Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2010 m. lapkričio 25 d. - Strasbūras

1. Posėdžio pradžia

PIRMININKAVO: ALEJO VIDAL-QUADRAS
Pirmininko pavaduotojas

(Posėdis pradėtas 9.00 val.)

2. Sprendimai dėl kai kurių dokumentų (žr. protokolą)

3. JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų ir taikos bei saugumo priėmimo dešimtmetis (pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijų) (žr. protokolą)

4. Pranešimas apie Europos ombudsmeno 2009 m. veiklą – Europos ombudsmeno specialioji ataskaita Europos Parlamentui remiantis rekomendacijos Europos Komisijai projektu dėl skundo 676/2008/RT (Pagal Darbo tvarkos taisyklių 205 straipsnio 2 dalies 1 sakinį) – 26-oji metinė Europos Sąjungos teisės aktų taikymo stebėsenos ataskaita (2008 m.) (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – bendros diskusijos dėl pranešimų apie Europos ombudsmeno veiklą ir Europos Sąjungos teisės aktų taikymą:

– pranešimas apie Europos ombudsmeno 2009 m. veiklą, kurį pateikė M. Nedelcheva Peticijų komiteto vardu (2010/2059 (INI)) (A7-0275/2010),

– pranešimas dėl Europos ombudsmeno specialiosios ataskaitos remiantis rekomendacijos Europos Komisijai projektu dėl skundo 676/2008RT, kurį pateikė C. Paliadeli Peticijų komiteto vardu (2010/2086(INI)) (A7-0293/2010), ir

– pranešimas dėl 26-osios metinės Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos ataskaitos (2008 m.), kurį pateikė E. Lichtenberger Teisės reikalų komiteto vardu (COM(2009)0675 – 2010/2076(INI)) (A7-0291/2010).

  Mariya Nedelcheva, pranešėja. – (FR) Pone pirmininke, N. Diamandourai, Komisijos nary, ponios ir ponai, manau, suprantame, kad Europos ombudsmeno užduotis susijusi su dviem tikslais.

Pirmiausia siekiama teisinio tikslo – užtikrinti, kad Europos institucijos rodytų pagarbą pagrindinei teisei į tinkamą administravimą. Užtikrinti pagarbą šiai teisei – svarbiausias ombudsmeno uždavinys. Šis laikas mums lemiamas ta prasme, kad Lisabonos sutartyje, kuri dabar apima Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ši teisė Sutarties 41 straipsnyje įtvirtinta kaip teisiškai privaloma. Taigi ombudsmenas dabar turi teisinį pagrindą vykdyti savo veiklą tinkamai, ir jis dabar, tarčiau, yra sustiprintas.

Kad pasiektų šį visapusiškos pagarbos teisei į tinkamą administravimą tikslą, ombudsmenas privalo būti griežtas institucijų atžvilgiu. Specialiosios ataskaitos –priemonė, skirta šiam tikslui siekti. Jos suteikia galimybę ombudsmenui nurodyti akivaizdžius netinkamo administravimo atvejus, kai visi būdai išspręsti ginčus būna išsemti. Šiuo atžvilgiu labai svarbus su įmone „Porsche“ susijęs atvejis. Norėčiau pagirti N. Diamandourosą už atkaklumą, jeigu galima taip pasakyti, parodytą siekiant gauti informaciją, kurios reikalauti jis turi visišką teisę.

Antrasis tikslas pagal savo pobūdį yra moralinis. Ombudsmenas skatina aptarnavimo kultūrą, kuri nėra tiesiogiai minima Sutartyse, bet apie ją neabejotinai kalbama institucijoms skirtose pastabose. Siekiant užtikrinti, kad tokia aptarnavimo kultūra būtų nustatyta, reikia dviejų dalykų. Pirmiausia ombudsmenas privalo toliau skatinti draugiškus sprendimus, kaip kad daro jau keletą metų. Pakartosiu, kad 56 proc. gaunamų skundų išsprendžiami draugiškai.

Be to, jis privalo ir toliau dėti pastangas komunikacijos srityje, kad Europos piliečiai būtų informuoti apie savo teises, taip pat apie galiojančias procedūras, nustatytas siekiant užtikrinti, kad šios teisės būtų gerbiamos. Šiuo atžvilgiu naujasis sąveikusis vadovas yra svarbus žingsnis pirmyn ir manau, kad daugybė mūsų piliečių jums dėkingi už tai.

Taigi ombudsmeno veiklos 2009 m. santrauka vertinama visiškai teigiamai ir tą pasistengiau perteikti savo pranešime. Tačiau jame taip pat pateikiau keletą rekomendacijų. Pirma, manau, kad labai svarbu sustiprinti ryšius su nacionaliniais parlamentais ir ombudsmenais. Imtis veiksmų Briuselyje neužtikrinus ryšio nacionaliniu lygmeniu reiškia, kad veiksmai bus mažiau efektyvūs. Būtent todėl prašau Europos ombudsmeno labiau paskatinti nacionalinius ombudsmenus reguliariai keistis nuomone su savo nacionaliniais parlamentais, panašiai kaip Europos ombudsmenas keičiasi nuomone su Europos Parlamentu.

Europos ombudsmenų tinklas – svarbi priemonė šiam tikslui siekti. Manau, keitimasis informacija ir gerąja patirtimi šiuo atžvilgiu labai svarbus. Noriu čia dar kartą pasakyti, kaip svarbu įsteigti bendrą ombudsmenų intraneto portalą, kad būtų keičiamasi visa šia informacija.

Pone pirmininke, labiausiai mums turi rūpėti piliečiai. Skaidrumas, artumas, tinkamas administravimas, aptarnavimo kultūra – štai mūsų šūkiai. Tačiau šis artumas taip pat susijęs su mūsų institucijomis. Todėl norėčiau dar kartą pagirti N. Diamandourą už tai, kad deda tiek daug pastangų siekdamas palaikyti nuolatinį ryšį su Europos Parlamentu ir ypač su Peticijų komitetu. Kaip pabrėžiau savo pranešime, manau, būtų labai naudinga mūsų abiem institucijoms ir pirmiausia Europos piliečiams, jeigu daugiau keistumėmės informacija ombudsmenui atliekant savo iniciatyva pradėtus tyrimus.

Kol kas N. Diamandouros labai gerai tvarkosi su užduotimi reikalauti iš institucijų laikytis tvarkos, kai šios nuklysta į vingiuotą neskaidrumo ir netinkamo administravimo kelią.

Pone N. Diamandourai, linkiu jums sėkmės ir labai nekantriai laukiu jūsų 2010 m. metinio pranešimo.

  Chrysoula Paliadeli, pranešėja. – (EL) Pone pirmininke, 2007 m. kovo mėn. viena aplinkos apsaugos organizacija paprašė, kad vykstant konsultacijoms pasiūlymo dėl teisės akto dėl išmetamo anglies dioksido klausimu jai būtų leista susipažinti su Europos Komisijos ir automobilių pramonės korespondencija.

Po aštuonių mėnesių Komisija leido susipažinti su 16 laiškų iš 19, tačiau be jokio teisinio pagrindo atsisakė suteikti galimybę susipažinti su trijų laiškų, kuriuos siuntė automobilių „Porsche“ gamintojas, turiniu. Tada aplinkos apsaugos organizacija kreipėsi į Europos ombudsmeną, kuris po mėnesio parengė Komisijai skirtos rekomendacijos projektą, kuriame prašė Komisijos atsakyti per tris mėnesius, kaip reikalaujama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnyje.

Komisija penkis kartus prašė atidėti šį terminą tik tam, kad pareikštų – 2009 m. birželio mėn. – jog praėjus metams po ombudsmeno rekomendacijos projekto pateikimo ji negalinti atskleisti korespondencijos su šiuo konkrečiu automobilių gamintoju turinio, nes su juo tebėra konsultuojamasi. Iki 2010 m. spalio mėn. ombudsmenas neturėjo jokios informacijos.

Dėl šio nepateisinamo vilkinimo Europos Parlamentui pateikta specialioji ataskaita, kurioje Komisija kaltinama atsisakymu sąžiningai bendradarbiauti ir atkreipiamas dėmesys į pavojų, kad Komisijos nenoras bendradarbiauti gali pakenkti abiejų institucijų galimybėms prižiūrėti Komisijos veiklą.

Ombudsmenui pateikus šią specialiąją ataskaitą, pirmąją ataskaitą dėl netinkamo administravimo, kurią patvirtinti šiandien prašoma Parlamento, šio konkretaus automobilių gamintojo laiškų turinys buvo atskleistas praėjus 15 mėnesių po ombudsmeno pirmojo prašymo. Komisijai prisireikė laiko nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. vasario mėn. priimti sprendimą, kurį priimti jai buvo siūloma ombudsmeno rekomendacijos projekte prieš 15 mėnesių. Taip pat įrodyta, kad šis konkretus automobilių gamintojas galiausiai sutiko, kad bent dalies šių laiškų turinys būtų atskleistas.

Iš to, kas pirmiau išdėstyta, aišku, kad Komisija, žinoma, privalėjo atsižvelgti į atitinkamą Europos Parlamento reglamento straipsnį, kuriame reikalaujama, kad institucijos atsisakytų suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, jeigu atskleidus juos būtų pakenkta privačių ar juridinių asmenų komercinių interesų apsaugai. Tačiau kadangi ombudsmeno biuras patikrinęs laiškus nustatė, kad juose nėra informacijos, kurią atskleidus galėtų būti pakenkta šio konkretaus automobilių gamintojo komerciniams interesams, Komisija turėjo nedelsdama atskleisti bent kai kurių laiškų turinį, kaip siūlė ombudsmenas. Tačiau jeigu Komisija turėjo abejonių aiškindama rekomendacijos projektą, kad jos sprendimai būtų pagrįsti, ji privalėjo pateikti vienodai pagrįstus teisinius vertinimus, kuriais būtų patvirtinta galimybė, kad konkretus automobilių gamintojas galėjo kreiptis į teismus remdamasis Europos Parlamento reglamentu (EB) Nr. 1049/2001.

Nenoriu čia komentuoti to, kad konkretus automobilių gamintojas atsakė į Komisijos prašymą visiška tyla. Vis dėlto manau, kad tai, jog Europos Sąjungos aukščiausiosios vykdomosios valdžios organas atsisako reaguoti į tokį prašymą argumentuodamas tuo, kad privati įmonė atsisako atskleisti savo laiškų turinį ir tokiu atsisakymu duoda suprasti laikanti Europos institucijas beveik nesvarbiomis, yra nepriimtina, ypač kadangi jos laiškuose nėra jokios informacijos, dėl kurios galėtų būti taikomas atitinkamas Europos Parlamento reglamento (EB) Nr. 1049/2001 straipsnis ir būtų pagrindo patraukti Komisiją į teismą.

  Eva Lichtenberger, pranešėja. – (DE) Pone pirmininke, mano pranešimas dėl Bendrijos teisės įgyvendinimo nepaprastai svarbus Europos Parlamentui. Čia, Europos Parlamente, vykdome teisėkūros procesą, kuris nepaisant sudėtingumo yra vienas iš skaidriausių, palyginti su nacionaliniais parlamentais. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad buvau nacionalinės asamblėjos narė, taigi žinau, apie ką kalbu.

Šio ilgo proceso, kuriame dalyvauja valstybių narių vyriausybės ir Europos Parlamentas, rezultatai dažnai tampa akivaizdūs tik įgyvendinus juos nacionalinėje teisėje. Tačiau jeigu jie nėra įgyvendinami įvairiuose nacionaliniuose parlamentuose arba įgyvendinami neveiksmingai, tai reiškia, kad mes, šio Parlamento nariai, pats Parlamentas ir Europos Sąjunga kaip visuma susiduriame su didele patikimumo problema. Manau, tai labai rimtas klausimas. Kaip Europos Parlamento nariai, nuolat susiduriame su piliečiais, kurie kalba mums apie sistemos trūkumus. Komisija reguliariai gauna piliečių skundų dėl to, kaip nacionalinė teisė įgyvendinama. Norėčiau paminėti tik keletą pavyzdžių. Pasinagrinėkime atliekų krizę Neapolyje. Tai pasikartojanti problema, kurios liudininkai esame ne pirmą, ne antrą, o trečią kartą. Tačiau pripažįstame, kad europinės direktyvos, pvz., dėl atliekų šalinimo, nėra įgyvendinamos. Šiuo atveju Komisija įsikišo, bet šis įsikišimas nebuvo sėkmingas užtikrinant, kad atliekų šalinimo principai, kuriuos mes Europoje laikome labai svarbiais, būtų įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu. Pasinagrinėkime padėtį mano šalyje, Austrijoje. Čia direktyva dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo įgyvendinama prastai. Vienas atvejis, susijęs su slidinėjimo kurorto uždarymu, akivaizdžiai rodo, kad čia yra didžiulių problemų. Kitą pavyzdį galima rasti transporto srityje – jai taikomuose teisės aktuose nustatyta, kad valstybės narės privalo paisyti eismo valdymo sistemoje nustatyto vairuotojų poilsio laiko, ir kurioje reikia kontrolės priemonių siekiant užtikrinti, kad šio reikalavimo būtų laikomasi. Dėl pasipiktinimą keliančio kontrolės priemonių trūkumo šiame sektoriuje daugėja nelaimingų atsitikimų, kurių priežastis – vairuotojų nuovargis. Atsižvelgiant į tai reikėtų pareikšti, kad neturime nuvilti piliečių, kuriems rūpi matyti, kad Bendrijos teisė yra įgyvendinama. Jie turi būti tinkamu laiku informuojami apie priimamus teisės aktus, taip pat jie turi būti tikri dėl to, kad šis procesas vyks skaidriai.

Mums, Europos Parlamento nariams, būtinai reikia nustatyti procedūrą, kuri suteiktų mums galimybę gauti grįžtamąjį ryšį iš mūsų piliečių ir nepažeisti konfidencialumo reikalavimų. Norėčiau paklausti jūsų, pone Komisijos nary, ar esate pasiruošęs patvirtinti mūsų pranešime siūlomą procedūrą. Tai būtų svarbus žingsnis pirmyn užtikrinant europinio proceso skaidrumą, atvirumą ir aiškumą.

Baigdama norėčiau dar kartą pabrėžti: jeigu prarasime savo patikimumą dėl nepakankamo dėmesio tam, kaip valstybėse narėse įgyvendinama Bendrijos teisė, Europos Sąjunga kaip visuma susidurs su patikimumo problema.

  Nikiforos Diamandouros, ombudsmenas. – Pone pirmininke, gerbiami EP nariai, dėkoju už šią galimybę kreiptis į jus. Noriu padėkoti Peticijų komitetui ir ypač jo pirmininkei E. Mazzoni. Jie ir toliau man teikia vertingą paramą ir patarimų, kaip rodo puikūs pranešimai, kuriuos pateikė šiam Parlamentui M. Nedelcheva ir C. Paliadeli. Nuoširdžiai joms dėkoju už gerus žodžius.

Ir Parlamentas, ir ombudsmenas siekia užtikrinti, kad ES piliečiai ir gyventojai galėtų naudotis visomis savo teisėmis, tačiau tai darome skirtingais būdais. Ombudsmeno mandatas ribotesnis. Aš turiu reikalų tik su skundais dėl ES institucijų, o jūs galite nagrinėti ir skundus dėl valstybių narių veiklos. Be to, Parlamentas, kaip nepriklausomas politinis organas, gali nagrinėti peticijas, kuriose prašoma padaryti pakeitimų galiojančiuose teisės aktuose arba priimti naujus teisės aktus. Mano vaidmuo, priešingai – padėti atskleisti netinkamo administravimo atvejus ir pabandyti ištaisyti padėtį.

Skirtingai nei teismo sprendimai, ombudsmeno sprendimai nėra teisiškai privalomi. Galiu pasitelkti tik įtikinėjimo galią, kad įtikinčiau ES institucijas vadovautis mano rekomendacijomis ar siekti abi šalis tenkinančio draugiško sprendimo.

Labai svarbu, kad tais atvejais, kai ES institucijos atsisako vadovautis mano rekomendacijomis, ombudsmenas gali kreiptis paramos į Parlamentą ir, žinoma, esu labai dėkingas Parlamentui už tai, kad šis ir toliau teikia man paramą, kaip rodo M. Nedelchevos ir C. Paliadeli pranešimai.

Tai pirmasis metinis pranešimas, pateikiamas jums nuo tada, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis. Ir toliau dirbsiu glaudžiai bendradarbiaudamas su Parlamentu, kad paremčiau mūsų bendrą tikslą siekti, kad Europos piliečiai, atsižvelgiant į jų teises pagal Sutartį, gautų iš šių teisių kuo didesnę naudą, ir visada veiksiu pagal man suteiktą nepriklausomo ir objektyvaus – šie principai vienodai taikomi ir skundo pateikėjo, ir skundžiamosios institucijos atžvilgiu – įtariamo netinkamo administravimo atvejų tyrėjo įgaliojimus.

2009 m. mano biuras baigė 318 tyrimų, 70 proc. jų atlikti per vienus metus. 55 proc. baigti per tris mėnesius. Vidutiniška užbaigtų tyrimų trukmė – devyni mėnesiai, o tai puikiai atitinka mano užsibrėžtą tikslą pasiekti, kad tyrimai būtų baigiami per metus.

Džiaugiuosi galėdamas nurodyti, kad 2009 m. 56 proc. visų atvejų skundus išsprendė pačios institucijos arba buvo pasiektas draugiškas sprendimas. Tai didelė pažanga, palyginti su 2008 m., kuriais tokie atvejai sudarė 36 proc. Kritinių pastabų pateikiau 35 atvejais. Tai didelė pažanga, palyginti su 2008 m., kuriais pateikiau 44 kritines pastabas, ar net su 2007 m., kai tokių pastabų buvo pateikta 55. Nuolatinis kritinių pastabų skaičiaus mažėjimas – gera žinia, tačiau jis tebėra per didelis.

Gerbiami EP nariai, stengiuosi padėti kiekvienam skundo pateikėjui, kuris kreipiasi į ombudsmeną, net ir tais atvejais, kai skundai neatitinka mano įgaliojimų. 2009 m. iš viso gavau 2 392 tokius skundus, taigi jų skaičius sumažėjo 6 proc., palyginti su 2008 m. Šio rodiklio mažėjimas – viltį teikianti žinia. Parlamentas seniai pageidavo, kad nepriimtinų skundų skaičius būtų sumažintas. Šį rezultatą bent iš dalies sieju su faktu, kad dabar daugiau piliečių iš karto siunčia savo skundus tinkamu adresu.

2009 m. sausio mėn. savo naujoje interneto svetainėje paskelbiau sąveikųjį vadovą visomis 23 ES kalbomis. Šio vadovo tikslas – nukreipti skundų pateikėjus į instituciją, kuri gali geriausiai jiems padėti, ar tai būtų mano paties tarnyba, valstybėse narėse veikiančios nacionalinių ar regioninių ombudsmenų tarnybos, ar problemų sprendimo mechanizmas, pvz., tarpvalstybinis interneto tinklas SOLVIT.

2009 m. vadovu naudojosi daugiau nei 26 000 žmonių. Piliečiams labai svarbu, kad nuo pat pradžios jie yra nukreipiami į tinkamiausią skundų nagrinėjimo instituciją ir taip apsaugomi nuo nusivylimo ir vilkinimų, kurių patiria bandydami patys išsiaiškinti, kuriai institucijai siųsti skundą.

Tai taip pat reiškia, kad skundai išsprendžiami greičiau ir veiksmingiau ir taip užtikrinama, kad piliečiai galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis, nustatytomis ES teisės aktuose, ir kad ES teisės aktai būtų tinkamai įgyvendinami.

Per pastaruosius trejus metus taip pat atkakliai stengiausi informuoti piliečius apie paslaugas, kurias galiu teikti įmonėms, asociacijoms, NVO, regioninėms valdžios institucijoms ir kitoms tikslinėms grupėms, kitaip sakant, bet kam, kas tiesiogiai turi reikalų su ES administracija.

Siekdamas toliau užtikrinti piliečių informuotumą apie ombudsmeno darbą, 2009 m. pradėjau bendradarbiauti su kitais informacijos ir problemų sprendimo tinklais, pvz., „Europe Direct“ ir SOLVIT. Taip pat intensyviau stengiausi nustatyti ryšį su galimais skundų pateikėjais surengdamas nemažai viešųjų renginių. Visa ši informavimo ir aiškinamoji veikla ir daug skundo pateikėjų naudai išspręstų ginčų lėmė tai, kad informuotumo apie ombudsmeno veiklą vidurkis išaugo 85 proc.

Pagal gautus skundus pradėtų tyrimų skaičius 2009 m. išaugo nuo 293 iki 335. Šis padidėjimas bent iš dalies turi būti priskirtas prie informavimo ir aiškinamosios veiklos. Taip pat toliau stengiausi pagerinti piliečiams ir galimiems skundų pateikėjams teikiamos informacijos kokybę pasitelkdamas Europos ombudsmenų tinklą, kuris labai padeda palengvinti skubų skundų perdavimą kompetentingo ombudsmeno biurui ar panašiai institucijai.

Be to, ir toliau siekiau užtikrinti, kad ES institucijos visose savo veiklos srityse pagrindinį dėmesį skirtų piliečiams. Tai užduotis, kuri turi būti sprendžiama kartu su institucijomis. Siekdamas paskatinti Komisiją siekti šio tikslo, glaudžiai bendrauju su Komisijos Pirmininko pavaduotoju, atsakingu už ryšius su ombudsmenu, Komisijos nariu M. Šefčovičium, kuriam dėkoju už dalyvavimą čia, taip pat už tai, kad iki šiol glaudžiai bendradarbiavo ir teikė paramą.

Skundai, kuriuos tyriau 2009 m., dažniausiai susiję su skaidrumo stoka (36 proc. visų nagrinėtų atvejų). Esu susirūpinęs dėl tokio didelio šių atvejų skaičiaus. Atskaitingas ir skaidrus ES administravimas – piliečių pasitikėjimo ES pagrindas. Taip pat apgailestauju dėl ilgų Komisijos vilkinimų atsakant į prašymus leisti susipažinti su dokumentais. Didžiausią pasipiktinimą keliantis atvejis nagrinėjamas C. Paliadeli pranešime, kuriame aiškiai duodama suprasti, kad Parlamentas šiuo atžvilgiu tikisi iš Komisijos, kad ši iš esmės pagerins padėtį.

Svarbiausias 2009 m. įvykis – Lisabonos sutarties įsigaliojimas. Sutartyje yra naujų pažadų piliečiams dėl pagrindinių teisių, didesnio skaidrumo ir didesnių galimybių dalyvauti Europos Sąjungos politikos formavimo procese. Ji taip pat apima teisiškai privalomą ES pagrindinių teisių chartiją, kurioje įtvirtinta ir teisė į tinkamą administravimą.

Patikslintas finansinis reglamentas suteikia papildomą puikią galimybę įgyvendinti pagrindinę teisę į tinkamą administravimą. Manau, kad atitinkamos taisyklės turėtų padėti pareigūnams užtikrinti ir patikimą finansų valdymą, ir tinkamą administravimą. Gerbiami EP nariai, aš parengiau ir neseniai patvirtinau savo veiklos visą man suteiktų įgaliojimų laikotarpį strategiją. Dokumentas, kuriame ši strategija išdėstyta, praeitą savaitę išsiųstas susipažinti jūsų Biurui, Pirmininkų sueigai ir Peticijų komitetui.

Strategija parengta siekiant įgyvendinti paskelbtą mano institucijos misiją, kurią patvirtinau 2009 m. ir kuri suformuluota taip: „Europos ombudsmenas siekia, kad skundai prieš Europos Sąjungos institucijas būtų sprendžiami sąžiningai, skatina skaidrumą ir administracinę tarnybos kultūrą. Jo tikslas – ugdyti pasitikėjimą skatinant piliečių ir Europos Sąjungos dialogą ir puoselėti aukščiausius elgesio standartus Sąjungos institucijose“.

Būtent šia dvasia, pone pirmininke ir gerbiami EP nariai, šia Komisijos pareiškimo dvasia tęsiu darbą vykdydamas šį rugpjūtį man pavestus įgaliojimus.

  Maroš Šefčovič, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – Pone pirmininke, prašau, būkite man nuolaidūs, nes pasistengsiu atsakyti trims pranešėjoms ir ombudsmenui. Pirmiausia norėčiau padėkoti M. Nedelchevai, C. Paliadeli ir E. Lichtenberger už pranešimus. Labai akivaizdu, kad siekiame tų pačių tikslų: kad administravimas būtų veiksmingas ir profesionalus ir kad Europos teisė būtų gerbiama. Tai pagrindas, kuriuo remdamiesi ketiname aptarti šiuos klausimus ir, esu įsitikinęs, siekti teigiamo rezultato.

Taip pat norėčiau įvertinti N. Diamandouro glaudų bendradarbiavimą su Komisija. Manau, ši diena jam ypatinga, nes jo darbą labai gerai įvertino ir Europos Parlamentas. Galiu patikinti jus, kad mes ir mūsų tarnybos labai intensyviai bendrauja. Nepraeina nė savaitė, kai vėl siunčiu aiškinamąjį raštą ombudsmenui ir gaunu iš jo atsakymą. Taip bandome rasti teisingus sprendimus savo darbe. Žinoma, yra keletas neišspręstų problemų, tais klausimais dirbame, bet manau, kad tai tik mūsų vaisingo bendravimo įrodymas.

Norėčiau pabrėžti, kad Komisija palankiai vertina M. Nedelchevos pranešimą, kuriame pateikiama aiški ir išsami ombudsmeno veiklos praeitais metais apžvalga. Tiesą sakant, ombudsmeno pateiktame metiniame savo veiklos 2009 m. pranešime aiškiai išdėstyti įvairių jo vykdytų tyrimų rezultatai pateikiant pavyzdžių ir suskirstant juos į kategorijas pagal netinkamo administravimo pobūdį ar susijusią instituciją.

Kaip N. Diamandouros jau pasakė, 2009 m. ombudsmenas iš viso užregistravo 3 098 skundus, o 2008 m. jų buvo užregistruota 3 406. Taigi per metus skundų sumažėjo 9 proc., bet mums puikiai žinoma, kad 56 proc. tyrimų buvo susiję su Komisija. Mums taip pat žinoma, kad skundai dėl netinkamo administravimo dažniausiai susiję su skaidrumo stoka, įskaitant atsisakymą suteikti informaciją, ir esu įsipareigojęs tokias problemas ir toliau spręsti.

Komisija palankia vertina ombudsmeno pastangas toliau mažinti vidutinę jo atliekamų tyrimų trukmę iki devynių mėnesių. Tačiau Komisija pabrėžia, kad siekdamas sumažinti skundų nagrinėjimo trukmę, ombudsmenas turėtų atsižvelgti į jos pačios nustatytus terminus, iki kada turi būti baigtos vidaus konsultacijos ir iki kada Komisijos narių kolegija turi patvirtinti jos atsakymus. Kiekvieną atsakymą patvirtina kolegija, o susisiekti su kolegijos nariais reikia laiko.

Reikėtų pabrėžti, kad ombudsmenas įgyvendino intensyvią informavimo kampaniją, kurios rezultatas – geresnis piliečių informavimas apie jų teises ir geresnis jų supratimas apie ombudsmeno kompetencijos sritis. Šiuo atžvilgiu ombudsmenas linkęs noriai skelbti spaudos pranešimus ir dažnai tą daro tik išsiuntęs Komisijai rekomendacijos projektą, taip nepalikdamas Komisijai galimybės apsiginti, nes jos atsakymas dar rengiamas.

Kai kuriais atvejais gali būti rastas draugiškas sprendimas, jeigu institucija pasiūlo skundo pateikėjui atlyginti žalą. Šis sprendimas siūlomas be jokių suvaržymų, susijusių su atsakomybės klausimais ar teisinio precedento nustatymu. Jeigu draugiškas sprendimas negali būti rastas, ombudsmenas gali pateikti rekomendacijų, kaip šį atvejį išspręsti. Jeigu institucija nepriima ombudsmeno rekomendacijų, jis gali pateikti specialiąją ataskaitą Parlamentui. 2009 m. ombudsmenas nepateikė Parlamentui nė vienos specialiosios ataskaitos. Specialioji ataskaita, susijusi su skundu dėl galimybės susipažinti su Komisijos dokumentų turiniu, pateikta Parlamentui 2010 m.

Tačiau Komisijos ir ombudsmeno nuomonės retkarčiais išsiskiria. Taip yra buvę su pažeidimų procedūromis susijusių tyrimų atvejais. Ombudsmenas dažnai tvirtina, kad Komisija neišsamiai paaiškino savo poziciją, o kad paaiškintų savo poziciją, Komisija neabejotinai turi išdėstyti savo samprotavimų esmę ir tai tampa panašu į diskusiją dėl Komisijos politikos esmės. Tačiau Komisija buvo linkusi labai išsamiai atsakyti ombudsmenui smulkiai išdėstydama ir pagrįsdama taikytos teisės aiškinimą, bet kartu pridurdama pastabą dėl teisės aiškinimo skirtumų ir pabrėždama, kad galutinis arbitras – Europos Teisingumo Teismas.

Atsižvelgdama į pastaraisiais metais skundų registravimo ir nagrinėjimo srityje įvykusius pokyčius (projektas „EU Pilot“), patvirtintus Komisijos pateiktoje metinėje ES teisės taikymo 2009 m. stebėsenos ataskaitoje, Komisija artimoje ateityje norėtų patikslinti savo 2002 m. kovo 23 d. komunikatą dėl santykių su skundo dėl Bendrijos teisės pažeidimų teikėju. Buvau asmeniškai susitikęs su ombudsmenu ir galėjau jį informuoti apie šiuos pokyčius.

Komisija nuodugniai nagrinėja ombudsmeno jai perduotus skundus dėl skaidrumo ir galimybės susipažinti su dokumentais.

Vienu iš tokių atvejų ombudsmenas 2010 m. pateikė Parlamentui specialiąją ataskaitą, apie kurią kalbama C. Paliadeli pranešime. Apgailestauju, kad ši ataskaita pateikta netrukus po to, kai Komisija šioje byloje priėmė galutinį sprendimą. Tačiau pripažįstu, kad šiam sprendimui priimti prisireikė labai daug laiko, net jei tai atsitiko dėl to, kad trečioji šalis nesureagavo į Komisijos pasiūlymą. Norėčiau pabrėžti, kad Komisija yra visapusiškai įsipareigojusi sąžiningai bendradarbiauti su ombudsmenu. Negali būti kalbos apie tai, kad Komisija nenori bendradarbiauti, ir neabejotinai ji neketina kaip nors trukdyti ombudsmenui atlikti savo darbą. Komisija visada siekia glaudžiai bendradarbiauti su ombudsmenu. Kai kuriais atvejais prašome suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, kurie yra ypač sudėtingi ar didelės apimties ir jų išnagrinėti laikantis įprastų terminų negalima. Komisija per metus išnagrinėja apie 5 000 bylų, susijusių su prašymais suteikti galimybę susipažinti su dokumentų turiniu, ir skundai ombudsmenui pateikiami tik dėl 15–20 tokių bylų.

Įsigaliojus Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo tapo įmanoma pradėti mąstyti apie tai, kaip pasiekti bendrą požiūrį siekiant užtikrinti atvirą, veiksmingą ir nepriklausomą europinį administravimą. Todėl Komisija mano, kad prieš pateikiant bet kokį pasiūlymą dėl teisės akto reikalingas tarpinstitucinis dialogas. Šiuo atveju, regis, yra galimybė pasiekti teigiamą rezultatą, ir tai, kad abi institucijos spręsdamos šį klausimą bendradarbiauja, turėtų jį užtikrinti.

Jeigu leisite, pone pirmininke, atsakysiu ir E. Lichtenberger, nes jai teko labai pasistengti, kad galėtų būti čia ryte. Norėčiau ją patikinti, kad Komisija teikia daug svarbos tam, kad netinkamo ES taikymo atvejai būtų ištaisyti, ir, kaip jums žinoma, tai yra vienas iš J. M. Barroso vadovaujamos Komisijos prioritetų. Komisija jau savo 2007 m. komunikate „Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas“ įsipareigojo patobulinti savo darbo metodus, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis su ES teisės taikymu susijusių problemų sprendimas didžiausią dėmesį skiriant klausimams, keliantiems piliečiams ir įmonėms daugiausia problemų. Komunikate paminėjau, kad metinė ataskaita labiau vertintina kaip priemonė, skirta strateginiam ES teisės aktų taikymo vertinimui, kurioje nurodomi pagrindiniai iššūkiai, nustatomi prioritetai ir išdėstomas šiuos prioritetus atitinkantis darbo planas. Komisija džiaugiasi Parlamento reakcija į šį pranešimą. Dabar norėčiau pakalbėti kai kuriais pagrindiniais šio pranešimo klausimais.

Dėl informacijos apie pažeidimus teikimo. Komisija šiuo metu įgyvendina naująjį pamatinį susitarimą su Parlamentu. Ji įsipareigojusi teikti Parlamentui šiame susitarime nurodytą informaciją. Komisija taip pat nekantriai laukia, kada galės įtraukti Parlamentą į savo darbą, susijusį su portalu „Jūsų Europa“, kuriuo siekiama užtikrinti, kad piliečiai žinotų, kur ieškoti jiems reikiamos informacijos.

Džiaugiamės, kad Parlamentas pripažįsta projekto „EU Pilot“ indėlį kuriant tinkamai veikiančią ir į piliečius orientuotą Europos Sąjungą pagal Lisabonos sutartį. Šiuo projektu siekiama užtikrinti, kad į piliečių rūpesčius ir skundus dėl ES teisės taikymo būtų reaguojama, ir tam neabejotinai skirsime didžiausią dėmesį. Savo darbe Komisija turi paisyti konfidencialumo reikalavimo, nes Europos Teisingumo Teismas patvirtino, kad tiriant atvejus dėl įtariamo netinkamo ES teisės taikymo ir vykdant galimų pažeidimų nagrinėjimo procedūras valstybės narės turi teisę į konfidencialumą.

Todėl, nors Komisija ir pateikė daug informacijos šių metų kovo mėn. patvirtintoje projekto „EU Pilot“ įgyvendinimo vertinimo ataskaitoje, ji nesuteikia galimybės susipažinti su konkrečiomis bylomis, nagrinėjamomis įgyvendinant projektą „EU Pilot“, kitaip sakant, ji neatskleidžia informacijos apie tokias bylas. Tačiau Komisija pripažįsta, kad yra svarbu, jog piliečiai būtų išsamiai, aiškiai ir tinkamu laiku informuojami apie valstybių narių atžvilgiu vykdant projektą „EU Pilot“ atlikto darbo rezultatus, ir yra įsipareigojusi užtikrinti, kad skundų pateikėjai turėtų galimybę pateikti pastabų dėl jų.

Dėl nagrinėjimo procedūrų kodekso parengimo remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 298 straipsniu. Komisija supranta, kad Parlamente sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta išsiaiškinti galimą tokios iniciatyvos taikymo sritį ir turinį. Komisija taip pat mano, kad prieš pradedant svarstyti konkretesnius šios iniciatyvos elementus derėtų įvertinti visais šio klausimo aspektais atlikto pirminio darbo rezultatą. Todėl Komisija kol kas palauks ir vėliau pateiks savo poziciją visais aspektais.

Komisija taip pat ruošiasi pateikti patikslintą informaciją apie išteklius, skirtus ES teisei taikyti. Rezoliucijos projektas, dėl kurio šiandien diskutuojame, apima daug įvairių klausimų ir atsakydama į šią rezoliuciją Komisija pateiks papildomų paaiškinimų, kuriuos pateikti šiandien dėl laiko stokos būtų labai sudėtinga.

Pone pirmininke, gerbiami EP nariai, džiaugiamės, kad mūsų abi institucijos suinteresuotos užtikrinti, kad šiuo metu galiojanti ES teisė būtų tinkamai taikoma ES piliečių ir įmonių labui. Veiksmingas ES teisės taikymas – vienas iš ES kertinių akmenų ir vienas iš pagrindinių sumanaus reguliavimo elementų.

Norėčiau atsiprašyti vertėjų, kad kalbėjau taip greitai. Labai dėkoju už kantrybę, taip pat visiems dėkoju už dėmesį.

  Pirmininkas. – Taip, bijau, šiek tiek buvote linkęs greitinti kalbą. Ačiū.

  Rainer Wieland, Peticijų komiteto nuomonės referentas. – (DE) Pone pirmininke, N. Diamandourai, Komisijos nary, šiandien čia vyksta bendra diskusija. Kalbėsiu Peticijų komiteto pirmininkės vardu, nes ji, deja, serga, ir norėčiau apsiriboti pastabomis dėl C. Paliadeli pranešimo.

Šis Parlamentas ne kartą diskutavo klausimu dėl galimybės susipažinti su dokumentais ir skaidrumo teikiamos naudos, taip pat dėl to, kur derėtų nubrėžti skiriamąją liniją tarp teisėtų visos visuomenės teisių ir interesų ir teisėtų asmenų ir įmonių interesų. Beje, ponia C. Paliadeli, vaidmenys gali ir pasikeisti, t. y. gali atsitikti taip, kad pateikus informaciją NVO, kokia nors įmonė ar asmuo vėliau bandys išsiaiškinti tikslų pateiktos informacijos turinį. Nekalbame apie tai, kas šiuo atveju elgiasi gerai ar blogai, tiesiog kalbame apie terminus. Šių terminų turi būti laikomasi, nes tai svarbu piliečiams ir, žinoma, ombudsmenui. Šį reikalavimą galima būtų laikyti pagrindiniu tinkamo administravimo principu. Tikimės, kad Komisija, parodžiusi esanti labai suinteresuota paspartinti šį reikalą, kaip minėjo Komisijos Pirmininko pavaduotojas, atidžiau išnagrinės šią problemą ir patobulins savo veiklą šioje srityje.

  Elena Băsescu, PPE frakcijos vardu. – (RO) Pone pirmininke, norėčiau kalbėti kaip Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos šešėlinė pranešėja Europos ombudsmeno specialiosios ataskaitos klausimu. Pirmiausia noriu pabrėžti, kad pasiekus visų politinių grupių konsensusą pranešimo rengimo darbas palengvėjo. Turiu paminėti, kad nebuvo pateiktas nė vienas pakeitimas, ir norėčiau dėl to pasveikinti C. Paliadeli.

Tai, kad dėl Komisijos nenoro bendradarbiauti su ombudsmenu gali labai sumažėti piliečių pasitikėjimas ES institucijomis, kelia nerimą. Institucijoms tinkamai nebendradarbiaujant gali kilti grėsmė ombudsmeno ir Europos Parlamento galimybei veiksmingai prižiūrėti Komisijos veiklą. Taip pat noriu priminti sąžiningo bendradarbiavimo principą, įtvirtintą Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo. Šis principas reiškia, kad ES institucijos turi sąžiningai stengtis stiprinti tarpusavio ryšius. Deja, ombudsmenas dažnai susiduria su Komisijos negebėjimu laikytis terminų ir tinkamu metu paviešinti dokumentus.

Nerimą kelia ir tai, kad ombudsmenas turėjo griebtis kraštutinės priemonės ir parengti specialiąją ataskaitą, kad įtikintų Komisiją daugiau bendradarbiauti. Tokių įvykių ateityje neturėtų būti. Šiuo atžvilgiu norėčiau paprašyti Europos Komisijos toliau stengtis veiksmingiau bendradarbiauti su ombudsmenu. Nereikia pamiršti, kad jeigu Komisija neįsipareigos bendradarbiauti, Parlamentas bet kuriuo metu galės jos atžvilgiu imtis sankcijų. Pranešime išdėstytu atveju kyla sisteminė problema. Tokiomis aplinkybėmis piliečiai netenka galimybės pasinaudoti viena svarbiausių privilegijų, kurios jie gali tikėtis naudodamiesi savo pagrindine teise teikti skundus.

  Monika Flašíková Beňová, S&D frakcijos vardu. – (SK) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti visoms trims EP narėms už pranešimus, kuriuos šiandien čia aptariame bendrose diskusijose, ir ypač norėčiau pakalbėti apie E. Lichtenberger pranešimą, nes manau, kad jis parengtas išskirtinai kruopščiai, ir pritariu daugeliui jame išdėstytų minčių. Todėl šiandien aš taip pat norėčiau būti šiek tiek kritiškesnė, pone Komisijos Pirmininko pavaduotojau.

Kalbant apskritai, galima pasakyti, kad Komisija neteikia piliečiams ar Parlamentui pakankamai informacijos apie tai, kaip ji vykdo Bendrijos teisės įgyvendinimo stebėseną. Tačiau Europos Sąjungos sutartyje nustatytas aktyvus ES piliečių vaidmuo, pvz., Europos piliečių iniciatyva. Taip pat džiaugiuosi, pone Komisijos Pirmininko pavaduotojau, kad šiandien dalyvaujate šiose diskusijose, nes žinau, kad esate ne tik kompetentingas šiuo klausimu, bet ir nepaprastai aktyviai dalyvaujate įgyvendinant Europos piliečių iniciatyvą.

Nepaisant to, Europos Komisijos teikiamose metinėse ES teisės taikymo stebėsenos ataskaitose Parlamentui ar piliečiams vis dėlto nepateikiama pakankamai informacijos apie esamą padėtį. Iki šiol Komisija pernelyg daug dėmesio skyrė Europos teisės perkėlimui į nacionalinę teisę, o faktinio jų taikymo sritį labai apleido. Glausta nuoroda į oficialią procedūrą, vykdomą dar neperkėlusios ES teisės akto į nacionalinę teisę valstybės narės atžvilgiu, mums ar piliečiams mažai ką tesako. Mes turime ir norime sužinoti daugiau apie Komisijos vykdomus netikslaus ar visiškai netinkamo ES teisės perkėlimo atvejų tyrimus. Tik tada, kai būsime visapusiškai informuojami apie tokius atvejus, galėsime kalbėti apie nuoseklią ES teisės aktų taikymo stebėseną.

Ponios ir ponai, kaip visi neabejotinai žinome, Europos Parlamentas Komisijos atžvilgiu turi kai kurių pareigų ir galių. Jos apima stebėseną ir vertinimą. Mes Europos Parlamente esame nuoširdžiai suinteresuoti turėti galimybę pakankamai tiksliai įvertinti Komisijos pažangą įgyvendinant jai pavestas užduotis, sergstint Sutartis ir laikantis ES teisės nuostatų. Tačiau mes neturime pakankamai galimybių susipažinti su informacija, kuria remdamasi Komisija sprendžia problemas, susijusias su reglamentų nuostatų pažeidimais. Tai nėra naujas prašymas, pone Komisijos Pirmininko pavaduotojau.

Vasario mėn. savo rezoliucijoje dėl pataisyto Europos Parlamento ir Komisijos pamatinio susitarimo prašėme Komisijos, cituoju: „pateikti Parlamentui apibendrintą informaciją apie visas įsipareigojimų neįvykdymo procedūras, nurodytą oficialiuose įspėjimuose, jei to paprašo Parlamentas“. Norėčiau primygtinai paprašyti, kad Komisija teiktų mums šią informaciją, kuri per mus bus perduota ir piliečiams.

Baigdama, pone Komisijos Pirmininko pavaduotojau, noriu pasakyti, ir tą ne kartą teigiau savo kalbose, kad Europos Parlamentas nuoširdžiai nori padėti Komisijai ir net paremti ją santykiuose su Taryba. Dabar prašome jūsų, kad Komisija savo ruožtu teiktų mums informaciją, kurios prašome ne tik dėl savęs, bet ir dėl Europos Sąjungos valstybių narių piliečių.

  Margrete Auken, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DA) Pone pirmininke, Peticijų komitetui, kitaip sakant, komitetui, nagrinėjančiam piliečių skundus, neabejotinai svarbiausia, kad ES teisės aktai būtų gerbiami. Piliečiai kreipiasi į mus, nes nacionalinės ar vietos valdžios institucijos nesilaiko ES teisės aktų, pvz., dėl žmonių sveikatos ar aplinkos apsaugos. Užtenka prisiminti daugybę skundų dėl užsitęsusios atliekų krizės Kampanijoje, gautų nepaisant aiškaus Europos Teisingumo Teismo sprendimo, ir dėl lėšų įšaldymo. Iš tikrųjų nieko nepadaryta, kad ši problema būtų išspręsta. Dėl to kenčia ir piliečiai, ir saugoma aplinka. Ir šį regioną dar vadiname „laimingąja Kampanija“! Komisija šiuo atžvilgiu privalo pasitelkti visas savo turimas priemones.

Sutartyje Komisijai pavestas pagrindinis vaidmuo – stebėti, kaip valstybės narės laikosi ES teisės nuostatų. Todėl komitete mes teikiame daug dėmesio tam, kaip Komisija nagrinėja ir sprendžia problemas, susijusias su teisės nuostatų pažeidimais. Atsižvelgdama į tai, E. Lichtenberger pranešimą vertinu palankiai. Pranešime visiškai aiškiai duodama suprasti, kad nepakanka paprasčiausiai grąžinti valstybėms narėms spręsti skundus dėl jų pačių padarytų pažeidimų. Būtent dėl jų yra skundžiamasi. Piliečiai paliekami bėdoje visiškai vieni.

Šiuo atžvilgiu norėčiau pagirti Europos ombudsmeną už tai, kad savo iniciatyva ištyrė būtent šį naują Komisijos taikomą skundų ir pažeidimų nagrinėjimo būdą ir ypač tai, kaip Komisija registruoja skundus prieš valstybes nares dėl Bendrijos teisės nesilaikymo ar galbūt tiesiog jų neregistruoja. Tais atvejais, kai Komisija kaltinama nesureagavusi į pažeidimus, ombudsmenui taip pat suteikta teisė teikti savo nuomonę dėl klausimo esmės, nors galutinį sprendimą, žinoma, priims Teismas.

Bet kuriuo atveju padarytume pažangą, jeigu dabar priimtume M. Nedelchevos pranešime pateiktą pasiūlymą parengti tinkamą teisės aktą dėl ES administravimo procedūrų, kuriam priimti pagaliau turime pagrindą, nustatytą Lisabonos sutarties 298 straipsnyje.

Gerai, kad metiniame ombudsmeno pranešime yra daug ženklų, bylojančių apie pažangą, bet tai, kad daugiau nei trečdalis skundų susiję su skaidrumo stoka ir ribojama galimybe susipažinti su dokumentais ir informacija, tebekelia rūpestį. Šiuo atžvilgiu gėdinga, kad ir Komisija, ir keletas valstybių narių stengiasi apsaugoti stambius lobistus nuo piliečių pasitelkdami būdus, kurie akivaizdžiai primena piktnaudžiavimą duomenų apsaugos taisyklėmis.

Vienas toks pasipiktinimą keliantis pavyzdys pateiktas ombudsmeno specialiojoje ataskaitoje, kurioje kalbama apie įmonę „Porsche“ ir korespondenciją, susijusią su automobilių keliama tarša CO2 dujomis. Ar kas nors iš čia esančių tiki, kad Komisija būtų konsultavusi su mažąja ar vidutine įmone dėl jos laiškų turinio atskleidimo ar kad ji būtų norėjusi vilkinti šį reikalą 15 mėnesių dėl mažosios įmonės? Žinoma, ne! Ji taip elgėsi dėl to, kad tai buvo įmonė „Porsche“, ir, žinoma, galbūt dėl to, kad tai buvo G. Verheugen. Ombudsmeno specialiojoje ataskaitoje pateikiama ilgesnė istorija ir aš norėčiau patarti kiekvienam susipažinti ir su puikiu C. Paliadeli pranešimu, ir su paties ombudsmeno ataskaita. Ji labai įdomi. Skaitydami ją ne kartą nustebsite. Tačiau rimčiausias šio atvejo aspektas – Komisijos nenoras lojaliai bendradarbiauti su ombudsmenu. Tai svarbus pranešimas. Parlamentas turi parengti ir pateikti aiškų pareiškimą šiuo klausimu. Norėčiau padėkoti ombudsmenui ir C. Paliadeli.

  Oldřich Vlasák, ECR frakcijos vardu. – (CS) Pone pirmininke, metinė ombudsmeno ataskaita – puikus pavyzdys, kaip turėtume pateikti savo veiklos rezultatus visuomenei. Ataskaita yra suprantama, glausta ir konkreti. Todėl labai vertinu jūsų darbą ir pastangas ir taip pat norėčiau asmeniškai jus pasveikinti. Tačiau šiuo atžvilgiu taip pat norėčiau pasakyti, kad matau vieną sisteminę problemą ombudsmeno biuro veikloje. Ši problema – visuomenės informavimas. Prisipažinkime, kad pati Europos Sąjunga, kaip tarptautinė organizacija, yra labai sunkiai suprantama. Ji nesuprantama ne tik jos skiriamų subsidijų požiūriu, bet ir jos galių, institucijų, sprendimų priėmimo procesų bei patvirtintų politikos sričių ir priimtų teisės aktų požiūriu. Noriu pasakyti, kad eiliniams piliečiams ją sunku suprasti. Logiška, kad tas pats pasakytina ir apie ombudsmeno biurą. Esu visiškai tikras, kad jeigu atliktume Europos piliečių apklausą siekdami nustatyti, ką jie žino apie Europos ombudsmeno vaidmenį, įgaliojimus ir veiklą, išsiaiškintume, kad jis, deja, suvokiamas kaip kažkas tolimo, o daugelis piliečių net nežino, kad tokia pareigybė apskritai yra. Faktai palyginti aiškūs. Didelė dauguma skundų, kuriuos pateikė mano tėvynainiai iš Čekijos, neatitiko Europos ombudsmeno kompetencijos srities. Panaši padėtis ir kitose valstybėse narėse.

Aptardami Parlamente 2008 m. metinį veiklos pranešimą visi kalbėjome apie tai, kad piliečiai turi būti geriau informuojami. Buvo siūloma įgyvendinti plataus masto informavimo kampanijas, taip pat svarstoma galimybė sukurti interneto svetainių. Tačiau pats vakar bandžiau jūsų interneto svetainėje pateikti skundą. Turiu pasakyti, kad sąveikusis vadovas pernelyg sudėtingas ir, tiesą sakant, nesuprantamas eiliniam piliečiui. Tikroji skundo forma taip pat sudėtinga. Ji man šiek tiek primena Čekijoje naudojamas mokesčių grąžinimo formas, kurių eiliniai piliečiai negali užpildyti be konsultanto mokesčių srityje pagalbos. Tiesą sakant, jūsų interneto svetainė atima iš piliečių norą teikti skundus. Todėl norėčiau paprašyti, kad ji būtų supaprastinta.

Dar vienas dalykas, kurį laikau labai svarbiu – būtinybė sutrumpinti skundų nagrinėjimo trukmę. Galiausiai žinome, kad jeigu kas nors skundžiasi, pasitikėjimo požiūriu nepaprastai svarbu, kad skundas būtų išnagrinėtas ir skundo pateikėjas gautų atsakymą kuo greičiau. Be to, jeigu konkretus klausimas neatitinka institucijos, į kurią skundo pateikėjas kreipėsi, kompetencijos srities, skundas turėtų būti tiesiogiai perduotas atitinkamus įgaliojimus turinčiam nacionaliniam ar regioniniam ombudsmenui.

Ponios ir ponai, per daug komunikacijos „žudo“ informaciją. Per daug informacijos „žudo“ Europos piliečius. Mano nuomone, Europos ombudsmeno prioritetas turėtų būti ne tik spręsti skundus dėl netinkamų biurokratinių procedūrų, bet ir užkirsti tam kelią. Todėl, manau, šiai institucijai labai svarbu, kad ja nebūtų piktnaudžiaujama siekiant vykdyti žiniasklaidos kampanijas ir kad jos įgaliojimai nebūtų išplėsti. Išrinktas eiti Europos ombudsmeno pareigas, N. Diamandouros pasakė: „Toliau stengsiuosi gerinti Europos Sąjungos administravimo kokybę“. Todėl baigdamas norėčiau paklausti, kokią konkrečią sisteminę problemą jums pavyko išspręsti ir kokioms problemoms ketinate skirti dėmesį ateinančiais metais. Linkiu jums visokeriopos sėkmės ieškant sisteminių sprendimų.

  Willy Meyer, GUE/NGL frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, mano frakcija norėtų padėkoti M. Nedelchevai už šį pranešimą, kuriame mums pateikiama gausi informacija iš Peticijų komiteto apie Europos ombudsmeno veiklą.

Tai labai išsamus pranešimas, apimantis visą 2009 m. vykdytą veiklą ir didelę dalį skundų, kurių skaičius, beje, sumažėjo 9 proc., palyginti su praeitais metais. Daugiau nei pusė skundų susiję su Europos Komisija.

Manau, kad ombudsmenui pateiktuose skunduose kritikuojama prasto administravimo praktika, pvz., skaidrumo stoka ar atsisakymas suteikti galimybę susipažinti su dokumentais. Galime džiaugtis, kad didelė šių skundų dalis išsprendžiama juos išnagrinėjus ombudsmenui, taigi einame tinkama kryptimi.

2010 m. užsibrėžti siekiai apibendrinti penkiuose tiksluose: atvirai išklausyti pasiūlymų, būti jiems atviriems ir nustatyti geriausią patirtį; stengtis rasti būdų, kaip greičiau pasiekti norimus rezultatus; įtikinti siekiant daryti teigiamą poveikį ES institucijų administracinei kultūrai; laiku pateikti naudingą ir lengvai prieinamą informaciją; prisitaikyti siekiant užtikrinti tinkamą išteklių valdymą ir darbo veiksmingumą ir efektyvumą. Manau, kad 2010 m. užsibrėžti tikslai labai tinkami.

Mums reikia modernizuoti mechanizmus, kurie suteiktų mums galimybę spręsti ginčus, susijusius su skaidrumo ir informacijos trūkumu, o jų neabejotinai kyla. Turime M. Paliadeli pranešime pateiktą tokio atvejo pavyzdį, susijusį su įmone „Porsche“, ir kadangi įmonė, tiksliau sakant, Komisija atsisakė paviešinti kai kurių šio automobilių gamintojo laiškų turinį, Parlamentas turi paremti ombudsmeną, o ombudsmenas turi pasitikėti Europos Parlamentu, kad galėtų gauti daugiau informacijos tokiais atvejais.

Neseniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo priimtas sprendimas, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas skelbti įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką teikiamos pagalbos gavėjų sąrašą, kelia didelį rūpestį. Kitaip sakant, šis sprendimas prieštarauja pagrindiniams skaidrumo principams, kuriais vadovaujantis turėtų būti vykdoma visa veikla, susijusi su Europos biudžetu, ir juo tiesiogiai paminama europiečių teisė žinoti, kaip leidžiamos jų mokamų mokesčių lėšos. Manau, tai netinkama praktika, kurią Parlamentas turėtų siekti panaikinti priimdamas būtinus teisės aktų pakeitimus.

  Nikolaos Salavrakos, EFD frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, perskaičiau Europos ombudsmeno pateiktą metinį pranešimą apie 2009 m. veiklą ir jaučiu pareigą pagirti N. Diamandourą, nes jis garbingai atstovauja ir tarnauja institucijai, kuri vienija Europos piliečius ir kuri leidžia jiems jaustis saugiai.

Tai, žinoma, Europos ombudsmeno pareiga užtikrinti, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, susiduriantis su problemomis dėl Europos Sąjungos institucijų piktnaudžiavimo valdžia ar bet kokių kitų netinkamo administravimo veiksmų, turėtų galimybę kreiptis į jį ir pateikti skundą.

Perskaitęs pranešimą supratau, kad ši institucija ir jos tarnautojai dirba sėkmingai, nes, pirma, dauguma tyrimų – jų dalis jau sudaro 70 proc. – užbaigiami per metus ir daugiau nei pusė jų – tiesą sakant, 55 proc. – užbaigiami per tris mėnesius. Tai rodo, kaip sparčiai Europos ombudsmenas ir jo kolegos dirba ir kaip sklandžiai ši institucija veikia.

Antra, 80 proc. nagrinėtų atvejų ombudsmenas sugebėjo padėti suinteresuotajai šaliai vienaip ar kitaip išspręsti problemą nukreipdamas ją į kompetentingą instituciją ar patardamas, į kurią instituciją šalis turėtų kreiptis, kad jos problema galėtų būti greitai išspręsta. Tai įrodo, kokia veiksminga yra ši institucija.

Neturėtume pamiršti, kad 84 proc. peticijų pateikė privatūs asmenys ir tik 16 proc. – įmonės ar asociacijos. Tai taip pat rodo labai pagarbų Europos piliečių, manančių, kad nukentėjo dėl netinkamo administravimo, požiūrį į šią instituciją ir jos atstovus. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad devyni iš 2009 m. išnagrinėtų atvejų – gerosios patirties pavyzdžiai. Turiu pasakyti, kad mane patį ypač džiugina įvadinėje pranešimo dalyje pateiktas Europos ombudsmeno pareiškimas dėl jo ketinimo padėti užtikrinti, kad Europos Sąjunga galėtų suteikti savo piliečiams Lisabonos sutartyje pažadėtas privilegijas. Taigi sveikinu N. Diamandourosą.

  Martin Ehrenhauser (NI). – (DE) Pone pirmininke, aš taip pat kartą pateikiau skundą ombudsmenui ir, nors mano reikalas nebuvo išspręstas taip sėkmingai ir buvau nepatenkintas dėl priimto sprendimo, vis tiek norėčiau pagirti ombudsmeną už darbą. Manau, labai svarbu, kad mes, esantys čia, šiame Parlamente, paremtume jo dedamas pastangas.

Savo įvadinėje kalboje ombudsmenas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad jo darbo sėkmė ar nesėkmė labai priklauso nuo institucijų veiksmų. Jeigu pasinagrinėsime, pvz., su įmone „Porsche“ susijusį atvejį, taps visiškai akivaizdu, kad ombudsmeno įgaliojimai yra riboti ir kad kai kurios institucijos nepakankamai rimtai vertina jo rekomendacijas.

Žinoma, mums taip pat būtina padaryti tvarką savo pačių namuose. Šiuo atžvilgiu galiu paminėti, pvz., Altero Spinelli pastato pirkimo atvejį, kai buvo padaryta didžiulių pažeidimų. Ombudsmenas pateikė keletą aiškių rekomendacijų ir pakeitimų. Tačiau kol kas Parlamente iš tikrųjų padaryta labai nedidelė pažanga. Pakeitimai buvo atmesti. Šis atvejis dar kartą rodo, kaip Parlamentas vertina šias rekomendacijas. Noriu pasakyti, kad mums labai svarbu padaryti tvarką savo pačių namuose, rimtai vertinti ombudsmeno rekomendacijas ir taip stiprinti jo poziciją.

  Tadeusz Zwiefka (PPE). – (PL) Pone pirmininke, kaip ir kiekvienais metais, Teisės reikalų komitetas teikia savo pranešimą dėl Europos Komisijos teikiamos ES teisės taikymo stebėsenos ataskaitos ir, kaip ir kiekvienais metais, Teisės reikalų komiteto nariai turi daug abejonių dėl Komisijos parengtos ataskaitos turinio ir formos.

Be abejo, klausimas dėl ES teisės perkėlimo į nacionalines sistemas – labai rimta problema Europos Sąjungoje. Tos pačios teisės nuostatos įvairiose šalyse perkeliamos skirtingu metu ir kai kuriais atžvilgiais tai, žinoma, suprantama. Tačiau tokių vilkinimų, dėl kurių atsiranda teisinio netikrumo, dėl ko piliečiams tampa neįmanoma naudotis savo teisėmis, neturėtų būti. Kaip mūsų pranešėja teisingai pabrėžia, dėl vilkinimų perkeliant ES teisę ir netinkamo ES teisės taikymo atsiranda didelių išlaidų ir mažėja piliečių pasitikėjimas ES institucijomis. Todėl taip pat džiaugiuosi visomis Komisijos iniciatyvomis, pvz., dėl ekspertų susitikimų ir dvišalio Komisijos ir valstybių narių dialogo, kuriomis siekiama kuo greičiau išspręsti šias problemas. Labai susidomėjęs stebiu, kaip įgyvendinamas projektas „EU Pilot“, sumanytas kaip priemonė, suteikianti galimybę greitai reaguoti į visus atvejus, susijusius su netinkamu ES teisės taikymu ar jos perkėlimu į nacionalinę teisę.

Mes taip pat dar kartą pabrėžiame teismų atliekamą vaidmenį praktiškai taikant ir aiškinant ES teisę. Tačiau šis vaidmuo nebus tinkamai atliekamas, jeigu teisėjams nebus suteiktas tinkamas mokymas, nebus rengiami susitikimai su jais ir nebus sukurta ES teisinė kultūra. Dėl mūsų Parlamento – kreipiuosi į kolegas EP narius – teisės aktai, kuriuos priimame, nes Parlamentas yra įstatymų leidėjas, turi būti aiškūs ir suprantami, nes teisės aktas gali būti nesudėtingai perkeltas į nacionalines sistemas be jokių didelių problemų tik tuo atveju, jeigu jis yra suprantamas.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D). – (PL) Pone pirmininke, nagrinėdama Europos ombudsmeno veiklos 2009 m. ataskaitą su džiaugsmu atkreipiau dėmesį į tolesnį ombudsmeno ir Peticijų komiteto bendradarbiavimo plėtojimą. Labai vertinu nuo 2003 m. ombudsmeno pareigas einančio prof. N. Diamandouroso darbą, taip pat jo pastangas informuoti piliečius apie jiems prieinamas galimybes teikti skundus dėl netinkamo ES administravimo ir skatinti piliečius naudotis savo teisėmis.

Atsižvelgiant į tai, kad tik 23 proc. iš daugiau nei 3 000 2009 m. užregistruotų skundų atitiko ombudsmeno kompetencijos sritį, jis neabejotinai turėtų tęsti savo veiklą visuomenės informavimo srityje. Dėl savo ribotų įgaliojimų jis gali tirti tik su Europos Sąjungos institucijomis ir organais susijusias bylas. Tačiau svarbu tai, kad kiekvienas asmuo, teikiantis ombudsmenui skundą, kurio oficialiai priimti negalima, informuojamas apie tai, į kurią valdžios instituciją jis turėtų kreiptis kiekvienu konkrečiu atveju.

Taip pat svarbu pabrėžti, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai labai sustiprėjo demokratinis ombudsmeno teisėtumas ir jo kompetencijos sritis išplėsta įtraukiant į ją užsienio politiką. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ombudsmenas vis dažniau imasi veiksmų savo iniciatyva, pvz., pavėluoto Europos Sąjungos lėšų mokėjimo, teisių apribojimo ir diskriminacijos atvejais. Jo pastangomis taip pat parengtas Europos tinkamo administravimo elgesio kodeksas. Dar viena gera žinia – tyrimų atlikimo trukmė sutrumpėjo iki devynių mėnesių.

Tai, kad didelė dalis išnagrinėtų atvejų yra tokių, kai skunde minima institucija susitarė su skundo pateikėju arba skundas buvo išspręstas skundo pateikėjo naudai, taip pat byloja apie ombudsmeno veiksmingumą ir tinkamą bendradarbiavimą su kitomis institucijomis. 2009 m. tokie atvejai sudarė net 56 proc. Tikiuosi, kad ombudsmenas, remiamas Parlamento ir kitų institucijų, ir toliau dirbs taip pat energingai ir net veiksmingiau nei iki šiol.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, dėkoju Europos ombudsmenui ir jo biuro darbuotojams už puikų darbą, kurį jiems tenka atlikti sudėtingomis sąlygomis. Atvirumas, teisė turėti galimybę susipažinti su informacija ir teisė į tinkamą administravimą – visa tai labai svarbu užtikrinti, jeigu norime, kad piliečiai pasitikėtų ES institucijų gebėjimu kontroliuoti, kaip jų teisių paisoma. Nerimą kelia tai, kad metai iš metų didžiausia sistemos administracinė problema tebėra skaidrumo trūkumas ir net atsisakymas suteikti galimybę susipažinti su informacija ir dokumentų turiniu. Šiuo atžvilgiu su įmone „Porsche“ susijęs atvejis yra labai rimtas. Tai, kad Komisija 15 mėnesių vėlavo pateikti prašomus dokumentus, reiškia, kad ji labai apleido savo pareigą sąžiningai bendradarbiauti su ombudsmenu. Dėl tokio Komisijos elgesio sumažėjo mūsų piliečių pasitikėjimas Komisija ir nukentėjo ES viešasis įvaizdis.

Manau, kad dabar, kai Komisijos narys ir ombudsmenas sėdi čia ramiai šalia vienas kito, būtų gerai, jeigu jie konfidencialiai ir išsamiai aptartų ir išsiaiškintų, ar gerbia vienas kito darbą ir ar yra pasiruošę bendradarbiauti ir veikti laikydamiesi pačios ES nustatytų pagrindinių principų. Šiuo atžvilgiu nenoriu kaltinti nė vieno Komisijos nario, bet Komisija tikrai turėtų apsvarstyti šį klausimą, nes ES viešasis įvaizdis tikrai nėra toks teigiamas, tad negalime sau leisti, kad tokių atvejų, kaip byla, susijusi su įmone „Porche“, ateityje būtų daugiau.

Visos ES institucijos – Komisija, Taryba ir, žinoma, Parlamentas – turi gerbti piliečių teises.

  Gerald Häfner (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, N. Diamandouros yra tikras turtas mūsų piliečiams ir Europos Sąjungai ir norėčiau jam nuoširdžiai padėkoti už darbą. Žinoma, savo darbe jam tenka susidurti ir su opia problema, t. y. jis susijęs su sritimi, kurioje padėtis turi būti pagerinta. Ką tik minėtas atvejis, susijęs su įmone „Porsche“. Kaip Vokietijos pilietis, turiu pasakyti, kad man labai gėda dėl to, kas įvyko. Šiuo atveju kalbame apie Komisijos narį iš Vokietijos ir vokiečių automobilių gamybos įmonę bei jų tarpusavio korespondenciją. Visa Komisijos korespondencija su Italijos, Ispanijos ir kitų šalių automobilių gamintojais paviešinta, o korespondencija su Vokietijos įmone – ne. Ombudsmenas pareiškė ne vieną, ne du, bet tris papeikimus, tačiau jokių veiksmų nesiimta. Padėtį šioje srityje būtina skubiai pagerinti. Norėčiau tą pabrėžti kuo primygtiniau.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad vartodami žodį „pilotai“ dažniausiai turime galvoje profesionalų grupę, praleidžiančią savo darbo laiką aukštai virš žemės. Man ne visai aišku, kodėl Komisijai šovė į galvą mintis pavadinti naująjį projektą „EU Pilot“, skirtą Europos piliečių skundams nagrinėti, bandomuoju (angl. pilot), nes iš esmės juo nepateikiama nieko naujo. Piliečiai pirmiausia pateikia tinkamai pagrįstus skundus savo pačių šalyje. Jokių veiksmų jų šalyje nesiimama, taigi jie kreipiasi į Komisiją. Ką daro Komisija? Ji grąžina skundą į jo kilmės šalį ir vėl nesiimama jokių veiksmų. Nemanau, kad tai tinkamas būdas spręsti mūsų piliečių problemas ir skundus, ir norėčiau naudodamasis proga paprašyti Komisijos nario M. Šefčovičiaus, kurį labai gerbiu, kad jis pareikštų, jog ketina atsisakyti šio projekto arba iš naujo apsvarstyti, kaip galėtume užtikrinti, kad mūsų piliečių skundai iš karto patektų ten, kur juos iš tikrųjų išnagrinės, kur bus ištaisyta piliečių patirta neteisybė ir atlyginta patirta žalas.

PIRMININKAVO: ISABELLE DURANT
Pirmininko pavaduotoja

  Marek Henryk Migalski (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, nenoriu paversti šios salės universiteto auditorija. Tačiau, kaip jums žinoma, ombudsmeno pareigybė Europoje įsteigta beveik prieš 300 metų. Todėl nenuostabu, kad šie klausimai mus domina ir kad skiriame jiems tiek daug dėmesio.

Manau, visi trys pranešimai verti dėmesio, abejonių kelia tik vienas dalykas. M. Nedelchevos pranešime yra viena dalis, kuri man kelią nerimą. Nepaisant to, kad Europos ombudsmenas dirba gerai ir jo indėlis vertingas, ar jo biuro išlaikymas turi mums kainuoti beveik 9 mln. EUR? Ar neįmanoma apriboti beveik bizantiško šios tarnybos finansavimo? Todėl mano frakcija susilaikė nuo balsavimo dėl šio klausimo, t. y. dėl šio pranešimo, nors linkime ombudsmenui ir pirmiausia piliečiams, teikiantiems jam savo skundus, sėkmės.

  Rui Tavares (GUE/NGL). – (PT) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti N. Diamandourui už darbą ir pateiktą pranešimą. Darbas atliktas kruopščiai ir gerai ir norėčiau už tai jam padėkoti. Norėčiau pakalbėti kiekybės, o ne kokybės klausimu, nes įdomu sužinoti, kiek piliečių kreipiasi į šią tarnybą.

Atrodo, kad gaunama keli tūkstančiai skundų, kurių tam tikra dalis yra nepagrįsti. Tačiau įdomu išsiaiškinti, kodėl neteikiama daugiau skundų. Kitaip sakant, čia tas pats atvejis, kai klausiama, ar stiklinė pusiau tuščia, ar pusiau pilna. Man įdomu išsiaiškinti, kiek pačių Europos institucijų struktūros ir teisės aktų, kuriais jų veikla grindžiama, painumas ir neaiškumas prisidėjo prie to, kad visuomenės narių ir institucijų santykiai tapo tokie sudėtingi. Kitaip sakant, kad galėtum pateikti skundą, turi žinoti savo teises, o kad žinotum savo teises, turi būti susipažinęs su atitinkamais teisės aktais ir procedūromis, taikomais pateikiant konkretų skundą. Taigi užuot siūlęs jums, pone N. Diamandourai, ką turėtumėte daryti, norėčiau paprašyti, kad jūs, kaip ombudsmenas, pateiktumėte Parlamentui, kaip įstatymų leidėjui, pasiūlymų dėl teisėkūros procesų ir pagal galimybę ES institucinių procedūrų supaprastinimo. Daug kalbame apie skaidrumą, aiškumą, tačiau dažnai užmirštame apie dar vieną demokratinę vertybę – paprastumą, kuria užtikrinamas institucijų prieinamumas plačiajai visuomenei.

Pone N.  Diamandourai, šiuo metu esu Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto narys ir šio komiteto nariai taip pat balsuos. Norėčiau patikinti jus, kad atsižvelgsiu į jų pareikštą nuomonę šiuo klausimu.

  John Stuart Agnew (EFD). – Ponia pirmininke, turbūt gėdingiausias šiame pranešime nušviesto Komisijos nario elgesio aspektas, be to, kad šiuo atveju su skundo pateikėju buvo elgiamasi pasibaisėtinai, yra tai, kad tai ne pavienis netinkamo administravimo atvejis. Šiame aštriame pranešime atskleisti faktai rodo, kad tai nebuvo tik aplaidumo ir vangumo atvejis. Yra pagrindo daryti išvadą, kad toks Komisijos elgesys yra visiškai sąmoningas ir reiškia ne ką kitą, o iš anksto apgalvotą elgesį siekiant sužlugdyti sunkų ombudsmeno darbą ir sumenkinti įstatymo galią.

Jo darbas pakankamai sunkus ir be papildomų problemų, kurių kelia Komisija siekdama, kaip pranešime pateikti faktai rodo, kiekviename žingsnyje trukdyti jam tinkamai atlikti pareigas. Buvo laikai, kai nustačius tokio netinkamo valstybės tarnautojų elgesio atvejį atsakingieji funkcionieriai ir ministrai savo noru atsistatydindavo. Tačiau šiuo atveju, manau, išvysime arogantišką ir per daug išpuikusią Komisiją, darančią tai, ką geriausiai moka daryti – visuomenei parodyti nosį, o kaltininkai liks nenubausti. Nenuostabu, kad dabar ES kaip niekada nepopuliari!

  Csanád Szegedi (NI). – (HU) Ponia pirmininke, pranešimas apie ombudsmeno veiklą akivaizdžiai rodo, kad viena didžiausių problemų – skaidrumo trūkumas Europos Sąjungos institucijose. Dauguma skundų susiję su Komisija, kuri nuolat vėluoja į juos atsakyti ir taip pakerta piliečių pasitikėjimą ES institucijomis. Turime užtikrinti didesnį skaidrumą optimizuodami institucijų darbą ir daugiau komunikuodami su visuomene, tačiau turime užtikrinti, kad dėl šių priemonių mūsų išlaidos neišaugtų. ES ir taip išleido didžiulę sumą propagandai ir savireklamai.

Dar daugiau, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, jeigu valstybės narės netinkamai ar pavėluotai įgyvendins ES teisę, skundų skaičius neabejotinai ir toliau didės. Kad to būtų išvengta, valstybių narių teisėjams, praktikuojantiems teisininkams, valstybės tarnautojams ir administracinės valdžios pareigūnams turi būti suteiktas teisinis mokymas pagal išplėstą ir suderintą programą. Be to, turime informuoti piliečius, kad ES teisės pažeidimo atvejai gali būti ginčijami ir atitinkamuose nacionaliniuose teismuose. Pirmąjį 2011 m. pusmetį Vengrija perims pirmininkavimą Europos Sąjungai, taigi mūsų, EP narių iš Vengrijos, laukia labai svarbi užduotis – teisės aktų perkėlimas ir suderinimas.

  Peter Jahr (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, pone N. Diamandourosai, Komisijos nary, ombudsmeno instituto Europoje istorija labai įspūdinga. Pagal pirminę šio instituto koncepciją, sukurtą Švedijoje, ombudsmenai jau 200 metų stengiasi nešališkai spręsti ginčus ir problemas. Manau, kad sumanymas įsteigti ombudsmeno institutą kilo iš labai žmogiško poreikio spręsti ginčus taikiai.

Tai jau penkioliktasis Europos ombudsmeno ir septintasis N. Diamandouro pateiktas pranešimas. Tuo galima didžiuotis, tad norėčiau pasveikinti N. Diamandourą. Praeitais metais jį išrinkus, išreiškiau viltį, kad ombudsmenas padarys viską siekdamas užtikrinti, kad sprendimų priėmimo procesas ES būtų skaidresnis ir suprantamesnis piliečiams ir kad mes veiksmingai bendradarbiautume su Peticijų komitetu. Manau, galime užtikrintai pasakyti, kad kartu mums pavyko tai pasiekti. Tačiau manau, kad dar daug ką galima patobulinti siekiant geriau suderinti ombudsmeno ir Peticijų komiteto funkcijas ir užduotis. Vis daugiau gauname peticijų, susijusių su klasikine teise teikti peticijas ir ombudsmeno pareigų elementais. Kalbu apie žmogaus teises, nuosavybės teises ir kliūtis vykdyti ekonominę veiklą. Būtų protinga ir tinkama mums šiose srityse bendradarbiauti, kad galėtume kartu kovoti teigiama prasme su Komisija ir išreikalauti, kad ji pateiktų atitinkamus atsakymus per nustatytą laiką.

Taip pat norėčiau pasidžiaugti naująja interneto svetaine ir joje paskelbtu sąveikiuoju vadovu, kuris turėtų padėti užtikrinti, kad piliečiai būtų informuoti apie jiems prieinamas galimybes, kuriomis jie gali pasinaudoti norėdami, kad jų balsas būtų išgirstas Europoje. Tikiuosi, N. Diamandouros ir toliau sėkmingai tęs savo naudingą ir svarbų darbą ir kad jam pavyks įgyvendinti visus, kokius tik įmanoma, patobulinimus. Ir Peticijų komitetas toliau darys viską, ką gali, skatindamas, kad ateityje Europos Sąjungos piliečių labui su ombudsmenu būtų glaudžiai bendradarbiaujama.

  Sylvana Rapti (S&D). – (EL) Ponia pirmininke, šiandien čia diskutuojame dviem labai svarbiais klausimais. Vienas susijęs su Europos Sąjungos piliečių interesais, kitas – su Europos piliečių ir Europos institucijų sutaikinimu.

Šie trys iš tikrųjų išskirtiniai pranešimai, kuriuos parengė trys pranešėjos, ir Europos ombudsmeno veikla Europos piliečių vardu leidžia man manyti, kad N. Diamandouros yra tarsi D‘Artanjanas, o trys pranešėjos – muškietininkai, ginantys Europos piliečių interesus.

Iš tikrųjų gaila, kad Europos Komisija nėra tokia aktyvi šioje srityje, kokia turėtų būti. Vienintelis dalykas, kurį teigiamai vertinu šiandien Komisijos nario pasakytoje kalboje – jo kalbėjimo tempas. Jeigu Europos Komisija taip pat greitai veiktų, šių diskusijų nereikėtų.

Labai svarbu, kad Europos piliečiai pasitikėtų Europos institucijomis, vertintų jas teigiamai ir neabejotų, kad jos dirba jų labui. Penkiolikos mėnesių vilkinimas, kaip nurodoma M. Paliadeli pranešime, atskleisti trijų greitus automobilius gaminančios įmonės laiškų turinį – koks oksimoronas. Įdomu, ar būtų taip ilgai vilkinama, jeigu pavojus kiltų Europos piliečio, o ne automobilių gamintojo interesams.

Kad ir kaip būtų, manau, turėtume būti sąžiningi. Visi turime bendradarbiauti, turime parodyti, kad tikime tuo, ką pasakė Komisijos narys, turime tikėti, kad Komisija pasiruošusi bendradarbiauti su Europos ombudsmenu, ir visi turime dirbti Europos piliečių labui. Tikėkimės, kad Komisija veiks taip greitai, kaip greitai kalbėjo Komisijos narys. Jis neabejotinai privertė vertėjus gerokai paplušėti.

  Oriol Junqueras Vies (Verts/ALE). – (ES) Bon dia, ponia pirmininke. Apgailestauju, kad A. Vidal-Quadras jau nepirmininkauja posėdžiui, nes esu tikras, kad jis įvertintų mano kalbą.

Pirmiausia norėčiau padėkoti Europos ombudsmenui už darbą ir paskatinti jį ir toliau drąsiai ginti Europos piliečių teises, kurioms kai kurios valstybinės institucijos kelia grėsmę.

Šiuo atžvilgiu norėčiau pasakyti, kad Valensijos kultūros asociacija surinko 650 000 parašų už teisėkūros iniciatyvą, kurią priėmus būtų užtikrinta galimybė transliuoti radijo ir televizijos kanalais laidas katalonų kalba. Šiuo atveju tiesiog kalbama apie Europos Vadovų Tarybos priimtos Europos regioninių arba mažumų kalbų chartijos 12 straipsnio 2 dalies ir vadinamosios Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų be sienų direktyvos nuostatų įgyvendinimą.

Tačiau Ispanijos Vyriausybė atsisakė atsižvelgti į šiuos 650 000 parašų. Tikimės, kad Europos ombudsmenas šį klausimą išnagrinės ir apgins šių 650 000 Europos piliečių teises, kurių apsauga užtikrinama pagal ES teisės aktus.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau išreikšti savo nuomonę, kad Komisijos teikiamos metinės ES teisės taikymo stebėsenos ataskaitos turi kai kurių trūkumų, nes dabartiniu pavidalu teikiamose ataskaitose piliečiams ar jose nurodomoms institucijoms nepateikiama būtina informacija apie tikrąją padėtį ES teisės taikymo srityje.

Ateityje būtų gerai, ypač tais atvejais, kai Komisija pradeda su netinkamu ES teisės perkėlimu susijusio pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, kad būtų pateikiama bent pagrindinė informacija apie pažeidimo pobūdį ir mastą. Europos Parlamentas savo 2010 m. vasario 4 d. rezoliucijoje jau oficialiai paprašė, kad būtų geriau informuojamas apie pažeidimų procedūras.

Europos Komisijos Pirmininko pavaduotojas savo kalboje minėjo, kad Komisija ketina apsvarstyti galimybę parengti procedūrų kodeksą, kuriame būtų išnagrinėti įvairūs pažeidimo nagrinėjimo procedūros aspektai, įskaitant laiko terminus, teisę būti išklausytam, įpareigojimą nurodyti priežastis ir pan., ir vertinu tai kaip teigiamą signalą.

Esu įsitikinęs, kad Komisijai ir Europos Parlamentui glaudžiai bendradarbiaujant gali būti sukurtas geresnis ir skaidresnis ES teisės taikymo stebėsenos mechanizmas.

  Csaba Sógor (PPE). – (HU) Ponia pirmininke, Europos ombudsmenas – Europos Sąjungos demokratinė sąžinė. Metai iš metų ši institucija stengiasi prisidėti stiprinant skundų pateikėjų pasitikėjimą Europos institucijomis. Ypač džiaugiuosi, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ES dabar prižiūri, kaip laikomasi ir Pagrindinių teisių chartijos nuostatų, pirmiausia užtikrindama, kad būtų gerbiama piliečių teisė į tinkamą administravimą. Manau, kad Europos ombudsmenų tinklas labai naudingas, kadangi kai kuriose valstybėse narėse, įskaitant mano šalį Rumuniją, piliečių informuotumo ir viešųjų paslaugų kokybės rodikliai gerokai prastesni nei Europos vidurkis. Apie tai minima ir pranešime apie ombudsmeno veiklą. Todėl prašau ombudsmeno ateityje pabandyti rinkti nacionaliniams ombudsmenams pateikiamus skundus dėl ES teisės įgyvendinimo valstybėse narėse, nes daugeliu atvejų piliečiai susiduria su Europos teise bendraudami su savo nacionalinėmis valdžios institucijomis.

  Kriton Arsenis (S&D). – (EL) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, pirmiausia norėčiau pasveikinti Europos ombudsmeną puikiai padirbėjus visą šį laikotarpį. Taip pat sveikinu pranešėjas.

Norėčiau pakalbėti konkrečiai apie M. Paliadeli pranešimą. Šis atvejis, kai buvo atsisakyta leisti susipažinti su visa korespondencija, kurią Komisija ir įmonė „Porsche“ siuntė viena kitai rengiant direktyvą dėl automobilių išmetamų teršalų, iš tikrųjų sukrečiantis. Taigi kyla klausimas, ar Komisijos pasiūlymas dėl teisės akto yra objektyvus ir ar Komisija iš tikrųjų yra nepriklausoma nuo pramonės interesų.

Pranešime visiškai pagrįstai siūloma, kad Komisijai neatsisakius tokios praktikos, dalis jos biudžeto lėšų būtų atidėta į rezervą. Pone Komisijos nary, Parlamentas taip ir padarys, jeigu Komisija nepakeis tokių darbo metodų.

  Salvatore Iacolino (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, visai suprantama matyti tokį Europos ombudsmeno ir Komisijos nario susitikimą kaip šis, nes jiems tenka labai svarbus vaidmuo esant dabartinei padėčiai Europoje, kuri dinamiškai ir konkrečiai plėtojasi visuomenei naudinga kryptimi.

Tačiau kadangi priemonėmis, tapusiomis prieinamomis įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, piliečiams suteikiama teisėkūros iniciatyvos teisė, dabar galima teigti, kad Parlamentas laiko save institucija, glaudžiai susijusia su piliečių poreikiais ir lūkesčiais.

Tiesa, kad veiksmingas teisės taikymas pirmiausia priklauso nuo to, kaip tinkamai Komisija, patikimai remiama ombudsmeno, atlieka pareigas. Svarbu išklausyti žmones, išgirsti, kokie jų poreikiai ir lūkesčiai, ir reikalauti, kad minėtos priemonės iš tikrųjų būtų taikomos visuomenės interesų naudai. Neabejotinai džiaugiamės, kad pranešime raginama parengti procedūrų kodeksą.

Informacija turėtų būti teikiama vadovaujantis prieinamumo, nuoseklumo ir visiško skaidrumo principais, nes manome, kad daugybė regionų tikisi, jog Komisija energingiau sieks čia išreikšto tikslo. Neturime pamiršti, koks svarbus gali būti kitų Europos ombudsmenų indėlis plėtojant tarpparlamentinį bendradarbiavimą.

Jeigu nacionaliniai parlamentai ir Europos Parlamentas privalo veiksmingai bendradarbiauti visuomenės labui, o taip iš tikrųjų turi būti, nėra abejonės, kad šiam asmeniniam profesinės istorijos ir teisinės kultūros įvairovės praturtinimui nėra abejonių, kad bendradarbiaujant tokia istoriniu, asmeniniu ir skirtingų teisės kultūrų pažinimo požiūriu naudinga patirtimi reikia pasinaudoti kaip veiksmingu piliečiams aktualių problemų sprendimo metodu.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D). – (LT) Dėkoju ponui Ombudsmenui už pateiktą ataskaitą. Iš tiesų Europos Ombudsmeno vaidmuo yra ypač reikšmingas siekiant padėti piliečiams išsiaiškinti iškilusias problemas, pagerinti institucijų veiklos skaidrumą bei atskaitomybę. Ombudsmeno institucija siekia, kad Europos Sąjungos institucijų sprendimai būtų prieinami piliečiams, nes piliečiai turi turėti galimybę gauti norimą informaciją, kad jie galėtų pasitikėti institucijų gebėjimu ginti jų teises dėl diskriminacijos, dėl institucijų piktnaudžiavimo savo galiomis, dėl neatsakymo laiku į užklausas ar apskritai atsisakymo teikti informaciją. Komisijos sulaukia daug skundų dėl netinkamo darbo, todėl labai svarbu, kad Komisija imtųsi veiksmų, kad nebūtų vilkinami atsakymai į prašymus susipažinti su dokumentais, nes tinkamas Europos Sąjungos teisės aktų taikymas turi tiesioginės įtakos kasdieniam piliečių gyvenimui, jų teisių įgyvendinimui. Be to, dėl netinkamo teisės aktų taikymo mažėja pasitikėjimas Europos Sąjungos institucijomis ir atsiranda papildomų išlaidų.

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, iš pradžių norėčiau padėkoti pranešėjai už labai gerą, išsamų ir suderintą pranešimą ir ombudsmenui už nepaliaujamą darbą kovojant su netinkamu administravimu ir keliant administravimo standartų lygį Europos Sąjungoje.

Kaip pranešėja teisingai atkreipė dėmesį, ombudsmeno darbo praeitais metais rezultatai – tinkamas valdymas ir pažanga mažinant skundų skaičių bei trumpinant skundų nagrinėjimo trukmę. Manau, šių rezultatų pavyko pasiekti ir dėl to, kad šias pareigas ne vienerius metus eina tas pats asmuo. Kaip matome, priimtas labai tinkamas sprendimas pasirinkus N. Diamandourą. Tačiau ombudsmenas turi skubiau reaguoti į piliečių poreikius. Europos ombudsmeno vaidmuo keičiantis laikams kinta, tačiau jis visada turi būti grindžiamas nekintančiomis ir universaliomis vertybėmis. Tikiu, kad ateinančiais metais eidamas šias pareigas jis dar labiau įsiklausys į piliečių balsą.

  Simon Busuttil (PPE). – (MT) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti M. Nedelchevai, taip pat N. Diamandourui už visą sunkų darbą. Ypač norėčiau jam padėkoti už pastangas sutrumpinti registruotų skundų nagrinėjimo trukmę, nes manau, kad tai tinkamas žingsnis siekiant priartinti Europos Sąjungos institucijas prie piliečių.

Kaip ir kiti kolegos EP nariai, taip pat noriu pabrėžti didžiulę tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą. Manau, kad mūsų bendravimo su ombudsmenu, ypač su N. Diamandouru, dabar einančiu šias pareigas, patirtis rodo, kaip glaudžiai šis Parlamentas, ypač Peticijų komitetas, ir ombudsmeno biuras bendradarbiauja.

Be to, norėčiau paraginti čia esantį Komisijos narį M. Šefčovičių pasekti mūsų pavyzdžiu, nes manau, kad piliečių skundų srityje Europos Komisija nebendradarbiauja su Parlamentu tiek, kiek ombudsmenas. Žinome, kad daug piliečių teikia skundus tiesiogiai Europos Komisijai, bet iš tikrųjų neturime supratimo, kiek tiksliai piliečių kreipiasi į Komisiją, dėl ko jie skundžiasi ir koks galutinis jų skundų nagrinėjimo rezultatas.

Tačiau esame gerai informuoti apie visus ombudsmenui teikiamus skundus, taip pat apie skundus, kuriuos gauna Peticijų komitetas, nes jie viešai skelbiami.

Galiausiai norėčiau perduoti žinią piliečiams. Skaitant ataskaitą paaiškės, kad tuo pat metu gaunama proporcingai daug skundų iš Maltos ir Liuksemburgo. Tai įdomu ir nemanau, kad taip yra paprasčiausiai dėl to, kad Maltos ir Liuksemburgo gyventojai linkę daug skųstis. Taip yra dėl to, kad šie piliečiai kovoja už savo teises, ir, manau, svarbu, kad jie tai daro.

  Pascale Gruny (PPE). – (FR) Ponia pirmininke, pone N. Diamandourai, Komisijos nary, ponios ir ponai, suteikime žmonių Europai veidą. Visų Europos institucijų pareiga padaryti viską, kas jų galioje, kad piliečiai būtų informuoti apie visus jiems prieinamus būdus apskųsti Europos institucijas Bendrijos teisės nuostatų pažeidimų ar netinkamo administravimo atvejais.

Pirmiausia norėčiau pagirti kolegę M. Nedelchevą už pranešimą dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2009 m. veiklą. Daugiausia ombudsmeno kritikos, dažnai dėl informacijos trūkumo, sulaukė Europos Komisija. Ryškus pavyzdys – atvejis, nagrinėjamas kolegės C. Paliadeli, kurią taip pat norėčiau pasveikinti, pranešime.

Dar norėčiau padėkoti mūsų Europos ombudsmenui už visą darbą, kurį jis atliko kartu su savo komanda, už jo prieinamumą ir puikų bendradarbiavimą su Peticijų komitetu. Tai labai svarbu. Jo vaidmuo – svarbus pagarbos skaidrumo ir tinkamo administravimo principams garantas ir būtent ši institucija iš tikrųjų gina mūsų piliečių teises.

Galiausiai atėjo laikas, kad mūsų piliečiai būtų geriau informuoti apie visus jiems prieinamus savo teisių Europos Komisijos atžvilgiu gynimo būdus, t. y. apie galimybę kreiptis į Europos ombudsmeną arba Peticijų komitetą. Tam mums neabejotinai reikia interneto portalo, bet, kaip jau prašėme jūsų, tai turi būti bendras portalas. Taip mūsų piliečiams būtų suteikta tikra pagalba.

  Mairead McGuinness (PPE). – Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti ombudsmenui už jo darbą. Jo darbo sritis labai ypatinga – kovoti su netinkamu administravimu, todėl svarbu, kad piliečiai žinotų, ką sąvoka „netinkamas administravimas“ reiškia.

Daugelis klausimų, kuriais ketinu čia kalbėti, tiesiogiai nesusiję su ombudsmeno veikla, bet, manau, jie turi būti įtraukti į protokolą. Kai kurios didžiausios problemos, nurodomos mūsų gaunamuose skunduose, susijusios su mūsų pačių valstybėmis narėmis. Kaip pasakė S. Busuttil, piliečiai dėl jų skundžiasi tiesiogiai Komisijai, kuri pagal šią bandomąją sistemą „ES Pilot“ kreipiasi į tą pačią valstybę narę, kad ši pabandytų išspręsti klausimą, jeigu patys piliečiai to nebuvo padarę. Šis mechanizmas nėra skaidrus ir turi būti nuodugniai ištirtas. Turime aptarti šį klausimą šiame Parlamente.

Dar viena didelė problema, su kuria susiduriama – skirtingų valstybių narių piliečiai sudaro nekilnojamojo turto pirkimo ir kitokius sandorius. Ši sritis nepriklauso mūsų kompetencijai, bet problemos, su kuriomis joje susiduriama, kelia vis didesnį rūpestį ir jas turime vienaip ar kitaip spręsti.

Galiausiai Airijos ombudsmenas parengė dvi ataskaitas, kurias mūsų pačių vyriausybė atmetė. Tai, kad valstybėse narėse ombudsmeno darbas gali būti tiesiogine ta žodžio prasme suplėšytas, kelia didelį rūpestį. Tai jums žinoma, pone ombudsmene. Džiaugiuosi, kad pritariamai linkčiojate. Ši problema turi būti sprendžiama. Negalime leisti, kad taip būtų elgiamasi ir toliau.

  Andrew Henry William Brons (NI). – Ponia pirmininke, kalbėsiu trečiuoju klausimu: Europos teisės taikymas. Galima būtų teigti, kad vienintelis dalykas, blogesnis už aiškią ir skaidrią Europos teisę – dviprasmiški ir neapibrėžti ES teisės aktai.

Komisijos „geresnio reguliavimo ir supaprastinimo“ darbotvarkės tikslai atrodo tokie pat nepasiekiami kaip ir Gralio taurė. Iš pradžių skaitydamas kai kuriuos anglų kalba pateiktus pasiūlymus dėl teisės aktų manydavau, kad jie surašyti kažkokiu pietiniu albanų kalbos dialektu. Tačiau jau seniai supratau, kad dauguma blogiausių pavyzdžių parengti anglų kalba.

Teisėkūros procesas nepadeda pagerinti prastai parengtų teisės aktų kokybės. Pakeitimai pateikiami EP nariams pačią paskutinę akimirką, pirma sudaromi sąrašai, pagal kuriuos bus balsuojama dėl kiekvieno pakeitimo atskirai, o po to pakeitimai vėl sujungiami, ir mes, įėję į salę būdami tikri, kad turime galutinį sąrašo variantą, staiga sužinome, kad ryte jis buvo pakeistas.

Tie EP nariai iš pagrindinių frakcijų, kuriuos tenkina politikierių, aklai balsuojančių taip, kaip jiems liepia jų partijų vadovai, vaidmuo, neturi jaudintis. Jie tiesiog klusniai vykdo savo partijų vadovų nurodymus. Tačiau sąmoningai balsuojantiems EP nariams iš frakcijų ir nepriklausomų narių grupės tai yra košmaras.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Ponia pirmininke, kaip žinome, Europos Sąjunga jau ne vieną dešimtmetį stengiasi sumažinti biurokratijos mastą ir užtikrinti didesnį skaidrumą. Tačiau požymių, kad šioje srityje daroma pažanga, pačiame Europos Parlamente nedaug. Priešingai, susidaro įspūdis, kad biurokratinio kanceliarinio darbo kasmet vis daugėja.

Prieš tai, kai buvo išklausyti kandidatai paskutiniuose rinkimuose, apie skaidrumą kalbėjo visi. Dėl savo statuso ir susijusių teisių Parlamento nariai dabar gali reikalauti, kad jų nuomonė būtų išklausyta. Apie Europos piliečius to paties pasakyti negalima. Todėl jie turi Europos ombudsmeną. Atsižvelgiant į tai, kad daugiau nei trečdalis ombudsmeno išnagrinėtų skundų susiję su skaidrumo trūkumu ir kad 56 proc. visų atvejų buvo pasiektas draugiškas sprendimas, ombudsmeno vaidmens svarba tampa labai akivaizdi.

Pacituosiu paties ombudsmeno žodžius: „Piliečiai turi teisę žinoti, ką daro ES ir jos administracija“. Galbūt galėčiau šią mintį išplėtoti pridurdamas, kad mūsų piliečiai taip pat turi teisę žinoti, kaip Europos Sąjunga leidžia jų mokesčių lėšas ir kur jos yra švaistomos. Jau seniai reikėjo padaryti tvarką biudžeto kontrolės srityje, kad pranešimai apie biudžeto kontrolę pagal naudingumą galėtų net beveik prilygti ombudsmeno teikiamiems pranešimams.

  Maroš Šefčovič, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – Ponia pirmininke, iš pradžių kalbėjau per greitai, taigi dabar pasistengsiu pasitaisyti. Pasistengsiu padaryti Parlamento nariams įspūdį ne greitai kalbėdamas, o labai tvirtai čia patikindamas jus, kad Komisija labai suinteresuota kuo glaudžiau bendradarbiauti su ombudsmenu. Manau, N. Diamandouros tai žino.

Jis žino, kaip glaudžiai bendradarbiaujame, ir manau, kad sėkmingai išspręstų jo nagrinėjamų skundų dėl netinkamo administravimo ir kitų problemų dalis tokia didelė todėl, kad labai glaudžiai ir labai teigiama dvasia bendradarbiaujame. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai kyla papildomų problemų, kurioms išspręsti reikia daugiau pastangų. Taip, žinoma, atsitiko ir tuo atveju, kurį dauguma jūsų minėjo.

Labai aišku, kad tai buvo atvejis, kai Komisijai teko plėšytis tarp įsipareigojimo siekti skaidrumo bei teisinių įsipareigojimų, išplaukiančių iš Europos Teisingumo Teismo praktikos, ir mūsų įsipareigojimo išlaikyti profesinę paslaptį. Kad galėtume atskleisti informaciją, o šiuo konkrečiu atveju tai padaryti labai derėjo, turėjome gauti trečiosios šalies sutikimą. Šį sutikimą nesėkmingai bandėme gauti keletą mėnesių. Pasiekėme susitarimą tik po to, kai davėme aiškiai suprasti, kad vis tiek informaciją paviešinsime, ir pranešėme įmonei, kad ši turinti dešimt dienų, per kurias gali pateikti skundą.

Kas būtų atsitikę, jeigu mes nesilaikytume savo teisinių įsipareigojimų? Skundas Europos Teisingumo Teismui greičiausiai būtų pateiktas ir informacija galbūt net šiandien nebūtų paviešinta. Taigi kartais būkite mums atlaidūs. Mes iš tikrųjų labai įsipareigoję siekti skaidrumo, bet visada turime stengtis suderinti skirtingus įsipareigojimus, kurių šiais labai sudėtingais atvejais privalome laikytis.

Tačiau pripažįstu, kaip sakiau įžanginėje kalboje, kad vėluojama buvo ilgai ir kad galbūt mums derėjo primygtiniau reikalauti įmonės sutikimo. Turėjome greičiau jį išreikalauti ir galiu patikinti jus, kad Komisija padarys viską, ką gali, siekdama užtikrinti, kad tokios padėties panašiais atvejais ateityje būtų išvengta – neieškosime būdų užtęsti procesui iki 15 mėnesių, nes tai iš tikrųjų nepakenčiama. Šiuo atžvilgiu visiškai sutinku su C. Paliadeli.

Dėl prašymų suteikti galimybę susipažinti su informacija. Vėlgi, tiesiog palyginkime skaičius: per metus gauname apie 5 000 prašymų ir turime 80 žmonių, kurie juos nagrinėja ir tvarko. Kai kurios bylos, su kuriomis susipažinti turime suteikti galimybę, yra tokio storio. Daug tokių prašymų pateikia piliečiai, bet galiu pasakyti, kad nemažai jų gauname ir iš labai garsių advokatų kontorų, siekiančių gauti papildomos informacijos apie labai slaptas bylas, susijusias su konkurencija. Turime būti labai atsargūs. Manau, mes dirbame gerai, nes iš šių 5 000 prašymų ant ombudsmeno stalo atsiduria tik 15–20. 85 proc. prašymų patenkinami pagal pirmąjį reikalavimą, taigi galite paskaičiuoti, kiek tūkstančių bylų tampa prieinamos kiekvienais metais. Mes labai rimtai vertiname šią savo pareigą ir toliau ją vykdysime taip pat atsakingai.

Dėl ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo. Galiu patikinti jus, kad siekiame labai glaudžiai bendradarbiauti su Europos Parlamentu. Puikiai žinome, kad tinkamas ir greitas ES teisės perkėlimas ir tinkamas įgyvendinimas yra tai, kas „suklijuoja“ Europos Sąjungą. Tai būtina sąlyga, kad bendroji rinka galėtų tinkamai veikti. Jeigu leisite, pacituosiu tai, dėl ko jau susitarėme pamatiniame susitarime:

„Siekdami užtikrinti geresnę Sąjungos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo stebėseną, Komisija ir Parlamentas stengiasi naudoti privalomas atitikties lenteles ir nustatyti privalomus perkėlimo į nacionalinę teisę terminus, kurie direktyvų atveju paprastai neturėtų būti ilgesni negu dveji metai.

Be specialių ataskaitų ir metinių Sąjungos teisės taikymo ataskaitų Komisija pateikia Parlamentui apibendrintą informaciją apie visas procedūras dėl įsipareigojimų nevykdymo, pradedant oficialiais įspėjimais, įskaitant, jei to paprašo Parlamentas, atskirai apie kiekvieną atvejį ir laikantis konfidencialumo reikalavimų, ypač tų, kuriuos pripažino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, klausimais, susijusiais su procedūra dėl įsipareigojimų nevykdymo.“

Taigi yra papildomas būdas, kaip galime komunikuoti ir geriau informuoti Europos Parlamentą. Jeigu kreipčiausi į Europos Parlamentą pagalbos šioje konkrečioje srityje, paprašyčiau jūsų, kad su direktyvomis susijusiais atvejais šiek tiek primygtiniau reikalautumėte atitikties lentelių. Komisija visada tai siūlo. Mes ne visada galime su šia užduotimi susidoroti galutinių procedūrų etape, kai įstatymų leidėjas baigia derybas dėl Komisijos pasiūlymo, bet tai įmanoma padaryti Parlamente ir Taryboje. Turėdama atitikties lenteles Komisija gali daug lengviau kontroliuoti, ar tinkamai taikoma Europos teisė, ir rasti klaidas bei būdų joms ištaisyti.

Atsakydamas į G. Häfnerio klausimą dėl projekto „EU Pilot“ ir kodėl jis taip vadinamas, noriu pasakyti, kad taip yra dėl to, kad, kai pradėjome šį naują projektą, kuriuo siekėme valstybėms narėms suteikti naujų papildomų galimybių greičiau ištaisyti savo klaidas, tai buvo priimtina procedūra, kurią pradėjo taikyti keletas valstybių narių. Dabar ją jau taiko dauguma valstybių narių. Tebesame pradiniame etape. Iki šiol pasiekti rezultatai labai teigiami. Esu tikras, kad pasiekę etapą, kai šia geresniam ir greitesniam Europos teisės taikymui skirta priemone naudosis visos valstybės narės, pervadinsime šį projektą, nes jis jau nebebus bandomasis.

Baigdamas, ponia pirmininke, norėčiau padėkoti Europos Parlamento nariams ir, žinoma, mūsų ombudsmenui, už labai gerą bendradarbiavimą, taip pat už labai geras diskusijas ir daug naujų minčių, kurias šį rytą jose išgirdau. Norėčiau tik priminti visiems mums, kad dabar, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, piliečiai turi teisę į tinkamą administravimą. Pagarba Europos teisei, žinoma, yra pagrindinis dalykas siekiant užtikrinti, kad ES būtų taikomos vienodos taisyklės. Esu tikras, kad dirbdami kartu su Europos Parlamentu ir ombudsmenu šį tikslą pasieksime.

Kadangi šį rytą posėdžiui pirmininkauja I. Durant, norėčiau pabrėžti dar vieną dalyką. Mums pavyko susitarti dėl bendro ES „Skaidrumo registro“, kuriame bus pateikiama informacija apie lobistinę veiklą ir Briselyje esančių interesų grupių atstovų vykdomą veiklą. Manau, tai taip pat labai svarbus indėlis siekiant užtikrinti, kad ES teisėkūros procesas būtų skaidresnis ir geresnės kokybės.

  Nikiforos Diamandouros, ombudsmenas. – Ponia pirmininke, pirmiausia noriu nuoširdžiai padėkoti visiems EP nariams, kurie perskaitė mano ataskaitą ir pateikė savo pastabas. Noriu padėkoti jiems už šiltus pritarimo ombudsmeno darbui žodžius. Mane labai džiugina ir įkvepia tokie jūsų padrąsinimo žodžiai ir noriu atvirai jums pasakyti, kad sulaukęs tokių jūsų padrąsinimų jaučiu dar didesnę atsakomybę ir pareigą siekti užtikrinti, kad piliečių teisės būtų gerbiamos.

Noriu jums labai padėkoti už jūsų pastabas ne tik dėl mano metinio pranešimo, bet ir, žinoma, dėl specialiosios ataskaitos, dėkoju ir abiem pranešėjoms už jų puikius pranešimus dėl mano metinio pranešimo ir specialiosios ataskaitos.

, ombudsmenas. – (FR) Taip pat norėčiau padėkoti M. Nedelchevai už jos pastabas. Pirmiausia noriu pasakyti jums, ponia M. Nedelcheva, kad atsižvelgiau į jūsų pastabas ir jų paskatintas pabandžiau užmegzti dialogą dėl tinkamo Bendrijos teisės taikymo su nacionaliniais ombudsmenais.

Galiu patikinti jus, kad kitais metais, kitame nacionalinių ombudsmenų susitikime, kuris vyks Kopenhagoje, pabrėšiu būtent šį aspektą. Taigi galite būti dėl to tikra. Taip pat noriu padėkoti jums už pastabas dėl sąveikiojo vadovo svarbos, apie kurią taip pat kalbėjo jūsų kolegos iš kitų frakcijų.

, ombudsmenas. – Ponia pirmininke, leiskite man atsakyti į kai kurias pastabas, kurias pateikė Komisijos Pirmininko pavaduotojas M. Šefčovičius. Pradėsiu bendro pobūdžio pastaba. Noriu aiškiai pasakyti šiam Parlamentui, kad M. Šefčovič labai stengėsi glaudžiai bendradarbiauti su ombudsmenu ir esu jam labai dėkingas už tai, ką iki šiol jis padarė.

Taip pat noriu aiškiai pasakyti šiam Parlamentui, kad pradėjęs eiti pareigas M. Šefčovič iš tikrųjų pareiškė – tai mano žodžiai – priešingą nuomonę nei ta, kurios laikėsi jo pirmtakas, ir viešai pripažino, kad su įmone „Porsche“ susijusiu atveju Komisijos reakcija, deja, buvo nepatenkinama. Taigi aš netapatinu konkretaus Komisijos nario ir Komisijos, kaip institucijos, reakcijos, dėl kurios pirmą kartą per 15 metų buvau priverstas pateikti Parlamentui ataskaitą dėl tokio elgesio. Turiu skirtingai vertinti Komisijos nario ir Komisijos reakciją ir dar kartą dėkoju M. Šefčovičiui už jo pastangas judėti pirmyn ir konstruktyviai dirbti šioje srityje.

Leiskite pridurti dar keletą dalykų. Pone Komisijos nary, manau, kad 2002 m. komunikatas dėl piliečių yra nepaprastai svarbus užtikrinant tinkamą Europos Sąjungos įstaigų ir institucijų administravimą. Todėl labai tikiuosi, kad nusprendusi pakeisti šį komunikatą Komisija pasirūpins tuo, kad prieš keičiant tai, kas yra priemonė, turinti didžiulės reikšmės piliečiams, būtų pasitarta su ombudsmenu ir Europos Parlamento Peticijų komitetu.

Mes sutariame – ir džiaugiuosi, kad jūs, tiesą sakant, tai taip pat paminėjote – kad teismai yra aukščiausia ir vienintelė instancija, galinti autoritetingai aiškinti teisę. Labai džiaugiuosi, kad Komisija taip pat tai pripažįsta. Pone Komisijos nary, dar norėčiau trumpai paaiškinti dėl rekomendacijų projektų.

Rekomendacijos projektas – tai dokumentas, kuriame išdėstomas netinkamo administravimo faktas, kurį nustatė ombudsmenas. Tai nereiškia, kad susijusi institucija negali sureaguoti į konkretų rekomendacijos projektą ir ištaisyti padėtį, o aš į tai atsižvelgsiu baigdamas nagrinėti atvejį. Todėl tuo, kad nustačius netinkamo administravimo atvejį apie tai paskelbiama spaudos pranešimu, jokiu būdu nesiekiama sukliudyti institucijai sureaguoti į rekomendacijos projektą ir dėl to noriu jus asmeniškai patikinti.

Galiausiai norėčiau paaiškinti ir dėl specialiosios ataskaitos. Ataskaita pateikta dėl pernelyg ilgo vilkinimo. Atkreipiau dėmesį į jūsų pastabą, kurioje išreiškėte apgailestavimą dėl to, kad ataskaita buvo pateikta iš karto po to, kai Komisija paskelbė dokumentus, ir noriu pasakyti jums, kad buvo ne taip. Šie du įvykiai tarpusavyje nesusiję. Ataskaitą pateikti mane paskatino labai ilgas vilkinimas pateikti atsakymą į mano rekomendacijos projektą, kurį labai džiaugiausi galiausiai gavęs. Bet vėlgi, šiuo klausimu turite savo poziciją.

Galiausiai tikiuosi, kad bus pasistengta išspręsti terminų nesilaikymo problemą. Dėl vėlavimų, pone Komisijos nary, pasakysiu jums, kad tikiuosi, jog Komisija sugebės laikytis terminų, kuriuos pati nustatė. Spręsdamas tokius atvejus aš savo ruožtu laikysiuosi savo nustatytų terminų. Manau, taip galėsime pasiekti geresnį rezultatą.

Pasakysiu dar du dalykus. Noriu padėkoti O. Vlasákui – tikiuosi, teisingai ištariau jo pavardę, nes čekų kalbos visiškai nemoku – už jo pastabas, nes suteikė man progą pasakyti, kad aktyviai ieškau galimybės pasitelkti Eurobarometro priemones, kad būtų galima daugiau sužinoti, ką piliečiai mano apie ombudsmeną ir tai, kaip nagrinėjami jų skundai. Noriu jam už tai padėkoti.

Padarysiu viską, ką galiu, kad vartotojams mano interneto svetaine būtų patogu naudotis. Noriu tik patikinti jus, kad atlikta daugybė bandymų, kuriuose dalyvavo daug tikslinių grupių, ir visos jos patvirtino, kad ja labai patogu naudotis. Svetaine jau naudojosi 46 000 žmonių ir visi jie iš karto buvo nukreipti ten, kur reikia. Atsakydamas į O. Vlasáko klausimą noriu patikinti jį, kad visa tai darome tam, kad galėtume kovoti su netinkamu administravimu, ir kad sąveikusis vadovas labai padėjo sumažinti netinkamo administravimo institucijose atvejų skaičių.

Dar du klausimai. Ponia L. J. Geringer de Oedenberg, galbūt sunku patikėti, bet didžioji dauguma skundų, pateikiamų Europos ombudsmenui arba nacionaliniams ombudsmenams, iš tikrųjų susiję su ES teise. Todėl turime ombudsmenų tinklą, kurio veiklą aš koordinuoju, kad skundai iš karto būtų nukreipiami į reikiamą instituciją ir taip išvengta problemų. Susitelkiant prie užduočių, kurias vykdo ombudsmenas pagal jam suteiktą mandatą, neatsižvelgiama į faktą, kad būtent tinklas padeda užtikrinti tai, kad dauguma skundų dėl ES teisės patenka pas reikiamą nacionalinį arba regioninį ombudsmeną ir yra jo išnagrinėjami.

Pastaba dėl M. H. Migalskio klausimo. Galiu patikintį jį, kad Taryba patvirtino ombudsmeno biudžetą be jokių pakeitimų. Mes nepamirštame apie suvaržymus, bet esame padrąsinti to, kad jį patvirtino ne tik Parlamentas, bet ir kita pagrindinė už biudžetą atsakinga institucija.

Dėl klausimo, kurį pateikė C. Szegedi. Mes neabejotinai sutinkame, kad valstybių narių teisėjai nepakankamai gerai išmano ES teisę, ir lankydamasis valstybėse narėse, o jose visose buvau ne kartą, visada stengiuosi susitikti su teismų valdžia ir padėti jai judėti šia konkrečia kryptimi.

Galiausiai – šia pastaba kalbą baigsiu – C. Sógor taip pat pareiškė pageidavimą, kad ombudsmenas galėtų priimti skundus dėl ES teisės pažeidimų, pateikiamus nacionaliniu lygmeniu. Apgailestauju, bet man nesuteiktas toks mandatas. Jeigu imčiausi šios užduoties, viršyčiau man suteiktą mandatą, be to, tai taip pat reikštų kėsinimąsi į kolegų iš valstybių narių teisines pareigas ir mandatą. Stengsiuosi bendradarbiauti su jais, bet neturiu įgaliojimų priimti skundus, susijusius su ES teisės taikymu valstybėse narėse.

, ombudsmenas. –(FR) Ponia pirmininke, tikiuosi, kad atsakiau į visas pastabas, ir norėčiau dar kartą padėkoti visiems EP nariams už padrąsinimo žodžius, taip pat padėkoti jums, ponia pirmininke, kaip tai padarė Komisijos narys, už svarbią iniciatyvą, kuria siekiama patvirtinti bendrą Parlamento ir Komisijos registrą. Esu įsitikinęs, kad tai padarius bus žengtas labai svarbus žingsnis pirmyn.

  Mariya Nedelcheva, pranešėja. – (FR) Ponia pirmininke, pone N. Diamandourai, M. Šefčovičiau, ponios ir ponai, dėkoju už pastabas, kurios, esu įsitikinusi, labai akivaizdžiai byloja apie Europos ombudsmeno veiklos svarbą ir tai, kad mums Europos Parlamente ši veikla rūpi. Norėčiau pasinaudoti šia proga ir padėkoti kolegoms iš Peticijų komiteto, kurie savo darbu nustato apčiuopiamesnį ryšį tarp Europos piliečių ir Europos Sąjungos institucijų.

Pone N. Diamandourai, 2009 m. minėjome 15-ąsias Europos ombudsmeno institucijos įsteigimo metines. Tais pačiais metais taip pat įsigaliojo Lisabonos sutartis. Dėl to, kad jus išrinko Europos Parlamentas, jūsų vaidmeniui suteikta papildomo teisėtumo. Sakau „papildomo“, nes, iš esmės, jūsų vaidmens teisėtumo įrodymas – visi tie Europos piliečiai, kurie galėjo kreiptis į jus ir jums įsikišus rasti sprendimą.

Kita vertus, Europos ombudsmeno vaidmuo yra dar patrauklesnis tuo, kad nieko niekada negalima priimti kaip savaime suprantamą dalyką. Sumažėjęs skundų skaičius, sumažėjusi jų nagrinėjimo trukmė, skundai, dėl kurių pasiektas draugiškas susitarimas – visada bus laimėjimų, bet tiek pat ir spręstinų problemų. Už šių faktų, manau, slypi du pagrindiniai iššūkiai, kurių neturėtume pamesti iš akiračio: užtikrinti didesnį institucijų veiklos skaidrumą ir pasiekti, kad būtų užmegztas geresnis piliečių ir institucijų dialogas ir Europos, ir nacionaliniu lygmenimis.

Norėčiau padėkoti jums, pone N. Diamandourai, ir baigiant pasakyti, kad jūsų kasdienis darbas yra konkretus įrodymas, kad įmanoma siekti šiuos iššūkius įgyvendinti ir kartu, o tai svarbiausia, teikti tinkamus ir patenkinamus atsakymus piliečiams. Ši užduotis, žinoma, ne iš lengviausių, bet, atsižvelgdama į jūsų metinį pranešimą apie 2009 m. veiklą ir jūsų ką tik duotą pažadą dėl susitikimo Kopenhagoje, manau, kad einame teisingu keliu.

  Chrysoula Paliadeli, pranešėja. – (EL) Ponia pirmininke, pone N. Diamandourai, Komisijos nary, vertinu šią N. Diamandouro specialiąją ataskaitą, kurią turėjau garbės pristatyti Europos Parlamentui, kaip oficialią ataskaitą, nesusijusią su klausimo esme. Man tai labai svarbu.

Manau, kad penkiolikos mėnesių vėlavimas pateikti atsakymą ir priimti galutinį sprendimą, nuolatinis iš pradžių nustatyto termino atidėjimas ir, o tai dar svarbiau, Komisijos sprendimas, kurį laikau keistu, nepateikti šiam konkrečiam automobilių gamintojui skirto laiško, kuriame rašoma, kad Komisija paviešins kai kuriuos jo laiškus, yra rimti klausimai. Sprendimas nepateikti laiško – labai rimtas klausimas.

Jeigu po tokio ilgo vilkinimo – tai nėra jūsų kaltė, pone Komisijos nary, nes tik neseniai perėmėte atsakomybę už šią sritį – Komisija būtų apsisprendusi pateikti N. Diamandourui šiam konkrečiam automobilių gamintojui skirtą laišką vasario 18 d., galbūt nebūtų jokios specialiosios ataskaitos. N. Diamandouros nusprendė patenkinti? vienas po kito teiktus Komisijos prašymus atidėti terminą.

Vis dėlto manau, kad dėl tokio vilkinimo ir dėl to, kad Komisija nepateikė informacijos N. Diamandourui, dabar turime pranešimą klausimais, turinčiais ir formą, ir esmę. Ketinu aptarti tik esmę. Tačiau Komisija privalo rimtai atsižvelgti į tai, – džiaugiuosi, kad tai pasakėte prieš mane, – kad jūsų trukdymas Europos ombudsmenui atlikti darbą kenkia Europos Sąjungos vienybei, pakerta piliečių pasitikėjimą jos institucijomis ir kenkia jos viešam įvaizdžiui.

Mes norime to, ką pirmiau kalbėdamas pavadinote įsipareigojimu, nes tai mūsų visų bendra atsakomybė. Ypač noriu padėkoti N. Diamandourui, nes tuo, kad pateikė šią ataskaitą, jis suteikė mums galimybę suvokti Europos Parlamento galią spręsti klausimus, kuriuos laikome nepaprastai svarbiais Europos sanglaudos požiūriu.

  Eva Lichtenberger, pranešėja. – (DE) Ponia pirmininke, leiskite man savo apibendrinamosios kalbos įžangoje tarti nuoširdų padėkos žodį ombudsmenui. Labai vertinu jo darbą ir suprantu, koks svarbus jis yra mūsų piliečiams, nes jo biuras tapo jiems pagrindine ryšių palaikymo institucija.

Norėčiau grįžti prie to, ką pasakė M. Šefčovič, ypač dėl projekto „EU Pilot“, kurį ne vienas Parlamento narys aštriai sukritikavo, nes, kaip pats aiškiai pasakėte, juo suteikiama daugiau galimybių valstybėms narėms, bet ne piliečiams.

Manau, turime nuodugniau panagrinėti, ar taip iš tikrųjų yra, nes mums reikia daugiau skaidrumo. Laiško, kuriame skundo pateikėjui pranešama, kad jo skundas gautas, nepakanka. Čia mums reikia daugiau aiškumo ir artimesnio ryšio su piliečiais, kitaip ilgainiui susidursime su patikimumo problema.

Be to, žinoma, mums reikia reikšmingų sankcijų, taikomų nustačius pažeidimo faktą. Tiesiog negalime apsiriboti tik laiškų siuntinėjimu valstybėms narėms, kurios neįgyvendina teisės aktų ir, tiesą sakant, net giriasi tuo savo žiniasklaidoje. Gindami Europos Sąjungos piliečių interesus turime eiti toliau.

Manau, labai svarbu, kad 2002 m. komunikatas būtų persvarstytas, ypač jo dalys, kuriose kalbama apie skundo pateikėjo teises. Šiuo atžvilgiu taip pat norėčiau matyti, kad Parlamento teisės yra gerbiamos. Mums reikia gautų skundų registro, kuriuo savo teisėkūros darbe galėtume naudotis kaip grįžtamojo ryšio priemone. Man nereikia žinoti, kas pateikė skundą, kam ir dėl ko.

Informacija apie skundo temą ir jo padarinius – tai visai įstatymų leidžiamajai valdžiai svarbus grįžtamasis ryšys. Būtent to mums reikia. Todėl prašau jūsų į tai taip pat atsižvelgti. Mums reikia aiškaus registro, kuris suteiktų mums galimybę išsiaiškinti pagrindines skundų priežastis ir ko reikalaujama. Mielai šiuo klausimu su jumis bendradarbiaučiau. Džiaugčiausi galėdama padėti jums dėl atitikties lentelių. Taip pat manau, kad tai svarbu. Šiuo atveju svarbu vadovautis abipusiškumo principu ir aš pasirengusi jo laikytis.

  Pirmininkė. – Bendra diskusija baigta.

Balsavimas vyks 2010 m. lapkričio 25 d., ketvirtadienį, 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE), raštu. – (RO) Būtina užtikrinti tinkamą Europos teisės taikymą, kad piliečiai galėtų pasinaudoti visais vidaus rinkos teikiamais pranašumais, nes net veiksmingiausi teisės aktai taps nereikalingi, jeigu jie nebus taikomi. Kalbant apie teisės aktus dėl vidaus rinkos, čia dar gali būti padaryta didelė pažanga, ypač dėl Paslaugų direktyvos ar direktyvos dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Šie teisės aktai, žinoma, yra techninio pobūdžio ir tai pasunkina jų taikymą. Todėl būtina, kad ES institucijos ir nacionalinės administracijos bendradarbiautų. Vidaus rinkos informacinė sistema, naudojama paslaugų srityje, pasirodė esanti labai naudinga. Manau, mes laimėtume, jeigu išplėstume jos naudojimo sritį įtraukdami į ją ir kitus sektorius. Tačiau primygtinai pabrėžiu būtinybę užtikrinti, kad valstybės narės rimtai vertintų teisės perkėlimo užduotį ir pagal galimybę vengtų vėlavimų, dėl kurių vidaus rinka negali veikti optimaliai. Galiausiai primygtinai pabrėžiu būtinybę užtikrinti piliečiams galimybę išspręsti savo problemas, susijusias su Europos teisės taikymu, greitai ir kuo mažesnėmis sąnaudomis. Tam būtina skirti papildomų išteklių tinklui SOLVIT ir aktyviai skatinti, kad šia priemone, padedančia išspręsti problemas neoficialiai, būtų naudojamasi. Galiausiai, bet ne mažiau svarbu, turi būti rasti alternatyvūs ginčų sprendimo būdai ir šiai užduočiai turi būti teikiamas prioritetas.

  Ágnes Hankiss (PPE) , raštu. – (HU) Kalbant apie pranešimą dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno veiklą, leiskite man, kaip Parlamento nuomonės referentei klausimu dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, tarti keletą žodžių apie institucinį skaidrumą. Džiaugiuosi, kad nagrinėdama ombudsmenui pateiktus registruotus piliečių skundus, pranešimo autorė M. Nedelcheva ypatingą dėmesį skyrė skaidrumo ir tinkamo administravimo ryšiui. Teisė į tinkamą administravimą tapo teisiškai privaloma pagal Lisabonos sutarties nuostatas, bet svarbu, kad ir asmeninės teisės būtų visapusiškai gerbiamos.

Neseniai įvykusioje diskusijoje su N. Diamandouru svarstėme, kaip suderinti institucinį skaidrumą ir duomenų apsaugą. Konkrečiai aptarėme ir birželio mėn. Europos Teisingumo Teismo priimtą sprendimą įmonės „Bavarian Lager“ byloje, kuris išvedė diskusijas dėl skaidrumo iš aklavietės. Šis sprendimas labai svarbus, nes juo pateikiamos gairės, kaip elgtis tais atvejais, kai tikrasis ar numanomas bendras interesas prieštarauja teisei į asmens duomenų apsaugą. Labai džiaugiuosi, kad N. Diamandouros taip pat pabrėžė pagrindinį principą, pagal kurį asmens duomenys gali būti atskleisti tik gavus to asmens leidimą.

Todėl, manau, svarbu pabrėžti, kad visapusiškai remiu pastangas užtikrinti didesnį Europos Sąjungos institucijų skaidrumą ir nustatyti pagrindą tinkamiems administravimo metodams taikyti. Remiantis metiniu pranešimu, būtent šio tikslo rėmimas yra pagrindinė Europos ombudsmeno veikla.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Aš visapusiškai remiu Europos ombudsmeno darbą. Dėl jo atkaklių pastangų ir principingo elgesio pasiekta konkrečių rezultatų, nes jis atlieka jam pavestą užduotį garbingai ir nuosekliai. Visiškai priešinga padėtis susiklostė Latvijoje. Latvijos Seimas oficialiai išrinko ombudsmenu Romānsą Apsītisį. Tačiau iš tikrųjų nuo 2007 m. sausio 1 d., kai pradėjo eiti ombudsmeno pareigas, R. Apsītis iš esmės taip ir nekibo į darbą. Jis, deja, nepastebėjo, kad Latvijoje yra apie 300 000 žmonių, iš kurių buvo atimtos jų pagrindinės pilietinės teisės. Latvijos Vyriausybė ir Seimas, regis, pasirinko ombudsmeną – R. Apsītisį – kuris jiems yra patogus, tylus, visiškai neiniciatyvus ir, iš esmės, aklas rimtiems Latvijos teisės pažeidimams. Norėčiau priminti jums, kad pagal pareigas jam pavesta: 1. Skatinti, kad būtų laikomasi lygybės principo, ir užkirsti kelią diskriminacijai. Latvijoje taip yra švietimo srityje; 2. Skatinti, kad ginčytini teisiniai ir kiti klausimai būtų objektyviai išnagrinėti per priimtiną laiką. Latvija Europos Teisme jau pralaimėjo apie dešimt bylų, susijusių su šiuo klausimu; 3. Užtikrinti trūkumų nagrinėjant skundus dėl žmogaus teisių pažeidimų prevenciją. Latvijoje yra apytikriai 300 000 žmonių, kurių daugelis gyvena Latvijoje visą savo gyvenimą ir iš kurių buvo atimtos jų pagrindinės pilietinės teisės. Šiandien Latvijoje žodis „ombudsmenas“ kelia šypsena. Jeigu padėtis nepasikeis, jo sinonimu taps žodis „klounas“.

5. Konkurencijos taisyklių, taikomų horizontaliajam bendradarbiavimui, persvarstymas (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – diskusijos dėl klausimo Komisijai, į kurį atsakoma žodžiu, dėl konkurencijos srities horizontaliojo bendradarbiavimo taisyklių persvarstymo, kurį pateikė S. Bowles Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu (O-0131/2010 – B7-0565/2010).

  José Manuel García-Margallo y Marfil, pavaduojantis klausimo autorę. – (ES) Ponia pirmininke, Komisijos nary, abu šiuo metu galiojantys bendrosios išimties reglamentai, kurių vienas susijęs su specializacijos susitarimais, o kitas – su moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra, baigs galioti šių metų gruodžio 31 d. Komisija parengė ir pateikė šiam Parlamentui du pasiūlymus dėl reglamentų, kuriais ketinama pakeisti šiuo metu baigiančius galioti reglamentus.

Jau daug vandens nutekėjo nuo tada, kai buvo priimti pirminiai reglamentai. Per tą laiką įvyko reikšmingų pokyčių teisėkūros srityje, iš jų ypač paminėtinas 2003 m. priimtas modernizacijos teisės aktų rinkinys, ir priimta labai svarbių teismo sprendimų, susijusių su šia sritimi, be to, Komisija sukaupė gana nemažai praktinės patirties, o tai taip pat svarbus aspektas.

Komisija surengė du konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais raundus ir tai, kad yra atsiklausiama jų nuomonės, yra gera praktika, atitinkanti geros teisėkūros dvasią ir padedanti užsitikrinti visuomenės paramą. Tačiau kyla klausimas, ką Komisija darys su tais suinteresuotųjų subjektų per konsultacijas pateiktais atsakymais? Ar Komisija ketina atsižvelgti į jų pareikštas nuomones, ar tiesiog visa tai bus išmesta į šiukšlių dėžę? Tai, ką šiuo atžvilgiu Parlamentas ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas nori žinoti, iš esmės yra šeši dalykai. Pirma, į kokius suinteresuotųjų subjektų pateiktus pasiūlymus ir konkrečias mintis Komisija ketina atsižvelgti rengdama šių reglamentų projektus ir tvirtindama galutinę naują reguliavimo sistemą?

Antra, kokia Komisijos nuomonė dėl horizontaliųjų susitarimų, neįtrauktų į bendrosios išimties reglamentus dėl specializacijos ar mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros? Kokią nuomonę šiame konsultacijų raunde pateikė suinteresuotieji subjektai? Kokios naudos pramonės, realiosios ekonomikos ir konkurencijos apsaugos požiūriu būtų gauta pasiūlius naujus reglamentus, kurie apimtų horizontaliuosius susitarimus, neįtrauktus į šiuos du dabar mūsų aptariamus bendrosios išimties reglamentus? Ar Komisija ketina parengti naujus reglamentus, į kuriuos šie susitarimai būtų įtraukti? Taip ar ne? Klausimas palyginti aiškus.

Trečioji problema, dėl kurios Ekonomikos ir pinigų politikos komitete ilgai diskutuota – vadinamoji patento pasalos problema, kuri, kaip Komisijos nariui žinoma, kyla, kai viena iš įmonių, dalyvaujančių kaip suinteresuotieji subjektai nustatant standartus, nuslepia informaciją apie savo turimus patentus ar patentus, kuriuos ateityje planuoja įregistruoti. Dėl to įmonės, kurioms tokia informacija nežinoma ir kurios įsipareigoja laikytis nustatytų parametrų, patiria rimtą žalą ir nepatogumų.

Šis klausimas palyginti specifinis, nes šiuo atveju kalbama apie konkurencijos iškraipymą ir kliūtis vidaus rinkoje, o tai mūsų institucija laiko sunkia nuodėme: ar Komisija ketina spręsti vadinamąją patento pasalos problemą rengdama naujų reglamentų projektus ir ar mano, kad reikėtų parengti papildomus specialius sektoriaus teisės aktus siekiant išvengti patentų teisių pažeidimų? Ar Komisija yra įsipareigojusi užtikrinti integruotą ir nuoseklią teisinę sistemą, kurioje nebūtų vidaus prieštaravimų tarp konkurencijos taisyklių ir specialių sektoriaus teisės aktų intelektinės nuosavybės teisių srityje?

Ketvirtasis ir penktasis klausimai susiję su ekonomikos valdysena ar, jeigu jums taip labiau patinka, konkurencijos valdymu. Sužinojome, kad turime stengtis susitarti su kitomis konkurencijos srities institucijomis dėl suvienodintų konkurencijos taisyklių, ir šiuo atžvilgiu svarbu sužinoti, kokiu mastu Komisija, rengdama naujų taisyklių projektą, rėmėsi teismo sprendimais ir nacionalinių bei tarptautinių institucijų patirtimi.

Paskutinio klausimo tema yra ypač opi mūsų komitetui ir esu tikras, kad A. Schwab turės ką apie tai pasakyti. Kalbu apie prekybos maisto produktais grandinę. Regis, akivaizdu, kad yra nelygybė tarp gamintojų ir ūkininkų sąlygų, ir sąlygų, kurias turi dideli prekybos tinklai. Ar Komisija ketina imtis kokių nors priemonių, kad būtų užtikrintas vienodas ir sąžiningas elgesys su silpnesnėje padėtyje esančia šių susitarimų šalimi? Štai klausimai, pone Komisijos nary, į kuriuos norėčiau gauti kuo išsamesnį, aiškesnį ir tikslesnį jūsų atsakymą.

  Maroš Šefčovič, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – Ponia pirmininke, noriu labai padėkoti gerbiamam EP nariui už klausimą, nes tai iš tikrųjų Europos Sąjungai labai svarbi atsakomybės sritis.

Tarpusavyje konkuruojančios įmonės dažnai bendradarbiauja, pvz., mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, gamybos, pirkimo, produktų standartizacijos ir keitimosi informacija srityse. Kaip jums žinoma, toks jų bendradarbiavimas gali būti naudingas vartotojams, nes skatina kainų mažėjimą, didesnį pasirinkimą ir produkcijos kokybės gerėjimą. Šie horizontalieji susitarimai – vadiname juos horizontaliaisiais, nes bendradarbiaujančios įmonės veikia tuo pačiu tiekimo grandinės lygmeniu – suteikia įmonėms galimybę reaguoti į vis didėjantį konkurencinį spaudimą ir globalizacijos sąlygomis rinkoje vykstančius pokyčius.

Bet taip pat yra pavojus, kad šios rūšies susitarimo atveju gali kilti rimtų konkurencijos problemų, pvz., kai šalys susitaria nustatyti fiksuotas kainas, dalytis rinka arba sumažinti gamybos apimtį. Komisija pastaruosius dvejus metus skyrė daug dėmesio horizontaliesiems susitarimams skirtų konkurencijos gairių peržiūrai, kurią vykdydama atliko nuodugnų įvertinimą ir plačiai konsultavosi. Naujosios taisyklės, kurios turėtų būti patvirtintos šių metų pabaigoje, bus daug išsamesnės, suprantamesnės ir aiškesnės, jose bus geriau išdėstyta, kokios rūšies bendradarbiavimas leidžiamas.

Kaip visada Komisijai teko kruopščiai padirbėti derinant skirtingų suinteresuotųjų subjektų poreikius. Pagrindiniai du naujųjų konkurencijos taisyklių elementai susiję su standartų nustatymu ir keitimusi informacija. Viešai konsultuojantis apie du trečdaliai suinteresuotųjų subjektų pateikė pastabų būtent dėl standartizacijos.

Turėti tinkamai veikiančią standartų nustatymo sistemą gyvybiškai svarbu visai Europos ekonomikai ir ypač informacinių ir ryšių technologijų sektoriui. Vadinamosiose horizontaliosiose gairėse remiama tokia standartizacijos sistema, kuri yra skaidri ir suteikia galimybę prognozuoti išlaidas, susijusias su intelektinės nuosavybės teisių licencijavimu. Turi būti stengiamasi suderinti standartų nustatymo procese dalyvaujančių ir pagal skirtingus modelius veikiančių įmonių interesus, kurie kartais yra prieštaringi. Viename spektro gale turime tikrą novatorę, kitame – tikrą gamintoją, ir kiekviena jų turi skirtingų prioritetų ir poreikių.

Naujosios taisyklės padės užtikrinti ir tai, kad būtų pakankamai paskatų toliau diegti inovacijas, ir tai, kad vartotojai galėtų gauti tradicinės naudos iš standartizacijos. Kad būtų išvengta standartizacijos susitarimų, kuriuos reikia vertinti pagal konkurencijos taisykles ir kurių šalims taikoma atleidimo nuo atsakomybės nuostata, t. y. susitarimų, kurių atitiktis konkurencijos taisyklėms yra tik numanoma, turi būti laikomasi trijų bendrųjų sąlygų.

Pirma, standartus nustatanti organizacija turi vadovautis suderinta politika intelektinės nuosavybės teisių srityje, pagal kurią reikalaujama, kad apie atitinkamas intelektinės nuosavybės teises būtų sąžiningai informuojama ir įsipareigojama taikyti sąžiningas, pagrįstas ir nediskriminacines sąlygas licencijuojant šias teises. Antra, standartų nustatymo procesas turi būti atviras ir skaidrus, kad visi atitinkami veikėjai turėtų galimybę jame dalyvauti. Trečia, standartų nustatymo procesas taip pat turi būti skaidrus ta prasme, kad suinteresuotiesiems subjektams būtų užtikrinta galimybė patiems susižinoti apie būsimą, vykstantį ir užbaigtą darbą.

Taip pat minėjote vadinamąją patento pasalos problemą. Ir ES, ir JAV patirtis rodo, kad patento pasala gali būti tikra problema, dėl kurios pramonei užkertama galimybė pasirinkti pagal standartą technologijas turint informaciją apie galimas susijusias išlaidas. Komisijos požiūriu, standartų nustatymo organizacijos turi būti skatinamos nustatyti aiškias informacijos apie turimus patentus pateikimo taisykles. Nors šios taisyklės nepadės visiškai pašalinti rizikos, bet ji sumažės.

Konsultuojantis dėl susitarimų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, kuriuose dalyvaujančių šalių skaičius ribotas ir dažnai juos sudaro tik dvi šalys, priešingai, paaiškėjo, kad suinteresuotieji subjektai nelaiko patentų slėpimo tikra problema, nes susitarimo šalys turi paskatą teikti rinkai inovacijas ir bet kokios galimos problemos gali būti išspręstos tiesiogiai pačių šalių pasitelkiant sutartines priemones.

Dėl keitimosi informacija. Keitimasis informacija, kai yra renkami bendrieji rinkos duomenys siekiant teikti klientams paslaugas, geriau atitinkančias jų poreikius, gali skatinti konkurenciją rinkoje. Tačiau taip pat galimi atvejai, kai keitimusi rinkos informacija gali būti piktnaudžiaujama, pvz., kai įmonės naudoja slaptą informaciją siekdamos koordinuoti konkurencinį elgesį. Rengiant gaires atsižvelgta į griežtą suinteresuotųjų subjektų reikalavimą ir įtrauktas naujas skyrius, kuriame išdėstyti bendrieji principai, kuriais vadovaujantis turėtų būti vertinami su konkurencija susiję keitimosi informacija aspektai.

Paskutinis klausimas, kurį pateikė Parlamentas, susijęs su pirkimo kooperatyvais. Komisija nuosekliai laikosi nuomonės, kad smulkiųjų mažmenininkų sudaryti kooperatyvai gali būti naudingi, ypač konkuruojant su stambiais tiekėjais. Nuo 2000 m. galiojančiose horizontaliosiose gairėse tokios rūšies bendradarbiavimas, jeigu nėra viršijamos tam tikros rinkos dalies ribos, vertinamas teigiamai. Atlikusi gairių peržiūrą, Komisija siūlo, kad pirkimo susitarimai, jeigu jų dalyviams tenkanti rinkos dalis neviršija 20 proc. visos rinkos, būtų laikomi atitinkančiais konkurencijos taisykles. Bet Komisija supranta ir tai, kad stambių mažmeninės prekybos įmonių sudaromi tarptautiniai susivienijimai gali turėti neigiamos įtakos konkurencijai, ir šiuos klausimus nagrinėja atlikdama darbą, kuriuo siekiama užtikrinti geresnį maisto tiekimo grandinės veikimą.

  Arturs Krišjānis Kariņš , PPE frakcijos vardu. – (LV) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, niekas iš mūsų nenori permokėti už dalykus, kurių tikrosios vertės net nežinome. Taip pat nenorime permokėti už juos dėl to, kad įmonės sudarė nesąžiningą sandorį. Iki šiol Europos Sąjungoje vykdoma konkurencijos politika yra nukreipta prieš nesąžiningas įmones. Horizontaliojo įmonių bendradarbiavimo reguliavimas – vienas iš būdų, kurį pasitelkdama Komisija, manau, sėkmingai sprendžia konkurencijos problemą įmonėms bendradarbiaujant tokiais klausimais, kaip, pvz., mokslinių tyrimų ir technologinė plėtra, visao?s gamybos apimties panaudojimas, bendrų prekių platinimas ir standartizacija. Sveikintina, kad naujosiose taisyklėse dėl įmonių bendradarbiavimo skiriamas dėmesys standartizacijos klausimui. Įmonės ir sektoriai dabar galės aiškiai apsispręsti dėl patentų, kuriuos norėtų naudoti, pasirinkimo. Kiekvienas standartas apima išradėjų ir įmonių registruotus patentus. Nustatant naują standartą būtina tiksliai žinoti, koks technologinis sprendimas yra siūlomas ir kokį atlygį patento turėtojas nori gauti už jo patento naudojimą. Todėl turėtume paremti tokį mechanizmą, kurį taikant visos suinteresuotosios šalys prieš apsispręsdamos dėl standarto pasirinkimo aiškiai žinotų visus vieno ar kito patento pranašumus ir trūkumus ir tai, kiek turės mokėti už patento naudojimą. Kasdieniame gyvenime norime rinktis turėdami informaciją, tad visiškai suprantama, kad įmonės, investuojančios daug lėšų į naujų didelės pridėtinės vertės technologijų kūrimą ir jomis grindžiamą gamybą, to taip pat norėtų. Manau, šios naujosios taisyklės dėl įmonių horizontaliojo bendradarbiavimo bent iš dalies padės įmonėms išvengti pernelyg didelių išlaidų, susijusių su patentų naudojimu. Dėkoju už dėmesį.

  Antolín Sánchez Presedo, S&D frakcijos vardu. – (ES) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, sąvokos „bendradarbiavimas“ ir „konkurencija“ nėra priešingos. Tuo pačiu rinkos lygmeniu konkuruojančios įmonės yra sudariusios bendradarbiavimo susitarimus, kurie yra grindžiami konkurencija ir atitinka pirminio Europos Sąjungos teisės šaltinio nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kad horizontaliojo bendradarbiavimo susitarimų dalykas apima daugybę klausimų, kurie turi būti suderinti siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, įmonėms reikia priemonių, kurios padėtų įmonėms nustatyti, kokios rūšies susitarimais pažeidžiami Sutartyje nustatyti draudimai ir ribojama konkurencija.

Dabar padėtis kritiška, nes horizontaliesiems susitarimams skirtos gairės yra dešimties metų senumo ir bendrosios išimties reglamentai, taikomi specializacijos susitarimams ir susitarimams inovacijų ir technologinės plėtros srityje, šių metų pabaigoje baigia galioti. Todėl Europos Sąjunga turi nedelsdama atnaujinti šias priemones, nes mes negalime sau leisti prabangą turėti teisinių spragų, dėl kurių kyla abejonių, teisinis netikrumas ir suparalyžiuojama mūsų įmonių veikla.

Palikti šias spragas reikštų neleistiną mūsų ekonomikos suvaržymą ir būtų labai neatsakinga atsižvelgiant į krizės sąlygas, kuriomis reikia iniciatyvų, kad verslui būtų padėta atsigauti ir plėtotis. Be to, kadangi gairių peržiūros terminas pratęstas iki 2022 m. gruodžio 31 d., Europos pramonė turi būti apginkluota priemonėmis, kurios padėtų jai prisitaikyti prie būsimų esminių pokyčių tarptautinėje ekonomikos arenoje.

Prieš keletą mėnesių Europos Sąjunga pirmininkaujant Ispanijai patvirtinto strategiją „Europa 2020“, kuri reiškia tvirtą įsipareigojimą kurti vieningą žiniomis ir inovacijomis grindžiamą visuomenę. Naująja teisine sistema turi būti skatinama kurti pažangią ir darnią ekonomiką, suteikiančią galimybę jungti verslo tinklus ir įmonėms sąveikauti įgyvendinant susitarimus, kuriais Europos vartotojų labui skatinama standartizacija, specializacija, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, taip pat susitarimus, kuriais prisidedama skatinant įmones, ypač mažąsias ir vidutines, burtis į bendros gamybos, pirkimo, prekybos ir pardavimo skatinimo veiklos kooperatyvus ir verslo grupes.

Remiame Komisijos ketinimą įgyvendinti šias iniciatyvas, kuriomis siekiama padidinti efektyvumą, skatinti mokslinę ir techninę pažangą, suteikti naudą galutiniams vartotojams ir, trumpai tariant, padidinti bendrąjį mūsų įmonių konkurencingumą ir užtikrinti tvarią jų plėtrą.

  Sylvie Goulard, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Ponia pirmininke, kolegos, ypač García-Margallo y Marfil ir Sánchez Presedo, daug pasakė apie tai, kaip aktyviai diskutavome šiuo klausimu Ekonomikos ir pinigų politikos komitete, apie tai, kad būtina, kaip ką tik pasakė Sánchez Presedo, skubiai priimti pranešimus, kad būtų aiškiai nustatyta mūsų įmonių veiklos apimtis. Pateiksiu tik dvi pastabas, kurios yra šiek tiek bendresnio politinio pobūdžio.

Pirma, dėl krizės, kuri paveikė visas mūsų šalis, daugybė žmonių susirūpino savimi ir pasidavė nacionalizmo ir protekcionizmo pagundoms, todėl mes Parlamente labai budriai stebime, kad būtų gerbiama vidaus rinka ir kad ji nebūtų suskaidyta. Šioje srityje mūsų laukia iššūkis – matau, kai kurie kolegos iš atitinkamo komiteto linkčioja. Tai labai svarbu ir žinome, kad Komisijos narys M. Barnier, paremdamas M. Monti pranešimą, dirba eidamas šia kryptimi. Mes Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijoje iš tikrųjų tikime, kad rungtyniavimas skatina inovacijas.

Tačiau taip pat turime suprasti, kad Europos įmonėms tenka konkuruoti pasaulio mastu ir kad labai svarbu, kad mūsų įmonės, ypač mažosios ir vidutinės, suartėtų, pirmiausia mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje. Turime užtikrinti, kad konkurencija nevirstų abipusišku žlugdymu, naudingu įmonėms iš kitų pasaulio regionų, kurios, beje, ne visada labai jau sąžiningai varžosi su konkurentais. Todėl mums labai svarbu rasti būdų, kaip išvengti piktnaudžiavimo patentais, kartu skatinant konkurenciją ir, žinoma, užtikrinant pagarbą nuosavybės teisėms, kaip buvo minėta. Kaip dažnai tokiais atvejais būna, reikia visus aspektus labai subtiliai suderinti.

Baigdama noriu labai pabrėžtinai pritarti tam, ką pasakė García-Margallo y Marfil apie konkurenciją maisto produktų sektoriuje. Labai keista, kad Europoje kai kuriems sektoriams konkurencijos požiūriu skiriame daug didesnį dėmesį nei kitoms sritims. Akivaizdu, kad dėl gamintojų skaičiaus ir pirkėjų skaičiaus neproporcingumo kyla konkurencijos problemų. Todėl džiaugiuosi, pone Komisijos nary, kad pritarėte tam, ką pasakė García-Margallo y Marfil.

  Andreas Schwab (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, norėčiau pritarti kolegų EP narių išsakytoms mintims ir pirmiausia pasidžiaugti tuo, kad Europos Komisija jau iš pat pradžių įtraukė verslo bendruomenę, valstybes nares ir Europos Parlamentą į horizontaliojo bendradarbiavimo susitarimams taikomų konkurencijos taisyklių persvarstymo procesą; juk šiuo metu taikomi bendrosios išimties reglamentai baigs galioti metų pabaigoje. Manau, kad 2010 m. gegužės mėn. paskelbtame gairių projekte, kaip jau kalbėta, yra keletas svarbių pakeitimų, ypač standartų ir keitimosi informacija srityse. Pakeitimai abiejose šiose srityse padės užtikrinti didesnį teisinį tikrumą ir nustatyti aiškesnes įmonėms taikomas taisykles, kurių nepaprastai svarbu laikytis. Jau girdėjome, taisyklių laikymasis Europos vidaus rinkoje yra principas, kurį privalo gerbti visos įmonės.

Konkurencija ir inovacijos yra pagrindiniai mūsų ekonomikos elementai, todėl svarbu pritaikyti 2009 m. taisykles prie mūsų dabartinių sąlygų ir sukurti naujus veiksmingus mechanizmus, kurie padėtų skatinti įmones ir viešąsias organizacijas laikytis nustatytų taisyklių ir įgyvendinti konkurencijos teisės nuostatas. Būtent todėl Parlamento pateiktą klausimą parėmė didžioji dauguma komiteto narių ir tuo labai džiaugiuosi. Norėčiau jūsų kai ko paklausti apie tai, ką prieš keletą akimirkų pasakėte. Dalykas tas, kad didelių tarptautinių prekybos tinklų sudaromi pirkimo susitarimai gali būti priskirti prie horizontaliojo bendradarbiavimo susitarimų kategorijos. Praeitų metų komunikate dėl maisto tiekimo grandinės veikimo Europoje labai kritiškai kalbėjote apie paklausos galią, bet dabar, regis, ją vertinate teigiamai. Ką tik pasakėte, kad palankiai vertinate smulkiųjų mažmenininkų pirkimo susitarimus, jeigu šių susitarimų šalių turima rinkos dalis neviršija 20 proc. visos rinkos. Taigi norėčiau jūsų paklausti štai ko: dėl kokios priežasties pakeitėte savo požiūrį į pirkimo susitarimus? Kas paskatino jus iš esmės pakeisti nuomonę?

  George Sabin Cutaş (S&D). – (RO) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad aš taip pat labai palankiai vertinu Europos Komisijos pateiktus pasiūlymus dėl horizontaliajam bendradarbiavimui taikomų konkurencijos taisyklių persvarstymo siekiant nustatyti aiškesnes išimčių taikymo sąlygas, priderinti prie jų taikomus apribojimus ir teikti informaciją apie intelektinės nuosavybės teises.

Ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis išryškėjo būtinybė glaudžiau bendradarbiauti šiose srityse ir nustatyti bendrą visuotinę ekonomikos reguliavimo sistemą.

Taip pat turime apsvarstyti galimybę reguliariau keistis su konkurencija susijusia informacija pasaulio mastu ir galimybę nustatyti visuotinę šios srities valdymo sistemą.

Supaprastinus konkurentų bendradarbiavimo susitarimų sąlygas bus skatinamos inovacijos ir prisidėta didinant Europos įmonių konkurencingumą.

Todėl manau, kad ta pačia proga reikia kruopščiai ištirti galimybes priimti bendrosios išimties reglamentus, kurie būtų taikomi kitų rūšių horizontaliojo bendradarbiavimo susitarimams.

  Paul Rübig (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, manau, galime organizuoti konkurenciją nustatydami vienodas taisykles, todėl man įdomu sužinoti, kokių pasirinkimo galimybių turime telekomunikacijų sektoriuje, ypač dažnio licencijavimo srityje, reguliuoti su telekomunikacijų procesais susijusius aukcionus ar vadinamuosius grožio konkursus. Pagaliau turimos naujos technologijos ir ketvirtosios kartos tinklai atveria langą į visiškai naujų galimybių pasaulį.

Nukeliavę į kitą Europos šalį pamatysite, kad daugelis kainų, kurias matote savo telefono ekrane, yra vienodos. Ar turite kokių planų toliau skatinti konkurenciją tarptinklinių ryšių sektoriuje? Ar įsivaizduojate, kad tarptinklinio ryšio sektoriuje galima užtikrinti tinkamą vidaus rinkos konkurenciją, ir kaip galite užtikrinti, kad kirtus geografines sienas kainos neišaugs tūkstanteriopai?

  Maroš Šefčovič, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – Ponia pirmininke, esu labai dėkingas gerbiamiems EP nariams už šias diskusijas, nes jos padės mums paruošti dirvą šiems labai svarbiems pakeitimams teisės sistemoje, pagal kurią mūsų įmonės ateityje veiks. Labai pritariu visiems kalbėtojams, raginusiems užtikrinti sąžiningą konkurenciją, nes tik užtikrinus sąžiningą konkurenciją galima užtikrinti sąžiningą praktiką ir, žinoma, realiąsias, o ne fiksuotas kainas. Tai labai svarbu Europos piliečiams: kaip sukurti palankią aplinką, kad galėtume pasiekti teigiamų rezultatų, bet užkirsti kelią galimybei rinkoje nustatyti fiksuotas kainas.

Galiu patikinti jus, kad ieškome visų galimų būdų pasiekti tokį sprendimą, pagal kurį patentų kainos nebūtų pernelyg aukštos. Puikiai žinote iš diskusijų šiuo klausimu, kaip tai sudėtinga pasiekti. Galiu pasakyti jums, kad mes Komisijoje esame labai nepatenkinti dėl vėlavimo – mums taip ilgai nepavyksta rasti tinkamą sprendimą dėl patentų – nes radę tokį sprendimą neabejotinai turėtume galimybę padaryti didelę pažangą intelektinės nuosavybės teisių apsaugos srityje, taip pat pagerinti patentų apsaugą ir padaryti Europą daug konkurencingesnę tarptautiniu lygmeniu.

Teisinis tikrumas ir naujoji teisės sistema – tai du labai svarbūs klausimai, kuriems skyrėme didžiausią dėmesį rengdami savo pasiūlymus. Šiuo klausimu surengėme gana plačias viešas konsultacijas. Konsultacijose gavome 190 pastabų ir jose dalyvavo suinteresuotieji subjektai, atstovaujantys pramonei, advokatų kontoroms, akademijoms ir valdžios institucijoms, taigi, kalbant apie galutinį rezultatą, manome, kad mums pavyko pasiekti tinkamą pusiausvyrą.

Esu labai dėkingas už tai, kad pabrėžėte strategijos „Europa 2020“ svarbą, nes būtent dėl to turime patobulinti ir pakeisti sistemą, pagal kurią įmonės veikia, stengdamiesi išsiaiškinti, kaip sukurti teigiamą ir palankią aplinką, kad mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei inovacijų srityje veikiančios įmonės galėtų klestėti, kaip šios įmonės galėtų sukurti papildomą pridėtinę vertę Europos šalių ekonomikai ir kaip sudaryti sąlygas šioms įmonėms likti Europoje, o ne ieškoti galimybių gaminti savo produkciją kur nors kitur.

Galiu patikinti jus, kad tai buvo vienas iš elementų, kuriam Komisija ir mano kolegos, ypač Komisijos nariai J. Almunia ir M. Barnier, skyrė ypatingą dėmesį rengdami Bendrosios rinkos aktą. Nes sukūrę bendrąją rinką dabar galime išnaudoti naujas galimybes, atverti naujus kelius ir sukurti sąlygas, kurios bus svarbios siekiant tikros pažangos, ypač mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sektoriuose.

Dėl konkretaus klausimo, kurį pateikė A. Schwab, kalbėjęs apie pakitusią Komisijos nuomonę šiuo konkrečiu klausimu dėl tiekimo grandinėje esančių smulkių įmonių, palyginti su didelėmis įmonėmis. Po labai rimto peržiūros proceso ir labai plačių konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais ir valstybėmis narėmis priėjome prie išvados, kad požiūris, kurį propaguojame šiuo metu, labiau atitinka dabartinę padėtį, mūsų gautus dabartinius duomenis, todėl siūlome nuo dabar juo vadovautis.

  Pirmininkė. – Gavau vieną pasiūlymą dėl rezoliucijos, pateiktą Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien, 2010 m. lapkričio 25 d., ketvirtadienį, 12.00 val.

(Posėdis sustabdytas 11.30 val. ir pratęstas 12.00 val.)

PIRMININKAVO: GIANNI PITTELLA
Pirmininko pavaduotojas

6. Kova su kolorektaliniu vėžiu Europos Sąjungoje (rašytinis pareiškimas)

  Pirmininkas. – Rašytinį pareiškimą Nr. 0068/2010 dėl kovos su kolorektaliniu vėžiu Europos Sąjungoje, kurį pateikė Pavel Poc, Frieda Brepoels, Cristian Silviu Buşoi, Jo Leinen ir Alojz Peterle, pasirašė daugiau nei dauguma visų Parlamento narių.

Todėl pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnį jis bus perduotas kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis adresatams ir paskelbtas šiai mėnesinei sesijai skirtuose patvirtintuose tekstuose.

  Pavel Poc (S&D). – Pone pirmininke, žinau, kad visi nekantrauja pradėti balsuoti, bet norėčiau visų šį pareiškimą kartu su manimi pasirašiusių EP narių – F. Brepoels, C. S. Buşoi, J. Leineno ir A. Peterles – vardu padėkoti visiems, kas parėmė mūsų rašytinį pareiškimą dėl kovos su kolorektaliniu vėžiu.

Mums pavyko surinkti EP narių daugumos parašus prieš mėnesį iki nustatyto termino. Tai rodo, kad šis klausimas svarbus, ir galime jums pažadėti, kad šis pareiškimas – ne pavienė iniciatyva, o platesnio ES ir valstybėse narėse vykstančio judėjimo dalis. Kolegos, dėkoju už paramą.

7. Ašrafo stovykla (rašytinis pareiškimas)

  Pirmininkas. – Rašytinį pareiškimą Nr. 0075/2010 dėl Ašrafo stovyklos, kurį pateikė Alejo Vidal-Quadras, Stephen Hughes, Kristiina Ojuland, Søren Bo Søndergaard ir Struan Stevenson, pasirašė didžioji visų Parlamento narių dauguma.

Todėl pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnį jis bus perduotas kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis adresatams ir paskelbtas šiai mėnesinei sesijai skirtuose patvirtintuose tekstuose.

  Struan Stevenson (ECR). – Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti visiems EP nariams, pasirašiusiems rašytinį pareiškimą Nr. 75 dėl Ašrafo stovyklos. Šiuo pareiškimu Irako valdžiai siunčiamas labai stiprus signalas nutraukti negailestingą pastaraisiais mėnesiais vykdomą Ašrafo stovyklos, kurioje gyvena 3 400 nekaltų žmonių, apsiaustį. Iš tikrųjų esu dėkingas, kad daugiau nei pusė šio Parlamento narių pasirašė šį pareiškimą. Jis įrašytas į registrą tik prieš mėnesį, taigi tai labai greitai pasiekta pergalė. Iš tikrųjų labai jums dėkoju.

(Plojimai)

8. Balsuoti skirtas laikas

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – balsavimas.

(Dėl balsavimo rezultatų ir kitos išsamios informacijos žr. protokolą)

8.1. 2011 m. biudžetas (B7-0683/2010) (balsavimas)

8.2. Žmogaus teisės ir socialiniai bei aplinkos apsaugos standartai tarptautinės prekybos susitarimuose (A7-0312/2010, Tokia Saïfi) (balsavimas)

8.3. Pranešimas apie Europos ombudsmeno 2009 m. veiklą (A7-0275/2010, Mariya Nedelcheva) (balsavimas)

8.4. Europos ombudsmeno specialioji ataskaita Europos Parlamentui remiantis rekomendacijos Europos Komisijai projektu dėl skundo 676/2008/RT (Pagal Darbo tvarkos taisyklių 205 straipsnio 2 dalies 1 sakinį) (A7-0293/2010, Chrysoula Paliadeli) (balsavimas)

8.5. 26-oji metinė Europos Sąjungos teisės aktų taikymo stebėsenos ataskaita (2008 m.) (A7-0291/2010, Eva Lichtenberger) (balsavimas)

8.6. Visuomeninio translliavimo paslaugos skaitmeninėje eroje. Dvejopos sistemos ateitis (A7-0286/2010, Ivo Belet) (balsavimas)

– Prieš balsavimą:

  Ivo Belet, pranešėjas. – Norėčiau tik trumpai paminėti, kad tai, jog norime skatinti savo dvejopos žiniasklaidos sistemos plėtojimą suteikdami komerciniams ir viešiesiems transliuotojams pakankamai erdvės, manau, yra labai svarbus šiandien Parlamento siunčiamas signalas.

Be to, tie, kurie prieš metus manė, kad Parlamentui nepavyks susitarti dėl teksto, kuriuo užtikrinamas žiniasklaidos pliuralizmas, klydo. Ypač noriu padėkoti kolegei Petrai Kammerevert ir pirmiausia Dorisei Pack, nes ji yra šios iniciatyvos motina.

8.7. JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų ir taikos bei saugumo priėmimo dešimtmetis (B7-0624/2010) (balsavimas)

8.8. Padėtis bitininkystės sektoriuje (balsavimas)

8.9. Nauja 2011–2020 m. Europos energetikos strategija (A7-0313/2010, Lena Kolarska-Bobińska) (balsavimas)

– Prieš balsavimą dėl 1 pakeitimo:

  Hannes Swoboda (S&D). – Pone pirmininke, šį antradienį balsavome dėl B. Rapkay pranešimo ir kompromisinio sprendimo dėl angliakasybos. Patinka jums tai ar ne, Parlamentas priėmė sprendimą. Jeigu dabar balsuotume kitaip, nesulauktų gero įvertinimo, ypač iš Komisijos. Taigi siūlau įterpti į PPE frakcijos pateiktą 1 pakeitimą žodį „nekonkurencinga“, kad jis būtų suderintas su B. Rapkay pranešimu. Kad ir kokia būtų jūsų asmeninė nuomonė, šio Parlamento nuomonė šią savaitę turėtų būti bent nuosekli.

  Konrad Szymański (ECR). – (PL) Pone pirmininke, norėčiau pranešti EP nariams, kad įtraukus pakeitimus, kuriuos pateikė pranešėja L. Kolarska-Bobińska, mūsų tekstas ir jo prasmė tampa pakankamai suderinami su B. Rapkay pranešimu, kurį vakar balsuodami patvirtinome. Įtraukę kitą žodinio pakeitimo dalį tik susilpninsime rezoliucijos, kurioje kalbama apie anglis kaip pirminės energijos šaltinį Europos Sąjungoje energijos rūšių derinyje, raišką ir toną. Manau, nėra reikalo keisti teksto, dėl kurio Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete pasiekėme sutarimą. Todėl prašau jūsų balsuoti prieš šį pakeitimą.

(Žodinis pakeitimas nepriimtas)

8.10. Pasirengimas Kankūno konferencijai klimato kaitos klausimais (lapkričio 29 d.–gruodžio 10 d.) (B7-0616/2010) (balsavimas)

8.11. Padėtis Vakarų Sacharoje (B7-0675/2010) (balsavimas)

8.12. Ukraina (B7-0650/2010) (balsavimas)

– Prieš balsavimą dėl 8 dalies:

  Michael Gahler (PPE). – (DE) Pone pirmininke, nuo tada, kai rezoliucija buvo parengta, įvyko vienas pokytis. Tuo metu Ukraina nebuvo oficialiai paskirta pirmininkauti ESBO 2013 m. Dabar tai padaryta oficialiai, todėl siūlau pakeitimą, kurį pateiksiu anglų kalba:

– „Ragina Ukrainos vyriausybę suderinti žiniasklaidos laisvę reglamentuojančius įstatymus su ESBO nustatytais standartais.“ Ši dalis lieka nepakitusi. Kita dalis turėtų būti suformuluota taip: „ryžtingi veiksmai sprendžiant šį klausimą sustiprintų Ukrainos kaip 2013 m. ESBO pirmininkaujančios šalies patikimumą.“

(Žodinis pakeitimas priimtas)

8.13. Tarptautinės prekybos politika atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus (A7-0310/2010, Yannick Jadot) (balsavimas)

– Prieš balsavimą dėl 22 dalies:

  Yannick Jadot, pranešėjas. – (FR) Pone pirmininke, siūlome pakeisti 22 dalies pabaigą pakeičiant žodžius „užkirsti kelią“ žodžiu „pranešti“, taigi paskutinė dalis būtų suformuluota taip:

, pranešėjas. – „be to, primena Komisijai ir valstybėms narėms skirtą Europos Parlamento prašymą pranešti Europos Parlamentui apie eksporto kreditų agentūrų ir Europos investicijų banko suteiktas paskolas projektams, turintiems neigiamo poveikio klimatui.“

(Žodinis pakeitimas priimtas)

8.14. Įmonių socialinė atsakomybė tarptautinės prekybos susitarimuose (A7-0317/2010, Harlem Désir) (balsavimas)

– Prieš balsavimą dėl 32 dalies:

  Harlem Désir, pranešėjas. – (FR) Pone pirmininke, siūlome pakeisti 32 dalies pradžią pagal susitarimą su šešėliniais pranešėjais. Šios dalies pradžia būtų suformuluota taip – perskaitysiu anglų kalba, nes būtent šia kalba kartu šią dalį parengėme:

– „ragina forumuose išnagrinėti galimybę parengti tarptautinę konvenciją.“

pranešėjas. – (FR) Likusi dalis lieka nepakitusi.

(Žodinis pakeitimas priimtas)

8.15. Konkurencijos taisyklių, taikomų horizontaliajam bendradarbiavimui, persvarstymas (balsavimas)

  Pirmininkas. – Balsavimas baigtas.

9. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0683/2010)

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – (LT) Pone pirmininke, aš balsavau už šią rezoliuciją dėl derybų dėl 2011 metų biudžeto. Praėjusią savaitę vykęs taikinimo posėdis tarp Europos Parlamento ir Tarybos, pasibaigęs nesėkme, sukėlė daug nerimo visoje Europos Sąjungoje. Tenka tik apgailestauti, kad Lisabonos sutartis kai kam dar netapo dokumentu, kurio būtina laikytis. Jei iki metų pabaigos nepavyktų susitarti dėl biudžeto ir kitų susijusių klausimų, pasekmės būtų labai rimtos. Europos išorės veiksmų tarnybos, trijų naujų Europos Sąjungos finansinių institucijų kontrolės institucijų kūrimas būtų labai sudėtingas dėl finansų trūkumo. Sanglaudos politika, kuri yra viena svarbiausių Europos Sąjungoje, taip pat nebūtų tinkamai įgyvendinama dėl lėšų stokos. Jau nekalbu apie strategiją „Europa 2020“, GALILEO programą, apie tai, kas būtų su jomis. Taigi manau, jog Europos Parlamento konstruktyvi ir kompromiso siekianti pozicija dar kartą parodo, kad Europos Parlamentas ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis iš tikrųjų veikia atsakingai.

  Peter Jahr (PPE). – (DE) Pone pirmininke, dėl nesėkmingų derybų dėl bendro 2011 m. biudžeto norėčiau pasakyti: pirma, teisė rengti biudžetą yra pagrindinė bet kurio demokratinio parlamento teisė; antra, rimtai save vertinantis parlamentas turi šia teise naudotis; trečia, norėčiau paraginti Europos Vadovų Tarybą gerbti ir priimti šią neginčijamą Europos Parlamento teisę; ketvirta, turi būti nustatytas procesas siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamento balsas būtų išgirstas priimant sprendimus dėl biudžeto.

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, balsavau už šį biudžetą ir neabejotinai aišku, kad jeigu mes Parlamente turime galią biudžeto srityje, turime ja naudotis.

Tačiau dabar turime pasvarstyti, kokių atsakingų veiksmų galime imtis. Galėčiau pasakyti, kad biudžeto turinys daugeliu atžvilgių neatspindi mūsų bendrų Europos Sąjungos idealų. Norėčiau, kad galėtume daugelį dalykų nuodugniai išnagrinėti ir išsiaiškinti, kas yra jau pasenę ir nereikalinga, kas jau nebeaktualu, ir kad tai paskatintų mus vėl išnagrinėti biudžetą ir nustatyti, kas jame jau pasenę ir nebereikalinga. Žinoma, taip pat svarbu užtikrinti, kad Europos Sąjunga turėtų nuosavų išteklių, reikalingų tam, kad ji galėtų vykdyti ir funkcijas, dėl kurių susitarėme ir kurias numatėme Lisabonos sutartyje.

Sakydamas, kad yra klausimų, kuriuos turime įvertinti iš naujo, turiu galvoje tai, kas jau pasenę ir nebereikalinga, kaip antai parama tabako augintojams ir pan., kas, mano nuomone, šiandien jau nebegali būti priskirta Europos Sąjungos funkcijoms. Turime atsižvelgti į dabartines sąlygas ir parengti tokį biudžetą, kuris padės mums pasiekti tikrą Europos ekonomikos augimą.

Pranešimas: Tokia Saïfi (A7-0312/2010)

  Antonello Antinoro (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už T. Saïfi pranešimą, nes jis atitinka tikslą, kuriuo siekta jį rengiant, tiksliai apibrėžti, kaip įtvirtinti žmogaus teisių, socialinius bei aplinkos standartus tarptautiniuose prekybos susitarimuose.

Tai suteiks galimybę pagrindinėms tarptautinėms organizacijoms glaudžiau bendradarbiauti ieškant galimybių įtraukti į daugiašalius susitarimus socialinius klausimus. Būtų naudinga reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją siekiant sudaryti sąlygas tokios rūšies bendradarbiavimui, nors dėl kai kurių šalių ostrakizmo tokią reformą įgyvendinti būtų sudėtinga.

Į pastaruoju metu sudarytus tarptautinius susitarimus išlyga dėl žmogaus teisių, tiesą sakant, jau yra įtraukta ir ateityje sudarant prekybos susitarimus tai taps norma. Taigi mums reikia, kad būtų veiksmingai įgyvendinamos ir 27 konvencijos, kad šalys galėtų naudotis bendrąja lengvatinių muitų tarifų sistema (GPS), ir papildomos priemonės, kuriomis siekiama pagerinti minėtų konvencijų įgyvendinimo galimybes.

Galiausiai reformavus bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas šalims, kurioms ji reikalingiausia.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pone pirmininke, balsavau už šią rezoliuciją. Šiais metais buvau Parlamento pranešėja metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje klausimu ir galiu tik dar kartą pabrėžti žmogaus teisių išlygų ir standartų įtraukimo į tarptautinius susitarimus svarbą.

Prekyba gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant ne tik pilietines ir politines, bet ir ekonomines bei socialines teises. Tik pagalvokite apie vaidmenį, kurį gali atlikti su prekyba susijusios pagalbos programos skatinant daugelio skurdžių pasaulio šalių vystymąsi. Turime nepamiršti, kad žmogaus teisių išlygos yra įtrauktos į visus ES sudarytus dvišalius prekybos susitarimus ir į besivystančioms šalims taikomus GSP ir GSP+ režimus.

Turėtume sugriežtinti šias išlygas ir sąlygas ir atidžiai stebėti, kaip jos įgyvendinamos. Turėtume apsvarstyti galimybę atlikti žmogaus teisių padėties ne ES šalyse, turinčiose prekybos ryšių su ES, vertinimą ir taikyti lengvatinius muitų tarifus toms šalims, kurios ratifikavo ir veiksmingai įgyvendina pagrindines tarptautines konvencijas dėl tvaraus vystymosi, socialinių teisių ir geros valdysenos.

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, prekybos tikslas – užtikrinti kuo didesnę gerovę ir naudą abiem tarpusavyje prekiaujantiems partneriams. Šalys neprekiauja viena su kita, prekiauja įmonės ir asmenys. Tačiau šiame pranešime ir apskritai ES prekybos politikoje matome Komisijos ryžtą įtraukti į ES komercinius susitarimus įvairių rūšių nekomercinius reikalavimus, ne tik susijusius su žmogaus teisėmis, aplinkos apsaugos standartais ir pan., bet ir gerokai žalingesnius reikalavimus, kuriais siekiama, kad kitos pasaulio dalys mėgdžiodamos ES taptų regioniniais komerciniais blokais.

Visa prekybos esmė – mainai dėl skirtumų. Nėra jokio tikslo įpareigoti, tarkime, Vidurio Amerikos šalis susiburti į komercinę sąjungą, kurios narės tarpusavyje prekiautų bananais, kava ir gėlėmis. Tiesą sakant, nėra ir didelės naudos turėti Europoje vienodai industrializuotų šalių bloką, kuri sudarę patys atsiskyrėme nuo augančių kitų pasaulio regionų rinkų. Tai žalinga besivystančioms šalims ir anglakalbėms šalims, ypač mano šaliai, kuri pakliuvo į varžančios ir silpnėjančios regioninės muitų sąjungos spąstus.

Pranešimas: Ivo Belet (A7-0286/2010)

  Peter Jahr (PPE). – (DE) Pone pirmininke, žiniasklaidai mūsų demokratinėje visuomenėje tenka labai ypatingas ir svarbus vaidmuo. Žiniasklaida užtikrina aukštos kokybės informaciją ir tuo labai prisideda prie mūsų demokratijos veikimo. Esu įsitikinęs, kad geros kokybės suderinta viešosios žiniasklaidos aplinka taip pat daro teigiamą įtaką privačiajai žiniasklaidai. Ir viešoji, ir privačioji žiniasklaida reikalingos viena kitai ir daro viena kitai teigiamą įtaką. Jeigu norime turėti suderintą informatyvią žiniasklaidos aplinką, turime paremti nepriklausomus visuomeninius transliuotojus kaip privačių transliuotojų kolegas. Tai vienas iš raktų į spaudos laisvę, o be spaudos laisvės mūsų bendruomenėje negali būti jokios reikšmingos žodžio laisvės.

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, priešingai mūsų frakcijos rekomendacijai balsavau už I. Beleto pranešimą, nes, mano paties nuomone, labai svarbu, kad pripažįstame būtinybę užtikrinti visuomeninio transliavimo paslaugas, įskaitant paslaugas, kurias teikia nacionaliniai transliuotojai. Tai labai svarbus klausimas ir galėtume pasakyti, kad šių paslaugų požiūriu demokratinėse šalyse mūsų patirtis daugiausia tik teigiama.

Visiškai teisinga teigti, kad mums reikia ir komercinių kanalų. Šių dviejų skirtingų rūšių paslaugos, t. y. komercinių ir visuomeninių kanalų transliuojamos paslaugos, gali vienos kitą papildyti. Mano nuomone, turėti viešai prižiūrimą visuomeninį kanalą, teikiantį piliečiams nacionalinėse valstybėse ir visoje Europoje naujausią aktualią informaciją, neabejotinai yra pagrindinė teisė ir būtinybė žodžio laisvės požiūriu.

Manau, šis pranešimas puikus ir jį vertą paremti. Tikiuosi, kad ateityje visuomeninio transliavimo paslaugų užtikrinimas taps tendencija visose ES valstybėse narėse.

  Sonia Alfano (ALDE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už I. Beleto pranešimą, nes jame pripažįstamas ir tiksliai apibrėžiamas pagrindinis vaidmuo, kurį Europoje atlieka visuomeninio transliavimo sektorius. Vertinu šį pranešimą kaip svarbų Parlamento žingsnį, nes jame aiškiai teigiama, kad visuomeninis transliuotojas turi būti nepriklausomas nuo politinės valdžios įtakos.

Atrodo, tarsi šis pranešimas būtų specialiai skirtas Italijai, kur visuomeninio transliavimo paslaugas teikianti bendrovė „RAI“ jau beveik iširo, nes ją visiškai perėmė partijų politikai darydami žalą kultūriniam ir informaciniam visuomeninio transliavimo paslaugų turinio išsamumui, taigi ir visai šaliai. Tik pažiūrėkite, kas atsitiko praeitą savaitę transliuojant programą „Vieni via con me“ („Išeikite su manimi“).

Tokių visuomenės dezinformavimo profesionalų kaip A. Minzolini ir M. Masis bei tų, kurie jiems moka, veikla yra nesuderinama su pranešime, kurį Parlamentas šiandien priėmė, išsakytomis mintimis. Europos Sąjunga turėtų į tai atkreipti dėmesį ir imtis atitinkamų veiksmų. Daugiau nebenorime matyti partijų politikų per visuomeninę televiziją!

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0624/2010)

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, balsavau už šią rezoliuciją. Europos Parlamentas turėtų deramai įvertinti JT Saugumo Tarybos priimtas rezoliucijas dėl moterų, taikos ir saugumo.

90 proc. visų karo aukų yra civiliai asmenys, kurių daugumą sudaro moterys ir vaikai. Prievartavimas ir seksualinė vergovė – tai žiauri karo kasdienybė. Pagal Ženevos konvenciją prievartavimas ir seksualinė vergovė yra pripažįstami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. Taip pat reikia pabrėžti, kad tarptautinė bendruomenė pripažįsta prievartavimą genocido dalimi. Labai svarbu, kad tie, kas šiuos nusikaltimus padaro, būtų priversti atsakyti už savo veiksmus.

Moterys turi būti skatinamos aktyviau dalyvauti įgyvendinant priemones, kurių imamasi siekiant užkirsti kelią konfliktams ir remti krizių valdymą bei taikos derybas. Taip pat svarbu suteikti moterims galimybę dalyvauti savo šalių atkūrimo procese po karo.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – (LT) Balsavau už šią labai svarbią rezoliuciją, nes negalima nepaisyti fakto, kad smurto prieš moteris mastai didėja. Tai ypač pastebima konfliktų ir karų zonose. Pritariu, kad Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325, t. y. pirmosios rezoliucijos, kurioje aptariamas neproporcingai didelis ir specifinis ginkluotų konfliktų poveikis moterims, įgyvendinimui Europos Sąjungoje aukščiausiu lygmeniu būtų skirtas tinkamas dėmesys. Tai turėtų būti ypač svarbi tema persvarstant Europos Sąjungos žmogaus teisių politiką, kai rengiamos visapusiškos nacionalinės žmogaus teisių strategijos, kai vertinamos Europos Sąjungos gairės dėl smurto prieš moteris ir mergaites, taip pat ES gairės dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų bei kovos su visų formų jų diskriminacija. Pritariu raginimui numatyti reikiamą finansavimą kovai su smurtu prieš moteris, remti moterų dalyvavimą su taika, saugumu ir susitaikymu susijusiuose.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0622/2010)

  Dimitar Stoyanov (NI). – (BG) Pone pirmininke, balsavau už rezoliuciją dėl bitininkystės padėties ir paramos bitininkystės sektoriui, nes šios rūšies žemės ūkio gamyba yra labiausiai specializuota žemės ūkio veiklos rūšis. Pagalvojus apie vabzdžius, įprastai mums kyla nelabai malonios asociacijos. Vabzdžiai nėra mieli padarai, bet turime gyventi kartu su jais. Tačiau tai paprasčiausiai reiškia, kad bitės yra vieninteliai vabzdžiai, kuriuos žmogus prijaukino maisto ir žemės ūkio gamybos tikslais. Tai rodo, kokios nepaprastai svarbios jos yra.

Neužmirškime ir to, kad be bičių neturėtume didžiulės kitos produkcijos dalies, nes jos apdulkina augalus. Labai svarbu, kad Europos Parlamentas ir vėl siekia užtikrinti, kad ES ir ES nepriklausančių šalių standartai, ypač žemės ūkio srityje ir pirmiausia bitininkystės sektoriuje, būtų suderinti. Komisija privalo į tai atsižvelgti.

Pranešimas: Lena Kolarska-Bobińska (A7-0313/2010)

  Jens Rohde (ALDE). – (DA) Pone pirmininke, leiskite padėkoti L. Kolarskai-Bobińskai už jos bendradarbiavimą ir puikų pranešimą – pranešimą, kuris šiandien čia, Parlamente, buvo net patobulintas daugumai Parlamento narių apgynus nuomonę, kad Europoje turėtume padidinti savo CO2 kiekio mažinimo tikslą nuo 20 iki 30 proc. Tai būtina sąlyga, jeigu norime tapti pionieriais ir pasiekti pažangą ne tik aplinkos apsaugos srityje, bet ir užtikrinti ES konkurencingumą ekologiškų aplinkosauginių technologijų srityje. Taip galėsime vienu metu apsaugoti savo darbo vietas, ekonomiką ir aplinką ir laiku rasti atsakus į pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria Europa. Šiandieninis balsavimas reiškia, kad ši diena yra sėkmės diena Europai.

  Jan Březina (PPE). – (CS) Pone pirmininke, balsavau už pranešimą dėl energetikos strategijos, kuriame nurodomos būsimos Europos Sąjungos energetikos politikos kūrimo kryptys. Norėčiau pabrėžti branduolinės energijos vaidmenį dabartiniame ir būsimame ES energijos rūšių derinyje ir netiesiogiai pripažintą būtinybę pratęsti šiuo metu veikiančių objektų tarnavimo laiką.? Galima teigti, kad pavienių šaltinių atžvilgiu ši strategija yra suderinta, nors joje nė karto neužsimenama apie, mano nuomone, svarbų vaidmenį, tenkanti anglims kaip kurui, deginamam atnaujintose elektrinėse. Sudėtinga įsivaizduoti, kaip galima padidinti ES energetinį saugumą nenaudojant anglių kaip stabilaus energijos šaltinio, suteikiančio galimybę lanksčiai reaguoti į staigiai išaugusį energijos poreikį. Silpnoji pranešimo vieta – pernelyg bendras jo pobūdis ir tai, kad į jį neįtraukta jokių lydimųjų teisės aktų. Konkrečiam šios strategijos turiniui ir jo praktiniams aspektams turės didžiulės įtakos ir šiuo metu rengiamas mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. veiksmų planas, kuris turi būti paskelbtas kitų metų pradžioje.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pone pirmininke, balsavau už šį svarbų dokumentą. Juo konstruktyviai prisidedama prie Europoje vykstančių diskusijų dėl patikimos bendros energetikos strategijos.

Energetinis saugumas yra neabejotinai vienas iš pagrindinių šios strategijos aspektų. ES turi skatinti, kad būtų suformuota bendra – gal net viena bendra – energetikos politika. Visoje Europoje veikiančioms reguliavimo institucijoms turi būti pavestas svarbesnis vaidmuo. Europos Komisija privalo atlikti aktyvesnį vaidmenį ieškant galimybių turėti alternatyvias energijos išteklių tiekimo trasas, visų pirma iš Azerbaidžano ir Vidurio Azijos, taip pat iš Šiaurės Afrikos bei kitų šalių. Europa turi papildomai investuoti į suskystintų gamtinių dujų terminalus ir padėti savo naujausioms valstybėms narėms daryti tą patį.

Kitos priemonės, kaip antai energijos vartojimo efektyvumo didinimas, investicijos į branduolinę energetiką ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijų naudojimo skatinimas, taip pat reikalingos. Labai svarbus šios dėlionės elementas – ES energijos vidaus rinkos liberalizacija. Todėl turėtume besąlygiškai paremti Parlamento Pirmininko J. Buzeko ir buvusio Komisijos Pirmininko J. Delorso iniciatyvą įsteigti Europos energetikos bendriją.

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, aš taip pat manau, kad šis L. Kolarskos-Bobińskos parengtas pranešimas yra puikus. Svarbu, kad juo nurodomos Europos energetikos strategijos plėtojimo per ateinantį dešimtmetį kryptys. Taip pat puiku, kad jame skiriamas labai didelis dėmesys energijos tiekimo saugumo, efektyvaus energijos vartojimo klausimams, nepamirštant ir energijos taupymo. Tai labai svarbūs klausimai.

Be to, labai svarbu, kad investuotume į mokslinių tyrimų sritį ir naujas skirtingų aplinkosauginių technologijų pritaikymo galimybes. Inovacijų šioje srityje labai reikia, jeigu norime sukurti švaresnę ir energetikos srityje mažiau nuo kitų priklausomą Europą. Todėl didžiausią dėmesį turime skirti alternatyvių rūšių energijai. Tiesa, kad mums reikia branduolinės energijos kaip pagrindinės rūšies energijos, bet mums reikia ir naujų investicijų į alternatyvių rūšių energiją. Tikiuosi, galėsime laipsniškai liautis deginę anglis. Nenorėčiau išvysti anglių juodumo spalvos Europos energetikos ateities.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE). – (LT) Balsavau už šį pranešimą dėl Europos Sąjungos energetikos strategijos, kuris apima daugybę svarbių dalykų ir svarbių klausimų, kuriame kalbama apie atsinaujinančią energetiką, apie mokslinius tyrimus, inovacijas, apie taršos mažinimą ir, aišku, apie energetinio saugumo didinimą. Aš ypač remiu Europos Parlamento nuostatą, kad energetiniai tinklai, net jei jie yra komercinio pobūdžio, turėtų būti reglamentuojami skaidriais tarpvalstybiniais susitarimais, nepažeidžiančiais valstybių narių interesų. Kai kurių valstybių dvišaliai susitarimai ir vykdomi projektai, tokie kaip dujotiekis „Nord Stream“, kelia nepasitikėjimą ne vien aplinkosauginiu aspektu, bet ir bendro solidarumo principu. Susitaria dvi valstybės, iš kurių viena yra Europos Sąjungos narė, o į Europos Sąjungos sutartyse deklaruojamą valstybių narių solidarumo principą iš esmės numojama ranka. Dėl šios priežasties pritariu tam, kad išorės vamzdynai ir kiti energetikos tinklai, patenkantys į Europos Sąjungos teritoriją, būtų reglamentuojami tik skaidriais tarpvyriausybiniais susitarimais, sudarytais griežtai laikantis Europos Sąjungos teisės aktų. Tokiems vamzdynams turėtų būti taikomos Europos Sąjungos vidaus rinkos taisyklės, įskaitant tas, kuriomis reglamentuojamas trečiųjų šalių patekimas į rinką.

  Seán Kelly (PPE). – (GA) Pone pirmininke, su džiaugsmu balsavau už šį pranešimą ir noriu pagirti kolegę ir draugę L. Kolarską-Bobińską už jos laimėjimą.

Dalyvavau Parlamento diskusijose dėl šio pranešimo, bet man nepavyko pritraukti pirmininko dėmesio vykstant procedūrai „prašau žodžio“. Todėl norėčiau išsakyti dvi mintis: pirma, Europos Sąjunga turėtų skirti didžiausią dėmesį moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms, antra, turėtų būti sukurtas visos Europos Sąjungos mastu veikiantis elektros energijos kaupimo ir perdavimo tinklas. Jeigu veiksime atitinkamai, mums pavyks padaryti didelę pažangą.

Baigdamas norėčiau pasidžiaugti, kad už šį pranešimą balsavo didelė EP narių dauguma.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0616/2010)

  Jens Rohde (ALDE). – (DA) Pone pirmininke, neabejotinai džiaugiuosi, kad Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria pateikiamas derybinis pasiūlymas siekiant paremti į Kankūną derėtis vyksiantį Komisijos narį, atsakingą už klimato klausimus. Tačiau taip pat manau, kad, atsižvelgiant į dideles problemas, su kuriomis susidurta praeitais metais bandant pasiekti, kad Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje Kopenhagoje ES kalbėtų vienu balsu, šia rezoliucija suteikiama peno apmąstymams apie tai, kodėl esame tokie susiskaidę Parlamente, o kad taip yra, akivaizdžiai parodė balsavimas ir dėl pakeitimų, ir dėl visos rezoliucijos. Šiuo atžvilgiu, manau, galbūt galėtume šiek tiek pasimokyti iš to fakto, kad turbūt būtų naudinga susilaikyti nuo reikalavimų dėl vadinamojo Tobino mokesčio ir kitų mokesčių, nes negebėjimas susitarti šiais klausimais yra viena iš mūsų susiskaidymo priežasčių. Esant kitoms vienodoms aplinkybėms, būtų buvę geriau, jeigu būtume atsisakę šių savo reikalavimų ir suteiktume savo derybininkams aiškesnius ir platesnius įgaliojimus.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0675/2010)

  Antonio Masip Hidalgo (S&D). – (ES) Pone pirmininke, kai kurie sako, kad tik pasmerkti Maroką yra per švelnu, atsižvelgiant į žmogaus teisių pažeidimų mastą Sacharoje, kur Marokas yra ne kas kita, o šalis okupantė, pagal tarptautinę teisę neturinti jokių suverenių teisių į šią teritoriją. Tačiau svarbu tai, kad Parlamentas siunčia žinią, jog Europa kaip visuma daugiau nepakęs Maroko vykdomo smurto.

Vakar Parlamente kalbėjau apie Hagos teismą. Tikiuosi, kad tarptautinė bendruomenė, kuriai, deja, nepavyko užkirsti kelią genocidui Ruandoje, Jugoslavijoje ir Darfūre, šį kartą užkirs tam kelią Vakarų Sacharoje ir Marokas stos ne prieš kurį nors kitą teismą, įskaitant teismą Hagoje, bet šį kartą bus teisiamas karo nusikaltimų tribunole.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, tenka apgailestauti, kad kai kurių ES šalių vykdoma užsienio politika tebėra kolonijinė. Tai labai akivaizdu Vakarų Sacharos atveju. Ypač atsakingos už tai, kad konfliktas užsitęsė, yra Maroką remiančios Ispanija ir Prancūzija. Vakarų Sachara yra paskutinė Afrikos kolonija ir būtent JT rezoliucija, priimta 1966 m., pirmą kartą pasiūlyta, kad ši teritorija būtų išlaisvinta nuo kolonijinio valdymo.

Padėtis Vakarų Sacharoje pastaruoju metu pablogėjo. Maroko valdžia griebiasi žiaurių smurto veiksmų. Pranešama apie daugybę mirčių, sužeidimo ir dingimo be žinios atvejų. Be to, į krizės apimtą teritoriją neleidžiama patekti, taigi joje gyvenantys žmonės net negali gauti tarptautinės pagalbos. Turėtų būti kuo skubiau imtasi veiksmų, kad dabartinei krizei Vakarų Sacharoje ir visam šiam konfliktui būtų padarytas galas. Tai ES užsienio reikalų ministrės C. Ashton ir visų ES valstybių narių užduotis.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0650/2010)

  Dimitar Stoyanov (NI). – (BG) Pone pirmininke, balsavau, žinoma, už rezoliuciją dėl Ukrainos ir savo argumentus išdėsčiau vakarykštėse diskusijose.

Tačiau paprašiau žodžio norėdamas pateikti vieną svarbų paaiškinimą, nes vakar per diskusijas buvo pasakyta kai kas, kas nėra tiesa. Labiau nei tikėtina, kad tuo metu E. Brok buvo suklaidintas neteisingai vartojamų terminų. Tačiau jis pasakė, kad Ukrainoje saugumo tarnybos vadovas skiria ir dalyvauja skiriant Konstitucinio teismo teisėjus.

Šį vakarą pasitikslinau dėl šio fakto ir įsitikinau, kad taip nėra. Konstitucinio teismo teisėjus skiria Ukrainos prezidentas, parlamentas ir teisminė valdžia. Tikrovėje saugumo tarnybos vadovas visiškai nedalyvauja skiriant Konstitucinio teismo teisėjus. Norėjau šį klausimą išaiškinti.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pone pirmininke, pagaliau turime rezoliuciją dėl Ukrainos, kurią priėmė mūsų Parlamentas. Mums neabejotinai kėlė rūpestį pastarieji įvykiai šioje šalyje. Jeigu Ukraina yra mūsų strateginė partnerė, tuomet, kaip aš suprantu, išreikšti rūpestį dėl trūkumų, kuriuos matome, pvz., dėl pernelyg didelės valdžios, suteiktos Ukrainos saugumo tarnyboms ir priemonių, kurių šios ėmėsi siekdamos įbauginti šioje šalyje veikiančias NVO ir kontroliuoti Ukrainos žiniasklaidą, yra mūsų pareiga.

Mums taip pat kelia rūpestį visas politinis procesas, įskaitant tai, kad opozicinės partijos negali dalyvauti rinkimuose be suvaržymų ir diskriminacijos. Tačiau turėtume ir toliau remti Ukrainos integracijos į Europą perspektyvas ir stengtis priartinti Ukrainą prie Europos labiau ją skatindami, o ne taikydami sankcijas, nes ji gali dar labiau nutolti, ir padaryti viską, kas mūsų galioje, kad šis mūsų strateginis tikslas būtų pasiektas.

Pranešimas: Yannick Jadot (A7-0310/2010)

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, Europos Sąjunga vykdo labai plataus masto aplinkos apsaugos politiką, kuri taip pat apima žemės ūkį ir pramonę. Tačiau dabartinėmis gamybos ir konkurencijos sąlygomis neįmanoma nutraukti cheminių medžiagų naudojimą žemės ūkyje ar pakeisti gamybos metodus taip, kad gaminant produkciją nebūtų suvartojama tiek daug energijos. Kaltinti Europos Sąjungą, kad ši nėra lyderė ekologinės politikos srityje, ir pateikti Jungtines Amerikos Valstijas ir Kiniją kaip pavyzdį visiškai neteisinga. Juk šios šalys yra lyderės pagal išmetamo CO2 kiekį. Nepaneigiamu faktu yra prioritetinė aplinkos apsaugos svarba, todėl turėtume dėti visas pastangas siekdami užtikrinti, kad Europos ekonomika – jos pramonė, žemės ūkis ir transporto sektorius – būtų tvari. Gamtos teikiamos gėrybės yra mūsų didžiausia vertybė, kurios susigrąžinti sykį praradus neįmanoma. Todėl turėtų būti padaryta viskas, kas įmanoma, kad būtų rastas patarlėse minimas aukso vidurys.

Pranešimas: Harlem Désir (A7-0317/2010)

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, suderinti ekonominius ir socialinius interesus labai svarbu, bet ir labai sunku. Bendradarbiavimas ekonomikos srityje, atitinkantis pagarbos pagrindinėms demokratijos nuostatoms ir piliečių gerovei principus, yra Europos Sąjungos pagrindas. Būtent todėl taip svarbu nustatyti vienodus žmogaus teisių, socialinius ir aplinkos apsaugos standartus tarptautiniuose prekybos susitarimuose. Nustačius tokią normą Europos Sąjungos prekybos politikoje, piliečiai pradės vertinti ES teigiamai, be to, pagerės ES santykiai su partneriais. Tarptautinis bendradarbiavimas šioje srityje nepaprastai svarbus ir Europos Parlamentas turėtų jį kuo tvirčiau remti.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0623/2010)

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, horizontaliojo bendradarbiavimo susitarimai apima labai plačią reguliuojamąją sritį, o dėl spragų teisės aktų nuostatose – paliktose tyčia ar nesąmoningai – gali būti sunaikinta konkurencija. Taigi tai labai svarbus ir kartu tikslumo reikalaujantis klausimas. Pusiausvyra turi būti užtikrinta nustatant atitinkamų nuostatų standartizavimo procedūras ir skatinant suinteresuotąsias šalis siekti sutarimo. Intelektinės teisės turi būti gerbiamos, o jas pažeidus turi būti taikomos griežtos sankcijos. Taip pat pritariu autoriaus reikalavimui dėl priimamų teisės aktų tekstų kokybės. Šiandien daug tekstų surašyti kalba, kurią dažnai labai sunku suprasti eiliniam piliečiui.

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0683/2010)

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Ir vėl politiniai sostinės atstovai ir buržuazinės vyriausybės surengė farsą siekdamos manipuliuoti žmonėmis. Svarbiausia yra ne tai, reikia mums padidinti biudžetą ar ne, bet tai, kur nukeliaus jo lėšos. Dėl to taip pat nuspręsta. Pagal BŽŪP skurdiems vidutiniams ūkiams skiriamos žemės ūkio subsidijos sumažintos, o žemės ūkiui skirtų fondų lėšomis bus finansuojami vadinamieji reikalavimus atitinkantys projektai; t. y. projektai, kurių įgyvendinimo sutartys tiesiogiai ar per viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės organizacijas skiriamos stambioms verslo grupėms. Taigi ES biudžeto lėšomis siekiama remti ir monopolines grupes. Kita vertus, bet koks Bendrijos biudžeto padidinimas reiškia, kad papildomomis biudžeto lėšomis bus siekiama finansuoti prieš eilinius piliečius nukreiptą ES politiką ir veiklą, kaip antai neseniai patvirtintą Europos išorės veiksmų tarnybos mechanizmą, sukurtą tam, kad ES galėtų lengviau įgyvendinti savo imperialistinę politinės ir karinės intervencijos politiką.

ES biudžetas – tai dar viena priemonė, naudojama siekiant atrėžti nuo eilinių piliečių didelę dalį jų pajamų ir perskirstyti jas monopoliniam kapitalui. ES viduje vykstanti imperialistinė kova nesusijusi su piliečiais, tai buržuazinių klasių ir kapitalo grupių kova dėl to, kam atiteks grobio, gauto apiplėšus eilinius žmones, liūto dalis.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Esu tikra, kad jums žinomos problemos, kurios vėl sudrebino Europos Sąjungą tvirtinant 2011 m. biudžetą. Europos Komisija ir Parlamentas norėjo padidinti biudžetą apytikriai 5 proc., kad ES galėtų įgyvendinti naujas politikos kryptis, kaip antai finansų rinkos reguliavimas, bendra užsienio politika ir t. t., nustatytas atsakant į iššūkius, su kuriais susiduriame. Atsižvelgdamas į dabartinius biudžeto suvaržymus, Parlamentas galiausiai sutiko vėl sumažinti šio padidinimo dalį iki 2,91 proc., jeigu bus įgyvendintos politinės sąlygos dėl nuosavų išteklių skyrimo Europos Sąjungai siekiant užbaigti sunkią valstybių narių kovą derantis dėl biudžeto lankstumo ir pagrindinių strateginių prioritetų finansavimo. Kadangi Europos Vadovų Taryba atmetė šias sąlygas, balsavau už naują rezoliuciją, kurioje išdėstoma labai pagrįsta, konstruktyvi, bet kartu ir plataus užmojo Parlamento pozicija. Nors aš ir mano kolegos esame pasiruošę suveržti diržus kartu su visais kitais Europoje, mes taip pat norime pabrėžti Europos indėlio svarbą derinant ir remiant Europos Sąjungos įgyvendinamas politikos kryptis.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Palaikiau šią rezoliuciją. Lisabonos sutartis atnešė nemažai svarbių pokyčių įvairiose srityse ir suteikė naujų galių Europos Parlamentui. Nepavykęs bandymas susitarti su Europos Sąjungos Taryba dėl 2011 m. biudžeto buvo pirmasis rimtas Europos Parlamento mėginimas pasinaudoti jam priskirtomis galiomis. Europos Parlamentas yra pasirengęs kuo greičiau pasiekti susitarimą, kad ES 2011 m. pradėtų su priimtu biudžetu ir kad dėl vėlavimo nenukentėtų svarbių sričių ir projektų finansavimas. Tačiau susitarime su Taryba turi būti įvardinti Europos Parlamento reikalavimai ir susitarta dėl tam tikrų lankstumo priemonių, kurios turėtų sudaryti sąlygas 2011 m. ir vėlesniais metais tinkamai finansuoti politikos sritis, susijusias su naujomis kompetencijos sritimis, suteiktomis pagal Lisabonos sutartį ir strategiją „Europa 2020“. Europos Komisija turi įsipareigoti pateikti pasiūlymus dėl naujų ES nuosavų išteklių, o su Taryba turi būti susitarta dėl finansinės struktūros peržiūros. Be to, visos trys institucijos turi susitarti dėl bendradarbiavimo metodo, kuris apimtų EP dalyvavimą derybose dėl būsimos daugiametės finansinės programos. Europos Parlamentas turi laikytis savo pateiktų reikalavimų, nuo kurių ne vien priklausys ES biudžeto formavimas ateityje, bet kurie taip pat sukurs precedentąs plėsti vienintelės tiesiogiai renkamos institucijos įtaką Europos Sąjungos valdyme.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Europos Parlamentas turi nepasiduoti Europos Komisijos spaudimui ir nepatvirtinti 2011 m. biudžeto. Jeigu Parlamentas patvirtintų biudžetą, tai reikštų, kad demokratiškiausias ir vienintelis tiesiogiai renkamas forumas Europos bendrijoje pažeistų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pakeitimuose įtvirtintas nuostatas. Iš Europos Komisijos vadovų reakcijos galima spėti, kad Europos Sąjungos vykdomajai valdžiai susidaro įspūdis, kad Parlamentas nepritaria parengtam biudžetui būtent siekdamas parodyti, kieno rankose yra tikroji valdžia. Tačiau Parlamentas, kurio visi nariai balsavo prieš Komisijos pasiūlytą 2011 m. biudžetą, neabejotinai turi svarbesnės veiklos nei veltis į beprasmišką kovą dėl valdžios. Biudžete iš tikrųjų neatsižvelgta į naujas Europos Sąjungos kompetencijos sritis ir nenumatytas strategijos „Europa 2020“, kuriai visi vieningai pritarė, finansavimas.

Mūsų priimami sprendimai turi būti nuoseklūs. Parengę ir patvirtinę strateginius planus, kuriais siekiama tinkamų tikslų, taip pat turime numatyti lėšų jų įgyvendinimui finansuoti. Parlamentui Lisabonos sutartimi suteikta teisė nustatyti kelią, kuriuo Europos Sąjunga kitais metais eis. Bendri veiksmai, kurių ėmėsi visos Europos įstatymų leidžiamosios valdžios parlamentinės frakcijos, tik rodo, kad biudžetas turi būti persvarstytas vadovaujantis daug lankstesniu požiūriu.

  Françoise Castex (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už šią rezoliuciją, nes ja, techniškai kalbant, mums primenama apie tris sąlygas, nuo kurių priklauso Parlamento balsavimo dėl 2011 m. biudžeto rezultatas: pirma, turi būti numatyta galimybė mobilizuoti biudžeto lankstumo priemonę, kuri yra būtina siekiant užtikrinti minimalų Bendrijos kompetencijos sričių ir prioritetų finansavimą, antra, Europos Komisija turi įsipareigoti iki 2011 m. liepos mėn. pateikti konkrečius pasiūlymus dėl naujų ES nuosavų išteklių, trečia, ateityje su Parlamentu turi būti aktyviai bendradarbiaujama svarstant klausimus dėl Europos Sąjungos finansavimo sistemos, ypač aptariant nuosavų išteklių klausimą ir rengiant būsimą daugiametę finansinę programą. Šia rezoliucija dar kartą patvirtinami Lisabonos sutartimi Tarybos atžvilgiu padaryti pakeitimai, kuriais siekiama, kad Taryba pagaliau pripažintų naujas Parlamento teises sprendžiant su biudžetu susijusius klausimus. Turime suprasti, kad ši institucijų tarpusavio kova ginčijantis dėl biudžeto, kurioje Parlamentas vėl įkūnija Bendrijos dvasią ir pagarbą Europos Sąjungos piliečiams, kelia pavojų Europos integracijai ir paties Bendrijos projekto ateičiai. Galiausiai valstybės narės, kurios pačios ratifikavo šią Sutartį, turi visapusiškai atsižvelgti į joje nustatytus reikalavimus ir imtis įgyvendinti šia Sutartimi užsibrėžtus plataus užmojo tikslus.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Prieš Komisijai pasiūlant naują biudžeto projektą, Europos Parlamentas norėjo dar kartą patvirtinti vaidmenį, kurį ketina atlikti derantis dėl būsimos daugiametės finansinės programos. Nustatėme tris sąlygas: pirma, kad būtų išlaikytas lankstumo mechanizmas, ypač tam, kad galėtume mobilizuoti milijonus eurų ir suteikti pagalbą besivystančioms šalims ekstremalios situacijos atvejais, antra, kad Komisija pateiktų svarių pasiūlymų dėl naujų nuosavųjų išteklių, trečia, kad Taryba įsipareigotų išnagrinėti šiuos pasiūlymus kartu su Parlamentu derantis dėl būsimos daugiametės finansinės programos. Rezoliucija priimta labai didele balsų dauguma, o tai rodo, kad Parlamentas pasiryžęs patvirtinti 2011 m. biudžetą, jeigu šios trys sąlygos bus įgyvendintos.

  Göran Färm, Olle Ludvigsson ir Marita Ulvskog (S&D), raštu. – (SV) Apgailestaujame, kad derantis kol kas nepavyko susitarti. Nepaisant to, kad Europos Parlamentas labai palengvino derybas priimdamas pasiūlymą dėl 2011 m. Tarybos biudžeto, pasiūlydamas sprendimą dėl didelių ir finansavimo požiūriu sudėtingų projektų, kaip antai branduolio sintezės tyrimo programa ITER, ir pažadėdamas greitai patvirtinti taisomąjį biudžetą Nr. 10, pagal kurį valstybės narės atgautų vos per 600 mln. EUR, dėl mažumos valstybių, įskaitant Švediją, pasipriešinimo šios derybos nutrūko.

Parlamento rezoliucijoje pabrėžiama, kad derybos turėtų būti tęsiamos, bet joje taip pat nustatomi reikalavimai, kurių ateityje turi būti laikomasi.

Kad būtų išvengta biudžeto krizių ir kad ES sugebėtų finansuoti pagrindinius prioritetus, kaip antai klimato politika ir strategija „Europa 2020“, ateityje ES biudžetas turės būti daug lankstesnis. Tačiau nemanome, kad bendras ES biudžeto išlaidų lygis turi būti padidintas. Siekiant išvengti rizikos, kad Parlamentas vetuos biudžeto projektą tuo atveju, jeigu jam bus leista pateikti savo poziciją dėl paketo paskirstymo valstybėms narėms tik tuomet, kai derybos bus jau pasibaigusios, taip pat manome, kad Parlamentui turėtų būti leista dalyvauti parengiamosiose derybose dėl kito ES ilgalaikio biudžeto po 2013 m. ir diskusijose dėl būsimo šio ilgalaikio biudžeto finansavimo, nes tokiu atveju Parlamentui nebus būtina pateikti savo poziciją nuosavų išteklių klausimu. Galiausiai norėtume pabrėžti, kad šiais reikalavimais Parlamentas neviršija Lisabonos sutartimi jam suteiktų įgaliojimų.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Dėl to, kad kai kurios valstybės narės Taryboje pasipriešino Komisijos pasiūlymui, derėdamiesi dėl 2011 m. biudžeto dabar atsidūrėme institucinėje aklavietėje. Tikiuosi, ši aklavietė bus kuo greičiau įveikta, nes biudžete turi būti atsižvelgta į Europos Sąjungos įsipareigojimus ir funkcijas pagal Lisabonos sutartį.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Parlamentas nori, kad Lisabonos sutartis būtų gerbiama ir kad ES vyrautų institucinė taika. Pagal Lisabonos sutartį Parlamentas iš tikrųjų turi dalyvauti balsuodamas arba pateikdamas savo nuomonę derantis dėl naujo tarpinstitucinio susitarimo, būsimos daugiametės finansinės programos ir naujų nuosavų išteklių. Kalbant apie tarpinstitucinį susitarimą, akivaizdu, kad tai, ar Europos institucijos, ypač Taryba, laikysis įsipareigojimų, priklausys nuo galimybės lanksčiai įgyvendinti dabartinę daugiametę finansinę programą.

Strategija „Europa 2020“, tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus programa (ITER), Europos išorės veiksmų tarnyba, finansų rinkos priežiūra – tai tik keli pavyzdžiai tų sričių, kurias reikia finansuoti. Taryba turi atsižvelgti į Lisabonos sutartį ir naujų sričių, kurios dabar priklauso ES kompetencijai, kaip atspindėta biudžete, ir didesnių Europos Parlamento įgaliojimų, ypač biudžeto srityje, požiūriu. Šiais pokyčiais iš tikrųjų sustiprinamas demokratinis Europos Sąjungos institucijų teisėtumas. Demokratiškesnį ES valdymą užtikrinsime vadovaudamiesi Bendrijos metodu, o ne eidami tarpvyriausybiškumo keliu. Atsižvelgdamas į ribotus valstybių narių biudžeto išteklius, Parlamentas reikalauja tik mažos dalelės to, kas būtų pageidaujama.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Mes nepritariame pasiūlytam 2011 m. biudžetui. Tačiau nepritariame ir daugumai pasiteisinimų, kuriuos Parlamento dauguma pateikia siekdama sutrukdyti patvirtinti 2011 m. biudžetą.

Prasidėjusios diskusijos dėl perspektyvinių finansinių planų po 2013 m. jau stringa dėl daugelio priežasčių: Europos institucijų – Parlamento ir Tarybos – nesugebėjimas susitarti dėl 2011 m. biudžeto, kai kurių valstybių narių pastangos priversti sumažinti būsimų biudžetų išlaidų lygį, kitų šalių reikalavimai dėl naujų ES nuosavų išteklių siūlant, kad, be nacionalinių mokesčių, dar būtų nustatyti europiniai mokesčiai, kuriuos veikiausiai turės mokėti piliečiai, o ne finansų sektorius, taip pat reikalavimai visapusiškai įgyvendinti Lisabonos sutartį ir turtingų šalių priešinimasis tam, kad jų indėlis į ES biudžetas būtų padidintas.

Bet kuriuo atveju, nors sutinkame, kad naujos funkcijos turėtų reikšti naujus išteklius, negalime paremti rezoliucijos, kuria neremiamas ES lėšų paskirstymas siekiant ekonominės ir socialinės sanglaudos, krizės įveikos ir teisėto užimtumo rėmimo nestiprinant militarizmo ar represijų.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už rezoliuciją dėl vykstančių derybų dėl 2011 m. biudžeto, nes labai svarbu, kad dabar, kai Lisabonos sutartis jau galioja, Parlamentas imasi naujo ir teisėto vaidmens rengiant Europos Sąjungos biudžetą. Kadangi Taikinimo komitetui nepavyko pasiekti susitarimą nepaisant visų Parlamento pastangų, dar kartą išdėstėme klausimus, kuriais Taryba turi būti lanksti. Pirma, reikia daugiau lankstumo iki 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos pabaigos, kad būtų atsižvelgta į naujas Europos Sąjungos kompetencijos sritis, antra, Parlamentas turi būti visapusiškai įtrauktas į derybas dėl finansinės programos po 2013 m. Galiausiai, kai Komisija sutiks pateikti išsamius pasiūlymus dėl ES nuosavų išteklių, norime, kad Taryba įsipareigotų visapusiškai įtraukti Parlamentą į diskusijas dėl šių pasiūlymų. Šia rezoliucija Europos Vadovų Tarybai jos 2010 m. gruodžio 16–17 d. susitikime bus duotas stiprus signalas.

  Anna Hedh (S&D), raštu. − (SV) Apgailestauju, kad derantis kol kas nepavyko susitarti. Nepaisant to, kad Europos Parlamentas labai palengvino derybas priimdamas pasiūlymą dėl 2011 m. Tarybos biudžeto, pasiūlydamas sprendimą dėl didelių ir, finansavimo požiūriu, sudėtingų projektų, kaip antai branduolio sintezės tyrimo programa ITER, ir pažadėdamas greitai patvirtinti taisomąjį biudžetą Nr. 10, pagal kurį valstybės narės atgautų vos per 600 mln. EUR, dėl mažumos valstybių, įskaitant Švediją, pasipriešinimo šios derybos nutrūko.

Parlamento rezoliucijoje pabrėžiama, kad derybos turėtų būti tęsiamos, bet joje taip pat nustatomi reikalavimai, kurių ateityje turi būti laikomasi.

Kad būtų išvengta biudžeto krizių ir kad ES sugebėtų finansuoti pagrindinius prioritetus, kaip antai klimato politika ir strategija „Europa 2020“, ateityje ES biudžetas turės būti daug lankstesnis. Tačiau nemanome, kad bendras ES biudžeto išlaidų lygis turi būti padidintas. Siekiant išvengti rizikos, kad Parlamentas vetuos biudžeto projektą tuo atveju, jeigu jam bus leista pateikti savo poziciją dėl paketo paskirstymo valstybėms narėms tik tuomet, kai derybos bus jau pasibaigusios, taip pat manau, kad Parlamentui turėtų būti leista dalyvauti parengiamosiose derybose dėl kito ES ilgalaikio biudžeto po 2013 m. ir diskusijose dėl būsimo šio ilgalaikio biudžeto finansavimo, nes tokiu atveju Parlamentui nebus būtina pateikti savo pozicijos nuosavų išteklių klausimu. Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad šiais reikalavimais Parlamentas neviršija Lisabonos sutartimi jam suteiktų įgaliojimų. Nors aš ir buvau prieš tai, kad ši Sutartis būtų pasirašyta, manau, kad dabar neturime kito pasirinkimo, tik priimti jos ratifikavimo padarinius ir dirbti vadovaujantis jos nuostatomis.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Europos Sąjungos biudžetu nustatomos ribos, kurių neperžengdamos valstybės narės gali veikti. Ypač ekonominio netikrumo laikais svarbu tikrai žinoti, kad šiuo atžvilgiu duotų pažadų bus laikomasi. Žmonės turi būti tikri, kad lėšos jiems iš tikrųjų bus skirtos. Šiuo atveju kalbu pirmiausia apie ūkininkus. Tai, kad žemės ūkio srityje liko nepanaudotų lėšų, nereiškia, kad jų nereikėjo. Tai tik reiškia, kad jos buvo tvarkomos labai apdairiai. Ūkininkai neturi būti nubausti už tai perkeliant lėšas į kitas sritis. ES piliečių labui žemės ūkis turi būti apsaugotas finansiškai. Kuo skubiau turi būti rastas kompromisinis sprendimas, kad galėtume patvirtinti 2011 m. biudžetą. Tik padarę tai, galėsime užtikrinti žemės ūkio finansavimą ir išvengti valstybių narių ekonominių problemų.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už rezoliuciją dėl biudžeto, bet susilaikiau balsuojant dėl 1b pakeitimo, susijusio su naujų nuosavų išteklių klausimu. Neabejotinai manau, kad ES turėtų ieškoti naujų finansavimo šaltinių, bet nemanau, kad tai turėtų būti daroma reikalaujant, kad Taryba iš anksto įsipareigotų. Turėtume atvirai aptarti visas galimybes.

  Barbara Matera (PPE), raštu. – (IT) Jeigu Parlamentas ir Taryba nesusitars dėl 2011 m. biudžeto iki šių metų pabaigos, tai gali turėti rimtų padarinių, susijusių su Europos Sąjungos programų finansavimu, gali būti ilgai vėluojama įsteigti priežiūros institucijas, be to, dėl to skubios pagalbos priemonės, pvz., Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas ir Solidarumo fondas, gali tapti neveiksmingos.

Tačiau Parlamentas ateityje derėdamasis turi veikti ryžtingai. Parlamentas, iš esmės, prašo Tarybos tik to, kad ši gerbtų Lisabonos sutartimi jam suteiktus įgaliojimus. Parlamentas tik priešinosi neapgalvotam ES biudžeto išlaidų mažinimui, dėl kurio būtų labai pakenkta užimtumui ir Europos žmonėms būtų tekę mokėti baudą už kelių valstybių narių nenorą eiti į kompromisą. Tikiuosi, kad per artėjančias derybas bus parodytas atsakomybės jausmas, kad dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis mums netektų patirti dar ir institucinę krizę.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Lisabonos sutartimi Parlamentui pavesta naujų funkcijų, o naujos funkcijos reiškia didesnes išlaidas. Todėl 2011 m. biudžeto išlaidų lygis turi būti šiek tiek didesnis nei 2010 m. biudžeto, kad Parlamentas galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas. Tai, kad derybos su Taryba pateko į aklavietę, nenaudinga niekam ir, nepaisant krizės, kurią Europa dabar patiria, būtina susitarti, kad ES galėtų įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ užsibrėžtus tikslus.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Ypač finansų krizės sąlygomis, kai piliečių prašoma susiveržti diržus ir susitaikyti su didžiuliu išlaidų mažinimu socialinėje ir su šeima susijusiose srityse, turi būti įmanoma griežtai taupyti ir ES biudžeto lėšas. Tačiau užuot taupius, planuojama biudžeto išlaidas padidinti visais 3 proc. Kai kurie projektai tiesiog atmesti, taigi artimiausioje ateityje turėsime lėšų tik pagrindiniams neatidėliojamiems poreikiams. Būtų daugybė galimybių sutaupyti lėšų, pvz., išspręsti klausimą dėl dviejų vietų, kuriose vyksta plenariniai posėdžiai, arba pagaliau padaryti tvarką ES kovos su sukčiavimu srityje ir atgauti visas neteisingai išmokėtas lėšas. Taip pat turime pamąstyti, ar visi prestižiniai projektai iš tikrųjų turėtų būti tęsiami. Kai kurie jų, žinoma, bus orientuoti į ateitį, bet yra tokių projektų, kurių įgyvendinimo loginis pagrindimas ar principas kelia abejonių. Jokiomis aplinkybėmis negaliu paremti šio ES 2011 m. biudžeto.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Derybos dėl biudžeto žlugo dėl prieštaravimo tarp biudžeto stabilumo ir prisitaikomumo. Taigi Europos Parlamento nariai reikalauja užtikrinti didesnį biudžetinį lankstumą, bet neatsižvelgiant į šalių donorių interesus. Tačiau būtent šios šalys finansuoja ES, yra atsakingos už ekonomikos atgaivinimą po krizės ir gelbėja didelį biudžeto deficitą turinčias šalis bei patį eurą. Todėl yra pateisinama, kad jos laikosi privalomų biudžetinių asignavimų, kad galutinis balansas negalėtų būti pagal užgaidą pakeistas ir taip išvaistytos lėšos. Tiems, kurie investuoja ir moka, tūri būti užtikrintas kuo didesnis stabilumas. Kritinis požiūris į Europos mokesčius taip pat neturi nieko bendra su menamu solidarumo trūkumu. Taip yra tiesiog dėl to, kad dauguma valstybių narių yra akivaizdžiai nusistačiusios prieš tokius mokesčius ir laikosi nuostatos, kad sprendimą dėl šių mokesčių įvedimo turi patvirtinti valstybių narių parlamentai, gindamos subsidiarumo principą. Šiuo atžvilgiu dažnai minimas vadinamasis Europos Parlamento išsilaisvinimas man panašesnis į didelį nerimą keliantį išsilaisvinimą nuo ES piliečių. Todėl balsavau prieš šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Kaip ir didelė dauguma EP narių, balsavau už biudžeto projektą, nes manau, kad į Parlamentą turi būti atsižvelgta. Ne tik simboliniu požiūriu, nes Parlamentas atstovauja 500 mln. europiečių, bet pirmiausia „konstituciniu“ požiūriu, nes pagal Sutartį tvirtinant daugiametę finansinę programą būtinas Parlamento pritarimas.

Parlamento prašomas biudžeto lėšų padidinimas nėra įgeidis – tai daroma Europos Sąjungos piliečių labui. Didelė nauda, gaunama iš ES lėšų ir jos mastu įgyvendinamų iniciatyvų, yra to įrodymas. Tačiau, žinoma, sutinku su tais, kurie mano, kad galbūt tos lėšos galėtų būti kitaip paskirstytos, kad vienos šalys netaptų tik donorėmis, gaunančiomis iš biudžeto gerokai mažiau. Tikiuosi, į visus šiuos reikalavimus bus atsižvelgta konsultuojantis ir vykdant taikinimo procedūrą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Kadangi Tarybos pozicijos dėl biudžeto projekto dokumente nurodomi riboti mokėjimų asignavimai, kurių suma sudaro 2,91 proc. padidėjimą, palyginti su 2010 m. biudžetu, ir kadangi 2010 m. lapkričio 15 d. Parlamento ir Tarybos taikinimo komitetui nepavyko susitarti dėl bendro teksto 2011 m. biudžeto klausimu, balsuoju už rezoliuciją, nes pritariu sąlygoms, kurias Parlamentas kelia Tarybai ir Komisijai siekdamas palengvinti susitarimą dėl 2011 m. biudžeto.

  Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. – (PT) Susilaikiau balsuojant dėl rezoliucijos dėl 2011 m. biudžeto ir būsimo Europos politikos sričių finansavimo, nors ir parėmiau visus pakeitimus, kuriais siekiama sustiprinti Parlamento poziciją diskutuojant biudžeto klausimais ir kontroliuojant šioje srityje priimamus sprendimus. Iš esmės, kompromisinis tekstas reiškia grįžimą prie ankstesnės Parlamento pozicijos, t. y. pozicijos, kurios buvo laikomasi prieš sužlungant pirmajam taikinimo su Taryba bandymui.

Nauja forma pateikta EP narių pozicija neužtikrinama to, kas šiose derybose gyvybiškai svarbu: kad nebūtų dar kartą nuspręsta dėl išlaidų ribojimo 2012 ir 2013 m., kurio šiuo metu reikalauja turtingesnės ES valstybės narės. Parlamento pozicija neužtikrinama ir to, kad diskusija dėl naujų išteklių naujiems perspektyviniams finansiniams planams finansuoti vyks demokratiškai įtraukiant į ją valstybių narių parlamentus. Savo susilaikymu balsuojant parėmiau Parlamento kritinį požiūrį į poziciją, kurios laikosi vyriausybės, siekiančios didesnių europinių galių mažesnėmis sąnaudomis, bet nepritariančios prastiems susitarimams ar pusėtinam biudžetui.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Ši rezoliucija – tai aiškus signalas, kad Parlamentas yra įsipareigojęs įveikti dabartinę aklavietę derantis dėl 2011 m. biudžeto.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Kalbant apie patį 2011 m. biudžetą, Taryba nurodė, kad mokėjimo asignavimų lygis neturėtų būti padidintas daugiau nei 2,91 proc., palyginti su 2010 m. biudžetu. To ypač griežtai reikalavo valstybės narės, rugpjūtį balsavusios prieš Tarybos daugumos poziciją dėl biudžeto. Trišalėse derybose dėl 2011 m. biudžeto Parlamentas žengė žingsnį pirmyn sutikdamas priimti šią poziciją dėl mokėjimų asignavimų po to, kai buvo patikintas dėl viršutinę ribą viršijančių papildomų įsipareigojimų asignavimų panaudojant lankstumo priemones ir pagal 1A išlaidų kategoriją (konkurencingumas), ir pagal 4 išlaidų kategoriją (išorės veiksmai), kad būtų užtikrinta galimybė finansuoti sustiprintus politinius prioritetus pagal 1A išlaidų kategoriją (mokymasis visą gyvenimą) ir padengti papildomus poreikius pagal 4 išlaidų kategoriją (Palestina). Taip pat, kalbant apie ITER biudžetą (šiuo atveju reikalingas vieningas Tarybos pritarimas), atrodo, būtų pavykę užtikrinti papildomą 1,4 mlrd. sumą 2012 ir 2013 m., jeigu būtų pasiektas kompromisas dėl 2010 m. pagal skirtingas išlaidas neišnaudotų lėšų perkėlimo ir – bet ši kompromiso dalis dar buvo svarstoma, nes ji susijusi su būtinybe užtikrinti tinkamesnius lankstumo mechanizmus pagal Daugiametės finansinės programos reglamentą – pagal dabartinę Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją programą numatytų lėšų perkėlimo.

  Peter Skinner (S&D), raštu. – Susilaikiau balsuojant dėl pirminio teksto 1 dalies 6 punkto, nes sumanymas reikalauti naujų pasiūlymų dėl apsirūpinimo nuosavais ištekliais įgyvendinant mokestines iniciatyvas ir kitas įmanomas programas, pvz., dėl energijos mokesčių, reiškia galimybę, kad bus nustatyti ES tipo mokesčiai . Tokia mano pozicija balsuojant atitinka mano nuostatas ir pirmiau išsakytą požiūrį į visus pasiūlymus dėl europinio tipo mokesčių sistemos.

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Šia rezoliucija kitoms institucijoms siunčiamas aiškus signalas, kad Europos Parlamentas pasiruošęs pradėti rimtas derybas norėdamas, kad būtų išeita iš dabartinės aklavietės sprendžiant klausimą dėl 2011 m. biudžeto ir kuo skubiau dėl jo apsispręsta. Jeigu bus pasiektas susitarimas, tai reikš, kad nebus vėluojama mokėti pagal bendrųjų išmokų schemą ir kad nekils problemų finansuojant struktūrinius fondus. Manau, kad EP nariai, kaip vieninteliai tiesiogiai renkami atstovai ES, turėtų dalyvauti rengiant būsimą perspektyvinį finansinį planą, kad galėtų kuo geriau apginti JK piliečių interesus. Reikia imtis žingsnių siekiant užtikrinti didesnį ES biudžeto lankstumą. Taip ES galės skubiau reaguoti į krizes ir turės galimybę finansuoti nenumatytus poreikius. Rezoliucija taip pat raginama pradėti labai reikalingą diskusiją dėl naujų ES finansavimo būdų, kurie galėtų padėti sumažinti JK mokesčių mokėtojams tenkančias ES finansavimo išlaidas.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Balsavau už rezoliuciją dėl vykstančių derybų dėl 2011 m. biudžeto, nes iki šiol vykusios derybos dėl biudžeto, deja, parodė, kad Taryba akivaizdžiai nerado laiko per pastaruosius metus perskaityti Lisabonos sutartį ir suprasti, kas joje rašoma. Šiuo atveju mes siekiame nei daugiau, nei mažiau, o tik to, kad būtų paisoma teisių ir procedūrų, grindžiamų griežtai tuo, dėl ko susitarėme Lisabonoje. Būtent Taryba primygtinai teigė, kad mums reikia naujos Sutarties. Taryba turi laikytis sutarties ir privalo neleisti, kad dėl akivaizdžių nesutarimų jos gretose nukentėtų Europos piliečiai.

Todėl palankiai vertinu tvirtą Parlamento ryžtą kuo skubiau iki metų pabaigos susitarti dėl 2011 m. biudžeto. Mums reikia lankstumo. Dar daugiau, mums taip pat skubiai reikia naujų priežiūros institucijų ir apie tai kasdien mums primena dramatiška padėtis Airijoje.

Pranešimas: Tokia Saïfi (A7-0312/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Žmogaus teisių išlygos ar socialinių ir aplinkos apsaugos standartų įtraukimas į prekybos susitarimus – tai principas, kurį ES turėtų siekti užtikrinti. Todėl pritariu ES siekiui atkakliai to reikalauti tarptautinėse organizacijose, ypač Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ir Tarptautinėje darbo organizacijoje (TDO), ir remti naujos aplinkosaugos organizacijos įsteigimą, kad būtų skatinama sąžininga prekyba.

Europa privalo griežtai laikytis socialinių ir aplinkosaugos standartų, tačiau ji turi to paties reikalauti ir iš savo partnerių. Verta pabrėžti, kad tai įmanoma, kaip rodo pažanga, pasiekta laisvosios prekybos susitarimuose. Tačiau tarptautinėse organizacijose turi būti nustatyta aiški standartų sistema. Šį tikslą galima pasiekti aktyviau plėtojant šiose organizacijose dialogą, ypač dėl privalomo šių standartų taikymo prekybos susitarimuose, būtinų priežiūros mechanizmų ir arbitrų kolegijų stiprinimo. Bendrosios lengvatų sistemos (BLS) priemonės, pagal kurias ES gali vienašališkai skirti prekybines lengvatas, gali suteikti galimybę tiksliau nustatyti lengvatas gaunančias šalis atsižvelgiant į jų išsivystymo lygį ir stebėti, kaip jos vykdo įsipareigojimus.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Veikdama pagal Sutartyse nustatytus įgaliojimus užsienio reikalų srityje, Europos Sąjunga kiekvienais metais pasirašo daugybę prekybos susitarimų. Atsižvelgdama į tai, kad dabar Europos Sąjungai suteikti didesni įgaliojimai žmogaus teisių (Pagrindinių teisių chartija dabar yra pirminis teisės aktas) ir tvaraus vystymosi (vienas iš penkių pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų) srityse, jaučiau, kad paremti kolegės Tokia Saïfi parengtą pranešimą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad šie klausimai būtų geriau atspindėti Europos Sąjungos prekybos susitarimuose, yra svarbu. Žinoma, pranešime siūloma pagerinti bendradarbiavimą esamose tarptautinėse organizacijose ir automatiškai įtraukti išlygas šiais klausimais, bet jame pateikiama ir naujų idėjų, pvz., raginama įsteigti Pasaulio aplinkos apsaugos organizaciją, į kurią galima būtų kreiptis sprendžiant aplinkosauginio dempingo atvejus. Šis pasiūlymas taip pat susijęs su ketinimu sukurti vadinamąjį anglies dioksido įtraukimo mechanizmą, kuriuo būtų papildyta ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Taikydami šį dvejopą metodą galėtume užkirsti kelią anglies dioksido išlakų šaltinio perkėlimui į trečiąsias šalis.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Palaikau šį pranešimą. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai iškraipoma konkurencija ir kyla aplinkosauginio ir socialinio dempingo rizika tarptautinės prekybos srityje. Dėl to nukenčia Europos Sąjungoje veikiančios įmonės ir darbuotojai, kurie, skirtingai nuo prekybos partnerių, įsteigtų ne ES šalyse, privalo laikytis aukštesnių socialinių, aplinkos apsaugos ir mokesčių standartų. Todėl ES dvišalėse ir daugiašalėse sutartyse turėtų būti numatytas reikalavimas laikytis šių aukščiau išvardytų reikalavimų visoms, ne tik ES įsikūrusioms įmonėms. Įgyvendinant ES prekybos susitarimus taip pat būtina užtikrinti jų skaidrumą, numatyti griežtus viešųjų pirkimų reikalavimus, siekiant kovoti su neteisėtu kapitalo nutekėjimu. Siekdama šių tikslų ES turėtų aktyviai bendradarbiauti su tarptautiniais parteriais prekybos srityje – Pasaulio prekybos organizacija, Tarptautine darbo organizacija, Jungtinių Tautų Organizacija.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes vis dėlto labai svarbu, jog būtų užtikrinta pusiausvyra tarp prekybos teisės ir pagrindinių žmogaus teisių bei stiprinamas pagrindinių tarptautinių organizacijų dialogas, ypač tarp Tarptautinės darbo organizacijos ir Pasaulio prekybos organizacijos. Be to, žmogaus teisių nuostatų, socialinių bei aplinkos apsaugos standartų įtraukimas į prekybos susitarimus gali būti naudingas tarptautinės prekybos susitarimams, siekiant išlaikyti politinį ir socialinį stabilumą ir tuo pačiu, jog būtų sudarytos palankesnės sąlygos pačiai prekybai. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Europos pramonės ir prekybos bendrovės privalo griežtai laikytis socialinių ir aplinkos apsaugos taisyklių.

Sutinku su Europos Parlamento pozicija, jog, jei Europos Sąjunga laikosi privalomų standartų, ji taip pat privalo reikalauti to paties iš savo prekybos partnerių, ypač iš kylančios ekonomikos šalių, ir populiarinti kokybės ir tvarumo reikalavimus, ypač maisto produktų, kurie įvežami į jos teritoriją, siekiant apsaugoti sąžiningą ir teisingą prekybą. Norėčiau pabrėžti, kad, siekiant stiprinti žmogaus teises ir socialinę politiką tarptautinėje prekyboje, būtina reikalauti, jog visuose būsimuose prekybos susitarimuose būtų numatytas draudimas naudoti vaikų darbo jėgą, ypač atliekant gamtinių akmenų gavybos ir apdirbimo darbus.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad socialiniai ir aplinkos apsaugos standartai nėra nesuderinami su Europos Sąjungos ir jos partnerių prekybos interesais. Siekiant visuotinio susitarimo dėl klimato turėtų būti sustiprintas tarptautinių organizacijų bendradarbiavimas, ypač ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai skirtų vadinamųjų anglies dioksido įtraukimo mechanizmų lygmeniu, tačiau kartu turi būti užtikrinta, kad anglies dioksido nutekėjimas būtų sustabdytas. Taip pat manau, kad ES turėtų rodyti pavyzdį dvišalės laisvosios prekybos srityje įtraukdama į šiuos susitarimus ne tik nuostatas dėl žmogaus teisių, bet ir nuostatas, susijusias su tvaraus vystymosi klausimais.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Suprantu, kad diskusija dėl žmogaus teisių išlygų ir socialinių bei aplinkos apsaugos standartų įtraukimo į tarptautinius susitarimus yra sudėtinga, taip pat žinau, kad šiuo metu tarptautinės prekybos taisyklės nėra suderintos su kitomis tarptautinės teisės normomis. Manau, Europos Sąjunga atlieka lemiamą vaidmenį siekiant naujos pasaulinės valdysenos ir tuo tikslu ji privalo sudaryti palankias sąlygas tarptautinių institucijų įgyvendinamos politikos nuoseklumui užtikrinti.

Manau, Europos Sąjunga turi rasti pusiausvyrą tarp ribojančio ir liberalaus požiūrio į prekybą ir pasiekti kompromisą tarp savo prekybinių interesų gynimo ir reikalavimo paisyti vertybių, kuriomis ji grindžiama. Todėl svarbu skatinti dialogą ir bendrą partnerystę su tarptautinėmis organizacijomis, ypač su Pasaulio prekybos organizacija ir Tarptautine darbo organizacija. Taip pat primenu, kad Lisabonos sutartimi nustatyti tam tikri prekybos politikos pakeitimai, ir kai kurie šiame pranešime pateikti pasiūlymai yra su jais susiję. Todėl balsuoju už daugumą šiame pranešime siūlomų priemonių.

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriuo raginama, kad prekyba pati savaime nebūtų laikoma tikslu. Tiksliau sakant, mūsų būsimoje prekybos strategijoje prekyba turėtų būti laikoma ir papildoma priemone europinėms vertybėms ir prekybos interesams remti. Nuostatos dėl tvaraus vystymosi naudingos visoms šalims. Be to, į prekybos susitarimus įtraukiant socialinius ir aplinkos apsaugos standartus prisidedama prie globalizacijos reguliavimo. Pasirinkimas nepaisyti šių standartų reiškia trumparegišką ir priešingus rezultatus duodantį požiūrį, kuris ne tik prieštarauja principams, kuriais vadovaujamės įgyvendindami išorės veiksmus, bet ir kenkia socialiniam Europos modeliui. ES dvišaliams prekybos santykiams su trečiosiomis šalimis tenka ypač svarbus vaidmuo siekiant tikslų žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkosaugos standartų srityje, nes perspektyvos, kad šioje srityje bus padaryta pažanga PPO lygmeniu, nėra daug žadančios. Nepaisant to, turime ir toliau siekti, kad TDO būtų suteiktas oficialaus stebėtojo statusas ir teisė kalbėti Pasaulio prekybos organizacijoje ir kad PPO būtų įsteigtas prekybos ir deramo darbo komitetas. Nors privalomų žmogaus teisių išlygų įtraukimas į Europos Sąjungos tarptautinius susitarimus yra puiki praktika, dėl prastos kontrolės ir įgyvendinimo šios išlygos tampa iš esmės nenaudingos ir į tai turi būti rimtai atsižvelgta visuose būsimuose susitarimuose.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Tarptautiniai prekybos susitarimai – tai priemonė, suteikianti ES galimybę skatinti savo partnerius taikyti socialinius ir aplinkos apsaugos standartus. Pranešimas priimtas didele dauguma balsų ir jame siūloma reikalauti, kad importuojamos prekės būtų pagamintos laikantis tokių pačių socialinių ir aplinkosaugos standartų, kurie yra taikomi Europos gamintojams. Jame taip pat kalbama apie tai, kad turėtų būti galimybė socialinio ar aplinkosauginio dempingo atvejais kreiptis į TDP arba Pasaulio aplinkos apsaugos organizaciją, kuri turi būti kuo skubiau įsteigta. Į laisvosios prekybos susitarimus, dėl kurių šiuo metu deramasi, turėtų būti įtrauktos nuostatos ne tik dėl žmogaus teisių, bet ir dėl ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių standartų. Jeigu tai nebus padaryta, nesąžiningas konkurencinis pranašumas reikš, kad ES prekės nebegalės konkuruoti su pigios ir prastos kokybės importuojamomis prekėmis. Ant kortos šiuo atveju pastatyta ir Europos žemės ūkio, ir Europos pramonės ateitis.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose, nes prekybos politika turėtų atitikti ES tikslus ir padėti apsaugoti ES socialinės ir aplinkos politikos modelius. Todėl nepaprastai svarbu, kad ES siekia užtikrinti nustatytų socialinių ir aplinkos apsaugos standartų taikymą tarptautiniuose prekybos susitarimuose.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Ginčas dėl to, ar turėtume prekiauti su tais, kurie netaiko tokių pačių pagarbos žmogaus teisėms standartų, nėra jokia naujiena tarptautinių santykių srityje ir yra pavojus, kad jis tęsis amžinai. Būdamas visiškas realistas, manau, kad ES turėtų padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų užtikrintas didesnis pritarimas standartams, laikomiems pakankamais, ir siekti įpareigoti šalis, su kuriomis ji prekiauja, prisijungti prie visuotinių pastangų užtikrinti pagarbą šioms teisėms. Ekonominiu ir diplomatiniu lygmenimis, suprantu, kad ES neturi pamiršti šio klausimo svarbos nustatydama ilgalaikės prekybos kanalus. Tačiau, kaip visiems žinoma, negalime primesti šių standartų ar reikalauti, kad jų būtų laikomasi. Nors dažnai šie standartai oficialiai taikomi, ES taip pat žino, kad turi partnerių, kurie nesilaiko jų nuolat. Šiai kategorijai priklauso pagrindiniai energijos tiekėjai į Europą. Be to, norėčiau pabrėžti, kad svarbu tęsti kovą už žmogaus teises ir nustatant prekybos ryšius kelti sąlygą, kad būtų įsipareigota jas gerbti.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Žmogaus teisių išlygos įtraukimas ar socialinių ir aplinkos apsaugos standartų taikymas prekybos derybose – tai sudėtingos problemos, dėl kurių išsiskiria tarptautinės bendruomenės nuomonės. Šiaurės šalys teigia, kad besiformuojančios ekonomikos šalys taiko socialinį ir aplinkosauginį dempingą, dėl kurio iškreipiama konkurencija prekybos srityje, o Pietų šalys įtaria, kad Šiaurės šalys nori pakenkti jų ekonomikos vystymuisi ir taikydamos šiuos standartus pasinaudoti užslėptu protekcionizmu.

Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad prekybos politika – tai priemonė, padedanti siekti bendrųjų Europos Sąjungos tikslų, ir todėl svarbu, kad prekyba būtų laikoma ne pati savaime tikslu, bet priemone, padedančia skatinti prekybos interesus bei teisingą prekybą ir įtvirtinti nuolatinę praktiką veiksmingai įtraukti ir įgyvendinti socialinius ir aplinkos apsaugos standartus palaikant santykius su visais ES prekybos partneriais.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už pranešimą dėl žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose, nes labai svarbu, kad Europos Sąjungos prekybos politika atitiktų jos politinius tikslus. Tekste, kurį gerokai patobulino Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija, aiškiai teigiama, kad pati prekyba savaime nebegali būti laikoma tikslu ir kad į visus susitarimus dabar turi būti įtrauktos tam tikros socialinės ir aplinkosauginės nuostatos. Šios nuostatos turi būti privalomos ir jose turi būti numatyta galimybė jų nesilaikymo atvejais kreiptis į JT vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Pritariau pranešimui, nes nereikėtų užmiršti, kad Europos pramonės ir prekybos bendrovės privalo griežtai laikytis socialinių ir aplinkos apsaugos taisyklių. Jei Europos Sąjunga laikosi privalomų standartų, ji taip pat privalo reikalauti to paties iš savo prekybos partnerių, ypač iš kylančios ekonomikos šalių, ir populiarinti kokybės ir tvarumo reikalavimus, ypač maisto produktų, kurie įvežami į jos teritoriją, siekiant apsaugoti sąžiningą ir teisingą prekybą. Svarbu gerinti galimybes naudotis ekologiškomis prekėmis ir technologijomis siekiant tvaraus vystymosi tikslų, reikia siekti kuo greičiau užbaigti derybas dėl tarifinių ir netarifinių kliūčių ekologiškoms prekėms ir paslaugoms sumažinimo arba panaikinimo, kad būtų skatinamos naujos užimtumo politikos formos, darbo vietų, atitinkančių TDO deramo darbo standartus, kūrimas ir Europos šalių pramonės bei mažųjų ir vidutinių įmonių augimo galimybės.

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. – (PL) Suderinti ekonominius ir socialinius interesus labai svarbu, bet ir labai sunku. Bendradarbiavimas ekonomikos srityje, atitinkantis pagarbos pagrindinėms demokratijos nuostatoms ir piliečių gerovei principus, yra Europos Sąjungos pagrindas. Būtent todėl taip svarbu nustatyti vienodus žmogaus teisių, socialinius ir aplinkos apsaugos standartus tarptautiniuose prekybos susitarimuose.

Nustačius tokią normą Europos Sąjungos prekybos politikoje, piliečiai pradės vertinti ES teigiamai, be to, pagerės ES santykiai su partneriais. Tarptautinis bendradarbiavimas šioje srityje nepaprastai svarbus ir Europos Parlamentas turėtų jį kuo tvirčiau remti.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Balsavau už šį pranešimą, nes žmogaus teisės ir socialiniai bei aplinkos apsaugos standartai turi būti taikomi visose šalyse, ne tik Europoje. Mūsų įtakos sferoje yra valstybių, su kuriomis prekiaujame. Su tuo yra susijusi viena pareiga, kurią privalome vykdyti, ir šiuo pranešimu esame nukreipiami tinkama kryptimi – siekti sąžiningos prekybos ir ypač sąžiningumo žmonių ir aplinkos atžvilgiu. Jeigu yra galimybė patobulinti kai ką šiose srityse, turėtume visomis išgalėmis stengtis tai padaryti.

  David Martin (S&D), raštu. – Nuoširdžiai džiaugiuosi šiuo pranešimu, kuriame aiškiai duodama suprasti, kad ES prekybos politika turi būti siekiama daugiau nei tikslo gauti didžiausią ekonominę naudą. ES prekybos susitarimai turi apimti griežtas nuostatas dėl žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkos apsaugos standartų.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šiame pranešime pabrėžiama daug svarbių klausimų, kaip antai nuolatinė visuotinė Žmogaus teisių tarybos atliekama peržiūra kontroliuojant, kaip tarptautiniuose prekybos susitarimuose laikomasi žmogaus teisių nuostatų, galimybė TDO tesių pažeidimo atvejais kreiptis į JT vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą, trečiųjų šalių nacionalinių parlamentų ir piliečių įtraukimas į derybas ir kova su šiuolaikine vergove.

Toks rūpestis dėl žmogaus teisių, rodomas Parlamento, pritarusio valstybės perversmui Hondūre ir komerciniams susitarimams su pučo lyderiais, sveikintinas. Tačiau, neskaitant mano abejonių dėl tikro pareiškimų apie žmogaus teises poveikio, pranešime išreikštas siekis visur sudaryti laisvosios prekybos susitarimus ir tai, kad jame skatinamas keitimasis taršos teisėmis, kurį vadiname „anglies dioksido rinka“, reiškia, kad negaliu už jį balsuoti.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) ES šalys ir visi jų ekonominės veiklos vykdytojai labai sąžiningai paiso žmogaus teisių ir laikosi socialinių bei aplinkos apsaugos standartų, tad visiškai suprantama, kad jų partnerių Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) turi būti prašoma to paties siekiant užtikrinti, kad pasaulio prekyba būtų sąžiningesnė ir teisingesnė. Mes suprantame, kad kartais šių įsipareigojimų nėra lengva laikytis, ypač besiformuojančios ekonomikos šalims. Tačiau ES turi ir toliau to siekti, todėl ES ir Parlamentui tenka pareiga visomis išgalėmis skatinti pagarbą žmogaus gyvybei ir deramam darbui visur ir visiems ir teigti, kad aplinkos apsaugos ir socialinių teisių, įskaitant profesinių sąjungų teises ir kovą su vaikų darbu, reikšmė yra visuotinė.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Balsavau už šią rezoliuciją, nes joje aiškiai teigiama, kad ES turi veiksmingai prisidėti prie pasaulio tvaraus vystymosi, tautų solidarumo, sąžiningos prekybos ir skurdo panaikinimo. Parėmiau ją ir dėl to, kad joje kalbama apie svarbą ir būtinybę užtikrinti, kad tarptautinių prekybos susitarimų nuostatos dėl pagarbos žmogaus teisėms būtų teisiškai privalomos ir kad būtų vykdoma nuolatinė griežta jų įgyvendinimo kontrolė. Manau, kad šiuo atžvilgiu pasiūlymas suteikti Tarptautinei darbo organizacijai (TDO) stebėtojo statusą Pasaulio prekybos organizacijoje ir ypač pasiūlymas įsteigti TDO prekybos ir deramo darbo komitetą, kad prekybos susitarimų priežiūra būtų vykdoma koordinuojant TDO ir Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui, yra vertingi. Balsavau už šią rezoliuciją dar ir dėl to, kad joje primygtinai pabrėžiama būtinybė įsteigti tikrą Pasaulio aplinkos apsaugos organizaciją ir tvirtai ginamos žmogaus teisės, tvarus vystymasis ir pagarba aplinkai, pirmenybę teikiant būtent šiais principais grindžiamai prekybai, o ne dabar taikomiems tarptautinės prekybos modeliams.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) ES tikrai turėtų būti suinteresuota sudaryti prekybos susitarimus pirmiausia su lygiaverčiais partneriais. Tai reiškia, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama žmogaus teisėms ir socialiniams bei aplinkos apsaugos standartams, nes, kol ES laikysis šių standartų, ji taip pat galės reikalauti, kad jų laikytųsi ir prekybos partneriai. Vis dėlto visų pirma žmogaus teisių, socialinių bei aplinkos apsaugos standartų srityje ES nuolat atsitrenkia į mūro sieną, o kitų šalių, su kuriomis ji yra sudariusi dvišalius prekybos susitarimus, nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Susilaikau šiame balsavime, nes abejoju, ar iš tiesų būtų įmanoma įgyvendinti tai, ką pranešėja pasiūlė.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Žmogaus teisių paisymas ir socialinių bei aplinkos apsaugos standartų taikymas vedant prekybos derybas yra gana sudėtingas ir labai abejotinas klausimas. Todėl labai svarbu, kad sudarant dvišalius susitarimus būtų vis dažniau nustatomos socialinės išlygos. Nors šiuo metu tarptautinės prekybos taisyklės ir kitos tarptautinės teisės normos akivaizdžiai nesutampa, manau, kad labai svarbu balsuoti už T. Saïfi pranešimą, kad būtų galima sukurti naujų mąstymo būdų siekiant tikro tarptautinių organizacijų koordinavimo. Ieškant naujo pasaulio valdymo būdo Europos Sąjunga atlieka svarbų vaidmenį; manau, kad siekdama šio tikslo ji turi skatinti tarptautines institucijas taikyti nuoseklią politiką. Balsavau už šį pranešimą, kad galėtų būti pradėta vykdyti nauja prekybos politika, kuri būtų tvirta ir pagrįsta dialogu ir kurią vykdant būtų atsižvelgiama į aplinkos apsaugos standartus, kad būtų pasiekti „teisėti“ tikslai.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl žmogaus teisių, socialinių bei aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose, nes sutinku, kad vedant prekybos derybas reikia įtraukti išlygas, susijusias su žmogaus teisėmis arba su socialinių bei aplinkos apsaugos standartų įgyvendinimu.

Šiaurės šalys, kurios smerkia socialinį ir aplinkosauginį dempingą, taikomą besiformuojančios ekonomikos šalių, ir Pietų šalys, kurios įtaria, kad Šiaurės šalys siekia trukdyti jų ekonominei plėtrai ir įgyvendindamos šiuos standartus vykdyti paslėptą protekcionizmą, patiria tikrą įtampą. Tačiau šis interesų konfliktas neturi trukdyti ES vedant derybas taikyti teigiamą ir teisiškai privalomą požiūrį ir įtraukti nuostatas dėl tvaraus vystymosi, visų pirma sudarant dvišalius susitarimus.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Vykdydama savo politiką, visų pirma prekybos politiką, Europos Sąjunga turi atsižvelgti į savo komercinius interesus, kartu vadovautis savo normomis ir vertybėmis bei užtikrinti, kad kiti jomis vadovautųsi. Būtent ši mintis turėtų padėti įvairioms ES institucijoms pradėti vykdyti naują plataus užmojo prekybos politiką, kuri būtų tvirta ir pagrįsta dialogu. Negalime pamiršti, kad Europos pramonei ir verslo įmonėms Europoje taikomos griežtos socialinės ir aplinkos apsaugos taisyklės. Jei Europos Sąjunga laikosi privalomų standartų, ji taip pat turi turėti galimybę reikalauti, kad jų laikytųsi ir jos prekybos partneriai, ypač besiformuojančios ekonomikos šalys, ir siekiant išsaugoti sąžiningą ir nešališką prekybą primygtinai reikalauti, kad būtų užtikrinama kokybė ir tvarumas, ypač kalbant apie maisto produktus, kurie įvežami į jos teritoriją.

Šia prasme griežtos Europos bendrosios rinkos taisyklės dėl sveikatos, saugos, aplinkos ir darbuotojų bei vartotojų apsaugos yra konkretus Europos modelis, kuris daugiašaliuose forumuose ir tarptautiniu lygmeniu turi būti įkvėpimo šaltinis ir į jį turi būti atsižvelgta vedant dabartines derybas dėl dvišalių prekybos susitarimų.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už, nes manau, kad Europos Sąjunga turi skatinti tarptautines institucijas taikyti nuoseklią politiką, nes ieškant naujo pasaulio valdymo būdo ji atlieka itin svarbų vaidmenį. Konkretūs tarptautinės prekybos standartai ir kitos tarptautinės teisės normos šiuo metu vis labiau nebedera. Mūsų, kaip pagrindinių veikėjų, pareiga yra rasti naujų mąstymo būdų konkrečiai siekiant sukurti veiksmingą tarptautinių institucijų koordinavimą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (ES) Išlygos dėl žmogaus teisių įtraukimas kartu su socialinių ir aplinkos apsaugos standartų taikymu prekybos derybose yra sudėtingos problemos, dėl kurių skaldoma tarptautinė bendruomenė. Viena vertus, Šiaurės šalys smerkia nesąžiningą konkurenciją, sukuriamą besiformuojančios ekonomikos šalių, susijusią su socialiniais ir aplinkosaugos klausimais, dėl to prekyboje iškraipoma konkurencija. Kita vertus, Pietų šalys įtaria, kad Šiaurės šalys nori sutrukdyti jų ekonominei plėtrai ir naudoja tų standartų taikymą kaip paslėptą protekcionizmo metodą. Visai šiais teiginiais paaiškinama, kodėl daugiašalėse institucijose, ypač Pasaulio prekybos organizacijoje, itin sunku vesti ramias diskusijas dėl šių standartų, nes kartu vyksta kitas reiškinys – vis dažniau į dvišalius prekybos susitarimus įtraukiama socialinė išlyga.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Mes palaikome pranešimą dėl žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose, nes trečiosios šalys, kurios nepaiso darbuotojų teisų ir atsisako imtis aktyvaus vaidmens kovojant su klimato kaita, pernelyg dažnai nesąžiningai konkuruoja su ES bendrovėmis.

Mūsų įmonės turi laikytis itin griežtų darbuotojų apsaugos standartų, mokėti dideles atlyginimo ir mokesčių sąskaitas, laikytis įstatymų, kuriais nustatoma griežta į aplinką išmetamų teršalų kontrolė, ir laikytis vietos planavimo teisės aktuose nustatytų sąlygų. Konkuruojančioms trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Kinijos ir Indijos, įmonėms akivaizdžiai netaikoma tokia kontrolė ir taisyklės, o jų galutiniai gaminiai neabejotinai konkuruoja su Europos gaminiais.

Kai kalbėjau Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete ir tarpparlamentiniame susitikime, raginau ES panaudoti savo įtaką Pasaulio prekybos organizacijoje, kad Europa galėtų nustatyti anglies dvideginio mokestį susitarimų dėl klimato kaitos nepasirašančioms šalims. Tas pats argumentas turėtų būti taikomas toms šalims, kurios gamindamos taiko metodus, kurie labai skiriasi nuo taikomų Europoje, pavyzdžiui naudoja vaikų darbą, arba šalims, kurios nesuteikia darbuotojams jų teisių.

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu. – (PL) Aš balsavau už rezoliucijos dėl žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose patvirtinimą. Europos Sąjunga pagrįsta tam tikrais principais, iš kurių vienas – žmogaus teisės. Būtent todėl ji teikia tokia didelę reikšmę žmogaus teisių laikymuisi visame pasaulyje.

Lisabonos sutartyje patvirtinama, kad Europos Sąjungos išorės veiksmai, kurių neatskiriama dalis yra užsienio prekyba, turėtų būti įgyvendinami laikantis tų pačių principų, kurie yra ES kūrimo pagrindas. Būtent todėl visiškai palaikau teisiškai privalomų išlygų dėl žmogaus teisių įtraukimo į Europos Sąjungos tarptautinius susitarimus praktiką. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad būtina jas įgyvendinti ir kad nustatytų taisyklių nesilaikančios šalys patirs ekonominių padarinių.

Pagal rezoliucijos 15 dalį manau itin svarbu, kad į visus laisvosios prekybos susitarimus būtų įtraukti derybomis nustatyti socialiniai ir aplinkos apsaugos standartai, apimantys būtiniausių standartų, kurių turėtų laikytis visos ES prekybos partnerės, sąrašą, taip pat papildomų konvencijų, kurios turėtų būti laipsniškai ir lanksčiai įgyvendinamos atsižvelgiant į atitinkamos partnerės ekonominę padėtį ir socialinius bei aplinkos apsaugos klausimus, sąrašą.

Visų pirma palaikau pasiūlymą visuose būsimuose prekybos susitarimuose nustatyti draudimą naudoti vaikų darbą. Taip pat palaikau PPO ir pagrindinių JT institucijų bendradarbiavimo žmogaus teisių klausimais stiprinimą.

Pranešimas: Mariya Nedelcheva (A7-0275/2010)

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) 2009 m. Europos ombudsmenas gavo 3 098 skundus, iš jų 727 pripažinti priskirtinais jo kompetencijai. Europos ombudsmeno pareigybė įsteigta 1992 m. Mastrichto sutartimi, ombudsmenas veikia kaip tarpininkas tarp piliečių ir Europos Sąjungos valdžios institucijų. Europos Sąjungos piliečiai ir įmonės bei institucijos ir bet kuris vienoje iš ES valstybių narių gyvenantis arba registruotą buveinę turintis asmuo turi teisę pateikti skundus ombudsmenui. Europos Parlamentas ombudsmeną skiria savo kadencijos pradžioje penkerių metų laikotarpiui, ir šis tiria netinkamo administravimo atvejus, dėl kurių pateikti skundai. Ombudsmenas teikia metines savo veiklos ataskaitas. Balsuodama už šią rezoliuciją remiu Europos Parlamento išreikštą bendrą pritarimą šiai esminei demokratijos tinklo sąsajai.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Europos ombudsmeno institucija užtikrina ES piliečių teisę, kaip įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijoje, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai piliečių reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Lisabonos sutartimi buvo sustiprintas Ombudsmeno demokratinis teisėtumas, nes jį renka Europos Parlamentas, ir išplėsti jo įgaliojimai, įtraukiant bendrą užsienio saugumo politiką bei Europos Vadovų Tarybos veiklą. Balsavau už šią rezoliuciją, nes teigiamai vertinu 2009 m. veiklos rezultatus. 2009 m. vidutiniškai keturiais mėnesiais sutrumpėjo skundų nagrinėjimo trukmė, o daugiau nei pusė pradėtų pažeidimų procedūrų baigėsi draugišku susitarimu. Tai rodo, kad Ombudsmenas efektyviai bendradarbiauja su ES įstaigomis. Manau, kad būtina didinti ES piliečių pasitikėjimą ES ir jos institucijomis, o svarbiausia užtikrinti, kad piliečiams būtų sudarytos visos galimybės gauti reikiamą informaciją, ir suteikti pasitikėjimą ES institucijų gebėjimu ginti jų teises.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, kadangi savo darbu ombudsmenas padeda Europos institucijoms priimti skaidrius sprendimus, kurie būtų prieinami visiems piliečiams ir juridiniams asmenims. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, sustiprėjo ombudsmeno demokratinis teisėtumas, nes jį renka Parlamentas, be to, išplėsti jo įgaliojimai, įtraukiant bendrą užsienio ir saugumo politiką bei Europos Vadovų Tarybos veiklą. Skaidrumas, galimybė gauti informaciją ir pagarba teisei į tinkamą administravimą yra būtinos išankstinės sąlygos, kad piliečiai pasitikėtų institucijų gebėjimu ginti jų teises. Dažniausiai pasitaikantys kaltinimai dėl netinkamo administravimo buvo susiję su skaidrumo stoka. Todėl labai svarbu skubiai ir išsamiai atsakyti į piliečių užklausas, skundus ir peticijas. Europos institucijos ir įstaigos turi suteikti piliečiams reikiamą informaciją. Džiaugiuosi, kad Europos ombudsmenas bendradarbiauja su kitais ombudsmenais ir panašiomis institucijomis valstybėse narėse nacionaliniu, regiono ir vietos lygmenimis.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Europos Sąjungos administravimo vaidmuo – didžiulis ir sudėtingas. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad gyvybiškai svarbu užtikrinti visuomenės pasitikėjimą Europos Sąjungos institucijomis vykdant veiksmingą administravimą, taikant skaidrias procedūras ir užtikrinant lengvas galimybes naudotis infrastruktūra. Palankiai vertinu teigiamus rezultatus mažinant skundų skaičių ir gerinant jų sprendimą Europos Sąjungos lygmeniu.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Ombudsmeno darbas labai svarbus ir juo siekiama didesnio skaidrumo, ES priartinama prie visuomenės ir stiprinamas visuomenės pasitikėjimas ES institucijų gebėjimu užtikrinti jos teisių įgyvendinimą. Nors 2009 m. skundų skaičius šiek tiek sumažėjo (9 proc.), palyginti su 2008 m., iš 335 pradėtų tyrimų apie 318 buvo padarytos išvados ir jie buvo užbaigti. Tai, kad 56 proc. tyrimų buvo baigti pasiekus taikų susitarimą arba buvo išnagrinėti, yra gana gerai. Šie rezultatai rodo, kad ombudsmenas ir ES institucijos ir agentūros konstruktyviai bendradarbiauja ir jos dažniausiai šiuos skundus laiko puikia galimybe ištaisyti visas padarytas klaidas ir bendradarbiauti su ombudsmenu visuomenės narių vardu.

Norėčiau pabrėžti tai, kaip svarbu, kad įsigaliojo Lisabonos sutartis, į kurią tarp kitų pagrindinių prigimtinių ES piliečių teisių įtraukta teisė į tinkamą administravimą. Taip pat padaryti du esminiai pakeitimai: kad ombudsmenas turėtų būti renkamas, pabrėžtas jo demokratinio teisėtumo stiprinimas ir kad jo kompetenciją reikėtų išplėsti iki bendros užsienio ir saugumo politikos.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Pranešimas apie Europos ombudsmeno 2009 m. veiklą labai svarbus, nes jis leidžia mums įvertinti, ar ES institucijų ir ES piliečių santykiai skaidrūs, greitai sprendžiami ir veiksmingi, ir jeigu taip, kokiu mastu. Iš tiesų yra daugybė temų, kuriomis Europos Parlamentas ir Europos Komisija išreiškia savo nuomonę negavę jokių visuomenės atsiliepimų, išskyrus ombudsmenui pateiktus skundus.

Nors pritariu minėtam pranešimui, manau, kad pats Europos ombudsmenas ir jo atliekamas darbas turėtų būti labiau viešinami, ypač valstybėse narėse, kuriose jis ne iš karto atpažįstamas. Iš tiesų negalima pamiršti, jog nedidelis skundų skaičius gali reikšti tai, kad žmonės galbūt nepastebi daugelio taisyklių pažeidimo arba kad jie nelabai tiki, kad jų problemos galėtų būti išspręstos teisiniu būdu. Didesnis viešumas galėtų padėti išplėsti tyrimą, kad galėtume tvirčiau teigti, kuris iš pirmiau minėtų veiksmų planų taikytinas šiuo atveju.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) 2009 m. ombudsmenas užregistravo 3 098 skundus, o 2008 m. – 3 406, t. y. skundų skaičius sumažėjo 9 proc. Šie skundai buvo susiję su: Europos Komisija (56 proc.), Europos Parlamento administracija (11 proc.), Europos personalo atrankos tarnyba (9 proc.), Taryba (4 proc.) ir Teisingumo Teismu (3 proc.). Dažniausiai skundai buvo susiję su netinkamu administravimu ir skaidrumo stoka, įskaitant atsisakymą atskleisti informaciją, o informacijos atskleidimas – pagrindinis veiksnys užtikrinant visuomenės saugumą ir pasitikėjimą ES. Todėl tai atskleidė poreikį toliau dirbti siekiant geresnio administravimo ir didesnio institucijų skaidrumo, o tai galima pasiekti bendromis ombudsmeno ir ES institucijų pastangomis, pirmiausia nuolat keičiantis gerąja patirtimi.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriame peržvelgiama ir remiama ombudsmeno 2009 m. veikla. Ombudsmenas užtikrina svarbią sąsają su ES piliečiais, o jo darbas padeda kurti pasitikėjimą ES institucijomis ir padaro jas labiau prieinamas.

  Clemente Mastella (PPE), raštu. – (IT) Europos ombudsmeno tikslas – užtikrinti, kad pagal ES teisę piliečių teisių Europos Sąjungoje būtų paisoma visais lygmenimis ir kad ES institucijos ir agentūros laikytųsi aukščiausių administravimo standartų.

Pastaruoju metu ombudsmenas toliau stengėsi piliečiams ir galimiems skundų teikėjams pateikti išsamesnę informaciją apie jų teises ir galimybes susisiekti su ombudsmenų tinklu. Ombudsmeno tarnyba privalo užtikrinti, kad pilietis taptų visos ES institucijų ir įstaigų veiklos centru ir kad jos išnaudotų visas galimybes priimti palankų sprendimą, ir kad ombudsmenas savo iniciatyva pradėtų daugiau tyrimų siekdamas nustatyti problemas ir paskatinti taikyti geriausią praktiką.

Parėmiau šį pranešimą, nes juo ombudsmenas skatinamas toliau dirbti su institucijomis, siekiant skatinti tinkamą administravimą ir aptarnavimo kultūrą, dėti daugiau pastangų ir teikti daugiau informacijos, kad piliečiai, kuriems gali prireikti pasinaudoti jo paslaugomis, būtų tinkamai informuoti, kaip tai padaryti, ir taip stiprinti jų pasitikėjimą Europos Sąjunga ir jos institucijomis bei didinti mūsų patikimumą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Ombudsmeno vaidmuo labai svarbus, nes jis padeda visuomenę priartinti prie Europos Sąjungos institucijų. 2009 m. ombudsmenas užregistravo iš viso 3 098 skundus, o 2008 m. – 3 406  ir šis skaičius, palyginti su 2008 m., sumažėjo 9 proc., skundų pagrindu pradėti 335 tyrimai, o 230 skundų buvo paskelbti nepriimtinais.

Dauguma 2009 m. ombudsmeno pradėtų tyrimų buvo susiję su Europos Komisija (56 proc.). Skundai taip pat buvo pateikti dėl Europos Parlamento administracijos (11 proc.), Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) (9 proc.), Tarybos (4 proc.) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (3 proc.) darbo. 59 tyrimai (17 proc.) pradėti dėl 23 kitų ES institucijų ir įstaigų darbo. Minėtame pranešime pateikti skaičiai puikiai parodo šios institucijos veiksmingumą ir jos svarbą užtikrinant Europos Sąjungos institucijų ir visuomenės santykių skaidrumą.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu poreikiui siekti didesnio Europos Komisijos veiklos skaidrumo ir atlikti darbą, kurio reikia norint priartinti ES institucijas prie Europos Sąjungos žmonių. Parėmiau šį ombudsmeno pateiktą pranešimą, nes jis atspindi ombudsmeno atliekamą darbą siekiant pasmerkti netinkamą administravimą ir atspindi neabejotiną darbą, kurį jis atlieka siekdamas didesnio skaidrumo ir reaguodamas į ES piliečių skundus dėl netinkamo Europos Sąjungos institucijų ir įstaigų administravimo. Mano balsu remiamas ombudsmeno, kuris sprendžia daugybę skundų įgyvendindamas sprendimus, dėl kurių abipusiškai susitarta su Europos Parlamentu, atliekamas darbas. Taip pat manau, kad labai gerai yra tai, kad šia rezoliucija ombudsmenas skatinamas savo iniciatyva pradėti tyrimus siekiant išspręsti sistemines ES institucijų problemas.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Europos Sąjunga ištisus dešimtmečius dirbo siekdama sumažinti biurokratiją ir padidinti skaidrumą. Pačiame Europos Parlamente to dažnai trūksta. Priešingai – manęs neapleidžia jausmas, kad čia biurokratija kasmet didėja. Prieš daugelį klausymų, vykusių prieš pastaruosius rinkimus, visų lūpose skambėjo žodis „skaidrumas“. Dėl įgaliojimų ir su jais įgytų teisių Europos Parlamento narių nuomonė gali būti išgirsta. To negalima pasakyti apie Europos Sąjungos piliečius. Todėl jie turi Europos ombudsmeną. Kadangi daugiau kaip trečdalis ombudsmeno atliktų tyrimų buvo susiję su skaidrumo stoka ir 56 proc. visų atvejų išspręsti draugiškai, reikia patvirtinti Ombudsmeno tarnybos svarbą. Tačiau negaliu visiškai paremti pranešėjo teiginių ir dėl to susilaikau nuo balsavimo.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Žmogaus teisių apsauga ir pagarba joms – pagrindinis Europos Sąjungos elementas, taigi į tai atsižvelgiant negalima pro pirštus žiūrėti į svarbų Europos ombudsmeno vaidmenį. Todėl balsavau už M. Nedelchevos pranešimą, nes Europos ombudsmeno, kaip žmogaus teisių rėmėjo, vaidmens negalima nepaisyti. Šis Europos Sąjungos lygmeniu svarbus asmuo siekia užtikrinti, kad pilietis taptų visos ES institucijų ir įstaigų veiklos centru ir kad jos išnaudotų visas galimybes priimti palankų sprendimą nagrinėjant skundus ir pradedant naujus tyrimus, kad būtų nustatytos problemos, ir paskatinti taikyti geriausią praktiką. Ombudsmenas, kuris yra pasirengęs ir nori padėti spręsti konfliktus ir piliečių skirtumų klausimus, padeda įvairių sumanymų, įvairios patirties ir planų turintiems žmonėms bendrauti ir gyventi kartu. Tai atspirties taškas norint stiprinti ir skatinti šį vaidmenį Europos Sąjungoje ir užtikrinti, kad ši tarnyba būtų tinkamai reklamuojama ir tinkamai administruojama.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2009 m. veiklą rodo jo labai aktyvią veiklą. Nauja teisinė sistema, rodanti ombudsmeno statuso pokyčius, ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), pagal kurią bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) ir Europos Vadovų Tarybos veikla priskiriamos ombudsmeno kompetencijai, įsigaliojimas nekenkė jo darbo tempui. Vidutiniškai skundų nagrinėjimas truko nuo 13 mėn. iki 9 mėn. Verta pažymėti akivaizdų ES institucijų ir įstaigų ryžtą ombudsmenui pateikiamus skundus laikyti galimybe ištaisyti bet kokias klaidas ir bendradarbiauti su ombudsmenu piliečių vardu.

Dėl to balsavau už šią rezoliuciją, kuria pritariama metinei 2009 m. ataskaitai ir pateikiamos ateities gairės. Iš jų norėčiau pabrėžti štai ką: kad ombudsmenas raginamas įgyvendinti Pagrindinių teisių chartiją, kuri įsigaliojus Lisabonos sutarčiai pasidarė teisiškai privaloma, kad Europos Komisija raginama parengti Europos administracinės teisės taisykles, kurias bendrai taikytų visos Europos Sąjungos įstaigos, institucijos ir agentūros, ir kad ombudsmenas raginamas prižiūrėti naująją procedūrą, taikomą vykdant Europos Sąjungos institucijų personalo atranką, kurią atlieka Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO).

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes juo pabrėžiamas labai svarbus ombudsmeno vaidmuo užtikrinant, kad būtų gerbiamos ES piliečių teisės ir institucijose skatinant viešųjų paslaugų teikimo kultūrą, kuri būtų pagrįsta geriausia tinkamo administravimo praktika.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (ES) Metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2009 m. veiklą oficialiai pateiktas Europos Parlamento Pirmininkui J. Buzekui 2010 m. balandžio 19 d., ombudsmenas D. Diamandouros šį pranešimą Peticijų komitetui pateikė 2010 m. gegužės 4 d. Minėtame pranešime pateikiamas bendras įspūdis apie ombudsmeno veiklą praėjusiais metais. Įvairių tyrimų rezultatai suskirstyti į kategorijas pagal netinkamo administravimo atvejų pobūdį arba pagal institucijas. Taip pat paskelbta šešių puslapių santrauka. Šiame naujajame leidinyje pateikiami svarbiausi rezultatai, kuriuos pasiekė skundų teikėjai, ir pabrėžiami pagrindiniai praėjusiais metais nagrinėti politiniai klausimai.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Žinoma, balsavau už tai, kad būtų priimtas šis metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno veiklą, nes būdama Peticijų komiteto nare daug kartų mačiau D. Diamandouro atsidavimą darbui ir jo objektyvumą. Jo rezultatai puikūs: 2009 m. 70 proc. jo tyrimų užbaigti per metus, 55 proc. tyrimų atlikti per įspūdingą trijų mėnesių laikotarpį.

Pranešimas: Chrysoula Paliadeli (A7-0293/2010)

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją dėl Europos ombudsmeno specialiosios ataskaitos, kadangi joje atkreipiamas dėmesį į tai, kad Ombudsmenas sėkmingai savo iniciatyva ištyrė taisykles, kurias Komisija taiko piliečių prašymams leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su pažeidimo nagrinėjimo procedūromis. ES piliečių teikiami skundai yra svarbus informacijos apie galimus Europos Sąjungos teisės pažeidimus šaltinis. Ypač daug nusiskundimų sulaukiama iš piliečių dėl Komisijos netinkamo administravimo. Todėl labai svarbu, kad Komisija imtųsi veiksmų nevilkinti atsakymų į prašymus susipažinti su dokumentais. Turėtų būti dedamos pastangos stiprinti bendradarbiavimą su Europos Parlamento Peticijų komitetu bei reguliariai keistis informacija su Ombudsmenu. Europos Parlamentas turėtų būti informuojamas apie Ombudsmeno atliekamus tyrimus ir pasiektus rezultatus. Komisija turėtų laikytis atviresnio ir dinamiškesnio požiūrio į informaciją apie pažeidimo nagrinėjimo procedūras.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Dėl teisingumo manau, kad Europos Parlamentui taip pat reikėjo paklausyti Komisijos nario G. Verheugeno argumentų dėl minėtos bylos esmės. Todėl dėl jo negaliu pareikšti nuomonės.

Tačiau remiu ombudsmeno poziciją, nes manau, kad institucijų bendradarbiavimas yra ir toliau turėtų būti vienas iš svariausių jų vaidmenų aspektų. Taigi atsakymas per vėlai ir ne teisėkūros, o moralinių įsipareigojimų vengimas – smerktino požiūrio ženklai. Socialinio kapitalo kūrimas, kaip numatyta R. Putnamo, iš tiesų peržengia teisėto elgesio ribas ir žvelgiama į sąžiningumą, nuoseklumą ir moralumą.

Todėl, kad ir kokios būtų buvusios Komisijos nario priežastys, neabejodama remiu ombudsmeną.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Palankiai vertinu puikius ombudsmeno ir Peticijų komiteto institucijų santykius dėl abipusės pagarbos jų funkcijoms ir įgaliojimams. Manau, kad ombudsmeno jau nustatyta tvarka, kuria užtikrinama, kad visuose Peticijų komiteto posėdžiuose dalyvautų vienas iš jo institucijos atstovų, yra geras ženklas.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Šis specialusis Europos ombudsmeno pranešimas parengtas Europos Komisijai atsisakius nevyriausybinei organizacijai, kurios veikla susijusi su aplinkos apsauga, atskleisti tris iš 18 laiškų, kuriuos įmonė „Porsche AG“ siuntė Europos Komisijos nariui G. Verheugenui, dėl Europos Komisijos ir automobilių gamintojų keitimosi informacija dėl galimo Europos Komisijos požiūrio automobilių išmetamo anglies dioksido tema. Ombudsmenui paprašius Europos Komisijos pateikti pagrįstą nuomonę dėl minėtų trijų Europos Komisijos laiškų neatskleidimo, ji šešis kartus, ilgiau kaip 15 mėnesių, vėlavo pateikti savo atsakymą ir tuo pažeidė sąžiningumo ir bendradarbiavimo principus ir pakenkė institucijų dialogui ir ES įvaizdžiui visuomenėje. Europos Parlamento, kaip vienintelės išrinktos ES institucijos, pareiga – apsaugoti ir apginti ombudsmeno nepriklausomumą vykdant savo pareigas Europos Sąjungos visuomenei ir prižiūrėti rekomendacijos, kurią jis pateikė Europos Komisijai, įgyvendinimą.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 228 straipsnį ombudsmenas turi įgaliojimus priimti kiekvieno Europos Sąjungos piliečio skundus dėl netinkamo administravimo atvejų Europos Sąjungos institucijų ar įstaigų veikloje. Šie ES piliečių pateikti skundai – svarbus informacijos apie galimus ES teisės pažeidimus šaltinis.

Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį „kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai tvarkytų jo reikalus nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką“. Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalyje numatytas konsultacijas, Europos Komisija privalo nustatyti galutinį terminą, iki kurio trečiosios šalies dokumento autorius privalo pateikti atsakymą, ir ji savo įgaliojimus privalo įgyvendinti, kad galėtų laikytis savo pačios nustatytų terminų. Be to, Europos Komisija negali vilkinti arba trukdyti ombudsmenui atlikti tyrimus bylose, susijusiose su klausimais dėl galimybės naudotis dokumentais, ir turėtų nedelsdama atsakyti ombudsmenui, kad įvykdytų savo sąžiningo bendradarbiavimo pareigą, nustatytą minėtoje sutartyje.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Ombudsmenas Airijos piliečiams teikia svarbią paslaugą. Jeigu jie mano, kad ES arba valdžia nedirba jiems, jie visada gali kreiptis į Ombudsmeno tarnybą ir siekti, kad būtų ištaisyta žala. Eidamas savo pareigas supratau, kad mano darbas iš esmės profesionaliai padeda Airijos piliečiams, ir mano balsavimas už šio pranešimo priėmimą rodo, kaip tikiu minėta tarnyba.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. Manau, kad tai, jog Komisija nebendradarbiavo nagrinėjant šią ir kitas bylas, kelia grėsmę, kad sumažės piliečių pasitikėjimas Komisija, ir kenkia Europos ombudsmeno ir Europos Parlamento galimybėms tinkamai ir veiksmingai prižiūrėti Komisiją, o tai savaime prieštarauja pačiam teisinės valstybės principui, kuriuo pagrįsta visa Europos Sąjunga. Remiu prašymą, kad Komisija įsipareigotų Europos Parlamentui, kad ateityje ji vykdys sąžiningo bendradarbiavimo su Europos ombudsmenu pareigą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Europos ombudsmeno vaidmuo aiškiai apibrėžtas – tirti skundus prieš ES institucijas ir įstaigas. Tokie įgaliojimai reiškia didesnį Europos Sąjungos institucijų ir piliečių, įmonių, asociacijų ir kitų įstaigų, kurių buveinė įregistruota ES, santykių skaidrumą.

Minėtame pranešime aptariamas nevyriausybinės organizacijos (NVO) pateiktas skundas, susijęs su galimybe susipažinti su Europos Komisijos turimais dokumentais. Ombudsmenas Europos Komisijai nustatė trijų mėnesių laikotarpį išsamiai nuomonei pateikti, bet ši ją delsė pateikti 15 mėnesių. Toks elgesys reiškia, kad Europos Komisija nesilaikė įsipareigojimo sąžiningai ir atvirai bendradarbiauti su ombudsmenu šiam atliekant tyrimą ir kad tai kenkė ne tik institucijų dialogui, bet ir ES įvaizdžiui visuomenėje. Manau, kad Europos Parlamento, kaip vienintelės išrinktos ES institucijos, pareiga – apsaugoti ir apginti ombudsmeno nepriklausomumą šiam vykdant savo pareigas Europos Sąjungos visuomenei.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu joje išreikštai kritikai Europos Komisijai dėl to, kad ši tarptautinės bendrovės „Porsche“ interesus laikė svarbesniais už visuomenės teisę susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos dokumentais. Šioje rezoliucijoje kritikuojamas Europos Komisijos nebendradarbiavimas, kenkiantis institucijų dialogui ir ES įvaizdžiui visuomenėje. Mano parama šiai rezoliucijai pagrįsta mano pritarimu joje išreikštai kritikai, kad Europos Komisijai kasdien trūksta skaidrumo, o tuo nuolat pažeidžiamas ištikimo Europos Sąjungos institucijų bendradarbiavimo „bendros Komisijos praktikos vilkinti ir trukdyti Ombudsmeno tyrimus nagrinėjant bylas, susijusias su galimybe susipažinti su dokumentais“ principas.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) ES institucijos paprastai labai gerai bendradarbiauja su Europos ombudsmenu. Jeigu ES viskas derinama, pvz., leistini įmonių mokėjimo terminai, kita vertus, atrodo keista, kad Europos Komisija, konsultuodamasi su trečiąja šalimi, negali nustatyti galutinio termino šiai trečiajai šaliai, kuris šiai leistų laikytis savo įsipareigojimų. Tai, kad Europos Komisija mažiau negu penktadaliu atvejų sugebėjo laikytis ES vidaus terminų, rodo, kad ji nepaiso gerų elgesio manierų. Lieka tik apgailestauti, kad reikia specialaus ombudsmeno pranešimo, norint paviešinti tokį paprastą dalyką kaip dokumentus, su kuriais susipažinti ES piliečiai turi teisę. Ombudsmeno žodžiais tariant, piliečiai turi teisę žinoti, ką daro ES ir jos administracija. Galbūt galėčiau šią mintį išplėtoti ir pasakyti, kad mūsų piliečiai taip pat turi teisę žinoti, kaip Europos Sąjunga leidžia mokesčiais surenkamus pinigus ir kam švaistomi ištekliai. Todėl galiu tik balsuoti už šį pranešimą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį specialų Europos ombudsmeno Europos Parlamentui parengtą pranešimą, kurį jis parengė po savo rekomendacijos Europos Komisijai dėl skundo Nr. 676/2008/RT projekto, susijusio su Europos Komisijos pernelyg dideliu vėlavimu pateikti atsakymą Ombudsmeno tarnybai. Pritariu ombudsmeno susirūpinimui ir kritikai, nes pernelyg ilgas vėlavimas atsakyti ombudsmenui, kad ir koks būtų atvejis, yra Lisabonos sutartyje nustatytos sąžiningo bendradarbiavimo pareigos nevykdymas.

Toks neatsakymas iš tiesų trukdo ombudsmenui dirbti, ir dėl to pritariu, kad Europos Komisijai reikia nustatyti terminus, iki kada ji turi atsakyti. Jų reikia skrupulingai laikytis, kad nebūtų rizikuojama visuomenės pasitikėjimu Europos Sąjungos institucijomis.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Šis specialus ombudsmeno pranešimas parengtas po skundo dėl Europos Komisijos atsisakymo leisti susipažinti su trijų „Porsche AG“ Europos Komisijos nariui G. Verheugenui siųstų laiškų turiniu pateikimo ir šešių vėlesnių Europos Komisijos terminų pateikti savo išsamią nuomonę apie minėtą ombudsmeno rekomendacijos projektą pratęsimų. Būtina užtikrinti, kad tokia padėtis nepasikartotų. ES institucijų pareiga – sąžiningai bendradarbiauti, ir būtina paisyti šio įsipareigojimo siekiant išsaugoti visuomenės pasitikėjimą Europos Sąjungos institucijomis.

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. – (IT) Šiandien plenariniame posėdyje balsavome dėl specialios Europos ombudsmeno ataskaitos, kurią jis pateikė po savo rekomendacijos dėl skundo Nr. 676/2008/RT projekto pateikimo Europos Komisijai.

2007 m. kovo mėn. nevyriausybinė organizacija, kurios veikla susijusi su aplinkos apsauga, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, paprašė leisti susipažinti su tam tikrais dokumentais.

Europos Parlamentas Peticijų komiteto vardu pritaria Europos ombudsmeno kritinėms pastaboms ir jo rekomendacijai Europos Komisijai dėl skundo Nr. 676/2008/RT ir pripažįsta, kad pernelyg ilgas vėlavimas atsakyti ombudsmenui nagrinėjant šią bylą yra Europos Komisijos pareigos sąžiningai bendradarbiauti, nustatytos Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, pažeidimas.

Be to, Peticijų komitetas laikosi nuomonės, kad Europos Komisijos nebendradarbiavimas nagrinėjant šią ir kitas bylas dėl galimybės susipažinti su dokumentais gali pakenkti piliečių pasitikėjimui Europos Komisija ir neleisti Europos ombudsmenui ir Europos Parlamentui tinkamai ir veiksmingai prižiūrėti Europos Komisiją.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (ES) Specialiosios ataskaitos – paskutinė Europos ombudsmeno išeitis. Jo sprendimai nėra teisiškai privalomi ir todėl jie pagrįsti įtikinėjimu ir gebėjimu įtikinamai pateikti pagrįstus argumentus ir kartais – viešumu ir viešosios nuomonės svarba. Nedidelis specialiųjų ataskaitų, kurias Europos ombudsmenas turėjo pateikti Europos Parlamentui, skaičius (nuo 1995 m. 17 ataskaitų) – įrodymas, kad ES institucijos, tirdamos daugelį bylų, bendradarbiauja. Tačiau iš dalies šį bendradarbiavimą lemia teisė pateikti specialiąją ataskaitą Europos Parlamentui. Rengiant rekomendacijos projektą ypač padeda žinojimas, kad kitas etapas galėtų būti specialiosios ataskaitos rengimas, ši mintis dažnai padeda paskatinti susijusią instituciją arba įstaigą pakeisti savo požiūrį. Dėl to specialiosios ataskaitos turėtų būti teikiamos tik svarbiais klausimais, kai Europos Parlamentas gali padėti paskatinti susijusią instituciją arba įstaigą pakeisti savo požiūrį. Būdamas politinė institucija, Europos Parlamentas turi įgaliojimus spręsti specialiųjų ataskaitų, kurias pateikia Europos ombudsmenas, procedūrinius ir akcentų sudėjimo ir veiksmų plano klausimus.

Pranešimas: Eva Lichtenberger (A7-0291/2010)

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją. Europos Sąjungos sutartimi nustatoma valstybių narių atsakomybė už ES teisės taikymą, o Komisijai, kaip Sutarčių sergėtojai, suteikti įgaliojimai ir atsakomybė užtikrinti, kad teisė būtų taikoma teisingai. Atsižvelgiant į ES acquis apimtį ir ES dydį, piliečiams, pilietinės visuomenės interesų grupėms ir įmonėms kyla daug klausimų ir abejonių. Siekiant, kad teisė būtų teisingai suprantama ir taikoma, 2008 m. buvo inicijuota programa „EU Pilot“, pagal kurią internete buvo sukurta konfidenciali duomenų bazė susirašinėjimui tarp Komisijos tarnybų ir valstybių narių institucijų, kad būtų galima stebėti, kaip įgyvendinama ES teisė, ir inicijuoti bylas. Pritariu rezoliucijoje išsakytai nuomonei, kad ši iniciatyva yra tinkamas atsakas į visų ES institucijų bendradarbiavimo būtinybę, siekiant sukurti gerai veikiančią ir piliečių labui veikiančią sistemą. Manau, kad Europos Parlamentui, kaip ES piliečiams atstovaujančiai institucijai, turi būti suteikta prieiga prie šios duomenų bazės, kad jis galėtų kontroliuoti, kaip Komisija vykdo Sutarčių sergėtojos vaidmenį.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi dabartinėse Komisijos kasmetinėse ataskaitose dėl Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos nepateikiama pakankamai informacijos piliečiams ar kitoms institucijoms apie faktinę Europos Sąjungos teisės taikymo padėtį. Komisijos teisės taikymo stebėsenos ataskaitos santraukoje didesnis dėmesys skiriamas teisės nuostatų perkėlimui, o ne faktiniam jų taikymui. Komisija pateikia tik nuorodas į procedūras, pradėtas prieš valstybes nares, kurios neperkėlė Europos Sąjungos teisės nuostatų į savo nacionalinę teisės sistemą. Todėl piliečiai ir Europos Parlamentas turėtų būti informuoti, kada Komisija pradeda pažeidimo, susijusio su neteisingu Europos Sąjungos teisės nuostatų perkėlimu į nacionalinę teisę, procedūrą, ir žinoti šių pažeidimų detales. Be to, Lisabonos sutartyje įtvirtinta piliečių teisė dalyvauti sudarant teisėkūros darbotvarkę ir padėti užtikrinti Europos Sąjungos teisės taikymą ir jos laikymąsi bei susijusių procedūrų skaidrumą ir patikimumą.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Gaila, kad keletas valstybių narių neįvertina tinkamo ir tinkamu laiku atliekamo ES teisės aktų įgyvendinimo svarbos. Nepakankamas ir uždelstas teisės aktų perkėlimas ir jų netinkamas įgyvendinimas bei taikymas sukuria teisinį neapibrėžtumą ir visuomenei ir įmonėms trukdo naudotis vidaus rinkos teikiama nauda. 2008 m. 55 proc. būtinų perkėlimų buvo atidėti, daugeliu atvejų – dvejiems metams arba ilgiau. Nors duomenys rodo 15 proc. augimą šiais metais, turime nepamiršti, kad perkeliamų teisės aktų skaičius taip pat buvo sumažintas 40 proc.

Nepriimtina tai, kad 2009 m. gegužės mėn. buvo 22 direktyvos, kurių galiojimo terminai buvo pasibaigę prieš daugiau kaip dvejus metus ir kurių dar nebuvo perkėlusios nuo vienos iki penkių valstybių narių. Būtina stiprinti ES institucijų, nacionalinių valdžios institucijų ir valstybių narių administracijų bendradarbiavimą siekiant užtikrinti geresnį, veiksmingesnį ir labiau laiku vykdomą ES teisės aktų įgyvendinimą ir kuo anksčiau nustatyti juos įgyvendinant kylančias problemas.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjunga – juridinis asmuo, pagrįstas sutartimis ir teisės aktais, būtina užtikrinti, kad šie būtų tinkamai ir vienodai įgyvendinami visose 27 valstybėse narėse. Tačiau žinome, kad valstybės narės dažnai nesugeba skubiai įgyvendinti arba perkelti ES teisės standartų arba juos perkelia su trūkumais arba nepakankamai. Kaip pabrėžia Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas, „prastas ir pavėluotas nuostatų perkėlimas bei netinkamas jų ir taisyklių įgyvendinimas sukelia teisinį netikrumą ir trukdo piliečiams bei verslo įmonėms išnaudoti visus vidaus rinkos teikiamus privalumus“. Todėl gyvybiškai svarbu užtikrinti, kad valstybės narės nenuvertintų tinkamo ir skubaus ES teisės įgyvendinimo teikiamos reikšmės ir kad Europos Komisija nuolat tinkamai informuotų Europos Parlamentą apie ES teisės taikymo padėtį.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Netinkamas ir vėlyvas taisyklių perkėlimas ir nepakankamas jų įgyvendinimas sukelia teisinį netikrumą ir piliečiams bei įmonėms trukdo visiškai naudotis vidaus rinkos teikiamais pranašumais. Todėl būtina užtikrinti glaudesnį ir nuolatinį ES institucijų ir nacionalinių valdžios institucijų bei valstybių narių administracijų bendradarbiavimą siekiant užtikrinti teisingą, veiksmingą ir laiku vykdomą ES teisės aktų įgyvendinimą. Šiuo tikslu būtina užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai naudotųsi naująja bendradarbiavimo sistema, numatyta Lisabonos sutartyje, ir pasirinktose bendrosios rinkos vietovėse atliktų metines įgyvendinimo proceso peržiūras.

Norėčiau pabrėžti šio pranešimo dalį, kurioje Europos Komisija raginama pateikti išsamius duomenis apie visų rūšių pažeidimus ir visus šiuos duomenis padaryti laisvai prieinamus Europos Parlamentui, kad šis galėtų atlikti savo vaidmenį nagrinėti minėtą atvejį. Tokių duomenų gretinimas ir klasifikavimas turėtų neprieštarauti ankstesnėms metinėms ataskaitoms siekiant Europos Parlamentui padėti atlikti reikšmingus Europos Komisijos daromos pažangos vertinimus.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. Jame įvertinama, kaip Europos Komisija stebėjo Europos Sąjungos teisės aktų taikymą 2008 m. Jame pateiktoje analizėje dėmesys telkiamas į Europos Komisijos „EU Pilot“ vertinimo ataskaitą“, kurioje Europos Komisija siūlo atlikti „EU Pilot“ projekto vykdymo vertinimą praėjus 22 mėn. nuo jo veikimo pradžios. Joje komitetas kelia kai kuriuos pagrindinius klausimus apie „EU Pilot“ projekto veikimą ir piliečių vaidmenį užtikrinant jo atitiktį Europos Sąjungos teisei minėtu pagrindu ir Europos Komisijos prašo pateikti susijusius duomenis, kad „EU Pilot“ projekto vertės analizė galėtų būti naudinga vykdant esamų pažeidimų tyrimo procedūrą. Teisės reikalų komitetas taip pat siūlo Europos Komisiją raginti pagal naująjį teisinį pagrindą – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 298 straipsnį – pasiūlyti pažeidimo procedūros „procedūrinį kodeksą“ siekiant įgyvendinti piliečių teises ir didinti skaidrumą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Metinės ataskaitos dėl Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos yra būtinos norint įvertinti, kaip ES teisę įgyvendina valstybės narės. 2008 m. 55 proc. perkeltinų teisės aktų buvo vėluojama perkelti, daugeliu atvejų dvejus arba daugiau metų. Nors faktai rodo, kad šiais metais perkelta 15 proc. daugiau teisės aktų, turime nepamiršti, kad 40 proc. sumažėjo perkeltinų teisės aktų skaičius. Todėl galime daryti išvadą, kad prieš akis – dar ilgas kelias, kol pasieksime tai, kad ES teisės aktuose nustatytus standartus valstybės narės perkeltų tinkamai ir greitai. Piliečiai ir įmonės galės visiškai naudotis vidaus rinkos teikiama nauda tik įgyvendinus šį tikslą.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Įvertinimai – priemonė padaryti būtinus pakeitimus. „EU Pilot“ vertinimo ataskaita“ atsakingame komitete iškėlė daug klausimų, o dėl to Europos Komisija raginama leisti susipažinti su susijusiais duomenimis. Turime išnagrinėti klausimą, kas praktiškiau konkrečiais atvejais – „EU Pilot“ projektas ar ankstesnės sutarties pažeidimų tyrimo procedūros. Turint tai omenyje, taip pat reikėtų nepaisyti galimybės peržiūrėti sutarties pažeidimų tyrimo procedūrą. Svarbu tai, kad nepaisant to, kuri forma bus pasirinkta ateičiai, – peržiūra ar derinimas, ji neturėtų sukelti daugiau biurokratijos ir, pirmiausia, ji turėtų atitikti ES tikslą siekti daugiau skaidrumo. Nors šiame pranešime pateikiama keletas gerų pasiūlymų, jis negali padėti įvykdyti apibrėžtų tikslų. Dėl to balsuodamas susilaikiau.

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL) Šiandien balsavau už šį pranešimą dėl Europos Sąjungos teisės taikymo kontrolės. Jame dėmesys telkiamas į „EU Pilot“ projekto veiksmingumą skatinant Europos Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą siekiant garantuoti tinkamą sutarčių taikymą.

Minėtame pranešime pabrėžiamas poreikis priimti procedūrų kodeksą, t. y. reglamentą, kuriame būtų išnagrinėti pagrindiniai pažeidimo nagrinėjimo procedūros aspektai, įskaitant informavimą, laiko terminus, teisę būti išklausytam, įpareigojimą nurodyti priežastis, siekiant, kad būtų paisoma piliečių teisių ir užtikrintas skaidrumas. Europos Komisija, būdama sutarčių sergėtoja, nuo šiol privalės teikti visą informaciją, kuri parodytų bet kokią pridėtinę vertę, teikiamą „EU Pilot“ projekto atliekant pažeidimų tyrimo procedūrą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) 26-osios metinės ataskaitos dėl Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos (2008 m.) tikslas – parodyti problemas, kylančias taikant ir perkeliant ES teisę. Tai dokumentas, kuris jei būtų tinkamai parengtas remiantis išsamiu ir sisteminiu požiūriu, galėtų būti ES teisės stebėsenos ir jos vystymosi paprastinimo mechanizmas.

Minėtą metinę ataskaitą Europos Parlamentas kritikavo dėl naujų metodų trūkumo ir nepakankamos informacijos ir šią kritiką remiu ir balsuoju už E. Lichtenberger pranešimą.

Tačiau privalau pabrėžti, kad be to, kad vėlavimas tinkamai taikyti ir perkelti ES teisės aktus mažina pasitikėjimą Europos Sąjungos institucijomis, jis taip pat veikia mus, visus europiečius, turi šalutinį poveikį ir neleidžia mums naudotis teisės aktų sukurtomis teisėmis, sukuria teisinį netikrumą ir visuomenei neleidžia visiškai naudotis vidaus rinkos teikiama nauda. Todėl remiu norą užtikrinti, kad Europos Komisija ir toliau teiktų išsamius duomenis apie visų rūšių pažeidimus ir kad visi šie duomenys būtų laisvai prieinami Europos Parlamentui, kad šis galėtų atlikti savo vaidmenį kontroliuoti, kaip Europos Komisija vykdo savo sutarčių sergėtojos vaidmenį.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad reikėtų atlikti vertinimą, kokią pridėtinę vertę projektas „EU Pilot“ daro esamai pažeidimo bylų nagrinėjimo procedūrai. Žinoma, svarbių duomenų teikimas priklauso nuo jos. Taip pat norėčiau pažymėti, kad, kaip minėta ataskaitoje, valstybių narių teismai atlieka esminį vaidmenį taikydami Europos Sąjungos teisę. Todėl būtina remti ES pastangas didinti ir koordinuoti teisėjų rengimą valstybių narių teisėjais ir apskritai teisės specialistais.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (ES) Šiame pranešime vertinama tai, kaip Europos Komisija 2008 m. kontroliavo Europos Sąjungos teisės taikymą. Jame pateiktoje analizėje dėmesys telkiamas į „EU Pilot“ vertinimo ataskaitą, kurioje Europos Komisija siūlo atlikti vertinimą ir nustatyti, kas pasiekta per 22 mėn. vykdant projektą „EU Pilot“. Teisės reikalų komitetas kelia daug svarbių klausimų, susijusių su projekto „EU Pilot“ veikimu ir piliečių vaidmeniu garantuojant tai, kad būtų paisoma ES teisės minėtu pagrindu, ir prašo Europos Komisiją teikti susijusią informaciją, kad būtų galima atlikti projekto „EU Pilot“ nagrinėjant pažeidimo procedūrą teikiamos pridėtinės vertės analizę. Teisės reikalų komitetas taip pat siūlo raginti Europos Komisiją pasiūlyti pažeidimo nagrinėjimo „procedūrų kodeksą“, kuris būtų parengtas remiantis naujuoju teisiniu pagrindu, teikiamu Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 298 straipsnio nuostatose, kuriomis siekiama didinti skaidrumą ir paisyti piliečių teisių.

Pranešimas: Ivo Belet (A7-0286/2010)

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Europos Sąjungos garso ir vaizdo naudojimo praktika lėmė pliuralistinį žiniasklaidos modelį, kuris pagrįstas dvejopa sistema. Ši unikali sistema leidžia palaikyti visuomeninių ir komercinių transliuotojų pusiausvyrą ir šiems papildyti vienas kitą. Skaitmeninė revoliucija sukėlė problemų šiai dvejopai sistemai. Naujų bendravimo ryšių kanalų ir alternatyvių tinklų pasirodymas kelia grėsmę senajai tvarkai. Norėdami išlaikyti papildomą senąją sistemą ir užleisti vietą naujiems ryšių būdams, turime reformuoti Europos Sąjungos transliavimą. Toks yra rezoliucijos, už kurią balsavau, tikslas – ja siekiama atkreipti dėmesį į modernizacijos, konvergencijos ir pliuralizmo paisymo ribas.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Transliuojamoji žiniasklaida yra vienas pagrindinių informacijos šaltinių, prieinamų ES piliečiams valstybėse narėse, todėl ji yra svarbus žmonių vertybių ir nuomonių formavimo veiksnys. Europos Sąjungos audiovizualinė aplinka yra išskirtinė, ji yra grindžiama visuomeninių ir komercinių transliuotojų pusiausvyra, kuri užtikrina laisvai prieinamų programų įvairovę bei skatina žiniasklaidos pliuralizmą, kultūrų ir kalbų įvairovę, redakcijų konkurenciją ir žodžio laisvę. Balsavau už šią rezoliuciją, nes Europos Parlamentas remia siekį išlaikyti nepriklausomas, stiprias ir gyvybingas visuomeninio transliavimo paslaugas, pritaikant jas prie skaitmeninės eros reikalavimų, bei palengvinti vartotojų perėjimą nuo analoginės televizijos sistemos prie skaitmeninės. Manau, kad valstybės narės turėtų geriau kovoti su skaitmenine atskirtimi ir užtikrinti, kad visų asmenų visuose regionuose prieiga prie visuomeninio transliavimo paslaugų būtų vienoda.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Transliacinė žiniasklaida – vienas iš svarbiausių informacijos šaltinių, prieinamų ES valstybių narių piliečiams. Dėl to ji – labai svarbus veiksnys, formuojantis žmonių vertybes ir nuomones. Subalansuota Europos Sąjungos sistema atlieka esminį vaidmenį skatindama demokratiją, socialinę sanglaudą ir integraciją ir išraiškos laisvę, ir ja pabrėžiamas poreikis išsaugoti ir skatinti žiniasklaidos pliuralizmą, žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, kultūrų ir kalbų įvairovės saugojimą ir su spaudos laisve susijusių Europos Sąjungos spaudos laisvės standartų laikymąsi.

Europos Komisija turėtų pritaikyti autorių teises prie naujos skaitmeninės eros, suteikdama transliuotojams galimybę toliau teikti įvairų kokybišką europietinį turinį, ir apsvarstyti konkrečius būdus, kaip palengvinti pakartotinį archyvų turinio panaudojimą bei sukurti plačias kolektyvines licencijų išdavimo sistemas ir paprastą vieno langelio principu grindžiamą teisių išaiškinimo sistemą.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Demokratinėje Europos Sąjungos visuomenėje būtina užtikrinti, kad piliečiams būtų prieinama informacija ir kad jie galėtų dalyvauti viešosiose diskusijose. Būtina užtikrinti, kad joje būtų nepriklausomas ir konkurencingas audiovizualinės žiniasklaidos ir spaudos sektorius. Dabartinėje situacijoje, kuri susiklosčiusi ES audiovizualiniame sektoriuje, visuomenė suinteresuota apsaugoti „dvejopą sistemą“ ir užtikrinti tikrą pusiausvyrą tarp visuomeninių paslaugų teikėjų ir privačiojo sektoriaus transliuotojų. Tai vienintelis būdas, kaip galime užtikrinti pakankamą programų įvairovę ir taip prisidėti prie žiniasklaidos pliuralizmo, kultūrų ir kalbų įvairovės, redakcijų konkurencijos ir žodžio laisvės.

Būtina turėti tvirtą, gyvybingą visuomeninių transliuotojų sistemą, kuriai nebūtų daromas politinis spaudimas, kuriai netrūktų redakcijų nepriklausomumo ir kuri gautų pakankamą finansavimą. Tačiau ją reikia nuolat prižiūrėti, kad nekiltų grėsmė sąžiningai konkurencijai kitų komercinių transliuotojų atžvilgiu. ES vaidmuo šiuo atžvilgiu – pabandyti suvesti įvairias žiniasklaidos sektoriaus suinteresuotąsias šalis siekiant išlaikyti klestinčią, gyvybingą pramonę. Manau, kad šiuo atžvilgiu žiniasklaidos pliuralizmo kontrolės mechanizmo įgyvendinimas gali būti esminis.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Buvau per jauna, kad galėčiau prisiminti laikus, kai transliavimo sektoriuje vyravo monopolija ir, atvirai pasakius, nesijaučiu nieko praradusi.

Nepaisant to, kad didelės įėjimo į rinką kliūtys baigiasi naujų rinkos dalyvių galimybių į ją patekti apribojimu ir nors minėto sektoriaus konkurencija dėl struktūrinių priežasčių visada ribota, asmeniškai aš pastebiu reikšmingus televizijos transliuotojų srities konkurencijos pokyčius.

Tačiau nemanau, kad visa sistema galėtų būti pagrįsta vien visuomeniniais transliuotojais, nes galų gale ji slopintų veiksmingumą, kuris atsiranda dėl konkurencijos, o tai kenktų vartotojams. Kita vertus, esant grynai komercinei televizijos sistemai gali nebūti suinteresuotumo siekti visuotinių interesų arba transliuoti mokomąsias programas, kurios ne visada pelningos dėl mažo žiūrovų skaičiaus, bet kurios dėl savo pobūdžio yra būtinos. Todėl būtina išsaugoti dvejopą sistemą su sąlyga, kad būtų nustatytos taisyklės, kurios garantuotų laisvą, sveiką konkurenciją, ir ši sistema būtų tikrinama siekiant užkirsti kelią slaptiems visuomeninių ir privačių transliuotojų įmonių susitarimams, atsižvelgiant į redakcijų sprendimus, bet turint omenyje tai, kokias socialines funkcijas turi atlikti visuomeninės transliuotojų tarnybos.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Visuomeninių paslaugų transliavimas turi išlikti nepriklausomas nuo politikos ir turi gauti pakankamą finansavimą, kad šie transliuotojai galėtų rengti kokybiškas informacines programas ir bet kurioje šalies vietovėje gyvenantys piliečiai galėtų jas žiūrėti. Taip pat manau, kad naujųjų technologijų įgyvendinimas padės rengti kokybiškas programas, kurios būtų skirtos visoms žiūrovų grupėms. Reikėtų daugiau dėmesio skirti jaunuoliams, kurie visada yra naujų technologijų naudojimo centre, o dėl to reikia programų, kurios būtų skirtos būtent jiems, įskaitant internetu transliuojamas programas.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Europos Sąjunga reguliariai ragina įvairiose trečiosiose šalyse paisyti išraiškos laisvės, bet ji ir pati turi jos paisyti. Lapkričio 25 d. didžiosios daugumos priimta rezoliucija valstybės narės skatinamos baigti kištis į visuomeninių transliuotojų turinį ir primenama, kad Europos standartų, susijusių su žodžio laisve, žiniasklaidos pliuralizmu ir nepriklausomumu bei visuomeninės žiniasklaidos finansavimu, laikymasis turėtų būti visų valstybių narių prioritetas. Europos Parlamentas siūlo, kad Europos audiovizualinė observatorija vertintų tai, kaip valstybės narės taikė minėtus standartus, ir reikalauja, kad savo įsipareigojimų „nesugebėjusios laikytis“ valstybės narės būtų patrauktos baudžiamojon atsakomybėn. Europos Parlamentas šį balsavimą taip pat laikė galimybe pabrėžti tinkamo ir stabilaus finansavimo poreikį, kad visuomeninė žiniasklaida galėtų likti nepriklausoma, o privatūs transliuotojai būtų skaidrūs. Galiausiai, valstybių narių prašoma priimti teisės aktus, reglamentuojančius visuomenines transliavimo internetu paslaugas ir iš dalies keičiančius autorių teisių įstatymą, kad šis atitiktų naujosios skaitmeninės eros tikrovę.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame ginamas visuomenės poreikis turėti visuomeninio ir privačiojo sektoriaus žiniasklaidą, kuri savo funkcijas atliktų nejausdama politinio ir ekonominio spaudimo. Dvejopa Europos Sąjungos sistema galėtų atlikti svarbiausią vaidmenį skatindama demokratiją bei išraiškos laisvę ir išlaikydama ir skatindama žiniasklaidos pliuralizmą, kultūrų ir kalbų įvairovę.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Transliuojamosios žiniasklaidos pliuralizmo užtikrinimo svarbą lemia tai, kad tokia žiniasklaida mūsų visuomenėje atlieka pagrindinį vaidmenį informacijos ir pliuralizmo atžvilgiu ir skatina ginti teises ir laisves ir teikti garantijas, o tai aiškiai padeda kurti geriau informuotą ir dalyvavimu pagrįstą visuomenę. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad šios paslaugos turėtų finansinę ir redakcinę autonomiją ir kad joms būtų neleidžiama tapti politizuotomis arba kad nebūtų daromos nuolaidos dėl ekonominių interesų. Portugalijoje neseniai pateikti pranešimai apie galimą vyriausybės kišimąsi į naujienų tarnybų darbą, įskaitant dienraščio redaktoriaus ir radijo stoties naujienų redakcijos vadovo pakeitimą bei staigų komercinio kanalo žinių programos panaikinimą ir šio kanalo generalinio direktoriaus pakeitimą. Ten taip pat pranešta apie keletą incidentų, kai kritiškus straipsnius rašę autoriai buvo nušalinti, ir pranešta apie tariamą įmonės, kurios auksinį akcijų paketą turi valstybė, planą įsigyti dalį žiniasklaidos įmonės, kuri turi privatų kanalą, akcijų. Atsižvelgiant į tai, būtina teikti pirmenybę dvejopai ES sistemai, kuri užtikrina visų lygmenų nepriklausomumą ir visuomeninio ir privačiojo sektorių transliavimo tarnybų išraiškos laisvę, atsižvelgiant į tai, kad šios nėra apsaugotos nuo politinio kišimosi.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) ES audiovizualinį klimatą galima apibūdinti kaip „dvejopą sistemą“. Visuomeninių ir komercinių transliuotojų sambūvis užtikrino didžiulę programų įvairovę. Tai padėjo siekti žiniasklaidos pliuralizmo, kultūrų ir kalbų įvairovės, redakcijų konkurencijos (turinio kokybės ir įvairovės atžvilgiu) ir išraiškos laisvės. Norėčiau pabrėžti tai, kad valstybėms narėms reikia spręsti miesto ir kaimo vietovių skaitmeninės atskirties problemą siekiant užtikrinti, kad diegiant skaitmenines paslaugas visi visuose regionuose gyvenantys asmenys turėtų lygias galimybes naudotis visuomeninių transliuotojų paslaugomis ir kad būtų siūlomas patrauklus, kokybiškas turinys, kuriuo būtų kreipiamasi į jaunimą, turintį prieigą prie žiniasklaidos priemonių.

  Cătălin Sorin Ivan (S&D), raštu. – (RO) Pagrindinė žinia, kurią norėjome perduoti šiuo pranešimu, yra tai, kad visuomeninius transliuotojus mums reikia išlaikyti nepriklausomus. Pranešimo projekto prieduose reikalavome, kad valdybų nariai į tarnybą būtų skiriami remiantis tik jų kompetencija, o ne politiniu šališkumu.

Be to, norėjome kuo aiškiau išreikšti savo norą siekti, kad visuomeninės stotys užtikrintų ne tik aukštą kokybę ir patrauklų turinį, bet kad jos taip pat integruotų naujas platformas ir atsižvelgtų į naujausias technologijas. Vienas dalykas, kurio reikalavome, buvo investicijos į visuomeninį transliavimą, be kurių neįmanoma garantuoti aukštų standartų.

  Timothy Kirkhope (ECR), Didžiosios Britanijos Konservatorių delegacijos vardu, raštu. – Didžiosios Britanijos konservatorių delegacija parėmė šį pranešimą, nes jame pripažįstama, kad pagal Amsterdamo protokolą išskirtinei valstybių narių kompetencijai priklauso apibrėžti viešųjų paslaugų uždavinius ir skirti finansavimą savo visuomeniniams transliuotojams. Tai svarbu Jungtinei Karalystei (JK) dėl specifinio BBC finansavimo metodo ir mes palankiai vertiname šį patvirtinimą, kad Europos Parlamentas nebandys kištis į BBC finansuoti JK naudojamus finansavimo metodus.

Dviem klausimais JK delegacija šio pranešimo paremti negalėjo: raginimui skatinti paieškos sistemas ir interneto paslaugų teikėjus teikti finansavimą siekiant padėti kurti turinį internete ir Europos audiovizualinės observatorijos raginimui kaupti duomenis apie nacionalinius visuomeninio sektoriaus transliuotojus. Todėl JK delegacija pareikalavo atskiro balsavimo dėl šių dviejų pranešimo dalių ir balsavo prieš jas. Tačiau apskritai šis pranešimas gerai apgalvotas ir padeda spręsti jame nagrinėjamą klausimą, dėl to Didžiosios Britanijos konservatorių delegacija parėmė šį pranešimą.

  David Martin (S&D), raštu. – Palankiai vertinu šią rezoliuciją, kuria vėl patvirtinamas Europos Parlamento įsipareigojimas skatinti dvejopą transliavimo sistemą, kurioje galėtų veikti privati ir visuomeninė žiniasklaida, kuri būtų nepriklausoma nuo politinio ir ekonominio spaudimo, ir raginama užtikrinti aukščiausios kokybės transliavimo prieigą, nepaisant vartotojų gebėjimo už ją sumokėti.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) EP retai galima pamatyti, kaip ginamos viešosios paslaugos. Nors turiu abejonių dėl minties, kad dvejopa sistema būtinai sudaro sąlygas žiniasklaidos pliuralizmui atsirasti, ir nors manau, kad privačios žiniasklaidos neįmanoma atskirti nuo finansinių interesų, norėčiau pagirti pranešimą, kuriame ginamas visuomeninio transliavimo išsaugojimas. Tik visuomeninį transliavimą gali kontroliuoti nepriklausomi gyventojai ir tik jis gali visiems suteikti prieigą prie aukštos kokybės pliuralistinės informacijos, o jos šiuo metu nėra Prancūzijoje ir kelete kitų valstybių, kuriose vyrauja oligarchija.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Mes visi visoje ES matėme tam tikrą politinį kišimąsi į visuomeninio ir privačiojo sektoriaus transliuotojų teikiamas paslaugas. Visai neseniai Portugalijoje buvo įvairių keistų situacijų, kai buvo nutrauktos naujienų programos ir žinių diktoriai ir televizijos stočių vadovai buvo pakeisti dėl akivaizdžių priežasčių, o tai rodo, kad tai padaryta vykdant politinius įsakymus.

Nors verta žinoti, kad visuomeniniai transliuotojai labiau linkę pasiduoti tokiam spaudimui, privatusis sektorius nuo jo taip pat neapsaugotas, nes jo pajamos dažnai priklauso nuo reklamos laiko ar vietos pardavimo valstybiniam sektoriui. Visuomenė turi teisę į nepriklausomas ir objektyvias turinio požiūriu visuomenines arba privačiojo sektoriaus transliavimo paslaugas. Į tai atsižvelgdamas, esu įsitikinęs, kad dvejopa Europos Sąjungos sistema atliks pagrindinį vaidmenį skatindama demokratiją ir išraiškos laisvę ir saugodama ir skatindama žiniasklaidos pliuralizmą, kultūrų ir kalbų įvairovę.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Informacija – auksas. Siekiant piliečiams teikti objektyvią informaciją ir siekiant juos šviesti, televizijos ir žiniasklaidos srityse turime visuomeninius transliuotojus. Transliuodami aukštos kokybės programas, šie transliuotojai turi teisę gauti finansavimą iš mokesčių. Laidos – pagrindinis piliečių informacijos šaltinis. Kai kurie visuomeniniai transliuotojai gana sėkmingai pakeitė savo programas dėl konkurencijos su privačiaisiais transliuotojais atsiradimo. Geriausias to pavyzdys – Didžiosios Britanijos transliuotojas BBC. Kiti transliuotojai, pvz., Austrijos ORF, ne tik kenčia nuo mažėjančio žiūrovų skaičiaus, bet negali visiškai įvykdyti nešališkumo ir objektyvumo reikalavimų dėl savo partijos politinės įtakos. Be to, privatūs transliuotojai pradėjo diskusijas dėl to, ar transliavimo mokesčiai iš tiesų apskritai teisėti, nes, žinoma, visuomeniniai transliuotojai taip pat gauna pajamų iš reklamos. Kadangi įvairiose valstybėse narėse ši sritis skirtingai organizuojama ir taikomos skirtingos sistemos, ES lygmeniu negalima priimti standartinio sprendimo. Todėl balsuodamas susilaikiau.

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. − Laisva ir nepriklausoma žiniasklaida yra vienas iš pagrindinių demokratijos ramsčių. Balsavau už šį pranešimą, kadangi pritariu nuomonei, jog politinio spaudimo ir komercinių interesų nesupančioti visuomeniniai transliuotojai yra ypač svarbi šios sistemos dalis. Deja, dabartinės tendencijos nėra džiuginančios. Kai kuriose šalyse visuomeniniai transliuotojai susiduria su vis didėjančiu politiniu spaudimu, transliuotojo finansavimas tampa priklausomas nuo į valdžią atėjusios politinės partijos malonės. Kitur transliuotojams vis didėjančią įtaką daro verslo struktūros. Pritariu pozicijai, kad kultūra ir žiniasklaida visada priklausys šalių kompetencijai. Tačiau manau, kad ir ES institucijos galėtų vaidinti nemažą vaidmenį. Jos galėtų padėti keistis geros praktikos pavyzdžiais, o kai kuriais atvejais galėtų paviešinti bei pasmerkti ir netinkamą praktiką. Šiais ekonomikos krizės laikais visuomeniniai transliuotojai turėtų geriau išnaudoti galimybę paimti lengvatines EIB paskolas, kurios padėtų modernizuoti infrastruktūrą, pakeltų visuomeninių transliuotojų lygį, taip padėdamos prisitaikyti prie XXI amžiaus keliamų iššūkių.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už I. Beleto pranešimą dėl visuomeninio transliavimo paslaugų. Europos Sąjungoje prasidėjo skaitmeninė era ir ES institucijos privalo garantuoti dvejopos sistemos, kurią sudaro privačiojo ir viešojo sektoriaus transliuotojai, pusiausvyrą. Visa sistema turėtų būti pagrįsta radijo ir televizijos transliuotojų, kurie gali daryti įtaką visos visuomenės nuomonei, reitingais. Būtina pritaikyti ES finansavimą valstybių narių visuomeninio transliavimo sistemoms, nes jis tiesiogiai susijęs su kiekvienos visuomenės demokratijos, socialiniais ir kultūriniais poreikiais ir poreikiu išsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą ir garantuoti įvairios informacijos teikimą ir išraiškos laisvę. Kadangi ši tema – atskirų valstybių narių valdžios institucijų atsakomybė, ES tikisi, kad visuomeninių paslaugų teikėjams bus suteikta daugiau paskatų siekiant pakartotinai reklamuoti paslaugas, kurios daugelyje šalių kenčia nuo politikų įtakos ir informacijos kontrolės ir kurios neleidžia privačiojo sektoriaus konkurencijos, kuri kartais nesąžininga, pusiausvyrai atsirasti.

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL) Žiniasklaidos pliuralizmą galima apsaugoti tik užtikrinant, kad privačioji ir visuomeninė žiniasklaida galėtų gyvuoti kartu, netrukdomai ir nebūti diskriminuojamos. Tačiau norint pasiekti šį tikslą būtina užtikrinti, kad būtų įvykdytos dvi sąlygos. Pirmiausia, turime užtikrinti, kad visuomeninės ir privačiosios žiniasklaidos bendrovės neatsiliktų nuo skaitmeninio amžiaus modernizuodamos savo paslaugas – ir tai svarbu – nedidindamos kainos vartotojams ir, antra, kad naujojoje skaitmeninėje aplinkoje būtų apsaugota perspektyvi erdvė, kad kartu su kitais informacijos šaltiniais, tokiais kaip žurnalai ir laikraščiai, radijas ir televizija galėtų gyvuoti kartu, ypač dabar, kai visos Europos Sąjungos spauda patiria visišką nuosmukį. Kitaip tariant, valstybėse narėse turime garantuoti pakankamą finansavimą ir planavimą.

ES gali ir privalo rodyti, kad ji remia šiuos kriterijus teikdama finansavimą, pvz., iš Investicijų fondo, žiniasklaidai skaitmeninti ir koordinuodama keitimąsi geriausia praktika atlikdama procedūras, kuriomis siekiama skaitmeninti valstybių narių radiją ir televiziją. Manau, kad šie klausimai šiame pranešime gerai pabrėžti, todėl balsavau už jį.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šią rezoliuciją „dėl visuomeninio transliavimo paslaugų skaitmeninėje eroje. Dvejopos sistemos ateitis“, nes manau, kad visuomeninės televizijos ir multimedijų visuomenėje vaidmeniu reikia atsižvelgti į žiniasklaidos koncentraciją ir pliuralizmą Europos Sąjungoje, naudojimosi žiniasklaidos priemonėmis raštingumą skaitmeniniame pasaulyje, žiniasklaidos turinio įvairovę ir visuomeninių paslaugų transliavimo informacinėje visuomenėje nepriklausomumo garantiją.

Iš tiesų dvejopa transliavimo sistema, kurioje atitinkamus vaidmenis nepaisant politinio ir ekonominio spaudimo atlieka privačiųjų ir visuomeninių paslaugų teikėjai transliuotojai, būtina norint užtikrinti prieigą prie aukščiausios kokybės informacijos ir skatinti pačią demokratiją. Visuomeninės paslaugos ir privačiojo sektoriaus transliavimas turi atlikti esminį vaidmenį Europos Sąjungos audiovizualinės produkcijos, kultūrų įvairovės ir tapatumo, informacijos, pliuralizmo, socialinės sanglaudos, pagrindinių laisvių skatinimo ir demokratijos veikimo atžvilgiais.

Remiu pateiktas rekomendacijas, o ypač valstybių narių skatinimą keistis geriausia praktika ir sustiprinti nacionalinių žiniasklaidos reguliuotojų bendradarbiavimą Europos reguliavimo institucijų platformoje (angl. EPRA).

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad ES būtina suvesti įvairius žiniasklaidos sektoriaus veikėjus ir suinteresuotąsias šalis, siekiant skatinti klestinčios ir ekonomiškai perspektyvios pramonės kūrimą. Dėl greitų žiniasklaidos, ypač skaitmeninės žiniasklaidos, pokyčių bus būtina rasti naujus sprendimus ir jie neišvengiamai lems „naujosios žiniasklaidos ekologijos“ apibrėžtį.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (ES) Transliavimas – ypatingas sektorius. Jis daro įtaką žmonių vertybėms ir nuomonėms ir toliau yra daugelio ES piliečių pagrindinis informacijos šaltinis. Todėl jis labai svarbus pagrindinėms vertybėms, įskaitant socialinę sanglaudą, ir demokratijai apsaugoti ir skatinti. Kaip nurodyta Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, ES audiovizualinis paveikslas apibūdinamas kaip vadinamoji „dvejopa sistema“. Visuomeninių ir komercinių transliavimo įstaigų buvimas užtikrino tai, kad turime daug įvairių programų. Tai taip pat padeda siekti žiniasklaidos pliuralizmo, kultūrų ir kalbų įvairovės, redakcijų konkurencijos (turinio kokybės ir įvairovės atžvilgiu) ir žodžio laisvės. Tai iš dalies pasiekta tvirtoms, gyvybingoms visuomeninio transliavimo paslaugoms teikiant pakankamą finansavimą. Gerai veikiančioje dvejopoje sistemoje visuomeninio transliavimo įstaigos gali pakelti rinkos lygį.

  Marie-Thérèse Sanchez-Schmid (PPE), raštu. – (FR) Transliavimas atsidūrė technologijų poslinkių įkarštyje: žiniasklaidos turinio skaitmeninimas ir jo prieinamumas naudojant internetą iš pagrindų pakeitė transliavimo paradigmą. XX a. aštuntajame dešimtmetyje komerciniai ir privatūs veikėjai kovojo dėl transliavimo dažnių esant valstybės monopolijoms. Šiandien daugybė vartotojams teikiamų galimybių naudotis multimedijų turiniu reiškia, kad turime apibrėžti būtiną visuomeninių ir privačiosios žiniasklaidos paslaugų teikimo pusiausvyrą. Ką giname šiame pranešime? Visuomeniniam transliavimui reikia skirti ypač daug dėmesio (turint omenyje tai, kad žiniasklaida sutelkta keliose rankose, ir tai, kokia jos komercinė konkurencija), jeigu norime, kad ji be politinio kišimosi padėtų išlaikyti viešąją erdvę, kurioje transliuojamos aukštos kokybės programos ir objektyvi informacija. Valstybių narių prašome teikti pakankamus išteklius norint remti visuomeninio transliavimo skaitmeninimą ir, pirmiausia, kovoti su skaitmenine atskirtimi.

Visi neturtingi ir pasiturintys, kaimo ir miesto vietovėse gyvenantys asmenys turi turėti vienodas galimybes naudotis aukštos kokybės visuomeniniu transliavimu. Galiausiai, atsižvelgdami į, pvz., tokio giganto kaip „Google“ ir interneto puslapių, kurių sąrašą jie pateikia, pajamų skirtumus, turime galvoti apie tai, kad paieškos sistemos turėtų labiau prisidėti prie turinio kūrimo finansavimo.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0624/2010)

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo metinių yra ne pirma Tarybos priimta rezoliucija, kurioje nagrinėjami minėti klausimai. Nepaisant to, reikėtų manyti, kad lyčių aspekto integravimas dar tik užsimezgė, nes į moteris dabar atsižvelgiama vykdant saugumo ir taikos palaikymo operacijas. Minėdami 10-ąsias minėto teksto priėmimo metines, kurios sutampa su Tarptautine smurto prieš moteris panaikinimo diena, mano kolegos nariai ir aš siekėme išreikšti Europos Parlamento ryžtą skatinti siekti minėtoje rezoliucijoje išdėstytų tikslų, pirmiausia Europos Sąjungai imtis veiksmų. Mes, naujoji Europos išorės veiksmų tarnyba, vykdydami ES bendrą saugumo ir gynybos politiką, drauge su kitomis tarptautinėmis strateginėmis bendradarbiavimo institucijomis, norime pagerinti moterų padėtį rimtų konfliktų zonose.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją, nes turi būti skirtas didžiulis dėmesys moterų saugumui vykdant taikos misijas bei karinių konfliktų metu. Norėčiau pabrėžti, jog reikėtų persvarstyti Europos Sąjungos žmogaus teisių politiką, kai rengiama visapusiška žmogaus teisių nacionalinė strategija ir vertinamos Europos Sąjungos gairės dėl smurto prieš moteris bei mergaites ir Europos Sąjungos gairės dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų bei kovos su visų formų jų diskriminacija. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dalis paplitusių ir sistemingų veiksmų, prievartavimas ir seksualinė vergovė pagal Ženevos konvenciją yra pripažįstami nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais.

Be to, prievartavimas dabar taip pat pripažįstamas genocido dalimi, kai yra vykdomas siekiant visiškai ar iš dalies sunaikinti tam tikrą žmonių grupę. Taigi, Europos Sąjunga turi imtis konkrečių veiksmų, siekiant nutraukti kaltų dėl seksualinio smurto prieš moteris ir vaikus nebaudžiamumo praktiką. Be to, būtina nustatyti Europos Sąjungos personalo, dirbančio karinėse ir civilinėse misijose, elgesio kodeksą, pagal kurį būtų draudžiamas seksualinis išnaudojimas kaip nepateisinamas ir nusikalstamas elgesys.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Moterys, taika ir saugumas – sritys, kurioms reikėtų skirti didžiausią dėmesį. 10-osios JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 metinės – viena iš galimybių šiose srityse padaryti pažangą (be jau vykdomos visų ES politikos sričių, pirmiausia žmogaus teisių srities ir kovos su smurtu prieš moteris, vaikų naudojimo ginkluotuose konfliktuose ir kovos su visomis diskriminacijos formomis politikos peržiūros). Be to, kitas aspektas, kuris, mano nuomone, susijęs su minėtu pranešimu, – tai, kad jame raginama skatinti moterų dalyvavimą susitaikymo procesuose, taikos palaikymo ir konfliktų prevencijos procesuose, o tai dar viena priežastis, dėl kurios balsavau už šio pranešimo priėmimą.

  David Casa (PPE), raštu. – Elgesys su moterimis ir vaikais ir jų saugumas ginkluotų konfliktų zonose aplink ES – vis didesnį susirūpinimą keliantis klausimas. Būtina daryti viską, kas įmanoma, siekiant apriboti tokios padėties minėtuose regionuose lemiamus padarinius. Dėl šios priežasties nusprendžiau paremti šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Balsavau prieš šį bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl 10-ųjų JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo metinių, nes joje pateikiamas iškreiptas lyčių lygybės vaizdas. Mano nuomone, lygybės siekiama ne tada, kai moterys priklauso karinėms organizacijoms arba tarptautinėms policijos pajėgoms. Taip pat moterų saugumą, kaip jis apibrėžtas JT rezoliucijoje Nr. 1325, garantuoja nuolatinės darbo vietos, o konfliktų išvengti padeda piliečių ir taikių priemonių naudojimas, o ne karinė intervencija. O šioje rezoliucijoje, priešingai, raginama daugiau moterų įdarbinti policijoje ir karo misijose, o ES raginama dislokuoti daugiau moterų pareigūnių ir kareivių BSGP misijose. Kita priežastis, dėl kurios balsavau prieš šią rezoliuciją, buvo tai, kad buvo atmesti pakeitimai, kuriuos pasiūlė Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji, kuriuose išbraukti minėti raginimai ir raginimai skatinti daugiau moterų dalyvauti EUPOL ir EUSEC veikloje ir kad moterims būtų geriau atstovaujama Kongo Demokratinėje Respublikoje.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Dabar švenčiame 10-ąsias šios pirmosios JT rezoliucijos dėl ypatingo ir neproporcingo ginkluotų konfliktų poveikio moterims metines. Tikiuosi, kad ES maksimaliai išnaudos šią progą ir nusiųs tvirtą politinį ženklą ir dės daugiau pastangų, kad jį įgyvendintų, priimdama politines gaires arba padidindama finansinius išteklius. Taip pat tikiuosi, kad dabartinė ES žmogaus teisių politikos peržiūra lems nuoseklios žmogaus teisių strategijos plėtojimą ir ES gairių dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir vaikų padėties ginkluotų konfliktų atveju vertinimą, atliekamą siekiant kovoti su visomis smurto ir diskriminacijos formomis.

Manau, kad Europos išorės veiksmų tarnybos įkūrimas padės geriau įgyvendinti šias rezoliucijas ir taip pat jis turėtų pabrėžti ES vaidmenį šioje srityje. Norėčiau pasveikinti 10 valstybių narių, įskaitant Portugaliją, kurios jau patvirtino nacionalinius veiksmų planus, padėsiančius įgyvendinti šią rezoliuciją, ir tikiuosi, kad likusios valstybės narės kuo greičiau paseks jų pavyzdžiu.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Man keista, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba tik prieš dešimt metų susidomėjo ypatinga karo zonose esančių moterų situacija. Tačiau dabar turime kritiškai įvertinti pasiektus rezultatus ir tęsti darbus ta pačia linkme. Europos Sąjunga yra pakankamai jautri, kad galėtų atsižvelgti į tokius klausimus. Pirmiausia atėjo laikas žengti žingsnį pirmyn ir pripažinti, kad vidutiniškai moterys patiria įvairias traumas ir išgyvena tam tikras situacijas bei kenčia nuo prievartos dažniau negu vyrai. Todėl visiškai remiu šią rezoliuciją, nes bet kuris į konflikto zoną taiką norintis įnešti asmuo pirmiausia turi rasti ramybę savo viduje. Tuo tikslu tikslų skirstymas – geriausias būdas veiksmingiau naudoti išteklius, o to turime siekti, ypač jeigu rezultatas bus nuoširdi ir maloni moters šypsena.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Deja, visos įdėtos atkaklios pastangos – rezoliucijos ir nacionaliniai bei tarptautiniai planai, kuriais siekiama padidinti konflikto zonose esančių moterų apsaugą – nepadėjo panaikinti šio žiauraus ginklo, kurio dažnai griebiamasi šiuolaikiniuose karuose – lytinės prievartos. Priešingai, nebaudžiamumas sudaro šiai praktikai, kuri visiškai prieštarauja mūsų vertybėms, plisti palankias sąlygas.

Kaip ir kiti, keletą kartų atvirai pasisakiau prieš masinius išžaginimus Konge, Liberijoje ir kitose konflikto zonose, ypač Afrikoje. Rimčiausia problema – tai, kad pranešta apie žiaurius įvykius, kurie vyko visai netoli JT pajėgų bazės. Tūkstančiai moterų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos ir smurto, taip pat pasmerktos ateityje jausti socialinę gėdą ir baisių ligų, tokių kaip ŽIV, naštą. Europos Sąjunga turi paspartinti savo veiksmus ir kovoti su šiais rimtais žmogaus teisių pažeidimais ir siekti, kad JT rezoliucijos būtų daugiau negu tik popieriaus lapas.

Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena, kurią minime lapkričio 25 d., mums taip pat turi priminti, kad moterys kenčia ir nuo smurto šeimoje, o tai vyksta nerimą keliančiu dažnumu, vedybinio prievartavimo, seksualinio priekabiavimo ir prekybos žmonėmis.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Kai galvojame apie ginkluotą konfliktą ir tradicinius karo scenarijus, įsivaizduojame, kad pagrindinės aukos – vyrai. Tačiau, deja, faktas tas, kad bet kurioje pasaulio vietoje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas ir kyla grėsmė taikai, moterys ir vaikai dažnai pirmiausia tampa aukomis, nors ir nutylėtomis, ir tokių aukų skaičius būna didžiausias. Moterims kyla nesuskaičiuojama gausybė grėsmių dėl žiaurių papročių, kurie pažeidžia jų teises, taikymo karo ir konflikto sąlygomis arba skurdo ir socialinės atskirties sąlygomis. Todėl būtina užtikrinti, kad Europos Sąjunga nepamirštų moterų, kurios kasdien kenčia nuo pačių pagrindinių teisių, pvz., teisės į gyvybę ir fizinę gerovę, pažeidimo, moterų, kurios nuteisiamos mirti užmėtant akmenimis, moterų, kurioms neleidžiama gauti išsilavinimo, moterų, kurios priverstos bėgti ir gyventi kaip pabėgėlės, kad galėtų naudotis laisve, kurią Pagrindinių teisių chartija suteikia mums visiems, ir moterų, kurios diskriminuojamos vien dėl lyties. Iš esmės būtina užtikrinti, kad Europos Sąjunga nepamirštų ir kad nenusigręžtų nuo visų moterų, kurioms dar neužtikrinta laisva ir vilties kupina ateitis.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Smurtas prieš moteris konfliktų zonose dažnai yra lytinės diskriminacijos, kuri, deja, egzistuoja ir taikos metu, išplėtimas. Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu poreikiui skirti finansinių ir žmoniškųjų išteklių siekiant aktyvesnio moterų dalyvavimo ir lyčių lygybės užsienio ir saugumo politikos srityse. Norėčiau pabrėžti poreikį nustatyti tinkamą viešojo skundo tvarką, taikytiną vykdant bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijas, kuri būtų skirta palengvinti, pirmiausia, seksualinės arba lytinės prievartos pasmerkimą, ir norėčiau paraginti Vyriausiąją įgaliotinę-Europos Komisijos pirmininko pavaduotoją į kas šešis mėnesius atliekamus BSGP misijų vertinimus įtraukti išsamias ataskaitas apie moteris, taiką ir saugumą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsavome prieš šią rezoliuciją, nes manome, kad lyties aspekto piliečių ir karo misijose nepakanka. Moterų diskriminacijos problema nebus išspręsta ir karai netaps kažkuo daugiau į karo misijas įtraukus daugiau moterų, kad šios dalyvautų kare ir okupacijoje, pvz., Irake ir Afganistane. Tikrovė mums rodo, kad taip nėra.

Manome, kad karinė intervencija nepadeda apginti moterų teisių, o tik padidina jų pažeidimus. Tik konfliktų prevencija ir pilietinių priemonių įgyvendinimas konfliktu metu gali įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1325 duotą pažadą.

Todėl esame nusivylę, kad mūsų pasiūlyti pakeitimai nebuvo priimti.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Šiandien, lapkričio 25 d., yra Tarptautinė smurto prieš moteris panaikinimo diena. Šiandienos balsavimu dėl bendro pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl 10-ųjų JT Saugumo Tarybos rezoliucijos (2000) Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo metinių norime duoti akivaizdų savo, kaip EP narių, pirmiausia, Europos Sąjungos piliečių, pasiryžimo veikti ženklą. Teisinga, kad prisimename šias 10-ąsias metines, bet pamirštame, kad 80 proc. karo aukų yra civiliai, pirmiausia, moterys ir vaikai. Pagrindinių teisių tema ir jų apsaugos išplėtimas visada turi būti Europos Sąjungos diskusijų centre, kad galėtume sukurti bendras ir veiksmingas strategijas, padėsiančias apsaugoti moteris ir vaikus. Vis dažniau smurtas naudojamas prieš šių kategorijų asmenis, bet mes siekiame užtikrinti, kad šiuos nusikaltimus padarę asmenys, teismo institucijoms įsikišus, už juos asmeniškai atsakytų, ir turime taikyti tam tikras esmines sąlygas siekdami kuo labiau sumažinti šio reiškinio plitimą, siekiant užkirsti kelią konfliktams ir padėti atstatyti nuo jų nukentėjusias vietoves.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją, kurioje raginama skirti konkrečių ir reikšmingų finansinių, žmogiškųjų ir organizacinių išteklių siekiant užtikrinti moterų dalyvavimą ir lyčių aspekto integravimą užsienio ir saugumo politikos srityje; raginama, kad policijos, karinėse, teisingumo ir teisinės valstybės misijose, taikos palaikymo operacijose, diplomatinėse misijose ir demokratinimo procesuose dalyvautų daugiau moterų; raginama ES valstybes nares aktyviai skatinti moterų dalyvavimą jų dvišaliuose ir daugiašaliuose santykiuose su ne ES valstybėmis ir organizacijomis;

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Nors minime 10-ąsias JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo metines, šioje srityje reikia dar daug ką nuveikti, pirmiausia smurto prieš moteris srityje, rengiant ES gaires apie vaikų naudojimą ginkluotuose konfliktuose ir kovą su visomis jų diskriminacijos formomis. Pats laikas mums visiems sutelkti savo pajėgas ir užtikrinti, kad pasiektume šį tikslą.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Nors pritariu daugeliui į šią rezoliuciją įtrauktų klausimų, pirmiausia poreikiui daryti pažangą lyčių lygybės srityje vykdant vystomąjį bendradarbiavimą, balsavau prieš ją, nes prieštarauju tam, kad būtų didinamas policijos pareigūnų arba kariškių skaičius, nepaisant to, ar jie vyrai, ar moterys, dėl ES militarizacijos bangos, kurią jis sukelia. Minėtoje rezoliucijoje pabrėžiama, kad „labai svarbu, jog ES paskirtų daugiau moterų policijos pajėgų ir kariškių į ESGP misijas“, o tai prieštarauja mano frakcijos paramai demilitarizuoti bendrąją užsienio ir saugumo politiką. Be to, pranešime nuolat minima Europos išorės veiksmų tarnyba, kuriai nuolat priešinuosi, nes ji – dar vienas žingsnis, skatinantis Europos užsienio politikos militarizaciją.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Nors 2000 m. spalio 31 d. rezoliucija Nr. 1325 rodo, kad JT narės anksčiau žinojo apie ginkluotų konfliktų poveikį moterims, siaučiant karams jų kenčiamas smurtas ir svarbus vaidmuo, kurį JT narės galėtų atlikti siekdamos užkirsti kelią konfliktams ir siekdamos juos išspręsti, 10-osios rezoliucijos metinės, kurias šiandieną švenčiame, – taip pat proga kritiškai įvertinti susiklosčiusią padėtį. Šiuo požiūriu galime remtis rezoliucijomis Nr. 1820 (2008) ir 1888 (2009), kuriose pirmą kartą aiškiai pripažįstamas seksualinio smurto, kaip karo taktikos, naudojimas, o tai reikalauja tam tikros politinės ir saugumo reakcijos.

Taip pat galime remtis M. Wallström paskyrimu JT specialiąja pasiuntine „seksualinės prievartos, nuo kurios ginkluoto konflikto metu kenčia moterys ir mergaitės“, klausimais. Ši rimta problema nusipelno viso mūsų dėmesio. Todėl būdamas jungtinės parlamentinės asamblėjos bendrapirmininkis, aš asmeniškai norėjau, kad ši problema atsidurtų gruodžio 2 d. per AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos plenarinę sesiją Kinšasoje vyksiančių mūsų diskusijų centre.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Moterys ir toliau diskriminuojamos daugelyje pasaulio šalių. Smurto prieš moteris klausimas įtrauktas į darbotvarkę, ir ši problema itin dramatiška konflikto atvejais. Moksliniai tyrimai rodo, kad krizių apimtuose regionuose, kuriuose vyksta kariniai konfliktai, gyvenančios moterys dažnai prievartaujamos ir (arba) patiria seksualinę vergovę. Pagrindinis tikslas turėtų būti bausti seksualinį smurtą prieš moteris, kaip nusikaltimą žmoniškumui, naudojančius asmenis, įskaitant asmenis, esančius karų draskomuose pasaulio regionuose. Galiausiai – ir Vakarų tautos taip pat už tai atsakingos – bet kuriuo atveju seksualinis išnaudojimas yra nepateisinamas nusikalstamas elgesys. Minėtame pranešime sprendžiami svarbūs klausimai ir dėl to už jį balsavau.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Smurtas prieš moteris konfliktų paveiktose zonose dažnai yra lyčių diskriminacija, atsižvelgiant į tai, kad šiais metais Tarptautinė smurto prieš moteris panaikinimo diena sutampa su 10-osiomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 metinėmis, tai galėtų ir (arba) turėtų būti minėtos rezoliucijos įgyvendinimo darbotvarkės atgaivinimo pradžia, jos neįmanoma vykdyti be politinio vadovavimo aukščiausiais lygmenimis ir be didesnių išteklių. Manau, kad šį klausimą reikia tinkamai spręsti peržiūrint ES vykdomą žmogaus teisių politiką, skiriant tam tikrus finansinius, žmogiškuosius ir organizacinius išteklius moterų dalyvavimui ir lyčių aspekto integravimui užtikrinti. Manau, kad ši proga – veiksmų, kuriais siekiama stiprinti, paremti ir plėtoti moterų integraciją, pradžios taškas. Moterų, taikos ir saugumo klausimai turėtų tapti neatsiejama išorinių finansinių priemonių, skirtų demokratijai ir žmogaus teisėms ginti, tautų bendradarbiavimui ir vystymuisi skatinti, planavimo ir programavimo dalimi.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Praėjo 10 metų nuo tada, kai buvo priimtos JT Saugumo Tarybos (JT ST) rezoliucijos Nr. 1325 (2000) ir Nr. 1820 (2008) dėl moterų, taikos ir saugumo ir JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1888 (2009) dėl lytinio smurto prieš moteris ir vaikus ginkluoto konflikto metu. Šiomis rezoliucijomis pabrėžiama visų valstybių atsakomybė siekiant sustabdyti nebaudžiamumą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už nusikaltimus žmoniškumui ir už karo nusikaltimus, įskaitant ir su seksualiniu ir kitokiu smurtu prieš moteris ir mergaites susijusius nusikaltimus.

Praėjo 10 metų nuo tada, kai buvo priimtos pirmiau minėtos rezoliucijos ir, kaip nusakyta rezoliucijoje, už kurią balsavau, prieš akis – dar ilgas kelias. Tarptautinė smurto prieš moteris panaikinimo diena, kuri paminėta lapkričio 25 d., t. y. dieną, kai vyko balsavimas už šią rezoliuciją, yra ne eilinė diena, o raginimas pabusti iš esamos situacijos. Šiuos klausimus reikia spręsti aukščiausiu lygmeniu ir įtraukti juos į politinę darbotvarkę tol, kol bus išnaikinta ši nelaimė, kuri nepripažįsta rasės, tikėjimo ar amžiaus.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) 2000 m. spalio 31 d. priimtoje JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1325 teigiama, kad praeityje nė vienoje šalyje moterys nedalyvavo taikos ir stabilumo kūrimo procesuose, ir raginama jas įtraukti į šiuos procesus, kad jos galėtų lygiomis teisėmis minėtuose procesuose dalyvauti visuose lygmenyse, nuo konfliktų prevencijos iki atkūrimo po konfliktų ir palaikant taiką ir saugumą. 10-osios minėtos rezoliucijos priėmimo metinės turėtų būti naujosios darbotvarkės, kuri bus pateikta ir kurios negalima įgyvendinti be aukščiausio lygmens politinės paramos ir būtinų išteklių, įgyvendinimo pradžia. ES privalo aktyviai skatinti kuo daugiau moterų skirti į vadovaujamas pareigas, siekiant koordinuoti ir užtikrinti ES politikos krypčių ir veiksmų nuoseklumą ir prižiūrėti savo įsipareigojimų vykdymą.

ES privalo paskirti mažiausiai penkias moteris į vadovaujamas pareigas Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT) ir siekti lyčių pusiausvyros įdarbinant specialistus. Taip pat EIVT reikia organizacijos skyriaus, kuris būtų atsakingas už lyčių klausimus ir kuris turėtų bent po vieną visu etatu dirbantį atstovą kiekviename geografiniame skyriuje bei ES delegaciją, kuri būtų atsidavusi lyčių aspektams ir būtų atsakinga už moteris, taiką ir saugumą.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Tikiuosi, kad 10-osios JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 metinės bus atgaivintos darbotvarkės siekti savo įsipareigojimų moterims, taikai ir saugumui vykdymo pradžia.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (ES) Esu patenkintas, kad minėta rezoliucija priimta. Joje nurodoma, kad 10-osios Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 (2000) metinės turėtų žymėti JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 (2000) įgyvendinimo, kurio pažanga neįmanoma be politinio aukščiausio lygmens vadovavimo ir didesnių išteklių, atnaujintos darbotvarkės pradžią. Joje labai rekomenduojama, kad šiam klausimui būtų skirtas tinkamas dėmesys persvarstant ES žmogaus teisių politiką, kai rengiama visapusiška žmogaus teisių strategija atskiroms šalims ir vertinamos ES gairės dėl smurto prieš moteris bei vaikus ir ginkluotų konfliktų ir kovos su visų formų jų diskriminacija, ir raginama skirti konkrečių finansinių, žmogiškųjų ir organizacinių išteklių siekiant užtikrinti moterų dalyvavimą ir lyčių aspekto integravimą užsienio ir saugumo politikos srityje.

  Charles Tannock (ECR), raštu. – Europos konservatoriai ir reformistai (ECR) iš visos širdies remia visų moterų lygias teises ir galimybes ir lyčių nediskriminavimo principą, kaip nustatyta JT rezoliucijoje Nr. 1325, ir ryžtingai gina neįkainojamą moterų vaidmenį taikos ir saugumo zonose ir smerkia žiaurų ir šiurpų elgesį su moterimis ir vaikais konfliktų zonose.

Tačiau ECR nuolat prieštaravo moterų skaičiaus nustatymui nacionalinėse, regioninėse ir tarptautinėse institucijose ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) įsteigimui.

  Marc Tarabella (S&D), raštu. – (FR) Labai džiaugiuosi dėl šios rezoliucijos dėl 10-ųjų JT rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo metinių, kurios minimos simbolinę dieną – lapkričio 25 d., t. y. Tarptautinę smurto prieš moteris panaikinimo dieną, priėmimo. Norėčiau pabrėžti poreikį padidinti įvairioje veikloje, ypač taikinimo, derybų, vertinimo, priverstinio vykdymo ir taikos palaikymo bei konfliktų prevencijos procesuose dalyvaujančių moterų skaičių. Būtina užtikrinti, kad visos dalyvaujančios šalys atsižvelgtų į konkrečius moterų poreikius, ir situaciją galėsime pagerinti tik moterims aktyviau dalyvaujant minėtuose procesuose.

Be to, moterims tapus labiau pastebimoms galėtume geriau informuoti gyventojus apie nežmoniškus prievartavimus, kurie naudojami kaip karo ginklai, ir galbūt galėtume nutraukti nebaudžiamumą, kuriuo naudojasi minėtą smurtą naudojantys nusikaltėliai.

Galiausiai, moterų dalyvavimas mums leis sukurti civilių konfliktų aukų, kuriomis dažniausiai tampa moterys ir vaikai, ir karo dalyvių abipusį pasitikėjimą.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0622/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes bičių mirtingumas didėja, o bitininkų skaičius mažėja. Tai žemės ūkio ir biologinės įvairovės problema, nes 76 proc. maisto produktų gamybos ir 84 proc. augalų rūšių yra priklausomi nuo bičių apdulkinimo. Norėčiau palaikyti nuomonę, kad reikėtų atlikti daugiau mokslinių tyrimų siekiant padėti užtikrinti geresnių sprendimų įgyvendinimą ir paramą priemonėms, padėsiančioms padidinti biologinę įvairovę ir sumažinti klimato nepastovumo poveikį. Bičių darbininkių gyvenimas labai trumpas ir labai jautrus aplinkos pokyčiams. Tai reiškia, kad tai paveikė sunešamo medaus kiekį, ne tik dėl vis nepastovesnės metų laikų trukmės ir pastovumo, bet ir dėl didėjančios išorinių šaltinių, pvz., pesticidų naudojimo ir erkių, daromos žalos. Todėl reikia stiprinti dabartines programas atsižvelgiant į naująją žemės ūkio politiką, kad šiuo lygmeniu galėtume rasti veiksmingesnius sprendimus.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − 2010 m. yra paskelbti Europos biologinės įvairovės metais, siekiant atkreipti dėmesį į visame pasaulyje biologinei įvairovei iškilusias grėsmes. Bitininkystės sektoriui, kuris yra svarbus užimtumo ir pajamų šaltinis kaimo vietovėse, taip pat yra iškilęs pavojus dėl pastaruoju metu didėjančio bičių mirtingumo ir ligų. Balsavau už šią rezoliuciją, kurioje Europos Parlamentas ragina Komisiją finansuoti specialius tyrimus, kuriais būtų siekiama pagerinti žinias ir supratimą apie veiksnius, turinčius įtakos bičių sveikatai. Rezoliucijoje išsakyti pastebėjimai, kad genetiškai modifikuoti pasėliai ar žiedadulkėse susikaupę toksinai gali įtakoti bičių ligas ir mirtingumą. Atsižvelgiant į tai, kad Europos javų, vaismedžių ir daržovių kultūros priklauso nuo bičių apdulkinimo, šioms kultūroms ir apskritai žemės ūkiui iškyla didelė įvairių ligų grėsmė. Manau, kad esant tokių abejonių, Europos Komisija turi kuo skubiau atlikti nepriklausomą tyrimą, kuriame būtų įvertintas genetiškai modifikuotų pasėlių ir toksinų plitimo poveikis aplinkai ir konkrečioms rūšims, ir užtikrinti, kad tokie duomenys būtų skelbiami viešai.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Bitės atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant ekologinę pusiausvyrą ir jų mirtis turi rimtą poveikį maisto grandinei. Šiame pranešime palaikomas poreikis skatinti ir gerinti bitininkystės sektoriaus veiklą, pirmiausia statistinių duomenų apie medaus sunešimo prognozes tobulinimo lygmenyje, gerinti ir derinti stebėsenos ir mokslinių tyrimų programas, nustatyti aiškesnes medaus kilmės ženklinimo taisykles, plėtoti bitininkystės programas ir priimti susijusius teisės aktus bei ieškoti naujoviškų ir veiksmingų gydymo būdų nuo varoatozės erkių.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Apdulkinimo koeficiento poveikis, t. y. paties apdulkinimo ekonominės vertės ir dėl jo sunešto medaus vertės santykis, lemia nepaprastus ekonominius rezultatus.

Todėl tuomet, kai siekiama visapusiško veiksmingumo, neatrodo prasminga atsisakyti veiklos, kai jos išlaidų ir pelno santykis rodo, kaip kvaila būtų nuspręsti tai padaryti. Kadangi priežastys glūdi ne ekonominiuose veiksniuose, o išorės sąlygose, manau, kad Europos Komisijos ataskaita pataiko į taikinį, kai imami lyginti visi veiksniai, šiuo metu trukdantys užsiimti bitininkyste.

Taip pat manau, kad verta paskatinti šią veiklą imantis papildomų priemonių ir kad šiuo atžvilgiu palankiai reikėtų vertinti bet kokį mokslinį indėlį.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Manau, kad Europos Komisija turi pakoreguoti Europos veterinarijos politikos galiojimo sritį ir finansavimą, kad būtų atsižvelgta į bičių ir bitininkystės ypatumus siekiant veiksmingiau užtikrinti bičių ligų kontrolę ir galimybes visoje Europos Sąjungoje naudotis veiksminga ir standartizuota veterinarija, bendradarbiaujant su bitininkų organizacijomis.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Europos Sąjungos medaus rinkos kainos labai svyruoja, nes 40 % jos medaus rinkos šiuo metu priklauso nuo importo, todėl dėl iš trečiųjų šalių importuojamo medaus bitininkai visoje ES, įskaitant Portugaliją, atsidūrė nepalankioje konkurencinėje padėtyje. Remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, Portugalijoje yra 17 291 bitininkas, 38 203 bitynai ir 562 557 bičių kolonijos. 2009 m. sunešta 6 654 tonos medaus ir 235 tonos vaško, o tai sudaro 1,9 proc. ES sunešto medaus, kurio kiekis ES siekia 351 000 tonų. Bičių veikla ir bitininkystė yra būtinos ekosistemoms, ekologinei augalų pusiausvyrai ir biologinei įvairovei išlaikyti, ekonominiu požiūriu šią veiklą taip pat prasminga saugoti ir skatinti, kad ji mažiau priklausytų nuo importo.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Bitės yra svarbios pasėliams apdulkinti, ekologinei pusiausvyrai ir biologinei įvairovei išlaikyti. Dėl to gaila, kad sumažėjo bičių kolonijų skaičius ir mums reikia mokslinių duomenų, kad galėtume suprasti mechanizmus, kurie padeda šias veisles paskleisti, ir sukurti būdus, kaip užtikrinti jų išsaugojimą. Manau, kad būtina dėmesį sutelkti į Europos Sąjungos medų, kuris palaipsniui pakeičiamas kitomis prastesnės kokybės medaus rūšimis, kurios neatitinka ES medaus reikalavimų.

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. – (IT) Bitininkystė – vienas iš ūkininkavimo pavyzdžių, darantis mažiausią poveikį aplinkai, todėl ši veikla ypač tinka saugomoms vietovėms. Mano regione bitininkystė yra paplitusi ir ji yra išskirtinis žemės naudojimo pavyzdys ir istorijos, tradicijų ir vietos tapatumo simbolis. Daugelį metų iš Veneto regiono bitininkystės buvo gaunami puikios kokybės produktai ir ji padėjo paremti skurdžiausias vietoves. Tačiau šio sektoriais rezultatai nebebus tokie, jeigu Europos Sąjunga kartu su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis nepadės jo finansuoti. Kaip nurodyta minėtame pasiūlyme dėl rezoliucijos, svarbu skatinti mokslinius tyrimus, kuriuose būtų nagrinėjamos bičių ligos, ir remti Europos Sąjungos gamintojus šiems varžantis su trečiųjų šalių bičių augintojais, su kuriais jie susiduria ES rinką atvėrus importuojamam medui. Todėl balsuosiu už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) raštu. − Pritariau šiam pranešimui, kadangi bitininkystės sektorius vaidina strateginį vaidmenį visuomenėje teikdamas viešąsias paslaugas, turinčias aplinkosauginę vertę. Šiandien nerimą kelia apdulkinančių vabzdžių, įskaitant bites, skaičiaus sumažėjimas. Juk 84 % augalų rūšių ir 76 % maisto produktų gamybos Europoje yra priklausomi nuo bičių apdulkinimo, ir viso to ekonominė svarba yra daug didesnė nei sunešamo medaus vertė. 40 % Europos medaus rinkos priklauso nuo importo ir dėl ES rinkos atvėrimo medui iš trečiųjų šalių bitininkai visoje ES atsidūrė nepalankioje konkurencinėje padėtyje. Todėl reikia remti tolimesnę Europos bitininkystės plėtrą, prisidedant prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Svarbu laikytis visaapimančio ir tvaraus požiūrio, įtraukiant tokius aspektus, kaip antai kaimo plėtra, klimato kaita ir biologinė įvairovė, ypač skatinant priemones, kuriomis remiamas žydinčių plotų išlaikymas ir plėtra. Taip pat svarbu plačiau ir nuosekliau remti Europos bitininkystės sektorių naudojantis papildomomis būsimosios BŽŪP priemonėmis, įskaitant priemones, kurios padeda skatinti biologinę įvairovę, mažinti klimato kaitos poveikį, saugoti tradicinį nacionalinį ir kultūrinį paveldą, kuris daugeliui Europos šeimų teikia darbo vietas, apsaugoti ir gerinti bitininkystės produktų rinkos kokybę ir gerą jos veikimą.

  Peter Jahr (PPE), raštu. – (DE) Bitės – labai svarbūs padarai, nes be jų nevyktų apdulkinimas. Dėl to labai gaila, kad daugėja pranešimų apie mažėjantį bičių kolonijų skaičių, ir šią padėtį būtina nedelsiant tirti. Tai ypač pasakytina apie žemės ūkio sektorių, nes jis labai priklausomas nuo naudingo bičių atliekamo darbo. Deja, akivaizdu, kad dėl industrializacijos ir šiuolaikinio gyvenimo ypatumų šioms naudingoms bitėms pasidarė sunkiau išgyventi. Tokie scenarijai, kaip masinis bičių išnykimas dėl varoatozės erkių, nepaaiškinamas masinis bičių kolonijų išsikėlimas JAV ir elektrosmogo ir netinkamai prižiūrimų sėklų bitėms keliama grėsmė – deja, nėra pavieniai atvejai. Dėl to palankiai vertinu tai, kad Europos Parlamentas šiandien sutiko ateityje remti bitininkystės sektorių. Manau, kad mums svarbu dėmesį sutelkti į bičių populiacijų mokslinius tyrimus.

Neturėdami tikslių mokslinių duomenų negalėsime nustatyti problemų ir veiksmingai jų spręsti. Tikiuosi, kad mums pavyks paaiškinti bičių kolonijų nykimą ir užkirsti jam kelią, kad galėtume toliau naudotis svarbiu, daug aspektų turinčių bičių vaidmeniu.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Bitininkystė labai svarbi žemės ūkiui, pirmiausia dėl apdulkinimo, nes iš ariamų pasėlių ir vaisių gaunamos pajamos priklauso nuo bičių apdulkinimo. Dar labiau nerimą kelia besitęsiantis bičių mirtingumas daugelyje regionų ir, norint šią problemą išspręsti, reikia imtis priemonių. Todėl remiu minėtą rezoliuciją, kurioje Europos Komisija raginama bičių ligas įtraukti į Europos Sąjungos veterinarijos politikos galiojimo sritį ir bičių mirtingumo problemai spręsti parengti veiksmų planą. Europos Komisija taip pat raginama užtikrinti, kad dabartinė parama bitininkystės sektoriui ateityje būtų išlaikyta bei sustiprinta BŽŪP po 2013 m., užtikrinant šio sektoriaus tęstinumą. 40 proc. Europos Sąjungos medaus rinkos priklauso nuo importo, iš dalies dėl ES rinkos atvėrimo medaus importui iš trečiųjų šalių, o kainos beveik siekia pelningumo ribas.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl bitininkystės, nes svarbu garantuoti, kad būtų skiriamas dėmesys sektoriui, kuris apsaugo biologinę įvairovę ir kuriame pagaminamas visavertis produktas – medus. Turint tai galvoje, parengta nuostata, pagal kurią metinė pagalba šiam sektoriui Europos Sąjungoje didinama nuo 26 mln. EUR 2008–2010 m. laikotarpiu iki 32 mln. EUR 2011–2013 m. Šiuo finansavimu pirmiausia bus siekiama paremti bitininkystę, įskaitant nacionalinius mokslinių tyrimų apie naujus metodus, kuriais būtų siekiama kovoti su dideliais bičių mirtingumo rodikliais, kurie pastaruoju metu pasiekė nerimą keliantį lygį, projektus. Tačiau kita vertus, svarbu garantuoti sąžiningą skaidrumą skirstant pagalbą ir garantuoti daugiau išteklių šalims, kurioms jų iš tikrųjų reikia. Balsavau už duomenų tyrimo sistemos įgyvendinimą iki 2012 m. Tai žingsnis skaidrumo link, siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų skirstoma remiantis įvairiose valstybėse narėse esančių avilių tyrimo rezultatais, o ne apytiksliais duomenimis. Maniau, kad tai labai svarbu siekiant užtikrinti sąžiningumą naudojant viešuosius finansus ir apsaugoti bitininkyste iš tiesų užsiimančius asmenis.

  David Martin (S&D), raštu. – 2010 metai, kurie paskelbti Europos biologinės įvairovės metais, viso pasaulio bitininkystės sektoriui kyla didžiulis pavojus, jis patiria nuo 100 iki 1 000 kartų didesnius nei įprasta nuostolius. Šis sektorius atlieka strateginį vaidmenį visuomenėje ir teikia aplinkosaugos požiūriu vertingas viešąsias paslaugas, o bitininkystė – vertingas „ekologinės veiklos“ (kuria didinama ir išlaikoma biologinė įvairovė ir ekologinė pusiausvyra ir išsaugoma augalų gyvybė) pavyzdys ir tvarios produkcijos kaimo aplinkoje modelis. Todėl palankiai vertinu šią rezoliuciją, kurioje pateikiami pasiūlymai gerinti bitininkystės sektoriaus padėtį.

  Mario Mauro (PPE), raštu. – (IT) Nerimą keliantis bičių mirtingumo didėjimas ir mažėjantys bitininkų skaičiai galėtų turėti labai rimtus padarinius Europos Sąjungos maisto gamybai, nes, kaip visi žinome, daugelis pasėlių ir augalų priklauso nuo apdulkinimo.

Todėl Europos Parlamentas turėtų raginti Europos Sąjungą didinti savo paramą bitininkystės sektoriui suprasdamas, kad bendrąją žemės ūkio politiką reikia atnaujinti. Reikia tvirtų, aiškių veiksmų siekiant spręsti šią problemą ir apsisaugoti nuo jos neigiamo poveikio mūsų ekonomikos žemės ūkio ir prekybos sektoriams.

Veiksmų planas, kurio reikalaujama minėtoje rezoliucijoje ir kuriuo būtų siekiama spręsti bičių mirtingumo problemą, – tik pirmoji iš daugelio priimtinų priemonių. Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) ES labai priklauso nuo žemės ūkio produktų importo, 40 proc. mūsų suvartojamo medaus importuojama. Turint omenyje tai, kad bitininkystės sektorius vaidina strateginį vaidmenį visuomenėje teikdamas viešąsias paslaugas, turinčias aplinkosauginę vertę, ir kadangi bitininkystė yra vertingas ekologiško užsiėmimo pavyzdys (biologinės įvairovės, ekologinės pusiausvyros ir augalijos išsaugojimo gerinimo ir priežiūros srityse) ir tvarios gamybos kaimo vietovėse modelis, visi turėtų būti suinteresuoti jį paremti siekiant užtikrinti jo tvarų augimą ir užtikrinti, kad būtume mažiau priklausomi nuo trečiųjų šalių. Mano šalyje šį sektorių taip pat reikia skatinti, kad būtų matoma jo teikiama ekonominė ir aplinkosauginė nauda ir kad padidėtų medaus produkcijos kiekis, kuris šiuo metu sudaro tik 1,9 proc. ES produkcijos.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Teikiu savo paramą šiai rezoliucijai dėl bitininkystės sektoriaus padėties reikšdamas savo susirūpinimą didžiuliu bičių, kurios yra būtinos ir nepakeičiamos dėl svarbaus savo vaidmens – apdulkinimo, skaičiaus mažėjimu, kurios kartu su kitais vabzdžiais apdulkintojais daro poveikį 84 proc. augalų rūšių. Todėl manau, kad privalome padėti pagerinti šio sektoriaus padėtį, nes, kaip teigiama minėtoje rezoliucijoje, „bitininkystės sektorius vaidina strateginį vaidmenį visuomenėje teikdamas viešąsias paslaugas, turinčias aplinkosauginę vertę“. Taip pat džiaugiuosi, kad minėtoje rezoliucijoje Europos Komisija raginama įpareigoti Europos Sąjungos ir nacionalines valdžios institucijas vykdant su bitininkyste susijusias programas ir įgyvendinant susijusius teisės aktus, konsultuotis su bitininkais, nes manau, kad tai žingsnis pirmyn siekiant gerinti visuomenės dalyvavimą ir skatinti demokratiją. Už šią rezoliuciją balsavau ir dėl to, kad pritariu Europos Komisijos garantijai, kad bendros žemės ūkio politikos pagalba bitininkystei būtų padidinta po 2013 m.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Bičių kolonijų netektis yra visos ES problema ir jos priežasčių dar negalime visiškai paaiškinti. Tokie veiksniai, kaip augalų apsaugos produktų naudojimas, netvaraus ūkininkavimo metodų naudojimas, klimato kaita, bičių patogenai ir parazitai ir maisto produktų ir pašarų stoka, atsiradusi dėl monokultūrų plitimo, visi bendrai lėmė žymų bičių skaičiaus mažėjimą. Be ekologinių padarinių, tai taip pat turi ekonominį poveikį, nes reikia importuoti vis daugiau medaus. Norint išspręsti šią problemą, ateityje Europos Sąjungos bitininkystės sektorius turėtų gauti didesnę paramą. Minėtame pranešime pateikiamas itin suderintas metodas, todėl balsavau už jį.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) 2010 m. bitininkystės sektorius patyrė didžiulius nuostolius ir gerokai sumažėjo bičių kiekis. Tai turi neigiamą poveikį visai aplinkai ir žemės ūkiui, nes bitės – svarbios apdulkintojos. Ši padėtis ypač bloga kalbant apie medų nešančias bites. Todėl balsavau už šį pranešimą, kuriame skatinama imtis priemonių siekiant išspręsti didžiulio bičių mirtingumo problemą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Palankiai vertinu šią rezoliuciją, kuri lapkričio 25 d. Strasbūre vykusios plenarinės sesijos metu priimta už ją balsavus didžiajai daugumai, įskaitant Azorų salų bitininkų paramą, su kuriais tiesiogiai susisiekiau atlikdama konsultacijas.

Tačiau galutiniame šios rezoliucijos tekste kai kurie mano pradiniai lūkesčiai neįgyvendinti, nes kai kurie esminiai gamintojams aspektai, pvz., kokybės standartų klausimas ir importuojamo medaus ženklinimas, turėtų būti išsamiau aptarti. Tikėtina, kad tai nepadaryta dėl to, kad trūksta informacijos apie kai kurias pagrindines problemas, su kuriomis susiduria šis sektorius. Tai lėmė, pvz., tai, kad vietos ženklinimas nebuvo įtrauktas į galutinį šios rezoliucijos tekstą.

Tačiau minėtoje rezoliucijoje visgi sprendžiami Azorų salų ir, apskritai, valstybių narių bitininkystės sektoriui svarbūs klausimai, kurie į ją įtraukti po to, kai atliktas tam tikras darbas kartu su šio sektoriaus atstovais ir aptarti tokie klausimai, kaip, pvz., iš trečiųjų šalių importuojamas medus, kuris turi rimtų kokybės problemų ir dabar yra nepakankamai žymimas, poreikis toliau užtikrinti žemės ūkio įvairovę, siekiant garantuoti apdulkinimą ir, galiausiai, bendrų kokybės standartų ir mokslinių tyrimų ES svarba.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Bitininkystės sektorius vaidina strateginį vaidmenį visuomenėje teikdamas viešąsias paslaugas, turinčias aplinkosauginę vertę, ir kadangi bitininkystė yra vertingas ekologiško užsiėmimo pavyzdys (biologinės įvairovės, ekologinės pusiausvyros ir augalijos išsaugojimo gerinimo ir priežiūros srityse) ir tvarios gamybos kaimo vietovėse modelis. Europos Sąjungos lygmeniu šis sektorius susiduria su daugybe sunkumų ir problemų, pirmiausia tokių kaip rinkodaros klausimai, kainų svyravimai, jaunimo pritraukimas į bitininkystės sektorių, bičių šeimų mažėjimas ir jų mirštatumo didėjimas. Todėl visiškai logiška paspartinti paramą šiam sektoriui.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (ES) Džiaugiuosi, kad ši rezoliucija, kurioje Europos Parlamentas palankiai vertina 2010 m. gegužės 28 d. Europos Komisijos ataskaitą, priimta. Tačiau joje paminėta, kad dabartinės programos galioja iki 2013 m. ir nuogąstaujama dėl daugybės sunkumų ir problemų, su kuriomis vis dar susiduria Europos Sąjungos bitininkystės sektorius, įskaitant, inter alia, rinkodaros klausimus, kainų svyravimą, jaunimo pritraukimą į bitininkystės sektorių, bitininkų amžiaus didėjimą Europos Sąjungoje, bičių šeimų mažėjimą ir bendro pobūdžio sunkumus, kylančius dėl daugelio priežasčių sukelto bičių mirtingumo. Be to, joje Europos Komisija raginama teigiamai atsakyti į valstybių narių ir subjektų prašymus, pvz., dėl statistinių duomenų tobulinimo, atsižvelgiant į gamybos prognozes, įskaitant vienodų kokybės reikalavimų medui taikymą, ir bitininkystei skirtų stebėsenos bei tyrimų programų tobulinimą ir suderinimą.

  Marc Tarabella (S&D), raštu. – (FR) Labai džiaugiuosi, kad buvo priimtas šis pasiūlymas, kurį parengė mūsų nuostabus kolega ir komiteto pirmininkas P. De Castro. Su sumažėjusiu bičių skaičiumi pasaulyje siejamų padarinių, galima sakyti, visuomenė nežino, nors bitės atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrindamos mūsų maisto grandinės tvarumą. Mums reikia plačių užmojų mokslinių tyrimų politikos, kad galėtume geriau suprasti mechanizmus, kurie lemia gyvūnų rūšių paplitimą, kad galėtume gauti būtinas priemones joms išsaugoti. Negalime priimti kinų medaus, kuris yra žemesnės kokybės ir kuris neatitinka mūsų privalomų griežtų gamybos kriterijų, kaip vienintelės alternatyvos medaus trūkumui, kuris pamažu įsigali Europos Sąjungoje, kompensuoti. Apgailestauju dėl to, kad mano kolegos Europos Parlamento nariai nebalsavo už visus mano pasiūlytus pakeitimus. Apgailestauju dėl to, kad susitarus su chemijos pramonės gigantais, veidmainiškai paremtas gėdingas ir neribotas neurotoksinų naudojimas medaus gamyboje. A. Einšteinas sakė: „Bitėms išnykus nuo žemės paviršiaus, žmogui liktų gyventi ne daugiau kaip ketverius metus.“ Užtikrinkime, kad niekada netektų sužinoti, ar tai, ką jis teigė, tiesa.

  Artur Zasada (PPE), raštu. – (PL) Priimdami šią rezoliuciją dėl bitininkystės padėties, žengiame žingsnį pirmyn siekdami stiprinti ir gerinti šio sektoriaus padėtį. Šio svarbaus sektoriaus problemos, kurios ir toliau nepakankamai įvertinamos, yra pasaulinio masto. Bitės labai svarbios ekonominiu ir aplinkosaugos požiūriu. Didelis jų šeimų mirtingumas šiuo metu turi neigiamą poveikį žemės ūkio produkcijai. Todėl kitai finansinei perspektyvai po 2013 m. mums reikia naujų subsidijavimo mechanizmų, kurie leistų atlikti daugiau mokslinių tyrimų apie bičių skaičiaus mažėjimo priežastis ir imtis susijusių veiksmų, siekiant pakeisti šią neigiamą tendenciją. Taip pat turėtume paremti informacines kampanijas ir mokymus, kurie paskatintų jaunus bitininkus užsiimti bitininkyste.

Pranešimas: Lena Kolarska-Bobińska (A7-0313/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl naujos energetikos strategijos Europai 2011–2020 m., nes manau, kad siekiant įgyvendinti konkurencingą, darnią ir saugią strategiją būtina patvirtinti šią naują energetikos strategiją. Manau, kai Europa tampa vis labiau priklausoma nuo energijos importo, labai svarbu, kad ji toliau atliktų svarbiausią lyderės vaidmenį sprendžiant energetikos klausimus, daugiausia dėmesio skiriant inovacijoms ir technologijoms.

Siekiant užtikrinti, kad mūsų energetikos strategija būtų darnesnė, reikės ir toliau daug dėmesio skirti atsinaujinančiajai energijai sukuriant didesnės konkurencijos sąlygas šiame sektoriuje, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą energetikos vidaus rinkos veikimą. Tai leis sumažinti kainas ir padidinti ekonomikos konkurencingumą, be to, bus kuriama gerovė ir darbo vietos, o tai labai svarbu gero prekybos balanso požiūriu.

Esu kilęs iš atokiausio regiono, kuriame energijos nepriklausomumo lygis šiuo metu yra apie 27 proc. ir kuriame užsibrėžta iki 2012 m. pasiekti 75 proc. energijos nepriklausomumo lygį. Azorų salose nustatyti konkretūs platesnio užmojo nei ES tikslai, o rezultatai jau pripažinti Europos lygmeniu, visų pirma geoterminės energijos srityje; jų siekiama pasitelkus plataus užmojo regionų ir geriausių valstybių narių bei tarptautinių mokslinių tyrimų centrų partnerystės energetikos politiką.

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Naująja energetikos strategija Europai siekiama įgyvendinti Lisabonos sutarties nuostatas, susijusias su bendra energetikos rinka, tiekimo saugumu, energijos vartojimo efektyvumu, priklausomybės nuo importo mažinimu ir energijos gamybos ES viduje didinimu. Palaikau šią rezoliuciją, nes Europos Sąjunga turi skubiai įgyvendinti šios srities teisės aktus ir visuotines energetikos strategijas. Prašome sukurti ilgalaikę mūsų energetikos politikos viziją, kuri padėtų užtikrinti tinkamą šios rinkos veikimą, teikti paramą pažangiausiems integruotiems tinklams, geriau išnaudoti Europos Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo galimybes, skatinti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei šios srities inovacijas ir pagal kurią įgyvendinant Europos energetikos politiką didžiausias dėmesys būtų skiriamas vartotojams. Todėl balsavau už šį pranešimą, kuris yra pirmasis žingsnis išsamios ES energetikos politikos, kaip dalies strategijos „Europa 2020“, link.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Nors Europa pirmauja alternatyvios energijos gamybos srityje, vis dar esame pernelyg priklausomi nuo iškastinio kuro, ypač nuo naftos. Dėl šios priklausomybės kyla tarptautinių padarinių, nes dauguma iškastinio kuro išteklių randami už ES ribų. Lisabonos sutartyje nustatyti nauji Europos Sąjungos veikimo energetikos srityje įgaliojimai; ši įgaliojimų sritis yra labai svarbi. Atsakydamas į tai, Parlamentas patvirtino 2011–2020 m. energetikos strategiją, kurią palaikiau. Į šią strategiją įtrauktas investicijų į šią sritį ir į atsinaujinančiąją energiją orientuotų iniciatyvų skatinimas. Taip, žinoma, siekiama užtikrinti energijos tiekimo ES saugumą, todėl dujų ir naftos vamzdynų, kuriais šiuo metu tiekiamos žaliavos Europos Sąjungai, valdymas laikomas didžiausiu prioritetu. Taigi strategijoje suderinti trumpalaikiai energetinio saugumo poreikiai ir sumanymai numatyti būsimą Europos energijos poreikį.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Palaikiau šį svarbų dokumentą. Į Lisabonos sutartį įtrauktas atskiras energetikos skyrius dabar yra tvirtas teisinis pagrindas vystyti tvarumu, tiekimo saugumu, energijos tinklų tarpusavio ryšiu ir solidarumu grindžiamas iniciatyvas energetikos srityje. Sąjungoje esama didelių vėluojančių ar nebaigtų energetikos srities teisės aktų įgyvendinimo problemų, kurioms spręsti Komisija yra numačiusi imtis tvirto vadovaujamojo vaidmens, kad šie trūkumai būtų panaikinti. Vidaus energetikos sektoriuje per ateinantį dešimtmetį reikės didelių investicijų į naujas elektrines, jungtis ir perdavimo tinklus, atsižvelgiant į tai, kad naudojantis šiomis investicijomis bus sukurtas ilgesnio laikotarpio energijos rūšių derinys, prisidėsiantis prie tvarios ir švarios energetikos rinkos kūrimo. Labai svarbu, kad energetikos srities projektams būtų numatytas aiškus daugiametis finansavimas, taip užtikrinant, kad ir Baltijos jūros regionas bus integruotas į bendrą ES energetikos rinką, o mes už energijos išteklius mokėtume tiek, kiek ir kitos ES valstybės.

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. – (FR) Balsavau už šį L. Kolarskos-Bobińskos parengtą pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes apskritai pritariu jos požiūriui į tai, kokių tikslų turėtų būti siekiama būsima Europos Sąjungos energetikos strategija: siekti didesnio savarankiškumo iškastinį kurą tiekiančių trečiųjų šalių atžvilgiu, atverti valstybes nares, kurios energetikos požiūriu tebėra atskirtos ir kurios dar nėra tinkamai susietos su Europos energetikos sistema, skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą ir užtikrinti energijos tiekimą iš išorės, kurį prižiūrėtų naujoji Europos išorės veiksmų tarnyba. Mums reikia nuoseklios į ateitį orientuotos Europos energetikos strategijos.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Įgyvendinus Europos Sąjungos energetinio saugumo politiką turėtų būti galima ne tik reaguoti į krizes, panašias į 2009 m. kilusią dujų krizę, bet ir jas numatyti. Privalu įgyvendinti šią strategiją kartu siekiant užsibrėžtų tikslų iki 2020 m. 20 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir 20 proc. sumažinti energijos vartojimą. Ši užduotis toli gražu nebus lengva, ypač todėl, kad tik aplinkos apsaugos tikslams pasiekti skirtas finansinis įnašas bus 58 mlrd. EUR. Be šio įnašo, bus skirtas kitas finansinis įnašas, kurio paskirtis – mažinti didėjančią ES priklausomybę nuo išorės energijos išteklių. Reikia suderinti vidaus ir išorės aspektus, kad ES nebebūtų pažeidžiama jai tiekiamos energijos požiūriu, be to, privalu atitinkamai pritaikyti ES politikos kryptis. Visos priemonės, skirtos tinkamam energetikos vidaus rinkos veikimui užtikrinti, turėtų būti papildomos aktyviais diplomatiniais veiksmais, kuriais būtų siekiama stiprinti bendradarbiavimą su pagrindinėmis šalimis gamintojomis ir tranzito bei vartojimo šalimis. Labai svarbu parengti nacionalinius planus, į kuriuos reikėtų įtraukti prevencijos ir neatidėliotinas priemones. Koordinuojant šiuos planus ES lygmeniu būtų užtikrinamas jų veiksmingumas.

  Jan Březina (PPE), raštu. – (CS) Balsavau už šį pranešimą dėl energetikos strategijos, kurioje nustatytos būsimos ES energetikos politikos kryptys. Norėčiau pabrėžti, koks svarbus branduolinės energijos vaidmuo dabartinio ir būsimo ES energijos rūšių derinio požiūriu, taip pat numanomas pripažinimas, kad reikia pratęsti esamų įrenginių veikimo trukmę. Pavienių išteklių požiūriu strategiją galima vertinti kaip suderintą, nors joje nė karto nepaminėtas, mano manymu, svarbus modernizuotose elektrinėse deginamų akmens anglių vaidmuo. Sudėtinga įsivaizduoti, kaip galėtume padidinti ES energetinį saugumą ir užtikrinti nepriklausomumą be anglių, kaip nekintamų pirminių išteklių, suteikiančių galimybę lanksčiai reaguoti į staigų energijos poreikio padidėjimą. Pranešimo trūkumas tas, kad šis dokumentas yra pernelyg bendro pobūdžio ir kad nėra su juo susijusių teisės aktų. Konkrečiai ir praktinei strategijos formai didelės įtakos turės ir šiuo metu rengiamas veiksmų planas, kuriuo siekiama iki 2050 m. įgyvendinti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką ir kuris turėtų būti paskelbtas kitų metų pradžioje. Atsižvelgdamas į tai, kad vis dar nėra regioninių rinkų ir kad rinkos tebėra nesusietos, manau, tikslas iki 2015 m. sukurti bendrą vidaus rinką yra itin plataus užmojo, ypač jei atsižvelgtume į tai, kad Europos Komisija, kiek suprantu, nepakankamai kontroliuoja, kad visos valstybės narės tinkamai įgyvendintų galiojančius Europos energetikos srities teisės aktus. Europos Komisija taip pat tinkamai įtraukė į energetikos strategiją vadinamąjį infrastruktūros teisės aktų paketą, kuris turėtų palengvinti energijos perdavimo tinklų tiesimą visoje ES.

  Alain Cadec (PPE), raštu. – (FR) Tikros Europos energetikos strategijos sukūrimas dabar tapo būtinybe. Kaip paaiškinta L. Kolarskos-Bobińskos pranešime, Europos Sąjungai neigiamos įtakos vis dar turi didelė priklausomybė nuo energijos importo ir tai, kad labai trūksta šios srities Europos Sąjungos teisės aktų. Kaip ir pranešėja norėčiau pabrėžti, kad Europos Sąjunga turi apsirūpinti praktiniais ir finansiniais ištekliais, kurių jai reikia savo tikslams pasiekti, ypač tinkamai finansuoti energetikos srities mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. Taip pat esu įsitikinęs, kad energijos tiekimo saugumas turi būti neatsiejamas nuo tvirtos partnerystės su Rusija. Tampa vis labiau akivaizdu, kad turime gerokai išplėsti dujotiekių, kuriais Europai tiekiamos gamtinės dujos iš viso pasaulio, statybą. Be to, siekdami padidinti energetinį solidarumą, taip pat turime gerinti valstybių narių tinklų jungtis.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Energetikos sektorius – varomoji ekonomikos augimo jėga. 2008 m. Europoje patvirtinta energetikos ir kovos su klimato kaita strategija. Labai svarbu įgyvendinti šią strategiją.

Tačiau patvirtinus Lisabonos sutartį galime siekti didesnių tikslų, nes ja atveriamas kelias tikros energetikos bendruomenės Europoje kūrimui. Turime plėtoti energetikos vidaus rinką, sukurti energijos tiekimo tinklų tarpusavio ryšius, užtikrinti energetinį saugumą ir energetinį solidarumą ir didžiausią dėmesį sutelkti į vartotojus. Siekiant skatinti energijos vartojimo efektyvumą reikia didinti viešąjį finansavimą ir kurti daugiau priemonių ir programų. Siekiant šių tikslų labai svarbus mokslinių tyrimų ir technologijų vaidmuo. Atsižvelgdama į tai, palankiai vertinu įvairias Europos pramonės iniciatyvas, kurių imtasi pagal Europos strateginį energetikos technologijų planą (angl. SET Plan), ir raginu Komisiją praktiškai taikyti likusias šio plano priemones. Įgyvendinant aštuntąją bendrąją programą moksliniai tyrimai ir inovacinių technologijų plėtra turėtų tapti šios programos energetikos srities prioritetu. Todėl labai svarbu tinkamai finansuoti švarias ir tvarias technologijas. Tik taip bus galima išsaugoti mūsų pramonės konkurencingumą ir skatinti ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Balsavau prieš pranešimą dėl naujos energetikos strategijos Europai 2011–2020 m. Šis pranešimas visiškai atitinka strategijos „Europa 2020“, kurioje atsisakoma paskutinių socialinės Europos likučių, tikslus. Dėl šiuo pranešimu itin skatinamo ES konkurencingumo stiprinimo akivaizdžiai mažinamas šio ypatingo sektoriaus darbo užmokestis ir silpninamos jo darbuotojų teisės. Tuo pat metu, per patį ekonomikos krizės įkarštį, kai linkstama privatizuoti beveik visą Europos energetikos pramonę (elektrines, elektros energijos tinklus), šiame pranešime numatoma skirti daugiau lėšų energetikos infrastruktūrai, t. y. netiesiogiai subsidijuoti stambiąsias įmones. Galiausiai manau, kad pranešime pateiktas mėginimas susieti ES energetikos politiką ir jos tikslus su klimato kaitos mažinimu tėra tariama sąsaja, nes visos nuorodos neaiškios ir neatspindi stiprios politinės valios.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šią rezoliuciją dėl naujos energetikos strategijos Europai 2011–2020 m. Pagrindiniai šios rezoliucijos tikslai – pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energetikos sistemos ir visose valstybėse narėse užtikrinti energijos tiekimo saugumą. Šie abu tikslai turi padėti užtikrinti ES konkurencingumą ir prieinamą energijos skirstymo kainą remiantis saugiu energijos tiekimu. Manau, ES energetikos vidaus rinkoje galiojančių taisyklių taikymas kaimyninėms šalims ir pastangos įvairinti energijos išteklius ir energijos importo transporto maršrutus yra būtinos energetinio saugumo užtikrinimo sąlygos.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Kitam dešimtmečiui Europos Sąjunga užsibrėžė ne vieną itin plataus užmojo tikslą, vienas iš jų – iki 2020 m. padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Šis tikslas padės daugiau investuoti į šią sritį ir, žvelgiant plačiau, kurti naujas darbo vietas ir kaimo, ir miesto vietovėse. Manau, atsižvelgiant į šias aplinkybes, naudinga ne tik teikti finansines paskatas tokio pobūdžio projektams, bet ir pradėti visuomenės informavimo kampanijas apie energijos vartojimo efektyvumą ir išteklių, kuriuos gali vartoti vartotojai ir kuriuos galima naudoti su energija susijusiuose produktuose, lygį.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl naujos energetikos strategijos Europai 2011–2020 m., nes manau, kad, norint pasiekti Lisabonos sutarties 194 straipsnyje nustatytus tikslus, ES energetikos ir klimato kaitos dokumentų rinkinyje nustatytus tikslus „20–20–20“ ir ilgalaikį tikslą iki 2050 m. 80–95 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, reikia patvirtinti naujas šiam sektoriui skirtas strategines gaires.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Komisija nustatė tris Europos energetikos politikos tikslus: i) pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energetikos sistemos; ii) užtikrinti energijos tiekimo saugumą; iii) užtikrinti, kad būtų stiprinamas ES konkurencingumas ir kad energija visiems vartotojams būtų tiekiama už prieinamą kainą. Iš esmės pritariu šiems trims tikslams, tačiau manau, kad neįvardytas ketvirtasis, galbūt dar svarbesnis, uždavinys: mažinti energetinę priklausomybę, visų pirma nuo iškastinio kuro. Be to, reikia labai atidžiai apsvarstyti tikslą mažinti išmetamą anglies dioksido kiekį, kad būtų galima sumažinti anglies dioksido nutekėjimo ir Europos pramonės konkurencingumo netekimo pavojų.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Komisijos dokumentas „Nauja energetikos strategija Europai 2011–2020 m.“ – puikus indėlis į išsamią ES energetikos sektoriaus politiką įgyvendinant strategiją „Europa 2020“. Lisabonos sutartis yra tvirtas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis galima plėtoti tvarumu, tiekimo saugumu, energijos tinklų tarpusavio ryšiu ir solidarumu grindžiamas iniciatyvas energetikos srityje. Norėdami pasiekti Lisabonos sutarties 194 straipsnyje nustatytus tikslus ir klimato teisės aktų rinkinio tikslus „20–20–20“, galime patvirtinti naują energetikos sektoriui skirtą strategiją.

Naujomis energetikos sektoriaus iniciatyvomis turėtų būti siekiama pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energetikos sistemos, kai visiems užtikrinamas energijos tiekimo saugumas, ir kartu užtikrinti ES konkurencingumą bei tai, kad energija visiems vartotojams būtų tiekiama už prieinamą kainą. Privalu įgyvendinti Lisabonos sutartyje išdėstytus bendros energetikos rinkos, tiekimo saugumo, energijos vartojimo efektyvumo, energijos taupymo, naujų ir atsinaujinančiųjų energijos formų plėtojimo ir energetinių tinklų propagavimo tikslus. Reikia įgyvendinti šią strategiją laikantis solidarumo ir atsakomybės principų, kad nė viena valstybė narė nebūtų užmiršta ar atskirta.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiame pranešime propaguojama ir įvairiuose Komisijos šiuo klausimu išleistuose komunikatuose palaikoma ES energetikos strategija glaudžiai susijusi su Lisabonos sutartyje nustatyta Europos Sąjungos politikos apibrėžtimi – „visišku ES energetikos vidaus rinkos sukūrimu“.

Pranešėja ragina „parengti Europos energijos bendrijos planus“, prašo valstybių narių įgyvendinti galiojančias direktyvas dėl vidaus rinkos ir perkelti jas į nacionalinius teisės aktus ir svarsto galimybę „kaip galutinę priemonę dabartines direktyvas pasiūlyti priimti reglamentų forma siekiant užtikrinti visapusišką tiesioginį jų įgyvendinimą visoje bendroje rinkoje“. Kaip jau ne kartą sakėme, visiškai nepritariame šiam pasiūlymui kaip Europai skirtam energetikos srities sprendimui, todėl balsavome prieš šį pranešimą.

Šis sektorius – strateginis valstybės ekonomikos ir veikimo sektorius, ir valstybei turėtų būti suteikta galimybė pačiai nustatyti savo energetikos politiką.

Be to, iš padidėjusios priklausomybės nuo pirminių išteklių importo ir išaugusių energijos kainų vartotojams bei energetikos infrastruktūrai teikiamos finansinės pagalbos nutraukimo jau aiškiai matyti, kad ši privačios rinkos strategija nesėkminga. Tik viešasis sektorius gali užtikrinti visiems prieinamas galimybes gauti energijos, veiksmingą jos valdymą ir vartojimo efektyvumą bei padėti sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu. – (IT) Pritariu šiems pasiūlymo dėl rezoliucijos tikslams: sukurti bendrą Europos energetikos rinką, užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir vartojimo efektyvumą, plėtoti naujus atsinaujinančiosios energijos išteklius ir teikti paramą energijos tinklų tiesimui.

Visiškai pritariu prašymui, kuris buvo pateiktas Komisijai, patvirtinti plataus užmojo efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planą, kad būtų sumažinta ES priklausomybė, kovojama su klimato kaita, kuriama daugiau darbo vietų ir imamasi veiksmų prieš padidėjusius energijos tarifus.

Taip pat būtina užtikrinti tinkamą integruotos rinkos veikimą įdiegiant atitinkamą dujų ir elektros tinklų infrastruktūros sistemą. Vis dėlto reikėtų pabrėžti, kad ypač daug dėmesio skirta tam tikriems projektams, tačiau neužsiminta apie kitus Europai taip pat svarbius projektus, kuriuos įgyvendinant padedama užtikrinti energetinį saugumą. Manau, norėdami pasiekti šį tikslą turime ne tik palaikyti tam tikrus infrastruktūros statybos darbus, bet taip pat vadovautis nešališku požiūriu į visus įvairius projektus.

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. – (FR) Šiuo metu Europos Sąjunga yra svarbiausia tarptautinės energetikos rinkos veikėja. Vis dėlto ES turi labai mažai žaliavų, todėl turi daug jų importuoti. Dėl šios paprastos priežasties kyla klausimų apie energijos tiekimo saugumą ir mūsų žemyno priklausomybę nuo plačiojo pasaulio. Jau daugelį metų šie klausimai Europos Sąjungoje kelia didelį susirūpinimą. Todėl aš ir mano kolegos Parlamento nariai balsavome už tai, kad būtų patvirtinta rezoliucija, kuria Europos Sąjunga raginama įvairinti savo paslaugų teikėjus, siekiant ateityje išvengti su tiekimu susijusių problemų, ir šiame sektoriuje sukurti griežtesnį strateginį požiūrį. Balsuodama už šią rezoliuciją taip pat norėjau pabrėžti, kad energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti Europos Sąjungos prioritetas. Iš tikrųjų, mano manymu, taip geriausiai galima sumažinti ES energetinę priklausomybę ir kartu – dar svarbiau – kovoti su pastaruoju metu neatidėliotinu dalyku, t. y. klimato kaita.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Pritariau šiam pranešimui ir pirmiausia noriu padėkoti pranešėjai, šešėliniams pranešėjams už pirmąją energetikos strategiją po Lisabonos sutarties įsigaliojimo. Strategija atspindi pagrindinius iššūkius – solidarumą energetikos srityje ir energetikos tiekimo saugumą. Pirmiausia, valstybės narės turi įgyvendinti jau priimtus teisės aktus energetikos srityje. Antra, turi būti sukurta bendra energetikos rinka, taip pat atsinaujinančių energijos šaltinių rinka. Trečia, turi būti atnaujinta, modernizuota transeuropinė energetikos infrastruktūra. Todėl ES privalo įveikti visas administracines ir finansines kliūtis, o ES valstybių narių interesai turi būti suderinami ir solidarūs. Visiems projektams turi būti taikomos tos pačios taisyklės, ar tai būtų Jamalo dujotiekis, ar dujotiekis „Nordstream“. Kaip žinia, didėja ES priklausomybė nuo naftą bei dujas tiekiančių šalių. Monopolija Rytų Europos valstybėms narėms kainuoja daug – nėra konkurencijos, vartotojų teisės neapgintos, negalima kurti bendros rinkos. Priklausome nuo iškastinio kuro, kurio ištekliai senka, todėl itin aktualu vystyti ne tik atsinaujinančią energetiką, bet ir investuoti į energijos vartojimo efektyvumo didinimą, kartu mažinant klimato kaitą. Didelis dabartinės ES energetikos politikos trūkumas – nesugebėjimas nukreipti ES lėšų į tą sritį, kuri, nepaisant nuosmukio, vis dar tebėra vienas iš svarbiausių Europos vyriausybių, piliečių prioritetų. Centrinis objektas energetikos srityje turi būti vartotojas, jo interesų apsauga, o ES turi siekti užtikrinti palankias energijos kainas vartotojams ir verslui.

  Karin Kadenbach (S&D), raštu. – (DE) Palankiai vertinu tai, kad pagal šį pranešimą Komisija ir valstybės narės turės užtikrinti, kad ir naujoms, ir esamoms atominėms elektrinėms būtų taikomi aukščiausi saugumo standartai. Taip pat balsavau už šią dalį. Tačiau norėčiau patikslinti, kad mano didžiausias tikslas tebėra atominių elektrinių veiklos sustabdymas. Nors turime pereiti nuo energijos gamybos naudojant iškastinį kurą, atominė energija – ne alternatyva. Galima rizika tebėra pernelyg didelė, be to, vis dar neišspręstas galutinio branduolinių atliekų laikymo klausimas. Skatinimas naudoti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energijos išteklius – puikiai žinomas atominės energetikos srities lobistų argumentas, kurį jie vartoja norėdami sušvelninti nemalonias kalbas apie atominę energiją. Vis dėlto nederėtų naudotis klimato kaita savo atominės energijos plėtrai pateisinti.

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. – (PL) Šiuo metu energetikos politika yra ypač svarbi Europos Sąjungos veiklos sritis. Europos Sąjungos institucijos turėtų teikti pirmenybę apsisaugojimui nuo kaimyninėse šalyse galinčių kilti energetikos krizių ir energetinio saugumo valstybėse narėse užtikrinimui. Labai svarbu užtikrinti energetikos politikos ir aplinkos apsaugos pusiausvyrą. Todėl turime skatinti kuo daugiau naudotis atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais. Taip galėsime ne tik sumažinti išmetamą kenksmingųjų medžiagų kiekį, bet ir veiksmingai apriboti ES rinkos priklausomybę nuo energijos tiekimo iš užsienio šalių.

Siekiant užtikrinti energetinį saugumą, kuris labai svarbus visiems valstybių narių piliečiams, būtina skatinti palaikyti gerus Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių, visų pirma tiekiančių Europai išteklius, santykius. Taip pat labai svarbu įvairinti naftos ir dujų tiekimo būdus, kad kaimyninėse šalyse kilus energetikos krizėms Europos Sąjunga būtų mažiau pažeidžiama.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Darni Europos energetikos strategija – pagrindinė energijos tiekimo užtikrinimo sąlyga, todėl privalu į ją įtraukti visus energijos tiekimo aspektus. Tinkamas energijos tiekimas taip pat svarbus ekonomikos klestėjimui, nes tai padeda kurti naujas darbo vietas. Palankiai vertinu tai, kad pranešime pabrėžiamos ES valstybių narių biomasės išteklių galimybės gaminti didelį kiekį antrosios kartos biokuro. Per kelerius kitus metus privalu gerokai sumažinti iš iškastinio kuro gaminamos energijos vartojimą. Biomasės vaidmuo keičiant naftą ir dujas kitais ištekliais gali būti labai svarbus. Siekiant užtikrinti nepriklausomumą ir energijos tiekimo saugumą, energetikos srityje taip pat turi būti galima naudotis būtinais ištekliais. Žemės ūkis gali visokeriopai padėti pasiekti ES 2020 m. tikslus. Turime suvokti ateities ženklus ir investuoti į atsinaujinančiuosius energijos išteklius bei ekologiškas technologijas. Palaikau tas šio pranešimo dalis, kuriose raginama imtis priemonių, skirtų darniai tarptautinės svarbos Europos energetikos politikai sukurti.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pranešimą dėl energetikos strategijos, nes jis yra dalykiškas indėlis į Europos lygmens diskusijas šia tema ir jame nustatomos būsimos Europos energetikos politikos gairės. Ne paslaptis, kad šiandien Europos Sąjungoje kyla daug iššūkių; kaip žinome, ji tampa vis labiau priklausoma nuo energijos importo iš užsienio. Lisabonos sutartis buvo pirmasis žingsnis, žengtas siekiant pakeisti įvykių kryptį, nes joje nustatyta tvirta teisinė sistema ir teisinis pagrindas (194 straipsnis), kuriais remiantis galima imtis veiksmų energetikos politikos srityje. Joje nustatyti aiškūs tikslai, įskaitant veikiančios bendros energetikos rinkos, energijos tiekimo saugumo ir vartojimo efektyvumo užtikrinimą ir skatinimą kurti energetikos tinklus bei naudotis atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais. Todėl manau, kad šis dokumentas gali būti labai naudingas stengiantis sukurti ir įgyvendinti bendrą energetikos strategiją, kuri per ateinančius dešimtmečius gali padėti sustiprinti Europą.

  David Martin (S&D), raštu. – Palankiai vertinu šį pranešimą dėl naujos energetikos strategijos Europai, pagal kurį bet kokia būsimąja strategija turėtų būti siekiama įgyvendinti pagrindinius Lisabonos sutartyje išdėstytus bendros energetikos rinkos, energijos tiekimo saugumo, energijos vartojimo efektyvumo, energijos taupymo, naujų ir atsinaujinančiųjų energijos formų plėtojimo ir energetinių tinklų propagavimo tikslus; be to, tokia strategija turi padėti užtikrinti prieinamas energijos kainas, kurios būtų naudingos visiems vartotojams, skatinti naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius pagal tvarios energijos gamybos programą ir plėtoti sujungtus, bendrus, tarpusavyje sąveikaujančius pažangiuosius energetinius tinklus bei turėtų padėti mažinti priklausomybę nuo energijos importo ir didinti vietoje vykdomą atsinaujinančiosios energijos gamybą, tačiau kartu palaikyti konkurencingumą ir pramonės augimą bei išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą.

  Marisa Matias (GUE/NGL), raštu. – (PT) Energetikos strategijoje Europai 2011–2020 m. nustatytos bendrosios gairės, kuriomis siekiama stiprinti neseniai apibrėžtą energetikos vidaus rinką. Šiuo pranešimu stiprinamos konkurencingumo ir rinkos priemonės, tačiau pats pranešimas nėra plataus užmojo atsinaujinančiųjų energijos formų ar mažesnio energijos suvartojimo požiūriu. Be to, jame tinkamai neatsižvelgiama į mikrogeneraciją ar lygybę energijos tiekimo požiūriu. Galiausiai šiame pranešime Europos energetinis saugumas susiejamas su glaudžiu bendradarbiavimu su NATO. Dėl šių ir kitų priežasčių balsavau prieš šį pranešimą.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šis pranešimas – odė branduolinei energijai, anglies dioksido rinkai ir projektui „Desertec“. Be to, jame rekomenduojama glaudžiai bendradarbiauti su NATO. Vadovaudamasis savo propaguojamais ekologijos ir taikos principais, balsuoju prieš šį pranešimą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Komisija nustatė tris aiškius ir plataus užmojo Europos energetikos politikos tikslus: pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energetikos sistemos, užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir užtikrinti, kad būtų stiprinamas ES konkurencingumas ir kad energija visiems vartotojams būtų tiekiama už prieinamą kainą. Norint pasiekti šiuos tikslus reikės įdėti labai didelių finansinių ir žmogiškųjų pastangų.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Lisabonos sutartimi Europos Sąjungai suteikiama tvirta teisinė sistema ir teisinis pagrindas – l94 straipsnis, – pagal kuriuos ji gali imtis veiksmų energetikos politikos srityje. Norint iki 2020 m. pasiekti klimato ir energetikos teisės aktų rinkinio tikslus „20–20–20“, reikia nustatyti ilgalaikę viziją ir naują energetikos strategiją. Europos Sąjunga privalo parodyti, kad ji turi valios ir yra užsibrėžusi pasiekti šiuos tikslus. Šiandien Europos Sąjunga tampa vis labiau priklausoma nuo energijos importo iš užsienio. Todėl labai svarbu, kad Europos Sąjunga įtrauktų energetikos klausimus į savo politikos kryptis ir išorės veiksmus. Be to, turime skatinti ilgalaikį investavimą Bendrijos teritorijoje. Reikia teikti didžiausią pirmenybę energijos vartojimo efektyvumui ir energijos taupymui, visų pirma patvirtinant efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planą ir paskatų Europos lygmeniu naudotis atsinaujinančiąja energija programą.

Europos Sąjunga taip pat turi kuo labiau stengtis mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje. Galiausiai turime ypač daug dėmesio skirti Europos Sąjungos konkurencingumui ir ekonominio energijos prieinamumo Europos pramonei ir privatiems vartotojams užtikrinimui.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Savo pranešime pranešėja nagrinėja, kaip būtų galima pagerinti Europos energijos tiekimo sistemą, o tai – palankiai vertintinas dalykas. Vis dėlto, atrodo, pasiekti šį tikslą galima tik didinant ES įtaką energetikos sektoriuje. Vienų šalių energetikos politika labai skiriasi nuo kitų šalių vykdomos energetikos politikos. Europoje iš esmės nesutariama dėl branduolinės energijos vartojimo ir visų pirma dėl atsinaujinančiųjų energijos formų naudojimo.

Dėl šios priežasties ir todėl, kad, mano manymu, ir toliau patys turėtume nuspręsti, kaip mums bus tiekiama energija, esu įsitikinęs, kad pavienės valstybės narės turėtų pačios nustatyti savo energetikos politiką. Todėl balsavau prieš šį pakeitimą.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už L. Kolarskos-Bobińskos pranešimą, nes žinau, kad šiuo metu kelyje Europos energetikos ateities link esama kliūčių ir sunkumų, kuriuos privalu įveikti. Yra nemažai uždavinių, kuriuos Europa ketina tvirtai ir ryžtingai išspręsti: labai opiu metu, kai Europa tebesprendžia, kaip išbristi iš ne vienam sektoriui įtakos turėjusios ekonomikos krizės, jos energetikos sistemai reikia didelių investicijų. Atsižvelgdamas į dabartinę ES padėtį manau, kad atėjo laikas įgyvendinti naują energetikos strategiją kartu siekiant įgyvendinti klimato kaitos teisės aktų rinkinyje nustatytus tikslus „20–20–20“. Būtų naudinga geriau paskirstyti ES biudžeto lėšas ES energetikos ir klimato politikos kryptims. Pasiūlymas sukurti priemones, kuriomis būtų skatinama plėtoti ir atnaujinti energijos tiekimo tinklus, taip pat būtų įdomi strategija, kurią palaikyčiau.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl naujos energetikos strategijos Europai 2011–2020 m. (2010/2108(INI)), nes kaip ir pranešėja manau, kad įtraukus atskirą energetikos skyrių, dabar Lisabonos sutartis yra tvirtas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis galima plėtoti tvarumu, tiekimo saugumu, energijos tinklų tarpusavio ryšiu ir solidarumu grindžiamas iniciatyvas energetikos srityje.

Todėl labai svarbu nagrinėti vėluojančio ar nebaigto energetikos srities teisės aktų įgyvendinimo ir visapusiškų energetikos strategijų trūkumo problemas, kurioms spręsti Komisija turi imtis tvirto vadovaujančio vaidmens, o valstybės narės turėtų aiškiai ir įtikinamai rodyti ryžtą ir suteikti paramą. Atsižvelgiant į tai, dokumentas „Nauja energetikos strategija Europai 2011–2020 m.“ yra pirmasis žingsnis siekiant išsamios ES energetikos politikos įgyvendinant strategiją „ES 2020“.

Norėčiau pabrėžti šiuos į siūlomą ES strategiją įtrauktus aspektus: paramos šiuolaikiškiems integruotiems tinklams ir energijos tiekimo saugumo užtikrinimą, energetikos srities mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų skatinimą ir užtikrinimą, kad įgyvendinant ES energetikos politiką daugiausia dėmesio būtų skiriama vartotojams ir visuomenei.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Lisabonos sutartyje nustatyti aiškūs energetikos politikos tikslai: užtikrinti veikiančią bendrą energetikos rinką, tiekimo saugumą, energijos vartojimo efektyvumą ir skatinti energetikos tinklų kūrimą bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą. Todėl ES reikia patvirtinti naują strategiją, skirtą energetikos sektoriui, kurią įgyvendinus būtų galima pasiekti šiuos tikslus ir klimato teisės aktų rinkinio tikslus „20–20–20“.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (ES) Atsižvelgusi į tai, kad anglies deginimui teikiama pernelyg didelė reikšmė, galiausiai mūsų frakcija, balsuodama dėl šios rezoliucijos, susilaikė. Nepaisant to, kad nepatvirtinti du svarbiausi pakeitimai (dėl 32 ir 52 dalių), mūsų frakcijai tebėra sudėtinga pritarti dabartinio turinio pranešimui.

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. – (PL) L. Kolarskos-Bobińskos pranešimu atkreipiamas dėmesys į dideles problemas, pvz., į tai, kad nėra suderintos energetikos politikos, kurią įgyvendinant būtų atsižvelgiama į pavienių valstybių narių ypatumus ir į būtinybę importuoti energijos išteklius iš trečiųjų šalių. Iš prognozių matyti, kad ateityje priklausomybė nuo žalios naftos tik didės, todėl privalu į energetikos strategiją įtraukti daug aspektų, taip pat tarptautinį aspektą, kurio mastas neapsiribotų Europos Sąjunga. Atsižvelgdama į geografinį valstybių narių ir Rusijos artumą, Europos Sąjunga turėtų stengtis tinkamomis sąlygomis glaudžiau bendradarbiauti su mūsų rytiniais kaimynais. Taip pat turėtume sutelkti savo pastangas ir nukreipti jas Lisabonos sutarties tikslų pasiekimo link ir taip siekti sukurti bendrą energetikos rinką bei kartu užtikrinti energijos tiekimo saugumą. Norint pasiekti šiuos tikslus, būtina investuoti į tinklų infrastruktūrą, nes tai paskatintų regioninių energetikos rinkų integravimą, be to, reikia atnaujinti visos Europos energetikos tinklus. Kaip teisingai siūlo L. Kolarska-Bobińska, pastačius naujus terminalus, kuriais būtų galima tiekti dujas iš viso pasaulio, būtų galima atrasti naujus dujų importo šaltinius, ypač tokiuose regionuose kaip Vidurinė Azija, kuriuose gausu šių išteklių. Europos Parlamento Pirmininkas Jerzy Buzek ir buvęs Europos Komisijos Pirmininkas Jacques Delors taip pat siūlė skirti finansinę paramą infrastruktūros plėtrai, nes atnaujintas ir išplėstas energetikos tinklas yra esminė nuoseklios energetikos politikos sukūrimo sąlyga.

  Peter Skinner (S&D), raštu. – ES tampa vis svarbiau ir toliau vadovautis strateginiu požiūriu į energetiką, nes ištekliai tampa prekėmis, parduodamomis tam tikram terminui, o kitų pasaulio šalių režimų lyderiai ir toliau naudoja šiuos negausius išteklius tik savo reikmėms. Nors galiu pritarti teiginiui, kad energijos taupymas gali būti veiksmingas problemos sprendimo būdas, taupymas tėra būtino platesnio požiūrio dalis. Labai svarbu plėtoti energetikos srities technologijas, pvz., kurti tvarių energijos išteklių sintezę ir junginius. Tačiau tai pasiekti bus galima tik palaikant energetinį saugumą kaip politikos kryptį, įgyvendinamą kartu su kitomis Vakarų agentūromis, pvz., su NATO.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Siekiant įgyvendinti naujas Lisabonos sutartimi nustatytas politikos kryptis, būtina patvirtinti Europai skirtą energetikos strategiją. Dabar nustatytas tvirtas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis galima plėtoti tvarumu, tiekimo saugumu, energijos tinklų tarpusavio ryšiu ir solidarumu grindžiamas iniciatyvas energetikos srityje. Į Europos Parlamentui pateikto struktūrinio plano tikslus reikėtų įtraukti bendros energetikos rinkos sukūrimą, energijos tiekimo saugumo ir energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimą. Akivaizdu, kad, esant dabartinei Europos energetikos sektoriaus padėčiai, dabar kyla ir ateityje kils daug uždavinių. ES tampa vis labiau priklausoma nuo energijos importo iš užsienio, o tuomet, kai vis dar jaučiami ekonomikos krizės padariniai, reikia daugiau investuoti į ES energetikos gamybos sistemą. Norėčiau pabrėžti, kad labai svarbu geriau naudotis atsinaujinančiosios energijos formų teikiamomis galimybėmis ES ir kartu užtikrinti, kad įgyvendinant Europos energetikos politiką didžiausias dėmesys būtų skiriamas vartotojams ir visuomenei. Dėl minėtų priežasčių balsavau už šį dokumentą.

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Kadangi numatoma, kad 2030 m. 70 proc. ES energijos bus importuojama, dažnai iš nestabilių regionų, tiekimo saugumas turi būti ES prioritetas, o šia rezoliucija nustatoma ES kovos su šia priklausomybe strategija. Visų pirma, ES turėtų teikti pirmenybę energijos vartojimo efektyvumui, nes tai yra veiksmingiausias visos ES vartotojų išlaidų mažinimo būdas. Be to, šioje rezoliucijoje Komisija raginama užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinami visi galiojantys teisės aktai, įskaitant bendros energetikos rinkos teisės aktus, ir pakartojamas Parlamento raginimas plačiau naudoti pažangiuosius skaitiklius, kurie turėtų padėti pagerinti vartotojams teikiamų paslaugų kokybę ir suteikti vartotojams galimybę geriau kontroliuoti jų suvartojamos energijos kiekį.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0616/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad Europos Sąjunga turėtų aktyviai prisidėti siekiant užtikrinti, kad Kankūne vyksianti konferencija klimato kaitos klausimais būtų perspektyvi ir skaidri, ypač prisitaikymui, miškininkystei, veiksmingam išteklių naudojimui, technologijų perdavimui, stebėsenai, atsiskaitymui ir tikrinimui skiriamo finansavimo požiūriu.

Todėl ES, plėtodama veiksmingų tarptautinio bendradarbiavimo klimato kaitos srityje priemonių kūrimo remiantis Jungtinių Tautų bendrąja klimato kaitos konvencija politikos kryptis, taip pat turėtų sudaryti geresnes sąlygas prisiimti tvirtus politinius įsipareigojimus trečiųjų šalių atžvilgiu. Taip pat verta pažymėti išsivysčiusioms valstybėms tenkančią istorinę atsakomybę už negrįžtamą klimato kaitą ir jų įsipareigojimą padėti besivystančioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims prisitaikyti prie šių pokyčių, įskaitant įsipareigojimą teikti finansinę paramą nacionalinėms prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų programoms kaip svarbioms prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms, skatinančioms savarankiškumą.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Likus savaitei iki Kankūne vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo klimato klausimais Europos Parlamentas patvirtino rezoliuciją dėl šio aukščiausiojo lygio susitikimo tikslų. Žmonės dar labai gerai prisimena nesėkmingą Kopenhagoje vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą, į kurį dėjome labai dideles viltis, tačiau visi tikimės, kad kita galimybė paskatinti tarptautinį bendradarbiavimą klimato kaitos klausimais netaps dar viena praleista proga. Deja, nemanau, kad ketvirtadienį, per praėjusį plenarinį posėdį, patvirtinta rezoliucija itin naudinga. Aš ir mano kolegos iš Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos norėjome išlaikyti nustatytą tikslą iki 2020 m. 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nes tai galėtų būti geras derybų su JAV ir Kinija pagrindas. Vis dėlto Žaliųjų frakcijai / Europos laisvajam aljansui ir Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai pavyko patvirtinti neįgyvendinamą tikslą sumažinti šių dujų kiekį 30 proc. Nemanau, kad šis vienašališkas požiūris yra gera žinia artėjančioms deryboms Kankūne, ir, mano manymu, gaila, kad ši rezoliucija, kuriai nepritariau, buvo patvirtinta.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Palaikiau šią rezoliuciją. Kopenhagoje vykusios konferencijos klimato kaitos klausimais metu nepavyko pasiekti konkrečių įsipareigojimų. Tolimesnės derybos Vokietijoje ir Kinijoje taip pat neatnešė lauktų rezultatų, todėl daug vilčių yra dedama į Kankūne vyksiančią konferenciją, kurioje turi būti susitarta dėl esminių sprendimų – išsamaus tarptautinio susitarimo dėl veiksmų po 2012 m., kurie atitiktų vėliausius mokslo atradimus ir ketinimus iki 2020 m. sustabdyti atmosferos šilimą, o iki 2050 m. pasiekti, kad visuotinis atšilimas nesiektų daugiau nei 2 laipsnių, lyginant su 1990 m. lygiu. Pritariu rezoliucijoje išdėstytai pozicijai, kad Europos Sąjunga turi imtis pagrindinio vaidmens derantis dėl klimato kaitos ir aktyviai prisidėti prie to, kad Kankūne vyksianti konferencija klimato kaitos klausimais atneštų konkrečių rezultatų. Europos Sąjunga yra vienintelė, kuri yra patvirtinusi įpareigojančius klimato kaitos mažinimo tikslus ir ketina prisiimti dar didesnius, todėl ji turi būti suinteresuota, kad tokius įsipareigojimus prisiimtų ir kitos valstybės, nes nuo to priklauso ES ekonomikos augimas ir konkurencingumas.

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. – (FR) Likus kelioms dienoms iki konferencijos klimato kaitos klausimais Kankūne pradžios bendroje rezoliucijoje, dėl kurios Parlamentas balsavo, viso pasaulio valstybių ir vyriausybių vadovai raginami „per derybas parodyti iš tiesų tvirtą politinį vadovavimą ir ryžtą“. Mums reikia konkrečių ir skubių priemonių, nes padėties įvertinimas griežtas: tikėtina, kad esant dabartinei padėčiai mūsų prisiimti įsipareigojimai nepadės sumažinti dėl klimato kaitos daromos žalos. Trumpai tariant, mūsų vyriausybės turi dėti daugiau pastangų per derybas parodyti iš tiesų tvirtą politinį vadovavimą ir ryžtą ir jos turi tai daryti greičiau. Per derybas Europos Sąjungos vaidmuo turi būti vadovaujamasis, o jos pozicija – vieninga, kad diskutuodama su Kinija ir Jungtinėmis Valstijomis ji galėtų daryti tam tikrą įtaką. Prašome, kad tikslai būtų platesnio užmojo. Privalome patvirtinti tikslą iki 2020 m. 30 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ES, palyginti su 1990 m. lygiu (pasiūlymo 16 dalis). Nors tiesa tai, kad kova su klimato kaita pastaraisiais metais buvo vienas svarbiausių politinių uždavinių, iki šiol nematėme rezultatų, kurių buvo tikėtasi. Pvz., kalbant apie 2020 m. nustatytus energijos vartojimo efektyvumo tikslus ir siekį, kad atsinaujinančiosios energijos dalis būtų 20 proc., pasiekti rezultatai nedidėja. Kankūne vyksianti konferencija – galimybė pagerinti padėtį; nepraleiskime jos dar kartą.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi Europos Sąjunga turi imtis lyderės vaidmens klimato kaitos derybose, nes po nuviliančių Kopenhagoje vykusios konferencijos klimato kaitos klausimais rezultatų, būtina atkurti pasitikėjimą tarptautinėmis derybomis dėl kovos su klimato kaita. Pritariu Europos Parlamento raginimui imtis konkrečių priemonių dėl miškų naikinimo sustabdymo bei siūlymui kurti efektyvią pasaulinę prekybos taršos leidimais rinką. Norėčiau pabrėžti, jog turi būti labiau stengiamasi gamtiniu būdu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nes tai skatintų biologinės įvairovės išsaugojimą. Tikiuosi, kad Kankūne bus susitarta dėl esminių sprendimų, kurie atitiktų vėliausius mokslo atradimus, kad būtų galima užtikrinti visų šalių, tautų ir ekosistemų išlikimą.

Be to, labai svarbu klimato kaitos konferencijoje priimti esminius sprendimus dėl finansavimo, ypač dėl prisitaikymo, miškininkystės, išteklių naudojimo veiksmingumo, technologijų perdavimo, stebėsenos, atsiskaitymo ir tikrinimo finansavimo pridėtinės vertės. Taip pat labai svarbu užtikrinti visišką skaidrumą ir tvirtus politinius įsipareigojimus skubiai suteikti finansavimą.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Kankūne vyksiančios konferencijos klimato kaitos klausimais sėkmė labai svarbi siekiant užtikrinti Jungtinių Tautų remiamo derybų proceso patikimumą. Todėl labai svarbu patvirtinti konkrečius įsipareigojimus ir įgyvendinamus tikslus. Labai svarbu susitarti dėl tokių aspektų kaip miškų apsaugos, technologijų perdavimo besivystančioms šalims ir finansavimo politikos kryptys.

Jei nepavyks pasiekti visuotino susitarimo, Europa turėtų ir toliau būti pasirengusi apsvarstyti antrąjį pagal Kioto protokolą prisiimtų įsipareigojimų laikotarpį, tačiau turėtų nustatyti sąlygas, ypač dėl protokolo aplinkosauginio naudingumo, švarios plėtros mechanizmo pertvarkymo ir įsipareigojimų, kuriuos turėtų prisiimti didžiausios pasaulio teršėjos, pvz., Kinija ir JAV.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Pirminė rezoliucijos dėl Kankūne vyksiančios konferencijos klimato kaitos klausimais forma buvo gerokai pakeista, o įtraukus Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pateiktus pakeitimus jos turinys labai suprastėjo. Neatsižvelgdamas į tai balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad siekiant kovoti su klimato kaita reikia skubiai imtis koordinuotų veiksmų tarptautiniu lygmeniu ir kad visoje rezoliucijoje tebėra nemažai teigiamų aspektų, be to, ji yra svarbus ES indėlis į Kankūne vyksiančią konferenciją. Pranešime kritiškai vertinama pasiruošimo konferencijai stoka, pabrėžiama būtinybė bent 40 proc. sumažinti išmetalų kiekį, o ES ir valstybės narės raginamos įgyvendinti vadinamąjį klimato teisingumo principą. Pranešime taip pat pabrėžiama išsivysčiusių šalių prisiimta istorinė atsakomybė ir primenami jų finansiniai įsipareigojimai bei oficialios paramos vystymuisi tikslas, kuriam reikėtų skirti 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Svarbiausias dalykas – biologinė įvairovė ir ekosistemų išsaugojimas, be to, taip pat pripažįstama teisė gauti geriamojo vandens, būtinybė išsaugoti miškus ir parengti apželdinimo miškais politiką. Galiausiai pranešime teisingai pažymima, kad neišnaudojamos energijos taupymo galimybės, ir pabrėžiama būtinybė didinti pastatų ir transporto priemonių energijos vartojimo efektyvumą.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Klimato kaita – pasaulinio masto svarbos problema, todėl norint ją išspręsti reikia priimti bendrus sprendimus. Vis dėlto vienašališkai prisiimti įsipareigojimai yra teigiamas ženklas, taigi ir pageidaujamas, tačiau to nepakanka.

Nors tam tikrais duomenimis patvirtinama, kad ES nebus viena tų, kurie nuo didėjančio CO2 kiekio nukentės labiausiai, tai dar nereiškia, kad neturėtume jausti atsakomybės, įskaitant atsakomybę už praeities veiksmus. Todėl negalime atsiriboti nuo įsipareigojimo apčiuopiamai prisidėti prie išmetalų mažinimo, nors verta pabrėžti, kad mūsų pastangos iš esmės yra diplomatinio pobūdžio.

Visų pirma turime sutarti tam tikrais pagrindiniais klausimais ir tada spręsti juos kartu su kitais veikėjais. Iš tikrųjų, gali atsirasti labai stipri paskata veikti pavieniui, tačiau reikėtų nuo jos atgrasyti visais įmanomais būdais; kitaip kaina, kurią mūsų gamybos sistema jau pradeda mokėti – ir, jei tai duoda rezultatų, ją moka noriai, – bus mokama be reikalo.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už 2010 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Kankūne vyksiančios JT konferencijos klimato kaitos klausimais, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiektas bendras tikslas apriboti bendrą kasmetinį pasaulio vidutinės paviršiaus temperatūros kilimą iki 2 ºC (2 ºC tikslas). Jei nepavyks pasiekti 2 ºC tikslo, padariniai gali būti labai dideli. Iki 40 proc. rūšių atsidurs ties išnykimo riba, dėl kylančio jūros lygio ir padažnėjusių ekstremalių oro sąlygų milijonai žmonių bus perkelti iš savo gyvenamųjų vietų, pasėlių derlius sumažės, maisto kainos išaugs ir pasaulio ekonomikos mastas sumažės mažiausiai 3 proc. Moksliniai argumentai apie klimato kaitą ir jos poveikį yra daugiau nei akivaizdūs. Todėl labai svarbu sukurti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima stebėti tinkamą šių priemonių įgyvendinimą.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Manau, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės privalo apibrėžti ir pradėti taikyti vadinamąjį klimato teisingumo principą, taigi į būsimas tarptautines derybas klimato klausimais įtraukti teisingumo išlygą. Manau, jei neapribosime klimato kaitos, tai bus didžiausia neteisybė, nes ypač nukentės skurdžiai gyvenantys neturtingų šalių žmonės.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Balsuoju už daugumą šiame pranešime pateiktų priemonių ir pasiūlymų. Po nuviliančių Kopenhagoje vykusios konferencijos klimato kaitos klausimais rezultatų būtina atkurti pasitikėjimą tarptautinėmis derybomis dėl kovos su klimato kaita. Europos Sąjunga vėl turi imtis pagrindinio vaidmens derantis dėl klimato kaitos ir aktyviai prisidėti prie to, kad per Kankūne vyksiančią konferenciją klimato kaitos klausimais būtų prisiimti labiau dalykiniai, skaidresni ir drąsesni įsipareigojimai.

Taip pat manau, kad Europos Sąjunga turėtų stengtis imtis intensyvesnių diplomatinių veiksmų klimato politikos srityje ir siekti sudaryti tvirtus politinius įsipareigojimus trečiųjų šalių atžvilgiu plėtodama politikos kryptis, kuriomis siekiama sukurti veiksmingas tarptautinio bendradarbiavimo aplinkos apsaugos ir klimato kaitos srityje priemones. Taip pat manau, kad stengdamasi pasiekti drąsesnių ir platesnio užmojo rezultatų, Europos Sąjunga paskutiniu aukščiausiojo lygio COP 16 derybų etapu turėtų suteikti pagrindiniam savo derybininkui lanksčius įgaliojimus reaguoti atsižvelgiant į derybose susiklosčiusias aplinkybes.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Europos Sąjunga turi kalbėti vienu balsu ir parodyti, kad per Kankūne vyksiančią konferenciją klimato kaitos klausimais jos pozicija bus plataus užmojo ir įtikinama. Negalima leisti, kad pasikartotų Kopenhagos konferencijos nesėkmė. Mums reikia konkrečių ir skubių priemonių, nes padėties įvertinimas griežtas: tikėtina, kad esant dabartinei padėčiai mūsų prisiimti įsipareigojimai nepadės sumažinti dėl klimato kaitos daromos žalos. Per derybas Europos Sąjungos vaidmuo turi būti pagrindinis, o jos pozicija – vieninga, kad diskutuodama su Kinija ir Jungtinėmis Valstijomis ji galėtų daryti įtaką. Pagrindinis tikslas, kurį reikia pasiekti, – iki 2020 m. 30 proc. sumažinti ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu. Taip pat privalome užtikrinti, kad pramoninės šalys, pvz., Jungtinės Amerikos Valstijos įsipareigotų padėti besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita ir prie jos prisitaikyti kovojant su miškų naikinimu, dykumėjimu ir pan. Atėjo laikas mūsų vyriausybėms kritiškai įvertinti mums kylančius klimato srities uždavinius ir pasiekti politinį sutarimą, kuris suteiktų galimybių įgyvendinti tikrą pasaulinio masto kovos su klimato kaita politiką.

  Christine De Veyrac (PPE), raštu. – (FR) Per Prancūzijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laikotarpį 2008 m. Europos Sąjunga patvirtino plataus užmojo tikslą iki 2020 m. 20 proc. sumažinti CO2 išmetalų kiekį. O dabar kitos šalys, dalyvaujančios tarptautinėse derybose dėl klimato kaitos, jau nenoriai pritaria šiam tikslui. Jei nebus pasiektas tarptautinis sutarimas šiuo klausimu, šis Europos tikslas taip pat gali reikšti, kad kai kurių ekonomikos sektorių įmonės Europoje nebegebės konkuruoti tarptautiniu lygmeniu.

Taigi pasiūlymas nustatyti naują tikslą – Europos Sąjungoje 30 proc. sumažinti CO2 išmetalų kiekį – visiškai neproporcingas, todėl balsavau prieš šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Šiandien Parlamento patvirtinta pozicija nepadės Europos Sąjungai užimti patikimos padėties siekiant per kitą savaitę Kankūne vyksiančios konferencijos derybas susitarti su savo partneriais.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už rezoliuciją dėl Kankūne vyksiančios konferencijos klimato kaitos klausimais, nes manau, kad Parlamentas turėtų pasiųsti aiškią žinią pasaulio lyderiams, jog siekiant pereiti į Jungtinių Tautų bendrąja klimato kaitos konvencija ir Kioto protokolu nustatytą lygį, jie per derybas turi parodyti politinį vadovavimą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Neatsižvelgiant į diskusijas dėl klimato kaitos priežasčių ir į patikras, ar žmogaus veikla lėmė klimato kaitą ir ar galima pakeisti jos padarinius, dabar tapo aišku, kad šis klausimas turi itin rimtų padarinių labai įvairioms žmonių gyvenimo sritims ir kad dėl to kyla pasaulinio lygmens pusiausvyros suardymo grėsmė. Todėl turime ir toliau atidžiai ir susirūpinę stebėti šį klausimą. Visų pirma, dėl klimato kaitos grėsmingai pakilo jūros lygis, prasidėjo priverstinė migracija ir kova dėl galimybės naudotis vandenimis ir derlingesne žeme, kaip Sudane, kur klajokliai gyvulių augintojai ir sėslūs ūkininkai priversti kovoti vieni su kitais. Europos Sąjunga turi aktyviai dėti pastangas pasauliniu lygmeniu ir kuo labiau stengtis stebėti šią problemą bei ieškoti ilgalaikių sprendimų, kuriuos priėmus geriausiu atveju būtų galima suderinti mokslo pažangą su technologijų pažanga, gyventojų vystymąsi – su aplinkos kokybe ir pagarba gamtai. Kankūne vyksianti konferencija klimato kaitos klausimais – puiki galimybė siekti šio tikslo siekiant nustatyti platesnio masto tikslus ir patvirtinti tvirtesnį bei išsamesnį kolektyvinį įsipareigojimą kovoti su šia problema.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Palaikau sumanymą, kad per Kankūne vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą klimato kaitos klausimais būtų sudarytas privalomas susitarimas, į kurį būtų įtraukta tarptautinė sankcijų sistema. Akivaizdu, kad toks susitarimas bus prasmingas tik jeigu jis bus privalomai taikomas didžiausioms pasaulio teršėjoms: JAV, Kinijai ir Indijai. ES buvo kovos su klimato kaita lyderė ir ji turėtų būti skatinama remtis šia lyderyste, tačiau nederėtų pamiršti didelių pastangų, kurias jau įdėjo mūsų pramonė, atsakydama į privalomą išmetalų kiekio mažinimą Europoje. Reikėtų pažymėti, kad ES išmetama apie 15 proc. visų pasaulio išmetamųjų teršalų, ir manoma, kad iki 2030 m. šis procentinis dydis sumažės iki 10 proc., o JAV, Kinijoje ir Indijoje išmetama pusė visų pasaulio išmetamųjų teršalų, be to, šis skaičius toliau didėja.

Todėl negaliu pritarti pasiūlymui, kad ES, užuot siekusi 20 proc. apriboti savo išmetamą CO2 teršalų kiekį, turėtų vienašališkai padidinti šią ribą iki 30 proc., jeigu tai nebus tinkamai suderinta su kitomis šalimis, ypač su JAV. Tai nereiškia, kad reikėtų supaprastinti ES siekius. Priešingai, manau, kad net jei kiti veikėjai prie mūsų neprisijungs, norėdami padidinti savo konkurencingumą turėtume ir toliau sutelkti pastangas į mokslinius tyrimus, technologines inovacijas, susijusias su anglies sudedamosios dalies neturinčiais energijos ištekliais, energijos vartojimo efektyvumą ir aplinką tausojančių darbo vietų kūrimą.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šioje rezoliucijoje kartojamos tos pačios Parlamento pozicijos, patvirtintos prieš Kopenhagoje vykusią konferenciją klimato kaitos klausimais, spragos, trūkumai ir klaidos, nes nepripažįstamos itin didelės šios konferencijos nesėkmės priežastys. Diskutuojant vis dar pernelyg daug orientuojamasi į išmetalų kiekio mažinimo tikslus ir nepakankamai dėmesio skiriama šių tikslų pasiekimo būdams, todėl nyksta pasitikėjimas visomis diskusijomis. Raginama vadovautis rinkos principais, tačiau jau įrodyta, kad rinkos priemonėms būdinga neveiksmingumas ir iškraipymai. Diskusijoms dėl iškraipymų, kuriuos lėmė vadinamųjų lankstumo mechanizmų įdiegimas, ir dėl būtinybės juos panaikinti ar pakeisti to nepakanka. Kai didžiausios pasaulio istorijoje teršėjos, kaip antai JAV, kuriose išmetamas teršalų kiekis vienam gyventojui yra didžiausias pasaulyje ir kurios nenori prisiimti didelių išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų, prilyginamos besiformuojančios ekonomikos šalims, pvz., Kinijai ir Indijai, kurių išmetamųjų teršalų kiekis vienam gyventojui atitinkamai 10 ir 4 kartus mažesnis nei JAV išmetalų kiekis, akivaizdžiai neteisingai suprantama „bendros, bet diferencijuotos atsakomybės“ principo reikšmė ir didelė jo svarba.

Dėl finansavimo pritaikymo ir mažinimo besivystančiose šalyse tai ir toliau neatsižvelgiama į griežtus šias šalis slegiančius suvaržymus, pvz., į didelę neteisingą užsienio skolą, kurią turi mokėti mažiausiai išsivysčiusios šalys. Neatsižvelgiant į kai kuriuos teigiamus aspektus, visas rezoliucijos turinys nevertas mūsų paramos.

  Carlo Fidanza (PPE), raštu. – (IT) Po Kopenhagoje vykusios konferencijos nesėkmės pagaliau tikimės žengti į priekį. Palankiai vertinu šią rezoliuciją dėl Kankūne vyksiančios konferencijos klimato kaitos klausimais, visų pirma Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pateiktus pakeitimus, kuriuose išdėstytas apgalvotas ir pragmatiškas principas: nesant konkrečių kitų svarbiausių pasaulio veikėjų įsipareigojimų, ES negali vienašališkai nuspręsti padidinti išmetamųjų teršalų mažinimo kvotos.

Žinoma, Europa turi ir toliau vadovauti kovai su šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, tačiau negalima kovoti dėl gamtosauginės ideologijos, pagal kurią nereikalaujama prisiimti bendros atsakomybės, o to rezultatas – baudžiama šimtai tūkstančių mažųjų ir vidutinių Europos įmonių, ypač per krizės laikotarpį.

  Karl-Heinz Florenz (PPE), raštu. – (DE) Balsavau prieš šiandien pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Kankūne vyksiančios konferencijos klimato kaitos klausimais (COP 16), nes jaučiu pareigą užtikrinti klimato apsaugą, turiu omenyje tikrovišką klimato apsaugą, kurioje derėtų tvarumas ir ekonominė plėtra. Balsuoti prieš pranešimą, kurį rengiant mano vaidmuo buvo labai svarbus, man yra didelis žingsnis. Vis dėlto šis pasiūlymas dėl rezoliucijos – „svajonė apie ekologiškus vamzdynus“, kuriuo siekiama pernelyg didelių ir neįgyvendinamų tikslų. Mums pavyko atremti kai kuriuos reikalavimus, pvz., apriboti vidutinės temperatūros kilimą iki 1,5 °C. Jei būtume siekę šio tikslo, būtume turėję per kitus dešimt metų sumažinti savo išmetamųjų teršalų kiekį iki nulio ir siekti, kad trumpuoju arba ilguoju laikotarpiais išmetalų kiekio lygis būtų neigiamas. Dėl vienašališko sprendimo padidinti ES įsipareigojimus, susijusius su išmetalų mažinimu, mums nepavyko pasiekti savo tikslo neatsižvelgiant į tai, kad šiuo metu tai deryboms nenaudinga ir kad mums trūksta tyrimų apie tai, kaip bus pasiekti konkretūs išmetalų mažinimo tikslai. Turime vengti kelti tokius reikalavimus, nes rizikuojame netekti mūsų partnerių visame pasaulyje pasitikėjimo, ypač tų, kurie vis dar abejoja, ar prie mūsų prisijungti. Patikimumas – šiuo metu didžiausias mūsų turtas. Esu įsitikinęs, kad siekiant užtikrinti patikimumą Europos pozicija turi būti vieninga. Todėl palaikau Tarybą ir Komisiją.

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. – (FR) Viltys žlugo, kai per Kopenhagoje vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą nepavyko nustatyti plataus užmojo kovos su pasaulio klimato atšilimu tikslų. Dabar Europos Sąjunga turi tvirtai laikytis įsipareigojimo per Kankūne vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą pasiekti įtikinamų rezultatų. Siekdamas šio tikslo Parlamentas patvirtino rezoliuciją, kuria siekiama padidinti Europos Sąjungos nustatytą tikslą iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį nuo 20 iki 30 proc. Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad nebegalime švaistyti laiko ir kad jei toliau vilkinsime reikalus ir išsisukinėsime, prarasime savo galimybę. Jei norime pasiekti tikrų rezultatų, Europos Sąjunga turi skatinti tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų.

  Françoise Grossetête (PPE), raštu. – (FR) Balsavau prieš galutinį šios rezoliucijos patvirtinimą.

Akivaizdu, kad tikslai, dėl kurių balsavome, neįgyvendinami.

Jei ES vienašališkai patvirtintų tikslą iki 2020 m. 30 proc. sumažinti išmetalų kiekį, tai turėtų didelių padarinių Prancūzijai konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo požiūriu.

Esama pernelyg daug neaiškumų, darančių deryboms neigiamą įtaką, kad ES galėtų nusistatyti tokius ribojamus tikslus. Praėjusiais metais Europa suklydo pamanydama, kad per Kopenhagoje vykusią konferenciją gali primesti partneriams savo viziją. Jei ES vėl darys tokias klaidas, net nebus svarstomas jos dalyvavimo derybose klausimas.

Apie 30 proc. sumažinimą galėsime kalbėti tik sudarę tarptautinį susitarimą dėl šio skaičiaus.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už rezoliuciją dėl Kankūne vyksiančios konferencijos klimato kaitos klausimais, nes dabar, po nesėkmingo Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimo, Europos Sąjunga, siekdama įgyvendinti savo sunkias užduotis, labiau nei bet kada turi būti vieninga. Visų pirma dokumento tekste nustatytas tikslas iki 2020 m. 30 proc. sumažinti ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį siekiant apriboti pasaulio temperatūros kilimą iki 2 °C. Šioje rezoliucijoje, tikroviškame dokumente, atsižvelgiama į tai, kad valstybėms narėms tenka bendra, bet diferencijuota atsakomybė, kuri atspindi jų vystymąsi ir augimą. Rezoliucijoje taip pat siūloma įsteigti ekologinį klimato fondą, kurį prireikus būtų galima naudoti finansavimui skirti pirmenybę teikiant pažeidžiamoms šalims.

  Romana Jordan Cizelj (PPE), raštu. – (SL) Balsavau prieš šią rezoliuciją. Mano paaiškinimas toks: ar bent įmanoma suskaičiuoti visus Europos Parlamento narius, prašiusius ES per Kankūne vyksiančią konferenciją kalbėti vienu balsu? Per šiandien vykusį balsavimą paaiškėjo, kad Parlamentas vis dar to nesugeba. Viena pagrindinių ES derybų pozicijų yra ta, kad neturėtume vienašališkai prisiimti jokių naujų įsipareigojimų. Parlamentas nedidele balsų dauguma atmetė šią poziciją. Todėl balsavau prieš šią rezoliuciją. Tikiuosi, Komisijos narė C. Hedegaard laikysis pozicijų, dėl kurių buvo susitarta anksčiau.

  Dan Jørgensen (S&D), raštu. – (DA) Danijos socialdemokratai susilaikė per balsavimą dėl įsipareigojimo 40 proc. sumažinti išmetalų kiekį. Socialdemokratai iš esmės palaiko 40 proc. tikslą, tačiau per šį konkretų balsavimą nusprendė palaikyti 30 proc. tikslą, nes jis įgyvendinamas. Tai taip pat atspindi galutiniai rezultatai.

  Karin Kadenbach (S&D), raštu. – (DE) Apgailestauju, kad kaip rezoliucijos dėl konferencijos klimato kaitos klausimais dalies Europos Parlamento dauguma nepalaikė raginimo nustatyti pasauliniu mastu taikytiną finansinių sandorių mokestį, iš kurio gautas pajamas būtų galima naudoti, be kita ko, kovai su miškų naikinimu ir dykumėjimu. Deja, konservatorių dauguma nesivadovavo socialdemokratų rekomendacijomis šiuo klausimu. Džiaugiuosi, kad patvirtinome tikslą apriboti pasaulio klimato atšilimą nors iki 2 °C neatmetant galimybės per derybas tartis dėl temperatūros kilimo apribojimo iki 1,5 °C, kad būtų galima užtikrinti visų šalių, tautų ir ekosistemų išlikimą.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Klimato kaita – tikras ir neatidėliotinas Europos valstybėms kylantis uždavinys. Labai svarbu greitai priimti pasaulinio masto sprendimą, kuris galėtų padėti užkirsti kelią didžiausiems klimato kaitos padariniams. Todėl norėčiau, kad per Kankūne vyksiančią konferenciją būtų padaryta pažanga.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją, kurioje apibrėžta Parlamento pozicija prieš prasidedant Kankūne vyksiančiai konferencijai klimato kaitos klausimais. Šioje rezoliucijoje pabrėžiama, kad Kankūne turi būti susitarta dėl esminių sprendimų – išsamaus tarptautinio susitarimo dėl veiksmų po 2012 m. sudarymo 2011 m. Pietų Afrikoje pagrindo, – kurie atitiktų vėliausius mokslo atradimus ir ketinimą pasiekti nors 2 ºC tikslą, neatmetant galimybės vėliau pereiti prie 1,5 ºC temperatūros padidėjimo ribos, kad būtų galima užtikrinti visų šalių, tautų ir ekosistemų išlikimą. Šioje rezoliucijoje Europos Sąjunga raginama vėl imtis pagrindinio vaidmens derantis dėl klimato kaitos ir aktyviai prisidėti prie to, kad Kankūne vyksianti konferencija klimato kaitos klausimais būtų labiau dalykinė ir skaidresnė.

  Mario Mauro (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl pasirengimo lapkričio 29 – gruodžio 11 d. Kankūne vyksiančiai konferencijai klimato kaitos klausimais iš esmės todėl, kad turime vykti į Meksiką nustatę aiškią gerai apibrėžtą bendrąją poziciją. Palankiai vertinu dalykišką Europos Sąjungos požiūrį į Kioto protokolą sutarus apsvarstyti antrąjį pagal jį prisiimtų įsipareigojimų laikotarpį. Tačiau kalbant apie sąlygas, pateiktas dėl išmetalų kiekio, Europos Sąjunga turėtų nenusileisti nė per nago juodymą. Nė vienam tarptautinės bendruomenės veikėjui net neturėtų kilti mintis palikti Europą likimo valiai ir tikėtis, kad ji pati išspręs viso pasaulio problemas.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šioje rezoliucijoje pripažįstama keli per Kočabamboje vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą pateikti argumentai. Labai dėl to džiaugiuosi ir stebiuosi, kad šis aukščiausiojo lygio susitikimas nė karto nepaminėtas šioje rezoliucijoje. Šioje rezoliucijoje siūloma nustatyti ir pradėti taikyti vadinamąjį klimato teisingumo principą ir neužsimenant apie Kočabamboje vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą prižįstama Šiaurės valstybių skola klimato požiūriu Pietų valstybėms. Šioje rezoliucijoje siūlomi išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslai atitinka Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos nustatytus tikslus.

Pagaliau į darbotvarkę įtrauktas apdairaus energijos taupymo – kad ir kaip tai pavadintume – klausimas. Jei teisių teršti mainai, dar vadinami anglies dioksido rinka, ir pasaulinės anglies dioksido rinkos sukūrimas nebūtų buvę pagrindiniai šios rezoliucijos ramsčiai, būčiau galėjęs atiduoti jai savo balsą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Vėlgi į Kankūne vyksiančią konferenciją klimato kaitos klausimais dedama daug vilčių. Didžiausią atsakomybę prisiimančios šalys turi toliau siekti sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Reikia greitai spręsti šią problemą, dėl kurios nerimaujama visame pasaulyje.

Kovodama su klimato kaita ES turi sugebėti prisiimti pagrindinį vaidmenį. Šioje kovoje, kai naujų galimybių pasitaiko vis rečiau, kiekviena šalis, nuo JAV iki vadinamųjų besiformuojančios ekonomikos šalių, įskaitant Kiniją, kurios yra didelės teršėjos, taip pat turi prisiimti atsakomybę. Ant kortos pastatyta tvari žmonijos ateitis. Jei nebus laiku imamasi veiksmų, galime pasiekti tokią ribą, kai kelio atgal nebebus.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Per Kankūne vyksiančią konferenciją klimato kaitos klausimais turės būti sutarta dėl visame pasaulyje privalomų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų kiekio apribojimų, nes 2012 m. baigs galioti ankstesnis Kioto protokolas. Nors Europos Sąjunga stengiasi iki šio dešimtmečio pabaigos 20 proc. sumažinti CO2 išmetalų kiekį, Parlamentas iš tikrųjų siekia sumažinti šį kiekį 30 proc. Mums iki šiol nepavyko pasiekti savo tikslų klimato srityje, ir nustačius didesnę procentinę mažinimo dalį padėtis nepagerės. Tai ypač pasakytina apie tuos atvejus, kai dėl prekybos apyvartiniais taršos leidimais dalį išmetamųjų teršalų leista perkelti kitur.

Čia, Europoje, mūsų sąmoningumo aplinkos apsaugos klausimais lygis aukštas, o to negalima pasakyti apie kai kurias vadinamąsias besiformuojančios ekonomikos šalis. Pakanka pagalvoti apie, pvz., Kiniją ar Indiją. Gana skeptiškai vertinu iki šiol naudotą sistemą. Mano abejonės daugiausia grindžiamos tuo, kad siekiant sumažinti išmetamo CO2 kiekį reikės pastatyti daugiau atominių elektrinių. Tai paprasčiausiai reikštų bėgant nuo vilko pataikyti ant meškos. Tiesiog negaliu palaikyti tokio pasiūlymo.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. – (LT) Klimato kaita – viena iš didžiausių šių laikų aplinkosauginių problemų, lemiančių ir nemažai gamtinių katastrofų. Jau prieš kurį laiką įsipareigojome sumažinti šiltnamio dujų išmetimą į atmosferą. Deja, panašu, kad užsibrėžtų tikslų galime ir nepasiekti. Antra vertus, jokie tikslai nebus pasiekti tol, kol prie ES neprisidės ir didieji pasaulio teršėjai. Todėl neatsakinga užsibrėžti dar didesnius tikslus, kol nepasiekti mažiau ambicingi tikslai. Kita vertus, pradėję siekti aukštesnių tikslų, patys save įvarysime į kampą – ES pramonė, turėdama laikytis griežtesnių reikalavimų, nesugebės vienodomis sąlygomis konkuruoti su valstybių, nenustačiusių tokių griežtų reikalavimų, pramone. Taigi, nors ambicingų tikslų užsibrėžimas ir daro mus kovos su klimato kaita lyderiais, tai jokiu būdu neprisideda prie ES tikslo tapti konkurencingiausiu regionu pasaulyje. Balsavau prieš galutinį dokumentą, nes net neabejoju, kad ES gali pirmauti klimato kaitos mažinimo srityje, taip pat visi suvokiame įsipareigojimus gamtai, bet būtina laikytis kiek galima realistiškesnių tikslų ir nuosekliai judėti jų link.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Tai, kad dėl krizės reikėjo sumažinti Europos ekonomikos gamybos mastą ir dėl to sumažėjo išmetamųjų teršalų kiekio lygis, – ne argumentas, kuriuo remiantis galima siekti 30 proc. sumažinti CO2 išmetalų kiekį, kaip ragino ES Komisijos narė C. Hedegaard, atsakinga už klimato politiką, ypač dabar, kai dėl ekonomikos krizės galima nesunkiai sumažinti išmetalų kiekį 20 proc. Vis dėlto sėkmingai apsaugoti klimatą galima tik jį saugant visame pasaulyje. Nėra prasmės mažinti išmetamo CO2 kiekio ES kartu perkeliant klimatui žalingas pramonės šakas ir pavojingas atliekas iš pramonės šalių į besivystančias šalis. Kita vertus, dėl ribojamųjų ES priemonių taikymo stabdomas mūsų ekonomikos vystymasis ir trukdoma mūsų bendrovėms konkuruoti tarptautiniu lygmeniu. Todėl turėtume pritarti klimato apsaugai, tačiau tik užtikrinę, kad tai nesudarys sunkumų mūsų bendrovėms, ir tik tuo atveju, jei ne mes vieninteliai imsimės priemonių. Todėl balsavau prieš šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl klimato kaitos konferencijos Kankūne, kad per tarptautinės reikšmės konferenciją Europa galėtų pareikšti savo pritarimą susitarimams dėl klimato kaitos. Europos Parlamentas tikisi, kad valstybių ir vyriausybių vadovai šiam klausimui teiks didžiausią pirmenybę ir susitars dėl konkrečių priemonių, kurias taikant ES galės atlikti pagrindinį vaidmenį pabrėždama mūsų įsipareigojimą laikytis Kioto protokolo. Pasaulio klimato atšilimas – dabar moksliškai įrodytas reiškinys, todėl privalu užsibrėžti tikslą ne vėliau kaip iki 2015 m. stabilizuoti pasaulyje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį siekiant iki 2050 m. perpus sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Taip bus galima užtikrinti, kad temperatūros kilimas neviršytų 2 °C ribos, taigi ir apsaugoti šalis, gyventojus ir ekosistemas.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Klimato kaitos konferencija Kankūne (COP 16) labai svarbi visiems europiečiams ir viso pasaulio žmonėms. Mums reikia atsakingos ir plataus užmojo šio lygmens politikos, kurią vykdytų visi politiniai veikėjai. Europos Sąjungos vaidmuo svarbus, ir ji turi vadovauti klimato kaitos srities siekiams.

Atsižvelgdama į tai balsavau prieš Parlamento rezoliuciją, nes manau, kad joje išdėstyti tikslai nepakankamai plataus užmojo. Iš tikrųjų, atsižvelgdama į naujausius mokslo atradimus, negaliu pritarti tam, kad į būsimą išsamų tarptautinį susitarimą dėl veiksmų po 2012 m. Pietų Afrikoje būtų įtrauktas didesnis nei 1,5 °C tikslas. Dėl įsipareigojimų, susijusių su išmetamųjų teršalų kiekio mažinimu, temperatūros kilimo ribojimas taip pat neturi viršyti 1,5 °C ribos, o norint tai pasiekti, vėliausiai 2015 m. turi būti pasiektas didžiausias išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, iki 2050 m. jis turi būti sumažintas mažiausiai 50 proc. palyginti su 1990 m., ir nuo tada toliau mažėti.

Tai – ne tik procentiniai dydžiai, bet ir tikslai, kurie buvo kuo geriau moksliškai ištirti ir yra būtini siekiant kelyje, kuriuo ėjome svarbių mūsų planetos biologinės įvairovės dalių naikinimo link, sukurti lemiamus esminius pokyčius.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šią rezoliuciją tvirtai įsitikinusi, kad šiais metais Kankūne pasieksime kitokių rezultatų. Manau, ES, pasimokiusi iš teigiamų rezultatų, pasiektų spalio mėn. Nagojoje, ir iš neigiamos patirties, įgytos 2009 m. Kopenhagoje, kalbės vienu balsu. Remdamosi savo įgaliojimais, ES ir jos valstybės narės turi ir toliau atlikti dalykišką vaidmenį pasaulio mastu, kad sudarytų teisiškai privalomą susitarimą, kuris įsigaliotų pasibaigus Kioto protokolo veikimo laikotarpiui. Siekiant tinkamai įgyvendinti šį susitarimą ir užtikrinti didesnį skaidrumą, privalu į jį visapusiškai įtraukti nevyriausybines organizacijas ir pilietinę visuomenę. Todėl palankai vertinu tai, kad įregistruota 5 000 pilietinės visuomenės atstovų, dalyvausiančių COP 16.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad Europos Sąjunga turėtų parodyti tvirtą įsipareigojimą ir ryžtą pasauliniu mastu surasti sprendimus, kurie galėtų padėti sušvelninti klimato kaitą ir jos poveikį.

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Aiškiai pasakykime, kad Kankūne vyksianti konferencija klimato kaitos klausimais nebus sėkminga. Yra geras šio pesimizmo paaiškinimas: tikras nenoras, kurį per šiuos pastaruosius kelis mėnesius parodė pagrindiniai veikėjai, iš kurių svarbiausi yra Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kinija, be kurių negalima sudaryti kiekybinio ir privalomo susitarimo. Nepaisant to, Kankūne vyksianti konferencija nebūtinai bus tiksli Kopenhagos konferencijos kopija ir nebūtinai sukels tokį patį didelį piliečių nusivylimą. Šią popietę patvirtintoje rezoliucijoje Europos Parlamentas mums priminė, kad siekdami užtikrinti visų šalių, tautų ir ekosistemų išlikimą turėtume siekti apriboti temperatūros kilimą iki 1,5 °C. Tai – atsakomybės ateities kartoms klausimas. Šioje rezoliucijoje mums primenama, kad norėdama būti patikima, Europos Sąjunga privalo ne tik laikytis įsipareigojimų 2010–2012 m. suteikti skurdžiausioms šalims 30 mlrd. USD pagalbą, bet ir būti kūrybiška, kad išsaugotų planetą. Ji taip pat turi surasti naujų finansavimo šaltinių: taikyti finansinių sandorių mokesčius, tarptautinius verslo mokesčius, nacionalinius taršos mokesčius ir rinkti įmokas už lėktuvų bilietus; aš ir kiti 292 Europos Parlamento nariai palaikėme šiuos pasiūlymus.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto (ENVI) parengta rezoliucija patvirtinta gana nedideliu balsų skirtumu (galutinis balsavimas 292/274/38) su šiais pakeitimais ir (arba) pastabomis: nuoroda į „neatmetant galimybės vėliau pereiti prie 1,5 ºC ribos“ nedidele balsų dauguma išbraukta (vardinis balsavimas dėl 14 ir 18 pakeitimų: 307/304/xx); aiškus paminėjimas, kad dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF) ir atliekamų taršos leidimų (angl. AAU) sprangų visi I priedo tikslai gali tapti niekiniai, išbrauktas (16 pakeitimas: 316/301/xx), tačiau į rezoliuciją įtrauktos kitos dalys iš I priedo, susijusios su išmetamųjų teršalų mažinimu. Sakoma, kad rezoliucijos dalis, kurioje dar kartą kalbama apie Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos ketvirtąją vertinimo ataskaitą (mokslas) ir tikslą 40 proc. sumažinti išmetalų kiekį, atmesta, tačiau balsavimo rezultatai nepatikrinti elektroniniu būdu (nors per atskirą balsavimą dėl tos pačios dalies palikta dalis, kurioje kalbama, kad remiantis moksliniais duomenimis, norint užtikinti 2 °C temperatūros kilimo ribą, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį būtina sumažinti bent 40 proc.). Dalis, kurioje pakartojama, „kad Europos Sąjungai būtina patvirtinti vidaus tikslą iki 2020 m. 30 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu, kad ateityje būtų galima užtikrinti Europos Sąjungos ekonomikos augimą“, palikta (PPE pateiktas 20 pakeitimas atmestas per vardinį balsavimą: 298/316/xx). Apskritai šis dokumentas yra gera rezoliucija, į kurią įtraukta daug gerų pasiūlymų, susijusių su Kioto protokolu, kompensacijų apribojimais ir LULUCF bei atliekamų taršos leidimų spragų kritika, be to, griežtai kalbama apie istorinę pramonės šalių atsakomybę ir būtinybę skirti finansavimą besivystančių šalių pastangoms klimato srityje remti.

  Peter Skinner (S&D), raštu. – Kai iki konferencijos pradžios lieka vis mažiau laiko, tampa akivaizdu, kad ES suteikta tikra galimybė teigiamai prisidėti prie Kankūne vyksiančios konferencijos. Išklausęs komiteto pirmininką Jo Leineną esu įsitikinęs, kad tik panaikinus su BRIC valstybėmis siejamus įtarimus bus galima sudaryti daugiašalį susitarimą. Be to, per konferenciją reikia skatinti daugumą šalių laikytis prisiimtų įsipareigojimų įnešti savo indėlį ir padėti besivystančioms šalims.

  Alf Svensson (PPE), raštu. – (SV) Per vakar Europos Parlamente vykusį balsavimą balsavau už rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Kankūne (COP 16). Už šią rezoliuciją balsavau todėl, kad joje nagrinėjama labai svarbi tema – kad per derybas klimato kaitos klausimais ES turi parodyti įžvalgų politinį vadovavimą. Besivystančios šalys patyrė labai didelį poveikį, todėl pasaulio lyderiai turi daryti viską, ką gali, ir užtikrinti, kad per derybas su klimatu susijusiais klausimais nebūtų pakenkta Tūkstantmečio vystymosi tikslams. Tačiau visų pirma norėčiau pabrėžti, kad balsavau prieš rezoliucijos formuluotę, kuria ES raginama per derybas pasiūlyti pradėti taikyti finansiniams sandoriams 0,01 proc. mokesčio tarifą. Toks mokestis − ne išeitis, ir tai nepadės besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita ir prie jos prisitaikyti.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0675/2010)

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Vakarų Sacharoje neseniai kilo naujų rimtų įvykių. Šioje vietovėje, kurią iki 1976 m. administravo Ispanija, vis dar tvyro didelė įtampa tarp Maroko valdžios institucijų ir nepriklausomybės judėjimo. Pasitraukus Ispanijai, tarp Atlanto vandenyno, Mauritanijos ir Pietų Maroko esanti Vakarų Sachara buvo padalyta dviem pastarosioms valstybėms. Rezoliucija, kurią dėl tragiškų 2010 m. spalio 24 d. įvykių pateikė keli mano kolegos Parlamento nariai, parengta skubos tvarka, nors tokiais atvejais būtinas tam tikras objektyvumas. Todėl nusprendžiau per balsavimą susilaikyti ir atidžiai stebėsiu vykdomo tyrimo eigą.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Palaikau šią rezoliuciją. Po daugiau nei 30 metų dekolonizacijos procesas Vakarų Sacharoje lieka neužbaigtas. Susirūpinimą kelia žmogaus teisių padėtis, smurto veiksmai civilių gyventojų stovykloje bei tebesitęsiantis konfliktas ir šio konflikto pasekmės visam regionui. Pritariu rezoliucijoje išsakytam susirūpinimui dėl išpuolių prieš spaudos ir informacijos laisvę, dėl kurių nukentėjo ir daug Europos žurnalistų. Todėl būtina siekti, kad Jungtinės Tautos atliktų nepriklausomą tarptautinį tyrimą siekiant išaiškinti civilių gyventojų mirties ir dingimo priežastis. Taip pat svarbu, kad būtų sukurtas žmogaus teisių stebėsenos mechanizmas, paleisti į laisvę žmogaus teisių gynėjai bei sudarytos sąlygos žurnalistams, nepriklausomiems stebėtojams ir humanitarinėms organizacijoms laisvai patekti į Vakarų Sacharos teritoriją.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Palaikau Jungtinių Tautų atliekamą tyrimą dėl Vakarų Sacharos ir jų poziciją, kad Marokas turėtų leisti žurnalistams, nepriklausomiems stebėtojams ir humanitarinėms organizacijoms laisvai patekti į šį ypatingą regioną. Žinau, kad kovojant su radikaliuoju islamo fundamentalizmu Marokas yra strateginis Europos Sąjungos partneris ir sąjungininkas.

Tačiau nepritariu Maroko valdžios institucijų požiūriui į lapkričio 8 d. Gdaim Izyko stovykloje, Vakarų Sacharoje, įvykdytus rimtus smurto veiksmus, dėl kurių žuvo iki šiol nežinomas skaičius žmonių. Džiaugiuosi, kad priklausau tokiai institucijai kaip Parlamentas, kurios vieni pagrindinių principų – žmogaus teisių apsauga ir jų skatinimas. Atsižvelgdama į tai pripažįstu, kad reikia paraginti JT agentūras pasiūlyti sukurti žmogaus teisių stebėsenos mechanizmą Vakarų Sacharoje. Džiaugiuosi, kad JT Generalinis Sekretorius ir jo asmeninis pasiuntinys stengiasi surasti teisingą, tvarų ir abiem pusėms priimtiną politinį sprendimą, kuris padėtų užtikrinti Vakarų Sacharos žmonių apsisprendimo teisę.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Jau daugiau kaip 30 metų padėtis Vakarų Sacharoje nesikeičia ir nepriimamas joks akivaizdus sprendimas. Kartu su Izraelio ir Palestinos bei Kipro konfliktais, šis atvejis vienas tų, kuriuos, kaip paaiškėjo, sudėtinga išspręsti ir kurie trunka ne vienus metus. Nors imtasi keleto atskirų sveikintinų iniciatyvų pradėti dialogą, šiandien tapo akivaizdu, kad priešiškai nusiteikusios šalys vis dar nesugebėjo žengti konkrečių žingsnių ir surasti abiem pusėms priimtino konflikto sprendimo būdo. Po naujausių pranešimų apie įvykius Gdaim Izyko stovykloje kyla labai didelis susirūpinimas dėl to, kad Maroko valdžios institucijos negerbia Vakarų Sacharos žmonių žmogaus teisių, be to, iš šių įvykių galima spręsti apie nerimą keliantį šio konflikto paaštrėjimą. Tikiuosi, galiausiai ši problema bus išspręsta ir, siekiant suderinti šalių interesus, bus galima surasti politinį ir administracinį šio konflikto sprendimo būdą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Džiaugiamės, kad Parlamentas griežtai pasmerkė lapkričio 8 d. Gdaim Izyko stovykloje, Vakarų Sacharoje, įvykdytus smurto veiksmus, dėl kurių žuvo nežinomas skaičius žmonių.

Tikimės, kad Komisija ir Taryba pareikalaus imtis šiame dokumente siūlomų priemonių pabrėždamos, kad JT institucijos turi pasiūlyti sukurti žmogaus teisių stebėsenos mechanizmą Vakarų Sacharoje, taip pat laikytis jau patvirtintų rezoliucijų ir gerbti Vakarų Sacharos žmonių apsisprendimo teisę.

Kaip sakoma šioje rezoliucijoje, „Jungtinės Tautos turėtų atitinkamai atlikti nepriklausomą tarptautinį tyrimą siekiant išaiškinti įvykius, mirtis ir dingimus“.

Be to, belieka apgailestauti dėl išpuolių prieš spaudos ir informavimo tarnybas, dėl kurių nukentėjo daugybė Europos žurnalistų, todėl reikėtų paraginti Maroko Karalystę leisti spaudos atstovams, nepriklausomiems stebėtojams ir humanitarinėms organizacijoms laisvai patekti į Vakarų Sacharą ir laisvai judėti jos teritorijoje.

Galiausiai norėtume pabrėžti, kad labai svarbu padidinti finansavimą ir teikti humanitarinę pagalbą Tindufo regione gyvenantiems Sacharos pabėgėliams, kurių skaičius šiame regione siekia 90 000–165 000, siekiant užtikrinti jų pagrindinių poreikių, susijusių su maistu, vandeniu, namais ir sveikatos priežiūra, patenkinimą ir pagerinti jų gyvenimo sąlygas.

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. – (IT) Šiaurės lyga visada teikė pirmenybę tautų apsisprendimo teisei. Šiandien balsuojame dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos, kuria siekiama užtikrinti pagarbą Vakarų Sacharos žmonių teisėms ir sudaryti jiems priimtinas socialines ir ekonomines sąlygas. Smerkiame smurtinę ir nepateisinamą Maroko vyriausybės, žiauriai numalšinusios taikią ir demokratinę protesto demonstraciją, reakciją. Todėl raginame Komisiją ir Tarybą sustabdyti derybas dėl ES ir Maroko asociacijos susitarimo. Remdamasis šiomis prielaidomis visiškai palaikau šią rezoliuciją.

  Richard Howitt (S&D), raštu. – Džiaugiuosi, kad S&D frakcijos vardu buvau vienas iš Europos Parlamento rezoliucijos dėl Vakarų Sacharos autorių. Man kelia nerimą tai, kad valdžios institucijos reagavo į protestus Vakarų Sacharoje pasitelkdamos griežtas smurtines priemones, ir pritariu šioje rezoliucijoje pateiktiems nuogąstavimams dėl Sacharos žmogaus teisių gynėjų saugumo. Padėtis Vakarų Sacharoje tebėra vienas paskutiniųjų dekolonizacijos pėdsakų, ir praėjus 30 metų šį klausimą reikia išspręsti. Palankiai vertinu į šią rezoliuciją įtrauktą raginimą rasti teisingą, tvarų ir abiem pusėms priimtiną politinį sprendimą, kuris visiškai atitiktų JT Saugumo Tarybos parengtas rezoliucijas, ir norėčiau dar kartą pakartoti JT raginimą surengti šio regiono žmonių referendumą.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją dėl nederamos padėties Vakarų Sacharoje. Mane pribloškė smurto veiksmai Gdaim Izyko stovykloje ir al Ajūno mieste ir jėgos panaudojimas tą pačią dieną, kai Niujorke prasidėjo trečiasis neoficialių derybų etapas dėl Vakarų Sacharos padėties. Apgailestauju dėl prarandamų žmonių gyvybių ir reiškiu solidarumą aukų, sužeistųjų ir dingusiųjų šeimoms, be to, raginu įsteigti Jungtinių Tautų prižiūrimą nepriklausomą ir skaidrią tyrimų komisiją, kuriai būtų suteikti įgaliojimai nustatyti įvairių šalių atsakomybę už pirmiau minėtus įvykius ir žuvusiųjų skaičių. Taip pat stebiuosi, kad Europos parlamentų nariams ir žurnalistams neleista atvykti į Vakarų Sacharą, ir raginu Maroko valdžios institucijas leisti spaudos ir nevyriausybinių organizacijų atstovams laisvai patekti į šį regioną.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Padėtis Vakarų Sacharoje kelia labai didelį nerimą, ir Parlamentas turėtų aiškiai parodyti, kad jis smerkia tenykščius įvykius. Reikia nutraukti abiejų pusių vykdomus smurto aktus, kad būtų sudarytos sąlygas pradėti sąžiningą skaidrų dialogą, padėsiantį užbaigti konfliktą, dėl kurio žuvo pernelyg daug žmonių, o daug kitų žmonių vis dar patiria perkeltųjų asmenų ir pabėgėlių dalią. ES turi ir toliau stengtis teikti humanitarinę pagalbą šiems pabėgėliams, kad jiems būtų užtikrintos pagrindinės išlikimo sąlygos.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Balsavau už šią rezoliuciją, nes ja siunčiamas garsus ir aiškus raginimas sutvirtinti Sacharos žmonių apsisprendimo teisę ir smerkiami žiaurūs Maroko vyriausybės veiksmai. Ši rezoliucija vertintina teigiamai, nes ja smerkiami smurto veiksmai, kurių Marokas ėmėsi išardydamas Sacharos Orumo stovyklą, jaunojo Nayemio El-Garhio nužudymas ir informacijos blokada, kuriai okupacinė valdžia, neleisdama žurnalistams, nevyriausybinių organizacijų atstovams ir išrinktiems pareigūnams patekti į šią vietovę, pasmerks Vakarų Sacharą. Nors mano frakcija prašė sustabdyti ES ir Maroko asociacijos susitarimą dėl antrojo straipsnio pažeidimo, palaikiau šią rezoliuciją, nes ja reikalaujama, kad Jungtinės Tautos atliktų tarptautinį tyrimą, Marokas raginamas „laikytis tarptautinių įstatymų, susijusių su Vakarų Sacharos gamtinių išteklių panaudojimu“ ir primygtinai reikalaujama „prašyti JT organizacijas siūlyti nustatyti žmogaus teisių stebėsenos mechanizmą Vakarų Sacharoje“. Todėl balsavau už šią rezoliuciją, nors būčiau norėjęs išgirsti griežtesnį ir aiškesnį pasmerkimą.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Priežastis, kodėl balsavau už šią rezoliuciją dėl dabartinės padėties Vakarų Sacharoje, slypi nuolat rodytame įsipareigojime, ypač pabrėžiant tai, kaip vystėsi Maroko ir Polisario fronto konfliktas dėl Vakarų Sacharos, visų pirma dėl akivaizdžių šios problemos padarinių šio regiono stabilumui.

Marokas keletą kartų kviestas be jokių išankstinių sąlygų palaikyti atvirą ir lankstų dialogą, kad būtų pasiekta nedidelė, bet svarbi taikos derybų, kurioms tarpininkauja Jungtinės Tautos, pažanga. Asmeniškai visada palaikiau JT ir jų pasiuntinio Ch. Rosso pastangas surengti dvišales politines abiem pusėms prieinamas ir tvarias derybas.

Daugumoje ES valstybių, įskaitant Italiją, gana dažnai jautriai reaguojama į sąlygas, kuriomis gyvena Sacharos žmonės, ir esama didelio sąmoningumo šiuo požiūriu, ypač siekiant suvokti Maroko poziciją ir požiūrį. Europos Sąjunga, visų pirma Viduržemio jūros regiono valstybės, visada pirmosios teikdavo Sacharos žmonėms humanitarinę pagalbą, nes labai svarbu laikytis solidarumo su žmonėmis, gyvenančiais tokiomis probleminėmis aplinkybėmis, principo.

Siekdamas laipsniškai pagerinti dabartinę padėtį pasitelkus abipusį įsipareigojimą bendradarbiauti ir vesti dialogą, balsavau būtent taip.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Palaikiau šią rezoliuciją, nes manau, kad labai svarbu kovoti už žmogaus teises. Buvo pranešta apie atvejus Vakarų Sacharoje, kai policija naudojo smurtą prieš piliečius, kurie taikiai protestuodami prieš socialinę, politinę ir ekonominę padėtį ir prieš savo gyvenimo sąlygas stovyklavo šalia al Ajūno miesto. Norėdamos evakuoti stovyklą, policijos pajėgos prieš demonstrantus naudojo ašarines dujas ir lazdas.

Tai – daugiau nei politinis ginčas su kaimynine valstybe. Tai – žmogaus teisių pažeidimas, kurį visi be išimties privalome pasmerkti, todėl balsuoju už šią rezoliuciją ir pridedu savo balsą prie savo kolegų Parlamento narių, raginančių visas šalis laikytis rimties ir susilaikyti nuo bet kokių smurto veiksmų.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (ES) Po ne vieno Maroko režimo lyderių mėginimo neleisti Parlamentui pareikšti savo nuomonės dėl žmogaus teisių padėties Vakarų Sacharoje turime palankiai įvertinti tai, kad šį kartą Maroko lobizmas buvo nesėkmingas. Mano manymu, nuolatinis Maroko kišimasis nepriimtinas. Be to, šios rezoliucijos tekstas tėra labai skirtingomis analizėmis pagrįstų pozicijų kompromisas. Todėl norėčiau pabrėžti mūsų frakcijos poziciją, kuri palanki Sacharos žmonėms, ir ypač tai, kad smerkiame provokuojamą ir neatsakingą būdą, pasirinktą Gdaim Izyko stovyklai išardyti. Negalime asmenų, kurie puola, kankina ir žudo, prilyginti apsiginti siekiantiems asmenims. Reikia atlikti nepriklausomą tyrimą, be to, užtikrinti, kad už žiniasklaidą ir informavimą atsakingi asmenys galėtų laisvai patekti į šią vietovę ir laisvai joje judėti. ES, ypač Ispanija ir Prancūzija, turi prisiimti istorinę atsakomybę ir reikalauti, kad Marokas liautųsi vadovavęsis slopinamuoju ir bekompromisiu požiūriu, net įšaldant daug prekybos susitarimų ir nutraukiant ypatingus santykius, siejančius ES ir Maroko Karalystę, ir darant viską, kas įmanoma, siekiant užtikrinti, kad būtų surengtas į daugumą Jungtinių Tautų parengtų rezoliucijų įtrauktas referendumas dėl apsisprendimo teisės.

  Marie-Thérèse Sanchez-Schmid (PPE), raštu. – (FR) Smurto veiksmai Vakarų Sacharoje – Gdaim Izyko stovykloje jos griovimo metu ir al Ajūno mieste – labai rimti ir juos reikia griežtai pasmerkti. Europos Parlamentas, išreikšdamas savo susirūpinimą dėl pablogėjusios regiono padėties, yra visiškai teisus. Kaip atkreipė dėmesį Jungtinės Tautos, konflikto šalys turi susitarti surasti įgyvendinamą politinį sprendimą, kuris būtų teisingas, tvarus, abiem pusėms priimtinas ir priimtas laikantis atitinkamų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų. Vis dėlto gaila, kad dokumento tekstas parengtas prieš Parlamentui susipažįstant su visais duomenimis ir išsamia informacija apie aplinkybes, dėl kurių kilo ši tragedija, įskaitant tikslų aukų skaičių. Siekiant nušviesti įvykius, reikia duoti žurnalistams, nepriklausomiems tyrėjams, stebėtojams ir politinius sprendimus priimantiems asmenims laiko ir suteikti jiems galimybę apsilankyti al Ajūno mieste ir pabėgėlių stovyklose. Jokiu būdu negalima naudotis Sacharos žmonių kančiomis tolesniems smurto aktams kurstyti.

  Søren Bo Søndergaard (GUE/NGL), raštu. – Balsavau už šią bendrą rezoliuciją dėl Vakarų Sacharos (B7-0675/2010). Tačiau labai apgailestauju, kad šioje rezoliucijoje nepaminėtas ir kritiškai neįvertintas neteisėtas ES ir Maroko žvejybos susitarimas, pagal kurį Europos žvejybos laivams leidžiama plaukioti užimtos Vakarų Sacharos teritorijos vandenyse.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Balsavau už šią rezoliuciją dėl padėties Vakarų Sacharoje. Šia bendra rezoliucija aiškiai pasakoma, kad Europos Parlamentas smerkia neseniai Vakarų Sacharoje vėl panaudotą smurtą. Lapkričio 8 d. žiauriai išardytos Sacharos protestuotojų stovyklos ir žuvo nemažai abiejų pusių kovotojų, be to, nemažai gyventojų sužeista. Šiose stovyklose Sacharos žmonės taikiai protestavo prieš patiriamas represijas, atskirtį ir jų gamtinių išteklių (įskaitant žuvis) grobstymą ir prieš prastas sąlygas, kuriomis jie gyvena Marokui okupavus šalį. Rezoliucijoje raginama nedelsiant nutraukti smurtą ir atlikti nepriklausomą įvykių Gdaim Izyke ir al Ajūne tyrimą. Maroko valdžios institucijos raginamos leisti žurnalistams, humanitarinėms organizacijoms, Europos Parlamento nariams ir nepriklausomiems stebėtojams laisvai patekti į Vakarų Sacharos teritoriją.

Labai didelį nerimą kelia dažnesnės represijos, kurių Maroko valdžios institucijos imasi prieš kovotojus už žmogaus teises ir Sacharos kovotojus (savavališki suėmimai, kaltinimai ir įkalinimas). Dėl šių įvykių kils įtampa per neoficialias Maroko ir Polisario fronto derybas, kurias, remiant JT, planuojama atnaujinti lapkričio mėn. pradžioje. Vis dėlto, norint pagerinti Sacharos žmonių padėtį, būtina priimti teisingą ir ilgalaikį politinį sprendimą.

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. – Balsavau už šią bendrą rezoliuciją dėl Vakarų Sacharos (B7-0675/2010). Tačiau man labai gaila, kad šioje rezoliucijoje nepaminėtas ir kritiškai neįvertintas neteisėtas ES ir Maroko žvejybos susitarimas, pagal kurį Europos žvejybos laivams leidžiama plaukioti užimtos Vakarų Sacharos teritorijos vandenyse.

  Dominique Vlasto (PPE), raštu. – (FR) Kaip ir mano kolegos Parlamento nariai noriu pasmerkti pastaruosius įvykius Vakarų Sacharoje ir norėčiau perduoti savo paramą ir užuojautą visų aukų šeimoms. Tačiau nusprendžiau balsuoti prieš šią rezoliuciją, nes joje yra daug faktinių klaidų, į ją neįtraukta svarbi informacija ir ji neatspindi bešališko 2010 m. lapkričio 8 d. įvykdyto smurto vaizdo. Rengiant šios rezoliucijos formuluotę turėjo būti vadovaujamasi diplomatija, suderinta su praktiniais ir neginčijamais faktais. Tačiau šiame nesuderintame dokumento tekste pateikiamas skubotas ir neteisinga informacija pagrįstas padėties vertinimas ir, nenurodžius jokių priežasčių, nepriklausomas Maroko valdžios institucijų atliekamas tyrimas atmetamas kaip nevertas dėmesio. Esu nusivylusi šiuo šališku skubotai parengtu pareiškimu, nes jis trukdys neoficialioms JT rengiamoms Maroko Karalystės ir POLISARIO fronto deryboms, be to, dėl jo kilo įtampa. Pamiršome, kam turėtume teikti pirmenybę: būtent siekiui sudaryti suderintą ir abiem pusėms priimtiną dviejų šalių susitarimą, kuris leistų atkurti civiliams gyventojams stabilumą ir saugumą. Turime bet kokia kaina vengti kurti naujus frontus Sachelio regione, dėl kurio kyla daugiausia ginčų, ir siekti išsaugoti savo strateginę partnerystę su Maroku.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0650/2010)

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Po SSRS žlugimo Ukraina tapo svarbiausiu Europos geopolitiniu klausimu. Atkūrus Ukrainos nepriklausomybę, Rusija vis dar mano, kad ji tebėra „artimojo užsienio“ regiono dalis. Norėdama visapusiškai naudotis savo savivalda ir sutelkti dėmesį į tvirtus istorinius ryšius su Europos Sąjunga, Ukraina kurį tikrą laiką skelbė savo ketinimus įstoti į Europos Sąjungą. Kaip šalis, turinti daug gamtos išteklių, randamų pačiame svarbiausio strateginio regiono centre, Ukraina turėtų būti vertinama kaip galimas Europos Sąjungos ramstis. Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją, kurioje palankiai vertinamos europinės Ukrainos ateities galimybės. Rezoliucijoje primenama, kad ši trapi demokratija dar turi padaryti pažangą. Rezoliucijoje taip pat pabrėžiama įdėtos pastangos ir pastaruoju metu pasiekta didelė pažanga. Ši rezoliucija apgalvota, tačiau ja patvirtinama, kad Ukrainos laukia Europos ateitis.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Palaikau šią rezoliuciją. Susirūpinimą kelia tai, kad pastaraisiais mėnesiais Ukrainoje iškilo grėsmė demokratinėms, susirinkimų, žodžio ir žiniasklaidos laisvėms. Valdžios institucijos turėtų ištirti pranešimus dėl teisių ir laisvių pažeidimų bei imtis veiksmų juos ištaisyti. Be to, svarbu, kad valdžia susilaikytų nuo bet kokių mėginimų tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti nacionalinių žiniasklaidos įstaigų pranešimų turinį. Rinkimų taisyklės taip pat vis dar lieka diskusijų objektu. Todėl būtina imtis aktyvių veiksmų gerinti rinkimų sistemą ir iki ateinančių Parlamento rinkimų patobulinti šios srities teisės aktus. Be to, būtina stiprinti institucijų patikimumą, stabilumą, nepriklausomumą ir užtikrinti valstybės valdymą, pagrįstą demokratijos ir teisinės valstybės principais. Taip pat Ukrainos valdžios institucijos turėtų dėti daugiau pastangų kovojant su korupcija.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Pritariu Parlamento rezoliucijai dėl Ukrainos tolimesnių veiksmų siekiant politinio stabilumo tiek šalyje, tiek už jos ribų. Ukraina yra svarbi Europos Sąjungos partnerė vykdant kaimynystės politiką su Rytų Europa, todėl labai svarbu ir toliau siekti glaudaus bendradarbiavimo, ypač vizų režimo srityje. Parlamentas ragina Komisiją ir Tarybą parengti veiksmų planą dėl bevizio režimo nustatymo Ukrainai. Siekiant ilgalaikio politinio stabilumo tiek šalies viduje, tiek su kaimyninėmis šalimis, svarbu įgyvendinti konstitucines reformas, kurios padėtų sukurti tinkamą pusiausvyrą tarp vykdomosios valdžios bei teismų sistemos. Tolesnės reformos taip pat būtinos siekiant įtvirtinti žiniasklaidos laisvę bei pliuralizmą. Valstybės institucijos raginamos imtis priemonių, kad būtų užtikrinta spaudos laisvė. Europos Sąjunga tvirtai pasiryžusi padėti Ukrainai vykdyti savo reformas. Taigi, Europos Sąjunga ir toliau siekia intensyviai bendradarbiauti su Ukraina, stiprindama demokratiją šioje šalyje ir spartindama jos integraciją į Europos Sąjungą.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Kritiškai vertinu spalio 31 d. Ukrainoje vykusius vietos valdžios rinkimus ir norėčiau, kad būtų gerbiama spaudos laisvė. Apgailestauju, kad prieš spalio 31 d. vykusius rinkimus skubotai pakeistos rinkimų taisyklės ir kad opozicijos partijoms neleista iškelti savo kandidatų rinkimų apygardose. Pritariu Parlamentui, kad nederėtų toleruoti ribojamų demokratijos standartų ir kad reikėtų puoselėti žodžio laisvę. Norėčiau kartu su Parlamentu pasmerkti Kijevo vyriausybę dėl nesėkmės sprendžiant šį opų klausimą.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Slavų kalbose „Ukraina“ reiškia „pasienio šalis“. Rusai visada ją laikė atokia provincija, o dabar dėl priešpaskutinio plėtros etapo Ukraina yra ir Europos Sąjungos pasienio šalis.

Tačiau šį kartą nenorime, kad vieta nulemtų joje gyvenančių žmonių likimą. Atsargiai, kaip to reikalaujama gerbiant demokratinę žmonių valią, Europos Sąjunga atlieka pasaulio veikėjos vaidmenį, siūlydamasi būti laisvės, demokratijos ir pliuralizmo laiduotoja esant tokiai padėčiai, kai pagarba šioms vertybėms gali padėti šaliai pasiekti taip reikalingą stabilumą.

Plėtros procesas aprėpia ne tik strateginio ir komercinio pobūdžio vertinimus, nors šie aspektai taip pat turi būti laikomi svarbiais, bet ir, visų svarbiausia, nuolatines ir taikias pastangas plėsti kultūros sritį remiantis ES simbolizuojamų vertybių pasauliu.

Pastaruosius šešerius metus, nuo Oranžinės revoliucijos, kuri po kelių savaičių švęs savo jubiliejų, pradžios, šalyje tęsiasi demokratinio stabilizavimo laikotarpis. Tikimės, kad mūsų, kaip artimo kaimyno, buvimas šalia padės paremti tikro demokratinio sąmoningumo kūrimą ir pagarbą jam.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Balsuoju už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Europos Sąjungos ir Ukrainos – vienos svarbiausių Europos Sąjungos partnerių iš rytinių kaimynių – santykiai labai svarbūs siekiant užtikrinti visos Europos stabilumą, saugumą ir gerovę. Suvokdamos, kad prisiima bendrą atsakomybę už stabilumo skatinimą, ES ir Ukraina paspartino derybas ir siekia užmegzti naują bendradarbiavimo partnerystę. Ši partnerystė nėra tik ekonominis bendradarbiavimas, nes į ją įtrauktos teisinės valstybės principo ir pagarbos žmogaus teisėms sritys, kuriose, kaip paaiškėjo po pastarųjų rinkimų nesėkmės, Ukraina dar turi daug nuveikti.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad Ukrainos integracijos į Europą procesas labai svarbus jai siekiant įgyvendinti būtinas ekonomines, socialines ir politines reformas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes manau, kad sudaryti asociacijos susitarimą labai aktualu siekiant veiksmingai įgyvendinti ES ir Ukrainos asociacijos darbotvarkę.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Neatsižvelgiant į pradinius prezidento V. Janukovičiaus veiksmus ir vėlesnius Ukrainos valdžios institucijų pareiškimus apie Ukrainos norą įstoti į ES, perimti europinius gero valdymo metodus ir gerbti savo žmonių žmogaus teises ir pilietines laisves, būtina elgtis šiek tiek atsargiai. Iš tikrųjų vis dažniau pranešama apie žodžio laisvės ir teisės laisvai burtis į asociacijas pažeidimus, apie politikos įtaką žiniasklaidos ir teisminėms institucijoms, taip pat apie saugumo tarnybų veiksmus. Manau, jei Ukraina tęsės savo politikos lyderių duotus pažadus, ji galės pradėti žengti keliu narystės link, ir pirmasis žingsnis turėtų būtų oficialus laisvės ir teisinės valstybės principo įtvirtinimas.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Manau, Ukraina yra viena svarbiausių strateginių ES partnerių, todėl norėčiau pareikšti savo susirūpinimą dėl saugumo tarnyboms suteiktų pernelyg didelių įgaliojimų įbauginti šalyje veikiančias nevyriausybines organizacijas ir kontroliuoti Ukrainos žiniasklaidą. Taip pat verta pažymėti, kaip svarbu leisti Ukrainos opozicijos partijoms be jokių apribojimų ar diskriminavimo dalyvauti rinkimuose. Manau, galėsime toliau remti Ukrainos ateities galimybes integruotis į Europą siekiant užtikrinti strateginę partnerystę su šia šalimi tik kol ji vadovausis šioje rezoliucijoje pateiktomis rekomendacijomis.

  Tunne Kelam (PPE), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją dėl Ukrainos. Tačiau apgailestauju dėl to, kad šis Parlamentas jau du kartus atidėjo balsavimą, todėl ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimas, dėl kurio ši rezoliucija buvo parengta, įvyko prieš mums balsuojant dėl rezoliucijos. Europos Parlamentas mano, kad jo pareiga ir prerogatyva – prieš nuolatinius aukščiausiojo lygio susitikimus su trečiosiomis šalimis patvirtinti savo poziciją, kad galėtų ją laiku perduoti abiem susitikimo šalims. Vėliau patvirtintos rezoliucijos poveikis bus gerokai mažesnis. Jei tokiu vilkinimu kai kurie kolegos norėjo parodyti mėginimą per daug netrukdyti naujajai Ukrainos administracijai, ši politika, be abejonės, trumparegiška.

ES yra ir bus pasirengusi bendradarbiauti visose srityse, tačiau vertinant šio bendradarbiavimo kainą negalima neatsižvelgti į nerimą keliančius mėginimus sunaikinti didžiausius Oranžinės revoliucijos laimėjimus – laisvus rinkimus ir žiniasklaidos laisvę. Palaikau Komisijos nario K. De Guchto vakar padarytą pareiškimą, kad esama bendrų Europos principų, dėl kurių negalime eiti į kompromisą.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją dėl Ukrainos. Palankiai vertinu dabartinės valdančiosios koalicijos pastangas atkurti politinį Ukrainos stabilumą, kuris yra esminė demokratijos stiprinimo šalyje sąlyga. Užtikrinti ilgalaikį politinį stabilumą bus galima tik patvirtinus konstitucijos pakeitimus, kuriais būtų aiškiai atskirti įgaliojimai ir nustatyta tinkama kontrolės bei vykdomosios, įstatymų leidžiamosios ir teisminės valdžios pusiausvyros sistema.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgiant į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos / Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ESBO / angl. ODIHR) rinkimų stebėjimo misijos pareiškimus, kuriuose padaryta išvada, kad tarptautinių standartų iš esmės laikytasi, neseniai Ukrainoje vykę rinkimai yra ženklas, kad ši šalis toliau sėkmingai vystosi žengdama būsimos integracijos į ES link. Tačiau labai svarbu, kad Ukrainos politikai ir valdžios institucijos įsipareigotų greitai stabilizuoti šalį politiniu ir ekonominiu požiūriu. Norint pasiekti šį tikslą, būtina įgyvendinti reikiamas konstitucines reformas, sutvirtinti teisinės valstybės principą, sukurti socialinės rinkos ekonomiką, vėl stengtis kovoti su korupcija ir sudaryti geresnes sąlygas verslui ir investicijoms.

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. – (LT) Neseniai įvykę vietos rinkimai Ukrainoje išplėtė prezidento V. Janukovičiaus partijos įtaką regionams. Deja, rinkimų sistemos pakeitimas keletą mėnesių prieš juos, dalinai sugrįžtant į mažoritarinę sistemą, dar labiau supriešino poziciją ir opoziciją, sudarė pagrindą kaltinti valdžią nedemokratiškais ketinimais. Rezoliucijoje taip pat nuogąstaujama, kad pastaruoju metu Ukrainoje padaugėjo žodžio, susirinkimo teisės pažeidimų, ribojama žiniasklaidos laisvė. Balsavau už rezoliucijos priėmimą, nes joje ES narystės ilguoju laikotarpiu siekianti Ukraina raginama priimti tarptautinius standartus atitinkančius žiniasklaidos veiklą reguliuojančius įstatymus, pabrėžiama būtinybė stiprinti valstybės institucijų nepriklausomumą ir veiksmingumą. Tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti demokratijos veikimą ir teisės viršenybę šalyje. Pritariu rezoliucijos autorių raginimams Kijevui toliau modernizuoti energijos resursų tiekimo infrastruktūrą ir kartu su ES valstybėmis įgyvendinti energijos šaltinių tiekimo diversifikavimo projektus. Sveikinu vizų liberalizavimo veiksmų planą, kuriame nurodomos praktiškos gairės kuo skubesniam jo įgyvendinimui: kaip pagerinti Ukrainos teisės viršenybės ir pamatinių teisių įgyvendinimą.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Manau, santykių su kaimynine valstybe – šiuo atveju su Rytų partnerystės valstybe – gerinimas sudarant prekybos susitarimus, geriau keičiantis informacija ir padedant piliečiams keliauti įvairiose šalyse yra viena iš pagrindinių sričių, kurioje ES turi niekada nepasiduoti. Todėl balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Ukrainos. Visiškai pritariu šios rezoliucijos, kuri kartu įgyvendinant veiksmų planą padės sudaryti sąlygas liberalizuoti trumpalaikių ES vizų išdavimą ir sustiprinti Europos Sąjungos poziciją dėl šios šalies demokratinio vystymosi po neseniai vykusių vietos valdžios rinkimų, turiniui. Ši rezoliucija taip pat padės Ukrainai dalyvauti Europos Sąjungos vykdomose programose ir dabar, kai Kijevas įstojo į Energijos bendriją, apibrėžti naujų teisės aktų dėl dujų įgyvendinimą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Naujos politinės aplinkybės ir nauja Ukrainos institucinė struktūra, taip pat naujai išrinkto prezidento Viktoro Janukovičius ir Ukrainos parlamento (Aukščiausiosios Rados) pasirengimas patvirtinti Ukrainos siekį tapti Europos Sąjungos nare – dar vieni žingsniai stojimo proceso pradžios link.

Pagal Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį Ukraina, kaip bet kuri kita Europos valstybė, kuri laikosi laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principų, gali teikti prašymą dėl narystės ES.

Balsavau už šią rezoliuciją, į kurią įtraukta pasiūlymų, kurie bus perduoti Ukrainos valdžios institucijoms. Dar reikia daug nuveikti siekiant užtikrinti institucinį stabilumą, kurį įtvirtinus pripažįstamas visapusiškas visų politikos veikėjų dalyvavimas, lemiantis teisingą įgaliojimų perdavimą. Tikiuosi, tvirti istoriniai, kultūriniai ir ekonominiai ES ir Ukrainos ryšiai bus sustiprinti, ir tai laikui bėgant padės sudaryti sąlygas Ukrainos žmonėms įstoti į Europos Sąjungą. Atsižvelgdama į tai norėčiau pabrėžti, kad labai svarbu stiprinti bendradarbiavimą jaunimo ir studentų mainų srityje ir kurti daugiau stipendijų programų, kurios padėtų visiems ukrainiečiams susipažinti su ES ir jos valstybėmis narėmis.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (ES) Ši rezoliucija – santykinis sutarimas, kuriame teigiama, kad Ukraina, pagal Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį, kaip bet kuri kita Europos valstybė, kuri laikosi laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principų, gali pateikti prašymą dėl narystės ES. Rezoliucijoje taip pat pabrėžiama, kad ketinanti įstoti į Europos Sąjungą Ukraina palaiko tvirtus istorinius, kultūrinius ir ekonominius ryšius su Europos Sąjunga ir yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos partnerių iš kaimyninių valstybių Rytuose, nes ji daro didelę įtaką viso žemyno saugumui, stabilumui ir gerovei.

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. – (LT) Po šių metų pradžioje įvykusių vyriausybės rinkimų Kijeve dauguma žmonių pagalvojo, kad Ukrainai atėjo „galas“. Esmė ta, kad naujoji Ukrainos vyriausybė yra labiau pragmatiška ir atvira reformoms nei buvo tikėtasi. Glaudus bendradarbiavimas su Ukraina yra svarbus, jei yra bent menka galimybė užtikrinti stabilumą regione. Pastaraisiais metais Ukraina pavirto politinio futbolo aikštele: Rusijos ir Vakarų kova dėl įtakos Ukrainai Oranžinės revoliucijos metu, tiek pastaruosiuose rinkimuose. Nesvarbu, ar ji pasirinks Rusiją, ar Vakarus, dabar ES turi galimybę vykdyti naują politiką dėl Ukrainos, kuri apimtų ir Rusiją. Mano šalis, Lietuva, taip pat čia turi vaidmenį.

Saugumas ir energetika – dvi sritys, kuriose bendradarbiavimas ilgai užtruks siekiant atitaisyti kai kurias Kijevo nelaimes. Tačiau svarbu, kad Ukrainai dedant pastangas modernizuoti savo ekonomiką ir labiau integruotis į Europą būtų paisoma demokratijos principų ir gerbiamos žmogaus teisės. Todėl nuoširdžiai tikiuosi, kad kitame lapkričio 22 d. Briuselyje vyksiančiame ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikime bus pasiekta tvarios pažangos.

  Joachim Zeller (PPE), raštu. – (DE) Žlugus Sovietų Sąjungai Ukrainos žmonėms pirmą kartą jų istorijoje suteikta galimybė priimti sprendimą dėl savo ateities, kurioje būtų įtvirtinta laisvė ir nacionalinis autonomiškumas. Europos valstybės ir žmonės skolingi solidarumo ir paramos puikiems Ukrainos žmonėms, per stalinizmo laikotarpį ir Antrąjį pasaulinį karą sumokėjusiems didelę ne vieno milijono žmonių gyvybių kainą. Per Oranžinę revoliuciją įrodyta, kad Ukrainos žmonės nori kurti savo ateitį demokratinėmis sąlygomis, pagal kurias laikomasi teisinės valstybės principo. Asmenys, Ukrainoje prisiimantys politinę, ekonominę ir socialinę atsakomybę, niekada neturėtų to pamiršti. Neseniai vykusių regionų valdžios rinkimų organizavimas ir įvykiai prieš rinkimus Ukrainoje bei po jų privertė suabejoti, ar Ukrainoje politinę atsakomybę prisiimančių asmenų veiksmai iš tikrųjų atspindi laisvės, demokratijos ir teisinės valstybės principus. Šioje rezoliucijoje pabrėžiama Europos Parlamento pozicija, pagal kurią ukrainiečiai gali neabejoti Europos žmonių solidarumu, be to, Ukrainos politikai raginami gerbti savo žmonių norą gyventi vadovaujantis demokratijos, laisvės ir teisinės valstybės principais. Kadangi esu vienas šį bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos rengusių asmenų, balsavau už jį.

Pranešimas: Yannick Jadot (A7-0310/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad Europos Sąjunga turi imtis vadovaujamojo vaidmens kovojant su klimato kaita ir stiprinti savo ekonomikos konkurencingumą tausojant energiją ir naudojant atsinaujinančiąją energiją – šie du sektoriai gali padėti jai sustiprinti savo energetinį saugumą, be to, jie turi didelį potencialą pramonės vystymo, inovacijų, regioninės plėtros ir darbo vietų kūrimo srityse.

Vis dėlto siekdama imtis šio vaidmens ir pasinaudoti konkurencingumo privalumais ES turės pakeisti savo dvišalę, regioninę ar daugiašalę prekybos politiką, nes prekėms ir paslaugoms tenka apie 20 proc. pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Ji turi paskatinti imtis esminių gamybos ir vartojimo būdų bei investavimo strategijų pokyčių. Ji turi imtis aktyvių veiksmų ir dėl tarptautinio transporto išmetamų dujų kiekio, taip pat klimatui nekenkiančių technologijų srityje. Nors šioje srityje ES dar teks nemažai padirbėti, jau imtasi svarbių veiksmų, visų pirma tokiose srityse kaip neteisėtas medienos importas, biokuras ir aviacijos išmetamieji teršalai.

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Prekių ir paslaugų prekybai tenka apie 20 proc. pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Pasisakau už tai, kad būtų vykdoma prekybos politika, orientuota į produktų ir paslaugų įvairinimą remiantis jų poveikiu klimato kaitai. Balsavau už šią rezoliuciją, nes joje nurodyti kiti žingsniai, kurie sudarys sąlygas Europos Sąjungai tęsti veiksmus šioje srityje, stiprinama teigiama prekybos ir klimato apsaugos sąveika bei priemonės, užtikrinančios nuoseklius veiksmus prekybos ir klimato srityse, skatinamos sąžiningos tarptautinės prekybos kainos taip išvengiant anglies dioksido nutekėjimo.

Noriu pabrėžti, kad Europos Sąjunga nebus pajėgi prisiimti vadovaujamojo vaidmens kovojant su klimato kaita, jeigu ji nesustiprins savo ekonomikos konkurencingumo tausodama energiją ir naudodama atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Šie du sektoriai turi daug galimybių pramonės vystymo, inovacijų, regioninės plėtros ir darbo vietų kūrimo srityse ir gali padėti jai sustiprinti savo energetinį saugumą.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) 2009 m. JT aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos Europos Sąjungai nepavyko prisiimti to vaidmens, kurio buvo iš jos tikėtasi. Būdama tvariosios plėtros klausimų šalininkė manau, kad ES svarbu išplėsti savo įsipareigojimus ir įtraukti į juos tarptautinę prekybą. Todėl prieš Kankuno aukščiausiojo lygio susitikimą aš ir mano kolegos EP nariai norime suteikti aktyvų mandatą delegacijai, kuri gins Europos poziciją. Raginame Europos Komisiją ištirti importuojamas prekes pagal jų gamybos metu išmetamą anglies dioksido kiekį ir sukurti anglies dioksido išmetimo priežiūros sistemą visose prekybos politikos srityse. Atsižvelgiant į tai, kad kova su klimato kaita daro poveikį konkurencingumui, mūsų rezoliucijoje raginama informuoti visus pramonės sektorius apie anglies dioksido nutekėjimo pavojus ir nutraukti iškastinio kuro subsidijavimą, visų pirma panaikinant mokesčių netaikymą aviacijos pramonei.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją. Europos prioritetai kovoje su klimato kaita srityje yra energijos tausojimas bei atsinaujinanti energija. Jais, kuriais galima pagerinti ES energetinį saugumą ir jiekurie turi didelį potencialą pramonės, inovacijų, regioninės plėtros ir darbo vietų, vystant žaliąją energetiką , kūrimo srityse. Tačiau ši kova turi ir neigiamą poveikį visos ES rinkos konkurencingumui .Tarptautinės prekybos taisyklės yra labai svarbios kovojant su klimato kaita, tačiau Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarime nėra tiesioginių nuorodų į klimato kaitą, aprūpinimą maistu ir Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Manau, kad reikia pakeisti PPO taisykles siekiant užtikrinti, kad jos derėtų su įsipareigojimais, prisiimtais pagal Kioto protokolą ir daugiašalius aplinkos apsaugos susitarimus, ir juos atitiktų. Taip būtų užtikrinama, kad visos šalys laikytųsi vienodų standartų, nes šiuo metu kai kurios šalys subsidijuodamos energijos kainas ir netaikydamos apribojimų arba kvotų išmetamam CO2 kiekiui turi didesnį konkurencinį pranašumą ir nėra suinteresuotos prisijungti prie daugiašalių susitarimų dėl klimato kaitos.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, kadangi jame nustatomi strateginiai tikslai ir etapai, kuriais Europos Sąjunga galėtų toliau žengti, siekdama geresnio susitarimo klimato kaitos klausimais. Norėčiau pabrėžti, kad Europos Sąjunga jau žengė pirmuosius žingsnius teisinga kryptimi nelegalios medienos importo, biokuro ir aviacijos emisijų srityse. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad kova su klimato kaita yra konkurencingumo rodiklis ir Europos prioritetai šioje srityje yra energijos tausojimas ir atsinaujinanti energija, kuriais galima pagerinti Europos Sąjungos energetinį saugumą ir kurie turi didelį potencialą pramonės, inovacijų, regioninės plėtros ir darbo vietų kūrimo srityse.

Kadangi susitikimo klimato kaitos klausimu Kopenhagoje rezultatas buvo nuviliantis susitarimas, Europos Sąjunga dabar turi būti labiau girdima, vieninga ir veiksminga. Ji turėtų skirti daug dėmesio išlakų sumažinimo ir paramos besivystančioms šalims tikslų nustatymui, kurie atitiktų mokslines rekomendacijas ir Europos Parlamento rekomendacijas.

  Alain Cadec (PPE), raštu. – (FR) Yannicko Jadoto pranešime primenama, kad prekių ir paslaugų prekybai tenka apie 20 proc. pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Į šį faktą turi būti atsižvelgta kovojant su klimato kaita. Nors Europos Sąjunga pradėjo įgyvendinti plataus užmojo klimato politiką, šis politinis prioritetas taip pat turėtų būti įtrauktas į prekybos politiką. Pritariu pranešėjui, kuris apgailestauja, kad šalys, kurios subsidijuoja energijos kainas ir neriboja arba netaiko CO2 išmetimo kvotų, gali turėti konkurencinį pranašumą. Gaila, kad šios šalys nėra suinteresuotos pasirašyti daugiašalių susitarimų dėl klimato kaitos ir taip skatina nesąžiningą konkurenciją. Europos Sąjungos prekybos politika nėra tiesiog tikslas – ji turėtų likti politikos reguliavimo priemone. Turime užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir neleisti, kad dėl pastangų kovoti su klimato kaita atsidurtume nepalankioje padėtyje pasaulinėje prekyboje.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Europos Sąjungos įsipareigojimo sumažinti išmetamą CO2 kiekį nepavyks įgyvendinti laikantis principų ir ideologinių argumentų. Nepaisydami problemos pasekmių ir nesvarstydami dažnai radikalių daugiau ar mažiau pagrįstuose tyrimuose siūlomų sprendimų mes vis tiek turime prisiimti atsakomybę ir neleisti aplinkai keistis, nes nesame visiškai įsitikinę dėl to, su kokiomis problemomis galime susidurti.

Prekybos politika šiuo atveju turėtų atlikti savo vaidmenį. Paprašyti valstybių narių sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį paprasta, bet tai neturės prasmės, jei daugiausia aplinką teršiančios gamyklos bus perkeltos už mūsų sienų. Politiškai patogu skatinti kampanijas apie vietos produktų vartojimą, bet jos netenka prasmės, jei žaliavos arba tarpiniai produktai, skirti vietos produktams pagaminti, atvežami iš kitos pasaulio pusės. Siekiant veikti atsakingai, prekybos politiką reguliuoti reikia atidžiai išnagrinėjus visus su ja susijusius aspektus. Nieko nesiimdami mes visų pirma apgaudinėsime patys save.

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šią rezoliuciją, nes, manau, pranešėjo dokumentu siekiama, kad Europos Sąjunga prisiimtų drąsius įsipareigojimus kovojant su klimato kaita. Šioje rezoliucijoje siūloma, kad ES lygmeniu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų sumažintas 30 proc. Remiu šį plataus užmojo pasiūlymą, nors manau, kad ES veiksmus pasauliniu mastu savo pastangomis turėtų paremti didžiosios pramoninės šalys. Turime rasti būdą, kaip įtraukti tarptautinius valstybinius veikėjus, kurie nėra linkę sekti mūsų pavyzdžiu. Be to, kaip Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos šešėlinis pranešėjas teikdamas pirminio teksto pakeitimus pabrėžiau būtinybę sukurti Pasaulinę aplinkosaugos organizaciją ir į bendrosios lengvatinių muitų tarifų sistemos reformą įtraukti aplinkosaugos kriterijus.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) ES prekybos politika turi poveikį klimatui, o ES įsipareigojimai neturėtų apsiriboti Europos Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu. Europos Parlamento dauguma balsavo už šį pranešimą, kuriuo siekiama sustiprinti veiksmų prekybos ir aplinkos apsaugos srityse sąveiką. Šiuo tikslu siūloma atskirti produktus pagal jų gamybos metu išmetamą anglies dioksido kiekį ir sukurti anglies dioksido išmetimo stebėjimo sistemą visose prekybos politikos srityse. Gaila, kad konservatoriai nenorėjo pritarti kai kuriems plataus užmojo pasiūlymams. Vis dėlto šis priimtas pranešimas yra aiškus raginimas ekologijos klausimus įtraukti kaip sudėtinę mūsų ekonomikos dalį.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl tarptautinės prekybos politikos atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus, nes turint galvoje, kad prekių ir paslaugų prekybai tenka apie 20 proc. pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, reikia imtis priemonių bendrosios prekybos politikos srityje, siekiant sustabdyti pasaulinį atšilimą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Nors per Kopenhagos klimato kaitos konferenciją atsidūrėme aklavietėje, svarbu, kad Europos Sąjunga tęstų ligšiolinius veiksmus, kuriais siekta prisiimti rimtą įsipareigojimą tvariam vystymuisi ir pabandyti sumažinti anglies dioksido išmetimą nepakenkiant Europos pramonei. Vis dėlto prisiimant bet kokį europinį įsipareigojimą sumažinti anglies dioksido kiekio išmetimą negalima pamiršti ekonomikos efektyvumo ar pakenkti valstybių narių, kurios šiuo metu kovoja su precedento neturinčia ekonomikos krize, ekonomikos tvarumui. Negalime leisti, kad vis daugiau technologijų būtų perkeliamos į besivystančias šalis taip sprendžiant anglies dioksido nutekėjimo problemą, taip pat negalime leisti, kad CO2 išmetimui sumažinti skirta politika žlugdytų Europos pramonę.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) JT aukščiausiojo lygio susitikime Kopenhagoje priimtas nusivylimą keliantis susitarimas, kuriuo nebus užtikrinta, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 2°C. Be to, šis susitarimas nėra globalus ar įpareigojantis. ES tikrai nėra pagrindinė šios nesėkmės kaltininkė. Priešingai, ES ėmėsi vadovaujamojo vaidmens kovojant su klimato kaita ir turėtų būti paraginta tęsti šį darbą. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad mūsų pramonė ėmėsi didelių pastangų reaguodama į privalomą išmetamų dujų kiekio sumažinimą Europoje.

Reikia pažymėti, kad ES tenka apie 15 proc. pasaulyje išmetamo dujų kiekio, be to, apskaičiuota, kad ši dalis 2030 m. sumažės iki 10 proc. Tačiau JAV, Kinijai ir Indijai tenka pusė pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir ši dalis toliau augs. Apie ES tarptautinės prekybos politiką kalbant klimato kaitos požiūriu, net jei kiti mums nepritaria, mūsų tikslas turėtų būti telkti pastangas mokslinių tyrimų, technologinių naujovių, susijusių su anglies dioksido neišskiriančiais energijos šaltiniais, energijos vartojimo efektyvumu ir ekologiškų darbo vietų kūrimu, srityse, kad būtų padidintas mūsų konkurencingumas.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Daugelio pranešime pasiūlytų priemonių įgyvendinimas nebus teigiamas žingsnis siekiant kovoti su klimato kaita. Priešingai, parama Lisabonos sutarčiai ir laisvajai prekybai, prekybos liberalizavimo sukelto aplinkos padėties blogėjimo pusinės kontrolės įgyvendinimas tik paskatins aplinkos blogėjimą, kuris kelia vis didesnę grėsmę mūsų planetai ir jos žmonėms. Šiuo atveju svarbiausia nuspręsti, ar mes sutinkame su tolesniu nekontroliuojamu gamtos išteklių, darbuotojų ir tautų išnaudojimu, tarnaujančiu dominuojančiai kapitalistinei sistemai, kurią veikia nuolatinė krizė. Mes tam nepritariame, todėl pasisakome prieš tolesnį reikalavimą kontroliuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą pasinaudojant apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kuria ne sumažinamas dujų išmetimas, bet padidinamas; didesnį rinkų atvėrimą ir darbo jėgos atskyrimą, nes tokiu atveju ES kapitalas gautų priėjimą prie besivystančio pasaulio išteklių taip sumažindamas išlaidas ir padidindamas pelną; ir „žaliąjį kapitalizmą“, kuris susieja „klimato apsaugą bei prekybos liberalizavimą“ ir „aplinkai nekenksmingų prekių ir paslaugų prekybą“.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) ES atsakinga už tai, kad į jos tarptautinę prekybos politiką būtų įtraukti su prekyba susiję aplinkos politikos aspektai. Remiu pirmuosius žingsnius šioje srityje, kurių ėmėsi ES sudarydama prekybos susitarimus. Vis dėlto reikia tolesnių veiksmų. Deja, negalėjau pritarti 48 straipsniui. Žemės ūkio subsidijos reikalingos siekiant užtikrinti maisto saugumą ir 500 mln. europiečių nepriklausomybę, ir man tai ypač svarbu. Subsidijos taip pat suteikia galimybę įvairinti ūkininkavimą ir išsaugoti kraštovaizdį.

  Astrid Lulling (PPE), raštu. – (FR) Balsavau prieš pranešimą dėl tarptautinės prekybos atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus, nes visiškai nesutinku su pranešėjo nuomone ir argumentais. Dėl reikalavimo sustiprinti su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu susijusius tikslus, neatsižvelgiant į galutinius tarptautinių derybų rezultatus, Europos įmonės galiausiai atsidurs konkurencijos požiūriu nepalankioje padėtyje. Pranešėjo pasiūlymas kompensuoti tokią padėtį taikant protekcionistines priemones, pvz., anglies dioksido mokestį prie ES sienų ir minimalių CO2 kainų reguliavimą, tik padidins konkurencinį deficitą, palyginti su kitais pramoninės prekybos grandinės sektoriais. Be to, šios priemonės turės neigiamą poveikį Europos Sąjungos išorės prekybos politikai, nes ateityje bus sunkiau sudaryti dvišalius ir daugiašalius laisvosios prekybos susitarimus.

Prieš metus vykusi Kopenhagos konferencija parodė, kad jei Europos Sąjunga toliau plėtos vienašalius veiksmus, jos klimato politika bus pasmerkta žlugti. ES ekonominiai partneriai neleis diktuoti jiems europinių tikslų ar metodų. ES privalo paremti įmones, siekiančias sumažinti energijos vartojimą ir išsaugoti tarptautinį konkurencingumą. Pragmatiškesnė pozicija tarptautinėse derybose būtų tinkama pradžia.

  David Martin (S&D), raštu. – Pritariu šiam pranešimui, kuriame nurodoma, kaip ES prekybos politika galėtų prisidėti prie kovos su klimato kaita. Y. Jadot pageidauja, kad ES imtųsi tarptautinio vadovaujamojo vaidmens šioje srityje, ir nagrinėja galimybę įvesti finansų sandorių mokestį, reformuoti PPO (visų pirma jos antidempingo taisykles), neleisti Europos investicijų bankui išduoti paskolų projektams, kurie turi neigiamą poveikį klimatui, ir nutraukti žemės ūkio eksporto subsidijų mokėjimą – visiems šiems pasiūlymams pritariu.

  Marisa Matias (GUE/NGL), raštu. – (PT) Prekių ir paslaugų prekybai tenka apie 20 proc. pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Daugelyje valstybių narių su dujų išmetimu susijęs vartojimas yra didesnis už su gamyba susijusio dujų išmetimo kiekį. Europos Sąjunga turi kovoti su šiuo „parduodamu“ dujų išmetimu. Tai vienintelis būdas pradėti veiksmingą kovą su klimato kaita. Pvz., ES negali finansuoti kovos su miškų naikinimu priemonių kartu skatindama medienos produktų ir biokuro importą. ES turi pakeisti gamybos ir vartojimo pobūdį ir neapsiriboti dujų išmetimo perkėlimu. ES turi keisti savo prekybos politiką skirstydama produktus pagal jų poveikį klimatui ir šitaip skatinti būtiną gamybos ir vartojimo būdų ir investavimo strategijų kaitą.

Mūsų prekybos partnerių klimato politikai neturėtų būti keliama grėsmė siekiant didinti Europos užimamą rinkos dalį. Ji turi aktyviai veikti spręsdama tarptautinio transporto išmetamų teršalų klausimą ir užtikrinti teisę gauti informaciją, ypač besivystančių šalių teisę gauti informaciją apie klimatui nekenkiančias technologijas. Pranešime numatyta tokia veiksmų kryptis, todėl balsavau už jį.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Nėra paprasta rasti pusiausvyrą tarp tarptautinės prekybos politikos ir klimato kaitos reikalavimų, bet turi būti stengiamasi labai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, už kurį atsakomybė tenka tarptautinei prekybai. Vis dėlto tai negali būti daroma prarandant Europos pramonės konkurencingumą, ypač atsižvelgiant į sunkią ekonomikos krizę ir didėjantį nedarbą. Turime įgyvendinti aplinkai nekenkiančią politiką ir kartu paskatinti ekonomiką bei sumažinti nerimą keliantį nedarbo lygį.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Šis pranešimas yra bandymas rasti sprendimą globalizacijos problemai, kurią pati ES ir sukūrė. Pigūs produktai gaminami šalyse už Europos Sąjungos ribų visiškai kitomis sąlygomis ir tada pigiai importuojami į Europą, taip darant spaudimą Europoje mokamų atlyginimų dydžiui ir silpninant mūsų ekonomiką.

Šiame pranešime kalbama apie tokiais atvejais išmetamą daug didesnį CO2 kiekį. Vis dėlto šiuo tikslu nėra siekiama taikyti tinkamas nepalankias prekybines priemones tam tikriems produktams, priešingai, pasisakoma už tai, kad europinės technologijos ir žinios būtų perkeltos į kitas pasaulio šalis. Tai nė kiek nesumažins globalizacijos problemos, o tik ją padidins. Dėl šios priežasties balsavau prieš šį pranešimą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už Parlamento rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus, nes pritariu plačių užmojų Europos Vadovų Tarybos tikslui sumažinti Europai tenkantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kiekį nuo 80 proc. iki 95 proc. 2050 m., palyginti su 1990 m. buvusiu kiekiu. Šis tikslas svarbus siekiant, kad ES susigrąžintų vadovaujamąjį vaidmenį sprendžiant klimato klausimus ir taip paskatintų kitas šalis prisiimti platesnio užmojo įsipareigojimus.

Norėčiau pabrėžti būtinybę pasiekti tarptautiniu mastu įpareigojantį susitarimą dėl klimato apsaugos, ir tvirtai remiu viešas diskusijas dėl Pasaulinės aplinkosaugos organizacijos įkūrimo. Taip pat manau, kad būtina stiprinti teigiamą prekybos ir klimato apsaugos sąveiką, siekti sąžiningesnių pasaulinės prekybos kainų ir išvengti anglies dioksido nutekėjimo, skatinti produktų atskyrimą pagal jų poveikį klimatui, užtikrinti, kad prekybos liberalizavimas nepakenktų plataus užmojo klimato politikai, visapusiškai įtraukti transportą į prekybos ir klimato klausimą ir sustiprinti prekybos ir klimato derinimo priemones bei Europos Sąjungos prekybos ir klimato darną žiūrint iš besivystančių šalių požiūrio taško.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Siekdama imtis vadovaujamojo vaidmens kovojant su klimato kaita Europos Sąjunga turi paskatinti savo ekonomikos konkurencingumą taupydama energiją ir naudodama atsinaujinančiuosius energijos šaltinius. Šie du sektoriai turi didelių galimybių pramonės vystymo, inovacijų, regioninės plėtros ir darbo vietų kūrimo srityse ir gali padėti jai sustiprinti savo energetinį saugumą.

Taip pat ES turi pakeisti visą savo dvišalę, regioninę ir daugiašalę prekybos politiką. Tai būtina, nes prekių ir paslaugų prekybai tenka apie 20 proc. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Tai sudėtingas uždavinys. Vis dėlto ES jau ėmėsi pirmųjų žingsnių teisinga kryptimi neteisėto medienos importo, biokuro ir aviacijos išmetamų teršalų srityse. Šio pranešimo, kuris parengtas po ilgų diskusijų su įmonėmis, asociacijomis, prekybos sąjungų atstovais ar Komisija, tikslas – suplanuoti tolesnius žingsnius, kurie sudarytų sąlygas ES tęsti pradėtą darbą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Kopenhagoje vykusiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime parengtas nusivylimą keliantis susitarimas, kuriuo nebus užtikrinta, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 2°C. Be to, šis susitarimas nėra globalus ar įpareigojantis. ES tikrai nėra didžiausia šios nesėkmės kaltininkė, bet dėl nesugebėjimo vieningai priimti sprendimus, susieti dujų išmetimo sumažinimo tikslus ir paramą besivystančioms šalims su mokslinėmis rekomendacijomis ir Parlamento prašymais ji dažnai būdavo negirdimas ir neveiksmingas subjektas. Kodėl esama tiek daug problemų? Į šį klausimą vieno atsakymo nėra, bet didelė problemų dalis susijusi su tuo, kad daugelyje šalių dar nėra įvykęs platus ekonomikos pasikeitimas aplinkosaugos srityje, todėl jos toliau abejoja ekonomine, socialine ir demokratine nauda. Tai nepasiekta nepaisant to, kad atlikta daug studijų ir esama daug sėkmingų perėjimo prie kitokios energijos ir tvaresnio žemės ūkio bei transporto sistemų pavyzdžių.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Griežtai nepritariame šiam pranešimui, nes negalime sutikti su jo šališku pažiūriu, kuris visiškai prieštarauja mūsų visuomenės ir įmonių ekonominiams interesams. Europos siekis išspręsti CO2 išmetimo į aplinką problemą yra tiesiog nepasiekiamas. Po to, kai praėjusiais metais Kopenhagos konferencijoje reikalavome per daug, nepadarėme išvadų ir vėl rengiame dokumentą, kuriame prašoma per daug, šį kartą iš būsimos klimato kaitos konferencijos Kankune. Esame visiškai tikri dėl to, kas nutiks, jei EP pritars šiam dokumentui: jis bus išmestas į šiukšliadėžę kaip ir pastarasis dokumentas. Panašu, kad šiuo pranešimu siekiama apibrėžti esminius kito dokumento, kuris bus rengiamas ruošiantis klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikimui, aspektus (COP 16).

Pranešimas: Yannick Jadot (A7-0310/2010) ir pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0616/2010)

  Robert Goebbels (S&D), raštu. – (FR) Nesuprantu, kokia logika vadovaujasi Europos Parlamentas, spręsdamas klimato kaitos klausimus. Pasak daugelio EP narių, ES turėtų imtis dar daugiau priemonių, kad būtų sumažintas dujų išmetimas 30 proc., 40 proc., 50 proc., nors dabar nesugebame įgyvendinti garsiosios 2020 strategijos. Dar blogiau tai, kad likęs pasaulis nekreipia dėmesio į Europos žingsnius. Kopenhagoje pasiektas amerikiečių, kinų, indų, brazilų ir afrikiečių susitarimas. ES net nebuvo pakviesta.

Kankune nebus pasiektas „įpareigojantis“ susitarimas dėl garsiųjų CO2 sertifikatų, nes JAV, Kanados ir Australijos įstatymų leidėjai tokio susitarimo neturi, o Kinija, Indija, Brazilija ir kitos šalys neleis savęs taip suvaržyti. Europos Sąjunga turėtų daugiau investuoti į naujas technologijas, o ne į veiklą, kuri naudinga tik finansinėms spekuliacijoms.

Pranešimas: Harlem Désir (A7-0317/2010)

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. – (FR) Įmonių socialinė atsakomybė tarptautiniuose susitarimuose prisidės prie geresnio pasaulio ekonomikos valdysenos, paskatins sąžiningesnę, visuomeniškesnę, žmoniškesnę globalizaciją ir tvariąją plėtrą. Dėl vykstančios globalizacijos remiu šį pasiūlymą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad tarptautinio verslo praktika būtų moralesnė.

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Dėl globalizacijos ir finansų bei socialinės krizės griežtesnės pasaulio ekonomikos taisyklės tapo dar svarbesnės, nes tarptautinė prekybos politika dabar skirta tik patenkinti kelių ekonomikos subjektų interesus, kurie pasinaudojo rinkos liberalizavimu, kad dalį savo gamybos perkeltų svetur ir įvairintų tiekimą, sutelkdami dėmesį į šalis, kuriose gamybos išlaidos žemos, o reguliavimas ne toks griežtas.

Todėl pritariu šiame pranešime siūlomiems principams, kuriais siekiama vykdyti prekybą, atitinkančią ES tikslus, visų pirma jos užsienio politikos srityje. Tai galima pasiekti įgyvendinus įmonių socialinę ir aplinkosaugos atsakomybę prekybos politikoje, kad jos nebelaužytų socialinės atsakomybės principų. Ši socialinio dempingo forma turi būti reglamentuota sutariant dėl šio pranešimo pasiūlymų, ypač pasiūlymų, susijusių su ES ir šalių partnerių teisminio bendradarbiavimo priemonėmis, kad tarptautinės korporacijos būtų baudžiamos už rimtus aplinkosaugos taisyklių arba pagrindinių teisių pažeidimus, ir priimant naują Komisijos iniciatyvą.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Po Antrojo pasaulinio karo pabaigos atsivėrusios tarptautinės rinkos Europos Sąjungai atnešė daug naudos. Tačiau Europos socialinis modelis, kuris buvo susietas su globalizacija Europoje, deja, neturėjo didelio poveikio deryboms dėl tarptautinės prekybos. Šią savaitę balsavau už šios rezoliucijos tikslą. Šiuo rezoliucijos tekstu norėjau paraginti Europos Sąjungą dėl socialinio dempingo laikytis griežtesnės pozicijos. Rezoliucijoje raginama įtraukti įmonių socialinės atsakomybės sąvoką, kurią pripažįsta OECD, TDO ir Jungtinės Tautos, į bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą. Joje Komisija taip pat raginama atlikti naują poveikio vertinimą, kad būtų išnagrinėtas prekybos susitarimų poveikis Europos MVĮ. Galiausiai rezoliucijoje nurodoma, kad į visus naujus susitarimus automatiškai turėtų būti įtraukta įmonių socialinės atsakomybės nuostata. Tvariosios plėtros srityje Europos Sąjunga turėtų skirti paramą tam, kas svarbiausia, paremdama savo socialinį modelį ir panaudodama jį kaip priemonę paskatinti pažangą ir globalizaciją.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame išdėstomi Europos Parlamento pasiūlymai, kuriuose numatomos konkrečios priemonės, kaip skatinti įmonių socialinę atsakomybę, įgyvendinant Europos Sąjungos prekybos politiką. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad tarptautinė ekonomikos ir finansų krizė visur sukėlė socialinę krizę, o dėl jos padidėjo naujų ir griežtų taisyklių poreikis, kad pasaulio ekonomika būtų geriau valdoma ir nesiplėtotų žmonių sąskaita. Taigi, Europos Sąjungos prekybos politika turi atitikti bendrus ES tikslus ir, visų pirma, jos užsienio politikos tikslus. Be to, labai svarbu, kad Europa užtikrintų, jog jos prekybos politika nepakenktų, bet padėtų ginti jos socialinį modelį ir jos aplinkos politiką.

Sutinku su Europos Parlamento raginimu, kad Europos Komisija turėtų patobulinti savo tvarumo poveikio vertinimo modelį, kadangi turi būti tinkamai atspindimas prekybos derybų ekonominis, socialinis poveikis, poveikis žmogaus teisėms ir aplinkai, įskaitant klimato kaitos sušvelninimo tikslus. Be to, Komisija turėtų imtis tolesnių priemonių, susijusių prekybos susitarimais su ES šalimis partnerėmis, ir prieš pasirašant prekybos susitarimus ir po to atlikti poveikio vertinimo tyrimus, ypač atsižvelgiant į pažeidžiamus sektorius.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) ES tenka svarbiausias vaidmuo kuriant naująją valdymo sistemą. Vadovaujantis šiuo tikslu turėtų būti paskatintas tarptautinių institucijų vykdomos politikos nuoseklumas. Aiškėja, kad ES turi apgalvoti prekybos politiką, kurią ji nori patvirtinti peržiūrėdama savo prekybos strategiją. Norėdama perduoti aiškią prieš protekcionizmą nukreiptą žinią ji turi užtikrinti sąžiningą tarptautinę prekybą.

Europos Sąjunga turi išsaugoti savo prekybinius interesus laikydamasi savo standartų ir vertybių bei užtikrindama, kad kiti jų taip pat laikytųsi. Turime nepamiršti, kad Europos įmonėms taikomos griežtos socialinės ir aplinkosaugos taisyklės. ES privalo turėti galimybę reikalauti to paties iš savo prekybos partnerių, ypač iš besiformuojančios ekonomikos šalių, reikalauti kokybės ir tvarumo, ypač kalbant apie į jos teritoriją patenkančius maisto produktus, kad būtų užtikrinta sąžininga ir teisinga prekyba. ES turi užmegzti dialogą su savo partneriais ir rasti bendrą pagrindą, kuriuo remdamasi perduotų savo vertybes. Siekiant skaidrumo ir dialogo ir atsižvelgiant į įgytas naujas galias Europos Parlamentui tenka labai svarbus vaidmuo, o jo pareiga – suteikti deryboms politinį ir moralinį mandatą.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Globalėjant ekonomikai ir plečiantis tarptautinei prekybai išaugo konkurencinis spaudimas tarp įvairių šalių, dėl kurio kartais pasitaikydavo rimtų žmogaus teisių pažeidimų ir žalos aplinkai. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad labai svarbu užtikrinti, kad būtų plėtojama tvaresnė politika atsižvelgiant į socialinius ir aplinkosaugos reikalavimus, visų pirma skatinant įmonių socialinę atsakomybę (ĮSA).

Svarbu, kad Europos korporacijos, investuojančios ir veikiančios kitose teritorijose, savo veiklą vykdytų laikydamosi Europos vertybių ir tarptautinių standartų. Šiame pranešime siūloma siekti, kad ateityje sudarydama prekybos susitarimus Europos Sąjunga į juos įtrauktų tvariosios plėtros skyrių ir jame įrašytų ĮSA nuostatą, kuri man atrodo esminė.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Svarstomu pranešimu siekiama, kad į verslo santykius būtų įtrauktos vertybės, kuriomis visada išsiskyrė Europos Sąjunga ir jos pirmtakai.

Šis tikslas pagirtinas, bet jis turi būti įgyvendintas teisingai ir neužkrauti įmonėms naštos, kuri keltų grėsmę jų konkurencingumui, nes šis konkurencingumas jau suvaržytas taisyklių, kurios itin nelanksčios tokiose srityse kaip darbo teisės ir aplinkosaugos reikalavimai (nors nė viena valstybė narė nekelia klausimo dėl socialinės naudos, kurią atneša pernelyg didelės išlaidų struktūros).

Todėl manau, kad turime veikti atsargiai, nes dabar netinkamas laikas užkrauti papildomą naštą, kol ne visi pripažįsta jos būtinybę ir yra pasiryžę su ja sutikti.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Užsienio investicijos yra labai svarbus ekonomikos uždavinys besiformuojančios ekonomikos šalims ir besivystančioms šalims. Vis dėlto dėl nepakankamų šių šalių socialinių ir aplinkos teisės aktų kyla netinkamų darbo sąlygų, žmogaus teisių pažeidimų ir žalos aplinkai grėsmė. Todėl Europos Parlamentas paragino įtraukti įmonių socialinės atsakomybės nuostatą į Europos Sąjungos pasirašomus prekybos susitarimus, kuri būtų taikoma įmonėms, investuojančioms besivystančiose šalyse. Vadovaudamosi šia nuostata bendrovės, jų pavaldžiosios bendrovės ir tiekimo grandinės turės prisiimti aiškius ir įrodomus įsipareigojimus, susijusius su jų verslo socialiniu poveikiu ir poveikiu aplinkai. Ši nuostata taip pat nukentėjusiesiems suteiks galimybę kreiptis į teismą. Tai geriausias sprendimas siekiant užtikrinti geresnę socialinę apsaugą ir aplinkos reikalavimus visame pasaulyje.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame pritariama tam, kad turėtų būti laikomasi naujo požiūrio į tarptautinės prekybos reguliavimą. Šie reikalavimai, kurie bus veiksmingesni ir geriau įgyvendinami, turėtų prisidėti prie tvaresnės politikos plėtros, iš tikrųjų atsižvelgiant į socialinius ir aplinkos aspektus, o ne tik bet kuria kaina siekiant įmonių pelno.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Principai, kuriais remiantis apibrėžta įmonių socialinė atsakomybė, pripažįstami tarptautiniu lygmeniu ir yra pagrįsti tikėjimu, kad įmonės laikysis atsakingo elgesio, kuris suvokiamas kaip pagarbos galiojantiems teisės aktams prielaida, ypač pagarbos teisės aktams mokesčių, užimtumo, darbo santykių, žmogaus teisių, aplinkos, vartotojų teisių srityse ir jų įtraukimo į kovą su korupcija sąlyga. Todėl, mano nuomone, teigiamai vertintina tai, kad ES būsimus prekybos susitarimus papildys skyriumi dėl tvariosios plėtros, į kurį bus įtrauktos nuostatos dėl įmonių socialinės atsakomybės.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Europos Sąjunga remia tikslą skatinti įmonių socialinę atsakomybę (ĮSA). ES turi užtikrinti, kad jos vykdoma užsienio politika veiksmingai prisidėtų prie atitinkamų šalių tvariosios ir socialinės plėtros. Jis taip pat turi užtikrinti, kad Europos įmonės investuodamos ir vykdydamos savo veiklą visada laikytųsi Europos vertybių ir tarptautinių normų.

Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsniu ES bendroji prekybos politika turi būti vykdoma „vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais“, o vadovaujantis 3 straipsniu tarp daugelio dalykų ji turėtų prisidėti prie „tvaraus planetos vystymosi, tautų tarpusavio solidarumo ir pagarbos, laisvos ir sąžiningos prekybos, skurdo panaikinimo ir žmogaus, ypač vaiko, teisių apsaugos, taip pat prie griežto tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų Chartijos principus, laikymosi ir jos plėtojimo“.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už pranešimą dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautiniuose prekybos susitarimuose. Dėl globalizacijos prasidėjo didelė šalių konkurencija, kuri savo ruožtu prisidėjo prie daugelio tarptautinių įmonių nepriimtinos veiklos besivystančiose šalyse: pagrindinių darbo standartų nesilaikymo, žmogaus teisių pažeidimų ir žalos aplinkai. Parlamentas ragina nuostatą dėl įmonių socialinės atsakomybės įtraukti į visus Europos Sąjungos pasirašomus tarptautinius susitarimus. Vadovaujantis šia nuostatą būtų reikalaujama reguliariai teikti ataskaitas apie kiekvienos įmonės veiklos socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, atsižvelgiant į visas pavaldžiąsias bendroves ir tiekimo grandinę. Pranešime raginama sukurti teisinio bendradarbiavimo ES ir prekybos susitarimus pasirašančiųjų šalių teisinio bendradarbiavimo priemones, kad būtų užtikrinta nukentėjusiųjų teisė kreiptis į teismą tais atvejais, kai tarptautinės įmonės ir jų pavaldžiosios bendrovės nesilaiko socialinių ir aplinkos teisės aktų.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Pritariau pranešimui, nes, kaip žinia, tarptautinės prekybos suklestėjimas yra pagrįstas, jei iš tiesų prisideda prie ekonominio vystymosi, užimtumo ir gyvenimo lygio gerėjimo. Tik dėl to prekybos atvėrimas yra vertinimas kaip teigiamas ir priimtinas. Tačiau jis sukelia labai stiprų pasipriešinimą, jei yra vykdomas naikinant darbo vietas arba blogina gyvenimo sąlygas, socialines teises ir aplinką. Prekybos politikos negalima suvesti vien tik į kelių ekonomikos veikėjų tiesioginius interesus. Prekybos liberalizavimas turi labai skirtingų ekonominių ir socialinių padarinių, kuriuos reikia suvaldyti ir kartais kompensuoti, nes vieni dėl liberalizacijos laimi, kiti pralaimi. Tarptautinės prekybos plėtra duoda abipusę naudą tik tada, kai laikomasi tam tikrų sąlygų. Todėl atsiranda poreikis reglamentuoti prekybos atvėrimą, jo sąlygas, jo tempą, kuris paspartėjus globalizacijai jaučiamas dar stipriau. Europa, kaip ir tarptautinė bendruomenė, susiduria su būtinybe įtraukti į tarptautinės prekybos taisykles realias garantijas tvaraus vystymosi ir socialinių teisių srityje. Šis reikalavimas atitinka tiek JT, tiek ES tikslus, taip pat didelius Europos piliečių lūkesčius. Iki šiol praktiškai nebuvo jokio ryšio tarp prekybos ir įmonių socialinės atsakomybės. Prekybos taisyklių susiejimas su įmonių prisiimamais įsipareigojimais socialinės atsakomybės srityje būtų veiksminga priemonė, kuri padėtų pasiekti, kad įmonės geriau elgtųsi ir kad valstybės, pasirašančios prekybos susitarimus su ES, laikytųsi socialinių ir aplinkos standartų.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Balsavau už pranešimą, nes manau, kad prekyba užsiimančios įmonės turi prisiimti tam tikrą atsakomybę už joms dirbančius žmones. Pirma, įtraukus socialinės atsakomybės nuostatas į prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis Europos Sąjungoje ir tose trečiosiose šalyse veikiančioms įmonėms bus sudarytos vienodos sąlygos bei užtikrina darbuotojų apsauga. Vis dėlto įvedant tokias nuostatas turi būti atsižvelgta į proporcingumo principą. Šios nuostatos turi būti suderintos ir neturėtų apsunkinti prekybos taip, kad dėl to iš pradžių nukentėtų darbuotojai, o paskui ir vartotojai.

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Prekybos liberalizavimo ekonominis ir socialinis poveikis įvairiose šalyse skiriasi ir daugeliu atveju turi būti nuolat kontroliuojamas. Bendroji prekybos politika turi atitikti bendruosius Europos Sąjungos tikslus, o ne tarnauti tik trumpalaikiams didžiųjų ekonomikos subjektų interesams.

Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad įtraukdama įmonių socialinės atsakomybės principus į tarptautinės prekybos teisės aktus Europos Sąjunga turės galimybę daryti tam tikrą spaudimą įmonėms ir valstybėms, pasirašančioms prekybos susitarimus su Europos Sąjunga, kad būtų laikomasi darbo standartų. Tai suteiks mums galimybę užtikrinti, kad mūsų vykdoma išorės politika iš tikrųjų prisidėtų prie tvariosios socialinės ir ekonominės plėtros, o verslo įmonės laikytųsi sutartų tarptautinių teisės aktų ir vertybių.

  David Martin (S&D), raštu. – Pritariu kolegos Harlemo Desiro pranešimui dėl įmonių socialinės atsakomybės. Jis mano, kad įmonių socialinė atsakomybė yra veiksminga priemonė gerinti konkurencingumą, kvalifikaciją ir mokymų galimybes, darbo saugą ir darbo aplinką, ginti darbuotojų teises, vietos bendruomenių teises ir aplinką, skatinti tvariosios aplinkos politiką, skatina keistis gerąja patirtimi vietiniu, nacionaliniu, Europos ir pasaulio lygmenimis. Vis dėlto jis aiškiai nurodo, kad negalima apseiti be darbo taisyklių, kolektyvinių susitarimų, bendrų ar sektorinių.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Įmonių socialinė atsakomybė gali būti apgaulinga ir ribojant tam tikro pobūdžio pažeidimus gali susidaryti įspūdis, kad kitokio pobūdžio pažeidimai, kalbant apie įmonių socialinę atsakomybę, priimtini. Bet net ir tokiu atveju ji gali tapti konceptualiu ir teisiniu pagrindu, leidžiančiu valstybei kištis nustatant gamybos ir socialines bei ekologines sąlygas, kuriomis ji vykdoma. Šiuo tikslu remiu šį pranešimą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Principų, kuriais paremti galiojantys teisės aktai, ypač teisės aktai mokesčių, užimtumo, darbo santykių, žmogaus teisių, aplinkos, vartotojų teisių, ir kurie įtraukiami į kovą su korupcija, turi laikytis visos įmonės, užsiimančios tarptautine prekyba. Todėl labai svarbu, kad tokio pobūdžio nuostatos būtų įtrauktos į būsimus prekybos susitarimus.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Šiuo pranešimu Europos Sąjunga taip pat siekia geriau reguliuoti verslą. Vis dėlto dažnai paaiškėdavo, kad Europos Sąjungos apribojimais ne sustiprinamas verslas ir pagerinama gyvenimo kokybė, o sulaukiamas priešingas poveikis. Gerai, kad pranešėjas supranta, kaip svarbu pažaboti blogiausius globalizacijos reiškinius. Jis gana konkrečiai nurodo, kad tarptautinė prekyba turėtų būti liberalizuota tik tiek, kiek tai būtų naudinga visai visuomenei, ir su sąlyga, kad tai pagerins gyvenimo kokybę. Dėl šios priežasties per balsavimą susilaikiau.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Po klimato, energetikos ir maisto krizių tarptautinė finansų krizė, po kurios prasidėjo didelė socialinė krizė, tik padidino griežtų taisyklių poreikį siekiant užtikrinti, kad pasaulio ekonomika būtų geriau integruota ir nebūtų plėtojama kenkiant visuomenei.

Tarptautinė prekyba, kuri yra globalizacijos pagrindas, taip pat turi prie to prisidėti. Viso pasaulio žmonėms tarptautinės prekybos plėtra, tiesą sakant, pateisinama tik tada, kai prisideda prie ekonomikos plėtros, užimtumo ir geresnių gyvenimo standartų. Tik dėl to atvirumas prekybai laikomas teigiamu ir priimtinu dalyku. Ir, priešingai, tarptautinė prekyba susilaukia didelės priešpriešos, kai dėl jos prarandamos darbo vietos ir daromas neigiamas poveikis gyvenimo standartams, socialinėms teisėms ir aplinkai.

Todėl prekybos politika negali būti vertinama tik atsižvelgiant į kelių ekonomikos subjektų tiesioginius interesus. Europos prekybos politika turi atitikti visus ES tikslus, ypač jos užsienio politikos tikslus. Iš tikrųjų tai yra viena užsienio politikos priemonių, skirtų padėti reguliuoti globalizaciją.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Europos Parlamento rezoliucija dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautiniuose prekybos susitarimuose yra įspėjimas ir žingsnis pirmyn kuriant naują socialinį modelį, pagrįstą verslo pasaulio etika ir socialine atsakomybe. Žlugus mums pažįstamam socialinės gerovės valstybės modeliui reikia sukurti naują tvarką, o įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) galėtų būti šios naujos pokyčių paradigmos pagrindas.

Iš tiesų finansų krizė ir jos socialiniai padariniai sustiprino globalias problemas. Principai, kuriais remiasi ĮSA, visapusiškai pripažįstami tarptautiniu mastu, t. y. juos pripažįsta Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD), Tarptautinė darbo organizacija (TDO) ir Jungtinės Tautos (JT).

ĮSA skatinimą remia Europos Sąjungą, ir aš tam taip pat pritariu. Atsižvelgdama į tai taip pat norėčiau išsakyti savo paramą Pasaulio prekybos organizacijos Prekybos ir deramo darbo komitetui, kuriame vyks diskusijos įvairiais klausimais, įskaitant klausimą dėl darbo standartų, ypač jų taikymo vaikų darbui, ir ĮSA, ypač jos taikymo tarptautinėje prekyboje.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (ES) Šioje rezoliucijoje EP pabrėžia, kad finansų krizė ir jos socialiniai padariniai išryškino globalias problemas ir paskatino pasaulines diskusijas dėl būtinybės taikyti naują reguliavimo metodą ir valdymo principus pasaulio ekonomikoje, įskaitant tarptautinę prekybą. Laikomasi požiūrio, kad naujos veiksmingesnės ir geriau įgyvendinamos taisyklės turėtų prisidėti prie tvaresnės politikos plėtros, kurioje bus atsižvelgiama į socialinius ir aplinkos reikalavimus, ir pabrėžiama, kad dėl globalizacijos padidėjo šalių konkurencinis spaudimas siekiant pritraukti užsienio investuotojų ir skatinti bendrovių konkurenciją. Dėl to kartais vyriausybės toleruodavo rimtus piktnaudžiavimus žmogaus teisių, socialinių teisių ir žalos aplinkai srityse, siekdamos atgaivinti prekybą ir pritraukti investuotojus.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0623/2010)

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Nuo pat Europos Sąjungos sukūrimo buvo siekiama įgyvendinti tikslą sukurti bendrąją rinką. Konkurencijos įstatymas padėjo sustiprinti šias pastangas. Konkurencijos politika siekiama ne padėti didelėms įmonių grupėms, bet apsaugoti mažesnius subjektus nuo veiklos, kuri iškreipia konkurenciją. Įmonių susitarimais, pvz., dėl paramos mokslinių tyrimų programoms, gali būti slepiamas prekybos varžymas, kuriuo siekiama pašalinti konkurentą. Taip, Europos ekonomikos dinamiškumas iš dalies kartu susijęs su gebėjimu bendradarbiauti. Todėl Europos Komisija patvirtino pragmatiką politikos metodą. Komisija reguliariai nustato, kurioms susitarimų kategorijoms leidžiama netaikyti griežtų konkurencijos taisyklių, kai tai atneša neabejotiną naudą. Dabar Komisija dalyvauja visapusiškose konsultacijose, kad šios taisyklės būtų iš naujo apsvarstytos. Iš esmės pasiūlytuose teisės aktuose atsižvelgta į Europos Parlamento poziciją ir jie atitinka mūsų požiūrį šiuo klausimu. Todėl balsavau už pranešimą.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Šiuo metu abu taikomi bendrosios išimties reglamentai, specializacijos (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2658/2000) ir mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2659/2000), baigs galioti 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija ketina priimti du naujus bendrosios išimties reglamentus, kurie pakeis ankstesniuosius, ir tam tikras gaires tam, kad suinteresuotiesiems subjektams padėtų analizuoti ir suprasti, ar jų bendradarbiavimo susitarimai suderinami su konkurencijos taisyklėmis. Šiuo metu yra naujų taisyklių, kurias suformulavo Komisija ir Europos Teisingumo Teismo teisminė praktika ir kurias reikia kodifikuoti. Palaikiau šią rezoliuciją, ypač Europos Parlamento siekį subjektams užtikrinti teisinį aiškumą. Manau, kad ES kurdama gaires turėtų atsižvelgti į ES nacionalinių konkurencijos institucijų ir kitų pasaulio šalių konkurencijos institucijų patirtį. Manau, kad būtų naudinga pradėti tarptautines derybas dėl konkurencijos taisyklių suvienodinimo pasauliniu mastu, nes šiandien daugeliui susitarimų ir praktikų taikomi skirtingi konkurenciniai režimai, kurie neleidžia subjektams konkuruoti rinkoje vienodomis sąlygomis.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Gerai veikiančioje rinkos ekonomikoje neįmanoma apsieiti be nuolatinio šioje ekonomikoje taikomų konkurencijos sąlygų stebėjimo. Vis dėlto vykdant tokį stebėjimą neturi būti vadovaujamasi ideologine forma, kai nustatomi bendri visiems taikytini parametrai. Tiesą sakant, kiekvienos rinkos dalies padėtį reikėtų išsiaiškinti kiekvieną atvejį nagrinėjant atskirai, kad būtų atliktas sąžiningas vertinimas, kaip kiekvienu atveju laikomasi tų principų, kuriuos taikant mechaniškai būtų sukurtos paradoksalios ir antiekonomiškos sąlygos. Todėl Komisija nusipelno pagyrų už pastangas kontroliuoti horizontalųjį bendradarbiavimą specializacijos susitarimuose ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros susitarimuose, dviejuose opius klausimus keliančiuose sektoriuose, kurių specifika pateisina jiems taikomą specialią priežiūrą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Horizontalieji įmonių susitarimai, sudaryti laikantis teisės normų, yra verslo bendradarbiavimo forma, kuri dažnai būtina siekiant sukurti didelę ekonominę naudą, kuri galiausiai duoda naudos rinkai ir vartotojams. Paprastai tai bendradarbiavimo veikla, kuriai nereikalingas rinkos šalių konkurencinio elgesio koordinavimas, nes tokie susitarimai neturi poveikio konkurencingumui, bet sukuria naudą, kuri kitu atveju būtų neįmanoma. Dėl šios priežasties jiems netaikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalis. Tai ypač svarbu specializacijos susitarimams ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros susitarimams, kaip nurodyta Reglamentuose (EB) Nr. 2659/2000 ir Nr. 2658/2000, kuriuos Komisija dabar siūlo peržiūrėti. Dabar Europai labai reikia investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir ji dabar turėtų investuoti į inovacijas, todėl būtina apibrėžti teisines sąlygas, kad būtų sukurta reikalinga rinkoje veikiančių įmonių sąveika, atitinkanti konkurencijos įstatymą.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 103 straipsnio 1 dalimi ir 105 straipsnio 3 dalimi, horizontalusis įmonių bendradarbiavimas leidžiamas su sąlyga, kad tokie susitarimai prisidės prie geresnės gamybos ir produktų platinimo arba prie technologijų ar ekonomikos pažangos skatinimo ir kad jie bus naudingi vartotojams. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad atsižvelgiant į didelius teisės aktų pakeitimus, padarytus po to, kai buvo priimti reglamentai ir horizontaliojo bendradarbiavimo rekomendacijos, ir į Komisijos įgytą patirtį taikant šias taisykles, būtina, kad Komisija parengtų naujas taisykles, atsižvelgdama į Europos Teisingumo Teismo praktiką šioje srityje.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Pritariau pasiūlymui, nes dėl horizontaliųjų susitarimų paprastai kyla daugiau konkurencijos problemų nei dėl vertikaliųjų susitarimų, todėl džiugu, kad Komisija laikosi griežtesnio požiūrio dėl rinkos dalies ribos nustatymo horizontaliųjų susitarimų atvejais. Taip pat yra laikomasi nuomonės, kad vis dėlto nederėtų didinti reguliavimo sistemos sudėtingumo.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. Pritariu Komisijos dviem pradėtoms viešosioms konsultacijoms, kurios susijusios su konkurencijos taisyklių, taikomų horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams, peržiūra. Rezoliucijoje prabrėžiama būtinybė sprendimų priėmimo procese kuo geriau įsiklausyti ir atsižvelgti į suinteresuotųjų šalių požiūrį, kad būtų sukurta tikroviška ir subalansuota reglamentavimo sistema.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Konkurencijos taisyklių, taikomų horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams, peržiūra būtina siekiant padidinti įmonių bendradarbiavimą, ypač mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, ir taip padėti sukurti sąveiką, reikalingą didesnei plėtrai visose bendradarbiavimo srityse. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad toks bendradarbiavimas neturėtų pažeisti konkurencijos taisyklių.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Horizontalieji bendradarbiavimo susitarimai gali turėti didelės ekonominės naudos. Konkurentai pasidalija riziką, sutaupomos išlaidos, padaugėja investicijų, pagerėja įgūdžiai ir produktų kokybė, be to, galima greičiau užtikrinti įvairovę ir įgyvendinti inovacijas. Vis dėlto horizontalieji bendradarbiavimo susitarimai gali sumažinti konkurenciją, jei konkurentai nustato kainas, produkcijos kiekį ar priverčia rinkas susiskaidyti. Susitarimai, kurie užtikrintų stabilumą, itin skatintini. Per balsavimą susilaikiau, nes kai kurie aspektai dar nėra pakankamai aiškiai apibrėžti.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už rezoliuciją dėl konkurencijos srities horizontaliojo bendradarbiavimo taisyklių peržiūros, nes joje atsižvelgta į Komisijos darbą, ypač į jos skaidrų bendradarbiavimą su Parlamentu ir atvirumą, kuriuo ji pradėjo šį peržiūros procesą, siekdama įsiklausyti į visų suinteresuotųjų šalių nuomonę.

Iš naujo svarstant teisės aktus visada turėtų būti atsižvelgta į teisinį tikrumą. Manau, kad, atsižvelgiant į rezoliuciją, labai svarbu patvirtinus galutinę naująją reguliavimo sistemą pateikti apibendrinimą ir naują dažnai užduodamų klausimų sąrašą, kuriuose ši tvarka būtų išsamiai paaiškinta visiems rinkos subjektams. Pritariu Parlamento išreikštam susirūpinimui, kad šie teisės aktai turėtų būti laikoma intelektinės nuosavybės teisių apsaugos integruotos reguliavimo sistemos dalimi. Intelektinės nuosavybės teisės labai prisideda prie inovacijų, todėl jas būtina gerbti.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (ES) Šioje rezoliucijoje EP teigiamai vertina tai, kad atlikdama horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams taikytinų konkurencijos taisyklių peržiūrą Komisija surengė dvi skirtingas viešąsias konsultacijas. Joje pabrėžiama, kad, siekiant reguliavimo sistemos tikroviškumo ir suderinimo, priimant sprendimus svarbu išklausyti suinteresuotų subjektų nuomones ir kuo labiau į jas atsižvelgti. Joje Komisija taip pat raginama peržiūros procedūros pabaigoje aiškiai nurodyti, kaip ji atsižvelgė į suinteresuotų subjektų siūlymus.

(Posėdis nutrauktas 13.20 val. ir tęsiamas 15.00 val.)

10. Balsavimo ketinimai ir pataisymai (žr. protokolą)

PIRMININKAVO: Diana WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

11. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas (žr. protokolą)

12. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų (diskusijos)

12.1. Irakas, ypač mirties bausmė (įskaitant Tariqo Azizo atvejį) ir išpuoliai prieš krikščionių bendruomenes

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl Irako – visų pirma dėl mirties bausmės (įskaitant Tariqo Azizo atvejį) ir išpuolius prieš krikščionių bendruomenes⁽¹⁾.

  Bastiaan Belder, autorius. – (NL) Ponia pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, lapkričio 12 d. Vokietijos laikraštyje pasirodė antraštė „Irako krikščionys medžiojami iki mirties“. Prie straipsnio pridėtoje nuotraukoje parodyta krikščionių šeima, prisiglaudusi sostinės Bagdado bažnyčioje. Šeima prisiglaudė šiuose maldos namuose po to, kai islamo teroristai pradėjo ryžtingus išpuolius prieš krikščionių namus. Taigi pasipiktinimą sukėlusios spalio 31 d. žudynės per sirų katalikų katedroje vykusias mišias tikrai nebuvo pavienis išpuolis. Mesopotamijos krikščionių mažuma ilgą laiką kentėjo nuo atviro religinio persekiojimo. Tokia liūdna Irako kasdienybė. Tą liudija masinis Irako krikščionių išsikėlimas. Nuo 2003 m. jų skaičius Irake sumažėjo nuo 850 000 iki 350 000, iš jų 115 000 perkelti šalies viduje. Ko gali tikėtis šie drąsūs „prielipos“ – tai rašytina kabutėse, nes Irakas yra jų šalis – iš Europos? Galų gale būtent krikščionių mažumos istorinės šaknys Irake siekia I-ąjį mūsų eros amžių, ir jai priklauso seniausios pasaulyje bažnyčios ir vienuolynai. Prašyčiau trijų konkrečių priemonių, kurių turėtų imtis Europa siekdama palengvinti Irako krikščionių padėtį. Pirma, reikia remti Irako krikščionis, kurie pabėgo į kurdų regioną kurti naujo gyvenimo. Užtikrinkime jiems ateitį jų pačių šalyje. Tas pats pasakytina apie krikščionių mažumą Ninevijos lygumoje. Skirkime Europos pagalbą profesiniam rengimui, darbo vietų jaunimui kūrimui ir paskoloms, kurios būtų skirtos naujoms įmonėms. Antra, Europos institucijos turėtų raginti Irako Vyriausybę – tai ypač skubu – iš asmens tapatybės kortelių išbraukti nuorodą apie jos turėtojo religiją, nes tai labai padidintų religinių mažumų, ypač krikščionių, saugumą. Be to, esama praktika asmens tapatybės kortelėse nurodyti turėtojo religiją prisideda prie diskriminacijos darbo rinkoje ir prie žmonių atvertimo į kitas religijas. Trečia, parlamentiniu lygmeniu norėčiau paprašyti mūsų delegacijos, atsakingos už santykius su Iraku, penkiems Irako Parlamento krikščionims nariams parodyti mūsų pasiryžimą padėti žodžiais ir darbais šiuo nesaugiu laikotarpiu. Ponia pirmininke, Komisijos nary, teigiamai vertinu visus Europos ir Irako parlamentinius ryšius, skirtus šiai jaunai demokratijai remti, taip pat labai džiaugiuosi, kad kolega EP narys M. Mauro netrukus Užsienio reikalų komitete pristatys pranešimą dėl Europos Sąjungos ir Irako. Tai labai svarbu. Galiausiai kreipiuosi į Tarybą ir Komisiją – Tarybai čia nėra atstovaujama, bet tiek to – norėdamas pasakyti, kad tikiu, jog jūs ir toliau dėsite dideles pastangas įtikinti Irako valdžios institucijas padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų užtikrintas bent jau krikščionių bendruomenių ir bažnyčių išlikimas istorinėje Mesopotamijos žemėje.

  Véronique De Keyser, autorė. – (FR) Ponia pirmininke, nuo Irako karo šioje šalyje, kuri turėjo būti išlaisvinta nuo karinio diktatoriaus, vyrauja smurtas. Saddamo Husseino pakorimo spektaklis netapo priemone sumažinti šį smurtą. Priešingai, jis tik padidino įtampą šioje šalyje.

Jūs žinote, kad Europos Sąjunga nepertraukiamai kovoja su mirties bausme. Mes manome, kad panaikindami mirties bausmę Europoje žengėme pirmyn siekdami žmonijos pažangos. Todėl, mūsų nuomone, apgailėtina, kad Tariq Aziz, veikęs su Saddamu Husseinu, ir du jo padėjėjai gali būti pakarti. Tai nėra susiję su Tariqo Azizo asmenybe, nes visi žinome, kad jis buvo išskirtinė asmenybė, deja, jis buvo totalitarinio režimo veikėjas. Vis dėlto, manau – ir tai mano asmeninė nuomonė – kad paskutinėmis akimirkomis jis ypač dėjo dideles pastangas bandydamas savo šalį daryti prieinamesnę.

Visgi svarbus ne Tariqo Azizo atvejis. Tariqo Azizo pakorimas neturėtų būti rodomas mūsų televizorių ekranuose kaip Irako išlaisvinimo simbolis. Todėl raginu kolegas EP narius balsuoti už šią rezoliuciją, į kurią taip pat įtrauktas skirsnis dėl krikščionių persekiojimo Irake, kurį palaikau.

  Anneli Jäätteenmäki, autorė. – Ponia pirmininke, mirties bausmė pažeidžia teisę į gyvybę, įtvirtintą Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje. Ji visiškai paneigia žmogaus teises.

Vis dėlto 2009 m. mirties bausmės buvo įvykdytos 18 šalių. Irake įvykdyta daugiau nei 120 mirties bausmių, Irane – 388 mirties bausmės. Šalys, kuriose taikoma mirties bausmė, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas ir Kiniją, teigia, kad mirties bausmės vykdomos siekiant teisingumo. Mirties bausmė neturi nieko bendro su teisingumu.

Europos Sąjunga tvirtai įsipareigojusi siekti, kad mirties bausmė būtų panaikinta visur, ir siekia, kad šis principas įgytų visuotinį pripažinimą. Ši rezoliucija yra svarbus priminimas, kad turime tęsti kovą su mirties bausme. Kreipiamės į Irako Vyriausybę su prašymu panaikinti mirties bausmę.

  Peter van Dalen, autorius. – (NL) Ponia pirmininke, islamo ekstremizmo padariniai juntami visame pasaulyje, ypač Vidurio Rytuose. Pakistane Asia Bibi nurodė, kad nepaisant nuosprendžio vykdymo atidėjimo ekstremistų požiūriu ji tebekelia grėsmę. Deja, jai teks emigruoti į kitą šalį. Irako krikščionys taip pat masiškai bėga iš šalies. Jie nuolat nukenčia nuo ekstremistų. Religinė bendruomenė, kuri Irake gyvena ilgiau už ekstremistus, verčiama bėgti pačiu žiauriausiu būdu. Todėl krikščionys nusipelno mūsų paramos. Jiems turi būti leista likti kartu, kad galėtų praktikuoti savo tikėjimą. Todėl raginu Komisiją šiam klausimui skirti didžiausią dėmesį. Tvirta Europos parama labai reikalinga siekiant, kad Irako grupuotės taptų nuosaikesnė. Tokiu atveju mums galbūt pavyktų pasiekti, kad islamo ekstremistai visam laikui liautųsi riboję krikščionių teisę į religiją Irake.

  Frieda Brepoels, autorė. – (NL) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas remia du rezoliucijos punktus. Visų pirma turime tęsti kovą su mirties bausme, taip pat toliau turime prašyti, kad būtų atšaukti Tariqui Azizui ir kitiems dviem buvusiems pareigūnams paskelbti mirties nuosprendžiai. Antra, visiems Irako žmonės turi būti leista praktikuoti savo tikėjimą šalyje, ir mes smerkiame bet kokius išpuolius prieš šią laisvę. Esame patenkinti šiais dviem punktais, bet mūsų nedžiugina tai, kad rezoliucijoje trūksta kai kurių dalykų. Atrodo, kad Europos Parlamentas atsisako svarstyti daugelį žmogaus teisių pažeidimų Irake, nors už juos mes, ES valstybės narės, iš dalies esame atsakingos. Užsienio karinės pajėgos leido Irako saugumo pajėgoms netinkamai elgtis su kaliniais ir net juos kankinti ar žudyti. Šių metų kovo mėn. Europos Žmogaus Teisių Teismas tuo apkaltino Jungtinę Karalystę. Neseniai Wikileaks atskleista informacija parodė, kad tai buvo daroma ir kad tai nepriimtina. Dėl šių priežasčių mes būtume pageidavę griežto tokių veiksmų, kuriuos vykdė ir JAV, ir Europos karinės pajėgos, pasmerkimo. Rezoliucijoje taip pat būtų buvę naudinga paminėti JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Navi Pillay raginimą nuodugniai ištirti, pirma, įtarimus dėl neteisėto grobimo ir, antra, įtarimus dėl išnaudojimo ir žudymų Irako kalėjimuose. Neseniai Jungtinėje Karalystėje pradėtas šio klausimo tyrimas, kuris turėtų tapti pavyzdžiu kitoms šalims, ir valstybės narės, kurių pajėgos buvo dislokuotos toje teritorijoje, turi siekti, kad jų žmonės atsakytų už padarytus nusikaltimus. Komisija ir Taryba taip pat turėtų to reikalauti; tylėti daugiau nebegalima.

  Miguel Portas, autorius. – (PT) Ponia pirmininke, manau, visi sutinkame, kad siekis įvykdyti mirties bausmę Tariqui Azizui, kuris buvo Irako ministras pirmininkas valdant Saddamui Husseinui, yra akivaizdus tragiškas farsas. Šis žmogus jau įkalintas iki gyvos galvos. Mes tam neprieštaraujame, bet nemanome, kad galima svarstyti ir smerkti šį bandymą įvykdyti mirties bausmę neįvertinus, kad Irako prezidentinė taryba jau įvykdė daugiau kaip 900 mirties bausmių. Esame varžomi pareigos vienodai vertinti tuos, kurie labai gerai žinomi, ir tuos, kurie mažiau žinomi. Be abejo, mes taip pat pritariame tam, kad būtų pasmerktas islamo terorizmas prieš krikščionių bendruomenes, bet negalime pamiršti, kad dėl karinės okupacijos 30 000 žmonių sulaikyta be jokių kaltinimų, taip pat negalime ignoruoti to, kad toks sulaikymas išprovokavo konfliktus ir problemas Irako visuomenėje. Nerimą kelia tai, kad šioje rezoliucijoje atsižvelgiama į labai nedidelę dalį visų problemų. Todėl mano frakcija parengė savo rezoliuciją.

  Constance Le Grip, autorė. – (FR) Ponia pirmininke, per šias diskusijas dėl padėties Irake, dėl mirties bausmės Tariqui Azizui paskelbimo ir dėl krikščionių padėties Irake norėjau pakartoti bendrą Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos nepritarimą mirties bausmei.

Vis dėlto pirmiausia norėčiau išsakyti mūsų frakcijos pasipiktinimą dėl labai pablogėjusios Irake gyvenančių krikščionių padėties ir išreikšti didelę užuojautą dėl neseniai įvykdytų mirtinų išpuolių, nuo kurių nukentėjo Irako krikščionių bendruomenės, visų pirma dėl niekingo įkaitų paėmimo spalio 31 d. sirų katedroje Bagdade, per kurį žuvo 58 žmonės. Taip pat norėtume išreikšti solidarumą su aukomis ir jų šeimomis.

Pasinaudodami šiomis diskusijomis norėtume oficialiai ir rimtai kreiptis į Irako valdžios institucijas ir paraginti jas imtis visų priemonių, kad būtų užtikrintas Irako krikščionių saugumas ir integralumas; išsaugoti visus maldos namus Irake, užtikrinti Irako krikščionių ir visų religinių bendruomenių bei religinių mažumų religijos laisvę, imtis veiksmų sumažinti etinių grupių smurtą. Šiuo atveju svarbiausia taika, nacionalinis susitaikymas šalyje ir mūsų laisvės ir tolerancijos vertybių apsauga.

  Mario Mauro (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, mirties bausmės nuosprendis Tariqui Azizui ir persekiojami krikščionys yra dvi temos, kurias būtų logiška atskirti. Vis dėlto galbūt gerai, kad jos būtų svarstomos kartu, nes šioje rezoliucijoje siekiame pasakyti, kad norime teisingumo Irake ir teisingumo Irakui.

Norime teisingumo Irake, nes krikščionys, nukentėję nuo daugelio grupuočių, kovojančių už valdžią, fundamentalistinių tikslų, tikrai nekalti. Norime teisingumo Irake, nes šiuo metu vyksta procesas, kurio tikslas – atkurti šalyje stabilumą ir demokratiją, ir šio proceso neturėtų temdyti žmogaus, kuris galbūt kaltas, bet kuris tikrai nenusipelno mirties bausmės, nužudymas.

Todėl, manau, ši rezoliucija turėtų didesnį praktinį poveikį, jei šios nuomonės ir temos būtų įtrauktos į ES ir Irako susitarimą. Kitaip tariant, šiame susitarime galima nurodyti, kad ekonominiams susitarimams bus taikomos tam tikros sąlygos, susijusios su pagarba žmogaus teisėms ir Irako krikščionims.

  Ana Gomes (S&D). – (PT) Ponia pirmininke, Irakas ir irakiečiai valdant diktatoriui Saddamui Husseinui nukentėjo nuo įvairių šiurpą keliančių dalykų. Vėliau nuo 2003 m. per užsienio kairinę okupaciją jie nukentėjo nuo didelių žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant areštą, grobimą ir neteisėtus žudymus. Todėl ypač svarbu tai, ką pasakė prezidentas J. Talabani: kad jis kaip socialistas ir humanistas atsisakys pasirašyti Tariqo Azizo mirties nuosprendį. Manau, Parlamente būtina pabrėžti, kad pasisakome prieš mirties bausmę neatsižvelgdami į tai, kokiam žmogui ji taikoma ir kokia jo religija, ir kad siekiame panaikinti mirties bausmę Tariqui Azizui ne todėl, kad jis yra krikščionis. Be abejo, aš ir mano kolegos EP nariai visiškai smerkiame išpuolius prieš Irako krikščionių bendruomenę, kuri yra Irako kultūros dalis ir kurią irakiečiai labiau nei bet kas kitas vertina ir žino, kaip išsaugoti. Vis dėlto negalime užmiršti, kad nuo teroristų ir sektų smurto Irake išties labiausiai nukentėjo musulmonai – šiitai, sunitai ir visi kiti. Labiau nei kada nors anksčiau svarbu, kad mes, Europos Sąjunga, skirtume didelį dėmesį santykiams su Iraku ir apsvarstytume šį klausimą, visų pirma būtinybę panaikinti mirties bausmę, su kolegomis Irako Parlamente.

  Marietje Schaake, ALDE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, Irake mirties bausmė buvo sustabdyta po JAV vadovaujamos invazijos 2003 m. ir iš naujo pradėta taikyti 2004 m. Nuo to laiko šimtams žmonių paskelbtas mirties bausmės nuosprendis, o daugeliui mirties bausmė jau įvykdyta.

Siekiant užtikrinti bet kurios šalies, įskaitant Iraką, stabilią ateitį, būtina nubausti kaltuosius dėl žmogaus teisių pažeidimų. Politikai ir buvę politikai turėtų būti ne išimtis, nes jiems tenka didžiausia ir dažnai tiesioginė atsakomybė už tokius pažeidimus. Puikiai žinoma, kad žmogaus teisių pažeidimai, už kuriuos atsakomybė teko Saddamui Husseinui, Tariqui Azizui ir panašiems į juos, buvo labai dideli. Sąžiningas ir tinkamas teismo procesas yra būtinas norint užtikrinti susitaikymą ir žengti naudingą žingsnį siekiant geresnės ateities.

Europos Sąjunga yra vertybių bendruomenė ir unikali pasaulio vieta, ypač kalbant apie mirties bausmę, kurios visiškai atsisakėme. Palaikydami santykius su kitomis šalimis – JAV, Kinija, Iranu ar Iraku – mes raginame jas skiriant bausmę neatimti iš žmonių didžiausios teisės – teisė į gyvybę.

Jalal Talabani pareiškė, kad jis nepasirašys mirties nuosprendžio Tariqui Azizui, ir mes sveikiname šį sprendimą. Tai turėtų būti visuomenės, kuri remiasi teisine valstybe ir kurioje gerbiamos visų piliečių teisės, dalis, ir ES yra pasiruošusi padėti Irako Vyriausybei žengti ta kryptimi ir užtikrinti teisingą žmogaus teisių pažeidėjų atsakomybę.

Irako stabilumas tarpus ir gali būti sugriautas vykdant valstybės remiamas mirties bausmes. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto Antrojo fakultatyvinio protokolo mirties bausmei panaikinti  ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13-ojo protokolo pasirašymas ir ratifikavimas padėtų įtvirtinti Irako poziciją žmogaus teisių pažeidimų srityje. Tai taip pat būtų laukiamas žingsnis siekiant įtraukti šią šalį į tarptautinę bendruomenę.

  Marie-Christine Vergiat, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FR) Ponia pirmininke, Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų frakcija neprisijungė nei prie bendros rezoliucijos šiuo klausimu, nei prie rezoliucijos dėl Tibeto. Šie ketvirtadienių popietėmis vykstantys posėdžiai Europos Parlamente vis labiau tolsta nuo tikrovės dėl pastebimos tuštumos ir dėl sprendžiamų klausimų pobūdžio, taip pat dėl to, kaip šie klausimai sprendžiami. Kai kurių nuolat išsakomas požiūris vertinant vieną ar kitą šalį arba vieną ar kitą temą prieštarauja universaliai ir nedalomai žmogaus teisių sąvokai, kuri apibrėžta tarptautiniuose teisės aktuose, kuriuos mes teigiame ginantys.

Tokia veikla daro neigiamą poveikį Europos Sąjungos patikimumui šioje srityje ir pasitarnauja tiems, kurie sako, kad europiečiai turi vakarietišką žmogaus teisių sampratą ir kad jie vėl siekia prievarta priskirti savo modelį kitiems.

Ponios ir ponai, prisijungiu prie jūsų raginimo panaikinti mirties nuosprendžius, įskaitant mirties nuosprendį Tariqui Azizui, ir mirties bausmių vykdymą, kuris Irake labai dažnas ir nuo kurio taip pat nukenčia moterys ir vaikai. Būčiau apsidžiaugusi, jei tokiu pat būdu būtume pasmerkę tūkstančių žmonių sulaikymą be priežasties ir be teismo bei jų kankinimą. Būčiau apsidžiaugusi, jei būtume pasmerkę Irako karinių pajėgų ir šalį okupavusių karinių pajėgų piktnaudžiavimą valdžia, vaikų karių išnaudojimą ir – ypač šiandien, per Tarptautinę smurto prieš moteris dieną – smurtą, nuo kurio dėl šio konflikto nukentėjo Irako moterys. Būčiau apsidžiaugusi, jei būtume pasmerkę JAV dėl to, kad ji paliko Ašrafo stovyklą nepasirūpinusi šimtais joje gyvenusių žmonių.

Dėl visų šių priežasčių, pone pirmininke, GUE/NGL frakcija susilaikys per balsavimą dėl šios rezoliucijos. Frakcija taip pat susilaikys per balsavimą dėl Tibeto.

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Ponia pirmininke, lapkričio 10 d. penki žmonės žuvo per bombos sprogimą, kuris nukreiptas prieš krikščionis, o keliomis dienomis anksčiau įvykdytas išpuolis prieš katalikų katedrą. Įkaitais paimta 100 žmonių, iš kurių 40 žuvo. Pastaraisiais metais Iraką paliko 900 000 krikščionių. Šie įvykiai rodo liūdną krikščionių padėtį Irake ir visame Vidurio Rytų regione. Šie išpuoliai – ne pavieniai incidentai, o greičiau nuolatiniais tampantys įvykiai, kurie pastebimi už Europos sienų, įskaitant Egiptą ir kartais Turkiją. ES turėtų daryti pakankamą įtaką kovojant su krikščionių diskriminacija. Prisiminkime Kipro šiaurinę dalį, kurioje po Turkijos okupacijos sunaikinta arba paversta mečetėmis apie 150 bažnyčių ir kurioje yra tik viena bažnyčia, kurioje gyventojams krikščionims per metus leidžiama laikyti tik vienerias mišias. Prisiminkite, kalbu ne apie Iraką, o apie Viduržemio jūros salą Europos pakraštyje.

Manau, tikslinga sukurti nuolatinę krikščionių persekiojimo stebėjimo sistemą. Vėliau turėtų būti imtasi konkrečių veiksmų, pvz., nuosekliai įtraukti nuostatas, draudžiančias persekioti krikščionis, į tarptautinius prekybos susitarimus. Negalime atsidurti padėtyje, kai norime užsiimti verslu, bet nesiimame veiksmų prieš krikščionių persekiojimą.

Baigdamas norėčiau tarti kelis žodžius apie buvusį užsienio reikalų ministrą T. Azizą: net buvę Saddamo Husseino režimo veikėjai turi teisę į tinkamą teismo procesą. Mirties bausmių vykdymui siekiant keršto šiuo atveju ne vieta. Net šie buvę ministrai nusipelno sąžiningo teismo proceso. Su tuo negalima taikstytis, ypač jaunoje šalyje, siekiančioje tapti demokratine valstybe. Dėl šios priežasties paraginčiau ES imtis tinkamų ir aiškių žingsnių.

  Esther de Lange (PPE). – (NL) Ponia pirmininke, saugioje Europos Sąjungos aplinkoje tikėjimas ir ėjimas į bažnyčia laikomas asmeniniu pasirinkimu. Deja, Irake atviravimas apie savo krikščioniškąjį tikėjimą beveik tapo išskirtinės drąsos požymiu. Šiandien mes teisingai pasmerkėme spalio 31 d. sekmadienio išpuolį, bet po to įvykdyti nauji išpuoliai, nuo kurių nukentėjo žmonės. Praėjusį pirmadienį Mosulo mieste nužudyti du broliai. Kolega EP narys B. Beldei jums pateikė skaičius, rodančius, kad Irake likusių krikščionių mažėja. Iš jų 100 000 žmonių perkelta į kitas savo šalies vietoves. Akivaizdu, kad siekis išvyti šią gyventojų grupę yra tikslinė kai kurių grupuočių strategija. Komisijos nary, mes, ES, negalime sau leisti tik stovėti ir nieko nedaryti. Visų pirma ES turėtų kreiptis į Irako valdžios institucijas, kurios, deja, vis dar turi mažai galios, ir paraginti jas imtis veiksmų. Vis dėlto taip pat norėčiau, kad būtų žengtas dar vienas žingsnis ir kad, kaip sakė M. Mauro, į partnerystės su Iraku susitarimą, kuris šiuo metu svarstomas, saugių Irako krikščionių gyvenimo sąlygų sudarymas būtų įtrauktas kaip vienas svarbiausių aspektų. Esu delegacijos, atsakingos už santykius su Iraku, pirmininko pavaduotoja, todėl toliau stebėsiu padėtį ir lauksiu Komisijos nuomonės šiuo klausimu.

  Mitro Repo (S&D). – (FI) Ponia pirmininke, baisu ir nepriimtina, kad daug nekaltų žmonių Irake vėl nukentėjo dėl savo religinių įsitikinimų.

Išpuoliai prieš religines bendruomenes nepateisinami, kur jie bevyktų. Religinių grupių teisė rinktis ir išpažinti savo religiją turi būti besąlygiška. Europos Sąjunga susirūpinusi ne tik dėl krikščionių. Sąžinės ir religijos laisvė turi būti taikoma visiems vienodai. Šios universalios žmogaus teisės apsauga taip pat yra geriausias būdas užtikrinti, kad konfliktų būtų išvengta dar prieš jiems prasidedant ir kad tokius konfliktus būtų galima išspręsti.

Mano nuomone, ši rezoliucija rodo, kad Europos Parlamentas tvirtai remia Irako žmones, ragindamas juos imtis veiksmų prieš smurtą ir terorą ir ryžtingai kovoti už demokratiją ir visapusišką žmogaus orumą.

  Tunne Kelam (PPE). – Ponia pirmininke, per mėnesį ekstremistų grupuotės Irake nužudė daugiau kaip 50 krikščionių.

Naujajai Irako Vyriausybei tenka ypatinga atsakomybė užtikrinti saugumą, teisingumą ir lygias teises visoms religinėms bendruomenėms. Tik tokiu būdu Bagdadas įgis pagarbą ir pasitikėjimą ne tik šalies viduje, bet ir santykių su ES srityje.

Padėtis daugelyje Vidurio Rytuose esančių šalių, iš kurių priverstos bėgti tradicinės krikščionių mažumos, kelia didelį susirūpinimą. Daugelis Irako asirų dabar šalies viduje perkelti asmenys. Manau, labai svarbu, kad vykdydama mūsų bendrąją užsienio politiką C. Ashton reguliariai keltų religijos laisvės problemos klausimą ir kad būsimose ES sutartyse su trečiosiomis šalimis būtų įtrauktos nuostatos dėl pagarbos religijos laisvei.

  Justas Vincas Paleckis (S&D). – (LT) Per pastaruosius metus krikščionių bendruomenė Irake patiria religinio smurto ir persekiojimų eskalaciją. Krikščionys, įbauginti sprogimų ir žudynių, bėga iš Irako. Smerkdamas žiaurius teroristų išpuolius, teisybės dėlei noriu pasakyti, kad amerikiečių invazija šiuo atžvilgiu paaštrino situaciją, todėl ir ant jų pečių gula atsakomybė gerinti padėtį. Apskritai religinis ir nacionalinis susiskaldymas, tarpusavio neapykanta Irake pasiekė tokį laipsnį, kad valstybei kyla rimtas pavojus. Demokratinis pasaulis laukia, kad Irako valdžia kuo greičiau panaikintų mirties bausmės vykdymą. Sveikintinas Irako prezidento sprendimas netaikyti mirties bausmės Tarikui Azizui, tačiau įdėmiai stebėsime, kaip šiuo atveju pasielgs parlamentas.

  Bernd Posselt (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, nesuvokiama, kad po 2 000 metų krikščionių bendruomenių gyvenamoje geografinėje teritorijoje, kuri dabar žinoma kaip Irakas, šioms bendruomenėms kyla grėsmė išnykti, ypač atsižvelgiant pastaraisiais metais vykusią Vakarų intervenciją ir į tai, kad tokia padėtis susiklostė valdant demokratinei vyriausybei, turinčiai Europos Sąjungos paramą. Negalime to toleruoti. Tai ne tik bendra religijos laisvės problema, bet ir labai gėdingas dalykas, todėl teigiamai vertinu tai, kad keli krikščionių vyskupai gruodžio mėn. atvyks į Strasbūrą, kad išsamiai informuotų mus apie jų religinių bendruomenių padėtį.

Turime aiškiai pasakyti, kad neužtenka kartais parodyti dėmesio nevertą gestą, bet kad šioje srityje mums tenka didelė atsakomybė. 80 proc. europiečių yra krikščionys. Suprantama, kad mes pasisakome už bendrą religijos laisvę, bet kas, jei ne mes, gins tų žmonių interesus? Šie žmonės savo šalyje ištvėrė niekšišką Saddamo Husseino režimą, bet jų išlikimas dabar atsidūrė pavojuje.

Todėl Europos Parlamentas turi susitelkti žmogaus teisių klausimais šioje srityje. Raginu baronienę C. Ashton padaryti tą patį ir reguliariai informuoti mus apie šių krikščionių padėtį.

  Bogusław Sonik (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, krikščionių žudymas nesiliauja; dabar Irake, Nigerijoje, Egipte ir Afganistane, prieš tai – Sudane, Indijoje ir Indonezijoje, o ateityje, jei jie dar nebus išžudyti, nebus nukentėję nuo pogromų, smurto, prievartavimo ir agresijos, jie turės gyventi kaip parijai, slėpdami savo tikėjimą net tose vietose, kuriose jų kultūrinės, politinės ir ekonominės šaknys įleistos daug anksčiau, nei į jų gimtąją žemę atėjo islamas. Nepaisant Vakarų musulmonų intelektualų kreipimosi jų šalyse nedaroma nieko, kad būtų užtikrintas tų žmonių saugumas. Vienintelis dalykas, dėl kurio jie kalti, yra tai, kad jie išpažįsta tą pačią religiją kaip europiečiai ir amerikiečiai.

2010 m. islamo fundamentalistai sunaikino Kristaus pasekėjus arabus mūsų akyse. Nė viena žmonių grupė nenusipelno tokios lemties. Verta paminėti, kad nėra nė vienos krikščioniškosios kultūros valstybės, kurioje su musulmonais būtų elgiamasi taip blogai, kaip su krikščionimis, gyvenančiais musulmoniškuose kraštuose. Parlamentas turėtų parengti pranešimą dėl krikščionių padėties musulmoniškose šalyse, ir Europos institucijos turėtų įtraukti į darbotvarkę persekiojimo klausimą vesdamos derybas su šiomis šalimis.

  Carl Schlyter (Verts/ALE). – (SV) Ponia pirmininke, mirties bausmė yra nelogiškiausias dalykas – nužudyti kažką siekiant parodyti, kad žudyti neteisinga. Irako žmonės kentėjo nuo labai didelės priespaudos. Pirmiausia diktatorius Saddam Hussein išnaudojo ir priespaudoje laikė žmones, kurių nuomonė skyrėsi nuo jo nuomonės ir kurie kritikavo jo režimą. Dabar žmonės priklausomi nuo juos okupavusios galios, kuri labiau suinteresuota suformuoti valdžią, pagrįstą ginklais, o ne demokratija. Tų, kurie kritikuoja okupavusią galią, išnaudojimas ir priespauda tęsiasi.

Dabar krikščionių išnaudojimas ir priespauda tęsiamas. Išnaudojimas ir priespauda Irake nebegali ilgiau tęstis. Šiuo klausimu esame atsakingi. Galite pavadinti tai etniniu valymu. Štai apie ką dabar kalbame. Žmonės verčiami bėgti iš Irako. Todėl privalome užtikrinti, kad nepriverstume jų bėgti iš ES. Tai mūsų pareiga. Neturime grąžinti Irako žmonių atgal į priespaudą ir kančią.

  Konrad Szymański (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, esu įsitikinęs, kad Irako Vyriausybė puoselėja tik geriausius ketinimus, bet visi mes turime daryti daugiau, kad būtų apsaugota šalies krikščionių bendruomenė. Ta bendruomenė dabar diskriminuojama, prieš ją rengiami išpuoliai, jos nariai žudomi tik dėl vienos priežasties: siekiant juos visiškai išstumti iš žemės, kurioje jie gyveno beveik 2 000 metų.

Europos Sąjunga turėtų drąsiau imtis veiksmų šiuo klausimu, nekreipdama dėmesio į savikontrolę, kurios reikalauja politinis korektiškumas, akivaizdus net rezoliucijos, kurią netrukus priimsime, tekste. Irako krikščionių apsauga dabar apima ir rūpinimąsi tais, kurie apgyvendinami kitur, ir jų įsileidimą į mūsų šalis, taip pat ir politinius pokyčius Irake. Vis dėlto tai turi būti – ir tai mano prašymas baronienei C. Ashton – šūkis, pagrindinis mūsų diplomatijos pasaulyje šūkis. Religijos laisvė, ypač krikščionių bendruomenių religijos laisvė, turėtų būti svarbiausias Europos diplomatijos aspektas.

  Catherine Soullie (PPE). – (FR) Ponia pirmininke, neabejotina, kad krikščionys yra viena labiausiai persekiojamų religinių grupių pasaulyje. Vidurio Rytuose kai kurios ekstremistinės grupuotės juos laiko, cituoju, „teisėtu taikiniu“, o galutinis tikslas yra paprasčiausias jų išvykimas iš regiono, regiono, kuriame gimė krikščionybė ir kuriame istoriškai jų buvimas yra būtinas siekiant tam tikros pusiausvyros. Įvykiai Bagdado katedroje tėra ankstesnių įvykių, kuriuos per ilgai stebėjome pasyviai, kulminacija.

Europos Sąjunga kaip pasaulinė veikėja ir įvairių šio regiono šalių verslo partnerė turi tvirtai išreikšti savo pasipiktinimą tokia padėtimi. Bet kokio pobūdžio diskriminacija negali būti toleruojama. Demokratija šiam regione įsitvirtins tik tada, kai bus gerbiamos pagrindinės žmogaus teisės, pvz., religijos laisvė.

  Sergio Paolo Francesco Silvestris (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, Europos Parlamentas turi garsiai ir aiškiai išreikšti savo nuomonę išpuolių klausimu, nuo kurių kenčia krikščionių mažuma Irake. Tai viena ilga, 2 000 metų trunkanti diskriminacijos ir kančių istorija, ir neįtikėtina, kad ši istorija tebesitęsia trečiajame tūkstantmetyje.

Sutinku, kad būtina paremti nuosaikias Irako grupuotes ir krikščionis, kurie pabėgo į Kurdistaną, taip pat sutinku, kad asmens tapatybės kortelėse būtina panaikinti įrašus apie religinius įsitikinimus. Vis dėlto šiandien norėčiau pasmerkti vieną, mano nuomone, absurdiškiausią visų šių liūdnų įvykių aspektą. Krikščioniškojo tikėjimo simbolis yra kryžius, kuris, atrodytų, yra mirties simbolis, bet iš tiesų yra laisvės simbolis, nes krikščionims Kristaus mirtis ant kryžiaus reiškia žmonijos išlaisvinimą iš nuodėmės ir tamsos. Neįtikėtina, kad esama žmonių, kurie negali laisvai garbinti laisvės simbolio, nes išėję iš bažnyčios jie žudomi tik todėl, kad buvo jos viduje.

  Janusz Lewandowski, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, Europos Komisija pritaria dideliam Europos Parlamento susirūpinimui dėl žmogaus teisių padėties Irake, kurį labai išsamiai ir aiškiai išdėstė EP nariai. Užsienio reikalų taryboje pirmadienį atvirai pasmerkti pastarieji teroristiniai išpuoliai, visų pirma išpuoliai, nukreipti prieš civilių susibūrimo vietas, įskaitant krikščionių ir musulmonų šventyklas.

Priimdama Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos C. Ashton pateiktas išvadas Taryba taip pat pabrėžė, kad naujoji Irako Vyriausybė turės imtis veiksmų siekdama nacionalinio susitaikymo. Tai reiškia, kad ji turėtų atstovauti visų irakiečių interesams ir poreikiams, nepaisydama jų tikėjimo ir etninių įsitikinimų. Žmogaus teisių apsauga ir puoselėjimas, įskaitant mažumų teises, turi būti didžiausias prioritetas. Vesdama dialogą su Iraku Europos Sąjunga dažnai išreiškia susirūpinimą dėl žmogaus teisių, įskaitant ne tik religijos ar tikėjimo laisvę, bet ir mirties bausmę.

Prieš dešimt dienų ES pateikė skubų tiesioginį pareiškimą valdžios institucijoms reaguodama į Irako aukščiausiojo teisimo sprendimą skirti mirties bausmę penkiems buvusio režimo veikėjams, įskaitant Tariqą Azizą. ES pakartojo griežtai nepritarianti tam, kad būtų taikoma mirties bausmė, ir kaip svarbiausią žingsnį įvardino siekį priimti visuotinį moratoriumą dėl mirties bausmės. Žmogaus teisėms skiriamas didelis dėmesys partnerystės ir bendradarbiavimo su Iraku susitarime, kurį netrukus turėtume pasirašyti. Tai tiesioginis atsakymas E. de Lange.

Nuo 2003 m. svarbią ES bendradarbiavimo su Iraku dalį sudarė teisinės valstybės stiprinimas ir žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių puoselėjimas, pvz., panaudojant EUJUST LEX ir Bendrijos paramą. Daug lėšų taip pat skirta siekiant užtikrinti labiausiai pažeidžiamų Irako žmonių apsaugą ir juos remti. Daugelis dėl akivaizdžių priežasčių yra šalies viduje perkelti asmenys ir dabar gyvena teritorijose su tankiai apgyvendintomis mažumų grupėmis. Mūsų darbas apėmė ir sąmoningumo didinimą bei labiausiai pažeidžiamų grupių žmogaus teisių įtvirtinimą, ir mokyklų atstatymą per diskusijas jau minėtose teritorijose, pvz., Ninevijoje, kuriame gyvena daug krikščionių.

Humanitarinė pagalba toliau teikiama labiausiai pažeidžiamoms žmonių grupės Irako viduje ir už jo ribų. ES pagalba negali būti tiesiogiai skirta tam tikrai etninei ar religinei grupei, bet ji turėtų padėti ir ji gali padėti labiausiai pažeidžiamiems irakiečiams visur, kur jie gyvena.

Mes nenuvertiname uždavinių, su kuriais susiduria Irako Vyriausybė. Nelengva sustabdyti ekstremistus, kurie siekia sukurti įtampą tarp sektų, pasinaudodami barbariškais išpuoliais. Saugumas, vystymasis ir žmogaus teisių apsauga yra glaudžiai susiję. ES tebėra įsipareigojusi kiek įmanoma padėti Irakui, kad būtų užtikrinta pažanga visose trijose srityse. Irako žmonės to nusipelno.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks netrukus.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Monica Luisa Macovei (PPE), raštu. – Prisijungiu prie Europos Parlamento kolegų, pasmerkusių tebesitęsiančias žudynes, mirties bausmės vykdymą ir žmogaus teisių pažeidimus Irake. Irako krikščionių mažumos padėtis yra itin svarbus klausimas: 2010 m. spalio 31 d. Švenčiausiosios Mergelės bažnyčioje nužudyta beveik 50 Irako krikščionių per negailestingas žudynes. Human Rights Watch apskaičiavo, kad nuo 2003 m. beveik pusė Irako krikščionių bendruomenės, šimtai tūkstančių žmonių, turėjo palikti šalį. Turime kovoti, kad jie liktų gyvi ir būtų laisvi. Turime kovoti už mažumų teises ir toliau pasisakyti prieš žudynes, smurtą, segregaciją ir bet kokią diskriminaciją dėl etninės kilmės ar religinių įsitikinimų. Raginu Komisiją ir Tarybą krikščionių saugumo Irake klausimą aptarti neatidėliotina tvarka toliau siekiant glaudesnio bendradarbiavimo su Irako Vyriausybe.

(1) Žr. protokolą.

12.2. Tibetas: planai kinų kalbą paversti pagrindine mokymo kalba

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijų „Tibetas: planai kinų kalbą paversti pagrindine mokymo kalba⁽¹⁾.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, autorė. – (PL) Ponia pirmininke, spalio mėn. stebėjome tūkstančių tibetiečių taikius protestus prieš Kinijos valdžios planus pakeisti švietimo politiką. Dabartinį dvikalbį modelį, pagal kurį etninėms mažumoms kartu su kinų kalba leidžiama mokytis ir savo gimtąja kalba, turėtų pakeisti kitas modelis, pagal kurį kinų kalba būtų pagrindinė mokymo kalba.

Kinijos komunistų partijos Činghai provincijos sekretorius Qiang Wei laikraščio straipsnyje nurodė, kad standartinė literatūrinė kinų kalba iki 2015 m. pradinėse mokyklose bus pagrindinė mokymo kalba. Siekiant veiksmingo tibetiečių ir kitų etninių grupių atstovų dalyvavimo Kinijos darbo rinkose jiems turėtų būti sudarytos sąlygos mokytis kinų kalbos, bet dėl to neturėtų būti užkirstos galimybės gauti tinkamą išsilavinimą jų gimtąja kalba.

Reikėtų nepamiršti, kad teisės, dėl kurių kovoja tibetiečiai, numatytos Kinijos Konstitucijos 4 straipsnyje ir Regioninės nacionalinės autonomijos įstatymo 10 straipsnyje. Taigi tibetiečiai prašo, kad būtų gerbiamos jiems jau suteiktos teisės, o Europos Parlamentas turėtų tvirtai remti jų pastangas išsaugoti savo kultūrą, kurios pagrindinis bruožas yra kalba. Manau, kad Dokru Choedakos, kampanijos už tibetiečių kalbą atstovo, žodžiai, kad mokyklos ir kalba yra nacionalinio identiteto esmė, tinka mums visiems.

  Marietje Schaake, autorė. – Ponia pirmininke, kultūra ir kultūros išraiška sustiprina žmonių vertybes ir identitetą. Pasak Aristotelio, svarbi ne išorė, o vidus.

Kai kultūra naudojama kaip priemonė primesti vertybes ir išnaikinti įvairovę bei saviraiškos laisvę, ji tampa ginklu. Todėl labai didelį nerimą kelia tai, kad literatūrinė kinų kalba įvesta kaip pagrindinė tibetiečių švietimo ir oficialių dokumentų kalba. Jei Kinija taip siekia sunaikinti Tibeto kultūrą, tai reiškia, kad ji prieštarauja savo pačios paskelbtiems ketinimams sukurti harmoningus šalyje žinomų nesuskaičiuojamų kultūrų, etninių grupių ir identitetų santykius. Kinijos valdžios institucijos taip pat turėtų leisti užsienio žiniasklaidai patekti į Tibetą be specialių leidimų ir užtikrinti necenzūruojamas komunikacijas ir teisę prieiti prie informacijos – įskaitant informaciją internete – visoje šalyje.

Prie gerovės lygiai tiek pat prisideda ir ekonomikos plėtra, ir kultūrų įvairovė bei pagarba žmogaus teisėms. Santykių srityje su Kinija ES turėtų nuolat teikti prioritetą žmogaus teisėms, ypač etninių ir kultūrinių mažumų teisėms.

  Ryszard Czarnecki, autorius. – (PL) Ponia pirmininke, didžiosios Europos šalys skiria didelį dėmesį tam, kad būtų pagerinti ekonomikos, investicijų ir verslo santykiai su Kinija. Tai reiškia, kad Parlamentui dar svarbiau atvirai kalbėti apie žmogaus teisės ir apie tai, kad jos pažeidžiamos. Manau, šiandien Parlamentas turi skirti labai didelį dėmesį Tibete gyvenančių žmonių teisei į savo kalbą, į netrukdomą ryšį su išorės pasauliu per internetą – mes juk gyvename XXI a. – ir į galimybę kalbėtis su užsienio žurnalistais, nes draudimas užsienio žurnalistams lankytis regione yra smerktinas. Galiausiai norėčiau pasakyti, kad man didelį nerimą kelią bandymas Tibetui prievarta priskirti valstybinę kalbą.

  Heidi Hautala, autorė. – (FI) Ponia pirmininke, Kinijos Liaudies Respublikos Konstitucijos 4 straipsnyje užtikrinama visų piliečių ir tautų teisė naudoti ir plėtoti savo šnekamąją ir rašytinę kalbą. Atsižvelgiant į tai mūsų susirūpinimas dėl ką tik gautų žinių, kad gali būti susilpnintas tibetiečių kalbos kaip mokymo kalbos statusas, pagrįstas. Žinau, kad šioje didelėje šalyje vyksta protestai dėl to, kad tokiu pačiu būdu nyksta kinų kalbos atmainos, kuriomis kalbama Šanchajuje ir Guangdžou, ir tai dar vienas nerimą keliantis dalykas.

Svarbu, kad Kinijos Liaudies Respublika pripažintų, kad Tibeto kultūros išsaugojimas labai priklauso nuo jo kalbos, kad tibetiečių kalba turėtų būti išsaugota kaip pirmoji mokymo kalba ir kad ji taip pat turėtų būti vartojama universitetuose. Žinoma, tikra dvikalbystė yra svarbus tikslas. Reikia pripažinti, kad tibetiečiams tiesiog praktiška mokytis ir kinų kalbos, bet siekis padaryti ją pirmąja mokymo kalba neišvengiamai sukels problemų, nes nuo to nukentės Tibeto kultūra.

Taip pat svarbu, kad Kinija galiausiai ratifikuotų Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį ji pasirašė prieš daugelį metų, nes taip būtų geriau užtikrinta etninių ir religinių mažumų apsauga bei jų kalbos ir kultūros išsaugojimas.

  Thomas Mann, autorius. – (DE) Ponia pirmininke, norėdami kalbėti Europos Parlamente galime naudoti savo kalbą. Kinijos Vyriausybė planuoja atimti šią pagrindinę teisę iš tibetiečių, todėl jiems kiltų pavojus prarasti identitetą. Tūkstančiai tibetiečių dalyvavo taikiuose mokyklų ir universitetų organizuojamuose protestuose prieš galimą dvikalbystės politikos nutraukimą. Spalio 27 d. prieš Europos Parlamento pastatą Briuselyje man įteikta Tibeto mokinių, siekiančių mūsų solidarumo, peticija. Kinijos ambasadorius Song Zhe vakar pabrėžė, kad dvikalbis švietimas Tibete buvo veiksminga priemonė remti Tibeto kultūrą. Nors girdėjau tai, ką jis pasakė, nesu tikras, ar juo tikiu. Galiausiai jis nepaneigė daugybės žiniasklaidos pranešimų apie tai, kad literatūrinė kinų kalba taps pagrindine Quinghai regiono švietimo institucijų kalba. Guangdžou ir Šanchajuje vartojamos kalbos taip pat bus pakeistos kinų literatūrine kalba ne tik visoje švietimo sistemoje, bet net ir radijuje, nors valdžia teigia, kad kinų literatūrinė kalba vartojama tik apie pusės Kinijos gyventojų. Konstitucijos 4 straipsnyje ir Regioninės autonomijos įstatymo 10 straipsnyje pabrėžiama visų etninių grupių laisvė puoselėti savo rašytinę ir šnekamąją kalbą. Komisijos nary J. Lewandowski, norėčiau paraginti jus užtikrinti, kad šis nerimą keliantis klausimas būtų iškeltas mezgant ES ir Kinijos dialogą. Nusiųskite, prašau, ekspertų grupę į regioną, kuri nustatytų, kokia grėsmė kyla dvikalbei sistemai. Kinų kalba gali papildyti tibetiečių kalbą, bet ne ją pakeisti.

  Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, PPE frakcijos vardu. – (PL) Ponia pirmininke, dabar niekas negali skųstis žinių ar informacijos apie tai, kas vyksta Tibete, stoka, deja, nepaisant to, mes beveik nesiimame veiksmų sustabdyti Kiniją, kad ji nebenaikintų tibetiečių kaip pavienių asmenų ir kaip visos tautos su nuostabia jos kultūra ir gražiu, autentišku religingumu.

Šiandien mes kalbame apie tibetiečių kalbos naikinimą ir jos pakeitimą kinų literatūrine kalba. Pagaliau daugelis mūsų, esančių Parlamente, ir daugelis mūsų protėvių daugeliu atvejų labai brangiai sumokėjome kovodami už savo nacionalinę kalbą prieš okupanto ar diktatoriaus valią, nes žinojome, kad prarasdami savo kalbą prarandame paskutinę viltį, kad vieną dieną galėsime būti savimi savo valstybėje. Taigi ir dėl šios patirties, kurią teko išgyventi daugeliui europiečių, turime reikalauti, kad tie, kurie mūsų vardu dalyvaus derybose su Kinija, kalbėdami apie technologinę, investicijų, prekybos ir kitų dalykų plėtrą nevengtų nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje temos. Prašau, kad derybose su Kinijos Vyriausybe dėl žmogaus teisių – jungiuosi prie visų, kurie išsakė šį prašymą anksčiau – žmogaus teisių klausimas nebūtų aptariamas kaip antraeilis, nepaisant to, ar esame paveikti ekonomikos krizės, ar ne.

  Kristiina Ojuland, ALDE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, per visą Estijos istoriją mes kovojome už tai, kad būtų išsaugota vietinių žmonių kalba. 1991 m. atgavę nepriklausomybę mes galiausiai galėjome laisvai kalbėti savo kalba ir puoselėti savo kultūrą bei identitetą. Man labai skaudu stebėti, kaip engiami Tibeto žmonės ir kaip jų kalba, identitetas, kultūra ir religija pasmerkiami išnykti.

Kinijos Liaudies Respublika, siekdama nustumti į šalį tibetiečius, naudoja tą patį metodą, kurį naudojo Sovietų Sąjunga prieš estus. Tibeto asimiliacija, kaip Estijos rusifikacija sovietams okupavus šalį, perkeliant nevietinius žmones į vietinių gyvenamą teritoriją.

Didėjant kinų hanų skaičiui Tibete tibetiečiai turi teisę jaustis įbauginti. Kinijos valdžios institucijų ketinimas įvesti literatūrinę kinų kalbą kaip pagrindinę mokymo kalbą mokyklose pažeidžia Tibeto vietos žmonių teises. Norėčiau, kad šie pažeidimai būtų sprendžiami kaip vienas svarbiausių ES politikos Kinijos atžvilgiu klausimas.

  Reinhard Bütikofer, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, nepritariu šiai rezoliucijai. Mano frakcija leido man pasisakyti prieš šią rezoliuciją, nors daugelis kolegų mano nuomonei nepritaria.

Kaip pažymėta, Kinijos ambasadorius atsakė į išsakytą kritiką. Gali būti, kad jo laiškas neatsako į visus klausimus, bet kodėl mes pirmiausia siekiame priimti rezoliuciją, o ne užmegzti dialogą? Ar rimtai atrodysime, jei pirmiausia priimsime rezoliuciją, o tada pasakysime – kaip nurodė prieš tai kalbėjęs – kad dabar reikėtų nusiųsti misiją, kuri nustatytų dvikalbystei kylančio pavojaus mastą.

Nemanau, kad derėtų kalbėti apie tibetiečių kalbos mirtį. Šis Parlamentas neturi kompetencijos spręsti, kiek vengrų kalbos turėtų būti mokoma Slovakijos ar Rumunijos mokyklose, bet jaučiasi įpareigotas nuspręsti, ar matematikos turėtų būti mokoma tibetiečių kalba, ar kita kalba. Nežinau, ar tai išmintinga.

Galiausiai, mano nuomone, klaidinga susieti kalbų politikos klausimą su Dalai Lama, nors šie du klausimai yra visiškai atskiri. Nemanau, kad tokiu sprendimu padėsime užtikrinti, kad žmonėms nebūtų užkirstas kelias naudoti savo kalbą.

  Joanna Katarzyna Skrzydlewska (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, kalba yra svarbiausias identiteto bruožas ir pagrindinė socialinės komunikacijos priemonė. Šios dienos diskusijos dėl Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės bandymų įvesti kinų kalbą kaip vienintelę privalomą Tibeto švietimo sistemos kalbą yra išpuolis prieš tos tautos kultūrą. Iki šiol tibetiečių kalba buvo oficiali kalba Tibete ir tuose Kinijos regionuose, kuriuose tibetiečiai yra pagrindinė etninė grupė. Tibetiečiams kalbos vartojimas ir vystymas yra viena svarbiausių priemonių įgyvendinti savo de facto autonomiją. Būtinybė mokėti kinų kalbą taip pat suprantama tais atvejais, kai žmonės darbo ketina ieškoti už Tibeto ribų, bet tinkamas ir adekvatus sprendimas galėtų būti kinų kalba kaip mokomasis dalykas, o ne tibetiečių kalbos pakeitimas kinų kalba kaip mokymo kalba.

Dėl šios priežasties turėtume nepritarti bandymams atimti iš tibetiečių jų pagrindinę komunikacijos priemonę. Atimdami iš tibetiečių galimybę mokytis savo kalbos kinai lėtai, bet užtikrinti mažina Tibeto autonomiją ir naikina jo kultūrinį paveldą.

  Cristian Dan Preda (PPE) (klausimas Reinhardui Bütikoferui, pateiktas pakėlus mėlynąją kortelę (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalis). – (RO) Ponia pirmininke, norėčiau kolegai EP nariui pateikti klausimą, jei jis sutiks į jį atsakyti. Kodėl Kinijos ambasadoriaus pozicija šiuo klausimu svarbesnė už mūsų norą kalbėti apie tai, kas vyksta Tibete? Jei teisingai supratau, priežastis ta, kad, jo nuomone, mes turime atkreipti dėmesį į tai, ką sako Kinijos ambasada, o ne į tai, ką sako mūsų įsitikinimas.

  Reinhard Bütikofer (Verts/ALE). – (DE) (Kalbėtojas atsako į Cristian Dan Preda, pakėlusio mėlynąją kortelę (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalis).

Ponia pirmininke, esu labai dėkingas kolegai EP nariui už šį klausimą, nes jis suteikia man galimybę pakartoti tai, ką jau sakiau. Nesakiau, kad turėtumėte tikėti Kinijos ambasadoriumi. Norėjau pasakyti, kad būtų labai naudinga rimtai žiūrėti į savo darbą ir siekti dialogo, o tada svarstyti rezoliuciją.

Nėra jokios prasmės siūlyti dabar priimti rezoliuciją, o tada išsiųsti ekspertus į Kiniją, kad šie išsiaiškintų, ar yra ir kur konkrečiai kilęs pavojus dvikalbystei. Manau, norėdami užtikrinti veiksmingas žmogaus teises turime ne dėstyti netikroviškus ketinimus, bet įsitraukti sprendžiant šį klausimą, kad nebūtų pabloginta ir taip sudėtinga padėtis.

  Csaba Sógor (PPE). – (HU) Ponia pirmininke, džiaugiuosi galėdamas paremti bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes jame aiškiai išdėstyti principai, kuriems aš, vietinės nacionalinės mažumos atstovas, visiškai pritariu. Taigi remiu principą, kad a) mažumų kalbų varžymas iš esmės pažeidžia toms mažumoms priklausančių piliečių teisę į laisvę, kad b) mokymas gimtąja kalba labiausiai tinka mokantis ir kad c) vietos valdžios institucijoms ir bendruomenėms turėtų būti suteikta teisinė kompetencija priimti sprendimus dėl kalbos, kuri būtų vartojama mokant.

Norėčiau atkreipti visų EP narių, remiančių rezoliuciją, dėmesį į tai, kad šių principų, deja, laikomasi ir ne visose ES valstybėse narėse. Tą įrodo dabar galiojantys Slovakijos kalbos įstatymas ir Rumunijos švietimo įstatymas, kurie leidžia mokyti tam tikrus dalykus tik valstybine kalba. Galėčiau paminėti dar kelias ES valstybes nares. Dabar to nedarysiu. Visiškai remiu už ES ribų daromų teisių pažeidimų stebėjimą, bet kartu, mano nuomone, svarbu, kad nebūtų nutylėta apie nacionalinėms mažumoms nepalankią praktiką ES teritorijoje.

  Zuzana Brzobohatá (S&D). – (CS) Ponia pirmininke, norėčiau paminėti Kinijos Liaudies Respublikos išreikštą norą, kad jos teritorijoje gyvenančios 56 nacionalinės mažumos palaikytų harmoningus santykius. Atsižvelgdama į tai tvirtai tikiu, kad būtina išsaugoti tibetiečių kalbą, kuri yra viena iš keturių seniausių ir originaliausių Azijos kalbų ir kuri yra vienas svarbiausių Tibeto identiteto, kultūros ir religijos elementų ir kuri bendrai su Tibeto kultūra yra nepakeičiama pasaulio kultūrinio paveldo dalis, atstovaujanti istoriškai turtingai civilizacijai. Tikiu, kad Kinija nuosekliai taikys Kinijos Liaudies Respublikos Konstitucijos 4 straipsnį ir Įstatymo dėl autonominių nacionalinių regionų 10 straipsnį, kurie užtikrina visų tautų laisvę naudoti ir vystyti savo šnekamąją ir rašytinę kalbą.

Tvirtai tikiu, kad kiekviena etninė mažuma turi teisę išsaugoti savo kalbą ir literatūrą. Sąžininga dvikalbė švietimo sistema prisidės prie geresnio bendradarbiavimo ir tarpusavio supratimo, ypač jei tibetiečiai mokysis kinų kalbos, o kinai hanai, gyvenantys tibetiečių teritorijose, bus paskatinti mokytis tibetiečių kalbos. Į pateiktą bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti visi mano paminėti keturi punktai, todėl nusprendžiau jį remti.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Ponia pirmininke, Kinija yra galinga valstybė ekonominiu ir kariniu požiūriu, o Kinijos administracija savo elgesiu su piliečiais jau seniai sudarė įspūdį, kad visame pasaulyje pripažinti kultūros, socialiniai ir demokratiniai principai Kinijoje bus taikomi pasirinktai ir tik tiek, kiek jie bus priimtini administracijai, siekiančiai kontroliuoti šalį.

Nemanau, kad mūsų pasmerkimas pakeis Kinijos Vyriausybės pasiryžimą šalyje įgyvendinti savo švietimo politiką. Vis dėlto manau, kad būtina rimtai įspėti mūsų partnerius kinus, kad Tibeto žmonės turi teisę išsaugoti savo identitetą ir kalbą ir kad vaikų mokyme gimtajai kalbai tenka nepakeičiamas vaidmuo.

Kinija Tibete turėtų elgtis taip pat, ką Slovakija elgiasi su savo vengrų mažumai: vengrų mažumos vaikai gali mokytis vengrų kalba ir darželyje, ir pradinėje bei vidurinėje mokykloje. Vis dėlto norėčiau pabrėžti C. Sógorui, kad slovakai vaikai Vengrijoje turi mokytis vengrų kalba darželyje, pradinėje mokykloje ir vidurinėje mokykloje, ir kad slovakų kalbą jie mokosi tik kaip užsienio kalbą.

  Csanád Szegedi (NI). – (HU) Ponia pirmininke, būdamas Jobbik judėjimo už geresnę Vengriją atstovas pritariu ir remiu Europos Parlamento pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuriame pasisakoma prieš Kinijos Liaudies Respublikos planus padaryti kinų kalbą oficialia Tibeto mokyklų kalba. Nors Kinijos okupantai užtikrino Tibeto autonomiją, jie laipsniškai mažina tibetiečių kalbos vartojimą švietime ir oficialioje aplinkoje. Prasti Kinijos žmogaus teisių rodikliai taip kelia grėsmę, kad dėl priverstinio kinų kalbos įvedimo Tibete kils konfliktų. Tibetiečiams turi būti suteikta teisė mokytis ir tvarkyti oficialius reikalus tibetiečių kalba. Turi būti užtikrintos pagrindinės žmogaus teisės, įskaitant susirinkimų teisę ir pilietinę teisę dalyvauti demonstracijose.

Deja, panašių atvejų nereikia toli ieškoti, nes negailestingi bandymai asimiliuoti tautas yra tikra problema dabartinėje Europoje. Tereikia prisiminti Rumunijos elgesį su Transilvanijos vengrais arba Csángó vengrais, arba išskiriantį, diskriminuojantį Slovakijos kalbos įstatymą.

  Angelika Werthmann (NI). – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, manau, tibetiečiams turi būti užtikrinta teisė kalbėti gimtąja tibetiečių kalba. Šią teisę turime visi. Priešingu atveju jie prarastų savo identitetą. Vertindama padėtį Tibete manau, kad dvikalbystė, t. y. tibetiečių ir kinų kalbų mokymas, yra tinkamas sprendimas.

Juk dvikalbystė įvairiais būdais skatina vaikų vystymąsi ir turi būti palaikoma.

  Bogusław Sonik (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, tibetiečių kalba yra tibetiečių tautos, ilgus metus kovojusios už savo kultūros išsaugojimą, ilgos istorijos dalis, kuri glaudžiai sieja visą bendruomenę. Dėl šios priežasties išsaugoti dvikalbystę visuose mokymo lygmenyse Tibeto mokyklose yra vienintelis ir geriausias sprendimas. Kinijos Vyriausybė yra pasirašiusi JT deklaraciją dėl vietinių gyventojų teisių, taip įsipareigodama gerbti pagrindines nacionalinių mažumų teises savo teritorijoje. Tarptautinė bendruomenė turėtų pasmerkti visus Kinijos veiksmus, kuriais siekiama uždrausti tibetiečių kalbos vartojimą mokyklose. Manau, kad reikia imtis veiksmų, kurie leistų veiksmingiau stebėti, kaip užtikrinamos tibetiečių teisės Kinijoje.

  Sergio Paolo Francesco Silvestris (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, dvikalbės sistemos Tibete panaikinimas yra netolerantiškas žingsnis, kuris prieštarauja pagarbos mažumos kultūriniam identitetui ir žmogaus teisių principams.

Prekybos susitarimai ar verslo susitarimai su Kinija neturėtų atitraukti Europos dėmesio nuo didelės diskriminacijos, nuo kurios vis dar kenčia Tibeto žmonės.

Tibetiečiai turi teisę likti ir jaustis bent jau kaip tauta, o kad tai būtų galima padaryti, jiems turėtų būti suteikta laisvė puoselėti savo tradicijas, istoriją ir kalbą, kitaip tariant, išlaikyti savo identitetą, kurio esminė dalis yra kalbos identitetas.

Planas sunaikinti Tibeto kultūrą, kurio iki šiol nepavyko sėkmingai įgyvendinti, vadovaujantis pjautuvo ir kūjo simboliu ir dešimtmečiais persekiojant Tibeto žmones bei vienuolius, dabar gali būti sumaniai užbaigtas panaikinant tibetiečių kalbą ir prievarta priskiriant kinų.

  Janusz Lewandowski, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, dabar svarstome klausimą, kuris aktualus beveik visose šalyse, kuriose gyvena mažumų grupės, t. y. kalbos, kultūros ir vienodų švietimo galimybių klausimą. R. Bütikoferi, tai susiję su pakartotiniu mūsų vertybių įtvirtinimu.

Prieš pereidamas prie Tibeto klausimo norėčiau trumpai apžvelgti mūsų dvišalius santykius su Kinija. Mūsų strateginė partnerystė yra tvirta ir leidžia spręsti visus klausimus, įsikaitant pačius opiausius. Sukurta įspūdinga aukšto lygio bendradarbiavimo sistema, kuri leidžia reguliariai spręsti bendrus uždavinius, su kuriais susiduria mūsų piliečiai neatmetant ir klausimų, dėl kurių mūsų nuomonės gali skirtis. Bendra Tibeto padėtis yra vienas klausimų, dėl kurio mūsų nuomonės skiriasi.

Veiksmai, kuriais siekiama įtvirtinti kinų kalbą kaip pagrindinę mokymo kalbą tibetiečių gyvenamose teritorijose, kelia sudėtingų ir opių problemų. Kinija, atsižvelgdama į veiksmingą mokymą ir tibetiečių kalbos išsaugojimą, turi rasti tinkamą pusiausvyrą, kad tibetiečių kalba liktų gyva ir kaip mokymo, ir gimtoji tibetiečių gyvenamose teritorijose vartojama kalba, o kartu būtų mokoma kinų kalbos, kad tibetiečiams studentams būtų užtikrintos tinkamos galimybės įsidarbinti ateityje. Tai, kad Tibeto teritorijos yra atokios, šį uždavinį tik pasunkina.

Nuoširdžiai tikimės, kad Kinija užtikrins tibetiečių kalbos kaip pagrindinės mokymo kalbos mokyklose vartojimą ir tokią pačią mažumų kalbų apsaugą kitose Kinijos dalyse. Geras būdas eiti pirmyn yra klausti ekspertų nuomones ir vengti diskriminacijos bei ideologijos įtakos. ES pasiruošusi pasidalyti savo žiniomis, jei Kinijai jų prireiktų. Tikimės – tai mano tiesioginis atsakymas – vystant kitą ES ir Kinijos dialogą žmogaus teisių klausimais surengti atviras diskusijas su Kinijos valdžios institucijomis. Svarbiausia, kad Kinija leistų surengti atviras viešąsias konsultacijas, kad visi nukentėję nuo kalbų politikos pakeitimų galėtų laisvai išreikšti savo nuomonę, į kurią turėtų būti atsižvelgiama.

Su dideliu susirūpinimu išklausėme pranešimus apie kelių Tibeto studentų ir mokytojų, taikiai protestavusių prieš vyriausybės švietimo reformos planus, sulaikymą. Raginame Kiniją paleisti sulaikytuosius ir pradėti diskusijas su Tibeto pilietine visuomene dėl siūlomos reformos naudos.

Galiausiai norėčiau priminti ilgalaikę ES poziciją dėl Tibeto. Unikalios Tibeto kultūros, kalbos, religijos ir tradicijų išsaugojimas ir būtinybė sukurti reikšmingą Tibeto autonomiją, vadovaujantis Kinijos Konstitucija, yra didžiausias ES siekis. Šiuos klausimus atkakliai siekiame spręsti vystant politinį dialogą su Kinija.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks netrukus.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. – (IT) Nepaisant daugelio pasaulio lyderių, institucijų ir NVO įsipareigojimo ir dalyvavimo, raginant Kinijos valdžios institucijas vengti smurto prieš Tibeto žmonės, jų prašymų, panašu, nesiklausoma, todėl kyla grėsmė tarptautiniams santykiams. Daugelį metų Europos Parlamentas rodė savo paramą ir solidarumą su Tibetu – šalimi, kuri visada kovojo prieš despotišką ir diskriminuojančią Kinijos valdžios institucijų politiką, kuri ilgai kėlė grėsmę teritorinei ir kultūrinei Tibeto žmonių nepriklausomybei. Paskutinis Pekino priespaudos veiksmas buvo sprendimas įvesti kinų kalbą kaip privalomą oficialią Tibeto kalbą, nors žmonės kalba tibetietiškai, o literatūrinę kinų kalbą laiko užsienio kalba. Mums bekalbant vykdomas kultūrinis genocidas, nes šiuo sprendimu išreikštas akivaizdus ketinimas išnaikinti šiuos žmones ne tik geografiniu, bet ir kultūriniu požiūriu, užkertant kelią jaunesniosioms kartoms mokytis apie savo kultūrą ir, svarbiausia, savo kalbos paveldą. Atsižvelgdama į griežtą ir nelankstų Kinijos požiūrį į Tibetą norėčiau paraginti Europos Parlamentą toliau nesitaikstyti su Kinijos valdžios institucijų daromais dideliais žmogaus teisių ir mažumų teisių pažeidimais ir išreikšti paramą, kad Tibeto žmonės žinotų, jog mes juos palaikome ir esame pasiruošę jiems padėti.

  Catherine Soullie (PPE), raštu. – (FR) Priimdamas šią rezoliuciją Europos Parlamentas, Europos piliečių ir demokratijos balsas, siunčia aiškią žinią Kinijos valdžios institucijoms, kad vienos kultūros sunaikinimas ir pavergimas kitos kultūros naudai yra poelgis, netinkamas tikrai didžiai ir šiuolaikiškai šaliai. Tibeto žmonės visiškai teisėtai reikalauja gerbti jų istoriją ir kalbą. Dėl šio neprotingo sprendimo kils grėsmė ne tik Tibeto kultūrai – nuo standartizacijos politikos nukentės ir Guangdžou ir kitos kalbos. Kaip politinės valdžios institucijos gali pateisinti tokius radikalius teisinius pokyčius, atsižvelgdamos į tai, kad Kinijos Konstitucijoje pripažįstama kiekvieno piliečio teisė kalbėti savo pasirinkta kalba? Europos Sąjungos šūkis „Susivieniję įvairovėje“ apibendrina požiūrį, kurį turime perduoti Kinijos valdžios institucijoms šia savo rezoliucija.

(1) Žr. protokolą.

12.3. Birma: rinkimų organizavimas ir opozicijos lyderės Aung San Suu Kyi paleidimas

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – diskusijos dėl septynių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl Birmos: rinkimų organizavimo ir opozicijos lyderės Aung San Suu Kyi paleidimo⁽¹⁾.

  Véronique De Keyser, autorė. – (FR) Ponia pirmininke, kartais netgi esant kritiškai padėčiai turime gerų naujienų. Todėl norėčiau, kad visi prisimintume jausmą, kuris mus apėmė, kai per televiziją stebėjome Aung San Suu Kyi paleidimą. Neabejotina, kad mus sieja ypatingas ryšys su šia nuostabia moterimi, 1990 m. laimėjusia vieną iš pirmųjų Sacharovo premijų ir kalėjime praleidusia beveik 15 metų per pastaruosius 20 ar 21 savo gyvenimo metus. Ji – politikės, kuri tokioje sudėtingoje šalyje kaip Birma gali išlikti laisva ir visada demonstruoti pasipriešinimą, simbolis. Šis atvejis neabejotinai ypatingas.

Tačiau visų pirma šis įvykis neturi leisti mums pamiršti, kad jos laisvė trapi. Ji jau anksčiau buvo paleista, o tada jai ir vėl skirtas namų areštas. Antra, nepamirškime, kad ką tik Birmoje įvykę rinkimai iš tikrųjų buvo farsas, demokratijos parodija. Prieš rinkimus buvo priimti įstatymai, kuriais slopinama žodžio laisvė. Kai kurie žmonės, pvz., vienuoliai, neteko galimybės balsuoti. Šiuo metu Birmoje vis dar yra 22 000 sąžinės kalinių ir ji išlieka viena nepriimtiniausių diktatūrų pasaulyje.

Todėl prašome Birmos valdžios institucijų gerbti teisę jungtis į asociacijas ir žodžio laisvę ir paleisti politinius kalinius, taip pat viliamės, kad ši nuostabi moteris, kurios laukiame Europos Parlamente arba kurią aplankysime, jei ji negalės atsiimti Sacharovo premijos, puoselės laisvės dvasią šioje susiskaldžiusioje šalyje.

  Marietje Schaake, autorė. – Ponia pirmininke, lapkričio 13 d., praėjus mažiau nei savaitei nuo ginčytinų nacionalinių rinkimų, Aung San Suu Kyi buvo panaikintas namų areštas – 15 iš pastarųjų 21 metų ji buvo tikslingai kalinama už savo demokratines idėjas.

Kino filme „Žalioji banga“ (angl. The Green Wave) viena iranietė, paleista iš Evino kalėjimo Teherane, pasakė: „Tą akimirką, kai išėjau, supratau, kad ką tik iš mažo kalėjimo patekau į didesnį – tas kalėjimas vadinasi Iranas.“

Žmonės neturėtų gyventi mažuose ar dideliuose kalėjimuose dėl savo idėjų. ES išnagrinės ir skatins tolesnį visų Birmos piliečių laisvių puoselėjimą, taip pat ji ir toliau reiškia susirūpinimą dėl Aung San Suu Kyi gerovės ir saugumo, kadangi ją nuolat stebi valstybės saugumo tarnybos.

Sveikintinu jos išlaisvinimo pavyzdžiu turi būti pasinaudota toliau didinant visų piliečių laisves, kurios sistemingai ribojamos naudojantis 2008 m. konstitucija ir karinės chuntos veiksmais. Tokiais rinkimais kaip šį mėnesį vykusieji Birmoje, netgi rengiamais baimės ir represijų aplinkoje, režimai dažnai naudojasi siekdami demonstruoti teisėtumą ir sudaryti įspūdį, kad egzistuoja demokratija. Tačiau kiekviena valdžia savo teisėtumą kuria užtikrindama savo piliečių gerovę, o demokratija visada yra kur kas daugiau nei „vieno žmogaus vienas balsas“. Šiems principams puoselėti reikalingos demokratinės institucijos, geras valdymas, teisinės valstybės principai ir pagarba žmogaus teisėms.

  Adam Bielan, autorius. – (PL) Ponia pirmininke, visi, turėjusieji iliuzijų, kad lapkričio 7 d. surengti vadinamieji rinkimai – kurie buvo farsas – paskatins demokratijos vystymąsi Birmoje, turbūt jaučia nusivylimą. Tiesa, kad po rinkimų praėjus savaitei Nobelio taikos premijos laureatė Aung San Suu Kyi buvo paleista. Tačiau nėra pagrindo manyti, kad toks pat likimas laukia kitų šalies politinių kalinių, kurių skaičius viršija du tūkstančius. Iš tikrųjų prieš kelias dienas gavome informacijos, kad Birmą valdanti karinė chunta sustabdė kitų devynių žurnalų leidybą, dar labiau suvaržydama jau apribotą žodžio laisvę toje šalyje.

Todėl tarptautinė bendruomenė turi ir toliau daryti spaudimą. Visų pirma Europos Sąjunga turėtų nuosekliai daryti spaudimą Kinijai, nes be Kinijos pagalbos Birmoje valdanti chunta negalėtų išlaikyti savo galios. Galiausiai norėčiau padėkoti Europos Parlamento Pirmininkui J. Buzekui, kad pakvietė Aung San Suu Kyi į kitą mėnesį Strasbūre vyksiančią Sacharovo premijos apdovanojimų ceremoniją.

  Barbara Lochbihler, autorė. – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, atmintyje mums vis dar iškyla Birmos opozicijos lyderės paveikslas, kai jai buvo panaikintas namų areštas. Jame – asmuo, kurio nepalaužė ilgi izoliacijos metai, ir mums nebelieka abejonių, kad ji ir toliau skatins demokratinius pokyčius savo šalyje. Sveikintinas bet koks žingsnis demokratizavimo ir itin problemiškos žmogaus teisių padėties gerinimo link.

Tačiau tai nebus lengvas procesas. Po nedemokratinių rinkimų Birmoje įsigaliojusia konstitucija prezidentui suteikiama viršenybė prieš įstatymą ir užtikrinama amnestija dėl praeityje padarytų žmogaus teisių pažeidimų. Europos Sąjunga turi kuo griežčiau kritikuoti šią padėtį, kaip ir nuolatinius sunkius žmogaus teisių pažeidimus etninių mažumų atžvilgiu – jos dažnai išvaromos iš savo žemių ir verčiamos dirbti vergiškomis sąlygomis, o daugybė jų vaikų imami į kariuomenę.

Turime dėti dvigubai daugiau pastangų norėdami įtraukti šalis, turinčias reikšmingos įtakos Birmos vyriausybei, kaip antai Kiniją ir Indiją. Privalome jas įtikinti panaudoti savo įtaką Birmos žmonių labui. Jos turi įvykdyti įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, kuriuos prisiėmė ratifikuodamos ASEAN chartiją; šia chartija šalys narės skatinamos imtis veiksmų siekiant kovoti su sistemingais žmogaus teisių pažeidimais.

  Rui Tavares, autorius. – (PT) Ponia pirmininke, pradėkime nuo rinkimų. Kaip mums žinoma ir kaip jau minėta čia, Parlamente, rinkimai vyko tvyrant baimei ir vykstant bauginimams. Rinkimai buvo visiškas farsas ir jais nebuvo siekiama nieko kito kaip suteikti karinei chuntai apgaulingą civilių įvaizdį. Daugybei žmonių buvo sukliudyta balsuoti. Tūkstančiai Birmos gyventojų – 1 000 bendraisiais karinės chuntos duomenimis – pasitraukė į Tailandą, kur jau gyvena 100 000 birmiečių ir kur pasienio su Birma zonoje kyla didesnis ginkluoto konflikto pavojus. Tai mums primena, kad nors Aung San Suu Kyi paleidimas dabar neabejotinai teikia džiaugsmo ir vilties, kad, kaip jau buvo minėta, galėsime susitikti su šia ypatinga moterimi ir priimti ją čia, Parlamente, negalime nukreipti dėmesio nuo svarbiausio klausimo Birmos atžvilgiu – būtent visos tautos ir daugiau nei 2 000 politinių kalinių išlaisvinimo, kartu panaikinant visuotinę bauginimų ir baimės atmosferą.

Todėl Europos Sąjunga neturėtų prarasti budrumo. Mes turime smarkiai sutelkti dėmesį, susikaupti ir būti labai užsispyrę: negalime sau leisti atsipalaiduoti. Šiomis aplinkybėmis, manau, verta pasakyti, kad kai kurios valstybės narės turi ryžtingiau ir, svarbiausia, nuosekliau ginti žmogaus teises. Įmonių veikla, kurią daugelis valstybių narių ir toliau vykdo Birmoje, turi būti suderinta su ES įsipareigojimais žmogaus teisių srityje. Pvz., primenu, kad naftos bendrovė TOTAL Birmoje turi akcijų, kurios sudaro 7 proc. Birmos chuntos biudžeto. Parlamentas ir toliau skirs daug dėmesio ir elgsis vieningai šiuo klausimu, ir tikiuosi, kad Komisija ir valstybės narės taip pat toliau laikysis šio požiūrio.

  Bernd Posselt, autorius. – (DE) Ponia pirmininke, savo ir kolegės L. Andrikienės vardu noriu pasakyti, jog mums labai malonu sužinoti, kad mūsų Sacharovo premijos laureatė buvo paleista. Tačiau neturime pamiršti, kad Birmos karinėje diktatūroje pasibaisėtinomis sąlygomis vis dar laikoma mažiausiai 2 200 kitų politinių kalinių. Kaip buvo minėta pirmiau, visa šalis yra lyg atviras kalėjimas. Būtent dėl to dabar turime būti labai kritiški ir budrūs. Ar visa tai tebuvo kosmetinė operacija, ar bjauriai suklastoti rinkimai atskleidė tikrąją režimo prigimtį? Dabar mes visomis mums prieinamomis priemonėmis turime daryti spaudimą dėl pokyčių. Šiuos pokyčius galime laikyti rimtu išbandymu. Turime primygtinai reikalauti, kad mūsų Sacharovo premijos laureatei būtų leidžiama atvykti čia gruodžio mėn. atsiimti premijos, kurios įteikimas buvo atidėtas 20 metų, ir kad jai nebūtų trukdoma sugrįžti į tėvynę. Tik tuomet turėsime bent menkutę priežastį tikėtis, kad tautos, kuri dešimtmečius kentėjo korumpuotą socialistų diktatūrą, padėtis pasikeis.

  Cristian Dan Preda, PPE frakcijos vardu. – (RO) Ponia pirmininke, žinoma, visų pirma aš taip pat noriu pasidžiaugti, kad Birmos opozicijos lyderė Aung San Suu Kyi buvo paleista po tiek daug metų trukusio namų arešto. Taip pat norėčiau išreikšti viltį, kad po šio paleidimo bus paleista ir daugiau nei 2 000 politinių kalinių, nes, kaip sakė B. Posselt, priešingu atveju laikysime tai poelgiu tik dėl akių.

Taip pat privalau pasakyti, kad noriu, jog mes padėtume Aung San Suu Kyi atkurti savo partiją „Demokratijos nacionalinė lyga“, kuri buvo neteisėtai išformuota gegužės mėn. Jos iš tikrųjų laukia sunkus darbas. Dėl šios priežasties manau, kad ir toliau turi būti daromas tarptautinis spaudimas, nes karinė chunta nevykdė demokratizavimo proceso, o jos veiksmai yra visiškai priešingi šiam procesui, turint omenyje, kad lapkričio mėn. vykę rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi. Dėl šios priežasties manau, kad mūsų dėmesys šiai sričiai turi nemažėti.

  David Martin, S&D frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, esu sužavėtas Europos Sąjungos vienybe, pademonstruota Birmos klausimu. Skaičiau Tarybos pareiškimą, baronienės C. Ashton pareiškimą ir netgi mūsų Pirmininko pareiškimą. Nė vienas nepatikėjo šiais Birmoje vykusiais rinkimais, kuriuose užfiksuota daug pažeidimų; visi palankiai vertino namų arešto panaikinimą Aung San Suu Kyi; tačiau visi pasmerkė vis dar akivaizdų kitų laisvių nebuvimą.

Tačiau, ponia pirmininke, jei imtumėmės tinkamų priemonių, šie rinkimai galėtų – ir tai labai svarbi galimybė – būti nauja pradžia Birmai. Kaip minėjo kiti kolegos, jei dabar mums pavyks įtikinti chuntą paleisti visus politinius kalinius, jei mums pavyks įtikinti chuntą suteikti Aung San Suu Kyi visišką laisvę tiek judėjimo, tiek viešų politinių pareiškimų atžvilgiu ir galiausiai jei naujasis Birmos parlamentas ir vyriausybė pradės gerinti žmogaus ir pagrindinių teisių padėtį šalyje, taip pat gerinti socialines ir ekonomines sąlygas Birmos žmonėms, tuomet tikriausiai per kelerius metus susiformuos pagrindas mūsų institucijoms pradėti derybas ir pradėti bendradarbiauti su Birmos režimu ir pasirūpinti geresne tos šalies ateitimi.

  Ryszard Czarnecki, ECR frakcijos vardu. – (PL) Ponia pirmininke, įvyko štai kas – valdžios institucijos paleido vieną labai gerai žinomą asmenį, kad parodytų pasauliui, jog šalis demokratiška, kad ji ėmė puoselėti žmogaus teises, tačiau šis įvaizdis nieko nereiškia; nėra jokių realių, konkrečių pokyčių. Mes nagrinėjame spektaklį – ir ačiū Dievui, kad ta nuostabi moteris atgavo laisvę. Tačiau, kaip minėjome, šiame spektaklyje užslėpta tragedija; keli tūkstančiai žmonių vis dar kalėjime. Todėl Birmoje vis dar skamba šūkis „išlaisvinkite politinius kalinius“.

Manau, kad šios geriausiai regione žinomos politinės kalinės, kuri neseniai buvo paleista, skleidžiama žinia yra tokia svarbi, jog sklinda visoje Azijoje. Būtent jos pavyzdžiu jau remiasi Kinijos disidentai. Manau, tai verta paminėti. Dėl šios priežasties Parlamentas privalo kovoti už žmogaus teises ir už politinių pabėgėlių laivę regione.

  George Sabin Cutaş (S&D). – (RO) Ponia pirmininke, Europos Parlamentas jau 2010 m. vasario mėn. reikalavo paleisti Aung San Suu Kyi, kuriai nuo 1990 m. buvo taikomas namų areštas. Birmos valdžios institucijų sprendimas paleisti ją praėjus keliems mėnesiams po to, kai EP nariai pateikė šį svarbų reikalavimą, reiškia pirmąjį žingsnį teisinga kryptimi. Tačiau negalime manyti, kad ši konkreti situacija reiškia žmogaus teisių atkūrimą Birmoje, turint omenyje, kad daugybė demokratijos aktyvistų vis dar yra kalėjime.

Lisabonos sutartyje nustatyta, kad Europos Sąjunga stengiasi skatinti taiką, savo vertybes ir savo žmonių gerovę. Bendrąsias vertybes mes suprantame kaip pagarbą žmogaus orumui, laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Europos Sąjungos pareiga – neapsiriboti šių vertybių skatinimu tik savo teritorijoje. Būtent dėl to primygtinai siūlau skleisti žinią apie solidarumą su Birmos piliečiais, kenčiančiais valdžios institucijų priespaudą ir kasdien kovojančiais dėl savo pagrindinių teisių.

  Marc Tarabella (S&D). – (FR) Ponia pirmininke, lapkričio 7 d. Birmoje įvyko pirmieji rinkimai per 20 metų. Dabar, kai būtume galėję džiaugtis stebėdami pagaliau įgyvendinamą tokį procesą, esame dar kartą priversti pasmerkti šią šalį, kurioje, be kitų dalykų, turėtų būti užtikrinamos žmogaus teisės ir žodžio laisvė. Rinkimai turi būti tapatinami su kiekvieno asmens išreiškiamu pasirinkimu balsuojant.

Kaip galime kalbėti apie pasirinkimą, kai opozicijos partijoms neleidžiama kalbėti, kai jos negali laisvai savęs išreikšti ar tinkamai atstovauti visiems gyventojams?

Mes vėl kalbame apie Birmą, šalį, kuri nėra laisva, tačiau kurią daug metų valdo karinė chunta. Kaip žinoma visam pasauliui, kalbame apie sustabarėjusią jėgą, kuri ir toliau laikysis savo nuostatų, kol neįvyks tikri laisvi ir sąžiningi rinkimai.

Aung San Suu Kyi paleidimas yra žingsnis teisinga kryptimi. Mes turime tai pripažinti ir įvertinti. Tikėkimės, kad po šio įvykio gali būti imamasi ir kitų veiksmų, kaip buvo minėta pirmiau, ypač daugybės kitų politinių kalinių atžvilgiu.

  Sergio Paolo Francesco Silvestris (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, šiuo metu mes vis dar iškilmingai minime Aung San Suu Kyi paleidimą ir prisimename minią, kuri entuziastingai sutiko ją grįžusią namo, kur ji susitiko su vaikais, kuriuos paliko, kai jie buvo maži, o dabar jie jau visiškai suaugę.

Dabar visi nusiteikę labai entuziastingai, tai šventė Birmos žmonėms ir opozicijai, tačiau iš viso to tikrai išryškės vienas dalykas. Mūsų adresatas šiandien neabejotinai yra karinė chunta, kuri nebegali atidėlioti paaiškinimo, ar Aung San Suu Kyi paleidimas buvo propagandinis veiksmas, priedanga, ar atvirkščiai – pirmasis žingsnis jos teisių pripažinimo ir kartu visų Birmos politinių kalinių teisių pripažinimo, žodžio laisvės pripažinimo link ir žingsnis laisvų ir demokratinių rinkimų link.

Būtent to turi pageidauti ir reikalauti Europa. Kartu su džiaugsmu dėl Aung San Suu Kyi paleidimo būtinai turime ryžtingai reikalauti atitinkamų veiksmų.

  Bogusław Sonik (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, visi prisimename metus, kai Lech Wałęsa buvo paleistas iš kalėjimo ir kai Nelson Mandela buvo paleistas po tiek daug metų. Tai suteikė viltį; viltį laisvosioms pasaulio šalims, kad visas toms vyriausybėms darytas spaudimas davė rezultatų. Birmos opozicijos lyderės Aung San Suu Kyi paleidimas mums taip pat didelis iššūkis. Jei tarptautinė bendruomenė nesiims veiksmų ir jei Birmoje valdančios chuntos atžvilgiu nebus daromas spaudimas, ten neįsigalės demokratija. Pamenu, kai laisvųjų pasaulio šalių vadovai atvyko į Lenkiją komunistinės diktatūros laikotarpiu, ir be to, kad dalyvavo oficialiuose vizituose, visi jie taip pat susitiko su pogrindinio judėjimo lyderiu Lechu Wałęsa. Tokios strategijos turėtų būti laikomasi ir dabar. Džiaugiuosi, kad C. Ashton netrukus vyks į Birmą ir susitiks su Aung San Suu Kyi. Taip pat tikiuosi, kad Europos Parlamento delegacija netrukus galės pasikalbėti su ja Birmoje ir Strasbūre.

  Janusz Lewandowski, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, kaip ir visi, norėčiau išreikšti pagarbą ką tik laisvę atgavusiai Aung San Suu Kyi. Ji buvo apdovanota Nobelio premija ir Europos Parlamento Sacharovo premija ir išlieka tvirtybės ir vilties dėl geresnės ateities, kurios nusipelno jos šalies žmonės, simboliu.

Labai svarbu, kad nebūtų varžoma Aung San Suu Kyi judėjimo ir kalbos laisvė. Taip pat labai svarbu, kad būtų išlaisvinti visi likusieji politiniai kaliniai – pasak B. Posselto ir C. D. Predos, jų daugiau nei 2 000. Tai sudarytų sąlygas patikimai pereiti prie labiau įtraukiančios valdymo sistemos.

Birmoje (Mianmare) buvo surengti rinkimai, kurie neatitiko tarptautinių standartų, ypač kalbant apie sąlygas konkuruojančioms opozicijos partijoms. Tačiau palankiai vertintina tai, jog pilietinė visuomenė galėjo iš dalies pasirengti politiškai, nepaisant sunkumų. Vertiname tam tikrų opozicijos partijų sprendimą nedalyvauti, kaip ir tai, jog kai kurios kitos partijos, įskaitant etninių grupių atstovus, dalyvavo. Pagirtinas jų apsisprendimas pasinaudoti jiems susidariusia galimybe.

Rinkimai patys savaime nepadaro šalies demokratiškos. Nepaisant to, vykstant rinkimams gali būti suteikta galimybė naujai pradžiai ir sistemoje gali būti įdiegiamos bent jau tam tikros pliuralizmo idėjos. Nepaisant akivaizdžių klaidų, jei rinkimai reiškia teigiamo proceso pradžią, tai bus palankiai vertintinas pokytis.

Mes nuolat kartojome, kad ES nori pradėti bendradarbiauti su vyriausybe, siekiant išnaudoti rinkimų suteiktą progą pradėti naują teigiamą šalies istorijos etapą. Nuo šiol turime atidžiai stebėti, koks bus naujojo parlamento ir vyriausybės atskaitomybės visuomenei lygis; ar naujosios institucijos užtikrins, kad būtų paisoma žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių; ir ar jos vykdys geresnę politiką, kad būtų pagerinta piliečių ekonominė ir socialinė padėtis.

Siekiant pagerinti žmogaus teisių padėtį šalyje, tarp visų suinteresuotųjų šalių turi vykti rimtas dialogas. Tokiu dialogu turėtų būti pasiekta, kad – be smarkiai vėluojančio perėjimo prie pilietiškos, teisėtos ir atskaitingos vyriausybės sistemos – būtų sukurta politinė sistema, pagrįsta teisinės valstybės principais ir pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms. ES nuolat teigė, kad yra pasirengusi paremti tokį procesą.

Mes ir toliau naudosimės visomis mums prieinamomis priemonėmis, kurios galėtų padėti įtikinti naująją vyriausybę pagerinti savo reputaciją – užmegsime dialogą ir pradėsime bendradarbiauti, naudosimės Jungtinių Tautų kanalais ir ribojančiomis priemonėmis, taip pat teiksime pagalbą. Mūsų pagalbos programose numatyti žmogaus teisių aspektai. Be to, siekiame užmegzti ryšius su pilietine visuomene ir tam tikrais valdymo organais ir stengsimės pradėti bendradarbiauti su vyriausybe skatindami ją vykdyti savo įsipareigojimus siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Mūsų politikos pagrindas yra, ir išliks, mūsų vertybių – būtent žmogaus teisių, vystymosi ir dialogo – propagavimas.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Rašytiniai pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Kristiina Ojuland (ALDE), raštu. – Palankiai vertinu tai, jog Birmos institucijos panaikino namų areštą Aung San Suu Kyi. Tačiau neturėtume susilpninti savo pozicijos karinės chuntos atžvilgiu. Vietoj to turėtume ir toliau kuo dėmesingiau nagrinėti žmogaus teisių ir pilietinių laisvių pažeidimus. Tai, jog 2 200 politinių kalinių vis dar laikomi sulaikymo įstaigose pasibaisėtinomis sąlygomis, ir tai, jog už nuolatines neteismines egzekucijas, priverstinius darbus, seksualinę prievartą ir kitus žmogaus teisių pažeidimus atsakingi Birmos kariškiai, negali būti atitaisyta paleidžiant vieną politinę aktyvistę, kad ir kokia žymi ji būtų. Kaip visi žino, 1990 m. Sacharovo premijos laureatė Aung San Suu Kyi yra mūsų prašiusi pasinaudoti savo laisve, kad paskatintume jų laisvės kūrimą. Norėčiau pasinaudoti šia proga ir paraginti ES ir jos valstybes nares panaudoti visą savo ekonominę ir politinę įtaką, siekiant paspartinti režimo pasikeitimą Birmoje.

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE), raštu. – Padėtis Birmoje priartėjo prie kritinio taško. Svarbu, kad Europos Parlamentas ir toliau tęstų savo santykius su Birma. Turime skirti daugiau dėmesio vyriausybės elgesiui su piliečiais, turint omenyje, kad 40 proc. gyventojų yra etninės mažumos atstovai, kurie po pastarųjų rinkimų buvo priversti trauktis į Tailandą. Aung San Suu Kyi paleidimas yra teigiamas dalykas. Tačiau, atsižvelgiant į istorinius faktus, aišku, kad Birmos vyriausybė yra linkusi grįžti prie senų įpročių – įkalinti bet kurį vieną ar visus opozicijos atstovus. Šiuo metu daugiau nei 1 000 politinių kalinių vis dar laikomi suimti. Akivaizdus laisvų rinkimų reikalavimų nesilaikymas aiškiai rodo, kad naujajai vyriausybei mažai rūpi arba visai nerūpi sukurti tikrą demokratiją Birmos žmonėms. Šis Parlamentas turėtų paremti JT pasiūlymą dėl tolesnio dialogo su Birma ir turėtume toliau stengtis apsaugoti visus Birmos piliečius nuo skriaudos ateityje. Esu įsitikinęs, kad mūsų nuolatinis budrumas ir atviras dialogas yra labai svarbūs Birmos žmonėms, taip pat būtina parodyti šio Parlamento ir kitų pasaulinių organizacijų vieningumą.

(1) Žr. protokolą.

13. Balsuoti skirtas laikas

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – balsavimas.

(Balsavimo rezultatai ir kita informacija pateikiama protokole)

13.1. Irakas, ypač mirties bausmė (įskaitant Tariqo Azizo atvejį) ir išpuoliai prieš krikščionių bendruomenes (B7-0629/2010)

– Prieš balsavimą dėl 3 pakeitimo:

  Véronique De Keyser, autorė. – (FR) Ponia pirmininke, norėčiau paprašyti M. Mauro šiek tiek išsamiau aptarti tikrąjį savo ką tik pasiūlyto pakeitimo mastą ir ypač priežastį, dėl kurios jame išskirtinai akcentuojami krikščionys?

  Mario Mauro (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pabrėžti, kad neketinu teigti, jog krikščionys yra labiau mažuma nei kitos mažumos. Tačiau aišku, kad šiuo klausimu Irake vykstančiose diskusijose siūloma sutelkti visus krikščionis vienoje provincijoje. Tai neabejotinai nepriimtina, nes verstume krikščionis iš Kirkuko, Mosulo ir Bagdado gyventi gete. Šiuo atžvilgiu tikimės, kad Europos institucijos prisiims įsipareigojimus, o vėliau pateiksime šį paaiškinimą Užsienio reikalų komiteto pranešime dėl Irako.

13.2. Tibetas: planai kinų kalbą paversti pagrindine mokymo kalba (B7-0637/2010)

13.3. Birma: rinkimų organizavimas ir opozicijos lyderės Aung San Suu Kyi paleidimas (B7-0635/2010)

14. Balsavimo ketinimai ir pataisymai (žr. protokolą)

15. Pateikti dokumentai (žr. protokolą)

16. Į registrą įrašyti rašytiniai pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnis) (žr. protokolą)

17. Posėdžio metu priimtų tekstų perdavimas (žr. protokolą)

18. Kitų posėdžių kalendorinis planas (žr. protokolą)

19. Sesijos atidėjimas

  Pirmininkė. – Skelbiu, kad Europos Parlamento sesija atidėta.

(Posėdis baigtas 16.30 val.)

Kaip Taryba vertina dabartinę politinę, ekonominę, socialinę ir žmogaus teisių situaciją Serbijos Novi Pazaro Sandžako regione, kuris susiduria su rimtomis tautinių mažumų problemomis?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. lapkričio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Taryba neaptarė situacijos Serbijos Sandžako srityje ir negali pareikšti savo nuomonės šiuo klausimu.

Tačiau šiuo metu ratifikuojamame stabilizacijos ir asociacijos susitarime (SAS) išdėstoma, kad Europos Sąjunga turi siekti stiprinti regioninį ir vietinį vystomąjį bendradarbiavimą su Serbija, prisidėdama prie ekonomikos plėtros ir regioninių nevienodumų mažinimo. Ypatingą dėmesį reikia skirti tarpvalstybiniam, daugiašaliam ir tarpregioniniam bendradarbiavimui.

Be to, galima pridurti, kad pagal SAS taip pat nustatomas glaudus ekonominis bendradarbiavimas, įskaitant laisvosios prekybos zonos ir finansinio bendradarbiavimo plėtojimą, ir, vykdant šią veiklą, bus tinkamai atsižvelgiama į su acquis susijusias prioritetines regioninės plėtros sritis.

Taryba ne kartą patvirtino, kad visiškai remia šio regiono europinę perspektyvą, taip pat ir Serbijos atveju, nes ši šalis būtina šio regiono stabilumui, susitaikymui ir ateičiai užtikrinti. Pagal Stabilizacijos ir asociacijos procesą ir ypač pagal SAS, kuris šiuo metu ratifikuojamas, Taryba palaiko Serbijos pastangas stiprinti demokratiją bei teisinės valstybės principus ir prisideda prie politinio, ekonominio ir nustatyto stabilumo Serbijoje, taip pat prie regiono stabilizavimo.

Taryba palankiai vertina Serbijos įsipareigojimą dėl integracijos į Europos Sąjungą, imantis esminių reformų pagal Europos standartus. Įvertindama šias pastangas, Taryba neseniai priėmė kelis svarbius sprendimus dėl Serbijos: 2009 m. lapkričio 30 d. Taryba panaikino vizų apribojimus; 2010 m. birželio 14 d. ji nusprendė pradėti ratifikuoti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą ir 2010 m. spalio 25 d. pradėjo vykdyti SESV 49 straipsnyje išdėstytą procedūrą.

Kalbant apie mažumoms priklausančių asmenų apsaugą, Taryba, laikydamasi Kopenhagos kriterijų, 2009 m. gruodžio mėn. pabrėžė, kaip svarbu apsaugoti visas mažumas, ir paskatino Vakarų Balkanų šalių vyriausybes, įskaitant Serbijos vyriausybę, imtis būtinų veiksmų šioms problemoms spręsti. Ji pridūrė, kad romų mažuma ir toliau gyvena labai sunkiomis gyvenimo sąlygomis ir patiria diskriminaciją.

Taryba savo 2009 m. gruodžio 7 ir 8 d. išvadose priminė, kad teisinės valstybės stiprinimas, kova su korupcija ir ūkio reformų spartinimas lieka svarbūs ir kad toliau reikia taikyti konstruktyvų metodą, siekiant regionų bendradarbiavimo, įskaitant prekybą. Reikia tęsti reformų darbotvarkę.

Konkretūs Europos partnerystės su Serbija, priimtos 2008 m. vasario 18 d., prioritetai taip pat apima žmogaus teisių ir mažumų apsaugą. Todėl Serbija turi vykdyti visus įsipareigojimus, kylančius dėl narystės Europos Taryboje, ir turi užtikrinti, kad būtų laikomasi naujos konstitucijos žmogaus teisių nuostatų.

Keletas šalių (Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Australija ir kt.) pastarosiomis dienomis paskelbė skubius nurodymus keleiviams informuodamos savo piliečius apie galimą teroristinio išpuolio pavojų viešojo transporto priemonėse ar (arba) turistų lankomose Europos vietose. Susidarius tokiai padėčiai solidarumo sąlyga tampa dar svarbesnė (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 222 straipsnis) ir iškyla būtinybė apibrėžti „remiantis bendru Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu, Tarybos priimtame sprendime patvirtinamas priemones, skirtas Sąjungai įgyvendinti [...] solidarumo sąlygą“ (222 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad Tarybai pirmininkaujanti Belgija į savo programos tikslus įtraukė priemonių, kurios būtinos tam, kad solidarumo sąlyga kuo greičiau įsigaliotų, patvirtinimą, ar galėtų Taryba pasakyti, kiek pasistūmėjo diskusijos dėl solidarumo sąlygos taikymo? Ar ji ėmėsi konkrečių iniciatyvų šiuo klausimu? Jei taip, koks jų vykdymo kalendorius, ypač atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. lapkričio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Solidarumo sąlyga yra viena iš svarbių kovai su terorizmu skirtų naujovių, įtrauktų į Lisabonos sutartį. Todėl SESV 222 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės veikia bendrai ir solidariai, jei kuri nors valstybė narė patirtų teroro aktą, gaivalinę nelaimę ar žmogaus sukeltą katastrofą.

Pagal SESV 222 straipsnio 3 dalį Taryba, remdamasi bendru Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu, patvirtins priemones, skirtas Sąjungai įgyvendinti šią solidarumo sąlygą.

Komisija paskelbė, kad pasiūlymas bus pateiktas 2011 m.

Paskelbdama savo programą, Tarybai pirmininkaujanti Belgija itin pabrėžė priemonių, skirtų atkurti valstybių narių konkurencingumą ir augimo tempus, priėmimą. Vienas svarbiausių jos prioritetų – rinkų pasitikėjimo bendra valiuta ir euro zonos ekonomika atkūrimas numatant esmines institucijų reformas.

Kadangi Belgijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpis baigiasi maždaug po mėnesio, ar kompetentingas ministras galėtų pateikti informacijos apie iniciatyvų ir pirmininkaujančios valstybės programos augimo ir konkurencingumo srityje įgyvendinimo pažangą?

Kokia, Tarybos nuomone, bus Europos valstybių, ypač tų, kurias paveikė ekonomikos krizė, augimo raida ateityje?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. lapkričio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Dėl 2008 m. prasidėjusios ekonomikos ir finansų krizės labai sumažėjo darbo vietų ir galima produkcija bei rimtai pablogėjo viešųjų finansų ištekliai.

Atsižvelgdama į šias krizės aplinkybes, Europos Vadovų Taryba 2010 m. birželio mėn. priėmė strategiją „Europa 2020“, skirtą užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, kaip rodo šios strategijos tikslai, susiję su užimtumu, moksliniais tyrimais ir plėtra, atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir energijos vartojimo efektyvumu, mokyklos nebaigimu ir skurdo mažinimu.

Liepos mėn., kai Tarybai pirmininkavo Belgija, Taryba priėmė plačias ekonominės politikos gaires, kad būtų įgyvendinta strategija „Europa 2020“, skirta gerinti konkurencingumą vykdant struktūrines reformas.

Tuo pačiu metu Taryba pradėjo nagrinėti tam tikrus struktūrinius elementus, kaip antai fiskalines sistemas, švietimo, kaip augimą skatinančios priemonės, veiksmingumą ir pensijų tvarumą.

2010 m. spalio 21 d. Taryba taip pat priėmė užimtumo politikos gaires, kad tiksliai nukreiptų valstybių narių veiksmus nustatant savo nacionalines reformų programas ir įgyvendinant reformas, laikantis tarpusavio priklausomybės principų ir stabilumo ir augimo pakto.

Kalbant apie ekonominį valdymą, Europos Vadovų Taryba per savo susitikimą 2010 m. spalio 28–29 d. patvirtino Ekonomikos valdymo darbo grupės ataskaitą ir ragino taikyti paspartintą metodą priimant antrinius teisės aktus, kurių reikia norint įgyvendinti daugelį rekomendacijų. Tai padidins pasitikėjimą ir prisidės prie tvaraus augimo, darbo ir konkurencingumo. Todėl, siekiant užtikrinti subalansuotą ir tvarų augimą, valstybių ar vyriausybių vadovai sutaria, kad valstybėms narėms reikia sukurti nuolatinį krizių valdymo mechanizmą, kad apsaugotų visos euro zonos finansinį stabilumą.

Kalbant apie augimo raidą, Taryba neatliko jokių skaičiavimų. Paskutinėje Komisijos tarpinėje ataskaitoje apskaičiuotas augimas 2010 m. yra 1,8 % Europos Sąjungoje ir 1,7 % euro zonoje.

Ar Taryba gali užtikrinti, kad, keičiant bendrąją išmoką ūkiui, ūkininkai, kurie priklauso nuo šios išmokos, nepajustų netikėto neigiamo poveikio?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. lapkričio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Neseniai priimtame komunikate „BŽŪP artėjant 2020 m.“⁽¹⁾ Komisija nurodo pasirinkimą peržiūrėti tiesioginių išmokų sistemą pagal būsimos BŽŪP po 2013 m. struktūrą.

2009 m. birželio mėn. Taryba atkreipė dėmesį į Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadas, kurias palaikė daug delegacijų ir kuriose išdėstyta, kad, norint įveikti žemės ūkiui po 2013 m. tenkančius iššūkius, visos būsimos tiesioginių išmokų programos turės būti teisingos ir teisėtos, veiksmingos, paprastos įgyvendinti, pakankamai lanksčios ir tokios, kad jas būtų paprasta pagrįsti ir paaiškinti.

Be to, Taryba tinkamai atkreipė dėmesį į Europos Parlamento poziciją, išreikštą jo liepos 8 d. priimtoje rezoliucijoje dėl BŽŪP ateities, ir į jo rekomendaciją, kad, siekiant užtikrinti teisingą BŽŪP lėšų paskirstymą ūkininkams Europos Sąjungoje, turi būti aiškiai apibrėžti teisingi ir objektyvūs kriterijai, skirti įgyvendinti teisingą paskirstymo sistemą, kurioje būtų atsižvelgta į ūkininkavimo įvairovę Europos Sąjungoje.

Norėčiau atkreipti gerbiamosios Parlamento narės dėmesį į tai, kad Komisijos narys D. Cioloş lapkričio 29 d., pirmadienį, pristatys savo komunikatą Tarybai.

Tarybai pirmininkaujanti Belgija teikia didelę svarbą šiam klausimui, todėl jis numatytas svarstyti per politinę diskusiją 2010 m. gruodžio 13–14 d. Tarybos susitikime.

Tačiau Taryba galės išreikšti nuomonę dėl teisingo tiesioginių išmokų paskirstymo klausimo detalių tik po to, kai gaus teisėkūros pasiūlymus, kuriuos jai ir Europos Parlamentui 2011 m. liepos mėn. turi pateikti Komisija.

Po to Europos Parlamentas ir Taryba turės priimti sprendimą pagal įprastinę teisėkūros procedūrą.

Pirmininkaujančios Belgijos programoje iškeliami tikslai, jog pagal 2020 metų strategiją valstybės narės turėtų įgyvendinti reformas, kuriomis būtų siekiama pažangos, tvaraus bei skaidraus ekonomikos augimo.

Valstybės narės vis dar neišvengiamai susiduria su nelegaliu darbu, nesąžininga konkurencija verslo rinkoje. Darbo rinkoje darbuotojai yra išnaudojami, jie dažnai netenka savo socialinių garantijų, be to, neretai jie priversti imtis šešėlinio darbo.

Didelio nedarbo sąlygomis darbdaviai negali rasti tinkamų darbuotojų, nes nedarbo išmoka panaši į siūlomą atlygį. Pasitaiko net ir tokių situacijų, kai žmonės verčiau dirba nelegaliai, kadangi taip nepraranda darbo biržos paslaugų ir išmokų. Todėl žmonės dažniausiai renkasi parankesnį variantą. Valstybių narių metinių biudžetų užsibrėžti tikslai nėra įgyvendinami, nes nėra surenkamos planuotos valstybių biudžetų pajamos.

Ar pirmininkaujanti Belgija imsis priemonių ir ar numačiusi konkrečius pasiūlymus, kaip valstybėse narėse kovoti su nelegaliu, šešėliniu darbu?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. lapkričio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Atsižvelgiant į tai, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjunga turi siekti visiško užimtumo, SESV 147 straipsnyje nustatyta, kad Europos Sąjunga turi prisidėti prie aukšto užimtumo lygio, skatindama valstybių narių bendradarbiavimą ir palaikydama bei, jei būtina, papildydama jų veiksmus. Vykdant šią veiklą, reikia gerbti valstybių narių kompetencijos sritis.

Ligi šiol Komisija nepateikė jokių teisėkūros pasiūlymų, skirtų palaikyti ar papildyti valstybių narių veiksmus, kuriais siekiama kovoti su šešėliniu Europos Sąjungos gyventojų darbu.

Tačiau 2010 m. spalio 21 d., kai Tarybai pirmininkavo Belgija, Taryba priėmė gaires dėl valstybių narių užimtumo politikos; pastarosios turės perkelti šias gaires į nacionalinę politiką per nacionalines reformų programas. Kadangi šiomis gairėmis siekiama sumažinti struktūrinį nedarbą ir kelti darbo kokybę, galima teigti, kad jos yra sukurtos tam, kad skatintų deklaruotą ir teisėtą darbą.

Kalbant apie neteisėtai liekančių trečiųjų šalių piliečių klausimą, Taryba pripažino, kad svarbu stiprinti priemones, skirtas kovoti su tokių asmenų darbu, kad būtų kovojama su nelegalia imigracija ir šešėliniu darbu. Kadangi valstybės narės negali tinkamai pasiekti tikslo įveikti nelegalią imigraciją, veikiant prieš darbo traukos veiksnį, 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Direktyvą 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai. Šios direktyvos tikslas yra kovoti su nelegalia imigracija, veikiant prieš darbo traukos veiksnį; šio tikslo, dėl kurio sutarė abi institucijos, valstybės narės negalėjo tinkamai pasiekti, todėl reikėjo priimti Europos direktyvą. Kalbant apie sankcijas, į jas turi būti įtrauktas darbdavio įnašas, kuriuo būtų padengtas neteisėtai samdytų trečiųjų šalių piliečių sugrįžimas, numatant mažesnių sankcijų galimybę tuo atveju, jei darbdavys yra fizinis asmuo, savo privačiais tikslais įdarbinantis neteisėtai pasilikusį trečiosios šalies pilietį. Šiose priemonėse, tarp kitų dalykų, numatomos supaprastintos procedūros darbdaviams, kad valstybės narės galėtų tikrinti leidimus gyventi ar tikrinti dėl padirbtų dokumentų. Valstybės narės turi imtis būtinų priemonių, kad nuo 2011 m. liepos 20 d. laikytųsi šios direktyvos reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose Europos dalyse ekonominė veikla pradeda intensyvėti ir valstybių narių biudžeto deficitas šiuo metu kontroliuojamas, ar Taryba mano, kad recesija ES galiausiai baigėsi?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. lapkričio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Remiantis naujausiais Europos Komisijos (2010 m. rugsėjo mėn. tarpinėje prognozėje) paskelbtais duomenimis, 2010 m. prognozuojamas bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas yra 1,8 % Europos Sąjungoje ir 1,7 % euro zonoje. Patvirtinti duomenys apie 2010 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirčius rodo, kad 27 Europos Sąjungos valstybių narių BVP augimo sparta buvo atitinkamai 0,3 % ir 0,7 % (Taryba nepriėmė pozicijos recesijos klausimu). Gali atrodyti, kad šie skaičiai, remiantis plačiai paplitusia recesijos apibrėžtimi, rodo, kad Europos Sąjunga nebepatiria recesijos.

Tačiau, žvelgiant į ateitį, numatoma, kad BVP augimas antroje 2010 m. pusėje sumažės dėl laukiamo pasaulinės ekonomikos sulėtėjimo. Todėl ateičiai kyla iššūkis užtikrinti, kad Europos Sąjunga ir toliau stiprintų savo augimą, garantuodama viešųjų finansų pajėgumą ir gyvybingumą. Šiomis pastangomis turėtų būti siekiama stabilizuoti įsiskolinimo lygį, o vėliau jį mažinti, kad būtų grįžta į lygį, buvusį iki krizės, ir paskui suderinti šį lygį su Stabilumo ir augimo pakte nustatytomis ribomis.

Valstybės narės ir Europos Sąjunga daug padarė biudžeto srityje, kad paremtų finansų sektorių ir tikrąją ekonomiką, ir dėl to natūraliai padidėjo valstybių biudžetų deficitai. Šie būtini ir laiku atlikti veiksmai buvo nepaprastai svarbūs užkertant kelią rimtesnei krizei ir dedant pamatus būsimajam augimui. Vis dėlto krizė parodė, kad tinkamai suplanuotų biudžetų nepakanka siekiant užtikrinti tvarų ekonomikos augimą.

Paketas, dėl kurio susitarė darbo grupė ir kurį patvirtino Europos Vadovų Taryba per savo susitikimą 2010 m. spalio 28–29 d., bus didžiausia Ekonominės ir pinigų sąjungos reforma po euro įvedimo.

Darbo grupės ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis ir konkrečiais pasiūlymais siekiama įgyvendinti stebėjimo mechanizmą kaip makroekonominį į biudžetą orientuoto pakto komponentą, siekiant sukurti išankstinio įspėjimo sistemą, kuri leistų aptikti riziką dėl nekilnojamojo turto burbulų, netvarius mokėjimų balanso modelius ar didelį atotrūkį pagal konkurencingumą.

Turime nepamiršti, kad nedarbas paveikė taip pat ir daugelį suaugusių asmenų. Svarbu parengti specialią programą, pagal kurią į darbo rinką būtų sugrąžinami suaugusieji, kurie dalyvautų papildomuose mokymuose ir mokymosi viso gyvenimo programose ir taip gilintų savo įgūdžius.

Ar Taryba galėtų suteikti informacijos apie ketinimus inicijuoti į „Judus jaunimas“ panašią programą „Suaugusiųjų judumas“?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. lapkričio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Susidūrus su nepriimtinu jaunimo nedarbo lygiu, „Judus jaunimas“ yra viena iš pavyzdinių iniciatyvų, vykdomų pagal Europos Vadovų Tarybos 2010 m. birželio 17 d. priimtą ES darbo vietų kūrimo ir pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“. Tačiau Europos Sąjungos strategija „Europa 2020“ taikoma visiems gyventojams, ypač 20–64 metų moterims ir vyrams, kurių užimtumo lygį pagal strategiją siekiama padidinti iki 75 %.

Pirmiausia valstybės narės yra atsakingos už tai, kad būtų parengta ir įgyvendinta jų užimtumo politika, ir, vykdydamos tą politiką, jos turi prisidėti siekiant strategijoje „Europa 2020“ nustatytų tikslų. Strategija „Europa 2020“ yra pagrįsta nuosekliomis gairėmis dėl užimtumo klausimų ir plačios ekonominės politikos klausimų.

2010 m. spalio 21 d., remdamasi SESV 148 straipsniu ir Europos Vadovų Tarybos išvadomis, Taryba, įgyvendindama strategiją „Europa 2020“, priėmė gaires dėl valstybių narių užimtumo politikos.

Šiuo atžvilgiu 7-oje gairėje „Didinti moterų ir vyrų dalyvavimą darbo rinkoje, mažinti struktūrinio nedarbo lygį ir propaguoti kokybiškas darbo vietas“ pabrėžiama, kad „užimtumo paslaugoms tenka svarbus vaidmuo skatinant aktyvumą ir derinant darbo rinkos poreikius“ ir kad „tokios paslaugos ir priemonės turėtų būti prieinamos visiems“.

8-oje gairėje „Kvalifikuotos darbo jėgos formavimas, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, darbo kokybės ir mokymosi visą gyvenimą skatinimas“ primenama valstybėms narėms, kad pradinį švietimą ir profesinį mokymą reikia papildyti veiksmingomis mokymosi visą gyvenimą skatinamosiomis priemonėmis, skirtoms tiems, kas neturi darbo santykių; tokiu būdu užtikrinama, kad kiekvienas suaugusysis turėtų galimybę persikvalifikuoti arba pakelti savo kvalifikaciją. Ypač reikėtų sutelkti pastangas palaikant asmenis, kurių įgūdžiai menki ir pasenę, bei didinant vyresnio amžiaus darbuotojų įsidarbinimo galimybes.

Galiausiai 9-oje gairėje „Gerinti visų lygių švietimo ir mokymo sistemų kokybę bei veikimą ir didinti aukštąjį ar lygiavertį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičių“ nustatoma, kad valstybės narės turėtų veiksmingai investuoti į švietimą ir mokymo sistemas, kad pakeltų Europos Sąjungos darbo jėgos įgūdžių lygį, taip suteikiant šiems žmonėms galimybę patenkinti greitai besikeičiančius šiuolaikinių darbo rinkų poreikius. Laikantis mokymosi visą gyvenimą principų, veikla turi apimti visus sektorius (nuo pradinio ugdymo darželiuose ir mokyklose iki aukštojo mokslo, profesinio ugdymo ir mokymo, taip pat suaugusiųjų mokymo). Reformomis turėtų būti siekiama užtikrinti, kad būtų įgyjamos pagrindinės kompetencijos, kurių reikia kiekvienam asmeniui, kad jam sektųsi žinių ekonomikoje, ypač turint omenyje įsidarbinimo galimybes, mokymąsi visą gyvenimą bei informacines ir ryšių technologijas.

Taryba, žinoma, supranta, kad vaikų grobimas sukelia itin didelį sielvartą ir gali pakenkti patiems vaikams.

Svarbiausias Hagos konvencijos tikslas – apsaugoti vaikus nuo žalingų neteisėto perkėlimo ar sulaikymo padarinių ir nustatyti procedūras, pagal kurias būtų užtikrinama, kad jie būtų greitai grąžinti į įprastinės gyvenamosios vietos valstybę, taip pat užtikrinama bendravimo teisių apsauga. Deja, ne visi laikosi šios Konvencijos.

Ar Taryba mano, kad reikia, jog valstybių narių Hagos konvencijos interpretacija būtų labiau suderinta?

Ar Taryba mano, kad valstybėms narėms būtų naudinga, jeigu būtų koordinuojamas jų požiūris į vaikų grobimo atvejus?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. lapkričio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Taryba puikiai žino, kad neteisėtas vaiko išvežimas ar sulaikymas sukelia sielvartą ir gali būti žalinga patirtis vaikui.

Taryba pripažįsta, kad 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų yra labai svarbi tarptautinė priemonė, kuri, reikia pabrėžti, leido po jos priėmimo išspręsti daug vaikų grobimo bylų. Taryba, kaip ir gerbiamoji Parlamento narė, siekia, kad ši konvencija būtų veiksmingai taikoma vaikų labui.

Taryba norėtų atkreipti dėmesį, kad pati Europos Sąjunga nėra Hagos konvenciją pasirašiusi šalis. Tačiau Taryba pažymi, kad valstybės narės, kurios visos yra konvenciją pasirašiusios šalys, keičiasi nuomonėmis ir patirtimi specialiosiose komisijose, kurios reguliariai susitinka per Hagos konferenciją, kad kontroliuotų praktinį konvencijos taikymą.

Esant tokioms aplinkybėms, Taryba taip pat norėtų atkreipti dėmesį, kad 1980 m. konvenciją 1996 m. papildė kita konvencija, kurią priėmė Hagos konferencija. Reikia paminėti, kad dėl pastarosios konvencijos įgyvendinimo valstybės narės glaudžiai bendradarbiavo kurdamos praktinį vadovą, kurio kai kuriose dalyse specialiai siekiama pateikti gaires dėl vaikų grobimo bylų svarstymo.

Kalbant apie naudą, kurią valstybės narės galėtų gauti koordinuodamos savo požiūrius į vaikų grobimo bylas, Taryba norėtų atkreipti dėmesį, kad toks koordinavimas jau vyksta. Iš tikrųjų tarpusavio santykiuose valstybės narės turi taikyti Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo. Šiame Briuselio IIa reglamente, tarp kitų dalykų, pateikiamos taisyklės dėl jurisdikcijos vaikų grobimo atvejais, ypač dėl nutarčių, kuriose reikalaujama grąžinti vaiką, kuris buvo neteisėtai išvežtas ar laikomas valstybėje narėje, kuri nėra jo ar jos įprastinė gyvenamoji šalis.

Tarptautinio valiutos fondo pirmininkas aiškiai ir oficialiai paskelbė, kad TVF būtų pasirengęs pratęsti Graikijos taikant finansinį mechanizmą paimtų paskolų grąžinimo terminą tuo atveju, jeigu Europos Sąjungos valstybės narės padarytų tą patį. Pagrindiniai D. Strauss-Kahno argumentai yra tie, kad 2014–2015 m. labai padidės poreikis pratęsti Graikijos skolą ir kad derėtų sukurti palankią aplinką rinkose. Graikijos piliečiai nerimauja dėl to, kad pratęsus skolos mokėjimo terminą bus ilgiau vykdoma pagal memorandumą pradėta taikyti nepopuliari politika.

Ar, atsižvelgdama į TVF pasiūlymą, Taryba nurodys šį klausimą įtraukti į savo susitikimo darbotvarkę? Ar galimai pratęsus Graikijos paimtų paskolų grąžinimo terminą memorandumo bus laikomasi ir po 2013 m.?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. lapkričio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) 2010 m. pablogėjus Graikijos makroekonominei ir biudžeto padėčiai, Taryba pateikė keletą rekomendacijų Graikijai, ragindama ją priimti atitinkamas priemones, kad sumažintų savo biudžeto deficitą ir įgyvendintų būtinas struktūrines reformas.

Taigi 2010 m. gegužės 10 d. ir rugsėjo 7 d. Taryba pateikė Graikijai du sprendimus, kuriais siekta sustiprinti ir išplėsti fiskalinį stebėjimą bei pranešti, kad Graikija imtųsi reikiamų deficito mažinimo priemonių, skirtų pataisyti per didelės skolos sukeltą padėtį. Dviejuose sprendimuose išdėstomi svarbiausi ekonominės programos elementai, kuriuos Graikija turės įgyvendinti ir kurie sudaro pagrindines finansinės pagalbos teikimo sąlygas.

Dėl finansinės paramos programos Graikijai sutarė ir ją įgyvendina euro zonos valstybės narės, nesaistomos Europos Sąjungos sutarčių nuostatų. Šią programą sudaro programoje dalyvaujančių euro zonos valstybių narių individualiai suteiktų dvišalių paskolų paketas.

Dvišalių paskolų teikimo sąlygos yra nustatytos specialiame paskolų susitarime, kurį sudarė finansinę paramą teikiančios valstybės narės ir Graikija, o prie šio susitarimo yra pridėtas susitarimo memorandumas. Memorandume išdėstytos paskolų išmokėjimo sąlygos.

Atsižvelgiant į suteiktų paskolų pobūdį, Taryba negali reikšti nuomonės apie valstybių narių sprendimus.

Valstybės narės skirtingai traktuoja genetiškai modifikuotų pasėlių auginimo klausimą. Tačiau Europos Komisija pateikė pasiūlymą suteikti nacionalinėms vyriausybėms kompetenciją pačioms spręsti, ar leisti auginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO). Perdavus šiuos įgaliojimus atskiroms šalims, būtų žengtas žingsnis atgal link renacionalizavimo ES, o tai gali turėti didelių pasekmių ES vidaus rinkai.

Kokia Tarybai pirmininkaujančios Belgijos pozicija šiuo konkrečiu klausimu? Ar pirmininkaujanti Belgija pritaria tam, kad reikia aiškių ES lygmens taisyklių, reglamentuojančių genetiškai modifikuotų ir nemodifikuotų pasėlių sambūvį, Komisijai atliekant pagrindinį vaidmenį, ar ji pritaria tam, kad sprendimai būtų priimami nacionaliniu lygmeniu?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. lapkričio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė, gerai žinodama, kokia politiškai jautri ir techniškai sudėtinga ši teisėkūros iniciatyva, surengė dvi pradines diskusijas per Tarybos susitikimus 2010 m. rugsėjo 27 d. ir spalio 14 d.

Per šias pradines diskusijas paaiškėjo, kad dar reikia paaiškinti tam tikrus Komisijos pasiūlymo aspektus. Po šio parengiamojo Tarybos atlikto patikrinimo buvo sudaryta speciali darbo grupė su konkrečia užduotimi rengti techninius teisėkūros pasiūlymo elementus, ypač dėl to, kad būtų paaiškinti svarbiausi jame keliami klausimai. Šie klausimai ypač susiję su teisine baze, kurią Komisija savo pasiūlyme siūlo naudoti (SESV 114 straipsnis), ir būsimų valstybių narių priemonių suderinamumu su sutartimis ir tarptautinės prekybos taisyklėmis (PPO).

Grupė taip pat turės susitelkti ties pavojais, kurie gali kilti iš Komisijos pasiūlymo, dėl vidaus rinkos taisyklių laikymosi, ypač dėl galimo pagrindimo uždraudžiant GMO įvairiose valstybėse narėse.

2009 m. pabaigoje Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad ES ir jos valstybės narės padės besivystančioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos skirdamos metinį finansavimą, kurį sudarys skubi 2,4 mlrd. eurų per metus parama 2010–2012 m. laikotarpiui.

Ši suma yra mažiau nei pusė to, ką Parlamentas laikė mažiausia būtina suma šiam laikotarpiui (5–7 mlrd. eurų), ir sudaro apie 2 % pačios ES numatomų metinių klimato kaitos sušvelninimo ir prisitaikymo prie jos išlaidų 2012–2020 m. laikotarpiui. Kita vertus, ji sudaro mažiau nei 1 % visų Afrikos šalių užsienio skolų sumos (pagal 2006 m. duomenis).

Kokios sumos iki šiol yra skirtos besivystančioms šalims kaip skubi parama 2010–2012 m. laikotarpiui? Kokios sumos bus skirtos ateinančiais pora metų? Kokiomis konkrečiomis formomis bus teikiama ši parama? Ar numatoma didinti šias sumas?

Ar Taryba nemano, kad mažiausiai išsivysčiusių šalių užsienio skola ir skolos aptarnavimo išlaidos yra didžiulė kliūtis jų vystymuisi, kai šios šalys priverstos didelę savo lėšų dalį skirti skolos aptarnavimo išlaidoms padengti, ir todėl skolą reikia nurašyti?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. lapkričio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) 2010 m. lapkričio 17 d. Taryba pritarė pranešimui dėl skubios paramos skyrimo pagal politinį susitarimą, pasiektą per Europos Vadovų Tarybos 2009 m. gruodžio mėn. susitikimą⁽¹⁾. Patvirtinta finansavimo bendroji suma, kurią ketinama nukreipti į besivystančias šalis kaip 2010 m. skirtą skubią paramą, yra 2,2 mlrd. EUR. Iš viso buvo atidėta 7,2 mlrd. EUR visam 2010–2012 m. laikotarpiui. Šie įsipareigojimai patvirtina, kad Europos Sąjungos valstybės narės laikosi Kopenhagos susitarimo.

Valstybės narės padarė didelę pažangą įgyvendindamos įsipareigojimus 2010 m. Taryba sudarė ir išplatino nebaigtinį projektų sąrašą. Taryba parengs metines ataskaitas dėl skubios paramos ateinantiems dvejiems metams.

Taryba paragino Ekonomikos ir finansų komitetą ir Ekonominės politikos komitetą atnaujinti duomenis, kad per Kankūno konferenciją būtų pateikta kuo išsamesnė informacija.

Taryba neskyrė lėšų, kad padidintų pirmojoje pastraipoje numatytas sumas. Taryba tiesiog tikrina, ar valstybės narės laikosi savo įsipareigojimų. Kadangi skubi parama yra valstybių narių įsipareigojimų rinkinys, įmanoma, kad kai kurios valstybės narės nuspręs padidinti savo įnašus.

Europos Sąjungos veiksmai, kuriais siekiama sušvelninti ar panaikinti besivystančių šalių skolą, vykdomi pagal HIPC (labai įsiskolinusių neturtingų šalių) iniciatyvą ir Daugiašalę atleidimo nuo skolų priemonę (MDRI).

Savo 2008 m. lapkričio 11 d. išvadose⁽²⁾ Taryba dar kartą patvirtino, kad Europos Sąjunga siekia imtis veiksmų, kad padėtų atkurti ir išsaugoti skolų tvarumą mažas pajamas gaunančiose šalyse, veikdama ir kur tik įmanoma koordinuodama veiklą, kad neleistų skolintojams, neprisidėjusiems prie neturtingų šalių naštos sumažinimo, teikti netvaraus pobūdžio paskolas.

Europos Sąjunga taip pat yra įsipareigojusi bendrai teikti techninę pagalbą, kad stiprintų įsiskolinusių valstybių skolų valdymo pajėgumus ir padėtų vykdyti veiksmingas derybas dėl skolų su Paryžiaus klubui nepriklausiančiais oficialiais dvišaliais kreditoriais ir komerciniais kreditoriais.

Europos Sąjunga taip pat pabrėžia, kad svarbu palaikyti sustiprintą demokratinę priežiūrą tiek dėl skolos, kurią ketina paimti besiskolinančios šalys, tiek dėl išteklių, atsilaisvinusių panaikinus įsiskolinimą, naudojimo.

Ar tikėtina, kad Pietų Afrika ir Europos Sąjunga pasirašys Ekonominės partnerystės susitarimą (EPS)? Ar 2010 m. rugsėjo 28 d. vykusiame ES ir Pietų Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime šiuo atžvilgiu pasiekta kokių laimėjimų? Kokios yra didžiausios kliūtys ir labiausiai ginčytini klausimai, siejami su šiuo procesu? Kokia tikimybė, kad šis susitarimas bus pasirašytas iki šių metų pabaigos?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. lapkričio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Pietų Afrika kartu su kitomis Pietų Afrikos vystymosi bendrijos (SADC) šalimis – Angola, Botsvana, Lesotu, Mozambiku, Namibija ir Svazilandu – dalyvauja derybose dėl Ekonominės partnerystės susitarimo (EPS). Šiuo atžvilgiu 2010 m. galima pastebėti naują impulsą.

Iš tiesų per trečiąjį Europos Sąjungos ir Pietų Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimą, įvykusį 2010 m. rugsėjo 28 d., politiniai vadovai įsitraukė į nuoširdžias ir atviras diskusijas apie ES ir SADC EPS ir tuo pačiu metu dar kartą patvirtino, kad nori ir yra pasirengę baigti derybas dėl Ekonominės partnerystės susitarimo, stiprinsiančio SADC ir ES prekybos ir ekonominius ryšius.

Lyderiai patvirtino tvarkaraštį dėl iki metų galo suplanuotų derybų. Jie primygtinai ragino abi puses siekti priimti abipusiškai priimtiną visų likusių klausimų sprendimą.

Mūsų bendras tikslas baigti derybas iki 2010 m. pabaigos yra tikrai plataus užmojo, bet kartu jis ir pasiekiamas. Tam, žinoma, reikės abiejų partnerių pastangų, rimto įsipareigojimo ir nusiteikimo kompromisams.

Po aukščiausiojo lygio susitikimo derybininkai jau buvo susitikę ir susitiks dar kartą. Esu įsitikinęs, kad dėl aukščiausiojo lygio susitikimo suteikto politinio impulso derybininkai sugebės rasti sprendimą dėl likusiųjų klausimų.

Pietų Afrikos ekonomika yra didžiausia regione, todėl ji turi atlikti pagrindinį vaidmenį. Esu įsitikinęs, kad iki metų pabaigos bus galima pasirašyti susitarimą.

Smulkiojo verslo akto persvarstymas yra ES pirmininkaujančios Belgijos prioritetas. Ar gali Taryba nurodyti, kokių veiksmų ji ėmėsi, kad persvarstytų šią iniciatyvą, siekdama padidinti ES MVĮ konkurencingumą?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. lapkričio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) 2008 m. birželio 25 d. Komisijos priimtu komunikatu „Smulkiojo verslo aktas Europai“ (SBA) siekiama daugiau dėmesio skirti MVĮ politikos formavimui („Visų pirma galvokime apie mažuosius“), siekiant didinti tokių įmonių pajėgumus kurti darbo vietas Europos Sąjungoje ir stiprinti jų konkurencingumą bendroje ir pasaulio rinkose.

2008 m. gruodžio 1 d. Taryba priėmė išvadas, kuriose pritarta Komisijos požiūriui, ir Komisija bei valstybės narės raginamos užtikrinti šio požiūrio įgyvendinimą ir vykdomą stebėjimą.

Savo 2009 m. gruodžio 15 d. pranešime Komisija išdėstė, kokios pažangos pasiekta įgyvendinant Smulkiojo verslo aktą, ir paskelbė apie savo ketinimą 2010 m. gruodžio mėn. paskelbti komunikatą, kai bus baigtos konsultacijos su MVĮ profesinėmis sąjungomis ir kompetentingų valstybinių institucijų atstovais. Taryba laukia šio komunikato, kad galėtų nuspręsti, kokių tolesnių veiksmų imtis.

Be to, kai Tarybai pirmininkavo Belgija, Taryba pasiekė pažangą dėl MVĮ labai svarbių reikalų: vidaus rinkos veikimo ir „Bendros rinkos akto“ projekto; naujos inovacijų strategijos; konkrečių Tarybos patvirtintų priemonių dėl Europos turizmo; ir Europos mokslinių tyrimų programų supaprastinimo, kad novatoriškos MVĮ galėtų greičiau pasinaudoti teikiamu finansavimu.

Mums pavyko: direktyvos dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, priėmimas kartu su Europos Parlamentu yra didžiulė sėkmė, vertinant MVĮ aspektu; mes palankiai vertiname Europos Parlamento nuolatinį pasirengimą bendradarbiauti, nes tai leido pasiekti šį rezultatą.

Taryba taip pat norėtų atkreipti dėmesį, kad darbas dėl finansų sektoriaus konsolidavimo ir tinkamo reguliavimo vykdomas siekiant pagerinti MVĮ galimybes pasinaudoti kapitalu, nes kreditavimo sąlygų sugriežtinimas labiausiai paveikė būtent šias įmones.

Ar gali Taryba apžvelgti svarbiausius politinius susitarimus, pasiektus per pastarąjį, 2010 m. lapkričio 20 d. vykusį, ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimą?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. lapkričio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimas, vykęs lapkričio 20 d., buvo labai sėkmingas. Prezidento B. Obamos, pirmininkų H. Van Rompuy ir J. M. Barroso diskusijos buvo labai aukštos kokybės.

Kalbant apie ekonomiką, Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos aptarė Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimo Seule rezultatus ir galimą Europos Sąjungos bei Jungtinių Valstijų įnašą užtikrinant tvarų ir subalansuotą ekonomikos atkūrimą ir darbo vietų kūrimą, vykdant struktūrinę finansų rinkos reformą ir augimą skatinantį fiskalinį konsolidavimą.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos pabrėžė, kad reikia visiškai panaudoti transatlantinės komercijos potencialą, kad būtų sustiprintas augimas ir darbo vietų kūrimas abiejose Atlanto pusėse. Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos pripažįsta, kad Transatlantinė ekonominė taryba (TEC) atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant šių tikslų, ir jos paskyrė užduotį TEC, kad ji parengtų transatlantinę inovacijų darbotvarkę, skirtą skatinti augimą ir kurti darbo vietas tokiose srityse, kaip švari energetika, e. sveikatos priežiūra, informacija ir ryšiai ir kitos atsirandančios technologijos. Laukiama, kad pirmoje 2011 m. pusėje TEC atsiskaitys dėl pažangos šiose srityse.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos pabrėžė, kad jos laikosi įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė Kopenhagoje praėjusių metų gruodžio mėn., kad sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos sutarė siekti teigiamo rezultato per Kankūno konferenciją.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą dėl bendradarbiavimo ir koordinuotų veiksmų vystymosi srityje. Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos, palaikydamos ES ir JAV dialogą dėl vystymosi, įsipareigojo toliau palaikyti bendradarbiavimą dėl apsirūpinimo maistu, klimato kaitos ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų, įskaitant sveikatos priežiūrą.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos taip pat palankiai įvertino savo gilėjančią partnerystę įvairiais daugiašaliais saugumo klausimais, paveikiančiais jų gyventojus. Pripažindamos šių dalykų svarbą bei tai, kad didėja saugumo ir nusikaltimų elektroninėje erdvėje iššūkis, Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos įkūrė ES ir JAV darbo grupę tinklų ir saugumo elektroninėje erdvėje klausimams, kuri per metus praneš apie pasiektą pažangą. Siekiame palengvinti keliones per Atlantą mūsų 27 valstybių narių ir Jungtinių Valstijų gyventojams, kartu vykdydami labai svarbią saugumo užtikrinimo užduotį, ir šiuo metu tikimės panašios sėkmės per būsimąsias mūsų derybas dėl susitarimo dėl keleivio duomenų įrašų. Taip pat toliau sieksime derybų dėl visapusio susitarimo dėl duomenų apsaugos, norėdami supaprastinti atitinkamų mūsų tarnybų bendradarbiavimą, kartu užtikrinant aukštą mūsų gyventojų privatumo apsaugos lygį. Taip pat esame įsipareigoję išplėsti savo partnerystę, kad atremtume smurtinį ekstremizmą, ypač dalydamiesi mokslinių tyrimų rezultatais ir gerąja praktika bei stiprindami bendradarbiavimą dėl pagalbos teikimo pavojus patiriančioms trečiosioms šalims.

Galų gale taip pat aptarėme mūsų bendras pastangas stiprinti saugumą tam tikrose šalyse.

Kaip, atsižvelgiant į praėjusią savaitę įvykusį Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos posėdį, ateinančius dvejus metus bus plėtojama ES sporto programa, jei šiai programai nenumatytas biudžetas?

Ar Taryba tikisi, kad bus skirta lėšų ES sporto programai po 2013 m.?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. lapkričio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) 2008 m.⁽¹⁾ Europos Parlamentas paragino Komisiją pasiūlyti Europos Sąjungos sporto srities programą, taip pat pasiūlyti parengiamuosius veiksmus toje srityje. Parengiamuosius veiksmus, kurie gali vykti tik trejus metus iš eilės, Komisija pasiūlė 2009, 2010 ir 2011 metams: šių veiksmų tikslas – parengti būsimus Europos Sąjungos veiksmus sporto srityje, siekiant įgyvendinti Sutarties šios srities nuostatas.

Taryba nedalyvavo šiuose parengiamuosiuose veiksmuose, už kuriuos atsakingi buvo Komisija ir Europos Parlamentas, o finansavimas nuo 2009 m. gruodžio mėn., įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, jiems buvo skirtas iš Europos Parlamento biudžeto antraštinėje dalyje numatytų lėšų atsargų. Pagal SESV 165 straipsnį Europos Sąjungai suteikiami nauji įgaliojimai palaikyti, koordinuoti ir papildyti valstybių narių veiksmus sporto srityje, ypač atsižvelgiant į socialinę aprėptį ir integravimą, sportą sveikatai stiprinti ir savanorišką veiklą.

2010 m. gegužės 10 d. Taryba surengė bendrą diskusiją apie Europos Sąjungos sporto politikos ateitį, taip padėdama Komisijai rengti būsimus praktinius pasiūlymus, skirtus naujoms Sutarties nuostatoms įgyvendinti. Prioritetinėmis Taryba nustatė šias sritis: socialinę aprėptį įtraukiant į sportą ar su juo susijusią veiklą, sveikatą stiprinančią fizinę veiklą, švietimą ir mokymą sporto srityje, kovą su dopingu, gerą valdymą, dalykinį dialogą su sporto judėjimu ir sporto ekonomiką bei sporto statistiką.

Be to, 2010 m. lapkričio 18 ir 19 d. Taryba, veikdama pagal Tarybai pirmininkaujančios Belgijos iniciatyvą, priėmė rezoliuciją dėl dalykinio dialogo dėl sporto, išvadas dėl kovos su dopingu ir išvadas dėl sporto vaidmens visuomenėje.

Nors Komisija ketina pasiūlyti naują koncepciją, remdamasi Europos Sąjungos programa dėl politikos formavimo ir bendradarbiavimo sporto srityje ateinančiais metais, skirta įgyvendinti naujas Lisabonos sutarties nuostatas toje srityje, iki šiol Komisija Tarybai nepateikė jokio konkretaus pasiūlymo (ar „mini“ programos, apimančios 2012–2013 m. laikotarpį, ar išsamios programos, apimančios 2014–2020 m. laikotarpį).

Komisijai nepateikus pasiūlymų, Taryba negali imtis jokių veiksmų.

Valiutos keitimo kurso klausimas ir daugelio valstybių konkurencingumo sumažėjimas pasaulio mastu, dėl kurio itin stipriai svyruoja valiutos kursas, yra pagrindinė tarptautinės politinės darbotvarkės tema. Daugelio specialistų manymu, panašaus pobūdžio klausimas yra ir pastarasis monetarinis stimuliavimas, kurį JAV federalinis rezervas atliko pratęsdamas Kinijos jau kurį laiką vykdomą monetarinę politiką.

Kokia yra Tarybos pozicija šiuo klausimu, ypač atsižvelgiant į būsimą Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimą, turint mintyje labai nestabilią padėtį, taip pat paplitusius nuogąstavimus dėl intervencijos reguliuojant valiutos kursą ir neabejotiną poveikį, kurį tai galėtų turėti euro zonos šalių ekonominiam konkurencingumui?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. lapkričio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Valiutos kursas tiesiog turėtų išreikšti pagrindinius ekonominius valiutos elementus. Norint, kad šis mechanizmas veiktų tinkamai, šalys turi susilaikyti nuo konkurencinio nuvertinimo.

Siekdama dar labiau sustiprinti ekonominį EPS ramstį, Europos Vadovų Taryba per savo susitikimą 2010 m. spalio 28–29 d. susitelkė prie tvaraus augimo užimtumo ir konkurencingumo klausimų, kurie yra pagrindiniai euro zonos elementai. Ypač daug dėmesio skirta fiskalinio konsolidavimo planams, finansų reguliavimo reformai, socialinei sanglaudai, darbo vietų kūrimui ir tolesnių struktūrinių reformų poreikiui.

Rengdamasi Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimui Seule, Europos Vadovų Taryba 2010 m. spalio mėn. aptarė prioritetus, kuriuos per šį susitikimą kels atstovai iš Europos Sąjungos ir iš Europos Sąjungos valstybių narių, kurios yra Didžiojo dvidešimtuko narės. Ypatingas dėmesys buvo skirtas pasaulinio augimo subalansavimo iš naujo klausimui, ir Europos Sąjunga pabrėžė, kad reikia vengti bet kokių protekcionizmo formų ir vengti dalyvauti valiutos kurso keitimo veiksmuose, kuriais siekiama trumpam laikui įgyti konkurencinių pranašumų.

Per aukščiausiojo lygio susitikimą Seule tinkamai atkreiptas dėmesys į šiuos Europos Sąjungos ir susitikime dalyvavusių valstybių narių išsakytus dalykus, ir Didžiojo dvidešimtuko lyderiai priėmė „Seulo veiksmų planą“, kuriame jie įsipareigoja užtikrinti dabartinį ekonomikos atkūrimą, tvarų augimą ir padidinti finansų rinkų stabilumą, įskaitant valiutos kurso lankstumo didinimą, kad šis kursas atitiktų pagrindinius ekonomikos elementus, ir susilaikyti valiutų nuvertinimo konkurencingumo sumetimais.

Vienas iš svarbiausių tikslų, numatytų naujoje strategijoje „Europa 2020“, yra pagerinti švietimo lygį, sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir padidinti aukštąjį ar lygiavertį išsilavinimą turinčių asmenų dalį.

Gerbiama komisarė Androulla Vasilliou savo kalboje dėl strategijoje „Europa 2020“ nustatytų uždavinių, ypač švietimo srityje, yra minėjusi, jog pagrindinis jos tikslas – sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių visoje Europos Sąjungoje iki mažiau negu 10 proc.

Kokių konkrečių priemonių imsis Europos Komisija, kad pagerintų švietimo lygį Europoje ir pasiektų nustatytą tikslą mažinti mokyklos nebaigusių mokinių skaičių? Ar Komisija planuoja parengti atskirą veiksmų strategiją dėl švietimo lygio gerinimo, siekiant, kad jaunimas baigtų mokyklas ir siektų kuo geresnio išsilavinimo? Kiek ateityje Komisija ruošiasi investuoti į jaunimo programas ir jam skirtas iniciatyvas?

(EN) Komisija ketina pasiūlyti Tarybai rekomendaciją dėl politikos, kuria siekiama sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių. Šioje rekomendacijoje bus išdėstytos pagrindinės gairės dėl nuoseklios, visapusės ir įrodymais pagrįstos politikos, kuria siekiama sumažintų mokyklos nebaigusių asmenų skaičių. Ji suteiks orientacinę sistemą, kad padėtų valstybėms narėms išvystyti veiksmingesnę politiką, kuria siekiama sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, padėti joms ją įgyvendinti ir tokiu būdu pasiekti, kad visose valstybėse narėse gerokai sumažėtų mokyklos nebaigusių asmenų skaičius.

Mokyklos nebaigimas yra sudėtingas reiškinys, ir priežastys, kodėl nebaigiama mokykla, skirtingose valstybėse narėse, regionuose ir vietose skiriasi. Pasiūlyta Tarybos rekomendacija bus naudinga valstybių narių pastangoms, ji padės šalims formuoti politiką, leisiančią nustatyti priežastis ir spręsti mokyklos nebaigimo problemą mokymosi visą gyvenimą perspektyvoje, spręsti šį klausimą kaip reiškinį, apimantį kelias susijusias politikos sritis, įtraukti visas suinteresuotąsias šalis ir suteikti politikos intervencijoms daugiau sistemingumo ir nuoseklumo.

Ši rekomendacija papildo platesnį siekį pagerinti švietimą ir mokymą Europoje. Ji yra „Europos 2020“ pavyzdinės iniciatyvos „Judus jaunimas“ dalis, atlieka svarbų vaidmenį „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkėje“ ir bus įgyvendinama laikantis atvirojo koordinavimo metodo švietimo ir mokymo srityje (2020 m. švietimo ir mokymo programa ir jos pirmtakė).

Ir Mokymosi visą gyvenimą programa, ir Europos socialinis fondas atlieka svarbius vaidmenis, remdami priemones, kuriomis siekiama sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių. Būsimasis finansavimas abiem priemonėms po 2013 m. bus nustatytas atsižvelgiant į būsimas finansines perspektyvas ir joms skirtų specialių naujų teisinių pagrindų priėmimą.

Ar gali Komisija apibrėžti, kokią strategiją ji siekia įgyvendinti didindama dalyvavimo Erasmus Mundus programoje ES mastą?

(EN) Vienintelė priemonė, kuri leistų padidinti bendrą dalyvių Erasmus Mundus programoje skaičių, atsižvelgiant į tai, kad dabartinis finansavimas yra visiškai panaudojamas, būtų biudžeto padidinimas. Visus pavienius finansavimo padidinimus suinteresuotosios šalys greitai panaudodavo, ir šis finansavimas buvo greitai paverčiamas pateikiamais ir pamatuojamais praktiniais rezultatais, pavyzdžiui, buvo padidinamas stipendijų ar bendrų programų skaičius.

Nuo pat šios programos vykdymo pradžios 2004 m. Europos Komisija taikė priemones, skirtas užtikrinti pakankamą Europos Sąjungos aukštojo mokslo įstaigų dalyvavimą programoje. Kasmet ji organizuodavo informavimo dienas Briuselyje, kurios specialiai skirtos dalyvavimu programoje besidomintiems universitetams. Be to, įvairiose valstybėse narėse kasmet vyksta nacionalinės informavimo dienos. Komisija taip pat organizuoja Erasmus Mundus koordinatorių susitikimus, kad jie galėtų pasidalyti informacija ir pasikeisti gerąja praktika.

Taip pat daug informacijos pateikiama interneto svetainėje, įskaitant išsamų programos veiksmų aprašą, informaciją apie tai, kaip teikti paraiškas, ir svarbius dokumentus (programos sprendimą, programos vadovą, kvietimą teikti pasiūlymus, finansinius ir administracinius vadovus ir kt.).

Atsižvelgdama į tai, kad Europos Sąjungos aukštojo mokslo institucijos teikia labai daug paraiškų, todėl tik nedidelis skaičius paraiškų būna patvirtinta (apytiksliai 13 % bendriems magistrantūros kursams ir 7 % bendroms doktorantūros programoms), Komisija nemano, kad būtina padidinti skatinamųjų veiksmų lygį ir mastą Europos Sąjungoje.

Kalbant apie atskirų Europos studentų dalyvavimą programoje, taip pat nekilo jokių sunkumų dėl viso biudžeto panaudojimo Europos Sąjungos stipendijoms. Tačiau jei būtų teikiama daugiau paraiškų, būtų užtikrinta didesnė konkurencija ir kartu platesnis kompetentingesnių naudos gavėjų pasirinkimas. Todėl Komisija, padedama Erasmus agentūrų valstybėse narėse, pradėjo informacijos kampaniją, skirtą pranešti apie galimybes, kurias programa siūlo Europos Sąjungos studentams, įskaitant informacijos teikimą tokioms organizacijoms kaip visos Erasmus universiteto chartiją pasirašiusias šalys, universitetų asociacijos⁽¹⁾, studentų asociacijos⁽²⁾ ir Erasmus koordinatorių asociacija.

Kaip, atsižvelgiant į tai, kad dėl biudžetinių apribojimų ES nefinansuos ES sporto programos 2011 ir 2012 m., taip pat į tai, kad šiuo metu sportas patenka į ES kompetenciją, galima nustatyti ir remti ES sporto politiką?

Kaip ateinančius dvejus metus ES galės daryti veiksmingą įtaką mėgėjų sportui ir dalyvavimui mėgėjiškame sporte visą gyvenimą?

Ar Komisija tikisi, kad ES sporto programai bus skiriama lėšų po 2013 m.?

(EN) Atsižvelgdama į biudžetų apribojimus valstybių narių ir Europos lygmenimis, Komisija laikosi nuomonės, kad nėra galimybės pateikti prasmingą pasiūlymą dėl sporto programos, nes dabar iki 2013 m. veikia daugiametė finansavimo sistema. Išsamesnį atsakymą galima rasti bendrame atsakyme į klausimus E-8031/10 ir P-8604/10.

Šiuo metu kultūra Europos Sąjungoje yra finansuojama taikant keletą finansinių mechanizmų, kuriais užtikrinami kultūriniai mainai bei bendradarbiavimas, kultūrų dialogas ir šio sektoriaus stiprinimas. Europos Sąjungos strategijoje „ES 2020“ kalbama apie ekonominį augimą, pagrįstą žinių visuomene, žaliąja industrija ir pan. Pasigirsta nuogąstavimų, kad remiantis minėta strategija kultūra bus matoma kaip ekonominio augimo sudėtinė dalis. Kultūrinis identitetas yra viena iš pamatinių ES vertybių ir ją vertinti pagal kiekybinius rodiklius iš esmės neįmanoma. Nerimą kelia ketinimai sujungti dabar galiojančius finansinius mechanizmus, t. y. programas, kurios, nors ir apima kultūrą, iš esmės yra skirtingos. Nerimą kelia ir kita tendencija – bandymas sujungti kultūros programas su pilietiškumo programa, nes tai baigtųsi mažai meninės vertės turinčiais projektais.

Ar jau yra žinomi Komisijos planai, kaip bus finansuojamos kultūros programos naujuoju programavimo laikotarpiu? Ar išliks tokia kultūros programa kaip dabar ir ar bus remiami kultūriniai mainai ir bendradarbiavimas?

(EN) Europos Sąjunga remia kultūrinio bendradarbiavimo veiklą pagal kultūros programą, vykdomą nuo 2007 iki 2013 m. Šia programa siekiama sustiprinti bendrą europiečių kultūros sritį plėtojant kultūrinio bendradarbiavimo projektus tarp kultūros organizacijų iš įvairių programoje dalyvaujančių šalių.

Šios gijos, kuriai skiriama daugiau kaip trys ketvirčiai viso programos biudžeto, tikslas yra padėti bendradarbiauti organizacijoms, kaip antai teatrams, muziejams, profesinėms asociacijoms, tyrimų centrams, universitetams, kultūros institutams ir valstybinėms institucijoms, kad skirtingi sektoriai galėtų dirbti išvien ir išplėsti savo kultūrinę ir meninę aprėptį per sienas.

Per anksti ką nors konkrečiai sakyti apie finansavimo mechanizmą, taikysimą būsimoms kultūros iniciatyvoms, kurių pasiūlymai bus pateikti tik antrojoje 2011 m. pusėje. Tačiau jau aišku, kad bet kurio programos pasiūlymo formuluotėje bus atsižvelgiama į strategijos „Europa 2020“ tikslus ir prioritetus.

Atsižvelgdama į šiuos dalykus, Komisija sprendžia nemažai klausimų, kurie leis parengti būsimas iniciatyvas kultūros srityje.

Šiuo metu baigiamas dabartinės kultūros programos tarpinis vertinimas ir į jį bus įtrauktos rekomendacijos ateičiai. Be to, šiuo metu rengiamos viešos konsultacijos internetu, kuriose prašoma pateikti nuomones apie būsimus veiksmus kultūrai skatinti. Jau gauta daugiau kaip 160 atsakymų, ir Komisija atsižvelgs į juos rengdama naują kultūros programą. Konsultacijos vyks iki 2010 m. gruodžio 15 d.

Po konsultacijų 2011 m. vasario mėn. vyks diskusijos su suinteresuotosiomis šalimis, kad jos galėtų išsamiau išdėstyti savo nuomones ir kad būtų galima aptarti įvairius pasirinkimus dėl būsimų iniciatyvų.

Galų gale, prieš pateikdama bet kokius pasiūlymus dėl būsimųjų veiksmų, Komisija atliks vertinimą, kad užtikrintų didžiausią bet kurios galimos programos poveikį ir pridėtinę vertę.

Skandalas dėl Vokietijos įmonių korupcinių veiksmų siekiant patekti į rinką ir užsitikrinti viešųjų darbų ir kitokias sutartis dabar tapo tarptautinis. Paaiškėjo, kad įmonė „Siemens“ mėgino papirkti politikos veikėjus ir duoti jiems kyšius, įmonė „Deutsche Telekom“ – duoti kyšius Balkanų šalyse, įmonės „Daimler“, „Ferrostaal-Thyssen“, „MAN“ – papirkti ne vienoje Europos šalyje. Daugeliu atveju JAV teisminės valdžios institucijų iniciatyva buvo pradėtas teisminis tyrimas.

Ar Komisija galėtų pasakyti, kodėl Europos teisminės valdžios institucijos nėra pradėjusios jokio šių korupcijos bylų tyrimo? Kokių priemonių Komisija turi šiuo klausimu? Ar pirmiau minėtais atvejais yra įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad imtasi veiksmų Europos lygmeniu, atsižvelgiant į tai, kad dauguma viešųjų darbų ir kitų sutarčių, gautų korupcijos būdu, yra iš dalies finansuojama iš Europos Sąjungos lėšų?

(EN) Komisija visiškai supranta gerbiamojo Parlamento nario susirūpinimą dėl tvirtinimų apie korupcinius veiksmus ir primena, kad jis jau kėlė kai kurias iš tų pačių problemų savo klausime H-320/09⁽¹⁾ ir gavo atsakymą į jį 2009 m. spalio mėn.

Atsakomybė už teisminių institucijų veiklą tenka valstybėms narėms. Komisijos atsakomybė dėl kovos su korupcija reikalų yra susijusi su prevencija, teisėkūra ir stebėjimu. Jei minimi dalykai būtų susiję su Europos Sąjungos lėšomis, Komisija norėtų priminti, kad valstybės narės pagal Sutarties įsipareigojimus turi imtis visų būtinų priemonių, kad apsaugotų Europos Sąjungos finansinius interesus. Jie taip pat privalo pagal atitinkamą sektorių reglamentavimą pranešti Komisijai apie bet kokius nustatytus apgaulės, taisyklių nesilaikymo ar bet kokios kitos neteisėtos veiklos atvejus, susijusius su Europos Sąjungos lėšomis.

Kaip jau buvo paaiškinta atsakyme į klausimą Nr. H-320/09, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali įsikišti, kai būna atskleistas korupcijos atvejis, susijęs su Europos Sąjungos lėšomis, bet bendresniu lygiu Komisija gali veikti per teisėkūros iniciatyvas, vykdydama intervencijas tarptautiniuose forumuose, palaikydama dialogą su valstybėmis narėmis ir taip toliau, rengdama veiksmingas priemones kovai su tokia veikla. Komisija šioje srityje nebuvo neveikli. Kaip numatyta Sokholmo programos įgyvendinimo veiksmų plane, Komisija 2011 m. balandžio mėn. ketina pateikti komunikatą apie visapusišką politiką kovojant su korupcija valstybėse narėse, įskaitant vertinimo mechanizmo įkūrimą, taip pat ketina pristatyti tuo tikslu palaikomo bendradarbiavimo su Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupe (GRECO) būdus.

OLAF informavo Komisiją, kad šiuo metu tiriamų atvejų, kuriais ji domisi, skaičius yra gana ribotas. Toliau apžvelgiamos dvi bylos, su kuriomis susijusi įmonė Siemens, bet daugiau nė viena iš kitų klausime paminėtų įmonių:

OLAF ištirta ir paskutiniame 2003 m. ketvirtyje baigta tirti byla, susijusi su išorės parama, yra tiriame teisme Vokietijoje. OLAF atidžiai stebi teismo procesus toje šalyje;

antra OLAF byla, susijusi su Europos investicijų banko finansuojamais projektais, ką tik buvo baigta tirti. Ji susijusi su viešųjų pirkimų procedūromis.

Vadovaujantis pastarąja Komisijos ataskaita, bendros 27 valstybių narių ES mokestinės pajamos, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaro 28–48,2 proc. jų BVP ir atitinkamas Europos svertinis vidurkis yra 39,3 proc.⁽¹⁾ Tačiau be socialinio draudimo įmokų atitinkamos mokestinės pajamos sudaro 17,2 ir 47,2 proc. ir Europos svertinis vidurkis yra 26,8 proc. Ar, atsižvelgdama į tai, kad konvergencija padeda išvengti finansinių skirtumų ir skatinti harmoningą vystymąsi bei remti bendrą valiutą ir bendrąją rinką, Komisija atsakys į toliau pateikiamus klausimus?

Ką ji mano apie šiuos skirtumus ir jų poveikį ekonomikai ir visuomenei?

Kokią įtaką šie skirtumai daro pasitikėjimui rinka ir bandymams siekti ekonominės integracijos?

Kaip ji suvienija pastangas kovoti ne tik su ekonominio valdymo politikos, bet ir bendrosios rinkos veikimo skirtumais?

(EN) Jei valstybės narės laikosi Europos Sąjungos teisės aktų, jos gali suformuoti savo nacionalines mokesčių sistemas pagal savo prioritetus ir pirmenybes. Kadangi valstybių narių prioritetai dėl viešųjų gėrybių teikimo ir dėl teisingumo problemų yra skirtingi, natūraliai atsiranda tam tikrų skirtumų pagal mokesčių lygį.

Nereikėtų manyti, kad skirtumai pagal mokesčių lygį būtinai paveikia ekonominę veiklą. Mokslinėje ekonomikos literatūroje nenustatytas joks priežasties ir padarinio ryšys tarp ekonomikoje taikomo pajamų mokesčių lygio ir augimo: kai kurios didelių mokesčių šalys vystosi geriau negu kai kurios mažų mokesčių šalys ir atvirkščiai. Be to, daugelio mokesčių tipų dydžio skirtumai netrukdo ekonominei integracijai ir nežlugdo rinkų.

Palankios mokesčių aplinkos sukūrimas yra strategijos „Europos 2020“ pagrindas. Pagal šią koncepciją Komisija skatina valstybes nares supaprastinti mokesčių sistemas, sumažinti su atlygiu nesusijusias darbo sąnaudas ir pritaikyti valstybių narių mokesčių sistemas prie aplinkos iššūkių.

Komisija pasiūlė apmokestinti ES finansų sektorių siekdama užtikrinti, kad šis sektorius sąžiningai prisidėtų prie viešųjų finansų, gauti dideles pajamas ir garantuoti finansų rinkų stabilumą.

Kokių priemonių Komisija ketina imtis šiuo klausimu, kad būtų sušvelninti neigiami padariniai realiam ekonomikos sektoriui ir sektoriaus naudotojams, jei Europos Sąjungoje būtų numatytas finansinės veiklos apmokestinimas?

(EN) Komisija neseniai išdėstė savo viziją dėl finansų sektoriaus apmokestinimo 2010 m. spalio 7 d. priimtame komunikate⁽¹⁾.

Pasauliniu mastu finansinių sandorių mokestis (FSM) galėtų būti tinkamas pasirinkimas norint padidinti pajamas, kad būtų suteiktas finansavimas siekiant pasaulinės politikos tikslų. Norint, kad šis mokestis veiktų veiksmingai ir teisingai, dalyvaujančios šalys turėtų susitarti dėl pasaulinių finansavimo priemonių, kurios būtų priimtinos visiems. Komisija įsipareigojusi tęsti darbą su savo tarptautiniais partneriais, ypač Didžiojo dvidešimtuko partneriais, kad pasiektų tokį susitarimą. Komisijos nuomone, FSM mažiau tinka įvesti vienašališkai Europos Sąjungos lygmeniu, nes su persikėlimu ir sumažėjusiu likvidumu susijusi rizika yra aukšta ir tai sumažintų pajėgumus sukurti pajamas. Taigi Komisija šiuo metu kaip alternatyvią priemonę tiria galimybę įvesti finansinės veiklos mokestį (FVM) Europos Sąjungos lygmeniu. Komisija atliks poveikio vertinimą, kad galėtų pasiūlyti, kur reikia, mokesčių projektus, skirtus mažinti iškraipymus ar nepalankius padarinius ekonomikai ir vidaus rinkai.

Direktyvos 2003/96/EB, kuria restruktūrizuojama energetikos produktų ir elektros apmokestinimo Bendrijos sistema, neapima anglies dvideginio išmetimo kriterijaus. Kadangi joje neskiriami produktai, kurie išmeta daug, mažai arba visai neišmeta anglies dvideginio, kyla problemų dėl konkurencijos ir paaiškėja, kad ji nedera su pagrindiniais ES kovos su klimato kaita tikslais.

Kokiu mastu minėtosios direktyvos pakeitimas, siekiant įtraukti anglies dvideginio išmetimo kriterijų, yra Komisijos prioritetas ir kokius sektorius tai paliestų? Jeigu laikysime, kad kai kurios ES valstybės narės jau priėmė tokius įstatymus nacionaliniu lygmeniu, ar Komisija nemano esant tinkama kuo skubiau pradėti šį persvarstymą, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam polinkiui iškreipti konkurenciją vidaus rinkoje? Kiek šis persvarstymas galėtų užtikrinti teisingesnį mokesčių naštos paskirstymą tiems sektoriams, kurie daro didelį išorės poveikį („išorės veiksniai“), pavyzdžiui, teršia aplinką?

(EN) Komisija šiuo metu baigia galimo pasiūlymo peržiūrėti Tarybos direktyvą 2003/96/EB⁽¹⁾ poveikio vertinimą po diskusijos dėl veiksmų krypčių, kurią ji šiuo klausimu surengė 2010 m. birželio 23 d. Kol šis darbas nebaigtas, neįmanoma nurodyti aiškaus tokio pasiūlymo teikimo tvarkaraščio.

Svarbiausias peržiūros tikslas atitinka 2008 m. kovo mėn. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo pateiktą prašymą⁽²⁾ glaudžiau suderinti direktyvą su Europos Sąjungos energetikos ir klimato kaitos tikslais, be kita ko, nustatant minimalias apmokestinimo normas dėl išmetamo anglies dvideginio (CO2) ir energetikos produktų energijos kiekio ir suderinant direktyvą su Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.

Tai, kitaip tariant, reiškia, kad po peržiūros bus sukurta vidaus rinkos sistema dėl energijos apmokestinimo, kuri bus naudojama kaip priemonė spręsti išmetamo CO2 problemą ATLPS nepriklausiančiuose sektoriuose, palengvinti energijos taupymą ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, taip pat pajamų kūrimą be iškraipymų.

Tai taip pat reiškia, kad būtų vengiama neigiamo poveikio Europos Sąjungos ATLPS. Be to, peržiūra apskritai pagerintų dabartinės direktyvos struktūrą, kad valstybės narės galėtų veiksmingiau naudoti energijos apmokestinimą aplinkos ir kitais politikos tikslais ir galėtų pagerinti vidaus rinkos funkcionavimą.

Ar Komisija žino apie Europos universiteto Sarajeve arba kitame kaimyniniame Bosnijos ir Hercegovinos regione projektą ir ar ji pasirengusi jį konkrečiai paremti?

(EN) Komisija norėtų pabrėžti švietimo svarbą ir jo vaidmenį susitaikymo procese Bosnijoje ir Hercegovinoje ir visame Vakarų Balkanų regione. Taikydama Pasirengimo narystei pagalbos priemonę, Komisija palaiko visas Vakarų Balkanų šalis, kad jos įvykdytų prisijungimo proceso įsipareigojimus. Programose taip pat sprendžiami atitinkamų aukštojo mokslo sistemų reformų klausimai. Pastaraisiais metais Komisija rėmė aukštojo mokslo reformą Bosnijoje ir Hercegovinoje, suteikdama daugiau kaip 7 mln. EUR, ypač per programą „Tempus“.

Taikydama Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, Komisija toliau remia demokratijos ir žmogaus teisių magistrantūros studijų programą Sarajeve, šiuo metu suteikdama 1,5 mln. EUR. Be to, yra daug regioninių Europos Sąjungos finansuojamų iniciatyvų, kaip antai Regioninė viešojo administravimo mokykla Juodkalnijoje ir Pietryčių Europos universitetas Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje.

Išskyrus šias programas, Komisija nedalyvauja planuose įsteigti Europos universitetą Bosnijoje ir Hercegovinoje ar kaimyninėse šalyse, todėl šiuo atžvilgiu nenumato finansinės paramos.

Europos Sąjungos ir Turkijos muitų sąjunga susitarimo šalims užtikrino didesnes galimybes patekti į rinką: 2008 m. prekybos sandorių apimis siekė 100 mlrd. eurų per metus.

Tačiau klastotės ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugos nebuvimas yra rimta problema, kenkianti Europos Sąjungos ir Turkijos prekybiniams santykiams, dėl jos taip pat labai iškraipoma konkurencija Europos rinkoje.

Ar, atsižvelgiant į minėtuosius faktus, Komisija gali nurodyti, kokių konkrečių priemonių ir per kokį laikotarpį ji ketina imtis kovodama su šiuo reiškiniu, kuris yra būdingiausia bendresnės ir didesnės problemos, t. y. komercinio klastojimo ir piratavimo, išraiška?

(EN) Kaip gerbiamasis Parlamento narys atkreipia dėmesį, Europos Sąjungos ir Turkijos muitų sąjunga leido gerokai padidinti prekybos mastą tarp dviejų partnerių. Komisija taip pat žino, kad suklastoti produktai ir neadekvati intelektinės nuosavybės teisių (INT) apsauga Turkijoje reikšmingai sunkina Europos Sąjungos ir Turkijos prekybos santykius.

Siekdama spręsti minėtuosius trūkumus, Komisija 2008 m. balandžio mėn. pasiūlė Turkijai sudaryti bendrą darbo grupę INT klausimams spręsti. Darbo grupės tikslas bus nuodugniai aptarti klausimus, susijusius, be kita ko, su INT įgyvendinimo pajėgumų stiprinimu Turkijoje. Po ilgų dvejonių Turkija neseniai pritarė darbo grupės sudarymui ir paskyrė atitinkamą koordinavimo instituciją. Komisija dabar laukia Turkijos oficialaus atsakymo į savo pasiūlymą surengti pirmą darbo grupės susitikimą ir pradėti aptarti esminius INT reikalus.

Be to, sudarius Europos Sąjungos ir Turkijos darbo grupę INT klausimams spręsti ir Turkijai sėkmingai įsipareigojus dėl INT dialogo, buvo įvykdytas pagrindinis pažangos reikalavimas pagal atitinkamą derybų skyrių „Intelektinės nuosavybės teisė“ (7 skyrius). Todėl Komisija, palaikydama diskusijas dėl INT skyriaus, stebi Turkijos pažangą toliau suderinant ir įgyvendinant INT acquis bei jo vykdymą.

Be to, remdamasi Europos Sąjungos ir Turkijos muitų sąjunga, Komisija primygtinai siūlo Turkijai laikytis Europos Sąjungos ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimo 1/95, kuriuo įkuriama muitų sąjunga, 31 straipsnio nuostatų, kuriame Turkija raginama pagerinti veiksmingą INT apsaugą, kad užtikrintų apsaugos lygį, atitinkantį apsaugos lygį Europos Sąjungoje.

ES maisto tiekimo grandinei būdinga tai, kad yra daug gamintojų ir labai nedaug galimybių, kaip šių gamintojų produktai gali patekti į rinką. Su šia grandine susijusią rinką galiausiai valdo tik keli subjektai.

Ar Komisija žino, kiek mažai galimybių patekti į rinką esama mažmeninės prekybos maistu sektoriuje? Ar Komisija mano, kad ši raida kelia problemų? Ar Komisija išnagrinėjo šį klausimą, ar ketina jį nagrinėti?

(EN) Komisija žino konsolidavimo procesą, kuris įvyko maisto tiekimo grandinėje, ir sutinka, kad dėl šios padėties gali susidaryti reikšmingas sutartį sudarančių šalių derybinės galios disbalansas. Komisija savo 2009 m. komunikate dėl maisto tiekimo grandinės⁽¹⁾ bei 2010 m. liepos mėn. prekybos ir platinimo rinkos stebėsenoje⁽²⁾ nustatė, kad būna atvejų, kada kai kurie veikėjai būna priversti palaikyti ryšius su didelėmis įmonėmis, kurios dažnai būna vienintelis jų patekimo į rinką kanalas. Reikėtų pabrėžti, kad tokia padėtis pastebima visoje tiekimo grandinėje ir ji gali paveikti tiek gamintojus, kurių padėtis derybose su mažmenininkais, ypač gaminančiais nediferencijuotus produktus, įskaitant ūkininkus, gaminančius daugiausia nediferencijuotas prekes, yra prasta, tiek mažmenininkus, negalinčius įsigyti tam tikrų firminių produktų, kuriuos parduoda dideli tarptautiniai gamintojai.

Komisija žino, kad dėl derybinės galios disbalanso tam tikromis sąlygomis gali susiformuoti vienos iš sutarties šalių kitai šaliai taikoma nesąžininga komercinė praktika. Nesąžininga komercinė praktika gali turėti neigiamą poveikį ir apriboti įmonės pajėgumus investuoti į naujoves ir produktų kokybę, ar tai būtų maisto, ar ne maisto produktai arba paslaugos.

Tačiau reikėtų pažymėti, kad bendro pobūdžio derybinės galios disbalansas, susidarantis dėl nevienodo sutartį sudarančių šalių dydžio, nėra savaime probleminis reiškinys konkurencingose rinkose, nes per darybas pasiektos žemesnės kainos būna perduodamos per rinkos grandinę ir tai galų gale būna naudinga vartotojams.

Komisija šiuo metu tiria, kaip spręsti šį klausimą, ir pateiks iniciatyvą verslo įmonių tarpusavio santykių srityje, kuria bus siekiama apsaugoti įvairius operatorius tiekimo grandinėje nuo nesąžiningos komercinės praktikos. Kalbant apie maisto produktus, Komisija įsteigė Ekspertų platformą dėl verslo įmonių tarpusavio (B2B) sutarčių sudarymo praktikos maisto tiekimo grandinėje, kad surinktų informaciją apie galimą nesąžiningą komercinę veiklą. Ši platforma teiks ataskaitas veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumui⁽³⁾.

Taip pat po diskusijos Pieno sektoriaus aukšto lygio darbo grupėje Komisija šiuo metu ruošia teisėkūros pasiūlymus, kuriais siekiama sustiprinti pieno gamintojų derybines galias specifiniame pieno produktų sektoriuje.

Atsižvelgdama į avariją, įvykusią aliuminio gamyklos naudingųjų iškasenų apdorojimo atliekų saugykloje, ar Komisija gali atsakyti į šiuos klausimus:

Ar Dunojaus žemupio šalys gali patirti žalą aplinkai, transporto problemas ar kitus sunkumus?

Kokių veiksmų ji imasi, kad būtų apribotas neigiamas avarijos poveikis Vengrijoje ir kaimyninėse šalyse?

Kokių esama galimybių iš Europos fondų ir programų prašyti finansinės pagalbos, skirtos upei valyti ir paveiktiems gyventojams ir įmonėms skirti kompensacijas?

(EN) Komisija norėtų nurodyti gerbiamajam Parlamento nariui Komisijos pareiškimą dėl toksinio šlamo išsiliejimo avarijos Vengrijoje (2010 m. spalio 19 d. plenarinis posėdis).

Didelis šio nelaimingo atsitikimo poveikis daugiausia susidarė dėl labai didelio išsiliejusio toksinio šlamo kiekio ir aukšto šarmingumo. Tikėtina, kad ilgalaikis poveikis aplinkai apsiribos tam tikra teritorija Vengrijoje. Šarminiai teršalai taip pat pasiekė Dunojus upę, bet dėl Vengrijos valdžios institucijų pritaikytų saugumo priemonių (teršalų atskiedimo gipsu ir rūgštinėmis medžiagomis) šios upės vandeniui nebuvo sukelti jokie reikšmingi žalingi padariniai.

Komisija gavo pranešimą per Tarptautinės Dunojaus apsaugos komisijos (ICPDR) išankstinio įspėjimo sistemą. Ši informacija buvo nusiųsta visoms Dunojaus baseino šalims, kad jos galėtų imtis būtinų apsaugos priemonių, apsaugodamos savo vandens nuotėkio vietas. Komisija palaikė kontaktus su Slovakija, Rumunija ir ICPDR. Remiantis jų mėginių tyrimo rezultatais, tikėtina, kad tarpvalstybiniai padariniai bus minimalūs.

Stebėjimo ir informacijos centras (MIC) palaikė glaudų kontaktą su Vengrija nuo nelaimingo atsitikimo pradžios ir pasiūlė pagalbą, jei jos prireiktų. Su visomis valstybėmis narėmis buvo dalijamasi informacija apie avariją ir jos galimus padarinius gyventojams ir aplinkai.

2010 m. spalio 7 d. 20 val. 00 min. Vengrijos vyriausybė suaktyvino Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, pasiųsdama pagalbos prašymą į MIC. Buvo prašoma atsiųsti 5 ekspertų komandą, kurie turėtų daug patirties sušvelninant žalą, kurią augmenijai ir gyvūnijai gali sukelti šarminės atliekos, ir nukenksminant žemės ūkio paskirties žemę. Europos Sąjungos civilinės saugos komanda buvo išsiųsta į Vengriją 1 savaitei ir pateikė daug rekomendacijų dėl priemonių, dėl kurių buvo susitarta su Vengrijos valdžios institucijomis, siekiant patobulinti taisomąjį ir atkūrimo planą pakenktai vietovei.

Europos Sąjungos solidarumo fondas paprastai nedengia išlaidų dėl pramoninių nelaimingų atsitikimų. Paveiktai valstybei narei pateikus paraišką, Fondas gali suteikti pagalbą gaivalinių nelaimių atveju ir kai žala viršija 0,6 % bendrųjų nacionalinių pajamų. Solidarumo fondas negali išmokėti kompensacijų už žalą, už kurią kas nors yra atsakingas. Į Europos regioninės plėtros fondo finansuojamas veiklos programas galėtų būti įtrauktos nuostatos dėl avarijų prevencijos ir taip galėtų būti sumažinta rizika dėl kitų avarijų. Tačiau prieš patvirtinant projektą finansavimui pagal bet kurią iš šių programų, turi būti pritaikytas principas „moka teršėjas“.

Principas „moka teršėjas“ panašiai taikomas kaimo plėtros politikai. Vis dėlto Tarybos reglamente (EB) Nr. 1698/2005⁽¹⁾ numatomos galimybės suteikti paramą „stichinių nelaimių paveikto žemės ūkio gamybos potencialui atkurti ir atitinkamoms prevencinėms priemonėms įdiegti“. Ši priemonė nėra suprogramuota Naujojoje Vengrijos kaimo plėtros programoje (NHRDP), bet ji dar galėtų būti panaudota, jei valstybė narė to paprašytų. Be to, pagal priemonę „miškininkystės potencialui stichinių nelaimių ir gaisrų paveiktuose miškuose atkurti ir prevencinėms priemonėms diegti“ teikiama panaši parama paveiktam miškininkystės sektoriui. Ši priemonė yra įtraukta į NHRDP. Parama pagal abi priemones galės būti teikiama, jei avarija būtų pripažinta gaivaline nelaime.

2009 m. pabaigoje Komisija pranešė, kad ji parengė pagrįstą nuomonę siekdama kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl atliekų Sofijoje bylos. Praėjus metams, problema nebuvo išspręsta, nors 2010 m. balandžio mėnesį buvo pateiktas prašymas finansuoti sostinės atliekų perdirbimo gamyklos statybą.

Ar Bulgarijos institucijų pateiktas prašymas atitinka Komisijos nustatytus finansinius ir techninius kriterijus? Ar Komisija mano, kad pasirinkta technologija atitinka visus ekologijos, finansinius ir ekonomikos reikalavimus siekiant ateityje šį projektą finansuoti bendrai?

Ar bus sustabdytas pažeidimų procedūros prieš Bulgariją nagrinėjimas ir ar nebus kreiptasi į Teismą dėl atliekų direktyvos neperkėlimo į nacionalinę teisę, jeigu bus įgyvendintos paskutinės administracinės projekto, kurį ji pateikė ir pradeda įgyvendinti, detalės?

Ar Komisija žino, kaip bus organizuojamas atliekų tvarkymas Sofijos savivaldybės teritorijoje, iki bus pradėta atliekų perdirbimo gamyklos statyba ir iki ši gamykla pradės savo veiklą?

(EN) Kaip gerbiamoji Parlamento narė atkreipė dėmesį, 2009 m. lapkričio mėn. Komisija nusprendė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl Bulgarijos, nes ji nesukūrė integruoto ir tinkamo atliekų išvežimo įrenginių tinklo kaip reikalaujama pagal atliekų pagrindų direktyvą⁽¹⁾, ir 2010 m. balandžio mėn. Bulgarija pateikė Komisijai didelės apimties projekto paraišką „Integruota savivaldybės atliekų apdorojimo įrengimų sistema Sofijos savivaldybėje“.

Kalbant apie tai, ar Bulgarijos pateikta paraiška atitinka Komisijos nustatytus finansinius ir techninius reikalavimus ir ar Komisija mano, kad pasirinkta technologija atitinka visus būtinus aplinkos ir finansiniu bei ekonominiu požiūriu keliamus reikalavimus, reikėtų nurodyti, kad Komisijai atlikus techninį Bulgarijos paraiškos vertinimą buvo patvirtintas pirmųjų esminių naujos atliekų tvarkymo sistemos komponentų tinkamumas, kaip antai tinkama ilgalaikio sąvartyno talpa ir įrenginiai, skirti tręšti kompostu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad reikalingi nuoseklesni ir naujausi duomenys apie atliekų srautą ir reikia papildomai užtikrinti dėl sistemos sąnaudų efektyvumo, reikės perdaryti tam tikras pateikto projekto dalis. Šiuo atžvilgiu, nors integruotos atliekų tvarkymo sistemos atnaujinimas turėtų būti laikomas vienu projektu, Komisija mano, kad būtų galima laimėti laiko, jei projektas būtų įgyvendindamas dviem etapais: pirmąjį etapą būtų galima pradėti nedelsiant, o antrasis etapas būtų pradėtas įgyvendinti baigus papildomus tyrimus. Šis modelis suteiktų galimybę Bulgarijos valdžios institucijoms sukurti gerai veikiančią atliekų tvarkymo sistemą, kuri būtų perspektyvi ateityje, vertinant tiek aplinkos, tiek ekonominio efektyvumo požiūriu.

Atsakant į jūsų klausimą dėl pažeidimo bylos, dėl sustabdymo reikėtų, kad Komisija priimtų naują sprendimą, pakeičiantį nuo 2009 m. lapkričio mėn. galiojantį sprendimą, pagal kurį kreiptasi į Teismą dėl Bulgarijos. Tačiau laikantis tokiais atvejais įprastos praktikos, Komisijai turėtų pakakti priimti sprendimą dėl pirmojo projekto etapo ir greitos pirmojo etapo infrastruktūros statybos pradžios, kad ji galėtų sustabdyti vykdomą pažeidimo procedūrą. Taip Bulgarijai bus suteiktas būtinas laikotarpis, per kurį ji galės parengti ekologijos reikalavimus atitinkantį ir ilgalaikėje perspektyvoje rentabilų antrąjį Sofijos savivaldybės atliekų tvarkymo projekto etapą.

Kalbant apie atliekų laikymą Sofijos mieste, iki tol, kol bus pastatyta ir ims veikti nauja apdorojimo gamykla, Komisija dirbs išvien su Bulgarijos valdžios institucijomis, užtikrindama, kad atliekų laikymas atitiktų svarbiausius Europos Sąjungos atliekų acquis reikalavimus. Pagal atliekų pagrindų direktyvą reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad atliekos būtų laikomos nekeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nekenkiant aplinkai. Atliekų pagrindų direktyvoje taip pat yra tam tikros nuostatos dėl pavojingų atliekų laikymo. Be to, Sąvartynų direktyvos reikalavimai taikomi atliekų saugojimui prieš naudojimą trejus metus ar ilgesnį laikotarpį ir atliekų saugojimui prieš šalinimą vienus metus ar ilgesnį laikotarpį.

Nacionalinė geležinkelių bendrovė 2009 m. rugsėjo mėn., atsižvelgdama į Verono planą, pristatė pagrindinę schemą, kurioje nustatytos būsimos krovininio transporto plėtros ašys ir pagal kurią būtų atsisakyta 60 proc. krovininių pavienių vagonų naudojimo. Tačiau šiuo metu šiais vagonais vežama 42 proc. geležinkeliais vežamų krovinių ir jie turi didelį plėtros potencialą.

Konkrečiai kalbant, šis sprendimas reikštų, kad keliais turėtų būti vežama tiek krovinių, kiek telpa į 255 000 vagonų ir per trumpą laiką vežamų krovinių kiekis sumažėtų trečdaliu, palyginti su 2008 m. Tai reikštų, kad kelių eismą papildytų 1 200 000 sunkvežimių, arba, kaip matyti iš Nacionalinės geležinkelių bendrovės atlikto tyrimo, per metus atitinkamai būtų išmetama 300 000 tonų CO2. Prie šių aplinkai gresiančių pavojų prisideda šiuo krizės laikotarpiu nepriimtinas darbo vietų mažėjimas.

Ar Komisija gali nurodyti, ar ji vis dar ketina iki 2011 m. pradėti pavienių krovininių vagonų tyrimą?

(EN) Komisija gerai žino apie pavienių krovininių vagonų eismo padėtį ir tendencijas Prancūzijoje ir kitose valstybėse narėse, neseniai patyrusiose sunkumų dėl ekonomikos krizės. Pavienių krovininių vagonų paslaugos daugelyje valstybių narių sudaro svarbią viso krovinių pervežimo geležinkeliais dalį, ir, jas nutraukus kai kuriose šalyse, galėtų kilti grėsmė šios rūšies eismo palaikymui kitose Europos dalyse, kur geležinkelio verslas dar teikia šias paslaugas. Tai neigiamai paveiktų siuntėjų galimybes pasirinkti transporto rūšį ir dėl to įvyktų nepageidaujami modalinio perkėlimo padariniai Europos lygmeniu. Todėl Komisija mano, kad pavienių krovininių vagonų paslaugos yra svarbi Europos krovinių pervežimo geležinkeliais dalis.

Komisija patvirtina, kad ji planuoja 2011 m. pradėti išsamų pavienių krovininių vagonų eismo tyrimą, kad nustatytų galimas politikos parinktis. Tyrime siekiama atsakyti į klausimus, susijusius su „paskutine mylia“ (pramoninėmis atšakomis, krovinių terminalais), krovinių srauto konsolidavimu ir dekonsolidavimu, traukinių formavimo infrastruktūra ir paslaugomis bei su tuo susijusiomis reglamentavimo problemomis. Jame taip pat bus atsižvelgta į galimus būsimus gamybos metodus ir verslo modelius pavienių krovininių vagonų paslaugoms.

Pagal Kovos su klastojimu prekybos susitarimo (ACTA) skyriaus „Civilinės vykdymo užtikrinimo priemonės“ nuostatas teismo institucijos gali išduoti orderį, nukreiptą prieš tam tikrą šalį ar trečiąją šalį, siekdamos neleisti, kad prekės, pagamintos pažeidžiant tam tikras teises, patektų į prekybos kanalus (Žr. 2.x. straipsnio 1 dalį „Draudimai atlikti tam tikrus veiksmus“). Šie įgaliojimai, kai teismas gali uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus, gerokai skiriasi nuo ES acquis (Direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo 9 straipsnis), pagal kurį leidžiama nustatyti draudimą siekiant „užkirsti kelią bet kokiam gresiančiam intelektinės nuosavybės teisių pažeidimui“, be to, pažeidžiant turi dalyvauti trečiosios šalys (taikoma „tarpininkams, kurių paslaugas naudoja trečioji šalis“). Pagal ACTA iš esmės panaikinamos ES acquis numatytos įgaliojimų nustatyti draudimą ribos.

Kaip Komisija, atsižvelgdama į tai, kad pagal ES acquis, kuriame įtvirtintos įgaliojimų nustatyti draudimus atlikti tam tikrus veiksmus ribos, buvo pasiekta trapi pusiausvyra tarp vykdymo užtikrinimo ir pagrindinių teisių, ketina užtikrinti, kad šios dabartiniame ES acquis nustatytos apsaugos sąlygos būtų išlaikytos?

Kaip Komisija ketina išsaugoti šias dabar ES acquis nustatytas ribas?

(EN) Komisija norėtų paaiškinti, kad Kovos su klastojimu prekybos susitarimo (ACTA) 2.x. straipsnio 1 dalyje (6 puslapyje) kalbama apie įgaliojimus nustatyti draudimus atlikti tam tikrus veiksmus, turint omenyje priemones, kurių imamasi teismui nustačius pažeidimą („…įsakymą šaliai susilaikyti nuo pažeidimo“), o Direktyvos dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo 9 straipsnyje kalbama apie laikinąsias ir atsargumo priemones (ES teisės aktuose taip pat apibrėžtas kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įgaliojimai nustatant draudimą atlikti tam tikrus veiksmus – iš to ir gali kilti nesusipratimas), ir tai yra laikinos priemonės, kurių imamasi anksčiau nei teismas paskelbs galutinį sprendimą. Būtent dėl to šiose dviejose nuostatose nurodomi du skirtingi reikalavimai, arba „nustatytos ribos“.

ACTA 2.x. straipsnio 1 dalyje (6 puslapyje) pateiktą nuostatą, kurioje kalbama apie įgaliojimus nustatyti draudimus atlikti tam tikrus veiksmus, reikia lyginti su lygiaverte Direktyvos dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo 11 straipsnio nuostata, o Direktyvos dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo 9 straipsnio nuostata, kurioje kalbama apie laikinąsias priemones, yra lygiavertė ACTA 2.5. straipsnio 1 dalies a punkto (8 puslapyje) nuostatai. Komisija teigia, kad šios dvi ACTA nuostatos yra visiškai suderinamos su atitinkamomis priemonėmis, apibrėžtomis Direktyvoje dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo.

Komisija pramoniniais tikslais yra įteisinusi vienos rūšies genetiškai modifikuotų bulvių „Amflora“ auginimą Europos Sąjungoje. Šiuo metu jos auginamos Vokietijoje, Švedijoje ir Čekijoje.

Švedijos laukuose greta bulvių „Amflora“ buvo aptikta ir draudžiamų auginti bulvių „Amadea“ kelmų. Tai kelia didžiulį susirūpinimą dėl akivaizdaus biologinio saugumo užtikrinimo trūkumo Sąjungoje.

Kokių veiksmų ėmėsi Komisija, kad būtų ištirtas minėtasis atvejis, ir kokie yra rezultatai? Kaip Komisija ketina užtikrinti, kad ES neįteisintų genetiškai modifikuotų rūšių augalai nepatektų į ES rinką? Ar Komisija nemano, kad būtina sugriežtinti valstybių narių atsakomybę, jei jų teritorijoje randama ES draudžiamų genetiškai modifikuotų augalų?

(EN) Dėl genetiškai modifikuotų (GM) bulvių „Amflora“ susimaišymo su draudžiamomis auginti GM bulvėmis „Amadea“ Švedijoje Komisija, gavusi informaciją iš Švedijos valdžios institucijų, susisiekė su įmone „BASF Plant Science“ ir trimis valstybėmis narėmis (Čekija, Vokietija, ir Švedija), kuriose auginamas šis genetiškai modifikuotas organizmas (GMO). Komisija užtikrino koordinuotus veiksmus, ypač rengiantis bendrai siųsti specialistus iš trijų valstybių narių į įmonės gamybos patalpas, kur atliekami genetiškai modifikuotų bulvių „Amflora“ pirmieji auginimo proceso žingsniai. Svarbiausias šio siuntimo tikslas – surinkti daugiau informacijos apie visų „Amflora“ bulvių plotų, pasodintų 2010 m., galimus susimaišymo šaltinius. Šis koordinavimas bus atliekamas siekiant užtikrinti, kad ateityje būtų išvengta bet kokio užteršimo.

Remiantis prieinama informacija, Komisija mano, kad pakanka veiksmų, kurių imasi trys valstybės narės susimaišius genetiškai modifikuotoms bulvėms „Amflora“ su kitomis draudžiamomis genetiškai modifikuotomis bulvėmis. Komisija nagrinėja tolesnes galimybes sustiprinti genetiškai modifikuotų javų poveikio aplinkai kontrolę. Tai leis užmegzti tinkamą grįžtamąjį ryšį, taip pat Komisija galės dar labiau sustiprinti savo vertinimus.

Valstybės narės yra atsakingos už oficialią kontrolę įgyvendinant teisės aktus dėl GMO, įskaitant kontrolę dėl neteisėto draudžiamų GMO platinimo. Valstybės narės taip pat turi atlikti savo vaidmenį skiriant sankcijas teisės aktus pažeidžiantiems operatoriams ir skirti taisomuosius veiksmus savo gamybos proceso trūkumams pašalinti.

Komisija pritarė sprendimui, kurį priėmė valstybių narių kompetentingos institucijos, prašydamos sunaikinti plotus, kuriuose neteisėtai auginami draudžiami GMO. Be to, Komisija pareikalavo, kad 27 valstybės narės pateiktų apžvalgą dėl draudžiamų GMO sėklų buvimo.

Kaip jau buvo daroma seniau, Komisija gali imtis specialių priemonių, jei jų reikia, užtikrindama, kad į rinką nepatektų gaminiai, kurių sudėtyje yra draudžiamų GMO.

Kaip žinoma, asbestas yra labai nuodinga ir pavojinga medžiaga, sukelianti kvėpavimo ligų protrūkius ir įvairias vėžio rūšis, tarp jų ir krūtinplėvės mezoteliomą. Italijoje yra apie 32 milijonai tonų asbesto cemento, kuri reikia pašalinti, ir 3000 žmonių per metus kenčia nuo šios medžiagos sukeltų patologijų. Nyderlanduose kiekvienais metais diagnozuojama 1000 ligų, susijusių su šios medžiagos poveikiu, o Prancūzijoje aukų skaičius kyla iki 3000 per metus.

Suvokdamas, kad Europos Sąjunga rūpinasi Direktyvos Nr. 2009/148/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto veikimu darbe klausimu, klausiu Komisijos, ar ji ketina taikyti ryžtingesnes priemones, siekdama užtikrinti teisingumą piliečiams, nukentėjusiems dėl ligų, susijusių su asbesto poveikiu, bei šeimoms, kuriose buvo mirčių atvejų, ir ar ketina užtikrinti, kad bus atliekami užterštų vietų valymo darbai numatant atitinkamą finansavimą.

(EN) Komisija gerai žino apie riziką, kurią kelia asbesto pluoštai. Kalbant apie darbuotojų apsaugos pagerinimą, Direktyvoje 2009/148/EB⁽¹⁾ sujungiamos įvairios su asbestu susijusios teisėkūros priemonės, siekiant padaryti teisės aktus suprantamesnius ir lengviau įgyvendinamus. Ypač šios direktyvos 14 straipsnyje darbdaviai įpareigojami teikti tinkamą mokymą visiems darbuotojams, kurie susiduria ar veikiausiai susidurs su asbesto dulkėmis ar medžiagomis, kurių sudėtyje yra asbesto. Šių teisės aktų perkėlimas ir veiksmingas įgyvendinimas yra valstybių narių atsakomybė.

Kalbant apie reikiamus tolesnius žingsnius ar stipresnes apsaugos priemones, Komisija rengia gairių projektą darbuotojams, dirbantiems daugiausia statybos sektoriuje (tačiau ne vien jame) ir galintiems turėti kontaktą su asbestu ir nuo jo nukentėti, siekiant išvengti daugiau taršos asbestu atvejų ir iš to sekančių su asbestu susijusių ligų.

Komisija užtikrins, kad šios gairės ir su jomis susijusi medžiaga bus skleidžiamos kuo plačiau. Ji taip pat palaiko ryšius su profesinėmis organizacijomis, rinkdama įrodymus ir galiausiai padėdama kurti geriausią įmanomą strategiją asbesto keliamoms problemoms spręsti.

Komisija taip pat norėtų atkreipti gerbiamojo Parlamento nario dėmesį į Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros interneto svetainėje pateiktą informaciją, įskaitant gaires dėl su asbestu susijusios saugos⁽²⁾.

Galiausiai priemonių, skirtų darbuotojams, kurie serga ligomis, susijusiomis su kontaktu su asbestu, ir darbuotojų, mirusių dėl kontakto su asbestu, šeimoms, klausimas yra susijęs su dėl asbesto kylančių ligų pripažinimu, o pastarasis tenka vien valstybių narių atsakomybei. ES lygmens teisės aktas, skirtas su asbestu susijusių ligų pripažinimui ir kompensacijai, yra Rekomendacija 670/2003/EB⁽³⁾, kuri yra teisiškai nesaistanti. Šios rekomendacijos 2 straipsnyje pripažįstama, kad valstybės narės turi nustatyti kiekvienos profesinės ligos pripažinimo kriterijus pagal nacionalinius teisės aktus ar taikomą praktiką.

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) gali paremti asbesto nukenksminimą užterštose darbo vietose. Kalbant apie 2007–2013 m. sanglaudos politiką, apie 3,5 mlrd. EUR planuojama investuoti į pramonės vietų ir užteršto dirvožemio valymą. Remiantis pasidalijamojo valdymo principu, valstybių narių ir jų vadovaujančiųjų institucijų atsakomybė yra atrinkti ir įgyvendinti bendrai finansuojamą projektą pagal prioritetus, nustatytus atitinkamose veiklos programose, pavyzdžiui, asbestu užterštų vietų arba dirvožemio išvalymas.

Pastaraisiais metais valstybės narės kasmet išleido milijardus eurų priemonėms, skirtoms skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Vėliau kai kurių gamybos būdų, sukurtų taikant minėtas priemones, buvo atsisakyta dėl to, kad elektros energijos tinklai nesugebėjo priimti taip pagamintos elektros energijos. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės privalo investuoti į elektros energijos infrastruktūrų modernizavimą, kad jos galėtų perdirbti kitaip pagamintą energiją ir tokiu būdu atpirktų investicijas į įrenginius, gaminančius energiją iš atsinaujinančių šaltinių.

Savo 2011 m. darbo programoje, Komisija įsipareigojo, atlikusi poveikio įvertinimą, pateikti teisės aktų leidybos iniciatyvą dėl priemonių, skirtų padėti vadinamųjų „pažangiųjų“ tinklų diegimui. Ar Komisija gali nurodyti pagrindines priemones, kurias ji ketina integruoti į šią iniciatyvą?

(EN) „Pažangiųjų“ tinklų naudojimui reikalingas suderintas požiūris, nes apimama daug naujų sričių, iš naujo apibrėžiami rinkos dalyvių santykiai ir iškeliami nauji iššūkiai reguliuotojams. Iššūkiai, kuriuos kelia „pažangieji“ tinklai, apima technologijas, klientų įsipareigojimus, verslo modelius, rinkos modelius ir reguliavimą. Šalia Europos strateginį energetikos technologijų plano, 2010 m. birželio mėn. buvo sukurtos į pramonę orientuotos Europos elektros energijos tinklų iniciatyva ir Jungtinė mokslinių tyrimų sąjungos programa, siekiant paspartinti elektros energijos tinklų technologijų vystymąsi ir sistemos naujoves.

2009 m. lapkričio mėn. Komisija nusprendė įkurti „pažangiųjų“ tinklų darbo grupę, norėdama ištirti tinkamą reguliavimo sistemą „pažangiųjų“ tinklų diegimui, reikalavimus duomenų saugumui ir duomenų apdorojimui, taip pat vartotojų apsaugai ir privatumo klausimams.

Prieš apibrėždama būsimosios „pažangiųjų“ tinklų iniciatyvos, kurią ketina pristatyti 2011 m., apimtį, Komisija iš pradžių ketina įvertinti šios darbo grupės rezultatus.

Rugpjūčio 13 d. aš skubos tvarka pateikiau klausimą raštu Komisijai ir Tarybai dėl „WikiLeaks“ atvejo, skaidrumo, spaudos laisvės ir galimybės gauti informacijos ES.

Komisijai raštu pateikto klausimo statusas buvo vėliau pakeistas į įprastą klausimą raštu. Šešių savaičių laikotarpis, per kurį turėjo būti atsakyta į mano klausimą, baigėsi spalio 1 d. Prašau pažymėti, kad iš Tarybos gautas atsakymas, jog „Tarybos politika – nekomentuoti straipsnių spaudoje [...]“, yra nepatenkinamas.

Kodėl Komisija neatsakė į mano klausimą nustatytu laikotarpiu?

(EN) Į gerbiamosios Parlamento narės klausimą E-7329/10 Komisija atsakė 2010 m. lapkričio 16 d. Komisija apgailestauja dėl uždelsimo, atsiradusio dėl plačios iškeltų klausimų apimties bei dėl to, kad rengiant atsakymus reikėjo įtraukti daug Komisijos departamentų.

Atsižvelgiant į tai, kad artėja ES 2007–2013 m. finansinės perspektyvos laikotarpio vidurio peržiūra, pats laikas įvertinti, kaip struktūrinių ir sanglaudos fondų lėšos panaudojamos skirtingose valstybėse narėse.

Kurios šalys pirmauja panaudojant lėšas? Kokia rizika, kad kai kurios valstybės narės gali nepanaudoti visų lėšų, skirtų joms pagal šią finansinę perspektyvą? Ką būtų galima padaryti siekiant padidinti lėšų panaudojimo galimybes skirtingose valstybėse narėse? Kokių rezultatų iki šiol pasiekė Lietuva šioje srityje?

(EN) Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 93 straipsnyje⁽¹⁾ – šį reglamentą iš dalies pakeitė Reglamentas 539/2010⁽²⁾ – numatomas automatiškas nepanaudotų lėšų įsipareigojimo panaikinimas kiekvieno įsipareigojimo antrųjų metų gruodžio 31 d. 2 dalyje minima išimtis kai kurioms valstybėms narėms, kurioms taikoma kiekvieno įsipareigojimo trečiųjų metų gruodžio 31 d. taisyklė. Vadinamoji „n+2/N+3“ taisyklė veikia kaip paskata valstybėms narėms išleisti skirtas lėšas tinkamu laiku.

Verta pastebėti, kad lėšų panaudojimo lygis ne visiškai atspindi išlaidų lygį vietoje. Jis tik atspindi mokėjimų prašymus, valstybių narių pateiktus Komisijai norint kompensuoti galutinių naudos gavėjų išlaidas. Be to, dauguma valstybių narių linkusios pateikti didelių išmokų deklaracijas metų gale, todėl kai kurios išmokos pervedamos tik kitais metais. Tuomet tikrąją pažangą vietoje lėšų panaudojimo lygis atspindi vėliau.

2010 m. lapkričio 8 d. duomenys rodo visų valstybių narių vidutinį lėšų panaudojimo lygį: 19,3 proc. iš Europos regioninės plėtros fondo, 18,2 proc. iš Sanglaudos fondo ir 20,0 proc. iš Europos socialinio fondo. Konkrečiu Lietuvos atveju šie skaičiai atitinkamai yra 34,7 proc., 29,0 proc. ir 27,9 proc.

Akivaizdu, kad daugumos programų veikla įsibėgėja, o lėšų panaudojimo lygis kas mėnesį vis didėja. Komisija nuolat dirba su valstybėmis narėmis, siekdama užtikrinti, kad išmokos būtų deklaruojamos reguliariai ir laiku. Lietuvos atveju tai vyksta sklandžiai, nes ji reguliariai pateikia išmokų deklaracijas Komisijai keturis kartus per metus.

Tačiau sudėtinga palyginti kiekvienos valstybės narės iš įvairių fondų gautų lėšų panaudojimo lygį, nes įvairioms valstybėms narėms automatiško panaikinimo taisyklė taikoma skirtingai. Lietuvai taikoma tik „N+3“ (t. y. 2011 m.) taisyklė, o kai kurioms valstybėms narėms jau šiais metais gresia automatiškas panaikinimas. Tai daro poveikį išlaidų paskirstymui ir, žinoma, lėšų panaudojimo lygiui.

Lietuvos iš kiekvieno fondo gautų lėšų panaudojimo lygis yra didesnis už visų valstybių narių „išmokėta / pritaikyta“ vidurkį. Palyginti didelis lėšų panaudojimo lygis iš dalies atsiranda dėl išmokų taikant finansų inžinerijos priemones.

Atmesdamas 160 darbuotojų, samdomų Salonikų vietos savivaldos asociacijos, ieškinį, teismas sudavė dar vieną rimtą smūgį teisei į stabilų ir nuolatinį darbą. Tai kelia rimtų abejonių dėl Salonikų sąvartyno, esančio Mavrorachi, biologinio atliekų apdorojimo, perdirbimo programų ir ekologinio parko, sukurto ant buvusių „sąvartynų“, organizacijos. Vietos valdžios institucijos pranešė, kad su darbuotojais pasirašys dviejų mėnesių trukmės sutartis, kad ir toliau būtų teikiamos anksčiau minėtos paslaugos, taip juos laikydamos įkaitais politikos ir užimtumo požiūriu ir siekdamos kuo greičiau perduoti atliekų tvarkymą privačioms įmonėms bei atleisti tūkstančius darbuotojų.

Kokia yra Komisijos pozicija dėl Salonikų vietos savivaldos asociacijos ketinimo patikėti tokią svarbią visuomenės sveikatai sritį kaip atliekų tvarkymas privačiam sektoriui, kuris nepaisant pavojaus, kurį sukels gyventojams ir aplinkai, tūkstančius nuolatinių darbo vietų pavers laikinomis, lanksčiomis ir neužtikrinančiomis jokių garantijų?

(EN) Pagal kompetencijų paskirstymą sutartyse Komisija negali pareikšti nuomonės apie nacionalinių institucijų sprendimą privatizuoti paslaugas ar apie tai, kaip toks privatizavimas atliktas, jei tai atitinka tam taikomus Europos Sąjungos teisės aktus.

Dėl bendro restruktūrizavimo klausimo, o ypač jei dėl to gali būti mažinami etatai, Komisija norėtų pabrėžti, kad darbdavio pareiga laikytis nacionalinių nuostatų įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvas dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimo. Taip pat ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į atitiktį nuostatoms įgyvendinant direktyvas 98/59/EB⁽¹⁾ ir 2002/14/EB⁽²⁾. Jei dėl priemonių, kurių dėl atliekų tvarkymo ėmėsi vietos valdžios institucijos, kaip minėjo gerbiamasis Parlamento narys, įvyksta įmonių perdavimas, tai turėtų būti daroma laikantis Direktyvos 2001/23/EB⁽³⁾, kuria ginami darbuotojai, vykstant perdavimui dirbantys nuolatinėse darbo vietose arba pagal terminuotas darbo sutartis.

„Pagal darbo sutartį dirbantys darbuotojai“, apie kuriuos kalba gerbiamasis Parlamento narys, reiškia darbuotojus, dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis, kuriuos nuo piktnaudžiavimo paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis saugo Direktyva 1999/70/EB⁽⁴⁾, nesvarbu, ar darbdavys yra viešasis, ar privatusis.

Anksčiau minėtosios direktyvos buvo perkeltos į Graikijos nacionalinę teisės sistemą. Kompetentinga nacionalinė institucija, įskaitant teismus, turi užtikrinti, kad perkelti teisės aktai būtų taikomi remiantis konkrečių atvejų faktais ir aplinkybėmis.

Komisija taip pat norėtų pabrėžti, kad darbuotojams, kuriuos paveikė ar gali paveikti restruktūrizavimas, gali būti teikiama parama iš struktūrinių fondų, o ypač Europos socialinio fondo arba, esant tam tikroms sąlygoms, iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo.

Vis daugiau įmonių, įskaitant valstybines įmones, sudaro sutartis su saulės baterijų plokščių montuotojais suteikdamos nemokamą leidimą ant jų pastatų stogų instaliuoti saulės baterijų plokštes už tai, kad joms būtų teikiama nemokama ekologiška elektros energija.

Ar Komisija pasirengusi taip pat pradėti taikyti panašų modelį ir suteikti galimybę pasinaudoti jos pastatų stogais? Ar Komisija jau apskaičiavo, kokio dydžio stogo plotas tai būtų, koks būtų poveikis Komisijos energijos sąskaitai ir jos ekologiniam pėdsakui?

(EN) Komisija iki šiol dar nesikreipė į saulės baterijų plokščių montavimo įmones dėl susitarimų, kad ant jos pastatų stogų Briuselyje ar Liuksemburge būtų įrengtos saulės baterijų ar fotovoltinės plokštės. Komisija laikosi politikos įrengti fotovoltines saulės plokštes ant savo pastatų, kur tai įmanoma, remdamasi techninių galimybių tyrimų rezultatais. Dar nebuvo svarstomas klausimas, ar reikėtų šį darbą patikėti įmonėms, atliekančioms montavimą nemokamai.

Briuselyje virš Komisijos naujojo Cornet Leman vaikų kambario, kurį planuojama atidaryti 2011 m. pradžioje, buvo sumontuotos fotovoltinės saulės plokštės (jos užima apie 70 kvadratinių metrų stogo paviršiaus ploto), kurios pasieks 9,89 kW didžiausiąją galią. Be to, Komisija šiuo metu nagrinėja galimybę įrengti fotovoltines saulės plokštes ant kitų pastatų stogų ir jau nusprendė dėl dviejų pastatų, kur tai atrodo įmanoma (Rue Demot 24 ir Rue du Luxembourg 46). Prieš Komisijai toliau veikiant pagal atitinkamas viešųjų pirkimų taisykles, dar reikia atlikti tolesnius patikrinimus. Techninių galimybių tyrimai rodo, kad investavimas į fotovoltinių saulės plokščių įrengimą, kaip tikimasi, atsipirks per maždaug aštuonerius ar dešimt metų, atsižvelgiant į vietos elektros gamybą, taip pat į įvairius prieinamus paramos mechanizmus, kaip antai investicinė pagalba, ekologiniai sertifikatai ir t. t. Žinoma, laikotarpis, per kurį galutinai atsipirks investicijos, gali keistis keičiantis šiems paramos mechanizmams. Liuksemburge ant Komisijos pastatų saulės baterijų plokštės iki šiol dar neįrengtos. Kita vertus, Komisija atliko parengiamuosius darbus Liuksemburge, siekdama aprūpinti pastatus vien „ekologiška“ elektra, gaunama iš atsinaujinančiųjų išteklių. Kalbant apie tai, reikėtų pabrėžti, kad visi Komisijos pastatai Liuksemburge yra išsinuomoti, išskyrus (iš dalies) EUROFORUM pastatą, kurį ji turi teisę arba galimybę pirkti.

Norint įvertinti visas galimybes sumažinti Komisijos išlaidas energijai ir (arba) jos anglies pėdsaką, reikia atlikti atskirus galimų vietų, kurios galėtų būti tinkamos, ir įrengiamų saulės baterijų energijos potencialo tyrimus. Šiuose tyrimuose bus tiriami tokie dalykai, kaip tam numatomų stogų savybės, galimas kitos įrangos buvimas ant stogo, fizinė tų pastatų aplinka ir t. t. Todėl šiuo ankstyvu etapu dar negalima apskaičiuoti, kokį tiksliai bendrą poveikį šis ilgalaikis projektas galėtų padaryti Komisijos išlaidoms energijai ar jos anglies pėdsakui.

Regis, valstybės narės vis labiau kenkia vidaus rinkai, pacientų galimybėms gauti vaistų ir Europos vaistų agentūros (angl. EMA) vaidmeniui, taikydamos taip vadinamą „ketvirtąją kliūtį patekti į rinką“, t. y. nacionalinius kainų nustatymo ir kompensavimo sprendimus, taip darydamos žalą Europos kokybės ir saugos standartams. Atrodo, kad kai kurios valstybės narės bando sukurti papildomus vaistų saugos, kokybės ir veiksmingumo standartus. Šie veiksmai gali pakenkti vaistams taikomai ES reguliavimo sistemai, kuri numato ilgą ir brangų procesą, norint gauti leidimą prekiauti. Tokia praktika taip pat kelia grėsmę bendrai vaistų rinkai. Tai prieštarauja vienos bendros rinkos principams, gali iškraipyti konkurenciją tarp tų farmacijos kompanijų, kurios vykdo nustatytus klinikinius tyrimus ir bandymus, kad gautų leidimus, ir tų, kurie visiškai jų nevykdo.

Ar Komisija žino apie šią problemą? Ar Komisija stebi šiuos įvykius ir perspėja valstybes nares, kad jos nebetęstų tokios praktikos?

(EN) Teisingumo Teismas savo praktikoje nusprendė, kad nustatyti vaistinių preparatų kainas ir nuspręsti, ar įtraukti juos į šalies sveikatos apsaugos draudimo sistemas, yra įgaliotos valstybės narės, tačiau įgyvendindamos savo įgaliojimus jos turi laikytis Europos Sąjungos teisės aktų⁽¹⁾. Atsižvelgiant į tai, Direktyvoje 89/105/EEB išdėstytos procedūrinės taisyklės, kaip turi būti priimami šie sprendimai, užtikrinant, kad jie būtų aktualūs ir skaidrūs.

Komisija gerai žino, kad daug valstybių narių kaip pagrindą tokiems sprendimams naudoja metodiką, dažnai vadinamą HTA – sveikatos technologijų vertinimą. Tokie vertinimai gali apimti naujo vaisto ir rinkoje egzistuojančių alternatyvų palyginimą, atsižvelgiant į rezultatus pacientams, o daugeliu atvejų taip pat ir santykinį naujojo gaminio ekonominį efektyvumą.

Komisija laiko sveikatos technologijų vertinimą šiam tikslui tinkama priemone, pernelyg neiškreipiančia konkurencijos farmacijos rinkoje.

Užtikrindama, kad sveikatos technologijų vertinimas nebus nereikalinga papildoma našta pramonei, Komisija palaiko Europos bendradarbiavimą kuriant bendrus standartus ir sveikatos technologijų vertinimo metodiką. Tai galėtų būti naudinga pacientams, valstybėms narėms ir pramonei, nes būtų sukurtos didesnės galimybės gauti vaistų, sumažintas darbo dubliavimas ir sukurta aiškesnė novatoriškų vaistų sistema.

2010 m. rugpjūčio mėn. EASA pateikė Komisijai nuomonę dėl naujų taisyklių lakūnų licencijavimui. Pasiūlymu siekiama pagerinti aviacijos saugą.

EASA be kita ko pageidauja užtikrinti, kad visi pilotai, skaidantys ES, turėtų piloto licenciją, išduotą ES. Taigi, asmenys, turintys, pavyzdžiui, JAV licenciją, nebūtinai turės teisę skraidyti ES.

Kaip Komisija vertina šį pasiūlymą?

(EN) Europos Parlamento ir Tarybos reglamente EB 216/2008⁽¹⁾ reikalaujama, kad Europos Sąjungoje gyvenantys ir orlaivių skrydžiuose į Europos Sąjungą dalyvaujantys pilotai laikytųsi Europos licencijavimo reikalavimų. Šių reikalavimų gali būti laikomasi pripažįstant trečiųjų šalių išduotas licencijas, jei naudojamasi Europos Sąjungoje neregistruotais orlaiviais.

Po išsamių konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais Europos aviacijos saugos agentūra (EASA) pateikė Komisijai pasiūlymą (nuomonę) dėl trečiosios šalies valdžios institucijų išduotų pilotų licencijų, kuriame iš esmės perteikiami paprastai valstybėse narėse taikomi ir anksčiau Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) ir Jungtinės aviacijos administracijos (JAA) sukurti standartai. Į šią nuomonę taip pat įtrauktas pasiūlymas pripažinti licencijas, išduotas trečiųjų šalių arba jų vardu, įskaitant pasiūlymą dėl trečiosios šalies licencijų, išduotų remiantis ICAO 1 priedu, pakeitimo. Šis pasiūlymas toliau bus aptariamas komitete, įkurtame remiantis Reglamento 216/2008 65 straipsnio 1 dalimi.

Šalia esamo pasiūlymo dėl trečiosios šalies licencijų pakeitimo Komisija naudojasi proga priminti, kad ne Europos Sąjungos licencijų pripažinimas galėtų būti supaprastintas, jei būtų įgyvendinti Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių dvišaliai saugumo susitarimai. Tokie susitarimai, kuriuos dar reikia ratifikuoti, jau buvo pasirašyti su Jungtinėmis Valstijomis, Kanada ir Brazilija.