Diskusijos

Pirmadienis, 2010 m. gruodžio 13 d. - Strasbūras

18. Viena paraiškų dėl leidimo apsigyventi ir dirbti pateikimo procedūra (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – Véronique Mathieu pranešimas (http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=REPORT&reference=A7-2010-0265&language=LT" ) Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vienos paraiškų dėl vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų vienodų teisių [http://ec.europa.eu/prelex/liste_resultats.cfm?CL=lt&ReqId=0&DocType=COM&DocYear=2007&DocNum=0638" – C6-0470/2007– http://www.europarl.europa.eu/oeil/FindByProcnum.do?lang=en&procnum=COD/2007/0229" ].

  Véronique Mathieu, pranešėja. – (FR) Ponia pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, kaip žinote, jau dešimt metų Europos Sąjunga stengiasi teisės aktais apsisaugoti nuo ekonominės imigracijos.

Užuot palaikiusi iš pradžių vyravusį visuotinį požiūrį į migraciją, Komisija suteikė pirmenybę sektoriniam požiūriui. Šiame direktyvos projekte pabrėžiama, kad būtina sukurti bendrą teisėtos, visų pirma ekonominės, imigracijos politiką.

Iki šiol priėmėme teisės aktus neteisėtos imigracijos, sienų kontrolės ir vizų politikos srityse. Atėjo laikas visiems kartu siekti pažangos ekonominės imigracijos srityje, nes Europos Sąjunga privalo spręsti visoms valstybėms narėms bendrus iššūkius; tai iššūkiai, kuriems turime surasti bendrą sprendimą visoje Europoje.

Šie iššūkiai – tai demografinis nuosmukis ir Europos gyventojų senėjimas. Tiesą sakant, šie iššūkiai turės poveikį visai Europai, tad pagal bendras užimtumo prognozes galima daryti išvadą, kad ateinančiais metais pastebimai trūks darbo jėgos. Todėl privalome sprendimų ieškoti Europos lygmeniu, kad būtų patenkinti darbo rinkos poreikiai, o ekonominė imigracija – vienas iš sprendimų, kurį privalome apsvarstyti.

Vis dėlto turime būti atsargūs ir neapgaudinėti savęs. Europos požiūrio į teisėtos imigracijos valdymą apibrėžimas reiškia, kad šis valdymas turi būti organizuojamas atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės poreikius ir galimybes priimti imigrantus. Direktyvos projekto 1  ir 8 straipsniuose nustatyta, kad valstybės ir toliau galės pačios spręsti, kiek migrantų pageidauja priimti savo valstybės teritorijoje.

Mūsų vyriausybės mėgino reguliuoti ekonominę imigraciją įvairiais būdais: pasirašydamos dvišalius susitarimus, taikydamos kvotas ir reguliavimo priemones. Tačiau nė viena iš šių priemonių nebuvo veiksminga nei valdant teisėtos imigracijos srautus, nei kovojant su neteisėta imigracija. Šių dviejų klausimų ryšys akivaizdus. Tik kuo geriau reguliuodami teisėtą imigraciją galėsime sustabdyti neteisėtą imigraciją. Būtent to ir siekiama priimant šį priemonių paketą, kurį Komisija pateikė bent prieš penkerius metus.

Kokios naudos atneš ši direktyva dėl vieno leidimo ekonominės imigracijos srityje galiojančiai teisinei sistemai? Kitaip nei direktyvoje dėl mėlynosios kortelės, šioje direktyvoje nenagrinėjami trečiųjų šalių darbuotojų priėmimo kriterijai. Šia direktyva siekiama panaikinti skirtumus tarp skirtingų valstybių teisės aktų, susijusių su paraiškų dėl leidimo dirbti ir apsigyventi pateikimo tvarka ir su teisėtai Europos Sąjungoje dirbančių užsieniečių teisėmis.

Vis dar neturime Europos teisės akto, kuris apimtų visas teises, suteikiamas trečiųjų šalių piliečiams, teisėtai dirbantiems ir gyvenantiems Europos Sąjungoje. Todėl siekiant apsaugoti šiuos darbuotojus ir užtikrinti, kad su jais būtų elgiamasi vienodai kaip su darbuotojais, kurie yra atitinkamos valstybės narės piliečiai, šia direktyva bus panaikinti skirtumai keliose srityse: darbo sąlygų, švietimo ir profesinio mokymo, socialinės apsaugos, galimybės naudotis prekėmis ir paslaugomis bei gauti mokesčių lengvatas.

Sukūrus tokį bendrą pagrindą, šie žmonės bus apsaugoti nuo išnaudojimo suteikiant jiems tvirtą teisinį statusą. Be to, tai priemonė kovoti su nesąžininga konkurencija, kuri kenkia Europos darbuotojams. Tiesą sakant, skirtinga apsauga galiausiai skatinamas nekvalifikuotų ir menkai apsaugotų darbuotojų įdarbinimas Europos darbuotojų nenaudai.

Be to, šia direktyva bus supaprastintos priėmimo procedūros skatinant užimtumą. Visos valstybės narės taikys suderintą tvarką, kuri bus paprastesnė, greitesnė ir ne tokia varginanti. Taigi, šios direktyvos priėmimas atneš didelę naudą migrantams, darbdaviams bei nacionalinėms administracijoms, ir bus sudarytos sąlygos geriau valdyti teisėtos imigracijos srautus.

Dabar Parlamentas – viena iš teisės aktų leidybos galią turinčių institucijų, o tai reiškia, kad jis taip pat privalo prisiimti atsakomybę, nors tai idealistinis iš praeities atklydęs požiūris, todėl privalome parodyti, kad gebame prisiimti naujas pareigas, kurios mums suteiktos Lisabonos sutartimi. Imkimės veiksmų kaip patikimas atstovas, pasirengęs spręsti rimtą, didelės imigracijos Europos pasieniuose valdymo iššūkį. Žinome, kad gerai valdomi imigracijos srautai bus naudingi visiems.

  Cecilia Malmström, Komisijos narė. – Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti abiem pranešėjams V. Mathieu ir A. Cercasui, dviem komitetams ir Tarybai pirmininkaujančiai Belgijai už sunkų darbą rengiant šį pasiūlymą.

Kaip žinote ir kaip minėjo pranešėja, Komisija pristatė šį pranešimą dar 2007 m. Mūsų tikslas buvo ir tebėra supaprastinti procedūras, įvedant vieną leidimą apsigyventi ir dirbti, kartu užtikrinant su darbu susijusias teises teisėtai valstybėse narėse gyvenantiems trečiųjų šalių darbuotojams, kuriems netaikomi konkretūs ES teisės aktai ar Komisijos pasiūlymai. Šiame pasiūlyme nenagrinėjamos leidimų suteikimo ar panaikinimo sąlygos. Tokių sąlygų nustatymas, kaip ir sprendimas dėl priimamų emigrantų skaičiaus, jei iš viso pageidaujama jį priimti, paliekamas valstybių narių kompetencijai.

Šis pasiūlymas – vienas iš Europos Sąjungos darbo ir migracijos politikos pagrindų. Jei Parlamentas ir Taryba priims šią direktyvą, patvirtinsime, kad Europos Sąjunga vertina trečiųjų šalių darbuotojų indėlį į mūsų ekonomiką ir visuomenę. Be to, parodysime, kad esame pasirengę ir gebame susitarti dėl teisės aktų, susijusių su darbu ir migracija.

Tai labai sudėtingas pasiūlymas, ir jame nagrinėjamas tiek imigracijos, tiek socialinio užimtumo aspektas. Komisija gali pritarti daugumai pakeitimų, dėl kurių balsavo atitinkami šio Parlamento komitetai, jei tik jais bus sustiprintos procedūrinės garantijos ir migrantams, ir darbdaviams. Kalbu apie tokius pakeitimus, kurie nukreipti į tolesnį paraiškų pateikimo procedūros supaprastinimą ir nuostatų dėl vienodų sąlygų stiprinimą, pvz., mokesčių proporcingumo principas procedūrų atveju ir nuostatos dėl vienodų sąlygų gauti mokesčių lengvatas.

Kita vertus, pakeitimas, kuriame nustatomas sukauptų pensijų pervedimas tik jei pasirašytas dvišalis susitarimas, yra kur kas labiau ribojantis nei Komisijos siūlomas metodas.

Džiaugiuosi, kad ir Tarybai pirmininkaujanti valstybė, ir Parlamentas dėjo dideles pastangas, kad suderintų savo pozicijas. Tarybai pirmininkaujanti Belgija stengėsi, kad valstybių narių pozicija priartėtų prie Europos Parlamento pozicijos, ir žinau, jog Parlamentas atsižvelgė į daugelį Tarybos išdėstytų prašymų ir susirūpinimą keliančių klausimų.

Kompromisas, kurį visi stengiamės pasiekti, atitiks tam tikrus kriterijus, pvz., siekį ginti darbuotojus migrantus ir suteikti jiems su darbu susijusias socialines ir ekonomines teises kuo labiau remiantis tuo, kad jiems nuo pat pirmos darbo dienos būtų taikomos tokios pat sąlygos kaip ir ES darbuotojams. Be to, šiuo kompromisu bus atsižvelgiama į tai, kaip svarbu sukurti visiems darbuotojams vienodas sąlygas visoje ES ir kaip svarbu parodyti šalims partnerėms, kad esame pasirengę užtikrinti teisingų sąlygų taikymą trečiųjų šalių piliečiams, teisėtai gyvenantiems ir dirbantiems valstybėse narėse.

Negalime nepaisyti valstybių narių susirūpinimo, kurį jos reiškia dėl tam tikrų vienodų sąlygų nuostatų, ypač kalbant apie biudžeto koncentraciją. Manau, kad svarbu laikytis tų kriterijų, kuriuos ką tik pabrėžiau, net jei galutinis rezultatas nebus toks idealus, kokio pageidavome, ir neatspindės tokių plačių užmojų, kokių tikėjomės. Tai kompromisas, kaip teigė V. Mathieu. Tai geras kompromisas, jis byloja apie svarbią pažangą teisėtos imigracijos srityje ir bus labai svarbus Europos Sąjungos darbuotojams.

Todėl norėčiau išreikšti viltį, kad kuo greičiau pasiektume susitarimą dėl šio pasiūlymo. Dar kartą dėkoju pranešėjams ir šešėliniams pranešėjams už atliktą darbą.

  Alejandro Cercas, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonės referentas. – (ES) Ponia pirmininke, ponia V. Mathieu, ponios ir ponai, be jokios abejonės, imigracija Europoje yra labai svarbus ir itin reikšmingas politinis, ekonominis ir socialinis klausimas.

Tai didžiulė galimybė, tačiau tam reikia protingo ir teisingo valdymo, nes kitaip tai taps problema ne tik atvykstantiems, nes su jais bus elgiamasi neteisingai, bet ir čia gyvenantiems darbuotojams, nes jų darbo vietoms iškils grėsmė. Kaip alternatyva, darbo rinka taptų suskaldyta ir padalyta ir atsirastų menką atlygį gaunančių darbuotojų, dėl kurių kiltų grėsmė visoms socialinėms pergalėms, iškovotoms visą amžių kuriant Europos socialinį modelį.

Todėl, Komisijos nare, ponia V. Mathieu, vienodos sąlygos – kertinis protingos ir teisingos ekonominės imigracijos politikos akmuo. Tai Taryba tvirtino prieš vienuolika metų Tamperėje, tai Komisija prieš penkerius metus išdėstė savo žaliojoje knygoje, o rytoj Parlamentas privalės balsuoti dėl pasiūlymo dėl teisėkūros iniciatyvos. Šis vienodų sąlygų klausimas nagrinėjamas direktyvos III skyriuje. Tai ne tik biurokratinė direktyva. Joje nustatomos teisės ir pareigos, kurios turėtų būti taikomos visiems teisėtiems imigrantams, ir ji turėtų apimti visas teises į vienodas sąlygas ir nediskriminavimą.

Deja, Komisijos nare, direktyva nėra tokia, kokia mums buvo žadėta. Tai ne tik mano ar Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonė, taip teigia visos humanitarinės nevyriausybinės organizacijos, visos bažnyčios Europoje ir visos profesinės sąjungos be išimties. Ši direktyva yra nepakankama ir netgi pavojinga, nes į ją neįtrauktos tos grupės, kurioms labiausiai reikia apsaugos; į ją neįtraukti sezoniniai darbuotojai, įmonių perkeliami asmenys ir darbuotojai iš mažiau išsivysčiusių šalių, kurie atvyks čia pagal Bendrajame susitarime dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) numatytą ketvirtąjį režimą.

Todėl iš trečiųjų šalių atvyks šimtai tūkstančių darbuotojų remiantis kilmės šalies principu, nes jiems pagal šią direktyvą nebus taikomos vienodos sąlygos. Taip yra ir todėl, kad valstybėms narėms suteikiate galimybę išvengti vienodų sąlygų taikymo, kai tai susiję su pensijų mokėjimu jiems grįžus į savo šalį, ir šeimos išmokų bei socialinės rūpybos išmokų mokėjimu, išskyrus bedarbio pašalpą. Tai galios net ir tiems darbuotojams, kuriems taikytinas vienodų sąlygų principas ir V. Mathieu minėti teisės aktai. Jie taip pat negalės pasinaudoti pašalpomis ir bet kokia parama siekdami aukštojo mokslo, įskaitant kvalifikacijos kėlimą.

Todėl aiškinamajame memorandume ir poveikio vertinime Komisija tvirtina ketinanti pašalinti teisių skirtumus ir užkirsti jiems kelią , tačiau praktikoje taip nesielgia. Vien žadėti nepakanka, Komisijos nare.

Be to, deja, rytoj balsuosime dėl šio Parlamento dešiniųjų ir centro dešiniųjų pažiūrų frakcijų pateiktų pakeitimų, kuriais, jūsų teigimu, siekiama dar didesnės pažangos ir kuriuose netgi įtvirtinta radikaliausia Tarybos pozicija, kad būtų panaikintas sutarimas, kurį pasiekėme Užimtumo ir socialinių reikalų komitete.

Todėl, Komisijos nare, V. Mathieu, ponios ir ponai, manau, kad reikia platesnių diskusijų šiuo ir kitų direktyvų klausimu, kurios būtų atviros Europos pilietinei visuomenei, NVO, bažnyčioms ir profesinėms sąjungoms. Negalime šio klausimo spręsti taip skubotai ir, mano nuomone, taip neatsakingai, kaip pasielgtume jau rytoj priimdami Tarybos tekstą.

Manau, kad dauguma mano kolegų narių įvairiose frakcijose sutiktų surengti išsamias diskusijas, kad Parlamente būtų pasiektas platus sutarimas, atsižvelgiant į ES pagrindinių teisių chartijos principus ir laikantis Jungtinių Tautų, Tarptautinės darbo organizacijos ir Europos Tarybos rekomendacijų.

Kalbame apie žmogaus orumą ir Europos ateitį, tad manau, kad Europoje visi darbuotojai be jokių išimčių ir nepaisant jų kilmės turi turėti visas iki paskutinės teises, jeigu teisėtai gyvena Europoje. Tai priemonė kovoti su ksenofobija ir rasizmu bei kurti padorią Europą.

  Ria Oomen-Ruijten, PPE frakcijos vardu. – (NL) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti V. Mathieu, kad ji sugebėjo imtis vadovaujamo vaidmens rengiant dokumentų paketą, kuris buvo svarstomas ilgus metus. Jei teisingai supratau, ponia C. Malmström, pasiūlymas dėl direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių apsigyvenimo Europos Sąjungoje darbo tikslais sąlygų buvo pateiktas dar 2001 m. Šio pasiūlymo atsisakyta 2006 m., o 2007 m. buvo pateiktas šis pasiūlymas, kuriame numatyta unikali tvarka, taikytina trečiųjų šalių piliečiams, atvykstantiems dirbti į ES. Taigi, leidimas apsigyventi ir leidimas dirbti sujungiami į vieną.

Ponia pirmininke, šiuo metu svarstomame pasiūlyme – dėl to ne visiškai sutinku su A. Cercasu – nurodoma, kad trečiųjų šalių piliečiai, kuriems suteiktas vienas leidimas, turi socialines teises, kurios, tiesą sakant, yra visiems vienodos. Socialinių reikalų ir aplinkos komiteto diskusijose (dėkoju savo kolegai A. Cercasui, džiaugdamasis, kad galėjau tai su juo aptarti) buvo ganėtinai karštai diskutuojama dviem klausimais. Visų pirma, dėl direktyvos taikymo srities, kai komandiruojamiems darbuotojams negali būti suteiktas vienas leidimas, ir tam pritariu. Tai nustatyta Direktyvos 96/71/EB, kuri žinoma kaip Darbuotojų komandiravimo direktyva, 3 straipsnio 2 dalies b punkte.

Mano manymu, socialinis komandiruojamų trečiųjų šalių piliečių statusas buvo ir tebėra tinkamai apibrėžtas toje direktyvoje. Ir anksčiau, ir dabar manau, kad svarbu sudaryti visiems vienodas sąlygas, kad iš kitų šalių atvykusiems darbuotojams nebūtų leidžiama dirbti už mažesnį darbo užmokestį negu mokamas vietiniams darbuotojams. Vis dėlto svarstau, ar nesiremdami Darbuotojų komandiravimo direktyva, nesusikursime sau problemų ateityje.

Antras klausimas, kurį labai stengiausi išspręsti ir dėl kurio priimtas palankesnis sprendimas po mano pasiūlyto pakeitimo – vienodų sąlygų taikymo principo išimtys. Laikiausi ir tebesilaikau nuomonės, kad šis principas, įtvirtintas Reglamente (EB) Nr. 883, privalo būti pagrindas, kai kalbama apie vieną leidimą. Manau, kad Taryba pasiekė gerą kompromisą, nes juo užtikrinamos ir vienodos teisės, ir vienodos sąlygos.

  Vilija Blinkevičiūtė, S&D frakcijos vardu. – (LT) Iš tiesų direktyva dėl vieno leidimo gyventi ir dirbti yra labai svarbi direktyva. Buvo daug diskusijų, daug nuomonių, daug vertinimų, tačiau bendro sprendimo, tokio, kuris būtų priimtinas visiems trečiųjų šalių darbuotojams teisėtai gyvenantiems ir dirbantiems Europos Sąjungos šalyse, nepasiekta. Ši direktyva turėtų būti bendroji pagrindų direktyva dėl trečiųjų šalių darbuotojų teisių ir turėtų būti pagrindas konkrečioms direktyvoms parengti, nes tiktai taip ji galėtų prisidėti prie Europos Sąjungos tikslo sukurti bendrą migracijos politiką. Tačiau pagrindinė problema yra ta, kad mums žadėtas direktyvos pagrindas yra panaikintas jau Komisijos siūlyme, kadangi jame iš turinio yra išbrauktos tam tikros darbuotojų kategorijos, t. y. sezoniniai darbuotojai, bendrovės viduje perkeliami darbuotojai, pabėgėliai. Kitaip tariant, ši direktyva neįtvirtina teisinės lygybės principo visiems trečiųjų šalių darbuotojams. Taigi, siekiant, kad ši direktyva būtų atskaitos taškas bei pagrindas, būtina į direktyvos taikymo sritį įtraukti visus darbuotojus, ir ypač sezoninius darbuotojus, nes kitaip teisėtai Europos Sąjungoje gyvenantiems ir dirbantiems migrantams nebus taikomos teisingumo, vienodumo ir lygybės principais grįstos darbo sąlygos. Ir reikia atkreipti dėmesį į tai, kad migrantai darbuotojai į Europos Sąjungos ekonomiką tiek savo darbu, tiek sumokamais mokesčiais ir socialinėmis įmokomis, įneša tam tikrą indelį į Europos Sąjungos ekonomiką, todėl jiems turi būti užtikrintos vienodos minimalios teisės bei vienodas požiūris į juos darbo rinkoje. Jeigu rytoj balsuosim dėl šios direktyvos, mes turime būti vieningi, nes tiktai taip galime laimėti šią kovą, kad visos darbuotojų grupės būtų įtrauktos į šią direktyvą ir kad šie darbuotojai turėtų vienodas teises. Norėčiau pabrėžti, kad negalima kurti dviejų lygių darbo rinkos nei pačioje Europos Sąjungoje, nei už jos ribų. Mes negalime leisti, kad Europos Sąjungos darbo rinkoje būtų sukurta antrarūšė diskriminuojama darbuotojų klasė be jokių teisių ir be jokių garantijų. Taip mes paminsime iš tikrųjų iki šiol visus išsikovotus socialinius standartus.

  Sophia in 't Veld, ALDE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padaryti nedidelį pareiškimą dėl darbo tvarkos. Pastebėjau, kad šiose svarbiose diskusijose nedalyvauja Taryba, mūsų derybų partnerė. Manau, tai nepriimtina. Tai jau ne pirmas kartas, todėl prašau šio Parlamento pirmininko kreiptis į Tarybą ir išreikšti nepasitenkinimą tokiu elgesiu.

(Plojimai)

Toliau, kaip ir visi kiti nariai, sveikinu V. Mathieu atlikus labai gerą darbą, rengiant tokį sunkų, sudėtingą ir svarbų dokumentų paketą. Mano frakcija, ALDE frakcija, prisiims savo atsakomybę, ir mes taip pat norime pasiekti susitarimą, nes suprantame, kad tai labai svarbu. Vis dėlto šios užduoties imamės be didelio džiaugsmo, nes, kaip, mano manymu, jau leido suprasti visos šio Parlamento frakcijos ir pati Komisija, šis pasiūlymas nėra toks, kokio reikia.

Mano frakcija ir toliau laikysis savo pozicijos dėl papildomų dokumentų, nes jei leisime valstybėms narėms reikalauti papildomų dokumentų, vieno leidimo paskirtis neteks prasmės; arba vienas leidimas yra, arba jo nėra, bet jeigu vienas leidimas yra, negali būti reikalaujama jokių papildomų dokumentų.

Dėl koreliacijos lentelių, norėdama pasiekti susitarimą, mano frakcija nebalsuos už koreliacijos lentelių įtraukimą. Tačiau turiu pareikšti asmeninę pastabą, kad tai gėdinga valstybių narių klaida, nes jei jos ketina perkelti direktyvą ir siekia tai padaryti skaidriai, turėtų savo laisva valia įtraukti koreliacijos lenteles.

Galiausiai, 1999 m. Tamperėje valstybės narės didingai pareiškė, kad siekia bendros prieglobsčio ir imigracijos politikos. Ką gi, kokią pažangą iki šiol padarėme? Beveik jokios. Akivaizdu, kad valstybės narės nenori bendros imigracijos politikos.

  Jean Lambert, Verts/ALE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, mums irgi kelia nerimą nevienoda darbo rinka visose 27 valstybėse narėse ir kiekvienoje iš jų, tačiau mums rūpi, kaip pereisime nuo tokios rinkos prie visapusiškesnės ir stipresnės rinkos.

Norėtume būti tikri, kad pasiektas susitarimas dėl daugumos trečiųjų šalių piliečių teisių, kurias iš pat pradžių siūlė Komisija, ir kurios, apskritai kalbant, buvo pagerintos Užimtumo ir socialinių reikalų komitete.

Nenorime, kad šios teisės būtų vis labiau ribojamos ir varžomos, todėl per rytojaus balsavimą balsuosime už plačiausią ir tvirčiausią įmanomą teisių rinkinį. Primename Tarybai, kad esame susirūpinę dėl asmenų, kurie turėtų turėti galimybę tobulinti savo įgūdžius ir gerinti išsilavinimą, gauti naudos iš mokamų socialinio draudimo įmokų ir tikėtis teisės į pensiją, atsižvelgiant į tai, kad jų darbu remiama mūsų ekonomika ir iš tikrųjų mūsų visuomenė, kaip ir pripažįstama pranešime.

Be to, mūsų frakcijai svarbus 11 straipsnio a punkte nustatytas įsipareigojimas siekti apykaitinės migracijos. Taikymo srities klausimas kelia daug ginčų, nes diskutuojame ir apie kitus galiojančius teisės aktus, dėl kurių kartais kyla nesutarimų. Taip pat apgaudinėjame save manydami, kad priėmus svarstomą dokumentą iš tikrųjų bus patenkinti visų darbuotojų migrantų Europos Sąjungoje poreikiai. Reikia nevienareikšmiško požiūrio, kad galėtume užtikrinti, jog migracija būtų jiems naudinga, todėl nebalsuosime, pvz., už tai, kad būtų įtraukti asmenys, kuriems teikiama humanitarinė apsauga.

  Patrick Le Hyaric, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FR) Ponia pirmininke, Komisijos nare, A. Cercas taikliai pažymėjo, kad Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonės skiriasi. Todėl Parlamentas privalo balsuoti prieš vadinamąją „Vieno leidimo“ direktyvą. Iš esmės šiuo tekstu siekiama tik vieno, aiškiai numanomo tikslo: priversti Europos Sąjungos darbuotojus konkuruoti su darbuotojais iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių ir net priversti darbuotojus imigrantus konkuruoti tarpusavyje, atsižvelgiant į jiems suteiktą statusą.

Jei ši direktyva liks tokia, kokia yra dabar, bus teikiamas kelių rūšių statusas: gyventojo statusas, sezoninio darbuotojo statusas ir bendrovės viduje perkeliamo darbuotojo statusas. Priėmus šią direktyvą, Europos Sąjungoje būtų oficialiai nustatytos kelios darbuotojų kategorijos. Jei su tuo sutiksime, pažeisime Pagrindinių teisių chartijos principus.

Priešingai jūsų išsakytam požiūriui, ponia V. Mathieu, tokie statuso skirtumai lemtų nuolatinį visų darbo užmokestį gaunančių asmenų gyvenimo, darbo ir užimtumo sąlygų blogėjimą Europos Sąjungoje. Lygybė negali būti vertinama remiantis vien darbo sąlygomis.

Kaip minėjo A. Cercas, lygybė privalo apimti darbo užmokestį, darbo valandas, teisės į darbą užtikrinimą, sveikatą, atostogas, socialinę apsaugą, galimybę naudotis viešosiomis paslaugomis ir galimybę mokytis. Nesant šių bendrų būtinųjų reikalavimų įsivyraus konkurencijos džiunglės, stigmatizacija, atskirtis ir neribotas išnaudojimas. Lygybė privalo apimti visus darbuotojus, neatsižvelgiant į jų kilmę. Neleiskime, kad būtų sukurtos papildomos darbuotojų konkurencijos rūšys šalia tų, kurios įvestos pasibaisėtina vadinamąja Bolkesteino direktyva. Darbuotojų lygybės privalo būti siekiama viena aiškia direktyva, kurioje būtų įtvirtintas šis principas. Kadangi tokios direktyvos nėra, visi šiame Parlamente, neatsižvelgdami į savo pažiūras, turėtume atmesti šią direktyvą darbuotojų Europos, socialinės Europos ir humanistinės Europos vardan.

  Mara Bizzotto, EFD frakcijos vardu. – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, pranešime, dėl kurio diskutuojame, be abejonės, yra keletas palankiai vertintinų dalykų, o bendras jo tikslas – supaprastinti procedūras ir sumažinti biurokratines kliūtis trečiųjų šalių darbuotojams, kurie turi galiojantį leidimą gyventi atitinkamoje valstybėje narėje.

Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu Europoje dėl Europos gamybos sistemos struktūrinių trūkumų ir krizės, kurios pabaigos dar nematyti, dešimtys milijonų piliečių, kurių daugelis yra jaunimas, neturi darbo.

Europa visų pirma atsakinga ne už pagalbą trečiųjų šalių piliečiams, gyvenantiems mūsų šalyse, bet už ekonominių, politinių ir socialinių priemonių, kurios padėtų mūsų piliečiams gauti ar atgauti darbą, įgyvendinimą. Jeigu Europoje galėsime užtikrinti darbo vietas savo piliečiams, sukursime tvirtą socialinį pagrindą, kuris padės tinkamai priimti išorės imigrantų srautus.

Svarbiausia užtikrinti, kad Europa savarankiškai augtų ir tvirtai atsistotų ant kojų. Tik tada mūsų šalys bus pakankamai stiprios, kad galėtų pasiūlyti darbo ir atvykstantiems asmenims.

  Daniël van der Stoep (NI). – (NL) Ponia pirmininke, mano frakcija visą laiką aiškiai nepritarė Europos prieglobsčio ir imigracijos politikai. Šiuo metu Nyderlanduose turime nepaprastą kabinetą, kuriame geriau nei anksčiau buvo įgyvendinama žmonių valia prieglobsčio ir imigracijos srityse, tačiau šį kartą paprasčiausiai susidūrėme su fait accompli.

Nepaisant to, mano frakcija, Olandijos Laisvės partijos (PVV) delegacija, visuomet sieks užtikrinti, kad šie įgaliojimai būtų grąžinti valstybėms narėms. Be abejo, kol kas svarbu apriboti žalą, tačiau šiuo pranešimu nesistengiama to siekti: dėl naujosios paraiškų teikimo procedūros žmonėms iš tikrųjų taps lengviau, o ne sudėtingiau, atvykti į Europos Sąjungą.

Ponia pirmininke, tik elitinė politikų klasė, kuri neturi visiškai jokio ryšio su piliečiais, galėtų palikti tuos piliečius, kurie kasdien patiria pražūtingus masinės asmenų ne iš Vakarų valstybių imigracijos padarinius, likimo valiai. Balsuosiu prieš šį pranešimą, nes mane išrinko olandai, o ne laimės ieškotojai, kurie ieško vakarietiškų malonumų, nepuoselėdami judėjų krikščionių vertybių.

  Simon Busuttil (PPE). – (MT) Ponia pirmininke, norėčiau pradėti savo kalbą padėkodamas Véronique Mathieu už visas jos pastangas, įdėtas siekiant šio rezultato. Kaip minėjo Komisijos narė C. Malmström, ji atliko labai svarbų darbą itin sudėtingu klausimu. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija pritaria bendradarbiavimui teisėtos imigracijos srityje, kol nepaaiškės, kad kartu tvirčiau kovojame su neteisėta imigracija. Manau, kad šie dalykai vienas be kito negali gyvuoti. Nepaisant to, kartu pripažįstame, kad viena iš priemonių, kurios gali būti panaudota kovoje su neteisėta imigracija – suteikti geras ir aiškias galimybes vykti reguliuojamai imigracijai, kaip elgiamės šiuo atveju. Tačiau norėčiau priminti, kad, kaip jau minėjo Véronique Mathieu, kartu su naujais įgaliojimais, kurie šioje srityje mums buvo suteikti Lisabonos sutartimi, įgijome ir naujas pareigas. Kadangi turime prisiimti šią naują atsakomybę, šis Parlamentas privalo kaip tik tai ir padaryti ir įrodyti, kad jis gali siekti kompromiso su Ministrų Taryba. Todėl reikia priimti Tarybos poziciją kai kuriais klausimais, pvz., dėl apsaugos priemonių, kurias ji norėtų išsaugoti, išduodant leidimus pagal šią direktyvą. Manau, kad čia iškyla vienodų sąlygų klausimas. Turime pripažinti, kad, jei norime pasiekti susitarimą su Taryba, neišvengiamai privalome sutikti su tuo, kad sąlygos nebūtinai visada bus vienodos. Baigdamas norėčiau pažymėti, kad vis dėl to tie, kurie teigia, jog užbėgame už akių, ar tie, kurie pasirengę balsuoti prieš, turėtų suprasti, kad nepriėmus tokios direktyvos galiausiai įsivyraus neteisėtos imigracijos padėtis, kuri, žinoma, nesuteiks orumo jokiems šioje padėtyje atsidūrusiems darbuotojams.

  Claude Moraes (S&D). – Ponia pirmininke, manau, kad abu mano kolegos iš S&D frakcijos, A. Cercas ir V. Blinkevičiūtė, kalbėjo apie pagrindinę problemą, su kuria susidūrė mūsų frakcija nagrinėdama šį paketą: kalbu ne tik apie vienodas sąlygas ar kilmės šalies principą, apie kuriuos labai plačiai diskutuota, kaip teigė R. Oomen-Ruijten. Susiduriame ir su šiandieninės padėties nelogiškumo problema. Svarstome pasiūlymą dėl vieno leidimo, kuris pateiktas po pasiūlymo dėl kvalifikuotų darbuotojų, mėlynosios kortelės ir sankcijų darbdaviams. Tai reiškia, kad turime paketą, kuriame numatoma daug teisingų ketinimų, pvz., ketinimas taikyti horizontalųjį požiūrį. Vis dėlto mūsų požiūris nėra horizontalus, nes atsidūrėme tokioje padėtyje, kai esamomis sąlygomis V. Mathieu atlieka pagirtiną darbą, tačiau, kaip ji ir minėjo savo kalboje, siekėme bendro požiūrio, o dabar taikome sektorinį požiūrį, kuris būtent ir kelia susirūpinimą J. Lambert.

Taigi, kokia šiandieninė padėtis? Mūsų frakcijai didelį susirūpinimą kelia kilmės šalies principas užimtumo srityje ir, kaip minėjo mano kolegė V. Blinkevičiūtė, į šį pasiūlymą įtrauktų darbuotojų kategorijos. Taigi, susidarė tokia padėtis, kai komandiruojami darbuotojai, bendrovės viduje perkeliami darbuotojai, sezoniniai darbuotojai ir asmenys, kuriems taikoma tarptautinė apsauga, išbraukiami iš šios direktyvos. Savo frakcijos vardu rytoj dar kartą pateiksime šiuos pakeitimus.

Jei turime vieną leidimą, kuris neatlieka tokios funkcijos, kokią turėtų atlikti, t. y., juo neužtikrinamas ganėtinai visapusiškas metodas, taikytinas į Europos Sąjungą pageidaujantiems atvykti trečiųjų šalių piliečiams, susidursime su vienodų sąlygų užtikrinimo ir dviejų rūšių darbo jėgos problemomis bei kitomis problemomis, kurias siekiame spręsti bendra politika.

Kita vertus, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete ypač vertiname tai, kad svarstomas sektorinis požiūris, nes bus rengiamos direktyvos dėl sezoninių ir bendrovės viduje perkeliamų darbuotojų. Tačiau negalima kaltinti mūsų frakcijos, kurios veiksmai, mėginant spręsti šiuos klausimus, grindžiami vienodomis sąlygomis, pagrįstomis kilmės šalies principu. Tiesa, kad elgiamės ne taip, kaip derėtų, ir taip elgiamės dėl žmonių, kurie šiandien neatvyko išklausyti mūsų argumentų, t. y. Tarybos atstovų. Taryba nenori spręsti šių klausimų horizontaliuoju metodu, ir mums telieka tik priimti tokį nesuderintą požiūrį.

Taigi, dėl vieno leidimo, suprantame gerus ketinimus, bendrą požiūrį ir pranešėjos, kuri stengėsi, kad dokumentas būtų veiksmingas, atliktą darbą, tačiau rytoj su gerais ketinimais pateiksime savo pakeitimus, vildamiesi, kad pasieksime vieną leidimą, kuris būtų toks, kokio reikia: vienas leidimas, apimantis platų žmonių, pageidaujančių dirbti Europos Sąjungoje, ratą. Siekiame sukurti realų vieną leidimą, kuris iš tikrųjų veiktų visose valstybėse narėse ir išlaikytų laiko išbandymą.

  Gesine Meissner (ALDE). – (DE) Ponia pirmininke, jau metus esu Parlamento narė, ir teko nagrinėti įvairius dokumentų paketus, bet nė vienas iš jų nebuvo toks sudėtingas kaip šis, dėl kurio čia diskutuojame. Norėčiau dar kartą nuoširdžiai padėkoti V. Mathieu ir A. Cercas, dviem pranešėjams iš atitinkamų komitetų.

Šis klausimas iš tikrųjų labai sudėtingas, nes iš prigimties mes, europiečiai, puoselėjame labai aukštus idealus. Su visais čia dirbančiais ir gyvenančiais žmonėmis norime elgtis sąžiningai ir vienodai. Iš esmės visi dėl to sutariame. Tačiau išlieka klausimas, kokiu mastu galime įgyvendinti šiuos idealus.

Mums jau priminė, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, siekiame parengti bendrą prieglobsčio ir imigracijos politiką. Prieglobsčio politika mums svarbi ne vien tik dėl Pagrindinių teisių chartijos. Imigracijos politika reikalinga ir dėl ekonominių priežasčių, nes vyksta demografiniai pokyčiai, ir mums labai skubiai reikia ne tik aukštos kvalifikacijos, bet ir mažiau kvalifikuotų darbuotojų.

Iš esmės sunku nuspręsti, kaip elgtis. Kaip jau pažymėta – tai minėjo ir S. in ’t Veld – dar 1990 m. Tamperėje valstybės narės pareiškė siekiančios sukurti bendrą sistemą. Iki šiol dar niekas nenuspręsta. Kitaip tariant, šiandien turime kompromisą, kuriuo nesame visiškai patenkinti, tačiau, mano nuomone, tai galimybė žengti pirmyn. Asmeniškai aš gerai suprantu, kodėl kai kurie nariai teigia, kad diskusijoms reikia skirti daugiau laiko. Man tai irgi nelabai patinka. Pvz., man itin svarbu, kad visi turėtų galimybę mokytis ir siekti aukštesnio išsilavinimo, nes tai ypač svarbu ne tik suinteresuotiesiems asmenims, kad jie galėtų dalyvauti darbo rinkoje, bet ir mums, nes Europoje iš tikrųjų reikia darbuotojų. Pvz., atsižvelgiant į tai, kad ES yra daug nesuderintų skirtingų socialinės apsaugos sistemų, kyla klausimas, kaip galime visais atvejais nustatyti vienodas teises trečiųjų šalių piliečiams, net jei to ir pageidautume.

Tai sudėtingas klausimas, todėl palankiai vertinu kompromisą, kuris mums šiuo metu pateiktas. Iš tikrųjų turėtume balsuoti už šį kompromisą; tada bent jau kai ką pasiektume.

  Hélène Flautre (Verts/ALE). – (FR) Ponia pirmininke, reikia pabrėžti, kad itin keista pradėti įgyvendinti direktyvą, kuria siekiama sukurti teisinę sistemą, kuria remdamiesi visi darbuotojai galėtų tinkamai naudotis savo teisėmis, kai yra ilgas į šią direktyvą neįtrauktų darbuotojų kategorijų sąrašas. Todėl ši direktyva panaši ne tik į teisėtos migracijos skatinimo projektą, bet ir į projektą, kuriuo stengiamasi sukurti daugiasluoksnę Europos darbo rinką, kurioje kiekvienai darbuotojų kategorijai pagal jų vertę būtų suteikiamas tam tikrų teisių paketas. Todėl dar negreitai priartėsime prie horizontaliojo ir universaliojo požiūrio į darbuotojų teises.

Manau, atsakingi pareigūnai Europoje vis dar nesuvokė, kad didesnės darbuotojų teisės reiškia didesnį ekonominį našumą ir didesnę socialinę sanglaudą, taip pat didesnę individualią bei kolektyvinę naudą migrantams, priimančiųjų šalių visuomenei ir kilmės šalių visuomenei. Iš tikrųjų tai patvirtina Londono ekonomikos mokyklos atliktas tyrimas, kuris rodo, kad įteisinus 600 000 Didžiojoje Britanijoje neteisėtai dirbančių darbuotojų, kurie neturės galimybių pasinaudoti šia viena paraiškų teikimo procedūra, Didžiosios Britanijos iždas pasipildytų 3 mlrd. Britanijos svarų sterlingų. Manau, esame visiškai nepasirengę priimti mūsų laukiančius iššūkius.

  Csaba Sógor (PPE). – (HU) Ponia pirmininke, visi žinome, kad ekonominė imigracija – tikras reiškinys Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tačiau trečiųjų šalių darbuotojų buvimą privalu vertinti atsižvelgiant bent į du dalykus. Pirmiausia, šis klausimas aiškiai byloja apie tai, kad Europos visuomenei reikia imigrantų darbo, kaip galima spręsti iš ekonominės būtinybės ir demografinių bei darbo rinkos tendencijų. Taigi, naudinga užtikrinti, kad imigracija vyktų teisėtai, reguliuojamomis aplinkybėmis, ir kad valstybės narės galėtų stebėti šį procesą, o imigrantams būtų suteiktas teisinis tikrumas, kuris reikštų, kad išvengdami teisinių procedūrų, jie neturėtų jokios naudos.

Manau, labai svarbi direktyvos dalis, kurioje kalbama apie vienodas imigrantų ir darbuotojų, kurie yra atitinkamos valstybės narės piliečiai, teises. Be to, norėčiau atkreipti dėmesį į kultūrinį šio klausimo aspektą. Imigrantų, kurie laikosi skirtingų kultūrinių papročių ir tradicijų, buvimas daugelyje valstybių narių kelia įtampą. Esu įsitikinęs, kad vienodų teisių užtikrinimas negali apsiriboti vien diskriminacijos darbo rinkoje draudimu. Manau, sprendžiant šį klausimą reikia subtilesnio požiūrio. Taip yra todėl, kad teisėtai dirbantys imigrantai yra ne tik papildomas darbo jėgos šaltinis Europoje; šie žmonės pageidauja ne tik čia dirbti, bet ir studijuoti, kurti šeimas, auginti vaikus ir gyventi visapusišką gyvenimą. Todėl, jei Europa nuspręs, kad ekonominė imigracija gali padėti išspręsti demografinės padėties nulemtą pusiausvyros nebuvimą, ji negali nepaisyti kultūrinio šio klausimo aspekto. Sėkmingas daugiakultūriškumas reiškia toleranciją, abipusę pagarbą ir solidarumą.

  Sergio Gaetano Cofferati (S&D). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad sprendimas, dėl kurio diskutuojame, yra klaidingas ir itin neteisingas daugelio pažeidžiamų asmenų atžvilgiu, taip pat tam tikra prasme pražūtingas, nes neįmanoma nepastebėti – apie tai jau kalbėta – kad yra prieštaravimas, kai diskutuojame apie vieną leidimą, o pradedame nuo leidimų panaikinimo ir išimčių.

Priimdami šį sprendimą ir neįtraukdami komandiruojamų darbuotojų, sezoninių darbuotojų ir pabėgėlių, pakenksime teisių – ir užimtumo, ir piliečių teisių – lygybei. Yra ir dar nepalankesnė aplinkybė: svarstome sprendimą, dėl kurio gali susidaryti ne tik sąlygos atsirasti įvairioms dempingo formoms, nes kiekvienu atveju išlaidos bus skirtingos, bet ir skirtumas tarp pačių piliečių.

Šis Parlamentas vėliau turės apsvarstyti sezoninių darbuotojų darbo sąlygų klausimą. Komisijos nare, sezoniniai darbuotojai yra ne tik užsienio piliečiai; sezoninį darbą dirba ir Europos piliečiai. Jei materialiosios sąlygos ir piliečių teisės skirsis, įmonės neišvengiamai ieškos antraeilių sprendimų, įdarbindamos tokius darbuotojus.

Dėl komandiruojamų darbuotojų, ar galite įsivaizduoti, kokia padėtis susiklostys pasaulinėje rinkoje, jei tarptautinėms bendrovėms bus leista samdyti žmones, atvykstančius dirbti į mūsų šalis, tačiau tokiomis sąlygomis ir tokiam terminui, kaip jų kilmės šalyse? Susiklostys nauja, tačiau itin nepalanki padėtis. Dempingas bus ne vienintelis kasdienis įvykis; bus skirstomi ir piliečiai, o šio reiškinio Europoje niekada nebuvo, net ir pastaraisiais metais.

Vieningumas – pagrindinis dalykas, todėl reikia iš esmės persvarstyti šį klausimą.

  Carlos Coelho (PPE). – (PT) Ponia pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, atsakykime aiškiai: ar tai susitarimas, kokio pageidavome? Atsakymas – „ne“. Daugelis iš mūsų šiame Parlamente norėjo, kad būtų pasiekta didesnė pažanga, tačiau manau, kad tai žingsnis teisinga linkme, visų pirma dėl dviejų priežasčių: pirma, šiuo metu kuriame naują priemonę, kuria siekiama suteikti naudos trečiųjų šalių piliečiams, pageidaujantiems atvykti į valstybių narių teritoriją, suteikiant jiems tam tikras teises; antra, kaip jau pažymėjo V. Mathieu, siekiame užsienio valstybėms perduoti politinę žinią, kad būtų panaikintas neigiamas „Europos tvirtovės“, kuri sugeba priimti tik represines priemones ir stiprinti saugumą, įvaizdis, kartu atsiliepdami į Stokholmo programoje išdėstytus susirūpinimą keliančius klausimus dėl lanksčių imigracijos politikos krypčių kūrimo siekiant skatinti Europos Sąjungos ekonomikos vystymąsi.

Todėl sutinku su V. Mathieu, kad reikia skubiai siekti susitarimo Taryboje, ir nors pritariu C. in ’t Veld nuomonei, kad daugelis valstybių narių nepageidauja svarstyti jokios bendros imigracijos politikos, svarbu žengti pirmą žingsnį.

Norėčiau aiškiai pabrėžti, kad, panaikinus vidaus sienas tarp valstybių narių, atsirado būtinybė derinti nacionalinės teisės aktus, kuriais reguliuojamos trečiųjų šalių piliečių priėmimo ir apsigyvenimo sąlygos, garantuoti jiems vienodas sąlygas ir užtikrinti, kad jiems būtų garantuotos tokios pat teisės ir pareigos, kokias turi ES piliečiai. Be to, manau, kad vienos paraiškų dėl vieno leidimo apsigyventi ir dirbti pateikimo procedūros nustatymas našumo požiūriu būtų naudingas ir migrantams, ir darbdaviams, taip pat būtų lengviau stebėti, ar migrantai apsigyvena ir dirba teisėtai.

  Debora Serracchiani (S&D). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, iki šiol teisės aktais buvo reguliuojama tik kelių konkrečių trečiųjų šalių piliečių kategorijų galimybė įsidarbinti. Iš tikrųjų ne visiems pageidaujantiems įsidarbinti taikomas bendras vienodų sąlygų principas.

Todėl Europos Sąjunga privalo imtis veiksmų, kad užtikrintų vienodas sąlygas ir trečiųjų šalių piliečiams, kurie atitinkamoje valstybėje narėje gyvena teisėtai, ir tiems, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas, ar tiems, kuriems reikia tarptautinės apsaugos remiantis 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/83.

Pvz., reikia užkirsti kelią sezoninių darbuotojų paklausos didėjimui vien todėl, kad jiems galima mokėti mažiau, ir kad, palyginti su Europos piliečiais, juos samdant atlikti tą patį darbą turima mažiau išlaidų. Be to, reikia išvengti grėsmės, kad daugelis tarptautinių bendrovių neperkeltų savo buveinių į tokias šalis kaip Marokas ar Turkija ir nesiųstų savo darbuotojų dirbti į filialus Europoje, nes jiems taip elgtis būtų pigiau.

Socialinio teisingumo tikslais privalome užtikrinti, kad su Europos piliečiais būtų vienodai elgiamasi atlyginimo, darbo sąlygų ir socialinės apsaugos požiūriu. Todėl manau, kad būtų teisinga į šią direktyvą įtraukti sezoninius darbuotojus, bendrovės viduje perkeliamus darbuotojus, pabėgėlius ir savarankiškai dirbančius darbuotojus. Būtų labai pavojinga išskirti tam tikras darbuotojų kategorijas.

PIRMININKAVO: László TŐKÉS
Pirmininko pavaduotojas

  Liisa Jaakonsaari (S&D). – (FI) Pone pirmininke, ištisus šimtmečius žmonės emigravo iš Europos ieškodami darbo arba gelbėdamiesi nuo karo ar politinio ir religinio persekiojimo, o dabar Europa dėl savo stabilumo traukia žmones iš šalių, esančių už Europos ribų, ir tai gerai. Puiku, kad teisėtos imigracijos taisyklės ES viduje yra suderintos, todėl leidimai gyventi ir dirbti sujungiami į vieną. Tai puikus dalykas.

Tačiau manau, kad požiūris, kurio laikosi Komisija, yra ne toks apgalvotas, nes Komisija pasirinko į konkrečius sektorius nukreiptą požiūrį. Skirtingoms grupėms suteikiamos skirtingos teisės. Šis požiūris tapo toks painus, kad netgi ekspertai sunkiai supranta, kokia iš tikrųjų yra Europos imigracijos politika. Yra darbuotojai, kurie siunčiami čia dirbti, darbuotojai, turintys mėlynąsias korteles, tyrėjai, sezoniniai darbuotojai, bendrovės viduje perkeliami asmenys ir pan. Kodėl Komisija tokių pat taisyklių negali taikyti visiems darbuotojams?

Dažnai akivaizdu, kad su daugeliu migrantų grupių nesielgiama vienodai, ir tai labai sunku pripažinti. Be abejo, čia reikėtų laikytis vienodo požiūrio į visus asmenis principo. Neteisinga, kad su tam tikrais žmonėmis elgiamasi vienodai, o su kitais – ne.

Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija pateikė su tuo susijusius pakeitimus, ir manau, kad Parlamentas per rytoj vyksiantį balsavimą šiems pakeitimams pritars. Tai labai svarbu, ir kol kviečiame migrantus atvykti, siekiame, kad šiems žmonėms taikomos taisyklės būtų vienodesnės ir nuoseklesnės.

  Evelyn Regner (S&D). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, vieno leidimo idėja vertintina palankiai, tačiau kai kuriose Europos šalyse, taip pat mano gimtojoje Austrijoje, reikės esminių pokyčių, nes leidimus gyventi išduoda valdžios institucijos, kurios sprendžia klausimus, susijusius su trečiųjų šalių teisėmis, o darbo leidimus išduoda už darbo rinką atsakingos valdžios institucijos, t. y. Austrijos užimtumo tarnyba, kartu dalyvaujant socialiniams partneriams. Galimybių patekti į darbo rinką reguliavimas daro tiesioginę įtaką socialiniams partneriams, todėl šie turėtų būti įtraukti į šio klausimo sprendimą. Iki šiol vykusiose diskusijose per mažai dalyvavo profesinės sąjungos, o NVO ir bažnyčia irgi nebuvo įtrauktos į šį procesą. Daugelis pirmiau kalbėjusių kolegų minėjo, kad migracijos politika turi būti suvokiama kaip visuma. Todėl nepritariu nesuderintam Komisijos požiūriui, pagal kurį paketas suskaidomas ir slapta atveriamas kelias taikyti kilmės šalies principą ir galbūt netgi socialiniam dempingui, apie kurį jau kalbėta.

Norėčiau tarti žodį dėl papildomo dokumento teisinio pobūdžio. Kreditinės kortelės formatas per mažas visiems oficialiems nurodymams ir duomenims, todėl papildomas dokumentas taip pat turi būti norminis. Tik tada galėsime užtikrinti veiksmingą kontrolę. Tai padės apsaugoti darbuotojus ir išvengti tokio konkurencijos iškraipymo, kuris būtų naudingas bendrovėms, siekiančioms praturtėti iš nelegalių darbuotojų darbo.

  Ria Oomen-Ruijten (PPE). – (NL) Pone pirmininke, jau du ar tris kartus mojavau mėlynąja kortele, kad galėčiau užduoti keletą klausimų. Kiekvienas šių diskusijų besiklausantis narys galėtų susidaryti nuomonę, kad keletą mėnesių dirbau nesistengdama įnešti savo indėlio nagrinėjant šio klausimo socialinį aspektą.

Kalbame – dar kartą pabrėžiu visiems čia esantiems nariams – apie mano pateiktą pakeitimą, kuriuo siekiama užtikrinti vienodą požiūrį į kiekvieną asmenį, kuris atvyksta į valstybę narę, turėdamas bendrą leidimą dirbti ir gyventi. Ši teisė užtikrinta. Kaip galite sakyti, kad ji neužtikrinta? Be to, perskaičiau spaudos pranešimus ir susidariau įspūdį, kad mes tiesiog kurstome aistras. To negalima pasakyti ir apie sezoninius darbuotojus, ir manau, kad ketinote pateikti būtent tokį pasiūlymą.

Dėl darbuotojų siuntimo į kitas šalis, netiesa, kad galima įsteigti bendrovę trečiojoje šalyje, o tada perkelti darbuotojus jos viduje dirbti prastomis sąlygomis. Pone pirmininke, tai paprasčiausiai netiesa!

  Marian-Jean Marinescu (PPE). – (RO) Pone pirmininke, bendru leidimu bus supaprastintos administracinės procedūros, pagerinta ekonominės migracijos kontrolė ir valdymas ir keitimasis duomenimis apie darbo rinkos paklausą. Tačiau šiame pasiūlyme pateikiamas tik dalinis sprendimas dėl teisės akto, nes kalbama apie teises asmens, kuriam jau buvo leista atvykti į Europos Sąjungą ir dalyvauti valstybės narės darbo rinkoje. Nenagrinėjami kiti du aspektai: teisės dirbti suteikimo ir sezoninių darbuotojų bei bendrovių viduje perkeliamų darbuotojų atskyrimo kriterijai.

Be to, norėčiau priminti, kad kalbame apie trečiųjų šalių darbuotojų teisių reguliavimą, tačiau dar nesukūrėme visiškai laisvos darbo rinkos visiems ES piliečiams.

  Marita Ulvskog (S&D). – (SV) Pone pirmininke, šiose diskusijose daug kalbėta apie lygias teises. Tai ir pusiausvyros arba konflikto klausimas, nes būtent tokį pasirinkimą dabar turime. Be to, kyla klausimas dėl ilgalaikio ar trumpalaikio požiūrio taikymo.

Blogiausiu atveju tam tikrų asmenų kategorijų neįtraukimas atvers kelią naujoviškai vergijai. Žinome, kokių padarinių turėjo Direktyvos dėl darbuotojų komandiravimo pakeitimas siekiant, kad ši direktyva, kurioje nustatyti būtiniausi reikalavimai, taptų direktyva, kurioje nustatyti griežčiausi reikalavimai, vertinant tai, kad tuo buvo sugriauta tvarka ir pusiausvyra darbo rinkoje. Tam tikrų asmenų neįtraukimas padėties nepagerins. Tai, užuot padėtį pagerinus, ją tik pablogins. Tai taip pat sukels socialinių konfliktų. Daugelyje pramonės šakų bus samdomi sezoniniai darbuotojai, o toks elgesys turės įtakos visai darbo rinkai, mažės atlyginimai ir kils konfliktų.

Kreipiuosi į kitoms frakcijoms priklausančius kolegas Parlamento narius, į Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakciją ir į Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakciją, prašydama pritarti Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos pateiktiems pakeitimams. Tai vienintelis būdas užtikrinti, kad tam tikrų asmenų kategorijų neįtraukimas nesukeltų rimtų socialinių konfliktų.

  Sonia Alfano (ALDE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, 1990 m. gruodžio 18 d. JT patvirtino Tarptautinę darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos konvenciją. Ši konvencija – viena iš devynių pagrindinių JT priemonių žmogaus teisių srityje. Deja, net ir praėjus 20 metų, nė viena Europos Sąjungos valstybė narė nėra pasirašiusi ar ratifikavusi šios konvencijos.

Manau, kad trečiųjų šalių gyventojų, kurie teisėtai dirba ir gyvena Europos Sąjungoje, teisių pripažinimas turėtų būti svarbiausias Europos uždavinys, nes Europa susiduria su naujais iššūkiais integracijos, nediskriminavimo ir žmogaus teisių apsaugos srityse.

Todėl raginu visus Parlamento narius pritarti 16 pakeitimui ir pasirašyti rašytinį pareiškimą Nr. 0096/2010 dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl migruojančių darbuotojų – kurį pasirašiau kartu su Cornelia Ernst, Sylvie Guillaume ir Franziska Keller – juo kreipiamės į valstybes nares, kad jos ratifikuotų JT konvenciją dėl migruojančių darbuotojų .

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, iš tikrųjų šiame pasiūlyme dėl direktyvos įvardijamos labai įvairios aplinkybės, pvz., dėl imigrantų iš trečiųjų šalių, tačiau tiesa ta, kad iš esmės būtų įtvirtintas socialinis dempingas, padidėtų su darbu susijęs nesaugumas ir diskriminacija, visa tai pateisinant bendro reguliavimo poreikiu. Todėl ir teigiame, kad šis pasiūlymas dėl direktyvos negali būti patvirtintas.

Reikia gerinti Europos Sąjungoje dirbančių darbuotojų teises, ar tai būtų komandiruoti darbuotojai, sezoniniai darbuotojai, visą darbo laiką dirbantys darbuotojai ar darbuotojai migrantai. Turime pripažinti jų teises, taip pat patvirtinti Jungtinių Tautų priimtą Tarptautinę darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos konvenciją. Būtų puiku, jei Komisija įsipareigotų patvirtinti ir ratifikuoti šią konvenciją už visas valstybes nares.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Pone pirmininke, su ekonomine migracija daugiau ar mažiau susiduria visos turtingesnės Europos Sąjungos šalys.

Tačiau be teisėtai, remiantis šiose šalyse galiojančiais teisės aktais ir taisyklėmis, į ES šalis atvykstančių migrantų, yra daug nelegalių migrantų, kurie dažnai patiria diskriminaciją ar netgi persekiojimą, nes darbdaviai dažnai naudojasi tuo, kad šie žmonės gyvena neteisėtai.

Šioje direktyvoje stengiamasi spręsti šią problemą siekiant geresnio organizavimo ir konkrečių bendrų taisyklių įvedimo, ir tai gali padėti apsaugoti į ES šalis atvykstančių ieškoti darbo žmonių orumą, jei tik šie žmonės yra pasirengę laikytis ES migracijos taisyklių. Nepuoselėju tuščių vilčių, kad šia direktyva būtų išspręstos visos su darbo migracija susijusios problemos. Tačiau šia direktyva galima pagerinti dabartinę migrantų įdarbinimo sistemą ir pašalinti tam tikras nepageidaujamas kliūtis, su kuriomis susiduriama šioje srityje. Todėl galime šį direktyvos projektą laikyti svarbiu žingsniu reikiama linkme. Būtent taip ir reikėtų ją vertinti.

  Seán Kelly (PPE). – (GA) Pone pirmininke, Airijoje vartojamas posakis: kiek žmonių, tiek ir nuomonių. Jei tai tiesa, jį reikėtų taikyti nagrinėjant prieštaringus, sudėtingus klausimus. Taigi pranešėja atliko puikų darbą, už kurį nusipelno pagyrimo.

Kadangi Europos Sąjunga įkurta remiantis taikos ir klestėjimo principu, būtų teisinga, jeigu ši idėja būtų skleidžiama visoje Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje. Kadangi esame didžiausia pasaulio paramos teikėja trečiosioms šalims, būtų teisinga, jei užtikrintume, kad su teisėtai esančiais Europos Sąjungoje žmonėmis būtų elgiamasi taip pat oriai ir pagarbiai kaip ir su mūsų piliečiais trečiosiose šalyse. Kadangi taip nėra, tai reiškia žingsnį tinkama linkme. Todėl pritariu šiam dokumentui.

  Alejandro Cercas, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonės referentas. – (ES) Pone pirmininke, nenorėčiau dar kartą įsitraukti į diskusijas su kolege Parlamento nare R. Oomen-Ruijten, o tiesiog atkreipti dėmesį į kai kurias smulkmenas.

Diskusijos tikrai nebuvo asmeniškos, ir niekas neabejojo jos atliktu darbu. Jeigu tuo abejojama, pabrėžiu, kad ši narė Užimtumo ir socialinių reikalų komitete atliko puikų darbą.

Tačiau, jei R. Oomen-Ruijten tvirtina pateikusi rytojaus posėdžiui pakeitimus, kuriais patobulinamas dokumentas ir užtikrinama didesnė lygybė, turiu pažymėti, kad taip nėra. R. Oomen-Ruijten pasirašė po dokumentų pakeitimais, kuriuos čia atsinešiau ir kurių Tarybai nepavyko patvirtinti per mūsų susitikimą su Taryba. Tai nėra R. Oomen-Ruijten pakeitimai; tai žodis į žodį perrašytas Tarybos dokumentas. Komandiruojamų darbuotojų atžvilgiu Tarybos pozicija nemažai skiriasi nuo Komisijos pozicijos.

Būtume pasirengę pritarti Komisijos parengtam dokumentui, bet Tarybos dokumente nurodyta, kad visi komandiruoti darbuotojai – ir patenkantys į 1996 m. direktyvos taikymo sritį – taip pat neįtraukiami į šios direktyvos taikymo sritį. Taigi šiuo pakeitimu nesukuriama didesnė lygybė, o veikiau skatinama didesnė nelygybė.

Norėčiau dar kartą pareikšti savo asmeninę nuomonę apie R. Oomen-Ruijten. Tai puiki, labai kruopščiai dirbanti Parlamento narė, tačiau ji pasirinko Tarybos požiūrį.

  Cecilia Malmström, Komisijos narė. – Pone pirmininke, tai buvo iš tiesų puikios diskusijos. Dėl direktyvos taikymo srities norėčiau pasakyti, kad ne paslaptis, jog Komisijai labiausiai patiktų visuotinis požiūris. Mano pirmtakai tai siūlė prieš daugelį metų. Tada tai buvo neįmanoma. Ir dabar neįmanoma, todėl pasirinkome sektorinį požiūrį. Man jis nepatinka, tačiau tai vienintelis būdas judėti į priekį.

Direktyva reikalinga, nes iš trečiųjų šalių atvyksta darbuotojai. Jie dirba mūsų šalyse ir įneša svarų indėlį į mūsų šalių ekonomiką. Turime ginti šiuos darbuotojus. Taigi, priešingai nei šiandien čia išsakyta, norėčiau pabrėžti, kad dabartinėje direktyvoje numatytas vienodas požiūris į darbuotojus migrantus visose su darbu susijusiose srityse, įskaitant darbo sąlygas ir atlyginimus. Šia direktyva nekuriama diskriminacija. Jeigu bus patvirtinta, ši direktyva taps labai svarbia priemone ginant darbuotojų migrantų teises ir kovojant su socialiniu dempingu. Niekas nepritaria socialiniam dempingui. Siekiame apsaugoti šiuos žmones.

Kiti darbuotojai – pvz., sezoniniai darbuotojai ir bendrovės viduje perkeliami darbuotojai – nėra įtraukti į dabartinį pasiūlymą. Pritariu, kad turime apsaugoti šiuos žmones. Todėl prieš prasidedant vasarai Komisija pasiūlė dvi atskiras priemones dėl bendrovės viduje perkeliamų darbuotojų ir sezoninių darbuotojų, kuriomis siekiama apsaugoti šiuos darbuotojus. Esu tikra, kad pranešėjams, šešėliniams pranešėjams ir komitetams pradėjus dirbti su šiais pasiūlymais, bus padaryta viskas kad šios darbuotojų grupės būtų apsaugotos, o šiose srityse būtų pasiekta pažanga.

Be to, žinau, kad kai kurie čia esantys nariai ar frakcijos norėtų, jog būtų įtraukti komandiruojami darbuotojai. Manoma, kad direktyva, dėl kurios šiandien diskutuojame, bus išvengta diskriminacijos, o ne kuriama naujos formos diskriminacija, todėl vertėtų komandiruojamų darbuotojų klausimą spręsti atskirai ir ne šiomis aplinkybėmis. Komisija šiuo klausimu rengiasi atlikti poveikio vertinimą. Be to, pranešta, kad kitų metų pabaigoje bus persvarstyta Direktyva dėl komandiruojamų darbuotojų. Komandiruojamų darbuotojų direktyvos taikymo asmenų atžvilgiu klausimas galėtų būti sprendžiamas kaip šios Komandiruojamų darbuotojų direktyvos paskelbto persvarstymo proceso dalis.

Dėl atitikties lentelių, dėl kurių teiravosi S. in ’t Veld, Komisija pritaria išsakytai nuomonei, ir ne tik šios direktyvos atžvilgiu. Tai būtų buvusi, ir manome, bus svarbi priemonė sprendžiant geresnio reguliavimo ir didesnio skaidrumo klausimus, valstybėms narėms įgyvendinant įvairias direktyvas. Tai bus naudinga jums; bus naudinga ir mums, valstybių narių parlamentams ir piliečiams. Tai nuolat pabrėžiame Tarybai. Jei taip būtų galima palengvinti padėtį, Komisija pasirengusi paskelbti deklaraciją šiuo klausimu. Tačiau nenorime pastatyti į pavojų direktyvos, jei sprendimą galime priimti rytoj, balsuodami šiuo klausimu. Taigi ir toliau kovosime ir sugrįšime prie šio klausimo diskutuodami dėl daugelio kitų teisės aktų.

Ačiū už šias diskusijas. Ačiū už sunkų daugelio narių darbą, ypač dėkoju V. Mathieu ir A. Cercasui. Manau, galime pasiekti susitarimą ir rytoj balsuosime už direktyvą.

  Véronique Mathieu, pranešėja. – (FR) Pone pirmininke, ponia Komisijos nare, iš visos širdies su jumis sutinku, nes pateikėte labai išsamius atsakymus 23 Parlamento nariams, kurie tarė žodį dėl šio dokumento, A. Cercasui ir man.

Dėkoju visų frakcijų pranešėjams, su kuriais šiais metais daug diskutavome ir puikiai bendradarbiavome šiuo klausimu. Darbą pradėjome metų pradžioje, o baigiame kartu su Tarybai pirmininkaujančia Belgija. Dėkoju jums, ponia C. Malmström, ir jūsų tarnyboms, kad itin daug dėmesio skyrėte šiam tekstui. Be to, dėkoju Tarybai, nes Taryba labai atidžiai klausėsi, taip pat dėkoju šį vakarą kalbėjusiems kolegoms, Parlamento nariams.

Norėčiau priminti, kad rytoj iš esmės balsuojame už pirmojo svarstymo tekstą. Tai kompromisas. Kompromisas niekada nepatenkina visų narių 100 proc., ir jei kolegos dar nesijaučia užtikrinti, manau, kad jūsų kalba juos įtikino.

Dėl H. Flautre, kuri ką tik minėjo, kad šio pranešimo tekste pirmiausia minimos darbuotojų kategorijos, neįtrauktos į šią direktyvą, prašyčiau nepamiršti, kad visiems šiems darbuotojams kiekvienu atveju galioja būtent jiems skirtos direktyvos. Taigi esminę reikšmę turi ne tam tikrų darbuotojų iš trečiųjų šalių neįtraukimo į direktyvą klausimas.

Manau, šio pranešimo tekstas, kurį parengėme kartu su kitais pranešėjais ir kurį rytoj pateiksime kitiems kolegoms Parlamento nariams, bus didelė pažanga darbuotojų iš trečiųjų šalių atžvilgiu.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2010 m. gruodžio 14 d., antradienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Balsavau prieš pavojingai suformuluotą Komisijos ir Tarybos direktyvos projektą, kuriuo siekiama migrantams ES viduje sukurti menkai atlyginamo darbo rinką. Migracija turi būti teisinga. Kiekvienas ES dirbantis asmuo turėtų būti vertinamas vienodai, nesvarbu, iš kokios šalies yra kilęs. Pasiūlymas išduoti vieną leidimą žmonėms, atvykusiems dirbti iš ES nepriklausančių šalių, reiškia prarastą galimybę pagerinti esamas darbo sąlygas, kai migrantai yra laukiami ir vertinami vienodai. Užuot to siekus, pasiūlyme numatytas diskriminacinis požiūris ES darbuotojų ir ne ES darbuotojų, kurie komandiruojami dirbti į ES, atžvilgiu. Pvz., bendrovėms kur kas pelningiau įkurti savo būstines šalyse, esančiose už ES ribų, ir komandiruoti savo darbuotojus į Europoje esančius padalinius, taip išvengiant būtinybės savo darbuotojams suteikti tokias pat teises ir sąlygas, kokios numatytos teisėtai ES dirbantiems ES piliečiams. Europos Parlamentas šį pasiūlymą atmetė. Tai reiškia, kad Komisija ir valstybių narių ministrai turės grįžti prie darbo ir pateikti pasiūlymą dėl vizų, kad padėtis nepablogėtų.