Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2010 m. lapkričio 24 d. - Strasbūras

7. Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatai (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų.

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Pone pirmininke, gerbiami nariai, Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Europos Parlamentas 2010 m. spalio 20 d. jau turėjo galimybę aptarti Didžiojo dvidešimtuko susitikimą; tuo metu buvo Didžiojo dvidešimtuko ministrų susitikimo išvakarės, ir laukėme, kaip reikalai klostysis Seule.

Kaip europiečiai, buvome gerai pasirengę šiems susitikimams ir ministrų, ir valstybių ar vyriausybių vadovų lygmeniu. Supratome, kad nepakankama sanglauda tarp europiečių greitai atves prie to, kad Europos Sąjungos patikimumas tarptautinėje arenoje sumažės. Reikia pabrėžti, kad Seule vykęs aukščiausiojo lygio susitikimas sulaukė nevienareikšmės reakcijos visame pasaulyje. Manau, nepaisant visko, turėtume būti optimistai, net jeigu rezultatai ir nebuvo tokie įspūdingi, kaip tikėjomės.

Prieš Seule vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą buvome įsitikinę, kad sunkiausias ir svarbiausias išbandymas bus išlaikyti mūsų pagreitį. Klystume manydami, kad mums nebereikia pasaulinio bendradarbiavimo, nes nesame tokioje kritiškoje padėtyje kaip prieš aštuoniolika mėnesių ar net prieš šešis mėnesius. Ir toliau manome, kad politiniai lyderiai atsakingi už sprendimų priėmimą. Jie yra atsakingi, ir iš tikrųjų tai – politikos esmė. Tačiau manau, kad jie atsakingi ir už kitą, dar svarbesnį dalyką: užtikrinimą, kad priimti sprendimai neliktų vien tik dokumentuose, o atneštų konkrečių rezultatų ir būtų visapusiškai įgyvendinti.

Seule vykęs aukščiausiojo lygio susitikimas parodė, kad tikras iššūkis Didžiojo dvidešimtuko šalims ir kartu mums – suprasti, kaip turėtume toliau įgyvendinti užsibrėžtus planus ir paspartinti jų įgyvendinimą. Turime paversti gerus ketinimus praktiškais rezultatais. Tai svarbu mažiausiai dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, rinkoms nepakanka vien tik pareiškimų. Jos stebi, ar vyksta teigiami pokyčiai, praėjus dviem, dešimčiai ir trisdešimčiai dienų po aukščiausiojo lygio susitikimo, kai pasitraukia žiniasklaida. Europos ekonomikos padėtis turi būti suvokiama kaip visuma; tai nėra tik pažangos, pasiektos per dvi aukščiausiojo lygio susitikimo dienas, rezultatas. Pažanga, kurios siekiame, gali būti daroma tik nuolat ir kasdien dirbant, o tai, kaip Europos Parlamento nariai, žinote geriau nei kas kitas.

Antra priežastis yra tokia pat svarbi kaip ir pirmoji ir tiesiogiai susijusi su visais EP nariais. Manau, Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai gali atlikti ne tik kruopštų patikrinimą, bet ir teikti politines iniciatyvas dėl Europos ir tarptautinės ekonomikos darbotvarkės, užtikrinant, kad priimti sprendimai būtų tinkamai įgyvendinami tarp vieno ir kito aukščiausiojo lygio susitikimų ir kad Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimas taptų procesu, o ne vien tik eile susitikimų.

Iš esmės, dabar jau aiškus Europos Sąjungos indėlis į stiprų, ilgalaikį ir subalansuotą augimą, ir jis grindžiamas keliais principais: fiskalinio konsolidavimo planais, kuriais siekiama tvaraus ir diferencijuoto augimo; strategija „Europa 2020“, skirta struktūrinėms reformoms, kurių reikia siekiant skatinti, visų pirma, naujų darbo vietų kūrimą; reformų programa finansų sektoriui ir rinkoms ir, galiausiai, ekonomikos valdysenos ES stiprinimu. Pridurčiau, kad Europos Sąjungą itin domina tarpusavio vertinimo procesas vykstant Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimui. Kaip europiečiai, esame prie to pripratę ir žinome, kokia naudinga gali būti tokia veikla. Be abejo, visi turi atlikti savo darbą ir parodyti valią prisidėti prie veiksmų, kuriais skatinamas ekonomikos augimas.

Dar kartą su ta pačia dvasia, kuria išsakiau pirmesnes pastabas, norėčiau pabrėžti, kad negalima iš karto laimėti kovą su protekcionizmu, tai galima padaryti tik kasdien palaikant reikiamą budrumą visame pasaulyje.

Norėčiau pabrėžti tris svarbius teigiamus pokyčius, įvykusius per pastarąjį mėnesį. Pirmasis – tai Tarptautinio valiutos fondo (TVF) reforma, nes ES aiškiai parodė, kad ji pasirengusi atlikti savo darbą siekiant, kad naujasis TVF labiau atspindėtų naują tarptautinę ekonominę tikrovę ir kad besifornuojančios ekonomikos valstybių balsas būtų išgirstas ir jos galėtų atlikti didesnį vaidmenį. Sutikome sumažinti savo narių skaičių TVF vykdomajame komitete ir padarėme dideles nuolaidas dėl kvotų. Manau, išsaugojome tai, kas mums buvo brangiausia, ir kad iš to turėjo naudos visa tarptautinė bendruomenė.

Antras teigiamas pokytis susijęs su susitarimu „Bazelis III“. Manau, kalbant apie bankų kapitalui keliamus reikalavimus, einame tinkama linkme, ir, be abejo, labai svarbu, kad visos suinteresuotosios valstybės narės laikytųsi savo įsipareigojimo įgyvendinti sistemą „Bazelis III“. Akivaizdu, kad šis įgyvendinimo klausimas išliks ir ES, ir Didžiojo dvidešimtuko susitikimo politinėse darbotvarkėse.

Atsižvelgiant į tai, kas pastarosiomis savaitėmis vyko dėl vadinamojo „valiutų karo“, manau, kad Europos Sąjunga gerai padirbėjo ir sugebėjo apginti suderintą poziciją, kad valiutų kursai turėtų atspindėti pagrindinius ekonomikos rodiklius ir kad nereikia naudotis konkurenciniu valiutų nuvertinimu.

Galiausiai, po Seule vykusio Didžiojo dvidešimtuko Prancūzija prisiėmė atsakomybę už pirmininkavimą Didžiajam dvidešimtukui ir manau, kad tai unikali galimybė europiečiams ir Europos Sąjungai. Mums bus labai svarbu suderintai dirbti kartu siekiant užtikrinti, kad per ateinančius metus – turint omenyje 2011 m. lapkričio mėn. Kanuose vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimą ir vėlesnius susitikimus – Didysis dvidešimtukas pateisintų savo lūkesčius.

Tikra mūsų laukianti užduotis – parodyti, kad forumas, skirtas krizei įveikti, gali įnešti ir savo indėlį, ir duoti postūmį, kurių reikia siekiant vidutinės trukmės tikslų, pvz., stipresnio, ilgalaikio ir subalansuotesnio pasaulio ekonomikos augimo; aiškių, tinkamų taisyklių, skirtų tarptautinei finansų rinkai; ir tarptautinių organizacijų, kurios labiau atspindėtų šiandieninį pasaulį ir būtų pajėgesnės padėti nacionalinėms vyriausybėms ir Europos institucijoms spręsti globalizacijos klausimus. Pone pirmininke, manau, kad ateinančiais metais Didžiojo dvidešimtuko šalys turi parodyti, kad globalizacijos procesas nėra vien tik ekonominis, bet iš tikrųjų, ir pirmiausia, politinis.

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Pone pirmininke, prieš šį mėnesį Seule vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą nerimauta dėl to, kad slūgstant krizės, kuri suvedė Didžiojo dvidešimtuko šalis, įtampai, Didžiajam dvidešimtukui bus neįmanoma atlikti savo, kaip pagrindinio forumo dėl globalaus ekonomikos koordinavimo, vaidmenį. Užtikrinu jus, kad po šį mėnesį Seule vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo neigiamas scenarijus nepasitvirtino. Didysis dvidešimtukas nuo krizės režimo perėjo prie stabilesnio požiūrio į globalinę valdyseną.

Nepaisant sudėtingų svarstomų klausimų ir kad kai kuriais klausimais, pvz., dėl finansų sektoriaus apmokestinimo, nebuvo pasiektas susitarimas, Didysis dvidešimtukas dar kartą pasiuntė svarbią žinią apie pasaulinį ryžtą; jis padarė tikrą ir tvirtą pažangą, spręsdamas pasaulinius ekonominius uždavinius. Žinau, kad rezultatai buvo priimti šiek tiek skeptiškai, nes nebuvo įspūdingo, paskutinę akimirką pasiekto persilaužimo, puikiai tinkančio vakaro žinioms. Tačiau skeptikai nesupranta, kad pats Didžiojo dvidešimtuko procesas – įspūdinga žinia; tai nepanašu į mūsų europietišką, integruotesnį procesą, kai visus prie stalo sėdinčius asmenis vienija bendra derybų kultūra ir kompromisas.

Be Europos Sąjungos ir kai kurių jos valstybių narių, į Didįjį dvidešimtuką įeina ir įvairios kitos šalys, pvz., Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Rusija, Brazilija, Japonija, Argentina, Saudo Arabija, Korėja ir Pietų Afrika. Vien tai, kad šios šalys dalyvauja bendrame pasaulinio disbalanso klausimo sprendimo procese ir siekiant susitarimo, pvz., dėl finansinio reguliavimo, reikia pripažinti kaip milžinišką pažangą, kuri paprasčiausiai nebūtų buvusi įmanoma prieš keletą metų, o Seule vykęs aukščiausiojo lygio susitikimas buvo svarbus žingsnis į priekį siekiant tos pažangos ir pradedant vykdyti naują darbotvarkę, o ne vienkartinis įspūdingas įvykis.

Taigi, susitikimas praėjo sėkmingai, ir manau, kad Europos Sąjunga, kuriai atstovavau aš pats ir Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas, gali būti patenkinta aukščiausiojo lygio susitikimo išvadomis. Tiesą sakant, mūsų indėlis buvo labai svarbus ir finansų ministrų lygmeniu, Europos Sąjungai atstovavo Olli Rehn, už šią sritį atsakingas Komisijos narys. Apskritai kalbant, išvados atspindi Europos Sąjungos prioritetus, nustatytus rengiantis Seule vykusiam susitikimui, ir Europos Sąjunga turi didžiuotis savo labai svarbiu indėliu į šį procesą.

