Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2010 m. lapkričio 11 d. - Briuselis

1. Posėdžio pradžia

PIRMININKAVO: JERZY BUZEK
Pirmininkas

(Posėdis pradėtas 9.05 val.)

2. Gauti dokumentai (žr. protokolą)

3. Audito Rūmų metinės ataskaitos pristatymas. 2009 m. (diskusijos)

  Pirmininkas. – Pirmasis klausimas – Audito Rūmų 2009 m. metinės ataskaitos pristatymas.

  Vítor Manuel da Silva Caldeira, Audito Rūmų pirmininkas. – Pone pirmininke, man garbė dalyvauti šiandienos diskusijose dėl Europos Audito Rūmų metinės ataskaitos dėl 2009 m. biudžeto vykdymo, kurią jau pristačiau jums ir Biudžeto kontrolės komitetui.

Norėčiau pristatyti šiam Parlamentui keturis pagrindinius šių metų metinės ataskaitos aspektus. Pirmiausia Audito Rūmai daro išvadą, kad Europos Sąjungos finansinėse ataskaitose atsispindi tikras ir teisingas finansinės būklės, operacijų rezultatų ir pinigų srautų vaizdas. Trečius metus iš eilės Audito Rūmai finansinėse ataskaitose nerado svarbių neatitikčių ir nustatė, kad jos patikimos.

Dėl teisingumo ir tvarkingumo, Audito Rūmai, kaip ir ankstesniais metais, pateikia besąlyginę nuomonę dėl įplaukų ir įsipareigojimų. Vis dėlto – ir tai yra antrasis pagrindinis šių metų metinės ataskaitos aspektas, – išskyrus dvi sritis, mokėjimuose iš biudžeto iš esmės ir toliau esama didelių klaidų. Šios išimtys – administracinės išlaidos ir ekonomikos bei finansų reikalai.

Audito Rūmai nustatė, kad visose kitose išlaidų srityse klaidų lygis reikšmingas. Daugiausia dėmesio skirsiu dviem pagrindinėms išlaidų sritims: žemės ūkio ir sanglaudos.

Audito Rūmai nustatė, kad žemės ūkio ir gamtos išteklių srityje klaidų lygis šiek tiek didesnis nei 2008 m. Vis dėlto išvados dėl abejų metų neprieštarauja Audito Rūmų vertinimui, kad sistemos veiksmingos tik iš dalies. Audito Rūmai rekomenduoja mažinti klaidų riziką gerinant duomenų bazių, naudojamų išmokoms nustatyti ir mokėjimams apskaičiuoti, informacijos kokybę ir išaiškinant bei taikant žemės naudojimo ir priežiūros taisykles.

Dėl sanglaudos srities, kuriai skiriama beveik trečdalis biudžeto, ši sritis tebėra vienintelė biudžeto sritis, kurioje nustatytas didesnis nei 5 proc. klaidų lygis. Dauguma nustatytų klaidų susijusios su akivaizdžiu nacionalinių valdžios institucijų negebėjimu taikyti viešųjų pirkimų taisyklių ir su netinkamų finansuoti išlaidų kompensavimu. Valstybės narės galėjo – ir turėjo – nustatyti ir ištaisyti daugumą klaidų prieš patvirtindamos išlaidas Komisijai, nes atlikus auditą matyti, kad jos turėjo tam reikiamos informacijos.

Jei panagrinėtume šių metų rezultatus ir palygintume juos su praėjusiųjų metų rezultatais, pamatytume, kad daugiausia pokyčių esama sanglaudos srityje. Tai – trečiasis svarbiausias Audito Rūmų ataskaitos aspektas. Įvertinta, kad labiausiai tikėtinų klaidų lygis sanglaudos išlaidų srityje buvo daug žemesnis nei ankstesniais metais, be to, Audito Rūmai nustatė, kad viso biudžeto vykdymo požiūriu pastaraisiais metais daroma mažiau klaidų.

Tačiau prieš darant bet kokias išvadas dėl šios srities tendencijos reikia būti atsargiems; dėl išlaidų modelių skirtumų mokėjimų, iš kurių sudaromas visas mokėjimas, pagal įvairias kategorijas rūšys kasmet gali smarkiai kisti – 2009 m. mokėjimų rūšys pagal įvairias kategorijas labai skiriasi nuo 2008 m. Bet to, kol daugumos išmokų sistemos veiksmingos tik iš dalies, niekas negali užtikrinti, kad pastaraisiais metais nustatyta bendro klaidų lygio mažėjimo tendencija išliks toliau.

Tai susiję su paskutiniu svarbiausiu aspektu. Komisijos pateikta informacija apie susigrąžinimus ir kitas pataisas dar nėra visiškai patikima, taigi jos negalima prasmingai palyginti su Audito Rūmų nustatytų klaidų lygiu.

Mums pateikta nemažai iniciatyvų, kuriomis suteikiama svarbi galimybė pagerinti Europos Sąjungos finansų valdymą. Šių metų metinėje ataskaitoje patvirtintos Audito Rūmų nuomonėje „Europos Sąjungos biudžeto finansų valdymo gerinimas: rizikos ir iššūkiai“ pateiktos išvados ir rekomendacijos. Išlaidų kokybės gerinimas turėtų būti vienas didžiausių prioritetų. Supaprastinus teisės aktų sistemą ir įdiegus ekonomiškesnes kontrolės sistemas siekiant sumažinti klaidų riziką, turėtų būti galima lengviau pasiekti šį tikslą.

Anksčiau šiais metais Komisija pristatė Finansinio reglamento naujos redakcijos projektą. Savo neseniai pateiktoje nuomonėje apie šį projektą Audito Rūmai padarė išvadą, kad joje pateikta keletas pasiūlymų, kuriais Komisijai suteikiama galimybių didinti skaidrumą ir gerinti finansų valdymą. Vis dėlto, siekiant gerokai pagerinti išlaidų kokybę, labai svarbu supaprastinti sektorių teisės aktus.

Kitais metais Komisija pateiks pasiūlymų dėl įstatymo galią turinčių aktų dėl politikos krypčių ir programų, į kurias bus įtraukta pagrindinės išlaidų, kurių bus patirta per kitą programavimo laikotarpį, sritys. Persvarstę išlaidų programas, Audito Rūmai siūlo taikyti tam tikrus principus siekiant užtikrinti, kad Europos mastu būtų kuriama papildoma nauda, kad tikslai būtų aiškūs, kad programos būtų kuo tikroviškesnės ir paprastesnės, kiek tai pagrįstai įmanoma, ir kad atskaitomybė taip pat būtų aiški.

Siekdami užtikrinti, kad Europos lėšos būtų leidžiamos tinkamai, visi prisiimame didelę atsakomybę: Komisija, teikdama pasiūlymus dėl įstatymo galią turinčių aktų ir vykdydama biudžetą; valstybės narės, kasdien valdydamos apie 80 proc. Europos Sąjungos biudžeto; Parlamentas ir Taryba, kaip teisės aktų leidėjai ir biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos, ir Audito Rūmai, kaip Europos Sąjungos išorės auditorius.

Audito Rūmai tikisi visapusiškai dalyvauti siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų leidžiamos teisingai ir tinkamai.

  Algirdas Šemeta, Komisijos narys. – Pone pirmininke, prieš dvi dienas aš ir pirmininkas V. Caldeira pasikeitėme nuomonėmis su Biudžeto kontrolės komiteto nariais apie Audito Rūmų metinę ataskaitą ir ją aptarėme. Norėčiau dabar paminėti svarbiausius diskusijos aspektus ir pirmąsias išvadas.

Prieš pradėdamas kalbėti apie klausimo esmę norėčiau priminti vaisingą auditoriaus, Audito Rūmų, ir Komisijos audito grupės dialogą ir padėkoti pirmininkui V. Caldeirai už šį puikų bendradarbiavimą. Džiaugiuosi, kad Audito Rūmai pripažįsta padarytą pažangą; matau tikrai daug teigiamų išvadų; taip pat girdžiu tam tikros kritikos, ir Komisija yra įsipareigojusi atidžiai sekti visas Audito Rūmų rekomendacijas.

Pagrindiniai Audito Rūmų ataskaitoje pateikti aspektai labai svarbūs Komisijai pačiai įvertinant prisiimamą ES biudžeto valdymo atsakomybę.

Pirmiausia trečius metus iš eilės Audito Rūmai pateikė besąlyginę teigiamą nuomonę apie metines finansines ataskaitas. Audito Rūmai įvertino, kad ES finansinėse ataskaitose be jokių išlygų atsispindi tikras ir teisingas padėties vaizdas. Komisija, žinoma, labai patenkinta šiais rezultatais, nes jais patvirtinamas ilgalaikis mūsų apskaitos reformos poveikis. Vis dėlto Audito Rūmai teisingai pabrėžia tam tikrus trūkumus. Nors nė vienas iš šių trūkumų neturi įtakos besąlyginei Audito Rūmų nuomonei, Komisija pasiryžusi spręsti su šiais trūkumais susijusius klausimus, todėl toliau tobulina kasdienę savo apskaitos praktiką. Dėl operacijų teisėtumo ir tvarkingumo, džiaugiuosi, kad 2009 m. išliko teigiama bendro klaidų lygio mažėjimo tendencija.

Visais svarbiais aspektais viso biudžeto pajamos ir įsipareigojimai yra teisėti ir tvarkingi. Klaidų nerasta daugiau nei 95 proc. mokėjimų iš ES biudžeto. Ši išvada – teigiamas ženklas, kad mūsų pastangos toliau tobulinti kontrolę daro konkretų poveikį. Šis tikslas pasiektas daugiausia dėl to, kad gerokai sumažintas klaidų lygis sanglaudos srityje; iš šios pažangos matyti stipresnis Komisijos, kaip prižiūrėtojos, vaidmuo pasinaudojus valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų ex ante vertinimu. Iš šios pažangos taip pat matyti griežto požiūrio į mokėjimų nutraukimą ar sustabdymą tais atvejais, kai nustatyta problemų, pranašumai.

Galiausiai šioje ataskaitoje Audito Rūmai pripažįsta, kad, kaip atskleista finansinėse ataskaitose, Komisija pateikė geresnės kokybės informaciją apie susigrąžinimus. Tai, kad iš projektų, kuriuos įgyvendinant nustatyta klaidų, vykdytojų ar iš atsakingų nacionalinių valdžios institucijų susigrąžinta daugiau lėšų, – iš tikrųjų dar vienas šio Komisijos ryžto ženklas. Vis dėlto pritariu Audito Rūmų nuomonei, kad valstybės narės vis dar nepakankamai gerai teikia ataskaitas, todėl Komisija toliau stengsis ištaisyti šią padėtį įgyvendinant esamas ir naujos kartos programas ir pasidalijamąjį valdymą.

Visiškai pritariu pirmininko V. Caldeiros įspėjimui apie galimų klaidų lygio svyravimus ateityje, ypač sanglaudos srityje. Taip pat pritariu Audito Rūmų požiūriui, kad reikia skirti dėmesio valstybių narių sistemų trūkumams ir kai kuriems kitiems pasidalijamojo valdymo klausimams. Mano manymu, tolesni veiksmai, be kita ko, turėtų būti šie: ekonomiškų kontrolės mechanizmų kūrimas; tinkamumo taisyklių supaprastinimas tais atvejais, kai akivaizdu, kad dėl jų sudėtingumo daroma klaidų; valstybių narių teikiamos informacijos apie finansines pataisas ir susigrąžinimus kokybės gerinimas.

Tačiau šis sąrašas nėra baigtinis. Per antradienį vykusias diskusijas paaiškėjo, kad turime spręsti kitus uždavinius, pvz., didesnės svarbiausių finansų srities veikėjų, visų pirma valstybių narių, atskaitomybės ir ekonomiškos kontrolės politikos, pagrįstos rizika ir veiklos rezultatais, klausimus. Be to, rengdamas biudžeto peržiūrą skatinau skirti daugiau dėmesio ne įdėtoms pastangoms, o poveikiui apibrėžiant aiškius ir išmatuojamus tikslus ir nustatant pagrindinius veiklos rodiklius. Gegužės mėn. šio Parlamento Biudžeto kontrolės komitete pristačiau savo 2010–2014 m. darbotvarkę biudžeto vykdymo patvirtinimo, audito ir kovos su sukčiavimu klausimais. Šioje darbotvarkėje pateikti pagrindiniai strateginiai tikslai ir konkretūs veiksmai, kurių Komisija imsis siekdama toliau dirbti, kad gautų teigiamą Audito Rūmų patikinimo pareiškimą. Atsižvelgiant į Audito Rūmų 2009 m. metinę ataskaitą, ši darbotvarkė tebėra visiškai tinkamas būsimų mūsų veiksmų planas.

Baigdamas pasakysiu, kad džiaugiuosi, jog 2009 m. metinėje ataskaitoje patvirtinta, kad mūsų pastangos duoda rezultatų. Ši ataskaita – svarbus ir laiku pateiktas indėlis į mūsų svarstymus apie tai, kaip būtų galima užtikrinti efektyvesnį ir veiksmingesnį ES biudžeto finansų valdymą, kuriuo turėtume vadovautis rengdami naujos kartos programas.

  Ingeborg Gräßle, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, V. Caldeira, A. Šemeta, ponios ir ponai, šiandien bus labai gera diena, nes pirmą kartą galime tikėtis, kad antroji J. M. Barroso vadovaujama Komisija peržengs 2 proc. ribą. Mums iš tikrųjų nereikia toleruotinos klaidų rizikos. Todėl šiandien mums pateikta Audito Rūmų ataskaita yra labai gera žinia, ypač visiems, dirbantiems šioje srityje. Akivaizdu, kad Komisija, įdėjusi tikrų ir tvirtų pastangų, gali pasiekti rezultatų.

Jei atidžiau pažvelgtume į rezultatus, pamatytume, kad juos iš dalies lėmė taisyklių pakeitimai. Šis atvejis – būtent toks, ir šiuo keliu turime eiti ateityje. Jei Komisija prisiverstų persvarstyti viešųjų pirkimų direktyvą ir iš tikrųjų supaprastinti valstybių narių valstybės įstaigoms taikytinas taisykles, tai, be abejo, būtų didžiausias žingsnis, kurį galėtume žengti siekdami gauti teigiamą patikinimo pareiškimą.

Norėčiau pasakyti visiems, nuolat teigiantiems, kad Europos Sąjungos biudžetui kyla didelis pavojus, jog Europos išlaidos, savaime suprantama, turėtų būti kontroliuojamos nuosekliau nei nacionalinės išlaidos. Europos Sąjungos pinigai kontroliuojami nuosekliau ir už juos turi būti atsiskaitoma nuosekliau nei už daugumos nacionalinių biudžetų sričių lėšas – tai visuomet paaiškėja, kai lankomės valstybėse narėse, – nes nacionalinės taisyklės nustatytos tik dėl Europos Sąjungos taisyklių. Todėl turime tiesiog skatinti ir raginti valstybes nares kontroliuoti savo nacionalines išlaidas taip pat kaip Europos išlaidas ir atvirkščiai.

Norėčiau padėkoti Audito Rūmams, tačiau kartu norėčiau pridurti, kad esu nusivylusi šia metine ataskaita. Jau minėjau, kad šioje metinėje ataskaitoje pateikta daug mažiau informacijos nei buvo pateikiama anksčiau. Mums reikia informacijos apie klaidų lygius. Visada gaudavome šią informaciją, kai svarstydavome struktūrinius fondus, tačiau šiais metais pirmą kartą jos negavome. Čia – ne vaikų darželis. Parlamentui reikia šios informacijos, kad jis susidarytų bendrą vaizdą apie esamą padėtį. Prisimindama klausymą, kuriame dalyvavo Audito Rūmų nariai, prisimenu ir jų duotus pažadus glaudžiai bendradarbiauti su Parlamentu. Nemanau, kad laikomasi šio pažado.

  Georgios Stavrakakis, S&D frakcijos vardu. – Pone pirmininke, norėčiau palankiai įvertinti šią metinę ataskaitą ir pasveikinti pirmininką V. Caldeirą ir visus Audito Rūmų narius, atlikusius puikų darbą. Leiskite ypač padėkoti E. O’Sheai už puikų bendradarbiavimą agentūrų klausimais.

Mūsų, kaip Parlamento, vaidmuo – būti atskaitingiems piliečiams, todėl turime užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami tinkamai, skaidriai ir veiksmingai. Tikiuosi, metinių ataskaitų išvadoms dėl agentūrų, kurios bus paskelbtos vėliau, bus būdingos tokios pačios tendencijos kaip ir pastaraisiais metais. Padėtis gerėja, tačiau dar reikia tobulinti kontrolės sistemas, spręsti problemas ir rasti sprendimus.

Dabartinės rimtos ekonomikos ir socialinės krizės sąlygomis kontrolės reikšmė tapo didesnė nei kada nors anksčiau, ir mes, Parlamentas ir Audito Rūmai, esame kartu įsipareigoję nagrinėti ir spręsti problemas, kad pasiektume dar geresnių rezultatų.

  Jorgo Chatzimarkakis, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, A. Šemeta, V. Caldeira, norėčiau padėkoti Audito Rūmams už šią ataskaitą. Jūsų organizacija, pone V. Caldeira, Europos mokesčių mokėtojams teikia labai svarbias paslaugas. Džiugu, kad klaidų lygis šiais metais mažėjo ir toliau. Tai – Komisijos atliktos reformos, kurią įgyvendinti skatino liberalas Komisijos narys S. Kallas, rezultatas. Palyginti su praėjusiais metais, esama didelių patobulinimų sanglaudos srityje ir tik nedidelių pablogėjimo požymių žemės ūkio srityje. Vis dėlto dabar Komisija neturėtų paprasčiausiai sėdėti sudėjusi rankas ir nieko nedaryti. Turime aiškiai pasakyti, kad didelių laimėjimų nustatyta todėl, kad pasisekė tinkamai parinkti audito imtis. Todėl nerimauju, kad kitais metais teigiama tendencija neišliks. Turėtume pasinaudoti pirmojo biudžeto vykdymo patvirtinimo pagal Lisabonos sutartį suteiktu pagreičiu ir imtis esminių permainų.

Norėčiau dar kartą aiškiai pakartoti, kad šių metų Audito Rūmų metinė ataskaita – šešioliktoji ataskaita iš eilės, kurioje nepateikiama bendra teigiama išvada. Kaip būtų galima šioje srityje galiausiai nutraukti neveiksmingą ir neracionalų lėšų skyrimą ir panaikinti politinį nuolaidžiavimą?

Mano, kaip pranešėjo, pasiūlymai šie: pirmiausia Komisija turi griežčiau įsikišti tais atvejais, kai nustatoma akivaizdžių klaidų, ir, jei tos klaidos kartojasi, ji privalo sustabdyti finansavimą. Kaip gali būti, kad tokiai ilgalaikei valstybei narei kaip Graikija dešimt metų netaikomos sankcijos, nepaisant to, kad ji akivaizdžiai pažeidžia integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (IAKS) nuostatas?

Antra, privalome daugiau netaikyti dvejopų sankcijų mokesčių mokėtojams. ES finansavimo gavėjai, kuriems finansavimas skirtas neteisėtai, turi grąžinti tik 10 proc. gautos sumos. Pagal taisyklę „50 proc. ir 50 proc.“ valstybės narės pusę sumos skiria iš savo nacionalinių biudžetų. Tai – mokesčių mokėtojų įžeidimas. Leiskite pateikti jums šiek tiek duomenų. 1994–2006 m. sanglaudos politikos srityje valstybėms narėms neteisingai skirta neregėta 7,7 mlrd. EUR suma. Pati Komisija neseniai paviešino šią informaciją. Grąžinta tik 709 mln. EUR, iš to aiškiai matyti šių sąlygų skirtumas. Tai tikriausiai teisinga, nes valstybės narės negali atlikti tikslių skaičiavimų. Audito Rūmai patvirtino šį teiginį.

Trečia, visos valstybės narės turi pagaliau pasirašyti ir pateikti nacionalines valdymo deklaracijas. Ketvirta, Komisija turi būti politiškai atskaitinga. Todėl norime, kad bent J. M. Barroso pasirašytų suvestinę metinės veiklos ataskaitą. Taip pat norime, kad būtų parengta vertinimo ataskaita, kurią teikti numatyta pagal Lisabonos sutartį.

Dar tebėra keletas tobulintinų dalykų. Apskritai norėčiau labai padėkoti Audito Rūmams už šią ataskaitą.

  Bart Staes, Verts/ALE frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, ponios ir ponai, perskaičius šią ataskaitą man kilo déjà lu jausmas, kad vėl skaičiau dokumentą, kurį skaitau daugelį metų. Visų pirma žemės ūkio, sanglaudos fondo, tyrimų ir plėtros, išorės pagalbos, vystomojo bendradarbiavimo ir švietimo srityse daroma pernelyg daug esminių klaidų. Antra, užkertant kelią perteklinių ar netinamų finansuoti išlaidų kompensavimui ir tokias išlaidas ištaisant priežiūros ir kontrolės sistemos veiksmingos tik iš dalies.

Ponios ir ponai, vis dar susiduriame su pagrindine problema, kad valstybės narės neatlieka savo pareigų, t. y. kad jos tinkamai nekontroliuoja pinigų, išmokamų paramos gavėjams. Šiuo atveju kalbame apie 80 proc. Europos Sąjungos biudžeto. Kita labai svarbi neišspręsta problema – Komisija nepakankamai stengiasi kontroliuoti valstybių narių veiklą šioje srityje.

Todėl pritariu pranešėjo strategijai, kuria numatoma užtikrinti, kad, viena vertus, pirmiausia reikalautume finansų ministrų pasirašyti nacionalines valdymo deklaracijas ir, kita vertus, kad Komisija galiausiai imtųsi veiksmų prieš bet kurią taisyklių nesilaikančią valstybę narę ir, jei reikia, nustatytų griežtas finansinio pobūdžio, pvz., subsidijų neskyrimo, sankcijas. Mano manymu, turėtume laikytis šios krypties.

  Ryszard Czarnecki, ECR frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, Audito Rūmai – tam tikras geras prižiūrėtojas, galima sakyti policininkas, draugiškas policininkas, nors man kartais susidaro įspūdis, kad jie į kontroliuojamas institucijas žiūri pro pirštus ir elgiasi su jomis pernelyg maloniai ir geranoriškai. Šioje ataskaitoje pateikta išvada, Audito Rūmų atlikto darbo išvada, yra „gerai, bet ne puikiai“.

Man susidarė įspūdis, kad dauguma Europos žmonių padėtį vertina pesimistiškiau nei Audito Rūmai. Audito Rūmų vaidmuo turi būti svarbesnis, Audito Rūmai turi būti patikimi, kad Europos Sąjungos institucijos, žvelgiant mokesčių mokėtojų ir rinkėjų akimis, būtų patikimos. Vis dėlto siekiant užtikrinti, kad Audito Rūmai būtų patikimi, jie turi dirbti labai kruopščiai, nes šiandien Audito Rūmai sako, kad džiaugiasi, jog stiklinė 95 proc. pilna, tačiau aš manau, kad daug mokesčių mokėtojų paklaus: „Bet kodėl ji 5 proc. tuščia?“. Tai dar aktualiau atsižvelgiant į plačiai paplitusią nuomonę, kad stiklinė daugiau nei 5 proc. tuščia. Sutinku su viena išvada – priežiūra Europos lygmeniu kartais, ko gero, išsamesnė už valstybėse narėse vykdomą priežiūrą, todėl raginu Audito Rūmus vykdyti griežtesnę valstybių narių, kuriose pinigai kartais tiesiog išmetami į balą, priežiūrą.

  Søren Bo Søndergaard, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DA) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti Audito Rūmams už puikią ataskaitą. Kaip girdėjome, apskritai daroma mažiau klaidų. Kaip turėtume tai vertinti? Mano manymu, vertinimas priklauso nuo dviejų dalykų: nuo atspirties taško ir mūsų lūkesčių. Atspirties taškas buvo itin prastas. 2008 m. nesilaikant taisyklių išmokėta milijardai eurų. Todėl buvo tikimasi ne tik pagerinti padėtį, bet ir padaryti labai didelę pažangą visose srityse.

Taigi ar būtent tai ir įvyko? Taip, sanglaudos srityje atlikta daug mažiau netinkamų mokėjimų, ir tai yra teigiamai vertintinas dalykas, nors netinkamų mokėjimų lygis tebėra nepriimtinai aukštas. Vis dėlto kitose srityse netinkamų mokėjimų iš tikrųjų padaugėjo, ir tai nėra gerai.

Prieš porą dienų Biudžeto kontrolės komitete Komisijos narys A. Šemeta tvirtino ir šiandien vėl pakartojo, kad bendras klaidų mažėjimas – Komisijos pastangų rezultatas. Mane tenkina tokie žodžiai. Džiaugiuosi galėdamas priskirti Komisijai visus nuopelnus. Tačiau tokiu atveju taip pat akivaizdu, kas turės prisiimti atsakomybę, jeigu kitais metais klaidų lygis didės. Prašau vertinti tai kaip paskatinimą.

  Marta Andreasen, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, per pastaruosius šešiolika metų auditoriai kasmet nepatvirtina 90 proc. ar daugiau biudžeto vykdymo, ir šie metai – ne išimtis. Jie kalba apie klaidas, tačiau jų nustatyti pažeidimai susiję su daug sudėtingesniais dalykai nei paprastos klaidos. Pakanka pasakyti, kad jei tokių dalykų įvyktų privačiajame sektoriuje, bendrovė būtų uždaryta, o jos direktoriai – apkaltinti.

Reikia pasakyti, kad mokesčių mokėtojų pinigai išleisti neteisėtai. Auditoriai teigia, kad šiais metais nederėjo išmokėti mažiausiai 6 mlrd. GBP. Kokia šios problemos esmė? Atskaitomybės stoka.

Komisija ir auditoriai, kaip įprasta, kaltins valstybes nares, tačiau dėl nesėkmių kalta Komisija, nes trūksta tinkamos kontrolės. Komisija turi daugiausia galimybių nustatyti taisykles ir taikyti sankcijas tiems, kas jas pažeidžia, tačiau jai nuo pat pradžių nepavyko to padaryti, o šis Parlamentas taip pat atsakingas už esamą padėtį, nes kasmet ją patvirtina ir nuolat prašo didinti biudžetą.

Nebėra vilties, kad auditoriai kada nors patvirtins ES biudžeto vykdymą. Šiuo požiūriu vienintelis mokesčių mokėtojų pinigų apsaugojimo būdas – drastiškas ES biudžeto sumažinimas.

Dabar norėčiau kreiptis į Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką. Pone D. Cameronai, pritardamas 2,9 proc. padidintam 2011 m. ES biudžetui padarėte lemiamą klaidą. Todėl Didžiosios Britanijos mokesčių mokėtojų vardu prašau jūsų imtis iniciatyvos daryti spaudimą iš esmės sumažinti 2011 m. biudžetą.

  Martin Ehrenhauser (NI). – (DE) Pone pirmininke, iš tikrųjų klaidų lygis sanglaudos srityje smarkiai sumažėjo: nuo 54 proc. 2007 m. iki 36 proc. 2009 m. Tai – teisinga. Tai – tiesa, ir net aš turiu tai pripažinti. Vis dėlto, kaip jau sakė pranešėjas, jei atidžiau pažvelgtumėte į tai, kaip šie duomenys gauti, pamatytumėte, kad jie turi būti vertinami atsižvelgiant į santykinius dydžius. Taip pat reikia pasakyti, kad, remiantis šia Audito Rūmų ataskaita, sanglaudos srities kontrolės sistemos nėra veiksmingos. Be to, iš viso neturėjo būti išmokėta mažiausiai 3 proc. pinigų. Tai reiškia, kad Komisijos narys J. Hahn dar turi daug nuveikti, kad jo kuruojamoje srityje būtų įvesta tvarka.

Mano nuomone, klaidų lygio žemės ūkio srityje padidėjimas – akivaizdus žingsnis atgal. Be to, lėšų švaistymas tokiais atvejais, kai, pvz., kalnakasiams skirtos subsidijos mokamos milijardieriams, nelaikoma klaida.

Jau minėjau komitete, kad nei iš Audito Rūmų, nei iš Komisijos negavau atsakymo dėl du kartus išmokėtų socialinės apsaugos išmokų. Dar kartą pakartosiu savo klausimą: kas šiuo atveju padarė klaidą? Ar pinigai bus grąžinti ir apie kokią sumą kalbame? Galiausiai norėčiau pasakyti, kad svarbu, jog ateityje Audito Rūmai ne tik tikrintų atliekamų mokėjimų teisėtumą, bet ir užtikrintų, kad mokėjimai būtų ekonomiški ir veiksmingi.

PIRMININKAVO: ISABELLE DURANT
Pirmininko pavaduotoja

  Cătălin Sorin Ivan (S&D). – (RO) Visų pirma norėčiau padėkoti Victorui Caldeirai už šią aiškią ataskaitą, aktualią Komisijai vykdant savo veiklą, taip pat įgyvendinant 2009 m. biudžetą. Antra, iš pat pradžių noriu išsiaiškinti tai, kas mums yra gyvybiškai svarbu: kartą per penkerius metus Europos piliečiai, o būtent mokesčius ir kitas rinkliavas mokantys žmonės, taip pat kurie galiausiai kuria šį biudžetą, mus išrenka ir siunčia į Europos Parlamentą. Jų požiūriu, atsižvelgiant į tai, kad mes dažnai grįžtame namo ir su jais susitinkame, 2009 m. biudžeto įgyvendinimo negalima laikyti sėkmingu. Pateiksiu tik dvi tokio požiūrio priežastis.

Pirma, pateiktoms nacionalinėms lėšų valdymo deklaracijoms nėra teikiama politinė parama. Kitaip tariant, nei finansų ministras, nei ministras pirmininkas jų nepasirašo. Dėl to nežinome, kas atsako už šias nacionalines lėšų valdymo deklaracijas ir kiek jos yra suprantamos bei tikslios. Praktiškai jomis atveriamas kelias melagingiems arba bent neišsamiems pranešimams.

Antra, padariusios Europos lėšų valdymo klaidų visos valstybės privalo grąžinti pinigus Komisijai. Kitaip tariant, iš pradžių Europos piliečiai moka pinigus Europos biudžetui sudaryti, o juos praradę ir vėl turi mokėti nacionalinio biudžeto nuostoliams padengti. Taigi Europos Sąjungos piliečiai dukart moka už klaidas, suklydimus ar net sukčiavimą vykdant Europos lėšų valdymą.

Trečia, palaikau Komisiją ir Europos Audito Rūmus. Taip pat palankiai vertinu artimesnius šios institucijos ir visų valstybių narių nacionalinių audito įstaigų ryšius. Manau, kad, jeigu norime biudžete turėti daugiau pinigų, turime visų pirma tinkamai išleisti turimus pinigus. Kad galėtume geriau leisti turimus pinigus, visų pirma turime įvardyti problemas ir išsiaiškinti, kaip galime jas spręsti.

  Luigi de Magistris (ALDE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad prabilę apie klaidų sumažinimą, už tai turime būti dėkingi Audito Rūmų meistriškumui, nepriklausomumui ir profesionalumui, taip pat norėčiau, kad pirmininkas V. Cadeira atkreiptų į tai dėmesį.

Manau, kad svarbų vaidmenį tobulinant veiklą atliko ne tik Europos Komisija ir Europos Parlamentas, bet visų pirma Biudžeto kontrolės komitetas, kuris skiria ypatingą reikšmę skaidrumo klausimui, taip pat veiksmingam ir efektyviam viešųjų lėšų naudojimui.

Vis dėlto turime ieškoti būdų padėčiai gerinti, nes tebėra pernelyg daug neteisingų dalykų, visų pirma tokiose labai opiose srityse kaip žemės ūkis ir sanglauda, taip pat sektoriuose, kuriuose klaidų koeficientas kelia nerimą ir kuriuose sudarant sutartis ir pateikiant padidintas sąskaitas faktūras klesti sukčiavimas. Manau, kad būtina sumažinti biurokratų skaičių, taip pat sumažinti bereikšmę biurokratiją ir vietoj jos nustatyti keletą aiškių taisyklių, labai aiškiai ir ryžtingai pasakyti „ne“ bet kokiai sukčiavimo formai korupcijos paveiktuose sektoriuose.

Kitas svarbus veiksnys – sustiprinti OLAF, Kovos su sukčiavimu tarnybos, vaidmenį, kad ji kovotų su visomis sukčiavimo ir korupcijos formomis. Kitas aspektas, kurį svarbu pabrėžti, – apie jį taip pat sužinojome neseniai Italijoje apsilankius Biudžeto kontrolės komitetui, – kad viešosioms lėšoms taip pat kyla didelė grėsmė dėl organizuoto nusikalstamumo ir įvairių korupcijos formų daromos įtakos. Šiuo atžvilgiu OLAF galėtų atlikti svarbų vaidmenį, taip pat svarbus glaudesnis valstybių narių, Europos Komisijos ir Europos Parlamento bendradarbiavimas.

Kitas labai svarbus dalykas – manau, kad Komisija privalo sustiprinti savo nepriklausomumą nuo valstybių narių. Manau, kad privalome blokuoti lėšas, siekdami užkirstume kelią tokio pobūdžio elgesiui, visų pirma tose valstybėse, kuriose buvo daromos didelės klaidos, – nekalbu apie nedideles klaidas, – taip pat kuriose keletą metų buvo sukčiaujama.

Europos Parlamento ir Europos institucijų patikimumo lygmuo labai priklauso nuo viešųjų lėšų panaudojimo skaidrumo ir teisingumo. Dėl šių priežasčių manau, kad šioje srityje turime tobulėti.

  Peter van Dalen (ECR). – (NL) Ponia pirmininke, nors Audito Rūmai teigia, kad atskaitomybė už Europos institucijų išlaidas pagerėjo, jie nepateikė išsamaus patikinimo pareiškimo dėl šių išlaidų. Taip iš dalies yra todėl, kad tam tikras pagerėjimas matomas pagal antrąjį didžiausią punktą, sanglaudą, vis dėlto klaidų esama maždaug 40 proc. visų projektų. Taigi patikinimo pareiškimai negalėjo būti suteikti dėl 2 mlrd. EUR iš bendrosios 35 mlrd. EUR biudžeto sumos. Mano manymu, tai nepriimtina; todėl visų pirma Komisija turėtų išsamiai ištirti, kaip šios klaidos galėjo atsirasti ir kaip jų galima būtų sumažinti. Tai ypač svarbu, atsižvelgiant į 2009 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimą.

Vakar Audito Rūmų narys M. B. Engwirda pareiškė, kad klaidos padarytos visų pirma dėl procedūrų sudėtingumo. Tai vėl parodo, kad labai svarbu, jog Europa taptų paprastesnė ir skaidresnė. Jeigu tai neįvyks, mūsų piliečiai ir toliau matys Europą kaip sudėtingą ir labai nuošalią.

(Kalbėjęs narys sutiko atsakyti į klausimą, užduotą pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį pakėlus mėlynąją kortelę.)

  Jens Geier (S&D). – (DE) Ponia pirmininke, norėčiau paklausti P. van Daleno, ar jis žino, kad šis didelis procentas apima tik procentą nuo vienos dalies. Kitaip tariant, klaidingi yra ne 36 proc. visų mokėjimų, o 36 proc. mokėjimų nuo pateiktos dalies. Atlikus ekstrapoliaciją, gautas rezultatas būtų 5 proc. Sanglaudos fondo atveju. Todėl jūsų nurodyti milijardai nėra tikslios sumos. Ar tai suvokėte?

  Peter van Dalen (ECR). – (NL) Ponia pirmininke, puikiai tai supratau. Tikroji mano matoma problema – kad dėl milijardų eurų negali būti pateiktas patikinimo pareiškimas, ir dėl to paprašiau Komisijos nuodugniai ištirti šį klausimą, taip pat išsiaiškinti, kaip galima būtų pagerinti padėtį. Laimė, prieš minutę kalbėjęs Komisijos narys savo kalboje jau nurodė, kad imsis tokio tyrimo ir atsakingai spręs šį klausimą.

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Ponia pirmininke, iš Europos Audito Rūmų pateiktų apskaičiavimų matyti, kad 2009 m. iš Europos biudžeto dėl neatsargumo, blogo tvarkymo, sukčiavimo, nežinojimo ir patikrinimų stokos dingo 6 mln. EUR. Audito Rūmai atskleidė skandalingą faktą, kad apie 40 proc. ES pareigūnų gauna dvigubą įprastų išmokų šeimai sumą. Graikija ir vėl kelia problemų. Viena vertus, kitos valstybės narės ją gelbėjo nuo bankroto, suteikusios milijardus eurų siekusį gelbėjimo paketą; kita vertus, ši šalis pirmauja pagal sukčiavimą subsidijų srityje. Pakanka pažvelgti į miškingus plotus, dėl kurių Graikija pareikalavo subsidijų už tuščias erdves, kad pamatytumėte kaip įžūliai ji elgiasi.

Žinoma, su regioninėmis subsidijomis susijusi padėtis ypač bloga. Kaip minėjo ankstesnis kalbėtojas, jeigu 36 proc. visų patikrintų mokėjimų yra klaidingi, tai jau blogai. Todėl raginame J. Hahną imtis drastiškų priemonių dėl šio labai svarbaus dokumentų paketo. Neturime pinigų, kuriuos galėtume dovanoti.

Galiausiai norėčiau pagirti savo darbui atsidavusius Audito Rūmų darbuotojus. Jie yra labai motyvuoti ir mes, politikai, turėtume juos skatinti atlikti dar kruopštesnius patikrinimus. Būdami politikai galime parengti ir įgyvendinti gaires.

  Jan Olbrycht (PPE). – (PL) Ponios ir ponai, manau, kad aptardami šią ataskaitą turime pasistengti būti pakankamai tikslūs darydami savo pareiškimus, nes ir čia dažnai kalbame apie klaidas, pažeidimus ir iššvaistymą. Ataskaitoje labai aiškiai parodyta, kad sanglaudos politikos klaidų koeficientas gerokai sumažėjo. Jis siekia maždaug 5 proc. ir todėl kartu negalime kalbėti apie 20, 30 ar 40 proc. sudarančias klaidas, nes taip paprasčiausiai bendras paveikslas nebus tinkamai matomas. Šiuo atveju labai aiškiai pagerėjo iš tikrųjų labai sudėtinga politika, nes ji yra bendrai valdoma su valstybėmis narėmis. Visų mūsų uždavinys – surasti būdų šiai politikai pagerinti, nes jos struktūra labai reikli ir sudėtinga, tačiau turinti didžiulę pridėtinę vertę. Padėtis keičiasi, ir tai turėtų būti vertinama su pasitenkinimu ir teigiamai.

Vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį į vieną nerimą keliančią ataskaitos dalį, cituoju: „Atsižvelgdami į tai, Audito Rūmai daro išvadą, kad negalima daryti reikšmingo palyginimo tarp jų pačių klaidų koeficientų apskaičiavimo ir Komisijos pateiktų duomenų apie ištaisytas finansines klaidas ir pinigų išieškojimą.“ Manau, kad tai labai svarbus ir ateičiai reikšmingas pareiškimas, nes nenorime patekti į padėtį, kai Audito Rūmai padarys išvadą, kad negali susitarti su Komisija dėl rezultatų. Čia reikia nuveikti daugiau darbo ir šis klausimas turi būti paaiškintas.

  Christel Schaldemose (S&D). – (DA) Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti Audito Rūmams, kad ir vėl suteiks mums puikią priemonę įvertinti pinigų ES naudojimą. Laimė, galime patvirtinti, kad judame tinkama linkme, nors tebeturime daug problemų. Vis dėlto, kadangi dalykai juda teigiama kryptimi, manau, kad turėtume išnaudoti laiką, kad geriau įvertintume tolesnį žingsnį. Pavyzdžiui, įvertinę administracines išlaidas, pamatysime, kad turime veiksmingą kontrolės sistemą ir kad daroma nedaug klaidų. Vis dėlto, mano nuomone, to nepakanka. Taip pat turime skirti laiko, kad išsiaiškintume, ar iš tikrųjų tinkamai naudojame pinigus.

Administracinės išlaidos – tai mūsų išlaidos, skirtos algoms, pastatams ir panašiai. Šiuo atžvilgiu turėtume savęs paklausti, ar gauname pakankamai už algoms mokėti skirtus pinigus? Ar tinkamai naudojame mūsų pastatų tvarkymui skirtus pinigus ir pan.? Manau, kad dabar mums reikia žengti dar vieną žingsnį per šias diskusijas ir aptarti, ar jos pakankamai veiksmingos, kad taip pat ir šiuo aspektu būtų daugiau skaidrumo. Todėl kreipiuosi ne tik į Europos Parlamentą, bet ir į Komisiją, kad šios institucijos parodytų didelį norą užtikrinti didesnį skaidrumą ir dalyvauti šiose diskusijose.

  Andrea Češková (ECR). – (CS) Jau antrą kartą per šį posėdį kyla Europos Sąjungos metinių sąskaitų klausimas. Visų pirma norėčiau nuoširdžiai padėkoti V. da Silva Caldeirai ir jo komandai už atliktą darbą. Kita vertus, mane stebina klaidos, kurių ir vėl atsiranda beveik 92 proc. biudžeto išlaidų, įskaitant visus skyrius, išskyrus administracines išlaidas ir ekonomikos reikalus. Norėčiau paklausti kokia atsakomybė už tas klaidas tenka valstybėms narėms, o kokia Komisijai dėl nepakankamos jos kontrolės.

Ataskaitoje pateiktas atsakymas – esamos valstybių narių kontrolės sistemos turi daug trūkumų. Manau, kad jeigu norime užkirsti kelią tokioms plataus masto klaidoms, labiausiai mums reikia didesnio valstybių narių bendradarbiavimo ir atvirumo.

  Tamás Deutsch (PPE). – (HU) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, kolegos, Audito Rūmai atliko puikų darbą parengę ataskaitą dėl ES 2009 m. biudžeto audito, o V. Caldeira bei Audito Rūmų nariai verti pagarbos už savo darbą. Pritariu prelegentams, pasakiusiems, kad ataskaitoje aiškiai ir nedviprasmiškai parodyta geresnio ES lėšų panaudojimo tendencija ir kad bendrasis klaidų koeficientas mažėja. Vis dėlto iš šios ataskaitos turime padaryti aiškias ir akivaizdžias išvadas dėl to, ką turime nuveikti čia, Parlamente, taip pat Komisijoje ir kitose ES institucijose.

Mažėjantis klaidų koeficientas taip pat reiškia tai, kad, kaip nurodė Audito Rūmai, keletą milijardų eurų siekiančios ES lėšos buvo netinkamai arba neteisėtai panaudotos ir kad net gali kilti įtarimų dėl įvykdyto nusikaltimo. Tai reiškia, kad reikia imtis veiksmų. Visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį į vieną svarbią priemonę, t. y. reikia, kad per ateinantį laikotarpį Audito Rūmai parengtų ES lėšų panaudojimo klaidų išklotinę pagal valstybes nares, taip pat apžvelgtų kiekvienoje valstybėje veikiantį kontrolės mechanizmo standartą. Tai vienas iš būdų, kuriuo galima prisidėti prie tolesnio klaidų koeficiento mažinimo.

  Inés Ayala Sender (S&D). – (ES) Ponia pirmininke, mes taip pat palankiai vertiname pažangą, pasiektą po įtemptų Audito Rūmų, Europos Komisijos ir, žinoma, Europos Parlamento diskusijų. Vis dėlto iš šių metų ataskaitos matyti, kad negalime užmigti ant laurų ir kad turime likti budrūs.

Taip pat manau, kad V. da Silva Caldeiros pasiūlymas bendradarbiauti ateityje, siekiant pagerinti ir supaprastinti svarbius finansinio reglamento aspektus, yra labai geras, taip pat geri yra nauji teisėkūros pasiūlymai, kuriuos turbūt kartu tobulinsime, kad pasiektume gerą rezultatą.

Dėl kitų institucijų – labai daug dėmesio skirsiu su Tarybos veiklos išlaidomis susijusiems dalykams, visų pirma sistemai „Saugi Europos sistema, skirta programoms kelių pardavėjų aplinkoje“, kurioje konkrečiai nurodamas poreikis tobulėti numatant Tarybos biudžetą, taip pat atskiriems klausimams, susijusiems su Europos ombudsmenu ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kurių biudžetai atrodo labai sumažinti. Mane taip pat domina vienos bylos perdavimo Europos kovos su sukčiavimu tarnybai faktas, susijęs su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu. Be to, norėčiau sužinoti nuomonę apie labai išaugusį personalo skaičių Regionų komitete nuo 2009 iki 2010 m.

  Iliana Ivanova (PPE). – (BG) Ponios ir ponai, labai svarbu, kad pabrėžtume, jog Audito Rūmų išvadose pripažįstama Komisijos pažanga kontroliuojant Europos lėšų panaudojimą. Kita vertus, taip pat tikiuosi, kad iš tikrųjų bus atsižvelgta į Europos Parlamento biudžeto įvykdymo ataskaitose pateiktas ir keletą metų iš eilės kartojamas rekomendacijas ir pasiūlymus, visų pirma tose srityse, kuriose daug pažeidimų. Be to, Audito Rūmų mums teikiamos informacijos kokybė turėtų būti dar geresnė. Manau, kad mums iš tikrųjų turėtų būti teikiami tikslūs skaičiai ir informacija apie pažeidimus, kurią turime žinoti.

Teigiamas 2009 m. rezultatas yra tas, kad pažeidimų skaičius sanglaudos politikos srityje gerokai sumažėjo, palyginti su praėjusiais metais. Vis dėlto svarbu žinoti, ar toks sumažėjimas ilgainiui išliks, ar jis tėra laimingas atsitiktinumas, kuris galėjo susiklostyti, nes buvo pasirinkta patikrinti tam tikras šalis.

Bet kuriuo atveju liko neišspręstų darbotvarkės klausimų, susijusių su pažeidimais išorės pagalbos, vystymosi ir plėtros, žemės ūkio, mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto, švietimo ir pilietybės srityse.

Noriu patikinti Audito Rūmus, Komisiją ir Tarybą, kad per būsimuosius mėnesius Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komitete daug ir svarbaus darbo nuveiksime, siekdami veiksmingesnio Europos lėšų valdymo.

Toliau pabrėšime, kokią atsakomybę šiais klausimais turi prisiimti Europos Komisija ir valstybės narės, taip pat kokių reikalavimų jos turi griežtai laikytis bei kokių priemonių reikia imtis prieš pažeidėjus, siekiant iš tikrųjų apsaugoti Europos mokesčių mokėtojų interesus.

  Jens Geier (S&D). – (DE) Ponia pirmininke, pone V. Caldeira ir pone A. Šemeta, sanglaudos politika – tai sergantis ES biudžeto žmogus. Praeitais metais jam buvo skirta intensyvi terapija, o šiais jis jaučiasi sustiprėjęs. Vis dėlto jis nėra visiškai sveikas ir bet kuriuo metu galėtų vėl susirgti. Daugiau kaip 5 proc. visų sanglaudos politikai skirtų mokėjimų buvo klaidingi, o 3 proc. mokėjimų iš viso neturėjo būti atlikti. Tai siekia apie 700 mln. EUR. Didelei šių klaidingų mokėjimų daliai valstybės narės galėjo užkirsti kelią. Klaidos daromos viešųjų pirkimų srityje, taip pat vykdant mokėjimus iš sanglaudos fondų lėšų nepaisant esamų kontrolės sistemų, kurioms pritarė Europos Komisija. Reikia dar kartą atidžiai peržiūrėti šias kontrolės sistemas. Mano gimtinėje Vokietijoje iš pateiktų pavyzdžių paaiškėjo, kad visos patikrintos kontrolės sistemos buvo tik iš dalies veiksmingos.

Biudžeto valdymo atsakomybė tenka Komisijai. Galime aptarti šį prieštaravimą – už klaidas valstybėse narėse atsako Komisija – mūsų šalyse galime tai paaiškinti žiniasklaidai ir mūsų piliečiams. Vis dėlto politiniu požiūriu Komisijai tenka vaidmuo spręsti šią problemą valstybėse narėse. Pone A. Šemeta, turite kontroliuoti šią sritį, ir mes suteiksime jums paramą.

  Lambert van Nistelrooij (PPE). – (NL) Ponia pirmininke, Europos Komisijos ir Audito Rūmų atstovai, esu Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos regioninės politikos koordinatorius.

Pažvelgęs į klaidų koeficientą, matau aiškią pažangą sanglaudos srityje. Dabar matome naujų taisyklių, kurias priėmėme 2007–2013 m. laikotarpiui, taip pat veiksmų planų, už kuriais ryžtingai pasisakė ne tik Europos Parlamentas, bet ir buvusioji, ir dabartinė Komisija, poveikį. Dauguma problemų, arba klaidų, aptinkama viešųjų pirkimų dokumentuose. Klaidų koeficientas pasiekė dabartinį labai aukštą lygmenį dėl Europos teisės aktų perkėlimo į kelių valstybių narių teisės aktus ir atitinkamo jų įgyvendinimo.

Todėl prašau Europos Komisiją parengti veiksmų planą, pagal kurį, be kita ko, valstybės narės būtų spaudžiamos arba remiamos viešųjų pirkimų srityje. Praeitą savaitę turėjau galimybę vadovauti į Rumuniją atvykusiai Europos Parlamento delegacijai; pamatėme, kaip jiems sunkiai sekasi šiuos teisės aktus įgyvendinti ir su kokiais sunkumais jie susiduria. Šioje srityje galėtume padaryti didelę pažangą.

Galiausiai taip pat labai palankiai vertinu nacionalines valdymo deklaracijas, t. y. finansines deklaracijas, kurias turėtų pateikti valstybės narės, nes dauguma klaidų padaroma būtent valstybių narių lygmeniu.

  Derek Vaughan (S&D). – Ponia pirmininke, apie šią ataskaitą noriu galvoti kuo geriau, nes visada manau, kad turėtume panaudoti audito rezultatus pažangai pasiekti ir pasimokyti iš savo klaidų. Galima pateikti nemažai pavyzdžių, kai tokių veiksmų galėtų imtis Europos Komisija, valstybės narės ir gavėjai, siekdami pažangos, pvz., žemės ūkio srityje. Nuolat kintantys Europos Komisijos reikalavimai sudaro sunkumų valstybėms narėms ir gavėjams; apie tai nuolat girdžiu Velse. Siekdama sumažinti ūkininkų reikalavimų dėl netinkamos žemės skaičių, Komisija galėtų taip pat priimti teisės aktus, kuriuose būtų aiškiai apibrėžti aktyvūs ūkininkai visoje ES ir kuriuos panaudotų visos valstybės narės, nes šiuo metu jos turi tam tikrą veiksmų laisvę. Galiausiai artėjant bendros žemės ūkio politikos reformai turime puikią galimybę supaprastinti procesus, kad Europoje užtikrintume tinkamą mūsų lėšų panaudojimą ir kad ir toliau skirtume išmokas asmenims ir bendruomenėms.

  Andrzej Grzyb (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, per Europos Audito Rūmų darbo rezultatų pristatymą visada gauname puikią informaciją ir galime palyginti dabartinę bei anksčiau buvusią padėtį ir nuspręsti, kas turi būti daroma ateityje. Kokia gali būti bendroji išvada? Panašu, kad kai tik procedūros yra mažiau sudėtingos ir pinigus panaudoti lengviau, esminių klaidų daroma mažiau. Kuo sudėtingesnė politika, tuo didesnės klaidos, o kartais padaugėja ir pažeidimų. Vienas pavyzdys – sanglaudos politika, kuri taip pat labai svarbi Europos Sąjungai. Todėl čia taip pat buvo padaryta išvada, kad Europos Sąjungos žemės ūkio politikoje daroma daug klaidų, tačiau tose srityse, kuriose lėšų panaudojimo procedūros buvo supaprastintos, padarome mažiau klaidų.

Norėčiau atkreipti dėmesį į bendradarbiavimo su nacionalinėmis priežiūros institucijomis svarbą, taip pat – o apie tai nebuvo kalbėta – į bendradarbiavimą su nacionaliniais parlamentais, visų pirma su Europos reikalų, biudžeto ir biudžeto kontrolės komitetais. Pats buvau Lenkijos Parlamento narys, kai pradėjome dirbti su Europos Audito Rūmų teikiama informacija ir tai labai palankiai vertino Parlamento nariai.

  Karin Kadenbach (S&D). – (DE) Ponia pirmininke, norėčiau nuoširdžiai padėkoti Audito Rūmams. Iš šios ataskaitos puikiai matyti, kad kontrolė nuolat gerėja. Nesu per daug susirūpinusi dėl įvardyto klaidų koeficiento, nes manau, kad audito procesas – tai mokymosi sistema. Ji reiškia vis akylesnį problemų stebėjimą, o sėkmės atveju – vis daugiau klaidų aptikimą. Mūsų uždavinys – dirbti kartu, kad išvengtume šių klaidų ateityje. Todėl norėčiau dar kartą atkreipti visų jūsų dėmesį į vakar pateiktą penktąją sanglaudos ataskaitą. Komisija ragina visus dalyvaujančius išreikšti savo nuomonę apie šiame dokumente iškeltus klausimus. Tai – puiki galimybė pakloti pagrindą būsimajai subsidijų tvarkai, pagal kurią bus užtikrinama, kad, viena vertus, subsidijas šioje srityje būtų lengviau gauti ir kad galimybės jas gauti būtų supaprastintos, o biurokratija sumažinta ir, antra vertus, kad bus užtikrinta reikiama griežta kontrolė, siekiant apsaugoti naudojamus mokesčių mokėtojų pinigus.

Todėl kreipiuosi į visus dalyvaujančius ir raginu patenkinti šį Europos Komisijos prašymą. Mes, esantys šiame Parlamente, be abejo, tai padarysime.

  Algirdas Šemeta, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, iš šiandienos diskusijų matyti, kad tolesnė pažanga valdant Europos biudžetą buvo pasiekta 2009 m. Aiški Audito Rūmų nuomonė dėl sąskaitų ir, kaip nurodė mūsų išorės auditorius, pats mažiausias kada nors pasiektas klaidų koeficientas reiškia, kad Europos Komisija priėmė teisingus sprendimus ir pasiūlė tinkamas priemones programoms vykdyti per dabartinį finansinį laikotarpį.

Be to, Audito Rūmai taip pat nurodė sritis, kuriose visi finansiniai veikėjai turi siekti pažangos. Be abejo, turiu omenyje Europos Komisiją, taip pat valstybių narių finansinius veikėjus, kurių pareiga ir atsakomybė pagal bendrą valdymą aiškiai padidėjo pagal naująją Europos Sąjungos veikimo sutartį.

Daugelis iš jūsų čia kalbėjo apie sankcijų valstybėms narėms taikymą, ir turiu pasakyti, kad Europos Komisija labai griežtai taiko sankcijas. Vien šiuo metu stabdome arba nutraukiame 40 sanglaudos programų, kurioms skirta suma siekia 1,75 mlrd. EUR. Tai – didelė suma, o dar svarbiau, kad 2010 m., palyginti su 2009 m., veiksmų skaičius išaugo beveik dvigubai. Tik praėjusį penktadienį priėmėme sprendimą atšaukti netinkamai išmokėtus pinigus žemės ūkio srityje ir jų suma siekia per 578 mln. EUR; taigi iš tikrųjų taikome griežtas sankcijas ir ketiname taip elgtis ateityje. Be to, iš Audito Rūmų ataskaitos matyti, kad per šiuos metus labai padidėjo išieškotų pinigų sumos ir finansinės pataisos: 2009 m. jos siekė 3,3 mlrd. EUR. Tai taip pat labai didelė suma ir ketiname tęsti šią politiką ir prireikus taikyti labai griežtas sankcijas.

Audito Rūmų ataskaita ir dabar prasidedančios biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros bus labai naudingos ne tik atkreipiant dėmesį į dabartinių programų silpnąsias vietas, bet ir darant išvadas dėl naujos kartos programų. Audito Rūmai tinkamai nurodė kryptį, t. y., be abejo, viešųjų pirkimų taisyklių supaprastinimas ir tobulinimas, nes iš tikrųjų didžioji klaidų dalis padaryta dėl tinkamumo kriterijų arba viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimo. Turime iš klaidų pasimokyti, ir Komisija yra tam pasirengusi. Toliau tęsiu darbą dėl pateiktų Audito Rūmų rekomendacijų ir tikiuosi vaisingos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros.

  Vítor Manuel da Silva Caldeira, Audito Rūmų pirmininkas. – Ponia pirmininke, gerbiami EP nariai, visiems dėkoju už malonias Audito Rūmams pateiktas pastabas šia proga, taip pat už tai, kad įvertinote mūsų institucijos darbuotojus, kurie vadovaudamiesi griežčiausiais profesiniais standartais, taip pat tarptautiniais audito standartais sprendžia šios institucijos problemas. Skiriame pakankamai dėmesio šio Parlamento rekomendacijoms ir norėčiau pateikti du mūsų veiksmų pavyzdžius šioje metinėje 2009 m. ataskaitoje, kad atsakytume į šios institucijos prašymą suteikti daugiau informacijos.

Teikiame jums bendrąjį padėties įvertinimą; pirmą kartą pasakome, kokia yra bendroji padėtis. Darome išvadą, kad per pastaruosius metus ji pagerėjo; tikėtiniausių viso biudžeto klaidų mažėja. Be to, šiais metais pateikėme jums daugiau informacijos, visų pirma sanglaudos srityje, nei praeitais metais, nes praeitais metais sakėme, kad mažiausiai 11 proc. lėšų neturėtų būti išmokėtos; šiais metais galime pasakyti, kad apskaičiuotas tikėtiniausios klaidos iš tikrųjų siekia per 5 proc., o to negalėjome pasakyti praeitais metais, ir kad mažiausiai 3 proc. lėšų neturėtų būti grąžintos. Šia priemone matuojame pasiektą pažangą. Tai faktai. Kodėl? Kokios yra priežastys? Kokią pažangą pasiekėme? Faktų neišradinėjame; nemėginame įtikti Europos Komisijai arba valstybėms narėms. Audito Rūmai – tai nepriklausoma audito institucija, kuri vadovaujasi Sutartimi. Savo išvadas grindžiame įrodymais ir būtent apie juos pranešame šiai institucijai, kuriai esame įsipareigoję padėti vykdant šią biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą.

Norime padėti jums šiame darbe ir pagrindinė tokio noro priežastis, kaip minėjome savo ataskaitoje – kad, viena vertus, geriau veikia sistemos, sukurtos lėšoms pagal šį 2007–2013 m. programos laikotarpį valdyti. Kita priežastis – per programavimo laikotarpį išmokėtos sumos sudaro tik 25 proc.; taigi pagal mūsų esamus duomenis finansinė informacija apie panaudotas lėšas per nurodytą laikotarpį apima mažesnę sumą, nei turėtume tikėtis. Taigi dėl šių dviejų veiksnių – pirma, geriau veikiančių sistemų ir, antra, mažesnio biudžeto vykdymo, taigi galiausiai mažesnių mokėjimų atlikimo – susidarė dabartinė padėtis. Joje atsidūrę, turime neprarasti budrumo. Turime stebėti, kaip keisis padėtis, kai visose 27 valstybėse narėse taip gerai veikia sistemos ir kai visos lėšos bus išmokėtos ateityje. Taigi būkime atidūs.

Vis dėlto minėjau, kad norime padėti Europos Parlamentui ir visų pirma Biudžeto kontrolės komitetui atliekant biudžeto įvykdymo patvirtinimą. Mūsų nariai padės jums tai atlikti, taip pat suteiks jums visą reikiamą informaciją. Taip pat jums padedame pateikdami savo specialiąsias ataskaitas. Galite susipažinti su audito rezultatais ir kitais aspektais, iš kurių matomas finansavimo poveikis realiame gyvenime, ar lėšos buvo veiksmingai panaudotos ir manau, kad tai labai vertinga informacija ir šiai institucijai.

Be abejo, atsakomybė už biudžeto įvykdymą visų pirma tenka Europos Komisijai, tačiau Lisabonos sutartyje nurodyta, kad ji turi veikti kartu su valstybėmis narėmis. Žvelgdamas į ateitį, pasakyčiau, kad dabar turime unikalią galimybę suteikti naują impulsą geresniam Europos Sąjungos biudžeto valdymui. Šiuo metu aptariamas ir netrukus bus priimtas naujas finansinis reglamentas ir tai bus pagrindinė linija, atsižvelgiant į kurią bus sprendžiama apie būsimosios pažangos valdymą ir nustatoma jos kryptis. Jeigu mums reikia paprastesnių taisyklių, jeigu norime veiksmingesnių ir našesnių sistemų toms taisyklėms valdyti per valstybes nares, taip pat Europos Komisijoje, būtent šiuo metu ir reikia spręsti šiuos klausimus. Kitais metais taip pat reikės peržiūrėti biudžetą.

Taigi Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas dabar išgyvena laikotarpį, kai reikia priimti rimtus sprendimus, kad padėtis būtų geresnė ateityje. Jeigu Europos Audito Rūmai gali padėti šiuo klausimu, pasiūlyčiau vadovautis jau mūsų pateiktomis rekomendacijomis, kai pateikėme nuomonę dėl pagrindinės rizikos ir išbandymų, siekiant pagerinti finansinį Europos Sąjungos valdymą.

Pažvelgę į naujosios programų kartos laikotarpį po 2013 m., kartoju, turime savęs paklausti: ar pagal finansavimo planus remiamos programos gali padidinti Europos Sąjungos vertę? Ar teikiame paprastus planus, kuriuose nurodomi aiškūs tikslai, ar juos realu įgyvendinti ir ar aiškiai nustatyta atskaitomybė? Norime išvengti netikrumo, kai kartais pareiškiame, kad atsakomybės neprisiima arba Europos Komisija, arba valstybės narės. Dabar turime tokią galimybę ir Audito Rūmai yra pasirengę padėti jums vykdant šį uždavinį.

  Pirmininkė. – Klausimas baigtas.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. – (FR) Pirmą kartą per 16 metų Europos Audito Rūmai pateikė teigiamą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą. Pasibaigė ciklas, prasidėjęs su J. Santero vadovaujama Komisija, kuri atsistatydino 1999 m. Ši padėtis susiklostė dėl Europos Parlamento, taip pat jo Biudžeto kontrolės komiteto pasiryžimo priversti Europos Komisiją, taip pat valstybes nares – sprendžiant klausimus, susijusius su pasidalijamuoju valdymu – valdyti Europos viešąsias lėšas tinkamai. Palankiai vertinu Audito Rūmų darbą. Niekaip nesuprantu, kodėl Europos Sąjunga neįrašo į savo sąskaitas tų 37,2 mlrd. EUR, kuriuos valstybės narės yra skolingos savo darbuotojų pensijoms, nes dėl to jos neigiamas nuosavas kapitalas siekia maždaug 44 mlrd. EUR. Prastas vaizdas! Įdomu, kaip planuojame pasiskolinti rinkose, kad gautume stabilumo planui reikiamus 60 mlrd. EUR. Galiausiai manau, kad ši ataskaita pasirodė per vėlai. Visose rimtose organizacijose auditoriaus ataskaita turėtų būti siunčiama iki metų, einančių po audituojamų metų, birželio 30 d. Išsisukinėjimai dėl sudėtingų klausimų ir kad dirbama su daugybe kalbų nėra priimtini.

  Zuzana Brzobohatá (S&D), raštu. – (CS) Dabar Europos Audito Rūmai teikia savo šešioliktą ataskaitą, su kuria jie pateikia metinių ES sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą. Norėčiau pabrėžti, kad vykdant tam tikras operacijas klaidų tebepadaroma daug. Pavyzdžiui, Audito Rūmai nurodo, kad sanglaudos srities projektuose klaidų lygmuo viršija 5 proc. ir, mano nuomone, jis per didelis, nors per pastaruosius metus pasiekta pažanga. Mano nuomone, Europos Komisija turėtų visaip stengtis, kad kuo labiau sumažintų klaidų skaičių iki priimtino 2 proc. lygmens. Be abejo, reikia pasakyti, kad klaidų lygmuo ne visada parodo, kad paskirti ištekliai buvo netinkamai naudojami, ir dažnai jos atsiranda dėl apskaitos klaidų administruojant atskirus projektus.

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. – (FR) Savo metinėje ataskaitoje dėl 2009 m. biudžeto įvykdymo Audito Rūmai pastebi, kad kai kurios konsoliduotosios įstaigos nepateikė jokio pareiškimo dėl savo konsoliduotųjų sąskaitų arba pateikė pataisytą pareiškimą. Europos policijos koledžas (CEPOL) – viena iš tokių įstaigų, apie kurias keletą metų trūko reikiamos informacijos. Dėl to kyla svarbių pasekmių, nes po išsamaus 2010 m. liepos mėn. atlikto CEPOL sąskaitų audito, sąskaitos buvo pataisytos. Iš tiesų šios agentūros 2009 m. finansinėje ataskaitoje buvo sugrįžta prie 2008 ir ankstesnių finansinių metų apskaitos valdymo, apskaičiuojant, kad pataisymai siekė maždaug 13 proc. dabartinio koledžo biudžeto. Kadangi 2006 m. sausio 1 d. koledžas tapo Bendrijos agentūra, Audito Rūmai tepateikė išlygas dėl 2007 m. sąskaitų patikimumo. To nepakako, kad sąskaitos iki 2010 m. būtų sutvarkytos.

4. Reglamento (EB) Nr. 663/2009 dėl ekonomikos gaivinimo, teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams, programos sukūrimo dalinis keitimas (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu pateiktas K. Van Brempt pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 663/2009 dėl ekonomikos gaivinimo, teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams, programos sukūrimo (COM(2010)0283 – C7-0139/2010 – 2010/0150(COD)) (A7-0246/2010).

  Kathleen Van Brempt, pranešėja. – (NL) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, matote labai laimingą pranešėją, nes manau, kad mes – iš tikrųjų pabrėžiu mes – parengėme pranešimą, kuris, tikiuosi, bus netrukus beveik vienbalsiai priimtas, nes jį rengiant visos Parlamento frakcijos dirbo įtemptai ir glaudžiai bendradarbiaudamos.

Pranešimas ir reglamentai, apie kuriuos jame kalbama, nėra naujas šiame Parlamente. Jis atsirado dar 2009 m., kai kilus ekonomikos krizei buvo priimtas ekonomikos gaivinimo planas. Tuo metu Europos lygmeniu buvo numatyta 4 mlrd. EUR suma, kuri buvo konkrečiai skirta ekonomikai gaivinti. Buvo siekiama, kad šiais pinigais būtų taip pat finansuojami energetikos projektai, kaip antai: didžiuliai energetikos projektai, skirti anglies dioksido surinkimui ir saugojimui, infrastruktūrai, keletas didžiulių jūros vėjo jėgainių energetikos projektų.

Tuo metu, kai Parlamentas, be abejo, patvirtino šiuos projektus, kilo keletas prieštaravimų iš įvairių pusių ir iš paties Parlamento dėl didžiulių įmonių ir abejonių, ar vienu arba kitu projektu bus sukurta pakankamai darbo vietų. Vis dėlto pagrindinė kritika buvo išsakoma dėl energijos vartojimo efektyvumo. Po to buvo priimtas politinis susitarimas, o dabartinė padėtis – to susitarimo pasekmė.

Galima būtų pagalvoti, kad jeigu Parlamentas, Taryba ir Komisija priėmė politinį susitarimą dėl nepanaudotų lėšų investavimo į energijos vartojimo efektyvumą, parengti pranešimą ir vesti derybas būtų lengva. Anaiptol. Derybos buvo sunkios, visų pirma su Taryba. Vis dėlto galiu pasakyti, kad mums – būkime atviri, teko ieškoti kompromiso – pavyko rasti mums palankų sprendimą dėl beveik visų dalykų. Norėčiau trumpai juos apžvelgti, nes be jų neįmanoma tinkamai suprasti dabartinės su lėšomis susijusios padėties, taip pat, kaip jie turėtų būti įgyvendinti artimiausiu metu.

Pirma dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektų, o konkrečiau dėl efektyviam energijos vartojimui skirtų projektų. Komisijos nary, šiuo metu tai pagrindinis diskusijų apie energetiką klausimas. Labai palankiai vertinu atsinaujinančiuosius energijos išteklius, tačiau žinome, kad jeigu iš tikrųjų norime greitų rezultatų, turime visas savo pastangas skirti energijos vartojimo efektyvumui: tai geras sprendimas norint sumažinti vartojimą; jis padeda išspręsti pagrindę energijos tiekimo problemą ir – labai svarbus dalykas – juo užtikrinamos mažesnės įmonių ir šeimų energijos sąnaudos. Tai nepaprastai svarbu. Taip pat kuriame pramonės politiką ir dar tikrai su jumis aptarsime šį klausimą.

Antra, o tai labai glaudžiai susiję su efektyviu energijos vartojimu – vietos lygmuo. Labai dažnai Europa dirba beveik išimtinai tik su nacionalinėmis valstybėmis narėmis ir net ankstesni ekonomikos gaivinimo planai buvo visų pirma siejami su didžiuliais projektais. Šis planas visiškai kitoks. Jis sutelktas į vietos lygmenį, miestus ir savivaldybes, mažus projektus, kuriuos galima nedelsiant įgyvendinti ir nedelsiant parodyti rezultatus, tad jie gali turėti didžiulį poveikį ne tik efektyviam energijos vartojimui, bet taip pat darbo vietų kūrimui. Tai tebėra labai svarbi aplinkybė.

Trečia, finansavimas. Ankstesni pagrindiniai ekonomikos gaivinimo planai buvo pagrįsti vadinamuoju išankstiniu mokėjimu, paprasčiausiai subsidijuojant didelius projektus pagal bendro finansavimo modelį arba ne, nes tai būdinga Europai. Toks yra tipinis Europos darbo būdas. Tačiau šis fondas kitoks ir dėl to jis labai naujoviškas. Jo ištekliai yra panaudojami teikiant paramą, kad projektai būtų finansuojami suteikiant garantiją ir kitomis finansinėmis priemonėmis. Tai reiškia, kad, išskyrus techninę pagalbą, kuri tebėra finansuojama išankstiniais mokėjimais, reikės prisiimti didžiulius finansinius įsipareigojimus. Šiuos 146 mln. EUR reikia padauginti iš maždaug aštuonių, kad suprastume galimo poveikio mastą.

Priėjau prie paskutinio dalyko, kurį norėčiau aptarti ir dėl kurio ilgą laiką ginčijomės: viršutinė pinigų, t. y. mūsų turimų pinigų, riba. Parlamentas norėtų matyti kitokį sprendimą; iš tikrųjų reikia aiškiai pasakyti, kad dėl jo buvome susitarę. Visos nepanaudotos lėšos turėjo būti investuotos į šį projektą. Pasiekėme kompromisą: visos šiandien nepanaudotos lėšos yra registruojamos ir tvirtai tikiu, kad tai lems šio projekto ilgaamžiškumą – manau, kad jeigu ir toliau dirbtume kartu, taip pat galėsime užtikrinti, kad jis bus labai sėkmingas.

Sekundėlę, ponia pirmininke. Žinau, kad išnaudojau visą man skirtą laiką. Dar kartą norėčiau labai padėkoti visiems dirbusiems šiuo klausimu ir visų pirma šešėliniams pranešėjams. Labai džiaugiausi mūsų bendradarbiavimu ir taip sakau ne iš mandagumo, bet paprasčiausiai todėl, kad tai buvo labai gero ir veiksmingo bendradarbiavimo pavyzdys. Ačiū.

  Günther Oettinger, Europos Komisijos narys. – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, šiandien diskutuojame apie tarpinę sėkmingos programos, skirtos ekonomikos gaivinimui energetikos sektoriuje, peržiūrai. Iki šiol įgyvendindami šią Parlamento ir Tarybos nustatytą programą priėmėme 43 finansinius sprendimus dėl dujų projektų, energetikos infrastruktūros projektų, jūros energetikos ir anglies dioksido surinkimo bei saugojimo. Taip išleidome apie 98 proc. visos 3,98 mlrd. EUR biudžeto sumos ir užtikrinome, kad programa pasiektų didžiąją savo tikslų dalį. Tik kelių projektų negalima buvo įgyvendinti. Teikiame šį dalinį reglamento pakeitimą, siekdami patenkinti Parlamento reikalavimus ir imtis atsinaujinančiųjų energijos išteklių bandomųjų projektų, o svarbiausia – taip pat energijos vartojimo efektyvumo. Laikau šiuos bandomuosius projektus galimybe išbandyti mūsų veiklą energijos vartojimo efektyvumo srityje, kuriai skirsiu daug dėmesio ateinančiais metais.

Norėčiau nuoširdžiai padėkoti K. van Brempt. Taip pat norėčiau padėkoti visiems reikliems šio Parlamento nariams, taip pat Tarybai pirmininkaujančiai Belgijai, nes paskutines savaites daug dirbome šioje srityje ir šiandien galime pateikti dokumentą, kuris iš tikrųjų paskatins veiksmus energijos vartojimo efektyvumo srityje.

Siekdami užtikrinti, kad šis iš dalies pakeistas reglamentas, kuris turėtų dabar įsigalioti, netrukus pradėtų veikti, mūsų pareigūnai jau pasirengė jį įgyvendinti. Per artimiausias dienas bus skirta 146 mln. EUR projektams, kurie visiems jums yra svarbūs. Mūsų partneriai šiuose projektuose, kuriuos jūs pasirinkote – tai vietos ir regioninės valdžios institucijos, artimai susijusios su šiais projektais. Šie vietos partneriai užtikrins kuo geresnį lėšų panaudojimą projektuose, susijusiuose su viešosios paskirties pastatais, privačios paskirties pastatais, bendros šilumos ir energijos gamybos elektrinėmis, rajonų šildymo tinklais, decentralizuotais atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, tinkamesnio aplinkai viešojo transporto sistemomis ir vietos infrastruktūra, kaip antai pažangiaisiais tinklais, efektyviu gatvės apšvietimu ir pažangiosiomis matavimo sistemomis. Tai reiškia, kad imamės veiksmų, kurie turi tiesioginės įtakos vietos lygmeniu ir kurie bus naudojami kaip lyginamasis mano būsimosios veiklos, susijusios su pažangiaisiais miestais, standartas.

Jeigu šiandien priimsite tinkamą sprendimą, mūsų skyriai nedelsiant pradės įgyvendinti iš dalies pakeistą reglamentą. Kitų metų kovo ir balandžio mėnesius iš tikrųjų galėsime pranešti, kad mūsų ekonomikos gaivinimo programa turi labai teigiamą poveikį įgyvendinant ir didelius, ir mažus, decentralizuotus projektus, ir iš jos pasimokėme svarbių dalykų, kurie pravers mums per ateinančius finansinius metus. Dar kartą norėčiau padėkoti visiems, kurie domisi šiais klausimais.

  Jens Geier, Biudžeto komiteto nuomonės referentas. – (DE) Ponia pirmininke, pone G. Oettingeri, būdamas Biudžeto komiteto nuomonės referentas, galiu pasakyti, kad komiteto nariai labai palankiai įvertino šį pranešimą. Žiūrėjome į jį ne tik iš biudžeto perspektyvos, bet ir iš dalies atsižvelgdami į jo turinį; iškėlėme vieną problemą, kurią K. Van Brempt maloniai sutiko įtraukti. Ši priemonė skirta savivaldybėms, ir teisingai, nes jose galima pasiekti didžiausią efektyvumą.

Vis dėlto esu iš tokios Vokietijos dalies, kurioje savivaldybės negali imti papildomų paskolų, nes ir taip yra per giliai įklimpusios į skolas. Tai gali būti tik Vokietijai būdinga problema dėl mūsų vietos valdžios institucijų struktūros, tačiau G. Oettingeriui, buvusiam Vokietijos federalinės žemės vadovui, ši tema tikrai gerai žinoma. Taigi Vokietijoje laikomės pozicijos, kad toms vietos valdžios institucijoms, kurios turėtų pasinaudoti šia programa, nebūtų leidžiama ja pasinaudoti, nes už jų priežiūrą atsakinga institucija užkirto joms kelią prisiimti dar daugiau skolų. Šis klausimas mums kelia labai didelį nerimą. Gali atsitikti taip, kad ši programa nebus veiksminga šiose teritorijose. Palankiai vertiname šią programą ir norėtume, kad ji būtų tęsiama. Pareikalavome, kad šiai programai būtų skirta atskira biudžeto eilutė, ir norėtume į ją pervesti nepanaudotus 15 mln. EUR iš žemės ūkio politikos srities, kurių nėra galimybės panaudoti, nes tam nėra teisinio pagrindo. Šiuo atveju biudžetas turi būti lankstesnis.

  Antonio Cancian, PPE frakcijos vardu. – (IT) Ponia pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, manau, kad 2009 m. pirmą kartą priimtas sprendimas panaudoti nepanaudotas gaivinimo plano lėšas buvo kitoks, ir pasinaudoti šia proga siekiant sukurti naują principą, pagal kurį būtų steigiamas naujas ad hoc fondas, yra toliaregiška ir tai atitinka tai, apie ką mes kurį laiką šiame Parlamente kalbėjome, tačiau niekada negalėjome įgyvendinti.

Keletą nedrąsių ženklų, kurie kol kas nėra atnaujinti, parodė fondas „Marguerite“. Mums ir Europos liaudies partijai – tai lyginamojo standarto metodas, kuriuo reikia vadovautis, siekiant protingai panaudoti Europos Sąjungos biudžeto lėšas. Ši priemonė – tai ad hoc fondas, kuriame naudojami įvairūs metodai, kaip antai paskolos, garantijos, paprastosios akcijos arba bendras finansavimas, ir jai vadovaus speciali turto valdymo įmonė.

Fondas įsteigtas su pradine 147 mln. EUR suma ir nesuprantame, kodėl negalime palikti atvirų durų kitoms nepanaudotoms lėšoms pagal gaivinimo planą. Galima būtų surinkti nemažą sumą pritaikius didelį finansinį svertą per Europos investicijų banką, banką „KfW“, indelių ir paskolų bankus, taip pat kitas finansines institucijas, ir tai galėtų turėti didelės įtakos inicijuojant projektus, pripažintus tinkamais ir kuriems skiriamas ekonominis bei aplinkosaugos prioritetas.

Mano nuomone, pagrindinis fondo, kuris bus įsteigtas iki šių metų pabaigos, aspektas – kad jis gali tapti tam tikras dorybingas bandomasis projektas, pagal kurį būtų organizuojamas būsimasis platesnio pobūdžio energetikos fondas, kad jį galima būtų įtraukti į kitą 2012–2020 m. finansinį laikotarpį. Turbūt sutiksite su manimi, kad tam tikras apčiuopiamas ženklas šiuo kritiniu laikotarpiu, kai patekome į užimtumo krizę, padarytų mus truputį laimingesnius.

  Teresa Riera Madurell, S&D frakcijos vardu. – (ES) Ponia pirmininke, Komisijos nary, visų pirma norėčiau pasveikinti pranešėją atlikus puikų darbą, nes be sutartų 146 mln. EUR, kurių poveikis, tikimės, bus aštuoniskart didesnis, ši iniciatyva yra svarbios simbolinės vertės.

Kaip pranešėja paaiškino, ketiname skirti lėšų tausios energetikos mikroprojektams, su kuriais ne tik galėsime pasiekti svarbius tikslus, kaip antai užtikrinti tiekimo saugumą ir sumažinti CO2 išmetimą, bet taip pat pasiekti ir kitą tikslą, turintį tiesioginį poveikį gyventojams: sumažinti energijos nepriteklių.

Tekstas, dėl kurio balsuosime, taip pat yra svarbus, nes jame įtvirtinta naujoviška finansinė priemonė. Šis mechanizmas padės įveikti finansinių įmonių pasipriešinimą tokio pobūdžio projektui, nes jas rems tarptautinės finansinės institucijos.

Galiausiai turėtume ir vėl būti patenkinti, kad buvome pakankamai lankstūs ir laikėmės geros valstybėse narėse sukurtos praktikos, kad sistemiškai įdiegtume atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ir efektyvų energijos vartojimą.

Tikiuosi, kad įgyvendinę šį reglamentą galėsime padidinti šių institucijų potencialą, atsisakę kliūčių, kurias linkstama sukurti perdėtu biurokratizmu.

  Pat the Cope Gallagher, ALDE frakcijos vardu. – (GA) Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjai, parengusiai šį pranešimą apie energetikos projektus, ir Komisijai už dabar skirtas papildomas lėšas. 146 mln. EUR skirta projektams, kurie bus labai svarbūs Europai, įvairioms šalims ir visų pirma, kaip pasakė Komisijos narys, vietos ir regioninėms valdžios institucijoms, kurios, tikiuosi, tvarkys šiuos pinigus ir šias subsidijas.

ALDE frakcijos vardu. – Visų pirma noriu pasveikti pranešėją parengus šią ataskaitą apie finansinę pagalbą energetikos projektams.

Labai palankiai vertinu šią iniciatyvą, numatančią sukurti specialią finansinę priemonę energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo projektų plėtojimui paremti. Šios srities projektų finansavimas paskatins ekonomikos gaivinimą Europoje ir, žinoma, mano šalyje, Airijoje, taip pat padės sukurti naujų darbo vietų ir kovoti su klimato kaita.

Dabar visose Europos dalyse ir visų pirma mano šalyje, kurioje didelis nedarbas, norime užtikrinti, kad visos lėšos galėtų būti nukreiptos sritims, kuriose gali būti sukurta darbo vietų. 146 mln. EUR finansavimas, kurį galima gauti pagal pakeistą pasiūlymą, turi būti nukreiptas į projektus, turinčius greitą, išmatuojamą ir tikrą poveikį ekonomikos gaivinimui. 146 mln. EUR – tai turimos lėšos, tačiau šią sumą reikia padauginti iš mažiausiai šešių ar septynių, nes tiek sudarys bendros investicijos.

Manau, kad specialios finansinės priemonės sukūrimas padės veiksmingiausiai administruoti šias lėšas, o gavėjai, kaip jau sakiau savo gimtąja kalba, bus vietos ir regioninės valdžios institucijos. Visiems mums tenka atsakomybė atkreipti šių valdžios institucijų dėmesį į šiuos dalykus ir mūsų vyriausybė pateiks atskirą paraišką, o tuomet susisieks su regionine valdžia.

  Claude Turmes, Verts/ALE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, šiandien švenčiame pergalę, nesvarbu, kad nedidelę, žaliosios energijos politikos, taip pat europietiškesnės energetikos politikos srityje. Visų pirma dėkoju mūsų puikiai delegacijai, kurią sudaro visų šalių atstovai ir kuriai vadovauja Kathleen. Manau, kad puikiai padirbėjome.

, Verts/ALE frakcijos vardu. –(DE) Taip pat norėčiau pagirti G. Oettingerį. Deja, per vakarykštį energetikos darbotvarkės pristatymą privalėjome būti labai kritiški. Vis dėlto ši priemonė taip pat atsirado, nes jūs asmeniškai pasistengėte, iš dalies dėl Vokietijos vyriausybės prieštaravimo, taip pat dėl jūsų partnerių iš krikščionių demokratų sąjungos Vokietijoje, kad ji būtų.

Kodėl pergalė nedidelė ir karti? Todėl, kad – jau buvo tai sakiusių – kalbame apie 150 mln. EUR, skirtų decentralizuotoms, vietos investicijoms į energetiką, kai, kita vertus, turime milijardus – pvz., milijardą anglies dioksido sekvestracijai. Įdomu, ar šis milijardas bus panaudotas. Vis aiškiau girdime sakant, kad šis projektas nebus sėkmingas. Nėra pusiausvyros tarp decentralizuotų, šalia piliečių esančių vietos projektų ir didelių projektų: manau, kad kai kurie iš jų žlugs.

Kodėl mes, žalieji, vis dėlto šiandien balsuojame už šį projektą? Todėl, kad esame optimistai. Tikime, kad šie gerai valdomi 150 mln. EUR sukurs pagrindą gerokai didesnei priemonei per būsimąjį finansinį laikotarpį. Tam yra dvi sąlygos. Pirmoji – kokybės projektai. Manau, kad juos valdantys Europos investicijų bankas ir bankas „KfW“ taip pat sieks nuodugnios, o ne tik paviršutinės renovacijos. Turime šoktelėti į priekį, visų pirma pastatų ir našumo srityje. Antroji sąlyga – biurokratizmo mažinimas vietos valdžios institucijoms, kurios teiks paraišką projektams, siekiant gauti bendrą finansavimą.

Šie du dalykai labai svarbūs. Taigi, Komisijos nary, užduosiu jums šiuos klausimus: ką darys Komisija, kad užtikrintų, kad iš šio fondo būtų finansuojami arba kad paskolos būtų teikiamos tik kokybės projektams? Kaip Komisija sumažins biurokratizmą, kad vietos valdžios institucijos galėtų lengvai pasinaudoti šiomis lėšomis?

  Zbigniew Ziobro, ECR frakcijos vardu. – (PL) Ponia pirmininke, paremsiu visus pasiūlymus, kuriais didinamos Europos Sąjungos lėšos energetikos projektams paremti. Taip pat turime remti žaliąją energetiką. Vis dėlto reikia atvirai pasakyti, kad mąstymas, jog žalioji energetika – tai visų Europos energetikos problemų sprendimas, kuris dažnai čia reiškiamas, tėra iliuzija. Tiesa, Europos Sąjungai iš tikrųjų reikia didelių, pabrėžiu – didelių investicijų. Pagrindinis jų tikslas – užtikrinti kuro tiekimo įvairinimą. Toks sprendimas galimas, pvz., nutiesus dujų vamzdyną „Nabucco“, kad didžiuliai Vidurio Azijos regione esantys dujų telkiniai pasiektų vartotojus Europoje, taip pat plėtojant dujų perdavimo tinklus ir kuriant naujas jungtis Vidurio ir Rytų Europoje.

Tikrai norime plėtoti žaliąją energetiką, tačiau kartu, deja, visiškai pro pirštus žiūrima į skalūnų dujų gavimo metodų parengimą ir ši sritis nėra tinkamai finansuojama. Tai netradicinės dujos, kurios jau vaidina didžiulį vaidmenį gavybos srityje Jungtinėse Amerikos Valstijose ir suteikia Amerikai visišką prieigos prie dujų nepriklausomybę. Daug dujų aptinkama Prancūzijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje. Šiuo atveju turėdami galimybę pasinaudoti šiuo puikiu potencialu matome visišką pasyvumą. Iš europinio solidarumo Europos Sąjunga turi paremti šiuos projektus, nes jie turės strateginę reikšmę ateityje, taip pat šiais projektais galima užtikrinti vienodą visų Europos valstybių vystymąsi. Gaila, kad šiandien nekalbame apie dideles investicijas, kurios iš tikrųjų išspręstų mūsų energetikos problemas, suvienytų ir plėtotų Europos Sąjungą. Kalbėdami apie svarbias su žaliąja energetika susijusias priemones, vis dėlto nepamirškime, kad mintis, jog žalioji energetika išspręs visas mūsų energetikos problemas, tėra iliuzija.

PIRMININKAVO: DIANA WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

  Marisa Matias, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Visų pirma taip pat norėčiau pasveikti pranešėją, atlikus darbą šia tema. Čia susirinkome, kad aptartume labai konkrečią ekonomikos gaivinimo programą, kuri šiuo atveju apima svarbią energetikos sritį. Per dabartinę krizę, į kurią patekome, labai svarbūs tokio pobūdžio pasiūlymai, kurie galėtų padėti sukurti darbo vietų. Nėra jokių galimybių restruktūrizuoti ekonomiką, jeigu darbo vietų sukūrimas nėra mūsų prioritetas. Šioje ataskaitoje perteikiama labai teigiama žinia, atkreipiant dėmesį į tai, kaip reaguoti šioje srityje vietos lygmeniu: kaip atitikti konkrečius vietos poreikius. Šiuo metu diskutuojame ir dar labiau diskutuosime apie keletą teisėkūros pasiūlymų energetikos srityje; dažnai per daug dėmesio skiriame dideliems projektams bei tinklams, užmiršdami kitus reikalus, į kuriuos būtina kištis.

Dėl šių priežasčių manau, kad ši ataskaita galėtų mums padėti ne tik investuoti į efektyvų energijos vartojimą ir į atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, kas yra labai svarbu, bet ir suteikti konkrečios naudos vietos bendruomenėms, o tai, suprantama, reiškia konkrečią naudą visai Europos visuomenei. Todėl, ponia pirmininke, norėčiau baigti pasakydama du dalykus: svarbu niekada nepamiršti, kad efektyvaus energijos vartojimo taip pat didžiąja dalimi pasiekiama įgyvendinant mažos apimties gamybos projektus, kuriais mažinamas energijos vartojimas ir kurie yra įtraukti į šią ataskaitą; galiausiai šis Parlamentas pasiekė didžiulę pergalę, užtikrindamas, kad šiems projektams skirta finansavimo suma būtų nurodyta. Ne to siekėme, nes mums reikėjo gerokai daugiau. Todėl paklausiu Komisijos nario, ko jis siekia ir ką ketina nuveikti, kad patenkintų šiuos poreikius.

  Jaroslav Paška, EFD frakcijos vardu. – (SK) Pateiktas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 663/2009 – tai atsakas į ne kartą Europos Parlamento pateiktus prašymus sukurti naują, specializuotą finansinę priemonę efektyviam energijos vartojimui ir iniciatyvoms atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje paremti. Parama priemonėms statybų pramonėje, siekiant padidinti efektyvų energijos vartojimą pastatuose, kuriuose kasmet suvartojama iki 40 proc. energijos ES, reiškia, kad ši iniciatyva pateisinama ir pagrįsta sveiku protu.

Lėšos veiklai pagal šią finansinę priemonę finansuoti gali būti gaunamos, pervedant nepanaudotus išteklius iš kelių programų, kuriose objektyviai neįmanoma laiku kaip planuota panaudoti skirtas lėšas. Vienas pavyzdys – Europos energetikos programa ekonomikai gaivinti, kurios finansinis rezervas siekia maždaug 150 mln. EUR, taip pat daugiametė genetinių išteklių programa klimato kaitos sektoriuje, kuri sukurta siekiant panašaus tikslo. Todėl galvoju, kad būtų prasminga pasvarstyti, kaip galėtume geriausiai panaudoti sutaupytus finansinius išteklius, kad galėtume išplėsti Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti apimtį ir įtraukti naują, ir, panašu, būtiną specializuotą finansinę priemonę efektyviam energijos vartojimui, taip pat iniciatyvoms atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje paremti.

Galime palengvinti vietos, savivaldybių ir regionų lygmeniu veikiančių viešųjų įstaigų darbą įgyvendinant projektus energijos taupymo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje, pasitelkę šią naują veiksmingą finansinę priemonę.

  Arturs Krišjānis Kariņš (PPE). – (LV) Pone pirmininke, džiaugiuosi, kad Europos Sąjunga išmoko vienu šūviu nušauti du zuikius. Pirmasis „zuikis“ – tai pagalba verslui. Tuo metu, kai valstybės narės priverstos mažinti išlaidas, o bankai apdairiai teikia paskolas, Europos Sąjunga pateikė konkretų pasiūlymą – naują finansinę priemonę. Antrasis „zuikis“ – didelė Europos priklausomybė nuo importuojamos energijos. Šios naujos priemonės tikslas – sumažinti energijos vartojimą ir padidinti mūsų turimų energijos išteklių, kaip antai vėjo, saulės, vandens ir biomasės, vartojimą, taip sumažinant mūsų visuotinę priklausomybę nuo importuojamos energijos. Ponios ir ponai, kreipiuosi į jus visus, prašydamas paremti šios naujos finansinės priemonės sukūrimą, siekiant padėti įgyvendinti projektus energetikos sektoriuje. Taip padėtume abiem mūsų verslo šakoms sunkiu metu ir sumažintume visuotinę priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių. Dėkoju už dėmesį.

  Zigmantas Balčytis (S&D). – (LT) Pirmiausia norėčiau taip pat pasveikinti savo frakcijos kolegę už jos didelį darbą derantis dėl šio dokumento ir įtraukiant jį į visai Europos Sąjungai energetinei rinkai itin svarbius klausimus. Energetinio saugumo kontekste ypač svarbu skatinti energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo plėtrą ir užtikrinti tokiems projektams reikiamą finansavimą. Sėkmingas tokių projektų įgyvendinimas tiesiogiai prisidėtų prie Europos Sąjungos išsikeltų energetinių tikslų siekimo.

Šie papildomi pinigai leis geriau vietos ir regionų valdžios institucijoms finansuoti tvarios energijos projektus bei įgyvendinti naujoviškas finansų paskatos sistemas, kaip, pvz., teikiant garantijas ir lengvatines paskolas. Iki šiol energijos vartojimo efektyvumo skatinimo planai, kaip pastatų renovavimas, apie ką jau buvo kalbėta, nėra pilnai įgyvendinami, todėl šis papildomas finansavimas, tikiu, taps gera paskata paspartinti tvarios energijos iniciatyvas ir projektus ypatingai regioniniu ir vietos lygmeniu.

  Bart Staes (Verts/ALE). – (NL) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, labai norėčiau pagirti K. Van Brempt ir jos šešėlinius pranešėjus už šią svarbią teisėkūros iniciatyvą. Manau, kad šis reglamentas tikrai gali tapti didele projektų, susijusių su efektyviu energijos vartojimu ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių, paskata.

Reglamente pabrėžiama tvari energetika, o aš visų pirma palankiai vertinu keletą sričių, kurioms skirtas dėmesys: energijos taupymas, vietos lygmeniu įdiegtų decentralizuotų atsinaujinančiųjų energijos išteklių į elektros tinklus mažos apimties gamyba ir integravimas; mažos apimties energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas viešojo transporto, elektrinių ir vandenilio transporto priemonių sektoriuje. .

Dėmesys, kurį K. Van Brempt ir jos šešėliniai pranešėjai skyrė efektyviam viešųjų infrastruktūrų lauko apšvietimui, taip pat elektros energijos taupymo būdų paieškai, teikia vilčių. Dėkoju už jūsų pastangas. Tikiuosi, kad tai gali būti žingsnis iš tikrųjų naujojo kurso ekologinės politikos (angl. Green New Deal) link.

  Ryszard Czarnecki (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, šiuo metu kalbame apie esminius dalykus ne tik kai sprendžiame ekonominius klausimus, bet taip pat kai sprendžiame platesnio pobūdžio Europos solidarumo klausimą. Taip yra todėl, kad energetika – tai iš tiesų didžiausias iššūkis ir didžiausias išbandymas. Ar Europos solidarumas veikia praktiškai, ar tai tėra šūkis arba madingas žodžių junginys? Kita vertus – o to iš tikrųjų tikisi Europos mokesčių mokėtojai ir balsuotojai – ar tai bus įgyvendinta konkrečiais projektais, kuriais bus kuriama Europos vienybė ir kuriais bus parodyta, kad Europoje skirtingos šalys padeda viena kitai, kartu rengia projektus ir nesitaiko su padėtimi, kai kitos ne Europos Sąjungos šalys sudaro sutartis su kitomis valstybėmis apeidamos Europos Sąjungą? Manau, kad pagaliau tai reiktų pasakyti labai aiškiai ir atvirai.

  Jan Březina (PPE). – (CS) Be abejo, šio Parlamento dėka ištekliai, skirti projektams efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių srityje, pasiekė 146 mln. EUR. Jeigu spręstų valstybės narės, šis skaičius būtų gerokai mažesnis. Deja, teisinė šio fondo forma ir struktūra tebėra neaiški, taip pat neaiškus ir įgyvendinamų finansinių projektų klausimas. Siekiant užtikrinti skaidrumą galimi pareiškėjai turėtų žinoti, kas priims sprendimą dėl paraiškų ir kaip bus skiriami atrankos komitetai.

Jeigu norime išsklaidyti įtarimą, kad naujai sukurtas fondas yra daugiausia skirtas tiems, kurie nepanaudojo išteklių, skirtų pagal ekonomikos gaivinimo programos paketą, siekiantį 5 mlrd. EUR, dėl projektų neįgyvendinimo, atrankos procese taip pat turėtų dalyvauti ir atstovai iš naujųjų valstybių narių. Fondo lėšos gali būti visų pirma skirtas vietos ir regioninėms valdžios institucijoms, tačiau taip pat turėtume pagalvoti, ar nereikėtų leisti paraiškas teikti ir privačioms įmonėms, o ne tik tuo atveju, kai jos veikia viešųjų įmonių vardu. Už efektyvesnį energijos vartojimą ir didesnį atsinaujinančiųjų išteklių panaudojimą atsakomybe turėtų bendrai dalytis ir privatusis, ir viešasis sektoriai, todėl Europos lėšos turėtų būti skiriamos abiem sektoriams. Matau puikias bendros šilumos ir elektros energijos gamybos, taip pat švaraus miesto transporto teikiamas galimybes.

  Patrizia Toia (S&D). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, nelengva pasiekti, kad Parlamentas mąstytų vieningai, o tai, kad atliktas puikus darbas, K. Van Brempt ir visi šešėliniai pranešėjai turėtų žinoti.

Buvo sakoma, kad pasiekta priemonė yra labai gera dėl kelių priežasčių. Ji gera, nes jos procedūros greitos, ilgai netrunka; gera, nes skirta labai tinkamiems projektams; gera, nes skirta miestuose įgyvendinti, kitaip tariant, vietos valdžios institucijoms, kurios, priimdamos konkrečius sprendimus, gali iš tikrųjų pakeisti esamą padėtį ir pagerinti oro, būsto ir miesto transporto kokybę; gera, nes skirta pelningiems projektams, kuriuos įgyvendinus gali būti gauta išteklių grąža; galiausiai gera, nes vadovaujantis strategija bus panaudota gerokai daugiau išteklių.

Atsižvelgiant į visa tai ir vis dėlto atkreipiant dėmesį į daugelio EP narių, įskaitant J. Geierio, C. Turmes ir A. Canciano iškeltus prieštaravimus, noriu pasakyti Komisijos nariui, kad didžiausia kliūtis bus įgyvendinimas, finansinių tarpininkų pasirinkimas, santykiai su vietos valdžios institucijomis ir jų finansinių sunkumų sprendimo būdas. Komisijos nary, šia priemone atsiranda galimybė atverti kelią kitiems projektams, šios priemonės stabilizavimui ir perkėlimui į kitus sektorius. Ši tema labai svarbi. Negalima leisti, kad pasikartotų gaivinimo plano, taip pat mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios tebelaukia Europos Parlamento ir Europos Komisijos 2008 m. pabaigoje patvirtintų 30 mlrd. EUR, likimas.

  Ioannis A. Tsoukalas (PPE). – (EL) Ponia pirmininke, ir aš norėčiau pasveikti pranešėją, labai našiai dirbusią rengiant tokią svarbią ataskaitą. Ataskaitoje rašoma apie svarbią energetikos sektoriaus projektų finansavimo ir įgyvendinimo priemonę, kuri padės gaivinti ekonomiką sunkiu metu, taip pat padės užpildyti vidaus energetikos rinką ir siekti Europos Sąjungos 2020 m. nustatytų klimato bei energetikos tikslų.

Labai svarbu, kad kuriamas efektyviam energijos vartojimui, taip pat atsinaujinančiųjų išteklių iniciatyvoms paremti skirtas fondas, net jei pradinis indėlis į jį nėra nedidelis ir tesiekia 146 mln. EUR. Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas laikosi savo įsipareigojimo skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir efektyvų energijos vartojimą.

Galiausiai norėčiau pateikti pastabą dėl subalansuoto būsimų programų geografinio paskirstymo, kad jos galėtų būti naudingos visoms valstybėms narėms. Graikija tegavo 1,5 proc. dalį iš visos gamtinių dujų vamzdyno programos. Tikiuosi, kad ateityje paskirstymas bus sąžiningesnis.

  Edit Herczog (S&D). – (HU) Ponia pirmininke, koks didžiulis laimėjimas, kad Parlamento pranešėjai ir Komisijos nariui kartu pavyko priversti Tarybą išsaugoti pinigus esamuose fonduose. Mūsų nuomone, tai labai svarbus ir reikšmingas įvykis. Tikimės, kad vėliau galėsime taikyti šią praktiką ir kitiems biudžeto skyriams. Ne mažiau svarbu, kad mums pavyko išleisti šiuos pinigus pagal pirminę jų asignavimo paskirtį, o svarbiausia – per mažąsias ir vidutines įmones ir vietos valdžios institucijas įgyvendinant projektus, turinčius įtakos visuomenei.

Tai iš tikrųjų svarbus žingsnis į priekį. Retai būna, kad Europos institucinė sistema pasiektų visuomenę ar mažąsias bei vidutines įmones tiesiogiai. Todėl labai svarbu, kad iki 2014 m. šie projektai būtų sėkmingai užbaigti, taip pat būtų ne mažiau svarbu iki 2014 m. išsiaiškinti našumo klausimą, kad taip pat būtų pagerintas šios institucijos sistemos našumas. Sveikinu pranešėją ir linkiu visokeriopos sėkmės išleidžiant pinigus.

  Herbert Reul (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, pone G. Oettingeri, ponios ir ponai, buvo skirta lėšų, kurios turėjo būti investuotos, be kitų sričių, į energetikos sektorių. Aptarėme tai išsamiai komitete ir nebuvome tikri, kad visi pinigai galėtų būti išleisti. Tuo metu Komisijos narys mums pažadėjo užtikrinti, kad jokie pinigai nebūtų palikti nepanaudoti arba kad būtų grąžinti, iš kur buvo gauti. Svarbiausiu dalyku laikau tai, kad Komisijos narys ištęsėjo duotą žodį. Jis mums gana greitai pateikė dokumentą, kuriuo vadovaudamiesi galėjome užtikrinti, kad finansavimas, kuris priešingu atveju būtų prarastas, galėtų būti panaudotas energetikos sektoriuje. Toks buvo pirmas žingsnis.

Antras žingsnis buvo žengtas, kai K. Van Brempt sugebėjo nukreipti komiteto narius sprendimo ir kompromiso link. Labai už tai jai dėkojame. Tai nebuvo paprasta, nes paprasčiau tiesiog atkakliai laikytis savo požiūrio, nei ieškoti sprendimo. Taip galiausiai buvo užtikrinta, nes ir mus spaudė laikas, kad finansavimas bus ir jis galės būti panaudotas.

Galiausiai Tarybai padedant, o tai privalome sąžiningai pripažinti, mums pavyko rasti kompromisą, dėl kurio užsitikrinome visą šį energetikos sektoriaus finansavimą, beveik iki paskutinio euro, per nurodytą laiką ir lėšos nebuvo prarastos. Man tai buvo svarbiausias dalykas ir vaisingiausias rezultatas. Todėl norėčiau padėkoti visiems šiame procese dalyvavusiems.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Norėčiau jums priminti, kad 2009 m., kai pirmą kartą buvo diskutuojama apie Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo planą, Komisija įsipareigojo skirti 1 mlrd. EUR efektyviam energijos vartojimui namuose. Deja, laiku šių priemonių nebuvo imtasi. Iš tikrųjų pažangiųjų miestų iniciatyvai buvo skirta tik nedidelė pinigų suma, atsižvelgiant į tai, kad galiausiai, jeigu lėšos yra nepanaudojamos, Komisija privalo skirti pinigų pažangiųjų miestų iniciatyvai, ir tai vyksta vadovaujantis šiuo reglamentu.

Pateikiau dalinį pakeitimą, reikalaudama, kad valdymo išlaidos ir sąnaudos, susijusios su priemonės kūrimu ir įgyvendinimu, neviršytų 5 proc. kiekvieno panaudojimo vertės, kad didžiausia pinigų dalis neatitektų finansiniams tarpininkams, o būtų investuojama į projektus, susijusius su efektyvaus energijos vartojimu namuose ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimu.

Taip pat pareikalavau didesnio skaidrumo ir kad būtų naudojama interneto svetainė http://www.buildup.eu" , nekalbant apie tai, kad visi, kuriems įdomu, galėtų susipažinti su šiai priemonei panaudoti taikomu modeliu, kad gautume naudos iš geriausios patirties.

Noriu pasveikti K. Van Brempt su šia ataskaita. Manau, kad efektyvus energijos vartojimas turėtų būti laikomas vienu svarbiausių Europos Sąjungos energetikos strategijos prioritetų.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Europos Komisijos vakar pateikta 2020 m. energetikos strategija – tai svarbus žingsnis saugios, konkurencingas Europos energetikos rinkos link. Joje siūlomi svarbių klausimų sprendimai, kaip antai dėl tiekimo kelių ir šaltinių įvairinimo, energijos vartojimo sumažinimo ar veiksmų su trečiosiomis šalimis koordinavimo. Vis dėlto finansavimo požiūriu yra akivaizdžių trūkumų. Pagrindinis Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti tikslas yra būtent padėti investuoti šioje srityje. Siekiant veiksmingo įgyvendinimo reikia atitikti visų aplinkosaugos teisės aktų reikalavimus, o projektų skatintojai privalo laikytis duotų finansavimo įsipareigojimų. Mano nuomone, esant aktyviam nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimui būtų lengviau išduoti reikiamus leidimus.

Galiausiai norėčiau pabrėžti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės svarbą, nes jai tenka vienas iš pagrindinių vaidmenų įgyvendinant sprendimus, skirtus išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti.

  Francesco De Angelis (S&D). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti pranešėjai K. Van Brempt už jos puikų darbą ir susitarimą, dėl kurio, atsižvelgiant į ekologiškai tvaraus augimo iššūkį, pagaliau bus galima skirti didžiulius išteklius atsinaujinančiųjų energijos išteklių, taip pat efektyvaus energijos vartojimui plėtoti.

Programoje nurodomi prioritetai, į kuriuos valstybės narės turėtų atsižvelgti, visų pirma siekdamos konkurencinės mūsų energetikos infrastruktūros modernizacijos. Galiausiai norėčiau pabrėžti tai, ką laikiau valstybės valdžios institucijų galimybės gauti finansų kvalifikaciniais reikalavimais, visų pirma: įsipareigojimas rengti daugiametes strategijas, pasitelkiant daugiapakopio valdymo sistemą, apimančią vietos valdžios institucijų, regioninių institucijų, taip pat Europos Sąjungos institucijų teritorijas, net siekiant racionalizuoti esamas finansines priemones. Tai svarbus rezultatas visuomenei ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms.

  Bairbre de Brún (GUE/NGL). – (GA) Ponia pirmininke, finansinė pagalba efektyviam energijos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimui, siekiant gaivinti ekonomiką – tai protinga ir gera investicija.

Visiškai pritariu sakiusiems, kad investicijų parama tvarios energijos sukūrimui gali būti labai veiksminga ir naudinga, visų pirma šią paramą sutelkiant vietos lygmeniu. Taip galime užtikrinti tvaresnę ateitį ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu. Turime pasinaudoti galimybe judėti link mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir padėti keistis tiems, kurie nori keistis. Decentralizacija – labai svarbi tvarios energetikos dalis.

Jeigu yra galimybė padėti investuoti į projektus, susijusius su efektyviu energijos vartojimu ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimu per vietos ir regioninės valdžios institucijas, galima protingai ir praktiškai pritaikyti nepanaudotas Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti skirtas lėšas. Dėkoju pranešėjai už jos labai svarbų darbą.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE). – (LT) Parama energetikos infrastruktūros projektams iš Europos Sąjungos ekonomikos skatinimui skirtų lėšų buvo svarstyta ir skirta prieš metus. Tuomet lėšos numatytos tik dviejų rūšių projektams, kuriais siekiama mažinti anglies dvideginio išlakas į atmosferą, t. y., CCS ir vėjo jėgainių parkams Šiaurės jūroje.

Kalbant apie šią paramą ir paramą apskritai atsinaujinančiai energetikai, apskritai negalime turėti vieno atsakymo, tinkamo visai Europos Sąjungai. Turime atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės padėtį, ypač dėl energetinės nepriklausomybės. Todėl sveikintinas Europos Komisijos siūlymas peržiūrėti lėšų pagal minėtą programą skyrimo tvarką, atsižvelgiant į energijos efektyvaus vartojimo skatinimą.

Tačiau manau, kad neturėtume apie tai kalbėti vien tik tai finansinės krizės šviesoje, kadangi ekonomikai pasiekus normalų ciklą energijos efektyvumo klausimas niekur nedings. Valstybės narės turėtų galimybę lanksčiau reaguoti į besikeičiančias aplinkybes ir taip skatinti energijos vartojimo efektyvumą, energijos diversifikavimą ir nepriklausomybės didinimą.

  Mario Pirillo (S&D). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, susiklosčius dabartiniam sunkiam ekonomikos ir finansiniam scenarijui, Europa turi ir toliau remti projektus efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių sektoriuje, siekdama tvarios ir socialiai konkurencingos ekonomikos.

Finansinės priemonės panaudojimo būdai turi būti pagerinti, siekiant investuoti į decentralizuotus projektus, kad būtų užtikrinta geografinė pusiausvyra ir skatinamas tolygus atsigavimas. Ši finansinė priemonė turi būti nedelsiant sukurta ir nukreipta į vietos pobūdžio projektus, siekiant poveikio užimtumo srityje pagal Reglamento (EB) Nr. 663/2009 nuostatas. Reikia kredito linijų, kurios galėtų papildyti vertingas vietos iniciatyvas. Turime pasirinkti finansuoti tokius projektus, kuriais taip pat būtų užtikrinamos technologinės naujovės, kad padidintume pramonės konkurencingumą. Šiai priemonei galėtų būti skirtos nepanaudotos Klimato politikos generalinio direktorato daugiametės programos lėšos, o paskui nukreiptos į tvarios energetikos sritį. Norėčiau padėkoti K. Van Brempt už jos puikų darbą.

  Bogusław Sonik (PPE). – (PL) Reaguodama į finansų krizę, 2009 m. sausio mėn. Europos Komisija pasiūlė perskirstyti 5 mlrd. EUR nepanaudotų Europos Sąjungos lėšų, daugiausia siekiant paremti energetikos projektus, kurie prisidėtų prie Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo. Reikėtų palankiai vertinti dabar siūlomą Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti. Mano nuomone, prioritetiniai klausimai šiame projekte – tai parama tarpvalstybinių dujų ir elektros infrastruktūros projektams, įskaitant jungtis, taip pat parama anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektams. Taip pat manau, kad būtina reikalauti, jog į rezoliucijos projektą būtų įtraukti efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo srities projektai, kuriais skatinamas ekonominis vystymasis, sukuriant galimybes sukurti papildomų darbo vietų ir kovoti su klimato kaita.

Investicijos į tokio pobūdžio projektus yra veiksmingiausios, kai daromos vietoje rajonų, regionų ir vietos lygmeniu. Vietos projektai siejami su didžiuliu darbu, o tai prisideda prie daugybės naujų darbo vietų sukūrimo.

  Günther Oettinger, Europos Komisijos narys. – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, su šiais 146 mln. EUR kartu įžengiame į eksperimentinę laboratoriją. Visų pirma norėčiau jums padėkoti, nes kovojote, siekdami užsitikrinti ne 114 mln. EUR, o 146 mln. EUR, ir valstybės narės buvo pasirengusios šiek tiek viršyti savo ganėtinai ribotą limitą.

Kalbant apie eksperimentinę laboratoriją, mums reikės išspręsti keturis įdomius klausimus. Pirmas klausimas – kaip galime pasiekti sėkmę efektyvaus energijos vartojimo srityje. Manau, kad iš trijų reikalavimų, susijusių su CO2, atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimu ir efektyviu energijos vartojimu, 20 proc. efektyvesnis energijos vartojimas kelia mums didžiausių sunkumų. Tai susiję ne su privalomais nacionaliniais reikalavimais, o su konkrečiais projektais. Iš esmės mes naudojame šią lengvai valdomą programą, kad įvertintume, kurie projektai, kaip antai statybų renovacijos projektai, taip pat apskritai su energetikos sritimi susiję projektai, bus realūs. Tikiuosi, kad po dvejų ar trejų metų atlikę pirmąjį šių projektų įvertinimą kitam finansiniam laikotarpiui įgysime teigiamos ir neigiamos patirties efektyvaus energijos vartojimo srityje. Norėčiau aiškiai pasakyti, kad po dvejų trejų metų iš tikrųjų žinosime daugiau nei šiandien, būsime įgiję geros patirties ir padarę keletą klaidų. Tokiu atveju būsime išmintingai investavę pinigus.

Antra, pasitelkdama šią programą Europos Sąjunga gali tiesiogiai bendradarbiauti su savivaldybėmis. Tai nevyksta kasdien. Akivaizdu, kad ES gali daryti įtaką dėl energetikos reikalavimų ir energijos vartojimo viešuosiuose pastatuose ir privačiuose pastatuose, kurie gali būti renovuoti, kitaip tariant, diegiant pažangiojo miesto metodą, per savivaldybes. Tai reiškia tiesioginį ryšį su tuo, kas iš tikrųjų vyksta.

Trečia, tikiuosi, kad šia programa galėsime parodyti Europos pridėtinę vertę visiems. Jeigu mūsų paskirtis tebūtų gauti pinigus iš valstybių narių ir nesuteikti joms pridėtinės vertės, būtume nereikalingi. Turime pasiūlyti pridėtinę vertę per patirtį, veiksmingumą ir kompetenciją. Tokiu atveju po dvejų metų galėsime pateikti gerų argumentų dėl šios programos ir šiuos argumentus galėsime panaudoti diskusijose dėl biudžeto – tai toks pokeris, kurį žaidžia Europos Komisija, Parlamentas ir valstybės narės – kad gautume daugiau pinigų iš valstybių narių, siekdami apginti visų Europos Sąjungos piliečių interesus. Tai reiškia, kad tai taip pat eksperimentinė laboratorija didesniam finansavimui iš biudžeto gauti. Per ateinančius dvejus metus šis prieštaringas klausimas paveiks kiekvieną iš mūsų.

Ketvirta, mums reikia eksperimentinės laboratorijos mūsų bendradarbiavimui su struktūriniais bankais – Europos investicijų banku (EIB) ir KfW Bankengruppe – taip pat su išorės privačiais investuotojais ir fondais. Tai reiškia platesnį bendradarbiavimą nei Komisijos skyriaus su įmonėmis, turinčiomis artimų santykių su mumis; iš jo turi būti matoma, kad jie gali daugiau nei tik viešųjų pinigų valdymas.

Tai gali atrodyti labai didelė finansavimo suma, bet iš tikrųjų ji labai maža. Kalbame ne apie 146 mln. EUR. Turime omenyje keturių klausimų testą dėl mūsų bendradarbiavimo su savivaldybėmis, su EIB ir KfB, efektyvaus energijos vartojimo vietos lygmeniu tema, taip pat įrodant, kad Europos lygmeniu – tai tinkama sritis didesniam finansavimui iš biudžeto gauti.

Atsižvelgdamas į tai, norėčiau jums labai padėkoti. Palaikykime ryšį. Esu tikras, kad po dvejų metų visi žinosime gerokai daugiau nei dabar.

(Plojimai)

  Nicole Sinclaire (NI). – Ponia pirmininke, nuolankiai pastebiu, kad šiandien Belgijoje yra nedarbo diena, skirta milijonams žuvusiųjų per du pasaulinius karus pagerbti. Kažkiek sunerimau, pamačiusi, kad šis Parlamentas nesilaiko įprastos tvarkos ir nepagerbė šių milijonų žuvusiųjų atminimo, taigi nuolankiai prašau tylos minute pagerbti visus, žuvusius kare dėl demokratijos.

  Pirmininkė. – Ponia N. Sinclaire, turėtumėte žinoti, kad pirmininkė planuoja tai paskelbti šiandien prieš balsavimą Parlamente ir tuomet, kaip dera, bus skirtas laikas pagarbai išreikšti.

  Kathleen Van Brempt, pranešėja. – (NL) Ponia pirmininke, kadangi esu EP narė iš Belgijos, man buvo labai malonu atvykti šiandien dirbti nedarbo dieną. Taigi iš savo gimtojo miesto galėjau atvažiuoti į Europos Parlamentą tik per 50 minučių, bet tai tik tarp kitko.

Būdama pranešėja, kalbėsiu trumpai. Visiems be išimties, kurie kalbėjo per šiandienos diskusijas, norėčiau padėkoti. Išgirdome keletą pastabų ir buvo pateikta labai daug gerų pavyzdžių. Vis dėlto šiuo atveju jungiamoji grandis – tai entuziazmas dėl to, ką pasiekėme. Ne be kritikos, nes galėčiau labai lengvai sukritikuoti nustatytą viršutinę pinigų ribą.

Entuziazmo daug, nes fondas geras, pinigų yra, jie skirti efektyviam energijos vartojimui ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimui, taip pat dėl to, kad mes, Europos Parlamento nariai, irgi turime galimybę imtis vietos veiksmų per šį projektą. Būtent to ir reikia.

Kokia mūsų bendra atsakomybė? Visų pirma, be abejo, atsakomybė tenka Europos Komisijai, Europos investicijų bankui ir kitiems šios istorijos partneriams. Vis dėlto Europos Parlamentas ir mes, politikai, taip pat atsakingi už tai, kad šis projektas būtų sėkmingas, kad už jį būtų agituojama ir kad dalyvavimas vietos lygmeniu taptų toks didelis, jog 146 mln. EUR būtų dauginama ne iš aštuonių, o, tarkim, iš 80, nes išjudinome labai daug dalykų. Šiuo atžvilgiu labai pasitikiu Komisija ir Komisijos nariu. Žinau, kad šis projektas Komisijos nariui labai prie širdies. Be to, jis turi labai gerų darbuotojų – per pastaruosius mėnesius pati tuo įsitikinau – ir tai bus labai svarbu, siekiant įgyvendinti šį projektą.

Baigdama pasakysiu – pamiršau pasakyti anksčiau ir visų pirma kaip belgė pasielgiau neapgalvotai – kad Tarybai pirmininkaujanti Belgija labai gerai čia užsirekomendavo. Visų pirma didelė Tarybos narių dauguma buvo iš tikrųjų nusiteikusi prieš šį projektą. Dideles pastangas padėjus ministrui Pauliui Magnette ir jo komandai, pasiekėme labai gerą kompromisą ir manau, kad netrukus jį priimsime labai entuziastingai.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsuojama bus netrukus.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Sergio Berlato (PPE), raštu. – (IT) 2009 m. sausio mėn. Europos Komisija, reaguodama į ekonomikos ir finansų krizę, pasiūlė perskirstyti nepanaudotas Europos lėšas, siekdama paremti projektus energetikos sektoriuje. Mūsų šiandienos diskusija dėl ataskaitos, iš dalies keičiant Reglamentą (EB) Nr. 663/2009, yra labai svarbi: pasiūlymas pasitelkti nepanaudotus finansinius išteklius, siekiant paremti sektoriaus projektus – tai proga, kai finansavimą gauti nėra lengva. Mano nuomone, Europos energetikos programa ekonomikai gaivinti, kurios tikslas – finansuoti iniciatyvas ir projektus efektyvaus energijos vartojimo, energijos taupymo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje, remiant Europos valdžios institucijų investicijas visų pirma miesto vietovėse, gali tapti apčiuopiama Europos ūkio gaivinimo, taip pat darbo vietų kūrimo jaunimui paskata. Džiaugiuosi dėl efektyvaus energijos vartojimo priemonių statybų sektoriuje, kuris naudoja 40 proc. ES energijos, o tai bus pagalba mažosios ir vidutinėms įmonėms vietos ir regioniniu lygmeniu. Ši pagalba būtų taip pat naudinga perspektyvių iniciatyvų efektyvaus energijos vartojimo sektoriuje kūrimui vietos valdžios institucijų lygmeniu, kuriuo dėl neseniai įvykusios krizės labai sumažėjo pajamos.

  András Gyürk (PPE), raštu. – (HU) Ponios ir ponai, praėjusiais metais taip pat palankiai vertinau, kai pagal Europos Sąjungos ekonomikos paskatos paketą beveik 4 mlrd. EUR buvo skirta projektams energetikos srityje. Taip pat nurodžiau, kad pagalbos pakete buvo nepaisomas Vidurio ir Rytų Europos regionas, kuriam kyla didžiausia grėsmė energetikos saugumo požiūriu ir kad parama nebuvo suteikta efektyvaus energijos vartojimo projektams. Vis dėlto būtent per efektyvaus energijos vartojimo projektus galėjo būti pasiektas pagrindinis paketo tikslas, t. y. greitai ir veiksmingai sukurti darbo vietų. Džiaugiuosi, kad naujajame pasiūlyme numatoma nepanaudotas lėšas skirti būtent šiai sričiai. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo ir efektyvaus energijos vartojimo projektai – tai ne tik vienas iš pagrindinių būdų pasiekti 20/20/20 tikslus, bet taip pat padidinti tiekimo saugumą ir konkurencingumą. Šiais projektais bus taip pat pasiekti stulbinami rezultatai per trumpąjį laikotarpį. Jais kuriamos naujos darbo vietos skirtingose geografinėse vietovėse ir iš esmės įkvepiami ekonomikos veikėjai. 146 mln. EUR fondas, skirtas atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo ir efektyvaus energijos vartojimo projektams – gera pradžia, tačiau turime pripažinti, kad tai nedidelė suma net valstybės narės lygmeniu. Labai džiaugiamės, kad vakar Europos Komisijos atskleistoje 2020 m. energetikos strategijoje nustatomas vienas iš pagrindinių prioritetų – sukurti efektyviai energiją vartojančią Europą. Tikime, kad strateginis įsipareigojimas efektyviai vartoti energiją bus taip pat atspindėtas ir paskirstant kitas lėšas.

  Marian-Jean Marinescu (PPE), raštu. – (RO) Pagal Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti 2009 ir 2010 m. skiriamas 3,98 mlrd. EUR finansinis paketas. Buvo labai svarbu sukurti finansinę priemonę, specialiai skirtą lėšoms panaudoti pagal šią energetikos programą, kai jų nebegalima panaudoti iki 2010 m. pabaigos, siekiant neprarasti likusios finansinio paketo dalies. Vienas labai svarbus Europos energetikos programos aspektas reglamente – geografinė projektų pusiausvyra. Tai yra vienas iš pagrindinių aspektų, dėl kurių šio reglamento poveikis ekonomikos gaivinimui užtikrinamas visoje Europos Sąjungoje. Jame taip pat pripažįstama, kad kai kuriose valstybėse narėse buvo projektų, kurie arba nebuvo visai finansuojami, arba finansuojami tik iš dalies. Galiausiai noriu pabrėžti, kaip svarbu atnaujinti šio pobūdžio finansines priemones, kurių tikslas – skatinti ilgalaikį efektyvų energijos vartojimą ES. Kreipiuosi į Komisiją, kad ji atidžiai įvertintų tokio pobūdžio priemonių atnaujinimo veiksmingumą ir išnagrinėtų galimybę laikytis panašaus principo ateityje, sprendžiant nepanaudotų ES biudžeto lėšų klausimą.

  Algirdas Saudargas (PPE), raštu. – (LT) – Galimybė nepanaudotas pagal reglamentą lėšas nukreipti energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų vystymui jau buvo užprogramuota reglamente, tačiau noriu pasidžiaugti, kad pavyko taip greitai surasti bendrą sutarimą dėl konkretaus įgyvendinimo. Energetinis efektyvumas ir atsinaujinanti energetika ne kartą įvardyti kaip ES prioritetai padėsiantys įgyvendinti 2020 strategiją ir užtikrinti energetinį saugumą. Investicijos į šį sektorių ekonominio sunkmečio metu yra labai svarbios, jos sukurs galimybę naujoms darbo vietoms, skatins konkurencingumą, inovacijų diegimą ir ekonomikos tvarumą. Be to numatyta finansinė priemonė - bendro su Europos finansinėm institucijom fondo sukūrimas - disponuojamą sumą padidins kelis kart, taip išplėsdama projektų finansavimo galimybes. Galima tik apgailestauti, kad numatyta finansinė priemonė nėra tęstinė, tačiau tikiuosi ji sukurs tinkamą stimulą tolesniam energijos efektyvumui ir atsinaujinančiai energetikai skatinti.

5. Krizė ES gyvulininkystės sektoriuje (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – diskusija dėl klausimo žodžiu dėl krizės ES gyvulininkystės sektoriuje (O-0141/2010/rév. 1) – B7-0559/2010), kurį pateikė Esther Herranz García, Albert Deß, Mairead McGuinness, Giovanni La Via, Michel Dantin, Véronique Mathieu, Gabriel Mato Adrover, Herbert Dorfmann, Georgios Papastamkos, Mariya Nedelcheva, Filip Kaczmarek, Jarosław Kalinowski, Béla Glattfelder, Czesław Adam Siekierski, Rareş-Lucian Niculescu, Sergio Paolo Francesco Silvestris, Elisabeth Köstinger, Milan Zver, Peter Jahr ir Maria do Céu Patrão Neves – Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos vardu, James Nicholson – Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos vardu ir Luis Manuel Capoulas Santos, Paolo De Castro, Stéphano Le Foll ir Iratxe García Pérez – Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos vardu.

  Esther Herranz García, autorė. – (ES) Gerb. Komisijos nary, labai dėkoju, kad čia esate ir kad tiek daug dėmesio parodėte šiai labai svarbiai Parlamento iniciatyvai, kuri tokia reikalinga Europos gyvulininkystės sektoriui.

Sektorius ypač pažeidžiamas krizės, darančios poveikį visam ES žemės ūkiui dėl daugelio veiksnių: didelių sąnaudų, rinkos kainų nuosmukio, galios pusiausvyros stokos maisto tiekimo grandinėje ir dabartinio grūdų kainų kilimo.

Europos gyvulininkystės pramonė turi spręsti šias problemas taip pat, kaip kiti žemės ūkio sektoriai, tačiau neišvengdama sunkinančios aplinkybės: didelių investicijų, kurios būdingos šiai gamybos rūšiai.

Kadangi Europos Komisija netrukus pristatys savo komunikatą dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos, manau, kad dabar labai tinkamas laikas šiai gamintojų grupei nusiųsti solidarumo ir susirūpinimo ženklą. Mano šalyje, Ispanijoje, kaip ir kitose ES šalyse, kalbame apie struktūrinę krizę, ir grūdų kainų kilimas tik pasunkino padėtį, kuri laikėsi jau keletą metų.

Iš statistinių duomenų matyti, kad apleidžiama vis daugiau ūkių. Vis dėlto taip neturėtų nutikti turint galvoje visuotinę paklausą, per keletą ateinančių metų padidėsiančią dėl tariamo žmonių gyvenimo lygio pagerėjimo.

Turint galvoje artėjančią BŽŪP reformą, kokių priemonių Komisijos narys arba Europos Komisija planuoja imtis atsižvelgdami į ypatingą gyvulininkystės sektoriaus pobūdį? Kalbu apie rinkos priemones ir kitas iniciatyvas, kurios neleistų, kad, be kitų žalingų padarinių, būsima pagalbos sistema sudarytų sunkumų intensyvios gamybos modeliams, kuriais remiantis paisoma ES aplinkos apsaugos reikalavimų. Reikia imtis įgyvendinti gerai apgalvotas priemones, kuriomis būtų užtikrintas galvijų pašaro tiekimo saugumas, pakankamų grūdų atsargų surinkimas ir spartesnis tų atsargų atidavimas naudoti.

Baigdama norėčiau pasidžiaugti, kad šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos konkrečiai minimi kiaulienos ir paukštienos sektoriai, sektoriai, kurie negauna tiesioginės ES paramos, tačiau kurių atžvilgiu taip pat galėtų būti imamasi rinkos ir prekybos priemonių jų padėčiai palengvinti.

  James Nicholson, autorius. – Ponia pirmininke, visų pirma palankiai vertinu tai, kad šis klausimas čia šiandien svarstomas. Manau, kad tai daroma pačiu laiku. Šiuo metu ES gyvulininkystės sektorius susiduria su sunkumais, sukeltais keleto veiksnių, įskaitant didėjančias gamybos išlaidas, iš trečiųjų šalių įvežamų produktų konkurenciją ir, žinoma, įvairias problemas, kurios daro įtaką pašaro kainos kilimui.

Nors negalime kontroliuoti sausrų Australijoje arba atšiaurių Rusijos oro sąlygų, turinčių įtakos grūdų derliui, manau, kad Europa nedelsiant turi spręsti savo ekonominės nepriklausomybės dėl baltymingų augalų stokos klausimą. Mūsų pašaro poreikiai gerokai per daug priklauso nuo trečiųjų šalių ir mums reikia pradėti daugiau auginti patiems. Vis dėlto dabartinė padėtis yra tokia, kad esame priversti įsivežti didelį kiekį pašaro, ir anksčiau daug kartų esu sakęs, jog tvirtai manau, kad naujų įvežamų genetiškai modifikuotų grūdų rūšių patvirtinimo procesas trunka gerokai per ilgai, ir reikia nedelsiant sparčiau pradėti naudoti pašarą iš sojų. Jei tai nebus padaryta, Europos Sąjungos gyvulių augintojai turės spręsti su kylančiomis kainomis, ilgalaikiu nepastovumu ir nežinomybe susijusias problemas.

Leiskite man taip pat trumpai užsiminti, kokį poveikį ši padėtis daro kiaulienos ir paukštienos pramonei. Šio sektoriaus ūkininkai gana smarkiai jaučia krizę, kadangi jų išlaidos didėja, o kiaulienos kaina krinta. Norėčiau paprašyti Komisijos atidžiai stebėti padėtį ir panaudoti visas savo turimas priemones sunkumams sumažinti.

Visi jautienos, avienos, kiaulienos, paukštienos gamintojai yra atsidūrę padėtyje, dėl kurios patiria nuostolių. Ar man dar reikia šiam Parlamentui toliau pasakoti, kad visos šios sritys tikrai nukenčia? Bet turiu pasakyti, kad galiausiai už tai turės sumokėti pirkėjas, kadangi jei visi ūkininkai nustos gaminti, jums teks šiuos maisto produktus įsivežti iš užsienio ir susidurti su visomis problemomis, kurių dėl to kils. Taigi, mums reikia užsitikrinti mūsų pačių maisto tiekimo Europoje saugumą. Jei to nepadarysime, sukelsime riziką sau patiems.

  Iratxe García Pérez , autorė. – (ES) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, gyvulininkystės produkcijos gamybos pelningumas tiesiogiai susijęs su pašarų kainomis. Kaip matėme politinių metų pradžioje, kylant nepastovioms žaliavų kainoms, pašarų gamintojams ir gyvulių augintojams priimti sprendimus tampa vis sunkiau.

Šiuo metu pačius sunkiausius laikus išgyvenantis mėsos sektorius yra kiaulienos sektorius. Taigi, savo kalboje didžiausią dėmesį skirsiu rimtoms problemoms, su kuriomis jis susiduria: išlaidų pašarams didėjimui, kuris sudaro 60 proc. gamybos kainos, ir dėl šios priežasties yra ypač svarbus gamintojų pelningumui.

Per du mėnesius grūdų kainos 50 proc. pakilo ne dėl pasiūlos ir paklausos pusiausvyros stokos, nes gaminama pakankamai, bet dėl spekuliacijos ne sektoriuje.

Dėl šios priežasties reikia imtis veiksmų prieš spekuliaciją ir politikos, skatinančios, siekiant išvengti spekuliacijos, laikyti pakankamą strateginių atsargų kiekį.

Palankiai vertiname tai, kad rinkai teikiamos intervencinės grūdų atsargos. Mums telieka tikėtis, kad galutinė jų paskirties vieta bus ES rinka, kitaip jos nepadės gyvulininkystės sektoriui. Europos grūdų eksporto mokestis, kaip 1994 m. kviečių atveju, būtų galimas sprendimas.

Kita problema yra masinio paskirstymo ir krintančių kainų spaudimas, o tai reiškia, kad nustačius pardavimo kainas negalima atlyginti gamybos išlaidų padidėjimo.

Vykdant pasiūlos koncentraciją, reikia skatinti gamintojų, kurie gali užsiimti poziciją rinkoje, organizacijas. Komisija labai gerai žino šią problemą, tačiau trūksta konkrečių priemonių, kurias, pasinaudojant efektyvaus ir lankstaus rinkos valdymo mechanizmais, tikimės įgyvendinti būsimoje bendroje žemės ūkio politikoje, kovoti ir stengtis įveikti problemas. Tai reiškia kovą su spekuliacija ir konkrečių priemonių naudojimą siekiant skatinti sektoriaus konkurencingumą rinkoje ir sustiprinti jo svarbą vertės grandinėje.

Taip pat norėčiau pasinaudoti proga ir paprašyti aktyvinti rinkos priemones, taikomas kiaulienai, eksporto kompensacijoms ir privačiam sandėliavimui. Komisija nemano, kad padėtis sektoriuje tai pateisina. Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais stebimas pastovus kainų mažėjimas, o per pastaruosius penkerius metus kainos, kurias gauna augintojai, yra mažesnės už vidutines.

Manau, kad Komisijai reikia imtis esamų rinkos valdymo priemonių, kaip Taryboje prašė kai kurios valstybės narės.

  Dacian Cioloş, Komisijos narys. – (FR) Ponia pirmininke, savo atsakymą pateiksiu dviem dalimis, kadangi gyvulininkystės sektoriaus problema visų pirma yra susijusi su pašaro padėtimi ir, vadinasi, su padėtimi grūdų rinkoje, o paskui taip pat kalbėsiu apie mums prieinamus gyvulininkystės sektoriaus mechanizmus.

Komisija labai atidžiai stebi padėtį grūdų rinkose ir jos poveikį ūkininkams. Dėl pasiūlos trūkumo grūdų kainos per vasarą labai staigiai padidėjo, ypač Juodosios jūros regiono šalyse. Taigi, matėme, kaip miežių ir avižų kaina didėjo iki 200 EUR už toną. Šiuo metu, nors kainos labai nepastovios, jos vis dar gerokai mažesnės už rekordines 2008 m. kainas. Euro stiprumas dolerio atžvilgiu, dėl kurio dabar mažėja ES eksporto konkurencingumas, taip pat yra trikdantis veiksnys Europos rinkoje.

Nepaisant Rusijoje ir Ukrainoje užfiksuoto stygiaus, pasaulinis grūdų derlius yra normalus, ir grūdų atsargos buvo papildytos per paskutines dvi rekordines pjūtis. Vidutinis grūdų derlius Europos Sąjungoje siekia 276 mln. tonų, o jei prie to dar pridėtume atsargas nuo derliaus nuėmimo pradžios, turėtume dar beveik 60 mln. tonų daugiau negu tikimasi sunaudoti.

Intervencinės grūdų atsargos, kurias daugiausia sudaro miežiai, šiuo metu yra 5,6 mln. tonų. Ką tik buvo atidėta 2,8 mln. tonų siunta, skirta 2011 m. programai, kuria siekiama padėti vargingiausiai gyvenantiems piliečiams, įgyvendinti, o likusi dalis bus greitai parduota tarptautinėje rinkoje. Sprendimas jau priimtas, ir grūdai į rinką pateks šio mėnesio pabaigoje.

Spaudimas rinkai iš dalies sumažėjo, kai Komisija pranešė apie šią priemonę, apie kurią neseniai pranešiau Tarybai. Tokiu atveju, atsižvelgiant į padėtį grūdų rinkoje, jokios nepaprastosios priemonės negali būti pateisinamos, nes, kaip jums jau paaiškinau, problema yra ne aprūpinti Europos rinką grūdais, nes didelė grūdų kaina Europos rinkoje laikosi ne dėl rinkos pasiūlos trūkumo.

Komisija didelį dėmesį skiria rinkos pokyčiams gyvulininkystės sektoriuje ir visų pirma kiaulienos ir paukštienos gamybos sektoriuose. Šio sektoriaus atsargos iš esmės labai priklauso nuo išlaidų pašarui. Kainos paukštienos sektoriuje yra didesnės už ilgalaikį vidurkį ir, atrodo, kad bent jau iš dalies padengia padidėjusias išlaidas pašarui. Kiaulių skerdienos kainą lemia sezoninio mažėjimo tendencija. Ji yra šiek tiek mažesnė už praėjusių metų lygį. Šiuo metu produkcija sunaudojama vidaus rinkoje ir eksportuojama. 2010 m. nuo birželio iki rugpjūčio mėn. kiaulienos eksportas padidėjo 10 proc., o paukštienos – 21 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Taigi, nepaisant šių kainų klausimų, kiaulienos ir paukštienos gamintojai vis dar galėjo kurį laiką eksportuoti produkciją.

Be abejo, Komisija ir toliau stebės rinkos pokyčius ir naudosis galimomis priemonėmis, reikalui esant, įsikišti į rinką. Iš tikrųjų, dabar gyvulininkystės sektoriui taikomos dvi priemonės: eksporto kompensacijos ir privatus sandėliavimas.

Kalbant apie eksporto kompensacijas, šiuo metu ši priemonė nebūtų veiksminga, kadangi pasaulinė kaina yra gana didelė; vadinasi, eksporto subsidija nepasiteisintų. Dolerio ir euro santykis reiškia, kad gali iškilti eksporto problemų ir trūkti konkurencingumo, tačiau ši problema žemės ūkio sektoriui nėra išskirtinė. Turime stebėti, kaip kinta dolerio ir euro santykis, ir, atsižvelgdami į tą pokytį, jeigu turime perteklių vidaus rinkoje, galime kalbėti apie privataus sandėliavimo priemones. Šiuo metu mėsos pertekliaus vidaus rinkoje nėra ir dėl šios priežasties dabar privataus sandėliavimo priemonės negali būti pateisinamos. Vis dėlto noriu apsvarstyti galimybę panaudoti šias priemones atsižvelgiant į tai, kaip vystysis rinkos.

Kalbant apie nepastovumą, šį klausimą bus imtasi spręsti atliekant 2013 m. bendros žemės ūkio politikos reformą. Numatyta, kad ši reforma apims pasiūlymus dėl dar nesamų mechanizmų, siekiant atkreipti dėmesį į pajamų nepastovumą. Maisto tiekimo grandinės skaidrumo klausimą šiuo metu nagrinėju su Komisijos nariu A. Tajani, siekdamas nustatyti, kaip, turint daugiau informacijos šioje srityje, būtų galima išsiaiškinti pridėtinės vertės dalijimosi būdą. Šiame etape galiu pateikti tokius atsakymus.

  Albert Deß, PPE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, pone D. Cioloşai, ponios ir ponai, šiandieninis pasiūlymas dėl rezoliucijos padės nukreipti Europos gyvulininkystės sektorių teisinga kryptimi. Norėčiau padėkoti E. H. García už šią iniciatyvą. Pasiūlymo tikslas nėra atskirti Europą nuo likusio pasaulio arba nepaisyti rinkos taisyklių. Jo tikslas yra nustatyti sąžiningos rinkos sąlygas Europos gyvulininkystės pramonei, kurios padėtų ateityje užtikrinti daugiau nei 500 mln. žmonių aprūpinimą maistu. Privalome užtikrinti, kad, palaikant didelius gyvūnų gerovės ir aplinkos apsaugos reikalavimus, Europos žemės ūkio sektorius kasdien nesusidurtų su naujomis ir labai išsamiomis gamybos taisyklėmis ir kad iš ūkininkų nebūtų reikalaujama pateikti vieną ar kitą kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą. Įvežtiems žemės ūkio produktams šio pobūdžio taisyklės netaikomos.

Taigi, esu dėkingas visiems 534-iems šio Parlamento nariams, kurie Strasbūre balsavo už reikalavimą, kad ateityje įvežami žemės ūkio produktai atitiktų Europos vartotojų apsaugos, gyvūnų gerovės ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Pone D. Cioloşai, Parlamentas pasirengęs suteikti jums visišką savo paramą. Šie reikalavimai turi būti taikomi įvežamiems produktams ir dėl šios priežasties mano frakcija palankiai vertina ir palaiko šį pasiūlymą.

  Paolo De Castro, S&D frakcijos vardu. – (IT) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, šiandien čia esame tam, kad paragintume Komisiją įgyvendinti tinkamas veiksmingas ir lanksčias rinkos reguliavimo priemones, kad įveiktume krizę, kuri ištiko Europos gyvulininkystės sektorių.

Tikimės, kad pasiūlymas dėl pieno sektoriaus rinkos priemonių, kurį Komisija netrukus pristatys, taip pat apims pasiūlymus, kuriais siekiama riboti kainų nepastovumo poveikį visam žemės ūkio sektoriui.

Daug veiksmų dar gali būti imtasi, kad Europos gyvulių augintojams būtų išsiųstas stiprus signalas. Manome, kad, pvz., gyvulininkystės sektoriui būtų labai naudinga peržiūrėti dabartinį draudimą gyvulių pašarą naudoti ne atrajotojams, pvz., paukščių ir žuvininkystės sektoriuose. Kaip žinote, šis draudimas buvo priimtas dėl galvos smegenų kempinligės atvejų, tačiau dabar jau keletą metų mokslininkų bendruomenė sutaria tvirtindama, kad draudimas pagrįstas tik atrajotojams. Priešingai, ne atrajotojų atveju, kyla pavojus žmonių sveikatai ir aplinkai, todėl tikimės, kad šis draudimas gali būti panaikintas siekiant šiems gyvūnams pasiūlyti puikią daugiau energijos suteikiančių šėrimo galimybę.

  Liam Aylward, ALDE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, gyvulininkystės sektorius yra svarbi tradicinio ūkininkavimo pramonės šaka, kuri yra tūkstančių ES gamintojų pragyvenimo šaltinis. Šis sektorius sudaro svarbiausią žemės ūkio teikiamos socialinės ekonominės pagalbos Europos Sąjungos kaimo vietovėms dalį. Tai pagrindinė žemės ūkio šaka Europoje ir tuo labiau Airijoje, kadangi Airija yra ketvirtoji didžiausia jautienos eksportuotoja pasaulyje.

Visų pirma dėl didelių grūdų kainų žieminės galvijienos gamintojų, kurie yra labiau priklausomi nuo grūdinių pašarų importo, pelningumo problemos tampa opesnės. Yra trys klausimai, kuriuos ypač norėčiau pabrėžti: pirma, būtinybė Komisijai imtis veiksmingų ir lanksčių priemonių rinkos kainų nepastovumui pažaboti. Taip pat reikia imtis veiksmų atotrūkiui tarp vartotojų mokamų kainų ir kainų, kurias gauna gamintojai, panaikinti.

Antra, svarbu, kad Komisija imtųsi dar daugiau priemonių gyvulininkystės sektoriui mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse palaikyti. Įgyvendinant kitą BŽŪP reformą didžiausias dėmesys turi būti skiriamas ypatingam tam tikrų gyvulininkystės sektorių pažeidžiamumui ir didžiulėms išlaidoms, kurias patiria ūkininkai. Vadovaujantis kita BŽŪP, reikia atkreipti dėmesį į pernelyg didelę biurokratinę naštą gyvulių augintojams ir ją sumažinti.

Galiausiai Europos gamintojai laikosi pačių griežčiausių maisto saugos ir kokybės, aplinkos ir gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių pasaulyje. Šie dideli reikalavimai neturi priversti jų jaustis esant mažiau palankioje padėtyje, palyginti su trečiųjų šalių konkurentais. Apskritai siekiant ilgalaikio gyvulininkystės sektoriaus gyvybingumo labai svarbu, kad Komisija užtikrintų, kad jų veiksmai prekybos ir žemės ūkio atžvilgiu nekeltų Europos ūkininkams pavojaus, bet jais būtų remiamas Europos gyvulininkystės sektoriaus tvarumas ir gyvybingumą ateityje.

  José Bové, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, kaip ir 2007 m., pasaulinės grūdų kainos staigiai kyla, o ūkininkai, kaip ir prieš dvejus metus, susiduria su ryškiu jų gamybos išlaidų didėjimu. Galvijų pašarai sudaro 60–80 proc. jų išlaidų, o jų pajamos staigiai mažėja: jie pragyvena iš vidutiniškai 700 EUR per mėnesį. Ar mums dar reikia laukti, kad kol imsime veikti, tolesnė krizė sužlugdytų Europos nedidelio masto žemės ūkį? Vartotojai prekybos centruose už šonkaulių kepsnių kilogramą moka 17 EUR, o gamintojai gauna 3 EUR už kilogramą – ar tai teisinga?

Rugsėjo 7 d. Parlamentas pateikė savo sprendimą, balsuodamas už pranešimą dėl sąžiningų ūkininkų pajamų. Jis paragino Komisiją greitai imtis veiksmų ir uždrausti pardavimą už mažesnę negu supirkimo kainą. Strasbūre Europos Parlamento nariai laikėsi tokios pozicijos, kad sustiprintų gamintojų organizacijas, sustabdytų spekuliaciją tarptautinėse rinkose ir kontroliuotų įmonių įtaką perdirbimo ir platinimo sektoriuose.

Ūkininkai tikisi dar daugiau: jie nori, kad būtų įkurtos arba sustiprintos bendrosios rinkos organizacijos, nes jos yra vienintelė priemonė stabilizuoti kainas ir užtikrinti ilgalaikį ekonomikos matomumą. Kitą savaitę Komisijos narys D. Cioloş pristatys savo pasiūlymą reformuoti bendrą žemės ūkio politiką; jis turės pateikti ūkininkams aiškius atsakymus. Europos patikimumui gresia pavojus. Europai reikia kiekvieno jos ūkininko.

  Janusz Wojciechowski, ECR frakcijos vardu. – (PL) Ponia pirmininke, labai palankiai vertinu tai, kad nagrinėjame gyvulininkystės sektoriaus padėtį, nes ji rimta. Norėčiau atkreipti dėmesį į problemą, kuri yra pasiūlymo 15 dalies dalykas, būtent gyvūnų gerovės problemą.

Gyvūnų gerovės reikalavimai turi būti privalomi, ir reikia juos patobulinti. Neabejotinai esu už užtikrinimą, kad gyvuliai turėtų kiek įmanoma geriausias gyvenimo sąlygas. Vis dėlto dėl gyvūnų gerovės turima išlaidų, ir šias išlaidas patiria ūkininkai, todėl iškyla nesąžiningos konkurencijos, kai mėsos gaminiai į Europą įvežami iš rinkų ir trečiųjų šalių, kur visiškai nesilaikoma jokių gyvūnų gerovės reikalavimų, problema. Tai turi pasikeisti. Privalome priimti šiuos reikalavimus čia, bet taip pat turime ryžtingai reikalauti laikytis didelių reikalavimų – tokių pačių, kokių laikomės Europos Sąjungoje, – visų tų, kurie eksportuoja savo mėsą ir gyvulininkystės produktus į Europos rinką.

  Patrick Le Hyaric, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FR) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, dabar galiojančios politikos pamokas tikrai reikia išmokti. Reikia priimti sprendimą, kad būtų sustabdytas žemės ūkio rinkų didmeninės prekybos liberalizavimas, dėl kurio ūkininkai uždirba, kaip kažkas ką tik minėjo, nuo 700 iki 800 EUR per mėnesį, – nuo 700 iki 800 EUR per mėnesį! – o mažmeninė mėsos kaina pakilo 40 proc.

Priimkite sprendimą sulaikyti įvežamų produktų perteklių ir sustabdyti derybas dėl to bauginančio susitarimo iš MERCOSUR šalių įvežti 400 tūkst. tonų jautienos, nes tai sužlugdytų ištisus regionus. Turėkite drąsos, užuot tai darę, apsaugoti Europos žemės ūkį ir nebeleisti Pasaulio prekybos organizacijai spręsti mūsų ūkių likimo.

Įgyvendinkite naujas priemones gamybai reguliuoti. Pasakykite „ne“ pavojų keliančiai konkurencijai pačioje Europos Sąjungoje ir įveskite sąžiningas, stabilias pagrindines kainas, skatindami ūkininkavimą, pagrįstą ganymu. Imkitės veiksmų bauginančiai grūdų spekuliacijai sustabdyti. Pone Komisijos nary, tai neatidėliotina; padėtis mūsų kaimo vietovėse tampa tragiška. Nesikišimo politika griauna pasitikėjimą pačiu Europos projektu.

  Giancarlo Scottà, EFD frakcijos vardu. – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, grūdų kainų nepastovumas skaudžiai atsiliepia ne tik visiems gyvulininkystės sektoriams, bet ir vartotojams.

Grūdų eksportas yra sustabdytas dėl kaitros, gaisrų, sausrų ir potvynių sukeltų padarinių – kaip dabar yra Italijoje. Kanada sumažino gamybą dėl didelio šios vasaros kritulių kiekio, dar labiau pasunkindama padėtį. Didžiulę įtaką kainoms padarė ne tik klimato pokyčiai, bet ir spekuliacija tarptautinėse rinkose. Grūdų augintojai, laukiantys kainų kilimo, laukia prieš parduodami savo produkciją ir ją sandėliuoja, dėl to šie žemės ūkio produktai genda. Spekuliacija ir atšiaurūs klimato pokyčiai lėmė didžiulį pašarui naudojamų grūdų kainų kilimą ir grandininės reakcijos sukeltą mėsos kainų kilimą.

Manau, kad Komisijai svarbu, sprendžiant žemės ūkio produktų kainų nepastovumo klausimą, laiku užtikrinti kryptingo poveikio veiksmus, pagrįstus novatoriškomis intervencijomis rinkoje pagal naują BŽŪP. Komisija privalo užkirsti kelią spekuliatyviai praktikai žemės ūkio srityje, kad išsaugotų ūkininkų ir gyvulių augintojų įmones bei garantuotų vartotojams nesuklastotos kokybės produktus sąžiningomis kainomis.

  Diane Dodds (NI). – Ponia pirmininke, primygtinai reikalaučiau, kad Parlamentas palaikytų šį labai svarbų mums šį rytą pateiktą pasiūlymą. Tiems iš mūsų, kurie išrinkti iš kaimo regionų, ir tiems, kurie posėdžiauja Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, akivaizdu, kad dabartinė padėtis, kurioje atsidūrė daug gyvulių augintojų, yra visiškai netvirta.

Tai nėra bandymas kelti nereikalingą paniką, bet jei nespręsime šiame pasiūlyme pateiktų problemų, padidės maisto kainos ir labiau priklausysime nuo trečiųjų šalių įvežamų produktų. Šalys, tokios kaip Kinija ir Jungtinės Valstijos, vis labiau supranta apsirūpinimo maistu saugumo svarbą, todėl toliau didina savo žemės ūkiui teikiamą paramą.

Šiaurės Airijoje jautienos kaina yra gerokai mažesnė už gamybos išlaidas. Kol didės sąnaudų išlaidos ir toliau didės papildomi priežiūros reikalavimai, daug ūkininkų pasitrauks iš šios pramonės šakos, dėl to bus palikta daug žemės, kaimo regionuose bus jaučiamas ekonominės veiklos stygius ir ES sumažės maisto gamyba. Jau pats laikas mums pripažinti apsirūpinimo maistu saugumo svarbą ir Europos ūkininkų atlikto darbo vertę.

Galiausiai dabartinės prekybos derybos su MERCOSUR bloku pramonei daro destabilizuojamąjį poveikį. Sunkių rinkos sąlygų ir didėjančių išlaidų paveikto gyvulininkystės sektoriaus padėtį dar labiau pasunkino tolesnė nežinomybė dėl atnaujinamų derybų.

Komisija tęsia derybas ir, nepaisant už prekybą atsakingo Komisijos nario pareiškimų, Šiaurės Airijos gamintojai ligi šiol mano, kad poveikis Europos ūkininkams ir Europos piliečiams teikiamo maisto kokybei gali būti tik neigiamas.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE). – (RO) Manau, jog nuo pat pradžių turime pasakyti, kad būtent vartotojai yra pagrindinės krizės, apie kurią šiandien diskutuojame, aukos, o ne ūkininkai. Žinoma, kad žemės ūkyje grūdų kainos maždaug 80 proc. lemia pašaro kainą. Tai savo ruožtu lemia apytikriai 70 proc. gamybos išlaidų. Gamintojas negali proporcingai padidinti mėsos pardavimo kainos. Gyvulių augintojai neturi ryšio su galutiniu vartotoju, tačiau susiduria su perdirbėjais, kurie visada turi pasirinkimo teisę įsivežti. Kartu perdirbėjai didelę savo pelno dalį, prie kurios jie ligi šiol buvo pripratę, skiria pardavimo kainai. Deja, šis laikotarpis sutampa su bendra ekonomikos krize, o gyventojų perkamosios galios nuosmukis taip pat turi įtakos gyvulininkystės produkcijai.

Reikia apsvarstyti ir dar vieną veiksnį. Kai ūkininkams taps sunku per žiemą aprūpinti savo gyvulius pašaru, nemažai jų nuspręs skersti savo gyvulius, dėl to ateityje krizė būtų pailginta dar daugiau metų. Siekiant išlaikyti pagrįstą vidaus kainą ir užtikrinti, kad gyvuliai gautų jiems reikalingą pašarą, reikia atiduoti naudoti intervencines atsargas. Dėl šios priežasties labai džiaugiuosi šiandieniniu Komisijos nario D. Cioloşo pranešimu. Pritariu savo kolegų Parlamento narių nuomonei – jie pabrėžė didėjančią naujų genetiškai modifikuotų organizmų, dėl kurių gyvuliams būtų tiekiamas pigus pašaras ir sumažinta priklausomybė nuo įvežamų produktų, svarbą.

Galiausiai ne mažiau svarbu yra tai, kad šios dienos diskusija labai glaudžiai susijusi su bendros žemės ūkio politikos ateitimi. Mums reikia stiprios bendros žemės ūkio politikos, kuri gerai finansuojama ir gerai valdoma ir kuria remiantis būtų galima taikyti tiek struktūrinio pertvarkymo, tiek atnaujinimo priemones, taip pat rinkos ir tiesioginės paramos priemones.

  Luís Manuel Capoulas Santos (S&D). – (PT) Visi gerai žinome didžiulius sunkumus, su kuriais susiduria Europos gyvulininkystės sektorius, ypač kiaulininkystės sektorius. Yra keletas šios padėties priežasčių, jos labai aiškiai išdėstytos rezoliucijos, apie kurią šiandien diskutuojame, tekste ir svarbiausia iš jų yra didelės grūdų kainos.

Europos Parlamentas negali likti abejingas šiai padėčiai. Dėl šios priežasties reikia nedelsiant imtis veiksmų naudojantis turimais mechanizmais ir šiuo klausimu palankiai vertinu Komisijos sprendimą atiduoti naudoti 2,8 mln. tonų grūdų, – priemonę, kuri yra teigiama, bet akivaizdžiai nepakankama. Per trumpą ir vidutinės trukmės laikotarpį reikia rasti naujų priemonių, ypač kovai su spekuliacija; iš tiesų, Komisijos narys ką tik paminėjo, kad tai yra šios problemos esmė. Diskusijoje apie naują bendrą žemės ūkio politiką, kurią ketiname netrukus pradėti, mums reikės rasti ilgalaikius sprendimus. Todėl raginu Komisiją atsižvelgti į kelių frakcijų pasirašytoje rezoliucijoje pateiktas rekomendacijas, įskaitant mano paties, kadangi tikrai reikia imtis veiksmų ir jų reikia imtis labai greitai, pone Komisijos nary.

  Martin Häusling (Verts/ALE). – (DE) Ponia pirmininke, pone D. Cioloşai, nekyla jokių klausimų, kad krizės klausimą reikia spręsti. Vis dėlto šiame pasiūlyme pateikti sprendimai, kurių negalime remti. Palengvindami genetiškai modifikuotų sojų įvežimą, nepadėsime išspręsti krizės gyvulininkystės sektoriuje. Priešingai, turime iš naujo pradėti Europoje plėtoti savo pačių augalinių baltymų šaltinius. Apytikriai 75 proc. mūsų augalinių baltymų yra įvežami. Tai nepriimtina ir mums reikia įvykdyti neatidėliotinus pokyčius.

Taip pat nesuprantu, kodėl tiek daug žmonių abejoja kompromisu, pasiektu visų frakcijų, ir kodėl jie nori atverti duris įvežamiems genetiškai modifikuotų sojų produktams. Tai ne sprendimas. Mums taip pat reikia aptarti, kokio tipo gyvulininkystės ūkius norime turėti Europoje. Dar sykį paminėsiu, kad didžiausią smūgį krizė sudavė mažiems ūkiams. Kita vertus, pramoniniai gyvulininkystės ūkiai Europoje klesti, ir tai gyvulininkystės atžvilgiu yra nepriimtina, o žemės ūkio atžvilgiu – nesąžininga. Galiausiai mums reikia taip pat kažką daryti šioje srityje.

Mano paskutinė mintis ta, kad esu be galo nustebintas, jog 450 mln. EUR iš žemės ūkio biudžeto buvo perkelta į ITER branduolių sintezės projektą. Norėčiau, kad D. Cioloş paaiškintų, ką turėtume manyti apie tai.

  Bairbre de Brún (GUE/NGL). – (GA) Ponia pirmininke, esminis kainų, susijusių su pašaru, augimo rezultatas yra Europos žemės ūkio pramonės nestabilumas. Kainų kaita turi neigiamą poveikį jau ir taip pažeidžiamai gyvulininkystės pramonei. Didėjant kombinuotojo pašaro kainoms kyla gyvulininkystės sektoriaus gamybos kainos, ir reikia daugiau lankstumo pagalbos šiam sektoriui atžvilgiu.

Jau pats laikas Komisijai pasiūlyti priemones, padėsiančias sumažinti kainų nestabilumą ir stabilizuoti pašarų kainą. Džiaugiuosi iš Komisijos nario girdėdama, kad jis svarsto naują priemonę, skirtą kovoti su kainų nepastovumu po 2013 m. Dabar atitinkamos priemonės taip pat reikalingos.

  John Stuart Agnew (EFD). – Ponia pirmininke, aš palaikau P. De Castro pastabas dėl mėsos ir kaulų miltų; panaikinti reglamentavimą šioje srityje labai reikalinga. Jungtinės Karalystės gyvulininkystės sektorius šiuo metu kovoja su didelėmis pašarų kainomis, ir kliūtys, kurias mums sudaro Komisija, tam nepadeda. Kliūčių sąrašo viršuje yra individualus elektroninis avių identifikavimas – taisyklė, kuri netaikoma daugeliui kitų valstybių narių, be to, šis reikalavimas nėra taikomas ir iš trečiųjų šalių įvežamai avienai.

Dėl gresiančio baterinių narvų draudimo mūsų kiaušinių rinkoje atsiranda didelių iškraipymų, kadangi narvuose sudėti kiaušiniai iš reikalavimų nesilaikančių valstybių narių gali būti parduodami mažesnėmis kainomis negu mūsų patiriant didesnes išlaidas paukščių kolonijose sudėti kiaušiniai. Kai kurie gamintojai šioje srityje galutiniam terminui nepasibaigus taiko dvi lygiagrečiai veikiančias sistemas, siekdami pabandyti susigrąžinti dalį iš 400 mln. svarų sterlingų, kuriuos išleidome laikydamiesi jūsų taisyklių, dėl kurių, žinoma, į rinką patenka daugiau kiaušinių.

Lyg balionas kabantis visas Jungtinės Karalystės gyvulininkystės sektorius yra ES, pradedančios dvišales prekybos derybas su MERCOSUR, vaiduoklis. Jungtinės Karalystės gyvulininkyste užsiimantis ūkininkas šiame sandėryje bus aukos ėriukas, ir mes dėl to nesame nepatenkinti.

  Béla Glattfelder (PPE). – (HU) Gyvulininkystės sektoriuje krizės priežasčių yra daug. Tie, kurie sako, kad viena priežastis yra nesąžininga įvežamų produktų konkurencija, ir užsimena apie MERCOSUR derybų pavojų, yra teisūs. Noriu iškelti grūdų kainų didėjimo klausimą. Buvo galima iš anksto numatyti, kad grūdų kainos kils, ir aš jau keletą kartų tai sakiau ir čia, Europos Parlamente. Europos Komisija nepadarė nieko, kad tam sukliudytų. Viena šios problemos priežastis – sumažėjęs kišimasis, ir tai buvo didelė klaida. Turime suvokti, kad pasaulinė grūdų prekyba sutelkta vis mažesniame įmonių rate. Be kita ko, tas pats vyksta daugelyje ES valstybių narių. Europos Sąjunga priėmė sprendimą nelaikyti būtiniausiems atvejams skirtų atsargų, sprendimą, kuris ateityje toliau skatins spekuliaciją.

Dėl grūdų kainų nepastovumo daug nuostolių patiria ne tik grūdų gamintojai, bet ir gyvulių augintojai bei vartotojai. Be to, išlaidas taip pat padengia Europos mokesčių mokėtojai. Prisiminkite, kad Europos Sąjunga labai pelningai pardavė 2004–2005 m. intervencines atsargas. Grūdų kainos praėjusiu laikotarpiu buvo labai mažos. Jei Europos Sąjunga būtų įsikišusi tada, dabar pardavus grūdus būtų gautas didžiulis pelnas, ir tai taip pat labai padėtų gyvulių augintojams. Tačiau mes neturime tokių atsargų, ir tai ne tik nėra gerai gamintojams ir vartotojams, bet ir reiškia, kad iš Europos Sąjungos buvo atimta galimybė teikti pagalbą šalims, kenčiančioms nuo bado, pvz., Pakistanui.

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D). – (HU) Pirma, Komisijos nario D. Cioloşo pastangos pagaliau sukurti Europos Sąjungai tinkamą apsauginį mechanizmą nuo pasaulinės maisto kainų kaitos vertos visiško palaikymo. Antra, didelės grūdų ir pašaro kainos byloja, kad Europos Sąjungoje atsirado baltymų stygius, apie kurį M. Häusling parengs pranešimą. Trečia, tai, kad bendros žemės ūkio politikos sistema yra iškreipta, ja remiantis grūdų augintojams skiriamos per didelės subsidijos ir ja nepalaikomi nei kiaulių, nei paukščių arba apskritai gyvulių augintojai, yra kitas veiksnys, lemiantis dabartinę gyvulininkystės krizę. Ketvirta, gyvulių augintojai jaučiasi esą mažiau palankioje padėtyje maisto tiekimo grandinėje, palyginti su perdirbėjais ir pardavėjais. Penkta, gyvulių augintojai priversti neproporcingai didelę dalį lėšų išleisti gamtos apsaugai. Naujosiose valstybėse narėse tai ypač rimtas klausimas. Reikia taip pat atkreipti į tai dėmesį ir tai ištaisyti.

  Herbert Dorfmann (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, pone D. Cioloşai, ponios ir ponai, norėčiau labai padėkoti E. H. García už šią iniciatyvą ir, be to, norėčiau pakalbėti konkrečiai apie gyvulininkystės padėtų kalnuotose vietovėse. Daugelyje Europos Sąjungos regionų gyvulininkyste užsiimantiems ūkininkams siūlomos žemės ūkio alternatyvos, tačiau šis siūlymas paprastai netaikomas kalnų regionams. Jei kalnuose nebūtų ganyklų, daugelis žemės ūkio sričių ten paprasčiausiai būtų nenaudingos ir apleistos. Dėl to kalnuotuose regionuose ne tik būtų apribotos verslo galimybės, bet ir būtų pakeistas kraštovaizdis, o ilgainiui sumažėtų biologinė įvairovė.

Pieno sektoriaus vaidmuo šiuo atžvilgiu ypatingas, kadangi jame yra sukuriama darbo vietų ir padedama gauti pajamų kalnuotose vietovėse ir kituose regionuose. Dėl to manau, kad vykdant žemės ūkio politikos reformą ypatingą dėmesį turime skirti trims klausimams. Mums reikia bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), kurioje būtų atsižvelgiama į gyvulininkystę kalnuotuose regionuose ir būtų numatyta tų regionų galvijų augintojams teikti subsidijas. Antra, mums reikia antro lankstaus BŽŪP ramsčio, kuris suteiktų galimybę teikti specialią paramą kalnuotų regionų galvijų augintojams. Trečia, mums reikalinga kokybės politika, kurioje visų pirma dėmesys būtų skiriamas produktams iš kalnuotų regionų ir kuri teiktų teisę pasirinkti specialų žymėjimą tam, kad iš rinkoje esančių kalnuotų regionų gyvulininkystės sektoriaus produktų būtų galima gauti pridėtinę vertę.

  Luís Paulo Alves (S&D). – (PT) Mes tikriausiai kuriame kitą prekių burbulą. Nuo birželio mėn. kainos tarptautinėje rinkoje pakilo vidutiniškai daugiau negu 16 proc. Dar niekada nevyko tiek daug derybų dėl ateities rinkos ir niekada tiek daug pinigų nebuvo į tai įtraukta. Labai žemos palūkanų normos ir per didelis pinigų kiekis ieškant gerų sandėrių lemia prekybos ir finansinės spekuliacijos ateities sandoriais augimą. Didžiausios pasaulyje grūdų biržos„Chicago Mercantile Exchange“ skaičiai daro įspūdį, o sandorių įrašai pažeidžiami įsigyjant sojų, kukurūzų ir kviečių. Praktinis to rezultatas yra šių padidėjimų perkėlimas į realių rinkų kainas netgi tais metais, kai grūdų yra užtektinai. Gyvulių pašarų kainų kilimas daro dar didesnę žalą ir taip jau sunkiai mūsų daugelio gyvulininkystės ūkių, kurie dėl krizės neįstengs pakelti parduodamos produkcijos kainų ir vargu ar sugebės prie to prisitaikyti, padėčiai. Taigi, laikas imtis veiksmų ir apsaugoti mūsų maisto produktus nuo finansinių spekuliacijų. Todėl norėčiau žinoti, ką Komisija ketina dėl to daryti.

  Michel Dantin (PPE). – (FR) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, koks keistas senas tas žemės ūkio pasaulis! Prieš metus šioje posėdžių salėje visi skundėmės bendra gamybos padėtimi. Šiandien vienam gamybos sektoriui, grūdų sektoriui, sekasi geriau negu kitiems – ir, manau, vis dėlto turime tuo džiaugtis. Tačiau jo sėkmė, deja, sukelia labai didelių atgarsių kitam, gyvulininkystės, sektoriui.

Tikrasis klausimas šiandien yra žemės ūkio pramonės nesugebėjimas vartotojams perduoti išlaidų, kurias ji turi patirti. Taigi, kaip jau šį rytą buvo minėta, mums reikia padėti suvienyti gamintojus, kad jų dalyvavimas būtų jaučiamas jiems sudarant sandorius su pirkėjais ir ypač su didelio masto paskirstymo sektoriumi.

Vis dėlto grandinė, rinkų veikimas yra pražūtingesnis. Kaip galima paaiškinti tai, kad metus, dešimtmečius sakėme, jog Pietų Amerikos šalys kėlė įtampą dėl gamybos ir mažino kainas? Kaip galime paaiškinti tai, kad nors kainos tose šalyse vėl kyla, mes negalime to padidėjimo perkelti mūsų gamintojams, nes, taip, išlaidos padidėjo, bet – ir tą taip pat reikia pasakyti – ar nepadidėjo gamintojų kainos?

Kaip galime nepaminėti kainų skirtumų mūsų šalyse? Žinoma, tai iš dalies yra nacionalinės atsakomybės klausimas. Vis dėlto šiandien mūsų įvairiose šalyse vykstantis dempingas skatina rinkų destabilizavimą ir, manau, kad Europa turi spręsti šį klausimą.

Taip, reikia rasti sprendimus. Europos grūdų gamintojai, manau, žino apie padėtį, su kuria susiduria jų pagrindiniai pirkėjai – ūkininkai. Jie pasirengę sudaryti sutartinį susitarimą. Ar, pone Komisijos nary, esate pasirengęs palaikyti tą susitarimą?

  Alan Kelly (S&D). – Ponia pirmininke, vėl čia diskutuojame apie ūkininkų pajamas, kurias mažina rinkos, kurių sandara, atvirai kalbant, šiek tiek pakitusi ir kurios negali susidoroti su didžiuliais smūgiais, kaip antai grūdų kainų kilimu, kurį matome. Be abejo, buvo metas, kai mūsų ūkininkavimas ir rinkos sistema buvo stipresni, ir tikiuosi, kad Komisija ir Komisijos narys dar kartą atkreips dėmesį į tai, kad frakcijos šiame Parlamente toliau reikalauja atitinkamo BŽŪP biudžeto po 2013 m.

Sąnaudų išlaidos ir vyraujančios taisyklės paverčia ES ūkius nekonkurencingais, o mūsų ūkių sektoriaus gyvybingumas mažėja. Mūsų ganyklų kokybės sistemą ir aplinkos požiūriu tvarią jautienos gamybą nukonkuruoja iš trečiųjų šalių įvežami produktai. Mes turime savo ūkininkams suteikti sąžiningą galimybę ir, kiek man yra žinoma, tai viskas, ko jie nori. ES gebėjimo apsirūpinti grūdais stoka tampa rimta problema ne tik jautienos, bet taip pat kiaulienos ir paukštienos pramonėms. Šis pasiūlymas yra rimtas pareiškimas, kuriuo šis Parlamentas imasi nuolatinių pokyčių mūsų žemės ūkio rinkose. Mes, kaip Parlamentas, privalome įsikišti, kai jaučiame, kad padėtis yra neatidėliotinai spręstina, ir, atvirai kalbant, pone Komisijos nary, mūsų jautienos, paukštienos ir kiaulienos sektoriams nedelsiant reikalingas teigiamas įsikišimas.

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, šiųmetės aplimkybės mus moko, kad, siekiant užtikrinti apsirūpinimą maistu ir rinkos stabilumą, reikia atitinkamo grūdų rezervų lygio. Šį apsirūpinimą turi užtikrinti atitinkami ES sprendimai.

Kitas svarbus klausimas yra naujų baltymų šaltinių paieška – tai labai geras kelias Europos žemės ūkio nepriklausomybės link. Taigi, privalome skatinti baltymingų pasėlių auginimą. Vis dėlto prisiminkime, kad garantuoti pastovų pašarų prieinamumą ūkininkams yra mūsų besąlyginis įsipareigojimas. Dėl šios priežasties palaikau siūlymą, kuriuo Europos Komisija raginama nustatyti minimalią neteisėtų genetiškai modifikuotų organizmų įvairovių lygmens ribą, leistiną įvežant soją. Tęsiant nulinės tolerancijos politiką keliama grėsmę visai maisto gamybos grandinei.

  Kriton Arsenis (S&D). – (EL) Ponia pirmininke, šiuo metu pasaulinei gyvulininkystei ir maistui kyla dvi grėsmės. Viena vertus, turime grūdų monopolijas ir matėme pragaištingus modifikuotų grūdų padarinius šiame sektoriuje Indijoje. Kita vertus, mūsų finansinės organizacijos žaidžia žaidimus su pagrindinių produktų kainomis.

2008 m. mūsų pasaulinė grūdų produkcija buvo didžiausia. 2008 m. – čia ir slypi absurdas, nebent finansiniai žaidimai tai pateisintų, – patyrėme didžiausią maisto krizę, maisto krizę, kuri sukėlė socialinį žlugimą ir dėl kurios prarasta daug žmonių gyvybių. Mums reikia stebėti šias dvi problemas. Mums reikia padidinti vietos išteklius, užtikrinti, kad ūkininkai laisvai prieitų prie grūdų ir kad gyvulių augintojai taip pat mokėtų mažesnes kainas, ir reguliuoti finansinių organizacijų veikimą.

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE). – (ES) Ponia pirmininke, gyvulininkystės ūkiai kenčia nuo krizės padarinių. Be to, jiems reikia laikytis griežčiausių pasaulyje reikalavimų, dėl kurių kyla jų produkcijos kainos, dėl kurių jie atsiduria nepalankioje padėtyje, palyginti su trečiosiomis šalimis. Todėl manau, kad bendra žemės ūkio politika pirmiausia turi garantuoti pakankamą finansavimą po 2013 m. tam, kad būtų užtikrintas žemės ūkio produkcijos gamintojų ir augintojų gyvybingumas. Antra, joje turi būti patvirtintos specialios priemonės augintojams, naudojantiems saugaus tvarumo priemones. Trečia, joje turi būti sustiprintos priemonės, skirtos gyvulininkystės sektoriui daugelyje mažiau palankių ūkininkauti regionų palaikyti. Ketvirta, joje turi būti nustatyta, kad iš trečiųjų šalių įvežama produkcija atitiktų ES reikalavimus, kad būtų užkirstas kelias nesąžiningai konkurencijai.

Galiausiai prašau Komisijos visose prekybos derybose ginti Europos gamintojų interesus, kad nekiltų grėsmės gyvulininkystės sektoriaus gamybai. Šių priemonių nepatvirtinimas reikštų, kad Europa tampa regionu be sektoriaus, priklausančio nuo įvežamų produktų ir trečiųjų šalių.

  Struan Stevenson (ECR). – Ponia pirmininke, krizė ES gyvulininkystės sektoriuje smarkiai paveikė Škotijos ūkininkus, ir yra daug dalykų, kuriuos galėtume padėti padaryti. Pirma, galėtume sumažinti reguliavimo naštą. Beprotybė, kad savo pačių ES gamintojams taikome griežtesnį biurokratizmą ir nuostatas negu mūsų konkurentams už ES ribų. Biurokratizmas mūsų ūkininkams surišo rankas ir kojas, vis dėlto įsivežame didžiulius maisto, pagaminto tokiomis gerovės ir higienos sąlygomis, kokios ES būtų kriminalinis nusikaltimas, kiekius.

Didelių viso šio biurokratizmo laikymosi išlaidų neatspindi kainos, kurias mūsų ūkininkai gauna už savo galvijus. Dabar Jungtinės Karalystės galvijiena parduodama už gerokai mažesnę negu gamybos kainą; žemumų karvių žindenių augintojai mano, kad jie už karvę praranda apie 260 svarų sterlingų; mūsų pieno gamintojai iškentė ilgą laipsnišką nuosmukį. Privalome užkirsti kelią blogėjimui.

  João Ferreira (GUE/NGL). – (PT) Grūdų kainų didėjimas yra dar vienas krizę gyvulininkystės sektoriuje papildantis ir padidinantis veiksnys. Dabartinė bendra žemės ūkio politika ir Europos Sąjungos prekybos politika neužtikrina sąžiningų pajamų ūkininkams, visų pirma mažųjų ir vidutinių ūkių gamintojams, taip pat neužkerta kelio didėjančių gamybos išlaidų veiksnių poveikiui žemės ūkio produktų kainų kaitai: užuot pagerinę, jie jas blogino. Ši kaita turi priežasčių, kurios dažniausiai yra natūralios: viena iš tų priežasčių yra spekuliacija maisto produktais. Bet kokios priemonės, kurių imamasi šioje srityje, visada bus ribotos, jeigu jos neapims priemonių, kurios daro ją pelningą, ypač išvestinių priemonių, draudimo. Dėl gamybos, teisės gaminti ir maisto politikos nepriklausomybės bei aprūpinimo maistu apsaugos būtina nutraukti žemės ūkio ir maisto pajungimą rinkai ir konkurencingumui. Dėl jos būtinos veiksmingos priemonės, tinkamos rinkoms reguliuoti ir kištis į jas, be kurių kainų darysis vis nepastovesnės ir vyks koncentracijos procesai, kuriuos išgyvens tik nedaugelis didelių gamintojų.

  Dacian Cioloş, Komisijos narys. – (FR) Ponia pirmininke, labai džiaugiuosi matydamas susidomėjimą, įskaitant Europos Parlamentą, parodytą sektoriuje, kuris svarbus ne tik tiekimui rinkai, bet ir mūsų regionų stabilumui: kalbu apie gyvulininkystės sektorių.

Atsakymai į daugelį iškeltų klausimų ir problemų neabejotinai bus atrasti pasiūlymuose dėl bendros žemės ūkio politikos, kuriuos netrukus pristatys Komisija. Parlamentas taip pat galės jau kitą savaitę aptarti šiuos pasiūlymus. Be abejo, juose taip pat atkreipsime dėmesį į sąžiningo pagalbos teikimo įvairiuose sektoriuose, įskaitant gyvulininkystės sektorių, klausimą. Taip pat atkreipsime dėmesį į pagalbos gyvulininkystės sektoriui ypatingesnėse ir sudėtingesnėse vietovėse bei mechanizmų, skirtų pajamų nepastovumui valdyti, klausimą. Vis dėlto buvo užduoti keli konkretūs klausimai, į kuriuos norėčiau atsakyti. Pirmasis yra susijęs su grūdų kainų ir intervencinių atsargų problema.

Tiesa, kad nebeturime intervencinių atsargų, kurių kadaise turėjome, tačiau taip yra todėl, kad dabar kainos yra aukštesnės. Negalima pateisinti rinkos įsikišimo, kai kainos yra aukštos. Manau, jog privalome apsvarstyti kitas mechanizmų rūšis ir, nors atsargos gali turėti reikšmės, turime apsvarstyti tuos tipus atsargų, išskyrus intervencines atsargas, kurias praeityje turėjome rinkoje. Šis klausimas greičiausiai turi būti sprendžiamas netgi platesniu negu tik Europos lygmeniu, atsižvelgiant į tai, kad dabar rinka yra atviresnė negu praeityje.

Dėl ITER, pone M. Häuslingai: vien tai, kad dalis 2010 m. biudžeto nebuvo panaudota žemės ūkiui ir yra skirta ITER, nereiškia, kad neturime išteklių, skirtų įsikišti į žemės ūkio sektorių. Galiu jus užtikrinti, kad šios papildomos lėšos, skirtos ITER, nebuvo paimtos iš jokių BŽŪP mechanizmų; šie pinigai nebuvo panaudoti ir vis dar turimi, kadangi nebuvo jokio poreikio juos naudoti. Vis dėlto, net jei šios lėšos būtų perkeltos, galiu jus užtikrinti, kad turime biudžetą, kurio mums reikia, kad galėtume taikyti reikalingas priemones.

Baigdamas pasakysiu, kad nepastovumo klausimas – ir poveikis nepastovumui, kurį sukelia spekuliacija rinkoje, – yra tas, kuriam, kaip ir išvestiniams produktams ir prekėms, Komisija skiria vis daugiau dėmesio. Spręsdamas šį klausimą, dirbu su savo kolega M. Barnier. Komisija pristatys keletą pasiūlymų.

O dėl pridėtinės vertės mokesčio padalijimo per visą maisto tiekimo grandinę, kartu su Komisijos nariu A. Tajani ne vėliau negu kitą savaitę surengsime pirmąjį aukšto lygio darbo grupės susitikimą šiuo klausimu.

  Pirmininkė. − Gavau keturis pasiūlymus dėl rezoliucijų⁽¹⁾, pateiktų pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį.

Diskusijos baigtos.

Netrukus vyks balsavimas.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Sandra Kalniete (PPE) , raštu. – (LV) Europos gyvulių augintojai šiomis dienomis išgyvena sunkumus, kuriuos privalome drauge įveikti, kad leistume gyvulininkystės sektoriui vystytis ir ūkininkams sukaupti pakankamai pajamų. Per pastaruosius penkis mėnesius buvo stebimas ryškus grūdų kainų kilimas, kuris dar labiau padidėjo dėl nenumatytų įvykiai, pvz., potvynių Pakistane ir Rusijos miškų gaisrų. Žinoma, mes negalime šių klimato reiškinių paveikti, tačiau galime pateikti teisės aktų pasiūlymus, kurie padėtų Europos ūkininkams įveikti šių gaivalinių nelaimių padarinius. Neabejotina, kad galime ir privalome apriboti spekuliaciją grūdais, kuri taip pat yra viena iš šių sunkumų priežasčių. Netoleruotina, kad tokia nesąžininga prekyba sektoriui, kuris yra vienas iš kertinių Europos žemės ūkio akmenų, sukelia nuostolių. Dar norėčiau jums priminti, kad Komisijai savo diskusijose su MERCOSUR šalimis dėl naujo prekybos susitarimo svarbu apginti Europos ūkininkų interesus ir užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygas. Reikalauju, kad Komisija pradėtų aktyviai dirbti, siekiant Europos ūkininkams padėti įveikti gyvulininkystės sektoriuje esamus sunkumus, kadangi mūsų parama ūkininkams labai svarbi.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Gyvulininkystės sektoriuje Europos ūkininkams esama nemažai problemų, įskaitant kylančias žaliavų kainas, iš trečiųjų šalių įvežamų produktų konkurenciją, didelius pašarų kainų svyravimus ir palyginti žemos mėsos kainas. Jei turime parengti ilgalaikę gyvulininkystės sektoriaus politiką, privalome atsižvelgti į visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant ūkininkus, vartotojus ir pačius gyvūnus. Jos tikslas turi būti pereiti nuo pramoninės gyvulininkystės prie natūralesnio, pagarbesnio elgesio su gyvūnais mažuose ūkiuose. Visa tai turi būti suderinta su aukščiausiais galimais vartotojų saugos lygmenimis kaip visapusiškomis gyvūnų sveikatos paslaugomis ir aiškiu visų gyvūninių produktų žymėjimu, visų pirma susijusiu su produktų kilme ir gyvulių auginimo būdu. ES privalo nustatyti pagrindines sąlygas mūsų ūkininkų ateičiai užtikrinti, kad jie galėtų išlikti konkurencingi tarptautiniu mastu, o jų įmonės ir toliau būtų ekonomiškai perspektyvios, nepaisant to, kad mūsų gyvūnų gerovės reikalavimai griežčiausi pasaulyje.

  Pavel Poc (S&D), raštu. – (CS) Grūdų kainų kilimas taip pat kelia grėsmę ES gyvulininkystės sektoriui dėl jo priklausomybės nuo pašarų, įvežamų iš trečiųjų šalių. Padėtis kiaulienos gamybos srityje, kur pašaras sudaro 60 proc. gamybos išlaidų, yra kritinė, tačiau didėjančios išlaidos pamažu gali sukelti grėsmę visiems ES gyvulininkystės produkcijos sektoriams. Todėl Europa turi sumažinti savo priklausomybę nuo pašarų importo iš trečiųjų šalių.

Pereiti prie genetiškai modifikuoto pašaro, įvežamo iš Jungtinių Valstijų, be abejo, nėra tinkamas sprendimas. Patvirtinti tokį pašarą ES užtrunka beveik dvejus su puse metų, Argentinoje – beveik trejus metus, Brazilijoje – nuo trejų iki penkerių metų, o Kinija šioje srityje taip pat patvirtina griežtas priemones. Kita vertus, Jungtinėse Valstijose patvirtinimo procedūra užtrunka tik penkiolika mėnesių. Krize ES gyvulininkystės sektoriuje neturi būti naudojamasi Jungtinių Amerikos Valstijų įmonių, kurios mato didžiules eksporto į Europos rinką galimybes, komercinėms reikmėms.

Europos Sąjunga turi stengtis sumažinti gamybos išlaidas, siekdama užtikrinti, kad trečiosios šalys laikytųsi ES reikalavimų ir kad gamintojai už savo produkciją gautų tinkamą kainą. Nepriimtina, kad vartotojai būtų priversti išgyventi aukštesnių kainų sukeltus padarinius, gamintojai gautų mažiau nei bet kada pinigų, o platintojai gautų didesnį nei bet kada pelną.

Nesutinku su Komisijos nuomone, kad nereikia imtis skubių priemonių, nes mes susiduriame su struktūrine krize, kurią reikia įveikti, ir ne tik apsirūpinimo maistu atžvilgiu.

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. – (RO) Pastaruoju metu Europos gyvulių augintojai susidūrė su be paliovos didėjančiais sunkumais. Jiems sunku įveikti trečiųjų šalių konkurenciją, kadangi šios nesilaiko aukštų reikalavimų, kurių laikosi vietos gamintojai, ir jie visada yra Europos Sąjungos komercinių derybų aukos. Vis dėlto ateityje tikimės pamatyti kitokią Europos Komisijos priimtą nuostatą, nes padėtis, kai Europos ūkininkai dėl komercinių susitarimų visada priversti patirti nesėkmes, nėra normali. Komisijai taip pat reikia daugiau dalyvauti stiprinant visų gyvulininkystės sektorių gamintojų organizacijas, kad jiems būtų suteikta galimybė derėtis dėl geresnių savo produktų kainų atsižvelgiant į gamybos išlaidas. Kartu kreipiuosi į Komisiją, kad ši kuo greičiau leistų naudoti grūdus iš intervencinių atsargų, kad būtų paremtas sektorius, kurį smarkiai paveikė krizė.

(Posėdis kelioms minutėms sustabdytas.)

PIRMININKAVO: ALEJO VIDAL-QUADRAS
Pirmininko pavaduotojas

(1) Žr. protokolą.

6. Pirmininko pareiškimas

  Pirmininkas. – Ponios ir ponai, kaip žinote, šiandien yra Paliaubų diena – minime Pirmojo pasaulinio karo veiksmų pabaigą. Taigi, kad paminėtume paliaubas, po kurių baigėsi Pirmasis pasaulinis karas, tylos minute pagerbsime milijonų europiečių, toje kovoje praradusių savo gyvybes, atminimą.

(Parlamento nariai atsistojo ir pagerbė žuvusiuosius tylos minute.)

7. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas: žr. protokolą

8. Balsuoti skirtas laikas

8.1. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimas. „SR Technics“, Airija (A7-0297/2010, Barbara Matera)

8.2. Reikalavimas atšaukti Parlamento nario Krzysztofo Liseko imunitetą (A7-0301/2010, Eva Lichtenberger)

8.3. Alternatyvaus investavimo fondų valdytojai (A7-0171/2010, Jean-Paul Gauzès)

– Prieš balsavimą:

  Jean-Paul Gauzès, pranešėjas. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavimas, kuriame ketinate dalyvauti, susijęs su vienu svarbiausių Europos atsako į finansų krizę elementų, būtent alternatyvaus investavimo fondų reguliavimu, įskaitant rizikos draudimo fondus ir privataus kapitalo fondus.

Šis kompromisinis dokumentas, šis kompromisinis tekstas buvo ilgai rengiamas. Mums pavyko pasiekti bendrą susitarimą, ir štai dabar Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos pirmininko akivaizdoje norėčiau atiduoti duoklę Tarybai pirmininkaujančiai Belgijai, kuri tiesiogiai ir pastebimai įsitraukė į šio klausimo sprendimą, visų pirma ministrui aktyviai dalyvaujant pagrindiniuose trišaliuose dialoguose, taip pat norėčiau padėkoti Komisijos nariui M. Barnier, kurio darbas buvo ypač naudingas.

Galiausiai taip pat norėčiau padėkoti savo kolegoms šešėliniams pranešėjams, Sekretoriato darbuotojams ir ekspertams, kurie mums pagelbėjo. Šis darbas užtruko daugiau negu keturiolika mėnesių, ir buvo 1 690 pakeitimų. Buvo daug darbo, bet manau, kad šiandien pasiūlėme tekstą, kuris Tarybai pirmininkaujančios Belgijos dėka žymi reikšmingą žingsnį į priekį Europos finansų reguliavimo srityje.

8.4. Reglamento (EB) Nr. 539/2001, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, dalinis keitimas (A7-0294/2010, Agustín Díaz de Mera García Consuegra)

– Prieš balsavimą:

  Agustín Díaz de Mera García Consuegra, pranešėjas. – (ES) Pone pirmininke, norėčiau paskelbti pranešimą Parlamentui.

Taivano vyriausybė per nuolatines atstovybes, Parlamentą ir Komisiją Tarybai pranešė, kad nuo šiandien, lapkričio 11 d., Kiprui, Bulgarijai ir Rumunijai nustato atleidimo nuo vizų tvarką. Vadinasi, visos 27 ES šalys gali nuvykti į Taivano teritoriją be vizos.

Kai netrukus Parlamentas balsuos, pone pirmininke, pasinaudosiu proga padėkoti visoms frakcijoms už jų šiuo klausimu suteiktą paramą, taip pat Taivano žmonėms, Taivano valdžios institucijoms ir jų nepaprastai stiprioms diplomatų komandoms.

8.5. Reglamento (EB) Nr. 663/2009 dėl ekonomikos gaivinimo, teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams, programos sukūrimo dalinis keitimas (A7-0246/2010, Kathleen Van Brempt)

8.6. Būsimas ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimas ir Transatlantinė ekonomikos taryba (B7-0608/2010)

– Prieš balsavimą dėl 33 dalies:

  Elmar Brok (PPE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kelios frakcijos laikosi nuomonės, kad, Jungtinių Valstijų federaliniam rezervui priėmus sprendimą dėl 600 mlrd. JAV dolerių, turėtume kažką pasakyti apie valiutos politikos priemonių derinimą. Mes tiesiog norime pridėti:

– Ragina Jungtines Amerikos Valstijas, kad įgyvendindamos savo vidaus pinigų politiką nepadidintų pasaulio valiutų kursų balanso problemos.

(DE) Manau, kad tai būtų pagrįstas papildymas, nes jis aukščiausiojo lygio susitikime neabejotinai bus svarbus.

(Parlamentas patvirtino žodinius pakeitimus.)

– Prieš balsavimą dėl C konstatuojamosios dalies:

  Elmar Brok (PPE). – (DE) Pone pirmininke, be ką tik pasakytų žodžių, norėčiau paprašyti į konstatuojamąsias dalis įtraukti valiutos politiką. Manau, kad tai yra sakinys, kuris čia sulauktų bendro sutarimo:

O suderintai pinigų politikai turi būti teikiama daugiau svarbos transatlantinėje partnerystėje.

(Parlamentas patvirtino žodinį pakeitimą.)

8.7. ES keleivio duomenų įrašų (angl. PNR) išorės strategija (B7-0604/2010)

8.8. Inovacijų partnerystės (B7-0602/2010)

8.9. ESBO stiprinimas. Europos Sąjungos vaidmuo (B7-0603/2010)

8.10. Demografinės problemos ir kartų solidarumas (A7-0268/2010, Thomas Mann)

8.11. Mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimas (A7-0274/2010, Maria Da Graça Carvalho)

8.12. Krizė ES gyvulininkystės sektoriuje

– Prieš balsavimą:

  Esther Herranz García (PPE). – (ES) Pone pirmininke, norėčiau tik pataisyti klaidą: J konstatuojamoji dalis, kuri skamba taip: „70 proc. ES raudonosios mėsos“, turi skambėti taip: „60 proc. ES raudonosios mėsos“.

  Pirmininkas. – Tuo šis klausimas baigiamas.

9. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Jean-Paul Gauzès (A7-0171/2010)

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, alternatyvaus investavimo fondai turi didžiulę reikšmę Europos Sąjungos ekonomikai. Šių fondų valdytojai turi laikytis teisės aktų ir reikalavimų, kurie suteikia galimybę valstybių narių teritorijose teikti paslaugas, o finansinių rinkų priežiūra turi būti kruopšti ir veiksminga. Šiuo tikslu privalome pašalinti visus tikslumo trūkumus už šiuos fondus atsakingose teisinėje ir administracinėje sistemose. Pateikti pasiūlymai gerina priežiūros sistemų skaidrumą ir veiksmingumą, o didesnis teisės aktų veiksmingumas duos rezultatų didinant finansų įstaigų stabilumą ir patikimumą, vadinasi, ir gerinant Europos ekonomiką.

  Mario Pirillo (S&D). – (IT) Pone pirmininke, šiandieninis balsavimas yra didelis Europos Sąjungos žingsnis į priekį reguliuojant alternatyvaus investavimo fondų veiklą. Pagal šią direktyvą fondų valdytojai turi būti registruoti ir įgalioti bei turi laikytis griežtų elgesio Europos Sąjungoje kodeksų. Tiesą sakant, tai pirmas kartas, kai šis sektorius buvo reguliuojamas, ir manau, kad dokumentas, už kurį balsavome, sudarė sąlygas turėti – tikiuosi, greitai, – vieną tikrą finansinių produktų rinką.

Norėčiau pabrėžti svarbų vaidmenį, kurį atliko Europos Parlamentas, reikalavęs griežtų įdėmesnio finansinių produktų rinkos stebėjimo taisyklių, kurios dėl to taip pat taps – tikiuosi, neprieštarausite, jei pasakysiu, – etiškesnės. Nesenos praeities, finansų krizės, sukeltos investavimo fondų dėl pernelyg didelės spekuliacijos, pamokos mus turi paskatinti palankiai vertinti šią direktyvą, kuri suteikia visuomenei didesnes apsaugos garantijas.

Aš balsavau už kompromisą, kuris buvo pasiektas, ir baigdamas norėčiau pasinaudoti proga pasveikinti pranešėją J. P. Gauzès atlikus šią didžiulę užduotį.

  Syed Kamall (ECR). – Pone pirmininke, kai pačioje pradžioje, prieš aštuoniolika mėnesių, peržiūrėjome pradinį pasiūlymą, supratome, ką daugelis vadintų „susiglamžiusiais marškiniais“. Tai neabejotinai buvo pasiūlymas, dėl kurio su pramone nebuvo konsultuotasi, – pasiūlymas, kuris būtų uždaręs rinkas, Europos investuotojams labai pasunkinęs galimybę investuoti ne ES fonduose ir sumažinęs pensijų fondų pelną, darydamas įtaką investicijoms besivystančiose šalyse. Buvau labai sunerimęs dėl šių pasiūlymų.

Laimė, šešėliniams pranešėjams atlikus darbą ir puikiai bendradarbiavus, taip pat tinkamai atlikus darbą Komisijos nariui ir Tarybai pirmininkaujančiai Belgijai, priėjome prie priimtino sprendimo, kuris šiuo metu yra veiksmingas ir dėl kurio rinkos yra atviros, didina skaidrumą ir užtikrina, kad Europos investuotojai galėtų ir toliau investuoti rinkose už ES ribų. Turime budriai stebėti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos funkcijas, kad įsitikintume, jog ji netrukdo gauti ne ES lėšų, tačiau apskritai sudarėme Parlamentui priimtiną kompromisą.

Pranešimas: Agustín Díaz de Mera García Consuegra (A7-0294/2010)

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – (LT) Aš balsavau už šį labai svarbų dokumentą. Ir dabar, kai Europos Parlamento sprendimas dėl vizų panaikinimo Kinijos Respublikos Taivane piliečiams, keliaujantiems į Europos Sąjungos valstybes, Šengeno zonos nares, priimtas tokia didele, tokia ženklia balsų dauguma, aš nuoširdžiai sveikinu Taivanio žmones. Jie nuo dabar galės keliauti į Europos Sąjungos valstybes be vizų. Be to, nuo šiandien ir visų Europos Sąjungos valstybių narių, įskaitant Kiprą, Bulgariją ir Rumuniją, piliečiai be vizų galės keliauti į Taivaną. Taigi manau, jog Taivanas ir jo žmonės nusipelno tokio sprendimo ir aš sveikinu ir džiaugiuosi šiuo Europos Parlamento sprendimu.

  Ulrike Lunacek (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, aš ir mano frakcija palankiai vertiname tai, kad Taivano piliečiai dabar gali laisvai keliauti į Europos Sąjungą. Vis dėlto, kiek žinau, nė viena ES valstybė narė nepripažino Taivano. Nepaisant to, nesu prieš vizų liberalizavimą ir manau, jog gerai, kad Taivano žmonės gali lankytis ES be vizos. Tačiau kas darosi dėl naujausios Europos valstybės, Kosovo? Dvidešimt dvi ES valstybės narės pripažino Kosovą ir tik penkios to nepadarė, bet diskusija dėl vizų su Kosovu netgi neprasidėjo. Komisija vis dar nepradėjo to. Tikiuosi, kad C. Malmström pagaliau pradės diskusiją dėl vizų su Kosovu, kad būtų aišku, jog naujausios Europos valstybės piliečiai gali keliauti taip pat laisvai, kaip Taivano piliečiai.

Pranešimas: Kathleen Van Brempt (A7-0246/2010)

  Lena Ek (ALDE). – (SV) Pone pirmininke, Europos energetikos programa ekonomikai gaivinti yra priemonė, skirta investicijoms energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos srityje finansuoti. Dėmesio verti projektai, kurie gali greitai būti pradėti ir kurie tiesiogiai prisidės prie to, kad ekonomika būtų ekologiškesnė. Susitarimas, kuriuo remiantis programai pagaliau skirta 1,4 mlrd. Švedijos kronų, yra žingsnis Europos, kuri mūsų bendromis pastangomis prisidės prie to, kad laikytis ekologiškumo principo būtų paprasčiau ir pigiau, link.

Įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo projektus bus sukurta naujų darbo vietų, ekonomika pasidarys ekologiškesnė ir taip pat galėsime tapti mažiau priklausomi nuo naftą gaminančių šalių, o tai šiais krizės laikais ypač svarbu. Kaip tik taip turi dirbti ES. Nenaudojami pinigai pasinaudojant tokio tipo apyvartinėmis lėšomis gali būti paskirti kitiems naudingiems projektams. Vis dėlto Tarybai prireikė laiko tai suprasti. Derybos buvo labai sunkios ir valstybės narės padarė viską, ką galėjo, mėgindamos ir išsisukdamos nuo savo ankstesnių pažadų. Šiandien džiaugiuosi, kad mes, Europos Parlamento nariai, nepasidavėme.

Vykstant deryboms stengiausi nustatyti paprastesnes paraiškų pateikimo proceso taisykles ir jį padaryti skaidrų. Dėl šios priežasties labai džiaugiuosi, kad Europos Parlamento ir Tarybos susitarime taip pat aiškiai skiriamas dėmesys administracinių išlaidų mažinimui.

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, vakar Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Herman Van Rompuy pasakė nepaprastą kalbą, kurioje minėjo, kad globalizuotame pasaulyje neįmanoma likti už Europos Sąjungos ribų. Žinoma, per visą Norvegiją vinguriuoja ilgos bedarbių eilės arba Šveicarijoje kyla riaušės dėl maisto. Bet jis tęsė toliau, norėdamas pasakyti kai ką kita: jis pasakė, kad šiandien kalbant apie euroskepticizmą pavojingas dalykas yra tas, kad šiuolaikinis patriotizmas yra pagrįstas kitų šalių šmeižimu, ir šiuo klausimu jis labiau jau negalėjo suklysti.

Tikras patriotas džiaugiasi visų žmonių laisve ir vertina kitų šalių patriotizmą. Kai H. Van Rompuy, išsakydamas savo antrąją mintį, toliau kalbėjo, kad euroskepticizmas lygus nacionalizmui ir lygus karui, tikriausiai geriau būtų buvę jam pasiūlyti pažvelgti į sąjungininkų pajėgų abiejuose karuose, kurių pabaigą šiandien minime, tikslus. Jie kovojo dėl kitų tautų laisvės, visų Europos šalių suverenumo atkūrimo. Dėl jų patriotizmo Europa nebuvo tironiškai suvienyta, suverenumas ir nepriklausomybė buvo atkurti ir tapo įmanomas atsirasti Europos Sąjungai. Būtent šiandien jis privalo tai prisiminti.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0608/2010

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pone pirmininke, palankiai vertimu Prezidento Baracko Obamos sprendimą ši mėnesį dalyvauti ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikime ir šiandien balsavau už rezoliuciją. Yra tiek daug svarbių klausimų, kuriuos reikia aptarti. ES ir JAV darbotvarkė, kaip visada, užimta, todėl abi šalys turi pasinaudoti galimybe sustiprinti bendras pozicijas tokiais klausimais kaip finansinio reguliavimo, klimato kaitos, susitarimų stiprinimo ir kovos su terorizmu.

Vis dėlto ekonomikos atgaivinimas darbotvarkėje turi būti pirmu numeriu pažymėtas klausimas. Mūsų ekonominė partnerystė yra pagrindinė pasaulinės ekonomikos klestėjimo varomoji jėga. Kartu mūsų šalių ekonomika sudaro pusę pasaulio ekonomikos. Taigi, mums reikia sugalvoti bendras mūsų tolesnių veiksmų strategijas, kad po krizės užtikrintume stabilų atgaivinimą, įskaitant finansų rinkų reguliavimą, paskatų paketą ir strategijas, kad būtų veiksmingai panaikintas kitų didžiųjų pasaulio dalyvių manipuliavimas valiuta.

Pranešimas: Thomas Mann (A7-0268/2010)

  Philip Claeys (NI). – (NL) Pone pirmininke, balsavau prieš Th. Manno pranešimą, nes tai yra politiškai korektiško aklumo pavyzdys. Nors per pastaruosius 20 metų masinė imigracija sukėlė daug pražūtingų socialinių-ekonominių, socialinių ir politinių padarinių, Th. Mann nori sudaryti sąlygas dar didesnei imigracijai iš už Europos Sąjungos ribų esančių valstybių.

Manau, jog ypač ciniška yra 110 dalis, kurioje nustatyta, kad „palankios atmosferos sukūrimas, priimančiosios šalies gyventojams sutinkant legalius migrantus, tiesiogiai priklauso nuo tikslios ir bendros informacijos pateikimo“. Kalbant paprasta kalba, iš tikrųjų tai reiškia, kad savo atžvilgiu sulauksime dar daugiau vienašališkos valdžios institucijų propagandos dėl kultūrų įvairovės, kuri yra visiškai nevykusi, ir masinės imigracijos. Tačiau jei norite gauti tinkamos ir išsamios informacijos apie imigracijos politiką, jums galiausiai reikės atlikti jos ekonominės naudos analizę, ir būtent to nenori imigracijos lobistai.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0608/2010

  Peter Skinner (S&D). – Pone pirmininke, turiu pasakyti, kad ši rezoliucija kaip kompromisas buvo gera, tačiau daugeliui šame Parlamente atrodo, kad ji yra per ilga ir ja tiesiogiai nesprendžiami klausimai, kuriuos turime išdėstyti. Ją reikia suskaidyti ir sutrumpinti: Transatlantinės ekonominės tarybos klausimai galbūt galėtų būti sutrumpinti iki dešimties, trijų ar bet kiek punktų plano, kad galėtume juo naudotis, kai pagaliau eisime kalbėtis su kolegomis iš administracijos ir Kongreso.

Manau, mums taip pat reikia aptarti klausimus, tokius kaip nulinio tarifo sumanymas, kuriuo remiantis dalyvaujant tokiame procese būtų galima sustiprinti dabartinę JAV ir ES prekybą ir paskatinti konkurencingumą. Šis sumanymas galėtų apimti žemės ūkį, bet, šiaip ar taip, dėl jo galime pagerinti viską, ko imsimės.

Galiausiai Parlamentas neprivalo laukti administracijos, kad ši nuspręstų, ko imsimės Transatlantinėje ekonominėje taryboje. Patys turime sudaryti darbotvarkę. Labai gerai už tai balsuoti, – ir aš už ją balsavau, nes padėjau dėl jos derėtis, – tačiau dėl to suprantu, kad ji taip pat turi trūkumų. Manau, kad turime kreiptis į Kongresą, vadovaujamą Johno Boehnerio, kuris, esu tikras, bus paskelbtas pranešėju, ir Darrellą Issą bei jo kolegas, kuriuos tikriausiai turime sutikti su džiaugsmu tam, kad ateityje pasiektume geresnių rezultatų šiuo klausimu.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Pone pirmininke, eiliškumo klausimas. Aš suklydau dėl pranešimo ir taip pat turėjau raštišką pareiškimą dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų aukščiausiojo lygio susitikimo, todėl norėčiau paprašyti, kad leistumėte man jį pristatyti dabar.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0604/2010

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pone pirmininke, aš balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad Europos Parlamentas turi parodyti, kad rimtai žiūri į saugumo, kovos su terorizmu ir organizuotu daugiašaliu nusikalstamumu klausimus. Mes taip pat labai rimtai galvojame apie mūsų santykius su partneriais, tokiais kaip Jungtinės Valstijos, Kanada ir Australija.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Parlamentas turi pritarti ES ir trečiųjų šalių susitarimams dėl keleivio duomenų įrašų perkėlimo, siekdamas užbaigti tuos susitarimus. Dėl šios priežasties turime pasinaudoti šios teisės atsakomybe.

Atsižvelgiant į tai, kad Parlamentas jau kartą, šių metų gegužės 5 d., nusprendė atidėti balsavimą dėl prašymo pritarti JAV ir Australijos susitarimams ir dėl to, kad dabartinė ES ir Kanados sutartis dėl keleivio duomenų įrašų perkėlimo nebegalioja, turime būti tikri, kad kai ateis laikas, patvirtinsime šias svarbias priemones, kurios padidins saugumą transatlantinėje erdvėje ir už jos ribų.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0602/2010

  Filip Kaczmarek (PPE). – (PL) Pone pirmininke, Inovacijų sąjungos iniciatyva yra labai svarbi Europos ateičiai. Poznanėje, Didžiosios Lenkijos regione, kur gyvenu, regioninės valdžios institucijos keletą metų organizavo kasmetinius renginius, pavadintus Pasaulio inovacijų dienomis. Tai labai naudinga iniciatyva, ir būtent dėl jo tinkamo koordinavimo regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmeniu Inovacijų sąjungos projektas gali sulaukti pasisekimo. Taigi, pritariu rezoliucijai dėl Europos inovacijų partnerystės atsižvelgiant į Inovacijų sąjungos pavyzdinę iniciatyvą ir manau, kad mes visi turėtume įsitraukti į inovacijų veiklą, nes, kaip jau minėjau, tai labai svarbu ateičiai.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0603/2010

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – (LT) Balsavau už šią labai svarbią rezoliuciją, nes manau, kad Europos Sąjungos vaidmuo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje yra itin svarbus siekiant ESBO užsibrėžtų tikslų. Be to, būtina pabrėžti, kad Europos Sąjunga ir ESBO, nors yra labai skirtingos struktūros, tačiau jos vadovaujasi tais pačiais principais ir vertybėmis, t. y. pagarba žmogaus teisėms ir demokratijai.

