Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2010 m. lapkričio 24 d. - Strasbūras

9. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Christofer Fjellner (A7-0290/2010)

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, siekiant veiksmingai apsaugoti visuomenės sveikatą, būtina užtikrinti, kad pacientai turėtų didelę galimybę gauti geros kokybės informaciją apie vaistus. Suderinę įstatymus šioje srityje galėtume užtikrinti aukštą Europos pacientų informuotumo lygį, ir tai padėtų suvienodinti sveikatos padėtį visose valstybėse narėse. Be to, tikslesnis teisės aktų išdėstymas ir, visų pirma, pareiga užtikrinti, kad pacientai turėtų galimybę gauti informaciją, leistų mums užkirsti kelią nesąžiningai farmacinių bendrovių vykdomai savo pačių produktų reklamai. Šiuo metu ši procedūra nėra tinkamai prižiūrima. Be to, būtina priimti konkretų teisės aktą dėl vaistų platintojų ir veiksmingai užtikrinti jo įgyvendinimą visose valstybėse narėse. Pritariau šiam pranešimui.

  Jens Rohde (ALDE). – (DA) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti C. Fjellnerį pasiekus puikų rezultatą. Danijos liberalai nusprendė balsuoti už direktyvą dėl informacijos apie receptinius vaistus. Svarbu, kad ES piliečiai galėtų gauti patikimą informaciją apie vaistus, todėl manome, kad tai yra geras pranešimas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas pacientui.

Kita vertus, jautėme pareigą nebalsuoti dėl pačios rezoliucijos. Ne todėl, kad nenorime, jog ES piliečiai turėtų galimybę gauti patikimą informaciją apie receptinius vaistus, bet todėl, kad kai kurios šio pasiūlymo dalys prieštarauja kai kurių šalių konstitucijoms. Dar prieš pateikiant dokumentų paketą dėl vaistų, kelios šalys informavo Komisiją apie tai, kad yra teisinių problemų, susijusių su jų nacionalinėmis konstitucijomis. Išankstinis plačiajai visuomenei pateikiamos informacijos patikrinimas, kurį atliktų valdžios institucijos, kai kuriose valstybėse prieštarauja žodžio laisvės apibrėžimui. Todėl negalime balsuoti už tai, kad Europos vaistų agentūra tikrintų tam tikros rūšies informaciją prieš pateikiant ją plačiajai visuomenei. Vis dėlto tikimės, kad ir Taryba, ir Komisija ieškos būdų, kaip išspręsti šią problemą prieš antrąjį svarstymą, ir manome, kad tada galėsime balsuoti už pačią rezoliuciją.

  Licia Ronzulli (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, teisėkūros pasiūlyme, dėl kurio šiandien balsavome ir kuriam pritariu, pabrėžiama, kaip svarbu išlaikyti subtilų farmacijos pramonės kaip nereklaminio pobūdžio informacijos apie produktus šaltinio vaidmenį.

Pareiga geriau informuoti pacientus turi sustiprinti farmacijos pramonės atsakomybę, ir ji privalo vykdyti šią užduotį aiškiai ir tiksliai, prisidėdama prie to, kad būtų vengiama pernelyg didelio vaistų vartojimo, kurį lemia komerciniai motyvai. Iš tikrųjų, šiuo balsavimu pabrėžiama, kaip svarbu, kad informacija apie vaistus būtų prieinama ir internetu arba dokumentine forma, laikantis konkrečių taisyklių, kurios vienodos visoms valstybėms narėms.

Tačiau tai neatleidžia sveikatos priežiūros specialistų nuo jų pareigos ir toliau atlikti svarbiausią pagrindinio ir nepakeičiamo piliečių informacijos apie sveikatą ir gydymą šaltinio vaidmenį. Institucinio pobūdžio santykiai tarp gydytojo ir paciento tebėra unikalūs ir nepakeičiami, o žodinė komunikacija yra pripažinta kaip bet kokio medicininio gydymo pagrindas. Be to, tai padės pacientams gauti geresnę informaciją apie jų vartojamus vaistus ir įsitraukti į jiems paskirtą gydymą, todėl jie taps aktyviais sveikimo proceso dalyviais.

  Paolo Bartolozzi (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, C. Fjellnerio pranešimais siekiama integruoti ir patobulinti galiojančius Europos Sąjungos reglamentus šiuo klausimu, juos atnaujinant ir suteikiant galimybę spręsti problemas, kurių kilo visuomenės sveikatos srityje dėl technologijų plėtros.

Mūsų nuomone, šio pranešimo centre yra pacientas ir jo teisė būti informuotam bei turėti galimybę gauti mokslinę informaciją, kuri šiuo metu ir kiekybiniu, ir kokybiniu požiūriu tapo geresnė ir kuri privalo būti tikrinama, pradedant tuo, kad reikia aiškiau ir tiksliau atskirti mokslinę informaciją nuo reklamos.

Iš tikrųjų, pranešimuose naudojami tikslūs ir standartizuoti teiktinos informacijos kriterijai, numatyti privalomi ir neprivalomi kriterijai, taip pat kanalai, kuriais ta informacija gali būti teikiama, taip apibrėžiant farmacinių bendrovių ir valstybių narių pareigas.

Remdamiesi šiuo supratimu, reiškiame savo paramą šiam pranešimui, pripažindami jo privalumus ne tik sveikatos, bet ir socialiniu požiūriu.

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Pone pirmininke, savaime suprantama, balsavau už C. Fjellnerio pranešimą, kuriame, be informacijos, teikiamos pacientams produktų informaciniuose lapeliuose ir ant atskirų vaistų pakuočių, pagrindinis dėmesys skiriamas farmacijos bendrovių elgesiui. Iki šiol daugelis jų derino informaciją apie vaistus su savo pačių reklama. Mano nuomone, jos darė neobjektyvią įtaką pacientams, kad šie atkreiptų dėmesį į tam tikrą produktą.

Pritariu tam, kad pacientai turėtų gauti geriausią ir naujausią informaciją, kuri, pvz., turėtų būti patvirtinta tuo pat metu, kai patvirtinamas naujas vaistas. Manau, kad prie to labai stipriai prisidėjome. Geros kokybės informacija taip pat privalo būti pateikiama, be abejonės, gimtąja kalba ir internetu, kuris yra šiuolaikinė komunikacijos terpė. Džiaugiuosi, kad priimdami šį pranešimą iš tikrųjų sumažinome skirtumus tarp ES šalių, kurios šioje srityje yra mažiau išsivysčiusios, ir džiaugiuosi, kad nuo to niekaip nenukentės gydytojų ir pacientų santykiai. Tai pagrindinis informacijos šaltinis.

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti C. Fjellneriui už puikų pranešimą. Reikia pabrėžti, kad iš tikrųjų svarbu papildyti ir atnaujinti galiojančius teisės aktus. Jei kalbame konkrečiai apie vaistus ir mokslinių tyrimų duomenis apie vaistų sudėtį, tai irgi labai svarbu pacientų saugumui.

Šiuo metu, kai reklama įgyja vis didesnį vaidmenį, būtina nustatyti kriterijus, kuriuos taikant būtų suteikta galimybė vartotojams ir pacientams sužinoti apie vaistų poveikį ir būti dėl jo tikriems. Ši informacija privalo būti pagrįsta mokslinių tyrimų duomenimis, o ne fantazijomis ar reklama. Atnaujintas teisės aktas, kuriuo didinamas pacientų saugumas, apskritai yra reikalingas Europos Sąjungoje.

  Sonia Alfano (ALDE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, informacijos apie receptinius vaistus klausimas yra labai subtilus, nes daro didelę įtaką piliečių teisės į sveikatą ir gerovę apsaugai.

Europos Komisija pateikė mums pasiūlymą persvarstyti direktyvą, nes kilo grėsmė, kad teisės aktuose atsiras spraga, kuri leis farmacinėms bendrovėms pasinaudoti neaiškiu skirtumu tarp informacijos ir reklamos apibrėžimų siekiant reklamuoti savo receptinius vaistus, tačiau kenkiant žmonėms.

Be abejo, dar reikia imtis daugelio veiksmų siekiant sukurti tinkamą informacijos teikimo apie vaistus strategiją, bet, laimei, Europos Parlamentas šį kartą reagavo taip, kaip visada turėtų reaguoti. Parlamentas nusprendė ginti piliečius ir pacientų teisę gauti geresnę informaciją ir nepasidavė farmacinių bendrovių spaudimui.

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, alternatyvių vaistų, žolelių preparatų, didesnių vitaminų dozių ir mineralinių papildų ribojimas ir, kai kuriais atvejais, išrašymas buvo vienas iš didžiausių Europos reguliavimo skandalų.

Nenutuokiu apie šių vaistų veiksmingumą. Mano žmona labai jais tiki, bet aš esu šiek tiek skeptiškai nusiteikęs. Tačiau karalius Saliamonas išmintingai teigė: „geriau daržovių pietūs su meile negu riebi jautiena su neapykanta“. Nedažnai šią patarlę galima taip tiksliai pritaikyti kaip šiuo atveju.

Nepaisant to, ar tos žolelės yra niekam tikusios, ar naudingos, jos, be jokios abejonės, nekenkia sveikatai. Tad kodėl Europos Sąjunga laiko nekaltą veiklą, kurią taiko apie 20 mln. europiečių, nusikalstama? Atsakymas – tai lobizmas, kurį vykdo kai kurios didžiosios farmacijos bendrovės, kurios įžvelgia galimybę išstumti smulkius žolininkus iš šio verslo. Tai šiuo metu vyksta visoje mano rinkimų apygardoje. Šioms bendrovėms niekada nebūtų pavykę pasiekti, kad tokios taisyklės būtų priimtos nacionaliniuose parlamentuose. Briuselio mechanizmas dar kartą pasidavė didžiųjų bendrovių reketui.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Pone pirmininke, norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir paprieštarauti jūsų sprendimui pašalinti G. Bloomą iš šios salės. Tiesa, kad jo kalba netinka Parlamente. Šį kartą tokio apibūdinimo susilaukė pats M. Schulz. Jis pats labai dažnai vartoja žodį „fašistas“ ...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Pirmininkas. – Pone P. Claeysai, tai ne pareiškimas dėl darbo tvarkos dėl C. Fjellnerio pranešimo, ir neketinu leisti jums tęsti. Minėjau B. Gollnischui, kad jis galės padaryti pareiškimą dėl darbo tvarkos, kai kitą kartą pirmininkaus Pirmininkas, būtent taip ir bus.

Pranešimas: Christofer Fjellner (A7-0289/2010)

  Anna Rosbach (EFD). – (DA) Pone pirmininke, iš tikrųjų norėčiau tarti žodį dėl C. Fjellnerio pranešimo (A7-0289/2010) dėl Europos vaistų agentūros įkūrimo, kuriame pateikiamos kelios geros ir svarbios iniciatyvos. Todėl balsavau už šį pranešimą. Tiesą sakant, man buvo pakankamai sunku, nes nepritariu, kad būtų kuriama dar daugiau ES agentūrų. Vis dėlto, įkurti vieną bendrą agentūrą, kuri vertintų vaistus ir plačiajai visuomenei teiktų informaciją apie žmonėms ir gyvūnams skirtus receptinius vaistus, man atrodo visai logiška, ypač kai šiais laikais gaminama vis daugiau vaistų ir ES, ir už jos ribų.

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, kai praėjusiais metais kai kurie mūsų laikė plakatus su užrašu „referendumai“, G. Watson pareiškė, kad mūsų elgesys jam primena nacionalsocialistus Vokietijos Reichstage. Pats M. Schulz teigė, kad mūsų elgesys jam priminė Adolfą Hitlerį. Matau, jums sunku …

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Pirmininkas. – Pone D. Hannanai, suprantu, kur kreipiate kalbą. Jau minėjau, kad dėl šių klausimų B. Gollnisch paprašė pareiškimo dėl darbo tvarkos. Jis padarys šį pareiškimą dėl darbo tvarkos, kai dalyvaus Pirmininkas. Manau, taip išspręsti šį klausimą tinkamiausia. Jei neturite daugiau pastabų dėl C. Fjellnerio pranešimo, žodį suteiksiu J. Březinai.

Girdėjau, ką sakėte. Sakėte, kad B. Gollnisch kalba ne jūsų vardu. Pranešiu apie tai Parlamentui. B. Gollnisch – nepriklausomas narys. Nepriklausomi nariai nėra frakcija, tačiau jis kalba tokių narių daugumos vardu. Su tuo sutikau ir pasiūliau, kad B. Gollnisch tartų žodį dėl darbo tvarkos tada, kai dalyvaus Pirmininkas.

Neketinu leisti jums kalbėti, pone D. Hannanai, nes tokiu atveju visi nariai sieks pasisakyti šiuo subtiliu ir svarbiu klausimu. Taigi, apgailestauju. Toliau pereisime prie paaiškinimų dėl balsavimo dėl J. Evans pranešimo.

Pranešimas: Jill Evans (A7-0196/2010)

  Jan Březina (PPE). – (CS) Pone pirmininke, be jokios abejonės, ši direktyva simbolizuoja žingsnį į priekį užkertant kelią atliekų kūrimui ir apribojant pavojingų medžiagų naudojimą. Vis dėlto manau, kad PVC įtraukimas į direktyvos taikymo sritį kartu su kitomis medžiagomis, kurioms nustatyta pirmumo peržiūra, yra šiek tiek ginčytinas dalykas. Nei PVC, kitaip tariant, polivinilchloridas, nei PVC atliekos pagal ES teisę nėra klasifikuojamos kaip pavojingos. Net jei ir sutiksime su prieštaravimu, kad teisės aktai dėl pavojingų medžiagų ir tyrimai yra dešimties metų senumo ir kai kuriais atžvilgiais gali būti jau pasenę, iš ankstesnių tyrimų rezultatų aišku, kad PVC galima perdirbti ir kad pakeitus jį alternatyviomis medžiagomis gamtai gali būti daromas neigiamas poveikis. Todėl neįmanoma sutikti su dažnai girdimu argumentu, kad neskatinimas naudoti PVC elektros ir elektronikos įrangoje yra pagrįstas dėl dioksino emisijų, kurios išmetamos tada, kai ši medžiaga deginama lauke. Pateikiant tokį argumentą, visiškai neatsižvelgiama į tai, kad bet kokių atliekų deginamas – nepageidaujamas reiškinys.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE). – (LT) Elektroninė įranga anksčiau ar vėliau tampa atliekomis, kurios, deja, vis dar susideda iš tam tikrų pavojingų medžiagų. Valstybės narės kartais sunkiai dorojasi su tokiomis elektroninėmis atliekomis, todėl palaipsniui būtina pereiti prie vadinamojo „prevencija geriau nei gydymas“ principo. Suvienodindami chemikalus per REACH reglamentą su RoHS direktyva bent kiek suvienodiname kitas pavojingas medžiagas, esančias elektros ir elektronikos įrangoje. Tai, aišku, visiškai neharmonizuoja visos sistemos ir palieka tam tikros vietos valstybių narių interpretacijoms, bet šis suvienodinimas bent jau užkerta kelią šiuo metu egzistuojantiems dideliems skirtumams tarp valstybių narių. Tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektroninėje įrangoje apribojimas ir šiandien priimamos priemonės neturi peržengti dviejų ribų. Pirma, jos neturi sukelti neproporcingų sunkumų smulkiajam verslui. Antra, draudžiamų medžiagų sąrašas neturi stabdyti technologijų plėtros. Neturime iš anksto būti nusistatę prieš šiuo metu tik bandomas medžiagas, ateityje padarysiančias perversmus technologijų ir elektronikos pasaulyje.

  Sonia Alfano (ALDE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už J. Evans pranešimą dėl naujos direktyvos redakcijos, nes man iš tikrųjų gaila dėl to, kad kompromisiniame tekste, kuris priimtas dėl stipraus pramonės lobistų spaudimo, neliko jokių nuorodų į PVC ir į halogenintus antipirenus, nors visi nuo 2000 m. Komisijos atlikti tyrimai parodė, kad šių medžiagų šalinimas kelia didelį pavojų ir žmonių sveikatai, ir aplinkai.

Jokiais būdais negalime pritarti tokiam požiūriui, kad pramonės išlaidos būtų perkeliamos aplinkai ir piliečiams, nes tai ne tik iškraipo laisvąją rinką, bet ir reiškia nepriimtiną įmonių pelno didėjimą žmonių gyvenimo kokybės sąskaita.

Tikiuosi, kad kai kitą kartą per trejų metų laikotarpį direktyva bus vėl atnaujinama, piliečių teisė į sveikatą ir aplinkos apsaugą bus pirmoje vietoje.

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, galbūt suteiksite man galimybę pareikšti bendro pobūdžio pastabą, kad atviroje visuomenėje žodžio laisvė yra svarbesnė už teisę nebūti įžeidinėjamam, o demokratinėje santvarkoje vieninteliai žmonės, kurie turėtų spręsti, ar galime posėdžiauti ir priimti teisės aktus šioje salėje, yra mūsų rinkėjai.

Nario pašalinimas iš salės gali iš esmės pakeisti rezultatus.

Ką gi, jeigu ketiname būti abejingi taisyklių taikymui, turėtume smerkti visas bjaurias užuominas, nesvarbu, kokia pusė jas reikštų, bet manau, kad nepagrįsta ir neteisinga leisti vadinti euroskeptikus naciais ...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Pirmininkas. – Ne, Pone D. Hannanai, nuklydote nuo bendro pobūdžio pastabos prie konkrečių dalykų. Pone S. Kamalli, jei kabėsite ne apie J. Evans pranešimą, teks jus nutraukti.

  Syed Kamall (ECR). – Pone pirmininke, net neabejoju, kad pasistengsite mane nutraukti, kaip visada, kai kalbama apie žodžio laisvę, bet iš tikrųjų norėčiau pakalbėti apie pavojingas medžiagas ir toksiškumą. Manau, visi su tuo sutinkame, ir aš, kaip buvęs elektronikos inžinierius, žinau apie tokioje įrangoje naudojamų medžiagų pavojingumo ir toksiškumo laipsnį. Visiškai teisinga, kad mėginame spręsti šį klausimą. Bet taip pat norėčiau pakalbėti apie toksiškumą, kuris šiandien prasiskverbė į diskusijas ir demokratiją čia, Europos Parlamente. Be abejo, kai Vokietijos pilietis, socialistas kalba ...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Pone pirmininke, džiaugiausi galėdama balsuoti už kompromisinę Direktyvos dėl pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje versiją. Visi esame įsipareigoję saugoti gamtą ir visuomenės sveikatą, tačiau svarbu ir išlaikyti tam tikrą pusiausvyrą. Šiuo metu, ekonomikos krizės laikotarpiu, būtų neprotinga padidinti finansinę naštą mažosioms įmonėms ir vartotojams, priimant itin griežtas nuostatas. Todėl labai vertinu tai, kad tarpinstitucinė grupė įpareigojo Komisiją peržiūrėti pradinį pavojingų medžiagų sąrašą, o ne nedelsiant jas uždrausti, nes toks žingsnis būtų padaręs neigiamą poveikį ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms, ir socialinei bei ekonominei padėčiai ES.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0617/2010 (Kovos su klastojimu prekybos susitarimas)

  Clemente Mastella (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes jis yra itin sunkių Europos Komisijos ir keleto trečiųjų šalių, įskaitant Kanadą, Japoniją, Jungtines Amerikos Valstijas, Australiją ir Meksiką, derybų rezultatas.

Kova su klastojimu turi būti vienas iš mūsų prioritetų ir visų nacionalinių ir tarptautinių politikos priemonių tikslas. Todėl norint pasiekti veiksmingų rezultatų būtina, kad valstybės narės bendradarbiautų.

Pasiektu susitarimu tikrai nebus galima išspręsti sudėtingos padėties tarptautinėse rinkose, bet jis yra žingsnis tinkama kryptimi. Mūsų užduotis dabar – toliau stengtis įtvirtinti civilinę (piliečių) ir muitinių vykdomą geografinių nuorodų apsaugą, o šioms nuorodoms daro žalą konkurencija, kuri mažų mažiausiai nesąžininga, nes nuolat naudojami pavadinimai ir akronimai, kuriuose užsimenama apie žinomiausius Europos prekių ženklus. Akivaizdžiausia žala mūsų pramonei ir gamintojams daroma žemės ūkio ir maisto, dizaino, mados ir prabangos produktų sektoriuose.

Manau, kad Komisija visais derybų dėl tarptautinių susitarimų etapais stengėsi visapusiškai informuoti Europos Parlamentą. Norėčiau priminti mūsų prašymą suteikti visuomenei ir Europos Parlamentui galimybę susipažinti su tekstais. Baigdamas raginu Europos Komisiją toliau visapusiškai ir punktualiai informuoti Parlamentą apie visas būsimas iniciatyvas, kurių jis ketina imtis šiuo klausimu.

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Pone pirmininke, manau, kad intelektinės nuosavybės teisių apsaugos srityje ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į teisės į sveikatą užtikrinimą – ši teisė artimai susijusi su pačia teise į gyvybę.

Manau, jog visiškai nepriimtina padėtis, kai prisidengiant griežta intelektinės nuosavybės teisių apsauga, kuri tam tikrais atvejais atrodo beveik perdėta, ištisoms gyventojų grupėms atimama galimybė gauti būtinų vaistų, ypač besivystančiose šalyse. Todėl raginu Komisiją derantis dėl techninių kovos su klastojimu prekybos susitarimo aspektų ginti pamatinius visuomenės sveikatos apsaugos ir vaistų prieinamumo principus.

  Peter Jahr (PPE). – (DE) Pone pirmininke, kova su klastojimu yra itin svarbus klausimas. Prieš dvidešimt metų dar galėjome juoktis, kai kas nors Rolex laikrodį nusipirkdavo už 10 USD. Rinkai, susijusiai su šiuo aukščiausiu kainos segmentu, pavojaus tai nekeldavo. Šiandien padėtis visiškai kitokia. Beje, žemiausio ir vidutinio kainos segmento produktai irgi klastojami. Klastojami marškinėliai, žaislai ir apsauginė apranga, klastojama intelektinė nuosavybė. Šiuo atveju tai – ne tik finansinių interesų, bet ir darbų saugos, aplinkosaugos, sveikatos apsaugos ir socialinių standartų klausimas. Su klastojimu turi kovoti kiekvienas, kuris nori sąžiningo pasaulio.

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, padėtis, kai Europos rinkose vyrauja nesąžininga konkurencija prekiaujant suklastotomis prekėmis iš viso pasaulio, yra nesąžininga ir akivaizdžiai nepriimtina. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į nepakankamai aiškias formuluotes dėl pareigos stebėti interneto paslaugų teikėjus nustatymo. Taip pažeidžiama teisė į privatumą ir tai atrodo kaip bandymas taikyti cenzūrą. Tai kenkia ir e. prekybai, kuri yra ekonomikos dalis – ją norime labai dinamiškai plėtoti vis novatoriškesniais metodais ir kartu toliau taikome apribojimus šioje srityje. Šiandien šiuo klausimu priimtais sprendimais padėtis šiek tiek pagerinama.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Pone pirmininke, pritariau bendrai rezoliucijai dėl Kovos su klastojimu prekybos susitarimo (KKPS), nors balsavau ir kitaip nei mano frakcija, nes irgi manau, kad turime raginti Komisiją parengti tyrimus, kuriais bus galutinai pašalinti visi klaustukai dėl KKPS poveikio Europos piliečiams, ir stengtis užpildyti praeities informacinę spragą, atsiradusią dėl nenoro pateikti tekstus, dėl kurių susitarta. Šie tekstai – tai daugiausia Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonė, poveikio esamiems Europos teisės aktams tyrimai ir patikinimai, kad nebus daroma įtakos interneto ryšio teikėjams taikomoms išimtims. Vis dėlto manau, jog gana įžūlu, kad susitarime palikta galimybė pasienyje apžiūrinėti individualių keliautojų kompiuterius ir kitus asmeninius daiktus.

Taip pat noriai pritariau PPE rezoliucijai, kurioje pateiktas suderintas labai aukšto lygio variantas, žinoma, nedarant didelio spaudimo Komisijai, kol neprasidės svarbios derybos dėl galutinės susitarimo formos.

