Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2010 m. lapkričio 10 d. - Briuselis

23. Mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimas (trumpas pristatymas)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Maria Da Graça Carvalho Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu parengtas pranešimas dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo (2010/2079(INI)) (A7-0274/2010).

  Maria Da Graça Carvalho, pranešėja. – (PT) Mokslas, švietimas ir inovacijos sudaro ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo pagrindą. Europa turi daugiau investuoti į mokslą, supažindinti su savo mokslinėmis sistemomis, skatinti laisvą mokslininkų judėjimą ir padidinti bei skatinti meistriškumą. Iš tiesų visuose sektoriuose, įskaitant mokslą, matome vis labiau susiskirsčiusį pasaulį. Pakanka keleto pavyzdžių tam parodyti: pvz., pasaulio mastu 80 proc. mokslininkų dirba už Europos ribų, o 69 proc. patentų įregistruota taip pat už Europos ribų.

Europa į mokslą ir inovacijas investuoja mažiau nei Japonija, Pietų Korėja ir JAV, o šis skirtumas visų pirma susidaro dėl privačiojo sektoriaus investicijų. Mūsų mokslo ir inovacijų sistemai būdingi tam tikri trūkumai, kuriuos turime pašalinti, pradedant nepakankamu finansavimu ir baigiant fragmentacija, sąlygų inovacijoms plėtoti trūkumu ir per didele biurokratija. Europos mokslo sistema turi būti veiksmingesnė, pirmiausia reikia supaprastinant finansavimo taisykles. Šiuo klausimu turėjau garbės būti paskirta pranešėja dėl dalyvavimo dabartinėje ir būsimoje Europos mokslo ir inovacijų programose taisyklių supaprastinimo.

Šis pranešimas gali būti reikšmingas Europoje, ir jis parengtas tinkamu metu, turint omenyje, kad pradedame Septintosios bendrosios programos peržiūrą ir pasirengimą aštuntajai programai. Kaip pranešėja, nusprendžiau pradėti diskusijas šiuo klausimu ir surengti viešas konsultacijas. Išsiunčiau daugiau nei 8000 kvietimų įvairioms institucijoms. Sulaukiau daugybės atsakymų, ir tai rodo, kokią svarbą mūsų institucijos ir visuomenė teikia šiam klausimui.

Pranešime siūloma supaprastinti finansinę priežiūrą ir kontrolę ir sustiprinti techninį ir mokslinį vertinimą meistriškumu pagrįstomis tarpusavio peržiūros priemonėmis. Šiuo pranešimu siekiama didesnio rizikos toleravimo, biurokratinio kontrolės mechanizmo supaprastinimo ir didesnio pasitikėjimo moksline ir verslo bendruomene. Tačiau pranešime kalbama tik apie proceso pradžią, kuri nėra lengva. Komisija bus atsakinga už rekomendacijų įgyvendinimą, ir jai bus reikalinga Parlamento ir Tarybos priežiūra ir politinė parama, kad sėkmingai įgyvendintų šią užduotį.

Ateityje į supaprastinimo procesą gali būti įtrauktos kitos Europos Sąjungos programos, būtent struktūriniai fondai. Programos su paprastesnėmis taisyklėmis bus skaidresnės ir veiksmingesnės. Taip pat norėčiau padėkoti savo kolegoms, Tarybai pirmininkaujančiai Belgijai, Komisijai ir visiems tiems, kurie prisidėjo prie viešų konsultacijų, už jų pagalbą. Būtina supaprastinti naudojimąsi tyrimams skirtomis lėšomis ir sukurti visų suinteresuotųjų pasitikėjimo partneryste pagrįsto vertinimo kultūrą, kad būtų sustiprinti moksliniai tyrimai ir inovacijos Europoje, taip darant ją patrauklia vieta gyventi, dirbti ir būti laimingam.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Pirmiausia norėčiau pasveikinti pranešėją už jos atliktą darbą, nes mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo supaprastinimas, kaip nurodė pranešėja, yra tik viena iš daugybės reformų, kurių reikia siekiant pagerinti mokslinių tyrimų finansavimą ES, kad jis taptų veiksmingesnis ir naudingesnis remiant vystymąsi ir socialinę pažangą.

