Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2059(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A7-0275/2010

Debatai :

PV 25/11/2010 - 4
CRE 25/11/2010 - 4

Balsavimas :

PV 25/11/2010 - 8.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0435

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2010 m. lapkričio 25 d. - Strasbūras Tekstas OL

4. Pranešimas apie Europos ombudsmeno 2009 m. veiklą – Europos ombudsmeno specialioji ataskaita Europos Parlamentui remiantis rekomendacijos Europos Komisijai projektu dėl skundo 676/2008/RT (Pagal Darbo tvarkos taisyklių 205 straipsnio 2 dalies 1 sakinį) – 26-oji metinė Europos Sąjungos teisės aktų taikymo stebėsenos ataskaita (2008 m.) (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – bendros diskusijos dėl pranešimų apie Europos ombudsmeno veiklą ir Europos Sąjungos teisės aktų taikymą:

– pranešimas apie Europos ombudsmeno 2009 m. veiklą, kurį pateikė M. Nedelcheva Peticijų komiteto vardu (2010/2059 (INI)) (A7-0275/2010),

– pranešimas dėl Europos ombudsmeno specialiosios ataskaitos remiantis rekomendacijos Europos Komisijai projektu dėl skundo 676/2008RT, kurį pateikė C. Paliadeli Peticijų komiteto vardu (2010/2086(INI)) (A7-0293/2010), ir

– pranešimas dėl 26-osios metinės Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos ataskaitos (2008 m.), kurį pateikė E. Lichtenberger Teisės reikalų komiteto vardu (COM(2009)06752010/2076(INI)) (A7-0291/2010).

 
  
MPphoto
 

  Mariya Nedelcheva, pranešėja.(FR) Pone pirmininke, N. Diamandourai, Komisijos nary, ponios ir ponai, manau, suprantame, kad Europos ombudsmeno užduotis susijusi su dviem tikslais.

Pirmiausia siekiama teisinio tikslo – užtikrinti, kad Europos institucijos rodytų pagarbą pagrindinei teisei į tinkamą administravimą. Užtikrinti pagarbą šiai teisei – svarbiausias ombudsmeno uždavinys. Šis laikas mums lemiamas ta prasme, kad Lisabonos sutartyje, kuri dabar apima Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ši teisė Sutarties 41 straipsnyje įtvirtinta kaip teisiškai privaloma. Taigi ombudsmenas dabar turi teisinį pagrindą vykdyti savo veiklą tinkamai, ir jis dabar, tarčiau, yra sustiprintas.

Kad pasiektų šį visapusiškos pagarbos teisei į tinkamą administravimą tikslą, ombudsmenas privalo būti griežtas institucijų atžvilgiu. Specialiosios ataskaitos –priemonė, skirta šiam tikslui siekti. Jos suteikia galimybę ombudsmenui nurodyti akivaizdžius netinkamo administravimo atvejus, kai visi būdai išspręsti ginčus būna išsemti. Šiuo atžvilgiu labai svarbus su įmone „Porsche“ susijęs atvejis. Norėčiau pagirti N. Diamandourosą už atkaklumą, jeigu galima taip pasakyti, parodytą siekiant gauti informaciją, kurios reikalauti jis turi visišką teisę.

Antrasis tikslas pagal savo pobūdį yra moralinis. Ombudsmenas skatina aptarnavimo kultūrą, kuri nėra tiesiogiai minima Sutartyse, bet apie ją neabejotinai kalbama institucijoms skirtose pastabose. Siekiant užtikrinti, kad tokia aptarnavimo kultūra būtų nustatyta, reikia dviejų dalykų. Pirmiausia ombudsmenas privalo toliau skatinti draugiškus sprendimus, kaip kad daro jau keletą metų. Pakartosiu, kad 56 proc. gaunamų skundų išsprendžiami draugiškai.

Be to, jis privalo ir toliau dėti pastangas komunikacijos srityje, kad Europos piliečiai būtų informuoti apie savo teises, taip pat apie galiojančias procedūras, nustatytas siekiant užtikrinti, kad šios teisės būtų gerbiamos. Šiuo atžvilgiu naujasis sąveikusis vadovas yra svarbus žingsnis pirmyn ir manau, kad daugybė mūsų piliečių jums dėkingi už tai.

Taigi ombudsmeno veiklos 2009 m. santrauka vertinama visiškai teigiamai ir tą pasistengiau perteikti savo pranešime. Tačiau jame taip pat pateikiau keletą rekomendacijų. Pirma, manau, kad labai svarbu sustiprinti ryšius su nacionaliniais parlamentais ir ombudsmenais. Imtis veiksmų Briuselyje neužtikrinus ryšio nacionaliniu lygmeniu reiškia, kad veiksmai bus mažiau efektyvūs. Būtent todėl prašau Europos ombudsmeno labiau paskatinti nacionalinius ombudsmenus reguliariai keistis nuomone su savo nacionaliniais parlamentais, panašiai kaip Europos ombudsmenas keičiasi nuomone su Europos Parlamentu.

Europos ombudsmenų tinklas – svarbi priemonė šiam tikslui siekti. Manau, keitimasis informacija ir gerąja patirtimi šiuo atžvilgiu labai svarbus. Noriu čia dar kartą pasakyti, kaip svarbu įsteigti bendrą ombudsmenų intraneto portalą, kad būtų keičiamasi visa šia informacija.

Pone pirmininke, labiausiai mums turi rūpėti piliečiai. Skaidrumas, artumas, tinkamas administravimas, aptarnavimo kultūra – štai mūsų šūkiai. Tačiau šis artumas taip pat susijęs su mūsų institucijomis. Todėl norėčiau dar kartą pagirti N. Diamandourą už tai, kad deda tiek daug pastangų siekdamas palaikyti nuolatinį ryšį su Europos Parlamentu ir ypač su Peticijų komitetu. Kaip pabrėžiau savo pranešime, manau, būtų labai naudinga mūsų abiem institucijoms ir pirmiausia Europos piliečiams, jeigu daugiau keistumėmės informacija ombudsmenui atliekant savo iniciatyva pradėtus tyrimus.

Kol kas N. Diamandouros labai gerai tvarkosi su užduotimi reikalauti iš institucijų laikytis tvarkos, kai šios nuklysta į vingiuotą neskaidrumo ir netinkamo administravimo kelią.

Pone N. Diamandourai, linkiu jums sėkmės ir labai nekantriai laukiu jūsų 2010 m. metinio pranešimo.

 
  
MPphoto
 

  Chrysoula Paliadeli, pranešėja.(EL) Pone pirmininke, 2007 m. kovo mėn. viena aplinkos apsaugos organizacija paprašė, kad vykstant konsultacijoms pasiūlymo dėl teisės akto dėl išmetamo anglies dioksido klausimu jai būtų leista susipažinti su Europos Komisijos ir automobilių pramonės korespondencija.

Po aštuonių mėnesių Komisija leido susipažinti su 16 laiškų iš 19, tačiau be jokio teisinio pagrindo atsisakė suteikti galimybę susipažinti su trijų laiškų, kuriuos siuntė automobilių „Porsche“ gamintojas, turiniu. Tada aplinkos apsaugos organizacija kreipėsi į Europos ombudsmeną, kuris po mėnesio parengė Komisijai skirtos rekomendacijos projektą, kuriame prašė Komisijos atsakyti per tris mėnesius, kaip reikalaujama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnyje.

Komisija penkis kartus prašė atidėti šį terminą tik tam, kad pareikštų – 2009 m. birželio mėn. – jog praėjus metams po ombudsmeno rekomendacijos projekto pateikimo ji negalinti atskleisti korespondencijos su šiuo konkrečiu automobilių gamintoju turinio, nes su juo tebėra konsultuojamasi. Iki 2010 m. spalio mėn. ombudsmenas neturėjo jokios informacijos.

Dėl šio nepateisinamo vilkinimo Europos Parlamentui pateikta specialioji ataskaita, kurioje Komisija kaltinama atsisakymu sąžiningai bendradarbiauti ir atkreipiamas dėmesys į pavojų, kad Komisijos nenoras bendradarbiauti gali pakenkti abiejų institucijų galimybėms prižiūrėti Komisijos veiklą.

Ombudsmenui pateikus šią specialiąją ataskaitą, pirmąją ataskaitą dėl netinkamo administravimo, kurią patvirtinti šiandien prašoma Parlamento, šio konkretaus automobilių gamintojo laiškų turinys buvo atskleistas praėjus 15 mėnesių po ombudsmeno pirmojo prašymo. Komisijai prisireikė laiko nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. vasario mėn. priimti sprendimą, kurį priimti jai buvo siūloma ombudsmeno rekomendacijos projekte prieš 15 mėnesių. Taip pat įrodyta, kad šis konkretus automobilių gamintojas galiausiai sutiko, kad bent dalies šių laiškų turinys būtų atskleistas.

Iš to, kas pirmiau išdėstyta, aišku, kad Komisija, žinoma, privalėjo atsižvelgti į atitinkamą Europos Parlamento reglamento straipsnį, kuriame reikalaujama, kad institucijos atsisakytų suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, jeigu atskleidus juos būtų pakenkta privačių ar juridinių asmenų komercinių interesų apsaugai. Tačiau kadangi ombudsmeno biuras patikrinęs laiškus nustatė, kad juose nėra informacijos, kurią atskleidus galėtų būti pakenkta šio konkretaus automobilių gamintojo komerciniams interesams, Komisija turėjo nedelsdama atskleisti bent kai kurių laiškų turinį, kaip siūlė ombudsmenas. Tačiau jeigu Komisija turėjo abejonių aiškindama rekomendacijos projektą, kad jos sprendimai būtų pagrįsti, ji privalėjo pateikti vienodai pagrįstus teisinius vertinimus, kuriais būtų patvirtinta galimybė, kad konkretus automobilių gamintojas galėjo kreiptis į teismus remdamasis Europos Parlamento reglamentu (EB) Nr. 1049/2001.

Nenoriu čia komentuoti to, kad konkretus automobilių gamintojas atsakė į Komisijos prašymą visiška tyla. Vis dėlto manau, kad tai, jog Europos Sąjungos aukščiausiosios vykdomosios valdžios organas atsisako reaguoti į tokį prašymą argumentuodamas tuo, kad privati įmonė atsisako atskleisti savo laiškų turinį ir tokiu atsisakymu duoda suprasti laikanti Europos institucijas beveik nesvarbiomis, yra nepriimtina, ypač kadangi jos laiškuose nėra jokios informacijos, dėl kurios galėtų būti taikomas atitinkamas Europos Parlamento reglamento (EB) Nr. 1049/2001 straipsnis ir būtų pagrindo patraukti Komisiją į teismą.

 
  
MPphoto
 

  Eva Lichtenberger, pranešėja.(DE) Pone pirmininke, mano pranešimas dėl Bendrijos teisės įgyvendinimo nepaprastai svarbus Europos Parlamentui. Čia, Europos Parlamente, vykdome teisėkūros procesą, kuris nepaisant sudėtingumo yra vienas iš skaidriausių, palyginti su nacionaliniais parlamentais. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad buvau nacionalinės asamblėjos narė, taigi žinau, apie ką kalbu.

Šio ilgo proceso, kuriame dalyvauja valstybių narių vyriausybės ir Europos Parlamentas, rezultatai dažnai tampa akivaizdūs tik įgyvendinus juos nacionalinėje teisėje. Tačiau jeigu jie nėra įgyvendinami įvairiuose nacionaliniuose parlamentuose arba įgyvendinami neveiksmingai, tai reiškia, kad mes, šio Parlamento nariai, pats Parlamentas ir Europos Sąjunga kaip visuma susiduriame su didele patikimumo problema. Manau, tai labai rimtas klausimas. Kaip Europos Parlamento nariai, nuolat susiduriame su piliečiais, kurie kalba mums apie sistemos trūkumus. Komisija reguliariai gauna piliečių skundų dėl to, kaip nacionalinė teisė įgyvendinama. Norėčiau paminėti tik keletą pavyzdžių. Pasinagrinėkime atliekų krizę Neapolyje. Tai pasikartojanti problema, kurios liudininkai esame ne pirmą, ne antrą, o trečią kartą. Tačiau pripažįstame, kad europinės direktyvos, pvz., dėl atliekų šalinimo, nėra įgyvendinamos. Šiuo atveju Komisija įsikišo, bet šis įsikišimas nebuvo sėkmingas užtikrinant, kad atliekų šalinimo principai, kuriuos mes Europoje laikome labai svarbiais, būtų įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu. Pasinagrinėkime padėtį mano šalyje, Austrijoje. Čia direktyva dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo įgyvendinama prastai. Vienas atvejis, susijęs su slidinėjimo kurorto uždarymu, akivaizdžiai rodo, kad čia yra didžiulių problemų. Kitą pavyzdį galima rasti transporto srityje – jai taikomuose teisės aktuose nustatyta, kad valstybės narės privalo paisyti eismo valdymo sistemoje nustatyto vairuotojų poilsio laiko, ir kurioje reikia kontrolės priemonių siekiant užtikrinti, kad šio reikalavimo būtų laikomasi. Dėl pasipiktinimą keliančio kontrolės priemonių trūkumo šiame sektoriuje daugėja nelaimingų atsitikimų, kurių priežastis – vairuotojų nuovargis. Atsižvelgiant į tai reikėtų pareikšti, kad neturime nuvilti piliečių, kuriems rūpi matyti, kad Bendrijos teisė yra įgyvendinama. Jie turi būti tinkamu laiku informuojami apie priimamus teisės aktus, taip pat jie turi būti tikri dėl to, kad šis procesas vyks skaidriai.

Mums, Europos Parlamento nariams, būtinai reikia nustatyti procedūrą, kuri suteiktų mums galimybę gauti grįžtamąjį ryšį iš mūsų piliečių ir nepažeisti konfidencialumo reikalavimų. Norėčiau paklausti jūsų, pone Komisijos nary, ar esate pasiruošęs patvirtinti mūsų pranešime siūlomą procedūrą. Tai būtų svarbus žingsnis pirmyn užtikrinant europinio proceso skaidrumą, atvirumą ir aiškumą.

Baigdama norėčiau dar kartą pabrėžti: jeigu prarasime savo patikimumą dėl nepakankamo dėmesio tam, kaip valstybėse narėse įgyvendinama Bendrijos teisė, Europos Sąjunga kaip visuma susidurs su patikimumo problema.

 
  
MPphoto
 

  Nikiforos Diamandouros, ombudsmenas. – Pone pirmininke, gerbiami EP nariai, dėkoju už šią galimybę kreiptis į jus. Noriu padėkoti Peticijų komitetui ir ypač jo pirmininkei E. Mazzoni. Jie ir toliau man teikia vertingą paramą ir patarimų, kaip rodo puikūs pranešimai, kuriuos pateikė šiam Parlamentui M. Nedelcheva ir C. Paliadeli. Nuoširdžiai joms dėkoju už gerus žodžius.

Ir Parlamentas, ir ombudsmenas siekia užtikrinti, kad ES piliečiai ir gyventojai galėtų naudotis visomis savo teisėmis, tačiau tai darome skirtingais būdais. Ombudsmeno mandatas ribotesnis. Aš turiu reikalų tik su skundais dėl ES institucijų, o jūs galite nagrinėti ir skundus dėl valstybių narių veiklos. Be to, Parlamentas, kaip nepriklausomas politinis organas, gali nagrinėti peticijas, kuriose prašoma padaryti pakeitimų galiojančiuose teisės aktuose arba priimti naujus teisės aktus. Mano vaidmuo, priešingai – padėti atskleisti netinkamo administravimo atvejus ir pabandyti ištaisyti padėtį.

Skirtingai nei teismo sprendimai, ombudsmeno sprendimai nėra teisiškai privalomi. Galiu pasitelkti tik įtikinėjimo galią, kad įtikinčiau ES institucijas vadovautis mano rekomendacijomis ar siekti abi šalis tenkinančio draugiško sprendimo.

