Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2010 m. lapkričio 11 d. - Briuselis

9. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Jean-Paul Gauzès (A7-0171/2010)

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, alternatyvaus investavimo fondai turi didžiulę reikšmę Europos Sąjungos ekonomikai. Šių fondų valdytojai turi laikytis teisės aktų ir reikalavimų, kurie suteikia galimybę valstybių narių teritorijose teikti paslaugas, o finansinių rinkų priežiūra turi būti kruopšti ir veiksminga. Šiuo tikslu privalome pašalinti visus tikslumo trūkumus už šiuos fondus atsakingose teisinėje ir administracinėje sistemose. Pateikti pasiūlymai gerina priežiūros sistemų skaidrumą ir veiksmingumą, o didesnis teisės aktų veiksmingumas duos rezultatų didinant finansų įstaigų stabilumą ir patikimumą, vadinasi, ir gerinant Europos ekonomiką.

  Mario Pirillo (S&D). – (IT) Pone pirmininke, šiandieninis balsavimas yra didelis Europos Sąjungos žingsnis į priekį reguliuojant alternatyvaus investavimo fondų veiklą. Pagal šią direktyvą fondų valdytojai turi būti registruoti ir įgalioti bei turi laikytis griežtų elgesio Europos Sąjungoje kodeksų. Tiesą sakant, tai pirmas kartas, kai šis sektorius buvo reguliuojamas, ir manau, kad dokumentas, už kurį balsavome, sudarė sąlygas turėti – tikiuosi, greitai, – vieną tikrą finansinių produktų rinką.

Norėčiau pabrėžti svarbų vaidmenį, kurį atliko Europos Parlamentas, reikalavęs griežtų įdėmesnio finansinių produktų rinkos stebėjimo taisyklių, kurios dėl to taip pat taps – tikiuosi, neprieštarausite, jei pasakysiu, – etiškesnės. Nesenos praeities, finansų krizės, sukeltos investavimo fondų dėl pernelyg didelės spekuliacijos, pamokos mus turi paskatinti palankiai vertinti šią direktyvą, kuri suteikia visuomenei didesnes apsaugos garantijas.

Aš balsavau už kompromisą, kuris buvo pasiektas, ir baigdamas norėčiau pasinaudoti proga pasveikinti pranešėją J. P. Gauzès atlikus šią didžiulę užduotį.

  Syed Kamall (ECR). – Pone pirmininke, kai pačioje pradžioje, prieš aštuoniolika mėnesių, peržiūrėjome pradinį pasiūlymą, supratome, ką daugelis vadintų „susiglamžiusiais marškiniais“. Tai neabejotinai buvo pasiūlymas, dėl kurio su pramone nebuvo konsultuotasi, – pasiūlymas, kuris būtų uždaręs rinkas, Europos investuotojams labai pasunkinęs galimybę investuoti ne ES fonduose ir sumažinęs pensijų fondų pelną, darydamas įtaką investicijoms besivystančiose šalyse. Buvau labai sunerimęs dėl šių pasiūlymų.

Laimė, šešėliniams pranešėjams atlikus darbą ir puikiai bendradarbiavus, taip pat tinkamai atlikus darbą Komisijos nariui ir Tarybai pirmininkaujančiai Belgijai, priėjome prie priimtino sprendimo, kuris šiuo metu yra veiksmingas ir dėl kurio rinkos yra atviros, didina skaidrumą ir užtikrina, kad Europos investuotojai galėtų ir toliau investuoti rinkose už ES ribų. Turime budriai stebėti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos funkcijas, kad įsitikintume, jog ji netrukdo gauti ne ES lėšų, tačiau apskritai sudarėme Parlamentui priimtiną kompromisą.

Pranešimas: Agustín Díaz de Mera García Consuegra (A7-0294/2010)

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – (LT) Aš balsavau už šį labai svarbų dokumentą. Ir dabar, kai Europos Parlamento sprendimas dėl vizų panaikinimo Kinijos Respublikos Taivane piliečiams, keliaujantiems į Europos Sąjungos valstybes, Šengeno zonos nares, priimtas tokia didele, tokia ženklia balsų dauguma, aš nuoširdžiai sveikinu Taivanio žmones. Jie nuo dabar galės keliauti į Europos Sąjungos valstybes be vizų. Be to, nuo šiandien ir visų Europos Sąjungos valstybių narių, įskaitant Kiprą, Bulgariją ir Rumuniją, piliečiai be vizų galės keliauti į Taivaną. Taigi manau, jog Taivanas ir jo žmonės nusipelno tokio sprendimo ir aš sveikinu ir džiaugiuosi šiuo Europos Parlamento sprendimu.

  Ulrike Lunacek (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, aš ir mano frakcija palankiai vertiname tai, kad Taivano piliečiai dabar gali laisvai keliauti į Europos Sąjungą. Vis dėlto, kiek žinau, nė viena ES valstybė narė nepripažino Taivano. Nepaisant to, nesu prieš vizų liberalizavimą ir manau, jog gerai, kad Taivano žmonės gali lankytis ES be vizos. Tačiau kas darosi dėl naujausios Europos valstybės, Kosovo? Dvidešimt dvi ES valstybės narės pripažino Kosovą ir tik penkios to nepadarė, bet diskusija dėl vizų su Kosovu netgi neprasidėjo. Komisija vis dar nepradėjo to. Tikiuosi, kad C. Malmström pagaliau pradės diskusiją dėl vizų su Kosovu, kad būtų aišku, jog naujausios Europos valstybės piliečiai gali keliauti taip pat laisvai, kaip Taivano piliečiai.

Pranešimas: Kathleen Van Brempt (A7-0246/2010)

  Lena Ek (ALDE). – (SV) Pone pirmininke, Europos energetikos programa ekonomikai gaivinti yra priemonė, skirta investicijoms energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos srityje finansuoti. Dėmesio verti projektai, kurie gali greitai būti pradėti ir kurie tiesiogiai prisidės prie to, kad ekonomika būtų ekologiškesnė. Susitarimas, kuriuo remiantis programai pagaliau skirta 1,4 mlrd. Švedijos kronų, yra žingsnis Europos, kuri mūsų bendromis pastangomis prisidės prie to, kad laikytis ekologiškumo principo būtų paprasčiau ir pigiau, link.

Įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo projektus bus sukurta naujų darbo vietų, ekonomika pasidarys ekologiškesnė ir taip pat galėsime tapti mažiau priklausomi nuo naftą gaminančių šalių, o tai šiais krizės laikais ypač svarbu. Kaip tik taip turi dirbti ES. Nenaudojami pinigai pasinaudojant tokio tipo apyvartinėmis lėšomis gali būti paskirti kitiems naudingiems projektams. Vis dėlto Tarybai prireikė laiko tai suprasti. Derybos buvo labai sunkios ir valstybės narės padarė viską, ką galėjo, mėgindamos ir išsisukdamos nuo savo ankstesnių pažadų. Šiandien džiaugiuosi, kad mes, Europos Parlamento nariai, nepasidavėme.

Vykstant deryboms stengiausi nustatyti paprastesnes paraiškų pateikimo proceso taisykles ir jį padaryti skaidrų. Dėl šios priežasties labai džiaugiuosi, kad Europos Parlamento ir Tarybos susitarime taip pat aiškiai skiriamas dėmesys administracinių išlaidų mažinimui.

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, vakar Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Herman Van Rompuy pasakė nepaprastą kalbą, kurioje minėjo, kad globalizuotame pasaulyje neįmanoma likti už Europos Sąjungos ribų. Žinoma, per visą Norvegiją vinguriuoja ilgos bedarbių eilės arba Šveicarijoje kyla riaušės dėl maisto. Bet jis tęsė toliau, norėdamas pasakyti kai ką kita: jis pasakė, kad šiandien kalbant apie euroskepticizmą pavojingas dalykas yra tas, kad šiuolaikinis patriotizmas yra pagrįstas kitų šalių šmeižimu, ir šiuo klausimu jis labiau jau negalėjo suklysti.

Tikras patriotas džiaugiasi visų žmonių laisve ir vertina kitų šalių patriotizmą. Kai H. Van Rompuy, išsakydamas savo antrąją mintį, toliau kalbėjo, kad euroskepticizmas lygus nacionalizmui ir lygus karui, tikriausiai geriau būtų buvę jam pasiūlyti pažvelgti į sąjungininkų pajėgų abiejuose karuose, kurių pabaigą šiandien minime, tikslus. Jie kovojo dėl kitų tautų laisvės, visų Europos šalių suverenumo atkūrimo. Dėl jų patriotizmo Europa nebuvo tironiškai suvienyta, suverenumas ir nepriklausomybė buvo atkurti ir tapo įmanomas atsirasti Europos Sąjungai. Būtent šiandien jis privalo tai prisiminti.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0608/2010

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pone pirmininke, palankiai vertimu Prezidento Baracko Obamos sprendimą ši mėnesį dalyvauti ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikime ir šiandien balsavau už rezoliuciją. Yra tiek daug svarbių klausimų, kuriuos reikia aptarti. ES ir JAV darbotvarkė, kaip visada, užimta, todėl abi šalys turi pasinaudoti galimybe sustiprinti bendras pozicijas tokiais klausimais kaip finansinio reguliavimo, klimato kaitos, susitarimų stiprinimo ir kovos su terorizmu.

Vis dėlto ekonomikos atgaivinimas darbotvarkėje turi būti pirmu numeriu pažymėtas klausimas. Mūsų ekonominė partnerystė yra pagrindinė pasaulinės ekonomikos klestėjimo varomoji jėga. Kartu mūsų šalių ekonomika sudaro pusę pasaulio ekonomikos. Taigi, mums reikia sugalvoti bendras mūsų tolesnių veiksmų strategijas, kad po krizės užtikrintume stabilų atgaivinimą, įskaitant finansų rinkų reguliavimą, paskatų paketą ir strategijas, kad būtų veiksmingai panaikintas kitų didžiųjų pasaulio dalyvių manipuliavimas valiuta.

Pranešimas: Thomas Mann (A7-0268/2010)

  Philip Claeys (NI). – (NL) Pone pirmininke, balsavau prieš Th. Manno pranešimą, nes tai yra politiškai korektiško aklumo pavyzdys. Nors per pastaruosius 20 metų masinė imigracija sukėlė daug pražūtingų socialinių-ekonominių, socialinių ir politinių padarinių, Th. Mann nori sudaryti sąlygas dar didesnei imigracijai iš už Europos Sąjungos ribų esančių valstybių.

Manau, jog ypač ciniška yra 110 dalis, kurioje nustatyta, kad „palankios atmosferos sukūrimas, priimančiosios šalies gyventojams sutinkant legalius migrantus, tiesiogiai priklauso nuo tikslios ir bendros informacijos pateikimo“. Kalbant paprasta kalba, iš tikrųjų tai reiškia, kad savo atžvilgiu sulauksime dar daugiau vienašališkos valdžios institucijų propagandos dėl kultūrų įvairovės, kuri yra visiškai nevykusi, ir masinės imigracijos. Tačiau jei norite gauti tinkamos ir išsamios informacijos apie imigracijos politiką, jums galiausiai reikės atlikti jos ekonominės naudos analizę, ir būtent to nenori imigracijos lobistai.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0608/2010

  Peter Skinner (S&D). – Pone pirmininke, turiu pasakyti, kad ši rezoliucija kaip kompromisas buvo gera, tačiau daugeliui šame Parlamente atrodo, kad ji yra per ilga ir ja tiesiogiai nesprendžiami klausimai, kuriuos turime išdėstyti. Ją reikia suskaidyti ir sutrumpinti: Transatlantinės ekonominės tarybos klausimai galbūt galėtų būti sutrumpinti iki dešimties, trijų ar bet kiek punktų plano, kad galėtume juo naudotis, kai pagaliau eisime kalbėtis su kolegomis iš administracijos ir Kongreso.

Manau, mums taip pat reikia aptarti klausimus, tokius kaip nulinio tarifo sumanymas, kuriuo remiantis dalyvaujant tokiame procese būtų galima sustiprinti dabartinę JAV ir ES prekybą ir paskatinti konkurencingumą. Šis sumanymas galėtų apimti žemės ūkį, bet, šiaip ar taip, dėl jo galime pagerinti viską, ko imsimės.

Galiausiai Parlamentas neprivalo laukti administracijos, kad ši nuspręstų, ko imsimės Transatlantinėje ekonominėje taryboje. Patys turime sudaryti darbotvarkę. Labai gerai už tai balsuoti, – ir aš už ją balsavau, nes padėjau dėl jos derėtis, – tačiau dėl to suprantu, kad ji taip pat turi trūkumų. Manau, kad turime kreiptis į Kongresą, vadovaujamą Johno Boehnerio, kuris, esu tikras, bus paskelbtas pranešėju, ir Darrellą Issą bei jo kolegas, kuriuos tikriausiai turime sutikti su džiaugsmu tam, kad ateityje pasiektume geresnių rezultatų šiuo klausimu.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Pone pirmininke, eiliškumo klausimas. Aš suklydau dėl pranešimo ir taip pat turėjau raštišką pareiškimą dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų aukščiausiojo lygio susitikimo, todėl norėčiau paprašyti, kad leistumėte man jį pristatyti dabar.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0604/2010

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pone pirmininke, aš balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad Europos Parlamentas turi parodyti, kad rimtai žiūri į saugumo, kovos su terorizmu ir organizuotu daugiašaliu nusikalstamumu klausimus. Mes taip pat labai rimtai galvojame apie mūsų santykius su partneriais, tokiais kaip Jungtinės Valstijos, Kanada ir Australija.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Parlamentas turi pritarti ES ir trečiųjų šalių susitarimams dėl keleivio duomenų įrašų perkėlimo, siekdamas užbaigti tuos susitarimus. Dėl šios priežasties turime pasinaudoti šios teisės atsakomybe.

Atsižvelgiant į tai, kad Parlamentas jau kartą, šių metų gegužės 5 d., nusprendė atidėti balsavimą dėl prašymo pritarti JAV ir Australijos susitarimams ir dėl to, kad dabartinė ES ir Kanados sutartis dėl keleivio duomenų įrašų perkėlimo nebegalioja, turime būti tikri, kad kai ateis laikas, patvirtinsime šias svarbias priemones, kurios padidins saugumą transatlantinėje erdvėje ir už jos ribų.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0602/2010

  Filip Kaczmarek (PPE). – (PL) Pone pirmininke, Inovacijų sąjungos iniciatyva yra labai svarbi Europos ateičiai. Poznanėje, Didžiosios Lenkijos regione, kur gyvenu, regioninės valdžios institucijos keletą metų organizavo kasmetinius renginius, pavadintus Pasaulio inovacijų dienomis. Tai labai naudinga iniciatyva, ir būtent dėl jo tinkamo koordinavimo regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmeniu Inovacijų sąjungos projektas gali sulaukti pasisekimo. Taigi, pritariu rezoliucijai dėl Europos inovacijų partnerystės atsižvelgiant į Inovacijų sąjungos pavyzdinę iniciatyvą ir manau, kad mes visi turėtume įsitraukti į inovacijų veiklą, nes, kaip jau minėjau, tai labai svarbu ateičiai.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0603/2010

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – (LT) Balsavau už šią labai svarbią rezoliuciją, nes manau, kad Europos Sąjungos vaidmuo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje yra itin svarbus siekiant ESBO užsibrėžtų tikslų. Be to, būtina pabrėžti, kad Europos Sąjunga ir ESBO, nors yra labai skirtingos struktūros, tačiau jos vadovaujasi tais pačiais principais ir vertybėmis, t. y. pagarba žmogaus teisėms ir demokratijai.

Pritariu rezoliucijos nuostatai, raginančiai Kazachstaną prieš aukščiausiojo lygio susitikimą imtis konkrečių žingsnių, siekiant saugoti ir gerbti pagrindines ESBO vertybes – žmogaus teises, teisinės valstybės, saviraiškos laisvės principus. Labai norėčiau, kad visuomenės forumas, kuris turėtų vykti tuo pačiu metu kaip ESBO viršūnių susitikimas, kad jam nebūtų daroma kliūčių ir kad jis sėkmingai įvyktų. Ir dar kartą noriu pabrėžti – ESBO turi vadovauti valstybės, gerbiančios žmogaus teises, ginančios žmogaus teises ir demokratines vertybes. Ir jos turėtų būti pavyzdžiu kitoms ESBO narėms.

Pranešimas: Thomas Mann (A7-0268/2010)

  Licia Ronzulli (PPE). – (IT) Pone pirmininke, balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad joje pateikiama vertingų ir įdomių pasiūlymų susidūrus su demografinėmis problemomis. Valstybių narių socialinėje politikoje ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jaunimui, tikrajai vystymosi ir augimo varomajai jėgai. Privalome skatinti nedelsiant įtraukti jaunimą į darbo rinką ir remti nuolatinį mokymą, padedantį jų profesiniam augimui.

Šeima taip pat turi būti apsaugota griežtesnėmis ir svarbesnėmis priemonėmis, nes pamiršti šeimą reiškia nepastebėti vienos pačių svarbiausių visuomenės sudedamųjų dalių. Todėl pabrėžiu dalies, kurioje nustatytos priemonės, skirtos šeimai paremti, svarbą.

Be to, jei turime sugebėti geriau ir veiksmingiau suvaldyti senėjimo padarinius, taip pat visų pirma turime palaikyti socialinės apsaugos sistemų ir pensijų sistemų naujinimą. Kaip sakė Altiero Spinelli, „Europos kūrimas priklauso ir nuo jūsų“, ir dabar tai yra tikra galimybė.

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, demografiniai pokyčiai, Europos Sąjungoje įvykę per pastaruosius kelis dešimtmečius, atkreipė dėmesį į būtinybę pertvarkyti socialinės ir pensijų priežiūros sistemą ir suformuoti veiksmingą migracijos politiką. Skatinti žmones pasirinkti ankstyvo išėjimo į pensiją galimybę tapo įprasta, ir tai lėmė sumažėjusį žmonių, kurių amžius nuo 55 iki 64 metų, profesinį aktyvumą. Kartu labai rimta problema yra jaunimo nedarbo lygis, kuris yra aukštesnis negu bet kurioje kitoje amžiaus grupėje. Dėl to turime stengtis ne tik įtraukti skirtingo amžiaus grupių darbo jėgą į rinką, bet ir ją joje išlaikyti. Be to, atviresnė migracijos politika, taikoma kartu su veiksminga asimiliacija ir integracija, galėtų sušvelninti nepakankamo gyventojų augimo padarinius. Žinoma, aš palaikiau pranešimą.

  Filip Kaczmarek (PPE). – (PL) Pone pirmininke, palaikiau Th. Manno pranešimą dėl demografinių problemų ir kartų solidarumo. Tai labai geras pranešimas tema, kuri pati savaime labai svarbi. Diskriminacijos dėl amžiaus siekiant gauti prekių ir paslaugų draudimo klausimas yra pagrindinė problema. Jei kalbame apie solidarumą, taip pat visada turime prisiminti ypatingą solidarumo aspektą – kartų solidarumą.

Vyresnio amžiaus žmonės neturi patirti diskriminacijos dėl savo amžiaus. Jie turi visas vietos, regioninės, nacionalinės ir Europos bendruomenės nariams priklausančias teises. Europos Sąjunga rūpinasi savo jaunimu – pvz., jis bus vienas iš kitų metų biudžeto prioritetų. Tai gerai, juk būtent jauni žmonės yra tie, kurie spręs Europos ateitį, tačiau, kita vertus, turime nepamiršti tų, kurie jau yra labai daug prisidėję prie Europos kūrimo.

  Marian Harkin (ALDE). – Pone pirmininke, visiškai palaikau Th. Manno pranešimą. Tikrai manau, kad kartų solidarumas yra toks pat svarbus, kaip valstybių narių solidarumas. Norėčiau pabrėžti tris konkrečius klausimus.

Visiškai sutinku su 24 dalimi, kurioje minima privalomo pensinio amžiaus nustatymo pabaiga, kad žmonės galėtų pasirinkti, kada jie nori baigti dirbti, tačiau kartu siekiama išlaikyti pensinį amžių tam, kad norintieji išeiti į pensiją galėtų tai padaryti ir gautų jiems priklausančias išmokas.

Labai džiaugiausi matydama, kad buvo atsižvelgta į dalį mano pakeitimų dėl slaugytojų ir šeimos slaugytojų, visų pirma 125 dalies, kurioje minimi šeimos slaugytojai, įskaitant jų teisę pasirinkti, ar jie nori slaugyti, taip pat galimybė suderinti slaugymą su apmokamu darbu, ir užtikrinti, kad socialinės apsaugos sistemos ir senatvės pensijos jiems būtų visiškai prieinamos.

Lygiai taip pat palaikau Europos jaunimo garantijų iniciatyvą, kuria siūloma, kad bet kuriam jaunam žmogui, keturis mėnesius ar ilgiau buvusiam bedarbiu, būtų pasiūlytas darbas, gamybinė praktika arba papildomi mokymai ir kt., visa tai skirta jų reintegracijai arba integracijai į darbo vietą palaikyti. Kaip minėjau pradžioje, kartų solidarumas yra labai svarbus, ypač esant dabartinei ekonominei padėčiai.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE). – (LT) Balsavau už šį Thomo Manno dokumentą, kadangi jame atsispindi kartų sąveikų problemos. Paprastai kalbama apie Europos Sąjungos demografines problemas per jaunimo vaidmenį. Tuo tarpu šitame dokumente stengiamasi apjungti visų kartų specifiką ir su tuo susijusias problemas – sveikatos, švietimo, darbo ir panašiuose sektoriuose, ieškant subalansuotų sprendimų toms problemoms spręsti.

Vyresnioji karta – jai turime būti dėkingi už jos indėlį į Europos Sąjungos vystymąsi, tiek ekonominį, tiek kultūrinį. Šiems žmonėms turi būti užtikrinta ori senatvė. Bet dėl senėjančios Europos panašu, kad tai padaryti bus ganėtinai sunku. Todėl reikia sudaryti sąlygas ne tik šeimos politikos gerinimui, bet reikia ugdyti ir tokią jaunąją kartą, kuri gebėtų kurti pridėtinę vertę, t. y. per švietimo sistemas, neformalųjį ugdymą. Žinoma, būtina dėti pastangas dėl jaunų žmonių įtraukimo į darbo rinką. Tad dėkui už šį pranešimą.

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, demografai mus tikina, jog tam, kad būtų išlaikytas esamas gyventojų skaičius, kiekvienai moteriai tenkantis gimimų skaičius turi būti 2,1. Vienintelė šalis visoje Europoje, kurioje gimstamumas yra pasiekęs tvarumo lygį, yra Albanija arba Turkija, jei Turkiją laikysite Europos šalimi, – ir niekur kitur. Remiantis Jungtinių Tautų pranešimu, numatoma, kad Europa, įskaitant Europoje esančią Rusijos dalį, per ateinančius 40 metų praras 100 mln. žmonių. Vien Vokietijoje gyventojų skaičius gali sumažėti 20 mln.

Tai nėra planai dėl to, kas nutiktų, jei nieko nedarysime, nes nėra nieko, ką dabar galėtume dėl to padaryti, kadangi gimstamumo lygis jau sumažėjo. Dabar vienintelis klausimas – kaip tai sprendžiame. Kaip mes priėjome šį etapą? Kaip atsidūrėme šioje keblioje padėtyje? Nesinori pernelyg visko supaprastinti, nes, be abejo, yra daug dalykų, susijusių su kintančiais darbo modeliais, kontracepcijos paplitimu, skirtingu moters vaidmeniu visuomenėje ir ilgaamžiškumu.

Vis dėlto savęs klausiu, ar viena problemos dalis yra būdas, kuriuo valstybė išplėtė ir suspaudė privačią sritį, pridėjo sau darbų ir paslaugų, kurie tradiciškai buvo atliekami šeimoje – vaikų priežiūra, švietimas ir socialinė apsauga. Pirmoji karta, užauginta nuo lopšio iki karsto, kitaip tariant, atleista nuo tradicinių suaugusiųjų atsakomybių, taip pat buvo pirmoji, atsisakiusi tėvystės.

Dabar susiduriame su pasirinkimu tarp demografinio žlugimo ir 100 mln. žmonių įvežimo, kad būtų išlaikyti mūsų skaičiai ir išmokėtos pensijos. Tai turėtų būti pats svarbiausias klausimas Europoje, ir jis nėra toks, į kurį atkreiptume dėmesį ginčydamiesi dėl pokyčių užimtumo reguliavimo srityje.

Pranešimas: Maria Da Graça Carvalho (A7-0274/2010)

  Alajos Mészáros (PPE). – (HU) Aš palankiai vertinu Komisijos pasiūlymą, kad mūsų mokslinių tyrimų bendrosioms programoms turi būti taikomas supaprastintas procesas. Laikui bėgant šios programos išsiplėtė dėl didelių konkursų, tačiau kartu padaugėjo abejonių, susijusių su administravimu ir kontrole. Mums reikia naujos sistemos, kuria konkurso dalyviai labiau pasitikėtų ir kuri, be to, kad stiprintų mokslinio ir techninio vertinimo procesus, taip pat reglamentuotų finansinių ir administracinių procesų supaprastinimą.

Savaime suprantama, kad kiekviename finansiniame sandoryje yra tam tikras rizikos laipsnis, tačiau perdėta administracinė tokių rizikų kontrolė taip pat didina bendras viso proceso išlaidas. Turime stengtis užtikrinti, kad mūsų moksliniai tyrimai būtų patrauklūs ir prieinami geriausiems pasaulio mokslininkams, Europos įmonėms ir universitetams. Tam taip pat kuo greičiau reikia suderinti taisykles ir procedūras, ir tai turėtų būti padaryta netgi per 7-ąją bendrąją programą, bet, be abejo, rengiantis 8-ajai. Dėl šios priežasties taip pat balsavau už šį pasiūlymą.

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, investicijos į švietimą kaip investavimo į žmogiškąjį kapitalą ir inovacijas, kurios prisideda prie šiuolaikinių metodų ir technologijų kūrimo, formą yra Europos ekonominės plėtros pagrindas. Investuojant į inovacijas būtina sutelkti dėmesį į mokslinių tyrimų subsidijavimą. Kaip pavyzdį čia galima pateikti mūsų aptartas bendrąsias programas, kurios yra didžiausios pasaulyje tarptautinės mokslinių tyrimų programos. Subsidijuodama tokio tipo mokslinius tyrimus Europa turi galimybę padidinti konkurencingumą pasaulinėje arenoje, tūkstančiams žmonių sukurti darbo vietų ir pagerinti europiečių gyvenimo kokybę.

Siekdamas bendrosiose programose išlaikyti aukščiausius standartus, pranešėjas palaikė didžiausią galimą biurokratijos sumažinimą ir administracinių procedūrų supaprastinamą. Taigi, tai leistų lengviau gauti lėšų šiam moksliniam darbui finansuoti Europos Sąjungoje, ir galiausiai kaip tik to mes norime. Nereikia nė sakyti, kad parėmiau šį pranešimą.

  Mario Pirillo (S&D). – (IT) Pone pirmininke, galimybės naudotis paramos sistema, numatyta bendrojoje mokslinių tyrimų programoje, palengvinimas reiškia didžiulio impulso suteikimą visos Europos gamybos sistemos konkurenciniam pajėgumui. Esu įsitikinęs, kad šiandieniniu balsavimu mes daug prisidėjome prie to, kad visų pirma dėl mažųjų ir vidutinių įmonių sektoriaus, kuris yra kiekvienos valstybės narės ekonomikos pagrindas, būtų pasiektas šis svarbus tikslas. Iš esmės, nepaisant aukštos jų produkcijos kokybės, tokioms įmonėms dažniausiai nesiseka lengvai gauti išteklių, reikalingų jų produkcijos standartams dar labiau pagerinti.

Taip pat naudinga atkreipti dėmesį, kaip padarė pranešėja, į tai, kad balsavimas įvyko pačiu laiku, kadangi jis buvo surengtas tuojau po tarpinio 7-osios bendrosios programos vertinimo ir pasirengimo 8-ajai. Dėkoju pranešėjai už jos darbą.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE). – (LT) Balsavau už dokumentą dėl bendrųjų mokslinių tyrimų supaprastinamo Europos Sąjungoje. Deja, reiktų pasakyti, kad pasigedau platesnių diskusijų plenarinės sesijos metu, tačiau pats dokumentas savaime yra tikrai svarbus ir sveikintinas jo priėmimas.

Svarbu sukurti vienodas sąlygas dalyvauti mokslininkams iš visų Europos Sąjungos šalių. Numatyti vienodą atlygį už mokslinę veiklą, neskirstant mokslininkų pagal jų valstybės pragyvenimo lygį, nes mokslinė pažanga yra visos Europos Sąjungos, o ne atskiros valstybės reikalas. Šiuo metu vyrauja nuostata, kad naujųjų valstybių narių mokslininkų darbas yra mažiau vertinamas, nei senųjų. Tokia diskriminuojanti praktika yra neteisinga ir nepriimtina.

Taip pat svarbu užtikrinti vienodas sąlygas visoms mokslo institucijoms, neskirstant jų pagal dydį ir finansinį pajėgumą. Tai ypatingai svarbu mokslinėms įstaigoms, esančioms naujausiose Europos Sąjungos šalyse. Ne organizacijų dydis, o mokslo pažanga kuria vertę, todėl svarbu suteikti galimybes ne tik universitetams, bet ir ne pelno siekiantiems moksliniams institutams ir kitoms mokslo organizacijoms teikti paraiškas ir dalyvauti mokslinėse programose. Todėl sveikinu visus mokslo žmones ir kartu su palengvintais tyrimų mechanizmais mes judėsime į priekį.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0605/2010

  Marian Harkin (ALDE). – Pone pirmininke, Komisijos narys sakė, kad jis nori, kur reikia, prižiūrėti rinkos rėmimą ir įsikišti, kada reikia, tačiau gyvulių augintojams reikia tam tikro tikrumo. Jiems kenkiama iš visų pusių; iš dalies dėl spekuliacijos labai padidėjo kainos.

Labai džiaugiuosi matydama, kad padarėme pakeitimą, kuriuo iš Komisijos reikalaujama nedelsiant spręsti genetiškai modifikuotų organizmų, atsitiktinai patekusių į įvežtą pašarą, klausimą. Tai yra tai, ką mes kontroliuojame ir turėtume išspręsti, o mes nieko neveikėme ir atsisakėme tai spręsti.

Mes taip pat išgirdome apie dideles ES reglamentų laikymosi išlaidas siekiant, kad neturėtume vienodų sąlygų iš trečiųjų šalių įvežamiems produktams. Bet tikriausiai viena svarbiausių problemų yra visa maisto tiekimo sritis. Vakar Audito Rūmai pateikė pranešimą dėl cukraus sektoriaus ir viena iš jų rekomendacijų buvo kainodarą padaryti priklausomą nuo reguliariai Komisijos atliekamo stebėjimo ir Komisijai bei valstybėms narėms užtikrinti, kad konkurencijos teisė šiame sektoriuje būtų tinkamai vykdoma, taip užtikrinant, kad būtų pasiektas sutarties tikslas vartotojams prekes tiekti prieinamomis kainomis. Tai įgyvendinti turime ne tik cukraus sektoriuje. Mums reikia tai padaryti visoje maisto grandinėje.

  Mario Pirillo (S&D). – (IT) Pone pirmininke, balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes daug metų Europoje matėme dažnai pasikartojančias krizes, darančias įtaką gyvulininkystės sektoriui.

Tai sukelia daug priežasčių, įskaitant avienos, ėrienos ir ožkienos paklausos mažėjimą, iš dalies dėl didelio masto mėsos importo iš trečiųjų šalių. Vis dėlto gyvulininkystės sektorių paveikė ir netiesioginės priežastys. Turiu galvoje pieno sektoriaus problemas ir grūdų kainų nepastovumo problemą, dėl kurios atsirado didžiulė spekuliacija.

Siekiant reformuoti BŽŪP po 2013 m., reikės atkakliai imtis šio klausimo ir visiems laikams rasti priemones, reikalingas kainų nepastovumo poveikiui žemės ūkio sektoriuje apriboti. Todėl raginu Komisiją sukurti greitesnes priemones, kurios sparčiai padėtų pasiruošti krizinėms situacijoms kiekvienoje atskiroje Bendrosios rinkos organizacijoje.

  Seán Kelly (PPE). – (GA) Pone pirmininke, balsavau už šį pranešimą ir buvau patenkintas kai kuriais klausimais, kuriuos šį rytą savo kalboje aptarė Komisijos narys D. Cioloş.

Vis dėlto noriu pasakyti keletą dalykų. Pirma, vakarykštis Audito Rūmų pranešimas buvo bjaurus kaltinimas Komisijai, parodant, kad, gavus 1,2 mlrd. EUR kompensaciją, uždarius daugelį gamyklų ir praradus tūkstančius darbo vietų, dabar mūsų apsirūpinimas tėra 85 proc.

Antra, tą savaitę čia lankiausi žemės ūkio seminare, ir tokia pat padėtis yra visų pirma iš Vietnamo į Europos Sąjungą patenkančių žuvų atžvilgiu, dalis jų gali būti netgi užterštos. Tokia pat padėtis yra gyvulininkystės sektoriuje, kur į Europos Sąjungą prekes eksportuojančios trečiosios šalys gali tai daryti palankesnėmis sąlygomis, palyginti su Europos Sąjungos šalimis.

Būtina sąlyga Europos Sąjungai, siekiančiai atkreipti dėmesį į visus šiuos klausimus, – ji turi užtikrinti, kad produktams iš trečiųjų šalių būtų taikomi tie patys reguliavimo standartai, patikrinimai ir balansai bei griežti vykdymo reikalavimai, kaip mūsų pačių Europos Sąjungos gamintojams.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0297/2010)

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Airija prašė pagalbos dėl 850 atleidimo mažinant darbo vietų skaičių įmonėje „SR Technics Ireland Ltd“, veikiančioje oro transporto sektoriuje NUTS III Dublino regione, atvejų, balsavau už rezoliuciją, nes sutinku su Komisijos pasiūlymu ir atitinkamais Parlamento padarytais pakeitimais. Taip pat sutinku su reikalavimu šiame procese dalyvaujančioms institucijoms dėti reikalingas pastangas, kad būtų greičiau skirtos Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių lėšos, ir su Parlamento pozicija, smerkiančia rimtus Komisijos trūkumus šiai vykdant konkurencingumo ir inovacijų programas, ypač ekonomikos krizės, dėl kurios labai padidėja tokios paramos poreikis, laikotarpiu.

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Visiškai pritariu 7,45 mln. EUR ES paramos, skirtos padėti perkvalifikuoti 850 darbuotojų, atleistų iš „SR Technics“, patvirtinimui. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama nedelsiant reikalinga darbuotojams, jų šeimoms ir Šiaurės Dublino bendruomenei, labai paveiktai šios įmonės uždarymo, dėl kurio buvo prarasta daugiau nei tūkstantis kvalifikuoto darbo vietų. 2009 m. viduryje, kai mums buvo patvirtintas tokio fondo prieinamumas, vadovavau „SR Technics“ delegacijai, sudarytai susitikti su Komisijos nariu V. Špidla. Tada Airijos vyriausybei prireikė šešių mėnesių, kad kreiptųsi į Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, ir dar septynių mėnesių, kad atsakytų į Komisijos prašymą pateikti paaiškinimus. Lėtas ir neveiksmingas Dell paraiškų tvarkymas kelia riziką, kad didžioji lėšų dalis grįš atgal į Briuselį, ir šios pamokos nebuvo paisoma. Airijos vyriausybė turi veikti greičiau užtikrindama, kad ši parama, kuri nėra skirta tam, kad pakeistų vyriausybės finansavimą, būtų tiesiogiai teikiama tiems, kuriems jos reikia, ir kad siūlomos mokymų bei perkvalifikavimo programos atitiktų darbuotojų poreikius. Mūsų nuostabai, tik dabar, praėjus ketveriems metams nuo fondo veiklos pradžios, vyriausybė rengiasi paskirti jo koordinatorių.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimą: „SR Technics“ iš Airijos, kuri suteiks didelę paramą darbuotojams, nukentėjusiems nuo didžiųjų pasaulio prekybos pokyčių padarinių. Tam, kad būtų labiau prisidėta prie darbuotojų reintegracijos darbo rinkoje, fondo lėšų skyrimo tvarka turės tapti greitesnė ir paprastesnė. Dėl šios priežasties reikia nustatyti atitinkamas tarifines biudžeto pozicijas šiems pervedimams atlikti.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Airijos įmonė „SR Technics“ labai nukentėjo nuo dabartinės ekonomikos ir finansų krizės aviacijos pramonėje: ji prarado svarbias priežiūros sutartis, dėl to buvo priversta atleisti daugiau nei 1 000 darbuotojų. Sutarčių netekimas ir regionų, kurie gali teikti pigesnes paslaugas, konkurencija kelia nuogąstavimus dėl šios ir kitų tokio pobūdžio įmonių gyvybingumo. Be to, kad susitarta Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skirti šiai padėčiai gerinti, privalau išreikšti savo susirūpinimą dėl to, kad oro transporto bendrovės mažiau dėmesio ir lėšų skiria lėktuvų priežiūrai ir remontui, ir dėl padarinių, galimų skrydžių saugumui.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Patvirtintas dar vienas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimas, šiuo atveju – pagal „IE/SR Technics“ iš Airijos pateiktą paraišką.

Deja, kaip pabrėžė Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas, šios paraiškos nagrinėjimas buvo atidėtas vieniems metams prieš pateikiant ją biudžeto valdymo institucijai, kadangi darbuotojai buvo atleisti 2009 m. balandžio mėn.

Vis dėlto atleistų darbuotojų paramos priemonės apima profesinį mokymą ir mokymą pagrindiniams įgūdžiams įgyti, atleistų pameistrių mokymus darbo ir ne darbo vietoje, profesinio švietimo mokymus ir paramą verslui.

Galiausiai reikia pabrėžti, kad Užimtumo komitetas turėjo atkreipti dėmesį į poreikį pristatyti sąjungų pozicijas dėl šių minėtų atvejų tam, kad garantuotų, jog jos gali, jeigu nori, dalyvauti taikant ir įgyvendinant šias priemones.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas neseniai daugiau nei vieną kartą įrodė, jog yra naudinga priemonė kovojant su nedarbu, kuris yra vienas dažniausiai pasitaikančių šalutinių globalizacijos poveikių. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas gali būti naudojamas darbo vietų kūrimo priemonėms, perkvalifikavimo programoms ir praktiniams mokymams finansuoti siekiant paremti verslo pradžią. Dėl šių ir kitų priežasčių visiškai palaikau B. Materos pranešimą. Siekiant užtikrinti, kad pinigai taip pat būtų veiksmingai panaudoti, reikia juos skirti atsargiai ir taip, kad jie greitai pasiektų paskirties vietą. Privalome teikti pirmenybę pagalbai Europos piliečiams ir visada turime turėti tai galvoje.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Iš pagarbos Airijos darbuotojams, kuriuos negailestingai paveikė globalizacija, susilaikau. Esant tokiai padėčiai, į kurią jie pateko dėl Europos Sąjungos palaikomos neliberalios politikos, galima jaustis turint teisę balsuoti prieš skurdžią sumą, kurią eurokratai nenoriai jiems duoda. Vis dėlto nedidelė duodama dalis gali palengvinti jų vargus. Tačiau dėl to Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo logika netampa mažiau niekinga. Jis palaiko perkėlimus, kurių ėmėsi „SR Technics“ savininkai, kad padidintų savo pelną.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) ES yra solidarumo zona, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas – jos dalis. Ši parama labai svarbi siekiant padėti bedarbiams ir perkėlimų, kurių imtasi dėl globalizacijos, aukoms. Vis daugiau įmonių persikelia į kitą vietą, pasinaudodamos sumažėjusiomis darbo sąnaudomis keliose šalyse, ypač Kinijoje ir Indijoje, o tai sukelia daug neigiamų padarinių šalims, kurios gerbia darbuotojų teises. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo tikslas – padėti darbuotojams, kurie tapo įmonių perkėlimo aukomis, ir jo vaidmuo yra labai svarbus palengvinant galimybę ateityje iš naujo įsidarbinti. Praeityje Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu jau naudojosi kitos ES šalys, todėl dabar turime suteikti šią pagalbą Airijai, paprašiusiai paramos 850 darbuotojų, atleistų iš „SR Technics Ireland Ltd“, veikiančioje oro transporto sektoriuje NUTS III Dublino regione.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas gauna kasmetinį 500 mln. EUR finansavimą, kad galėtų teikti finansinę paramą darbuotojams, kuriuos paveikė dideli struktūriniai pasaulio prekybos modelių pokyčiai. Apytikriais skaičiavimais, kiekvienais metais ši parama gali padėti nuo 35 tūkst. iki 50 tūkst. darbuotojų. Pinigai gali būti mokami už pagalbą susirandant naujus darbus, teikiant konkretiems poreikiams pritaikytus mokymus, pagalbą pradedant verstis privačia veikla arba steigiant įmonę, judumą ir remiant neįgalius arba vyresnio amžiaus darbuotojus. Kad įmonės darbuotojai galėtų gauti šią paramą, per keturis mėnesius turi būti atleista mažiausiai 500 darbuotojų. Taigi, Airijos įmonė „SR Technics Ireland Ltd“ turi visišką teisę į finansavimą, nes joje buvo atleista 1 135 žmonės. Balsuoju už šį pranešimą, nes Airijos „SR Technics“ atitinka visus reikalavimus paramai gauti.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimas Airijos oro transporto įmonės „SR Technics“ atveju taikomas 1 135 darbo vietoms ir galėtų padėti jas išsaugoti. Taigi, balsavau už šį pranešimą.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Mano kolegos Parlamento nariai, dar kartą esame šiame Parlamente, kad patvirtintume išskirtinį asignavimą neperžengdami mūsų pačių nustatytų ribų. Tai sakau apgailestaudamas, nes ši priemonė reiškia krizę ir daugybę problemų, susijusių su ekonomika, darbo rinka, darbuotojais ir jų šeimomis. Vis dėlto mums pasisekė, kad turime tokį mums prieinamą išteklių. Tai yra kaip tik tokia padėtis, kurioje Europos Sąjunga parodo savo vertybes ir savo išsiskyrimo iš minios priežastis. Europos solidarumas ir Europos poreikių apsauga yra vertybės, kurias reikia ginti ir saugoti. Tai žinia, kurią Europos Parlamentas ir Europos Sąjunga nori paskelbti, ir tikiuosi, kad ši žinia bus perduodama jautriau, iš dalies kovojant su tingia antieuropietiška retorika ir verčiau parodant, kokia iš tikrųjų ta parama ir pagalba svarbi Europos lygmeniu.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgdama į Airijos pagalbos, skirtos 850 iš Airijos „SR Technics Ireland Ltd“, veikiančios oro transporto sektoriuje NUTS III Dublino regione, atleistų darbuotojų, prašymą, balsavau už rezoliuciją, nes sutinku su Komisijos pasiūlymu ir atitinkamais Parlamento padarytais pakeitimais.

Taip pat sutinku su:

- institucijoms, dalyvaujančioms šiame procese, iškeltu reikalavimu dėti reikalingas pastangas, kad būtų pagreitintas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimas, pabrėžiant, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama negali pakeisti veiksmų, už kuriuos, remiantis nacionaliniais teisės aktais arba kolektyvinėmis sutartimis, atsakingos įmonės, ir negali būti naudojama įmonių arba sektorių pertvarkymui finansuoti;

- Komisijos pasiūlymu dėl alternatyvaus mokėjimų asignavimo į nepanaudotus Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo išteklius šaltinio, atsižvelgiant į dažnas Parlamento užuominas, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas buvo sukurtas atskirai kaip konkreti priemonė, jis turi tikslus ir terminus, ir dėl šios priežasties svarbu nustatyti atitinkamas tarifines biudžeto pozicijas šiems pervedimams atlikti;

- Parlamento pozicija apgailestaujant dėl didelių Komisijos trūkumų įgyvendinant konkurencingumo ir inovacijų programas, ypač ekonomikos krizės, kuri padidina tokios paramos poreikį, metu.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Sutinku su pranešėja ir Airijos valdžios institucijomis, tvirtinančiomis, kad pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė turėjo didelį atgarsį aviacijos pramonėje ir kad keleivių, nukeliautų kilometrų ir naudojamų lėktuvų skaičius labai sumažėjo. Dėl šios priežasties palaikau Europos paramą sektoriui, kuris yra gyvybiškai svarbus siekiant atgaivinti Airijos ir Europos ekonomiką.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Airijos prašymas skirti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų 850 iš įmonės „SR Technics Ireland Ltd“ atleistų darbuotojų atitinka visus teisės aktuose nustatytus kriterijus. Tiesą sakant, remiantis 2009 m. birželio 18 d. Reglamentu (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo steigimo, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklos sritis buvo laikinai išplėsta, nes buvo tikimasi įsikišti esant tokioms pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės tiesiogiai sudarytoms aplinkybėmis kaip ši, kai „per keturių mėnesių laikotarpį valstybės narės įmonė atleidžia ne mažiau kaip 500 darbuotojų, įskaitant darbuotojus, kuriuos atleido tiekėjai ar tolesnės gamybos grandies įmonės“. Atsižvelgdamas į tai, balsavau už rezoliuciją, nes sutinku su Komisijos pasiūlymu, atitinkamais Parlamento padarytais pakeitimais ir palankiai vertinu tai, kad Komisija nustatė alternatyvaus mokėjimų asignavimo į nepanaudotus Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo išteklius šaltinį, atsižvelgdama į ankstesnius su tuo susijusius Parlamento perspėjimus.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Patvirtindamas šį pranešimą, Europos Parlamentas reikalauja, kad šiame procese dalyvaujančios institucijos dėtų reikalingas pastangas, kad būtų paspartintas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimas, ir apskritai primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų priėmimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimo tvarką, teikti vienkartinę, terminuotą, individualią pagalbą, skirtą padėti darbuotojams, kurie buvo atleisti dėl globalizacijos ir finansų ir ekonomikos krizės. Jis pabrėžia vaidmenį, kurį reintegruojant atleistus darbuotojus į darbo rinką gali atlikti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimo pagalbai atleistiems darbuotojams teikti. 2009 m. spalio mėn. Airija pateikė prašymą pagalbai panaudoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas, turint omenyje įmonės „SR Technics“, Airijoje veikiančios oro transporto sektoriuje Dublino regione, atleidimus iš darbo. Pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė sumažino oro transporto veiklos lygį, dėl to ir šiame sektoriuje kilo didžiulė atleidimų iš darbo banga. 2009 m. nuo balandžio iki rugpjūčio mėn. Airijoje buvo užregistruota 1 135 atleidimų, įskaitant 850 atleidimų įmonėje „SR Technics Ireland Ltd“. Pripažindamas svarbų Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo vaidmenį reintegruojant atleistus darbuotojus į darbo rinką, kurį taip pat patvirtina maždaug 11 pareiškimų, patvirtintų vien 2010 m., kurių bendra suma yra didesnė negu 30 mln. EUR, manau, kad ši priemonė yra dar nepakankamai valstybėms narėms žinoma ir jų naudojama. Taip pat primygtinai reikalauju, kad Europos Komisija išanalizuotų atleidimų iš darbo per ekonomikos krizę viešajame sektoriuje atvejus ir sukurtų panašią į Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą priemonę, kuria būtų remiami darbuotojai, įvairiose valstybėse narėse atleisti viešajame sektoriuje.

Pranešimas: Eva Lichtenberger (A7-0301/2010)

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Europos Parlamento narių mandato nepriklausomumo gynimas yra Parlamento atsakomybė, ir tuo nepriklausomumu negalima rizikuoti. Šiuo atveju Europos Parlamento narys iš esmės kaltinamas pažeidimais, susijusiais su jo valdymo ir apskaitos tvarkymo veikla jam einant Lenkijos jaunimo kortelių asociacijos valdybos pirmininko pareigas tuo laikotarpiu, kai jis dar nebuvo išrinktas Europos Parlamento nariu. Pažeidimai, kuriais jis kaltinamas, neturi nieko bendra su jo, kaip Europos Parlamento nario, veikla, ir šiuo atveju dėl šios priežasties turime atšaukti jo imunitetą. Štai kodėl balsavau taip, kaip balsavau.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Košalino apygardos (Lenkija) prokuroras apkaltino Lenkijos pilietį ir Europos Parlamento narį Krzysztofą Liseką padarius tris nusikaltimus. Tai finansiniai pažeidimai, kurie pagal Lenkijos teisės aktus yra neteisėti. Siekiant, kad K. Liseko bylą būtų leista nagrinėti pagal Lenkijos teisės aktus, pateiktas reikalavimas atšaukti jo imunitetą. Kadangi dabar galiojančiuose Europos Sąjungos teisės aktuose aiškiai nustatyta, kaip turi būti traktuojamas Europos Parlamento narių imunitetas ir imuniteto atšaukimas, reikia surengti balsavimą. Balsuoju už K. Liseko imuniteto atšaukimą, pirma, dėl to, kad taip bus jam padėta, ir, antra, kad tai yra vienintelis būdas, kuriuo jis gali atsakyti į jam jo paties šalyje mestus kaltinimus.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už pasiūlytą imuniteto atšaukimą, nes manau, kad pateiktas reikalavimas turi būti patenkintas – tariant, kad jis pagrįstas, net jeigu remiamasi tik pagrįstu įtarimu, – institucijų orumo labui ir taip pat atsižvelgiant į tai, koks turėtų būti suinteresuotųjų šalių susidomėjimas.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Kadangi Krzysztof Lisek iš tikrųjų kaltinamas pažeidimais, susijusiais su jo valdymo ir apskaitos tvarkymo veikla jam einant Lenkijos jaunimo kortelių asociacijos valdybos pirmininko pareigas tuo laikotarpiu, kai jis dar nebuvo išrinktas Europos Parlamento nariu, kadangi pažeidimai, kuriais K. Lisek kaltinamas, neturi nieko bendra su jo, kaip Europos Parlamento nario, veikla ir kadangi nebuvo pateikta nenuginčijamų įrodymų, kad būtų siekiama pakenkti Parlamento nario veiklai (fumus persecutionis), šiandien Europos Parlamentas nusprendė atšaukti K. Liseko imunitetą.

Pranešimas: Jean-Paul Gauzès (A7-0171/2010)

  William (The Earl of) Dartmouth (EFD), raštu. – Aš balsavau prieš J. P. Gauzès pranešimą dėl AIFV direktyvos, nes dėl to nepalankioje padėtyje atsidurtų reikšminga svarbiausios Jungtinės Karalystės pramonės dalis – finansinės paslaugos. Ja visi fondai, kuriems netaikoma KIPVPS direktyva, pradedant kolektyvinio investavimo ir baigiant rizikos draudimo fondais, suplakami kartu į vieną daug išlaidų reikalaujantį teisės aktą. Be to, ja Europos valdytojams ir investuotojams Europoje sukuriama našta, kurios trečiosios šalys savo valdytojams ir investuotojams neužkrauna. Tai neišvengiamai reikš protų nutekėjimą iš Londono į šalis, nepriklausančias ES. Kaip paprastai, ES teisės aktais pramonei užkraunamos didelės papildomos išlaidos, kurios daro neproporcingą poveikį MVĮ ir todėl yra palankios dideliems subjektams. Baudžiant privataus kapitalo fondus bus prarastos investicijos JK ir Europoje tokiu metu, kai siekiant išlikti konkurencingiems globalioje ekonomikoje reikalingos didesnės investicijos. Direktyvos taikymui nustatyta labai žema riba, o tai ypač pakenktų privataus kapitalo fondams, nes nedideliems fondams ši direktyva būtų pradėta skubiai taikyti, net jei jie būtų padarę tik nedaug investicijų. Kapitalo reikalavimai ypač apsunkintų privatų kapitalą ir rizikos kapitalą. Rizikos kapitalas yra būtinas siekiant kurti naujas darbo vietas naujai steigiamose įmonėse.

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Atsižvelgiant į tai, kad alternatyvaus investavimo fondų valdytojų valdomas turtas siekia maždaug 1 000 mlrd. USD ir todėl jie atlieka svarbų vaidmenį finansuojant Europos ekonomiką, taip pat į tai, kad finansų krizė prasidėjo investicijų rinkoje, nors šie fondai nėra tiesiogiai susiję su krizės atsiradimu, manoma, kad būtina reguliuoti visus subjektus, teikiančius finansines paslaugas, ir ypač reguliuoti ir šiuos didelės rizikos fondus: tai apsaugos investuotojus ir skatins stabilumą rinkose. Toks reguliavimas atlieka labai svarbų vaidmenį, nes juo reguliavimas nacionaliniu lygmeniu pakeičiamas reguliavimu Europos lygmeniu, ir užtikrina sąlygas, kuriomis atsižvelgiama į įvairių fondų ypatumus, susijusius jų sistemine rizika. Per krizę svarstytas klausimas dėl elgesio kodekso teikiantiems visas finansines paslaugas, t. y. taisyklių, panašių į bendrų Europos taisyklių sistemą, kuria galima skatinti tikrai bendrą rinką, įvedimo. Šioje direktyvoje pateiktos taisyklės užtikrina didesnį pačių fondų valdymo, taip pat ir jų prekybos Europos Sąjungoje – gavus paprastą leidimą įvairiose valstybėse narėse – bei trečiosiose šalyse skaidrumą.

  Marta Andreasen ir Derek Roland Clark (EFD), raštu. – Aš balsavau prieš J. P. Gauzès pranešimą dėl AIFV direktyvos, nes dėl to nepalankioje padėtyje atsidurtų reikšminga svarbiausios Jungtinės Karalystės pramonės dalis – finansinės paslaugos.

Ja visi fondai, kuriems netaikoma KIPVPS direktyva, pradedant kolektyvinio investavimo ir baigiant rizikos draudimo fondais, suplakami kartu į vieną daug išlaidų reikalaujantį teisės aktą. Be to, ja Europos valdytojams ir investuotojams Europoje sukuriama našta, kurios trečiosios šalys savo valdytojams ir investuotojams neužkrauna. Tai neišvengiamai reikš protų nutekėjimą iš Londono į šalis, nepriklausančias ES. Kaip paprastai, ES teisės aktais pramonei užkraunamos didelės papildomos išlaidos, kurios daro neproporcingą poveikį MVĮ ir todėl palankios dideliems subjektams.

Baudžiant privataus kapitalo fondus bus prarastos investicijos JK ir Europoje tokiu metu, kai siekiant išlikti konkurencingiems globalioje ekonomikoje reikalingos didesnės investicijos. Direktyvos taikymui nustatyta labai žema riba, o tai ypač pakenktų privataus kapitalo fondams, nes nedideliems fondams ši direktyva būtų pradėta skubiai taikyti, net jei jie būtų padarę tik nedaug investicijų. Kapitalo reikalavimai ypač apsunkintų privatų kapitalą ir rizikos kapitalą. Rizikos kapitalas yra būtinas siekiant kurti naujas darbo vietas naujai steigiamose įmonėse.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Finansų krizė, dėl kurios sunkiai nukentėjo Europos Sąjunga, kilo dėl nevaldomos daugybės investavimo fondų, ypač įsisteigusių Jungtinėse Amerikos Valstijose, veiklos. Šiems fondams priklauso ir alternatyvaus investavimo, arba rizikos draudimo, fondai, kurie dažnai vykdo agresyvias spekuliacines operacijas. Atrodo, kad tai viena iš pagrindinių katastrofos, nuo kurios padarinių kenčiame ir šiandien, priežasčių. Tam, kad Europos rinkos ateitis būtų apsaugota nuo šių alternatyvių fondų piktnaudžiavimo, balsavau už mano kolegos J. P. Gauzès pranešimą. Šis tekstas yra svarbus žingsnis pirmyn finansinio reguliavimo srityje. Šiuo balsavimu sustiprinsime Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) galias. Ši Europos finansų rinkų institucija bus įsteigta 2011 m. sausio 1 d. ir, laikydamasi griežtų sąlygų, išduos leidimus Europos Sąjungoje įsikūrusių alternatyvių fondų valdytojų veiklai. Direktyvoje reikalaujama, kad jie turėtų leidimą arba būtų registruoti, vykdytų veiklos ir organizacinius reikalavimus ir laikytųsi elgesio bei skaidrumo taisyklių. Kompetentingos valstybių narių institucijos bei EVPRI vykdys jų priežiūrą ir galės taikyti jiems sankcijas. Vėliau fondų valdytojams, kurių buveinė yra už Europos Sąjungos ribų, bus taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir tiems, kurie taikomi Europos fondams.

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) Norėčiau pasveikinti J. P. Gauzès su jo puikiu darbu. Aš balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad būtina numatyti Europos dalyviams aiškias ir saugias finansines priemones. Esu įsitikinęs, kad tolesnio rinkos destabilizavimo gali būti išvengta tik taikant griežtą ir tikslų reguliavimą. Taigi pranešimas, dėl kurio šiandien balsavome, yra plačios Europos Sąjungos įgyvendinamos ekonominio ir finansinio reguliavimo sistemos dalis. Tokiu būdu pagrįstas investavimo fondų reguliavimas yra ir veiksminga priemonė, kuri gali užkirsti kelią netinkamam sistemos veikimui, pvz., pernelyg didelei rizikai, kylančiai sisteminės reikšmės subjektams. Taip pat remiu Europos leidimo idėją, kuri būtų įgyvendinama suteikiant leidimus visiems alternatyvių fondų valdytojams, įsisteigusiems ir veikiantiems Europos Sąjungoje, ir vykdant jų priežiūrą. Galiausiai pritariu reikalavimams dėl informacijos, kuri turi būti teikiama priežiūros institucijoms siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Sunkumai, kilę pastaruoju metu finansų rinkose, parodė, kad daug alternatyvaus investavimo fondų vykdytų strategijų yra neapsaugotos nuo tam tikrų arba netgi daugelio rizikos rūšių, turinčių įtakos investuotojams, kitiems rinkos dalyviams ir pačioms rinkoms. Aš balsavau už Europos Parlamento poziciją, nes sutinku, kad būtina užtikrinti, jog alternatyvaus investavimo fondų valdytojų veikla, susijusi su valdymu, turėtų būti griežtai tikrinama. Alternatyvaus investavimo fondų valdytojai turėtų būti valdomi ir organizuojami taip, kad iki minimumo sumažėtų interesų konfliktų. Sutinku, kad organizaciniai reikalavimai, nustatyti pagal šią direktyvą, neturėtų daryti įtakos sistemoms ir kontrolei, nustatytoms nacionalinės teisės aktais dėl asmenų, dirbančių investicinėse įmonėse arba šioms įmonėms, registracijos. Būtina išaiškinti kompetentingų institucijų, atsakingų už šios direktyvos įgyvendinimą, įgaliojimus ir pareigas bei sustiprinti mechanizmus, reikalingus užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą tarpvalstybinės priežiūros srityje.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Pernelyg išpūsta finansų sistema ir jos spekuliacinė veikla bei skaidrumo stoka sukėlė finansų krizę. Su krize – kaip ir visomis krizėmis – turi būti kovojama struktūriniais pokyčiais, kitokiu modus operandi ir kliūtimis, kurios trukdytų žalingiems produktams patekti į ekonominę sistemą. Priežiūros priemonės, kurios turi būti įtrauktos, irgi yra svarbios. Tačiau nei Komisijos direktyvoje, nei Europos Parlamento pranešime neužtikrinama tikra rizikos draudimo fondų ir privataus kapitalo priežiūra ir kontrolė. Pranešime numatoma daugybė priežiūrai taikytinų išimčių ir sąlygų, taigi atrodytų, kad spekuliacijos ir nepakankamas skaidrumas išliks ir toliau. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

  Christine De Veyrac (PPE), raštu. – (FR) Nors ekonomikos augimą Europos Sąjungoje vis dar neigiamai veikia 2008 m. ekonomikos krizės padariniai, balsavau už J. P. Gauzès pranešimą, nes jis padeda racionalizuoti finansų sistemą geriau kontroliuojant investavimo fondus. Iš tiesų paaiškėjo, kad spekuliacinių fondų veikla prisidėjo prie krizės pagilinimo. Kurdama Europos leidimo sistemą, Europos Sąjunga įveda tam tikrą elgesio kodeksą, skirtą šioms finansų įstaigoms, kurios dabar Europos teritorijoje turės atitikti tam tikras sąlygas. Dėl to bendroji rinka taps skaidresnė ir veiksmingesnė.

  Harlem Désir (S&D), raštu. – (FR) Po Parlamento balsavimo Europos Sąjunga pagaliau pradės reguliuoti labiausiai spekuliatyvių investavimo fondų veiklą. Daug laiko praėjo nuo Poulo Rasmusseno pranešimo savo iniciatyva, kuriame dar 2008 m. buvo pasiūlyta nustatyti griežtus apribojimus šioms „finansinėms juodosioms skylėms“. Finansų krizė privertė valstybes nares ir Parlamento daugumą sutikti priimti privalomus teisės aktus dėl alternatyvių fondų. Pirmą kartą šie fondai, nesvarbu, ar jie įsisteigę Europoje, ar kitur, bus kontroliuojami, taikomi jų veiklos apribojimai ir užtikrintas didesnis skaidrumas; įmonių suskaidymas nebebus įmanomas, o Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos priežiūros galios bus išplėstos. Dar turi būti daug nuveikta siekiant užtikrinti veiksmingą finansų priežiūrą Europoje; ne nacionalinės valdžios institucijos, o EVPRI turėtų būti vienintelė už tai atsakinga institucija, be to, įmonės turėtų būti dar labiau apsaugotos nuo spekuliavimo. Jei ne konservatorių prieštaravimai, Europos Sąjunga būtų galėjusi priimti griežtesnį ir veiksmingesnį teisės aktą. Tai tik pirmas žingsnis. Tekstas, kurį priėmėme, per ketverių metų laikotarpį bus persvarstytas. Taigi, remiantis įvertinimu, bus galima žengti toliau, siekiant apsaugoti ekonomiką ir darbo vietas nuo spekuliacijų daromos žalos.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Naujos taisyklės dėl geresnio ekonomikos valdymo vis dar įgyvendinamos, tačiau to vis tiek nepakanka. Parlamentas, didele balsų dauguma patvirtindamas pranešimą dėl alternatyvių fondų ir kapitalo investavimo, tęsia naujų taisyklių dėl geresnio ekonomikos valdymo įgyvendinimą. Alternatyvaus investavimo fondų valdytojai, kurie valdo beveik 1 000 mlrd. USD turtą, atlieka svarbų vaidmenį finansuojant Europos ekonomiką. Nors šių fondų veikla nėra tiesioginė krizės priežastis, jų valdytojams taip pat turi būti taikomas reguliavimas, kuris taikomas visiems finansines paslaugas teikiantiems subjektams. Parlamentas pasiekė, kad būtų įtraukti nauji skyriai dėl turto išpardavimo dalimis bei atlyginimo mokėjimo, ir padarė didelę įtaką taisyklėms, reglamentuojančioms leidimų sistemą, depozitaro atsakomybę, reikalavimus dėl nuosavų lėšų ir finansinio sverto taikymą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Tai –pirmoji Europos Sąjungos direktyva, numatanti didelės rizikos investavimo fondų – rizikos draudimo fondų – reguliavimą ir daugiau nei metus trukusio derybų proceso kulminacija. Kaip teigiama dokumente, naujosiomis taisyklėmis siekiama kontroliuoti valdytojų veiklą ir užtikrinti didesnį skaidrumą, susijusį su šių fondų valdymu, apsaugoti investuotojus ir skatinti finansų rinkų stabilumą.

Tačiau iš tiesų nesprendėme šio klausimo iš esmės: šie spekuliaciniai fondai nebuvo panaikinti ir tebeveikia išvestinių finansinių priemonių rinka, t. y. vis dar egzistuoja mechanizmai, sudarantys sąlygas spekuliacinėms operacijoms. Buvo nepasinaudota puikia galimybe tinkamai sureguliuoti finansų rinkas. Tarybos ir Europos Parlamento dauguma pasidavė didžiuliam finansų sektoriaus lobistų spaudimui.

Finansų krizė atskleidė, kad pasaulinės finansų sistemos sutrikimus, pirma, lemia tai, kad ji per mažai apsaugota nuo rizikos, o antra, tai, kad šios rizikos valdymo sistemos turi daug trūkumų. Naujos Europos taisyklės nustato bendrus leidimų rizikos draudimo fondams suteikimo ir jų priežiūros reikalavimus, bet jos toli gražu neužkerta kelio rimtos sisteminės rizikos išlikimui. Todėl negalime balsuoti už šį pasiūlymą.

Vis dėlto dėl naujų direktyvų yra diskutuojama ir deramasi, taigi vis dar įmanoma imtis spręsti šią problemą iš esmės, būtent, panaikinti šiuos spekuliacinius fondus. Pamatysime.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Aš balsavau už kompromisą, pasiektą po daug mėnesių trukusių derybų dėl direktyvos dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų. Balsavau už jį, nes, nors jis turi trūkumų, būtų nepriimtina leisti, kad tam tikri investavimo fondai ir toliau veiktų visiškai nebaudžiami, kai žinome, kad jie prisidėjo prie krizės gilėjimo ir plitimo. Apgailestauju ypač dėl silpnų nuostatų, susijusių su finansiniu svertu, silpnų garantijų, susijusių su užsienio fondais, kurie galės gauti leidimus, ir silpnų įpareigojimų privataus kapitalo fondams, kurie dažnai specializuojasi į prekybos sąrašus neįtrauktų bendrovių turto išpardavimo dalimis srityje. Apgailestauju dėl to, kad turime pakęsti šių plėšrūnų veiklą, kurie visoje ES bus registruojami ir tik minimaliai kontroliuojami. Tačiau ko daugiau galėtume tikėtis iš dokumento, kuriuo siekiama reguliuoti ne spekuliacinius fondus, bet jų valdytojus, ir kuriuo siekiama valdyti riziką, o ne išvengti šio spekuliavimo?

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Aš balsavau už tekstą dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, nes tai itin svarbus teisės aktas, skirtas tai finansų rinkų daliai, kurioje įgyvendamos itin pavojingos ir žalingos užimtumui bei realiajai ekonomikai strategijos. Buvo padaryta didelė ir pagirtina pažanga, pvz., numatyta fondų valdytojams mokamų atlyginimų priežiūra, kad nebūtų nei skatinama prisiimti neproporcingą riziką, nei už tai atlyginama; tai tik vienas pavyzdys. Šioje direktyvoje aiškiai žengiama teisinga kryptimi, net jei ji turi keletą rimtų trūkumų. Visų pirma, gaila, kad priežiūra palikta nacionalinėms valdžios institucijoms, o ne Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI), neseniai sukurtai balsuojant dėl finansų priežiūros paketo. Privalome likti budrūs ir turime dabar tinkamai pasirengti tolesniems žingsniams siekiant atkurti rinkas, kad jos vėl tarnautų ekonomikai, ir užkirsti kelią naujoms finansinėms krizėms.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Ši direktyva yra vienas iš pirmųjų teisėkūros atsakymų į ES finansų krizę. Ši direktyva yra žingsnis naujos finansų rinkų reguliavimo ir priežiūros sistemos link. Tai pirmas žingsnis teisinga kryptimi teisėkūros procese, kurį, tikėkimės, bus galima užbaigti netolimoje ateityje. Svarbu įdiegti šias sistemas, kad būtų užkirstas kelias pasikartoti 2008 m. reguliavimo krizei.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Aš balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, nes manau, kad fondų valdytojai turi būti registruojami ir privalo laikytis tam tikrų pagrindinių elgesio taisyklių. Faktiškai jie valdo maždaug 1 000 mlrd. USD vertės verslą ir todėl atlieka pagrindinį vaidmenį finansuojant Europos ekonomiką. Ši veikla, kaip tinkamai apibūdinta pranešime, susijusi su daug įvairių subjektų ir produktų: rizikos draudimo fondais, privataus kapitalo fondais, nekilnojamojo turto fondais, žaliavų fondais ir t. t. Dėl šių jos charakteristikų pirmenybė turi būti teikiama veiksmams Europos lygmeniu, kurie sudarytų gerai organizuoto ir konkretaus reguliavimo, taikomo visiems subjektams, teikiantiems finansines paslaugas, sistemą. Direktyva, skirta užtikrinti didesnį finansų sistemos stabilumą ir geresnę investuotojų apsaugą, yra priemonė, kuri gali būti naudojama siekiant sukurti tikrą bendrąją Europos finansinių produktų rinką.

  Patrick Le Hyaric (GUE/NGL), raštu. – (FR) J. P. Gauzès pranešime, deja, nepasinaudota galimybe užtikrinti veiksmingą spekuliacinių fondų, dėl kurių kilo krizė, reguliavimą. Nepaisant destruktyvaus vaidmens, kurį jie atliko, ir pavojaus, kurį šie fondai kelia dabartinei finansų sistemai, Taryba ir Parlamentas pasidavė stipriai finansų sektoriaus lobistinei veiklai, kuria siekta išlaikyti šias itin pelningas priemones, naudingas tik mažumai. Todėl aš balsavau prieš šį pranešimą, kuriuo alternatyviems fondams, įsisteigusiems už ES ribų, suteikiama galimybė prekiauti akcijomis jos teritorijoje nesilaikant naujų Europos Sąjungos taisyklių. Tai spraga, kuri griauna visą šiais naujais teisės aktais pasiektą pažangą.

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu. – (PL) Ponios ir ponai, šiandienos balsavimas yra svarbus žingsnis pirmyn teisės aktų dėl alternatyvaus investavimo fondų srityje. Visų pirma, bus užtikrinta daugiau skaidrumo, taip pat tai, kad ims galioti esminės finansų sektoriaus reguliavimo taisyklės ir veiksmingesnis teisės aktas. Manau, kad tokiu metu, kai visos šalys stengiasi įveikti finansinius sunkumus, alternatyvus investavimas, jei jis būtų tinkamai suprastas ir tinkamai naudojamas, galėtų turėti teigiamą poveikį ir prisidėti prie ekonominės padėties gerinimo.

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. – (FR) Norėčiau padėkoti už puikų J. P. Gauzès pranešimą dėl direktyvos dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų. Šis pranešimas padės užtikrinti didesnį finansų rinkų reguliavimo skaidrumą ir kontrolę, taip pat įdiegti atitinkamus elgesio kodeksus. Tai pirmas sėkmingas žingsnis, ir tikiuosi, kad po jo bus pateiktos tolesnės iniciatyvos, skirtos nuodugniai ir išsamiai finansų sistemos reformai.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Aš balsavau prieš šį tekstą ir į jį įtrauktus Europos Parlamento pakeitimus. Šio teksto nuostatomis, priešingai, nei jame tvirtinama, niekas nereguliuojama. Balsuoti už jį reikštų patvirtinti finansinių lobistų pergalę prieš bendrąjį žmonių interesą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Finansų krizę, kuri prasidėjo 2007 m., sukėlė stambūs investiciniai bankai, kurių portfeliams priklausė daugybė alternatyvaus investavimo, arba rizikos draudimo, fondų, kurie nebuvo kontroliuojami ir dažnai valdė abejotinos vertės turtą. Krizė atskleidė šią padėtį, ir dabar būtina imtis konkrečių priemonių siekiant užtikrinti, kad ateityje nepasikartotų naujų krizių, sukeliamų finansinių mechanizmų, kurių niekas nekontroliuoja ir kurių dažnai neįmanoma įvertinti kiekybiškai. Šia direktyva patvirtinami standartai, kurių laikantis padidės šių finansinių mechanizmų skaidrumas ir jie galės būti reguliuojami, taigi tokiu būdu taps dar vienu Europos ekonomikos finansavimo šaltiniu, o ne skatins jos smukimą.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Turėdamas mintyje neigiamus ekonomikos krizės padarinius visame pasaulyje, manau, kad visiškai teisinga Europos Parlamentui siekti alternatyvaus investavimo fondų veiklos reguliavimo. Atsižvelgiant į didžiulę 1000 mlrd. EUR siekiančią šių fondų apyvartą, bet koks neteisingas jų naudojimas galėtų turėti labai neigiamą poveikį Europos finansiniam stabilumui. Ši direktyva labai svarbi ir pateikiama pačiu laiku, nes finansų ir vertybinių popierių rinkos spekuliantai bei nesąžiningi investuotojai visada mėgins pasinaudoti šiais fondais savo asmeniniam praturtėjimui. Direktyvoje numatomi tam tikri apribojimai ir suteikiama ES galimybė užkirsti kelią netinkamam naudojimuisi šiais fondais. Tikiuosi, kad tai tik pirmas žingsnis šia kryptimi.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Investavimo fondai padeda finansuoti Europos ekonomiką. Tačiau sisteminė rizika, susijusi su įvairių tipų fondais, pvz., privataus kapitalo fondais, nekilnojamojo turto fondais ir žaliavų fondais, žinoma, skiriasi. Dėl bankų ir finansų krizės griežtinamos finansų sektoriui taikomos taisyklės turi apimti visas finansines priemones. Viena vertus, svarbu sumažinti nuostolių riziką ir kuo labiau sumažinti netinkamų sprendimų priėmimo valdymo lygmeniu galimybę. Kita vertus, dėl to neturi susidaryti bereikalingų biurokratinių kliūčių. Be to, reikalingas ir skolintų vertybinių popierių pardavimo reguliavimas, nes tai irgi prisidėjo prie finansų krizės. Dėl to balsavau už šį pranešimą.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Alternatyvaus investavimo fondų valdytojai, kurie valdo apie 1 mlrd. USD turtą, labai svarbūs finansuojant Europos ekonomiką. Šį veiklos sektorių sudaro daug įvairių subjektų ir produktų: alternatyvūs fondai, privataus kapitalo fondai ir nekilnojamojo turto fondai. Svarbu visų pirma atsižvelgti į ypatingą sisteminę privataus kapitalo fondų riziką. Šių fondų valdytojams taip pat turėtų būti taikomi reglamentai, kurių privalo laikytis visi finansinių paslaugų sektoriaus subjektai. Dabartinė finansų krizė atskleidė, kad pasaulinės finansų sistemos sutrikimus iš dalies lemia tai, kad pagrindiniai sistemos veiklos vykdytojai per mažai apsaugoti nuo rizikos, o iš dalies tai, kad šios rizikos valdymo sistemos turi daug trūkumų. Komisijos pasiūlymu ir pranešimu siekiama didesnio finansų sistemos stabilumo ir geresnės investuotojų apsaugos. Dėl to balsavau už šį pranešimą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Aš balsavau už Europos Parlamento poziciją, nes manau, kad:

– pateikta direktyva nereguliuojami alternatyvaus investavimo fondai, kurie gali būti toliau reguliuojami ir kontroliuojami nacionaliniu lygmeniu;

– būtina užtikrinti, kad alternatyvaus investavimo fondų valdytojų veikla, susijusi su valdymu, būtų griežtai tikrinama;

– turėtų būti aiškiai numatyta pareiga formuoti ir vykdyti tų kategorijų darbuotojų, kurių profesinė veikla turi esminį poveikį alternatyvaus investavimo fondų rizikos pobūdžiui, atlyginimų nustatymo politiką ir praktiką, kuri derėtų su veiksmingu rizikos valdymu;

– informavimo ir informacijos atskleidimo reikalavimams ir konkrečioms apsaugos nuo turto išpardavimo dalimis priemonėms turėtų būti taikoma bendroji išimtis, susijusi su mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) kontrole;

– būtina išaiškinti kompetentingų institucijų, atsakingų už šios direktyvos įgyvendinimą, įgaliojimus ir pareigas bei sustiprinti mechanizmus, reikalingus užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą tarpvalstybinės priežiūros srityje.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Europoje alternatyvaus investavimo fondų valdytojai yra atsakingi už reikšmingos investuoto turto dalies valdymą. Jie atsako už reikšmingą finansinių priemonių, kuriomis prekiauja rinkoje, dalį ir gali daryti didelę įtaką rinkoms ir įmonėms, į kurias investuoja. Esu tikras, kad alternatyvaus investavimo fondų valdytojų poveikis rinkoms, kuriose jie veikia, yra didelis, tačiau pastarieji finansiniai sunkumai parodė, kad alternatyvaus investavimo fondų valdytojų veikla taip pat gali skleisti ar didinti riziką visoje finansų sistemoje ir visoje ekonomikoje. Šia direktyva taip pat turi būti siekiama sukurti paskatų perkelti lengvatinėse zonose esančius fondus į Europos Sąjungą, tokiu būdu užtikrinant ne tik su reguliavimu ir investuotojų apsauga susijusią naudą, bet ir sudarant sąlygas tinkamai apmokestinti pajamas valdytojų, fondų ir alternatyvių investuotojų lygmenimis. Norėčiau šiame posėdyje pabrėžti, kad nesuderintai reaguojant į šią riziką nacionaliniu mastu sunku ją veiksmingai valdyti.

  Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. – (PT) Aš balsavau prieš šį pranešimą, nes jame siekiama reglamentuoti tik alternatyvaus investavimo fondų valdymo įmonių veiklą, neliečiant klausimų dėl atitinkamų finansinių produktų pobūdžio arba sudėties. Prisiimant įsipareigojimą dėl finansų sektoriaus „kūrybiškumo“ pamirštama, kad kaip tik su šia fondų rūšimi susijusi destabilizuojanti ir nepasotinama plataus masto spekuliacija. Be to, pasiūlytos nuostatos turi labai daug trūkumų. Jose yra tiek daug Europos lygmens išimčių ir leidžiančių nukrypti nuostatų, kad faktiškai jos nelabai kuo skiriasi nuo šiuo metu galiojančių nacionalinių reguliavimo modelių. Pranešime taip pat nėra aiškiai atskirti tie, kurių veikla susijusi su šios rūšies fondais, nuo tų, kurie užsiima tradicine bankininkystės veikla, be to, jame nepavyko užblokuoti spekuliacinių fondų, kurių buveinės yra mokesčių oazėse, veiklos. Vietoj to nustatoma „sistemai svarbaus“ turto vertės „riba“ ir atveriamas kelias oficialiam fragmentacijos procesui, dėl kurio iš direktyvos taikymo srities bus pašalinta daug investicinių bendrovių, kurios turėtų į ją patekti. Europos viešojo finansinio turto saugumas – viešoji gėrybė, kuri yra pernelyg svarbi, kad dėl pasiūlytos direktyvos „bailumo“ jai būtų keliamas pavojus.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Finansų krizė išryškino būtinybę vykdyti griežtą įvairių finansų rinkų subjektų, ypač įstaigų, dalyvaujančių valdant ir administruojant alternatyvaus investavimo fondų, veiklos kontrolę. Iš tikrųjų, alternatyvaus investavimo fondų valdytojai duoda daug naudos rinkoms, kuriose jie veikia, tačiau pastaruoju metu finansų rinkose kilę sunkumai parodė, kad jų veikla susijusi su įvairia rizika, todėl šioms struktūroms tinkamai valdyti reikalinga nuosekli visos Europos Sąjungos sistema. Iš tikrųjų įrodyta, kad suderinta Bendrijos lygmens reguliavimo ir priežiūros sistema būtų tinkama priemonė, užkertanti kelią tarpvalstybinio pobūdžio rizikai, susijusiai su alternatyvių investicijų fondų valdytojų veikla; taigi ši sistema padėtų stiprinti vidaus rinką. Dėl šių priežasčių aš balsavau už Europos Parlamento poziciją.

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. – (IT) Norėčiau padėkoti J. P. Gauzès už jo puikų darbą. ES direktyva dėl rizikos draudimo fondų, privataus kapitalo fondų ir kitų alternatyvaus investavimo fondų, kurią laikydamasi gairių, dėl kurių susitarta G20 aukščiausiojo lygio susitikime, kaip atsaką į finansų krizę 2009 m. balandžio mėn. pradėjo rengti Europos Komisija, galiausiai buvo priimta didele balsų dauguma. Tai žingsnis į priekį, įgyvendinant Europos siekį nuo 2011 m. pradžios įvesti veikiančią finansų valdymo sistemą. Taikant šias naujas taisykles tarptautinė finansų sistema taptų atsakingesnė ir skaidresnė, taip pat būtų galima apriboti spekuliaciją. Pagal šią direktyvą spekuliacinių fondų investuotojai iš ne ES šalių (rizikos draudimo fondų valdytojai dažnai gyvena mokesčių oazėse) tam, kad galėtų veikti ES rinkoje, bus priversti laikytis tų pačių sąlygų, kokios nustatytos visoms Europos įmonėms. Norėdami gauti šį Europos leidimą iš kompetentingų ES priežiūros institucijų, alternatyvių fondų valdytojai turės pripažinti aiškias taisykles, spekuliacinių operacijų apribojimus ir užtikrinti didesnį veiklos skaidrumą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas balsavo prieš J. P. Gauzès pranešimą, nors Ekonomikos ir pinigų politikos komitete Žaliesiems priklausantys EP nariai balsavo už jį. Tokio balsavimo komitete priežastis ta, kad tuo metu tekstas buvo kur kas platesnio užmojo nei pagal galutinį susitarimą, pasiektą su Taryba. Be abejo, tekstas yra pirmasis žingsnis teisinga kryptimi, nes anksčiau nebuvo reikalaujama, kad rizikos draudimo fondų veikla būtų skaidri. Vis dėlto Tarybos priimta dokumento versija dėl kai kurių pagrindinių reikalavimų netenkina Parlamento ir silpnina kai kurias priemones, numatytas Komisijos pirminiame pasiūlyme.

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Džiaugiuosi, kad buvo parengtos išvados dėl AIFV ir kad buvo atsižvelgta į investicinių įmonių klausimą; manau, kad tam bus skirta dar daugiau dėmesio, kai bus pateikti pasiūlymai dėl teisės aktų.

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. – (FR) Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji balsavo prieš šį pranešimą dėl spekuliacinių fondų.

Nepaisant puslapių skaičiaus ir energijos, kurią, atrodo, į pranešimą įdėjo pranešėjas, šis pranešimas nepaprastai silpnas. Jo turinys tikrai neatitinka iššūkių, su kuriais susiduriame.

Paskelbti pasiūlymai netgi dažnai prieštarauja tam, ką reikia padaryti siekiant užkirsti kelią pasikartoti 2008 m. rudens antrinės būsto paskolų rinkos finansinei krizei.

Dėl to pranešimas nesuteikia galimybių Europos Parlamentui daryti spaudimą Komisijai ir Tarybai tam, kad jos nutrauktų šią biudžeto karpymo politiką, kuri laipsniškai naikina visas mūsų socialinės politikos priemones.

Tai būtų netinkamas signalas G20 aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriam pirmininkaus Nicolas Sarkozy, išvakarėse.

  Anna Záborská (PPE), raštu. – (SK) Mums tikrai reikia pasimokyti iš klaidų, dėl kurių kilo pasaulinė finansų krizė. Nors būtina reguliuoti tam tikrus sektorius, aš asmeniškai teikčiau pirmenybę skaidrumui ir įpareigojimui teikti informaciją. Jei bankai būtų buvę įpareigoti informuoti klientus, kaip jie tvarko jų pinigus ir kokį poveikį tai jiems daro, krizė nebūtų galėjusi kilti. Įmonių veiklą ribojančios taisyklės turėtų būti įvestos tik tuomet, kai atitinkamos klaidos negalima ištaisyti, pvz., kai gresia pavojus žmogaus sveikatai arba gyvybei. Būkime atsargūs, taikydami reguliavimo priemones. Valstybės institucijos turi siekti ne atimti iš žmonių atsakomybę už savo sprendimus, bet užtikrinti, kad jie gautų informaciją, kurios jiems reikia priimant sprendimus. Nepamirškime, kad įprasta parama mokslinių tyrimų ir švietimo sritims teikiama iš privačių šaltinių arba investicinių fondų, kurie, atsižvelgdami į galimą riziką ir ją pasverdami, skolina pinigus perspektyvių verslo projektų vykdytojams ir investuoja į naujų technologijų plėtrą. Jeigu mūsų saugumo siekis mažina investuotojų apetitą ieškoti naujų galimybių ES, mes visada liksime priklausomi nuo neefektyvių ir biurokratinių valstybės investicijų programų. Tada dar labiau atsiliksime technologijų srityje. Laikau pateiktą pranešimą kompromisu, kuriame sprendžiami kai kurie man rūpimi klausimai dėl šio sektoriaus reguliavimo. Todėl jam pritariau.

Pranešimas: Agustín Díaz de Mera García Consuegra (A7-0294/2010)

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Reglamentu (EB) Nr. 539/2001 nustatomi trečiųjų šalių, kurių piliečiai, atvykstantys į Europos Sąjungą, privalo turėti vizas, sąrašai. Dar visai neseniai Taivanas ir Marianos Šiaurinės Salos buvo įtrauktos į šio reglamento I priedą ir todėl joms buvo taikomas šis reikalavimas dėl vizų. Atsižvelgiant į tai, kad Taivanas nekelia grėsmės Europos Sąjungai nei neteisėtos imigracijos, nei visuomenės saugumo požiūriu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Marianos Šiaurinių Salų piliečiai turi Amerikos pasus ir yra JAV piliečiai, nuspręsta, jog reikia perkelti šias teritorijas iš ribojantį režimą nustatančio I priedo į mažiau ribojantį režimą nustatantį II priedą. Taigi pritariau pranešėjo pozicijai, kad šis perkėlimas būtų padarytas.

  Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) Tai, kad Agustín Díaz de Mera pranešimas buvo priimtas didele balsų dauguma, pabrėžia sprendimo panaikinti vizų reikalavimus Taivanui naudą. Tokiu būdu Europos Parlamentas patvirtina, jog pasitiki plačiu demokratizacijos procesu, kurio buvo imtasi pastaraisiais metais. Norėčiau pabrėžti, kad Taivanas padarė įspūdingą ekonominę pažangą. Taivanas yra rimtas ES prekybos partneris, o jo ekonomika užima 25 vietą pasaulyje ir toliau auga daugiau kaip 13 proc. per metus. Dėl šio tvaraus vystymosi sumažėja tikimybė, kad ES susidurs su nelegalių migrantų iš Taivano antplūdžio problema. Todėl manau, kad asmenų judėjimo palengvinimas turi tapti viena iš pagrindinių dvišalio bendradarbiavimo sudėtinių dalių. Sprendimu atsisakyti privalomo vizų režimo Taivano piliečiams taip pat atsižvelgiama į tai, kad patenkintos techninės sąlygos dėl kelionės dokumentų saugumo. 2008 m. įvesti biometriniai pasai yra viena iš konstruktyvių iki šiol įgyvendintų priemonių. Tikiuosi, kad Europos Parlamento sprendimą patvirtins Taryba ir kad nauja nuostata įsigalios dar šiais metais. Galiausiai manau, kad Taivano valdžios institucijų priimtas sprendimas dėl bevizio režimo įvedimo Rumunijos, Bulgarijos ir Kipro piliečiams – tinkamas žingsnis, atsižvelgiant į poreikį gerbti abipusiškumo kriterijus.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Šiuo reglamentu nustatomi trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines Europos Sąjungos sienas, privalo turėti vizas ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašai. Dėl vizų reikalavimų taikymo trečiosioms valstybėms kiekvienas atvejis turi būti aptartas individualiai. Šio pasiūlymo tikslas – panaikinti vizų režimą Taivano piliečiams. Europos Parlamentas pritarė šio pasiūlymo tikslui. Labai svarbu sukurti bendrą imigracijos politiką, plėtojant prekybinius, ekonominius ryšius tarp Europos Sąjungos ir Taivano. Per pastaruosius metus ekonominiu požiūriu Taivano ekonomika labai sparčiai sustiprėjo ir dabar šiuo metu šalies pajamos tenkančios vienam gyventojui, yra didžiausios pasaulyje. Taivanas yra puikus partneris taip pat bendradarbiaujant ir mokslo, investicijų, naujų technologijų, švietimo, kultūros, turizmo srityse. Todėl dėl vizų režimo panaikinimo Taivanui bus sustiprinti prekybiniai ir ekonominiai ryšiai su Europos Sąjunga.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Aš balsavau už, nes manau, kad Taivanas turėtų būti perkeltas į teigiamą sąrašą, kuriame numatytas bevizis režimas. Atsižvelgiant į esamus ES ir Taivano prekybos santykius, manau, kad šis sprendimas turės teigiamą poveikį. Dauguma panašaus išsivystymo lygio besivystančių šalių šiame regione jau naudojasi beviziu režimu, todėl šiuo sprendimu įgyvendinamas ES siekis teikti pirmenybę politikos kryptims, kurios prisidėtų prie ekonomikos augimo bei skatintų kurti daugiau ir geresnių darbo vietų, taip pat politikos kryptims, kurios prisidėtų prie konkurencingumo didinimo.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Aš pritariu sprendimui dėl vizų režimo panaikinimo Taivano piliečiams, taigi ir dėl šios šalies perkėlimo į teigiamą sąrašą. Šis sprendimas turės teigiamą ekonominį poveikį ES ir Taivano, kuris jau yra 19-asis pagal svarbą mūsų prekybos partneris, santykiams. ES taip pat yra didžiausia užsienio investuotoja Taivane. Tai turėtų paskatinti turizmą: ES jau dabar yra vienas iš svarbiausių Taivano piliečių lankomų regionų. Kita vertus, tai nereiškia, kad sprendimas gali padidinti neteisėtos imigracijos riziką (2006–2008 m. laikotarpiu buvo nustatyti tik 45 nelegalūs imigrantai iš Taivano, tai tikrai labai mažai) arba kelti grėsmę visuomenės saugumui. Jis padidina regioninį nuoseklumą, nes šiuo beviziu režimu jau naudojasi didžioji dalis šio regiono panašaus ekonominio išsivystymo lygio šalių ir subjektų: Honkongas, Makao, Japonija, Pietų Korėja ir Singapūras. Palankiai vertinu tai, kad Taivanas įgyvendino priemones, skirtas užtikrinti aukštą pasų ir tapatybės kortelių saugumo lygį, t. y. įvedė biometrinius pasus, taip pat paskelbė priemones, užkertančias kelią tam, kad įvairioms ES valstybėms narėms būtų taikoma skirtinga tvarka.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Man labai malonu balsuoti už balsuoti už tai, jog ES pripažįsta, kad sukurtos vizų sistemos su Taivanu liberalizavimo prielaidos. Pastaraisiais dešimtmečiais Taivane vyko akivaizdus demokratizacijos procesas, be to, smarkiai augo jo ekonomika, kuri šiandien užima dvidešimt penktą vietą pasaulyje. ES ir Taivanas palaiko ekonominius ir prekybos ryšius, taip pat bendradarbiauja mokslinių tyrimų, mokslo, technologijos, švietimo ir aplinkos apsaugos srityse. Atsižvelgiant į tai, liberalizavus vizų sistemą su Taivanu bus paskatinti dvišaliai ES ir Taivano santykiai, sustiprinta jų partnerystė įvairiose srityse, taip pat skatinamas tarpusavio turizmas.

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – (RO) Aš balsavau už šiuos naujus dalinius Reglamento (EB) Nr. 539/2001 pakeitimus, pagal kuriuos numatyta, kad JAV Marianos Šiaurinės Salos ir Taivanas būtų įtraukti teigiamą sąrašą šalių, kurių piliečiams, atvykstantys į Europos Sąjungą, panaikinamas vizų reikalavimas, nes manau, kad tai suteiks Europos piliečiams didesnę judėjimo laisvę. Tuo pat metu tikiuosi, kad Taivanas savo ruožtu laikysis prisiimto įsipareigojimo išbraukti Rumuniją ir Bulgariją iš valstybių, kurioms vis dar taikomas reikalavimas dėl vizų, sąrašo.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Visi, kurie kada nors yra vykę už Europos Sąjungos ribų, negali nepastebėti, kaip judėjimo laisvė, kuria naudojamės pačioje ES, gerokai pagerino mūsų gyvenimą. Vidaus sienų panaikinimas – svarbi prekių ir žmonių judėjimo paskata. Dėl galimybės gana lengvai keliauti Europos Sąjungos teritorijoje dar labiau išauga mūsų išorinių sienų svarba, taip pat tampa svarbu, kad be sąžinės graužimo būtų priimta politika dėl atvykimo į Europą, visų pirma tenkinanti valstybių narių piliečių poreikius. Nors mes visada turėtume humaniškai elgtis su tais, kurie nori atvykti į mūsų šalis, ir gerbti jų žmogaus teises, manau, kad ES turi teisę kruopščiai išnagrinėti, kurios šalys gali būti įtrauktos į teigiamą sąrašą. Šiuo atžvilgiu man atrodo, kad įtraukti Taivaną į pirmiau minėtą sąrašą yra pagrįsta, turint mintyje salos socialinio ir ekonominio išvystymo lygį, taip pat tinkamą teisinės valstybės principų taikymą jame.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Taivano įtraukimas į trečiųjų šalių, kurių piliečiai atleidžiami nuo vizų režimo, sąrašą yra aiški provokacija prieš Kinijos Liaudies Respubliką, nes tai pažeidžia jos institucijų suverenumą jos teritorijoje. Tai begėdiškas bandymas kurstyti susiskaldymą, taip pat Kinijos teritorinio vientisumo pažeidimas.

Šio sprendimo patvirtinimas bus laikomas tyliu Taivano pripažinimu, taigi tokiu būdu ES pažeis tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų Chartiją, nes Taivanas niekada nebuvo suvereni valstybė: iš tiesų tai ne kartą pripažino JT Generalinė Asamblėja, kuri niekada nepritarė šalies narystei JTO.

Šiuo gilėjančios kapitalizmo krizės laikotarpiu Parlamento dauguma dar kartą siunčia netinkamą signalą, kad tikslas pateisina priemones: šiuo atveju tikslas yra mėginti pristabdyti ypatingą Kinijos ekonominį vystymąsi, skatinant separatizmą jos teritorijoje. Tai dar viena su JAV suderinta pozicija dėl Kinijos suvereniteto pažeidimo, kaip tai taip pat neseniai įvyko, kai viena valstybė narė pardavė ginklų tariamoms Taivano „valdžios institucijoms“.

Nepriimtina, kad Parlamentas balsų dauguma vis dar remia valstybių suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimus, kaip atsitiko Kosovo atveju (Serbijos atžvilgiu) ir kaip tai vyksta Pietų Sudano atveju (Sudano atžvilgiu).

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. – (FR) Lapkričio 11 d. Europos Parlamentas balsavo už tai, kad Taivanas būtų perkeltas į trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kertantys išorines valstybių narių sienas, atleidžiami nuo vizos reikalavimo, sąrašą. Aš labai palankiai vertinu šios rezoliucijos priėmimą. Pirma, daugelis kitų tos pačios geografinės zonos šalių (Honkongas, Makao, Japonija, Pietų Korėja ...) jau kurį laiką naudojasi šiuo beviziu režimu. Be to, vizų režimo liberalizavimas – ypač puiki priemonė siekiant paskatinti ryšius ir atkurti draugiškus santykių tarp žmonių, tarp piliečių: studentų, tyrėjų, paprastų keliautojų ir t. t., todėl esu įsitikinęs, kad tai skatins glaudesnį Europos Sąjungos ir Taivano bendradarbiavimą švietimo, kultūros, mokslinių tyrimų ir net turizmo srityse.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Įtraukiant į sąrašą trečiąsias šalis, kurių piliečiams taikomi vizų reikalavimai, kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai ir vertinama atitinkamos šalies padėtis, susijusi su nelegalia imigracija, viešąja tvarka ir visuomenės saugumu bei su Europos Sąjungos išoriniais santykiais su trečiosiomis šalimis, taip pat atsižvelgiama į regioninės ir tarpusavio sąveikos reikšmę. Be abejo, kadangi šie kriterijai laikui bėgant gali kisti, ES reguliavimo sistemoje yra numatytas peržiūros mechanizmas, pagal kurį galima pakeisti šalių, kurioms gali būti taikomas bevizis režimas, skaičių. A. Díazo de Meros Garcíos Consuegros pasiūlyme, kuris buvo priimtas šiandien, siūloma į minėtą sąrašą perkelti Taivano salą. Per pastaruosius dešimtmečius Taivane iš tikrųjų įvyko svarbūs demokratizacijos procesai, dėl kurių jam atsirado galimybė užmegzti svarbius ekonominius ir prekybinius ryšius su Europos Sąjunga. Taigi manau, kad šiandienos sprendimas yra svarbus, nes juo pabrėžiamas neseniai ES priimtų sprendimų, pagal kuriuos Taivanas tapo ketvirtu pagal dydį ES prekybos partneriu Azijoje, nuoseklumas.

  Krzysztof Lisek (PPE), raštu. – (PL) Per pastaruosius dešimtmečius Taivane įvyko daug pokyčių. Vykdomos institucinės reformos, lydimos pilietinės visuomenės suaktyvėjimo, ir pagarba pilietinėms laisvėms bei piliečių teisėms padėjo sustiprinti politinį stabilumą Taivane. Be to, Taivanas yra aktyvus daugelyje sričių tarptautiniu lygmeniu, įskaitant pagalbą nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių. Šiandien Taivanas pasižymi dideliu ekonomikos augimu ir žemu nedarbo lygiu. Nuo šeštojo dešimtmečio Taivanas įgyvendino daug sėkmingų reformų. Politiniu požiūriu Taivanas užbaigė ilgalaikį demokratizacijos procesą. Politiniai pokyčiai, įgyvendinti devintajame dešimtmetyje, buvo vainikuoti pirmaisiais tiesioginiais prezidento rinkimais, surengtais 1996 m. ES ir Taivanas yra užmezgę plačius ekonominius ir prekybinius santykius. Europos Sąjunga – didžiausia užsienio investuotoja Taivane. Taivanas yra ketvirtas pagal dydį ES prekybos partneris Azijoje. Taip pat bendradarbiaujama mokslinių tyrimų, mokslo, technologijų, švietimo, kultūros ir aplinkos apsaugos srityse. Nelegalių imigrantų iš Taivano į ES skaičius labai mažas. Daugumos ES valstybių narių piliečiai, išskyrus Kipro, Rumunijos ir Bulgarijos, gali keliauti į Taivaną be vizos. Šių trijų valstybių narių piliečiai artimiausiu metu taip pat turi būti įtraukti į bevizio režimo susitarimus. Esu tikras, kad dėl vizų režimo Taivano piliečiams panaikinimo bus dar labiau paskatinti komerciniai santykiai ir bendradarbiavimas mokslinių tyrimų, švietimo, kultūros ir aplinkos srityse, taip pat padidintas ES ir Taivano turistų srautas.

  Clemente Mastella (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pranešimą, nes pagrindinis šio pasiūlymo tikslas yra sukurti bendrą imigracijos politiką, taip padedant stiprinti ir prekybinius ryšius tarp Europos Sąjungos ir Taivano.

Po pirmųjų demokratinių rinkimų 1996 m. Taivane vyko svarbūs demokratizacijos procesai, o vykdomos institucinės reformos, lydimos pilietinės visuomenės suaktyvėjimo, ir pagarba pilietinėms laisvėms bei piliečių teisėms padėjo sustiprinti politinį stabilumą Taivane. Ekonominiu požiūriu jis sparčiai vystėsi ir užmezgė svarbius ekonominius ir prekybinius ryšius su Europos Sąjunga, taip pat ėmė bendradarbiauti mokslinių tyrimų, mokslo, technologijų, švietimo, kultūros ir aplinkos sektoriuose.

Vizų panaikinimas yra pateisinamas dėl mažos rizikos, susijusios su nelegalia šios salos piliečių imigracija į Europos Sąjungą. Dėl vizų režimo Taivano piliečiams panaikinimo bus dar labiau paskatinti komerciniai santykiai ir bendradarbiavimas mokslinių tyrimų, švietimo, kultūros ir aplinkos srityse, taip pat padidintas ES ir Taivano turistų srautas abiem kryptimis. Mes turime taikyti bevizį režimą Taivano piliečiams iš dalies dėl to, kad padidintume regioninį nuoseklumą, nes didžioji dalis šio geografinio regiono panašaus ekonominio išsivystymo lygio šalių ir subjektų jau naudojasi šiuo beviziu režimu.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Nustatant trečiąsias šalis, kurių piliečiams yra taikomi vizų reikalavimai, kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai ir vertinama atitinkamos šalies padėtis, susijusi su nelegalia imigracija, viešąja tvarka ir visuomenės saugumu bei su Europos Sąjungos išoriniais santykiais su trečiosiomis šalimis, taip pat atsižvelgiama į regioninės ir tarpusavio sąveikos reikšmę. Peržiūrint sąrašus, Europos Komisijai padeda valstybės narės. Jos yra atsakingos už tai, ar reikia įtraukti trečiąją šalį į teigiamą sąrašą, arba, priešingai, į neigiamą sąrašą. Valstybių narių Komisijai pateikta informacija kartu su vertingais Informacijos, diskusijų ir keitimosi duomenimis sienų kirtimo ir migracijos klausimais centro (angl. CIREFI) surinktais duomenimis padeda pastarajai priimti išvadas. Sprendimas dėl Taivano įtraukimo į teigiamą sąrašą yra visiškai teisingas ir pelnytas dėl jo padarytos ekonominės ir demokratinės pažangos.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Šiuo klausimu man nerimą kelia tai, kad nebuvo tinkamai reglamentuoti Taivano ir Kinijos santykiai. Leisdami Taivano piliečiams laisvai kirsti ES sienas, skatiname Kinijos ir Taivano santykių atšalimą. Turint mintyje tai, kad Kinija vaidina svarbų vaidmenį pasaulio politikoje ir kad Taivanas ir toliau yra „opus klausimas“, neturėtume imtis per ankstyvų ir neapgalvotų veiksmų. Aš balsavau prieš.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Nustatant trečiąsias šalis, kurių piliečiams yra taikomi vizų reikalavimai, kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai. Anksčiau vizos dažnai būdavo parduodamos. Svarbu, kad mes nutrauktume šiuos skandalus ir užtikrintume Šengeno taisyklių laikymąsi. Vizų reikalavimams turėtų būti taikomas abipusiškumo principas, tačiau, pvz., JAV, kuri atvirai naudoja vizų režimą kaip spaudimo priemonę derybose, įrodo, kad taip būna ne visada. Taip pat svarbu įvertinti įvairių trečiųjų šalių skirtumus. Taivanas – ypatingas atvejis. Iki šiol jis išsiskyrė gana geru ekonomikos augimu, dėl kurio ES linkusi manyti, kad nelegalios imigracijos iš Taivano pavojus nedidelis. Vis dėlto negaliu pritarti, kad tos pačios sąlygos būtų taikomos žmonėms, neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos Taivane ir neturintiems asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Būtent dėl šios priežasties nebalsavau už šį pranešimą.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Kolegos Parlamento nariai, aš balsavau už šį pasiūlymą dėl reglamento, nes manau, kad teisinga ir tinkama Taivano salą perkelti į teigiamą sąrašą. Taivanas – puikus ES prekybos partneris, užtikrinantis aukštus socialinius standartus ir aukštą gyvenimo lygį, kurie yra labai panašūs į sąlygas, vyraujančias labiausiai išsivysčiusiuose ES regionuose. Liberalizavus vizų režimą Taivano piliečiams bus dar labiau sustiprinti prekybiniai santykiai ir palengvintas glaudesnis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų, švietimo, kultūros ir aplinkos srityse, taip pat padidintas ES ir Taivano turistų srautas abiem kryptimis. Vis dėlto, kaip tai išsamiai įrodė ir pranešėjas A. Díaz de Mera Garcķa Consuegra, aš nemanau, kad ir kitos kelios išvardytos šalys turėtų būti įtrauktos į teigiamą sąrašą, nes, priešingai nei Taivanas, jos nėra įgyvendinusios tų pačių standartų ir reikalavimų.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Aš balsavau už pranešimą, nes manau, kad sprendimas dėl vizų režimo panaikinimo Taivano piliečiams, taigi ir dėl šios šalies perkėlimo į vadinamąjį teigiamą sąrašą, yra pagrįstas, atsižvelgiant į demokratinio valdymo, ekonomikos augimo ir švietimo srityse Taivano pasiektą išsivystymo lygį ir į tai, kad tokiu būdu prisidedama prie Europos Sąjungos ir šios teritorijos prekybinių santykių stiprinimo. Taip pat verta pažymėti, kad ši priemonė nekelia grėsmės Europos Sąjungai nei neteisėtos imigracijos, nei visuomenės saugumo požiūriu. Be to, Taivano vyriausybė įsipareigojo iki 2010 m. pabaigos nustatyti bevizį režimą visoms 27 valstybėms narėms. Į tai taip pat reikėtų atkreipti dėmesį.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Mes pritarėme šiam dokumentui, nes pagrindinis šio Reglamento (EB) Nr. 539/2001 dalinio pakeitimo tikslas – nebetaikyti vizų režimo į ES vykstantiems Taivano piliečiams. Komisijos pasiūlyme labai tiksliai išdėstyta, kad neabejotinai reikia pritarti vizų režimo netaikymo principui atsižvelgiant į tai, jog Taivano ekonominio išsivystymo, švietimo ir demokratinio valdymo lygis lygintinas su kitų regiono EBPO šalių: Pietų Korėjos ir Japonijos. Po dešimtmečius trukusios įtampos Taivano vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos politiniai santykiai šiuo metu yra labai teigiami ir tai matyti iš pradėtų tiesioginių skrydžių ir iki šiol nebūto dvišalių verslo ir asmeninių mainų lygio. Dėl šių priežasčių atsiranda galimybė nekliudomai įgyvendinti aptariamą priemonę.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Taivanas nekelia grėsmės Europos Sąjungai nei neteisėtos imigracijos (2006–2008 m. buvo nustatyti tik 45 nelegalūs imigrantai iš Taivano), nei visuomenės saugumo požiūriu. Dėl šio sprendimo negali padidėti neteisėtos imigracijos rizika arba kilti grėsmė visuomenės saugumui.

Kaip šį rytą mums pranešė pranešėjas A. Díaz de Mera García Consuegra, Taivano valdžios institucijos oficialiai atleido visus ES piliečius nuo vizų reikalavimo. Aš pritariu pranešėjo minčiai, jog svarbu parengti bendrą imigracijos politiką, padedant stiprinti prekybinius ryšius su Taivanu, kuris yra ketvirtas pagal dydį Europos Sąjungos prekybos partneris Azijoje. Be to, šioje šalyje užtikrintas politinis stabilumas, įgyvendintos institucinės reformos ir gerbiamos pilietinės laisvės ir piliečių teisės.

Pranešimas: Kathleen Van Brempt (A7-0246/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Tokio pobūdžio paramą energetikos projektams laikau labai svarbia, ypač krizės laikotarpiu, nes ją teikiant kuriamos naujos darbo vietos ir taip plėtojama Europos ekonomika. Parlamento prašymą įtraukti su energijos vartojimo efektyvumu susijusių projektų paramos klausimą laikau tinkamu. Įtraukus šiuos projektus, reikės daugiau svarbiems tarpvalstybiniams projektams skiriamo dėmesio skirti regioniniams projektams, kurie Europoje darytų didesnio masto poveikį. Privalome nepamiršti, kad būtinų pradinių investicijų sąnaudos yra viena didžiausių problemų, su kuriomis susiduria mažosios ir vidutinės regionų įmonės, investuodamos į šiame reglamente minimus atsinaujinančiosios energijos projektus. Palankiai vertinu siūlymą teikti techninę paramą įgyvendinant šiuos projektus. Taip pat pabrėžčiau pranešėjos minėtą aspektą, kad regionų valdžios institucijų krizės laikotarpiu patiriamos biudžeto problemos neturėtų užkirsti joms kelio gauti finansavimą. Kalbant apie taikymo sritį, manau, kad vienodai svarbi ir numatoma parama projektams, susijusiems su vietoje įdiegtais decentralizuotais atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, ir jų integracija į elektros tinklus.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 663/2009 buvo parengta Europos energetikos programa ekonomikai gaivinti (EEPEG), kuria siekiama prisidėti prie ekonomikos gaivinimo, 2009 ir 2010 m. tam skiriant 3,98 mlrd. EUR finansinį paketą. Labiausiai veiksminga ir pelninga − kai investicinė parama tvarios energetikos projektams sutelkiama vietiniu lygmeniu. Todėl balsavau už šį dokumentą. Juo sudaromos sąlygos sukurti finansinę priemonę, skirtą teikti paramai su energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais susijusioms iniciatyvoms, kurios daro greitą, apčiuopiamą ir svarbų poveikį gaivinant Europos Sąjungos ekonomiką, stiprinant energetinį saugumą ir mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Šia priemone galės pasinaudoti valdžios institucijos, pageidautina – vietos ir regionų lygmens, taip pat šių valdžios institucijų vardu veikiančios viešosios ir privačios įstaigos.

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) Dėkoju pranešėjai už puikiai atliktą darbą ir pasiektą drąsiai nuteikiantį rezultatą. Balsavau už šią priemonę, nes manau, kad sprendimas įsteigti ad hoc fondą, skirtą mažinti energetinei priklausomybei ir naudoti atsinaujinantiesiems ir vietinės kilmės energijos ištekliams (net jei jam skirta tik 146 mln. EUR), mano frakcijoje vertinamas kaip svarbus dėl pasirenkamo įžvalgesnio Europos Sąjungos biudžeto lėšų panaudojimo metodo. Tiesą sakant, esu įsitikinęs, kad finansų krizės sąlygomis šiai finansų priemonei tenka dar didesnė reikšmė, nes ją pasitelkus galima veiksmingiau padėti atsigauti verslui, ir ateityje pasinaudoti ja kaip bandomuoju projektu, kuriant didesnių galimybių energetikos fondą. Taip pat manau, kad ši priemonė naudinga sudarant sąlygas įgyvendinti projektus, kuriais būtų galima prisidėti prie ekonomikos gaivinimo ir pasiekti kovojant su klimato kaita nustatytus energijos vartojimo tikslus. Teikiant pirmenybę energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimui žengiamas rimtas žingsnis pirmyn. Galiausiai tikiuosi, kad programa bus teisingai paskirstyta geografiniu atžvilgiu ir bus veiksmingiau apibrėžta visa teisinė struktūra (bei paramą skiriančios komisijos sudėtis).

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Plėtodami kitus atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir skatindami energijos vartojimo efektyvumą prisidedame prie „žaliojo“ augimo, siekiame užtikrinti konkurencingumą, tvarią ekonomiką ir kovoti su klimato kaita. Teikdama paramą šioms politikos sritims, ES sukurtų naujų darbo vietų ir atvertų „žaliosios“ rinkos galimybes, taigi – paskatintų konkurencingos, tvarios ir saugios ekonomikos plėtrą. Labai svarbu padidinti viešąjį finansavimą siekiant plėtoti energijos taupymą, jos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus. Europoje vis dar reikia sudaryti sąlygas daugiau privačių lėšų investuoti į mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir į parodomuosius energetikos projektus. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad aštuntojoje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programoje pirmenybė teikiama energetiniam saugumui, kovai su klimato kaita ir aplinkos apsaugai. Tik taip būtų įmanoma išlaikyti mūsų pramonės konkurencingumą, skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas.

  Giles Chichester (ECR), raštu. – Parlamento nariai konservatoriai mano, kad dabartinėmis finansų ir ekonomikos sąlygomis būtina labai atidžiai svarstyti pasiūlymus dėl naujų ES išlaidų. Kalbant apie šią konkrečią priemonę, mums kilo susirūpinimas dėl ES biudžeto sandaros principų ir biudžeto drausmės laikymosi. Vis dėlto konservatyvūs Parlamento nariai pažymi galimą šio projekto pridėtinę vertę ir jame teikiamą dėmesį prioritetinėms politikos sritims. Todėl išimties tvarka, ir jokiu būdu nekurdami precedento, Parlamento nariai konservatoriai gali pritarti kompromisiniam pasiūlymui.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Geriausias atsakas į staiga sumažėjusią paklausą, nuo kurios pastaraisiais metais kenčia pasaulio ekonomika, − skatinti esamo pinigų kiekio cirkuliaciją. Viešasis sektorius yra tikrai geriausia vieta imtis veiksmų įgyvendinant šį tikslą. Iš tiesų, reikia tikėtis, kad šis sektorius sulauks postūmio ir jame bus galima sutaupyti lėšų stumiant Europos ekonomiką doru veiksmingo vartojimo keliu ir kartu kuriant ilgalaikes darbo vietas. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad ši prielaida turi atsirasti labai skubiai. Remiantis prognozėmis, tokia priemonė, tiesą sakant, greitu laiku galėtų būti imama vertinti kaip viena iš daugelio ekonomikos gaivinimo priemonių, todėl jai būtų skiriamas mažesnis dėmesys. Imdamiesi skubių veiksmų, išvengtume šios rizikos ir kartu užtikrintume didesnį poveikį.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Vietos ir regionų valdžios institucijoms būtina sudaryti geresnes sąlygas užsitikrinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo investicinių projektų finansavimą. Manau, kad keičiantis patirtimi tarp valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijų, būtų galima lengviau plėtoti tvarius energijos vartojimo efektyvumo projektus, kuriuos įgyvendinant būtų laikomasi kovos su klimato kaita įsipareigojimų. Vis dėlto Europos Sąjunga privalo įgyvendinti finansavimo mechanizmus, kurie būtini siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Apskritai, balsuoju už šiame pranešime teikiamus pasiūlymus, kuriais siekiama gaivinti Europos ekonomiką teikiant didesnę finansinę paramą energetikos srityje įgyvendinamiems projektams. Palankiai vertinu pasiūlymą perkelti pagal Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti (EEPEG) nepanaudotus asignavimus į naują priemonę, iš kurios būtų teikiama parama energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams. Pasitelkus finansines paskatas, šiais projektais būtų ne tik gaivinama Europos ekonomika, bet ir stiprinamas energijos tiekimo saugumas bei mažinamas ES išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Kitas teigiamas aspektas – galimybė didinti ES veiksmingumą panaudojant lėšas vietiniu ir regioniniu lygmenimis. Tai leistų valdyti „poveikį kaimyninėms rinkoms“, pvz., suteiktų papildomo dinamiškumo vietos ir regionų ekonomikoms, pasitelkiant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), socialinę integraciją ar regionų patrauklumą.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame raginama įtraukti paramos priemones į energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus pagal Europos ekonomikos gaivinimo teikiant paramą energetikos srities projektams programą. Finansuojant su energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiųjų išteklių energija susijusius projektus būtų stimuliuojamas ekonomikos gaivinimas, sudaromos galimybės dirbti ir padedama kovoti su klimato kaita. Tai galėtų tapti svarbia priemone įveikiant finansų krizę.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) ES energetinė priklausomybė gerai žinoma, kaip ir valstybių narių būdai mėginti ją sumažinti, pasitelkiant įvairius energijos išteklių gamybos metodus ir renkantis atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Šios pastangos dramatiškai sulėtėjo dėl kilusios ekonomikos ir finansų krizės, į kurią patekome. Ekonomikai gaivinti skirta Europos Sąjungos paramos skyrimo energetikos srityje programa galėtų tapti priemone, kurią įgyvendinant būtų galima nukreipti dabartinę tendenciją priešinga kryptimi ir susigrąžinti iniciatyvą, siekiant padidinti valstybių narių galimybes pačioms apsirūpinti energijos ištekliais. Puikiai žinome, kokios didelės tokio pobūdžio projekto pradinės sąnaudos ir koks kolektyvinis pranašumas įgaunamas teikiant paramą tiems, kas prisiima šios srities investavimo riziką. Šis sektorius turi potencialo, ne tik saugant aplinką, bet ir kuriant daugiau darbo vietų Europoje, siekiančioje sumažinti savo priklausomybę nuo išorinio pasaulio. Tikiuosi, kad programa duos vaisių, pasitarnaus tiems tikslams, kuriems buvo parengta, ir kad ją įgyvendinant bus išvengta biurokratijos ir perdėto išlaidavimo.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Tai reglamento, pagal kurį rengiama Europos ekonomikos gaivinimo, teikiant paramą energetikos srities projektams, programa, kuriai 2009 ir 2010 m. numatoma skirti 3,98 mlrd. EUR paramos lėšų. Norėčiau priminti, kad ši suma liko nepanaudota ir kad šiuo metu rengiama Komisijos pasiūlyta Tvarios energetikos finansavimo iniciatyva, siekiant panaudoti turimas lėšas.

Nepanaudoti pinigai – 146 mln. EUR – bus perkelti į naują finansinę priemonę, kurios lėšos bus naudojamos įgyvendinant tvarios energetikos projektus, ypač miestų vietovėse. Ši priemonė bus skirta projektams, ypač susijusiems su:

- viešosios ir privačios paskirties pastatais, kuriuose įgyvendinami su atsinaujinančiųjų išteklių energija ir (arba) su energijos vartojimo efektyvumu susiję sprendimai;

- investicijomis į didelio energijos efektyvumo bendros šilumos ir elektros energijos gamybos elektrines, įskaitant mikrokongeneracines elektrines, ir rajonų šildymo ir (arba) aušinimo tinklais, visų pirma iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių;

- vietoje įdiegtais decentralizuotais atsinaujinančiosios energijos ištekliais ir jų integracija į elektros tinklus;

- mikrogeneracija iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių;

- ekologišku miestų transportu siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, ypatingą dėmesį atkreipiant į viešąjį transportą, elektra ir vandeniliu varomas transporto priemones, taip pat į mažesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

- vietos infrastruktūra, įskaitant veiksmingą viešųjų infrastruktūrų lauko apšvietimą.

  Juozas Imbrasas (EFD) , raštu. – (LT) Dėkoju pranešimo autorei už puikią teisėkūros iniciatyvą, kuriai pritariau, kadangi energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių srities projektų finansavimas padės stimuliuoti ekonomikos atsigavimą, kurti darbo vietas, skatinti socialinę įtrauktį ir regionų patrauklumą. Šie projektai patys veiksmingiausi, kai jie įgyvendinami savivaldybės, regiono ir vietos lygmeniu, o tinkamai pagrįstais atvejais gali būti veiksmingiau siekti tikslo ir nacionaliniu lygmeniu. Dabartinė finansų ir ekonomikos krizė, jos sukeltas biudžeto pajamų mažėjimas daro ypač neigiamą poveikį vietos, regionų valdžios institucijų finansams, todėl turėtų būti užtikrinama, kad sunki šių institucijų finansinė padėtis joms netrukdytų gauti finansavimą. Džiugu, kad yra reikalaujama trumpalaikio ekonominio poveikio, laikotarpis tarp paraiškos leidimui vykdyti projektą pateikimo ir finansinio sprendimo neturėtų būti ilgesnis nei šeši mėnesiai. Kaip žinia, ES priklausomybė didėja nuo naftą bei dujas tiekiančių šalių. Kai kuriose šalyse pastatų renovavimo, dujų ir elektros infrastruktūros, jungčių, vėjo jėgainių parkų, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektai vangiai juda į priekį. Nepanaudotos šių projektų lėšos galėtų būti skirtos šiai sričiai. Pranešimas ypač aktualus Lietuvai, jaučiančiai vis didesnę priklausomybę nuo energetinių išteklių iš Rusijos, todėl tikiuosi, kad Vyriausybė dės visas pastangas, kad gautų finansavimą ir nukreips finansinius resursus į vietinį lygmenį, siekiant sukurti pridėtinę vertę, tiesioginę naudą piliečiams, mažinant energetinį skurdą ir nepaskęs biurokratinėse kliūtyse.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Svarbiausi ES prioritetai – pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir saugumą. Strategijoje „Europa 2020“ su šių sričių tikslų įgyvendinimu siejami platūs užmojai. Todėl sveikintinas perteklinių lėšų panaudojimas teikiant paramą projektams, susijusiems su energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiųjų išteklių energija, pagal Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti (EEPEG), ypač finansų krizės akivaizdoje. Šiose srityse įgyvendinami investicijų projektai − gyvybiškai svarbūs ekonomikos augimui ir ekologiškesnei ekonomikai.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Visiškai pritariu pasiūlymui skirti energetikos srities projektams 146 mln. EUR. Tinkamai panaudojus lėšas, tai padarytų juntamą poveikį. Visų pirma, šiuo sprendimu būtų uždegta žalia šviesa visiems, kurie siekia gerokai sumažinti išlaidas gamybos, transporto ir tranzito sektoriuose. Sumažėtų sąnaudos, o tai reiškia, kad padidėtų pajamos, savo ruožtu, ES valstybės, vykdydamos tolygią fiskalinę politiką, sugebėtų lengviau įveikti pasaulinės finansų krizės padarinius. ES lėšų skyrimas energetikos srities projektams − didelė paspirtis ES vyriausybių vadovams, vietos valdžios institucijoms ir verslui.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Moksliniai tyrimai ir plėtra labai svarbūs sveikam ekonomikos augimui ir būtini siekiant įgyvendinti su klimato kaita ir energijos vartojimo efektyvumu susijusius ES tikslus. Tai viena iš priežasčių, kodėl strategijoje „Europa 2020“ moksliniams tyrimams ir naujovėms skiriamas pagrindinis dėmesys. Viena vertus labai svarbu, kad paramos skyrimo taisyklės būtų aiškios, siekiant kuo labiau užkirsti kelią piktnaudžiavimui. Vis dėlto, kita vertus, negalima leisti, kad dėl patikrų ar sudėtingų paramos teikimo procedūrų mažoms organizacijoms ir MVĮ būtų netiesiogiai užkertamas kelias gauti subsidijas. Todėl atsižvelgiant į tai būtina kas kelerius metus peržiūrėti paramos teikimo tvarką ir, jei įmanoma, ją supaprastinti. Planuojama peržiūra neatitinka šių reikalavimų, todėl balsavau prieš.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad, ypač krizės laikotarpiu, svarbu paremti ir atgaivinti ekonomiką, kartu susitelkiant prie sektorių, kurie dar nėra prisotinti, todėl jiems reikalinga plėtra ir investicijos. Taip pat pritariu taisyklei, pagal kurią šią priemonę būtų galima naudoti tik tiems projektams finansuoti, kuriuos įgyvendinant būtų juntamas greitas, apčiuopiamas ir labai svarbus poveikis gaivinant Europos Sąjungos ekonomiką, didinant energetinį saugumą ir mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Paradoksalu, bet užsitęsus struktūrinei krizei atsirado puiki galimybė vėl imti svarstyti šiuos klausimus. Sunkumai, kuriuos patiria pagrindinės ekonominės sistemos, gali išvirsti į Europos atsigavimo galimybę. Vis dėlto tam prireiks naujos strategijos vizijos, pajėgumų ir drąsos. Dabartinėmis sąlygomis vienintelė strategija, kuria vadovaujantis galima tikėtis sėkmės, tai investicijos į naujoviškus sprendimus, siekiant atsiriboti nuo dabartinių technologijų ir mokslinių paradigmų.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad pagal Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti (EEPEG) nepanaudotų lėšų perkėlimas į kuriamą specifinę energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos iniciatyvų paramos priemonę nusipelno palankaus įvertinimo. Tiesą sakant, skiriant lėšų tokio pobūdžio projektui, kuris visiškai atitinka strategijos „Europa 2020“ tikslus, įnešamas labai svarbus indėlis į tvarios ekonomikos plėtojimą, kovą su klimato kaita, užimtumo skatinimą, ir, turint omenyje šiuo metu patiriamą ekonomikos ir finansų krizę, kartu sukuriamas labai tinkamas jos sprendimo metodas.

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. – (IT) Norėčiau padėkoti K. Van Brempt už puikiai atliktą darbą. Patvirtinus teisės akto dėl Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti sukūrimo pakeitimą, atsiras galimybė panaudoti turimas lėšas finansuojant projektus, susijusius su viešosios ir privačios paskirties pastatų renovacija, siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą, arba pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos; atsinaujinančiųjų energijos išteklių jėgainių statyba ir jų integracija į elektros tinklus; ekologinio miestų viešojo transporto sprendimų, pvz., susijusių su elektra ir vandeniliu varomomis transporto priemonėmis, ieškojimu ir vietos infrastruktūros, apimančios veiksmingą gatvių apšvietimą, elektros kaupimą ir pažangiuosius skaitiklius bei pažangiuosius elektros energijos tinklus, plėtrą. Lėšos bus tikslingai panaudojamos teikiant paramą vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios turės pagrįsti įgyvendinamų projektų ekonominį ir finansinį veiksmingumą ir per deramą laikotarpį užtikrinti jų finansinę grąžą. Nuo 2011 m. sausio mėn. Iki 2014 m. kovo 31 d. tam iš viso turėtų būti skirta 146,34 mln. EUR. Parama gali būti teikiama paskolų, garantijų, vertybinių popierių ar kitų finansinių produktų forma. Iki 15 proc. nuo išmokėtų sumų būtų galima panaudoti teikiant paramą viešosioms institucijoms, rengiančioms projektus, kurie būtų atrenkami iš dalies remiantis geografinės pusiausvyros principu.

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Gyvenant sunkiomis ekonominėmis sąlygomis, ši finansinė priemonė, pagal kurią nuo dabar iki 2014 m. būtų skiriama 146 mln. EUR nepanaudotų paskolų energijos taupymo, jos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams, būtų naudojama Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimui ir augimui remti ir skatinti, kartu kovojant su klimato kaita ir siekiant geresnės aplinkos apsaugos. Pritariu šiai nuostatai ir balsuoju už kolegės Parlamento narės K. Van Brempt pranešimą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – 2009 m. ES buvo patvirtinta Europos ekonomikos gaivinimo paramos programa (EEPEG), pagal kurią iki 2010 m. pabaigos energetikos projektams numatyta skirti 3,98 mlrd. EUR. Šis Bendrijos finansavimas buvo skirtas trims paprogramėms: dujų ir elektros infrastruktūros projektų, jūros vėjo energijos (JVE) ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (ADSS) projektų. Žaliųjų pastangomis sugebėjome patvirtinti nuostatą, pagal kurią neišmokėtos lėšos galėtų būti panaudotos finansinei priemonei, skirtai paremti energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos iniciatyvoms, ypač miestų vietovėse. Skatinant daugiau decentralizuotų investicijų, daugiau paramos sulauktų savivaldybių, vietos ir regionų valdžios institucijos.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Krizės, kurią išgyvename, sąlygomis nepriimtina švaistyti energetikos projektų paramai skirtų Europos Sąjungos išteklių. Apie 146 mln. EUR dujų, elektros ir vėjo energijos infrastruktūrai skirtų lėšų liko nepanaudota. Numatoma priemonė, skirta išleisti šiai sumai finansuojant privačios ir viešosios paskirties pastatų restruktūrizavimo ir jų energijos vartojimo efektyvumo gerinimo, gatvių apšvietimo ir miestų transporto sistemų projektus. Naudojant šias lėšas galima sukurti naujų darbo vietų, kuriomis būtų prisidedama prie konkurencingos ir tvarios ekonomikos plėtojimo.

  Salvatore Tatarella (PPE), raštu. – (IT) Šiandienos balsavimu buvo sukurtas naujas ir svarbus fondas, skirtas, pasitelkus naujoviškas finansines priemones, finansuoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo projektams. Fondo paskirtis dvejopa: skatinti energijos taupymą ir gerinti aplinkos apsaugą, o kartu suteikti naują postūmį gaivinant Europos ekonomiką. Fondo lėšomis turėtų būti finansuojamos kitokia filosofija nei anksčiau paremtos iniciatyvos ir energetikos projektai, kuriuos įgyvendinant dėmesys skiriamas ne tiesioginėms dotacijoms, kurias išmokant daug kartų buvo sulaukta katastrofiškų padarinių, bet investicijų pelningumui. Manau, kad tinkamai naudojantis šia nauja formule, prasidėtų naujas Europos ekonomikos gyvybingumo ciklas. Be to, nauja finansavimo priemone atveriama svarbi vietos struktūrų, ypač Pietų Italijoje, plėtros galimybė. Tiesą sakant, šio fondo lėšos galėtų būti panaudojamos kartu su kitų Europos fondų, pvz., Europos regioninės plėtros fondo, parama. Ryžtingai balsuodamas už šį naująjį fondą, reiškiu viltį, kad šis naujoviškas finansavimo būdas ateityje apims daug kitų sektorių, pradedant nuo kelių, geležinkelių, jūrų ir oro uostų infrastruktūros.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Įsipareigojimas didinti energijos vartojimo efektyvumą ir stiprinti saugumą yra vienas dabartinių Europos Sąjungos prioritetų. Ekonomikos ir finansų krizės, nuo kurios šiuo metu kenčia Europa, mastas verčia ieškoti sprendimų, kuriais remiantis būtų galima rasti tolygų atsaką į šiuolaikinio pasaulio reikalavimus, būtent panaudojant esamus finansinius išteklius. Vadovaudamasis strategijos „Europa 2020“ dvasia, palankiai vertinu iniciatyvą nukreipti nepanaudotą 114 mln. EUR sumą, skirtą energetikos sektoriui pagal Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti, į energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos paramos iniciatyvas. Įgyvendinant šiuos naujus investicijų projektus, siekiama prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir didinti sektoriaus konkurencingumą. Pritariu pranešime pabrėžiamai decentralizuotų investicijų didinimo svarbai, nes jos būtų naudingos įvairaus lygmens – savivaldos, regioninio ir nacionalinio − vyriausybės valdžios institucijoms. Taigi, sustiprėtų ir taptų vertingesnis įvairių dalyvaujančių šalių vaidmuo ir būtų pademonstruota Merų paktu koordinuojamų veiksmų sėkmė.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0608/2010

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes transatlantinius santykius, be abejonės, laikau svarbiausiais Europos išorės santykiais. Per būsimąjį ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimą abu partneriai privalo bendradarbiauti, siekiant pažangos įgyvendinat bendrą darbotvarkę, kuri paremta bendromis vertybėmis, pvz., kova už demokratiją, teisinę valstybę ir žmogaus teises. Rimtos krizės laikotarpiu ir rengiantis labai svarbiam G20 susitikimui, ES ir JAV, kurios kartu atstovauja pusei pasaulio ekonomikos, privalo labiau nei bet kada įsipareigoti glaudžiai bendradarbiauti ją gaivinant ir nustatant pasaulio finansų sistemos reguliavimo priemones. Reikalingi bendri veiksmai atremti rimtiems iššūkiams, su kuriais susiduria pasaulis – tai kova su klimato kaita, Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimas, Artimųjų Rytų taikos procesas, ypatinga Afganistano ir Irano padėtis ir netgi branduolinių ginklų neplatinimas. Šie veiksmai turi būti veikiant daugiašalėms institucijoms, būtent Jungtinėms Tautoms, Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir NATO, sustiprėjusio strateginio dialogo ir ES ir JAV bendradarbiavimo rezultatas. Tai atvertų galimybes rasti reikiamus sprendimus.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Unikalūs Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų tarpusavio santykiai yra vienas strateginių kertinių akmenų, ant kurių stovi Europos Sąjunga. Transatlantinė partnerystė, kartu atstovaudama pusei pasaulio ekonomikos ir vienijama bendrų demokratijos ir žmogaus teisių vertybių, yra dar ir pasaulio stabilumo garantas. Kitas ES ir Jungtinių Valstijų aukščiausiojo lygio susitikimas taps labai svarbia šio bendradarbiavimo sandūra. Balsavau už šį dokumentą, nes jame pabrėžiami šio bendradarbiavimo laukiantys iššūkiai ir virš jo pakibę įsipareigojimai. Dviejų didžiųjų galių dialogo atgaivinimu ir naujosios B. Obamos administracijos politikai būdingu daugiašalių derybų skatinimu pabrėžiama šio dokumento svarba. Vertinant iš šios perspektyvos, jame numatomos kito aukščiausiojo lygio susitikimo gairės, ypač susijusios su Izraelio ir Palestinos konfliktu, Irano branduolinės programos klausimu, branduolinio nusiginklavimo ir transatlantinio saugumo paktu. Galiausiai jame raginama stiprinti Transatlantinę ekonominę tarybą ir pabrėžiama būtinybė reformuoti tarptautinę finansų sistemą, glaudžiau bendradarbiauti energetikos, aplinkos, intelektinės nuosavybės ir vartotojų apsaugos srityse, taip pat plėtoti teisėsaugos ir policijos struktūrų bendradarbiavimą.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Palaikau šią rezoliuciją. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Sąjunga tapo svarbia pasauline veikėja tarptautinėje arenoje. Nors ES ir JAV ir toliau išlieka stipriausiomis pasaulio ekonomikos jėgomis, tačiau rimti finansų ir ekonomikos krizės padariniai, paskatino siekti labiau integruotos transatlantinės rinkos kūrimo, kuri sudarytų palankesnes sąlygas ekonomikos augimui, tvariam socialiniam vystymuisi. Todėl būtina plėtoti dvišalį bendradarbiavimą, susijusį su bendros energetikos strategijos rengimu, pagal kurią būtų remiamas energijos išteklių ir tiekimo kelių įvairinimas bei saugumas, skatinama ekologiniu požiūriu veiksminga ekonomika. Be to, kuriant naują verslo kultūrą būtina siekti stiprinti naujovių, kūrybiškumo ir informacijos bei ryšio technologijų panaudojimą bei aktyvinti bendradarbiavimą švietimo, mokslinių tyrimų ir mokslo srityse.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Turint omenyje, kad abu partneriai pasirengę bendradarbiauti skatinant ekonomikos augimą ir kuriant darbo vietas, o Parlamentas ir toliau gina idėją iki 2015 m. sukurti transatlantinę rinką, kuri būtų paremta socialinės rinkos ekonomikos principu, ir kartu baigti kurti ES bendrąją rinką, tai būtų pagrindinis elementas, skatinantis vėl atsigaunančio pasaulio ekonomikos augimą. Balsavau už rezoliuciją, nes sutinku, kad Transatlantinė ekonomikos taryba (TET) yra tinkamiausias mechanizmas siekiant įveikti esamas ekonominės integracijos kliūtis ir iki 2015 m. sukurti socialinės rinkos ekonomikos principu paremtą transatlantinę rinką, kuri veiktų kaip teigiamas atsakas į dabartinę ekonomikos ir socialinę krizę. Taip pat pritariu raginimui bendradarbiauti TET visais klausimais, susijusiais su pramonės sektoriais, o ypač mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ) ir remtis ES „smulkiojo verslo akto“ nuostatomis, svarstant transatlantinės svarbos teisės aktus.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos partnerystė paremta bendra istorija, kultūra, interesais ir vertybėmis, taip pat – bendra atsakomybe sprendžiant pasaulinės svarbos klausimus ir bendrus iššūkius. Bendra abiejų šalių integruotos ekonomikos dalis sudaro maždaug pusę pasaulio ekonomikos: ši transatlantinė partnerystė yra pagrindinis pasaulio ekonomikos klestėjimo variklis. Labai svarbu, kad šiame aukščiausiojo lygio susitikime būtų parengti nuoseklios bendros strategijos metmenys ir numatomi nauji politiniai sprendimai bei priemonės, kuriuose pasitelkus strategiškai ir atsižvelgiant į saugumo aspektus būtų galima spręsti naujus su ekonomikos augimu ir darbo vietų kūrimu susijusius iššūkius. Tikiuosi, kad po šio aukščiausiojo lygio susitikimo išgirsime žinią, jog ES ir JAV privalo remtis naujomis bendradarbiavimo formomis, reformuodamos savo rinkas ir finansų institucijas, mokydamosi iš pastarosios ekonomikos ir finansų krizės klaidų ir sudarydamos sąlygas gaivinti ekonomiką ir kurti darbo vietas. Taip pat raginu, gerbiant visas pagrindines žmogaus teises, vykdyti atvirą šalių dialogą ir siekti didesnės tolerancijos ir pagarbos jų bendruomenių įvairovei.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Dominuojanti Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos padėtis pasaulyje užkrauna atsakomybę, kurios negalime vengti. Tai nesusiję su patvirtintų pozicijų gynimu ar tuščiu mėginimu, bandant išsaugoti šį dominavimą, sukliudyti istoriniams procesams. Tai, veikiau, klausimas, kaip įtvirtinti civilizacijos pranašumus, kurie dešimtmečiais buvo būdingi mūsų šalims. Siekis demokratinėmis priemonėmis – per laisvąją rinką, žmogiškesnes darbo sąlygas, veikiančias socialines sistemas ir kitus laimėjimus, dėl kurių mūsų šalys tapo tokios, kokios yra dabar – užtikrinti mūsų žmonių gerovę, yra daug svarbesnis nei dominuojanti padėtis tarptautinėje taškų rinkimo lentelėje, kurioje pateikiami sausi duomenys, bet neišreiškiamos emocijos ir neatspindima gyvenimo kokybė. Tai galioja ne tik pasaulio ekonominių santykių valdymui, bet ir daug jautresniems tokių sričių kaip užsienio ir aplinkos apsaugos politikos (bei jos poveikio pramonės ir energetikos politikai) klausimams. Šiandien geriau koordinuodami veiksmus galėsime sukurti geresnį rytojaus pasaulį, todėl neketiname atsisakyti šio plataus masto tikslo.