Pranešime siūloma išplėsti Komisijos pradinio pasiūlymo taikymo sritį, ir manau, kad tai teisinga, visų pirma tokiais aspektais kaip finansų reguliavimas ir konkrečių pasiūlymų supaprastinti vidutinių darbuotojų išlaidų apskaičiavimą ir panaikinti laiką skaičiuojančius mechanizmus, įskaitant darbo laiko lentelę, pateikimas. Taip pat svarbu Komisijai suteikti galimybę atlyginti išlaidas, susidariusias po pasiūlymo pateikimo, jeigu jis yra sėkmingas, siekiant palengvinti pramonės partnerių ir visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimą.

Jeigu mokslas, inovacijos ir švietimas sudaro ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo pagrindą, svarbu atsižvelgti į šiame pranešime pateiktus pasiūlymus ir daugiau dėmesio skirti mokslui ir moksliniams tyrimams.

  Jean-Pierre Audy (PPE). – (FR) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti M. D. G. Carvalho, kuri atliko didžiulį darbą, taip pat ir Europos Komisijai. Taip pat prašau jūsų, Komisijos nare, perduoti mano padėką M. Geoghegan-Quinn, kuri suprato šio supaprastinimo proceso ir bendravimo svarbą. Turime ne tik supaprastinti ateities reformas, bet ir sutvarkyti praeities sprendimus. Komisijos auditoriai turėjo niekada netaikyti taisyklių, kurios buvo griežtesnės nei tos, kurios jau patvirtintos, ir būtent todėl turime sutvarkyti praeities, Komisijos nare.

Vos išvengėme nemalonumų dėl mokslinių tyrimų institutų, kurie įtariai vertino Europos Sąjungą. Šiandien, išmintingai ir laikydamiesi gero valdymo, naudodamiesi toleruotinų klaidų rizika, bet atsižvelgdami į nepriklausomo pakartotinio audito išvadas, o jeigu tai nepavyksta – kaip pasiūliau ir tam buvo pritarta – pasitelkę nepriklausomą tarpininką, turime atgauti visų mūsų mokslinių institutų pasitikėjimą, žinoma, tinkamai kontroliuodami Europos Sąjungos lėšas. Tada, remdamiesi valstybių narių ir Europos Sąjungos pasitikėjimo partneryste, pradėsime derybas dėl kitų finansinių perspektyvų, kad būtų tinkamiau sukurtas pagrindinis mūsų mokslinių tyrimų centras ir taptų europietiškesnis.

  Marisa Matias (GUE/NGL). – (PT) Pirmiausia norėčiau pasveikinti M. D. G. Carvalho už jos šiandien pateiktą puikų pranešimą ir už tai, kaip demokratiškai ji vykdė visą šį procesą ir Parlamente, ir už jo ribų. Manau, kad tai reikėtų įvertinti, ir norėčiau jai už tai padėkoti.

Septintoji bendroji programa yra didžiausia ir plačiausia programa mokslo srityje visame pasaulyje, ir šiuo atveju Komisijos pasiūlytas supaprastinimas yra labai palankiai vertinamas. Tačiau Parlamento pateiktu pasiūlymu patobulinamas Komisijos pasiūlymas. Jame pripažįstama, kad nepakanka supaprastinimo, jame daromas aiškus ir svarbus skirtumas tarp mokslinių tyrimų ir inovacijų, įvertinamos įvairios mokslinių tyrimų sritys, padidinamas aiškumas, skaidrumas, dalyvavimas ir demokratija, užtikrinamos lygios galimybės siekti finansavimo, pasirenkamas modelis, kuriuo mažiau dėmesio skiriama biurokratijai ir biurokratinei kontrolei, o labiau orientuojamasi į meistriškumą moksliniuose tyrimuose, jame pripažįstama įvairių mokslinių sričių svarba ir raginama vienodomis aplinkybėmis rinktis partnerius ir sudaryti sąjungas su jais.

Pone pirmininke, baigdama norėčiau pasakyti, kad įgyvendinus šį pasiūlymą, būtų akivaizdžiai pagerintos visų mokslininkų darbo sąlygos Europoje, taip pat pagerintas prestižas ir kitos sąlygos moksliniams tyrimams Europoje. Būtent todėl turime dirbti kartu.

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, didelė dalis neabejotinai gero Europos Sąjungos darbo apjuodinama istorijomis apie per didelį painumą, ir visų pirma taip kalba žmonės, kurie siekia finansavimo ir jo negauna, nepaisant tokių didžiulių pastangų kaip žmonių įdarbinimas visą darbo dieną keliems mėnesiams, kad parengtų paraišką, kuri galiausiai nebūna patvirtinta. Girdėjau daugybę tokių istorijų.

Tai būdinga ir paraiškoms, susijusioms su kultūros ir švietimo programų finansavimu. Vienintelė išeitis – pasiekti tikslą 25 proc. sumažinti biurokratizmo mastą iki 2020 m. Iš tiesų atsižvelgdami į paraiškų ir audito išvadas turėtume, jeigu galime, šio tikslo siekį padidinti iki 50 proc., nes, kaip buvo pasakyta apie didelę dalį mūsų gero darbo, daug sunkumų kyla dėl per didelio sudėtingumo.

Supaprastinimas yra tinkamas pasirinkimas.

  Cecilia Malmström, Komisijos narė. – Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti M. D. G. Carvalho už labai išsamų pranešimą. Ji atkreipia dėmesį į didžiules problemas Europos Sąjungos mokslinių tyrimų srityje: paramos gavėjams skirtų taisyklių sudėtingumo klausimas ir labai didelė administracinė našta.

Šių metų balandžio mėn. Komisija priėmė komunikatą šiuo klausimu, pateikdama ilgą sąrašą trumpalaikių ir ilgalaikių supaprastinimo variantų. Tai sukėlė labai svarbias tarpinstitucines diskusijas. Komisija yra labai dėkinga, kad Parlamentas teikia pirmenybę šiam klausimui. Komisija taip pat labai dėkinga, kad pranešime pritariama daugumai pasiūlymų ir netgi pateikiama keletas paties Parlamento pasiūlymų, kurie tikrai įdomūs.

Panašiai pritarė ir Taryba, todėl remdamiesi šiuo labai įvairiapusiu tarpinstituciniu susitarimu turėtume imtis veiksmų. Esame visiškai pasirengę siekti supaprastinimo ir tvirtai laikytis supaprastinimo principų, kaip teigiama jūsų pranešime: paprastumas, skaidrumas, teisinis tikrumas, nuoseklumas, meistriškumas ir, kaip sakė J. P. Audy, didesniu pasitikėjimu pagrįstas požiūris į mūsų mokslines institucijas, žinoma, yra svarbios gairės vykdant veiklą.

Kai kurie jūsų pranešime ir Tarybos išvadose pateikti pasiūlymai gali būti įgyvendinti naudojantis dabartine bendrąja programa. Komisijos tarnybos ieško sprendimų, kuriuos būtų galima greitai įgyvendinti. Galvojame apie sprendimus, susijusius su plačiau pripažinta vidutinių sąnaudų metodika ir lankstesniu požiūriu į palūkanas už išankstinį finansavimą ir vienkartines išmokas MVĮ vadovaujančio personalo sąnaudoms padengti.

Be to, labai rimtai vertiname susirūpinimą dėl įvairių tarnybų nenuoseklaus taisyklių ir procedūrų vertimo, įgyvendinant FP7. Itin siekiame įgyvendinti priemones, kuriomis būtų užtikrintas labiau suderintas taisyklių vertimas ir taikymas.

Taip pat sieksime ir toliau mažinti delsimo suteikti dotacijas ir išmokas atvejus. Turime nepamiršti, kad siekiant didesnių pakeitimų, būtina peržiūrėti Finansinį reglamentą ir su juo susijusias taisykles. Tik tada galėsime pašalinti kai kuriuos sunkumus.

Dabartinė mokslinių tyrimų kontrolės strategija skirta klaidoms nustatyti ir ištaisyti, siekiant sumažinti likusių klaidų lygį mažiau nei 2 proc. Komisija sutinka, kad tai brangu ir taip užkraunama didžiulė administracinė našta ir paramos gavėjams, ir Komisijai. Taigi padidinus toleruotinų klaidų riziką, kaip pritariama jūsų pranešime, Komisija galėtų derinti kontrolės veiklą, optimizuoti išlaidų veiksmingumą ir užtikrinti darnų veiksmingos kontrolės poreikio pasiskirstymą ir didesniu pasitikėjimu pagrįstų santykių su mokslininkais sukūrimą.

Labai dėkoju už pranešimą, taip pat visiems, kurie prie jo prisidėjo. Jis labai naudingas geram ir svarbiam darbui ateityje.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, 2010 m. lapkričio 11 d., ketvirtadienį, 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Šiuo metu inovacijos ir moksliniai tyrimai yra svarbiausi naujos mūsų žemyno vystymosi strategijos, „Europa 2020“ aspektai. Įsipareigojimas remti mokslinius tyrimus ir vystymąsi turi tikro poveikio ekonomikos veiklai, nes tik inovacijomis užtikrinama būsima didžiulės pridėtinės vertės gamyba, taigi ir padidėjęs darbo vietų kūrimo mastas, ir Europos Sąjungos konkurencingumas tarptautiniu lygmeniu. Visada teigiau, kad regioninis lygmuo yra tinkamiausias, siekiant remti mokslinius tyrimus ir inovacijas, nes jis palankus universitetams, viešosioms mokslinėms institucijoms, didelėms įmonėms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir glaudžiai dirbančioms regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, visų pirma kaip mokslinius tyrimus atliekančioms grupėms. Mano regione, Azorų salose, tai patvirtina Azorų salų universiteto Okeanografijos ir žvejybos departamento vykdomi paplitę vandenyno ir jūrų moksliniai tyrimai. Skatinant inovacijas regioniniu lygmeniu taip pat prisidedama prie socialinių ir regioninių skirtumų sumažinimo, o tai labai svarbu sanglaudos politikai, siekiant ir toliau remti šias veiklas tokiuose atokiausiuose regionuose kaip Azorų salos.

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. – (IT) Turėdami omenyje Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos laikotarpio vidurio peržiūrą ir būsimos bendrosios programos taisyklių parengimą, turime apsvarstyti ir rasti sprendimus, kaip panaikinti tam tikras kliūtis, dėl kurių suinteresuotieji asmenys negali gauti ES finansavimo.

Norėdami sukurti žiniomis ir inovacijomis pagrįstą Europos Sąjungos ekonomiką, turime investuoti į mokslinius tyrimus, taip suteikdami MVĮ, universitetams, viešosioms mokslinėms institucijoms ir regioninėms ir vietos valdžios institucijoms galimybę pasinaudoti finansavimu iš ES.

Norint gauti finansavimą mokslinių tyrimų sektoriuje, reikia didžiulių techninių pajėgumų ir išsamių administracinių ir finansinių procedūrų žinių. Tačiau taip pat labai dažnai pritariama projektams, kuriais siekiama konkrečių rezultatų, o tai reiškia menką rizikos toleravimą, kuriuo trukdoma pradėti labai naujoviškus projektus.

Šia padėtimi atgrasomas privačiojo sektoriaus dalyvavimas, o mokslinis pasaulis tampa truputį daugiau nei neįdomių projektų rinkinys, taip sumažinant Europos konkurencingumą pasaulio ekonomikoje.

Pritariu pranešime pateiktiems pasiūlymams, kuriais Europos Komisija raginama skatinti į vartotojus orientuotą požiūrį, siekiant patobulinti naudojimąsi finansavimu ir rekomendaciniais dokumentais, iš kurių turėtų būti sudarytas vadovas, jis išverstas į oficialias ES kalbas, ir užtikrintas didesnis pasitikėjimas mokslinėje ir verslo bendruomenėje.

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – (RO) Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra du svarbiausi strategijos „Europa 2020“ aspektai, kuriais didinamas konkurencingumas, skatinamas tvarus ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas. Šiuo atžvilgiu turi būti geriau įgyvendinama Septintoji bendroji mokslinių tyrimų programa, visų pirma pagreitinant ir supaprastinant susijusias administracines procedūras, sutrumpinant laukimo laiką ir supaprastinant paraiškų valdymą.

Tačiau norėčiau pabrėžti, kad naujų valstybių narių atžvilgiu bendrosios programos trūkumai apima daugiau nei vien tik administracinius ir valdymo įsipareigojimus. Šiose šalyse pagrindinė problema susijusi su mokslinių tyrimų infrastruktūros nebuvimu, o dėl to tampa struktūriškai neįmanoma pasinaudoti pagal šią programą skiriamomis lėšomis. Todėl į būsimą pasiūlymą dėl supaprastinimo Komisija turėtų įtraukti tam tikras konkrečias priemones, kuriomis būtų siekiama sukurti plėtros infrastruktūras naujose valstybėse narėse, kad joms būtų suteiktos vienodos galimybės pasinaudoti mokslinių tyrimų programomis.

  Edit Herczog (S&D), raštu. – (HU) Neseniai mano kolegos nariai ir aš didžiule dauguma priėmėme Marios da Graça Carvalho pateiktą rezoliuciją dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų finansavimo taisyklių supaprastinimo. Rezoliucija – žingsnis labai tinkama kryptimi, tačiau pokyčių reikia dar daugiau. Dabartine mūsų reguliavimo sistema reikalaujama tokio aukšto biurokratinio pasirengimo lygio, kad ja pašalinamos būtent IT iniciatyvos, mažosios ir vidutinės įmonės ir mažesnės mokslinės institucijos iš tų, kurie sugeba gauti finansavimą. Taigi finansinė parama suteikiama ne geriausiems mokslininkams, o geriausius buhalterius turintiems institutams. Pasirodo, kad dabartine finansine priežiūra neleidžiama jokia rizika, o tai nepriimtina mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, nes jie dažnai susiję su investicijomis, kurių rezultatas nėra aiškus. Riziką reikėtų suvaldyti, o ne pašalinti. Tam yra numatyti atitinkami reguliavimo sprendimai, kurių reikia griežtai laikytis. Tačiau turi būti pakeistas reguliavimas, kuris struktūriškai nesuderinamas su mokslinių tyrimų pobūdžiu. Kitas panašus didžiulis trūkumas yra geografinė asimetrija, paskirstant mokslinių tyrimų bendrųjų programų lėšas. Naujose valstybėse narėse gyvenančių mokslininkų galimybė gauti paramą, palyginti su gyvenančiais senosiose valstybėse narėse, yra labai menka. Kadangi Europos Sąjungos mokslinių tyrimų bendrąja programa siekiama suteikti galimybę visiems Europos Sąjungos talentams įgyti meistriškumo, toks diferencijavimas, įgyvendinant programą, nėra priimtinas.

  Richard Seeber (PPE), raštu. – (DE) Šiandieninėje žiniomis pagrįstoje visuomenėje jos atlieka svarbiausią vaidmenį, visų pirma kalbant apie neseniai kilusią didžiulę ekonomikos krizę. Moksliniai tyrimai, plėtra ir inovacijos yra labai svarbūs siekiant išlaikyti Europos kaip pasaulinės ekonomikos veikėjos padėtį, taip pat jos konkurencingumą. Europos Sąjungos iniciatyvos dėl viešojo mokslinių programų finansavimo vis dar per daug biurokratiškos ir susijusios su didžiulėmis administracinėmis išlaidomis. Todėl būtina supaprastinti Septintąją bendrąją programą (angl. FP7), šiuo metu didžiausią viešosiomis lėšomis finansuojamą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programą, siekiant sukurti pakankamą paskatą atlikti mokslinius tyrimus. Mokslinių tyrimų finansavimas turėtų būti pagrįstas didesniu dalyvių pasitikėjimu ir didesnės rizikos toleravimu, siekiant paremti netgi tuos projektus, kuriems būdinga didesnė rizika, ir įgyvendinti rizikingus mokslinius tyrimus.