Pritariu rezoliucijos nuostatai, raginančiai Kazachstaną prieš aukščiausiojo lygio susitikimą imtis konkrečių žingsnių, siekiant saugoti ir gerbti pagrindines ESBO vertybes – žmogaus teises, teisinės valstybės, saviraiškos laisvės principus. Labai norėčiau, kad visuomenės forumas, kuris turėtų vykti tuo pačiu metu kaip ESBO viršūnių susitikimas, kad jam nebūtų daroma kliūčių ir kad jis sėkmingai įvyktų. Ir dar kartą noriu pabrėžti – ESBO turi vadovauti valstybės, gerbiančios žmogaus teises, ginančios žmogaus teises ir demokratines vertybes. Ir jos turėtų būti pavyzdžiu kitoms ESBO narėms.

Pranešimas: Thomas Mann (A7-0268/2010)

  Licia Ronzulli (PPE). – (IT) Pone pirmininke, balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad joje pateikiama vertingų ir įdomių pasiūlymų susidūrus su demografinėmis problemomis. Valstybių narių socialinėje politikoje ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jaunimui, tikrajai vystymosi ir augimo varomajai jėgai. Privalome skatinti nedelsiant įtraukti jaunimą į darbo rinką ir remti nuolatinį mokymą, padedantį jų profesiniam augimui.

Šeima taip pat turi būti apsaugota griežtesnėmis ir svarbesnėmis priemonėmis, nes pamiršti šeimą reiškia nepastebėti vienos pačių svarbiausių visuomenės sudedamųjų dalių. Todėl pabrėžiu dalies, kurioje nustatytos priemonės, skirtos šeimai paremti, svarbą.

Be to, jei turime sugebėti geriau ir veiksmingiau suvaldyti senėjimo padarinius, taip pat visų pirma turime palaikyti socialinės apsaugos sistemų ir pensijų sistemų naujinimą. Kaip sakė Altiero Spinelli, „Europos kūrimas priklauso ir nuo jūsų“, ir dabar tai yra tikra galimybė.

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, demografiniai pokyčiai, Europos Sąjungoje įvykę per pastaruosius kelis dešimtmečius, atkreipė dėmesį į būtinybę pertvarkyti socialinės ir pensijų priežiūros sistemą ir suformuoti veiksmingą migracijos politiką. Skatinti žmones pasirinkti ankstyvo išėjimo į pensiją galimybę tapo įprasta, ir tai lėmė sumažėjusį žmonių, kurių amžius nuo 55 iki 64 metų, profesinį aktyvumą. Kartu labai rimta problema yra jaunimo nedarbo lygis, kuris yra aukštesnis negu bet kurioje kitoje amžiaus grupėje. Dėl to turime stengtis ne tik įtraukti skirtingo amžiaus grupių darbo jėgą į rinką, bet ir ją joje išlaikyti. Be to, atviresnė migracijos politika, taikoma kartu su veiksminga asimiliacija ir integracija, galėtų sušvelninti nepakankamo gyventojų augimo padarinius. Žinoma, aš palaikiau pranešimą.

  Filip Kaczmarek (PPE). – (PL) Pone pirmininke, palaikiau Th. Manno pranešimą dėl demografinių problemų ir kartų solidarumo. Tai labai geras pranešimas tema, kuri pati savaime labai svarbi. Diskriminacijos dėl amžiaus siekiant gauti prekių ir paslaugų draudimo klausimas yra pagrindinė problema. Jei kalbame apie solidarumą, taip pat visada turime prisiminti ypatingą solidarumo aspektą – kartų solidarumą.

Vyresnio amžiaus žmonės neturi patirti diskriminacijos dėl savo amžiaus. Jie turi visas vietos, regioninės, nacionalinės ir Europos bendruomenės nariams priklausančias teises. Europos Sąjunga rūpinasi savo jaunimu – pvz., jis bus vienas iš kitų metų biudžeto prioritetų. Tai gerai, juk būtent jauni žmonės yra tie, kurie spręs Europos ateitį, tačiau, kita vertus, turime nepamiršti tų, kurie jau yra labai daug prisidėję prie Europos kūrimo.

  Marian Harkin (ALDE). – Pone pirmininke, visiškai palaikau Th. Manno pranešimą. Tikrai manau, kad kartų solidarumas yra toks pat svarbus, kaip valstybių narių solidarumas. Norėčiau pabrėžti tris konkrečius klausimus.

Visiškai sutinku su 24 dalimi, kurioje minima privalomo pensinio amžiaus nustatymo pabaiga, kad žmonės galėtų pasirinkti, kada jie nori baigti dirbti, tačiau kartu siekiama išlaikyti pensinį amžių tam, kad norintieji išeiti į pensiją galėtų tai padaryti ir gautų jiems priklausančias išmokas.

Labai džiaugiausi matydama, kad buvo atsižvelgta į dalį mano pakeitimų dėl slaugytojų ir šeimos slaugytojų, visų pirma 125 dalies, kurioje minimi šeimos slaugytojai, įskaitant jų teisę pasirinkti, ar jie nori slaugyti, taip pat galimybė suderinti slaugymą su apmokamu darbu, ir užtikrinti, kad socialinės apsaugos sistemos ir senatvės pensijos jiems būtų visiškai prieinamos.

Lygiai taip pat palaikau Europos jaunimo garantijų iniciatyvą, kuria siūloma, kad bet kuriam jaunam žmogui, keturis mėnesius ar ilgiau buvusiam bedarbiu, būtų pasiūlytas darbas, gamybinė praktika arba papildomi mokymai ir kt., visa tai skirta jų reintegracijai arba integracijai į darbo vietą palaikyti. Kaip minėjau pradžioje, kartų solidarumas yra labai svarbus, ypač esant dabartinei ekonominei padėčiai.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE). – (LT) Balsavau už šį Thomo Manno dokumentą, kadangi jame atsispindi kartų sąveikų problemos. Paprastai kalbama apie Europos Sąjungos demografines problemas per jaunimo vaidmenį. Tuo tarpu šitame dokumente stengiamasi apjungti visų kartų specifiką ir su tuo susijusias problemas – sveikatos, švietimo, darbo ir panašiuose sektoriuose, ieškant subalansuotų sprendimų toms problemoms spręsti.

Vyresnioji karta – jai turime būti dėkingi už jos indėlį į Europos Sąjungos vystymąsi, tiek ekonominį, tiek kultūrinį. Šiems žmonėms turi būti užtikrinta ori senatvė. Bet dėl senėjančios Europos panašu, kad tai padaryti bus ganėtinai sunku. Todėl reikia sudaryti sąlygas ne tik šeimos politikos gerinimui, bet reikia ugdyti ir tokią jaunąją kartą, kuri gebėtų kurti pridėtinę vertę, t. y. per švietimo sistemas, neformalųjį ugdymą. Žinoma, būtina dėti pastangas dėl jaunų žmonių įtraukimo į darbo rinką. Tad dėkui už šį pranešimą.

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, demografai mus tikina, jog tam, kad būtų išlaikytas esamas gyventojų skaičius, kiekvienai moteriai tenkantis gimimų skaičius turi būti 2,1. Vienintelė šalis visoje Europoje, kurioje gimstamumas yra pasiekęs tvarumo lygį, yra Albanija arba Turkija, jei Turkiją laikysite Europos šalimi, – ir niekur kitur. Remiantis Jungtinių Tautų pranešimu, numatoma, kad Europa, įskaitant Europoje esančią Rusijos dalį, per ateinančius 40 metų praras 100 mln. žmonių. Vien Vokietijoje gyventojų skaičius gali sumažėti 20 mln.

Tai nėra planai dėl to, kas nutiktų, jei nieko nedarysime, nes nėra nieko, ką dabar galėtume dėl to padaryti, kadangi gimstamumo lygis jau sumažėjo. Dabar vienintelis klausimas – kaip tai sprendžiame. Kaip mes priėjome šį etapą? Kaip atsidūrėme šioje keblioje padėtyje? Nesinori pernelyg visko supaprastinti, nes, be abejo, yra daug dalykų, susijusių su kintančiais darbo modeliais, kontracepcijos paplitimu, skirtingu moters vaidmeniu visuomenėje ir ilgaamžiškumu.

Vis dėlto savęs klausiu, ar viena problemos dalis yra būdas, kuriuo valstybė išplėtė ir suspaudė privačią sritį, pridėjo sau darbų ir paslaugų, kurie tradiciškai buvo atliekami šeimoje – vaikų priežiūra, švietimas ir socialinė apsauga. Pirmoji karta, užauginta nuo lopšio iki karsto, kitaip tariant, atleista nuo tradicinių suaugusiųjų atsakomybių, taip pat buvo pirmoji, atsisakiusi tėvystės.

Dabar susiduriame su pasirinkimu tarp demografinio žlugimo ir 100 mln. žmonių įvežimo, kad būtų išlaikyti mūsų skaičiai ir išmokėtos pensijos. Tai turėtų būti pats svarbiausias klausimas Europoje, ir jis nėra toks, į kurį atkreiptume dėmesį ginčydamiesi dėl pokyčių užimtumo reguliavimo srityje.

Pranešimas: Maria Da Graça Carvalho (A7-0274/2010)

  Alajos Mészáros (PPE). – (HU) Aš palankiai vertinu Komisijos pasiūlymą, kad mūsų mokslinių tyrimų bendrosioms programoms turi būti taikomas supaprastintas procesas. Laikui bėgant šios programos išsiplėtė dėl didelių konkursų, tačiau kartu padaugėjo abejonių, susijusių su administravimu ir kontrole. Mums reikia naujos sistemos, kuria konkurso dalyviai labiau pasitikėtų ir kuri, be to, kad stiprintų mokslinio ir techninio vertinimo procesus, taip pat reglamentuotų finansinių ir administracinių procesų supaprastinimą.

Savaime suprantama, kad kiekviename finansiniame sandoryje yra tam tikras rizikos laipsnis, tačiau perdėta administracinė tokių rizikų kontrolė taip pat didina bendras viso proceso išlaidas. Turime stengtis užtikrinti, kad mūsų moksliniai tyrimai būtų patrauklūs ir prieinami geriausiems pasaulio mokslininkams, Europos įmonėms ir universitetams. Tam taip pat kuo greičiau reikia suderinti taisykles ir procedūras, ir tai turėtų būti padaryta netgi per 7-ąją bendrąją programą, bet, be abejo, rengiantis 8-ajai. Dėl šios priežasties taip pat balsavau už šį pasiūlymą.

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, investicijos į švietimą kaip investavimo į žmogiškąjį kapitalą ir inovacijas, kurios prisideda prie šiuolaikinių metodų ir technologijų kūrimo, formą yra Europos ekonominės plėtros pagrindas. Investuojant į inovacijas būtina sutelkti dėmesį į mokslinių tyrimų subsidijavimą. Kaip pavyzdį čia galima pateikti mūsų aptartas bendrąsias programas, kurios yra didžiausios pasaulyje tarptautinės mokslinių tyrimų programos. Subsidijuodama tokio tipo mokslinius tyrimus Europa turi galimybę padidinti konkurencingumą pasaulinėje arenoje, tūkstančiams žmonių sukurti darbo vietų ir pagerinti europiečių gyvenimo kokybę.

Siekdamas bendrosiose programose išlaikyti aukščiausius standartus, pranešėjas palaikė didžiausią galimą biurokratijos sumažinimą ir administracinių procedūrų supaprastinamą. Taigi, tai leistų lengviau gauti lėšų šiam moksliniam darbui finansuoti Europos Sąjungoje, ir galiausiai kaip tik to mes norime. Nereikia nė sakyti, kad parėmiau šį pranešimą.

  Mario Pirillo (S&D). – (IT) Pone pirmininke, galimybės naudotis paramos sistema, numatyta bendrojoje mokslinių tyrimų programoje, palengvinimas reiškia didžiulio impulso suteikimą visos Europos gamybos sistemos konkurenciniam pajėgumui. Esu įsitikinęs, kad šiandieniniu balsavimu mes daug prisidėjome prie to, kad visų pirma dėl mažųjų ir vidutinių įmonių sektoriaus, kuris yra kiekvienos valstybės narės ekonomikos pagrindas, būtų pasiektas šis svarbus tikslas. Iš esmės, nepaisant aukštos jų produkcijos kokybės, tokioms įmonėms dažniausiai nesiseka lengvai gauti išteklių, reikalingų jų produkcijos standartams dar labiau pagerinti.

Taip pat naudinga atkreipti dėmesį, kaip padarė pranešėja, į tai, kad balsavimas įvyko pačiu laiku, kadangi jis buvo surengtas tuojau po tarpinio 7-osios bendrosios programos vertinimo ir pasirengimo 8-ajai. Dėkoju pranešėjai už jos darbą.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE). – (LT) Balsavau už dokumentą dėl bendrųjų mokslinių tyrimų supaprastinamo Europos Sąjungoje. Deja, reiktų pasakyti, kad pasigedau platesnių diskusijų plenarinės sesijos metu, tačiau pats dokumentas savaime yra tikrai svarbus ir sveikintinas jo priėmimas.

Svarbu sukurti vienodas sąlygas dalyvauti mokslininkams iš visų Europos Sąjungos šalių. Numatyti vienodą atlygį už mokslinę veiklą, neskirstant mokslininkų pagal jų valstybės pragyvenimo lygį, nes mokslinė pažanga yra visos Europos Sąjungos, o ne atskiros valstybės reikalas. Šiuo metu vyrauja nuostata, kad naujųjų valstybių narių mokslininkų darbas yra mažiau vertinamas, nei senųjų. Tokia diskriminuojanti praktika yra neteisinga ir nepriimtina.

Taip pat svarbu užtikrinti vienodas sąlygas visoms mokslo institucijoms, neskirstant jų pagal dydį ir finansinį pajėgumą. Tai ypatingai svarbu mokslinėms įstaigoms, esančioms naujausiose Europos Sąjungos šalyse. Ne organizacijų dydis, o mokslo pažanga kuria vertę, todėl svarbu suteikti galimybes ne tik universitetams, bet ir ne pelno siekiantiems moksliniams institutams ir kitoms mokslo organizacijoms teikti paraiškas ir dalyvauti mokslinėse programose. Todėl sveikinu visus mokslo žmones ir kartu su palengvintais tyrimų mechanizmais mes judėsime į priekį.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0605/2010

  Marian Harkin (ALDE). – Pone pirmininke, Komisijos narys sakė, kad jis nori, kur reikia, prižiūrėti rinkos rėmimą ir įsikišti, kada reikia, tačiau gyvulių augintojams reikia tam tikro tikrumo. Jiems kenkiama iš visų pusių; iš dalies dėl spekuliacijos labai padidėjo kainos.

Labai džiaugiuosi matydama, kad padarėme pakeitimą, kuriuo iš Komisijos reikalaujama nedelsiant spręsti genetiškai modifikuotų organizmų, atsitiktinai patekusių į įvežtą pašarą, klausimą. Tai yra tai, ką mes kontroliuojame ir turėtume išspręsti, o mes nieko neveikėme ir atsisakėme tai spręsti.

Mes taip pat išgirdome apie dideles ES reglamentų laikymosi išlaidas siekiant, kad neturėtume vienodų sąlygų iš trečiųjų šalių įvežamiems produktams. Bet tikriausiai viena svarbiausių problemų yra visa maisto tiekimo sritis. Vakar Audito Rūmai pateikė pranešimą dėl cukraus sektoriaus ir viena iš jų rekomendacijų buvo kainodarą padaryti priklausomą nuo reguliariai Komisijos atliekamo stebėjimo ir Komisijai bei valstybėms narėms užtikrinti, kad konkurencijos teisė šiame sektoriuje būtų tinkamai vykdoma, taip užtikrinant, kad būtų pasiektas sutarties tikslas vartotojams prekes tiekti prieinamomis kainomis. Tai įgyvendinti turime ne tik cukraus sektoriuje. Mums reikia tai padaryti visoje maisto grandinėje.

  Mario Pirillo (S&D). – (IT) Pone pirmininke, balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes daug metų Europoje matėme dažnai pasikartojančias krizes, darančias įtaką gyvulininkystės sektoriui.

Tai sukelia daug priežasčių, įskaitant avienos, ėrienos ir ožkienos paklausos mažėjimą, iš dalies dėl didelio masto mėsos importo iš trečiųjų šalių. Vis dėlto gyvulininkystės sektorių paveikė ir netiesioginės priežastys. Turiu galvoje pieno sektoriaus problemas ir grūdų kainų nepastovumo problemą, dėl kurios atsirado didžiulė spekuliacija.

Siekiant reformuoti BŽŪP po 2013 m., reikės atkakliai imtis šio klausimo ir visiems laikams rasti priemones, reikalingas kainų nepastovumo poveikiui žemės ūkio sektoriuje apriboti. Todėl raginu Komisiją sukurti greitesnes priemones, kurios sparčiai padėtų pasiruošti krizinėms situacijoms kiekvienoje atskiroje Bendrosios rinkos organizacijoje.

  Seán Kelly (PPE). – (GA) Pone pirmininke, balsavau už šį pranešimą ir buvau patenkintas kai kuriais klausimais, kuriuos šį rytą savo kalboje aptarė Komisijos narys D. Cioloş.

Vis dėlto noriu pasakyti keletą dalykų. Pirma, vakarykštis Audito Rūmų pranešimas buvo bjaurus kaltinimas Komisijai, parodant, kad, gavus 1,2 mlrd. EUR kompensaciją, uždarius daugelį gamyklų ir praradus tūkstančius darbo vietų, dabar mūsų apsirūpinimas tėra 85 proc.

Antra, tą savaitę čia lankiausi žemės ūkio seminare, ir tokia pat padėtis yra visų pirma iš Vietnamo į Europos Sąjungą patenkančių žuvų atžvilgiu, dalis jų gali būti netgi užterštos. Tokia pat padėtis yra gyvulininkystės sektoriuje, kur į Europos Sąjungą prekes eksportuojančios trečiosios šalys gali tai daryti palankesnėmis sąlygomis, palyginti su Europos Sąjungos šalimis.

Būtina sąlyga Europos Sąjungai, siekiančiai atkreipti dėmesį į visus šiuos klausimus, – ji turi užtikrinti, kad produktams iš trečiųjų šalių būtų taikomi tie patys reguliavimo standartai, patikrinimai ir balansai bei griežti vykdymo reikalavimai, kaip mūsų pačių Europos Sąjungos gamintojams.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0297/2010)

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Airija prašė pagalbos dėl 850 atleidimo mažinant darbo vietų skaičių įmonėje „SR Technics Ireland Ltd“, veikiančioje oro transporto sektoriuje NUTS III Dublino regione, atvejų, balsavau už rezoliuciją, nes sutinku su Komisijos pasiūlymu ir atitinkamais Parlamento padarytais pakeitimais. Taip pat sutinku su reikalavimu šiame procese dalyvaujančioms institucijoms dėti reikalingas pastangas, kad būtų greičiau skirtos Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių lėšos, ir su Parlamento pozicija, smerkiančia rimtus Komisijos trūkumus šiai vykdant konkurencingumo ir inovacijų programas, ypač ekonomikos krizės, dėl kurios labai padidėja tokios paramos poreikis, laikotarpiu.

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Visiškai pritariu 7,45 mln. EUR ES paramos, skirtos padėti perkvalifikuoti 850 darbuotojų, atleistų iš „SR Technics“, patvirtinimui. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama nedelsiant reikalinga darbuotojams, jų šeimoms ir Šiaurės Dublino bendruomenei, labai paveiktai šios įmonės uždarymo, dėl kurio buvo prarasta daugiau nei tūkstantis kvalifikuoto darbo vietų. 2009 m. viduryje, kai mums buvo patvirtintas tokio fondo prieinamumas, vadovavau „SR Technics“ delegacijai, sudarytai susitikti su Komisijos nariu V. Špidla. Tada Airijos vyriausybei prireikė šešių mėnesių, kad kreiptųsi į Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, ir dar septynių mėnesių, kad atsakytų į Komisijos prašymą pateikti paaiškinimus. Lėtas ir neveiksmingas Dell paraiškų tvarkymas kelia riziką, kad didžioji lėšų dalis grįš atgal į Briuselį, ir šios pamokos nebuvo paisoma. Airijos vyriausybė turi veikti greičiau užtikrindama, kad ši parama, kuri nėra skirta tam, kad pakeistų vyriausybės finansavimą, būtų tiesiogiai teikiama tiems, kuriems jos reikia, ir kad siūlomos mokymų bei perkvalifikavimo programos atitiktų darbuotojų poreikius. Mūsų nuostabai, tik dabar, praėjus ketveriems metams nuo fondo veiklos pradžios, vyriausybė rengiasi paskirti jo koordinatorių.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimą: „SR Technics“ iš Airijos, kuri suteiks didelę paramą darbuotojams, nukentėjusiems nuo didžiųjų pasaulio prekybos pokyčių padarinių. Tam, kad būtų labiau prisidėta prie darbuotojų reintegracijos darbo rinkoje, fondo lėšų skyrimo tvarka turės tapti greitesnė ir paprastesnė. Dėl šios priežasties reikia nustatyti atitinkamas tarifines biudžeto pozicijas šiems pervedimams atlikti.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Airijos įmonė „SR Technics“ labai nukentėjo nuo dabartinės ekonomikos ir finansų krizės aviacijos pramonėje: ji prarado svarbias priežiūros sutartis, dėl to buvo priversta atleisti daugiau nei 1 000 darbuotojų. Sutarčių netekimas ir regionų, kurie gali teikti pigesnes paslaugas, konkurencija kelia nuogąstavimus dėl šios ir kitų tokio pobūdžio įmonių gyvybingumo. Be to, kad susitarta Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skirti šiai padėčiai gerinti, privalau išreikšti savo susirūpinimą dėl to, kad oro transporto bendrovės mažiau dėmesio ir lėšų skiria lėktuvų priežiūrai ir remontui, ir dėl padarinių, galimų skrydžių saugumui.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Patvirtintas dar vienas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimas, šiuo atveju – pagal „IE/SR Technics“ iš Airijos pateiktą paraišką.

Deja, kaip pabrėžė Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas, šios paraiškos nagrinėjimas buvo atidėtas vieniems metams prieš pateikiant ją biudžeto valdymo institucijai, kadangi darbuotojai buvo atleisti 2009 m. balandžio mėn.

Vis dėlto atleistų darbuotojų paramos priemonės apima profesinį mokymą ir mokymą pagrindiniams įgūdžiams įgyti, atleistų pameistrių mokymus darbo ir ne darbo vietoje, profesinio švietimo mokymus ir paramą verslui.

Galiausiai reikia pabrėžti, kad Užimtumo komitetas turėjo atkreipti dėmesį į poreikį pristatyti sąjungų pozicijas dėl šių minėtų atvejų tam, kad garantuotų, jog jos gali, jeigu nori, dalyvauti taikant ir įgyvendinant šias priemones.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas neseniai daugiau nei vieną kartą įrodė, jog yra naudinga priemonė kovojant su nedarbu, kuris yra vienas dažniausiai pasitaikančių šalutinių globalizacijos poveikių. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas gali būti naudojamas darbo vietų kūrimo priemonėms, perkvalifikavimo programoms ir praktiniams mokymams finansuoti siekiant paremti verslo pradžią. Dėl šių ir kitų priežasčių visiškai palaikau B. Materos pranešimą. Siekiant užtikrinti, kad pinigai taip pat būtų veiksmingai panaudoti, reikia juos skirti atsargiai ir taip, kad jie greitai pasiektų paskirties vietą. Privalome teikti pirmenybę pagalbai Europos piliečiams ir visada turime turėti tai galvoje.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Iš pagarbos Airijos darbuotojams, kuriuos negailestingai paveikė globalizacija, susilaikau. Esant tokiai padėčiai, į kurią jie pateko dėl Europos Sąjungos palaikomos neliberalios politikos, galima jaustis turint teisę balsuoti prieš skurdžią sumą, kurią eurokratai nenoriai jiems duoda. Vis dėlto nedidelė duodama dalis gali palengvinti jų vargus. Tačiau dėl to Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo logika netampa mažiau niekinga. Jis palaiko perkėlimus, kurių ėmėsi „SR Technics“ savininkai, kad padidintų savo pelną.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) ES yra solidarumo zona, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas – jos dalis. Ši parama labai svarbi siekiant padėti bedarbiams ir perkėlimų, kurių imtasi dėl globalizacijos, aukoms. Vis daugiau įmonių persikelia į kitą vietą, pasinaudodamos sumažėjusiomis darbo sąnaudomis keliose šalyse, ypač Kinijoje ir Indijoje, o tai sukelia daug neigiamų padarinių šalims, kurios gerbia darbuotojų teises. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo tikslas – padėti darbuotojams, kurie tapo įmonių perkėlimo aukomis, ir jo vaidmuo yra labai svarbus palengvinant galimybę ateityje iš naujo įsidarbinti. Praeityje Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu jau naudojosi kitos ES šalys, todėl dabar turime suteikti šią pagalbą Airijai, paprašiusiai paramos 850 darbuotojų, atleistų iš „SR Technics Ireland Ltd“, veikiančioje oro transporto sektoriuje NUTS III Dublino regione.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas gauna kasmetinį 500 mln. EUR finansavimą, kad galėtų teikti finansinę paramą darbuotojams, kuriuos paveikė dideli struktūriniai pasaulio prekybos modelių pokyčiai. Apytikriais skaičiavimais, kiekvienais metais ši parama gali padėti nuo 35 tūkst. iki 50 tūkst. darbuotojų. Pinigai gali būti mokami už pagalbą susirandant naujus darbus, teikiant konkretiems poreikiams pritaikytus mokymus, pagalbą pradedant verstis privačia veikla arba steigiant įmonę, judumą ir remiant neįgalius arba vyresnio amžiaus darbuotojus. Kad įmonės darbuotojai galėtų gauti šią paramą, per keturis mėnesius turi būti atleista mažiausiai 500 darbuotojų. Taigi, Airijos įmonė „SR Technics Ireland Ltd“ turi visišką teisę į finansavimą, nes joje buvo atleista 1 135 žmonės. Balsuoju už šį pranešimą, nes Airijos „SR Technics“ atitinka visus reikalavimus paramai gauti.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimas Airijos oro transporto įmonės „SR Technics“ atveju taikomas 1 135 darbo vietoms ir galėtų padėti jas išsaugoti. Taigi, balsavau už šį pranešimą.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Mano kolegos Parlamento nariai, dar kartą esame šiame Parlamente, kad patvirtintume išskirtinį asignavimą neperžengdami mūsų pačių nustatytų ribų. Tai sakau apgailestaudamas, nes ši priemonė reiškia krizę ir daugybę problemų, susijusių su ekonomika, darbo rinka, darbuotojais ir jų šeimomis. Vis dėlto mums pasisekė, kad turime tokį mums prieinamą išteklių. Tai yra kaip tik tokia padėtis, kurioje Europos Sąjunga parodo savo vertybes ir savo išsiskyrimo iš minios priežastis. Europos solidarumas ir Europos poreikių apsauga yra vertybės, kurias reikia ginti ir saugoti. Tai žinia, kurią Europos Parlamentas ir Europos Sąjunga nori paskelbti, ir tikiuosi, kad ši žinia bus perduodama jautriau, iš dalies kovojant su tingia antieuropietiška retorika ir verčiau parodant, kokia iš tikrųjų ta parama ir pagalba svarbi Europos lygmeniu.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgdama į Airijos pagalbos, skirtos 850 iš Airijos „SR Technics Ireland Ltd“, veikiančios oro transporto sektoriuje NUTS III Dublino regione, atleistų darbuotojų, prašymą, balsavau už rezoliuciją, nes sutinku su Komisijos pasiūlymu ir atitinkamais Parlamento padarytais pakeitimais.

Taip pat sutinku su:

- institucijoms, dalyvaujančioms šiame procese, iškeltu reikalavimu dėti reikalingas pastangas, kad būtų pagreitintas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimas, pabrėžiant, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama negali pakeisti veiksmų, už kuriuos, remiantis nacionaliniais teisės aktais arba kolektyvinėmis sutartimis, atsakingos įmonės, ir negali būti naudojama įmonių arba sektorių pertvarkymui finansuoti;

- Komisijos pasiūlymu dėl alternatyvaus mokėjimų asignavimo į nepanaudotus Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo išteklius šaltinio, atsižvelgiant į dažnas Parlamento užuominas, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas buvo sukurtas atskirai kaip konkreti priemonė, jis turi tikslus ir terminus, ir dėl šios priežasties svarbu nustatyti atitinkamas tarifines biudžeto pozicijas šiems pervedimams atlikti;

- Parlamento pozicija apgailestaujant dėl didelių Komisijos trūkumų įgyvendinant konkurencingumo ir inovacijų programas, ypač ekonomikos krizės, kuri padidina tokios paramos poreikį, metu.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Sutinku su pranešėja ir Airijos valdžios institucijomis, tvirtinančiomis, kad pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė turėjo didelį atgarsį aviacijos pramonėje ir kad keleivių, nukeliautų kilometrų ir naudojamų lėktuvų skaičius labai sumažėjo. Dėl šios priežasties palaikau Europos paramą sektoriui, kuris yra gyvybiškai svarbus siekiant atgaivinti Airijos ir Europos ekonomiką.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Airijos prašymas skirti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų 850 iš įmonės „SR Technics Ireland Ltd“ atleistų darbuotojų atitinka visus teisės aktuose nustatytus kriterijus. Tiesą sakant, remiantis 2009 m. birželio 18 d. Reglamentu (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo steigimo, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklos sritis buvo laikinai išplėsta, nes buvo tikimasi įsikišti esant tokioms pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės tiesiogiai sudarytoms aplinkybėmis kaip ši, kai „per keturių mėnesių laikotarpį valstybės narės įmonė atleidžia ne mažiau kaip 500 darbuotojų, įskaitant darbuotojus, kuriuos atleido tiekėjai ar tolesnės gamybos grandies įmonės“. Atsižvelgdamas į tai, balsavau už rezoliuciją, nes sutinku su Komisijos pasiūlymu, atitinkamais Parlamento padarytais pakeitimais ir palankiai vertinu tai, kad Komisija nustatė alternatyvaus mokėjimų asignavimo į nepanaudotus Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo išteklius šaltinį, atsižvelgdama į ankstesnius su tuo susijusius Parlamento perspėjimus.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Patvirtindamas šį pranešimą, Europos Parlamentas reikalauja, kad šiame procese dalyvaujančios institucijos dėtų reikalingas pastangas, kad būtų paspartintas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimas, ir apskritai primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų priėmimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimo tvarką, teikti vienkartinę, terminuotą, individualią pagalbą, skirtą padėti darbuotojams, kurie buvo atleisti dėl globalizacijos ir finansų ir ekonomikos krizės. Jis pabrėžia vaidmenį, kurį reintegruojant atleistus darbuotojus į darbo rinką gali atlikti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimo pagalbai atleistiems darbuotojams teikti. 2009 m. spalio mėn. Airija pateikė prašymą pagalbai panaudoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas, turint omenyje įmonės „SR Technics“, Airijoje veikiančios oro transporto sektoriuje Dublino regione, atleidimus iš darbo. Pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė sumažino oro transporto veiklos lygį, dėl to ir šiame sektoriuje kilo didžiulė atleidimų iš darbo banga. 2009 m. nuo balandžio iki rugpjūčio mėn. Airijoje buvo užregistruota 1 135 atleidimų, įskaitant 850 atleidimų įmonėje „SR Technics Ireland Ltd“. Pripažindamas svarbų Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo vaidmenį reintegruojant atleistus darbuotojus į darbo rinką, kurį taip pat patvirtina maždaug 11 pareiškimų, patvirtintų vien 2010 m., kurių bendra suma yra didesnė negu 30 mln. EUR, manau, kad ši priemonė yra dar nepakankamai valstybėms narėms žinoma ir jų naudojama. Taip pat primygtinai reikalauju, kad Europos Komisija išanalizuotų atleidimų iš darbo per ekonomikos krizę viešajame sektoriuje atvejus ir sukurtų panašią į Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą priemonę, kuria būtų remiami darbuotojai, įvairiose valstybėse narėse atleisti viešajame sektoriuje.

Pranešimas: Eva Lichtenberger (A7-0301/2010)

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Europos Parlamento narių mandato nepriklausomumo gynimas yra Parlamento atsakomybė, ir tuo nepriklausomumu negalima rizikuoti. Šiuo atveju Europos Parlamento narys iš esmės kaltinamas pažeidimais, susijusiais su jo valdymo ir apskaitos tvarkymo veikla jam einant Lenkijos jaunimo kortelių asociacijos valdybos pirmininko pareigas tuo laikotarpiu, kai jis dar nebuvo išrinktas Europos Parlamento nariu. Pažeidimai, kuriais jis kaltinamas, neturi nieko bendra su jo, kaip Europos Parlamento nario, veikla, ir šiuo atveju dėl šios priežasties turime atšaukti jo imunitetą. Štai kodėl balsavau taip, kaip balsavau.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Košalino apygardos (Lenkija) prokuroras apkaltino Lenkijos pilietį ir Europos Parlamento narį Krzysztofą Liseką padarius tris nusikaltimus. Tai finansiniai pažeidimai, kurie pagal Lenkijos teisės aktus yra neteisėti. Siekiant, kad K. Liseko bylą būtų leista nagrinėti pagal Lenkijos teisės aktus, pateiktas reikalavimas atšaukti jo imunitetą. Kadangi dabar galiojančiuose Europos Sąjungos teisės aktuose aiškiai nustatyta, kaip turi būti traktuojamas Europos Parlamento narių imunitetas ir imuniteto atšaukimas, reikia surengti balsavimą. Balsuoju už K. Liseko imuniteto atšaukimą, pirma, dėl to, kad taip bus jam padėta, ir, antra, kad tai yra vienintelis būdas, kuriuo jis gali atsakyti į jam jo paties šalyje mestus kaltinimus.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už pasiūlytą imuniteto atšaukimą, nes manau, kad pateiktas reikalavimas turi būti patenkintas – tariant, kad jis pagrįstas, net jeigu remiamasi tik pagrįstu įtarimu, – institucijų orumo labui ir taip pat atsižvelgiant į tai, koks turėtų būti suinteresuotųjų šalių susidomėjimas.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Kadangi Krzysztof Lisek iš tikrųjų kaltinamas pažeidimais, susijusiais su jo valdymo ir apskaitos tvarkymo veikla jam einant Lenkijos jaunimo kortelių asociacijos valdybos pirmininko pareigas tuo laikotarpiu, kai jis dar nebuvo išrinktas Europos Parlamento nariu, kadangi pažeidimai, kuriais K. Lisek kaltinamas, neturi nieko bendra su jo, kaip Europos Parlamento nario, veikla ir kadangi nebuvo pateikta nenuginčijamų įrodymų, kad būtų siekiama pakenkti Parlamento nario veiklai (fumus persecutionis), šiandien Europos Parlamentas nusprendė atšaukti K. Liseko imunitetą.

Pranešimas: Jean-Paul Gauzès (A7-0171/2010)

  William (The Earl of) Dartmouth (EFD), raštu. – Aš balsavau prieš J. P. Gauzès pranešimą dėl AIFV direktyvos, nes dėl to nepalankioje padėtyje atsidurtų reikšminga svarbiausios Jungtinės Karalystės pramonės dalis – finansinės paslaugos. Ja visi fondai, kuriems netaikoma KIPVPS direktyva, pradedant kolektyvinio investavimo ir baigiant rizikos draudimo fondais, suplakami kartu į vieną daug išlaidų reikalaujantį teisės aktą. Be to, ja Europos valdytojams ir investuotojams Europoje sukuriama našta, kurios trečiosios šalys savo valdytojams ir investuotojams neužkrauna. Tai neišvengiamai reikš protų nutekėjimą iš Londono į šalis, nepriklausančias ES. Kaip paprastai, ES teisės aktais pramonei užkraunamos didelės papildomos išlaidos, kurios daro neproporcingą poveikį MVĮ ir todėl yra palankios dideliems subjektams. Baudžiant privataus kapitalo fondus bus prarastos investicijos JK ir Europoje tokiu metu, kai siekiant išlikti konkurencingiems globalioje ekonomikoje reikalingos didesnės investicijos. Direktyvos taikymui nustatyta labai žema riba, o tai ypač pakenktų privataus kapitalo fondams, nes nedideliems fondams ši direktyva būtų pradėta skubiai taikyti, net jei jie būtų padarę tik nedaug investicijų. Kapitalo reikalavimai ypač apsunkintų privatų kapitalą ir rizikos kapitalą. Rizikos kapitalas yra būtinas siekiant kurti naujas darbo vietas naujai steigiamose įmonėse.

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Atsižvelgiant į tai, kad alternatyvaus investavimo fondų valdytojų valdomas turtas siekia maždaug 1 000 mlrd. USD ir todėl jie atlieka svarbų vaidmenį finansuojant Europos ekonomiką, taip pat į tai, kad finansų krizė prasidėjo investicijų rinkoje, nors šie fondai nėra tiesiogiai susiję su krizės atsiradimu, manoma, kad būtina reguliuoti visus subjektus, teikiančius finansines paslaugas, ir ypač reguliuoti ir šiuos didelės rizikos fondus: tai apsaugos investuotojus ir skatins stabilumą rinkose. Toks reguliavimas atlieka labai svarbų vaidmenį, nes juo reguliavimas nacionaliniu lygmeniu pakeičiamas reguliavimu Europos lygmeniu, ir užtikrina sąlygas, kuriomis atsižvelgiama į įvairių fondų ypatumus, susijusius jų sistemine rizika. Per krizę svarstytas klausimas dėl elgesio kodekso teikiantiems visas finansines paslaugas, t. y. taisyklių, panašių į bendrų Europos taisyklių sistemą, kuria galima skatinti tikrai bendrą rinką, įvedimo. Šioje direktyvoje pateiktos taisyklės užtikrina didesnį pačių fondų valdymo, taip pat ir jų prekybos Europos Sąjungoje – gavus paprastą leidimą įvairiose valstybėse narėse – bei trečiosiose šalyse skaidrumą.

  Marta Andreasen ir Derek Roland Clark (EFD), raštu. – Aš balsavau prieš J. P. Gauzès pranešimą dėl AIFV direktyvos, nes dėl to nepalankioje padėtyje atsidurtų reikšminga svarbiausios Jungtinės Karalystės pramonės dalis – finansinės paslaugos.

Ja visi fondai, kuriems netaikoma KIPVPS direktyva, pradedant kolektyvinio investavimo ir baigiant rizikos draudimo fondais, suplakami kartu į vieną daug išlaidų reikalaujantį teisės aktą. Be to, ja Europos valdytojams ir investuotojams Europoje sukuriama našta, kurios trečiosios šalys savo valdytojams ir investuotojams neužkrauna. Tai neišvengiamai reikš protų nutekėjimą iš Londono į šalis, nepriklausančias ES. Kaip paprastai, ES teisės aktais pramonei užkraunamos didelės papildomos išlaidos, kurios daro neproporcingą poveikį MVĮ ir todėl palankios dideliems subjektams.

Baudžiant privataus kapitalo fondus bus prarastos investicijos JK ir Europoje tokiu metu, kai siekiant išlikti konkurencingiems globalioje ekonomikoje reikalingos didesnės investicijos. Direktyvos taikymui nustatyta labai žema riba, o tai ypač pakenktų privataus kapitalo fondams, nes nedideliems fondams ši direktyva būtų pradėta skubiai taikyti, net jei jie būtų padarę tik nedaug investicijų. Kapitalo reikalavimai ypač apsunkintų privatų kapitalą ir rizikos kapitalą. Rizikos kapitalas yra būtinas siekiant kurti naujas darbo vietas naujai steigiamose įmonėse.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Finansų krizė, dėl kurios sunkiai nukentėjo Europos Sąjunga, kilo dėl nevaldomos daugybės investavimo fondų, ypač įsisteigusių Jungtinėse Amerikos Valstijose, veiklos. Šiems fondams priklauso ir alternatyvaus investavimo, arba rizikos draudimo, fondai, kurie dažnai vykdo agresyvias spekuliacines operacijas. Atrodo, kad tai viena iš pagrindinių katastrofos, nuo kurios padarinių kenčiame ir šiandien, priežasčių. Tam, kad Europos rinkos ateitis būtų apsaugota nuo šių alternatyvių fondų piktnaudžiavimo, balsavau už mano kolegos J. P. Gauzès pranešimą. Šis tekstas yra svarbus žingsnis pirmyn finansinio reguliavimo srityje. Šiuo balsavimu sustiprinsime Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) galias. Ši Europos finansų rinkų institucija bus įsteigta 2011 m. sausio 1 d. ir, laikydamasi griežtų sąlygų, išduos leidimus Europos Sąjungoje įsikūrusių alternatyvių fondų valdytojų veiklai. Direktyvoje reikalaujama, kad jie turėtų leidimą arba būtų registruoti, vykdytų veiklos ir organizacinius reikalavimus ir laikytųsi elgesio bei skaidrumo taisyklių. Kompetentingos valstybių narių institucijos bei EVPRI vykdys jų priežiūrą ir galės taikyti jiems sankcijas. Vėliau fondų valdytojams, kurių buveinė yra už Europos Sąjungos ribų, bus taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir tiems, kurie taikomi Europos fondams.

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) Norėčiau pasveikinti J. P. Gauzès su jo puikiu darbu. Aš balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad būtina numatyti Europos dalyviams aiškias ir saugias finansines priemones. Esu įsitikinęs, kad tolesnio rinkos destabilizavimo gali būti išvengta tik taikant griežtą ir tikslų reguliavimą. Taigi pranešimas, dėl kurio šiandien balsavome, yra plačios Europos Sąjungos įgyvendinamos ekonominio ir finansinio reguliavimo sistemos dalis. Tokiu būdu pagrįstas investavimo fondų reguliavimas yra ir veiksminga priemonė, kuri gali užkirsti kelią netinkamam sistemos veikimui, pvz., pernelyg didelei rizikai, kylančiai sisteminės reikšmės subjektams. Taip pat remiu Europos leidimo idėją, kuri būtų įgyvendinama suteikiant leidimus visiems alternatyvių fondų valdytojams, įsisteigusiems ir veikiantiems Europos Sąjungoje, ir vykdant jų priežiūrą. Galiausiai pritariu reikalavimams dėl informacijos, kuri turi būti teikiama priežiūros institucijoms siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Sunkumai, kilę pastaruoju metu finansų rinkose, parodė, kad daug alternatyvaus investavimo fondų vykdytų strategijų yra neapsaugotos nuo tam tikrų arba netgi daugelio rizikos rūšių, turinčių įtakos investuotojams, kitiems rinkos dalyviams ir pačioms rinkoms. Aš balsavau už Europos Parlamento poziciją, nes sutinku, kad būtina užtikrinti, jog alternatyvaus investavimo fondų valdytojų veikla, susijusi su valdymu, turėtų būti griežtai tikrinama. Alternatyvaus investavimo fondų valdytojai turėtų būti valdomi ir organizuojami taip, kad iki minimumo sumažėtų interesų konfliktų. Sutinku, kad organizaciniai reikalavimai, nustatyti pagal šią direktyvą, neturėtų daryti įtakos sistemoms ir kontrolei, nustatytoms nacionalinės teisės aktais dėl asmenų, dirbančių investicinėse įmonėse arba šioms įmonėms, registracijos. Būtina išaiškinti kompetentingų institucijų, atsakingų už šios direktyvos įgyvendinimą, įgaliojimus ir pareigas bei sustiprinti mechanizmus, reikalingus užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą tarpvalstybinės priežiūros srityje.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Pernelyg išpūsta finansų sistema ir jos spekuliacinė veikla bei skaidrumo stoka sukėlė finansų krizę. Su krize – kaip ir visomis krizėmis – turi būti kovojama struktūriniais pokyčiais, kitokiu modus operandi ir kliūtimis, kurios trukdytų žalingiems produktams patekti į ekonominę sistemą. Priežiūros priemonės, kurios turi būti įtrauktos, irgi yra svarbios. Tačiau nei Komisijos direktyvoje, nei Europos Parlamento pranešime neužtikrinama tikra rizikos draudimo fondų ir privataus kapitalo priežiūra ir kontrolė. Pranešime numatoma daugybė priežiūrai taikytinų išimčių ir sąlygų, taigi atrodytų, kad spekuliacijos ir nepakankamas skaidrumas išliks ir toliau. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

  Christine De Veyrac (PPE), raštu. – (FR) Nors ekonomikos augimą Europos Sąjungoje vis dar neigiamai veikia 2008 m. ekonomikos krizės padariniai, balsavau už J. P. Gauzès pranešimą, nes jis padeda racionalizuoti finansų sistemą geriau kontroliuojant investavimo fondus. Iš tiesų paaiškėjo, kad spekuliacinių fondų veikla prisidėjo prie krizės pagilinimo. Kurdama Europos leidimo sistemą, Europos Sąjunga įveda tam tikrą elgesio kodeksą, skirtą šioms finansų įstaigoms, kurios dabar Europos teritorijoje turės atitikti tam tikras sąlygas. Dėl to bendroji rinka taps skaidresnė ir veiksmingesnė.

  Harlem Désir (S&D), raštu. – (FR) Po Parlamento balsavimo Europos Sąjunga pagaliau pradės reguliuoti labiausiai spekuliatyvių investavimo fondų veiklą. Daug laiko praėjo nuo Poulo Rasmusseno pranešimo savo iniciatyva, kuriame dar 2008 m. buvo pasiūlyta nustatyti griežtus apribojimus šioms „finansinėms juodosioms skylėms“. Finansų krizė privertė valstybes nares ir Parlamento daugumą sutikti priimti privalomus teisės aktus dėl alternatyvių fondų. Pirmą kartą šie fondai, nesvarbu, ar jie įsisteigę Europoje, ar kitur, bus kontroliuojami, taikomi jų veiklos apribojimai ir užtikrintas didesnis skaidrumas; įmonių suskaidymas nebebus įmanomas, o Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos priežiūros galios bus išplėstos. Dar turi būti daug nuveikta siekiant užtikrinti veiksmingą finansų priežiūrą Europoje; ne nacionalinės valdžios institucijos, o EVPRI turėtų būti vienintelė už tai atsakinga institucija, be to, įmonės turėtų būti dar labiau apsaugotos nuo spekuliavimo. Jei ne konservatorių prieštaravimai, Europos Sąjunga būtų galėjusi priimti griežtesnį ir veiksmingesnį teisės aktą. Tai tik pirmas žingsnis. Tekstas, kurį priėmėme, per ketverių metų laikotarpį bus persvarstytas. Taigi, remiantis įvertinimu, bus galima žengti toliau, siekiant apsaugoti ekonomiką ir darbo vietas nuo spekuliacijų daromos žalos.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Naujos taisyklės dėl geresnio ekonomikos valdymo vis dar įgyvendinamos, tačiau to vis tiek nepakanka. Parlamentas, didele balsų dauguma patvirtindamas pranešimą dėl alternatyvių fondų ir kapitalo investavimo, tęsia naujų taisyklių dėl geresnio ekonomikos valdymo įgyvendinimą. Alternatyvaus investavimo fondų valdytojai, kurie valdo beveik 1 000 mlrd. USD turtą, atlieka svarbų vaidmenį finansuojant Europos ekonomiką. Nors šių fondų veikla nėra tiesioginė krizės priežastis, jų valdytojams taip pat turi būti taikomas reguliavimas, kuris taikomas visiems finansines paslaugas teikiantiems subjektams. Parlamentas pasiekė, kad būtų įtraukti nauji skyriai dėl turto išpardavimo dalimis bei atlyginimo mokėjimo, ir padarė didelę įtaką taisyklėms, reglamentuojančioms leidimų sistemą, depozitaro atsakomybę, reikalavimus dėl nuosavų lėšų ir finansinio sverto taikymą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Tai –pirmoji Europos Sąjungos direktyva, numatanti didelės rizikos investavimo fondų – rizikos draudimo fondų – reguliavimą ir daugiau nei metus trukusio derybų proceso kulminacija. Kaip teigiama dokumente, naujosiomis taisyklėmis siekiama kontroliuoti valdytojų veiklą ir užtikrinti didesnį skaidrumą, susijusį su šių fondų valdymu, apsaugoti investuotojus ir skatinti finansų rinkų stabilumą.

Tačiau iš tiesų nesprendėme šio klausimo iš esmės: šie spekuliaciniai fondai nebuvo panaikinti ir tebeveikia išvestinių finansinių priemonių rinka, t. y. vis dar egzistuoja mechanizmai, sudarantys sąlygas spekuliacinėms operacijoms. Buvo nepasinaudota puikia galimybe tinkamai sureguliuoti finansų rinkas. Tarybos ir Europos Parlamento dauguma pasidavė didžiuliam finansų sektoriaus lobistų spaudimui.

Finansų krizė atskleidė, kad pasaulinės finansų sistemos sutrikimus, pirma, lemia tai, kad ji per mažai apsaugota nuo rizikos, o antra, tai, kad šios rizikos valdymo sistemos turi daug trūkumų. Naujos Europos taisyklės nustato bendrus leidimų rizikos draudimo fondams suteikimo ir jų priežiūros reikalavimus, bet jos toli gražu neužkerta kelio rimtos sisteminės rizikos išlikimui. Todėl negalime balsuoti už šį pasiūlymą.

Vis dėlto dėl naujų direktyvų yra diskutuojama ir deramasi, taigi vis dar įmanoma imtis spręsti šią problemą iš esmės, būtent, panaikinti šiuos spekuliacinius fondus. Pamatysime.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Aš balsavau už kompromisą, pasiektą po daug mėnesių trukusių derybų dėl direktyvos dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų. Balsavau už jį, nes, nors jis turi trūkumų, būtų nepriimtina leisti, kad tam tikri investavimo fondai ir toliau veiktų visiškai nebaudžiami, kai žinome, kad jie prisidėjo prie krizės gilėjimo ir plitimo. Apgailestauju ypač dėl silpnų nuostatų, susijusių su finansiniu svertu, silpnų garantijų, susijusių su užsienio fondais, kurie galės gauti leidimus, ir silpnų įpareigojimų privataus kapitalo fondams, kurie dažnai specializuojasi į prekybos sąrašus neįtrauktų bendrovių turto išpardavimo dalimis srityje. Apgailestauju dėl to, kad turime pakęsti šių plėšrūnų veiklą, kurie visoje ES bus registruojami ir tik minimaliai kontroliuojami. Tačiau ko daugiau galėtume tikėtis iš dokumento, kuriuo siekiama reguliuoti ne spekuliacinius fondus, bet jų valdytojus, ir kuriuo siekiama valdyti riziką, o ne išvengti šio spekuliavimo?

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Aš balsavau už tekstą dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, nes tai itin svarbus teisės aktas, skirtas tai finansų rinkų daliai, kurioje įgyvendamos itin pavojingos ir žalingos užimtumui bei realiajai ekonomikai strategijos. Buvo padaryta didelė ir pagirtina pažanga, pvz., numatyta fondų valdytojams mokamų atlyginimų priežiūra, kad nebūtų nei skatinama prisiimti neproporcingą riziką, nei už tai atlyginama; tai tik vienas pavyzdys. Šioje direktyvoje aiškiai žengiama teisinga kryptimi, net jei ji turi keletą rimtų trūkumų. Visų pirma, gaila, kad priežiūra palikta nacionalinėms valdžios institucijoms, o ne Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI), neseniai sukurtai balsuojant dėl finansų priežiūros paketo. Privalome likti budrūs ir turime dabar tinkamai pasirengti tolesniems žingsniams siekiant atkurti rinkas, kad jos vėl tarnautų ekonomikai, ir užkirsti kelią naujoms finansinėms krizėms.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Ši direktyva yra vienas iš pirmųjų teisėkūros atsakymų į ES finansų krizę. Ši direktyva yra žingsnis naujos finansų rinkų reguliavimo ir priežiūros sistemos link. Tai pirmas žingsnis teisinga kryptimi teisėkūros procese, kurį, tikėkimės, bus galima užbaigti netolimoje ateityje. Svarbu įdiegti šias sistemas, kad būtų užkirstas kelias pasikartoti 2008 m. reguliavimo krizei.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Aš balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, nes manau, kad fondų valdytojai turi būti registruojami ir privalo laikytis tam tikrų pagrindinių elgesio taisyklių. Faktiškai jie valdo maždaug 1 000 mlrd. USD vertės verslą ir todėl atlieka pagrindinį vaidmenį finansuojant Europos ekonomiką. Ši veikla, kaip tinkamai apibūdinta pranešime, susijusi su daug įvairių subjektų ir produktų: rizikos draudimo fondais, privataus kapitalo fondais, nekilnojamojo turto fondais, žaliavų fondais ir t. t. Dėl šių jos charakteristikų pirmenybė turi būti teikiama veiksmams Europos lygmeniu, kurie sudarytų gerai organizuoto ir konkretaus reguliavimo, taikomo visiems subjektams, teikiantiems finansines paslaugas, sistemą. Direktyva, skirta užtikrinti didesnį finansų sistemos stabilumą ir geresnę investuotojų apsaugą, yra priemonė, kuri gali būti naudojama siekiant sukurti tikrą bendrąją Europos finansinių produktų rinką.

  Patrick Le Hyaric (GUE/NGL), raštu. – (FR) J. P. Gauzès pranešime, deja, nepasinaudota galimybe užtikrinti veiksmingą spekuliacinių fondų, dėl kurių kilo krizė, reguliavimą. Nepaisant destruktyvaus vaidmens, kurį jie atliko, ir pavojaus, kurį šie fondai kelia dabartinei finansų sistemai, Taryba ir Parlamentas pasidavė stipriai finansų sektoriaus lobistinei veiklai, kuria siekta išlaikyti šias itin pelningas priemones, naudingas tik mažumai. Todėl aš balsavau prieš šį pranešimą, kuriuo alternatyviems fondams, įsisteigusiems už ES ribų, suteikiama galimybė prekiauti akcijomis jos teritorijoje nesilaikant naujų Europos Sąjungos taisyklių. Tai spraga, kuri griauna visą šiais naujais teisės aktais pasiektą pažangą.

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu. – (PL) Ponios ir ponai, šiandienos balsavimas yra svarbus žingsnis pirmyn teisės aktų dėl alternatyvaus investavimo fondų srityje. Visų pirma, bus užtikrinta daugiau skaidrumo, taip pat tai, kad ims galioti esminės finansų sektoriaus reguliavimo taisyklės ir veiksmingesnis teisės aktas. Manau, kad tokiu metu, kai visos šalys stengiasi įveikti finansinius sunkumus, alternatyvus investavimas, jei jis būtų tinkamai suprastas ir tinkamai naudojamas, galėtų turėti teigiamą poveikį ir prisidėti prie ekonominės padėties gerinimo.

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. – (FR) Norėčiau padėkoti už puikų J. P. Gauzès pranešimą dėl direktyvos dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų. Šis pranešimas padės užtikrinti didesnį finansų rinkų reguliavimo skaidrumą ir kontrolę, taip pat įdiegti atitinkamus elgesio kodeksus. Tai pirmas sėkmingas žingsnis, ir tikiuosi, kad po jo bus pateiktos tolesnės iniciatyvos, skirtos nuodugniai ir išsamiai finansų sistemos reformai.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Aš balsavau prieš šį tekstą ir į jį įtrauktus Europos Parlamento pakeitimus. Šio teksto nuostatomis, priešingai, nei jame tvirtinama, niekas nereguliuojama. Balsuoti už jį reikštų patvirtinti finansinių lobistų pergalę prieš bendrąjį žmonių interesą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Finansų krizę, kuri prasidėjo 2007 m., sukėlė stambūs investiciniai bankai, kurių portfeliams priklausė daugybė alternatyvaus investavimo, arba rizikos draudimo, fondų, kurie nebuvo kontroliuojami ir dažnai valdė abejotinos vertės turtą. Krizė atskleidė šią padėtį, ir dabar būtina imtis konkrečių priemonių siekiant užtikrinti, kad ateityje nepasikartotų naujų krizių, sukeliamų finansinių mechanizmų, kurių niekas nekontroliuoja ir kurių dažnai neįmanoma įvertinti kiekybiškai. Šia direktyva patvirtinami standartai, kurių laikantis padidės šių finansinių mechanizmų skaidrumas ir jie galės būti reguliuojami, taigi tokiu būdu taps dar vienu Europos ekonomikos finansavimo šaltiniu, o ne skatins jos smukimą.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Turėdamas mintyje neigiamus ekonomikos krizės padarinius visame pasaulyje, manau, kad visiškai teisinga Europos Parlamentui siekti alternatyvaus investavimo fondų veiklos reguliavimo. Atsižvelgiant į didžiulę 1000 mlrd. EUR siekiančią šių fondų apyvartą, bet koks neteisingas jų naudojimas galėtų turėti labai neigiamą poveikį Europos finansiniam stabilumui. Ši direktyva labai svarbi ir pateikiama pačiu laiku, nes finansų ir vertybinių popierių rinkos spekuliantai bei nesąžiningi investuotojai visada mėgins pasinaudoti šiais fondais savo asmeniniam praturtėjimui. Direktyvoje numatomi tam tikri apribojimai ir suteikiama ES galimybė užkirsti kelią netinkamam naudojimuisi šiais fondais. Tikiuosi, kad tai tik pirmas žingsnis šia kryptimi.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Investavimo fondai padeda finansuoti Europos ekonomiką. Tačiau sisteminė rizika, susijusi su įvairių tipų fondais, pvz., privataus kapitalo fondais, nekilnojamojo turto fondais ir žaliavų fondais, žinoma, skiriasi. Dėl bankų ir finansų krizės griežtinamos finansų sektoriui taikomos taisyklės turi apimti visas finansines priemones. Viena vertus, svarbu sumažinti nuostolių riziką ir kuo labiau sumažinti netinkamų sprendimų priėmimo valdymo lygmeniu galimybę. Kita vertus, dėl to neturi susidaryti bereikalingų biurokratinių kliūčių. Be to, reikalingas ir skolintų vertybinių popierių pardavimo reguliavimas, nes tai irgi prisidėjo prie finansų krizės. Dėl to balsavau už šį pranešimą.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Alternatyvaus investavimo fondų valdytojai, kurie valdo apie 1 mlrd. USD turtą, labai svarbūs finansuojant Europos ekonomiką. Šį veiklos sektorių sudaro daug įvairių subjektų ir produktų: alternatyvūs fondai, privataus kapitalo fondai ir nekilnojamojo turto fondai. Svarbu visų pirma atsižvelgti į ypatingą sisteminę privataus kapitalo fondų riziką. Šių fondų valdytojams taip pat turėtų būti taikomi reglamentai, kurių privalo laikytis visi finansinių paslaugų sektoriaus subjektai. Dabartinė finansų krizė atskleidė, kad pasaulinės finansų sistemos sutrikimus iš dalies lemia tai, kad pagrindiniai sistemos veiklos vykdytojai per mažai apsaugoti nuo rizikos, o iš dalies tai, kad šios rizikos valdymo sistemos turi daug trūkumų. Komisijos pasiūlymu ir pranešimu siekiama didesnio finansų sistemos stabilumo ir geresnės investuotojų apsaugos. Dėl to balsavau už šį pranešimą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Aš balsavau už Europos Parlamento poziciją, nes manau, kad:

– pateikta direktyva nereguliuojami alternatyvaus investavimo fondai, kurie gali būti toliau reguliuojami ir kontroliuojami nacionaliniu lygmeniu;

– būtina užtikrinti, kad alternatyvaus investavimo fondų valdytojų veikla, susijusi su valdymu, būtų griežtai tikrinama;

– turėtų būti aiškiai numatyta pareiga formuoti ir vykdyti tų kategorijų darbuotojų, kurių profesinė veikla turi esminį poveikį alternatyvaus investavimo fondų rizikos pobūdžiui, atlyginimų nustatymo politiką ir praktiką, kuri derėtų su veiksmingu rizikos valdymu;

– informavimo ir informacijos atskleidimo reikalavimams ir konkrečioms apsaugos nuo turto išpardavimo dalimis priemonėms turėtų būti taikoma bendroji išimtis, susijusi su mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) kontrole;

– būtina išaiškinti kompetentingų institucijų, atsakingų už šios direktyvos įgyvendinimą, įgaliojimus ir pareigas bei sustiprinti mechanizmus, reikalingus užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą tarpvalstybinės priežiūros srityje.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Europoje alternatyvaus investavimo fondų valdytojai yra atsakingi už reikšmingos investuoto turto dalies valdymą. Jie atsako už reikšmingą finansinių priemonių, kuriomis prekiauja rinkoje, dalį ir gali daryti didelę įtaką rinkoms ir įmonėms, į kurias investuoja. Esu tikras, kad alternatyvaus investavimo fondų valdytojų poveikis rinkoms, kuriose jie veikia, yra didelis, tačiau pastarieji finansiniai sunkumai parodė, kad alternatyvaus investavimo fondų valdytojų veikla taip pat gali skleisti ar didinti riziką visoje finansų sistemoje ir visoje ekonomikoje. Šia direktyva taip pat turi būti siekiama sukurti paskatų perkelti lengvatinėse zonose esančius fondus į Europos Sąjungą, tokiu būdu užtikrinant ne tik su reguliavimu ir investuotojų apsauga susijusią naudą, bet ir sudarant sąlygas tinkamai apmokestinti pajamas valdytojų, fondų ir alternatyvių investuotojų lygmenimis. Norėčiau šiame posėdyje pabrėžti, kad nesuderintai reaguojant į šią riziką nacionaliniu mastu sunku ją veiksmingai valdyti.

  Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. – (PT) Aš balsavau prieš šį pranešimą, nes jame siekiama reglamentuoti tik alternatyvaus investavimo fondų valdymo įmonių veiklą, neliečiant klausimų dėl atitinkamų finansinių produktų pobūdžio arba sudėties. Prisiimant įsipareigojimą dėl finansų sektoriaus „kūrybiškumo“ pamirštama, kad kaip tik su šia fondų rūšimi susijusi destabilizuojanti ir nepasotinama plataus masto spekuliacija. Be to, pasiūlytos nuostatos turi labai daug trūkumų. Jose yra tiek daug Europos lygmens išimčių ir leidžiančių nukrypti nuostatų, kad faktiškai jos nelabai kuo skiriasi nuo šiuo metu galiojančių nacionalinių reguliavimo modelių. Pranešime taip pat nėra aiškiai atskirti tie, kurių veikla susijusi su šios rūšies fondais, nuo tų, kurie užsiima tradicine bankininkystės veikla, be to, jame nepavyko užblokuoti spekuliacinių fondų, kurių buveinės yra mokesčių oazėse, veiklos. Vietoj to nustatoma „sistemai svarbaus“ turto vertės „riba“ ir atveriamas kelias oficialiam fragmentacijos procesui, dėl kurio iš direktyvos taikymo srities bus pašalinta daug investicinių bendrovių, kurios turėtų į ją patekti. Europos viešojo finansinio turto saugumas – viešoji gėrybė, kuri yra pernelyg svarbi, kad dėl pasiūlytos direktyvos „bailumo“ jai būtų keliamas pavojus.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Finansų krizė išryškino būtinybę vykdyti griežtą įvairių finansų rinkų subjektų, ypač įstaigų, dalyvaujančių valdant ir administruojant alternatyvaus investavimo fondų, veiklos kontrolę. Iš tikrųjų, alternatyvaus investavimo fondų valdytojai duoda daug naudos rinkoms, kuriose jie veikia, tačiau pastaruoju metu finansų rinkose kilę sunkumai parodė, kad jų veikla susijusi su įvairia rizika, todėl šioms struktūroms tinkamai valdyti reikalinga nuosekli visos Europos Sąjungos sistema. Iš tikrųjų įrodyta, kad suderinta Bendrijos lygmens reguliavimo ir priežiūros sistema būtų tinkama priemonė, užkertanti kelią tarpvalstybinio pobūdžio rizikai, susijusiai su alternatyvių investicijų fondų valdytojų veikla; taigi ši sistema padėtų stiprinti vidaus rinką. Dėl šių priežasčių aš balsavau už Europos Parlamento poziciją.

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. – (IT) Norėčiau padėkoti J. P. Gauzès už jo puikų darbą. ES direktyva dėl rizikos draudimo fondų, privataus kapitalo fondų ir kitų alternatyvaus investavimo fondų, kurią laikydamasi gairių, dėl kurių susitarta G20 aukščiausiojo lygio susitikime, kaip atsaką į finansų krizę 2009 m. balandžio mėn. pradėjo rengti Europos Komisija, galiausiai buvo priimta didele balsų dauguma. Tai žingsnis į priekį, įgyvendinant Europos siekį nuo 2011 m. pradžios įvesti veikiančią finansų valdymo sistemą. Taikant šias naujas taisykles tarptautinė finansų sistema taptų atsakingesnė ir skaidresnė, taip pat būtų galima apriboti spekuliaciją. Pagal šią direktyvą spekuliacinių fondų investuotojai iš ne ES šalių (rizikos draudimo fondų valdytojai dažnai gyvena mokesčių oazėse) tam, kad galėtų veikti ES rinkoje, bus priversti laikytis tų pačių sąlygų, kokios nustatytos visoms Europos įmonėms. Norėdami gauti šį Europos leidimą iš kompetentingų ES priežiūros institucijų, alternatyvių fondų valdytojai turės pripažinti aiškias taisykles, spekuliacinių operacijų apribojimus ir užtikrinti didesnį veiklos skaidrumą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas balsavo prieš J. P. Gauzès pranešimą, nors Ekonomikos ir pinigų politikos komitete Žaliesiems priklausantys EP nariai balsavo už jį. Tokio balsavimo komitete priežastis ta, kad tuo metu tekstas buvo kur kas platesnio užmojo nei pagal galutinį susitarimą, pasiektą su Taryba. Be abejo, tekstas yra pirmasis žingsnis teisinga kryptimi, nes anksčiau nebuvo reikalaujama, kad rizikos draudimo fondų veikla būtų skaidri. Vis dėlto Tarybos priimta dokumento versija dėl kai kurių pagrindinių reikalavimų netenkina Parlamento ir silpnina kai kurias priemones, numatytas Komisijos pirminiame pasiūlyme.

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Džiaugiuosi, kad buvo parengtos išvados dėl AIFV ir kad buvo atsižvelgta į investicinių įmonių klausimą; manau, kad tam bus skirta dar daugiau dėmesio, kai bus pateikti pasiūlymai dėl teisės aktų.

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. – (FR) Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji balsavo prieš šį pranešimą dėl spekuliacinių fondų.

Nepaisant puslapių skaičiaus ir energijos, kurią, atrodo, į pranešimą įdėjo pranešėjas, šis pranešimas nepaprastai silpnas. Jo turinys tikrai neatitinka iššūkių, su kuriais susiduriame.

Paskelbti pasiūlymai netgi dažnai prieštarauja tam, ką reikia padaryti siekiant užkirsti kelią pasikartoti 2008 m. rudens antrinės būsto paskolų rinkos finansinei krizei.

Dėl to pranešimas nesuteikia galimybių Europos Parlamentui daryti spaudimą Komisijai ir Tarybai tam, kad jos nutrauktų šią biudžeto karpymo politiką, kuri laipsniškai naikina visas mūsų socialinės politikos priemones.

Tai būtų netinkamas signalas G20 aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriam pirmininkaus Nicolas Sarkozy, išvakarėse.

  Anna Záborská (PPE), raštu. – (SK) Mums tikrai reikia pasimokyti iš klaidų, dėl kurių kilo pasaulinė finansų krizė. Nors būtina reguliuoti tam tikrus sektorius, aš asmeniškai teikčiau pirmenybę skaidrumui ir įpareigojimui teikti informaciją. Jei bankai būtų buvę įpareigoti informuoti klientus, kaip jie tvarko jų pinigus ir kokį poveikį tai jiems daro, krizė nebūtų galėjusi kilti. Įmonių veiklą ribojančios taisyklės turėtų būti įvestos tik tuomet, kai atitinkamos klaidos negalima ištaisyti, pvz., kai gresia pavojus žmogaus sveikatai arba gyvybei. Būkime atsargūs, taikydami reguliavimo priemones. Valstybės institucijos turi siekti ne atimti iš žmonių atsakomybę už savo sprendimus, bet užtikrinti, kad jie gautų informaciją, kurios jiems reikia priimant sprendimus. Nepamirškime, kad įprasta parama mokslinių tyrimų ir švietimo sritims teikiama iš privačių šaltinių arba investicinių fondų, kurie, atsižvelgdami į galimą riziką ir ją pasverdami, skolina pinigus perspektyvių verslo projektų vykdytojams ir investuoja į naujų technologijų plėtrą. Jeigu mūsų saugumo siekis mažina investuotojų apetitą ieškoti naujų galimybių ES, mes visada liksime priklausomi nuo neefektyvių ir biurokratinių valstybės investicijų programų. Tada dar labiau atsiliksime technologijų srityje. Laikau pateiktą pranešimą kompromisu, kuriame sprendžiami kai kurie man rūpimi klausimai dėl šio sektoriaus reguliavimo. Todėl jam pritariau.