Labai svarbu, kad tais atvejais, kai ES institucijos atsisako vadovautis mano rekomendacijomis, ombudsmenas gali kreiptis paramos į Parlamentą ir, žinoma, esu labai dėkingas Parlamentui už tai, kad šis ir toliau teikia man paramą, kaip rodo M. Nedelchevos ir C. Paliadeli pranešimai.

Tai pirmasis metinis pranešimas, pateikiamas jums nuo tada, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis. Ir toliau dirbsiu glaudžiai bendradarbiaudamas su Parlamentu, kad paremčiau mūsų bendrą tikslą siekti, kad Europos piliečiai, atsižvelgiant į jų teises pagal Sutartį, gautų iš šių teisių kuo didesnę naudą, ir visada veiksiu pagal man suteiktą nepriklausomo ir objektyvaus – šie principai vienodai taikomi ir skundo pateikėjo, ir skundžiamosios institucijos atžvilgiu – įtariamo netinkamo administravimo atvejų tyrėjo įgaliojimus.

2009 m. mano biuras baigė 318 tyrimų, 70 proc. jų atlikti per vienus metus. 55 proc. baigti per tris mėnesius. Vidutiniška užbaigtų tyrimų trukmė – devyni mėnesiai, o tai puikiai atitinka mano užsibrėžtą tikslą pasiekti, kad tyrimai būtų baigiami per metus.

Džiaugiuosi galėdamas nurodyti, kad 2009 m. 56 proc. visų atvejų skundus išsprendė pačios institucijos arba buvo pasiektas draugiškas sprendimas. Tai didelė pažanga, palyginti su 2008 m., kuriais tokie atvejai sudarė 36 proc. Kritinių pastabų pateikiau 35 atvejais. Tai didelė pažanga, palyginti su 2008 m., kuriais pateikiau 44 kritines pastabas, ar net su 2007 m., kai tokių pastabų buvo pateikta 55. Nuolatinis kritinių pastabų skaičiaus mažėjimas – gera žinia, tačiau jis tebėra per didelis.

Gerbiami EP nariai, stengiuosi padėti kiekvienam skundo pateikėjui, kuris kreipiasi į ombudsmeną, net ir tais atvejais, kai skundai neatitinka mano įgaliojimų. 2009 m. iš viso gavau 2 392 tokius skundus, taigi jų skaičius sumažėjo 6 proc., palyginti su 2008 m. Šio rodiklio mažėjimas – viltį teikianti žinia. Parlamentas seniai pageidavo, kad nepriimtinų skundų skaičius būtų sumažintas. Šį rezultatą bent iš dalies sieju su faktu, kad dabar daugiau piliečių iš karto siunčia savo skundus tinkamu adresu.

2009 m. sausio mėn. savo naujoje interneto svetainėje paskelbiau sąveikųjį vadovą visomis 23 ES kalbomis. Šio vadovo tikslas – nukreipti skundų pateikėjus į instituciją, kuri gali geriausiai jiems padėti, ar tai būtų mano paties tarnyba, valstybėse narėse veikiančios nacionalinių ar regioninių ombudsmenų tarnybos, ar problemų sprendimo mechanizmas, pvz., tarpvalstybinis interneto tinklas SOLVIT.

2009 m. vadovu naudojosi daugiau nei 26 000 žmonių. Piliečiams labai svarbu, kad nuo pat pradžios jie yra nukreipiami į tinkamiausią skundų nagrinėjimo instituciją ir taip apsaugomi nuo nusivylimo ir vilkinimų, kurių patiria bandydami patys išsiaiškinti, kuriai institucijai siųsti skundą.

Tai taip pat reiškia, kad skundai išsprendžiami greičiau ir veiksmingiau ir taip užtikrinama, kad piliečiai galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis, nustatytomis ES teisės aktuose, ir kad ES teisės aktai būtų tinkamai įgyvendinami.

Per pastaruosius trejus metus taip pat atkakliai stengiausi informuoti piliečius apie paslaugas, kurias galiu teikti įmonėms, asociacijoms, NVO, regioninėms valdžios institucijoms ir kitoms tikslinėms grupėms, kitaip sakant, bet kam, kas tiesiogiai turi reikalų su ES administracija.

Siekdamas toliau užtikrinti piliečių informuotumą apie ombudsmeno darbą, 2009 m. pradėjau bendradarbiauti su kitais informacijos ir problemų sprendimo tinklais, pvz., „Europe Direct“ ir SOLVIT. Taip pat intensyviau stengiausi nustatyti ryšį su galimais skundų pateikėjais surengdamas nemažai viešųjų renginių. Visa ši informavimo ir aiškinamoji veikla ir daug skundo pateikėjų naudai išspręstų ginčų lėmė tai, kad informuotumo apie ombudsmeno veiklą vidurkis išaugo 85 proc.

Pagal gautus skundus pradėtų tyrimų skaičius 2009 m. išaugo nuo 293 iki 335. Šis padidėjimas bent iš dalies turi būti priskirtas prie informavimo ir aiškinamosios veiklos. Taip pat toliau stengiausi pagerinti piliečiams ir galimiems skundų pateikėjams teikiamos informacijos kokybę pasitelkdamas Europos ombudsmenų tinklą, kuris labai padeda palengvinti skubų skundų perdavimą kompetentingo ombudsmeno biurui ar panašiai institucijai.

Be to, ir toliau siekiau užtikrinti, kad ES institucijos visose savo veiklos srityse pagrindinį dėmesį skirtų piliečiams. Tai užduotis, kuri turi būti sprendžiama kartu su institucijomis. Siekdamas paskatinti Komisiją siekti šio tikslo, glaudžiai bendrauju su Komisijos Pirmininko pavaduotoju, atsakingu už ryšius su ombudsmenu, Komisijos nariu M. Šefčovičium, kuriam dėkoju už dalyvavimą čia, taip pat už tai, kad iki šiol glaudžiai bendradarbiavo ir teikė paramą.

Skundai, kuriuos tyriau 2009 m., dažniausiai susiję su skaidrumo stoka (36 proc. visų nagrinėtų atvejų). Esu susirūpinęs dėl tokio didelio šių atvejų skaičiaus. Atskaitingas ir skaidrus ES administravimas – piliečių pasitikėjimo ES pagrindas. Taip pat apgailestauju dėl ilgų Komisijos vilkinimų atsakant į prašymus leisti susipažinti su dokumentais. Didžiausią pasipiktinimą keliantis atvejis nagrinėjamas C. Paliadeli pranešime, kuriame aiškiai duodama suprasti, kad Parlamentas šiuo atžvilgiu tikisi iš Komisijos, kad ši iš esmės pagerins padėtį.

Svarbiausias 2009 m. įvykis – Lisabonos sutarties įsigaliojimas. Sutartyje yra naujų pažadų piliečiams dėl pagrindinių teisių, didesnio skaidrumo ir didesnių galimybių dalyvauti Europos Sąjungos politikos formavimo procese. Ji taip pat apima teisiškai privalomą ES pagrindinių teisių chartiją, kurioje įtvirtinta ir teisė į tinkamą administravimą.

Patikslintas finansinis reglamentas suteikia papildomą puikią galimybę įgyvendinti pagrindinę teisę į tinkamą administravimą. Manau, kad atitinkamos taisyklės turėtų padėti pareigūnams užtikrinti ir patikimą finansų valdymą, ir tinkamą administravimą. Gerbiami EP nariai, aš parengiau ir neseniai patvirtinau savo veiklos visą man suteiktų įgaliojimų laikotarpį strategiją. Dokumentas, kuriame ši strategija išdėstyta, praeitą savaitę išsiųstas susipažinti jūsų Biurui, Pirmininkų sueigai ir Peticijų komitetui.

Strategija parengta siekiant įgyvendinti paskelbtą mano institucijos misiją, kurią patvirtinau 2009 m. ir kuri suformuluota taip: „Europos ombudsmenas siekia, kad skundai prieš Europos Sąjungos institucijas būtų sprendžiami sąžiningai, skatina skaidrumą ir administracinę tarnybos kultūrą. Jo tikslas – ugdyti pasitikėjimą skatinant piliečių ir Europos Sąjungos dialogą ir puoselėti aukščiausius elgesio standartus Sąjungos institucijose“.

Būtent šia dvasia, pone pirmininke ir gerbiami EP nariai, šia Komisijos pareiškimo dvasia tęsiu darbą vykdydamas šį rugpjūtį man pavestus įgaliojimus.

 
  
MPphoto
 

  Maroš Šefčovič, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – Pone pirmininke, prašau, būkite man nuolaidūs, nes pasistengsiu atsakyti trims pranešėjoms ir ombudsmenui. Pirmiausia norėčiau padėkoti M. Nedelchevai, C. Paliadeli ir E. Lichtenberger už pranešimus. Labai akivaizdu, kad siekiame tų pačių tikslų: kad administravimas būtų veiksmingas ir profesionalus ir kad Europos teisė būtų gerbiama. Tai pagrindas, kuriuo remdamiesi ketiname aptarti šiuos klausimus ir, esu įsitikinęs, siekti teigiamo rezultato.

Taip pat norėčiau įvertinti N. Diamandouro glaudų bendradarbiavimą su Komisija. Manau, ši diena jam ypatinga, nes jo darbą labai gerai įvertino ir Europos Parlamentas. Galiu patikinti jus, kad mes ir mūsų tarnybos labai intensyviai bendrauja. Nepraeina nė savaitė, kai vėl siunčiu aiškinamąjį raštą ombudsmenui ir gaunu iš jo atsakymą. Taip bandome rasti teisingus sprendimus savo darbe. Žinoma, yra keletas neišspręstų problemų, tais klausimais dirbame, bet manau, kad tai tik mūsų vaisingo bendravimo įrodymas.

Norėčiau pabrėžti, kad Komisija palankiai vertina M. Nedelchevos pranešimą, kuriame pateikiama aiški ir išsami ombudsmeno veiklos praeitais metais apžvalga. Tiesą sakant, ombudsmeno pateiktame metiniame savo veiklos 2009 m. pranešime aiškiai išdėstyti įvairių jo vykdytų tyrimų rezultatai pateikiant pavyzdžių ir suskirstant juos į kategorijas pagal netinkamo administravimo pobūdį ar susijusią instituciją.

Kaip N. Diamandouros jau pasakė, 2009 m. ombudsmenas iš viso užregistravo 3 098 skundus, o 2008 m. jų buvo užregistruota 3 406. Taigi per metus skundų sumažėjo 9 proc., bet mums puikiai žinoma, kad 56 proc. tyrimų buvo susiję su Komisija. Mums taip pat žinoma, kad skundai dėl netinkamo administravimo dažniausiai susiję su skaidrumo stoka, įskaitant atsisakymą suteikti informaciją, ir esu įsipareigojęs tokias problemas ir toliau spręsti.

Komisija palankia vertina ombudsmeno pastangas toliau mažinti vidutinę jo atliekamų tyrimų trukmę iki devynių mėnesių. Tačiau Komisija pabrėžia, kad siekdamas sumažinti skundų nagrinėjimo trukmę, ombudsmenas turėtų atsižvelgti į jos pačios nustatytus terminus, iki kada turi būti baigtos vidaus konsultacijos ir iki kada Komisijos narių kolegija turi patvirtinti jos atsakymus. Kiekvieną atsakymą patvirtina kolegija, o susisiekti su kolegijos nariais reikia laiko.

Reikėtų pabrėžti, kad ombudsmenas įgyvendino intensyvią informavimo kampaniją, kurios rezultatas – geresnis piliečių informavimas apie jų teises ir geresnis jų supratimas apie ombudsmeno kompetencijos sritis. Šiuo atžvilgiu ombudsmenas linkęs noriai skelbti spaudos pranešimus ir dažnai tą daro tik išsiuntęs Komisijai rekomendacijos projektą, taip nepalikdamas Komisijai galimybės apsiginti, nes jos atsakymas dar rengiamas.

Kai kuriais atvejais gali būti rastas draugiškas sprendimas, jeigu institucija pasiūlo skundo pateikėjui atlyginti žalą. Šis sprendimas siūlomas be jokių suvaržymų, susijusių su atsakomybės klausimais ar teisinio precedento nustatymu. Jeigu draugiškas sprendimas negali būti rastas, ombudsmenas gali pateikti rekomendacijų, kaip šį atvejį išspręsti. Jeigu institucija nepriima ombudsmeno rekomendacijų, jis gali pateikti specialiąją ataskaitą Parlamentui. 2009 m. ombudsmenas nepateikė Parlamentui nė vienos specialiosios ataskaitos. Specialioji ataskaita, susijusi su skundu dėl galimybės susipažinti su Komisijos dokumentų turiniu, pateikta Parlamentui 2010 m.

Tačiau Komisijos ir ombudsmeno nuomonės retkarčiais išsiskiria. Taip yra buvę su pažeidimų procedūromis susijusių tyrimų atvejais. Ombudsmenas dažnai tvirtina, kad Komisija neišsamiai paaiškino savo poziciją, o kad paaiškintų savo poziciją, Komisija neabejotinai turi išdėstyti savo samprotavimų esmę ir tai tampa panašu į diskusiją dėl Komisijos politikos esmės. Tačiau Komisija buvo linkusi labai išsamiai atsakyti ombudsmenui smulkiai išdėstydama ir pagrįsdama taikytos teisės aiškinimą, bet kartu pridurdama pastabą dėl teisės aiškinimo skirtumų ir pabrėždama, kad galutinis arbitras – Europos Teisingumo Teismas.

Atsižvelgdama į pastaraisiais metais skundų registravimo ir nagrinėjimo srityje įvykusius pokyčius (projektas „EU Pilot“), patvirtintus Komisijos pateiktoje metinėje ES teisės taikymo 2009 m. stebėsenos ataskaitoje, Komisija artimoje ateityje norėtų patikslinti savo 2002 m. kovo 23 d. komunikatą dėl santykių su skundo dėl Bendrijos teisės pažeidimų teikėju. Buvau asmeniškai susitikęs su ombudsmenu ir galėjau jį informuoti apie šiuos pokyčius.

Komisija nuodugniai nagrinėja ombudsmeno jai perduotus skundus dėl skaidrumo ir galimybės susipažinti su dokumentais.

Vienu iš tokių atvejų ombudsmenas 2010 m. pateikė Parlamentui specialiąją ataskaitą, apie kurią kalbama C. Paliadeli pranešime. Apgailestauju, kad ši ataskaita pateikta netrukus po to, kai Komisija šioje byloje priėmė galutinį sprendimą. Tačiau pripažįstu, kad šiam sprendimui priimti prisireikė labai daug laiko, net jei tai atsitiko dėl to, kad trečioji šalis nesureagavo į Komisijos pasiūlymą. Norėčiau pabrėžti, kad Komisija yra visapusiškai įsipareigojusi sąžiningai bendradarbiauti su ombudsmenu. Negali būti kalbos apie tai, kad Komisija nenori bendradarbiauti, ir neabejotinai ji neketina kaip nors trukdyti ombudsmenui atlikti savo darbą. Komisija visada siekia glaudžiai bendradarbiauti su ombudsmenu. Kai kuriais atvejais prašome suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, kurie yra ypač sudėtingi ar didelės apimties ir jų išnagrinėti laikantis įprastų terminų negalima. Komisija per metus išnagrinėja apie 5 000 bylų, susijusių su prašymais suteikti galimybę susipažinti su dokumentų turiniu, ir skundai ombudsmenui pateikiami tik dėl 15–20 tokių bylų.

Įsigaliojus Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo tapo įmanoma pradėti mąstyti apie tai, kaip pasiekti bendrą požiūrį siekiant užtikrinti atvirą, veiksmingą ir nepriklausomą europinį administravimą. Todėl Komisija mano, kad prieš pateikiant bet kokį pasiūlymą dėl teisės akto reikalingas tarpinstitucinis dialogas. Šiuo atveju, regis, yra galimybė pasiekti teigiamą rezultatą, ir tai, kad abi institucijos spręsdamos šį klausimą bendradarbiauja, turėtų jį užtikrinti.

Jeigu leisite, pone pirmininke, atsakysiu ir E. Lichtenberger, nes jai teko labai pasistengti, kad galėtų būti čia ryte. Norėčiau ją patikinti, kad Komisija teikia daug svarbos tam, kad netinkamo ES taikymo atvejai būtų ištaisyti, ir, kaip jums žinoma, tai yra vienas iš J. M. Barroso vadovaujamos Komisijos prioritetų. Komisija jau savo 2007 m. komunikate „Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas“ įsipareigojo patobulinti savo darbo metodus, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis su ES teisės taikymu susijusių problemų sprendimas didžiausią dėmesį skiriant klausimams, keliantiems piliečiams ir įmonėms daugiausia problemų. Komunikate paminėjau, kad metinė ataskaita labiau vertintina kaip priemonė, skirta strateginiam ES teisės aktų taikymo vertinimui, kurioje nurodomi pagrindiniai iššūkiai, nustatomi prioritetai ir išdėstomas šiuos prioritetus atitinkantis darbo planas. Komisija džiaugiasi Parlamento reakcija į šį pranešimą. Dabar norėčiau pakalbėti kai kuriais pagrindiniais šio pranešimo klausimais.

Dėl informacijos apie pažeidimus teikimo. Komisija šiuo metu įgyvendina naująjį pamatinį susitarimą su Parlamentu. Ji įsipareigojusi teikti Parlamentui šiame susitarime nurodytą informaciją. Komisija taip pat nekantriai laukia, kada galės įtraukti Parlamentą į savo darbą, susijusį su portalu „Jūsų Europa“, kuriuo siekiama užtikrinti, kad piliečiai žinotų, kur ieškoti jiems reikiamos informacijos.

Džiaugiamės, kad Parlamentas pripažįsta projekto „EU Pilot“ indėlį kuriant tinkamai veikiančią ir į piliečius orientuotą Europos Sąjungą pagal Lisabonos sutartį. Šiuo projektu siekiama užtikrinti, kad į piliečių rūpesčius ir skundus dėl ES teisės taikymo būtų reaguojama, ir tam neabejotinai skirsime didžiausią dėmesį. Savo darbe Komisija turi paisyti konfidencialumo reikalavimo, nes Europos Teisingumo Teismas patvirtino, kad tiriant atvejus dėl įtariamo netinkamo ES teisės taikymo ir vykdant galimų pažeidimų nagrinėjimo procedūras valstybės narės turi teisę į konfidencialumą.

Todėl, nors Komisija ir pateikė daug informacijos šių metų kovo mėn. patvirtintoje projekto „EU Pilot“ įgyvendinimo vertinimo ataskaitoje, ji nesuteikia galimybės susipažinti su konkrečiomis bylomis, nagrinėjamomis įgyvendinant projektą „EU Pilot“, kitaip sakant, ji neatskleidžia informacijos apie tokias bylas. Tačiau Komisija pripažįsta, kad yra svarbu, jog piliečiai būtų išsamiai, aiškiai ir tinkamu laiku informuojami apie valstybių narių atžvilgiu vykdant projektą „EU Pilot“ atlikto darbo rezultatus, ir yra įsipareigojusi užtikrinti, kad skundų pateikėjai turėtų galimybę pateikti pastabų dėl jų.

Dėl nagrinėjimo procedūrų kodekso parengimo remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 298 straipsniu. Komisija supranta, kad Parlamente sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta išsiaiškinti galimą tokios iniciatyvos taikymo sritį ir turinį. Komisija taip pat mano, kad prieš pradedant svarstyti konkretesnius šios iniciatyvos elementus derėtų įvertinti visais šio klausimo aspektais atlikto pirminio darbo rezultatą. Todėl Komisija kol kas palauks ir vėliau pateiks savo poziciją visais aspektais.

Komisija taip pat ruošiasi pateikti patikslintą informaciją apie išteklius, skirtus ES teisei taikyti. Rezoliucijos projektas, dėl kurio šiandien diskutuojame, apima daug įvairių klausimų ir atsakydama į šią rezoliuciją Komisija pateiks papildomų paaiškinimų, kuriuos pateikti šiandien dėl laiko stokos būtų labai sudėtinga.

Pone pirmininke, gerbiami EP nariai, džiaugiamės, kad mūsų abi institucijos suinteresuotos užtikrinti, kad šiuo metu galiojanti ES teisė būtų tinkamai taikoma ES piliečių ir įmonių labui. Veiksmingas ES teisės taikymas – vienas iš ES kertinių akmenų ir vienas iš pagrindinių sumanaus reguliavimo elementų.

Norėčiau atsiprašyti vertėjų, kad kalbėjau taip greitai. Labai dėkoju už kantrybę, taip pat visiems dėkoju už dėmesį.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Taip, bijau, šiek tiek buvote linkęs greitinti kalbą. Ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Rainer Wieland, Peticijų komiteto nuomonės referentas.(DE) Pone pirmininke, N. Diamandourai, Komisijos nary, šiandien čia vyksta bendra diskusija. Kalbėsiu Peticijų komiteto pirmininkės vardu, nes ji, deja, serga, ir norėčiau apsiriboti pastabomis dėl C. Paliadeli pranešimo.

Šis Parlamentas ne kartą diskutavo klausimu dėl galimybės susipažinti su dokumentais ir skaidrumo teikiamos naudos, taip pat dėl to, kur derėtų nubrėžti skiriamąją liniją tarp teisėtų visos visuomenės teisių ir interesų ir teisėtų asmenų ir įmonių interesų. Beje, ponia C. Paliadeli, vaidmenys gali ir pasikeisti, t. y. gali atsitikti taip, kad pateikus informaciją NVO, kokia nors įmonė ar asmuo vėliau bandys išsiaiškinti tikslų pateiktos informacijos turinį. Nekalbame apie tai, kas šiuo atveju elgiasi gerai ar blogai, tiesiog kalbame apie terminus. Šių terminų turi būti laikomasi, nes tai svarbu piliečiams ir, žinoma, ombudsmenui. Šį reikalavimą galima būtų laikyti pagrindiniu tinkamo administravimo principu. Tikimės, kad Komisija, parodžiusi esanti labai suinteresuota paspartinti šį reikalą, kaip minėjo Komisijos Pirmininko pavaduotojas, atidžiau išnagrinės šią problemą ir patobulins savo veiklą šioje srityje.

 
  
MPphoto
 

  Elena Băsescu, PPE frakcijos vardu.(RO) Pone pirmininke, norėčiau kalbėti kaip Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos šešėlinė pranešėja Europos ombudsmeno specialiosios ataskaitos klausimu. Pirmiausia noriu pabrėžti, kad pasiekus visų politinių grupių konsensusą pranešimo rengimo darbas palengvėjo. Turiu paminėti, kad nebuvo pateiktas nė vienas pakeitimas, ir norėčiau dėl to pasveikinti C. Paliadeli.

Tai, kad dėl Komisijos nenoro bendradarbiauti su ombudsmenu gali labai sumažėti piliečių pasitikėjimas ES institucijomis, kelia nerimą. Institucijoms tinkamai nebendradarbiaujant gali kilti grėsmė ombudsmeno ir Europos Parlamento galimybei veiksmingai prižiūrėti Komisijos veiklą. Taip pat noriu priminti sąžiningo bendradarbiavimo principą, įtvirtintą Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo. Šis principas reiškia, kad ES institucijos turi sąžiningai stengtis stiprinti tarpusavio ryšius. Deja, ombudsmenas dažnai susiduria su Komisijos negebėjimu laikytis terminų ir tinkamu metu paviešinti dokumentus.

Nerimą kelia ir tai, kad ombudsmenas turėjo griebtis kraštutinės priemonės ir parengti specialiąją ataskaitą, kad įtikintų Komisiją daugiau bendradarbiauti. Tokių įvykių ateityje neturėtų būti. Šiuo atžvilgiu norėčiau paprašyti Europos Komisijos toliau stengtis veiksmingiau bendradarbiauti su ombudsmenu. Nereikia pamiršti, kad jeigu Komisija neįsipareigos bendradarbiauti, Parlamentas bet kuriuo metu galės jos atžvilgiu imtis sankcijų. Pranešime išdėstytu atveju kyla sisteminė problema. Tokiomis aplinkybėmis piliečiai netenka galimybės pasinaudoti viena svarbiausių privilegijų, kurios jie gali tikėtis naudodamiesi savo pagrindine teise teikti skundus.

 
  
MPphoto
 

  Monika Flašíková Beňová, S&D frakcijos vardu.(SK) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti visoms trims EP narėms už pranešimus, kuriuos šiandien čia aptariame bendrose diskusijose, ir ypač norėčiau pakalbėti apie E. Lichtenberger pranešimą, nes manau, kad jis parengtas išskirtinai kruopščiai, ir pritariu daugeliui jame išdėstytų minčių. Todėl šiandien aš taip pat norėčiau būti šiek tiek kritiškesnė, pone Komisijos Pirmininko pavaduotojau.

Kalbant apskritai, galima pasakyti, kad Komisija neteikia piliečiams ar Parlamentui pakankamai informacijos apie tai, kaip ji vykdo Bendrijos teisės įgyvendinimo stebėseną. Tačiau Europos Sąjungos sutartyje nustatytas aktyvus ES piliečių vaidmuo, pvz., Europos piliečių iniciatyva. Taip pat džiaugiuosi, pone Komisijos Pirmininko pavaduotojau, kad šiandien dalyvaujate šiose diskusijose, nes žinau, kad esate ne tik kompetentingas šiuo klausimu, bet ir nepaprastai aktyviai dalyvaujate įgyvendinant Europos piliečių iniciatyvą.

Nepaisant to, Europos Komisijos teikiamose metinėse ES teisės taikymo stebėsenos ataskaitose Parlamentui ar piliečiams vis dėlto nepateikiama pakankamai informacijos apie esamą padėtį. Iki šiol Komisija pernelyg daug dėmesio skyrė Europos teisės perkėlimui į nacionalinę teisę, o faktinio jų taikymo sritį labai apleido. Glausta nuoroda į oficialią procedūrą, vykdomą dar neperkėlusios ES teisės akto į nacionalinę teisę valstybės narės atžvilgiu, mums ar piliečiams mažai ką tesako. Mes turime ir norime sužinoti daugiau apie Komisijos vykdomus netikslaus ar visiškai netinkamo ES teisės perkėlimo atvejų tyrimus. Tik tada, kai būsime visapusiškai informuojami apie tokius atvejus, galėsime kalbėti apie nuoseklią ES teisės aktų taikymo stebėseną.

Ponios ir ponai, kaip visi neabejotinai žinome, Europos Parlamentas Komisijos atžvilgiu turi kai kurių pareigų ir galių. Jos apima stebėseną ir vertinimą. Mes Europos Parlamente esame nuoširdžiai suinteresuoti turėti galimybę pakankamai tiksliai įvertinti Komisijos pažangą įgyvendinant jai pavestas užduotis, sergstint Sutartis ir laikantis ES teisės nuostatų. Tačiau mes neturime pakankamai galimybių susipažinti su informacija, kuria remdamasi Komisija sprendžia problemas, susijusias su reglamentų nuostatų pažeidimais. Tai nėra naujas prašymas, pone Komisijos Pirmininko pavaduotojau.

Vasario mėn. savo rezoliucijoje dėl pataisyto Europos Parlamento ir Komisijos pamatinio susitarimo prašėme Komisijos, cituoju: „pateikti Parlamentui apibendrintą informaciją apie visas įsipareigojimų neįvykdymo procedūras, nurodytą oficialiuose įspėjimuose, jei to paprašo Parlamentas“. Norėčiau primygtinai paprašyti, kad Komisija teiktų mums šią informaciją, kuri per mus bus perduota ir piliečiams.

Baigdama, pone Komisijos Pirmininko pavaduotojau, noriu pasakyti, ir tą ne kartą teigiau savo kalbose, kad Europos Parlamentas nuoširdžiai nori padėti Komisijai ir net paremti ją santykiuose su Taryba. Dabar prašome jūsų, kad Komisija savo ruožtu teiktų mums informaciją, kurios prašome ne tik dėl savęs, bet ir dėl Europos Sąjungos valstybių narių piliečių.

 
  
MPphoto
 

  Margrete Auken, Verts/ALE frakcijos vardu.(DA) Pone pirmininke, Peticijų komitetui, kitaip sakant, komitetui, nagrinėjančiam piliečių skundus, neabejotinai svarbiausia, kad ES teisės aktai būtų gerbiami. Piliečiai kreipiasi į mus, nes nacionalinės ar vietos valdžios institucijos nesilaiko ES teisės aktų, pvz., dėl žmonių sveikatos ar aplinkos apsaugos. Užtenka prisiminti daugybę skundų dėl užsitęsusios atliekų krizės Kampanijoje, gautų nepaisant aiškaus Europos Teisingumo Teismo sprendimo, ir dėl lėšų įšaldymo. Iš tikrųjų nieko nepadaryta, kad ši problema būtų išspręsta. Dėl to kenčia ir piliečiai, ir saugoma aplinka. Ir šį regioną dar vadiname „laimingąja Kampanija“! Komisija šiuo atžvilgiu privalo pasitelkti visas savo turimas priemones.

Sutartyje Komisijai pavestas pagrindinis vaidmuo – stebėti, kaip valstybės narės laikosi ES teisės nuostatų. Todėl komitete mes teikiame daug dėmesio tam, kaip Komisija nagrinėja ir sprendžia problemas, susijusias su teisės nuostatų pažeidimais. Atsižvelgdama į tai, E. Lichtenberger pranešimą vertinu palankiai. Pranešime visiškai aiškiai duodama suprasti, kad nepakanka paprasčiausiai grąžinti valstybėms narėms spręsti skundus dėl jų pačių padarytų pažeidimų. Būtent dėl jų yra skundžiamasi. Piliečiai paliekami bėdoje visiškai vieni.

Šiuo atžvilgiu norėčiau pagirti Europos ombudsmeną už tai, kad savo iniciatyva ištyrė būtent šį naują Komisijos taikomą skundų ir pažeidimų nagrinėjimo būdą ir ypač tai, kaip Komisija registruoja skundus prieš valstybes nares dėl Bendrijos teisės nesilaikymo ar galbūt tiesiog jų neregistruoja. Tais atvejais, kai Komisija kaltinama nesureagavusi į pažeidimus, ombudsmenui taip pat suteikta teisė teikti savo nuomonę dėl klausimo esmės, nors galutinį sprendimą, žinoma, priims Teismas.

Bet kuriuo atveju padarytume pažangą, jeigu dabar priimtume M. Nedelchevos pranešime pateiktą pasiūlymą parengti tinkamą teisės aktą dėl ES administravimo procedūrų, kuriam priimti pagaliau turime pagrindą, nustatytą Lisabonos sutarties 298 straipsnyje.

Gerai, kad metiniame ombudsmeno pranešime yra daug ženklų, bylojančių apie pažangą, bet tai, kad daugiau nei trečdalis skundų susiję su skaidrumo stoka ir ribojama galimybe susipažinti su dokumentais ir informacija, tebekelia rūpestį. Šiuo atžvilgiu gėdinga, kad ir Komisija, ir keletas valstybių narių stengiasi apsaugoti stambius lobistus nuo piliečių pasitelkdami būdus, kurie akivaizdžiai primena piktnaudžiavimą duomenų apsaugos taisyklėmis.

Vienas toks pasipiktinimą keliantis pavyzdys pateiktas ombudsmeno specialiojoje ataskaitoje, kurioje kalbama apie įmonę „Porsche“ ir korespondenciją, susijusią su automobilių keliama tarša CO2 dujomis. Ar kas nors iš čia esančių tiki, kad Komisija būtų konsultavusi su mažąja ar vidutine įmone dėl jos laiškų turinio atskleidimo ar kad ji būtų norėjusi vilkinti šį reikalą 15 mėnesių dėl mažosios įmonės? Žinoma, ne! Ji taip elgėsi dėl to, kad tai buvo įmonė „Porsche“, ir, žinoma, galbūt dėl to, kad tai buvo G. Verheugen. Ombudsmeno specialiojoje ataskaitoje pateikiama ilgesnė istorija ir aš norėčiau patarti kiekvienam susipažinti ir su puikiu C. Paliadeli pranešimu, ir su paties ombudsmeno ataskaita. Ji labai įdomi. Skaitydami ją ne kartą nustebsite. Tačiau rimčiausias šio atvejo aspektas – Komisijos nenoras lojaliai bendradarbiauti su ombudsmenu. Tai svarbus pranešimas. Parlamentas turi parengti ir pateikti aiškų pareiškimą šiuo klausimu. Norėčiau padėkoti ombudsmenui ir C. Paliadeli.

 
  
MPphoto
 

  Oldřich Vlasák, ECR frakcijos vardu. (CS) Pone pirmininke, metinė ombudsmeno ataskaita – puikus pavyzdys, kaip turėtume pateikti savo veiklos rezultatus visuomenei. Ataskaita yra suprantama, glausta ir konkreti. Todėl labai vertinu jūsų darbą ir pastangas ir taip pat norėčiau asmeniškai jus pasveikinti. Tačiau šiuo atžvilgiu taip pat norėčiau pasakyti, kad matau vieną sisteminę problemą ombudsmeno biuro veikloje. Ši problema – visuomenės informavimas. Prisipažinkime, kad pati Europos Sąjunga, kaip tarptautinė organizacija, yra labai sunkiai suprantama. Ji nesuprantama ne tik jos skiriamų subsidijų požiūriu, bet ir jos galių, institucijų, sprendimų priėmimo procesų bei patvirtintų politikos sričių ir priimtų teisės aktų požiūriu. Noriu pasakyti, kad eiliniams piliečiams ją sunku suprasti. Logiška, kad tas pats pasakytina ir apie ombudsmeno biurą. Esu visiškai tikras, kad jeigu atliktume Europos piliečių apklausą siekdami nustatyti, ką jie žino apie Europos ombudsmeno vaidmenį, įgaliojimus ir veiklą, išsiaiškintume, kad jis, deja, suvokiamas kaip kažkas tolimo, o daugelis piliečių net nežino, kad tokia pareigybė apskritai yra. Faktai palyginti aiškūs. Didelė dauguma skundų, kuriuos pateikė mano tėvynainiai iš Čekijos, neatitiko Europos ombudsmeno kompetencijos srities. Panaši padėtis ir kitose valstybėse narėse.

Aptardami Parlamente 2008 m. metinį veiklos pranešimą visi kalbėjome apie tai, kad piliečiai turi būti geriau informuojami. Buvo siūloma įgyvendinti plataus masto informavimo kampanijas, taip pat svarstoma galimybė sukurti interneto svetainių. Tačiau pats vakar bandžiau jūsų interneto svetainėje pateikti skundą. Turiu pasakyti, kad sąveikusis vadovas pernelyg sudėtingas ir, tiesą sakant, nesuprantamas eiliniam piliečiui. Tikroji skundo forma taip pat sudėtinga. Ji man šiek tiek primena Čekijoje naudojamas mokesčių grąžinimo formas, kurių eiliniai piliečiai negali užpildyti be konsultanto mokesčių srityje pagalbos. Tiesą sakant, jūsų interneto svetainė atima iš piliečių norą teikti skundus. Todėl norėčiau paprašyti, kad ji būtų supaprastinta.

Dar vienas dalykas, kurį laikau labai svarbiu – būtinybė sutrumpinti skundų nagrinėjimo trukmę. Galiausiai žinome, kad jeigu kas nors skundžiasi, pasitikėjimo požiūriu nepaprastai svarbu, kad skundas būtų išnagrinėtas ir skundo pateikėjas gautų atsakymą kuo greičiau. Be to, jeigu konkretus klausimas neatitinka institucijos, į kurią skundo pateikėjas kreipėsi, kompetencijos srities, skundas turėtų būti tiesiogiai perduotas atitinkamus įgaliojimus turinčiam nacionaliniam ar regioniniam ombudsmenui.

Ponios ir ponai, per daug komunikacijos „žudo“ informaciją. Per daug informacijos „žudo“ Europos piliečius. Mano nuomone, Europos ombudsmeno prioritetas turėtų būti ne tik spręsti skundus dėl netinkamų biurokratinių procedūrų, bet ir užkirsti tam kelią. Todėl, manau, šiai institucijai labai svarbu, kad ja nebūtų piktnaudžiaujama siekiant vykdyti žiniasklaidos kampanijas ir kad jos įgaliojimai nebūtų išplėsti. Išrinktas eiti Europos ombudsmeno pareigas, N. Diamandouros pasakė: „Toliau stengsiuosi gerinti Europos Sąjungos administravimo kokybę“. Todėl baigdamas norėčiau paklausti, kokią konkrečią sisteminę problemą jums pavyko išspręsti ir kokioms problemoms ketinate skirti dėmesį ateinančiais metais. Linkiu jums visokeriopos sėkmės ieškant sisteminių sprendimų.

 
  
MPphoto
 

  Willy Meyer, GUE/NGL frakcijos vardu.(ES) Pone pirmininke, mano frakcija norėtų padėkoti M. Nedelchevai už šį pranešimą, kuriame mums pateikiama gausi informacija iš Peticijų komiteto apie Europos ombudsmeno veiklą.

Tai labai išsamus pranešimas, apimantis visą 2009 m. vykdytą veiklą ir didelę dalį skundų, kurių skaičius, beje, sumažėjo 9 proc., palyginti su praeitais metais. Daugiau nei pusė skundų susiję su Europos Komisija.

Manau, kad ombudsmenui pateiktuose skunduose kritikuojama prasto administravimo praktika, pvz., skaidrumo stoka ar atsisakymas suteikti galimybę susipažinti su dokumentais. Galime džiaugtis, kad didelė šių skundų dalis išsprendžiama juos išnagrinėjus ombudsmenui, taigi einame tinkama kryptimi.

2010 m. užsibrėžti siekiai apibendrinti penkiuose tiksluose: atvirai išklausyti pasiūlymų, būti jiems atviriems ir nustatyti geriausią patirtį; stengtis rasti būdų, kaip greičiau pasiekti norimus rezultatus; įtikinti siekiant daryti teigiamą poveikį ES institucijų administracinei kultūrai; laiku pateikti naudingą ir lengvai prieinamą informaciją; prisitaikyti siekiant užtikrinti tinkamą išteklių valdymą ir darbo veiksmingumą ir efektyvumą. Manau, kad 2010 m. užsibrėžti tikslai labai tinkami.

Mums reikia modernizuoti mechanizmus, kurie suteiktų mums galimybę spręsti ginčus, susijusius su skaidrumo ir informacijos trūkumu, o jų neabejotinai kyla. Turime M. Paliadeli pranešime pateiktą tokio atvejo pavyzdį, susijusį su įmone „Porsche“, ir kadangi įmonė, tiksliau sakant, Komisija atsisakė paviešinti kai kurių šio automobilių gamintojo laiškų turinį, Parlamentas turi paremti ombudsmeną, o ombudsmenas turi pasitikėti Europos Parlamentu, kad galėtų gauti daugiau informacijos tokiais atvejais.

Neseniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo priimtas sprendimas, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas skelbti įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką teikiamos pagalbos gavėjų sąrašą, kelia didelį rūpestį. Kitaip sakant, šis sprendimas prieštarauja pagrindiniams skaidrumo principams, kuriais vadovaujantis turėtų būti vykdoma visa veikla, susijusi su Europos biudžetu, ir juo tiesiogiai paminama europiečių teisė žinoti, kaip leidžiamos jų mokamų mokesčių lėšos. Manau, tai netinkama praktika, kurią Parlamentas turėtų siekti panaikinti priimdamas būtinus teisės aktų pakeitimus.

 
  
MPphoto
 

  Nikolaos Salavrakos, EFD frakcijos vardu.(EL) Pone pirmininke, perskaičiau Europos ombudsmeno pateiktą metinį pranešimą apie 2009 m. veiklą ir jaučiu pareigą pagirti N. Diamandourą, nes jis garbingai atstovauja ir tarnauja institucijai, kuri vienija Europos piliečius ir kuri leidžia jiems jaustis saugiai.

Tai, žinoma, Europos ombudsmeno pareiga užtikrinti, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, susiduriantis su problemomis dėl Europos Sąjungos institucijų piktnaudžiavimo valdžia ar bet kokių kitų netinkamo administravimo veiksmų, turėtų galimybę kreiptis į jį ir pateikti skundą.

Perskaitęs pranešimą supratau, kad ši institucija ir jos tarnautojai dirba sėkmingai, nes, pirma, dauguma tyrimų – jų dalis jau sudaro 70 proc. – užbaigiami per metus ir daugiau nei pusė jų – tiesą sakant, 55 proc. – užbaigiami per tris mėnesius. Tai rodo, kaip sparčiai Europos ombudsmenas ir jo kolegos dirba ir kaip sklandžiai ši institucija veikia.

Antra, 80 proc. nagrinėtų atvejų ombudsmenas sugebėjo padėti suinteresuotajai šaliai vienaip ar kitaip išspręsti problemą nukreipdamas ją į kompetentingą instituciją ar patardamas, į kurią instituciją šalis turėtų kreiptis, kad jos problema galėtų būti greitai išspręsta. Tai įrodo, kokia veiksminga yra ši institucija.

Neturėtume pamiršti, kad 84 proc. peticijų pateikė privatūs asmenys ir tik 16 proc. – įmonės ar asociacijos. Tai taip pat rodo labai pagarbų Europos piliečių, manančių, kad nukentėjo dėl netinkamo administravimo, požiūrį į šią instituciją ir jos atstovus. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad devyni iš 2009 m. išnagrinėtų atvejų – gerosios patirties pavyzdžiai. Turiu pasakyti, kad mane patį ypač džiugina įvadinėje pranešimo dalyje pateiktas Europos ombudsmeno pareiškimas dėl jo ketinimo padėti užtikrinti, kad Europos Sąjunga galėtų suteikti savo piliečiams Lisabonos sutartyje pažadėtas privilegijas. Taigi sveikinu N. Diamandourosą.

 
  
MPphoto
 

  Martin Ehrenhauser (NI).(DE) Pone pirmininke, aš taip pat kartą pateikiau skundą ombudsmenui ir, nors mano reikalas nebuvo išspręstas taip sėkmingai ir buvau nepatenkintas dėl priimto sprendimo, vis tiek norėčiau pagirti ombudsmeną už darbą. Manau, labai svarbu, kad mes, esantys čia, šiame Parlamente, paremtume jo dedamas pastangas.

Savo įvadinėje kalboje ombudsmenas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad jo darbo sėkmė ar nesėkmė labai priklauso nuo institucijų veiksmų. Jeigu pasinagrinėsime, pvz., su įmone „Porsche“ susijusį atvejį, taps visiškai akivaizdu, kad ombudsmeno įgaliojimai yra riboti ir kad kai kurios institucijos nepakankamai rimtai vertina jo rekomendacijas.

Žinoma, mums taip pat būtina padaryti tvarką savo pačių namuose. Šiuo atžvilgiu galiu paminėti, pvz., Altero Spinelli pastato pirkimo atvejį, kai buvo padaryta didžiulių pažeidimų. Ombudsmenas pateikė keletą aiškių rekomendacijų ir pakeitimų. Tačiau kol kas Parlamente iš tikrųjų padaryta labai nedidelė pažanga. Pakeitimai buvo atmesti. Šis atvejis dar kartą rodo, kaip Parlamentas vertina šias rekomendacijas. Noriu pasakyti, kad mums labai svarbu padaryti tvarką savo pačių namuose, rimtai vertinti ombudsmeno rekomendacijas ir taip stiprinti jo poziciją.

 
  
MPphoto
 

  Tadeusz Zwiefka (PPE).(PL) Pone pirmininke, kaip ir kiekvienais metais, Teisės reikalų komitetas teikia savo pranešimą dėl Europos Komisijos teikiamos ES teisės taikymo stebėsenos ataskaitos ir, kaip ir kiekvienais metais, Teisės reikalų komiteto nariai turi daug abejonių dėl Komisijos parengtos ataskaitos turinio ir formos.

Be abejo, klausimas dėl ES teisės perkėlimo į nacionalines sistemas – labai rimta problema Europos Sąjungoje. Tos pačios teisės nuostatos įvairiose šalyse perkeliamos skirtingu metu ir kai kuriais atžvilgiais tai, žinoma, suprantama. Tačiau tokių vilkinimų, dėl kurių atsiranda teisinio netikrumo, dėl ko piliečiams tampa neįmanoma naudotis savo teisėmis, neturėtų būti. Kaip mūsų pranešėja teisingai pabrėžia, dėl vilkinimų perkeliant ES teisę ir netinkamo ES teisės taikymo atsiranda didelių išlaidų ir mažėja piliečių pasitikėjimas ES institucijomis. Todėl taip pat džiaugiuosi visomis Komisijos iniciatyvomis, pvz., dėl ekspertų susitikimų ir dvišalio Komisijos ir valstybių narių dialogo, kuriomis siekiama kuo greičiau išspręsti šias problemas. Labai susidomėjęs stebiu, kaip įgyvendinamas projektas „EU Pilot“, sumanytas kaip priemonė, suteikianti galimybę greitai reaguoti į visus atvejus, susijusius su netinkamu ES teisės taikymu ar jos perkėlimu į nacionalinę teisę.

Mes taip pat dar kartą pabrėžiame teismų atliekamą vaidmenį praktiškai taikant ir aiškinant ES teisę. Tačiau šis vaidmuo nebus tinkamai atliekamas, jeigu teisėjams nebus suteiktas tinkamas mokymas, nebus rengiami susitikimai su jais ir nebus sukurta ES teisinė kultūra. Dėl mūsų Parlamento – kreipiuosi į kolegas EP narius – teisės aktai, kuriuos priimame, nes Parlamentas yra įstatymų leidėjas, turi būti aiškūs ir suprantami, nes teisės aktas gali būti nesudėtingai perkeltas į nacionalines sistemas be jokių didelių problemų tik tuo atveju, jeigu jis yra suprantamas.

 
  
MPphoto
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D).(PL) Pone pirmininke, nagrinėdama Europos ombudsmeno veiklos 2009 m. ataskaitą su džiaugsmu atkreipiau dėmesį į tolesnį ombudsmeno ir Peticijų komiteto bendradarbiavimo plėtojimą. Labai vertinu nuo 2003 m. ombudsmeno pareigas einančio prof. N. Diamandouroso darbą, taip pat jo pastangas informuoti piliečius apie jiems prieinamas galimybes teikti skundus dėl netinkamo ES administravimo ir skatinti piliečius naudotis savo teisėmis.

Atsižvelgiant į tai, kad tik 23 proc. iš daugiau nei 3 000 2009 m. užregistruotų skundų atitiko ombudsmeno kompetencijos sritį, jis neabejotinai turėtų tęsti savo veiklą visuomenės informavimo srityje. Dėl savo ribotų įgaliojimų jis gali tirti tik su Europos Sąjungos institucijomis ir organais susijusias bylas. Tačiau svarbu tai, kad kiekvienas asmuo, teikiantis ombudsmenui skundą, kurio oficialiai priimti negalima, informuojamas apie tai, į kurią valdžios instituciją jis turėtų kreiptis kiekvienu konkrečiu atveju.

Taip pat svarbu pabrėžti, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai labai sustiprėjo demokratinis ombudsmeno teisėtumas ir jo kompetencijos sritis išplėsta įtraukiant į ją užsienio politiką. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ombudsmenas vis dažniau imasi veiksmų savo iniciatyva, pvz., pavėluoto Europos Sąjungos lėšų mokėjimo, teisių apribojimo ir diskriminacijos atvejais. Jo pastangomis taip pat parengtas Europos tinkamo administravimo elgesio kodeksas. Dar viena gera žinia – tyrimų atlikimo trukmė sutrumpėjo iki devynių mėnesių.

Tai, kad didelė dalis išnagrinėtų atvejų yra tokių, kai skunde minima institucija susitarė su skundo pateikėju arba skundas buvo išspręstas skundo pateikėjo naudai, taip pat byloja apie ombudsmeno veiksmingumą ir tinkamą bendradarbiavimą su kitomis institucijomis. 2009 m. tokie atvejai sudarė net 56 proc. Tikiuosi, kad ombudsmenas, remiamas Parlamento ir kitų institucijų, ir toliau dirbs taip pat energingai ir net veiksmingiau nei iki šiol.

