Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2010 m. lapkričio 10 d. - Briuselis

22. Demografinės problemos ir kartų solidarumas (trumpas pristatymas)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Thomaso Manno Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu pateiktas pranešimas dėl demografijos problemos ir kartų solidarumo (2010/2027(INI)) (A7-0268/2010).

  Thomas Mann, pranešėjas. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas pateikė svarbią nuomonę dėl demografinių pokyčių. Pirma, buvo sudarytas bendras jaunimui ir pagyvenusiems žmonėms skirtas dokumentų rinkinys. Jame įtvirtintas naujas, naujoviškas, kartų teisingumu pagrįstas požiūris. Turime omenyje ne viena šalia kitos, o kartu gyvenančias kartas. Siekdamos sudaryti tvarų pagrindą diskusijoms, valstybės narės turėtų atlikti kartų apskaitą. Taip bus galima sudaryti patikimus išmokų srautų modelius ir prognozes. Statistikos institucijoms bus lengva suskaičiuoti, kokio dydžio yra mokesčių pajamos, socialinės apsaugos įmokos ir pensijų išmokos. „Kartų patikrinimu“ pirmiausia siekiama atlikti teisės aktais numatytą norimų rezultatų ir nepageidaujamo šalutinio poveikio, susijusių su kartų našta, vertinimą. Ketinama jį privalomai nustatyti visose mūsų valstybėse narėse ir ES lygmeniu.

Taip pat pateikiame aiškią poziciją dėl pensijų Europos Komisijai ir Tarybai. Mums nereikia vienodo Europos Sąjungos pensinio amžiaus. Vietoj to, būtų laikomasi šalių nustatyto pensinio amžiaus. Vyresni darbuotojai neturi būti verčiami nebedirbti, jei jie to nenori, dėl sutartinai nustatyto privalomo pensinio amžiaus. Spalio mėn. Europos Teisingumo Teismas savo nutarime taip pat aiškiai nepritarė priverstiniam išėjimui į pensiją dėl pensinio amžiaus. Pensininkai tikai turi teisę dalyvauti konkursuose į laisvas vietas ir neturi patirti diskriminacijos? dėl amžiaus. Vyresnių piliečių labui raginame priimti iniciatyvą „Europos paktas 50+“. Iki 2020 m. Planuojama pasiekti tris tikslus. Pirma, vyresnių nei 50 metų darbuotojų skaičius turi padidėti iki daugiau nei 55 proc. Antra, ankstyvas išėjimas į pensiją ir jo finansinis skatinimas turi būti panaikintas visoje Europoje. Trečia, valstybėms narėms bus skiriamos lėšos, kad vyresni nei 60 metų žmonės ilgiau galėtų išlikti darbo rinkoje.

Priešingoje amžiaus skalės pusėje yra jaunimas. Raginame priimti iniciatyvą „Europos jaunimo garantijos“. Po maksimalaus keturių mėnesių nedarbo visiems jauniems žmonėms bus pasiūlyta darbo vieta, mokymosi vieta arba kitos mokymosi galimybės. Turi būti taikomas principas „skatinti ir reikalauti“. Tačiau taikant tokią paramą turi būti sulaukta grįžtamojo ryšio. Jeigu jauni žmonės neturi pakankamos kvalifikacijos, jie turės galimybę ją įgyti, kad gautų darbui reikiamų žinių. Labai džiaugiuosi matydamas, kad Europos Komisija jau ėmėsi vienos iš mano pranešime siūlomų iniciatyvų. Prieš keletą savaičių ji paskelbė 2012 m. Europos aktyvaus senėjimo metais. Tai tinkamu metu paskelbta tinkama žinia.

Vienintelis nerimą keliantis dalykas yra dauguma priimtas komiteto sprendimas raginti nustatyti papildomą kovos su diskriminacija reguliavimą. Taip pagyvenusiems žmonėms bus nustatyti nauji kriterijai, taikomi sudarant draudimo liudijimus, užsisakant atostogų pasiūlymus ir nuomojantis mašinas. Taip tik bus padidintas biurokratijos lygis ir užtikrintos didžiulės finansinės išlaidos, kuriomis nebus pateisinama esminė idėja veiksmingai apsaugoti žmones nuo atskirties. Todėl Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija pateikė alternatyvų pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuriame neįtrauktas šis reikalavimas. Kita vertus, pasiekėme susitarimą Užimtumo ir socialinių reikalų komitete. Daugybe bendrų pasiūlymų ir 22 kompromisais pasiekėme įvairiapusį susitarimą.

Norėčiau padėkoti savo kolegoms ir kolegoms nariams iš kitų frakcijų už jų konstruktyvų bendradarbiavimą. Mes galime ir suvienysime jaunus ir pagyvenusius žmones. Tikiuosi, kad šiuo pranešimu dėl teisingumo tarp kartų kartu žengėme svarbų žingsnį į priekį.

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, dėkoju T. Mannui už parengtus šiuos labai mums svarbius pasiūlymus. Manau, kalbant apie pagyvenusius žmones svarbiausia yra tai, kad turime pakeisti savo požiūrį į išėjimą į pensiją ir į darbą. Būtų puiku, jei nustatytume laipsnišką ir savanorišką, o ne privalomą išėjimą į pensiją. Prieš dvi savaites į mane kreipėsi į pensiją išėjęs asmuo. Paklausiau, ar jam jau sukako 65 metai, o jis atsakė: „Ne, jeigu laukčiau iki kitų metų, privalėčiau eiti į pensiją. Dabar darau tai savo noru.“ Jeigu jis būtų galėjęs dirbti iki 67 ar 70 metų, jis būtų taip ir daręs. Manau, kad tai labai svarbus dalykas, kurį turėtume apsvarstyti.

Antra, manau, kad jaunimui esama padėtis itin nepalanki, o mano gimtosios šalies Airijos jaunimo padėtis yra dar blogesnė, nes šiuo metu per bankų krizę jie turi didžiules paskolas, o nepaisant to, kad yra išsilavinę, jie turi tik vieną pasirinkimą – bilietą į užsienį, jeigu nori turėti darbą; gimtinėje jiems nėra jokių darbo vietų;

Mums reikia naujovių, turint omenyje būdus, kaip įdarbinti jaunimą. Pirmiausia pritariu T. Manno pasiūlymui, kad jeigu jie daugybę mėnesių neturi darbo, jiems turėtų būti pasiūlyta bent kokia nors darbo vieta. Tai labai teigiami pasiūlymai, ir aš jiems pritariu.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D). – (LT) Aš iš tiesų noriu pasveikinti poną pranešėją, nes iš tiesų sutinku su daugeliu nuostatų, kurios yra išdėstytos dėl demografinių problemų sprendimo ir dėl kartų solidarumo stiprinimo. Tačiau, kalbant apie vyresnio amžiaus žmones, negaliu pritarti nuostatos dėl išėjimo į pensiją anksčiau nei sulaukus įprasto pensinio amžiaus panaikinimui. Iš tiesų labai dažnai vyresnio amžiaus žmonės anksčiau išeina į pensiją priversti tam tikrų aplinkybių ir tikrai dažnai ne savo noru. Tačiau, įvertinus ekonomikos krizės pasekmes, galimybė išeiti į išankstinę pensiją neretai yra vienintelė išgyvenimo galimybė darbo netekusiems vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nacionalinės pensijų sistemos valstybėse narėse yra skirtingos, būtina atsižvelgti į visų Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, o ne sekti vienos ar tik kelių šalių pavyzdžiu.

  Elizabeth Lynne (ALDE). – Pone pirmininke, labai dėkoju Thomasui Mannui už jo darbą ir gerą bendradarbiavimą komitete. Džiaugiuosi, kad komitetas priėmė tiek daug mano pasiūlytų pakeitimų. Turime pripažinti, kad valstybėse narėse vis dar blogai elgiamasi su daugybe vyresnių žmonių, žinoma, vyresniųjų užgauliojimas yra blogiausias pavyzdys.

Tačiau yra kitų būdų, kuriais blogai elgiamasi su vyresniais asmenimis, įskaitant diskriminaciją dėl amžiaus darbo vietoje, ir būtent todėl džiaugiuosi, kad šiame pranešime raginame tinkamai įgyvendinti 2000 m. Užimtumo direktyvą ir informuoti vyresnius žmones apie jų teises.

Taip pat džiaugiuosi, kad priimtas mano pakeitimas, kuriuo raginama panaikinti privalomą pensinį amžių, žinoma, išsaugant valstybių narių lygmeniu nustatytą pensinį amžių. Neteisinga priversti vyresnius žmones nebedirbti, jeigu jie nori ir vis dar gali tai daryti toliau.

Taip pat turime ir toliau raginti Tarybą, kad būtų vėl taikoma horizontalioji direktyva dėl teisės į prekes ir paslaugas, kuri, be kita ko, apimama ir diskriminaciją dėl amžiaus. Jau laikas vyresniems žmonėms suteikti tokias pačias teises kaip ir kitiems. Prašau jūsų balsuoti už pradinį pranešimą, o ne už PPE pakeitimą.

  Peter Jahr (PPE). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti pranešėją T. Manną už tai, kad parengė puikų pranešimą. Manau, kad teisingumas tarp kartų yra svarbus išsivysčiusios visuomenės bruožas. Iš esmės tai tiesiog reiškia, kad jokia karta neturi ir neturėtų gyventi naudodamasi kitos kartos gerove. Tai, kas logiška ir savaime suprantama žmonių privačiame gyvenime ir šeimoje, yra sunkiau suprantama visuomenėje. Jeigu valstybė prisiima paskolų, kurių negali grąžinti, kitai kartai užkraunama našta. Kiekvienas, išnaudojantis per daug žaliavų, daro žalą kitai kartai. Posakis, kad mes tik pasiskolinome Žemę iš savo anūkų, galbūt geriausiai apibūdina šį susidūrimą. Mano nuomone, tai reiškia, kad turime išnagrinėti kiekvieną veiksmą, kiekvieną taisyklę ir kiekvieną direktyvą siekdami užtikrinti, kad šiomis priemonėmis būtų išsaugomas teisingumas tarp kartų. Mano nuomone, šis pranešimas yra svarbus žingsnis tinkama kryptimi.