Pranešimas: Agustín Díaz de Mera García Consuegra (A7-0294/2010)

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Reglamentu (EB) Nr. 539/2001 nustatomi trečiųjų šalių, kurių piliečiai, atvykstantys į Europos Sąjungą, privalo turėti vizas, sąrašai. Dar visai neseniai Taivanas ir Marianos Šiaurinės Salos buvo įtrauktos į šio reglamento I priedą ir todėl joms buvo taikomas šis reikalavimas dėl vizų. Atsižvelgiant į tai, kad Taivanas nekelia grėsmės Europos Sąjungai nei neteisėtos imigracijos, nei visuomenės saugumo požiūriu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Marianos Šiaurinių Salų piliečiai turi Amerikos pasus ir yra JAV piliečiai, nuspręsta, jog reikia perkelti šias teritorijas iš ribojantį režimą nustatančio I priedo į mažiau ribojantį režimą nustatantį II priedą. Taigi pritariau pranešėjo pozicijai, kad šis perkėlimas būtų padarytas.

  Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) Tai, kad Agustín Díaz de Mera pranešimas buvo priimtas didele balsų dauguma, pabrėžia sprendimo panaikinti vizų reikalavimus Taivanui naudą. Tokiu būdu Europos Parlamentas patvirtina, jog pasitiki plačiu demokratizacijos procesu, kurio buvo imtasi pastaraisiais metais. Norėčiau pabrėžti, kad Taivanas padarė įspūdingą ekonominę pažangą. Taivanas yra rimtas ES prekybos partneris, o jo ekonomika užima 25 vietą pasaulyje ir toliau auga daugiau kaip 13 proc. per metus. Dėl šio tvaraus vystymosi sumažėja tikimybė, kad ES susidurs su nelegalių migrantų iš Taivano antplūdžio problema. Todėl manau, kad asmenų judėjimo palengvinimas turi tapti viena iš pagrindinių dvišalio bendradarbiavimo sudėtinių dalių. Sprendimu atsisakyti privalomo vizų režimo Taivano piliečiams taip pat atsižvelgiama į tai, kad patenkintos techninės sąlygos dėl kelionės dokumentų saugumo. 2008 m. įvesti biometriniai pasai yra viena iš konstruktyvių iki šiol įgyvendintų priemonių. Tikiuosi, kad Europos Parlamento sprendimą patvirtins Taryba ir kad nauja nuostata įsigalios dar šiais metais. Galiausiai manau, kad Taivano valdžios institucijų priimtas sprendimas dėl bevizio režimo įvedimo Rumunijos, Bulgarijos ir Kipro piliečiams – tinkamas žingsnis, atsižvelgiant į poreikį gerbti abipusiškumo kriterijus.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Šiuo reglamentu nustatomi trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines Europos Sąjungos sienas, privalo turėti vizas ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašai. Dėl vizų reikalavimų taikymo trečiosioms valstybėms kiekvienas atvejis turi būti aptartas individualiai. Šio pasiūlymo tikslas – panaikinti vizų režimą Taivano piliečiams. Europos Parlamentas pritarė šio pasiūlymo tikslui. Labai svarbu sukurti bendrą imigracijos politiką, plėtojant prekybinius, ekonominius ryšius tarp Europos Sąjungos ir Taivano. Per pastaruosius metus ekonominiu požiūriu Taivano ekonomika labai sparčiai sustiprėjo ir dabar šiuo metu šalies pajamos tenkančios vienam gyventojui, yra didžiausios pasaulyje. Taivanas yra puikus partneris taip pat bendradarbiaujant ir mokslo, investicijų, naujų technologijų, švietimo, kultūros, turizmo srityse. Todėl dėl vizų režimo panaikinimo Taivanui bus sustiprinti prekybiniai ir ekonominiai ryšiai su Europos Sąjunga.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Aš balsavau už, nes manau, kad Taivanas turėtų būti perkeltas į teigiamą sąrašą, kuriame numatytas bevizis režimas. Atsižvelgiant į esamus ES ir Taivano prekybos santykius, manau, kad šis sprendimas turės teigiamą poveikį. Dauguma panašaus išsivystymo lygio besivystančių šalių šiame regione jau naudojasi beviziu režimu, todėl šiuo sprendimu įgyvendinamas ES siekis teikti pirmenybę politikos kryptims, kurios prisidėtų prie ekonomikos augimo bei skatintų kurti daugiau ir geresnių darbo vietų, taip pat politikos kryptims, kurios prisidėtų prie konkurencingumo didinimo.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Aš pritariu sprendimui dėl vizų režimo panaikinimo Taivano piliečiams, taigi ir dėl šios šalies perkėlimo į teigiamą sąrašą. Šis sprendimas turės teigiamą ekonominį poveikį ES ir Taivano, kuris jau yra 19-asis pagal svarbą mūsų prekybos partneris, santykiams. ES taip pat yra didžiausia užsienio investuotoja Taivane. Tai turėtų paskatinti turizmą: ES jau dabar yra vienas iš svarbiausių Taivano piliečių lankomų regionų. Kita vertus, tai nereiškia, kad sprendimas gali padidinti neteisėtos imigracijos riziką (2006–2008 m. laikotarpiu buvo nustatyti tik 45 nelegalūs imigrantai iš Taivano, tai tikrai labai mažai) arba kelti grėsmę visuomenės saugumui. Jis padidina regioninį nuoseklumą, nes šiuo beviziu režimu jau naudojasi didžioji dalis šio regiono panašaus ekonominio išsivystymo lygio šalių ir subjektų: Honkongas, Makao, Japonija, Pietų Korėja ir Singapūras. Palankiai vertinu tai, kad Taivanas įgyvendino priemones, skirtas užtikrinti aukštą pasų ir tapatybės kortelių saugumo lygį, t. y. įvedė biometrinius pasus, taip pat paskelbė priemones, užkertančias kelią tam, kad įvairioms ES valstybėms narėms būtų taikoma skirtinga tvarka.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Man labai malonu balsuoti už balsuoti už tai, jog ES pripažįsta, kad sukurtos vizų sistemos su Taivanu liberalizavimo prielaidos. Pastaraisiais dešimtmečiais Taivane vyko akivaizdus demokratizacijos procesas, be to, smarkiai augo jo ekonomika, kuri šiandien užima dvidešimt penktą vietą pasaulyje. ES ir Taivanas palaiko ekonominius ir prekybos ryšius, taip pat bendradarbiauja mokslinių tyrimų, mokslo, technologijos, švietimo ir aplinkos apsaugos srityse. Atsižvelgiant į tai, liberalizavus vizų sistemą su Taivanu bus paskatinti dvišaliai ES ir Taivano santykiai, sustiprinta jų partnerystė įvairiose srityse, taip pat skatinamas tarpusavio turizmas.

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – (RO) Aš balsavau už šiuos naujus dalinius Reglamento (EB) Nr. 539/2001 pakeitimus, pagal kuriuos numatyta, kad JAV Marianos Šiaurinės Salos ir Taivanas būtų įtraukti teigiamą sąrašą šalių, kurių piliečiams, atvykstantys į Europos Sąjungą, panaikinamas vizų reikalavimas, nes manau, kad tai suteiks Europos piliečiams didesnę judėjimo laisvę. Tuo pat metu tikiuosi, kad Taivanas savo ruožtu laikysis prisiimto įsipareigojimo išbraukti Rumuniją ir Bulgariją iš valstybių, kurioms vis dar taikomas reikalavimas dėl vizų, sąrašo.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Visi, kurie kada nors yra vykę už Europos Sąjungos ribų, negali nepastebėti, kaip judėjimo laisvė, kuria naudojamės pačioje ES, gerokai pagerino mūsų gyvenimą. Vidaus sienų panaikinimas – svarbi prekių ir žmonių judėjimo paskata. Dėl galimybės gana lengvai keliauti Europos Sąjungos teritorijoje dar labiau išauga mūsų išorinių sienų svarba, taip pat tampa svarbu, kad be sąžinės graužimo būtų priimta politika dėl atvykimo į Europą, visų pirma tenkinanti valstybių narių piliečių poreikius. Nors mes visada turėtume humaniškai elgtis su tais, kurie nori atvykti į mūsų šalis, ir gerbti jų žmogaus teises, manau, kad ES turi teisę kruopščiai išnagrinėti, kurios šalys gali būti įtrauktos į teigiamą sąrašą. Šiuo atžvilgiu man atrodo, kad įtraukti Taivaną į pirmiau minėtą sąrašą yra pagrįsta, turint mintyje salos socialinio ir ekonominio išvystymo lygį, taip pat tinkamą teisinės valstybės principų taikymą jame.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Taivano įtraukimas į trečiųjų šalių, kurių piliečiai atleidžiami nuo vizų režimo, sąrašą yra aiški provokacija prieš Kinijos Liaudies Respubliką, nes tai pažeidžia jos institucijų suverenumą jos teritorijoje. Tai begėdiškas bandymas kurstyti susiskaldymą, taip pat Kinijos teritorinio vientisumo pažeidimas.

Šio sprendimo patvirtinimas bus laikomas tyliu Taivano pripažinimu, taigi tokiu būdu ES pažeis tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų Chartiją, nes Taivanas niekada nebuvo suvereni valstybė: iš tiesų tai ne kartą pripažino JT Generalinė Asamblėja, kuri niekada nepritarė šalies narystei JTO.

Šiuo gilėjančios kapitalizmo krizės laikotarpiu Parlamento dauguma dar kartą siunčia netinkamą signalą, kad tikslas pateisina priemones: šiuo atveju tikslas yra mėginti pristabdyti ypatingą Kinijos ekonominį vystymąsi, skatinant separatizmą jos teritorijoje. Tai dar viena su JAV suderinta pozicija dėl Kinijos suvereniteto pažeidimo, kaip tai taip pat neseniai įvyko, kai viena valstybė narė pardavė ginklų tariamoms Taivano „valdžios institucijoms“.

Nepriimtina, kad Parlamentas balsų dauguma vis dar remia valstybių suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimus, kaip atsitiko Kosovo atveju (Serbijos atžvilgiu) ir kaip tai vyksta Pietų Sudano atveju (Sudano atžvilgiu).

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. – (FR) Lapkričio 11 d. Europos Parlamentas balsavo už tai, kad Taivanas būtų perkeltas į trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kertantys išorines valstybių narių sienas, atleidžiami nuo vizos reikalavimo, sąrašą. Aš labai palankiai vertinu šios rezoliucijos priėmimą. Pirma, daugelis kitų tos pačios geografinės zonos šalių (Honkongas, Makao, Japonija, Pietų Korėja ...) jau kurį laiką naudojasi šiuo beviziu režimu. Be to, vizų režimo liberalizavimas – ypač puiki priemonė siekiant paskatinti ryšius ir atkurti draugiškus santykių tarp žmonių, tarp piliečių: studentų, tyrėjų, paprastų keliautojų ir t. t., todėl esu įsitikinęs, kad tai skatins glaudesnį Europos Sąjungos ir Taivano bendradarbiavimą švietimo, kultūros, mokslinių tyrimų ir net turizmo srityse.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Įtraukiant į sąrašą trečiąsias šalis, kurių piliečiams taikomi vizų reikalavimai, kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai ir vertinama atitinkamos šalies padėtis, susijusi su nelegalia imigracija, viešąja tvarka ir visuomenės saugumu bei su Europos Sąjungos išoriniais santykiais su trečiosiomis šalimis, taip pat atsižvelgiama į regioninės ir tarpusavio sąveikos reikšmę. Be abejo, kadangi šie kriterijai laikui bėgant gali kisti, ES reguliavimo sistemoje yra numatytas peržiūros mechanizmas, pagal kurį galima pakeisti šalių, kurioms gali būti taikomas bevizis režimas, skaičių. A. Díazo de Meros Garcíos Consuegros pasiūlyme, kuris buvo priimtas šiandien, siūloma į minėtą sąrašą perkelti Taivano salą. Per pastaruosius dešimtmečius Taivane iš tikrųjų įvyko svarbūs demokratizacijos procesai, dėl kurių jam atsirado galimybė užmegzti svarbius ekonominius ir prekybinius ryšius su Europos Sąjunga. Taigi manau, kad šiandienos sprendimas yra svarbus, nes juo pabrėžiamas neseniai ES priimtų sprendimų, pagal kuriuos Taivanas tapo ketvirtu pagal dydį ES prekybos partneriu Azijoje, nuoseklumas.

  Krzysztof Lisek (PPE), raštu. – (PL) Per pastaruosius dešimtmečius Taivane įvyko daug pokyčių. Vykdomos institucinės reformos, lydimos pilietinės visuomenės suaktyvėjimo, ir pagarba pilietinėms laisvėms bei piliečių teisėms padėjo sustiprinti politinį stabilumą Taivane. Be to, Taivanas yra aktyvus daugelyje sričių tarptautiniu lygmeniu, įskaitant pagalbą nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių. Šiandien Taivanas pasižymi dideliu ekonomikos augimu ir žemu nedarbo lygiu. Nuo šeštojo dešimtmečio Taivanas įgyvendino daug sėkmingų reformų. Politiniu požiūriu Taivanas užbaigė ilgalaikį demokratizacijos procesą. Politiniai pokyčiai, įgyvendinti devintajame dešimtmetyje, buvo vainikuoti pirmaisiais tiesioginiais prezidento rinkimais, surengtais 1996 m. ES ir Taivanas yra užmezgę plačius ekonominius ir prekybinius santykius. Europos Sąjunga – didžiausia užsienio investuotoja Taivane. Taivanas yra ketvirtas pagal dydį ES prekybos partneris Azijoje. Taip pat bendradarbiaujama mokslinių tyrimų, mokslo, technologijų, švietimo, kultūros ir aplinkos apsaugos srityse. Nelegalių imigrantų iš Taivano į ES skaičius labai mažas. Daugumos ES valstybių narių piliečiai, išskyrus Kipro, Rumunijos ir Bulgarijos, gali keliauti į Taivaną be vizos. Šių trijų valstybių narių piliečiai artimiausiu metu taip pat turi būti įtraukti į bevizio režimo susitarimus. Esu tikras, kad dėl vizų režimo Taivano piliečiams panaikinimo bus dar labiau paskatinti komerciniai santykiai ir bendradarbiavimas mokslinių tyrimų, švietimo, kultūros ir aplinkos srityse, taip pat padidintas ES ir Taivano turistų srautas.

  Clemente Mastella (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pranešimą, nes pagrindinis šio pasiūlymo tikslas yra sukurti bendrą imigracijos politiką, taip padedant stiprinti ir prekybinius ryšius tarp Europos Sąjungos ir Taivano.

Po pirmųjų demokratinių rinkimų 1996 m. Taivane vyko svarbūs demokratizacijos procesai, o vykdomos institucinės reformos, lydimos pilietinės visuomenės suaktyvėjimo, ir pagarba pilietinėms laisvėms bei piliečių teisėms padėjo sustiprinti politinį stabilumą Taivane. Ekonominiu požiūriu jis sparčiai vystėsi ir užmezgė svarbius ekonominius ir prekybinius ryšius su Europos Sąjunga, taip pat ėmė bendradarbiauti mokslinių tyrimų, mokslo, technologijų, švietimo, kultūros ir aplinkos sektoriuose.

Vizų panaikinimas yra pateisinamas dėl mažos rizikos, susijusios su nelegalia šios salos piliečių imigracija į Europos Sąjungą. Dėl vizų režimo Taivano piliečiams panaikinimo bus dar labiau paskatinti komerciniai santykiai ir bendradarbiavimas mokslinių tyrimų, švietimo, kultūros ir aplinkos srityse, taip pat padidintas ES ir Taivano turistų srautas abiem kryptimis. Mes turime taikyti bevizį režimą Taivano piliečiams iš dalies dėl to, kad padidintume regioninį nuoseklumą, nes didžioji dalis šio geografinio regiono panašaus ekonominio išsivystymo lygio šalių ir subjektų jau naudojasi šiuo beviziu režimu.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Nustatant trečiąsias šalis, kurių piliečiams yra taikomi vizų reikalavimai, kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai ir vertinama atitinkamos šalies padėtis, susijusi su nelegalia imigracija, viešąja tvarka ir visuomenės saugumu bei su Europos Sąjungos išoriniais santykiais su trečiosiomis šalimis, taip pat atsižvelgiama į regioninės ir tarpusavio sąveikos reikšmę. Peržiūrint sąrašus, Europos Komisijai padeda valstybės narės. Jos yra atsakingos už tai, ar reikia įtraukti trečiąją šalį į teigiamą sąrašą, arba, priešingai, į neigiamą sąrašą. Valstybių narių Komisijai pateikta informacija kartu su vertingais Informacijos, diskusijų ir keitimosi duomenimis sienų kirtimo ir migracijos klausimais centro (angl. CIREFI) surinktais duomenimis padeda pastarajai priimti išvadas. Sprendimas dėl Taivano įtraukimo į teigiamą sąrašą yra visiškai teisingas ir pelnytas dėl jo padarytos ekonominės ir demokratinės pažangos.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Šiuo klausimu man nerimą kelia tai, kad nebuvo tinkamai reglamentuoti Taivano ir Kinijos santykiai. Leisdami Taivano piliečiams laisvai kirsti ES sienas, skatiname Kinijos ir Taivano santykių atšalimą. Turint mintyje tai, kad Kinija vaidina svarbų vaidmenį pasaulio politikoje ir kad Taivanas ir toliau yra „opus klausimas“, neturėtume imtis per ankstyvų ir neapgalvotų veiksmų. Aš balsavau prieš.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Nustatant trečiąsias šalis, kurių piliečiams yra taikomi vizų reikalavimai, kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai. Anksčiau vizos dažnai būdavo parduodamos. Svarbu, kad mes nutrauktume šiuos skandalus ir užtikrintume Šengeno taisyklių laikymąsi. Vizų reikalavimams turėtų būti taikomas abipusiškumo principas, tačiau, pvz., JAV, kuri atvirai naudoja vizų režimą kaip spaudimo priemonę derybose, įrodo, kad taip būna ne visada. Taip pat svarbu įvertinti įvairių trečiųjų šalių skirtumus. Taivanas – ypatingas atvejis. Iki šiol jis išsiskyrė gana geru ekonomikos augimu, dėl kurio ES linkusi manyti, kad nelegalios imigracijos iš Taivano pavojus nedidelis. Vis dėlto negaliu pritarti, kad tos pačios sąlygos būtų taikomos žmonėms, neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos Taivane ir neturintiems asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Būtent dėl šios priežasties nebalsavau už šį pranešimą.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Kolegos Parlamento nariai, aš balsavau už šį pasiūlymą dėl reglamento, nes manau, kad teisinga ir tinkama Taivano salą perkelti į teigiamą sąrašą. Taivanas – puikus ES prekybos partneris, užtikrinantis aukštus socialinius standartus ir aukštą gyvenimo lygį, kurie yra labai panašūs į sąlygas, vyraujančias labiausiai išsivysčiusiuose ES regionuose. Liberalizavus vizų režimą Taivano piliečiams bus dar labiau sustiprinti prekybiniai santykiai ir palengvintas glaudesnis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų, švietimo, kultūros ir aplinkos srityse, taip pat padidintas ES ir Taivano turistų srautas abiem kryptimis. Vis dėlto, kaip tai išsamiai įrodė ir pranešėjas A. Díaz de Mera Garcķa Consuegra, aš nemanau, kad ir kitos kelios išvardytos šalys turėtų būti įtrauktos į teigiamą sąrašą, nes, priešingai nei Taivanas, jos nėra įgyvendinusios tų pačių standartų ir reikalavimų.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Aš balsavau už pranešimą, nes manau, kad sprendimas dėl vizų režimo panaikinimo Taivano piliečiams, taigi ir dėl šios šalies perkėlimo į vadinamąjį teigiamą sąrašą, yra pagrįstas, atsižvelgiant į demokratinio valdymo, ekonomikos augimo ir švietimo srityse Taivano pasiektą išsivystymo lygį ir į tai, kad tokiu būdu prisidedama prie Europos Sąjungos ir šios teritorijos prekybinių santykių stiprinimo. Taip pat verta pažymėti, kad ši priemonė nekelia grėsmės Europos Sąjungai nei neteisėtos imigracijos, nei visuomenės saugumo požiūriu. Be to, Taivano vyriausybė įsipareigojo iki 2010 m. pabaigos nustatyti bevizį režimą visoms 27 valstybėms narėms. Į tai taip pat reikėtų atkreipti dėmesį.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Mes pritarėme šiam dokumentui, nes pagrindinis šio Reglamento (EB) Nr. 539/2001 dalinio pakeitimo tikslas – nebetaikyti vizų režimo į ES vykstantiems Taivano piliečiams. Komisijos pasiūlyme labai tiksliai išdėstyta, kad neabejotinai reikia pritarti vizų režimo netaikymo principui atsižvelgiant į tai, jog Taivano ekonominio išsivystymo, švietimo ir demokratinio valdymo lygis lygintinas su kitų regiono EBPO šalių: Pietų Korėjos ir Japonijos. Po dešimtmečius trukusios įtampos Taivano vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos politiniai santykiai šiuo metu yra labai teigiami ir tai matyti iš pradėtų tiesioginių skrydžių ir iki šiol nebūto dvišalių verslo ir asmeninių mainų lygio. Dėl šių priežasčių atsiranda galimybė nekliudomai įgyvendinti aptariamą priemonę.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Taivanas nekelia grėsmės Europos Sąjungai nei neteisėtos imigracijos (2006–2008 m. buvo nustatyti tik 45 nelegalūs imigrantai iš Taivano), nei visuomenės saugumo požiūriu. Dėl šio sprendimo negali padidėti neteisėtos imigracijos rizika arba kilti grėsmė visuomenės saugumui.

Kaip šį rytą mums pranešė pranešėjas A. Díaz de Mera García Consuegra, Taivano valdžios institucijos oficialiai atleido visus ES piliečius nuo vizų reikalavimo. Aš pritariu pranešėjo minčiai, jog svarbu parengti bendrą imigracijos politiką, padedant stiprinti prekybinius ryšius su Taivanu, kuris yra ketvirtas pagal dydį Europos Sąjungos prekybos partneris Azijoje. Be to, šioje šalyje užtikrintas politinis stabilumas, įgyvendintos institucinės reformos ir gerbiamos pilietinės laisvės ir piliečių teisės.

Pranešimas: Kathleen Van Brempt (A7-0246/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Tokio pobūdžio paramą energetikos projektams laikau labai svarbia, ypač krizės laikotarpiu, nes ją teikiant kuriamos naujos darbo vietos ir taip plėtojama Europos ekonomika. Parlamento prašymą įtraukti su energijos vartojimo efektyvumu susijusių projektų paramos klausimą laikau tinkamu. Įtraukus šiuos projektus, reikės daugiau svarbiems tarpvalstybiniams projektams skiriamo dėmesio skirti regioniniams projektams, kurie Europoje darytų didesnio masto poveikį. Privalome nepamiršti, kad būtinų pradinių investicijų sąnaudos yra viena didžiausių problemų, su kuriomis susiduria mažosios ir vidutinės regionų įmonės, investuodamos į šiame reglamente minimus atsinaujinančiosios energijos projektus. Palankiai vertinu siūlymą teikti techninę paramą įgyvendinant šiuos projektus. Taip pat pabrėžčiau pranešėjos minėtą aspektą, kad regionų valdžios institucijų krizės laikotarpiu patiriamos biudžeto problemos neturėtų užkirsti joms kelio gauti finansavimą. Kalbant apie taikymo sritį, manau, kad vienodai svarbi ir numatoma parama projektams, susijusiems su vietoje įdiegtais decentralizuotais atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, ir jų integracija į elektros tinklus.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 663/2009 buvo parengta Europos energetikos programa ekonomikai gaivinti (EEPEG), kuria siekiama prisidėti prie ekonomikos gaivinimo, 2009 ir 2010 m. tam skiriant 3,98 mlrd. EUR finansinį paketą. Labiausiai veiksminga ir pelninga − kai investicinė parama tvarios energetikos projektams sutelkiama vietiniu lygmeniu. Todėl balsavau už šį dokumentą. Juo sudaromos sąlygos sukurti finansinę priemonę, skirtą teikti paramai su energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais susijusioms iniciatyvoms, kurios daro greitą, apčiuopiamą ir svarbų poveikį gaivinant Europos Sąjungos ekonomiką, stiprinant energetinį saugumą ir mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Šia priemone galės pasinaudoti valdžios institucijos, pageidautina – vietos ir regionų lygmens, taip pat šių valdžios institucijų vardu veikiančios viešosios ir privačios įstaigos.

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) Dėkoju pranešėjai už puikiai atliktą darbą ir pasiektą drąsiai nuteikiantį rezultatą. Balsavau už šią priemonę, nes manau, kad sprendimas įsteigti ad hoc fondą, skirtą mažinti energetinei priklausomybei ir naudoti atsinaujinantiesiems ir vietinės kilmės energijos ištekliams (net jei jam skirta tik 146 mln. EUR), mano frakcijoje vertinamas kaip svarbus dėl pasirenkamo įžvalgesnio Europos Sąjungos biudžeto lėšų panaudojimo metodo. Tiesą sakant, esu įsitikinęs, kad finansų krizės sąlygomis šiai finansų priemonei tenka dar didesnė reikšmė, nes ją pasitelkus galima veiksmingiau padėti atsigauti verslui, ir ateityje pasinaudoti ja kaip bandomuoju projektu, kuriant didesnių galimybių energetikos fondą. Taip pat manau, kad ši priemonė naudinga sudarant sąlygas įgyvendinti projektus, kuriais būtų galima prisidėti prie ekonomikos gaivinimo ir pasiekti kovojant su klimato kaita nustatytus energijos vartojimo tikslus. Teikiant pirmenybę energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimui žengiamas rimtas žingsnis pirmyn. Galiausiai tikiuosi, kad programa bus teisingai paskirstyta geografiniu atžvilgiu ir bus veiksmingiau apibrėžta visa teisinė struktūra (bei paramą skiriančios komisijos sudėtis).

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Plėtodami kitus atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir skatindami energijos vartojimo efektyvumą prisidedame prie „žaliojo“ augimo, siekiame užtikrinti konkurencingumą, tvarią ekonomiką ir kovoti su klimato kaita. Teikdama paramą šioms politikos sritims, ES sukurtų naujų darbo vietų ir atvertų „žaliosios“ rinkos galimybes, taigi – paskatintų konkurencingos, tvarios ir saugios ekonomikos plėtrą. Labai svarbu padidinti viešąjį finansavimą siekiant plėtoti energijos taupymą, jos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus. Europoje vis dar reikia sudaryti sąlygas daugiau privačių lėšų investuoti į mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir į parodomuosius energetikos projektus. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad aštuntojoje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programoje pirmenybė teikiama energetiniam saugumui, kovai su klimato kaita ir aplinkos apsaugai. Tik taip būtų įmanoma išlaikyti mūsų pramonės konkurencingumą, skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas.

  Giles Chichester (ECR), raštu. – Parlamento nariai konservatoriai mano, kad dabartinėmis finansų ir ekonomikos sąlygomis būtina labai atidžiai svarstyti pasiūlymus dėl naujų ES išlaidų. Kalbant apie šią konkrečią priemonę, mums kilo susirūpinimas dėl ES biudžeto sandaros principų ir biudžeto drausmės laikymosi. Vis dėlto konservatyvūs Parlamento nariai pažymi galimą šio projekto pridėtinę vertę ir jame teikiamą dėmesį prioritetinėms politikos sritims. Todėl išimties tvarka, ir jokiu būdu nekurdami precedento, Parlamento nariai konservatoriai gali pritarti kompromisiniam pasiūlymui.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Geriausias atsakas į staiga sumažėjusią paklausą, nuo kurios pastaraisiais metais kenčia pasaulio ekonomika, − skatinti esamo pinigų kiekio cirkuliaciją. Viešasis sektorius yra tikrai geriausia vieta imtis veiksmų įgyvendinant šį tikslą. Iš tiesų, reikia tikėtis, kad šis sektorius sulauks postūmio ir jame bus galima sutaupyti lėšų stumiant Europos ekonomiką doru veiksmingo vartojimo keliu ir kartu kuriant ilgalaikes darbo vietas. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad ši prielaida turi atsirasti labai skubiai. Remiantis prognozėmis, tokia priemonė, tiesą sakant, greitu laiku galėtų būti imama vertinti kaip viena iš daugelio ekonomikos gaivinimo priemonių, todėl jai būtų skiriamas mažesnis dėmesys. Imdamiesi skubių veiksmų, išvengtume šios rizikos ir kartu užtikrintume didesnį poveikį.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Vietos ir regionų valdžios institucijoms būtina sudaryti geresnes sąlygas užsitikrinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo investicinių projektų finansavimą. Manau, kad keičiantis patirtimi tarp valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijų, būtų galima lengviau plėtoti tvarius energijos vartojimo efektyvumo projektus, kuriuos įgyvendinant būtų laikomasi kovos su klimato kaita įsipareigojimų. Vis dėlto Europos Sąjunga privalo įgyvendinti finansavimo mechanizmus, kurie būtini siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Apskritai, balsuoju už šiame pranešime teikiamus pasiūlymus, kuriais siekiama gaivinti Europos ekonomiką teikiant didesnę finansinę paramą energetikos srityje įgyvendinamiems projektams. Palankiai vertinu pasiūlymą perkelti pagal Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti (EEPEG) nepanaudotus asignavimus į naują priemonę, iš kurios būtų teikiama parama energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams. Pasitelkus finansines paskatas, šiais projektais būtų ne tik gaivinama Europos ekonomika, bet ir stiprinamas energijos tiekimo saugumas bei mažinamas ES išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Kitas teigiamas aspektas – galimybė didinti ES veiksmingumą panaudojant lėšas vietiniu ir regioniniu lygmenimis. Tai leistų valdyti „poveikį kaimyninėms rinkoms“, pvz., suteiktų papildomo dinamiškumo vietos ir regionų ekonomikoms, pasitelkiant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), socialinę integraciją ar regionų patrauklumą.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame raginama įtraukti paramos priemones į energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus pagal Europos ekonomikos gaivinimo teikiant paramą energetikos srities projektams programą. Finansuojant su energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiųjų išteklių energija susijusius projektus būtų stimuliuojamas ekonomikos gaivinimas, sudaromos galimybės dirbti ir padedama kovoti su klimato kaita. Tai galėtų tapti svarbia priemone įveikiant finansų krizę.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) ES energetinė priklausomybė gerai žinoma, kaip ir valstybių narių būdai mėginti ją sumažinti, pasitelkiant įvairius energijos išteklių gamybos metodus ir renkantis atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Šios pastangos dramatiškai sulėtėjo dėl kilusios ekonomikos ir finansų krizės, į kurią patekome. Ekonomikai gaivinti skirta Europos Sąjungos paramos skyrimo energetikos srityje programa galėtų tapti priemone, kurią įgyvendinant būtų galima nukreipti dabartinę tendenciją priešinga kryptimi ir susigrąžinti iniciatyvą, siekiant padidinti valstybių narių galimybes pačioms apsirūpinti energijos ištekliais. Puikiai žinome, kokios didelės tokio pobūdžio projekto pradinės sąnaudos ir koks kolektyvinis pranašumas įgaunamas teikiant paramą tiems, kas prisiima šios srities investavimo riziką. Šis sektorius turi potencialo, ne tik saugant aplinką, bet ir kuriant daugiau darbo vietų Europoje, siekiančioje sumažinti savo priklausomybę nuo išorinio pasaulio. Tikiuosi, kad programa duos vaisių, pasitarnaus tiems tikslams, kuriems buvo parengta, ir kad ją įgyvendinant bus išvengta biurokratijos ir perdėto išlaidavimo.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Tai reglamento, pagal kurį rengiama Europos ekonomikos gaivinimo, teikiant paramą energetikos srities projektams, programa, kuriai 2009 ir 2010 m. numatoma skirti 3,98 mlrd. EUR paramos lėšų. Norėčiau priminti, kad ši suma liko nepanaudota ir kad šiuo metu rengiama Komisijos pasiūlyta Tvarios energetikos finansavimo iniciatyva, siekiant panaudoti turimas lėšas.

Nepanaudoti pinigai – 146 mln. EUR – bus perkelti į naują finansinę priemonę, kurios lėšos bus naudojamos įgyvendinant tvarios energetikos projektus, ypač miestų vietovėse. Ši priemonė bus skirta projektams, ypač susijusiems su:

- viešosios ir privačios paskirties pastatais, kuriuose įgyvendinami su atsinaujinančiųjų išteklių energija ir (arba) su energijos vartojimo efektyvumu susiję sprendimai;

- investicijomis į didelio energijos efektyvumo bendros šilumos ir elektros energijos gamybos elektrines, įskaitant mikrokongeneracines elektrines, ir rajonų šildymo ir (arba) aušinimo tinklais, visų pirma iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių;

- vietoje įdiegtais decentralizuotais atsinaujinančiosios energijos ištekliais ir jų integracija į elektros tinklus;

- mikrogeneracija iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių;

- ekologišku miestų transportu siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, ypatingą dėmesį atkreipiant į viešąjį transportą, elektra ir vandeniliu varomas transporto priemones, taip pat į mažesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

- vietos infrastruktūra, įskaitant veiksmingą viešųjų infrastruktūrų lauko apšvietimą.

  Juozas Imbrasas (EFD) , raštu. – (LT) Dėkoju pranešimo autorei už puikią teisėkūros iniciatyvą, kuriai pritariau, kadangi energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių srities projektų finansavimas padės stimuliuoti ekonomikos atsigavimą, kurti darbo vietas, skatinti socialinę įtrauktį ir regionų patrauklumą. Šie projektai patys veiksmingiausi, kai jie įgyvendinami savivaldybės, regiono ir vietos lygmeniu, o tinkamai pagrįstais atvejais gali būti veiksmingiau siekti tikslo ir nacionaliniu lygmeniu. Dabartinė finansų ir ekonomikos krizė, jos sukeltas biudžeto pajamų mažėjimas daro ypač neigiamą poveikį vietos, regionų valdžios institucijų finansams, todėl turėtų būti užtikrinama, kad sunki šių institucijų finansinė padėtis joms netrukdytų gauti finansavimą. Džiugu, kad yra reikalaujama trumpalaikio ekonominio poveikio, laikotarpis tarp paraiškos leidimui vykdyti projektą pateikimo ir finansinio sprendimo neturėtų būti ilgesnis nei šeši mėnesiai. Kaip žinia, ES priklausomybė didėja nuo naftą bei dujas tiekiančių šalių. Kai kuriose šalyse pastatų renovavimo, dujų ir elektros infrastruktūros, jungčių, vėjo jėgainių parkų, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektai vangiai juda į priekį. Nepanaudotos šių projektų lėšos galėtų būti skirtos šiai sričiai. Pranešimas ypač aktualus Lietuvai, jaučiančiai vis didesnę priklausomybę nuo energetinių išteklių iš Rusijos, todėl tikiuosi, kad Vyriausybė dės visas pastangas, kad gautų finansavimą ir nukreips finansinius resursus į vietinį lygmenį, siekiant sukurti pridėtinę vertę, tiesioginę naudą piliečiams, mažinant energetinį skurdą ir nepaskęs biurokratinėse kliūtyse.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Svarbiausi ES prioritetai – pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir saugumą. Strategijoje „Europa 2020“ su šių sričių tikslų įgyvendinimu siejami platūs užmojai. Todėl sveikintinas perteklinių lėšų panaudojimas teikiant paramą projektams, susijusiems su energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiųjų išteklių energija, pagal Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti (EEPEG), ypač finansų krizės akivaizdoje. Šiose srityse įgyvendinami investicijų projektai − gyvybiškai svarbūs ekonomikos augimui ir ekologiškesnei ekonomikai.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Visiškai pritariu pasiūlymui skirti energetikos srities projektams 146 mln. EUR. Tinkamai panaudojus lėšas, tai padarytų juntamą poveikį. Visų pirma, šiuo sprendimu būtų uždegta žalia šviesa visiems, kurie siekia gerokai sumažinti išlaidas gamybos, transporto ir tranzito sektoriuose. Sumažėtų sąnaudos, o tai reiškia, kad padidėtų pajamos, savo ruožtu, ES valstybės, vykdydamos tolygią fiskalinę politiką, sugebėtų lengviau įveikti pasaulinės finansų krizės padarinius. ES lėšų skyrimas energetikos srities projektams − didelė paspirtis ES vyriausybių vadovams, vietos valdžios institucijoms ir verslui.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Moksliniai tyrimai ir plėtra labai svarbūs sveikam ekonomikos augimui ir būtini siekiant įgyvendinti su klimato kaita ir energijos vartojimo efektyvumu susijusius ES tikslus. Tai viena iš priežasčių, kodėl strategijoje „Europa 2020“ moksliniams tyrimams ir naujovėms skiriamas pagrindinis dėmesys. Viena vertus labai svarbu, kad paramos skyrimo taisyklės būtų aiškios, siekiant kuo labiau užkirsti kelią piktnaudžiavimui. Vis dėlto, kita vertus, negalima leisti, kad dėl patikrų ar sudėtingų paramos teikimo procedūrų mažoms organizacijoms ir MVĮ būtų netiesiogiai užkertamas kelias gauti subsidijas. Todėl atsižvelgiant į tai būtina kas kelerius metus peržiūrėti paramos teikimo tvarką ir, jei įmanoma, ją supaprastinti. Planuojama peržiūra neatitinka šių reikalavimų, todėl balsavau prieš.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad, ypač krizės laikotarpiu, svarbu paremti ir atgaivinti ekonomiką, kartu susitelkiant prie sektorių, kurie dar nėra prisotinti, todėl jiems reikalinga plėtra ir investicijos. Taip pat pritariu taisyklei, pagal kurią šią priemonę būtų galima naudoti tik tiems projektams finansuoti, kuriuos įgyvendinant būtų juntamas greitas, apčiuopiamas ir labai svarbus poveikis gaivinant Europos Sąjungos ekonomiką, didinant energetinį saugumą ir mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Paradoksalu, bet užsitęsus struktūrinei krizei atsirado puiki galimybė vėl imti svarstyti šiuos klausimus. Sunkumai, kuriuos patiria pagrindinės ekonominės sistemos, gali išvirsti į Europos atsigavimo galimybę. Vis dėlto tam prireiks naujos strategijos vizijos, pajėgumų ir drąsos. Dabartinėmis sąlygomis vienintelė strategija, kuria vadovaujantis galima tikėtis sėkmės, tai investicijos į naujoviškus sprendimus, siekiant atsiriboti nuo dabartinių technologijų ir mokslinių paradigmų.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad pagal Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti (EEPEG) nepanaudotų lėšų perkėlimas į kuriamą specifinę energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos iniciatyvų paramos priemonę nusipelno palankaus įvertinimo. Tiesą sakant, skiriant lėšų tokio pobūdžio projektui, kuris visiškai atitinka strategijos „Europa 2020“ tikslus, įnešamas labai svarbus indėlis į tvarios ekonomikos plėtojimą, kovą su klimato kaita, užimtumo skatinimą, ir, turint omenyje šiuo metu patiriamą ekonomikos ir finansų krizę, kartu sukuriamas labai tinkamas jos sprendimo metodas.

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. – (IT) Norėčiau padėkoti K. Van Brempt už puikiai atliktą darbą. Patvirtinus teisės akto dėl Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti sukūrimo pakeitimą, atsiras galimybė panaudoti turimas lėšas finansuojant projektus, susijusius su viešosios ir privačios paskirties pastatų renovacija, siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą, arba pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos; atsinaujinančiųjų energijos išteklių jėgainių statyba ir jų integracija į elektros tinklus; ekologinio miestų viešojo transporto sprendimų, pvz., susijusių su elektra ir vandeniliu varomomis transporto priemonėmis, ieškojimu ir vietos infrastruktūros, apimančios veiksmingą gatvių apšvietimą, elektros kaupimą ir pažangiuosius skaitiklius bei pažangiuosius elektros energijos tinklus, plėtrą. Lėšos bus tikslingai panaudojamos teikiant paramą vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios turės pagrįsti įgyvendinamų projektų ekonominį ir finansinį veiksmingumą ir per deramą laikotarpį užtikrinti jų finansinę grąžą. Nuo 2011 m. sausio mėn. Iki 2014 m. kovo 31 d. tam iš viso turėtų būti skirta 146,34 mln. EUR. Parama gali būti teikiama paskolų, garantijų, vertybinių popierių ar kitų finansinių produktų forma. Iki 15 proc. nuo išmokėtų sumų būtų galima panaudoti teikiant paramą viešosioms institucijoms, rengiančioms projektus, kurie būtų atrenkami iš dalies remiantis geografinės pusiausvyros principu.

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Gyvenant sunkiomis ekonominėmis sąlygomis, ši finansinė priemonė, pagal kurią nuo dabar iki 2014 m. būtų skiriama 146 mln. EUR nepanaudotų paskolų energijos taupymo, jos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams, būtų naudojama Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimui ir augimui remti ir skatinti, kartu kovojant su klimato kaita ir siekiant geresnės aplinkos apsaugos. Pritariu šiai nuostatai ir balsuoju už kolegės Parlamento narės K. Van Brempt pranešimą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – 2009 m. ES buvo patvirtinta Europos ekonomikos gaivinimo paramos programa (EEPEG), pagal kurią iki 2010 m. pabaigos energetikos projektams numatyta skirti 3,98 mlrd. EUR. Šis Bendrijos finansavimas buvo skirtas trims paprogramėms: dujų ir elektros infrastruktūros projektų, jūros vėjo energijos (JVE) ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (ADSS) projektų. Žaliųjų pastangomis sugebėjome patvirtinti nuostatą, pagal kurią neišmokėtos lėšos galėtų būti panaudotos finansinei priemonei, skirtai paremti energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos iniciatyvoms, ypač miestų vietovėse. Skatinant daugiau decentralizuotų investicijų, daugiau paramos sulauktų savivaldybių, vietos ir regionų valdžios institucijos.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Krizės, kurią išgyvename, sąlygomis nepriimtina švaistyti energetikos projektų paramai skirtų Europos Sąjungos išteklių. Apie 146 mln. EUR dujų, elektros ir vėjo energijos infrastruktūrai skirtų lėšų liko nepanaudota. Numatoma priemonė, skirta išleisti šiai sumai finansuojant privačios ir viešosios paskirties pastatų restruktūrizavimo ir jų energijos vartojimo efektyvumo gerinimo, gatvių apšvietimo ir miestų transporto sistemų projektus. Naudojant šias lėšas galima sukurti naujų darbo vietų, kuriomis būtų prisidedama prie konkurencingos ir tvarios ekonomikos plėtojimo.

  Salvatore Tatarella (PPE), raštu. – (IT) Šiandienos balsavimu buvo sukurtas naujas ir svarbus fondas, skirtas, pasitelkus naujoviškas finansines priemones, finansuoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo projektams. Fondo paskirtis dvejopa: skatinti energijos taupymą ir gerinti aplinkos apsaugą, o kartu suteikti naują postūmį gaivinant Europos ekonomiką. Fondo lėšomis turėtų būti finansuojamos kitokia filosofija nei anksčiau paremtos iniciatyvos ir energetikos projektai, kuriuos įgyvendinant dėmesys skiriamas ne tiesioginėms dotacijoms, kurias išmokant daug kartų buvo sulaukta katastrofiškų padarinių, bet investicijų pelningumui. Manau, kad tinkamai naudojantis šia nauja formule, prasidėtų naujas Europos ekonomikos gyvybingumo ciklas. Be to, nauja finansavimo priemone atveriama svarbi vietos struktūrų, ypač Pietų Italijoje, plėtros galimybė. Tiesą sakant, šio fondo lėšos galėtų būti panaudojamos kartu su kitų Europos fondų, pvz., Europos regioninės plėtros fondo, parama. Ryžtingai balsuodamas už šį naująjį fondą, reiškiu viltį, kad šis naujoviškas finansavimo būdas ateityje apims daug kitų sektorių, pradedant nuo kelių, geležinkelių, jūrų ir oro uostų infrastruktūros.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Įsipareigojimas didinti energijos vartojimo efektyvumą ir stiprinti saugumą yra vienas dabartinių Europos Sąjungos prioritetų. Ekonomikos ir finansų krizės, nuo kurios šiuo metu kenčia Europa, mastas verčia ieškoti sprendimų, kuriais remiantis būtų galima rasti tolygų atsaką į šiuolaikinio pasaulio reikalavimus, būtent panaudojant esamus finansinius išteklius. Vadovaudamasis strategijos „Europa 2020“ dvasia, palankiai vertinu iniciatyvą nukreipti nepanaudotą 114 mln. EUR sumą, skirtą energetikos sektoriui pagal Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti, į energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos paramos iniciatyvas. Įgyvendinant šiuos naujus investicijų projektus, siekiama prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir didinti sektoriaus konkurencingumą. Pritariu pranešime pabrėžiamai decentralizuotų investicijų didinimo svarbai, nes jos būtų naudingos įvairaus lygmens – savivaldos, regioninio ir nacionalinio − vyriausybės valdžios institucijoms. Taigi, sustiprėtų ir taptų vertingesnis įvairių dalyvaujančių šalių vaidmuo ir būtų pademonstruota Merų paktu koordinuojamų veiksmų sėkmė.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0608/2010

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes transatlantinius santykius, be abejonės, laikau svarbiausiais Europos išorės santykiais. Per būsimąjį ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimą abu partneriai privalo bendradarbiauti, siekiant pažangos įgyvendinat bendrą darbotvarkę, kuri paremta bendromis vertybėmis, pvz., kova už demokratiją, teisinę valstybę ir žmogaus teises. Rimtos krizės laikotarpiu ir rengiantis labai svarbiam G20 susitikimui, ES ir JAV, kurios kartu atstovauja pusei pasaulio ekonomikos, privalo labiau nei bet kada įsipareigoti glaudžiai bendradarbiauti ją gaivinant ir nustatant pasaulio finansų sistemos reguliavimo priemones. Reikalingi bendri veiksmai atremti rimtiems iššūkiams, su kuriais susiduria pasaulis – tai kova su klimato kaita, Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimas, Artimųjų Rytų taikos procesas, ypatinga Afganistano ir Irano padėtis ir netgi branduolinių ginklų neplatinimas. Šie veiksmai turi būti veikiant daugiašalėms institucijoms, būtent Jungtinėms Tautoms, Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir NATO, sustiprėjusio strateginio dialogo ir ES ir JAV bendradarbiavimo rezultatas. Tai atvertų galimybes rasti reikiamus sprendimus.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Unikalūs Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų tarpusavio santykiai yra vienas strateginių kertinių akmenų, ant kurių stovi Europos Sąjunga. Transatlantinė partnerystė, kartu atstovaudama pusei pasaulio ekonomikos ir vienijama bendrų demokratijos ir žmogaus teisių vertybių, yra dar ir pasaulio stabilumo garantas. Kitas ES ir Jungtinių Valstijų aukščiausiojo lygio susitikimas taps labai svarbia šio bendradarbiavimo sandūra. Balsavau už šį dokumentą, nes jame pabrėžiami šio bendradarbiavimo laukiantys iššūkiai ir virš jo pakibę įsipareigojimai. Dviejų didžiųjų galių dialogo atgaivinimu ir naujosios B. Obamos administracijos politikai būdingu daugiašalių derybų skatinimu pabrėžiama šio dokumento svarba. Vertinant iš šios perspektyvos, jame numatomos kito aukščiausiojo lygio susitikimo gairės, ypač susijusios su Izraelio ir Palestinos konfliktu, Irano branduolinės programos klausimu, branduolinio nusiginklavimo ir transatlantinio saugumo paktu. Galiausiai jame raginama stiprinti Transatlantinę ekonominę tarybą ir pabrėžiama būtinybė reformuoti tarptautinę finansų sistemą, glaudžiau bendradarbiauti energetikos, aplinkos, intelektinės nuosavybės ir vartotojų apsaugos srityse, taip pat plėtoti teisėsaugos ir policijos struktūrų bendradarbiavimą.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Palaikau šią rezoliuciją. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Sąjunga tapo svarbia pasauline veikėja tarptautinėje arenoje. Nors ES ir JAV ir toliau išlieka stipriausiomis pasaulio ekonomikos jėgomis, tačiau rimti finansų ir ekonomikos krizės padariniai, paskatino siekti labiau integruotos transatlantinės rinkos kūrimo, kuri sudarytų palankesnes sąlygas ekonomikos augimui, tvariam socialiniam vystymuisi. Todėl būtina plėtoti dvišalį bendradarbiavimą, susijusį su bendros energetikos strategijos rengimu, pagal kurią būtų remiamas energijos išteklių ir tiekimo kelių įvairinimas bei saugumas, skatinama ekologiniu požiūriu veiksminga ekonomika. Be to, kuriant naują verslo kultūrą būtina siekti stiprinti naujovių, kūrybiškumo ir informacijos bei ryšio technologijų panaudojimą bei aktyvinti bendradarbiavimą švietimo, mokslinių tyrimų ir mokslo srityse.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Turint omenyje, kad abu partneriai pasirengę bendradarbiauti skatinant ekonomikos augimą ir kuriant darbo vietas, o Parlamentas ir toliau gina idėją iki 2015 m. sukurti transatlantinę rinką, kuri būtų paremta socialinės rinkos ekonomikos principu, ir kartu baigti kurti ES bendrąją rinką, tai būtų pagrindinis elementas, skatinantis vėl atsigaunančio pasaulio ekonomikos augimą. Balsavau už rezoliuciją, nes sutinku, kad Transatlantinė ekonomikos taryba (TET) yra tinkamiausias mechanizmas siekiant įveikti esamas ekonominės integracijos kliūtis ir iki 2015 m. sukurti socialinės rinkos ekonomikos principu paremtą transatlantinę rinką, kuri veiktų kaip teigiamas atsakas į dabartinę ekonomikos ir socialinę krizę. Taip pat pritariu raginimui bendradarbiauti TET visais klausimais, susijusiais su pramonės sektoriais, o ypač mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ) ir remtis ES „smulkiojo verslo akto“ nuostatomis, svarstant transatlantinės svarbos teisės aktus.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos partnerystė paremta bendra istorija, kultūra, interesais ir vertybėmis, taip pat – bendra atsakomybe sprendžiant pasaulinės svarbos klausimus ir bendrus iššūkius. Bendra abiejų šalių integruotos ekonomikos dalis sudaro maždaug pusę pasaulio ekonomikos: ši transatlantinė partnerystė yra pagrindinis pasaulio ekonomikos klestėjimo variklis. Labai svarbu, kad šiame aukščiausiojo lygio susitikime būtų parengti nuoseklios bendros strategijos metmenys ir numatomi nauji politiniai sprendimai bei priemonės, kuriuose pasitelkus strategiškai ir atsižvelgiant į saugumo aspektus būtų galima spręsti naujus su ekonomikos augimu ir darbo vietų kūrimu susijusius iššūkius. Tikiuosi, kad po šio aukščiausiojo lygio susitikimo išgirsime žinią, jog ES ir JAV privalo remtis naujomis bendradarbiavimo formomis, reformuodamos savo rinkas ir finansų institucijas, mokydamosi iš pastarosios ekonomikos ir finansų krizės klaidų ir sudarydamos sąlygas gaivinti ekonomiką ir kurti darbo vietas. Taip pat raginu, gerbiant visas pagrindines žmogaus teises, vykdyti atvirą šalių dialogą ir siekti didesnės tolerancijos ir pagarbos jų bendruomenių įvairovei.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Dominuojanti Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos padėtis pasaulyje užkrauna atsakomybę, kurios negalime vengti. Tai nesusiję su patvirtintų pozicijų gynimu ar tuščiu mėginimu, bandant išsaugoti šį dominavimą, sukliudyti istoriniams procesams. Tai, veikiau, klausimas, kaip įtvirtinti civilizacijos pranašumus, kurie dešimtmečiais buvo būdingi mūsų šalims. Siekis demokratinėmis priemonėmis – per laisvąją rinką, žmogiškesnes darbo sąlygas, veikiančias socialines sistemas ir kitus laimėjimus, dėl kurių mūsų šalys tapo tokios, kokios yra dabar – užtikrinti mūsų žmonių gerovę, yra daug svarbesnis nei dominuojanti padėtis tarptautinėje taškų rinkimo lentelėje, kurioje pateikiami sausi duomenys, bet neišreiškiamos emocijos ir neatspindima gyvenimo kokybė. Tai galioja ne tik pasaulio ekonominių santykių valdymui, bet ir daug jautresniems tokių sričių kaip užsienio ir aplinkos apsaugos politikos (bei jos poveikio pramonės ir energetikos politikai) klausimams. Šiandien geriau koordinuodami veiksmus galėsime sukurti geresnį rytojaus pasaulį, todėl neketiname atsisakyti šio plataus masto tikslo.

  Christine De Veyrac (PPE), raštu. – (FR) Jungtines Valstijas ir Europą siejantys saitai yra unikalūs ir istoriniai. Rezoliucijoje, dėl kurios šiandien buvo balsuojama Parlamente ir kuriai aš pritariau, pabrėžiama glaudesnio mūsų šalių bendradarbiavimo ir nuolat stiprinamų tarpusavio santykių svarba, ypač ekonomikos krizės ir Vakarams kylančių terorizmo grėsmių sąlygomis. Taip pat teigiamai vertinu aplinkybę, kad į rezoliuciją buvo įtrauktas pinigų klausimas, nes taip parodomas mūsų siekis pertvarkyti tarptautinę pinigų sistemą tuo metu, kai ES augimui trukdo valiutų karai. Todėl tai draugiška, bet tvirta žinia, kurią savo transatlantiniams sąjungininkams siunčiame G20 aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už bendrą rezoliucijos projektą dėl artėjančio ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo ir Transatlantinės ekonomikos tarybos, nes manau, kad per būsimąjį Kankūno aukščiausiojo lygio susitikimą šiuo metu ES pirmininkaujančiai šaliai būtina pasistengti išgauti iš JAV plataus masto įsipareigojimą. Taip pat reikalingas didesnis JAV bendradarbiavimas siekiant suderinti jose galiojančią taršos leidimų kvotų prekybos sistemą su atitinkama ES diegiama sistema.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Ši rezoliucija pakankamai aiškiai skirta būsimojo aukščiausiojo lygio susitikimo tikslams ir skelbiamam siekiui stiprinti „strateginį JAV ir ES dialogą“.

Pasaulio patiriami pokyčiai – kapitalizmo krizė, iškilusios pakankamai galingos ekonomikos, ypač vadinamosios „BRIC šalys“: Brazilija, Rusija Indija ir Kinija, kelia rimtą grėsmę imperialistų hegemonijai. JAV ir ES, pasitelkusios ekonominių, diplomatinių ir karinių priemonių arsenalą, siekia „koordinuoti“ strategijas, kad galėtų šį procesą nukreipti atgal. Šio Parlamento dauguma nenukrypsta nuo pasirinkto neoliberalizmo kelio, atvirkščiai, eina juo dar tvirčiau, tikėdamasi, kad šiame aukščiausiojo lygio susitikime bus žengti nauji žingsniai tvirtesnės „ekonominės integracijos“ ir „transatlantinės rinkos“ sukūrimo linkme. Pasirinkus šias galimybes linkstama bandyti labiau išnaudoti darbuotojus ir žmones, taip išryškinant ES šalių ekonominius ir socialinius tarpusavio skirtumus.

Galimybė karinėmis priemonėmis užtikrinti dominavimą išteklių rinkose tampa grėsmingai svarbi, kartu su vis stiprėjančiu JAV ir ES „strateginiu bendradarbiavimu“ NATO viduje užtikrinant „transatlantinį saugumą“.

Reaguodami į išnaudojimo ir karo pasirinkimą žmonės pradėjo kovą. Tikime, kad lapkričio 20 d. dalyvaudami demonstracijoje prieš NATO ir lapkričio 24 d. prisijungdami prie CGTP-IN skelbiamo visuotinio streiko Portugalijos žmonės suteiks šiai kovai naują pagreitį.

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. – (IT) Labai svarbu kuo tinkamiau pasinaudoti pastaraisiais metais vis intensyviau plėtojamais ekonominiais ir politiniais transatlantiniais santykiais, kurie daro įtaką investicijų pasirinkimui ir verslo struktūrų veiksmams. Manau, kad santykiai tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų gali būti gerinami, kaip nurodoma bendros rezoliucijos projekte, stiprinant ekonominį bendradarbiavimą ir su asmens duomenų apsauga susijusias taisykles ir, prašant Jungtinių Valstijų užtikrinti didesnį savo užsienio ir gynybos politikos skaidrumą. Svarbu, kad ES ir JAV santykiai, ypač prekybos srityje, pakiltų į aukštesnį lygį ir kad būtų atsižvelgiama tiek į bendrąsias vertybes, tiek ir į skirtingas pozicijas, dėl kurių būtina plėtoti konstruktyvų dialogą. Apskritai, teigiamai vertinu bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, todėl balsuosiu už jį tikėdamasis, kad jį patvirtinus atsiras papildomų paskatų glaudžiau bendradarbiauti šiems dviem svarbiems pasaulio politikos ir ekonomikos subjektams.

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. – (FR) Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos – du regionai, labai nukentėję nuo ekonomikos ir finansų krizės. Tuo metu, kai vis dar juntamas krizės poveikis, labai norėjome Europos Parlamente dar kartą patikinti, kad esame pasirengę rasti bendrą atsaką į šią krizę ir pabrėžti būtinybę stiprinti ekonominį bendradarbiavimą, siekiant kartu galutinai išbristi iš šio sudėtingo laikotarpio. Manau, kad siekis iki 2015 m. sukurti transatlantinę rinką yra geras būdas toliau plėtoti dviejų regionų tarpusavio ekonominius santykius ir kartkartėmis stiprinti jų pozicijas pasaulinėje ekonomikoje. Be to, kadangi Jungtinės Valstijos yra ilgalaikė, daug bendrų vertybių (demokratija, pagarba žmogaus teisėms) turinti partnerė, pageidautume, kad būtų pradėtas transatlantinis tyrimas, siekiant išsklaidyti įtarimus dėl kankinimų Irake. Galiausiai šiuo metu aiškėjant su terorizmo grėsme susijusioms aplinkybėms, tikiuosi, kad Jungtinės Valstijos ir ES visapusiškai bendradarbiaus šioje srityje, nesiimdamos priemonių, kurias taikant būtų per daug kišamasi į asmenų privatų gyvenimą. Artėjant ES ir Jungtinių Valstijų aukščiausiojo lygio susitikimui, norėjome atkreipti dėmesį į šį aspektą.

  Tunne Kelam (PPE), raštu. – Pritariau rezoliucijai dėl Transatlantinės ekonomikos tarybos, išskyrus kai kuriuos ALDE frakcijos siūlytus pakeitimus. Naudodamasis proga, norėčiau abu transatlantinius partnerius paraginti visiškai ir nedelsiant išnaudoti Transatlantinės ekonomikos tarybos teikiamas galimybes. Ji taps labai svarbia priemone siekiant pašalinti vis dar esamas laisvos prekybos kliūtis ir per artimiausius penkerius metus sukurti laisvos transatlantinės prekybos rinką. Tik ši rinka, kurios sukūrimui Europos Parlamentas yra ne kartą išreiškęs savo paramą, galėtų tapti ilgalaikio ir patikimo JAV ir ES bendradarbiavimo pagrindu. JAV ir Europa turėtų ryžtingai dėti politines pastangas, tardamosi dėl bendros globalių iššūkių sprendimo darbotvarkės.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Santykiai su JAV – vieni svarbiausių ES palaikomų santykių. Tai tokia svarbi prekybos partnerė, kad turime labai palankiai vertinti visus glaudesnį tarpusavio bendradarbiavimą skatinančius veiksmus. Teigiamai vertinu rezoliuciją, kurioje raginama išspręsti nesutarimus tarp dviejų prekybos blokų dėl tokių klausimų kaip vizų atsisakymas ar keleivių duomenų įrašai (angl. PNR). Rezoliucijoje taip pat raginama abiejose Atlanto vandenyno pusėse geriau derinti su finansų reformomis susijusius veiksmus, o tai, mano nuomone, yra labai svarbu siekiant ateityje išvengti tokių krizių, į kokią esame patekę šiuo metu.

  Constance Le Grip (PPE) , raštu. – (FR) Pritariau rezoliucijai, kurioje Europos Parlamentas pristato savo rekomendacijas Tarybai dėl transatlantinių klausimų sprendimo būdų per būsimąjį ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimą. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų svorį pasaulio ekonomikoje ir dabartinę ekonominę padėtį, abiem partnerėms labai svarbu glaudžiau bendradarbiauti, siekiant skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas. Todėl ypač pabrėžiau du kolegos E. Broko pateiktus žodinius pakeitimus, kuriuose pabrėžiama būtinybė geriau koordinuoti transatlantiniuose santykiuose vykdomą pinigų politiką. Šiuos du pakeitimus reikėtų susieti su G20 viduje prasidedančiomis diskusijomis dėl „valiutų karų“ keliamos grėsmės visoms pasaulio ekonomikoms ir bet kokių nacionalinių pinigų politikos iniciatyvų, galinčių sutrikdyti valiutų keitimo kursų pusiausvyrą. Reikėtų vengti bet kokios konkurencingumo didinimo tikslais vykdomos devalvacijos ir nepakankamo valiutų kurso įvertinimo, nes tai trukdo būtinam tarptautiniam ekonomikos ir pinigų politikos bendradarbiavimui.

  Patrick Le Hyaric (GUE/NGL), raštu. – (FR) Patvirtinta rezoliucija dėl transatlantinių santykių yra dingstis plėtoti ypatingus santykius su Jungtinėmis Valstijomis. Ypatingus ekonominius santykius nuo dabar iki 2015 m. sukuriant transatlantinę rinką ir ypatingus politinius santykius „ginant bendrąjį reikalą“. Šis bendrasis reikalas apima bendradarbiavimą Afganistane, daug rimtesnį dalyvavimą Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) vykdomose misijose ir nuolankumą vykdant Amerikos reikalavimą pagal SWIFT susitarimą dalytis Europos piliečių bankiniais duomenimis.

  Jiří Maštálka (GUE/NGL), raštu. – (CS) Turėtume užduoti vieną labai svarbų klausimą dėl Europos Sąjungos ir JAV susitarimo projekto dėl asmens duomenų apsaugos, susijusios su duomenų perdavimu ir tvarkymu vykdant policijos ir teisėsaugos struktūrų bendradarbiavimą: ar abi šalys tolygiai suinteresuotos pasirašyti šį susitarimą? Mano nuomone, taip nėra, nes JAV labiau rūpi gauti ES piliečių asmens duomenis. Jei atidžiau panagrinėtume abiejų šalių asmens duomenų apsaugos sistemų skirtumus, greitai suvoktume, kad beveik neįmanoma pasirašyti tokio pobūdžio susitarimų, jei ketiname laikytis Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos ir ES pagrindinių teisių chartijos asmens duomenų apsaugos standartų. Be to, labai svarbu, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnį, prieš pradedant derėtis dėl tokio susitarimo tarp ES ir JAV, būtų patvirtinti privačių asmenų apsaugos reglamentai, susiję su ES ir valstybių narių tarnybų, institucijų ir kitų organizacijų tvarkomais asmens duomenimis.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Vienintelis šios rezoliucijos pranašumas tas, kad joje rekomenduojama visame pasaulyje panaikinti mirties bausmę, o Jungtinės Valstijos raginamos prisijungti prie Tarptautinio baudžiamojo teismo veiklos. Išskyrus šias nuostatas – ji nepriimtina. Kaip Parlamentas gali reikšti savo paramą didžiulės transatlantinės rinkos kūrimui – šiam milžiniškam projektui, kuris įgyvendinamas Europos visuomenei už akių? Kaip jis gali teigiamai vertinti SWIFT susitarimą, keleivių duomenų įrašų (angl. PNR) perdavimą, Europos ir Jungtinių Valstijų atvirosios oro erdvės susitarimą, prekybą šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos leidimais ir nedemokratines institucijas, kurios slepiasi po Tarpžinybinės kovos su tarptautiniu terorizmu grupės (angl. GMT) šydu. Balsavau prieš šią visuotinės svarbos interesų ir demokratijos išdavystę.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) ES ir JAV santykiai paremti bendru įsipareigojimu demokratijai, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms, kovai su terorizmu ir masinio naikinimo ginklo platinimo prevencijai; tokie mūsų bendri interesai ir vertybės. Negalime pamiršti, kad ES ir JAV atstovauja beveik pusei pasaulio ekonomikos: tai labiausiai integruoti ir ilgiausiai trunkantys ekonominiai santykiai pasaulyje, ir pagrindinis pasaulio ekonomikos klestėjimo variklis. Transatlantinių santykių ir su jais susijusių įsipareigojimų tvirtumas įgauna dar didesnės svarbos tarptautinės finansų ir ekonomikos krizės akivaizdoje. Tai suteikia aukščiausiojo lygio susitikimui ypatingos svarbos, siekiant dar labiau stiprinti šiuos santykius, kad būtų galima įgyvendinti iki 2015 m. numatytus tikslus.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Rezoliucija dėl būsimojo ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo ir Transatlantinės ekonomikos tarybos skirta dar kartą patvirtinti transatlantinei darbotvarkei ir sustiprinti ES ir JAV bendradarbiavimui bendrai rūpimais klausimais. Šie santykiai išlieka svarbiausiu Europos Sąjungos prioritetu. Be ES ir Jungtines Valstijas siejančio nemažo skaičiaus bendrų interesų ir vertybių, pvz., paramos taikai ir demokratijai, pagarbos žmogaus teisėms, rinkos ekonomikos ir t. t., jos palaiko svarbiausius pasaulyje dvišalius prekybos ir investicijų santykius: transatlantinės ekonomikos vertė − 4 280 USD. Mūsų tikrovė – vis glaudesnė tampanti ekonominė integracija. Visą šių santykių svarbą galima geriausiai išmatuoti pagal vystomąjį bendradarbiavimą, turint omenyje, kad Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga kartu teikia beveik 80 proc. vystomosios pagalbos. Galiausiai mūsų partnerystė gyvybiškai svarbi siekiant užtikrinti didesnį pasaulio stabilumą ir svarstant tokius svarbius tarptautinius klausimus kaip klimato kaita, energetika, ekonomikos ir finansų krizė, krizės valdymas, vystomasis bendradarbiavimas, regioniniai klausimai, ginklų neplatinimas ir nusiginklavimas bei saugumas.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. – (LT) ES ir JAV turi daug sąlyčio taškų ir užima dominuojantį vaidmenį sprendžiant pasaulines problemas. Tačiau turime vieni iš kitų mokytis gerosios praktikos ir stiprinti partnerystę, siekiant užtikrinti veiksmų efektyvumą. Šios problemos aktualios, kalbant apie klimato kaitą, sveiką aplinką ir maisto saugą. Milžiniška ekologinė katastrofa Meksikos įlankoje suteikė vilčių, kad JAV administracija imsis atitinkamų žingsnių, užtikrinančių rūpinimąsi aplinka ir priartinančių prie klimato kaitos keliamų problemų sprendimo. ES turi imtis aktyvaus vaidmens, klimato kaitos konferencijoje Kankūne. Svarbu, kad šio susitarimo dalimi taptų JAV, nes kartais susidaro vaizdas, kad lengviau rasti sutarimą su ekonomiškai besivystančiomis valstybėmis, nei su JAV. Būtina ieškoti būdų, kaip susieti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą su regioninėmis arba federalinėmis leidimų prekybos sistemomis JAV. Turime ieškoti ir transatlantinės partnerystės strateginiais energetikos klausimais – dėl energijos išteklių tiekimo saugumo bei perėjimo prie mažai CO2 išskiriančių energijos šaltinių politikos. Su sveika aplinka susijęs transatlantinio bendradarbiavimo klausimas – naujų maisto produktų ir naujų technologijų taikymo maisto produktų gamyboje. ES visuomenė dar nėra visiškai pasiruošusi naujovėms, todėl šalys turi gerbti viena kitos pasirinkimą. Tvirta ES ir JAV partnerystė turi atnešti naudos abiem pusėms bei globaliu kontekstu. Tikiuosi, kad artėjantis ES ir JAV aukščiausio lygio susitikimas ir bus žingsnis šio tikslo link.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Rezoliucijos pasiūlyme yra keli teigiami aspektai, todėl Europos Sąjunga turėtų pamėginti sustiprinti savo pozicijas tokiose srityse kaip kova su pasauline ekonomikos ir finansų krize ir bendradarbiavimas transporto bei pramonės srityse. Kita vertus, pasiūlyme yra kai kurių trūkumų, susijusių su užsienio ir saugumo politika, ypač kovos su tarptautiniu terorizmu srityje. Todėl balsuodamas susilaikiau.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už rezoliuciją, nes manau, kad tai tinkamas ir tolygus dokumentas. Svarbu, kad būtų išgirsta Parlamento nuomonė dėl šio svarbaus aukščiausiojo lygio susitikimo su mūsų didžiausia sąjungininke. Transatlantiniai santykiai visada buvo labai svarbi Europos užsienio politikos dalis. Vis dar esu įsitikinęs, kad net ir globaliame pasaulyje, kuriame, anot kai kurių ekspertų, galios pusiausvyra ima slinktis iš Vakarų į Rytus, ES ir JAV santykiai yra patys svarbiausi užtikrinant stabilumą, augimą ir gerovę, ne tik abiejose Atlanto vandenyno pusėse, bet ir visame pasaulyje. Turime tvirtas bendras šaknis; mus sieja kultūra, gyvenimo būdas, pasaulėžiūra ir rinkos; ir, svarbiausia, visada buvome pagrindiniai ideologinių, ekonominių ir socialinių vertybių, idealų ir poreikių skleidėjai, todėl užėmėme pirmaujančias pozicijas pasaulio mastu. Atsižvelgiant į naująjį pasaulio scenarijų ir galios pusiausvyrą, manau, turėtume padaryti savo bendradarbiavimą su Vašingtonu veiksmingesnį, o patikimos partnerės reputacijos siekiančiai ES gyvybiškai svarbu pristatyti ne tik sanglaudos įvaizdį, bet ir gebėjimą prisiimti konkrečius įsipareigojimus.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad:

- Transatlantinė ekonomikos taryba (angl. TEC) yra tinkamiausias mechanizmas tvarkyti transatlantinius ekonominius santykius ir kad partneriai turėtų išnaudoti visą TEC potencialą, kad įveiktų ekonominei integracijai trukdančias kliūtis ir iki 2015 m. sukurtų transatlantinę rinką, kuri taptų tinkamu atsaku dabartinei ekonomikos ir socialinei krizei;

- TEC turėtų veikti strategiškiau, kad galėtų reaguoti į suinteresuotosioms šalims rūpimus klausimus;

- reikėtų vykdyti Smulkiojo verslo akte nustatyto požiūrio stebėseną, nes šis teisės aktas laikomas svarbiu transatlantiniu požiūriu;

- krizės pradžioje JAV ir ES veikusios ekonomikos ir finansų valdymo struktūros neužtikrino pakankamo tarptautinės finansų sistemos stabilumo, todėl suvokėme, kad dėl padidėjusios ekonominės ir finansinės tarpusavio priklausomybės svarbu stiprinti pirmaujančių ekonomikų bendradarbiavimą makroekonominės politikos ir priežiūros srityse.

Taip pat teigiamai vertinu raginimą ES ir JAV bendradarbiauti su Kinija ir, netaikant protekcionistinių ar atsakomųjų priemonių, spręsti tarptautinius ginčus dėl valiutų keitimo kursų, taip pat atsižvelgti į tai, kad ES valstybių narių patiriamas rinkų spaudimas, ypač susijęs su skoliniais įsipareigojimais ir esama pinigų sąjunga, skiriasi nuo spaudimo, kurį patiria JAV.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Europą ir Jungtines valstijas sieja unikalūs ir istoriniai santykiai. Šiandien Europos Parlamente patvirtintoje rezoliucijoje – už kurią balsavau – ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis pabrėžiama glaudesnio ES ir JAV bendradarbiavimo, tvirtesnio strateginio dialogo ir kovos su teroristų keliamomis grėsmėmis svarba. Atsižvelgiant į dabartinio meto ginčytinų tarptautinių klausimų svarbą, iš tiesų, labai svarbu apeliuoti į bendrus principus, interesus ir vertybes, kad per būsimąjį ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimą būtų galima imtis ryžtingų žingsnių siekiant patvirtinti bendrą plačių užmojų darbotvarkę, kurią įgyvendinant būtų galima veiksmingai spręsti šiuos iššūkius. Tai taip pat svarbu siekiant visiškai išnaudoti Transatlantinės ekonomikos tarybos potencialą, kad būtų pašalintos esamos kliūtys iki 2015 m. sukurti transatlantinę rinką, taip pat skatinti integruotą požiūrį priežiūros ir makroekonominės politikos bei ES ir JAV prekybos santykių su trečiosiomis šalimis srityje.

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Transatlantiniai santykiai labai svarbūs Europai, todėl pritariau rezoliucijai dėl būsimojo ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo ateities prioritetų. Ypač turint omenyje pasaulinį valdymą, reikėtų dėti daugiau pastangų įgyvendinant JT reformų darbotvarkę. Be to, labai svarbu laikotarpiui po 2012 m. nustatyti plataus masto privalomą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo reglamentavimo sistemą. Toliau, siekiant finansinio stabilumo, gyvybiškai svarbu pasauliniu mastu siekti apskaitos standartų palyginamumo, todėl būtina siekti pažangos šioje srityje. Taip pat vienoje srityje įdiegti reguliavimo standartai turėtų tapti pavyzdžiu kitoms sritims, taip kuriant vis platesnio masto tarptautinę finansų reguliavimo sistemą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Per galutinį balsavimą susilaikiau. Be kitų, vienas teigiamiausių šios rezoliucijos aspektų (dėl kurių sutaria ne visos frakcijos), kurį reikėtų pabrėžti, minimas 29 dalyje, kurioje Europos Parlamentas teigia, kad tarptautinės pastangos, susijusios su TVT, daugumą kurių delsiama įgyvendinti, gali baigtis sėkmingai tik jei pramoninės valstybės laikysis įsipareigojimų iki 2015 m. skirti 0,7 proc. savo BVP užjūrio vystymosi paramai. Todėl Parlamentas ragina ES, JAV ir kitus tarptautinius donorus laikytis savo įsipareigojimų ir imtis priemonių siekiant didesnės pažangos iki 2015 m. įgyvendinant TVT.

  Geoffrey Van Orden (ECR), raštu. – Jungtinės Karalystės ir kitų Europos valstybių santykiai su JAV artimiausiais dešimtmečiais ir toliau liks mūsų svarbiausiu strateginiu prioritetu. Kai kuriose veiklos srityse ES taip pat galėtų būti naudinga. Todėl pritariau rezoliucijai dėl ES ir JAV santykių. Vis dėlto manęs ir toliau neįtikino BSGP nauda, o Irano atžvilgiu reikia vykdyti griežtesnę politiką.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0604/2010

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Dėl oro transporto saugumo reikalavimų ES su įvairiomis valstybėmis pasirašė susitarimus dėl keitimosi keleivių duomenų įrašais (angl. PNR). Be to, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai tapo privalomos Pagrindinių teisių chartijos nuostatos, kuriomis remiantis saugomi Europos piliečių asmens duomenys. Atnaujinant susitarimus dėl šių mainų, prireiks Parlamento pritarimo visiems naujai suderėtiems susitarimams. Su šiuo klausimu susiję du prieštaringi reikalavimai. Viena vertus, kova su organizuotu nusikalstamu ir terorizmu, kurią remia naujosios žiniasklaidos priemonės ir, kita vertus, privatumo ir pagrindinių laisvių apsauga, kurioms grėsmę kelia ta pati žiniasklaida. Maniau, kad svarbu pareikšti savo paramą šiam dokumentui, kuriuo siekiama tęsti transatlantinį bendradarbiavimą kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu, kartu suteikiant didžiąją dalį Europos piliečių laisvėms apsaugoti reikalingų garantijų.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Palaikau šią rezoliuciją. Pasaulį sukrėtę terorizmo aktai ir didėjantis organizuotas nusikalstamumas prekybos narkotikais ir žmonėmis srityse, verčia suaktyvinti pastangas kovojant su nusikalstamumu ir terorizmu. Kad tokie veiksmai būtų efektyvūs, jie turi būti grindžiami veiksmingesniu, greitesniu ir labiau koncentruotu duomenų keitimusi Europoje ir pasaulio mastu. Tačiau pagrindine problema išlieka asmens duomenų apsaugos klausimas, kad tokie duomenys nebūtų panaudojami kitais tikslais, išskyrus nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui ir nustatymui. Mano manymu, Komisija privalo užtikrinti, kad visi susitarimai ir priemonės dėl asmens duomenų perdavimo atitiktų proporcingumo reikalavimus ir užtikrintų asmeninės informacijos privatumą. Šiame procese Europos Parlamentas, kaip piliečius atstovaujanti institucija, turi būti reguliariai informuojama Komisijos apie visus su asmens duomenų perdavimu susijusius klausimus, kad galėtų išreikšti savo poziciją dėl planuojamų susitarimų. Tokiu būdu galėsime surasti optimaliausius sprendimus, kad mūsų piliečių duomenys būtų naudojami tik pagal griežtai reglamentuojamas taisykles ir užtikrintų jų asmeninės informacijos apsaugą.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Parlamentas siekia sustiprinti duomenų apsaugos įrašų perdavimą trečiųjų šalių institucijoms. Labai svarbu, kad asmens duomenų panaudojimas būtų efektyvus, kad informacijos panaudojimas būtų pakankamai lankstus ir kartu leistų apsaugoti žmogaus privatumą. Parlamentas ragina parengti standartinį keleivio duomenų modelį bei užtikrinti, kad duomenys būtų perduodami ir tvarkomi nusikalstamų veikų, įskaitant terorizmą, prevencijos, tyrimo, nustatymo arba patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikslais. Labai svarbu, kad šie asmens duomenų įrašai nebūtų naudojami duomenų gavybai ar automatiniam žmonių klasifikavimui, o už duomenų peržiūrą nebūtų pasitikima tik elektronine sistema, bet sprendimai būtų priimami žmonių. Šiuo tikslu labai svarbu bendradarbiauti ir keistis informacija su kompetentingomis, nepriklausomomis institucijomis siekiant užtikrinti jų efektyvius bei nepriklausomus sprendimus dėl asmens duomenų perdavimo.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Siekiant kovoti su terorizmu, kiekvienas pilietis laikomas potencialiu teroristu, todėl pažeidžiant pagrindines žmogaus teises ir institucines garantijas, kuriomis remiantis jos turėtų būti gerbiamos, renkami piliečių asmens duomenys. Deja, kažkodėl buvo atmesti http://www.guengl.eu" \t "_blank" teikiami pakeitimai, kuriuos patvirtinus padėtis būtų pagerėjusi. Todėl balsavau prieš šį pasiūlymą.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Laisvė – vienas svarbiausių principų, kuriuo paremta šio Parlamento veikla. Ši vertybė – tai pamatas, ant kurio pastatytos Europos institucijos, įvairialypę ir sudėtingą ekonomiką valdančios rinkos stiprybės šaltinis ir oras, kuriuo kvėpuoja mūsų piliečiai, vykstantys studijuoti ar dirbti į miestus, kur kažkada norėdami patekti jie privalėdavo turėti pasus, arba net vizas. Todėl nekyla klausimų dėl laisvės svarbos. Šiame dokumente labiau pabrėžiamas laisvės ir saugumo santykis. Nėra lengvų šios problemos sprendimo būdų. Tiesą sakant, informaciją privaloma rinkti ir analizuoti tinkamose vietose, bet turime išlikti budrūs ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui. Būtina nuolat vykdyti tęstines šios procedūros patikras, kuriomis būtų užkertamas kelias duomenų nutekėjimui. Nenorime, kad žmonės vertintų šiuos veiksmus kaip bandymą nustumti laisvę į šalį, bet ir negalime leisti, kad dėl laisvės labui daromo spaudimo kiltų pavojus Europos žmonių saugumui. Mano nuomone, dokumente siūlomas puikus kompromisas, kuriuo užtikrinama šių dviejų vienas kitam prieštaraujančių principų pusiausvyra.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Teigiamai vertinu Europos Parlamente patvirtintą rezoliuciją dėl plataus požiūrio į keleivių duomenų įrašų (angl. PNR) perdavimą trečiosioms šalims ir dėl Komisijos rekomendacijų Tarybai leisti pradėti Europos Sąjungos, Australijos, Kanados ir Jungtinių Valstijų derybas, už kurias balsavau. Tai požiūris, kuriuo užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp Europos Sąjungos valstybėse narėse galiojančių saugumo reikalavimų ir griežtos pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms. Su keleivių duomenų įrašais susijusi informacija labai jautri, todėl ją reikia apsaugoti, siekiant užkirsti kelią bet kokiai žalai, kurią galėtų patirti asmenys, kurių pavardės saugomos duomenų bazėje. Manau, kad derantis su JAV, Australija ir Kanada svarbu užtikrinti, kad tam tikri keleivių duomenų įrašai nebūtų panaudojami kuriant profilius. Sutinku, kad esama skirtumų vertinant saugumo riziką ir kuriant profilius, kurių informacija, paremta netinkamu duomenų interpretavimu, galėtų nepasitvirtinti. Tikiuosi, kad susitarimai, dėl kurių su minėtomis šalimis ketina derėtis Komisija, atitiks rezoliucijos reikalavimus.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Dabartiniame skaitmeniniame amžiuje su informacija susijusio apsisprendimo teisė, asmens teisės ir teisė į privatumą tapo vertybėmis, kurioms tenka gyvybiškai svarbus vaidmuo ir kurias būtina ypač saugoti. Atsižvelgiant į tai, manau, kad ES privalo gerbti ir skatinti pagrindinį duomenų apsaugos politikos principą ir kad bet koks susitarimas ar politinės priemonės privalo išlaikyti teisinio proporcingumo testą, kurio metu būtų įrodoma, kad jomis siekiama sutartyje nustatytų tikslų.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Apskritai balsavau už šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos teikiamus pasiūlymus. Kovos su pasauline terorizmo grėsme ir jos užkardymo labui palankiai vertinu šią iniciatyvą ir ES, Jungtinių Valstijų, Australijos ir Kanados bendradarbiavimo bei įsipareigojimų dvasią. Nepaisant to, manau, kad proporcingumas yra pagrindinis duomenų apsaugos politikos principas. Todėl susitarimo tikslas − užtikrinti, kad duomenų perdavimas atitiktų Europos duomenų apsaugos standartus, privalo būti uoliai gerbiamas ir ginamas. Taip pat atsižvelgdamas į išplėstinį politinį ir teisinį bendradarbiavimą pabrėžčiau prasidėjusių derybų su JAV dėl asmens duomenų perdavimo ir apsaugos susitarimo svarbą. Vis dėlto dar kartą pakartočiau, kad būtinumas ir proporcingumas yra pagrindiniai ir baziniai principai, kuriais užtikrinama veiksminga kova su terorizmu.

  Christine De Veyrac (PPE), raštu. – (FR) Keleivių duomenų įrašų (angl. PNR) perdavimas − svarbi sudėtinė kovos su terorizmu ir tarptautiniu nusikalstamumu dalis. Vis dėlto nuolat daugėja šalių, reikalaujančių iš skrydžių bendrovių PNR duomenų, todėl reikalinga griežta stebėsena, kuria būtų užtikrinta, kad Europos piliečių asmeninė informacija būtų naudojama tik tais tikslais, kuriais ji yra renkama, ir kad juos perduodant būtų laikomasi Europos duomenų apsaugos standartų. Todėl visiškai palaikau šiandieną Europos Parlamente patvirtintą rezoliuciją, kuria siekiama nustatyti griežtas keleivių duomenų perdavimo trečiosioms šalims sąlygas. Tos šalys privalės suteikti duomenų panaudojimo, saugojimo ir surinkimo garantijas, kuriomis būtų užkertamas kelias piktnaudžiavimui ir užtikrinama pagarba piliečių teisėms.

  Harlem Désir (S&D), raštu. – (FR) Siekiant užtikrinti nuolatinį tarptautinio transporto saugumą, ypač terorizmo grėsmės akivaizdoje, šalims gyvybiškai svarbu turėti galimybę keistis informacija apie keleivius skrydžių bendrovių renkamais PNR duomenimis. Vis dėlto ne mažiau gyvybiškai svarbu užtikrinti, kad šios nuostatos nekeltų grėsmės pagrindinėms piliečių laisvėms arba kad jas taikant kai kurie žmonės netaptų diskriminuojami dėl savo kilmės ar tikėjimo. Todėl privalome garantuoti geresnę asmens duomenų apsaugą. Europos Parlamentas, prieš Komisijai pradedant derybas dėl apsikeitimo PNR duomenimis su Jungtinėmis Valstijomis, Kanada ir Australija metodų, reikalauja vieno paprasto dalyko: asmens duomenų apsauga − per daug sudėtinga tema, kad derybos dėl jos vyktų už uždarų durų ir tik tarp valstybių narių. Derybos privalo vykti skaidriai ir Europos Sąjungos lygmeniu. Perduoti duomenys privalo būti naudojami tik griežtai laikantis nustatytų sąlygų, neleidžiant perduoti jų trečiosioms šalims. Nemažai informacijos, ypač susijusios su etnine kilme ir religiniais įsitikinimais, bus draudžiama įtraukti į renkamus duomenis.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Asmens duomenų apsauga – opus ES ir JAV santykių klausimas, tai patvirtina ir susitarimo dėl bankinių duomenų perdavimo (SWIFT susitarimo) atvejis. Šiuo metu svarstomas bendrasis ES susitarimas su JAV dėl duomenų apsaugos, taip pat – naujasis susitarimas dėl keitimosi keleivių duomenų įrašais (angl. PNR). Šiandien balsuodamas dėl bendros rezoliucijos, Parlamentas dar kartą pakartojo reikalavimą, kad surinkta PNR informacija jokiomis aplinkybėmis nebūtų naudojama profilių sudarymo tikslais. Galiausiai Parlamentas dar kartą ragina Komisiją pateikti faktinių įrodymų, kad „būtina rinkti, saugoti ir apdoroti PNR duomenis“, ir siūlo jai „ištirti alternatyvius metodus, kurie mažiau įsikiša į asmeninį privatumą“. Jei Parlamento balsas nebus išgirstas, jis galės pasinaudoti savo veto teise.

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad Europos Sąjungai reikalinga nuosekli ir vieninga būsimųjų PNR susitarimų pasirašymo vizija. Tai padėtų užtikrinti geresnę asmens duomenų ir privatumo apsaugą ir kartu skatintų naudotis šiais duomenimis kovojant su terorizmu ir didelio masto tarpvalstybiniu nusikalstamumu.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad Komisijos rekomendacija Tarybai leisti pradėti derybas dėl Europos Sąjungos susitarimų su Australija, Kanada ir Jungtinėmis Valstijomis dėl keleivių duomenų įrašų perdavimo yra svarbi. Šiais susitarimais turėtų būti užtikrinama, kad dėl pasiryžimo kovoti su terorizmu ir nusikalstamumu nebūtų kvestionuojama piliečių laisvių ir pagrindinių teisių, bent jau teisės į privatumą, informacinį apsisprendimą ir duomenų, apsauga.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Asmens duomenys, jų apsauga, ir asmens teisė į šią apsaugą – temos, kurioms skiriama vis daugiau politinius sprendimus priimančių veikėjų ir pačios pilietinės visuomenės dėmesio. Naudojantis esamomis technologinėmis priemonėmis, metamas rimtas iššūkis asmeninio privatumo pagarbai. Dėl šios koncepcijos taip pat kilo abejonių, susijusių su didėjančiu, sąmoningai ir nesąmoningai europiečių šiuo metu patiriamu, poveikiu. Europiečiai taip pat susiduria su didėjančia įtampa tarp asmens teisės į privatumą ir kolektyvinės teisės į saugumą. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. šie klausimai įgavo nerimą keliantį mastą ir liko aktualūs. Su terorizmu ir kitomis organizuoto nusikalstamumo formomis šiandien kovojama greitai ir veiksmingai keičiantis informacija tarp saugumo tarnybų, o ne pasitelkus įprastines policijos pajėgas. Be šių mainų, susidurtume su koordinuotu, tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir neturėtume jokių galimybių deramai reaguoti. Dėl visų šių priežasčių manau, kad labai svarbu pradėti derybas su mūsų partneriais, kad galėtume kartu atremti kolektyvines grėsmes ir užtikrinti, kad siekiant užsibrėžtų tikslų naudojami duomenys, kuriais keičiasi šalys, atitiktų tinkamumo ir proporcingumo principus.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šia rezoliucija tęsiamas Jungtinių Valstijų pradėtas dinamiškas „kovos su terorizmo grėsme“ procesas ir siekiama susieti su juo Europos Sąjungos valstybes nares. Užuot šalinusios užslėptas problemos priežastis, jos bando pasinaudoti šia grėsme kaip pretekstu, siekdamos nepriimtinais būdais apriboti europiečių teises, laisves ir garantijas. Asmenys, atsakingi už šią Europos Parlamento, kuris prieštarauja anksčiau patvirtintai pozicijai, kapituliaciją, dabar siekia ją užglaistyti, remdamiesi tariamais „proporcingumo“ ir „būtinumo“ principais, kurie visada diskutuotini ir subjektyviai vertintini. Argumentas, kad jau dabar, be jokios patikros, trečiosioms šalims perduodami keleivių duomenų įrašai, neturi pagrindo. Jei duomenys naudojami ar tvarkomi netinkamai, tai privalo būti ištirta, apie tai pranešta ir su tuo būtina ryžtingai kovoti. Ši rezoliucija reiškia kapituliaciją, nes ja siekiama suteikti teisinį pagrindą kažkam, kam šiuo metu akivaizdžiai jo trūksta.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už rezoliuciją dėl visa apimančios strategijos, susijusios su oro keleivių duomenų perdavimo sąlygomis trečiosioms šalims, nes būtina nustatyti šių perdavimų, kuriais vis labiau naudojamasi kovojant su terorizmu, privalomas teisines sąlygas. Rengiantis šioms deryboms su JAV, Kanada ir Australija, Parlamentas nustatė sąlygas. Be kitų dalykų, reikalaujame, kad duomenys nebūtų panaudojami profiliavimo tikslais ir kad Parlamento atžvilgiu derybos vyktų visiškai skaidriai. Be to, Parlamento nariams būtina leisti atidžiai stebėti padėtį. Privatumo apsauga – opus klausimas, kurio nereikėtų aukoti dėl kito tikslo – kovoti su terorizmu. Kaip ir derybų dėl SWIFT susitarimo atveju, Parlamentui pavyks apginti piliečių privatumą.

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už rezoliuciją dėl ES išorės strategijos dėl keleivių duomenų įrašų (PNR duomenų), nes manau, kad Europos Sąjungos susitarimai dėl keitimosi PNR duomenimis su Kanada, Jungtinėmis Valstijomis ir Australija yra nepaprastai svarbūs tarptautiniam saugumui. Todėl teigiamai vertinu Komisijos rekomendaciją pradėti derybas, siekiant pasirašyti šiuos susitarimus. Iš tiesų, jau keleri metai akivaizdu, kad keičiantis šiais duomenimis lengviau kovoti su terorizmu ir tarptautiniu nusikalstamumu. Vykdant tarptautinį šių duomenų perdavimą, mūsų šalių teisėtvarkos tarnyboms suteikiamos vertingos priemonės kovoti su terorizmo grėsme. Be to, turiu pabrėžti, kad spalio mėn. Komisijos pristatyta nauja bendra koncepcija į PNR duomenis, kuria siekiama nustatyti visiems PNR susitarimams taikomus bendruosius kriterijus, mano nuomone, vertintina labai teigiamai. Ją patvirtinus, būtų nustatyta geresnė struktūra ir sudarytos nuoseklesnės sąlygos pasirašyti šiuos susitarimus bei suteiktos tvirtos asmens duomenų apsaugos garantijos.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Ši rezoliucija visiškai priešinga tai, kurią Parlamentas patvirtino gegužės mėnesį. Joje palankiai vertinamas rugsėjo mėn. Komisijos pateiktas pasiūlymas. Šiame pasiūlyme pritariama PNR duomenų perdavimui trečiosioms šalims, nesuteikiant pakankamų garantijų dėl jų panaudojimo. Blogiau yra tai, kad juo pateisinamas ketinimas, profiliavimo tikslais saugoti šiuos duomenis neribotą laiką. Kokia prasmė priimant rezoliuciją koneveikti veidmainišką praktiką, sudarančią ja remiamo projekto esmę? Balsavau prieš šią rezoliuciją, nes ja pažeidžiamos bet kokios žmogaus teisės į asmens duomenų pagarbą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Keleivių duomenų įrašai – tai dar vienas ginklas kovojant su terorizmu. Pagal Lisabonos sutartį, Parlamentas turi padėti parengti naują išorės strategiją derantis dėl naujų ES PNR susitarimų su JAV, Australija ir Kanada. Būdama atkakli kovos su terorizmu šalininkė, ES pasirengusi derėtis dėl bet kokių susitarimų, kurie galėtų būti veiksmingi šioje kovoje. Vis dėlto Europos Sąjunga nestatys į pavojų piliečių laisvių ir pagrindinių teisių.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Visiškai pritariu prevencijos ir kovos su terorizmu bei kitais rimtais tarptautiniais nusikaltimais siekiams. Vis daugiau šalių, siekdamos šių tikslų, naudojasi keleivių duomenimis. Vis dėlto skaitmeniniame amžiuje labai svarbu stiprinti ir gerbti piliečių laisves ir pagrindines teises, tarp jų – teisę į privatumą ir asmens duomenų saugumą. Būtinumas ir proporcingumas − pagrindiniai principai, kuriems privalome teikti pirmenybę. Keleivių duomenų rinkimas privalo būti ne tik naudingas, bet ir reikalingas. Taip pat būtina pasitelkti proporcingumo principą, siekiant užkirsti kelią tam, kad naudojantis suplanuotomis priemonėmis nebūtų siekiama daugiau nei būtina, norint įgyvendinti nustatytus tikslus. Todėl net negali kilti klausimo dėl duomenų naudojimo profiliavimo tikslais. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Parlamentas padėjo daugiausia pastangų, kad būtų pasiekti šie susitarimai, todėl privaloma jį reguliariai ir visapusiškai informuoti apie bet kokius su PNR duomenimis susijusius pokyčius.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Pastaraisiais metais, prisidengus tariama kova su terorizmu, buvo vis labiau ribojamos pagrindinės teisės. Tokių veiksmų prasmingumas – daugiau nei abejotinas. Keleiviai tikrinami beveik iki apatinių drabužių ir į savo bagažą negali įsidėti nei nagų dildės, nei dezodoranto, o gabenamus krovinius dažnai leidžiama kontroliuoti patiems vežėjams. Jei ateityje padėtis pasikeistų, būtų privaloma išlaikyti pusiausvyrą tarp laisvės ir saugumo. Kontroliuojant keleivius šios pusiausvyros jau nebeliko, todėl rimstant terorizmo isterijai vėl imami taikyti švelnesni reikalavimai. Taip pat kyla abejonių, ar vykstant į JAV FTB privalo žinoti jūsų pavardę, gyvenamosios vietos ir elektroninio pašto adresą, kreditinės kortelės numerį, kiek lagaminų vežate, ir turėti leidimą 15 metų saugoti šią informaciją. Tokią informaciją reikėtų saugoti tik keliais išimtiniais atvejais. Jei norint sukurti saugumo pojūtį imamos riboti pagrindinės teisės, tuomet šis apribojimas privalo būti kuo mažesnis, o poveikį patyrusių asmenų teisės – sustiprintos. Kadangi šiuo metu, deja, negalima to tikėtis, balsavau prieš šį pasiūlymą.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Tiesa, kad tarptautiniu lygmeniu vertinant ir tvarkant keleivių duomenų įrašus (PNR) galima padėti kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu. Vis dėlto dėl tokio pobūdžio susitarimų dažnai kyla su duomenų apsauga susijusių problemų. Todėl Europos Parlamentas privalo šiuo klausimu laikytis nuoseklaus požiūrio (panašiai kaip ir SWIFT atveju), kad apgintų pagrindines ES piliečių teises. Šiuo metu galioja nemažai reglamentų, susijusių su PNR duomenų perdavimu trečiosioms šalims, su kuriomis ES yra pasirašiusi susitarimus. Kuo daugiau bus šių duomenų reikalaujančių šalių, tuo didesnė rizika, kad skirtingos sistemos darys neigiamą įtaką teisiniam aiškumui, asmens duomenų apsaugai ir skrydžių bendrovių sąnaudoms. Todėl ES privalo įdiegti vienodai griežtus saugumo standartus, kuriais ateityje būtų garantuojamas nuoseklus požiūris. To tikiuosi iš veiksmingos ES užsienio politikos strategijos, susijusios su PNR duomenų perdavimu. Šiuo pasiūlymu dėl rezoliucijos tai neužtikrinama, todėl balsavau prieš.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Pritariu Komisijos komunikate siūlomiems tikslams. Reikia skaidriai ir suprantamai paaiškinti priežastis, dėl kurių saugumo tikslais būtina ir naudinga keistis keleivių duomenų įrašais (PNR) su trečiosiomis šalimis. Kartu dalyvaujančios šalys turi parodyti, kad visiškai suvokia poveikį, kurį šie veiksmai galėtų daryti asmeniniam gyvenimui, ir būtinybę juos įgyvendinti, remiantis bendromis, aiškiomis ir griežtomis duomenų apsaugos taisyklėmis, kurios privalo būti dar griežtesnės, jei duomenys perduodami kitoms šalims. Naudojantis ir keičiantis PNR duomenimis, ne tik padidėtų žmonių saugumas, bet ir pagerėtų jų gyvenimo ir judėjimo per sienas sąlygos. Naudojant PNR duomenis, būtų galima gerokai sumažinti policijos vykdomų patikrų mastą ir atidžiau sekti tuos keleivius, kurių atveju būtų tvirto pagrindo manyti, kad jie tuo metu galėtų kelti rimtą grėsmę, kartu atsisakant kitų beprasmių patikrinimų ir inspekcijų.

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL) Europos Parlamentas šiandien per plenarinį posėdį balsavo dėl bendro rezoliucijos pasiūlymo dėl naujų derybų dėl su PNR susijusių susitarimų ir griežtų duomenų perdavimo kriterijų, siekiant užtikrinti keleivių saugą, kuri, kaip visuomet, paremta pagarba asmens duomenims. Pagrindinis tikslas – remiantis griežtais kriterijais − rinkti, perduoti ir tvarkyti PNR duomenis, kad jų nebūtų galima panaudoti duomenų gavybai ar profiliavimui.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl keleivių duomenų įrašų (PNR), kuri taptų Europos Sąjungos išorės strategijos dalimi, nes joje apibrėžiamos svarbiausių bendrųjų principų sritys pasirašant susitarimus su trečiosiomis šalimis ir išsaugojami Europos duomenų apsaugos standartai. Kartu šis pasiūlymas dėl rezoliucijos atitinka teisinės atitikties ir saugumo stiprinimo, bent jau kovojant su terorizmu, tikslus.

Kartu Europos Parlamentas dar kartą pakartoja savo reikalavimą gauti informaciją apie visus svarbius šios srities įvykius, kuriuose jis pats atlieka aktyvų vaidmenį, nes tai yra jo išskirtinė teisė.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Neįmanoma kovoti su terorizmu ir kitomis tarptautinio ir organizuoto nusikalstamumo formomis be veiksmingesnio, geriau tvarkomo ir greitesnio keitimosi duomenimis Europos ir tarptautiniu lygmenimis. Todėl labai svarbu, kad nustatytos saugumo priemonės nekompromituotų pilietinių laisvių ir pagrindinių teisių apsaugos ar didžiausios įmanomos pagarbos asmeniniam gyvenimui ir duomenų apsaugai. Todėl remiantis proporcingumo principu svarbu užtikrinti, kad būtų renkami ir tvarkomi tik saugumui užtikrinti būtini duomenys.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Kelios frakcijos pritarė šiam dokumentui, kuriuo iš esmės primenamas Europos Parlamento pasiryžimas kovoti su terorizmu ir organizuotu bei tarptautiniu nusikalstamumu ir kartu jo tvirta pozicija dėl būtinybės ginti piliečių laisves ir pagrindines teises, įskaitant teisę į privatumą, informacinį apsisprendimą ir duomenų apsaugą. Parlamentas dar kartą patvirtina, kad būtinybė ir proporcingumas, pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnio nuostatas, yra pagrindiniai principai siekiant užtikrinti veiksmingą kovą su terorizmu. Parlamentas palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl globalaus požiūrio į PNR duomenų perdavimą trečiosioms šalims ir pritaria Tarybai teikiamai Komisijos rekomendacijai leisti pradėti ES, Australijos, Kanados ir JAV derybas dėl PNR duomenų perdavimo ir naudojimo, siekiant užkirsti kelią terorizmui ir kitiems rimtiems tarptautinio pobūdžio nusikaltimams ir su jais kovoti. Jis taip pat teigiamai vertina Tarybos sprendimą visas derybas pradėti vienu metu, pripažįstant, kad jų trukmė gali būti skirtinga.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) 2010 m. rugsėjo 21 d. Europos Komisija pristatė savo bendrąją koncepciją dėl kleivių duomenų įrašų (PNR) perdavimo trečiosioms šalims. Naudojantis su bilietu, sėdėjimo vieta, bagažu, kelionės maršrutu ir mokėjimo būdu susijusia informacija pagal policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose koordinavimo programą siekiama užkardyti, ištirti, nustatyti ar vykdyti nusikalstamos veiklos, įskaitant terorizmą, baudžiamąjį persekiojimą. Šios „bendros koncepcijos“ paskirtis – nubrėžti ateities derybų su trečiosiomis šalimis gaires. Derybos su JAV, Kanada ir Australija prasidės greitu laiku, taip pat ir kitos valstybės pareiškė panašius ketinimus. Europos Parlamento pasiūlymu dėl rezoliucijos dar kartą patvirtinama proporcingumo principo svarba. Saugumo ir laisvės poreikių pusiausvyra − trapi. Raginame Komisiją pateikti faktinius įrodymus, kad, siekiant kiekvieno minėto tikslo, būtina rinkti, saugoti ir tvarkyti PNR duomenis ir – atlikti deramą tyrimą, įvertinant galimus alternatyvius metodus. Europos Parlamentas ir toliau laikosi pozicijos, kad PNR duomenys jokiomis aplinkybėmis neturi būti naudojami duomenų gavybos ar profiliavimo tikslais.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0602/2010

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl inovacijų partnerystės, nes manau, kad tai svarbi šios pavyzdinės iniciatyvos sudėtinė dalis. Dabartinėmis viešųjų biudžetų lėšų taupymo, rimtų demografinių pokyčių ir vis didėjančios pasaulinės konkurencijos sąlygomis Europos konkurencingumas ir būsimi mūsų gyvenimo standartai priklausys nuo sugebėjimo įtraukti inovacijas į gaminius, paslaugas, kompanijas ir socialinius procesus bei modelius. Todėl manau, kad labai svarbu paversti inovacijas svarbiausia strategijos „Europa 2020“ dalimi. Inovacijos – geriausia priemonė sprendžiant pagrindinius socialinius iššūkius, su kuriais susiduriame, pvz., klimato kaitos, energijos ir ištekių trūkumo ar sveikatos ir senėjimo iššūkius. Labai svarbu, kad radus šių iššūkių sprendimo būdus būtų galima padėti sukurti ekonominiu, socialiniu ir aplinkos apsaugos tvarumo požiūriu teisingą Europą.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Palankiai vertinu „Inovacijų sąjungos“ iniciatyvą, kuria siekiama inovacijų požiūriu integruoti Europą, plėtojant tinkamai koordinuojamą bendradarbiavimą regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis. Pritariu Europos inovacijų partnerystei – naujoviškai koncepcijai, kuria siekiama užtikrinti sąveiką tarp esamų iniciatyvų ir galimų Europos ir valstybių narių iniciatyvų inovacijų. Palankiai vertinu siūlomą pirmojo bandomojo partnerystės projekto temą „Aktyvus ir sveikas senėjimas“. Dėl kai kurių rimčiausių socialinių iššūkių, su kuriais susiduria Europa, pvz., senėjančios visuomenės, reikalingos keliuose sektoriuose diegiamos radikalios inovacijos. Sprendžiant senėjimo klausimą reikalingi pokyčiai visais lygmenimis, pradedant nuo teisės į darbą ir pensijas ir baigiant naujais paslaugų modeliais, įskaitant savarankiškai administruojamą slaugą ir naujas būsto rūšis. Kovojant su naujomis grėsmėmis ir nelygybe, reikalingas naujoviškas požiūris į socialinę sritį, ne tik diegiant naujas technologijas, bet ir pasitelkus naujovišką organizavimą. Raginu Komisiją užtikrinti partnerystės projektų finansavimą, šiuo tikslu sutelkiant Europos Sąjungos, valstybių narių, regionų ir kitų viešųjų ir privačiųjų subjektų išteklius bei vadovaujantis aiškiais ir skaidriais kriterijais.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Būtina visapusiškai išnaudoti Europos inovacijų galimybes. Tai negali būti tik principų deklaravimas, todėl džiaugiuosi, kad galiausiai pateikėme svarstomą pasiūlymą. Daug pastangų ir idėjų, kurios, svarstomos atskirai, lieka abstrakčios, dabar gali tapti sistemos dalimi ir būti įgyvendintos, siekiant, kad jos atitiktų tam tikrus poreikius. Šiandien svarstomi labai dalykiniai klausimai, todėl būtina dėti visas pastangas, siekiant užtikrinti, kad svarstymuose dalyvautų visi svarbiausi subjektai. Ypač palankiai vertinu biurokratinės naštos mažinimą ir mažųjų bei vidutinių įmonių, kupinų naujoviškos energijos, kurią reikia panaudoti visos Europos Sąjungos labui, įtraukimą. Labai tikiuosi, kad programa bus tinkamai įgyvendinta.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos inovacijų partnerystės pagal pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ – tai ypatingo pobūdžio iniciatyva integruotai Europos inovacijų politikai nustatyti. Jos reikšmę dar labiau padidina aplinkybė, kad turime pripažinti, jog nuo 2000 m. nepasiekėme visų Lisabonos programos tikslų. Iš tiesų, inovacijos ir mokslinių tyrimų bei plėtros sektoriaus plėtra privalo tapti vienu iš ateities ekonomikos augimo variklių. Teigiamai vertinu pristatytą naujovišką Europos inovacijų partnerystės koncepciją, kuria siekiama sukurti dabartinių inovacijų iniciatyvų sąveiką. Turėsime atidžiai stebėti pirmosios bandomosios šios srities programos įgyvendinimo pažangą, nes ji susijusi su visai Europai svarbia tema: senėjančios visuomenės daromu poveikiu ir ilgėjančia darbo trukme. Balsavau už šią rezoliuciją, kartu nepamirštant ir kitų temų, kurios bus svarstomos įvertinus bandomąjį projektą. Tai visuotinės svarbos temos.

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad remiantis viešojo ir privačiojo sektoriaus inovacijų partnerystės principu, būtų galima suteikti postūmį mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai ir padėti atgaivinti per krizę sumažėjusią paklausą. Šie sektoriai taip pat atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus ir siekiant sukurti konkurencingesnę ekonomiką ir teisingesnę bei ekologiškesnę visuomenę.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Europos inovacijų partnerystė – tai naujoviška koncepcija, kuria siekiama užtikrinti esamų ir prireikus naujų Europos ir valstybių narių inovacijų iniciatyvų sąveiką ir maksimaliai paskatinti ir paspartinti rezultatų ir naudos visuomenei teikimą. Todėl tai svarbi priemonė tuo metu, kai valstybėms narėms kyla svarbių ekonominių klausimų, kuriuos sprendžiant inovacijų diegimo įsipareigojimas galėtų tapti veiksminga strategija. Teigiamai vertinu pasiūlytą pirmojo bandomojo partnerystės projekto temą: „Aktyvus ir sveikas senėjimas“. Tuo metu, kai Europos visuomenės senėjimas vertinamas kaip neigiamas veiksnys, Europai labai svarbu sugebėti tinkamai išnaudoti savo žmogiškąjį kapitalą, ypač vyresnio amžiaus žmones, turinčius daugiau patirties ir galinčius ją perduoti kitiems.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Europos inovacijų partnerystės koncepcija – svarbi pavyzdinės iniciatyvos įsipareigojimų dalis. Europos Parlamento S&D frakcija, kuriai priklausau, visiškai pritaria Europos inovacijų partnerystės bandomajam „Aktyvaus ir sveiko senėjimo“ projektui ir siūlo įgyvendinti du papildomus partnerystės projektus tose srityse, kuriose būtų galima nedelsiant pasinaudoti sukuriama pridėtine verte.

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu. – (PL) Ponios ir ponai, buvo malonu išgirsti šios dienos balsavimo dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl inovacijų partnerystės rezultatus. Manau, kad dirbant prie šio dokumento buvo parengta nedviprasmiška ir plačių užmojų pozicija. „Inovacijų sąjungos“ iniciatyva labai svarbi ir šiuo metu ja apčiuopiamiausiai bandoma įgyvendinti integruotą Europos inovacijų politiką. Norėčiau pabrėžti, kaip svarbu mūsų darbe atsižvelgti į strategiją „Europa 2020“, nes joje skiriama daugiau dėmesio ateities moksliniams tyrimams, inovacijoms ir švietimui.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Inovacijos – vienas ekonomikos variklių, nulemsiančių strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimą. Čia pristatoma partnerystė galėtų turėti tam įtakos, nes ją įgyvendinant užtikrinama labai svarbi sąveika, siekiant didesnio inovacijų proceso masto ir greitesnės jo eigos. Man taip pat atrodo svarbu, kad bandomasis projektas įgyvendinamas aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje, kadangi Europos visuomenės senėjimas yra nepaneigiama tikrovė. Nepaisant finansų krizės, kurios sąlygomis gyvename, ES taip pat privalo toliau teikti paramą kitoms sritims, nes be jos nesugebėsime sėkmingai įgyvendinti plataus masto tikslų, nustatytų ES strategijoje „Europa 2020“.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) „Inovacijų sąjunga“ – aukščiausiu politiniu lygmeniu pristatoma naujoviška strategija. Tai viena svarbiausių strategijos „Europa 2020“ iniciatyvų. Ja siekiama sudaryti sąlygas deramai atremti ateities iššūkius, pvz., susijusius su klimato kaita, energijos ir maisto saugumu, sveikata ir visuomenės senėjimu, ir perkelti jų sprendimą į viršvalstybinį lygmenį. Todėl reikėtų geriau šalinti dėl finansavimo problemų, suskaidytų mokslinių tyrimų sistemų ir rinkų, nepakankamos paramos inovacijoms organizuojant viešuosius pirkimus ir per lėtai nustatomų normų atsirandančius trukdžius. Balsavau už rezoliuciją, nes bendra inovacijų partnerystės koncepcija atneštų naudos kiekvienai valstybei narei.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Naujosios inovacijų partnerystės koncepcijos pranašumas tas, kad dalyvaujantiems partneriams nustatomos aiškiai apibrėžtos veiklos ir atsakomybės sritys. Be to, nustatomi tikslūs atskirų projektų įgyvendinimo terminai ir pamatuojami bei įgyvendinami tikslai. Taip pat projektai įgyvendinami pagal supaprastintą administravimo tvarką ir geriau pristatomi mokslinių tyrimų rezultatai. Todėl balsavau už šį pranešimą.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad dabartinėmis aplinkybėmis inovacijų partnerystė tampa svarbia priemone kuriant ekonominiu, socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu tvarią Europą. Taip pat teigiamai vertinu pirmojo partnerystės projekto temą „Aktyvus ir sveikas senėjimas“.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Priimdamas šį dokumentą Parlamentas konstatuoja, kad „Inovacijų sąjungos“ iniciatyva yra kol kas svarbiausias ir konkretus bandymas vykdyti integruotą Europos inovacijų politiką, kurios sėkmė priklausytų nuo tinkamai koordinuojamo bendradarbiavimo regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis, kiekviename lygmenyje įtraukiant į šį bendradarbiavimą kuo daugiau veikėjų. Europos inovacijų partnerystė – tai naujoviška koncepcija, kuria siekiama užtikrinti esamų ir prireikus naujų Europos ir valstybių narių inovacijų iniciatyvų sąveiką ir maksimaliai paskatinti ir paspartinti rezultatų ir naudos visuomenei teikimą. Todėl Parlamentas palankiai vertina pasiūlytą pirmąją Europos inovacijų partnerystės temą „Aktyvus ir sveikas senėjimas“ ir Komisijos pasiūlytą metodą – pirmiausia atlikti bandomąjį projektą ir nustatyti, koks formatas geriausiai tinka šiems partnerystėms projektams, prieš pradedant inicijuoti kitus partnerystės projektus, ir ragina Komisiją, vykdant pirmąjį bandomąjį projektą „Aktyvus ir sveikas senėjimas“, įtraukti socialines naujoves, kurios padėtų užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę, ligų prevenciją, pagerinti viešojo sektoriaus ir socialinių partnerių tinklų veiklą ir skatinti, kad būtų taikomos naujosios technologijos, padedančios garantuoti gyvenimo kokybę.

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. – (PL) Pastaruoju metu, baigiant išbristi iš krizės ir laukiant naujų iššūkių, su kuriais ES susidurs po 2013 m., inovacijos tapo vienu svarbiausių, jei ne pačiu svarbiausiu būdu, siekiant sutvirtinti ES pozicijas pasaulyje. Naujoviškas išteklių naudojimas galėtų tapti vienu geriausių metodų įveikiant skirtumus tarp valstybių ir regionų. Jį pasitelkus ir naudojantis kitų šalių teigiama praktika ir patirtimi taip pat būtų galima prisidėti prie šių regionų įvairovės išlaikymo. Plėtojant naujus gamybos ir paslaugų būdus bei naujoviškai naudojant išteklius būtų galima protingiau ir veiksmingiau plėtoti vietines, regionines ir nacionalines rinkas.

Inovacijos – tai žmonių kūrybiškumas. Ieškodami naujoviškų sprendimų, prisidedame prie visuomenės gerovės didinimo. Ekonomikos, technologijų ir informacijos mokslų dinamiškos plėtros sąlygomis privalome nepamiršti svarbiausiojo veiksnio – žmogiškojo kapitalo. Inovacijos – tai ne tik nauji gamybos metodai arba nauji, pvz., vietos gaminių panaudojimo būdai. Be to, ir visų pirma – tai žmogiškasis kapitalas. Nauji visuomenės įtraukimo į daugelio gyvenimo sričių plėtojimo procesus būdai – svarbi sėkmės prielaida. Bendradarbiavimas įvairiais socialiniais lygmenimis pamažu tampa svarbia sąlyga, ypač mokslinių tyrimų ir švietimo srityje. Inovacijų partnerystė – tai dar vienas labai tvirtas žingsnis Europos vystymosi linkme.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Inovacijos –geriausias iššūkių, su kuriais šiuo metu susiduria Europa, sprendimo būdas. Taupymo, demografinių pokyčių ir globalizacijos keliamų grėsmių sąlygomis tai – priemonė, kurią įgyvendinus būtų siekiama konkurencingesnės Europos, kurioje sukuriama daugiau darbo vietų ir kuriai teikiami visi prioritetai. Strategijoje „Europa 2020“ numatytas „Inovacijų sąjungos“ pavyzdinės iniciatyvos tikslas – imti įgyvendinti inovacijų partnerystės projektus, siekiant supaprastinti mokslinius tyrimus, plėtrą ir išradimų patekimą į rinką, pradedant nuo sveiko senėjimo bandomojo projekto. Man atrodo svarbu, kad neliktų pamirštos ir kitos sritys, pvz., jaunimas, tyrėjai ir mažosios bei vidutinės įmonės. Taip pat pageidautina, kad būtų geriau atliekamas partnerystės projektų įgyvendinimo darbas, nes tam turime unikalias su vertybėmis, kūrybiškumu ir įvairove susijusias galimybes. Todėl raginu daugiau ir kokybiškiau investuoti į švietimą, mokslinius tyrimus ir plėtrą: būtina ne tik apsaugoti šių prioritetinių sričių biudžetus nuo apkarpymų, bet reikia dar ir didinti jų asignavimus.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Balsavau už šį pranešimą, nes „Inovacijų sąjungos“ iniciatyva – tai konkretus bandymas vykdyti integruotą Europos inovacijų politiką. Pirmuoju siūlomu Europos inovacijų partnerystės projektu „Aktyvus ir sveikas senėjimas“ siekiama užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę ir sudaryti sąlygas geriau veikti viešojo sektoriaus socialiniams tinklams. Nuo šio bandomojo projekto rezultatų priklausys, ar bus pradėtos įgyvendinti kitos panašios iniciatyvos. Šiandien patvirtintame pasiūlyme dėl rezoliucijos pristatomos idėjos, kurias įgyvendinus atsivertų didelės galimybės kurti pridėtinę vertę, įskaitant pažangiųjų miestų projektą, kuriame dėmesys skiriamas veiksmingumo ir valdymo gerinimui energetikos, transporto ir su infrastruktūra susijusiose srityse, taip pat žaliavas siekiant pagerinti jų tiekimo saugumą, įskaitant tvarią gavybą, apdorojimą, perdirbimą ir pakaitalus. Europos Parlamentas taip pat norėtų dalyvauti įgyvendinant šią daug žadančią iniciatyvą, todėl raginame Komisiją ne tik informuoti Parlamentą apie įgyvendinant šį bandomąjį projektą pasiektą pažangą, bet ir parengti Parlamento dalyvavimo nustatant būsimųjų partnerystės projektų strateginę orientaciją metmenis.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0603/2010

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Palaikiau šią rezoliuciją. ESBO yra neatsiejama euroatlantinės ir Eurazijos saugumo struktūros dalis su plačia saugumo koncepcija, apimančia politinį ir karinį, ekonominį ir aplinkos bei žmogiškąjį aspektus. Tačiau nepaisant šios organizacijos svarbos, ESBO yra vienintelė tarp saugumo klausimus sprendžiančių organizacijų, kuri neturi tarptautinio juridinio asmens statuso, ir dėl to kyla daug politinių praktinių teisinių pasekmių. Šios organizacijos vaidmuo labai svarbus sprendžiant daugelį klausimų, įskaitant ginklų neplatinimo, nusiginklavimo, ekonominio bendradarbiavimo, žmogaus teisių apsaugos ir skatinimo srityje. Tačiau juridinio statuso nebuvimas ir sprendimų priėmimo mechanizmo problemos, silpnina šią organizaciją, nes ji ne visada laiku gali ir tinkamai reaguoti į krizes. Pritariu rezoliucijoje išsakytiems pasiūlymams, kad būtina tęsti dialogą dėl ESBO teisinio pagrindo, ir, kad 2011 m. ESBO pirmininkausianti Lietuva užtikrintų šios svarbios organizacijos stiprinimo proceso nuoseklumą ir pažangą.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Nekyla abejonių, kad saugumas yra ES politinės integracijos proceso priežastis. Ypač verta pažymėti, kad būtina tinkamai įgyvendinti bendrą užsienio ir saugumo politiką, kurioje būtų atsižvelgiama į tam tikrą atskirų šalių padėtį ir pasiekiamas veiksmingumo lygis, proporcingas vaidmeniui, kurį Europos Sąjunga turės atlikti tarptautinėje arenoje. Visi priimami sprendimai ir toliau privalo būti paremti Romos ir vėliau pasirašytose sutartyse skelbiamais taikos ir laisvės principais. Tuo tarpu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija parodė, kad jos vykdoma veikla visiškai atitinka šiuos principus, todėl pageidautina, kad ES institucijos labiau įsitrauktų į šios organizacijos veiklą. Taip pat manau, kad prisiimdamos daugiau atsakomybės valstybės narės galėtų lengviau susitarti dėl bendrų pozicijų, taigi svarstant šiuos klausimus taip pat sutvirtėtų 27 šalių tarpusavio santykiai.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už tai, kad būtų stiprinama ESBO, užtikrinant darnumą tarp trijų pagrindinių šios organizacijos ramsčių: politinio ir karinio, ekonominio ir aplinkosauginio bei žmogiškojo. Stiprinant ESBO būtina sudaryti sąlygas, kad būtų užtikrinta tokia pusiausvyra, kurioje nė vienam šių aspektų nebūtų teikiama pirmenybė kitų sąskaita. Kovos su grėsmėmis saugumui ir iššūkiais veiksmingumas priklauso nuo to, ar tinkamai koordinuojami ir ar tinkamai veikia šie trys svertai. ESBO turi būti svarbiausias veiksnys reaguojant daugiausia į naujas grėsmes, pvz., organizuotą nusikalstamumą, terorizmą, su internetu susijusias grėsmes, prekybą žmonėmis ir narkotikais, taip pat vykdant su išankstiniu perspėjimu susijusią veiklą ir konfliktų prevenciją ir sprendimą. Kita priežastis, dėl kurios balsavau už ESBO stiprinimą, susijusi su žmogaus teisių aspektu, aprėpiančiu pagarbą mažumų teisėms ir pagrindinėms laisvėms, kurios yra svarbiausios integruotos ESBO saugumo koncepcijos sudėtinės dalys.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu, kad būtų didinamos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pastangos sušvelninti žmogaus poveikį klimato atšilimui. Veiksmingiau bendradarbiaujant valstybėms narėms ir ESBO, kovojant su ekonominių ir aplinkosaugos veiksnių keliamomis grėsmėmis ir problemomis, būtų įnešamas labai svarus indėlis užtikrinant saugumą, stabilumą, demokratiją ir klestėjimą regione, nes patys konfliktai kyla dėl ekonominių ir aplinkosaugos veiksnių.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Gyvename pasaulyje, kuriame saugumas, tiek tradicinis: susijęs su gynyba, tiek susijęs su ekonomika, aplinkosauga, energijos tiekimu ar transportu, tapo pagrindine koncepcija. Todėl būdama neatsiejama euroatlantinės ir Eurazijos saugumo architektūros, apimančios šalis nuo Vankuverio iki Vladivostoko, dalis, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) prisiima svarbesnį vaidmenį pasaulio mastu. Pritariu galutinei rekomendacijai, kurioje Parlamentui siūloma apsvarstyti galimybę dalyvauti ESBO Parlamentinės Asamblėjos veikloje ir įsteigti joje savo nuolatinę delegaciją. Šiuo metu pabrėžčiau, kad ES negali nekelti ESBO tokių opių klausimų, kaip kova už žmogaus teises ir tarptautinės teisės normų laikymasis.

  Barbara Matera (PPE), raštu. – (IT) Europos Sąjungą ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) sieja bendri principai ir vertybės tokiose srityse kaip parama žmogaus teisėms, konfliktų prevencija, demokratizacijos plėtra, mažumų apsauga ir taip pat ne taip seniai atsiradę iššūkiai – pvz., klimato kaita. Siekiant šių bendrų tikslų, svarbu užtikrinti ES ir ESBO sąveiką. ESBO – vienintelė tarptautinio teisinio subjektiškumo neturinti organizacija, dalyvaujanti sprendžiant Europos regiono saugumo klausimus. Šiuo atžvilgiu labiau nei bet kada svarbu stiprinti esamą ESBO struktūrą ir užtikrinti vaisingą bendradarbiavimą su Europos institucijomis, ypač įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir turint omenyje kuriamą Europos išorės veiksmų tarnybą. Įsteigus nuolatinę ES delegaciją ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje, taptų lengviau stiprinti ES ir ESBO bendradarbiavimą, iš arti stebėti jos veiklą ir įtvirtinti bendrus principus bei vertybes.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Būtina rūpintis visais ES saugumo aspektais. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) deramai įkūnija šį teiginį, nes ji neatsiejama euroatlantinės ir Eurazijos saugumo architektūros dalis, kuriai būdinga plati saugumo koncepcija, apimanti politinį ir karinį, ekonominį ir aplinkos bei žmogiškąjį lygmenis. ESBO būdinga gausi narystė, jungianti tarp Vankuverio ir Vladivostoko esančias šalis. Todėl manau, kad ES svarbu stengtis stiprinti savo vaidmenį ESBO, turint omenyje jos bendrą pobūdį ir narių įvairovę.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Jau kelerius metus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), įkurta šaltojo karo laikotarpiu, siekiant užtikrinti stebėseną ir stiprinti tarpusavio pasitikėjimą, patiria tapatybės krizę. Kritikų teigimu, organizacija nėra pasirengusi atremti XXI amžiaus iššūkių, pvz., pasaulio finansų krizės ir aplinkosaugos problemų, įskaitant ir klimato kaitą. Teoriškai trys pagrindiniai ESBO veikėjai yra JAV, Rusija ir ES. Nepaisant to, kad išrinkus naująjį prezidentą, padėtis pamažu keičiasi, Amerikos užsienio politikoje labai mažai dėmesio skiriama tarptautinėms organizacijoms. Rusija, atrodo, skiria joms lygiai tiek pat mažai dėmesio ir vertina ES ir NATO plėtrą kaip kišimąsi į jos istorinės įtakos sritį. Todėl suprantama, kad Maskva ragina ESBO pasirinkti naują kryptį ir, užuot skyrus dėmesį žmogaus teisėms ir demokratizacijos procesams, susitelkti prie Europos saugumo struktūros kūrimo. Rusija svarbi ES ne tik dėl savo tiekiamos energijos, bet ir kaip strateginė partnerė. Jei ES siekia kitokio vaidmens ESBO, ji privalo tapti atsvara JAV, o ne likti galios neturinčia iždininke. Galiausiai reikės apdairaus požiūrio ne tik santykiuose su Rusija, bet ir su visomis Eurazijos valstybėmis, kurioms atstovaujama ESBO ir kurios nėra ES narės. Kadangi pranešime į tai atsižvelgiama, balsavau už.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Reikia išlaikyti trijų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) lygmenų pusiausvyrą. Bet kokiu atveju būtina spręsti visuose trijuose lygmenyse kylančias saugumo grėsmes. Tai taikytina ir naujausioms grėsmėms, pvz., organizuotam nusikalstamumui, terorizmui, su internetu susijusioms grėsmėms, prekybai žmonėmis ir narkotikais ir konfliktų sprendimui bei prevencijai. Prasminga ir verta remti tvirtesnį bendradarbiavimą, skatinant ES ir ESBO sąveiką. Dėl šios priežasties balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Reikia stiprinti Europos Sąjungą ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO). Pastarajai tenka svarbus ir esminis vaidmuo daugelyje sektorių, ypač ta jo dalis, kuri susijusi su saugumu ir kova už demokratiją. Net jei ir skiriasi šių dviejų organizacijų poreikiai, tikslai ir struktūros, svarbu pažymėti, kad nėra prieštaraujančių ar persipynusių pozicijų, dėl kurių galėtų kilti kompetencijų konfliktų. Jų vaidmenys apibrėžti ir skirtingi, bet vis tiek kai kuriose srityse esama dubliavimosi rizikos. Balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu tiek jos turiniui, tiek ir dvasiai. Iš tiesų, manau, kad ESBO labai svarbi organizacija, veikianti kaip forumas, kuriame atsižvelgiama tiek į ES ir Azijos, tiek į ES ir JAV tarpusavio santykius. Akivaizdu, kad turint omenyje valstybes nares, Europos Sąjunga yra ESBO sukimosi centras ir pagrindas, todėl tikiuosi, kad jai šioje organizacijoje teks pirmaujantis vaidmuo.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes suprantu, kad reikėtų pasinaudoti visomis ESBO galimybėmis. Todėl reikia rimtai pasvarstyti, kaip Europos Sąjunga galėtų prisiimti daugiau atsakomybės ir aktyviau dalyvauti siekiant bendrų tikslų.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Patvirtindamas šią rezoliuciją Parlamentas pabrėžia būtinybę išlaikyti trijų ESBO lygmenų pusiausvyrą, juos nuosekliai ir visapusiškai plėtoti, remiantis tuo, kas jau pasiekta. Joje pabrėžiama, kad nė vienas lygmuo negali būti stiprinamas kenkiant kitam lygmeniui. Pažymima, kad siekiant veiksmingų rezultatų grėsmės saugumui ir iššūkiai, įskaitant ir naujausius, pvz., organizuotą nusikalstamumą, terorizmą, su internetu susijusias grėsmes, prekybą žmonėmis ir narkotikais, energetinį saugumą, taip pat su išankstiniu perspėjimu susijusią veiklą ir konfliktų prevenciją bei sprendimą, turėtų būti sprendžiami visais trimis lygmenimis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ESBO neturėtų būti stiprinama silpninant esamas institucijas ir mechanizmus arba darant žalą jų nepriklausomybei, jei jos dar nebuvo reformuotos arba dar nebuvo susitarta dėl alternatyvų, visų pirma atsižvelgiant į Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių tarnybos (DIŽTT) veiklą. Galiausiai ESBO raginama toliau stiprinti savo gebėjimą užtikrinti, kad visais trimis lygmenimis būtų paisoma principų ir įsipareigojimų, kuriuos nustatė jos veikloje dalyvaujančios valstybės, ir kad jie būtų įgyvendinami, be kita ko, plėtojant tolesnės veiklos mechanizmus.

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. – (LT) Gerbiami kolegos, Kaip dauguma Jūsų jau žino, Lietuva perima ESBO pirmininkavimą 2011-ųjų sausį. Šis pirmininkavimas galėtų būti unikali galimybė mano šaliai imtis iniciatyvos stiprinant regioninį bendradarbiavimą, didinant energetinį saugumą bei kovojant su korupcija. Taip pat svarbu nenuvertinti žmogiškosios ESBO bendradarbiavimo dimensijos. Be savo politinės karinės dimensijos ESBO taip pat vaidina svarbų vaidmenį skatinant pagarbą žmogaus teisėms bei fundamentaliosioms laisvėms. ES taip pat turi atlikti svarų vaidmenį šioje srityje. ES ir ESBO veiksmų koordinavimas žmogaus teisių srityje yra mūsų visų bendras interesas. Nepamirškime aplinkybių, kuriomis ESBO buvo įkurta. Šie metai pažymi 35-ąsias ESBO steigiamosios konferencijos bei Helsinkio Baigiamojo akto priėmimo metines, kai buvo padėti šios organizacijos pamatai. Šis įvykis simbolizavo moralinį bei politinį įsipareigojimą demokratijos bei žmogaus teisių principams. Apgailestauju, jog pastaraisiais metais ši Helsinkio dvasia prigeso. Reikia tai pakeisti. Todėl, aš su dideliu nekantrumu laukiu gruodžio mėnesį Astanoje vyksiančio ESBO viršūnių susitikimo rezultatų.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Balsavau už šį pranešimą, nes per pastaruosius dešimt metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) prarado nemažai turėtos įtakos. Pasiūlyme dėl rezoliucijos Europos Parlamentas giria ESBO už ankstesnę veiklą ir ragina valstybes nares, Komisiją, ir Vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai teikti pasiūlymus, kaip Europos Sąjunga galėtų veiksmingai įsitraukti į ESBO ir įnešti konstruktyvų indėlį įgyvendinant bendrus tikslus. Norėdami spręsti krizes ne karinio įsikišimo priemonėmis, privalome laiku imtis prevencinės politinės veiklos.

  Anna Záborská (PPE), raštu. – (SK) Istorija moko, kad kariniai konfliktai kyla dėl kovojančių šalių nesugebėjimo aptarti ginčytinų klausimų ir rasti kompromisinių sprendimų. ESBO – tai forumas, kuriame ieškoma šių sprendimų. Kartu ESBO šiuo metu gerbiama kaip nepriklausoma arbitrė, vertinanti demokratinę rinkimų eigą ir demokratijos standartus. Todėl pasisakau už ESBO stiprinimą, ypač siekiant demokratijos sklaidos ir pagarbos žmogaus teisėms. ESBO stebėjimo misijos įvairiose šalyse – svarbi sudėtinė laisvojo pasaulio plėtros dalis. Vis dėlto, žvelgiant iš ES perspektyvos, tam tikra veikla dubliuojama. Kalbėdami apie ESBO stiprinimą, kartu turėtume pagalvoti apie tai, kokiu mastu ESBO galėtų pakeisti įvairiuose konfliktų regionuose dirbančių ES atstovų veiklą. Taip pat jei jau giriame ESBO veiklą žmogaus teisių srityje, turime galimybę pasvarstyti, kokiu mastu šioje srityje persipina ESBO ir Europos Tarybos atliekami vaidmenys. Organizuojant tokią diskusiją, turėtų būti siekiama veiksmingiau panaudoti viešųjų biudžeto lėšas, o šiam klausimui sąnaudų mažinimo laikotarpiu mūsų rinkėjai neabejotinai teikia pirmenybę.

Report: Thomas Mann (A7-0268/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl demografinių problemų ir kartų solidarumo, nes dabartinėmis aplinkybėmis, kai dėl pailgėjusios gyvenimo trukmės ir mažėjančių gimstamumo rodiklių yra iškilusios precedento neturinčios demografinės problemos, tai yra vienos skubiausiai spręstinų socialinės politikos problemų artimiausiais metais. Sprendimus reikia priimti skubiai, ypač kai jaunų žmonių galimybėms gauti darbą ir senyvo amžiaus žmonių pensijų sistemų tvarumui gresia pavojus. Kartų solidarumas būtinas siekiant optimizuoti abiejų kartų indėlius. Vienintelis būdas tai padaryti – įvairaus amžiaus žmonių grupėms užtikrinti laisvas ir vienodas galimybes gauti darbą, mokytis visą gyvenimą ir naudotis karjeros galimybėmis. Tai bus įmanoma padaryti, pirma, užtikrinant jauniems žmonėms darbo vietas ir, antra, tinkamai pasinaudojant vyresnio amžiaus žmonių indėliu, kurį jie vis dar gali suteikti visuomenei savanoriaudami arba dirbdami sulaukę pensinio amžiaus.

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Atsižvelgiant į tai, kad visuomenė, kurioje gerbiamas žmogaus orumas, yra pagrįsta teisingumo tarp kartų principu, manau, jog šis pranešimas yra svarbus dėl to, kad jame taip pat išreiškiama parama kovai su visų formų išankstiniu nusistatymu ir diskriminacija, nukreipta prieš visas visuomenės grupes. Pritariu nuomonei, kad piliečių migracija, sėkminga jų integracija, įskaitant integraciją į ekonominį gyvenimą, ir jų socialinė įtrauktis gali padėti kovoti su demografiniais pokyčiais. Dėl šių priežasčių sutinku, kad reikalingos viešos diskusijos įvairiai imigracijos politikai aptarti. Siekiant sėkmingos imigrantų integracijos, kuri taip pat prisideda prie kartų ir kultūrų solidarumo didinimo, būtina panaikinti išankstinį nusistatymą prieš skirtingus kultūros modelius. Pranešime taip pat siūloma patvirtinti naujas nuostatas dėl kovos su diskriminacija dėl amžiaus, susijusia su prekių įsigijimu ir naudojimusi paslaugomis. Būtent dėl to balsavau už Th. Manno pranešimą.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Komisijos skaičiavimais, demografiniai pokyčiai kelia didelį pavojų pakeisti gyventojų struktūrą ir amžiaus grupes. Todėl 2050 m. jaunų 0–14 metų amžiaus žmonių sumažės nuo 100 mln. iki 66 mln. Kalbant apie darbingo amžiaus gyventojų dalį, maždaug 2010 m. ji būtų didžiausia – 331 mln., o paskui laipsniškai sumažėtų iki 268 mln. 2050 m. Dėl tokios padėties ES turi priimti tinkamą sprendimą, siekdama užtikrinti ne tik vyresnio amžiaus žmonių, bet ir jaunų žmonių užimtumą. Balsavau už šį Europos Parlamento iniciatyva parengtą pranešimą, kuriame valstybės narės raginamos ne tik apsvarstyti galimybę atsisakyti teisės aktų nustatyto pensinio amžiaus, bet ir pateikiamos išsamios gairės dėl politikos, padėsiančios mums kovoti su diskriminacija, nustatyti mokymosi visą gyvenimą tikslą, skatinti apsvarstyti naujus darbo organizavimo verslo įmonėse būdus, visų pirma siekiant sumažinti stresą. Be to, šioje rezoliucijoje pateikiama daugybė iniciatyvų, kuriomis dėmesys atkreipiamas, pvz., į kovą su jaunimo nedarbu, arba palaikoma tinkamo dydžio pensija ir siūloma patvirtinti 50 metų ir vyresnių piliečių Europos paktą.

  Liam Aylward (ALDE), raštu. – (GA) Tvirtai pritariu šiame pranešime išdėstytoms nuostatoms dėl įgūdžių tobulinimo siekiant kiekvienai visuomenės grupei ar kartai užtikrinti kokybišką išsilavinimą ir geresnes mokymosi visą gyvenimą sąlygas. Palankiai vertinu tai, kad pranešime pripažįstama visų savanorių, kurie dirba siekdami vietos bendruomenės vystymosi ir bendruomenėje arba šeimoje teikia priežiūros paslaugas, darbo suteikiama gerovė ir nauda ES visuomenei. Be to, pritariu Europos Parlamento iniciatyvai peržiūrėti ES sveiko senėjimo politiką ir pristatyti 2011 m. veiksmų planą, kurio tikslas būtų padėti didinti vyresnio amžiaus žmonių orumą, gerinti jų sveikatą ir gyvenimo kokybę. Reikia pagirti Komisiją už tai, kad ji ragina imtis veiksmų kovojant su vyresnio amžiaus žmonių teisių pažeidimais ir siekiant užtikrinti pagyvenusių žmonių apsaugą bendruomenėje ir slaugos namuose.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Palaikau šį pranešimą. Šiandieną susiduriame su dvejopa problema – dideliu jaunų žmonių nedarbo lygiu ir pensijų sistemų finansavimo problemomis. Šie du reiškiniai tarpusavyje susiję, todėl ir sprendžiami turėtų būti kartu. Demografinius pokyčius galima valdyti, jeigu jiems bus pakankamai pasiruošta ir į juos bus kreipiamas deramas dėmesys. Pagrindinės priemonės, kurios padėtų užtikrinti pusiausvyrą tarp kartų ir padėtų panaikinti neteisingą diskriminaciją, priklauso nuo pačių valstybių narių. Tai pensijų sistemos, nacionalinių biudžetų, vykdomos sveikatos priežiūros, švietimo ir užimtumo politikos nepakankama priežiūra, kur turėtų būti vykdomos struktūrinės reformos ir ieškoma naujų tvarių sprendimų. Tuo tarpu ES turėtų būti atsakinga už gerosios patirties mainus tarp valstybių narių, taip pat už ES teisės aktų įgyvendinimo valstybėse narėse kontrolę bei už iniciatyvą priimant svarbius teisės aktus šiose srityse.

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. – (FR) Th. Manno iniciatyva parengtame pranešime buvo keletas labai gerų nuostatų dėl demografinių problemų ir kartų solidarumo visų pirma atsižvelgiant į kartų susitarimo šiuolaikinėje visuomenėje, jaunimo nedarbo ir poreikio vienu metu spręsti pagyvenusių žmonių ir jaunų žmonių problemas svarbą. Nepaisant to, balsavau prieš rezoliuciją, nes tam tikros dalys buvo nepriimtinos, visų pirma tos, kurios susijusios su pensijomis. Laimė, daliai, kurioje aiškiai užsimenama apie poreikį pakeisti einamojo pensijų finansavimo sistemą sukaupto kapitalo pensijų sistema, didelė šio Parlamento narių dauguma nepritarė. Tačiau kita dalis, kurioje raginama, kad „valstybės narės iš naujo apsvarstytų galimybę panaikinti privalomą pensinį amžių“, buvo patvirtinta. Iš tikrųjų tai neįsivaizduojamas dalykas! Taip, pensijų sistema turi būti lankstesnė, tačiau pensinis amžius turi būti šios sistemos pagrindas! Tuo metu, kai Komisija baigia savo konsultacijas dėl pensijų ateities Europoje, Parlamento nuostata yra labai svarbi. Būtent dėl to nusprendžiau balsuoti prieš rezoliuciją.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, kadangi mes turime siekti ne konfliktų ir konkurencijos tarp kartų, bet lygių galimybių ir solidarumo. Tačiau nepritariau Europos Parlamento pranešėjo nuomonei panaikinti išankstinį išėjimą į pensiją. Iš tiesų, labai dažnai vyresnio amžiaus žmonės išeina į išankstinę pensiją priversti tam tikrų aplinkybių, o ne savo noru. Įvertinant ekonominės krizės pasekmes, galimybė anksčiau išeiti į pensiją neretai yra vienintelė išgyvenimo galimybė darbo netekusiems vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nacionalinės pensijų sistemos valstybėse narėse yra skirtingos, būtina atsižvelgti į visų Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, o ne sekti vienos ar tik kelių šalių pavyzdžiu. Pačios valstybės narės, atsižvelgiant į savo šalies padėtį ir praktiką, turi nuspręsti dėl išankstinio išėjimo į pensiją nuostatos įgyvendinimo. Dar norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad tiek demografiniai pokyčiai, tiek diskriminacija dėl amžiaus kenkia kartų solidarumui ir ekonomikos augimui. Dėl tokios diskriminacijos labai sumažėja tiek vyresnio amžiaus žmonių, tiek jauniausių darbuotojų galimybės patekti į darbo rinką.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Pastaraisiais metais ES valstybės narės, susidūrusios su tuo, kad ypač sumažėjo gimstamumas, turėjo spręsti vis labiau senėjančios visuomenės problemas. Gyvenimo trukmės pailgėjimas yra teigiamas pokytis, dėl kurio žmonės ilgiau išlieka fiziškai ir protiškai aktyvūs. Šiomis aplinkybėmis tampa aišku, kad turime būti pasirengę net dar sunkesnei padėčiai, dėl kurios sutriks demografinė pusiausvyra, o tai sukels neigiamų padarinių valstybių narių ekonomikai ir biudžeto ištekliams, ir šis pokytis atsilieps visai ES. Todėl turime pripažinti tikimybę, kad ateities kartoms teks finansinė šių demografinių pokyčių našta. Dėl tokios padėties Lisabonos sutartyje nustatytas tikslas pasiekti, kad pusė 55–64 metų žmonių turėtų darbą, yra labai svarbus, net jeigu šiais metais jis nebuvo įgyvendintas. Siekiant kovoti su šiuo reiškiniu būtina, laikantis į mokymąsi visą gyvenimą orientuoto požiūrio, imtis greitai įgyvendinamų ir ryžtingų priemonių, kad atvestume jaunus ir vyresnio amžiaus žmones į darbo rinką. ES nedirbančių 15–24 metų žmonių grupės dalis yra daug didesnė nei kurios nors kitos amžiaus grupės žmonių dalis. Todėl turėtų būti rekomenduojama priimti pasiūlymą dėl Europos jaunimo garantijų iniciatyvos.

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) Pirmiausia norėčiau pasveikinti Th. Manną parengus šį pranešimą, vertingą tuo, kad jame siūlomos konkrečios priemonės, padėsiančios užmegzti prasmingą kartų dialogą. Balsavau už pranešimą, nes manau, kad tik nustatę tinkamą kartų pusiausvyrą galime suteikti jaunesniajai kartai tikrą pasitikėjimą ir labiau įtraukti juos į darbo rinką. Taip pat manau, kad atėjo laikas Europos Sąjungai ir valstybėms narėms išnagrinėti naujus su kartų problema susijusius klausimus. Tiesą sakant, Europa dėl savo lėto demografinio augimo netrukus susidurs su tikromis problemomis ir nedelsiant turi būti patvirtinta tinkama politika siekiant nepakenkti visai Europos socialinio saugumo sistemai. Šiuo atžvilgiu manau, kad labai svarbu iš naujo įvertinti socialinę politiką, palankią daugiau nei 60 metų sulaukusiems žmonėms. Šios amžiaus grupės žmonės dirbdami sukuria pridėtinę vertę ir todėl, siekiant aktyviau juos įtraukti, turėtų būti imamasi parengiamųjų priemonių. Todėl sutinku su pasiūlymu peržiūrėti socialinės apsaugos sistemą siekiant suteikti galimybę daugiau nei 60 metų sulaukusiems žmonėms išsaugoti savo darbo vietas sulaukus pensinio amžiaus.

  Zuzana Brzobohatá (S&D), raštu. – (CS) Mano nuomone, pranešėjas yra visiškai teisus siūlydamas dvi priemones, susijusias su nepastovios demografinės raidos padariniais socialinių išlaidų finansavimui ir finansinei pensijų sistemų padėčiai visose valstybėse narėse. Pirmosios priemonės tikslas – padidinti jaunų žmonių užimtumą, o antrosios – pailginti pensinį amžių. Sutinku su pranešėjo nuomone, kad vyresnio amžiaus žmonės nėra našta ekonomikai ir visuomenei, bet, priešingai, dėl savo gyvenimo patirties ir žinių jie teikia didelę naudą. Nusprendžiau balsuoti už pranešimą, nes buvo pašalintas prieštaringas skyrius, kuriame pritarta idėjai pakeisti dabartinę einamojo pensijų finansavimo sistemą kapitalo kaupimu pagrįsta pensijų sistema.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Balsavau prieš pranešimą. Jame labai konservatyviai sprendžiama demografinė problema ir kartų solidarumo klausimas. Daugeliu atvejų, pvz., beveik neribotas darbingo amžiaus pratęsimas, jame visiškai panaikinamos darbuotojų darbo ir draudimo teisės ir jos bus visiškai išsemtos. Jaunimo nedarbo problema vis didėja. Pailgėjusi gyvenimo trukmė ir pagerėjusios gyvenimo sąlygos tampa problema, o ne su žmogumi, vadinasi, ir su Europa, susijusiu uždaviniu.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Šiandien pripažįstame didelį jaunimo nedarbo lygį ir nepakankamą pensijų sistemų finansavimą. Turime rasti bendrą sprendimą, nes jauni žmonės turi būti laikomi vertingu ir labai svarbiu ištekliumi, kuris turi būti mobilizuojamas siekiant socialinių ir ekonominių tikslų, ypač senėjančioje visuomenėje. Jeigu dabartinių tendencijų nesugebėsime pasukti priešinga linkme, tikėtina, kad iki 2030 m. dėl demografinių pokyčių santykis tarp aktyvių ir neaktyvių gyventojų bus 2 ir 1. Nors pagrindinės teisingumo tarp kartų didinimo priemonės priklauso valstybių narių kompetencijai, ES atlieka labai svarbų vaidmenį priežiūros ir stebėsenos, ar teisingai ir veiksmingai įgyvendinami kovą su diskriminacija reglamentuojantys ES teisės aktai, požiūriu ir geriausios praktikos mainų skatinimo bei veiksmų planų tobulinimo požiūriu. Labai svarbu, kad ES ir valstybės narės skatintų naujas iniciatyvas, susijusias su aktyviu, sveiku ir oriu senėjimu. Taip pat būtina parengti jauniems žmonėms skirtas ilgalaikes strategijas ir imtis priemonių, padedančių skatinti jo judumą studijuojant, užtikrinti aukštos kokybės profesinį mokymą ir sukurti naujas darbo vietas, taip užtikrinant visapusišką jo dalyvavimą visuomenės gyvenime.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Pranešime aptariama daugybė labai svarbių temų, ypač susijusių su skurdesniais gyventojų sluoksniais. Turiu atkreipti dėmesį į horizontalųjį pasiūlymų ir iniciatyvų aspektą: turime susitaikyti su tuo, kad pasaulis vis sparčiau keičiasi ir šie pokyčiai pastebimai atsiliepia socialinėms ir gerovės sistemoms. Puikiai žinome, kad garantijos, kuriomis naudojomės praeityje, negali būti užtikrinamos ateityje, ir turime būti pasirengę formuoti visuomenę, kuri vis dar gali klestėti kitokiomis nei dabartinės arba praeityje buvusios aplinkybėmis. Visiškai pritariu raginimui būti solidariems, taip pat sąvokos „teisingumas tarp kartų“ apibrėžčiai. Taip pat ketinu padaryti viską, kas įmanoma, kad rasčiau būdą pašalinti abejones dėl senatvės pensijos, kurią mano karta gaus mano šalyje, dydžio.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Valstybės narės turi pagrindines priemones teisingumui tarp kartų didinti ir diskriminacijai panaikinti. Daugiau nei 60 metų sulaukusių žmonių skaičius Europos Sąjungoje didės precedento neturinčiu tempu ir nustatyta, kad didžiausias jis bus 2015–2035 m., kai šią gyventojų grupę kasmet papildys 2 mln. žmonių. Atsižvelgdama į šias aplinkybes manau, jog ES turi sukurti veiksmingą politiką siekiant, kad darbuotojai galėtų likti darbo rinkoje ir nepatirtų diskriminacijos dėl amžiaus. Tiesą sakant, mokymosi visą gyvenimą programose kuo aktyviau turi dalyvauti visų amžiaus grupių moterys.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Kartų lygybė ir solidarumas Europos Sąjungoje tampa vienu svarbiausių artimiausių dešimtmečių Europos socialinės politikos uždavinių. Todėl iš esmės balsuoju už šiame pranešime pasiūlytas priemones. Turi būti pakeistas visuomenėje ir šalių ūkyje įprastas požiūris į visuomenės senėjimą. Užuot sieję vyresnio amžiaus žmones su našta ir padidėjusiomis išlaidomis, dėl jų patirties ir žinių turėtume juos laikyti naudingu verslo kultūros turtu. Todėl verslo įmonės turėtų būti skatinamos tobulinti žmogiškųjų išteklių valdymo atsižvelgiant į darbuotojų amžių strategijas, kurios padėtų didinti jų konkurencingumą pasinaudojant vyresnio amžiaus darbuotojų patirtimi ir konkrečiais įgūdžiais. Taip pat manau, kad senėjanti visuomenė suteikia svarbią galimybę didinti konkurencingumą ir remti potencialias inovacijas, taip skatinant augimą ir kuriant darbo vietas. Galiausiai norėčiau išreikšti savo susirūpinimą dėl didelio jaunimo nedarbo ES ir poreikio sukurti daugiau darbo vietų bei parengti ilgalaikius planus, kurie padėtų užtikrinti jam galimybę visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.

  Luigi Ciriaco De Mita (PPE), raštu. – (IT) Su kartomis susijęs teisingumas – tai nauja pasaulinė problema, kurią reikia tinkamai išspręsti. Šiuolaikinė visuomenė tapo nuolatinio augimo, per kurį, visų pirma per pastaruosius keletą dešimtmečių, naujosios kartos turėjo geresnes sąlygas ir galimybes nei ankstesnės kartos, šeimininke. Dabar esame tokioje padėtyje, kai viršijamos, atrodytų, niekad nesibaigsiančio augimo ribos ir susiduriame su spręstinu teisių ir ribotų išteklių klausimu. Todėl visos šalys, pradedant išsivysčiusiomis ir demokratinėmis, bei su jomis susijusios organizacijos, pvz., ES, turi ryžtingai, neabejodamos ir įtikinamai dirbti, kad sukurtų politiką, darytų pasirinkimus ir nuosekliai juos įgyvendintų siekdamos didesnės dabartinių ir būsimų kartų pusiausvyros, kad būtų galima sumažinti atskirtį ir atstumą tarp turinčiųjų teises ir jų neturinčiųjų, taip pat tarp valdančiųjų išteklius ir jų nevaldančiųjų. Man atrodo, kad pranešimas dėl demografinių problemų ir kartų solidarumo, dėl kurio balsavome, atitinka šias nuostatas.

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Pritariu šiam pranešimui, kuriame pateikiama daugybė svarbių pasiūlymų dėl demografinių problemų, su kuriomis susiduriame, sprendimo kartų solidarumo dvasia. Nepakankamos socialinės paramos nuostatos, netinkamos socialinės paslaugos ir aukštas jaunimo nedarbo lygis prisideda prie to, kad santuokos sudaromos vėlai ir vaikai gimsta vėlai, ir tai greitina mūsų visuomenių senėjimą. Jaunimas ir senyvo amžiaus žmonės patiria įvairių formų diskriminaciją dėl amžiaus, visų pirma galimybės patekti į darbo rinką ir gauti tam tikras socialines paslaugas atžvilgiu. Nors valstybės narės kontroliuoja pagrindines priemones, pvz., nacionalinius biudžetus, pensijų sistemas ir sveikatos priežiūros paslaugas, ES gali prisidėti prie kovą su diskriminacija reglamentuojančių ES teisės aktų įgyvendinimo, visų pirma siekdama darbo rinkoje apsaugoti vyresnio amžiaus moteris. Be to, visų amžiaus grupių moterys dažnai prižiūri jaunus ir senyvo amžiaus išlaikytinius. Jų darbas pats savaime yra kartų paramos vienos kitai pavyzdys ir šis darbas turi būti pripažintas socialiniu ir ekonominiu požiūriu, tačiau jis negali pakeisti geresnės kokybės priežiūros paslaugų. Kadangi netipinio darbo ir darbo be garantijų formos vis labiau plinta, teisei į tinkamą pensiją sulaukus pensinio amžiaus kyla grėsmė. Šios tendencijos gali nelikti tik pasinaudojant ekonomine politika, kurioje didžiausias dėmesys būtų skiriamas augimui, pagarbai darbuotojų teisėms ir kokybiškų viešųjų paslaugų teikimui.

  Martin Ehrenhauser (NI), raštu. – (DE) Kalbant apie 24 dalį, pagal kurią vyresnio amžiaus darbuotojams suteikiama galimybė toliau dirbti sulaukus privalomo pensinio amžiaus, jeigu jie to nori, negalime leisti, kad šiems darbuotojams būtų daromas spaudimas, nes dėl to įsigalės tokia praktika, kad žmonės bus įdarbinami jau sulaukę pensinio amžiaus. Vyresnio amžiaus žmonėms vis dar turi būti suteikiama galimybė išeiti į pensiją sulaukus teisės aktų nustatyto amžiaus nesibaiminant diskriminacijos.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Kaip jau minėjau, Europos visuomenė senėja ir atliekant ekonominę analizę tai dažnai laikoma neigiamu dalyku. Žinoma, demografinės piramidės apsivertimas tose šalyse, kuriose socialinės gerovės padėtis vis dar tvirta, reiškia, kad jose vis mažiau žmonių prisideda prie socialinės paramos sistemos ir vis daugiau žmonių tampa priklausomi nuo jos. Kalbant labai tiesmukai, daugiau vyresnio amžiaus žmonių, vadinasi, didesnės išlaidos pensijoms ir sveikatai. Tačiau solidari visuomenė negali laikytis tokio požiūrio į senėjimą. Labai svarbu sukurti ekonomiškai aktyvias senėjimo problemų sprendimo priemones ir rasti būdų išnaudoti didelį vyresnio amžiaus žmonių, kurie net ir tokioje konkurencingoje Europos rinkoje dėl didesnės savo patirties ir žinių vis dar kuria pridėtinę vertę, žmogiškąjį potencialą. Kita vertus, negalime kalbėti apie senėjančią visuomenę neatsižvelgdami į gimstamumo politiką, padedančią skatinti vaikų gimstamumą Europos Sąjungoje. Vidutinis ES gimstamumo rodiklis yra 1,5 vaiko, tai vienas iš mažiausių rodiklių pasaulyje; jį galime padidinti tik įgyvendindami tvirtą šeimos paramos politiką, kurią taikant vyrai ir moterys, nusprendę turėti vaikų, nebūtų baudžiami ekonominiu, mokesčių ir profesiniu požiūriu.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiame pranešime aibė prieštaravimų. Viena vertus, kalbant apie vyresnio amžiaus žmones jis yra giriamojo pobūdžio. Tačiau, kita vertus, jame pateikiamos pagrindinės priemonės, dėl kurių vyresnio amžiaus žmonių ir apskritai darbuotojų teisėms iškyla pavojus. Keletas pavyzdžių:

- parama privačioms pensijų sistemoms, dėl kurios pirmenybė suteikiama finansų sektoriui ir pamirštami sunkūs padariniai, atsiradę dėl tokios praktikos, visų pirma tai pasakytina apie Jungtines Valstijas, kuriose milijonai pensininkų skursta ir valstybė buvo priversta įsikišti;

- parama valstybės įsikišimui siekiant, kad daugiau būtų naudojamasi darbu ne visą darbo dieną ir lanksčiu darbu, nekreipiant dėmesio į tokios praktikos padarinius, pvz., mažėjančią darbo vertę, mažus darbo užmokesčius, darbą be garantijų ir padidėjusį darbuotojų, kurių pajamos yra mažesnės nei skurdo riba, skaičių;

- parama amžiaus, nuo kurio galima reikalauti mokėti pensiją, padidinimui.

Dėl visų šių priežasčių balsavome prieš pranešimą, nors pripažįstame, kad jame taip pat yra tam tikrų teigiamų aspektų, tačiau jiems gresia pavojus dėl pranešime propaguojamos neoliberalios politikos.

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu. – (IT) Europa, išgyvendama šį finansų, ekonomikos ir socialinės krizės laikotarpį, susiduria su rimta nedarbo problema. Šis nemalonus dalykas turi ypač blogą poveikį jauniems žmonėms ir dėl jo susidaro nerimą kelianti padėtis, kuri ateityje turės skaudžių padarinių Europos konkurencingumui. Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad Europos Sąjunga, pripažindama solidarumo principą ir valstybių narių kompetenciją šioje srityje, turėtų pati prisidėti remdama įvairių subjektų dialogą kartų solidarumo tema. Ateityje darbo jėgą sudarys dabartiniai jauni žmonės. Jeigu jie atsisakys dalyvauti darbo rinkoje, tai reikš uždelstas karjeros galimybes, mažesnius darbo užmokesčius ir užmokesčio atotrūkį, palyginti su kitomis kartomis. Turime labiau padėti jauniems žmonėms ir remti verslumą bei jaunimo užimtumą. Tik taip elgdamiesi galime užtikrinti, kad jaunosios kartos turėtų mažiau abejonių dėl ateities.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, gėda, kad Th. Manno pranešime, kuriame, nepaisant kai kurių gerų nuostatų, susijusių su parama šeimoms palankia politika, darbo ir gyvenimo šeimoje suderinimu, galimybių vyresniems ir jaunesniems darbuotojams gauti darbą suteikimu ir t. t., kaip sprendimas mūsų šalių senėjančiai visuomenei ir netgi pensijų finansavimo sistemai, nors ir dalinis, propaguojama imigracija. Kiekvienoje šalyje, įskaitant Prancūziją, atlikti tyrimai rodo, kad imigracija nėra sprendimo būdas ne tik tuomet, kai kalbama apie demografiją, bet ir finansiniu požiūriu. Net ir Prancūzijos demografė M. Tribalat, kurią vargu ar galėtume apkaltinti palankumu Nacionaliniam frontui, priėjo prie tokios pat išvados. Puikiai žinau, jog šiame Parlamente noriai tikime, kad, kaip teigiama nevyriausybinės organizacijos „SOS Racisme“ šūkyje, „Muhametas apmokės Moriso pensiją“... taip pat ir Karlo, Mato ir Chuano. Tačiau niekur tai nėra tiesa. Th. Mann taip pat turėtų būti atsargus rekomenduodamas pakeisti mūsų einamojo pensijų finansavimo sistemą sukaupto kapitalo pensijų sistema. Atsižvelgiant į dabartinės pasaulinės finansų krizės aplinkybes, tai yra toks pasiūlymas, kuris galėtų sužlugdyti mūsų pagyvenusius žmones, nes iš jo naudos turės tik tokie kaip B. Madoff.

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. – (FR) Kartų solidarumas – viena pagrindinių Europos ir nacionalinės politikos socialinių problemų artimiausiais metais, nes Europos visuomenė senėja. Šiame pranešime visiškai teisingai atkreipiamas didelis dėmesys į šią solidarumo vertę, kartų solidarumo poreikį, kartų susitarimo svarbą; jame yra keletas labai teigiamų fragmentų, pvz., darbo ir šeimos gyvenimo suderinimas, lankstus, visų pirma moterų, darbo laikas, jaunų ir vyresnio amžiaus žmonių galimybės gauti darbą, kova su diskriminacija ir t. t. Tačiau šiame pranešime yra daugybė dalykų, su kuriais nesutinku; t. y. 24 dalimi, kurioje raginama atsisakyti privalomo pensinio amžiaus, keletas fragmentų dėl lankstaus darbo organizavimo ir paprastesnių su socialine apsauga susijusių teisės aktų, ir fragmentas dėl išankstinio išėjimo į pensiją schemų atsisakymo. Be to, vykstant balsavimui dėl šio pranešimo nutariau verčiau susilaikyti. Nepaisant to, esu patenkinta, kad Europos Parlamentas vis dėlto atmetė fragmentą, kurioje raginama pakeisti einamojo pensijų finansavimo sistemą sukaupto kapitalo pensijų sistema.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau prieš pranešimą dėl demografinių problemų ir kartų dialogo, nes jame pateikiamos nepriimtinos nuostatos. Šiame dokumente yra ypač įdomių dalykų, pvz., tai, kad jaunimo užimtumas neturėtų būti supriešinamas su 50 metų ir vyresnių žmonių išsaugojimu darbo rinkoje, taip pat ypatingas dėmesys mokymuisi visą gyvenimą ir kovai su diskriminacija dėl lyties ir amžiaus darbo rinkoje. Tačiau dokumente taip pat yra daugybė rekomendacijų dėl pensijų sistemų, kurioms negaliu pritarti. Be kita ko, dokumente valstybės raginamos atsisakyti teisės aktų nustatyto pensinio amžiaus ir ypač pabrėžiamas poreikis sumažinti valstybės skolos naštą, kuris prilygsta ypač nesąžiningų privačiai finansuojamų pensijų sistemų rėmimui. Pranešime valstybės taip pat raginamos pagerinti užimtumo rodiklius, sudarydamos palankesnes galimybes dirbti ne visą darbo dieną, o taip tik dar labiau padidinamas neužtikrintumas dėl darbo. Tai keletas priežasčių, dėl kurių balsavau prieš šį dokumentą.

  Jiří Havel (S&D), raštu. – (CS) Dabartinė netolygiai kintanti demografinė padėtis daro didelį poveikį socialinių išlaidų finansavimui ir finansinei pensijų sistemų būklei visose valstybėse narėse. Šiame su teisėkūra nesusijusiame pranešime Thomas Mann siūlo dvi priemones; viena vertus, padidinti jaunų žmonių užimtumą ir, kita vertus, pailginti pensinį amžių. Sutinku su pranešėjo nuomone, kad vyresnio amžiaus žmonės nėra našta ekonomikai ir visuomenei, bet, priešingai, jie suteikia didelę naudą dėl savo patirties, darbo didžiąją gyvenimo dalį ir žinių. Šiuo požiūriu sutinku su pranešėju, siūlančiu konkrečias priemones, kuriomis galima padėti pagrindą atviram dialogui, o Komisija ir Taryba raginama siekti kartų pusiausvyros visose valstybėse narėse ir ES lygmeniu.

  Peter Jahr (PPE), raštu. – (DE) Įgyvendinti teisingumo tarp kartų principą bus vienas svarbiausių politinių uždavinių keletą artimiausių metų. Kadangi demografiniai pokyčiai turi įtakos santykiams mūsų visuomenėje, ypač svarbu, kad viena karta negyventų naudodamasi kita karta. Tai taikoma ne tik finansų ir biudžeto politikai, bet apima ir aplinkos apsaugą, prieinamus išteklius bei klimatą. Siekiant užtikrinti, kad mūsų visuomenė išliktų darni, teisingumo tarp kartų įgyvendinimą turime laikyti pagrindine užduotimi. Todėl, atsižvelgdami į tai, turime išnagrinėti visus savo politinius sprendimus. Svarbu, kad šiai temai skirtume savo dėmesį, siekdami ateityje savo visuomenėje išsaugoti solidarumo jausmą.

  Karin Kadenbach (S&D), raštu. – (DE) Balsavau už pranešimą dėl demografinių problemų, tačiau nepritariau daliai, kurioje valstybės narės raginamos „apsvarstyti reguliuojamos darbo jėgos migracijos (imigracijos iš trečiųjų šalių į ES) galimybes“. Mano nuomone, tokia formuluotė reiškia, kad darbo migracija iš trečiųjų šalių vertinama teigiamai. Balsavau už Th. Manno pranešimą, nes Europos Parlamentas nepatvirtino pradiniame pranešime pateiktos rekomendacijos pakeisti pensijų finansavimo būdą. Tačiau labai prieštarauju reikalavimui remti privatų pensijos mokėjimą ir užtikrinti, kad apskritai valstybinės pensijos nebūtų didesnės, palyginti su privataus sektoriaus pensijomis. Be to, prieštarauju tam, kad privataus sektoriaus pensijų fondai atliktų svarbesnį vaidmenį ateityje mažinant su valstybės mokamomis pensijomis susijusią naštą. Mano nuomone, einamojo pensijų finansavimo sistema yra ekonominiu požiūriu patogiausia ir tvariausia sistema.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Airijoje visuomenė senėja precedento neturinčiu tempu. Šia iniciatyva Komisijai pateikiami keli pasiūlymai, galintys padėti išspręsti problemas, su kuriomis artimiausiais dešimtmečiais susidurs visos Europos šalys. Šiame pranešime atsargiai atkreiptas dėmesys į kartų solidarumą ir sumaniai užtikrinama, jog niekas nemano, kad tėra vienintelis būdas senėjančios visuomenės ir su ja susijusioms problemoms spręsti.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Parėmiau Th. Manno pranešimą, nes manau, kad kartų pokytis ateityje turėtų būti prioritetine Europos veiksmų politikos sritimi. Jauni žmonės neabejotinai yra pagrindinis išteklius, į kurį turime investuoti, siekdami atgaivinti visos Europos Sąjungos ekonomiką. Mano nuomone, jie nusipelno ypatingo dėmesio. Taip pat manau, kad verta pabrėžti švietimo ir užimtumo politikos svarbą. Iš tikrųjų augimo ir užimtumo skatinimas, kurio turime siekti sudarydami vienodas galimybes įgyti išsilavinimą ir patekti į darbo rinką, mano nuomone, yra žingsnis, kurį turime žengti norėdami pasiekti tam tikrus svarbius augimo tikslus, pvz., padidinti konkurencingumą ir inovacijų potencialą.

  Patrick Le Hyaric (GUE/NGL), raštu. – (FR) Balsavau prieš Th. Manno pranešimą, nes jis persunktas liberalaus mąstymo, dėl kurio Europos visuomenės senėjimas tampa dingstimi propaguoti Europos visuomenės socialinės apsaugos sistemų reformas, visų pirma pažeidžiant sveikatos apsaugos ir einamojo pensijų finansavimo sistemas, remiant jų privatizavimą ir pritariant vėlesniam pensiniam amžiui, kuriems aš nepritariu.

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu. – (PL) Ponios ir ponai, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad pritariau Th. Manno pranešimui dėl demografinių problemų ir kartų solidarumo, nes manau, kad viena rimčiausių problemų, su kuria šiandien susiduria Europos Sąjunga, – valstybių narių visuomenių senėjimo klausimas. Tai problema, kurią Europos Sąjunga turi išspręsti, jeigu bus sudarytos sąlygos skatinti motinystę, jeigu kada nors bus sukurti geresni būdai suderinti darbą ir šeimos gyvenimą ir jeigu tinkamai bus pasinaudota galimybėmis, kurias teikia produktyvesnis gyvenimas. 2012 m. bus paskelbti Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metais ir todėl manau, kad mes, Europos Parlamento nariai, turėtume remti aktyvaus senėjimo politiką ir atkreipti dėmesį į naujas demografines problemas.

  Barbara Matera (PPE), raštu. – (IT) Th. Manno pranešimas yra išsamus, struktūriškai gerai sudėliotas ir jame visapusiškai aptariami Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pateikti pasiūlymai, kuriuose lyčių aspektui šioje srityje suteikiama teisinga ir reikalinga svarba. Šis Parlamentas tampa žinomas dėl savo įgyvendinamos konkrečios politikos, kurios tikslas – visose šalyse sudaryti sąlygas visiems gyventi vienodai oriai ir gerinti gyvenimo kokybę, kartu pripažįstant savaime suprantamus regionų skirtumus. Todėl palankiai vertinu ir atkreipiu dėmesį į vietą, skirtą gyvenimui šeimoje suderinti su darbu ir asmeniniu gyvenimu, ypač į moterims skirtą vietą ir jų vaidmenį, įskaitant vyresnio amžiaus moteris, taikant teisingumo tarp kartų principą. Esame raginami visais lygmenimis – svarbu, kad dalyvautų pilietinė visuomenė, taip pat pasaulietinės ir religinės asociacijos, – taikyti tinkamą politiką, kad sukurtume vieningą Europą, kurioje nebūtų diskriminacijos dėl amžiaus arba lyties, Europą, kuri, nors ir senėdama, augins stiprias naujas kartas.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šiame pranešime teigiama, kad dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės negali mažėti darbuotojų teisių. Vis dėlto būtent tai propaguojama šiame pranešime nuo pradžios iki pabaigos. Pensinio amžiaus pailginimas iki maksimalaus 64 metų amžiaus, kaip nustatyta strategijoje „Europa 2020“, parama laikinam darbui, einamojo pensijų finansavimo sistemų pakeitimas sukaupto kapitalo pensijų sistemomis – tai tik keletas priemonių, kurias Europos Parlamentas bus įpareigotas įgyvendinti, jeigu balsuos už šį pranešimą. Balsuoju prieš šią neapsakomą socialinę atžangą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Demografinės problemos ir kartų solidarumas yra pagrindiniai klausimai, susiję su geresne ateitimi. Todėl turime ryžtingai priešintis visiems veiksniams, dėl kurių mažėja demografinis augimas, visų pirma: nepakankamos gerovės išmokos, lėta ir sunki integracija į pastovaus darbo rinką, ilgalaikis darbas neužtikrintoje ar laikinoje darbo vietoje bei paramos jaunoms poroms nebuvimas – tai priežastys, dėl kurių jaunimas atideda šeimos kūrimą ir vaikų gimdymą. Be to, nuolat ilgėjanti gyvenimo trukmė reiškia, kad daugėja vyresnio amžiaus žmonių, kartu atsiranda ir su tuo susiję padariniai. Todėl kartų solidarumas turi būti didinamas taip, kad galėtume sukurti sąžiningesnę ir labiau subalansuotą visuomenę.

  Louis Michel ir Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Tai, kad nuolat ilgėja Europos piliečių gyvenimo trukmė, yra puiki žinia, palanki kartų dinamikai ir kaitai. Kita vertus, jeigu šią aplinkybę nagrinėsime atsižvelgdami į mūsų pensijų sistemas ateityje, senėjanti visuomenė yra tikras rūpestis politinių sprendimų priėmėjams ir subalansuotų biudžetų šalininkams. Jeigu prie to dar pridėsime mažą gimstamumą daugumoje iš 27 valstybių narių, kartų solidarumas ir Europos visuomenė, grįžtanti į praeities prisiminimus, primena M. Prousto Madeleine. Perfrazuojant Th. Manno puikų pranešimą, Europa turi pakilti į kovą su demografinėmis problemomis, ir šiuo atveju puikiai tinka garsusis Jeano Bodino posakis: „Vienintelis turtas yra žmogus.“ Yra tik vienas būdas išlaikyti sąžiningą solidariai gyvenančią visuomenę, kitais žodžiais tariant, tokią, kurioje atsisakome apkrauti būsimas kartas savo valstybės skolos našta ir kurioje siekiama išlaikyti pensininkų ir aktyvių gyventojų skaičiaus pusiausvyrą. Dėl to neišvengiamai reikės imtis veiksmų taikant daugybę priemonių: darbo ir išėjimo į pensiją lankstumas, humaniška ir reali imigracijos politika ir aiškiai viena kitą papildančios einamojo pensijų finansavimo ir sukaupto kapitalo pensijų sistemos, – būtent dėl šios priežasties MR delegacija pastaruoju klausimu balsavo prieš 99 dalį.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Iš esmės pritariau Th. Manno pranešimui, tačiau turėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad pranešime aptariama per daug klausimų ir nepateikiama pasiūlymų dėl problemų sprendimo būdų. Pažeidžiamų tautinių mažumų diskriminavimo klausimas yra labai svarbus ir turi būti atskirai vertinamas. Pvz., Latvijoje yra daugiau nei 200 000 latgalių, kurie net pradinėse mokymo įstaigose negali mokytis latgalių kalbos. Šį klausimą daugybę kartų kėlėme nacionaliniame Latvijos Respublikos parlamente, tačiau dar niekas iš Latvijos valdančiojo elito net nėra pasirengęs diskutuoti šiuo klausimu.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Europos Sąjungos visuomenė vis labiau senėja. Iki 2060 m. kiekvienam daugiau nei 65 metų sulaukusiam asmeniui teks tik du darbingo amžiaus asmenys. Dabar šis santykis yra 4 ir 1. Dėl to vyresnioji karta galėtų tapti sunkia našta darbingo amžiaus visuomenės daliai, atsakingai už ekonomikos palaikymą. Kadangi tikimasi pailginti pensinį amžių, vyresnio amžiaus žmonių darbo sąlygos turėtų būti pakeistos ir tapti patrauklesnės. Vyresnio amžiaus darbuotojams turėtų būti suteikiamos geresnės galimybės dalyvauti darbo rinkoje. Siekiant užtikrinti, kad vyresnio amžiaus žmonės nebebūtų diskriminuojami dėl, pvz., sumažėjusių savo gebėjimų, visuomenėje turi atsirasti naujas požiūris. Balsuodamas susilaikau, nes nors su sveiku senėjimu susiję pasiūlymai labai palaikytini, tebėra neaiškių sričių, susijusių su ilgesnio darbinio gyvenimo klausimu.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Mūsų visuomenė mažėja, o tai lemia dar ir jos senėjimą, dėl to atsiranda didėjanti našta mūsų pensijų sistemoms. Siekiant išspręsti ateities demografines problemas, būtina nuosekli šeimai palanki politika. Tačiau nevaldoma masinė imigracija į ES yra netinkamas būdas. Todėl balsuodamas susilaikiau.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už Th. Manno pranešimą. Dėl pastaraisiais dešimtmečiais vykusio Europos Sąjungos ir įvairių jos valstybių narių vystymosi atsirado socialiniu požiūriu akivaizdžių pokyčių ir padarinių, dėl kurių reikalinga Europos institucijų parama. Vystymosi samprata neišvengiamai yra susijusi su ekonominiais, socialiniais ir kultūriniais klausimais tiek, kiek šios sritys yra neatsiejamos, kai kalbama apie globalizacijos ir vystymosi procesą. Šiuo atveju Europos institucijų veikla turėtų būti pagrįsta paramos teikimu siekiant pašalinti šią nelygybę, dėl kurios atsiranda socialinės sanglaudos trūkumas. Šis bendras idealas padėtų didinti socialinę sanglaudą, mažinti ekonominę nelygybę ir individualiam bei kolektyviniam visuomenės vystymuisi tapti proporcingam. Vystymasis ir socialinė sanglauda turi ne kliudyti pažangai, bet būti jos sudedamoji dalis, kad visuomenės integracija ir sambūvis būtų tvirtesni. Šiuo atveju dėl senėjančios visuomenės atsirandančios demografinės problemos reiškia, kad turime paspartinti procesą ir iš naujo apsvarstyti kai kurias socialines struktūras bei programas siekdami pritaikyti jas prie šio naujo klimato.

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL) Šiandien dėl demografinės problemos mokymosi visą gyvenimą, kaip kartų solidarumo padarinio, svarba tampa net dar aktualesnė. Amžiaus ribos nėra taikomos žinioms, švietimui, mokymams ir informacijai. Vis dėlto 2011 m. biudžete mokymosi visą gyvenimą programoms skirtos lėšos menkai padidėjo, nepaisant strategijos „Europa 2020“ nustatytų reikalavimų ir nepaisant valstybių narių pažadų investuoti į visų piliečių, kad ir kokio amžiaus jie būtų, švietimą. Pranešime pripažįstama, kad turime sukurti priemones dabartiniam piliečių švietimui paremti ir sustiprinti jau taikomas priemones, pvz., programas „Grundtvig“ ir „Leonardo da Vinci“. Pasiūlymas yra žingsnis ta linkme, todėl balsavau už jį.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Europos Sąjungoje, kurioje vis daugiau žmonių gyvena ilgiau, gimstamumas iš esmės yra mažas ir demografinė piramidė jau apsivertė, svarbu atkreipti dėmesį į „demografines problemas ir kartų solidarumą“. Todėl palankiai vertinu šį laiku pateiktą pranešimą.

Be to, jo turinys iš esmės yra vertas, kad jam pritarčiau, visų pirma atsižvelgiant į vyresnio amžiaus žmonių privilegiją toliau dirbti, jeigu jie to nori, nes tai, tiesą sakant, atitinka siekį skatinti „ekonomiškai aktyvų senėjimą“, taip pat atsižvelgiant į didesnių įsidarbinimo galimybių jauniems žmonėms, kurie dažnai ilgiau nei keturis mėnesius neranda darbo, sudarymą.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Viena vertus, demografiniai pokyčiai reiškia, kad žmonės, laimė, gyvena ilgiau ir ilgiau išlieka fiziškai ir protiškai aktyvūs. Kita vertus, gimstamumas valstybėse narėse ištisus dešimtmečius išlieka mažas ir vyresniosios kartos sudaro vis didesnę gyventojų dalį. Kartų susitarimo ribos pasiektos. Aktyvus senėjimas reiškia, kad žmonėms sudaromos maksimalios galimybės išlikti sveikiems, dalyvauti savo bendruomenių gyvenime ir pagerinti savo gyvenimo kokybę senėjant. Esu tvirtai įsitikinęs, kad 2012 m. turėtų būti paskelbti Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metais siekiant atkreipti dėmesį į jaunų ir vyresnio amžiaus žmonių indėlį į visuomenę. Būtent dėl to dėjau visas pastangas, kad būtų skirta visa parama, reikalinga, kad Europa išspręstų šią problemą.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Sutartyje draudžiama, tačiau vis dar plačiai paplitusi diskriminacija dėl amžiaus trukdo kartų solidarumui ir labai riboja vyresnio amžiaus ir jaunų darbuotojų galimybes patekti į darbo rinką, naudotis socialine apsauga ir tam tikromis paslaugomis. Balsavau už tai, kad valstybės narės, užuot tik rėmusios savo pačių darbuotojų apsaugą užtikrinančias priemones, patvirtintų griežtas priemones, siekdamos kovoti su šešėline arba juodąja ekonomika, kurios pagrindą sudaro nedeklaruojama darbo jėga ir kurios aukomis dažniausiai tampa moterys, o tai sukelia ypač neigiamų padarinių ES darbo rinkai. Kartu, taikant konkrečias priemones ir sankcijas darbdaviams ir (arba) tarpininkams, turi būti kovojama su nedeklaruojamu darbu. Taip pat balsavau už tai, kad valstybės narės ir Komisija taip pat bendradarbiautų priežiūros paslaugų stebėsenos srityje, kurioje valstybės narės galėtų apsvarstyti galimybę sukurti nacionalinių priežiūros informacinių punktų tinklą, kuris galėtų būti naudojamas nacionaliniu ir Europos lygmeniu informacijai apie teikiamas priežiūros paslaugas ir jų kokybę gauti, taip pat skundams dėl šių paslaugų kokybės pateikti.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Kartų lygybė bus vienas pagrindinių Europos socialinės politikos uždavinių artimiausiais metais. Todėl šis laiku pateiktas pranešimas, be abejo, turėtų būti palankiai vertinamas, nes jame pabrėžiamas poreikis apsaugoti kartų solidarumą ir nurodomi būdai, kaip tai galima pasiekti, visų pirma atsižvelgiant į aktyvaus senėjimo politikos skatinimą.

  Evelyn Regner (S&D), raštu. – (DE) Balsavau už pranešimą dėl demografinių problemų ir kartų solidarumo, nes Europos Parlamentas nepatvirtino pradiniame pranešime pateiktos rekomendacijos pakeisti pensijų finansavimo būdą. Labai prieštarauju reikalavimui remti privatų pensijos mokėjimą ir užtikrinti, kad apskritai valstybinės pensijos įmokų ir išmokų požiūriu nebūtų didesnės, palyginti su privataus sektoriaus pensijomis. Be to, privataus sektoriaus pensijų fondai neturėtų atlikti svarbesnio vaidmens ateityje mažinant su valstybės mokamomis pensijomis susijusią naštą. Einamosios pensijų finansavimo sistemos jokiais būdais negali pakeisti sukaupto kapitalo pensijų sistema. Mano nuomone, einamojo pensijų finansavimo sistema ekonominiu požiūriu yra patogiausia ir tvariausia sistema. Tačiau balsavau prieš rezoliucijos fragmentą, kurioje valstybės narės raginamos „apsvarstyti reguliuojamos darbo jėgos migracijos (imigracijos iš trečiųjų šalių į ES) galimybes“. Mano nuomone, tokia formuluotė reiškia, kad darbo migracija iš trečiųjų šalių vertinama teigiamai.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Mes, Žalieji, pritarėme dokumentui, nes 99 dalis (dėl privačių ir sukaupto kapitalo sistemų) buvo ištrinta ir likusioje dokumento dalyje buvo atsižvelgta į kai kurias teigiamas Žaliųjų pastabas. Pvz., su pensiniu amžiumi susijusios priemonės turėtų būti pagrįstos atitinkamų asmenų poreikiais; laikotarpiai, praleisti dirbant, mokantis, atliekant priežiūrą arba savanoriaujant, yra vienas kitą papildantys ir suteikia vertingą patirtį visų amžiaus grupių žmonėms; būtina kovoti su diskriminacija dėl amžiaus ir nustatyti šaliai konkrečius tikslus, susijusius su vyresnio amžiaus žmonių, atsižvelgiant į jų amžiaus grupę ir lytį, galimybėmis gauti mokymą ir mokytis visą gyvenimą. Vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimas taip pat priklauso nuo darbuotojų savarankiškumo bei asmeninio pasirinkimo ir geresnės darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros. Siekiant išvengti neproporcingos naštos moterims dėl to, kad senėjančioje visuomenėje padidės priežiūros poreikis, visose valstybėse narėse darbas ir priežiūra turėtų būti suderinami ir tolygiai paskirstyti tarp vyrų ir moterų.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Šio pranešimo dalis, kurioje siūloma sumažinti įmonėms mokesčius ir administracinę naštą, yra teigiama: tai yra svarbus tikslas mažinant trečiųjų šalių konkurenciją, kuriose mokesčių, gamybos ir darbo sąnaudos yra gerokai mažesnės nei Europoje.

Taip pat teigiamas pasiūlymas mažinti senatvės pensijos įsipareigojimus tiek dėl didėjančio vidutinio amžiaus, tiek dėl pagerėjusios sveikatos, suteikiančios galimybes norintiesiems dirbti toliau. Gaila, kad, mūsų manymu, nepriimtini pakeitimai buvo panaudoti įterpti dalims, kurios visiškai nesusijusios su pranešimu ir kurių tikslas – skatinti žmonių iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių integraciją. Deja, tas sprendimas, kuriam pritarė dauguma šio Parlamento narių, verčia mus balsuoti prieš šį pranešimą.

  Marco Scurria (PPE), raštu. – (IT) Pasinaudodamas proga noriu pabrėžti, kad humaniška visuomenė būtinai turi būti pagrįsta teisingumo tarp kartų principu ir kad diskriminacija dėl amžiaus pažeidžia kartų solidarumą, nuskurdina ir yra draudžiama steigiamosiose sutartyse.

Darbas yra daugiau nei tik apmokamas užsiėmimas ir jauni ir vyresnio amžiaus žmonės iš esmės prisideda, įskaitant jų darbą šeimoje, prie humaniškesnės mūsų visuomenės kūrimo ir paslaugų bei darbo vietų stabilumo didinimo.

Šiame pranešime raginame vyriausybes palengvinti ir pripažinti savanorišką darbą, kurį atliekant teikiamos priežiūros paslaugos bendruomenėse ir šeimose, ir nedelsiant išspręsti su tuo susijusius teisinės atsakomybės klausimus. Taip pat pritariu šiam pranešimui dėl to, kad jame valstybės narės raginamos patvirtinti priemones nematomam ir neoficialiam visų amžiaus grupių šeimos narių, dažniausiai moterų, atliekamam darbui rūpinantis vyresnio amžiaus ir jaunesniais nariais pripažinti atsižvelgiant į kartų solidarumą.

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. – (PL) Iš tikrųjų visoje Europoje vyksta demografiniai pokyčiai, būtent visuomenės senėjimas, mažas gimstamumas gyventojų migracija iš skurdesnių šalių į turtingesnes, ilgesnė gyvenimo trukmė, vėlesnis patekimas į darbo rinką, didėjantis namų ūkių, kuriuos sudaro vienas žmogus arba kuriuose nėra vaikų, skaičių ir t. t. Dėl visų šių priežasčių, kurias lėmė naujos demografinės problemos ir didėjanti kartų suvienijimo svarba, mums atsiranda didžiulis pokyčių poreikis. Tapo labai svarbu sukurti gerai apgalvotą su kartomis susijusią apskaitos sistemą, taip pat Europoje reformuoti socialinės priežiūros ir mokesčių sistemas, įskaitant pensijų sistemas, užtikrinti tinkamas vyresniosios kartos priežiūros garantijas ir išvengti procesų, dėl kurių atsiranda didėjanti jaunesniųjų kartų skola. Todėl labai svarbu reformuoti Stabilumo ir augimo paktą siekiant, kad valstybės narės galėtų vykdyti savo įsipareigojimus savo pensijų sistemas padaryti stabilesnes.

  Marc Tarabella (S&D), raštu. – (FR) Th. Manno pranešime dėl demografinių problemų ir kartų solidarumo atkreipiamas dėmesys į demografinių pokyčių keliamas problemas, visų pirma nedarbą ir neužtikrintas darbo vietas, švietimą ir nuo diskriminacijos kenčiančias pažeidžiamas grupes. Pranešime atkreipiamas dėmesys į kartų solidarumo poreikį ir pateikiama keletas susijusių pasiūlymų, t. y. iniciatyva dėl Europos pakto, skirto 50 metų ir vyresniems asmenims, kuriame numatyta kova su diskriminacija dėl amžiaus, tikslas siekti visiško užimtumo iki teisės aktų nustatyto pensinio amžiaus ir numatoma pagalba neįgaliems vyresnio amžiaus žmonėms iš naujo integruoti. Priežastis, dėl kurios susilaikiau per galutinį balsavimą, kai šis pranešimas buvo daugiau nei patenkinamas, yra ta, kad išliko 24 dalis, kuria siekiama atsisakyti privalomo pensinio amžiaus. Tiesą sakant, jeigu neturėsime jokių garantijų, suteikiančių galimybių mūsų vyresnio amžiaus piliečiams išeiti į pensiją, negalėsime ilgiau užtikrinti geros jų gyvenimo pabaigos. Nepritariu tam, kad mūsų vyresnio amžiaus žmonės dirbtų iki savo mirties, kaip buvo XIX a.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Solidarumas yra viena iš Europos Sąjungai įtakos turinčių vertybių, todėl labai svarbu jį įgyvendinti kartų lygybės požiūriu. Valstybės narės susiduria su daugybe demografinių ir socialinių problemų, kurioms išspręsti būtinas kartų solidarumas. Pailgėjusi gyvenimo trukmė ir sumažėjęs gimstamumas turės baisių padarinių Europos socialinėms sistemoms, jeigu nebus imtasi konkrečių priemonių.

Atsižvelgdamas į dabartinę padėtį, Europos Parlamentas mano, kad reikia pradėti dialogą, skirtą kartų santykiams. Pranešime aptariama daugybė sektorių, nuo senų ir jaunų žmonių švietimo iki užimtumo, sveikatos politikos ir socialinių išmokų, šeimos ir gimstamumo politikos, ir net socialinių išmokų sistemų tobulinimo, pabaigoje aptariant migracijos politiką, kuria siekiama išspręsti senėjančios visuomenės problemas.

Tikiuosi, kad šiame pranešime pristatytas iniciatyvas bus galima įgyvendinti ir kad teisingumas tarp kartų bei kartų dialogas galės tapti Europos Sąjungos tikrove.

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. – (LT) Gerbiami kolegos, Pranešime yra tinkamai pastebėta, jog Europos Sąjungoje nuolat mažėjantis gyventojų skaičius bei besitęsianti mažo gimstamumo tendencija sukuria nemažai iššūkių Europos ekonomikai bei visuomenei. Dėl šių priežasčių ES darbo rinka patirs – daugiausiai negatyvius – struktūrinius pokyčius. Lietuvoje šias demografines problemas dar labiau apsunkina masinis Lietuvos jaunimo vykimas dirbti užsienyje. Mes esame maža tauta bei mes sparčiai prarandame aktyviausius 25–40 metų žmones, į kurių ugdymą bei švietimą buvo nemažai investuota. Lietuvai reikia šių jaunų žmonių įgūdžių, patirties bei gebėjimo sunkiai dirbti, norint įveikti minėtus demografinius iššūkius. Todėl aš pritariu pranešėjo pasiūlytai iniciatyvai „Europos jaunimo garantijos“, kurios pagrindu kiekvienam ES jaunuoliui po 6 mėnesių nedarbo būtų pasiūlyta darbo vieta, mokymosi vieta arba papildomas profesinis mokymas. Taip pat daugiau turėtų būti daroma, siekiant padidinti gimstamumo rodiklius: prieinama aukštos kokybės mažų vaikų priežiūra bei jų švietimas ir ugdymas – pirmas žingsnis tinkama linkme. Taip pat turi būti užkirstas kelias vyresnio amžiaus žmonių socialinei atskirčiai. Mūsų ekonomika bei visuomenė turi įsitikinti, jog pagyvenę žmonės nėra našta. Jų patirtis, pasiekimai bei žinių bagažas gali būti naudingi visoms kartoms.

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. – (FR) Balsavau prieš šį pranešimą, dar kartą parodantį, kaip Europą valdanti dauguma neįstengia atsižvelgti į Europos piliečių poreikius.

Nors šiais klausimais Europos Sąjunga neturi jokios kompetencijos, nes tai – išimtinė valstybių narių kompetencija, Th. Mann sugriauna socialinius laimėjimus ir subsidiarumo principą.

Be to, pranešime valstybės narės raginamos remti darbą sulaukus teisės aktų nustatyto pensinio amžiaus ir norima, kad valstybės narės numatytų paskatas vyresniems nei 60 metų žmonės likti dirbti ilgiau, pritaikius jų darbo vietas jų sveikatos būklei.

Svarbiausia, kad senyvo amžiaus žmonėms turime suteikti teisę į tinkamą pensiją, leidžiančią jiems gyventi oriai.

Be to, būtent išankstinio išėjimo į pensiją schemos iš esmės yra naudojamos nustatant karjerą baigiančių darbuotojų poreikius atitinkančią tvarką, tačiau Th. Mann vis dėlto paprasčiausiai nori šias schemas išardyti.

Nepaisant to, palankiai vertinu tai, kad Europos Parlamentas atmetė vieną dalį, kurioje aiškiai raginama pakeisti einamojo pensijų finansavimo sistemą sukaupto kapitalo pensijų sistema.

Prisidengdamas kartų solidarumu Th. Mann netgi jaučia poreikį mums priminti, kad su vyresnio amžiaus žmonėmis turime elgtis vienodai, kaip su pagrindines teises turinčiais žmonėmis. Netinkamai pateikta pastaba.

(Paaiškinimai dėl balsavimo buvo sutrumpinti pagal Darbo tvarkos taisyklių 170 straipsnį)

  Hermann Winkler (PPE), raštu. – (DE) Kaip visada, Th. Mann atliko puikų darbą rengdamas pranešimą opia tema. Dėl to galėjau balsuoti už pranešimą. Norėčiau trumpai aptarti dar vieną diskusijų aspektą. Būdamas Europos Parlamento narys, atstovaujantis Saksonijai – regionui, kuris labai nukentėjo nuo demografinių pokyčių, – ir Pramonės mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto narys bei savo iniciatyva rengto pranešimo apie ES ateities inovacijų politiką pranešėjas, norėčiau pasakyti, kad ES lygmeniu ir, svarbiausia, valstybėse narėse, žinoma, turime toliau kovoti su demografiniais pokyčiais ir padaryti regionus patrauklesnius jauniems žmonėms, visų pirma didindami ekonomikos augimą, kurdami darbo vietas ir tobulindami pavyzdinę švietimo politiką. Tačiau taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į ypatingą vyresnio amžiaus darbuotojų darbo mažosiose ir vidutinėse įmonėse inovacijų požiūriu svarbą. ES galiausiai pripažino, kad visų pirma mažosiose ir vidutinėse įmonėse inovacijomis pagrįsti yra ne tik nauji technologiniai išradimai, bet ir, pvz., galimybė pritaikyti produktą taip, kad jis atitiktų konkrečią kliento padėtį arba pagerintų paslaugų teikimo procesus. Būtent šioje srityje vyresnio amžiaus darbuotojai turi pakankamai patirties ir gali prisidėti prie inovacijų įmonėje didinimo. Dėl šios priežasties turime kovoti su diskriminacija dėl amžiaus darbo vietose. ES ir valstybės narės turi į tai atsižvelgti priimdamos visus savo socialinio pobūdžio ir su darbu susijusius teisės aktus.

  Anna Záborská (PPE), raštu. – (SK) Nesileiskime supainiojami terminų – pranešimas, kurį patvirtinome, yra labiau susijęs su naujų darbo išteklių paieška, o ne su solidarumu. Apie demografinę krizę sužinojome ne vakar. Kai kurie iš mūsų labai ilgai bandė atkreipti į tai dėmesį. Daugybę metų sakėme, kad Europa senėja ir miršta. Dabar tai tapo tikrove ir mes kuo skubiausiai ieškome sprendimo. Dauguma mums siūlo šaltus loginius sprendimus. Pensinio amžiaus pailginimas, gimstamumo padidinimas, didesnio moterų skaičiaus įtraukimas į oficialų darbą ir didėjantis imigrantų antplūdis bei jų integravimas į mūsų visuomenę. Visa tai norime padaryti, ir pateiktame pranešime rašoma apie visus šiuos dalykus. Tačiau nesu visiškai įsitikinusi, kad visa tai padės, – o jeigu taip, tai kiek ilgai. Taip yra dėl to, kad mes šaliname ne priežastį, o padarinius. Elgiamės kaip piramidės schemos dalyviai, kurie pastebi, kad piramidės pagrindas pradeda stingti. Ieškome naujų žaidėjų, galinčių praplėsti pagrindą. Tačiau sąmoningai suteikdami naują reikšmę tokiems žodžiams kaip „solidarumas“ arba „darbinio gyvenimo pusiausvyra“ naikiname tikrąjį solidarumą ir atimame vaikus iš jų tėvų. Nepaisydama to, balsavau už pateiktą pranešimą. Vertinu jį kaip svarbų įnašą į esmines diskusijas dėl Europos civilizacijos išlikimo.

Pranešimas: Maria Da Graça Carvalho (A7-0274/2010)

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Moksliniais tyrimais iš esmės prisidedama prie ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir švarios ir tvarios energijos gamybos. Pritariu didesniam mokslinių tyrimų finansavimui Europos Sąjungoje, nes siekiant pritraukti ir išlaikyti geriausius Europos mokslininkus ir skatinti inovacijomis pagrįstą Europos ekonomiką, kurios pagrindą sudarytų žinios ir patirtis, labai svarbu sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę, kurioje būtų užtikrinami aukščiausi kompetencijos, efektyvumo ir veiksmingumo standartai. Siekdama kurti naujus produktus ir paslaugas, kurios padės pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, Europa turi investuoti į mokslinius tyrimus. Balsavau už šią bendrąją programą, nes manau, kad joje mokslinių tyrimų bendruomenė, akademinė bendruomenė, pilietinės visuomenės organizacijos, įmonės ir pramonės sektorius skatinami dalyvauti įgyvendinant mokslinių tyrimų projektus.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Dabartiniame pasauliniame kontekste moksliniai tyrimai ir plėtra yra du pagrindiniai Europos Sąjungos ateities uždaviniai. Todėl pritariau Europos Parlamento iniciatyvai, kurios tikslas – supaprastinti Europos Sąjungos mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimą. Todėl mano kolegos Europos Parlamento nariai ir aš priėjome prie išvados, kad Europos Komisijos komunikate dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo supaprastinimo siūlomos rimtos ir kūrybiškos priemonės, skirtos kliūtims, su kuriomis susiduria bendrųjų programų dalyviai, pašalinti. Tai yra susiję su kandidatų pasitikėjimo Europos finansavimu didinimu ir didesnės rizikos, susijusios su visų projektų etapų dalyviais, prisiėmimu atsižvelgiant į lanksčias Europos taisykles. Rezoliucijoje atskleidžiama tai, kad dabartinė sistema yra per daug orientuota į kontrolę, dėl to švaistomi ištekliai ir dalyvavimas yra menkas. Galiausiai palankiai vertiname bendrą tendenciją sutrumpinti vidutinį laiką nuo paramos suteikimo iki jos išmokėjimo, nepaisant didesnės pažangos, kurią vis dar galima pasiekti.

  Liam Aylward (ALDE), raštu. – (GA) Tvirtai pritariu tam, kas šiame pranešime rašoma apie veiksmus, susijusius su ES mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo supaprastinimu. Biurokratizmas ir sudėtingos administravimo ir reguliavimo sąlygos pasunkina paraiškų teikimo procesą ir prisideda prie sunkumų, su kuriais ir taip susiduria mažos organizacijos ir mažosios ir vidutinės įmonės, bandančios gauti finansavimą savo vykdomiems moksliniams tyrimams. Kadangi mokslinių tyrimų bendruomenė pati prašo pakoreguoti taisykles, supaprastinti procedūras bei reikalavimus ir labiau pasitikėti ES mokslinių tyrimų finansavimu, dabar visiškai aišku, kad reikia supaprastinti mokslinių tyrimų finansavimą ir administravimą siekiant užtikrinti, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos būtų veiksmingos ir paplistų visoje Europoje. Šis supaprastinimas ir veiksmingumas turėtų teigiamą poveikį ES moksliniams tyrimams ir taip pat būtų naudingas suinteresuotiesiems subjektams. Pritariu Parlamento reikalavimui pradėti supaprastinimo procesą siekiant stabilumo ir teisinio tikrumo.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą. Mokslas, švietimas, inovacijos sudaro ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo pagrindą. Europa privalo investuoti į naujoves, jei nori sukurti naujus produktus ir paslaugas. Tai sukurs naujas darbo vietas ir sąlygos augimą, o tai Europą padarys konkurencingesne ir pagerins gyvenimo kokybę. Mokslinių tyrimų bendruomenė jau seniai reiškia susirūpinimą, kad mokslinių programų įgyvendinimas ir inovacijų plėtra nevyksta taip sparčiai, kaip tikėtasi dėl itin sudėtingų biurokratinių reikalavimų. Tai ypač didelė problema mažesnėms organizacijoms tokioms, kaip smulkus ir vidutinis verslas, technologijų įmonės, maži institutai, universitetai ir mokslo centrai. Iš tikrųjų būtina pagerinti ir racionalizuoti mokslinių tyrimų finansavimą ir administravimą. Šiuo metu įvairioms bendrosios programos priemonėms yra taikomos skirtingos taisyklės ir procedūros, o tai labai apsunkina suinteresuotųjų šalių galimybes pateikti paraiškas. Pritariu, kad svarstant 8-ąją mokslinių tyrimų programą didžiausias dėmesys turi būti teikiamas administracinių procedūrų supaprastinimui, kad būtų užtikrintas vienodas taisyklių ir procedūrų, naudojamų visose programose ir priemonėse, aiškinimas ir taikymas.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Europos Sąjunga puikiai žino, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos yra itin svarbūs ateičiai, kurioje jie padės kurti ne tik naujus produktus, bet ir naujas darbo vietas bei išteklius ir plačiąja prasme prisidės prie ekonomikos augimo. Šis pokytis iš tikrųjų padės padidinti Europos konkurencingumą, taigi ir pagerinti gyvenimo kokybę. Šiomis aplinkybėmis didesnis biurokratizmas, susijęs su galimybe mokslinių tyrimų ir inovacijų programų dalyviams gauti lėšų, tik nuslopins ir sumažins tų dalyvių, jau rodančių ženklus, kad ėmė prarasti pasitikėjimą šiuo procesu, entuziazmą. Dabartinę sistemą reikėtų pakeisti sistema, kurioje daugiau pasitikėjimo suteikiama pareiškėjams. Vienas iš teigiamų žingsnių būtų supaprastinti projektų stebėsenos procesą finansiniu ir administraciniu požiūriu, kartu konsoliduojant mokslinio ir technologinio vertinimo procesą. Iš pradžių turėtų būti įmanoma supaprastinti administracinės kontrolės procesą, kuris suteiks didesnį pasitikėjimą mokslo ir verslo bendruomenėmis. Reikia rasti pusiausvyrą tarp pasitikėjimo ir kontrolės bei tarp prisiimamos rizikos ir pavojų, susijusių su rizika, siekiant užtikrinti, kad moksliniams tyrimams skirtos lėšos būtų tinkamai naudojamos.

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) Sveikinu pranešėją M. D. G. Carvalho su atliktu darbu. Esu tvirtai įsitikinęs, kad mokslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai yra pagrindinė ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Europoje varomoji jėga. Neatsitiktinai moksliniai tyrimai ir inovacijos sudaro iniciatyvos „Europa 2020“ pagrindą. Todėl pats laikas Europai daugiau investuoti į šias sritis: siekdama konkuruoti pasauliniu lygiu Europos Sąjunga turi kurti inovacijomis pagrįstus produktus ir šiuolaikines paslaugas. Todėl kasdien daugėja pateikiamų paraiškų gauti finansavimą, o tai reiškia, kad reikia iš esmės supaprastinti finansinės atskaitomybės reikalavimus kartu suderinant dabar galiojančias itin skirtingas taisykles ir procedūras. Balsavau už, nes sutinku, kad turime greitai atsakyti mokslinių tyrimų bendruomenei, kuri šių pakeitimų garsiai reikalauja. Pritariu pranešėjos požiūriui pagrįsti finansavimo sistemą ne rezultatais, kurie gali sumažinti mokslininkų mokslines užmačias, o moksliniais kriterijais, t. y. kompetencija. Administracinis supaprastinimas yra vienas pagrindinių prioritetų, kurį Europa turi įgyvendinti, o platesniu tarptautiniu mastu įgyvendinama bendroji programa gali suteikti naujas progas ir galimybes bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, įskaitant besivystančias šalis.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Šiame pranešime siūloma supaprastinti finansinių aspektų stebėseną bei padaryti tvirtesnį techninį ir mokslinį kompetencija pagrįstą palyginamąjį vertinimą. Tačiau pranešimas žymi tik proceso, kuris nėra paprastas, pradžią. Rekomendacijų įgyvendinimas priklausys nuo Komisijos, o paskui, jeigu Komisija sėkmingai įvykdys savo užduotį, politinį pritarimą turės duoti Parlamentas ir Taryba. Ateityje supaprastinimo proceso taikymo sritį galima praplėsti kitoms Europos programoms, visų pirma struktūriniams fondams. Programos, kurioms taikomos paprastesnės taisyklės, taip pat bus skaidresnės ir veiksmingesnės. Taip pat norėčiau už pagalbą padėkoti savo kolegoms, B. Cerexhe iš Tarybai pirmininkaujančios Belgijos ir Komisijos narei M. Geoghegan-Quinn, ir visiems, kurie prisidėjo prie viešų konsultacijų. Būtina supaprastinti galimybę gauti finansavimą moksliniams tyrimams, taip sukuriant pasitikėjimo partneryste pagrįstą vertinimo kultūrą visų dalyvių atžvilgiu, siekiant Europoje skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad ji taptų patrauklia vieta gyventi, dirbti ir būti laimingiems.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Moksliniai tyrimai ir plėtra yra labai svarbūs siekiant tikslų, kuriuos pasiekti Europos Sąjunga įsipareigojo strategijoje „Europa 2020“. Pastaraisiais metais Europos programų apimtis mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje gerokai padidėjo pagal dėl jų pateiktas paraiškas ir joms skirtas lėšas. Tačiau mažosioms ir vidutinėms organizacijoms sunku susidoroti su šioms programoms būdingu sudėtingumu ir biurokratizmu. Vis dar labai sudėtinga naudotis programų teikiamomis galimybėmis ir rengti pasiūlymus, visų pirma tai pasakytina apie naujus jų dalyvius; manoma, kad administracinė projektų administravimo ir atskaitomybės našta yra per didelė; o vidutinis laikas nuo subsidijos skyrimo iki jos išmokėjimo tebėra per ilgas. Todėl mokslinių tyrimų bendrosiose programose įtvirtinti mechanizmai turi būti nedelsiant atnaujinti ir supaprastinti siekiant paprastesnės projektų stebėsenos administraciniu ir finansiniu požiūriu, kartu sustiprinant mokslinio ir technologinio vertinimo procesą. Palankiai vertinu Europos Komisijos iniciatyvą pakeisti šį status quo ir sveikinu pranešėją M. D. G. Carvalho su puikiu darbu, jos atliktu siūlant konkrečias priemones, kurių tikslas – pagerinti dabartinę sistemą.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Masto ekonomija, pasiekta dėl Europos Sąjungos mokslinių tyrimų bendrųjų programų, yra vienas svarbiausių ES institucijų indėlių į valstybių narių gerovę ir ilgalaikį augimą. Tačiau to neužtenka tuo metu, kai tarptautinė konkurencija yra tokia stipri kaip dabar. Tiesą sakant, visada reikia stebėti rezultatus, galimybių įgyvendinamumą ir išlaikyti artimus ryšius su mokslo bendruomene, kuri teikia visuomenei didžiules paslaugas. Mažesnis biurokratizmas, taigi ir viešųjų pirkimų procedūrų supaprastinimas, leistų mokslininkams, pasinaudojant ištekliais ir įgūdžiais, kurie, priešingu atveju būtų eikvojami, didžiausią dėmesį skirti savo pačių profesiniams tikslams. Neturėtume pamiršti, kad šios lėšos išmokamos siekiant jas veiksmingai panaudoti. Kadangi meistriškumas yra pagrindinė veiksmingumo sudedamoji dalis, nepriimtina, kad moksliniams tyrimams būtų sudaromos kliūtys, nes mokslininkai turi spręsti abejotinos vertės klausimus, susijusius su biurokratiniais reikalavimais.