  Syed Kamall (ECR). – Pone pirmininke, įtariu, kad jūsų pirštas dabar bus pasirengęs spausti mygtuką. Daug žmonių manęs klausia, ką reiškia KKPS, o aš buvau vienas iš Kovos su klastojimu prekybos susitarimo šešėlinių pranešėjų.

Po šiandienos žinau, kad kai kas stebėsis mūsų skaidrumo, demokratijos ir žodžio laisvės lygiu, bet noriu paminėti penkias priežastis, kodėl nesutikome su rezoliucija. Labai džiaugiausi gavęs bendrą PPE/ECR rezoliuciją. Pirmiausia, jos nuostatomis neviršijamos acquis communautaire nuostatos. Antra, Komisija elgėsi skaidriai. Trečia, šiuo klausimu nesiderama PPO lygiu, nes susitarimui visų pirma prieštaravo Kinija ir Indija. Ketvirta, tai neturi poveikio generiniams vaistams, tranzitu vežamiems per ES, ir galiausiai besivystančios šalys turi teisę prisijungti prie KKPS, jeigu nori. Jos tiesiog nusprendė to nedaryti. Tai – atvira sistema, prie kurios šalys gali prisijungti, jeigu nori. Tik gėda, kad šiame Parlamente nesilaikoma tų pačių žodžio laisvės principų.

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: László Surján (A7-0327/2010)

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Po 2002 m. potvynių, padariusių didelių žmogiškųjų ir materialinių nuostolių Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje ir Prancūzijoje, Europos Sąjungos Taryba sukūrė priemonę, kad būtų galima greitai skirti lėšų nuo stichinių nelaimių nukentėjusiems regionams padėti. Šiandien šiomis lėšomis pasinaudos Airija, pati nukentėjusi nuo potvynių. Balsavau už šį ES biudžeto pakeitimą, nes juo leidžiama šią pagalbą išmokėti mūsų draugams iš Airijos. Šis balsavimas simbolizuoja Europos solidarumą stichinių nelaimių akivaizdoje. Šis solidarumas šiandien rodomas Airijoje, rytoj – Prancūzijoje. Beje, mūsų šalis netrukus gaus nemažą finansinę pagalbą 2010 m. vasario mėn. audros Ksintia padarytai žalai pašalinti.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) 2009 m. lapkričio mėn. kilę potvyniai turėjo Airijai didelį poveikį ir padarė didelių nuostolių, vertinamų daugiau kaip 520 mln. EUR. Taisomajame biudžete numatyta panaudoti Solidarumo fondo lėšas, iš viso 13 022 500 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų, patirtiems nuostoliams padengti. Kaip turėjau galimybę pasakyti vakar, manau, kad fondo lėšų panaudojimas visiškai pagrįstas, nes padedama tiems, kurie labiausiai nukentėjo nuo šios stichinės nelaimės, todėl pakeitimas atitinka ES biudžetą.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) 2010 m. rugsėjo 24 d. Europos Komisija, remdamasi 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo (TIS) 26 punkto nuostatomis, pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Solidarumo fondo panaudojimo. Tai buvo pirmasis pasiūlymas dėl Solidarumo fondo panaudojimo 2010 m. finansiniu laikotarpiu. TIS leidžiama panaudoti ne daugiau kaip 1 mlrd. EUR Solidarumo fondo lėšų per metus. Svarbu pažymėti, kad fondo tikslas yra ne kompensuoti privačius nuostolius, o atkurti infrastruktūrą, fondas yra refinansavimo priemonė.

Airijos institucijų vertinimu, bendri tiesiogiai stichinės nelaimės padaryti nuostoliai yra 520,9 mln. EUR. Komisija siūlo Airijoje įvykusių potvynių poveikiui kompensuoti panaudoti 13 022 500 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų iš didžiausios leistinos 1 mlrd. EUR sumos. Teisiniai reikalavimai įvykdyti, su šiuo taisomuoju biudžetu sutinku.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsavome už tai, kad po praėjusį lapkričio mėnesį Airijai smogusių potvynių šiai šaliai būtų skirta ES Solidarumo fondo lėšų. Vis dėlto mes vis tiek norėtume sukritikuoti vėlavimą panaudoti šį fondą. Nuo nelaimės laiko iki momento, kai valstybė narė iš tikrųjų gauna pagalbą, praeina daug ilgų mėnesių: šiuo atveju tai buvo daugiau nei metai. Šį fondą ir galbūt kitus, atsižvelgiant į kiekvieną atvejį, reikia panaudoti daug greičiau, kad kritiniais atvejais būtų veiksmingai ir greitai reaguojama į padėtį. Nustatant galimybę šalinti nelaimių padarinius turėtų būti atsižvelgiama į sanglaudos aspektą – turėtų būti mažinami įvairių ES regionų ir valstybių narių skirtumai. Norėtume dar kartą pabrėžti, kad taip pat svarbu stiprinti nelaimių prevenciją, įgyvendinant neseniai Parlamento patvirtintas rekomendacijas.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už tai, kad būtų patvirtintas taisomojo biudžeto projektas Nr. 8/2010, nes tai būtina, jeigu norime Airijai iš Solidarumo fondo skirti 13 022 500 EUR, atsižvelgdami į tai, kad 2009 m. lapkričio mėn. dėl smarkaus lietaus kilo dideli potvyniai.

Manau, kad Solidarumo fondas – vertinga priemonė Europos Sąjungai parodyti solidarumą su regionų, nukentėjusių nuo stichinių nelaimių, gyventojais teikiant finansinę paramą, kad būtų galima lengviau užtikrinti greitą grįžimą prie kuo įprastesnių gyvenimo sąlygų. Bendras metinis Solidarumo fondo biudžetas – 1 mlrd. EUR. 2010 m. anksčiau numatytiems poreikiams dar neskirta jokios sumos, tad vis dar galima skirti visą 1 mlrd. EUR sumą.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pasiūlymą pervesti 13 022 500 EUR iš ESF į biudžeto eilutę, iš kurios skiriama parama Airijai, 2009 m. lapkričio mėn. nukentėjusiai nuo didelių potvynių.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Šis taisomojo biudžeto projektas visiškai pagrįstas atsižvelgiant į lėšų, panaudojamų per Solidarumo fondą, tikslą. Dėl 2009 m. lapkričio mėn. Airijoje vykusių potvynių padaryta didelė žala, ypač žemės ūkio sektoriui, namams ir įmonėms, kelių tinklui ir kitai infrastruktūrai. Vis dėlto norėčiau pažymėti, kad panaudoti šią paramą vėluojama. Skiriant paramą reikia sumažinti biurokratiją ir paramą skirti greičiau, kad į būsimus nelaimių atvejus būtų galima reaguoti laiku.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Aš balsavau už, nes manau, kad kiekviena ES valstybė turi jaustis vieningos Europos Sąjungos sistemos dalimi. Vis dėlto pageidautina, kad kitą kartą pranešėjas ne tik paskelbtų apie išteklių skyrimą, bet ir labai aiškiai nurodytų, kokiems konkretiems darbams ir priemonėms tokie milžiniški finansiniai ištekliai (13 022 500 EUR) buvo išleisti. Kitaip ištekliai neišvengiamai bus naudojami netinkamai ir bus kitų pažeidimų. Turi būti nurodyta konkreti ir pagrįsta suma.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Per metus Europos solidarumo fondui skiriamas 1 mlrd. EUR biudžetas. Šiais kalendoriniais metais panaudoti šio fondo lėšas dar nebuvo prašoma. Šio fondo, iš kurio jokiomis aplinkybėmis nekompensuojami privatūs nuostoliai, o tik atkuriama infrastruktūra, panaudojimo taisyklės tiksliai nustatytos. Airija dabar paprašė pagalbos, kurią ketinama panaudoti potvynių sukeltai žalai atitaisyti. Balsuoju už pranešimą, nes fondo lėšos šiais metais dar neskirtos ir biudžetas tikrai turėtų būti panaudotas naudingai. Be to, Airija atitinka visus kriterijus.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pranešimą. Kaip jau vakar nurodžiau per balsavimą už R. Böge pranešimą, manau, kad suteikti pagalbą ir paramą tam tikriems nuo stichinių nelaimių ir katastrofų nukentėjusiems regionams – Europos Sąjungos pareiga. Manau, kad solidarumo sąvoka susijusi su idėja ir vertybėmis, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga. Tai – viena iš pagrindinių vertybių, dėl kurių įsteigta Europos Sąjunga ir dėl kurių ji klestėjo ir bėgant laikui plėtėsi. Būtent todėl šis skyrimas ne tik pateisinamas ir gerai pagrįstas, bet praktiškai – pareiga. Todėl tikiuosi, kad tokia pagalba bus suteikta ir Italijos regionams, smarkiai nukentėjusiems nuo vietos ekonomiką parklupdžiusių pastarojo meto potvynių.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Kadangi 2010 m. taisomojo biudžeto projektas Nr. 8/2010 apima ES solidarumo fondo panaudojimą skiriant 13 022 500 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų Airijai, nukentėjusiai nuo potvynių, sukėlusių ten sumaištį, ir šio projekto 04 02 01 eilutėje – Europos socialinio fondo (ESF) pabaigimas, 1 tikslas (2000–2006 m.) – atitinkamai 13 022 500 EUR sumažinami mokėjimų asignavimai, balsavau už tai, kad būtų pritarta Tarybos pozicijai dėl taisomojo biudžeto projekto Nr. 8/2010.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Norėčiau padėkoti L. Surjánui už puikų darbą. Balsavau už ir sutinku, kad būtų patvirtintas taisomojo biudžeto projektas Nr. 8/2010, kuriuo suteikiamos pagalbos sumos Europos Sąjungos valstybių narių solidarumo fondui ir pervedama 13 022 500 EUR mokėjimų asignavimų iš 4 politikos krypties „Užimtumas ir socialiniai reikalai“.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Teigiamai vertinu šį taisomojo biudžeto projektą, kuriuo numatyta iš Europos solidarumo fondo skirti 13 022 500 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumą siekiant padėti Airijai po 2009 m. lapkričio mėn. potvynių, padariusių nemažą žalą (siekiančią iš viso 520 mln. EUR) žemės ūkio bei verslo sektoriui ir infrastruktūrai, ypač kelių ir vandens tinklams bei gyvenamosioms teritorijoms.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Remdamasi Finansinio reglamento 37 straipsnio 1 dalimi, Komisija gali pateikti taisomojo biudžeto projektus, jeigu esama „neišvengiamų, išimtinių ar nenumatytų aplinkybių“. Kalbant apie įvairius taisomojo biudžeto projekto Nr. 8/2010 aspektus, mūsų patvirtintame pranešime minimas ES Solidarumo fondo panaudojimas. 2010 m. rugsėjo 24 d. Europos Komisija, remdamasi 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo 26 punkto nuostatomis, pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Solidarumo fondo panaudojimo. Fondo panaudojimo tinkamumo sąlygos išsamiai nurodytos šiame pasiūlyme ir Tarybos reglamente Nr. 2012/2002, įsteigiančiame ES solidarumo fondą. Svarbu pažymėti, kad fondo tikslas yra ne kompensuoti privačius nuostolius, o atkurti infrastruktūrą, fondas yra refinansavimo priemonė.

Rekomendacija: Graham Watson (A7-0300/2010)

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Europos Komisija inicijuoja diskusijas dėl Europos kaimynystės politikos peržiūrėjimo siekiant nubrėžti ES ir jos kaimynių pietuose ir rytuose ateities santykius. ES vykdomos Rytų partnerystės iniciatyvos tikslas turėtų būti bendrų Europos vertybių skatinimas, tarp kurių galima išskirti demokratinių institucijų funkcionavimą, pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms. Palaikiau šį pranešimą, kuriuo nustatomi Moldavijos dalyvavimo Bendrijos programose ir agentūrų veikloje bendrieji pricipai. Manau, kad toks susitarimo protokolas sudarytų galimybes Moldavijai pradėti dalyvauti arba aktyviau dalyvauti tam tikrose Bendrijos programose, o tai suteiktų galimybę užmegzti daugiau ryšių kultūros, švietimo, aplinkos, technikos ir mokslo srityse ir sutvirtinti politinius santykius. Siekiant įgyvendinti politinio stabilumo ir demokratinės plėtros tikslus, Moldavija turi vykdyti Europos kaimynystės programos veiksmų planą ir reformas.

  Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už G. Watsono rekomendaciją, nes sudarius protokolą Moldovos Respublikai atveriamos naujos galimybės dalyvauti jos interesus atitinkančiose Bendrijos programose. Laipsniškai atveriama galimybė Europos kaimynystės politikos šalims dalyvauti ES programose ir agentūrų veikloje paskatins šias šalis vykdyti reformas ir atsinaujinti. Tai padės stiprinti bendradarbiavimą su ES tokiose svarbiose srityse, kaip muitai, transportas arba konkurencingumas. Manau, kad Moldovos Respublikos dalyvavimas susijusiose iniciatyvose padės nustatyti jos vidaus politikos ir Europos politikos ryšį. Kartu dalyvavimas paskatins derybų dėl naujo asociacijos susitarimo pasirašymo procesą. Šioje srityje tinkama pažanga jau padaryta. Taip pat palankiai vertinu Tarybos ketinimą toliau teikti makrofinansinę pagalbą Moldovos Respublikai ir konsultuoti Kišiniovo vyriausybę.

Kaip taip pat paaiškėjo iš Europos Komisijos parengtos pažangos ataskaitos, Moldovos Respublika dėjo daug pastangų siekdama pagal ES rekomendacijas įgyvendinti struktūrines reformas. Be to, dabartinės administracijos Europos integracijos platforma prisidėta prie precedento neturinčio spartaus santykių su ES plėtojimosi. Todėl aktyvesnis Moldovos Respublikos dalyvavimas Bendrijos programose ir agentūrų veikloje yra savaime suprantamas žingsnis siekiant prisitaikyti prie Europos standartų.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už protokolo sudarymą, nes tai leis Moldovos Respublikai aktyviau dalyvauti tam tikrose Bendrijos programose ir suteiks galimybę skatinti bendradarbiavimą kultūros, švietimo, žiniasklaidos, mokslo ir technikos srityse, taip pat sutvirtinti politinius santykius atsižvelgiant į Rytų partnerystę ir paspartinti derybas dėl naujo asociacijos susitarimo. Politinis stabilumas ir demokratinė raida yra labai svarbūs siekiant visapusiškai įgyvendinti protokolą ir palengvinti visų būtinų susitarimo memorandumų sudarymą. Todėl dabartinė sudėtinga Moldovos Respublikos konstitucinės padėties problema turi būti sprendžiama skubiai ir veiksmingai. Labai svarbu, kad Moldovos Respublika toliau įgyvendintų Europos kaimynystės programos veiksmų planą ir dokumente „Perkurk Moldovą“ (angl. Rethink Moldova) numatytas reformas. Konstitucijoje numatytas rinkimų organizavimas yra labai svarbus Moldovos Respublikos stabilumui ir klestėjimui ateityje ir jos santykių su ES plėtrai.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Moldovos Respublikos troškimas žengti Europos keliu ir tapti Europos Sąjungos dalimi ir jos pasirengimas tam tampa įmanomi atsižvelgiant į ES ir Moldovos Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris yra Europos kaimynystės politikos sudedamoji dalis. Palankiai vertinu Moldovos Respublikos dalyvavimą tam tikrose Bendrijos programose, kurios padeda skatinti bendradarbiavimą kultūros, švietimo, žiniasklaidos, mokslo ir technikos srityse, taip pat stiprinti politinius santykius atsižvelgiant į Rytų partnerystę ir paspartinti derybas dėl naujo asociacijos susitarimo.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Menkas dalyvavimas neseniai vykusiame referendume dėl Moldovos Respublikos Prezidento rinkimų būdo ir tai, kad šaliai vadovauja laikinasis prezidentas, atskleidžia šalies valdymo problemas ir visuomenės nusivylimą. Padėtis Padniestrėje prastėja, dėl to kyla sunkumų valdžios institucijoms ir Moldavijos visuomenei. Ši šalis dar turi nueiti ilgą kelią siekdama institucinio stabilumo ir visapusiškai įgyvendinti teisinės valstybės principą. Todėl ji nusipelno ypatingos Europos Sąjungos paramos ir dėmesio. Moldavijos dalyvavimas ES programose yra svarbus žingsnis žengiant tuo keliu.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Moldovos Respublikos ir Europos Bendrijų partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas buvo pasirašytas 1994 m. lapkričio 28 d. ir nuo 2004 m. Moldavija dalyvavo įgyvendinant Europos kaimynystės politiką. Rekomendacijos projekto tema – Moldovos Respublikos dalyvavimas Europos Sąjungos programose. 2007 m. birželio 18 d. Taryba priėmė rekomendacijas Komisijai dėl derybų dėl bendrųjų susitarimų, susijusių su bendraisiais dalyvavimo Europos Sąjungos programose principais, su trylika kaimyninių šalių. Derybos su Moldovos Respublika prasidėjo 2008 m. kovo mėn.

Moldovos Respublika finansiškai prisidės prie konkrečių programų, kuriose ji dalyvauja. Šis finansinis įnašas kiekvienoje programoje yra skirtingas ir nustatomas susitarimo memorandume. Protokolo pasirašymas Moldavijai laipsniškai atvers galimybes arba leis aktyviau dalyvauti tam tikrose Bendrijos programose tiek, kad tai leis užmegzti daugiau ryšių kultūros, švietimo, aplinkos, technikos ir mokslo srityse ir sustiprinti politinius santykius atsižvelgiant į Rytų partnerystę bei teikti paramą derybose dėl naujo asociacijos susitarimo. Siekiant visapusiškai taikyti protokolą būtinas politinis stabilumas ir demokratija.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) EB ir Moldavijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas buvo pasirašytas 1994 m. lapkričio 28 d. ir nuo 2004 m. Moldavija dalyvavo įgyvendinant Europos kaimynystės politiką.

2007 m. birželio 18 d. Taryba priėmė rekomendacijas Komisijai dėl derybų dėl bendrųjų susitarimų, susijusių su bendraisiais dalyvavimo ES programose principais, su trylika kaimyninių šalių, o 2008 m. kovo mėn. prasidėjo derybos su Moldovos Respublika.

Protokole numatytas bendrasis susitarimas dėl bendrųjų Moldovos Respublikos dalyvavimo ES programose ir agentūrų veikloje principų. Moldovos Respublika finansiškai prisidėjo prie konkrečių programų, kuriose dalyvauja. Tai priklauso nuo kiekvienos programos ir yra nustatyta susitarimo memorandume.

Tačiau kyla klausimas dėl ES reikalavimo, susijusio su politiniu stabilumu ir demokratija, kurio tikslas – įsikišti į šalies vidaus reikalus atvirai paremiant jėgas, kurios gina ES ekonominių grupių interesus ir kelia grėsmę šalies nepriklausomybei ir suverenitetui, taip pat jos žmonių pasirinkimui. Būtent todėl mes nepritariame patvirtintai rezoliucijai.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Aš pritariau G. Watsono rekomendacijai ir palankiai vertinu besitęsiantį ES ir Moldavijos bendradarbiavimą.

  Cătălin Sorin Ivan (S&D), raštu. – Visada palaikiau ir pritariau Europos tikslams, susijusiems su Moldovos Respublika. Tikiu tvirtu bendradarbiavimu su šalimi, kuri neseniai įrodė esanti pasirengusi eiti europietišku keliu. Dalyvaudama tam tikrose Bendrijos programose ši kaimyninė šalis, Moldavija, bus paskatinta įgyvendinti savo reformas, jai bus suteikta galimybė užmegzti daugiau ryšių kultūros, švietimo, aplinkos, technikos ir mokslo srityse, be to, sutvirtės politiniai santykiai atsižvelgiant į Rytų partnerystę ir derybas dėl naujo asociacijos susitarimo. Pritariu Grahamo Watsono rekomendacijai, nes joje Moldavija skatinama dalyvauti kai kuriose Bendrijos programose ir agentūrų veikloje, taip pat skatinama remti kaimyninės šalies pastangas vykdyti reformas ir atsinaujinti.

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. – (PL) Moldovos Respublika yra viena skurdžiausių Europos šalių. Moksliniai tyrimai parodė, kad aiški dauguma šalies gyventojų gyvena ypač dideliame skurde. Vidaus reformoms, kurios galėtų būti naudingos ekonomikai, kelią paprastai užkerta politiniai arba etniniai konfliktai. Todėl Europos Sąjunga turėtų padėti Moldavijai ir pagerinti šalies padėtį stabilumo, saugumo ir klestėjimo požiūriu.

Europos politika galėtų padėti išspręsti konstitucinę problemą, su kuria susiduria Moldovos Respublika, ir dėl to galėtų atsirasti papildomų naudingų pokyčių. Moldovos Respublika trokšta dalyvauti Europos kaimynystės politikos programoje ir jos finansiniai įnašai tai įrodo. Europos Sąjunga turėtų dar daugiau įsipareigoti remdama tokias šalis ir todėl bendradarbiavimo su Moldovos Respublika stiprinimas yra visiškai pateisinamas.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Sudarius šį protokolą būtų galima aktyviau bendradarbiauti su Moldavija dėl tam tikrų programų. Tai lems didesnę Moldavijos ir ES integraciją. Atsižvelgiant į Airijoje gyvenančių bei dirbančių ir prie Airijos visuomenės prisidedančių moldavų skaičių, tai yra palankiai vertintinas ženklas siekiant geresnės Europos ateities.

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Pagrindinė priemonė reformoms skatinti, atsinaujinti ir palengvinti pereinamąjį laikotarpį šalia Europos Sąjungos sienų esančiose šalyse, įskaitant Moldovos Respubliką, – laipsniškai atverti galimybes Europos kaimynystės politikos šalims partnerėms dalyvauti tam tikrose Bendrijos programose ir institucijų bei agentūrų veikloje. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad Europos Sąjunga turi remti Moldovos Respubliką ir palengvinti jai galimybę dalyvauti tam tikrose Bendrijos programose. Tai padės skatinti geranorišką Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos bendradarbiavimą įvairiose srityse, pvz., ekonomikos, mokslo, kultūros ir švietimo.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą dėl EB ir Moldavijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolo. Nors esu labai sunerimęs dėl žmogaus teisių padėties Moldavijoje, mane paskatino naujausios organizacijos „Amnesty International“ pastabos, visų pirma dėl Moldavijos spalio mėn. ratifikuoto Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto, o tai yra labai teigiamas žingsnis.

  Jiří Maštálka (GUE/NGL), raštu. – (CS) Būdamas delegacijos ES ir Moldovos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto narys, palankiai vertinu kiekvieną žingsnį, kuris padeda arba gali padėti sutvirtinti politinę padėtį Moldavijoje ir pakelti šios šalies gyventojų gyvenimo lygį. Rekomendacijos, dėl kurių šiandien balsuojame ir kurios gali padėti sustiprinti tinkamą Europos kaimynystės politikos įgyvendinimą integracijos požiūriu, galėtų būti laikomos kaip tik tokiu žingsniu. Sutinku su pranešėjo nuomone, kad dabartinė Moldavijos krizė yra problema, kuri turi būti sprendžiama greitai ir visų pirma teisėtomis priemonėmis. Visiškai neaiškaus ir klaidingo posakio „europietiškas sprendimas“ turi nelikti. Pranešėjas aiškiai kalba apie sprendimą, susijusį su susitarimais ir Europos Vadovų Tarybos dokumentu bei visuotinai priimtinomis demokratinėmis taisyklėmis. Bet kuriuo atveju turime vieningai ir kategoriškai atmesti bet kokias sąmoningo kišimosi į Moldovos Respublikos vidaus reikalus formas. Bet koks kitas požiūris paprasčiausiai padidins įtampą Moldavijoje ir neleis teigiamai išspręsti problemų, kurios iš dalies kilo dėl nepastovaus ES požiūrio praeityje.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Žmogaus socialinės raidos indeksas Moldavijoje yra vienas žemiausių regione. Iš esmės taip yra dėl Europos Sąjungos finansų elitui naudingos skubios liberalizavimo politikos. Europos Komisijos ir Tarptautinio valiutos fondo apynasris, atsirasiantis dėl būsimos makrofinansinės pagalbos, tik dar labiau apsunkins padėtį.

Tokiomis aplinkybėmis leisti Moldavijos vyriausybei versti savo gyventojus finansuoti tokias abejotinas Europos programas ir agentūras, kaip Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa arba Bendro Europos dangaus oro eismo vadybos mokslinių tyrimų programa (angl. SESAR), kai Moldavija net nėra Europos Sąjungos narė, yra daugiau nei ciniška. Balsuoju prieš šį pranešimą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Pastaraisiais metais Moldavija stengėsi dar labiau priartėti prie Europos laisvės, demokratijos ir gero valdymo standartų. Aprašytos pastangos atitiko ir įrodė Moldavijos siekį toliau eiti galimos plėtros keliu.

Pastarieji rinkimai vyko ne pačiu geriausiu įmanomu būdu, ir tai, kad šalis dabar turi laikinąjį prezidentą, nėra geriausias ženklas, kad demokratinė kultūra tinkamai stiprinama. Prie to reikia pridėti Padniestrės klausimą, dėl kurio galėtų atsirasti tam tikras nestabilumas. ES turėtų toliau dėti visas pastangas, kad Moldavijai reikalingos reformos toliau būtų įgyvendinamos tinkamai, t. y. laikantis šio partnerystės ir bendradarbiavimo protokolo nuostatų.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Tai, kad Moldavija vis daugiau dalyvauja Bendrijos programose, suteiks galimybę užmegzti daugiau ryšių kultūros, švietimo, aplinkos, technikos ir mokslinių tyrimų srityse ir, be to, stiprinti politinius santykius atsižvelgiant į Rytų partnerystę ir derybas dėl naujo asociacijos susitarimo. Tačiau siekiant įgyvendinti protokolą labai svarbu yra Moldavijos politinis stabilumas ir demokratijos plėtra. 2010 m. rugsėjo 5 d. konstitucinio referendumo nesėkmė yra apgailėtina. Labai svarbu, kad Moldavija toliau įgyvendintų Europos kaimynystės politikos veiksmų planą ir dokumente „Perkurk Europą“ numatytas reformas. Lapkričio 28 d. organizuojami parlamento rinkimai yra labai svarbūs siekiant Moldavijos stabilumo bei klestėjimo ateityje ir jos santykių su Europos Sąjunga plėtrai. Šie rinkimai turi padėti šaliai daryti pažangą atsižvelgiant į šias nuostatas ir visiškai atitikti tarptautinius laisvų ir sąžiningų rinkimų organizavimo standartus.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Deja, Moldavija šiandien yra atsidūrusi visiškai nestabilių ekonominių ir politinių pokyčių zonoje. Europos Sąjungos ir Moldavijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo dėl Moldovos Respublikos dalyvavimo ES programose protokolas suteikia Moldavijos žmonėms teigiamų pokyčių viltį. Sudarius protokolą yra skatinamas tvirtesnis bendradarbiavimas kultūros, švietimo ir kitose srityse. Balsavau už, nes tikiuosi, kad partnerystė padės Moldavijai integruotis į Europos Sąjungą.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – (RO) Kaip ir didžioji Parlamento narių dauguma, balsavau už rekomendaciją, kurią palankiai vertinu, nes joje reiškiama tvirta parama ir paskata Moldovos Respublikai laikytis europietiškos krypties. Ši prie Europos Sąjungos sienos esanti valstybė negalės išbristi iš dabartinės aklavietės be tokių pareiškimų, kurie suteikia Moldavijos piliečiams tikėjimą, kad Europa yra tinkamas pasirinkimas. Negalėtume rasti tinkamesnio laiko nei dabar, likus tik kelioms dienoms iki išankstinių parlamento rinkimų šioje šalyje.

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. – (LT) Pritariu protokolui, kuriame nustatomi Moldavijos dalyvavimo Bendrijos programose ir agentūrų veikloje bendrieji principai. Tai atveria šiai valstybei naujas galimybes užmegzti daugiau ryšių su ES šalimis kultūros, švietimo, aplinkos, technologijų ir mokslo srityse. Esu įsitikinęs, kad vykdant Rytų partnerystės programą ir derantis dėl naujo asociacijos susitarimo sutvirtės politiniai ES ir Moldavijos santykiai. Politinis stabilumas ir demokratinė plėtra Moldavijoje yra būtini siekiant visapusiškai dalyvauti Bendrijos programose, todėl labai svarbu, kad po parlamento rinkimų pasibaigtų užsitęsęs neramumų ir nestabilumo laikotarpis.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Nuo 1994 m., kai buvo pasirašytas EB ir Moldavijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas, santykiams su Moldavija taikomas lengvatinis režimas. Nuo 2004 m. Moldavija dalyvauja Europos kaimynystės politikoje. ES ir kaimyninių šalių institucinis bendradarbiavimas gali atverti galimybes šaliai dalyvauti derybose dėl įstojimo į ES. Nepaisant šios pasekmės, ES, kaip viršnacionalinio subjekto, valdymas yra pagrįstas taikos, laisvės ir demokratijos vertybėmis, kurias ji laiko pagrindinėmis vertybėmis siekiant Europos žemyno klestėjimo.

Labai svarbu, kad bendradarbiaudama su kaimyninėmis šalimis Europos Sąjunga ypatingą dėmesį skirtų šių šalių stabilumui, nesikišdama remtų institucijas joms siekiant veiksmingai įgyvendinti teisinės valstybės principą ir visapusiškai gerbti žmogaus teises. Tai, kad Moldavija šių metų spalio mėn. ratifikavo Romos statutą, įsteigiantį Tarptautinį baudžiamąjį teismą, yra labai teigiamas žingsnis šia kryptimi.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes balsavau už šią teisėkūros rezoliuciją, susijusią su ES ir Moldavijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo papildomo protokolo ir ES ir Moldavijos bendrojo susitarimo dėl bendrųjų principų, reglamentuojančių Moldavijos dalyvavimą Europos Sąjungos programose, pasirašymu.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Norėčiau padėkoti G. Watsonui už puikų jo darbą. Balsavau už, nes sutinku, jog labai svarbu, kad Moldavija toliau įgyvendintų Europos kaimynystės politikos veiksmų planą ir dokumente „Perkurk Moldovą“ numatytas reformas.

Rinkimų organizavimas, kaip nustatyta konstitucijoje, yra labai svarbus Moldavijos stabilumui bei klestėjimui ateityje ir jos santykių su ES raidai. Visos šalys turėtų susivienyti, kad rastų sprendimą ir įgytų Moldavijos žmonių pasitikėjimą Europos sprendimu. ES ir Europos Vadovų Taryba suteikė didelę pagalbą ir turėtų ją toliau teikti siekdamos, kad būtų laiku išbrista iš šios aklavietės.

  Mario Pirillo (S&D), raštu. – (IT) Protokolo dėl Moldovos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos programose bendrųjų principų patvirtinimas yra labai svarbus toliau siekiant struktūruoto bendradarbiavimo, kuris turėtų pagrįstai baigtis ateityje sudarant asociacijos susitarimą.

Dabartinė Moldavijos konstitucinė aklavietė galėtų turėti neigiamą poveikį nuosekliam protokolo ir susijusio susitarimo memorandumo įgyvendinimui. Po nesėkmingo praėjusių metų rugsėjo mėn. vykusio referendumo labai svarbu, kad visos politinės partijos atsakingai elgtųsi per artėjančius 2010 m. lapkričio 28 d. rinkimus. Politinis stabilumas yra būtina sąlyga siekiant aktyvesnio dalyvavimo ES programose. Lygiai taip pat tvirtas europietiškas pasirinkimas galėtų padėti pašalinti kliūtis ekonominiam ir demokratiniam Moldavijos vystymuisi.

Būtent todėl, pone pirmininke, šiandien balsavau už šią Europos Parlamento rezoliuciją, tikėdamasis, kad visiems Moldavijoje prasidėjusiems procesams Europa suteiks techninę ir mokslinę paramą.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Europos kaimynystės politikos iniciatyva, leisianti laipsniškai atverti galimybes Europos kaimynystės politikos šalims partnerėms dalyvauti tam tikrose ES programose ir agentūrų veikloje, yra viena iš daugybės priemonių, skirtų reformoms, atsinaujinimui ir perėjimui Europos Sąjungos kaimyninėse šalyse skatinti. 2008 m. kovo mėn. buvo priimtas sprendimas pradėti derybas su Moldovos Respublika, ir jos šiuo metu yra baigtos. Šiame protokolo projekte yra bendrasis susitarimas dėl bendrųjų Moldovos Respublikos dalyvavimo daugybėje Bendrijos programų ir agentūrų veikloje principų tokiose srityse, kaip transportas, aprūpinimas maistu, muitai, skrydžių sauga ir kitos. Balsavau už šį pranešimą, nes šioje iniciatyvoje remiamos Moldovos Respublikos – ES kaimynystėje esančios šalies – pastangos vykdyti reformas ir atsinaujinti.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už tai, kad būtų pasirašytas ES ir Moldavijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolas, nes suprantu, jog pagalba, kurią ES suteikė Moldavijai, yra labai svarbi, kad ta šalis galėtų įgyvendinti reikalingas reformas ir pasiekti trokštamą politinį stabilumą, dėl kurio būtų visiškai laikomasi demokratinės teisinės valstybės principų.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Šiame pranešime remiamasi Tarybos sprendimo dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Moldovos Respublikos partnerystę, protokolo dėl Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos pagrindų susitarimo, kuriuo nustatomi Moldovos Respublikos dalyvavimo Sąjungos programose bendrieji principai, sudarymo projektu. Balsuodamas už EP duoda sutikimą sudaryti protokolą.

  Traian Ungureanu (PPE), raštu. – Kaip PPE frakcijos šešėlinis pranešėjas dėl ES ir Moldovos Respublikos susitarimų, nuoširdžiai džiaugiuosi didele balsų už ES ir Moldovos Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo dėl Moldovos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos programose protokolo sudarymą dauguma. Netgi prieš sudarant asociacijos susitarimą su Moldovos Respublika šaliai jau suteikiama teisinė galimybė dalyvauti ES vidaus programose ir agentūrų veikloje ir taip toliau derintis prie ES standartų, visų pirma transporto, apsirūpinimo maistu, muitų ir skrydžių saugos srityse. Moldovos Respublikos parlamento rinkimų išvakarėse Europos Parlamentas siunčia rimtą paramos europinėms reformoms ir poreikio jas tvirtai tęsti šioje kaimyninėje šalyje signalą. Man malonu apibendrinti, kad visos Europos Parlamento partijos buvo vieningos spręsdamos šį klausimą kiekviename etape, taip formuodamos vienodą poziciją dėl poreikio kuo greičiau sudaryti šį protokolą ir taip suteikti Moldovos Respublikai visas įmanomas galimybes naudotis jos santykių su ES teikiama nauda.

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. – (LT) Gerbiami kolegos, Europos Sąjunga, įskaitant naująsias valstybes nares, kaip antai Lietuva, yra atsakinga už mūsų Rytų kaimynų interesų paisymą. ES ir Moldavijos bendradarbiavimo stiprinimas bei Moldavijos įtraukimas į Bendrijos programas padės šią šalį priartinti prie ES standartų bei normų. Partnerystės sutartis leistų užmegzti naujus glaudžius ryšius tarp ES ir Moldavijos piliečių kultūros, švietimo ir technikos srityse. Ypač svarbu, kad ES pademonstruotų Moldavijos jaunimui būsimos narystės ES teikiamus privalumus. Praeitais metais 19 proc. Moldavijos BVP sukūrė kitose Europos šalyse dirbantys – kartais nelegaliai – išeiviai iš Moldavijos. Skurdas, korupcija, prekyba žmonėmis – šios problemos turi būti sprendžiamos drauge. Stojimui į ES besiruošiančiai Moldavijai tenka susidurti su nemažu skaičiumi rimtų struktūrinių reformų.

ES ir toliau turi remti šias Moldavijos pastangas. Itin svarbu stiprinti demokratiją bei teisinę valstybę. Padniestrės konfliktas yra ne tik problema Europai, bet ir galimybė ES glaudžiau bendradarbiauti su Moldavija, Rusija ir Ukraina. Mes negalime to ignoruoti. Aš tikiuosi, jog lapkričio 28 d. įvyksiantys rinkimai leis Moldavijai judėti pirmyn.

Pranešimas: Christofer Fjellner (A7-0290/2010)

  Damien Abad (PPE) , raštu. – (FR) Šiandien per pirmąjį svarstymą Parlamentas patvirtino du su teisės aktų leidyba susijusius pranešimus: reglamentą, susijusį su Europos Sąjungos aspektais, ir direktyvą dėl valstybių narių nacionaliniu lygmeniu taikytinų taisyklių. Valstybės narės bus atsakingos už nacionalinės teisės aktus, kad užtikrintų objektyvios ir nešališkos informacijos prieinamumą plačiajai visuomenei. Ši informacija apima informaciją ant pakuotės, produkto vertinimo ataskaitą ir informaciją apie ligų prevenciją. Pacientams turėtų būti sudarytos geresnės sąlygos gauti geros kokybės informaciją apie vaistus, kuriems būtinas gydytojo receptas. Tai informacija apie vaisto savybes ir juo gydomas ligas. Privalome apsaugoti vartotojus ir skaidriai juos informuoti. Į mūsų, Europos Parlamento narių, pareigas taip pat įeina kurti Europą, kuri saugo ir informuoja, todėl balsavau už šiuos du pranešimus.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Direktyva 2001/83/EB įtvirtinamas žmonėms vartoti skirtų vaistų Bendrijos kodeksas. Joje išdėstytos taisyklės dėl informacijos apie vaistų savybes ir vartojimą, kuri turi būti pridedama prie vaistų. Nepaisant to, joje nenustatyta darni nereklaminio pobūdžio pacientams skirtos informacijos turinio ir kokybės sistema. Be to, patirtis rodo, kad dėl skirtingo tekstų aiškinimo galėjo būti atvejų, kai plačioji visuomenė veikiama paslėptos reklamos, ypač internete. Komisija pasiūlė direktyvą, kuria iš dalies keičiami galiojantys teisės aktai, siekiant veiksmingiau platinti su vaistais, kuriems būtinas gydytojo receptas, susijusią informaciją plačiajai visuomenei. Ja siekiama įtvirtinti teisinę sistemą, kuria reglamentuojama registravimo liudijimo turėtojų plačiajai visuomenei teikiamos konkrečios informacijos apie vaistus platinimas. Europos Parlamentas parengė platesnio masto teisėkūros rezoliuciją nei Komisijos pasiūlymas. Balsavau už šį tekstą, nes juo užtikrinama, kad pacientams būtų prieinama geresnė ir saugesnė informacija.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Balsavau už šią svarbią rezoliuciją, kuria siekiama sudaryti galimybes geriau informuoti pacientus apie jiems skirtus vaistus. Dabartinė teisinė sistema ir padėtis Europoje, susijusi su prieiga prie informacijos apie žmonėms skirtus receptinius vaistus, yra gan problemiška. Dėl skirtingo direktyvos interpretavimo valstybėse narėse pacientai skirtingose Europos vietose turi nevienodą prieigą prie kokybiškos ir išsamios informacijos apie vaistus. Kai kuriose valstybėse pacientai negali gauti net pačios paprasčiausios informacijos apie jiems skirtus receptinius vaistus. Atsižvelgiant į skirtingą direktyvos aiškinimą valstybėse narėse, manau, reikalinga didinti nuostatų aiškumą, kad visi ES piliečiai turėtų galimybę gauti jiems reikalingą informaciją apie vaistus. Europos Parlamento priimti pakeitimai taip pat užtikrina, kad informacija visuomenei apie receptinius vaistus būtų teikiama tik specifiniais komunikacijos kanalais, įskaitant ir specializuotas bei sertifikuotas interneto svetaines, užtikrinant pacientų interesus ir siekiant apriboti farmacijos įmonių galimybes reklamuotis.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Suteikus pacientams geresnes galimybes gauti kokybišką informaciją apie jiems skiriamą gydymą, padidėja tikimybė, kad jie supras tiesiogiai su jais susijusį sprendimą. Todėl šis ketinimas yra geras, tačiau jis turi tapti visapusiškesnės švietimo sveikatos srityje strategijos, kurioje dėmesys skiriamas pacientui, o ne farmacijos įmonei, dalimi. Daug problemų kyla dėl esamos teisinės sistemos ir dėl pacientų teisės gauti informaciją apie vaistus, kuriems būtinas gydytojo receptas, Europoje. Kadangi valstybės narės skirtingai aiškina direktyvą, įvairiose Europos dalyse pacientai gauna nevienodą aukštos kokybės informaciją apie atitinkamus vaistus. Kai kuriose valstybėse narėse sunku gauti net pagrindinę informaciją apie išrašytus vaistus. Todėl susidaro nelygybė sveikatos apsaugos srityje. Per keletą sekundžių internetu pacientai gali rasti netikrinamos ir dažnai neteisingos informacijos apie vaistus, kuriems būtinas gydytojo receptas. Tačiau jiems reikia suteikti galimybę gauti tikrinamą, saugią informaciją, kad padėtis dar labiau nesikomplikuotų. Todėl reikia atnaujinti nuostatas dėl informacijos apie išrašomus vaistus.

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) Norėčiau pasveikinti pranešėją, savo kolegą C. Fjellnerį, parengus šį pranešimą. Balsavau už jį, nes manau, kad būtina pacientams užtikrinti galimybę gauti informaciją apie vaistus, kuriems būtinas gydytojo receptas.

Jau kurį laiką ir Europos Parlamentas, ir pacientų organizacijos prašė pakoreguoti galiojančius reglamentus, nes dabar jais neužtikrinama reikiama informacija. Išties per dažnai pasirodo, kad techninė raida ir informacijos apie vaistus prieinamumas internete yra apgaulingi ir netikri.

Pritariu dėl pagrindinio šio pranešimo siekio, kad teisės aktuose didžiausias dėmesys būtų skiriamas „pacientų teisei žinoti“, ir dėl rekomendacijos, kad farmacijos įmonės suteiktų pacientams pagrindinę informaciją.

Todėl tikiuosi, kad įstatymuose atsiras daugiau tikrumo, kurio neretai trūksta iš dalies dėl to, kad valstybės narės skirtingai įgyvendino ankstesnę direktyvą. Todėl reikia atnaujinti nuostatas dėl informacijos apie vaistus, kuriems būtinas gydytojo receptas, ir patvirtinti naujas taisykles, kuriomis būtų skatinamas didesnis raštingumas sveikatos apsaugos srityje ir didesnis sveikatos apsaugos pramonės aktyvumas atliekant pagrindinį vaidmenį – gerinti visuomenės sveikatą.

  Alain Cadec (PPE), raštu. – (FR) Sveikatos apsaugos srityje suteikiant išsamią ir kokybišką informaciją užtikrinami geresni rezultatai, nes labiau tikėtina, kad pacientai laikysis su gydymu susijusių nurodymų, kuriuos jie geba suprasti. Pritariu pranešėjui, kuris pabrėžia, kad kai kuriose Europos šalyse tokią informaciją sunku gauti, nes valstybės narės skirtingai aiškina direktyvą dėl informacijos, susijusios su vaistais, ir todėl, kad ši informacija yra nepatikima ir neaiški. Užtikrindami pacientų teisę į informaciją, turime padaryti ją prieinamesnę. Nepaisant to, siekiant išvengti skirtumų įvairiose valstybėse narėse, būtina nustatyti, kuriomis priemonėmis platinti šią informaciją, neteikiant kuriai nors vienai pirmenybės. Pagaliau svarbu aiškiai atskirti informaciją nuo reklamos ir užkirsti farmacijos įmonėms kelią naudotis šiomis informavimo kampanijomis siekiant reklamuoti savo produkciją.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE) , raštu. – (PT) Atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymo dėl informacijos, susijusios su vaistais, pakeitimus, kuriuos pateikė Europos Parlamentas, balsavau už pranešimą, nes manau, labai svarbu, kad plačioji visuomenė galėtų lengvai naudotis žiniomis apie vaistus, ypač internete visomis Europos kalbomis pateikiama informacija.

  Françoise Castex (S&D), raštu. – (FR) Balsavau prieš šį pranešimą, nes negalime leisti, kad farmacijos įmonės ir Komisija paverstų sveikatą tokia pat preke kaip ir kitos. Europos farmacijos pramonės ir farmakologinio budrumo ryšys dar kartą tapo pagrindiniu diskusijų objektu. Negalime leisti, kad farmacijos įmonės visuomenę informuotų kaip tinkamos arba tiesiogiai reklamuotų visuomenei receptinius vaistus. Išties šių įmonių komerciniai interesai nesuderinami su bendraisiais mūsų sveikatos politikos krypčių siekiais, ir būtų pavojinga į tai žiūrėti pro pirštus.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Pradinis Europos Komisijos pasiūlymas dėl direktyvos dėl informacijos visuomenei apie receptinius vaistus atvėrė duris farmacijos įmonėms reklamuoti savo vaistus. Šiandienos plenariniame posėdyje pataisytas pradinis Komisijos pasiūlymas, kuris pritaikytas farmacijos pramonės poreikiams. Balsavau už visus pakeitimus, kuriais gerokai patobulintas pradinis tekstas, nes teisės aktuose pagrindinis dėmesys dabar bus skiriamas ne farmacijos pramonės teisei reklamuoti savo produktus, o pacientų teisei gauti patikimą, objektyvią ir nepriklausomą informaciją. Be to, balsavau už pakeitimus, kuriais draudžiama teikti informaciją apie vaistus tiek per televiziją ir per radiją, tiek spaudoje. Nepaisant mūsų padarytų patobulinimų, riba, skirianti informaciją nuo reklamos, vis dar neaiški, o tekste vis dar yra keletas trūkumų ir spragų. Per paskutinį balsavimą susilaikiau, nes manau, kad geriausias sprendimas būtų Komisijai persvarstyti savo pasiūlymą dėl direktyvos atsižvelgiant į šiandien mūsų pateiktas rekomendacijas. Tai, kad Taryboje valstybės narės beveik vienbalsiai atmetė šį pasiūlymą, nėra atsitiktinumas.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Manau, kad pacientai turi gauti geresnę informaciją apie receptinius vaistus. Jiems turi būti suteikiama objektyvi informacija apie vaistų savybes ir ligas, kurias rekomenduojama jais gydyti, ir reikia užkirsti kelią neteisėtos informacijos teikimui arba paslėptai reklamai.

  Christine De Veyrac (PPE), raštu. – (FR) Siekiant apsaugoti visuomenę, būtina skirti informaciją nuo su vaistais susijusios reklamos. Todėl balsavau už C. Fjellnerio pranešimą, kuriame reikalaujama, kad ant vaistų pakuočių būtų pateikiamas pacientams skirtas objektyvus aprašymas. Be to, geresnė galimybė gauti aiškią ir patikimą informaciją bus užtikrinta informaciją visomis Europos Sąjungos kalbomis pateikiant patvirtintose svetainėse ir oficialiose brošiūrose. Pritariu, kad šis pasiūlymas būtų priimtas, nes jis rodo tikrą pažangą siekiant didesnio skaidrumo sveikatos apsaugos srityje.

  Anne Delvaux (PPE), raštu. – (FR) Balsavau prieš šį pranešimą, kuriam niekada nepritariau. Sutikdama dėl geresnio pacientų informavimo, nepritariu dėl tam naudojamų priemonių. Farmacijos pramonė niekada neturėjo filantropinių tikslų. Be to, riba tarp informacijos ir reklamos labai menka. Tiesa, kad dokumentas, kuriam pritarta beveik vienbalsiai, neturi nieko bendra su pirminiu Komisijos ketinimu. Pastarasis būtų paprasčiausiai atvėręs duris paslėptai reklamai, vadinamai „informacija“. Be to, tas pasiūlymas atitiko akivaizdžias farmacijos sektoriaus viltis atsikratyti teisinio draudimo reklamuoti vaistus. Šiandien patvirtintame pranešime numatyta kur kas daugiau garantijų: farmacijos įmonių platinti pateikta informacija visų pirma bus iš anksto tikrinama ir nebus platinama per žiniasklaidą. Nepaisant to, leidimas skelbti pakuotės lapelių santraukas reiškia, kad bus dalykų, kuriuos būtina pabrėžti, ir dalykų, pvz., nepageidaujama reakcija, kurie į santraukas gali nepatekti, nes jie nepalankūs prekybai. Ar tai nėra jau paskatinimas? Ar toks buvo tikrasis tikslas? Ar iš tiesų vertėjo tai daryti?