 
  
MPphoto
 

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE).(FI) Pone pirmininke, dėkoju Europos ombudsmenui ir jo biuro darbuotojams už puikų darbą, kurį jiems tenka atlikti sudėtingomis sąlygomis. Atvirumas, teisė turėti galimybę susipažinti su informacija ir teisė į tinkamą administravimą – visa tai labai svarbu užtikrinti, jeigu norime, kad piliečiai pasitikėtų ES institucijų gebėjimu kontroliuoti, kaip jų teisių paisoma. Nerimą kelia tai, kad metai iš metų didžiausia sistemos administracinė problema tebėra skaidrumo trūkumas ir net atsisakymas suteikti galimybę susipažinti su informacija ir dokumentų turiniu. Šiuo atžvilgiu su įmone „Porsche“ susijęs atvejis yra labai rimtas. Tai, kad Komisija 15 mėnesių vėlavo pateikti prašomus dokumentus, reiškia, kad ji labai apleido savo pareigą sąžiningai bendradarbiauti su ombudsmenu. Dėl tokio Komisijos elgesio sumažėjo mūsų piliečių pasitikėjimas Komisija ir nukentėjo ES viešasis įvaizdis.

Manau, kad dabar, kai Komisijos narys ir ombudsmenas sėdi čia ramiai šalia vienas kito, būtų gerai, jeigu jie konfidencialiai ir išsamiai aptartų ir išsiaiškintų, ar gerbia vienas kito darbą ir ar yra pasiruošę bendradarbiauti ir veikti laikydamiesi pačios ES nustatytų pagrindinių principų. Šiuo atžvilgiu nenoriu kaltinti nė vieno Komisijos nario, bet Komisija tikrai turėtų apsvarstyti šį klausimą, nes ES viešasis įvaizdis tikrai nėra toks teigiamas, tad negalime sau leisti, kad tokių atvejų, kaip byla, susijusi su įmone „Porche“, ateityje būtų daugiau.

Visos ES institucijos – Komisija, Taryba ir, žinoma, Parlamentas – turi gerbti piliečių teises.

 
  
MPphoto
 

  Gerald Häfner (Verts/ALE).(DE) Pone pirmininke, N. Diamandouros yra tikras turtas mūsų piliečiams ir Europos Sąjungai ir norėčiau jam nuoširdžiai padėkoti už darbą. Žinoma, savo darbe jam tenka susidurti ir su opia problema, t. y. jis susijęs su sritimi, kurioje padėtis turi būti pagerinta. Ką tik minėtas atvejis, susijęs su įmone „Porsche“. Kaip Vokietijos pilietis, turiu pasakyti, kad man labai gėda dėl to, kas įvyko. Šiuo atveju kalbame apie Komisijos narį iš Vokietijos ir vokiečių automobilių gamybos įmonę bei jų tarpusavio korespondenciją. Visa Komisijos korespondencija su Italijos, Ispanijos ir kitų šalių automobilių gamintojais paviešinta, o korespondencija su Vokietijos įmone – ne. Ombudsmenas pareiškė ne vieną, ne du, bet tris papeikimus, tačiau jokių veiksmų nesiimta. Padėtį šioje srityje būtina skubiai pagerinti. Norėčiau tą pabrėžti kuo primygtiniau.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad vartodami žodį „pilotai“ dažniausiai turime galvoje profesionalų grupę, praleidžiančią savo darbo laiką aukštai virš žemės. Man ne visai aišku, kodėl Komisijai šovė į galvą mintis pavadinti naująjį projektą „EU Pilot“, skirtą Europos piliečių skundams nagrinėti, bandomuoju (angl. pilot), nes iš esmės juo nepateikiama nieko naujo. Piliečiai pirmiausia pateikia tinkamai pagrįstus skundus savo pačių šalyje. Jokių veiksmų jų šalyje nesiimama, taigi jie kreipiasi į Komisiją. Ką daro Komisija? Ji grąžina skundą į jo kilmės šalį ir vėl nesiimama jokių veiksmų. Nemanau, kad tai tinkamas būdas spręsti mūsų piliečių problemas ir skundus, ir norėčiau naudodamasis proga paprašyti Komisijos nario M. Šefčovičiaus, kurį labai gerbiu, kad jis pareikštų, jog ketina atsisakyti šio projekto arba iš naujo apsvarstyti, kaip galėtume užtikrinti, kad mūsų piliečių skundai iš karto patektų ten, kur juos iš tikrųjų išnagrinės, kur bus ištaisyta piliečių patirta neteisybė ir atlyginta patirta žalas.

 
  
  

PIRMININKAVO: ISABELLE DURANT
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 

  Marek Henryk Migalski (ECR).(PL) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, nenoriu paversti šios salės universiteto auditorija. Tačiau, kaip jums žinoma, ombudsmeno pareigybė Europoje įsteigta beveik prieš 300 metų. Todėl nenuostabu, kad šie klausimai mus domina ir kad skiriame jiems tiek daug dėmesio.

Manau, visi trys pranešimai verti dėmesio, abejonių kelia tik vienas dalykas. M. Nedelchevos pranešime yra viena dalis, kuri man kelią nerimą. Nepaisant to, kad Europos ombudsmenas dirba gerai ir jo indėlis vertingas, ar jo biuro išlaikymas turi mums kainuoti beveik 9 mln. EUR? Ar neįmanoma apriboti beveik bizantiško šios tarnybos finansavimo? Todėl mano frakcija susilaikė nuo balsavimo dėl šio klausimo, t. y. dėl šio pranešimo, nors linkime ombudsmenui ir pirmiausia piliečiams, teikiantiems jam savo skundus, sėkmės.

 
  
MPphoto
 

  Rui Tavares (GUE/NGL).(PT) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti N. Diamandourui už darbą ir pateiktą pranešimą. Darbas atliktas kruopščiai ir gerai ir norėčiau už tai jam padėkoti. Norėčiau pakalbėti kiekybės, o ne kokybės klausimu, nes įdomu sužinoti, kiek piliečių kreipiasi į šią tarnybą.

Atrodo, kad gaunama keli tūkstančiai skundų, kurių tam tikra dalis yra nepagrįsti. Tačiau įdomu išsiaiškinti, kodėl neteikiama daugiau skundų. Kitaip sakant, čia tas pats atvejis, kai klausiama, ar stiklinė pusiau tuščia, ar pusiau pilna. Man įdomu išsiaiškinti, kiek pačių Europos institucijų struktūros ir teisės aktų, kuriais jų veikla grindžiama, painumas ir neaiškumas prisidėjo prie to, kad visuomenės narių ir institucijų santykiai tapo tokie sudėtingi. Kitaip sakant, kad galėtum pateikti skundą, turi žinoti savo teises, o kad žinotum savo teises, turi būti susipažinęs su atitinkamais teisės aktais ir procedūromis, taikomais pateikiant konkretų skundą. Taigi užuot siūlęs jums, pone N. Diamandourai, ką turėtumėte daryti, norėčiau paprašyti, kad jūs, kaip ombudsmenas, pateiktumėte Parlamentui, kaip įstatymų leidėjui, pasiūlymų dėl teisėkūros procesų ir pagal galimybę ES institucinių procedūrų supaprastinimo. Daug kalbame apie skaidrumą, aiškumą, tačiau dažnai užmirštame apie dar vieną demokratinę vertybę – paprastumą, kuria užtikrinamas institucijų prieinamumas plačiajai visuomenei.

Pone N.  Diamandourai, šiuo metu esu Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto narys ir šio komiteto nariai taip pat balsuos. Norėčiau patikinti jus, kad atsižvelgsiu į jų pareikštą nuomonę šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 

  John Stuart Agnew (EFD). – Ponia pirmininke, turbūt gėdingiausias šiame pranešime nušviesto Komisijos nario elgesio aspektas, be to, kad šiuo atveju su skundo pateikėju buvo elgiamasi pasibaisėtinai, yra tai, kad tai ne pavienis netinkamo administravimo atvejis. Šiame aštriame pranešime atskleisti faktai rodo, kad tai nebuvo tik aplaidumo ir vangumo atvejis. Yra pagrindo daryti išvadą, kad toks Komisijos elgesys yra visiškai sąmoningas ir reiškia ne ką kitą, o iš anksto apgalvotą elgesį siekiant sužlugdyti sunkų ombudsmeno darbą ir sumenkinti įstatymo galią.

Jo darbas pakankamai sunkus ir be papildomų problemų, kurių kelia Komisija siekdama, kaip pranešime pateikti faktai rodo, kiekviename žingsnyje trukdyti jam tinkamai atlikti pareigas. Buvo laikai, kai nustačius tokio netinkamo valstybės tarnautojų elgesio atvejį atsakingieji funkcionieriai ir ministrai savo noru atsistatydindavo. Tačiau šiuo atveju, manau, išvysime arogantišką ir per daug išpuikusią Komisiją, darančią tai, ką geriausiai moka daryti – visuomenei parodyti nosį, o kaltininkai liks nenubausti. Nenuostabu, kad dabar ES kaip niekada nepopuliari!

 
  
MPphoto
 

  Csanád Szegedi (NI). (HU) Ponia pirmininke, pranešimas apie ombudsmeno veiklą akivaizdžiai rodo, kad viena didžiausių problemų – skaidrumo trūkumas Europos Sąjungos institucijose. Dauguma skundų susiję su Komisija, kuri nuolat vėluoja į juos atsakyti ir taip pakerta piliečių pasitikėjimą ES institucijomis. Turime užtikrinti didesnį skaidrumą optimizuodami institucijų darbą ir daugiau komunikuodami su visuomene, tačiau turime užtikrinti, kad dėl šių priemonių mūsų išlaidos neišaugtų. ES ir taip išleido didžiulę sumą propagandai ir savireklamai.

Dar daugiau, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, jeigu valstybės narės netinkamai ar pavėluotai įgyvendins ES teisę, skundų skaičius neabejotinai ir toliau didės. Kad to būtų išvengta, valstybių narių teisėjams, praktikuojantiems teisininkams, valstybės tarnautojams ir administracinės valdžios pareigūnams turi būti suteiktas teisinis mokymas pagal išplėstą ir suderintą programą. Be to, turime informuoti piliečius, kad ES teisės pažeidimo atvejai gali būti ginčijami ir atitinkamuose nacionaliniuose teismuose. Pirmąjį 2011 m. pusmetį Vengrija perims pirmininkavimą Europos Sąjungai, taigi mūsų, EP narių iš Vengrijos, laukia labai svarbi užduotis – teisės aktų perkėlimas ir suderinimas.

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Ponia pirmininke, pone N. Diamandourosai, Komisijos nary, ombudsmeno instituto Europoje istorija labai įspūdinga. Pagal pirminę šio instituto koncepciją, sukurtą Švedijoje, ombudsmenai jau 200 metų stengiasi nešališkai spręsti ginčus ir problemas. Manau, kad sumanymas įsteigti ombudsmeno institutą kilo iš labai žmogiško poreikio spręsti ginčus taikiai.

Tai jau penkioliktasis Europos ombudsmeno ir septintasis N. Diamandouro pateiktas pranešimas. Tuo galima didžiuotis, tad norėčiau pasveikinti N. Diamandourą. Praeitais metais jį išrinkus, išreiškiau viltį, kad ombudsmenas padarys viską siekdamas užtikrinti, kad sprendimų priėmimo procesas ES būtų skaidresnis ir suprantamesnis piliečiams ir kad mes veiksmingai bendradarbiautume su Peticijų komitetu. Manau, galime užtikrintai pasakyti, kad kartu mums pavyko tai pasiekti. Tačiau manau, kad dar daug ką galima patobulinti siekiant geriau suderinti ombudsmeno ir Peticijų komiteto funkcijas ir užduotis. Vis daugiau gauname peticijų, susijusių su klasikine teise teikti peticijas ir ombudsmeno pareigų elementais. Kalbu apie žmogaus teises, nuosavybės teises ir kliūtis vykdyti ekonominę veiklą. Būtų protinga ir tinkama mums šiose srityse bendradarbiauti, kad galėtume kartu kovoti teigiama prasme su Komisija ir išreikalauti, kad ji pateiktų atitinkamus atsakymus per nustatytą laiką.

Taip pat norėčiau pasidžiaugti naująja interneto svetaine ir joje paskelbtu sąveikiuoju vadovu, kuris turėtų padėti užtikrinti, kad piliečiai būtų informuoti apie jiems prieinamas galimybes, kuriomis jie gali pasinaudoti norėdami, kad jų balsas būtų išgirstas Europoje. Tikiuosi, N. Diamandouros ir toliau sėkmingai tęs savo naudingą ir svarbų darbą ir kad jam pavyks įgyvendinti visus, kokius tik įmanoma, patobulinimus. Ir Peticijų komitetas toliau darys viską, ką gali, skatindamas, kad ateityje Europos Sąjungos piliečių labui su ombudsmenu būtų glaudžiai bendradarbiaujama.

 
  
MPphoto
 

  Sylvana Rapti (S&D).(EL) Ponia pirmininke, šiandien čia diskutuojame dviem labai svarbiais klausimais. Vienas susijęs su Europos Sąjungos piliečių interesais, kitas – su Europos piliečių ir Europos institucijų sutaikinimu.

Šie trys iš tikrųjų išskirtiniai pranešimai, kuriuos parengė trys pranešėjos, ir Europos ombudsmeno veikla Europos piliečių vardu leidžia man manyti, kad N. Diamandouros yra tarsi D‘Artanjanas, o trys pranešėjos – muškietininkai, ginantys Europos piliečių interesus.

Iš tikrųjų gaila, kad Europos Komisija nėra tokia aktyvi šioje srityje, kokia turėtų būti. Vienintelis dalykas, kurį teigiamai vertinu šiandien Komisijos nario pasakytoje kalboje – jo kalbėjimo tempas. Jeigu Europos Komisija taip pat greitai veiktų, šių diskusijų nereikėtų.

Labai svarbu, kad Europos piliečiai pasitikėtų Europos institucijomis, vertintų jas teigiamai ir neabejotų, kad jos dirba jų labui. Penkiolikos mėnesių vilkinimas, kaip nurodoma M. Paliadeli pranešime, atskleisti trijų greitus automobilius gaminančios įmonės laiškų turinį – koks oksimoronas. Įdomu, ar būtų taip ilgai vilkinama, jeigu pavojus kiltų Europos piliečio, o ne automobilių gamintojo interesams.

Kad ir kaip būtų, manau, turėtume būti sąžiningi. Visi turime bendradarbiauti, turime parodyti, kad tikime tuo, ką pasakė Komisijos narys, turime tikėti, kad Komisija pasiruošusi bendradarbiauti su Europos ombudsmenu, ir visi turime dirbti Europos piliečių labui. Tikėkimės, kad Komisija veiks taip greitai, kaip greitai kalbėjo Komisijos narys. Jis neabejotinai privertė vertėjus gerokai paplušėti.

 
  
MPphoto
 

  Oriol Junqueras Vies (Verts/ALE).(ES) Bon dia, ponia pirmininke. Apgailestauju, kad A. Vidal-Quadras jau nepirmininkauja posėdžiui, nes esu tikras, kad jis įvertintų mano kalbą.

Pirmiausia norėčiau padėkoti Europos ombudsmenui už darbą ir paskatinti jį ir toliau drąsiai ginti Europos piliečių teises, kurioms kai kurios valstybinės institucijos kelia grėsmę.

Šiuo atžvilgiu norėčiau pasakyti, kad Valensijos kultūros asociacija surinko 650 000 parašų už teisėkūros iniciatyvą, kurią priėmus būtų užtikrinta galimybė transliuoti radijo ir televizijos kanalais laidas katalonų kalba. Šiuo atveju tiesiog kalbama apie Europos Vadovų Tarybos priimtos Europos regioninių arba mažumų kalbų chartijos 12 straipsnio 2 dalies ir vadinamosios Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų be sienų direktyvos nuostatų įgyvendinimą.

Tačiau Ispanijos Vyriausybė atsisakė atsižvelgti į šiuos 650 000 parašų. Tikimės, kad Europos ombudsmenas šį klausimą išnagrinės ir apgins šių 650 000 Europos piliečių teises, kurių apsauga užtikrinama pagal ES teisės aktus.

 
  
MPphoto
 

  Jaroslav Paška (EFD). (SK) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau išreikšti savo nuomonę, kad Komisijos teikiamos metinės ES teisės taikymo stebėsenos ataskaitos turi kai kurių trūkumų, nes dabartiniu pavidalu teikiamose ataskaitose piliečiams ar jose nurodomoms institucijoms nepateikiama būtina informacija apie tikrąją padėtį ES teisės taikymo srityje.

Ateityje būtų gerai, ypač tais atvejais, kai Komisija pradeda su netinkamu ES teisės perkėlimu susijusio pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, kad būtų pateikiama bent pagrindinė informacija apie pažeidimo pobūdį ir mastą. Europos Parlamentas savo 2010 m. vasario 4 d. rezoliucijoje jau oficialiai paprašė, kad būtų geriau informuojamas apie pažeidimų procedūras.

Europos Komisijos Pirmininko pavaduotojas savo kalboje minėjo, kad Komisija ketina apsvarstyti galimybę parengti procedūrų kodeksą, kuriame būtų išnagrinėti įvairūs pažeidimo nagrinėjimo procedūros aspektai, įskaitant laiko terminus, teisę būti išklausytam, įpareigojimą nurodyti priežastis ir pan., ir vertinu tai kaip teigiamą signalą.

Esu įsitikinęs, kad Komisijai ir Europos Parlamentui glaudžiai bendradarbiaujant gali būti sukurtas geresnis ir skaidresnis ES teisės taikymo stebėsenos mechanizmas.

 
  
MPphoto
 

  Csaba Sógor (PPE). (HU) Ponia pirmininke, Europos ombudsmenas – Europos Sąjungos demokratinė sąžinė. Metai iš metų ši institucija stengiasi prisidėti stiprinant skundų pateikėjų pasitikėjimą Europos institucijomis. Ypač džiaugiuosi, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ES dabar prižiūri, kaip laikomasi ir Pagrindinių teisių chartijos nuostatų, pirmiausia užtikrindama, kad būtų gerbiama piliečių teisė į tinkamą administravimą. Manau, kad Europos ombudsmenų tinklas labai naudingas, kadangi kai kuriose valstybėse narėse, įskaitant mano šalį Rumuniją, piliečių informuotumo ir viešųjų paslaugų kokybės rodikliai gerokai prastesni nei Europos vidurkis. Apie tai minima ir pranešime apie ombudsmeno veiklą. Todėl prašau ombudsmeno ateityje pabandyti rinkti nacionaliniams ombudsmenams pateikiamus skundus dėl ES teisės įgyvendinimo valstybėse narėse, nes daugeliu atvejų piliečiai susiduria su Europos teise bendraudami su savo nacionalinėmis valdžios institucijomis.

 
  
MPphoto
 

  Kriton Arsenis (S&D).(EL) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, pirmiausia norėčiau pasveikinti Europos ombudsmeną puikiai padirbėjus visą šį laikotarpį. Taip pat sveikinu pranešėjas.

Norėčiau pakalbėti konkrečiai apie M. Paliadeli pranešimą. Šis atvejis, kai buvo atsisakyta leisti susipažinti su visa korespondencija, kurią Komisija ir įmonė „Porsche“ siuntė viena kitai rengiant direktyvą dėl automobilių išmetamų teršalų, iš tikrųjų sukrečiantis. Taigi kyla klausimas, ar Komisijos pasiūlymas dėl teisės akto yra objektyvus ir ar Komisija iš tikrųjų yra nepriklausoma nuo pramonės interesų.

Pranešime visiškai pagrįstai siūloma, kad Komisijai neatsisakius tokios praktikos, dalis jos biudžeto lėšų būtų atidėta į rezervą. Pone Komisijos nary, Parlamentas taip ir padarys, jeigu Komisija nepakeis tokių darbo metodų.

 
  
MPphoto
 

  Salvatore Iacolino (PPE).(IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, visai suprantama matyti tokį Europos ombudsmeno ir Komisijos nario susitikimą kaip šis, nes jiems tenka labai svarbus vaidmuo esant dabartinei padėčiai Europoje, kuri dinamiškai ir konkrečiai plėtojasi visuomenei naudinga kryptimi.

Tačiau kadangi priemonėmis, tapusiomis prieinamomis įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, piliečiams suteikiama teisėkūros iniciatyvos teisė, dabar galima teigti, kad Parlamentas laiko save institucija, glaudžiai susijusia su piliečių poreikiais ir lūkesčiais.

Tiesa, kad veiksmingas teisės taikymas pirmiausia priklauso nuo to, kaip tinkamai Komisija, patikimai remiama ombudsmeno, atlieka pareigas. Svarbu išklausyti žmones, išgirsti, kokie jų poreikiai ir lūkesčiai, ir reikalauti, kad minėtos priemonės iš tikrųjų būtų taikomos visuomenės interesų naudai. Neabejotinai džiaugiamės, kad pranešime raginama parengti procedūrų kodeksą.

Informacija turėtų būti teikiama vadovaujantis prieinamumo, nuoseklumo ir visiško skaidrumo principais, nes manome, kad daugybė regionų tikisi, jog Komisija energingiau sieks čia išreikšto tikslo. Neturime pamiršti, koks svarbus gali būti kitų Europos ombudsmenų indėlis plėtojant tarpparlamentinį bendradarbiavimą.

Jeigu nacionaliniai parlamentai ir Europos Parlamentas privalo veiksmingai bendradarbiauti visuomenės labui, o taip iš tikrųjų turi būti, nėra abejonės, kad šiam asmeniniam profesinės istorijos ir teisinės kultūros įvairovės praturtinimui nėra abejonių, kad bendradarbiaujant tokia istoriniu, asmeniniu ir skirtingų teisės kultūrų pažinimo požiūriu naudinga patirtimi reikia pasinaudoti kaip veiksmingu piliečiams aktualių problemų sprendimo metodu.

 
  
MPphoto
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D).(LT) Dėkoju ponui Ombudsmenui už pateiktą ataskaitą. Iš tiesų Europos Ombudsmeno vaidmuo yra ypač reikšmingas siekiant padėti piliečiams išsiaiškinti iškilusias problemas, pagerinti institucijų veiklos skaidrumą bei atskaitomybę. Ombudsmeno institucija siekia, kad Europos Sąjungos institucijų sprendimai būtų prieinami piliečiams, nes piliečiai turi turėti galimybę gauti norimą informaciją, kad jie galėtų pasitikėti institucijų gebėjimu ginti jų teises dėl diskriminacijos, dėl institucijų piktnaudžiavimo savo galiomis, dėl neatsakymo laiku į užklausas ar apskritai atsisakymo teikti informaciją. Komisijos sulaukia daug skundų dėl netinkamo darbo, todėl labai svarbu, kad Komisija imtųsi veiksmų, kad nebūtų vilkinami atsakymai į prašymus susipažinti su dokumentais, nes tinkamas Europos Sąjungos teisės aktų taikymas turi tiesioginės įtakos kasdieniam piliečių gyvenimui, jų teisių įgyvendinimui. Be to, dėl netinkamo teisės aktų taikymo mažėja pasitikėjimas Europos Sąjungos institucijomis ir atsiranda papildomų išlaidų.

 
  
MPphoto
 

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE).(PL) Ponia pirmininke, iš pradžių norėčiau padėkoti pranešėjai už labai gerą, išsamų ir suderintą pranešimą ir ombudsmenui už nepaliaujamą darbą kovojant su netinkamu administravimu ir keliant administravimo standartų lygį Europos Sąjungoje.

Kaip pranešėja teisingai atkreipė dėmesį, ombudsmeno darbo praeitais metais rezultatai – tinkamas valdymas ir pažanga mažinant skundų skaičių bei trumpinant skundų nagrinėjimo trukmę. Manau, šių rezultatų pavyko pasiekti ir dėl to, kad šias pareigas ne vienerius metus eina tas pats asmuo. Kaip matome, priimtas labai tinkamas sprendimas pasirinkus N. Diamandourą. Tačiau ombudsmenas turi skubiau reaguoti į piliečių poreikius. Europos ombudsmeno vaidmuo keičiantis laikams kinta, tačiau jis visada turi būti grindžiamas nekintančiomis ir universaliomis vertybėmis. Tikiu, kad ateinančiais metais eidamas šias pareigas jis dar labiau įsiklausys į piliečių balsą.

 
  
MPphoto
 

  Simon Busuttil (PPE).(MT) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti M. Nedelchevai, taip pat N. Diamandourui už visą sunkų darbą. Ypač norėčiau jam padėkoti už pastangas sutrumpinti registruotų skundų nagrinėjimo trukmę, nes manau, kad tai tinkamas žingsnis siekiant priartinti Europos Sąjungos institucijas prie piliečių.

Kaip ir kiti kolegos EP nariai, taip pat noriu pabrėžti didžiulę tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą. Manau, kad mūsų bendravimo su ombudsmenu, ypač su N. Diamandouru, dabar einančiu šias pareigas, patirtis rodo, kaip glaudžiai šis Parlamentas, ypač Peticijų komitetas, ir ombudsmeno biuras bendradarbiauja.

Be to, norėčiau paraginti čia esantį Komisijos narį M. Šefčovičių pasekti mūsų pavyzdžiu, nes manau, kad piliečių skundų srityje Europos Komisija nebendradarbiauja su Parlamentu tiek, kiek ombudsmenas. Žinome, kad daug piliečių teikia skundus tiesiogiai Europos Komisijai, bet iš tikrųjų neturime supratimo, kiek tiksliai piliečių kreipiasi į Komisiją, dėl ko jie skundžiasi ir koks galutinis jų skundų nagrinėjimo rezultatas.

Tačiau esame gerai informuoti apie visus ombudsmenui teikiamus skundus, taip pat apie skundus, kuriuos gauna Peticijų komitetas, nes jie viešai skelbiami.

Galiausiai norėčiau perduoti žinią piliečiams. Skaitant ataskaitą paaiškės, kad tuo pat metu gaunama proporcingai daug skundų iš Maltos ir Liuksemburgo. Tai įdomu ir nemanau, kad taip yra paprasčiausiai dėl to, kad Maltos ir Liuksemburgo gyventojai linkę daug skųstis. Taip yra dėl to, kad šie piliečiai kovoja už savo teises, ir, manau, svarbu, kad jie tai daro.

 
  
MPphoto
 

  Pascale Gruny (PPE). (FR) Ponia pirmininke, pone N. Diamandourai, Komisijos nary, ponios ir ponai, suteikime žmonių Europai veidą. Visų Europos institucijų pareiga padaryti viską, kas jų galioje, kad piliečiai būtų informuoti apie visus jiems prieinamus būdus apskųsti Europos institucijas Bendrijos teisės nuostatų pažeidimų ar netinkamo administravimo atvejais.

Pirmiausia norėčiau pagirti kolegę M. Nedelchevą už pranešimą dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2009 m. veiklą. Daugiausia ombudsmeno kritikos, dažnai dėl informacijos trūkumo, sulaukė Europos Komisija. Ryškus pavyzdys – atvejis, nagrinėjamas kolegės C. Paliadeli, kurią taip pat norėčiau pasveikinti, pranešime.

Dar norėčiau padėkoti mūsų Europos ombudsmenui už visą darbą, kurį jis atliko kartu su savo komanda, už jo prieinamumą ir puikų bendradarbiavimą su Peticijų komitetu. Tai labai svarbu. Jo vaidmuo – svarbus pagarbos skaidrumo ir tinkamo administravimo principams garantas ir būtent ši institucija iš tikrųjų gina mūsų piliečių teises.

Galiausiai atėjo laikas, kad mūsų piliečiai būtų geriau informuoti apie visus jiems prieinamus savo teisių Europos Komisijos atžvilgiu gynimo būdus, t. y. apie galimybę kreiptis į Europos ombudsmeną arba Peticijų komitetą. Tam mums neabejotinai reikia interneto portalo, bet, kaip jau prašėme jūsų, tai turi būti bendras portalas. Taip mūsų piliečiams būtų suteikta tikra pagalba.

 
  
MPphoto
 

  Mairead McGuinness (PPE). – Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti ombudsmenui už jo darbą. Jo darbo sritis labai ypatinga – kovoti su netinkamu administravimu, todėl svarbu, kad piliečiai žinotų, ką sąvoka „netinkamas administravimas“ reiškia.

Daugelis klausimų, kuriais ketinu čia kalbėti, tiesiogiai nesusiję su ombudsmeno veikla, bet, manau, jie turi būti įtraukti į protokolą. Kai kurios didžiausios problemos, nurodomos mūsų gaunamuose skunduose, susijusios su mūsų pačių valstybėmis narėmis. Kaip pasakė S. Busuttil, piliečiai dėl jų skundžiasi tiesiogiai Komisijai, kuri pagal šią bandomąją sistemą „ES Pilot“ kreipiasi į tą pačią valstybę narę, kad ši pabandytų išspręsti klausimą, jeigu patys piliečiai to nebuvo padarę. Šis mechanizmas nėra skaidrus ir turi būti nuodugniai ištirtas. Turime aptarti šį klausimą šiame Parlamente.

Dar viena didelė problema, su kuria susiduriama – skirtingų valstybių narių piliečiai sudaro nekilnojamojo turto pirkimo ir kitokius sandorius. Ši sritis nepriklauso mūsų kompetencijai, bet problemos, su kuriomis joje susiduriama, kelia vis didesnį rūpestį ir jas turime vienaip ar kitaip spręsti.

Galiausiai Airijos ombudsmenas parengė dvi ataskaitas, kurias mūsų pačių vyriausybė atmetė. Tai, kad valstybėse narėse ombudsmeno darbas gali būti tiesiogine ta žodžio prasme suplėšytas, kelia didelį rūpestį. Tai jums žinoma, pone ombudsmene. Džiaugiuosi, kad pritariamai linkčiojate. Ši problema turi būti sprendžiama. Negalime leisti, kad taip būtų elgiamasi ir toliau.

 
  
MPphoto
 

  Andrew Henry William Brons (NI). – Ponia pirmininke, kalbėsiu trečiuoju klausimu: Europos teisės taikymas. Galima būtų teigti, kad vienintelis dalykas, blogesnis už aiškią ir skaidrią Europos teisę – dviprasmiški ir neapibrėžti ES teisės aktai.

Komisijos „geresnio reguliavimo ir supaprastinimo“ darbotvarkės tikslai atrodo tokie pat nepasiekiami kaip ir Gralio taurė. Iš pradžių skaitydamas kai kuriuos anglų kalba pateiktus pasiūlymus dėl teisės aktų manydavau, kad jie surašyti kažkokiu pietiniu albanų kalbos dialektu. Tačiau jau seniai supratau, kad dauguma blogiausių pavyzdžių parengti anglų kalba.

Teisėkūros procesas nepadeda pagerinti prastai parengtų teisės aktų kokybės. Pakeitimai pateikiami EP nariams pačią paskutinę akimirką, pirma sudaromi sąrašai, pagal kuriuos bus balsuojama dėl kiekvieno pakeitimo atskirai, o po to pakeitimai vėl sujungiami, ir mes, įėję į salę būdami tikri, kad turime galutinį sąrašo variantą, staiga sužinome, kad ryte jis buvo pakeistas.

Tie EP nariai iš pagrindinių frakcijų, kuriuos tenkina politikierių, aklai balsuojančių taip, kaip jiems liepia jų partijų vadovai, vaidmuo, neturi jaudintis. Jie tiesiog klusniai vykdo savo partijų vadovų nurodymus. Tačiau sąmoningai balsuojantiems EP nariams iš frakcijų ir nepriklausomų narių grupės tai yra košmaras.

 
  
MPphoto
 

  Andreas Mölzer (NI).(DE) Ponia pirmininke, kaip žinome, Europos Sąjunga jau ne vieną dešimtmetį stengiasi sumažinti biurokratijos mastą ir užtikrinti didesnį skaidrumą. Tačiau požymių, kad šioje srityje daroma pažanga, pačiame Europos Parlamente nedaug. Priešingai, susidaro įspūdis, kad biurokratinio kanceliarinio darbo kasmet vis daugėja.

Prieš tai, kai buvo išklausyti kandidatai paskutiniuose rinkimuose, apie skaidrumą kalbėjo visi. Dėl savo statuso ir susijusių teisių Parlamento nariai dabar gali reikalauti, kad jų nuomonė būtų išklausyta. Apie Europos piliečius to paties pasakyti negalima. Todėl jie turi Europos ombudsmeną. Atsižvelgiant į tai, kad daugiau nei trečdalis ombudsmeno išnagrinėtų skundų susiję su skaidrumo trūkumu ir kad 56 proc. visų atvejų buvo pasiektas draugiškas sprendimas, ombudsmeno vaidmens svarba tampa labai akivaizdi.

Pacituosiu paties ombudsmeno žodžius: „Piliečiai turi teisę žinoti, ką daro ES ir jos administracija“. Galbūt galėčiau šią mintį išplėtoti pridurdamas, kad mūsų piliečiai taip pat turi teisę žinoti, kaip Europos Sąjunga leidžia jų mokesčių lėšas ir kur jos yra švaistomos. Jau seniai reikėjo padaryti tvarką biudžeto kontrolės srityje, kad pranešimai apie biudžeto kontrolę pagal naudingumą galėtų net beveik prilygti ombudsmeno teikiamiems pranešimams.

 
  
MPphoto
 

  Maroš Šefčovič, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – Ponia pirmininke, iš pradžių kalbėjau per greitai, taigi dabar pasistengsiu pasitaisyti. Pasistengsiu padaryti Parlamento nariams įspūdį ne greitai kalbėdamas, o labai tvirtai čia patikindamas jus, kad Komisija labai suinteresuota kuo glaudžiau bendradarbiauti su ombudsmenu. Manau, N. Diamandouros tai žino.

Jis žino, kaip glaudžiai bendradarbiaujame, ir manau, kad sėkmingai išspręstų jo nagrinėjamų skundų dėl netinkamo administravimo ir kitų problemų dalis tokia didelė todėl, kad labai glaudžiai ir labai teigiama dvasia bendradarbiaujame. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai kyla papildomų problemų, kurioms išspręsti reikia daugiau pastangų. Taip, žinoma, atsitiko ir tuo atveju, kurį dauguma jūsų minėjo.

Labai aišku, kad tai buvo atvejis, kai Komisijai teko plėšytis tarp įsipareigojimo siekti skaidrumo bei teisinių įsipareigojimų, išplaukiančių iš Europos Teisingumo Teismo praktikos, ir mūsų įsipareigojimo išlaikyti profesinę paslaptį. Kad galėtume atskleisti informaciją, o šiuo konkrečiu atveju tai padaryti labai derėjo, turėjome gauti trečiosios šalies sutikimą. Šį sutikimą nesėkmingai bandėme gauti keletą mėnesių. Pasiekėme susitarimą tik po to, kai davėme aiškiai suprasti, kad vis tiek informaciją paviešinsime, ir pranešėme įmonei, kad ši turinti dešimt dienų, per kurias gali pateikti skundą.

Kas būtų atsitikę, jeigu mes nesilaikytume savo teisinių įsipareigojimų? Skundas Europos Teisingumo Teismui greičiausiai būtų pateiktas ir informacija galbūt net šiandien nebūtų paviešinta. Taigi kartais būkite mums atlaidūs. Mes iš tikrųjų labai įsipareigoję siekti skaidrumo, bet visada turime stengtis suderinti skirtingus įsipareigojimus, kurių šiais labai sudėtingais atvejais privalome laikytis.

Tačiau pripažįstu, kaip sakiau įžanginėje kalboje, kad vėluojama buvo ilgai ir kad galbūt mums derėjo primygtiniau reikalauti įmonės sutikimo. Turėjome greičiau jį išreikalauti ir galiu patikinti jus, kad Komisija padarys viską, ką gali, siekdama užtikrinti, kad tokios padėties panašiais atvejais ateityje būtų išvengta – neieškosime būdų užtęsti procesui iki 15 mėnesių, nes tai iš tikrųjų nepakenčiama. Šiuo atžvilgiu visiškai sutinku su C. Paliadeli.

Dėl prašymų suteikti galimybę susipažinti su informacija. Vėlgi, tiesiog palyginkime skaičius: per metus gauname apie 5 000 prašymų ir turime 80 žmonių, kurie juos nagrinėja ir tvarko. Kai kurios bylos, su kuriomis susipažinti turime suteikti galimybę, yra tokio storio. Daug tokių prašymų pateikia piliečiai, bet galiu pasakyti, kad nemažai jų gauname ir iš labai garsių advokatų kontorų, siekiančių gauti papildomos informacijos apie labai slaptas bylas, susijusias su konkurencija. Turime būti labai atsargūs. Manau, mes dirbame gerai, nes iš šių 5 000 prašymų ant ombudsmeno stalo atsiduria tik 15–20. 85 proc. prašymų patenkinami pagal pirmąjį reikalavimą, taigi galite paskaičiuoti, kiek tūkstančių bylų tampa prieinamos kiekvienais metais. Mes labai rimtai vertiname šią savo pareigą ir toliau ją vykdysime taip pat atsakingai.

Dėl ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo. Galiu patikinti jus, kad siekiame labai glaudžiai bendradarbiauti su Europos Parlamentu. Puikiai žinome, kad tinkamas ir greitas ES teisės perkėlimas ir tinkamas įgyvendinimas yra tai, kas „suklijuoja“ Europos Sąjungą. Tai būtina sąlyga, kad bendroji rinka galėtų tinkamai veikti. Jeigu leisite, pacituosiu tai, dėl ko jau susitarėme pamatiniame susitarime:

„Siekdami užtikrinti geresnę Sąjungos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo stebėseną, Komisija ir Parlamentas stengiasi naudoti privalomas atitikties lenteles ir nustatyti privalomus perkėlimo į nacionalinę teisę terminus, kurie direktyvų atveju paprastai neturėtų būti ilgesni negu dveji metai.

Be specialių ataskaitų ir metinių Sąjungos teisės taikymo ataskaitų Komisija pateikia Parlamentui apibendrintą informaciją apie visas procedūras dėl įsipareigojimų nevykdymo, pradedant oficialiais įspėjimais, įskaitant, jei to paprašo Parlamentas, atskirai apie kiekvieną atvejį ir laikantis konfidencialumo reikalavimų, ypač tų, kuriuos pripažino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, klausimais, susijusiais su procedūra dėl įsipareigojimų nevykdymo.“

Taigi yra papildomas būdas, kaip galime komunikuoti ir geriau informuoti Europos Parlamentą. Jeigu kreipčiausi į Europos Parlamentą pagalbos šioje konkrečioje srityje, paprašyčiau jūsų, kad su direktyvomis susijusiais atvejais šiek tiek primygtiniau reikalautumėte atitikties lentelių. Komisija visada tai siūlo. Mes ne visada galime su šia užduotimi susidoroti galutinių procedūrų etape, kai įstatymų leidėjas baigia derybas dėl Komisijos pasiūlymo, bet tai įmanoma padaryti Parlamente ir Taryboje. Turėdama atitikties lenteles Komisija gali daug lengviau kontroliuoti, ar tinkamai taikoma Europos teisė, ir rasti klaidas bei būdų joms ištaisyti.

Atsakydamas į G. Häfnerio klausimą dėl projekto „EU Pilot“ ir kodėl jis taip vadinamas, noriu pasakyti, kad taip yra dėl to, kad, kai pradėjome šį naują projektą, kuriuo siekėme valstybėms narėms suteikti naujų papildomų galimybių greičiau ištaisyti savo klaidas, tai buvo priimtina procedūra, kurią pradėjo taikyti keletas valstybių narių. Dabar ją jau taiko dauguma valstybių narių. Tebesame pradiniame etape. Iki šiol pasiekti rezultatai labai teigiami. Esu tikras, kad pasiekę etapą, kai šia geresniam ir greitesniam Europos teisės taikymui skirta priemone naudosis visos valstybės narės, pervadinsime šį projektą, nes jis jau nebebus bandomasis.

Baigdamas, ponia pirmininke, norėčiau padėkoti Europos Parlamento nariams ir, žinoma, mūsų ombudsmenui, už labai gerą bendradarbiavimą, taip pat už labai geras diskusijas ir daug naujų minčių, kurias šį rytą jose išgirdau. Norėčiau tik priminti visiems mums, kad dabar, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, piliečiai turi teisę į tinkamą administravimą. Pagarba Europos teisei, žinoma, yra pagrindinis dalykas siekiant užtikrinti, kad ES būtų taikomos vienodos taisyklės. Esu tikras, kad dirbdami kartu su Europos Parlamentu ir ombudsmenu šį tikslą pasieksime.

Kadangi šį rytą posėdžiui pirmininkauja I. Durant, norėčiau pabrėžti dar vieną dalyką. Mums pavyko susitarti dėl bendro ES „Skaidrumo registro“, kuriame bus pateikiama informacija apie lobistinę veiklą ir Briselyje esančių interesų grupių atstovų vykdomą veiklą. Manau, tai taip pat labai svarbus indėlis siekiant užtikrinti, kad ES teisėkūros procesas būtų skaidresnis ir geresnės kokybės.

 
  
MPphoto
 

  Nikiforos Diamandouros, ombudsmenas. – Ponia pirmininke, pirmiausia noriu nuoširdžiai padėkoti visiems EP nariams, kurie perskaitė mano ataskaitą ir pateikė savo pastabas. Noriu padėkoti jiems už šiltus pritarimo ombudsmeno darbui žodžius. Mane labai džiugina ir įkvepia tokie jūsų padrąsinimo žodžiai ir noriu atvirai jums pasakyti, kad sulaukęs tokių jūsų padrąsinimų jaučiu dar didesnę atsakomybę ir pareigą siekti užtikrinti, kad piliečių teisės būtų gerbiamos.

Noriu jums labai padėkoti už jūsų pastabas ne tik dėl mano metinio pranešimo, bet ir, žinoma, dėl specialiosios ataskaitos, dėkoju ir abiem pranešėjoms už jų puikius pranešimus dėl mano metinio pranešimo ir specialiosios ataskaitos.

, ombudsmenas. – (FR) Taip pat norėčiau padėkoti M. Nedelchevai už jos pastabas. Pirmiausia noriu pasakyti jums, ponia M. Nedelcheva, kad atsižvelgiau į jūsų pastabas ir jų paskatintas pabandžiau užmegzti dialogą dėl tinkamo Bendrijos teisės taikymo su nacionaliniais ombudsmenais.

Galiu patikinti jus, kad kitais metais, kitame nacionalinių ombudsmenų susitikime, kuris vyks Kopenhagoje, pabrėšiu būtent šį aspektą. Taigi galite būti dėl to tikra. Taip pat noriu padėkoti jums už pastabas dėl sąveikiojo vadovo svarbos, apie kurią taip pat kalbėjo jūsų kolegos iš kitų frakcijų.

, ombudsmenas. – Ponia pirmininke, leiskite man atsakyti į kai kurias pastabas, kurias pateikė Komisijos Pirmininko pavaduotojas M. Šefčovičius. Pradėsiu bendro pobūdžio pastaba. Noriu aiškiai pasakyti šiam Parlamentui, kad M. Šefčovič labai stengėsi glaudžiai bendradarbiauti su ombudsmenu ir esu jam labai dėkingas už tai, ką iki šiol jis padarė.

Taip pat noriu aiškiai pasakyti šiam Parlamentui, kad pradėjęs eiti pareigas M. Šefčovič iš tikrųjų pareiškė – tai mano žodžiai – priešingą nuomonę nei ta, kurios laikėsi jo pirmtakas, ir viešai pripažino, kad su įmone „Porsche“ susijusiu atveju Komisijos reakcija, deja, buvo nepatenkinama. Taigi aš netapatinu konkretaus Komisijos nario ir Komisijos, kaip institucijos, reakcijos, dėl kurios pirmą kartą per 15 metų buvau priverstas pateikti Parlamentui ataskaitą dėl tokio elgesio. Turiu skirtingai vertinti Komisijos nario ir Komisijos reakciją ir dar kartą dėkoju M. Šefčovičiui už jo pastangas judėti pirmyn ir konstruktyviai dirbti šioje srityje.

Leiskite pridurti dar keletą dalykų. Pone Komisijos nary, manau, kad 2002 m. komunikatas dėl piliečių yra nepaprastai svarbus užtikrinant tinkamą Europos Sąjungos įstaigų ir institucijų administravimą. Todėl labai tikiuosi, kad nusprendusi pakeisti šį komunikatą Komisija pasirūpins tuo, kad prieš keičiant tai, kas yra priemonė, turinti didžiulės reikšmės piliečiams, būtų pasitarta su ombudsmenu ir Europos Parlamento Peticijų komitetu.

Mes sutariame – ir džiaugiuosi, kad jūs, tiesą sakant, tai taip pat paminėjote – kad teismai yra aukščiausia ir vienintelė instancija, galinti autoritetingai aiškinti teisę. Labai džiaugiuosi, kad Komisija taip pat tai pripažįsta. Pone Komisijos nary, dar norėčiau trumpai paaiškinti dėl rekomendacijų projektų.

Rekomendacijos projektas – tai dokumentas, kuriame išdėstomas netinkamo administravimo faktas, kurį nustatė ombudsmenas. Tai nereiškia, kad susijusi institucija negali sureaguoti į konkretų rekomendacijos projektą ir ištaisyti padėtį, o aš į tai atsižvelgsiu baigdamas nagrinėti atvejį. Todėl tuo, kad nustačius netinkamo administravimo atvejį apie tai paskelbiama spaudos pranešimu, jokiu būdu nesiekiama sukliudyti institucijai sureaguoti į rekomendacijos projektą ir dėl to noriu jus asmeniškai patikinti.

Galiausiai norėčiau paaiškinti ir dėl specialiosios ataskaitos. Ataskaita pateikta dėl pernelyg ilgo vilkinimo. Atkreipiau dėmesį į jūsų pastabą, kurioje išreiškėte apgailestavimą dėl to, kad ataskaita buvo pateikta iš karto po to, kai Komisija paskelbė dokumentus, ir noriu pasakyti jums, kad buvo ne taip. Šie du įvykiai tarpusavyje nesusiję. Ataskaitą pateikti mane paskatino labai ilgas vilkinimas pateikti atsakymą į mano rekomendacijos projektą, kurį labai džiaugiausi galiausiai gavęs. Bet vėlgi, šiuo klausimu turite savo poziciją.

Galiausiai tikiuosi, kad bus pasistengta išspręsti terminų nesilaikymo problemą. Dėl vėlavimų, pone Komisijos nary, pasakysiu jums, kad tikiuosi, jog Komisija sugebės laikytis terminų, kuriuos pati nustatė. Spręsdamas tokius atvejus aš savo ruožtu laikysiuosi savo nustatytų terminų. Manau, taip galėsime pasiekti geresnį rezultatą.

Pasakysiu dar du dalykus. Noriu padėkoti O. Vlasákui – tikiuosi, teisingai ištariau jo pavardę, nes čekų kalbos visiškai nemoku – už jo pastabas, nes suteikė man progą pasakyti, kad aktyviai ieškau galimybės pasitelkti Eurobarometro priemones, kad būtų galima daugiau sužinoti, ką piliečiai mano apie ombudsmeną ir tai, kaip nagrinėjami jų skundai. Noriu jam už tai padėkoti.

Padarysiu viską, ką galiu, kad vartotojams mano interneto svetaine būtų patogu naudotis. Noriu tik patikinti jus, kad atlikta daugybė bandymų, kuriuose dalyvavo daug tikslinių grupių, ir visos jos patvirtino, kad ja labai patogu naudotis. Svetaine jau naudojosi 46 000 žmonių ir visi jie iš karto buvo nukreipti ten, kur reikia. Atsakydamas į O. Vlasáko klausimą noriu patikinti jį, kad visa tai darome tam, kad galėtume kovoti su netinkamu administravimu, ir kad sąveikusis vadovas labai padėjo sumažinti netinkamo administravimo institucijose atvejų skaičių.

Dar du klausimai. Ponia L. J. Geringer de Oedenberg, galbūt sunku patikėti, bet didžioji dauguma skundų, pateikiamų Europos ombudsmenui arba nacionaliniams ombudsmenams, iš tikrųjų susiję su ES teise. Todėl turime ombudsmenų tinklą, kurio veiklą aš koordinuoju, kad skundai iš karto būtų nukreipiami į reikiamą instituciją ir taip išvengta problemų. Susitelkiant prie užduočių, kurias vykdo ombudsmenas pagal jam suteiktą mandatą, neatsižvelgiama į faktą, kad būtent tinklas padeda užtikrinti tai, kad dauguma skundų dėl ES teisės patenka pas reikiamą nacionalinį arba regioninį ombudsmeną ir yra jo išnagrinėjami.

Pastaba dėl M. H. Migalskio klausimo. Galiu patikintį jį, kad Taryba patvirtino ombudsmeno biudžetą be jokių pakeitimų. Mes nepamirštame apie suvaržymus, bet esame padrąsinti to, kad jį patvirtino ne tik Parlamentas, bet ir kita pagrindinė už biudžetą atsakinga institucija.

Dėl klausimo, kurį pateikė C. Szegedi. Mes neabejotinai sutinkame, kad valstybių narių teisėjai nepakankamai gerai išmano ES teisę, ir lankydamasis valstybėse narėse, o jose visose buvau ne kartą, visada stengiuosi susitikti su teismų valdžia ir padėti jai judėti šia konkrečia kryptimi.

Galiausiai – šia pastaba kalbą baigsiu – C. Sógor taip pat pareiškė pageidavimą, kad ombudsmenas galėtų priimti skundus dėl ES teisės pažeidimų, pateikiamus nacionaliniu lygmeniu. Apgailestauju, bet man nesuteiktas toks mandatas. Jeigu imčiausi šios užduoties, viršyčiau man suteiktą mandatą, be to, tai taip pat reikštų kėsinimąsi į kolegų iš valstybių narių teisines pareigas ir mandatą. Stengsiuosi bendradarbiauti su jais, bet neturiu įgaliojimų priimti skundus, susijusius su ES teisės taikymu valstybėse narėse.

, ombudsmenas. –(FR) Ponia pirmininke, tikiuosi, kad atsakiau į visas pastabas, ir norėčiau dar kartą padėkoti visiems EP nariams už padrąsinimo žodžius, taip pat padėkoti jums, ponia pirmininke, kaip tai padarė Komisijos narys, už svarbią iniciatyvą, kuria siekiama patvirtinti bendrą Parlamento ir Komisijos registrą. Esu įsitikinęs, kad tai padarius bus žengtas labai svarbus žingsnis pirmyn.

 
  
MPphoto
 

  Mariya Nedelcheva, pranešėja.(FR) Ponia pirmininke, pone N. Diamandourai, M. Šefčovičiau, ponios ir ponai, dėkoju už pastabas, kurios, esu įsitikinusi, labai akivaizdžiai byloja apie Europos ombudsmeno veiklos svarbą ir tai, kad mums Europos Parlamente ši veikla rūpi. Norėčiau pasinaudoti šia proga ir padėkoti kolegoms iš Peticijų komiteto, kurie savo darbu nustato apčiuopiamesnį ryšį tarp Europos piliečių ir Europos Sąjungos institucijų.

Pone N. Diamandourai, 2009 m. minėjome 15-ąsias Europos ombudsmeno institucijos įsteigimo metines. Tais pačiais metais taip pat įsigaliojo Lisabonos sutartis. Dėl to, kad jus išrinko Europos Parlamentas, jūsų vaidmeniui suteikta papildomo teisėtumo. Sakau „papildomo“, nes, iš esmės, jūsų vaidmens teisėtumo įrodymas – visi tie Europos piliečiai, kurie galėjo kreiptis į jus ir jums įsikišus rasti sprendimą.

Kita vertus, Europos ombudsmeno vaidmuo yra dar patrauklesnis tuo, kad nieko niekada negalima priimti kaip savaime suprantamą dalyką. Sumažėjęs skundų skaičius, sumažėjusi jų nagrinėjimo trukmė, skundai, dėl kurių pasiektas draugiškas susitarimas – visada bus laimėjimų, bet tiek pat ir spręstinų problemų. Už šių faktų, manau, slypi du pagrindiniai iššūkiai, kurių neturėtume pamesti iš akiračio: užtikrinti didesnį institucijų veiklos skaidrumą ir pasiekti, kad būtų užmegztas geresnis piliečių ir institucijų dialogas ir Europos, ir nacionaliniu lygmenimis.

Norėčiau padėkoti jums, pone N. Diamandourai, ir baigiant pasakyti, kad jūsų kasdienis darbas yra konkretus įrodymas, kad įmanoma siekti šiuos iššūkius įgyvendinti ir kartu, o tai svarbiausia, teikti tinkamus ir patenkinamus atsakymus piliečiams. Ši užduotis, žinoma, ne iš lengviausių, bet, atsižvelgdama į jūsų metinį pranešimą apie 2009 m. veiklą ir jūsų ką tik duotą pažadą dėl susitikimo Kopenhagoje, manau, kad einame teisingu keliu.

 
  
MPphoto
 

  Chrysoula Paliadeli, pranešėja.(EL) Ponia pirmininke, pone N. Diamandourai, Komisijos nary, vertinu šią N. Diamandouro specialiąją ataskaitą, kurią turėjau garbės pristatyti Europos Parlamentui, kaip oficialią ataskaitą, nesusijusią su klausimo esme. Man tai labai svarbu.

Manau, kad penkiolikos mėnesių vėlavimas pateikti atsakymą ir priimti galutinį sprendimą, nuolatinis iš pradžių nustatyto termino atidėjimas ir, o tai dar svarbiau, Komisijos sprendimas, kurį laikau keistu, nepateikti šiam konkrečiam automobilių gamintojui skirto laiško, kuriame rašoma, kad Komisija paviešins kai kuriuos jo laiškus, yra rimti klausimai. Sprendimas nepateikti laiško – labai rimtas klausimas.

Jeigu po tokio ilgo vilkinimo – tai nėra jūsų kaltė, pone Komisijos nary, nes tik neseniai perėmėte atsakomybę už šią sritį – Komisija būtų apsisprendusi pateikti N. Diamandourui šiam konkrečiam automobilių gamintojui skirtą laišką vasario 18 d., galbūt nebūtų jokios specialiosios ataskaitos. N. Diamandouros nusprendė patenkinti? vienas po kito teiktus Komisijos prašymus atidėti terminą.

Vis dėlto manau, kad dėl tokio vilkinimo ir dėl to, kad Komisija nepateikė informacijos N. Diamandourui, dabar turime pranešimą klausimais, turinčiais ir formą, ir esmę. Ketinu aptarti tik esmę. Tačiau Komisija privalo rimtai atsižvelgti į tai, – džiaugiuosi, kad tai pasakėte prieš mane, – kad jūsų trukdymas Europos ombudsmenui atlikti darbą kenkia Europos Sąjungos vienybei, pakerta piliečių pasitikėjimą jos institucijomis ir kenkia jos viešam įvaizdžiui.

Mes norime to, ką pirmiau kalbėdamas pavadinote įsipareigojimu, nes tai mūsų visų bendra atsakomybė. Ypač noriu padėkoti N. Diamandourui, nes tuo, kad pateikė šią ataskaitą, jis suteikė mums galimybę suvokti Europos Parlamento galią spręsti klausimus, kuriuos laikome nepaprastai svarbiais Europos sanglaudos požiūriu.

 
  
MPphoto
 

  Eva Lichtenberger, pranešėja.(DE) Ponia pirmininke, leiskite man savo apibendrinamosios kalbos įžangoje tarti nuoširdų padėkos žodį ombudsmenui. Labai vertinu jo darbą ir suprantu, koks svarbus jis yra mūsų piliečiams, nes jo biuras tapo jiems pagrindine ryšių palaikymo institucija.

Norėčiau grįžti prie to, ką pasakė M. Šefčovič, ypač dėl projekto „EU Pilot“, kurį ne vienas Parlamento narys aštriai sukritikavo, nes, kaip pats aiškiai pasakėte, juo suteikiama daugiau galimybių valstybėms narėms, bet ne piliečiams.

Manau, turime nuodugniau panagrinėti, ar taip iš tikrųjų yra, nes mums reikia daugiau skaidrumo. Laiško, kuriame skundo pateikėjui pranešama, kad jo skundas gautas, nepakanka. Čia mums reikia daugiau aiškumo ir artimesnio ryšio su piliečiais, kitaip ilgainiui susidursime su patikimumo problema.

Be to, žinoma, mums reikia reikšmingų sankcijų, taikomų nustačius pažeidimo faktą. Tiesiog negalime apsiriboti tik laiškų siuntinėjimu valstybėms narėms, kurios neįgyvendina teisės aktų ir, tiesą sakant, net giriasi tuo savo žiniasklaidoje. Gindami Europos Sąjungos piliečių interesus turime eiti toliau.

Manau, labai svarbu, kad 2002 m. komunikatas būtų persvarstytas, ypač jo dalys, kuriose kalbama apie skundo pateikėjo teises. Šiuo atžvilgiu taip pat norėčiau matyti, kad Parlamento teisės yra gerbiamos. Mums reikia gautų skundų registro, kuriuo savo teisėkūros darbe galėtume naudotis kaip grįžtamojo ryšio priemone. Man nereikia žinoti, kas pateikė skundą, kam ir dėl ko.

Informacija apie skundo temą ir jo padarinius – tai visai įstatymų leidžiamajai valdžiai svarbus grįžtamasis ryšys. Būtent to mums reikia. Todėl prašau jūsų į tai taip pat atsižvelgti. Mums reikia aiškaus registro, kuris suteiktų mums galimybę išsiaiškinti pagrindines skundų priežastis ir ko reikalaujama. Mielai šiuo klausimu su jumis bendradarbiaučiau. Džiaugčiausi galėdama padėti jums dėl atitikties lentelių. Taip pat manau, kad tai svarbu. Šiuo atveju svarbu vadovautis abipusiškumo principu ir aš pasirengusi jo laikytis.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Bendra diskusija baigta.

Balsavimas vyks 2010 m. lapkričio 25 d., ketvirtadienį, 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE), raštu.(RO) Būtina užtikrinti tinkamą Europos teisės taikymą, kad piliečiai galėtų pasinaudoti visais vidaus rinkos teikiamais pranašumais, nes net veiksmingiausi teisės aktai taps nereikalingi, jeigu jie nebus taikomi. Kalbant apie teisės aktus dėl vidaus rinkos, čia dar gali būti padaryta didelė pažanga, ypač dėl Paslaugų direktyvos ar direktyvos dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Šie teisės aktai, žinoma, yra techninio pobūdžio ir tai pasunkina jų taikymą. Todėl būtina, kad ES institucijos ir nacionalinės administracijos bendradarbiautų. Vidaus rinkos informacinė sistema, naudojama paslaugų srityje, pasirodė esanti labai naudinga. Manau, mes laimėtume, jeigu išplėstume jos naudojimo sritį įtraukdami į ją ir kitus sektorius. Tačiau primygtinai pabrėžiu būtinybę užtikrinti, kad valstybės narės rimtai vertintų teisės perkėlimo užduotį ir pagal galimybę vengtų vėlavimų, dėl kurių vidaus rinka negali veikti optimaliai. Galiausiai primygtinai pabrėžiu būtinybę užtikrinti piliečiams galimybę išspręsti savo problemas, susijusias su Europos teisės taikymu, greitai ir kuo mažesnėmis sąnaudomis. Tam būtina skirti papildomų išteklių tinklui SOLVIT ir aktyviai skatinti, kad šia priemone, padedančia išspręsti problemas neoficialiai, būtų naudojamasi. Galiausiai, bet ne mažiau svarbu, turi būti rasti alternatyvūs ginčų sprendimo būdai ir šiai užduočiai turi būti teikiamas prioritetas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ágnes Hankiss (PPE) , raštu. (HU) Kalbant apie pranešimą dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno veiklą, leiskite man, kaip Parlamento nuomonės referentei klausimu dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, tarti keletą žodžių apie institucinį skaidrumą. Džiaugiuosi, kad nagrinėdama ombudsmenui pateiktus registruotus piliečių skundus, pranešimo autorė M. Nedelcheva ypatingą dėmesį skyrė skaidrumo ir tinkamo administravimo ryšiui. Teisė į tinkamą administravimą tapo teisiškai privaloma pagal Lisabonos sutarties nuostatas, bet svarbu, kad ir asmeninės teisės būtų visapusiškai gerbiamos.

Neseniai įvykusioje diskusijoje su N. Diamandouru svarstėme, kaip suderinti institucinį skaidrumą ir duomenų apsaugą. Konkrečiai aptarėme ir birželio mėn. Europos Teisingumo Teismo priimtą sprendimą įmonės „Bavarian Lager“ byloje, kuris išvedė diskusijas dėl skaidrumo iš aklavietės. Šis sprendimas labai svarbus, nes juo pateikiamos gairės, kaip elgtis tais atvejais, kai tikrasis ar numanomas bendras interesas prieštarauja teisei į asmens duomenų apsaugą. Labai džiaugiuosi, kad N. Diamandouros taip pat pabrėžė pagrindinį principą, pagal kurį asmens duomenys gali būti atskleisti tik gavus to asmens leidimą.

Todėl, manau, svarbu pabrėžti, kad visapusiškai remiu pastangas užtikrinti didesnį Europos Sąjungos institucijų skaidrumą ir nustatyti pagrindą tinkamiems administravimo metodams taikyti. Remiantis metiniu pranešimu, būtent šio tikslo rėmimas yra pagrindinė Europos ombudsmeno veikla.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu.(LV) Aš visapusiškai remiu Europos ombudsmeno darbą. Dėl jo atkaklių pastangų ir principingo elgesio pasiekta konkrečių rezultatų, nes jis atlieka jam pavestą užduotį garbingai ir nuosekliai. Visiškai priešinga padėtis susiklostė Latvijoje. Latvijos Seimas oficialiai išrinko ombudsmenu Romānsą Apsītisį. Tačiau iš tikrųjų nuo 2007 m. sausio 1 d., kai pradėjo eiti ombudsmeno pareigas, R. Apsītis iš esmės taip ir nekibo į darbą. Jis, deja, nepastebėjo, kad Latvijoje yra apie 300 000 žmonių, iš kurių buvo atimtos jų pagrindinės pilietinės teisės. Latvijos Vyriausybė ir Seimas, regis, pasirinko ombudsmeną – R. Apsītisį – kuris jiems yra patogus, tylus, visiškai neiniciatyvus ir, iš esmės, aklas rimtiems Latvijos teisės pažeidimams. Norėčiau priminti jums, kad pagal pareigas jam pavesta: 1. Skatinti, kad būtų laikomasi lygybės principo, ir užkirsti kelią diskriminacijai. Latvijoje taip yra švietimo srityje; 2. Skatinti, kad ginčytini teisiniai ir kiti klausimai būtų objektyviai išnagrinėti per priimtiną laiką. Latvija Europos Teisme jau pralaimėjo apie dešimt bylų, susijusių su šiuo klausimu; 3. Užtikrinti trūkumų nagrinėjant skundus dėl žmogaus teisių pažeidimų prevenciją. Latvijoje yra apytikriai 300 000 žmonių, kurių daugelis gyvena Latvijoje visą savo gyvenimą ir iš kurių buvo atimtos jų pagrindinės pilietinės teisės. Šiandien Latvijoje žodis „ombudsmenas“ kelia šypsena. Jeigu padėtis nepasikeis, jo sinonimu taps žodis „klounas“.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika