Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2161(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0344/2010

Pateikti tekstai :

A7-0344/2010

Debatai :

PV 14/12/2010 - 5
CRE 14/12/2010 - 5

Balsavimas :

Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0483

Diskusijos
Antradienis, 2010 m. gruodžio 14 d. - Strasbūras Tekstas OL

5. Pagrindinių teisių padėtis Europos Sąjungoje (2009 m.). Veiksmingas įgyvendinimas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – pranešimas dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2009 m.). Veiksmingas įgyvendinimas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai (2009/2161(INI), kurį pateikė K. Gál Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu (A7-0344/2010).

 
  
MPphoto
 

  Kinga Gál, pranešėja.(HU) Pone pirmininke, ponios ir ponai, patvirtindami Lisabonos sutartį kartu patvirtinome Bendrijos galių požiūriu stiprios Europos viziją ir idėją. Piliečiams ja duodamas pažadas įgyvendinti šią viziją. Tas pats pasakytina ir apie pagrindinių teisių apsaugą, todėl, priešingai nei praeitais metais, šių metų pranešime kalbama apie šiuos naujus teisinius pagrindus ir apie sustiprintas ir naujas galias bei institucijas, taip pat išsamiai nagrinėjama nauja susiklosčiusi padėtis. Šio pranešimo tikslas – pateikti naują išsamų požiūrį į pagrindinių teisių apsaugą.

Nuo 2009 m. gruodžio mėn. pagrindinių žmogaus teisių apsauga grindžiama daugybe Europos Sąjungos ramsčių. Viena vertus, ji grindžiama Lisabonos sutartimi ir Pagrindinių teisių chartija, kuri dabar tapo teisiškai privaloma. Chartija tapo standartu, kuriuo turi vadovautis priimdamos ES teisės aktus ir juos taikydamos ir ES institucijos, ir valstybės narės. Tokiu pačiu Bendrijos teisinės sistemos ramsčiu taps Europos žmogaus teisių konvencija, prie kurios prisijungsime ir šis procesas jau vyksta, bet tokiu pačiu ramsčiu tebebus žmogaus teisių garantijos, įtvirtintos pačių valstybių narių teisinėse sistemose. Šiuos teisinius pagrindus taip pat sustiprins ir Bendrijos, ir valstybių narių lygmeniu įsteigtos Bendrijos institucijos. Iš Bendrijos lygmeniu veikiančių institucijų norėčiau paminėti Komisiją, už pagrindines teises atsakingo Komisijos nario postą, Tarybos darbo grupę ir Parlamentą, o iš agentūrų norėčiau išskirti Pagrindinių teisių agentūrą.

Mano pranešimo tikslas – kelti sąmoningumą siekiant užtikrinti, kad šios institucijos ir mechanizmai vykdydami sprendimų priėmimo ar teisėkūros proceso stebėseną, rinkdami duomenis ar perduodami informaciją veiktų efektyviai ir skaidriai ir kad jokioms teisėms kitų teisių sąskaita nebūtų teikiama pirmenybė. Svarbu, kad atskiros institucijos ne tik teiktų ataskaitas, bet ir tarpusavyje bendradarbiautų. Jos turėtų pasinaudoti ir remtis viena kitos patirtimi žmogaus teisių apsaugos srityje ir jų priimami sprendimai turi būti nuoseklūs, objektyvūs ir paremti faktais.

Taigi šiame pranešime apžvelgėme tai, ko Parlamentas tikisi iš šių institucijų. Pateikėme pastabų dėl spalio mėn. paskelbto Komisijos komunikato, kuriame vadovaujamasi tokiu pačiu požiūriu. Vienas iš pagrindinių pranešimo tikslų – pabrėžti, kad dabartinė pagrindinių teisių struktūra turi prasidėti ir baigtis žmogumi, kitaip sakant, piliečiu. Tai reiškia, kad turime pateikti piliečiams pakankamai informacijos siekdami užtikrinti, kad jie žinotų ir suprastų jiems suteiktas galimybes ir galėtų jomis pasinaudoti. Pagrindinių teisių apsaugos sistema turi būti suprantama, prieinama ir iš tikrųjų naudinga, nes visa struktūra yra vertinga tik tiek, kiek ji gali padėti ES piliečiams ginti savo teises. Siekdamos šių tikslų minėtos institucijos ir valstybės narės turi imtis pusiausvyrą užtikrinančio vaidmens, kad piliečiai galėtų labiau pasitikėti ES. Galiausiai mano pranešime didžiausias dėmesys skiriamas sritims, reikalaujančioms ne tik skubių veiksmų, bet ir vidutinio laikotarpio bei ilgalaikių strateginių planų, kaip antai romų integracija, kova su vaikų skurdu, kalbos vartojimas mažumų bendruomenėse ir daugelis kitų.

Tikiuosi, kad rytoj patvirtinę pranešimą galėsime duoti minėtoms institucijoms – Komisijai, Tarybai, agentūroms, valstybių narių institucijoms ir teismams – labai suprantamą ir aiškią žinią, kad galime padaryti šią sistemą dar veiksmingesnę. Taigi prašau jūsų rytoj paremti šį pranešimą, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai – kai jau turime pagrindą, institucijas – galėtume veikti šia dvasia.

 
  
MPphoto
 

  Viviane Reding, Komisijos Pirmininko pavaduotoja. – Pone pirmininke, šiandien vykstančios diskusijos dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje labai svarbios ne tik todėl, kad praėjo dešimt metų po Pagrindinių teisių chartijos paskelbimo – šią sukaktį minėjome mėnesio pradžioje – bet ir todėl, kad tai pirmosios diskusijos Parlamente, skirtos tam, ką pranešėja K. Gál vadina „nauja pagrindinių teisių sistema įsigaliojus Lisabonos sutarčiai“. Ji visiškai teisi. Žmogaus teisėms ir pagrindinėms teisėms Europoje suteikiama nauja reikšmė. Norėčiau padėkoti pranešėjai ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nariams už labai vertingą indėlį į šias diskusijas.

Turime teisiškai privalomą Chartiją, sudarančią ES pirminių teisės aktų dalį, ir dabar mums belieka ją įgyvendinti. Būtent dėl šios priežasties Komisija spalio mėn. priėmė komunikatą dėl veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategijos. Pagrindinis tikslas, kurio Komisija šiuo atžvilgiu siekia – padaryti Chartijoje įtvirtintas teises kuo veiksmingesnes visų ES gyvenančių žmonių labui, o jūs, kaip šio Parlamento nariai, šiems žmonėms atstovaujate.

Chartija turi būti mūsų kelrodis ir turime rodyti pavyzdį, ypač priimdami teisės aktus. Tai pasakytina apie Komisijos vykdomą parengiamąjį darbą, apie teisės aktų priėmimą Europos Parlamente ir Taryboje, taip pat apie naujų taisyklių taikymą valstybėse narėse.

Komisija nustatė reikalavimą, kad būtų atliekamas sistemingas naujų teisėkūros pasiūlymų poveikio pagrindinėms teisėms vertinimas pagal kontrolinį pagrindinių teisių sąrašą, kurį turi naudoti visi Komisijos padaliniai. Džiaugiuosi, kad K. Gál pranešime šiam požiūriui pritariama. Ypač jame pabrėžiama, kaip svarbu Europos Parlamentui ir Tarybai stebėti atitiktį Chartijos nuostatoms visą teisėkūros procesą. Chartijos nuostatas turi atitikti ne tik pateiktas tekstas, būtina atsižvelgti ir į vėlesnių teksto pakeitimų poveikį. Taigi kiekviena institucija turi pamąstyti, kaip užtikrinti, kad teisėkūros pasiūlymų pakeitimai būtų tinkamai įvertinti. Džiaugiuosi, kad pranešime institucijos raginamos glaudžiau bendradarbiauti.