  Olga Sehnalová (S&D). – (CS) Kartų solidarumo klausimui būdinga daugybė įvairių aspektų, o savo dokumente šią padėtį puikiai apibūdina pranešėjas T. Mann. Vienas svarbiausių dalykų yra saugumo klausimas vyresniame amžiuje, visų pirma tvari ir pastovi finansinė parama pagyvenusiems asmenims, kuria ilgainiui užtikrinamas tinkamas pensijų dydis. Todėl šiame pranešime, manau, kyla neaiškumų dėl 99 punkto, kuriame, be kita ko, pranešėjas teigia, kad einamųjų įmokų pensijų sistemą turi pakeisti kapitalu padengta sistema.

Be to, per dabartinę krizę buvo atskleisti pavojai, susiję su kai kurių privačių pensijų fondų, kuriems didžiulio poveikio turėjo sumažintos palūkanų normos ir sumažėjusi investicijų vertė, mokumu. Pvz., 2008 m. privačių pensijų fondų vertė sumažėjo daugiau nei 20 proc. Sumažėjus jų mokumui, jų turtas turėjo būti nuostolingai parduotas. Daugybės jų mokumas vis dar nestabilus. Kapitalo pensijų fondų veikla neturi priklausyti nuo demografinių pokyčių tendencijų. Jie iš esmės yra finansinės priemonės, kurioms būdinga didelė rizika. Todėl nemanau, kad protinga rizikuoti tokia svarbia socialine užduotimi kaip orumo užtikrinimas.

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Vykstant demografiniams pokyčiams laipsniškai iš esmės keičiasi visuomenės struktūra ir standartas pagal amžių. Vidutinis vaisingumo procentas Europos Sąjungoje yra 1,5 vaiko, jis neabejotinai yra vienas mažiausių pasaulyje. Dėl to galime tikėtis rimtų su demografiniu Europos Sąjungos visuomenės senėjimu susijusių problemų.

Mano nuomone, viena iš priežasčių yra ta, kad kai kurių struktūrų vystymasis labai ribotas, o taip daugybei šeimų užkertamas kelias turėti gausesnę šeimą. Politikos priemonės, kurioms siekiama suderinti darbą ir šeimą, taip pat suteikti mokesčių lengvatas ir kitą naudą, yra būtinos vaisingumo procentui kelti. Be to, siekdami pagerinti pagyvenusių žmonių integraciją į aktyvų gyvenimą turime priimti teisines priemones, kuriomis taip pat būtų aktyviai šalinama dažnai pasitaikanti nesąžininga diskriminacija dėl amžiaus.

Palankiai vertinu ir visiškai pritariu vadinamajai aktyvaus senėjimo politikai, kuria siekiama suteikti žmonėms galimybę likti sveikiems, netgi esant vyresnio amžiaus, dalyvauti socialiniame gyvenime ir pagerinti ne tik jų, bet ir visos visuomenės gyvenimo kokybę skatinant kartų solidarumą.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Dabartinė problema yra ta, kad jaunimui ir vyresniems žmonėms sunku rasti darbą. Todėl ateinančiais metais teisingumo tarp kartų siekimas bus vienas pagrindinių socialinių uždavinių Europos Sąjungos ir šalių politikoje. Manau, kad darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros sumanymo ir strategijos „Europa 2020“ tikslo pasiekti 75 proc. užimtumo lygį skatinimas yra didžiulis žingsnis šia kryptimi. Mano nuomone, ir Europos Komisija, ir Taryba turėtų priimti kartų surašymą kaip priemonę suteikti informaciją. Taip pat reikia padidinti Eurostato nustatytus tvaraus vystymosi rodiklius kiekvienoje valstybėje narėje.

Baigdama norėčiau pasveikinti T. Manną, nes savo pranešime jis sėkmingai pateikė keletą labai patrauklių sprendimo būdų. Jie apima iniciatyvą „Europos jaunimo garantijos“ ir iniciatyvą „Europos paktas 50+“.

  Petru Constantin Luhan (PPE). – (RO) Ateinančiais metais, be krizės poveikio, kils daugybė kitų didžiulių sunkumų. Vienas didžiausių yra demografiniai pokyčiai, kitas – kai kurių regionų gyventojų sumažėjimas. Valstybės narės turės atlikti svarbų vaidmenį sudarydamos sąlygas užtikrinti, kad poveikis piliečiams būtų minimalus. Joms bus reikalinga tvirta, jų nustatytais reikalavimais pagrįsta parama, visų pirma naudojantis tokiomis atitinkamomis ES finansinėmis priemonėmis kaip struktūriniai fondai.

Siekiant įveikti būsimus sunkumus, manau, visų pirma būtina skirti didžiulį dėmesį jaunimui: įtraukti juos į visuomenės gyvenimą. Turime pasirūpinti jaunimu ir suteikti jiems teisę į tinkamą išsilavinimą ir galimybę gauti tinkamą darbo vietą arba paraginti juos pradėti savo verslą. Taip galėsime užtikrinti jaunimo socialinę įtraukti ir, manau, įveikti vieną iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių mažėja gimimų skaičius per metus ir kyla socialinių ir ekonominių kartų sunkumų.

  Cecilia Malmström, Komisijos narė. – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti ir pasveikinti T. Manną už jo labai gerą pranešimą. Jame pateikiama labai išsami ir visapusiška su demografinėmis problemomis susijusių sunkumų analizė. Komisija labai džiaugiasi, kad pranešime pabrėžiamos strategijos, kuriomis pasinaudodamos valstybės narės ir Europos Sąjunga galės pasirengti senėjančiai visuomenei ir kaip galima geriau susidoroti su šiais padariniais.

Savo pranešime jūs pateikiate daugybę praktinių sprendimų: programą „Veiklūs senjorai“, iniciatyvą „Europos jaunimo garantijos“, iniciatyvą „Europos paktas 50+“, Amžiaus valdymo iniciatyvą, iniciatyvą „Kartų tandemas“ ir kt. Jame taip pat pateikiama daugybė įdomių pasiūlymų, kaip apibrėžti ir taikyti kartų solidarumo sąvoką, nes tai, kaip ir sakėte, yra Europos Sąjungos tikslas, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai.

Kaip žinote, šioje srityje Komisija jau priėmė dvi didžiules iniciatyvas: savo Žaliąją knygą dėl pensijų, kuri kitais metais bus papildyta Baltąja knyga, įtvirtinančia būsimus veiksmus, ir savo pasiūlymą – pagrįstą jūsų pasiūlymu, pone T. Mannai – paskelbti 2012 m. Europos aktyvaus senėjimo metais.

Netrukus Komisija pristatys savo trečiąją Europos demografijos ataskaitą, kurioje bus pateiktos naujausios visuomenės pokyčių kryptys. Joje taip pat bus parodyta, kokią įtaką ekonomikos krizė turėjo valstybėms narėms, turint omenyje jų gebėjimą pasirengti senėjančiai visuomenei.

Kitą dešimtmetį įvyks vienas iš didžiausių Europos Sąjungos demografinių pokyčių. Daugelis demografinio sprogimo laikotarpiu gimusių žmonių greitai sulauks pensinio amžiaus, o naujų ateinančiųjų į darbo rinką gerokai mažiau. Be to, jaunesnių europiečių kartų kilmė įvairesnė – jie gimę migrantų šeimose, o dėl šių pokyčių valstybių narių politikai susidurs su sunkumais.

Tai bus didžiulė kliūtis, siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, jeigu mums nepavyks sutelkti savo neišnaudojamų demografinių galimybių. Todėl būtina stengtis skatinti aktyvų senėjimą, gerinti jaunimo padėtį darbo rinkoje, labiau integruoti imigrantus ir jų palikuonis, taip pat skatinti darbo jėgos migraciją ir palengvinti darbo ir priežiūros įsipareigojimų suderinamumą. Vykdydami visą šį didžiulį darbą mes kaip Komisija tikimės aktyviai dirbti su Europos Parlamentu.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, 2010 m. lapkričio 11 d., ketvirtadienį, 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Giovanni Collino (PPE), raštu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, žmonijos istorijoje didžiuliai visuomenių pokyčiai kyla dėl dviejų nuolat kintančių demografinių ir religinių veiksnių. Šiuo laikotarpiu abu šie veiksniai vis dažnesni ir kelia pavojų. Kol jau ilgą laiką kalbama apie „civilizacijų susirėmimą“ ir svarbą Europai parodyti visiškai skirtingų kultūrų pilietinio sambūvio pavyzdį, laipsniškas Europos visuomenės senėjimas ir mažėjantis gimimų skaičius per metus reiškia, kad turime pagalvoti ir apie našumo veiksnį. Kol mūsų vyresni žmonės, kurių nuolat mažėja, turi finansiškai remti mūsų darbo negalintį susirasti jaunimą, turime tik dvi galimas išeitis: leisti kitiems, ne europiečiams, daryti įtaką mūsų augimui arba naudotis tarptautinio finansavimo galimybėmis, dėl kurių mūsų kapitalas taptų našus. Tik jeigu dvi kartos rems viena kitą ir dirbs drauge pagal bendrą vystymosi planą, galiausiai galėsime pradėti kalbėti apie Europos Sąjungos augimo procesą. Raginu pranešėją, jus, pone pirmininke, ir savo kolegas narius apgalvoti ir išklausyti pasiūlymą dėl naujos Europos Sąjungos kartų bendradarbiavimu pagrįstos ekonomikos plėtros politikos ir sudaryti sąlygas jauniems ir vyresniems žmonėms prisidėti prie Europos Sąjungos augimo.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Norėčiau pritarti iniciatyvos „Europos paktas 50+“, kuria būtų papildyti strategijos „Europa 2020“, kuria siekiama paraginti vyresnius žmones būti aktyvius darbo rinkoje, tikslai, sumanymui. Apskaičiuota, kad kitame dešimtmetyje, kai gimimų skaičius per metus ES bus vienas mažiausių pasaulyje, darbo jėga sumažės 3 mln. Vyresnių nei 55 metų piliečių dalis darbo rinkoje yra mažesnė nei Lisabonos strategijoje numatytas siekiamas 50 proc. lygis. Manau, kad laikotarpiu, kai amžiaus grupių piramidę vis labiau keičia vyresnioji karta, reikia imtis konkrečių priemonių socialinio solidarumo reikalingumo ir socialinės apsaugos sistemų, kurioms įtaką daro nauji ekonomikos ir demografiniai sunkumai, pusiausvyrai išlaikyti. Manau, kad mums reikalinga vyresnių darbuotojų įgyta patirtis, kuri šiuo metu nepakankamai naudojama dėl diskriminacinio išankstinio nusistatymo, kurį turime veiksmingai įveikti.

Galiausiai, taip pat norėčiau pabrėžti, kad vyresnės moterys vis dar kenčia nuo daugialypės diskriminacijos ir dėl lyties, ir dėl amžiaus. Turi būti skiriamas didesnis dėmesys pagyvenusių, vienišų moterų, kurios dėl tokių priežasčių kaip ilgesnė gyvenimo trukmė sudaro vis didesnę visuomenės dalį, padėčiai.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Demografinių pokyčių kamuojama Europa susidūrė su tikrais sunkumais, kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp pagarbos socialinėms teisėms ir paslaugoms ir principo „visuomenė visiems“. Manau, kad pačiai visuomenei naudinga pasinaudoti žmonių, baigiančių savo karjerą, įgūdžiais. Todėl būtina paraginti valdžios institucijas, privačias įmones ar NVO, kurios plėtoja naujoviškas programas, įtraukti pagyvenusius žmones į įvairias veiklas. Pagrindinėmis priemonėmis kartų solidarumui užtikrinti išlieka socialinis dialogas ir diskusijos su suinteresuotomis grupėmis šiuo klausimu. Tam gali būti sudarytos programos, įskaitant programas švietimo sistemose, kuriomis būtų atkreipiamas jaunimo dėmesys į tokias problemas ir palengvinamas dialogas su pagyvenusiais žmonėmis. Kita vertus, naudinga skatinti sudaryti įvairaus amžiaus darbo komandas ir raginti remti įmones, kurios imasi tokių iniciatyvų, nes įvairiu kartų paskirstymu didinamas konkurencingumas ir padedama pasiekti darnesnį ekonomikos augimą. Atsižvelgiant į socialinę ekonomiką ir naudojantis Europos Sąjungos socialinio fondo finansine parama sudaromos priemonės sukurti ir plėtoti specialias programas, kuriomis siekiama aktyvaus senėjimo ir skatinamas kartų solidarumas.

  Robert Dušek (S&D), raštu. – (CS) Pranešime dėl demografinių pokyčių kalbama apie socialines ir ekonomines problemas, kurios kyla dėl senėjančios visuomenės, o būsimoms kartoms tenka su tuo susijusi finansinė našta. Teisingumo tarp kartų užtikrinimas yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos socialinės politikos tikslų. Europos Sąjungos visuomenė senėja. Gimimų skaičius per metus ES išlieka mažas. Nors daugybėje šalių nepakankamas gimimų skaičius per metus dėl imigracijos didėja, negalime to laikyti sėkme. Didelė dalis iš imigrantų šeimų kilusių vaikų įgyja tik žemą išsilavinimo lygį ir todėl susiduria su nedarbu. Daugybė imigrantų sukuria savo socialinius tinklus ir nesiintegruoja į visuomenę. Sutinku su pranešėju, kad imigrantų noras prisitaikyti ir priimančios valstybės, noras juos priimti yra migracijos sąlygos. Kita užslėpta problema yra gimimų socialinė sudėtis. Vertinant tai procentais, be emigrantų, daugumą sudaro vaikai iš socialiai pažeidžiamų ir silpniausių visuomenės sluoksnių. Deja, šiandien tai jau tapo įprasta, kad kvalifikuoti ir atsakingai į gyvenimą žiūrintys žmonės dažnai turi tik vieną vaiką, o sunkiai prisitaikantys ir socialiai pažeidžiami asmenys turi vidutiniškai keturis vaikus. Todėl susilaukdami vaikų, jie dažnai išsprendžia savo dabartines finansines problemas. Dėl šių priežasčių, taip pat dėl pranešėjo prašytų būdų norėčiau pritarti paramos programai, kuria siekiama padidinti gimimų skaičių per metus tarp kvalifikuotų ir atsakingai į gyvenimą žiūrinčių, o ne sunkiai prisitaikančių žmonių, kaip yra šiuo atveju.

  Edite Estrela (S&D). – (PT) Demografiniai pokyčiai yra vienas iš pagrindinių Europos uždavinių. Prieš šimtą metų Europos gyventojai sudarė 15 proc. pasaulio gyventojų. Numatoma, kad 2050 m. jie sudarys 5 proc. Dėl šios rimtos padėties jau daroma neigiama įtaka ekonomikai, socialinės apsaugos sistemoms ir visuomenės sudėčiai. Todėl būtina skubiai imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamas didesnis gimstamumas. Remiantis turimais tyrimais, yra didžiulis skirtumas tarp šeimų norimo vaikų skaičiaus ir to, kiek jų iš tikrųjų jos turi: atitinkamai 2,3 ir 1,5. Norėdama įveikti senėjančios visuomenės uždavinį, Europa turi priimti politikos priemones, kuriomis būtų skatinamas visų amžiaus grupių moterų užimtumas, ir visapusiškai pasinaudoti moterų ir imigrantų darbingumo galimybėmis. Tai yra geriausių patirčių, susijusių su vaikų lopšeliais-darželiais, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų sistemomis, taip pat politikos priemonėmis šeiminiam ir profesiniam gyvenimui suderinti, pavyzdžiai, ypač Portugalijoje.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Jeigu ir toliau taip pat klostysis dabartinė demografinė padėtis, po kelerių metų iš esmės pasikeis visuomenės struktūra ir standartas pagal amžių. Apskaičiuota, kad jaunimo nuo 0 iki 14 metų amžiaus skaičius nuo 100 mln. (1975 m. duomenys) sumažės iki 66 mln. 2050 m., o darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažės nuo dabartinio 331 mln. iki 268 mln. 2050 m. Be to, vyresnių nei 80 metų žmonių skaičius išaugs nuo 4,1 proc. 2005 m. iki 11,4 proc. 2050 m. Senėjanti visuomenė yra vienas didžiausių ES kilusių sunkumų. ES ir valstybės narės turi imtis skubių ir suderintų veiksmų, nes jau šiuo metu jaunimo nedarbo lygis yra didžiulis, jau kyla sunkumų dėl pensijų sistemų finansavimo. Todėl pagrindinės teisingumo tarp kartų ir solidarumo vertybės turi būti skatinamos taip, kad būtų susietos pensijų sistemos, biudžetas, skolos, sveikatos priežiūra ir teisių grąžinimas, gimimų skaičiaus per metus didinimas, šeimos apsauga ir antidiskriminacinė politika. Tai turėtų būti daroma siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, remiantis strategija „Europa 2020“.

  Tunne Kelam (PPE), raštu. – Žmonių visuomenė gali egzistuoti tik atsižvelgdama į teisingumo tarp kartų ir solidarumo principus. Be solidarumo negali būti jokio teisingumo. Europa turi įveikti dvi problemas – aukštą jaunosios kartos nedarbo lygį ir neužtikrintą pensinio laikotarpio finansavimą. Kasmet (pradedant 2015 m.) vyresnių nei 60 metų amžiaus asmenų dalis padidės dviem milijonais. Be to, būtina išspręsti esminę problemą dėl mažėjančio gimimų skaičiaus per metus – jau keletą dešimtmečių besitęsiančio proceso. Tai užkraus vis didesnę naštą jaunajai kartai, kurios skaičius mažėja, todėl gali kilti konfliktų dėl naštos pasidalijimo. Pagyvenę žmonės turėtų būti laikomi vertybe. Jų patirtis ir pasirengimas aktyviai dalyvauti kuriant visuomenę turėtų būti remiami visais lygmenimis. Valstybės narės turėtų vertinti ir pripažinti neoficialią veiklą, kai milijonai pagyvenusių šeimos narių, kurie rūpinasi ir jaunesniais, ir vyresniais visuomenės nariais, stiprina kartų solidarumą. Vienas iš pagrindinių sprendimų – labiau įtraukti pilietinę visuomenę, kuri turi ilgamečių tradicijų siekiant socialinės paramos. Taip pat pritariu platformos AGE iniciatyvai paskelbti 2012 m. kartų solidarumo metais.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) T. Manno pranešime neabejotinai atskleidžiamos problemos, kurioms turėtume skirti didesnį dėmesį. Didžiuliai Europos visuomenės struktūros pokyčiai yra akivaizdūs. Taigi gimimų skaičius per metus ES šiuo metu yra 1,5 vaiko vienai moteriai. Vykdydami savo politiką tam turime skirti pakankamą dėmesį. Viena vertus, turime pabrėžti patirties ir darbo svarbą jaunimui. Iniciatyva „Europos jaunimo garantijos“, kuria remiantis jaunimui, praėjus maksimaliam keturių mėnesių nedarbo laikotarpiui, būtų pasiūlyta darbo, praktikos vieta arba kita mokymosi galimybė, yra įdomus pasiūlymas, kurį turime kruopščiau išnagrinėti. Kita vertus, turi būti atsižvelgiama į „aktyvaus senėjimo“ ir teisingumo tarp kartų svarbą. Ateityje turime imtis pokyčių ir šioje srityje. Pritariu T. Manno pranešimui.

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu. – (PL) Ponios ir ponai, demografiniai pokyčiai, mažėjantis darbingų žmonių skaičius ir gimimų skaičius per metus reiškia, kad amžius yra nauja pasidalijimo pasaulyje priežastis. Būtina sukurti pagyvenusiems žmonėms skirtą kartų iniciatyvą, kuria būtų siekiama pagerinti jų santykius su likusia visuomene. Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas ir tam, kad būtų pagerintos būsto sąlygos ir pagyvenusių asmenų sveikata, visų pirma regionuose, kuriuose gyventojų skaičius sumažėjo 20–30 proc. Pvz., Bulgarijoje, vidutinė pensija sudaro apie 100 EUR, todėl būtina užtikrinti pensininkams geresnį ir oresnį gyvenimą. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad svarbu sukurti rimčiausių problemų sąrašą, kuriuo naudodamiesi galėsime parengti tikslius jų sprendimus. Taip pat svarbu surasti ir tinkamai pasinaudoti geriausios patirties pavyzdžiu regionuose, kurie puikiai sprendžia visuomenės senėjimo ir jo padarinių problemą, visų pirma atsižvelgdami į programą „Europos aktyvaus senėjimo metai“. Dėkoju.

  Iosif Matula (PPE), raštu. – (RO) Demografijos problema yra svarbiausias Europos valstybių ir regionų uždavinys, kilęs dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus ir jų senėjimo, su kuriuo susiduria dauguma valstybių narių. Demografiniai pavojai yra vienas iš svarbiausių ES lygmens socialinės politikos klausimų. Vykstant visuomenės senėjimui, gimimų skaičius per metus vis mažėja ir atsiranda demografinių skirtumų, šiose politikos srityse turi būti imamasi konkrečių priemonių kilusiems padariniams įveikti. Per pastaruosius dvidešimt metų labai sumažėjo kaimo gyventojų, visų pirma jaunimo, konvergencijos regionuose. Jaunimas atlieka svarbų vaidmenį siekiant sumažinti miesto ir kaimo vietovių skirtumus ir išlaikyti demografinių skirtumų pusiausvyrą, o tai yra svarbus sanglaudos politikos tikslas. Turime užtikrinti naudą kaimo aplinkai nuo paramos investuotojams iki plačiajuosčio ryšio interneto įvedimo. Remiantis Eurostato duomenimis, iki 2060 m. vidutinis darbingų žmonių amžius padidės 7 proc. Valstybės narės turi imtis aiškios ir nuoseklios politikos ir užtikrinti kartų solidarumą, įtraukti daugiau vyresnio amžiaus žmonių į darbo rinką nei dabar.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – (RO) Norėčiau palankiai vertinti Thomaso Manno pranešimą. Europos Sąjungoje kilusios demografinės problemos tampa vis akivaizdesnės, jų poveikis visų pirma jaučiamas kaimo vietovėse. Statistikos duomenimis, tik 7 proc. Europos Sąjungos ūkininkų yra jaunesni nei 35 metų, o per ateinančius dešimt metų į pensiją išeis 4,5 mln. ūkininkų. Kyla pavojus, kad kaimo vietovėse sumažės darbingų gyventojų, o tai ateityje turės neigiamo poveikio žemės ūkio našumui.

Reikalingos naujos priemonės, skirtos kovoti su demografinėmis problemomis kaimo vietovėse. Vienas iš pagrindinių klausimų yra teisės į mokslą užtikrinimas, siekiant suteikti profesinį mokymą jaunimui kaimo vietovėse ir pritraukti juos į žemės ūkio sektorių. Kitas svarbus aspektas būtų tas, kad valstybės narės turi įgyvendinti priemones dėl ankstyvo ūkininkų išėjimo į pensiją, taip pat priemones dėl jaunų ūkininkų skatinimo. Įgyvendinus abiejų tipų priemones, būtų labai pagerintas ūkių valdymas, kuriama nauja ūkių valdytojų kartą. Galiausiai, dar vienas, bet ne mažiau svarbus aspektas yra paramos žemės ūkio projektams skyrimas verslininkams, ji turi būti vertinama kaip paskata, visų pirma įtraukiant jaunimą į žemės ūkį.

  Kristiina Ojuland (ALDE), raštu. – Pone pirmininke, norėčiau palankiai įvertinti savo kolegos Thomaso Manno pranešimą, kuriame aptariamos kelios svarbios ateityje Europos Sąjungoje kilsiančios, jei dar nekilo, problemos. Pastarieji protestai prieš pensinio amžiaus ilginimą Prancūzijoje parodo aiškų Europos Sąjungos piliečių vilčių ir bendrųjų demografinių tendencijų suskilimą. Europoje nuolat ilgėja gyvenimo trukmė, o gyventojų skaičius mažėja. Dėl abiejų tendencijų būsimoms kartoms neabejotinai padidės mokesčių našta, nebent bus visapusiškai reformuotos pensijų sistemos. Dėl pensijų reformos kilusius nesutarimus Prancūzijoje galima pasistengti suprasti, bet turint omenyje demografinę padėtį Europoje turi būti pabrėžiama tai, kad Prancūzijos vyriausybės pasiūlymas ir galutinis parlamento sprendimas yra vienintelis tinkamas atsakas, siekiant išvengti ir dirbančių, ir į pensiją išėjusių Prancūzijos žmonių skurdo ateityje. Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybės turi ir toliau palaikyti dialogą su piliečiais ir labiau informuoti juos apie demografinius pokyčius ir dėl jų kilusius socialinius ir ekonomikos sunkumus. Svarbu pasiekti sutarimą, kad reikalingos, bet nepopuliarios reformos būtų pagrįstos.

  Siiri Oviir (ALDE), raštu. – (ET) Europa kasmet vis labiau susiduria su visuomenės senėjimu, nepaisant didžiulės imigracijos ir truputį didesnio gimimų skaičiaus per metus, todėl mums kyla naujų problemų ir sunkumų. Peržiūrėjus Europos Sąjungos demografinę padėtį, tampa aišku, kad ateityje daugiau dėmesio turėsime skirti pagyvenusiems žmonėms skirtai darbo rinkai, ir sutinku su pranešėju, kad senėjant visuomenei sudaromos geros sąlygos gerinti konkurenciją ir įgyvendinti naujoves, ir taip padidinti ekonomikos augimą ir užimtumą. Tikrai labai svarbu padidinti pagyvenusių žmonių užimtumą, tačiau pirmiausia turime panaikinti priežastis, o ne padarinius, ir galbūt pirmenybę turėtume teikti gimimų skaičiaus per metus didinimui. Europos imigrantų integracijos patirtis parodė, kad nuspręsta ne skatinti imigraciją, o atvirkščiai. Didžiulė imigracija Europoje išgąsdino vietos gyventojus, kad jie taps mažuma savo pačių šalyje, o imigrantai neperims vietos kalbos ir kultūros. Dėl to nerimaudami daugybė europiečių ėmė pritarti kraštutiniams dešiniesiems, kurių vertybės prieštarauja Europos Sąjungos vertybėms. Įvertinant Europos senėjančios visuomenės demografinę padėtį, apgailėtina ir prieštaringa, kad jaunimas kenčia nuo gana didelio nedarbo, visų pirma Rytų Europoje, o mes negalime jiems tinkamai padėti. Siekiant išvengti konfliktų dėl naštos pasidalijimo, pirmiausia būtina užtikrinti teisingumą tarp kartų.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Europos visuomenės senėjimo mastas didesnis nei kitų žemynų. Nerimą kelia tai, kad vyresnių nei 65 metų amžiaus gyventojų ir darbingo amžiaus (nuo 15 iki 64 metų) gyventojų iki 2060 m. santykis padidės du kartus (nuo 25,4 proc. iki 53,5 proc.).

Turėdamos omenyje, kokiu mastu ir greičiu senėja visuomenė, valstybės narės, vykdydamos savo užimtumo politiką, turi atsižvelgti į lytį, naujus darbo organizavimo būdus įmonėse, taip pat į būdus, kaip palengvinti lanksčias laipsniško išėjimo į pensiją formules, pagerinti darbo sąlygas ir remti antidiskriminacinę praktiką, susijusią su įdarbinimu ir profesiniu mokymu.

Be to, raginu valstybes nares:

– skatinti aplinką, kurioje būtų kontroliuojamas senėjimas įmonėse ir pritaikomi įvairūs jo aspektai, visų pirma naudojantis laipsnišku išėjimu į pensiją, kartu atsižvelgiant į tai, kiek daug jėgų reikia darbui atlikti, kokios yra darbo, sveikatos ir saugos sąlygos;

– ir toliau išlaikyti ankstyvo išėjimo į pensiją galimybę tam tikroms darbuotojų grupėms, atsižvelgiant į jų darbo sąlygas ir tokias aplinkybes kaip atleidimas dėl darbo vietų mažinimo ar struktūros pertvarkos.

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu. – (PL) Tai labai svarbus pranešimas, kuriuo turėtų pasinaudoti Europos Komisija nustatydama savo prioritetus ir planuodama savo darbą 2012 m., kurie bus paskelbti Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metais. Parlamente daugybę kartų kėliau klausimą dėl aktyvaus senėjimo, ir tai turėtų būti Europos Sąjungos ir visų valstybių narių prioritetu ateinančiais metais.

Demografiniai duomenys negali būti pakeisti. Kilus senėjančios Europos visuomenės problemai, svarbu skatinti pensinio amžiaus žmonių profesinį aktyvinimą. Neturime atmesti jų patirties arba nepaisyti jų noro toliau dirbti. Todėl pritariu pranešėjo pasiūlytoms iniciatyvoms, visų pirma iniciatyvoms „Europos paktas 50+“ ir „Aktyvus senėjimas“. Taip pat labai svarbi ir iniciatyva „Už deramą pensiją“. Remdamasi pranešimu, prašau Tarybos ir valstybių narių skubiai imtis veiksmų ir užtikrinti tinkamas pensijų išmokas visiems Europos Sąjungos piliečiams, kuriomis jiems bus užtikrintas orus, o ne skurdus gyvenimas. Turime kovoti su daugybės formų pagyvenusių žmonių diskriminacija. Daugybė žmonių neteisingai mano, kad pagyvenę žmonės turi mažiau poreikių. Vyresniems piliečiams kylantys sunkumai, norint gauti paskolą, arba jų diskriminacija darbo rinkoje yra įprastas dalykas. Jau įprasta tapo absurdiška padėtis, kai 40 metų amžiaus moteris laikoma per sena dirbti, o iš ką tik baigusiųjų mokslus reikalaujama turėti kelerių metų profesinės patirties.

  Anna Záborská (PPE), raštu. – (SK) Būdas išbristi iš demografinės krizės yra šeimos kūrimo skatinimas, nes dėl susilpnėjusio tradicinės šeimos vaidmens patekome į šią krizę. Pagyvenusių darbuotojų ir moterų skaičiaus didinimas aktyvioje darbo rinkoje yra tik trumpalaikis sprendimas. Turime nedaug laiko, kurį turime išnaudoti siekdami skatinti jaunimą pirmiausia sukurti šeimą ir auginti vaikus. Tačiau mūsų trumpalaikė strategija neturi prieštarauti tam, ką norime pasiekti ilgainiui. Kad mažų vaikų mamos galėtų grįžti į darbo vietą, turime įsteigti pakankamai ikimokyklinių įstaigų. Tačiau pamirštame, kad vaikai per pirmuosius trejus savo gyvenimo metus įgyja svarbiausius socialinius įgūdžius; kad lopšeliuose vaikai išreikšti savo poreikius išmoksta rėkdami, o ne gerbdami kitus žmones; kad vaikai visą gyvenimą naudos per šį laikotarpį jų matomus elgesio modelius. Vaiko priežiūra yra ne vaiko lepinimas, o natūralus dalykas. Vaikų lopšeliai ir darželiai yra ir visada bus kompromisas. Kaip ir kiekvieno kompromiso atveju, jeigu peržengiamos leidžiamos ribos, padariniai bus blogesni nei šiandien įsivaizduojame. Ar galime būti tikri, kad vaikų karta, kuri daugiau laiko praleidžia su svetimais žmonėmis nei su savo tėvais, taip pat norės rūpintis pagyvenusiais, ligotais ir neįgaliais žmonėmis, kaip mes tą darome šiandien?