Pabrėšiu kelis svarbiausius pasiekimus: visų pirma, Europos Sąjunga siekė, kad šiame aukščiausiojo lygio susitikime būtų pasiekta pažanga dėl bendrų veiksmų skatinant pasaulinį ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą, taip pat ieškant atsakymų, kaip spręsti pasaulinio disbalanso ir įtampos valiutų rinkose pašalinimo klausimą. Visi žinojome, kad bus labai sunku bendrai susitarti, kaip spręsti pasaulinio disbalanso klausimą, bet Didysis dvidešimtukas po ilgų ir sunkių derybų pasirinko bendrą sprendimą, pagal kurį nustatomas mechanizmas ir tvarkaraštis ir pagal kurį visos šalys turi kartu spręsti šį klausimą.

Didžiojo dvidešimtuko partneriai įsipareigojo sumažinti perviršinį disbalansą ir išlaikyti tvarų dabartinio sąskaitų disbalanso lygį. Nenuvertinkite šio klausimo reikšmingumo. Didžiojo dvidešimtuko diskusijos dėl to, kaip spręsti disbalanso klausimą, parodė, kad ES yra kreivės viršuje. Mūsų pačių požiūris į Europos Sąjungos vidaus disbalansą, kaip geriausias būdas spręsti pasaulinio disbalanso klausimą, įkvėpė Didžiojo dvidešimtuko lyderius. Mūsų rodiklių naudojimo metodas, skirtas makroekonominiam disbalansui ir jo pagrindinėms priežastims įvertinti – tai naujojo Didžiojo dvidešimtuko pasiūlyto mechanizmo pagrindas. Jis bus pradėtas taikyti 2011 m. viduryje, o pirmasis vertinimas bus atliktas prieš vykstant kitam aukščiausiojo lygio susitikimui 2011 m. lapkričio mėn.

Toliau didžiausią dėmesį skirsime kuo didesniam šio mechanizmo stiprinimui ir užtikrinimui, kad jis būtų tinkamai taikomas Prancūzijos pirmininkavimo Didžiajam dvidešimtukui laikotarpiu 2011 m. Taigi, išvados buvo svarbios, tačiau pritariu, kad dabar turime stebėti, kaip jos bus įgyvendintos.

Kitas pasiekimas susijęs su valiutų kursais. Nepavyks iš naujo subalansuoti ekonomikos augimo neišsprendus įtampos valiutų rinkose klausimo. Europos Sąjunga vėl padėjo Didžiajam dvidešimtukui pasiekti sutarimą dėl bendrų sprendimų. Sutarėme pereiti prie labiau rinkos nustatomo valiutų kurso sistemos, kurioje atsispindi pagrindiniai ekonomikos rodikliai. Be to, susitarėme susilaikyti nuo vertinimų palyginimo ir būti budrūs dėl pernelyg nepastovių ir smarkiai svyruojančių valiutų keitimo kursų.

Šis apsisprendimas suteikia politinį postūmį Didžiajam dvidešimtukui pirmininkaujančiai Prancūzijai, kuri imsis visapusiškos tarptautinės pinigų sistemos reformos. Be to, džiaugiuosi, kad Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikime buvo pritarta istorinei Tarptautinio valiutos fondo reformai. Iš tiesų, pranokome Pitsburge vykusiame Didžiojo dvidešimtuko susitikime išsakytus lūkesčius dėl kvotos keitimo ir atstovavimo besiformuojančios ekonomikos šalims. Dėl atviro ir bendro ES valstybių narių požiūrio didelės mūsų nuolaidos ir gebėjimas dalytis atsakomybe reiškia, kad Fondas turi reikiamą teisėtumą, kad galėtų spręsti jo laukiančias sunkias užduotis, visų pirma, disbalanso ir įtampos valiutų rinkose klausimus. Dabar besiformuojančios ekonomikos šalys turi įrodyti, kad mainais už didesnį atstovavimą jos siekia prisiimti didesnę atsakomybę už pasaulinės ekonomikos valdyseną.

Ketvirtas aukščiausiojo lygio susitikimo pasiekimas – paskatų imtis pasaulinės finansų reguliavimo reformos išlaikymas, aiškiai siekiant ją įgyvendinti. Palankiai vertiname sistemos „Bazelis III“ reformos patvirtinimą ir tai, kad Didysis dvidešimtukas ir toliau nagrinės sistemiškai svarbių finansų įstaigų klausimą. Didysis dvidešimtukas ir toliau vykdys finansų reformos veiksmus tokiose srityse kaip makrolygio rizikos ribojimo politikos sistemos, šešėlinė bankininkystė, prekių išvestinių finansinių priemonių rinkos ir rinkos vientisumas bei veiksmingumas.