  António Fernando Correia De Campos (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį svarbų pranešimą, kurio tikslas – supaprastinti taisykles, susijusias su 7-osios bendrosios programos finansavimu ir įgyvendinimu. Yra platus teigiamas bendras sutarimas dėl šio pranešimo, nes supaprastinimas yra labai svarbus siekiant Europoje padidinti konkurencingumą ir mokslinių tyrimų poveikį. Europos Sąjungoje, kurios strategijoje didžiausias dėmesys skiriamas žinių ekonomikos tobulinimui, labai svarbu, kad Europa, įgyvendindama savo pagrindinę mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimo priemonę, galėtų tiesiogiai reaguoti į mokslo bendruomenės poreikius ir problemas: • sudarydama galimybes lengviau naudotis programa; • sukurdama patrauklesnę Europos mokslinių tyrimų erdvę; • skirdama didesnį dėmesį kompetencijai; • sukurdama tvirtesnį paramos technologinėms inovacijoms ir technologijų perdavimo Europos įmonėms pagrindą. Pranešime Komisijai pateikiamos aiškios gairės ir numatomos galimybės supaprastinti 7-ąją bendrąją programą. Komisija turėtų toliau dėti šias pastangas rengdama būsimą 8-ąją bendrąją programą, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas naudotojui. Europos moksliniams tyrimams negalime toliau užkrauti procedūrinių klaidų naštos, būdingos iki šiol buvusioms programoms.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo supaprastinimą, nes tai pagrindinis veiksnys, prisidedantis prie mokslo ir švietimo plėtros palengvinimo. Tai gali padėti kurti naujas darbo vietas ir paskatinti ekonomikos augimą, dėl to padidinti ES konkurencingumą ir pagerinti jos piliečių gyvenimo kokybę. Dabartinę sistemą reikėtų pakeisti sistema, kuri padeda suteikti daugiau pasitikėjimo pareiškėjais. Daugėjant paraiškų skirti finansavimą, daugėjo kontrolės priemonių bandant užtikrinti, kad ES lėšos būtų tinkamai naudojamos. Reikia rasti pusiausvyrą tarp pasitikėjimo ir kontrolės bei tarp prisiimamos rizikos ir su rizika susijusių pavojų, siekiant užtikrinti, kad moksliniams tyrimams skirtos lėšos finansiniu požiūriu būtų tinkamai naudojamos. Dar viena priežastis, paskatinusi balsuoti už šį pranešimą – tai siekis sudaryti naujosioms Rytų Europos valstybėms narėms kuo lengvesnes galimybes gauti atitinkamas lėšas, kad mokslinių tyrimų lygis priartėtų prie Vakarų standartų.

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad įgyvendinant mokslinių tyrimų 7-ąją bendrąją programą buvo tam tikrų trūkumų, dėl kurių ji nebuvo įgyvendinta idealiomis sąlygomis. Manau, kad šiame Parlamento pasiūlyme bus pateikti sprendimo būdai, kurių gali prireikti supaprastinant paramos paskirstymo procedūras ir siekiant aktyvesnio smulkiųjų verslininkų ir neseniai įsitraukusiųjų į sistemą dalyvavimo, taip pat padidinant sąveiką tarp 7-osios bendrosios programos ir kitų Europos fondų, įskaitant struktūrinius fondus.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad moksliniai tyrimai iš esmės prisideda prie ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir aplinkos tvarumo. Kartu su pranešime pateiktais pasiūlymais dėl supaprastinimo Europos Sąjunga turėtų parengti išsamų mokslinių tyrimų infrastruktūros plėtros įvairiose valstybėse narėse planą, siekdama užtikrinti vienodas galimybes gauti finansavimą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Pirmiausia norėčiau pasveikinti M. D. G. Carvalho su darbu, kurį ji atliko rengdama šį pranešimą, ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete bei šiame Parlamente gautais balsais. Žinoma, ši sėkmė – jos darbo ir pasiryžimo spręsti inovacijų, mokslinių tyrimų ir mokslo klausimus padarinys. Žinau, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos iš esmės prisideda prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kurie šiuo metu yra labai svarbūs atgaivinant Europos ekonomiką, taip pat prisideda prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo. Oficialaus teksto, kuriame skatinami moksliniai tyrimai ir inovacijos, nepakanka, kad tai pasiektume. Kaip sakė pranešėja, neseniai „13 000 mokslininkų pasirašė peticiją, kurioje reikalaujama didesnio supaprastinimo ir pasitikėjimo skiriant finansavimą ES moksliniams tyrimams“. Būtent todėl, kaip teigia pranešėja, svarbu siekti administracinio ir finansinio supaprastinimo. Šiame pranešime nurodomas kelias, kuriuo reikia eiti: tikiuosi, kad taip ir bus daroma.

  Françoise Grossetête (PPE), raštu. – (FR) Labai svarbu skatinti mokslininkus ir investuotojus pasilikti Europoje. Kova su protų nutekėjimu turi išlikti Europos Sąjungos prioritetu.

Kad tai pasiektume, turime pakeisti ir supaprastinti mokslinių tyrimų bendrųjų programų administravimą ir finansavimą. Lėšos turi būti skirstomos tiesiogiai, suteikiant naudą mūsų įmonėms, universitetams ir mokslinių tyrimų laboratorijoms.

Dėl per daug į kontrolę orientuotos mokslinių tyrimų finansavimo sistemos švaistomi ištekliai.

Kaip nurodyta pranešime, reikia laikytis bendros tendencijos trumpinti vidutinį laiką nuo paramos skyrimo iki paramos išmokėjimo siekiant skatinti aktyviau dalyvauti šiose mokslinių tyrimų programose. Labai svarbu, kad atsisakytume administracinių suvaržymų, dėl kurių veiksmingas šių programų veikimas užtrunka.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Didėjant Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų programų taikymo mastui ir daugėjant tų, kurie kreipiasi dėl finansavimo, svarbu, kad besikreipiantieji dėl finansavimo neįklimptų procese, ir šis žingsnis supaprastinti programą ypač sveikintinas.

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Mano balsas už šį pranešimą yra pagrįstas trimis veiksniais. Pirmasis – tai ryšys su mano ankstesne veikla. Užsiminiau apie ypatingą piliečių dėmesį moksliniams tyrimams vėžio ankstyvo nustatymo ir prevencijos srityje. Tapo akivaizdu, kad moksliniai tyrimai yra labai svarbūs gerinant žmonių gyvenimą, tačiau tik tuomet, kai yra pastebimas ryšys. Todėl maniau, kad šis pranešimas, kurio tikslas – supaprastinti lėšų moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms skyrimo būdą naudojantis 7-ąja bendrąja programa, turi būti remiamas. Antrasis veiksnys yra susijęs su svarba, kurią asmeniškai skiriu mažosioms ir vidutinėms įmonėms kaip pagrindinėms sudedamosioms ekonomikos vystymosi ir Europos Sąjungos pasaulinio konkurencingumo dalims. Pranešimo nuostatos dėl galimybės gauti informacijos suteikimo bei palengvinimo mažosioms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti įgyvendinant „vieno langelio“ principą ir atviros prieigos projektą, taip pat dėl informacinių kampanijų vykdymo privertė mane palankiai vertinti šį pranešimą ir atiduoti už jį savo balsą. Galiausiai palankiai įvertinau indėlius, susijusius su būsima 8-ąja bendrąja programa, kuri turi būti skaidresnė, lankstesnė ir lengviau panaudojama. Pranešime pateikti pasiūlymai dėl to, kaip supaprastinti, paaiškinti ir įvertinti rezultatus, yra pagirtini.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Labai svarbu supaprastinti galimybę naudotis mokslinių tyrimų bendrosiomis programomis siekiant, kad galimos suinteresuotosios šalys būtų motyvuotos naudotis jomis ir kad svarbios lėšos nebūtų švaistomos. Negalime pamiršti, kad moksliniais tyrimais iš esmės prisidedama prie ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir tvarios bei aplinkai palankios energijos gamybos. Todėl atėjo metas koordinuoti nacionalinę, regionų ir Europos mokslinių tyrimų politiką siekiant pašalinti nemažus sunkumus priimant išlaidų požiūriu veiksmingus sprendimus. Todėl turime siekti didesnio taisyklių ir procedūrų supaprastinimo ir suderinimo, nes supaprastinimas yra ne tik atskiras uždavinys, bet ir priemonė užtikrinti ES moksliniams tyrimams skirtų lėšų patrauklumą ir prieinamumą.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Tarp mokslininkų, mokslinių tyrimų institutuose, universitetuose ir įmonėse vis labiau nusiviliama mokslinių tyrimų bendrosiomis programomis dėl Europos Komisijos viešųjų pirkimų procedūrų sudėtingumo. Tačiau strategijoje „Europa 2020“ siekiama pagerinti pagrindines sąlygas ir galimybes gauti finansavimą moksliniams tyrimams ir inovacijoms siekiant užtikrinti, kad inovacijomis pagrįstos idėjos padėtų sukurti prekes ir paslaugas, taip skatinant augimą ir darbo vietų kūrimą. Todėl, siekiant veiksmingumo ir skatinti aukščiausios kokybės mokslinius tyrimus, buvo itin pageidaujama supaprastinti mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimą. Turėjome imtis šių priemonių, kad išliktume patrauklūs siekdami pritraukti ir išlaikyti geriausius Europos mokslininkus ir išlikti konkurencingu pasaulio ekonomikos dalyviu. Palankiai vertinu pranešimo projektą, kuriame siekiama rasti pusiausvyrą tarp pasitikėjimo ir kontrolės, tarp prisiimamos rizikos ir rizikos prevencijos, kartu užtikrinant patikimą finansų valdymą.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Sutinku, kad turime supaprastinti šių programų finansavimą, tačiau su viena sąlyga – pasiekus rezultatą, visoms ES šalims jis turi tapti nemokamas. Priešingu atveju atsitiks štai kas: viena ES valstybė įgyvendins mokslinių tyrimų projektą pasinaudodama ES struktūrinių fondų pinigais, t. y. bendromis ES lėšomis, tačiau tuomet, pasiekusi rezultatą, – ar tai būtų naujas produktas, ar nauja technologija, ji parduos jį kitoms ES valstybėms narėms. Tai nepriimtina. Svarbu, kad visi, kurie teikia finansavimą, galėtų nemokamai naudotis mokslinių tyrimų projektų, kurie buvo įgyvendinti bendromis ES lėšomis, rezultatais.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Per ekonomikos krizę, kilusią iš finansų krizės, maždaug 4–5 mlrd. EUR ES biudžeto lėšų iš kitų subsidijoms skirtų fondų, kuriuose vis dar buvo laisvų lėšų, skirtų ekonomikai atgaivinti, buvo perkelti energetikos projektams. Kaip paaiškino Komisija, pristatydama savo 2020 m. energetikos strategiją, kurios tikslas – pakeisti pasenusią Europos energetikos sistemą, per artimiausius keletą metų reikės 1 trln. EUR investicijų. Tikimasi, kad jų kainą sumokės vartotojai, o ne energetikos sektorius. Šiuo atveju energetikos moksliniai tyrimai, jeigu juose didžiausias dėmesys bus skiriamas išlaidų požiūriu tikrai veiksmingoms technologijoms, atliks svarbų vaidmenį. Turime liautis rėmę branduolinę energiją, kuri ne tik kelia aplinkos katastrofų pavojų, bet ir jokiu būdu nėra veiksminga išlaidų požiūriu, kai kalbame apie vis dar neišspręstą brangaus galutinio saugojimo išlaidų problemą. Turime skirti savo dėmesį ekologiškoms technologijoms. Balsavau už šį pranešimą.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Pranešimo tikslas – supaprastinti procedūras ir sumažinti išlaidas. Jis taip pat padės kurti iniciatyvas, kurių tikslas – labiau įtraukti privatųjį sektorių. Dėl šios priežasties balsavau už šį pranešimą.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Gyvename pasaulinės ekonomikos sąlygomis, kai konkurencija jau nėra pagrįsta vietos, nacionalinių arba Europos įmonių veikla. Mūsų įmonės, mokslo darbuotojai, mokslininkai ir universitetai atsiduria tokioje padėtyje, kad turi pasauliniu lygiu konkuruoti su rinkomis, kuriose yra milžiniškos jiems prieinamos lėšų sumos, dažnai su daug mažesnėmis išlaidomis nei mūsų pačių. Todėl turime daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir mažiau – į mechaninį darbą, kuriam nereikalingi įgūdžiai, nes mes niekada negalėsime konkuruoti su naujomis ekonomiškai besivystančiomis šalimis patiriamų išlaidų požiūriu. Turime sukurti naujas, aukšto rango pareigas, skatinti tvarų judumą, pagerinti švietimo ir techninius įgūdžius ir priderinti juos prie darbo rinkos poreikių. Tikiuosi, kad kitoje bendrojoje programoje bus numatytos visos lėšos, reikalingos siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjunga būtų šio sektoriaus lyderė, kad ji visą laiką darytų didžiausią pažangą ir kad ji būtų pajėgi pritraukti lėšas ir žmogiškąjį kapitalą. Iš tikrųjų tai artimiausių metų uždavinys.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Entuziastiškai pritariu tam, kad šis pranešimas būtų patvirtintas, nes jame aptariamas mokslinių tyrimų ir inovacijų, kurie yra Europos Sąjungos dabarties ir ateities augimo varikliai, skatinimas ir išreiškiama bendra žmonių, kuriems jis turės didžiausią poveikį, nuomonė: poreikis supaprastinti ir atlikti projektų stebėseną finansiniu ir administraciniu požiūriu ir kartu stiprinti mokslinio ir technologinio vertinimo procesą.

Į šį Europos Parlamento pranešimą reikia tinkamai atsižvelgti supaprastinant 7-ąją ir 8-ąją bendrąsias mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programas bei visas Europos Komisijos skatinamas programas mokslo ir mokslinių tyrimų srityje.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Palankiai vertinu supaprastinimo priemones, kurias Europos Komisija jau taiko įgyvendindama 7-ąją bendrąją programą, ir pritariu Komisijos pastangoms siekti labiau supaprastinti taisykles ir jų aiškumo, kad būtų išvengta galimybių atsirasti skirtingoms interpretacijoms ir sumažintas klaidos pavojus, taip sumažinant audito išlaidas. Dabartines taisykles reikia supaprastinti ir padaryti aiškias. Apgailestautina, kad yra itin daug mokslinių tyrimų įstaigų, bendradarbiavimo modelių ir sudėtingesnių valdymo mechanizmų ir dėl to atsiranda painiavos, sukeliančios skaidrumo problemų, susijusių su biudžeto valdymo institucija ir skirtingu elgesiu su paramos gavėjais.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Mokslas, švietimas ir inovacijos yra ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo ramsčiai. Norėdama kurti naujus produktus ir paslaugas, Europa turi investuoti į inovacijas. Moksliniai tyrimai ir inovacijos sudaro strategijos „Europa 2020“ pagrindą. Tačiau mažesnėms organizacijoms – mažosioms ir vidutinėms įmonėms, neseniai įsteigtiems aukštųjų technologijų ir mažesniems institutams, universitetams bei mokslinių tyrimų centrams – ypač sudėtinga išnarplioti procedūrinę painiavą siekiant gauti šiam sektoriui skirtas lėšas. Mokslo bendruomenė ragina nedelsiant suderinti taisykles ir procedūras ir visuotinai supaprastinti finansinės atskaitomybės reikalavimus. Neseniai 13 000 mokslo darbuotojų pasirašė peticiją, kurioje reikalaujama didesnio supaprastinimo ir pasitikėjimo ES mokslinių tyrimų finansavimu. Iš tikrųjų reikia supaprastinti mechanizmus, kurie naudojami mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos bendrosiose programose, 7-ojoje bendrojoje programoje bei 8-oje bendrojoje programoje ir visose Europos Komisijos įgyvendinamose mokslo ir inovacijų programose.

Manau, kad, siekiant įvertinti aplinkos apsaugos ir klimato politikos poveikį užimtumui, reikalinga daug aktyvesnė mokslinių tyrimų veikla, ir prašau Komisijos rengiant 8-ąją bendrąją programą išskirti šią sritį kaip prioritetinę.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Iš pradžių norėčiau atkreipti dėmesį į puikų darbą, kurį mano kolegė M. D. G. Carvalho atliko rengdama šį pranešimą, ir tai suteikia man galimybę viešai pasveikinti ją. Atsižvelgiant į labai svarbų mokslinių tyrimų vaidmenį plėtojant ekonomiką ir kuriant darbo vietas, svarbu visais būdais išvengti per didelio biurokratizmo ir nepagrįstų vėlavimų, kurie užkerta kelią dalyvauti mokslo bendruomenei. Todėl palankiai vertinu pateiktus pasiūlymus dėl supaprastinimo siekiant propaguoti ES mokslinių tyrimų finansavimo patrauklumą ir prieinamumą.

  Teresa Riera Madurell (S&D), raštu. – (ES) Nuo 1984 m. viena po kitos įgyvendinamos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrosios programos gerokai patobulėjo, kartu jos išsiplėtė biudžeto ir sričių finansavimo požiūriu, o tai iš tikrųjų yra teigiamas dalykas. Tačiau, be to, tai buvo pasiekta parengus tokias sudėtingas dalyvavimo programose taisykles, kad mūsų geriausių mokslo darbuotojų bendradarbiavimui gresia rimtas pavojus. Pranešime išsamiai ir pamokomai aptariami mokslo bendruomenės reikalavimai, taip pat pateikiamos seminaro supaprastinimo klausimu, kurį vasario mėn. surengė Tarybai pirmininkaujanti Ispanija, išvados. Būtent dėl to balsavau už pranešimą, kuriame įtvirtinama daugybė principų ir veiksmų krypčių, pvz., nustatomas glaudus šio klausimo ryšys su būsimomis finansinėmis perspektyvomis po 2013 m., numatoma kas trejus metus atliekama finansinio reglamento peržiūra ir toleruotinos klaidos rizikos taikymas mokslinių tyrimų srityje, ir visa tai bus labai svarbu rengiant 8-ąją bendrąją programą. Tačiau taip pat esama daugybės ne tokių svarbių supaprastinimui skirtų priemonių, kurias, naudodamiesi gerąja patirtimi, galime taikyti dabartinėje bendrojoje programoje ir kurios ne tik palengvins dabartinių paramos gavėjų dalyvavimą, bet ir, esu įsitikinusi, jį dar parems.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Mes, Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas, pritarėme pranešimui iš esmės dėl to, kad jame aptariami kai kurie mums labai svarbūs klausimai, pvz., pilietinės visuomenės organizacijos. Žr. J. Buzeko pranešimą dėl 7-osios bendrosios programos, 278 pakeitimą (I priedo IV skyrius – Gebėjimai – Mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirti moksliniai tyrimai – Veikla – 1 dalis, 2a įtrauka (nauja)): remti pilietinės visuomenės organizacijas arba pilietinės visuomenės organizacijų tinklus, kurie samdo mokslinių tyrimų darbuotojus moksliniams tyrimams atlikti; vieši standartai; sumažinti biurokratinių procesų metu mokslo darbuotojų prarandamą laiką; supaprastinimas yra labai svarbus visiems mažiesiems veikėjams, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, tačiau pilietinės visuomenės organizacijos neturėtų būti užmirštos; atviras mokslas ir enciklopedijos (nuoroda į Berlyno deklaraciją); siekti, kad bendrosios programos ir Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa (angl. CIP) papildytų viena kitą; bendradarbiaujant su besivystančiomis šalimis tarptautiniu lygiu gali prireikti specifinių taisyklių.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Palankiai vertinu pranešimą dėl to, kad jame siekiama remti mokslinių tyrimų sektorių ieškant galimybių skatinti ekonomikos augimą supaprastinant ES programų įgyvendinimo taisykles. Siekiant palengvinti mažųjų ir vidutinių įmonių, universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir vietos įstaigų padėtį svarbu, atsižvelgiant į skaidrumo, paprastumo, nuoseklumo ir teisinio tikrumo principus, supaprastinti galimybės naudotis programa etapus. Sukūrę interneto svetaines mokslinių tyrimų dalyviams, sudarysime jiems sąlygas greitai gauti informaciją apie galimybes naudotis programa ir, taikydami geriausios patirties mainus, pagerinsime koordinavimą su trečiosiomis šalimis.

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu. – (PL) Pritariau pranešimui dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo supaprastinimo. Nesupaprastinus administracinių viešųjų pirkimų ir įgyvendinimo procedūrų formalumų, privačiojo sektoriaus dalyvių bendrosiose programose nedaugės. Atsižvelgiant į pagrindinį vertinimo kriterijų – pramonės ir mokslo bendradarbiavimą, menka tikimybė, kad projektams, kuriuose nėra partnerių iš mažųjų ir vidutinių įmonių sektoriaus, bus skirtas finansavimas.

Be to, viena dažniausiai pasitaikančių problemų – užsienio partnerių atranka projektuose. Šioje srityje vis dar labai svarbi Komisijos pagalba. Didžiausia kliūtis, su kuria susiduriama kuriant inovacijomis pagrįstą ekonomiką, yra ta, kad žmonės nežino apie 7-osios bendrosios programos buvimą arba bijo jos. Dėl sudėtingų procedūrų daugybė institucijų didžiausią dėmesį skiria paramos iš struktūrinių fondų gavimui. Dabartiniai Lenkijos grupių pasiekimai (remiantis Lenkijos nacionalinių informacijos centrų atliktu Europos Komisijos pateiktų duomenų vertinimu) nėra itin patenkinami. Lenkijos ūkio subjektų dalyvavimo rodiklis yra 18,56 proc., o suteiktų subsidijų rodiklis – 13,72 proc., palyginti su ES vidurkiu – atitinkamai 22,28 proc. ir 20,56 proc. Tai didelis praradimas Lenkijos mokslui, kuris turi milžinišką mokslinių tyrimų potencialą, taip pat puikių mokslininkų. Reikėtų geriau pasinaudoti 7-osios bendrosios programos teikiamomis galimybėmis. Supaprastinus 7-osios bendrosios programos įgyvendinimą bus prisidėta prie ES inovacijomis pagrįstos ekonomikos ir konkurencingumo pasaulinėje ekonomikos arenoje skatinimo.

  Salvatore Tatarella (PPE), raštu. – (IT) Šiandien balsuojame dėl svarbaus dokumento, susijusio su naudojimosi mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrosiomis programomis procedūrų supaprastinimu. Mūsų pasirinkimas – supaprastinti ir suvienodinti Europos mokslinių tyrimų programų teisės aktų sistemą. Iš tikrųjų, mokslas, švietimas ir inovacijos yra pagrindas atgaivinti ekonomiką ir kurti naujas darbo vietas. Turime investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, jeigu norime didžiausią dėmesį skirti naujiems produktams ir paslaugoms, kurios prisidės prie didesnio Europos konkurencingumo ir kartu pagerins Europos piliečių gyvenimo kokybę. Pastaraisiais metais Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų programų taikymo sritis tapo platesnė. Dėl to taip pat padaugėjo taisyklių ir administracinių procedūrų, kurios savo ruožtu sukėlė daugiau sunkumų Europos viešųjų pirkimų dalyviams. Šiuo dokumentu mes raginame Europos Komisiją pašalinti šias kliūtis ir skubiai pradėti taisyklių, skirtų mokslinių tyrimų finansavimui gauti, supaprastinimą. Balsavau už rezoliuciją tikėdamasis didesnio procedūrinio vienodumo siekiant lengviau ir atviriau gauti Europos finansavimą, kuris dažnai lieka ne visai išnaudotas, iš dalies dėl procedūrinių sunkumų.

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. – (LT) Gerbiami kolegos, be mokslinių tyrimų kompetencijos nėra ir inovacijų. Inovacijos, susijusios su pažangiausiu mokslu ir švietimu, yra vienas iš darbo vietų kūrimo ir ekonominio augimo variklių. Jei Europa nori sukurti naujus produktus ir paslaugas, privalo investuoti į inovacijas. Todėl svarbu – kaip teisingai pastebi pranešėja – mums padėti supaprastinti mokslinių tyrimų bendrosiose programose numatytus mechanizmus. Taisyklių ir procedūrų suderinimas bei mokslinių tyrimų finansavimo ir administravimo supaprastinimas jau seniai reikalingas. Daugumai smulkesnių organizacijų (naujos pažangiųjų technologijų įmonės ar universitetai ir mokslinių tyrimų centrai) sunku susitvarkyti su dabartinių taisyklių sudėtingumu. Remiantis šių metų Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestine, kurioje lyginami visų ES valstybių narių inovacijų rezultatai, Lietuvos rodikliai yra žemiau ES 27 vidurkio. Tačiau ji pademonstravo gerus pažangos rodiklius bei turi didelį potencialą – Lietuva turi vieną sparčiausių interneto jungčių bei judriojo ryšio skverbties lygį pasaulyje. Todėl labai svarbu ir toliau investuoti į technologijų plėtojimą bei gerinti nacionalinių ir europinių skaitmeninių darbotvarkių įgyvendinimą. Tai padarys Europą konkurencingesne ir pagerins gyvenimo kokybę.

  Hermann Winkler (PPE), raštu. – (DE) Norėčiau pasveikinti pranešėją, pateikusią įvairiapusį ir labai vykusį pranešimą. Ji atkreipia dėmesį į daugybę sričių, kurias galima patobulinti atsižvelgiant į administracinių procesų supaprastinimą. Džiaugiausi galėdamas balsuoti už šį pranešimą. Norėčiau pateikti vieną trumpą pastabą, kurią dažnai išgirstu iš mažųjų ir vidutinių įmonių, atsižvelgiant į sritį, kuriai atstovauju, ir tai yra su kalba susijęs klausimas. Dauguma įmonių, kurios turi teisę kreiptis dėl Europos subsidijų ir kurių idėjos Europoje sukurtų pridėtinę vertę, neturi reikiamų kalbos įgūdžių, kad galėtų įveikti paraiškos pateikimo anglų kalba procesą. 7-osios bendrosios programos gairių skyriuje „Patarimai, kaip sėkmingai pateikti paraišką“ pateikiamas toks tekstas: „Nors paraišką galima užpildyti bet kuria oficialia ES kalba, paraiškos visada turėtų būti užpildytos anglų kalba.“ Tai reiškia, kad projektas, kurio paraiška užpildyta ne anglų kalba, neturi galimybės gauti finansavimo, net jeigu, pvz., atitinkamos įmonių grupės bendra darbo kalba nėra anglų kalba. Siekiant sumažinti administracinį darbą, susijusį su įmonėmis, kurioms skirtos šios subsidijų programos, ES Komisija turėtų pakeisti savo ekspertų atliekamą projekto paraiškų nagrinėjimo tvarką taip, kad bent jau pradiniame etape projekto dokumentus būtų galima pateikti viena iš trijų Komisijos darbo kalbų.

  Anna Záborská (PPE), raštu. – (SK) Balsavau už pranešimą, nes negalime apkrauti savo svarbiausių mokslininkų nepakeliama administracine našta, jeigu norime, kad mūsų parama Europos moksliniams tyrimams išliktų veiksminga. Tačiau rezoliucijos tekstas ir diskusijos dėl jo dar kartą patvirtino mano įsitikinimą, kad viešosios lėšos turėtų būti naudojamos pagrindinėms viešosioms paslaugoms užtikrinti; kitos veiklos, įskaitant mokslinius tyrimus ir verslo veiklą, turėtų būti finansuojamos privačiomis lėšomis. Šis Parlamentas turėtų vykdyti funkcijas tik dviejose srityse. Pirmoji – tai pagrindinės teisės aktų sistemos sukūrimas siekiant palengvinti šios rūšies verslo įmonių veiklą. Jeigu šiandien rezoliucijoje reikalaujame supaprastinti mechanizmus ir priemones, naudojamus skirstant dabartinę valstybės paramą, mes šaliname padarinius, o ne problemos priežastį. Taip yra dėl to, kad valstybės parama yra problema. Antroji sritis – pagarba ES valstybių narių teisėms. Jeigu kai kurios valstybės draudžia naudoti žmogaus embrionus mokslinių tyrimų tikslais, tokie moksliniai tyrimai neturėtų būti finansuojami bendromis ES lėšomis. Tai tas pats, kas paimti pinigus iš užkietėjusio rūkymo priešininko ir panaudoti juos tabako pramonei subsidijuoti. Pritariu tam, kad parama moksliniams tyrimams būtų supaprastinta. Man atrodo, mes turėtume siekti sukurti palankią aplinką tiems, kurie nori investuoti į naujas technologijas ir inovacijas, užuot diskutavę tinkamų išlaidų ir atsiskaitymo procedūrų klausimais.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0605/2010

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes dėl padidėjusių gyvulių pašarų kainų auginti gyvulius šiuo metu yra ypač sudėtinga. Tikriausiai artėjame prie dar vieno prekių burbulo. Tarptautinėje rinkoje kainos nuo birželio mėn. jau padidėjo vidutiniškai daugiau nei 16 proc. Niekada nebuvo tiek daug derybų dėl būsimųjų sandorių rinkos ir niekada nebuvo tiek daug su tuo susijusių pinigų. Ypač mažos palūkanų normos ir per dideli pinigų kiekiai ieškant prekių už patrauklią kainą lemia intensyvesnę prekybą ir finansines spekuliacijas dėl ateities sandorių, visiškai neatsižvelgiant į realią ekonomiką. Didžiausios pasaulio grūdų biržos, Čikagos prekių ir žaliavų biržos, skaičiai yra įspūdingi. Fiksuojami prekybos soja, kukurūzais ir kviečiais sandorių rekordai. Dėl šių padidėjusių kainų praktiškai padidėja realios rinkos kainos, net ir tais metais, kai grūdų netrūksta. Dėl šių padidėjusių gyvulių pašarų kainų padaroma didelė žala daugybei jau ir taip sudėtingoje padėtyje atsidūrusių mūsų gyvulininkystės ūkių, kurie dėl krizės negalės perkelti padidėjusių kainų savo parduodamai produkcijai ir vargu ar patys galės pakelti šią naštą.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą. ES gamintojams kelia pačius didžiausius reikalavimus, susijusius su maisto sauga ir kokybe, aplinkos apsauga, gyvulių sveikata bei gerove ir darbo sąlygomis, kas smarkiai padidina gamintojų sąnaudas, ir mažiną jų konkurencingumą lyginant su trečiųjų šalių gamintojais. Gyvulininkystės sektorius ES susiduria su rimtomis problemomis kaip didėjančios sąnaudos dėl kylančių degalų ir trąšų kainų, didelės ES taisyklių laikymosi sąnaudos, didėjanti trečiųjų šalių importo konkurencija, mažos gamintojų už mėsos produktus gaunamos kainos. Siekiant apsaugoti Europos gamintojus ir šį svarbų ekonomikos sektorių, Europos Komisija turi užtikrinti tinkamą bendros žemės ūkio politikos finansavimą po 2013 m., kad būtų garantuotas visų ES ūkininkų, įskaitant ir gyvulių augintojus, gyvybingumas ir sudarytos sąlygos sąžiningai konkurencijai.

  Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už šią rezoliuciją dėl krizės gyvulininkystės sektoriuje, nes manau, kad rinkos valdymo mechanizmai gyvulininkystės sektoriuje turi būti sustiprinti. Atsižvelgiant į tai, turi būti įgyvendintos priemonės, kurios leistų riboti kainų svyravimų ir spekuliacijos poveikį. Manau, kad rinkos priemonės turi padėti užtikrinti tinkamą grūdų tiekimą, kad būtų galima apsirūpinti gyvulių pašaru. Šiuo požiūriu Europos Komisija turėtų pasiūlyti lanksčius rinkos mechanizmus, sudarančius galimybes greičiau reaguoti. Mano nuomone, Europos Sąjungai svarbu turėti priemonę, kuri padėtų įvertinti pasaulines rinkos tendencijas. Naujoji Europos išorės veiksmų tarnyba galėtų sukurti ypač tinkamą priemonę, padėsiančią numatyti strateginius pokyčius trečiosiose šalyse ir visame pasaulyje populiarinti europietišką žemės ūkio modelį. Baigdama norėčiau atkreipti dėmesį, kad būtina atlikti naujų gerovės taisyklių įdiegimo ekonominio poveikio vertinimą, o prieš įvesdami naujas taisykles turėtume visapusiškai įgyvendinti galiojančius teisės aktus.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Turėtume didžiuotis dešimtmečiais kurtu Europos rinkos ekonomikos modeliu. Kalbant apie pirminį ūkio sektorių, daugybėje regionų perėjimas iš ariamąja žemdirbyste ir gyvulininkystės ūkiais pagrįstos ekonomikos į iš esmės paslaugomis pagrįstą ekonomiką buvo tinkamai valdomas. Šio perėjimo valdymas buvo pagrįstas valstybės įsikišimu, kuris buvo sukurtas siekiant užtikrinti įmonių pajamų stabilumą ir pašalinti dėl konkurencijos atsirandantį spaudimą maisto kainoms. Gaminant sveiką, subalansuotą maistą galima išgelbėti daugybę gyvybių ir pastebimai sutaupyti sveikatos apsaugos išlaidų. Statistiniai duomenys taip pat kelia naujus klausimus, į kuriuos visi atkreipia dėmesį. Kalbu apie maisto tiekimą – veiksnį, su kuriuo visa kita yra neišvengiamai susiję, – užtikrinimą, ir maisto produktų, kurie pateks į rinką artimiausiais metais, kokybę ir pusiausvyrą. Turiu paminėti tūkstančių šeimų, kurios gyvena iš pelno, gauto vykdant šią ES subsidijuojamą veiklą, pajamas. Palankiai vertinu tai, kad šiame pranešime sprendžiamos pagrindinės gyvulininkystės sektoriaus problemos, ir esu įsitikinusi, kad visuomenės sveikatos ir Europos vartotojų interesų labui ir toliau bus gaunami geri rezultatai.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Pastarųjų metų maisto rinkos tendencijoms būdinga daugybė paradoksų. Vienas iš šių paradoksų yra tai, kad nors maisto kainos parduotuvių lentynose didėjo, ūkininkai, įskaitant ES gyvulių augintojus, susiduria su pajamų krize, kuri kelia pavojų jų ūkių išlikimui ir veda juos prie skurdo. Turime žinoti, kad gyvulių augintojams nustatyti privalomi dideli kokybės reikalavimai turi savo kainą. Tuo atveju, kai dėl importo iš trečiųjų šalių, kuriose tokie pat dideli reikalavimai nėra nustatyti, susidariusi konkurencinė padėtis nėra kontroliuojama, – leiskite priminti jums nelaimingą atsitikimą, susijusį su melaminu užkrėstais pieno milteliais iš Kinijos, – šios sąnaudos lems sumažėjusį ES gaminamos produkcijos kiekį šioje srityje. Gyvulių augintojų interesams skiriama nepakankamai dėmesio. Todėl Komisijos ketinimas atlaisvinti didelį kiekį pašarinių grūdų yra tik vienas pagalbos žingsnis sektoriui, paskui turi būti kiti žingsniai. Todėl manau, kad rezoliucijoje pateiktos rekomendacijos, jeigu Komisija jas patvirtins ir taikys, atitiks gyvulių augintojų poreikius. Dėl šios priežasties balsavau už rezoliuciją.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Europos gamintojai atsiduria konkurencijos požiūriu mažiau palankioje padėtyje nei trečiųjų šalių gamintojai, nes jų gamybos sąnaudos yra didesnės, iš esmės dėl to, kad reikalaujama laikytis ypač didelių reikalavimų, susijusių su gyvūnų sveikata ir gerove, maisto sauga, aplinkos apsauga ir darbo sąlygomis. Atsižvelgdama į tai, manau, kad Europos Komisija turi aktyviai veikti, siekdama užtikrinti grūdų tiekimą, kad būtų galima apsirūpinti gyvulių pašaru.

  Luigi Ciriaco De Mita (PPE), raštu. – (IT) Kaimo vietovių plėtra yra labai svarbi siekiant, kad mūsų teritorijos išliktų gyvybingos, nes jose gaminamas galutinis produktas ir jis yra visuotinai paplitęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, gyvulininkystės sektorius mūsų bendruomenėms yra vienas svarbiausių sektorių. Iš tikrųjų, nepaisant su maistu susijusių ir ekonominių veiksnių (vis dėlto svarbių ir padedančių užtikrinti produktų kokybę taikant aplinkos apsaugos požiūriu tvariausias technologijas), ūkininkavimas yra labiausiai paplitusi kaimo vietovių darbo, apsaugos ir vystymosi forma. Būtent dėl to Europos Sąjunga – įskaitant ir naują reformuotą bendrą žemės ūkio politiką, visų pirma po 2013 m., – ir kiekviena valstybė narė turi siekti išlaikyti ūkininkavimo tęstinumą ne tik kurdamos inovacijomis pagrįstas ūkininkavimo technologijas ir ekonominiu bei ekologiniu požiūriu tvarų valdymą, bet ir įtvirtinti didesnį savo, kaip aplinkos ir žemės sergėtojų, vaidmenį, užtikrindamos ūkininkų apsaugą nuo rinkos krizių, sumažindamos gamybos sąnaudas, suteikdamos kuo didesnę paramą jų produktams ir siekdamos geresnio rinkos organizavimo. Man atrodo, kad pranešimas dėl krizės ES gyvulininkystės sektoriuje, dėl kurio balsavome, atitinka šias nuostatas.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Rinkų reguliavimas turi būti pagrįstas realiomis atsargomis ir poreikiais, o ne spekuliacija; būtent tokią žinią Europos Parlamentas nori nusiųsti Europos Komisijai patvirtindamas rezoliuciją dėl gyvulininkystės krizės Europos Sąjungoje. Artimiausiu metu reformuojant bendrą žemės ūkio politiką Parlamentas turės atkreipti dėmesį į ūkininkų pajamų klausimą, kurios vis labiau priklauso nuo spekuliacijų produktais sukeliamų padarinių ir savo dominuojančia padėtimi piktnaudžiaujančių platintojų. Be vienintelio atsako į staigų grūdų kainų šuolį, sukėlusio gyvulininkystės krizę, Parlamentas nori iškelti vaidmens, kurį Europos Sąjunga nori suteikti Europos žemės ūkiui pasaulinėje rinkoje, klausimą, t. y. gamyba laikantis griežtų reikalavimų, kurie nustatomi mūsų prekybos partneriams siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Kaip jau įspėjau daugybę kartų, pernelyg didelis ES reglamentavimas galėtų netrukus tapti veiksniu, apsunkinančiu konkurenciją tam tikruose sektoriuose, o gyvulininkystės sektorius yra vienas iš jų. Negaliu pamiršti to, ką išgirdau Jungtinės Karalystės ūkininką šiame Parlamente sakant apie sunkumus, su kuriais jis susidūrė, kai jo gyvulių mėsa negalėjo konkuruoti rinkoje dėl tokių griežtų teisės aktų jam nustatytų reikalavimų. Būtent su tokia rizika susiduriame ir ji puikiai aprašyta šiame pasiūlyme. Taip pat akivaizdu, kad dėl krizės sektoriuje galėtų gerokai sumažėti mėsos gamyba visoje ES, ir tai ne tik lemtų mažųjų ir vidutinių gamintojų išnykimą, bet ir sukeltų produktų tiekimo rinkai krizę, padidintų kainas ir lemtų didesnę priklausomybę nuo importo. Negaliu pamiršti Portugalijai svarbaus pieno gamybos klausimo, todėl norėčiau jums priminti, kad buvusios Komisijos narės M. Fischer-Boel politiką dėl pieno kvotų ūkininkai griežtai kritikavo ir tvirtai bei nuolat jai prieštaravo. Būtent dėl šios priežasties dar kartą raginu Komisiją peržiūrėti šį klausimą.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsavimui pateiktoje rezoliucijoje pripažįstama rimta gyvulininkystės sektoriaus krizė, kuri pasunkėjo dėl padidėjusių grūdų kainų, ir Komisija raginama pateikti pasiūlymus dėl paramos sektoriui priemonių. Rezoliucijoje Komisija ir Taryba taip pat raginamos skirti pakankamą finansavimą bendrai žemės ūkio politikai po 2013 m. siekiant užtikrinti visų ES ūkininkų gyvybingumą. Tačiau rezoliucijoje išreiškiamas pritarimas gairėms, dėl kurių atsirado dabartinės sektoriaus, visų pirma mažųjų ir vidutinių gamintojų, problemos, o tai rodo joje esant rimtus prieštaravimus ir netgi prieštaravimus šių gamintojų interesams. Rezoliucijoje dar kartą propaguojamas ūkininkavimas ir maisto gamyba konkurencijos ir laisvosios rinkos sąlygomis. Joje taip pat įspėjama apie vykstantį spekuliavimą maisto produktais, tačiau raginama kovoti tik su per didele spekuliacija ir todėl manoma, kad spekuliacija maisto produktais gali tęstis, jeigu ji nėra per didelė. Mūsų nuomone, mes tai sakėme anksčiau ir sakome tai dar kartą: reikia panaikinti sistemą, kurioje maistas vertinamas tarsi dar viena prekė, ir dėl to galima spekuliuoti maisto produktais; taip atsiranda ypač pavojinga maisto priklausomybė ir kainų svyravimai – padėtis, su kuria jau susiduriame.

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. – (IT) Krizei gyvulininkystės sektoriuje ypač didelį poveikį turėjo padidėjusios grūdinių augalų kainos (visų pirma Italijoje ir Ispanijoje, nes tokiose šalyse, kaip Jungtinė Karalystė, labiausiai paplitęs ganomų gyvulių auginimas) ir dėl to padidėjusios gamybos sąnaudos. Neigiamos tendencijos sektoriuje iš dalies atsirado taip pat dėl importo iš trečiųjų šalių masto. Dėl sektoriaus problemų kyla pavojus ES maisto saugai ir mėsos tiekimui jos piliečiams. Todėl pritariu šiam bendram pasiūlymui dėl rezoliucijos, už kurią balsuosiu teigiamai. Visų pirma manau, kad turime sukurti rinkos kontrolės mechanizmus ir didesnį dėmesį skirti dvišalių susitarimų, sudarytų su trečiosiomis šalimis, pvz., naujausio susitarimo su MERCOSUR šalimis, turiniui.

  Peter Jahr (PPE), raštu. – (DE) Daugybė Europos Sąjungos gyvulininkystės ūkių atsidūrė sudėtingoje padėtyje. Visų pirma taip atsitiko dėl gerokai padidėjusių grūdų ir taip pat pašarų kainų. Dėl šios priežasties svarbu imtis priemonių, kurios padės gyvulių augintojams po šio sudėtingo laikotarpio sustiprinti savo pozicijas. Be padidėjusios pašarų kainos, man ypač svarbūs du aspektai. Pirma, dideli Europos produktų ir saugumo reikalavimai, kurių privalo laikytis mūsų gyvulininkystės ūkiai, turi būti taikomi importuotiems Europos Sąjungoje parduodamiems produktams. Tai leistų Europos ūkininkams išvengti daug prastesnės konkurencinės padėties ūkininkų iš trečiųjų šalių atžvilgiu ir kartu padėtų užtikrinti aukštą visų Europos Sąjungoje parduodamų produktų kokybę. Antrasis aspektas yra susijęs su žemės ūkio politikos supaprastinimu ir skaidrumo padidinimu. Dėl nereikalingų taisyklių prarandama daug laiko ir tai kainuoja daug pinigų. Todėl svarbu jas pašalinti. Tai iš tikrųjų palengvintų visų Europos Sąjungos ūkininkų gyvenimą. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pateiktame pasiūlyme dėl rezoliucijos yra daugybė gerų šios rūšies pasiūlymų, kurie sudarys galimybes nuolat gerinti gyvulininkystės ūkių padėtį. Tikiuosi, kad tai atsispindės būsimoje Komisijos veikloje.

  Karin Kadenbach (S&D), raštu. – (DE) Esu nusivylusi, kad Parlamento dauguma patvirtino 1 ir 2 pataisas. Nepaisant pačių sukeltų tiekimo trikdžių, negalime leisti, kad mūsų žemės ūkio pramonę užterštų GMO. Neleistinų GMO pripažinimas ir „neesminių GMO, kurie vis dar yra neleistini Europos Sąjungoje“ ir kurie dar nėra visapusiškai ištirti moksliniu požiūriu, ribos nustatymas lėmė GMO leidimų JAV ir ypač besivystančiose šalyse antplūdį. Dėl tyrimų pajėgumų šiose šalyse didėja pavojus sveikatai ir aplinkai. ES nepriklausančios šalys turi vis didesnę įtaką leidimų išdavimo praktikai ES, dėl to nuolat mažėja leistiniems GMO taikomi sveikatos ir aplinkos saugumo lygiai. Be to, atsižvelgdama į patvirtintą 3 pataisą nemanau, kad turėtų būti peržiūrėtas dabartinis draudimas neatrajotojus šerti mėsos ir kaulų miltais. Tai ne tik padidintų genų inžinerijos žemės ūkyje galbūt keliamą pavojų, bet ir galimą naujo galvijų spongiforminės encefalopatijos (angl. BSE) protrūkio pavojų. Vis dėlto manau, kad šis pranešimas iš esmės yra naudingas, nes jame atkreipiamas dėmesys į gyvulininkystės sektoriaus krizę ES.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Dabartinė padėtis gyvulininkystės sektoriuje yra labai sudėtinga ir kai kurios sritys dėl didelių gamybos sąnaudų yra nepelningos. Viena vertus, vartotojai moka ūkininkams mažesnę kainą, o kita vertus, jie susiduria su dideliais pašarų kainų svyravimais. Svarbu, kad, nedelsiant pasinaudodami turimomis rinkos stabilizavimo priemonėmis, užkirstume kelią rimtai krizei gyvulininkystės sektoriuje kilti. Kitas Europos ūkininkams poveikį turintis veiksnys – didėjanti trečiųjų šalių, kuriose gamybos sąnaudos yra mažesnės, konkurencija ir didėjanti prekybos politikos tendencija keisti didesnius kiekius importuoto maisto į paslaugas net nereikalaujant laikytis tokių pat gamybos reikalavimų. Pritariu rezoliucijai, kurioje raginama imtis konkrečių priemonių gyvulininkystės sektoriuje. Norėčiau padėkoti E. Herranzai Garcíai už jos iniciatyvą. Atsižvelgdamas į sudėtingą rinkos padėtį ir prasidėjusias diskusijas dėl ES žemės ūkio politikos ateities, Parlamentas turi aiškiai įsipareigoti užtikrinti reikalingą visų žemės ūkio produkcijos sričių apsaugą siekiant sudaryti ūkininkams galimybes planuoti.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Europos ūkininkai jau kurį laiką gyvena rimtos krizės sąlygomis. Balsavau už rezoliuciją visų pirma siekdamas, kad būtų sukurtas pagrindas greitai iš naujo stabilizuoti visą gyvenimą gyvulius auginusių žmonių pajamas. Tik savo darbu tikintys žmonės gali susitaikyti su dabartinėmis sunkiomis sąlygomis, kai dažnai tenka gyventi sudėtingomis sąlygomis ir už savo gamybos priemones mokėti labai didelę kainą. Šiuo atveju leiskite man išreikšti savo nuoširdžią užuojautą visiems pastarojo potvynio Italijoje užlietų teritorijų ūkininkams, tikintis, kad rezoliucija, dėl kurios šiandien balsavome, taip pat gali padėti jiems atsigauti ir sudaryti patenkinamas gyvenimo ir darbo sąlygas.

  Astrid Lulling (PPE), raštu. – (DE) Europos gyvulininkystės sektorių šiuo metu apėmė rimta krizė, nes dėl didėjančių gamybos sąnaudų Europos gamintojai vis labiau artėja prie išgyvenimo ribos.

Šios labai didelės gamybos sąnaudos yra tiesiogiai susijusios su aukštomis pašarų kainomis ir mūsų priklausomybe nuo trečiųjų šalių, kuriose auginami javai ir baltyminės kultūros.

Tikiuosi, kad Komisija į savo būsimą pasiūlymą dėl teisės akto dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) įtrauks veiksmingas rinkos priemones ir numatys būtinas lėšas siekiant užtikrinti javų ir pašarų rinkų stabilumą ir galimybes gyvulių augintojams planuoti ateitį.

Taip pat turime parengti Europos baltyminių augalų planą, kuris padės skatinti intensyviau auginti baltyminius ir ankštinius augalus ir, atsižvelgiant į šio pašaro strateginį pobūdį, sumažinti pieno sektoriaus priklausomybę.

Be to, turime sustiprinti priemones siekdami paremti gyvulių ūkius nepalankiose ūkininkauti vietovėse, įskaitant Liuksemburgą.

Komisija turėtų laikytis atsargaus požiūrio teikdama pasiūlymus dėl pieno gamybos, nes 70 proc. raudonosios mėsos ES pagaminama iš melžiamų karvių.

Europoje galioja griežčiausios gyvūnų gerovės ir higienos taisyklės pasaulyje. Todėl laikausi nuomonės, kad tokie pat reikalavimai turi būti taikomi importuojamam maistui siekiant pagerinti nepalankią mūsų gamintojų konkurencinę padėtį, kurią sukelia nesąžininga konkurencija.

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. – (FR) Gyvulininkystės sektoriuje privaloma laikytis mūsų institucijų reikalaujamų griežčiausių taisyklių, kurios maisto saugos ir kokybės, aplinkos, gyvūnų sveikatos ir gerovės požiūriu yra griežčiausios pasaulyje. Deja, šio sektoriaus krizė dabar kelia neigiamų padarinių, dėl kurių gamintojai praranda daug pajamų, ir tam negalime likti abejingi. Bent jau turėtume pažadėti ir gamintojai teisėtai to tikisi, kad šios taisyklės pagal abipusiškumo principą bus taikomos ir importui. Kai anksčiau ar vėliau maisto sauga taps pasauline problema, Europa turės greitai reaguoti, siekdama išsaugoti gyvulininkystės ūkių gyvybingumą, kai jiems grės pavojus. Šios investicijos į ateitį yra labai svarbios. Būtent todėl ekonominis reikalaujamų taisyklių, t. y. gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų, poveikis turi būti įvertintas ir įtrauktas į ilgalaikius žemės ūkio, visų pirma gyvulininkystės sektoriaus, ateities planus.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Balsuoju už šią rezoliuciją, nes dėl didėjančių gamybos veiksnių sąnaudų ir su ES taisyklių laikymusi susijusių išlaidų pelningi gyvulininkystės ūkiai Europoje tampa neįmanomi: kaina, kurią kai kurie ūkininkai gauna už pagrindinius mėsos gaminius, yra mažesnė už jų savikainą. Europos žemės ūkio sektorius aukojamas dėl ES galimybės iš daugybės ekonomikos sektorių, tačiau daugiausia iš gyvulininkystės sektoriaus, eksportuoti kitos rūšies produktus į šias šalis. Šioje rezoliucijoje propaguojamos priemonės, dėl kurių pagalbos priemonės, skirtos kovai su šio sektoriaus, nukenčiančio dėl spekuliacijų prekių rinkoje, taip pat dėl skrupulingų ES taisyklių laikymosi, krize, galėtų būti panaikintos.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Krizė gyvulininkystės sektoriuje kilo ne tik dėl didėjančių gamybos sąnaudų. Šiuolaikinei visuomenei reikalingas sveikas maistas ir dideli higienos ir gyvūnų gerovės reikalavimai, kuriuos galima rasti smulkių ūkininkų įmonėse ir ekologiniuose ūkiuose. Dėl to padidėja gamybos sąnaudos, ir tuomet vartotojai pasirenka pigesnius produktus. Kadangi mūsų vidaus ūkininkams taikomos griežtos taisyklės, sudėtinga stebėti, kaip laikomasi importuotiems pigiems žemės ūkio produktams taikomų reikalavimų. Todėl mums reikalingos sąžiningos kainos ir žemės ūkio subsidijų sistemos pokyčiai. Turime liautis rėmę tarptautinį žemės ūkio verslą ir stambius ūkininkus mėgėjus, pvz., karalienę, ir, užuot tai darę, remti smulkius ūkininkus, kurie gali išgyventi tik ne visą darbo dieną dirbdami savo ūkiuose ir kartu dirbdami kitą darbą. Šiame pranešime ši problema nėra pakankamai išsamiai sprendžiama ir todėl susilaikiau.

  Mariya Nedelcheva (PPE), raštu. – (BG) Šiandien noriai balsavau už rezoliuciją dėl krizės ES gyvulininkystės sektoriuje. Joje buvo raginama imtis labai svarbių paramos Europos Sąjungos gyvulininkystės sektoriui priemonių, didžiausią dėmesį skiriant pašarų kainų svyravimui ir priemonių patvirtinimui siekiant, kad į ES importuojami produktai atitiktų tokius pat reikalavimus, kokius turi atitikti europietiškos prekės.

Su gyvulininkystės sektoriaus padėtimi susijusi problema paplitusi visoje ES. Gyvulininkystės sektoriuje susiduriama su daugybe įvairiausių sunkumų: didėjančios pašarų kainos, spekuliacija rinkoje, kylančios energijos kainos ir didėjančios išlaidos, susijusios su Europos taisyklių įgyvendinimu. Dėl visų šių veiksnių gamyba Europoje tapo dar brangesnė. Su šiais sunkumais susiduria visi gyvulių augintojai visoje Europoje.

Tačiau, be šių sunkumų, esama dar kitų, su kuriais susiduria kai kurios naujos valstybės narės, pvz., mano šalis Bulgarija. Bulgarijoje tik 10 proc. gyvulių augintojų turi nuosavos žemės, o tai reiškia, kad tik šie 10 proc. gyvulių augintojų gali naudotis tiesioginėmis išmokomis. Ši padėtis pasunkina krizę Bulgarijos gyvulininkystės sektoriuje. Dėl lėšų nusipirkti didelį kiekį žiemai skirto pašaro stygiaus dauguma Bulgarijos ūkininkų bus priversti paskersti savo gyvulius.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už svarbią rezoliuciją dėl gyvulininkystės sektoriaus tikėdamasis pagerinti gyvulių augintojų ir viso sektoriaus, kurį paplitus spekuliacijoms, dėl kurių padidėjo gyvulių pašarų kainos, ištiko krizė, likimą. Mano teigiamo balsavimo tikslas – paremti visus gyvulių augintojus, kurie atsidūrė ties bankroto riba. Šia rezoliucija Parlamentas ragina Europos Sąjungą, kurioje dar nepatvirtinti bendros žemės ūkio politikos pakeitimai, atlaisvinti nedidelį kiekį saugomų grūdų gyvuliams siekiant sumažinti ūkininkų išlaidas ir kartu pažaboti dabar paplitusią spekuliaciją bei nustatyti griežtesnę kainų kontrolę, kad būtų apsaugota žemės ūkio rinka.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl krizės Europos Sąjungos gyvulininkystės sektoriuje parengė Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija, o ją rengiant dalyvavo keletas mano kolegų ir aš pati. Esame sunerimę, kad Europos gamintojai šiame sektoriuje patiria didelius išbandymus, ir esame pasiryžę imtis veiksmų, tikėdamiesi padėti išgyventi šį sunkų laikotarpį. Balsavau už šią rezoliuciją todėl, kad tai garsus raginimas suteikti pagalbą šiam sektoriui, ir todėl, kad esu įsitikinusi, kad jeigu dabar imtumėmės veiksmų, galėtume iš tikrųjų prisidėti prie sektoriaus tvarumo ir vystymosi.

Norėčiau atkreipti dėmesį į šioje rezoliucijoje pateiktą raginimą užtikrinti Europos darbuotojų interesus atsižvelgiant į bendrą žemės ūkio politiką po 2013 m. ir dvišales derybas, visų pirma su MERCOSUR šalimis. Atsižvelgdama į propaguojamas priemones, norėčiau atkreipti dėmesį į: veiksmingus ir lanksčius mėsos rinkos mechanizmus; kovą su grūdų spekuliacija ir saugumo tinklo šiame sektoriuje sukūrimą; tinkamą ūkių darbuotojų apsaugą nepalankiausiose ūkininkauti vietovėse ir didesnės galios suteikimą gamintojų organizacijoms.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad reikia atkreipti dėmesį į krizę, kuri šiuo metu yra ištikusi gyvulininkystės sektorių, ir jos padarinius. Tikiuosi, kad priemonės, reikalingos sektoriaus tvarumui ir vystymuisi užtikrinti, bus iš tikrųjų patvirtintos.

  Britta Reimers (ALDE), raštu. – (DE) Pasiūlyme dėl rezoliucijos dėl krizės gyvulininkystės sektoriuje, kurį patvirtino Europos Parlamentas, raginama sukurti naujus gyvulininkystės pramonės rinkos valdymo mechanizmus ir saugumo tinklus visuose grūdų sektoriuose. Prieštarauju šioms rinkos intervencijoms. Tačiau pasiūlyme dėl rezoliucijos taip pat numatyti svarbūs liberalūs reikalavimai, susiję su praktiškomis ribomis, taikomomis GMO, esantiems importuotuose pašaruose, ir raginama peržiūrėti draudimą šerti mėsos ir kaulų miltų pašaru. Todėl nebalsavau prieš rezoliuciją, tačiau per galutinį balsavimą susilaikiau. Siekdami užtikrinti pašarų tiekimą Europos gyvulininkystės sektoriui, turime ūkininkams sumažinti biurokratinę naštą ir sukurti teisinio tikrumo sąlygas. Į žemės ūkio pramonę orientuota rinka taip pat reikš, jog ūkininkai gali pradėti savo verslą ir gali nesibaiminti nuolatinio politikų protekcionistinio pobūdžio kišimosi į rinką. Jeigu žemės ūkio politika bus pagrįsta tik asmeniniais interesais, atsiras daugybė išimčių, dėl kurių nebus galima skirti finansavimo ir kurios iškraipys rinką. Tai pavers ūkininkus biurokratijos, valstybės valdomos kontrolės sistemos aukomis. Siekdami veiksmingo rinkos veikimo, turime sukurti aiškiai apibrėžtą visos žemės ūkio pramonės, o ne tik atskirų sričių, sistemą.

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Ši rezoliucija dėl gyvulininkystės sektoriaus – tai dar vienas Parlamento raginimas atsižvelgti į didėjančius sunkumus, su kuriais susiduria mūsų Europos ūkininkai. Kadangi ūkininkai turi laikytis vis daugiau taisyklių dėl atsekamumo, higienos, gyvūnų gerovės ir aplinkos, jų gamybos sąnaudos tampa nekontroliuojamos: degalai, trąšos ir, svarbiausia, grūdai dabar sudaro 60 proc. visų išlaidų. Raginame Komisiją ir Komisijos narį D. Cioloşą imtis daugiau priemonių siekiant pažaboti kainų svyravimą ir sukurti saugumo tinklą. Mūsų gyvulių augintojai turi atlaikyti importo spaudimą ir dirbti rinkoje, kurioje konkurencija yra sąžininga. Kadangi niekas nemoka už darbą, mes paprasčiausiai norime sudaryti jiems galimybę užsidirbti pragyvenimui iš savo profesijos.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Žalieji dalyvavo derybose dėl bendros rezoliucijos šiuo klausimu. Rezultatas nėra stebinantis, nes kitos frakcijos primygtinai prašė nurodyti didelius aplinkos apsaugos ir gyvūnų gerovės reikalavimus kaip mažesnės konkurencijos ES gyvulininkystės sektoriuje priežastį. Jie taip pat nesutiktų atsižvelgti į klimato kaitos klausimus, susijusius su gyvulininkyste. Tačiau rezoliucijoje pateikiama nuoroda į J. Bové pranešime patvirtintus reikalavimus ir raginama imtis priemonių siekiant sutramdyti spekuliaciją ir kainų svyravimus, taip pat atkreipiamas dėmesys į M. Häuslingo pranešime nurodytą svarbų baltyminių augalų plano poreikį siekiant sumažinti priklausomybę nuo importuojamų baltyminių augalų (iš esmės tai genetiškai modifikuota soja) ir konkrečius ekstensyvios jautienos iš žole mintančių jaučių gamybos poreikius.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Kaip tik tuo metu, kai rengiami naujos bendros žemės ūkio politikos pagrindai, tikintis išlaikyti Europos žemės ūkio verslą konkurencingą, palyginti su žemės ūkio verslu trečiosiose šalyse, kurios naudojasi neabejotinai didesnio žemės ploto ir pastebimai pigesnės darbo jėgos privalumais, mūsų gyvulių augintojams iškilo nauja grėsmė dėl su grūdų kainų pakilimu susijusių didesnių išlaidų gyvulių pašarui. Komisija turi patvirtinti grūdų kainų svyravimų sumažinimo priemones siekdama neleisti rinkai nenukentėti nuo per didelio jų svyravimo.

  Søren Bo Søndergaard (GUE/NGL), raštu. – (DA) Negaliu pritarti pasiūlymui dėl rezoliucijos, nes mums nereikia daugiau pagalbos žemės ūkio sektoriui. Pagalba žemės ūkiui jau sudaro beveik 40 proc. viso ES biudžeto. Be to, pasiūlyme dėl rezoliucijos visiškai nėra kritikuojama bendra žemės ūkio politika, kuriai skirtas finansavimas iš tikrųjų turi būti sumažintas iki 2013 m., kai bus priimamas sprendimas dėl kitos daugiametės finansinės programos.

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL) , raštu. – (SV) Balsuojant dėl rezoliucijos susilaikiau. Žemės ūkio sektoriui nebereikalingos jokios subsidijos. Jis praryja daugiau nei 40 proc. viso ES biudžeto. Rezoliucijoje nesugebama kritiškai įvertinti bendros žemės ūkio politikos sistemos, kurios išlaidų dalis būtinai turi būti sumažinta prieš 2013 m. priimant sprendimą dėl naujo ilgalaikio biudžeto, pagrindo.

  Marc Tarabella (S&D), raštu. – (FR) Per svarstymą atidžiai klausiausi pradinio pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl dabartinės ES gyvulininkystės sektorių ištikusios krizės, kuriame visų pirma smerkiamas skaidrumo nebuvimas maisto tiekimo grandinėje, dėl kurio susilpnėja gamintojų ir vartotojų ryšiai grandinėje, ypač didelis ES pieno sektoriaus rinkos kintamumas ir konkurencijos iškraipymai tarp ES gamintojų ir trečiųjų šalių gamintojų, kuriems taikomos ne tokios griežtos maisto kokybės ir saugos taisyklės, ir kuriame pakartojama, kad būtina veiksmingai reguliuoti rinką ir nustatyti tvirtą bendros žemės ūkio politikos po 2013 m. biudžetą. Tačiau galiausiai smerkiu tai, kad ši rezoliucija buvo patvirtinta, ypač 1, 2 ir 3 pakeitimai, kurie suteikia galimybes genetiškai modifikuotai sojai ir kukurūzams iš trečiųjų šalių patekti į Europos dirvą, ir grįžimą prie mėsos ir kaulų miltų pašaro neatrajotojams, kai negalime užtikrinti maisto saugos. Būtent todėl įsipareigojau balsuoti prieš šią bendrą rezoliuciją, nes ji prieštarauja atsargumo principui, kuriuo turėtumėme visi vadovautis.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Europos Sąjungos gyvulininkystės sektoriui gresia rimtas pavojus, iš esmės dėl neseniai padidėjusių grūdų kainų. Spekuliavimo grūdų sektoriuje padariniai kelia nerimą gyvulininkystės ūkiams. Su dabartine ekonomikos krize ne tik yra susijęs rinkos kintamumas, bet ir esama rimtos grėsmės, kad bus sutrikdytos visos gyvulininkystės sektoriaus šakos, dėl to, siekiant užkirsti kelią neigiamiems pokyčiams ateityje, būtina nedelsiant patvirtinti daugybę tikrų, padedančių kovoti su dabartine mus ištikusia krize, priemonių. Taip pat, kaip ir būtinos techninės maisto saugos ir gyvūnų gerovės taisyklės, būtų pageidautina, kad galėtų būti įgyvendintos kitos patobulintos priemonės, galinčios neleisti dabartinei padėčiai virsti kuo nors sudėtingesniu, pvz., leisti naudotis intervencinėmis grūdų atsargomis siekiant kuo labiau sumažinti kainų svyravimus ir neleisti kebliai padėčiai, į kurią esame patekę, tapti dar sudėtingesnei.

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. – (LT) Gerbiami kolegos, maisto sektorius – vienas iš prioritetinių sektorių tiek Lietuvai, tiek visai Europos Sąjungai. Mes jau pamatėme, kas gali nutikti energijos tiekimui ir kainoms, kai ES yra priklausoma nuo importo. Tai negali pasikartoti su maisto sektoriumi. Gyvulininkystės ūkiams iškilo rimtas pavojus dėl neseniai išaugusių grūdų kainų ES, o taip pat dėl ekstremalių klimato sąlygų bei spekuliacijų. Tai reiškia, kad tam tikri ES sektoriai, pvz., kiaulienos sektorius (svarbi Lietuvos žemės ūkio šaka) patyrė smūgį dėl pašarų kainų, kurios sudaro iki 60 proc. visų gamybos sąnaudų. ES gyvulininkystės produkcijos sistemos yra svarbios siekiant išlaikyti pragyvenimo šaltinį. Lietuva gali susidurti su rimtais padariniais dėl ES krizės gyvulininkystės sektoriuje. Žemės ūkio sektorius, kuriame dirba apie 8 proc. mūsų darbininkų, yra svarbus mūsų ekonomikos komponentas. Grūdų ir kviečių produkcija yra pagrindinės gamybos sritys. ES 27 yra daugiau nei 130 mln. gyvulių vienetų. Remiantis ES statistika nuo 1990 m. gyvulių skaičius sumažėjo 25 proc. Tolimesnis gyvulių skaičiaus mažėjimas ES gali turėti žymių pokyčių gamyboje, kuri sutrikdytų ES maisto tiekimą. Tokie svyravimai gali sukelti didelius trikdžius gyvulininkystės sektoriuje.

  Peter van Dalen (ECR), raštu. – (NL) Prieštarauju tam, kad Komisijos būtų prašoma iš naujo apsvarstyti draudimą naudoti iš neatrajotojų gautą mėsos ir kaulų miltų pašarą, kaip prašo Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija ir Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija. Šis draudimas turi išlikti dėl dviejų priežasčių.

Visų pirma draudimas nebuvo nustatytas be priežasties; jis buvo nustatytas siekiant sustabdyti GSE protrūkį. Žinome, kad prisiimtume tam tikrą riziką, jeigu panaikintume šį draudimą. Nenoriu, kad taip atsitiktų. Daug didesnę pirmenybę teikiu vartotojų maisto saugai: neprisiimant rizikos, kai nežinome, kokio dydžio ji yra ir kokį poveikį galėtų turėti.

Antra, pastaraisiais metais matėme, kad gyvų gyvulių virusai gali greitai mutuoti. Jeigu būtume panaikinę draudimą naudoti iš neatrajotojų gautų mėsos ir kaulų miltų pašarą, rizikuotume paskatinti šį virusų mutavimo procesą. Negalime to daryti.

10. Balsavimo ketinimai ir pataisymai (žr. protokolą)

11. Sprendimai dėl kai kurių dokumentų (žr. protokolą)

12. Į registrą įrašyti rašytiniai pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnis) (žr. protokolą)

13. Posėdžio metu priimtų tekstų perdavimas (žr. protokolą)

14. Kitų posėdžių kalendorinis planas (žr. protokolą)

15. Sesijos atidėjimas

(Posėdis baigtas 13.20 val.)