas laivas plastikiniu korpusu susidurtų su vienu šių konteinerių? Laivas nuskęstų. Nuskęstų ne tik laivas, bet ir juo plaukę žmonės. Nėra labai smagu ilgai plūduriuoti vidury Šiaurės Atlanto vandenyno vilkint gelbėjimosi liemenę. Turime atsižvelgti į tokius dalykus. Todėl, mano manymu, negerai, kad nesiimama jokių veiksmų. Manau, Europos Komisija turi kuo greičiau pateikti naujų reglamentų, kad ši padėtis būtų pakeista. Ši padėtis pavojinga ir neteisinga, taigi reikia ką nors daryti. Raginu Komisiją skubiai imtis veiksmų, nes šiuo atveju ji atsakinga už esamą padėtį.

  Mario Pirillo (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, manau, šiandien mūsų svarstomas jūroje pamestų konteinerių klausimas labai svarbus, nes dėl to kyla visų pirma ES pakrantės regionų ekonomikai labai svarbus klausimas. Todėl manau, kad Europos Komisija turi stengtis įsteigti draudimo fondą, iš kurio būtų galima atlyginti bet kokią kartais pavojingų medžiagų nuotėkio iš jūroje pamestų konteinerių sukeltą žalą.

Be to, patartina padidinti jūrų saugumo lygį taikant griežtesnius teisės aktus dėl krovinių pakrovimo operacijų kontrolės ir vykdant nelegalaus kenksmingų toksiškų produktų pakrovimo į laivus prevenciją. Kitais panašiais atvejais jau ne kartą prašiau įsteigti tokį draudimo fondą.

  Brian Simpson, autorius. − Pone pirmininke, trumpai tariant, esu nusivylęs Komisijos atsakymu į mūsų žodinį klausimą.

Suprantu, kad pasaulinio masto susitarimas būtų idealus problemos sprendimas ir kad spręsdami šį klausimą turime įtraukti TJO, tačiau TJO – viena iš lėčiausiai veikiančių tarptautinių organizacijų, su kokia pasauliui teko kada nors susidurti. Ji priima sprendimus vėžlio žingsniu, o mes norime, kad veiksmų būtų imamasi dabar.

Ponia Komisijos nare, jei sąmoningai išmesiu į jūrą 2 000 sunkių metalinių dėžių su kroviniu, už tai būsiu patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau vis tiek leidžiame nuolat taip elgtis ES vandenyse.

Prašau jūsų: šiuo atveju negalite elgtis kaip Poncijus Pilotas ir nespręsti šios problemos. Ši problema nuolat didėja. Tai – aktuali problema, ir turite ją spręsti. Ši problema – ne tokia, nuo kurios galite pasislėpti sakydami: „gerai, turime įvertinti vienus dalykus“ ir „turime įvertinti kitus dalykus“ ar pan.

Girdėjote, ką sakė Parlamento nariai. Prašau pabandyti ją išspręsti dabar.

  Máire Geoghegan-Quinn, Komisijos narė. – (GA) Pone pirmininke, dėkoju visiems Parlamento nariams, dalyvavusiems šiose diskusijose, ir norėčiau pabrėžti, kad puikiai suprantu mūsų svarstomo klausimo svarbą ir tai, kokia svarbi Parlamento narių nuomonė, kad Komisija turėtų toliau vykdyti politiką, kuri padėtų išspręsti šį konkretų klausimą. Manau, šios diskusijos ir visi jose dalyvavę Parlamento nariai padėjo parodyti, kad šis klausimas labai svarbus.

Taip pat manau, kad šios diskusijos padėjo atskleisti, kaip svarbu saugoti aplinką. Įdomu, kad diskutavome įvairiomis temomis: pradėjome nuo G. Meissner minėtų guminių ančių ir batų ir baigėme Kristupu Kolumbu, kuris, kaip žmonės kalba, lankėsi mano gimtajame uoste Vakarų Airijoje. Labai džiaugiuosi, kad jis leidosi į tokią garsią kelionę!

Tačiau norėčiau dar kartą pabrėžti visiems Parlamento nariams ir visų pirma B. Simpsonui, kuris labai domėjosi šia sritimi ir įdėjo labai daug darbo, kad labai rimtai vertiname šią problemą. Žinome, kad pametama vis daugiau konteinerių ir, kaip minėjau pirmiau, Komisijos narys S. Kallas sprendžia šią problemą. Jis mano, kad ji siejama ne tik su blogu konteinerių sutvirtinimu, bet ir su pernelyg dideliu jų svoriu. Ši problema kartais susijusi ir su iškeltu laivų tvirtumo klausimu, ir su jų amžiumi, – J. Higgins minėjo šį aspektą.

Kaip jau sakiau, Komisija teikia pirmenybę jūrų aplinkos saugos ir apsaugos klausimams. Negalime leisti, kad šioms sritims kiltų pavojus, todėl mes ir visų pirma Komisijos narys S. Kallas iš tikrųjų apsvarstysime, ar būtina imtis tolesnių veiksmų. Esu įsitikinusi, kad jis mielai dirbs kartu su jumis, pone B. Simpsonai, ir su jūsų komitetu, kad būtų pateikta išvada šiuo klausimu.

Jau turime nemažai priemonių, kuriomis galime naudotis siekdami užtikrinti saugą ir taršos, įskaitant jūroje pamestų konteinerių keliamą taršą, prevenciją. Dėl konkrečių veiksmų, kurių būtų galima imtis šiuo klausimu, manau, kad šiuo etapu nebūtina imtis veiksmų ES lygmeniu. Vis dėlto pritariu jūsų teiginiui, kad TJO, kaip organizacija, sprendimus priima labai lėtai, ir kad Komisija, siekdama paspartinti sprendimų priėmimą, turi įsitraukti.

Vis dėlto manau, − ir žinau, kad Komisijos nario S. Kallaso nuomonė šiuo klausimu labai tvirta, − jog šiuos klausimus derėtų svarstyti TJO, be to, esu įsitikinusi, kad naujausi projekto „Lashing@sea“ rezultatai galėtų būti peržiūrėti būtent šioje organizacijoje.

Šiuo projektu taip pat patvirtinama, kaip svarbu rengiant procedūras ir nustatant standartus vadovautis visuotiniu požiūriu, kad valstybių narių ir kitų šalių veiklos vykdytojams būtų sudarytos vienodos sąlygos, apie kurias kalbėjome anksčiau.

Leiskite baigti savo kalbą pabrėžiant, kad šie klausimai pirmiausia turėtų būti aptarti TJO. Komisija dalyvauja TJO veikloje kaip stebėtoja ir kartu su valstybėmis narėmis rengia pozicijas tam tikrais klausimais.

Galiu jus patikinti, kad pranešiu Komisijos nariui S. Kallasui šiandien čia vykusių diskusijų rezultatus ir žinau, kad jis, atsižvelgdamas į juos, išnagrinės šį klausimą ir skatins jį spręsti.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Raštiški pareiškimai(Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Artur Zasada (PPE), raštu. – (PL) Norėčiau palankiai įvertinti sprendimą pradėti nagrinėti jūroje pamestų konteinerių klausimą. Šių metų vasario 8 d. kilo tiesioginis pavojus keltams, plaukusiems iš Lenkijos į Švediją. Suomijos krovininis laivas „Linda“ plaukė iš Roterdamo į Sankt Peterburgą ir, kirsdamas jūrų kelią, kuriuo plaukia Lenkijos ir Švedijos laivai, pametė tris konteinerius, kuriuose buvo 8,3 tonos medžiagų, priskiriamų aplinkai pavojingų medžiagų kategorijai, 7 tonos gyvybei jūroje pavojingų medžiagų ir 5,5 tonos degių medžiagų. Laimei, šį kartą pavyko išvengti tragedijos.

Pritariu pasiūlymui prieš laivams išplaukiant į jūrą uostuose sverti visus konteinerius ir tinkamai juos pakrauti. Tačiau tai – ilgalaikis planas. Šiandienos planas toks: Komisija turėtų pateikti reglamentą, kuriuo būtų užtikrinama ypatinga konteinerių, kuriais vežamos pavojingos medžiagos, priežiūra. Todėl norėčiau pateikti Komisijai tokį klausimą: kada galime tikėtis pirmųjų veiksmų šiuo klausimu?

5. Integruota jūrų politika (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – G. Meissner pranešimas (A7-0266/2010) Transporto ir turizmo komiteto vardu dėl integruotos jūrų politikos (IJP). Padarytos pažangos vertinimas ir nauji uždaviniai (COM(2009)0540 – 2010/2020(INI)).

  Gesine Meissner, pranešėja. – (DE) Pone pirmininke, M. Geoghegan-Quinn, ponios ir ponai, norėčiau, kad ši salė būtų visiškai pilna, žinoma, ne dėl savęs ar dėl to, kad šis pranešimas – pirmasis mano parengtas pranešimas, o dėl to, kad šio pranešimo tema, nors daugumai žmonių nėra gerai žinoma, vis dėlto labai svarbi.

Vargu ar kas nors girdėjo apie integruotą jūrų politiką, tačiau šis klausimas labai svarbus mums visiems, nes, reikia pripažinti, mūsų ateitis priklauso nuo jūros. Vanduo sudaro 70 proc. viso žemės paviršiaus. Gyventojų skaičius didėja ne tik Europoje, bet ir visame likusiame pasaulyje ir iki 2050 m. pasieks 9 mlrd. Žemė tampa per maža, ir daug ekspertų jau nustatė, kad vandenynuose esama labai didelių ateities galimybių. Dabar turime siekti išsaugoti jūrų išteklius ateities kartoms panaudodami integruotą jūrų politiką.

Iki šiol ištirta tik 10 proc. vandenynų ir jų išteklių, tačiau jau vartojame 50 000 iš jūros gaunamų produktų. Dabar stengiamasi gaminti energiją pasitelkiant jūrų pajėgumus ir išgauti žaliavas, kurias būtų galima naudoti medicinos, kosmetikos ir pramonės srityse. Nors plėtojame savo bendrąją jūrų politiką, svarbu užtikrinti, kad jūra „nesmogtų mums atgal“, kaip aprašyta pribloškiamame populiaraus rašytojo Franko Schätzingo romane. Turime galimybę paversti jūrų ekonomiką didžiausia visos mūsų ekonomikos augimo sritimi. Todėl žmonės šiandien kalba ne tik apie ekologiškas, bet ir apie vadinamąsias „mėlynąsias“ darbo vietas ir „mėlynąjį“ augimą. ES pakrantės ilgis – 23 000 km, be to, jūrų pakrantėse gyvena trečdalis jos gyventojų. Ekologiška laivyba ir atviros jūros energija – tai sritys, kuriose Europa turi sukaupusi didelę patirtį, kurią galima kaupti toliau. Todėl mums reikia integruoto požiūrio, kuriuo vadovaudamiesi galėtume labai kruopščiai pasiekti visus šiuos tikslus.

Kurioms pavienėms sritims taikytina integruota jūrų politika? Pirmoji šių sričių – transportas. Laivybą galima laikyti Europos transporto varomąja jėga, nes prekybos srautai jūromis per uostus, turinčius jungtį su nutolusiais nuo pakrantės regionais, ir pasitelkus logistiką sudaro 95 proc. pasaulinės prekybos ir 40 proc. Europos vidaus prekybos srautų. Numatoma, kad ši sritis augs toliau, todėl visų pirma privalome užtikrinti, kad kurdami ekologiškesnius laivus galėtume sumažinti oro teršalų kiekį. Kita sritis – laivų statyba. Kaip jau minėjau, šioje srityje turime daug patirties. Privalome užtikrinti našų šios patirties pritaikymą esamoms darbo vietoms išsaugoti ir naujoms kurti.

Žinoma, jūrų politikai taip pat priskiriama žuvininkystė ir akvakultūra. Žuvys – ne tik maisto šaltinis. Be to, akvakultūra yra sparčiausiai auganti žemės ūkio ir žuvininkystės sritis. Svarbu, kad tai žinotume.

Dėl energetikos srities, čia daug dalykų vyksta jūroje ir aplink ją. Turime naftos ir dujų vamzdynų, naftos platformų ir jūros vėjo jėgainių, be to, jau kuriami planai pritvirtinti tanklaiviams bures, kad jie, naudodami vėjo energiją, galėtų 20 proc. sumažinti savo suvartojamą energiją. Bangų energija – tai sritis, kurioje esama ateities galimybių, o mikrodumbliai, kuriuos galima naudoti kaip biomasę, yra beveik beribis energijos šaltinis.

Mokslinių tyrimų srityje dėmesys sutelktas į „mėlynųjų“ biotechnologijų taikymą kuriant vaistus. Jau sukurta vaistų nuo skausmo ir vaistų nuo maliarijos, be to, šiuo metu kuriami vaistai nuo vėžio.

Mūsų pakrančių apsauga – svarbus klausimas, taip pat įtrauktas į integruotą jūrų politiką. Mūsų pakrantėms kyla audrų keliamų potvynių pavojus, todėl turime apsaugoti jas ne tik nuo potvynių, bet ir nuo naftos išsiliejimo, piratavimo ir kontrabandos. Be to, turime spręsti prieglobsčio prašytojų Italijoje problemą.

Galiausiai mūsų pakrantės, žinoma, yra labai mėgiamos lankytinos turistinės vietos, todėl šiuo metu plėtojame tvaraus pakrančių turizmo sampratą.

Matote, kad į integruotą jūrų politiką įtraukta daug pavienių sričių, kurios visos susijusios su vandeniu. Integruotos jūrų politikos tikslas – atidžiai ir darniai bendradarbiaujant vystyti šias sritis. Dauguma žmonių nežino apie integruotą jūrų politiką, tačiau ji labai svarbi.

Europos Sąjungos pasiekimai šioje srityje gana nemaži, tačiau reikia nuveikti dar daugiau. Todėl šiame pranešime daugiau dėmesio skyriau ne pavienėms sritims, o visų pirma tam, kas įvyko per pastaruosius kelerius metus, nuo tada, kai 2007 m. buvo paskelbta mėlynoji knyga, ką dar reikia nuveikti ir kokius darbus reikia tęsti toliau. Šias sritis dar kartą trumpai paminėsiu tardama galutinį žodį.

  Máire Geoghegan-Quinn, Komisijos narė. – (GA) Pone pirmininke, gerbiami Parlamento nariai, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad mano kolegė M. Damanaki šiandien lankosi Portugalijoje, kur Komisijos Pirmininko J. M. Barroso vardu dalyvauja svarbioje konferencijoje jūrų reikalų ir jūrų politikos klausimais, ir ji apgailestauja, kad negali būti čia.

, Komisijos narė. −Tačiau pirmiausia leiskite pasakyti, kad šios diskusijos – tai įrodymas, kad jūrų politika iš tikrųjų svarbi. Norėčiau pasveikinti pranešėją G. Meissner parengus šį labai gerą pranešimą.

Komisija labai palankiai vertina šį puikų pranešimą ir jame išreikštą palankią nuomonę apie mūsų integruotą jūrų politiką. Šis pranešimas – kur kas daugiau nei tik rezultatų apžvalga. Jame taip pat nustatyta plataus užmojo, visapusiška ir išsami jūrų politikos ateities vizija. Ne pirmą kartą svarstant integruotą jūrų politiką Parlamentas rodo pavyzdį. Šis pranešimas – puikaus komitetų bendradarbiavimo, dėl kurio mūsų politika įgyja daugiau demokratinio teisėtumo, rezultatas. Be to, juo suteikiama naujų galimybių – ypač prisijungus valstybių narių ir regionų parlamentams ir valdžios institucijoms, kurių dalyvavimas kuriant politiką labai pageidaujamas – kurti mūsų integruotą jūrų politiką, kad ji taptų iš tikrųjų svarbi ir veiksminga politika, padedanti sukurti daugiau ir geros kokybės darbo vietų.

Komisija įsitikinusi, kad šiame pranešime išdėstyti politikos poreikiai turės teigiamą poveikį būsimai jūrų politikai dėl trijų svarbių priežasčių.

Pirmiausia, bus vadovaujamasi į ateitį orientuotu požiūriu į strategijos „Europa 2020“ jūrų aspektą ir skatinama užtikrinti tvarų jūrų sektorių ir pakrantės regionų augimą.

Antra, įvardijus šiuos politikos poreikius bus galima apibrėžti politikos tikslus, prie kurių Komisija ir Parlamentas turėtų dirbti kartu. Šie tikslai – tai Europos požiūrio į klimato kaitos poveikio švelninimą pakrantės regionuose ir į tausų pakrančių turizmą formavimas, parama ekologiškesnei, saugesnei ir konkurencingesnei laivybai naudojantis bendrąja jūrų erdve be sienų ir tolesni veiksmai jūrų saugumo ir nelaimingų atsitikimų prevencijos srityse.

Trečia, šiame pranešime pateikiama nuoseklių ir dalykiškų pasiūlymų dėl tolesnių veiksmų.

Labai nekantrauju išgirsti jūsų nuomones, kurias išsakysite per šias diskusijas.

  Werner Kuhn, Žuvininkystės komiteto nuomonės referentas. – (DE) Pone pirmininke, M. Geoghegan-Quinn, pirmiausia norėčiau padėkoti G. Meissner už integruotą – tikrąja šio žodžio prasme – darbą ne tik todėl, kad jis susijęs su integruota jūrų politika, bet ir todėl, kad į jį įtrauktos visos dalykinės sritys. Dėl žuvininkystės, norėčiau pakartoti, kad žuvininkystė ir akvakultūra, be abejonės, sudaro labai didelę integruotos jūrų politikos dalį. Labai svarbu dar kartą paminėti ir tai, kad Europos Sąjungoje pagaminame apie 2 mln. tonų žuvininkystės, žuvų ir akvakultūros produktų, tačiau suvartojame 8 mln. tonų.

Esame vienas didžiausių žuvininkystės produktų eksporto regionų pasaulyje. Todėl, norėdami apsaugoti savo išteklius, turime spręsti ypatingus uždavinius. Vienas pirmiau minėtas aspektas, kuris šiuo požiūriu labai svarbus, – jūrų erdvės planavimas. Labai svarbu nustatyti, kam teikiame pirmenybę. Žinoma, žvejybos plotams ir saugomoms teritorijoms teikiama išskirtinė pirmenybė, taip pat laivybos maršrutams ir, be abejonės, atsižvelgiant į šias aplinkybes, jūrų saugumui. Ypač daug dėmesio reikia skirti laivybos keliams, kuriais vyksta itin intensyvus jūrų eismas.

Nemažai kalbėjome apie atsinaujinančiąją energiją. Ir žuvininkystės, ir jūrų saugumo požiūriu nederėtų pamiršti jūros vėjo jėgainių, kurių daug statoma energijai gaminti. Tai – labai svarbus uždavinys. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes norėčiau paminėti dar vieną dalyką. Turime skatinti žuvininkystės metodų srities mokslinius tyrimus ir plėtrą. Komisijos skirtų 50 mln. EUR nepakaks. Ponia M. Geoghegan-Quinn, norėčiau jūsų paprašyti pranešti šią žinią savo kolegoms.

Žinoma, integruota jūrų politika nesibaigia prie Europos sienų. Turime bendradarbiauti su savo kaimynais. Tereikia pagalvoti apie Islandiją, Farerų salas ir apie tai, kas ten įvyko pastaraisiais metais, taip pat apie Viduržemio jūros regioną, Libiją ir Egiptą, – šie klausimai yra didelis iššūkis.

  Georgios Stavrakakis, Regioninės plėtros komiteto nuomonės referentas. − (EL) Pone pirmininke, Komisijos nare, siekiant užtikrinti visos Europos, ypač šalių, kurių ekonomika tiesiogiai susieta su jūra, tvarumą ir augimą, labai svarbu yra tausus jūrų aplinkos naudojimas.

Suderinus tokių pagrindinių sektorių kaip žuvininkystė, akvakultūra, energetika, transportas ir turizmas augimą galima užtikrinti profesinę piliečių ateitį ir gaunamas pajamas. Regioninės plėtros požiūriu labai svarbu naudotis teritorine sanglauda kaip nauju tolesnio vidaus rinkos integravimo pagrindu. Siejant su jūrų sektoriumi, tai reiškia, kad reikia toliau skatinti trumpųjų nuotolių jūrų laivybą ir užtikrinti geresnį pakraščio jūrų regionų ir salų tarpusavio susisiekimą, taip pat geresnį jų susisiekimą su pagrindinėmis valstybių teritorijomis ir ekonominiais centrais. Tai labai svarbu siekiant užtikrinti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą.

Labai svarbu ir naujoviškas šia integruota jūrų politika pagrįstas požiūris, kuriuo pakeistas nenuoseklus požiūris į jūrų politikos kryptis. Naudodamiesi sąveikomis Europos Sąjungos piliečiai gauna dvejopos naudos: gerinami pasiekti rezultatai ir sutaupoma pinigų.

  Georgios Koumoutsakos, PPE frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, integruota jūrų politika labai svarbi Europos Sąjungai. Mums reikia jos, kad galėtume visapusiškai išnaudoti vieną svarbiausių Europos pranašumų – gilias jos laivybos tradicijas. Strateginis integruotos jūrų politikos tikslas – geriau koordinuojant su jūra susijusią politiką stiprinti Europos pirmavimą jūrininkystės mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityse, tokiuose sektoriuose kaip laivų statyba, jūrų išteklių naudojimas ir jūros vėjo energijos išteklių vystymas.

Įgyvendinant integruotą jūrų politiką privalu remti Europos laivybos sektorių, kuris yra nepralenkiamas pasauliniu mastu, kad jo vaidmuo tarptautiniu lygmeniu būtų svarbiausias. Todėl turime apsaugoti savo laivybos konkurencingumą kaip didelę vertybę; tai labai svarbu Europai. Todėl Tarptautinės jūrų organizacijos, kurios vaidmuo turi būti labai svarbus, patvirtintus tarptautinius sprendimus reikia taikyti pasauliniu mastu.

G. Meissner parengtame pranešime visiškai teisingai pabrėžiama ir nagrinėjama jūrų valdymo, jūrų priežiūros ir jūrų erdvės planavimo svarba. Tačiau visam tam taikytina sine qua non: turi būti laikomasi JT jūrų teisės konvencijos nuostatų. Todėl labai svarbi šio pranešimo 25 dalis, kurioje Europos Parlamentas prašo visų jūrų, ypač Viduržemio jūros, baseinų pakrančių valstybių spręsti delimitacijos klausimus remiantis jūrų teisės konvencijos nuostatomis. Šiame pranešime pabrėžiama labai didelė išskirtinių ekonominių zonų svarba Europai. Norėčiau pasidžiaugti, kad G. Meissner parengė puikų pranešimą ir bendradarbiavo su mumis, taip pat padėkoti visiems šešėliniams pranešėjams už jų įdėtas pastangas. Vis dėlto man, kaip atkakliam Europos laivybos sektoriaus konkurencingumo gynėjui, taip pat kyla rimtų abejonių dėl prieš kelias dienas G. Meissner pateikto pakeitimo, todėl esu labai dėl jo sunerimęs.

  Knut Fleckenstein, S&D frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau pasveikinti G. Meissner parengus puikų pranešimą ir padėkoti už jos sunkų darbą. Pritariame šiame pranešime išdėstytam požiūriui, kai nesiekiama susitelkti į pavienių valstybių narių jūrų politikos sektorių struktūrą, o pabrėžiama, kaip svarbu koordinuoti visų valstybių narių vidaus ir tarpusavio jūrų politiką.

Jei pažvelgtume į ateitį, pamatytume, kad mūsų jūrų ir vandenynų erdvė, kuria galime naudotis, tampa vis ribotesnė. Vandenynai – transporto maršrutai, žaliavų ir energijos šaltiniai, maisto produktų tiekėjai ir vandens telkiniai. Vandenynai vis labiau išnaudojami ekonomikos požiūriu, todėl didėja ir jų aplinkai daromas poveikis. Interesų konfliktų kils ir ateityje, todėl turėsime juos spręsti pasitelkdami veiksmingą valstybių vidaus ir tarpvalstybinį koordinavimą.

Neįmanoma pateikti pastabų kiekvienu klausimu, tačiau norėčiau trumpai paminėti sieros išmetimo kontrolės zonas. Nesiekiau sušvelninti apribojimų. Kai Komisija pateiks savo atlikto tyrimo rezultatus, galėsime pasakyti, kokiu mastu apribojimai lėmė perėjimą nuo jūrų prie kelių transporto, visų pirma Šiaurės ir Baltijos jūrose. Tuomet galėsime plačiau aptarti šį klausimą. Vis dėlto pagrindinės Europos Sąjungos šiaurės ir pietų regionų konkurencijos sąlygos turi likti vienodos. Šių sąlygų nustatymas taip pat turi būti vienas Komisijos tikslų.

Vienu aspektu nesame visiškai patenkinti. Jau ilgai kalbame apie strateginę laivų statybos pramonės svarbą Europai. Taip pat sakėme, kad labai svarbu diegti inovacijas šiame sektoriuje, nes tai – vienintelis šios pramonės šakos išlikimo būdas. Mums reikia nuoseklios mūsų laivų statybos pramonės politikos strategijos. Manau, valstybių narių raginimas numatyti laivų statybai skirtą finansavimą taip pat buvo labai svarbus, tačiau liberalai ir konservatoriai jo nepalaikė. Ponios ir ponai, kaip, jūsų manymu, turėtume remti laivų statybos pramonę Europoje? Europos laivų statyklų darbuotojams, nerimaujantiems dėl darbo vietų, paprasčiausiai nepakanka tuščių kalbų ir gerų ketinimų. Mes, socialdemokratai, tikimės, kad šioje srityje bus imtasi geresnių priemonių ir bus pateikta geresnių pasiūlymų.

  Izaskun Bilbao Barandica, ALDE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, trečdalis Europos piliečių gyvena pakrantės regionuose. ES – įtakingiausia pasaulyje jūrų sektoriaus veikėja. Įgyvendinus integruotą politiką, suderintą su strategijos „Europa 2020“ tikslais, mūsų vadovaujamasis vaidmuo bus tvirtesnis.

Tačiau norint pasiekti šį tikslą reikia įgyvendinti visuotinę įvairius sektorius apimančią politiką, kurioje būtų atsižvelgiama į visus pilietinės visuomenės veikėjus, taip pat įgyvendinti strategijas pakrantės srityse ir užtikrinti, kad šių sričių vietos ir regionų valdžios institucijos prisiimtų atsakomybę. Turime ir toliau vertinti savo pakrantes ir jūras kaip mums suteiktą galimybę.

Todėl reikia skatinti savo tausios žuvininkystės politiką atsižvelgiant į sunkumus, kurių patiria iš jūros pragyvenimui užsidirbantys žmonės, kurie, beje, yra labai atsakingi. Turime stiprinti saugos politiką, kad būtų galima apsaugoti žvejybos laivus, vykdančius veiklą pagal Europos susitarimų nuostatas. Tai reiškia, kad turime kovoti su piratavimu, taigi ir užtikrinti didesnį operacijos „Atalanta“ veiksmingumą.

Turime prisiimti visapusišką įsipareigojimą remti strategiškai svarbią laivų statybos pramonę, kurios padėtis šiuo metu dėl Pietryčių Azijos konkurencijos nelengva, todėl jai reikia ir ji tikisi tvirtos Europos paramos, kuri šiuo metu iš esmės neteikiama.

Turime kurti jūrų greitkelius, kad sumažintume išmetamo CO2 kiekį, ir toliau vystyti atsinaujinančiuosius energijos išteklius.

Diegdami inovacijas kiekviename susijusiame sektoriuje, užtikrindami tarpinstitucinį koordinavimą, suteikdami atitinkamų finansinių priemonių ir aiškiai apibrėžę Europos strategiją galėsime pasiekti tokį ekonominės ir techninės plėtros bei tvaraus vystymosi ir mokslinių tyrimų lygį, kai gebėsime kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas ir apsaugoti jūrą, kuri mums visiems rūpi ir kurią visi norime išsaugoti gyvą.

  Keith Taylor, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Verts/ALE frakcijos vardu norėčiau padėkoti pranešėjai G. Meissner už tai, kad kartu su kitomis frakcijomis parengė ir išplėtė šį pranešimą.

Kadangi 71 proc. žemės paviršiaus padengta vandeniu, iš tikrųjų prasminga pasistengti sukurti integruotą jūrų politiką. Europos pakrantės ilgis – 305 000 km.

2009 m. Komisija ketino patvirtinti integruotą jūrų politiką pristačiusi horizontalesnį politinį požiūrį į tokias sritis kaip jūrų transportas, jūrų aplinka ir regionų bei žuvininkystės politika.

Šiandien Transporto ir turizmo komitetas pateikė į šią naują kryptį orientuotą atsaką – G. Meissner pranešimą. Palaikysime jį. Šis pranešimas – naudingas žingsnis, žengiamas teigiama linkme siekiant rūpintis savo jūrų ištekliais ir tausiai juos naudoti.

Vis dėlto manome, kad dar daug reikia nuveikti. Palankiai vertiname šiame pranešime pateiktus pasiūlymus dėl jūrų valdymo, jūrų baseino iniciatyvų ir strategijų, jūrų erdvės planavimo ir jūrų priežiūros, taip pat mokslinių tyrimų pagrindų programą ir stebėjimą, duomenų tinklo sukūrimą ir jūrų infrastruktūrai skirto fondo įsteigimą.

Labai džiaugiuosi, kad dabar į pranešimą įtraukta išmetamo anglies dvideginio kiekio mažinimo tikslai ir skatinama laivuose naudoti atsinaujinančiąją saulės ir vėjo energiją.

Dėl balsavimo, kuris vyks šiandien, vėliau, labai norėčiau paprašyti Parlamento narių palaikyti pranešėjos pateiktą pakeitimą, kuriuo skatinama numatyti galimybę įtraukti į ES ir TJO taisykles nuostatas, susijusias su šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemomis.

Svarstant šį klausimą Transporto komitete, jo narių balsai pasidalijo po lygiai: 20 „už“ ir 20 „prieš“, todėl G. Meissner sprendimas pateikti jį šiandien per plenarinį posėdį ir dėl jo balsuoti yra visiškai teisingas.

Norėčiau paprašyti Parlamento narių turėti aiškią viziją ir balsuoti už pranešėjos pateiktą pakeitimą, kuriame pripažįstama, kad šios priemonės visiškai atitinka mūsų platesnio masto strateginius CO2 kiekio mažinimo ir projekto „Europa 2020“ tikslus.

  Struan Stevenson, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, džiaugiuosi, kad plėtojama integruota jūrų politika, pagal kurią puoselėjami ir stiprinami subsidiarumo, konkurencingumo ir tausaus jūrų išteklių naudojimo principai. Vis dėlto nepritariu pasiūlymui vėl atgaivinti Europos pakrančių apsaugos tarnybos koncepciją. Šis pasiūlymas jau kartą buvo atmestas. Nemanau, kad tokia tarnyba būtina. Mano manymu, įsteigti tokią tarnybą finansinio nepritekliaus laikais būtų pernelyg brangu.

Taip pat manau, kad direktyva dėl jūrų erdvės planavimo būtų nereikalingos prabangos dalykas, kuris, mano manymu, neduotų papildomos naudos dabartiniam valstybių narių bendradarbiavimui.

Atsižvelgdamas į tai, taip pat norėčiau paminėti jūros vėjo, bangų ir potvynių gaminamos energijos projektų ir saugomų jūrų teritorijų (SJT) poveikį pakrančių ir mėgėjiškai žvejybai. Negalime paprasčiausiai žemėlapiuose nubrėžti linijų, kuriomis didelės pakrantės vandenų teritorijos priskiriamos SJT ar atsinaujinančiosios energijos vietovių kategorijoms. Negalima išsamiai nepasitarus savavališkai išstumti smulkiųjų žvejų. Tokioms teritorijoms nuorodas privalu suteikti vadovaujantis požiūriu ne „iš viršaus į apačią“, o „iš apačios į viršų“, be to, būtina konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis.

  Jaromír Kohlíček, GUE/NGL frakcijos vardu. – (CS) Ne pirmą kartą integruota jūrų politika svarstoma atsižvelgiant į su Europos Sąjunga susijusias aplinkybes, tačiau tebėra labai sudėtinga derinti aplinkos apsaugos, žuvininkystės, transporto, energetikos, pramonės, mokslo ir mokslinių tyrimų sritis ir įtraukti įvairius vystymosi aspektus į vieną planą. Komisijos ataskaitoje atsakoma į klausimą, kaip turi būti įgyvendinamas 2007 m. mėlynojoje knygoje nustatytas veiksmų planas Iš ataskaitos matyti, kad 56 iš 65 pasiūlytų priemonių pradėtos įgyvendinti ar visiškai įgyvendintos, daugiausia kaip Komisijos ar Tarybos teisės aktai.

Tačiau, atsižvelgiant į sausumos regionus, labiausiai reikia susieti jūrų politiką ir geresnio, racionalesnio pagrindinių Europos vandens kelių naudojimo politiką; žr. šio pranešimo 40 dalį. Tokiu atveju įprasta sutelkti dėmesį į Reiną, Masą ir susijusią vandens kelių sistemą Prancūzijoje, Belgijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje, įskaitant Reino-Maino-Dunojaus jungtį. Deja, šios pastangos neaprėpia centrinės Dunojaus dalies, prasidedančios nuo Vienos, ir Elbės intakų, įtekančių į šią upę iki Magdeburgo. Šių vandens kelių naudojimas transporto tikslais aptariamas pernelyg retai, o investavimą į tinkamumo plaukioti šiais vandens keliais gerinimą Europos Komisija ir Taryba vertina kaip antraeilės svarbos dalyką. Dėl to belieka apgailestauti, nes neišnaudojamos labai didelės energetinės šių vandens kelių galimybės ir kartu daromas nereikalingas spaudimas plėsti uostamiesčių terminalus, kuriuose kroviniai perkeliami iš laivų į geležinkelių ir kelių eismo transporto priemones, o upių uostų galimybės lieka nepanaudotos.

Žinoma, būtina ne tik susieti laivų, geležinkelių ir kelių transportą, bet ir iš esmės spręsti gamtos apsaugos ir energijos vartojimo pakrantės regionuose klausimus. Šiuo atveju be G. Meissner pranešime iškeltų klausimų, tikslinga pateikti papildomų klausimų dėl kitų dviejų aspektų: jūrų ir upių transporto ryšio ir šių transporto sričių susiejimo.

Palankiai vertinu daugumą pranešime pateiktų priemonių. Norėčiau pabrėžti būtinybę nuosekliai taikyti „trečiojo jūrų paketo“ priemones. Manau, pranešimo 21 dalyje pateiktas pasiūlymas surasti ekologiškų sprendimų, kaip būtų galima valyti naftos tanklaivius ir išardyti senus laivus, turėtų būti svarbiausia taršos prevencijos iniciatyva. Dabartinė su šiuo klausimu susijusi padėtis apgailėtina. Pritariu Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų parengtam pranešimui.

  Anna Rosbach, EFD frakcijos vardu. – (DA) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti G. Meissner už gerai apgalvotą ir išsamų pranešimą, prie kurio vargu ar galima ką nors pridurti. Kaip ir G. Meissner, tvirtai palaikau politikos sričių, įvairias sritis apimančių mokslinių tyrimų programų ir naujų uždavinių sąsajas, tačiau mane labiausiai jaudina su mūsų jūrų tarša susijusios problemos.

Šiame Parlamente patvirtiname tiek daug pranešimų, kad jie, deja, pamirštami iš karto vos juos patvirtinus. Todėl norėčiau priminti Komisijai papildomą protokolą, kurį Parlamentas patvirtino šių metų sausio 26 d., kitaip tariant, beveik prieš devynis mėnesius. Jame buvo kalbama apie ES valstybių narių bendradarbiavimą siekiant kovoti su nelaimėmis Šiaurės Rytų Atlante. Šis klausimas taip pat minimas G. Meissner pranešimo 4 dalyje. Iki šiol iš Komisijos negavau jokios informacijos šiuo klausimu, nei apie tai, ar imtasi kokių nors veiksmų siekiant pradėti tokį bendradarbiavimą arba apie valstybių narių pasirengimą kovoti su nelaimėmis, nei apie tai, kad galbūt pati Komisija ketina nustatyti ES kovos su nelaimėmis parengties lygį. Tai vyksta nepaisant naftos išsiliejimo Meksikos įlankoje, nelaimės, kurios padarinius ką tik pašalinome, ir pernelyg senų ir surūdijusių naftos gręžinių įrenginių Šiaurės jūroje keliamos grėsmės. Taigi dabar norėčiau dar kartą paklausti Komisijos: kokia mūsų reagavimo į nelaimes, įvykstančias mūsų jūrose, parengties būklė? Ar turėsime laukti ko nors rimto, kad Europa pabustų?

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Pone pirmininke, laikas, kiek tai sietina su mūsų vandenynais, baigiasi. Jei ir toliau taip pat greitai juos naikinsime, galiausiai susinaikinsime ir patys, nes jūrų flora gamina 70 proc. pasaulio deguonies. Nepakanka skatinti saugoti aplinką ES, – ką visuomet labai trokštame daryti, – nes visiems gerai žinoma, kad vėjas ir bangos nepaiso jokių sienų.

Todėl iš tikrųjų nesuprantu, kodėl nenustatome aiškių taisyklių, kai turtingos pramoninės valstybės gali primesti besivystančioms šalims savo su aplinka susijusias problemas. Manau, turime nustatyti konkrečias laivų ardymo taisykles. Laivai, kurių sudėtyje esama tonų asbestu užterštų atliekų, iš Europos siunčiami į Indiją, Bangladešą ir Pakistaną, kad būtų išardyti, kur jų atliekomis užteršiama visa pakrantė. Tačiau visi teršalai grįžta mums kaip užterštos jūrų gėrybės, kurios per maisto grandinę patenka į mūsų lėkštes. O ką jau kalbėti apie šių šalių darbuotojus, kurie dėl nepakankamų saugos reikalavimų rizikuoja savo gyvybėmis. Viena diena, vienas laivas, viena mirtis. Taip Indijos Alango miesto laivų ardytojai apibūdina savo pavojingą darbą.

Taip pat neturime aiškių giliai jūros dugne gręžiamų gręžinių reguliavimo taisyklių. Šiuo požiūriu norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į labai teigiamus G. Öettingerio, kuris siekia nustatyti gręžinių platformų saugos reglamentavimo taisykles, veiksmus.

Nėra taisyklių, kuriomis būtų reglamentuojami intensyvūs laivybos keliai, pvz., Bosforo sąsiaurio kelias, kuriame iki šiol netaikomi privalomosios laivavedybos reikalavimai. Dideli tanklaiviai kasdien plaukia šiuo sąsiauriu.

Kitas teigiamas aspektas, kurį norėčiau paminėti – aktyvus laivybos bendrovių dalyvavimas saugant aplinką ir jūrų gyvūnus. Pvz., Italijos laivybos įmonė įdiegė sistemą, kuri padės jos laivams išvengti susidūrimo su banginiais. Europos parama teigiamoms tokio pobūdžio priemonėms, kurių imasi privačios bendrovės, būtų labai palankiai vertintinas sumanymas.

  Ville Itälä (PPE). - (FI) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjai už jos puikų darbą ir ypač už tai, kad ji teisingai vertina Tarptautinės jūrų organizacijos sprendimą dėl sieringų teršalų išmetimo. Tikiuosi, Komisija iš tikrųjų atsižvelgs į šį sprendimą, kurį Parlamentas šiandien turi vieningai priimti.

TJO sprendimas priimtas skubotai, neatlikus poveikio aplinkai vertinimo ir neapskaičiavus sąnaudų. ES neturėtų kartoti TJO klaidos. Jei šiaurės ir pietų šalims bus nustatytos skirtingos išmetamųjų teršalų ribos, bus iškraipyta konkurencija, taip pat ir ES taisyklės. Išmetamųjų teršalų ribos turi būti vienodos. Esu visiškai įsitikinęs, kad jei šis sprendimas bus patvirtintas, tai prieštaraus ES konkurencijos teisės aktams.

Kokį poveikį tai turės, pvz., mano šaliai? Pramonės įmonės kasmet turės apmokėti papildomą apie 1 mlrd. EUR vertės sąskaitą. Suomijos darbo vietoms kyla pavojus, nors darome viską, ką galime, kad didintume darbo vietų skaičių ES. Kalbame apie strategiją „Europa 2020“, tačiau priimame kitokius sprendimus, kuriais šios darbo vietos naikinamos.

Suomijai skirti kroviniai perduodami Rusijos laivams, o tada prekės į Suomiją vežamos sunkvežimiais, nes Rusija neketina ratifikuoti šio TJO sprendimo. Vargu ar ES to nori. Švedai sakė, kad jie krovinius, kuriuos dabar plukdo laivais, ims vežti sunkvežimiais. Todėl pritardami šiam sumanymui priimtume aplinkos ir būsimų Europos darbo vietų požiūriu prastą sprendimą. Tikiuosi, Komisija iš tikrųjų suvokia šio sprendimo, dėl kurio šiandien Parlamente sutariama vieningai, reikšmę.

  Guido Milana (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti pranešėjai. Dėl integruotos jūrų politikos, turime labiau stengtis ne tik skelbti gerus ketinimus, bet ir suteikti naują postūmį strategijai, kuri taps nauju keliu, vedančiu Europos Sąjungos augimo ir vystymosi link ir padedančiu atitaisyti itin didelį delsimą imtis veiksmų su aplinka susijusių nelaimių prevencijos ir kovos su klimato kaita ir tarša srityse.

Šįryt M. Pirillo priminė Parlamentui apie dar vieną pražūtingą nelaimę, prieš kelias dienas įvykusią Paolos mieste, Kalabrijoje. Komisija privalo įrodyti, kad ji iš tikrųjų stengiasi, kad ne tik taiko savo valdymo priemones, bet ir iš tikrųjų įgyvendina tikslines teisėkūros priemones ir tinkamai mokosi iš praeities klaidų, kurių padaryta dėl labai dažnai pernelyg į sektorius orientuoto požiūrio.

Puikiai suprantame, kad šis procesas labai sudėtingas, tačiau atsidūrėme sunkioje ir daug pastangų reikalaujančioje padėtyje, kai negalima pateisinti jokių dėmesio spragų ir kai reikia tinkamai investuoti ir įdiegti atitinkamus pasidalijamojo valdymo mechanizmus ir tarpinstituciniu lygmeniu, ir regionų baseinų, iš kurių dėl jurisdikcijos sudėtingumo būtų galima išskirti Viduržemio jūros baseiną, tarptautinio bendradarbiavimo srityje.

Todėl bus labai svarbu laikyti Viduržemio jūros baseino valdymą visoms pajūrio valstybėms bendra vertybe remiantis res communis omnium, arba bendro paveldo, principu. Kitaip vis dažniau vienašališkai priskiriant Viduržemio jūros teritorijas prie išskirtinių ekonominių zonų ar pan. kategorijų arba nesilaikant Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų bus pakenkta veiksmingo pasidalijamojo valdymo sumanymui.

Šiuo požiūriu norėčiau pabrėžti, kad dėl tokio Libijos aiškinimo vos prieš mėnesį įvyko tikras ginkluotas Europos žvejybos laivo užpuolimas, ir būtų klaidinga tvirtinti, kad tai – tik Italijos ir Libijos reikalas.

  Corinne Lepage (ALDE). – (FR) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau labai padėkoti mūsų pranešėjai G. Meissner už jos puikų pranešimą ir visų pirma už jos puikų bendradarbiavimą su Jungtine jūrų ir pakrančių reikalų frakcijų grupe, kurios pirmininkė esu ir kuri, tarpininkaujat G. Meissner, sugebėjo užtikrinti, kad būtų patvirtinti pakeitimai, susiję su jos nariams labai svarbiais klausimais. Šiuo pranešimu mums suteikiama galimybė persikelti mintimis į ateitį, o tai, atsižvelgiant į šiandienos padėtį, yra labai svarbu.

Labai norėtume, kad į integruotą jūrų politiką (IJP) būtų įtraukta du dalykai. Pirmiausia, kad pirmenybė būtų teikiama jūrų ir pakrančių aplinkos apsaugai. Jau turime pagrindų direktyvą, tačiau reikia stiprinti kitas priemones, ypač susijusias su integruotu pakrančių zonų valdymu ir jūrų erdvės planavimu.

Privalome pasinaudoti ateinančių trejų metų pranašumu, kad sukurtume tikrą Bendrijos politiką šioje srityje, leisiančią įveikti šį dirbtinį žemei ir jūrai skirtų priemonių atotrūkį, kitaip mūsų piliečiai mūsų nesupras. Todėl šiuo požiūriu labai daug tikimės iš Komisijos narės M. Damanaki.

Antrasis aspektas – „mėlynasis“ augimas. Šiuo požiūriu mūsų įsipareigojimai labai dideli, todėl tikimės, kad Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato pradėtame tyrime bus išaiškinti veiklos ir užimtumo, kurių galime tikėtis, šaltiniai.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į jūrų regionuose pradėtą įgyvendinti vadinamąjį „Vasco de Gama“ projektą ir dėkoju G. Meissner, kad į jį atsižvelgė.

  Isabella Lövin (Verts/ALE). – (SV) Integruota jūrų politika – labai palankiai vertintina strategija, nes mūsų jūros tarpusavyje susijusios ir visi sektoriai, kurie naudojasi jūrų ištekliais, daro bendrą poveikį jūrų aplinkai. Tai reiškia, kad būtų pražūtinga ir neatsakinga toliau priimti sprendimus dėl jūrų aplinkos neatsižvelgiant į didesnį žuvininkystės, jūros dugno gilinimo, laivybos, vėjo ir bangų energijos, turizmo ir kitokios veiklos poveikį jūrų aplinkai.

Jūrų strategijos pagrindų direktyva – integruotos jūrų politikos aplinkosaugos ramstis, be to, joje nurodyta, kad visos valstybės narės iki 2020 m. turi užtikrinti gerą mūsų jūrų aplinkos būklę. Norėdamos pasiekti šį tikslą, valstybės narės privalo kuo greičiau praktiškai įgyvendinti integruotą jūrų valdymą ir nustatyti vieną sprendimų priėmimo centrą.

Pateiksiu jums pavyzdį, kaip padėtis gali suprastėti, kai įvairiems laivybos veiklos vykdytojams vadovauja skirtingos institucijos ir kai jų veikla reglamentuojama skirtingais teisės aktais. Švedija ir Danija sutarė apsaugoti menkių nerštavietes, esančias pietų Kategate, Švedijoje, nes tai buvo paskutinis mėginimas išsaugoti likusius menkių išteklius. Neseniai kita Švedijos valdžios institucija nusprendė, kad Falkenbergo savivaldybei turėtų būti leista išversti iš uostų į jūrą – būtent į menkių nerštavietes – labai didelį kiekį po pakrantės gilinimo darbų likusių atliekų.

Dabar valstybės narės privalo iki 2020 m. užtikrinti gerą jūrų aplinkos būklę. Pasiekti šį tikslą bus įmanoma tik suderinus sprendimus, galinčius daryti poveikį jūroms, ir ėmusis planuoti jūrų erdvę.

Jūrų erdvės planavimas suteiks galimybę aiškiau suvokti, kas turi su jūromis susijusių interesų ir kas nori pasinaudoti jūromis, be to, galėsime aiškiai pasakyti, kad visiems turi būti taikomos vienodos taisyklės. Vykdant žvejybos operacijas taip pat privalu atlikti poveikio aplinkai vertinimus, be to, jų vykdytojai turi vadovautis geriausios patirties principu. Jie, kaip ir jūros dugnu tiesiamų dujotiekių ar vėjo jėgainių atvejais, taip pat turi laikytis atsargumo principo.

Tai būtų labai svarbus žingsnis teisinga kryptimi.

  Marek Józef Gróbarczyk (ECR). – (PL) Pranešimu dėl integruotos jūrų politikos siekiama paskatinti mus išsamiau apsvarstyti nagrinėjamą klausimą ir skirti jam daugiau dėmesio. Mūsų optimizmą ir viltis, kad integruotos jūrų politikos klausimas Transporto ir turizmo komitete bus vertinamas visapusiškai atsakingai, prislopino tai, kad pranešimas pristatytas trumpai pagal Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį, kad suteikta mažiau galimybių pateikti pakeitimus, – o tai prieštarauja taisyklėms – ir tai, kad atmesta dauguma Europos Komisijos pateiktų pakeitimų.

Nepamirškime, kad Europos Sąjungos jūrų pramonė atsidūrė labai gilioje krizėje. Pramonė nyksta dėl dempingo ir Tolimųjų Rytų konkurencijos, be to, žemas kainas siūlantys veiklos vykdytojai perima laivybos bendroves. Taip yra todėl, kad pasigendama integruotos Europos jūrų politikos. Laivų statybos pramonėje kilo krizė. Norėčiau pridurti, kad mano šalyje neseniai uždarytos dvi didžiausios laivų statyklos, ir tai įvyko dėl Europos Komisijos daromo spaudimo ir dėl neefektyvių Lenkijos vyriausybės veiksmų. Dėl to prasidėjo didelio masto ekonominė migracija ir padidėjo nedarbo lygis. Todėl prašau skirti deramą dėmesį integruotai jūrų politikai ir vadovautis visapusiškai atsakingu požiūriu į šį klausimą.

  João Ferreira (GUE/NGL). – (PT) Kadangi imamasi įvairios veiklos, susijusios su jūrų aplinka, ir plėtojama įvairių sektorių – nuo žuvininkystės iki jūrų transporto, įskaitant, be kita ko, turizmą, energetiką, mokslą ir technologijas – jūrų aplinkos politika, reikia integruotos politikos, kuri padėtų skatinti naudingas visų šių sričių sąsajas atsižvelgiant į jūrų aplinkos tvarumą ir į susijusių ekosistemų apsaugą. Taip yra todėl, kad vietos ir regionų ypatumai labai svarbūs šių ryšių požiūriu, o šios integruotos politikos poveikis bus juntamas ir šiuo lygmeniu. Privalu ne tik tiesiog įgyvendinti šią politiką, bet ir apibrėžti ją šiuo lygmeniu, įtraukiant pakrantės regiono bendruomenes, kurių veikla susijusi su jūrų aplinka, kurios prikelia ją gyvenimui ir kurios priklauso nuo jos. Taip pat reikia nepamiršti būtinos bendros vizijos arba bendradarbiavimo, kuris labai svarbus atsižvelgiant į tai, kad vandenynai ir jūros tarpusavyje susiję ir abipusiškai priklausomi.

Imantis bet kokios Europos Sąjungos iniciatyvos šioje srityje privalu išsaugoti kiekvienos valstybės narės suverenitetą ir įgaliojimus valdyti savo teritorines jūras ir išskirtines ekonomines zonas ir kartu skatinti naudoti valstybėse narėse esančius išteklius kaip dalį jų vidaus galimybių ir lyginamųjų pranašumų.

Be kitų dalykų – skatinimo atlikti daugiau jūrų mokslinių tyrimų ir įvairių jūrininkystės technologijų ir inžinerijos aspektų, pvz., laivų statybos, plėtros – į visapusę integruotos jūrų politikos viziją turėtų būti įtrauktos šios sritys: skatinimas naudotis aplinkos požiūriu tausesniu jūrų transportu ir valdžios institucijų valdomų uostų infrastruktūra; žvejyba, leidžianti užtikrinti sektoriaus modernizavimą, jo tvarumą aplinkos požiūriu ir socialinį bei ekonominį gyvybingumą; pakankamas ir nepriklausomas finansavimas, kurį skyrus nepanaikinama galimybė naudotis Europos žuvininkystės fondo lėšomis ir galiausiai atokiausių regionų ir jų ypatumų vaidmuo.

  Nick Griffin (NI). - Pone pirmininke, prieš klausiant bet kokio specialisto patarimo būtų tikslinga išnagrinėti atsiliepimus apie jį ir patikrinti jo kompetenciją. Pranešimas dėl integruotos jūrų politikos – iš dalies Žuvininkystės komitete atliktas darbas, todėl prieš besąlygiškai patikint didingais jo projektais verta kritiškai išnagrinėti Europos Sąjungos kompetenciją jūrų valdymo srityje. Kaip ir reikėjo tikėtis, tai reiškia, kad reikės įvertinti anksčiau nepriklausomų JK vandenų padėtį, kurie 1973 m. slapta perduoti valdyti Europos biurokratijai, nes beveik 70 proc. vadinamųjų ES žvejybos išteklių iš tikrųjų yra britų žvejybos ištekliai.

Kokia mūsų žuvų būklė ir žvejų padėtis įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką (BŽP)? Iš skaičių matyti daugiau nei iš visų gražių šio pranešimo žodžių. Pereikvota 88 proc. visų ES žuvų išteklių, o pasaulio vidurkis šiuo požiūriu – apie 27 proc. 30 proc. mūsų žuvų rūšių populiacija dabar mažesnė nei mažiausias biologiniu požiūriu saugus ištekliaus dydis, nes liko pernelyg mažai subrendusių žuvų, galinčių daugintis normaliomis sąlygomis. Pagal netinkamą BŽP kvotų sistemą kasmet į Šiaurės jūrą išmetama beveik milijonas tonų negyvos žuvies. Kartu dėl besaikio tokių rūšių kaip mažieji tobiai vartojimo pramonės tikslais smarkiai sumažėjo kai kurių rūšių paukščių, pvz., pufinų populiacijos.

Europos pietuose padėtis tokia pat prasta. Vakarų Afrikos žvejai, kurių gyvenimo būdas buvo perduodamas iš kartos į kartą, priversti verstis prekyba žmonėmis, nes dėl ES įregistruotų laivų išnyko jų vandenyse besiveisiančios žuvys.

Atėjo laikas ES pripažinti, kad jos kompetencija jūrų valdymo srityje prasčiausia visame pasaulyje, – būdingas bendruomenių tragizmo pavyzdys, kai bendri ištekliai visuomet išnaudojami be saiko, nes bet kuris, besilaikantis apribojimų, visuomet atsiduria prastesnėje padėtyje nei nesąžiningieji.

Atėjo laikas grąžinti jūrų ir žvejybos plotų kontrolę nepriklausomoms valstybėms, iš kurių pasiekimų šioje srityje matyti, kad jos pajėgia atlikti tokias valdymo užduotis. Dviejų trečdalių ES vandenų, kuriuose ES pereikvojo žuvų išteklius, atveju – britų tautai ir britų žvejams.

  Luis de Grandes Pascual (PPE). – (ES) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, manau, reikėtų pasveikinti pranešėją G. Meissner. Mūsų požiūriai buvo skirtingi, net prieštaringi, tačiau ji rado kompromisinių sprendimų, kuriuos priėmus šiandien galime laikytis bendros pozicijos šiuo svarbiu klausimu.

Ponios ir ponai, Transporto ir turizmo komitetas nusprendė, kad visas jūras reikia saugoti laikantis panašių principų ir teigia, kad priėmus bet kokį kitą sprendimą prasidėtų nesąžininga konkurencija.

Pritariame daugumos pozicijai, kad reikėtų nustatyti teisinę padėtį ir patvirtinti visoje Europos Sąjungoje vienodas taisykles, tačiau nepagailėsiu Parlamento narių ir pasakysiu, kad toks sprendimas – taip pat aiškus tam tikro nesąžiningumo įrodymas.

Akivaizdu, kad Baltijos jūra, Šiaurės jūra ir Lamanšo sąsiauris labiau užteršti, todėl, mano manymu, šiais atvejais reikia griežčiau kontroliuoti išmetamos sieros kiekį.

Priemonės, skirtos vežimo laikui sutrumpinti ir uostuose teikiamų paslaugų išlaidoms mažinti, – be abejo, teigiamai vertintinos iniciatyvos. Nepaisydamas to, nuolat kartosiu: šiuo klausimu dar turime daug nuveikti. Jei tvirtai apsisprendę neliberalizuosime savo uostų, jie negalės atlikti įvairiapusiškesnio vaidmens, kurio iš jų reikalaujama veiksmingo atskirų transporto rūšių ir jų derinių naudojimo srityje.

Taip pat palankiai vertintinas skatinimas patvirtinti CO2 kiekio mažinimo strategiją, kuria siekiama švelninti konkrečius klimato kaitos padarinius.

Manau, šis pranešimas geras ir turi būti patvirtintas. Tačiau privalome nepamiršti, kad jis parengtas atsižvelgiant į rimtos nelaimės, kurios poveikį patiria Meksikos įlanka, aplinkybes.

Šiuo požiūriu Komisija raginama įvertinti, ar būtina persvarstant Europos jūrų saugumo agentūros reglamentą stiprinti šios agentūros vaidmenį srityse, susijusiose su atliekamomis prevencinėmis patikromis ir su išsiliejusių angliavandenilių valymo užduotimis. Ponia Komisijos nare, manau, ši reforma būtina, tad siekiant atlikti šias užduotis reikia naudotis būtinais įgaliojimais.

  Saïd El Khadraoui (S&D). – (NL) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, norėčiau pradėti savo kalbą padėkodamas G. Meissner už jos puikų darbą ir už tai, kaip jai pavyko pasiekti bendrą sutarimą dėl savo parengto pranešimo. Kaip savo frakcijos koordinatorius taip pat norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir pagerbti, deja, prieš dvejus metus mirusį buvusį mūsų kolegą W. Piecyką, kuris šiame Parlamente atliko novatorišką darbą – išplėtojo integruotą Europos jūrų politiką, kuria šiandien galime remtis.

Akivaizdu, kad šis sektorius sudėtingas ir įvairiapusis, todėl norėdami pasiekti savo tikslą turėsime daug nuveikti. Visų pirma, turime suteikti šiam sektoriui daugiau dinamiškumo įdiegdami veiksmingas struktūras ir nustatydami atitinkamas priemones; juk šiame sektoriuje visoje Europoje ir tiesiogiai, ir netiesiogiai sukurta daug darbo vietų, be to, jis labai svarbus mūsų pakrančių ir uostų sričių plėtrai.

Apie struktūrą jau buvo minėta, šiuo atveju reikia kalbėti ir apie Europos struktūras. Reikia iš tikrųjų stiprinti Europos jūrų saugumo agentūrą (angl. EMSA) ir užtikrinti, kad jos vaidmuo būtų svarbesnis, be to, jai turi būti suteikta tinkama kompetencija ir skirta tinkamų išteklių. Taip pat iškeltas su naftos išsiliejimu susijusių nelaimių ir naftos gręžinių klausimas. Manau, šiuo požiūriu turėtų būti aišku, kad bet kokiu tolesniu sprendimu dėl kompetencijos pakeitimo turėtų būti siekiama stiprinti Europos jūrų saugumo agentūros poziciją. Europos jūrų saugumo agentūros vaidmuo taip pat turėtų būti svarbus skatinant valstybių narių nacionalinių tikrinimo tarnybų, pakrančių kontrolės tarnybų ir pan. bendradarbiavimą.

Be to, savaime aišku, dar reikia išspręsti keletą labai svarbių aplinkos apsaugos uždavinių. Laivybos keliama tarša didesnė nei turėtų būti. Taigi dar yra daug galimybių tobulėti. Kalbame apie sieringų teršalų ribas, kurios visur turėtų būti vienodos, ir apie prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą, – šiuo atveju raginu Komisiją toliau daryti spaudimą šioje srityje Tarptautinei jūrų organizacijai (TJO). Be to, žinoma, būtina veiksmingai planuoti jūrų erdvę.

Paskutinis dalykas, kurį norėčiau pasakyti: manau, taip pat svarbu imtis priemonių socialiniu lygmeniu, kad su jūrininkyste siejamos profesijos taptų patrauklios jaunimui.

  Britta Reimers (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, integruota jūrų politika gali būti sėkmingai plėtojama ateityje. Vandenynai vis dažniau intensyviai naudojami transporto sektoriuje, su jūra susijusios ekonomikos veiklos srityse, atviros jūros energijos gamybos ir žvejybos sektoriuje, todėl reikia koordinuoti šių sričių vystymąsi. Turima erdvė ribota, todėl įvairūs jūrininkystės sektoriai turi vadovautis atsakingu ir apmąstytu požiūriu į bendradarbiavimą. Jūrų išteklių naudojimas ir jūrų apsauga neturi prieštarauti vienas kitam. Šios dvi sritys glaudžiai tarpusavyje susijusios, nes tik neužteršti vandenynai mums gali duoti naudos. Norėčiau pabrėžti naudingą šalių, besiribojančių su Baltijos jūra, bendradarbiavimą bendru darbu siekiant skatinti dinamišką žuvininkystės, aplinkos, infrastruktūros ir turizmo raidą pakrantės regionuose. Privalome ir toliau skirti dėmesį žuvininkystės pramonei, kurios padėtis prasta ir kuri neretai laikoma mažesnės svarbos, tačiau turime nepamiršti, kad ji, kaip maisto šaltinis, yra labai svarbi pakrantės regionų ekonomikos grandis.

Norėčiau pasveikinti G. Meissner parengus šį teigiamai vertintiną pranešimą.

  Elie Hoarau (GUE/NGL). – (FR) Pone pirmininke, manau, šiame pranešime aiškiai išdėstyti uždaviniai, kurių kyla jūrų aplinkai žuvininkystės, akvakultūros, transporto, turizmo, energetikos, kasybos, biologinių išteklių ir su klimato kaita susijusių mokslinių tyrimų srityse. Esama didelių tolesnio vystymosi galimybių, kurios turėtų būti tvariai išsaugotos, apsaugotos ir stiprinamos, nes nuo jų priklauso žmonijos ateitis. Pranešime taip pat teisingai pažymima, kad Europos Sąjunga turi didžiausią įtaką pasaulyje jūrų srityje ir kad jos atokiausi regionai padeda užtikrinti, kad jai priklausytų didžiausia pasaulyje išskirtinė ekonominė zona.

Todėl, atsižvelgiant į šią išvadą, Europos Sąjunga privalo įgyvendinti plataus užmojo politiką, pagrindinę jūrų politiką. Kas tai padarys, jeigu ne turintis didžiausią įtaką pasaulyje jūrų srityje? Vis dėlto privalu pasakyti, kad šioje rezoliucijoje ne itin pabrėžiamas šis tikslas. Niekas negali tvirtinti esąs svarbiausias pasaulio politikos kūrėjas, turėdamas tik 50 mln. EUR.

Galiausiai, nors atokiausiems regionams dėl to, kad jie išsibarstę kiekviename vandenyne, skirta deramai pripažinta strateginė vieta, būtų buvę tikslinga užtikrinti svarbiausią jų vaidmenį pagrindinėje vandenynams skirtoje strategijoje. Deja, pranešėja nepalaikė šio pasiūlymo, ir man dėl to labai gaila.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE). – (PT) Pone pirmininke, Komisijos nare, vandenynai ir jūros sudaro 70 proc. mūsų planetos paviršiaus, jie yra gyvybės lopšys, o per visą žmonijos istoriją žvejyba suteikė galimybių apsirūpinti maistu, be to, per jūrų prekybą buvo galima užtikrinti žmonių ir kultūrų ryšį. Žvejyba ir transportas – tradicinės jūrininkystės veiklos sąvokos ištakos.

Šiuo metu pasaulyje jūrai suteikiamas naujas vaidmuo – geostrateginės ir geopolitinės arenos, ir Europai pagal jį skirta svarbiausia vieta. Be to, šiuo metu gyvename vadinamuoju naujo vandenynų naudojimo laikotarpiu, kai vartojama jų pagaminta energija, mineralinių medžiagų ir genetiniai ištekliai, todėl, kartu atsižvelgiant į žuvininkystės ir jūrų transportą, reikia numatyti visapusišką perspektyvą ir imtis suderintų veiksmų; iš esmės G. Meissner siekė, kad susidarytume tokį įspūdį, todėl norėčiau už tai jai nuoširdžiai padėkoti.

Labai svarbu, ypač pakrantės regionams, o dar svarbiau atokiausiems regionams, kad Europos Sąjunga planuotų Europos jūrų erdvę ir naudojimąsi ja. Stengiantis, kad integruota jūrų politika turėtų didesnį poveikį nei pavienių jos dalių suma – šiuo požiūriu reikia sutelkti dėmesį į žvejybą, – labai svarbu užtikrinti, kad šiai veiklai būtų atstovaujama su jūromis susijusios veiklos grupėse, taigi, kad bendradarbiaujant būtų galima įtraukti į šią strategiją suinteresuotųjų šalių siekius ir kad būtų galima įveikti sunkumus, kurių kyla dėl sutampančių naudojimosi jūrų erdve interesų.

Šioje srityje, siekiant įgyvendinti per 2002 m. Johanesburge vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą priimtus sprendimus, būtina apsaugoti biologiniu požiūriu pažeidžiamiausius jūrų biogeografinius regionus ir skatinti tausią žuvininkystę taikant vis atrankesnius metodus. Todėl svarbu užtikrinti, kad būtų sukurta įvairių sektorių politinių priemonių, padedančių suburti skirtingų įvairią jūrų srities veiklą vykdančių sektorių veikėjus ir apginti jų atitinkamus jūrų srities išteklių naudojimo reikalavimus bei ypatumus.

Vandenynų apsauga – moralinis įsipareigojimas sau ir ateities kartoms.

  Spyros Danellis (S&D) . – (EL) Ponia Komisijos nare, Europos istorijoje beveik kiekvienos civilizacijos raida buvo paremta jūra. Šiandien, siekiant apsaugoti aplinką ir kurti darbo vietas, Lisabonos sutartyje nustatyta nauja politika ir priemonės konfliktų tikimybei mažinti, dinamiškoms sąveikoms skatinti ir nesąžiningai konkurencijai panaikinti. Norint vykdyti integruotą jūrų politiką reikia nustatyti ne vieną sektorių apimančią visuotinę tvaraus pakrančių ir salų vietovių bei jūrų vystymosi strategiją.

Tarpvalstybinis jūrų erdvės planavimas – pagrindinė priemonė tikslingo naudojimosi jūra riboms atskirti. Turime skatinti patvirtinti bendras integruoto jūrų valdymo struktūras regionų lygmeniu ir plėtoti Europos Sąjungos jūrų makroregionų strategijas. Reikia apsvarstyti galimybę įsteigti Europos pakrančių apsaugos tarnybą, kad būtų užtikrinta veiksminga integruota jūrų priežiūra.

Galiausiai visi pritars, kad laivybos pramonė turi padėti mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį. Turime daryti suderintą spaudimą patvirtinti TJO taisykles pasaulio mastu atsižvelgiant į tai, kad vienašalis Europoje priimtas sprendimas sukurti laivybos sektoriui taikytiną šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą galėtų turėti pražūtingų padarinių Europos laivybos sektoriui, nes būtų panaikintas tinkamas sprendimas, t. y. nebūtų taikomos tarptautinės taisyklės, be to, nederėtų pamiršti, kad laivyba yra tarptautinio pobūdžio veikla par excellence.

  Debora Serracchiani (S&D). – (IT) Pone pirmininke, dėkoju G. Meissner už jos parengtą pranešimą dėl integruotos jūrų politikos ir pritariu jos požiūriui, kad būtina stiprinti jūrų transporto sektorių ir laivų statybos pramonę, apsaugoti pakrantės regionus ir skatinti diegti inovacijas bei atlikti mokslinius tyrimus.

Šiandien jūrų transporto vaidmuo prekybos srityje labai svarbus. Todėl turime skatinti bendradarbiauti mažus ir didelius vienos jūros baseino uostus, galinčius užtikrinti sklandesnę prekybą. Be to, norėdami užtikrinti naudojimąsi įvairių rūšių transportu, turime investuoti į uostų ir sausumos uostų, keliais ar geležinkeliais sujungtų su jūrų uostais, infrastruktūrą, ypač tuose uostuose, kuriuos galima sujungti Europos koridoriais.

Galiausiai, mano manymu, svarbu nepamiršti dar vieno klausimo, t. y. uostų saugumo. Privalu suderinti visas priemones, susijusias su visų Europos uostų saugumu, kad būtų galima geriau apsaugoti jūrų transporto sektorių ir užtikrinti, kad dėl nesąžiningos konkurencijos nebūtų pakenkta tiems uostams, kurie, siekdami užtikrinti aukštesnį saugumo lygį, patiria daugiau tikrųjų išlaidų.

  Marian-Jean Marinescu (PPE). – (RO) Integruotos jūrų politikos kūrimas – neišvengiama būtinybė, nes dėl suskaidyto anksčiau patvirtinto požiūrio ji buvo neveiksminga, be to, šioje srityje kilo konfliktų. G. Meissner parengtame pranešime pakartojamas Europos Parlamento ketinimas sukurti integruotą, nuoseklią ir bendrą sprendimų, susijusių su vandenynų, jūrų, pakrantės sričių ir jūrų sektoriais, priėmimo procedūrą. Plėtojant integruotą jūrų politiką galimas paprastesnis sektorinis požiūris į jūrų valdymą, nes suteikiama galimybių nustatyti ir panaudoti šiai sričiai taikomų Europos Sąjungos politikos krypčių sąveikos sritis.

Pasiūlyme dėl reglamento numatyta įgyvendinti programą, kurioje bus nustatytas tvirtas tolesnės paramos šios srities iniciatyvoms teikimo pagrindas, todėl bus užtikrinama, kad lėšos, skirtos jūrų ir pakrančių sričių vystymuisi, būtų naudojamos nuosekliau. Deja, dabartinėmis ekonomikos sąlygomis nedidelis ES finansinis įnašas buvo vienintelis įmanomas ir įgyvendinamas finansavimo sprendimas. Vis dėlto tikiuosi, kad šis finansavimo būdas padės pasiekti integruotos politikos tikslus ir trumpuoju, ir vidutinės trukmės laikotarpiu.

  Luís Paulo Alves (S&D). – (PT) Pone pirmininke, pasiekti strategijoje „Europa 2020“ įtvirtintą pažangų augimą bus galima tik pradėjus tikslingai naudoti daugeriopas Europos įvairovės teikiamas galimybes.

Europos Sąjungai priklauso didžiausia pasaulyje išskirtinė ekonominė zona, kurios plotas – 25 mln. km2. Mūsų pakrantės, kurioje gyvena trečdalis mūsų gyventojų, ilgis – 32 000 km; pakrantėje pagaminama 40 proc. mūsų bendrojo vidaus produkto, be to, pakrantės prekybos srautai sudaro 95 proc. užsienio prekybos srautų. Atsižvelgdamos į šiuos pastaruosius skaičius, Komisija ir Taryba turėtų imtis veiksmų, nes norint įgyvendinti pažangų augimą, kuris labai svarbus siekiant užtikrinti strategijos „Europa 2020“ sėkmę, tokių procentinių dydžių negalima pasiekti neįgyvendinus integruotos Europos jūrų politikos.

Norėčiau atkreipti ypatingą dėmesį į galimus jūrų gelmėse ir dugne slypinčius biogenetinius ir mineralinius turtus, apie kuriuos šiuo metu žinome nedaug; norėčiau atkeipti jūsų dėmesį į būtinybę labiau stengtis atlikti daugiau šių sričių mokslinių tyrimų ir užtikrinti jų plėtrą.

  Michael Theurer (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, M. Geoghegan-Quinn, ponios ir ponai, privalome išsaugoti pasaulio vandenynus kaip ekosistemą. Tačiau vandenynai ir globalizacijos sąvoka nėra tarpusavyje nesuderinami. Laivybos maršrutai labai svarbūs siekiant užtikrinti mūsų gerovę, nes jie – pasaulio prekybos arterijos. Šioje srityje dar daug reikia nuveikti siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą ir mūsų transporto maršrutų saugumą.

Ateityje taip pat turėsime užtikrinti mūsų žaliavų tiekimą. Mokslininkai mano, kad jūros dugne ir pačioje jūroje galima rasti vertingų žaliavų. Svarbu apsvarstyti, kaip būtų galima juos išgauti nekenkiant aplinkai.

Trečiasis aspektas, kurį norėčiau aptarti, – vandenynų ir vidaus vandens kelių sąsaja. Manau, svarbu sukurti jungtį su vidaus vandens kelių transportu. Šiuo požiūriu labai reikšmingas Dunojaus vystymas. Dunojus, kaip ilgiausia ES upė kartu su Reino-Maino-Dunojaus kanalu, gali padėti sujungti Juodąją jūrą ir Šiaurės jūrą. Turėtume sukurti integruotos jūrų politikos ir vidaus vandens kelių jungtį.

  Gerard Batten (EFD). - Pone pirmininke, nieko neturėtų nustebinti ES noras integruoti jūrų politiką, kaip ir jos ketinimai integruoti visas kitas visos Europos sritis kiekvieno ir gyvenimo, ir viešosios politikos aspekto požiūriu.

2007 m. teiravausi JK Jūrų ir žuvininkystės agentūros, kiek žuvų pagaunama Britanijos vandenyse. Man atsakė: „Negalime nustatyti JK vandenų ribų. Dabar jie – dalis EB vandenų“. Taigi JK nebeturi savo teritorinės jūros.

Galbūt šiandien – tinkamas laikas apie tai kalbėti, nes, esu įsitikinęs, kad visi žinote, jog šiandien yra 205-osios Trafalgaro mūšio, įvykusio 1805 m. spalio 21 d., metinės, tuomet mirė admirolas lordas H. Nelsonas ir daug kitų drąsių vyrų, kad Britanija galėtų būti laisva ir nepriklausoma šalis. Paskutiniai jo žodžiai buvo: „Ačiū Dievui, atlikau savo pareigą“. Šią popietę Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijai priklausantys Europos Parlamento nariai atliks savo pareigą ir balsuos prieš šį pranešimą.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Pone pirmininke, vis dar pernelyg mažai žinome apie jūrų ekosistemas ir dauguma sričių, visų pirma jūros gelmės sričių, mūsų žemėlapiuose tėra tik baltos vietos. Vis dėlto jūrų ir vandenynų klausimas yra vienas svarbiausių šio amžiaus iššūkių, ne tik todėl, kad jie yra mūsų maisto ir baltymų šaltinis. Nederėtų nuvertinti jų vaidmens mūsų klimato sistemoje, taigi ir indėlio į žmonijos gerovę.

Iš Didžiojo barjerinio rifo pavyzdžio matyti, kad pradėjus naudoti būtinas aplinkos apsaugos priemones galima atkurti jūrų ekosistemas. Vos per dvejus metus žuvų populiacija saugomose rifo srityse padidėjo nuo 30 iki 75 proc. Atsižvelgdamas į tai, kad daugiau kaip 40 proc. pasaulio gyventojų gyvena arčiau kaip už 100 km nuo jūros ir todėl gali nukentėti nuo cunamių, labai palankiai vertinu planą įgyvendinti bendrą nelaimių Europoje prevencijos strategiją mūsų pakrantės regionuose. Vis dėlto pasiūlymas nustatyti skirtingas išmetamųjų teršalų ribas ES vandenyse prieštarauja integruotos jūrų politikos, kuria siekiama atsižvelgti į visus veiksnius, sampratai. Mūsų veiksmai šioje srityje turi būti nuoseklūs.

  Petru Constantin Luhan (PPE). – (RO) Integruotos jūrų politikos svarba neginčijama, nes Europos Sąjunga turi didžiausią įtaką pasaulyje jūrų srityje, be to, 40 proc. ES BVP sukuriama jūrose ir pakrantės srityje. Įgyvendinant šios politikos tikslus reikia itin daug dėmesio skirti aplink Europą esančių jūrų regioniniams ypatumams. Kiekviena jūrų sritis unikali, todėl, siekiant užtikrinti tvarią jų naudojimo pusiausvyrą, reikia kiekvieną atvejį apsvarstyti atskirai.

Kartu turime užtikrinti, kad per kitą programavimo laikotarpį šiai politikai būtų skirtas tinkamas finansavimas ir taip sukurti naują visiems jūrų baseinams taikytiną požiūrį, kuriuo būtų siekiama skatinti tvariai ir tinkamiausiai plėtoti visų rūšių jūrininkystės veiklą. Taip galėsime gauti daug didesnės naudos ir kartu padėsime sumažinti poveikį aplinkai.

  Kriton Arsenis (S&D). – (EL) Pone pirmininke, Komisijos nare, pranešėjai ir Parlamento nariai išsamiai aptarė integruotos jūrų politikos turinį. Norėčiau sutelkti dėmesį į laivybos sektoriaus išmetamų teršalų problemą. Privalome įtraukti laivybos sektoriaus išmetamuosius tešalus į planus mažinti bendrą išmetamų teršalų kiekį, nors ši užduotis iš tikrųjų bus nelengva. Siekiant užtikrinti, kad šis sumanymas būtų veiksmingas, jam reikia teikti pirmenybę ir sudaryti tarptautinį TJO susitarimą. Jei nebus įmanoma sudaryti tokio susitarimo, tada, žinoma, turėsime išsamiai apsvarstyti galimybę patvirtinti regionines priemones ES lygmeniu. Kaip sakė S. Danellis, ši užduotis nebus lengva, ir jei norime, kad šis sumanymas pavyktų, turime vadovautis aviacijos pramonės pavyzdžiu.

Šias priemones reikia taikyti remiantis prekybos laivų įplaukimo uosto padėtimi, be to, turime priimti sprendimą dėl išmetamųjų teršalų apmokestinimo. Kaip paaiškėjo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos gana sudėtingos ir neveiksmingos; turime rasti paprastą, bet veiksmingą sprendimą; galbūt nustatyti anglies dioksido mokestį ar taikyti kitus paprastus ir veiksmingus įvairiarūšius būdus.

  Werner Kuhn (PPE). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį į Europos Sąjungos transporto politiką. Mūsų tikslas – perkelti krovinių vežimą iš kelių į jūras ir aprūpinti veiksmingomis ir aplinkai nekenkiančiomis transporto priemonėmis. Tačiau tam tikrose laivybos srityse negalime nustatyti tokių aukštų aplinkos apsaugos tikslų kaip sieros išmetimo kontrolės zonos Baltijos ir Šiaurės jūrose, nes tokiu atveju labai padidėtų transporto sąnaudos. V. Itälä ir K. Fleckenstein jau minėjo šį aspektą. Norėčiau paraginti M. Geoghegan-Quinn labai atidžiai įvertinti šiuo metu rengiamo tyrimo rezultatus. Nenorime, kad kroviniai vėl būtų vežami ne jūromis, o keliais, norime užtikrinti sąžiningą konkurenciją šiaurės Europoje, Europos Sąjungoje ir Viduržemio jūros regione. Tai – vienas iš pagrindinių reikalavimų.

Dėl jūrų saugumo klausimo, taip pat norėčiau pasakyti, kad jūrų saugumo vaidmuo integruotoje jūrų politikoje, kiek tai sietina su laivybos kelių ir sąsiaurių, kuriais vykdomas itin intensyvus jūrų eismas, atvejais, turėtų būti svarbesnis. Pvz., Kadetų įdubos ir vieno mano kolegos Parlamento nario minėto Bosforo sąsiaurio atvejais ateityje reikėtų nustatyti privalomosios laivavedybos reikalavimus. Nustačius privalomosios laivavedybos reikalavimus tose vietovėse, kuriose plaukioja dideli tanklaiviai ir vežami stambūs kroviniai, būtų užtikrintas aukštesnis jūrų saugumo lygis.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Laivyba ir laivų statybos pramonė daro didelį teigiamą poveikį ES valstybių ekonomikos klestėjimui ir teikia vertingų paslaugų Europos ir pasaulio pramonei, taip pat vartotojams.

Sveikinu G. Meissner parengus šį pranešimą. Norėčiau pabrėžti jūrų erdvės be kliūčių svarbą. Kartu raginame Komisiją ir valstybes nares vertinti ir išsaugoti mažus jūrų uostus, plėsti trumpųjų nuotolių jūrų laivybos tinklą siekiant kuo labiau sutrumpinti sausumos transporto priemonėmis vežamų krovinių atstumus, remti mokslinius tyrimus ir naujoves krovinių vežimo būdų, krovinių tvarkymo ir logistikos sprendimų srityse, siekiant rasti sprendimus, kuriuos priėmus būtų galima mažinti vežimo trukmę ir tvarkymo sąnaudas, remti uostų infrastruktūros plėtrą ir užtikrinti vežimą įvairių rūšių transporto priemonėmis.

Europos Vadovų Taryba, pabrėždama geostrateginę Juodosios jūros svarbą, turėtų paprašyti Europos Komisijos parengti Europos Sąjungos Juodosios jūros regiono strategiją. Deja, iki šiol Juodajai jūrai, kuri labai svarbi Europos Sąjungai geostrateginiu požiūriu, skiriama pernelyg mažai dėmesio.

  Pat the Cope Gallagher (ALDE). - Pone pirmininke, integruotos jūrų politikos plėtojimas labai svarbus Airijos, Europos ir iš tikrųjų pasaulio ekonomikai. Jūrų transportas, kaip salų ekonomikos rūšis, – kertinis Airijos pramonės akmuo.

Daugiau kaip 99 proc. – kartoju, 99 proc. – visos Airijos prekybos yra jūrų prekyba. Apskaičiuota, kad Airijos jūrų pramonės srityje dirba apie 8 000 žmonių, kurie kasmet sukuria daugiau kaip 1,5 mln. EUR vertės paslaugų ir produktų.

Šiuo sektoriumi Airijos ekonomika susiejama su visos Europos ir viso pasaulio ekonomika. Jūrininkystės sektorius strategiškai svarbus mano valstybei ir Airijos ekonomikos atkūrimui. Atsižvelgiant į sparčiai kintantį jūrininkystės sektoriaus pobūdį reikia nustatyti vieningą požiūrį Europos lygmeniu, o plečiantis tokioms jūrų srities veiklos rūšims kaip jūrų transportas, plėtra, akvakultūra ir turizmas, taip pat atsižvelgiant į naujus naudojimosi jūra būdus, pvz., povandenines technologijas, atsinaujinančiąją jūros vėjo energiją ir „mėlynąsias“ biotechnologijas, didėja spaudimas naudotis ir taip ribota jūrų erdve.

  Josefa Andrés Barea (S&D). – (ES) Pone pirmininke, integruota jūrų politika yra kompleksinė regionų ir sektorių politika, todėl žuvininkystės ir akvakultūros politika turi būti kitų politikos krypčių interesams nepavaldi integruotos jūrų politikos dalis. Visi turime spręsti aplinkos ir ekonomikos problemas, turinčias įtakos visai visuomenei ir ypač žuvininkystės sektoriui: naujųjų technologijų, žvejybos įrangos, rūšių išsaugojimo, jūrų ekonomikos programos, skirtos daugiau ir geresnėms darbo vietoms kurti, kokybiško tiekimo, tarptautinių ryšių, kuriais siekiama užkirsti kelią piratavimui ir remti jūrų valdymą be kliūčių, ir užtikrinimo, kad nekiltų jokių su tvarumu susijusių problemų, kaip įvyko Islandijos atveju, klausimus.

Reikia išspręsti šiuos klausimus, jeigu ketiname įgyvendinti integruotą jūrų politiką ir dirbti aplinkos ir tvarumo labui.

  Mario Pirillo (S&D). – (IT) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, integruotos jūrų politikos vaidmuo horizontalus: ji apima įvairius aspektus nuo aplinkos iki jūrų ir jūrų srities mokslinių tyrimų.

Įgyvendinant integruotą jūrų politiką nenumatoma galimybė stebėti, ar laikomasi tarptautinių teritorinių jūrų ribų, kad būtų galima užkirsti kelią neteisėtai žvejybai, ir ar šios ribos neperžengiamos. Tikiuosi, kad šis aspektas bus atsakingai apsvarstytas atsižvelgiant į lėšas, skirtas šiai politikai įgyvendinti, ir kad naudojantis naujoviškomis stebėjimo sistemomis, pvz., Pasauline aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (angl. GMES) šios lėšos padės atlikti geresnę kontrolę.

Tikiuosi, kad horizontalusis aspektas, kuris yra ypatingas integruoto jūrų transporto aspektas, bus finansuojamas – viliuosi, iš kitų skiriamų lėšų – ne žuvininkystės lėšomis, kurios naudojamos konkretiems veiksmams, o ES biudžeto lėšomis. Dėkoju pranešėjai, kad parengė šį svarbų dokumentą, ir tikiuosi, kad Komisija ir Taryba visiškai patenkins mūsų prašymus.

  Pirmininkas. – Labai ačiū, pone M. Pirillo. Neįtraukiau jūsų pradinių pastabų į jūsų kalbėjimo laiką, nes tai, ką sakėte, yra svarbu. Tačiau galiu jus patikinti, kad visi pirmininko pavaduotojai labai stengiasi šiuo požiūriu. Norėčiau pakviesti jus parungtyniauti su manimi. Trauksime iš skrybėlės užrašus su šio Parlamento narių pavardėmis ir žiūrėsime, kas jas geriau ištars. Vis dėlto kartais susijaudinus klaidų iš tikrųjų nepavyksta išvengti, todėl norėčiau paprašyti jūsų būti pakantesniems.

  Inés Ayala Sender (S&D). – (ES) Pone pirmininke, dėkoju, kad leidote kalbėti. Norėčiau labai nuoširdžiai pasveikinti G. Meissner parengus puikų pranešimą ir pasidžiaugti, kad jai pavyko sujungti į visumą mūsų kolegų pateiktus prašymus ir pakeitimus.

Ypač džiaugiuosi dviem konkrečiais pakeitimais. Pirmuoju Komisija raginama gerinti jūrininkų darbo sąlygas ir galiausiai perkelti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos dėl darbo jūroje nuostatas į ES teisę. Į pakeitimą taip pat įtrauktas pasiūlymas sukurti jūrininkų kvalifikacijos kėlimo ir mokymo programą, kuri padėtų siekiant įdarbinti jaunimą ir įtraukti trečiąsias šalis.

Taip pat džiaugiuosi, kad pateiktas pakeitimas, kuriuo raginame Komisiją padėti valstybėms narėms įgyvendinti nuskendusių laivų ir relikvijų, kurie yra Europos istorinio ir kultūrinio paveldo dalis, vietos nustatymo ir žymėjimo programą, – esu kilusi iš Ispanijos, šalies, kurios pakrantėje yra daug relikvijų. Įgyvendinus šią programą bus galima daugiau sužinoti apie šį povandeninį paveldą ir jį ištirti, taip pat užkirsti kelią turto grobstymui, taigi ir deramai jį išsaugoti.

Manau, šie du aspektai kartu su puikiais G. Meissner pateiktais pasiūlymais bus labai svarbūs kuriant naują jūrininkystės sampratą, kurios reikia Europai.

  Máire Geoghegan-Quinn, Komisijos narė. − Pone pirmininke, prieš prasidedant šioms diskusijoms G. Meissner apgailestavo, kad šioje salėje yra nedaug Parlamento narių. Manau, jai turėtų būti labai malonu, kad per šias diskusijos kalbėjo 37 Parlamento nariai.

Iš tikrųjų diskusijos buvo itin aktyvios, per jas pateikta naujų sumanymų, kaip būtų galima paskatinanti mus siekti platesnio užmojo mūsų įgyvendinamos jūrų politikos krypčių tikslų. Turime valdyti ES finansus, susijusius su jūrų klausimais, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl integruotos jūrų politikos finansavimo 2011, 2012 ir 2013 m. Pateikus pasiūlymą dėl finansavimo, būtent dėl 50 mln. EUR skyrimo, buvo siekiama tęsti darbus, kuriuos įsipareigota atlikti 2007 m., – panaikinti politines kliūtis ir susiejus visas politikos sritis, kurios daro poveikį jūroms, pvz., transporto, žuvininkystės, muitinės ir jūrų aplinkos apsaugos sritis, atskleisti sąsajas.

Komisija tikisi, kad laiku įsigaliojus šiam reglamentui ji dirbs kartu su Parlamentu, kad galėtų atlikti veiksmus, susijusius su mūsų būsima integruota jūrų politika. Be to, jūrų priežiūra yra svarbi nauja iniciatyva, kurios imtasi siekiant pradėti vykdyti labai didelius laivybos institucijų atliekamus su visais būsimais veiksmais jūrose susijusius pokyčius ir sudaryti bendras sąlygas ES keistis su jūromis susijusia informacija.

Komisijos komunikatas dėl šios iniciatyvos paskelbtas tik vakar. Tai – intensyvaus darbo, kurį atlikus parengtas šešių žingsnių planas, kaip per trumpą laiką užtikrinti jūrų stebėsenos integravimą, pabaiga, nors vos prieš kelis mėnesius manyta, kad pasiekti šį tikslą bus labai sunku.

Dabar aptarsiu konkrečius iškeltus klausimus. Dėl sieros išmetimo, Komisija visiškai supranta pramonės grupių išreikštą susirūpinimą dėl poveikio, kuris gali kilti dėl 2008 m. TJO patvirtintų naujųjų jūrinio kuro kokybės standartų. Todėl Komisija paragino sudaryti ir vėliau paskelbė šiuo metu vertinamą TJO susitarimą, kuriuo siekiama 90 proc. sumažinti išmetamo sieros dioksido kiekį ir svarbiausia 80 proc. sumažinti išmetamų antrinių kietųjų dalelių kiekį.

Per ateinančius kelis mėnesius Komisija pateiks pasiūlymą suderinti ES teisės aktus ir TJO sprendimą. Prie šio pasiūlymo bus pridėta išsami ataskaita, į kurią taip pat bus įtraukti mūsų atlikto TJO sprendimo ex post poveikio vertinimo rezultatai, taip pat bus pasiūlyta priemonių, kurių Komisija galėtų imtis siekdama sušvelninti nepageidaujamą poveikį sektoriui.

L. de Grandes Pascual iškėlė jūrų baseinų klausimą. ES žinoma apie skirtingą jūrų baseinų padėtį, todėl kuriamos atitinkamos kiekvieno jūros baseino strategijos, pritaikytos prie konkrečių poreikių.

Galiausiai A. Rosbach ir kiti Parlamento nariai iškėlė kovos su nelaimėmis programų klausimą. Už laivybos saugumo stebėseną atsakinga Europos jūrų saugumo agentūra. Šiuo metu ji neturi teisinės kompetencijos reguliuoti ekologinio pobūdžio nelaimių sritį, tačiau dabar, atsižvelgiant į Komisijos svarstymus padidinti ar atnaujinti Europos jūrų saugumo agentūros įgaliojimus, diskutuojama, ar ateinančiais metais šiai agentūrai turėtų būti suteikta daugiau įgaliojimų. Žinoma, Parlamento vaidmuo sprendžiat šį klausimą bus labai svarbus.

Galiausiai, kaip Europos Komisijos narė, atsakinga už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą, labai džiaugiausi, kad keli Parlamento nariai šioje salėje kėlė jūrų politikos apskritai ir konkrečiai jūrų srities ir jūrų srities politikos mokslinių tyrimų ryšio klausimą. Praėjusią savaitę Ostendėje Tarybai pirmininkaujanti Belgija surengė labai svarbią konferenciją, kurioje buvo nagrinėjamas būtent šis klausimas ir į kurią buvo pakviesti šioje srityje dirbantys mokslininkai. Ši konferencija – labai svarbus mūsų integruotos jūrų politikos ramstis.

Norėčiau dar kartą padėkoti G. Meissner už jos parengtą išsamų ir plataus užmojo pranešimą. Manau, dabar, įgiję pasitikėjimo, galėsime aktyviai siekti įgyvendinti visas būsimas jūrų srities iniciatyvas.

Dėkoju ir atsiprašau vertėjų žodžiu, jeigu kalbėjau pernelyg greitai.

  Gesine Meissner, pranešėja. – (DE) Pone pirmininke, manau, gerai, kad jūs, ponia M. Geoghegan-Quinn, skaičiavote. Nežinau, kiek Parlamento narių kalbėjo, bet 37 iš tikrųjų yra daug. Norėčiau padėkoti visiems, šiandien dalyvavusiems diskusijose. Pradžioje pamiršau padėkoti šešėliniams pranešėjams už jų atliktą darbą. Iš tikrųjų bendradarbiavome labai dalykiškai, ir man tai labai patiko. Į šį pranešimą įtraukiau daug aspektų, nes man labai svarbu užsitikrinti įtikinamą daugumos paramą šioje svarbioje srityje.

Po daugelio kalbų įvairiomis temomis paaiškėjo, kad turime imtis bendrų veiksmų jūrinės veiklos mokslinių tyrimų, planavimo, įgyvendinimo ir kontrolės srityse pasitelkdami bendrą valdymą, erdvės planavimą ir stebėseną. Tai – šio pranešimo esmė. Tačiau ši tema apima įvairius aspektus.

Dabar norėčiau aptarti kelių Parlamento narių kalbas. K. Fleckenstein iškėlė išmetamų sieringų teršalų problemos klausimą. Įtraukėme šį klausimą į pranešimą, nes mums buvo svarbu užtikrinti, kad nebūtų konkurencijos iškraipymų, tačiau taip pat turime būti tikri, jog laivyba bus ekologiškesnė. Vis dėlto tai, ką jūs, pone K. Fleckensteinai, sakėte apie laivų statybą, nėra visiškai teisinga. Čia ne tas atvejis, kai liberalai ir konservatoriai nenorėjo įtraukti šio aspekto į pranešimą. Tiesiog kilo klausimas, kaip įgyvendintume pasiūlytas priemones: ar turėtume Europos lygmeniu įsteigti naują fondą seniems laivams remontuoti ir vėl įrengti, ar turėtume nustatyti strategiją. Tokia dabartinė formuluotė.

Taip pat iškeltas mano pasiūlyto pakeitimo, kurį pateikiau siekdama įtraukti į šį pranešimą prekybą apyvartiniais taršos leidimais, klausimas. Komitete jis atmestas labai nedideliu balsų skirtumu, tačiau, mano manymu, visi esame įsitikinę, kad turime toliau veikti šia linkme. Todėl tikiuosi sulaukti paramos šiose srityse.

Pone J. Kohlíčekai, sakėte, kad sudėtinga susieti visas sritis, tačiau žinau, kad tai įmanoma. Dukart per metus vyksta visų skirtingų jūrų vietovių suinteresuotųjų šalių ir verslininkų grupės susitikimai, per kuriuos keičiamasi sumanymais. Šie dalyviai – Europos lygmeniu iškilūs veikėjai ir jie visi labai vertina galimybę dirbti kartu.

Paskutinis dalykas, kurį norėčiau paminėti, susijęs su užuomina, kad esama labai daug skirtingų regionų. Pranešime kalbėjau apie salų padėtį, taigi neteisinga teigti, kad apie tai neužsiminta. Šiaurės jūra – vienintelė į strategijas neįtraukta vietovė. Gyvenu arčiausiai Šiaurės jūros, todėl norėjau paminėti, kad kalbėdami apie Šiaurės jūrą, Viduržemio jūrą ir Dunojų neturėtume pamiršti ir Šiaurės jūros.

Galiausiai norėčiau padėkoti visų pirma už pastabą, kad turėtume prisiimti moralinę atsakomybę už jūras ir už ateities kartas. Būtent todėl pasirinkau pavadinimą „Mums reikia naujo požiūrio į jūras“. Jei ir toliau dirbsime šiuo klausimu, galėsime pasiekti labai didelius tikslus.

  Paul Rübig (PPE). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau iškelti klausimą dėl darbo tvarkos. Norėčiau padėkoti pirmininkui, kad šiandien nusprendė baigti diskusijas likus 15 min. iki balsavimo, nes derėtų taip užbaigti diskusijas, kad Parlamento nariai galėtų ramiai baigti kalbėti ir turėtų pakankamai laiko ateiti balsuoti. Vakar diskusijos vyko visiškai nesklandžiai, o jų organizavimas neatitiko mūsų lūkesčių. Šiandien diskusijos vyksta kaip derėtų, ir, tikiuosi, pirmininkas atsižvelgs į tai ateityje ir paliks pakankamai laiko nuo diskusijų pabaigos iki balsavimo pradžios.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien 12 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Svarbu, kad ES užtikrintų savo pakrančių apsaugą. Taip pat būtina pagal galiojančius teisės aktus užtikrinti aukštesnį naftos žvalgymo ir gavybos lygį.

Lisabonoje įsteigta Europos jūrų saugumo agentūra (angl. EMSA) teikia paramą ir techninę pagalbą rengiant ir taikant Europos Sąjungos teisės aktus dėl jūrų saugumo ir apsaugos, taip pat laivų keliamos taršos klausimais.

Šių metų birželio mėn. pateikiau Komisijos nariams G. Oettingeriui, S. Kallasui ir K. Georgievai raštišką pasiūlymą suteikti Europos jūrų saugumo agentūrai daugiau įgaliojimų kurti priemones dėl Europos naftos platformų, esančių Šiaurės jūroje, Juodojoje jūroje ir Viduržemio jūroje, saugumo priežiūros ir priskirti jai atsakomybę už aplinkos nelaimių, susijusių su naftos žvalgyba, prevenciją. Šiuo pasiūlymu suteikiama galimybė įgyvendinti masto ekonomiją finansų, žmogiškųjų išteklių ir technikos išteklių lygmeniu.

Palankiai vertinu Komisijos atsaką, kuriuo ji parodė savo pasirengimą persvarstyti Europos jūrų saugumo agentūros reglamentus ir suteikti jai didesnių įgaliojimų įsikišti įvykus nelaimingiems atsitikimams, po kurių užteršiama jūra. Dar kartą raginu Europos Komisiją suteikti Europos jūrų saugumo agentūrai didesnių įgaliojimų, kad būtų užtikrinta mūsų pakrančių apsauga.

  Vilja Savisaar-Toomast (ALDE), raštu. – (ET) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kaip gerai žinoma, Tarptautinė jūrų organizacija, vadovaudamasi MARPOL konvencijos IV priedu, įvairiuose regionuose nustatė skirtingus sieros kiekio reikalavimus. Baltijos jūra, Šiaurės jūra ir Lamanšo sąsiauris paskelbti sieros išmetimo kontrolės zona, todėl, siekiant gerokai sumažinti taršos lygį, šiems regionams nustatyti griežtesni reikalavimai. Nuo 2015 m. šiuose regionuose plaukiojančiuose laivuose bus galima vartoti jūrinį kurą, kuriame sieros kiekis neviršija 0,1 proc., o kitiems regionams taikomas reikalavimas nuo 2020 m. neviršyti nustatyto 0,5 proc. sieros kiekio ribos. Šis klausimas taip pat svarstytas per rugsėjo 27 d. Taline, mano gimtojoje šalyje, vykusią Tarptautinę konferenciją jūrų klausimais. Manau, Europos Sąjungos sumanymas pateikti savo reikalavimus, tačiau netaikyti jų trečiosioms šalims nepadės išspręsti šios problemos; t. y., sudarysime savo atžvilgiu nesąžiningos konkurencijos jūrininkystės sektoriuje sąlygas. Siekiant užtikrinti, kad nustatyti reikalavimai būtų tikroviški ir taikomi ne tik ES valstybių narių, o visiems laivams, plaukiojantiems Baltijos jūra, su šia padėtimi susijusį klausimą reikia spręsti tarptautiniu lygmeniu. Be to, nustačius nelogiškus standartus laivais plukdomos prekės vėl bus vežamos kelių transportu, o šis būdas pavojingesnis ir labiau kenkia aplinkai. Todėl šiuo požiūriu palaikau Estijos ir Suomijos vyriausybių bei Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos poziciją, kad Tarptautinės jūrų organizacijos sprendimas turėtų būti persvarstytas ir kad turėtų būti nustatytos vienodos taisyklės, taikytinos visiems ES regionams ir juose plaukiojantiems laivams.

  Traian Ungureanu (PPE), raštu. – Kaip pranešėjas dėl ES Juodosios jūros strategijos, apgailestaudamas pažymiu, kad Europos Sąjungos integruotoje jūrų politikoje (IJP) beveik nekreipiama dėmesio į klausimus, susijusius su Juodąja jūra. Nors nuo 2007 m. Juodajai jūrai taikytina IJP koncepcija, atrodo, šiuo požiūriu delsiama imtis konkrečių ES veiksmų. Primygtinai raginu Europos Komisiją labiau stengtis parengti į šią politikos kryptį įtrauktą požiūrį į Juodąją jūrą. IJP – svarbi priemonė, padedanti nuosekliai išnaudoti galimybes ir spręsti su ES jūrų baseinais susijusius uždavinius, kuria siekiama užtikrinti visapusišką pakrantės sričių vystymąsi. Esu tvirtai įsitikinęs, kad Juodojoje jūroje, kuri iš dalies yra ES jūra, ir jos pakrančių valstybėse būtina tinkamai taikyti šią priemonę. Tarptautinis IJP aspektas labai svarbus siekiant sėkmingai įgyvendinti šią politiką Juodosios jūros regione, kuriam priskiriamos ir septynios ES nepriklausančios valstybės. Šiuo metu Europos Parlamente rengiamas pranešimas dėl ES Juodosios jūros strategijos sukūrimo. Tikiuosi, Komisija vadovausis šia iniciatyva ir laikys būsimą strategiją svarbiu tvirtesnio IJP įgyvendinimo Juodosios jūros regione pagrindu.

(Posėdis sustabdytas 11.40 val. ir atnaujintas 12.05 val.)

PIRMININKAVO: Jerzy BUZEK
Pirmininkas

6. 2010 m. Sacharovo premija (laureato paskelbimas)

  Pirmininkas. − Kolegos, ką tik grįžau iš Pirmininkų sueigos. Man tenka išskirtinė garbė pranešti mums visiems labai svarbius rezultatus. Parlamente 500 mln. piliečių vardu kovojame už žmogaus teises.

Po labai įvairiapusių ir išsamių diskusijų šiandien Pirmininkų sueigoje nuspręsta 2010 m. Sacharovo premiją už minties laisvę skirti Guillermo Fariñasui.

(Plojimai)

Guillermo Fariñas yra nepriklausomas žurnalistas ir politinis disidentas. Jis buvo pasiryžęs aukoti savo sveikatą bei gyvybę ir ja rizikuoti, siekdamas pokyčių Kuboje. Protestuodamas ir mesdamas iššūkį žodžio laisvės apribojimams Kuboje jis ėmėsi bado streikų, išreiškiančių visų, kuriems rūpi laisvė, žmogaus teisės ir demokratija, viltis.

Tikiuosi apdovanojimą jam įteikti asmeniškai gruodžio mėn. Strasbūre. Tai būtų labai svarbi akimirka Europos Parlamentui ir visiems Kubos sąžinės kaliniams.

Nuoširdžiai tikiuosi, kad kartu su Guillermo Fariñasu Sacharovo premiją pati galės atsiimti ir kita 2005 m. laureatė iš Kubos – organizacija „Baltai vilkinčios moterys“ (isp. Las Damas de Blanco).

Norėčiau pridurti, kad visi kandidatai nusipelnė premijos už požiūrį į žmogaus teises ir už kovą dėl šių teisių visame pasaulyje. Galime pasveikinti juos visus, bet turėjome rinktis – kitos galimybės nebuvo. Norėčiau pabrėžti, kad laimėtojų turime visame pasaulyje ir palaikome juos visus. Norėtume tai priminti dar kartą.

(Plojimai)

PIRMININKAVO: Diana WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL). – (FR) Ponia pirmininke, norėčiau padaryti pareiškimą dėl darbo tvarkos. Manau, kad Sacharovo premija šiemet paskirta gėdingomis aplinkybėmis. Mano nuomone, pirmenybė teikiama pasirinkimui, susijusiam su politinėms pažiūroms, o ne realiai kovai už žmogaus teises.

(Plojimai)

Trečią kartą per Sacharovo premijos teikimo istoriją ji paskirta kubiečiui. Aš griežtai smerkiu žmogaus teisių pažeidimus Kuboje. Dėl jų neturiu jokių abejonių. Visada kovojau už žmogaus teisių apsaugą nedarydama jokių išimčių. Vis dėlto manau, kad per dvidešimties metų Sacharovo premijos skyrimo istoriją trečią kartą ją skirti kubiečiui yra daug – mes išreiškiame politinę poziciją, kuria sumenkinama Sacharovo premija. Todėl raginu, kad sprendimą dėl to, kam turėtų būti skirta Sacharovo premija, priimtų ne Pirmininkų sueiga, o visas Parlamentas.

(Plojimai)

  Pirmininkė. − Kitas klausimas – balsavimas.

(Balsavimo rezultatus ir kitą su juo susijusią išsamesnę informaciją žr. protokole.)

7. Balsuoti skirtas laikas

7.1. Stabilumo priemonė (A7-0066/2009, Franziska Katharina Brantner) (balsavimas)

7.2. Vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė (A7-0078/2009, Gay Mitchell) (balsavimas)

7.3. Demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonė (A7-0188/2010, Kinga Gál) (balsavimas)

7.4. Bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis finansavimo priemonė (A7-0052/2010, Helmut Scholz) (balsavimas)

7.5. Vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė (A7-0285/2010, Charles Goerens) (balsavimas)

7.6. Tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodos (A7-0273/2010, Cristiana Muscardini) (balsavimas)

  Cristiana Muscardini, pranešėja. − (IT) Ponia pirmininke, parlamentas jau kelis kartus parodė, kad palaiko reglamento tikslus.

Parlamentui šiandien balsavus „už“, Europos gyventojai turės teisę sužinoti perkamų prekių kilmę. Vis dėlto, jei reglamentas bus atmestas, kaip prašoma 45 pakeitime, europiečiai praras galimybę naudotis tomis pačiomis teisėmis, kuriomis naudojasi Kinijos, Indijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai.

Dėkoju šešėliniams pranešėjams G. Sustai ir N. Rinaldi bei visiems prisidėjusiems siekiant kompromiso, ir tikiuosi, kad demokratijos stoka, su kuria iki šiol susidurdavo Europos vartotojai, bus panaikinta.

  Pirmininkė. − Tai neabejotinai atmesta. Tai buvo labai aišku, kolegos.

– Prieš balsavimą dėl 19 pakeitimo:

  Cristiana Muscardini, pranešėja. − (IT) Ponia pirmininke, raginame išbraukti 19 pakeitimo 2 dalyje įrašytus žodžius „ar komercinių“, kad tekstas būtų aiškesnis ir geriau pritaikomas.

(Žodiniam pakeitimui pritarta)

– Po balsavimo dėl 43 pakeitimo:

  Licia Ronzulli (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, raginu balsuoti dar kartą dėl 43 dalies 2 ir 3 pastraipų.

  Pirmininkė. − Ne, viskas buvo aišku ir atgal negrįšiu.

7.7. Europos standartizacijos ateitis (A7-0276/2010, Edvard Kožušník) (balsavimas)

7.8. Ukraina (B7-0571/2010) (balsavimas)

  Hannes Swoboda (S&D). – Ponia pirmininke, jei balsuojant nepavyktų pasiekti daugumos, norėčiau paprašyti Parlamento perkelti balsavimą dėl rezoliucijos į kitą posėdį Strasbūre.

Vakar vyko itin atvira diskusija ir daugelis išreiškė susirūpinimą dėl kai kurių įvykių eigos Ukrainoje.

Kitą savaitę vyks diskusijos su užsienio reikalų ministrais. Bus išsiųsta rinkimų stebėjimo misija. Kito mėnesio pradžioje Kijeve ir Odesoje vyks PCC susitikimas. Todėl būtų teisinga balsavimą dėl rezoliucijos surengti iš karto po susitikimo per mėnesinę sesiją Briuselyje.

Tikiuosi, kad EP nariai tam pritars.

  Pirmininkė. − Dėkoju, H. Swoboda. Norėčiau, kad savo nuomonę išsakytų dar vienas tam pritariantis EP narys, jei tokių yra.

  Michał Tomasz Kamiński (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, pritariu H. Swobodos pasiūlymui. Manau, mums – Europos Parlamentui – būtų tikslinga padėties Ukrainoje vertinimą, kurį svarstėme vakar, perkelti į kitą Parlamento mėnesinę sesiją. Tada Ukrainoje jau bus įvykę svarbių įvykių ir mūsų požiūris bus daug įvairiapusiškesnis. Turėsime kolegų EP narių, vykstančių į rinkimus Ukrainoje, ataskaitą, todėl manau, kad Parlamentui būtų tikslinga perkelti balsavimą.

  Pirmininkė. − Dėkoju, M. T. Kamiński. Manau, turime prieštaraujantį EP narį – M. Gahlerį. Ar tiesa?

  Michael Gahler (PPE). – Ponia pirmininke, nepritariu, kad balsavimas būtų atidėtas. Privalome išsakyti savo nuomonę prieš įvykstant rinkimams, taigi privalome tai padaryti dabar.

Kalbame apie sąžiningus rinkimus Europos šalyje, todėl tai neturėtų būti šališkai sprendžiamas klausimas. 2004 m. turėjome galimybę išsakyti savo nuomonę tik po suklastotų rinkimų ir išreiškėme vieningą požiūrį.

Dabar pakankamai turime išankstinių įrodymų, susijusių su saugumo tarnybų kišimusi ir labai paplitusia praktika neleisti patekti arba pateikti netikrus vietos partijų sąrašus siekiant suklaidinti rinkėjus.

Todėl būkime vieningi vardan demokratijos. Manau, kad itin paplitusi Ukrainos ambasadų lobistinė veikla, kuria siekiama sutrukdyti mums priimti rezoliuciją, įrodo, kad esame visiškai teisūs norėdami išsakyti savo nuomonę dabar.

  Pirmininkė. − Dabar siūlau balsuoti dėl H. Swobodos pasiūlymo atidėti balsavimą.

  Francesco Enrico Speroni (EFD). – (IT) Ponia pirmininke, gal galėtumėte patikslinti, ar balsavimą prašoma perkelti į Briuselį, ar į Strasbūrą, nes buvo paminėti abu variantai?

  Pirmininkė. − Atrodo, kalbėta apie Briuselį, ar visiems aišku, kad siūloma balsavimą perkelti į Briuselį? Taigi siūlau balsuoti.

(Parlamentas pritarė prašymui atidėti balsavimą.)

7.9. Moldovos Respublikoje įgyvendintos reformos ir pokyčiai (B7-0572/2010) (balsavimas)

  Monica Luisa Macovei (PPE). – Ponia pirmininke, žodinis pakeitimas susijęs su 3 dalies 1 pakeitimu. Siūloma žodį „planą“ pakeisti žodžiais „veiksmų planą“, nes ši formuluotė tikslesnė. Taigi šis pakeitimas būtų „ragina Tarybą paprašyti Komisijos greičiau pradėti rengti veiksmų planą“ ir t. t.

(Žodiniam pakeitimui pritarta)

– Prieš balsavimą dėl 11 dalies:

  Vytautas Landsbergis (PPE). – Ponia pirmininke, norėčiau pasiūlyti žodinį pakeitimą – tai stiliaus požiūriu būtų geresnė 11 dalies formuluotė. Tai užtikrintų EP orumą, kuris neturėtų „raginti“ ar „prašyti“, kad de facto neteisėta valdžia elgtųsi geriau.

Primenant, kad Moldovos piliečiai turi teisę balsuoti, reikėtų vietoje „ragina“ įrašyti „pareiškia“, o po sakinio dalies „Padniestrės regiono valdžios institucijos“ turėtų būti įtraukta formuluotė „neturi teisės neleisti“.

Prašau pritarti šiam žodiniam pakeitimui. Turime ne raginti valdžios institucijas, bet iš jų reikalauti.

(Žodiniam pakeitimui pritarta)

7.10. Integruota jūrų politika (A7-0266/2010, Gesine Meissner) (balsavimas)

  Saïd El Khadraoui (S&D). – (NL) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, sutinku su pranešėja ir šešėliniais pranešėjais, kad siekiant pabrėžti būtinybę priimti pasaulinio masto susitarimą dėl aplinkos priemonių Tarptautinėje jūrų organizacijoje (TJO) reikalingas nedidelis teksto pakeitimas. Po informacijos apie TJO Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 61 posėdį, vykusį prieš kelias savaites, turėtų būti pridėta tokia formuluotė, kurią pacituosiu angliškai: „and maintaining its call for further substantial progress within the IMO“.

  Pirmininkė. − Ar yra prieštaravimų? Panašu, kad jų nėra, todėl pradėsime vardinį balsavimą nuo 1 pakeitimo.

7.11. ES ir Lotynų Amerikos prekybos ryšiai (A7-0277/2010, Helmut Scholz) (balsavimas)

8. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Franziska Katharina Brantner (A7-0066/2009)

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Labai ačiū, ponia pirmininke. Pastaraisiais metais Europos Sąjungos ekonomika dažnai nukentėdavo dėl vietinių ir pasaulinio masto krizių ir finansinio nestabilumo. Siekiant ateityje išvengti panašių pavojingų padėčių pasikartojimo iš anksto turi būti parengti paramos planai, be to, turi būti užtikrintas tinkamas reagavimas prieš susiduriant su problemomis ir po to. Stabilumo priemonė tam puikiai tinka.

Į finansinę ir techninę paramą taip pat turėtų būti įtraukta žmogiškoji ir ekonominė plėtra bei konsultacijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir pagrindinių laisvių pažeidimų. Taip pat remiu pranešėjos poziciją dėl strateginio planavimo sektoriaus tobulinimo. Tai ypač svarbu siekiant socialinių konfliktų prevencijos, taip pat kuriant Išorės veiksmų tarnybą.

PIRMININKAVO: László TŐKÉS
Pirmininko pavaduotojas

  Tunne Kelam (PPE). – Pone pirmininke, po balsavimo dėl F. K. Brantner pranešimo norėčiau pasinaudoti galimybe ir atkreipti Komisijos ir Tarybos dėmesį į tai, kad būtina kuo skubiau pasiekti trišalį susitarimą dėl stabilumo priemonės pakeitimų.

Ginčytini klausimai susiję su deleguotais aktais ir teisėtomis Parlamento galimybėmis kruopščiai išnagrinėti ES finansinių priemonių panaudojimą. Reikalingas skubus politinis sprendimas, pagrįstas trijų ES institucijų tarpusavio pusiausvyra.

Taip pat norėčiau paskatinti Komisiją geriau informuoti Europos Parlamentą, pvz., apie projektų pobūdį, įgyvendinimą ir peržiūrą.

Parlamentas iš Komisijos gauna informaciją apie išimtines pagalbos priemones, bet Komisijos teikiama informacija išsamesniais strateginiais ir analitiniais klausimais vis dar nepateisina Parlamento lūkesčių.

Pranešimas: Gay Michel (A7-0078/2009)

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Vystomojo bendradarbiavimo priemonė tiesiogiai prisideda prie demokratijos sklaidos, teisinės valstybės kūrimo ir pagarbos žmogaus teisėms regionuose ir šalyse partnerėse. Ji prisideda ne tik prie ilgalaikės socialinės, ekonominės ir politinės plėtros, bet ir prie laipsniškos šių šalių integracijos į pasaulio ekonomiką. Būdamas Žemės ūkio ir kaimo plėtros bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetų narys norėčiau pabrėžti, kad šis bendradarbiavimas naudingas ir tarptautiniam bendradarbiavimui gamtos išteklių valdymo, aplinkos apsaugos ir biologinės įvairovės išsaugojimo srityse. Itin pritariu 5 pakeitimui, kuriame atkreipiamas dėmesys į cukraus sektoriaus svarbą ekonomikai. Neturėtume pamiršti, kad aprūpinimas maistu labai svarbus besivystančioms šalims.

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, džiaugiausi galėdamas balsuoti už šį pranešimą. Norėčiau pasakyti, kad kolega pranešėjas G. Mitchell šiandien negalėjo čia būti, nes vakar Airijoje buvo pristatyta jo parašyta knyga. Be abejo, jis pripažintas metų EP nariu už savo darbą plėtros srityje.

Mano nuomone, vienas aspektas, kurį turėtume labiau pabrėžti, yra švietimas. Airijos švietimo specialistas kartą pasakė: „Mokykite, kad būtumėte laisvi“, ir manau, kad visoje plėtros srityje ir trečiosiose šalyse turėtume daugiau dėmesio skirti šiam dalykui.

Galiausiai juokais norėčiau pasakyti, kad vakar iš biuro buvo pavogtas mano kostiumas; ar atsižvelgiant į tai galiu gauti vystomojo bendradarbiavimo paramą?

Pranešimas: Edvard Kožušník (A7-0276/2010)

  Alajos Mészáros (PPE). - (HU) Pritariu Komisijos pasiūlymui peržiūrėti Europos standartizacijos sistemą, kad būtų pašalinti jos trūkumai ir sukurta tinkama Europos, nacionalinių ir tarptautinių aspektų pusiausvyra. Reikia sistemos, kuri padėtų kurti Europos inovacijas ir tvarų vystymąsi, padidinti Europos Sąjungos konkurencingumą ir sustiprinti jos padėtį tarptautinėje prekyboje. Taip pat norėčiau pridurti, kad nors MVĮ yra pagrindinė Europos rinkos dalis, mano nuomone, jos nepakankamai dalyvauja standartizacijos sistemoje, todėl negali visapusiškai pasinaudoti standartizacijos teikiama nauda. Geresnis jų atstovavimas ir dalyvavimas sistemoje ateityje gali būti labai svarbus. Europos standartizacija yra vienijančio pobūdžio, taip didinamas vidaus rinkos efektyvumas ir išryškinamas Europos Sąjungos kaip ekonominio ir politinio partnerio vaidmuo pasaulio rinkoje.

Pranešimas: Cristiana Muscardini (A7-0273/2010)

  Siiri Oviir (ALDE). – (ET) Norėčiau išreikšti nuomonę dėl C. Muscardini pranešimo. Atsižvelgdama į pranešime keliamas problemas jam nepritariau. Kodėl? Nes tokios priemonės taikymą Europos Sąjungoje likęs pasaulis įvertins kaip protekcionistinį žingsnį. Prižiūrėti šią priemonę reikės daug daugiau laiko ir, tikėtina, darbuotojų, daiktų išpakavimo ir kitų procedūrų.

Privalomu ženklinimu bus paskatintas anoniminių prekių dalių klastojimas. Todėl gali būti, kad ženklinant privalomai bus nurodyta ne konkreti šalis, o klastotė „pagaminta Italijoje“, „pagaminta Prancūzijoje“. Mes to nenorime.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Moldovos Respublikoje įgyvendintos reformos ir pokyčiai (B7-0572/2010)

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). - (LT) Aš balsavau už rezoliuciją dėl Moldovos. Moldova nuėjo ilgą kelią nuo tada, kai Molotovo-Ribentropo paktas padalijo Europą į įtakos zonas ir Moldova pasiliko Sovietų Sąjungos įtakos zonoje. Šiandien Moldova yra nepriklausoma valstybė, tiesa, turinti daug problemų, bet einanti Europos integracijos keliu. Šiandien aš noriu paraginti dar kartą visą Moldovos politinę klasę, politinį elitą, visas demokratines politines jėgas ir tautines mažumas atsisakyti kontraproduktyvios konfrontacijos, plėtoti sutarimo ir politinio kompromiso kultūrą. Ir manau, kad jie turėtų pasiūlyti visuomenei visa apimančią Moldovos Respublikos viziją, kurios tikslas būtų Moldovos Respublikos narystė Europos Sąjungoje. Rezoliucijoje mes kalbame ir apie Padniestrę – įšaldytą konfliktą. Padniestrė turi būti aukštai Europos Sąjungos darbotvarkėje ir visos šalys, tame tarpe, ir Rusija, turi gerbti Moldovos teritorinį vientisumą. Padniestrė turi būti Moldovos Respublikos dalis.

Pranešimas: Gesine Meissner (A7-0266/2010)

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). - (LT) Aš balsavau už rezoliuciją dėl integruotos jūrų politikos, nes jūrų sektorius yra gyvybiškai svarbus ir aš noriu, kad ateities kartoms paliktume švarias ir saugias jūras. Šiuo metu geostrateginė jūrų reikšmė yra labai išaugusi. Mes turime naujai pritaikyti jūras ir jų išteklius ir derinti veiksmus, todėl integruota jūros politika svarbi tuo, kad bus apjungtos visos jūrų politikos sritys: jūrų transportas, žvejyba, akvakultūra, energetika, sauga jūroje, jūrų aplinkos apsauga ir moksliniai tyrimai, taip pat turizmas. Ypač noriu atkreipti dėmesį į ekonominę ir socialinę svarbą jau vien todėl, kad Europos Sąjungos jūrų pakrančių ilgis siekia 320 000 kilometrų ir viena trečioji Europos Sąjungos valstybių piliečių gyvena pakrantėse ir šis skaičius didėja. Manau, kad jūros ir toliau turėtų išlikti ekonomikos augimo varomąja jėga.

Pranešimas: Helmut Scholz (A7-0277/2010)

  Miroslav Mikolášik (PPE). - (SK) Europos Sąjunga laikoma didžiausiu tiesioginių tarptautinių investicijų šaltiniu Lotynų Amerikoje. Nors šių dviejų regionų prekyba tapo intensyvesnė, abipusė ES ir Lotynų Amerikos prekyba mažiau dinamiška, palyginti su prekybos santykiais kituose pasaulio regionuose.

Neseniai su Korėja sudarytas susitarimas dėl laisvosios prekybos zonos – geros valios pavyzdys, bet su Lotynų Amerikos prekybos grupe MERCOSUR derybos vedamos jau nuo 1999 m. ir penkerius metus net buvo nutrauktos. Palaikau prekybos su Lotynų Amerika stiprinimą ir įvairinimą, įskaitant tvirtesnės teisinės bazės sukūrimą. Europos Sąjungos verslininkams būtų atverta beveik 600 mln. vartotojų rinka. Tai, kad Lotynų Amerikoje ir Europoje puoselėjamos bendros vertybės, kalba, istorija ir kultūra, taip pat svarbu Europos Sąjungos prekybininkams.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pone pirmininke, norėčiau pagirti pranešimo dėl prekybos su Lotynų Amerika rengėją už gerai apgalvotą ir laiku pristatytą pranešimą.

Prekybos santykiai su Lotynų Amerikos šalimi intensyvėja, nes Europos Sąjunga neseniai pasirašė laisvosios prekybos susitarimus su dviem Andų šalimis: Kolumbija ir Peru.

Neseniai buvo išspręstas labai senas Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ir Lotynų Amerikos šalių ginčas dėl bananų prekybos. Greitai bus pradėtos derybos dėl labai svarbaus laisvosios prekybos susitarimo su visomis keturiomis MERCOSUR šalimis. Mūsų vykdoma prekyba prekėmis su šiomis šalimis siekia daugiau nei 62 mlrd. EUR. ES investicijos MERCOSUR regione sudaro 167 mlrd. EUR per metus.

Šie skaičiai ateityje tik augs. Šio susitarimo pasirašymas ir būsimos derybos dėl laisvosios prekybos su Japonija ir Indija bus vienas svarbiausių žingsnių įgyvendinant ES strategiją tapti svarbiausiu prekybos veikėju pasaulyje.

Vakar mums pritrūko laiko. Dabar bus pristatyti keli paaiškinimai dėl balsavimo, susiję su vakar vykusiu balsavimu.

Pranešimai: László Surján (A7-0281/2010), Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, Helga Trüpel (A7-0284/2010)

  Daniel Hannan (ECR). - Pone pirmininke, vakar dieną mūsų rinkėjai galėjo pajusti „jėgos virpesius“ dėl išskirtinio sutapimo: tuo metu, kai Bendruomenių rūmuose Didžiosios Britanijos iždo kancleris paskelbė apie didžiausią išlaidų sumažinimą mano gimtojoje šalyje nuo 1920-ųjų metų, šiame Parlamente balsavome už ES biudžeto didinimą, kuris Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtojams kainuos 880 mln. EUR. Tai nėra mūsų įnašas į ES biudžetą. Tiek mums atsieis minėtas didinimas. Vakar paskelbta apie 490 000 prarastų darbo vietų viešajame sektoriuje, todėl turbūt naudinga šią sumą įvertinti viešojo sektoriaus pareigybių išlaikymu. Jos užtektų išlaikyti 15 000 Nacionalinės sveikatos priežiūros tarnybos gydytojų, 30 000 medicinos seserų, 35 000 policijos pareigūnų arba 50 000 kariuomenės eilinių.

Tai pasakytina ne tik apie Didžiąją Britaniją. Visos valstybės narės ieško būdų sumažinti nacionalinius biudžetus, o Europos biudžetas toliau auga, pasiglemždamas jų sutaupytus pinigus. Norėtųsi, kad Parlamento troškimas įgyti naujų galių atitiktų jo interesą tinkamai vykdyti jau turimas galias – visų pirma reikalauti vykdomosios valdžios atsakomybės ir kontroliuoti išlaidas. Mūsų rinkėjai nusipelno kitokio mūsų požiūrio.

  Martin Kastler (PPE). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau trumpai atsakyti D. Hannanui. Be abejo, svarbu, kad šis Parlamentas turėtų posėdžių vietą, bet ši vieta įtvirtinta mūsų sutartyse ir ji yra čia, Strasbūre. Esate teisus sakydamas, kad turime taupyti mokesčių mokėtojų pinigus ir toliau siekti, kad Parlamentas įsikurtų vienoje vietoje. Vis dėlto parlamentarizmo prieglobstis, D. Hannanai, yra čia, Strasbūre. Čia galime dirbti kartu kaip Parlamento nariai ir piliečių atstovai.

  Pirmininkas. − Atleiskite, tai nebegali tęstis. Tai nėra paaiškinimai dėl balsavimų. Prašau pereiti prie balsavimo paaiškinimų dėl kito – E. Estrelos – pranešimo.

Pranešimas: Edite Estrela (A7-0032/2010)

  Joanna Katarzyna Skrzydlewska (PPE). – (PL) Vakar balsuojant dėl E. Estrelos pranešimo, pritariau 20 savaičių trukmės visiškai apmokamoms motinystės atostogoms, nes turime nustatyti tinkamą minimalią motinystės atostogų trukmę ir apmokėjimo standartą, taikomą visoje Europoje. Susilaikiau balsuojant dėl tėvystės atostogų ir įvaikinimo atostogų, nes Europos Komisija paskelbė, kad šiais klausimais bus parengta atskira direktyva. Siekdama Europos Sąjungos teisės skaidrumo nepritariu, kad į nėščių darbuotojų apsaugos direktyvą būtų įtraukti tėvystės atostogų klausimai.

Tikiuosi, kad Europos Komisija greitai baigs socialines konsultacijas ir pateiks priimtinų pasiūlymų dėl tėvystės ir įvaikinimo atostogų, taip pat dėl savarankiškai dirbančių asmenų, kad visos jaunos Europos motinos turėtų tas pačias teises.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE). - (LT) Ko gero niekas negalėtų ginčytis, kad vaiko ir tėvų ryšys pirmaisiais gyvenimo mėnesiais yra ypatingai svarbus, todėl naujoji Europos Sąjungos direktyva užtikrins motinų teisę ir galimybę ilgiau rūpintis vaikais nebijant netekti pajamų ir darbo vietos. Skirtingose valstybėse turime skirtingą padėtį. Tarkime, mano valstybėje Lietuvoje gimdymo atostogos plius vaiko priežiūros atostogos išsitęsia iki dviejų metų, tačiau kitos valstybės turi minimalų skaičių gimdymo atostogų, todėl manau, kad tą minimalią ribą, kurią mes nustatėme vakar yra labai svarbus pasiekimas. Sveikintina įtraukti ir tėvystės atostogas bei atostogas, susijusias su įvaikinimu. Nors šeimos politika, kaip sakoma, yra valstybių narių kompetencija, tačiau mes čia kalbame labiau apie darbuotojų apsaugą ir tam tikras paskatas, kad tėvai galėtų suderinti šeimyninį ir profesinį gyvenimą.

  Ville Itälä (PPE). - (FI) Pone pirmininke, vakar balsavome dėl svarbaus E. Estrelos pranešimo dėl motinystės atostogų, jų trukmės ir per jas mokamų pinigų. Po balsavimo man paskambino žiniasklaidos atstovai ir kelis kartus klausė, ar balsavau už, ar prieš šį pranešimą. Pasakiau, kad balsavau už moteris. Balsavau už 18 savaičių trukmės motinystės atostogas ir už tai, kad per šias atostogas moterims būtų mokami 75 proc. jų atlyginimo.

Manau, kad mano gimtojoje šalyje, Suomijoje, sukurta gera sistema. Jei ten būtų įtvirtinta sistema, dėl kurios vakar čia sutarėme, moterų padėtis darbo rinkoje labai susilpnėtų: darbdavius toliau kankintų klausimas, ar jie gali priimti jaunas moteris, nes motinystės atostogų išlaidos labai padidėtų. Tad sumažėtų moterų galimybės susirasti darbą. Dėl šios priežasties norėjau padaryti šį pareiškimą.

  Mitro Repo (S&D). - (FI) Pone pirmininke, aš taip pat iš Suomijos ir žinau, kad mūsų šalyje veikia puiki motinystės atostogų sistema. Vis dėlto balsavau už 20 savaičių trukmės motinystės atostogas. Svarsčiau šį klausimą atsižvelgdamas į kitų Europos Sąjungos valstybių narių poziciją. Manau, kad ilgesnės motinystės atostogos svarbios vaikų vystymuisi.

Naujagimiai yra tikrasis Europos turtas. Motinos, vaikai ir šeimos yra toji trejybė, kuria remiantis bus kuriama ateitis. Be abejo, susilaukti vaikų norinčios motinos neturėtų nukentėti finansiškai, nuostolių neturėtų patirti ir sektoriai, kuriuose dažniau dirba moterys. Moterys privalo turėti savo teises, kai kalbama apie atlyginimą. Vis dėlto turėtume būti idealistai. Turime tikėti. Tai moterims, naujai gyvybei ir naujai Europai palankus moralinis sprendimas.

  Martin Kastler (PPE). – (DE) Pone pirmininke, E. Estrelos pranešime paliesta labai svarbi tema. Norėčiau pasakyti, kad man buvo labai sunku balsuoti už šį pranešimą. Esu jaunas tėvas ir dalyvavau abiejų savo vaikų gimdyme, todėl turiu pasakyti, kad nežinau, kodėl tuo metu man būtų reikėję atostogų, nes gimdžiau ne aš, o mano žmona. Viskas susiję tik su motinystės atostogomis, o mes įtraukėme tėvus. Vis dėlto labai svarbu, kad jaunos moterys turėtų galimybę susilaukti vaikų ir po to vėl užsiimti profesine veikla. Manau, kad tai bus įmanoma įvedus naująją sistemą. Nors man priimtinesnis 18 savaičių trukmės motinystės atostogų laikotarpis, per galutinį balsavimą pasisakiau už 20 savaičių.

Dabar turime savęs paklausti, ar toks mūsų žingsnis prisidės prie didesnio teisingumo ir didesnio gimstamumo Europoje. Šeimos politika Europoje yra ateities klausimas. Tikiuosi, kad tai bus ženklas, rodantis, kad ėmėmės veiksmų šioje srityje. Dabar galime tik tikėtis, kad valstybės narės imsis atitinkamų priemonių.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Franziska Katharina Brantner (A7-0066/2009)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl pasiūlymo dėl reglamento, nustatančio stabilumo priemonę, pakeitimo, nes manau, kad išsamesnė ES išorės finansinės paramos peržiūra būtina. Stabilumo priemonės įgyvendinimas sustiprino ES galią reaguoti į krizes arba į susidarančias krizines aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai manau, kad Komisija, laikydamasi prisiimtų uždavinių sudaryti stabilias žmogiškosios ir ekonominės plėtros sąlygas ir skatinti žmogaus teises, demokratiją ir pagrindines laisves, kurie yra pagrindiniai Europos Sąjungos išorės veiksmų tikslai, turėtų, viena vertus, gerinti strateginį planavimą ir padidinti ES taikos stiprinimo partnerystės išlaidas ir, kita vertus, pateikti finansinių išteklių telkimo planą, skirtą neatidėliotinoms išorės pagalbos priemonėms, sukurtoms ne pagal stabilumo priemonę, siekiant išvengti šiai priemonei skirtų lėšų panaudojimo. Šiuo tikslu, mano nuomone, Komisija ateityje turėtų didinti mažas biudžeto išmokas, remdamasi strategine geresnio turimų priemonių panaudojimo vizija.

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. − (IT) Balsavau už F. K. Brantner pranešimą, nes jame pirmiausia siūloma suderinti Europos teisės aktus su svarbiu Teisingumo Teismo sprendimu dėl šaulių ginklų. Tekste ES raginama skirti didesnį dėmesį pilietinei visuomenei teikiant stabilumo paramą krizių atveju už ES ribų, nors manau, kad Europos institucijos, ypač Komisija, turėtų visiškai užtikrinti tai, kas ne visada užtikrinama, t.y. kad gavėjai įsipareigotų būti politiškai „patikimi“. Be to, šiame pranešime Parlamentas Komisijos prašo labiau nei iki šiol įtraukti jį į klausimų, susijusių su finansinio stabilumo priemonių panaudojimu, svarstymą. Parlamentas, atstovaujantis Europos tautoms ir mūsų piliečiams, turi aktyviau reikšti nuomonę šioje srityje, o kitos Europos institucijos turi susitaikyti su mintimi, kad Parlamentas turi būti informuotas apie vykdomosios valdžios priimtus sprendimus dėl išlaidų: rizikuojama ne tik atskirais veiksmais, bet ir visos Europos politinės sistemos demokratiškumu.

  Lara Comi (PPE), raštu. − (IT) Europos žemyną paveikė ilgi ir kruvini konfliktai, kuriuos galiausiai padėjo sustabdyti, be kitų priemonių, institucijos, kuriose dirbame. Todėl turėtume jausti itin didelę atsakomybę dėl jėgos panaudojimo per tarptautinius konfliktus. Net ir tais atvejais, kai jėgos panaudojimas neišvengiamas, mūsų civilizacijoje reikia taikyti taisomuosius, o ne masinius metodus. Tikėdami šiuo kultūros modeliu turime tapti pavyzdžiu visiems ir parodyti, kad sprendžiant konfliktus svarbiausia ne didesnė ekonominė galia, bet priemonės, kuriomis visada didžiausias dėmesys skiriamas žmogaus gyvybei ir kuriomis smurto naudojimas leidžiamas tik išimtiniais atvejais, visų pirma siekiant apsaugoti žmonių gyvybes ir Europos visuomenės strateginius interesus. Kalbama ne apie a priori poziciją, bet apie nuoseklų ir griežtą požiūrį, kad karinė galia tėra atgrasinimo būdas ir ji niekada netaps priemone radikaliai pakeisti Europos Sąjungos pobūdį ar paskatinti kitokios nei dabar vertybių sistemos įvedimą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) ES yra didžiausia išorės pagalbos teikėja pasaulyje, skirianti daugiau nei pusę viešosios paramos vystymuisi. Visos valstybės narės bendrai skyrė 49 mlrd. EUR pagalbos neturtingiausioms pasaulio šalims. Tai sudaro beveik 0,4 proc. jų bendrųjų pajamų. Šie skaičiai puikiai parodo Europos paramos vystymuisi ir, žinoma, stabilumo priemonės svarbą.

Todėl, mano nuomone, svarbu stiprinti šią priemonę ir didesnį ES įsipareigojimą vystomajam bendradarbiavimui. Vis dėlto noriu pabrėžti, kad nors, mano manymu, būtina išlaikyti ES įsipareigojimą užsienio vystomajam bendradarbiavimui ir humanitarinės pagalbos misijoms, nesuprantu, kaip trečiosioms šalims įmanoma paskirstyti paramą greičiau nei valstybėms narėms, nukentėjusioms nuo nelaimių, pvz., Madeirai: nuo tragedijos praėjo keli mėnesiai, bet ji iki šiol negavo jokios paramos iš Solidarumo fondo.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Stabilumo priemonė labai svarbi stiprinant ES galią reaguoti į krizes ir į susidarančias krizines aplinkybes. ES yra didžiausia išorės pagalbos teikėja pasaulyje ir skiria daugiau nei pusę viešosios paramos vystymuisi, todėl jai reikalingos priemonės, kurios padėtų įveikti krizes, atsižvelgiant į ES horizontalius ir geografinius tikslus bei prioritetus, taip pat papildytų ES geografinę politiką, tikslus ir priemones. Vystymosi srityje ES tikslas turėtų būti kova su skurdu ir jo priežastimis.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. − (ES) Balsavau prieš teisėkūros rezoliuciją, nes visiškai nepritariu stabilumo priemonei, kuri buvo sukurta prieš kelerius metus be mano parlamentinės frakcijos pritarimo. Mano nuomone, ši priemonė tėra dar vienas Komisijos mechanizmas, leidžiantis laisvai kištis į trečiųjų šalių vidaus reikalus, kaip pretekstą naudojant siekį užtikrinti politinį stabilumą tose šalyse, kurios, Komisijos nuomone, yra nestabilios. Ji nori, kad Europos institucijos nuspręstų, kaip, kada ir kodėl naudoti šią priemonę – laisvai ir be būtinybės veiksmus suderinti su šalies, kurią ketinama stabilizuoti, valdžios institucijomis; ši priemonė yra de facto mechanizmas, skirtas slaptam Europos interesų gynimui. Todėl balsavau prieš pranešimą.

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. − Konfliktai Haityje, Kosove, Irake, o neseniai ir Afganistane parodė, kokį svarbų vaidmenį turi šaulių ir lengvieji ginklai terorizmui ir organizuotam nusikalstamumui bei naujiems kruviniems susirėmimas po oficialaus ugnies nutraukimo. Svarbu, kad Bendrija laikytųsi įvairiapusio požiūrio į šaulių ir lengvųjų ginklų (angl. SALW) platinimą, kovodama su visomis neteisėtos SALW prekybos grandinės dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad 70 proc. pasaulio SALW atsargų priklauso civiliams, ES turėtų pripažinti ir remti būtinas pilietinės visuomenės pastangas prižiūrėdama SALW prekybą ir gamybą vietos lygmeniu ir didindama visuomenės informuotumą. Be to, SALW problema parodo, kad XXI a. konfliktai yra daugialypiai, todėl daugiau dėmesio reikia skirti gebėjimų stiprinimui prieš krizes ir po jų. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad ES turėtų puoselėti savo gebėjimą valdyti krizes pažangiausiu, veiksmingiausiu ir finansiškai priimtiniausiu būdu. Tik tada ES galės valdyti pasaulį kaip pasaulinio masto civilinė jėga.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Per šį balsavimą Parlamentas rėmė Užsienio reikalų komiteto poziciją pritardamas Komisijos pasiūlymui dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1717/2006, nustatantį stabilumo priemonę (COM(2009)0195), kuris yra tolesnės ES išorės finansinės paramos peržiūros dalis. Be kitų aspektų, Užsienio reikalų komitetas, o dabar ir Parlamentas sutiko, kad būtina pakeisti pradinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies i punktą ir 4 straipsnio 1 dalies a punktą siekiant reglamentą suderinti su 2008 m. gegužės 20 d. Teisingumo Teismo sprendimu. Teisingumo Teismas nustatė, kad Bendrija gali įgyvendinti priemones prieš šaulių ir lengvųjų ginklų platinimą pasinaudodama savo vystomojo bendradarbiavimo politika.

Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė (Tarybos vardu), Komisija ir Parlamentas raginami parengti deklaraciją dėl Europos susitarimo dėl ES veiksmų dėl šaulių ir lengvųjų ginklų, kurioje būtų atsižvelgiama į reikiamą visų institucijų kompetenciją.

Pranešimas: Gay Michel (A7-0078/2009)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės (angl. DCI), nes tikiu, kad Parlamentas atidžiai stebėjo, kaip buvo įgyvendinamos DCI nuostatos po reglamento įsigaliojimo 2007 m. Pasiūlyme dėl DCI vidurio laikotarpio peržiūros Komisija pateikė tik techninį pakeitimą, kad mokesčių, muitų ir kitų rinkliavų sąnaudos, susijusios su DCI veiksmų finansavimu šalyse paramos gavėjose, būtų padengtos iš DCI biudžeto. Manau, kad po šio pakeitimo atsiras galimybė padengti tokias sąnaudas išimtiniais atvejais, todėl bus galima lanksčiau įgyvendinti programas ir projektus.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Balsuojant dėl šio pranešimo susilaikiau, nors sutinku ir palaikau pasiūlytus pakeitimus, ypač pakeitimus, kuriais Europos Parlamentui teikiamas kontroliuojantis vaidmuo. Per galutinį balsavimą dėl vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonės susilaikiau, nes pinigai tiesiogiai ar netiesiogiai panaudoti apginkluoti ir apmokyti policijos ir karines pajėgas įvairiose Afrikos dalyse. Mano nuomone, vystymosi finansavimas jokiais būdais neturėtų būti panaudotas kariniais arba politiniais ir kariniais tikslais.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Visi žinome, kad vystomojo bendradarbiavimo priemonėje (angl. DCI) nenumatytos jokios netinkamumo gauti Bendrijos finansavimą principo išimtys. Todėl atskirais atvejais galimos tam tikros išlygos. Leidimus duodantis pareigūnas, jei tinka, gali nuspręsti padengti šias išlaidas siekdamas užtikrinti sklandų programų ir projektų įgyvendinimą. Vis dėlto toks lankstumas reikalingas tam tikromis pasikartojančiomis aplinkybėmis, kai atsiduriama aklavietėje, nes nėra taikomos mokesčių išimtys arba jos yra nepraktiškos. Tokiais atvejais griežtas DCI priemonių apibrėžimas gali labai apsunkinti veiksmus, finansuojamus išorės pagalbos. Todėl remiu pasiūlymą pareikalauti, kad Komisija pateiktų pasiūlymų dėl teisės aktų, atitinkančių reguliavimo procedūrą su tikrinimu, ir užtikrinti, kad ši priemonės atitiktų naujus komitologijos reikalavimus.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šiame pranešime pristatytą pasiūlymą. Naudojant vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonę (angl. DCI) Europos Sąjungai bus suteikiama galimybė gerinti ankstesnę vystomojo bendradabiavimo sistemą, sujungiant įvairias geografines ir temines programas į vieną bendrą priemonę. Atliekant šios priemonės vidurio laikotarpio peržiūrą bus daromi ne tik techniniai pakeitimai, susiję su DCI veiksmų finansavimu, bet ir ši peržiūra bus puiki proga DCI komitologijos procedūrą pritaikyti prie naujų komitologijos reikalavimų.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Pakeitimas, apie kurį kalbame, yra techninio pobūdžio, juo siekiama leisti, kad su mokesčiais, muitais ir kitomis rinkliavomis susijusios išlaidos išimtiniais atvejais būtų finansuojamos naudojant Europos Sąjungos paramą. Šie išimtiniai atvejai galėtų būti pagrįsti atskirais pavyzdžiais, todėl įgyvendinant projektus ir programas padidėtų lankstumas. Vieningas pakeitimo palaikymas, išreikštas atitinkamo komiteto, rodo esamą sutarimą dėl šio pasiūlymo.

  Sabine Lösing (GUE/NGL), raštu. − Visiškai sutinku ir palaikau pateiktus pakeitimus, ypač pakeitimus, susijusius su deleguotais teisės aktais ir Europos Parlamento kontroliuojančio vaidmens sustiprinimu. Bet per galutinį balsavimą dėl vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonės susilaikiau, nes naudojant šią priemonę tiesiogiai ar netiesiogiai finansuota Afrikos taikos priemonė, ir šis finansavimas, inter alia, panaudotas policijos ir karinių pajėgų mokymo misijoms. Manau, kad vystymosi finansavimas neturėtų būti panaudotas jokiems kariniams arba civiliniams ir kariniams tikslams.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė yra dar vienas būdas stiprinti ES gebėjimą reaguoti į krizes ir į susidarančias krizines aplinkybes. ES yra didžiausia pasaulyje išorės pagalbos teikėja, skirianti daugiau nei pusę viešosios paramos vystymuisi, todėl jai reikia priemonių, padėsiančių įveikti krizes, atsižvelgiant į ES horizontalius ir geografinius tikslus bei prioritetus, taip pat papildysiančių ES geografinę politiką, tikslus ir priemones. Vystymosi srityje ES tikslai turėtų būti kova su skurdu ir jo priežastimis.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Reikėjo užtikrinti, kad mokesčių, muitų ir kitų rinkliavų sąnaudos, susijusios su vystomojo bendradarbiavimo priemonės (angl. DCI) veiksmų finansavimu, išskirtiniais atvejais būtų padengtos iš DCI biudžeto.

Bendras DCI tikslas yra panaikinti skurdą skatinant tvarų vystymąsi ir kartu dedant pastangas pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Dėl šio pakeitimo geografinės ir teminės programos būtų įgyvendinamos daug lanksčiau. Taip bus suteikta galimybė šalims partnerėms pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir geriau integruoti pasaulio ekonomiką.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Apskritai visuose penkiuose Europos Parlamento pranešimuose dėl finansavimo priemonių sprendžiamas klausimas dėl būtinybės užtikrinti didesnę vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonių kontrolę, siekiant skatinti demokratiją ir žmogaus teises, taip pat bendradarbiavimą su pramoninėmis šalimis. Dėl per didelės biurokratijos ir ne visada racionalaus ES turimų galimybių panaudojimo tokio pobūdžio rezoliucijomis būtų galima paskatinti imtis veiksmų ir taip paspartinti pranešimuose nurodytus procesus. Tokiu atveju Europos Parlamento nariai taptų stabilizavimo ir tobulinimo proceso dalyviais, nes jiems būtų suteikta galimybė stebėti ir kontroliuoti išlaidų paskirstymo procesus.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Parlamentas atidžiai išnagrinėjo, kaip įgyvendinamos DCI nuostatos nuo šios priemonės įsigaliojimo 2007 m. Naudodamasis tikrinimo teise pagal komitologijos procedūrą Parlamentas iškėlė klausimų ir prieštaravimų dėl to, kaip Komisija įgyvendino priemonę ir kaip buvo interpretuojamos kai kurios esminės šios priemonės nuostatos. Vis dėlto Parlamentas nerado jokių neatitikimų pačios priemonės nuostatose.

Vieną didžiausių Parlamentui susirūpinimą kėlusių problemų – Komisijos polinkį pagal geografines programas finansuoti priemones, kurios pagal tarptautiniu mastu pripažintus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Vystymosi paramos komiteto kriterijus negali būti laikomos oficialia pagalba vystymuisi – Komisija neseniai išsprendė Parlamento prašymu pasiūliusi sukurti naują teisinį pagrindą tokioms priemonėms pagal bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis priemonę.

  Iva Zanicchi (PPE), raštu. − (IT) Balsavau už G. Mitchello pranešimą dėl vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonės įsteigimo. Priėmus G. Mitchello pranešimą besivystančiose šalyse veikiančios nevyriausybinės organizacijos turės galimybę pasinaudoti mokesčių lengvatomis.

Priėmus šias procedūras Europos Parlamentui teks svarbesnis vaidmuo, atsižvelgiant į Europos Komisijoje priimamus strateginius finansavimo sprendimus, be to, bus aiškiau apibrėžtos ES vystymosi politikos įgyvendinimo taisyklės.

Pranešimas: Kinga Gál, Barbara Lochbihler (A7-0188/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonės (ICI reglamentą), kuria siekiama paremti ekonominį, finansinį ir techninį bendradarbiavimą bei akademinius ir mokslinius mainus, patenkančius į Bendrijos kompetencijos sritį. Manau, kad Komisijos siūlomi pakeitimai labai svarbūs, nes į galiojančias nuostatas dėl šalių partnerių (į kurias iki šiol patekdavo tik pramoninės ir kitos dideles pajamas gaunančios šalys ir teritorijos), įskaitant jų kokybinį vertinimą, turi būti įtrauktos ir sąraše nurodytos besivystančios šalys. Ši didesnė geografinio taikymo sritis suteiktų naujų galimybių, nes pagal ICI reglamentą finansuojamas programas bus galima taikyti kitose šalyse. Vis dėlto tai yra ir sudėtingesnis uždavinys. Todėl svarbu labai aiškiai apibrėžti, kam, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis gali būti skirtas šis finansavimas.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Balsuoju už šiame pranešime pateiktus pasiūlymus. Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (angl. EIDHR), kaip finansinė priemonė, kuria siekiama skatinti vystymąsi ir demokratijos bei teisinės valstybės konsolidavimą, taip pat prisidėti prie pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms trečiosiose šalyse, yra svarbus ES paramos teisių, laisvių ir garantijų srityse teikimo būdas. Komisijos teisėkūros pasiūlymas dėl EIDHR vidurio laikotarpio peržiūros suteikia galimybę iš naujo apsvarstyti šios priemonės teisinį pagrindą, užtikrinant, kad ji atitiktų naujus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo reikalavimus. Tai visų pirma pasakytina apie teisės aktų delegavimo procedūrą (Sutarties dėl ES veikimo 290 straipsnį), kurioje labai sustiprintos Parlamento galios ir jam suteikta veto teisė, kuria pasinaudojus Komisija turėtų pateikti pakeistus pasiūlymus dėl teisės aktų, priimamų pagal bendro sprendimo procedūrą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Kaip ir kolegos G. Mitchello pranešime pateiktame teisėkūros rezoliucijos projekte dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę ir Reglamentą (EB) Nr. 1889/2006, įsteigiantį demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę, šiame teisėkūros rezoliucijos projekte taip pat pripažįstama būtinybė padaryti tokį patį techninį teisės akto pakeitimą.

Manau, kad Europos Sąjungai toliau turėtų tekti pagrindinis vaidmuo ginant ir skatinant demokratiją bei pagarbą žmogaus teisėms ne tik kalbomis, bet ir politine praktika; būtina, ir net skubu, užtikrinti, kad tai būtų daroma veiksmus derinant su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. − (IT) Per šiandien vykusį balsavimą ėmėmės veiksmų dvi svarbias teisėkūros priemones derinant su Lisabonos sutartimi. Aš kalbu apie pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio reglamentą, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (angl. DCI), ir reglamentą, įsteigiantį demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę (angl. EIDHR). Pateikti techniniai pakeitimai, kuriais siekiama mokesčių, muitų ir kitų rinkliavų sąnaudas, susijusias su bendrų veiksmų finansavimu šiose srityse, padengti iš dviejų priemonių biudžeto. Iki šiol nebuvo taikomos jokios išimtys tokių išlaidų netinkamumo finansuoti principui. Baigdamas norėčiau pabrėžti, kad šie pakeitimai turi didelį praktinį poveikį, nes jais bus suteiktos galimybės lanksčiau nei dabar įgyvendinti EIDHR ir DCI projektus.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonė yra dar vienas būdas stiprinti ES gebėjimą reaguoti į krizes ir į susidarančias krizines aplinkybes. ES yra didžiausia pasaulyje išorės pagalbos teikėja, skirianti daugiau nei pusę viešosios paramos vystymuisi, todėl jai reikia priemonių, padėsiančių įveikti krizes, atsižvelgiant į ES horizontalius ir geografinius tikslus bei prioritetus, taip pat papildysiančių ES geografinę politiką, tikslus ir priemones. Vystymosi srityje ES tikslai turėtų būti kova su skurdu ir jo priežastimis. Teisėkūros pasiūlymu dėl šios konkrečios priemonės siekiama padaryti techninio pobūdžio pakeitimą, kuriuo būtų suteikiama galimybė lanksčiau pasinaudoti šia priemone įgyvendinant programas ir projektus.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. − (ES) Balsavau prieš šį pranešimą, nors jame siekiama suteikti Parlamentui didesnę demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonės demokratinę kontrolę, nes pati priemonė, nepaisant to, ar ji bus kontroliuojama Parlamento, ar ne, yra būdas ES kištis į trečiųjų šalių vidaus reikalus. Šia priemone suteikiama galimybė Komisijai, kuri taiko savo kriterijus spręsdama, kas laikytina demokratijos ir žmogaus teisių skatinimu ir kas sietina su tokių teisių rizika, pažeidinėjimu ar represijomis, savo nuožiūra finansuoti ir remti asociacijas, politines partijas, fondus ir net pavienius asmenis iš trečiųjų šalių, nepranešant ir nederinant savo veiksmų su tos šalies vyriausybe. Balsavau prieš, nes visiškai nepritariu šiai priemonei, kuri, praėjus ketveriems metams po jos priėmimo, tapo būdu slapta ginti ES interesus trečiosiose šalyse prisidengiant žmogaus teisėmis ir demokratija.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Pasiūlyme dėl vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės (angl. DCI) ir demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonės (angl. EIDHR) vidurio laikotarpio peržiūros Komisija pateikė tik techninį pakeitimą, kuriuo siekiama mokesčių, muitų ir kitų rinkliavų sąnaudas, susijusias su DCI ir EIDHR veiksmų finansavimu šalyse paramos gavėjose, padengti iš šių priemonių biudžeto.

Iki šiol DCI ir EIDHR buvo vienintelės finansinės priemonės, kurioms nebuvo taikomos išimtys tokių išlaidų netinkamumo finansuoti principui. Pakeitimu bus suteikta galimybė finansuoti šias išlaidas išimtiniais atvejais, todėl bus lanksčiau įgyvendindamos programos ir projektai. Tai ypač svarbu EIDHR projektams, nes jie vykdomi išskirtiniais atvejais. Vyriausybės išties gali nedaryti išimčių projektams, kurių jos neremia. Todėl Komisijos pasiūlytas pakeitimas sveikintinas.

Pranešimas: Helmut Scholz (A7-0052/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonės (ICI reglamentą), kuria siekiama paremti ekonominį, finansinį ir techninį bendradarbiavimą bei akademinius ir mokslinius mainus, patenkančius į Bendrijos kompetencijos sritį. Manau, kad Komisijos siūlomi pakeitimai labai svarbūs, nes į galiojančias nuostatas dėl šalių partnerių (į kurias iki šiol patekdavo tik pramoninės ir kitos dideles pajamas gaunančios šalys ir teritorijos), įskaitant jų kokybinį vertinimą, turi būti įtrauktos ir sąraše nurodytos besivystančios šalys. Ši didesnė geografinio taikymo sritis suteiktų naujų galimybių, nes pagal ICI reglamentą finansuojamas programas bus galima taikyti kitose šalyse. Vis dėlto tai yra ir sudėtingesnis uždavinys. Todėl svarbu labai aiškiai apibrėžti, kam gali būti skirtas šis finansavimas, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis.

  Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už H. Scholzo pranešimą, nes manau, kad prekybos politikai tenka svarbus vaidmuo kuriant gerovę ir stiprinant politinius ryšius. Bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonė skatina ilgalaikius politinius ir ekonominius ryšius siekiant sustiprinti ES vaidmenį ir įtaką tarptautiniu lygmeniu.

Noriu padėkoti H. Scholzui už puikų bendradarbiavimą su kitomis frakcijomis per diskusijas dėl šio pranešimo turinio. Palaikau pateiktus pakeitimus, nes juose išdėstyti tikslai, kuriems gali būti panaudota ši finansinė priemonė. Supaprastintos formuluotės ir nustatyti tam tikri apribojimai veiksmams, kuriuos galima finansuoti. Kai kuriais pakeitimais siekiama glaudžiau susieti programavimo ir vykdymo etapuose sprendžiamus klausimus.

Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad svarbu sustiprinti Parlamento vaidmenį programavimo, įgyvendinimo ir atskaitomybės srityse. Parlamentas turi aktyviau dalyvauti rengiant ir persvarstant daugiametes bendradarbiavimo programas, jam taip pat turi būti suteikta galimybė nepritarti tokiems pasiūlymams.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją ir manau, kad ES turėtų būti suinteresuota toliau gerinti santykius su besivystančiomis šalimis, ypač ekonomikos, prekybos, akademinių, verslo ir mokslinių mainų srityse. Todėl ES reikia finansinės priemonės, kuria naudojantis būtų galima finansuoti tokius veiksmus. Kita vertus, išplėtus Reglamento (EB) Nr. 1934/2006 geografinę taikymo sritį, besivystančios šalys pateks į dviejų skirtingų išorės veiksmų finansavimo priemonių taikymo sritį. Reikia užtikrinti, kad šios dvi finansinės priemonės būtų griežtai atskirtos.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Parlamentas pritarė tam, kad būtų išplėsta bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonės geografinio taikymo sritis. Šia priemone mums sudaromos sąlygos užmegzti ekonominius, prekybos, akademinius, mokslinius ir diplomatinius santykius su tokiais svarbiais pasaulio ekonomikos partneriais kaip Indija, Kinija ir Brazilija. Nusprendėme išplėsti priemonės geografinio taikymo sritį siekdami, kad šia priemone galėtų pasinaudoti daugiau šalių, kurios vystosi dar greičiau ir kurios greitai taps svarbiomis Europos ekonomikos prekybos partnerėmis, pvz., Azijos, Centrinės Azijos, Lotynų Amerikos ir Pietų Afrikos šalys.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Manau, kad Europai būtina užmegzti glaudžius santykius su tam tikrais regioninio ir pasaulinio masto žaidėjais, teikiant jiems paramą ir įtvirtinant pastovius politinius ir ekonominius ryšius. Norėčiau priminti dvi valstybės, kurias su Portugalija sieja glaudūs istoriniai ir emociniai ryšiai: Braziliją ir Angolą, du svarbius pasaulinio masto žaidėjus Pietų Amerikoje ir Afrikoje, kuriuos ES turėtų labiau vertinti kaip partnerius.

Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 tikslas yra panaikinti skurdą įgyvendinus Tūkstantmečio vystymosi tikslus, bendradarbiavimas iš esmės apsiriboja finansinėmis priemonėmis, kurios buvo sukurtos, kad atitiktų taikomus viešosios paramos vystymuisi (angl. PDA) kriterijus. Todėl dažnai nesinaudojama kitais veiksmais, kurie nepatenka į PDA, bet vis tiek yra svarbūs ES užsienio politikai.

Šį reglamentą siūloma priimti siekiant reguliuoti būtent tokius veiksmus, kurie apima ekonominius, prekybos, verslo ir mokslinius susitarimus ir mainus su besivystančiomis šalimis.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis ir teritorijoms finansavimo priemonė yra bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonė. Ja siekiama paremti ekonominį, finansinį ir techninį bendradarbiavimą bei akademinius ir mokslinius mainus. Šio reglamento tikslas – išplėsti minėtos priemonės taikymo sritį, į ją įtraukiant bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis, todėl turėtų būti padidinta bendra finansinė programa. Siūloma didesnė geografinio taikymo sritis suteikia galimybę įgyvendinti programą naujose šalyse. Tuo pačiu tai sunkus uždavinys, nes svarbu labai aiškiai nurodyti, kam šis finansavimas gali būti skirtas, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Pastaraisiais metais ES išvystė dvišalius pramoninių ir kitų dideles pajamas gaunančių šalių ir teritorijų santykius, visų pirma Šiaurės Amerikoje, Rytų Azijoje, Pietryčių Azijoje ir Persijos įlankos regione. Šiuo atveju pagrindinis tikslas – sustiprinti ir išplėsti ES vaidmenį visame pasaulyje. Dabar šalių, patenkančių į ICI reglamento, nustatančio bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonę, taikymo sritį sąrašas labai išplėstas. Dėl to itin padidės ES valstybių narių išlaidos. Balsavau prieš pranešimą, nes jis mums nenaudingas.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją, nes manau, kad ES yra suinteresuota toliau gerinti santykius su besivystančiomis šalimis, ypač ekonomikos, prekybos, akademinių, verslo ir mokslinių mainų srityse. Todėl ES reikia finansinės priemonės, kuria naudojantis būtų galima finansuoti tokius veiksmus. Kita vertus, išplėtus Reglamento (EB) Nr. 1934/2006 geografinio taikymo sritį, besivystančios šalys pateks į dviejų skirtingų išorės veiksmų finansavimo priemonių taikymo sritį. Reikia užtikrinti, kad šios dvi finansinės priemonės būtų griežtai atskirtos.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Bendrijos finansavimo, skiriamo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1934/2006, nustatantį bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonę (toliau – ICI reglamentas), tikslas – paremti ekonominį, finansinį ir techninį bendradarbiavimą bei akademinius ir mokslinius mainus, patenkančius į Bendrijos kompetencijos sritį. Tarptautinės prekybos komitetas (INTA), kaip komitetas, atsakingas už „Sąjungos <...> išorės ekonominius santykius“, įskaitant „finansinius, ekonominius ir prekybos santykius su trečiosiomis šalimis“ (t. y. su besivystančiomis ir neišsivysčiusiomis šalimis), buvo ir vadovaujantis komitetas priimant pradinį ICI reglamentą. Tai leido Tarptautinės prekybos komitetui ne tik išsamiai išnagrinėti šį Komisijos pasiūlymą, bet ir įvertinti platesnį istorinį ir institucinį kontekstą.

Komisijos pasiūlymas iš dalies pakeisti ICI reglamentą (COM(2009)0197/2) pateiktas siekiant išplėsti geografinę ICI reglamento taikymo sritį, įtraukiant bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis (jos įvardytos pasiūlymo 1 priede), todėl atitinkamai turėtų būti padidinta bendra finansinė programa. Nors formaliai Komisijos pasiūlymų nėra daug, jie labai svarbūs, nes į visas galiojančias nuostatas dėl šalių partnerių (į kurias iki šiol įtrauktos tik pramoninės ir kitos dideles pajamas gaunančios šalys ir teritorijos), įskaitant jų kokybinį vertinimą, bus įtrauktos ir sąraše nurodytos besivystančios šalys.

Pranešimas: Charles Goerens (A7-0285/2010)

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją. Vis dėlto manau, kad pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo labai sumažinama 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos 4 išlaidų kategorijos marža, nepalieka pakankamos veiksmų laisvės, kad būtų galima tinkamai reaguoti į ateityje galimas krizes.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Įgyvendindamas kontrolės teisę, kuri yra sudėtinė komitologijos procedūros dalis, Parlamentas pabrėžė kelias problemas ir išreiškė nepritarimą dėl kelių dalykų. Nepritarimo priežastys iš esmės susijusios su tuo, kaip Komisija įgyvendino priemonę ir interpretavo kai kurias esmines priemonės nuostatas. Nepritarimo priežastys tapo Europos Parlamento komitetų pasiūlytų pakeitimų, į kuriuos Komisija atkreipė dėmesį, pagrindu. Jie išsprendė problemą, kilusią dėl Komisijos pasiūlymo įtraukti vienodus pakeitimus į abu reglamentus – Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006 (angl. DCI) ir Reglamentą (EB) Nr. 1889/2006 (angl. EIDHR) – patenkančius į dviejų skirtingų Europos Parlamento komitetų – Vystymosi komiteto (DCI) ir Užsienio reikalų komiteto (EIDHR) – kompetencijos sritį. Pasiūlymas padalintas į du atskirus teisėkūros pasiūlymus, kuriuos šiandien turėtume priimti.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Sutinku su pasiūlytomis priemonėmis, kurios į daugiametę finansinę programą galėtų būti įtrauktos anksčiau, nes prekybos bananais problemos tebesitęsia.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Balsuoju už šiame pranešime pateiktus pasiūlymus. Manau, kad Komisijos pasiūlymo sukurti papildomųjų priemonių programą Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) bananus eksportuojančioms šalims politinis vaidmuo pirmiausia tenka Europos Parlamentui. Taip pat manau, kad šią programą galima pateisinti tik iš esmės pakeitus komercinį požiūrį daug platesniu ir labiau integruotu požiūriu, į kurį įeina vystymas ir kova su skurdu (Tūkstantmečio vystymosi tikslų svarbiausias tikslas). ES ir AKR lengvatiniai susitarimai nesuderinami su ES ir Pasaulio prekybos organizacijos pasirašytais susitarimais, ir nors vadovaujantis lengvatiniais susitarimais AKR bananus eksportuojančiose šalyse pasiekta teigiamų rezultatų, turėtume paremti šių šalių bananų eksporto sektoriaus pertvarkymą ir konkurencingumą. Plačiąja prasme šios bananų sektoriaus papildomosios priemonės turėtų būti naudingos ne tik gamintojams, pirmajai gamybos proceso grandžiai, bet ir kovojant su skurdu. Taigi visai grandinei būtų naudingos tinkamos ir priimtinos gyvenimo sąlygos ir didesnės galimybės patekti į rinkas.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) ES ir trečiųjų šalių ekonominis, finansinis ir techninis bendradarbiavimas bei akademiniai ir moksliniai mainai yra vienas Europos užsienio politikos prioritetų: pastangos šioje srityje turi būti remiamos.

Komisijos siūlomu reglamento pakeitimu būtų išplėsta jo taikymo sritis keliose besivystančiose šalyse. Aiškinamojoje dalyje pranešėjas labai tiksliai nurodo, kad šiuo pakeitimu suteikiama galimybė, bet tuo pačiu keliamas pavojus tinkamam šios priemonės panaudojimui, kuria nuoseklumo požiūriu galima prarasti tiek pat, kiek laimėti dėl didesnės taikymo srities. Šiam geografinio taikymo srities išplėtimui reikia papildomo finansavimo, bet išteklių paskirstymas būtų dar griežtesnis ir labiau diskriminuotų, nes kiltų rizika išskirstyti lėšas, kurias būtų galima sutelkti veiksmingiems ir efektyviems bendradarbiavimo projektams.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. − (PT) Per šį balsavimą susilaikėme dėl tų pačių priežasčių, kaip ir per balsavimą dėl pranešimo dėl biudžeto peržiūros siekiant skirti finansinę paramą Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalims, kurios nukentės dėl bananų prekybos liberalizavimo tarp ES ir 11 Lotynų Amerikos šalių. Šis liberalizavimas daugiausia naudos atneš JAV tarptautinėms bendrovėms, kurios dominuoja šio sektoriaus pasaulio rinkoje. Kaip nurodė kelių AKR šalių atstovai, įskaitant kai kuriuos vietos gamintojus, šioms šalims ES siūlomos 200 mln. EUR sumos nepakaks kompensuoti visus nuostolius, kuriuos jos patirs dėl bananų prekybos liberalizavimo.

Todėl turime paklausti: koks buvo Komisijos poveikio vertinimo, atlikto pasirašius Ženevos susitarimą, pagrindas? Ir vėl ES deklaruojami tikslai vystymosi srityje, visų pirma skurdo mažinimo tikslai, priklauso nuo ekonominių grupių prekybinių interesų. Todėl nėra prasmės teigti, kad tikslas yra „pagerinti gyvenimo lygį ir gyventojų, įsikūrusių bananų auginimo zonose ir gyvenančių iš bananų sektoriaus vertės grandinės, gyvenimo sąlygas, ypač smulkių ūkininkų ir subjektų“.

  Elie Hoarau (GUE/NGL), raštu. – (FR) Susilaikiau per balsavimą dėl pranešimo, nustatančio Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių bananų sektoriaus restruktūrizavimo finansinę priemonę. Pirma, apgailestauju, kad šios finansavimo priemonės biudžetas 190 mln. EUR, nors AKR šalys apskaičiavo, kad reikia mažiausiai 500 mln. EUR siekiant pertvarkyti bananų sektorių ir užtikrinti šių šalių konkurencingumą. Antra, apgailestauju, kad šiuo pranešimu siekiama, prisidengiant žemės ūkio įvairinimu (derybose dėl ekonominės partnerystės susitarimų su AKR šalimis šis tikslas sulaukė nedidelės ES paramos), panaudoti finansinę priemonę kaip įrankį valdyti greitą AKR šalių bananų sektoriaus išnykimą. Tai būtų naudinga Lotynų Amerikos gamintojams, kurie jau dabar yra rinkos lyderiai, užimantys daugiau kaip 70 proc. eksporto rinkos.

Vis dėlto nenorėjau balsuoti prieš pranešimą, nes AKR šalims ir Europos bananų gamybos regionams reikia skubios paramos, siekiant sušvelninti Ženevos susitarimo ir kitų dvišalių susitarimų, kuriais Lotynų Amerikos bananų muito mokesčiai sumažinti nuo 185 EUR iki 74 EUR už toną, padarinius.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė yra dar vienas labai svarbus būdas stiprinti ES gebėjimą reaguoti į krizes ir į susidarančias krizines aplinkybes. ES yra didžiausia išorės pagalbos teikėja pasaulyje, skirianti daugiau nei pusę viešosios paramos vystymuisi, todėl jai reikia priemonių, padėsiančių įveikti krizes, atsižvelgiant į ES horizontalius ir geografinius tikslus bei prioritetus, taip pat papildysiančių ES geografinę politiką, tikslus ir priemones. Vystymosi srityje ES tikslai turėtų būti kova su skurdu ir jo priežastimis

  Franz Obermayr (NI), raštu. − (DE) Svarbu ir teisinga remti skurdžiausias šalis suteikiant joms tikslinę ir tvarią vystymosi pagalbą. Siekdami sumažinti migrantų iš besivystančių šalių srautą į ES turime padėti vietos žmonėms, kad jie padėtų patys sau. Todėl balsavau už šį pranešimą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją, nors pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo labai sumažinama 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos 4 išlaidų kategorijos marža, nepalieka pakankamos veiksmų laisvės, kad būtų galima tinkamai reaguoti į ateityje galimas krizes.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Komisijos pasiūlymo tikslas – paremti svarbiausias bananus eksportuojančias Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalis pasinaudojant bananų sektoriaus papildomosiomis priemonėmis, kurios turėtų būti taikomos ketverius metus (2010–2013 m.). Nors priemonės, kurioms praeityje skirtas finansavimas (specialioji paramos sistema, SPS), buvo sukurtos padėti AKR šalims prisitaikyti prie besikeičiančių tarptautinės konkurencijos sąlygų, šiandien susiduriame su tomis pačiomis problemomis, o „AKR šalių bananų eksporto tvarumas vis dar nedidelis“.

Todėl klausimą turime spręsti vadovaudamiesi vystymosi pagalbos ir kovos su skurdu principais. Mūsų darbas Europos Parlamente kontroliuoti, kad pasiūlytos priemonės būtų skirtos svarbiausiam ES vystymosi politikos tikslui pasiekti, t.y. sumažinti ir galiausiai panaikinti skurdą.

Pranešimas: Cristiana Muscardini (A7-0273/2010)

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes Europos vartotojai turi teisę žinoti, kur pagamintas jų perkamas produktas. Kitaip tariant, jie turi tas pačias teises kaip kitų didžiųjų valstybių piliečiai ir vartotojai. Šis reglamentas užtikrins, kad Europos Sąjungos vartotojai turėtų tas pačias teises kaip milijonai kitų vartotojų visame pasaulyje, nors tai pasakytina tik apie tam tikras produktų kategorijas. Interesų konfliktų atveju privalome apsaugoti savo vartotojus nepaisydami didžiųjų platintojų arba atskirų lobistinių grupių interesų.

  Malika Benarab-Attou (Verts/ALE), raštu. – (FR) Mūsų piliečiai turi būti geriau informuojami apie kilmės šalies žymėjimą ir privalo turėti galimybę įsigyti prekes žinodami visus faktus. Europiečiai iki šiol nežino, ar jie perka prekes, pagamintas Izraelyje, ar Izraelio kolonijose Palestinos teritorijose. Dėl šios priežasties, visų pirma žemės ūkio produktams iš Izraelio ir Palestinos teritorijų, skirtas kilmės žymėjimo praktikos standartizavimas Europos Sąjungoje.

  Lara Comi (PPE), raštu. − (IT) Remiu šį pranešimą, nes tvirtai tikiu, kad kilmės žymėjimas, pagrįstas aiškiu ir veiksmingu metodu, yra būtina informacija Europos vartotojams, kuriems turi būti suteikta galimybė nusipirkti produktą žinant jo kilmę. Kilmės žymėjimas atskleidžia daug kitos vienodai svarbios informacijos apie konkrečią šalį ar įvairias šalis, kuriose vykdoma gamyba. Manau, kad Europos Sąjunga turėtų imtis veiksmų siekdama užtikrinti didesnę Europos vartotojų apsaugą.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Balsuodamas už pranešimą dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės žymėjimą Europos Parlamentas pateisina vartotojų lūkesčius dėl didesnio su produktais susijusio skaidrumo. Nuo šiol Europos vartotojai, kaip Kinijos ir JAV vartotojai, turės teisę žinoti, kur pagamintas jų perkamas produktas. Taikant pasiūlymą dėl reglamento, Europos įmonėms bus sudarytos sąlygos plėtoti savo įgūdžius, tradicinius gamybos metodus ir aukštą darbo kokybę. Galiausiai bus sudarytos sąžiningos Europos įmonių ir Europos Sąjungos prekybos partnerių, kurie jau naudojasi tokių teisės aktų privalumais, konkurencijos sąlygos. Europos įmonėms, gaminančioms aukštos kokybės pavyzdinius produktus, priemonė, skirta jas apsaugoti ir paskatinti, bus naudinga susidūrus su didele ES nepriklausančių šalių konkurencija tam tikruose sektoriuose.

  Edite Estrela (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už pranešimą dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies žymėjimo, nes, manau, būtina tiksliai informuoti vartotojus, kad jie galėtų naudotis pasirinkimo laisve. Europos vartotojai turi teisę žinoti, kur pagamintas jų perkamas produktas, kad galėtų rinktis remdamiesi informacija.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Jei reikėtų įvardyti sritį, kurioje ES veikla buvo naudinga, tai būtų vartotojų teisių apsauga, kuri užtikrinama nustatant taisykles, kuriomis ginamos vartotojų teisės ir užtikrinama, kad vartotojai gautų pakankamai informacijos ir galėtų sąmoningai naudotis pasirinkimo laisve. Tai vienas standartų, prie kurio Europos vartotojai buvo įpratę, o Europos gamintojai – prisitaikę.

Todėl siekiant skaidrumo ir norint apsaugoti vartotojus ir Europos gamintojus būtina tiksliai nurodyti iš trečiųjų šalių importuojamų produktų kilmę.

Aš būčiau dar griežtesnis: jei Europa taiko tokias griežtas taisykles savo gamintojams, ji turėtų leisti importuoti tik tas prekes, kurios atitinka tuos pačius reikalavimus; puikus pavyzdys šiuo atveju galvijų auginimas. Alternatyvus būdas yra leisti pigiems produktams, neatitinkantiems ES teisės aktų, patekti į rinką ir sudaryti nesąžiningą konkurenciją Europoje pagamintiems produktams, kurių gamyba daug brangesnė.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. − (PT) Balsavome už tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodą, nes manome, kad reikia žinoti, iš kur produktai atkeliavo į ES šalis. Turime imtis ir kitų priemonių, nes vien tik žymėjimo naudojimas duos minimalių rezultatų, jei nebus priimtos papildomos priemonės. Būtina kuo skubiau atsisakyti Pasaulio prekybos organizacijos gairių, kad šalys galėtų pagal prioritetus išdėstyti savo gamybos ir rinkų plėtrą, kontroliuodamos importuojamas prekes, taikydamos tuos pačius minimalius kokybės ir techninius kriterijus, kurių reikalaujama iš įmonių ES viduje, kovodamos su dempingu, veiksmingai reguliuodamos kapitalo rinkas, taikydamos bausmes už įmonių perkėlimą, apmokestindamos finansinius sandorius ir panaikindamos mokesčių rojų tam tikrose šalyse.

Reikia sukurti teisingesnius ir sąžiningesnius ekonominius santykius. Šie santykiai tarnautų žmonėms ir šalims, jie prisidėtų prie plėtros ir bendradarbiavimo, pagrįsto šalių lygybe, bei aljansų ir susitarimų sudarymo su įvairių žemynų valstybėmis; jie padėtų kovoti su dideliu socialiniu neteisingumu ir nelygybe alkio, ligų ir skrudo požiūriu.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Džiaugiuosi, kad Parlamentas didele balsų dauguma pritarė tam, kad būtų sukurta Europos žymėjimo sistema, skirta iš trečiųjų šalių importuojamiems produktams. Iki šiol ši sistema buvo neprivaloma, o nuo dabar ES ji taps privaloma. Nepamirškime, kad ES šioje srityje nepadarė nieko naujo. Pvz., JAV tokio pobūdžio reikalavimą įvedė 1930 m. Tiesą sakant, šiais laikais Europos vartotojams būtina teikti išsamesnę informaciją apie prekių, kurias jie ketina įsigyti, kilmę. Tik aiškiomis taisyklėmis pagrįsta sistema gali informuoti apie gamybos socialines ir aplinkos sąlygas, apsaugoti nuo grėsmių sveikatai ir, galiausiai, padėti jiems priimti sprendimus remiantis informacija. Tai ne tik vartotojų, bet ir Europos eksporto įmonių, kurioms taikomi griežti reikalavimai, laimėjimas. Per šį balsavimą Europos Parlamentas užkirto kelią nesąžiningai konkurencijai ir užtikrino, kad Europos įmonės, pasirinkusios aukštą kokybę ir užimtumą, nenukentėtų dėl konkurentams taikomų ne tokių griežtų sąlygų visame pasaulyje.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. − (DE) Neabejotina, kad Europos vartotojai turi teisę gauti informaciją apie produktus, importuojamus į ES iš trečiųjų šalių. Kad būtų galima priimti objektyvius sprendimus dėl prekės įsigijimo, reikia užtikrinti didžiausią galimą skaidrumą ir daugiausia galimų teisių. Apskritai pritariu projektui, kuriuo siekiama informuoti ES piliečius apie panaudotų žaliavų kilmę, gamybos etapus, taip pat apie konkrečioje šalyje paplitusias gamybos, socialines ir darbo sąlygas. Deja, Komisijos pasiūlyme šių dalykų nėra. Privalomame reglamente, kuris pateiktas esama forma, nepasakoma nieko apie faktinę produkto kilmę arba sąlygas, kuriomis jis buvo pagamintas ar apdorotas. Net žymiausios Europos tekstilės įmonės, nepaisant savanoriškos savireguliacijos, negali garantuoti, kad iš trečiųjų šalių įmonių įsigytos ir gamyboje panaudotos žaliavos nebuvo gautos naudojantis vaikų darbą. Manau, kad produkto kilmės skaidrumas vartotojams turi kitą reikšmę. Šis pasiūlymas nėra pakankamai plataus užmojo ir nepatenkina suinteresuotų galutinių vartotojų informacijos poreikio. Dėl šių priežasčių negalėjau pritarti Komisijos pasiūlymui.

  Toine Manders ir Jan Mulder (ALDE), raštu. − (NL) Nyderlandų Liaudies partijos už laisvę ir demokratiją atstovai Europos Parlamente šiandien palaikė Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos poziciją dėl kilmės žymėjimo, išskyrus 37 pakeitimą dėl farmacijos produktų. Balsavome už privalomą farmacijos produktų žymėjimą, nes manome, kad vartotojai turi teisę žinoti vaistų ir kitų produktų kilmę. Be to, žymėjimas svarbus, nes taip suteikiama galimybė efektyviau kovoti su suklastotais vaistais. Suklastoti vaistai − dažniausiai aptinkama suklastota prekė ES.

  Clemente Mastella (PPE), raštu. − (IT) Europos Parlamentas, kuris visada rėmė įvairovę gindamas įvairių šalių kultūrą ir tradicijas, reglamentą dėl privalomo kilmės žymėjimo vertina kaip būtiną priemonę siekiant padidinti aiškumą ir suvienodinti Europos ir mūsų prekybos partnerių rinkos vartotojų galimybes. Tai taip pat būdas plėtoti geresnius prekybinius santykius ir tradicinę ekonomiką.

Esu įsitikinęs, šis pasiūlymas atitinka tikslą suteikti vartotojams tikslią informaciją, kad įsigydami prekes jie galėtų pasinaudoti pasirinkimo laisve. Daug metų mes siekėme, kad politiniai ir prekybiniai sprendimai būtų priimami atsižvelgiant į vartotojus ir vartotojų teises, tikėdami, kad taisyklių reikia tam, kad pasaulio rinka veiksmingiau atliktų savo funkciją, t.y. skatintų vystymąsi pasaulyje ir padarytų jį homogeniškesnį.

Apgailestaujame, kad Taryba dar nepriėmė bendros nuomonės. Kita vertus, nurodėme, kad būtina parengti aiškius teisės aktus su tiksliomis taisyklėmis, kurios galiausiai suteiktų galimybę apginti mūsų gamintojus ir vartotojus, kaip daroma visame pasaulyje.

  Mario Mauro (PPE), raštu. − (IT) Po ilgus metus Italijos vyriausybės daryto spaudimo Parlamentui pagaliau pateiktas itin svarbus pasiūlymas, kuris bus labai naudingas vartotojams: jie bus geriau informuojami apie tam tikrų kategorijų produktų geografinę kilmę. Tuo pačiu Europos teisės aktai bus suderinti su įtakingiausių prekybos partnerių teisės aktais. Tikslas – sukurti vienodas sąlygas Europos ir trečiųjų šalių (JAV, Japonijos ir Kanados) gamintojams, kurie, kaip minėta, yra pavyzdys tokių priemonių taikymo srityje. Dabar bus daug sunkiau pateikti klaidingas arba visiškai suklastotas importuojamų prekių kilmės nuorodas. Balsavau už pranešimą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Balsavimas parodė, kad kilmės nuoroda būtina rinkos skaidrumui ir tinkamam vartotojų informavimui apie perkamų prekių kilmę. Būtina stiprinti ES ekonomiką didinant ES pramonės konkurencingumą pasaulio ekonomikoje. Sąžiningą konkurenciją pavyks užtikrinti tik tokiu atveju, jei bus parengtos aiškios taisyklės gamintojams, eksportuotojams ir importuotojams, kuriose taip pat bus atsižvelgta į bendrus socialinius ir aplinkos veiksnius. Todėl šis reglamentas yra svarbus žingsnis užtikrinant, kad ES vartotojai pagaliau turėtų tokias pačias teises kaip ir milijonai vartotojų visame pasaulyje. Nors šis teisės aktas nebus taikomas visiems į ES importuojamiems produktams, turime toliau siekti, kad kiekvienas importuojamas produktas turėtų kilmės žymėjimą.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Europos žymėjimo sistemos, skirtos iš trečiųjų šalių importuojamoms prekėms, sukūrimas turi sudaryti sąlygas vartotojams gauti konkrečią informaciją apie perkamų prekių kilmės šalį. Taip jie galės identifikuoti prekes remdamiesi bendrais socialiniais, aplinkos ir saugumo standartais, kurie apibūdina jų kilmės šalį. Europos vartotojai, kaip ir kitų šalių piliečiai, turi teisę žinoti, kur pagamintas jų perkamas produktas. Šiuo reglamentu taip pat bus užtikrinta, kad Europa ir daugelis jos prekybos partnerių, kurie jau taiko privalomą kilmės žymėjimą importuojamoms prekėms, turėtų tas pačias sąlygas. Būtina užtikrinti sąžiningą konkurenciją su pagrindinių ES partnerių gamintojais. Manau, kad šios taisyklės taip pat padės didinti trečiųjų šalių eksporto apimtį, nes daugelis Europos vartotojų nori apsaugoti šių šalių amatininkus ir mažas įmones nuo tarptautinių bendrovių. Galiausiai, manau, kad farmacijos produktai dėl savo specifikos neturėtų būti įtraukti į sąrašą.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Kilmės žymėjimas skirtas suteikti vartotojams informaciją apie jų įsigyjamas prekes. Daugelis šalių tiksliai žymi savo prekes. Vis dėlto anksčiau produktai, reklamuojami kaip atvežti iš vienos šalies, dažnai būdavo atvežti iš visai kitos vietos. Žymint produktus vartotoją labai lengva apgauti. Žinoma, tikslesnis žymėjimas yra naudingas, bet šis pranešimas neužtikrina visiškos apsaugos nuo etikečių klastojimo. Procedūros nėra nurodytos visiškai tiksliai, todėl galima jas interpretuoti savaip. Taigi negaliu balsuoti už pranešimą.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. − (LT) Pritariau šiam dokumentui, nes manau, kad vartotojas privalo žinoti, kas yra pasirinktos prekės gamintojas. Informacija, kaip teigiama ir priimtame dokumente, užtikrina saugumą, o vartotojo saugumas ir informavimas turi būti prioritetiniai principai. Europos Sąjungos valstybės narės labai dažnai tėra tik tarpinė grandis – čia iš žaliavos, gaunamos trečiojoje šalyje, yra pagaminamas produktas, taigi sudėtinga pasakyti, kas tikrasis gamintojas. Kilmės šalies nuoroda būtina dar ir dėl to, kad taptų įmanoma apsaugoti smulkius gamintojus, kurie dažnai nukonkuruojami stambių bendrovių, imituojančių originalius dirbinius. Taip pat būtina siekti, kad įsigaliotų bendros aplinkosauginių standartų, kurių laikantis, prekė pagaminta, žymėjimo taisyklės.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. − (IT) Įsitikinęs jo nauda ir su entuziazmu balsavau už šį pranešimą. C. Muscardini pranešimas labai svarbus Europos ekonomikai ir Europos vartotojams. Tai priemonė, kurios gamybos sektorius laukė labai ilgai, tiesą sakant, per ilgai. Šios priemonės nėra protekcionistinės, priešingai – jos užtikrina mūsų vartotojų sveikatą ir vartotojų bei ES strateginių gamybos sektorių laisvę. Šiuo reglamentu bus suvienodinti ES ir svarbių prekybos partnerių, pvz., JAV, Kanados, Kinijos ir Australijos, teisės aktai. Europos piliečiai, kaip ir kiti pasaulio vartotojai, turi tą pačią teisę žinoti, kur pagamintas jų perkamas produktas. Šis reglamentas mums suteikia galimybę įtvirtinti tokią teisę, nors jo taikymo sritis ribota ir taikoma tik tam tikroms prekių kategorijoms.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) Balsavau už teisėkūros rezoliucijos projektą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies žymėjimo, nes manau, kad vartotojai turi teisę žinoti, kur pagaminti jų perkami produktai, ir pirkti juos remdamiesi pateikta informacija. Ši priemonė labai svarbi dabartiniame globaliame pasaulyje, nes užsienio prekyba vis dažniau griauna sienas. Todėl svarbu įsitikinti, kad produktų kilmės vieta būtų aiškiai apibrėžta – tai pasakytina ne tik apie produktus, kuriais prekiaujama ES viduje. Šis reglamentas gali būti svarbus žingsnis siekiant įvairių produktų žymėjimo teikiant išsamesnę informaciją, kad būtų ne tik geriau užtikrintos vartotojų teisės, bet ir vienodi gamybos reikalavimai, taikomi ES ir ne ES gamintojams.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Teisėkūros rezoliucija priimta neįtikėtina balsų dauguma: 525 balsai už, 49 prieš ir 44 EP nariai susilaikė. Tai iš esmės nulėmė faktas, kad paskutinę akimirką pranešėja pateikė pakeitimą, kuriuo reglamento galiojimas apribotas iki penkerių metų ir vėliau turės būti pratęstas. Tai padaryta reaguojant į daromą spaudimą Taryboje, nukreiptą prieš šį reglamentą. Pakeitimas buvo priimtas 393 balsais „už“ ir 216 balsų „prieš“, todėl Verts/ALE per balsavimą dėl galutinės pakeistos rezoliucijos susilaikė.

Vis dėlto Verts/ALE balsavo už teisėkūros rezoliuciją. Stebėtina, kad EDF pakeitimui, kuriuo prašoma kilmės žymėjimo reikalavimą taikyti pusiau užbaigtiems produktams, pritarta 328 balsais, o prieš balsavo ir 219 nariai. Nepriimtina tai, kad iš produktų, kuriems taikomas žymėjimo reikalavimas, sąrašo išbrauktos kai kurios produktų grupės, visų pirma farmacijos produktai, akiniai ir kontaktiniai lęšiai.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. − (IT) Pritarėme šiam pranešimui, nes nesuprantame, kaip būtų galima nesaugoti Europos verslininkų, kurie toliau gamina prekes ES, taip užtikrindami darbo vietas ir gerovę. Taisyklės, reikalaujančios nurodyti produkto kilmės šalį, atitinka JAV, Kanadoje, Japonijoje ir Indijoje galiojančias taisykles ir siekį visiškai įgyvendinti skaidrumo bei vartotojų apsaugos taisykles, įtrauktas į daugelį jau priimtų direktyvų.

Pvz., iliustruodamas sprendimą, kurį ketiname priimti, pasakysiu kitokį, bet įdomų nesąžiningos aukso produktų, kurie mus pasiekia iš Japonijos, konkurencijos pavyzdį: jiems taikomas 3,5 proc. muito mokestis, o atvežus į Europą ir užbaigus gamybą jie parduodami su Europos prekės ženklu.

Tačiau aukso produktams, eksportuojamiems iš ES į Kiniją, taikomas 30 proc. mokestis. Šis pasiūlymas dėl reglamento kelia klausimų dėl to, kad jame įvardytos tik kelios prekių kategorijos. Mūsų frakcija pateikė šiuos pakeitimus siekdama, kad į pasiūlymą nedelsiant būtų įtrauktos kitos kategorijos. Mes, Italijai atstovaujantys EP nariai, rengiame pasiūlymą, kuriuo sieksime įtvirtinti privalomą kilmės žymėjimą.

  Debora Serracchiani (S&D), raštu. − (IT) Balsavau už tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodas. Savo balsu norėjau pabrėžti Europos Parlamento įsipareigojimą skatinti Europos pramonę, kurios konkurencingumą dabar būtina išsaugoti ir palaikyti.

Be to, turi būti užtikrinta Europos piliečių teisė žinoti, kur pagamintas jų perkamas produktas. Vis dėlto nemanau, kad sprendimas neįtraukti specializuotų ir pripažintų gamybos sektorių, turinčių ilgą istoriją ir tradicijas, atitinka ES politiką.

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. – (PL) Parengti išsamūs teisės aktai dėl ES pagamintų produktų žymėjimo. Europoje ir už jos ribų gyvenantiems vartotojams suteikiama informacija apie šių produktų kilmės vietą. Manau, kad mes kuo greičiau turime parengti teisės aktus, į kuriuos būtų įtrauktas besąlyginis reikalavimas, numatantis, kad tokią pačią informaciją suteiktų trečiosios šalys, parduodančios savo produktus Europos Sąjungoje. Tokios praktikos laikosi daugelis didžiųjų trečiųjų šalių, kurios yra mūsų didžiausi prekybos partneriai. Daugelyje didžiųjų šalių, pvz., JAV, Kanadoje ir Saudo Arabijoje, vartotojų apsauga užtikrinama teisiniu reikalavimu žymėti į jų teritoriją įvežamus produktus. Svarbu, kad pagrindinių mūsų prekybos partnerių vartotojams ir gamintojams būtų taikomi tokie patys teisės aktai kaip ir mūsų vartotojams ir gamintojams. Tik tada bus galima kalbėti apie sąžiningas žaidimo taisykles.

Prekybos politiką galima glaudžiai suderinti su vystymosi politika. Produktų žymėjimas gali prisidėti prie besivystančių šalių eksporto augimo. Europos vartotojai jautriai reaguoja į tai, kad reikia skirti paramą mažiau išsivysčiusioms šalims, todėl žinodami konkretaus produkto kilmę jie gali prisidėti prie neturtingesnių šalių vystymosi. Žymėjimas padės vartotojams lengviau pasirinkti, nes geografinė produkto kilmė dažnai susiejama su jo rinkos verte. Europos standartai garantuos pagarbą aplinkai ir vartotojų sveikatai bei saugumui, o tai turės poveikio mūsų produktų konkurencingumui.

Pranešimas: Edvard Kožušník (A7-0276/2010)

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes nors nacionalinės standartų įstaigos yra Europos standartizacijos sistemos pagrindas, labai skiriasi jų ištekliai, techninės žinios ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas. Dėl šios nelygybės atsiranda didelis jų dalyvavimo Europos standartizacijos sistemoje disbalansas. Šiame pranešime pateikti keli pasiūlymai, kaip gerinti sistemą, atsižvelgiant į esamus jos apribojimus ir remiantis stipriosiomis jos savybėmis.

  Lara Comi (PPE), raštu. − (IT) Pranešimas, dėl kurio buvo balsuojama šiandien, yra gera įvairių politinių požiūrių santrauka, be to, jame pateikti keli pasiūlymai, kaip gerinti standartizacijos sistemą. Tai labai techninis ir painus klausimas, bet su nustatytais standartais susiduriame kasdien. Daugelis kasdien naudojamų dalykų atitinka labai tikslius standartus. Ekonominiu ir politiniu požiūriu ryšys tarp Europos teisės aktų ir standartizacijos turėjo lemiamos įtakos laisvam prekių judėjimui ir padėjo pašalinti laisvos prekybos kliūtis Europos bendrojoje rinkoje suderinant techninius standartus. Esama sistema veikia pakankamai gerai, bet kai kuriuos jos elementus reikia gerinti, ypač valdymą. Turiu galvoje MVĮ, kurioms turi būti suteiktos galimybės imtis aktyvaus vaidmens standartų kūrimo srityje nepatiriant papildomų išlaidų ir turint pakankamai atstovų. Per pirmąjį metų pusmetį Europos Komisija pateiks pasiūlymą dėl sistemos peržiūros. Toliau tęsime darbą, kad būtų pagerintas Europos techninės standartizacijos procesas vardan mūsų rinkų, įmonių ir Europos vartotojų.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Manau, turi būti plėtojamas strateginis požiūris į Europos standartizaciją ir atlikta esamos sistemos peržiūra, kad ji toliau veiktų sėkmingai ir atitiktų ateinančio dešimtmečio poreikius, suteikiant galimybę Europai išsaugoti pagrindinį vaidmenį pasaulinėje standartizacijos sistemoje.

  Mário David (PPE), raštu. − (PT) Bendrosios rinkos galimybių neįmanoma visiškai išnaudoti be modernios standartizacijos sistemos. Todėl Europos standartizacijos sistemos, kurią reikia stiprinti, užbaigimas buvo labai svarbus kuriant bendrąją rinką visų pirma dėl jos galimybės reaguoti į didėjantį poreikį kurti standartus, galinčius užtikrinti produktų saugumą vartotojams, lengvą priėjimą, aplinkos apsaugą ar inovacijas. Manau, kad Europos standartizacija yra svarbi priemonė siekiant skatinti inovacijas, mokslinius tyrimus ir plėtrą taip prisidedant prie Europos Sąjungos konkurencingumo užtikrinimo?. Europos pagrindų programos, skatinančios inovacijas, mokslinius tyrimus ir plėtrą, gali įnešti svarų indėlį į standartizacijos procesą. Taip pat manau, kad Europos standartizacija prisideda prie vienodų sąlygų visiems rinkos dalyviams sukūrimo. Tai visų piRma pasakytina apie mažąsias ir vidutines įmones bei labai mažas įmones, kurios labai svarbios Europos ekonomikos plėtrai. Laikausi požiūrio, kad ES ir valstybės narės, rengdamos standartus, turėtų skirti daugiau dėmesio mažųjų ir vidutinių įmonių interesams, nes tokių įmonių dalyvavimas standartizacijos procese dažnai neatitinka jų galimybių ir svarbos Europos ekonomikoje. Todėl iš esmės balsavau už šiame pranešime pateiktus pasiūlymus.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Kai Komisija išreiškė norą peržiūrėti Europos standartizacijos sistemą, svarbu pripažinti jos įnašą į Europos vartotojų ir vidaus rinkos apsaugą.

Kaip ir pranešėjas, manau, kad „diskusija Europos standartizacijos sistemos persvarstymo klausimu turėtų būti grindžiama stipriosiomis esamos sistemos savybėmis, kurios sudaro tvirtą pagrindą sistemos tobulinimui, ir susilaikyti nuo radikalių pakeitimų, kurie galėtų pakenkti esminėms sistemos vertybėms“. „Turėdamas tai mintyje pranešėjas pateikia keletą pasiūlymų, kuriais siekiama patobulinti sistemą neišeinant iš jos esamų ribų, ir tikisi, kad bus pateikta daugiau pasiūlymų“.

Susidomėjęs dalyvausiu šioje diskusijoje.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. − (IT) Visiškai pritariau pranešimui dėl Europos standartizacijos ateities, nes žinau jo svarbą užtikrinant vienodas sąlygas visiems rinkos dalyviams. E. Kožušníko pranešimu siekiama visiškai prisidėti prie diskusijų dėl būsimos Europos standartizacijos sistemos peržiūros. Žinome, kad visų bendrosios rinkos galimybių neįmanoma išnaudoti be modernaus standartizacijos proceso. Būtent dėl šios priežasties šiandien Komisijai siunčiame žinią, kuria nėra siekiama visiško sistemos atnaujinimo – jai nereikia radikalių pokyčių, ši žinia parodo mūsų norą išlaikyti daugelį jos teigiamų savybių ir papildyti jas naujais elementais, siekiant tinkamai suderinti Europos, nacionalinius ir tarptautinius aspektus. Pranešime taip pat pasisakoma už tai, kad visos suinteresuotosios šalys, visų pirma MVĮ ir kiti viešajam interesui atstovaujantys subjektai, įskaitant vartotojus, būtų paskatinti aktyviai dalyvauti standartizacijos procese. Baigdamas norėčiau pasakyti, kad, mano nuomone, šiandien žengtas svarbus žingsnis pabrėžiant būtinybę imtis konkrečių veiksmų, kad Europos standartizacija atitiktų ES piliečių ekonominius poreikius.

  Mairead McGuinness (PPE), raštu. − Pritariu šiam pranešimui ir Komisijos ketinimams peržiūrėti Europos standartizacijos sistemą. Tikiuosi, kad jie padės sukurti šiuolaikinę integruotą standartizacijos politiką. Dabartinėje sistemoje yra gerai veikiančių elementų, bet esama ir trūkumų: be abejo, neteisinga, kad iki šiol naudojamas pasenęs, prieš 13 metų sukurtas, Europos standartas EN1384 (Raitelių šalmai), nors buvo išreikštas susirūpinimas prieš jį paskelbiant, Komisija vėliau jį du kartus atnaujino. Galbūt galiausiai, priėmus šį pranešimą, norimų rezultatų sulauks du kartus peticijas pateikęs mano rinkėjas Peteris Downesas, kurio sūnus per nelaimingą atsitikimą jodinėdamas patyrė mirtiną galvos traumą ir kuris nuo to laiko nenuilsdamas vykdė kampaniją, kad būtų pagerinti saugos standartai.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Europos standartizacijos sistema buvo labai svarbi kuriant bendrąją rinką. Jai teko svarbus vaidmuo reaguojant į didėjantį Europos teisės aktų ir politikos poreikį kurti standartus, galinčius užtikrinti produktų saugumą vartotojams, paprastą naudojimąsi, aplinkos apsaugą ar inovacijas. Kad būtų patenkinti būsimi įmonių ir vartotojų poreikiai ir panaudotos visos turimos galimybės siekiant viešųjų ir socialinių tikslų, Europos standartizacijos sistemą būtina taikyti prie globalizacijos, klimato kaitos, naujų ekonominių galių iškilimo ir technologinės evoliucijos keliamų uždavinių. Todėl būtina plėtoti strateginį požiūrį į Europos standartizaciją ir peržiūrėti esamą sistemą, kad ji toliau veiktų sėkmingai ir galėtų reaguoti į kito dešimtmečio poreikius sudarydama sąlygas Europai išsaugoti lyderės vaidmenį pasaulinėje standartizacijos sistemoje.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Tiesa, kad nacionalinės standartų organizacijos yra Europos standartų sistemos pagrindas, bet labai skiriasi jų ištekliai, techninės žinios ir įsipareigojimai suinteresuotiesiems subjektams. Tai atspindi skirtumus tarp valstybių narių. Todėl tikslas buvo sistemą suderinti ir supaprastinti. Nors mažosios ir vidutinės įmonės dokumentuose dažnai vadinamos ES ekonomikos pagrindu, joms tenka didelė biurokratinė našta. Čia apibūdintuose procesuose neatsižvelgiama į esamą nelygybę. Jie vėl palankūs didelėms korporacijoms ir tarptautinėms bendrovėms, kurios gali sau leisti imtis brangių ir daug laiko užimančių biurokratinių patvirtinimo procedūrų. Todėl balsavau prieš pranešimą.

  Franz Obermayr (NI), raštu. − (DE) Pranešimo tikslas – visiškai suderinti vidaus rinką. Nors pripažįstama, kad mažosios ir vidutinės įmonės yra Europos ekonomikos pagrindas, pranešime numatytos priemonės sudarys sunkias sąlygas būtent šioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Todėl balsavau prieš pranešimą.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. − (IT) Balsavau už E. Kožušníko pranešimą. Pranešime pateikta daug rimtų pasiūlymų ir gairių Europos Komisijai, taip pat pateikta gera įvairių požiūrių santrauka. Nėra būtinybės radikaliai keisti sistemą, kuri gerai veikia. Vis dėlto ją galima pagerinti, visų pirma valdymo srityje. Manau, kad standartizacijos sistema turi likti privati ir savanoriška ir remtis nacionalinio lygmens valdymu. Taip pat laikausi nuomonės, kad procese didesnis vaidmuo turi būti skirtas viešajam interesui, užtikrinant realų ir veiksmingą dalyvavimą. Be to, būtina užtikrinti tinkamą MVĮ atstovavimą, ypač nacionaliniuose techniniuose komitetuose, kuriuose jos nesusiduria su kalbos ar išlaidų kliūtimis.

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL) Balsavau už pranešimą dėl Europos standartizacijos sistemos, nes jame siekiama sustiprinti esamos sistemos aplinkos apsaugos aspektus. Vis dėlto pritariu susirūpinimui, kad savo pasiūlyme Komisija skyrė mažai dėmesio inovacijoms, kaip būdui pagerinti Europos standartizacijos standartus. Paradoksalu, kad moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kurios dažnai įvardijamos kaip ekonomikos augimo ir konkurencingumo varomoji jėga, tenka tik nedidelis vaidmuo sektoriuje, kuris labai svarbus skatinant Europos prekybą.

  Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. − (PT) Standartizacijos procesas itin svarbus siekiant užtikrinti viešojo arba privačiojo sektorių produktų bei paslaugų kokybę, taip pat įgyvendinti saugumo, aplinkos ir socialinės atsakomybės standartus. Pranešime siūloma į standartizacijos procesą įtraukti mažąsias ir vidutines įmones bei įvairius visuomenės veikėjus.

Pranešime skatinamas keitimasis informacija apie naujas taisykles, informacijos apie šiuos procesus sklaida informacinėse interneto svetainėse, kurie turi būti aiškūs, naudojimasis jais paprastas, o informacija skelbiama visomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis. Vis dėlto turiu abejonių dėl to, ar visi visuomenės subjektai bus tinkamai atstovaujami standartizacijos procese, ir dėl Europos standartizacijos sistemos finansavimo proceso.

Balsuoju už pranešimą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Šio pranešimo tikslas – prisidėti prie vykstančių diskusijų dėl Europos standartizacijos sistemos peržiūros. Europos Komisija dabar rengia vadinamąjį standartizacijos paketą, į kurį bus įtrauktas teisės akto pasiūlymas, kuriuo bus siekiama atnaujinti esamą Europos standartizacijos sistemą, ir komunikatas, kuriame bus apibrėžta kito dešimtmečio standartizacijos politika. Rengdama savo vadinamąjį standartizacijos paketą Komisija paprašė pagrindinių ekspertų pateikti strategines rekomendacijas.

Buvo sudaryta Europos standartizacijos sistemos peržiūros aukšto lygio ekspertų grupė (angl. EXPRESS), kuri savo rekomendacijas pateikė 2010 m. vasario mėn. ataskaitoje „Standartizacija siekiant konkurencingos ir inovatyvios Europos. 2020 m. vizija“. Komisija taip pat surengė viešas konsultacijas dėl Europos standartizacijos sistemos peržiūros (jos vyko nuo 2010 m. kovo 31 d iki gegužės 21 d.) ir užsakė poveikio vertinimą (2010 m. kovo 9 d.). Būsimasis standartizacijos teisės aktų paketas taip pat bus grindžiamas 2009 m. liepos 3 d. Baltąja knyga „Informacinių ir komunikacinių technologijų standartizacijos modernizavimas ES. Tolesni veiksmai“.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. − (IT) Remiu pranešimą, nes juo siekiama peržiūrėti Europos standartizacijos sistemą, kad būtų rasta būdų tinkamai suderinti Europos ir nacionalinius aspektus. Pranešime apibrėžtos svarbios gairės, kaip sukurti standartizacijos sistemą, kuri prisidėtų prie inovacijų, įmonių konkurencingumo ir sąveikos, užtikrintų produktų saugumą ir aplinkos apsaugą bei panaikintų prekybos kliūtis.

Be to, svarbu įvertinti nacionalinių standartų įstaigų atliekamą vaidmenį visoje standartizacijos sistemoje siekiant geriau suderinti reguliavimo klausimus su ES prekybos partneriais.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0571/2010

  Sandra Kalniete (PPE) , raštu. – (LV) Europos Sąjunga privalo tęsti dialogą su Ukraina dėl šios šalies narystės ES, nors mes suprantame, kad ji netaps valstybe nare per artimiausius kelerius metus. Esame suinteresuoti tuo, kad Ukraina taptų ekonomiškai išsivysčiusia ir politiškai stabilia valstybe, kurios artimiausi partneriai būtų Vakarų Europoje. Suprantame, kad tai pasiekti nebus lengva, kad siekdama šio tikslo šalis turės stabilizuoti ekonominę padėtį ir įvykdyti daug reformų. Vis dėlto tai turi būti padaryta ir ES turėtų pasiūlyti savo pagalbą imantis minėtų uždavinių. Turi būti tęsiamas konstruktyvus darbas dėl ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo, o darbas dėl išplėsto laisvosios prekybos susitarimo turi būti pagreitintas. Ukraina yra geografiškai labai svarbioje vietoje, kuri Europai svarbi ir dėl dujų tiekimo. Todėl būtina remti Ukrainos dujų tranzito sistemos modernizavimą, kad būtų sumažinta dujų tiekimo į ES šalis sutrikimų, kaip neseniai nutiko, rizika. Taip pat neturime ignoruoti demokratijos pažeidimų, kurie tapo dar rimtesni Viktorui Janukovičiui užėmus Prezidento postą. Mūsų pareiga – atkreipti dėmesį į šiuos pažeidimus ir laikytis griežtos pozicijos dėl vakarietiškų vertybių laikymosi Ukrainoje, nes Europos Sąjunga grindžiama šiomis vertybėmis.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0572/2010

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes palankiai vertinu praėjusiais metais Europos Sąjungos padarytą pažangą Moldovos Respublikos atžvilgiu. Rumunija nuo pat savo įstojimo į ES įsipareigojusi ginti Moldovos Respublikos siekius Europos Sąjungoje. Manau, kad įvairioms frakcijoms atstovaujančių Europos Parlamento narių iš Rumunijos, pasirašiusių šią rezoliuciją, skaičius yra konkretus tokio šio pradinio įsipareigojimo įrodymas. Šiai valstybei suteikta 90 mln. EUR makrofinansinė parama buvo ir vis dar yra gyvybiškai svarbi pagalba, kurios Moldovai ir jos piliečiams labai reikia siekiant pažangos, o ypač vykdant duotus įsipareigojimus reformų, teisinės valstybės ir kovos su korupcija srityse.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Pasiūlymu dėl rezoliucijos dėl reformų ir pažangos Moldovos Respublikoje tinkamu metu skatinamos kitoje Pruto upės pusėje esančios politinės institucijos ir gyventojai artėjant lapkričio 28 d. balsavimui. Europos Parlamentas skatina šios šalies demokratines jėgas ir etnines bei kultūrines bendruomenes vengti nereikalingų susidūrimų ir bendradarbiauti kuriant europinę šios valstybės, kurios ekonomika smarkiai nukentėjo nuo recesijos ir kurios laukia didelė politinė nežinomybė, galinti paliesti demokratines reformas, ateitį. ES pareiga padėti užtikrinti, kad parlamento rinkimai būtų įvykdyti deramai, ir imtis griežtesnių veiksmų tam, kad separatistinės valdžios institucijos Tiraspolyje negalėtų užkirsti kelio Padniestrės regione gyvenantiems Moldovos piliečiams pasinaudoti savo balsavimo teise. Iš tiesų, Padniestrės problema be galo svarbi Moldovos Respublikos ir viso regiono stabilumui, o ES tenka reikšmingas vaidmuo įgyvendinant suderėtą ilgalaikį sprendimą. Makrofinansinės pagalbos padidinimas Moldovos Respublikai, struktūrinių reformų skatinimas ir kova su korupcija, sąlygų investicijoms stiprinimas ir kuo skubesnis perėjimas prie veiksmingo dialogo dėl vizų režimo Moldovos piliečiams liberalizavimo etapo yra pagrindiniai Europos suteikiamos paramos elementai valstybei, kurios vieta Europos Sąjungoje.

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – (RO) Per praėjusius metus Moldovos Respublika pademonstravo tikrą politinę valią suartėjimo su Europos Sąjunga procese. Tačiau reikia tęsti pastangas modernizuoti šią šalį. Iš tiesų, Europos Sąjunga turi aktyviai dalyvauti remdama šią dinamišką plėtrą. Esant tokioms aplinkybėms balsavau už ši pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes manau, kad Europos Parlamentui ir apskritai Europos Sąjungai svarbu pademonstruoti pasitikėjimą Moldovos Respublika artėjant jos parlamento rinkimams.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Moldova eina teigiama linkme siekdama taikyti europinius laisvės, demokratijos ir gero valdymo standartus ir rodo troškimą tęsti šias pastangas – tai vertinu teigiamai.

Artėjantys rinkimai bus svarbus jos institucijų tvirtumo ir demokratinės kultūros išbandymas. Nepaisant teigiamų požymių, reikia prisiminti, kad lieka daug neatsakytų klausimų, keliančių grėsmę šalies stabilumui ir pažangai, o svarbiausias klausimas yra susijęs su Padniestrės regionu.

Tikiuosi, kad Europos Sąjunga galės svariai prisidėti prie ilgalaikio šios problemos sprendimo.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Atsižvelgdamas į Europos kaimynystės politikos ir 2009 m. gegužės mėn. pradėtos Rytų partnerystės programos rezultatus, kuriuose pripažįstami su Europa susiję Moldovos Respublikos siekiai ir Moldovos, kaip tvirtus istorinius, kultūrinius ir ekonominius ryšius su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis turinčios šalies, svarba, esu patenkintas per praėjusius metus Moldovos Respublikos pasiekta pažanga ir tikiu, kad rinkimų procesu gali būti dar labiau sustiprintos demokratinės institucijos ir pagarba teisinės valstybės principams ir žmogaus teisėms Moldovoje. Tikiuosi, kad Moldovos valdžios institucijos vykdys reikalingas reformas ir įgyvendins savo įsipareigojimus, kad Moldovos Respublika ir toliau galėtų siekti tvarios integracijos Europoje. Taip pat turiu pabrėžti, kad 2010 m. sausio 12 d. buvo pradėtos Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos derybos dėl asociacijos susitarimo sudarymo, ir pabrėžiu labai gerus rezultatus, kuriuos šiame procese Komisijai pristato Moldovos Respublika.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. − (PT) Parlamento dauguma vėl bando kištis į valstybės vidaus reikalus, atvirai paremdama ES ekonominių grupių interesus ginančias Moldovos jėgas ir puldama valstybės nepriklausomumą bei suverenitetą ir valstybės žmonių pareikštą valią. Puolimas pradedamas iškart, tekste nurodant, kad Parlamentas „palankiai vertina šioje srityje per pastaruosius metus Moldovos Respublikos padarytą pažangą“, ir reikalaujant, kad valstybės valdžios institucijos vykdytų reikalingas reformas ir įgyvendintų savo įsipareigojimus, kad Moldovos Respublika ir toliau galėtų siekti tvarios integracijos Europoje.

Tačiau nepaminėta tai, kad Moldovos vyriausybė sudaryta iš koalicijos, suformuotos po atviro perversmo, po provokacinės ir destabilizuojančios veiklos siekiant nuversti rinkimus laimėjusią Komunistų partijos vyriausybę. Taip pat nepaminėta, kad būdama valdžioje ši koalicija pradėjo nerimą keliantį antikomunistinį ir antidemokratinį puolimą, kuriuo aiškiai siekia diskredituoti Komunistų partiją.

Parlamento dauguma savo pozicija akivaizdžiai parodo savo stiprias antikomunistines pažiūras ir savo veidmainystę, kai kalba apie demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių gynimą.

  Marisa Matias ir Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. − (PT) Balsavau už šią bendrą rezoliuciją, nes 2010 m. lapkričio 28 d. numatyti rinkimai, be to, atsižvelgiant į atskalūniškus dešiniųjų partijų siekius uždrausti savo pagrindinių konkurentų, kairiųjų, vardus ir simbolius, svarbu pabrėžti, jog rinkimai turi būti pažangūs ir griežtai atitikti tarptautinius standartus, visoms politinėms partijoms sudarant vienodas galimybes. Taip pat manau, kad svarbu dar kartą pasakyti, kad pritariame Moldovos Respublikos teritoriniam vientisumui, ir pabrėžti vaidmenį, kurio ES galėtų ir turėtų imtis padėdama rasti Padniestrės problemos sprendimą.

  Mario Mauro (PPE), raštu. − (IT) Balsavimas už kolegų iš Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos yra svarbus todėl, kad reikia skubiai išspręsti Padniestrės klausimą, nes tai – esminis politinio stabilumo ir ekonominės gerovės Moldovos Respublikoje ir regione skatinimo veiksnys. Europos Parlamentas tvirtai remia – taip ir turėtų būti – Moldovos Respublikos teritorinį vientisumą ir pabrėžia, kad ES reikia imtis aktyvesnio vaidmens ieškant Padniestrės problemos sprendimo. Apskritai rezoliucijoje teisingai analizuojami žingsniai, kuriuos turi žengti Moldovos Respublika, norėdama ryžtingiau ir įtikinamiau priartėti prie tikslų, kuriuos Europa Sąjunga yra nustačiusi galimoms valstybėms narėms.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Pastaraisiais metais Moldova stengiasi kuo geriau atitikti Europos laisvės, demokratijos ir gero valdymo standartus. Čia nurodytos pastangos yra nuoseklios ir rodo, kad Moldova atkakliai siekia išlikti kelyje, vedančiame į galimą ES plėtrą. Netrukus Moldovoje bus surengti rinkimai, kurie taps geru šalies demokratijos kultūros tvirtumo ir institucijų išbandymu. Nepaisant visų minėtų teigiamų dalykų, vis dar yra klausimų, kurių atžvilgiu reikalinga pažanga, ypač tai pasakytina apie Padniestrės klausimą, dėl kurio gali kilti tam tikras nestabilumas. ES privalo ir toliau dėti daug pastangų, kad nenutrūktų Moldovoje įgyvendinamos reformos.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Visapusiškai pritariu pasiūlymui dėl rezoliucijos dėl Moldovos. Tačiau vienintelis dalykas, kurio, mano manymu, trūksta rezoliucijoje, yra aiški ir suprantama nuomonė dėl Padniestrės problemos. Moldova negalės tapti visateise ES valstybe nare, jei nesugebės taikiai išspręsti Padniestrės konflikto. Valstybės dalijimas į dvi dalis yra nepriimtinas. Jei Moldovos vyriausybės nori integracijos į Europos Sąjungą, ji privalo pradėti dialogą su Padniestrės vyriausybe ir įrodyti tarptautinei bendruomenei, kad turi teisėtą valdžią visoje Moldovos teritorijoje.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Pasiūlyme dėl rezoliucijos dėl reformų ir pokyčių Moldovos Respublikoje daroma aiški nuoroda į asociacijos susitarimą, dėl kurio šiuo metu derasi ES ir Moldova. Šiuo susitarimu turėtų būti užtikrintas apčiuopiamas ES ir Moldovos Respublikos institucinių pagrindų pagerinimas, sudarytos sąlygos artimesniam bendradarbiavimui visose srityse ir sustiprintas politinis susivienijimas ir ekonominė integracija, nustatant abipuses teises ir pareigas. Kartu su kai kuriomis kitomis tekste minimomis reformomis didelis dėmesys skiriamas vizų režimo liberalizavimui. Mums reikia kuo greičiau įdiegti sistemą. Jei pažiūrėsime į problemas, kurias valstybė vis dar stengiasi įveikti, galima daryti prielaidą, kad dėl minėtų problemų kils masinė imigracija į ES, ir būtent dėl šios priežasties balsavau prieš šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Franz Obermayr (NI), raštu. − (DE) Pasiūlymo dėl rezoliucijos tikslas – Moldovos Respublikai liberalizuoti vizų režimą. Tokios veiklos padariniai Europos Sąjungai – išaugusi migracija ir tarptautinis nusikalstamumas. Tokiais supaprastinimais atveriamos durys pažeidimams, o apsilankymai pagal trumpalaikes vizas dažnai virsta nuolatiniu apsigyvenimu. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. − (LT) Moldova – viena iš tų kaimynių, kuri sėkmingai artėja prie Europos Sąjungos. Reformuojamos teisingumo ir viešojo administravimo sritys, stiprinama kova su korupcija. Juda į priekį vizų su ES liberalizavimo klausimas. Tačiau dar daug neišspręstų problemų, tarp jų ir Padnestrės klausimas. Šalis merdi ekonominėje krizėje. Moldovos piliečiai tikisi konkrečių reformų, kurie pagerintų jų gyvenimą.

Balsavau už šią rezoliuciją, nes joje Europos Komisija raginama toliau siekti visiško vizų liberalizavimo su šia valstybe, kad būtų skatinami žmoniškieji santykiai, toliau remti Moldovą ir pagelbėti šaliai siekti eurointegracinių tikslų. Parlamento rinkimai lapkričio 28 dieną bus didelis išbandymas Moldovai. Tai galimybė parodyti, kad jos piliečiai remiasi tokiomis pačiomis vertybėmis, kaip ir ES gyventojai. Kviečiu politines jėgas šalyje po rinkimų garantuoti politinę tvarką ir stabilumą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Šia rezoliucija EP palankiai vertina šioje srityje per pastaruosius metus Moldovos Respublikos padarytą pažangą ir tikisi, kad rinkimai gali labiau sustiprinti demokratines institucijas ir pagarbą teisinės valstybės principams ir žmogaus teisėms Moldovoje; tikisi, kad Moldovos valdžios institucijos vykdys reikalingas reformas ir įgyvendins savo įsipareigojimus, kad Moldovos Respublika ir toliau galėtų siekti tvarios integracijos Europoje; palankiai vertina 2010 m. sausio 12 d. pradėtas Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos derybas dėl asociacijos susitarimo ir su pasitenkinimu pažymi labai gerus rezultatus, kuriuos šiame procese Komisijai pristato Moldovos Respublika; ragina Komisiją pateikti galiojančio supaprastinto vizų režimo vertinimą, kad būtų galima greitai susitarti dėl oficialaus plano siekiant vizų režimo liberalizavimo ir pasiūlyti tikslinę pagalbą ir paramą Moldovos valdžios institucijoms įgyvendinant būtinus bevizio režimo reikalavimus; ragina Tarybą, kad ji paprašytų Komisijos pradėti rengti visų režimo liberalizavimo planą ir po tiriamųjų derybų dėl keturių dialogo vizų klausimais skyrių pradėti su šiuo dialogu susijusį veiksmų etapą remiantis Moldovos Respublikos padaryta pažanga.

Pranešimas: Gesine Meissner (A7-0266/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už pranešimą dėl integruotos jūrų politikos (IJP) ir šioje srityje padarytos pažangos vertinimo ir naujų uždavinių, nes manau, kad ES reikia konkrečių priemonių jūrų ekonomikai mobilizuoti, teikiant iniciatyvas ir skatinant ekonomines jūrininkystės grupių galimybes, ypač valstybėse narėse ir regionuose, turinčiose dideles išimtinių ekonominių teisių zonas, pvz., Portugalijos ir Azorų atveju. Manau, kad protingas augimas, kaip rekomenduojama strategijoje „Europa 2020“, gali būti pasiektas tik tuomet, jei bus protingai mobilizuoti skirtingi Europos įvairovei būdingi pajėgumai. Todėl manau, kad labai svarbu stiprinti integruotą jūrų politiką ekonomikos augimui skatinti ir naujoms tvarioms darbo vietoms kurti jūrų regionuose, jūrų ekosistemoms apsaugoti ir ypač skatinti keistis geriausios praktikos pavyzdžiais.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. − (PT) ES svarbu užtikrinti pakarančių apsaugą. Taip pat būtina, kad galiojančiais teisės aktais būtų sustiprinta naftos paieškos ir gavybos sauga. Lisabonoje veikianti Europos jūrų saugumo agentūra teikia paramą ir techninę pagalbą kuriant ir įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus saugos ir jūrų apsaugos srityse ir laivų keliamos taršos srityje. Šių metų birželio mėn. Komisijos nariams G. Oettingeriui, S. Kallasui ir K. Georgievai pateikiau raštišką pasiūlymą išplėsti Europos jūrų saugumo agentūros galias ir sukurti priemones, kuriomis būtų prižiūrimas Šiaurės jūroje, Juodojoje jūroje ir Viduržemio jūroje esančių platformų saugumas, ir kad agentūra taptų atsakinga už su naftos gavyba susijusių aplinkos katastrofų prevenciją. Tokiu pasiūlymu sudaromos sąlygos finansinių, žmogiškųjų ir techninių išteklių masto ekonomijai. Teigiamai vertinu Komisijos narių atsakymą, kuris rodo, kad jie yra pasirengę persvarstyti reglamentą dėl Europos jūrų saugumo agentūros, išplečiant jos galias imtis veiksmų jūrų taršos atvejais. Dar kartą kreipiuosi į Europos Komisiją, kad būtų išplėstos Europos jūrų saugumo agentūros galios, siekiant užtikrinti mūsų pakrančių apsaugą.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Kai trečdalis ES piliečių gyvena pakarančių regionuose ir ši tendencija auga, manau, kad dėl klimato kaitos kylantys iššūkiai turėtų būti pagrindinis Europos jūrų politikos rūpestis. Be to, su gamtos nelaimių prevencija ir kova su jų padariniais koja kojon turi žengti jūrų ir gretimų zonų apsauga nuo galimų pramoninių katastrofų, pvz., koks kad buvo neseniai įvykęs naftos išsiliejimas Meksikos įlankoje. Taigi manau, kad į jūrų galimybių panaudojimą turime žvelgti iš ekologiškos ir ekonomiškai tvarios perspektyvos.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Įskaičiuojant septynis labiausiai nutolusius regionus Indijos ir Atlanto vandenynuose ir užjūrių teritorijas, Europos Sąjunga apima didžiausią jūrų zoną pasaulyje. Be to, ES turi kitą turtą – savo puikiai veikiančią jūrų tradiciją, dėl kurios reikia persvarstyti „mėlynojo“ augimo strategiją, kuri turi būti įgyvendinta artimai ją derinant su strategija „Europa 2020“. Šia ekonomikos strategija galima ir toliau plėtoti įvairių jūrų sektorių galimybes. Tiesą pasakius, pagal šią strategiją vietos ir regioninės valdžios institucijos, pakrančių zonų bendruomenes ir pan. gali ir privalo imtis svarbaus vaidmens.

Kaip ir kitose Europos politikos kryptyse, integruota jūrų politika gali padėti pasiekti svarbių tikslų – sukurti konkurencingą, socialinę ir tvarią Europos Sąjungą, turinčią aukštą užimtumo lygį, dėl kurio jūrų sektorius taptų dar patrauklesnis jaunimui ir kitiems ieškantiems darbo. Be to, Europa privalo persvarstyti priemones, kuriomis remiami veiksmai katastrofų, pvz., kokia kad įvyko Meksikos įlankoje, atveju, ir privalo pateikti suderintą Europos veiksmų planą, kaip užkirsti kelią pavojingoms padėtims ir naftos gavybos platformų sukeltoms nelaimėms tarptautiniu lygmeniu, ypač kai užteršiama kelių valstybių teritorija.

  Edite Estrela (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už pranešimą dėl integruotos jūrų politikos, nes manau, kad reikėtų skatinti didesnį nuoseklumą tarp įvairių politinių sektorių, sudarant sąlygas tvariai ir veiksmingai ekologiniu ir ekonominiu požiūriu panaudoti jūrų ir jūrų sektoriaus galimybes.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) „ES jūrų pakrančių ilgis siekia 320 000 km, trečdalis ES piliečių gyvena pakrantėse ir šis skaičius didėja. Vykdant ekonominę veiklą jūrose ir pakrantėse sukuriama 40 proc. ES BVP ir pagal visas prognozes šioje srityje dar esama didelių galimybių augti. 40 proc. prekių Europoje ir 95 proc. eksportuojamų prekių į šalis už Europos ribų gabenama laivais.“

Pranešėja jūrų svarbą Europai susumavo vienoje frazėje. Kaip portugalas, tai žinau labai gerai. Be to, kaip portugalas – tautos, kuri visuomet atsigręžia į jūrą ir randa ten gerovę ir turtus, atstovas – manau, kad Europai labai svarbu turėti jūrų politiką, kuri sudarytų sąlygas Europai panaudoti visas jūros, kaip ekonominio ir energetinio ištekliaus, kaip užimtumo ir gerovės kūrėjos ir kaip konkurencingumo ir naujovių variklio, galimybes.

Ypač džiaugiuosi, kad galiu pabrėžti susirūpinimą dėl aplinkos katastrofų jūrose – primenu tanklaivio „Prestige“ atvejį, įvykusį labai arti šiaurinės Portugalijos pakrantės – ir kad reikia griežtesnių taisyklių, kaip užkirsti kelią nelaimėms Europos jūrose.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Jūra suteikia svarbius prekybinius maršrutus, reguliuoja klimatą ir yra maisto, energijos ir išteklių šaltinis. Įsibėgėjus XXI amžiui, jūra įgauna naują per žmogaus istoriją neregėtą tapatybę ir geostrateginę ir geopolitinę svarbą; labiau nei kada nors anksčiau tai lemia Europos tapimą centru. Europa privalo pasinaudoti tokia savo padėtimi. Valstybės narės, pvz., Portugalija, privalo pasinaudoti savo sąsajų su jūra pranašumais ir savo išimtinių ekonominių teisių zonomis; Portugalijos atveju ši zona yra viena didžiausių pasaulyje.

Beveik 40 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto ir 40 proc. jos gyventojų susitelkę pakarančių regionuose. Skaičiuojama, kad 2004 m. bendra tiesioginė jūrų turizmo apyvarta Europoje siekė 72 mlrd. EUR. Beveik 90 proc. Europos užsienio prekybos ir beveik 40 proc. vidaus prekybos vyksta per jos jūrų uostus.

Todėl pritariu plataus užmojo „mėlynojo“ augimo strategijai. Šiuo tikslu Komisija iki 2012 m. turėtų parengti visa apimančią tarpšakinę tvaraus pakrančių regionų ir jūrininkystės sektorių augimo strategiją, kuri būtų grindžiama išsamiais potencialo bei politikos alternatyvų tyrimais ir išsamiomis konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. − (PT) Pranešime pateikiama bendra integruotos jūrų politikos, susijusios su „ES išorės politikos tikslais“ vizija. Nepritariame tokiam požiūriui ir kai kuriems kitiems pranešimo aspektams, pvz., pranešimo nesuderinamumui su „Europos pakrančių apsaugos tarnybos“ įsteigimu, laikantis federalistinio požiūrio, pagal kurį negerbiamas valstybių narių suverenumas ir nepaisoma galių jų teritorinių vandenų ir išimtinių ekonominių teisių zonų valdymo požiūriu.

Nepritariame pasiūlymui jūrų sektoriuje „nustatyti ekonomines, rinka paremtas priemones“, pvz., prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemas: net nepradėjus taikyti šių priemonių jūrų sektoriuje, jau matomas šių priemonių neveiksmingumas siekiant aplinkos tikslų, kurioms minėtos priemonės skirtos.

Tačiau pripažįstame teigiamus pranešimo aspektus, pvz., pasiūlymą, kad „nuostatas dėl darbo jūroje sąlygų, saugos ir laivų ekologiškumo“ reikėtų įtraukti į tarptautinių susitikimų darbotvarkę ir tarptautines sutartis; pasiūlymą „į Bendrijos teisę perkelti Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo jūroje nuostatas“; jūrinio krovinių vežimo pripažinimą; mažų ir antrinių uostų išsaugojimą; trumpųjų nuotolių jūrų laivybos tinklo išplėtimą; ir svarbos ryšių su atokiausiais regionais gerinimui suteikimą.

Pranešime taip pat siūloma 8-ojoje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje pirmenybę teikti su jūra susijusiems mokslams.

  Estelle Grelier (S&D), raštu. – (FR) Būdama miesto uosto Normandijoje gyventoja ir Jūrų ir pakrančių reikalų jungtinės grupės narė, atidžiai sekiau pranešimą dėl integruotos jūrų politikos (IJP). Įvairiomis progomis pabrėžiau, kad būtina užtikrinti įvairių jūrų panaudojimo būdų suderinimą, t. y. kai skatinamos tradicinė veikla (pvz., žvejyba, ir paprašiau, kad ši veikla simboliškai būtų nurodyta pranešime esančių jūrų veiklų sąrašo viršuje) ir kai kartu lengvinamos sąlygos plėtoti naujų rūšių veiklą. Taigi pabrėžiau, kad reikėtų ypač skatinti atsinaujinančiosios energijos sektorių, įskaitant vėjo atviroje jūroje energiją, nes tai atitinka Europos tikslus dėl energijos tiekimo šaltinių įvairinimo ir, remiantis Komisijos tyrimu, gali lemti 410 000 darbo vietų Europoje sukūrimą iki 2020 m. Galiausiai su pranešėja pakeičiau pranešimą, kad Komisija būtų informuota apie poreikį finansuoti IJP. Po pradinio pasikeitimo nuomonėmis „politinių išbandymų ir biudžeto išteklių siekiant tvarios Europos Sąjungos po 2013 m.“ komitete, kurio narė esu, iš tiesų kilo abejonių dėl ilgalaikio regioninės sanglaudos politikos, t. y. kai kurių su IJP susisijusių programų, finansavimo.

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. – (FR) Integruota jūrų politika yra didelis iššūkis Europos Sąjungai. Iki galo sukūrus šią politiką turi būti sudarytos sąlygos pagerinti ekonominę veiklą jūrose ir pakrantėse, didesnis dėmesys skiriamas užimtumui ir aplinkos apsaugai ir aktyviau plėtojami moksliniai tyrimai ir naujovės jūrų sektoriuje. Dėl to balsavau už šį pranešimą, kuriame padaryta apčiuopiama pažanga, nes jame visi šie elementai pabrėžiami tvirtinant tarpsektorinį, o ne išskaidytą, kaip būdavo anksčiau, metodą.

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. – (PL) Integruota jūrų politika yra nepaprastai svarbi Europos Sąjungos ekonomikai, nes ši politika gali apčiuopiamai padidinti jos konkurencingumą. Kuriant šios politikos pagrindus būtina įtraukti ekonominio vystymosi stiprinimą, užimtumo sektoriuje didinimą ir aplinkos apsaugą. Svarbiu strategijos elementu turėtų tapti suderintas požiūris į Europos valstybių didesnį vaidmenį mokslinių tyrimų, susijusių su jūrų ekonomika, technologijų, jūrų inžinerijos ir jūrų išteklių plėtojimo srityse.

Taip pat turėtume atminti, kad reikia stengtis panaikinti įvairius pavojus, pvz., piratavimą, neteisėtą žvejybą ir aplinkos teršimą. Todėl į integruotą jūrų politiką reikėtų ne tik įtraukti kelių jūrų veiklos sričių suderinimą, strateginę jūrų ekonomiką ir maksimalų jūrų galimybių panaudojimą, bet ir atkreipti dėmesį į darbo sąlygų jūroje gerinimą.

  Bogusław Liberadzki (S&D), raštu. – (PL) Europos Sąjunga per ankstesnę parlamentinę kadenciją rėmė ir patvirtino Jūrų teisės aktų paketą. Jis apėmė visas pagrindines jūrų ekonomikos sritis. Transporto ir turizmo komitetas pripažįsta, kad maždaug 90 proc. Europos Sąjungos eksporto ir importo gabenama jūra. Svarbu turėti integruotą jūrų politiką, apimančią transportą, administravimą, aplinkos apsaugą, jūrų išteklių valdymą ir jūrų turizmą. Būtent šiais svarbiais argumentais galima pagrįsti paramą šiam pranešimui.

  Clemente Mastella (PPE), raštu. − (IT) Šiuo pranešimu reiškiame savo paramą 2009 m. Europos Komisijos pasiūlytam paketui dėl integruotos jūrų politikos, nes manome, kad tai yra plataus užmojo tarpsektorinė strategija, skirta ekonomikos plėtojimui, aukšto lygio užimtumui ir aplinkos apsaugai pakrančių regionuose ir jūrų sektoriuose. Todėl raginame valstybes nares padidinti Europos jūrų saugumo agentūros (EJSA) įgaliojimus, susijusius su saugos patikrinimais, ir reguliuoti naftos gavybą atviroje jūroje Europoje, atsižvelgiant į neseniai įvykusią katastrofą Meksikos įlankos vandenyse. Pritariame požiūriui, apimančiam derinimą ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis jūrų priežiūros klausimais, siekiant sukurti bendrą keitimosi informacija aplinką ir integruoti įvairias nacionalines pakrančių apsaugos tarnybas.

Be to, Europos Parlamentas ketina dėti daugiau pastangų mokslinių tyrimų ir plėtros atsinaujinančiųjų energijos išteklių panaudojimo ir pritaikymo srityje; pagerinti jūrininkų darbo sąlygas („Jūrininkystės Erasmus“ programa); ir, galiausiai, užtikrinti geresnį susisiekimą su periferiniais jūrų regionais. Todėl teigiamai vertiname Jūrų atlaso ir Jūrininkystės forumo sukūrimą ir siūlome sukurti Europos jūrų mokslinių tyrimų institutą, kad pradėtų veikti Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklas (angl. EMODNET).

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Integruota jūrų politika yra būtina, jei norime kuo geriau panaudoti nesuskaičiuojamus turtus, kuriuos mums teikia jūros, ir visas jūros turimas ekonomikos galimybes. Negalime pamiršti, kad mūsų ekonomine su jūromis ir pakrantėmis susijusia veikla sukuriama 40 proc. ES bendrojo vidaus produkto, ir, remiantis daugeliu tyrimų, šioje srityje dar reikia ištirti milžiniško vystymosi galimybes. Tiesą pasakius, 40 proc. prekybos Europos viduje ir 95 proc. eksporto už Europos ribų gabenama jūromis. Nepaisant šių skaičių ir milžiniškų galimybių, kurias dar reikia ištirti, vis dar nėra integruotos Europos jūrų politikos, kuri sudarytų sąlygas mums sustabdyti skirtingą mūsų politikos krypčių taikymą jūrų transportui, jūrų ekonomikai, naujoms technologijoms, pakrančių regionams, atviros jūros energijai, žuvininkystei, jūrų priežiūrai ir kontrolei, turizmui, jūrų aplinkos apsaugai ir su jūromis susijusiems moksliniams tyrimams. Šis pasiūlymas dėl rezoliucijos padės pakeisti dabartinę padėtį.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Jūrų politika turi apimti ne tik privalomus reglamentus dėl naftos paieškos ir gabenimo, bet ir pateikti dvipusę kompensaciją už nuostolius, kylančius dėl nelaimių. Privalome parengti papildomus saugos reglamentus, veiksmingo reagavimo reglamentus ir nelaimių prevencijos priemones. Siekiant šio tikslo, reikia sukurti fondą, prie kurio įnašais turėtų prisidėti visi ekonominės veiklos vykdytojai, veikiantys jūrų aplinkoje. Jei bus atsižvelgta į visus niuansus, galėsime uždrausti taikyti pavojingas technologijas naftos paieškos ir gavybos veikloje. Tai taip pat paskatins naujų saugių ir veiksmingų technologijų plėtrą.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Jei ES vandenyse bus nustatyti skirtingi teršalų išmetimo apribojimai, tai prieštaraus integruotai jūrų politikai, kuria, kaip skelbiama, siekiama atsižvelgti į visus veiksnius. Šiuo požiūriu negalime pamiršti povandeninių branduolinių bandymų. Ypač aplinkosaugos požiūriu jautriuose regionuose, be leidžiamų sužvejoti kiekių kvotų, zonų, kuriose draudžiame žvejoti, ir akvakultūros reguliavimo, bus svarbu apsvarstyti ir sprendimus dėl jautraus pakarančių turizmo, karinių veiksmų, laivybos, naftos ir dujų gavybos, smėlio ir žvyro kasybos ir priemones, kaip užkirsti kelią gamtinėms katastrofoms, kaip, pvz., neseniai nutekėjęs nuodingų nuotekų srautas. Jei Europos pakarančių apsaugos tarnybos gautų viršenybę nacionalinių pakrančių tarnybų ar karinių jūrų laivynų atžvilgiu, tai nebūtų suderinama su nacionalinio suverenumo teisėmis ir padidintų dabartines centralizacijos tendencijas. Apskritai neatrodo, kad ši strategija būtų labai gerai apgalvota, ir todėl balsavau prieš ją.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. − (LT) Balsavau už šį dokumentą, nes manau, kad integruota jūrų politika yra būtina, siekiant užtikrinti tinkamą aplinkos apsaugos lygį. Vienas iš svarbiausių principų yra įvairių politikų suderinimas ir būtinybė užtikrinti ekosistemų apsaugos principo, įtvirtinto Pagrindų direktyvoje dėl ES jūrų strategijos, laikymąsi. Ypač pritariu dokumente minimoms jūrų priežiūros ir kontrolės, jūrų aplinkos apsaugos ir mokslinių tyrimų derinimo priemonėms. Atstovaudama Lietuvai, Baltijos jūros regiono šaliai, džiaugiuosi, kad šiame dokumente atkreipiamas dėmesys į kuo platesnius mokslinius tyrimus, skirtus esamai jūrų būklei nustatyti ir įvertinti. Baltijos jūra – viena iš labiausiai ūkinės veiklos žalojamų jūrų, viena iš labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Kaip parodė naftos išsiliejimo katastrofa Meksikos įlankoje, jautri jūrų ekosistema gali būti pažeista akimirksniu. Todėl ypač remiu pranešime įtvirtintą raginimą valstybėms narėms imtis aktyvesnių veiksmų, numatant įvairiapusę jūrų apsaugos strategiją.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. − (IT) G. Meissner pranešimas – suderintas tekstas, apimantis nemažai svarbių veiksnių ir prašymų. Jūrinė veikla yra vienas svarbiausių Europos pajamų šaltinių. Pateiksiu tik keletą skaičių: minėta veikla sukuriama 40 proc. ES BVP, be to, jūromis vykdoma 40 proc. prekybos Europos viduje ir 95 proc. eksporto už Europos ribų. Pranešime dėmesys telkiamas į kelis svarbiausius aspektus: tinkamo jūrų valdymo struktūrų nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis sukūrimą; suderintą ir tarptautinį jūrų erdvės planavimą; jūrų stebėjimą, siekiant apsaugoti valstybes nares ir ES; jūrų aplinkos apsaugą; strategijos, skirtos tvariam pakarančių ir salų turizmui, sukūrimą; ir Europos laivų statybos pramonės, kuri jau dabar yra pavyzdinis sektorius, ir jūrinio krovinių gabenimo siekiant įgyvendinti plataus užmojo ekologiškos laivybos tikslą skatinimą. Dėl pirmiau išvardytų priežasčių esu priverstas balsuoti už šį pranešimą. Būtinai privalome užtikrinti, kad bendravimas tarp įvairių jūrų politikos sektorių ir jų integracija pavyktų, nes to reikia dėl įvairių su veiksmingumu, konkurencingumu ir jūrų aplinkos apsauga susijusių priežasčių.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Europos Parlamentas pritaria Komisijai, nurodžiusiai, kad tvirtos mūsų jūrininkystės tradicijos yra viena iš stipriųjų Europos pusių. Todėl jis ragina Europos Komisiją ir valstybes nares toliau plėtoti įvairių jūrininkystės sektorių potencialą ir parengti plataus užmojo „mėlynojo“ augimo strategiją. Europos Parlamentas mano, kad integruota jūsų politika (IJP) turėtų prisidėti prie konkurencingos, socialios ir tvarios Sąjungos sukūrimo. Jis taip pat mano, kad į plėtojamą IJP būtina harmoningai įtraukti ekonominio vystymosi, didelio užimtumo (ypač mokymų veikla ir „Jūrininkystės Erasmus“ programa didinant sektoriaus patrauklumą jaunimui) ir aplinkosaugos siekius. Taigi Europos Parlamentas pareiškia, kad IJP derėtų susieti su strategijos „Europa 2020“ tikslais ir iniciatyvomis. Be to, Europos Parlamentas ragina Komisiją iki 2013 m. parengti visa apimančią tarpšakinę tvaraus pakrančių regionų ir jūrininkystės sektorių augimo strategiją, kuri būtų grindžiama išsamiais potencialo ir politikos alternatyvų tyrimais bei išsamiomis konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. − (IT) Viena vertus, aiškiai reikia integruoti jūrų politiką Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į tai, kad su šia politika susijusia veikla sukuriama 40 proc. ES BVP, tačiau kita vertus, teisinga reguliuoti tokią veiklą atsižvelgiant į konkurentus ne iš ES. Labai dažnai žvejybos, turizmo, krovinių gabenimo ir aplinkos apsaugos taisyklės sektoriuje kuriamos atskirai ir neatsižvelgiant į riziką, susijusią su nesąžininga trečiųjų šalių konkurencija. Pavyzdžiui, įdiegus pernelyg giežtus teršalų išmetimo apribojimus visuose Europos pakrančių regionuose, gali būti iškreipta konkurencija.

Parlamente diskutuojama ir tvirtinami kiti tekstai dėl iššūkių, su kuriais suduriame, ir, be abejonės, reikės šiuos tekstus integruotai suderinti. Vienas tokių iššūkių – jūrų priežiūra, kuri labai svarbi kontroliuojant neteisėtą veiklą, kuri dažnai vykdoma netoli Europos pakrančių ir kuri svyruoja nuo suklastotų prekių kontrabandos iki uždraustų medžiagų gabenimo ir neteisėtos žvejybos.

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. – (PL) Europos Sąjungos jūrų ir pakrančių ekonomine veikla šiuo metu sukuriama 40 proc. Europos Sąjungos BVP ir prognozuojama didelė tikimybė, kad toki veikla ateityje augs. Dėl šios priežasties jūrų veikla, be abejonės, yra labai svarbus veiksnys ir viena iš Europos stiprybių. Manau, kad tolesnė jūrų ekonomikos plėtra būtina.

Dabartinė Europos Sąjungos jūrų politika buvo kuriama atskirai įvairioms sritims, pvz., jūrų transportui, jūrų ekonomikai, naujoms technologijoms, pakrančių zonoms, atviros jūros energijai, žuvininkystei, jūrų priežiūrai ir kontrolei, turizmui, jūrų aplinkos apsaugai ir jūrų moksliniams tyrimams. Dažnai ši veikla vykdoma taip, kad vienos rūšies veikla prieštarauja kitos rūšies veiklai arba daro neigiamą poveikį jūrų politikai apskritai. Akivaizdu, kad integruota jūrų politika prisidės prie tolesnio tvaraus ekonominio Europos Sąjungos vystymosi. Tai, be kita ko, sudarys sąlygas užtikrinti didesnę sanglaudą tarp įvairių politikos sričių, sukurti geresnes reguliavimo ir tarpsektorines priemones ir ekonomiškai ir ekologiškai panaudoti jūrų ir jūrų sektoriaus potencialą.

Be to, mano nuomone, labai svarbu šį sektorių padaryti patrauklesnį jaunimui, organizuojant mokymus ir veiklą, skirtą paskatinti jaunimą dirbti šiame sektoriuje.

  Salvatore Tatarella (PPE), raštu. – (IT) Pranešime dėl integruotos jūrų politikos kalbama apie svarbų Europos ekonomikos sektorių. Iš tiesų su jūromis susijusi veikla yra svarbus ES pajamų šaltinis BVP ir prekybos prekėmis Europos viduje ir už jos ribų požiūriu. Manau, kad reikėtų pabrėžti tam tikras problemas. Pirma, pranešime teigiama, kad būsimos šio sektoriaus strategijos bus pritaikytos prie jūrų baseinų savybių, tačiau manau, kad labai svarbu atsižvelgti ir į specifines regionines aplinkybes. Naujoje jūrų politikoje dėmesys taip pat bus sutelktas į saugių laivų kūrimą ir ši politika suteiks puikių galimybių Europos laivų statybos ateičiai. Mūsų jūros ir toliau turėtų būti augimo varomoji jėga, taigi todėl manau, kad plėtojant integruotą jūrų politiką būtina užtikrinti didesnį suderinimą tarp įvairius jūrų sektorius reguliuojančių taisyklių ir kartu apsaugoti jūrų aplinką.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. − (PT) Iki šiol mūsų politika jūrų transporto, jūrų ekonomikos, naujųjų technologijų, pakrančių regionų, atviros jūros energijos, žuvininkystės, jūrų priežiūros ir kontrolės, turizmo, jūrų aplinkos apsaugos ir jūrų mokslinių tyrimų srityse buvo rengiama atskirai. Dėl šio atskyrimo vis pasitaiko, kad imamasi viena kitai prieštaraujančių priemonių, atsiranda, nenuoseklumas, kyla konfliktų. Todėl reikia integruoto metodo, kuris apimtų, pirma, valdymo pagrindus visuose sprendimų priėmimo lygmenyse ir, antra, visus sektorius ir tarpsektorines priemones.

Atsižvelgdamas į suderintą veiklos planavimą, pritariu raginimui Komisijai parengti jūrų baseinams skirtas strategijas, kuriomis būtų atsižvelgiama į specifines regionų savybes ir panaudojamos jų stipriosios pusės.

Tai būtų geras pasiūlymas atokiausiems regionams, pvz., Madeirai, nes sudarytų sąlygas regionui pasinaudoti savo su jūra susijusia veikla ir ją vykdant pradėti bendradarbiauti su kitais to paties jūros baseino regionais. Tiesą pasakius, teritoriniai vandenys užtikrina, kad ES turėtų didžiausią išimtinių ekonominių teisių zoną pasaulyje, todėl jūrų ir su jūromis susijusi veikla šiuose regionuose yra labai svarbi.

  Artur Zasada (PPE), raštu. – (PL) Buvau patenkintas išgirdęs šios dienos balsavimo rezultatus. Siekis tvariai eksploatuoti vandenynus, jūras ir pakrančių zonas ir jų valdymo atžvilgiu taikyti integruotą metodą turėtų būti Europos Sąjungos prioritetas. Esu įsitikinęs, kad integruota jūrų politika duos naudos ir trumpuoju, ir ilguoju laikotarpiais. Politikos kliūčių panaikinimas ir skirtingų veiklos sričių, darančių tiesioginį poveikį Europos jūrų erdvei, sinergijos sukūrimas yra tikslai, kurių negalime pamiršti.

Manau, kad Europos Parlamentas turėtų pareikalauti įdiegti tam tikras sektorines priemones, ypač atsižvelgiant į žalingus socialinius ir ekonominius padarinius, su kuriais susiduria žvejai, kai imamasi žuvų telkinių papildymo ar ekosistemų apsaugojimo veiksmų.

Pranešimas: Helmut Scholz (A7-0277/2010)

  Liam Aylward, Brian Crowley ir Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. – (GA) Pritariu tam, kas pranešime teigiama apie Komisijos reikalavimą atšaukti derybas su MERCOSUR, kol bus susitarta dėl naujų įgaliojimų, kuriais bus atsižvelgta į visų valstybių narių poreikius. Žemės ūkio pramonė yra didžiausia Airijos vietos gamybos pramonė ir ji be galo svarbi šios šalies ekonomikos atsigavimui. Negalime pakenkti tam atsigavimui. Kadangi žemės ūkio sektorius labai svarbus Europos ekonomikai, Europos Parlamentas privalo aktyviai dalyvauti visuose šių svarbių derybų proceso etapuose. Be to, pritariu pranešimo pakeitimui dėl priemonių, užtikrinančių, kad visi į ES importuojami žemės ūkio produktai atitiktų tokius pat Europos vartotojų apsaugos, gyvūnų apsaugos, aplinkos apsaugos ir socialinius standartus kaip ir Europos prekės. Airijos ūkininkai puikiai užtikrina aukščiausią savo prekių ir naudojamų gamybos procesų kokybę ir siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas būtini lygiaverčiai standartai, tinkama konkurencija ir Europos žemės ūkio sektoriaus tvarumas.

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, kadangi Europos Sąjunga sustiprino savo ekonominius ir prekybinius santykius su Lotynų Amerika ir tapo jos antra pagal svarbą prekybos partnere, taip pat svarbiausia MERCOSUR ir Čilės prekybos partnere. Glaudesnės Europos ir Lotynų Amerikos ekonomikos sričių integracijos tikslas – sudaryti abipusiai naudingą padėtį. Reikia stiprinti ES ir Lotynų Amerikos šalių bendradarbiavimą ir bendrai siekti, kad nedelsiant būtų sudarytas teisingas, plataus užmojo ir išsamus PPO Dohos susitarimas, laikantis Madrido deklaracijoje numatytų įsipareigojimų.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Balsavau prieš savo kolegos pranešimą nepaisant to, kad esame iš tos pačios frakcijos, ir nepaisant to, kad jis į savo pranešimą sugebėjo įtraukti keletą teigiamų dalykų. Deja, Europos dešiniosios jėgos savo pateiktais pakeitimais sugebėjo pakeisti turinį ir principus, kuriuos pranešėjas stengėsi perteikti savo pranešime. Negalėjau balsuoti už šį pranešimą, kai, be kita ko, jame apgailestaujama dėl Argentinos taikytų „protekcionistinių“ priemonių finansų krizei įveikti ir tuo remiantis Komisijos netiesiogiai prašoma taikyti sankcijas, raginant ją „nuolat su Lotynų Amerikos šalimis aptarinėti galimybių patekti į rinką problemą“. Negalėjau nepastebėti, kad pranešime vyrauja „rinkos taisyklės“ ir Europos kišimasis į kitų šalių vidaus reikalus, ypač prieštaraujant priemonėms, kuriomis remiama sanglauda ir apsaugomi tų šalių piliečiai. ES ir Lotynų Amerikos šalių prekyba ir santykiai turi būti grindžiami lygybe, solidarumu, pagarba darbuotojų teisėms ir aplinkosauga ir negalime leisti, kad vyrautų stipriausiųjų šalių ir įmonių interesai.

  Lara Comi (PPE), raštu. − (IT) Europos Sąjunga grindžiama vertybių sistema, kurios atžvilgiu Lotynų Amerikos šalys per pastaruosius metus padarė didelę pažangą. Už šią pažangą tikrai turėtų būti atlyginta naujomis ES prekybos politikos iniciatyvomis. Prie viso to pridėję istorijos eigoje susiformavusius kalbinius ir kultūrinius ryšius, turime galimybę kuo daugiau prisidėti prie šių, nors ir labai skirtingų, šalių ekonominio ir socialinio vystymosi. Abiem regionams taip pat naudinga suprasti, kokie pagrindiniai elementai lemia šių šalių politinę raidą, ir įsikišti, kad būtų užkirstas kelias toms šalims ir mums patiems galinčiam pakenkti piktnaudžiavimui. Galime tik džiaugtis prekybos ryšių stiprinimu, su sąlyga, kad vystymosi rėmimo politikos kryptys bus stebimos, siekiant, kad jomis ir toliau būtų skatinami teigiami pokyčiai.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Nepaisant per pastaruosius metus padarytos ekonominės ir socialinės pažangos – įspūdingiausias pavyzdys yra Brazilija – kas trečias Lotynų Amerikos gyventojas kenčia nuo skurdo. Nuo šios nelaimės dar labiau kenčia vaikai ir jaunimas, nes daugiau nei pusei jų nepakanka materialinių išteklių. Greičiausiai dėl tokios padėties bus padarytas poveikis jų šveitimui ir karjerai, o ilguoju laikotarpiu – poveikis visuomenei, kurioje jie gyvena. Kadangi ES prekybos politikai turi tekti svaresnis vaidmuo siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų, manau, kad privalome daugiau dėmesio skirti pagalbai Centrinės ir Pietų Amerikos valstybių kovai su skurdu, padidinant perkamąją galią ir kuriant tvarų vystymąsi.

  Michel Dantin (PPE), raštu. – (FR) Pakeitimu, kurį pateikiau kartu su A. Dessu ir 77 kitais Europos Parlamento nariais, reikalaujama, kad importuojami žemės ūkio produktai visapusiškai atitiktų Europos sveikatos, socialinius ir vartotojų, aplinkos ir gyvūnų apsaugos standartus. Būtų keista reikalauti, kad Europos ūkininkai laikytųsi aukščiausių gamybos standartų pasaulyje, ir kartu didinti žemės ūkio produktų, kurie neatitikdami tokių pat standartų gali pateikti į Europą, kiekį.

Vartotojai turi turėti galimybę naudotis vienodo lygio apsauga, kad ir ką jie pirktų, o ūkininkams turi būti atlyginama už jų milžiniškas pastangas, kurioms nedarytų įtakos de facto nesąžininga trečiųjų šalių konkurencija. Tiesą pasakius, taip įsivaizduoju suderintą maisto ir žemės ūkio politiką. Šia rezoliucija Komisijai ir trečiosioms šalims siunčiamas aiškus signalas, todėl pritariu rezoliucijai.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Parlamento patvirtintas pranešimas dėl ES ir Lotynų Amerikos prekybos ryšių galėtų puikiai tapti teismų praktika. Prekybos susitarimuose su Lotynų Amerikos šalimis yra labai jautri dalis dėl žemės ūkio. Būtent todėl Parlamentas pareikalavo, kad „žemės ūkio produktų importas į ES būtų leidžiamas tik jeigu jie atitinka Europos vartotojų apsaugos, gyvūnų apsaugos, aplinkos apsaugos reikalavimus bei minimalius socialinius standartus“. Dabar Komisija turi atsižvelgti į šį Parlamento politikos reikalavimą būsimose derybose. Parlamentas siekė, kad per šias derybas ypatingas dėmesys būtų skirtas atokiausiems regionams dėl Lotynų Amerikos žemyno konkurencijos tam tikrų produktų, ypač bananų, sektoriuje. Būtent todėl Parlamentas paprašė, kad būtų apsaugoti Atokiausių regionų (AR) strateginiai ir tradiciniai sektoriai ir būtų suteikta tinkama kompensacija, laikantis 2009 m. šiems regionams ES duotų įsipareigojimų.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl Europos Sąjungos prekybos ryšių, nes jiems ES turėtų skirti pirmenybę. Šiuo metu ES yra antra pagal svarbą Lotynų Amerikos prekybos partnerė ir svarbiausia MERCOSUR ir Čilės prekybos partnerė. Europos prekybos politika turėtų atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir vykdant tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su žmogaus teisėmis, apsirūpinimo maistu saugumu ir ekologiniu tvarumu.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Lisabonos sutartyje ES prekybos politika apibrėžiama kaip sudėtinė Europos Sąjungos išorės veiksmų dalis. Šiuo metu dėl vis didesnio Azijos valstybių dalyvavimo Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono (LAKR) išorės prekyboje, Europos Sąjungos ir LAKR prekyba mažėjo, tačiau ES vis dar yra antra pagal dydį Lotynų Amerikos prekybos partnerė. Nors dėl ES ir Meksikos, ES ir Čilės asociacijos susitarimų prekyba gerokai padidėjo, Meksikos prekyba su Europa lieka nereikšminga, palyginti su Meksikos prekyba su Jungtinėmis Valstijomis. Todėl pabrėžiu, jog abiem regionams reikia plėtoti daugiau su prekyba susijusios ekonominės veiklos. Šiuo metu dauguma iš ES į LAKR importuojamų prekių yra pramonės produktai (daugiau kaip 85 proc.). Tuo pačiu metu daugiau kaip 40 proc. regiono eksporto į ES sudaro baziniai produktai. Todėl turi būti sutelkti ištekliai ir techninė pagalba, kad būtų nustatytos ir finansuojamos programos, kurios atskirtoms bendruomenėms bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms suteikia vietos ir regioninės gamybos galimybių ir ilgalaikę galimybę patekti į pasaulines rinkas.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nebalsavome už šį pranešimą dėl jame esančių prieštaravimų. Nors galima teigti, kad pranešime yra teigiamų aspektų, susijusių su dabartiniais Lotynų Amerikos pokyčiais, kelios pranešimo dalys yra nepriimtinos.

Vienas iš teigiamų aspektų, kurį norėtume pabrėžti: pripažinimas, kad visos valstybės turi teisę sukurti priemones, kurių reikia jų apsirūpinimui maistu apsaugoti ir užtikrinti mažųjų ir vidutinių gamintojų išlikimą ir plėtrą.

Tačiau kitose dalyse teigiama visiškai priešingai: „apgailestauja, kad kai kurios Lotynų Amerikos šalys, ypač Argentina, finansinės krizės metu taikė protekcionistines priemones; ragina Komisiją nuolat su Lotynų Amerikos šalimis aptarinėti galimybių patekti į rinką problemą“; arba nurodoma, kad „yra labai susirūpinęs dėl to, kad neseniai Argentinos valdžios institucijos numatė ribojamąsias priemones maisto produktams, importuojamiems iš trečiųjų šalių, įskaitant Europos Sąjungą“.

Taip pat nepriimtina kai kuriuose pasiūlymuose matoma parama tarptautinės prekybos liberalizavimui, nors vėliau kitose dalyse teikiamos skirtingos pozicijos.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. − (DE) Europos Sąjunga išlaiko gerus ekonominius ryšius su Lotynų Amerikos valstybėmis PPO lygmeniu ir dvišalių ir daugiašalių ryšių lygmeniu. Reikia toliau plėtoti šiuos prekybos ir ekonominius ryšius jautrių ES ekonomikos sektorių atžvilgiu. Todėl pabrėžtinai pritariu pateiktam 30 dalies pakeitimui, kuriame reikalaujama, kad „žemės ūkio produktų importas į ES būtų leidžiamas tik jeigu jie atitinka Europos vartotojų apsaugos, gyvūnų apsaugos, aplinkos apsaugos reikalavimus bei minimalius socialinius standartus“. Mūsų Europos piliečiai privalo laikytis mūsų aukštų gamybos standartų ir neturėtų pateikti į nepalankią padėtį dėl nesąžiningos konkurencijos. Norint užtikrinti, kad būtų padengtos išlaidos, būtinas planavimas ir pajamų saugumas. Į šiuos dalykus būtina atsižvelgti svarstant laisvosios prekybos susitarimus.

  Mario Mauro (PPE), raštu. − (IT) Išskyrus 32 pakeitimą, dėl kurio Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija paprašė atskiro balsavimo ir dėl kurio mes balsuosime prieš, pranešimas apskritai turėtų būti patvirtintas, nes jame naudingai apžvelgiama su mūsų santykiais su Lotynų Amerika susijusi padėtis. Gegužės 18 d. Madride įvykusiu Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos aukščiausiojo lygio susitikimu buvo smarkiai paskatinta abiejų regionų santykių, kurie kas metai vis stiprėja, plėtra. Nė vienas iš regionų negali atsisakyti prekybos santykių kito regiono atžvilgiu, nors, be abejo, tokie santykiai turi duoti konkrečių rezultatų ir lemti mūsų gyventojų gyvenimo sąlygų pagerėjimą.

  Mairead McGuinness (PPE), raštu. − Nepaisant to, kad pritariu daugeliui šio pranešimo elementų, per galutinį balsavimą balsavau prieš. Pranešime pabrėžtinai pritariama derybų dėl prekybos su MERCOSUR valstybėmis pakartotiniam pradėjimui. Nors pritariu reikalavimui užtikrinti, kad iš trečiųjų šalių importuojami produktai atitiktų ES standartus, ES ir MERCOSUR asociacijos susitarimas padarys neigiamą poveikį Europos žemės ūkiui, ypač mūsų gyvulininkystės sektoriui. Komisija neatliko susitarimo poveikio ES žemės ūkiui įvertinimo, nors šiemet jau atnaujino pokalbius su prekybos bloku.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Kadangi ES yra pagrindinė Lotynų Amerikos investuotoja ir antra pagal dydį prekybos partnerė ir teikia didžiausią vystymosi pagalbą, manome, kad šios informacijos pakanka aiškiai ir tinkamai apibrėžtai ES ir Lotynų Amerikos prekybos santykių strategijai sukurti. Pritariame aiškių gairių dėl tinkamiausio bendradarbiavimo, skirto skatinti politinį stabilumą, kovoti su klimato kaita, valdyti migracinius srautus ir užkirsti kelią gamtinėms nelaimėms, apibrėžimui. Geras būdas teikti Lotynų Amerikai reikalingą pagalbą – abiejų regionų prekybos ryšių stiprinimas, kuri vėliau taps viena didžiausių pasaulyje. Tačiau būtina nepamiršti Europos atokiausių regionų, kuriems tam tikrų žemės ūkio produktų importas gali padaryti poveikį, ypač tai pasakytina apie Portugalijos regioną Madeirą ir jam poveikį darantį bananų importą. Turime surasti suderintą sprendimą, kuriuo būtų sudarytos sąlygos Lotynų Amerikos valstybėms vystytis, tačiau tuo pat metu nedaryti žalos įvairiems kai kurių valstybių narių ekonomikos sektoriams, ypač žemės ūkio sektoriui.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Per praėjusius kelerius metus Lotynų Amerika tapo besiformuojančios ekonomikos regionu. Prekybos susitarimai su Pietų Amerikos valstybėmis yra labai teigiamas pokytis. Kadangi Europos Sąjunga jau nuveikė labai svarbų vystymosi darbą, ji dabar turėtų toliau stiprinti savo, kaip regiono antros pagal dydį prekybos partnerės, poziciją, kaip tai jau daro Rusija. Tačiau ES turėtų atidžiai apsvarstyti, su kuriomis valstybėmis prekiauti, nes daugelyje Pietų Amerikos valstybių darbuotojų išnaudojimas vis dar laikomas norma. Balsavau prieš šį pranešimą, nes jame per mažai dėmesio skiriama kartais labai vargingoms darbo sąlygoms Lotynų Amerikoje ir teikiama per mažai pasiūlymų, kaip jas pagerinti.

  Franz Obermayr (NI), raštu. − (DE) Pranešėjas ragina visiškai atverti prekybos rinkas tarp ES ir Lotynų Amerikos. Be to, pranešime netinkamai sprendžiamos su ES ir MERCOSUR asociacijos susitarimu susijusios problemos. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. − (IT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad svarbu nusiųsti Komisijai signalą, jog šis Parlamentas yra pasiryžęs dar labiau sustiprinti ryšius su Lotynų Amerika. Dėl daugybės istorinių, socialinių ir ekonominių priežasčių Pietų Amerika turi labai daug bendrų dalykų su Europa. Mūsų prekybos ryšiai visuomet buvo puikūs, tačiau juos reikia sustiprinti ir paskatinti, kartu atsižvelgiant į abiejų žemynų naujus reikalavimus. Tiesą pasakius, negalime pamiršti kai kurių valstybių, kurios anksčiau buvo laikomos besivystančiomis šalimis, o dabar įgavo tikrų pasaulinių ekonominių galių, svarbą. Atsižvelgdamas į visus šiuos aspektus, manau, kad Europa ir toliau turi būti pirmenybę turinti prekybos partnerė, rodyti gaires ir būti pavyzdys visoms regiono valstybėms.

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL) Balsavau už H. Scholzo pranešimą, nes didesnė parama Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos valstybių prekybos santykiams yra pastarojo regiono demokratinių reformų ir teigiamų pokyčių žmogaus teisių apsaugos srityje rezultatas. Tačiau turime užtikrinti, kad būsimais abiejų regionų prekybos ryšiais nebus sutrukdyta minėtai pažangai ir kad į ES importuojami produktai atitiks ES kokybės, vartotojų saugos ir aplinkos apsaugos standartus. Taip pat pritariu nuomonei, kad vykdydama ar plėsdama prekybos susitarimus su valstybėmis, kurios ir toliau pažeidinėja pagrindines žmogaus teises, Komisija turėtų rodyti didesnį susirūpinimą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) Balsavau už 2010 m. spalio 21 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos prekybos ryšių, nes manau, kad laisvoji rinka skatina pasaulio ekonomiką ir gali būti svarbus Lotynų Amerikos valstybių vystymosi veiksnys. Tačiau manau, kad reikėtų dar kartą įvertinti Europos Komisijai suteiktus įgaliojimus vykdyti derybas, nes tie įgaliojimai per seni ir nebeatitinka dabartinių sąlygų, kuriomis vyks derybos. Pervarstant įgaliojimus, be abejo, atsirastų galimybė pareikalauti tyrimų, kurie turėtų būti atliekami prieš sudarant susitarimus, siekiant nustatyti susitarimų poveikį Europos gamybai ir konkrečiai žemės ūkiui. Taip pat reikėtų užimti tvirtą poziciją, kad būtų užkirstas kelias vis dar sudaromoms sąlygoms žemės ūkio produktus paversti „sandorių valiuta“, skirta komercinei naudai, gaunamai kitais lygmenimis.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Galiausiai prieš šį tekstą balsavome todėl, kad sudarant kompromisus susilpnėjo daug konkretesni pasiūlymai, kaip apsaugoti Lotynų Ameriką nuo spekuliacijų ir klimato kaitos poveikio, sustabdyti agresyvų eksporto skatinimą, išvengti ekologinio dempingo ir apsaugoti finansinių paslaugų liberalizavimą, ir tai atsvėrė dar absurdiškesnį tekstą ispanų kalba. Reikalavimas Pasaulio prekybos organizacijoje pamiršti nelaimingą Dohos vystymosi darbotvarkę (DVD) ir tolesnį darbą sutelkti prie naujų prekybos iššūkių reguliavimo buvo pakeistas ir paverstas tūkstančius kartų kartotu raginimu skubiai užbaigti sąžiningą, plataus užmojo ir išsamią DVD.

Taip pat dingo nepriklausomo apsirūpinimo maistu sąvoka. Užuot vadinus daiktus tikraisiais vardais, pranešime vien tik „pabrėžiama svarba“, nenurodant jokių konkrečių skaičių, gairių ar galutinių datų. Palyginti su jau esančiais dokumentais, pranešimas neturi pridėtinės vertės. Tam tikrų reikalavimų požiūriu pranešimas yra dar prastesnis.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. − (IT) Pritariame šiam pranešimui, nes jame pabrėžiamas ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybių ryšių stiprinimas. Konkretus Europos Sąjungos uždavinys –būti ekonomine ir prekybine veikėja tarptautinėje arenoje, įveikiant savo partnerių, Jungtinių Valstijų ir Kinijos, kurios turi tvirtas pozicijas Lotynų Amerikos rinkoje, konkurenciją.

Nedaug sektorių gauna naudos iš šių prekybos ryšių. Šiuo metu dauguma iš ES į Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regioną (LAKR) importuojamų prekių yra pramonės produktai (daugiau kaip 85 proc.), o daugiau kaip 40 proc. regiono eksporto į ES sudaro baziniai produktai. Reikėtų paskatinti prekybos ryšius vidutiniuoju ir ilguoju laikotarpiais, laikantis aiškių ir skaidrių taisyklių.

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. – (RO) Pirmiausia, Europos Sąjunga yra žmogaus teisių laikymosi šalininkė. Būtent todėl manau, kad prieš liberalizuodami prekybą su Kolumbija pirmiausia turėtume sutelkti dėmesį į tai, kaip šioje valstybėje laikomasi žmogaus teisių. Kita vertus, dėl maisto produktų importo iš Lotynų Amerikos, privalome užtikrinti, kad šio regiono valstybės laikytųsi tokių pat kokybės ir gyvūnų apsaugos standartų, kokių laikosi mūsų pačių gamintojai.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. − (PT) Bendra Europos užsienio prekybos politika yra Europos Sąjungos bendrų išorės veiksmų sudėtinė ir svarbi dalis. Šiai politikai gali tekti labai teigiamas vaidmuo siekiant turto kūrimo tikslų ir plėtojant Europos ir Lotynų Amerikos tautų ir valstybių ekonominius ir politinius santykius. Neabejoju, kad dėl glaudesnės Europos ir Lotynų Amerikos ekonomikos sričių integracijos susidarys abipusiai naudinga padėtis, ypač daugiau ir geresnių darbo vietų sukūrimo požiūriu. Tačiau žinau apie poveikį, kurį Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos valstybių pasirašyti dvišaliai prekybos susitarimai gali padaryti atokiausių regionų ekonomikai.

Regione, iš kurio esu kilęs, Madeiroje, matomi akivaizdūs padariniai bananų gamybai. Todėl manau, kad reikėtų apsaugoti šį sektorių ir kitus atokiausių regionų strateginius ir tradicinius sektorius.

Šiuo tikslu ir laikantis Europos Sąjungos atokiausiems regionams duotų įsipareigojimų, atokiausiems regionams reikia skirti tinkamas kompensacijas, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms ekonomikos sritims. Šiame pranešime yra nuostata dėl tokių regionų apsaugos, todėl balsavau už jį.

  Pirmininkas. − Dieve, palaimink jūsų vaikus. Šiuo palaiminimu sustabdau posėdį.

9. Balsavimo ketinimai ir pataisymai (žr. protokolą)

(Posėdis sustabdytas 13.05 val. ir atnaujintas 15.00 val.)

PIRMININKAVO: Libor ROUČEK
Pirmininko pavaduotojas

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE). – (FR) Norėčiau Parlamentui perduoti informaciją, kurią gavau prieš akimirką.

Jau kelios savaitės tam tikruose dideliuose okupuotuose Vakarų Sacharos miestuose vyksta naujas ir beprecedentis reiškinys – daugiau nei 12 000 Vakarų Sacharos gyventojų vyrų, moterų ir vaikų šiuo metu palieka savo miestus ir keliasi į palapines netoli al Ajūno, Smaros ir Bužduro.

Vis augantis persikėlimas yra nauja protesto prieš nepakeliamą politinę ir socialinę ekonominę šių teritorijų vietos gyventojų padėtį forma.

Tai sakau šiandien ir dabar todėl, kad šį savaitgalį gali itin pablogėti padėtis, kurią lemia Maroko režimo smurtiniai veiksmai. Būtent todėl raginu Parlamentą pasirengti reaguoti, atsižvelgiant į tai, kaip keisis padėtis.

  Pirmininkas. − Atsižvelgsiu į tai. Be abejo, tai buvo pareiškimas dėl darbo tvarkos ir padėtis Vakarų Sacharoje ir Maroke nėra dalykai, apie kuriuos turėtume diskutuoti šią popietę. Tačiau atsižvelgsiu į tai, ką sakėte.

(Ankstesnio posėdžio protokolai patvirtinti.)

10. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas

11. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų

11.1. Priverstiniai iškeldinimai Zimbabvėje

  Anneli Jäätteenmäki, autorė. − Pone pirmininke, dar kartą diskutuojame dėl sudėtingos padėties Zimbabvėje.

Šiuo metu ten yra aukšta šimtus milijonų procentų siekianti infliacija ir didelis nedarbo lygis, dėl kurio negali pragyventi daugiau nei 90 mln. žmonių. Taip pat labai paplitę žmogaus teisių pažeidimai.

Parlamentas prašo to, ką reikėtų padaryti. Daug kartų sakėme, kad nesitaikstome su žmogus teisių pažeidimais. Tai aiškiname Afrikos valstybėms, tačiau daugiau nieko nevyksta.

Manau, kad kai ateityje Afrikos valstybėms teiksime humanitarinę pagalbą, privalome nustatyti žmogaus teisių laikymosi sąlygą. Kai kuriais atvejais nebuvome pakankamai griežti, kai kuriais atvejais – tik aiškinome ką daryti.

Galbūt turėtume artimiau bendradarbiauti su visomis Afrikos valstybėmis ir Afrikos Sąjunga ir bandyti pasiekti, kad jos aiškiai suprastų, jog Europos Sąjunga nebeduos pinigų, jei ir toliau bus pažeidinėjamos žmogaus teisės.

  Judith Sargentini, autorė. − Pone pirmininke, pirmoje mūsų rezoliucijos įtraukoje pasakoma viskas: „atsižvelgdamas į daugelį savo ankstesnių rezoliucijų dėl Zimbabvės, kurių naujausia buvo priimta 2010 m. liepos 8 d.“. Tuomet kalbėjome apie žmogaus teisių pažeidimus Zimbabvės deimantų telkiniuose, o dabar kalbame apie iškeldinimus ties Harare.

Iškeldinami tie žmonės, kurie jau buvo iškeldinti 2005 m. per iškeldinimo programą „Operacija Murambatsvina“, kuri, beje, reiškia „išvalyti šiukšles“. Tie patys žmonės, kurie kaip šiukšlės buvo išmesti praėjusį kartą, vėl iškeldinami. Praėjusį kartą vyko R. Mugabės vyriausybės ir Judėjimo už demokratinę pertvarką kova. Dabar kovoja Zimbabvės Afrikos nacionalinės sąjungos Jungtinė vyriausybė ir Judėjimas už demokratinę pertvarką. Turiu pasakyti, kad esu labai nusivylusi, jog valdant šiai jungtinei vyriausybei vis dar daromi tokios rūšies žmogaus teisių pažeidimai.

Nemanau, kad tai mūsų paskutinė rezoliucija dėl Zimbabvės. Kitą kartą vėl būsiu čia ir vėl imsiuosi veiksmų.

  Véronique De Keyser, autorė. − (FR) Pone pirmininke, šią skubią humanitarinę rezoliuciją reikia vertinti atsižvelgiant į politinę Roberto Mugabės ir Morgano Tsvangirai nesantaiką ir ši nesantaika matyti reikalavime Europos Sąjungai nepriimti naujų vienašališkai R. Mugabės paskirtų ambasadorių. Tačiau ši svarbi humanitarinė rezoliucija gali būti siejama su rinkimais ir politine nauda, kuri gali būti gauta išvarant žmones iš miestų, kuriuose jie gyvena.

Prisiminkime ką tik minėtą 2005 m. birželio mėn. iškeldinimo programą „Operacija Murambatsvina“: į miestą atvyko galingi buldozeriai ir vien tik dėl politinių Roberto Mugabės motyvų 700 000 žmonių neteko savo namų. Šiandien vyksta tas pats: iškeldinimu grasinama 20 000 vargingiausių Zimbabvės žmonių, turinčių namus „Hatcliffe Extension“ miesteliuose, netoli nuo Hararės, nes šie žmonės neturi galimybių susimokėti pernelyg didelių jiems nustatytų nuomos kainų; tai – išplėstinė operacija.

Taip pat atminkime, kad milijonų zimbabviečių humanitarinė ir ekonominė padėtis vis blogėja, kad AIDS paplitimo laipsnis Zimbabvėje yra ketvirtas pasaulyje ir kad ten nuolat miršta vaikai.

Šiuo metu yra labai daug priežasčių patvirtinti šią skubią rezoliuciją ir griežtai kreiptis į visą tarptautinę bendruomenę, siekiant užtikrinti, kad šiandien per šį agresyvų pasirengimą rinkimų išvakarėse nebūtų pažeistas šis susitaikymas – nesakysiu, šis pseudosusitaikymas Zimbabvės koalicijos vyriausybėje, tiesiog šis susitaikymas.

  Marie-Christine Vergiat, autorė. − (FR) Pone pirmininke, esu linkusi manyti, kad žmogaus teisių padėtis Zimbabvėje, deja, yra prastesnė už padėtį, kurią įprastai mūsų Parlamente vadintume nepaprastąja padėtimi.

Tiesą pasakius, toje šalyje nuolatos pažeidžiamos žmogaus teisės, kaip rodo daug rezoliucijų, už kurias buvo balsuota šiame Parlamente. Kaip minėta, paskutinėje rezoliucijoje buvo pasmerktas liepos 22 d. atliktas Mokslinių tyrimų ir vystymosi centro įkūrėjo ir direktoriaus Farai Muguwu suėmimas, kurio nusikaltimas – informuoti apie deimantų telkiniuose klestintį žiaurumą, už kurį atsakingos, be kita ko, karinės valdžios institucijos.

Šiandien nagrinėjame priverstinio iškeldinimo problemą. Tai – nenauja problema. Iš tiesų, kaip minėjo V. De Keyser, tokios rūšies operaciją Zimbabvės valdžios institucijos pradėjo 2005 m. Veiksmai buvo pavadinti „Operacija Murambatsvina“, tai reiškia „atkurti tvarką“. Esu tikra, kad sutiksite, jog tai buvo „rimta“ programa ir ji aiškiai rodo, kaip Zimbabvės valdžios institucijos supranta žodį tvarka. Tuomet programos poveikį patyrė septyni šimtai tūkstančių žmonių.

Tarptautinė bendruomenė vienbalsiai pasmerkė naudotus metodus. Kokia padėtis šiandien? Dauguma poveikį patyrusių žmonių vis dar gyvena palapinėse. Dar blogiau, rugpjūčio mėn. atvyko ginkluoti policijos pareigūnai – taip, iš tiesų sakiau policijos pareigūnai – ir padegė maždaug 250 šalies viduje perkeltų asmenų namus Hararės priemiesčiuose. Tokia lemtis šiandien gresia dvidešimčiai tūkstančių žmonių – tai jau irgi buvo minėta – nes jie nesumokėjo gyvenamojo ploto mokesčio, kuriam jie iš tiesų neturi pinigų.

Tiesą pasakius, šie vyrai, moterys ir vaikai yra vargingiausi šalies žmonės. Ar tylėsime ir leisime, kad tai tęstųsi? Ar ketiname Zimbabvės valdžios institucijoms dar kartą priminti apie jų tarptautinius įsipareigojimus, kaip padarė baronienė C. Ashton per paskutinį ES ir Zimbabvės aukščiausiojo lygio susitikimą liepos mėn.?

Gerai žinome, kad po 2008 m. rugsėjo 15 d. pasirašyto visuotinio politinio susitarimo ir vasario 13 d. Jungtinės vyriausybės paskyrimo tarp prezidento R. Mugabės ir ministro pirmininko esama trinties.

Neseniai prezidentas R. Mugabe pagrasino nedelsiant paleisti vyriausybę, nes ji išdrįso jam priminti apie jo konstitucines pareigas.

Laikas reaguoti Zimbabvėje ir daugelyje kitų valstybių pasaulyje, kad būtų sustabdytas dialogas su diktatoriais, kurie naudodami jėgą ir apgavystes laikosi įsikibę valdžios ir kurių vienintelis tikslas – grobti savo šalies išteklius asmeninei naudai.

  Alain Cadec, autorius. − (FR) Pone pirmininke, pamėginsiu išsakyti savo nuomonę per vieną man skirtą minutę.

Pone pirmininke, ponios ir ponai, Zimbabvei dabar niūrus metas. Vėl turime patvirtinti skubią rezoliuciją dėl šios Afrikos šalies. Šioje rezoliucijoje pasmerkiami žmogaus teisių pažeidimai, padaryti įgyvendinant „Operaciją Murambatsvina“, apie kurią ką tik diskutavome. Nuo 2005 m., pradėjus įgyvendinti šią operaciją, perkelta 700 000 žmonių, sugriauti jų namai ir jų gyvenimo šaltiniai. Dvidešimt tūkstančių šių perkeltųjų asmenų priversti gyventi laikinose pastogėse kraštutinėmis skurdo, nesaugumo ir nepakankamo privatumo sąlygomis.

Mes susirūpinę dėl šios nepakeliamos padėties. Privalome paraginti Zimbabvės nacionalinės vienybės vyriausybę – kaip minėta, tai iš tikrųjų nėra nacionalinės vienybės vyriausybė – teikti jiems būtinąsias išgyvenimo priemones ir panaikinti gyvenamosios vietos mokesčius, pvz., tokius, kuriuos reikalaujama mokėti Hatcliffe teritorijoje, Hararės apylinkėse – tai beveik būtų galima pavadinti reketavimu. Privalome per šį balsavimą pasmerkti tokią padėtį.

Aš raginu Pietų Afriką, kuri pietinėje Afrikos dalyje atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį, su Europos Sąjunga kartu palaikyti dialogą su Zimbabvės valdžios institucijomis dėl dabartinių socialinių ekonominių sąlygų šalyje. Viliuosi, kad kitas mūsų susitikimas su mūsų kolegomis Pietų Afrikoje taip pat bus galimybė aptarti šią tragišką padėtį.

  Nirj Deva, autorė. − Pone pirmininke, Parlamentas ir vėl tvirtina rezoliucijas dėl tragedijos Zimbabvėje. Ir vėl R. Mugabe mus ignoruoja ir tęsia savo veiklą, tarytum mūsų nebūtų, o mūsų nuomonė – nesvarbi.

Yra dalykas, kurį nedelsdami galime padaryti, kad R. Mugabe suprastų, jog mūsų nuomonė svarbi. Turėtume nepatvirtinti Margaretos Muchados įgaliojimų, kurią tiesiogiai pažeisdamas Zimbabvės konstituciją R. Mugabe vienašališkai paskelbė Zimbabvės ambasadore ES.

Mano kolega Geoffrey Van Orden dėl šio klausimo rašė J. M. Barroso ir H. Van Rompuy. Jei turime dantis, turėtume juos parodyti R. Mugabei, kuris su mumis elgiasi šiurkščiai, jam pasakyti, kad esame svarbūs, ir pareikalauti, kad ši dama, jo ambasadorė, grįžtų.

  Filip Kaczmarek, PPE frakcijos vardu. – (PL) Iškeldinimai Zimbabvėje yra įžūlus tarptautiniu lygmeniu pripažintų žmogaus teisių pažeidimas. Priverstiniai iškeldinimai, nesuteikiant kompensacijos ar alternatyvaus apgyvendinimo, visiškai prieštarauja tarptautinei teisei. Zimbabvės vyriausybė smarkiai pažeidinėja pilietines, politines, ekonomines ir socialines teises, kurios užtikrinamos Afrikos chartijoje dėl žmonių ir tautų teisių. Tęsiant iškeldinimus vis didesniam žmonių skaičiui tenka susidurti su pažeminimu ir benamyste.

Raginame Zimbabvės vyriausybę nutraukti tokius veiksmus ir sustabdyti priverstinius iškeldinimus. Jau iškeldintiems asmenims turi būti suteikta teisinė apsauga ir sugrąžintas jų turtas, aukoms turėtų būti suteiktos kompensacijos ir atlyginta žala, o svarbiausia, visiems žmonėms turėtų būti užtikrintas būstas ir galimybė gauti maisto ir vandens.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, S&D frakcijos vardu. – (PL) Užtenka sudaryti paskutinių penkerių metų laikraščių antraščių, susijusių su Zimbabve, sąrašą ir pamatysime, kokiomis sąlygomis gyvena šalis, kuriai jau tris dešimtmečius vadovauja prezidentas Robert Mugabe. Tokios antraštės kaip „Zimbabvė – policija sumušė opoziciją“ ar „R. Mugabe sunaikino Afriką“ yra vienos švelnesnių, o Afrikos režimo valdžios institucijos patiria nuolatinį tarptautinės viešosios nuomonės spaudimą. Didelis skurdas ir galimybės gauti pagrindinių medicinos paslaugų nebuvimas, milžiniškas – siekiantis 90 proc. – nedarbo lygis ir trumpa gyvenimo trukmė, šiandien siekianti vos 44 metus: visa tai yra tikrasis Zimbabvės veidas.

Esant tokioms aplinkybėms sunku suprasti, kodėl vyriausybės prioritetas – 20 000 piliečių iškeldinimas iš sostinės Hararės priemiesčių, priverčiant gyventojus palikti jų varganą turtą. Pritariu tarptautinių organizacijų, pvz., „Amnesty International“, reikalavimui Zimbabvės vyriausybei nutraukti represijas prieš savo pačios piliečius ir sutelkti dėmesį į tikrą piliečiams skirtą pagalbą mokyklose, ligoninėse ir darbo rinkoje. Zimbabvė, kuri yra neturtinga šalis, negali švaistyti laiko ir pinigų investuodama į kitas sritis.

  Marietje Schaake, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, kitų metų lapkričio mėn. Libijoje vyksiančiame ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime turėtų būti kalbama apie tai, kad R. Mugabe ir jo artimi rėmėjai ir toliau yra didelė kliūtis politinio ir ekonominio stabilumo atkūrimo ir Zimbabvės taikinimo procese. Jie grobia šalies ekonominius išteklius savo naudai ir savo piliečiams nesuteikia pagrindinių teisių.

Maždaug 20 000 Hararės priemiesčiuose gyvenančių žmonių grasinama priverstiniu iškeldinimu. Vyriausybė reikalauja iš naujo sumokėti iki 140 USD siekiantį nuomos mokestį, tačiau šalyje, kurioje vienam asmeniui tenkančios pajamos yra mažesnės už 100 USD, tai yra neįmanoma ir vien tik toks reikalavimas yra de facto leidimas piktnaudžiauti. 2005 m. buvo iškeldinta 70 000 žmonių ir jie vis dar gyvena baisiomis sąlygomis.

Apskritai humanitarinė, politinė ir ekonominė padėtis Zimbabvėje ir toliau blogėja, milijonai Zimbabvės gyventojų nuolat patiria bado grėsmę. Ši šalis yra ketvirta pasaulyje pagal ŽIV paplitimo lygį, jai būdingas aukštas vaikų mirtingumo lygis. Žmonės neturi daug galimybių būti sveiki ir gyventi gerovėje, jei jiems neužtikrinamos pagrindinės laisvės, pvz., žodžio laisvė.

Zimbabvė pagal spaudos laisvės rodiklį yra 123 vietoje. Nepriklausomų dienraščių grįžimas visuomenės galimybės gauti informaciją požiūriu yra žingsnis į priekį, tačiau padėtis vis dar labai trapi. Noriu atkreipti ypatingą dėmesį į LGBTI asmenų padėtį Zimbabvėje. Žmonėms reikia neribotos galimybės gauti paramos, humanitarinės pagalbos ir subsidijų, kad pavyktų Zimbabvės bandymai pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus. To labai reikia.

  Timo Soini, EFD frakcijos vardu. – (FI) Pone pirmininke, apgailėtina padėtis Zimbabvėje, t. y. daugiau nei 30 metų vyraujanti diktatūra, užtraukia gėdą ir tarptautinei bendruomenei, ir pačiai Zimbabvei.

Tokios rūšies diktatūra, kuria priespaudoje laikomi savi žmonės, yra nepriimtina. R. Mugabės bendrininkai kemšasi pilvus, gyvena prašmatniai ir maudosi piniguose, o kiti žmonės gyvena gatvėse ar pašiūrėse ir netgi iš jų dabar yra iškeldinami.

Reikia pasakyti, kad kažkur yra riba, iki kurios tarptautinė bendruomenė ir Europos Sąjunga gali taikstytis. Tai labai gėdinga padėtis ir tarptautinė bendruomenė turėtų pritarti visiškam šalies boikotui. Nebeturėtų būti jai skiriama jokių pinigų. Atėjo laikas visam laikui nušalinti diktatorių, priespaudoje laikantį savo paties žmones. Tai, kad ši gauja vis dar yra valdžioje, rodo mūsų bejėgiškumą ir faktą, kad tarptautinė bendruomenė neturi jėgos, reikalingos nuolat kontroliuoti šiam engėjui.

Be kitų dalykų, jis savo krašte nuolat sistemingai persekioja įvairias mažumas: rasines mažumas, seksualines mažumas ir visas kitas mažumas. Tai visiškai netoleruotina ir visapusiškai pritariu nuomonei, kad šis diktatorius turėtų būti nušalintas. Dėl šios priežasties privalome patvirtinti labai griežtą ES poziciją ir gerai, kad ketiname tai padaryti.

  Cristian Dan Preda (PPE). – (RO) Kartojant tai, ką sakė jau kalbėję mano kolegos Parlamento nariai, susiduriame su labai įtempta padėtimi, nes 20 000 gyvenvietės „Hatcliffe Extension“ gyventojų grasinama iškeldinti. Kaip žinote, jie yra pažeidžiamiausia Zimbabvės, šalies, turinčios didelių politinių problemų ir labai sudėtingą ekonominę padėtį, gyventojų dalis.

Nuo 2009 m. vasario mėn., kai buvo suformuota Zimbabvės jungtinė vyriausybė, ji labai mažai nuveikė, kad būtų pagerinta žmonių, ypač 2005 m. iškeldintų, padėtis. Manau, kad mūsų atsakas ar reagavimas į šią padėtį yra labai aiškus. Zimbabvės vyriausybė turi imtis veiksmų ir laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų. Tai reiškia – sustabdyti priverstinius iškeldinimus ir (arba) jiems užkirsti kelią. Kita vertus, neabejotinai visi norime, kad būtų atkurta demokratija Zimbabvėje. Dabartinė ten susidariusi padėtis – visiška priešingybė demokratijai.

  Corina Creţu (S&D). – (RO) Kaip jau šiame Parlamente buvo sakyta, pagal praėjusią savaitę Tarptautinės maisto politikos mokslinių tyrimų instituto paskelbtą pranešimą Zimbabvė yra viena valstybių, kurioje badas siekia katastrofišką lygį. Nepakankamas gyventojų maitinimasis, per mažas vaikų svoris ir kūdikių mirtingumas – šie trys rodikliai žiauriai pabrėžia prastą milijonams žmonių poveikį darančią padėtį dėl maisto trūkumo.

Be to, per operaciją, kurios žiaurus pavadinimas reiškia „išvežti šiukšles“, šimtai tūkstančių vargingiausių Zimbabvės žmonių buvo prievarta iškeldinti iš savo namų. Šie žmonės ne tik neteko savo namų, bet ir savo darbo, taigi šalies nedarbo lygis pakilo iki 90 proc. Tai vyksta, kai diktatorius R. Mugabe paskelbė, kad žmonės yra labai laimingi. Tai labai ciniškas žmogaus, kuris istorijoje liks kaip pasaulio žiauriausią ir ilgiausiai trukusią diktatūrą sukūręs asmuo, pareiškimas.

Manau, kad mums būtina pareikalauti, kad Zimbabvės režimas skubiai sustabdytų priverstinius iškeldinimus, nutrauktų rimtus žmogaus teisių pažeidimus ir pilietinės visuomenės aktyvistų persekiojimą ir susilaikytų nuo bet kokių smurtinių veiksmų, kurie auga nerimą keliančiu greičiu.

  Jaroslav Paška (EFD). - (SK) Zimbabvė – tai valstybė, kurios valdžią turintys vadovai jau daug laiko savo krašto žmones laiko nepagarboje ir visiškai to neslepia.

Be abejo, galime protestuoti, teigti, kad bejėgiai žmonės negali būti laikomi kaip gyvuliai, kad jų negalima nei iš šio, nei iš to išvaryti iš namų ir palikti be jokios pagalbos. Priverstinis vargingai gyvenančių žmonių iškeldinimas Hararės mieste yra tik mažas Roberto Mugabės ir jo bendrininkų, kurie kaip varlės pavasarį sėdi ant šalies mineralinių turtų, išnaudoja juos savo naudai ir iš jų turtėja, leisdami šalies žmonėms mirti iš bado, valdymo pavyzdys. Manau, kad naivu tikėtis, jog įtikinėdami ar kritikuodami galime pasiekti pokyčių. Mūsų priemonės turėtų būti griežtesnės; tokie žmonės kaip R. Mugabe dažnai klauso tik tada, kai mato finansinius padarinius ar žiaurią jėgą. Manau, kad turime tam tikrų finansinių priemonių, kurias galime panaudoti. Mums reikia iš naujo persvarstyti finansinės ir materialinės pagalbos teikimą režimams, veikiantiems kaip R. Mugabės režimas, ir paprasčiausiai ieškoti kitų būdų, įskaitant sankcijas, kurios priverstų šiuos diktatorius gerbti pagrindines – pabrėžiu – pagrindines žmogaus teises.

  Eija-Riitta Korhola (PPE). - (FI) Pone pirmininke, nenuostabu, kad mūsų kolegos Parlamento nariai čia taip pasipiktinę R. Mugabe. Jis savo šalį, derlingą Afrikos rajoną, pavertė nenutrūkstamu blogų žinių šaltiniu.

Vyriausybės suteiktas pakaitinis apgyvendinimas pasirodė esąs visiškai netinkamas ir lėmė tik dar blogesnes gyvenimo sąlygas, kurios ir taip jau buvo prastos. Viena iš oficialiai pateiktų visos operacijos priežasčių – jie bandė užkirsti kelią ligos plitimui, tačiau tai, kad po iškeldinimo nebuvo suteiktas joks gydymas, kelia abejones dėl vyriausybės motyvų.

Visi žino apie padėtį Zimbabvėje. Korumpuota vyriausybė ir bendra netvarka ekonomikoje ir visuomenėje iš esmės veda į tokią padėtį, kai paprasčiausiai nebėra gyvenimui būtinų pagrindų. Dėl šios priežasties privalome reikalauti, kad Zimbabvė aiškiai parodytų, jog gali ir nori užtikrinti savo piliečių pragyvenimo lygį.

Net jei yra tinkamų priežasčių, dėl kurių daug žmonių turi nutiesti kelią dideliems projektams, svarbiausias atskaitos taškas visuomet turi būti šalies viduje perkeltų asmenų gerovė. Šiuo dalyku Zimbabvė neabejotinai nesirūpina ir tai nepriklauso nuo to, ar jų pateikiamos priežastys priimtinos, ar ne.

  Monica Luisa Macovei (PPE). - Pone pirmininke, dabartinė padėtis Zimbabvėje yra baisi ir nepriimtina. Beveik 700 žmonių tapo priverstinai iškeldintomis 2005 m. programos „Operacija Murambatsvina“ aukomis. Dabar beveik 20 000 piliečių susiduria su priverstino iškeldinimo iš gyvenvietės „Hatcliffe Extension“ prie Hararės pavojumi.

Vyriausybė iškeldintiems asmenims nustatė nepakeliamą nuomos atnaujinimo mokestį ir nei konsultavosi su piliečiais, nei informavo jų apie būsimas taisykles. „Operacija Garikai“, kuri buvo sukurta siekiant suteikti pagalbą 2005 m. iškeldinimų aukoms, yra tiesiog tų pačių žmogaus teisių pažeidimų tęsinys.

Prisijungiu prie reikalavimo, kad Zimbabvė turi sustabdyti šiuos piliečių iškeldinimus Hararės regione. Raginu Zimbabvės vyriausybę skubiai pakeisti „Operaciją Garikai“, kad ji atitiktų visus įsipareigojimus pagal tarptautinę ir žmogaus teisių teisę.

Prašau Komisijos kuo skubiau iškelti šį klausimą Zimbabvės vyriausybei.

  Charles Tannock (ECR). - Pone pirmininke, neketinau kalbėti, tačiau, deja, mano kolega Geoffrey Van Orden šią savaitę negali būti su mumis. Jis jau seniai kritikuoja neapkenčiamą ir žiaurų prezidento Roberto Mugabės režimą. Deja, manau, kad Zimbabvės Afrikos nacionalinės sąjungos (Patriotinio fronto) vardu vykdoma R. Mugabės diktatūra baigsis tik tuomet, kai jis atguls į karstą.

Tikėjausi, kad gali atsirasti susitaikymo, taikos ir perėjimo prie tikros demokratijos galimybė, kai prieš kelerius metus sudarius valdžios pasidalijimo susitarimą ministru pirmininku tapo Morgan Tsvangirai, tačiau pasirodė, kad R. Mugabe sugebėjo dar kartą patvirtinti savo visišką valdžią ir grįžti prie tokio elgesio, dėl kurio jis yra liūdnai pagarsėjęs, t. y. smurto, iškeldinimų ir represijų. Galiausiai šioje beveik sugriautoje ekonomikoje labiausiai kenčia vargšai Zimbabvės gyventojai. Jei ne Zimbabvei įvairių vyriausybių, pvz., Kinijos Liaudies Respublikos, pašalpomis iš Libijos ir kitų valstybių pinigų ištiesta gelbėjimosi virvė, Zimbabvė neišgyventų.

Turiu pasakyti, kad neseniai nusivyliau prezidento J. Zumos vizitu į mūsų Parlamentą. Jis atvyko čia prašyti Europos Sąjungos, kad ši panaikintų sankcijas Zimbabvei, nes pabėgėliai plūsta į Pietų Afriką. Bijau, kad J. Zumai turime pasakyti, jog tai neįmanoma. Turime aiškiai parodyti, kad nepritariame tam, kaip R. Mugabe elgiasi su savo žmonėmis. Norėčiau pritarti prieš mane kalbėjusiam mano kolegai Nirjui Devai, kad vienas iš žingsnių – atsisakyti suteikti akreditaciją naujai paskirtai Zimbabvės ambasadorei Europos Sąjungoje.

  Máire Geoghegan-Quinn, Komisijos narė. – (GA) Pone pirmininke ir gerbiamieji nariai, labai dėkoju šioje diskusijoje dalyvavusiems Parlamento nariams.

, Komisijos narė. −Europos Sąjunga labai atidžiai seka šį klausimą, ypač atsižvelgdama į 2005 m. „Išvalymo operaciją“, kuria 700 000 Zimbabvės gyventojų gyvenimo sąlygoms buvo padarytas pražūtingas poveikis.

2005 m. ES humanitarinės pagalbos tarnyba ECHO suteikė 3,25 mln. EUR paramą maisto aprūpinimui užtikrinti, žemės ūkio veiklai ir maisto davinių dalijimui pažeidžiamiems asmenims.

Dabartinė padėtis nėra 2005 m. Zimbabvėje vykusių įvykių pakartojimas. Komisija pažymi šią Parlamento rezoliuciją ir joje esančias rekomendacijas. Iki šiol iš savo partnerių negavome aiškių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pasikartos 2005 m. įvykiai.

Atidžiai stebime padėtį per savo ES delegacijos tarnybą ir per mūsų vietinį ECHO tarnybos biurą. Nuolat bendraujame su tarptautine migracijos tarnyba ir vietos žmogaus teisių organizacijomis, dalyvaujančiomis sprendžiant šį klausimą.

Šiuo metu gyventojams nusiųstas pranešimas dėl nuomos atnaujinimo penkeriems metams. Reikalingos sumos neturintys nuomininkai buvo paprašyti apie savo atvejus informuoti Vietos vyriausybės ministeriją ir gavo paramą iš vietos NVO, dirbančių su benamiais.

Dėl vietos žmogaus teisių NVO, konkrečiai Zimbabvės teisininkų už žmogaus teises organizacijos, paramos minėtus atvejus šią savaitę nagrinės teismas.

ES jau remia šios žmogaus teisių NVO, atstovaujančios vargingiausiųjų, kurie negali susimokėti prašomo mokesčio ir taip prarasti savo žemę, interesams, darbą.

Tačiau galiu jus užtikrinti, kad ES ir toliau atidžiai stebės padėtį ir telks paramą, jei ir kai jos reikės.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks pasibaigus diskusijoms.

11.2. Kambodža, ypač Sam Rainsy atvejis

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – Kambodža, ypač Samo Rainsy atvejis.

  Marietje Schaake, autorė. − Pone pirmininke, Sam Rainsy yra mūsų kolega, Kambodžos parlamento narys. Vien tik dėl to buvo bandyta jį nužudyti ir jam teko patirti daug politinių ir teisinių valdančiosios partijos išpuolių, įskaitant dvylikos metų įkalinimo nuosprendį. Akivaizdu, kad valdančiajai partijai nepatinka tai, kad Sam Rainsy demaskuoja korupciją ir žmogaus teisių pažeidimus.

Norėčiau šiai valdančiajai partijai priminti, kad ES yra pati didžiausia paramos Kambodžai teikėja ir kad ši parama priklauso nuo žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių laikymosi.

2006 m. Samui Rainsy buvo įteikta liberalios tarptautinės grupės (angl. Liberal International) skiriama Laisvės premija. Ši premija jam skirta už laisvių, kurias propaguojame šiame Parlamente, gynimą. Todėl raginame Kambodžos valdžios institucijas įgyvendinti Jungtinių Tautų specialaus pranešėjo rekomendacijas dėl žmogaus teisių padėties Kambodžoje.

  Raül Romeva i Rueda, autorius. − Pone pirmininke, kaip jau buvo minėta, Europos Sąjunga teikia didžiausią pagalbą Kambodžai pasaulio mastu ir tikrai turime teisę raginti Kambodžos valdžios institucijas ne tik pradėti vykdyti politines ir institucines reformas siekiant sukurti demokratinę valstybę, kurioje būtų vadovaujamasi teisinės valstybės principais ir kuri būtų grindžiama pagarba pagrindinėms laisvėms, bet ir pademonstruoti pasiryžimą veiksmingai kovoti su plačiai paplitusiais korupcijos, masinio miškų kirtimo, dėl kurių vykdomas gyventojų perkėlimas, ir sekso turizmo pramonės reiškiniais, užkirsti kelią dabartinei nebaudžiamumo kultūrai ir patraukti atsakomybėn visus su minėtąja veikla susijusius asmenis.

Taip pat būtina užtikrinti laisvą ir sąžiningą politinės saviraiškos laisvę užkertant kelią grasinimams ir priekabiavimui. Kalbant konkrečiau, turėtume pasakyti, kad esame susirūpinę, kad opozicijos lyderis Sam Rainsy buvo persekiojamas ir nuteistas kalėti 12 metų dėl poelgio, kuris vertintinas kaip simbolinis ir išimtinai politinio pobūdžio veiksmas. Ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad tuo atveju, jei nuosprendis Samui Rainsy nebus panaikintas, jis negalės kelti savo kandidatūros 2013 m. parlamento rinkimuose, o tai turėtų daug platesnio masto padarinių negu vien tik Samo Rainsy atvejis, nes būtų padarytas poveikis visai opozicijai.

  Véronique De Keyser, autorė. − (FR) Pone pirmininke, tai skubi rezoliucija, kurioje daugiausia dėmesio skiriama Samui Rainsy, kartais prieštaringai asmenybei, tačiau vis dėlto negalime pamiršti už šio atvejo slypinčios tikros demokratijos problemos.

Taigi, kaip buvo sakyta, Sam Rainsy yra liberali figūra ir vadovo Huno Seno oponentas. S. Rainsy jau buvo nuteistas 18 mėnesių kalėti ir 2006 m. jam buvo atleista. Tiesą pasakius, jis kaltino Huną Seną stovėjus už 1997 m. išpuolio naudojant granatas.

Šiandien jis nuteistas už nusikaltimą, kuris, kaip minėta, yra simbolinis, t. y. už ginčytinos sienos tarp Vietnamo ir Kambodžos ribos patraukimą ir už vadinamųjų neteisingų žemėlapių platinimą. Dvylikos metų įkalinimo bausmė atsakovui nedalyvaujant yra daug, tačiau akivaizdu, dėl ko viskas vyksta. Vienintelis tikslas – užkirsti kelią jam dalyvauti kituose 2013 m. rinkimuose, nes jis yra šalies antros politinės opozicijos partijos lyderis.

Taigi, politinis klimatas Kambodžoje įtemptas, artėja rinkimai ir naudojama balsavimą padėsianti laimėti taktika, tačiau krypstama link autoritarizmo ir be S. Rainsy norėčiau paminėti kitus apkaltintų NVO atstovų atvejus: politikė Mu Sochua pripažinta kalta dėl ministro pirmininko šmeižimo, žurnalistas Hang Chakra įkalintas už tai, kad atskleidė korupciją ministro pirmininko pavaduotojo Soko Ano aplinkoje ir pan.

Todėl, kaip ir kiti, norėčiau pabrėžti, kad esame paramos teikėjai, turime bendradarbiavimo susitarimą, kuriame nustatyta, jog turi būti laikomasi pagrindinių laisvių. Taip pat raginu skubiai parengti humanitarinį planą, skirtą asmenims, gyventojams, nukentėjusiems nuo statybų ir tekstilės krizės. Tai irgi svarbu.

  Charles Tannock, autorius. − Pone pirmininke, nors Kambodža popieriuje yra pliuralistinė demokratija, gerbiama NVO „Human Rights Watch“ teigia, kad kritikuojantys vyriausybę politikai ir žurnalistai susiduria su smurtu ir bauginimais.

Be to, teismų sistema vis dar silpna ir patiria politinę įtaką. Vyriausybė ir toliau užmerkusi akis prieš apgavikišką ūkininkų žemės pasisavinimą, neteisėtą medienos ruošimą ir plačiai paplitusį šalies gamtinių išteklių grobstymą.

Šiuo metu į Prancūziją ištremtas opozicijos lyderis Sam Rainsy jam pačiam nedalyvaujant buvo nuteistas dešimt metų kalėti. Jo vadinamasis nusikaltimas – bandyti pabrėžti vyriausybės po derybų dėl sienos su kaimyniniu Vietnamu vykdomą ūkininkų žemės pasisavinimą ir Sam Rainsy buvo apkaltintas pasienio postų iškasimu.

Šia rezoliucija šiandien laiku Kambodžos vyriausybei primenama, kad jei ji siekia artimesnių ryšių su ES, ji turėtų užtikrinti pagrindines laisves ir pagrindines teises ir jų laikytis. Kitu atveju Kambodža rizikuoja tarptautinės bendruomenės akyse būti vertinama taip pat, kaip ir atstumta valstybė Birma.

  Monica Luisa Macovei, autorė. − Pone pirmininke, opozicijos lyderis S. Rainsy jam pačiam nedalyvaujant buvo nuteistas 12 metų kalėti. Jo teismas neatitiko tarptautinių sąžiningo ir nešališko teismo standartų ir jo nuteisimas buvo politiškai motyvuotas. Panašūs opozicinės partijos narių nuteisimai yra pakankamai įprasti ir tai rodo, kad Kambodžoje nėra nešališkos teisimų sistemos. Šiais teismų sprendimais pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės, įskaitant žodžio laisvę ir teisę į sąžiningą teismą.

Griežtai prieštarauju Samo Rainsy ir į jį panašių asmenų, kurie naudojasi žodžio laisve, nuteisimui ir raginu Kambodžos vyriausybę nebeeiti tironijos keliu. Privalome tarptautiniu lygmeniu Kambodžai priminti siekti demokratijos ir individualių teisių atžvilgiu netaikyti savavališko įstatymų įgyvendinimo užtikrinimo. Ypač raginu Komisiją priminti Kambodžai nenaudoti naujo NVO įstatymo pilietinei visuomenei ir opozicijai pakenkti.

  Sari Essayah, PPE frakcijos vardu. – (FI) Pone pirmininke, elgesys su Samu Rainsy yra tik Kambodžos valdančiosios partijos autoritarinės kontrolės veiksmų, skirtų per teismus išlaikyti politinę galią, kad būtų užčiaupta vyriausybės kritika, ledkalnio viršūnė. Be abejo, šios vyriausybės pagrindinis tikslas – prispausti pilietinę visuomenę ir skatinti vienpartinę sistemą. Tai rodo nuosprendis S. Rainsy, t. y. bandymas užkirsti jam kelią dalyvauti 2013 m. rinkimuose.

Kaip jau buvo čia minėta, ES yra didžiausia paramos teikėja Kambodžai ir dėl šios priežasties labai svarbu, kad nepasitenkintume šioje rezoliucijoje pasmerkę didelį žmogaus teisių pažeidimų skaičių šalyje, aiškios patikimos teisimų sistemos nebuvimą ir ginkluotųjų pajėgų politizavimą. Be jokios abejonės, privalome jiems priminti ir apie veikiantį ES ir Kambodžos bendradarbiavimo susitarimą ir 1 jo straipsnį, kuriame raginama laikytis žmogaus teisių. Jei pilietinės laisvės ir toliau bus niekinamos, reikėtų už tai nustatyti padarinius ir ES turi tęsti savo finansinę pagalbą su sąlyga, kad žmogaus teisių padėtis Kambodžoje pagerės.

  Corina Creţu, S&D frakcijos vardu. – (RO) Kambodžos opozicijos lyderiui Samui Rainsy skirta dvylikos metų kalėjimo bausmė iš tiesų yra rimtas žmogaus teisių pažeidimas ir aiškus Kambodžos politiniame gyvenime vyraujančio autoritarizmo ženklas. Sam Rainsy buvo išmestas iš nacionalinės asamblėjos ir iki šiol tris kartus buvo atšauktas jo parlamento nario neliečiamumas, keletą kartų bandyta jį nužudyti ir nužudyta dešimtys jo rėmėjų, o dabar jis nuteistas pačiam nedalyvaujant už jo protestus ir nuosprendis turi ryškų politinį atspalvį.

Iš esmės pagrindinis rugsėjo mėn. paskelbto nuosprendžio tikslas – užkirsti kelią opozicijos lyderiui būti kandidatu rinkimuose, kurie bus surengti po dvejų metų, ir dėl to kyla grėsmė, kad Kambodža vėl netaps demokratine valstybe. Prie šioje rezoliucijoje Kambodžos vyriausybei pateiktų reikalavimų nutraukti politinius persekiojimus norėčiau pridėti prašymą Europos Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams valdžios institucijoms padaryti būtiną spaudimą, kad jos atnaujintų politines ir institucines reformas, kurių reikia tikrai demokratijai sukurti.

  Gerald Häfner, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Kambodža – labai graži ir turtingą istoriją turinti šalis, tačiau ir šalis, ir jos istorija turi tamsių pusių. Dabartinės problemos yra šios: be žinios dingstantys žmonės, be teismo įkalinami žmonės, aukštas korupcijos lygis, neteisėtas žemės pasisavinimas ir neteisėtas medienos ruošimas. Mums, Europos Parlamento nariams, didžiausią nerimą turėtų kelti tai, kad tokią veiklą kritikuojantys ir atskleidžiantys asmenys sučiumpami gatvėse, teisiami apsimestiniuose teismuose ir sodinami į kalėjimą.

Kambodžos opozicijos lyderiui Samui Rainsy teko patirti rimtą persekiojimą. Jis buvo išrinktas į parlamentą, tačiau 1995 m. iš ten buvo išmestas. Tačiau jis sugebėjo grįžti. Per rinkimų mitingus jis buvo dažnai puolamas – per vieną tokių puolimų žuvo 80 žmonių. Turėjau garbę jį aplankyti Kambodžoje. Man jis pasirodė labai taikus žmogus, tvirtas demokratijos ir žmogaus teisių rėmėjas. Dabar jis nuteistas 12 metų kalėti už simbolinį veiksmą remiantis nepagrįstais argumentais.

Kas areštuoja opozicinės partijos lyderį, areštuoja ir didelę šalies žmonių, kuriems tas asmuo atstovauja, dalį. Kas areštuoja opozicinės partijos lyderį ir neleidžia jam dalyvauti būsimuose rinkimuose, stabdo demokratinį procesą ir pažeidžia pilietines ir žmogaus teises. Manau, kad neturėtume tam pritarti, ir raginu Komisiją reikalauti, kad būtų laikomasi bendradarbiavimo susitarimo su Kambodža 1 straipsnio sąlygų. Tai reiškia, kad pagarba žmogaus teisėms Kambodžoje yra būtina sąlyga, kad Europos Sąjunga teiktų paramą.

  Adam Bielan, ECR frakcijos vardu. – (PL) Du kartus turėjau galimybę lankytis Kambodžoje. Pirmą kartą ten buvau prieš dvejus metus su Europos Palamento stebėjimo delegacija, stebėjusia parlamentinius rinkimus, o antrą kartą – prieš šešis mėnesius. Turiu pasakyti, kad Kambodža – kaip ir kitos tos pasaulio dalies šalys – yra per pastaruosius metus labai sparčiai besivystanti šalis – turiu omenyje ekonomikos vystymąsi. Deja, kartu su sparčiu Kambodžos ekonominiu vystymusi demokratizacijos procesas nevyko. Ten nėra tikros demokratijos su stipria žiniasklaida, kuri tikrintų valdančiąją partiją, nėra stiprios opozicijos ar stipraus nevyriausybinių organizacijų sektoriaus.

Samui Rainsy paskirta jokiu būdu ne pirma bausmė yra dar vienas smūgis opozicijai. Jei ši bausmė nebus panaikinta, Sam Rainsy negalės dalyvauti parlamentiniuose rinkimuose, nors savo šalyje jis turi pakankamai didelį populiarumą. Nuosprendis glumina todėl, kad praėjus daugiau nei 30 metų po Raudonųjų Khmerų režimo žlugimo Kambodžoje dar neišnagrinėtos daugelio to režimo lyderių bylos. Vietnamo ir Kambodžos sienos klausimo kėlimas iš tiesų neprisideda prie regiono stabilizavimo, nepaisant to, šį klausimą reikia spręsti politinėmis priemonėmis, o ne teismo bausme.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Smerktina tai, kad Kambodžos teismai vis dar naudojami suėmimams, kuriais siekiama bauginti politinius oponentus ir disidentus. Dažniausiai tokių veiksmų aukomis tampa žurnalistai, žmogaus teisių aktyvistai ir kiti kritikai, pasisakantys už žodžio laisvę.

Akivaizdu, kad Samui Rainsy pateikti kaltinimai yra labiau politinio, o ne kriminalinio pobūdžio. Jis nuteistas 12 metų kalėti už simbolinį protesto veiksmą, kuriuo S. Rainsy norėjo paprieštarauti tam, kaip sužymėta siena su Vietnamu. Tačiau tikroji nuteisimo priežastis – pašalinti opoziciją iš parlamentinių rinkimų, vyksiančių 2013 m.

Norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir kreiptis į Kambodžos vyriausybę, kad ji laikytųsi savo įsipareigojimų dėl demokratinės valstybės stiprinimo. Pagrindiniam opozicijos lyderiui Samui Rainsy turi būti kuo greičiau grąžintos jo pareigos Kambodžos parlamente. Tai padėtų sustabdyti artėjimą link vienpartinės sistemos, kuri kelia grėsmę žmogaus teisių laikymuisi.

  Eija-Riitta Korhola (PPE). - (FI) Pone pirmininke, po Kambodžos teismo sprendimo opozicijos lyderiui Samui Rainsy skirti bausmę 10 metų kalėti dėl kaltinimų, susijusių su dezinformacijos platinimu ir oficialių dokumentų klastojimu ir po kitų panašių atvejų vakaruose kilo pagrįstas susirūpinimas dėl šalies teisinės sistemos nešališkumo ir nepriklausomumo.

Ten sistemingai bandoma įstatymo dėl suklastotos informacijos platinimo ir šmeižto bei įžeidimų išlygas aiškinti paviršutiniškai ir taip, kad įstatymu būtų trukdoma opozicijos ir NVO darbui. Minėtos išlygos iš tiesų naudojamos nuomonės ir žodžio laisvei apriboti.

Nors pripažįstu svarbius pokyčius, kuriuos Kambodža padarė nuo Polo Poto režimo, man būtų apmaudu, jei Kambodžos vyriausybė nuspręstų demokratinės sistemos procesą palikti pusiau neužbaigtą, kaip, deja, įvyko daugelyje valstybių. Kambodža pasirašė keletą tarptautinių susitarimų, įskaitant savo bendradarbiavimo susitarimą su Europos Sąjunga, kad būtų apsaugotos jos žmonių pagrindinės teisės ir jos teritorijoje įgyvendinti demokratijos principai. Europos Sąjunga nė trupučio neabejodama privalo pareikalauti, kad Kambodžos vyriausybė laikytųsi savo įsipareigojimų.

  Cristian Dan Preda (PPE). – (RO) Kaip jau buvo minėta, Samui Rainsy skirtos dvi bausmės kalėti. Prie ankstesnės dvejų metų bausmės pridėta 10 metų bausmė už įtariamą dezinformacijos platinimą ir viešųjų dokumentų klastojimą. Kaip jau sakė mano kolegos parlamento nariai, tai akivaizdus bandymas užkirsti kelią jam dalyvauti būsimuose rinkimuose. Visoje šioje istorijoje yra problema, susijusi su procedūra, kurios buvo laikomasi: Sam Rainsy nuteistas jam pačiam nedalyvaujant, procedūros vyko už uždarų durų ir buvo padaryta daug procedūrinių pažeidimų.

Tiesą pasakius, tai nėra išskirtinis atvejis. Panašiai elgiamasi – įskaitant ir baudžiamąjį persekiojimą – su daugeliu Kambodžos vyriausybės kritikų. Kaip jau minėta, manau, kad remiantis su Europos Sąjunga pasirašytu bendradarbiavimo susitarimu Kambodžos valdžios institucijos privalo laikytis savo aiškių įsipareigojimų dėl žmogaus teisių.

  Jaroslav Paška (EFD). - (SK) Kaip ir daugelyje kitų valstybių, Kambodžoje kova dėl politinės jėgos virsta tikra kova – kova, kaip kad sakoma, dėl gyvybės ar mirties. Tokiomis aplinkybėmis jėgos struktūros naikina, persekioja ir įkalina savo politinę opoziciją.

Atrodo, kad taip vyksta ir Samo Rainsy, kuriuo, natūralu, dabartiniai vadovai iš tiesų ketina atsikratyti, atveju, nes Sam Rainsy sudaro konkurenciją ir kelia būsimų politinių pokyčių grėsmę. Kaip ir kitais atvejais, neabejotinai galėtume įsikišti ir paprašyti Kambodžos vyriausybės nutraukti nederamą elgesį su savo politiniu oponentu ir sudaryti jam sąlygas vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis dalyvauti politinėje kovoje.

Manau, kad dėl mūsų geresnių santykių su Kambodža šiuo klausimu mums gali sektis geriau nei Hararės atveju. Todėl manau, kad vertėtų Kambodžos vyriausybei daryti politinį spaudimą ir ją priversti dar kartą apsvarstyti savo veiksmus ir elgesį su politiniais oponentais ir sudaryti sąlygas laisvai ir teisingai politinei konkurencijai.

  Máire Geoghegan-Quinn, Komisijos narė. – (GA) Pone pirmininke, pirmiausiai noriu padėkoti šioje diskusijoje dalyvavusiems Parlamento nariams.

, Komisijos narė. −Norėčiau padėkoti Europos Parlamento nariams, pateikusiems rezoliucijas dėl Kambodžos šioms skubioms diskusijoms. Ten esanti padėtis iš tiesų kelia susirūpinimą.

Atvirai kalbėjomės su Kambodžos atstovais – paskutinį kartą spalio 8 d. jungtiniame komitete Briuselyje – apie šalies demokratinių institucijų būklę ir ypač apie elgesį su opozicija parlamente. Tai, kad opozicijos lyderis Sam Rainsy turėjo ieškoti prieglobsčio Prancūzijoje, rodo blogėjančią padėtį.

Tą patį galima pasakyti ir apie teismų dalyvavimą politikoje ir opozicijos narių persekiojimą, įskaitant asmenis, kuriems turėtų galioti parlamentinė neliečiamybė. Kyla pavojus, kad nacionalinė asamblėja nebegalės veikti kaip laisvo nuomonių keitimosi vieta. Be to, spaudimas daromas ir žiniasklaidai.

Yra šviesių pusių. Kambodža patvirtino visas Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos rekomendacijas per visuotinį periodinį persvarstymą. Taip pat pažymime, kad įsigaliojo naujas baudžiamasis kodeksas ir įstatymas dėl antikorupcijos. Be abejo, mums reikės stebėti, kaip šios priemonės įgyvendinamos praktikoje. Ir toliau Kambodžai priminsime apie mūsų rinkimų stebėjimo misijų anksčiau pateiktas rekomendacijas. Sukurti veiksmingą Žmogaus teisių komitetą yra svarbus tikslas. Teigiamai vertiname vyriausybės ketinimą tęsti šį darbą ir jos iniciatyvą sukurti bendrą forumą su pilietinės visuomenės organizacijomis.

Kambodža vis dar labai neturtinga valstybė. Reikia dar labai daug nuveikti, kad būtų išlaikytas dabartinis ekonomikos augimas kartu nedidinant skirtumų visuomenėje. Tai turėtų apimti žemės nuosavybės taisyklių reformą ir netvarių žemės ir miško valdymo veiksmų, įskaitant gamtinių išteklių naudojimą, nutraukimą.

Sankcijos vyriausybei ar mūsų bendravimo lygio sumažinimas neduotų jokios naudos vargingiausiems ir pažeidžiamiausiems žmonėms ir tik padrąsintų tuos, kas demokratijos siekia nenuoširdžiai. Todėl negaliu pritarti nuomonei, kad naudos duotų mūsų dvišalio susitarimo įšaldymas.

Niekas nepakeis kantraus dialogo. Jei į mus nebus žiūrima kaip į pagrindinį šalies vystymosi dalyvį, prarasime galimybę įvykiams daryti įtaką. Tačiau dar daug turime nuveikti Kambodžoje įvairias lygmenimis, nuo ministro pirmininko tarnybos iki pilietinės visuomenės. Ir toliau skatinsime teigiamas iniciatyvas, kurių Kambodža imasi žmogaus teisių, vystymosi ir lyčių lygybės labui, stengdamiesi, kad veiktų tikroji pliuralistinė parlamentinė demokratija, laisvesnė spauda ir labiau nepriklausomi teismai.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks netrukus.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE), raštu. – Žmogaus teisių padėtis Kambodžoje kelia vis didesnį susirūpinimą. Susiduriame su akivaizdžiais žmogaus teisių pažeidimais, kuriuos vykdo autoritarinė vyriausybė, ir tai griauna demokratijos pagrindus. Kadangi ES yra didžiausia pagalbos Kambodžai teikėja pasaulio mastu, ji turi imtis skubių veiksmų siekiant apsaugoti Kambodžos piliečius ir juos užtikrinti, kad demokratinis procesas nežlugs. Norėčiau pasinaudoti šia galimybe kreiptis į Kambodžos vyriausybę ir paprašyti jos kuo skubiau pradėti laikytis Jungtinių Tautų specialaus pranešėjo pranešimo nuostatų. Samo Rainsy byla atskleidžia Kambodžoje vykstančius neteisingumo atvejus, kai opozicinės partijos lyderis ir parlamento narys S. Rainsy susidūrė su veiksmais, kuriuos galima vertinti tik kaip tyčines pastangas riboti susidariusios autoritarinės vyriausybės opoziciją. Dabartinė praktika apkaltinti ir sulaikyti visus asmenis, laikomus pavojingais vyriausybei, turi baigtis. Be to, piliečiai vis dar neturi garantijų dėl teismų nepriklausomumo ir nešališkumo. Šis Parlamentas nedelsiant turi išnagrinėti ir spręsti šiuos klausimus, kad Kambodžos piliečiai būtų užtikrinti, kad šis Parlamentas toliau remia ir gina jų teisę į demokratiją.

11.3. Šiaurės Kaukazas, ypač Olego Orlovo atvejis

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – diskusija dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl Šiaurės Kaukazo, ypač Olego Orlovo atvejo⁽¹⁾.

  Heidi Hautala, autorė. − Pone pirmininke, norėčiau pasakyti, kad ši rezoliucija dėl padėties Šiaurės Kaukaze, ir ypač dėl Olego Orlovo atvejo, yra viena vertingiausių šio Parlamento per ilgą laiką patvirtintų rezoliucijų.

Šiaurės Kaukazą apėmusi tragedija per pastaruosius metus tik pagilėjo, plačiai paplitę žmogaus teisių pažeidimai vis dar daro įtaką kasdieniam bendruomenių gyvenimui Čečėnijoje, Osetijoje, Dagestane, Šiaurės Osetijoje ir Kabardoje-Balkarijoje.

Smurtas tikrai nesibaigė. Vien tik praėjusį antradienį per Čečėnijos parlamento pastato puolimą Grozne žuvo ne mažiau nei šeši žmonės. Buvo sužeista ne mažiau nei 17 žmonių, kurių dauguma civiliai. Rugsėjo 9 d. 17 žmonių žuvo ir daug buvo sužeista per bombardavimą Vladikaukaze, Šiaurės Osetijos sostinėje.

Taip pat neatsiskaityta už praeities tragedijas. Beslano tragedijos aukų šeimos vis dar nežino, kas tiksliai atsitiko jų vaikams ir artimiesiems, kaip jie mirė ar kur jų kūnai.

Minėtos bendruomenės dėl pasikartojančio baisaus smurto ir nebaudžiamumo baigia išprotėti ir yra neveiksnios, o nesugebėjus išspręsti susidariusios padėties smurtas persikėlė už Šiaurės Kaukazo respublikų sienų.

Maskvėnai patyrė terorizmo traumą, o Čečėnijos pabėgėliai Europoje baiminasi persekiojimo, netgi žudymų. Žmonės dingsta netgi sostinėje Maskvoje ar Sankt Peterburge – taip buvo praėjusiais metais.

Taigi ateina riba, ties kuria visa tai turi baigtis. Baudžiamųjų kaltinimų pateikimas 2009 m. Sacharovo premijos laureatui O. Orlovui galėtų būti paskutinis lašas, po kurio Europa galiausiai aiškiai pasakytų, kad taurė perpildyta.

ES turėtų siekti bendradarbiauti su Europos Taryba dėl puikaus Dicko Marty pranešimo dėl teisinių teisių gynimo būdų dėl žmogaus teisių pažeidimų Šiaurės Kaukaze.

  Marietje Schaake, autorė. − Pone pirmininke, šiandien Pirmininkas J. Buzek paskelbė šių metų Sacharovo premijos laureatą. Ši premija simbolizuoja minties laisvę, pagrindinę Europos laisvę ir teisę, kurią savo piliečių vardu remiame visame pasaulyje.

Kalbėdamas apie Nobelio taikos premijos apdovanojimą, Pirmininkas J. Buzek tvirtai pareikalavo, kad Kinija paleistų Liu Xiao Bo, ir pasakė: „laisvė nėra grėsmė, tačiau grėsmių laisvei gali būti daug“. Tai tinka ir žmonėms, kurie gina žmogaus teises Šiaurės Kaukaze.

Praėjusių metų Sacharovo premijos laureatai, organizacijos „Memorial“ nariai Oleg Orlov, Sergėj Kovalev ir Liudmila Aleksejeva, negalėjo atsiimti apdovanojimo asmeniškai, nes grasinama jų laisvei. ES labai daug investuoja į ES ir Rusijos santykius ir kartu dirbame Europos Taryboje ir ESBO.

Taigi Rusija įsipareigojo saugoti ir skatinti žmogaus teises ir teisinę valstybę, tačiau esame labai toli nuo tokios padėties. Vyrauja žurnalistų ir pilietinės visuomenės aktyvistų bauginimas, sistemingai be žinios dingsta žmogaus teisių gynėjai, nėra žodžio laisvės, įskaitant internetą. Tai, kad nėra teisinės valstybės, lemia, kad Europos Žmogaus Teisių Teisme nagrinėjama 20 000 bylų iš Rusijos Federacijos.

Rusija turi teisę kovoti su terorizmu Šiaurės Kaukaze, tačiau jei nebus laikomasi teisinės valstybės principų, tai padarys priešingą poveikį stabilumui. Tiesą pasakius, nėra jokių pasiteisinimų, kuriais remdamasi Rusija galėtų nesilaikyti savo pačios įsipareigojimo dėl žmogaus teisių.

Tikimės ir sieksime, kad organizacijos „Memorial“ atstovai galėtų laisvai atvykti į šį Parlamentą, ir tai simbolizuotų laisves ir teises, kurias Šiaurės Kaukaze turi visi piliečiai.

  Mitro Repo, autorius. − (FI) Pone pirmininke, man labai didelį susirūpinimą kelia vis didesnė baimė, supanti žmogaus teisių gynėjus Rusijoje. Privalome paremti Olegą Orlovą, kuriam praėjusiais metais skyrėme Sacharovo premiją. Jo nusikaltimas – kalbėjimas apie žmogaus teises Rusijoje.

Pagrindinių teisių pažeidimų pasitaiko ir ES, tačiau Rusijos įvykiai yra visai kas kita. Privalome kovoti su visų rūšių terorizmu ir radikaliuoju ekstremizmu, naudodami visas mūsų turimas teisines priemones ir išnaudodami pilietinės visuomenės siūlomus teisių gynimo būdus. Nebėra jokio reikalo priespaudai Šiaurės Kaukaze: ten reikia dialogo. Reikia sustabdyti nusikaltimus ir labiau gerbti teisę ir žmogaus teises.

Teisingumas visuomet vykdomas objektyviai ir subjektyviai. Šiaurės Kaukazo atveju tai reiškia, kad turėtų būti nuteisti nusikaltėliai ir atsižvelgta į nusikaltimų aukų poveikį. Šio pareiškimo patvirtinimas yra aiškus ir nuoseklus paramos O. Orlovui ir visiems kitiems, kovojantiems už žmogaus teises, parodymas. Diskutuodami dėl naujų ES ir Rusijos santykių, privalome šią bylą turėti omenyje. Rusija privalo gerbti žmogaus teises, kad galėtų imtis tikro vaidmens Europoje ir pritarti Europos moralei: Europa yra žmonių pusėje, o ne prieš juos.

  Ryszard Czarnecki, autorius. – (PL) Komunistiniais laikais, kai Lenkijoje judėjimas „Solidarumas“ kovojo už žmogaus teises ir demokratiją, buvo labai populiarus šūkis: „Be Solidarumo nebus laisvės“. Atsižvelgiant į Šiaurės Kaukazo ir kitose Rusijos dalyse matytus įvykius, galima teigti, kad be teisinės valstybės nebus stabilumo.

Labai svarbu apie šiuos du reiškinius kalbėti kartu. Negalime kalbėti apie ekonominius ir politinius santykius su Rusija, ignoruodami žmogaus teises toje šalyje. Tiesą pasakius, tai yra susisiekiančiųjų indų sistema, o ne dvi atskiros temos. Vadovaudamiesi elementariu sąžiningumu turime ne tik kalbėti apie santykių gerinimą su Rusija, – su ta didžia šalimi, – bet ir reikalauti, kad Maskva laikytųsi žmogaus teisių, įskaitant Sacharovo premiją gavusių asmenų atvejį. Tai atviras smūgis į veidą Europos Parlamentui ir Europos Sąjungai.

  Marie-Christine Vergiat, autorė. − (FR) Pone pirmininke, norėčiau pasinaudoti šia proga ir paprašyti, kad visi kartu pagalvotume, kokiam tikslui tarnauja Sacharovo premija.

Pirmiausia norėčiau padėkoti savo kolegoms, ypač H. Hautalai, už tai, kad jie sureagavo į mano prašymą dėl O. Orlovo padėties. Tiesą pasakius, O. Orlov yra vienas trijų asociacijos „Memorial“ vadovų, kuriems pernai įteikėme Sacharovo premiją.

Įteikdami šią premiją, apdovanojome asmenų, kurie vis dar drįsta smerkti padėtį Čečėnijoje, ryžtą. Tai buvo simboliškas veiksmas, nes premija buvo įteikta praėjus keliems mėnesiams po Natalijos Estemirovos nužudymo, kurį griežtai smerkė O. Orlov. Žinojome, kad Čečėnijos prezidentas kelia bylą prieš O. Orlovą dėl jo neapykantos, kad prezidentas jam rengia kaltinimus. 2010 m. sausio mėn. O. Orlov ir asociacija „Memorial“ buvo pripažinti kaltais, o mes tylėjome. Liepos 6 d. jis buvo vėl apkaltintas ir dabar jam gresia treji metai kalėjimo.

Įteikdami Sacharovo premiją siekiame pabrėžti už demokratiją ir žmogaus teises kovojančių vyrų ir moterų darbą ir įteikdami jiems premiją imame tuos žmones saugoti.

Tačiau ką padarėme O. Orlovo ir visų žmogaus teisių gynėjų Rusijoje ir Čečėnijoje labui? Kokiu būdu plėtojome ES dialogą, kad pagaliau būtų užtikrintas žmogaus teisių laikymasis Šiaurės Kaukaze. Ar galime, nieko nesakydami, toleruoti faktą, kad praėjus daugiau nei vieniems metams nuo N. Estemirovos nužudymo nebuvo imtasi jokių teisinių veiksmų? Ar galime toleruoti žmogaus teisių gynėjų grobimus, blogą elgesį su jais ir dingimus be jokios teismų reakcijos?

Beveik norėčiau paklausti, kokiam tikslui tarnaujame, jei viena mėnesinė sesija po kitos vis smerkiame žmogaus teisių pažeidimus ir netrukdome Komisijai plėtoti jos, manytina, konstruktyvių dialogų ir mums pasakoti apie padarytą pažangą, aplenkiant žmogaus teisių ir teisingumo sritis? Kada nutrauksime šių pagrindinių vertybių atsižadėjimą, kurį lemia tam tikrų valstybių narių ekonominiai ir politiniai interesai? Galime, ponios ir ponai, veikti rimčiau, jei mūsų posėdžiai nebūtų nustumiami į ketvirtadienio popietės pabaigą ir jei šioje diskusijoje dalyvautų šiek tiek daugiau mūsų.

  Bernd Posselt, autorius. – (DE) Pone pirmininke, Šiaurės Kaukazas buvo carinės kolonijinės politikos ir Stalino režimo genocido auka. Tačiau, deja, po Sovietų Sąjungos žlugimo Šiaurės Kaukazas dalyvavo dviejuose žiauriuose karuose, kurie tapo mažų etninių grupių, pvz., čečėnų, genocidu. Šiandien tai vis dar yra regionas, kuriame vyraujant blogiems periferiniams režimams, pvz., R. Kadyrovo režimui, vykdomi baisūs žmogaus teisių pažeidimai. Smerkiame visų rūšių terorizmą abiejose pusėse, tačiau šis režimas neturi nieko bendra su demokratija ir teisine valstybe.

Norint išspręsti šią padėtį, mums reikia taikyti trišakį metodą, apimantį glaudų Europos Tarybos, kartu su Europos Žmogaus Teisių Teismu, Europos Parlamento, Europos Sąjungos varomosios jėgos, ir regiono žmogaus teisių organizacijų, kurios dabar stengiasi apsaugoti regioną nuo Rusijos galybės, bendradarbiavimą. Žmogaus teisių organizacijai „Memorial“ tenka pagrindinis vaidmuo šiuo požiūriu. Todėl raginame ne tik nedelsiant palikti Olegą Orlovą ramybėje, bet ir suteikti jam paramą už jo pagirtiną darbą žmogaus teisių srityje. Esame tai skolingi jam, jo kolegoms kovotojams, Šiaurės Kaukazo žmonėms ir mūsų nužudytai draugei Natalijai Estemirovai, kurią daugelis iš mūsų pažinojome asmeniškai ir kurios nužudymas galiausiai turi būti ištirtas. Esame jai įsipareigoję užtikrinti, kad Šiaurės Kaukaze veiktų žmogaus teisės ir teisinė valstybė.

  Jarosław Leszek Wałęsa, PPE frakcijos vardu. – (PL) Neseniai Oleg Orlov pasakė, kad didžiausia Šiaurės Kaukazo problema yra tai, kad valdantieji nepripažįsta didžiausios problemos, t. y. žmogaus teisių. Dėl žmogaus teisių pažeidimų destabilizuojama padėtis Šiaurės Kaukaze, tęsiasi konfliktas, mažėja jo išsprendimo galimybės ir, tiesą pasakius, formuojama parama pogrindinei teroristinei veiklai.

Turi būti remiamos žmogaus teisių organizacijos, pvz., organizacija „Memorial“, nes jos būtinos stabilios ir laisvos visuomenės kūrimuisi, be to, jų reikia tikram ir ilgalaikiam stabilumui. Todėl reikia remti tokias organizacijas ir būtina pasmerkti nedovanotinus poelgius, matomus Šiaurės Kaukaze, garsiai kalbėti apie vis augantį be žinios dingusių žmonių skaičių ir atminti šalies viduje perkeltų asmenų kančias.

  Alexander Mirsky S&D frakcijos vardu. – (LV) Ačiū, pone pirmininke. Visapusiškai pritariu rezoliucijos daliai, kurioje nagrinėjamas poreikis stebėti žmogaus teisių padėtį Šiaurės Kaukaze. Gerai žinau Kaukazo padėtį, nes ne kartą ten lankiausi. Taip pat norėčiau pažymėti, kad „žmogaus teisių gynėjo“ titulas nesuteikia O. Orlovui teisės kaltinti Čečėnijos Respublikos prezidento žmogžudyste. Jei O. Orlov mano, kad Sacharovo premija suteikia teisę į neapgalvotus pareiškimus, jis klysta. Europos Parlamentas neturi veikti kaip O. Orlovo advokatas. Tegu O. Orlov įrodo savo tiesą teisme. Jei ne Rusijos, tai Europos Teisme. Neturime teisės šiame ginče palaikyti kurios nors pusės. Turime suteikti galimybę teismams dirbti savo darbą. Tačiau norėčiau O. Orlovui duoti patarimą – pagalvokite prieš kalbėdamas. Šmeižtas yra nusikaltimas. Ačiū.

  Adam Bielan, ECR frakcijos vardu. – (PL) Paradoksas, kad tą pačią dieną, kai paskelbėme savo sprendimą dėl 2010 m. Sacharovo premijos laureato, kalbame apie vieno iš praėjusių metų premijos laureatų persekiojimą. Kaip žinote, praėjusiais metais Oleg Orlov kartu su savo kitais organizacijos „Memorial“ nariais buvo apdovanotas premija už jo nekompromisinę ir drąsią kovą už teisybę, apie Rusijos nusikaltimus, padarytus Čečėnijos Respublikoje.

Šiandien kalbame apie besitęsiantį persekiojimą O. Orlovo atžvilgiu, nes jis drąsiai reikalauja pateikti visas Natalijos Estemirovos, kuri buvo organizacijos „Memorial“ vadovė Čečėnijoje, nužudymo aplinkybes. Reikėtų atminti, kad „prezidento“ Ramzano Kadyrovo veiksmai prieš O. Orlovą nebūtų įmanomi be Kremliaus paramos. Todėl prašau visų Europos Sąjungos valdžios institucijų daryti spaudimą prezidentui D. Medvedevui, kad būtų pažabotas tokios rūšies persekiojimas Čečėnijoje.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Smurtiniai ar teroristiniai veiksmai tapo beveik kasdienybe Šiaurės Kaukazo respublikose. Praėjusią savaitę įvykdytas išpuolis prieš Čečėnijos parlamentą aiškiai rodo, kad islamistiniai išpuoliai kelia grėsmę viso regiono stabilumui. Praėjus penkiolikai metų nuo karų Čečėnijoje, regione vis dar yra 80 000 šalies viduje perkeltų asmenų. Nerimą kelią ir žmogaus teisių aktyvistų padėtis, nes gaunami pranešimai apie daugelį įvairių pagrobimų ir nuteisimų. Olego Orlovo byla yra viena iš daugelio bylų, kurių atžvilgiu teismai buvo pradėti neturint jokio tvirto teisinio pagrindo. O. Orlovui gresia treji metai kalėti už tai, kad jis apkaltino Čečėnijos prezidentą 2009 m. dalyvavus nužudant Nataliją Estemirovą.

Noriu pabrėžti, kad po šios moters mirties pradėti tyrimai iki šiol nė trupučio nepasistūmėjo į priekį. Dėl šių priežasčių manau, kad federalinės valdžios institucijos turi imtis papildomų priemonių, kad būtų užtikrinamas tinkamas tyrimų vykdymas, įskaitant atvejus, susijusius su organizacijos „Memorial“ nariais.

  Eija-Riitta Korhola (PPE). - (FI) Pone pirmininke, geriausiai žinomas ir žiauriausias konfliktas Šiaurės Kaukazo regione buvo tas, kuris prasidėjo kartu su Pirmuoju Čečėnijos karu. Šis konfliktas vis dar vyksta, be to, jis išplito ir persikėlė į Dagestaną ir Ingušiją. Net netvirtindami pozicijos dėl to, ar tai išsilaisvinimo karas, ar karas prieš terorizmą, negalime paneigti fakto, kad regione yra beveik 100 000 vidaus pabėgėlių ir labai prasta žmogaus teisių padėtis.

Žmogaus teisių aktyvistai, kuriuos praėjusiais metais apdovanojome Sacharovo premija, yra organizacijoje „Memorial“ veikianti jėga, su kuria reikia skaitytis ir šiai organizacijai tenka svarbus vaidmuo Šiaurės Kaukaze. Praėjusį gruodžio mėn. atsiimdamas premiją Oleg Orlov atsakė į klausimą apie savo darbo pavojus ir teigė, kad didžiausia problema – iš valstybės atstovų pusės kylantys grasinimai. Mažai kas galėtų abejoti šiais jo žodžiais.

Anna Politkovskaya buvo ypač žinoma dėl savo paramos čečėnų žmogaus teisėms. Londone nunuodytas Rusijos agentas Alexander Litvinenko kritikavo Rusijos veiksmus Čečėnijoje. Praėjusiais metais nužudyta Natalya Estemirova atskleidė tai, kad Čečėnijoje saugumo tarnybos irgi smurtavo ir vykdė mirties bausmes. Panašių neišaiškintų nužudymų sąrašą galima tęsti ir tęsti. Būtent todėl gyvybiškai svarbu, kad Europos Sąjunga ir toliau keltų šiuos klausimus.

  Bogusław Sonik (PPE). – (PL) Pirmiausia norėčiau pataisyti tai, ką sakė kolega Parlamento narys. Mums teigė, kad organizacijos „Memorial“ atstovai praėjusiais metais negalėjo atvykti į Parlamentą į Sacharovo premijos įteikimo ceremoniją. Tiesą pasakius, jie buvo čia atvykę. Premijos negali pasiimti „Baltosios damos“, nes joms neleidžiama išvykti iš Havanos.

2010 m. birželio mėn. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos parengtame pranešime pateikiama informacija apie daugiau žmogaus teisių pažeidimų Šiaurės Kaukaze atvejų. Rusijos valdžios institucijos ir toliau teigia, kad jos stengiasi stabilizuoti padėtį, tačiau nebaudžiamumas žmogaus teisių pažeidimų atžvilgiu ir teisinės valstybės nebuvimas ir toliau yra pagrindinės tikro ir ilgalaikio stabilumo regione kliūtys. Civiliai gyventojai vis dar nuolat susiduria su smurto grėsme. Kankinimai ir netinkamas elgesys, priverstiniai dingimai be žinios, savavališki nužudymai ir savavališki įkalinimai yra įprasti reiškiniai. Žmogaus teisių pažeidimų tyrimai neveiksmingi ir teisiškai nepagrįsti. Dažnai vienintelis tokių tyrimų rezultatas – nesugebėjimas nubausti kaltųjų ir dėl to tik dar labiau auga nepasitikėjimas vyriausybės institucijomis ir visa teisingumo sistema.

Mūsų pareiga imtis visų galimų veiksmų, kad ne tik būtų užtikrintas nuolatinis padėties stebėjimas Šiaurės Kaukaze, bet ir imtasi veiksmų, skirtų užtikrinti teisinei valstybei ir paramai pilietinėms ir demokratinėms iniciatyvoms, ir sustabdytas įstatymų nesilaikymas regione.

  Miroslav Mikolášik (PPE). - (SK) Manau, kad pagrindinė problema Šiaurės Kaukaze yra paties svarbiausio dalyko, t. y. individualių žmogaus teisių, nesilaikymas. Dėl tokių žmogaus teisių pažeidimų destabilizuojama padėtis regione, tęsiamas ir gilinimas konfliktas, mažėja galimybių išspręsti konfliktą ir formuojami pagrindai reakcingoms teroristinėms grupėms.

Čečėnijoje valdžią perėmęs Ramzan Kadyrov neprisideda prie stabilumo. Jis tapo absoliučiu valdovu, kuris ignoruoja teisę ar ją aiškina klaidingai, kad galėtų veikti nesilaikydamas pagrindinių žmogaus teisių. Be to, prieš tam tikrus asmenis nukreipto smurto negalima nei viešinti, nei apie jį diskutuoti. Organizacijos „Memorial“ narys Oleg Orlov yra liūdnas žmogaus teisių gynėjų persekiojimo pavyzdys. Padėtis atrodo tragiška be galimo sprendimo, būtent todėl Europos Parlamentas turi moralinę pareigą kruopščiai stebėti įvykius regione ir nuolatos reikalauti laikytis teisių, kuriomis, priešingai nei teigiama oficialiai, piliečiai ir žmogaus teisių organizacijos Rusijos Federacijoje kasdieniniame gyvenime vis dar negali naudotis.

  Corina Creţu (S&D). – (RO) Aš irgi jaučiu pareigą pareikšti solidarumą su Olegu Orlovu ir žmogaus teisių centru „Memorial“, kuriam jis vadovauja. Praėjusiais metais Europos Palamentas jiems įteikė Sacharovo premiją už minties laisvę.

Olegui Orlovui pateiktas apkaltinamasis nuosprendis už Čečėnijos prezidento šmeižtą ir pradėtas teismo procesas, dėl kurio Olegui Orlovui gresia treji metai kalėti, yra baisi prieš žmogaus teisių aktyvistus nukreiptų persekiojimo veiksmų kulminacija, įskaitant patį baisiausią aktą – organizacijos „Memorial“ koordinatorės Čečėnijoje Natalijos Estemirovos pagrobimą ir nužudymą. Jaučiu pareigą protestuoti prieš šiuos baisius pasikartojančius žmogaus teisių pažeidimus, kurie teisinami poreikiu kovoti su terorizmu, protestuoti prieš asmenų, atsakingų už rimtus nusikaltimus ir piktnaudžiavimą, nebaudžiamumą ir prieš tai, kad Rusijos valdžios institucijos toleruoja tokią padėtį, nors tai daro poveikį jų įsipareigojimo dėl demokratijos patikimumui.

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL). - (CS) Norėčiau čia pasvarstyti, kaip gali būti, kad vis dar diskutuojame dėl palyginti nedidelės žmonių grupės žmogaus teisių ir visiškai pamirštame pagrindinę problemą. Esminis dalykas Šiaurės Kaukaze yra aiškus išorinis vahabitų, kurie yra paruošti, ginkluoti ir veikia turėdami aiškius tikslus, kišimasis.

Jei nežinote, iš kur atvyksta vahabitai ir kas juos finansuoja – galiu pasakyti, kad tai tie patys šaltiniai, apie kuriuos kalbama, kai omenyje turimos kitos teroristinės organizacijos. Deja, šioje rezoliucijoje pagrindinis klausimas – t. y. klausimas, kodėl įvairiose Šiaurės Kaukazo dalyse daromi baisūs žmogaus teisių pažeidimai – visiškai nenagrinėjamas. Be abejo, būtina gerbti žmogaus teises, tačiau būtina sukurti sąlygas jų laikytis. Jei teroristinės organizacijos finansuojamos iš užsienio, – o būtent taip ir vyksta, – tuomet mums bus sudėtinga sukurti tokias sąlygas. Deja, rezoliucijoje į tai neatsižvelgiama.

  Ana Gomes (S&D). - Pone pirmininke, visapusiškai pritariu šiai rezoliucijai, kurią remia mano frakcija ir kurioje raginama remti Sacharovo premijos laureatą Olegą Orlovą ir jo darbus, t. y. pasipriešinimą Šiaurės Kaukaze daromiems žmogaus teisių pažeidimams.

Šiuo klausimu norėčiau pasakyti, kad anksčiau kalbėjusio ir Olegą Orlovą kritikavusio A. Mirsky, kuris teigė, jog O. Orlov neturėtų naudotis savo žmogaus teisių gynėjo padėtimi pasisakydamas prieš R. Kadyrovą, žodžiai neatspindi mano ir mano frakcijos pozicijos. Bet koks save gerbiantis demokratas žino, kad nereikia titulo, nereikia būti žmogaus teisių gynėju ir nereikia būti organizacijos „Memorial“ nariu ar Sacharovo premijos laureatu, kad turėtum demokratinę teisę kritikuoti bet kurį valstybės ar vyriausybės vadovą.

Taip pat norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir pritarti tam, ką anksčiau sakė mūsų kolega Raül Romeva i Rueda. Jis ragino atkreipti šio Parlamento – taip pat Komisijos, Tarybos ir ypač C. Ashton – dėmesį į pavojingą padėtį, kuri šiuo metu klostosi Vakarų Sacharoje. Norėčiau paprašyti, kad C. Ashton imtųsi veiksmų, kad Maroko valdžios institucijos nesuiminėtų asmenų Vakarų Sacharoje, kovojančių su neteisėta okupacija.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją.)

  Máire Geoghegan-Quinn, Komisijos narė. – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti už klausimo dėl žmogaus teisių padėties Šiaurės Kaukaze iškėlimą.

Nors praėjusiais metais buvo oficialiai paskelbta apie antiteroristinės operacijos nutraukimą Čečėnijoje, ten ir toliau klesti smurtas ir nebaudžiamumas ir šie reiškiniai dar labiau išplito į kaimyninį Dagestaną ir Ingušiją.

Šią savaitę, antradienį, Grozne surengtas ginkluotas išpuolis prieš parlamentą – paskutinis priminimas, kad padėtis vis dar nestabili ir pavojinga.

Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir pirmininko pavaduotoja C. Ashton pasmerkė šį išpuolį ir pareiškė, kad jokiomis aplinkybėmis negalima pateisinti teroristinio smurto ar savižudžių išpuolių naudojimo.

Norėčiau pasinaudoti šia proga ir pareikšti savo gilią užuojautą aukų šeimoms. Šiuo atveju aukomis tapo civilis asmuo ir du savo pareigas vykdę policininkai. Šiaurės Kaukaze ir toliau vykdomi teroristiniai išpuoliai, nuolatiniai išpuoliai prieš žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus, o už šiuos išpuolius atsakingi asmenys retai paduodami į teismą.

Lenkiamės prieš visus, praradusius savo gyvybes, ir tuos, kurie vis dar tęsia savo darbą tokioje aplinkoje. Daug aktyvistų, teisininkų ir nepriklausomų žurnalistų visoje Rusijos Federacijoje susiduria su smurtu, priekabiavimu ir bauginimu.

Į bylas dėl šmeižto prieš žmogaus teisių centro „Memorial“ vadovą Olegą Orlovą ir Maskvos Helsinkio grupės pirmininkę Liudmilą Aleksejevą reikėtų žiūrėti atsižvelgiant į tokio bauginimo aplinkybes. O. Orlovo pareiškimai, dėl kurių prieštarauja prezidentas R. Kadyrov, susiję su tuo, kad nors organizacijos „Memorial“ aktyvistės Natalijos Estimirovos žudikas buvo nustatytas, jis nebuvo paduotas į teismą.

Europos Komisija labai atidžiai seka vykstantį antrą O. Orlovo teismą. ES ragina Rusiją laikytis įsipareigojimų, kuriuos ji prisiėmė tapdama Jungtinių Tautų, ESBO ir Europos Tarybos nare. Prezidentas D. Medvedev pasmerkė tai, ką jis pats apibūdino kaip Rusijoje vyraujantį teisinį nihilizmą. ES yra pasirengusi paremti jos teisminės sistemos reformą.

Glaudžiai bendradarbiaujant su prezidento administracija ir Europos Taryba parengtos konkrečios priemonės.

ES labai vertina galimybę aptarti savo nuogąstavimus dėl žmogaus teisių su Rusijos valdžios institucijomis. Teigiamai vertinu atvirą prezidento D. Medvedevo požiūrį diskusijoje su šiais klausimais. Nuolatinės ES ir Rusijos ekspertų konsultacijos dėl žmogaus teisių yra puiki galimybė išplėsti tokių diskusijų apimtį.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Kitas klausimas – balsavimas.

(Išsamūs balsavimo rezultatai: žr. protokolą)

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Monica Luisa Macovei (PPE), raštu. – Noriu perduoti savo gilią užuojautą ir susirūpinimą dėl vis didėjančio nužudytų ar dingusių asmenų Kaukazo regione skaičiaus, ir ypač dėl Natalijos Estemirovos. Nerimą kelia nuo 2009 m. vis augantis smurtas prieš žmogaus teisių aktyvistus ir politinius oponentus ir jų dingimai Šiaurės Kaukazo regione. Šie konfliktai ir žmogaus teisių pažeidimai destabilizuoja padėtį regione, trukdo taikai ir gerovei. Raginu Rusijos valdžios institucijas sustiprinti žmogaus teisių gynėjų apsaugą, įskaitant dirbančius organizacijoje „Memorial“. Vyriausybė turėtų stengtis nuteisti tuos, kas grobia ir žudo, o ne nutildyti tuos, – kaip Oleg Orlov, – kurie kelia tokius atvejus į dienos šviesą. Smerkiu valdžios institucijų veiksmus vykdant prieš žmogaus teisių organizacijas nukreiptus tyrimus ir šiuo metu Olegui Orlovui iškeltus baudžiamuosius kaltinimus dėl nuomonės reiškimo. Raginu Komisiją pabrėžti šiuos klausimus dialoge su Rusija.

  Zbigniew Ziobro (ECR), raštu. – (PL) Pastaruoju metu žiniasklaidoje daug kalbama apie naujų Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos santykių pradžią. Tokios veiklos vaisius – bendras Vokietijos ir Rusijos dujotiekio „Nord Stream“ projektas ir pasiūlymas įtraukti Rusiją į saugumo sistemą, kurį pateikė Nicolas Sarkozy.

Atrodo, kad pasidavę euforijai dėl naujų ekonominių susitarimų, ES sprendimų priėmėjai greitai pamiršo Anos Politkovskajos ir Natalijos Estemirovos atvejus. Daugelį metų Europos Sąjungą grindžiame tikėjimu, kad jei sakoma, kad žmonės yra lygūs, tuomet tokia lygybė taikoma visiems žmonėms visais aspektais. Todėl pirmenybę privalome suteikti negailestingai kovai už teisės ir tvarkos principus, pilietines laisves ir žmogaus orumą. Būtina tvirta Europos Sąjungos reakcija į pasikartojančius žmogaus teisių pažeidimų Rusijoje atvejus ir demokratinės opozicijos tragediją.

Žiniasklaida praneša, kad judėjimas „Strategija 31“ kiekvieno mėnesio 31 d. organizuoja demonstracijas Rusijos miestuose. Šio judėjimo nariai protestuoja gindami susirinkimo, susibūrimo, eisenų ir piketų rengimo laisvę, kuri užtikrinta Rusijos Federacijos Konstitucijos 31 straipsnyje. Nuo pat judėjimo veiklos pradžios buvo susiduriama su valdžios institucijų prieštaravimais. Kiekvieną kartą demonstracijas išvaiko specialiosios paskirties policijos būrys OMON, dalyviai persekiojami ir mušami, pervežami į kaimo vietoves ir paleidžiami giliai miškuose arba areštuojami ar netgi įkalinami nepateikiant jokių oficialių kaltinimų. Europos Sąjungos pareiga – išsamiai ištirti tokią veiklą ir tvirtai pasisakyti prieš ją. To iš mūsų tikisi ne tik Rusijos piliečiai, bet ir visa Europos bendruomenė.

(1) Žr. protokolą.

12. Balsuoti skirtas laikas

12.1. Priverstiniai iškeldinimai Zimbabvėje (B7-0583/2010) (balsavimas)

12.2. Kambodža, ypač Sam Rainsy atvejis (B7-0550/2010) (balsavimas)

12.3. Šiaurės Kaukazas, ypač Olego Orlovo atvejis (B7-0549/2010) (balsavimas)

  Bernd Posselt, autorius. – (DE) Pone pirmininke, V. Landsbergis, kuris Šiaurės Kaukazą pažįsta turbūt geriausiai iš visų mūsų, paliko keletą žodinių pakeitimų, kuriais sugriežtinamas tekstas ir kuriems jūsų prašau pritarti. Teikiu šiuos pakeitimus jo vardu.

3 dalyje po žodžių „pripažįsta Rusijos teisę kovoti su“ prieš žodį „terorizmu“ norime įterpti žodį „tikru“, kad tekstas taptų aiškesnis, nes dažnai terorizmas naudojamas kaip pretekstas. 5 dalyje norėtume įterpti žodį „ilgalaikį“, kad tekstas būtų toks: „pabrėžia, kad ilgalaikis nebaudžiamumas Čečėnijoje“. 15 dalyje norime pridėti žodį „bauginančias“, kad tekstas būtų toks: „smerkia bauginančias žmogaus teisių organizacijų kratas“.

Šiais pakeitimais paprasčiausiai siekiama patikslinti pranešimo tekstą ir norėčiau paprašyti Parlamento jiems pritarti.

(Žodiniai pakeitimai buvo patvirtinti)

13. Įgaliojimų tikrinimas (žr. protokolą)

14. Sprendimai dėl kai kurių dokumentų (žr. protokolą)

15. Posėdžio metu priimtų tekstų perdavimas

16. Kitų posėdžių kalendorinis planas (žr. protokolą)

17. Sesijos atidėjimas

  Pirmininkas. − Skelbiu, kad Europos Parlamento sesija atidėta.

(Posėdis baigtas 16.25 val.)

2010 m. rugsėjo 12 d. Bazelio komitetas paskelbė, kad nustatomi nauji kriterijai finansų sistemos stabilumui didinti⁽¹⁾. Dėl to didelės bankų grupės gali užvaldyti mažesnius bankus, kurie tradiciškai teikia finansavimą mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), sudarančioms 99 proc. visų Europos įmonių⁽²⁾. Kokios Tarybos prognozės, susijusios su finansų rinkos raida ir jos padariniais gamybinės veiklos finansavimui? Ar, atsižvelgdama į Europos ekonominę padėtį, ji numatė planą, kaip paremti MVĮ finansavimą, kad būtų kompensuoti galimi neigiami susitarimo „Bazelis III“ kriterijų nustatymo padariniai likvidumui ir paskolų teikimui? Kokiu mastu bankai pasirengę šių kriterijų laikytis?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. spalio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Europos Sąjungos MVĮ yra ypač priklausomos nuo finansavimo iš bankų, kurį paveikė ekonomikos krizė. Iš tiesų Europoje iš bankų finansuojamų MVĮ ir kitų įmonių, priešingai nei finansuojamų iš kapitalo rinkų, procentinis dydis yra daug didesnis nei Jungtinėse Valstijose. Kai kuriais skaičiavimais, šis procentinis dydis sudaro iki 80 proc. viso ekonomikos finansavimo.

Įvairios institucijos, įskaitant ECB ir Komisiją, ir toliau stebi visai ekonomikai, o ypač MVĮ, teikiamus finansus ir reguliariai informuoja Tarybą šiuo klausimu. Europos centrinis bankas, be kita ko, rekomendavo, kad finansų sistema perkeltų iš valstybių narių gautą finansavimą ir padėtų pakilti iš krizės realiajai ekonomikai, o ypač MVĮ. Ši rekomendacija paskelbta tokiomis aplinkybėmis, kai bankai taip pat turi sutvarkyti ir sustiprinti savo balansus, kad įvykdytų 2010 m. rugsėjo 12 d. paskelbto naujojo susitarimo „Bazelis III“ padidintus kapitalo reikalavimus.

Bazelio komiteto, sudaryto iš centrinių bankų ir finansų reguliavimo institucijų atstovų iš 27 pasaulio šalių, misija – didinti stabilumą ir finansų sistemos patikimumą. Šis komitetas lapkričio 11–12 d. Seule turėtų pateikti nemažai priemonių G20 valstybių vadovams ar vyriausybėms ir jau paskelbė metų pabaigos poveikio vertinimą. Šiomis aplinkybėmis dar per anksti pasiekti svaraus ilgalaikio poveikio, kurį finansų rinkos plėtrai padarys padidinti kapitalo reikalavimai, ir kaip jis atsilieps gamybos veiklos finansavimui, o ypač MVĮ, vertinimą.

Politiniu požiūriu Bazelio susitarimas yra labai svarbus, tačiau teisiškai neprivalomas. Todėl kiekvienas Bazelio komiteto narys turi jį įgyvendinti tik atsižvelgdamas į savo apribojimus ir situaciją. Europos Sąjungoje naujieji standartai bus taikomi visoms kredito įstaigoms, o ne tik didiesiems tarptautiniams bankams, kaip Jungtinėse Valstijose; todėl prieš nustatant tikslius skaičius reikia išsamių tyrimų. Europos Komisija paskelbė, kad jos pasiūlymą dėl teisės akto dėl naujojo Bazelio susitarimo įgyvendinimo, „CRD 4“ (4-oji direktyva dėl kapitalo poreikio), savo ruožtu seks poveikio vertinimai, kuriuose bus nagrinėjami du aspektai. Pirmiau bus atliekamas poveikio bankininkystės sektoriui, kaip antai pramonei, vertinimas, o antrasis vertinimas bus skirtas nustatyti numanomą bendrą poveikį ekonomikai.

Taryba nagrinės Komisijos CRD 4 pasiūlymą, kurio laukiama pirmojo 2011 m. ketvirčio pabaigoje, kai tik jis bus pateiktas, ir tikisi, kad bus vaisingai bendradarbiaujama su Europos Parlamentu siekiant jį greitai priimti. Tai suteiks geriausias sąlygas ES kredito įstaigoms pasiruošti naujųjų taisyklių įsigaliojimui.

Kokių veiksmų imasi Taryba, kad toliau skatintų ES prisijungimą prie Europos Tarybos žmogaus teisių konvencijos? Ar Taryba mano, kad Sąjunga galėtų pasirašyti Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją ir Europos regionų ir tautinių mažumų kalbų chartiją?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. spalio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Pradėtas darbas dėl 2010 m. kovo 17 d. Europos Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK), Komisijai pateikus rekomendaciją pradėti derybas dėl prisijungimo. Parlamentas išdėstė savo poziciją 2010 m. gegužės 19 d. rezoliucijoje, kurioje, be kita ko, paragino Tarybai pirmininkaujančias valstybes nares Belgiją ir Vengriją padaryti viską, kas įmanoma, siekiant pabaigti prisijungimą pasitaikius pirmai tinkamai galimybei, ir pareikalavo, kad Parlamentas labiau įsitrauktų į preliminarias diskusijas, taip pat vestų derybas dėl šio teksto pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio nuostatas. 2010 m. birželio 4 d. Tarybos sprendimu buvo priimti derybų įgaliojimai ir derybų direktyvos.

Tuo pačiu sprendimu Taryba paskyrė Komisiją derybininke. Remiantis šiuo sprendimu, Komisija turi vesti derybas konsultuodamasi su Pagrindinių teisių, piliečių teisių ir laisvo asmenų judėjimo darbo grupe (FREMP) – specialiuoju komitetu, įsteigtu pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 4 dalį. Gaudama derybininkų pranešimus, Taryba seka Strasbūre vykstančių derybų eigą.

Pirmasis Europos Tarybos iniciatyvinio žmogaus teisių komiteto (CDDH) neoficialios darbo grupės posėdis dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie EŽKT Strasbūre įvyko 2010 m. liepos 6–7 d. Antrasis posėdis Strasbūre įvyko 2010 m. rugsėjo 20–22 d. Po šio posėdžio darbo grupė sudarė aptartinų klausimų, susijusių su ES prisijungimu, pirminį sąrašą. Abiejų posėdžių metu buvo nuolat informuojamas specialusis komitetas (FREMP).

Kalbant apie Europos Sąjungos prisijungimą prie Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos ir Europos regionų ir tautinių mažumų kalbų chartijos, Taryba šiuo klausimu iš Komisijos rekomendacijų negavo.

Kokių konkrečių veiksmų imasi Taryba, kad užtikrintų Europos patentų plėtojimą?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. spalio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Taryba mano, kad Europos patentų sistemos stiprinimas yra būtina sąlyga, siekiant padidinti augimą skatinant naujoves ir padedant Europos įmonėms, ypač MVĮ, įveikti ekonomikos krizę ir tarptautinę konkurenciją.

Tokia sustiprinta patentų sistema yra labai svarbus vidaus rinkos aspektas, grindžiamas dviem ramsčiais: Europos Sąjungos patentų (toliau „ES patentai“) sukūrimu ir integruotosios specializuotos ir vieningos jurisdikcijos su patentais susijusiems ginčams įkūrimu, taip gerinant patentų įgyvendinimą ir didinant teisinį tikrumą.

2009 m. gruodžio mėn. Taryba susitarė dėl savo bendrosios pozicijos dėl būsimojo ES patentų reglamento. Kalbant apie ES patentų nuostatas dėl kalbų vartojimo, Taryba laukia Europos Parlamento nuomonės apie Komisijos pasiūlymą ir šiuo metu intensyviai dirba, siekdama susitarti kuo greičiau. Ši tema neseniai buvo aptarta spalio 11-osios Tarybos sesijoje, ir netrukus prie jos grįšime.

Kalbant apie antrąjį ramstį, Taryba pateikė sutarties, kuria įkuriamas Europos ir ES patentų teismas, projektą Europos Teisingumo Teismui, kad jis pateiktų nuomonę dėl teksto suderinamumo su Sutartimis. Tikimasi, kad Teismas savo nuomonę pateiks per kelis ateinančius mėnesius.

Ar gali Taryba nurodyti, kokių veiksmų ES imasi siekdama populiarinti Europą kaip vietą, kurią verta rinktis turistams, vykstantiems į kitus kraštus?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. spalio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Kadangi Europos Sąjunga nesuteikti jokie aiškūs įgaliojimai turizmo srityje, su šia sritimi susijusi jos jurisdikcija buvo labai ribota, todėl seniau Komisijos ir Tarybos vykdyta veikla populiarinant Europą kaip vietą, kurią verta rinktis turistams, vykstantiems į kitus kraštus, buvo ne itin išplėtota.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo naujuoju 195 straipsniu nustatoma, kad Europos Sąjunga gali papildyti valstybių narių veiklą turizmo sektoriuje, skatindama šio sektoriaus įmonių konkurencingumą, o ypač ragindama sukurti palankią aplinką jų plėtrai ir skatindama valstybių narių bendradarbiavimą, ypač keičiantis gerąja patirtimi. Vis dėlto šioje nuostatoje nenumatomas valstybių narių teisės aktų ir reglamentų derinimas. Be to, kaip išdėstyta Sutartyje, bet kokios priemonės, kurių imamasi šioje srityje, turi atitikti subsidiarumo ir proporcingumo principus.

Remdamasi minėta sąlyga, 2010 m. liepos 6 d. Komisija paskelbė komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“.

Atsakydama į šį Komisijos dokumentą, Taryba nusprendė, kad turizmą remiančią veiklą galima suskirstyti į keturias pirmenybines sritis, išdėstytas Komisijos komunikate, ir jos yra tokios:

a) skatinti Europos turizmo sektoriaus konkurencingumą;

b) skatinti tausaus, atsakingo ir kokybiško turizmo vystymąsi;

c) įtvirtinti ir propaguoti tausaus ir kokybiško Europos – kaip lankytinų vietų visumos – turizmo įvaizdį;

d) sutelkti kuo stipresnį esamos ES finansų politikos ir priemonių potencialą turizmui plėtoti.

Taryba taip pat paprašė Komisijos surinkti daugiau įrodymų, konsultuotis plačiu mastu ir išanalizuoti Europos ir daugiatautę veiksmų ir iniciatyvų pridėtinę vertę, skiriant daug dėmesio minėtiems svarbiems klausimams.

Prasidėjus ekonomikos krizei šiandienos visuomenėje labiausiai pažeidžiamas yra jaunimas. Jaunų žmonių nedarbo lygis smarkiai padidėjo ir yra didelė tikimybė, kad daugelis jaunų žmonių nesugebės užsitikrinti nuolatinę darbo vietą. ES jaunimo strategijoje pripažįstama, kad pirmenybė teiktina naujų ir geresnių galimybių sudarymui švietimo sektoriuje ir darbo rinkoje. Ką planuoja daryti Taryba, kad pasiektų šį tikslą? Ką Taryba žino apie pažangą, padarytą vedant struktūrinį dialogą užimtumo ir jaunimo klausimais (angl. youth@work)?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2009 m. spalio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Jaunimo užimtumas yra viena iš svarbiausių visa apimančių Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje temų per 18 mėnesių trunkantį trijų valstybių narių grupės pirmininkavimą.

Tarybai pirmininkaujanti Belgija siekia remtis Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos iniciatyva, leidusia Tarybai priimti rezoliuciją dėl aktyvaus jaunimo įtraukties, nustatant bendrus šios srities principus ir pareiškiant, kad socialinis bei ekonominis atskyrimas ir visos diskriminacijos formos yra kliūtys jaunimo gerovei kurti ir jos gali trukdyti jiems aktyviai dalyvauti visuomenėje ir darbo rinkoje. Šia rezoliucija „jaunimo“ perspektyva taip pat buvo įtraukta į kitas politikos sritis, kaip antai švietimą ir užimtumą, ir Tarybai pirmininkaujanti Belgija siekia tęsti šią veiklą, siūlydama rezoliuciją dėl socialinės ir šviečiamosios veiklos ir ragindama Tarybą priimti šią rezoliuciją per savo sesiją lapkričio mėn.

Pasiūlytoje rezoliucijoje bus pripažintas ypatingas socialinės ir šviečiamosios veiklos vaidmuo, kurį ji gali atlikti suteikdama galimybes jaunimui ugdyti plataus spektro įvairius asmeninius ir profesinius įgūdžius, padėsiančius jiems darbo rinkoje.

2010 m. spalio 21 d. Tarybai taip pat bus pateiktos užimtumo gairės, siekiant jas priimti. Šiose gairėse, kurios bus viena iš pagrindinių priemonių strategijai „Europa 2020“ įgyvendinti, pabrėžiama, kaip svarbu pritaikyti jaunimui valstybių narių užimtumo ir švietimo politiką. 8 gairėje išdėstyta, kad, siekdamos remti jaunimą ir ypač nedirbančius ir nesimokančius jaunuolius, valstybės narės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, turi priimti planus, kuriais padėtų tiems žmonėms rasti pradinį darbą, įgyti darbo patirties arba tobulinti savo žinias, įskaitant amato mokymąsi, ir turėtų greitai įsikišti, kai jaunimas netenka darbo.

Be to, Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė nori atkreipti dėmesį į tai, kad, remdamasi neseniai Komisijos paskelbtu komunikatu „Judus jaunimas“, kuriame siūlomos įvairios priemonės, skirtos pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus (įskaitant tikslą padidinti jaunimo užimtumą), Taryba paragins per lapkričio mėn. sesiją pritaikyti integruotą požiūrį (į švietimą, jaunimą ir užimtumą), pagal kurį būtų atkreiptas dėmesys į įvairias socialines ir ekonomines problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria jaunimas.

Ar Taryba, atsižvelgdama į savo 2009 m. gruodžio mėnesio išvadas, kuriose pritariama JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo įgaliotinio verslui ir žmogaus teisėms rekomendacijoms, visiškai pritars pasiūlymui į EBPO gaires tarptautinėms įmonėms įtraukti skirsnį, skirtą žmogaus teisėms, kaip siūloma specialiojo įgaliotinio J. G. Ruggie rekomendacijose?

Ar Europos Vadovų Tarybos pirmininkas tarsis su kitomis valstybėmis narėmis, siekdamas paremti dokumentą, kurį 2010 m. birželio 30 d. EBPO pateikė specialusis įgaliotinis J. G. Ruggie ir kuriame teigiama, kad srityse, kuriose mūsų verslas daro įtaką pasauliui, jis yra atsakingas už poveikį žmogaus teisėms atsižvelgiant ne tik į pirminius ir antrinius tiekėjus?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2009 m. spalio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Praėjusių metų gruodžio mėn. priimdama savo išvadas dėl žmogaus teisių ir demokratizavimo trečiosiose šalyse, Taryba pabrėžė, kad verslas atlieka svarbų vaidmenį siekiant visiškos pagarbos žmogaus teisėms. Esant tokioms aplinkybėms, Taryba išreiškė savo palaikymą profesoriui J. G. Ruggie, JT specialiajam atstovui žmogaus teisėms, tarptautinėms korporacijoms ir kitoms verslo įmonėms, dėl jo atliekamos veiklos.

Europos Sąjunga neseniai dar kartą patvirtino palaikanti specialųjį atstovą dėl jo veiklos, 2010 m. birželio mėn. Žmogaus teisių tarybai Ženevoje pristatant jo paskutinę ataskaitą. Europos Sąjunga taip pat pritarė specialiojo atstovo planams 2011 m. sukurti gairių rinkinį, leisiantį įgyvendinti jo koncepcinę struktūrą „Saugoti, gerbti ir taisyti“, ir nagrinėti galimybes sukurti Jungtinių Tautų priemonę, kuria būtų stiprinama ši struktūra. Ši koncepcinė struktūra pagrįsta trimis pagrindiniais principais: valstybės pareiga apsaugoti nuo trečiųjų šalių, įskaitant įmones, atliekamų žmogaus teisių pažeidimų; įmonių atsakomybe gerbti žmogaus teises; ir poreikiu užtikrinti geresnes galimybes ištaisyti pažeidimus tiek teisminiu, tiek neteisminiu keliu. Šie trys principai sudaro vienas kitą papildančių aspektų, kurių sąveika užtikrinama ilgalaikė pažanga, rinkinį.

Kai kurios Europos Sąjungos valstybės narės, būdamos EBPO narės, dalyvauja šiame organizacijos darbe modernizuojant jos gaires ir didinant jų veiksmingumą, ir jos apskritai palankiai vertino profesoriaus J. G. Ruggie pasiūlymus, įskaitant jo pasiūlymą pridėti specialų skyrių apie žmogaus teises ir reikiamo atidumo principą. Pagal šį principą įmonės, norėdamos išvengti kitų asmenų teisių pažeidimo, turi parodyti reikiamą kruopštumą žmogaus teisių srityje, o tai apima nustatytas įmonių rizikos valdymo praktikas ir atsižvelgimą į žmogaus teisių aspektus, laikantis Jungtinių Tautų nustatytų pagrindinių kriterijų.

Kalbant apie Europos Sąjungos valstybes nares, pozicija, kurią ketinama priimti vykdant EBPO darbą, nėra koordinuojama tarp Tarybos darbo grupių. Tačiau Tarybos delegacijos yra informuotos apie šio darbo pažangą, ypač dėl komercinių aspektų ir su investicijomis susijusių aspektų.

Kokia yra Tarybos strategija siekiant užtikrinti, kad neseniai paskirti Europos Sąjungos vyresnieji pareigūnai, pvz., Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Herman Van Rompuy ir Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton, galėtų kreiptis į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją ES vardu? Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, o ne rotacijos tvarka ES Tarybai pirmininkaujančios šalies atstovas turėtų atstovauti Europos Sąjungai valstybių vadovų lygmeniu tarptautinėje arenoje. Kokių priemonių reikėtų imtis siekiant įgyvendinti minėtąsias Lisabonos sutarties nuostatas, kalbant apie tokias tarptautines organizacijas kaip JT?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2009 m. spalio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjunga (ES) pakeitė Europos bendriją (EB) ir perėmė jos teises. Todėl Europos Sąjunga perėmė stebėtojos statusą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.

Europos Sąjungos perimtas stebėtojos statusas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje suteikia palyginti nedaug teisių, kaip antai ribotas galimybes patekti į kalbėtojų sąrašą ir tam tikras procedūrines teises. Dėl šių ribotų teisių gerokai sumažėjo Europos Sąjungos veiksmai ir jos profilis palyginti su iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo buvusia padėtimi, kai Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė atstovaudavo Europos Sąjungai. Turime pripažinti, kad dabar Europos Sąjunga Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje nebegali visiškai atlikti savo vaidmens, kuris jai buvo suteiktas pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ir ji taip pat nebegali taip veiksmingai ginti Europos Sąjungos interesų, kaip ji galėdavo tai daryti iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo.

Kadangi diskusijos dėl rezoliucijos dėl Europos Sąjungos dalyvavimo JT darbe projekto buvo atidėtos per rugsėjo mėn. JT Generalinės Asamblėjos susitikimą, spalio 4 d. Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai nusprendė suformuoti darbo grupę dėl rezoliucijos, kuria būtų siekiama sustiprinti, koordinuoti ir paremti Europos Sąjungos delegacijos Jungtinėse Tautose darbą, kitų Europos Sąjungos atstovų trečiosiose šalyse darbą ir Komisijos tarnybų bei Tarybos sekretoriato darbą Briuselyje, siekiant nustatyti sąlygas, kurių reikia norint gauti papildomas Europos Sąjungai būtinas teises, kad ji galėtų veiksmingai dalyvauti JT Generalinės Asamblėjos darbe.

Šią darbo grupę sudaro Komisijos ir Tarybos sekretoriato pareigūnai.

Užsienio reikalų taryba spalio 25 d. aptars strategiją šiuo klausimu.

***

Reglamente (EB) Nr. 1070/2009⁽¹⁾ dėl Europos aviacijos sistemos veikimo pagerinimo, reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog funkciniai oro erdvės blokai būtų sukurti ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 4 d., siekdamos užtikrinti reikiamą bendro Europos dangaus oro eismo valdymo tinklo pajėgumą ir veiksmingumą, išlaikyti aukštą saugos lygį ir pagerinti bendrą oro transporto sistemos veikimą bei sumažinti poveikį aplinkai.

2010 m. liepos 29 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 691/2010⁽²⁾ nustatomas oro navigacijos paslaugų teikimo ir tinklo funkcijų veiklos rezultatų planas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmasis ataskaitinis laikotarpis prasideda 2012 m. sausio 1 d., kad 2010 m. rugpjūčio 12 d. Komisija paskyrė koordinatorių, atsakingą už funkcinių oro erdvės blokų sistemą, ir kad pastaraisiais metais pagal TEN-T biudžetą ji skyrė nemažas lėšas funkcinių oro erdvės blokų apibrėžimui, ar Komisija gali nurodyti, kiek pasistūmėta į priekį apibrėžiant minėtuosius funkcinius oro erdvės blokus ir ar bendras Europos dangus bus sukurtas neatsiliekant nuo numatyto tvarkaraščio?

(EN) Taikant funkcinius oro erdvės blokus (FAB), kiekviena valstybė narė prižiūri erdvę už nacionalinių sienų ir teikia oro navigacijos paslaugas kartu su kitomis valstybėmis narėmis. FAB yra pagrindiniai mechanizmai, sudarantys Bendrą Europos dangų (SES), kuriuo siekiama pagerinti veiklą sustiprinus oro navigacijos paslaugų teikėjų bendradarbiavimą ir, kai tai tinkama, teikiant šias paslaugas per integruotą teikėją. Tačiau tai tik tarpinis žingsnis tikro bendro Europos dangaus link.

Pagal Bendro Europos dangaus II paketo teisės aktus valstybės narės privalo nustatyti FAB iki 2012 m. gruodžio 4 d. Du FAB – Švedijoje bei Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje bei Airijoje – jau nustatyti. Per artimiausius mėnesius tikimasi pasirašyti susitarimą dėl FABEC, kuris apimtų Belgiją, Liuksemburgą, Nyderlandus, Prancūziją, Šveicariją ir Vokietiją. Siekiant palengvinti derybas tarp tame pačiame FAB bendradarbiaujančių valstybių narių, 2010 m. rugpjūčio mėn. koordinatoriumi paskirtas G. Jarzembowski.

Tačiau siekiant paspartinti Bendro Europos dangaus projektą ir laiku jį užbaigti, reikia nuveikti dar daugiau.

Siekdama padėti valstybėms narėms Komisija nustatė intensyvią darbų programą ir pristatė nemažai reguliavimo priemonių. Pavyzdžiui, 2010 m. liepos 29 d. buvo priimtas Komisijos reglamentas, kuriame nustatytas vykdymo planas. Tai bus priemonė, skirta skatinti valstybes nares siekti glaudesnės integracijos oro navigacijos paslaugų teikimo srityje, kartu gerinant šių paslaugų kokybę.

Be to, Komisija dabar baigia rengti savo pasiūlymą dėl reglamento dėl informacijos reikalavimų FAB įkūrimui įgyvendinimo. Pagalbinė medžiaga taip pat bus baigta rengti iki 2010 m. gruodžio 4 d.

Taigi dėl nustatyto galutinio termino 2012 m. gruodžio mėn. Komisija ir FAB koordinatorius per diskusijas su valstybėmis narėmis gali veikti daug efektyviau. Jei numatyti darbai nebus atlikti iki galutinio termino 2012 m. gruodžio mėn., Komisija paskui turės spręsti galimas problemas. Tačiau šiuo etapu Komisija nusiteikusi optimistiškai, kad darbai bus atlikti laiku, nes pasiruošimo darbai vykdomi tinkamai.

Kaip Komisija vertina atskirų Europos geležinkelio magistralės atkarpų tarp Strasbūro ir Salcburgo įgyvendinimo laikotarpius ir kokį vaidmenį atlieka geležinkelio ruožas Miuchenas–Mühldorf–Freilassing? Ar numatoma taip pat paskirti atskirą transeuropinių tinklų koordinatorių su šiuo ruožu sujungtai transeuropinių tinklų linijai Nr. 22?

(EN) Prioritetinis projektas Nr. 17 „Paryžiaus–Strasbūras–Štutgartas–Viena–Bratislava“ (PP17) yra rytų–vakarų kryptimis orientuota geležinkelio ašis, kertanti labai tankiai apgyvendintas sritis Europos centre. Šis geležinkelis tęsiasi daugiau kaip 1 382 kilometrus ir kerta keturias valstybes nares: Prancūziją, Vokietiją, Austriją ir Slovakiją.

Komisija mano, kad paskyrus Europos Sąjungos koordinatorių Péterį Balázsą ir 2006 m. birželio 9 d. keturių valstybių narių transporto ministrams pasirašius ketinimo deklaraciją, po kurios sekė keli dvišaliai susitarimai dėl tarpvalstybinių atkarpų įgyvendinant šį projektą pasiekta gera pažanga daugelyje jo dalių. Paskutinė didelio greičio atkarpa Prancūzijoje turi būti atidaryta 2016 m.; nauja Vienos stotis bus atidaryta 2013 m.; visos keleiviniams traukiniams skirtos atkarpos Austrijoje, suprojektuotos važiuoti 200 kilometrų per valandą (km/val.) greičiu, turi būti paruoštos vėliausiai iki 2015 m.

Komisija palankiai vertina tai, kad buvo baigti darbai tarpvalstybinėje atkarpoje tarp Prancūzijos ir Vokietijos. Kelio tiltas bus atidarytas 2010 m. gruodžio 10 d., o tebevykstantys darbai Augsburgo–Miuncheno atkarpoje turėtų būti baigti iki 2011 m. gruodžio mėn.

Bet Komisijai nerimą kelia keli dalykai:

- darbai Štutgarto–Ulmo atkarpoje pradėti 2010 m. Ši atkarpa turėtų pradėti visiškai veikti 2019 m. gruodžio mėn., ji suprojektuota važiuoti didžiausiu 250 km/val. greičiu, nors, kaip gerbiamasis Parlamento narys žino, dėl atkarpos Štutgarte taip pat šiuo metu aktyviai diskutuojama politinėse diskusijose;

- vis dar nėra finansuojama jungtis su Miuncheno oro uostu, nors Bavarijos vyriausybė ir parlamentas (Landtag) neseniai sutarė dėl Miuncheno plėtros koncepcijos („Bahnkonzept München“), kad geležinkelio linija būtų sujungta su oro uostu;

- nors 2007 m. liepos mėn. Vokietijos ir Austrijos transporto ministerija sutarė dėl bendro tarpvalstybinės atkarpos Freilasingas–Zalcburgas plėtojimo, kad padidintų šios atkarpos pajėgumus, Vokietijos valdžios institucijos dar turi patvirtinti galutinę datą, kada bus pradėti darbai Vokietijos pusėje;

- kalbant apie atkarpą Miunchenas–Freilasingas, tikimasi, kad visapusis požiūris į visą atkarpą taps prioritetu peržiūrėtoje planavimo struktūroje, kurią Vokietijos transporto ministras turėtų pristatyti kiek vėliau, 2010 m. rudenį.

Komisija supranta, kad vykdant infrastruktūros investicijas reikia atsižvelgti į turimus valstybių narių išteklius, bet lygiai paskirstytos investicijos į transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) projektus yra kolektyvinis visų susijusių valstybių narių įsipareigojimas: jei viena šalis neinvestuos savo dalies į tinklą, tikėtina, kad kitų šalių investicijos nuvertės. Taigi Komisija primins Vokietijos vyriausybei apie jos politinius įsipareigojimus.

Komisijai malonu informuoti gerbiamąjį Parlamento narį, kad Komisija 2010 m. birželio mėn. paskyrė Gillesą Savary, buvusį žinomą Europos Parlamento narį, nauju Europos prioritetinio projekto Nr. 22 (Atėnai–Niurnbergas/Drezdenas) koordinatoriumi. 2010 m. spalio 27 d. jis pristatys Transporto ir turizmo komitetui pirmąją savo pirmąją darbo ataskaitą.

Ar Komisija galėtų padaryti pareiškimą, kuriame apibūdintų PSO finansavimo naudą Europos Sąjungos regioniniams oro uostams?

(EN) Reglamente Nr. 1008/2008⁽¹⁾ leidžiama skirti su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus (PSO) siekiant ekonomikos plėtros ar teritorinių ryšių. PSO yra priemonės, kuriomis užtikrinama galimybė pasiekti izoliuotus regionus ar paremti regioninės plėtros politikos tikslus, kai valstybė narė mano, kad jos tikslai nepakankamai atitinka nevaržomą rinkos jėgų veikimą.

Šie įsipareigojimai yra bendro pobūdžio (įsipareigojimas dėl dažnumo, pajėgumų, didžiausių kainų ir kt.). Jei joks operatorius nesiima teikti šių paslaugų, valstybės narės gali kreiptis pagalbos, prašydamos išskirtinės lengvatos tik vienam operatoriui, išrinktam surengus Europos masto konkursą. Ši išskirtinė lengvata gali būti su kompensacija ar be jos, ir svarbiausias jos tikslas – veiksmingai užtikrinti, kad būtų pasiekti regioninės plėtros tikslai. Kai taikoma kompensacija, naudos gavėjos yra konkursą organizuojančios oro linijos, o ne su jomis susiję oro uostai.

Šiuo metu PSO skiriami 200 Europos Sąjungos maršrutų. Užtikrinant, kad šiais maršrutais vykdomi minimalaus dažnumo skrydžiai, PSO skatina skrydžius į regioninius oro uostus ir iš jų. Komisija neatliko PSO ekonominio poveikio regioniniams oro uostams kiekybinės analizės, tačiau PSO jau patys savaime skatina skrydžius regioniniuose oro uostuose, kuriuos kitu atveju aptarnautų mažiau reguliaraus oro susisiekimo paslaugų teikėjai.

Aeronautika yra viena iš nedaugelio sėkmingų Europos kūrimo sričių. Ši sritis, kurioje dirba šimtai tūkstančių viso žemyno kvalifikuotų darbuotojų, lemia mūsų ekonomikos ir teritorijos struktūrą. Ji yra tikras technologinės pažangos variklis ir esminis piliečių judumo veiksnys.

Kokią vietą šiam pramonės sektoriui Komisija skirs savo būsimoje baltojoje knygoje dėl transporto politikos?

(EN) Aeronautikos srityje tiesiogiai įdarbinta pusė milijono žmonių, o jos metinė apyvarta yra apie 100 mlrd. EUR. Europos rinkos dalis sudaro daugiau kaip 38 proc. Todėl ši pažangiųjų technologijų pramonė Europos Sąjungai yra labai svarbi.

Baltoji knyga dėl transporto ateities dar nebaigta, todėl per anksti kalbėti apie tai, koks jos turinys. Apskritai kalbant, ji bus naudinga aviacijos sektoriui, transporto įrangos pramonės šakoms ir aeronautikai.

Visų pirma, SESAR (Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programa), kurioje dalyvauja daug aeronautikos įrangos gamintojų, sukurtos technologijos padidins gamybą ir užtikrintai pagerins veiksmingumą, todėl duos naudos aeronautikos pramonei. Bendro Europos dangaus sukūrimas prisidės didinant oro erdvės pajėgumus, taip pat tikimasi teigiamų galimybių oro vežėjams, taip pat Europos aeronautikos įrangos gamintojams.

Geresnis įvairių rūšių transporto integravimas, sujungiant oro, geležinkelių ir visuomeninį transportą, prisidės mažinant teršalų, susijusių su trumpojo nuotolio maršrutų skrydžiais ir „paskutinio kilometro“ jungtimis su miestais, kiekį.

Pagal Septintąją bendrąją programą, kuriai skirta 2,1 mlrd. EUR, apimanti ir Švaraus dangaus iniciatyvą (800 mln. EUR), jau remiami Europos pramonės technologiniai poreikiai kuriant naujos kartos, ekologiškesnius, efektyvesnius, pigesnius, saugesnius ir patikimesnius orlaivius, aviacinius variklius ir įrangą, taip pat oro transportą. Be to, kuriama švaraus kuro strategija padės Europos gamintojams greitai ir sklandžiai pereiti prie tvaresnio oro transporto.

Galiausiai, nors tai ne mažiau svarbu, baltojoje knygoje svarbi politikos sritis yra sąžininga transporto kainodara. Aviacijos įtraukimas į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) nuo 2012 m. kur kas labiau paskatins naujoves, paspartinsiančias greitą ne tik Europos, bet ir didžiųjų ne ES veikiančių oro linijų atsinaujinimą ir alternatyvaus kuro vartojimą, ir suteiks apčiuopiamos naudos aeronautikos pramonei.

Apskritai Komisija yra įsipareigojusi toliau plėsti šio strateginio sektoriaus, kuriančio darbo vietas itin kvalifikuotiems darbuotojams ir užsiimančio technologijų sklaida į kitus sektorius, galimybes.

Šiomis aplinkybėmis, taip pat remdamasi geru aeronautikos tyrimų 2020 m. vizijos pavyzdžiu, Komisija paskirs aukšto lygio darbo grupę, į kurią bus įtraukti pramonės lyderiai iš aeronautikos pramonės, siekiant sukurti naują Europos aeronautikos ir oro transporto tyrimų po 2020 m. viziją.

Ką galvoja už Komisija narys apie pranešimus, kuriais remiantis yra pradėti nauji galimybių įvertinimo tyrimai siekiant perkelti Hitrou oro uostą į dirbtinę salą Temzės žiotyse, atsižvelgiant į su tuo susijusį poveikį aplinkai, grūstis ir perkėlimą, su kuriais susidurs mano Pietų Esekso rinkimų apygardos gyventojai? Kokius tolesnius tyrimus ir konsultacijas Komisija planuoja surengti šiuo klausimu?

(EN) Jungtinės Karalystės transporto departamento paskelbtuose oficialiuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kad šiuo metu būtų svarstoma galimybė perkelti Hitrou oro uostą į Temzės žiotis. Komisija neturi informacijos apie dar naujesnes techninių galimybių studijas dėl Hitrou oro uosto perkėlimo.

Svarbu priminti, kad, remiantis subsidiarumo principu, oro uostų vietos pasirinkimas, taip pat ir visa infrastruktūra priklauso vien tik konkrečios šalies kompetencijai, jei užtikrinama atitiktis taikomiems ES teisės aktams, pavyzdžiui, dėl aplinkosaugos aspektų.

Galimuose Komisijos teisėkūros pasiūlymuose dėl kūno skaitytuvų naudojimo oro uostuose turės būti nuodugniai įvertintas kūno skaitytuvų veiksmingumas, jų reikalingumas ir proporcingumas siekiant sustiprinti oro uostų saugumą. Kada Komisija nuspręs ar pasiūlys bendrą visos ES teisinį pagrindą? Kokiais objektyviais kriterijais ji pagrįs savo poveikio vertinimą ir sprendimą ir kokie privalomi privatumo apsaugos ir sveikatos standartai galėtų būti įtraukti į būsimą teisės aktą? Ar tokiame teisės akte bus aiškiai reglamentuojamas vaizdų saugojimas ir numatytos JAV pavyzdžio taisyklės, garantuojančios teisę atsisakyti patikrinimo kūno skaitytuvu?

(EN) 2010 m. birželio 15 d. Komisija priėmė komunikatą dėl kūno skaitytuvų naudojimo saugumo Europos Sąjungos oro uostuose. Šiame komunikate paskelbta išvada, kad tik po tolesnės poveikio analizės, įskaitant pagrindinių teisių ir sveikatos klausimus, Komisija nuspręs, ar siūlyti ES teisinę sistemą dėl kūno skaitytuvų naudojimo ES oro uostuose saugumo, taip pat dėl su šiuo naudojimu susijusių sąlygų, ar ne.

Šiuo metu Komisija rengia tokio poveikio vertinimą pagal nustatytas Komisijos taisykles ir metodus. Tokia analizė reiškia, kad Komisija apibrėžia problemą, kuriai veikiausiai reikia ES reglamentavimo veiksmų, ir suformuluoja kelias pasirinkimo galimybes, pateikdama skirtingus sprendimus, kurie atitinka tikslus ir kuriuos taikant įveikiamos nustatytos problemos.

Remiantis turima informacija, kruopščiai išanalizuota kiekviena galimybė, atsižvelgiant į poveikį ekonomikai, socialinei, sveikatos, saugumo ir aplinkos sritims – tyrimai, šalys, su kuriomis konsultuojamasi, tyrimų rezultatai ir t. t.

Be to, vėliau dar bus vertinamas kiekvienas iš šių scenarijų, pagrindinės teisės, sveikata ir nustatymo galimybės. Taip pat bus svarstoma, ar suteikti keleiviams galimybę atsisakyti būti patikrintiems, taip pat ar išsaugoti nuskaitytus vaizdus.

Šis poveikio vertinimas turėtų būti parengtas 2011 m. pradžioje. Tuomet Komisija nuspręs, ar reikia imtis teisėkūros veiksmų.

Neseniai Airijos spaudoje pasirodžiusiame interviu (Irish Independent, 2010 m. rugsėjo 21 d.) Europos Komisijos narys D. Ciolos teigė, kad yra pasirengęs apsvarstyti galimybę nuolat remti tokias ganyklinio ūkininkavimo sistemas, kokios taikomos Airijoje. Kokį (-ius) mechanizmą (-us) šiame etape Komisija yra numačiusi naudoti, kad galėtų teikti tokią papildomą paramą ūkininkams?

(FR) Pagrindinė diskusijų apie bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateitį tema yra pakeitimai, kuriuos reikia atlikti tiesioginių išmokų sistemoje, o tiksliau, kaip šios išmokos paskirstomos, siekiant teisingiau paskirstyti paramą valstybėms narėms, regionams ir ūkininkavimo kategorijoms. Vienas šio klausimo aspektas yra tas, kaip geriausiai skirti tiesiogines išmokas tiems ūkininkavimo tipams, kurie ypač prisideda kuriant ekologiškas viešąsias gėrybes.

Vis dėlto dar lieka neaiškumų dėl procedūrų ir kriterijų, siekiant teisingesnės ir tikslingiau paskirstytos paramos, išvengiant tiesioginių išmokų esminių trikdžių, kurie galėtų turėti didelių ekonominių padarinių kai kuriuose regionuose ar gamybos sistemose.

Kaip Komisija vertina programos POSEI veiksmingumą atokiausių ES regionų bananų augintojams? Ar ši programa iš esmės pagerino ES bananų augintojų padėtį Europos bananų rinkoje? Ar, atsižvelgiant į tai, kad artėja ES finansinės perspektyvos laikotarpio vidurio peržiūra, planuojama pakeisti programai POSEI skiriamas lėšas?

(FR) 2006 m. POSEI sistemos reformos poveikio ataskaitoje, 2010 m. rugsėjo 24 d. Komisijos pateiktoje Europos Parlamentui ir Tarybai⁽¹⁾, pabrėžiama, kad POSEI priemonės buvo labai veiksmingos kai kuriems atokiausių regionų ūkininkavimo sektoriams, įskaitant bananų eksporto sektorių.

POSEI priemonės, kurios bananų sektoriui buvo didelė pagalba, iš tiesų davė teigiamų rezultatų gamybos išsaugojimo ir pajamų sritims.

Ypač pastebima šio sektoriaus pažanga pasireiškė padidėjusiu pelningumu, poveikiu našumui, kokybei ir ekologiško auginimo sąlygoms.

Šios išvados iš dalies paremtos nepriklausomų konsultantų Komisijos vardu neseniai atliktame tyrime, kuriame įvertinamos pagal POSEI sistemą nuo 2001 m. įgyvendintos priemonės.

Todėl Komisija gali teigti, kad POSEI sistema padarė esminį įnašą išlaikant Europos bananų auginimą ir gerinant auginimo sąlygas.

Dabartinis 279 mln. EUR finansinis paketas ES bananų gamintojams buvo skirtas keturiems juos auginantiems regionams – Kanarų saloms, Martinikai, Gvadelupai ir Madeirai, o dotacijos į POSEI sistemą buvo perkeltos 2007 m. Ši nemaža suma buvo apskaičiuota iš dalies atspindint tam tikrą bananų rinkos kintamumą tolesnio liberalizavimo sąlygomis.

Todėl Komisija mano, kad šiuo metu bananų sektoriaus dotacijoms skirto biudžeto vis dar pakanka apsaugoti ES gamintojams dabartinės atviresnės rinkos sąlygomis.

Vis dėlto Komisija atidžiai stebi daugiašalių prekybinių susitarimų, skirtų bananų importo tarifams mažinti, poveikį ir imsis atitinkamų veiksmų jam sušvelninti, jei to prireiktų.

Vienas iš struktūrinių esamos bendrosios žuvininkystės politikos trūkumų, nustatytų neseniai parengtoje žaliojoje knygoje, yra galiojančių taisyklių nesilaikymas. Tai prisideda prie didelio žuvininkystės išteklių pereikvojimo ir žalos jūrų aplinkai, ir padėtį dažnai dar labiau pablogina ES lėšomis finansuojami pokyčiai. Taigi, ar Komisija svarsto galimybę pradėti taikyti sąlygomis grindžiamą mechanizmą, pagal kurį, norint naudotis ES lėšomis ir žuvininkystės ištekliais, reikėtų atitikti keliamas sąlygas, ir kuris būtų panašus į Bendros žemės ūkio politikos kompleksinio paramos susiejimo mechanizmą?

(EN) Atsakydama į 2007 m. lapkričio mėn. ES Audito Rūmų ataskaitą (Specialioji ataskaita Nr. 7/2007), Komisija pradėjo nuodugnią kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemos reformą. Naujasis kontrolės reglamentas (Reglamentas Nr. 1224/2009⁽¹⁾) stipriai prisidės gerinant kontrolę, vykdymo užtikrinimą ir reikalavimų laikymąsi Europos žuvininkystės sektoriuje.

Kalbant apie galimybės pasinaudoti ES lėšomis ir žuvininkystės ištekliais sąlygų nustatymą, Komisija norėtų nurodyti jau esančias nuostatas, kaip antai Tarybos reglamento Nr. 2371/2002⁽²⁾ (Pagrindinio reglamento dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką) 16 straipsnį, Tarybos reglamento Nr. 1224/2009 (Kontrolės reglamento) 90 straipsnį ir Tarybos reglamento Nr. 1005/2008⁽³⁾ (Neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos reglamento) 40 straipsnį. Be to, Europos žuvininkystės fondas ir Duomenų rinkimo sistema apima galimybes sustabdyti finansinę paramą ar pakoreguoti išmokas tais atvejais, kai valstybė narė neatitinka tam tikrų administravimo, programavimo ar teikimo sąlygų.

Būsimąją bendrosios žuvininkystės politikos reformą Komisija vertina kaip galimybę ištirti poreikį ir galimybes pradėti naudoti tolesnius šių sąlygų mechanizmus.

Kokias priemones ketina taikyti Komisija siekdama užtikrinti, kad Bendrijos pelaginių žuvų žvejams būtų naudingas išaugęs atlantinių skumbrių bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK), kaip numatyta Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT) 2011 m. rekomendacijose?

(EN) Komisija labai susirūpinusi dabartine padėtimi, nes Islandijai ir Farerų saloms nustačius vienašales kvotas įsivyrauja perteklinė žvejyba.

Islandijos ir Farerų salų veiksmai nustatant vienašales kvotas sau pačioms yra visiškai nepriimtini. Tai nepriimtina todėl, kad mes, Europos Sąjunga ir Norvegija, daug metų kūrėme šiuos pelningus išteklius šiaurės rytų Atlante, kol jie tapo pakankami ir tvarūs. Atlantinių skumbrių, sugautų Islandijos ir Farerų salų laivų jūroje šiais metais, kiekis yra gerokai didesnis už tą, kurį jie sužvejodavo anksčiau. Šiais veiksmais taip pat nepaisoma visų atkaklių mūsų pramonės pastangų bandant apsaugoti šiuos išteklius.

Komisijos prioritetas yra užtikrinti išteklių tvarumą ir taip leisti žvejams gauti visą galimą naudą, suteikiant geriausias galimybes žvejoti atlantines skumbres per 2011 m. ir ilgesnį laiką. Turėdama šį tikslą, Komisija ėmėsi iniciatyvos atnaujinti išteklių valdymą bendradarbiaujant su visomis pakrantės valstybėmis, į kurių vandenis migruoja atlantinės skumbrės. Todėl Komisija paprašė aptarti šį klausimą per Žuvininkystės ministrų tarybos susitikimą 2010 m. rugsėjo 27 d., ir valstybės narės palaikė šį Komisijos tikslą.

Sąjunga išgyvena atlantinių skumbrių išteklių valdymo šiaurės rytų Atlante kritinį etapą, nes nesama pakrantės valstybių kvotų pasidalijimo susitarimo. Dabartinis žūklės mastas gerokai viršija mokslininkų rekomenduotąjį 2010 m. Komisija yra įsipareigojusi rasti kilusių problemų sprendimą, kad ištekliai vėl būtų gerai valdomi 2011 m., ir sukurti savo pozicijos šiose derybose Tarptautinėje jūrų tyrinėjimo taryboje (ICES) pagrindą 2011 m., leisiančius padidinti bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį (BLSK).

Nesant bendradarbiavimo, kyla rimtas pavojus, kad išteklių sumažės. Norėdama to išvengti, Komisija nutarė ginti ES interesus ir siekti ilgalaikio susitarimo. Šį rudenį vyksiančios derybos bus itin svarbios, ir reikės visų suinteresuotųjų šalių lankstumo ir geranoriškumo, kad būtų pasiektas sprendimas.

Atsižvelgiant į vykstančią bendros žuvininkystės politikos reformą, nustatytą Žaliojoje knygoje, itin svarbų vaidmenį atlieka pakrančių žvejybos apsauga.

Komisijos skleidžiama prekybos individualiai perduodamomis kvotomis (IPK) koncepcija kelia suprantamą žuvininkystės pramonės nerimą ir prieštarauja smulkios žvejybos apsaugos principams, to pavyzdys – šio sektoriaus patirtis Islandijoje.

Komisijos narės norėčiau paklausti, kaip atrodo jos bendros žuvininkystės politikos pokyčių koncepcija IPK atžvilgiu, ar numatomi kiti alternatyvūs ir ne tokie rizikingi bendros žuvininkystės politikos finansavimo būdai ir kokia padaryta pažanga šiuo klausimu vedant diskusijas su valstybėmis narėmis?

(EN) Gerbiamasis Parlamento narys kalba apie pakrančių žvejybos svarbą ir pakrantės žvejybos laivynų santykį ir galimą individualiai perduodamų kvotų nustatytmą pagal reformuotą bendrą žuvininkystės politiką (BŽP).

Komisija šiuo metu analizuoja šį klausimą, ir žinome, kad, nustačius tokias teises, gali būti neigiamai paveikti smulkieji ir pakrančių žvejybos laivynai. Komisija sutinka su gerbiamuoju Parlamento nariu, kad reikia visais būdais siekti išvengti neigiamo tokių priemonių poveikio. Tačiau turime atkreipti dėmesį, kad nebuvo priimtas joks sprendimas ir kad Komisija tinkamai atsižvelgs į smulkiojo ir pakrančių žvejybos sektoriaus interesus, kad apsaugotų juos nuo bet kokių neigiamų padarinių dėl parduodamų teisių.

Žurnale „New England Journal of Medicine“ neseniai paskelbti olandų mokslinių tyrimų projekto, kuriame dalyvavo 4800 vyrų ir moterų, rezultatai⁽¹⁾. Iš rezultatų matyti, kad nedidelės Omega-3 dozės, pvz., margarine, visiškai nemažina miokardo infarkto rizikos. Šie rezultatai turėtų turėti poveikio įmonėms, vykdančioms reklamos kampanijas, kurių metu skelbiami priešingi teiginiai – kad jų margarino naudojimas mažina miokardo infarkto riziką.

Ar Komisija mano, kad toliau skelbiami teiginiai apie margarino poveikį atitinka ES teisės aktus, ir kokių priemonių Komisija ketina imtis, kad būtų sustabdytos šios reklamos kampanijos ir teiginių skelbimas?

(EN) Reglamentas (EB) Nr. 1924/2006⁽²⁾ dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą buvo priimtas siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungoje visi teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą būtų teisingi, aiškūs, patikimi ir naudingi vartotojui. Šiuo tikslu teisės aktų kūrėjai nusprendė, kad vartojant teiginius reikėtų itin atsižvelgti į mokslinį pagrindimą. Tokį nepriklausomą teiginių teisingumo mokslinį vertinimą atlieka Europos maisto saugos tarnyba (EFSA).

Reglamente reikalaujama, kad visi teiginiai apie sveikatingumą būtų patvirtinti Europos Sąjungos lygmeniu, remiantis EFSA rekomendacija.

Patvirtinant teiginį, nustatomos atitinkamos naudojimo sąlygos, siekiant užtikrinti, kad naudojant gaminį, kuriam taikomas teiginys, būtų sukeltas norimas poveikis. Pavyzdžiui, naudojimo sąlygose, atsižvelgiant į mokslininkų patarimus, gali būti apribotas teiginio vartojimas tik tiems maisto produktams, kurių poveikis yra įrodytas, arba nustatyti mažiausi aktyviosios medžiagos kiekiai, kurių reikia norint sukelti tokį poveikį.

Grįžtant prie klausimo, buvo patvirtinti teiginiai dėl tam tikrų medžiagų, kurios gali būti įtrauktos į įvairius gaminius, įskaitant geltonos spalvos tepiuosius riebalų mišinius (margariną), ir jų poveikis mažinant cholesterolio kiekį. Tokiuose teiginiuose galima nurodyti, kad didelis cholesterolio kiekis yra rizikos veiksnys, galintis sukelti širdies infarktą. Kompetentingos valstybių narių institucijos yra atsakingos už teisės aktų, susijusių su šiais reikalavimais, įgyvendinimą.

Kalbant apie teiginius dėl Omega-3 riebiųjų rūgščių ir širdies bei kraujagyslių sveikatos, dėl kelių teiginių laukiama EFSA vertinimo; tačiau dėl kitų, kurie jau buvo įvertinti, Komisija rengia diskusijas su valstybėmis narėmis, siekdama priimti sprendimą dėl jų patvirtinimo. Patvirtinimui pateikti teiginiai gali būti vartojami rinkoje, kol dėl jų bus priimtas sprendimas.

Apibendrindami galime dar kartą patikinti gerbiamąjį Parlamento narį, kad visiškai įgyvendinus reglamentą Europos Sąjungoje galės būti vartojami tik mokslo pagrįsti teiginiai dėl sveikatos.

Europos Teisingumo Teismui 2008 m. liepos 25 d. priėmus sprendimą Metock byloje, tam tikros valstybės narės, įskaitant Airiją, turėjo atsisakyti reikalavimų keisti Direktyvą 2004/38/EB⁽¹⁾ dėl laisvo asmenų judėjimo Europos Sąjungoje, siekiant neleisti imigrantams susitarti dėl fiktyvių santuokų ir taip pasilikti ES. Vienas iš svarbiausių Airijoje santuokos registratorių neseniai įspėjo, kad nuo 10 iki 15 proc. Airijoje sudaromų civilinių santuokų gali būti fiktyvios santuokos, kuriomis tiesiog siekiama apeiti imigracijos taisykles.

Ar Komisija, kaip ir valstybės narės, nerimauja dėl galimybių piktnaudžiauti minėtąja direktyva, turint mintyje sprendimą Metock byloje? Ar Komisija iš kurios nors valstybės narės yra gavusi informacijos apie piktnaudžiavimą Direktyva 2004/38 ir jos pažeidimus ir, jei taip, kokių priemonių imtasi siekiant keistis tokia informacija su kitomis valstybėmis narėmis? Ar Komisija mano, kad valstybės narės gali užkirsti kelią fiktyvioms santuokoms nekeičiant Direktyvos 2004/38 ir, jei taip, tai kokiu būdu?

(EN) Kaip pabrėžta Komisijos ataskaitoje⁽²⁾ dėl Direktyvos 2004/38/EB⁽³⁾ taikymo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendime Metock byloje⁽⁴⁾ priminė, kad direktyva netrukdo valstybėms narėms kovoti su piktnaudžiavimu Europos Sąjungos teisėmis, įskaitant fiktyvias santuokas, kaip nustatyta direktyvos 35 straipsnyje.

Siekdama nustatyti sunkumus ir paaiškinti direktyvos aiškinimo klausimus bei padėti valstybėms narėms ją teisingai taikyti, Komisija 2008 m. rugsėjo mėn. įsteigė ekspertų iš valstybių narių grupę. Į reguliariai susitinkančios grupės darbotvarkę yra įtraukti kova su piktnaudžiavimu, keitimasis geriausia patirtimi, statistika ir naujų piktnaudžiavimo būdų nustatymas. Naudojamasi IT tinklu, kad valstybės narės galėtų dalytis statistikos duomenis ir žiniomis apie piktnaudžiavimus ir apgaulę. Grupėje Komisija remia valstybių narių veiklą techniniu lygmeniu, kad pagerintų jų gebėjimus kovoti su piktnaudžiavimu.

Tolesnė pagalba buvo pateikta Komisijos gairėse⁽⁵⁾ dėl geresnio 2009 m. liepos mėn. direktyvos taikymo. Kalbant apie piktnaudžiavimus ir apgaulę, gairėse pabrėžta, kad direktyva leidžiama valstybėms narėms imtis veiksmingų ir būtinų priemonių, skirtų kovoti su piktnaudžiavimu ir apgaule tose srityse, kuriose materialiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai dėl asmenų laisvo judėjimo, atsisakant suteikti, panaikinant arba atšaukiant bet kurią pagal direktyvą suteiktą teisę piktnaudžiavimo teisėmis ar apgaulės, kaip antai fiktyvių santuokų, atveju. Bet kuri tokia priemonė turi būti proporcinga ir jai turi būti taikomos direktyvoje numatytos procedūrinės apsaugos priemonės.

Neseniai pateiktose žiniose iš Jungtinės Karalystės apie baudžiamuosius nuosprendžius dvasininkams, sudariusiems fiktyvias santuokas, ir po policijos tyrimo atliktus sėkmingus policijos reidus prieš organizuotas nusikalstamas grupes, susijusias su fiktyviomis santuokomis, patvirtinama Komisijos nuomonė, kad nėra jokios būtinybės keisti esamą Europos Sąjungos teisės aktų sistemą, kad valstybės narės galėtų imtis veiksmingų priemonių prieš piktnaudžiavimą.

Medicinos įranga nėra įtraukta į 10 sektorių, kuriems Komisija teikia pirmenybę žaliųjų viešųjų pirkimų srityje. Parengti suderintus kriterijus šiam sektoriui buvo problematiška, nes bendras terminas „medicinos įranga“ apima daug skirtingų rūšių produktų. Vis dėlto nesant medicinos įrangos pirkimų gairių galima sulaukti nepageidaujamų pasekmių: iš šio sektoriaus bus atimta paskata nuolat kurti geresnius ir perspektyvius produktus.

Ar Komisija svarstė galimybę iš naujo imtis minėtų gairių rengimo ir galbūt nustatyti konkretesnes skirtingų produktų, kuriuos apima terminas „medicinos įranga“, kategorijas? Ar šiuo klausimu yra svarstyta galimybė bendradarbiauti su pramonės atstovais ir sektoriaus organizacijomis siekiant juos įtraukti į skirtingų produktų kategorijų nustatymo darbą? Ar Komisija, be to, yra svarsčiusi galimybę nustatyti specialias inovacijų kategorijas, į kurias būtų įtraukiami produktai atsižvelgiant į jų pobūdį ir naudojimo sritis?

(EN) Komisija šiuo metu iš naujo vertina galimybes nustatyti žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus tam tikroms sveikatos sektoriuje naudojamų gaminių kategorijoms. Atsižvelgiama į bendrą šių gaminių grupės poveikį aplinkai ir patobulinimo potencialą palyginti su kitomis gaminių grupėmis, taip pat valstybių narių ir pramonės pasirengimą dalyvauti šiame procese. Šis klausimas bus aptartas su konsultantų grupe dėl žaliųjų viešųjų pirkimų, ir sprendimas bus priimtas iki 2010 m. pabaigos.

Šią vasarą išleistoje Komisijos žaliojoje knygoje dėl adekvačios, tvarios ir saugios pensijų sistemos aptariama nemažai klausimų, susijusių su pensinio amžiaus ilginimu, pensijų judumu, pensijų fondų mokumo užtikrinimo tvarka. Tačiau joje nėra minimas lyčių lygybės principas ir visai nekalbama apie moterų pensijų dydį. Moterys visą gyvenimą diskriminuojamos darbo rinkoje, nes vis dar labai skiriasi moterų ir vyrų atlyginimas už tą patį darbą. Be to, moterų pensijų dydis yra mažesnis ir dėl mažesnio atlyginimo sektoriuose, kuriuose dirba moterys, ar dėl profesinės veiklos nutraukimo, kai reikia rūpintis šeima, o tai dar labiau padidina pagyvenusių moterų skurdą.

Ar Komisija nemano, kad būtina atskirai iškelti moterų pensijų dydžio klausimą, kadangi diskriminacija darbo rinkoje atsiliepia moterų pensijų išmokoms? Kokių konkrečių priemonių planuoja imtis Komisija, siekdama sumažinti moterų ir vyrų pensijų dydžių skirtumą?

(EN) Komisijos žaliojoje knygoje „Adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos“⁽¹⁾ aptariamas lyčių klausimas, ir joje išsakoma nuomonė dėl moterims kylančių problemų yra artima gerbiamosios narės nuomonei⁽²⁾.

Žaliojoje knygoje sutelkiami skirtingi Europos Sąjungos lygmens pensijų struktūros aspektai, ir suinteresuotieji subjektai itin pritarė šiam visa apimančiam požiūriui. Todėl šioje struktūroje bus sprendžiamas pagrindinis pensijų adekvatumo klausimas, ir čia bus daug dėmesio skiriama lyčių klausimui (moterų pensijų adekvatumui). Sprendžiant šį klausimą, pabrėžiama darbo rinkos priemonių svarba, nes šioje srityje visa apimantis požiūris duoda gerų rezultatų, pavyzdžiui, per sąsajas su strategija „Europa 2020“. Bet kurios konkrečios priemonės, kurias Komisija ketina taikyti remdamasi žaliąja knyga, priklausys nuo tebevykstančių konsultacijų rezultatų. Kai tik suinteresuotieji subjektai pareikš savo požiūrį, Komisija svarstys, kokius veiksmu paskui reikėtų imtis.

Komisija jau ėmė vykdyti kelias iniciatyvas, skirtas vyrų ir moterų lygybei skatinti darbo rinkoje, kurioje susidaro moterų ir vyrų pensijų skirtumai. Šios iniciatyvos susijusios su lyčių integravimo skatinimu Europos užimtumo strategijoje ir konkrečia Komisijos 2009 m. pradėta kampanija, skirta spręsti išmokų skirtumo klausimą. Vyrų ir moterų nelygybei darbo rinkoje ir jos padariniams išėjus į pensiją skiriama daug dėmesio 2010 m. kovo mėn. Komisijos pareiškime dėl moterų chartijos⁽³⁾ ir neseniai paskelbtame komunikate „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“⁽⁴⁾.

Be to, vykdydama savo veiklą skatinant moterų ir vyrų lygybę pagal socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties srityje taikomą atvirąjį koordinavimo metodą, kurio svarbiausias tikslas yra lyčių lygybė, Komisija stebėjo lyčių matmenį valstybių narių nacionalinėse strategijų ataskaitose ir paskelbė savo naujausią vertinimą 2009 m. bendroje socialinės įtraukties ir socialinės apsaugos ataskaitoje⁽⁵⁾. Šis darbas padėjo papildyti žaliąją knygą informacija dėl pensijų, ir paskesni iš šio darbo kylantys veiksmai bus paremti rengiamomis iniciatyvomis.

Norėčiau sužinoti, kaip Komisija reagavo į praėjusią savaitę Malio prezidento pasakytą kalbą Europos Parlamente? Priminsiu, kad jis skundėsi, jog Maliui daro žalą protų nutekėjimas į išsivysčiusias šalis. Jis tvirtino, kad beveik 35 proc. Malio diplomuotų specialistų dirba užsienyje ir kad didelė, tačiau tiksliau nenustatyta sveikatos priežiūros darbuotojų dalis dirba kitose šalyse. Ar Komisija mano, kad moralės požiūriu priimtina, jog išsivysčiusios šalys iš trečiojo pasaulio šalių vilioja medikus, kurie gavo išsilavinimą savo šalyse, turinčiose labai ribotus išteklius?

(EN) Komisija yra ypač susirūpinusi dėl kritiško kompetentingų sveikatos sektoriaus darbuotojų stygiaus daugelyje Afrikos šalių. Apskaičiuota, kad reikia bent 2,3 sveikatos priežiūros darbuotojo 1 000 gyventojų, kad būtų galima teikti pirminę sveikatos priežiūrą. Afrikoje vidutiniškai yra 0,8 sveikatos priežiūros darbuotojo 1 000 gyventojų, o Malyje dar mažiau, palyginti su 10,3 sveikatos priežiūros darbuotojo 1 000 gyventojų Europoje. Žinodama apie šią problemą ir naudą, kurią Europos Sąjunga gauna, kai į ją atvyksta daugelis šių migruojančių sveikatos priežiūros darbuotojų, Europos Sąjunga priėmė „ES veiksmų žmogiškųjų išteklių krizei besivystančių šalių sveikatos apsaugos srityje išspręsti strategiją“, kurią papildė Europos veiksmų programa. 51 šalyje, įskaitant Malį, Europos Sąjunga remia sveikatos apsaugos programas, kuriomis sprendžiamos žmogiškųjų išteklių sveikatos apsaugos srityje (HRH) problemos. Pasauliniu lygmeniu Europos Sąjunga pradeda tirti galimybes, kaip būtų galima skatinti apykaitinę migraciją ir imti naudoti kitus mechanizmus, dėl kurių sveikatos priežiūros darbuotojų migracija taptų naudinga vystymuisi.

Viena teminės programos „Investicijos į žmones“ potemė yra skirta sveikatos apsaugos sistemoms tobulinti ir žmogiškųjų išteklių krizei spręsti. Pagal šį komponentą Europos Sąjungos projektas yra finansuojamas palaikant partnerystę su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), siekiant sustiprinti sveikatos priežiūros darbuotojų rengimą ir spręsti kritišką sveikatos priežiūros darbuotojų stygiaus problemą 57 šalyse, įskaitant 36 Afrikos šalis, tarp kurių yra Malis.

Galiuojančiuose Europos Sąjungos teisės aktuose ir rengiamuose teisės aktuose jau yra nemažai apsaugos priemonių, skirtų protų nutekėjimui stabdyti. Pavyzdžiui, Direktyvoje 2009/⁽¹⁾ dėl Europos Sąjungos „mėlynosios kortelės“ nustatyta, kad valstybės narės gali atsisakyti taikyti mėlynąsias korteles, kad užtikrintų etišką darbuotojų įdarbinimą. Be to, direktyva nepaveikia susitarimų su trečiosiomis šalimis, į kuriuos įtrauktos profesijos, kuriose trūksta darbuotojų ir kuriose reikia taikyti etišką darbuotojų įdarbinimą. Trečiųjų šalių piliečiai, turintys ilgalaikio gyventojo statusą Europos Sąjungoje, gali išvykti iš Europos Sąjungos teritorijos laikotarpiui iki metų, tokiu būdu neprarasdami šio statuso, o aukštos kvalifikacijos migrantams su mėlynąja kortele šis laikotarpis yra pratęstas iki dvejų metų. Šiomis nuostatomis skatinama „apykaitinė“ migracija tarp valstybių narių ir migrantų gimtųjų šalių, kartu perkeliant įgūdžius ir pinigus.

Europos Vadovų Taryba taip pat pabrėžia, kad reikia imtis tolesnių priemonių, siekiant padidinti teigiamą ir sumažinti neigiamą migracijos poveikį vystymuisi taikant visuotinį požiūrį į migraciją.

Remiantis 1967 m. liepos 25 d. Reglamentu 422/67/EEB⁽¹⁾, buvusiems Europos Komisijos nariams trejus metus nuo jų pasitraukimo iš pareigų mokama išmoka, kuri sudaro nuo 40 iki 65 proc. jų atlyginimo ir kuri gali būti suderinama su atlyginimu, kurį jie gauna, jeigu imasi naujos veiklos. Šis itin dosnus susitarimas visuomenėje sulaukia daug kritikos.

Ar Komisija pasirengusi savo iniciatyva persvarstyti šį reglamentą, būtent straipsnį, susijusį su išmokos pasitraukus iš tarnybos suderinimu su nauju atlyginimu (reglamento 7 straipsnio 3 dalis)?

(EN) Tai klausimas dėl Tarybos atsakomybės pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 243 straipsnį (buvęs EB sutarties 210 straipsnis).

Antrasis derybų su Mercosur prekybos bloku raundas įvyks spalio 11 d. Kokį poveikį, Komisijos nario nuomone, derybų rezultatai turės žemės ūkio sektoriui? Ekonominis galimo politikos poveikio tyrimas bus paskelbtas 2011 m. pradžioje. Ar Komisija gali ką nors pasakyti apie dabartinę šio tyrimo padėtį? Ar tyrime nagrinėjamas didžiulis poveikis, kurį ši prekybos politika darys žemės ūkio sektoriui Europoje?

(EN) 2010 m. spalio 11–15 d. Briuselyje įvyko derybų dėl ES ir MERCOSUR šalių asociacijos susitarimo vienos iš svarbiausių prekybos sričių paskutinysis etapas.

Komisija ir toliau reguliariai informuos Europos Parlamentą apie šių derybų pažangą. Aiškiai numatoma, kad vos pasibaigus kiekvienam etapui rašytinė ataskaita bus nusiųsta tiek Tarybos prekybos politikos komitetui, tiek Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komitetui.

Pažymėtina, kad jau atliktas visas prekybos poveikio tvariam vystymuisi vertinimas (angl. SIA), tiriant Europos Sąjungos ir MERCOSUR laisvosios prekybos susitarimo galimą ekonominį bei socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, o jo galutinės ataskaitos yra viešai prieinamos nuo 2009 m. kovo mėn. (žr. http://ec.europa.eu/trade/analysis/sustainability-impact-assessments/assessments/).

).

Komisijos atsakymas į šio tyrimo rezultatus ir rekomendacijas išdėstytas 2010 m. liepos mėn. paskelbtame SIA dokumente.

Be to, Komisija nusprendė papildyti šį darbą išsamesniais ekonomikos tyrimais, kurie, kaip tikimasi, bus baigti 2011 m. pradžioje. Šiuose tyrimuose bus pateikta naujausia analizė ir informacija apie bendrą ekonominį poveikį panaikinus tarifus ir netarifines kliūtis prekybai prekėmis, paslaugomis ir investicijoms, taip pat išsamesnis poveikio žemės ūkiui vertinimas.

Tuo remdamasi Komisija atsižvelgs į ES žemės ūkio kaip visumos, o ypač – atitinkamų žemės ūkio sektorių, kuriuos gali labiausiai paveikti būsimosios lengvatos, pažeidžiamumą. Šioms specifinėms sritims Komisija parengs žemės ūkio srities pasiūlymą, apsiribosiantį lengvatomis, atsižvelgiant į ES atitinkamų rinkų ir gamybos sektorių pažeidžiamumą, ir, žinoma, suderinamą su visa bendrąja žemės ūkio politika.

Tūkstančiams vaikų iš darbininkų klasės šeimų neatsiranda vietos savivaldybių vaikų darželiuose, nes dėl lėšų ir darbuotojų trūkumo daugelis jų priversti užsidaryti. Vien Atėnuose patenkinti tik 5 465 prašymai iš 8 816 prašymų dėl vaikų, pageidaujančių lankyti vaikų darželį. Taip pat 60–70 proc. vaikų darželių darbuotojų numatoma netęsti darbo sutarčių. Be to, šiais metais į valstybines mokyklas priimtų mokytojų skaičius sumažėjo 50 proc., nors vis daugiau jų išeina į pensiją ir apytikriai trūksta daugiau kaip 20 000 mokytojų. Dėl šios problemos, taip pat dėl itin didelio nedarbo ir drastiško darbo užmokesčio ir socialinių išmokų mažinimo, susijusio su susitarimo memorandumu, kurį pasirašė Graikijos socialistų judėjimo (PASOK) vyriausybė, ES, ECB ir TVF, darbininkų klasės šeimų gyvenimas tampa dar sunkesnis.

Ar Komisija pripažįsta, kad pagal susitarimo memorandumą patvirtintos priemonės yra pražūtingos darbininkų klasės šeimoms, ypač moterims, dėl to, kad labai blogėja vaikų darželių ir valstybinių mokyklų padėtis ir taip pažeidžiama vaikų iš darbininkų klasės šeimų teisė į švietimą?

(EN) Pritarus Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) ir Europos centriniam bankui (ECB), Graikija ir Komisija (euro zonos valstybių narių vardu) pasirašė susitarimo memorandumą. Į susitarimo memorandumą įtrauktos fiskalinės, finansinės bei struktūrinės priemonės ir 110 mlrd. EUR finansavimas, kurį suteikė euro zonos valstybės narės ir Tarptautinis valiutos fondas, yra labai reikalingi padėti Graikijai įveikti krizę. Be šio finansavimo ir susitarimo memorandumo priemonių, Graikijos ekonomikos nuosmukis būtų daug gilesnis ir staigesnis, o Graikijos gyventojai patirtų didžiulių ekonominių ir socialinių sąnaudų. Į susitarimo memorandumą įtrauktos priemonės buvo parengtos Graikijos vyriausybei glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija, atsižvelgiant į makroekonomikos padėtį, tačiau neišleidžiant iš akių socialinių problemų. Komisija pripažįsta, kad krizė Graikijoje pareikalavo didelių socialinių sąnaudų iš kelių Graikijos gyventojų sluoksnių. Tačiau šios sąnaudos iš esmės yra fiskalinio disbalanso, konkurencingumo problemų ir finansinių sunkumų rezultatas, kurį bando taisyti susitarimo memorandumas.

Kalbant apie poveikį moterims dėl vaikų priežiūros įstaigų ir valstybinių mokyklų darbuotojų įdarbinimo ir finansavimo sunkumų, Komisija nori atkreipti gerbiamojo Parlamento nario dėmesį į tai, kad Europos socialinis fondas bendrai finansuoja paramą, kuri leistų moterims leisti savo vaikus į vaikų priežiūros įstaigas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros darbo programą, taip pat apskritai pagerintų švietimo ir veiklos, skirtos remti moterims, kaip antai „visos dienos mokyklų“ pagal Mokymosi visą gyvenimą darbo programos, kokybę. Tačiau iki šiol abi darbo programos buvo įgyvendinamos lėtai – tai galbūt iš dalies paaiškintų šį poveikį moterims, apie kurį kalbėjo gerbiamasis Parlamento narys. Pasak Graikijos valdžios institucijų, tikimasi, kad per kelis ateinančius mėnesius programų įgyvendinimo pažanga vyks sparčiau.