Europos Sąjunga pirmauja sprendžiant daugelį šių klausimų, ir mūsų vidaus darbas bus panaudotas Didžiojo dvidešimtuko procese. Šiuo metu svarbu užtikrinti griežtą ir nuoseklų visų šių įsipareigojimų įgyvendinimą remiantis suderintu tvarkaraščiu, kad būtų užtikrintos visiems vienodos sąlygos. Jungtinės Amerikos Valstijos mums garantavo, kad, kaip ir mes, yra pasiryžusios imtis veiksmų šiuo klausimu. Seule vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime duotas naujas postūmis baigti Dohos derybų raundą ir pakartotas Didžiojo dvidešimtuko įsipareigojimas kovoti su visomis protekcionizmo formomis.

Tai, kad pasiekus Seulo konsensusą dėl vystymosi, kuris apima vystymąsi, prekybą ir investicijas, aiškiai įtraukėme vystymosi klausimą į Didžiojo dvidešimtuko susitikimo darbotvarkę, reiškia pasiekimą, kuris asmeniškai mane labai džiugina. Naujasis į augimą nukreiptas požiūris papildys veiklą, kuri yra paramą teikiančių valstybių dėmesio centre, ir Jungtinių Tautų sistemą. Tai sustiprins mūsų pastangas siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų, ir visiškai atitinka pastarojo meto Komisijos pasiūlymus, pateiktus Žaliojoje knygoje dėl būsimos vystymosi politikos. Šiuo metu Komisija pasiruošusi konsultuotis dėl šios žaliosios knygos, ir tikiuosi šio Parlamento indėlio.

Galiausiai, labai palankiai vertinu Didžiojo dvidešimtuko įsipareigojimą vykdyti Didžiojo dvidešimtuko antikorupcijos veiksmų planą, ateityje spręsti su energija susijusius klausimus ir negailėti jėgų, siekiant suderintų ir sėkmingų klimato kaitos derybų Kankūne rezultatų.

(FR) Pone pirmininke, gerbiami nariai, augantis įmonių ir profesinių sąjungų atstovų susidomėjimas aiškiai byloja apie tai, kad Didžiojo dvidešimtuko procesas įsitvirtino kaip pagrindinis forumas pasaulio ekonomikos koordinavimo klausimais. Ir aš dalyvavau Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame pabrėžiau įmonių socialinės atsakomybės svarbą. Taip pat pasveikinau profesinių sąjungų delegacijas iš Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos ir Azijos. Pritariau šių delegacijų, kurias delegavo Europos profesinių sąjungų konfederacija, nuomonei, kad užimtumui privalo būti teikiamas prioritetas, ir pabrėžiau tai, kad Europa iš tikrųjų siūlė įtraukti užimtumą ir socialinį aspektą į išvadas.

Po Seule vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo didžiausią dėmesį pradėjome skirti kito Didžiojo dvidešimtuko pirmininkavimui ir 2011 m. lapkričio mėn. Kanuose vyksiančiam aukščiausiojo lygio susitikimui. Turėtume kuo geriau išnaudoti galimybę, kurią turėsime, nes viena valstybė narė turės vadovaujamą vaidmenį. Turime neatidėliodami nustatyti savo poziciją ir aktyviai padėti suderintai rengti Didžiojo dvidešimtuko susitikimo darbotvarkę.

Komisija pasirengusi visapusiškai paremti visus Didžiajam dvidešimtukui pirmininkaujančios Prancūzijos prioritetus. Vienas iš prioritetų – reformuoti Tarptautinį valiutos fondą. Tam reikės parengti nuoseklius pasiūlymus, visų pirma siekiant padidinti stabilumą ir sumažinti valiutos keitimo kurso nepastovumą.

Kitas prioritetas susijęs su žaliavų kainų svyravimu. Per ateinančius mėnesius Komisija atliks pirminių žaliavų rinkų vertinimą.

Prancūzijos pirmininkavimą Didžiajam dvidešimtukui turėtume laikyti unikalia galimybe Europai palikti ženklą pasaulinėje Didžiojo dvidešimtuko susitikimo darbotvarkėje. Jei ir toliau veiksime kartu Didžiojo dvidešimtuko lygmeniu, Europa sustiprins savo poziciją diskusijose dėl pasaulio ekonomikos ir finansų ir atliks pagrindinį vaidmenį, kuriant mūsų atsaką į pasaulinius iššūkius.

  Jean-Paul Gauzès, PPE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, manau, turiu vieną minutę, jei man buvo teisingai pranešta.

Tarybos, kuriai pirmininkauja Belgija, pirmininko pareigas einantis Olivieri Chasteli, Komisijos pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau pasakyti, ministre, kad labai vertinu jūsų aiškų paskutinio Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimo įvertinimą ir remiu jūsų pasiūlymus dėl ateities.

Manau, būtina pabrėžti, kad pasiekti rezultatai yra pakankamai prasti, nepaisant to, kad patvirtintos sistemos „Bazelis III“ ir Tarptautinio valiutos fondo reformos. Kaip ir Komisijos Pirmininkas, galime tik tikėtis, kad Seule vykęs aukščiausiojo lygio susitikimas atveria kelius įgyvendinti Didžiajam dvidešimtukui pirmininkaujančios Prancūzijos plačių užmojų pasiūlymus, kuriuos pateisina neatidėliotinas poreikis ir esamos sudėtingos aplinkybės. Europos Sąjunga turi būti nuosekli, jeigu siekia daryti tokią įtaką, kokios nusipelno.

Konkretūs rezultatai yra būtini, ir sutinku su jūsų, Komisijos Pirmininke, žodžiais, kad mūsų piliečiai laukia veiksmų, o ne vien tik žodžių ir pareiškimų. Dėl ekonomikos ir finansų globalizacijos privalome daryti tikrą pažangą tarptautinio reglamentų derinimo srityje. Rinkos reaguoja kur kas greičiau negu politikai. Europa neturi būti naivi ir privalo užtikrinti abipusiškumą.

  Udo Bullmann, S&D frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šį rytą savo kalboje R. Harms iškėlė klausimą, kodėl entuziazmas, kylantis iš aukščiausiojo lygio susitikimų, neperduodamas žmonėms ir kodėl iš diskusijų aukščiausiojo lygio susitikimuose nesklinda nauja drąsa ir naujas pasitikėjimas. Pone J. M. Barroso, klausantis jūsų, taip pat H. Van Rompuy ar Tarybos, šį rytą ir dabar, man kilo mintis, kodėl šis entuziazmas nėra perduodamas. Entuziazmas neperduodamas net čia, Parlamente. Tik apsidairykite. Be abejo, svarbu, kad posėdyje dalyvautų kuo daugiau narių. Kodėl jų čia nėra? Negerai, kad nėra. Kita vertus, šiaip ar taip jie nieko naujo neišgirsta. Postringaujate apie tai, kas jau daugelį kartų rašyta laikraščiuose, ir neatsakote į labai tikslius klausimus, kurie užduodami. Kas vyksta su finansinių sandorių apmokestinimu? M. Schulz daug kartų uždavė šį klausimą. Kur atsakymas? Šio atsakymo nėra Seule įvykusio Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkėje. Norėčiau išgirsti paaiškinimą.

Be to, norėčiau sužinoti, kodėl Europos Vadovų Taryba, Tarybai pirmininkaujanti Belgija teigė tam pritarianti, tačiau kodėl Europos Vadovų Taryba per tris pastaruosius aukščiausiojo lygio susitikimus tik užsiminė, kad rekomendavo atlikti galimybių studiją pasauliniu, bet ne Europos lygmeniu? Kodėl gi ne? Argi Taryba nemato, į kokią aklavietę nukreipia šio kausimo sprendimą? Pone J. M. Barroso, klausiu jūsų dar kartą: kada A. Šemeta įvykdys šių metų pradžioje Parlamento išreikštą reikalavimą, kad galimybių studija būtų atlikta ir Europos lygmeniu? Jei šiuo klausimu pateiksite savo nuomonę, šie Parlamento rūmai iš tikrųjų bus pilni, ir visi nariai jūsų klausysis. Daugiau nevenkite atsakyti į šį klausimą. Kalbame apie 200 mlrd. EUR per metus vien tik Europoje. Paklauskite Biudžeto komiteto narių, dėl kokių nereikšmingų, mažų sumų šiuo metu jie ginčijasi su Taryba. Jei būtų iniciatyva, padarytume pažangą. Turime įkvėpti gyvybės atliekamiems vaidmenims, nes tada įkvėpimas bus perduodamas kitiems. To iš jūsų tikimės.

  Marielle De Sarnez, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, galime rengti daug aukščiausiojo lygio susitikimų ir susirinkimų, tačiau jeigu Europa nepriims bendros aktyvios pozicijos, ji neturės jokios įtakos, o kitas Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimas bus paprasčiausia Kinijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų konfrontacija, kurioje mes neišvengiamai pasirodysime kaip nevykėliai. Kad ir kaip būtų, problemų netrūksta.

Euro zonai patiriant sunkumų, kuriems būtinas stiprus atsakas iš vidaus, tarptautinė pinigų sistema taip pat išgyvena itin kritišką laikotarpį, kuris prisideda prie mūsų sunkumų ir kuria Europai konkurenciją, kuri yra ne tik destabilizuojanti, bet ir neteisinga. Tai pirmas klausimas. Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikime europiečiai turėtų pateikti planus dėl naujos pasaulio finansų tvarkos, kuri būtų paremta apskaitos vienetu, pagrįstu valiutų krepšeliu, įskaitant, visų pirma, dolerį, eurą ir juanį.

Be to, turėsime iš naujo persvarstyti finansų reguliavimo klausimą. Įsipareigojimas kovoti su „mokesčių rojumi“ praktiškai vis dar nėra įgyvendintas, o kreditų reitingų agentūrų veikla vis dar nėra kontroliuojama. Todėl tenka apgailestauti, nes yra ir kitų iššūkių, pvz., prekių rinkų reguliavimas: iškasenų, mineralų ir žemės ūkio produktų srityse. Šiuo atžvilgiu norėčiau pateikti jums pasiūlymą. Manau, šiuo klausimu europiečiai turėtų pasiūlyti įkurti pasaulio prekių organizaciją.

Iš tikrųjų, trūkumai, kuriuos sukuria tam tikros šalys gamintojos, turiu omenyje Kiniją, kelia tikrą grėsmę pasaulio ekonomikai. Be to, spekuliuoti žemės ūkio prekėmis yra visiškai amoralu, nes tokios spekuliacijos prisideda prie klimato kaitos pavojų ir papildomos bado grėsmės besivystančioms šalims.

Aptardama visus šiuos svarbiausius klausimus, kurie aiškiai susiję su pasauliniu balansu, manau, kad Prancūzijos pirmininkavimas iš tikrųjų bus naudingas tik tuo atveju, jeigu ji iš pat pradžių veiks remdamasi Europos sistema.

  Patrick Le Hyaric, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pasaulinės krizės mastas ir būtinybė rūpintis socialiniais ir aplinkos apsaugos klausimais iš Europos Sąjungos reikalauja ryžtingų veiksmų Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimuose, remiantis ketinimų reguliuoti tarptautinius finansus deklaracijomis.

Pirmiausia, Pasaulio prekybos organizacijos derybos privalo nepaversti pasaulio kapitalistinėmis džiunglėmis, o prekybos sistemai turi būti taikomi socialiniai, aplinkos apsaugos ir naujų darbo vietų kūrimo standartai. Būtina kovoti su nedarbo rykšte, kuri šiuo metu plaka daugiau nei 250 mln. žmonių visoje planetoje, atsisakant dabartinės griežtos taupymo politikos.

Kita vertus, reikia panaikinti „mokesčių rojų“ ir sukurti kapitalo judėjimo apmokestinimo mechanizmą; turi būti sukurtas tarptautinis fondas, kad būtų stabilizuotos prekių kainos, pradedant žemės ūkio prekėmis; reikia peržiūrėti tarptautinę pinigų sistemą, suteikiant Tarptautiniam valiutos fondui naują vaidmenį užimtumo ir tvaraus žmonijos vystymosi srityse, taip pat sukuriant visuotinę pasaulinę valiutą, kuria galėtume mesti iššūkį dolerio viešpatavimui.

Be to, būtina panaikinti skandalingą padėtį, kai kreditų reitingų agentūros yra pačios sau teisėjos išskirtinai bankų naudai. Žmonėms būtina leisti pareikšti nuomonę visais šiais jiems rūpimais klausimais.

  Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Pone pirmininke, nėra abejonės, kad Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų paskelbimas buvo labai svarbus; tačiau dėl antrojo svarstymo kyla tam tikrų svarbių klausimų.

Konkrečiau, dvidešimt šalių griežtai įspėjo tas šalis, kurios taiko nekoordinuotas ekonominės politikos kryptis, ir tai vyksta tuo metu, kai Jungtinės Amerikos Valstijos taiko vienokią ekonominę politiką su vadinamuoju „kiekybiniu palengvinimu“, o Europos Sąjungos valstybės narės taiko kitokią politiką, šiuo metu pasirinkdamos griežtą taupymą, o dar kitokią politiką taiko Kinija, kuri nusprendė išlaikyti nuvertintą valiutą.

Todėl mėginu suprasti, kokia tokio pareiškimo prasmė ir kam jis galiausiai skirtas? Man sunku patikėti, kad ši žinia skirta šalims, kurios turi mažą reikšmę pasaulio ekonomikai. Tačiau jeigu Didžiojo dvidešimtuko šalys padarė tokį pareiškimą savo pačių naudai, iš tikrųjų reikia manyti, kad tokiu ekonominiu laikotarpiu, kai reikia nedelsiant reaguoti, susidūrėme su labai svarbiu politinio sąmokslo klausimu.

  Charles Goerens (ALDE). – (FR) Pone pirmininke, mano klausimas buvo skirtas J. M. Barroso, tačiau šiuose rūmuose jo nėra, ir norėčiau užduoti jį Tarybai pirmininkaujančiai Belgijai.

Šiais laikais galima praktikuoti prekybos dempingą nepažeidžiant Pasaulio prekybos organizacijos nustatytų antidempingo taisyklių. Tiesą sakant, su nuolat nuvertinama valiuta pasiekiami tokie patys rezultatai. Net jei pradėsime spręsti, nors ir nedrąsiai, konkurencinio valiutos nuvertinimo klausimą, vis dar išliks klausimas, kas yra priimtina Europos Sąjungai.

Tarybai pirmininkaujančiai Belgijai norėčiau užduoti šį klausimą: jei Didžiajam dvidešimtukui nepavyktų pašalinti netvarkos pinigų politikoje, ar manote, kad Pasaulio prekybos organizacijos derybos dėl to nenukentėtų?

  Nikolaos Salavrakos (EFD). – (EL) Pone pirmininke, mano manymu, lapkričio mėn. vykusio Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikime nebuvo pasiekta svarbių rezultatų. Tai tik dar kartą patvirtino, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra geriausiai matomoje pozicijoje ir kad Kinija stengiasi užsitikrinti saugią vietą tarptautinėje arenoje.

Kaip visi žinome, pasaulinė ekonomikos krizė, kuri prasidėjo 2007 m., kilo tada, kai Jungtinės Karalystės investiciniai bankai vienas po kito susidūrė su likvidumo problemomis. Kaip matėme ir kaip žino visas pasaulis, Jungtinių Amerikos Valstijų administracija buvo priversta išleisti daugiau pinigų. Per pirmą etapą buvo išspausdinta 700 mlrd. JAV dolerių, o per pastarąjį antrą etapą buvo išspausdinta dar 600 mlrd. JAV dolerių.

Priešingai tokiai Jungtinių Amerikos Valstijų reakcijai į pinigų politikos klausimus, Europa apskritai ir euro zona konkrečiai liko ištikima biudžetinės drausmės principui ir griežtai kontroliuojamai pinigų politikai, suteikdama galimybę rinkoms žaisti spekuliacinius žaidimus apskritai ne tokių stiprių Europos šalių ir konkrečiai euro zonos šalių sąskaita.

Siūlau apsvarstyti naujų pinigų išleidimo Europoje banknotų ar euroobligacijų forma klausimą.

  Michel Dantin (PPE). – (FR) Pone pirmininke, mūsų piliečiai daug tikisi iš mūsų ir daug tikisi iš Europos sprendžiant pasaulinės valdysenos klausimą. Privalome būti aktyvi jėga, privalome būti ryžtinga jėga. Keli kalbėtojai šįryt teigė, kad Prancūzijos pirmininkavimas Didžiajam dvidešimtukui galėtų reikšti galimybę Europai. Visiškai pritariu šiam požiūriui ir manau, kad pati pirmininkaujanti valstybė turėtų reguliariai informuoti Parlamentą apie Didžiojo dvidešimtuko darbo pažangą. Manau, kad Prancūzijos Respublikos Prezidentas mielai atvyktų ir kreiptųsi į mus. Pone pirmininke, manau, turėtumėte jį pakviesti.

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. – Pone pirmininke, be jokios abejonės, Didysis dvidešimtukas yra ypatingas darinys, kuriame visi sprendimai turi būti priimti bendru sutarimu. Tačiau, kaip pabrėžė Komisijos Pirmininkas ir Tarybos Pirmininkas iš Belgijos, procesas vyksta toliau, ir tiesiog aptarsiu vieną klausimą, t. y. finansų sektoriaus apmokestinimą.

Net jeigu persilaužimas ir neįvyko, buvo sutarta Didžiajam dvidešimtukui pirmininkaujant Prancūzijai ir toliau dirbti naujoviško finansavimo srityje. Europos Sąjunga pasirengusi remti darbą Didžiajame dvidešimtuke tiriant ir vystant finansų sektoriaus apmokestinimą pasaulio mastu. Kaip jau minėjau, Didysis dvidešimtukas veikia bendro sutarimo principu, ir daugelis Didžiojo dvidešimtuko partnerių šiuo metu nepritaria mūsų požiūriui šiuo klausimu, tačiau ir toliau sieksime bendro sutarimo.

Dabar reikia ieškoti kitų būdų, kaip užtikrinti, kad finansų sektoriaus įnašas būtų teisingas, taikant tokias priemones kaip finansinės veiklos mokestis. 2010 m. spalio 7 d. Komisija išreiškė savo požiūrį šiuo klausimu ir toliau sieks mano minėtų tikslų. Visų pirma privalome užtikrinti, kad finansų sektoriaus įnašas į viešuosius finansus būtų teisingas. Tai ypač svarbu, atsižvelgiant į paramą, kuri jam skirta krizės laikotarpiu. Antra, privalome užtikrinti, kad visi mūsų siūlomi mokesčiai būtų iš tikrųjų naudingi ir kad juos taikant būtų gaunamos didelės pajamos, nepakenkiant ES konkurencingumui. Trečia, privalome užtikrinti, kad skirtingų nacionalinių finansų sektoriaus mokesčių mišinys nesudarytų naujų kliūčių bendrajai rinkai.

Tuo remdamasi Komisija priėmė dvejopą požiūrį į finansų sektoriaus apmokestinimą. Regis, finansinės veiklos mokestis – geriausias būdas šiam klausimui spręsti ES. Finansų sektoriaus pelno ir atlyginimų apmokestinimas galėtų užtikrinti, kad sektorius yra teisingai apmokestintas, taip pat būtų gaunamos reikiamos pajamos. Be to, finansinės veiklos mokestis keltų mažesnę grėsmę ES konkurencingumui negu kitos apmokestinimo priemonės, jeigu jų būtų imtasi vienašališkai.

Finansinių sandorių apmokestinimas turėtų būti skatinimas pasaulio lygmeniu. Tarptautinis sandorių mokestis, taikomas globalizuotam finansų sektoriui, yra geriausias būdas siekiant finansuoti tarptautinius tikslus tokiose srityse kaip parama vystymuisi ir klimato kaita. Teisingai pasirinkę mokestį ir tinkamai jį įgyvendinę, galėtume užsitikrinti naują pajamų šaltinį, išlaikydami savo konkurencingumą.

Komisija ketina toliau svarstyti šias galimybes, kad 2011 m. pateiktų politikos iniciatyvas. Pirmas žingsnis bus finansų sektoriaus apmokestinimo poveikio vertinimas, apimantis mūsų išdėstytas idėjas. Šiuo atžvilgiu atkreipsime dėmesį ir į valstybių narių analizes. Kaupiamojo poveikio naujai reguliuojamoms finansinio sektoriaus institucijoms, galimiems mokesčiams ir bankų mokesčiams įvertinimas bus svarbus prieš pateikiant bet kokį pasiūlymą.

Savo ruožtu paminėsiu itin svarbų dalyką – vystymosi politikos tikslai labai aiškiai įtraukti į Didžiojo dvidešimtuko darbotvarkę. Manau, Didžiojo dvidešimtuko procesas, esant tinkamam Europos Sąjungos ryžtui, galėtų atnešti naudos piliečiams.

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, baigiant šias diskusijas norėčiau dar kartą bendrais bruožais paminėti tai, kad Didžiojo dvidešimtuko susitikimų išvakarėse labai aiškiai supratome, kad Europos Sąjungai svarbu pasiekti gerų rezultatų daugeliu klausimų ir kad turime stengtis užtikrinti, kad Didysis dvidešimtukas liktų pirmiausia patikimu ir teisėtu forumu, kuriame turėtume galimybę, kaip ką tik pabrėžiau, pasiekti konkrečių rezultatų ir suteikti suderintą politinį postūmį globalizacijai, kad ypač Europos Sąjungos balsas būtų išgirstas šiomis sudėtingomis aplinkybėmis. Manau, kad nevengdama kalbėti apie sunkumus – daugelis jūsų tuos sunkumus minėjote – Europos Sąjunga įvykdė savo įsipareigojimus ir kad galima pakankamai palankiai įvertinti Europos institucijų ir Didžiojo dvidešimtuko diskusijose dalyvavusių šalių darbą.

Seule įvyko penktasis aukščiausiojo lygio susitikimas per dvejus metus ir buvo pateikti bendri įsipareigojimai. Daugelio jų rezultatai buvo palankūs, kalbant apie ekonomikos augimą ir pasaulio finansų stabilumą, nors darbas toli gražu dar nėra baigtas.

Europos Sąjungoje ir atsižvelgiant į tai, ką Komisija ką tik minėjo apie bankų mokesčius ir finansinių sandorių apmokestinimą, spalio 29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose aiškiai pabrėžiama, kad reikia ir toliau dirbti sprendžiant šiuos du klausimus ir Europos Sąjungos, ir tarptautiniu lygmeniu. Kalbant apie bankų mokesčius, sutarimas dėl tokių mokesčių pagrindimo ir dvasios vis didėja. Dar nesutariama dėl pajamų tikslų ir jų panaudojimo.

O valstybės narės kuria nacionalines sistemas, kurios viena nuo kitos gerokai skiriasi. Todėl trumpuoju laikotarpiu turėsime nustatyti minimalų koordinavimo lygį, o vidutiniu laikotarpiu turėsime imtis veiksmų dėl sprendimų sistemos, pagal kurią būtų daug labiau derinamos krizės įveikos priemones, visų pirma, remdamiesi Komisijos teisėkūros pasiūlymais. Atsižvelgiant į tai, spalio mėn. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikime padaryta išvada, kad skirtingos šiuo metu taikomos mokesčių sistemos turėtų būti labiau derinamos, o Ekonomikos ir finansų reikalų taryba pakviesta pateikti išvadas gruodžio mėn. vyksiančio Europos Vadovų Tarybos susitikime.

Galiausiai, dėl ką tik Komisijos minėto finansinių sandorių apmokestinimo Europos Vadovų Taryba paragino Tarybą ir, atitinkamai, Ekonomikos ir finansų reikalų tarybą išnagrinėti, kokias įvairias galimybes šiuo metu galėtume svarstyti siekdami panaikinti „mokesčių rojų“ ir mokesčių vengimą. Ekonomikos ir finansų reikalų taryba pavedė Tarybos finansų reikalų aukšto lygio grupei išnagrinėti šiuos sudėtingus klausimus.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Ioan Mircea Paşcu (S&D), raštu. – Mūsų tarptautinė institucinė ekonomikos ir finansų struktūra nuo pat karo pabaigos nuolat patiria didelį spaudimą. Dėl rimtai besikeičiančios tarptautinės sistemos ir pasaulinės krizės ši struktūra atsidūrė ties savo galimybių riba ir yra priversta prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Be to, kuriamos naujos organizacijos, pvz., Didysis dvidešimtukas, šioms problemoms spręsti. Tačiau tai iš esmės tarpvyriausybinis organas, kurio sprendimai, turintys įtakos mums visiems, turi būti įgyvendinami nacionaliniu lygmeniu. Todėl svarbu, kad priimant sprendimus būtų atsižvelgta ne tik į jo narių, bet ir į visų mūsų interesus.

Žvelgiant iš šios perspektyvos, drąsos suteikia tai, kad Seule vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime buvo pabrėžtas narių bendradarbiavimas siekiant užtikrinti sprendimų įgyvendinimą ir pastebėtas ryžtas atlikti esminius struktūrinius pakeitimus bei skatinti augimą kuriant naujas darbo vietas ir nepamirštant besivystančio pasaulio poreikių. Reikia tikėtis, kad ES bus naudingi organo, kuriame dalyvauja tik kelios valstybės narės, sprendimai, ir kad iš jų turės naudos ir tos šalys, kurios nepriklauso euro zonai.

(Posėdis sustabdytas 11.55 val.)

(Nuo 11.55 iki 12.10 val. EP nariai dalyvavo LUX apdovanojimo įteikimo ceremonijoje)

(Posėdis atnaujintas 12.05 val.)

PIRMININKAVO: Edward McMILLAN-SCOTT
Pirmininko pavaduotojas