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2001/83/EB dėl informacijos visuomenei apie žmonėms skirtus receptinius vaistus. Šioje direktyvoje išdėstytas Bendrijos kodeksas, reglamentuojantis žmonėms skirtus vaistus, ir užtikrinama pacientų teisė į patikimą, prieinamą ir nepriklausomą informaciją, patvirtintą kompetentingų institucijų, apie esamus vaistus.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (ES) Direktyva 2001/83/EB, kurioje išdėstytas Bendrijos kodeksas, reglamentuojantis žmonėms skirtus vaistus, įtvirtinama suderinta vaistų reklamavimo Bendrijos lygmeniu sistema, už kurios taikymą ir toliau atsako valstybės narės. Šiame teisės akte draudžiama visuomenei reklamuoti žmonėms skirtus receptinius vaistus.

Tačiau joje nereglamentuojama informacija apie vaistus, nes numatyta tik tai, kad nuostatos dėl reklamos netaikomos informacijai, susijusiai su tam tikra tiekimo veikla. Todėl Europos Sąjungos teisės aktais netrukdoma valstybėms narėms laikytis savo požiūrio į informacijos apie vaistus teikimą, jei laikomasi minėtų reklamos taisyklių. Sutinku su pranešėjo pasiūlymu nesuteikti farmacijos įmonėms galimybės informaciją pateikti laikraščiuose, žurnaluose ir panašiuose leidiniuose arba per televiziją ar radiją.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiuo pasiūlymu dėl direktyvos iš dalies keičiama ankstesnė direktyva dėl informacijos visuomenei apie žmonėms skirtus receptinius vaistus. Apskritai didžiausias dėmesys jame skiriamas pirmiausia farmacijos įmonių pareigai informuoti visuomenę, užtikrinant, kad ši informacija nebūtų reklaminio pobūdžio. Antra, pagal deleguotus aktus, kuriais reglamentuojama, kas yra laikoma informacija, o kas – reklama, Komisija atsako už stebėseną ir sprendimų priėmimą. Manome, kad toks požiūris reiškia, jog farmacijos įmonėms ir Komisijai tenka per didelis vaidmuo teikiant informaciją, šios pareigos turėtų būti vykdomos suvereniai, ir jas turėtų koordinuoti ir sankcionuoti nacionalinės institucijos, siekiant pagerinti pacientams ir visuomenei teikiamą informaciją ir užtikrinti jų teises.

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu. – (IT) Naujojo teisės akto dėl informacijos apie vaistus patvirtinimas – tai dar vienas žingsnis į priekį, siekiant užtikrinti pacientams aiškesnės ir veiksmingesnės informacijos apie jų vartojamus ir jiems išrašomus vaistus teikimą.

Mums reikia darnios teisinės sistemos Europos lygmeniu, pagal kurią ne tik būtų toliau draudžiama reklamuoti receptinius vaistus, bet ir būtų atsižvelgiama į pacientų teisę į informaciją. Tai ne mažiau svarbus klausimas, nes kartais neaiški riba tarp „produkto reklamos“ ir „informacijos apie produktą“ gali sukelti pacientų sąmyšį.

Turime nepamiršti, kad visos Europos Sąjungos sveikatos apsaugos sektoriuje pacientai darosi aktyvesni. Todėl geresnė galimybė gauti nereklaminio pobūdžio informaciją gali padėti visuomenei geriau suprasti, kodėl jiems skirtas atitinkamas gydymas, ir padėti jiems išgyti, o visa tai, žinoma, pacientų sveikatos labui.

Baigdama norėčiau pabrėžti, kad svarbu nustatyti skaidrų informacijos platinimo būdą ir kanalus, taip pat apibrėžti, kokia informacija apie vaistus gali būti platinama. Turime sumažinti paslėptos reklamos ir, kai tai yra būtina, gausios netikrinamos ir klaidinančios informacijos pavojų.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už pasiūlymą dėl direktyvos dėl informacijos visuomenei apie žmonėms skirtus receptinius vaistus, nes manau, kad šio sektoriaus įstatymų suderinimas – pagrindinė Europos pacientų žinių užtikrinimo priemonė. Tai iš tikrųjų labai sunkus klausimas, nes jis susijęs su sveikatos apsauga, kuri yra pagrindinė žmogaus teisė. Visiškai pritariu dėl Parlamento reikalavimo aiškiai atskirti su gydymu susijusią informaciją nuo reklamos. Iš tiesų, užuot dangsčiusios savo reklaminius tikslus pacientų teise į informaciją, farmacijos įmonės turi ja pasinaudoti, kad užtikrintų tikrą Europos vartotojų supratimą apie produktus, pateikdamos mokslinius jų savybių įrodymus, ženklinimą ir vertinimo ataskaitas. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad geresnė prieiga prie internetu prieinamos elektroninės, ir išspausdintos informacijos gali padėti pasiekti geresnių medicininių rezultatų, nes apie išrašytus vaistus informuotas pacientas gali aktyviau ir sąmoningiau dalyvauti gydymo procese.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuris yra dalis rinkinio, iš dalies pakeisiančio šiuo metu galiojančią 2001 m. direktyvą dėl žmonėms skirtų vaistų. Visų pirma didžiausias dėmesys jame skiriamas informacijos apie vaistus, kuriems būtinas gydytojo receptas, teikimui visuomenei. Nurodyti direktyvos tikslai – suteikti pacientams geresnę prieigą prie informacijos ir išaiškinti taisykles, kurios šiuo metu visoje ES aiškinamos skirtingai ir todėl sveikatos apsaugos srityje atsiranda nelygybė. Jame taip pat kalbama apie internete teikiamą informaciją, kuri šiuo metu nereglamentuojama, ir tai itin sudėtingas klausimas, nes tokią informaciją nelengva reglamentuoti.

  Marisa Matias (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiuo pasiūlymu, kurį šiandien patvirtino didžioji Parlamento dauguma, gerokai pagerintas pradinis Komisijos pateiktas pasiūlymas, nes jame geriau ginamos pacientų teisės į informaciją. Nepaisant akivaizdžių patobulinimų Parlamento pranešime, per balsavimą susilaikiau, nes kai kurios garantijos, kurių reikėtų, kad žmonėms būtų suteikta galimybė gauti aiškią ir nepriklausomą informaciją apie vaistus, vis dar per menkos.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Ne visi Parlamento padaryti Komisijos ir Tarybos pasiūlymo pakeitimai teisingi. Juose griežtai laikomasi bendrosios vaistų rinkos principo, o parduodami produktai vis dar laikomi tokiomis pat prekėmis kaip ir kitos; autoriai net kalba apie „vartotojus“, o ne apie pacientus. Pakeitimuose nepasiūlyta užkirsti kelią farmacijos įmonėms visuomenei teikti informaciją apie savo vaistus.

Tačiau juose siekiama sudaryti valstybėms narėms sąlygas kuo labiau reglamentuoti šių įmonių skelbiamos informacijos platinimą. Visų pirma joms suteikiama teisė viešai pasmerkti įmones, kurios skelbia informaciją, neatitinkančią oficialių valstybės turimų duomenų, arba platina ją klaidindamos vartotojus. Tai geriau nei nieko. Tačiau negaliu balsuoti už tokį silpną pranešimą. Taigi, susilaikysiu.

  Nuno Melo (PPE) , raštu. – (PT) Galimybė gauti kokybišką informaciją apie žmonėms skirtus receptinius vaistus padės pasiekti geresnių rezultatų paciento sveikatos apsaugos srityje, be to, kuo geriau pacientai informuoti, tuo labiau tikėtina, kad jie geriau supras su jų gydymu susijusius sprendimus. Todėl šio pasiūlymo tikslas turėtų būti ne vien tik suderinti Europos Sąjungos teisės aktus, bet ir skatinti sveikatos apsaugą, gerinant žinias sveikatos apsaugos srityje. Farmacijos pramonei tenka svarbus vaidmuo skatinant švietimą sveikatos apsaugos srityje, tačiau siekiant užkirsti kelią komercinių interesų paskatintam piktnaudžiavimui vaistais, reikėtų aiškiai apibrėžti šį vaidmenį ir griežtai reglamentuoti sektoriaus vaidmenį.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Pagyvenusiems asmenims ir visų pirma lėtinėmis ligomis sergantiems ligoniams išrašoma daugybė vaistų, kurie gali turėti nepageidaujamo poveikio, nes, žinoma, vienas gydytojas nežino, ką išrašė jo kolega. Beje, be recepto parduodama dar daugiau produktų: nuo aspirino iki vaistų nuo peršalimo ir migdomųjų. Ar kas nors iš tiesų pagalvoja apie tai, kad net natūralūs iš augalų pagaminti produktai gali sąveikauti su įvairiais vaistais? Pacientai taip pat prisideda prie painiavos: nieko nepasakyta apie išrašomus vaistus, kuriuos išgėrėme netinkamu metu, arba apie vaistus, kurių patys nusprendėme nevartoti arba pakeisti kitais, ir pan. Ekonominiai nuostoliai, atsirandantys, kai tinkamai nesilaikoma gydymo reikalavimų, siekia milijardus. Todėl labai svarbu, kad, kaip to reikalauja pranešėjas, reklama būtų aiškiai atskirta nuo informacijos. Tikėkimės, tai padės geriau išaiškinti, kad nereceptiniai vaistai taip pat gali sąveikauti su receptiniais vaistais. Vaistus išrašantis gydytojas turi išlikti pagrindiniu informacijos šaltiniu, nes tik jis parenka vaistą pagal paciento amžių, lytį, svorį, žinomą medžiagų netoleravimą ir pan. Atsižvelgdamas į tai, per balsavimą susilaikiau.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už C. Fjellnerio pranešimą, nes manau, kad pagrindinė jo perduodama žinia ir rekomendacijos labai svarbios. Europos vartotojai neretai pasimeta dėl vaistų pakuočių lapelių, nes šie jiems atrodo sudėtingi, be to, juose dažnai pateikiama paini informacija.

Pasiūlymo dėl direktyvos dėl informacijos visuomenei apie žmonėms skirtus receptinius vaistus tikslas – teikti paprastą, lengvai suprantamą ir panaudojamą informaciją, kurioje nėra jokios reklamos. Ne mažiau svarbu, kad informacija būtų pateikiama ne tik pakuočių lapeliuose, bet ir prieinama kitais kanalais, todėl pritariu, kad ji būtų skelbiama internete.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE) , raštu. – (PT) Manau, kad, siekiant apsaugoti piliečius, svarbu atskirti informaciją nuo vaistų reklamos. Balsavau už C. Fjellnerio pranešimą, nes jame pateikti aiškūs Direktyvos 2001/83/EB patobulinimai. Didžioji dauguma, patvirtinusi šį dokumentą, buvo įsitikinusi, kad juo ginama pacientų teisė į informaciją. Reikia įvertinti Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto darbą tobulinant pirminį Europos Komisijos pateiktą pasiūlymą.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Norėčiau padėkoti C. Fjellneriui už puikų darbą. Balsavau už pranešimą, nes sutinku, kad vaisto tiekimo rinkai teisės turėtojai turi pateikti pacientams ir visuomenei nereklaminio pobūdžio informaciją vadovaujantis „traukos“ principu, kad pacientai ir (arba) visuomenė galėtų susipažinti su informacija, jeigu ji jiems reikalinga, o ne „spaudimo“ principu, kai vaisto tiekimo rinkai teisės turėtojai platina informaciją pacientams ir visuomenei.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Pagrindiniai pacientams teikiamai informacijai keliami reikalavimai turėtų būti šie:

- Patikimumas: informacija pacientams turėtų būti paremta naujausiomis mokslinėmis žiniomis, pateikiant aiškias nuorodas į šių žinių šaltinius;

- Nepriklausomumas: turi būti aišku, kas teikia ir finansuoja informaciją, kad vartotojai galėtų nustatyti galimus interesų konfliktus;

- Informacija turėtų būti lengvai prieinama vartotojams ir orientuota į pacientus: ji turi būti visapusiška ir lengvai prieinama, atsižvelgiant į konkrečius vartotojų poreikius, pvz., amžių, kultūrinius skirtumus ir prieinamumą visomis Europos Sąjungos kalbomis. Pacientams teikiama informacija apie vaistus, kuriems būtinas gydytojo receptas, turėtų būti platesnio masto „informacijos pacientams“ strategijos ir platesnio masto švietimo sveikatos apsaugos srityje strategijos dalis.

Pacientai ir kiti suinteresuotieji asmenys turėtų rasti tikslią, nešališką informaciją apie sveiką gyvenimo būdą, ligų prevenciją ir konkrečias ligas, taip pat apie įvairias gydymo alternatyvas. Todėl manau, kad šį pasiūlymą reikia papildyti elgesio kodeksu dėl pacientams teikiamos ir bendradarbiaujant su pacientų organizacijomis parengtos informacijos. Tai leis išgirsti ir „pacientų balsą“.

  Paulo Rangel (PPE) , raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu, kad kompromisiniai pirminio Komisijos pasiūlymo pakeitimai padės užtikrinti pacientams galimybę gauti patikimą ir nepriklausomą informaciją apie rinkoje parduodamus vaistus, kuriems būtinas gydytojo receptas.

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Europos Sąjungoje ir toliau draudžiama reklamuoti vaistus, kuriems būtinas gydytojo receptas. Farmacijos įmonės turi laikytis aiškių jų platinamos nereklaminio pobūdžio informacijos objektyvumo taisyklių. Tai du svarbūs pranešimai šią popietę perduoti priėmus teisės aktų rinkinį dėl informacijos pacientams. Balsavimas bendru Parlamento sutarimu (558 balsai prieš 48) tik patvirtina, kad balsuota vienbalsiai, neskaitant vieno Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto balso. Įtvirtintos kelios apsaugos priemonės. Europos Komisija pasiūlė uždrausti informaciją apie vaistus, kuriems būtinas gydytojo receptas, per televiziją ir radiją, o Europos Parlamentas nusprendė šį draudimą taikyti ir spaudai. Gamintojams tenka daug prievolių: pateikti produktų savybių aprašymus, pasirūpinti geresniu ženklinimu ir iš anksto gauti sveikatos apsaugos institucijų leidimus. Nesuprantu, kodėl šis klausimas sukėlė tiek sąmyšio, ypač prancūziškai kalbančioje Belgijos dalyje, tarp vartotojų organizacijų ir savitarpio pagalbos draugijų, remiamų tam tikrų Europos Parlamento narių, kurie dar prieš prasidedant diskusijoms pasmerkė šiuos du įstatymus. Atsižvelgiant į didelius pacientų lūkesčius ligos atveju ir į tai, kad be šių įstatymų visuomenė priklausytų nuo interneto kaubojų valios, apgailestauju dėl paviršutiniško politinio požiūrio.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Nusprendėme balsuoti už pranešimą arba susilaikyti per balsavimą, atsižvelgdami į tai, ar bus patvirtinta 31 pakeitimo trečioji dalis, kurioje užtikrinama, kad farmacijos įmonės galės teikti tik sveikatos priežiūros specialistams skirtą ir jiems svarbią informaciją ir negalės jos teikti pacientams per sveikatos priežiūros specialistus. Greens/EFA frakcijai tai buvo svarbiausia. Kadangi galiausiai ši dalis patvirtinta, nusprendėme per galutinį balsavimą balsuoti už pranešimą.

  Sergio Paolo Francesco Silvestris (PPE), raštu. – (IT) Už šią priemonę balsavome, nes informacija apie vaistus buvo oficialiai atskirta nuo reklamos.

Pritariame dėl didesnės informacijos apie vaistus sklaidos, jeigu tai padės geriau informuoti pacientus. Nesutinkame ir niekada nesutiksime dėl kokios nors priemonės, kuria aiškiai arba slapta mėginama įteisinti reklamą, kuri etišką vaistą paverstų komerciniu produktu. Todėl vertiname tai, kad laikraščiuose arba žurnaluose, taip pat per radiją ar televiziją nebus leista skelbti informacijos apie vaistus.

Taip pat gerai yra tai, kad šiame pasiūlyme dėl direktyvos išaiškinama, kokią informaciją ir kokiu mastu galima ir būtina atskleisti, pvz., mokslinius duomenis, ir aiškiai draudžiama skelbti reklaminę medžiagą.

Pakeitimas, kuriame išdėstytos nuostatos dėl interneto svetainių, skelbiančių tokią informaciją, sertifikavimo ir stebėsenos, dar labiau užtikrina, kad tai bus nereklaminio pobūdžio informacija. Farmacija yra ir privalo likti pagrindinė sveikatos priežiūros priemonė ir sritis, kuriai nebūtų taikomos prekybos ir konkurencijos taisyklės. Manome, kad ši taisyklė leidžia vaistinėms atlikti pagrindinį vaidmenį farmokologinio budrumo ir švietimo apie teisingą vaistų vartojimą srityje.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Mūsų amžiuje, kai žmonės patys ieško informacijos, pacientai turi būti aiškiai, objektyviai, patikimai ir gerai informuojami apie vaistų poveikį. Nors Europos Sąjungoje vaistų reklama draudžiama, Komisijos valia teisės aktuose atsirado spraga. Jos pasiūlyme, dėl kurio aš nepritariu, trūksta tokios strategijos, o skirtumas tarp informacijos ir reklamos labai neaiškus. Be to, Komisija suteikė farmacijos pramonei per daug teisių ir per daug atsakomybės. Dabar, kai Parlamentas padarė esminių pakeitimų, dėl pasiūlymo pritariu. Apribota įmonių galimybė naudoti oficialius dokumentus (informacijos apie produktą santrauka, vertinimo ataskaitos) ir kanalai, kuriais jos gali teikti informaciją: nebeleidžiama jos skelbti sveikatos priežiūrai skirtuose laikraščiuose ir žurnaluose, interneto svetainėse ir laiškuose pacientams. Visą informaciją apie vaistus pirma turi patikrinti ir patvirtinti kompetentingos institucijos. Taip užkertamas kelias savireguliavimui, kuris buvo leidžiamas pagal pradinį pasiūlymą. Visgi abejoju dėl šio pasiūlymo tinkamumo, nes privaloma vyriausybės informavimo strategija vis tiek būtų stipresnė nei vyriausybės vykdomos įmonių stebėsenos politika. Nepaisant to, balsavau už šį teisėkūros pasiūlymą, nes jis galų gale užtikrina geresnį pacientų informavimą.

  Marc Tarabella (S&D), raštu. – (FR) C. Fjellnerio pranešimas dėl informacijos apie vaistus kelia pagrįstą nerimą dėl farmacijos įmonių galimybių reklamuoti produktus pacientams. Mano kolegos iš Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto neabejotinai patobulino dokumentą, atsisakydami leisti tam tikrą paslėptą reklamą ir pasiūlydami, kad valstybių narių sveikatos apsaugos institucijos tikrintų farmacijos įmonių visuomenei teikiamą informaciją apie jų vaistus, kuriems būtinas gydytojo receptas. Nepaisant to, atsargiai žiūriu į labai neaiškią ribą tarp informacijos ir reklamos.

Smarkiai prieštarauju, pvz., dėl ketinimo leisti įmonėms reklamuoti savo vaistus pacientams per medicinos darbuotojus. Nenoriu, kad gydytojams būtų daromas spaudimas ir kad jie taptų farmacijos pramonei dirbančiais pardavėjais. Todėl, nepaisant mano kolegų parengtų nuostatų dėl griežtos priežiūros, susilaikiau balsuojant dėl dokumento, kuris, mano nuomone, yra išties probleminis.

  Thomas Ulmer (PPE), raštu. – (DE) Balsavau už pranešimą, nes jame padaryti aiškus ir tvarūs pakeitimai, susiję su informacija pacientams apie vaistus. Reklamuoti vaistus draudžiama ir toliau. Gydytojo ir paciento santykiams direktyva neturės neigiamo poveikio, išlieka aiškūs paslaugų teikėjo įgaliojimai išrašyti vaistus. Apskritai antrajam svarstymui pateiktas labai sėkmingas pasiūlymas dėl direktyvos, kuri yra teisės aktų, kuriais reglamentuojama farmacijos sritis, rinkinio dalis.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Šia direktyva pirmą kartą bus įvestos vienodos tam tikros informacijos apie žmonėms skirtus receptinius vaistus teikimo visuomenei taisyklės. Būtinojoje informacijoje pacientams turi būti išaiškinta, kokia vaistų, kuriems būtinas gydytojo receptas, nauda ir kokie su jais susiję pavojai, kad remdamiesi turima informacija pacientai galėtų priimti sprendimus. Be kita ko, pasitarusi su pacientų organizacijomis ir sveikatos priežiūros specialistais, Komisija nustatys informacijos kokybės kriterijus. Šie kriterijai padės užtikrinti pateikiamų duomenų, taip pat interneto svetainėse ir portaluose skelbiamos informacijos patikimumą ir farmacijos pramonės atsakomybę už teikiamą informaciją.

C. Fjellnerio pakeitimuose taip pat siūloma rengti informavimo kampanijas, kurios padėtų geriau informuoti visuomenę apie suklastotų vaistų keliamą pavojų ir valstybėse narėse, pvz., Jungtinėje Karalystėje, nustatytus mirties dėl suklastotų vaistų atvejus. Metų metais ES muitinės institucijos stebėjo, kaip didėja importuojamų suklastotų vaistų, ypač antibiotikų, nuskausminamųjų vaistų ir vaistų nuo vėžio, kiekis. Priešingai nei teigiama kai kuriuose žiniasklaidoje pasirodžiusiuose pranešimuose, direktyva susijusi tik su receptiniais vaistais. Dėl žolelių arbatos baimintis nereikia.

Pranešimas: Christofer Fjellner (A7-0289/2010)

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Reglamentu (EB) Nr. 726/2004 nustatoma Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarka ir įsteigiama Europos vaistų agentūra. Direktyvos 2001/83/EB pakeitime pabrėžiamas reikalavimas geriau informuoti pacientus ir visų pirma nustatyti ribą tarp informacijos ir reklamos. Po šio pakeitimo reikėtų pataisyti ir reglamentą, kad tam tikra jo reglamentuojama informacija apie produktus taip pat būtų pirmiausia patikrinama Europos vaistų agentūros. Atsižvelgdama į tai, Europos Komisija pateikė pasiūlymą pakeisti reglamentą dėl visuomenės informavimo apie žmonėms skirtus receptinius vaistus. Europos Parlamentas, paragintas pareikšti nuomonę apie pasiūlymą, pateikė keletą Europos Komisijos pasiūlymo pakeitimų. Dėl šių priežasčių balsavau už rezoliuciją, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB. Šie du teisės aktų rinkiniai kartu padeda geriau informuoti pacientus apie jiems išduodamus vaistus.

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Graikijos komunistų partija balsavo prieš abu pasiūlymus dėl reglamento ir atitinkamų Europos Parlamento pranešimų, nes pagal juos vyriausybės padalinių atsakomybė už patikimą, tikrą ir tikslią informaciją pacientams atitenka daugiašalėms farmacijos įmonėms. Informacija pacientams – vyriausybės, o ne asmeninė atsakomybė. Negalima kartu užtikrinti monopolinių farmacijos grupių pelno ir visuomenės sveikatos apsaugos. Neseniai įvykusi skiepijimo afera dėl gresiančios „naujojo gripo“ pandemijos – tai tipinis pavyzdys to, kaip tikslinga informacija paverčiama milijardiniu tarptautinių vaistus gaminančių įmonių pelnu. Laikomės nuomonės, kad atsakomybė už piliečių informavimą apie vaistus apskritai, o ne tik apie receptinius vaistus, kaip tai nustatyta reglamente, turėtų tekti tik valstybei. Tik tiek reikia, siekiant apsaugoti pacientus ir darbuotojus. Vaistai, vaistų tyrimai ir žinių bei informacijos platinimo priemonės yra daugiašalių įmonių, kurių vienintelis kriterijus – pelnas, rankose. Darbuotojai ir sveikatos priežiūros specialistai negali būti užtikrinti dėl vaistų, gaunamų žinių bei informacijos kokybės ir veiksmingumo. Šiai politikai reikia priešintis, kad išguitume verslą iš sveikatos apsaugos ir vaistų srities. Reikia vyriausybinių vaistų agentūrų ir nemokamų nacionalinių sveikatos priežiūros paslaugų.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją, kurioje siekiama labai svarbaus ES tikslo užtikrinti tinkamą žmonėms skirtų vaistų vidaus rinkos veikimą ir geriau saugoti ES piliečių sveikatą. Šiandien priimtas dokumentas sudarys sąlygas numatyti aiškią prekiautojų receptiniais vaistais informacijos teikimo visuomenei sistemą, kad būtų skatinama pagrįstai vartoti tokius vaistus, ir užtikrinti, kad teisiškai ir toliau būtų draudžiama tiesioginė vartotojui skirta receptinių vaistų reklama. Europos Parlamento siūlymu, Europos Sąjungoje visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis turės bus sukurta vaistų duomenų bazė, prieinama visuomenei, kartu užtikrinant, kad ji būtų atnaujinama ir administruojama nepriklausomai nuo farmacijos bendrovių verslo interesų. Duomenų bazės sukūrimas palengvins informacijos paiešką ir leis ją suprasti ir ne specialistams.

  Anne Delvaux (PPE), raštu. – (FR) Balsavau prieš šį pranešimą, kuriam niekada nepritariau. Sutikdama dėl geresnio pacientų informavimo, nepritariu dėl tam naudojamų priemonių. Farmacijos pramonė niekada neturėjo filantropinių tikslų. Be to, riba tarp informacijos ir reklamos labai menka. Tiesa, kad dokumentas, kuriam pritarta beveik vienbalsiai, neturi nieko bendra su pirminiu Komisijos ketinimu. Pastarasis būtų paprasčiausiai atvėręs duris paslėptai reklamai, vadinamai „informacija“. Be to, tas pasiūlymas atitiko akivaizdžias farmacijos sektoriaus viltis atsikratyti teisinio draudimo reklamuoti vaistus. Šiandien patvirtintame pranešime numatyta kur kas daugiau garantijų: farmacijos įmonių platinti pateikta informacija visų pirma bus iš anksto tikrinama ir nebus platinama per žiniasklaidą. Nepaisant to, leidimas skelbti pakuotės lapelių santraukas reiškia, kad bus dalykų, kuriuos būtina pabrėžti, ir dalykų, pvz., nepageidaujama reakcija, kurie į santraukas gali nepatekti, nes jie nėra palankūs prekybai. Ar tai nėra jau paskatinimas? Ar toks buvo tikrasis tikslas? Ar iš tiesų vertėjo tai daryti?

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo keičiamos Reglamento (EB) Nr. 726/2004 nuostatos dėl informacijos visuomenei apie žmonėms skirtus receptinius vaistus. Šiame reglamente nustatyta Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarka, juo įsteigiama Europos vaistų agentūra ir užtikrinama pacientų teisė į patikimą, prieinamą ir nepriklausomą kompetentingų institucijų patvirtintą informaciją apie parduodamus vaistus.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgiant į tai, kad sėkmingam gydymui užtikrinti svarbu, jog pacientas laikytųsi vaisto vartojimo nurodymų ir vaistai būtų tinkamai skiriami, būtina, kad visuomenė, t. y. pacientai, turėtų galimybę gauti kokybiškos, nereklaminio pobūdžio informacijos, kuri būtų teisinga, aktuali, neklaidinanti ir atitiktų vaisto savybių santrauką. Tinkamiausias subjektas, galintis teikti aktualią ir tikslią informaciją apie kiekvieną vaistą – vaisto tiekimo rinkai teisės turėtojas. Parlamentas teisingai nusprendė dėmesį skirti pacientų interesams ir juos ginti. Palankesnio vertinimo būti negali, nors nemanau, kad reikia apriboti farmacijos pramonės galimybes atskleisti informaciją vadovaujantis „spaudimo“ principu, numatytas Komisijos pasiūlyme. Tai buvo suderintas pasiūlymas, kuriame atsižvelgta į visų šalių interesus, įtraukiant sveikatos priežiūros specialistus ir apsaugant visuomenę nuo vaistų, kuriems būtinas gydytojo receptas, reklamos, kuri ir toliau draudžiama visiškai pagrįstai. Nemanau, kad dėl ką tik patvirtinto dokumento pacientai iš tikrųjų turės geresnes sąlygas naudotis informacija, o tai laikau neišnaudota galimybe.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Svarbu, kad pacientai būtų geriau informuojami apie jų vartojamus vaistus. Taip pat svarbu, kad bet kokia juos pasiekianti informacija būtų objektyvi ir kad farmacijos pramonė išlaikytų ribą tarp informacijos ir reklamos. Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas (ECON) gerai padirbėjo padarydamas šio pasiūlymo pakeitimus, todėl pritariau šiam pranešimui.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Nesutinku dėl tiesiogiai vartotojui skirtos vaistų reklamos. Pacientams svarbu turėti galimybę gauti informaciją apie jų vartojamus vaistus, bet manau, kad tokia reklama sumenkintų gydytojo, kaip sargo, vaidmenį ir gali sumažinti gydytojų atsakomybę pacientams.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Sveikinu C. Fjellnerį atlikus šį svarbų darbą, susijusį su nuostatomis dėl informacijos visuomenei apie žmonėms skirtus receptinius vaistus ir visų pirma dėl leidimų dėl ES vaistų išdavimo ir priežiūros tvarkos.

Esama ES teisinė mokslinės informacijos Europos vartotojams teikimo sistema kelia daug problemų, ypač todėl, kad atskiros valstybės narės skirtingai aiškina direktyvą.

Šiandien patvirtinto pranešimo tikslas – geriau derinti šio sektoriaus reglamentus, siekiant panaikinti esamas spragas ir skirtumus teisės į sveikatą apsaugos srityje. Visa tai slypi platesnio masto švietimo sveikatos apsaugos srityje strategijoje, kuria siekiama užtikrinti Europos visuomenei galimybę lengvai gauti mokslinę informaciją apie vaistus, kuriems būtinas gydytojo receptas.

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes mane itin domina su sveikata susijusios temos, ypač vienodos pacientų galimybės gauti medicininę priežiūrą ir informaciją. Šiuo metu įvairiose Europos šalyse informacija apie rinkoje parduodamus vaistus prieinama nevienodai, o tai, manau, neteisinga pacientų atžvilgiu. Pacientai turi turėti teisę gauti išsamią, teisingą informaciją apie vaistus. Tai išreikšta ir mano kolegos C. Fjellnerio pasiūlymuose, kuriuose didžiausias dėmesys skiriamas pacientui. Europos Parlamento padaryti Europos Komisijos teisėkūros pasiūlymo pakeitimai rodo, kad vaistų gamintojai turi pateikti pagrindinę informaciją, pvz., informaciją apie vaisto savybes, etiketę, pacientui skirtą informacinį lapelį ir viešai prieinamą vertinimo ataskaitos versiją. Tačiau kad galėtume užtikrinti informacijos patikimumą, manau, nacionalinės institucijos turi griežtai tikrinti specialistams skirtas vietas, kuriose pateikiama tokia informacija.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šiame pranešime primenama, kokia turėtų būti Europos vaistų agentūra. Negalima prieštarauti dėl projekto, kuriame pateikiami akivaizdūs faktai, pvz., poreikis „didelį dėmesį skirti pacientų teisėms ir interesams“, įpareigoti įmones viešai nurodyti nepageidaujamą vaistų reakciją ir skelbti informaciją visomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis.

Tačiau gali nustebinti tai, kad tokie įprasti dalykai nurodomi praėjus 15 metų nuo Agentūros įsteigimo. Parlamentas turėtų pasmerkti Agentūros neskaidrumą ir garsiai ir aiškiai pasakyti, kad ją reikėtų reformuoti visų interesų labui.

  Nuno Melo (PPE) , raštu. – (PT) Galimybė gauti kokybiškos informacijos apie žmonėms skirtus receptinius vaistus padės pasiekti geresnių su paciento sveikata susijusių rezultatų, be to, kuo geriau pacientai informuoti, tuo labiau tikėtina, kad jie geriau supras su jų gydymu susijusius sprendimus. Todėl šio pasiūlymo tikslas turėtų būti ne vien tik suderinti Europos Sąjungos teisės aktus, bet ir skatinti sveikatos apsaugą, gerinant žinias sveikatos apsaugos srityje.

Farmacijos pramonei tenka svarbus švietimo sveikatos apsaugos srityje vaidmuo, tačiau siekiant užkirsti kelią komercinių interesų paskatintam piktnaudžiavimui vaistais, reikėtų aiškiai apibrėžti šį vaidmenį ir griežtai reglamentuoti sektoriaus vaidmenį. Taip pat reikia vengti klaidinančios reklamos ir pasistengti geriau informuoti vartotoją (pacientą), kuris turi prieigą prie įvairios netikrinamos informacijos internete, o tai nėra patikima vaistų laboratorijų pateikiama informacija.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Siekiant apsaugoti pacientų teises ir interesus, pacientams turi būti suteikta galimybė naudotis kokybiška, objektyvia, patikima, nereklaminio pobūdžio informacija apie vaistus. Jeigu norime apsaugoti sveikatą, vaistų informaciniai lapeliai turi būti kuo aiškesni ir išsamesni ir turi atitikti pagrindinius kokybės kriterijus. Taip pat, siekdami apsaugoti pacientus ir informuoti visuomenę, turime paskatinti sudaryti kuo palankesnes sąlygas gauti informaciją, visų pirma parengti vaisto savybių santraukas ir pateikti informacinį lapelį su šia informacija elektronine ir spausdintine forma. Todėl turėsime užtikrinti, kad būtų sertifikuotų ir registruotų interneto svetainių, kuriose būtų pateikiama nemažai nepriklausomos, objektyvios ir nereklaminio pobūdžio informacijos.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) C. Fjellnerio pranešimas parengtas labai laiku. Paslėpta vaistų reklama nepriimtina. Gydytojai turi turėti galimybę teikti savo pacientams rekomendacijas dėl vaistų. Gydytojai turi kontroliuoti ir išrašyti vaistus pacientams, kad būtų išvengta spekuliacijos ir vaistų gamintojų konkurencijos. Farmacijos įmonėms turėtų būti ribojama galimybė teikti informaciją, ir jokiais būdais joms neturi būti leidžiama mėginti siūlyti pacientams savo produktų. Gydytojai atsako už gydymą, jie taip pat turi spręsti, kuriuos vaistus skirti pacientui pagal gydymo eigą.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Atsižvelgiant į tai, kad vien tik Vokietijoje nuo nepageidaujamos reakcijos ir vaistų sąveikos kasmet miršta apie 25 000 žmonių, o 3 proc. nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl vaistų, kuriems būtinas gydytojo receptas, akivaizdu, kad turime geriau informuoti pacientus. Pvz., Prancūzijoje ant pakuotės aiškiai nurodoma apie bet kokį funkcinį sutrikimą. Reikia suteikti pacientams informacijos, bet taip pat reikia padėti jiems nepasimesti tarp įvairių vaistų, pvz., susitariant dėl dienos režimo, pakuotės dizaino ar specialaus ženklinimo. Tai padės sutaupyti milijardus biudžeto lėšų ir apsaugoti pacientus nuo nepageidaujamų reakcijų ir vaistų sąveikos. Šiame pasiūlyme pateikiama keletas iniciatyvų, kuriomis siekiama geriau informuoti pacientus apie jiems išrašytus vaistus ir jų vartojimą. Atsižvelgiant į daugelio pacientų elgseną, kyla abejonių, ar pacientai pasinaudos geresne galimybe gauti kokybišką informaciją. Nepaisant to, žinoma, svarbu, kad informacija būtų prieinama visoje ES. Todėl balsavau už šį pranešimą.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Visiškai pritariu šiam pranešimui, nes didžiausias dėmesys jame skiriamas paciento teisei į informaciją, taip pat minimos kelios svarbios naujovės.

Pirma, dėl interneto: Parlamentas ketina informuoti vartotojus apie pavojų, kylantį perkant vaistus internetu, ir kartu ragina pateikti pasiūlymą dėl specialių teisės aktų, kuriais reglamentuojamas šis pardavimo būdas.

Antra, dėl vaistų, kuriems būtinas gydytojo receptas, reklamos draudimo, nes svarbu atskirti generinius vaistus nuo negenerinių, ne tik atsižvelgiant į pacientams skirtą informaciją, bet visų pirma siekiant užtikrinti geriausios praktikos taikymą aktyvių medžiagų gamybos srityje, ypač už Europos Sąjungos ribų.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE) , raštu. – (PT) Pranešime dėl pasiūlyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo keičiamos Reglamento (EB) Nr. 726/2004 nuostatos dėl informacijos visuomenei apie žmonėms skirtus receptinius vaistus, išdėstytos naujos informacijos skaidrumo ir veiksmingumo taisyklės, dėmesį skiriant pacientų interesams ir jų apsaugai, dėl to ir balsavau už pranešimą. Svarbūs aspektai – Europos vaistų agentūros įsteigimas ir aiškus indėlis siekiant užtikrinti pacientų teisę į patikimą, prieinamą ir nepriklausomą atitinkamų institucijų patvirtintą informaciją apie parduodamus vaistus.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Europos Sąjungoje yra daug nepriklausomos ir įrodymais pagrįstos informacijos apie gydymo alternatyvas šaltinių. Juose atsižvelgiama į kultūrinius ypatumus ir aplinkybes, taip pat sveikatos būklę lemiančius veiksnius. Geresnė galimybė gauti kokybišką informaciją padės pasiekti pacientams geresnių rezultatų, nes labiau tikėtina, kad geriau informuoti pacientai toliau tęs reikiamą gydymą ir geriau supras su jų gydymu susijusius sprendimus. Todėl tinkamai parengus ir įgyvendinus pasiūlymą, būtų sukurta pridėtinė vertė.

Aptariamame reglamente neatsižvelgiama į techninę raidą, taip pat į interneto teikiamas galimybes ir keliamus sunkumus. Europos pacientai jau dabar per kelias sekundes internete gali neribotai gauti netikrinamos ir dažnai neteisingos informacijos apie vaistus, kuriems būtinas gydytojo receptas. Tačiau dauguma pacientų turi labai ribotą interneto prieigą prie tikrinamos ir saugios informacijos apie vaistus. Tai ypač kelia problemų tiems, kuriems reikia informacijos gimtąja kalba. Todėl pasiūlymo tikslas gali būti ne tik suderinti Europos Sąjungos teisės aktus, bet ir pagerinti sveikatą per geresnes su sveikata susijusias žinias.

  Paulo Rangel (PPE) , raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl pasiūlyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo keičiamos Reglamento (EB) Nr. 726/2004, nustatančio Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiančio Europos vaistų agentūrą, nuostatos dėl informacijos visuomenei apie žmonėms skirtus receptinius vaistus. Manau, kad svarbu užtikrinti pacientams galimybę gauti patikimą ir nepriklausomą informaciją apie receptinius rinkoje parduodamus vaistus.

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. – (IT) Šiandienos posėdyje per pirmąjį svarstymą balsavome dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl informacijos apie vaistus (ES leidimų dėl vaistų išdavimo ir priežiūros tvarkos). Parlamentas ir pacientų organizacijos jau seniai ragino parengti tokį pasiūlymą, kuris leistų geriau informuoti pacientus apie jiems išrašomus ir jų vartojamus vaistus.

Esamas reglamentas neatitinka techninės raidos ir interneto teikiamų galimybių bei keliamų sunkumų. Europos pacientai per kelias sekundes gali neribotai gauti netikrinamos ir dažnai neteisingos informacijos apie vaistus, kuriems būtinas gydytojo receptas.

Pranešėjas pasiūlė keisti požiūrį ir įpareigoti farmacijos įmones teikti pacientams tam tikrą informaciją, taip teisės aktuose dėmesį skiriant „pacientų teisei žinoti“. Didesnė galimybė gauti kokybišką informaciją padės pasiekti pacientų sveikatai geresnių rezultatų, nes labiau tikėtina, kad geriau informuoti pacientai toliau tęs reikiamą gydymą ir geriau supras su jų gydymu susijusius sprendimus. Todėl pasiūlymas duos pridėtinės vertės.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Šiame pranešime pritariama Komisijos pasiūlymui dėl informacijos pacientams apie vaistus, kuriems būtinas gydytojo receptas (COM(2008)0662-0663). Parlamentas ir pacientų organizacijos jau seniai ragino parengti tokį pasiūlymą, kuris leistų geriau informuoti pacientus apie jiems išrašomus ir jų vartojamus vaistus. Geresnė galimybė gauti kokybišką informaciją padės pasiekti pacientams geresnių rezultatų, nes labiau tikėtina, kad geriau informuoti pacientai toliau tęs reikiamą gydymą ir geriau supras su jų gydymu susijusius sprendimus. Todėl tinkamai parengus ir įgyvendinus pasiūlymą, būtų sukurta pridėtinė vertė. Taigi, šio pasiūlymo tikslas turėtų būti ne vien tik suderinti Europos Sąjungos teisės aktus, bet ir skatinti sveikatos apsaugą, gerinant švietimą sveikatos apsaugos srityje. Farmacijos pramonei tenka svarbus vaidmuo skatinant švietimą sveikatos apsaugos srityje ir gerą sveikatą, tačiau siekiant užkirsti kelią komercinių interesų paskatintam piktnaudžiavimui vaistais, reikėtų aiškiai apibrėžti šį vaidmenį ir griežtai reglamentuoti farmacijos įmonių veiklą.

  Christel Schaldemose (S&D), raštu. – (DA) Mes, Danijos socialdemokratai Europos Parlamente (Dan Jørgensen, Christel Schaldemose, Britta Thomsen ir Ole Christensen), susilaikėme per balsavimą dėl pranešimo dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo keičiamos Reglamento (EB) Nr. 726/2004, nustatančio Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiančio Europos vaistų agentūrą, nuostatos dėl informacijos visuomenei apie žmonėms skirtus receptinius vaistus. Nors pranešime yra keletas gerų pasiūlymų, nemanome, kad galime balsuoti už pasiūlymą, kuris prieštarauja Danijos Konstitucijai.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo keičiamos Reglamento (EB) Nr. 726/2004, nustatančio Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiančio Europos vaistų agentūrą, nuostatos dėl informacijos visuomenei apie žmonėms skirtus receptinius vaistus, kad ateityje būtų užtikrinta ES teisinė sistema, leidžianti Europos Sąjungos piliečiams turėti vienodas galimybes gauti teisingą ir aiškią informaciją apie vaistus.

2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos pateiktame pranešime dėl „esamos informacijos apie vaistus teikimo pacientams praktikos“ nurodoma, kad valstybės narės taiko skirtingas informacijos apie vaistus teikimo taisykles ir praktiką, todėl pacientai ir visuomenė turi nevienodas galimybes gauti šios informacijos. Europos Sąjungos piliečiai turi teisę gauti teisingą ir aiškią informaciją apie vaistus. Manau, svarbu, jog reglamentas apgintų pacientų interesus ir užtikrintų, kad naujausios ryšių priemonės būtų naudojamos, siekiant skaidriai ir neatsižvelgiant į farmacijos įmonių komercinius interesus teikti visuomenei teisingą, prieinamą ir lengvai suprantamą informaciją.

Pranešimas: Christofer Fjellner (A7-0290/2010), (A7-0289/2010)

  Göran Färm (S&D), raštu. – (SV) Atsižvelgdamas į tai, kad anksčiau dirbau vienos iš šiuo klausimu suinteresuotųjų šalių patarėju, šiandien susilaikiau per balsavimą dėl šių pranešimų, kitaip tariant pranešimo A7-0289/2010 ir A7-0290/2010.

Pranešimas: Jill Evans (A7-0196/2010)

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Kiekvienais metais vien tik Europoje susidaro apie 9,3 mln. elektroninės įrangos atliekų. Neginčytina, kad ši įranga turi pakankamai daug teršiančių medžiagų. Atliekos yra rimta aplinkosaugos problema. Nekalbant apie perdirbimą, gyvybiškai svarbu iš pat pradžių apriboti tokių pavojingų medžiagų naudojimą. Didelės pramoninės grupės jau pradėjo riboti jų naudojimą. Nepaisant to, mums reikia aiškių taisyklių, kad būtų sukurti bendri pagrindai šiam svarbiam tikslui. Todėl balsavau už Europos Parlamento teisėkūros rezoliuciją dėl direktyvos dėl šių medžiagų naudojimo apribojimo patvirtinimo. Tačiau balsavimas nebuvo lengvas. Tiesą sakant, pasiūlyme yra nemažai nukrypimų, ypač dėl fotovoltinių baterijų. Kadangi šios baterijos lemia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sumažinimą, mūsų nuomone, galima toleruoti jose esančias medžiagas. Tačiau tai tapo diskusijų objektu dėl Sąjungos aplinkosaugos politikos prioritetų, kurioje, deja, susiduriama su abipusiškai prieštaringais klausimais.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Palaikiau šį pranešimą. Kiekvienais metais vien tik ES parduodama maždaug 9,3 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ), kurios didžiausią dalį sudaro stambūs namų apyvokos prietaisai ir informacinių technologijų ir telekomunikacijų įranga. Plečiantis rinkai ir atsirandant vis daugiau naujovių, įranga greičiau keičiama nauja, todėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮ atliekų) srautas sparčiai didėja. Manoma, kad EEĮ atliekų kiekis iki 2020 m. gali išaugti iki 12,3 mln. tonų. Į EEĮ atliekas įeina kai kurios pavojingos medžiagos, kurios, ypač jeigu tvarkomos netinkamai, gali patekti į aplinką ir padaryti žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyvos pirmojoje redakcijoje šios problemos nebuvo išspręstos.

Pritariu dokumente išsakytiems pasiūlymams, kad Europos Komisija turi stiprinti kenksmingų medžiagų naudojimo prevenciją ir periodiškai nagrinėti kitų pavojingų medžiagų uždraudimą ir jų pakeitimą aplinkai priimtinesnėmis alternatyviomis medžiagomis ar technologijomis, kurios užtikrintų tinkamą žmonių ir aplinkos apsaugos lygį.

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. – (FR) Europos Parlamentas ratifikavo susitarimą su Taryba pagal įprastą teisėkūros procedūrą, per pirmąjį svarstymą patvirtindamas Direktyvos dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo naują redakciją. Tai – gera žinia Europos vartotojams, nes Europos Sąjungoje parduodama elektros ir elektroninė įranga sudaro didelę vartojimo prekių dalį. Vien tik ES parduodama apie 9,3 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos. Dėl vis dažnėjančio šių įvairų prietaisų keitimo didėja atliekų ir jose esančių pavojingų medžiagų problema. Saugos ir visuomenės sveikatos tikslais būtina apriboti tokių medžiagų naudojimą. Dabartinės 2003 m. patvirtintos direktyvos nauja redakcija siekiama pažangos dar labiau apribojant pavojingųjų medžiagų naudojimą. Be to, Komisija ketina po trejų metų vėl persvarstyti šį teisės aktą, kad jis būtų dar geriau pritaikytas prie būsimų naujovių.

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) Norėčiau pasveikinti pranešėją J. Evans, atlikusią puikų darbą ir sugebėjusią su mūsų frakcijomis rasti gerą kompromisą.

Patvirtintu tekstu, t. y. šiuo metu galiojančios direktyvos nauja redakcija, siekiama nustatyti griežtesnius elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) naudojimo standartus. Reikėtų pažymėti, kad pastaraisiais metais dėdamos daug pastangų Europos institucijos padarė akivaizdžią pažangą, elektroninės įrangos šalinimą ir gamybą paversdamos mažiau kenksmingais aplinkai ir žmonių sveikatai procesais.

Balsavau už šią priemonę, kuri atitinka tokias aplinkybes tačiau, žinoma, kartu yra našta ir galimybė bendrovėms ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Tiesą sakant, galimybė vartotojams siūlyti mažiau taršius produktus yra puiki proga įmonėms pagerinti savo verslo procesus ir pasaulinį konkurencingumą. Galiausiai naujais šiame pranešime nagrinėjamais standartais bus užtikrinta geresnė Europos vartotojų ir aplinkos apsauga.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (nauja redakcija), nes manau, kad su Taryba pasiektu susitarimu prisidedama prie šių tikslų siekimo: apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, supaprastinti esamus teisės aktus ir padaryti juos nuoseklesnius.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Komisijos duomenimis, kiekvienais metais vien tik ES parduodama apie 9,3 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ), kurios didžiausią dalį sudaro stambūs namų apyvokos prietaisai ir informacinių technologijų ir telekomunikacijų įranga. Plečiantis rinkai ir dar labiau trumpėjant naujovių diegimo ciklams įranga greičiau keičiama nauja, todėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮ atliekų) srautas sparčiai didėja. Manoma, kad EEĮ atliekų kiekis iki 2020 m. išaugs iki 12,3 mln. tonų. Tvirtinant Direktyvos dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo naują redakciją siekiama išplėsti direktyvos taikymo sritį ir padidinti ja užtikrinamą prevenciją, kad pirmenybė būtų teikiama principui, jog žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, kaip nustatyta Sutarties 174 straipsnio 2 dalyje. Tačiau šioje direktyvoje daugiausia dėmesio skiriama dideliems platintojams, neatsižvelgiant į poveikį, kuris gali būti padarytas EEĮ gaminančių mažųjų ir vidutinių įmonių biudžetams, be to, nesiūlomi sprendimai, susiję su COM(2008)0809 pasiūlymu ir bendrovės „Bio Intelligence“ pranešimu, kuriame teigiama, kad pagal šią naują sistemą medicininės priežiūros ir stebėsenos įrangą gaminančios MVĮ greičiausiai susidurs su problemomis.

  José Manuel Fernandes (PPE) , raštu. – (PT) Pasak Komisijos, ši Direktyvos dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo nauja redakcija būtina atsižvelgiant į neaiškumus, susijusius su direktyvos taikymo sritimi, teisinėmis nuostatomis, ir į valstybių narių skirtumus, susijusius su tam tikrų produktų priskyrimu.

Prieš balsavimą gavau keletą prašymų atmesti PVC įtraukimą į medžiagų, kurių persvarstymui atsižvelgiant į Pavojingų medžiagų apribojimo direktyvos III priedą bus teikiama pirmenybė, sąrašą. Norėčiau pabrėžti, kad nepritariu šiam įtraukimui, nes tam tikrų įtartinų produktų, įskaitant PVC, įtraukimas nenustačius jokių kriterijų yra neprotingas. Iš anksto be jokio mokslinio pagrindimo manant, kad produktą ateityje reikės uždrausti, susidaro nepriimtina padėtis, kai nėra teisinio apibrėžimo. PVC atveju pradinio pagal REACH reglamentą sąlygas atlikto įvertinimo išvadose teigiama, kad tai nėra labai pavojinga medžiaga ir nėra prioritetinė medžiaga, kurią reikėtų įtraukti į III priedą. Balsavau už šį pranešimą, nes prieš balsavimą plenarinėje sesijoje vykusiose derybose šis sąrašas buvo atsiimtas. Dabar Komisija turėtų atlikti naują įvertinimą, praėjus trejiems metams po šio teisės akto įsigaliojimo.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Akivaizdu, kad išaugus elektros ir elektroninės įrangos pardavimams ES ir neišvengiamai padidėjus tokios įrangos atliekų kiekiui, būtina pakeisti tam tikras įrangoje esančias pavojingas medžiagas, kad būtų sumažintas jų poveikis aplinkai ir užtikrinta vartotojų ir visuomenės sveikatos apsauga. Suprantame, kad tai yra būtina, manome, kad šios problemos sprendimų paieška yra vertinga. Todėl balsavome už šį pranešimą. Per praėjusius mėnesius vykusias diskusijas ir po derybų dėl tam tikrų prieštaringesnių ir sudėtingesnių klausimų Taryba pasiekė susitarimą su Parlamentu. Teigiamai vertiname tai, kad siūlomame galutiniame tekste iš direktyvos taikymo srities buvo išbrauktas polivinilchloridas, taigi leidžiama tęsti gamybą tam tikruose pramonės sektoriuose, nes įtraukus šią medžiagą į direktyvą, kaip buvo siūloma, minėtiems sektoriams būtų suduotas stiprus smūgis.

  Robert Goebbels (S&D), raštu. – (FR) Susilaikiau balsuojant dėl J. Evans pranešimo dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo, nes, mano nuomone, Parlamento požiūris į šį klausimą yra keistas. Viena vertus, pranešime negailestingai prieštaraujama – nors nėra jokių mokslinių įrodymų – nanodalelėms, kurios yra mažos ir todėl būtinai turi būti pavojingos. Kita vertus, teigiant, kad norime skatinti atsinaujinančiosios energijos technologijų plėtrą, iš pasiūlymo dėl direktyvos išbrauktos saulės baterijų atliekos. Elektroninės medžiagos yra arba pavojingos, arba ne. Jei siekiama įdiegti atsargumo principą, tuomet jį reikėtų taikyti ir saulės energijos technologijai.

  Matthias Groote (S&D), raštu. – (DE) Balsavau už pranešimą dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo, nes taikymo srities išplėtimas, kad ji apimtų visą elektroninę įrangą, yra akivaizdus patobulinimas. Tačiau, mano nuomone, problema yra tai, kad padaryta tiek daug išimčių. Ypač atsinaujinančiosios energijos srityje, ši direktyva neapima fotovoltinių baterijų, kurias iš dalies sudaro kadmio telūrido junginiai. Ši medžiaga ne tik žalinga, bet ir pavojinga sveikatai ir todėl ji turi pateikti į Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyvos taikymo sritį. Dėl to tikrai nebus taip, kad nuo stogų visiškai dings fotovoltinių baterijų įranga. Rinkoje yra nemažai alternatyvų, t. y. kadmio telūrido neturinčios įrangos. Todėl šiuo požiūriu nesutinku su Parlamento ir Tarybos daugumos sprendimu.

  Françoise Grossetête (PPE), raštu. – (FR) Nuolat daugėja elektros ir elektroninės įrangos atliekų ir kartu daugėja pavojingų medžiagų. Tokios medžiagos, jei jos nebus tinkamai tvarkomos, gali patekti į aplinką ir padaryti žalos žmonių sveikatai.

Šia direktyva daugeliui bendrovių sudaromos sąlygos pasiekti dar didesnę pažangą kuriant naują ir saugesnę įrangą, skatinant technologijų naujoves. Pavojingų medžiagų sumažinimas gamintojų grandyje leis sumažinti perdirbimo išlaidas. Galiausiai – ir tai labai svarbu – pasiekėme, kad būtų pritaikyta išimtis saulės baterijoms, kad būtų paskatinta atsinaujinančiosios energijos technologijų plėtra Europoje.

  Małgorzata Handzlik (PPE), raštu. – (PL) Lenkija yra viena didžiausių televizijos, radijo ir elektros buitinių prietaisų gamintojų Europoje. Be to, tai valstybė, kurioje kiekvienais metais auga tokio tipo prietaisų pardavimai. Dėl technologijų plėtros ir augančio tokios rūšies poreikio didėja vadinamųjų e. atliekų kiekis ir kyla problemų dėl tokių atliekų perdirbimo ir šio proceso poveikio aplinkos teršimui. Todėl naujos Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyvos nuostatos yra ypač svarbios šios rūšies prietaisų gamintojams. Reikalaujama, kad jie atsisakytų žalingų medžiagų ir padidintų kasdienio naudojimo prietaisų saugos standartus. Tai taip pat geros žinios vartotojams, nes naujose taisyklėse nustatyti įpareigojimai naudoti sveikatai ir aplinkai nepavojingas medžiagas, ir tai taikoma visiems elektros prietaisų gamintojams visoje Europos Sąjungoje.

  Jutta Haug (S&D), raštu. – Nors šis per pirmąjį svarstymą pasiektas kompromisas nėra itin plataus užmojo, juo pagerinamas dabartinis teisės aktas – todėl už jį balsavau. Be naujos medžiagų apribojimo metodikos, svarbiausias patobulinimas yra atvira taikymo apimtis: visa elektros ir elektroninė įranga, įskaitant elektros srovės gamybos įrangą, vidutiniu laikotarpiu pateks į Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyvos taikymo sritį. Tačiau ilgas išimčių sąrašas, įskaitant fotovoltines baterijas, yra didžiausias trūkumas. Iš aplinkosaugos teisės aktų išbraukus šią lemiamą švarią technologiją, ES ir pasaulio mastu bus nusiųsta klaidinga žinia. Esmė yra tinkamų reguliavimo pagrindų nuoseklioms tvarioms investicijoms sukūrimas! Net jei fotovoltinių baterijų, turinčių nuodingųjų medžiagų, pvz., kadmio telūrido, gamyba apsimoka labiausiai, jau seniai yra ne tokių probleminių alternatyvų, kurių puikus veikimas įrodytas. Todėl nematau jokio reikalo mūsų stogus ir laukus nukloti galimai pavojingomis atliekomis ir jų pašalinimo problemą perkelti ant ateities kartų pečių. Dėl šio punkto visiškai nepritariu EP ir Tarybos daugumos pozicijai ir priimtam sprendimui.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Mano kolegės Jill Evans pasiektas kompromisas rodo pažangą šioje teisės srityje. Juo pasiektas teisinis aiškumas lems aplinkos apsaugos pagerinimą, todėl balsavau už šį pranešimą.

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. – (PL) Nuolat auganti televizijos, radijo ir buitinių elektros prietaisų gamyba yra naujų technologijų plėtros ir išaugusio tokių produktų poreikio padarinys. Mes, vartotojai, iš šių prietaisų tikimės funkcionalumo ir ergonomikos, tačiau labiausiai turėtume reikalauti, kad skirtingi produktų tipai atitiktų tinkamas normas, kuriomis reguliuojami vartotojų ir aplinkos apsaugos standartai. Keičiame panaudotus prietaisus į naujus ir taip didiname susirūpinimą keliančius atliekų kiekius, o tų prietaisų gamybai naudojamos medžiagos daro nepataisomą žalą ekosistemai.

Todėl būtina įdiegti teisės aktais nustatytą reguliavimą, kuriuo būtų apribotas žalingų medžiagų naudojimas į mūsų namus patenkančių prietaisų gamybai ir tokiu reguliavimu turėtų būti remiami gamintojai, diegiantys naujoviškas ir ekologiškas priemones.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Dabartine Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyva draudžiamas šešių pavojingų medžiagų, kurių anksčiau būdavo tam tikroje elektros ir elektroninėje įrangoje, naudojimas. Ši direktyva tvirtinama nauja redakcija siekiant ją supaprastinti ir pasiekti, kad gamintojams būtų lengviau pasakyti, kurios medžiagos uždraustos, ir taip išvengti nereikalingų mišinių, kurie irgi gali būti pavojingi vartotojui ir dėl kurių būtų iššvaistyti bendrovių ištekliai.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Europos Sąjungai reikėjo išsamaus tam tikrų pavojingomis laikomų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje taisyklių rinkinio. Tokį poreikį akivaizdžiai įrodo Komisijos duomenys, kad kiekvienais metais vien tik ES parduodama apie 9,3 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ).

Plečiantis rinkai ir dar labiau trumpėjant naujovių diegimo ciklams įranga greičiau keičiama nauja, todėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮ atliekų) srautas sparčiai didėja. Po trumpo pereinamojo laikotarpio, skirto bendrovėms prisitaikyti prie naujo teisės akto, bus uždrausta elektros ir elektroninėje įrangoje naudoti pavojingas medžiagas, išskyrus tam tikras išimtis, pvz., fotovoltines baterijas. Pagal šią priemonę reikia, kad konkuruojanti trečiųjų šalių pramonė laikytųsi tokių pačių įsipareigojimų, kokie nustatyti mūsų pačių verslui, aiškiai nurodant, jog importuojami produktai turi atitikti tokius pačius saugos standartus, kokie užtikrinami ES taisyklėse.

Todėl tvirtai tikiu, kad tam tikro svarbiausio turto, pvz., visuomenės sveikatos ir aplinkos, apsaugai turi būti suteikta pirmenybė, nors ir žinome, kad esame priversti dirbti didelės ekonomikos krizės, paveikusios Europą ir pasaulį, sąlygomis.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo. Dabartine Pavojingų medžiagų apribojimo direktyva draudžiamas šešių pavojingų medžiagų naudojimas tam tikros elektros ir elektroninės įrangos gamybai. Siekiama išvengti toksinių atliekų susidarymo, kai išmetama tokia įranga, ir užtikrinti, kad nebereikalingi mobilieji telefonai, kompiuteriai ir šaldytuvai Europoje nedarytų žalos aplinkai ar žmonių sveikatai, kai sąvartynuose išteka chemikalai ar išsiskiria toksiniai dūmai deginant atliekas. Direktyva supaprastinama.

  Marisa Matias (GUE/NGL), raštu. – (PT) Dėl pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje kyla rimta problema visuomenės sveikatai, aplinkai ir atliekų tvarkymui. Dar didesnė rizika kyla perdirbimo ir naudojimo veikloje, vykdomoje prastomis sąlygomis neturtingose šalyse, ypač neteisėtai eksportuojant atliekas į vargingesnes šalis naikinti sąvartynuose. Patvirtinus šį teisės akto projektą, visos aptariamos medžiagos bus įtrauktos į šią direktyvą. Todėl ateityje visos medžiagos turės atitikti direktyvos nuostatas, jei tai bus privaloma atliekant poveikio aplinkai vertinimą.

Šia direktyva prisidedama prie aiškių taisyklių, susijusių su šių medžiagų pateikimu rinkai ir vėliau pakartotiniu jų naudojimu, valstybėse narėse nustatymo. Direktyva iš esmės bus pagerinta dabartinė padėtis, būtent todėl balsavau už šią direktyvą. Tačiau manau, kad kai kurios į direktyvą neįtrauktos pavojingos medžiagos, įvertinus jų poveikį ir atlikus persvarstymą, per ateinančius trejus metus turėtų būti įtrauktos.

  Nuno Melo (PPE) , raštu. – (PT) Dėl išaugusio elektros ir elektroninės įrangos naudojimo ir sparčios jos technologinės plėtros dar labiau sutrumpėjo tokios įrangos gyvavimo ciklas. Dėl to savo ruožtu kyla didelių problemų, susijusių su pavojingų medžiagų naudojimu tokioje įrangoje ir sunkumų tvarkant vis didesnius atliekų kiekius. Todėl su tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo apribojimu susijusia direktyva siekiama išplėsti jos taikymo sritį ir padidinti ja užtikrinamą prevenciją, kad pirmenybė būtų teikiama principui, jog žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, kaip nustatyta Sutarties 174 straipsnio 2 dalyje. Šios direktyvos nauja redakcija yra labai svarbi, kad būtų sėkmingai sumažintas pavojingų medžiagų kiekis tokio tipo įrangoje.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Visiškai pritariu J. Evans pranešimui. Tačiau norėčiau pridurti, kad šiai problemai reikėtų skirti daugiau dėmesio. Neįmanoma išvengti švino, magnio, gyvsidabrio ir kitų retų žemės metalų naudojimo elektronikos ir pramonės technologijose. Mūsų uždavinys – priversti gamintojus naudoti mažiau žalingas medžiagas. Kai tai neįmanoma, svarbu, kad visuomenė būtų informuota apie visų naudotų pavojingų medžiagų galimai žalingą poveikį vartotojams.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Direktyva dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo reguliuojamas pavojingų medžiagų naudojimas prietaisuose ir jų sudedamosiose dalyse. Be to, tai – svarbi priemonė nustatyti Europos, taip pat ir pasaulio standartą gamintojams. Išplečiant direktyvos taikymo sritį siekiama atsižvelgti ir į pavojingų medžiagų atliekų tvarkymą. Susilaikiau balsuojant, nes pranešime dar ne visiškai išspręstos visos problemos, susijusios su pavojingų medžiagų tvarkymu.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Be jokios abejonės, elektroninės įrangos, ypač IT ir telekomunikacijų sričių, rinka augo labai sparčiai. Dėl to ir dėl dar trumpesnių naujovių diegimo ciklų susidaro vis didesni elektroninių atliekų kiekiai. Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyvos nauja redakcija siekiama užkirsti kelią pavojingų medžiagų, kurios galėtų padaryti žalos aplinkai ar žmonių sveikatai, naudojimui. Kai kurie pasiūlymai prieštaringi: viena vertus, didelės kompiuterių įrangos bendrovės, pvz., HP, ACER ar Sony Ericsson pasiskelbė, kad pritaria visų bromintų antipirenų uždraudimui elektros ir elektroninėje įrangoje. Kita vertus, akivaizdu, kad Komisijos tyrimuose nėra tvirtų išvadų, susijusių su galima žala aplinkai. Be to, pramonės atstovai pareiškė abejonių dėl PVC uždraudimo, ypač laidų pramonėje. Ginčijamasi dėl neigiamų PVC savybių ir bijoma, kad uždraudus PVC padengtus laidus padidės sąnaudos. Reikia pasverti šiuos argumentus prieš nustatant konkrečius draudimus. Todėl susilaikiau balsuojant.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pranešimą dėl daugelio priežasčių. Pritariu, kad stacionarūs įrenginiai ir fotovoltinės baterijos turėtų būti išbraukti iš direktyvos taikymo srities. Taip pat esu patenkintas, kad buvo patvirtinta IV priede nurodytų pavojingų medžiagų persvarstymo metodika, nes tai reiškia, kad gali būti panaikintas medžiagų, kurias tirs Komisija, sąrašas (III priedas). Taip pat manau, kad ne pernelyg platus sąvokos „tinkamai veikti reikalinga“ apibrėžimas, reiškiantis, kad tam, jog įranga galėtų atlikti bent vieną pagrindinę savo funkciją, reikalinga elektra, yra teisingas. Taip pat manau, kad per anksti į teisės aktą įtraukti nanomedžiagas, kurias šiuo metu nagrinėja Komisija. Galiausiai giriu už tai, kad taikymo sritis yra „atvira“ apimti visą elektros ir elektroninę įrangą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE) , raštu. – (PT) Už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (nauja redakcija) balsavau todėl, kad abipusiu susitarimu su Taryba buvo pateikti patobulinimai, kurie turėtų prisidėti prie esminio visuomenės ir aplinkos apsaugos ir atliekų tvarkymo pagerinimo. Norėčiau pabrėžti naujo teisės akto supaprastinimą ir didesnį nuoseklumą. Pavojingų medžiagų naudojimo persvarstymas ir apribojimas buvo būtinas, atsižvelgiant į smarkai išaugusius elektros ir elektroninės įrangos pardavimus ES.

Šiuo teisės aktu prisidedame prie to, kad būtų užkirstas kelias atliekų, kurios atsiranda dėl elektros ir elektroninės įrangos, pvz., mobiliųjų telefonų, kompiuterių ir šaldytuvų, daromai žalai aplinkai ir žmonių sveikatai, kai į aplinką patenka cheminiai produktai sąvartynuose arba išskiriamos toksinės dujos deginant tokias atliekas.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Norėčiau padėkoti J. Evans už jos puikų darbą. Balsavau už, nes pritariu tam, kad Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyvos nauja redakcija turi atitikti tarptautinius ES įsipareigojimus nuolat kuo labiau mažinti bendrą dioksinų ir furanų išmetimą siekiant, jei įmanoma, visiškai jį panaikinti.

Vis dar neaišku, koks galutinis didelių EEĮ atliekų kiekių likimas. Ir toliau tik išimtiniais atvejais jas galima deginti aukštoje temperatūroje. Yra pavojus, kad dideli EEĮ atliekų kiekiai ir toliau bus apdorojami (ES ar trečiose šalyse) nesilaikant standartų. Dioksinų arba furanų išmetimo problema gali būti sprendžiama tik renkantis medžiagas projektavimo etapu.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Kiekvienais metais vien tik ES parduodama apie 9,3 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ), kurios didžiausią dalį sudaro stambūs namų apyvokos prietaisai ir informacinių technologijų ir telekomunikacijų įranga. Plečiantis rinkai ir dar labiau trumpėjant naujovių diegimo ciklams, įranga greičiau keičiama nauja, todėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮ atliekų) srautas sparčiai didėja. Manoma, kad EEĮ atliekų kiekis iki 2020 m. išaugs iki 12,3 mln. tonų.

Direktyvos naujos redakcijos pagrindiniai klausimai yra šie:

– atvira taikymo sritis;

– Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyvos ir REACH skirtumai;

– išimčių kriterijų pakeitimai;

– sprendimo dėl išimties ir (arba) lengvatos laikotarpio trukmės kriterijai;

– bendro sprendimo, o ne komitologijos procedūra ateityje priimant sprendimus apribojimų klausimu;

– specialios nuostatos dėl nanomedžiagų.

Teigiamai vertinu per pirmąjį svarstymą pasiektą susitarimą. Balsavau už šį pranešimą, nes naujas pasiūlymas dėl direktyvos yra paprastesnis ir juo gamintojams sudaromos paprastesnės sąlygos klasifikuoti savo produktus pagal direktyvoje nustatytas kategorijas. Taip pat, keičiant išimčių kriterijus, atsižvelgiama į socialinį ir ekonominį poveikį, susijusį su sveikatos ir aplinkos apsauga.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Pasak Komisijos, siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo, reikėtų iš naujo suformuluoti dabartinę 2003 m. patvirtintą, su tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimu susijusią direktyvą. Akivaizdu, kad rengiant šią naują redakciją reikia išplėsti direktyvos taikymo sritį, siekiant prisidėti prie žmonių sveikatos apsaugos ir ekologiškai nepavojingo elektros ir elektrinės įrangos atliekų perdirbimo ir šalinimo. Šiuo klausimu būtina atsižvelgti į galimą rekomenduojamų sprendimų poveikį mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Beveik prieš aštuonerius metus Europos Parlamentas patvirtino Direktyvą dėl pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo ir taip reagavo į stiprų vartotojų norą gauti saugius ir nežalingus kasdienius produktus. Šis saugos reikalavimas iš esmės buvo įgyvendinamas uždraudžiant švino, gyvsidabrio ir kadmio naudojimą įvairiuose produktuose, pvz., buitiniuose prietaisuose, radijo aparatuose ir televizoriuose, elektriniuose traukiniuose ir vaizdo žaidimuose. Teigiamai vertinu šiandien patvirtintą persvarstymą, kuriuo išplečiama direktyvos taikymo sritis ir direktyva taikoma kitiems produktams, tačiau nedaromas išankstinis sprendimas dėl kai kurių produktų, pvz., PVC. Be to, nanomedžiagų atžvilgiu svarbu dar kartą apsvarstyti birželio mėn. Aplinkos komiteto patvirtintą poziciją dėl apribojimo. Dėl šios su be galo mažomis dalelėmis susijusios revoliucijos, kaip ir genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) atveju, nepakanka paprastos pozicijos už ar prieš. Taip pat svarbu, kad Pavojingų medžiagų apribojimo direktyva būtų veiksminga, ir šiuo požiūriu teigiamai vertinu dėmesį šių medžiagų galimam poveikiui sveikatai ir aplinkai, metodų nustatymui ir užtikrintam papildomumui Medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) reglamento požiūriu.

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. – (IT) Šios dienos posėdyje balsavau už Direktyvos dėl pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo persvarstymą.

Iš dalies dėl naujų šios srities mokslo žinių minėtu tekstu, t. y. 2003 m. direktyvos nauja redakcija, siekiama įdiegti medžiagų, kurios kelia pavojų žmonių sveikatai, pvz., kadmio, chlorino, gyvsidabrio ir polivinilchlorido (PVC), naudojimo apribojimus.

Nors ir žinau apie tvirtus šio sektoriaus gamintojų prieštaravimus, ypač susijusius su PVC naudojimo apribojimais, manau, kad svarbiausia politikos, taigi ir demokratiškai išrinktų politikų, užduotis yra stengtis kontroliuoti medžiagų, netgi tų, kurių žala žmonių sveikatai gali būti tik potenciali, naudojimą. Be to, turime skatinti alternatyvių ir pakaitinių medžiagų naudojimą, jei tai įmanoma pagal turimas technologijas.

Manau, kad galutinis rezultatas elektros ir elektroninės įrangos atliekų požiūriu yra labai svarbus, ypač tuomet, kai tokiose atliekose yra medžiagų, vėliau pripažintų pavojingomis. Tokiais atvejais jų šalinimas turi būti dar griežtesnis ir atsargesnis.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Komisijos duomenimis, kiekvienais metais vien tik ES parduodama apie 9,3 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ), kurios didžiausią dalį sudaro stambūs namų apyvokos prietaisai ir informacinių technologijų ir telekomunikacijų įranga. Plečiantis rinkai ir dar labiau trumpėjant naujovių diegimo ciklams, įranga greičiau keičiama nauja, todėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮ atliekų) srautas sparčiai didėja. Manoma, kad EEĮ atliekų kiekis iki 2020 m. išaugs iki 12,3 mln. tonų. EEĮ atliekos – sudėtingas atliekų srautas, į kurį įeina kelios pavojingos medžiagos. Šios medžiagos arba jų transformacijos produktai, ypač jeigu tvarkomi netinkamai, gali patekti į aplinką ir padaryti žalos žmogaus sveikatai. Pavojus žmogaus sveikatai ir aplinkai dar didesnis besivystančiose šalyse, kuriose atliekų perdirbimo ir (arba) naudojimo veikla neatitinka standartų. Vadovaujantis Sutarties 174 straipsnio 2 dalimi, žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma jos ištakose. Atsižvelgiant į atliekų hierarchiją, nustatytą Pagrindų direktyvoje dėl atliekų, pirmenybė teikiama prevencijai, kuri apibrėžiama, be kita ko, kaip priemonių, skirtų kenksmingų medžiagų kiekiui medžiagų ir gaminių sudėtyje mažinti, numatymas. Iš tiesų manau, kad šis pranešimas padės išspęsti šias problemas.

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. – Elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮ atliekų) srautas sparčiausiai didėja Europoje, ir pirmenybė turi būti teikiama šiose atliekose esančių kancerogeninių ir toksinių medžiagų sumažinimui. Aplinkos komiteto rekomenduota atvira šio teisės akto taikymo sritis yra daug geresnis metodas už Komisijos siūlytąjį. Nustačius baigtinį konkrečių produktų sąrašą, į reglamento taikymo sritį gali nepatekti nauji produktai, ir mums reikia užtikrinti, kad teisės aktas ne tik palengvintų sąlygas pramonės naujovėms, bet ir nuo jų neatsiliktų. Vilčių teikia tai, kad kai kurios bendrovės jau dabar savo produktuose atsisako kai kurių iš šių galimai pavojingų medžiagų. Tačiau vis dar turime patvirtinti plataus užmojo teisės aktus, kuriais skatintume likusius pramonės atstovus sekti kitų pavyzdžiu ir diegti naujoves, kad būtų užtikrinta geresnė aplinkos apsauga.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Pritariu pranešimui dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo. Šis pranešimas yra žingsnis reikiama linkme. Juo išplečiama įrangos kategorija ir įtraukiami, inter alia, medicinos prietaisai. Be sunkiųjų metalų, pvz., gyvsidabrio ir švino, uždraudžiama daug bromintų antipirenų. Be to, pranešime nustatoma atvira taikymo sritis, t. y. sukurtos sąlygos tam, kad ateityje direktyva apimtų visą elektroninę įrangą, turinčią daug specialiai apibrėžtų išimčių, ir kitas pavojingas medžiagas. Tam nustatyti aiškūs kriterijai. Tačiau apgailestauju, kad į direktyvą nebuvo įtrauktas PVC draudimas, kurį siūlė Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas. Labai svarbu elektroninės įrangos atliekose sumažinti pavojingų medžiagų. Nors Europos teisės aktais draudžiama eksportuoti pavojingas atliekas perdirbimui, tyrimai rodo, kad daugiau nei du trečdaliai Europos elektroninės įrangos atliekų eksportuojamos. Dažnai tokios e. atliekos neteisėtai išmetamos tokiose vietose kaip Vakarų Afrika, kur atliekų tvarkymas visiškai neatitinka standartų ir dėl to kyla didelių sveikatos ir aplinkos apsaugos problemų. Šioje sparčiai augančioje atliekų rinkoje galima uždirbti daug pinigų, todėl būtina tvirta priežiūra ir stebėsena, kad būtų pažabotas neteisėtas elektorinių atliekų eksportas.

  Marianne Thyssen (PPE), raštu. – (NL) Neįmanoma įsivaizduoti mūsų kasdienio gyvenimo be elektros ir elektroninės įrangos. Europos pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo sistema, kuria reguliuojamas pavojingų medžiagų naudojimas elektroninėje įrangoje, iš tiesų tapo ne mažiau kaip 28 ne ES šalyse naudojama visuotine sistema. Iki šiol pagal dabartinę Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyvą nustatyti gyvsidabrio, švino, kadmio ir daugelio bromintų antipirenų apribojimai. Dėl sparčios technologinės pažangos ir didesnių mokslo žinių esame priversti patvirtinti šio teisės akto naują redakciją. Be to, šios naujos redakcijos reikia tam, kad Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyva taptų veiksminga ir lanksčia priemone. Iš tiesų nuo šiol pavojingas medžiagas bus galima išbraukti daug greičiau, ir tai duos naudos žmonėms ir aplinkai. Taip pat nustatytas ryšys tarp Medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų reglamento (REACH) ir Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyvos, taigi išvengiama dvigubo reglamentavimo. Dėl šių priežasčių šiandien tvirtai pritariau susitarimui, kurį Parlamentas sugebėjo pasiekti su Taryba. Tikiuosi, kad greitai gali būti pasiektas susitarimas ir dėl direktyvos dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮ atliekų). Galiausiai abu teisės aktai yra glaudžiai susiję.

  Thomas Ulmer (PPE), raštu. – (DE) Tai – geras pranešimas, kuriame proporcingai atsižvelgiama į pramonės ir aplinkos apsaugos poreikius. Nors nėra abejonių, kad neįmanoma pasiekti visus tenkinančio tokio sudėtingo klausimo sprendimo, šiuo pranešimu prie to labai priartėjama.

  Kathleen Van Brempt (S&D), raštu. – (NL) Balsavau už J. Evans pranešimą, nes bendras su Taryba pasiekto susitarimo rezultatas yra teigiamas. Nepaisant to, būdama šešėlinė pranešėja, norėčiau pareikšti savo nepasitenkinimą tuo, kad po aktyvių sektoriaus atstovų lobistinių veiksmų iš direktyvos taikymo srities buvo išbrauktos saulės baterijos. Todėl ir toliau per ateinančius (mažiausiai) dešimt metų Europos rinkai teikiamose saulės baterijose galės būti kadžio, nors jis draudžiamas bet kokioje kitoje elektros ar elektroninėje įrangoje. Pabrėžtinai nepritariu tokiai padėčiai, kai sektorius, kuris turėtų būti mūsų varomoji jėga siekiant ekologiškos ekonomikos, labai nori išvengti tokio aplinkos apsaugos požiūriu svarbaus teisės akto ir kai didžioji Parlamento ir Tarybos dauguma pasidavė vieno tam tikro technologijos tipo atstovų interesams (kadmio telūrido plonos juostelės saulės baterijų naudojimui).

  Artur Zasada (PPE), raštu. – (PL) Per šios dienos balsavimą pritariau pranešimui dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo. Pastaruoju metu galėjome matyti mūsų patvirtintu teisės aktu sprendžiamos problemos mastą, nes keli milijonai namų ūkių visoje Europos Sąjungoje pakeitė savo kineskopinius (CRT) televizorius į naujoviškus skystųjų kristalų ekranus (LCD) turinčius televizorius. Šiandien kai kurie namų ūkiai ketina keisti savo LCD televizorius į šviesos diodų (LCD-LED) televizorius.

Ekspertai teigia, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮ atliekų) srautas didėja vis sparčiau. Be to, mokslinių tyrimų instituto Öko-Institut atlikti tyrimai parodė kenksmingą PVC ir halogenintų antipirenų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Esu tikras, kad šiandien patvirtintas dokumentas prisidės prie tokios rūšies pavojingų medžiagų kiekio sumažinimo.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0617/2010 (Kovos su klastojimu prekyboje susitarimas)

  Damien Abad (PPE) , raštu. – (FR) Šiandien Parlamentas patvirtino pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl tarptautinio Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo (KKPS), siekiant užtikrinti geresnį kovos su klastojimu priemonių taikymą tarptautiniu lygiu. KKPS yra priemonė, kuria užtikrinamas galiojančių reglamentų efektyvesnis veikimas ir suteikiama geresnė apsauga nuo autorių teisių, prekių ženklų, patentų, dizaino ir geografinių nuorodų pažeidimų. Balsavau už šią rezoliuciją, kurią pateikė mano frakcija, Europos liaudies partija (krikščionys demokratai), nes manau, kad KKPS suteikia Europos pramonei apsauginį skydą. Taigi galėsime užtikrinti autorių teisių apsaugą, taip pat kūrybiškumą bei naujoves kultūros ir mokslo srityse. Iš tiesų šiandien turėtume sustoti ir pagalvoti, kaip geriau kovoti su piratavimu, ir šis tarptautinis susitarimas yra žingsnis veiksmingesnio kovos su klastojimu priemonių taikymo link.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, kurį pateikė Europos liaudies partija (krikščionys demokratai) ir Europos konservatoriai ir reformistai, dėl Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo, vadinamojo KKPS. Šiuo susitarimu siekiama kovoti su klastočių plitimu ir išaugusiu piratavimu autorių teisėmis saugomų prekių srityje, įsteigiant naują tarptautinę valdymo struktūrą. Manau, kad labai svarbu apsaugoti kūrybiškumą nuo vagystės, o būtent tai ir yra piratavimas ir padirbinėjimas. Sąjunga, siekianti tapti konkurencingiausia žiniomis pagrįsta ekonomika pasaulyje, negali likti abejinga šiai rimtai problemai. Būtent todėl labai džiaugiuosi, kad ši rezoliucija buvo patvirtinta. Tai – ryžtingas tekstas, turėjęs suvienyti visus Europos Parlamento narius. Deja, tekstas buvo patvirtintas nedidele balsų dauguma. Nors Europos Komisija siūlė tvirtas garantijas dėl pagarbos pagrindinėms teisėms, Parlamento kairieji įsitvėrę laikėsi nepagrįstų protesto šūkių. Mano nuomone, Europos Sąjunga turi būti šios kovos su aplaidumu ir įsipareigojimų nesilaikymu, dėl kurių dažnai nusikalsta Kinija ir Rusija, priekinėse linijose. Čia ant kortos pastatytas mūsų konkurencingumas pasaulio ekonomikoje.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Kova su klastojimu yra esminis ES politinės strategijos elementas, ir ja siekiama užtikrinti teisingumą, vienodas sąlygas mūsų gamintojams, užimtumo išlaikymą mūsų piliečiams ir pagarbą teisinės valstybės principams. Atsiradus skaitmeninėms technologijoms, klastojimas įgavo nevaldomą tarptautinį mastą, todėl tarptautinis bendradarbiavimas yra pagrindinė priemonė kovojant su šia problema. Palaikiau šią rezoliuciją, kurioje nustatomi Europos Parlamento siekiai ir prioritetai daugiašalėse derybose dėl Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo, pagal kurį siekiama pirmą kartą nustatyti išsamią tarptautinę sistemą veiksmingiau kovoti su intelektinės nuosavybės pažeidimais. Manau, svarbu užtikrinti, kad intelektinės nuosavybės teisių apsaugos priemonės nebūtų trukdis naujovėms ir konkurencijai, nebūtų kenkiama tokios nuosavybės teisių apribojimams ir asmens duomenų apsaugai, ribojamas laisvas informacijos srautas ar nepagrįstai apsunkinama teisėta prekyba.

  Françoise Castex (S&D), raštu. – (FR) Balsavau prieš šį tekstą: Europos dešinieji pasidavė kai kurių vyriausybių reikalavimams ir kultūros pramonės spaudimui, paaukodami Europos piliečių pagrindines teises. Europos liaudies partija (krikščionys demokratai) daug negalvojusi atmetė visas apsaugos priemones, kurių prašėme Komisijos. Taip prieš artėjančias Sidnėjaus derybas Komisijai duotas blogas ženklas. Be to, dėl neaiškios „komercinio masto“ apibrėžties, susijusios su baudžiamųjų sankcijų sugriežtinimu dėl autorių teisių pažeidimų internete, valstybės gali būti paskatintos priimti teisės aktus, pagal kuriuos būtų galima nusikaltėliais padaryti privačius naudotojus ir techninius tarpininkus. KKPS neturi sudaryti sąlygų Europos Sąjungai atlikti asmenų tyrimus ar diegti lanksčias reagavimo sistemas ir pan. Galiausiai Komisija privalo skubiai atlikti poveikio įvertinimą – geriau prieš, o ne po KKPS įgyvendinimo – dėl KKPS taikymo ir jo poveikio pagrindinėms teisėms, duomenų apsaugai ir Elektroninės prekybos direktyvai.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Tai leis stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su prekių klastojimu, kuris bus veiksminga priemonė, padedanti apsaugoti intelektinės nuosavybės teises (INT). Neketinama kurti naujų teisių, tačiau siekiama užtikrinti esamų teisių laikymąsi, taikant baudžiamąsias priemones ir sukuriant plačią tarptautinę sistemą, skirtą padėti visoms šalims. Tai sudėtingas susitarimas, kuriame susiduria priešingi interesai, dėl kurių atsiranda galimybė prieštaringai vertinti susitarimo poveikį. INT apsauga yra esminis dalykas, tačiau, kita vertus, labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą, kad nekiltų grėsmė žodžio ir naujovių laisvei ir kad nebūtų varžomos asmens galimybės pasinaudoti savo pilietinėmis ir pagrindinėmis laisvėmis. Klastojimas yra labai rimta didžiulį pavojų Europos pramonei, ekonomikai ir naujovėms kelianti problema.

Tikiuosi, kad šis susitarimas yra žingsnis teisinga linkme ir kad būsimose derybose bus galima išspręsti vis dar esamus šio teksto neaiškumus ir trūkumus, pvz., nuostatas dėl suklastotų geografinių vietovių. Norėčiau pasveikinti Komisiją už jos pastangas padaryti derybas skaidresnes ir tikiuosi, kad ji toliau laikysis šios pozicijos ir nuolat išsamiai informuos Parlamentą apie derybų pažangą.

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo, kurį pasiūlė Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija kartu su dar trimis Europos teisėkūros frakcijomis. Šios rezoliucijos tikslas – pagarba pagrindinėms laisvėms ir asmens teisėms ir laisvos prieigos prie interneto išsaugojimas. Šia rezoliucija taip pat buvo siekiama užtikrinti besivystančių šalių prieigą prie vaistų. Apgailėtina, kad Parlamentas nebalsavo už šią rezoliuciją, nors socialistinės jėgos rėmė Europos piliečių interesus.

  Mário David (PPE) , raštu. – (PT) Visiškai pritariu šiam pasiūlymui dėl rezoliucijos dėl Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo (KKPS), kuri buvo patvirtinta po daugelio mėnesių diskusijų ir įdėjus daug pastangų rasti įvairioms frakcijoms priimtiną kompromisinį sprendimą, kurio, deja, pasiekti taip ir nepavyko. Siekiant sveiko rinkų veikimo, bendrosios rinkos apsaugos, Europos bendrovių konkurencingumo pasaulio ekonomikoje ir darbo vietų kūrimo ir išlaikymo svarbu, kad Sąjunga savo vidaus ir tarptautinėje politikoje pirmenybę teiktų kovai su įvairių formų klastojimu. Žinodamas, kad KKPS nėra tokios sudėtingos ir įvairialypės problemos kaip klastojimas sprendimo, kaip nurodyta 3 dalyje, vis dėlto manau, kad KPPS yra tinkama priemonė pasiekti, kad galiojantys standartai būtų veiksmingesni ir taip prisidėtų prie ES eksporto ir teisių turėtojų apsaugos, kai šie veikia pasaulio rinkoje, kur jie šiuo metu kenčia nuo nuolatinio ir plačiai paplitusio jų autorių teisių, prekių ženklų, patentų, dizaino ir geografinių nuorodų (GN) pažeidinėjimo.

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Balsavau prieš šią rezoliuciją, kurioje nurodoma Europos Parlamento pozicija dėl Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo (KKPS) parafavimo, nes šio Parlamento konservatyvi dauguma atsisakė nurodyti, kad šio tarptautinio autorių teisių susitarimo atžvilgiu yra būtini pagrindiniai saugikliai mūsų piliečiams apsaugoti. Prieš parafuodamas susitarimą Parlamentas dar turi įsitikinti, kad teisinis šių derybų pagrindas atitinka Lisabonos sutartį. Komisija taip pat mums privalo parodyti, kad paslaugų teikėjų ir autorių teisių turėtojų bendradarbiavimas nepakenks piliečių pagrindinėms teisėms, ypač teisei į privatumą, teisei į žodžio laisvę ir teisei į tinkamą procesą. Tam reikia įvertinti KKPS poveikį duomenų apsaugai ir pagrindinėms teisėms. Mums reikia Tarybos ir Komisijos garantijų, kad dėl KKPS niekaip nereikės keisti ES teisės baudžiamųjų priemonių, susijusių su intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimu. Civilinės teisės įgyvendinimo nuostatos dėl patentų taip pat gali padaryti neigiamą poveikį prieigai prie generinių vaistų, todėl Komisija turėtų išnagrinėti šį klausimą. Turėtume susilaikyti nuo pritarimo KKPS, kol gausime rašytines garantijas dėl šių esminių klausimų.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Išlieka klausimas dėl Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo (KKPS) turinio. Pagrindinis šio susitarimo, dėl kurio daugelį metų itin slaptai derėjosi apie 10 valstybių, tikslas – kovoti su klastojimu ir apsaugoti intelektinės nuosavybės teises. Nepaisant to, reikėtų pabrėžti, kad šiose derybose nedalyvavo nei Kinija, nei Brazilija, nei Indija. Be to, nors reikia kovoti su klastojimu, gerai žinomos aptariamos sutarties nuostatos rodo, kad bus sukurtos priemonės, kurias galima vertinti kaip išpuolį prieš asmens laisves: interneto paslaugų teikėjų stebėjimas, sienų kontrolės sustiprinimas ir sudėtingesnis nebrangių generinių vaistų gabenimas į besivystančias šalis. Visi šie dalykai kelia susirūpinimą daugeliui Europos Parlamento narių, kurie nenori aklai pasitikėti Europos Komisijos vestomis derybomis. Nedidele – ir tik nedidele – balsų dauguma patvirtinta rezoliucija negali būti vertinama kaip pritarimas, nes lieka abejonių, ar tekstas atitinka acquis communautaire ir ar jis suderinamas su pagrindinių teisių laikymusi.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Susilaikiau balsuojant dėl rezoliucijos dėl Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo (KKPS), nes manau, kad nors tekste ir yra tam tikrų svarbių aspektų, juo pernelyg kritikuojamas aptariamas susitarimas. Apskritai manau, kad KKPS yra naudingas ekonominiams ES interesams ir kad juo pasiekta tinkama intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir pagrindinių teisių užtikrinimo pusiausvyra.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Primygtinai reikalaujant Parlamentui, derybos dėl Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo (KKPS) tapo akivaizdžiai skaidresnės, o nuo derybų raundo Naujojoje Zelandijoje Parlamentas išsamiai informuojamas. Derybomis sutartame tekste atsispindi Parlamentui susirūpinimą keliantys dalykai, ypač dėl tokių klausimų kaip pagarba pagrindinėms teisėms, privatumas ir duomenų apsauga, svarbos suteikimas neribojamo interneto išlaikymui, paslaugų teikėjų vaidmens užtikrinimo nauda ir poreikis apsaugoti prieigą prie vaistų. Kova su klastojimu yra prioritetas, ir tarptautinis bendradarbiavimas yra pagrindinė priemonė šiam tikslui pasiekti. Esant galimybei, kad prie šio susitarimo prisijungs naujos kylančios ekonomikos ir besivystančios šalys ir taip intelektinės nuosavybės teisių apsauga plačiai išplis, KKPS bus galima pasiekti reikalingą daugiašališkumą.

  José Manuel Fernandes (PPE) , raštu. – (PT) Derybose pasiektas susitarimas yra svarbus žingsnis kovojant su klastojimu ir svarbi ES politinės strategijos sudedamoji dalis, siekiant užtikrinti teisingumą, vienodas veiklos sąlygas Europos gamintojams, piliečių darbo vietų išsaugojimą ir teisinės valstybės principų laikymąsi. Kova su klastojimu yra vidaus ir tarptautinės politinės strategijos prioritetas, ir tarptautinis bendradarbiavimas yra pagrindinė priemonė šiam tikslui pasiekti.

KKPS yra priemonė pasiekti, kad galiojantys standartai būtų veiksmingesni ir taip prisidėtų prie ES eksporto ir teisių turėtojų apsaugos, kai šie veikia pasaulio rinkoje. Europos bendrovių ir darbo vietų ES požiūriu norėčiau pabrėžti geografinių nuorodų apsaugą ir teigiamai vertinu Komisijos pastangas į KKPS įtraukti geografines nuorodas. Galiausiai norėčiau pabrėžti Komisijos patvirtinimo, kad KKPS taikymas neturės jokio poveikio pagrindinėms teisėms ir duomenų apsaugai ar šiuo metu ES dedamoms pastangoms suderinti intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo priemones, svarbą.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Jei nebūčiau nusprendęs boikotuoti posėdžio po apgailėtino mūsų ką tik matyto socialinio eurokratinio totalitarizmo atvejo, būčiau balsavęs už kairiojo sparno bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Kovos su klastojimu susitarimo. Taip būčiau daręs ne todėl, kad pakeičiau savo politines pažiūras, o todėl, jog esu įsitikinęs, jog šio susitarimo nepakanka, kad mūsų pramonė būtų apsaugota nuo klastojimo, kad susitarime neužtikrinta geografinių nuorodų apsauga, kad susitarimas neduoda naudos, jei jame nedalyvaus Kinija, didžiausia klastotoja pasaulyje, ir kad susitarimas kelia pavojų piliečių teisėms ir laisvėms, nes jis susijęs su nematerialiosios nuosavybės teisėmis. Taip pat pritariu visiems rezoliucijoje nustatytiems reikalavimams dėl išankstinės informacijos, poveikio įvertinimų ir pan. Trumpai tariant, dabartinės formos susitarimas yra bevertis ir galimai žalingas. Dėl jo net neturėtų būti vedamos derybos, o, atsižvelgiant į susitarimo turinį, to neturėtų daryti viena Komisija.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau prieš Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos konservatorių ir reformistų pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo (KKPS), nes tekstas akivaizdžiai nepakankamas, kad būtų apsaugotos asmenų laisvės. Europos Parlamento nariai nuolat reiškė susirūpinimą dėl derybų dėl šio tarptautinio susitarimo, ir prieš valstybėms narėms ir Europos Sąjungai galutinai ratifikuojant susitarimą reikėjo iškelti tam tikras problemas, ypač susijusias su prieiga prie vaistų, prieigos prie interneto teikėjų atsakomybe ir keliautojų asmeninio bagažo apieška pasienyje. Deja, bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos, kurį pateikė Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija, Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija ir Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji, už kurį balsavau ir kuriame buvo pateikti šie susirūpinimą keliantys klausimai, negalėjo būti patvirtintas, nes jam pritrūko labai nedidelio reikalingų balsų skaičiaus.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Esu nusivylęs, kad mano frakcijos remiama rezoliucija šiandien nebuvo patvirtinta. Kovos su klastojimu prekyboje susitarimas (KKPS) gali turėti ypač neigiamų padarinių piliečių laisvėms, ir šiandien vykęs balsavimas nė trupučio nesumažino tokių nuogąstavimų.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Balsavau už Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos konservatorių ir reformistų pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo (KKPS). Rezoliucijoje nurodyti tie patys susirūpinimą keliantys dalykai, kuriuos nurodo ES piliečiai dėl duomenų apsaugos. Rezoliucijoje aiškiai atmetama vadinamoji trijų etapų procedūra, apie kurią diskutuojama kaip apie priemonę, taikytiną autorių teisių pažeidimų atveju. Rezoliucijoje taip pat nurodoma, kad susitarimas turi atitikti acquis communautaire, kitaip tariant, bendrą ES teisės sandarą. Suklastoti produktai ir tarptautiniai autorių teisių pažeidimai kenkia Europos ekonomikai ir kelia pavojų darbo vietoms Europoje. Būtina imtis griežtų kovos su šiuo reiškiniu priemonių.

  Edvard Kožušník (ECR), raštu. – (CS) Pritariu tam, kad iš galutinio šio tarptautinio susitarimo teksto buvo išbrauktos pačios prieštaringiausios nuostatos, pvz., susijusios su trečiųjų šalių atsakomybe, privalomais kompiuterių atminties patikrinimais kertant sienas ir privalomu „skaitmeninės giljotinos“ procedūros taikymu. Nors teigiamai vertinu čia įdėtas pastangas teikti didesnę intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, nesu tikras, jog mums pateikta susitarimo forma yra visiškai optimali. Esu labai susirūpinęs dėl to, kad tokios valstybės kaip Kinija ir Rusija nepasirašė šio susitarimo. Kadangi susitarime labiau pabrėžiama teisių turėtojų, o ne tikrųjų autorių apsauga, man kyla abejonių, ar susitarimu iš tiesų bus bendrai saugomos intelektinės nuosavybės, o ne nedidelės įmonių, daugiausia įsikūrusių JAV, grupės teisės.

Be to, mano abejones patvirtina ir tai, kad buvo neįmanoma į susitarimą įtraukti geografinių nuorodų. Turbūt nebereikia dar kartą teikti pastabų dėl šio susitarimo derybų metodo, tačiau tikiuosi, kad panaši neskaidri derybų forma, kokia buvo pasirinkta KKPS, ateityje nepasikartos Parlamentas bus laiku informuojamas apie panašių susitarimų derybų procedūrą ir susitarimų turinį.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Kovos su klastojimu prekyboje susitarimu (KKPS) buvo padidintas ir toliau didinamas taisyklių, skirtų apsaugoti ES eksportą ir pasaulio rinkoje veikiančius asmenis, kur jie šiuo metu vis labiau kenčia nuo plačiai paplitusio intelektinės nuosavybės teisių pažeidinėjimo, veiksmingumas.

Kaip veiksmingai pabrėžta bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos, kova su klastojimu pasaulio mastu yra esminė ES politinės strategijos sudedamoji dalis siekiant pasiūlyti vienodas konkurencijos sąlygas visiems ES gamintojams. Manau, kad šiame sektoriuje, kaip ir kituose, jau aiškiai patvirtintas esminis valstybių bendradarbiavimo pobūdis. Autorių teisių, prekių ženklų, patentų, dizaino ir geografinių nuorodų apsauga neabejotinai yra opus klausimas, nes jis susijęs su pagrindinėmis žmogaus teisėmis, tačiau šios dienos pasiūlyme pateiktas rimtas kreipimasis tęsti darbą teisinga linkme. Tiesą pasakius, Komisija privalo įsipareigoti užtikrinti, kad bus įtrauktos veiksmingos priemonės, kuriomis iš tiesų būtų užtikrinta geografinių nuorodų apsauga, nes tai labai svarbu bendrovėms ir Europos piliečių užimtumui.

  Constance Le Grip (PPE) , raštu. – (FR) Balsavau už Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos konservatorių ir reformistų pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo. Šioje PPE / ECR rezoliucijoje pabrėžiama, kad kova su klastojimu yra Sąjungos vidaus ir tarptautinės politinės strategijos prioritetas ir kad tarptautinis bendradarbiavimas yra pagrindinė priemonė šiam tikslui pasiekti. Atsižvelgus į Europos Parlamentui ir mūsų piliečiams susirūpinimą keliančius dalykus, pvz., pagarbą pagrindinėms teisėms, privatumą ir duomenų apsaugą, svarbaus neapriboto interneto vaidmens pripažinimą, paslaugų teikėjų vaidmens apsaugos svarbą ir prieigos prie vaistų užtikrinimą, šiuo aktu siekiama, kad dabartinės taisyklės taptų veiksmingesnės. Siekiama geriau apsisaugoti nuo visų intelektinės nuosavybės teisių, prekių ženklų, dizaino ir patentų pažeidimų Bendrijos eksporto ir minėtų teisių turėtojų labui. Priešingai nei sakė šio susitarimo peikėjai, susitarimas yra visapusiškai suderintas su acquis communautaire. Jame, pvz., nenustatyta vadinamoji trijų etapų procedūra.

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo (KKPS), nes jis: 1) visiškai atitinka acquis communautaire; 2) darys teigiamą poveikį pasaulio intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir apsaugos nuo kitų regionų, pvz., Azijos, Australijos, Ramiojo vandenyno regiono ir pan., priemonėms; 3) ES lygmeniu lems konkurencijos ir kultūrų įvairovės apsaugą ir prisidės prie darbo vietų kūrimo.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją dėl Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo (KKPS). KKPS susijęs su INT įgyvendinimu tarptautiniu lygiu ir jame nagrinėjami komercinių autorių teisių pažeidimai. Tai labai opus klausimas, kur turime teisių turėtojams suteikti tinkamą apsaugą ir deramą jų investicijų grąžą, tačiau negalime pažeisti piliečių laisvių, apriboti prieigos prie vaistų ar bausti asmenis už smulkius autorių teisių pažeidimus. Tokį įvertinimą galės tinkamai atlikti Prekybos komitetas, kai svarstys, ar duoti parlamentinį pritarimą KKPS, ar ne.

  Jiří Maštálka (GUE/NGL), raštu. – (CS) Be abejonės, apsauga nuo klastojimo ir intelektinės nuosavybės teisių apsauga yra svarbus tarptautinio masto dalykas. Tačiau siūlomame KKPS nematyti itin aukštos kokybės, o ypač – suderintos visų ES valstybių narių piliečių interesų apsaugos. Šiam ilgai rengtam susitarimui įvairiais jo rengimo etapais trūko skaidrumo ir jis savo turiniu labiau tenkina vienos grupės interesus. Nors susitarime, inter alia, deklaruojamas siekis stiprinti atitinkamų įstaigų vykdomą tranzitinių prekių stebėjimą ir eksporto režimą ar ex officio derybas, čia kyla klausimas dėl jo apimties ir kitų susitarimo įgyvendinimo užtikrinimo galimybių, nes susitarimo poveikis, nesutarus dėl jo ratifikavimo daugelyje svarbių pasaulio valstybių, atrodo abejotinas.

Dėl faktinio intelektinės nuosavybės apsaugos užtikrinimo galima pasakyti, kad dabar pasaulio mastu yra daug pripažintų, veikiančių ir pakankamai pasiteisinusių priemonių, institucijų ir sutartinių susitarimų, kuriais dabar užtikrinama apsauga nuo klastojimo. Be to, užtikrinimas, kad nebūtina keisti acquis communautaire, kai svarstomas tokios svarbos ir tokio pobūdžio dokumentas, prisidėtų prie to, kad būtų pateikta išsamesnė teisinė analizė.

  Marisa Matias (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes jis yra svarbus žingsnis į priekį kovojant su klastojimu, nedidinat kitų problemų, pvz., susijusių su generinių vaistų gabenimu, ir pasiūlymu užtikrinamos pagrindinės teisės, pvz., teisė į privatumą ir duomenų apsaugą.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Dėl Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo (KKPS) buvo susiderėta už mūsų piliečių nugarų, nepaisant JTO ir jos Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos – vienintelės teisėtos įstaigos tokiam susitarimui sudaryti – prieštaravimų. KKPS atveju kelios valstybės tarpusavyje susiderėjo dėl taisyklių, kurios bus taikomos intelektinės nuosavybės teisėms. Toks neteisėtas tarptautinės teisės pasisavinamas turtingiausių valstybių ir jų artimiausių sąjungininkių labui yra visiškai netoleruotinas.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad vis dar yra neaiškumų dėl galimo gyvų organizmų patentavimo ir dėl galimų kliūčių generinių vaistų gabenimui, svarbiausia čia yra ne tai, ar pritariame tam ar kitam punktui, ar jį atmetame, o tai, kad buvome supriešinti fait accompli. Balsuosiu prieš šį tekstą.

  Nuno Melo (PPE) , raštu. – (PT) Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo (KKPS) projekto įtraukimas 2010 m. spalio 2 d. po Tokijo derybų raundo yra labai svarbus. Taip pat reikia, kad po 2010 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 3 d. Sidnėjuje vykusio posėdžio, kuriame buvo deramasi dėl techninių aspektų, Komisija Parlamentui ir visuomenei pateiktų galutinį KKPS susitarimo tekstą.

Kova su klastojimu yra vidaus ir tarptautinės politinės strategijos prioritetas, ir tarptautinis bendradarbiavimas yra pagrindinė priemonė šiam tikslui pasiekti. Puikiai žinome, kad derybose pasiektu susitarimu nebus išspręsta sudėtinga ir įvairialypė klastojimo problema, tačiau šis susitarimas yra žingsnis tinkama kryptimi, siekiant išspręsti šią rimtą problemą, dėl kurios ES ekonomika patiria didelių nuostolių ir prarandama didelė valstybių narių bendrojo vidaus produkto dalis.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) labai svarbu, kad šis susitarimas įsigaliotų kuo greičiau. Bet koks vėlavimas atvers duris paprasčiausiai intelektinės nuosavybės vagystei. Gamintojų išlaidos viršijo bet kokias įsivaizduojamas sumas. Šiomis dienomis labai populiarus piratavimas internete. Daug interneto tiekėjų ir Europos Sąjungos piliečių dalyvauja neetiškoje veikloje. Esant tokioms aplinkybėms, privalome reguliuoti visas su parsisiuntimu ir vadinamuoju informacijos keitimusi susijusias veiklas. Neveikimas klastojimo prevencijos srityje skatina nebaudžiamumą ir atrodo ciniškai. Visiškai pritariu šiam pasiūlymui dėl rezoliucijos.

  Vital Moreira (S&D), raštu. – (PT) Susilaikiau balsuojant dėl bendro pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo, kurį pateikė Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija, Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas ir Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji, nes manau, kad šis tekstas pernelyg kritiškas ir turėtų būti geriau suderintas. Pateiktame tekste aiškiai nurodoma, kad mūsų galutinė pozicija bus nepritarti susitarimo tvirtinimui. Manau, kad apskritai susitarimas yra palankus Europos Sąjungos ekonomikos interesams, ypač atsižvelgiant į tai, jog norime, kad mūsų ekonomika būtų grindžiama naujovėmis, moksliniais tyrimais ir plėtra arba „protingu augimu“.

Todėl manau, kad didesnė pramoninės nuosavybės teisių, įskaitant patentus, apsauga yra labai svarbi Europos konkurencingumui. Kita vertus, manau, kad iš pradžių susirūpinimą kėlę klausimai dėl generinių vaistų, interneto prieigos teisės apsaugos ir geografinių nuorodų ar kilmės vietos nuorodų apsaugos buvo patenkinamai išspręsti per galutines derybas. Negalime ignoruoti padarytos pažangos. Akivaizdu, kad ne visi dalykai yra patenkinami, tačiau tarptautinį susitarimą reikėtų vertinti bendrai.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos konservatorių ir reformistų pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos ir prieš kitų pateiktą pasiūlymą, nes tarptautinis KKPS sudaro sąlygas veiksmingiau kovoti su klastojimu ir dėl to bus tvirčiau saugomos autorių teisės ir geriau apsaugota Europos pramonė. Be to, KKPS padės apsaugoti vartotojus nuo suklastotų produktų, kurių Europos rinkose vis daugėja.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos konservatorių ir reformistų pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl KKPS, nes manau, jog tai yra būtina tam, kad susitarimas būtų įgyvendintas. Tai reikia padaryti greitai, nedelsiant ir nešvaistant laiko, nes kitaip rizikuojame patekti į derybų aklavietę ir padaryti žalos ir gamintojams, ir Europos vartotojams.

Europa įsipareigojusi toliau didinti savo pastangas dėl dviejų klausimų. Pirmas dalykas – Europos geografinės nuorodos turi būti saugomos civilinėje teisėje ir muitinėse, nes dabar patiriama žala daro poveikį ne tik žemės ūkio produktų pramonei, kurios klastojamiems produktams tenka susidurti su nesąžininga konkurencija, paprastai apimančia žinomų Europos prekių ženklų kopijavimą ar panašių ženklų naudojimą, bet ir dizaino ir mados sektoriuose veikiančiai pramonei. Kitas dalykas – būtina įdiegti bendras prekybos internetu kontrolės taisykles. Šiame sektoriuje išaugo knygų, filmų, muzikos ir milijonų suklastotų prekių pardavimas, ir dėl to žala daroma ne tik vartotojams, bet ir Europos gamintojams.

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL) Balsavau už Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos konservatorių ir reformistų pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo (KKPS), nes šis susitarimas skirtas apsaugoti teisingumą ir sveiką konkurenciją. Susitarime nustatyti išsamūs tarptautiniai kovos su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais stiprinimo pagrindai. Juo skatinamas kitų besivystančių šalių prisijungimas prie šio susitarimo, nes dalyvavimas KKPS nėra apribotas.

Derybose dėl susitarimo dabar atsižvelgiama į pagrindinius ES susirūpinimą keliančius dalykus, tarp jų pagarbą pagrindinėms teisėms ir privatumui, duomenų apsaugą, svarbaus atviro interneto vaidmens pripažinimą, paslaugų teikėjų vaidmens apsaugą ir poreikį užtikrinti prieigą prie vaistų ir apsaugoti visuomenės sveikatą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE) , raštu. – (PT) Esu įsitikinusi, kad šis pasiūlymas dėl rezoliucijos yra svarbus žingsnis kovoje su klastojimu, išlaikant tinkamą pusiausvyrą tarp prieštaringų klausimų. Pasiūlymu nedaroma žala žodžio laisvei ar naujovėms ir užtikrinamos pagrindinės teisės, pvz., teisė į privatumą ir duomenų apsaugą.

Yra prieštaringų interesų, dėl kurių sudėtinga pasiekti bendrą susitarimą, tačiau susitarimas, kurį pavyko čia pasiekti, iš esmės yra bendrų norų sujungimas. Reikia pagirti Komisijos skaidrų darbą per šias derybas informuojant Europos Parlamentą, ir tikiuosi, kad per būsimas derybas bus galima išspręsti vis dar partijų pabrėžiamus neaiškumus ir spragas. Tikiu, kad pasiektu susitarimu bus sustiprintas tarptautinis bendradarbiavimas kovojant su klastojimu, sukuriant veiksmingą intelektinės nuosavybės teisių apsaugos priemonę ir užtikrinant pagrindines teises. Taip pat labai svarbu užtikrinti veikiančių teisių laikymąsi taikant baudžiamąsias priemones ir sukurti tvirtus tarptautinius pagrindus, skirtus padėti susijusioms šalims.

  Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes jis yra svarbus žingsnis į priekį kovojant su klastojimu, neaštrinant kitų problemų, pvz., susijusių su generinių vaistų gabenimu, ir pasiūlymu užtikrinamos pagrindinės teisės, pvz., teisė į privatumą ir duomenų apsaugą.

  Paulo Rangel (PPE) , raštu. – (PT) Kovai su pasaulinį mastą įgavusiu klastojimu reikia daugiašalio metodo, pagrįsto glaudesniu pasauliniu lygiu dalyvaujančių pagrindinių šalių bendradarbiavimu. Todėl nors puikiai žinau, kad derybose pasiektu susitarimu nebus išspręsta sudėtinga klastojimo problema, esu įsitikinęs, kad šis susitarimas yra žingsnis teisinga kryptimi.

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. – (IT) Šiandien balsavau už neseniai užbaigtą tarptautinį Kovos su klastojimu prekyboje susitarimą (KKPS).

Naujo daugiašalio tarp Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų, Australijos, Kanados, Japonijos, Meksikos, Maroko, Naujosios Zelandijos, Singapūro, Pietų Korėjos ir Šveicarijos sudaryto KKPS tikslas – stiprinti intelektinės nuosavybės apsaugą ir prisidėti prie kovos su produktų, pvz., žinomų drabužių prekių ženklų, muzikos ir filmų, klastojimu ir piratavimu.

Žinau, kad derybose pasiektu susitarimu nebus išspręsta sudėtinga ir įvairialypė klastojimo problema, tačiau šis susitarimas yra žingsnis tinkama kryptimi. Bet kuriuo atveju raginu Europos Komisiją patvirtinti, kad tekstu nebus padaryta jokios žalos pagrindinėms laisvėms ir Europos Sąjungos teisės aktams. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad Parlamentas turi teisę vetuoti tarptautinius susitarimus.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Europos Parlamentui vos nepavyko patvirtinti rezoliucijos, kurioje reikalaujama, kad Komisija paaiškintų ir įvertintų Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo (KKPS) padarinius. Balsuota buvo taip: 306 – už, 322 – prieš ir 26 susilaikė. Rezoliuciją pateikė Žaliųjų frakcija (įskaitant Piratų partiją), socialdemokratai, liberalai ir kairieji. Tačiau buvo patvirtinta alternatyvi krikščionių demokratų frakcijos PPE ir konservatorių frakcijos rezoliucija. Šioje rezoliucijoje iš esmės teigimai vertinamas iki šiol derybininkų nuveiktas darbas, Komisijai nekeliant jokių konkrečių reikalavimų dėl tolesnių paaiškinimų ar įvertinimų. Tai pralaimėjimas, tačiau tai tikrai ne galutinis žodis šiuo klausimu. Rezoliucija neturi visiškai jokio oficialaus poveikio, tai tiesiog paprasčiausias Parlamento nuomonės parreiškimas. Sprendžiamasis balsavimas (greičiausiai) bus panašiu metu kitais metais, kai Parlamento bus paprašyta pritarti susitarimui. Jei tuomet balsuosime prieš, susitarimas bus atmestas. Šios dienos balsavimas mums priminė, jog turime toliau sunkiai dirbti, kad gautume daugiau informacijos apie KPPS poveikį, kad Europos Parlamentas galėtų galutinai balsuoti dėl pritarimo būdamas visapusiškai informuotas.

  Marie-Thérèse Sanchez-Schmid (PPE), raštu. – (FR) Kovos su klastojimu prekyboje susitarimu (KKPS) saugomi mūsų piliečiai, mūsų kūrėjai, mūsų menininkai ir mūsų verslas, būtent todėl jam pritariu. Iš tiesų jis padeda paaiškinti esamas žalos atlyginimo priemones, kai vienoje iš susitarimą pasirašiusių valstybių smarkiai pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės. Komisija aiškiai nurodė, kad KKPS negali būti viršesnis už acquis communautaire, negali būti viršesnis už jokias pagal Europos direktyvas taikomas priemones ir jokiais atvejais negali pažeisti pagrindinių teisių. Dėl susitarimo buvo deramasi už tradicinių tarptautinių institucijų (Pasaulio prekybos organizacijos) ribų, nes Kinija ir Indija prieštaravo bet kokiam susitarimui. Galiausiai KKPS yra atviras susitarimas ir visos norėsiančios jame dalyvauti valstybės galės laisvai prie mūsų prisijungti, kad kartu galėtume suteikti mūsų piliečiams teisinę ir fizinę apsaugą nuo klastojimu daromos žalos. Todėl balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. – (SV) Europos Parlamentas daug kartų pareiškė savo nuomonę dėl KPPS susitarimo. Pvz., aš balsavau už Parlamento pasiūlymą dėl rezoliucijos 2010 m. kovo mėn. dėl viešosios priežiūros ir skaidrumo trūkumo derybose ir pasirašiau rašytinę Parlamento deklaraciją dėl KKPS. Tuo metu Komisija nusipelnė Europos Parlamento narių ir Europos piliečių kritikos – kaip ir dabar – dėl per mažo derybų skaidrumo. Manau, kad, susiklosčius dabartinėms aplinkybėms, ankstesnės Parlamento nuomonės yra tinkamos, ir balsavau prieš visus rezoliucijos pasiūlymus. Svarbu, kad Parlamentas labai rimtai vertintų savo atsakomybę už tarptautinius susitarimus. Komisija derasi dėl susitarimų ir juos pasirašo. Parlamentas turi teisę būti visapusiškai ir nedelsiant informuojamas per visą procesą ir po to, kai Komisija pasirašo susitarimą, Parlamentas turi teisę patvirtinti ar atmesti susitarimą. Protinga Parlamentui aiškiai pateikti savo poziciją (ir mes tai darėme daug kartų), kad Komisija nesiderėtų dėl susitarimų, kuriuos Parlamentas remia nepakankamai. Bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos iš Komisijos reikalaujama prieš pasirašant susitarimą pateikti daug įvertinimų, kuriems parengti reikia nemažai laiko, ir dėl to kiltų rizika, kad susidarys padėtis, kai kitos šalys pradės abejoti, ar Europa iš tiesų yra rimta partnerė tarptautiniams prekybos susitarimams sudaryti. Tai pakenktų Europos galimybėms ateityje dalyvauti derybose dėl tarptautinių laisvosios prekybos susitarimų.

  Bogusław Sonik (PPE), raštu. – (PL) Pritariau Europos Parlamento pasiūlymui dėl rezoliucijos dėl Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo (KKPS), nes manau, kad kovojant su piratavimu būtina sukurti bendrus intelektinės nuosavybės teisių apsaugos principus. Prekių klastojimo problema ir naudojimosi kitų žmonių intelektine nuosavybe be leidimo problema vis dar labai paplitusi. Problema tampa ypač sudėtinga nematerialiojo turto, pvz., autorių teisių į muzikos ir literatūros darbus ir patentų, atveju. KKPS bus gera priemonė sukurti bendrą teisinę platformą, kurios tikslas – kova su klastojimu ir piratavimu.

  Thomas Ulmer (PPE), raštu. – (DE) Esu labai patenkintas, kad buvo patvirtintas Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos konservatorių ir reformistų pranešimas. Todėl neliko nė mažiausios galimybės, kad gali pavykti pavojingas demagoginis opozicijos darbas. Sveikinimai autoriams, mūsų koordinatoriui D. Caspary ir visai frakcijai už parodytą vienybę šiuo svarbiu klausimu.

  Dominique Vlasto (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už savo frakcijos pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes kova su klastojimu yra labai svarbi ir norint, kad ji būtų veiksminga, ji turi būti vykdoma pasaulio mastu. Klastojimas yra šešėlinė ekonomika, kurioje sudaromos sąlygos didelio masto pinigų plovimui. Be to, mūsų pramonė, kuriai jau dabar tenka susidurti su nepalankiomis sąlygomis dėl nepakankamo juanio įvertinimo ir silpno dolerio, negali dar papildomai ištverti jos produktų nesąžiningos konkurencijos vidaus rinkoje su už ES ribų pagamintais suklastotais produktais. Ši pasaulinio masto vagystė turi rimtų padarinių kūrybiškumui ir naujovėms ir daro labai žalingą poveikį mūsų darbo vietoms ir apgautų vartotojų saugumui. Mūsų vystymosi modeliui, pagal kurį dabar didžiausias dėmesys teikiamas žinių ekonomikai, reikia pagrindinės teisės, t. y. intelektinės nuosavybės, apsaugos tarptautiniu lygiu. Todėl nuo šiol balsavimu buvo atvertas kelias Kovos su klastojimu prekyboje susitarimui, pagal kurį bus lengviau teikti teisinius ieškinius, kai vienoje iš susitarimą pasirašiusių šalių bus pažeistos intelektinės nuosavybės teisės. Tokiu būdu dedame pamatus daugiašalei strategijai, kuria bus saugomi dinamišką mūsų ekonomikos vystymąsi lemiantys dalykai: mūsų naujovės, mūsų prekių ženklai ir mūsų meno darbai.