Pirmininkė. – Kitas klausimas – diskusijos dėl klausimo Komisijai, į kurį atsakoma žodžiu, dėl konkurencijos srities horizontaliojo bendradarbiavimo taisyklių persvarstymo, kurį pateikė S. Bowles Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu (O-0131/2010 – B7-0565/2010).
José Manuel García-Margallo y Marfil, pavaduojantis klausimo autorę. – (ES) Ponia pirmininke, Komisijos nary, abu šiuo metu galiojantys bendrosios išimties reglamentai, kurių vienas susijęs su specializacijos susitarimais, o kitas – su moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra, baigs galioti šių metų gruodžio 31 d. Komisija parengė ir pateikė šiam Parlamentui du pasiūlymus dėl reglamentų, kuriais ketinama pakeisti šiuo metu baigiančius galioti reglamentus.
Jau daug vandens nutekėjo nuo tada, kai buvo priimti pirminiai reglamentai. Per tą laiką įvyko reikšmingų pokyčių teisėkūros srityje, iš jų ypač paminėtinas 2003 m. priimtas modernizacijos teisės aktų rinkinys, ir priimta labai svarbių teismo sprendimų, susijusių su šia sritimi, be to, Komisija sukaupė gana nemažai praktinės patirties, o tai taip pat svarbus aspektas.
Komisija surengė du konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais raundus ir tai, kad yra atsiklausiama jų nuomonės, yra gera praktika, atitinkanti geros teisėkūros dvasią ir padedanti užsitikrinti visuomenės paramą. Tačiau kyla klausimas, ką Komisija darys su tais suinteresuotųjų subjektų per konsultacijas pateiktais atsakymais? Ar Komisija ketina atsižvelgti į jų pareikštas nuomones, ar tiesiog visa tai bus išmesta į šiukšlių dėžę? Tai, ką šiuo atžvilgiu Parlamentas ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas nori žinoti, iš esmės yra šeši dalykai. Pirma, į kokius suinteresuotųjų subjektų pateiktus pasiūlymus ir konkrečias mintis Komisija ketina atsižvelgti rengdama šių reglamentų projektus ir tvirtindama galutinę naują reguliavimo sistemą?
Antra, kokia Komisijos nuomonė dėl horizontaliųjų susitarimų, neįtrauktų į bendrosios išimties reglamentus dėl specializacijos ar mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros? Kokią nuomonę šiame konsultacijų raunde pateikė suinteresuotieji subjektai? Kokios naudos pramonės, realiosios ekonomikos ir konkurencijos apsaugos požiūriu būtų gauta pasiūlius naujus reglamentus, kurie apimtų horizontaliuosius susitarimus, neįtrauktus į šiuos du dabar mūsų aptariamus bendrosios išimties reglamentus? Ar Komisija ketina parengti naujus reglamentus, į kuriuos šie susitarimai būtų įtraukti? Taip ar ne? Klausimas palyginti aiškus.
Trečioji problema, dėl kurios Ekonomikos ir pinigų politikos komitete ilgai diskutuota – vadinamoji patento pasalos problema, kuri, kaip Komisijos nariui žinoma, kyla, kai viena iš įmonių, dalyvaujančių kaip suinteresuotieji subjektai nustatant standartus, nuslepia informaciją apie savo turimus patentus ar patentus, kuriuos ateityje planuoja įregistruoti. Dėl to įmonės, kurioms tokia informacija nežinoma ir kurios įsipareigoja laikytis nustatytų parametrų, patiria rimtą žalą ir nepatogumų.
Šis klausimas palyginti specifinis, nes šiuo atveju kalbama apie konkurencijos iškraipymą ir kliūtis vidaus rinkoje, o tai mūsų institucija laiko sunkia nuodėme: ar Komisija ketina spręsti vadinamąją patento pasalos problemą rengdama naujų reglamentų projektus ir ar mano, kad reikėtų parengti papildomus specialius sektoriaus teisės aktus siekiant išvengti patentų teisių pažeidimų? Ar Komisija yra įsipareigojusi užtikrinti integruotą ir nuoseklią teisinę sistemą, kurioje nebūtų vidaus prieštaravimų tarp konkurencijos taisyklių ir specialių sektoriaus teisės aktų intelektinės nuosavybės teisių srityje?
Ketvirtasis ir penktasis klausimai susiję su ekonomikos valdysena ar, jeigu jums taip labiau patinka, konkurencijos valdymu. Sužinojome, kad turime stengtis susitarti su kitomis konkurencijos srities institucijomis dėl suvienodintų konkurencijos taisyklių, ir šiuo atžvilgiu svarbu sužinoti, kokiu mastu Komisija, rengdama naujų taisyklių projektą, rėmėsi teismo sprendimais ir nacionalinių bei tarptautinių institucijų patirtimi.
Paskutinio klausimo tema yra ypač opi mūsų komitetui ir esu tikras, kad A. Schwab turės ką apie tai pasakyti. Kalbu apie prekybos maisto produktais grandinę. Regis, akivaizdu, kad yra nelygybė tarp gamintojų ir ūkininkų sąlygų, ir sąlygų, kurias turi dideli prekybos tinklai. Ar Komisija ketina imtis kokių nors priemonių, kad būtų užtikrintas vienodas ir sąžiningas elgesys su silpnesnėje padėtyje esančia šių susitarimų šalimi? Štai klausimai, pone Komisijos nary, į kuriuos norėčiau gauti kuo išsamesnį, aiškesnį ir tikslesnį jūsų atsakymą.
Maroš Šefčovič, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – Ponia pirmininke, noriu labai padėkoti gerbiamam EP nariui už klausimą, nes tai iš tikrųjų Europos Sąjungai labai svarbi atsakomybės sritis.
Tarpusavyje konkuruojančios įmonės dažnai bendradarbiauja, pvz., mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, gamybos, pirkimo, produktų standartizacijos ir keitimosi informacija srityse. Kaip jums žinoma, toks jų bendradarbiavimas gali būti naudingas vartotojams, nes skatina kainų mažėjimą, didesnį pasirinkimą ir produkcijos kokybės gerėjimą. Šie horizontalieji susitarimai – vadiname juos horizontaliaisiais, nes bendradarbiaujančios įmonės veikia tuo pačiu tiekimo grandinės lygmeniu – suteikia įmonėms galimybę reaguoti į vis didėjantį konkurencinį spaudimą ir globalizacijos sąlygomis rinkoje vykstančius pokyčius.
Bet taip pat yra pavojus, kad šios rūšies susitarimo atveju gali kilti rimtų konkurencijos problemų, pvz., kai šalys susitaria nustatyti fiksuotas kainas, dalytis rinka arba sumažinti gamybos apimtį. Komisija pastaruosius dvejus metus skyrė daug dėmesio horizontaliesiems susitarimams skirtų konkurencijos gairių peržiūrai, kurią vykdydama atliko nuodugnų įvertinimą ir plačiai konsultavosi. Naujosios taisyklės, kurios turėtų būti patvirtintos šių metų pabaigoje, bus daug išsamesnės, suprantamesnės ir aiškesnės, jose bus geriau išdėstyta, kokios rūšies bendradarbiavimas leidžiamas.
Kaip visada Komisijai teko kruopščiai padirbėti derinant skirtingų suinteresuotųjų subjektų poreikius. Pagrindiniai du naujųjų konkurencijos taisyklių elementai susiję su standartų nustatymu ir keitimusi informacija. Viešai konsultuojantis apie du trečdaliai suinteresuotųjų subjektų pateikė pastabų būtent dėl standartizacijos.
Turėti tinkamai veikiančią standartų nustatymo sistemą gyvybiškai svarbu visai Europos ekonomikai ir ypač informacinių ir ryšių technologijų sektoriui. Vadinamosiose horizontaliosiose gairėse remiama tokia standartizacijos sistema, kuri yra skaidri ir suteikia galimybę prognozuoti išlaidas, susijusias su intelektinės nuosavybės teisių licencijavimu. Turi būti stengiamasi suderinti standartų nustatymo procese dalyvaujančių ir pagal skirtingus modelius veikiančių įmonių interesus, kurie kartais yra prieštaringi. Viename spektro gale turime tikrą novatorę, kitame – tikrą gamintoją, ir kiekviena jų turi skirtingų prioritetų ir poreikių.
Naujosios taisyklės padės užtikrinti ir tai, kad būtų pakankamai paskatų toliau diegti inovacijas, ir tai, kad vartotojai galėtų gauti tradicinės naudos iš standartizacijos. Kad būtų išvengta standartizacijos susitarimų, kuriuos reikia vertinti pagal konkurencijos taisykles ir kurių šalims taikoma atleidimo nuo atsakomybės nuostata, t. y. susitarimų, kurių atitiktis konkurencijos taisyklėms yra tik numanoma, turi būti laikomasi trijų bendrųjų sąlygų.
Pirma, standartus nustatanti organizacija turi vadovautis suderinta politika intelektinės nuosavybės teisių srityje, pagal kurią reikalaujama, kad apie atitinkamas intelektinės nuosavybės teises būtų sąžiningai informuojama ir įsipareigojama taikyti sąžiningas, pagrįstas ir nediskriminacines sąlygas licencijuojant šias teises. Antra, standartų nustatymo procesas turi būti atviras ir skaidrus, kad visi atitinkami veikėjai turėtų galimybę jame dalyvauti. Trečia, standartų nustatymo procesas taip pat turi būti skaidrus ta prasme, kad suinteresuotiesiems subjektams būtų užtikrinta galimybė patiems susižinoti apie būsimą, vykstantį ir užbaigtą darbą.
Taip pat minėjote vadinamąją patento pasalos problemą. Ir ES, ir JAV patirtis rodo, kad patento pasala gali būti tikra problema, dėl kurios pramonei užkertama galimybė pasirinkti pagal standartą technologijas turint informaciją apie galimas susijusias išlaidas. Komisijos požiūriu, standartų nustatymo organizacijos turi būti skatinamos nustatyti aiškias informacijos apie turimus patentus pateikimo taisykles. Nors šios taisyklės nepadės visiškai pašalinti rizikos, bet ji sumažės.
Konsultuojantis dėl susitarimų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, kuriuose dalyvaujančių šalių skaičius ribotas ir dažnai juos sudaro tik dvi šalys, priešingai, paaiškėjo, kad suinteresuotieji subjektai nelaiko patentų slėpimo tikra problema, nes susitarimo šalys turi paskatą teikti rinkai inovacijas ir bet kokios galimos problemos gali būti išspręstos tiesiogiai pačių šalių pasitelkiant sutartines priemones.
Dėl keitimosi informacija. Keitimasis informacija, kai yra renkami bendrieji rinkos duomenys siekiant teikti klientams paslaugas, geriau atitinkančias jų poreikius, gali skatinti konkurenciją rinkoje. Tačiau taip pat galimi atvejai, kai keitimusi rinkos informacija gali būti piktnaudžiaujama, pvz., kai įmonės naudoja slaptą informaciją siekdamos koordinuoti konkurencinį elgesį. Rengiant gaires atsižvelgta į griežtą suinteresuotųjų subjektų reikalavimą ir įtrauktas naujas skyrius, kuriame išdėstyti bendrieji principai, kuriais vadovaujantis turėtų būti vertinami su konkurencija susiję keitimosi informacija aspektai.
Paskutinis klausimas, kurį pateikė Parlamentas, susijęs su pirkimo kooperatyvais. Komisija nuosekliai laikosi nuomonės, kad smulkiųjų mažmenininkų sudaryti kooperatyvai gali būti naudingi, ypač konkuruojant su stambiais tiekėjais. Nuo 2000 m. galiojančiose horizontaliosiose gairėse tokios rūšies bendradarbiavimas, jeigu nėra viršijamos tam tikros rinkos dalies ribos, vertinamas teigiamai. Atlikusi gairių peržiūrą, Komisija siūlo, kad pirkimo susitarimai, jeigu jų dalyviams tenkanti rinkos dalis neviršija 20 proc. visos rinkos, būtų laikomi atitinkančiais konkurencijos taisykles. Bet Komisija supranta ir tai, kad stambių mažmeninės prekybos įmonių sudaromi tarptautiniai susivienijimai gali turėti neigiamos įtakos konkurencijai, ir šiuos klausimus nagrinėja atlikdama darbą, kuriuo siekiama užtikrinti geresnį maisto tiekimo grandinės veikimą.
Arturs Krišjānis Kariņš , PPE frakcijos vardu. – (LV) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, niekas iš mūsų nenori permokėti už dalykus, kurių tikrosios vertės net nežinome. Taip pat nenorime permokėti už juos dėl to, kad įmonės sudarė nesąžiningą sandorį. Iki šiol Europos Sąjungoje vykdoma konkurencijos politika yra nukreipta prieš nesąžiningas įmones. Horizontaliojo įmonių bendradarbiavimo reguliavimas – vienas iš būdų, kurį pasitelkdama Komisija, manau, sėkmingai sprendžia konkurencijos problemą įmonėms bendradarbiaujant tokiais klausimais, kaip, pvz., mokslinių tyrimų ir technologinė plėtra, visao?s gamybos apimties panaudojimas, bendrų prekių platinimas ir standartizacija. Sveikintina, kad naujosiose taisyklėse dėl įmonių bendradarbiavimo skiriamas dėmesys standartizacijos klausimui. Įmonės ir sektoriai dabar galės aiškiai apsispręsti dėl patentų, kuriuos norėtų naudoti, pasirinkimo. Kiekvienas standartas apima išradėjų ir įmonių registruotus patentus. Nustatant naują standartą būtina tiksliai žinoti, koks technologinis sprendimas yra siūlomas ir kokį atlygį patento turėtojas nori gauti už jo patento naudojimą. Todėl turėtume paremti tokį mechanizmą, kurį taikant visos suinteresuotosios šalys prieš apsispręsdamos dėl standarto pasirinkimo aiškiai žinotų visus vieno ar kito patento pranašumus ir trūkumus ir tai, kiek turės mokėti už patento naudojimą. Kasdieniame gyvenime norime rinktis turėdami informaciją, tad visiškai suprantama, kad įmonės, investuojančios daug lėšų į naujų didelės pridėtinės vertės technologijų kūrimą ir jomis grindžiamą gamybą, to taip pat norėtų. Manau, šios naujosios taisyklės dėl įmonių horizontaliojo bendradarbiavimo bent iš dalies padės įmonėms išvengti pernelyg didelių išlaidų, susijusių su patentų naudojimu. Dėkoju už dėmesį.
Antolín Sánchez Presedo, S&D frakcijos vardu. – (ES) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, sąvokos „bendradarbiavimas“ ir „konkurencija“ nėra priešingos. Tuo pačiu rinkos lygmeniu konkuruojančios įmonės yra sudariusios bendradarbiavimo susitarimus, kurie yra grindžiami konkurencija ir atitinka pirminio Europos Sąjungos teisės šaltinio nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, kad horizontaliojo bendradarbiavimo susitarimų dalykas apima daugybę klausimų, kurie turi būti suderinti siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, įmonėms reikia priemonių, kurios padėtų įmonėms nustatyti, kokios rūšies susitarimais pažeidžiami Sutartyje nustatyti draudimai ir ribojama konkurencija.
Dabar padėtis kritiška, nes horizontaliesiems susitarimams skirtos gairės yra dešimties metų senumo ir bendrosios išimties reglamentai, taikomi specializacijos susitarimams ir susitarimams inovacijų ir technologinės plėtros srityje, šių metų pabaigoje baigia galioti. Todėl Europos Sąjunga turi nedelsdama atnaujinti šias priemones, nes mes negalime sau leisti prabangą turėti teisinių spragų, dėl kurių kyla abejonių, teisinis netikrumas ir suparalyžiuojama mūsų įmonių veikla.
Palikti šias spragas reikštų neleistiną mūsų ekonomikos suvaržymą ir būtų labai neatsakinga atsižvelgiant į krizės sąlygas, kuriomis reikia iniciatyvų, kad verslui būtų padėta atsigauti ir plėtotis. Be to, kadangi gairių peržiūros terminas pratęstas iki 2022 m. gruodžio 31 d., Europos pramonė turi būti apginkluota priemonėmis, kurios padėtų jai prisitaikyti prie būsimų esminių pokyčių tarptautinėje ekonomikos arenoje.
Prieš keletą mėnesių Europos Sąjunga pirmininkaujant Ispanijai patvirtinto strategiją „Europa 2020“, kuri reiškia tvirtą įsipareigojimą kurti vieningą žiniomis ir inovacijomis grindžiamą visuomenę. Naująja teisine sistema turi būti skatinama kurti pažangią ir darnią ekonomiką, suteikiančią galimybę jungti verslo tinklus ir įmonėms sąveikauti įgyvendinant susitarimus, kuriais Europos vartotojų labui skatinama standartizacija, specializacija, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, taip pat susitarimus, kuriais prisidedama skatinant įmones, ypač mažąsias ir vidutines, burtis į bendros gamybos, pirkimo, prekybos ir pardavimo skatinimo veiklos kooperatyvus ir verslo grupes.
Remiame Komisijos ketinimą įgyvendinti šias iniciatyvas, kuriomis siekiama padidinti efektyvumą, skatinti mokslinę ir techninę pažangą, suteikti naudą galutiniams vartotojams ir, trumpai tariant, padidinti bendrąjį mūsų įmonių konkurencingumą ir užtikrinti tvarią jų plėtrą.
Sylvie Goulard, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Ponia pirmininke, kolegos, ypač García-Margallo y Marfil ir Sánchez Presedo, daug pasakė apie tai, kaip aktyviai diskutavome šiuo klausimu Ekonomikos ir pinigų politikos komitete, apie tai, kad būtina, kaip ką tik pasakė Sánchez Presedo, skubiai priimti pranešimus, kad būtų aiškiai nustatyta mūsų įmonių veiklos apimtis. Pateiksiu tik dvi pastabas, kurios yra šiek tiek bendresnio politinio pobūdžio.
Pirma, dėl krizės, kuri paveikė visas mūsų šalis, daugybė žmonių susirūpino savimi ir pasidavė nacionalizmo ir protekcionizmo pagundoms, todėl mes Parlamente labai budriai stebime, kad būtų gerbiama vidaus rinka ir kad ji nebūtų suskaidyta. Šioje srityje mūsų laukia iššūkis – matau, kai kurie kolegos iš atitinkamo komiteto linkčioja. Tai labai svarbu ir žinome, kad Komisijos narys M. Barnier, paremdamas M. Monti pranešimą, dirba eidamas šia kryptimi. Mes Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijoje iš tikrųjų tikime, kad rungtyniavimas skatina inovacijas.
Tačiau taip pat turime suprasti, kad Europos įmonėms tenka konkuruoti pasaulio mastu ir kad labai svarbu, kad mūsų įmonės, ypač mažosios ir vidutinės, suartėtų, pirmiausia mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje. Turime užtikrinti, kad konkurencija nevirstų abipusišku žlugdymu, naudingu įmonėms iš kitų pasaulio regionų, kurios, beje, ne visada labai jau sąžiningai varžosi su konkurentais. Todėl mums labai svarbu rasti būdų, kaip išvengti piktnaudžiavimo patentais, kartu skatinant konkurenciją ir, žinoma, užtikrinant pagarbą nuosavybės teisėms, kaip buvo minėta. Kaip dažnai tokiais atvejais būna, reikia visus aspektus labai subtiliai suderinti.
Baigdama noriu labai pabrėžtinai pritarti tam, ką pasakė García-Margallo y Marfil apie konkurenciją maisto produktų sektoriuje. Labai keista, kad Europoje kai kuriems sektoriams konkurencijos požiūriu skiriame daug didesnį dėmesį nei kitoms sritims. Akivaizdu, kad dėl gamintojų skaičiaus ir pirkėjų skaičiaus neproporcingumo kyla konkurencijos problemų. Todėl džiaugiuosi, pone Komisijos nary, kad pritarėte tam, ką pasakė García-Margallo y Marfil.
Andreas Schwab (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, norėčiau pritarti kolegų EP narių išsakytoms mintims ir pirmiausia pasidžiaugti tuo, kad Europos Komisija jau iš pat pradžių įtraukė verslo bendruomenę, valstybes nares ir Europos Parlamentą į horizontaliojo bendradarbiavimo susitarimams taikomų konkurencijos taisyklių persvarstymo procesą; juk šiuo metu taikomi bendrosios išimties reglamentai baigs galioti metų pabaigoje. Manau, kad 2010 m. gegužės mėn. paskelbtame gairių projekte, kaip jau kalbėta, yra keletas svarbių pakeitimų, ypač standartų ir keitimosi informacija srityse. Pakeitimai abiejose šiose srityse padės užtikrinti didesnį teisinį tikrumą ir nustatyti aiškesnes įmonėms taikomas taisykles, kurių nepaprastai svarbu laikytis. Jau girdėjome, taisyklių laikymasis Europos vidaus rinkoje yra principas, kurį privalo gerbti visos įmonės.
Konkurencija ir inovacijos yra pagrindiniai mūsų ekonomikos elementai, todėl svarbu pritaikyti 2009 m. taisykles prie mūsų dabartinių sąlygų ir sukurti naujus veiksmingus mechanizmus, kurie padėtų skatinti įmones ir viešąsias organizacijas laikytis nustatytų taisyklių ir įgyvendinti konkurencijos teisės nuostatas. Būtent todėl Parlamento pateiktą klausimą parėmė didžioji dauguma komiteto narių ir tuo labai džiaugiuosi. Norėčiau jūsų kai ko paklausti apie tai, ką prieš keletą akimirkų pasakėte. Dalykas tas, kad didelių tarptautinių prekybos tinklų sudaromi pirkimo susitarimai gali būti priskirti prie horizontaliojo bendradarbiavimo susitarimų kategorijos. Praeitų metų komunikate dėl maisto tiekimo grandinės veikimo Europoje labai kritiškai kalbėjote apie paklausos galią, bet dabar, regis, ją vertinate teigiamai. Ką tik pasakėte, kad palankiai vertinate smulkiųjų mažmenininkų pirkimo susitarimus, jeigu šių susitarimų šalių turima rinkos dalis neviršija 20 proc. visos rinkos. Taigi norėčiau jūsų paklausti štai ko: dėl kokios priežasties pakeitėte savo požiūrį į pirkimo susitarimus? Kas paskatino jus iš esmės pakeisti nuomonę?
George Sabin Cutaş (S&D). – (RO) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad aš taip pat labai palankiai vertinu Europos Komisijos pateiktus pasiūlymus dėl horizontaliajam bendradarbiavimui taikomų konkurencijos taisyklių persvarstymo siekiant nustatyti aiškesnes išimčių taikymo sąlygas, priderinti prie jų taikomus apribojimus ir teikti informaciją apie intelektinės nuosavybės teises.
Ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis išryškėjo būtinybė glaudžiau bendradarbiauti šiose srityse ir nustatyti bendrą visuotinę ekonomikos reguliavimo sistemą.
Taip pat turime apsvarstyti galimybę reguliariau keistis su konkurencija susijusia informacija pasaulio mastu ir galimybę nustatyti visuotinę šios srities valdymo sistemą.
Supaprastinus konkurentų bendradarbiavimo susitarimų sąlygas bus skatinamos inovacijos ir prisidėta didinant Europos įmonių konkurencingumą.
Todėl manau, kad ta pačia proga reikia kruopščiai ištirti galimybes priimti bendrosios išimties reglamentus, kurie būtų taikomi kitų rūšių horizontaliojo bendradarbiavimo susitarimams.
Paul Rübig (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, manau, galime organizuoti konkurenciją nustatydami vienodas taisykles, todėl man įdomu sužinoti, kokių pasirinkimo galimybių turime telekomunikacijų sektoriuje, ypač dažnio licencijavimo srityje, reguliuoti su telekomunikacijų procesais susijusius aukcionus ar vadinamuosius grožio konkursus. Pagaliau turimos naujos technologijos ir ketvirtosios kartos tinklai atveria langą į visiškai naujų galimybių pasaulį.
Nukeliavę į kitą Europos šalį pamatysite, kad daugelis kainų, kurias matote savo telefono ekrane, yra vienodos. Ar turite kokių planų toliau skatinti konkurenciją tarptinklinių ryšių sektoriuje? Ar įsivaizduojate, kad tarptinklinio ryšio sektoriuje galima užtikrinti tinkamą vidaus rinkos konkurenciją, ir kaip galite užtikrinti, kad kirtus geografines sienas kainos neišaugs tūkstanteriopai?
Maroš Šefčovič, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – Ponia pirmininke, esu labai dėkingas gerbiamiems EP nariams už šias diskusijas, nes jos padės mums paruošti dirvą šiems labai svarbiems pakeitimams teisės sistemoje, pagal kurią mūsų įmonės ateityje veiks. Labai pritariu visiems kalbėtojams, raginusiems užtikrinti sąžiningą konkurenciją, nes tik užtikrinus sąžiningą konkurenciją galima užtikrinti sąžiningą praktiką ir, žinoma, realiąsias, o ne fiksuotas kainas. Tai labai svarbu Europos piliečiams: kaip sukurti palankią aplinką, kad galėtume pasiekti teigiamų rezultatų, bet užkirsti kelią galimybei rinkoje nustatyti fiksuotas kainas.
Galiu patikinti jus, kad ieškome visų galimų būdų pasiekti tokį sprendimą, pagal kurį patentų kainos nebūtų pernelyg aukštos. Puikiai žinote iš diskusijų šiuo klausimu, kaip tai sudėtinga pasiekti. Galiu pasakyti jums, kad mes Komisijoje esame labai nepatenkinti dėl vėlavimo – mums taip ilgai nepavyksta rasti tinkamą sprendimą dėl patentų – nes radę tokį sprendimą neabejotinai turėtume galimybę padaryti didelę pažangą intelektinės nuosavybės teisių apsaugos srityje, taip pat pagerinti patentų apsaugą ir padaryti Europą daug konkurencingesnę tarptautiniu lygmeniu.
Teisinis tikrumas ir naujoji teisės sistema – tai du labai svarbūs klausimai, kuriems skyrėme didžiausią dėmesį rengdami savo pasiūlymus. Šiuo klausimu surengėme gana plačias viešas konsultacijas. Konsultacijose gavome 190 pastabų ir jose dalyvavo suinteresuotieji subjektai, atstovaujantys pramonei, advokatų kontoroms, akademijoms ir valdžios institucijoms, taigi, kalbant apie galutinį rezultatą, manome, kad mums pavyko pasiekti tinkamą pusiausvyrą.
Esu labai dėkingas už tai, kad pabrėžėte strategijos „Europa 2020“ svarbą, nes būtent dėl to turime patobulinti ir pakeisti sistemą, pagal kurią įmonės veikia, stengdamiesi išsiaiškinti, kaip sukurti teigiamą ir palankią aplinką, kad mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei inovacijų srityje veikiančios įmonės galėtų klestėti, kaip šios įmonės galėtų sukurti papildomą pridėtinę vertę Europos šalių ekonomikai ir kaip sudaryti sąlygas šioms įmonėms likti Europoje, o ne ieškoti galimybių gaminti savo produkciją kur nors kitur.
Galiu patikinti jus, kad tai buvo vienas iš elementų, kuriam Komisija ir mano kolegos, ypač Komisijos nariai J. Almunia ir M. Barnier, skyrė ypatingą dėmesį rengdami Bendrosios rinkos aktą. Nes sukūrę bendrąją rinką dabar galime išnaudoti naujas galimybes, atverti naujus kelius ir sukurti sąlygas, kurios bus svarbios siekiant tikros pažangos, ypač mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sektoriuose.
Dėl konkretaus klausimo, kurį pateikė A. Schwab, kalbėjęs apie pakitusią Komisijos nuomonę šiuo konkrečiu klausimu dėl tiekimo grandinėje esančių smulkių įmonių, palyginti su didelėmis įmonėmis. Po labai rimto peržiūros proceso ir labai plačių konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais ir valstybėmis narėmis priėjome prie išvados, kad požiūris, kurį propaguojame šiuo metu, labiau atitinka dabartinę padėtį, mūsų gautus dabartinius duomenis, todėl siūlome nuo dabar juo vadovautis.
Pirmininkė. – Gavau vieną pasiūlymą dėl rezoliucijos, pateiktą Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį.
Diskusijos baigtos.
Balsavimas vyks šiandien, 2010 m. lapkričio 25 d., ketvirtadienį, 12.00 val.
(Posėdis sustabdytas 11.30 val. ir pratęstas 12.00 val.)
PIRMININKAVO: GIANNI PITTELLA Pirmininko pavaduotojas