Taip pat turime stebėti, kaip Chartija taikoma valstybėms narėms įgyvendinant ES teisę. Norėčiau pakartoti šiame Parlamente, kad visais atvejais, kai tai bus būtina, pradėsiu pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

Pranešime taip pat kalbama apie Europos Sąjungos prisijungimą prie Europos žmogaus teisių konvencijos. Spartus Europos Sąjungos prisijungimas prie šios konvencijos yra Komisijos prioritetas. Derybos jau gerokai įsibėgėjo ir šis procesas sparčiai ir konstruktyviai juda pirmyn. Jeigu viskas klostysis gerai, o atrodo, kad taip ir bus, tikiuosi, galėsime pasiekti galutinį susitarimą pirmąjį 2011 m. pusmetį. Taigi reikalai sparčiai ir tinkama kryptimi juda pirmyn.

Taip pat visapusiškai pritariu tikslui užtikrinti sklandų bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis. Tai neišvengiamai darome savo kasdieniame darbe. Komisija jau dabar atsižvelgia į JT Vaiko teisių konvenciją rengdama naujus pasiūlymus, galinčius turėti įtakos vaikams. Neseniai taip pat diskutavome dėl neįgaliųjų teisių ir yra aišku, kad ir šioje srityje valstybėse narėse ir Europos Sąjungos lygmeniu turi būti taikoma Jungtinių Tautų konvencija.

Pranešėja kalbėjo apie Pagrindinių teisių agentūrą, kuriai tenka svarbiausias vaidmuo teikiant mums palyginamus ir patikimus duomenis apie padėtį 27 valstybėse narėse srityse, kuriose ES gali veikti. Šioje srityje taip pat norime dirbti ne teoriniu, o praktiniu lygmeniu. Paprašiau, pvz., kad agentūra prisidėtų prie darbo grupės romų klausimams spręsti veiklos. Komisija yra už tai, kad agentūros įgaliojimai būtų išplėsti siekiant užtikrinti, kad ji taip pat galėtų teikti dalykines žinias teismams ir policijai bendradarbiaujant baudžiamosios teisės srityse. Kad tai taptų įmanoma, gruodžio 2 d. Komisija patvirtino pasiūlymą dėl daugiametės programos, kurioje išvardijamos teminės agentūros veiklos sritys, pakeitimo.

Dabar norėčiau pakalbėti apie naują dalyką, kuris, mano nuomone, visiškai atitinka pranešėjos požiūrį, ir tai yra Lisabonos sutartimi suteiktas impulsas, kurį turime išlaikyti. Atsižvelgdama į tai, Komisija 2011 m. pavasarį paskelbs savo pirmąjį metinį pranešimą dėl Chartijos taikymo. Tokie metiniai pranešimai bus pateikiami kiekvieną pavasarį. Manau, tai būtų laikas, kai Parlamentas galėtų prisidėti paskatindamas tikras diskusijas dėl praktinio Chartijos taikymo. Rengdami savo pirmąjį metinį pranešimą dėl Chartijos taikymo, kurį pateiksime 2011 m. pavasarį, ypatingą dėmesį skirsime Europos Parlamento pranešimui ir kitai Parlamento veiklai pagrindinių teisių srityje. Tai suteiks mums galimybę ne tik aptarti žmogaus teisių padėtį už Europos Sąjungos ribų, o tai yra įprasta šiame Parlamente, bet ir kasmet rengti diskusijas dėl pagrindinių teisių siekiant aptarti, kaip skirtingos Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybės jas taiko, ir išsiaiškinti, ar Europos institucijos atlieka joms pavestas užduotis taip, kaip turėtų.

 
  
MPphoto
 

  Simon Busuttil, PPE frakcijos vardu.(MT) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti Kingai Gál už pranešimą ir ypač už dėmesį tokiam Europos Sąjungai svarbiam klausimui, kaip Pagrindinių teisių chartija ir jos įgyvendinimas. Manau, tai, kad Kinga Gál šiam klausimui skyrė labai daug dėmesio, šiais metais labai svarbu. Norėčiau pabrėžti, kad yra svarbu ir toliau laikyti žmogaus teises pagrindinėmis teisėmis, nes kartais man kelia nerimą tai, kad pagrindinių teisių sąvoką aiškinama nevienodai. Pirmiausia turi būti išaiškinta, kad žmogaus teisės nereiškia, jog turėtume nepaisyti, tarkime, subsidiarumo principo ar paminti skirtingas valstybių narių puoselėjamas vertybes. Deja, kai kurie bando manipuliuoti pagrindinių teisių klausimu siekdami būtent to. Europos Sąjunga turėtų suteikti galimybę valstybėms narėms pačioms spręsti etinius klausimus, pvz., dėl eutanazijos ir abortų. Antra, turėtume užtikrinti, kad pagrindinės teisės iš tikrųjų būtų pagrindinės teisės ir neapimtų kitų teisių, kurios yra svarbios, bet nėra pagrindinės ir todėl gali būti neįgyvendinamos atsižvelgiant į šiandienos aplinkybes. Tokiu pavyzdžiu būtų teisės, susijusios su imigracijos klausimais, kurios yra labai svarbios, bet ne visada laikytinos pagrindinėmis. Galiausiai turime stengtis laikytis protingo požiūrio, pvz., į saugumą ir duomenų apsaugos svarbą. Taigi, manau, mums reikia pagrindinių teisių, tačiau privalome užtikrinti, kad jos būtų ir logiškos, ir įgyvendinamos.

 
  
MPphoto
 

  Monika Flašíková Beňová, S&D frakcijos vardu.(SK) Pone pirmininke, ponios ir ponai, aš taip pat norėčiau padėkoti pranešėjai K. Gál, nes manau, kad jai pavyko pasiekti pagrindinį pranešimo tikslą – išaiškinti vaidmenis, kuriuos atskiros institucijos ir mechanizmai atliks naujoje pagrindinių teisių sistemoje įsigaliojus Lisabonos sutarčiai.

Manau, kad trys sritys, nurodytos pranešime, yra labai svarbios. Europos Sąjungai svarbu ginti ne tik piliečių ar jos teritorijoje gyvenančių žmonių teises, bet ir tapti pasaulio lydere šioje srityje. Neseniai įsteigta Europos išorės veiksmų tarnyba šiuo požiūriu gali atlikti labai svarbų vaidmenį. Todėl norėčiau paraginti Komisiją užtikrinti, kad šios diplomatinės tarnybos struktūra, ištekliai ir veikla būtų nustatyti taip, kad Europos diplomatija galėtų veiksmingai remti pagrindines teises ir užsienyje.

Antra, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos piliečių iniciatyva demokratijai ir žmogaus teisėms suteikta nauja išraiška. Šia iniciatyva stiprinamas ES piliečių vaidmuo, nes dabar pasitelkę šią priemonę jie gali inicijuoti Europos teisės aktų priėmimą. Trečia, norėčiau išreikšti pasitenkinimą dėl to, kad pranešime ES valstybės narės ir institucijos raginamos dėti daugiau pastangų, kad piliečiai būtų geriau informuoti apie pagrindines teises.

Baigdama norėčiau padėkoti pranešėjai už tai, kad atsižvelgė į mūsų pastabas, taip pat už tai, kad mūsų prašymu pranešimo dalyje, kurioje kalbama apie veiklos kryptis, kurias būtina plėtoti siekiant užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą, tiesiogiai paminėjo kovą su skurdu ir socialine atskirtimi.

 
  
MPphoto
 

  Renate Weber, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, rytoj ryte galėsime dalytis savo mintimis apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje, bet šį rytą sutelkiame dėmesį į šių teisių padėtį Europos Sąjungoje. Manau, pirma derėtų aptarti padėtį Europos Sąjungoje, o po to kalbėti apie likusį pasaulį, nes prieš kritikuodami kitus pirma turėtume sutvarkyti savo pačių namus. Jeigu iš tikrųjų norime, kad mus vertintų rimtai, negalime nekreipti dėmesio į žmogaus teisių pažeidimus savo pačių teritorijoje.

Šioje rezoliucijoje, už kurią noriu padėkoti pranešėjai K. Gál, dėmesys sutelkiamas į tolesnį ES politikos žmogaus teisių apsaugos srityje plėtojimą ir pažangą įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Jame kalbama ne tik apie tai, kas ir už ką yra atsakingas, bet ir susitelkiama prie klausimų, kurie ateityje turėtų būti mūsų dėmesio centre.

Norėčiau tik atkreipti dėmesį į du aspektus. Džiaugiuosi, kad Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas parėmė sumanymą sukurti kai ką panašaus į įšaldymo mechanizmą, pagal kurį Komisija galėtų įšaldyti ginčytinas nacionalinės politikos kryptis ar sprendimus, kol bus oficialiai apsispręsta, ar turi būti pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra. Manau, toks mechanizmas bus naudingas kuriant patikimesnę pagrindinių teisių politiką Europos Sąjungoje. Todėl tikiuosi, kad rytoj balsuodami visi Parlamento nariai parems šį mechanizmą.

Kitas aspektas susijęs su šio Parlamento teise ir pareiga nuolat tirti žmogaus teisių padėtį valstybėse narėse, reikšti savo kritišką požiūrį į teisių pažeidimus ir, jeigu būtina, įvardyti ir sugėdyti pažeidėjus.

 
  
MPphoto
 

  Hélène Flautre, Verts/ALE frakcijos vardu.(FR) Pone pirmininke, tai labai tinkamas pranešimas ir pirmasis įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjai K. Gál už jos darbą, imlumą ir vaisingą bendradarbiavimą. Norėčiau grįžti prie keturių šiame pranešime išsakytų minčių.

Pirmoji susijusi su mūsų reikalavimu, kad Komisija atliktų savo vaidmenį, susijusį su jos turimais naujais ištekliais ir Pagrindinių teisių chartijos įsigaliojimu. Romų problema, deja, buvo pirmasis praktinis atvejis ir Komisija spręsdama šį klausimą nuėjo tik pusę kelio, nes rėmėsi tik Direktyva dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje.

Komisija neatsižvelgė į Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį, kuriame kalbama apie nediskriminavimą, bet ateityje, kai Europos Sąjunga ratifikuos Europos žmogaus teisių konvenciją – džiaugiuosi matydama Europos Sąjungos įsipareigojimą šį procesą užbaigti – ji negalės būti tokia abejinga.

Šis pranešimas taip pat naudingas tuo, kad jame pabrėžiama būtinybė įdiegti įspėjimo sistemą siekiant užtikrinti ankstyvą galimų pažeidimų nustatymą. Pagal šią sistemą, be kitų dalykų, numatoma laikinai netaikyti priemonių, dėl kurių atsiranda tokie pažeidimai, paspartinant teisines procedūras, vykdomas siekiant nustatyti, ar atitinkama priemonė prieštarauja pagrindinėms teisėms.

Taip pat atkakliai tvirtinu, kad būtina įdiegti prevencijos sistemą pagal, tarkime, Jungtinių Tautų Tarybos visuotinės reguliarios peržiūros mechanizmo pavyzdį.

Dar kartą norėčiau pabrėžti neabejotiną būtinybę užtikrinti vidaus ir išorės procesų nuoseklumą, kaip jau minėjote, pone V. Reding. Šiuo požiūriu ES readmisijos susitarimų pasirašymas – tikras iššūkis.

Aklai tvirtiname šiuos susitarimus, nors sprendimai dėl tikrųjų jų įgyvendinimo sąlygų priimami jungtiniuose komitetuose, nuo kurių veiklos Parlamentas yra nušalintas.

 
  
MPphoto
 

  Konrad Szymański, ECR frakcijos vardu.(PL) Pone pirmininke, dabar, kai Pagrindinių teisių chartija Europoje tapo teisiškai privaloma, turime dvi žmogaus teisių apsaugos sistemas, kurios tam tikru mastu viena kitai prieštarauja. Viena iš šių sistemų grindžiama Pagrindinių teisių chartija ir Teisingumo Teismo praktika, o kita – Europos žmogaus teisių konvencija ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Manau, kad pagrindinis iššūkis, nustatytas K. Gál pranešime – užtikrinti šių dviejų sistemų darną ir turinio, ir instituciniu požiūriu.

Pagrindinių teisių chartija neturi būti aiškinama taip, kad atsirastų pagrindo manyti, jog Europos Sąjungai suteikti nauji įgaliojimai. Chartijos 51 straipsnyje apie tai labai aiškiai kalbama, bet manau, kad verta priminti visiems, ypač šio Parlamento nariams, kad klausimai, susiję su santuokine teise, baudžiamąja teise ir teisine negimusių vaikų apsauga negali būti reguliuojami ES lygmeniu nei tiesiogiai, nei bet kurio teismo ar tribunolo sprendimais. Toks žmogaus teisių apsaugos priemonių politizavimas gali lemti tik tai, kad visuomenė nebepasitikės tarptautine teismų sistema.

 
  
MPphoto
 

  Marie-Christine Vergiat, GUE/NGL frakcijos vardu.(FR) Pone pirmininke, aš savo ruožtu taip pat norėčiau padėkoti pranešėjai už norą išklausyti kitų nuomones ir atliktą darbą, taip pat padėkoti visiems šešėliniams pranešėjams, kurie prisidėjo tobulinant šį pranešimą.

Mums šis pranešimas svarbus, nes jame apibendrinamas vienas iš nedaugelio teigiamų Lisabonos sutarties įgyvendinimo rezultatų, kuris bus pasiektas, jeigu Sutartis bus įgyvendinama veiksmingai. Iš tikrųjų, veiksmingas pagrindinių teisių įgyvendinimas Europos Sąjungoje yra svarbus, jeigu ne pats svarbiausias, klausimas Europos Sąjungos ateičiai. Tačiau vien gražių kalbų nepakaks.

Sutartis, Pagrindinių teisių chartija ir Europos žmogaus teisių konvencija, prie kurios netrukus prisijungsime, suteiks mums naujų priemonių šioje srityje ir leis Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms pereiti į naują etapą.

Daugelis teigia, kad žmogaus teisės yra pagrindinių Europos Sąjungos vertybių dalis, bet nedaugelis pripažįsta, kad jos yra visuotinės ir nedalomos. Nedalomos reiškia tai, kad visos žmogaus teisės, įtvirtintos Pagrindinių teisių chartijoje, Europos žmogaus teisių konvencijoje, taip pat visose Europos ir tarptautinėse konvencijose, grindžiamose Visuotine žmogaus teisių deklaracija, turi vienodą vertę nepaisant jų skirtingumo.

Pilietinės ir politinės teisės nėra svarbesnės nei ekonominės ir socialinės teisės. Teisė į orų gyvenimą yra tokia pat svarbi, kaip ir, pvz., religijos laisvė.

Visuotinės reiškia tai, kad žmogaus teisės yra vienodos visiems žmonėms neatsižvelgiant į jų tautybę ar teisinį statusą. Tačiau taip pat žinome, kad, pvz., teisės į išsilavinimą ir teisės kurti šeimą nuolat nepaisoma beveik visose valstybėse narėse. Romų padėtis, deja, rodo, kad taip yra. Taigi taip, Komisija privalo ryžtis pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras ir būti tokia pat griežta, kaip ir spręsdama ekonomikos klausimus.

Visuotinės taip pat reiškia, kad žmogaus teisės turi tą pačią vertę visame pasaulyje, taigi Europos Sąjunga įgyvendindama savo užsienio politiką ir partnerystės susitarimus turi teikti žmogaus teisėms tiek pat svarbos, kiek jos teikia ekonominiams ar diplomatiniams klausimams. Taip nėra, pvz., Tunise, Libijoje ir Kolumbijoje, ir galėčiau paminėti daugiau tokių šalių. Taigi taip, tai labai svarbus klausimas; ant kortos pastatytas Europos Sąjungos patikimumas ir jos užsienio politikos ateitis.

 
  
MPphoto
 

  Krisztina Morvai (NI).(HU) Pone pirmininke, kaip vengrė ir moteris politikė didžiuojuosi, kad būtent vengrė moteris, EP narė Kinga Gál, parengė šį labai svarbų pranešimą dėl geresnio žmogaus teisių gynimo ir pateikė jį Europos Sąjungai. Už tai norėčiau jai padėkoti.

Tačiau pranešime, mano nuomone, trūksta dėmesio tradicinėms pilietinėms ir politinėms laisvėms, o mes, vengrai, kaip niekas kitas ES turime pagrindo pabrėžti, kad Europos Sąjungoje žmogaus teisių srityje yra problemų ne tik dėl mažumų diskriminacijos ar romų įtraukties, bet ir dėl saviraiškos, susirinkimų ir žodžio laisvių, ir kaip niekas kitas geriausiai tai parodo Vengrijos padėtis 2002–2010 m. Vengrijos parlamento Žmogaus teisių komitetas neseniai patvirtino labai nuodugnų ir išsamų pranešimą, kuriame rodoma pateikiant nuorodas į teismo sprendimus, ombudsmeno pranešimus ir kitas priemones, kad Vengrijos socialistinės vyriausybės 2002–2010 m. valdė šalį nuolat šiurkščiai pažeisdamos žmogaus teises. Viena vertus, norėčiau paklausti pranešėjos, ar šis konkretus Vengrijos pranešimas dabar pagaliau galės būti pateiktas Europos Sąjungai ir ar Europos Sąjunga jį išnagrinės, nes tai iš tikrųjų reikštų, kad žmogaus teisių srityje įvyko pokyčių. Kita vertus, jeigu apskritai galime kalbėti apie didesnę galimybę ginti žmogaus teises Europos Sąjungoje, kaip kitaip galėtume išvengti tokių įvykių, kai Vengrijoje 2006 m. buvo šaudoma tiesiai į žmones, ypač atsižvelgiant į tai, kad dabartinis Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas yra asmuo, tuo metu buvęs tiesiai į žmones šaudžiusios vyriausybės narys?

 
  
MPphoto
 

  Salvatore Iacolino (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, galima tik teigiamai įvertinti tokį pranešimą kaip šis, kurį taip sumaniai parengė pranešėja K. Gál ir kurio stiprioji pusė ta, kad padėtis dėl pagrindinių teisių įgyvendinimo yra apibūdinama ir tiksliai, ir išsamiai.

Norėčiau pateikti keletą nedidelių pastabų dėl paties įgyvendinimo. Dėl Pagrindinių teisių chartijos, kuri dabar privaloma, ir Lisabonos proceso, kurio dabar sustabdyti neįmanoma, ši parama gerovei ir asmeniui neabejotinai grindžiama vertybėmis, kurios iš tikrųjų yra bendros visiems mums, kaip akivaizdžiai rodo pasiekti rezultatai.

Todėl turime nepamiršti Lisabonos sutarties, Stokholmo programos ir tokių pagrindinių principų, kaip solidarumas, integracija ir kova su organizuotu nusikalstamumu bei terorizmu. Turime nepamiršti, kad subsidiarumo principas neabejotinai negali trukdyti žmonių Europoje įgyvendinti pagrindines teises.

Po kelių dienų patvirtinsime naują dokumentų rinkinį ir naują reglamentą, susijusius su teisėkūros iniciatyva piliečių labui kovos su prekyba žmonėmis srityje. Šie dokumentų rinkiniai tarpusavyje susieti ir neabejotinai sudaro patikslintą bendrą teisinių principų sistemą. Visomis priemonėmis siekiama konkretaus tikslo – užtikrinti, kad būtų vertinamas žmogaus orumas.

Baigdamas, pone pirmininke, norėčiau pasakyti, kad įgaliojimai atlikti tikrinimus ir taikyti tikras nuobaudas turi būti tinkamai įgyvendinti 2013 m., kurie paskelbti Europos pilietybės metais. Tai neabejotinai galėtų būti svarbus veiksnys, skatinantis iš tikrųjų įvertinti šios priemonės reikšmingumą.

 
  
MPphoto
 

  Michael Cashman (S&D). – Pone pirmininke, ar kalbėsime apie laikotarpį iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo, ar apie laikotarpį jai įsigaliojus, yra labai mažai dalykų, kuriais galime didžiuotis. Europoje tebegalite patirti diskriminaciją, jeigu esate moteris. Šiandien girdėjome šioje salėje sakant, kad moteris negali pasirinkti, ką jai daryti su savo kūnu. Galite būti diskriminuojamas dėl amžiaus, negalios, religijos, įsitikinimų ar seksualinės orientacijos. Nesiimama jokių žingsnių siekiant užtikrinti Tarybos direktyvos dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris prekių tiekimo ir paslaugų teikimo srityje įgyvendinimą. Jeigu esate sudaręs su tos pačios lyties asmeniu partnerystę, civilinę partnerystę ar santuoką, galite būti diskriminuojamas valstybių narių subsidiarumo principo pagrindu. Šiuo pagrindu galima skatinti nelygybę.

Turime „dviejų greičių“ Europą, kurioje kai kurie žmonės yra lygūs, o kiti – ne. Sėdime čia ir nieko nedarome matydami, kaip stiprėja ksenofobija, rasizmas, antisemitizmas, homofobija ir transfobija, taip pat pažiūrėkime, kokia yra romų padėtis.

Ar nieko nepasimokėme iš Antrojo pasaulinio karo? Nieko nepasimokėme iš praeito amžiaus ketvirtojo dešimtmečio, kai nusisukome ir nieko nedarėme, nes žmonės buvo kitokie nei mes? Ar nesuprantame, kad religija, padoria religija remiamasi kaip pretekstu didinti diskriminaciją, ypač LGBT asmenų? Ar nesuprantame, kad riboti kito teises galiausiai reiškia riboti ir savo teises? Neturime kuo didžiuotis.

 
  
MPphoto
 

  Daniël van der Stoep (NI).(NL) Pone pirmininke, akivaizdu, kad Lisabonos sutartyje įtvirtintas požiūris į pagrindines teises skiriasi nuo požiūrio, kuriuo pirmiau vadovavomės. Pirmiausia, taip yra, žinoma, dėl to, kad Europos Sąjunga prisijungė prie Europos Žmogaus Teisių Teismo ir tai lėmė, kad dabar susiklostė keista padėtis, kai teismai pradeda tarpusavyje varžytis. Dar nėra tiksliai aišku, kaip pakryps reikalai. Bijau, kad ES prisijungus prie Europos žmogaus teisių konvencijos galėsime atsidurti teisiniame minų lauke. Ar galėtų Komisijos narė pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu?

Mano antroji pastaba susijusi su ilgalaikiu Pagrindinių teisių chartijos poveikiu Europos teisei. Turiu konkretų klausimą Komisijos narei dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo, priimto 2010 m. lapkričio 9 d. Kalbu apie bendrai nagrinėtas Volkerio ir Harmuto Eiferto bylas C 92/09 ir C 93/09. Trumpai kalbant, šios bylos susijusios su teise į privatumą, palyginti su visuomenės teise susipažinti su informacija apie Europos finansavimo srautus.

Šiose bylose Teismas nusprendė, kad teisė į privatumą pagal svarbą nusveria bendrą europinio skaidrumo interesą. Šis Teismo priimtas sprendimas mane labai nustebino ir labai norėčiau, kad Komisijos narė pateiktų savo nuomonę šiuo klausimu atsižvelgdama į Chartijoje garantuojamų pagrindinių teisių poveikį dabartiniams ir būsimiems ES teisės aktams.

 
  
MPphoto
 

  Milan Zver (PPE).(SL) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti kolegę K. Gál parengus tinkamą pranešimą. Tiesa, kad padėtis žmogaus teisių apsaugos srityje Europos Sąjungoje pakito. Man atrodo, kad laisvės daugėja ir tai yra gerai. Pranešimas yra pakankamai šiuolaikiškas, jame net kalbama apie trečios kartos žmogaus teises ir pan.

Tačiau žmogaus teisių ir laisvių apsauga taip pat reiškia, kad turi būti atitaisyta praeityje padaryta skriauda.

Pranešime kalbame apie daugybę vadinamųjų trečios kartos teisių, bet užmirštami kai kurie klausimai, kaip antai totalitarinio režimo sąlygomis konfiskuoto turto grąžinimas savininkams ar daugybės žmonių, kurie buvo žiauriai nužudyti Vidurio ir Rytų Europoje 1945 m. ir palaidoti laikinuose karstuose, pagarbus perlaidojimas.

Todėl mes, dabartinė sprendimus priimančių politikų karta, esame atsakingi už tai, kad praeityje padaryta skriauda būtų atitaisyta. Tik tuomet švaria sąžine galėsime kalbėti apie naujas vadinamąsias trečios kartos žmogaus teises ir laisves dabar ir ateityje.

 
  
MPphoto
 

  Kinga Göncz (S&D).(HU) Pone pirmininke, ponia Komisijos nare, kartu su Lisabonos sutartimi teisiškai privaloma tapo ir Pagrindinių teisių chartija ir tai suteikė mums galimybę teisių pažeidimo atveju pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Užuot darius žingsnius šia kryptimi, kai kuriose valstybėse narėse dėl krizės sąlygomis atsiradusios socialinės įtampos ribojamos demokratinės teisės. Dėl socialinės įtampos ribojama žiniasklaidos laisvė, teisė streikuoti, apeinamas ir ribojamas socialinis dialogas, stiprinama diskriminacija ir griaunami teisinės valstybės ir teisinio tikrumo pamatai. Komisija, atlikdama jai pavestą Sutarčių sergėtojos vaidmenį, privalo atsižvelgti į tokius ženklus. Manome, kad už pagrindines teises atsakingo Komisijos nario pareigybės įsteigimas yra svarbus žingsnis, ir raginame V. Reding nuolat stebėti padėtį valstybėse narėse ir atkreipti dėmesį į pagrindinių teisių ir pagrindinių demokratijos principų pažeidimo atvejus siekiant užtikrinti, kad pagarba šioms teisėms ir principams būtų privaloma ne tik šalims kandidatėms prieš šioms prisijungiant prie ES, bet ir vėliau, nes to neužtikrinus dar labiau sumažėtų ES patikimumas.

 
  
MPphoto
 

  Monica Luisa Macovei (PPE).(RO) Pone pirmininke, pirmiausia noriu pasveikinti Kingą Gál parengus pranešimą.

Dabar mes turime bendriją, grindžiamą vertybėmis ir principais, atspindėtais sudėtingoje žmogaus teisių apsaugos sistemoje, kuri apima pažangiausią regioninį žmogaus teisių kodeksą – Pagrindinių teisių chartiją. Valstybės narės privalo laikytis šios Chartijos nuostatų taikydamos ES teisės aktus. Chartijos nuostatas gali tiesiogiai taikyti valstybių narių teismai, o tai reiškia, kad jiems taip pat suteikiama didesnė atsakomybė.

Antra, turime Europos žmogaus teisių konvenciją ir Teisingumo Teismo Strasbūre praktiką, kuriomis užtikrinamos individualios teisės valstybėse narėse. Europos Sąjungai prisijungus prie Europos žmogaus teisių konvencijos bus užtikrinta, kad ES, kaip institucija, imdamasi veiksmų ir valstybės narės taikydamos ES teisės aktus šios Chartijos nuostatų taip pat laikytųsi. Neabejotinai privalome įdėmiai stebėti Teisingumo Teismo Strasbūre reformą ir jos poveikį bylų nagrinėjimo procedūrų sutrumpinimui.

Trečia, nacionaliniu lygmeniu valstybės narės privalo ir turi galimybę tiesiogiai įgyvendinti nuostatas, kuriomis užtikrinamos pagrindinės teisės, ir užtikrinti jų taikymą savo pačių institucijų priimamais sprendimais.

Taigi teisinių ir institucinių mechanizmų yra. Dabar svarbiausia užtikrinti, kad šios nuostatos aukų labui būtų sparčiai ir veiksmingai įgyvendinamos. Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad institucijos, atsakingos už teisių pažeidimo atvejų nagrinėjimą ir žalos atlyginimo priteisimą, tarpusavyje derintų veiksmus.

 
  
MPphoto
 

  Joanna Senyszyn (S&D).(PL) Pone pirmininke, Pagrindinių teisių chartijos įtraukimu į ES teisę ES kompetencijos sritis neišplečiama ir subsidiarumo principas nepažeidžiamas, nes Chartija yra neatsiejama ES politikos dalis. Todėl dar kartą raginu Lenkijos valdžios institucijas vykdyti savo įsipareigojimus ir patvirtinti Pagrindinių teisių chartiją. Nėra jokių svarių aplinkybių, pateisinančių Lenkijos atsisakymą prisijungti prie Chartijos. Tai politinis sprendimas, kompromituojantis mano šalį ir kenkiantis Lenkijos piliečiams.

Patvirtinti Chartiją ypač svarbu atsižvelgiant į artėjantį Lenkijos pirmininkavimą. Visi europiečiai privalo turėti vienodas teises neatsižvelgiant į tai, kur jie gyvena, ir į tai, kokiu mastu jų šalis pavergta dvasininkijos. Deja, Lenkijoje net Konstitucinis teismas ne visada tai supranta. Ypač svarbu, manau, užtikrinti pagarbą moterų – vienintelės diskriminuojamos daugumos – teisėms. Todėl eilinį kartą raginu priimti europinę direktyvą dėl smurto prieš moteris, įskaitant seksualinį ir reprodukcinį smurtą, praktikuojamą kai kuriose valstybėse narėse remiantis nacionaline teise.

 
  
MPphoto
 

  Ádám Kósa (PPE).(HU) Pone pirmininke, apie pranešimo dalį, kurioje žvelgiama į ateitį, jau kalbėjo daug kolegų EP narių. Pagaliau turime pranešimą, kuris apima įvairius klausimus ir kuriame neteikiama pirmenybė kuriai nors vienai sričiai apeinant kitas. Ypač džiaugiuosi, kad pranešime ypatingas dėmesys skiriamas nediskriminavimo ir lygių galimybių klausimams. Pranešimas grindžiamas Pagrindinių teisių chartija, tačiau noriu pasakyti, kad Chartijos nuostatų bus laikomasi ir jos bus įgyvendinamos tik tuo atveju, jeigu Europos visuomenė pripažins, kad visi žmonės yra lygūs ir kad ši lygybė gali būti įgyvendinta tik užtikrinus, kad su visais būtų elgiamasi vienodai. Jeigu asmenys ne dėl savo kaltės kokiu nors požiūriu yra nuskriaudžiami, jiems turi būti suteikta tinkama ir proporcinga pagalba, kad jie galėtų tapti lygiaverčiais asmenimis, lygiaverčiais piliečiais. Kelias, vedantis į šį tikslą, yra sunkus ir reikalauja apgalvoto darbo. K. Gál pranešimas – svarbus etapas einant šiuo keliu. Dėkoju pranešėjai už šį labai reikšmingą darbą.

 
  
MPphoto
 

  Anna Záborská (PPE). (SK) Pone pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį į vieną pavojų. Įvairių kovos su diskriminacija formų sujungimas gali paskatinti diskriminaciją. Apie tai taip pat buvo kalbama praeitą savaitę Vienoje įvykusiame ESBO susitikime.

Paradoksalu, bet kai kovos su diskriminacija politika tampa ideologija, žmonės pradeda patirti diskriminaciją. Matome, kad diskriminacijos sąvoka iš tikrųjų nebeatitinka savo apibrėžties. Jeigu Europos Sąjungoje šioje srityje ir yra rimtų trūkumų, jie yra susiję su būtinybe grįžti prie pirminės žodžio „diskriminacija“ reikšmės, nes žmogaus teisių aktyvistai ar net kartais ES pagrindinių teisių agentūra jo nebesupranta. Todėl raginu užtikrinti demokratinę šios institucijos kontrolę. Jeigu to nepadarysime, ji net gali tapti finansine našta ir pakenkti ne tik Europos Komisijos, bet netiesiogiai ir visos Europos Sąjungos reputacijai.

 
  
MPphoto
 

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D).(HU) Pone pirmininke, pranešėja parengė puikų pranešimą. Tačiau jeigu nebus įgyvendintas, jis, kaip sakoma Vengrijoje, bus vertas tik nudvėsusio arklio pasagos. Nematau Europos Komisijos politinės valios užtikrinti šių teisių įgyvendinimą ir pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras valstybių narių atžvilgiu. Labai pasitikiu V. Reding. Ji turi daugiau drąsos nei visi Komisijos nariai vyrai kartu sudėti, nes ji išdrįso pasipriešinti N. Sarkozy, nors J. M. Barroso ilgai stengėsi įtikinti ją to nedaryti. Ateinantį laikotarpį jos laukia didelis iššūkis, nes Vengrijos Vyriausybė, perimsianti pirmininkavimą ES, šiurkščiai pažeidžia pagrindines teises. Ji riboja žiniasklaidos laisvę, naikina valstybės tarnautojų profesinių sąjungų teises ir negina privačios nuosavybės savindamasi trijų milijonų piliečių privačių pensijų santaupas. Ši vyriausybė pažeidžia pagrindines teises ir jums, ponia V. Reding, turi užtekti drąsos pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

 
  
MPphoto
 

  Sonia Alfano (ALDE).(IT) Ponia pirmininke, nepaisant Europos žmogaus teisių konvencijos, Pagrindinių teisių chartijos, Europos Sąjungos sutarties 6 ir 7 straipsnių ir nacionalinių konstitucijų, Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse kasdien šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės.

Mano šalyje, Italijoje, galioja režimas, kurio sąlygomis pažeidžiama spaudos laisvė, politinės partijos dalyvauja rinkimuose pateikdamos suklastotus parašus, valstybės paslaptimi dangstomi smurto išpuoliai, įskaitant mafijos nusikaltimus, mūsų Ministras pirmininkas – nors tikimės, kad jis ilgai neliks šiame poste – pelnosi iš tarptautinio bendradarbiavimo su tokiais režimais, kurie galioja Rusijoje ir Libijoje, kaip patvirtinama ir svetainėje „WikiLeaks“. Europos Sąjunga negali sau leisti nekreipti į visa tai dėmesio.

Dėl šių priežasčių remiu pranešimą, į kurį įtraukta daug mano pateiktų ir Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto patvirtintų pakeitimų. Iš jų norėčiau paminėti 20 ir 40 dalis, kuriose raginama vykdyti žmogaus teisių pažeidimų stebėseną ir taikyti už šiuos pažeidimus sankcijas, taip pat įšaldyti valstybių narių teisėkūros pasiūlymus, kuriais gali būti pažeistos žmogaus teisės, kol ES juos patvirtins.

Taip pat parėmiau iniciatyvą remtis Europos Sąjungos sutarties 6 ir 7 straipsniais nagrinėjant žmogaus teisių pažeidimus ir sustiprinti Pagrindinių teisių agentūros įgaliojimus.

Pranešime yra daug teigiamų nuorodų į mažumas, jų teises, į lesbietes, gėjus, biseksualus ir transseksualus, į imigrantus ir prieglobsčio siekiančius asmenis, taip pat į spaudos laisvę ir socialines teises. Todėl norėčiau paraginti kolegas EP narius balsuoti už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL).(PT) Pone pirmininke, mums visiems žinoma, kad Europos Sąjungos šalyse įvairiems sluoksniams priklausantys gyventojai ir kultūrinės mažumos tebepatiria diskriminaciją. Tačiau negalime pamiršti visuotinės moterų diskriminacijos: moterų diskriminacija ES valstybėse narėse stipriau ar silpniau tebejuntama daugelyje įvairių sričių. Moterims vis dar sunkiau rasti darbą ir siekti karjeros, jos vis dar gauna mažesnį darbo užmokestį nei vyrai ir yra diskriminuojamos kitose srityse. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ES sudaro apie 18 proc. Todėl būtina skubiai imtis kovos su tokia diskriminacija priemonių.

 
  
MPphoto
 

  Franz Obermayr (NI).(DE) Pone pirmininke, už ES prisijungimo prie Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taip pat slypi pavojus, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas galės priimti sprendimus dėl visų ES teisės aktų, ir Europos Teisingumo Teismo teisėjai jau perspėjo, kad šio žingsnio nereikėtų daryti.

Labai abejoju, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas visada priims nešališkus ir tinkamus sprendimus. Teismo pirmininkas pats pripažino, kad jis būtų linkęs nagrinėti prieglobsčio siekiančių asmenų iškeltas bylas nuodugniau nei kitas bylas. Nešališkam teisėjui nedera išskirtinai elgtis su kuria nors ieškovų grupe. Europos Žmogaus Teisių Teismas šiuo metu bando laikinai sustabdyti Dublino konvencijos taikymą ir užkirsti kelią žmonių deportacijai iš Austrijos į Graikiją. Kodėl bandoma tai padaryti? Ar Graikijoje nesaugu? Ar iš tikrųjų norime priklausyti nuo Teismo, kuris siekia uždrausti kryžių mokyklos klasėse? Kryžius – krikščionybės simbolis, o krikščionybė – vienas iš Europos ir mūsų pagrindinių vertybių pagrindų.

Jeigu Europos Žmogaus Teisių Teismas akivaizdžiai negerbia tokių žmogaus teisių, nematau galimybės pripažinti jį patvirtinta ir tinkama sprendimų priėmimo institucija.

 
  
MPphoto
 

  Alajos Mészáros (PPE).(HU) Pone pirmininke, Europos Sąjunga visada pasiruošusi kritikuoti už jos ribų esančias šalis už pagrindinių teisių pažeidimus, tačiau savo pačios valstybių narių atveju ji dažnai yra bejėgė. Taip daugiau neturėtų būti, nes šiandien mus sieja ne tik ekonominiai principai. Kingos Gál pranešime apibendrinami skubiausi ir svarbiausi žingsniai plėtojant pagrindinių teisių apsaugos ES viduje sistemą. Mums reikia veiksmingos teisių apsaugos sistemos ir dabar, kai Lisabonos sutartis jau galioja, galėsime tokią sistemą sukurti. Piliečių pagrindinių teisių pažeidimai negali likti be pasekmių. Privalome užtikrinti, kad tie, kurie tokius pažeidimus padarė, atsakytų ir valstybių narių, ir Europos Sąjungos lygmeniu.

Negaliu nepritarti V. Reding minčiai, kad Komisija turėtų naudotis savo teise visais pagrįstais atvejais pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Įšaldymo procedūra, kuria siūloma papildyti esamų procedūrų rinkinį, gali būti taikoma kaip priemonė, padedanti veiksmingai apsaugoti teises nuo valstybių narių priemonių, kuriomis pažeidžiamos pagrindinės teisės. Taip, mes turime apsaugoti žmones su negalia, turime panaikinti diskriminaciją ir galiausiai, bet ne mažiau svarbu, turime apsaugoti Europos kalbinę įvairovę.

 
  
MPphoto
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D).(LT) Žmogaus teisių klausimus būtina spręsti tiek Europos Sąjungos lygmeniu, tiek pačios valstybės narės turi imtis atsakomybės už savo piliečių pagrindinių teisių užtikrinimą. Pavyzdžiui, Europos lygmeniu labai svarbu sukurti Europos Sąjungos vaikų teisių strategiją, nes ne visos valstybės narės yra pajėgios užtikrinti vaikų teisių apsaugą nacionaliniu lygmeniu. Taigi būtina parengti praktines priemones kovojant su prievarta prieš vaikus, seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija.

Kita prioritetinė sritis – neįgalūs žmonės, kadangi jie vis dar patiria diskriminaciją socialiniame, profesiniame ir kultūriniame gyvenime. Todėl reikėtų sukurti konkrečią Europos Sąjungos teisės aktų dėl neįgalių žmonių teisių sistemą bei rengti Europos Sąjungos strategiją neįgaliųjų srityje.

Norėčiau pabrėžti, jog kova su prekyba žmonėmis, ypač vaikais ir moterimis, vis dar yra didžiulė problema ir vienas iš sunkiausių žmogaus teisių pažeidimų.

Taip pat labai svarbu kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, ypač kai kalbame apie vyresnio amžiaus žmones, kurie sunkmečiu nukentėjo labiausiai.

 
  
MPphoto
 

  Viviane Reding, Komisijos pirmininko pavaduotoja.(FR) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti visiems komiteto nariams, dirbusiems sprendžiant šiuos klausimus kartu su pranešėja K. Gál, taip pat EP nariams, kurie šiandien šiame Parlamente kalbėjo ir taip parodė, kad pagrindinės teisės yra labai svarbios. Negaliu nepritarti mintims, kurias išsakė keletas EP narių, t. y. kad atėjo laikas sutelkti dėmesį į pagrindinių teisių padėtį pačioje Europos Sąjungoje, kad būtume patikimi ir galėtume kalbėti apie pagrindinių teisių padėtį už Europos Sąjungos ribų. Šią sritį šiek tiek apleidome. Ateityje taip nebebus.

Manau, kad Komisijos metinis pranešimas dėl Pagrindinių teisių chartijos taikymo, kuriame bus atsižvelgta į visas jūsų išsakytas pastabas dėl diskriminacijos konkrečiose srityse ir šie klausimai bus išdėstyti išsamiau, iš tikrųjų suteiks mums galimybę kasmet aptarti, kas vyksta ne taip, ir pasistengti padėtį ištaisyti.

Kaip tai padaryti? Yra sumanyta sukurti „įšaldymo mechanizmą“, kaip pranešėja jį pavadino, prevencijos sistemą, kuri suteiks galimybę įsikišti valstybių narių planuojamų priemonių atžvilgiu iki to laiko, kai jos bus įgyvendinamos. Paprašiau savo ekspertų šį pasiūlymą išnagrinėti. Su šiuo mechanizmu susiję instituciniai klausimai yra labai sudėtingi. Nors turėsime toliau šiuos klausimus aiškintis ir įsitikinti, kaip iš tikrųjų viskas yra, tačiau kol kas man atrodo, kad teisinio pagrindo taip veikti nėra ir kad būtų reikalinga padaryti pakeitimų Sutartyje, kad toks prevencijos mechanizmas galėtų būti taikomas. Pati idėja yra patraukli. Mes toliau ieškosime būdų sukurti tokį mechanizmą, kuris galėtų būti taikomas nekeičiant Sutarties, kad galėtume spręsti neatidėliotinus klausimus.

Tačiau norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad Pagrindinių teisių chartija nėra taikytina absoliučia prasme. Ji taikytina tik valstybėms narėms įgyvendinant europines taisykles, pvz., perkeliant į Europos teisę Tarybos ir Parlamento priimtą direktyvą. Tokiu atveju Chartija bus taikoma, bet ji nebus taikoma absoliučiai visais atvejais. Visi kiti atvejai priklauso nacionalinių teismų kompetencijos sričiai.

Europos Sąjungai prisijungus prie Europos Tarybos konvencijos atsiras papildoma dimensija, kurią turėsime įgyvendinti, ir ji susijusi su tuo, kaip įgyvendinsime savo politiką teisių srityje. Be daugybės konkrečių klausimų, kurie man buvo pateikti – į juos atsakysiu juos pateikusiems EP nariams asmeniškai – manau, yra dar vienas klausimas, kurį laikau labai svarbiu.

Šalys už ES ribų, mūsų valstybės narės, mūsų vyriausybės dar ne visiškai suvokia, kokia svarbi yra Chartija. Todėl turėsime atlikti tam tikrą darbą informavimo srityje, kad ši teisių kultūra, ši vertybių politika būtų įtvirtinta visoje Europoje, kad priimant ir taikant teisės aktus visuomet būtų atsižvelgiama į tai, ar jie atitinka vertybes, kurioms pritarėme, kitaip sakant, kaip politiniai vadovai privalome nuolat savęs klausti, ar tai, ką darome, suderinama su pagrindinėmis teisėmis, kurioms pritarėme.

Man atrodo, tai yra svarbiausia. Tiesą sakant, galiu pasakyti jums, kad šiandien Komisija ketina apsispręsti, ar atsisakyti egzekvatūros, kitaip sakant, bus pateiktas pasiūlymas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad teismo sprendimai galiotų visoje Europoje. Tai labai svarbus sprendimas ir pirmą kartą rengdami pasiūlymą dėl naujo teisės akto sutelkėme dėmesį į aspektus, susijusius su pagrindinėms teisėms. Mes atlikome ne tik ekonominę analizę ar poveikio rinkai tyrimą, bet įvertinome ir poveikį vertybėms.

Galima pasakyti, kad laipsniškai judame šios naujos politikos link, ir manau, kad mes – Komisija, Taryba ir Parlamentas – kartu turėtume užtikrinti, kad šis metinis pranešimas dėl Chartijos taikymo, kurį pateiksiu Komisijos vardu ir kurį Parlamentas sukritikuos arba patvirtins, iš tikrųjų parodytų, kokia yra tikroji padėtis. Taip parodysime kitoms pasaulio šalims, savo rinkėjams, kad Chartija yra gyvuojanti priemonė. Chartija nėra tik tekstas, ji turi būti įgyvendinama, o jeigu ji nebus įgyvendinama, išrinktieji piliečių atstovai apie tai garsiai pareikš.

Būtent tai turime stengtis pasiekti per ateinančius dvejus ar trejus metus iki kitų rinkimų. Manau, galime siekti šio tikslo laipsniškai, šį pavasarį parengsime pirmąjį metinį pranešimą, kuris vėliau bus teikiamas šiam Parlamentui kiekvienais metais, kad diskutuojant trečiadieniais ar ketvirtadieniais dėl žmogaus teisių padėties už Europos Sąjungos ribų niekas daugiau nebegalėtų pasakyti, kad turėtume pirma užtikrinti tvarką savo pačių namuose. Tad padarykime tai kartu!

 
  
MPphoto
 

  Kinga Gál, pranešėja.(HU) Pone pirmininke, dėkoju, ponios ir ponai, už padrąsinimo ir paramos žodžius. Ypač norėčiau padėkoti V. Reding už atvirumą ir bendradarbiavimą, nes mes jau gana ilgą laiką kartu dirbame, taip pat už aiškius ir konkrečius atsakymus ir pastabas. Manau, visa tai, ko pageidavo šešėliniai pranešėjai ir EP nariai, pagaliau yra įtraukta į pranešimą ir mums pavyko pasiekti priimtinus kompromisus. Todėl negaliu pritarti šiame plenariniame posėdyje vėl pateiktiems pakeitimams, nes manau, kad pranešimas jau ir taip priimtinas. Norėčiau pasakyti, kad jokiu būdu neturėtume persistengti kurdami bendrą pagrindinių teisių apsaugos sistemą ir, kaip sakoma, kartu su vandeniu išpilti iš vonios ir kūdikį, todėl visada turėtume būti atidūs konkretiems faktams ir stengtis paversti lūkesčius, kuriuos šiandien aptariame, kai kuo apčiuopiamu.

Todėl džiaugiuosi, kad šiandien ir rytoj plenariniuose posėdžiuose išvysime šiuos konkrečius faktus aptardami pranešimą dėl kovos su prekyba žmonėmis, kuriuo aukų apsaugos srityje vaikams siekiama suteikti ypatingą apsaugą, taip pat pranešimą dėl piliečių iniciatyvos, kurį patvirtinę galėsime iš tikrųjų kalbėti apie piliečių Europą, nes Europos piliečiai galės daryti įtaką teisėkūros procedūrai. Tačiau, manau, simboliška yra ir tai, kad rytoj aptarsime ir priimsime pranešimą dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje. Taip pat sveikintina, kad Vengrija nustato savo pirmininkavimo prioritetus vadovaudamasi ta pačia dvasia ir ypatingą dėmesį skiria būtinybei stiprinti tokią ES, kuri būtų artima savo piliečiams. Tačiau norėčiau priminti kolegoms EP nariams, kad turėtume vengti taikyti dvejopus standartus, ypač čia, Parlamente. Sakau tai kolegoms EP nariams, kurie padėjo, galbūt ne vienerius metus – šiuo atveju kalbu apie kolegas socialistus iš Vengrijos – daryti šiurkščiausius žmogaus teisių pažeidimus, o dabar kritikuoja ir nepagrįstai kaltina kitus tik siekdami atgauti rinkėjų pasitikėjimą, kurį prarado būtent dėl šių žmogaus teisių pažeidimų. Dėkoju visiems už bendradarbiavimą ir pagalbą.

 
  
MPphoto
 

  Michael Cashman (S&D). – Pone pirmininke, privalau paprieštarauti G. Gál socialistų atžvilgiu parodytai nepagarbai kaltinant juos pamynus žmogaus teises. Negalima kelti tokių kaltinimų nepateikiant konkrečių įrodymų.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis )

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjai Kingai Gál už pastangas atkreipti dėmesį į žmogaus teisių pažeidimų problemą Europos Sąjungoje. Kaip galime kaltinti ar mokyti kitas šalis, jeigu mūsų pačių Bendrijoje nuolat pažeidžiami įstatymai? Latvija, ES valstybė narė, iki šiol dar neįgyvendino 2004 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucijos, kurioje Parlamentas „siūlo Latvijos valdžios institucijoms numatyti galimybę leisti asmenims, neturintiems Latvijos pilietybės, bet gyvenantiems šioje šalyje daugybę metų, dalyvauti savivaldos rinkimuose“. Trys šimtai trisdešimt penki tūkstančiai nuolatinių Latvijos gyventojų, t. y. 15 proc. visų gyventojų, neturi pagrindinių teisių, bet tai niekam nerūpi. Europos Parlamentas gali diskutuoti dėl žmogaus teisių pažeidimų, daromų visur kitur, išskyrus mūsų pačių teritoriją. Balsavau už Kingos Gál iniciatyvą. Visapusiškai remiu šį pranešimą ir 335 000 žmonių vardu už jį dėkoju.

 
  
MPphoto
 
 

  Kristiina Ojuland (ALDE), raštu. – Norėčiau pasinaudoti šia proga ir padėkoti pranešėjai už tai, kad nušvietė mus tokiu svarbiu klausimu. Lisabonos sutartimi iš naujo nustatyti ES institucijų įgaliojimai ir funkcijos daugelyje sričių, įskaitant ir tai, kad dabar Pagrindinių teisių chartija yra teisiškai privaloma. Europos Parlamentas visada atliko pagrindinių teisių sergėtojo vaidmenį ir Lisabonos sutartimi šis vaidmuo įtvirtinamas. Labai pritariu ketinimui sustiprinti Europos Parlamento vaidmenį užtikrinant sisteminį požiūrį į teisėkūros pasiūlymus ir teisės aktų pakeitimus. Kritikuojame kitas pasaulio šalis už žmogaus teisių pažeidimus, tačiau turime būti tokie pat dėmesingi tam, kas vyksta pačioje Europos Sąjungoje. Neturime pagrindo būti pernelyg patenkinti, nes per dažnai gauname signalų apie rasizmą, ksenofobiją, moterų diskriminaciją ir kitų formų diskriminaciją valstybėse narėse. Mums dar daug ką reikia nuveikti, bet esu visiškai tikra, kad nuoseklus darbas ginant pagrindines teises ES padės mums pasiekti savo tikslą.

 
  
MPphoto
 
 

  Csaba Sógor (PPE), raštu.(HU) Europos Sąjunga, valstybių, kuriose užtikrintas aukštas žmogaus teisių apsaugos lygis, bendrija, visada drąsiai pasisako prieš rimtus pažeidimus, daromus kitose pasaulio dalyse. Europos Parlamentas įprastai pagirtinai vieningai smerkia praktiką, kuria rodoma visiška nepagarba visuotiniams pagrindiniams žmogaus teisių principams, kad ir kur ji būtų taikoma. Tačiau daug rečiau taip pat ryžtingai reaguojame į ES viduje daromus pažeidimus, nors tai būtų veiksmingiausias būdas duoti signalą toms pasaulio šalims, kurios nepaiso žmogaus teisių. Bendrai veikdami ES lygmeniu pasiektume geriausią rezultatą, jeigu taip pat ryžtingai ir kategoriškai reikštume nepasitenkinimą dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimų savo pačių teritorijoje. Labai retais atvejais pareikalaujame savo valstybių narių pasiaiškinti dėl nepagarbos idealams, sudarantiems neatsiejamą Europos dvasios dalį ir įtvirtintiems Pagrindinių teisių chartijoje, kuri jau metus yra teisiškai privaloma, o tais atvejais, kai tai vis dėlto padarome, neturėdami tinkamų sankcijų atrodome tokie pat bejėgiai ir silpni. Tai, savo ruožtu, neišvengiamai menkina mūsų kritikos trečiųjų šalių atžvilgiu ir mūsų pastangų įgyvendinant užsienio politiką remti žmogaus teises ir demokratiją patikimumą. Nemanau, kad Europa gali šių vertybių ateityje atsisakyti.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika