Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2010 m. lapkričio 11 d. - Briuselis

4. Reglamento (EB) Nr. 663/2009 dėl ekonomikos gaivinimo, teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams, programos sukūrimo dalinis keitimas (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu pateiktas K. Van Brempt pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 663/2009 dėl ekonomikos gaivinimo, teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams, programos sukūrimo (COM(2010)0283 – C7-0139/2010 – 2010/0150(COD)) (A7-0246/2010).

  Kathleen Van Brempt, pranešėja. – (NL) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, matote labai laimingą pranešėją, nes manau, kad mes – iš tikrųjų pabrėžiu mes – parengėme pranešimą, kuris, tikiuosi, bus netrukus beveik vienbalsiai priimtas, nes jį rengiant visos Parlamento frakcijos dirbo įtemptai ir glaudžiai bendradarbiaudamos.

Pranešimas ir reglamentai, apie kuriuos jame kalbama, nėra naujas šiame Parlamente. Jis atsirado dar 2009 m., kai kilus ekonomikos krizei buvo priimtas ekonomikos gaivinimo planas. Tuo metu Europos lygmeniu buvo numatyta 4 mlrd. EUR suma, kuri buvo konkrečiai skirta ekonomikai gaivinti. Buvo siekiama, kad šiais pinigais būtų taip pat finansuojami energetikos projektai, kaip antai: didžiuliai energetikos projektai, skirti anglies dioksido surinkimui ir saugojimui, infrastruktūrai, keletas didžiulių jūros vėjo jėgainių energetikos projektų.

Tuo metu, kai Parlamentas, be abejo, patvirtino šiuos projektus, kilo keletas prieštaravimų iš įvairių pusių ir iš paties Parlamento dėl didžiulių įmonių ir abejonių, ar vienu arba kitu projektu bus sukurta pakankamai darbo vietų. Vis dėlto pagrindinė kritika buvo išsakoma dėl energijos vartojimo efektyvumo. Po to buvo priimtas politinis susitarimas, o dabartinė padėtis – to susitarimo pasekmė.

Galima būtų pagalvoti, kad jeigu Parlamentas, Taryba ir Komisija priėmė politinį susitarimą dėl nepanaudotų lėšų investavimo į energijos vartojimo efektyvumą, parengti pranešimą ir vesti derybas būtų lengva. Anaiptol. Derybos buvo sunkios, visų pirma su Taryba. Vis dėlto galiu pasakyti, kad mums – būkime atviri, teko ieškoti kompromiso – pavyko rasti mums palankų sprendimą dėl beveik visų dalykų. Norėčiau trumpai juos apžvelgti, nes be jų neįmanoma tinkamai suprasti dabartinės su lėšomis susijusios padėties, taip pat, kaip jie turėtų būti įgyvendinti artimiausiu metu.

Pirma dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektų, o konkrečiau dėl efektyviam energijos vartojimui skirtų projektų. Komisijos nary, šiuo metu tai pagrindinis diskusijų apie energetiką klausimas. Labai palankiai vertinu atsinaujinančiuosius energijos išteklius, tačiau žinome, kad jeigu iš tikrųjų norime greitų rezultatų, turime visas savo pastangas skirti energijos vartojimo efektyvumui: tai geras sprendimas norint sumažinti vartojimą; jis padeda išspręsti pagrindę energijos tiekimo problemą ir – labai svarbus dalykas – juo užtikrinamos mažesnės įmonių ir šeimų energijos sąnaudos. Tai nepaprastai svarbu. Taip pat kuriame pramonės politiką ir dar tikrai su jumis aptarsime šį klausimą.

Antra, o tai labai glaudžiai susiję su efektyviu energijos vartojimu – vietos lygmuo. Labai dažnai Europa dirba beveik išimtinai tik su nacionalinėmis valstybėmis narėmis ir net ankstesni ekonomikos gaivinimo planai buvo visų pirma siejami su didžiuliais projektais. Šis planas visiškai kitoks. Jis sutelktas į vietos lygmenį, miestus ir savivaldybes, mažus projektus, kuriuos galima nedelsiant įgyvendinti ir nedelsiant parodyti rezultatus, tad jie gali turėti didžiulį poveikį ne tik efektyviam energijos vartojimui, bet taip pat darbo vietų kūrimui. Tai tebėra labai svarbi aplinkybė.

Trečia, finansavimas. Ankstesni pagrindiniai ekonomikos gaivinimo planai buvo pagrįsti vadinamuoju išankstiniu mokėjimu, paprasčiausiai subsidijuojant didelius projektus pagal bendro finansavimo modelį arba ne, nes tai būdinga Europai. Toks yra tipinis Europos darbo būdas. Tačiau šis fondas kitoks ir dėl to jis labai naujoviškas. Jo ištekliai yra panaudojami teikiant paramą, kad projektai būtų finansuojami suteikiant garantiją ir kitomis finansinėmis priemonėmis. Tai reiškia, kad, išskyrus techninę pagalbą, kuri tebėra finansuojama išankstiniais mokėjimais, reikės prisiimti didžiulius finansinius įsipareigojimus. Šiuos 146 mln. EUR reikia padauginti iš maždaug aštuonių, kad suprastume galimo poveikio mastą.

Priėjau prie paskutinio dalyko, kurį norėčiau aptarti ir dėl kurio ilgą laiką ginčijomės: viršutinė pinigų, t. y. mūsų turimų pinigų, riba. Parlamentas norėtų matyti kitokį sprendimą; iš tikrųjų reikia aiškiai pasakyti, kad dėl jo buvome susitarę. Visos nepanaudotos lėšos turėjo būti investuotos į šį projektą. Pasiekėme kompromisą: visos šiandien nepanaudotos lėšos yra registruojamos ir tvirtai tikiu, kad tai lems šio projekto ilgaamžiškumą – manau, kad jeigu ir toliau dirbtume kartu, taip pat galėsime užtikrinti, kad jis bus labai sėkmingas.

Sekundėlę, ponia pirmininke. Žinau, kad išnaudojau visą man skirtą laiką. Dar kartą norėčiau labai padėkoti visiems dirbusiems šiuo klausimu ir visų pirma šešėliniams pranešėjams. Labai džiaugiausi mūsų bendradarbiavimu ir taip sakau ne iš mandagumo, bet paprasčiausiai todėl, kad tai buvo labai gero ir veiksmingo bendradarbiavimo pavyzdys. Ačiū.

  Günther Oettinger, Europos Komisijos narys. – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, šiandien diskutuojame apie tarpinę sėkmingos programos, skirtos ekonomikos gaivinimui energetikos sektoriuje, peržiūrai. Iki šiol įgyvendindami šią Parlamento ir Tarybos nustatytą programą priėmėme 43 finansinius sprendimus dėl dujų projektų, energetikos infrastruktūros projektų, jūros energetikos ir anglies dioksido surinkimo bei saugojimo. Taip išleidome apie 98 proc. visos 3,98 mlrd. EUR biudžeto sumos ir užtikrinome, kad programa pasiektų didžiąją savo tikslų dalį. Tik kelių projektų negalima buvo įgyvendinti. Teikiame šį dalinį reglamento pakeitimą, siekdami patenkinti Parlamento reikalavimus ir imtis atsinaujinančiųjų energijos išteklių bandomųjų projektų, o svarbiausia – taip pat energijos vartojimo efektyvumo. Laikau šiuos bandomuosius projektus galimybe išbandyti mūsų veiklą energijos vartojimo efektyvumo srityje, kuriai skirsiu daug dėmesio ateinančiais metais.

Norėčiau nuoširdžiai padėkoti K. van Brempt. Taip pat norėčiau padėkoti visiems reikliems šio Parlamento nariams, taip pat Tarybai pirmininkaujančiai Belgijai, nes paskutines savaites daug dirbome šioje srityje ir šiandien galime pateikti dokumentą, kuris iš tikrųjų paskatins veiksmus energijos vartojimo efektyvumo srityje.

Siekdami užtikrinti, kad šis iš dalies pakeistas reglamentas, kuris turėtų dabar įsigalioti, netrukus pradėtų veikti, mūsų pareigūnai jau pasirengė jį įgyvendinti. Per artimiausias dienas bus skirta 146 mln. EUR projektams, kurie visiems jums yra svarbūs. Mūsų partneriai šiuose projektuose, kuriuos jūs pasirinkote – tai vietos ir regioninės valdžios institucijos, artimai susijusios su šiais projektais. Šie vietos partneriai užtikrins kuo geresnį lėšų panaudojimą projektuose, susijusiuose su viešosios paskirties pastatais, privačios paskirties pastatais, bendros šilumos ir energijos gamybos elektrinėmis, rajonų šildymo tinklais, decentralizuotais atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, tinkamesnio aplinkai viešojo transporto sistemomis ir vietos infrastruktūra, kaip antai pažangiaisiais tinklais, efektyviu gatvės apšvietimu ir pažangiosiomis matavimo sistemomis. Tai reiškia, kad imamės veiksmų, kurie turi tiesioginės įtakos vietos lygmeniu ir kurie bus naudojami kaip lyginamasis mano būsimosios veiklos, susijusios su pažangiaisiais miestais, standartas.

Jeigu šiandien priimsite tinkamą sprendimą, mūsų skyriai nedelsiant pradės įgyvendinti iš dalies pakeistą reglamentą. Kitų metų kovo ir balandžio mėnesius iš tikrųjų galėsime pranešti, kad mūsų ekonomikos gaivinimo programa turi labai teigiamą poveikį įgyvendinant ir didelius, ir mažus, decentralizuotus projektus, ir iš jos pasimokėme svarbių dalykų, kurie pravers mums per ateinančius finansinius metus. Dar kartą norėčiau padėkoti visiems, kurie domisi šiais klausimais.

  Jens Geier, Biudžeto komiteto nuomonės referentas. – (DE) Ponia pirmininke, pone G. Oettingeri, būdamas Biudžeto komiteto nuomonės referentas, galiu pasakyti, kad komiteto nariai labai palankiai įvertino šį pranešimą. Žiūrėjome į jį ne tik iš biudžeto perspektyvos, bet ir iš dalies atsižvelgdami į jo turinį; iškėlėme vieną problemą, kurią K. Van Brempt maloniai sutiko įtraukti. Ši priemonė skirta savivaldybėms, ir teisingai, nes jose galima pasiekti didžiausią efektyvumą.

Vis dėlto esu iš tokios Vokietijos dalies, kurioje savivaldybės negali imti papildomų paskolų, nes ir taip yra per giliai įklimpusios į skolas. Tai gali būti tik Vokietijai būdinga problema dėl mūsų vietos valdžios institucijų struktūros, tačiau G. Oettingeriui, buvusiam Vokietijos federalinės žemės vadovui, ši tema tikrai gerai žinoma. Taigi Vokietijoje laikomės pozicijos, kad toms vietos valdžios institucijoms, kurios turėtų pasinaudoti šia programa, nebūtų leidžiama ja pasinaudoti, nes už jų priežiūrą atsakinga institucija užkirto joms kelią prisiimti dar daugiau skolų. Šis klausimas mums kelia labai didelį nerimą. Gali atsitikti taip, kad ši programa nebus veiksminga šiose teritorijose. Palankiai vertiname šią programą ir norėtume, kad ji būtų tęsiama. Pareikalavome, kad šiai programai būtų skirta atskira biudžeto eilutė, ir norėtume į ją pervesti nepanaudotus 15 mln. EUR iš žemės ūkio politikos srities, kurių nėra galimybės panaudoti, nes tam nėra teisinio pagrindo. Šiuo atveju biudžetas turi būti lankstesnis.

  Antonio Cancian, PPE frakcijos vardu. – (IT) Ponia pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, manau, kad 2009 m. pirmą kartą priimtas sprendimas panaudoti nepanaudotas gaivinimo plano lėšas buvo kitoks, ir pasinaudoti šia proga siekiant sukurti naują principą, pagal kurį būtų steigiamas naujas ad hoc fondas, yra toliaregiška ir tai atitinka tai, apie ką mes kurį laiką šiame Parlamente kalbėjome, tačiau niekada negalėjome įgyvendinti.

Keletą nedrąsių ženklų, kurie kol kas nėra atnaujinti, parodė fondas „Marguerite“. Mums ir Europos liaudies partijai – tai lyginamojo standarto metodas, kuriuo reikia vadovautis, siekiant protingai panaudoti Europos Sąjungos biudžeto lėšas. Ši priemonė – tai ad hoc fondas, kuriame naudojami įvairūs metodai, kaip antai paskolos, garantijos, paprastosios akcijos arba bendras finansavimas, ir jai vadovaus speciali turto valdymo įmonė.

Fondas įsteigtas su pradine 147 mln. EUR suma ir nesuprantame, kodėl negalime palikti atvirų durų kitoms nepanaudotoms lėšoms pagal gaivinimo planą. Galima būtų surinkti nemažą sumą pritaikius didelį finansinį svertą per Europos investicijų banką, banką „KfW“, indelių ir paskolų bankus, taip pat kitas finansines institucijas, ir tai galėtų turėti didelės įtakos inicijuojant projektus, pripažintus tinkamais ir kuriems skiriamas ekonominis bei aplinkosaugos prioritetas.

Mano nuomone, pagrindinis fondo, kuris bus įsteigtas iki šių metų pabaigos, aspektas – kad jis gali tapti tam tikras dorybingas bandomasis projektas, pagal kurį būtų organizuojamas būsimasis platesnio pobūdžio energetikos fondas, kad jį galima būtų įtraukti į kitą 2012–2020 m. finansinį laikotarpį. Turbūt sutiksite su manimi, kad tam tikras apčiuopiamas ženklas šiuo kritiniu laikotarpiu, kai patekome į užimtumo krizę, padarytų mus truputį laimingesnius.

  Teresa Riera Madurell, S&D frakcijos vardu. – (ES) Ponia pirmininke, Komisijos nary, visų pirma norėčiau pasveikinti pranešėją atlikus puikų darbą, nes be sutartų 146 mln. EUR, kurių poveikis, tikimės, bus aštuoniskart didesnis, ši iniciatyva yra svarbios simbolinės vertės.

Kaip pranešėja paaiškino, ketiname skirti lėšų tausios energetikos mikroprojektams, su kuriais ne tik galėsime pasiekti svarbius tikslus, kaip antai užtikrinti tiekimo saugumą ir sumažinti CO2 išmetimą, bet taip pat pasiekti ir kitą tikslą, turintį tiesioginį poveikį gyventojams: sumažinti energijos nepriteklių.

Tekstas, dėl kurio balsuosime, taip pat yra svarbus, nes jame įtvirtinta naujoviška finansinė priemonė. Šis mechanizmas padės įveikti finansinių įmonių pasipriešinimą tokio pobūdžio projektui, nes jas rems tarptautinės finansinės institucijos.

Galiausiai turėtume ir vėl būti patenkinti, kad buvome pakankamai lankstūs ir laikėmės geros valstybėse narėse sukurtos praktikos, kad sistemiškai įdiegtume atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ir efektyvų energijos vartojimą.

Tikiuosi, kad įgyvendinę šį reglamentą galėsime padidinti šių institucijų potencialą, atsisakę kliūčių, kurias linkstama sukurti perdėtu biurokratizmu.

  Pat the Cope Gallagher, ALDE frakcijos vardu. – (GA) Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjai, parengusiai šį pranešimą apie energetikos projektus, ir Komisijai už dabar skirtas papildomas lėšas. 146 mln. EUR skirta projektams, kurie bus labai svarbūs Europai, įvairioms šalims ir visų pirma, kaip pasakė Komisijos narys, vietos ir regioninėms valdžios institucijoms, kurios, tikiuosi, tvarkys šiuos pinigus ir šias subsidijas.

ALDE frakcijos vardu. – Visų pirma noriu pasveikti pranešėją parengus šią ataskaitą apie finansinę pagalbą energetikos projektams.

Labai palankiai vertinu šią iniciatyvą, numatančią sukurti specialią finansinę priemonę energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo projektų plėtojimui paremti. Šios srities projektų finansavimas paskatins ekonomikos gaivinimą Europoje ir, žinoma, mano šalyje, Airijoje, taip pat padės sukurti naujų darbo vietų ir kovoti su klimato kaita.

Dabar visose Europos dalyse ir visų pirma mano šalyje, kurioje didelis nedarbas, norime užtikrinti, kad visos lėšos galėtų būti nukreiptos sritims, kuriose gali būti sukurta darbo vietų. 146 mln. EUR finansavimas, kurį galima gauti pagal pakeistą pasiūlymą, turi būti nukreiptas į projektus, turinčius greitą, išmatuojamą ir tikrą poveikį ekonomikos gaivinimui. 146 mln. EUR – tai turimos lėšos, tačiau šią sumą reikia padauginti iš mažiausiai šešių ar septynių, nes tiek sudarys bendros investicijos.

Manau, kad specialios finansinės priemonės sukūrimas padės veiksmingiausiai administruoti šias lėšas, o gavėjai, kaip jau sakiau savo gimtąja kalba, bus vietos ir regioninės valdžios institucijos. Visiems mums tenka atsakomybė atkreipti šių valdžios institucijų dėmesį į šiuos dalykus ir mūsų vyriausybė pateiks atskirą paraišką, o tuomet susisieks su regionine valdžia.

  Claude Turmes, Verts/ALE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, šiandien švenčiame pergalę, nesvarbu, kad nedidelę, žaliosios energijos politikos, taip pat europietiškesnės energetikos politikos srityje. Visų pirma dėkoju mūsų puikiai delegacijai, kurią sudaro visų šalių atstovai ir kuriai vadovauja Kathleen. Manau, kad puikiai padirbėjome.

, Verts/ALE frakcijos vardu. –(DE) Taip pat norėčiau pagirti G. Oettingerį. Deja, per vakarykštį energetikos darbotvarkės pristatymą privalėjome būti labai kritiški. Vis dėlto ši priemonė taip pat atsirado, nes jūs asmeniškai pasistengėte, iš dalies dėl Vokietijos vyriausybės prieštaravimo, taip pat dėl jūsų partnerių iš krikščionių demokratų sąjungos Vokietijoje, kad ji būtų.

Kodėl pergalė nedidelė ir karti? Todėl, kad – jau buvo tai sakiusių – kalbame apie 150 mln. EUR, skirtų decentralizuotoms, vietos investicijoms į energetiką, kai, kita vertus, turime milijardus – pvz., milijardą anglies dioksido sekvestracijai. Įdomu, ar šis milijardas bus panaudotas. Vis aiškiau girdime sakant, kad šis projektas nebus sėkmingas. Nėra pusiausvyros tarp decentralizuotų, šalia piliečių esančių vietos projektų ir didelių projektų: manau, kad kai kurie iš jų žlugs.

Kodėl mes, žalieji, vis dėlto šiandien balsuojame už šį projektą? Todėl, kad esame optimistai. Tikime, kad šie gerai valdomi 150 mln. EUR sukurs pagrindą gerokai didesnei priemonei per būsimąjį finansinį laikotarpį. Tam yra dvi sąlygos. Pirmoji – kokybės projektai. Manau, kad juos valdantys Europos investicijų bankas ir bankas „KfW“ taip pat sieks nuodugnios, o ne tik paviršutinės renovacijos. Turime šoktelėti į priekį, visų pirma pastatų ir našumo srityje. Antroji sąlyga – biurokratizmo mažinimas vietos valdžios institucijoms, kurios teiks paraišką projektams, siekiant gauti bendrą finansavimą.

Šie du dalykai labai svarbūs. Taigi, Komisijos nary, užduosiu jums šiuos klausimus: ką darys Komisija, kad užtikrintų, kad iš šio fondo būtų finansuojami arba kad paskolos būtų teikiamos tik kokybės projektams? Kaip Komisija sumažins biurokratizmą, kad vietos valdžios institucijos galėtų lengvai pasinaudoti šiomis lėšomis?

  Zbigniew Ziobro, ECR frakcijos vardu. – (PL) Ponia pirmininke, paremsiu visus pasiūlymus, kuriais didinamos Europos Sąjungos lėšos energetikos projektams paremti. Taip pat turime remti žaliąją energetiką. Vis dėlto reikia atvirai pasakyti, kad mąstymas, jog žalioji energetika – tai visų Europos energetikos problemų sprendimas, kuris dažnai čia reiškiamas, tėra iliuzija. Tiesa, Europos Sąjungai iš tikrųjų reikia didelių, pabrėžiu – didelių investicijų. Pagrindinis jų tikslas – užtikrinti kuro tiekimo įvairinimą. Toks sprendimas galimas, pvz., nutiesus dujų vamzdyną „Nabucco“, kad didžiuliai Vidurio Azijos regione esantys dujų telkiniai pasiektų vartotojus Europoje, taip pat plėtojant dujų perdavimo tinklus ir kuriant naujas jungtis Vidurio ir Rytų Europoje.

Tikrai norime plėtoti žaliąją energetiką, tačiau kartu, deja, visiškai pro pirštus žiūrima į skalūnų dujų gavimo metodų parengimą ir ši sritis nėra tinkamai finansuojama. Tai netradicinės dujos, kurios jau vaidina didžiulį vaidmenį gavybos srityje Jungtinėse Amerikos Valstijose ir suteikia Amerikai visišką prieigos prie dujų nepriklausomybę. Daug dujų aptinkama Prancūzijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje. Šiuo atveju turėdami galimybę pasinaudoti šiuo puikiu potencialu matome visišką pasyvumą. Iš europinio solidarumo Europos Sąjunga turi paremti šiuos projektus, nes jie turės strateginę reikšmę ateityje, taip pat šiais projektais galima užtikrinti vienodą visų Europos valstybių vystymąsi. Gaila, kad šiandien nekalbame apie dideles investicijas, kurios iš tikrųjų išspręstų mūsų energetikos problemas, suvienytų ir plėtotų Europos Sąjungą. Kalbėdami apie svarbias su žaliąja energetika susijusias priemones, vis dėlto nepamirškime, kad mintis, jog žalioji energetika išspręs visas mūsų energetikos problemas, tėra iliuzija.

PIRMININKAVO: DIANA WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

  Marisa Matias, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Visų pirma taip pat norėčiau pasveikti pranešėją, atlikus darbą šia tema. Čia susirinkome, kad aptartume labai konkrečią ekonomikos gaivinimo programą, kuri šiuo atveju apima svarbią energetikos sritį. Per dabartinę krizę, į kurią patekome, labai svarbūs tokio pobūdžio pasiūlymai, kurie galėtų padėti sukurti darbo vietų. Nėra jokių galimybių restruktūrizuoti ekonomiką, jeigu darbo vietų sukūrimas nėra mūsų prioritetas. Šioje ataskaitoje perteikiama labai teigiama žinia, atkreipiant dėmesį į tai, kaip reaguoti šioje srityje vietos lygmeniu: kaip atitikti konkrečius vietos poreikius. Šiuo metu diskutuojame ir dar labiau diskutuosime apie keletą teisėkūros pasiūlymų energetikos srityje; dažnai per daug dėmesio skiriame dideliems projektams bei tinklams, užmiršdami kitus reikalus, į kuriuos būtina kištis.

Dėl šių priežasčių manau, kad ši ataskaita galėtų mums padėti ne tik investuoti į efektyvų energijos vartojimą ir į atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, kas yra labai svarbu, bet ir suteikti konkrečios naudos vietos bendruomenėms, o tai, suprantama, reiškia konkrečią naudą visai Europos visuomenei. Todėl, ponia pirmininke, norėčiau baigti pasakydama du dalykus: svarbu niekada nepamiršti, kad efektyvaus energijos vartojimo taip pat didžiąja dalimi pasiekiama įgyvendinant mažos apimties gamybos projektus, kuriais mažinamas energijos vartojimas ir kurie yra įtraukti į šią ataskaitą; galiausiai šis Parlamentas pasiekė didžiulę pergalę, užtikrindamas, kad šiems projektams skirta finansavimo suma būtų nurodyta. Ne to siekėme, nes mums reikėjo gerokai daugiau. Todėl paklausiu Komisijos nario, ko jis siekia ir ką ketina nuveikti, kad patenkintų šiuos poreikius.

  Jaroslav Paška, EFD frakcijos vardu. – (SK) Pateiktas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 663/2009 – tai atsakas į ne kartą Europos Parlamento pateiktus prašymus sukurti naują, specializuotą finansinę priemonę efektyviam energijos vartojimui ir iniciatyvoms atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje paremti. Parama priemonėms statybų pramonėje, siekiant padidinti efektyvų energijos vartojimą pastatuose, kuriuose kasmet suvartojama iki 40 proc. energijos ES, reiškia, kad ši iniciatyva pateisinama ir pagrįsta sveiku protu.

Lėšos veiklai pagal šią finansinę priemonę finansuoti gali būti gaunamos, pervedant nepanaudotus išteklius iš kelių programų, kuriose objektyviai neįmanoma laiku kaip planuota panaudoti skirtas lėšas. Vienas pavyzdys – Europos energetikos programa ekonomikai gaivinti, kurios finansinis rezervas siekia maždaug 150 mln. EUR, taip pat daugiametė genetinių išteklių programa klimato kaitos sektoriuje, kuri sukurta siekiant panašaus tikslo. Todėl galvoju, kad būtų prasminga pasvarstyti, kaip galėtume geriausiai panaudoti sutaupytus finansinius išteklius, kad galėtume išplėsti Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti apimtį ir įtraukti naują, ir, panašu, būtiną specializuotą finansinę priemonę efektyviam energijos vartojimui, taip pat iniciatyvoms atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje paremti.

Galime palengvinti vietos, savivaldybių ir regionų lygmeniu veikiančių viešųjų įstaigų darbą įgyvendinant projektus energijos taupymo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje, pasitelkę šią naują veiksmingą finansinę priemonę.

  Arturs Krišjānis Kariņš (PPE). – (LV) Pone pirmininke, džiaugiuosi, kad Europos Sąjunga išmoko vienu šūviu nušauti du zuikius. Pirmasis „zuikis“ – tai pagalba verslui. Tuo metu, kai valstybės narės priverstos mažinti išlaidas, o bankai apdairiai teikia paskolas, Europos Sąjunga pateikė konkretų pasiūlymą – naują finansinę priemonę. Antrasis „zuikis“ – didelė Europos priklausomybė nuo importuojamos energijos. Šios naujos priemonės tikslas – sumažinti energijos vartojimą ir padidinti mūsų turimų energijos išteklių, kaip antai vėjo, saulės, vandens ir biomasės, vartojimą, taip sumažinant mūsų visuotinę priklausomybę nuo importuojamos energijos. Ponios ir ponai, kreipiuosi į jus visus, prašydamas paremti šios naujos finansinės priemonės sukūrimą, siekiant padėti įgyvendinti projektus energetikos sektoriuje. Taip padėtume abiem mūsų verslo šakoms sunkiu metu ir sumažintume visuotinę priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių. Dėkoju už dėmesį.

  Zigmantas Balčytis (S&D). – (LT) Pirmiausia norėčiau taip pat pasveikinti savo frakcijos kolegę už jos didelį darbą derantis dėl šio dokumento ir įtraukiant jį į visai Europos Sąjungai energetinei rinkai itin svarbius klausimus. Energetinio saugumo kontekste ypač svarbu skatinti energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo plėtrą ir užtikrinti tokiems projektams reikiamą finansavimą. Sėkmingas tokių projektų įgyvendinimas tiesiogiai prisidėtų prie Europos Sąjungos išsikeltų energetinių tikslų siekimo.

Šie papildomi pinigai leis geriau vietos ir regionų valdžios institucijoms finansuoti tvarios energijos projektus bei įgyvendinti naujoviškas finansų paskatos sistemas, kaip, pvz., teikiant garantijas ir lengvatines paskolas. Iki šiol energijos vartojimo efektyvumo skatinimo planai, kaip pastatų renovavimas, apie ką jau buvo kalbėta, nėra pilnai įgyvendinami, todėl šis papildomas finansavimas, tikiu, taps gera paskata paspartinti tvarios energijos iniciatyvas ir projektus ypatingai regioniniu ir vietos lygmeniu.

  Bart Staes (Verts/ALE). – (NL) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, labai norėčiau pagirti K. Van Brempt ir jos šešėlinius pranešėjus už šią svarbią teisėkūros iniciatyvą. Manau, kad šis reglamentas tikrai gali tapti didele projektų, susijusių su efektyviu energijos vartojimu ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių, paskata.

Reglamente pabrėžiama tvari energetika, o aš visų pirma palankiai vertinu keletą sričių, kurioms skirtas dėmesys: energijos taupymas, vietos lygmeniu įdiegtų decentralizuotų atsinaujinančiųjų energijos išteklių į elektros tinklus mažos apimties gamyba ir integravimas; mažos apimties energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas viešojo transporto, elektrinių ir vandenilio transporto priemonių sektoriuje. .

Dėmesys, kurį K. Van Brempt ir jos šešėliniai pranešėjai skyrė efektyviam viešųjų infrastruktūrų lauko apšvietimui, taip pat elektros energijos taupymo būdų paieškai, teikia vilčių. Dėkoju už jūsų pastangas. Tikiuosi, kad tai gali būti žingsnis iš tikrųjų naujojo kurso ekologinės politikos (angl. Green New Deal) link.

  Ryszard Czarnecki (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, šiuo metu kalbame apie esminius dalykus ne tik kai sprendžiame ekonominius klausimus, bet taip pat kai sprendžiame platesnio pobūdžio Europos solidarumo klausimą. Taip yra todėl, kad energetika – tai iš tiesų didžiausias iššūkis ir didžiausias išbandymas. Ar Europos solidarumas veikia praktiškai, ar tai tėra šūkis arba madingas žodžių junginys? Kita vertus – o to iš tikrųjų tikisi Europos mokesčių mokėtojai ir balsuotojai – ar tai bus įgyvendinta konkrečiais projektais, kuriais bus kuriama Europos vienybė ir kuriais bus parodyta, kad Europoje skirtingos šalys padeda viena kitai, kartu rengia projektus ir nesitaiko su padėtimi, kai kitos ne Europos Sąjungos šalys sudaro sutartis su kitomis valstybėmis apeidamos Europos Sąjungą? Manau, kad pagaliau tai reiktų pasakyti labai aiškiai ir atvirai.

  Jan Březina (PPE). – (CS) Be abejo, šio Parlamento dėka ištekliai, skirti projektams efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių srityje, pasiekė 146 mln. EUR. Jeigu spręstų valstybės narės, šis skaičius būtų gerokai mažesnis. Deja, teisinė šio fondo forma ir struktūra tebėra neaiški, taip pat neaiškus ir įgyvendinamų finansinių projektų klausimas. Siekiant užtikrinti skaidrumą galimi pareiškėjai turėtų žinoti, kas priims sprendimą dėl paraiškų ir kaip bus skiriami atrankos komitetai.

Jeigu norime išsklaidyti įtarimą, kad naujai sukurtas fondas yra daugiausia skirtas tiems, kurie nepanaudojo išteklių, skirtų pagal ekonomikos gaivinimo programos paketą, siekiantį 5 mlrd. EUR, dėl projektų neįgyvendinimo, atrankos procese taip pat turėtų dalyvauti ir atstovai iš naujųjų valstybių narių. Fondo lėšos gali būti visų pirma skirtas vietos ir regioninėms valdžios institucijoms, tačiau taip pat turėtume pagalvoti, ar nereikėtų leisti paraiškas teikti ir privačioms įmonėms, o ne tik tuo atveju, kai jos veikia viešųjų įmonių vardu. Už efektyvesnį energijos vartojimą ir didesnį atsinaujinančiųjų išteklių panaudojimą atsakomybe turėtų bendrai dalytis ir privatusis, ir viešasis sektoriai, todėl Europos lėšos turėtų būti skiriamos abiem sektoriams. Matau puikias bendros šilumos ir elektros energijos gamybos, taip pat švaraus miesto transporto teikiamas galimybes.

  Patrizia Toia (S&D). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, nelengva pasiekti, kad Parlamentas mąstytų vieningai, o tai, kad atliktas puikus darbas, K. Van Brempt ir visi šešėliniai pranešėjai turėtų žinoti.

Buvo sakoma, kad pasiekta priemonė yra labai gera dėl kelių priežasčių. Ji gera, nes jos procedūros greitos, ilgai netrunka; gera, nes skirta labai tinkamiems projektams; gera, nes skirta miestuose įgyvendinti, kitaip tariant, vietos valdžios institucijoms, kurios, priimdamos konkrečius sprendimus, gali iš tikrųjų pakeisti esamą padėtį ir pagerinti oro, būsto ir miesto transporto kokybę; gera, nes skirta pelningiems projektams, kuriuos įgyvendinus gali būti gauta išteklių grąža; galiausiai gera, nes vadovaujantis strategija bus panaudota gerokai daugiau išteklių.

Atsižvelgiant į visa tai ir vis dėlto atkreipiant dėmesį į daugelio EP narių, įskaitant J. Geierio, C. Turmes ir A. Canciano iškeltus prieštaravimus, noriu pasakyti Komisijos nariui, kad didžiausia kliūtis bus įgyvendinimas, finansinių tarpininkų pasirinkimas, santykiai su vietos valdžios institucijomis ir jų finansinių sunkumų sprendimo būdas. Komisijos nary, šia priemone atsiranda galimybė atverti kelią kitiems projektams, šios priemonės stabilizavimui ir perkėlimui į kitus sektorius. Ši tema labai svarbi. Negalima leisti, kad pasikartotų gaivinimo plano, taip pat mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios tebelaukia Europos Parlamento ir Europos Komisijos 2008 m. pabaigoje patvirtintų 30 mlrd. EUR, likimas.

  Ioannis A. Tsoukalas (PPE). – (EL) Ponia pirmininke, ir aš norėčiau pasveikti pranešėją, labai našiai dirbusią rengiant tokią svarbią ataskaitą. Ataskaitoje rašoma apie svarbią energetikos sektoriaus projektų finansavimo ir įgyvendinimo priemonę, kuri padės gaivinti ekonomiką sunkiu metu, taip pat padės užpildyti vidaus energetikos rinką ir siekti Europos Sąjungos 2020 m. nustatytų klimato bei energetikos tikslų.

Labai svarbu, kad kuriamas efektyviam energijos vartojimui, taip pat atsinaujinančiųjų išteklių iniciatyvoms paremti skirtas fondas, net jei pradinis indėlis į jį nėra nedidelis ir tesiekia 146 mln. EUR. Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas laikosi savo įsipareigojimo skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir efektyvų energijos vartojimą.

Galiausiai norėčiau pateikti pastabą dėl subalansuoto būsimų programų geografinio paskirstymo, kad jos galėtų būti naudingos visoms valstybėms narėms. Graikija tegavo 1,5 proc. dalį iš visos gamtinių dujų vamzdyno programos. Tikiuosi, kad ateityje paskirstymas bus sąžiningesnis.

  Edit Herczog (S&D). – (HU) Ponia pirmininke, koks didžiulis laimėjimas, kad Parlamento pranešėjai ir Komisijos nariui kartu pavyko priversti Tarybą išsaugoti pinigus esamuose fonduose. Mūsų nuomone, tai labai svarbus ir reikšmingas įvykis. Tikimės, kad vėliau galėsime taikyti šią praktiką ir kitiems biudžeto skyriams. Ne mažiau svarbu, kad mums pavyko išleisti šiuos pinigus pagal pirminę jų asignavimo paskirtį, o svarbiausia – per mažąsias ir vidutines įmones ir vietos valdžios institucijas įgyvendinant projektus, turinčius įtakos visuomenei.

Tai iš tikrųjų svarbus žingsnis į priekį. Retai būna, kad Europos institucinė sistema pasiektų visuomenę ar mažąsias bei vidutines įmones tiesiogiai. Todėl labai svarbu, kad iki 2014 m. šie projektai būtų sėkmingai užbaigti, taip pat būtų ne mažiau svarbu iki 2014 m. išsiaiškinti našumo klausimą, kad taip pat būtų pagerintas šios institucijos sistemos našumas. Sveikinu pranešėją ir linkiu visokeriopos sėkmės išleidžiant pinigus.

  Herbert Reul (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, pone G. Oettingeri, ponios ir ponai, buvo skirta lėšų, kurios turėjo būti investuotos, be kitų sričių, į energetikos sektorių. Aptarėme tai išsamiai komitete ir nebuvome tikri, kad visi pinigai galėtų būti išleisti. Tuo metu Komisijos narys mums pažadėjo užtikrinti, kad jokie pinigai nebūtų palikti nepanaudoti arba kad būtų grąžinti, iš kur buvo gauti. Svarbiausiu dalyku laikau tai, kad Komisijos narys ištęsėjo duotą žodį. Jis mums gana greitai pateikė dokumentą, kuriuo vadovaudamiesi galėjome užtikrinti, kad finansavimas, kuris priešingu atveju būtų prarastas, galėtų būti panaudotas energetikos sektoriuje. Toks buvo pirmas žingsnis.

Antras žingsnis buvo žengtas, kai K. Van Brempt sugebėjo nukreipti komiteto narius sprendimo ir kompromiso link. Labai už tai jai dėkojame. Tai nebuvo paprasta, nes paprasčiau tiesiog atkakliai laikytis savo požiūrio, nei ieškoti sprendimo. Taip galiausiai buvo užtikrinta, nes ir mus spaudė laikas, kad finansavimas bus ir jis galės būti panaudotas.

Galiausiai Tarybai padedant, o tai privalome sąžiningai pripažinti, mums pavyko rasti kompromisą, dėl kurio užsitikrinome visą šį energetikos sektoriaus finansavimą, beveik iki paskutinio euro, per nurodytą laiką ir lėšos nebuvo prarastos. Man tai buvo svarbiausias dalykas ir vaisingiausias rezultatas. Todėl norėčiau padėkoti visiems šiame procese dalyvavusiems.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Norėčiau jums priminti, kad 2009 m., kai pirmą kartą buvo diskutuojama apie Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo planą, Komisija įsipareigojo skirti 1 mlrd. EUR efektyviam energijos vartojimui namuose. Deja, laiku šių priemonių nebuvo imtasi. Iš tikrųjų pažangiųjų miestų iniciatyvai buvo skirta tik nedidelė pinigų suma, atsižvelgiant į tai, kad galiausiai, jeigu lėšos yra nepanaudojamos, Komisija privalo skirti pinigų pažangiųjų miestų iniciatyvai, ir tai vyksta vadovaujantis šiuo reglamentu.

Pateikiau dalinį pakeitimą, reikalaudama, kad valdymo išlaidos ir sąnaudos, susijusios su priemonės kūrimu ir įgyvendinimu, neviršytų 5 proc. kiekvieno panaudojimo vertės, kad didžiausia pinigų dalis neatitektų finansiniams tarpininkams, o būtų investuojama į projektus, susijusius su efektyvaus energijos vartojimu namuose ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimu.

Taip pat pareikalavau didesnio skaidrumo ir kad būtų naudojama interneto svetainė http://www.buildup.eu" , nekalbant apie tai, kad visi, kuriems įdomu, galėtų susipažinti su šiai priemonei panaudoti taikomu modeliu, kad gautume naudos iš geriausios patirties.

Noriu pasveikti K. Van Brempt su šia ataskaita. Manau, kad efektyvus energijos vartojimas turėtų būti laikomas vienu svarbiausių Europos Sąjungos energetikos strategijos prioritetų.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Europos Komisijos vakar pateikta 2020 m. energetikos strategija – tai svarbus žingsnis saugios, konkurencingas Europos energetikos rinkos link. Joje siūlomi svarbių klausimų sprendimai, kaip antai dėl tiekimo kelių ir šaltinių įvairinimo, energijos vartojimo sumažinimo ar veiksmų su trečiosiomis šalimis koordinavimo. Vis dėlto finansavimo požiūriu yra akivaizdžių trūkumų. Pagrindinis Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti tikslas yra būtent padėti investuoti šioje srityje. Siekiant veiksmingo įgyvendinimo reikia atitikti visų aplinkosaugos teisės aktų reikalavimus, o projektų skatintojai privalo laikytis duotų finansavimo įsipareigojimų. Mano nuomone, esant aktyviam nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimui būtų lengviau išduoti reikiamus leidimus.

Galiausiai norėčiau pabrėžti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės svarbą, nes jai tenka vienas iš pagrindinių vaidmenų įgyvendinant sprendimus, skirtus išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti.

  Francesco De Angelis (S&D). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti pranešėjai K. Van Brempt už jos puikų darbą ir susitarimą, dėl kurio, atsižvelgiant į ekologiškai tvaraus augimo iššūkį, pagaliau bus galima skirti didžiulius išteklius atsinaujinančiųjų energijos išteklių, taip pat efektyvaus energijos vartojimui plėtoti.

Programoje nurodomi prioritetai, į kuriuos valstybės narės turėtų atsižvelgti, visų pirma siekdamos konkurencinės mūsų energetikos infrastruktūros modernizacijos. Galiausiai norėčiau pabrėžti tai, ką laikiau valstybės valdžios institucijų galimybės gauti finansų kvalifikaciniais reikalavimais, visų pirma: įsipareigojimas rengti daugiametes strategijas, pasitelkiant daugiapakopio valdymo sistemą, apimančią vietos valdžios institucijų, regioninių institucijų, taip pat Europos Sąjungos institucijų teritorijas, net siekiant racionalizuoti esamas finansines priemones. Tai svarbus rezultatas visuomenei ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms.

  Bairbre de Brún (GUE/NGL). – (GA) Ponia pirmininke, finansinė pagalba efektyviam energijos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimui, siekiant gaivinti ekonomiką – tai protinga ir gera investicija.

Visiškai pritariu sakiusiems, kad investicijų parama tvarios energijos sukūrimui gali būti labai veiksminga ir naudinga, visų pirma šią paramą sutelkiant vietos lygmeniu. Taip galime užtikrinti tvaresnę ateitį ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu. Turime pasinaudoti galimybe judėti link mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir padėti keistis tiems, kurie nori keistis. Decentralizacija – labai svarbi tvarios energetikos dalis.

Jeigu yra galimybė padėti investuoti į projektus, susijusius su efektyviu energijos vartojimu ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimu per vietos ir regioninės valdžios institucijas, galima protingai ir praktiškai pritaikyti nepanaudotas Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti skirtas lėšas. Dėkoju pranešėjai už jos labai svarbų darbą.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE). – (LT) Parama energetikos infrastruktūros projektams iš Europos Sąjungos ekonomikos skatinimui skirtų lėšų buvo svarstyta ir skirta prieš metus. Tuomet lėšos numatytos tik dviejų rūšių projektams, kuriais siekiama mažinti anglies dvideginio išlakas į atmosferą, t. y., CCS ir vėjo jėgainių parkams Šiaurės jūroje.

Kalbant apie šią paramą ir paramą apskritai atsinaujinančiai energetikai, apskritai negalime turėti vieno atsakymo, tinkamo visai Europos Sąjungai. Turime atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės padėtį, ypač dėl energetinės nepriklausomybės. Todėl sveikintinas Europos Komisijos siūlymas peržiūrėti lėšų pagal minėtą programą skyrimo tvarką, atsižvelgiant į energijos efektyvaus vartojimo skatinimą.

Tačiau manau, kad neturėtume apie tai kalbėti vien tik tai finansinės krizės šviesoje, kadangi ekonomikai pasiekus normalų ciklą energijos efektyvumo klausimas niekur nedings. Valstybės narės turėtų galimybę lanksčiau reaguoti į besikeičiančias aplinkybes ir taip skatinti energijos vartojimo efektyvumą, energijos diversifikavimą ir nepriklausomybės didinimą.

  Mario Pirillo (S&D). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, susiklosčius dabartiniam sunkiam ekonomikos ir finansiniam scenarijui, Europa turi ir toliau remti projektus efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių sektoriuje, siekdama tvarios ir socialiai konkurencingos ekonomikos.

Finansinės priemonės panaudojimo būdai turi būti pagerinti, siekiant investuoti į decentralizuotus projektus, kad būtų užtikrinta geografinė pusiausvyra ir skatinamas tolygus atsigavimas. Ši finansinė priemonė turi būti nedelsiant sukurta ir nukreipta į vietos pobūdžio projektus, siekiant poveikio užimtumo srityje pagal Reglamento (EB) Nr. 663/2009 nuostatas. Reikia kredito linijų, kurios galėtų papildyti vertingas vietos iniciatyvas. Turime pasirinkti finansuoti tokius projektus, kuriais taip pat būtų užtikrinamos technologinės naujovės, kad padidintume pramonės konkurencingumą. Šiai priemonei galėtų būti skirtos nepanaudotos Klimato politikos generalinio direktorato daugiametės programos lėšos, o paskui nukreiptos į tvarios energetikos sritį. Norėčiau padėkoti K. Van Brempt už jos puikų darbą.

  Bogusław Sonik (PPE). – (PL) Reaguodama į finansų krizę, 2009 m. sausio mėn. Europos Komisija pasiūlė perskirstyti 5 mlrd. EUR nepanaudotų Europos Sąjungos lėšų, daugiausia siekiant paremti energetikos projektus, kurie prisidėtų prie Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo. Reikėtų palankiai vertinti dabar siūlomą Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti. Mano nuomone, prioritetiniai klausimai šiame projekte – tai parama tarpvalstybinių dujų ir elektros infrastruktūros projektams, įskaitant jungtis, taip pat parama anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektams. Taip pat manau, kad būtina reikalauti, jog į rezoliucijos projektą būtų įtraukti efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo srities projektai, kuriais skatinamas ekonominis vystymasis, sukuriant galimybes sukurti papildomų darbo vietų ir kovoti su klimato kaita.

Investicijos į tokio pobūdžio projektus yra veiksmingiausios, kai daromos vietoje rajonų, regionų ir vietos lygmeniu. Vietos projektai siejami su didžiuliu darbu, o tai prisideda prie daugybės naujų darbo vietų sukūrimo.

  Günther Oettinger, Europos Komisijos narys. – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, su šiais 146 mln. EUR kartu įžengiame į eksperimentinę laboratoriją. Visų pirma norėčiau jums padėkoti, nes kovojote, siekdami užsitikrinti ne 114 mln. EUR, o 146 mln. EUR, ir valstybės narės buvo pasirengusios šiek tiek viršyti savo ganėtinai ribotą limitą.

Kalbant apie eksperimentinę laboratoriją, mums reikės išspręsti keturis įdomius klausimus. Pirmas klausimas – kaip galime pasiekti sėkmę efektyvaus energijos vartojimo srityje. Manau, kad iš trijų reikalavimų, susijusių su CO2, atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimu ir efektyviu energijos vartojimu, 20 proc. efektyvesnis energijos vartojimas kelia mums didžiausių sunkumų. Tai susiję ne su privalomais nacionaliniais reikalavimais, o su konkrečiais projektais. Iš esmės mes naudojame šią lengvai valdomą programą, kad įvertintume, kurie projektai, kaip antai statybų renovacijos projektai, taip pat apskritai su energetikos sritimi susiję projektai, bus realūs. Tikiuosi, kad po dvejų ar trejų metų atlikę pirmąjį šių projektų įvertinimą kitam finansiniam laikotarpiui įgysime teigiamos ir neigiamos patirties efektyvaus energijos vartojimo srityje. Norėčiau aiškiai pasakyti, kad po dvejų trejų metų iš tikrųjų žinosime daugiau nei šiandien, būsime įgiję geros patirties ir padarę keletą klaidų. Tokiu atveju būsime išmintingai investavę pinigus.

Antra, pasitelkdama šią programą Europos Sąjunga gali tiesiogiai bendradarbiauti su savivaldybėmis. Tai nevyksta kasdien. Akivaizdu, kad ES gali daryti įtaką dėl energetikos reikalavimų ir energijos vartojimo viešuosiuose pastatuose ir privačiuose pastatuose, kurie gali būti renovuoti, kitaip tariant, diegiant pažangiojo miesto metodą, per savivaldybes. Tai reiškia tiesioginį ryšį su tuo, kas iš tikrųjų vyksta.

Trečia, tikiuosi, kad šia programa galėsime parodyti Europos pridėtinę vertę visiems. Jeigu mūsų paskirtis tebūtų gauti pinigus iš valstybių narių ir nesuteikti joms pridėtinės vertės, būtume nereikalingi. Turime pasiūlyti pridėtinę vertę per patirtį, veiksmingumą ir kompetenciją. Tokiu atveju po dvejų metų galėsime pateikti gerų argumentų dėl šios programos ir šiuos argumentus galėsime panaudoti diskusijose dėl biudžeto – tai toks pokeris, kurį žaidžia Europos Komisija, Parlamentas ir valstybės narės – kad gautume daugiau pinigų iš valstybių narių, siekdami apginti visų Europos Sąjungos piliečių interesus. Tai reiškia, kad tai taip pat eksperimentinė laboratorija didesniam finansavimui iš biudžeto gauti. Per ateinančius dvejus metus šis prieštaringas klausimas paveiks kiekvieną iš mūsų.

Ketvirta, mums reikia eksperimentinės laboratorijos mūsų bendradarbiavimui su struktūriniais bankais – Europos investicijų banku (EIB) ir KfW Bankengruppe – taip pat su išorės privačiais investuotojais ir fondais. Tai reiškia platesnį bendradarbiavimą nei Komisijos skyriaus su įmonėmis, turinčiomis artimų santykių su mumis; iš jo turi būti matoma, kad jie gali daugiau nei tik viešųjų pinigų valdymas.

Tai gali atrodyti labai didelė finansavimo suma, bet iš tikrųjų ji labai maža. Kalbame ne apie 146 mln. EUR. Turime omenyje keturių klausimų testą dėl mūsų bendradarbiavimo su savivaldybėmis, su EIB ir KfB, efektyvaus energijos vartojimo vietos lygmeniu tema, taip pat įrodant, kad Europos lygmeniu – tai tinkama sritis didesniam finansavimui iš biudžeto gauti.

Atsižvelgdamas į tai, norėčiau jums labai padėkoti. Palaikykime ryšį. Esu tikras, kad po dvejų metų visi žinosime gerokai daugiau nei dabar.

(Plojimai)

  Nicole Sinclaire (NI). – Ponia pirmininke, nuolankiai pastebiu, kad šiandien Belgijoje yra nedarbo diena, skirta milijonams žuvusiųjų per du pasaulinius karus pagerbti. Kažkiek sunerimau, pamačiusi, kad šis Parlamentas nesilaiko įprastos tvarkos ir nepagerbė šių milijonų žuvusiųjų atminimo, taigi nuolankiai prašau tylos minute pagerbti visus, žuvusius kare dėl demokratijos.

  Pirmininkė. – Ponia N. Sinclaire, turėtumėte žinoti, kad pirmininkė planuoja tai paskelbti šiandien prieš balsavimą Parlamente ir tuomet, kaip dera, bus skirtas laikas pagarbai išreikšti.

  Kathleen Van Brempt, pranešėja. – (NL) Ponia pirmininke, kadangi esu EP narė iš Belgijos, man buvo labai malonu atvykti šiandien dirbti nedarbo dieną. Taigi iš savo gimtojo miesto galėjau atvažiuoti į Europos Parlamentą tik per 50 minučių, bet tai tik tarp kitko.

Būdama pranešėja, kalbėsiu trumpai. Visiems be išimties, kurie kalbėjo per šiandienos diskusijas, norėčiau padėkoti. Išgirdome keletą pastabų ir buvo pateikta labai daug gerų pavyzdžių. Vis dėlto šiuo atveju jungiamoji grandis – tai entuziazmas dėl to, ką pasiekėme. Ne be kritikos, nes galėčiau labai lengvai sukritikuoti nustatytą viršutinę pinigų ribą.

Entuziazmo daug, nes fondas geras, pinigų yra, jie skirti efektyviam energijos vartojimui ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimui, taip pat dėl to, kad mes, Europos Parlamento nariai, irgi turime galimybę imtis vietos veiksmų per šį projektą. Būtent to ir reikia.

Kokia mūsų bendra atsakomybė? Visų pirma, be abejo, atsakomybė tenka Europos Komisijai, Europos investicijų bankui ir kitiems šios istorijos partneriams. Vis dėlto Europos Parlamentas ir mes, politikai, taip pat atsakingi už tai, kad šis projektas būtų sėkmingas, kad už jį būtų agituojama ir kad dalyvavimas vietos lygmeniu taptų toks didelis, jog 146 mln. EUR būtų dauginama ne iš aštuonių, o, tarkim, iš 80, nes išjudinome labai daug dalykų. Šiuo atžvilgiu labai pasitikiu Komisija ir Komisijos nariu. Žinau, kad šis projektas Komisijos nariui labai prie širdies. Be to, jis turi labai gerų darbuotojų – per pastaruosius mėnesius pati tuo įsitikinau – ir tai bus labai svarbu, siekiant įgyvendinti šį projektą.

Baigdama pasakysiu – pamiršau pasakyti anksčiau ir visų pirma kaip belgė pasielgiau neapgalvotai – kad Tarybai pirmininkaujanti Belgija labai gerai čia užsirekomendavo. Visų pirma didelė Tarybos narių dauguma buvo iš tikrųjų nusiteikusi prieš šį projektą. Dideles pastangas padėjus ministrui Pauliui Magnette ir jo komandai, pasiekėme labai gerą kompromisą ir manau, kad netrukus jį priimsime labai entuziastingai.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsuojama bus netrukus.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Sergio Berlato (PPE), raštu. – (IT) 2009 m. sausio mėn. Europos Komisija, reaguodama į ekonomikos ir finansų krizę, pasiūlė perskirstyti nepanaudotas Europos lėšas, siekdama paremti projektus energetikos sektoriuje. Mūsų šiandienos diskusija dėl ataskaitos, iš dalies keičiant Reglamentą (EB) Nr. 663/2009, yra labai svarbi: pasiūlymas pasitelkti nepanaudotus finansinius išteklius, siekiant paremti sektoriaus projektus – tai proga, kai finansavimą gauti nėra lengva. Mano nuomone, Europos energetikos programa ekonomikai gaivinti, kurios tikslas – finansuoti iniciatyvas ir projektus efektyvaus energijos vartojimo, energijos taupymo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje, remiant Europos valdžios institucijų investicijas visų pirma miesto vietovėse, gali tapti apčiuopiama Europos ūkio gaivinimo, taip pat darbo vietų kūrimo jaunimui paskata. Džiaugiuosi dėl efektyvaus energijos vartojimo priemonių statybų sektoriuje, kuris naudoja 40 proc. ES energijos, o tai bus pagalba mažosios ir vidutinėms įmonėms vietos ir regioniniu lygmeniu. Ši pagalba būtų taip pat naudinga perspektyvių iniciatyvų efektyvaus energijos vartojimo sektoriuje kūrimui vietos valdžios institucijų lygmeniu, kuriuo dėl neseniai įvykusios krizės labai sumažėjo pajamos.

  András Gyürk (PPE), raštu. – (HU) Ponios ir ponai, praėjusiais metais taip pat palankiai vertinau, kai pagal Europos Sąjungos ekonomikos paskatos paketą beveik 4 mlrd. EUR buvo skirta projektams energetikos srityje. Taip pat nurodžiau, kad pagalbos pakete buvo nepaisomas Vidurio ir Rytų Europos regionas, kuriam kyla didžiausia grėsmė energetikos saugumo požiūriu ir kad parama nebuvo suteikta efektyvaus energijos vartojimo projektams. Vis dėlto būtent per efektyvaus energijos vartojimo projektus galėjo būti pasiektas pagrindinis paketo tikslas, t. y. greitai ir veiksmingai sukurti darbo vietų. Džiaugiuosi, kad naujajame pasiūlyme numatoma nepanaudotas lėšas skirti būtent šiai sričiai. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo ir efektyvaus energijos vartojimo projektai – tai ne tik vienas iš pagrindinių būdų pasiekti 20/20/20 tikslus, bet taip pat padidinti tiekimo saugumą ir konkurencingumą. Šiais projektais bus taip pat pasiekti stulbinami rezultatai per trumpąjį laikotarpį. Jais kuriamos naujos darbo vietos skirtingose geografinėse vietovėse ir iš esmės įkvepiami ekonomikos veikėjai. 146 mln. EUR fondas, skirtas atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo ir efektyvaus energijos vartojimo projektams – gera pradžia, tačiau turime pripažinti, kad tai nedidelė suma net valstybės narės lygmeniu. Labai džiaugiamės, kad vakar Europos Komisijos atskleistoje 2020 m. energetikos strategijoje nustatomas vienas iš pagrindinių prioritetų – sukurti efektyviai energiją vartojančią Europą. Tikime, kad strateginis įsipareigojimas efektyviai vartoti energiją bus taip pat atspindėtas ir paskirstant kitas lėšas.

  Marian-Jean Marinescu (PPE), raštu. – (RO) Pagal Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti 2009 ir 2010 m. skiriamas 3,98 mlrd. EUR finansinis paketas. Buvo labai svarbu sukurti finansinę priemonę, specialiai skirtą lėšoms panaudoti pagal šią energetikos programą, kai jų nebegalima panaudoti iki 2010 m. pabaigos, siekiant neprarasti likusios finansinio paketo dalies. Vienas labai svarbus Europos energetikos programos aspektas reglamente – geografinė projektų pusiausvyra. Tai yra vienas iš pagrindinių aspektų, dėl kurių šio reglamento poveikis ekonomikos gaivinimui užtikrinamas visoje Europos Sąjungoje. Jame taip pat pripažįstama, kad kai kuriose valstybėse narėse buvo projektų, kurie arba nebuvo visai finansuojami, arba finansuojami tik iš dalies. Galiausiai noriu pabrėžti, kaip svarbu atnaujinti šio pobūdžio finansines priemones, kurių tikslas – skatinti ilgalaikį efektyvų energijos vartojimą ES. Kreipiuosi į Komisiją, kad ji atidžiai įvertintų tokio pobūdžio priemonių atnaujinimo veiksmingumą ir išnagrinėtų galimybę laikytis panašaus principo ateityje, sprendžiant nepanaudotų ES biudžeto lėšų klausimą.

  Algirdas Saudargas (PPE), raštu. – (LT) – Galimybė nepanaudotas pagal reglamentą lėšas nukreipti energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų vystymui jau buvo užprogramuota reglamente, tačiau noriu pasidžiaugti, kad pavyko taip greitai surasti bendrą sutarimą dėl konkretaus įgyvendinimo. Energetinis efektyvumas ir atsinaujinanti energetika ne kartą įvardyti kaip ES prioritetai padėsiantys įgyvendinti 2020 strategiją ir užtikrinti energetinį saugumą. Investicijos į šį sektorių ekonominio sunkmečio metu yra labai svarbios, jos sukurs galimybę naujoms darbo vietoms, skatins konkurencingumą, inovacijų diegimą ir ekonomikos tvarumą. Be to numatyta finansinė priemonė - bendro su Europos finansinėm institucijom fondo sukūrimas - disponuojamą sumą padidins kelis kart, taip išplėsdama projektų finansavimo galimybes. Galima tik apgailestauti, kad numatyta finansinė priemonė nėra tęstinė, tačiau tikiuosi ji sukurs tinkamą stimulą tolesniam energijos efektyvumui ir atsinaujinančiai energetikai skatinti.