  Christine De Veyrac (PPE), raštu. – (FR) Jungtines Valstijas ir Europą siejantys saitai yra unikalūs ir istoriniai. Rezoliucijoje, dėl kurios šiandien buvo balsuojama Parlamente ir kuriai aš pritariau, pabrėžiama glaudesnio mūsų šalių bendradarbiavimo ir nuolat stiprinamų tarpusavio santykių svarba, ypač ekonomikos krizės ir Vakarams kylančių terorizmo grėsmių sąlygomis. Taip pat teigiamai vertinu aplinkybę, kad į rezoliuciją buvo įtrauktas pinigų klausimas, nes taip parodomas mūsų siekis pertvarkyti tarptautinę pinigų sistemą tuo metu, kai ES augimui trukdo valiutų karai. Todėl tai draugiška, bet tvirta žinia, kurią savo transatlantiniams sąjungininkams siunčiame G20 aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už bendrą rezoliucijos projektą dėl artėjančio ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo ir Transatlantinės ekonomikos tarybos, nes manau, kad per būsimąjį Kankūno aukščiausiojo lygio susitikimą šiuo metu ES pirmininkaujančiai šaliai būtina pasistengti išgauti iš JAV plataus masto įsipareigojimą. Taip pat reikalingas didesnis JAV bendradarbiavimas siekiant suderinti jose galiojančią taršos leidimų kvotų prekybos sistemą su atitinkama ES diegiama sistema.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Ši rezoliucija pakankamai aiškiai skirta būsimojo aukščiausiojo lygio susitikimo tikslams ir skelbiamam siekiui stiprinti „strateginį JAV ir ES dialogą“.

Pasaulio patiriami pokyčiai – kapitalizmo krizė, iškilusios pakankamai galingos ekonomikos, ypač vadinamosios „BRIC šalys“: Brazilija, Rusija Indija ir Kinija, kelia rimtą grėsmę imperialistų hegemonijai. JAV ir ES, pasitelkusios ekonominių, diplomatinių ir karinių priemonių arsenalą, siekia „koordinuoti“ strategijas, kad galėtų šį procesą nukreipti atgal. Šio Parlamento dauguma nenukrypsta nuo pasirinkto neoliberalizmo kelio, atvirkščiai, eina juo dar tvirčiau, tikėdamasi, kad šiame aukščiausiojo lygio susitikime bus žengti nauji žingsniai tvirtesnės „ekonominės integracijos“ ir „transatlantinės rinkos“ sukūrimo linkme. Pasirinkus šias galimybes linkstama bandyti labiau išnaudoti darbuotojus ir žmones, taip išryškinant ES šalių ekonominius ir socialinius tarpusavio skirtumus.

Galimybė karinėmis priemonėmis užtikrinti dominavimą išteklių rinkose tampa grėsmingai svarbi, kartu su vis stiprėjančiu JAV ir ES „strateginiu bendradarbiavimu“ NATO viduje užtikrinant „transatlantinį saugumą“.

Reaguodami į išnaudojimo ir karo pasirinkimą žmonės pradėjo kovą. Tikime, kad lapkričio 20 d. dalyvaudami demonstracijoje prieš NATO ir lapkričio 24 d. prisijungdami prie CGTP-IN skelbiamo visuotinio streiko Portugalijos žmonės suteiks šiai kovai naują pagreitį.

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. – (IT) Labai svarbu kuo tinkamiau pasinaudoti pastaraisiais metais vis intensyviau plėtojamais ekonominiais ir politiniais transatlantiniais santykiais, kurie daro įtaką investicijų pasirinkimui ir verslo struktūrų veiksmams. Manau, kad santykiai tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų gali būti gerinami, kaip nurodoma bendros rezoliucijos projekte, stiprinant ekonominį bendradarbiavimą ir su asmens duomenų apsauga susijusias taisykles ir, prašant Jungtinių Valstijų užtikrinti didesnį savo užsienio ir gynybos politikos skaidrumą. Svarbu, kad ES ir JAV santykiai, ypač prekybos srityje, pakiltų į aukštesnį lygį ir kad būtų atsižvelgiama tiek į bendrąsias vertybes, tiek ir į skirtingas pozicijas, dėl kurių būtina plėtoti konstruktyvų dialogą. Apskritai, teigiamai vertinu bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, todėl balsuosiu už jį tikėdamasis, kad jį patvirtinus atsiras papildomų paskatų glaudžiau bendradarbiauti šiems dviem svarbiems pasaulio politikos ir ekonomikos subjektams.

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. – (FR) Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos – du regionai, labai nukentėję nuo ekonomikos ir finansų krizės. Tuo metu, kai vis dar juntamas krizės poveikis, labai norėjome Europos Parlamente dar kartą patikinti, kad esame pasirengę rasti bendrą atsaką į šią krizę ir pabrėžti būtinybę stiprinti ekonominį bendradarbiavimą, siekiant kartu galutinai išbristi iš šio sudėtingo laikotarpio. Manau, kad siekis iki 2015 m. sukurti transatlantinę rinką yra geras būdas toliau plėtoti dviejų regionų tarpusavio ekonominius santykius ir kartkartėmis stiprinti jų pozicijas pasaulinėje ekonomikoje. Be to, kadangi Jungtinės Valstijos yra ilgalaikė, daug bendrų vertybių (demokratija, pagarba žmogaus teisėms) turinti partnerė, pageidautume, kad būtų pradėtas transatlantinis tyrimas, siekiant išsklaidyti įtarimus dėl kankinimų Irake. Galiausiai šiuo metu aiškėjant su terorizmo grėsme susijusioms aplinkybėms, tikiuosi, kad Jungtinės Valstijos ir ES visapusiškai bendradarbiaus šioje srityje, nesiimdamos priemonių, kurias taikant būtų per daug kišamasi į asmenų privatų gyvenimą. Artėjant ES ir Jungtinių Valstijų aukščiausiojo lygio susitikimui, norėjome atkreipti dėmesį į šį aspektą.

  Tunne Kelam (PPE), raštu. – Pritariau rezoliucijai dėl Transatlantinės ekonomikos tarybos, išskyrus kai kuriuos ALDE frakcijos siūlytus pakeitimus. Naudodamasis proga, norėčiau abu transatlantinius partnerius paraginti visiškai ir nedelsiant išnaudoti Transatlantinės ekonomikos tarybos teikiamas galimybes. Ji taps labai svarbia priemone siekiant pašalinti vis dar esamas laisvos prekybos kliūtis ir per artimiausius penkerius metus sukurti laisvos transatlantinės prekybos rinką. Tik ši rinka, kurios sukūrimui Europos Parlamentas yra ne kartą išreiškęs savo paramą, galėtų tapti ilgalaikio ir patikimo JAV ir ES bendradarbiavimo pagrindu. JAV ir Europa turėtų ryžtingai dėti politines pastangas, tardamosi dėl bendros globalių iššūkių sprendimo darbotvarkės.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Santykiai su JAV – vieni svarbiausių ES palaikomų santykių. Tai tokia svarbi prekybos partnerė, kad turime labai palankiai vertinti visus glaudesnį tarpusavio bendradarbiavimą skatinančius veiksmus. Teigiamai vertinu rezoliuciją, kurioje raginama išspręsti nesutarimus tarp dviejų prekybos blokų dėl tokių klausimų kaip vizų atsisakymas ar keleivių duomenų įrašai (angl. PNR). Rezoliucijoje taip pat raginama abiejose Atlanto vandenyno pusėse geriau derinti su finansų reformomis susijusius veiksmus, o tai, mano nuomone, yra labai svarbu siekiant ateityje išvengti tokių krizių, į kokią esame patekę šiuo metu.

  Constance Le Grip (PPE) , raštu. – (FR) Pritariau rezoliucijai, kurioje Europos Parlamentas pristato savo rekomendacijas Tarybai dėl transatlantinių klausimų sprendimo būdų per būsimąjį ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimą. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų svorį pasaulio ekonomikoje ir dabartinę ekonominę padėtį, abiem partnerėms labai svarbu glaudžiau bendradarbiauti, siekiant skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas. Todėl ypač pabrėžiau du kolegos E. Broko pateiktus žodinius pakeitimus, kuriuose pabrėžiama būtinybė geriau koordinuoti transatlantiniuose santykiuose vykdomą pinigų politiką. Šiuos du pakeitimus reikėtų susieti su G20 viduje prasidedančiomis diskusijomis dėl „valiutų karų“ keliamos grėsmės visoms pasaulio ekonomikoms ir bet kokių nacionalinių pinigų politikos iniciatyvų, galinčių sutrikdyti valiutų keitimo kursų pusiausvyrą. Reikėtų vengti bet kokios konkurencingumo didinimo tikslais vykdomos devalvacijos ir nepakankamo valiutų kurso įvertinimo, nes tai trukdo būtinam tarptautiniam ekonomikos ir pinigų politikos bendradarbiavimui.

  Patrick Le Hyaric (GUE/NGL), raštu. – (FR) Patvirtinta rezoliucija dėl transatlantinių santykių yra dingstis plėtoti ypatingus santykius su Jungtinėmis Valstijomis. Ypatingus ekonominius santykius nuo dabar iki 2015 m. sukuriant transatlantinę rinką ir ypatingus politinius santykius „ginant bendrąjį reikalą“. Šis bendrasis reikalas apima bendradarbiavimą Afganistane, daug rimtesnį dalyvavimą Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) vykdomose misijose ir nuolankumą vykdant Amerikos reikalavimą pagal SWIFT susitarimą dalytis Europos piliečių bankiniais duomenimis.

  Jiří Maštálka (GUE/NGL), raštu. – (CS) Turėtume užduoti vieną labai svarbų klausimą dėl Europos Sąjungos ir JAV susitarimo projekto dėl asmens duomenų apsaugos, susijusios su duomenų perdavimu ir tvarkymu vykdant policijos ir teisėsaugos struktūrų bendradarbiavimą: ar abi šalys tolygiai suinteresuotos pasirašyti šį susitarimą? Mano nuomone, taip nėra, nes JAV labiau rūpi gauti ES piliečių asmens duomenis. Jei atidžiau panagrinėtume abiejų šalių asmens duomenų apsaugos sistemų skirtumus, greitai suvoktume, kad beveik neįmanoma pasirašyti tokio pobūdžio susitarimų, jei ketiname laikytis Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos ir ES pagrindinių teisių chartijos asmens duomenų apsaugos standartų. Be to, labai svarbu, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnį, prieš pradedant derėtis dėl tokio susitarimo tarp ES ir JAV, būtų patvirtinti privačių asmenų apsaugos reglamentai, susiję su ES ir valstybių narių tarnybų, institucijų ir kitų organizacijų tvarkomais asmens duomenimis.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Vienintelis šios rezoliucijos pranašumas tas, kad joje rekomenduojama visame pasaulyje panaikinti mirties bausmę, o Jungtinės Valstijos raginamos prisijungti prie Tarptautinio baudžiamojo teismo veiklos. Išskyrus šias nuostatas – ji nepriimtina. Kaip Parlamentas gali reikšti savo paramą didžiulės transatlantinės rinkos kūrimui – šiam milžiniškam projektui, kuris įgyvendinamas Europos visuomenei už akių? Kaip jis gali teigiamai vertinti SWIFT susitarimą, keleivių duomenų įrašų (angl. PNR) perdavimą, Europos ir Jungtinių Valstijų atvirosios oro erdvės susitarimą, prekybą šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos leidimais ir nedemokratines institucijas, kurios slepiasi po Tarpžinybinės kovos su tarptautiniu terorizmu grupės (angl. GMT) šydu. Balsavau prieš šią visuotinės svarbos interesų ir demokratijos išdavystę.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) ES ir JAV santykiai paremti bendru įsipareigojimu demokratijai, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms, kovai su terorizmu ir masinio naikinimo ginklo platinimo prevencijai; tokie mūsų bendri interesai ir vertybės. Negalime pamiršti, kad ES ir JAV atstovauja beveik pusei pasaulio ekonomikos: tai labiausiai integruoti ir ilgiausiai trunkantys ekonominiai santykiai pasaulyje, ir pagrindinis pasaulio ekonomikos klestėjimo variklis. Transatlantinių santykių ir su jais susijusių įsipareigojimų tvirtumas įgauna dar didesnės svarbos tarptautinės finansų ir ekonomikos krizės akivaizdoje. Tai suteikia aukščiausiojo lygio susitikimui ypatingos svarbos, siekiant dar labiau stiprinti šiuos santykius, kad būtų galima įgyvendinti iki 2015 m. numatytus tikslus.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Rezoliucija dėl būsimojo ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo ir Transatlantinės ekonomikos tarybos skirta dar kartą patvirtinti transatlantinei darbotvarkei ir sustiprinti ES ir JAV bendradarbiavimui bendrai rūpimais klausimais. Šie santykiai išlieka svarbiausiu Europos Sąjungos prioritetu. Be ES ir Jungtines Valstijas siejančio nemažo skaičiaus bendrų interesų ir vertybių, pvz., paramos taikai ir demokratijai, pagarbos žmogaus teisėms, rinkos ekonomikos ir t. t., jos palaiko svarbiausius pasaulyje dvišalius prekybos ir investicijų santykius: transatlantinės ekonomikos vertė − 4 280 USD. Mūsų tikrovė – vis glaudesnė tampanti ekonominė integracija. Visą šių santykių svarbą galima geriausiai išmatuoti pagal vystomąjį bendradarbiavimą, turint omenyje, kad Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga kartu teikia beveik 80 proc. vystomosios pagalbos. Galiausiai mūsų partnerystė gyvybiškai svarbi siekiant užtikrinti didesnį pasaulio stabilumą ir svarstant tokius svarbius tarptautinius klausimus kaip klimato kaita, energetika, ekonomikos ir finansų krizė, krizės valdymas, vystomasis bendradarbiavimas, regioniniai klausimai, ginklų neplatinimas ir nusiginklavimas bei saugumas.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. – (LT) ES ir JAV turi daug sąlyčio taškų ir užima dominuojantį vaidmenį sprendžiant pasaulines problemas. Tačiau turime vieni iš kitų mokytis gerosios praktikos ir stiprinti partnerystę, siekiant užtikrinti veiksmų efektyvumą. Šios problemos aktualios, kalbant apie klimato kaitą, sveiką aplinką ir maisto saugą. Milžiniška ekologinė katastrofa Meksikos įlankoje suteikė vilčių, kad JAV administracija imsis atitinkamų žingsnių, užtikrinančių rūpinimąsi aplinka ir priartinančių prie klimato kaitos keliamų problemų sprendimo. ES turi imtis aktyvaus vaidmens, klimato kaitos konferencijoje Kankūne. Svarbu, kad šio susitarimo dalimi taptų JAV, nes kartais susidaro vaizdas, kad lengviau rasti sutarimą su ekonomiškai besivystančiomis valstybėmis, nei su JAV. Būtina ieškoti būdų, kaip susieti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą su regioninėmis arba federalinėmis leidimų prekybos sistemomis JAV. Turime ieškoti ir transatlantinės partnerystės strateginiais energetikos klausimais – dėl energijos išteklių tiekimo saugumo bei perėjimo prie mažai CO2 išskiriančių energijos šaltinių politikos. Su sveika aplinka susijęs transatlantinio bendradarbiavimo klausimas – naujų maisto produktų ir naujų technologijų taikymo maisto produktų gamyboje. ES visuomenė dar nėra visiškai pasiruošusi naujovėms, todėl šalys turi gerbti viena kitos pasirinkimą. Tvirta ES ir JAV partnerystė turi atnešti naudos abiem pusėms bei globaliu kontekstu. Tikiuosi, kad artėjantis ES ir JAV aukščiausio lygio susitikimas ir bus žingsnis šio tikslo link.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Rezoliucijos pasiūlyme yra keli teigiami aspektai, todėl Europos Sąjunga turėtų pamėginti sustiprinti savo pozicijas tokiose srityse kaip kova su pasauline ekonomikos ir finansų krize ir bendradarbiavimas transporto bei pramonės srityse. Kita vertus, pasiūlyme yra kai kurių trūkumų, susijusių su užsienio ir saugumo politika, ypač kovos su tarptautiniu terorizmu srityje. Todėl balsuodamas susilaikiau.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už rezoliuciją, nes manau, kad tai tinkamas ir tolygus dokumentas. Svarbu, kad būtų išgirsta Parlamento nuomonė dėl šio svarbaus aukščiausiojo lygio susitikimo su mūsų didžiausia sąjungininke. Transatlantiniai santykiai visada buvo labai svarbi Europos užsienio politikos dalis. Vis dar esu įsitikinęs, kad net ir globaliame pasaulyje, kuriame, anot kai kurių ekspertų, galios pusiausvyra ima slinktis iš Vakarų į Rytus, ES ir JAV santykiai yra patys svarbiausi užtikrinant stabilumą, augimą ir gerovę, ne tik abiejose Atlanto vandenyno pusėse, bet ir visame pasaulyje. Turime tvirtas bendras šaknis; mus sieja kultūra, gyvenimo būdas, pasaulėžiūra ir rinkos; ir, svarbiausia, visada buvome pagrindiniai ideologinių, ekonominių ir socialinių vertybių, idealų ir poreikių skleidėjai, todėl užėmėme pirmaujančias pozicijas pasaulio mastu. Atsižvelgiant į naująjį pasaulio scenarijų ir galios pusiausvyrą, manau, turėtume padaryti savo bendradarbiavimą su Vašingtonu veiksmingesnį, o patikimos partnerės reputacijos siekiančiai ES gyvybiškai svarbu pristatyti ne tik sanglaudos įvaizdį, bet ir gebėjimą prisiimti konkrečius įsipareigojimus.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad:

- Transatlantinė ekonomikos taryba (angl. TEC) yra tinkamiausias mechanizmas tvarkyti transatlantinius ekonominius santykius ir kad partneriai turėtų išnaudoti visą TEC potencialą, kad įveiktų ekonominei integracijai trukdančias kliūtis ir iki 2015 m. sukurtų transatlantinę rinką, kuri taptų tinkamu atsaku dabartinei ekonomikos ir socialinei krizei;

- TEC turėtų veikti strategiškiau, kad galėtų reaguoti į suinteresuotosioms šalims rūpimus klausimus;

- reikėtų vykdyti Smulkiojo verslo akte nustatyto požiūrio stebėseną, nes šis teisės aktas laikomas svarbiu transatlantiniu požiūriu;

- krizės pradžioje JAV ir ES veikusios ekonomikos ir finansų valdymo struktūros neužtikrino pakankamo tarptautinės finansų sistemos stabilumo, todėl suvokėme, kad dėl padidėjusios ekonominės ir finansinės tarpusavio priklausomybės svarbu stiprinti pirmaujančių ekonomikų bendradarbiavimą makroekonominės politikos ir priežiūros srityse.

Taip pat teigiamai vertinu raginimą ES ir JAV bendradarbiauti su Kinija ir, netaikant protekcionistinių ar atsakomųjų priemonių, spręsti tarptautinius ginčus dėl valiutų keitimo kursų, taip pat atsižvelgti į tai, kad ES valstybių narių patiriamas rinkų spaudimas, ypač susijęs su skoliniais įsipareigojimais ir esama pinigų sąjunga, skiriasi nuo spaudimo, kurį patiria JAV.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Europą ir Jungtines valstijas sieja unikalūs ir istoriniai santykiai. Šiandien Europos Parlamente patvirtintoje rezoliucijoje – už kurią balsavau – ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis pabrėžiama glaudesnio ES ir JAV bendradarbiavimo, tvirtesnio strateginio dialogo ir kovos su teroristų keliamomis grėsmėmis svarba. Atsižvelgiant į dabartinio meto ginčytinų tarptautinių klausimų svarbą, iš tiesų, labai svarbu apeliuoti į bendrus principus, interesus ir vertybes, kad per būsimąjį ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimą būtų galima imtis ryžtingų žingsnių siekiant patvirtinti bendrą plačių užmojų darbotvarkę, kurią įgyvendinant būtų galima veiksmingai spręsti šiuos iššūkius. Tai taip pat svarbu siekiant visiškai išnaudoti Transatlantinės ekonomikos tarybos potencialą, kad būtų pašalintos esamos kliūtys iki 2015 m. sukurti transatlantinę rinką, taip pat skatinti integruotą požiūrį priežiūros ir makroekonominės politikos bei ES ir JAV prekybos santykių su trečiosiomis šalimis srityje.

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Transatlantiniai santykiai labai svarbūs Europai, todėl pritariau rezoliucijai dėl būsimojo ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo ateities prioritetų. Ypač turint omenyje pasaulinį valdymą, reikėtų dėti daugiau pastangų įgyvendinant JT reformų darbotvarkę. Be to, labai svarbu laikotarpiui po 2012 m. nustatyti plataus masto privalomą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo reglamentavimo sistemą. Toliau, siekiant finansinio stabilumo, gyvybiškai svarbu pasauliniu mastu siekti apskaitos standartų palyginamumo, todėl būtina siekti pažangos šioje srityje. Taip pat vienoje srityje įdiegti reguliavimo standartai turėtų tapti pavyzdžiu kitoms sritims, taip kuriant vis platesnio masto tarptautinę finansų reguliavimo sistemą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Per galutinį balsavimą susilaikiau. Be kitų, vienas teigiamiausių šios rezoliucijos aspektų (dėl kurių sutaria ne visos frakcijos), kurį reikėtų pabrėžti, minimas 29 dalyje, kurioje Europos Parlamentas teigia, kad tarptautinės pastangos, susijusios su TVT, daugumą kurių delsiama įgyvendinti, gali baigtis sėkmingai tik jei pramoninės valstybės laikysis įsipareigojimų iki 2015 m. skirti 0,7 proc. savo BVP užjūrio vystymosi paramai. Todėl Parlamentas ragina ES, JAV ir kitus tarptautinius donorus laikytis savo įsipareigojimų ir imtis priemonių siekiant didesnės pažangos iki 2015 m. įgyvendinant TVT.

  Geoffrey Van Orden (ECR), raštu. – Jungtinės Karalystės ir kitų Europos valstybių santykiai su JAV artimiausiais dešimtmečiais ir toliau liks mūsų svarbiausiu strateginiu prioritetu. Kai kuriose veiklos srityse ES taip pat galėtų būti naudinga. Todėl pritariau rezoliucijai dėl ES ir JAV santykių. Vis dėlto manęs ir toliau neįtikino BSGP nauda, o Irano atžvilgiu reikia vykdyti griežtesnę politiką.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0604/2010

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Dėl oro transporto saugumo reikalavimų ES su įvairiomis valstybėmis pasirašė susitarimus dėl keitimosi keleivių duomenų įrašais (angl. PNR). Be to, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai tapo privalomos Pagrindinių teisių chartijos nuostatos, kuriomis remiantis saugomi Europos piliečių asmens duomenys. Atnaujinant susitarimus dėl šių mainų, prireiks Parlamento pritarimo visiems naujai suderėtiems susitarimams. Su šiuo klausimu susiję du prieštaringi reikalavimai. Viena vertus, kova su organizuotu nusikalstamu ir terorizmu, kurią remia naujosios žiniasklaidos priemonės ir, kita vertus, privatumo ir pagrindinių laisvių apsauga, kurioms grėsmę kelia ta pati žiniasklaida. Maniau, kad svarbu pareikšti savo paramą šiam dokumentui, kuriuo siekiama tęsti transatlantinį bendradarbiavimą kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu, kartu suteikiant didžiąją dalį Europos piliečių laisvėms apsaugoti reikalingų garantijų.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Palaikau šią rezoliuciją. Pasaulį sukrėtę terorizmo aktai ir didėjantis organizuotas nusikalstamumas prekybos narkotikais ir žmonėmis srityse, verčia suaktyvinti pastangas kovojant su nusikalstamumu ir terorizmu. Kad tokie veiksmai būtų efektyvūs, jie turi būti grindžiami veiksmingesniu, greitesniu ir labiau koncentruotu duomenų keitimusi Europoje ir pasaulio mastu. Tačiau pagrindine problema išlieka asmens duomenų apsaugos klausimas, kad tokie duomenys nebūtų panaudojami kitais tikslais, išskyrus nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui ir nustatymui. Mano manymu, Komisija privalo užtikrinti, kad visi susitarimai ir priemonės dėl asmens duomenų perdavimo atitiktų proporcingumo reikalavimus ir užtikrintų asmeninės informacijos privatumą. Šiame procese Europos Parlamentas, kaip piliečius atstovaujanti institucija, turi būti reguliariai informuojama Komisijos apie visus su asmens duomenų perdavimu susijusius klausimus, kad galėtų išreikšti savo poziciją dėl planuojamų susitarimų. Tokiu būdu galėsime surasti optimaliausius sprendimus, kad mūsų piliečių duomenys būtų naudojami tik pagal griežtai reglamentuojamas taisykles ir užtikrintų jų asmeninės informacijos apsaugą.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Parlamentas siekia sustiprinti duomenų apsaugos įrašų perdavimą trečiųjų šalių institucijoms. Labai svarbu, kad asmens duomenų panaudojimas būtų efektyvus, kad informacijos panaudojimas būtų pakankamai lankstus ir kartu leistų apsaugoti žmogaus privatumą. Parlamentas ragina parengti standartinį keleivio duomenų modelį bei užtikrinti, kad duomenys būtų perduodami ir tvarkomi nusikalstamų veikų, įskaitant terorizmą, prevencijos, tyrimo, nustatymo arba patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikslais. Labai svarbu, kad šie asmens duomenų įrašai nebūtų naudojami duomenų gavybai ar automatiniam žmonių klasifikavimui, o už duomenų peržiūrą nebūtų pasitikima tik elektronine sistema, bet sprendimai būtų priimami žmonių. Šiuo tikslu labai svarbu bendradarbiauti ir keistis informacija su kompetentingomis, nepriklausomomis institucijomis siekiant užtikrinti jų efektyvius bei nepriklausomus sprendimus dėl asmens duomenų perdavimo.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Siekiant kovoti su terorizmu, kiekvienas pilietis laikomas potencialiu teroristu, todėl pažeidžiant pagrindines žmogaus teises ir institucines garantijas, kuriomis remiantis jos turėtų būti gerbiamos, renkami piliečių asmens duomenys. Deja, kažkodėl buvo atmesti http://www.guengl.eu" \t "_blank" teikiami pakeitimai, kuriuos patvirtinus padėtis būtų pagerėjusi. Todėl balsavau prieš šį pasiūlymą.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Laisvė – vienas svarbiausių principų, kuriuo paremta šio Parlamento veikla. Ši vertybė – tai pamatas, ant kurio pastatytos Europos institucijos, įvairialypę ir sudėtingą ekonomiką valdančios rinkos stiprybės šaltinis ir oras, kuriuo kvėpuoja mūsų piliečiai, vykstantys studijuoti ar dirbti į miestus, kur kažkada norėdami patekti jie privalėdavo turėti pasus, arba net vizas. Todėl nekyla klausimų dėl laisvės svarbos. Šiame dokumente labiau pabrėžiamas laisvės ir saugumo santykis. Nėra lengvų šios problemos sprendimo būdų. Tiesą sakant, informaciją privaloma rinkti ir analizuoti tinkamose vietose, bet turime išlikti budrūs ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui. Būtina nuolat vykdyti tęstines šios procedūros patikras, kuriomis būtų užkertamas kelias duomenų nutekėjimui. Nenorime, kad žmonės vertintų šiuos veiksmus kaip bandymą nustumti laisvę į šalį, bet ir negalime leisti, kad dėl laisvės labui daromo spaudimo kiltų pavojus Europos žmonių saugumui. Mano nuomone, dokumente siūlomas puikus kompromisas, kuriuo užtikrinama šių dviejų vienas kitam prieštaraujančių principų pusiausvyra.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Teigiamai vertinu Europos Parlamente patvirtintą rezoliuciją dėl plataus požiūrio į keleivių duomenų įrašų (angl. PNR) perdavimą trečiosioms šalims ir dėl Komisijos rekomendacijų Tarybai leisti pradėti Europos Sąjungos, Australijos, Kanados ir Jungtinių Valstijų derybas, už kurias balsavau. Tai požiūris, kuriuo užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp Europos Sąjungos valstybėse narėse galiojančių saugumo reikalavimų ir griežtos pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms. Su keleivių duomenų įrašais susijusi informacija labai jautri, todėl ją reikia apsaugoti, siekiant užkirsti kelią bet kokiai žalai, kurią galėtų patirti asmenys, kurių pavardės saugomos duomenų bazėje. Manau, kad derantis su JAV, Australija ir Kanada svarbu užtikrinti, kad tam tikri keleivių duomenų įrašai nebūtų panaudojami kuriant profilius. Sutinku, kad esama skirtumų vertinant saugumo riziką ir kuriant profilius, kurių informacija, paremta netinkamu duomenų interpretavimu, galėtų nepasitvirtinti. Tikiuosi, kad susitarimai, dėl kurių su minėtomis šalimis ketina derėtis Komisija, atitiks rezoliucijos reikalavimus.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Dabartiniame skaitmeniniame amžiuje su informacija susijusio apsisprendimo teisė, asmens teisės ir teisė į privatumą tapo vertybėmis, kurioms tenka gyvybiškai svarbus vaidmuo ir kurias būtina ypač saugoti. Atsižvelgiant į tai, manau, kad ES privalo gerbti ir skatinti pagrindinį duomenų apsaugos politikos principą ir kad bet koks susitarimas ar politinės priemonės privalo išlaikyti teisinio proporcingumo testą, kurio metu būtų įrodoma, kad jomis siekiama sutartyje nustatytų tikslų.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Apskritai balsavau už šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos teikiamus pasiūlymus. Kovos su pasauline terorizmo grėsme ir jos užkardymo labui palankiai vertinu šią iniciatyvą ir ES, Jungtinių Valstijų, Australijos ir Kanados bendradarbiavimo bei įsipareigojimų dvasią. Nepaisant to, manau, kad proporcingumas yra pagrindinis duomenų apsaugos politikos principas. Todėl susitarimo tikslas − užtikrinti, kad duomenų perdavimas atitiktų Europos duomenų apsaugos standartus, privalo būti uoliai gerbiamas ir ginamas. Taip pat atsižvelgdamas į išplėstinį politinį ir teisinį bendradarbiavimą pabrėžčiau prasidėjusių derybų su JAV dėl asmens duomenų perdavimo ir apsaugos susitarimo svarbą. Vis dėlto dar kartą pakartočiau, kad būtinumas ir proporcingumas yra pagrindiniai ir baziniai principai, kuriais užtikrinama veiksminga kova su terorizmu.

  Christine De Veyrac (PPE), raštu. – (FR) Keleivių duomenų įrašų (angl. PNR) perdavimas − svarbi sudėtinė kovos su terorizmu ir tarptautiniu nusikalstamumu dalis. Vis dėlto nuolat daugėja šalių, reikalaujančių iš skrydžių bendrovių PNR duomenų, todėl reikalinga griežta stebėsena, kuria būtų užtikrinta, kad Europos piliečių asmeninė informacija būtų naudojama tik tais tikslais, kuriais ji yra renkama, ir kad juos perduodant būtų laikomasi Europos duomenų apsaugos standartų. Todėl visiškai palaikau šiandieną Europos Parlamente patvirtintą rezoliuciją, kuria siekiama nustatyti griežtas keleivių duomenų perdavimo trečiosioms šalims sąlygas. Tos šalys privalės suteikti duomenų panaudojimo, saugojimo ir surinkimo garantijas, kuriomis būtų užkertamas kelias piktnaudžiavimui ir užtikrinama pagarba piliečių teisėms.

  Harlem Désir (S&D), raštu. – (FR) Siekiant užtikrinti nuolatinį tarptautinio transporto saugumą, ypač terorizmo grėsmės akivaizdoje, šalims gyvybiškai svarbu turėti galimybę keistis informacija apie keleivius skrydžių bendrovių renkamais PNR duomenimis. Vis dėlto ne mažiau gyvybiškai svarbu užtikrinti, kad šios nuostatos nekeltų grėsmės pagrindinėms piliečių laisvėms arba kad jas taikant kai kurie žmonės netaptų diskriminuojami dėl savo kilmės ar tikėjimo. Todėl privalome garantuoti geresnę asmens duomenų apsaugą. Europos Parlamentas, prieš Komisijai pradedant derybas dėl apsikeitimo PNR duomenimis su Jungtinėmis Valstijomis, Kanada ir Australija metodų, reikalauja vieno paprasto dalyko: asmens duomenų apsauga − per daug sudėtinga tema, kad derybos dėl jos vyktų už uždarų durų ir tik tarp valstybių narių. Derybos privalo vykti skaidriai ir Europos Sąjungos lygmeniu. Perduoti duomenys privalo būti naudojami tik griežtai laikantis nustatytų sąlygų, neleidžiant perduoti jų trečiosioms šalims. Nemažai informacijos, ypač susijusios su etnine kilme ir religiniais įsitikinimais, bus draudžiama įtraukti į renkamus duomenis.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Asmens duomenų apsauga – opus ES ir JAV santykių klausimas, tai patvirtina ir susitarimo dėl bankinių duomenų perdavimo (SWIFT susitarimo) atvejis. Šiuo metu svarstomas bendrasis ES susitarimas su JAV dėl duomenų apsaugos, taip pat – naujasis susitarimas dėl keitimosi keleivių duomenų įrašais (angl. PNR). Šiandien balsuodamas dėl bendros rezoliucijos, Parlamentas dar kartą pakartojo reikalavimą, kad surinkta PNR informacija jokiomis aplinkybėmis nebūtų naudojama profilių sudarymo tikslais. Galiausiai Parlamentas dar kartą ragina Komisiją pateikti faktinių įrodymų, kad „būtina rinkti, saugoti ir apdoroti PNR duomenis“, ir siūlo jai „ištirti alternatyvius metodus, kurie mažiau įsikiša į asmeninį privatumą“. Jei Parlamento balsas nebus išgirstas, jis galės pasinaudoti savo veto teise.

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad Europos Sąjungai reikalinga nuosekli ir vieninga būsimųjų PNR susitarimų pasirašymo vizija. Tai padėtų užtikrinti geresnę asmens duomenų ir privatumo apsaugą ir kartu skatintų naudotis šiais duomenimis kovojant su terorizmu ir didelio masto tarpvalstybiniu nusikalstamumu.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad Komisijos rekomendacija Tarybai leisti pradėti derybas dėl Europos Sąjungos susitarimų su Australija, Kanada ir Jungtinėmis Valstijomis dėl keleivių duomenų įrašų perdavimo yra svarbi. Šiais susitarimais turėtų būti užtikrinama, kad dėl pasiryžimo kovoti su terorizmu ir nusikalstamumu nebūtų kvestionuojama piliečių laisvių ir pagrindinių teisių, bent jau teisės į privatumą, informacinį apsisprendimą ir duomenų, apsauga.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Asmens duomenys, jų apsauga, ir asmens teisė į šią apsaugą – temos, kurioms skiriama vis daugiau politinius sprendimus priimančių veikėjų ir pačios pilietinės visuomenės dėmesio. Naudojantis esamomis technologinėmis priemonėmis, metamas rimtas iššūkis asmeninio privatumo pagarbai. Dėl šios koncepcijos taip pat kilo abejonių, susijusių su didėjančiu, sąmoningai ir nesąmoningai europiečių šiuo metu patiriamu, poveikiu. Europiečiai taip pat susiduria su didėjančia įtampa tarp asmens teisės į privatumą ir kolektyvinės teisės į saugumą. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. šie klausimai įgavo nerimą keliantį mastą ir liko aktualūs. Su terorizmu ir kitomis organizuoto nusikalstamumo formomis šiandien kovojama greitai ir veiksmingai keičiantis informacija tarp saugumo tarnybų, o ne pasitelkus įprastines policijos pajėgas. Be šių mainų, susidurtume su koordinuotu, tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir neturėtume jokių galimybių deramai reaguoti. Dėl visų šių priežasčių manau, kad labai svarbu pradėti derybas su mūsų partneriais, kad galėtume kartu atremti kolektyvines grėsmes ir užtikrinti, kad siekiant užsibrėžtų tikslų naudojami duomenys, kuriais keičiasi šalys, atitiktų tinkamumo ir proporcingumo principus.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šia rezoliucija tęsiamas Jungtinių Valstijų pradėtas dinamiškas „kovos su terorizmo grėsme“ procesas ir siekiama susieti su juo Europos Sąjungos valstybes nares. Užuot šalinusios užslėptas problemos priežastis, jos bando pasinaudoti šia grėsme kaip pretekstu, siekdamos nepriimtinais būdais apriboti europiečių teises, laisves ir garantijas. Asmenys, atsakingi už šią Europos Parlamento, kuris prieštarauja anksčiau patvirtintai pozicijai, kapituliaciją, dabar siekia ją užglaistyti, remdamiesi tariamais „proporcingumo“ ir „būtinumo“ principais, kurie visada diskutuotini ir subjektyviai vertintini. Argumentas, kad jau dabar, be jokios patikros, trečiosioms šalims perduodami keleivių duomenų įrašai, neturi pagrindo. Jei duomenys naudojami ar tvarkomi netinkamai, tai privalo būti ištirta, apie tai pranešta ir su tuo būtina ryžtingai kovoti. Ši rezoliucija reiškia kapituliaciją, nes ja siekiama suteikti teisinį pagrindą kažkam, kam šiuo metu akivaizdžiai jo trūksta.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už rezoliuciją dėl visa apimančios strategijos, susijusios su oro keleivių duomenų perdavimo sąlygomis trečiosioms šalims, nes būtina nustatyti šių perdavimų, kuriais vis labiau naudojamasi kovojant su terorizmu, privalomas teisines sąlygas. Rengiantis šioms deryboms su JAV, Kanada ir Australija, Parlamentas nustatė sąlygas. Be kitų dalykų, reikalaujame, kad duomenys nebūtų panaudojami profiliavimo tikslais ir kad Parlamento atžvilgiu derybos vyktų visiškai skaidriai. Be to, Parlamento nariams būtina leisti atidžiai stebėti padėtį. Privatumo apsauga – opus klausimas, kurio nereikėtų aukoti dėl kito tikslo – kovoti su terorizmu. Kaip ir derybų dėl SWIFT susitarimo atveju, Parlamentui pavyks apginti piliečių privatumą.

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už rezoliuciją dėl ES išorės strategijos dėl keleivių duomenų įrašų (PNR duomenų), nes manau, kad Europos Sąjungos susitarimai dėl keitimosi PNR duomenimis su Kanada, Jungtinėmis Valstijomis ir Australija yra nepaprastai svarbūs tarptautiniam saugumui. Todėl teigiamai vertinu Komisijos rekomendaciją pradėti derybas, siekiant pasirašyti šiuos susitarimus. Iš tiesų, jau keleri metai akivaizdu, kad keičiantis šiais duomenimis lengviau kovoti su terorizmu ir tarptautiniu nusikalstamumu. Vykdant tarptautinį šių duomenų perdavimą, mūsų šalių teisėtvarkos tarnyboms suteikiamos vertingos priemonės kovoti su terorizmo grėsme. Be to, turiu pabrėžti, kad spalio mėn. Komisijos pristatyta nauja bendra koncepcija į PNR duomenis, kuria siekiama nustatyti visiems PNR susitarimams taikomus bendruosius kriterijus, mano nuomone, vertintina labai teigiamai. Ją patvirtinus, būtų nustatyta geresnė struktūra ir sudarytos nuoseklesnės sąlygos pasirašyti šiuos susitarimus bei suteiktos tvirtos asmens duomenų apsaugos garantijos.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Ši rezoliucija visiškai priešinga tai, kurią Parlamentas patvirtino gegužės mėnesį. Joje palankiai vertinamas rugsėjo mėn. Komisijos pateiktas pasiūlymas. Šiame pasiūlyme pritariama PNR duomenų perdavimui trečiosioms šalims, nesuteikiant pakankamų garantijų dėl jų panaudojimo. Blogiau yra tai, kad juo pateisinamas ketinimas, profiliavimo tikslais saugoti šiuos duomenis neribotą laiką. Kokia prasmė priimant rezoliuciją koneveikti veidmainišką praktiką, sudarančią ja remiamo projekto esmę? Balsavau prieš šią rezoliuciją, nes ja pažeidžiamos bet kokios žmogaus teisės į asmens duomenų pagarbą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Keleivių duomenų įrašai – tai dar vienas ginklas kovojant su terorizmu. Pagal Lisabonos sutartį, Parlamentas turi padėti parengti naują išorės strategiją derantis dėl naujų ES PNR susitarimų su JAV, Australija ir Kanada. Būdama atkakli kovos su terorizmu šalininkė, ES pasirengusi derėtis dėl bet kokių susitarimų, kurie galėtų būti veiksmingi šioje kovoje. Vis dėlto Europos Sąjunga nestatys į pavojų piliečių laisvių ir pagrindinių teisių.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Visiškai pritariu prevencijos ir kovos su terorizmu bei kitais rimtais tarptautiniais nusikaltimais siekiams. Vis daugiau šalių, siekdamos šių tikslų, naudojasi keleivių duomenimis. Vis dėlto skaitmeniniame amžiuje labai svarbu stiprinti ir gerbti piliečių laisves ir pagrindines teises, tarp jų – teisę į privatumą ir asmens duomenų saugumą. Būtinumas ir proporcingumas − pagrindiniai principai, kuriems privalome teikti pirmenybę. Keleivių duomenų rinkimas privalo būti ne tik naudingas, bet ir reikalingas. Taip pat būtina pasitelkti proporcingumo principą, siekiant užkirsti kelią tam, kad naudojantis suplanuotomis priemonėmis nebūtų siekiama daugiau nei būtina, norint įgyvendinti nustatytus tikslus. Todėl net negali kilti klausimo dėl duomenų naudojimo profiliavimo tikslais. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Parlamentas padėjo daugiausia pastangų, kad būtų pasiekti šie susitarimai, todėl privaloma jį reguliariai ir visapusiškai informuoti apie bet kokius su PNR duomenimis susijusius pokyčius.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Pastaraisiais metais, prisidengus tariama kova su terorizmu, buvo vis labiau ribojamos pagrindinės teisės. Tokių veiksmų prasmingumas – daugiau nei abejotinas. Keleiviai tikrinami beveik iki apatinių drabužių ir į savo bagažą negali įsidėti nei nagų dildės, nei dezodoranto, o gabenamus krovinius dažnai leidžiama kontroliuoti patiems vežėjams. Jei ateityje padėtis pasikeistų, būtų privaloma išlaikyti pusiausvyrą tarp laisvės ir saugumo. Kontroliuojant keleivius šios pusiausvyros jau nebeliko, todėl rimstant terorizmo isterijai vėl imami taikyti švelnesni reikalavimai. Taip pat kyla abejonių, ar vykstant į JAV FTB privalo žinoti jūsų pavardę, gyvenamosios vietos ir elektroninio pašto adresą, kreditinės kortelės numerį, kiek lagaminų vežate, ir turėti leidimą 15 metų saugoti šią informaciją. Tokią informaciją reikėtų saugoti tik keliais išimtiniais atvejais. Jei norint sukurti saugumo pojūtį imamos riboti pagrindinės teisės, tuomet šis apribojimas privalo būti kuo mažesnis, o poveikį patyrusių asmenų teisės – sustiprintos. Kadangi šiuo metu, deja, negalima to tikėtis, balsavau prieš šį pasiūlymą.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Tiesa, kad tarptautiniu lygmeniu vertinant ir tvarkant keleivių duomenų įrašus (PNR) galima padėti kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu. Vis dėlto dėl tokio pobūdžio susitarimų dažnai kyla su duomenų apsauga susijusių problemų. Todėl Europos Parlamentas privalo šiuo klausimu laikytis nuoseklaus požiūrio (panašiai kaip ir SWIFT atveju), kad apgintų pagrindines ES piliečių teises. Šiuo metu galioja nemažai reglamentų, susijusių su PNR duomenų perdavimu trečiosioms šalims, su kuriomis ES yra pasirašiusi susitarimus. Kuo daugiau bus šių duomenų reikalaujančių šalių, tuo didesnė rizika, kad skirtingos sistemos darys neigiamą įtaką teisiniam aiškumui, asmens duomenų apsaugai ir skrydžių bendrovių sąnaudoms. Todėl ES privalo įdiegti vienodai griežtus saugumo standartus, kuriais ateityje būtų garantuojamas nuoseklus požiūris. To tikiuosi iš veiksmingos ES užsienio politikos strategijos, susijusios su PNR duomenų perdavimu. Šiuo pasiūlymu dėl rezoliucijos tai neužtikrinama, todėl balsavau prieš.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Pritariu Komisijos komunikate siūlomiems tikslams. Reikia skaidriai ir suprantamai paaiškinti priežastis, dėl kurių saugumo tikslais būtina ir naudinga keistis keleivių duomenų įrašais (PNR) su trečiosiomis šalimis. Kartu dalyvaujančios šalys turi parodyti, kad visiškai suvokia poveikį, kurį šie veiksmai galėtų daryti asmeniniam gyvenimui, ir būtinybę juos įgyvendinti, remiantis bendromis, aiškiomis ir griežtomis duomenų apsaugos taisyklėmis, kurios privalo būti dar griežtesnės, jei duomenys perduodami kitoms šalims. Naudojantis ir keičiantis PNR duomenimis, ne tik padidėtų žmonių saugumas, bet ir pagerėtų jų gyvenimo ir judėjimo per sienas sąlygos. Naudojant PNR duomenis, būtų galima gerokai sumažinti policijos vykdomų patikrų mastą ir atidžiau sekti tuos keleivius, kurių atveju būtų tvirto pagrindo manyti, kad jie tuo metu galėtų kelti rimtą grėsmę, kartu atsisakant kitų beprasmių patikrinimų ir inspekcijų.

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL) Europos Parlamentas šiandien per plenarinį posėdį balsavo dėl bendro rezoliucijos pasiūlymo dėl naujų derybų dėl su PNR susijusių susitarimų ir griežtų duomenų perdavimo kriterijų, siekiant užtikrinti keleivių saugą, kuri, kaip visuomet, paremta pagarba asmens duomenims. Pagrindinis tikslas – remiantis griežtais kriterijais − rinkti, perduoti ir tvarkyti PNR duomenis, kad jų nebūtų galima panaudoti duomenų gavybai ar profiliavimui.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl keleivių duomenų įrašų (PNR), kuri taptų Europos Sąjungos išorės strategijos dalimi, nes joje apibrėžiamos svarbiausių bendrųjų principų sritys pasirašant susitarimus su trečiosiomis šalimis ir išsaugojami Europos duomenų apsaugos standartai. Kartu šis pasiūlymas dėl rezoliucijos atitinka teisinės atitikties ir saugumo stiprinimo, bent jau kovojant su terorizmu, tikslus.

Kartu Europos Parlamentas dar kartą pakartoja savo reikalavimą gauti informaciją apie visus svarbius šios srities įvykius, kuriuose jis pats atlieka aktyvų vaidmenį, nes tai yra jo išskirtinė teisė.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Neįmanoma kovoti su terorizmu ir kitomis tarptautinio ir organizuoto nusikalstamumo formomis be veiksmingesnio, geriau tvarkomo ir greitesnio keitimosi duomenimis Europos ir tarptautiniu lygmenimis. Todėl labai svarbu, kad nustatytos saugumo priemonės nekompromituotų pilietinių laisvių ir pagrindinių teisių apsaugos ar didžiausios įmanomos pagarbos asmeniniam gyvenimui ir duomenų apsaugai. Todėl remiantis proporcingumo principu svarbu užtikrinti, kad būtų renkami ir tvarkomi tik saugumui užtikrinti būtini duomenys.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Kelios frakcijos pritarė šiam dokumentui, kuriuo iš esmės primenamas Europos Parlamento pasiryžimas kovoti su terorizmu ir organizuotu bei tarptautiniu nusikalstamumu ir kartu jo tvirta pozicija dėl būtinybės ginti piliečių laisves ir pagrindines teises, įskaitant teisę į privatumą, informacinį apsisprendimą ir duomenų apsaugą. Parlamentas dar kartą patvirtina, kad būtinybė ir proporcingumas, pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnio nuostatas, yra pagrindiniai principai siekiant užtikrinti veiksmingą kovą su terorizmu. Parlamentas palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl globalaus požiūrio į PNR duomenų perdavimą trečiosioms šalims ir pritaria Tarybai teikiamai Komisijos rekomendacijai leisti pradėti ES, Australijos, Kanados ir JAV derybas dėl PNR duomenų perdavimo ir naudojimo, siekiant užkirsti kelią terorizmui ir kitiems rimtiems tarptautinio pobūdžio nusikaltimams ir su jais kovoti. Jis taip pat teigiamai vertina Tarybos sprendimą visas derybas pradėti vienu metu, pripažįstant, kad jų trukmė gali būti skirtinga.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) 2010 m. rugsėjo 21 d. Europos Komisija pristatė savo bendrąją koncepciją dėl kleivių duomenų įrašų (PNR) perdavimo trečiosioms šalims. Naudojantis su bilietu, sėdėjimo vieta, bagažu, kelionės maršrutu ir mokėjimo būdu susijusia informacija pagal policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose koordinavimo programą siekiama užkardyti, ištirti, nustatyti ar vykdyti nusikalstamos veiklos, įskaitant terorizmą, baudžiamąjį persekiojimą. Šios „bendros koncepcijos“ paskirtis – nubrėžti ateities derybų su trečiosiomis šalimis gaires. Derybos su JAV, Kanada ir Australija prasidės greitu laiku, taip pat ir kitos valstybės pareiškė panašius ketinimus. Europos Parlamento pasiūlymu dėl rezoliucijos dar kartą patvirtinama proporcingumo principo svarba. Saugumo ir laisvės poreikių pusiausvyra − trapi. Raginame Komisiją pateikti faktinius įrodymus, kad, siekiant kiekvieno minėto tikslo, būtina rinkti, saugoti ir tvarkyti PNR duomenis ir – atlikti deramą tyrimą, įvertinant galimus alternatyvius metodus. Europos Parlamentas ir toliau laikosi pozicijos, kad PNR duomenys jokiomis aplinkybėmis neturi būti naudojami duomenų gavybos ar profiliavimo tikslais.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0602/2010

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl inovacijų partnerystės, nes manau, kad tai svarbi šios pavyzdinės iniciatyvos sudėtinė dalis. Dabartinėmis viešųjų biudžetų lėšų taupymo, rimtų demografinių pokyčių ir vis didėjančios pasaulinės konkurencijos sąlygomis Europos konkurencingumas ir būsimi mūsų gyvenimo standartai priklausys nuo sugebėjimo įtraukti inovacijas į gaminius, paslaugas, kompanijas ir socialinius procesus bei modelius. Todėl manau, kad labai svarbu paversti inovacijas svarbiausia strategijos „Europa 2020“ dalimi. Inovacijos – geriausia priemonė sprendžiant pagrindinius socialinius iššūkius, su kuriais susiduriame, pvz., klimato kaitos, energijos ir ištekių trūkumo ar sveikatos ir senėjimo iššūkius. Labai svarbu, kad radus šių iššūkių sprendimo būdus būtų galima padėti sukurti ekonominiu, socialiniu ir aplinkos apsaugos tvarumo požiūriu teisingą Europą.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Palankiai vertinu „Inovacijų sąjungos“ iniciatyvą, kuria siekiama inovacijų požiūriu integruoti Europą, plėtojant tinkamai koordinuojamą bendradarbiavimą regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis. Pritariu Europos inovacijų partnerystei – naujoviškai koncepcijai, kuria siekiama užtikrinti sąveiką tarp esamų iniciatyvų ir galimų Europos ir valstybių narių iniciatyvų inovacijų. Palankiai vertinu siūlomą pirmojo bandomojo partnerystės projekto temą „Aktyvus ir sveikas senėjimas“. Dėl kai kurių rimčiausių socialinių iššūkių, su kuriais susiduria Europa, pvz., senėjančios visuomenės, reikalingos keliuose sektoriuose diegiamos radikalios inovacijos. Sprendžiant senėjimo klausimą reikalingi pokyčiai visais lygmenimis, pradedant nuo teisės į darbą ir pensijas ir baigiant naujais paslaugų modeliais, įskaitant savarankiškai administruojamą slaugą ir naujas būsto rūšis. Kovojant su naujomis grėsmėmis ir nelygybe, reikalingas naujoviškas požiūris į socialinę sritį, ne tik diegiant naujas technologijas, bet ir pasitelkus naujovišką organizavimą. Raginu Komisiją užtikrinti partnerystės projektų finansavimą, šiuo tikslu sutelkiant Europos Sąjungos, valstybių narių, regionų ir kitų viešųjų ir privačiųjų subjektų išteklius bei vadovaujantis aiškiais ir skaidriais kriterijais.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Būtina visapusiškai išnaudoti Europos inovacijų galimybes. Tai negali būti tik principų deklaravimas, todėl džiaugiuosi, kad galiausiai pateikėme svarstomą pasiūlymą. Daug pastangų ir idėjų, kurios, svarstomos atskirai, lieka abstrakčios, dabar gali tapti sistemos dalimi ir būti įgyvendintos, siekiant, kad jos atitiktų tam tikrus poreikius. Šiandien svarstomi labai dalykiniai klausimai, todėl būtina dėti visas pastangas, siekiant užtikrinti, kad svarstymuose dalyvautų visi svarbiausi subjektai. Ypač palankiai vertinu biurokratinės naštos mažinimą ir mažųjų bei vidutinių įmonių, kupinų naujoviškos energijos, kurią reikia panaudoti visos Europos Sąjungos labui, įtraukimą. Labai tikiuosi, kad programa bus tinkamai įgyvendinta.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos inovacijų partnerystės pagal pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ – tai ypatingo pobūdžio iniciatyva integruotai Europos inovacijų politikai nustatyti. Jos reikšmę dar labiau padidina aplinkybė, kad turime pripažinti, jog nuo 2000 m. nepasiekėme visų Lisabonos programos tikslų. Iš tiesų, inovacijos ir mokslinių tyrimų bei plėtros sektoriaus plėtra privalo tapti vienu iš ateities ekonomikos augimo variklių. Teigiamai vertinu pristatytą naujovišką Europos inovacijų partnerystės koncepciją, kuria siekiama sukurti dabartinių inovacijų iniciatyvų sąveiką. Turėsime atidžiai stebėti pirmosios bandomosios šios srities programos įgyvendinimo pažangą, nes ji susijusi su visai Europai svarbia tema: senėjančios visuomenės daromu poveikiu ir ilgėjančia darbo trukme. Balsavau už šią rezoliuciją, kartu nepamirštant ir kitų temų, kurios bus svarstomos įvertinus bandomąjį projektą. Tai visuotinės svarbos temos.

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad remiantis viešojo ir privačiojo sektoriaus inovacijų partnerystės principu, būtų galima suteikti postūmį mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai ir padėti atgaivinti per krizę sumažėjusią paklausą. Šie sektoriai taip pat atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus ir siekiant sukurti konkurencingesnę ekonomiką ir teisingesnę bei ekologiškesnę visuomenę.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Europos inovacijų partnerystė – tai naujoviška koncepcija, kuria siekiama užtikrinti esamų ir prireikus naujų Europos ir valstybių narių inovacijų iniciatyvų sąveiką ir maksimaliai paskatinti ir paspartinti rezultatų ir naudos visuomenei teikimą. Todėl tai svarbi priemonė tuo metu, kai valstybėms narėms kyla svarbių ekonominių klausimų, kuriuos sprendžiant inovacijų diegimo įsipareigojimas galėtų tapti veiksminga strategija. Teigiamai vertinu pasiūlytą pirmojo bandomojo partnerystės projekto temą: „Aktyvus ir sveikas senėjimas“. Tuo metu, kai Europos visuomenės senėjimas vertinamas kaip neigiamas veiksnys, Europai labai svarbu sugebėti tinkamai išnaudoti savo žmogiškąjį kapitalą, ypač vyresnio amžiaus žmones, turinčius daugiau patirties ir galinčius ją perduoti kitiems.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Europos inovacijų partnerystės koncepcija – svarbi pavyzdinės iniciatyvos įsipareigojimų dalis. Europos Parlamento S&D frakcija, kuriai priklausau, visiškai pritaria Europos inovacijų partnerystės bandomajam „Aktyvaus ir sveiko senėjimo“ projektui ir siūlo įgyvendinti du papildomus partnerystės projektus tose srityse, kuriose būtų galima nedelsiant pasinaudoti sukuriama pridėtine verte.

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu. – (PL) Ponios ir ponai, buvo malonu išgirsti šios dienos balsavimo dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl inovacijų partnerystės rezultatus. Manau, kad dirbant prie šio dokumento buvo parengta nedviprasmiška ir plačių užmojų pozicija. „Inovacijų sąjungos“ iniciatyva labai svarbi ir šiuo metu ja apčiuopiamiausiai bandoma įgyvendinti integruotą Europos inovacijų politiką. Norėčiau pabrėžti, kaip svarbu mūsų darbe atsižvelgti į strategiją „Europa 2020“, nes joje skiriama daugiau dėmesio ateities moksliniams tyrimams, inovacijoms ir švietimui.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Inovacijos – vienas ekonomikos variklių, nulemsiančių strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimą. Čia pristatoma partnerystė galėtų turėti tam įtakos, nes ją įgyvendinant užtikrinama labai svarbi sąveika, siekiant didesnio inovacijų proceso masto ir greitesnės jo eigos. Man taip pat atrodo svarbu, kad bandomasis projektas įgyvendinamas aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje, kadangi Europos visuomenės senėjimas yra nepaneigiama tikrovė. Nepaisant finansų krizės, kurios sąlygomis gyvename, ES taip pat privalo toliau teikti paramą kitoms sritims, nes be jos nesugebėsime sėkmingai įgyvendinti plataus masto tikslų, nustatytų ES strategijoje „Europa 2020“.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) „Inovacijų sąjunga“ – aukščiausiu politiniu lygmeniu pristatoma naujoviška strategija. Tai viena svarbiausių strategijos „Europa 2020“ iniciatyvų. Ja siekiama sudaryti sąlygas deramai atremti ateities iššūkius, pvz., susijusius su klimato kaita, energijos ir maisto saugumu, sveikata ir visuomenės senėjimu, ir perkelti jų sprendimą į viršvalstybinį lygmenį. Todėl reikėtų geriau šalinti dėl finansavimo problemų, suskaidytų mokslinių tyrimų sistemų ir rinkų, nepakankamos paramos inovacijoms organizuojant viešuosius pirkimus ir per lėtai nustatomų normų atsirandančius trukdžius. Balsavau už rezoliuciją, nes bendra inovacijų partnerystės koncepcija atneštų naudos kiekvienai valstybei narei.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Naujosios inovacijų partnerystės koncepcijos pranašumas tas, kad dalyvaujantiems partneriams nustatomos aiškiai apibrėžtos veiklos ir atsakomybės sritys. Be to, nustatomi tikslūs atskirų projektų įgyvendinimo terminai ir pamatuojami bei įgyvendinami tikslai. Taip pat projektai įgyvendinami pagal supaprastintą administravimo tvarką ir geriau pristatomi mokslinių tyrimų rezultatai. Todėl balsavau už šį pranešimą.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad dabartinėmis aplinkybėmis inovacijų partnerystė tampa svarbia priemone kuriant ekonominiu, socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu tvarią Europą. Taip pat teigiamai vertinu pirmojo partnerystės projekto temą „Aktyvus ir sveikas senėjimas“.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Priimdamas šį dokumentą Parlamentas konstatuoja, kad „Inovacijų sąjungos“ iniciatyva yra kol kas svarbiausias ir konkretus bandymas vykdyti integruotą Europos inovacijų politiką, kurios sėkmė priklausytų nuo tinkamai koordinuojamo bendradarbiavimo regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis, kiekviename lygmenyje įtraukiant į šį bendradarbiavimą kuo daugiau veikėjų. Europos inovacijų partnerystė – tai naujoviška koncepcija, kuria siekiama užtikrinti esamų ir prireikus naujų Europos ir valstybių narių inovacijų iniciatyvų sąveiką ir maksimaliai paskatinti ir paspartinti rezultatų ir naudos visuomenei teikimą. Todėl Parlamentas palankiai vertina pasiūlytą pirmąją Europos inovacijų partnerystės temą „Aktyvus ir sveikas senėjimas“ ir Komisijos pasiūlytą metodą – pirmiausia atlikti bandomąjį projektą ir nustatyti, koks formatas geriausiai tinka šiems partnerystėms projektams, prieš pradedant inicijuoti kitus partnerystės projektus, ir ragina Komisiją, vykdant pirmąjį bandomąjį projektą „Aktyvus ir sveikas senėjimas“, įtraukti socialines naujoves, kurios padėtų užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę, ligų prevenciją, pagerinti viešojo sektoriaus ir socialinių partnerių tinklų veiklą ir skatinti, kad būtų taikomos naujosios technologijos, padedančios garantuoti gyvenimo kokybę.

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. – (PL) Pastaruoju metu, baigiant išbristi iš krizės ir laukiant naujų iššūkių, su kuriais ES susidurs po 2013 m., inovacijos tapo vienu svarbiausių, jei ne pačiu svarbiausiu būdu, siekiant sutvirtinti ES pozicijas pasaulyje. Naujoviškas išteklių naudojimas galėtų tapti vienu geriausių metodų įveikiant skirtumus tarp valstybių ir regionų. Jį pasitelkus ir naudojantis kitų šalių teigiama praktika ir patirtimi taip pat būtų galima prisidėti prie šių regionų įvairovės išlaikymo. Plėtojant naujus gamybos ir paslaugų būdus bei naujoviškai naudojant išteklius būtų galima protingiau ir veiksmingiau plėtoti vietines, regionines ir nacionalines rinkas.

Inovacijos – tai žmonių kūrybiškumas. Ieškodami naujoviškų sprendimų, prisidedame prie visuomenės gerovės didinimo. Ekonomikos, technologijų ir informacijos mokslų dinamiškos plėtros sąlygomis privalome nepamiršti svarbiausiojo veiksnio – žmogiškojo kapitalo. Inovacijos – tai ne tik nauji gamybos metodai arba nauji, pvz., vietos gaminių panaudojimo būdai. Be to, ir visų pirma – tai žmogiškasis kapitalas. Nauji visuomenės įtraukimo į daugelio gyvenimo sričių plėtojimo procesus būdai – svarbi sėkmės prielaida. Bendradarbiavimas įvairiais socialiniais lygmenimis pamažu tampa svarbia sąlyga, ypač mokslinių tyrimų ir švietimo srityje. Inovacijų partnerystė – tai dar vienas labai tvirtas žingsnis Europos vystymosi linkme.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Inovacijos –geriausias iššūkių, su kuriais šiuo metu susiduria Europa, sprendimo būdas. Taupymo, demografinių pokyčių ir globalizacijos keliamų grėsmių sąlygomis tai – priemonė, kurią įgyvendinus būtų siekiama konkurencingesnės Europos, kurioje sukuriama daugiau darbo vietų ir kuriai teikiami visi prioritetai. Strategijoje „Europa 2020“ numatytas „Inovacijų sąjungos“ pavyzdinės iniciatyvos tikslas – imti įgyvendinti inovacijų partnerystės projektus, siekiant supaprastinti mokslinius tyrimus, plėtrą ir išradimų patekimą į rinką, pradedant nuo sveiko senėjimo bandomojo projekto. Man atrodo svarbu, kad neliktų pamirštos ir kitos sritys, pvz., jaunimas, tyrėjai ir mažosios bei vidutinės įmonės. Taip pat pageidautina, kad būtų geriau atliekamas partnerystės projektų įgyvendinimo darbas, nes tam turime unikalias su vertybėmis, kūrybiškumu ir įvairove susijusias galimybes. Todėl raginu daugiau ir kokybiškiau investuoti į švietimą, mokslinius tyrimus ir plėtrą: būtina ne tik apsaugoti šių prioritetinių sričių biudžetus nuo apkarpymų, bet reikia dar ir didinti jų asignavimus.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Balsavau už šį pranešimą, nes „Inovacijų sąjungos“ iniciatyva – tai konkretus bandymas vykdyti integruotą Europos inovacijų politiką. Pirmuoju siūlomu Europos inovacijų partnerystės projektu „Aktyvus ir sveikas senėjimas“ siekiama užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę ir sudaryti sąlygas geriau veikti viešojo sektoriaus socialiniams tinklams. Nuo šio bandomojo projekto rezultatų priklausys, ar bus pradėtos įgyvendinti kitos panašios iniciatyvos. Šiandien patvirtintame pasiūlyme dėl rezoliucijos pristatomos idėjos, kurias įgyvendinus atsivertų didelės galimybės kurti pridėtinę vertę, įskaitant pažangiųjų miestų projektą, kuriame dėmesys skiriamas veiksmingumo ir valdymo gerinimui energetikos, transporto ir su infrastruktūra susijusiose srityse, taip pat žaliavas siekiant pagerinti jų tiekimo saugumą, įskaitant tvarią gavybą, apdorojimą, perdirbimą ir pakaitalus. Europos Parlamentas taip pat norėtų dalyvauti įgyvendinant šią daug žadančią iniciatyvą, todėl raginame Komisiją ne tik informuoti Parlamentą apie įgyvendinant šį bandomąjį projektą pasiektą pažangą, bet ir parengti Parlamento dalyvavimo nustatant būsimųjų partnerystės projektų strateginę orientaciją metmenis.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0603/2010

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Palaikiau šią rezoliuciją. ESBO yra neatsiejama euroatlantinės ir Eurazijos saugumo struktūros dalis su plačia saugumo koncepcija, apimančia politinį ir karinį, ekonominį ir aplinkos bei žmogiškąjį aspektus. Tačiau nepaisant šios organizacijos svarbos, ESBO yra vienintelė tarp saugumo klausimus sprendžiančių organizacijų, kuri neturi tarptautinio juridinio asmens statuso, ir dėl to kyla daug politinių praktinių teisinių pasekmių. Šios organizacijos vaidmuo labai svarbus sprendžiant daugelį klausimų, įskaitant ginklų neplatinimo, nusiginklavimo, ekonominio bendradarbiavimo, žmogaus teisių apsaugos ir skatinimo srityje. Tačiau juridinio statuso nebuvimas ir sprendimų priėmimo mechanizmo problemos, silpnina šią organizaciją, nes ji ne visada laiku gali ir tinkamai reaguoti į krizes. Pritariu rezoliucijoje išsakytiems pasiūlymams, kad būtina tęsti dialogą dėl ESBO teisinio pagrindo, ir, kad 2011 m. ESBO pirmininkausianti Lietuva užtikrintų šios svarbios organizacijos stiprinimo proceso nuoseklumą ir pažangą.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Nekyla abejonių, kad saugumas yra ES politinės integracijos proceso priežastis. Ypač verta pažymėti, kad būtina tinkamai įgyvendinti bendrą užsienio ir saugumo politiką, kurioje būtų atsižvelgiama į tam tikrą atskirų šalių padėtį ir pasiekiamas veiksmingumo lygis, proporcingas vaidmeniui, kurį Europos Sąjunga turės atlikti tarptautinėje arenoje. Visi priimami sprendimai ir toliau privalo būti paremti Romos ir vėliau pasirašytose sutartyse skelbiamais taikos ir laisvės principais. Tuo tarpu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija parodė, kad jos vykdoma veikla visiškai atitinka šiuos principus, todėl pageidautina, kad ES institucijos labiau įsitrauktų į šios organizacijos veiklą. Taip pat manau, kad prisiimdamos daugiau atsakomybės valstybės narės galėtų lengviau susitarti dėl bendrų pozicijų, taigi svarstant šiuos klausimus taip pat sutvirtėtų 27 šalių tarpusavio santykiai.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už tai, kad būtų stiprinama ESBO, užtikrinant darnumą tarp trijų pagrindinių šios organizacijos ramsčių: politinio ir karinio, ekonominio ir aplinkosauginio bei žmogiškojo. Stiprinant ESBO būtina sudaryti sąlygas, kad būtų užtikrinta tokia pusiausvyra, kurioje nė vienam šių aspektų nebūtų teikiama pirmenybė kitų sąskaita. Kovos su grėsmėmis saugumui ir iššūkiais veiksmingumas priklauso nuo to, ar tinkamai koordinuojami ir ar tinkamai veikia šie trys svertai. ESBO turi būti svarbiausias veiksnys reaguojant daugiausia į naujas grėsmes, pvz., organizuotą nusikalstamumą, terorizmą, su internetu susijusias grėsmes, prekybą žmonėmis ir narkotikais, taip pat vykdant su išankstiniu perspėjimu susijusią veiklą ir konfliktų prevenciją ir sprendimą. Kita priežastis, dėl kurios balsavau už ESBO stiprinimą, susijusi su žmogaus teisių aspektu, aprėpiančiu pagarbą mažumų teisėms ir pagrindinėms laisvėms, kurios yra svarbiausios integruotos ESBO saugumo koncepcijos sudėtinės dalys.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu, kad būtų didinamos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pastangos sušvelninti žmogaus poveikį klimato atšilimui. Veiksmingiau bendradarbiaujant valstybėms narėms ir ESBO, kovojant su ekonominių ir aplinkosaugos veiksnių keliamomis grėsmėmis ir problemomis, būtų įnešamas labai svarus indėlis užtikrinant saugumą, stabilumą, demokratiją ir klestėjimą regione, nes patys konfliktai kyla dėl ekonominių ir aplinkosaugos veiksnių.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Gyvename pasaulyje, kuriame saugumas, tiek tradicinis: susijęs su gynyba, tiek susijęs su ekonomika, aplinkosauga, energijos tiekimu ar transportu, tapo pagrindine koncepcija. Todėl būdama neatsiejama euroatlantinės ir Eurazijos saugumo architektūros, apimančios šalis nuo Vankuverio iki Vladivostoko, dalis, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) prisiima svarbesnį vaidmenį pasaulio mastu. Pritariu galutinei rekomendacijai, kurioje Parlamentui siūloma apsvarstyti galimybę dalyvauti ESBO Parlamentinės Asamblėjos veikloje ir įsteigti joje savo nuolatinę delegaciją. Šiuo metu pabrėžčiau, kad ES negali nekelti ESBO tokių opių klausimų, kaip kova už žmogaus teises ir tarptautinės teisės normų laikymasis.

  Barbara Matera (PPE), raštu. – (IT) Europos Sąjungą ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) sieja bendri principai ir vertybės tokiose srityse kaip parama žmogaus teisėms, konfliktų prevencija, demokratizacijos plėtra, mažumų apsauga ir taip pat ne taip seniai atsiradę iššūkiai – pvz., klimato kaita. Siekiant šių bendrų tikslų, svarbu užtikrinti ES ir ESBO sąveiką. ESBO – vienintelė tarptautinio teisinio subjektiškumo neturinti organizacija, dalyvaujanti sprendžiant Europos regiono saugumo klausimus. Šiuo atžvilgiu labiau nei bet kada svarbu stiprinti esamą ESBO struktūrą ir užtikrinti vaisingą bendradarbiavimą su Europos institucijomis, ypač įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir turint omenyje kuriamą Europos išorės veiksmų tarnybą. Įsteigus nuolatinę ES delegaciją ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje, taptų lengviau stiprinti ES ir ESBO bendradarbiavimą, iš arti stebėti jos veiklą ir įtvirtinti bendrus principus bei vertybes.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Būtina rūpintis visais ES saugumo aspektais. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) deramai įkūnija šį teiginį, nes ji neatsiejama euroatlantinės ir Eurazijos saugumo architektūros dalis, kuriai būdinga plati saugumo koncepcija, apimanti politinį ir karinį, ekonominį ir aplinkos bei žmogiškąjį lygmenis. ESBO būdinga gausi narystė, jungianti tarp Vankuverio ir Vladivostoko esančias šalis. Todėl manau, kad ES svarbu stengtis stiprinti savo vaidmenį ESBO, turint omenyje jos bendrą pobūdį ir narių įvairovę.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Jau kelerius metus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), įkurta šaltojo karo laikotarpiu, siekiant užtikrinti stebėseną ir stiprinti tarpusavio pasitikėjimą, patiria tapatybės krizę. Kritikų teigimu, organizacija nėra pasirengusi atremti XXI amžiaus iššūkių, pvz., pasaulio finansų krizės ir aplinkosaugos problemų, įskaitant ir klimato kaitą. Teoriškai trys pagrindiniai ESBO veikėjai yra JAV, Rusija ir ES. Nepaisant to, kad išrinkus naująjį prezidentą, padėtis pamažu keičiasi, Amerikos užsienio politikoje labai mažai dėmesio skiriama tarptautinėms organizacijoms. Rusija, atrodo, skiria joms lygiai tiek pat mažai dėmesio ir vertina ES ir NATO plėtrą kaip kišimąsi į jos istorinės įtakos sritį. Todėl suprantama, kad Maskva ragina ESBO pasirinkti naują kryptį ir, užuot skyrus dėmesį žmogaus teisėms ir demokratizacijos procesams, susitelkti prie Europos saugumo struktūros kūrimo. Rusija svarbi ES ne tik dėl savo tiekiamos energijos, bet ir kaip strateginė partnerė. Jei ES siekia kitokio vaidmens ESBO, ji privalo tapti atsvara JAV, o ne likti galios neturinčia iždininke. Galiausiai reikės apdairaus požiūrio ne tik santykiuose su Rusija, bet ir su visomis Eurazijos valstybėmis, kurioms atstovaujama ESBO ir kurios nėra ES narės. Kadangi pranešime į tai atsižvelgiama, balsavau už.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Reikia išlaikyti trijų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) lygmenų pusiausvyrą. Bet kokiu atveju būtina spręsti visuose trijuose lygmenyse kylančias saugumo grėsmes. Tai taikytina ir naujausioms grėsmėms, pvz., organizuotam nusikalstamumui, terorizmui, su internetu susijusioms grėsmėms, prekybai žmonėmis ir narkotikais ir konfliktų sprendimui bei prevencijai. Prasminga ir verta remti tvirtesnį bendradarbiavimą, skatinant ES ir ESBO sąveiką. Dėl šios priežasties balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Reikia stiprinti Europos Sąjungą ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO). Pastarajai tenka svarbus ir esminis vaidmuo daugelyje sektorių, ypač ta jo dalis, kuri susijusi su saugumu ir kova už demokratiją. Net jei ir skiriasi šių dviejų organizacijų poreikiai, tikslai ir struktūros, svarbu pažymėti, kad nėra prieštaraujančių ar persipynusių pozicijų, dėl kurių galėtų kilti kompetencijų konfliktų. Jų vaidmenys apibrėžti ir skirtingi, bet vis tiek kai kuriose srityse esama dubliavimosi rizikos. Balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu tiek jos turiniui, tiek ir dvasiai. Iš tiesų, manau, kad ESBO labai svarbi organizacija, veikianti kaip forumas, kuriame atsižvelgiama tiek į ES ir Azijos, tiek į ES ir JAV tarpusavio santykius. Akivaizdu, kad turint omenyje valstybes nares, Europos Sąjunga yra ESBO sukimosi centras ir pagrindas, todėl tikiuosi, kad jai šioje organizacijoje teks pirmaujantis vaidmuo.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes suprantu, kad reikėtų pasinaudoti visomis ESBO galimybėmis. Todėl reikia rimtai pasvarstyti, kaip Europos Sąjunga galėtų prisiimti daugiau atsakomybės ir aktyviau dalyvauti siekiant bendrų tikslų.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Patvirtindamas šią rezoliuciją Parlamentas pabrėžia būtinybę išlaikyti trijų ESBO lygmenų pusiausvyrą, juos nuosekliai ir visapusiškai plėtoti, remiantis tuo, kas jau pasiekta. Joje pabrėžiama, kad nė vienas lygmuo negali būti stiprinamas kenkiant kitam lygmeniui. Pažymima, kad siekiant veiksmingų rezultatų grėsmės saugumui ir iššūkiai, įskaitant ir naujausius, pvz., organizuotą nusikalstamumą, terorizmą, su internetu susijusias grėsmes, prekybą žmonėmis ir narkotikais, energetinį saugumą, taip pat su išankstiniu perspėjimu susijusią veiklą ir konfliktų prevenciją bei sprendimą, turėtų būti sprendžiami visais trimis lygmenimis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ESBO neturėtų būti stiprinama silpninant esamas institucijas ir mechanizmus arba darant žalą jų nepriklausomybei, jei jos dar nebuvo reformuotos arba dar nebuvo susitarta dėl alternatyvų, visų pirma atsižvelgiant į Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių tarnybos (DIŽTT) veiklą. Galiausiai ESBO raginama toliau stiprinti savo gebėjimą užtikrinti, kad visais trimis lygmenimis būtų paisoma principų ir įsipareigojimų, kuriuos nustatė jos veikloje dalyvaujančios valstybės, ir kad jie būtų įgyvendinami, be kita ko, plėtojant tolesnės veiklos mechanizmus.

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. – (LT) Gerbiami kolegos, Kaip dauguma Jūsų jau žino, Lietuva perima ESBO pirmininkavimą 2011-ųjų sausį. Šis pirmininkavimas galėtų būti unikali galimybė mano šaliai imtis iniciatyvos stiprinant regioninį bendradarbiavimą, didinant energetinį saugumą bei kovojant su korupcija. Taip pat svarbu nenuvertinti žmogiškosios ESBO bendradarbiavimo dimensijos. Be savo politinės karinės dimensijos ESBO taip pat vaidina svarbų vaidmenį skatinant pagarbą žmogaus teisėms bei fundamentaliosioms laisvėms. ES taip pat turi atlikti svarų vaidmenį šioje srityje. ES ir ESBO veiksmų koordinavimas žmogaus teisių srityje yra mūsų visų bendras interesas. Nepamirškime aplinkybių, kuriomis ESBO buvo įkurta. Šie metai pažymi 35-ąsias ESBO steigiamosios konferencijos bei Helsinkio Baigiamojo akto priėmimo metines, kai buvo padėti šios organizacijos pamatai. Šis įvykis simbolizavo moralinį bei politinį įsipareigojimą demokratijos bei žmogaus teisių principams. Apgailestauju, jog pastaraisiais metais ši Helsinkio dvasia prigeso. Reikia tai pakeisti. Todėl, aš su dideliu nekantrumu laukiu gruodžio mėnesį Astanoje vyksiančio ESBO viršūnių susitikimo rezultatų.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Balsavau už šį pranešimą, nes per pastaruosius dešimt metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) prarado nemažai turėtos įtakos. Pasiūlyme dėl rezoliucijos Europos Parlamentas giria ESBO už ankstesnę veiklą ir ragina valstybes nares, Komisiją, ir Vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai teikti pasiūlymus, kaip Europos Sąjunga galėtų veiksmingai įsitraukti į ESBO ir įnešti konstruktyvų indėlį įgyvendinant bendrus tikslus. Norėdami spręsti krizes ne karinio įsikišimo priemonėmis, privalome laiku imtis prevencinės politinės veiklos.

  Anna Záborská (PPE), raštu. – (SK) Istorija moko, kad kariniai konfliktai kyla dėl kovojančių šalių nesugebėjimo aptarti ginčytinų klausimų ir rasti kompromisinių sprendimų. ESBO – tai forumas, kuriame ieškoma šių sprendimų. Kartu ESBO šiuo metu gerbiama kaip nepriklausoma arbitrė, vertinanti demokratinę rinkimų eigą ir demokratijos standartus. Todėl pasisakau už ESBO stiprinimą, ypač siekiant demokratijos sklaidos ir pagarbos žmogaus teisėms. ESBO stebėjimo misijos įvairiose šalyse – svarbi sudėtinė laisvojo pasaulio plėtros dalis. Vis dėlto, žvelgiant iš ES perspektyvos, tam tikra veikla dubliuojama. Kalbėdami apie ESBO stiprinimą, kartu turėtume pagalvoti apie tai, kokiu mastu ESBO galėtų pakeisti įvairiuose konfliktų regionuose dirbančių ES atstovų veiklą. Taip pat jei jau giriame ESBO veiklą žmogaus teisių srityje, turime galimybę pasvarstyti, kokiu mastu šioje srityje persipina ESBO ir Europos Tarybos atliekami vaidmenys. Organizuojant tokią diskusiją, turėtų būti siekiama veiksmingiau panaudoti viešųjų biudžeto lėšas, o šiam klausimui sąnaudų mažinimo laikotarpiu mūsų rinkėjai neabejotinai teikia pirmenybę.

Report: Thomas Mann (A7-0268/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl demografinių problemų ir kartų solidarumo, nes dabartinėmis aplinkybėmis, kai dėl pailgėjusios gyvenimo trukmės ir mažėjančių gimstamumo rodiklių yra iškilusios precedento neturinčios demografinės problemos, tai yra vienos skubiausiai spręstinų socialinės politikos problemų artimiausiais metais. Sprendimus reikia priimti skubiai, ypač kai jaunų žmonių galimybėms gauti darbą ir senyvo amžiaus žmonių pensijų sistemų tvarumui gresia pavojus. Kartų solidarumas būtinas siekiant optimizuoti abiejų kartų indėlius. Vienintelis būdas tai padaryti – įvairaus amžiaus žmonių grupėms užtikrinti laisvas ir vienodas galimybes gauti darbą, mokytis visą gyvenimą ir naudotis karjeros galimybėmis. Tai bus įmanoma padaryti, pirma, užtikrinant jauniems žmonėms darbo vietas ir, antra, tinkamai pasinaudojant vyresnio amžiaus žmonių indėliu, kurį jie vis dar gali suteikti visuomenei savanoriaudami arba dirbdami sulaukę pensinio amžiaus.

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Atsižvelgiant į tai, kad visuomenė, kurioje gerbiamas žmogaus orumas, yra pagrįsta teisingumo tarp kartų principu, manau, jog šis pranešimas yra svarbus dėl to, kad jame taip pat išreiškiama parama kovai su visų formų išankstiniu nusistatymu ir diskriminacija, nukreipta prieš visas visuomenės grupes. Pritariu nuomonei, kad piliečių migracija, sėkminga jų integracija, įskaitant integraciją į ekonominį gyvenimą, ir jų socialinė įtrauktis gali padėti kovoti su demografiniais pokyčiais. Dėl šių priežasčių sutinku, kad reikalingos viešos diskusijos įvairiai imigracijos politikai aptarti. Siekiant sėkmingos imigrantų integracijos, kuri taip pat prisideda prie kartų ir kultūrų solidarumo didinimo, būtina panaikinti išankstinį nusistatymą prieš skirtingus kultūros modelius. Pranešime taip pat siūloma patvirtinti naujas nuostatas dėl kovos su diskriminacija dėl amžiaus, susijusia su prekių įsigijimu ir naudojimusi paslaugomis. Būtent dėl to balsavau už Th. Manno pranešimą.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Komisijos skaičiavimais, demografiniai pokyčiai kelia didelį pavojų pakeisti gyventojų struktūrą ir amžiaus grupes. Todėl 2050 m. jaunų 0–14 metų amžiaus žmonių sumažės nuo 100 mln. iki 66 mln. Kalbant apie darbingo amžiaus gyventojų dalį, maždaug 2010 m. ji būtų didžiausia – 331 mln., o paskui laipsniškai sumažėtų iki 268 mln. 2050 m. Dėl tokios padėties ES turi priimti tinkamą sprendimą, siekdama užtikrinti ne tik vyresnio amžiaus žmonių, bet ir jaunų žmonių užimtumą. Balsavau už šį Europos Parlamento iniciatyva parengtą pranešimą, kuriame valstybės narės raginamos ne tik apsvarstyti galimybę atsisakyti teisės aktų nustatyto pensinio amžiaus, bet ir pateikiamos išsamios gairės dėl politikos, padėsiančios mums kovoti su diskriminacija, nustatyti mokymosi visą gyvenimą tikslą, skatinti apsvarstyti naujus darbo organizavimo verslo įmonėse būdus, visų pirma siekiant sumažinti stresą. Be to, šioje rezoliucijoje pateikiama daugybė iniciatyvų, kuriomis dėmesys atkreipiamas, pvz., į kovą su jaunimo nedarbu, arba palaikoma tinkamo dydžio pensija ir siūloma patvirtinti 50 metų ir vyresnių piliečių Europos paktą.

  Liam Aylward (ALDE), raštu. – (GA) Tvirtai pritariu šiame pranešime išdėstytoms nuostatoms dėl įgūdžių tobulinimo siekiant kiekvienai visuomenės grupei ar kartai užtikrinti kokybišką išsilavinimą ir geresnes mokymosi visą gyvenimą sąlygas. Palankiai vertinu tai, kad pranešime pripažįstama visų savanorių, kurie dirba siekdami vietos bendruomenės vystymosi ir bendruomenėje arba šeimoje teikia priežiūros paslaugas, darbo suteikiama gerovė ir nauda ES visuomenei. Be to, pritariu Europos Parlamento iniciatyvai peržiūrėti ES sveiko senėjimo politiką ir pristatyti 2011 m. veiksmų planą, kurio tikslas būtų padėti didinti vyresnio amžiaus žmonių orumą, gerinti jų sveikatą ir gyvenimo kokybę. Reikia pagirti Komisiją už tai, kad ji ragina imtis veiksmų kovojant su vyresnio amžiaus žmonių teisių pažeidimais ir siekiant užtikrinti pagyvenusių žmonių apsaugą bendruomenėje ir slaugos namuose.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Palaikau šį pranešimą. Šiandieną susiduriame su dvejopa problema – dideliu jaunų žmonių nedarbo lygiu ir pensijų sistemų finansavimo problemomis. Šie du reiškiniai tarpusavyje susiję, todėl ir sprendžiami turėtų būti kartu. Demografinius pokyčius galima valdyti, jeigu jiems bus pakankamai pasiruošta ir į juos bus kreipiamas deramas dėmesys. Pagrindinės priemonės, kurios padėtų užtikrinti pusiausvyrą tarp kartų ir padėtų panaikinti neteisingą diskriminaciją, priklauso nuo pačių valstybių narių. Tai pensijų sistemos, nacionalinių biudžetų, vykdomos sveikatos priežiūros, švietimo ir užimtumo politikos nepakankama priežiūra, kur turėtų būti vykdomos struktūrinės reformos ir ieškoma naujų tvarių sprendimų. Tuo tarpu ES turėtų būti atsakinga už gerosios patirties mainus tarp valstybių narių, taip pat už ES teisės aktų įgyvendinimo valstybėse narėse kontrolę bei už iniciatyvą priimant svarbius teisės aktus šiose srityse.

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. – (FR) Th. Manno iniciatyva parengtame pranešime buvo keletas labai gerų nuostatų dėl demografinių problemų ir kartų solidarumo visų pirma atsižvelgiant į kartų susitarimo šiuolaikinėje visuomenėje, jaunimo nedarbo ir poreikio vienu metu spręsti pagyvenusių žmonių ir jaunų žmonių problemas svarbą. Nepaisant to, balsavau prieš rezoliuciją, nes tam tikros dalys buvo nepriimtinos, visų pirma tos, kurios susijusios su pensijomis. Laimė, daliai, kurioje aiškiai užsimenama apie poreikį pakeisti einamojo pensijų finansavimo sistemą sukaupto kapitalo pensijų sistema, didelė šio Parlamento narių dauguma nepritarė. Tačiau kita dalis, kurioje raginama, kad „valstybės narės iš naujo apsvarstytų galimybę panaikinti privalomą pensinį amžių“, buvo patvirtinta. Iš tikrųjų tai neįsivaizduojamas dalykas! Taip, pensijų sistema turi būti lankstesnė, tačiau pensinis amžius turi būti šios sistemos pagrindas! Tuo metu, kai Komisija baigia savo konsultacijas dėl pensijų ateities Europoje, Parlamento nuostata yra labai svarbi. Būtent dėl to nusprendžiau balsuoti prieš rezoliuciją.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, kadangi mes turime siekti ne konfliktų ir konkurencijos tarp kartų, bet lygių galimybių ir solidarumo. Tačiau nepritariau Europos Parlamento pranešėjo nuomonei panaikinti išankstinį išėjimą į pensiją. Iš tiesų, labai dažnai vyresnio amžiaus žmonės išeina į išankstinę pensiją priversti tam tikrų aplinkybių, o ne savo noru. Įvertinant ekonominės krizės pasekmes, galimybė anksčiau išeiti į pensiją neretai yra vienintelė išgyvenimo galimybė darbo netekusiems vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nacionalinės pensijų sistemos valstybėse narėse yra skirtingos, būtina atsižvelgti į visų Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, o ne sekti vienos ar tik kelių šalių pavyzdžiu. Pačios valstybės narės, atsižvelgiant į savo šalies padėtį ir praktiką, turi nuspręsti dėl išankstinio išėjimo į pensiją nuostatos įgyvendinimo. Dar norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad tiek demografiniai pokyčiai, tiek diskriminacija dėl amžiaus kenkia kartų solidarumui ir ekonomikos augimui. Dėl tokios diskriminacijos labai sumažėja tiek vyresnio amžiaus žmonių, tiek jauniausių darbuotojų galimybės patekti į darbo rinką.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Pastaraisiais metais ES valstybės narės, susidūrusios su tuo, kad ypač sumažėjo gimstamumas, turėjo spręsti vis labiau senėjančios visuomenės problemas. Gyvenimo trukmės pailgėjimas yra teigiamas pokytis, dėl kurio žmonės ilgiau išlieka fiziškai ir protiškai aktyvūs. Šiomis aplinkybėmis tampa aišku, kad turime būti pasirengę net dar sunkesnei padėčiai, dėl kurios sutriks demografinė pusiausvyra, o tai sukels neigiamų padarinių valstybių narių ekonomikai ir biudžeto ištekliams, ir šis pokytis atsilieps visai ES. Todėl turime pripažinti tikimybę, kad ateities kartoms teks finansinė šių demografinių pokyčių našta. Dėl tokios padėties Lisabonos sutartyje nustatytas tikslas pasiekti, kad pusė 55–64 metų žmonių turėtų darbą, yra labai svarbus, net jeigu šiais metais jis nebuvo įgyvendintas. Siekiant kovoti su šiuo reiškiniu būtina, laikantis į mokymąsi visą gyvenimą orientuoto požiūrio, imtis greitai įgyvendinamų ir ryžtingų priemonių, kad atvestume jaunus ir vyresnio amžiaus žmones į darbo rinką. ES nedirbančių 15–24 metų žmonių grupės dalis yra daug didesnė nei kurios nors kitos amžiaus grupės žmonių dalis. Todėl turėtų būti rekomenduojama priimti pasiūlymą dėl Europos jaunimo garantijų iniciatyvos.

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) Pirmiausia norėčiau pasveikinti Th. Manną parengus šį pranešimą, vertingą tuo, kad jame siūlomos konkrečios priemonės, padėsiančios užmegzti prasmingą kartų dialogą. Balsavau už pranešimą, nes manau, kad tik nustatę tinkamą kartų pusiausvyrą galime suteikti jaunesniajai kartai tikrą pasitikėjimą ir labiau įtraukti juos į darbo rinką. Taip pat manau, kad atėjo laikas Europos Sąjungai ir valstybėms narėms išnagrinėti naujus su kartų problema susijusius klausimus. Tiesą sakant, Europa dėl savo lėto demografinio augimo netrukus susidurs su tikromis problemomis ir nedelsiant turi būti patvirtinta tinkama politika siekiant nepakenkti visai Europos socialinio saugumo sistemai. Šiuo atžvilgiu manau, kad labai svarbu iš naujo įvertinti socialinę politiką, palankią daugiau nei 60 metų sulaukusiems žmonėms. Šios amžiaus grupės žmonės dirbdami sukuria pridėtinę vertę ir todėl, siekiant aktyviau juos įtraukti, turėtų būti imamasi parengiamųjų priemonių. Todėl sutinku su pasiūlymu peržiūrėti socialinės apsaugos sistemą siekiant suteikti galimybę daugiau nei 60 metų sulaukusiems žmonėms išsaugoti savo darbo vietas sulaukus pensinio amžiaus.

  Zuzana Brzobohatá (S&D), raštu. – (CS) Mano nuomone, pranešėjas yra visiškai teisus siūlydamas dvi priemones, susijusias su nepastovios demografinės raidos padariniais socialinių išlaidų finansavimui ir finansinei pensijų sistemų padėčiai visose valstybėse narėse. Pirmosios priemonės tikslas – padidinti jaunų žmonių užimtumą, o antrosios – pailginti pensinį amžių. Sutinku su pranešėjo nuomone, kad vyresnio amžiaus žmonės nėra našta ekonomikai ir visuomenei, bet, priešingai, dėl savo gyvenimo patirties ir žinių jie teikia didelę naudą. Nusprendžiau balsuoti už pranešimą, nes buvo pašalintas prieštaringas skyrius, kuriame pritarta idėjai pakeisti dabartinę einamojo pensijų finansavimo sistemą kapitalo kaupimu pagrįsta pensijų sistema.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Balsavau prieš pranešimą. Jame labai konservatyviai sprendžiama demografinė problema ir kartų solidarumo klausimas. Daugeliu atvejų, pvz., beveik neribotas darbingo amžiaus pratęsimas, jame visiškai panaikinamos darbuotojų darbo ir draudimo teisės ir jos bus visiškai išsemtos. Jaunimo nedarbo problema vis didėja. Pailgėjusi gyvenimo trukmė ir pagerėjusios gyvenimo sąlygos tampa problema, o ne su žmogumi, vadinasi, ir su Europa, susijusiu uždaviniu.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Šiandien pripažįstame didelį jaunimo nedarbo lygį ir nepakankamą pensijų sistemų finansavimą. Turime rasti bendrą sprendimą, nes jauni žmonės turi būti laikomi vertingu ir labai svarbiu ištekliumi, kuris turi būti mobilizuojamas siekiant socialinių ir ekonominių tikslų, ypač senėjančioje visuomenėje. Jeigu dabartinių tendencijų nesugebėsime pasukti priešinga linkme, tikėtina, kad iki 2030 m. dėl demografinių pokyčių santykis tarp aktyvių ir neaktyvių gyventojų bus 2 ir 1. Nors pagrindinės teisingumo tarp kartų didinimo priemonės priklauso valstybių narių kompetencijai, ES atlieka labai svarbų vaidmenį priežiūros ir stebėsenos, ar teisingai ir veiksmingai įgyvendinami kovą su diskriminacija reglamentuojantys ES teisės aktai, požiūriu ir geriausios praktikos mainų skatinimo bei veiksmų planų tobulinimo požiūriu. Labai svarbu, kad ES ir valstybės narės skatintų naujas iniciatyvas, susijusias su aktyviu, sveiku ir oriu senėjimu. Taip pat būtina parengti jauniems žmonėms skirtas ilgalaikes strategijas ir imtis priemonių, padedančių skatinti jo judumą studijuojant, užtikrinti aukštos kokybės profesinį mokymą ir sukurti naujas darbo vietas, taip užtikrinant visapusišką jo dalyvavimą visuomenės gyvenime.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Pranešime aptariama daugybė labai svarbių temų, ypač susijusių su skurdesniais gyventojų sluoksniais. Turiu atkreipti dėmesį į horizontalųjį pasiūlymų ir iniciatyvų aspektą: turime susitaikyti su tuo, kad pasaulis vis sparčiau keičiasi ir šie pokyčiai pastebimai atsiliepia socialinėms ir gerovės sistemoms. Puikiai žinome, kad garantijos, kuriomis naudojomės praeityje, negali būti užtikrinamos ateityje, ir turime būti pasirengę formuoti visuomenę, kuri vis dar gali klestėti kitokiomis nei dabartinės arba praeityje buvusios aplinkybėmis. Visiškai pritariu raginimui būti solidariems, taip pat sąvokos „teisingumas tarp kartų“ apibrėžčiai. Taip pat ketinu padaryti viską, kas įmanoma, kad rasčiau būdą pašalinti abejones dėl senatvės pensijos, kurią mano karta gaus mano šalyje, dydžio.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Valstybės narės turi pagrindines priemones teisingumui tarp kartų didinti ir diskriminacijai panaikinti. Daugiau nei 60 metų sulaukusių žmonių skaičius Europos Sąjungoje didės precedento neturinčiu tempu ir nustatyta, kad didžiausias jis bus 2015–2035 m., kai šią gyventojų grupę kasmet papildys 2 mln. žmonių. Atsižvelgdama į šias aplinkybes manau, jog ES turi sukurti veiksmingą politiką siekiant, kad darbuotojai galėtų likti darbo rinkoje ir nepatirtų diskriminacijos dėl amžiaus. Tiesą sakant, mokymosi visą gyvenimą programose kuo aktyviau turi dalyvauti visų amžiaus grupių moterys.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Kartų lygybė ir solidarumas Europos Sąjungoje tampa vienu svarbiausių artimiausių dešimtmečių Europos socialinės politikos uždavinių. Todėl iš esmės balsuoju už šiame pranešime pasiūlytas priemones. Turi būti pakeistas visuomenėje ir šalių ūkyje įprastas požiūris į visuomenės senėjimą. Užuot sieję vyresnio amžiaus žmones su našta ir padidėjusiomis išlaidomis, dėl jų patirties ir žinių turėtume juos laikyti naudingu verslo kultūros turtu. Todėl verslo įmonės turėtų būti skatinamos tobulinti žmogiškųjų išteklių valdymo atsižvelgiant į darbuotojų amžių strategijas, kurios padėtų didinti jų konkurencingumą pasinaudojant vyresnio amžiaus darbuotojų patirtimi ir konkrečiais įgūdžiais. Taip pat manau, kad senėjanti visuomenė suteikia svarbią galimybę didinti konkurencingumą ir remti potencialias inovacijas, taip skatinant augimą ir kuriant darbo vietas. Galiausiai norėčiau išreikšti savo susirūpinimą dėl didelio jaunimo nedarbo ES ir poreikio sukurti daugiau darbo vietų bei parengti ilgalaikius planus, kurie padėtų užtikrinti jam galimybę visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.

  Luigi Ciriaco De Mita (PPE), raštu. – (IT) Su kartomis susijęs teisingumas – tai nauja pasaulinė problema, kurią reikia tinkamai išspręsti. Šiuolaikinė visuomenė tapo nuolatinio augimo, per kurį, visų pirma per pastaruosius keletą dešimtmečių, naujosios kartos turėjo geresnes sąlygas ir galimybes nei ankstesnės kartos, šeimininke. Dabar esame tokioje padėtyje, kai viršijamos, atrodytų, niekad nesibaigsiančio augimo ribos ir susiduriame su spręstinu teisių ir ribotų išteklių klausimu. Todėl visos šalys, pradedant išsivysčiusiomis ir demokratinėmis, bei su jomis susijusios organizacijos, pvz., ES, turi ryžtingai, neabejodamos ir įtikinamai dirbti, kad sukurtų politiką, darytų pasirinkimus ir nuosekliai juos įgyvendintų siekdamos didesnės dabartinių ir būsimų kartų pusiausvyros, kad būtų galima sumažinti atskirtį ir atstumą tarp turinčiųjų teises ir jų neturinčiųjų, taip pat tarp valdančiųjų išteklius ir jų nevaldančiųjų. Man atrodo, kad pranešimas dėl demografinių problemų ir kartų solidarumo, dėl kurio balsavome, atitinka šias nuostatas.

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Pritariu šiam pranešimui, kuriame pateikiama daugybė svarbių pasiūlymų dėl demografinių problemų, su kuriomis susiduriame, sprendimo kartų solidarumo dvasia. Nepakankamos socialinės paramos nuostatos, netinkamos socialinės paslaugos ir aukštas jaunimo nedarbo lygis prisideda prie to, kad santuokos sudaromos vėlai ir vaikai gimsta vėlai, ir tai greitina mūsų visuomenių senėjimą. Jaunimas ir senyvo amžiaus žmonės patiria įvairių formų diskriminaciją dėl amžiaus, visų pirma galimybės patekti į darbo rinką ir gauti tam tikras socialines paslaugas atžvilgiu. Nors valstybės narės kontroliuoja pagrindines priemones, pvz., nacionalinius biudžetus, pensijų sistemas ir sveikatos priežiūros paslaugas, ES gali prisidėti prie kovą su diskriminacija reglamentuojančių ES teisės aktų įgyvendinimo, visų pirma siekdama darbo rinkoje apsaugoti vyresnio amžiaus moteris. Be to, visų amžiaus grupių moterys dažnai prižiūri jaunus ir senyvo amžiaus išlaikytinius. Jų darbas pats savaime yra kartų paramos vienos kitai pavyzdys ir šis darbas turi būti pripažintas socialiniu ir ekonominiu požiūriu, tačiau jis negali pakeisti geresnės kokybės priežiūros paslaugų. Kadangi netipinio darbo ir darbo be garantijų formos vis labiau plinta, teisei į tinkamą pensiją sulaukus pensinio amžiaus kyla grėsmė. Šios tendencijos gali nelikti tik pasinaudojant ekonomine politika, kurioje didžiausias dėmesys būtų skiriamas augimui, pagarbai darbuotojų teisėms ir kokybiškų viešųjų paslaugų teikimui.

  Martin Ehrenhauser (NI), raštu. – (DE) Kalbant apie 24 dalį, pagal kurią vyresnio amžiaus darbuotojams suteikiama galimybė toliau dirbti sulaukus privalomo pensinio amžiaus, jeigu jie to nori, negalime leisti, kad šiems darbuotojams būtų daromas spaudimas, nes dėl to įsigalės tokia praktika, kad žmonės bus įdarbinami jau sulaukę pensinio amžiaus. Vyresnio amžiaus žmonėms vis dar turi būti suteikiama galimybė išeiti į pensiją sulaukus teisės aktų nustatyto amžiaus nesibaiminant diskriminacijos.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Kaip jau minėjau, Europos visuomenė senėja ir atliekant ekonominę analizę tai dažnai laikoma neigiamu dalyku. Žinoma, demografinės piramidės apsivertimas tose šalyse, kuriose socialinės gerovės padėtis vis dar tvirta, reiškia, kad jose vis mažiau žmonių prisideda prie socialinės paramos sistemos ir vis daugiau žmonių tampa priklausomi nuo jos. Kalbant labai tiesmukai, daugiau vyresnio amžiaus žmonių, vadinasi, didesnės išlaidos pensijoms ir sveikatai. Tačiau solidari visuomenė negali laikytis tokio požiūrio į senėjimą. Labai svarbu sukurti ekonomiškai aktyvias senėjimo problemų sprendimo priemones ir rasti būdų išnaudoti didelį vyresnio amžiaus žmonių, kurie net ir tokioje konkurencingoje Europos rinkoje dėl didesnės savo patirties ir žinių vis dar kuria pridėtinę vertę, žmogiškąjį potencialą. Kita vertus, negalime kalbėti apie senėjančią visuomenę neatsižvelgdami į gimstamumo politiką, padedančią skatinti vaikų gimstamumą Europos Sąjungoje. Vidutinis ES gimstamumo rodiklis yra 1,5 vaiko, tai vienas iš mažiausių rodiklių pasaulyje; jį galime padidinti tik įgyvendindami tvirtą šeimos paramos politiką, kurią taikant vyrai ir moterys, nusprendę turėti vaikų, nebūtų baudžiami ekonominiu, mokesčių ir profesiniu požiūriu.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiame pranešime aibė prieštaravimų. Viena vertus, kalbant apie vyresnio amžiaus žmones jis yra giriamojo pobūdžio. Tačiau, kita vertus, jame pateikiamos pagrindinės priemonės, dėl kurių vyresnio amžiaus žmonių ir apskritai darbuotojų teisėms iškyla pavojus. Keletas pavyzdžių:

- parama privačioms pensijų sistemoms, dėl kurios pirmenybė suteikiama finansų sektoriui ir pamirštami sunkūs padariniai, atsiradę dėl tokios praktikos, visų pirma tai pasakytina apie Jungtines Valstijas, kuriose milijonai pensininkų skursta ir valstybė buvo priversta įsikišti;

- parama valstybės įsikišimui siekiant, kad daugiau būtų naudojamasi darbu ne visą darbo dieną ir lanksčiu darbu, nekreipiant dėmesio į tokios praktikos padarinius, pvz., mažėjančią darbo vertę, mažus darbo užmokesčius, darbą be garantijų ir padidėjusį darbuotojų, kurių pajamos yra mažesnės nei skurdo riba, skaičių;

- parama amžiaus, nuo kurio galima reikalauti mokėti pensiją, padidinimui.

Dėl visų šių priežasčių balsavome prieš pranešimą, nors pripažįstame, kad jame taip pat yra tam tikrų teigiamų aspektų, tačiau jiems gresia pavojus dėl pranešime propaguojamos neoliberalios politikos.

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu. – (IT) Europa, išgyvendama šį finansų, ekonomikos ir socialinės krizės laikotarpį, susiduria su rimta nedarbo problema. Šis nemalonus dalykas turi ypač blogą poveikį jauniems žmonėms ir dėl jo susidaro nerimą kelianti padėtis, kuri ateityje turės skaudžių padarinių Europos konkurencingumui. Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad Europos Sąjunga, pripažindama solidarumo principą ir valstybių narių kompetenciją šioje srityje, turėtų pati prisidėti remdama įvairių subjektų dialogą kartų solidarumo tema. Ateityje darbo jėgą sudarys dabartiniai jauni žmonės. Jeigu jie atsisakys dalyvauti darbo rinkoje, tai reikš uždelstas karjeros galimybes, mažesnius darbo užmokesčius ir užmokesčio atotrūkį, palyginti su kitomis kartomis. Turime labiau padėti jauniems žmonėms ir remti verslumą bei jaunimo užimtumą. Tik taip elgdamiesi galime užtikrinti, kad jaunosios kartos turėtų mažiau abejonių dėl ateities.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, gėda, kad Th. Manno pranešime, kuriame, nepaisant kai kurių gerų nuostatų, susijusių su parama šeimoms palankia politika, darbo ir gyvenimo šeimoje suderinimu, galimybių vyresniems ir jaunesniems darbuotojams gauti darbą suteikimu ir t. t., kaip sprendimas mūsų šalių senėjančiai visuomenei ir netgi pensijų finansavimo sistemai, nors ir dalinis, propaguojama imigracija. Kiekvienoje šalyje, įskaitant Prancūziją, atlikti tyrimai rodo, kad imigracija nėra sprendimo būdas ne tik tuomet, kai kalbama apie demografiją, bet ir finansiniu požiūriu. Net ir Prancūzijos demografė M. Tribalat, kurią vargu ar galėtume apkaltinti palankumu Nacionaliniam frontui, priėjo prie tokios pat išvados. Puikiai žinau, jog šiame Parlamente noriai tikime, kad, kaip teigiama nevyriausybinės organizacijos „SOS Racisme“ šūkyje, „Muhametas apmokės Moriso pensiją“... taip pat ir Karlo, Mato ir Chuano. Tačiau niekur tai nėra tiesa. Th. Mann taip pat turėtų būti atsargus rekomenduodamas pakeisti mūsų einamojo pensijų finansavimo sistemą sukaupto kapitalo pensijų sistema. Atsižvelgiant į dabartinės pasaulinės finansų krizės aplinkybes, tai yra toks pasiūlymas, kuris galėtų sužlugdyti mūsų pagyvenusius žmones, nes iš jo naudos turės tik tokie kaip B. Madoff.

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. – (FR) Kartų solidarumas – viena pagrindinių Europos ir nacionalinės politikos socialinių problemų artimiausiais metais, nes Europos visuomenė senėja. Šiame pranešime visiškai teisingai atkreipiamas didelis dėmesys į šią solidarumo vertę, kartų solidarumo poreikį, kartų susitarimo svarbą; jame yra keletas labai teigiamų fragmentų, pvz., darbo ir šeimos gyvenimo suderinimas, lankstus, visų pirma moterų, darbo laikas, jaunų ir vyresnio amžiaus žmonių galimybės gauti darbą, kova su diskriminacija ir t. t. Tačiau šiame pranešime yra daugybė dalykų, su kuriais nesutinku; t. y. 24 dalimi, kurioje raginama atsisakyti privalomo pensinio amžiaus, keletas fragmentų dėl lankstaus darbo organizavimo ir paprastesnių su socialine apsauga susijusių teisės aktų, ir fragmentas dėl išankstinio išėjimo į pensiją schemų atsisakymo. Be to, vykstant balsavimui dėl šio pranešimo nutariau verčiau susilaikyti. Nepaisant to, esu patenkinta, kad Europos Parlamentas vis dėlto atmetė fragmentą, kurioje raginama pakeisti einamojo pensijų finansavimo sistemą sukaupto kapitalo pensijų sistema.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau prieš pranešimą dėl demografinių problemų ir kartų dialogo, nes jame pateikiamos nepriimtinos nuostatos. Šiame dokumente yra ypač įdomių dalykų, pvz., tai, kad jaunimo užimtumas neturėtų būti supriešinamas su 50 metų ir vyresnių žmonių išsaugojimu darbo rinkoje, taip pat ypatingas dėmesys mokymuisi visą gyvenimą ir kovai su diskriminacija dėl lyties ir amžiaus darbo rinkoje. Tačiau dokumente taip pat yra daugybė rekomendacijų dėl pensijų sistemų, kurioms negaliu pritarti. Be kita ko, dokumente valstybės raginamos atsisakyti teisės aktų nustatyto pensinio amžiaus ir ypač pabrėžiamas poreikis sumažinti valstybės skolos naštą, kuris prilygsta ypač nesąžiningų privačiai finansuojamų pensijų sistemų rėmimui. Pranešime valstybės taip pat raginamos pagerinti užimtumo rodiklius, sudarydamos palankesnes galimybes dirbti ne visą darbo dieną, o taip tik dar labiau padidinamas neužtikrintumas dėl darbo. Tai keletas priežasčių, dėl kurių balsavau prieš šį dokumentą.

  Jiří Havel (S&D), raštu. – (CS) Dabartinė netolygiai kintanti demografinė padėtis daro didelį poveikį socialinių išlaidų finansavimui ir finansinei pensijų sistemų būklei visose valstybėse narėse. Šiame su teisėkūra nesusijusiame pranešime Thomas Mann siūlo dvi priemones; viena vertus, padidinti jaunų žmonių užimtumą ir, kita vertus, pailginti pensinį amžių. Sutinku su pranešėjo nuomone, kad vyresnio amžiaus žmonės nėra našta ekonomikai ir visuomenei, bet, priešingai, jie suteikia didelę naudą dėl savo patirties, darbo didžiąją gyvenimo dalį ir žinių. Šiuo požiūriu sutinku su pranešėju, siūlančiu konkrečias priemones, kuriomis galima padėti pagrindą atviram dialogui, o Komisija ir Taryba raginama siekti kartų pusiausvyros visose valstybėse narėse ir ES lygmeniu.

  Peter Jahr (PPE), raštu. – (DE) Įgyvendinti teisingumo tarp kartų principą bus vienas svarbiausių politinių uždavinių keletą artimiausių metų. Kadangi demografiniai pokyčiai turi įtakos santykiams mūsų visuomenėje, ypač svarbu, kad viena karta negyventų naudodamasi kita karta. Tai taikoma ne tik finansų ir biudžeto politikai, bet apima ir aplinkos apsaugą, prieinamus išteklius bei klimatą. Siekiant užtikrinti, kad mūsų visuomenė išliktų darni, teisingumo tarp kartų įgyvendinimą turime laikyti pagrindine užduotimi. Todėl, atsižvelgdami į tai, turime išnagrinėti visus savo politinius sprendimus. Svarbu, kad šiai temai skirtume savo dėmesį, siekdami ateityje savo visuomenėje išsaugoti solidarumo jausmą.

  Karin Kadenbach (S&D), raštu. – (DE) Balsavau už pranešimą dėl demografinių problemų, tačiau nepritariau daliai, kurioje valstybės narės raginamos „apsvarstyti reguliuojamos darbo jėgos migracijos (imigracijos iš trečiųjų šalių į ES) galimybes“. Mano nuomone, tokia formuluotė reiškia, kad darbo migracija iš trečiųjų šalių vertinama teigiamai. Balsavau už Th. Manno pranešimą, nes Europos Parlamentas nepatvirtino pradiniame pranešime pateiktos rekomendacijos pakeisti pensijų finansavimo būdą. Tačiau labai prieštarauju reikalavimui remti privatų pensijos mokėjimą ir užtikrinti, kad apskritai valstybinės pensijos nebūtų didesnės, palyginti su privataus sektoriaus pensijomis. Be to, prieštarauju tam, kad privataus sektoriaus pensijų fondai atliktų svarbesnį vaidmenį ateityje mažinant su valstybės mokamomis pensijomis susijusią naštą. Mano nuomone, einamojo pensijų finansavimo sistema yra ekonominiu požiūriu patogiausia ir tvariausia sistema.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Airijoje visuomenė senėja precedento neturinčiu tempu. Šia iniciatyva Komisijai pateikiami keli pasiūlymai, galintys padėti išspręsti problemas, su kuriomis artimiausiais dešimtmečiais susidurs visos Europos šalys. Šiame pranešime atsargiai atkreiptas dėmesys į kartų solidarumą ir sumaniai užtikrinama, jog niekas nemano, kad tėra vienintelis būdas senėjančios visuomenės ir su ja susijusioms problemoms spręsti.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Parėmiau Th. Manno pranešimą, nes manau, kad kartų pokytis ateityje turėtų būti prioritetine Europos veiksmų politikos sritimi. Jauni žmonės neabejotinai yra pagrindinis išteklius, į kurį turime investuoti, siekdami atgaivinti visos Europos Sąjungos ekonomiką. Mano nuomone, jie nusipelno ypatingo dėmesio. Taip pat manau, kad verta pabrėžti švietimo ir užimtumo politikos svarbą. Iš tikrųjų augimo ir užimtumo skatinimas, kurio turime siekti sudarydami vienodas galimybes įgyti išsilavinimą ir patekti į darbo rinką, mano nuomone, yra žingsnis, kurį turime žengti norėdami pasiekti tam tikrus svarbius augimo tikslus, pvz., padidinti konkurencingumą ir inovacijų potencialą.

  Patrick Le Hyaric (GUE/NGL), raštu. – (FR) Balsavau prieš Th. Manno pranešimą, nes jis persunktas liberalaus mąstymo, dėl kurio Europos visuomenės senėjimas tampa dingstimi propaguoti Europos visuomenės socialinės apsaugos sistemų reformas, visų pirma pažeidžiant sveikatos apsaugos ir einamojo pensijų finansavimo sistemas, remiant jų privatizavimą ir pritariant vėlesniam pensiniam amžiui, kuriems aš nepritariu.

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu. – (PL) Ponios ir ponai, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad pritariau Th. Manno pranešimui dėl demografinių problemų ir kartų solidarumo, nes manau, kad viena rimčiausių problemų, su kuria šiandien susiduria Europos Sąjunga, – valstybių narių visuomenių senėjimo klausimas. Tai problema, kurią Europos Sąjunga turi išspręsti, jeigu bus sudarytos sąlygos skatinti motinystę, jeigu kada nors bus sukurti geresni būdai suderinti darbą ir šeimos gyvenimą ir jeigu tinkamai bus pasinaudota galimybėmis, kurias teikia produktyvesnis gyvenimas. 2012 m. bus paskelbti Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metais ir todėl manau, kad mes, Europos Parlamento nariai, turėtume remti aktyvaus senėjimo politiką ir atkreipti dėmesį į naujas demografines problemas.

  Barbara Matera (PPE), raštu. – (IT) Th. Manno pranešimas yra išsamus, struktūriškai gerai sudėliotas ir jame visapusiškai aptariami Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pateikti pasiūlymai, kuriuose lyčių aspektui šioje srityje suteikiama teisinga ir reikalinga svarba. Šis Parlamentas tampa žinomas dėl savo įgyvendinamos konkrečios politikos, kurios tikslas – visose šalyse sudaryti sąlygas visiems gyventi vienodai oriai ir gerinti gyvenimo kokybę, kartu pripažįstant savaime suprantamus regionų skirtumus. Todėl palankiai vertinu ir atkreipiu dėmesį į vietą, skirtą gyvenimui šeimoje suderinti su darbu ir asmeniniu gyvenimu, ypač į moterims skirtą vietą ir jų vaidmenį, įskaitant vyresnio amžiaus moteris, taikant teisingumo tarp kartų principą. Esame raginami visais lygmenimis – svarbu, kad dalyvautų pilietinė visuomenė, taip pat pasaulietinės ir religinės asociacijos, – taikyti tinkamą politiką, kad sukurtume vieningą Europą, kurioje nebūtų diskriminacijos dėl amžiaus arba lyties, Europą, kuri, nors ir senėdama, augins stiprias naujas kartas.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šiame pranešime teigiama, kad dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės negali mažėti darbuotojų teisių. Vis dėlto būtent tai propaguojama šiame pranešime nuo pradžios iki pabaigos. Pensinio amžiaus pailginimas iki maksimalaus 64 metų amžiaus, kaip nustatyta strategijoje „Europa 2020“, parama laikinam darbui, einamojo pensijų finansavimo sistemų pakeitimas sukaupto kapitalo pensijų sistemomis – tai tik keletas priemonių, kurias Europos Parlamentas bus įpareigotas įgyvendinti, jeigu balsuos už šį pranešimą. Balsuoju prieš šią neapsakomą socialinę atžangą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Demografinės problemos ir kartų solidarumas yra pagrindiniai klausimai, susiję su geresne ateitimi. Todėl turime ryžtingai priešintis visiems veiksniams, dėl kurių mažėja demografinis augimas, visų pirma: nepakankamos gerovės išmokos, lėta ir sunki integracija į pastovaus darbo rinką, ilgalaikis darbas neužtikrintoje ar laikinoje darbo vietoje bei paramos jaunoms poroms nebuvimas – tai priežastys, dėl kurių jaunimas atideda šeimos kūrimą ir vaikų gimdymą. Be to, nuolat ilgėjanti gyvenimo trukmė reiškia, kad daugėja vyresnio amžiaus žmonių, kartu atsiranda ir su tuo susiję padariniai. Todėl kartų solidarumas turi būti didinamas taip, kad galėtume sukurti sąžiningesnę ir labiau subalansuotą visuomenę.

  Louis Michel ir Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Tai, kad nuolat ilgėja Europos piliečių gyvenimo trukmė, yra puiki žinia, palanki kartų dinamikai ir kaitai. Kita vertus, jeigu šią aplinkybę nagrinėsime atsižvelgdami į mūsų pensijų sistemas ateityje, senėjanti visuomenė yra tikras rūpestis politinių sprendimų priėmėjams ir subalansuotų biudžetų šalininkams. Jeigu prie to dar pridėsime mažą gimstamumą daugumoje iš 27 valstybių narių, kartų solidarumas ir Europos visuomenė, grįžtanti į praeities prisiminimus, primena M. Prousto Madeleine. Perfrazuojant Th. Manno puikų pranešimą, Europa turi pakilti į kovą su demografinėmis problemomis, ir šiuo atveju puikiai tinka garsusis Jeano Bodino posakis: „Vienintelis turtas yra žmogus.“ Yra tik vienas būdas išlaikyti sąžiningą solidariai gyvenančią visuomenę, kitais žodžiais tariant, tokią, kurioje atsisakome apkrauti būsimas kartas savo valstybės skolos našta ir kurioje siekiama išlaikyti pensininkų ir aktyvių gyventojų skaičiaus pusiausvyrą. Dėl to neišvengiamai reikės imtis veiksmų taikant daugybę priemonių: darbo ir išėjimo į pensiją lankstumas, humaniška ir reali imigracijos politika ir aiškiai viena kitą papildančios einamojo pensijų finansavimo ir sukaupto kapitalo pensijų sistemos, – būtent dėl šios priežasties MR delegacija pastaruoju klausimu balsavo prieš 99 dalį.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Iš esmės pritariau Th. Manno pranešimui, tačiau turėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad pranešime aptariama per daug klausimų ir nepateikiama pasiūlymų dėl problemų sprendimo būdų. Pažeidžiamų tautinių mažumų diskriminavimo klausimas yra labai svarbus ir turi būti atskirai vertinamas. Pvz., Latvijoje yra daugiau nei 200 000 latgalių, kurie net pradinėse mokymo įstaigose negali mokytis latgalių kalbos. Šį klausimą daugybę kartų kėlėme nacionaliniame Latvijos Respublikos parlamente, tačiau dar niekas iš Latvijos valdančiojo elito net nėra pasirengęs diskutuoti šiuo klausimu.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Europos Sąjungos visuomenė vis labiau senėja. Iki 2060 m. kiekvienam daugiau nei 65 metų sulaukusiam asmeniui teks tik du darbingo amžiaus asmenys. Dabar šis santykis yra 4 ir 1. Dėl to vyresnioji karta galėtų tapti sunkia našta darbingo amžiaus visuomenės daliai, atsakingai už ekonomikos palaikymą. Kadangi tikimasi pailginti pensinį amžių, vyresnio amžiaus žmonių darbo sąlygos turėtų būti pakeistos ir tapti patrauklesnės. Vyresnio amžiaus darbuotojams turėtų būti suteikiamos geresnės galimybės dalyvauti darbo rinkoje. Siekiant užtikrinti, kad vyresnio amžiaus žmonės nebebūtų diskriminuojami dėl, pvz., sumažėjusių savo gebėjimų, visuomenėje turi atsirasti naujas požiūris. Balsuodamas susilaikau, nes nors su sveiku senėjimu susiję pasiūlymai labai palaikytini, tebėra neaiškių sričių, susijusių su ilgesnio darbinio gyvenimo klausimu.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Mūsų visuomenė mažėja, o tai lemia dar ir jos senėjimą, dėl to atsiranda didėjanti našta mūsų pensijų sistemoms. Siekiant išspręsti ateities demografines problemas, būtina nuosekli šeimai palanki politika. Tačiau nevaldoma masinė imigracija į ES yra netinkamas būdas. Todėl balsuodamas susilaikiau.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už Th. Manno pranešimą. Dėl pastaraisiais dešimtmečiais vykusio Europos Sąjungos ir įvairių jos valstybių narių vystymosi atsirado socialiniu požiūriu akivaizdžių pokyčių ir padarinių, dėl kurių reikalinga Europos institucijų parama. Vystymosi samprata neišvengiamai yra susijusi su ekonominiais, socialiniais ir kultūriniais klausimais tiek, kiek šios sritys yra neatsiejamos, kai kalbama apie globalizacijos ir vystymosi procesą. Šiuo atveju Europos institucijų veikla turėtų būti pagrįsta paramos teikimu siekiant pašalinti šią nelygybę, dėl kurios atsiranda socialinės sanglaudos trūkumas. Šis bendras idealas padėtų didinti socialinę sanglaudą, mažinti ekonominę nelygybę ir individualiam bei kolektyviniam visuomenės vystymuisi tapti proporcingam. Vystymasis ir socialinė sanglauda turi ne kliudyti pažangai, bet būti jos sudedamoji dalis, kad visuomenės integracija ir sambūvis būtų tvirtesni. Šiuo atveju dėl senėjančios visuomenės atsirandančios demografinės problemos reiškia, kad turime paspartinti procesą ir iš naujo apsvarstyti kai kurias socialines struktūras bei programas siekdami pritaikyti jas prie šio naujo klimato.

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL) Šiandien dėl demografinės problemos mokymosi visą gyvenimą, kaip kartų solidarumo padarinio, svarba tampa net dar aktualesnė. Amžiaus ribos nėra taikomos žinioms, švietimui, mokymams ir informacijai. Vis dėlto 2011 m. biudžete mokymosi visą gyvenimą programoms skirtos lėšos menkai padidėjo, nepaisant strategijos „Europa 2020“ nustatytų reikalavimų ir nepaisant valstybių narių pažadų investuoti į visų piliečių, kad ir kokio amžiaus jie būtų, švietimą. Pranešime pripažįstama, kad turime sukurti priemones dabartiniam piliečių švietimui paremti ir sustiprinti jau taikomas priemones, pvz., programas „Grundtvig“ ir „Leonardo da Vinci“. Pasiūlymas yra žingsnis ta linkme, todėl balsavau už jį.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Europos Sąjungoje, kurioje vis daugiau žmonių gyvena ilgiau, gimstamumas iš esmės yra mažas ir demografinė piramidė jau apsivertė, svarbu atkreipti dėmesį į „demografines problemas ir kartų solidarumą“. Todėl palankiai vertinu šį laiku pateiktą pranešimą.

Be to, jo turinys iš esmės yra vertas, kad jam pritarčiau, visų pirma atsižvelgiant į vyresnio amžiaus žmonių privilegiją toliau dirbti, jeigu jie to nori, nes tai, tiesą sakant, atitinka siekį skatinti „ekonomiškai aktyvų senėjimą“, taip pat atsižvelgiant į didesnių įsidarbinimo galimybių jauniems žmonėms, kurie dažnai ilgiau nei keturis mėnesius neranda darbo, sudarymą.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Viena vertus, demografiniai pokyčiai reiškia, kad žmonės, laimė, gyvena ilgiau ir ilgiau išlieka fiziškai ir protiškai aktyvūs. Kita vertus, gimstamumas valstybėse narėse ištisus dešimtmečius išlieka mažas ir vyresniosios kartos sudaro vis didesnę gyventojų dalį. Kartų susitarimo ribos pasiektos. Aktyvus senėjimas reiškia, kad žmonėms sudaromos maksimalios galimybės išlikti sveikiems, dalyvauti savo bendruomenių gyvenime ir pagerinti savo gyvenimo kokybę senėjant. Esu tvirtai įsitikinęs, kad 2012 m. turėtų būti paskelbti Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metais siekiant atkreipti dėmesį į jaunų ir vyresnio amžiaus žmonių indėlį į visuomenę. Būtent dėl to dėjau visas pastangas, kad būtų skirta visa parama, reikalinga, kad Europa išspręstų šią problemą.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Sutartyje draudžiama, tačiau vis dar plačiai paplitusi diskriminacija dėl amžiaus trukdo kartų solidarumui ir labai riboja vyresnio amžiaus ir jaunų darbuotojų galimybes patekti į darbo rinką, naudotis socialine apsauga ir tam tikromis paslaugomis. Balsavau už tai, kad valstybės narės, užuot tik rėmusios savo pačių darbuotojų apsaugą užtikrinančias priemones, patvirtintų griežtas priemones, siekdamos kovoti su šešėline arba juodąja ekonomika, kurios pagrindą sudaro nedeklaruojama darbo jėga ir kurios aukomis dažniausiai tampa moterys, o tai sukelia ypač neigiamų padarinių ES darbo rinkai. Kartu, taikant konkrečias priemones ir sankcijas darbdaviams ir (arba) tarpininkams, turi būti kovojama su nedeklaruojamu darbu. Taip pat balsavau už tai, kad valstybės narės ir Komisija taip pat bendradarbiautų priežiūros paslaugų stebėsenos srityje, kurioje valstybės narės galėtų apsvarstyti galimybę sukurti nacionalinių priežiūros informacinių punktų tinklą, kuris galėtų būti naudojamas nacionaliniu ir Europos lygmeniu informacijai apie teikiamas priežiūros paslaugas ir jų kokybę gauti, taip pat skundams dėl šių paslaugų kokybės pateikti.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Kartų lygybė bus vienas pagrindinių Europos socialinės politikos uždavinių artimiausiais metais. Todėl šis laiku pateiktas pranešimas, be abejo, turėtų būti palankiai vertinamas, nes jame pabrėžiamas poreikis apsaugoti kartų solidarumą ir nurodomi būdai, kaip tai galima pasiekti, visų pirma atsižvelgiant į aktyvaus senėjimo politikos skatinimą.

  Evelyn Regner (S&D), raštu. – (DE) Balsavau už pranešimą dėl demografinių problemų ir kartų solidarumo, nes Europos Parlamentas nepatvirtino pradiniame pranešime pateiktos rekomendacijos pakeisti pensijų finansavimo būdą. Labai prieštarauju reikalavimui remti privatų pensijos mokėjimą ir užtikrinti, kad apskritai valstybinės pensijos įmokų ir išmokų požiūriu nebūtų didesnės, palyginti su privataus sektoriaus pensijomis. Be to, privataus sektoriaus pensijų fondai neturėtų atlikti svarbesnio vaidmens ateityje mažinant su valstybės mokamomis pensijomis susijusią naštą. Einamosios pensijų finansavimo sistemos jokiais būdais negali pakeisti sukaupto kapitalo pensijų sistema. Mano nuomone, einamojo pensijų finansavimo sistema ekonominiu požiūriu yra patogiausia ir tvariausia sistema. Tačiau balsavau prieš rezoliucijos fragmentą, kurioje valstybės narės raginamos „apsvarstyti reguliuojamos darbo jėgos migracijos (imigracijos iš trečiųjų šalių į ES) galimybes“. Mano nuomone, tokia formuluotė reiškia, kad darbo migracija iš trečiųjų šalių vertinama teigiamai.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Mes, Žalieji, pritarėme dokumentui, nes 99 dalis (dėl privačių ir sukaupto kapitalo sistemų) buvo ištrinta ir likusioje dokumento dalyje buvo atsižvelgta į kai kurias teigiamas Žaliųjų pastabas. Pvz., su pensiniu amžiumi susijusios priemonės turėtų būti pagrįstos atitinkamų asmenų poreikiais; laikotarpiai, praleisti dirbant, mokantis, atliekant priežiūrą arba savanoriaujant, yra vienas kitą papildantys ir suteikia vertingą patirtį visų amžiaus grupių žmonėms; būtina kovoti su diskriminacija dėl amžiaus ir nustatyti šaliai konkrečius tikslus, susijusius su vyresnio amžiaus žmonių, atsižvelgiant į jų amžiaus grupę ir lytį, galimybėmis gauti mokymą ir mokytis visą gyvenimą. Vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimas taip pat priklauso nuo darbuotojų savarankiškumo bei asmeninio pasirinkimo ir geresnės darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros. Siekiant išvengti neproporcingos naštos moterims dėl to, kad senėjančioje visuomenėje padidės priežiūros poreikis, visose valstybėse narėse darbas ir priežiūra turėtų būti suderinami ir tolygiai paskirstyti tarp vyrų ir moterų.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Šio pranešimo dalis, kurioje siūloma sumažinti įmonėms mokesčius ir administracinę naštą, yra teigiama: tai yra svarbus tikslas mažinant trečiųjų šalių konkurenciją, kuriose mokesčių, gamybos ir darbo sąnaudos yra gerokai mažesnės nei Europoje.

Taip pat teigiamas pasiūlymas mažinti senatvės pensijos įsipareigojimus tiek dėl didėjančio vidutinio amžiaus, tiek dėl pagerėjusios sveikatos, suteikiančios galimybes norintiesiems dirbti toliau. Gaila, kad, mūsų manymu, nepriimtini pakeitimai buvo panaudoti įterpti dalims, kurios visiškai nesusijusios su pranešimu ir kurių tikslas – skatinti žmonių iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių integraciją. Deja, tas sprendimas, kuriam pritarė dauguma šio Parlamento narių, verčia mus balsuoti prieš šį pranešimą.

  Marco Scurria (PPE), raštu. – (IT) Pasinaudodamas proga noriu pabrėžti, kad humaniška visuomenė būtinai turi būti pagrįsta teisingumo tarp kartų principu ir kad diskriminacija dėl amžiaus pažeidžia kartų solidarumą, nuskurdina ir yra draudžiama steigiamosiose sutartyse.

Darbas yra daugiau nei tik apmokamas užsiėmimas ir jauni ir vyresnio amžiaus žmonės iš esmės prisideda, įskaitant jų darbą šeimoje, prie humaniškesnės mūsų visuomenės kūrimo ir paslaugų bei darbo vietų stabilumo didinimo.

Šiame pranešime raginame vyriausybes palengvinti ir pripažinti savanorišką darbą, kurį atliekant teikiamos priežiūros paslaugos bendruomenėse ir šeimose, ir nedelsiant išspręsti su tuo susijusius teisinės atsakomybės klausimus. Taip pat pritariu šiam pranešimui dėl to, kad jame valstybės narės raginamos patvirtinti priemones nematomam ir neoficialiam visų amžiaus grupių šeimos narių, dažniausiai moterų, atliekamam darbui rūpinantis vyresnio amžiaus ir jaunesniais nariais pripažinti atsižvelgiant į kartų solidarumą.

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. – (PL) Iš tikrųjų visoje Europoje vyksta demografiniai pokyčiai, būtent visuomenės senėjimas, mažas gimstamumas gyventojų migracija iš skurdesnių šalių į turtingesnes, ilgesnė gyvenimo trukmė, vėlesnis patekimas į darbo rinką, didėjantis namų ūkių, kuriuos sudaro vienas žmogus arba kuriuose nėra vaikų, skaičių ir t. t. Dėl visų šių priežasčių, kurias lėmė naujos demografinės problemos ir didėjanti kartų suvienijimo svarba, mums atsiranda didžiulis pokyčių poreikis. Tapo labai svarbu sukurti gerai apgalvotą su kartomis susijusią apskaitos sistemą, taip pat Europoje reformuoti socialinės priežiūros ir mokesčių sistemas, įskaitant pensijų sistemas, užtikrinti tinkamas vyresniosios kartos priežiūros garantijas ir išvengti procesų, dėl kurių atsiranda didėjanti jaunesniųjų kartų skola. Todėl labai svarbu reformuoti Stabilumo ir augimo paktą siekiant, kad valstybės narės galėtų vykdyti savo įsipareigojimus savo pensijų sistemas padaryti stabilesnes.

  Marc Tarabella (S&D), raštu. – (FR) Th. Manno pranešime dėl demografinių problemų ir kartų solidarumo atkreipiamas dėmesys į demografinių pokyčių keliamas problemas, visų pirma nedarbą ir neužtikrintas darbo vietas, švietimą ir nuo diskriminacijos kenčiančias pažeidžiamas grupes. Pranešime atkreipiamas dėmesys į kartų solidarumo poreikį ir pateikiama keletas susijusių pasiūlymų, t. y. iniciatyva dėl Europos pakto, skirto 50 metų ir vyresniems asmenims, kuriame numatyta kova su diskriminacija dėl amžiaus, tikslas siekti visiško užimtumo iki teisės aktų nustatyto pensinio amžiaus ir numatoma pagalba neįgaliems vyresnio amžiaus žmonėms iš naujo integruoti. Priežastis, dėl kurios susilaikiau per galutinį balsavimą, kai šis pranešimas buvo daugiau nei patenkinamas, yra ta, kad išliko 24 dalis, kuria siekiama atsisakyti privalomo pensinio amžiaus. Tiesą sakant, jeigu neturėsime jokių garantijų, suteikiančių galimybių mūsų vyresnio amžiaus piliečiams išeiti į pensiją, negalėsime ilgiau užtikrinti geros jų gyvenimo pabaigos. Nepritariu tam, kad mūsų vyresnio amžiaus žmonės dirbtų iki savo mirties, kaip buvo XIX a.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Solidarumas yra viena iš Europos Sąjungai įtakos turinčių vertybių, todėl labai svarbu jį įgyvendinti kartų lygybės požiūriu. Valstybės narės susiduria su daugybe demografinių ir socialinių problemų, kurioms išspręsti būtinas kartų solidarumas. Pailgėjusi gyvenimo trukmė ir sumažėjęs gimstamumas turės baisių padarinių Europos socialinėms sistemoms, jeigu nebus imtasi konkrečių priemonių.

Atsižvelgdamas į dabartinę padėtį, Europos Parlamentas mano, kad reikia pradėti dialogą, skirtą kartų santykiams. Pranešime aptariama daugybė sektorių, nuo senų ir jaunų žmonių švietimo iki užimtumo, sveikatos politikos ir socialinių išmokų, šeimos ir gimstamumo politikos, ir net socialinių išmokų sistemų tobulinimo, pabaigoje aptariant migracijos politiką, kuria siekiama išspręsti senėjančios visuomenės problemas.

Tikiuosi, kad šiame pranešime pristatytas iniciatyvas bus galima įgyvendinti ir kad teisingumas tarp kartų bei kartų dialogas galės tapti Europos Sąjungos tikrove.

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. – (LT) Gerbiami kolegos, Pranešime yra tinkamai pastebėta, jog Europos Sąjungoje nuolat mažėjantis gyventojų skaičius bei besitęsianti mažo gimstamumo tendencija sukuria nemažai iššūkių Europos ekonomikai bei visuomenei. Dėl šių priežasčių ES darbo rinka patirs – daugiausiai negatyvius – struktūrinius pokyčius. Lietuvoje šias demografines problemas dar labiau apsunkina masinis Lietuvos jaunimo vykimas dirbti užsienyje. Mes esame maža tauta bei mes sparčiai prarandame aktyviausius 25–40 metų žmones, į kurių ugdymą bei švietimą buvo nemažai investuota. Lietuvai reikia šių jaunų žmonių įgūdžių, patirties bei gebėjimo sunkiai dirbti, norint įveikti minėtus demografinius iššūkius. Todėl aš pritariu pranešėjo pasiūlytai iniciatyvai „Europos jaunimo garantijos“, kurios pagrindu kiekvienam ES jaunuoliui po 6 mėnesių nedarbo būtų pasiūlyta darbo vieta, mokymosi vieta arba papildomas profesinis mokymas. Taip pat daugiau turėtų būti daroma, siekiant padidinti gimstamumo rodiklius: prieinama aukštos kokybės mažų vaikų priežiūra bei jų švietimas ir ugdymas – pirmas žingsnis tinkama linkme. Taip pat turi būti užkirstas kelias vyresnio amžiaus žmonių socialinei atskirčiai. Mūsų ekonomika bei visuomenė turi įsitikinti, jog pagyvenę žmonės nėra našta. Jų patirtis, pasiekimai bei žinių bagažas gali būti naudingi visoms kartoms.

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. – (FR) Balsavau prieš šį pranešimą, dar kartą parodantį, kaip Europą valdanti dauguma neįstengia atsižvelgti į Europos piliečių poreikius.

Nors šiais klausimais Europos Sąjunga neturi jokios kompetencijos, nes tai – išimtinė valstybių narių kompetencija, Th. Mann sugriauna socialinius laimėjimus ir subsidiarumo principą.

Be to, pranešime valstybės narės raginamos remti darbą sulaukus teisės aktų nustatyto pensinio amžiaus ir norima, kad valstybės narės numatytų paskatas vyresniems nei 60 metų žmonės likti dirbti ilgiau, pritaikius jų darbo vietas jų sveikatos būklei.

Svarbiausia, kad senyvo amžiaus žmonėms turime suteikti teisę į tinkamą pensiją, leidžiančią jiems gyventi oriai.

Be to, būtent išankstinio išėjimo į pensiją schemos iš esmės yra naudojamos nustatant karjerą baigiančių darbuotojų poreikius atitinkančią tvarką, tačiau Th. Mann vis dėlto paprasčiausiai nori šias schemas išardyti.

Nepaisant to, palankiai vertinu tai, kad Europos Parlamentas atmetė vieną dalį, kurioje aiškiai raginama pakeisti einamojo pensijų finansavimo sistemą sukaupto kapitalo pensijų sistema.

Prisidengdamas kartų solidarumu Th. Mann netgi jaučia poreikį mums priminti, kad su vyresnio amžiaus žmonėmis turime elgtis vienodai, kaip su pagrindines teises turinčiais žmonėmis. Netinkamai pateikta pastaba.

(Paaiškinimai dėl balsavimo buvo sutrumpinti pagal Darbo tvarkos taisyklių 170 straipsnį)

  Hermann Winkler (PPE), raštu. – (DE) Kaip visada, Th. Mann atliko puikų darbą rengdamas pranešimą opia tema. Dėl to galėjau balsuoti už pranešimą. Norėčiau trumpai aptarti dar vieną diskusijų aspektą. Būdamas Europos Parlamento narys, atstovaujantis Saksonijai – regionui, kuris labai nukentėjo nuo demografinių pokyčių, – ir Pramonės mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto narys bei savo iniciatyva rengto pranešimo apie ES ateities inovacijų politiką pranešėjas, norėčiau pasakyti, kad ES lygmeniu ir, svarbiausia, valstybėse narėse, žinoma, turime toliau kovoti su demografiniais pokyčiais ir padaryti regionus patrauklesnius jauniems žmonėms, visų pirma didindami ekonomikos augimą, kurdami darbo vietas ir tobulindami pavyzdinę švietimo politiką. Tačiau taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į ypatingą vyresnio amžiaus darbuotojų darbo mažosiose ir vidutinėse įmonėse inovacijų požiūriu svarbą. ES galiausiai pripažino, kad visų pirma mažosiose ir vidutinėse įmonėse inovacijomis pagrįsti yra ne tik nauji technologiniai išradimai, bet ir, pvz., galimybė pritaikyti produktą taip, kad jis atitiktų konkrečią kliento padėtį arba pagerintų paslaugų teikimo procesus. Būtent šioje srityje vyresnio amžiaus darbuotojai turi pakankamai patirties ir gali prisidėti prie inovacijų įmonėje didinimo. Dėl šios priežasties turime kovoti su diskriminacija dėl amžiaus darbo vietose. ES ir valstybės narės turi į tai atsižvelgti priimdamos visus savo socialinio pobūdžio ir su darbu susijusius teisės aktus.

  Anna Záborská (PPE), raštu. – (SK) Nesileiskime supainiojami terminų – pranešimas, kurį patvirtinome, yra labiau susijęs su naujų darbo išteklių paieška, o ne su solidarumu. Apie demografinę krizę sužinojome ne vakar. Kai kurie iš mūsų labai ilgai bandė atkreipti į tai dėmesį. Daugybę metų sakėme, kad Europa senėja ir miršta. Dabar tai tapo tikrove ir mes kuo skubiausiai ieškome sprendimo. Dauguma mums siūlo šaltus loginius sprendimus. Pensinio amžiaus pailginimas, gimstamumo padidinimas, didesnio moterų skaičiaus įtraukimas į oficialų darbą ir didėjantis imigrantų antplūdis bei jų integravimas į mūsų visuomenę. Visa tai norime padaryti, ir pateiktame pranešime rašoma apie visus šiuos dalykus. Tačiau nesu visiškai įsitikinusi, kad visa tai padės, – o jeigu taip, tai kiek ilgai. Taip yra dėl to, kad mes šaliname ne priežastį, o padarinius. Elgiamės kaip piramidės schemos dalyviai, kurie pastebi, kad piramidės pagrindas pradeda stingti. Ieškome naujų žaidėjų, galinčių praplėsti pagrindą. Tačiau sąmoningai suteikdami naują reikšmę tokiems žodžiams kaip „solidarumas“ arba „darbinio gyvenimo pusiausvyra“ naikiname tikrąjį solidarumą ir atimame vaikus iš jų tėvų. Nepaisydama to, balsavau už pateiktą pranešimą. Vertinu jį kaip svarbų įnašą į esmines diskusijas dėl Europos civilizacijos išlikimo.

Pranešimas: Maria Da Graça Carvalho (A7-0274/2010)

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Moksliniais tyrimais iš esmės prisidedama prie ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir švarios ir tvarios energijos gamybos. Pritariu didesniam mokslinių tyrimų finansavimui Europos Sąjungoje, nes siekiant pritraukti ir išlaikyti geriausius Europos mokslininkus ir skatinti inovacijomis pagrįstą Europos ekonomiką, kurios pagrindą sudarytų žinios ir patirtis, labai svarbu sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę, kurioje būtų užtikrinami aukščiausi kompetencijos, efektyvumo ir veiksmingumo standartai. Siekdama kurti naujus produktus ir paslaugas, kurios padės pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, Europa turi investuoti į mokslinius tyrimus. Balsavau už šią bendrąją programą, nes manau, kad joje mokslinių tyrimų bendruomenė, akademinė bendruomenė, pilietinės visuomenės organizacijos, įmonės ir pramonės sektorius skatinami dalyvauti įgyvendinant mokslinių tyrimų projektus.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Dabartiniame pasauliniame kontekste moksliniai tyrimai ir plėtra yra du pagrindiniai Europos Sąjungos ateities uždaviniai. Todėl pritariau Europos Parlamento iniciatyvai, kurios tikslas – supaprastinti Europos Sąjungos mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimą. Todėl mano kolegos Europos Parlamento nariai ir aš priėjome prie išvados, kad Europos Komisijos komunikate dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo supaprastinimo siūlomos rimtos ir kūrybiškos priemonės, skirtos kliūtims, su kuriomis susiduria bendrųjų programų dalyviai, pašalinti. Tai yra susiję su kandidatų pasitikėjimo Europos finansavimu didinimu ir didesnės rizikos, susijusios su visų projektų etapų dalyviais, prisiėmimu atsižvelgiant į lanksčias Europos taisykles. Rezoliucijoje atskleidžiama tai, kad dabartinė sistema yra per daug orientuota į kontrolę, dėl to švaistomi ištekliai ir dalyvavimas yra menkas. Galiausiai palankiai vertiname bendrą tendenciją sutrumpinti vidutinį laiką nuo paramos suteikimo iki jos išmokėjimo, nepaisant didesnės pažangos, kurią vis dar galima pasiekti.

  Liam Aylward (ALDE), raštu. – (GA) Tvirtai pritariu tam, kas šiame pranešime rašoma apie veiksmus, susijusius su ES mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo supaprastinimu. Biurokratizmas ir sudėtingos administravimo ir reguliavimo sąlygos pasunkina paraiškų teikimo procesą ir prisideda prie sunkumų, su kuriais ir taip susiduria mažos organizacijos ir mažosios ir vidutinės įmonės, bandančios gauti finansavimą savo vykdomiems moksliniams tyrimams. Kadangi mokslinių tyrimų bendruomenė pati prašo pakoreguoti taisykles, supaprastinti procedūras bei reikalavimus ir labiau pasitikėti ES mokslinių tyrimų finansavimu, dabar visiškai aišku, kad reikia supaprastinti mokslinių tyrimų finansavimą ir administravimą siekiant užtikrinti, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos būtų veiksmingos ir paplistų visoje Europoje. Šis supaprastinimas ir veiksmingumas turėtų teigiamą poveikį ES moksliniams tyrimams ir taip pat būtų naudingas suinteresuotiesiems subjektams. Pritariu Parlamento reikalavimui pradėti supaprastinimo procesą siekiant stabilumo ir teisinio tikrumo.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą. Mokslas, švietimas, inovacijos sudaro ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo pagrindą. Europa privalo investuoti į naujoves, jei nori sukurti naujus produktus ir paslaugas. Tai sukurs naujas darbo vietas ir sąlygos augimą, o tai Europą padarys konkurencingesne ir pagerins gyvenimo kokybę. Mokslinių tyrimų bendruomenė jau seniai reiškia susirūpinimą, kad mokslinių programų įgyvendinimas ir inovacijų plėtra nevyksta taip sparčiai, kaip tikėtasi dėl itin sudėtingų biurokratinių reikalavimų. Tai ypač didelė problema mažesnėms organizacijoms tokioms, kaip smulkus ir vidutinis verslas, technologijų įmonės, maži institutai, universitetai ir mokslo centrai. Iš tikrųjų būtina pagerinti ir racionalizuoti mokslinių tyrimų finansavimą ir administravimą. Šiuo metu įvairioms bendrosios programos priemonėms yra taikomos skirtingos taisyklės ir procedūros, o tai labai apsunkina suinteresuotųjų šalių galimybes pateikti paraiškas. Pritariu, kad svarstant 8-ąją mokslinių tyrimų programą didžiausias dėmesys turi būti teikiamas administracinių procedūrų supaprastinimui, kad būtų užtikrintas vienodas taisyklių ir procedūrų, naudojamų visose programose ir priemonėse, aiškinimas ir taikymas.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Europos Sąjunga puikiai žino, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos yra itin svarbūs ateičiai, kurioje jie padės kurti ne tik naujus produktus, bet ir naujas darbo vietas bei išteklius ir plačiąja prasme prisidės prie ekonomikos augimo. Šis pokytis iš tikrųjų padės padidinti Europos konkurencingumą, taigi ir pagerinti gyvenimo kokybę. Šiomis aplinkybėmis didesnis biurokratizmas, susijęs su galimybe mokslinių tyrimų ir inovacijų programų dalyviams gauti lėšų, tik nuslopins ir sumažins tų dalyvių, jau rodančių ženklus, kad ėmė prarasti pasitikėjimą šiuo procesu, entuziazmą. Dabartinę sistemą reikėtų pakeisti sistema, kurioje daugiau pasitikėjimo suteikiama pareiškėjams. Vienas iš teigiamų žingsnių būtų supaprastinti projektų stebėsenos procesą finansiniu ir administraciniu požiūriu, kartu konsoliduojant mokslinio ir technologinio vertinimo procesą. Iš pradžių turėtų būti įmanoma supaprastinti administracinės kontrolės procesą, kuris suteiks didesnį pasitikėjimą mokslo ir verslo bendruomenėmis. Reikia rasti pusiausvyrą tarp pasitikėjimo ir kontrolės bei tarp prisiimamos rizikos ir pavojų, susijusių su rizika, siekiant užtikrinti, kad moksliniams tyrimams skirtos lėšos būtų tinkamai naudojamos.

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) Sveikinu pranešėją M. D. G. Carvalho su atliktu darbu. Esu tvirtai įsitikinęs, kad mokslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai yra pagrindinė ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Europoje varomoji jėga. Neatsitiktinai moksliniai tyrimai ir inovacijos sudaro iniciatyvos „Europa 2020“ pagrindą. Todėl pats laikas Europai daugiau investuoti į šias sritis: siekdama konkuruoti pasauliniu lygiu Europos Sąjunga turi kurti inovacijomis pagrįstus produktus ir šiuolaikines paslaugas. Todėl kasdien daugėja pateikiamų paraiškų gauti finansavimą, o tai reiškia, kad reikia iš esmės supaprastinti finansinės atskaitomybės reikalavimus kartu suderinant dabar galiojančias itin skirtingas taisykles ir procedūras. Balsavau už, nes sutinku, kad turime greitai atsakyti mokslinių tyrimų bendruomenei, kuri šių pakeitimų garsiai reikalauja. Pritariu pranešėjos požiūriui pagrįsti finansavimo sistemą ne rezultatais, kurie gali sumažinti mokslininkų mokslines užmačias, o moksliniais kriterijais, t. y. kompetencija. Administracinis supaprastinimas yra vienas pagrindinių prioritetų, kurį Europa turi įgyvendinti, o platesniu tarptautiniu mastu įgyvendinama bendroji programa gali suteikti naujas progas ir galimybes bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, įskaitant besivystančias šalis.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Šiame pranešime siūloma supaprastinti finansinių aspektų stebėseną bei padaryti tvirtesnį techninį ir mokslinį kompetencija pagrįstą palyginamąjį vertinimą. Tačiau pranešimas žymi tik proceso, kuris nėra paprastas, pradžią. Rekomendacijų įgyvendinimas priklausys nuo Komisijos, o paskui, jeigu Komisija sėkmingai įvykdys savo užduotį, politinį pritarimą turės duoti Parlamentas ir Taryba. Ateityje supaprastinimo proceso taikymo sritį galima praplėsti kitoms Europos programoms, visų pirma struktūriniams fondams. Programos, kurioms taikomos paprastesnės taisyklės, taip pat bus skaidresnės ir veiksmingesnės. Taip pat norėčiau už pagalbą padėkoti savo kolegoms, B. Cerexhe iš Tarybai pirmininkaujančios Belgijos ir Komisijos narei M. Geoghegan-Quinn, ir visiems, kurie prisidėjo prie viešų konsultacijų. Būtina supaprastinti galimybę gauti finansavimą moksliniams tyrimams, taip sukuriant pasitikėjimo partneryste pagrįstą vertinimo kultūrą visų dalyvių atžvilgiu, siekiant Europoje skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad ji taptų patrauklia vieta gyventi, dirbti ir būti laimingiems.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Moksliniai tyrimai ir plėtra yra labai svarbūs siekiant tikslų, kuriuos pasiekti Europos Sąjunga įsipareigojo strategijoje „Europa 2020“. Pastaraisiais metais Europos programų apimtis mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje gerokai padidėjo pagal dėl jų pateiktas paraiškas ir joms skirtas lėšas. Tačiau mažosioms ir vidutinėms organizacijoms sunku susidoroti su šioms programoms būdingu sudėtingumu ir biurokratizmu. Vis dar labai sudėtinga naudotis programų teikiamomis galimybėmis ir rengti pasiūlymus, visų pirma tai pasakytina apie naujus jų dalyvius; manoma, kad administracinė projektų administravimo ir atskaitomybės našta yra per didelė; o vidutinis laikas nuo subsidijos skyrimo iki jos išmokėjimo tebėra per ilgas. Todėl mokslinių tyrimų bendrosiose programose įtvirtinti mechanizmai turi būti nedelsiant atnaujinti ir supaprastinti siekiant paprastesnės projektų stebėsenos administraciniu ir finansiniu požiūriu, kartu sustiprinant mokslinio ir technologinio vertinimo procesą. Palankiai vertinu Europos Komisijos iniciatyvą pakeisti šį status quo ir sveikinu pranešėją M. D. G. Carvalho su puikiu darbu, jos atliktu siūlant konkrečias priemones, kurių tikslas – pagerinti dabartinę sistemą.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Masto ekonomija, pasiekta dėl Europos Sąjungos mokslinių tyrimų bendrųjų programų, yra vienas svarbiausių ES institucijų indėlių į valstybių narių gerovę ir ilgalaikį augimą. Tačiau to neužtenka tuo metu, kai tarptautinė konkurencija yra tokia stipri kaip dabar. Tiesą sakant, visada reikia stebėti rezultatus, galimybių įgyvendinamumą ir išlaikyti artimus ryšius su mokslo bendruomene, kuri teikia visuomenei didžiules paslaugas. Mažesnis biurokratizmas, taigi ir viešųjų pirkimų procedūrų supaprastinimas, leistų mokslininkams, pasinaudojant ištekliais ir įgūdžiais, kurie, priešingu atveju būtų eikvojami, didžiausią dėmesį skirti savo pačių profesiniams tikslams. Neturėtume pamiršti, kad šios lėšos išmokamos siekiant jas veiksmingai panaudoti. Kadangi meistriškumas yra pagrindinė veiksmingumo sudedamoji dalis, nepriimtina, kad moksliniams tyrimams būtų sudaromos kliūtys, nes mokslininkai turi spręsti abejotinos vertės klausimus, susijusius su biurokratiniais reikalavimais.

  António Fernando Correia De Campos (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį svarbų pranešimą, kurio tikslas – supaprastinti taisykles, susijusias su 7-osios bendrosios programos finansavimu ir įgyvendinimu. Yra platus teigiamas bendras sutarimas dėl šio pranešimo, nes supaprastinimas yra labai svarbus siekiant Europoje padidinti konkurencingumą ir mokslinių tyrimų poveikį. Europos Sąjungoje, kurios strategijoje didžiausias dėmesys skiriamas žinių ekonomikos tobulinimui, labai svarbu, kad Europa, įgyvendindama savo pagrindinę mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimo priemonę, galėtų tiesiogiai reaguoti į mokslo bendruomenės poreikius ir problemas: • sudarydama galimybes lengviau naudotis programa; • sukurdama patrauklesnę Europos mokslinių tyrimų erdvę; • skirdama didesnį dėmesį kompetencijai; • sukurdama tvirtesnį paramos technologinėms inovacijoms ir technologijų perdavimo Europos įmonėms pagrindą. Pranešime Komisijai pateikiamos aiškios gairės ir numatomos galimybės supaprastinti 7-ąją bendrąją programą. Komisija turėtų toliau dėti šias pastangas rengdama būsimą 8-ąją bendrąją programą, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas naudotojui. Europos moksliniams tyrimams negalime toliau užkrauti procedūrinių klaidų naštos, būdingos iki šiol buvusioms programoms.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo supaprastinimą, nes tai pagrindinis veiksnys, prisidedantis prie mokslo ir švietimo plėtros palengvinimo. Tai gali padėti kurti naujas darbo vietas ir paskatinti ekonomikos augimą, dėl to padidinti ES konkurencingumą ir pagerinti jos piliečių gyvenimo kokybę. Dabartinę sistemą reikėtų pakeisti sistema, kuri padeda suteikti daugiau pasitikėjimo pareiškėjais. Daugėjant paraiškų skirti finansavimą, daugėjo kontrolės priemonių bandant užtikrinti, kad ES lėšos būtų tinkamai naudojamos. Reikia rasti pusiausvyrą tarp pasitikėjimo ir kontrolės bei tarp prisiimamos rizikos ir su rizika susijusių pavojų, siekiant užtikrinti, kad moksliniams tyrimams skirtos lėšos finansiniu požiūriu būtų tinkamai naudojamos. Dar viena priežastis, paskatinusi balsuoti už šį pranešimą – tai siekis sudaryti naujosioms Rytų Europos valstybėms narėms kuo lengvesnes galimybes gauti atitinkamas lėšas, kad mokslinių tyrimų lygis priartėtų prie Vakarų standartų.

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad įgyvendinant mokslinių tyrimų 7-ąją bendrąją programą buvo tam tikrų trūkumų, dėl kurių ji nebuvo įgyvendinta idealiomis sąlygomis. Manau, kad šiame Parlamento pasiūlyme bus pateikti sprendimo būdai, kurių gali prireikti supaprastinant paramos paskirstymo procedūras ir siekiant aktyvesnio smulkiųjų verslininkų ir neseniai įsitraukusiųjų į sistemą dalyvavimo, taip pat padidinant sąveiką tarp 7-osios bendrosios programos ir kitų Europos fondų, įskaitant struktūrinius fondus.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad moksliniai tyrimai iš esmės prisideda prie ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir aplinkos tvarumo. Kartu su pranešime pateiktais pasiūlymais dėl supaprastinimo Europos Sąjunga turėtų parengti išsamų mokslinių tyrimų infrastruktūros plėtros įvairiose valstybėse narėse planą, siekdama užtikrinti vienodas galimybes gauti finansavimą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Pirmiausia norėčiau pasveikinti M. D. G. Carvalho su darbu, kurį ji atliko rengdama šį pranešimą, ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete bei šiame Parlamente gautais balsais. Žinoma, ši sėkmė – jos darbo ir pasiryžimo spręsti inovacijų, mokslinių tyrimų ir mokslo klausimus padarinys. Žinau, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos iš esmės prisideda prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kurie šiuo metu yra labai svarbūs atgaivinant Europos ekonomiką, taip pat prisideda prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo. Oficialaus teksto, kuriame skatinami moksliniai tyrimai ir inovacijos, nepakanka, kad tai pasiektume. Kaip sakė pranešėja, neseniai „13 000 mokslininkų pasirašė peticiją, kurioje reikalaujama didesnio supaprastinimo ir pasitikėjimo skiriant finansavimą ES moksliniams tyrimams“. Būtent todėl, kaip teigia pranešėja, svarbu siekti administracinio ir finansinio supaprastinimo. Šiame pranešime nurodomas kelias, kuriuo reikia eiti: tikiuosi, kad taip ir bus daroma.

  Françoise Grossetête (PPE), raštu. – (FR) Labai svarbu skatinti mokslininkus ir investuotojus pasilikti Europoje. Kova su protų nutekėjimu turi išlikti Europos Sąjungos prioritetu.

Kad tai pasiektume, turime pakeisti ir supaprastinti mokslinių tyrimų bendrųjų programų administravimą ir finansavimą. Lėšos turi būti skirstomos tiesiogiai, suteikiant naudą mūsų įmonėms, universitetams ir mokslinių tyrimų laboratorijoms.

Dėl per daug į kontrolę orientuotos mokslinių tyrimų finansavimo sistemos švaistomi ištekliai.

Kaip nurodyta pranešime, reikia laikytis bendros tendencijos trumpinti vidutinį laiką nuo paramos skyrimo iki paramos išmokėjimo siekiant skatinti aktyviau dalyvauti šiose mokslinių tyrimų programose. Labai svarbu, kad atsisakytume administracinių suvaržymų, dėl kurių veiksmingas šių programų veikimas užtrunka.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Didėjant Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų programų taikymo mastui ir daugėjant tų, kurie kreipiasi dėl finansavimo, svarbu, kad besikreipiantieji dėl finansavimo neįklimptų procese, ir šis žingsnis supaprastinti programą ypač sveikintinas.

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Mano balsas už šį pranešimą yra pagrįstas trimis veiksniais. Pirmasis – tai ryšys su mano ankstesne veikla. Užsiminiau apie ypatingą piliečių dėmesį moksliniams tyrimams vėžio ankstyvo nustatymo ir prevencijos srityje. Tapo akivaizdu, kad moksliniai tyrimai yra labai svarbūs gerinant žmonių gyvenimą, tačiau tik tuomet, kai yra pastebimas ryšys. Todėl maniau, kad šis pranešimas, kurio tikslas – supaprastinti lėšų moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms skyrimo būdą naudojantis 7-ąja bendrąja programa, turi būti remiamas. Antrasis veiksnys yra susijęs su svarba, kurią asmeniškai skiriu mažosioms ir vidutinėms įmonėms kaip pagrindinėms sudedamosioms ekonomikos vystymosi ir Europos Sąjungos pasaulinio konkurencingumo dalims. Pranešimo nuostatos dėl galimybės gauti informacijos suteikimo bei palengvinimo mažosioms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti įgyvendinant „vieno langelio“ principą ir atviros prieigos projektą, taip pat dėl informacinių kampanijų vykdymo privertė mane palankiai vertinti šį pranešimą ir atiduoti už jį savo balsą. Galiausiai palankiai įvertinau indėlius, susijusius su būsima 8-ąja bendrąja programa, kuri turi būti skaidresnė, lankstesnė ir lengviau panaudojama. Pranešime pateikti pasiūlymai dėl to, kaip supaprastinti, paaiškinti ir įvertinti rezultatus, yra pagirtini.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Labai svarbu supaprastinti galimybę naudotis mokslinių tyrimų bendrosiomis programomis siekiant, kad galimos suinteresuotosios šalys būtų motyvuotos naudotis jomis ir kad svarbios lėšos nebūtų švaistomos. Negalime pamiršti, kad moksliniais tyrimais iš esmės prisidedama prie ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir tvarios bei aplinkai palankios energijos gamybos. Todėl atėjo metas koordinuoti nacionalinę, regionų ir Europos mokslinių tyrimų politiką siekiant pašalinti nemažus sunkumus priimant išlaidų požiūriu veiksmingus sprendimus. Todėl turime siekti didesnio taisyklių ir procedūrų supaprastinimo ir suderinimo, nes supaprastinimas yra ne tik atskiras uždavinys, bet ir priemonė užtikrinti ES moksliniams tyrimams skirtų lėšų patrauklumą ir prieinamumą.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Tarp mokslininkų, mokslinių tyrimų institutuose, universitetuose ir įmonėse vis labiau nusiviliama mokslinių tyrimų bendrosiomis programomis dėl Europos Komisijos viešųjų pirkimų procedūrų sudėtingumo. Tačiau strategijoje „Europa 2020“ siekiama pagerinti pagrindines sąlygas ir galimybes gauti finansavimą moksliniams tyrimams ir inovacijoms siekiant užtikrinti, kad inovacijomis pagrįstos idėjos padėtų sukurti prekes ir paslaugas, taip skatinant augimą ir darbo vietų kūrimą. Todėl, siekiant veiksmingumo ir skatinti aukščiausios kokybės mokslinius tyrimus, buvo itin pageidaujama supaprastinti mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimą. Turėjome imtis šių priemonių, kad išliktume patrauklūs siekdami pritraukti ir išlaikyti geriausius Europos mokslininkus ir išlikti konkurencingu pasaulio ekonomikos dalyviu. Palankiai vertinu pranešimo projektą, kuriame siekiama rasti pusiausvyrą tarp pasitikėjimo ir kontrolės, tarp prisiimamos rizikos ir rizikos prevencijos, kartu užtikrinant patikimą finansų valdymą.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Sutinku, kad turime supaprastinti šių programų finansavimą, tačiau su viena sąlyga – pasiekus rezultatą, visoms ES šalims jis turi tapti nemokamas. Priešingu atveju atsitiks štai kas: viena ES valstybė įgyvendins mokslinių tyrimų projektą pasinaudodama ES struktūrinių fondų pinigais, t. y. bendromis ES lėšomis, tačiau tuomet, pasiekusi rezultatą, – ar tai būtų naujas produktas, ar nauja technologija, ji parduos jį kitoms ES valstybėms narėms. Tai nepriimtina. Svarbu, kad visi, kurie teikia finansavimą, galėtų nemokamai naudotis mokslinių tyrimų projektų, kurie buvo įgyvendinti bendromis ES lėšomis, rezultatais.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Per ekonomikos krizę, kilusią iš finansų krizės, maždaug 4–5 mlrd. EUR ES biudžeto lėšų iš kitų subsidijoms skirtų fondų, kuriuose vis dar buvo laisvų lėšų, skirtų ekonomikai atgaivinti, buvo perkelti energetikos projektams. Kaip paaiškino Komisija, pristatydama savo 2020 m. energetikos strategiją, kurios tikslas – pakeisti pasenusią Europos energetikos sistemą, per artimiausius keletą metų reikės 1 trln. EUR investicijų. Tikimasi, kad jų kainą sumokės vartotojai, o ne energetikos sektorius. Šiuo atveju energetikos moksliniai tyrimai, jeigu juose didžiausias dėmesys bus skiriamas išlaidų požiūriu tikrai veiksmingoms technologijoms, atliks svarbų vaidmenį. Turime liautis rėmę branduolinę energiją, kuri ne tik kelia aplinkos katastrofų pavojų, bet ir jokiu būdu nėra veiksminga išlaidų požiūriu, kai kalbame apie vis dar neišspręstą brangaus galutinio saugojimo išlaidų problemą. Turime skirti savo dėmesį ekologiškoms technologijoms. Balsavau už šį pranešimą.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Pranešimo tikslas – supaprastinti procedūras ir sumažinti išlaidas. Jis taip pat padės kurti iniciatyvas, kurių tikslas – labiau įtraukti privatųjį sektorių. Dėl šios priežasties balsavau už šį pranešimą.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Gyvename pasaulinės ekonomikos sąlygomis, kai konkurencija jau nėra pagrįsta vietos, nacionalinių arba Europos įmonių veikla. Mūsų įmonės, mokslo darbuotojai, mokslininkai ir universitetai atsiduria tokioje padėtyje, kad turi pasauliniu lygiu konkuruoti su rinkomis, kuriose yra milžiniškos jiems prieinamos lėšų sumos, dažnai su daug mažesnėmis išlaidomis nei mūsų pačių. Todėl turime daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir mažiau – į mechaninį darbą, kuriam nereikalingi įgūdžiai, nes mes niekada negalėsime konkuruoti su naujomis ekonomiškai besivystančiomis šalimis patiriamų išlaidų požiūriu. Turime sukurti naujas, aukšto rango pareigas, skatinti tvarų judumą, pagerinti švietimo ir techninius įgūdžius ir priderinti juos prie darbo rinkos poreikių. Tikiuosi, kad kitoje bendrojoje programoje bus numatytos visos lėšos, reikalingos siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjunga būtų šio sektoriaus lyderė, kad ji visą laiką darytų didžiausią pažangą ir kad ji būtų pajėgi pritraukti lėšas ir žmogiškąjį kapitalą. Iš tikrųjų tai artimiausių metų uždavinys.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Entuziastiškai pritariu tam, kad šis pranešimas būtų patvirtintas, nes jame aptariamas mokslinių tyrimų ir inovacijų, kurie yra Europos Sąjungos dabarties ir ateities augimo varikliai, skatinimas ir išreiškiama bendra žmonių, kuriems jis turės didžiausią poveikį, nuomonė: poreikis supaprastinti ir atlikti projektų stebėseną finansiniu ir administraciniu požiūriu ir kartu stiprinti mokslinio ir technologinio vertinimo procesą.

Į šį Europos Parlamento pranešimą reikia tinkamai atsižvelgti supaprastinant 7-ąją ir 8-ąją bendrąsias mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programas bei visas Europos Komisijos skatinamas programas mokslo ir mokslinių tyrimų srityje.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Palankiai vertinu supaprastinimo priemones, kurias Europos Komisija jau taiko įgyvendindama 7-ąją bendrąją programą, ir pritariu Komisijos pastangoms siekti labiau supaprastinti taisykles ir jų aiškumo, kad būtų išvengta galimybių atsirasti skirtingoms interpretacijoms ir sumažintas klaidos pavojus, taip sumažinant audito išlaidas. Dabartines taisykles reikia supaprastinti ir padaryti aiškias. Apgailestautina, kad yra itin daug mokslinių tyrimų įstaigų, bendradarbiavimo modelių ir sudėtingesnių valdymo mechanizmų ir dėl to atsiranda painiavos, sukeliančios skaidrumo problemų, susijusių su biudžeto valdymo institucija ir skirtingu elgesiu su paramos gavėjais.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Mokslas, švietimas ir inovacijos yra ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo ramsčiai. Norėdama kurti naujus produktus ir paslaugas, Europa turi investuoti į inovacijas. Moksliniai tyrimai ir inovacijos sudaro strategijos „Europa 2020“ pagrindą. Tačiau mažesnėms organizacijoms – mažosioms ir vidutinėms įmonėms, neseniai įsteigtiems aukštųjų technologijų ir mažesniems institutams, universitetams bei mokslinių tyrimų centrams – ypač sudėtinga išnarplioti procedūrinę painiavą siekiant gauti šiam sektoriui skirtas lėšas. Mokslo bendruomenė ragina nedelsiant suderinti taisykles ir procedūras ir visuotinai supaprastinti finansinės atskaitomybės reikalavimus. Neseniai 13 000 mokslo darbuotojų pasirašė peticiją, kurioje reikalaujama didesnio supaprastinimo ir pasitikėjimo ES mokslinių tyrimų finansavimu. Iš tikrųjų reikia supaprastinti mechanizmus, kurie naudojami mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos bendrosiose programose, 7-ojoje bendrojoje programoje bei 8-oje bendrojoje programoje ir visose Europos Komisijos įgyvendinamose mokslo ir inovacijų programose.

Manau, kad, siekiant įvertinti aplinkos apsaugos ir klimato politikos poveikį užimtumui, reikalinga daug aktyvesnė mokslinių tyrimų veikla, ir prašau Komisijos rengiant 8-ąją bendrąją programą išskirti šią sritį kaip prioritetinę.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Iš pradžių norėčiau atkreipti dėmesį į puikų darbą, kurį mano kolegė M. D. G. Carvalho atliko rengdama šį pranešimą, ir tai suteikia man galimybę viešai pasveikinti ją. Atsižvelgiant į labai svarbų mokslinių tyrimų vaidmenį plėtojant ekonomiką ir kuriant darbo vietas, svarbu visais būdais išvengti per didelio biurokratizmo ir nepagrįstų vėlavimų, kurie užkerta kelią dalyvauti mokslo bendruomenei. Todėl palankiai vertinu pateiktus pasiūlymus dėl supaprastinimo siekiant propaguoti ES mokslinių tyrimų finansavimo patrauklumą ir prieinamumą.

  Teresa Riera Madurell (S&D), raštu. – (ES) Nuo 1984 m. viena po kitos įgyvendinamos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrosios programos gerokai patobulėjo, kartu jos išsiplėtė biudžeto ir sričių finansavimo požiūriu, o tai iš tikrųjų yra teigiamas dalykas. Tačiau, be to, tai buvo pasiekta parengus tokias sudėtingas dalyvavimo programose taisykles, kad mūsų geriausių mokslo darbuotojų bendradarbiavimui gresia rimtas pavojus. Pranešime išsamiai ir pamokomai aptariami mokslo bendruomenės reikalavimai, taip pat pateikiamos seminaro supaprastinimo klausimu, kurį vasario mėn. surengė Tarybai pirmininkaujanti Ispanija, išvados. Būtent dėl to balsavau už pranešimą, kuriame įtvirtinama daugybė principų ir veiksmų krypčių, pvz., nustatomas glaudus šio klausimo ryšys su būsimomis finansinėmis perspektyvomis po 2013 m., numatoma kas trejus metus atliekama finansinio reglamento peržiūra ir toleruotinos klaidos rizikos taikymas mokslinių tyrimų srityje, ir visa tai bus labai svarbu rengiant 8-ąją bendrąją programą. Tačiau taip pat esama daugybės ne tokių svarbių supaprastinimui skirtų priemonių, kurias, naudodamiesi gerąja patirtimi, galime taikyti dabartinėje bendrojoje programoje ir kurios ne tik palengvins dabartinių paramos gavėjų dalyvavimą, bet ir, esu įsitikinusi, jį dar parems.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Mes, Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas, pritarėme pranešimui iš esmės dėl to, kad jame aptariami kai kurie mums labai svarbūs klausimai, pvz., pilietinės visuomenės organizacijos. Žr. J. Buzeko pranešimą dėl 7-osios bendrosios programos, 278 pakeitimą (I priedo IV skyrius – Gebėjimai – Mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirti moksliniai tyrimai – Veikla – 1 dalis, 2a įtrauka (nauja)): remti pilietinės visuomenės organizacijas arba pilietinės visuomenės organizacijų tinklus, kurie samdo mokslinių tyrimų darbuotojus moksliniams tyrimams atlikti; vieši standartai; sumažinti biurokratinių procesų metu mokslo darbuotojų prarandamą laiką; supaprastinimas yra labai svarbus visiems mažiesiems veikėjams, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, tačiau pilietinės visuomenės organizacijos neturėtų būti užmirštos; atviras mokslas ir enciklopedijos (nuoroda į Berlyno deklaraciją); siekti, kad bendrosios programos ir Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa (angl. CIP) papildytų viena kitą; bendradarbiaujant su besivystančiomis šalimis tarptautiniu lygiu gali prireikti specifinių taisyklių.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Palankiai vertinu pranešimą dėl to, kad jame siekiama remti mokslinių tyrimų sektorių ieškant galimybių skatinti ekonomikos augimą supaprastinant ES programų įgyvendinimo taisykles. Siekiant palengvinti mažųjų ir vidutinių įmonių, universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir vietos įstaigų padėtį svarbu, atsižvelgiant į skaidrumo, paprastumo, nuoseklumo ir teisinio tikrumo principus, supaprastinti galimybės naudotis programa etapus. Sukūrę interneto svetaines mokslinių tyrimų dalyviams, sudarysime jiems sąlygas greitai gauti informaciją apie galimybes naudotis programa ir, taikydami geriausios patirties mainus, pagerinsime koordinavimą su trečiosiomis šalimis.

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu. – (PL) Pritariau pranešimui dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo supaprastinimo. Nesupaprastinus administracinių viešųjų pirkimų ir įgyvendinimo procedūrų formalumų, privačiojo sektoriaus dalyvių bendrosiose programose nedaugės. Atsižvelgiant į pagrindinį vertinimo kriterijų – pramonės ir mokslo bendradarbiavimą, menka tikimybė, kad projektams, kuriuose nėra partnerių iš mažųjų ir vidutinių įmonių sektoriaus, bus skirtas finansavimas.

Be to, viena dažniausiai pasitaikančių problemų – užsienio partnerių atranka projektuose. Šioje srityje vis dar labai svarbi Komisijos pagalba. Didžiausia kliūtis, su kuria susiduriama kuriant inovacijomis pagrįstą ekonomiką, yra ta, kad žmonės nežino apie 7-osios bendrosios programos buvimą arba bijo jos. Dėl sudėtingų procedūrų daugybė institucijų didžiausią dėmesį skiria paramos iš struktūrinių fondų gavimui. Dabartiniai Lenkijos grupių pasiekimai (remiantis Lenkijos nacionalinių informacijos centrų atliktu Europos Komisijos pateiktų duomenų vertinimu) nėra itin patenkinami. Lenkijos ūkio subjektų dalyvavimo rodiklis yra 18,56 proc., o suteiktų subsidijų rodiklis – 13,72 proc., palyginti su ES vidurkiu – atitinkamai 22,28 proc. ir 20,56 proc. Tai didelis praradimas Lenkijos mokslui, kuris turi milžinišką mokslinių tyrimų potencialą, taip pat puikių mokslininkų. Reikėtų geriau pasinaudoti 7-osios bendrosios programos teikiamomis galimybėmis. Supaprastinus 7-osios bendrosios programos įgyvendinimą bus prisidėta prie ES inovacijomis pagrįstos ekonomikos ir konkurencingumo pasaulinėje ekonomikos arenoje skatinimo.

  Salvatore Tatarella (PPE), raštu. – (IT) Šiandien balsuojame dėl svarbaus dokumento, susijusio su naudojimosi mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrosiomis programomis procedūrų supaprastinimu. Mūsų pasirinkimas – supaprastinti ir suvienodinti Europos mokslinių tyrimų programų teisės aktų sistemą. Iš tikrųjų, mokslas, švietimas ir inovacijos yra pagrindas atgaivinti ekonomiką ir kurti naujas darbo vietas. Turime investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, jeigu norime didžiausią dėmesį skirti naujiems produktams ir paslaugoms, kurios prisidės prie didesnio Europos konkurencingumo ir kartu pagerins Europos piliečių gyvenimo kokybę. Pastaraisiais metais Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų programų taikymo sritis tapo platesnė. Dėl to taip pat padaugėjo taisyklių ir administracinių procedūrų, kurios savo ruožtu sukėlė daugiau sunkumų Europos viešųjų pirkimų dalyviams. Šiuo dokumentu mes raginame Europos Komisiją pašalinti šias kliūtis ir skubiai pradėti taisyklių, skirtų mokslinių tyrimų finansavimui gauti, supaprastinimą. Balsavau už rezoliuciją tikėdamasis didesnio procedūrinio vienodumo siekiant lengviau ir atviriau gauti Europos finansavimą, kuris dažnai lieka ne visai išnaudotas, iš dalies dėl procedūrinių sunkumų.

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. – (LT) Gerbiami kolegos, be mokslinių tyrimų kompetencijos nėra ir inovacijų. Inovacijos, susijusios su pažangiausiu mokslu ir švietimu, yra vienas iš darbo vietų kūrimo ir ekonominio augimo variklių. Jei Europa nori sukurti naujus produktus ir paslaugas, privalo investuoti į inovacijas. Todėl svarbu – kaip teisingai pastebi pranešėja – mums padėti supaprastinti mokslinių tyrimų bendrosiose programose numatytus mechanizmus. Taisyklių ir procedūrų suderinimas bei mokslinių tyrimų finansavimo ir administravimo supaprastinimas jau seniai reikalingas. Daugumai smulkesnių organizacijų (naujos pažangiųjų technologijų įmonės ar universitetai ir mokslinių tyrimų centrai) sunku susitvarkyti su dabartinių taisyklių sudėtingumu. Remiantis šių metų Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestine, kurioje lyginami visų ES valstybių narių inovacijų rezultatai, Lietuvos rodikliai yra žemiau ES 27 vidurkio. Tačiau ji pademonstravo gerus pažangos rodiklius bei turi didelį potencialą – Lietuva turi vieną sparčiausių interneto jungčių bei judriojo ryšio skverbties lygį pasaulyje. Todėl labai svarbu ir toliau investuoti į technologijų plėtojimą bei gerinti nacionalinių ir europinių skaitmeninių darbotvarkių įgyvendinimą. Tai padarys Europą konkurencingesne ir pagerins gyvenimo kokybę.

  Hermann Winkler (PPE), raštu. – (DE) Norėčiau pasveikinti pranešėją, pateikusią įvairiapusį ir labai vykusį pranešimą. Ji atkreipia dėmesį į daugybę sričių, kurias galima patobulinti atsižvelgiant į administracinių procesų supaprastinimą. Džiaugiausi galėdamas balsuoti už šį pranešimą. Norėčiau pateikti vieną trumpą pastabą, kurią dažnai išgirstu iš mažųjų ir vidutinių įmonių, atsižvelgiant į sritį, kuriai atstovauju, ir tai yra su kalba susijęs klausimas. Dauguma įmonių, kurios turi teisę kreiptis dėl Europos subsidijų ir kurių idėjos Europoje sukurtų pridėtinę vertę, neturi reikiamų kalbos įgūdžių, kad galėtų įveikti paraiškos pateikimo anglų kalba procesą. 7-osios bendrosios programos gairių skyriuje „Patarimai, kaip sėkmingai pateikti paraišką“ pateikiamas toks tekstas: „Nors paraišką galima užpildyti bet kuria oficialia ES kalba, paraiškos visada turėtų būti užpildytos anglų kalba.“ Tai reiškia, kad projektas, kurio paraiška užpildyta ne anglų kalba, neturi galimybės gauti finansavimo, net jeigu, pvz., atitinkamos įmonių grupės bendra darbo kalba nėra anglų kalba. Siekiant sumažinti administracinį darbą, susijusį su įmonėmis, kurioms skirtos šios subsidijų programos, ES Komisija turėtų pakeisti savo ekspertų atliekamą projekto paraiškų nagrinėjimo tvarką taip, kad bent jau pradiniame etape projekto dokumentus būtų galima pateikti viena iš trijų Komisijos darbo kalbų.

  Anna Záborská (PPE), raštu. – (SK) Balsavau už pranešimą, nes negalime apkrauti savo svarbiausių mokslininkų nepakeliama administracine našta, jeigu norime, kad mūsų parama Europos moksliniams tyrimams išliktų veiksminga. Tačiau rezoliucijos tekstas ir diskusijos dėl jo dar kartą patvirtino mano įsitikinimą, kad viešosios lėšos turėtų būti naudojamos pagrindinėms viešosioms paslaugoms užtikrinti; kitos veiklos, įskaitant mokslinius tyrimus ir verslo veiklą, turėtų būti finansuojamos privačiomis lėšomis. Šis Parlamentas turėtų vykdyti funkcijas tik dviejose srityse. Pirmoji – tai pagrindinės teisės aktų sistemos sukūrimas siekiant palengvinti šios rūšies verslo įmonių veiklą. Jeigu šiandien rezoliucijoje reikalaujame supaprastinti mechanizmus ir priemones, naudojamus skirstant dabartinę valstybės paramą, mes šaliname padarinius, o ne problemos priežastį. Taip yra dėl to, kad valstybės parama yra problema. Antroji sritis – pagarba ES valstybių narių teisėms. Jeigu kai kurios valstybės draudžia naudoti žmogaus embrionus mokslinių tyrimų tikslais, tokie moksliniai tyrimai neturėtų būti finansuojami bendromis ES lėšomis. Tai tas pats, kas paimti pinigus iš užkietėjusio rūkymo priešininko ir panaudoti juos tabako pramonei subsidijuoti. Pritariu tam, kad parama moksliniams tyrimams būtų supaprastinta. Man atrodo, mes turėtume siekti sukurti palankią aplinką tiems, kurie nori investuoti į naujas technologijas ir inovacijas, užuot diskutavę tinkamų išlaidų ir atsiskaitymo procedūrų klausimais.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0605/2010

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes dėl padidėjusių gyvulių pašarų kainų auginti gyvulius šiuo metu yra ypač sudėtinga. Tikriausiai artėjame prie dar vieno prekių burbulo. Tarptautinėje rinkoje kainos nuo birželio mėn. jau padidėjo vidutiniškai daugiau nei 16 proc. Niekada nebuvo tiek daug derybų dėl būsimųjų sandorių rinkos ir niekada nebuvo tiek daug su tuo susijusių pinigų. Ypač mažos palūkanų normos ir per dideli pinigų kiekiai ieškant prekių už patrauklią kainą lemia intensyvesnę prekybą ir finansines spekuliacijas dėl ateities sandorių, visiškai neatsižvelgiant į realią ekonomiką. Didžiausios pasaulio grūdų biržos, Čikagos prekių ir žaliavų biržos, skaičiai yra įspūdingi. Fiksuojami prekybos soja, kukurūzais ir kviečiais sandorių rekordai. Dėl šių padidėjusių kainų praktiškai padidėja realios rinkos kainos, net ir tais metais, kai grūdų netrūksta. Dėl šių padidėjusių gyvulių pašarų kainų padaroma didelė žala daugybei jau ir taip sudėtingoje padėtyje atsidūrusių mūsų gyvulininkystės ūkių, kurie dėl krizės negalės perkelti padidėjusių kainų savo parduodamai produkcijai ir vargu ar patys galės pakelti šią naštą.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą. ES gamintojams kelia pačius didžiausius reikalavimus, susijusius su maisto sauga ir kokybe, aplinkos apsauga, gyvulių sveikata bei gerove ir darbo sąlygomis, kas smarkiai padidina gamintojų sąnaudas, ir mažiną jų konkurencingumą lyginant su trečiųjų šalių gamintojais. Gyvulininkystės sektorius ES susiduria su rimtomis problemomis kaip didėjančios sąnaudos dėl kylančių degalų ir trąšų kainų, didelės ES taisyklių laikymosi sąnaudos, didėjanti trečiųjų šalių importo konkurencija, mažos gamintojų už mėsos produktus gaunamos kainos. Siekiant apsaugoti Europos gamintojus ir šį svarbų ekonomikos sektorių, Europos Komisija turi užtikrinti tinkamą bendros žemės ūkio politikos finansavimą po 2013 m., kad būtų garantuotas visų ES ūkininkų, įskaitant ir gyvulių augintojus, gyvybingumas ir sudarytos sąlygos sąžiningai konkurencijai.

  Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už šią rezoliuciją dėl krizės gyvulininkystės sektoriuje, nes manau, kad rinkos valdymo mechanizmai gyvulininkystės sektoriuje turi būti sustiprinti. Atsižvelgiant į tai, turi būti įgyvendintos priemonės, kurios leistų riboti kainų svyravimų ir spekuliacijos poveikį. Manau, kad rinkos priemonės turi padėti užtikrinti tinkamą grūdų tiekimą, kad būtų galima apsirūpinti gyvulių pašaru. Šiuo požiūriu Europos Komisija turėtų pasiūlyti lanksčius rinkos mechanizmus, sudarančius galimybes greičiau reaguoti. Mano nuomone, Europos Sąjungai svarbu turėti priemonę, kuri padėtų įvertinti pasaulines rinkos tendencijas. Naujoji Europos išorės veiksmų tarnyba galėtų sukurti ypač tinkamą priemonę, padėsiančią numatyti strateginius pokyčius trečiosiose šalyse ir visame pasaulyje populiarinti europietišką žemės ūkio modelį. Baigdama norėčiau atkreipti dėmesį, kad būtina atlikti naujų gerovės taisyklių įdiegimo ekonominio poveikio vertinimą, o prieš įvesdami naujas taisykles turėtume visapusiškai įgyvendinti galiojančius teisės aktus.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Turėtume didžiuotis dešimtmečiais kurtu Europos rinkos ekonomikos modeliu. Kalbant apie pirminį ūkio sektorių, daugybėje regionų perėjimas iš ariamąja žemdirbyste ir gyvulininkystės ūkiais pagrįstos ekonomikos į iš esmės paslaugomis pagrįstą ekonomiką buvo tinkamai valdomas. Šio perėjimo valdymas buvo pagrįstas valstybės įsikišimu, kuris buvo sukurtas siekiant užtikrinti įmonių pajamų stabilumą ir pašalinti dėl konkurencijos atsirandantį spaudimą maisto kainoms. Gaminant sveiką, subalansuotą maistą galima išgelbėti daugybę gyvybių ir pastebimai sutaupyti sveikatos apsaugos išlaidų. Statistiniai duomenys taip pat kelia naujus klausimus, į kuriuos visi atkreipia dėmesį. Kalbu apie maisto tiekimą – veiksnį, su kuriuo visa kita yra neišvengiamai susiję, – užtikrinimą, ir maisto produktų, kurie pateks į rinką artimiausiais metais, kokybę ir pusiausvyrą. Turiu paminėti tūkstančių šeimų, kurios gyvena iš pelno, gauto vykdant šią ES subsidijuojamą veiklą, pajamas. Palankiai vertinu tai, kad šiame pranešime sprendžiamos pagrindinės gyvulininkystės sektoriaus problemos, ir esu įsitikinusi, kad visuomenės sveikatos ir Europos vartotojų interesų labui ir toliau bus gaunami geri rezultatai.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Pastarųjų metų maisto rinkos tendencijoms būdinga daugybė paradoksų. Vienas iš šių paradoksų yra tai, kad nors maisto kainos parduotuvių lentynose didėjo, ūkininkai, įskaitant ES gyvulių augintojus, susiduria su pajamų krize, kuri kelia pavojų jų ūkių išlikimui ir veda juos prie skurdo. Turime žinoti, kad gyvulių augintojams nustatyti privalomi dideli kokybės reikalavimai turi savo kainą. Tuo atveju, kai dėl importo iš trečiųjų šalių, kuriose tokie pat dideli reikalavimai nėra nustatyti, susidariusi konkurencinė padėtis nėra kontroliuojama, – leiskite priminti jums nelaimingą atsitikimą, susijusį su melaminu užkrėstais pieno milteliais iš Kinijos, – šios sąnaudos lems sumažėjusį ES gaminamos produkcijos kiekį šioje srityje. Gyvulių augintojų interesams skiriama nepakankamai dėmesio. Todėl Komisijos ketinimas atlaisvinti didelį kiekį pašarinių grūdų yra tik vienas pagalbos žingsnis sektoriui, paskui turi būti kiti žingsniai. Todėl manau, kad rezoliucijoje pateiktos rekomendacijos, jeigu Komisija jas patvirtins ir taikys, atitiks gyvulių augintojų poreikius. Dėl šios priežasties balsavau už rezoliuciją.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Europos gamintojai atsiduria konkurencijos požiūriu mažiau palankioje padėtyje nei trečiųjų šalių gamintojai, nes jų gamybos sąnaudos yra didesnės, iš esmės dėl to, kad reikalaujama laikytis ypač didelių reikalavimų, susijusių su gyvūnų sveikata ir gerove, maisto sauga, aplinkos apsauga ir darbo sąlygomis. Atsižvelgdama į tai, manau, kad Europos Komisija turi aktyviai veikti, siekdama užtikrinti grūdų tiekimą, kad būtų galima apsirūpinti gyvulių pašaru.

  Luigi Ciriaco De Mita (PPE), raštu. – (IT) Kaimo vietovių plėtra yra labai svarbi siekiant, kad mūsų teritorijos išliktų gyvybingos, nes jose gaminamas galutinis produktas ir jis yra visuotinai paplitęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, gyvulininkystės sektorius mūsų bendruomenėms yra vienas svarbiausių sektorių. Iš tikrųjų, nepaisant su maistu susijusių ir ekonominių veiksnių (vis dėlto svarbių ir padedančių užtikrinti produktų kokybę taikant aplinkos apsaugos požiūriu tvariausias technologijas), ūkininkavimas yra labiausiai paplitusi kaimo vietovių darbo, apsaugos ir vystymosi forma. Būtent dėl to Europos Sąjunga – įskaitant ir naują reformuotą bendrą žemės ūkio politiką, visų pirma po 2013 m., – ir kiekviena valstybė narė turi siekti išlaikyti ūkininkavimo tęstinumą ne tik kurdamos inovacijomis pagrįstas ūkininkavimo technologijas ir ekonominiu bei ekologiniu požiūriu tvarų valdymą, bet ir įtvirtinti didesnį savo, kaip aplinkos ir žemės sergėtojų, vaidmenį, užtikrindamos ūkininkų apsaugą nuo rinkos krizių, sumažindamos gamybos sąnaudas, suteikdamos kuo didesnę paramą jų produktams ir siekdamos geresnio rinkos organizavimo. Man atrodo, kad pranešimas dėl krizės ES gyvulininkystės sektoriuje, dėl kurio balsavome, atitinka šias nuostatas.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Rinkų reguliavimas turi būti pagrįstas realiomis atsargomis ir poreikiais, o ne spekuliacija; būtent tokią žinią Europos Parlamentas nori nusiųsti Europos Komisijai patvirtindamas rezoliuciją dėl gyvulininkystės krizės Europos Sąjungoje. Artimiausiu metu reformuojant bendrą žemės ūkio politiką Parlamentas turės atkreipti dėmesį į ūkininkų pajamų klausimą, kurios vis labiau priklauso nuo spekuliacijų produktais sukeliamų padarinių ir savo dominuojančia padėtimi piktnaudžiaujančių platintojų. Be vienintelio atsako į staigų grūdų kainų šuolį, sukėlusio gyvulininkystės krizę, Parlamentas nori iškelti vaidmens, kurį Europos Sąjunga nori suteikti Europos žemės ūkiui pasaulinėje rinkoje, klausimą, t. y. gamyba laikantis griežtų reikalavimų, kurie nustatomi mūsų prekybos partneriams siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Kaip jau įspėjau daugybę kartų, pernelyg didelis ES reglamentavimas galėtų netrukus tapti veiksniu, apsunkinančiu konkurenciją tam tikruose sektoriuose, o gyvulininkystės sektorius yra vienas iš jų. Negaliu pamiršti to, ką išgirdau Jungtinės Karalystės ūkininką šiame Parlamente sakant apie sunkumus, su kuriais jis susidūrė, kai jo gyvulių mėsa negalėjo konkuruoti rinkoje dėl tokių griežtų teisės aktų jam nustatytų reikalavimų. Būtent su tokia rizika susiduriame ir ji puikiai aprašyta šiame pasiūlyme. Taip pat akivaizdu, kad dėl krizės sektoriuje galėtų gerokai sumažėti mėsos gamyba visoje ES, ir tai ne tik lemtų mažųjų ir vidutinių gamintojų išnykimą, bet ir sukeltų produktų tiekimo rinkai krizę, padidintų kainas ir lemtų didesnę priklausomybę nuo importo. Negaliu pamiršti Portugalijai svarbaus pieno gamybos klausimo, todėl norėčiau jums priminti, kad buvusios Komisijos narės M. Fischer-Boel politiką dėl pieno kvotų ūkininkai griežtai kritikavo ir tvirtai bei nuolat jai prieštaravo. Būtent dėl šios priežasties dar kartą raginu Komisiją peržiūrėti šį klausimą.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsavimui pateiktoje rezoliucijoje pripažįstama rimta gyvulininkystės sektoriaus krizė, kuri pasunkėjo dėl padidėjusių grūdų kainų, ir Komisija raginama pateikti pasiūlymus dėl paramos sektoriui priemonių. Rezoliucijoje Komisija ir Taryba taip pat raginamos skirti pakankamą finansavimą bendrai žemės ūkio politikai po 2013 m. siekiant užtikrinti visų ES ūkininkų gyvybingumą. Tačiau rezoliucijoje išreiškiamas pritarimas gairėms, dėl kurių atsirado dabartinės sektoriaus, visų pirma mažųjų ir vidutinių gamintojų, problemos, o tai rodo joje esant rimtus prieštaravimus ir netgi prieštaravimus šių gamintojų interesams. Rezoliucijoje dar kartą propaguojamas ūkininkavimas ir maisto gamyba konkurencijos ir laisvosios rinkos sąlygomis. Joje taip pat įspėjama apie vykstantį spekuliavimą maisto produktais, tačiau raginama kovoti tik su per didele spekuliacija ir todėl manoma, kad spekuliacija maisto produktais gali tęstis, jeigu ji nėra per didelė. Mūsų nuomone, mes tai sakėme anksčiau ir sakome tai dar kartą: reikia panaikinti sistemą, kurioje maistas vertinamas tarsi dar viena prekė, ir dėl to galima spekuliuoti maisto produktais; taip atsiranda ypač pavojinga maisto priklausomybė ir kainų svyravimai – padėtis, su kuria jau susiduriame.

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. – (IT) Krizei gyvulininkystės sektoriuje ypač didelį poveikį turėjo padidėjusios grūdinių augalų kainos (visų pirma Italijoje ir Ispanijoje, nes tokiose šalyse, kaip Jungtinė Karalystė, labiausiai paplitęs ganomų gyvulių auginimas) ir dėl to padidėjusios gamybos sąnaudos. Neigiamos tendencijos sektoriuje iš dalies atsirado taip pat dėl importo iš trečiųjų šalių masto. Dėl sektoriaus problemų kyla pavojus ES maisto saugai ir mėsos tiekimui jos piliečiams. Todėl pritariu šiam bendram pasiūlymui dėl rezoliucijos, už kurią balsuosiu teigiamai. Visų pirma manau, kad turime sukurti rinkos kontrolės mechanizmus ir didesnį dėmesį skirti dvišalių susitarimų, sudarytų su trečiosiomis šalimis, pvz., naujausio susitarimo su MERCOSUR šalimis, turiniui.

  Peter Jahr (PPE), raštu. – (DE) Daugybė Europos Sąjungos gyvulininkystės ūkių atsidūrė sudėtingoje padėtyje. Visų pirma taip atsitiko dėl gerokai padidėjusių grūdų ir taip pat pašarų kainų. Dėl šios priežasties svarbu imtis priemonių, kurios padės gyvulių augintojams po šio sudėtingo laikotarpio sustiprinti savo pozicijas. Be padidėjusios pašarų kainos, man ypač svarbūs du aspektai. Pirma, dideli Europos produktų ir saugumo reikalavimai, kurių privalo laikytis mūsų gyvulininkystės ūkiai, turi būti taikomi importuotiems Europos Sąjungoje parduodamiems produktams. Tai leistų Europos ūkininkams išvengti daug prastesnės konkurencinės padėties ūkininkų iš trečiųjų šalių atžvilgiu ir kartu padėtų užtikrinti aukštą visų Europos Sąjungoje parduodamų produktų kokybę. Antrasis aspektas yra susijęs su žemės ūkio politikos supaprastinimu ir skaidrumo padidinimu. Dėl nereikalingų taisyklių prarandama daug laiko ir tai kainuoja daug pinigų. Todėl svarbu jas pašalinti. Tai iš tikrųjų palengvintų visų Europos Sąjungos ūkininkų gyvenimą. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pateiktame pasiūlyme dėl rezoliucijos yra daugybė gerų šios rūšies pasiūlymų, kurie sudarys galimybes nuolat gerinti gyvulininkystės ūkių padėtį. Tikiuosi, kad tai atsispindės būsimoje Komisijos veikloje.

  Karin Kadenbach (S&D), raštu. – (DE) Esu nusivylusi, kad Parlamento dauguma patvirtino 1 ir 2 pataisas. Nepaisant pačių sukeltų tiekimo trikdžių, negalime leisti, kad mūsų žemės ūkio pramonę užterštų GMO. Neleistinų GMO pripažinimas ir „neesminių GMO, kurie vis dar yra neleistini Europos Sąjungoje“ ir kurie dar nėra visapusiškai ištirti moksliniu požiūriu, ribos nustatymas lėmė GMO leidimų JAV ir ypač besivystančiose šalyse antplūdį. Dėl tyrimų pajėgumų šiose šalyse didėja pavojus sveikatai ir aplinkai. ES nepriklausančios šalys turi vis didesnę įtaką leidimų išdavimo praktikai ES, dėl to nuolat mažėja leistiniems GMO taikomi sveikatos ir aplinkos saugumo lygiai. Be to, atsižvelgdama į patvirtintą 3 pataisą nemanau, kad turėtų būti peržiūrėtas dabartinis draudimas neatrajotojus šerti mėsos ir kaulų miltais. Tai ne tik padidintų genų inžinerijos žemės ūkyje galbūt keliamą pavojų, bet ir galimą naujo galvijų spongiforminės encefalopatijos (angl. BSE) protrūkio pavojų. Vis dėlto manau, kad šis pranešimas iš esmės yra naudingas, nes jame atkreipiamas dėmesys į gyvulininkystės sektoriaus krizę ES.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Dabartinė padėtis gyvulininkystės sektoriuje yra labai sudėtinga ir kai kurios sritys dėl didelių gamybos sąnaudų yra nepelningos. Viena vertus, vartotojai moka ūkininkams mažesnę kainą, o kita vertus, jie susiduria su dideliais pašarų kainų svyravimais. Svarbu, kad, nedelsiant pasinaudodami turimomis rinkos stabilizavimo priemonėmis, užkirstume kelią rimtai krizei gyvulininkystės sektoriuje kilti. Kitas Europos ūkininkams poveikį turintis veiksnys – didėjanti trečiųjų šalių, kuriose gamybos sąnaudos yra mažesnės, konkurencija ir didėjanti prekybos politikos tendencija keisti didesnius kiekius importuoto maisto į paslaugas net nereikalaujant laikytis tokių pat gamybos reikalavimų. Pritariu rezoliucijai, kurioje raginama imtis konkrečių priemonių gyvulininkystės sektoriuje. Norėčiau padėkoti E. Herranzai Garcíai už jos iniciatyvą. Atsižvelgdamas į sudėtingą rinkos padėtį ir prasidėjusias diskusijas dėl ES žemės ūkio politikos ateities, Parlamentas turi aiškiai įsipareigoti užtikrinti reikalingą visų žemės ūkio produkcijos sričių apsaugą siekiant sudaryti ūkininkams galimybes planuoti.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Europos ūkininkai jau kurį laiką gyvena rimtos krizės sąlygomis. Balsavau už rezoliuciją visų pirma siekdamas, kad būtų sukurtas pagrindas greitai iš naujo stabilizuoti visą gyvenimą gyvulius auginusių žmonių pajamas. Tik savo darbu tikintys žmonės gali susitaikyti su dabartinėmis sunkiomis sąlygomis, kai dažnai tenka gyventi sudėtingomis sąlygomis ir už savo gamybos priemones mokėti labai didelę kainą. Šiuo atveju leiskite man išreikšti savo nuoširdžią užuojautą visiems pastarojo potvynio Italijoje užlietų teritorijų ūkininkams, tikintis, kad rezoliucija, dėl kurios šiandien balsavome, taip pat gali padėti jiems atsigauti ir sudaryti patenkinamas gyvenimo ir darbo sąlygas.

  Astrid Lulling (PPE), raštu. – (DE) Europos gyvulininkystės sektorių šiuo metu apėmė rimta krizė, nes dėl didėjančių gamybos sąnaudų Europos gamintojai vis labiau artėja prie išgyvenimo ribos.

Šios labai didelės gamybos sąnaudos yra tiesiogiai susijusios su aukštomis pašarų kainomis ir mūsų priklausomybe nuo trečiųjų šalių, kuriose auginami javai ir baltyminės kultūros.

Tikiuosi, kad Komisija į savo būsimą pasiūlymą dėl teisės akto dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) įtrauks veiksmingas rinkos priemones ir numatys būtinas lėšas siekiant užtikrinti javų ir pašarų rinkų stabilumą ir galimybes gyvulių augintojams planuoti ateitį.

Taip pat turime parengti Europos baltyminių augalų planą, kuris padės skatinti intensyviau auginti baltyminius ir ankštinius augalus ir, atsižvelgiant į šio pašaro strateginį pobūdį, sumažinti pieno sektoriaus priklausomybę.

Be to, turime sustiprinti priemones siekdami paremti gyvulių ūkius nepalankiose ūkininkauti vietovėse, įskaitant Liuksemburgą.

Komisija turėtų laikytis atsargaus požiūrio teikdama pasiūlymus dėl pieno gamybos, nes 70 proc. raudonosios mėsos ES pagaminama iš melžiamų karvių.

Europoje galioja griežčiausios gyvūnų gerovės ir higienos taisyklės pasaulyje. Todėl laikausi nuomonės, kad tokie pat reikalavimai turi būti taikomi importuojamam maistui siekiant pagerinti nepalankią mūsų gamintojų konkurencinę padėtį, kurią sukelia nesąžininga konkurencija.

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. – (FR) Gyvulininkystės sektoriuje privaloma laikytis mūsų institucijų reikalaujamų griežčiausių taisyklių, kurios maisto saugos ir kokybės, aplinkos, gyvūnų sveikatos ir gerovės požiūriu yra griežčiausios pasaulyje. Deja, šio sektoriaus krizė dabar kelia neigiamų padarinių, dėl kurių gamintojai praranda daug pajamų, ir tam negalime likti abejingi. Bent jau turėtume pažadėti ir gamintojai teisėtai to tikisi, kad šios taisyklės pagal abipusiškumo principą bus taikomos ir importui. Kai anksčiau ar vėliau maisto sauga taps pasauline problema, Europa turės greitai reaguoti, siekdama išsaugoti gyvulininkystės ūkių gyvybingumą, kai jiems grės pavojus. Šios investicijos į ateitį yra labai svarbios. Būtent todėl ekonominis reikalaujamų taisyklių, t. y. gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų, poveikis turi būti įvertintas ir įtrauktas į ilgalaikius žemės ūkio, visų pirma gyvulininkystės sektoriaus, ateities planus.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Balsuoju už šią rezoliuciją, nes dėl didėjančių gamybos veiksnių sąnaudų ir su ES taisyklių laikymusi susijusių išlaidų pelningi gyvulininkystės ūkiai Europoje tampa neįmanomi: kaina, kurią kai kurie ūkininkai gauna už pagrindinius mėsos gaminius, yra mažesnė už jų savikainą. Europos žemės ūkio sektorius aukojamas dėl ES galimybės iš daugybės ekonomikos sektorių, tačiau daugiausia iš gyvulininkystės sektoriaus, eksportuoti kitos rūšies produktus į šias šalis. Šioje rezoliucijoje propaguojamos priemonės, dėl kurių pagalbos priemonės, skirtos kovai su šio sektoriaus, nukenčiančio dėl spekuliacijų prekių rinkoje, taip pat dėl skrupulingų ES taisyklių laikymosi, krize, galėtų būti panaikintos.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Krizė gyvulininkystės sektoriuje kilo ne tik dėl didėjančių gamybos sąnaudų. Šiuolaikinei visuomenei reikalingas sveikas maistas ir dideli higienos ir gyvūnų gerovės reikalavimai, kuriuos galima rasti smulkių ūkininkų įmonėse ir ekologiniuose ūkiuose. Dėl to padidėja gamybos sąnaudos, ir tuomet vartotojai pasirenka pigesnius produktus. Kadangi mūsų vidaus ūkininkams taikomos griežtos taisyklės, sudėtinga stebėti, kaip laikomasi importuotiems pigiems žemės ūkio produktams taikomų reikalavimų. Todėl mums reikalingos sąžiningos kainos ir žemės ūkio subsidijų sistemos pokyčiai. Turime liautis rėmę tarptautinį žemės ūkio verslą ir stambius ūkininkus mėgėjus, pvz., karalienę, ir, užuot tai darę, remti smulkius ūkininkus, kurie gali išgyventi tik ne visą darbo dieną dirbdami savo ūkiuose ir kartu dirbdami kitą darbą. Šiame pranešime ši problema nėra pakankamai išsamiai sprendžiama ir todėl susilaikiau.

  Mariya Nedelcheva (PPE), raštu. – (BG) Šiandien noriai balsavau už rezoliuciją dėl krizės ES gyvulininkystės sektoriuje. Joje buvo raginama imtis labai svarbių paramos Europos Sąjungos gyvulininkystės sektoriui priemonių, didžiausią dėmesį skiriant pašarų kainų svyravimui ir priemonių patvirtinimui siekiant, kad į ES importuojami produktai atitiktų tokius pat reikalavimus, kokius turi atitikti europietiškos prekės.

Su gyvulininkystės sektoriaus padėtimi susijusi problema paplitusi visoje ES. Gyvulininkystės sektoriuje susiduriama su daugybe įvairiausių sunkumų: didėjančios pašarų kainos, spekuliacija rinkoje, kylančios energijos kainos ir didėjančios išlaidos, susijusios su Europos taisyklių įgyvendinimu. Dėl visų šių veiksnių gamyba Europoje tapo dar brangesnė. Su šiais sunkumais susiduria visi gyvulių augintojai visoje Europoje.

Tačiau, be šių sunkumų, esama dar kitų, su kuriais susiduria kai kurios naujos valstybės narės, pvz., mano šalis Bulgarija. Bulgarijoje tik 10 proc. gyvulių augintojų turi nuosavos žemės, o tai reiškia, kad tik šie 10 proc. gyvulių augintojų gali naudotis tiesioginėmis išmokomis. Ši padėtis pasunkina krizę Bulgarijos gyvulininkystės sektoriuje. Dėl lėšų nusipirkti didelį kiekį žiemai skirto pašaro stygiaus dauguma Bulgarijos ūkininkų bus priversti paskersti savo gyvulius.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už svarbią rezoliuciją dėl gyvulininkystės sektoriaus tikėdamasis pagerinti gyvulių augintojų ir viso sektoriaus, kurį paplitus spekuliacijoms, dėl kurių padidėjo gyvulių pašarų kainos, ištiko krizė, likimą. Mano teigiamo balsavimo tikslas – paremti visus gyvulių augintojus, kurie atsidūrė ties bankroto riba. Šia rezoliucija Parlamentas ragina Europos Sąjungą, kurioje dar nepatvirtinti bendros žemės ūkio politikos pakeitimai, atlaisvinti nedidelį kiekį saugomų grūdų gyvuliams siekiant sumažinti ūkininkų išlaidas ir kartu pažaboti dabar paplitusią spekuliaciją bei nustatyti griežtesnę kainų kontrolę, kad būtų apsaugota žemės ūkio rinka.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl krizės Europos Sąjungos gyvulininkystės sektoriuje parengė Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija, o ją rengiant dalyvavo keletas mano kolegų ir aš pati. Esame sunerimę, kad Europos gamintojai šiame sektoriuje patiria didelius išbandymus, ir esame pasiryžę imtis veiksmų, tikėdamiesi padėti išgyventi šį sunkų laikotarpį. Balsavau už šią rezoliuciją todėl, kad tai garsus raginimas suteikti pagalbą šiam sektoriui, ir todėl, kad esu įsitikinusi, kad jeigu dabar imtumėmės veiksmų, galėtume iš tikrųjų prisidėti prie sektoriaus tvarumo ir vystymosi.

Norėčiau atkreipti dėmesį į šioje rezoliucijoje pateiktą raginimą užtikrinti Europos darbuotojų interesus atsižvelgiant į bendrą žemės ūkio politiką po 2013 m. ir dvišales derybas, visų pirma su MERCOSUR šalimis. Atsižvelgdama į propaguojamas priemones, norėčiau atkreipti dėmesį į: veiksmingus ir lanksčius mėsos rinkos mechanizmus; kovą su grūdų spekuliacija ir saugumo tinklo šiame sektoriuje sukūrimą; tinkamą ūkių darbuotojų apsaugą nepalankiausiose ūkininkauti vietovėse ir didesnės galios suteikimą gamintojų organizacijoms.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad reikia atkreipti dėmesį į krizę, kuri šiuo metu yra ištikusi gyvulininkystės sektorių, ir jos padarinius. Tikiuosi, kad priemonės, reikalingos sektoriaus tvarumui ir vystymuisi užtikrinti, bus iš tikrųjų patvirtintos.

  Britta Reimers (ALDE), raštu. – (DE) Pasiūlyme dėl rezoliucijos dėl krizės gyvulininkystės sektoriuje, kurį patvirtino Europos Parlamentas, raginama sukurti naujus gyvulininkystės pramonės rinkos valdymo mechanizmus ir saugumo tinklus visuose grūdų sektoriuose. Prieštarauju šioms rinkos intervencijoms. Tačiau pasiūlyme dėl rezoliucijos taip pat numatyti svarbūs liberalūs reikalavimai, susiję su praktiškomis ribomis, taikomomis GMO, esantiems importuotuose pašaruose, ir raginama peržiūrėti draudimą šerti mėsos ir kaulų miltų pašaru. Todėl nebalsavau prieš rezoliuciją, tačiau per galutinį balsavimą susilaikiau. Siekdami užtikrinti pašarų tiekimą Europos gyvulininkystės sektoriui, turime ūkininkams sumažinti biurokratinę naštą ir sukurti teisinio tikrumo sąlygas. Į žemės ūkio pramonę orientuota rinka taip pat reikš, jog ūkininkai gali pradėti savo verslą ir gali nesibaiminti nuolatinio politikų protekcionistinio pobūdžio kišimosi į rinką. Jeigu žemės ūkio politika bus pagrįsta tik asmeniniais interesais, atsiras daugybė išimčių, dėl kurių nebus galima skirti finansavimo ir kurios iškraipys rinką. Tai pavers ūkininkus biurokratijos, valstybės valdomos kontrolės sistemos aukomis. Siekdami veiksmingo rinkos veikimo, turime sukurti aiškiai apibrėžtą visos žemės ūkio pramonės, o ne tik atskirų sričių, sistemą.

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Ši rezoliucija dėl gyvulininkystės sektoriaus – tai dar vienas Parlamento raginimas atsižvelgti į didėjančius sunkumus, su kuriais susiduria mūsų Europos ūkininkai. Kadangi ūkininkai turi laikytis vis daugiau taisyklių dėl atsekamumo, higienos, gyvūnų gerovės ir aplinkos, jų gamybos sąnaudos tampa nekontroliuojamos: degalai, trąšos ir, svarbiausia, grūdai dabar sudaro 60 proc. visų išlaidų. Raginame Komisiją ir Komisijos narį D. Cioloşą imtis daugiau priemonių siekiant pažaboti kainų svyravimą ir sukurti saugumo tinklą. Mūsų gyvulių augintojai turi atlaikyti importo spaudimą ir dirbti rinkoje, kurioje konkurencija yra sąžininga. Kadangi niekas nemoka už darbą, mes paprasčiausiai norime sudaryti jiems galimybę užsidirbti pragyvenimui iš savo profesijos.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Žalieji dalyvavo derybose dėl bendros rezoliucijos šiuo klausimu. Rezultatas nėra stebinantis, nes kitos frakcijos primygtinai prašė nurodyti didelius aplinkos apsaugos ir gyvūnų gerovės reikalavimus kaip mažesnės konkurencijos ES gyvulininkystės sektoriuje priežastį. Jie taip pat nesutiktų atsižvelgti į klimato kaitos klausimus, susijusius su gyvulininkyste. Tačiau rezoliucijoje pateikiama nuoroda į J. Bové pranešime patvirtintus reikalavimus ir raginama imtis priemonių siekiant sutramdyti spekuliaciją ir kainų svyravimus, taip pat atkreipiamas dėmesys į M. Häuslingo pranešime nurodytą svarbų baltyminių augalų plano poreikį siekiant sumažinti priklausomybę nuo importuojamų baltyminių augalų (iš esmės tai genetiškai modifikuota soja) ir konkrečius ekstensyvios jautienos iš žole mintančių jaučių gamybos poreikius.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Kaip tik tuo metu, kai rengiami naujos bendros žemės ūkio politikos pagrindai, tikintis išlaikyti Europos žemės ūkio verslą konkurencingą, palyginti su žemės ūkio verslu trečiosiose šalyse, kurios naudojasi neabejotinai didesnio žemės ploto ir pastebimai pigesnės darbo jėgos privalumais, mūsų gyvulių augintojams iškilo nauja grėsmė dėl su grūdų kainų pakilimu susijusių didesnių išlaidų gyvulių pašarui. Komisija turi patvirtinti grūdų kainų svyravimų sumažinimo priemones siekdama neleisti rinkai nenukentėti nuo per didelio jų svyravimo.

  Søren Bo Søndergaard (GUE/NGL), raštu. – (DA) Negaliu pritarti pasiūlymui dėl rezoliucijos, nes mums nereikia daugiau pagalbos žemės ūkio sektoriui. Pagalba žemės ūkiui jau sudaro beveik 40 proc. viso ES biudžeto. Be to, pasiūlyme dėl rezoliucijos visiškai nėra kritikuojama bendra žemės ūkio politika, kuriai skirtas finansavimas iš tikrųjų turi būti sumažintas iki 2013 m., kai bus priimamas sprendimas dėl kitos daugiametės finansinės programos.

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL) , raštu. – (SV) Balsuojant dėl rezoliucijos susilaikiau. Žemės ūkio sektoriui nebereikalingos jokios subsidijos. Jis praryja daugiau nei 40 proc. viso ES biudžeto. Rezoliucijoje nesugebama kritiškai įvertinti bendros žemės ūkio politikos sistemos, kurios išlaidų dalis būtinai turi būti sumažinta prieš 2013 m. priimant sprendimą dėl naujo ilgalaikio biudžeto, pagrindo.

  Marc Tarabella (S&D), raštu. – (FR) Per svarstymą atidžiai klausiausi pradinio pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl dabartinės ES gyvulininkystės sektorių ištikusios krizės, kuriame visų pirma smerkiamas skaidrumo nebuvimas maisto tiekimo grandinėje, dėl kurio susilpnėja gamintojų ir vartotojų ryšiai grandinėje, ypač didelis ES pieno sektoriaus rinkos kintamumas ir konkurencijos iškraipymai tarp ES gamintojų ir trečiųjų šalių gamintojų, kuriems taikomos ne tokios griežtos maisto kokybės ir saugos taisyklės, ir kuriame pakartojama, kad būtina veiksmingai reguliuoti rinką ir nustatyti tvirtą bendros žemės ūkio politikos po 2013 m. biudžetą. Tačiau galiausiai smerkiu tai, kad ši rezoliucija buvo patvirtinta, ypač 1, 2 ir 3 pakeitimai, kurie suteikia galimybes genetiškai modifikuotai sojai ir kukurūzams iš trečiųjų šalių patekti į Europos dirvą, ir grįžimą prie mėsos ir kaulų miltų pašaro neatrajotojams, kai negalime užtikrinti maisto saugos. Būtent todėl įsipareigojau balsuoti prieš šią bendrą rezoliuciją, nes ji prieštarauja atsargumo principui, kuriuo turėtumėme visi vadovautis.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Europos Sąjungos gyvulininkystės sektoriui gresia rimtas pavojus, iš esmės dėl neseniai padidėjusių grūdų kainų. Spekuliavimo grūdų sektoriuje padariniai kelia nerimą gyvulininkystės ūkiams. Su dabartine ekonomikos krize ne tik yra susijęs rinkos kintamumas, bet ir esama rimtos grėsmės, kad bus sutrikdytos visos gyvulininkystės sektoriaus šakos, dėl to, siekiant užkirsti kelią neigiamiems pokyčiams ateityje, būtina nedelsiant patvirtinti daugybę tikrų, padedančių kovoti su dabartine mus ištikusia krize, priemonių. Taip pat, kaip ir būtinos techninės maisto saugos ir gyvūnų gerovės taisyklės, būtų pageidautina, kad galėtų būti įgyvendintos kitos patobulintos priemonės, galinčios neleisti dabartinei padėčiai virsti kuo nors sudėtingesniu, pvz., leisti naudotis intervencinėmis grūdų atsargomis siekiant kuo labiau sumažinti kainų svyravimus ir neleisti kebliai padėčiai, į kurią esame patekę, tapti dar sudėtingesnei.

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. – (LT) Gerbiami kolegos, maisto sektorius – vienas iš prioritetinių sektorių tiek Lietuvai, tiek visai Europos Sąjungai. Mes jau pamatėme, kas gali nutikti energijos tiekimui ir kainoms, kai ES yra priklausoma nuo importo. Tai negali pasikartoti su maisto sektoriumi. Gyvulininkystės ūkiams iškilo rimtas pavojus dėl neseniai išaugusių grūdų kainų ES, o taip pat dėl ekstremalių klimato sąlygų bei spekuliacijų. Tai reiškia, kad tam tikri ES sektoriai, pvz., kiaulienos sektorius (svarbi Lietuvos žemės ūkio šaka) patyrė smūgį dėl pašarų kainų, kurios sudaro iki 60 proc. visų gamybos sąnaudų. ES gyvulininkystės produkcijos sistemos yra svarbios siekiant išlaikyti pragyvenimo šaltinį. Lietuva gali susidurti su rimtais padariniais dėl ES krizės gyvulininkystės sektoriuje. Žemės ūkio sektorius, kuriame dirba apie 8 proc. mūsų darbininkų, yra svarbus mūsų ekonomikos komponentas. Grūdų ir kviečių produkcija yra pagrindinės gamybos sritys. ES 27 yra daugiau nei 130 mln. gyvulių vienetų. Remiantis ES statistika nuo 1990 m. gyvulių skaičius sumažėjo 25 proc. Tolimesnis gyvulių skaičiaus mažėjimas ES gali turėti žymių pokyčių gamyboje, kuri sutrikdytų ES maisto tiekimą. Tokie svyravimai gali sukelti didelius trikdžius gyvulininkystės sektoriuje.

  Peter van Dalen (ECR), raštu. – (NL) Prieštarauju tam, kad Komisijos būtų prašoma iš naujo apsvarstyti draudimą naudoti iš neatrajotojų gautą mėsos ir kaulų miltų pašarą, kaip prašo Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija ir Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija. Šis draudimas turi išlikti dėl dviejų priežasčių.

Visų pirma draudimas nebuvo nustatytas be priežasties; jis buvo nustatytas siekiant sustabdyti GSE protrūkį. Žinome, kad prisiimtume tam tikrą riziką, jeigu panaikintume šį draudimą. Nenoriu, kad taip atsitiktų. Daug didesnę pirmenybę teikiu vartotojų maisto saugai: neprisiimant rizikos, kai nežinome, kokio dydžio ji yra ir kokį poveikį galėtų turėti.

Antra, pastaraisiais metais matėme, kad gyvų gyvulių virusai gali greitai mutuoti. Jeigu būtume panaikinę draudimą naudoti iš neatrajotojų gautų mėsos ir kaulų miltų pašarą, rizikuotume paskatinti šį virusų mutavimo procesą. Negalime to daryti.