Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/0229(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A7-0265/2010

Debatai :

PV 13/12/2010 - 18
CRE 13/12/2010 - 18

Balsavimas :

PV 14/12/2010 - 9.18
CRE 14/12/2010 - 9.18
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 24/03/2011 - 6.12
CRE 24/03/2011 - 6.12

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0115

Diskusijos
Antradienis, 2010 m. gruodžio 14 d. - Strasbūras Tekstas OL

10. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Dabar pereisime prie paaiškinimų dėl balsavimo.

 
  
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Claude Moraes (A7-0347/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, nebe pirmą kartą sėdėdamas šioje salėje jaučiuosi tarsi būčiau patekęs į kažkokią laiko ir erdvės kilpą, į kažkokį tunelį, sugrąžinusi mane į praeito šimtmečio aštuntąjį dešimtmetį. Vėl pramonė kontroliuojama valstybės, vykdoma kainų ir pajamų reguliavimo politika, ribojamas darbo valandų skaičius ir remiamos nepelningai dirbančios įmonės.

Tiesiog garsiai perskaitysiu klausimų, dėl kurių šiandien balsavome, sąrašą: subsidijos įmonei „SI/Mura“ Slovėnijoje, įmonei „Heidelberger Druckmaschinen AG“ Vokietijoje, Lenkijos automobilių gamybos pramonei Didžiosios Lenkijos regione, Ispanijos mažmeninės prekybos sektoriui Aragono regione, Ispanijos tekstilės sektoriui Valensijos autonominiame regione, tame pačiame regione veikiančioms gamtinio akmens gamybos įmonėms, Ispanijos įmonei „Lear“ ir Lenkijos įmonei „H. Cegielski-Poznań“. Aštuntajame dešimtmetyje kalbėdavome apie tai, kad turime rinktis laimėtojus. Šiuo atveju iš tikrųjų renkamės pralaimėtojus. Skiriame ES lėšų toms įmonėms, kurios nesugebėjo išsilaikyti laisvosios rinkos sąlygomis.

Kodėl taip darome? Nes ES dabar tapo turto perskirstymo privilegijuotoms klientų grupėms mechanizmu. Pone pirmininke, jūs kaip ir aš žinote, kad tai nesąmonė. Jūs buvote labai sėkmingas konservatorių vadovas Katalonijoje. Jūs, kaip ir mūsų rinkėjai, suprantate laisvų tautų ir laisvųjų rinkų svarbą. Pinigai baigiasi. Artėjame prie to – pacituosiu puikią George‘o Orwello metaforą – žmonės atsikratys tokios sistemos, kaip arklys atsikrato musių.

 
  
  

Pranešimas: Nathalie Griesbeck (A7-0345/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE).(LT) Šiandien Europos Parlamentas pademonstravo tvirtą poziciją žengiant žingsnį į tvirtesnį Europos Sąjungos ir Pietų Kaukazo bendradarbiavimą. Pietų Kaukazas ir Gruzija – tai yra strategiškai svarbūs regionai Europos Sąjungai. Mano šalis, Lietuva, visada turėjo ypatingą ryšį su Gruzija. Palaikėme ją sunkiausiomis akimirkomis ir ne vien tik valstybiniu lygmeniu, kaip valdžios struktūros, bet ir didžiulis visuomenės palaikymas visuomet buvo skiriamas šiai valstybei. Tikiu, kad visa Europos Sąjunga nori, kad Gruzija ateitų į Europos tautų šeimą. Ši valstybė rodo didžiules pastangas būti Europos dalimi, todėl turime atitinkamai jas vertinti. Vizų rėžimo supaprastinamas padės užtikrinti žmonių judumą, jų bendradarbiavimą, o tuo pačiu ir ekonominius bei kultūrinius ryšius. Labai sveikinu Gruziją ir jos žmones su šiuo sprendimu, šiandien priimtu Europos Parlamente. Europos Sąjunga siunčia jiems žinutę, kad jie yra laukiami Europos Sąjungoje.

 
  
  

Pranešimas: Ramona Nicole Mănescu (A7-0280/2010)

 
  
MPphoto
 

  Jarosław Kalinowski (PPE).(PL) Pone pirmininke, negalime leisti, kad didžiulės pinigų sumos, skirtos sanglaudos politikai, būtų švaistomos. Todėl labai svarbu pagerinti lėšų valdymą, taip pat užtikrinti, kad jos būtų panaudojamos efektyviau. Šiuo atžvilgiu svarbiausias vaidmuo tenka vietos valdžios institucijoms, nes joms geriausiai žinomi jų regiono poreikiai. Taip pat turėtų būti skirtas dėmesys pasienio regionams siekiant palengvinti jų integraciją. Kad būtų užtikrintas tinkamas vertikalusis ir horizontalusis bendradarbiavimas, reikia supaprastinti procedūras ir skirti daugiau lėšų specialistų iš pavienių valstybių narių įgyvendinančių institucijų mokymui. Taip pat turime remti informacijos technologijų sistemos modernizavimą ir išplėtimą siekiant užtikrinti visiems paramos gavėjams vienodas lengvos prieigos prie informacijos galimybes.

 
  
MPphoto
 

  Mario Pirillo (S&D).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, sutinku su pranešėja, kad turėtume judėti daugiapakopio valdymo link, kad būtų užtikrintas aktyvesnis regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimas rengiant plėtros strategijos planus, ypač regionuose, kuriuose siekiama konvergencijos tikslo ir kurie suinteresuoti didinti savo pajėgumą bendradarbiauti su valstybių narių regionais ir konkuruoti pasaulio rinkoje.

Kad regioninės plėtros politika būtų veiksmingesnė, formuodami ją turime įtraukti tuos, kurie žino, ko reikia jų regionams, ir gali padėti skatinti jų plėtrą. Būtent šį daugiapakopio valdymo ir teritorinės sanglaudos ryšį pranešėja pabrėžia.

Dėl taisyklių supaprastinimo. Kuo mažesnė bus biurokratinė našta, tuo greičiau regionus pasieks jų plėtrai skirtos geros kokybės europinės investicijos. Didesnė Komisijos pagalba vadovaujančioms institucijoms padėtų sumažinti klaidų, kurių praeityje buvo daroma pirmuoju kontrolės lygmeniu, riziką.

 
  
MPphoto
 

  Alajos Mészáros (PPE).(HU) Pone pirmininke, regioninės politikos valdomumas ir veiksmingumas prisideda prie ES piliečių ekonominės ir socialinės padėties saugumo. Balsavau už Parlamento išdėstytus principus, kuriais turėtume vadovautis siekdami užtikrinti gerą valdymą, nes pritariu tam, kad glaudesnis regioninis bendradarbiavimas yra pagrindinis mūsų šalių pažangos skatinimo veiksnys. Todėl pageidautina, kad valstybės narės būtų raginamos geriau išnaudoti turimas tarpregioninio bendradarbiavimo galimybes. Būtent prioritetinis daugiapakopis valdymas gali padėti regioninėms ir vietos valdžios institucijoms ir viešajam bei privačiajam sektoriams atrasti tarpusavio ryšį.

Įgyvendinimo koncepcija, pagal kurią vietos ir regioninės valdžios institucijos turi būti įtrauktos ir į politikos formavimo procesą, taip pat verta paramos. Didesnis subjektų, dalyvaujančių formuojant politiką Bendrijos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, skaičius reiškia ir galimybes, ir neapibrėžtumą. ES nustatytoje sistemoje šie du aspektai turi būti tinkamai suderinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Hannu Takkula (ALDE).(FI) Pone pirmininke, pirmiausia noriu padėkoti pranešėjai R. N. Mǎnescu už puikų darbą. Labai svarbu pabrėžti gero valdymo įgyvendinant regioninę politiką būtinybę. Mano nuomone, geras valdymas daugiausia susijęs su teisingumo ir nešališkumo principais. Turime vertinti Europos Sąjungą kaip visumą, o ne remti pasirinktinai tik kai kuriuos regionus. Turime būti nešališki ir plėtoti visą Europą, taip pat turime užtikrinti, kad tai galėtų būti ir būtų daroma pasitelkiant regioninės politikos priemones.

Man taip pat labai rūpi, kad nustatydami regioninės politikos plėtojimo ir finansavimo kriterijus nesietume jų tik su BVP. BVP savaime nėra patikimas kriterijus, nes vertinant padėtį atokiuose ES regionuose svarbu atsižvelgti į retai apgyvendintas teritorijas ir didelius nuotolius.

Kalbėdami apie gerą valdymą pirmiausia kalbame apie nešališką ir teisingą valdymą įgyvendinant Europos Sąjungos regioninę politiką.

 
  
  

Pranešimas: Agustín Díaz de Mera García Consuegra (A7-0342/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Hannu Takkula (ALDE).(FI) Pone pirmininke, imigracijos problema labai aktuali visoje Europos Sąjungoje. Todėl labai svarbu sukurti imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklą. Taip pat turime pasistengti Europoje šiuos klausimus spręsti objektyviau.

Tačiau pastaruoju metu būta neigiamų pavyzdžių, rodančių, kad kai kurie mūsų imigracijos politikos aspektai nėra įgyvendinami. Į Europą atvykę ir čia įsikūrę žmonės nėra pasirengę priimti pagrindines Europos vertybes. Todėl mes, europiečiai, pirmiausia turime užtikrinti, kad pagrindinės vertybės, kuriomis grindžiama visa Europos Sąjunga, būtų išsaugotos ir kad jų būtų laikomasi. Šios vertybės apima demokratiją, žmogaus teises ir nuomonės laisvę. Tai tos vertybės, kurias ypač svarbu išsaugoti.

Todėl be to, kad turi būti sukurtas imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklas, taip pat svarbu nustatyti etikos taisykles ir vertybes, kuriomis turi būti vadovaujamasi kaip gairėmis kuriant imigracijos politiką. Labai svarbu, kad Europos Sąjungoje gyvenantys migrantai galėtų integruotis į mūsų visuomenę ir priimti pagrindines Europos vertybes.

 
  
  

Pranešimas: Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Carmen Romero López (A7-0354/2010)

 
  
MPphoto
 

  Andrea Češková (ECR). (CS) Pone pirmininke, norėčiau pakalbėti apie balsavimą dėl Europos apsaugos orderio, nes asmeniškai manau, kad ši priemonė nepaprastai svarbi. Puikiai įsivaizduoju, kokioje padėtyje yra moterys, kurioms šis orderis daugiausia taikomas ir kurios yra persekiojamos tiesiogine šio žodžio prasme, kurios nori persikelti kitur ir kurioms reikalinga apsauga. Todėl man rūpestį kelia tai, kad tekstas, dėl kurio balsavome, nėra grindžiamas patikimu teisiniu pagrindu. Tačiau esu įsitikinusi, kad jis gali būti iš dalies pakeistas, ir manau, kad ši neabejotinai gera mintis bus visapusiškai įgyvendinta. Tačiau dėl šių priežasčių dabar susilaikiau nuo balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Jens Rohde (ALDE). – Pone pirmininke, noriu tik pasakyti, kad mano balsavimo įranga balsuojant dėl Europos apsaugos orderio neveikė, bet būčiau balsavęs „už“, nes tai labai svarbus klausimas ir Parlamentui buvo svarbu šiandien patvirtinti Europos apsaugos orderį.

Šis teisės aktas labai svarbus Europai. Abipusis teismo nuosprendžių ir sprendimų pripažinimas yra esminis dalykas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje. Kad būtų užkirstas kelias naujam nusikaltimui prieš saugomą asmenį, vykdančiajai valstybei dabar suteiktas teisinis pagrindas pripažinti pirmiau kitoje valstybėje narėje priimtą sprendimą.

Šis teisės aktas taip pat reikalingas siekiant užtikrinti smurto prieš moteris ir kitas aukas prevenciją. Tai esminis ir svarbus žingsnis suteikiant aukoms galimybę gyventi ar likti bet kurioje jų pageidaujamoje ES valstybėje narėje, taigi ir užtikrinti joms judėjimo laisvę.

 
  
  

Pranešimas: Edit Bauer, Anna Hedh (A7-0348/2010)

 
  
MPphoto
 

  Diane Dodds (NI). – Pone pirmininke, prekyba žmonėmis yra labai rimta problema. Nuo 2008 m. mano rinkimų apygardoje Šiaurės Airijoje nuo išnaudojimo išgelbėti 35 asmenys, iš jų 25 išgelbėti 2009 m. Tačiau nė vienas asmuo dar nėra nubaustas už prekybos žmonėmis nusikaltimą. Tai yra šiuolaikinės rūšies vergovė, sunkus nusikaltimas ir asmens pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas. Iš tikrųjų, dauguma Šiaurės Airijoje sulaikytų ar išgelbėtų moterų yra iš Tolimųjų Rytų šalių ir pateko čia per organizuoto nusikalstamumo gaujas, kurios gauna didžiulį pelną išnaudodamos šiuos žmones ir priverstinio darbo, ir seksualinio išnaudojimo tikslais.

Nors daug šio pranešimo aspektų yra vertingi, manau, kad tai sritis, kurioje valstybių narių policijos pajėgos gali glaudžiai bendradarbiauti, ir Šiaurės Airijos policijos pajėgos šiuo atžvilgiu yra pavyzdys. Susilaikiau nuo balsavimo, nes esu įsitikinusi, kad mažiausias bausmių ribų nustatymas priklauso tik valstybių narių kompetencijai.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE).(FI) Pone pirmininke, šiuo metu prekyba žmonėmis yra viena iš didžiausių ir svarbiausių problemų ir viena iš didžiausių grėsmių, su kuriomis susiduria Europos Sąjunga. Turime pripažinti, kad problema egzistuoja, net jeigu dažnai ir pasiduodame iliuzijai, kad ją jau išsprendėme. Deja, taip nėra. Turime užtikrinti, kad pagarba kiekvieno asmens pagrindinėms teisėms taptų tikrove.

Šis reiškinys vadinamas „prekyba žmonėmis“, bet čia nieko žmogiško nėra. Tai pasibaisėtinas verslas, atimantis iš žmonių galimybę gyventi ir paminantis jų žmogišką orumą. Ypatingai rizikos grupei priklauso moterys ir vaikai. Prostitucija ir prekyba organais yra ryškiausi to pavyzdžiai.

Norėčiau paraginti Europos Sąjungą iš tikrųjų pradėti veikti – ne tik kalbėti, bet ir imtis veiksmų – vadovaujantis šiuo pranešimu kaip gairėmis, kad prekyba žmonėmis būtų visiškai panaikinta Europos Sąjungoje. Turime imtis veiksmų, kad su šiuo nusikaltimu būtų tinkamai kovojama taikant bausmes, kurios padėtų užtikrinti, kad kiekvienas asmuo turėtų galimybę išsaugoti savo žmogišką orumą ir džiaugtis geru gyvenimu.

 
  
MPphoto
 

  Anna Záborská (PPE). (SK) Pone pirmininke, parėmiau direktyvą, nes prekyba žmonėmis yra laisvės plačiąja šio žodžio prasme paneigimas.

Džiaugiuosi, kad naująja direktyva valstybės įpareigojamos patobulinti savo teisės aktus, kad su šiuo nusikaltimu būtų veiksmingai kovojama, bet norėčiau atkreipti dėmesį ir į tai, kad prieš pradėdami persekioti prekeivius žmonėmis pirma turime pasmerkti išnaudojimą Bendrijos mastu. Bet kokia prekyba yra susijusi su pirkėju ir jais dažnai būna žmonės iš turtingų demokratinių šalių, galbūt net mūsų kaimynai. Pranešime skiriamas dėmesys aukoms, bet turime padaryti daugiau, turime atmerkti akis ir pamatyti, kas vyksta aplink mus, kad žmonės, nematantys galimybių išbristi iš skurdo, niekada netaptų aukomis.

Turime sutelkti dėmesį į vaikų ir jaunimo švietimą, turime informuoti jų tėvus ir mokytojus, turime kalbėti apie šią problemą žiniasklaidoje, nes veiksmingiausias būdas užkirsti kelią prekybai žmonėmis – panaikinti paklausą.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE).(IT) Pone pirmininke, paprašiau žodžio norėdama pateikti paaiškinimą dėl balsavimo prekybos žmonėmis prevencijos ir kovos su ja klausimu.

Aš, žinoma, balsavau už E. Bauer pranešimą, nes kova su prekyba žmonėmis yra ir turi likti vienu iš mūsų prioritetų. Šios problemos mastas yra toks didelis, kad ją galima vadinti naujos rūšies vergove. Pažeidžiamiausi visuomenės nariai – moterys ir vaikai – išvežami į užsienį ir ten išnaudojami didžiausią pasibjaurėjimą keliančiais prostitucijos, vergovės ir pornografijos tikslais.

Kiekvienais metais šio reiškinio aukomis pasaulyje tampa 1 mln. žmonių, iš jų 500 000 yra vien Europoje. Tie, kurie pasinaudoja šiuo reiškiniu finansuodami prekybą žmonėmis ir naudodamiesi žmonėmis tarsi perkamomis ir parduodamomis prekėmis, daro nusikaltimą.

Kaip pranešime pabrėžiama, turime imtis veiksmų prekybos žmonėmis aukų kilmės šalyse ir šalyse, į kurias jos pateko. Sugebėsime rasti sprendimą tik bendromis pastangomis keldami visuomenės sąmoningumą, teikdami paramą ir pagalbą aukoms ir pirmiausia kovodami su šio reiškinio priežastimis, kad galėtume padėti susijusioms šalims sukurti tinkamą teisinę sistemą, kuri suteiktų galimybę kovoti su įvairių rūšių vergove.

 
  
  

Pranešimas: Nathalie Griesbeck (A7-0346/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, džiaugiuosi, kad šiandien Parlamente kalbėjome ne tik apie Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimą dėl vizų režimo supaprastinimo, bet ir apie Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimą dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos.

Šiuo atžvilgiu svarbu, kad matytume ne tik šviesiąją gyvenimo pusę, bet ir spręstume rimtas problemas, ir tikiuosi, kad mums, Parlamentui, galbūt po metų bus pateikta tarpinė ataskaita, kad galėtume žinoti, kaip šis Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimas įgyvendinamas, ir pirmiausia pamatyti, kokių rezultatų pasiekta. Taip pat norėčiau, kad Europos Parlamentas kitą kartą būtų aktyviau įtrauktas į pirmines diskusijas.

 
  
  

Pranešimas: Iva Zanicchi (A7-0332/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Nirj Deva (ECR). – Pone pirmininke, noriu paaiškinti, kodėl mano frakcija ir aš susilaikėme nuo balsavimo dėl ES greitojo reagavimo pajėgų kūrimo. Pastaraisiais metais dėl vis dažniau vykstančių didelių nelaimių daugėja raginimų didinti esamų ES pajėgumų reaguoti į nelaimes veiksmingumą. Pritariu daugeliui šiame pranešime pateiktų puikių minčių, bet negaliu paremti raginimo sukurti naujas ES civilinės saugos pajėgas.

Nors pritariu raginimui, kad ES turėtų koordinuoti savo atsaką į humanitarines katastrofas su platesne vystomosios pagalbos bendruomene, bet galiu paremti tokį koordinavimą tik tuo atveju, jeigu jis bus vykdomas pasitelkiant jau veikiančius mechanizmus, pvz., Bendrijos civilinės saugos mechanizmą. Nors nepaprastai svarbu, kad ES reaguotų į humanitarines katastrofas veiksmingai, ne mažiau svarbu ir tai, kad mes nebūtume vieninteliai, kurie į jas reaguoja.

Be to, kad turime sutelkti dėmesį į ES atsako gerinimą, taip pat turime stengtis stiprinti nelaimės paveiktų besivystančių šalių, regionų ir jų vietos lygmeniu turimas pajėgas, kad galėtume veikti išvien kaip tarptautinė bendruomenė. Priešingu atveju atsitiks taip, kad mes atliksime visą sunku darbą, o jos nieko neveiks.

 
  
  

Pranešimas: Petru Constantin Luhan (A7-0309/2010)

 
  
MPphoto
 

  Jarosław Kalinowski (PPE).(PL) Pone pirmininke, daugelis ES piliečių dar nesuvokia, kokia svarbi sanglaudos politika ne tik pavienių regionų, bet ir visų šalių plėtrai. Pagrindinis šios politikos tikslas – sudaryti visiems Europos Sąjungos regionams vienodas sąlygas. Įgyvendinant šią politiką gyventojai iš mažiau privilegijuotų regionų, kuriems tenka ūkininkauti sudėtingomis sąlygomis ir kurie turi prastą prieigą prie ryšių tinklo, galės naudotis tokiomis pačiomis socialinės, švietimo, transporto ir energetikos sistemos paslaugomis kaip ir kitų šalių piliečiai, kurių socialinė ir ekonominė padėtis geresnė. Taigi sanglaudos idėjos svarbos neįmanoma pervertinti.

Todėl privalome paremti visas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad struktūrinių fondų lėšos būtų naudojamos tinkamiau ir kad būtų veiksmingiau pasinaudota šių fondų integruojamuoju vaidmeniu, juolab kad sanglaudos politikos priemonių poveikis juntamiausias vietos lygmeniu, taigi dideliu mastu ir kaimo vietovėse. Dėl šių priežasčių balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). (SK) Pone pirmininke, norėčiau pakalbėti paskutiniu šiandieninių diskusijų klausimu – apie P. C. Luhano pranešimą.

Konkurencingumas ir sanglauda – tai vienas kitą papildantys ir remiantys elementai. Tačiau visos ES konkurencingumas gali būti užtikrintas tik užtikrinus tikrai tvarų jos ekonomikos augimą. Daugelis investicijų, iš dalies finansuotų struktūrinių fondų lėšomis, pasiteisino, ir šiuo atžvilgiu ypač norėčiau pabrėžti infrastruktūros patobulinimą, nes dėl to dabar į daugelį regionų pritraukiamos užsienio investicijos, kuriomis prisidedama prie jų ekonominės plėtros. Tačiau sanglaudos politika pasiteisino ir kaip veiksminga priemonė, padedanti lanksčiai reaguoti į naujus socialinius ir ekonominius iššūkius finansų krizės sąlygomis.

Taip pat pritariu pranešėjos nuomonei, kad ES regionų ekonominis konkurencingumas glaudžiai susijęs su vidutiniu užimtumo lygiu, darbo jėgos išsilavinimu ir kvalifikacija, socialinės apsaugos sistema ir viešųjų paslaugų prieinamumu, nes parama socialinei sanglaudai yra nepaprastai svarbi didinant bendrą regionų konkurencingumą ir net jų konkurencingumą pasaulio mastu.

 
  
  

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Reimer Böge (A7-0335/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimo (Portugalija – potvyniai; Prancūzija – uraganas „Ksintija“). Portugalija paprašė Solidarumo fondo paramos po 2010 m. vasario mėn. neįprastai gausių kritulių, sukėlusių Madeiros saloje nuošliaužas ir didžiulius potvynius, kurie padarė žalos valstybinei ir privačiai infrastruktūrai, verslui ir žemės ūkiui. Bendrą tiesioginę žalą Portugalijos valdžios institucijos įvertino 1 080 mlrd. EUR. Iš Solidarumo fondo skiriama apie 31 mln. EUR. Lankiausi Madeiroje ir pats įsitikinau būtinybe užtikrinti, kad šio fondo parama, ypač atokesniems regionams ir saloms, kurie dažnai kenčia dėl blogų oro sąlygų, būtų lankstesnė ir dosnesnė.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. (FR) Remdamasis mano didžiai gerbiamo kolegos iš Vokietijos R. Böge pranešimu, balsavau už pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo mobilizuoti iš Europos Sąjungos solidarumo fondo apytikriai 67 mln. EUR siekiant padėti Madeirai (Portugalija), nukentėjusiai dėl liūčių sukeltų nuošliaužų ir potvynių, ir Prancūzijai, nukentėjusiai dėl potvynių, kuriuos sukėlė 2010 vasario mėn. praūžęs uraganas „Ksintija“. Atkreipiu dėmesį į tai, kad ši suma sudaro 2,7 proc. bendros tiesioginės žalos, įvertintos 2,5 mln. EUR. Žinoma, ši suma didelė, bet kadangi ji sudaro palyginti nedidelę bendros žalos sumos dalį (2,7 proc.), negaliu susilaikyti nepaklausęs, kodėl Europos Sąjungai nepanaudojus šio fondo lėšų finansuoti Europos civilinės saugos pajėgoms, kurios galėtų nedelsiant atskubėti aukoms į pagalbą įvykus labai didelėms nelaimėms, su kuriomis nacionalinės pajėgos negali pačios susidoroti. Šių pajėgų veiklos išlaidos nebūtų didelės, nes iš pradžių ji būtų susijusi su esamų nacionalinių civilinės saugos pajėgų koordinavimu. Be to, šios pajėgos taip pat galėtų dalyvauti užsienyje vykdomose misijose (pvz., kaip Haičio atveju).

 
  
MPphoto
 
 

  Regina Bastos (PPE), raštu. (PT) Džiaugiuosi tuo, kad pranešimas dėl 31 255 790 EUR paramos iš Europos Sąjungos solidarumo fondo skyrimo Portugalijai po praeitų metų vasario mėn. Madeiroje įvykusio potvynio priimtas. Smarkios liūtys, praūžusios Madeiros saloje, sukėlė chaosą ir padarė labai daug materialinės žalos: dėl liūčių sukeltų nuošliaužų ir potvynio sugriuvo tiltai, greitkeliuose atsivėrė plyšiai, sugriauta daug namų ir suniokota daugybė automobilių.

Per nelaimę Madeiroje žuvo 42 žmonės ir 13 dingo be žinios. Šiandien Europos Parlamentas čia, Strasbūre, pamatė tikrą Europos solidarumo – vienos iš svarbiausių Europos projekto vertybių, kurią verta pabrėžti – įrodymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Balsavau už šį pranešimą, nes sutinku, kad Europos Sąjungos solidarumo fondas turėtų būti mobilizuotas įtraukiant į 2010 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą 66 891 540 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumą, kad Portugalijai, nukentėjusiai dėl Madeiros salą nusiaubusių nuošliaužų ir potvynių, ir Prancūzijai, patyrusiai nuostolių dėl uragano „Ksintija“, būtų suteikta prašoma finansinė parama.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu.(PT) Aš, žinoma, džiaugiuosi sprendimu mobilizuoti Solidarumo fondo lėšas, kad būtų padėta Madeiros salą po neįprastai smarkių liūčių ištikusios tragedijos aukoms. Dėkoju kolegai N. Teixeirai už atkaklias ir sėkmingas pastangas kelti sąmoningumą Europos institucijose ir nustatyti pagrindą būtinai paramai. Noriu dar kartą pabrėžti savo įsitikinimą dėl būtinybės supaprastinti procedūras, kad Solidarumo fondo lėšos ateityje galėtų būti mobilizuojamos greičiau. Dėl vėlavimo suteikti pagalbą ekstremaliosios situacijos atvejais nukenčia Europos Sąjungos įvaizdis ir silpnėja europinio solidarumo jausmas.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Portugalija paprašė Solidarumo fondo paramos po 2010 m. vasario mėn. neįprastai gausių kritulių, sukėlusių Madeiros saloje nuošliaužas ir didžiulius potvynius, kurie padarė žalos valstybinei ir privačiai infrastruktūrai, verslui ir žemės ūkiui. Bendrą tiesioginę žalą Portugalijos valdžios institucijos kartu su regionine Madeiros Vyriausybe įvertino 1 080 mlrd. EUR. Ši suma sudaro 0,68 proc. Portugalijos bendrųjų nacionalinių pajamų. Potvyniai padarė didelę žalą daugybei namų, žemės ūkio valdų, kelių ir vandens paskirstymo tinklui. Finansinė pagalba šio fondo lėšomis padės Portugalijos valdžios institucijoms, ypač regioninei Madeiros Vyriausybei, padengti dalį išlaidų, kurių patyrė reaguodamos į ekstremaliąją situaciją. Apskritai balsavau už šį pranešimą paskatintas atsakomybės ir pareigos jausmo prisidėti prie to, kad būtų išvengta nereikalingo vilkinimo mobilizuojant finansinę paramą dėl gaivalinės nelaimės nukentėjusioms Portugalijai ir Prancūzijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. (FR) Praėjus dešimčiai mėnesių po Prancūzijos pakrantę nusiaubusio uragano „Ksintija“, kurio metu žuvo 53 žmonės ir 80 žmonių buvo sužeista ir kuris padarė labai didelę materialinę žalą, Parlamentas patvirtino taisomąjį biudžetą, kad iš Solidarumo fondo būtų mobilizuota 35,6 mln. EUR. Nekalbėsiu dabar apie atkūrimo procesą, bet noriu paklausti, kiek dar turės įvykti tragedijų, kol pagaliau turėsime Bendrijos požiūrį į gaivalinių nelaimių prevenciją? Gaivalinės ir žmonių sukeltos nelaimės atsitinka vis dažniau, todėl privalome užtikrinti, kad nacionalinės priemonės būtų veiksmingesnės ir darnesnės ir kad europinės priemonės būtų lankstesnės. Taip pat noriu atkreipti dėmesį į tai, kad M. Barnier‘o pranešimas, kuriame siūloma sukurti greitojo reagavimo į gaivalines nelaimes pajėgas, pateiktas jau 2006 m. Kas trukdo mums jį patvirtinti. Kas trukdo mums juo vadovautis?

 
  
MPphoto
 
 

  Christine De Veyrac (PPE), raštu.(FR) Šiandien balsavau už šį pranešimą, kuris reiškia, kad ES solidarumo fondo lėšos galės būti mobilizuotos po 2010 m. įvykusių didelių potvynių Portugalijoje ir uragano „Ksintija“ Prancūzijoje. Tai rodo, kad ES valstybes nares sieja tvirti ryšiai, ir pabrėžia pagalbos gaivalinės nelaimės paveiktiems regionams svarbą. Džiaugiuosi, kad daugiau nei 35 mln. EUR skirta iš Solidarumo fondo padengti dideliems nuostoliams, kurių pridarė uraganas „Ksintija“ kai kuriose pakrančių teritorijose, pirmiausia Pajūrio Šarantos, Vandėjos ir Kot Darmoro departamentuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Komisija siūlo iš Solidarumo fondo mobilizuoti iš viso 66 891 540 EUR: 31 255 790 EUR Portugalijai ir 35 635 750 EUR Prancūzijai. Portugalija paprašė Solidarumo fondo paramos po 2010 m. vasario mėn. audros Madeiros saloje, padariusios daug žalos valstybinei ir privačiai infrastruktūrai, verslui ir žemės ūkiui. Prancūzija, savo ruožtu, paprašė Solidarumo fondo paramos po uragano „Ksintija“, kuris taip pat įvyko 2010 m. vasario mėn., dėl kurio nukentėjo didelė dalis Prancūzijos. Jo metu žuvo 53 žmonės ir beveik 80 žmonių buvo sužeista. Uraganas užtvindė didžiulius plotus, įskaitant gyvenamas vietoves, ir padarė daug žalos užtvankoms ir pylimams, valstybinei ir privačiai infrastruktūrai, kelių ir geležinkelių tinklams, verslui ir žemės ūkiui.

Nors visapusiškai pritariu šiam lėšų mobilizavimui, ypač dėl jo svarbos Autonominiam Madeiros regionui, turiu išreikšti savo nusivylimą dėl to, kad ši parama skiriama tik dabar, gruodžio mėn., po nelaimių Prancūzijos pakrantėje ir Madeiros saloje praėjus dešimčiai mėnesių. Skubiai turime rasti būdų pagreitinti Solidarumo fondo lėšų mobilizavimo procedūrą ir turime stengtis, kad šis tikslas būtų pasiektas.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Mes, žinoma, balsavome už šį pranešimą, kuriuo siūloma mobilizuoti Solidarumo fondo lėšas dėl didžiulės žalos, kurią patyrė Madeiros sala po 2010 m. vasario mėn. regione praūžusios audros. Tačiau norėtume pateikti keletą pastabų, kurias esame išsakę pirmiau.

Pagal reglamentą, kuriuo įsteigiamas Solidarumo fondas, „jei atsitinka didelės nelaimės, Bendrija turėtų solidarizuotis su tam tikrų regionų gyventojais suteikdama finansinę paramą, kuri padėtų nelaimės ištiktiems regionams greitai grįžti prie normalių gyvenimo sąlygų. Parama dažniausiai turėtų būti teikiama stichinių nelaimių atvejais“. Reglamente taip pat teigiama, kad ši priemonė turėtų suteikti Bendrijai galimybę „greitai ir veiksmingai padėti kuo greičiau mobilizuoti pagalbos tarnybas, kad patenkintų būtiniausius gyventojų poreikius ir prisidėtų prie greito sugadintos pagrindinės infrastruktūros atstatymo siekiant atkurti normalią ekonominę veiklą nelaimės ištiktuose regionuose“.

Tačiau taisyklės ir procedūros, susijusios su fondo lėšų mobilizavimu, jau parodė, kad šio greitos pagalbos nukentėjusiems gyventojams principo tikrovėje nepaisoma. Šiuo atveju šis Parlamentas balsuoja dėl fondo lėšų mobilizavimo po nelaimės praėjus dešimčiai mėnesių. Todėl mes tvirtinome ir tą vėl sakome dabar, kad šio fondo lėšų mobilizavimo taisyklės turi būti pakeistos, kad lėšos galėtų būti mobilizuojamos lanksčiau ir tinkamu laiku ir kad ši pagalba galėtų būti suteikta po nelaimės praėjus trumpesniam laikui.

 
  
MPphoto
 
 

  Estelle Grelier (S&D), raštu.(FR) Mano nuomone, ES solidarumo fondas, kaip ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, yra viena iš biudžetinių priemonių, suteikiančių ryškiausią praktinę išraišką solidarumo vertybei, kurią mes, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos nariai, siekiame remti rengiant Bendrijos politines priemones. 2010 m. vasario 27–28 d. praūžusio uragano metu Vandėjos ir Pajūrio Šarantos departamentuose žuvo 53 žmonių ir apie 80 žmonių buvo sužeista. Regionui ir visai tautai tai buvo iš tikrųjų traumuojanti patirtis ir praėjus dešimčiai mėnesių šios nelaimės psichologinis ir ekonominis poveikis tebejuntamas. Per 2010 m. kovo mėn. sesiją Parlamentas ėmėsi veiksmų ir didele balsų dauguma priėmė rezoliuciją, kuria raginama panaudoti fondo lėšas siekiant suteikti aukoms pagalbą.

Šiandieninis balsavimas, kuriuo patvirtinamas pasiūlymas skirti šiems departamentams 35,6 mln. EUR, taip pat paremti Portugaliją, nukentėjusią dėl liūčių sukelto potvynio Madeiroje, yra šio bendro noro parodyti solidarumą su Europos piliečiais pavyzdys. Būtent tokią Europą norime kurti, Europą, kuri yra artima savo piliečiams, skubiai reaguoja į jų problemas ir sprendžia jas bendromis jėgomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu.(IT) Balsavau už Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimą. Iš tikrųjų manau, kad šis fondas yra vertinga priemonė, suteikianti Europos Sąjungai galimybę parodyti solidarumą su gaivalinių nelaimių paveiktų regionų gyventojais ir suteikti finansinę paramą, kad nelaimės ištiktiems regionams būtų padėta greitai grįžti prie normalių gyvenimo sąlygų. Šiandien balsavome dėl dviejų prašymų suteikti paramą. Pirmoji paramos paprašė Portugalija po neįprastai gausių kritulių, sukėlusių Madeiros saloje nuošliaužas ir didžiulius potvynius, kurie padarė žalos valstybinei ir privačiai infrastruktūrai, verslui ir žemės ūkiui.

Kitą paraišką mobilizuoti fondo lėšas pateikė Prancūzija po uragano „Ksintija“, kurio metu metu žuvo 53 žmonės ir kuris užtvindė didžiulius plotus, įskaitant gyvenamas vietoves, padarydamas daug žalos užtvankoms ir pylimams, valstybinei ir privačiai infrastruktūrai, kelių ir geležinkelių tinklams, verslui ir žemės ūkiui. Galiausiai norėčiau pridurti, kad iš Solidarumo fondo mobilizuota 31 255 790 EUR Portugalijai (potvyniai Madeiroje) ir 35 635 750 EUR Prancūzijai (uraganas „Ksintija“) remti, iš viso 66 891 540 EUR.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Palankiai vertinu šį pranešimą, kuriuo iš ES solidarumo fondo skiriama 31 mln. EUR Portugalijai ir 35 mln. EUR Prancūzijai. Tai svarbus paramos gestas po vasario mėn. potvynio ir nuošliaužų Portugalijoje ir uragano „Ksintija“, nusiaubusio Atlanto vandenyno pakrantės teritoriją Prancūzijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Véronique Mathieu (PPE), raštu.(FR) Balsavau už Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimą siekiant paremti 2010 m. vasario mėn. dėl potvynių nukentėjusius Portugalijos ir uragano „Ksintija“ nusiaubtus Prancūzijos regionus. Labiausiai nukentėjo Atlanto vandenyno pakrantės teritorija, kur uraganas užtvindė didžiulius plotus, įskaitant gyvenamas vietoves, kurio metu žuvo ir buvo sužeisti žmonės ir buvo padaryta daug materialinės žalos. Šiandien balsuodami patenkinome Prancūzijos valdžios institucijų prašymą suteikti šiems regionams, be kitų dalykų, Europos Sąjungos finansinę paramą pagal kriterijų, kad „regionas taip pat gali pasinaudoti Fondo parama, jei jis nukentėjo nuo ypatingos nelaimės, dažniausiai nuo stichinės, padariusios žalos daugumai jo gyventojų, kurios padariniai labai dideli ir ilgai atsilieps gyvenimo sąlygoms regione bei jo ekonominiam stabilumui“. Tiesioginė šios nelaimės padaryta žala įvertinta 1 425,43 mln. EUR, kuriai iš dalies padengti Prancūzijai bus išmokėta 35 635,750 EUR. Solidarumo fondo lėšų mobilizavimas yra praktinė savo piliečiams artimos Europos, o būtent tokios Europos jie tikisi, išraiška. Europos institucijos dar turi dėti pastangas, kad mobilizavimo veiksmai ir procedūros būtų pagreitinti, kurias pateisina gamtinių reiškinių mastas ir atsako į juos neatidėliotinumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Tai, kad Europos Sąjunga suteikia pagalbą Portugalijai ir Prancūzijai po 2010 m. vasario mėn. siautusių audrų, yra gera žinia. Tačiau tenka apgailestauti, kad ES nesiima tokių greitų veiksmų, kad būtų padėta dėl klimato kaitos padarinių nukentėjusiems piliečiams, kaip kad tuo atveju, kai turi gelbėti bankus.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Europos Sąjunga yra solidarumo erdvė ir ES solidarumo fondas yra jos dalis. Parama šio fondo lėšomis nepaprastai svarbi padedant regionams, nukentėjusiems dėl gaivalinių nelaimių, tokių kaip potvynis Madeiroje (Portugalija) ir uraganas „Ksintija“ Prancūzijoje. Komisija, patikrinusi, ar abi paraiškos atitinka Tarybos reglamente (EB) Nr.°2012/2002 nustatytus tinkamumo kriterijus, pasiūlė iš Solidarumo fondo mobilizuoti 31 255 790 EUR Portugalijai (potvyniai Madeiroje) ir 35 635 750 EUR Prancūzijai (uraganas „Ksintija“) remti, iš viso 66 891 540 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų, išskaičiuojamų iš nustatytos didžiausios metinės 1 mlrd. EUR ribos. Tačiau norėčiau pabrėžti vėlavimą mobilizuoti tokią paramą. Procedūra turi būti mažiau biurokratinė ir supaprastinta, kad ateityje į nelaimes būtų reaguojama tinkamu laiku.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu.(ES) Nors balsavau už šį pasiūlymą suteikti paramą, manau, kad tai yra tik kapitalistinio modelio padarinius švelninanti pusėtina priemonė ir kad tai nėra jokia pažanga kovojant su pagrindinėmis krizės priežastimis. Pritariu tam, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos būtų mobilizuojamos siekiant paremti piliečius, kurie neteko darbo dėl struktūrinių komercinių modelių pokyčių ar tiesiogiai dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės. Manau, kad daugiau nei 250 mln. EUR suma, kurios prašoma siekiant suteikti papildomą paramą ir pagalbą daugiau nei 600 darbo netekusių darbuotojų iš Nyderlandų mažmeninės prekybos sektoriaus, gali padėti pasiekti galutinį tikslą – palengvinti šių darbuotojų reintegraciją į darbo rinką. Balsuojant dėl šio pasiūlymo taip pat balsavau „už“, nes esu įsitikinęs, kad ši pagalba papildo paramą išeitinėmis pašalpomis, numatytomis visose nacionalinėse teisės sistemose ir kolektyvinėse darbo sutartyse. Todėl ši parama Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis jokiu būdu negali pakeisti vyriausybių ir verslo teisinių įsipareigojimų darbo netekusiems darbuotojams ar suteikti galimybę tokių įsipareigojimų nevykdyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu.(LV) Tokiomis aplinkybėmis suteikti paramą būtina, kad valstybės narės galėtų jaustis vieningos šeimos narėmis. Būtų daug pigiau, jeigu Europos Sąjungos lėšos būtų skiriamos projektams, kurie galėtų padėti sušvelninti gaivalinių nelaimių padarinius. Pvz., galėtų būti statomos užtvankos ir apsauginės konstrukcijos ir investuojama į visuomenės informavimo ir įspėjimo priemones. Manau, taip pat būtų naudinga parengti statybos reglamentus, skirtus padidintos rizikos regionams. Jeigu Europos Sąjunga tik teiks finansinę paramą ir nieko nedarys gaivalinių nelaimių prevencijos srityje, jų padariniai ateityje galės būti dar skausmingesni.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Portugalija paprašė Solidarumo fondo paramos po 2010 m. vasario mėn. neįprastai gausių kritulių, sukėlusių Madeiros saloje nuošliaužas ir didžiulius potvynius, kurie padarė žalos valstybinei ir privačiai infrastruktūrai, verslui ir žemės ūkiui. Bendrą tiesioginę žalą Portugalijos valdžios institucijos įvertino 1 080 mlrd. EUR. Prancūzija paprašė Solidarumo fondo paramos po to, kai 2010 m. vasario mėn. nuo uragano „Ksintija“ nukentėjo didžioji dalis Prancūzijos, labiausiai Atlanto vandenyno pakrantė, ypač Pajūrio Šarantos ir Vandėjos departamentai. Uragano metu žuvo 53 žmonės ir beveik 80 žmonių buvo sužeista. Bendrą tiesioginę šios stichinės nelaimės nustatytoje teritorijoje padarytą žalą Prancūzijos valdžios institucijos įvertino 1 425,43 mln. EUR.

Komisija, patikrinusi, ar abi paraiškos atitinka Tarybos reglamente (EB) Nr.°2012/2002 nustatytus tinkamumo kriterijus, pasiūlė iš Solidarumo fondo mobilizuoti 31 255 790 EUR Portugalijai (potvyniai Madeiroje) ir 35 635 750 EUR Prancūzijai (uraganas „Ksintija“) remti, iš viso 66 891 540 EUR. Kadangi šios paraiškos dėl paramos atitinka visus tinkamumo kriterijus, balsavau „už“ solidarizuodamasis su aukomis ir nukentėjusiomis valstybėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Morin-Chartier (PPE), raštu.(FR) Parėmiau Europos Parlamento šiandien, 2010 m. gruodžio 14 d., antradienį, balsuojant patvirtintą sprendimą skirti 35,6 mln. EUR Prancūzijai, kurios Atlanto vandenyno pakrantę iš dalies suniokojo vasarį praūžęs uraganas. Šios lėšos bus panaudotos gaivalinės nelaimės suniokotai infrastruktūrai atstatyti. Kaip EP narė, atstovaujanti regionams, kurie per nelaimę nukentėjo labiausiai, džiaugiuosi sprendimu skirti šią finansinę paramą audros padarytiems nuostoliams atlyginti: tai tikra pagalba visiems nukentėjusiems Prancūzijos departamentas. Šis mobilizavimas įrodo, kad Europos Sąjungos solidarumas nėra tuščias žodis.

Baigdama norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2010 m. vasario mėn. praūžusio uragano „Ksintija“ nukentėjo didelė Prancūzijos dalis, labiausiai Pajūrio Šarantos ir Vandėjos departamentai, kuriuose žuvo 53 žmonės ir 80 žmonių buvo sužeista. Materialinė žala įvertinta 1 425,43 mln. EUR. Šiai žalai atitaisyti iš ES solidarumo fondo iš viso skirta 35,6 mln. EUR.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu.(DE) Remiantis R. Böge pranešimu, šių smarkių Portugalijoje ir Prancūzijoje įvykusių stichinių nelaimių padariniams šalinti skirta 66,9 mln. EUR. Todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Balsavau už šį pranešimą, nes sutinku, kad 2010 finansinių metų Europos Sąjungos bendrajame biudžete iš Europos Sąjungos solidarumo fondo turėtų būti skirta 66 891 540 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma, kad būtų patenkintos paraiškos mobilizuoti fondo lėšas, kurias pateikė:

– Portugalija dėl nelaimės, kurią sukėlė nuošliaužos ir potvynis Madeiros saloje, ir

– Prancūzija dėl nelaimės, kurią sukėlė uraganas „Ksintija“.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Nuoširdžiai džiaugiuosi tuo, kad šis pranešimas, pagal kurį numatoma skirti Portugalijai 31 255 790 EUR paramą padengti didžiuliams nuostoliams, kurių šalis patyrė dėl 2010 m. vasario mėn. Madeiros salą ištikusios gaivalinės nelaimės, patvirtintas. Šiuo atžvilgiu norėčiau pabrėžti didelį atsidavimą, kurį parodė Portugalijos delegacija iš partijos „Partido Social Democrata“, ypač N. Teixeiros darbą, turėjusį lemiamos įtakos tam, kad šiandien turime šį rezultatą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Komisija, atsižvelgdama į 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (TIS) 26 punktą, siūlo mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondą ir suteikti finansinę pagalbą Portugalijai ir Prancūzijai. Šio susitarimo nuostatose numatyta galimybė mobilizuoti fondo lėšas neviršijant viršutinės metinės 1 mlrd. EUR ribos. Iki šiol 2010 m. Komisija pateikė tik vieną pasiūlymą mobilizuoti Solidarumo fondo lėšas, t. y. 2010 m. rugsėjo 24 d. pasiūlymą dėl 13,02 mln. EUR mobilizavimo po didžiulių potvynių Airijoje 2009 m. lapkričio mėnesį (COM (2010) 0534). Abi biudžeto valdymo institucijos šiuo metu svarsto klausimą dėl šio pasiūlymo ir atitinkamo taisomojo biudžeto projekto (TBP Nr. 8/2010) priėmimo. Tuo pat metu, kai buvo pateiktas šis pasiūlymas mobilizuoti Solidarumo fondo lėšas ir suteikti finansinę pagalbą Portugalijai ir Prancūzijai, Komisija pateikė taisomojo biudžeto projektą (2010 m. spalio 13 d. TBP Nr. 9/2010) siekdama, kad į 2010 m. biudžetą būtų įrašyti atitinkami įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai, kaip numatyta Tarpinstitucinio susitarimo 26 punkte.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu.(PT) Solidarumo fondas įsteigtas siekiant parodyti Europos Sąjungos solidarumą su gaivalinių nelaimių paveiktų regionų gyventojais. Šių metų vasario mėn. Madeiros regioną, iš kurio esu kilęs, ištiko nelaimė, kurią sukėlė nuošliaužos ir potvynis. Po šios tragedijos Portugalija pateikė paraišką mobilizuoti Solidarumo fondo lėšas prašydama paramos atitaisant žalą, ypač atstatant infrastruktūrą ir pastatus nelaimės paveiktuose regionuose.

Prancūzijos valdžios institucijos taip pat pateikė paraišką mobilizuoti fondo lėšas po uragano „Ksintija“. Bendra dėl šių dviejų nelaimių patirta žala įvertinta 66 891 540 EUR ir ši suma netrukus bus mobilizuota, nes taisomajame biudžete jau padaryta pakeitimų, reikalingų tam, kad šios lėšos galėtų būti skirtos. Vasario mėn. nelaimės padariniai pasijuto iš karto ir padaryta didelė žala viešai ir privačiai infrastruktūrai, įmonėms ir pasėliams. Regioną ištikusios tragedijos padariniai buvo labai skaudūs, tačiau ES pagalba nebuvo iš karto suteikta . Dabar po nelaimės yra praėję jau dešimt mėnesių. Kadangi pritariu poreikiui paspartinti visą šią procedūrą, balsuoju už tai, kad fondo lėšos būtų mobilizuotos nukentėjusiems regionams remti ir kad prašymas tai padaryti būtų kuo skubiau patenkintas.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernadette Vergnaud (S&D), raštu.(FR) Tai, kad šiandien per plenarinį posėdį patvirtinome taisomąjį biudžetą, kad pagal Komisijos pasiūlymą galėtų būti mobilizuota 35,6 mln. EUR iš ES solidarumo fondo, yra gera žinia. Lėšos bus mobilizuotos atsakant į prašymą, kurį pateikė Prancūzijos Vyriausybė po uragano „Ksintija“, praūžusio Prancūzijos pakrantės teritorijoje 2010 m. vasario 27–28 d., kurio metu Vandėjos ir Pajūrio Šarantos departamentuose žuvo 53 žmonės ir 80 žmonių buvo sužeista. Procedūra yra neabejotinai ilga ir turi būti patobulinta, bet džiaugiuosi matydama rodomą Europos solidarumą tragedijos, kurią patyrė aukos, akivaizdoje. Parašiau Komisijos nariui J. Hahnui laišką prašydama jo paremti Prancūzijos Vyriausybės prašymą suteikti paramą ir jis įvykdė savo pažadą, kurį man davė kovo  mėn. lankydamasis La Rošelyje. Šis fondas reiškia daugiau nei finansinę paramą, jis simbolizuoja visų mūsų šiame žemyne bendras vertybes.

 
  
  

Pranešimas: László Surján (A7-0341/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto nuomonę ir pasiūlymą sumažinti mokėjimų asignavimus pagal biudžeto eilutę „Energetikos projektai ekonomikos gaivinimui remti. Europos jūrų vėjo energijos tinklų sistema“, siekiant Solidarumo fondo priemonėmis remti šalis (Portugaliją ir Prancūziją), kurias ištiko didelė gaivalinė nelaimė, taip pat į tai, kad šiuo sprendimu nustatomi pagrindiniai Solidarumo fondo veikimo kriterijai, šiam pranešimui pritariu.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Visi prisimename uraganą „Ksintija“, kuris mažiau nei prieš metus nusiaubė Vandėjos pakrantę. Nuo to laiko teritorijose, kuriose vanduo sunaikino viską, turi vykti atstatymas. Europos Sąjungos solidarumo fondas yra ideali priemonė vietos institucijų veiksmams remti. Balsuodamas už šį tekstą padėjau perduoti 35 635 750 EUR, kurie skirti ne fizinių asmenų patirtai žalai atlyginti, bet infrastruktūrai atkurti. Solidarumo fondas, sukurtas po 2002 m. potvynių Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje ir Prancūzijoje, skirtas padėti Europos regionams, nukentėjusiems nuo neprognozuojamų nelaimių. Šiuo tekstu lygiavertė suma taip pat skiriama Portugalijos regionams, nukentėjusiems nuo neseniai vykusio potvynio.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Aš, žinoma, teigiamai vertinu Solidarumo fondo lėšų mobilizavimą siekiant padėti tragedijos, kuri ištiko Madeirą po to, kai joje iškrito neįprastai daug kritulių, aukoms. Sveikinu kolegą Parlamento narį N. Texeirą dėl jo veiksmingų ir nuolatinių pastangų informuoti Europos institucijas ir sukurti pagrindą būtinai paramai. Pakartoju, kad esu tvirtai įsitikinęs, kad procedūros turi būti supaprastintos, kad ateityje Solidarumo fondą būtų galima greičiau mobilizuoti. Pavėluota pagalba ekstremaliosios situacijos atveju kenkia Europos Sąjungos efektyvumo įvaizdžiui ir Europos solidarumo jausmui.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Vienintelė Taisomojo biudžeto projekto Nr. 9/2010 paskirtis – į 2010 m. biudžetą oficialiai įtraukti biudžeto tikslinimą, kuris atsiranda dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo. Aš jau balsavau už kartu pateikiamą pranešimo projektą, kuriuo rekomenduojama patvirtinti Solidarumo fondo lėšų skyrimą Portugalijai (potvynis Madeiroje) ir Prancūzijai (uraganas „Ksintija“); vedinas to paties atsakomybės jausmo balsuoju už šį pranešimą dėl taisomojo biudžeto, kuriuo iš didžiausios numatytos fondo sumos 31 255 790 EUR skiriama Portugalijai ir 35 635 750 EUR Prancūzijai, iš viso 66 891 540 EUR.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Nepaisydamas energijos infrastruktūros, ypač vėjo energijos, investicinių projektų svarbos, balsuoju už mokėjimų asignavimų pagal biudžeto eilutę 06 04 14 03 sumažinimą, kad šios lėšos galėtų būti skirtos 66 891 540 EUR dydžio mokėjimų asignavimams (biudžeto eilutė 13 06 01), kurie reikalingi Europos Sąjungos solidarumo fondo mobilizavimo reikmėms padengti.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Balsuojant už šį taisomojo biudžeto projektą, kuriuo bus sudaryta galimybė Solidarumo fondo lėšas skirti Madeiros žmonėms ir Prancūzijos regionams, nukentėjusiems nuo uragano „Ksintija“, – tam mes, be abejo, pritarėme, – šalia teiginių dėl pavėluoto fondo mobilizavimo svarbu pabrėžti dar kelis aspektus.

Komisija mano, kad mobilizavimo tinkamumo kriterijai, susiję su žalos dydžiu, yra įvykdyti, ypač Madeiros atveju. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dabar suteikta Europos Sąjungos parama padengia tik 2,89 proc. visos nelaimės padarytos žalos. Madeira yra atokiausias regionas, taigi jai tenka patirti su šia aplinkybe susijusius apribojimus. Ji taip pat siekia konvergencijos tikslų (nepaisydama kenksmingų pokyčių šioje srityje, kurie atsirado po paskutinio ES plėtros etapo). Todėl į šias ypatingas aplinkybes reikėtų atsižvelgti šiam regionui padidinant paramą – ją skiriant iš šio fondo ar naudojant kitas priemones.

Dėl to, kai buvo diskuotuojama dėl šio fondo taisyklių, mes pasiūlėme apsvarstyti idėją padidinti finansinę paramą sanglaudos šalims ir konvergencijos regionams, nustatant taisyklę, kad teikiant pagalbą, susijusią su gaivalinių nelaimių padaryta žala, turi būti atsižvelgta į būtinai reikalingą sanglaudos aspektą. Tai taip pat padėtų sumažinti Europos Sąjungos regionų ir valstybių narių skirtumus.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu.(FR) Tokiu metu, kai Europoje vis dažniau įvyksta gaivalinės nelaimės, Europos Sąjunga turi būti pasirengusi teikti tinkamą pagalbą savo valstybėms narėms, kurias ištinka tokia nelaimė. Taigi po kovo mėnesį siautėjusio uragano „Ksintija“, kuris nusiaubė Pajūrio Šaranto ir Vandėjos pakrantės teritorijas, ir potvynių, kurie vasario mėnesį vyko Portugalijai priklausančioje Madeiros saloje, visiškai natūralu, kad aš pritariu Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimui siekiant atlyginti šių nelaimių padarytą žalą. Mano nuomone, šis balsavimas rodo Europos šalių solidarumą, kuris, tiesą sakant, turėtų egzistuoti ir daugelyje kitų sričių.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu.(PL) Ištikus gaivalinei nelaimei – mus ištinka vis daugiau tokių nelaimių – būtina, kad Europos Sąjunga teiktų pagalbą valstybėms narėms ir regionams, kurie kovoja su ilgalaikiais tokių tragedijų padariniais. ES solidarumo fondas įsteigtas būtent šiuo tikslu.

Fondas leidžia suteikti finansinę paramą nukentėjusiems asmenims, kurie gyvena „didelių gaivalinių nelaimių“ ištiktuose regionuose, pvz., Portugalijos saloje Madeiroje, kuri buvo nusiaubta potvynių, ar Prancūzijos regionuose, kuriuos nusiaubė uraganas „Ksintija“. Vis dar gerai prisimindamas šių metų potvynius Lenkijoje ir kitose Europos dalyse, pritariu pasiūlymui teikti paramą nukentėjusioms šalims, taip išreiškiant solidarumą su tūkstančiais piliečių, kurie gyvena šių kataklizmų nusiaubtuose regionuose.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Aš balsavau už šį pranešimą, kuriuo patvirtinamas 66 mln. EUR perkėlimas iš Europos jūrų vėjo energijos tinklų sistemos į ES solidarumo fondą, siekiant padėti potvynio Portugalijoje ir uragano Prancūzijoje aukoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Šis taisomojo biudžeto projektas yra pagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad lėšų, mobilizuotų pasinaudojant Solidarumo fondu, paskirtis yra padėti šalinti nuošliaužų ir didelių potvynių Madeiros saloje, Portugalijoje, ir uragano „Ksintija“ Prancūzijoje padarinius. Patvirtinusi, kad abu prašymai atitinka Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 tinkamumo kriterijus, Komisija pasiūlė iš didžiausios numatytos 1 mlrd. EUR dydžio sumos (įsipareigojimų asignavimais ir mokėjimo asignavimais) 31 225 790 EUR Solidarumo fondo lėšų skirti Portugalijai (potvynis Madeiroje) ir 35 635 750 EUR Solidarumo fondo lėšų skirti Prancūzijai (uraganas „Ksintija“). Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šios rūšies paramos mobilizavimas yra pavėluotas. Siekiant laiku reaguoti į nelaimes ateityje, mobilizavimo procedūra turi būti padaryta mažiau biurokratiška ir supaprastinta.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Finansų ir ekonomikos krizės metu biudžeto didinimui iš esmės neturi būti pritarta. Tačiau šiuo atveju šios nuostatos galima nesilaikyti, atsižvelgiant į žalą, kurią dėl uragano „Ksintija“ patyrė Prancūzija ir Portugalija. Savitarpio pagalba ir parama gaivalinių nelaimių atveju yra tikras aktyvaus Europos solidarumo ženklas, todėl ją reikėtų vertinti teigiamai ir remti. Dėl šios priežasties balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu.(DE) Remiantis šiuo pranešimu būtina užtikrinti, kad Portugalijai ir Prancūzijai skiriamos lėšos būtų naudojamos siekiant padėti atkurti infrastruktūrą abiejose šalyse, ir jas ketinama naudoti kaip „refinansavimo priemonę“. Todėl balsavau už šį pranešimą. Nukentėjusiems žmonėms būtina padėti, o jų gyvenimo sąlygos ir regiono ekonomikos stabilumas turi būti pagerinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu.(PL) Visiškai pritariu ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimui siekiant reaguoti į gaivalines nelaimes Prancūzijoje ir Portugalijoje. Solidarumo fondą laikau viena svarbiausių europinės tapatybės ir ES piliečių bendrumo jausmo kūrimo priemonių. 2010 m. Lenkija buvo viena šalių, kurioms buvo skirtos Solidarumo fondo lėšos, ir tai buvo teigiamai įvertinta žiniasklaidoje. Norėčiau pabrėžti, kad būtina gerinti visuomenės informavimą apie Solidarumo fondą ir jo naudojimo poveikį.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Aš balsavau už šį pranešimą, nes pritariu, kad Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrajame biudžete būtų numatyta iš Europos Sąjungos solidarumo fondo 66 891 540 EUR sumą įsipareigojimų asignavimais ir mokėjimo asignavimais skirti patenkinti prašymams, kuriuos pateikė:

- Portugalija, siekiant mobilizuoti fondo lėšas reaguojant į nuošliaužų ir potvynių Madeiros saloje sukeltą nelaimę; ir

- Prancūzija, siekiant mobilizuoti fondo lėšas reaguojant į uragano „Ksintija“ sukeltą nelaimę.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Teigiamai vertinu šį taisomojo biudžeto projektą, kuriuo suteikiama galimybė mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšas siekiant įsipareigojimų asignavimais ir mokėjimo asignavimais skirti 66 891 540 EUR sumą, iš kurios 31 255 790 EUR skirti tenkinti prašymui suteikti paramą, kurį dėl žalos, kurią padarė 2010 m. vasario mėn. Madeiros autonominiame regione siautęs uraganas, pateikė Portugalija.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Remdamasi Finansinio reglamento 37 straipsnio 1 dalimi, Komisija gali pateikti taisomojo biudžeto projektus, jei yra „neišvengiamos, išimtinės ar nenumatytos aplinkybės“. Atsižvelgdama į šį ir ES solidarumo fondo mobilizavimo aspektus, Komisija siūlo remiantis 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniu susitarimu dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (TIS) Portugalijai ir Prancūzijai skirti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų. TIS leidžia mobilizuoti Solidarumo fondo lėšas, kurių didžiausia numatyta suma per metus yra 1 mlrd. EUR. Jame, kaip ir Tarybos reglamente Nr. 2012/2002, kuriuo įsteigiamas ES solidarumo fondas, pateikiamos tinkamumo finansuoti iš šio fondo sąlygos. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šio fondo tikslas – ne atlyginti fizinių asmenų nuostolius, o atkurti infrastruktūrą ir kad tai refinansavimo priemonė. 2010 m. iki šiol Komisija pateikė tik vieną pasiūlymą dėl Solidarumo fondo lėšų mobilizavimo – 2010 m. rugsėjo 24 d. pasiūlymą skirti 13,02 mln. EUR Airijai, kuri 2009 m. lapkričio mėn. nukentėjo nuo didelių potvynių (COM (2010) 0534).

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Šiuo Europos Parlamento dokumentu siekiama pritarti Tarybos pozicijai dėl Taisomojo biudžeto Nr. 9/2010, kad būtų įgyvendinti pakeitimai, reikalingi Solidarumo fondui mobilizuoti. Madeiroje ir Prancūzijoje įvykusias nelaimes Komisija įvardijo kaip „didelę gaivalinę nelaimę“ ir „ypatingą regioninę nelaimę“ atitinkamai ir patvirtino abu nacionalinių valdžios institucijų pateiktus prašymus dėl fondo lėšų mobilizavimo.

Remdamasi Finansiniu reglamentu, Komisija gali pateikti taisomojo biudžeto projektus, jei yra „neišvengiamos, išimtinės ar nenumatytos aplinkybės“. Šiuo atveju Komisija pasiūlė mobilizuoti Solidarumo fondą siekiant skirti 31 255 790 EUR Portugalijai ir 35 635 750 EUR Prancūzijai. Šiandien įtvirtindami Europos solidarumą patvirtiname šios sumos perkėlimą mokėjimų asignavimais iš biudžeto eilutės 06 04 14 03: „Energetikos projektai ekonomikos gaivinimui remti. Europos jūrų vėjo energijos tinklų sistema“. Ši suma skirta nuo nelaimių nukentėjusiems regionams atstatyti ir infrastruktūrai atkurti.

Teigiamai vertinu patvirtintą priemonę, nors, atsižvelgdamas į tragediją, kuri suniokojo regioną, iš kurio esu kilęs, Madeiros autonominį regioną, apgailestauju dėl visos fondo mobilizavimo procedūros lėtumo.

 
  
  

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0336/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE), raštu.(FR) Remdamasis puikios kolegės iš Italijos, Barbaros Materos, pranešimu, balsavau už pasiūlymą dėl sprendimo iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 2,2 mln. EUR paramą skirti Slovėnijai, kurios tekstilės sektoriaus darbuotojai atleidžiami iš darbo. Tai yra įmonė „Mura, European Fashion Design“, kuri atleido 2 554 darbuotojus. Manau, kad keista, kad iš 2 554 atleistų darbuotojų 583, arba 22,8 proc., asmenys turi ilgalaikių sveikatos problemų ar negalią. Nesu tikras, ar jie atitinka Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo kriterijus. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad iš 2 554 atleistų darbuotųjų 1 114 „nebaigė pradinės mokyklos“. Abejoti darbuotojų išsilavinimo lygiu ir jų atitikimu šiuolaikiniams pramonės standartams yra teisėta. Abejoju Slovėnijos darbo, šeimos ir socialinių reikalų ministerijoje dirbančių valstybės tarnautojų, kurie turi vykdyti šių išlaidų priežiūros sertifikavimo funkcijas, nepriklausomumu.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) B. Materos pateiktos rezoliucijos, kuriomis pritariama Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimui šešiais konkrečiais atvejais, kaip ir per paskutinę plenarinę sesiją jos pateikos rezoliucijos, yra visiškai pagrįstos. Šis fondas suteiks paramą Slovėnijos, Vokietijos, Lenkijos ir Ispanijos darbuotojams, kurie nukentėjo nuo globalizacijos padarinių. Visada maniau, kad šio fondo naudojimas yra veiksminga priemonė, nes taip pasiekiama konkrečių rezultatų ir patenkinami konkretūs ir lengvai nustatomi poreikiai. Kaip Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto narys, paprasčiausiai privalėjau balsuoti už šių rezoliucijų patvirtinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Slovėnija paprašė paramos dėl 2 554 darbuotojų atleidimo iš įmonės „Mura, European Fashion Design“, kuri veikia drabužių sektoriuje, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, padarytais Parlamento. Taip pat sutinku, kad Komisijos pasiūlymo aiškinamojoje dalyje, remiantis Parlamento pateiktais prašymais, turi būti pateikta aiški ir išsami informacija dėl paramos taikymo, kurioje būtų išanalizuoti tinkamumo kriterijai ir paaiškintos priežastys, dėl kurių parama patvirtinta.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Pagalba, teikiama darbuotojams, kurie buvo atleisti dėl restruktūrizavimo ir gamybos perkėlimo, turėtų būti dinamiška ir lanksti, siekiant, kad ji galėtų būti greitai ir veiksmingai įgyvendinta. Atsižvelgiant į tarptautinės prekybos struktūrinius pokyčius, svarbu, kad Europos ekonomika būtų pajėgi greitai įgyvendinti pagalbos darbuotojams, kurie nukentėjo nuo šių pokyčių, politiką, jiems taip pat suteikiant gebėjimų, kurie reikalingi siekiant greitai grįžti į darbo rinką. Todėl finansinė parama turėtų būti teikiama nagrinėjant kiekvieną atvejį. Taip pat svarbu pabrėžti, kad ši parama nepakeičia įprastų įmonių įsipareigojimų, ji taip pat nėra skirta įmonėms finansuoti ir restruktūrizuoti. Atsižvelgdamas į tai, kad Slovėnija paprašė paramos dėl 2 554 darbuotojų atleidimo iš drabužių sektoriaus įmonės „Mura, European Fashion Design“, kuri įsikūrusi NUTS III lygmens regione Pomurjėje, ir kad 7 proc. visų Pomurjės regione dirbančių žmonių dirbo įmonėje „Mura“, ir kad šio regiono gyventojų pajamos jau atsiliko nuo Slovėnijos vidurkio, balsuoju už šį pranešimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo, jas skiriant Slovėnijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Mano nuomone, tai, kiek kartų per paskutinius mėnesius šis Parlamentas pritarė Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, kuris įsteigtas siekiant teikti papildomą pagalbą darbuotojams, kurie nukentėjo dėl didelių pokyčių pasaulinės prekybos struktūroje, mobilizavimui, labai gerai rodo, kokią krizę šiuo metu patiria Europa. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas nėra atsakymas į šią krizę, bet yra nemaža ir svarbi pagalba. Šiuo konkrečiu atveju teikiama pagalba siekiama spręsti problemas, susijusias su 2 554 darbuotojų atleidimo iš Slovėnijos įmonės „Mura, European Fashion Design“, kuri veikia drabužių sektoriuje, padariniais. Šis sektorių ypač neigiamai paveikė pasaulinės prekybos struktūros pokyčiai, ir jis yra pigių importuojamų tekstilės gaminių auka.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į pasaulio ekonomikos krizės socialinius padarinius, kurie ypač paveikė užimtumą, tinkamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo naudojimas ypač svarbus siekiant palengvinti prastą Europos piliečių ir jų šeimų padėtį, prisidėti prie jų socialinės reintegracijos bei profesinio tobulėjimo, tačiau taip pat kurti naują, kvalifikuotą darbo jėgą, kuri atitiktų įmonių poreikius ir skatintų ekonomikos augimą. Būtent atsižvelgiant į tai pateiktas šis Slovėnijai skirtas intervencinis planas, susijęs su 2 554 darbuotojų atleidimu iš Slovėnijos įmonės „Mura, European Fashion Design“, kuri veikia drabužių sektoriuje. Todėl tikiuosi, kad Europos institucijos dar smarkiau sieks įgyvendinti priemones, kuriomis būtų pagreitintas ir pagerintas tokio svarbaus ištekliaus, kaip Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, panaudojimas; šiuo metu Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimo lygis labai žemas. Šiais metais paprašytos paramos dydis sudaro tik 11 proc. visos numatytos 500 mln. EUR sumos.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Prašymai mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas pateikiami kiekvieną mėnesį. Taigi šiuo metu pateikti dar aštuoni prašymai iš keturių valstybių narių: Slovėnijos, Vokietijos, Lenkijos ir Ispanijos. Uždaroma dar keli šimtai įvairių pramonės sektorių, nuo automobilių gamybos iki mažmeninės prekybos ir tekstilės, įmonių. Iš viso atleista daugiau kai 6 500 darbuotojų (tiksliau – 6 592 darbuotojai). Jei pridėtume tuos darbuotojus, apie kuriuos kalbėjome prieš mėnesį, atleista beveik 10 000 darbuotojų.

Nors pritariame šiam mobilizavimui, negaliu nepakartoti, kad būtina aiškiai nutraukti neoliberalią politiką, dėl kurios Europos Sąjungos šalyse kyla akivaizdžios ekonominės ir socialinė nelaimės. Palaikomosios priemonės iš tikrųjų reikalingos, tačiau turi būti sprendžiamos su šios nelaimės priežastimis susijusios problemos.

Vis labiau būtina įgyvendinti pasiūlymą dėl Europos užimtumo ir tvaraus vystymosi programos sukūrimo, kurį pateikėme per diskusijas dėl 2011 m. biudžeto. Šiai programai turėtų būti skirtas 1 proc. ES bendrojo vidaus produkto, ją savo lėšomis turėtų paremti ir valstybės narės. Šios programos tikslai – tikra konvergencija, kiekvienos šalies galimybių skatinimas, tvarus jos išteklių naudojimas, investavimas į gamybą ir darbo vietų su teisėmis kūrimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimą siekiant skirti lėšų Slovėnijai, nes manau, kad ši priemonė yra vertingas išteklius, skirtas darbuotojams, kurie dėl ekonomikos krizės patiria sunkumų, remti. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas įsteigtas 2006 m.; jo paskirtis – teikti praktinę paramą darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl priežasčių, susijusių su įmonių perkėlimu, arba, po 2009 m. padaryto pakeitimo, dėl ekonomikos krizės, siekiant padėti jiems reintegruotis į darbo rinką.

Šiandien buvo balsuojama dėl prašymo suteikti paramą, susijusią su 2 554 darbuotojų atleidimu iš įmonės „Mura, European Fashion Desing“, kuri vykdo veiklą drabužių sektoriuje, kurios dydis 2 247 940 EUR ir kuri finansuojama iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo. Baigdamas pasakysiu, kad teigiamai vertinu tai, kad šis pranešimas patvirtintas; tai rodo, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra naudingas ir veiksmingas išteklius kovojant su nedarbu, kurį sukėlė globalizacija ir ekonomikos krizė.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Teigiamai vertinu Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimą siekiant padėti 2 554 darbuotojams, kurie buvo atleisti iš Slovėnijoje veikiančios įmonės „Mura, European Fashion Desing“. Tikiuosi, kad 2,2 mln. EUR padės darbuotojams ir regionui greitai atsigauti po struktūrinių pokyčių, kuriuos jie patiria.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Aš susilaikau dėl Slovėnijos įmonių grupės „Mura Group“ darbuotojų, kurie buvo paaukoti ant globalizacijos altoriaus. Padėtis, kurioje jie atsidūrė dėl Europos Sąjungos remiamos neoliberalios politikos, ir apgailėtinas šios pašalpos dydis skatina balsuoti „prieš“. Tačiau ši maža suma, kuri yra teikiama, gali padėti palengvinti jų skausmą. Dėl to Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo principai netampa mažiau netoleruotini. Jais pritariama nuostatoms, kurios šią įmonių grupę valdantiems investicijų fondams ir į ją investuojantiems bankams leido pelnytis darbuotojų sąskaita.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES yra solidarumo erdvė, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra jos dalis. Ši parama labai svarbi siekiant padėti bedarbiams ir asmenims, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, kuris vyksta globaliame pasaulyje. Vis daugiau įmonių, pasinaudodamos tuo, kad tam tikrose šalyse, ypač Kinijoje ir Indijoje, darbo sąnaudos mažesnės, perkelia savo veiklą, o tai kenkia toms šalims, kurios gerbia darbuotojų teises. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo tikslas – padėti darbuotojams, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, ir jis labai svarbus siekiant palengvinti jų galimybes vėl įsidarbinti. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis praeityje naudojosi kitos ES šalys, o dabar šią paramą būtų tinkama suteikti Slovėnijai, kuri kreipėsi dėl paramos dėl 2 554 darbuotojų atleidimo iš įmonės „Mura, European Fashion Design“, kuri vykdo veiklą drabužių sektoriuje.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. (LV) Balsavau už, kaip ir anksčiau, kai buvo balsuojama dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo. Privalome padėti žmonėms, kurie neteko darbo, ir suteikti jiems galimybę pritaikyti savo potencialą kitose srityse. Labai apgailėtina, kad, nepaisant to, kad asmeniškai kreipiausi į Latvijos Respublikos Ministrą Pirmininką, atkreipdamas jo dėmesį į galimybę pasinaudoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis, Latvija niekada nepasinaudojo šia galimybe, nors 15 proc. Latvijos gyventojų yra bedarbiai. Atrodo, kad apie Latvijos Respublikos valdžios neveiklumą reikia pranešti Europos Komisijos vadovybei. Savo gimtąją šalį jau paliko daugiau nei 100 000 Latvijos žmonių. Atrodo, kad šių žmonių likimas Latvijos Respublikos Vyriausybei visiškai nerūpi.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Slovėnijos drabužių įmonė „Mura, European Fashion Design“ dėl ekonomikos ir finansų krizės nuo 2009 m. spalio 21 d. iki 2010 m. vasario 20 d. buvo priversta iš darbo atleisti 2 554 darbuotojus. Todėl Slovėnija prašo iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo skirti 2 247 940 EUR paramą, kuri reikalinga siekiant vykdyti skubias nukentėjusių darbuotojų reintegravimo į darbo rinką priemones. Balsavau už šį pranešimą, nes lėšų mobilizavimas visiškai pagrįstas.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu.(DE) B. Materos pranešime teigiama, kad mes turime remti Slovėnijos darbuotojų, kurie dėl pasaulio finansų ir ekonomikos krizės buvo atleisti iš darbo, reintegravimą į darbo rinką. Manau, kad šis sprendimas būtų pozityvus, todėl balsavau už jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Slovėnija paprašė paramos dėl 2 554 darbuotojų atleidimo iš įmonės „Mura, European Fashion Design“, kuri vykdo veiklą drabužių sektoriuje, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, padarytais Parlamento.

Taip pat pritariu tam, kad:

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas turėtų remti konkrečių iš darbo atleistų darbuotojų reintegraciją į darbo rinką, ir pakartoju, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama nepakeičia priemonių, kurios pagal nacionalinius teisės aktus ar kolektyvines sutartis patenka į įmonių atsakomybės sritį, ir kad ji nėra skirta įmonių ar sektorių restruktūrizavimui finansuoti;

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veikla ir pridėtinė vertė būtų vertinama pagal programų ir kitų įvairių priemonių bendrojo vertinimo priemonę, kuri buvo sukurta 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniu susitarimu.

Teigiamai vertinu tai, kad Komisija pasiūlė nustatyti alternatyvų mokėjimų asignavimų šaltinį nepanaudotoms Europos socialinio fondo lėšoms po to, kai Europos Parlamentas ne kartą priminė, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas sukurtas kaip atskira speciali priemonė ir jam keliami tam tikri tikslai ir nustatomi terminai ir kad dėl to turi būti nustatytos atitinkamos pervedimams skirtos biudžeto eilutės.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Slovėnijos pateiktas prašymas dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramos, susijusios su 2 554 darbuotojais, kurie nuo 2009 m. spalio 21 d. iki 2010 m. vasario 20 d. buvo atleisti iš įmonės „Mura, European Fashion Design“, kuri vykdo veiklą drabužių sektoriuje, atitinka visus teisės aktais nustatytus tinkamumo kriterijus. Pagal 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo sritis buvo laikinai išplėsta, kad jo priemones būtų galima taikyti situacijose, panašiose į šią, kai per keturis mėnesius dėl tiesioginio pasaulio finansų ir ekonomikos krizės poveikio iš valstybės narės įmonės atleidžiama bent 500 darbuotojų. Todėl balsavau už šią rezoliuciją, tikėdamasis, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas padės šiems darbuotojams sėkmingai grįžti į darbo rinką.

 
  
  

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0337/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Vokietija paprašė paramos dėl 1 181 darbuotojo atleidimo iš keturių įmonės „Heidelberger Druckmaschinen“, kuri vykdo veiklą spausdinimo įrenginių sektoriuje, gamyklų Badene-Viurtemberge, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, padarytais Parlamento. Taip pat pritariu tam, kad būtų užtikrinta, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas remtų konkrečių iš darbo atleistų darbuotojų reintegraciją į darbo rinką, ir pakartoju, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama nepakeičia priemonių, kurios pagal nacionalinius teisės aktus ar kolektyvines sutartis patenka į įmonių atsakomybės sritį, ir kad ji nėra skirta įmonių ar sektorių restruktūrizavimui finansuoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Pagalba, teikiama darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl restruktūrizavimo ir gamybos perkėlimo, turėtų būti dinamiška ir lanksti, siekiant, kad ji galėtų būti greitai ir veiksmingai įgyvendinta. Atsižvelgiant į tarptautinės prekybos struktūrinius pokyčius, svarbu, kad Europos ekonomika būtų pajėgi greitai įgyvendinti pagalbos darbuotojams, kurie nukentėjo nuo šių pokyčių, politiką, šia politika jiems suteikiant gebėjimų, kurie reikalingi siekiant greitai grįžti į darbo rinką. Todėl finansinė parama turėtų būti teikiama nagrinėjant kiekvieną atvejį. Taip pat svarbu pabrėžti, kad ši parama nepakeičia įprastų įmonių įsipareigojimų, ji taip pat nėra skirta įmonėms finansuoti ir restruktūrizuoti. Atsižvelgdamas į tai, kad Vokietija paprašė paramos dėl 1 181 darbuotojo atleidimo iš keturių įmonės „Heidelberger Druckmaschinen“, kuri vykdo veiklą spausdinimo įrenginių sektoriuje, gamyklų Badene-Viurtemberge, balsuoju už šį pranešimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Šiandien balsuojame dėl 8 305 555 EUR dydžio Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paketo, kuriuo siekiama spręsti problemas, susijusias su 1 181 darbuotojo atleidimu iš keturių įmonės „Heidelberger Druckmaschinen“, kuri vykdo veiklą spausdinimo įrenginių sektoriuje, gamyklų Badene-Viurtemberge. Visada atkreipiu dėmesį į tai, kad, nors tokia parama labai svarbi šalinant esamus simptomus, ja nėra galutinai sprendžiamos Europos pramonės sektorių problemos, kurios susijusios ne tik su ekonomikos krize, kurią šiuo metu patiriame, bet ir su būtinybe Europai prisitaikyti prie kintančio pasaulio, kuriame būtina būti konkurencingiems.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į pasaulio ekonomikos krizės socialinius padarinius, kurie ypač paveikė užimtumą, tinkamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo naudojimas ypač svarbus siekiant palengvinti prastą Europos piliečių ir jų šeimų padėtį, prisidėti prie jų socialinės reintegracijos bei profesinio tobulėjimo, tačiau taip pat kurti naują, kvalifikuotą darbo jėgą, kuri atitiktų įmonių poreikius ir skatintų ekonomikos augimą. Būtent atsižvelgiant į tai pateiktas šis Vokietijai skirtas intervencinis planas, susijęs su 1 181 darbuotojo atleidimu iš keturių įmonės „Heidelberger Druckmaschinen“, kuri vykdo veiklą spausdinimo įrenginių sektoriuje, gamyklų Badene-Viurtemberge. Todėl tikiuosi, kad Europos institucijos dar smarkiau sieks įgyvendinti priemones, kuriomis būtų pagreitintas ir pagerintas tokio svarbaus ištekliaus, kaip Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, panaudojimas; šiuo metu Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimo lygis labai žemas. Šiais metais paprašytos paramos dydis sudaro tik 11 proc. visos numatytos 500 mln. EUR sumos.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Jahr (PPE), raštu. – (DE) Šios dienos sprendimu Badeno-Viurtembergo įmonės „Heidelberger Druckmaschinen AG“ darbuotojai, kuriems gresia atleidimas iš darbo, iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo gauna apie 8 mln. EUR dydžio paramą. Šios lėšos turi būti panaudotos siekiant padėti šiems darbuotojams kuo greičiau rasti darbą. Man svarbu, kad šie žmonės šias lėšas gautų greitai ir be didelių biurokratinių nuostolių. Ši parama reikalinga dabar, o ne per šešis mėnesius ar metus. Europos Sąjunga ir valstybės narės taip pat privalo stengtis daryti daugiau nei paprasčiausiai vertinti neigiamus globalizacijos padarinius. Globalizacija yra procesas, kurio vystymąsi galime ir iš tikrųjų turime valdyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Wolf Klinz (ALDE), raštu.(DE) Mano susilaikymas balsuojant susijęs ne tik su Vokietijos laisvųjų demokratų partijos skeptišku požiūriu į Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, bet ir su interesų konfliktu, kurį gali sukelti mano buvimas įmonės „Heidelberger Druckmaschinen AG“ akcininku.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimą siekiant skirti lėšų Vokietijai, nes manau, kad ši priemonė yra vertingas išteklius, skirtas darbuotojams, kurie dėl ekonomikos krizės patiria sunkumų, remti. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas įsteigtas 2006 m.; jo paskirtis – teikti praktinę paramą darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl priežasčių, susijusių su įmonių perkėlimu, arba, po 2009 m. padaryto pakeitimo, dėl ekonomikos krizės, siekiant padėti jiems reintegruotis į darbo rinką.

Šiandien buvo balsuojama dėl prašymo suteikti paramą, susijusią su 1 181 darbuotojo atleidimu iš keturių įmonės „Heidelberger Druckmaschinen“, kuri vykdo veiklą spausdinimo įrenginių sektoriuje, gamyklų Badene-Viurtemberge, kurios dydis 8 308 555 EUR ir kuri finansuojama iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo. Baigdamas pasakysiu, kad teigiamai vertinu tai, kad šis pranešimas patvirtintas; tai rodo, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra naudingas ir veiksmingas išteklius kovojant su nedarbu, kurį sukėlė globalizacija ir ekonomikos krizė.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Europos globalizacijos fondas sukurtas siekiant teikti paramą darbuotojams, kenčiantiems dėl pasaulio prekybos tendencijų struktūrinių pokyčių padarinių. 1 181 darbuotojo atleidimas iš keturių įmonės „Heidelberger Druckmaschinen AG“, kuri vykdo veiklą spausdinimo įrenginių sektoriuje, gamyklų Badene-Viurtemberge, patenka tiksliai į šią kategoriją, todėl aš pritariau 8 308 555 EUR mobilizavimui siekiant jiems padėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Aš susilaikau dėl Vokietijos įmonių grupės „Heidelberger Druckmaschinen Group“ darbuotojų, kurie buvo paaukoti ant globalizacijos altoriaus. Padėtis, kurioje jie atsidūrė dėl Europos Sąjungos remiamos neoliberalios politikos, ir apgailėtinas šios pašalpos dydis skatina balsuoti „prieš“. Tačiau ši maža suma, kuri yra teikiama, gali padėti palengvinti jų skausmą. Dėl to Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo principai netampa mažiau netoleruotini. Jais pritariama nuostatoms, kurios šiai įmonių grupei, kuri yra spausdinimo įrenginių gamybos lyderė pasaulyje, leido perkelti gamybą siekiant didinti pelną.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES yra solidarumo erdvė, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra jos dalis. Ši parama labai svarbi siekiant padėti bedarbiams ir asmenims, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, kuris vyksta globaliame pasaulyje. Vis daugiau įmonių, pasinaudodamos tuo, kad tam tikrose šalyse, ypač Kinijoje ir Indijoje, darbo sąnaudos mažesnės, perkelia savo veiklą, o tai kenkia toms šalims, kurios gerbia darbuotojų teises. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo tikslas – padėti darbuotojams, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, ir jis labai svarbus siekiant pagerinti jų galimybes vėl įsidarbinti. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis praeityje naudojosi kitos ES šalys, o dabar šią paramą būtų tinkama suteikti Vokietijai, kuri kreipėsi dėl paramos, susijusios su 1 181 darbuotojo atleidimu iš keturių įmonės „Heidelberger Druckmaschinen“, kuri vyko veiklą spausdinimo įrenginių sektoriuje, gamyklų Badene-Viurtemberge.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Ekonomikos krizės poveikis vis dar jaučiamas visoje Europoje. Vokietijoje kai kurios įmonės taip pat siekia išlikti ir iš darbo atleidžia daug žmonių. Nuo 2010 m. vasario 26 d. iki gegužės 26 d. Heidelberge įsikūrusi spausdinimo mašinų gamybos įmonė „Druckmaschinen AG“ dėl krizės turėjo atleisti 1 181 darbuotoją. Todėl Vokietijos Federacinė Respublika kreipėsi dėl 8 308 555 EUR paramos iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo. Balsuoju už šį pranešimą, nes visi nustatyti lėšų mobilizavimo kriterijai įvykdyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu.(DE) Pritariu su šiuo prašymu susijusiam fondo lėšų mobilizavimui, nes šia priemone galima suteikti papildomą paramą darbuotojams, kurie kenčia dėl pasaulio prekybos tendencijų didelių struktūrinių pokyčių padarinių. Todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Vokietija paprašė paramos dėl 1 181 darbuotojo atleidimo iš keturių įmonės „Heidelberger Druckmaschinen“, kuri vykdo veiklą spausdinimo įrenginių sektoriuje, gamyklų Badene-Viurtemberge, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, padarytais Parlamento.

Taip pat pritariu tam, kad:

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas turėtų remti konkrečių iš darbo atleistų darbuotojų reintegraciją į darbo rinką, ir pakartoju, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama nepakeičia priemonių, kurios pagal nacionalinius teisės aktus ar kolektyvines sutartis patenka į įmonių atsakomybės sritį, ir kad ji nėra skirta įmonių ar sektorių restruktūrizavimui finansuoti;

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veikla ir pridėtinė vertė būtų vertinama pagal programų ir kitų įvairių priemonių bendrojo vertinimo priemonę, kuri buvo sukurta 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniu susitarimu.

Teigiamai vertinu tai, kad Komisija pasiūlė nustatyti alternatyvų mokėjimų asignavimų šaltinį nepanaudotoms Europos socialinio fondo lėšoms po to, kai Europos Parlamentas ne kartą priminė, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas buvo sukurtas kaip atskira speciali priemonė ir jam keliami tam tikri tikslai ir nustatomi terminai ir kad dėl to turi būti nustatytos atitinkamos pervedimams skirtos biudžeto eilutės.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Vokietijos pateiktas prašymas dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramos, susijusios su 1 181 darbuotoju, kurie nuo 2010 m. sausio 26 d. iki gegužės 20 d. buvo atleisti iš keturių įmonės „Heidelberger Druckmaschinen“, kuri vykdo veiklą spausdinimo įrenginių sektoriuje, gamyklų Badene-Viurtemberge, atitinka visus teisės aktais nustatytus tinkamumo kriterijus. Pagal 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo sritis buvo laikinai išplėsta, kad jį būtų galima taikyti situacijose, panašiose į šią, kai per keturis mėnesius dėl tiesioginio pasaulio finansų ir ekonomikos krizės poveikio iš valstybės narės įmonės atleidžiama bent 500 darbuotojų. Todėl balsavau už šią rezoliuciją, tikėdamasis, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas padės šiems darbuotojams sėkmingai grįžti į darbo rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Išskyrus įmonės „Heidelberger Druckmaschinen“ prašymą, neabejodama balsavau už visus prašymus mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas, dėl kurių buvo balsuojama šiandien, nes pritariu bendrajai Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo idėjai, o ypač tiesioginės paramos teikimui žmonėms, kurie neteko darbo ne dėl savo kaltės, o dėl globalizacijos. Tačiau, kalbant apie pirmiau minėtą įmonę „Heidelberger Druckmaschinen“, balsuodama susilaikiau. Šiuo atveju turiu aiškių abejonių. Gerai žinoma, kad įmonė „Heidelberger Druckmaschinen“ yra Vokietijos mechaninės inžinerijos sektoriaus brangenybė. Ši įmonė daugelį metų uždirba puikų pelną.

Po to, žinoma, atėjo dveji ar treji finansiniu požiūriu sudėtingi metai. „Heidelberger Druckmaschinen“ reagavo taip, kaip būdinga didelėms įmonėms: ji sumažino darbuotojų skaičių regione, kuriame darbo užmokestis didelis, ir į darbuotojus investavo bei jų skaičių padidino Kinijoje, kurioje darbo užmokestis nedidelis. Jei vykstant tokiems procesams pateikiama prašymas mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas, tai yra neigiamai pavyzdys, kaip socialiniu požiūriu prasminga ir labai atsakinga ES priemone tarptautinės įmonės naudojasi siekdamos išsisukti nuo savo socialinės atsakomybės.

 
  
  

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0359/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE), raštu.(FR) Remdamasis puikios kolegės iš Italijos, Barbaros Materos, pranešimu, balsavau už pasiūlymą dėl sprendimo iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 0,6 mln. EUR paramą skirti Lenkijai, kurios automobilių pramonės sektoriaus darbuotojai atleidžiami iš darbo. Iš dviejų automobilių pramonės sektoriaus įmonių atleista 590 darbuotojų. Aš pritariu tam, kad šią paramą valdytų ir kontroliuotų institucijos, atsakingos už Europos socialinio fondo (ESF) veiklą Lenkijoje, taip sumažinant stebėsenos išlaidas iki viso labo 2 000 EUR. Kaip ir B. Matera, teigiamai vertinu Komisiją dėl to, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo srityje ji pasiūlė nustatyti alternatyvų mokėjimų įsipareigojimų šaltinį nepanaudotoms Europos socialinio fondo lėšoms. Nepaisydamas to, apgailestauju, kad, siekiant mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas šiuo atveju, mokėjimų asignavimai pervedami iš biudžeto eilutės, skirtos paramai MVĮ ir naujovėms. Turime apgailestauti dėl Komisijos veiklos trūkumų jai įgyvendinant konkurencingumo ir naujovių programas, ypač per ekonomikos krizę, dėl kurios tokios paramos poreikis turėtų labai padidėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Lenkija paprašė paramos dėl 590 darbuotojų atleidimo iš 2 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 29 skyriui (variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Didžiosios Lenkijos regione, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, padarytais Parlamento. Taip pat pritariu Komisijai, kuri Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo srityje pasiūlė nustatyti alternatyvų mokėjimų asignavimų šaltinį nepanaudotoms Europos socialinio fondo lėšoms po to, kai Europos Parlamentas ne kartą priminė, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas buvo sukurtas kaip atskira speciali priemonė ir jam keliami tam tikri tikslai ir nustatomi terminai ir kad dėl to turi būti nustatytos atitinkamos pervedimams skirtos biudžeto eilutės.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Parama, teikiama darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl restruktūrizavimo ir gamybos perkėlimo, turėtų būti dinamiška ir lanksti, siekiant, kad ji galėtų būti greitai ir veiksmingai įgyvendinta. Atsižvelgiant į pasaulio prekybos struktūrinius pokyčius, būtina, kad Europos ekonomika galėtų nedelsdama vykdyti priemones, skirtas padėti darbuotojams, kurie dėl šių pokyčių nukentėjo, ir suteikti jiems naujų gebėjimų, kad jie galėtų greitai reintegruotis į darbo rinką. Todėl finansinė parama turėtų būti teikiama konkretiems darbuotojams. Taip pat svarbu pabrėžti, kad ši parama nepakeičia įprastų įmonių įsipareigojimų, ji taip pat nėra skirta įmonėms finansuoti ir restruktūrizuoti. Atsižvelgdamas į tai, kad Lenkija paprašė paramos dėl 590 darbuotojų atleidimo iš 2 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 29 skyriui (variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Didžiosios Lenkijos regione, balsuoju už šį pranešimą, kitaip tariant, už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimą, jas skiriant Lenkijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Dėl finansų ir ekonomikos krizės, kurią patiriame, ir nuolatinių pokyčių darbo rinkoje, kuriuos sukėlė pasaulio prekybos struktūros pokyčiai, daugybė žmonių tampa bedarbiais, dažnai ilgam laikui. Siekiant reaguoti į tokias situacijas, kaip ši, sukurtas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas. Šiuo konkrečiu atveju kalbame apie daugiau kaip 600 000 EUR skyrimą Lenkijai, siekiant paremti 613 darbuotojų, kurie nuo 2009 m. kovo 1 d. iki lapkričio 30 d. buvo atleisti iš dviejų variklinių transporto priemonių gamybos sektoriaus įmonių. Kadangi Komisija įvertino šį prašymą ir mano, kad jis tinkamas ir atitinka nustatytus reikalavimus, ir kadangi ji rekomenduoja šį prašymą patvirtinti, balsavau „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į pasaulio ekonomikos krizės socialinius padarinius, kurie ypač paveikė užimtumą, tinkamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo naudojimas ypač svarbus siekiant palengvinti prastą Europos piliečių ir jų šeimų padėtį, prisidėti prie jų socialinės reintegracijos bei profesinio tobulėjimo, tačiau taip pat kurti naują, kvalifikuotą darbo jėgą, kuri atitiktų įmonių poreikius ir skatintų ekonomikos augimą. Būtent atsižvelgiant į tai pateiktas šis Lenkijai skirtas intervencinis planas, susijęs su 590 darbuotojų atleidimu iš 2 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 29 skyriui (variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Didžiosios Lenkijos regione. Todėl tikiuosi, kad Europos institucijos dar smarkiau sieks įgyvendinti priemones, kuriomis būtų pagreitintas ir pagerintas tokio svarbaus ištekliaus, kaip Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, panaudojimas; šiuo metu Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimo lygis labai žemas. Šiais metais paprašytos paramos dydis sudaro tik 11 proc. visos numatytos 500 mln. EUR sumos.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimą siekiant skirti lėšų Lenkijai, nes manau, kad ši priemonė yra vertingas išteklius, skirtas darbuotojams, kurie dėl ekonomikos krizės patiria sunkumų, remti. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas įsteigtas 2006 m.; jo paskirtis – teikti praktinę paramą darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl priežasčių, susijusių su įmonių perkėlimu, arba, po 2009 m. padaryto pakeitimo, dėl ekonomikos krizės, siekiant padėti jiems reintegruotis į darbo rinką.

Paramos prašymas susijęs su 1 104 darbuotojų (paramos prašoma 590 darbuotojų) atleidimu iš 2 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 29 skyriui (variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Didžiosios Lenkijos regione; paramos, kuri finansuojama iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, dydis – 644 077 EUR. Baigdamas pasakysiu, kad teigiamai vertinu tai, kad šis pranešimas patvirtintas; tai rodo, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra naudingas ir veiksmingas išteklius kovojant su nedarbu, kurį sukėlė globalizacija ir ekonomikos krizė.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Komisija pasiūlė iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo skirti 644 077 EUR, siekiant padėti 1 104 darbuotojams, atleistiems iš 2 Lenkijos įmonių, kurios vykdo veiklą variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos sektoriuje. Balsavau už šį pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Aš susilaikau dėl Lenkijos automobilių pramonės darbuotojų, kurie buvo paaukoti ant globalizacijos altoriaus. Padėtis, kurioje jie atsidūrė dėl Europos Sąjungos remiamos neoliberalios politikos, ir apgailėtinas šios pašalpos dydis skatina balsuoti „prieš“. Tačiau ši maža suma, kuri yra teikiama, gali padėti palengvinti jų skausmą. Dėl to Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo principai netampa mažiau netoleruotini. Jais pritariama nuostatoms, kurios tokioms įmonėms, kaip „SEWS“ ir „Leoni Atokabel“ leidžia begėdiškai perkelti veiklą siekiant didinti pelną.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES yra solidarumo erdvė, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra jos dalis. Ši parama labai svarbi siekiant padėti bedarbiams ir asmenims, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, kuris vyksta globaliame pasaulyje. Vis daugiau įmonių, pasinaudodamos tuo, kad tam tikrose šalyse, ypač Kinijoje ir Indijoje, darbo sąnaudos mažesnės, perkelia savo veiklą, o tai kenkia toms šalims, kurios gerbia darbuotojų teises. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo tikslas – padėti darbuotojams, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, ir jis labai svarbus siekiant pagerinti jų galimybes vėl įsidarbinti. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis praeityje naudojosi kitos ES šalys, o dabar šią paramą būtų tinkama suteikti Lenkijai, kuri kreipėsi dėl paramos, susijusios su 590 darbuotojų atleidimu iš 2 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 29 skyriui (variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Didžiosios Lenkijos regione.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Siekiant sugebėti užkirsti kelią smarkiam nedarbo lygio kilimui, kuris vyksta dėl ekonomikos ir finansų krizės, ES valstybėms narėms reikia, kad fondai galėtų greitai įgyvendinti veiksmingas politines priemones. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas šiam tikslui kasmet skiria 500 mlrd. EUR. Jei per tam tikrą laikotarpį iš vienos ar daugiau įmonių atleidžiama daugiau kaip 500 darbuotojų, gali būti pateiktas prašymas dėl lėšų mobilizavimo. Balsuoju už šį pranešimą, nes parama 1 104 Lenkijos darbuotojams, atleistiems iš įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 29 skyriui, yra visiškai pagrįsta.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu.(DE) Balsavau už šį pranešimą, nes jis susijęs su tikslinėmis priemonėmis, kurios skirtos darbuotojams, kenčiantiems dėl ekonomikos krizės ir jos padarinių, padėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Lenkija paprašė paramos dėl 590 darbuotojų atleidimo iš 2 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 29 skyriui (variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Didžiosios Lenkijos regione, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, padarytais Parlamento.

Taip pat pritariu tam, kad:

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas turėtų remti konkrečių iš darbo atleistų darbuotojų reintegraciją į darbo rinką, ir pakartoju, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama nepakeičia priemonių, kurios pagal nacionalinius teisės aktus ar kolektyvines sutartis patenka į įmonių atsakomybės sritį, ir kad ji nėra skirta įmonių ar sektorių restruktūrizavimui finansuoti;

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veikla ir pridėtinė vertė būtų vertinama pagal programų ir kitų įvairių priemonių bendrojo vertinimo priemonę, kuri buvo sukurta 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniu susitarimu.

Teigiamai vertinu tai, kad Komisija pasiūlė alternatyvų mokėjimų asignavimų šaltinį nepanaudotoms Europos socialinio fondo lėšoms po to, kai Europos Parlamentas ne kartą priminė, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas buvo sukurtas kaip atskira speciali priemonė ir jam keliami tam tikri tikslai ir nustatomi terminai ir kad dėl to turi būti nustatytos atitinkamos pervedimams skirtos biudžeto eilutės.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Lenkijos pateiktas prašymas dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramos, susijusios su 590 darbuotojų atleidimu iš 2 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 29 skyriui (variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Didžiosios Lenkijos regione, atitinka visus teisės aktais nustatytus tinkamumo kriterijus. Pagal 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo sritis buvo laikinai išplėsta, kad jį būtų galima taikyti situacijose, panašiose į šią, kai per devynis mėnesius dėl tiesioginio pasaulio finansų ir ekonomikos krizės poveikio iš įmonių, ypač mažųjų ar vidutinių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 skyriui, viename ar dviejuose greta esančiuose Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) regionuose, atleidžiama bent 500 darbuotojų. Todėl balsavau už šią rezoliuciją, tikėdamasis, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas padės šiems darbuotojams sėkmingai grįžti į darbo rinką.

 
  
  

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0358/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. (ES) Balsavau už pagalbą Aragono regionui. Šiame autonominiame regione gyventojų tankis mažesnis nei vidutinis gyventojų tankis ES (112 gyventojų kvadratiniame kilometre); tradicinės ūkio šakos – javų ir avių auginimas; šio regiono mažmeninės prekybos sektoriuje iš 593 įmonių per devynis mėnesius atleisti 1 154 darbuotojai; 2010 m. vasario mėn. 56 proc. paslaugų sektoriaus darbuotojų (iš jų 73 proc. – moterys) neturėjo darbo; 73,9 proc. iš darbo atleistų darbuotojų buvo pardavimo padėjėjai parduotuvėse ir turguose; 14,4 proc. darbuotojų dirbo darbus, kurie nereikalauja kvalifikacijos. Gaila, kad šios priemonės pradėtos nustatyti per vėlai, po pirmųjų atleidimo iš darbo atvejų praėjus 11 mėnesių.

Būtų įdomu išanalizuoti laikinųjų ir ypatingųjų priemonių, skirtų padėti iš darbo atleistiems asmenis, kurios bus patvirtintos siekiant juos reintegruoti į darbo rinką, rezultatus. Tačiau turi būti aišku, kad šie veiksmai neturi pakeisti veiksmų, kuriuos įmonės įpareigotos vykdyti pagal nacionalinius teisės aktus ir kolektyvines sutartis.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Ispanija paprašė paramos dėl 1 154 darbuotojų atleidimo iš 593 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 47 skyriui (mažmeninė prekyba, išskyrus motorinių transporto priemonių ir motociklų prekybą), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Aragono regione, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, padarytais Parlamento. Taip pat pritariu tam, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veikla ir pridėtinė vertė būtų vertinama pagal programų ir kitų įvairių priemonių bendrojo vertinimo priemonę, kuri buvo sukurta 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniu susitarimu, remiantis 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros procesu.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Parama, teikiama darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl restruktūrizavimo ir gamybos perkėlimo, turėtų būti dinamiška ir lanksti, siekiant, kad ji galėtų būti greitai ir veiksmingai įgyvendinta. Atsižvelgiant į pasaulio prekybos struktūrinius pokyčius, būtina, kad Europos ekonomika galėtų nedelsdama vykdyti priemones, skirtas padėti darbuotojams, kurie dėl šių pokyčių nukentėjo, ir suteikti jiems naujų gebėjimų, kad jie galėtų greitai reintegruotis į darbo rinką. Todėl finansinė parama turėtų būti teikiama konkretiems darbuotojams. Taip pat svarbu pabrėžti, kad ši parama nepakeičia įprastų įmonių įsipareigojimų, ji taip pat nėra skirta įmonėms finansuoti ir restruktūrizuoti. Atsižvelgdamas į tai, kad Ispanija paprašė paramos dėl 1 154 darbuotojų atleidimo iš 593 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 47 skyriui (mažmeninė prekyba, išskyrus motorinių transporto priemonių ir motociklų prekybą), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Aragono regione, balsuoju už šį pranešimą, kitaip tariant, už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimą, jas skiriant Ispanijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Dėl finansų ir ekonomikos krizės, kurią patiriame, ir nuolatinių pokyčių darbo rinkoje, kuriuos sukėlė pasaulio prekybos struktūros pokyčiai, daugybė žmonių tampa bedarbiais, dažnai ilgam laikui. Siekiant reaguoti į tokias situacijas, kaip ši, buvo sukurtas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas. Šiuo konkrečiu atveju kalbame apie daugiau kaip 1,5 mln. EUR skyrimą Ispanijai, siekiant paremti 1 154 darbuotojus, kurie nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2010 m. vasario 28 d. buvo atleisti iš 593 mažmeninės prekybos sektoriaus įmonių. Kadangi Komisija įvertino šį prašymą ir mano, kad jis tinkamas ir atitinka nustatytus reikalavimus, ir kadangi ji rekomenduoja šį prašymą patvirtinti, balsavau „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į pasaulio ekonomikos krizės socialinius padarinius, kurie ypač paveikė užimtumą, tinkamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo naudojimas ypač svarbus siekiant palengvinti prastą Europos piliečių ir jų šeimų padėtį, prisidėti prie jų socialinės reintegracijos bei profesinio tobulėjimo, tačiau taip pat kurti naują, kvalifikuotą darbo jėgą, kuri atitiktų įmonių poreikius ir skatintų ekonomikos augimą. Būtent atsižvelgiant į tai pateiktas šis Ispanijai skirtas intervencinis planas, susijęs su 1 154 darbuotojų atleidimu iš 593 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 47 skyriui (mažmeninė prekyba, išskyrus motorinių transporto priemonių ir motociklų prekybą), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Aragono regione. Todėl tikiuosi, kad Europos institucijos dar smarkiau sieks įgyvendinti priemones, kuriomis būtų pagreitintas ir pagerintas tokio svarbaus ištekliaus, kaip Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, panaudojimas; šiuo metu Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimo lygis labai žemas. Šiais metais paprašytos paramos dydis sudaro tik 11 proc. visos numatytos 500 mln. EUR sumos.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimą siekiant skirti lėšų Ispanijai, nes manau, kad ši priemonė yra vertingas išteklius, skirtas darbuotojams, kurie dėl ekonomikos krizės patiria sunkumų, remti. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas įsteigtas 2006 m.; jo paskirtis – teikti praktinę paramą darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl priežasčių, susijusių su įmonių perkėlimu, arba, po 2009 m. padaryto pakeitimo, dėl ekonomikos krizės, siekiant padėti jiems reintegruotis į darbo rinką.

Šiandien buvo balsuojama dėl prašymo suteikti paramą, susijusią su 1 154 darbuotojų atleidimu iš 593 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 47 skyriui (mažmeninė prekyba, išskyrus motorinių transporto priemonių ir motociklų prekybą), kurios dydis iš viso 1 560 000 EUR ir kuri finansuojama iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo. Baigdamas privalau pabrėžti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo svarbą; paaiškėjo, kad jis yra naudingas ir veiksmingas išteklius kovojant su nedarbu, kurį sukėlė globalizacija ir ekonomikos krizė.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Šis Ispanijos prašymas mobilizuoti 1 560 000 EUR Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų siekiant padėti 1 154 asmenims, kurie per 9 mėnesius buvo atleisti iš įvairių mažmeninės prekybos įmonių, atskleidžia pasaulinio nuosmukio mastą. Šiam prašymui pritariau.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES yra solidarumo erdvė, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra jos dalis. Ši parama labai svarbi siekiant padėti bedarbiams ir asmenims, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, kuris vyksta globaliame pasaulyje. Vis daugiau įmonių, pasinaudodamos tuo, kad tam tikrose šalyse, ypač Kinijoje ir Indijoje, darbo sąnaudos mažesnės, perkelia savo veiklą, o tai kenkia toms šalims, kurios gerbia darbuotojų teises. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo tikslas – padėti darbuotojams, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, ir jis labai svarbus siekiant pagerinti jų galimybes vėl įsidarbinti. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis praeityje naudojosi kitos ES šalys, o dabar šią paramą būtų tinkama suteikti Ispanijai, kuri kreipėsi dėl paramos, susijusios su 1 154 darbuotojų atleidimu iš 593 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 47 skyriui (mažmeninė prekyba, išskyrus motorinių transporto priemonių ir motociklų prekybą), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Aragono regione.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) 1 154 darbuotojai buvo atleisti iš 593 Ispanijos įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 47 skyriui (mažmeninė prekyba, išskyrus motorinių transporto priemonių ir motociklų prekybą), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Aragono regione. Dėl finansų ir ekonomikos krizės mažmeninės prekybos sektoriuje drastiškai sumažėjo pardavimas. Tokios padėties padariniai rimti, ypač Aragono regionui, kurio gyventojų tankis mažesnis nei vidutinis ES gyventojų tankis. Reikėtų baimintis tolesnės emigracijos iš šio regiono, kurio ekonomika iki krizės šiek tiek augo. Balsuoju už šį pranešimą, nes, siekiant reaguoti į didėjantį nedarbo lygį, ypač mažuose regionuose, kurių ekonomikos būklė sunki, būtina imtis skubių veiksmų.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Kadangi šis klausimas susijęs su papildoma parama darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl pasaulio finansų ir ekonomikos krizės padarinių, kuri teikiama siekiant suteikti papildomų lėšų jų reintegravimui į darbo rinką, balsavau „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Ispanija paprašė paramos dėl 1 154 darbuotojų atleidimo iš 593 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 47 skyriui (mažmeninė prekyba, išskyrus motorinių transporto priemonių ir motociklų prekybą), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Aragono regione, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, padarytais Parlamento.

Taip pat pritariu tam, kad:

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas turėtų remti konkrečių iš darbo atleistų darbuotojų reintegraciją į darbo rinką, ir pakartoju, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama nepakeičia priemonių, kurios pagal nacionalinius teisės aktus ar kolektyvines sutartis patenka į įmonių atsakomybės sritį, ir kad ji nėra skirta įmonių ar sektorių restruktūrizavimui finansuoti;

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veikla ir pridėtinė vertė būtų vertinama pagal programų ir kitų įvairių priemonių bendrojo vertinimo priemonę, kuri buvo sukurta 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniu susitarimu.

Teigiamai vertinu tai, kad Komisija pasiūlė alternatyvų mokėjimų asignavimų šaltinį nepanaudotoms Europos socialinio fondo lėšoms po to, kai Europos Parlamentas ne kartą priminė, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas buvo sukurtas kaip atskira speciali priemonė ir jam keliami tam tikri tikslai ir nustatomi terminai ir kad dėl to turi būti nustatytos atitinkamos pervedimams skirtos biudžeto eilutės.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Ispanijos pateiktas prašymas dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramos, susijusios su 1 154 darbuotojų atleidimu iš 593 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 47 skyriui (mažmeninė prekyba, išskyrus motorinių transporto priemonių ir motociklų prekybą), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Aragono regione, atitinka visus teisės aktais nustatytus tinkamumo kriterijus. Pagal 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo sritis buvo laikinai išplėsta, kad jį būtų galima taikyti situacijose, panašiose į šią, kai per devynis mėnesius dėl tiesioginio pasaulio finansų ir ekonomikos krizės poveikio iš įmonių, ypač mažųjų ar vidutinių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 skyriui, viename ar dviejuose greta esančiuose Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) regionuose, atleidžiama bent 500 darbuotojų. Todėl balsavau už šią rezoliuciją, tikėdamasis, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas padės šiems darbuotojams sėkmingai grįžti į darbo rinką.

 
  
  

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0357/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. (ES) Balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramą Valensijai, nes dėl struktūrinių pokyčių pasaulio prekyboje ir finansų krizės nuo 2009 m. balandžio 13 d. iki 2010 m. sausio 12 d. iš 143 Valensijos pramonės įmonių, vykdančių veiklą tekstilės sektoriuje, neplanuotai atleisti 544 darbuotojai, o tai turėjo rimtų padarinių vietos lygmeniu. Iš atleistųjų iš darbo 61,7 proc. asmenų yra vyrai, 22 proc. asmenų vyresni nei 55 m. amžiaus, 79,9 proc. asmenų turi tik pagrindinį išsilavinimą, o keturi asmenys yra žmonės su negalia.

Manau, kad 14 mėnesių trukmės ne visos darbo dienos apmokama stažuotė pagerins jų profesinę kvalifikaciją, ir jie galės įsijungti į darbo rinką. Kaip ir ankstesniu atveju, gaila, kad šios priemonės pritaikytos per vėlai, po pirmųjų atleidimo iš darbo atvejų praėjus metams ir dviems mėnesiams.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Ispanija paprašė paramos dėl 350 darbuotojų atleidimo iš 143 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 13 skyriui (tekstilės gaminių gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Valensijos autonominiame regione, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, padarytais Parlamento. Taip pat sutinku, kad Komisijos pasiūlymo aiškinamojoje dalyje, remiantis Parlamento pateiktais prašymais, turi būti pateikta aiški ir išsami informacija dėl paramos taikymo, kurioje būtų išanalizuoti tinkamumo kriterijai ir paaiškintos priežastys, dėl kurių parama patvirtinta.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Parama, teikiama darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl restruktūrizavimo ir gamybos perkėlimo, turėtų būti dinamiška ir lanksti, siekiant, kad ji galėtų būti greitai ir veiksmingai įgyvendinta. Atsižvelgiant į pasaulio prekybos struktūrinius pokyčius, būtina, kad Europos ekonomika galėtų nedelsdama vykdyti priemones, skirtas padėti darbuotojams, kurie dėl šių pokyčių nukentėjo, ir suteikti jiems naujų gebėjimų, kad jie galėtų greitai reintegruotis į darbo rinką. Todėl finansinė parama turėtų būti teikiama konkretiems darbuotojams. Taip pat svarbu pabrėžti, kad ši parama nepakeičia įprastų įmonių įsipareigojimų, ji taip pat nėra skirta įmonėms finansuoti ir restruktūrizuoti. Atsižvelgdamas į tai, kad Ispanija paprašė paramos dėl 350 darbuotojų atleidimo iš 143 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 13 skyriui (tekstilės gaminių gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Valensijos autonominiame regione, balsuoju už šį pranešimą, kitaip tariant, už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimą, jas skiriant Ispanijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Dėl finansų ir ekonomikos krizės, kurią patiriame, ir nuolatinių pokyčių darbo rinkoje, kuriuos sukėlė pasaulio prekybos struktūros pokyčiai, daugybė žmonių tampa bedarbiais, dažnai ilgam laikui. Siekiant reaguoti į tokias situacijas, kaip ši, buvo sukurtas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas. Šiuo konkrečiu atveju kalbame apie daugiau kaip 2 mln. EUR skyrimą Ispanijai, siekiant paremti 554 darbuotojus, kurie nuo 2009 m. balandžio 13 d. iki 2010 m. sausio 12 d. buvo atleisti iš 143 tekstilės sektoriaus įmonių. Kadangi Komisija įvertino šį prašymą ir mano, kad jis tinkamas ir atitinka nustatytus reikalavimus, ir kadangi ji rekomenduoja šį prašymą patvirtinti, balsavau „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į pasaulio ekonomikos krizės socialinius padarinius, kurie ypač paveikė užimtumą, tinkamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo naudojimas ypač svarbus siekiant palengvinti prastą Europos piliečių ir jų šeimų padėtį, prisidėti prie jų socialinės reintegracijos bei profesinio tobulėjimo, tačiau taip pat kurti naują, kvalifikuotą darbo jėgą, kuri atitiktų įmonių poreikius ir skatintų ekonomikos augimą. Būtent atsižvelgiant į tai pateiktas šis Ispanijai skirtas intervencinis planas, susijęs su 350 darbuotojų atleidimu iš 143 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 13 skyriui (tekstilės gaminių gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Valensijos autonominiame regione. Todėl tikiuosi, kad Europos institucijos dar smarkiau sieks įgyvendinti priemones, kuriomis būtų pagreitintas ir pagerintas tokio svarbaus ištekliaus, kaip Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, panaudojimas; šiuo metu Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimo lygis labai žemas. Šiais metais paprašytos paramos dydis sudaro tik 11 proc. visos numatytos 500 mln. EUR sumos.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimą siekiant skirti lėšų Ispanijai, nes manau, kad ši priemonė yra vertingas išteklius, skirtas darbuotojams, kurie dėl ekonomikos krizės patiria sunkumų, remti. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas įsteigtas 2006 m.; jo paskirtis – teikti praktinę paramą darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl priežasčių, susijusių su įmonių perkėlimu, arba, po 2009 m. padaryto pakeitimo, dėl ekonomikos krizės, siekiant padėti jiems reintegruotis į darbo rinką.

Šios dienos paramos prašymas susijęs su 544 darbuotojų (paramos prašoma 350 darbuotojų) atleidimu iš 143 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 13 skyriui (tekstilės gaminių gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Valensijos autonominiame regione; paramos, kuri finansuojama iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, dydis – 2 059 466 EUR. Baigdamas pasakysiu, kad teigiamai vertinu tai, kad šis pranešimas patvirtintas; tai rodo, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra naudingas ir veiksmingas išteklius kovojant su nedarbu, kurį sukėlė globalizacija ir ekonomikos krizė.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Tekstilės pramonė visoje Europoje išgyvena sunkius laikus. Komisija siūlo reaguojant į 528 darbuotojų atleidimą iš 33 šio sektoriaus įmonių Ispanijoje mobilizuoti 1 422 850 EUR sumą. Aš balsavau „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES yra solidarumo erdvė, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra jos dalis. Ši parama labai svarbi siekiant padėti bedarbiams ir asmenims, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, kuris vyksta globaliame pasaulyje. Vis daugiau įmonių, pasinaudodamos tuo, kad tam tikrose šalyse, ypač Kinijoje ir Indijoje, darbo sąnaudos mažesnės, perkelia savo veiklą, o tai kenkia toms šalims, kurios gerbia darbuotojų teises. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo tikslas – padėti darbuotojams, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, ir jis labai svarbus siekiant pagerinti jų galimybes vėl įsidarbinti. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis praeityje naudojosi kitos ES šalys, o dabar šią paramą būtų tinkama suteikti Ispanijai, kuri kreipėsi dėl paramos, susijusios su 350 darbuotojų atleidimu iš 143 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 13 skyriui (tekstilės gaminių gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Valensijos autonominiame regione.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Nuo 2009 m. balandžio 13 d. iki 2010 m. sausio 12 d. iš 143 Ispanijos įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 13 skyriui (tekstilės gaminių gamyba), atleisti 544 darbuotojai. Siekdama 350 iš jų suteikti paramą, Ispanija kreipėsi dėl 2 059 466 EUR mobilizavimo iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo. Balsuoju už šį pranešimą, nes visi šio fondo mobilizavimo kriterijai visiškai įvykdyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu.(DE) Kadangi Valensijos autonominiame regione mažųjų ir vidutinių įmonių, visų pirma veikiančių baldų, avalynės, tekstilės, keramikos ir žaislų gamybos sektoriuose, dalis yra labai didelė ir kadangi paslaugų sektoriuje dirba 60 proc. šio regiono darbuotojų, šį sektorių ypač blogai paveikė tai, kad per paskutinius dvejus metus buvo atleista daug darbuotojų. Tai turi didelį poveikį vietos lygmeniu. Todėl ypač svarbu, kad toliau ir smarkiau remtume tekstilės pramonę. Todėl balsavau už šį prašymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Ispanija paprašė paramos dėl 350 darbuotojų atleidimo iš 143 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 13 skyriui (tekstilės gaminių gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Valensijos autonominiame regione, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, padarytais Parlamento.

Taip pat pritariu tam, kad:

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas turėtų remti konkrečių iš darbo atleistų darbuotojų reintegraciją į darbo rinką, ir pakartoju, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama nepakeičia priemonių, kurios pagal nacionalinius teisės aktus ar kolektyvines sutartis patenka į įmonių atsakomybės sritį, ir kad ji nėra skirta įmonių ar sektorių restruktūrizavimui finansuoti;

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veikla ir pridėtinė vertė būtų vertinama pagal programų ir kitų įvairių priemonių bendrojo vertinimo priemonę, kuri buvo sukurta 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniu susitarimu.

Teigiamai vertinu tai, kad Komisija pasiūlė alternatyvų mokėjimų asignavimų šaltinį nepanaudotoms Europos socialinio fondo lėšoms po to, kai Europos Parlamentas ne kartą priminė, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas buvo sukurtas kaip atskira speciali priemonė ir jam keliami tam tikri tikslai ir nustatomi terminai ir kad dėl to turi būti nustatytos atitinkamos pervedimams skirtos biudžeto eilutės.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Ispanijos pateiktas prašymas dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramos susijęs su 544 darbuotojų (paramą galės gauti 350 darbuotojų) atleidimu iš 143 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 13 skyriui (tekstilės gaminių gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Valensijos autonominiame regione. Remiantis Komisijos vertinimu, šis prašymas atitinka visus teisės aktais nustatytus tinkamumo kriterijus. Pagal 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo sritis buvo laikinai išplėsta, kad jį būtų galima taikyti situacijose, panašiose į šią, kai per devynis mėnesius dėl tiesioginio pasaulio finansų ir ekonomikos krizės poveikio iš įmonių, ypač mažųjų ar vidutinių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 skyriui, viename ar dviejuose greta esančiuose Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) regionuose, atleidžiama bent 500 darbuotojų. Todėl balsavau už šią rezoliuciją, tikėdamasis, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas padės šiems darbuotojams sėkmingai grįžti į darbo rinką.

 
  
  

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0356/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. (ES) Balsavau už šią iniciatyvą, kad 330 asmenų iš 528, kurie per 9 mėnesius buvo atleisti iš 66 Valensijos įmonių, kurios vykdo veiklą gamtinio akmens sektoriuje, galėtų gauti papildomą paramą, kuri suteiktų jiems galimybę grįžti į darbo rinką. Iš atleistųjų iš darbo 62 proc. asmenų yra vyresni nei 45 m. amžiaus, 3 asmenys yra žmonės su negalia, 51 proc. asmenų nėra išklausę jokio mokymo, o 34,4 proc. asmenų turi tik pagrindinį išsilavinimą.

Šis autonominis regionas jau gavo paramą, susijusią su atleidimo iš darbo gamybos sektoriuje atvejais. Todėl reikia skubiai patvirtinti kitas priemones. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimas gali būti tik dalis šių priemonių. Baigdama dar kartą apgailestauju, kad Ispanija šias priemones pritaikė per vėlai – po atleidimo iš darbo atvejų praėjus metams ir trims mėnesiams; šios rūšies priemonės turėjo būti taikomos iš karto ir skubiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Ispanija paprašė paramos dėl 300 darbuotojų atleidimo iš 66 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 23 skyriui (kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Valensijos autonominiame regione, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, padarytais Parlamento. Taip pat pritariu tam, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veikla ir pridėtinė vertė būtų vertinama pagal programų ir kitų įvairių priemonių bendrojo vertinimo priemonę, kuri buvo sukurta 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniu susitarimu, remiantis 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūra.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Parama, teikiama darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl restruktūrizavimo ir gamybos perkėlimo, turi būti dinamiška ir lanksti, siekiant, kad ji galėtų būti greitai ir veiksmingai įgyvendinta. Atsižvelgiant į tarptautinės prekybos struktūrinius pokyčius, svarbu, kad Europos ekonomika būtų pajėgi greitai įgyvendinti paramos darbuotojams, kurie nukentėjo nuo šių pokyčių, priemones, šiomis priemonėmis jiems suteikiant gebėjimų, kurie reikalingi siekiant greitai reintegruotis į darbo rinką. Todėl finansinė parama turėtų būti teikiama konkretiems darbuotojams. Taip pat svarbu pabrėžti, kad ši parama nepakeičia įprastų įmonių įsipareigojimų, ji taip pat nėra skirta įmonėms finansuoti ir restruktūrizuoti. Atsižvelgdamas į tai, kad Ispanija paprašė paramos 300 darbuotojų, atleistų iš 66 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 23 skyriui (kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Valensijos autonominiame regione, balsuoju už šį pranešimą, kitaip tariant, už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimą, jas skiriant Ispanijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Šiandien balsuojame dėl  Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramos paketo, kurio dydis – 1 422 850 EUR, mobilizavimo, jį skiriant Ispanijai, kurią neigiamai paveikė pasaulio ekonomikos krizė ir kurioje nedarbo lygis viršijo Europos vidurkį. Šiuo konkrečiu atveju parama susijusi su 528 darbuotojų atleidimu iš 66 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 23 skyriui (kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba). Tikiuosi, kad Ispanijos ekonomika sugebės tinkamai reaguoti į krizę, kadangi šios paramos mobilizavimas yra tik šio reagavimo dalis.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į pasaulio ekonomikos krizės socialinius padarinius, kurie ypač paveikė užimtumą, tinkamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo naudojimas ypač svarbus siekiant palengvinti prastą Europos žmonių ir jų šeimų padėtį, prisidėti prie jų socialinės reintegracijos bei profesinio tobulėjimo, tačiau taip pat kurti naują, kvalifikuotą darbo jėgą, kuri atitiktų įmonių poreikius ir skatintų ekonomikos augimą. Būtent atsižvelgiant į tai pateiktas šis Ispanijai skirtas intervencinis planas, susijęs su 66 įmonėmis, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 23 skyriui (kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Valensijos autonominiame regione. Todėl tikiuosi, kad Europos institucijos dar smarkiau sieks įgyvendinti priemones, kuriomis būtų pagreitintas ir pagerintas tokio svarbaus ištekliaus, kaip Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, panaudojimas; šiuo metu Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimo lygis labai žemas. Šiais metais paprašytos paramos dydis sudaro tik 11 proc. visos numatytos 500 mln. EUR sumos.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimą siekiant skirti lėšų Ispanijai, nes manau, kad ši priemonė yra vertingas išteklius, skirtas darbuotojams, kurie dėl ekonomikos krizės patiria sunkumų, remti. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas įsteigtas 2006 m.; jo paskirtis – teikti praktinę paramą darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl priežasčių, susijusių su įmonių perkėlimu, arba, po 2009 m. padaryto pakeitimo, dėl ekonomikos krizės, siekiant padėti jiems reintegruotis į darbo rinką.

Šios dienos balsavimas susijęs su 528 darbuotojų (paramos prašoma 300 darbuotojų) atleidimu iš 66 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 23 skyriui (kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Valensijos autonominiame regione; paramos, kuri finansuojama iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, dydis – 1 422 850 EUR.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Šis prašymas susijęs su 1 422 850 EUR sumos mobilizavimu iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, ją skiriant Ispanijai. Jis susijęs su 528 darbuotojų atleidimu iš 66 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 23 skyriui (kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba); darbuotojai buvo atleidžiami nuo 2009 m. kovo 31 d. iki gruodžio 30 d. Komisijos vertinimas atliktas įvertinus atleidimų ir didelių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių arba finansų krizės ryšį, nustačius, ar šie atleidimai buvo nenumatyti, išsiaiškinus šių atleidimų skaičių ir jų atitiktį 2 straipsnio a punkto kriterijams, išsiaiškinus nenuspėjamą atleidimų pobūdį, nustačius darbuotojus atleidžiančias įmones ir darbuotojus, kuriems skirtina parama, susijusią teritoriją ir jos valdžios institucijas bei suinteresuotuosius subjektus, įvertinus atleidimų poveikį vietos, regionų ir nacionaliniam užimtumui, suderintų asmeninėms reikmėms pritaikytų finansuotinų paslaugų pobūdį, įskaitant jų suderinamumą su struktūrinių fondų lėšomis finansuojamais veiksmais, nustačius datas, kada atleistiems darbuotojams pradėtos teikti ar bus pradėtos teikti šios asmeninėms reikmėms pritaikytos paslaugos, konsultavimosi su socialiniais partneriais procedūras, administravimo ir kontrolės sistemas. Komisija savo vertinime nurodo, kad prašymas atitinka EGF reglamente nustatytus tinkamumo kriterijus, todėl aš jam pritariu.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Aš susilaikau dėl Ispanijos įmonių, tokių kaip „Levantina“ darbuotojų, kurie buvo paaukoti ant globalizacijos altoriaus. Padėtis, kurioje jie atsidūrė dėl Europos Sąjungos remiamos neoliberalios politikos, ir apgailėtinas šios pašalpos dydis skatina balsuoti „prieš“. Tačiau ši maža suma, kuri yra teikiama, gali padėti palengvinti jų skausmą. Dėl to Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo principai netampa mažiau netoleruotini. Jais pritariama nuostatoms, kurios investicijų fondams „Charterhouse“ ir „Impala Funds“ leido padidinti savo kapitalą Valensijos autonominio regiono įmonės „Levantina“ darbuotojų sąskaita.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES yra solidarumo erdvė, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra jos dalis. Ši parama labai svarbi siekiant padėti bedarbiams ir asmenims, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, kuris vyksta globalizacijos amžiuje. Vis daugiau įmonių, pasinaudodamos tuo, kad tam tikrose šalyse, ypač Kinijoje ir Indijoje, darbo sąnaudos mažesnės, perkelia savo veiklą, o tai kenkia toms šalims, kurios gerbia darbuotojų teises. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo tikslas – padėti darbuotojams, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, ir jis labai svarbus siekiant pagerinti jų galimybes gauti naują darbą. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis praeityje naudojosi kitos ES šalys, o dabar šią paramą būtų tinkama suteikti Ispanijai, kuri kreipėsi dėl paramos 300 darbuotojų, atleistų iš 66 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 23 skyriui (kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Valensijos autonominiame regione.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Didžiausia numatyta suma, kurią per metus galima mobilizuoti naudojantis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu, yra 500 mln. EUR. Kadangi nuo 2009 m. kovo 31 d. iki gruodžio 30 d. iš 66 Ispanijos įmonių buvo atleista 528 darbuotojai, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų, kurių dydis – 1 422 850 EUR, mobilizavimas, visiškai nestebina. Balsuoju už šį pranešimą, nes pasinaudojimas visomis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo galimybėmis vertintinas ypač teigiamai.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Pritariu šiam prašymui, kuriuo siekiama sumažinti dažnų atleidimo iš darbo atvejų šiame sektoriuje neigiamą poveikį ir remti darbuotojų, kurie dėl pasaulio finansų ir ekonomikos krizės buvo atleisti iš darbo, reintegravimą į darbo rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Ispanija paprašė paramos dėl 300 darbuotojų atleidimo iš 66 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 23 skyriui (kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Valensijos autonominiame regione, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, kuriuos pateikė Parlamentas.

Taip pat pritariu tam, kad:

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas turėtų remti konkrečių iš darbo atleistų darbuotojų reintegraciją į darbo rinką, ir pakartoju, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama nepakeičia priemonių, kurios pagal nacionalinius teisės aktus ar kolektyvines sutartis patenka į įmonių atsakomybės sritį, ir kad ji nėra skirta įmonių ar sektorių restruktūrizavimui finansuoti;

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veikla ir pridėtinė vertė būtų vertinama pagal programų ir kitų įvairių priemonių bendrojo vertinimo priemonę, kuri buvo sukurta 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniu susitarimu.

Teigiamai vertinu tai, kad Komisija pasiūlė kitą šaltinį nepanaudotoms Europos socialinio fondo lėšoms po to, kai Europos Parlamentas ne kartą pareiškė, kad turi būti nustatyti atitinkami biudžeto mechanizmai, skirti lėšų pervedimams, atsižvelgiant į tai, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas buvo sukurtas kaip atskira speciali priemonė ir kad jam keliami tam tikri tikslai ir nustatomi finansavimo laikotarpiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Ispanijos pateiktas prašymas dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramos skyrimo 300 darbuotojų iš 528, atleistų iš 66 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 23 skyriui (kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Valensijos autonominiame regione, atitinka visus teisės aktais nustatytus tinkamumo kriterijus. Pagal 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo sritis buvo laikinai išplėsta, kad jį būtų galima taikyti situacijose, panašiose į šią, kai per devynis mėnesius dėl tiesioginio pasaulio finansų ir ekonomikos krizės poveikio iš įmonių, ypač mažųjų ar vidutinių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 skyriui, viename ar dviejuose greta esančiuose Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) regionuose, atleidžiama bent 500 darbuotojų. Todėl balsavau už šią rezoliuciją, tikėdamasis, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas padės šiems darbuotojams sėkmingai reintegruotis į darbo rinką.

 
  
  

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0351/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. (ES) Dėl krizės registruojamų transporto priemonių skaičius sumažėjo 28 proc. Katalonijos srityje Terres de l’Ebre užimtumo paslaugų sektoriuje lygis yra apie 60 proc. Dėl įmonės „Lear Automotive“ uždarymo regione, kuriame 2009 m. nedarbo lygis buvo 22,7 proc., nedarbas padidėjo 4 proc.

Šia parama, kaip ir kita panašia parama, suteikta tam pačiam regionui ir tam pačiam sektoriui (kai parama buvo suteikta 1 429 iš 2 330 iš darbo atleistų darbuotojų), siekiama teikti asmens reikmėms pritaikytas paslaugas. Šiuo atveju paramos prašoma 508 iš 515 darbuotojų, kurie per 2010 m. keturis mėnesius buvo atleisti iš darbo dėl įmonės „Lear Automotive“ uždarymo. Balsavau už šią iniciatyvą, kad ją pritaikius nukentėję asmenys galėtų grįžti į darbo rinką ir būtų sumažintas nedarbas.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Ispanija paprašė paramos dėl 508 darbuotojų atleidimo iš įmonės „Lear Automotive (EEDS) Spain, S.L. Sociedad Unipersonal“, kuri vykdo veiklą automobilių sektoriuje, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, padarytais Parlamento. Taip pat sutinku, kad Komisijos pasiūlymo aiškinamojoje dalyje, remiantis Parlamento pateiktais prašymais, turi būti pateikta aiški ir išsami informacija dėl paramos taikymo, kurioje būtų išanalizuoti tinkamumo kriterijai ir paaiškintos priežastys, dėl kurių parama patvirtinta.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Parama, teikiama darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl restruktūrizavimo ir gamybos perkėlimo, turėtų būti dinamiška ir lanksti, siekiant, kad ji galėtų būti greitai ir veiksmingai įgyvendinta. Atsižvelgiant į pasaulio prekybos struktūrinius pokyčius, būtina, kad Europos ekonomikos atžvilgiu būtų nedelsiant pradėtos vykdyti priemonės, skirtos padėti darbuotojams, kurie dėl šių pokyčių nukentėjo, ir jiems būtų suteikta naujų gebėjimų, kad jie galėtų greitai reintegruotis į darbo rinką. Todėl finansinė parama turėtų būti teikiama konkretiems darbuotojams. Taip pat svarbu pabrėžti, kad ši parama nepakeičia įprastų įmonių įsipareigojimų, ji taip pat nėra skirta įmonėms finansuoti ir restruktūrizuoti. Atsižvelgdamas į tai, kad Ispanija paprašė paramos dėl 508 darbuotojų atleidimo iš įmonės „Lear Automotive (EEDS) Spain, S.L. Sociedad Unipersonal“, kuri vykdo veiklą automobilių sektoriuje, Katalonijos regione, balsuoju už šį pranešimą, kitaip tariant, už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimą, jas skiriant Ispanijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Šiandien vėl esame čia tam, kad patvirtintume Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo paketą, kurio dydis – 382 000 EUR ir kuris skirtas Ispanijos automobilių pramonei remti. Šiuo konkrečiu atveju parama teikiama 508 asmenims, kurie buvo atleisti iš įmonės „Lear Automotive (EEDS) Spain, S.L. Sociedad Unipersonal“, kuri vykdo veiklą automobilių sektoriuje, Katalonijoje. Iki krizės automobilių sektorius buvo svarbiausias Ispanijos eksporto šaltinis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dėl krizės Europos Sąjungoje šių produktų paklausa sumažėjo, tikrai kyla pavojus, kad Ispanijoje ir visoje Europos Sąjungoje iš darbo bus atleista dar daugiau asmenų; dėl to svarbu, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo priemonėmis būtų galima veiksmingai padėti sektoriui, kuris toks svarbus Europos ekonomikai.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į pasaulio ekonomikos krizės socialinius padarinius, kurie ypač paveikė užimtumą, tinkamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo naudojimas ypač svarbus siekiant palengvinti prastą Europos žmonių ir jų šeimų padėtį, prisidėti prie jų socialinės reintegracijos bei profesinio tobulėjimo, tačiau taip pat kurti naują, kvalifikuotą darbo jėgą, kuri atitiktų įmonių poreikius ir skatintų ekonomikos augimą. Būtent atsižvelgiant į tai sukurtas šis Ispanijai skirtas intervencinis planas, pagal kurį bus teikiama parama 508 asmenims, atleistiems iš įmonės „Lear Automotive (EEDS) Spain, S.L. Sociedad Unipersonal“, kuri vykdo veiklą automobilių sektoriuje. Todėl tikiuosi, kad Europos institucijos dar smarkiau sieks įgyvendinti priemones, kuriomis būtų pagreitintas ir pagerintas tokio svarbaus ištekliaus, kaip Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, panaudojimas; šiuo metu Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimo lygis labai žemas. Šiais metais paprašytos paramos dydis sudaro tik 11 proc. visos numatytos 500 mln. EUR sumos.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimą siekiant skirti lėšų Ispanijai, nes manau, kad ši priemonė yra vertingas išteklius, skirtas darbuotojams, kurie dėl ekonomikos krizės patiria sunkumų, remti. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas įsteigtas 2006 m.; jo paskirtis – teikti praktinę paramą darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl priežasčių, susijusių su įmonių perkėlimu, arba, po 2009 m. padaryto pakeitimo, dėl ekonomikos krizės, siekiant padėti jiems reintegruotis į darbo rinką.

Šiandien patvirtintas pranešimas dėl prašymo suteikti paramą, susijusią su 515 darbuotojų (fondo paramos prašoma 508 darbuotojams) atleidimu iš įmonės „Lear Automotive (EEDS) Spain, S.L. Sociedad Unipersonal“, kuri vykdo veiklą automobilių sektoriuje, Katalonijoje; paramos, kuri finansuojama iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, dydis – 382 200 EUR. Baigdamas pasakysiu, kad teigiamai vertinu tai, kad šis pranešimas patvirtintas; tai rodo, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra naudingas ir veiksmingas išteklius kovojant su nedarbu, kurį sukėlė globalizacija ir ekonomikos krizė.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Dėl nuosmukio automobilių sektoriuje iš įmonės „Lear Automotive“ (Ispanija) buvo atleista 515 darbuotojų. Pritariu, kad, siekiant jiems padėti, iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo būtų mobilizuota 382 200 EUR dydžio suma.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Aš susilaikau dėl Ispanijos įmonės „Lear Automotive“ darbuotojų, kurie buvo paaukoti ant globalizacijos altoriaus. Padėtis, kurioje jie atsidūrė dėl Europos Sąjungos remiamos neoliberalios politikos, ir apgailėtinas šios pašalpos dydis skatina balsuoti „prieš“. Tačiau ši maža suma, kuri yra teikiama, gali padėti palengvinti jų skausmą. Dėl to Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo principai netampa mažiau netoleruotini. Jais remiamos nuostatos, kurios JAV įmonei „Pezna Investment Management and the Californian teachers’ pension fund“, kuri investuoja užsienyje ir yra šios įmonės pagrindinė akcininkė, perkelti veiklą visiškai neatsižvelgiant į žmones, kurie ją padarė turtinga.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES yra solidarumo erdvė, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra jos dalis. Ši parama labai svarbi siekiant padėti bedarbiams ir asmenims, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, kuris vyksta globalizacijos amžiuje. Vis daugiau įmonių, pasinaudodamos tuo, kad tam tikrose šalyse, ypač Kinijoje ir Indijoje, darbo sąnaudos mažesnės, perkelia savo veiklą, o tai kenkia toms šalims, kurios gerbia darbuotojų teises. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo tikslas – padėti darbuotojams, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, ir jis labai svarbus siekiant pagerinti jų galimybes gauti naują darbą. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis praeityje naudojosi kitos ES šalys, o dabar šią paramą būtų tinkama suteikti Ispanijai, kuri kreipėsi dėl paramos, susijusios su 508 darbuotojų atleidimu iš įmonės „Lear Automotive (EEDS) Spain, S.L. Sociedad Unipersonal“, kuri vykdo veiklą automobilių sektoriuje Katalonijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Kad šalis galėtų prašyti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų, ir norint, kad šis prašymas būtų patvirtintas, būtina įvykdyti aiškiai apibrėžtus kriterijus. Šio fondo paskirtis – padėti darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl pasaulio finansų ir ekonomikos krizės, nustatant priemones, kurios užtikrintų jų sparčią reintegraciją į darbo rinką. Tokiems atvejams fondas kasmet skiria 500 mln. EUR. Tačiau įmonė turi atleisti mažiausiai 500 darbuotojų – kaip Ispanijos įmonė „Lear Automotive“, kuri šį kriterijų atitinka, todėl Ispanija gali kreiptis dėl lėšų. Balsuoju už šį pranešimą, nes būtent tokia Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų paskirtis.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Ispanija paprašė paramos dėl 508 darbuotojų atleidimo iš įmonės „Lear Automotive (EEDS) Spain, S.L. Sociedad Unipersonal“, kuri vykdo veiklą automobilių sektoriuje, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, kuriuos pateikė Parlamentas.

Taip pat pritariu tam, kad:

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas turėtų remti konkrečių iš darbo atleistų darbuotojų reintegraciją į darbo rinką, ir pakartoju, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama nepakeičia priemonių, kurios pagal nacionalinius teisės aktus ar kolektyvines sutartis patenka į įmonių atsakomybės sritį, ir kad ji nėra skirta įmonių ar sektorių restruktūrizavimui finansuoti;

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veikla ir pridėtinė vertė būtų vertinama pagal programų ir kitų įvairių priemonių bendrojo vertinimo priemonę, kuri buvo sukurta 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniu susitarimu.

Teigiamai vertinu tai, kad Komisija pasiūlė kitą šaltinį nepanaudotoms Europos socialinio fondo lėšoms po to, kai Europos Parlamentas ne kartą pareiškė, kad turi būti nustatyti atitinkami biudžeto mechanizmai, skirti lėšų pervedimams, atsižvelgiant į tai, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas buvo sukurtas kaip atskira speciali priemonė ir kad jam keliami tam tikri tikslai ir nustatomi finansavimo laikotarpiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Ispanijos pateiktas prašymas dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramos, susijusios su 508 darbuotojų atleidimu iš įmonės „Lear Automotive (EEDS) Spain, S.L. Sociedad Unipersonal“, kuri vykdo veiklą automobilių sektoriuje, atitinka visus teisės aktais nustatytus tinkamumo kriterijus. Pagal 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo sritis buvo laikinai išplėsta, kad jį būtų galima taikyti situacijose, panašiose į šią, kai per keturis mėnesius dėl tiesioginio pasaulio finansų ir ekonomikos krizės poveikio iš valstybės narės įmonės atleidžiama bent 500 darbuotojų. Todėl balsavau už šią rezoliuciją, tikėdamasis, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas padės šiems darbuotojams sėkmingai reintegruotis į darbo rinką.

 
  
  

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0352/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Lenkija paprašė paramos dėl 189 darbuotojų atleidimo iš įmonės „H. Cegielski-Poznań“ ir keturių jos tiekėjų, vykdančių veiklą jūros laivų dyzelinių variklių gamybos sektoriuje, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, kuriuos pateikė Parlamentas. Taip pat pritariu tam, kad būtų užtikrinta, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas remtų konkrečių iš darbo atleistų darbuotojų reintegraciją į darbo rinką, ir pakartoju, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama nepakeičia priemonių, kurios pagal nacionalinius teisės aktus ar kolektyvines sutartis patenka į įmonių atsakomybės sritį, ir kad ji nėra skirta įmonių ar sektorių restruktūrizavimui finansuoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Parama, teikiama darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl restruktūrizavimo ir gamybos perkėlimo, turi būti dinamiška ir lanksti, siekiant, kad ji galėtų būti greitai ir veiksmingai įgyvendinta. Atsižvelgiant į tarptautinės prekybos struktūrinius pokyčius, svarbu, kad Europos ekonomika būtų pajėgi greitai įgyvendinti paramos darbuotojams, kurie nukentėjo dėl šių pokyčių, priemones, šiomis priemonėmis jiems suteikiant gebėjimų, kurie reikalingi siekiant greitai reintegruotis į darbo rinką. Todėl finansinė parama turėtų būti teikiama konkretiems darbuotojams. Taip pat svarbu pabrėžti, kad ši parama nepakeičia įprastų įmonių įsipareigojimų, ji taip pat nėra skirta įmonėms finansuoti ir restruktūrizuoti. Atsižvelgdamas į tai, kad Lenkija paprašė paramos dėl 189 darbuotojų atleidimo iš įmonės „H. Cegielski-Poznań“, kuri yra laivų dyzelinių variklių ir elektros stočių gamintoja, ir keturių jos tiekėjų, balsuoju už šį pranešimą, kitaip tariant, už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimą, jas skiriant Lenkijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Šiandien čia esame, kad patvirtintume Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramos paketo, kurio dydis – 114 250 EUR, skyrimą Lenkijai, kad ji galėtų tvarkytis su 658 darbuotojų atleidimo iš įmonės „H. Cegielski-Poznań“, kuri gamina jūros laivų dyzelinius variklius, ir keturių jos tiekėjų, vykdančių veiklą Poznanėje ir jos rajone, padariniais.

Visada įspėju, kad, nors tokia parama labai svarbi šalinant esamus simptomus, ja nėra galutinai sprendžiamos Europos pramonės sektorių problemos, kurios susijusios ne tik su ekonomikos krize, kurią šiuo metu patiriame, bet ir su būtinybe Europai prisitaikyti prie kintančio pasaulio, kuriame ypač svarbus konkurencingumas.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į pasaulio ekonomikos krizės socialinius padarinius, kurie ypač paveikė užimtumą, tinkamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo naudojimas ypač svarbus siekiant palengvinti prastą Europos žmonių ir jų šeimų padėtį, prisidėti prie jų socialinės reintegracijos bei profesinio tobulėjimo, tačiau taip pat kurti naują, kvalifikuotą darbo jėgą, kuri atitiktų įmonių poreikius ir skatintų ekonomikos augimą. Būtent atsižvelgiant į tai sukurtas šis Lenkijai skirtas intervencinis planas, pagal kurį bus teikiama parama 189 asmenims, kurie buvo atleisti iš įmonės „H. Cegielski-Poznań“, kuri gamina jūros laivų dyzelinius variklius, ir keturių jos tiekėjų. Todėl tikiuosi, kad Europos institucijos dar smarkiau sieks įgyvendinti priemones, kuriomis būtų pagreitintas ir pagerintas tokio svarbaus ištekliaus, kaip Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, panaudojimas; šiuo metu Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimo lygis labai žemas. Šiais metais paprašytos paramos dydis sudaro tik 11 proc. visos numatytos 500 mln. EUR sumos.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu.(PL) Pasaulio ekonomikos krizė daugelyje įmonių paskatino didelius struktūrinius pokyčius, dėl kurių labai daug žmonių neteko darbo. Svarstomas pasiūlymas susijęs su parama didelei grupei darbuotojų, kurie buvo atleisti iš darbo Lenkijos regione Didžiojoje Lenkijoje. Kitas pasiūlymas dėl finansinės paramos, dėl kurio balsuojame šiandien, susijęs su dar keliais šimtais atleidimo iš darbo tame pačiame regione atvejų. Todėl šio Lenkijos regiono rinkoje vyksta didelė suirutė. Džiaugiuosi, kad Europos Komisija patvirtino, kad šis prašymas atitinka finansinės paramos skyrimo sąlygas. Dėl to iš darbo atleisti darbuotojai galės grįžti į ankstesnius darbus ar rasti naujų, o įmonių savininkai pasinaudos parama, kad sumažintų neigiamą pasaulio krizės poveikį ir išlaikytų savo vietą rinkoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimą, jas skiriant Lenkijai. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas įsteigtas 2006 m.; jo paskirtis – teikti praktinę paramą darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl priežasčių, susijusių su įmonių perkėlimu, arba, po 2009 m. padaryto pakeitimo, dėl ekonomikos krizės, siekiant padėti jiems reintegruotis į darbo rinką. Buvo balsuojama dėl prašymo suteikti paramą, susijusią su 658 darbuotojų (fondo paramos prašoma 189 darbuotojams) atleidimu iš įmonės „H. Cegielski-Poznań“ ir keturių jos tiekėjų, vykdančių veiklą jūros laivų dyzelinių variklių gamybos sektoriuje, Poznanės mieste ir Poznanės vaivadijoje; paramos, kuri finansuojama iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, dydis – 114 250 EUR.

Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad šios dienos pranešimų patvirtinimas dar kartą parodo, koks svarbus Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas; tai vertingas išteklius, skirtas padėti darbuotojams, kurie dėl ekonomikos krizės patiria sunkumų, ir veiksminga kovos su nedarbu priemonė.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį prašymą suteikti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramą dėl 658 darbuotojų atleidimo iš įmonės „H. Cegielski-Poznań“ ir keturių jos tiekėjų, vykdančių veiklą jūros laivų dyzelinių variklių gamybos sektoriuje, Poznanėje ir jos rajone. Komisija pasiūlė mobilizuoti 114 250 EUR, ir aš pritariu šiam pasiūlymui.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Aš susilaikau dėl Lenkijos automobilių pramonės darbuotojų, kurie buvo paaukoti ant globalizacijos altoriaus. Padėtis, kurioje jie atsidūrė dėl Europos Sąjungos remiamos neoliberalios politikos, ir apgailėtinas šios pašalpos dydis skatina balsuoti „prieš“. Tačiau ši maža suma, kuri yra teikiama, gali padėti palengvinti jų skausmą. Dėl to Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo principai netampa mažiau netoleruotini. Jais pritariama nuostatoms, pagal kurias leista privatizuoti valstybės valdomas įmones, pvz., įmonę „H. Cegielski-Poznań“.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES yra solidarumo erdvė, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra jos dalis. Ši parama labai svarbi siekiant padėti bedarbiams ir asmenims, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, kuris vyksta globalizacijos amžiuje. Vis daugiau įmonių, pasinaudodamos tuo, kad tam tikrose šalyse, ypač Kinijoje ir Indijoje, darbo sąnaudos mažesnės, perkelia savo veiklą, o tai kenkia toms šalims, kurios gerbia darbuotojų teises. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo tikslas – padėti darbuotojams, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, ir jis labai svarbus siekiant palengvinti jų galimybes gauti naują darbą. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis praeityje naudojosi kitos ES šalys, o dabar šią paramą būtų tinkama suteikti Lenkijai, kuri kreipėsi dėl paramos, susijusios su 189 darbuotojų atleidimu iš įmonės „H. Cegielski-Poznań“, kuri gamina jūrų laivų dyzelinius variklius, ir keturių jos tiekėjų.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Kad valstybės galėtų suteikti praktinę paramą darbuotojams, kurie dėl pasaulio finansų ir ekonomikos krizės atleidžiami iš darbo, ES įsteigė Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą. Lėšų mobilizavimas skirtas nukentėjusių asmenų reintegracijai į darbo rinką palengvinti. Balsuoju už šį pranešimą, nes Lenkija turi paremti 658 darbuotojus, kurie buvo atleisti iš įmonės „H. Cegielski-Poznań“.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Lenkija paprašė paramos dėl 189 darbuotojų atleidimo iš įmonės „H. Cegielski-Poznań“ ir keturių jos tiekėjų, vykdančių veiklą jūros laivų dyzelinių variklių gamybos sektoriuje, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, kuriuos pateikė Parlamentas.

Taip pat pritariu tam, kad:

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas turėtų remti konkrečių iš darbo atleistų darbuotojų reintegraciją į darbo rinką, ir pakartoju, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama nepakeičia priemonių, kurios pagal nacionalinius teisės aktus ar kolektyvines sutartis patenka į įmonių atsakomybės sritį, ir kad ji nėra skirta įmonių ar sektorių restruktūrizavimui finansuoti;

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veikla ir pridėtinė vertė būtų vertinama pagal programų ir kitų įvairių priemonių bendrojo vertinimo priemonę, kuri buvo sukurta 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniu susitarimu.

Teigiamai vertinu tai, kad Komisija pasiūlė kitą šaltinį nepanaudotoms Europos socialinio fondo lėšoms po to, kai Europos Parlamentas ne kartą pareiškė, kad turi būti nustatyti atitinkami biudžeto mechanizmai, skirti lėšų pervedimams, atsižvelgiant į tai, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas buvo sukurtas kaip atskira speciali priemonė ir kad jam keliami tam tikri tikslai ir nustatomi finansavimo laikotarpiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Lenkijos pateiktas prašymas dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramos suteikimo 189 darbuotojams iš 658, kurie nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. buvo atleisti iš įmonės „H. Cegielski-Poznań“, kuri gamina jūrų laivų dyzelinius variklius, ir keturių jos tiekėjų, atitinka visus teisės aktais nustatytus tinkamumo kriterijus. Pagal 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo sritis buvo laikinai išplėsta, kad jį būtų galima taikyti situacijose, panašiose į šią, kai per keturis mėnesius dėl tiesioginio pasaulio finansų ir ekonomikos krizės poveikio iš valstybės narės įmonės atleidžiama bent 500 darbuotojų, įskaitant darbuotojus, kurie buvo atleisti tiekėjų ar tolesnių gamintojų. Todėl balsavau už šią rezoliuciją, tikėdamasis, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas padės šiems darbuotojams sėkmingai reintegruotis į darbo rinką.

 
  
  

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0336/2010), (A7-0337/2010), (A7-0359/2010), (A7-0358/2010), (A7-0357/2010), (A7-0356/2010), (A7-0351/2010), (A7-0352/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Patvirtindamas šį tekstą, EP ragina susijusių institucijų dėti būtinas pastangas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšoms mobilizuoti. Taip pat primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandų ir greitą sprendimų dėl EGF lėšų mobilizavimo priėmimo procedūrą teikiant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą padėti dėl globalizacijos ir finansų bei ekonomikos krizės atleistiems darbuotojams. Pabrėžia, kad EGF gali atlikti svarbų vaidmenį iš naujo į darbo rinką integruojant atleistus darbuotojus. Galų gale, pabrėžia, kad vadovaujantis EGF reglamento 6 straipsniu turėtų būti užtikrinta EGF parama, padėsianti pavienius atleistus darbuotojus iš naujo integruoti į darbo rinką, ir pakartoja, kad EGF parama neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos pagal nacionalinės teisės arba kolektyvinių susitarimų nuostatas atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių.

 
  
  

Pranešimas: Claude Moraes (A7-0347/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Gaila, kad šis dar 2003 m. pateiktas pasiūlymas, kuriuo siekiama valstybėje penkerius metus teisėtai nuolatos gyvenusiems pabėgėliams suteikti ilgalaikio gyventojo statusą, nebuvo įgyvendintas pereinamuoju laikotarpiu. 2008 m. balandžio mėn. Europos Parlamentas siūlė pakeitimus, kuriais reikalaujama, be kita ko, apskaičiuoti, ar prašymą suteikti ilgalaikio gyventojo statusą pateikęs asmuo valstybėje gyveno penkerius metus, o Tarybos pozicija nebuvo vieninga, todėl naujuoju Komisijos pasiūlymu siekiama tiesiogiai padėti asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, Europos Sąjungoje gyvenantiems ilgiau kaip penkerius metus, bet dar neįgijusiems ilgalaikio gyventojo statuso.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą, kuriame pritariama, kad direktyvos pasiūlymas būtų taikomas ir pagal Ženevos konvenciją pripažintiems pabėgėliams, ir asmenims, kuriems suteikiama papildoma apsauga. Europos Parlamentas savo pranešime pritaria Europos Komisijos pasiūlymui ir atsižvelgia į įsipareigojimą ginti asmenų, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, interesus. Norėčiau atkreipti dėmesį, jog šiuo metu trečiųjų šalių piliečių, kuriems taikoma tarptautinė apsauga, padėtis yra paini ir neaiški, nes nėra suharmonizuotos statuso suteikimo sąlygos. Pagal Komisijos pasiūlymą, statuso suteikimo sąlygos ir procedūra taps paprastesnė ir aiškesnė Europos Sąjungoje. Be to, ši nauja direktyva sukurs palankias sąlygas ilgalaikio gyventojo statusą gavusiems asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, apsigyventi kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jų statusas buvo pripažintas.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Tai iniciatyva, kylanti iš 2007 m. pateikto pasiūlymo išplėsti direktyvos taikymo sritį, kad ilgalaikio gyventojo statusas būtų taikomas ir pabėgėliams bei asmenims, kuriems suteikiama papildoma apsauga. Taryboje šiam pasiūlymui taip ir nebuvo vieningai pritarta, o iki įsigaliojant Lisabonos sutarčiai to reikėjo. Pasiūlymu siekiama ES valstybėje narėje penkerius metus teisėtai gyvenusiems asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, užtikrinti teisinį tikrumą dėl jų gyvenimo valstybėje narėje teisės ir teises, prilygstančias toms, kuriomis naudojasi ES piliečiai.

Pasiektas kompromisas itin svarbus – ne tik dėl to, kad jis padeda sustiprinti ES gyvenančių pabėgėlių apsaugą, suteikti jiems teisinį tikrumą, bet ir todėl, kad ES nepriklausančių šalių piliečiai pagaliau nebus diskriminuojami.

Taip pat tai svarbi politinė žinia, nes patvirtinus šią pirmą su šešiais teisės aktais susijusią iniciatyvą padarytas pirmas žingsnis siekiant iki 2012 m. sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, be to, parodyta, kad įgyvendindamos šį siekį trys institucijos vadovaujasi konstruktyviu požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Enciu (S&D), raštu. (RO) Balsavau už tai, kad direktyva būtų patvirtinta. Pasiūlymu dėl direktyvos iš dalies keičiama 2003 m. priimta direktyva, siekiant sudaryti sąlygas asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga (ypač pabėgėliams), naudotis teise gauti ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES, jei tie asmenys teisėtai gyvena ES bent penkerius metus. Gavę tokį leidimą, jie naudosis beveik tokiomis pačiomis teisėmis, kaip ir kiti gyvenamosios valstybės narės piliečiai. Jie galės, pvz., važinėti po Europos Sąjungą ir įsikurti bet kurioje ES valstybėje narėje (išskyrus JK, Daniją ir Airiją). Taip pat nustatyta, kad šiuos asmenis, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, ir toliau galima išsiųsti iš ES, tačiau būtina laikytis labai griežtų taisyklių, paisyti negrąžinimo principo ir teisių, įtvirtintų, visų pirma, Pagrindinių teisių chartijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Šiuo pasiūlymu siekiama išplėsti Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso sritį asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga ir kurie teisėtai gyvena valstybėje narėje ilgiau kaip penkerius metus. Priemonė, skirta užtikrinti, kad visose valstybėse asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, būtų sudaromos vienodos sąlygos, padės panaikinti ligi šiol valstybėse narėse buvusį tokių sąlygų nevienodumą ir suteikti rūpimiems asmenims galimybę gyventi kitoje valstybėje narėje nei ta, kuri įteisino politinę jų apsaugą – anksčiau tai buvo neįmanoma. Šios priemonės svarbios pirmiausia todėl, kad jomis Europoje kuriama laisvės ir saugumo erdvė, kad asmenys, kuriems pagrįstai suteikta tarptautinė teisinė apsauga, įvairiose valstybėse narėse naudotųsi tokiomis pačiomis teisėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Po pirmo nesėkmingo bandymo jau seniai laikas asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, užtikrinti lygias galimybes su kitais trečiųjų šalių piliečiais, kurie yra ilgalaikiai gyventojai. Iš tikrųjų, nėra jokio pagrindo jiems sudaryti tokias skirtingas sąlygas ar nesuteikti bent kiek tikrumo dėl jų statuso Europos Sąjungoje. Todėl pritariau Claude‘o Moraes‘o pranešimui, kuriuo, be kita ko, atverta galimybė dar veiksmingiau užtikrinti, kad būtų laikomasi negrąžinimo principo, ir, nors būta abejonių, susitarti dėl priimtino penkerių metų gyvenimo laikotarpio. Taip pat reikėtų palankiai vertinti svarbų faktą, kad tai – vienintelis prieglobsčio teisės aktų rinkinio tekstas, galiausiai patvirtintas Belgijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laikotarpiu, nepaisant kadencijos pradžioje prisiimtų įsipareigojimų. Todėl turime toliau smarkiai dirbti, siekdami užtikrinti, kad Europos Sąjungoje pagaliau būtų įgyvendinta bendra Europos prieglobsčio sistema, pagrįsta, inter alia, bendromis procedūromis ir priėmimo sąlygomis. Šiandien pirmiausia spręstini klausimai akivaizdūs: privalome tobulinti ir derinti kol kas labai skirtingas nacionalines prieglobsčio sistemas – tik taip galime sukurti bendrą sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Balsuodamas pritariau pranešimui dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/109/EB, siekiant išplėsti jos taikymo sritį asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga. Taip elgiausi todėl, kad manau esant svarbu užtikrinti pabėgėliams tokias pačias teises, kaip ir trečiųjų šalių piliečiams, kuriems išduotas ilgalaikio gyventojo leidimas.

Šiandienos balsavimu Europos Parlamentas užpildė ES teisės, kuria reglamentuojamas teisėtų ilgalaikių gyventojų juridinis statusas, spragą. Patvirtinus naujas taisykles, šie žmonės bus tikresni dėl savo juridinio statuso Europos Sąjungoje, jiems bus taikomos tokios pačios sąlygos, kaip ir kitiems trečiųjų šalių piliečiams.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriuo siekiama suteikti ilgalaikio gyventojo statusą asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga ir kurie teisėtai gyvena ES teritorijoje ilgiau kaip penkerius metus. Taip šiems žmonėms suteikiama galimybė integruotis – išmokti bendrauti viena iš oficialių gyvenamosios valstybės narės kalbų, geriau suprasti savo teises ir pareigas, pagrindines valstybės narės, kurioje jie gyvena, vertybes. Šiuo tikslu valstybėse narėse ilgalaikiams gyventojams būtina sudaryti sąlygas mokytis kalbos. Be to, valstybes nares reikėtų raginti kurti mokymo programas, padedančias susipažinti su pagrindinėmis gyvenamosios valstybės narės teisės normomis ir vertybėmis, demokratijos principais, žmogaus teisėmis, perprasti lygybės svarbą, taip pat gyvenamosios valstybės narės piliečių asmenines teises ir pareigas.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šį pranešimą, nes esu įsitikinęs teigiamu jo poveikiu visiems asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, teisėtai gyvenantiems Europos Sąjungos teritorijoje ilgiau kaip penkerius metus, bet kol kas neturintiems teisės į ilgalaikio gyventojo statusą.

Esame tikri, kad šiems žmonėms būtina suteikti daugiau tikrumo dėl jų teisinės padėties Europos Sąjungoje, siekiant išvengti visų galimų atvejų, kai jiems taikomos skirtingos sąlygos nei kitiems trečiųjų šalių piliečiams. Visiškai suprantame didelį kai kurių valstybių narių susirūpinimą, kad jose dėl ypatingos geografinės ir demografinės padėties gali apsigyventi neproporcingai daug asmenų, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga.

Taigi atrodo, kad, siekiant tvarkytis su bet kokiais neigiamais padariniais, labiau nei kada nors reikia imtis tolesnių veiksmų, pvz., patvirtinti priemones, padėsiančias tokiems žmonėms persikelti gyventi į kitą valstybę narę nei ta, kuri suteikė tarptautinę apsaugą. Todėl pritariame visoms siūlomoms galimoms apsaugos nuo grąžinimo priemonėms (tik tarptautinę apsaugą suteikusi valstybė narės turės teisę išsiųsti tokius žmones iš ES), padėsiančioms išsaugoti šeimos vienybę, kai to reikia.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Patvirtinant šį pranešimą, siekiama išplėsti Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso sritį asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, teisėtai gyvenantiems valstybėje narėje ilgiau kaip penkerius metus. Nuo šiol galima suvienodinti visose valstybėse narėse asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, taikomas sąlygas ir atverti tokiems asmenims galimybę gyventi kitoje valstybėje narėje nei ta, kuri įteisino politinę jų apsaugą – anksčiau tai buvo neįmanoma. Šių priemonių svarba tiesiogiai susijusi su tikslu Europoje sukurti laisvės ir saugumo erdvę, kad asmenys, kuriems pagrįstai suteikta tarptautinė teisinė apsauga, įvairiose valstybėse narėse naudotųsi tokiomis pačiomis teisėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. (LV) Tarptautinė teisė ir moralės principai Europos Sąjungai teikia galimybę skubiau suteikti juridinį statusą asmenims, kurie negali gyventi savo gimimo šalyje už Europos Sąjungos ribų. Tačiau apibrėžiant pabėgėlio statusą būtina atsižvelgti į visas aplinkybes ir uždrausti bet kokius spekuliacinius sandorius – ir finansinius, ir susijusius su migracijos politika. Deja, Europos Sąjungoje, taip pat Europos Parlamente, nuodugniai nepatikrinti faktai dažnai laikomi tikrais. Kartais tiesa palaikomi melagingi teisių gynėjų ir įvairių kitų asmenų teiginiai. Su populizmu taikstytis nereikėtų. Kitaip Europoje, įgijusios pabėgėlio statusą, galės apsigyventi ištisos tautos.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Ar, kokiomis aplinkybėmis ir po kokios trukmės teisėto gyvenimo laikotarpio pabėgėliams suteikti ilgalaikio gyventojo leidimą, turi nuspręsti valstybės narės, ES negali to nurodyti. Tai, kad šis pasiūlymas priimtas tik po dvejų metų ir iš dalies pakeistas, susiję su tam tikrais keblumais, nes tinkamai aiškinant dažnai cituojamą Ženevos konvenciją būtų galima priimti tik nedidelę dalį prieglobsčio prašymų. Tai, kad penkerius metus Europos Sąjungoje teisėtai gyvenantys asmenys, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, turi įgyti teises, panašias į ES piliečių, kelia klausimų ir problemų – ypač tvirtas socialinės apsaugos sistemas sukūrusiose ES valstybėse narėse – lemsiančių nesuskaičiuojamas išlaidas.

Direktyvos taikymo sritį išplėtę pabėgėliams ir asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, tik dar labiau apsunkinsime valstybės iždo padėtį. Visada būtina atsižvelgti į pabėgėliams kilsiančią pagundą, kitais žodžiais, į tai, kad tos pačios priemonės, kuriomis siekiama suteikti apsaugą ir finansinį saugumą, daugelį ekonominių migrantų skatins neteisėtai imigruoti į Europą neva ieškant prieglobsčio nuo nežmoniškų, gyvybei grėsmę keliančių sąygų. Taip pat labai abejotinas sumanymas, nagrinėjant prašymus suteikti ilgalaikio gyventojo leidimą, atsižvelgti į prieglobsčio procedūros trukmę. Dėl šių priežasčių pranešimui nepritariau.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu.(DE) Penkerius metus vienoje valstybėje narėje gyvenantiems pabėgėliams reikės suteikti ilgalaikio gyventojo leidimą, galiosiantį visoje Europos Sąjungoje. Įvairių valstybių prieglobsčio sistemos nevienodo griežtumo, todėl nuovokesnis pabėgėlis iš pradžių apsigyvens valstybėje narėje, kurioje prieglobsčio teisės aktai švelniausi, lengviausiai apeinami, o po penkerių metų jau galės išvykti iš gyvenamosios vietos ir įsikurti bet kurioje kitoje jam patinkančioje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Tai lems antrinę migraciją iš skurdesnių valstybių narių į tas, kurių socialinės apsaugos sistema dosnesnė. Pirmiausia žmonės rinksis valstybes nares pagal prieglobsčio teisės aktų griežtumą, paskui – pagal socialinių paslaugų lygį. Didžiausia našta, suprantama, teks tokioms valstybėms narėms, kaip Austrija, Vokietija ar Nyderlandai. Šiame pranešime nurodytas veikimo būdas tikrai nepadės vykusiai spręsti su prieglobsčiu susijusius ES uždavinius ir įgyvendinti tinkamą prieglobsčio politiką. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu iniciatyvai išplėsti Direktyvos 2003/109/EB taikymo sritį, siekiant suteikti ilgalaikio gyventojo statusą asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė teisinė apsauga ir kurie jau ilgiau kaip penkerius metus teisėtai gyvena valstybės narės teritorijoje.

Pirmiausia norėčiau pabrėžti įtraukų šiuo pranešimu grindžiamos politikos pobūdį. Ilgalaikio gyventojo statusas teikia galimybę integruoti tokius žmones į visuomenę, ypatingą dėmesį skiriant kalbų mokymui. Valstybės narės turi sudaryti sąlygas ilgalaikiams gyventojams mokytis kalbų.

Dėl tų pačių priežasčių palaikau pranešėjos siūlymą raginti valstybes nares rengti šviečiamąsias programas, padėsiančias perprasti pagrindines gyvenamosios valstybės narės vertybes ir teisės normas, taip pat bendruosius demokratijos principus, žmogaus teises ir asmenines žmonių teises bei pareigas.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Norėčiau padėkoti C. Moraesui už puikų darbą ir palaikyti jo raginimą veikti konstruktyviai, t. y. pritarti daugumai Komisijos siūlomų pakeitimų, taip pat daugybei techninių pakeitimų, dėl kurių šiam teisės aktui skirtose derybose susitarė Taryba. Pranešimo projekte išreikštas noras atsižvelgti į kai kurių valstybių narių susirūpinimą, siekiant per pirmąjį svarstymą pasiekti susitarimą, taip pat įsipareigojimas ginti asmenų, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, interesus iki jiems įgyjant ilgalaikio gyventojo statusą ir paskiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes iniciatyvą suteikti ilgalaikio gyventojo statusą asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga ir kurie valstybėje narėje teisėtai gyvena penkerius metus, laikau visai pagrįsta. Tai padės suvienodinti visiems trečiųjų šalių piliečiams taikomas sąlygas ir skatinti ekonominę bei socialinę sanglaudą Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – 2001 m. Komisija pateikė pasiūlymą dėl direktyvos dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso. Pagal pradinį pasiūlymą penkerius metus teisėtai ir nuolatos valstybėje narėje gyvenantys pabėgėliai turėtų teisę į ilgalaikio gyventojo statusą. Vis dėlto per derybas buvo nuspręsta pabėgėliams direktyvos netaikyti. Vėliau, 2003 m. gegužės 8 d. TVR taryboje paskelbtame bendrame Tarybos ir Komisijos pareiškime buvo sutarta, kad Komisija pateiks direktyvos dėl ilgalaikio gyventojo statuso suteikimo pabėgėliams ir asmenims, kuriems suteikiama papildoma apsauga, pasiūlymą.

Šį pasiūlymą Komisija pateikė 2007 m. birželio mėn., remdamasi tuo pačiu iš dalies keistinos direktyvos teisiniu pagrindu, t. y. EB sutarties 63 straipsnio 3 dalies a punktu ir 63 straipsnio 4 dalimi. Svarbiausias pasiūlymo tikslas – asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga ir kurie teisėtai gyvena valstybėje narėje penkerius metus, suteikti teisinį aiškumą dėl jų teisės gyventi valstybėje narėje ir teisių, panašių į tas, kurias turi ES piliečiai.

 
  
  

Pranešimas: Nathalie Griesbeck (A7-0345/010)

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriame pritariama ES ir Gruzijos susitarimui dėl vizų režimo supaprastinimo. Šia sutartimi parodomas aiškus siekis atnaujinti draugiškus ES ir Gruzijos santykius, pastaraisiais metais išreikštas keliais svarbiais politiniais veiksmais: pradedant veiksmingesniu dvišaliu ES ir Gruzijos bendradarbiavimu, baigiant Gruzijos įstojimu į Europos Tarybą ir prisijungimu prie Europos žmogaus teisių konvencijos. Pritariau rezoliucijai, nes esu tvirtai įsitikinusi, kad patvirtinus susitarimą dėl vizų režimo supaprastinimo žmonėms bus lengviau vieniem su kitais bendrauti, o tai turi didelę reikšmę ekonominių, socialinių, humanitarinių, kultūrinių, mokslinių ir kitokių ryšių plėtotei.

Esu tikra, kad vizų režimo panaikinimas Gruzijos piliečiams bus svarbus žingsnis jiems integruojantis į Europą. Vizų režimo supaprastinimas itin svarbus žmonių gyvenimui, nes padeda jiems stiprinti tarpusavio ryšius ir įgyvendinti laisvo judėjimo, vienos iš pagrindinių teisių Europoje, idėją.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šią Europos Parlamento rekomendaciją dėl vizų režimo supaprastinimo Gruzijai, nes po naujos Europos Sąjungos plėtros buvo proga Europos Sąjungai sukurti naują bendradarbiavimo su kaimynais Rytuose ir Pietuose sistemą. Susitarimas dėl vizų režimo supaprastinimo ypač palengvins asmeninius piliečių kontaktus, o tai yra labai svarbu, norint užtikrinti ekonominių, humanitarinių, kultūrinių, mokslinių ir kitų ryšių stiprinimą. Be to, supaprastintas vizų režimas yra itin svarbus žmonių gyvenime, kuris padės įgyvendinti laisvo judėjimo principą, t. y. padės užtikrinti vieną iš pagrindinių žmogaus teisių Europoje. Be to, vizų režimo panaikinimas Gruzijos piliečiams bus svarbus jų europinės integracijos etapas. Pritariu Europos Parlamento pozicijai, kad Europos Sąjungos susitarimai su Gruzija, tokie kaip – susitarimas dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos ir susitarimas dėl vizų režimo supaprastinimo – visų pirma, yra labai svarbus etapas, bylojantis apie Europos Sąjungos ir Gruzijos santykių pažangą. Be to, tokie susitarimai taip pat svarbūs regioniniu požiūriu – jie parems ES pastangas stiprinant bendradarbiavimą su kitomis regiono šalimis.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Nuo tada, kai Europos Sąjunga ėmė plėstis į Rytų Europą, siekiama sparčiau didinti atvirumą Pietų Kaukazo valstybėms – tokiu metu, kai šis regionas nepaprastai svarbus strateginiu, stabilumo ir saugumo požiūriais. Europos Sąjunga dabar įsipareigojusi to regiono valstybėms. Ši pareiga nekelia abejonių, ypač atsižvelgiant į tai, kad tos valstybės yra visai šalia rytinių ES sienų. To regiono valstybės patrauklios dėl ekonominio ir komercinio potencialo. Be to, ES ir Gruzijos susitarimas dėl vizų režimo supaprastinimo šios valstybės piliečiams yra priemonė, padėsianti Gruzijoje skatinti demokratiją. Europos Sąjungai svarbu užsienyje skleisti gero valdymo principus, sąžiningą teisingumą ir visišką pagarbą žmogaus teisėms. Įgyvendinti šį siekį padės du pastarojo meto susitarimai su Gruzija – dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos ir dėl vizų režimo supaprastinimo.

Sprendimas atšaukti Gruzijos piliečiams taikomą privalomąjį vizos reikalavimą – reikšmings žingsnis, leisiantis jiems artėti prie Europos. Supaprastintas vizų režimas nepaprastai svarbus žmonių gyvenimui, nes padeda jiems stiprinti tarpusavio ryšius ir įgyvendinti laisvo judėjimo, vienos iš pagrindinių teisių Europoje, idėją.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Europos Sąjungos veiksmai turi būti grindžiami gero valdymo principais, pagarba demokratijai ir žmogaus teisėms. Palaikydama santykius su Pietų Kaukazo regionu, ES turi būti jo partnerė, padedanti plėtoti ekonomiką bei prekybą, rūpintis saugumu ir stabilumu, skatinti gerovę, spręsti konfliktus. Sudarius susitarimą su Gruzija dėl vizų režimo supaprastinimo, bus prisidėta prie platesnės ES kaimynystės politikos, skatinant abiejų šalių piliečių bendradarbiavimą ir mainus. Dėl to balsavau už šią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Nekyla abejonių, kad šis susitarimas turi didžiulę reikšmę ES ir Gruzijos santykių pažangai. Po to, kai Gruzija ėmė glaudžiau dvišališkai bendradarbiauti su ES, įstojo į Europos Tarybą ir prisijungė prie Europos žmogaus teisių konvencijos, šis susitarimas – dar vienas žingsnis Gruzijai siekiant gerinti teisingumo sistemos veikimą ir didinti pagarbą pagrindinėms laisvėms. Tikėtina, kad šis susitarimas suteiks Gruzijai postūmį įgyvendinti būtinas reformas laisvės, saugumo ir teisingumo srityse.

Be to, pasirašius susitarimą, susitariančiųjų šalių piliečiams turėtų būti lengviau keliauti ir palaikyti tarpusavio ryšius, o tai turi lemiamą reikšmę siekiant užtikrinti ekonominių, socialinių, humanitarinių, kultūrinių, mokslinių ir kitokių ryšių plėtotę. Taip pat tikiuosi, kad Gruzijoje bus vykdomos būtinos informacinės kampanijos, siekiant Gruzijos gyventojams skleisti žinią apie įsigaliojusį supaprastintą vizų režimą ir naujas galimybes, kuriomis jie nuo šiol galės pasinaudoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu.(FR) Ką tik patvirtinti du Europos Sąjungos ir Gruzijos santykiams svarbūs susitarimai: dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos ir dėl vizų režimo supaprastinimo. Šie susitarimai – pirmas žingsnis stiprinant Europos Sąjungos ir Gruzijos santykius. Taigi ES nori paskatinti Gruziją įgyvendinti būtinas reformas laisvės, saugumo ir teisingumo srityse. Šie susitarimai naudingi ir regioniniu lygmeniu. Jie padės Europos Sąjungai stiprinti bendradarbiavimą su kitomis Pietų Kaukazo regiono valstybėmis, pvz., Armėnija ir Azerbaidžanu.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Keletu pastarojo meto veiksmų išreikštas tvirtėjantis Gruzijos ir Europos Sąjungos ryšys yra sveikintinas. Susitarimas dėl vizų režimo supaprastinimo – dar vienas svarbus žingsnis Gruzijos integracijos į Europą link. Asmenų judėjimo laisvė – viena svarbiausių ES piliečiams suteiktų teisių, todėl ES ir Gruzijos bendradarbiavimas man priimtinas. Kova su neteisėta imigracija, taip pat paskatos įgyvendinti reformas saugumo, laisvės ir teisingumo srityse gali duoti daug teigiamų rezultatų, jei ši veikla bus grindžiama abipusiu įsipareigojimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Sandra Kalniete (PPE) , raštu. (LV) Visada pabrėždavau Europos Sąjungos pareigą teikti pagalbą tautoms, kurios jaučiasi priklausančios ir nori priklausyti Vakarams, priimti mūsų vertybes. Per Rožių revoliuciją Gruzijos žmonės atmetė stagnaciją, nesąžiningą valdymą, praeitį bei pokomunizmą ir pasirinko plėtotę, ateitį, vakarietiškas vertybes. Šalis veiksmais patvirtino norinti būti tarptautinės šių dienų visuomenės partnerė, nebijanti prisiimti atsakomybės. Per trumpą laikotarpį Gruzija daug ką nuveikė. Ji iš esmės patobulino valdymo struktūras, pritraukė daug investicijų ir gerokai sumažino korupciją. Mano nuomone, supaprastintas vizų režimas – labai reikšmings žingsnis siekiant atverti Gruzijos piliečiams naujas studijų galimybes ir sudaryti sąlygas Gruzijos verslininkams užmegzti naujus ryšius su ES valstybių narių verslininkais. Tai duos naudos mums visiems, bet pirmiausia – Gruzijai. Kaip europiečiai didžiuojasi savo laimėjimais, istorija, kultūros vertybėmis, taip ir gruzinai didžiuojasi savo šalimi, jos gamtos grožiu bei senovės kultūra. Tikiuosi, kad supaprastintas vizų režimas tarp ES ir Gruzijos paskatins europiečius susipažinti su Gruzija.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Pranešimui dėl Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo pritariau. Europos Sąjungos santykių su Pietų Kaukazo valstybėmis, tarp jų Gruzija, plėtotė neabejotinai padės veiksmingiau vykdyti teisingumą, skatinti pagarbą žmogaus teisėms. Du pastaruoju metu sudaryti susitarimai su Gruzija – dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos ir dėl vizų režimo supaprastinimo – bus visokeriopai naudingi siekiant šių tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Gruzija labai stengiasi suartėti su Europos Sąjunga – tai rodo keli pastarojo meto veiksmai. Taigi susitarimas dėl vizų režimo supaprastinimo – dar vienas svarbus žingsnis Gruzijos integracijos į Europą link. Asmenų judėjimo laisvė – viena svarbiausių ES piliečiams suteiktų teisių, todėl ES ir Gruzijos bendradarbiavimas itin svarbus. Vis dėlto būtina tęsti kovą su neteisėta imigracija, šiuo tikslu toliau skatinant Gruzijos reformas saugumo, laisvės ir teisingumo srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu.(FR) Pietų Kaukazas strategiškai svarbus Europos Sąjungai. Europos Sąjungos santykių su Pietų Kaukazo valstybėmis, tarp jų Gruzija, stiprinimas padės veiksmingiau vykdyti teisingumą, didinti pagarbą žmogaus teisėms. Šis susitarimas – svarbus ES ir Gruzijos santykių etapas ir paskata judėti pirmyn, turint omenyje su Europa susijusius Gruzijos siekius. Be to, susitarimas naudingas ir regioniniu lygmeniu. Jis padės Europos Sąjungai stiprinti bendradarbiavimą su kitomis Pietų Kaukazo regiono valstybėmis.

Gruzijai šis susitarimas taip pat reiškia pažangą ir teikia paskatą toliau bendradarbiauti su kaimyninėmis valstybėmis ir Europos Sąjunga. Be to, toks susitarimas padrąsins Gruziją įgyvendinti būtinas laisvės, saugumo ir teisingumo sričių reformas, pvz., kovoti su neteisėta imigracija, stiprinti demokratiją, teisinę valstybę ir žmogaus teises.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. (LV) Balsuodamas susilaikiau, nes esu gerai susipažinęs su Gruzijos padėtimi ir perpratęs Gruzijos prezidento siekį padidinti savo prestižą pasirašant šį susitarimą. M. Saakašvilį laikau karo nusikaltėliu. Dėl jo režimo žuvo tūkstančiai nekaltų civilių gyventojų. Savo akimis tai mačiau 2008 m. rugpjūčio mėn. Cchinvalio mieste. Bet koks koketavimas su nusikaltėliu jį skatina daryti kitus nusikaltimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Pasirašius susitarimą su Gruzija, mus užplūstų prieglobsčio prašantys apsimetėliai. Taigi pirmiausia turime išspręsti rūpestį keliančius saugumo klausimus. Santykių su Balkanais patirtis rodo, kad galimybe keliauti be vizos naudojasi ne tik norintieji keliauti po ES, bet ir visa galybė ieškančiųjų, kur geriausia prašyti prieglobsčio. Reikėtų saugotis, kad tas pats nenutiktų supaprastinus Gruzijos piliečiams taikomą vizų režimą. Apskritai, nereikėtų skubėti supaprastinti ES nepriklausančių valstybių piliečiams taikomą vizų režimą. Rengiantis tokiam žingsniui būtina kuo kruopščiau išnagrinėti, ar reikiami susitarimai dėl prieglobsčio prašančių apsimetėlių ir ekonominių migrantų readmisijos padės užkirsti kelią piktnaudžiavimui sistema.

Taip pat būtina pirmiau išspręsti antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos problemas. Galų gale, neleistina, kad galimybe keliauti be vizos naudotųsi daugiausia prieglobsčio prašytojai ar net nusikaltėliai. Minėtos išankstinės sąlygos dar neįvykdytos, todėl griežčiausiai atmetu pasiūlymą išplėsti bevizę erdvę.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu.(DE) Pranešime teigiama, kad taikomas supaprastintas vizų režimas Gruzijai teiks pakatą įgyvendinti būtinas reformas laisvės, saugumo ir teisingumo srityse. Net jei nekreiptume dėmesio į tai, kad supaprastinus vizų režimą atsivers galimybė piktnaudžiauti sistema, pranešimo logiką reikėtų apversti aukštyn kojomis: jokių derybų dėl vizų, kol nebus įgyvendintos visos būtinos reformos. Pagaliau, nuo to priklauso ES piliečių saugumas. Reikia juos apsaugoti nuo perėjūnų ir organizuotų nusikaltėlių. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Būtina stiprinti Europos Sąjungos ir Pietų Kaukazo valstybių, tarp jų Gruzijos, santykius, jei norime sukurti patikimą, darnią ir veiksmingą užsienio politiką. Akivaizdu, kad susitarimas supaprastinti vizų režimą padės įgyvendinti šį tikslą.

Į sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo sudarymo projektą įtraukti visos įprastos ES vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo dalys, nustatyti sprendimų priėmimo terminai, išvardytos rinkliavos ir atleidimo nuo jų atvejai, nurodyti reikalingi dokumentai ir pateiktas bendras pareiškimas dėl bendradarbiavimo ir kelionės dokumentų. Pritariu pasiūlymui į projektą įtraukti ES deklaraciją dėl supaprastintos vizų išdavimo tvarkos šeimos nariams, nes taip atsižvelgsime į ypatingus Gruzijos prašymus ir padėsime laisviau judėti daugybei asmenų, šeimos ryšiais susijusių su Gruzijos piliečiais, kurie teisėtai gyvena valstybių narių teritorijose.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Kalbant apie pastaruoju metu patvirtintus susitarimus su Gruzija, visiškai pritariu N. Griesbeck teiginiui apie būtinybę informuoti žmones apie naują padėtį, kad jie galėtų pasinaudoti iš jos kylančiomis naujomis galimybėmis. Be to, apie vizų politikos pokyčius reikėtų kuo skubiau paskelbti internete, Europos institucijų svetainėse.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Balsavau už pasiūlymą pasirašyti šį susitarimą, nes esu įsitikinęs, kad, derinamas su susitarimu dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos, jis turės didelę reikšmę ES ir Gruzijos santykių pažangai. Susitarimas rodo prasidėjus svarbų Gruzijos integracijos į Europą tarpsnį, taip pat teikia valstybei paskatą įgyvendinti būtinas reformas laisvės, saugumo ir teisingumo srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Europos Sąjungai 2004 m. išsiplėtus iki 25 valstybių narių ir 2007 m. – iki 27 narių, atsivėrė galimybė kurti naują bendradarbiavimo su rytinėmis ir pietinėmis kaimynėmis struktūrą. Tad Europos Sąjunga ėmė plėtoti platesnės kaimynystės politiką, taikomą net Pietų Kaukazo regiono valstybėms ir padedančią stiprinti santykius su šalia ES išorės sienų esančiomis

valstybėmis, skatinti jų saugumą, stabilumą bei plėtotę ir užkirsti kelią naujiems Europos žemyno padalijimams. Taip Europa davė ženklą, kad vis labiau domisi Pietų Kaukazo valstybėmis, ir dabar turi puoselėti su jomis užmegztą ryšį, kad būtų užtikrintas šio regiono – prie naujųjų ES sienų esančios erdvės – saugumas.

Be to, Europos Sąjungos santykių su Pietų Kaukazo vastybėmis, tarp jų Gruzija, stiprinimas neabejotinai padės veiksmingiau vykdyti teisingumą, skatinti pagarbą žmogaus teisėms. Du pastaruoju metu sudaryti susitarimai su Gruzija – dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos ir dėl vizų režimo supaprastinimo – bus visokeriopai naudingi siekiant šių tikslų.

 
  
  

Pranešimas: Iva Zanicchi (A7-0332/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą su pasiūlymu dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl ES greitojo reagavimo pajėgumų kūrimo, siekiant atsilaikyti prieš pastaruoju metu už ES teritorijos ribų vis dažniau įvykstančias dideles stichines arba žmogaus sukeltas nelaimes. Esu įsitikinęs, kad būtina didinti ES pajėgumų reaguoti į nelaimes veiksmingumą ir kad reikalingas prevencijos veiksmų planas – kaip visuotinis, vieningas ES atsakas. Per nelaimę Haityje paaiškėjo, kad Europos Sąjungai būtinos esminės reformos, kad būtų galima greitai ir veiksmingai reaguoti į ekstremaliąsias situacijas ir katastrofas. Kad atsakas būtų greitas ir veiksmingas, taip pat reikės stipresnės įvairių susijusių šalių politinės valios. Be to, turime pertvarkyti kompetencijų struktūrą, kad ES atsakas į nelaimes būtų nuoseklesnis ir darnesnis. Esu įsitikinęs, kad nepaprastai svarbu įgyvendinti tam tikrus konkrečius pasiūlymus, pateiktus 2006 m. M. Barnier‘o pranešime dėl Europos civilinės saugos pajėgų sukūrimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – Pritariau šiai rezoliucijai, nes dėl pastaruoju metu už ES teritorijos ribų vis dažniau pasitaikančių didelių nelaimių daugėja siūlymų didinti esamų Europos Sąjungos pajėgumų reaguoti į nelaimes veiksmingumą. Vienas svarbiausių žingsnių siekiant vieningesnio atsako – tai sprendimas civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos klausimus priskirti vieno Komisijos nario atsakomybės sričiai, kad būtų galima užtikrinti nuoseklesnį ir darnesnį ES reagavimą į nelaimes. Vi dėlto gaila, kad praėjus dvejiems metams po 2008 m. paskelbto Komisijos komunikato daugelis veiksmų plane numatytų veiksmų dar neįgyvendinti, nors ES atsakas į pastaruoju metu ištikusias krizes atskleidė esamos sistemos trūkumus.

Jei pastaruoju metu būtų stengtasi padidinti ES atsako civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos matmenų nuoseklumą ir suderinamumą, dabar greičiau sukurtume Europos civilinės saugos pajėgas. Taigi reikia stiprios politinės valios, kad veiksmingiau ir sparčiau reaguotume į ekstremaliąsias situacijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. (RO) Pritariu nuomonei, kad Europos Sąjungai reikia darniai, nuosekliai ir viešai reaguoti į ištikusias nelaimes. Štai kodėl manau esant svarbu kurti civilines pajėgas, visada pasirengusias reaguoti į nelaimę ir veikti nepriklausomai nuo karinių struktūrų. Manau, kad ES civilinės saugos pajėgos padės ištobulinti esamas priemones – ir mokomąsias, ir nelaimių valdymo – plėtojant iniciatyvas, kurių imtasi vykdant parengiamuosius veiksmus.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. (FR) Atsižvelgdamas į vis dažniau pasaulį ištinkančias rimtas nelaimes, nulemtas daugiausia klimato kaitos, balsavau už puikų kolegės italės, Ivos Zanicchi, pranešimą su pasiūlymu dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl ES greitojo reagavimo pajėgumų kūrimo. Metas tobulinti ES atsaką į nelaimes, kad jis būtų veiksmingesnis, darnesnis ir viešesnis. Vis didėja poreikis kurti Europos greitojo reagavimo pajėgumus, M. Barnier’o pranešime pavadintus Europos civilinės saugos pajėgomis. Iš tikrųjų atrodo, kad suderinti nacionalinių civilinės saugos pajėgų veiksmai duotų naudos teikiant pagalbą valstybei narei, neįstengiančiai savarankiškai valdyti ją ištikusios didelio masto nelaimės (gaisro, potvynio, gaivalinės nelaimės ir t. t.). Europos civilinės saugos pajėgos taip pat labai praverstų reaguojant į tokias išorės situacijas, kaip krizė Haityje. Rengiantis 2011 m. minėti Europos savanoriškos veiklos metus, tokia veikla sužadintų bendrą Europos interesą ir padėtų stiprinti Europos pilietiškumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą. Nelaimių, dėl kurių nukenčia žmonės bei patiriama ekonominė ir aplinkosaugos žala, skaičius pasaulyje didėja, jos vyksta dažniau ir apima vis daugiau regionų. Nors pastaraisiais metais padaryta pažanga siekiant labiau suderinto ES požiūrio reaguojant į nelaimes, tačiau būtina ir toliau dėti pastangas, siekiant užtikrinti veiksmingus, suderintus ir koordinuotus ES veiksmus šioje srityje.

Būtina parengti veiksmų planą, kuriame būtų numatyti konkretūs veiksmai siekiant sukurti labiau integruotą skirtingų reagavimo į nelaimes priemonių koordinavimą, įvertinti galimus ES ir valstybių narių veiksmus. Siekiant veiksmingai koordinuoti pagalbą už Europos Sąjungos ribų, į šią veiklą turėtų būti įtraukta naujai sukurta Europos išorės veiksmų tarnyba. Be to, būtina užtikrinti pakankamus finansinius išteklius, kuriais būtų finansuojamos reikiamos pagalbos priemonės.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes, dėl vis dažniau vykstančių didelių stichinių arba žmogaus sukeltų nelaimių už Europos Sąjungos teritorijos ribų, daugėja siūlymų pertvarkyti Europos Sąjungos reagavimo į nelaimes pajėgumus ir didinti esamų Europos Sąjungos pajėgumų reaguoti į nelaimes veiksmingumą. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos reagavimo viešumo stoka yra viena iš pagrindinių reagavimo į nelaimes problema. Taigi, reikia sudaryti aiškius susitarimus ir nustatyti procedūras siekiant užtikrinti dvigubą viešumą, t. y. valstybių narių ir Europos Sąjungos lygmenimis, susijusį su civilinės saugos ištekliais, kuriuos valstybės narės dislokuoja taikydamos Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą. Kita Europos Sąjungos reagavimo problema yra susijusi su koordinavimu, todėl Europos Parlamentas tikisi, kad ateityje Europos išorės veiksmų tarnyba sukurs bendrus reagavimo į krizę pajėgumus ir racionalizuos esamas krizės platformas. Be to, Komisija ir Taryba tarpusavyje taip pat turėtų užtikrinti aiškius koordinavimo mechanizmus, susijusius su Europos Sąjungos karinių išteklių panaudojimu reaguojant į nelaimes.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Ekstremaliosioms situacijoms valdyti skirti greitojo reagavimo pajėgumai padėtų Europos Sąjungai daug darniau ir veiksmingiau veikti ištikus gaivalinėms ar žmogaus sukeltoms nelaimėms. Aišku, Europos Sąjunga skubiai ėmėsi veiksmų ir reagavo į tikruosius žemės drebėjimo nuniokoto Haičio poreikius. Tačiau taip pat paaiškėjo, kad mums reikia mokytis iš tikrų situacijų ir pagalbą teikti kiekvieną kartą tobuliau. Haityje įvykus žemės drebėjimui, pirmiausia kurį laiką truko sumaištis – nebuvo aišku, kas turėtų vadovauti koordinuojant bendrus ES veiksmus. Tikimasi, kad ateityje bendrą atsaką į nelaimes užtikrins Europos išorės veiksmų tarnyba, racionalizuodama esamas krizės platformas.

Reikia aiškiai apibrėžti, už ką kiekviena valstybė narė atsakinga reaguojant į nelaimę, taip pat parengti būtinus logistikos sprendimus, kad būtų galima kuo skubiau sutelkti pajėgas aukščiausio lygio atsakui. Reaguojant į nelaimę Haityje paaiškėjo, kad tokios pastangos veiksmingos, kai valstybės narės, teikdamos pagalbą, specializuojasi: pvz., Prancūzija rūpinosi vandens gryninimu, Italija teikė pažangią medicinos pagalbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE), raštu. (CS) Tikiuosi, kad rekomendacija dėl ES greitojo reagavimo priemonės kūrimo dar labiau skatins didinti esamų ES pajėgumų reaguoti į nelaimes – gaivalines ar sukeltas žmogaus – veiksmingumą. Mano nuomone, esamas Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmas – svarbus, bet nepakankamas laimėjimas siekiant sukurti tikrą operatyvinį ir kuo veiksmingesnį civilinės saugos mechanizmą. Esamo civilinės saugos mechanizmo trūkumai išaiškėjo, pvz., reaguojant į šiais metais Haitį ištikusią nelaimę. Veikta palyginti lanksčiai ir dideliu mastu, tačiau trūko veiksmingumo, suderinamumo ir viešumo. Taip pat nebuvo aišku, kas turėtų vadovauti koordinuojant bendrus ES veiksmus. Atsižvelgiant į didelį krizės mastą, ES pagalbos koordinavimą galų gale užtikrino Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė C. Ashton glaudžiai bendradarbiaudama su Komisijos nare K. Georgieva, atsakinga už humanitarinę pagalbą, civilinę saugą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Mano manymu, ES gebėjimą operatyviai reaguoti į nelaimes galima tobulinti, visų pirma, kuriant civilines pajėgas, visada pasirengusias reaguoti į nelaimę ir veikti neatsižvegiant į karines struktūras, taip pat sudarant biudžetus ir plėtojant mokslinių tyrimų bei pramonės potencialą (pvz., iš palydovų gaunamų vaizdų gamybą pagal Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos programą).

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje daugėja gaivalinių nelaimių, nuo kurių vis labiau nukenčia žmonės, ekonomika ir aplinka, Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl ES greitojo reagavimo pajėgumų kūrimo nepaprastai svarbi. Balsavau už pasiūlymą, nes esu įsitikinusi, kad jame aptarti visi pagrindiniai klausimai, kuriuos būtina svarstyti. Be kita ko, primenama, kad valstybių narių bendradarbiavimas būtų naudingas operatyvumo ir finansų atžvilgiu. Taip pat pripažįstama, kad reikalingas visuminis požiūris į nelaimės valdymą, aprėpiantis nelaimių prevenciją, pasirengimą į jas reaguoti ir patį reagavimą, taip pat nelaimei įvykus būtinus atstatymo darbus. Be to, esu įsitikinusi, kad siekiant užtikrinti darnesnį ir veiksmingesnį Europos atsaką į nelaimes, ne mažiau svarbu telkti Europos civilinės saugos pajėgas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Susilaikiau balsuodamas dėl pranešimo dėl humanitarinėms nelaimėms valdyti skirtų ES greitojo reagavimo pajėgumų kūrimo. Pranešime yra vykusių įžvalgų, tačiau greitojo reagavimo pajėgumams jame priskiriamos ir karinės priemonės, kariuomenės dalyvavimas. Labai gerai, kad pranešime teigiama: „civilinės saugos ištekliai, naudojami per humanitarinę krizę, turi būti grindžiami poreikiais, turi papildyti humanitarinės pagalbos priemones <…>, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi humanitarinių neutralumo, humaniškumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principų.“ Tačiau yra ir visiškai priešingų teiginių, paskatinusių mane susilaikyti. Pvz., užsimenama apie karinio krizių valdymo priemones, nurodoma, kad reaguojant į nelaimę gali būti naudojami „kariniai ištekliai ir pajėgumai“ – nesvarbu, kad tik „išimtiniais atvejais“.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Pastaruoju metu pasaulį ištikusios gaivalinės nelaimės sustiprino poreikį kurti greito ir veiksmingo reagavimo mechanizmus, padėsiančius švelninti nukentėjusių regionų visuomenei, ekonomikai ir kultūrai pragaištingus nelaimių padarinius.

Po ankstesnių Europos Parlamento rezoliucijų – visų pirma, dėl žemės drebėjimo Haityje ir dėl stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijos – šiame Parlamente dar kartą svarstome tą pačią temą. Apskritai, pritariu kolegės I. Zanicchi pranešimui ir pabrėžiu, kad būsimus ES pajėgumus nelaimėms valdyti būtina grįsti esamais Europos ir tarptautinio lygmens mechanizmais, vengti bet kokių pakartojimų, kuo tinkamiau panaudoti išteklius ir užtikrinti, kad Europos civilinės saugos pajėgos būtų paremtos esamu Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmu.

Džiugina tai, kad po Haitį ištikusios tragedijos reiškiama daugiau politinės valios ir labiau stengiamasi didinti civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos sektorių veiklos nuoseklumą ir suderinamumą. Taip pat džiaugiuosi siekiant šio tikslo nuveiktais susijusių šalių darbais. Vis dėlto gaila, kad tinkamai neįgyvendinami ankstesni Europos Parlamento pasiūlymai, pirmiausia tie, kurie pateikti M. Barnier‘o pranešime.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu.(FR) Įvykus nelaimei – ar Haityje po sausio mėn. įvykusio žemės drebėjimo, ar po šios vasaros potvynių Pakistane – Europa visada labai stengiasi padėti, tik neorganizuotai. Kiekviena valstybė narė siunčia savo personalą, savo šunis gelbėtojus, savo lėktuvus ir t. t. Tačiau viską sudėjus, skubotai sutelktos individualios pastangos niekada nepranoks planingo, darnaus Europos atsako. Jei 27 valstybės narės veiks kartu, Europos Sąjunga bus didžiausia pasaulyje humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi teikėja. Mūsų žinioje daugybė civilinių ir karinių išteklių, padedančių patenkinti ekstremaliųjų situacijų sukeltus poreikius ir atitaisyti nelaimių padarytą žalą. Tačiau kol neatsispirsime refleksui reaguoti nacionaliniu lygmeniu, tol, deja, nepatirsime naudos, kurią galėtų duoti tokios suvienytos pajėgos. Taigi mums reikalingi „greitojo reagavimo pajėgumai“. Be to, siekiant veiksmingiau ir sparčiau reaguoti į nelaimes, reikia stiprios politinės įvairių susijusių šalių valios.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Nepaprastai svarbu greitai reaguoti į katastrofas ir gaivalines nelaimes, nes būtent pirmosiomis valandomis po tokių įvykių galima išgelbėti daugiausia žmonių. Be to, pastaraisiais metais labai padaugėjo nelaimių – gaivalinių ar sukeltų žmogaus – todėl reikalingos aukšto lygio techninės žinios ir įgūdžiai, taip pat įvairių reagavimo į nelaimes priemonių suderinamumas. Pradžia padaryta – sukurtas Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmas, tačiau sutinku su pranešėja, kad šioje srityje reikia nuveikti šį tą daugiau. Suderinti ES veiksmai ir bendradarbiavimas siekiant greitai ir veiksmingai reaguoti į nelaimę gali būti labai sėkmingi – kaip po 2010 m. sausio mėn. Haityje įvykusio žemės drebėjimo. Gebėti taip reaguoti nepaprastai svarbu.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Galima ir reikia užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms. Padidėjusią nelaimių grėsmę, be kita ko, lemia tokie veiksniai, kaip intensyvi žemės naudosena, nevykusiai planuojama miestų plėtra, kaimo vietovių tuštėjimas, dykumėjimas. Siekiant užkirsti kelią nelaimėms, būtina skatinti išmintingą žemės naudoseną ir darniu santykiu su gamta grindžiamą ekonomikos ir socialinę plėtotę. Štai kokiai veiklai Europos Sąjunga pirm visko turėtų skirti daugiau jėgų, įgyvendindama rekomendacijas, pateiktas neseniai patvirtintame EP pranešime, ir stiprindama šią savo bendradarbiavimo politikos sritį.

Reaguodami į nelaimes, kurioms užkirsti kelio neįmanoma, suprantama, taip pat turime galimybių stiprinti bendradarbiavimą, savitarpio pagalbą bei tarpininkavimą tarp įvairių valstybių narių ir trečiųjų šalių.

Šiems tikslams siekti tinkamiausi būdai ir priemonės turėtų kilti iš įvairių nacionalinių civilinės saugos ir kitų valdžios institucijų diskusijų, gerbiant kiekvienos valstybės suverenumą. Štai į ką pranešime reikėtų sutelkti dėmesį – užuot raginus „nedelsiant sukurti ES civilinės saugos pajėgas“ ar humanitarinės pagalbos operacijoms pasitelkti karines priemones, kurios, kaip pranešime pripažįstama, galėtų būti taikomos be Jungtinių Tautų priežiūros ir koordinavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu. (IT) Šis balsavimas – svarbus postūmis siekiant sukurti Europos civilinės saugos pajėgas, galinčias greitai ir veiksmingai reaguoti į bet kokią didelio masto ekstremaliąją situaciją.

Kaip visi atmename, Europos atsakas į Haičio žmonių pagalbos poreikį buvo greitas ir didelės apimties, tačiau išaiškėjo keletas esminių jo trūkumų, susijusių su operacijos valdymu, koordinavimu ir matomumu. Šiuos trūkumus lėmė esamas sistemos mechanizmas, grindžiamas savanoriška ir ad hoc (lot. specialus, šiam tikslui skirtas) valstybių narių pagalba, priklausančia nuo skirtingų nacionalinių sprendimų priėmimo procesų.

Neseniai paskelbtu Europos Komisijos komunikatu dėl civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos vaidmens kaip tik ir siekiama sudaryti pradines sąlygas veiksmingai ir nuosekliai kurti nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis vykdomų veiksmų sąveiką. Lisabonos sutartimi atverta galimybė plėtoti visapusiškesnius, darnesnius ir praktiškesnius pajėgumus reaguoti į nelaimes. Taigi metas paspartinti procesą, kuriuo Europos Sąjungoje bus sukurta šiuolaikiška ir veiksminga civilinės saugos priemonė.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Balsavau už pranešimą su pasiūlymu dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl ES greitojo reagavimo pajėgumų kūrimo, nes esu įsitikinęs, kad Europos Sąjungai reikia labai stengtis užtikrinti darnų ir veiksmingą atsaką į įvairias dideles nelaimes, kaip tos, su kuriomis pastaruoju metu susidūrėme.

Būtinybė prisiimti tokį įsipareigojimą pabrėžta Komisijos komunikate dėl ES pajėgumo reaguoti į nelaimes didinimo, į kurį įtrauktas ir veiksmų planas, padėsiantis užtikrinti visapusišką įvairių reagavimo į nelaimes priemonių suderinamumą. Be to, pritariu Ivai Zanicchi, kad pats laikas pripažinti politinę iniciatyvos stiprinti ES pajėgumus reaguoti į nelaimes svarbą ir sutelkti visas priemones šiam tikslui pasiekti.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Palankiai vertinu šį pranešimą, nes jame

primenama, kad vyriausiasis įgaliotinis-Komisijos pirmininko pavaduotojas atlieka pagrindinį vaidmenį koordinuojant ES veiksmus trečiosiose šalyse ir regionuose,

pabrėžiama, kad Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) struktūra ir darbo metodais turėtų būti siekiama užtikrinti ištikus krizei vykdomų ES veiksmų darną ir nuoseklumą,

taigi Taryba raginama Komisijos pirmininko pavaduotojai-vyriausiajai įgaliotinei suteikti nuolatinį įgaliojimą sušaukti krizės grupę, sudarytą iš visų atitinkamų Komisijos ir Tarybos tarnybų ir iš ES planavimo pajėgų (Stebėsenos ir informacijos centro (MIC), Krizių valdymo ir planavimo direktorato (CMPD), Europos Sąjungos karinio štabo (EUMS) ir Civilinių planavimo ir vykdymo pajėgumų padalinio (CPCC)), kad būtų galima koordinuoti ES atsaką į ištikusias nelaimes ir greitai imtis darbo, nebūtinai nuolatos konsultuojantis su Taryba,

siūloma, kad šiai grupei padėtų pirmomis krizės valandomis sutelkta civilinių (civilinių reagavimo grupių ir Stebėsenos ir informacijos centro), karinių bei civilinių ir karinių (Europos Sąjungos karinio štabo ir Civilinių planavimo ir vykdymo pajėgumų) ekspertų grupė ir kad krizės grupė galėtų naudotis ES situacijų centro (SITCEN) ir Palydovų centro (EUSC) duomenimis,

pabrėžiama, kad reikia optimaliai derinti ES reagavimo į nelaimes veiksmus ir kitas ES priemones, ypač bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) civilines ar karines misijas bei priemones (t. y. kovines grupes).

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Nepaprastai svarbu sukurti priemonę, padėsiančią skubiai reaguoti į katastrofas ir gaivalines nelaimes, nes būtent pirmosiomis valandomis po tokių įvykių galima išgelbėti daugiausia žmonių. Be to, pastaraisiais metais, deja, labai padaugėjo nelaimių – gaivalinių ar sukeltų žmogaus – todėl reikia užtikrinti pajėgumą tiksliai ir greitai reaguoti į situaciją. Dėl šių priežasčių Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmas labai svarbus, tačiau šioje srityje dar reikia daug ką nuveikti.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu.(FR) Ir ES valstybėse narėse, ir trečiosiose šalyse vis daugėja didelių nelaimių, bent iš dalies nulemtų klimato kaitos ir smarkios miestų plėtros. Nuo nelaimių labiausiai nukenčia besivystančios šalys – čia žūva itin daug žmonių, taip pat gerokai didesni nelaimių padaryti ekonominiai nuostoliai. Sukūrus greitojo reagavimo pajėgas, Europos Sąjunga ir valstybės narės galės tinkamiau derinti pastangas ir didinti ES veiklos matomumą. Štai kodėl pritariau šiai rekomendacijai. Kaip ir jos autorė, raginčiau atsižvelgti į daugelį puikių praktinių pasiūlymų, pateiktų M. Barnier‘o pranešime.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. (LV) Pranešėja I. Zanicchi ėmėsi iš naujo nagrinėti ilgokai atidėliotą, tačiau svarbos taip ir nepraradusį klausimą dėl greitojo reagavimo galimybės. Esu įsitikinęs, kad Europos Sąjunga privalo skirti gerokai daugiau lėšų greitojo reagavimo pajėgoms rengti, aprūpinti ir plėtoti. Gamtos kataklizmų dėl klimato kaitos tik daugės. Todėl neišsiversime be profesionalios gelbėtojų komandos, kurios meistriškas pasirengimas padės greitai aptikti ir veiksmingai reaguoti į gaisrus ir techninės kilmės nelaimes. Balsavau „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Stiprus greitojo reagavimo dalinys būtų labai naudingas, galėtų suteikti pagalbą sunkios nelaimės ištiktiems Europos ir kitų valstybių piliečiams. Deja, pranešėjai, atrodo, ne tiek rūpi stiprinti humanitarinę pagalbą ar ES civilinės saugos programą, kiek ženklą „ES“ padaryti kuo matomesnį. Greitojo reagavimo dalinys reikalingas ne tam, kad reklamuotų ES visame pasaulyje. Be to, jei teikiant skubią pagalbą mums vadovaus Jungtinės Tautos ir dalyvaus kariuomenė, galime netekti nepriklausomybės, o man tai nepriimtina. Štai dėl ko balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. (RO) Daugelyje situacijų, kurias pastaraisiais metais teko valdyti, įsitikinome, kad esamus ES pajėgumus reaguoti į nelaimes būtina gerinti. Norėčiau paminėti pragaištingus potvynius ar miškų gaisrus, nuo kurių nukentėjo kelios Europos valstybės. Kitas pavyzdys – didelio masto ekologinė nelaimė, neseniai įvykusi Vengrijoje. Ištikus tokioms nelaimėms, nė viena valstybė nepajėgtų savarankiškai vykdyti pakankamai aukšto lygio atsakomųjų veiksmų. Be to, ES valstybės narės privalo būti solidarios. Pranešime išaiškinti kriterijai, kuriuos turėtų atitikti greitojo reagavimo pajėgos, taip pat jų veiklai reikalingos sąlygos.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu.(DE) Atrodo, kad poreikiui didinti paramos vystymuisi veiksmingumą ar piliečių saugai pranešime teikiama kur kas mažiau reikšmės nei ženklo „ES“ reklamai ir pastebimumui. Štai kodėl balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Poreikis užtikrinti ES pajėgumus veiksmingai reaguoti į pastaraisiais metais vis dažniau ištinkančias dideles nelaimes mane paskatino balsuoti už šį pranešimą. Pastaruosius kelerius metus daugėja raginimų didinti ES atsako į nelaimes veiksmingumą tad, be to, ką jau pasiekėme, turėsime dar daug ką nuveikti, kad užtikrintume nuoseklesnę ir matomesnę pažangą. Mano manymu, būtina sutelkti visus turimus išteklius, kad šį tikslą pagaliau pasiektume, nes nuo 2008 m. paskelbto paskutinio šiam klausimui skirto Komisijos komunikato stengiamės, kad atsakomieji ES veiksmai taptų visapusiškesni ir darnesni. Visi tikimės, kad įgyvendinant šį pranešimą pavyks sukurti konkretų veiksmų planą, padėsiantį pamažu užtikrinti didesnę įvairių reagavimo į nelaimes priemonių integraciją ir derėjimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Pritariu pranešimui su pasiūlymu dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl ES greitojo reagavimo pajėgumų kūrimo gaivalinėms nelaimėms valdyti. Iš tikrųjų, Haityje įgytos patirties analizė aiškiai rodo poreikį iš naujo pertvarkyti ES reagavimo į nelaimes pajėgumus, kaip jau, beje, teigiau savo nuomonėje dėl Komisijos komunikato „Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija“.

Į ekstremaliąsias situacijas būtina reaguoti greitai ir veiksmingai, jei norime užtikrinti, kad ES reikštų solidarumą su valstybėmis narėmis ar trečiosiomis šalimis, o tam reikalinga stipri įvairių sprendimus priimančių institucijų politinė valia.

Paprastai pripažįstama, kad dabar smarkiai dirbama siekiant padidinti civilinės saugos pajėgų ir įvairių humanitarinės pagalbos sričių tarpusavio derėjimą ir nuoseklumą. Vis dėlto būtina imtis tikslingų priemonių ir sukurti Europos civilinės saugos pajėgas. Tą patį teigiau ir savo nuomonėje dėl Komisijos komunikato „Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija“. Pritariu pranešėjai, kad metas sparčiau spręsti šį klausimą, ypač įgyvendinant konkrečius pasiūlymus, pateiktus 2006 m. M. Barnier‘o pranešime.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Pritariu pranešėjos I. Zanicchi požiūriui, kad pats laikas pripažinti politinę iniciatyvos stiprinti ES pajėgumus reaguoti į nelaimes svarbą ir sutelkti visas priemones šiam tikslui pasiekti. Taip pat sutinku su I. Zanicchi nuomone, kad reikia toliau vertinti džiuginančius rezultatus, gautus vykdant 2008 m. numatytus parengiamuosius veiksmus, ir toliau plėtoti pasiūlymą savanoriškumo pagrindu sutelkti valstybių narių išteklius siekiant juos nedelsiant panaudoti per ES operacijas.

Šiuo atžvilgiu pranešėja norėjo priminti Tarybai ir Komisijai M. Barnier’o pranešime pateiktą rekomendaciją, kad tik tik imantis prevencinių veiksmų ir sutelkiant esamus išteklius gali būti sukurtos Europos civilinės saugos pajėgos.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes sutinku, kad būtina stengtis įgyvendinti politikos kryptis, kuriomis siekiama stiprinti ES reagavimo į nelaimes pajėgumus, skatinant tokios veiklos veiksmingumą, suderinamumą ir matomumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Dėl pastaruoju metu už ES teritorijos ribų vis dažniau pasitaikančių didelių nelaimių (gaivalinių ar sukeltų žmogaus) daugėja siūlymų didinti esamų Europos Sąjungos pajėgumų reaguoti į nelaimes veiksmingumą. Net jeigu nuo 2001 m., kai buvo sukurtas Bendrijos civilinės saugos mechanizmas, ES reagavimo į nelaimes pajėgumai nuolat plėtojami, pranešėja mano, kad reikia dar daug ką nuveikti siekiant užtikrinti suderintą, nuoseklų ir matomą ES atsaką. Poreikis didinti atsakomųjų veiksmų nuoseklumą taip pat pabrėžtas dar 2008 m. kovo mėn. paskelbtame naujame Komisijos komunikate dėl ES pajėgumo reaguoti į nelaimes didinimo. Komunikatas buvo pirmas postūmis siekiant užtikrinti visapusišką ir vieningą ES atsaką į nelaimes. Dokumente pateiktas veiksmų planas ir numatyti keli konkretūs veiksmai, padėsiantys pamažu užtikrinti didesnę įvairių reagavimo į nelaimes priemonių integraciją ir derėjimą. Šiandien Europos Parlamentas išreiškė savo poziciją šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. (NL) Dabar, kai dėl klimato kaitos visame pasaulyje daugėja gaivalinių nelaimių, padarančių daug žalos žmonėms, ekonomikai ir aplinkai, privalome užtikrinti, kad ES gebėtų veikti greitai. Sukūrus Europos civilinės saugos pajėgas, tokiam greitajam atsakui bus suteikta aiški struktūra. Po žemės drebėjimo Haityje supratome, kad reikia didinti Europos Sąjungos veiksmingumą, suderinamumą, matomumą. Todėl pritariu sprendimui civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos klausimus priskirti vieno Komisijos nario atsakomybės sričiai. Taip pat esu įsitikinęs, kad esant galimybei humanitarinės pagalbos operacijas turėtų koordinuoti Jungtinės Tautos.

Šiame pranešime Komisija raginama kartu su nelaimės ištiktų šalių nacionalinėmis vyriausybėmis, vietos valdžios institucijomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis parengti programas, padėsiančias vietos bendruomenėms užkirsti kelią nelaimėms ir jas valdyti. Karinės ir civilinės gynybos ištekliai reaguojant į nelaimes naudotini tik kai nebelieka jokios kitos išeities.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Didėja ne tik gaivalinių ar žmogaus sukeltų nelaimių dažnumas, bet ir jų mastas, žala žmonėms, visuomenės gyvenimui, ekonomikai ir aplinkai. Tai įpareigoja Europos Sąjungą persvarstyti savo reagavimo į nelaimes strategiją prevencijos, valdymo ir paramos požiūriais, kad strategija grindžiama veikla taptų darnesnė ir veiksmingesnė.

Palaikau iniciatyvą patvirtinti šį pranešimą, kuriame, analizuojant Haičio atvejį, raginama kurti Europos Sąjungos civilinės saugos pajėgas, gebėsiančias sukurti valstybių narių ir Europos institucijų tarpusavio sąveiką, siekiant užkirsti kelią nelaimėms ir padėti trečiosioms šalims, visų pirma, bet kuriai nelaimės ištiktai besivystančiai šaliai. Humanitarinis šios iniciatyvos pobūdis rodo, kad išoriniai ES solidarumo matmenys tampa vis konkretesni.

Vis dėlto, mano manymu, būtina galvoti ir apie tai, kad ši iniciatyva padės koordinuotai valdyti nelaimes, kylančias pačioje Europos Sąjungoje. Turėdamas omenyje praėjusių metų vasario mėn. Madeiros salą nuniokojusią nelaimę, laikausi nuomonės, kad būtina kurti civilinės saugos pajėgas ir kartu kuo tinkamiau panaudoti jau turimus mechanizmus.

 
  
  

Pranešimas: Kay Swinburne (A7-0326/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Tęsiamas darbas finansų reguliavimo srityje. Balsavau už šį Europos Parlamento pranešimą savo iniciatyva, kuriuo siekiama, kad rinkos reguliavimo institucijos vykdytų visų finansinių produktų priežiūrą. Skaidrumo stoka mažina rinkos veiksmingumą ir ypač sustiprino finansų krizę. Finansinių priemonių rinkų direktyva padėjo atverti tinkamiau reguliuojamas ir skaidresnes derybų erdves rinkai. Atsižvelgiant į 2009 m. rugsėjo 25 d. Pitsberge vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimo išvadas, pranešimu siekiama užtikrinti, kad „visomis standartizuotomis ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimis (būtų) prekiaujama, atitinkamai, biržose arba elektroninėse prekybos platformose“.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Įgyvendinant finansinių priemonių rinkų direktyvą (angl. MiFID), Europos finansų rinkose įvyko beprecedenčių pokyčių, nulemtų ir pačios direktyvos, ir kitų, su krize susijusių priežasčių. Todėl buvo neįmanoma pasiekti išsikeltų reguliavimo tikslų. Įgyvendinant MiFID, rinkos susiskaidė, dėl to staigiai išplito sparčiosios prekybos (angl. high-frequency trading) strategijos. Rinka prisitaikė prie neviešose anoniminėse prekybos vietose per brokerių kryžminės prekybos tinklus vykdomų didelės apimties pavedimų ir MiFID išimčių, taikomų šiems neviešais anoniminiais sandoriais vadinamiems veiksmams, kai jie atliekami organizuotose prekybos vietose, kur anksčiau buvo vykdomi reguliuojamų rinkų dalyvių sandoriai. Nepaprastai svarbu įgyvendinti teisės aktus, kuriais siekiama užtikrinti šių rinkos technologijos naujovių reguliavimą ir skaidrumą, kad būtų išvengta bet kokio sisteminio pavojaus bendram rinkų veikimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Europos Parlamentas patvirtina jau ne pirmą pranešimą dėl tam tikrų finansų reguliavimo ypatybių, tačiau niekaip neprieina prie reikalo esmės. Žinoma, geriau, kad privačių brokerių ir (arba) finansų įstaigų sandoriai būtų kaip nors reguliuojami. Vis dėlto tai – neesminis klausimas.

Pranešime apsiribojama argumentais, kad būtina griežčiau reguliuoti prekybos platformas, nurodomas poreikis „užtikrinti didesnį skaidrumą ir saugumą finansinių priemonių rinkose“ ir „sudaryti vienodas sąlygas“ daugiašalės prekybos sistemoms ir reguliuojamoms rinkoms.

Svarstomo klausimo esmė – toliau gyvuojanti ta pati senoji spekuliavimo sistema, tačiau pranešime dėmesys skiriamas tik spekuliavimo formai, ne svarbiausiam jo aspektui – turiniui.

Mes, savo ruožtu, toliau laikomės nuomonės, kad reikia panaikinti išvestinių finansinių priemonių rinką ir mokesčių rojų, taip pat užtikrinti, kad politinės valdžios institucijos kontroliuotų už finansus atsakingas valdžios institucijas, ir atvirkščiai. Kol tai neįvyks, bet kokia kita politika bus tik paviršinė.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. Atrodo, kad vienas iš svarbių konkurencijos, kilusios įgyvendinant finansinių priemonių rinkų direktyvą (MiFID), padarinių buvo rinkos susiskaidymas, o dėl jo staigiai išplito sparčiosios prekybos strategijos. Reguliuojant prekybą finansinėmis priemonėmis reikėtų atsižvelgti į būtinybę teisės aktuose įtvirtinti tinkamas su technologijų pažanga susijusias nuostatas siekiant, kad technologijos naujovės nepraslystų pro reguliavimo spragas ir nepastebėtos nesukeltų sisteminio pavojaus bendram rinkų veikimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Pastaruoju metu įgyvendinant MiFID, Europos finansų rinkose įvyko beprecedenčių pokyčių, nulemtų ir pačios direktyvos, ir kitų, su krize susijusių priežasčių. Todėl buvo neįmanoma pasiekti priimant MiFID iškeltų reguliavimo tikslų. Rinka prisitaikė prie neviešose anoniminėse prekybos vietose per brokerių kryžminės prekybos tinklus vykdomų didelės apimties pavedimų ir MiFID išimčių, taikomų šiems neviešais anoniminiais sandoriais vadinamiems veiksmams, kai jie atliekami organizuotose prekybos vietose, kur anksčiau buvo vykdomi reguliuojamų rinkų dalyvių sandoriai. Dėl šių priežasčių nepaprastai svarbu įgyvendinti teisės aktus, kuriais siekiama užtikrinti šių rinkos technologijos naujovių reguliavimą ir skaidrumą, kad būtų išvengta bet kokio ateityje vėl galinčio kilti sisteminio pavojaus bendram rinkų veikimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Duomenų įsigijimo išlaidos Europoje pernelyg didelės – kartais dešimt kartų didesnės negu JAV. Pranešime pateikiama keletas gerų patarimų, kaip sumažinti šias ir kitas bereikalingas išlaidas. Vis dėlto būgštauju, kad pranešimo autorė klysta manydama, jog siekiant sumažinti išlaidas tikslinga įvesti daugybę papildomų nuostatų. Taip elgdamiesi rizikuojame vieną biurokratinę kliūtį pakeisti kita. Dėl to per balsavimą susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Mano sprendimas balsuoti už pranešimą Nr. A7-0326/2010 atitinka esamą Europos kapitalo rinkų padėtį – jau kurį laiką čia vyksta technologijų pažangos nulemti beprecedenčiai pokyčiai. Patvirtinus MiFID, kuria skatinama prekybos vietų konkurencija teikiant vykdymo paslaugas, padidėjo kainodaros proceso veiksmingumas ir investuotojų pasirinkimas. Tačiau dėl rinkos susiskaidymo nebiržinei prekybai po sandorio sudarymo ėmė trūkti skaidrumo, todėl reikia veiksmingesnės konsoliduotų duomenų po sandorio sudarymo reguliavimo sistemos. Mano nuomone, priežiūros institucijos turi užsitikrinti galimybę bet kuriuo metu atkurti visas pavedimų smulkmenas, siekiant suprasti rinkos dinamiką ir rinkos dalyvių sąsajas. Dėl naujų technologijų poveikio ir rinkos dalyvių pagausėjimo prekyba paspartėjo, daugiau prekybos platformų narių klientams suteikė tiesioginę prieigą prie rinkų. MiFID padėjo atsiverti naujovėms, tačiau atrodo, kad ja prisidėta ir prie rinkos susiskaidymo. Balsavau už pranešimą, nes šias technologijos naujoves būtina tinkamai reguliuoti, kad jos nekeltų sisteminio pavojaus bendram rinkų veikimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Pritariu iniciatyvai raginti Komisiją stiprinti visų prekybos vietų ir tarpuskaitos sistemų rinkos infrastruktūrą, kad jos gebėtų valdyti būsimą riziką, t. y. didinti skaidrumą ir atsparumą, taip pat užtikrinti visų agreguotų sandorių priežiūrą. Taigi už Europos Parlamento rezoliuciją balsavau todėl, kad jame pritariama šioms idėjoms:

- daugiašalės prekybos sistemoms taikytina tokio paties lygio priežiūra, taigi jos turėtų būti panašiai reguliuojamos,

- būtina užtikrinti, kad investicinės įmonės optimaliausiomis sąlygomis vykdytų pavedimus, gaunamus iš investicinių įmonių, kurios teikia portfelio valdymo paslaugas ir atlieka investicijų portfelio valdytojų funkciją,

- Komisija turėtų įvertinti, kaip rinką paveiktų minimalaus pavedimo sudaryti bet kokį neviešą anoniminį sandorį dydžio nustatymas,

- reikėtų svarstyti galimybę reguliuoti įmones, kurios taiko sparčiosios prekybos strategiją, siekiant užtikrinti, kad jos turėtų tvirtas sistemas ir vykdytų kontrolę nuolat peržiūrėdamos ir reguliuodamos taikomus algoritmus.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Visiškai pritariu pranešėjai K. Swinburne ir jos raginimui skatinti prekybos vietų konkurenciją teikiant vykdymo paslaugas. Tai padėjo padidinti investuotojų pasirinkimą, sumažinti sandorių išlaidas ir veiksmingiau vykdyti kainodarą. Dabar ES veikia 136 daugiašalės prekybos sistemos ir pirminės rinkos, drauge sudarančios organizuotas prekybos vietas.

Šiose organizuotos prekybos vietose sudaroma apie 60 proc. prekybos sandorių, o likusią dalį sudaro brokeriai prekiautojai (šis prekybos būdas apibendrinant vadinamas nebiržine prekyba). Vykstant dvišalei prekybai, kai klientas duoda pavedimą brokeriui, o šis pateikia atitinkamą pasiūlymą, dauguma pavedimų anksčiau buvo žodiniai, o dabar – elektroniniai. Nors vykdant nebiržinę prekybą skaidrumas iki sandorio sudarymo iš esmės neįmanomas, pagal MiFID vis dar reikalaujama apie šią prekybą pranešti.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Sutinku, kad Komisija turėtų įvertinti, kaip rinką paveiktų minimalaus pavedimo sudaryti bet kokį neviešą anoniminį sandorį dydžio nustatymas ir ar ši nuostata galėtų būti griežtai vykdoma, siekiant išlaikyti pakankamą prekybos srautą skaidriose prekybos vietose, kad būtų užtikrinta galimybė atskleisti kainą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Atrodo, kad vienas iš svarbių konkurencijos, kilusios įgyvendinant finansinių priemonių rinkų direktyvą (MiFID), padarinių buvo rinkos susiskaidymas, o dėl jo staigiai išplito sparčiosios prekybos strategijos. Reguliuojant prekybą finansinėmis priemonėmis reikėtų atsižvelgti į būtinybę teisės aktuose įtvirtinti tinkamas su technologijų pažanga susijusias nuostatas siekiant, kad technologijos naujovės nepraslystų pro reguliavimo spragas ir nepastebėtos nesukeltų sisteminio pavojaus bendram rinkų veikimui. Štai taip galima apibendrinti šiandien Europos Parlamento patvirtintame dokumente pateiktą pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (S&D), raštu. – Šiame pranešime savo iniciatyva pateikiama struktūra, kurios vertėtų laikytis diskutuojant apie MiFID, susijusią su nebiržinės prekybos direktyva, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) įsteigimu ir, žinoma, Europos rinkos infrastruktūros reglamentu (angl. European Market Infrastructure Regulation, EMIR). Jau pati šio pranešimo antraštė žmonėms leidžia suprasti būtinų, tačiau dažnai sudėtingų reguliavimo pokyčių esmę.

Nereguliuojamų rinkų dalyviams leista naudotis nevaržoma suteiktąją prieiga (angl. sponsored access) prie oficialių prekybos vietų. Tokią padėtį būtina keisti.

Panašiai sutikčiau su pranešėja, kad reikia užtikrinti didesnį skaidrumą prieš sudarant sandorį ir po jo. Ypač svarbu, kad ne kapitalo produktų duomenys po sandorio sudarymo būtų pateikiami lengvai konsoliduojamu pavidalu.

Būtina suprasti rinkos dinamiką ir suteikti priežiūros institucijoms reikalingas priemones bei informaciją (duomenis).

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Bankai, vertybinių popierių biržos ir fondai taip greitai kuria naujus finansinius produktus ir prekybos būdus, kad finansinių priemonių rinkų direktyva jau paseno. Taip pat reikia plėsti skaidrumo taisyklių aprėptį, kad jos būtų taikytinos ir bankų vidaus prekybos sistemoms. Nereikėtų daugžodžiauti nurodant išimtis, kad jos nekliudytų veiksmingai prižiūrėti finansų įstaigas ir finansinius produktus.

Reikalavimas atskleisti duomenis apie prekybą iki sandorio ir po jo, anksčiau taikytas tik akcijoms, nuo šiol bus taikomas ir obligacijoms, išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių tarpuskaita vykdoma centralizuotai, struktūrizuotiems finansiniams produktams, fondams ir sertifikatams, o tai padidins kainodaros proceso veiksmingumą ir skaidrumą.

 
  
  

Pranešimas: Ana Gomes (A7-0349/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad ES būtina pasiruošti cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (ChBRB) medžiagų keliamoms grėsmėms, kurios galimus teroristinius išpuolius, pramonės katastrofas ir gamtines stichijas perkelia į naują dimensiją, nes tokių grėsmių nesustabdo jokios sienos ir jos gali nusinešti labai daug gyvybių. ES reakcija į tokį pavojų neturėtų apsiriboti ex post facto intervencinėmis programomis, ji turėtų prasidėti daug anksčiau, t. y. dirbant su tokiomis medžiagomis, jas tinkamai saugant, ribojant prieigą, užtikrinant kontrolę ir t. t. Mano nuomone, reaguojant įvykus nelaimei taip pat reikalingas didelio masto ir skirtingų vienos valstybės narės nacionalinių institucijų (civilinė sauga, kariuomenė, teisėsauga ir kt.), ir skirtingų valstybių narių nacionalinių institucijų ir ES įstaigų bendradarbiavimas. Kitaip tariant, manau, kad reikalingas koordinuotas požiūris, kuriuo atsižvelgiama į visų rūšių pavojus. 2009 m. birželio mėn. Komisija pristatė naująjį 2010–2012 m. ES ChBRB saugumo veiksmų planą, kurį sudaro trys pagrindinės dalys: prevencija, aptikimas, pasirengimas ir reagavimas. Šiuo atveju, mano nuomone, būtina pripažinti kiekvieno iš šių keturių etapų svarbą siekiant užtikrinti tinkamą rizikos vertinimo tyrimų, reagavimo ir atsakomųjų priemonių įgyvendinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – Balsavau už šį svarbų pranešimą, nes atėjo laikas atkreipti dėmesį į cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (ChBRB) medžiagų keliamas grėsmes, kurios dėl savo tarptautinio pobūdžio ir masinio pavojaus žmonių gyvybėms galimus teroristinius išpuolius, katastrofas, gamtines stichijas ir (arba) epidemijas perkelia į naują dimensiją. Svarbu ne tik sukurti ex post facto intervencines programas, bet ir nuo pradžių dirbti su tokiomis medžiagomis jas tinkamai saugant, ribojant prieigą, užtikrinant kontrolę ir t. t. Taip pat reaguojant įvykus nelaimei reikalingas ir didelio masto skirtingų vienos valstybės narės nacionalinių institucijų bendradarbiavimas. Todėl ChBRB veiksmų planas turėtų užtikrinti veiksmingą nacionalinių ir ES kovos su ChBRB grėsmėmis iniciatyvų koordinavimą ir pasirengimą tinkamam atsakui.

Atsižvelgdama į tai, kad ChBRB incidentai arba išpuoliai kelia didelę grėsmę Europos Sąjungoje gyvenančių žmonių saugumui ir gali sunaikinti strategiškai svarbią infrastruktūrą bei sutrikdyti ramų vienos ar kelių ES valstybių narių bendruomenių gyvenimą, nepaisant jokių valstybinių sienų, remiu Europos Parlamento rezoliuciją, kuria Europos Parlamentas ragina Tarybą ir Komisiją skubiai peržiūrėti ir sustiprinti veiksmų planą atsižvelgiant į šiame pranešime pateikiamas rekomendacijas ir užtikrinti, kad jis būtų sparčiai įgyvendinamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. (RO) Cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės (ChBRB) medžiagos kelia naujas grėsmes visuomenei ir yra naujas galimų teroristinių išpuolių, katastrofų ir gamtinių stichijų ir (arba) epidemijų pagrindas. Pasinaudodama proga norėčiau pasidžiaugti A. Gomes pranešimu, nes juo remdamiesi galėsime sukurti tinkamo reagavimo į stichijas mechanizmo pagrindą. Iš naujo vertindami ES ChBRB veiksmų planą turime atsižvelgti į Parlamento pateiktus siūlymus, kuriais siekiama stiprinti pagrindines sritis, svarbias užtikrinant didesnį saugumą tokių grėsmių atveju. Sutinku, kad būtina dalytis gerąja patirtimi su šalimis, kuriose išvystytos specialios priemonės ChBRB rizikos valdymo, prevencijos, aptikimo, informavimo ir reagavimo srityse.

Manau, kad svarbu pabrėžti būtinybę laikyti gerai valdomas atsargas siekiant užtikrinti, kad reagavimo ištekliai, medicininė ar kita atitinkama įranga būtų visiškai veiksmingi, modernūs ir nepasenę. Todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) ChBRB katastrofos, tiek netyčinės, tiek ir kilusios dėl teroristinių atakų, kelią rimtą grėsmę ES piliečių saugumui ir sveikatai bei sukelia aplinkos taršos ir užteršimo problemas. Nors iki šiol ES su ChBRB medžiagomis susijusių incidentų skaičius buvo palyginti mažas ir apsiribojo pramoninėmis avarijomis ar pavojingų ligų sukėlėjų daugėjimu pasauliniu mastu, tačiau išlieka avarijų ar tyčinių incidentų rizika. Balsavau už šį pranešimą, nes sutinku su pranešėjos pozicija, kad Europos Komisijos pasiūlytas saugumo veiksmų planas, kurio tikslas yra užtikrinti veiksmingą nacionalinių ir ES kovos su ChBRB grėsmėmis iniciatyvų koordinavimą ir padėti pasirengti tinkamam atsakui, nepakankamai įvertina grėsmių riziką, kuri neapsiriboja ES sienomis. Manau, kad saugumo veiksmų plane turi būti tinkamai įvertintos ir įtrauktos tarptautinė ChBRB grėsmė, todėl prevenciniai veiksmai turi užtikrinti tarptautinį aspektą, ypač akcentuojant tarptautinių susitarimų įgyvendinimą branduolinių ir cheminių ginklų srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Būtina priimti veiksmingą veiksmų planą, kad galėtume kovoti su esama cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (ChBRB) katastrofų grėsme ES teritorijoje. Atsitiktinės ir tyčinės katastrofos kelia didelę grėsmę ir gali padaryti didelę ilgalaikę žalą Europos visuomenės saugumui, gerovei ir sveikatai, taip pat aplinkai, kultūros paveldui ir pagrindinei infrastruktūrai. Džiugina, kad su ChBRB medžiagomis susijusių incidentų skaičius, įskaitant teroristinius išpuolius, palyginti mažas.

Veiksmų plane parodoma plataus ir tarptautinio masto reagavimo būtinybė, nes ChBRB sukeltų nelaimingų atsitikimų nesustabdo jokios sienos. Šį planą turėtų sudaryti tokios pagrindinės dalys: prevencija, aptikimas, pasirengimas ir reagavimas. Jis taip pat turėtų užtikrinti veiksmingą nacionalinių ir ES iniciatyvų koordinavimą siekiant kovoti su ChBRB grėsmėmis, pasirengti tinkamam atsakui ir sumažinti padarinius. Kaip pranešėja ir A. Gomes neabejoju, kad turime priimti ES veiksmų planą, bet apgailestauju, kad Komisija nesiekė platesnių užmojų, nes pasiūlytame veiksmų plane kai kuriais klausimais trūksta tvirtumo ir nuoseklumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Cornelis de Jong (GUE/NGL), raštu. – Nors pritariu daugeliui A. Gomes pranešimo aspektų, balsavau prieš šį pranešimą, nes jame per daug dėmesio skiriama civilinio ir karinio bendradarbiavimo koordinavimui ES lygmeniu. Kompetencija karinėje srityje turėtų priklausyti valstybėms narėms, o ne ES ir Komisijai. Neprieštarauju tam, kad valstybės narės ChBRB incidentų atvejais bendradarbiautų vienodu lygmeniu – tai ypač svarbu tokių incidentų sukeltų gamtinių stichijų atveju – bet man didelį susirūpinimą kelia tai, kad šiuo pranešimu potencialiai atveriamos galimybės ES militarizavimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Enciu (S&D), raštu. (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad jame pasiūlytos veiksmingos priemonės, skirtos cheminiams, biologiniams, radiologiniams ir branduoliniams (ChBRB) incidentams išvengti, su jais kovoti ir juos valdyti. Labai svarbu, kad šiame pranešime pabrėžiama būtinybė sukurti priemonę, skirtą greitai reaguoti į ChBRB sukeltą nelaimingą atsitikimą vienoje iš valstybių narių. Be to, šios priemonės pagrindas – reagavimas, paremtas visų ES valstybių narių solidarumu. Kitas toks pat svarbus aspektas tas, kad EP priimtame pranešime siūloma sukurti mišrias Europos greito reagavimo grupes, kurias sudarys kariškiai, policijos pareigūnai ir medicinos personalas, užtikrinsiantis veiksmingą reagavimą į chemines, biologines, radiologines ar branduolines katastrofas.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Dėl kompromisų, dėl kurių pavyko susitarti Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) šešėlinei pranešėjai, mano kolegei, A. Hankiss, pranešimas, dėl kurio šiandien balsuojame, daug išsamesnis ir suderintas, jame pirmenybė skiriama specialiems klausimams, susijusiems su cheminiu, biologiniu, radiologiniu ir branduoliniu saugumu, ir kalbama ne tik apie tai, kaip išvengti katastrofų ir tinkamai reaguoti į gamtines stichijas, bet ir apie aiškų ir realų pavojų, kurį kelia tokio pobūdžio terorizmas. Vis dažniau susiduriame su paplitusiomis ir neįprastomis grėsmėmis, todėl Europa turi parengti tinkamą strategiją, skirtą prevencijai, aptikimui ir apsaugai, kad būtų užtikrinta europiečių apsauga ir išsaugota jų sveikata. Komisija turėtų tęsti darbą šia linkme, taigi balsuoju už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (ChBRB) medžiagų keliamos grėsmės galimus teroristinius išpuolius, pramonės katastrofas ir gamtines stichijas perkelia į naują dimensiją, nes tokių grėsmių nesustabdo jokios sienos ir jos gali nusinešti labai daug gyvybių. 2009 m. birželio mėn. Komisija pateikė ES ChBRB veiksmų planą, kurį Taryba lapkričio mėn. iš dalies pakeitė. Planas bus įgyvendinamas trejus metus (2010–2012 m.) ir jį sudaro trys pagrindinės dalys: prevencija, aptikimas, pasirengimas ir reagavimas. Deja, dėl Tarybos padarytų pakeitimų planas nebėra toks veiksmingas, o planuojamos priemonės ir jų taikymo priežiūra ir tikrinimas yra mažiau įpareigojantys. Todėl džiaugiuosi, kad priimtas šis pranešimas, kuriuo siekiama sustiprinti Komisijos reguliavimo funkciją, kuri, mano nuomone, yra vienintelis būdas užpildyti spragas, susidariusias dėl įvairių valstybių narių turimų galių šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Jei susirūpinimas dėl cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (ChBRB) medžiagų keliamų grėsmių būtų tikras, kai kurios ES šalys atkakliai nesiektų išlaikyti labai galingą branduolinį arsenalą, kurį būtų galima panaudoti per karinius išpuolius. ES branduoliniai ginklai taip pat nebūtų dislokuoti įvairiose Europos šalyse – jų dislokavimas akivaizdžiai prieštarauja vienam iš trijų Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo, kurios tariamai laikomasi, esminių aspektų.

Pranešime nepaminėti tam tikri sprendimai, pvz., JK neseniai priimtas sprendimas parduoti branduolines technologijas Indijai, šaliai, nepasirašiusiai Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo, arba Prancūzijos ir Vokietijos sprendimas bendradarbiauti branduolinių ginklų priežiūros srityje pagrįstas veidmainiška „sąnaudų racionalizavimo“ nuostata. Taip pat neužsimenama apie didžiųjų ES galių ir NATO paramą projektui įrengti priešraketines sistemas Europoje ir apie NATO sprendimą toliau likti „branduoliniu aljansu“.

Intensyvėjant kapitalizmo krizei šis pranešimas aiškia parodo, kad svarbiausia ne ketinimai, bet konkretūs veiksmai: tokie veiksmai rodo, kad karinė galia ir toliau bus kapitalistinės ekonomikos globalizacijos naudojama priemonė.

 
  
MPphoto
 
 

  Kartika Tamara Liotard (GUE/NGL), raštu. – Paaiškinimas dėl balsavimo dėl A. Gomes pranešimo „Cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio saugumo didinimas Europos Sąjungoje. ES ChBRB saugumo veiksmų planas“ (A7-0349/2010). Nors pritariu daugeliui A. Gomes pranešimo aspektų, balsavau prieš šį pranešimą, nes jame per daug dėmesio skiriama civilinio ir karinio bendradarbiavimo koordinavimui ES lygmeniu. Kompetencija karinėje srityje turėtų priklausyti valstybėms narėms, o ne ES ir Komisijai. Neprieštarauju tam, kad valstybės narės ChBRB incidentų atvejais bendradarbiautų vienodu lygmeniu – tai ypač svarbu tokių incidentų sukeltų gamtinių stichijų atveju – bet man didelį susirūpinimą kelia tai, kad šiuo pranešimu potencialiai atveriamos galimybės ES militarizavimui.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (ChBRB) medžiagų keliamos grėsmės dėl savo tarptautinio pobūdžio ir masinio pavojaus žmonių gyvybėms galimus teroristinius išpuolius, katastrofas, gamtines stichijas ir (arba) epidemijas perkelia į naują dimensiją. Tinkama reakcija į tokį pavojų reiškia ne tik gebėjimą pritaikyti intervencines programas įvykus nelaimei, bet ji prasideda kur kas anksčiau, t. y. dirbant su tokiomis medžiagomis, jas tinkamai saugant, ribojant prieigą, užtikrinant kontrolę ir t. t. Reaguojant įvykus nelaimei taip pat reikalingas didelio masto ir skirtingų vienos valstybės narės nacionalinių institucijų (civilinė sauga, kariuomenė, teisėsauga ir kt.), ir skirtingų valstybių narių nacionalinių institucijų ir ES įstaigų bendradarbiavimas. Todėl reikalingas koordinuotas požiūris, kuriuo atsižvelgiama į visų rūšių pavojų. Balsavau už šį pranešimą, nes jame apibrėžtas toks koordinuotas požiūris.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Neabejotina, kad turime saugotis tyčinio cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių produktų, medžiagų ir organizmų naudojimo. Vis dėlto labiausiai turėtume saugotis jų kasdienio naudojimo. Tiesą sakant, pranešime nė karto nepaminėta būtinybė ieškoti branduolinės energijos alternatyvų. Dabar branduolinė energija kelia didelę grėsmę mūsų piliečiams. Kodėl NATO, didžiausią grėsmę pasaulio taikai kelianti organizacija, raginama spręsti terorizmo klausimą, kuriam šiame pranešime skiriamas didžiausias dėmesys? Dėl tokio nesuderinamumo nebalsuosiu už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Manau, kad ES turėtų būti pasiruošusi reaguoti į bet kokį išpuolį ar nelaimingą atsitikimą, kuris kelia grėsmę europiečių saugumui ir sveikatai. Dėl šios priežasties reikalingas cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių veiksmų planas siekiant išvengti bet kokių grėsmių ar nelaimingų atsitikimų ES teritorijoje ir į juos reaguoti. Dabar esama įvairių grėsmių ir ši problema sudėtinga, bet dabar turime tinkamą priemonę, skirtą reaguoti į labai įvairias aplinkybes. Dėl šios priežasties balsavau taip, kaip balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu. – Cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (ChBRB) medžiagų keliamos grėsmės dėl savo tarptautinio pobūdžio ir masinio pavojaus žmonių gyvybėms galimus teroristinius išpuolius, katastrofas, gamtines stichijas ir (arba) epidemijas perkelia į naują dimensiją. Tinkama reakcija į tokį pavojų turi prasidėti daug anksčiau, t. y. dirbant su tokiomis medžiagomis, jas saugant, ribojant prieigą ir užtikrinant kontrolę. Reaguojant įvykus nelaimei taip pat reikalingas didelio masto ir skirtingų vienos valstybės narės nacionalinių institucijų, ir skirtingų valstybių narių nacionalinių institucijų ir ES įstaigų bendradarbiavimas. Prioritetas – stiprinti neplatinimo režimą ir nusiginklavimą visuotinai ir visapusiškai įgyvendinant visas reikalingas sutartis ir tarptautinius susitarimus.

Taip pat svarbu spręsti teroristų keliamą branduolinių ginklų platinimo grėsmę. Būtina kuo greičiau sukurti Europos reagavimo į krizes priemonę. Ji turėtų apimti civilines ir karines priemones siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjunga galėtų greitai reaguoti į ChBRB nelaimingus atsitikimus. Galiausiai turėtų būti patvirtinti Europos kokybės ir saugumo standartai.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. (LV) Balsavau už pranešimą, nes dabar, deja, nepagerinus cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio saugumo Europos Sąjungai nebus žinomi visi galimi padariniai. Šis pranešimas yra aiškinamasis dokumentas, o ne veiksmų planas. Siekiant parengti išsamų dokumentą branduolinio saugumo tema turi būti įtraukti specialistai, turintys didelę patirtį branduolinės energetikos ir branduolinių technologijų naudojimo srityje. Tokiam darbui gali prireikti kelerių metų, bet jis turi būti padarytas. Europos Sąjunga ir ypač Europos Parlamentas negali pats priimti tokio dokumento. Balsavau už, bet manau, kad šis pranešimas yra tik dokumento ES branduolinio saugumo klausimu baigiamoji dalis. Tikiuosi, kad šiuo klausimu darbo bus imtasi artimiausiu metu.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Civilių gyventojų saugumas galimų cheminio, biologinio, radiologinio ar branduolinio pobūdžio incidentų atveju yra labai svarbus dalykas, todėl iš esmės turėtų būti remiamos iniciatyvos šioje srityje. Deja, vertinant pranešimą, susidaro įspūdis, kad norima kovoti su įsivaizduojamu terorizmu, nors jis, laimei, Europoje nėra taip gerai organizuotas. Taigi tikslas – sukelti daugiau panikos, kad vėliau būtų galima įgyvendinti tam tikrą politiką. Be to, pranešime, panašu, daugiausia kalbama apie solidarumą. Manau, kad kalbant apie terorizmo prevencijos priemonės ir ES solidarumą yra tam tikra riba, kurią pasiekę turėtume pasakyti „užteks“. Todėl per balsavimą susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. (LT) Balsavau už cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio saugumo didinimą ES ir džiaugiuosi turėjusi galimybę būti šio klausimo šešėline nuomonės referente. Nors prevencija ir apsauga nuo nelaimių, sukeltų minėtų medžiagų, yra pačių valstybių narių reikalas, tačiau reikia bendro požiūrio. Šis EK komunikatas – žingsnis į bendrą veiksmų planą, siekiant ES visuomenės apsaugos nuo įvairių nelaimių. Gyvename gana nestabiliu laiku, grėsmės kyla ne vien dėl neatsakingos žmogaus veiklos ar nelaimingų atsitikimų, bet ir dėl tyčinio veikimo. Šis klausimas ypatingai aktualus mano šalyje, Lietuvoje, apsuptoje cheminių bei branduolinių pavojų. Visų pirma, nuo Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūros dugne likęs cheminis ginklas, antra, šalia Lietuvos sienos planuojamos statyti dvi atominės elektrinės. Mes privalome įvertinti situaciją, galiojančius saugumo standartus ir jų atitikimą dabarties poreikiams. Tik įvertinus esamą situaciją, galima spręsti ar mums yra būtini nauji saugumo standartai. Ši vertinimo ir standartų nustatymo sistema turi būti pakankamai lanksti, kad spėtų prisitaikyti prie besikeičiančių technologijų, ne tik palengvinančių mūsų gyvenimą, bet ir galinčių tapti mirtinu ginklu teroristų rankose. Antra vertus, saugumo užtikrinimas neturėtų tapti ir priežastimi ar pretekstu pernelyg centralizuoti civilinę saugą. Nors bendrų saugumo standartų nustatymas ir priežiūra išties palengvintų saugumo užtikrinimą, vis tik neturėtume kiekvienu atveju kurti naujų institucijų ar pernelyg sudėtingų administracinių procedūrų.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą „Cheminis, biologinis, radiologinis ir branduolinis saugumo didinimas Europos Sąjungoje. ES ChBRB saugumo veiksmų planas“, vadovaudamasi tokia pačia nuomone, kokią nurodė Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija. Pabrėžčiau būtinybę laikytis ES lygmens požiūrio siekiant išvengti ir nustatyti išpuolius ir (arba) nelaimingus atsitikimus, nes ChBRB išpuolių grėsmė globali, ir dėmesį skirti ChBRB saugumui sustiprinti siekiant išvengti teroristinių išpuolių.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad svarbus dviejų didžiausių politinių frakcijų pasiektas kompromisas dėl to, kiek turėtų būti sumažinti visos chemijos pramonės įsipareigojimai pakeisti didelę grėsmę keliančias medžiagas nepaisant susijusios rizikos.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Remiu pranešėją A. Gomes ir visiškai pritariu priimto cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio (ChBRB) saugumo veiksmų plano tikslui. Jis turėtų užtikrinti veiksmingą nacionalinių ir Europos Sąjungos iniciatyvų sąveiką šalinant su ChBRB susijusius pavojus ir pasirengiant galimam atsakui.

Vis dėlto sutinku, kad priimtas ES ChBRB saugumo veiksmų planas yra nepakankamai apgalvotas ir keliems jo aspektams trūksta nuoseklumo. Labai svarbu pabrėžti, kad ChBRB suteikia vertingą galimybę įgyvendinti Lisabonos sutartyje įtvirtintą solidarumo nuostatą. Deja, Tarybos priimtame veiksmų plane apie solidarumo nuostatą net neužsimenama.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (ChBRB) medžiagų keliamos grėsmės dėl savo tarptautinio pobūdžio ir masinio pavojaus žmonių gyvybėms galimus teroristinius išpuolius, katastrofas, gamtines stichijas ir (arba) epidemijas perkelia į naują dimensiją. Tinkama reakcija į tokį pavojų reiškia ne tik gebėjimą pritaikyti intervencines programas įvykus nelaimei, bet ji prasideda kur kas anksčiau, t. y. dirbant su tokiomis medžiagomis, jas tinkamai saugant, ribojant prieigą, užtikrinant kontrolę ir t. t. Reaguojant įvykus nelaimei taip pat reikalingas didelio masto ir skirtingų vienos valstybės narės nacionalinių institucijų (civilinė sauga, kariuomenė, teisėsauga ir kt.), ir skirtingų valstybių narių nacionalinių institucijų ir ES įstaigų bendradarbiavimas. Todėl reikalingas koordinuotas požiūris, kuriuo atsižvelgiama į visų rūšių pavojų.

Balsavau už šį pranešimą, nes atsižvelgiant į tai, kad ChBRB incidentai arba išpuoliai kelia didelę grėsmę Europos Sąjungoje gyvenančių žmonių saugumui ir gali sunaikinti strategiškai svarbią infrastruktūrą bei sutrikdyti ramų vienos ar kelių ES valstybių narių bendruomenių gyvenimą, nepaisant jokių valstybinių sienų, jame Taryba ir Komisija raginamos skubiai peržiūrėti ir sustiprinti veiksmų planą atsižvelgiant į šiame pranešime pateikiamas rekomendacijas ir užtikrinti, kad jis būtų sparčiai įgyvendinamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Išpuoliai, kuriuose naudojamos cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės (ChBRB) medžiagos, kelia didelę grėsmę Europos visuomenei. Tai reiškia, kad reikia pripažinti būtinybę įgyvendinti veiksmingą veiksmų planą, siekiant užtikrinti įvairių valstybių narių ir ES požiūrių ir iniciatyvų tinkamą tarpusavio ryšį ChBRB incidentų prevencijos, aptikimo, pasirengimo ir reagavimo srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (ChBRB) medžiagų keliamos grėsmės dėl savo tarptautinio pobūdžio ir masinio pavojaus žmonių gyvybėms galimus teroristinius išpuolius, katastrofas, gamtines stichijas ir (arba) epidemijas perkelia į naują dimensiją. Tinkama reakcija į tokį pavojų reiškia ne tik gebėjimą pritaikyti intervencines programas įvykus nelaimei, bet ji prasideda kur kas anksčiau, t. y. dirbant su tokiomis medžiagomis, jas tinkamai saugant, ribojant prieigą, užtikrinant kontrolę ir t. t. Reaguojant įvykus nelaimei taip pat reikalingas didelio masto ir skirtingų vienos valstybės narės nacionalinių institucijų (civilinė sauga, kariuomenė, teisėsauga ir kt.), ir skirtingų valstybių narių nacionalinių institucijų ir ES įstaigų bendradarbiavimas. Todėl reikalingas koordinuotas požiūris, kuriuo atsižvelgiama į visų rūšių pavojų. To siekiame patvirtindami šią rezoliuciją.

 
  
  

Pranešimas: Ramona Nicole Mănescu (A7-0280/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą ir manau, kad per ekonomikos ir finansų krizę jis yra labai svarbus, nes būtina užtikrinti darnų visų Europos Sąjungos regionų vystymąsi. Pritariu bendram ketinimui sudaryti ES, valstybių narių ir regionų trišalį susitarimą, nes būtina siekti planų bei plėtros projektų, atitinkančių specifines pavienių regionų charakteristikas, modernizacijos, susietos infrastruktūros ir paramos investicijų. Taip pat manau, kad toliau būtina investuoti į daugelio Europos regionų, visų pirma pietinių ir rytinių regionų, infrastruktūrą. Atsižvelgiant į skirtingą Europos regionų decentralizacijos lygį, reikia rasti suderintą horizontalų požiūrį įvairiuose valdžios lygmenyse ir visose veiklos srityse. Pastangos modernizuoti administravimą ir reformuoti regionus ir aukštos kokybės Komisijos techninė pagalba yra būtinos sąlygos pagerinti ES investicijų veiksmingumą ir efektyvumą. Svarbus procedūrų supaprastinimas ir struktūrinių fondų bei Sanglaudos fondo lėšų paskirstymas visoms suinteresuotosioms šalims prieinamu būdu. Tai užtikrins, pirma, visų visuomenės subjektų dalyvavimą, antra, geresnį ES programų, priemonių ir politikos taikymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – Balsavau už šią svarbią rezoliuciją, nes sanglaudos politikos įgyvendinimas labiausiai decentralizuotas ir atsakomybė už jį priklauso subnacionalinėms institucijoms. Pritariu, kad daugiapakopio valdymo metodas turėtų būti taikomas ne tik vertikaliai, bet ir horizontaliai to paties lygmens subjektams vykdant Europos Sąjungos pasidalijamosios kompetencijos sričių politiką, įskaitant sanglaudos politiką, kurioje kaip priemonė tobulinti sprendimo priėmimo procesus pirmiausia vykdomas daugiapakopis valdymas ir nuo pat diskusijų etapo, vykstančio prieš teisėkūros etapą, aktyviai įtraukiamos subnacionalinės institucijos.

Taip pat svarbu pabrėžti, kad itin sudėtingos prašymų dėl finansavimo pateikimo procedūros ir pernelyg dažni patikrinimai gali sulaikyti potencialius naudos gavėjus nuo sanglaudos politikos. Todėl turi būti užtikrinti pakankami administraciniai pajėgumai ES, siekiant regioniniu ir vietos lygmeniu padidinti sanglaudos politikos pridėtinę vertę ir užtikrinti veiksmų tvarumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Antonello Antinoro (PPE), raštu. (IT) Nusprendžiau balsuoti už šį pranešimą, nes reikia aiškiai parodyti Europos norą dirbti su vietos ir ypač regioninėmis administracijomis.

Atsižvelgdami į skirtingą decentralizacijos lygį valstybėse narėse turime parodyti, kad Europos Parlamentas taip pat visapusiškai siekia, kad regioninė politika taptų geresnio valdymo Europoje priemone.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Mano nuomone, regioninė politika yra viena svarbiausių ES politikos sričių. Jos lėšos, paskirstytos visoje Europoje, prisideda prie įvairių regionų sanglaudos ir padeda jiems tapti konkurencingiems. Vis dėlto kai kuriuos aspektus galima gerinti, visų pirma daugiapakopio valdymo srityje; kitaip tariant, ES, valstybių narių ir regioninių bei vietos institucijų veiksmų koordinavimą. Regioninė politika nukenčia dėl sudėtingų procedūrų, kurios dažnai sulaiko vietos naudos gavėjus nuo šios politikos. Vis dėlto ir be šių procedūrų klaidų skaičius vis dar per didelis. Balsavau už Europos parlamento iniciatyvą, kurioje pabrėžiamas svarbus vaidmuo, tenkantis vietos institucijoms įgyvendinant regioninę politiką, ir kartu raginama tobulinti daugiapakopį valdymą. Joje Komisija taip pat raginama toliau tęsti darbą siekiant remti regioninius subjektus ir užtikrinti tinkamą lėšų panaudojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE), raštu.(FR) Balsavau už šį pranešimą savo iniciatyva, kurį parengė kolegė EP narė iš Rumunijos R. N. Mănescu, dėl geros ES regioninės politikos valdymo: Europos Komisijos pagalbos ir kontrolės procedūros. Pritariu raginimui supaprastinti taisykles, nes tai būtina, kad vietos pareigūnai geriau jas suprastų ir geriau panaudotų Europos lėšas. Kaip dauguma kolegų EP narių remiu stiprią sanglaudos politiką, kurios finansiniai ištekliai turi būti išlaikyti po 2013 m. atmetant bet kokius bandymus renacionalizuoti šią politikos sritį. Asmeniškai pridursiu, kad geriausias būdas išvengti sanglaudos politikos renacionalizavimo yra padaryti ją europine. Gaila, kad labai dažnai sanglaudos politikos lėšos skiriamos regioninio ir kartais nacionalinio pobūdžio projektams, o europiniams projektams jų tenka retai.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Europos Sąjungos sanglaudos politika yra pagrindinė priemonė užtikrinanti tvarų regionų vystymąsi. Sanglaudos politika diegiama labai decentralizuotai ir ji grindžiama subnacionalinių institucijų atsakomybės didinimu. Lisabonos sutartis suteikė teritorinės valdžios institucijoms galimybę aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procese, kas leistų geriau ir efektyviau įgyvendinti sanglaudos politikos priemones, pritaikytas atskirų regionų ir jų žmonių reikmėms. Balsavau už šį pranešimą. Manau, kad būtina geriau išnaudoti teritorinio bendradarbiavimo potencialą, kuris kai kuriuose regionuose iki šiol nepanaudotas, ir skatinti aktyvesnį partnerystės principo taikymą, užtikrinant efektyvų privačiojo ir viešojo sektorių bendradarbiavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) R. N. Mănescu pranešime siekiama suartinti Europos Sąjungą ir jos piliečius: jame pasisakoma už tai, kad Komisija geriau kontroliuotų vietos valdžios institucijų dalyvavimą vystant sanglaudos politiką. Šis dokumentas yra proceso dalis, kuriuo siekiama supaprastinti labai sudėtingas administravimo procedūras, skirtas mūsų regionams vystyti ir įvairių valstybių narių vietos valdžios institucijų bendradarbiavimui stiprinti. Pranešimui pritarė didelė EP dauguma ir tai patvirtina, kad tinkamesniam Europos lėšų panaudojimui skiriamas didelis dėmesys.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą, kadangi sanglaudos politikoje tobulinami sprendimo priėmimo procesai, vykdant daugiapakopį valdymą ir aktyviai įtraukiant subnacionalines institucijas. Šiuo metu nustatyta Europos Komisijos vykdoma priežiūra laikoma nepakankama ir negali kompensuoti neveiksmingų kontrolės sistemų nacionaliniu lygmeniu per visą daugiametį laikotarpį. Taigi siekiant, kad pagerėtų kontrolės sistema ir būtų taikoma didesnė pagalba subnacionalinėms institucijoms, būtina, jog Komisija stiprintų savo priežiūrą ir procedūras. Be to, nacionalinėms ir regioninėms valdymo institucijoms turėtų būti užtikrintos didesnės investicijos į finansinę pagalbą ir mokymą, siekiant didinti už programų valdymą atsakingų institucijų pajėgumus ir taisyklių išmanymą. Dar reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu itin sudėtingos prašymų dėl finansavimo pateikimo procedūros neretai sulaiko potencialius naudos gavėjus nuo sanglaudos politikos, todėl ateityje reikėtų parengti naudotojams palankesnę politiką su labiau suderintomis struktūrinių fondų taisyklėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Bradbourn (ECR), raštu. – EP nariai konservatoriai susilaikė per galutinį balsavimą dėl R. N. Mănescu pranešimo dėl kelių priežasčių.

Pirmiausia pranešime žadama išlaikyti gerai finansuojamą sanglaudos politiką, bet mes manome, kad sanglaudos ir socialinės fondų lėšos neturėtų būti atskirtos ir kad ES turėtų sutelkti išlaidas naujiems uždaviniams, o ne seniems prioritetams, pvz., sanglaudos politikai. Taip pat manome, kad šiuo pranešimu nepasiekta reikšmingos pažangos norint įtvirtinti griežtesnę šioms programoms skirtų lėšų kontrolę; šiame pranešime pateikti pasiūlymai gali būti naudingi tik siekiant padaryti paramos teikimo priemones dar sudėtingesnes ir įnešti dar daugiau painiavos.

Mes taip pat būtume patenkinti, jei pranešime būtų aptariamos Europos Audito Rūmų iškeltos problemos dėl šios srities finansavimo, bet pranešime jos nepaminėtos. Todėl EP nariai konservatoriai per balsavimą susilaikė.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Valstybių narių galių decentralizacija pagrįsta atsakomybės pasidalijimu tarp skirtingų valdymo lygmenų. Dėl šios priežasties sustiprinti regioninių ir vietos institucijų gebėjimai įgyvendinti ES politiką. Pritariu rezoliucijos priėmimui, nes joje sutelktas dėmesys į problemų, su kuriomis susiduria vietos ir regioninės institucijos, specifiką, atkreipiant dėmesį, kad taikant integruotą požiūrį reikėtų atsižvelgti į konkrečias regionų charakteristikas (geografines ir gamtines kliūtis, gyventojų mažėjimą, atokiausius regionus ir t. t.). Visgi joje taip pat pripažįstami įvairiose valstybėse narėse taikomų administravimo procesų skirtumai. Taikant integruotą požiūrį taip pat turi būti sudarytos sąlygos koordinuoti įvairių susijusių subjektų interesus, kad būtų supaprastintas valdymas keliuose lygmenyse. Rezoliucijoje taip pat pažymima, kad itin sudėtingos prašymų dėl finansavimo pateikimo procedūros ir pernelyg dažni patikrinimai gali sustabdyti potencialius naudos gavėjus nuo sanglaudos politikos ir kad būtina konsultuotis su visuomene, siekiant įteisinti sprendimų priėmimo procesą. Taip pat sutinku, kad sustiprinus regioninio ir vietos lygmens vaidmenį atitinkamai turėtų būti sustiprinta ir Komisijos priežiūra bei sanglaudos ir struktūrinės politikos koordinavimas.

 
  
MPphoto
 
 

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. (RO) Balsavau už šią rezoliuciją, kurioje siūloma sustiprinti daugiapakopį valdymą siekiant aktyvesnio subnacionalinių institucijų dalyvavimo politikos vystymo etape. Manau, kad piliečių interesams bus daug geriau atstovaujama, jei regioninės ir vietos institucijos bus įtrauktos į sprendimų priėmimo procesą nuo jo pradžios.

Be to, Europos Komisijos vaidmuo prižiūrint, kaip valdomos struktūrinių fondų lėšos, nekelia jokių abejonių. Vis dėlto šią Europos Komisijos audito funkciją reikia sustiprinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Sanglaudos fondui tenka daugiau kaip trečdalis viso ES biudžeto. Svarbiausias jo tikslas – sumažinti ekonominio išsivystymo skirtumus įvairiuose regionuose, išteklius sutelkiant į augimą ir užimtumą. Vis dėlto Financial Times laikraštyje neseniai paskelbtas tyrimas apie tai, kaip iš tikrųjų panaudojamos Sanglaudos fondo lėšos, ir aprašytos aplinkybės kelia didelį nerimą: fondo lėšos naudojamos tikslais, kurie visiškai neatitinka paskelbtųjų. Dėl tos pačios priežasties manau, kad būtina sustiprinti Komisijos kontrolės procedūras, susijusias su Sanglaudos fondo taikymu ir panaudojimu, sustiprinant daugiapakopio valdymo priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Sutinkame su būtinybe užtikrinti, kad būtų laikomasi kriterijų, susijusių su efektyvumu, veiksmingumu, teisėtumu ir skaidrumu „visuose struktūrinių fondų programų sudarymo ir įgyvendinimo etapuose“. Sutinkame, kad vykstantis Finansinio reglamento ir struktūrinių fondų taisyklių supaprastinimas gali būti labai svarbus siekiant pašalinti tam tikras kliūtis pasinaudoti šių fondų parama, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose. Dėl bendrojo finansavimo principo sutinkame, kad svarbu, jog nacionalinės institucijos prisiimtų atsakomybę įgyvendindamos sanglaudos politiką, bet manome, kad atsižvelgiant į dabartinę sunkią krizę, nuo kurios ypač nukentėjo kai kurios valstybės narės ir jų regionai, bendrojo finansavimo taisyklės turėtų būti lankstesnės. Tai suteiks galimybę geriau įsisavinti sanglaudos politikai skirtas lėšas. Visų pirma maksimalus bendrojo finansavimo, taikomo visiems struktūriniams fondams, lygis turėtų būti sumažintas iki 10 proc.

Nepritariame ir prieštaraujame kai kuriems pranešimo aspektams. Vienas pavyzdys yra „geras valdymas“ viešųjų paslaugų srityje, kurį, remiantis pranešėja, galima įgyvendinti tik sutelkiant viešuosius ir privačiuosius subjektus. Kitas pavyzdys – nekritiškų nuorodų į strategijos „Europa 2020“ tikslus kratinys. Ši strategija remiasi liberalizacija, privatizacija ir didesniu darbo rinkos lankstumu, kurie visiškai prieštarauja sanglaudos politikos tikslams.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau šiam pranešimui, nes iš 2006 m. Europos Audito Rūmų ataskaitos matyti, kad taikomos sanglaudos politikos kontrolės sistemos yra nepakankamai veiksmingos, o kompensuojamų išlaidų klaidų koeficientas per didelis (12%). 2008 m. metinėje ataskaitoje šie duomenys patvirtinami 11% neteisėtai išmokėtų lėšų atveju. Dėl tų klaidų iš dalies kaltos per sudėtingos struktūrinių fondų reglamentavimo taisyklės. Sanglaudos politikai būdinga bendros atsakomybės sistema lemia tai, kad labai sunku aiškinti ir taikyti taisykles, nes dalyvauja daug subjektų. Todėl taisyklės turėtų būti supaprastintos, siekiant užtikrinti naudotojams palankesnes procedūras ir neatbaidyti galimų paramos gavėjų nuo dalyvavimo projektuose.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Per paskutinius įgaliojimų decentralizavimo keliose valstybėse narėse dešimtmečius gerokai sustiprinta regioninės ir vietos valdžios kompetencija įgyvendinant Bendrijos politiką. Reformų sutartimi į Bendrijos teisę bendros kompetencijos srityje įtraukus subnacionalinį subsidiarumą, teritorinės valdžios institucijoms šiandien leidžiama aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procese rengiant ir įgyvendinant strategijas ir jos, kaip pagarbos vertos partnerės, gali dalyvauti siekiant Bendrijos tikslų. Toks svarbus žingsnis siekiant daugiapakopio valdymo yra atsakas į Parlamento prašymus stiprinti subnacionalinių valdžios institucijų dalyvavimą kuriant strategijas ir visais klausimais atsižvelgti į skirtingas šalių konstitucines vertybes.

Veiksmingas įgyvendinimas labai priklauso nuo to, kaip kuriama politika; į šį etapą įtraukiant vietos ir regionines institucijas – kaip geriausiai žinančias savo teritorijos ir gyventojų poreikius – bus užtikrinti geresni rezultatai vėlesniuose etapuose. Būtina skirti dėmesį sprendimo priėmimo proceso etapui, vykstančiam prieš teisėkūros etapą, ir pridėtinei vertei, kurią teritorinių strategijų ES vystymui suteikia politika ir geriausia patirtis, įgyvendinta vietos ir regioniniu lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Šis pranešimas prieštarauja Europos makroregionų kūrimui. Siekdamas dar labiau priversti šias konkurencingas grupes tarnauti bendrosios rinkos interesams Europos Parlamentas siūlo įtvirtinti, kad jos būtų prižiūrimos Europos Komisijos, taip pakenkiant išrinktoms vyriausybėms. ES regioninė politika turėtų būti skirta sumažinti Europos regionuose gyvenančių žmonių pajamų ir gyvenimo sąlygų nelygybę. Nuo šio tikslo labai nutolome.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdamas į tai, kad kai kurie regionai susiduria su geografinėmis ir gamtinėmis kliūtimis, pvz., gyventojų skaičiaus mažėjimu, manau, kad ši priemonė yra esminė siekiant veiksmingesnės sanglaudos politikos. Būtina laikytis griežtesnės pozicijos panaudojant Sanglaudos fondą, kad būtų galima sumažinti ES valstybių narių ir regionų skirtumus. Tokiu būdu bus sukurtas skaidresnis, mažiau biurokratiškas ir teisingesnis procesas paskirstant lėšas. Taigi sumažės konkurencingumo lygmenų skirtumas. Todėl balsavau taip, kaip balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. (LV) Pagaliau! Pagaliau kažkas šiek tiek susimąstė apie tai, kas vadinama regionine politika. Remdamasis Latvijos pavyzdžiu galiu sąžiningai pasakyti, kad net man nepavyko gauti informacijos iš Latvijos ekonomikos ministerijos tarnautojų apie ES struktūrinių fondų panaudojimo planus. Ši informacija labai slepiama nuo Latvijos žmonių. Bet galbūt kaip tam tikrą „padėką“ Komisija galėtų suteikti informaciją apie savo planus, susijusius su Latvija, ir galbūt būtų galima gauti finansavimą? Balsavau už tikėdamasis, kad procesas taps prieinamas visiems ir niekas negalės įslaptinti Europos Komisijos planų.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Pranešimu siekiama sustiprinti Komisijos vaidmenį teikiant paramą regioninėms ir vietos institucijoms. Tai bandymas išplėsti bendras Komisijos galias, kuriam visiškai negaliu pritarti. Todėl balsavau prieš rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Pastaraisiais metais Europos Sąjunga stebėjo, kaip auga vietos institucijų reikšmė valstybėse narėse. Teritorijos valdymo decentralizacija ir jo perdavimas mažesnėms vietos institucijoms reiškė, kad vadovaujantis subsidiarumo principu joms atiteko didesnė galia ir įtaka, visų pirma kalbant apie specifinę valstybių narių jiems perduotą kompetenciją. Taigi regioninėms institucijoms teko tiesiogiai bendrauti su Europos institucijomis. Balsavau už R. N. Mănescu pranešimą, nes tokiomis aplinkybėmis būtina užtikrinti didesnę Europos Komisijos kontrolę ir paramą regioninei politikai. Pranešime taip pat kalbama apie Baltąją knygą dėl teritorinės sanglaudos, kuri būtų realus ES žingsnis siekiant daugiapakopio valdymo, kuris puikiai suderinamas su Europos, nacionaline ir regionine kompetencijų sritimis.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Į Lisabonos sutartį įtraukus subnacionalinio subsidiarumo principą praktiškai įgyvendintas tikslas įtraukti regionus į Europos sprendimų priėmimo procesą. Aktyvesnis dialogas su Europos Komisija neatsiejamas nuo gero valdymo principų regioninės politikos srityje ir kitų pagalbos ir kontrolės procedūrų priėmimo. Balsavau už šį pranešimą, kuriame nagrinėjama regioninių ir vietos institucijų kompetencija ir vaidmuo įgyvendinant sanglaudos politiką. Regioninės institucijos sprendimų priėmimo procese dabar gali dalyvauti aktyviau ir labiau tiesiogiai. Tai reiškia, kad jos dalyvauja formuojant ir vykdant politiką ir yra laikomos lygiateisiais partneriais įgyvendinant ES tikslus.

Teigiamai vertinu šį svarbų žingsnį valdymo srityje, kuris yra atsakas į pakartotinius Europos Parlamento raginimus užtikrinti didesnį subnacionalinių subjektų dalyvavimą formuojant ir įgyvendinant Europos politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Norėčiau padėkoti pranešėjai R. N. Mănescu už puikų darbą. Sutinku su ja, kad vykdant daugiapakopį valdymą dėl tarpvalstybinių ryšių, užsimezgusių tarp privačiųjų ir viešųjų subjektų, galima geriau išnaudoti teritorinės sanglaudos potencialą. Taip pat sutinku, kad reikia skatinti jau įsteigtų Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių ir grupių, kurios steigiamos įgyvendinant esamas programas, informacijos mainus.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Per pastaruosius dešimtmečius galių decentralizacija keliose valstybėse narėse sudarė sąlygas sustiprinti regioninių ir vietos institucijų kompetenciją vystant Bendrijos politiką. Pabrėžiant diskusijų etapo, vykstančio prieš teisėkūros etapą, svarbą ir vietos bei regioniniu lygmeniu įgyvendinamos politikos ir geriausios patirties pridėtinę vertę teritorinių ES strategijų plėtrai bus užtikrintas jų veiksmingumas ir tvarumas. Siekiant nuspręsti, kaip daugiapakopis valdymas turėtų būti pagerintas sanglaudos politikos srityje, reikia apsvarstyti kelis aspektus: vertikalią ir horizontalią valdymo dimensiją, tikros partnerystės su vietos ir regioninėmis institucijomis sukūrimą, teritorinę sanglaudą ir bendradarbiavimą, taisyklių supaprastinimą ES ir nacionaliniu lygmeniu (valstybės narės turėtų supaprastinti savo nacionalines taisykles ir plėtoti griežtesnį vertinimą visuose lygmenyse, kad būtų užtikrinta kontrolė ir išvengta klaidų – 2008 m. 11 proc. lėšų per klaidą buvo susigrąžinta).

Reikia sustiprinti Komisijos vaidmenį teikiant paramą regioninėms ir vietos institucijoms ir rimtai apsvarstyti būdus gerinti valdymą ir struktūrinių fondų įgyvendinimo sistemos veiksmingumą po 2013 m.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Manau, būtina pagerinti valdymą regioninės politikos srityje siekiant, kad struktūrinių fondų ir sanglaudos politikos valdymas būtų ne tik veiksmingesnis, bet ir labiau suderintas. Sutinku su pranešėja, kad Komisija turėtų vystyti politiką, kuri ateityje būtų labiau orientuota į rezultatus, paremtus visų pirma kokybiška intervencija ir strateginių projektų plėtra. Taip pat manau, kad Europos tinklai geriausios patirties mainų srityje turėtų sustiprinti savo iniciatyvas, nes tai suteiks galimybę užtikrinti praktinį šių procedūrų įgyvendinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. (RO) Per paskutinius įgaliojimų decentralizavimo keliose valstybėse narėse dešimtmečius gerokai sustiprinta regioninės ir vietos valdžios kompetencija įgyvendinant Bendrijos politiką. Reformų sutartimi į Bendrijos teisę bendros kompetencijos srityje įtraukus subnacionalinį subsidiarumą, teritorinės valdžios institucijoms šiandien leidžiama aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procese rengiant ir įgyvendinant strategijas ir jos, kaip pagarbos vertos partnerės, gali dalyvauti siekiant Bendrijos tikslų. Toks svarbus žingsnis siekiant daugiapakopio valdymo yra atsakas į Parlamento prašymus stiprinti subnacionalinių valdžios institucijų dalyvavimą kuriant strategijas ir visais klausimais atsižvelgti į skirtingas šalių konstitucines vertybes.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu.(PL) Decentralizavus valdymą regioninėms ir vietos institucijoms tenka didesnė atsakomybė. Tiesą sakant, vietos institucijos geriausiai žino savo regionų ir juose gyvenančių žmonių poreikius, todėl gali pritaikyti bendruosius tikslus prie savo potencialo ir galimybių. Pasieksime rezultatų, jei valstybės narės atsakingai imsis darbo ir jei atsakomybė už šį darbą bus perduota atitinkamo lygmens institucijoms. Turėtume paremti visuomeninį požiūrį, kuris būtų lankstus ir integruotas.

Svarbu, kad sanglaudos politika būtų palanki naudos gavėjams. Reikia sumažinti administracines išlaidas ir supaprastinti procedūras, nes dėl jų sudėtingumo dažnai pasitaiko klaidų, o naudos gavėjai dažnai nebenori pasinaudoti jiems skirta parama. Kalbame apie klaidų rizikos sumažinimą, bet turėtume nepamiršti planų ir tikslų, dėl kurių esame sutarę. Šiuo atveju kalbu apie inovatyvias priemones. Inovatyviems metodams skirtas svarbus vaidmuo, todėl turime įvertinti riziką ir klaidų galimybę. Taigi turėtume savęs paklausti, ar norime eksperimentuoti vadovaudamiesi strategijos „Europa 2020“ tikslais, ar visgi norėtume sumažinti klaidų skaičių, nors tai reikštų, kad mūsų piliečiai nesiims naujoviško, bet dažnai neaiškaus darbo.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Geras Europos regioninės politikos valdymas yra būtinas siekiant sėkmingai vykdyti šią politiką. Valdymas turi būti užtikrintas keliuose lygmenyse siekiant sustiprinti visų institucijų dalyvavimą teisėkūros procese. Atsižvelgiant į tai būtina siekti didesnio regioninių ir vietos institucijų dalyvavimo ir diskusijų etape, vykstančiame prieš teisėkūros etapą, ir tokios politikos įgyvendinimo etape. Pabrėžtina, kad Lisabonos sutartyje įtvirtintas subnacionalinio subsidiarumo principas naudojamas ne tik regioninės politikos srityje, bet ir horizontaliai, t. y. visose ES politikos srityse.

Manau, užtikrinus didesnį ir geresnį dalyvavimą įvairiuose sprendimų priėmimo etapuose bus įgyvendintas teritorinės sanglaudos, pagrįstos integracijos vizija, tikslas. Vis dėlto turėtų būti laikomasi požiūrio „iš apačios į viršų“, nes būtent vietos ir regioninės institucijos geriausiai žino regionų charakteristikas ir problemas. Vietos ir regionų valdžios institucijų teritorinis paktas dėl strategijos „Europa 2020“ galėtų sustiprinti šį indėlį siekiant pagrįsto, tvaraus ir integracinio augimo. Partnerystės ir bendro finansavimo principai prisidės prie didesnės šių institucijų atsakomybės, todėl reikia sustiprinti Europos Komisijos priežiūros vaidmenį, visų pirma gerinant kontrolės ir audito sistemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, nes jame Komisija raginama sustiprinti priežiūros vaidmenį, kad būtų sumažintas paskutinėje Audito Rūmų ataskaitoje nurodytas klaidų lygis. Komisija taip pat turėtų konsultuotis su vietos ir regioninėmis institucijomis visuose teisėkūros, susijusios su regionais, etapuose, kad jiems tektų didesnė atsakomybė formuojant į rezultatus orientuotą politiką. Tai taip pat turėtų padėti sumažinti klaidų lygį, pagerinti kontrolės sistemas ir padidinti pagalbą, teikiamą subnacionalinėms institucijoms ir naudos gavėjams. Manau, šis pranešimas turės didelę reikšmę skatinant geresnį skirtingų valstybių narių regionų bendradarbiavimą, kuris turės tik teigiamą įtaką siekiant sanglaudos politikos tikslų visoje ES ir užtikrins darnią Europos regionų plėtrą.

 
  
  

Pranešimas: Agustín Díaz de Mera García Consuegra (A7-0342/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriuo siekiama, kad imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų žinios ir patirtis būtų naudingos agentūrai FRONTEX kaip ir šios agentūros patirtis. Šis klausimas nebuvo numatytas pirminiame 2004 m. reglamente. Kad būtų pagerinta FRONTEX veikla, reikia keisti reglamentą ir įtraukti į jį naujus klausimus, pvz., dėl naudojimosi informacija, gauta per imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklus, ir keitimosi ja per ICONet (saugų informacijos ir koordinavimo tinklą, skirtą valstybių narių migracijos valdymo tarnyboms); dėl prisijungimo prie Išorės sienų fondo siekiant sukurti imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklus ir lengvesnio jų veikimo; taip pat dėl geresnės pusmetinių ataskaitų teikimo sistemos veiklos. Esu įsitikinusi, kad šie pakeitimai pateikti laiku ir yra reikalingi, nes ES turi valdyti išaugusius legalios – ir nelegalios – imigracijos srautus.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) 2004 m. vasario mėn. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 377/2004 įkurtas imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklas. Šie pareigūnai yra valstybių narių atstovai, išsiųsti į trečiąją šalį, ir yra atsakingi už tai, kad ES būtų lengviau kovoti su nelegalia imigracija, visų pirma renkant informaciją Europos FRONTEX agentūrai. Vis dėlto galima pagerinti šios politikos, kuri dar tik kuriama, koordinavimą. Turėtų būti rengiami ryšių palaikymo pareigūnų ir Komisijos bei FRONTEX atstovų susitikimai. Be to, turėtų būti skatinamas didesnis bendradarbiavimas su kitomis įstaigomis, pvz., su Europos prieglobsčio paramos biuru, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro institucija. Todėl reikėjo pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 377/2004. Pritariu šiam pranešimui, kuriame ne tik primenamos pagrindinės teisės, kurias turi gerbti ši politika, bet ir nurodytos priemonės, kaip veiksmingai kontroliuoti ES išorės sienų valdymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Pritariu daliniam reglamento pakeitimui, kuriuo siekiama sustiprinti FRONTEX agentūros ir imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų bendradarbiavimą. Aktyvesnis bendradarbiavimas padėtų FRONTEX vykdyti pagrindines funkcijas kovojant su nelegalia migracija, vykdant nelegalios imigracijos prevenciją, grąžinant nelegalius imigrantus. Kadangi agentūros veikla susijusi su migracija ES teritorijoje, į trečiąsias šalis pasiųsti imigracijos ryšių palaikymo pareigūnai, galėtų prisidėti įgyvendinant agentūros tikslus už ES ribų.

Tokiu būdu agentūra turėtų galimybę efektyviau keistis informacija su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis arba tarptautinėmis organizacijomis ES sienų kontrolės klausimais, rengdama sienų apsaugos pareigūnų mokymus, keisdamasi operatyvine informacija ir vykdydama bendras operacijas. Keičiantis informacija būtų galima pasinaudoti ICONet tinklu (saugus informacijos ir koordinavimo tinklas, skirtas valstybių narių migracijos valdymo tarnyboms).

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį Europos Parlamento pranešimą, kadangi padidėjus migracijos srautams yra svarbu sukurti imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklą. Atsižvelgiant į tai, kad dabartinė ekonominė, finansinė ir socialinė krizė dar labiau paskatino žmonių migraciją, Europos Sąjunga privalo daryti viską, kad būtų tinkamai valdomi imigracijos srautai. Tinklo sukūrimas ne tik padėtų reguliuoti teisėtą, neteisėtą ir nelegalią imigraciją, bet taip pat pagerintų valstybių narių operatyvų bendradarbiavimą ir patobulintų pusmetinę ataskaitų teikimo sistemą. Be to, artimesnis bendradarbiavimas tarp pareigūnų garantuotų geresnį techninių žinių apsikeitimą bei ryšio palaikymą su kolegomis, dirbančiais trečiosiose šalyse. Norėčiau pabrėžti, kad Europos Sąjungos institucijos nuolat turėtų siekti, kad būtų užtikrinamas saugus ir greitas imigracijos procesas bei garantuoti, kad Europos Sąjungos piliečiai būtų apsaugomi nuo galimų pavojų, kylančių dėl neteisėtos ir nelegalios imigracijos. O tai galima pasiekti tik naudojantis visomis įmanomomis efektyviomis tarptautinio ir vidinio bendradarbiavimo priemonėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Manau, kad Parlamento pozicija dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 377/2004 dėl imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo sukūrimo pakeitimų prisideda prie tinkamo legalių ir nelegalių migrantų srautų valdymo. Būtina stiprinti valstybių narių ir trečiųjų šalių ryšius ir operatyvinį bendradarbiavimą, visų pirma pasitelkiant ryšių palaikymo pareigūnus. Taip pat manau, kad būtina išnagrinėti imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklų regionuose ir (arba) šalyse, turinčiose ypatingą reikšmę Europos Sąjungai, veiklą, ypač tais atvejais, kai aplinkybės šiuose regionuose ir (arba) šalyse turi įtaką nelegaliai imigracijai arba žmogaus teisių problemoms. Komisija turėtų parengti rekomendacijas dėl imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklų plėtros.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Balsavau prieš pranešimą dėl imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo sukūrimo, nes jis skirtas sustiprinti FRONTEX, kuri deda visas pastangas skatindama Europos kaip tvirtovės idėją. Kitaip tariant, siekiama, kad reikalingą imigracijos ir prieglobsčio politikos pažangą pakeistų represinė politika, kuri ne tik prieštarauja pagrindiniams principams ir laisvėms, bet yra neveiksminga ir turi pragaištingą poveikį priimančioms bendruomenėms ir kilmės šalies bendruomenėms, taip pat pabėgėlių ir imigrantų gyvybėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Enciu (S&D), raštu. (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad jis labai pagerina Europos Sąjungos imigracijos srautų valdymą. Išplečiant imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų, dirbančių trečiosiose šalyse, kompetenciją visos FRONTEX veikla bus veiksmingesnė, jei ji bus grindžiama iš šių pareigūnų gauta informacija ir pagalba. Kitas toks pat svarbus dalykas yra tas, kad šie ryšių palaikymo pareigūnai savo misijoje bus įpareigoti gerbti pagrindines teises. Ataskaitos, susijusios su pagarbos šioms teisėms priežiūra, bus reguliariai pateikiamos Europos Parlamentui nagrinėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Oficialiai sukūrus Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą (FRONTEX) reikėjo kuo geriau panaudoti ES sienos galimybes. Šiuo klausimu būtinas glaudesnis imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų ir FRONTEX bendradarbiavimas. Pasinaudojant imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų ir FRONTEX įgūdžiais, pagrįstais keitimusi informacija, gauta per informacijos ir koordinavimo tinklą, skirtą valstybių narių migracijos valdymo tarnyboms, bus sudarytos geresnės sąlygos FRONTEX atlikti rizikos analizę ir plėtoti bendradarbiavimą legalios ir nelegalios imigracijos srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Kaip šešėlinė šio klausimo pranešėja parėmiau A. Diaz de Mero pranešimą, kuriuo mums suteikiama galimybė neapsiriboti Komisijos pasiūlytais techniniais pakeitimais, taip galime geriau suprasti imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų veiklos sudėtingumą ir šios veiklos skaidrumo trūkumą. Atsižvelgiant į „mišrius“ migracijos srautus būtina į jų veiklą įtraukti nuostatas, kuriose skiriama daugiau dėmesio ir pagarbos žmogaus teisėms. Imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų vykdomose užduotyse turėtų geriau atsispindėti skaidrumas ir demokratinė priežiūra; dabar taip bus daroma, nes bus sustiprintas Europos Parlamento ir tokių organizacijų kaip Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras ir Europos prieglobsčio paramos biuras keitimasis informacija. Atsižvelgiant į Tarybos nepritarimą, rastas priimtinas kompromisas dėl prieštaringų terminų (angl. „illegal“ ir „irregular“, kai kalbama apie imigraciją), bet tai yra tik pirmasis žingsnis. Europos institucijos turės laikytis savo įsipareigojimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Marie Le Pen (NI), raštu.(FR) Įvairių šalių policijos pajėgų keitimasis geriausia patirtimi kartais būtinas, jo tikslai yra pagirtini. Vis dėlto turėtume prisiminti, kad tarptautinis policijos bendradarbiavimas buvo vykdomas jau XIX a., daug anksčiau, nei prasidėjo Europos integracija. Šiame pranešime siūloma, kad pasinaudojant FRONTEX (Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra) būtų geriau keičiamasi informacija apie nelegalios migracijos srautus, nelegalią imigraciją ir asmenų, gyvenančių be leidimo, deportavimą, ir būtų sukurtas imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklas. Šiai iniciatyvai, kurią palaiko daugelis europiečių, būtų galima pritarti, jei ji iš tikrųjų būtų skirta labai sumažinti imigraciją. Deja, realybė kitokia, o šios agentūros darbas, kaip ir priemonės, kurių ėmėsi nacionalinės vyriausybės, buvo nesėkmingas. Prancūziją ir Europą užplūdo imigrantai. Kasmet, remiantis „oficialiais“ Europos duomenimis, nelegaliai į Europą atvyksta 900 000 žmonių. Atsižvelgiant į tai, kad nelegalūs imigrantai, net nusikaltėliai nėra išsiunčiami atgal į kilmės šalį, kyla klausimas, kaip papildomos taisyklės galėtų pakeisti migracijos srautus, jei nebus tikro politinio ryžto, paremto veiksmais.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Pasiūlyme dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 377/2004 dalinio pakeitimo siekiama, kad imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų žinios ir patirtis būtų naudingos agentūrai FRONTEX kaip ir šios agentūros patirtis, t. y. kad būtų sprendžiamas klausimas, kuris nebuvo numatytas pirminiame reglamente.

Pasiūlyme dėl dalinio pakeitimo siekiama šių tikslų: abipusiai naudingai panaudoti imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų ir agentūros FRONTEX technines žinias; naudotis informacija, gauta per imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklus, ir ja keistis per ICONet (saugų informacijos ir koordinavimo tinklą, skirtą valstybių narių migracijos valdymo tarnyboms); prisijungti prie Išorės sienų fondo siekiant sukurti imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklus ir palengvinti jų veikimą; taip pat pagerinti pusmetinių ataskaitų teikimo sistemos veiklą. Teigiamai vertinu šią priemonę.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Oficialiai sukūrus Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą (FRONTEX) reikėjo kuo geriau panaudoti ES sienos išteklius. Šiuo klausimu būtinas glaudesnis imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų ir FRONTEX bendradarbiavimas. Imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų ir FRONTEX keitimasis įgūdžiais ir informacija, gauta pasinaudojant informacijos ir koordinavimo tinklu, skirtu valstybių narių migracijos valdymo tarnyboms, bus sudarytos geresnės sąlygos FRONTEX atlikti rizikos analizę ir geriau kontroliuoti legalią ir nelegalią imigraciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu.(FR) Pritariu šiam reglamentui, kuriuo iš dalies keičiamas 2004 m. vasario 19 d. reglamentas dėl imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo sukūrimo. Šie pakeitimai reikalingi atsižvelgiant į Europos teisės raidą šioje srityje ir jos įgyvendinimą. Naujajame reglamente, be kitų klausimų, apibrėžta: • FRONTEX ir ryšių palaikymo pareigūnų santykių teisinė bazė; • geresnis ICONet panaudojimas; • su tinklo veikla susijusių ataskaitų teikimo sistemos veiklos gerinimas. Tikimės, kad priėmus šį reglamentą imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų veikla bus veiksmingesnė.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Sienų apsaugos agentūrai FRONTEX tenka svarbus vaidmuo kovojant su nelegalia imigracija. Su ja galima veiksmingai kovoti tik tranzito šalyse. Todėl tankus imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklas ir glaudus jų bendradarbiavimas yra reikalingos priemonės, kuriomis bus sudarytos sąlygos mums veiksmingai kovoti su masine imigracija į Europą ir visais neigiamais jos padariniais Europos žmonėms. Vis dėlto tai bus galima pasiekti tik tokiu atveju, jei ryšių palaikymo pareigūnų informacija ir vertinimai kuo greičiau ir išvengiant bet kokios biurokratijos bus pateikti FRONTEX ir nacionalinėms institucijoms. Bendradarbiavimo srityje dar galima gerinti padėtį, kurią reikia išnaudoti sprendžiant imigracijos klausimą. Pvz., FRONTEX galios, valstybėms narėms pritarus, turėtų būti kuo greičiau išplėstos, kad būtų užtikrintas jos darbo nuoseklumas ir veiksmingumas, ypač prie išorės sienų.

Reikėtų parengti išsamią strategiją, kaip turėtų būti geriau apsaugotos ES išorės sienos ir kaip turėtų būti geriau kovojama su emigracijos iš kilmės šalies priežastimis. Tai Komisijos uždavinys. Nors pranešime nėra tinkama atsižvelgta į šiuos aspektus, juo bus pagerinta esama padėtis, todėl balsavau už.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 377/2004 dėl imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo sukūrimo, pateikti pakeitimai, kuriais siekiama, kad imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų žinios ir patirtis būtų naudingos agentūrai FRONTEX kaip ir šios agentūros patirtis. Tiesą sakant, FRONTEX negalėtų vykdyti visos savo veiklos, jei nebūtų sukurtas toks ryšių palaikymo pareigūnų tinklas.

Pritariu pasiūlytiems pakeitimams, kuriais siekiama: abipusiai naudingai panaudoti imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų ir agentūros FRONTEX technines žinias; naudotis informacija, gauta per imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklus, ir ja keistis per ICONet (saugų informacijos ir koordinavimo tinklą, skirtą valstybių narių migracijos valdymo tarnyboms); prisijungti prie Išorės sienų fondo siekiant sukurti imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklus ir palengvinti jų veikimą; taip pat pagerinti pusmetinių ataskaitų teikimo sistemos veiklą.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Sutinku su A. Díaz de Mera García Consuegra, kad imigracijos ryšių palaikymo pareigūnai, dirbantys trečiosiose šalyse, savo veikla galėtų labai prisidėti prie FRONTEX tikslų įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad agentūra neturi jokios atstovybės už ES ribų.

Pritariu pasiūlytiems pakeitimams, kuriais siekiama šių tikslų: abipusiai naudingai panaudoti imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų ir agentūros FRONTEX technines žinias; naudotis informacija, gauta per imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklus, ir ja keistis per ICONet (saugų informacijos ir koordinavimo tinklą, skirtą valstybių narių migracijos valdymo tarnyboms); prisijungti prie Išorės sienų fondo siekiant sukurti imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklus ir palengvinti jų veikimą; taip pat pagerinti pusmetinių ataskaitų teikimo sistemos veiklą.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Manau, kad pakeisti reglamentą būtina siekiant sudaryti sąlygas imigracijos ryšių palaikymo pareigūnams ir Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrai keistis informacija. Keitimasis informacijas tikrai bus naudingas abiem pusėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – 2004 m. vasario 19 d. priėmus reglamentą, kuris dabar keičiamas, FRONTEX dar nebuvo oficialiai įkurta. Reglamentą, kuriuo buvo įkurta Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra, Taryba priėmė po 8 mėn., t. y. 2004 m. spalio 26 d. Atsižvelgiant į reglamente numatytą agentūros FRONTEX kompetenciją, ji pagal valstybių narių kompetentingų institucijų pateiktą informaciją atlieka rizikos analizę; palengvina operatyvų valstybių narių ir trečiųjų šalių bendradarbiavimą; bendradarbiauja su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis arba tarptautinėmis organizacijomis, pvz., dalydamasi informacija sienų kontrolės klausimais, rengdama sienų apsaugos pareigūnų mokymus, keisdamasi operatyvine informacija ir vykdydama bendras operacijas. Pasiūlyti pakeitimai tinkami ir reikalingi. Europos Sąjungai sunkiu laikotarpiu reikalingas tinkamas imigracijos srautų valdymas. Jis turėtų būti vertinamas dviem aspektais: legalios imigracijos valdymo ir nelegalios imigracijos valdymo aspektu.

 
  
  

Pranešimas: Véronique Mathieu (A7-0265/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, nes ekonominė imigracija Europos Sąjungai kelia vis daugiau problemų. Todėl ES turi nustatyti legalios imigracijos galimybes, kurios būtų suderintos ir kurios atitiktų mūsų darbo rinkų poreikius, atsižvelgdama į demografinius ir ekonominius uždavinius, su kuriais ES susidurs artimiausiu metu. Esu įsitikinusi, kad priėmus šią direktyvą bus supaprastintos trečiųjų šalių piliečių priėmimo darbo tikslais procedūros, sumažės administracinės išlaidos ir bus lengviau tikrinti žmones, priimtus į valstybės narės teritoriją ir gavusius leidimą dirbti.

Dėl supaprastintos procedūros norėčiau pasakyti, kad turi būti užtikrintas teisinių reikalavimų vykdymas ir nacionalinės institucijų sprendimų priėmimo skaidrumas. Sutinku su pranešėja, kad sprendimai dėl trečiųjų šalių piliečių priėmimo darbo tikslais turės didelę įtaką jų gyvenimui, todėl turi būti priimami visiškai skaidriai.

 
  
MPphoto
 
 

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu. (EL) Direktyvoje dėl vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti ES valstybės narės teritorijoje ir Europos Parlamento pranešime šiuo klausimu imigrantai vertinami kaip pigi kapitalo žiauriai išnaudojama darbo jėga. Imigrantui bus suteikta teisė pasilikti ES valstybės narės teritorijoje tik jei jo darbas papildys plutokratijos iždą. Priešingu atveju jis bus laikomas nelegaliu imigrantu ir su juo bus elgiamasi kaip su nepageidaujamu objektu, kurį bus galima įkalinti 18 mėn. ir išsiųsti atgal. ES valstybėse narėse imigrantai niekuo nesiskiria nuo vietos darbuotojų. Juos vienija bendras darbininko, išnaudojamųjų, turto, kurį pasiima kapitalas, kūrėjų likimas. Kova už teisėtus imigrantų reikalavimus, už jų įteisinimą, už juodosios rinkos ir neapdrausto darbo panaikinimą, už didesnius atlyginimus, už vienodą dienos atlyginimą, už tą patį darbą, už visiška socialinių ir pilietinių teisių apsaugą ir Dublino susitarimo panaikinimą yra bendra kova.

Imigrantų problemos bus išspręstos tik integravus juos į darbininkų klasės judėjimą ir sustiptinus jų kovą su antivisuomenine ir šovinistine politika, kurią vykdo ES ir jos buržuazinės vyriausybės, atsakingos už vietos ir migrantų darbuotojų skurdą ir nelaimes Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu. (IT) Esu įsitikinęs, kad geriausias būdas veiksmingai kovoti su nelegalia imigracija ir nelegaliu darbu yra nustatyti legalios imigracijos galimybes, kurios būtų suderintos ir kurios atitiktų mūsų darbo rinkų poreikius.

Šios direktyvos priėmimo nauda akivaizdi: išduodant vieną dokumentą, pagal kurį suteikiamas leidimas apsigyventi ir patekti į darbo rinką, bus labai supaprastinta priėmimo tvarka, sumažės jos išlaidos ir sutrumpės procedūrų laikas.

Būtina priimti šią direktyvą siekiant įvesti papildomas priemones, susijusias su sezoniniais darbuotojais ir bendrovės viduje komandiruojamais darbuotojais, taigi tikiuosi, kad tai bus padaryta kuo anksčiau ir tinkamai atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją nuspręsti dėl maksimalių atvykimo kvotų, taikomų darbuotojams iš trečiųjų šalių.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Trečiadienį buvo balsuojama dėl kolegos V. Mathieu direktyvos projekto dėl vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje sukūrimo. Balsavau už šį dokumentą. Deja, jis nebuvo priimtas. Šiuo dokumentu būtų suvienodinta užsienio darbuotojams taikoma tvarka, taigi būtų išspręstas socialinio dempingo klausimas. Juo būtų veiksmingiau reguliuojama nelegali imigracija, suteikiamos galimybės ES apriboti nelegalų darbą ir nelegalius sektorius. Socialistai nepritarė šiai direktyvai dėl to, kad į jos taikymo sritį neįtrauktos kai kurios kategorijos. Vis dėlto liberalų nepritarimas buvo visiškai netikėtas ir dėl jo dokumentas nebuvo priimtas. Po to, kai buvo atmestas jų pasiūlytas pakeitimas, jie balsavo prieš visą dokumentą iš anksto mūsų neįspėję apie tai, kad šiam punktui jie skiria didelį dėmesį. Taip pražuvo metai kruopštaus darbo.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu.(FR) Žmonės turi suprasti, kad Europos Parlamentas nėra pavaldus Tarybai. Nuo šiol net imigracijos klausimu valstybės narės turi atsakingai elgtis su EP nariais. Įprasta teisėkūros procedūra yra faktas. Direktyvos projektas dėl vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams per plenarinę sesiją atmestas: tai yra tvirtas Parlamento žingsnis, nes klausimas buvo labai svarbus. Ilgai kalbėta apie vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje sukūrimą. Iš pradžių tai buvo pagirtina iniciatyva, bet Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pateikti pakeitimai prieštarauja pačiai bendro leidimo esmei. Jie taip pat prieštarauja vienodo požiūrio į visus principui ir darbuotojus suskirsto į skirtingas kategorijas, o tai nepriimtina.

Negali būti taikomos išimtys vienodo požiūrio principui. Taigi, reaguodami į šiuos PPE pakeitimus, daugelis balsavo prieš galutinį pasiūlymą: pasiūlymas atmestas 350 balsų prieš 306 ir bus grąžintas Europos Komisijai. Turime siekti daugiau, pasisakydami už atsakingą imigracijos politiką ir prieš ribojančią ir diskriminacinę politiką!

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Šiandien Europos Parlamentas balsuodamas dėl vieno leidimo gyventi ir dirbti trečiųjų šalių darbuotojams direktyvos, užblokavo Europos Komisijos pasiūlymą ir grąžino jį į atsakingus parlamentinius komitetus toliau tobulinti direktyvos pasiūlymo turinį. Šis balsavimas – tai Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos ir visų darbuotojų, esančių Europos Sąjungoje, laimėjimas. Norėčiau pabrėžti, kad kadangi mums žadėtas direktyvos pagrindas buvo panaikintas jau Komisijos pasiūlyme, nes jame iš turinio yra išbrauktos tam tikros darbuotojų kategorijos, tokios kaip sezoniniai darbuotojai, bendrovės viduje perkeliami darbuotojai, pabėgėliai, tai Europos Parlamentas negalėjo pritarti tokiai direktyvai. Ši direktyva turėtų būti bendroji pagrindų direktyva dėl trečiųjų šalių darbuotojų teisių ir pagrindas konkrečioms direktyvoms parengti, nes tiktai taip bus pasiektas Europos Sąjungos tikslas – sukurti bendrą migracijos politiką. Taip balsuodami, mes parodėme, kad Europos Sąjungoje negali būti sukurta dviguba darbo rinka su dvigubais standartais, nes bus paminti iki šiol visi išsikovoti socialiniai standartai.

 
  
MPphoto
 
 

  Cornelis de Jong (GUE/NGL), raštu. – Balsavau už 30, 34, 65, 103, 109 ir 114 pakeitimus, nes nors visiškai remiu JT konvenciją dėl visų migruojančiųjų darbuotojų ir jų šeimų narių teisių apsaugos, manau, kad priėjimo prie darbo rinkos reguliavimas, socialinės apsaugos schemos ir socialinio būsto klausimai turėtų būti reguliuojami valstybių narių, o ne Bendrijos lygmeniu. Ratifikuodamos minėtą konvenciją valstybės narės įsipareigojo įgyvendinti ją savo vidaus sistemose neperduodamos jokių galių šioje srityje Europos Sąjungai.

 
  
MPphoto
 
 

  Luigi Ciriaco De Mita (PPE), raštu. (IT) Pranešimas dėl vieno leidimo gyventi ir dirbti Europos Sąjungoje suteikė mums galimybę pasvarstyti ir išnagrinėti svarbų vaidmenį, kuris galėtų būti teikiamas darbuotojams imigrantams mūsų visuomenėje. Teisėtas atvykimas, veiksminga integracija ir pagarba įstatymui yra esminės sąlygos, kad būtų užtikrintas šis vaidmuo ir didesnis imigrantų dalyvavimas juos priimančių bendruomenių plėtroje. Bendras leidimas, dėl kurio vyko balsavimas, suteiktų galimybę valdyti atvykimą ir užtikrinti visų bendruomenę sudarančių žmonių teises ir pareigas. Pritariau pasiūlymui dėl direktyvos, įskaitant jo nuostatas, kurios neprieštarauja ES ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintoms palankesnėms nuostatoms. Apgailestauju, kad EP nepriėmė šio pasiūlymo, kuris, mano nuomone, būtų prisidėjęs kuriant žmonių, norinčių dirbti kartu siekiant ES augimo, Europos laisvės ir integracijos erdvę.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu.(FR) Ilgai kalbėta apie vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje sukūrimą. Tai pagirtina iniciatyva, kurios pradinis tikslas – supaprastinti administracines taisykles, taikomas trečiųjų šalių piliečiams, sudarant sąlygas gauti leidimą dirbti ir gyventi pasinaudojant vieno langelio principu grindžiama sistema. Pirminiame teisėkūros pasiūlyme buvo nurodyta, kad trečiųjų šalių darbuotojams turi būti užtikrintos vienodos užimtumo teisės, kurios taikomos tos šalies piliečiams (pvz., teisė į socialinę apsaugą, švietimą ir mokymą). Vis dėlto remiantis pranešėjos iš dalies pakeistu dokumentu valstybėms narėms būtų suteikta galimybė riboti kai kurias šių teisų. Tai prieštarauja vienodo požiūrio principui ir yra nepriimtina. Todėl dauguma balsavo prieš galutinį pasiūlymą, kurs buvo atmestas. Artimiausiu metu visuomenei teks sunkus uždavinys parengti žmonišką ir pagrįstą imigracijos politiką, bet tai gali būti padaryta tik Europos lygmeniu, kad būtų išvengta rinkiminių darbotvarkių ir automatiškos nacionalinės reakcijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Diskutuotinas šio pasiūlymo klausimas yra vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūra ir valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų vienodos teisės. Būtų sukurtos visoms valstybėms narėms bendros taisyklės, kurios panaikintų esamus skirtumus tarp įvairių valstybių narių, o teisinio statuso suteikimo darbuotojams procesas būtų greitesnis, vienodesnis ir skaidresnis visoje ES. Pirma, legali darbo jėgos, visų pirma kvalifikuotos darbo jėgos, migracija padeda kovoti su nelegaliu darbu ir gali padidinti ekonomikos konkurencingumą bei panaikinti esamus trūkumus. Vis dėlto negalime pamiršti, kad ekonomikos krizės ir pažeidžiamumo laikotarpiu, didėjant nedarbui, darbo jėgos migracijos politika turi būti lanksti, kaip teigia Komisija, ir tvari bei pagrįsta.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlo Fidanza (PPE), raštu. (IT) Esu labai nusivylęs, kad nepritarta V. Mathieu pranešimui dėl vieno leidimo apsigyventi ir dirbti pateikimo procedūros. Tai buvo suderintas pranešimas, kuris balsavimo etape buvo patobulintas Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai pateikus pakeitimus, kuriuos liberalai ir konservatoriai papildė ir kuriems buvo pritarta.

Esu nusivylęs, kad Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija nesilaikė susitarimo ir kad Europos konservatorių ir reformuotųjų frakcija klaidingai įvertino pasiūlymus. Dabar Komisija pateiks naują pasiūlymą, kuris tikėtinai bus prastesnė kokybės nei dabartinis.

Galimybė legaliems imigrantams gauti reikalingą leidimą gyventi ir dirbti visoje Europos Sąjungos teritorijoje, pasinaudojant viena procedūra, būtų labai svarbus žingsnis į priekį ir reikalinga bei tinkama priemonė siekiant sustiprinti kovą su nelegalia imigracija užtikrinant geresnį bendradarbiavimą su pakrančių valstybėmis narėmis ir sustiprinant FRONTEX.

Deja, kaip ir kelis kartus anksčiau, nugalėjo kairiųjų ideologinis užsispyrimas. Puoselėdami nediskriminacinį sienų atvėrimą jie galiausiai užkirto kelią apsaugoti sąžiningus užsieniečius, atvykstančius į Europą dirbti.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Mums labai svarbu, kad šis pasiūlymas dėl direktyvos dėl vieno leidimo gyventi ir dirbti pateikimo procedūros atmestas Europos Parlamento daugumos, nes EP dokumentas, dėl kurio jau sutarta su Taryba, yra naudingas tik didelių įmonių ir ekonominių grupuočių interesams. Šios grupuotės siekia socialinio dempingo, kad darbo jėgą iš užsienio galėtų išnaudoti mokėdamos mažus atlyginimus ir suteikdamos nedaug teisių.

Nors vadovautasi bendro reguliavimo pretekstu, tokios grupuotės iš tiesų siekė įteisinti socialinį dempingą, paskatinti nesaugų darbą, padidinti nelygybę, sudaryti sąlygas priimti skirtingus sprendimus ir nepaisyti įstatymų, kuriuose būtų įtvirtinti lygybės ir teisingumo visiems darbuotojams principai.

Tam tikra prasme jos siekė atgaivinti kilmės šalies principą, paimtą iš liūdnai pagarsėjusios vadinamosios Bolkenšteino direktyvos, kuriai buvo nepritarta po bendro darbuotojų pasipriešinimo. Dabar įvairių valstybių narių darbuotojų ir sąjungų argumentai ir nepritarimas sulaukė atgarsio Europos Parlamente. Tai reiškia, kad kovoti buvo verta. Portugalijos darbuotojai savo lapkričio 24 d. streiku taip pat prisidėjo prie teigiamo klausimo sprendimo. Vis dėlto būtina išsaugoti budrumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu.(FR) Nors beveik 25 mln. europiečių neturi darbo, dar kartą pateikta direktyva, kuria siekiama palengvinti darbo ieškančiųjų imigraciją. Turėtume pripažinti, kad tai iš dalies nepriimtina. Be to, pasiūlyme siekta užtikrinti tam tikras ekonomines ir socialines šių darbuotojų sąlygas tariamai siekiant išvengti socialinio dempingo arba nesąžiningos konkurencijos su vietos darbuotojais arba darbuotojais, jau dirbančiais Europos Sąjungoje. Taip netiesiogiai pripažįstama, kad imigracija mažina atlyginimus Europoje ir nepašalina darbo jėgos trūkumo, bet, priešingai, prisideda prie tiesioginės konkurencijos su mūsų darbuotojais.

Kai kurie pakeitimai, kuriais norėta paskatinti lygias gyventojų ir imigrantų teises – ir vienodas išlaidas – iš tiesų reiškia, kad bet kuris imigrantas, dirbantis arba ne, galės naudotis mūsų socialinėmis privilegijomis. Taigi reikia rinktis socialinį dempingą arba automatinę labdarą, kuri nebeįmanoma pakelti nei politiškai, nei finansiškai. Valstybių narių lygmenyje reikia priimti sprendimą grąžinti migracijos srautus, kurie tapo nepakeliama ekonomine, socialine ir net kultūrine našta, ir visose srityse pirmenybę teikti nacionaliniams ir Bendrijos interesams.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu.(PL) ES valstybės narės nuolat susiduria su nelegalios imigracijos problema ir trečiųjų šalių piliečių darbu šešėlinėje ekonomikoje. Turi būti imtasi žingsnių veiksmingai kovoti su šiomis problemomis. Leidimo atvykti ir gyventi išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems pradėti dirbti valstybėje narėje, procedūrų supaprastinimas ir standartizavimas padės kovoti su nelegalia imigracija. Taip pat bus galima patenkinti Europos rinkų darbo jėgos poreikius. Pasiūlytose taisyklėse paliekama tam tikra priimančių valstybių narių veiksmų laisvė, nustatant atsisakymo įsileisti sąlygas. Taip bus užtikrintas tinkamas teisinio saugumo lygis ir nesikišimas į valstybių narių kompetenciją.

Nagrinėjama direktyva bus suteikta galimybė visoms valstybėms narėms patvirtinti bendrą požiūrį į ekonominę imigraciją. Bus užtikrintos skaidrios taisykles, darbuotojų saugumas ir diskriminuojamų darbuotojų teisinė apsauga, tęsiama kova su nelegalia imigracija ir galiausiai įgyvendinamos priemonės kovoti su nesąžininga konkurencija. Dėl šios priežasties pritariu pranešėjos pozicijai.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – 2001 m. Komisija pateikė pasiūlymą dėl direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo, siekiant apmokamo darbo arba savarankiškai dirbančio asmens ekonominės veiklos, sąlygų. Nors Europos Parlamentas šiam pasiūlymui pritarė, šį plačių užmojų pasiūlymą, kuriuo buvo siekiama nustatyti Europos Sąjungos teritorijoje ekonomine veikla užsiimti siekiančių trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo sąlygas, Taryba pirmojo svarstymo metu atmetė ir Komisija 2006 m. jį oficialiai atsiėmė. Džiaugiuosi, kad Lisabonos sutartyje įtvirtintu nauju teisiniu pagrindu suteikiama gera galimybė priimti šį pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu. (IT) Kaip ir mano frakcija, balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros sukūrimas ir jų saugaus teisinio statuso užtikrinimas yra tinkamas atsakas į didelius demografijos iššūkius, su kuriais susidurs Europa artimiausiais metais.

Deja, dėl Parlamento nepritarimo šios svarbios direktyvos nagrinėjimas bus nukeltas, nors ji būtų supaprastinusi dažnai sudėtingas administravimo procedūras, taikomas ekonominių migrantų priėmimui. Ja būtų suteikiama galimybė mūsų valstybių narių darbo rinkoms reaguoti į esamus ir būsimus darbo jėgos poreikius ir sudaromos sąlygos kovoti su išnaudojimu ir diskriminacija, nuo kurios dažnai kenčia šie darbuotojai. Šia direktyva siekiama sumažinti nacionalinių teisės aktų skirtumus: taikant šią vieno langelio principu grindžiamą sistemą administracinė procedūra bus paprastesnė, ne tokia brangi ir greitesnė.

Mūsų pasiūlyme nebūtų apibrėžtos trečiųjų šalių piliečių priėmimo sąlygos: valstybės narės visada būtų atsakingos už priėmimo sąlygų nustatymą ir migrantų, kuriems leidžiama atvykti į jų teritoriją darbo tikslais, skaičiaus nustatymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Šis pranešimas ir direktyvos projektas, kurį jis iš dalies keičia, yra apgailėtini. Jais siekiama, kad imigracija remtųsi atrankos principu ir rinkos poreikiais. Iš visų imigrantų, kurie nereikalingi ar nebereikalingi šioms rinkoms, atimamos jų teisės. Nors dirbantiesiems suteikiamos ribotos teisės, suteikiama galimybė šias teises ateityje dar labiau apriboti. Imigrantai nėra antrarūšiai žmonės! Ši direktyva nežmoniška. Balsuosiu prieš ją ir ją pasmerksiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Šis dokumentas, kurį atmetė EP narių dauguma, buvo teisės aktas, kuriuo būtų suteikiama galimybė geriau valdyti migrantų srautus. Juo siekta panaikinti darbo ir gyvenimo procedūrų skirtumus valstybėse narėse ir trečiųjų šalių piliečiams, legaliai dirbantiems ES, suteikti tam tikras teises. Tai buvo žingsnis pirmyn dėl dviejų priežasčių. Pirma, kuriama nauja priemonė, kuria trečiųjų šalių piliečiams, norintiems imigruoti į valstybės narės teritoriją, suteikiamos tam tikros teisės. Antra, tai yra politinis signalas užsienio šalims, paneigiantis mitą, kad Europa yra uždara ir kad joje priimamos tik represinės priemonės, be to, stiprinamas saugumas, kuris yra svarbus reaguojant į Stokholmo programoje įvardytas problemas, susijusias su lanksčios imigracijos politikos sukūrimu siekiant paremti ES ekonomikos plėtrą. Dėl šios priežasties balsavau taip, kaip balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Sąlygos, kurių laikantis trečiųjų šalių piliečiams leidžiama gyventi ir dirbti ES valstybėje narėje yra tos šalies, o ne ES reikalas. Faktas, kad tam tikrose srityse periodinė gerą išsilavinimą turinčių patyrusių darbuotojų imigracija gali būti naudinga, neturi paskaitini atvirų durų politikos, nes visų pirma turi būti įdarbinami mūsų darbuotojai, t. y. ES piliečiai. Jei darbuotojų trūkumo esama daugelyje sričių, turime išanalizuoti jo priežastis ir atitinkamai pritaikyti mokymą bei suteikti galimybes persikvalifikuoti. Praeityje ne kartą pasitvirtino faktas, kad darbo jėgos migracija gali sukelti problemų darbuotojams, nes dėl jos sumažėja atlyginimai, be to, ji gali prisidėti prie kainų dempingo.

Pvz., dėl šios priežasties šalims, kuriose gerai išvystyti socialinės pasaugos tinklai, pareikalavus įvesti laisvo darbuotojų judėjimo pereinamieji laikotarpiai. Per diskusijas svarbu nepamiršti, kad taisyklėmis ir reglamentais, skirtais darbo jėgos pasiūlai, gali pasinaudoti išmintingai dirbančios įmonės. Todėl balsavau prieš pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. (RO) Balsavau už pranešimą, nes Europos Sąjungai jau seniai reikia aiškų taisyklių ir procedūrų, susijusių su teisėmis, kurios suteikiamos legaliai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams. Tokios taisyklės reikalingos visų prima dėl dviejų priežasčių. Pirma, nors ES darbuotojams turėtų būti taikoma prioritetinė tvarka, legaliai gyvenantys darbuotojai dalyvauja valstybių narių ekonominiame gyvenime ir turi teisę į apsaugą ir garantijas. Jie turėtų būti vertinami kaip ES ekonomikos turtas, o ne grėsmė ES darbuotojams.

Antra, tokios aiškios taisykles padėtų geriau kontroliuoti migraciją. Vis dėlto neturėdami tokių taisyklių paskatinsime nelegalią migraciją ir darbą su visais neigiamais jo padariniais. Gaila, bet nepritariu pranešimui ir raginu Komisiją pateikti naują pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už V. Mathieu pranešimą, nes tikiuosi, kad po ilgo darbo bus parengtos rekomendacijos parengti direktyvą, kurioje būtų įtvirtintos bendros Europos taisyklės dėl trečiųjų šalių darbuotojų leidimų ir teisių. Europos direktyva kuriama nuo 2001 m., bet rezultatų nematyti. Tikėkimės, kad per bendro sprendimo procedūrą Taryba ir Parlamentas pritars šiai direktyvai ir bus pasiektas rezultatas atsižvelgiant į šio klausimo svarbą. Tai labai svarbus dalykas Europos plėtrai, nes didėjant darbo jėgos paklausai artėjama prie vadinamosios „ekonominės imigracijos“, todėl reikia kuo skubiau įtvirtinti bendrą klausimo reguliavimą. Būtina paremti ilgalaikę ES ekonomikos plėtrą, todėl turime supaprastinti administracines procedūras, susijusias su leidimų išdavimu trečiųjų šalių piliečiams, norintiems patekti į valstybės narės teritoriją ieškant darbo, ir užtikrinti jų saugų teisinį statusą. Direktyva bus suteikiama galimybė mums patenkinti esamus ir būsimu darbo jėgos poreikius ir kovoti su išnaudojimu ir diskriminacija, su kuria dažnai susidruni tokie darbuotojai.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, kuriam per galutinį balsavimą nepritarta. Balsavau už, nes manau, kad migracijos į Europos Sąjungą priežiūra yra esminė atsakingos priėmimo politikos valstybėse narėse dalis. Geriausia būdas kovoti su nelegalia imigracija ir nelegaliu darbu yra nustatyti legalios imigracijos galimybes, kurios būtų suderintos ir kurios atitiktų priimančios šalies darbo rinkų poreikius.

Nevykstant ekonomikos augimui svarbu nepuoselėti neteisingų įtraukties lūkesčių ir neskatinti politikos, kuri prisidėtų prie darbo trūkumo. Pasiūlymas priimančios šalies institucijoms pateikti vieną prašymą dėl darbo ir gyvenimo, pasitarnaus tokiai nepagrįstai vilčiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Sutinku su pranešėja V. Mathieu dėl pasiūlymo dėl direktyvos, kuria prisidedama prie ES pastangų plėtoti globalią migracijos politiką ir yra esminis pasiūlymas trečiųjų šalių piliečiams. Ja siekiama dviejų tikslų: a) sukurti vieną paraiškos dėl leidimo gyventi ir dirbti valstybėje narėje pateikimo procedūrą; b) nustatyti bendras minimalias teises trečiųjų šalių darbuotojams, legaliai gyvenantiems ES, kurios būtų tokios pat, kaip ir teisės, taikomos valstybių narių piliečiams.

 
  
MPphoto
 
 

  Marit Paulsen, Olle Schmidt and Cecilia Wikström (ALDE), raštu.(SV) Legali imigracija į ES valstybes nares yra svarbi ekonomikos plėtrai. Darbuotojų imigracija gali padidinti konkurenciją ir gyvybingumą, todėl atsižvelgiant į demografines problemas, kurias ES kelia gyventojų senėjimas, svarbu priimti lanksčią imigracijos politiką. Todėl remiame Komisijos pasiūlymą, kuriuo siekiama įtvirtinti vieną paraiškų dėl vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūrą. Ja remiantis būtų supaprastintos sudėtingos administracinės procedūros, susijusios su imigrantų priėmimu. Ja taip pat turėtų būti suteikiamos galimybės valstybių narių darbo rinkoms reaguoti į esamus ir būsimus darbo rinkos poreikius, tai taptų priemone kovoti su šių darbuotojų išnaudojimu ir diskriminacija.

Vis dėlto nepritariame pateiktiems pakeitimams dėl papildomų dokumentų, dėl kurių pasiūlymas taptų prieštaringas ir beprasmis. Viena paraiškų pateikimo procedūra ir vienas dokumentas neturės prasmės, jei visos valstybės galės išduoti papildomus dokumentus ir jų reikalauti. Pakeitimui, kuriame nurodoma, kad valstybės narės gali išduoti dokumentą, papildantį leidimą gyventi, kuris gali būti atnaujintas arba panaikintas pasikeitus asmens padėčiai darbo rinkoje, pritarta. Tekstas mums buvo nepriimtinas ir mes būtume pageidavę prieš priėmimą atlikti antrąjį jo svarstymą, todėl balsavome už tai, kad, priešingai, nei norėta Tarybos, būtų įtrauktos koreliacijos lentelės. Tam nebuvo pritarta, todėl atsižvelgdami į tai, kad balsavimas už pranešimą būtų reiškęs dokumento priėmimą per pirmąjį svarstymą, o jo turinys, mūsų nuomone, prieštaravo visam pasiūlymui dėl vieno ES dokumento vietoje kelių skirtingų dokumentų, mes balsavome prieš pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Vienas iš geriausių būdų kovoti su nelegalia imigracija ir nelegaliu darbu yra nustatyti teisėtos imigracijos galimybes, kurios būtų suderintos ir kurios atitiktų mūsų darbo rinkų poreikius. Ekonominė imigracija – tai realybė, su kuria turime tvarkytis, tačiau tai taip pat būtinybė, turint omenyje demografinius ir ekonominius iššūkius, su kuriais Europos Sąjunga susidurs artimoje ateityje. Taigi imigracijos politika gali būti laikoma mūsų darbo jėgos poreikių reguliavimo priemone, kuria prisidedama prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo.

Europos Sąjungos teisė neapriboja valstybių narių teisės nustatyti savo socialinės apsaugos sistemas. Kadangi ši sritis nėra suderinta ES lygiu, kiekviena valstybė narė savo teisės aktais nustato sąlygas, kuriomis suteikiamos socialinės išmokos, taip pat tokių išmokų dydį ir laikotarpį, kuriuo jos teikiamos.

Tačiau naudodamosi šia teise valstybės narės turėtų laikytis ES teisės. Be to, turi būti užtikrintos darbo sąlygos, įskaitant darbo užmokestį ir atleidimą, darbuotojų sveikatą ir saugą, darbo laiką, atostogas ir drausmines procedūras, atsižvelgiant į pagrindines galiojančias kolektyvines sutartis.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Europos Sąjunga turi būti pasiruošusi spręsti būsimas demografijos problemas. Su darbo jėgos migracija susiję klausimai svarbūs ekonomikos konkurencingumui ir aktyvumui. Juos reikia išsamiai išnagrinėti ir spręsti laikantis suderinto požiūrio.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu.(FR) Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas atmetė šį pasiūlymą dėl vieno leidimo. Šiandieninis balsavimas atveria kelią naujoms deryboms ir pasako „ne“ teisų paskirstymui atsižvelgiant į darbuotojų rinkos vertę. Šioje direktyvoje neužtikrintos bendros teisės visiems darbuotojams migrantams, paremtos vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principais. Joje pasiūlyta fragmentuota legalios migracijos sąvoka, pagal kurią migrantų darbuotojų teisės priklausys nuo jų rinkos vertės. Artėjant 20-osioms JT konvencijos dėl visų migruojančiųjų darbuotojų ir jų šeimų narių teisių apsaugos metinėms šis hierarchinis suskirstymas visiškai nepriimtinas: ES turi pagaliau atsižvelgti į daugelio tyrimų išvadas, kuriose nurodoma, kad nauda – ir individuali, ir kolektyvinė, ekonominė ir socialinė – priimančioms šalims ir kilmės šalims priklauso nuo visapusiško ir veiksmingo migrantų teisių užtikrinimo. Žalieji toliau skirs ypatingą dėmesį šiam klausimui, kad padėtų ES parengti plačių užmojų migracijos politiką, pagrįstą pagrindinių teisių universalumo ir nedalomumo principais. Šis klausimas bus svarbus per naujas derybas, kurios prasidės atmetus šį netenkinantį pasiūlymą.

 
  
  

Pranešimas: Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Carmen Romero López (A7-0354/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos projekto dėl Europos apsaugos orderio tikslas – nusikaltimų prevencija. Direktyvos projektas grindžiamas tuo, kad nors valstybės narės nusikaltimų aukoms teikia apsaugą savo teritorijoje, tačiau tapo būtina sukurti Europos masto išankstinio įspėjimo ir prevencijos mechanizmą. Šiuo požiūriu atsižvelgiama į Stokholmo programoje pateiktas rekomendacijas ir po Lisabonos sutarties įsigaliojimo taikomas procedūras, pagal kurias pranešimus galima teikti tarptautiniu lygiu, ir į pirmą 2010 m. sausio 5 d. Tarybos pasiūlymą dėl Europos aukų apsaugos direktyvos. Pritariu plačiam požiūriui, siekiant, kad direktyva apimtų įvairių nusikaltimų aukas ir pakeitimams, kuriais siekiama patobulinti apsaugos orderį, užtikrinti teisinės apsaugos tęstinumą, nustatyti orderio vykdymo terminą ir paaiškinti padėtį, susijusią su aukų judėjimu iš vienos valstybės narės į kitą.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi joje pritariama Tarybos pasiūlymui dėl direktyvos, kurioje nustatytos aiškios su nusikaltimų prevencija ir ypač aukų apsauga susijusios priemonės. Labai svarbu, kad būtų užkirstas kelias smurtautojų nusikaltimų aukoms daromai žalai ne tik aukų valstybėje, bet kad tokios apsaugos priemonės veiktų visoje Europos Sąjungoje. Šios direktyvos patvirtinimas ir įgyvendinimas parodytų, jog ES yra pasiryžusi praktiškai įgyvendinti Stokholmo veiksmų planą, t. y. Europos Sąjungos iniciatyvą, skirtą išlaikyti ir vystyti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę.

Labai svarbu pabrėžti, kad Europos apsaugos orderis turėtų būti taikomas visoms nusikaltimų aukoms, įskaitant prekybos žmonėmis, prievartinės santuokos, žmogžudystės dėl garbės, incesto, smurto dėl lyties aukas, liudininkus, terorizmo aukas ir organizuoto nusikalstamumo aukas, neatsižvelgiant į aukų amžių ar lytį, jeigu smurtautojo tapatybė nustatyta. Be to, aukų apsauga nėra vien tik fizinė apsauga, taip pat turi būti atsižvelgiama ir į aukų orumą. Todėl visapusiškai pritariu, kad būtina įtraukti tokią aukų apsaugą, kurią teikiant siekiama atkurti jų orumą ir pagarbą joms kaip asmenybėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. (IT) Parlamento balsavimu dėl siūlomos direktyvos dėl Europos nukentėjusiųjų apsaugos orderio buvo perduota aiški žinia dėl žmonių, nukentėjusių nuo smurto, apsaugos. Deja, nors Taryboje ir nebuvo kvalifikuotos daugumos, nes Nyderlandai palaikė besipriešinančias šiai iniciatyvai šalis, tai nė trupučio nesumažino šios dienos balsavimo svarbos.

Reikia užpildyti Europos teisės aktų spragą smurto aukų apsaugos srityje, imantis konkrečių veiksmų, kurie būtų taikomi ne tik aukos valstybės teritorijoje, bet ir už jos ribų. Dvylikos valstybių narių, įskaitant Italiją, bendradarbiavimo tikslas yra išankstinio perspėjimo ir aukų apsaugos mechanizmo įdiegimas visoje Europos Sąjungos teritorijoje.

Esu įsitikinusi pasiekto susitarimo dėl šios priemonės svarba – taip pat ir politiniu požiūriu – kadangi tai padės užtikrinti visų rūšių nusikaltimų aukų apsaugą ir padės suvaržyti bei uždrausti grėsmę keliančių asmenų veiksmus. Taip pat reikšmingas aspektas yra galimybė aukai persikelti gyventi į kitą valstybę narę, suteikiant informaciją ir pagalbą, kurios jai reikės norint pradėti naują gyvenimą, ir kartu sudarant jai sąlygas naudotis apsaugos priemonėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu. (IT) Apskritai esu už apsaugos orderio idėją. Smurto aukos turi būti apsaugotos nuo pakartotinių smurtautojų išpuolių ir turi naudotis prevencinėmis priemonėmis visoje Europos Sąjungoje.

Direktyvos projektas yra dar vienas žingsnis Stokholmo veiksmų plano tikslų įgyvendinimo ir Europos Sąjungos iniciatyvos palaikyti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę linkme.

Suprantu šios iniciatyvos kompleksiškumą. Skiriasi įvairių valstybių narių teisminės sistemos, baudžiamieji bei civiliniai procesai. Vis dėlto, manau kad pranešėjoms pavyko sustiprinti teisinės apsaugos tęstinumą ir užtikrinti geriausią įmanomą aukų apsaugą, kartu užtikrinant teisinį tikrumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Smurto aukos gali naudotis apsaugos nuo smurtautojų priemonėmis savo pačių valstybėse narėse. Tačiau ši apsauga užsibaigia prie jų valstybių narių sienų ir iki šiol nebuvo būdo užtikrinti tokią apsaugą už tų sienų. Balsavau už šią naują direktyvą, kuria valstybės narės teisminėms institucijoms, įdiegusioms apsaugos priemones pagal savo nacionalinės teisės aktus, leidžiama išleisti „Europos apsaugos orderį“, pagal kurį aukos saugomos kitų valstybių narių teritorijose. Akivaizdu, kad ši direktyva visų pirma skirta moterims, nukentėjusioms nuo smurto, tačiau ji gali būti pritaikyta bet kam, nepaisant lyties bei amžiaus, taip pat potencialioms aukoms bei jų artimiesiems.

 
  
MPphoto
 
 

  Regina Bastos (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį direktyvos projektą dėl Europos apsaugos orderio, kuriuo siekiama apsaugoti nusikaltimų aukas visoje Europos Sąjungoje. Šia iniciatyva siekiama pristatyti valstybių narių teisminių institucijų ir policijos bendradarbiavimo mechanizmą tam, kad vienoje valstybėje narėje apsaugos priemonėmis besinaudojančioms nusikaltimo aukoms nereikėtų pakartoti viso teisminio proceso norint gauti apsaugos priemones ir kad aukos būtų apsaugotos, jei nuspręstų gyventi ar pasilikti kitoje ES šalyje.

Europos apsaugos orderis bus išduodamas saugomo asmens prašymu ir turėtų būti išduodamas ne tik moterims, kurios yra šeiminio smurto aukos, t. y. pagrindinei grupei, kuriai suteikiama apsauga, bet ir visoms kitoms aukoms, pvz., prekybos žmonėmis aukoms, moterų lytinių organų luošinimo, prievartinės santuokos, žmogžudystės dėl garbės, incesto, smurto dėl lyties aukoms, liudininkams, taip pat terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo aukoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už direktyvos pasiūlymą dėl Europos apsaugos orderio, nes jo pagrindiniai tikslai yra nusikaltimų prevencija bei aukų apsauga. Šiuo metu, išdavus aukų apsaugos orderį, pagal jį nustatytos vykdomosios priemonės taikomos tik išduodančiojoje valstybėje narėje. Europos Sąjunga privalo daryti viską, kad nusikaltimams ir persekiojimui būtų užkirstas kelias Europos lygmeniu. Tik taip galėsime garantuoti aukai saugią aplinką ir nesuvaržysime aukos mobilumo teisės. Nors valstybių narių baudžiamieji, civiliniai ir administraciniai procesai skiriasi, visos šalys privalo dirbti drauge, kad būtų užkirstas kelias pakartotiniams nusikaltimams.

Manau, jog į šį pasiūlymą labai svarbu įtraukti ir moralinės paramos aspektą. Dauguma aukų dar ilgai po prieš juos įvykdyto nusikaltimo kenčia nuo įvairių psichologinių ir moralinių nusikaltimo paliktų pasekmių. Europos Sąjunga turi pasirūpinti ne tik prevencija ir apsauga, bet ir moraline pagalba nukentėjusiesiems tam, kad jie galėtų pradėti naują gyvenimą bet kurioje Europos šalyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE), raštu. (CS) Balsavau už pranešimą dėl Europos apsaugos orderio, nes juo siekiama pagerinti smurtinių nusikaltimų aukų padėtį. Teisinė apsauga ypač reikalinga asmenims, kurie yra pasikartojančio artimų giminaičių smurto aukos, asmenims, kurie tampa nusikaltimų dėl lyties aukomis ar asmenims, kurie tampa kitokių nusikaltimų aukomis valstybėje narėje, kurioje jos neturi nei pilietybės, nei gyvenamosios vietos. Pritariu siūlomiems pakeitimams, kuriais apribojamos priežastys, dėl kurių galima atšaukti Europos orderio pripažinimą arba patį orderį, nustatomas 20 dienų orderio vykdymo terminas ar paaiškinama padėtis, susijusi su aukų judėjimu iš vienos valstybės narės į kitą.

Esu patenkintas, kad teisinio pagrindo problema, dėl kurios ypač nesutarė Taryba ir Komisija, išaiškinta. Mano nuomone, patvirtinus pasiūlymą dėl pakeitimų išspręstas konkretus ginčas dėl Europos apsaugos orderio civilinių ir kriminalinių aspektų, nes pasiūlymu bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose papildomas teismo sprendimų pripažinimu. Taip atsižvelgiama į Komisijos prieštaravimą, jog Europos apsaugos orderis pažeis jos išimtinę teisę civilinės teisės srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Pritariu šiai rezoliucijai, nes manau, kad būtina, jog smurto aukos naudotųsi nusikaltimų prevencijos priemonėmis ir apsauga visoje Europos Sąjungoje. Kitaip tariant, tokia apsauga neturėtų būti apribojama iki vienos valstybės narės, o turėtų sudaryti sąlygas asmeniui apsistoti ar pasilikti kitose ES valstybėse. Ši priemonė turėtų būti taikoma prekybos žmonėmis, moterų lytinių organų luošinimo, prievartinės santuokos, žmogžudystės dėl garbės, incesto, smurto dėl lyties aukoms, liudininkams ir terorizmo aukoms ir organizuoto nusikalstamumo aukoms. Norint tai pasiekti, reikės susidoroti su tuo, kad valstybių narių teisinės sistemos yra skirtingos.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Šiuo direktyvos projektu siekiama užpildyti dabartinių teisės aktų spragą dėl nusikaltimų aukų, nes teisės aktuose nesprendžiamas klausimas dėl nusikaltimų prevencijos ir poreikio įdiegti skubų ir veiksmingą Europos masto išankstinio įspėjimo ir prevencijos mechanizmą aukoms apsaugoti. Dėl šių priežasčių, Europos apsaugos orderio sukūrimas turėtų tapti svarbiu aukų apsaugos būdu, nepaisant to, kokį smurtą joms teko patirti. Europos apsaugos orderis turėtų veikti visose valstybėse narėse, kad aukoms persikėlus į kitą valstybę narę, joms nereikėtų iš naujo pradėti viso teisinio proceso dėl apsaugos priemonių taikymo.

Nors, viena vertus, ką tik patvirtinome teisės aktą dėl įtariamųjų pilietinių ir procedūrinių teisių ES, kita vertus, negalime pamiršti aukų, kurios, be jokios abejonės, yra pažeidžiamos ir kurioms trūksta didesnės apsaugos, pilietinių ir procesinių teisių. Šios direktyvos patvirtinimas yra svarbus žingsnis padedant aukoms, tačiau, tikiuosi, kad Komisija gali žengti dar toliau ir kuo skubiau pateikti visapusišką ir išsamesnį teisėkūros paketą dėl aukų.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu.(FR) Balsavau už Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos projektą dėl Europos apsaugos orderio. Priešingai nei kai kurios labiau besipriešinančios valstybės (Jungtinė Karalystė, Nyderlandai po paskutinio vyriausybės pasikeitimo ir pan.), esu griežtai prieš taikymo srities apribojimą iki baudžiamųjų procedūrų; pritariu įvairesnių procedūrų įtraukimui. Tikiuosi, kad Europos Parlamentui per plenarinę sesiją išreiškus tvirtą poziciją bus užtikrintas ne tik išėjimas iš dabartinės aklavietės, kurią lėmė blokuojanti mažuma Taryboje, bet ir tai, kad Tarybai pirmininkausianti Vengrija tęs darbą šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę būtina suteikti teisinę apsaugą nusikaltimų aukoms. Būtent dėl šios priežasties, nepaisant tam tikrų išlygų, pritariu dabartinio pasiūlymo tikslams, nes juo siekiama pagerinti dabartinę padėtį šiais atžvilgiais: a) patobulinti Europos apsaugos orderio atšaukimo nuostatas; b) užtikrinti teisinės apsaugos tęstinumą; c) apriboti priežastis, dėl kurių galima atšaukti Europos orderio pripažinimą arba patį orderį; d) nustatyti 20 dienų orderio vykdymo terminą; ir e) paaiškinti padėtį, susijusią su aukų judėjimu iš vienos valstybės narės į kitą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Ši direktyva yra susijusi su apsaugos priemonių, kuriomis siekiama padėti nusikaltimų aukoms, kai jų gyvybei ar fiziniam, psichiniam ar seksualiniam neliečiamumui kyla pavojus, taikymu.

Apsaugos priemonės taikomos visose ES valstybėse narėse, tačiau tokios priemonės nebeveikia, kai kas nors kerta valstybės sieną. Europos apsaugos orderiu siekiama užtikrinti, kad vienoje valstybėje narėje asmeniui siūloma apsauga būtų išlaikyta ir toliau teikiama bet kurioje kitoje valstybėje narėje, į kurią asmuo persikelia ar yra perkeltas.

Tokią poziciją šiandien patvirtino Europos Parlamentas, 610 balsavus „už“, 13 – „prieš“ ir 56 susilaikius. Pozicija grindžiama šio Parlamento narių ES Tarybai pirmininkaujančios Belgijos atstovų derybose pasiektu kompromisu. Tačiau tekstą dar turi patvirtinti kvalifikuota valstybių narių dauguma Taryboje.

Nors dauguma apsaugos priemonių skirtos moterims, kurios tapo šeiminio smurto aukomis, naujas taisykles, kaip teigiama pranešime, reikėtų taikyti visoms aukoms: „direktyva taikoma apsaugos priemonėms, kuriomis siekiama apsaugoti visus nukentėjusiuosius, o ne tik smurto dėl lyties aukas, atsižvelgiant į kiekvienos atitinkamo nusikaltimo pobūdį“.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Europos apsaugos orderis yra Europos Tarybai pirmininkavusios Ispanijos suteiktos pirmenybės kovai su smurtu prieš moteris praktinė išraiška. Aukos, kurioms taikomos priemonės, pagal kurias smurtautojai turi laikytis atstumo nuo aukų, bus saugomos ir už savo valstybės sienų, taigi joms bus sudarytos sąlygos pradėti naują gyvenimą ten, kur jos manys esant tinkama. Išduotas Europos apsaugos orderis turės vienodą teisinę galią visoje Europos Sąjungoje. Tekstas buvo išplėstas, įtraukus „gyvybės, fizinio ar psichinio neliečiamumo, orumo, asmens laisvės arba lytinio neliečiamumo“ apsaugą. Tokia plati apibrėžtis apima priverstines vedybas, pedofiliją, prekybą žmonėmis, lytinių organų žalojimą ir t. t. Ši priemonė atitinka laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės pirminį tikslą kurti saugią Europą. Todėl balsavau už šį tekstą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jim Higgins (PPE), raštu. – Teigiamai vertinu Europos apsaugos orderį. Tai puiki iniciatyva, kuria užtikrinama, kad vienoje valstybėje narėje taikomos aukų apsaugos priemonės bus taikomos ir kitoje. Šiuo metu kirtus sieną apsaugos orderiai nebeveikia ir aukos lieka bejėgės. EAO yra svarbus žingsnis aukų teisių stiprinimo linkme. Tai griežta priemonė, kuria bus sukurta saugesnė prieglauda smurto aukoms visoje Europos Sąjungoje. Daugiau kaip 100 000 moterų ES taikomos apsaugos priemonės. Tačiau man didelį susirūpinimą kelia Taryboje esanti blokuojanti mažuma ir Airijos dalyvavimas joje. Tikiuosi, kad milžiniškas pritarimas šiam pranešimui Parlamente paskatins blokuojančią mažumą persvarstyti savo poziciją. Nepritariu jų argumentui, kad pranešimo teisinis pagrindas yra netinkamas. Ir Tarybos, ir Parlamento teisės tarnybos nustatė, kad teisinis pagrindas yra tinkamas ir kad dėl apsaugos orderio neatsiranda pareiga – kaip vienbalsiai pritarė Teisės reikalų komitetas – keisti nacionalines sistemas, kad būtų pritaikytos apsaugos priemonės, nes valstybės narės, į kurią atvyksta auka, prašoma suteikti apsaugą pagal jos pačios nacionalinę teisę.

 
  
MPphoto
 
 

  Timothy Kirkhope ir Marina Yannakoudakis (ECR), raštu. – ECR frakcija visapusiškai pritaria siūlomo Europos apsaugos orderio tikslams, mes trokštame matyti, kad smurto, terorizmo, šeiminės prievartos, persekiojimo ir (arba) priekabiavimo aukos būtų apsaugotos ir tuomet, kai jos kerta ES valstybių narių sienas. ECR frakcija supranta, kokias kančias gali sukelti fizinis, psichinis ar seksualinis smurtas ir kokios pažeidžiamos lieka tokio smurto aukos.

Negalėjome šiandien balsuoti už šį pranešimą, nes mums susirūpinimą kelia direktyvos teisinis pagrindas ir jos taikymo sritis. Šis pasiūlymas grindžiamas baudžiamąja teise, tačiau kai kurie nusikaltimai, kuriuos norima apimti šiuo pasiūlymu, yra civilinės teisės sritis, taip pat nesiremiama SESV 81 straipsniu. ECR frakcijai susirūpinimą kelia tai, kaip veiksmingai šis pasiūlymas būtų įgyvendinamas ir kokią žinią taip nenormaliai elgdamiesi nusiųstume ES visuomenei apie mūsų čia naudojamus teisės kūrimo būdus. ECR frakcija yra įsitikinusi, kad mūsų ES lygmeniu rengiami teisės aktai turi būti teisiškai logiški ir tvirti ir neturėtų kelti pavojaus valstybių narių teisinėms sistemoms.

Dėl šių priežasčių ECR frakcija susilaikė nuo balsavimo dėl šio pranešimo.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Pasiūlymas dėl direktyvos dėl Europos apsaugos orderio, kurį pateikė 12 valstybių narių, yra iniciatyva, kuria siekiama nusikaltimų prevencijos. Netgi tuo atveju, kai valstybės narės išduoda aukų apsaugos orderį, pagal jį nustatytos vykdomosios priemonės taikomos tik išduodančiojoje valstybėje narėje. Vis dėlto aukos gali persikelti iš vienos valstybės narės į kitą dėl daugelio priežasčių, viena iš jų – siekis apsisaugoti nuo nusikaltimo. Persikeldamos jos tampa neapsaugotos, jeigu pagal policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose jų nepavyksta apsaugoti taikant greitą ir veiksmingą Europos masto išankstinio įspėjimo ir prevencijos mechanizmą. Bendradarbiauti taikant šį mechanizmą – tai tikslas, kurio siekiama šia iniciatyva. Iš veiksmų, kurių ėmėsi valstybės narės, matyti, kad nusikaltimams gali būti užkirstas kelias Europos lygmeniu, kai nustatoma smurtautojo (-ojų) tapatybė.

 
  
MPphoto
 
 

  Barbara Matera (PPE), raštu. (IT) Dėl Tarybos indėlio ir ypač dėl dviejų pranešėjų ir mūsų komitete pateiktų pakeitimų, direktyvos dėl Europos apsaugos orderio projekte numatyta puiki aukų apsauga be jokių nacionalinės teisės aktų apribojimų. Į šį projektą reikėtų žiūrėti kaip į reguliavimo pažangos Europoje, daromos žingsnis po žingsnio, kad visose valstybėse narėse būtų užtikrintos vienodos teisės ir vienoda apsauga, simbolį.

Kaip teigiama, dėl Europos apsaugos orderio aukų, norinčių laisvai keliauti Europos Sąjungoje, apsauga tampa aiškesniu ir spartesniu procesu. Akivaizdu, kad vis dar trukdo mūsų teisinių sistemų, įskaitant jų procedūras, skirtumai. Tačiau pagal nustatytą taikymo sritį mūsų valstybėms sudarytos sąlygos sparčiai prisitaikyti prie naujos tvarkos ir taip sustiprinti mūsų Europos Sąjungą ir geriau apsaugoti Europos piliečius, ypač pačius pažeidžiamiausius.

Todėl visapusiškai pritariu šiam pasiūlymui, kuris suteiktų vilties daugeliui žmonių, kurių laisvė ir orumas pažeidinėjami kiekvieną dieną, ir kurie neturi jokių atsakomųjų priemonių. Ateityje tokie žmonės gali netgi turėti galimybę pradėti naują gyvenimą kitoje šalyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Tai, kad vienoje valstybėje narėje apsaugos orderiu saugoma nusikaltimo auka turėtų būti apsaugota ir tuo atveju, kai ji nusprendžia gyventi ar pasilikti kitoje ES valstybėje, yra elementariausio teisingumo klausimas. Būtent tokių ketinimų vedini šiandien patvirtinome naujas taisykles. Visos, ne tik šeiminio smurto, aukos turėtų turėti galimybę būti saugomos Europos apsaugos orderiu. Apsaugos priemonės taikomos visose ES valstybėse narėse, tačiau tokios priemonės nebeveikia, kai asmuo kerta valstybės sieną. Europos apsaugos orderiu siekiama užtikrinti, kad vienoje valstybėje narėje asmeniui siūloma apsauga būtų išlaikyta ir toliau teikiama bet kurioje kitoje valstybėje narėje, į kurią asmuo persikelia ar yra perkeltas, neatsižvelgiant į tai, dėl kokio nusikaltimo jis nukentėjo.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu.(FR) Visos vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje saugomos smerktinų veiksmų aukos turėtų gauti tokią pat apsaugą, kai nusprendžia keliauti į kitą valstybę narę. Nepaisant to, kad dauguma priemonių yra susijusios su smurto dėl lyties aukomis moterimis, turėtų būti nustatyta, kad visos kitos smurto aukos, įskaitant vaikus, gali naudotis apsauga pagal šią iniciatyvą. Be to, galime teigiamai vertinti tai, kad apsaugos orderio galima prašyti saugomo asmens šeimai. Tačiau aukų apsauga nėra vien tik fizinė apsauga. Taip pat turi būti atsižvelgiama į aukų žmogiškąjį orumą. Puikiai suprantu iniciatyvos kompleksiškumą ir iššūkius, su kuriais gali tekti susidurti, ypač dėl galimų valstybių narių teisminių sistemų ir baudžiamųjų, civilinių ir administracinių procedūrų skirtumų. Tačiau nepaisant to, valstybes nares reikia skatinti ir toliau žengti šiuo keliu.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. (LV) Pritariu ir manau, kad šis pranešimas yra geriausias iš visų, dėl kurių balsuojame gruodžio 14 d. Apibrėžti pagrindiniai kriterijai, išsamiai išnagrinėtos visos problemos ir aiškiai nurodytas pagrindimas. Dabar nusikaltimų aukomis tapusiems asmenims bus užtikrinta teismų apsauga visose Europos Sąjungos valstybėse, jei tokie asmenys vyks iš vienos ES valstybės narės į kitą. Tai sudarys sąlygas tyrimus atliekančioms valdžios institucijoms ir valstybiniam prokurorui veiksmingai atlikti tyrimus, o nusikaltimų aukos neslėps vertingos informacijos nuo tyrėjų iš baimės. Esu dėkingas pranešėjui už jo pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Nors pastaraisiais metais buvo imtasi tam tikrų priemonių apsaugoti aukas, smurtą patyrę asmenys dažnai paliekami bėdoje. Savo profesijai besirengdami teisininkai ir advokatai daug sužino apie ginamųjų teises, tačiau jie nieko neišgirsta apie tinkamus elgesio su liudininkais ir aukomis, kurios kartu yra ir liudininkai, būdus. Jei programa pritaikoma tik ginamajam ir visai neatsižvelgiama į prieš ką nors civilinius veiksmus pradedančią auką, tai atrodo kaip smūgis į veidą. Šiuo atveju svarbus didesnis supratimas, tačiau jo reikia ir rengiant medicinos specialistus, kad geriau būtų atpažįstamas šeiminis smurtas. Prievartos prieš vaikus atveju labai svarbus civilinės kompensacijos ieškinių apribojimo įstatymu klausimas. Aukų apsauga taip pat reiškia, kad tik nepriekaištingą biografiją turintiems ir kriminalinių nusikaltimų nepadariusiems asmenims turi būti leidžiama dirbti su mūsų vaikais. Jei dabar Lichtenšteine teikiami kaltinimai dėl vedybų prievarta be aukos sutikimo ir įmanoma imtis teisinių veiksmų nepilnametės lyties organų luošinimo atveju, tai aiškiai rodo galimus labai giriamo daugiakultūrio praturtėjimo pavojus.

Kadangi aukų apsaugos klausimas vis dar ankstyvame etape ir smurtą patyrę asmenys dažnai nežino, kur kreiptis pagalbos savo valstybėje ir kokios jų teisės, labai svarbu, kad aukų apsauga būtų suderinta visoje ES. Todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už pranešimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos projekto dėl Europos apsaugos orderio, nes ES reikia sistemos, kuria būtų padidinta piliečių, tapusių smurto aukomis, gyvybės, saugumo ir fizinės, psichologinės ir seksualinės sveikatos apsauga. Direktyvos projektu siekiama pagerinti tokių nusikaltimų aukų apsaugą ES, nes apsaugos priemonės šiuo metu taikomos tik pagal atskirų valstybių nacionalinės teisės aktus. Šia rezoliucija siekiama užpildyti teisės aktų spragą, kad smurto aukoms būtų užtikrinta apsauga ne tik jų valstybėse ir taip užtikrinti, kad visos valstybės narės aukoms teiktų tinkamą apsaugą. Valstybėms narėms nebus privaloma suderinti savo nacionalinių įstatymų, tačiau jos galės juos pritaikyti, kad jie būtų pripažįstami abipusiškai.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. (EL) Šiandien balsavau už pasiūlymą dėl direktyvos, kuria patvirtinama standartinė priemonė, siekiant palengvinti ir sustiprinti nusikaltimų aukoms, besinaudojančioms savo laisvo judėjimo teise ir keliaujančioms tarp valstybių narių, teikiamą apsaugą. Šia direktyva dabar aukos bus apsaugotos nuo nusikaltimų, kurie gali kelti pavojų jų gyvybei, fizinei, psichinei ar seksualinei sveikatai, ar jų asmeninei laisvei, o galutinis tikslas – ateityje išvengti tokių nusikaltimų.

Po derybų su Taryba direktyva buvo patobulinta, ypač šiais aspektais:

– išplėsta teisinė apsauga, kad aukai nebereikėtų iš naujo pradėti viso teisinio proceso dėl apsaugos priemonių taikymo, jeigu ji persikelia į kitą valstybę narę;

– pagerintos ir supaprastintos sąlygos, kuriomis išduodamas Europos apsaugos orderis;

– apribotos priežastyss, dėl kurių galima atšaukti Europos orderio pripažinimą arba patį orderį;

– nustatytas aiškus orderio vykdymo terminas;

– išplėsta apsauga, kad ji apimtų ne tik fizinį neliečiamumą, bet ir aukos orumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Šiuo pranešimu prieštaraujama jau patvirtintam Stokholmo veiksmų planui, t. y. Europos Sąjungos iniciatyvai, kuria siekiama išlaikyti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Nepaisant su teisiniu pagrindu susijusių šių pakeitimų problemų, nusprendžiau balsuoti už pranešimą, nes manau, kad nusikaltimų aukų ar galimų aukų apsaugos priemonės yra teigiamas dalykas. Galimybė išplėsti teisinės apsaugos orderio taikymą, kad jis galiotų ne tik vienoje valstybėje narėje („išduodančioje valstybėje“), bet ir kitoje valstybėje narėje, į kurią saugomas asmuo nori persikelti („vykdančioje valstybėje“) yra akivaizdus žingsnis praktinio laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės Europos Sąjungoje sukūrimo linkme, t. y. siekio kuriam pritariu.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Šeiminis smurtas yra pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas ir gali padaryti poveikį visiems, neatsižvelgiant į religiją, odos spalvą ar socialinę padėtį. 2009 m. Rumunijoje šeiminis smurtas išaugo 35 proc., palyginti su 2008 m. Tiesą pasakius, ir 2010 m. pranešama, kad daugėja šeiminio smurto atvejų. Teigiama, kad šeiminį smurtą kiekvienais metais patiria 1 200 000 žmonių ir tik 1 proc. išdrįsta apie jį pranešti valdžios institucijoms.

Europos apsaugos orderis turi būti stipri priemonė, kuria būtų galima suteikti saugesnį prieglobstį smurto aukoms visose valstybėse narėse. Tai taip pat apima apsaugą nuo asmenų grupių smurtinių veiksmų ir tokia apsauga turi būti taikoma prekybos žmonėmis, moterų lytinių organų luošinimo, prievartinės santuokos, žmogžudystės dėl garbės, incesto, smurto dėl lyties aukoms, liudininkams, terorizmo aukoms ir organizuoto nusikalstamumo aukoms.

Valstybės narės privalo užtikrinti teisinės apsaugos tęstinumą, apriboti priežastis, dėl kurių galima atšaukti Europos orderio pripažinimą arba patį orderį, nustatyti 20 dienų orderio vykdymo terminą, paaiškinti padėtį, susijusią su aukų judėjimu iš vienos valstybės narės į kitą.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Manau, kad Tarybos direktyva yra teigiamas dalykas, nes ja siekiama sukurti tikrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Tačiau pritariu pranešėjų pareikštam susirūpinimui, ypač dėl techninių praleidimų ir didelių valstybių narių teisinių sistemų skirtumų.

 
  
MPphoto
 
 

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. (IT) Norėčiau pasveikinti T. Jiménez-Becerril Barrio ir C. Romero López atlikus puikų darbą. Naudojant šiandien patvirtintą Europos apsaugos orderį (EAO), kuriuo išplečiama teisės aktų taikymo sritis ir kuris apima visų nusikaltimų, o ne tik nusikaltimų dėl lyties, kaip buvo siūlyta iš pradžių, aukas, į apsaugą vienoje valstybėje narėje teisę turinčioms nusikaltimų aukoms bus užtikrintas toks pat apsaugos lygis visoje Europos Sąjungoje. Europos apsaugos orderiu turėtų būti užtikrinta, kad bet kokia vienoje valstybėje narėje asmeniui teikiama apsauga galiotų visose valstybėse narėse, į kurias jis ar ji nori keliauti ar keliauja. Europos apsaugos orderis gali būti išduodamas saugomų asmenų prašymu, jei jie nusprendžia keltis į kitą valstybę narę ar paprasčiausiai nori ten praleisti laiką. Suteikusi apsaugos priemonę valstybė narė bus atsakinga už EAO išdavimą ir jo nusiuntimą valstybei narei, į kurią asmuo ketina vykti. Tekstą dar turi patvirtinti kvalifikuota valstybių narių dauguma Taryboje, o tada valstybės narės turės trejus metus, kad perkeltų šią direktyvą į nacionalinę teisę.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Pasiūlymas dėl direktyvos dėl Europos apsaugos orderio, kurį pateikė 12 valstybių narių, yra iniciatyva, kuria siekiama nusikaltimų prevencijos. Netgi tuo atveju, kai valstybės narės išduoda aukų apsaugos orderį, pagal jį nustatytos vykdomosios priemonės taikomos tik išduodančiojoje valstybėje narėje. Vis dėlto aukos gali persikelti iš vienos valstybės narės į kitą dėl daugelio priežasčių, viena iš jų – siekis išvengti nusikaltimo. Persikeldamos jos tampa neapsaugotos, jei pagal policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose jų nepavyksta apsaugoti taikant greitą ir veiksmingą Europos masto išankstinio įspėjimo ir prevencijos mechanizmą. Bendradarbiauti taikant šį mechanizmą – tai tikslas, kurio siekiama šia iniciatyva. Iš veiksmų, kurių ėmėsi valstybės narės, matyti, kad nusikaltimams gali būti užkirstas kelias Europos lygmeniu, kai nustatoma smurtautojo (-ojų) tapatybė.

 
  
MPphoto
 
 

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu.(PL) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos projekto dėl Europos apsaugos orderio. Direktyva būtina norint, kad smurto aukos galėtų jaustis palyginti saugios visoje Europos Sąjungoje, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą. Patvirtinus direktyvą bus svarbu rengti nuolatinį mokymą teisminėms institucijoms ir kitoms kompetentingoms institucijoms, kad jos galėtų aukoms suteikti tinkamą pagalbą. Taip pat bus gyvybiškai svarbu vykdyti informavimo kampaniją, per kurią piliečiai bus informuojami apie galimybę išduoti Europos apsaugos orderį.

Dėl to smurto aukos bus geriau apsaugotos ir tokių nusikaltimų sumažės. Direktyva dėl Europos apsaugos orderio yra svarbus žingsnis rengiant Europos direktyvą dėl smurto prieš moteris. Reikia kuo skubiau parengti ir įgyvendinti bendrą išsamią ES strategiją, kuria siekiama visose valstybėse narėse kovoti su smurtu prieš moteris. Mums skubiai reikia Europos teisės aktų standartų, skirtų kovai su smurtu prieš moteris. Tai vienintelis būdas, kuriuo galime paremti moteris ir pasipriešinti visuomenėje paplitusiam pritarimui šeiminiam smurtui ir tokių nusikaltimų vykdytojų nebaudžiamumui. Tikiuosi, kad Tarybai pirmininkausianti Lenkija gerokai prisidės prie direktyvos projekto dėl šio klausimo rengimo ir tvirtinimo. Jau parašiau laišką, kuriuo noriu į šį klausimą atkreipti Lenkijos Ministro pirmininko Donaldo Tusko dėmesį, tačiau atsakymo dar negavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Marc Tarabella (S&D), raštu.(FR) Teigiamai vertinu tai, kad akivaizdžia dauguma buvo patvirtintas Europos apsaugos orderis. Šiandien patvirtinta priemone bus sudarytos sąlygos asmenims, kuriems suteikta apsauga valstybėje narėje, gauti tokią pat apsaugą kitoje valstybėje narėje, į kurią tokie asmenys gali keliauti. Direktyva taikoma ne tik šeiminio smurto aukoms bet ir priverstinių vedybų, prekybos žmonėmis ir moterų lyties organų žalojimo aukoms. Ši direktyva yra svarbus žingsnis aukų teisių ir aukų judumo Europos Sąjungoje užtikrinimo linkme. Dabar raginu Tarybą laikytis Europos Parlamento pozicijos ir visapusiškai paremti Europos apsaugos orderį.

 
  
  

Pranešimas: Edit Bauer, Anna Hedh (A7-0348/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  John Stuart Agnew (EFD), raštu. – Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partija (angl. UKIP) smerkia bet kokią prekybą žmonėmis kaip šių dienų vergovės formą ir ragina JK taikyti griežčiausias bausmes už tokią veiklą. Tačiau UKIP balsavo prieš šį pranešimą, nes negalime tokiais klausimais kaip baudžiamoji teisė ir sienų apsauga teisiškai suteikti daugiau galių ES. Šiuo pasiūlymu buvo siūloma, kad ES priimtų sprendimą dėl minimalių bausmių valstybėse narėse už nusikaltimą, tačiau tai paprasčiausiai – ne ES reikalas. Sprendimus dėl tokių bausmių išrinktos vyriausybės turėtų priimti atskirai ir bendradarbiauti su kitomis šalimis, siekiant panaikinti prekybą žmonėmis.

Be to, ES didina prekybos žmonėmis problemą. Kadangi ES viduje vyksta laisvas judėjimas, sienos yra atviros ir naudojama bendra valiuta, organizuotiems nusikaltėliams daug lengviau veikti nepatikrintiems. Jei valstybės narės vykdytų tinkamą pasienio kontrolę ir atliktų tinkamus patikrinimus, tai labai padėtų sutrukdyti tokių žalingų nusikalstamų organizacijų veiklai. Iš tiesų, ES yra problemos, o ne sprendimo dalis.

 
  
MPphoto
 
 

  Sonia Alfano (ALDE), raštu. (IT) Nėra nieko labiau nežmogiška, kaip kitų gyvų būtybių gyvenimą išnaudoti pelnui pažeidžiant visas pagrindines teises. Prekyba žmonėmis yra bene niekingiausia veikla per visą istoriją; tai – plačiai paplitęs ir labai sudėtingas reiškinys. Džiaugiuosi, kad Parlamentas per pirmąjį svarstymą patvirtino pasiūlymą dėl direktyvos dėl prekybos žmonėmis. Tai svarbus žingsnis kovoje su šiuo reiškiniu, kuris yra susijęs su pagrindine daugelio tarptautinių nusikaltėlių organizacijų veikla. Svarbiausias dalykas – pripažinti, kad didžiausia problema, su kuria reikia kovoti, yra organizuotas nusikalstamumas. Pagaliau ES iš tiesų aiškiai atskiria nusikalstamumą ir organizuotą nusikalstamumą, nes pastarasis iš tiesų yra atskiras dalykas. Taip pat nustatyta daug kitų teigiamų elementų, pvz., platesnė išnaudojimo apibrėžtis, didesnė aukų apsauga ir taisyklė, kad prekybos žmonėmis aukos nebus kaltinamos nusikaltimais, kuriuos jos buvo priverstos padaryti dėl smurto ar grasinimo smurtu. Kaip nurodo organizacija „Amnesty International“, dažnai moterys, kurios yra prekybos žmonėmis aukos, suimamos dėl prostitucijos arba joms neužtikrinama visapusiška teisė į teisingumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – Pritariau šiai rezoliucijai, nes prekyba žmonėmis yra šiuolaikinės vergovės forma, sunkus nusikaltimas ir rimtas pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas. Pagal Lisabonos sutartį ES imsis daugiau veiksmų teisminio ir policijos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, įskaitant kovą su prekyba žmonėmis, o Europos Parlamentas šioje srityje atliks visavertį vaidmenį, tapdamas viena iš teisėkūros institucijų. Tvirtai pritariu EP pasiūlymui, kad bausmės prekeiviams turi būti padidintos iki 2009 m. pasiūlymo lygio ir taip pat turi būti taikomas turto konfiskavimas, ir kad parama aukoms, ypač vaikams, turėtų būti toliau didinama.

Esu įsitikinusi, kad EP turėtų pareikšti aiškų reikalavimą valstybėms narėms daryti daugiau, siekiant per sąmoningumo ugdymo kampanijas, švietimą, mokymus ir t. t. užkirsti kelią prekybos žmonėmis paslaugų paklausai, ir į visa tai turi būti visapusiškai integruotas lyčių aspektas. Svarbu pabrėžti, kad numatytos baudžiamosios sankcijos darbdaviams, kurie naudojasi prekybos žmonėmis aukų darbu, turi stiprų prevencinį poveikį ir turi būti vystomos toliau.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. (IT) Dėl nuolatinių ekonominių ir kultūrinių skirtumų pasauliniu lygmeniu atsirado naujų vergovės rūšių, susijusių ne tik su seksualinio, bet ir su ekonominio išnaudojimo sritimi.

Tokia padėtis galbūt ir neatitinka istorinio mūsų požiūrio į vergovę, tačiau tokia padėtis taip pat žeidžia. Aukos netenka laisvės ir lygybės vertybių, kuriomis grindžiama mūsų šiuolaikinė visuomenė. Aukos įkainojamos, parduodamos ar išmainomos ir taip netenka savo orumo. Prekyba žmonėmis taip pat yra labai pelningas organizuoto nusikalstamumo verslas, dabar įgavęs tarptautinį pobūdį.

Per vienus metus nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo buvo daug iniciatyvų teisminio ir policijos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje. Dabar mums reikia sustiprinti ES darbą teikiant paskatas imtis prieš prekybą žmonėmis nukreiptų veiksmų, reikia rinkti duomenis siekiant sukaupti patikimą statistiką, pasiekti glaudesnį tarptautinį bendradarbiavimą, įskaitant keitimąsi informacija ir geriausios patirties pavyzdžiais, ir tvirtesnį bendradarbiavimą su Europolu ir Eurojustu.

Taip pat turime laikytis strategijos, pagal kurią didžiausias dėmesys būtų skiriamas nukentėjusiems asmenims. Jiems reikia apsaugos, įskaitant teisinę apsaugą. Jiems reikia pagalbos ir socialinės reabilitacijos programų. Tačiau pirmiausia svarbu padidinti baudas prekeiviams žmonėmis ir darbdaviams, kurie naudojasi prekybos žmonėmis aukų, kartais nepilnamečių, darbu.

 
  
MPphoto
 
 

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu. (EL) Europos Parlamento nariai iš Graikijos komunistų partijos balsavo prieš Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl prekybos žmonėmis prevencijos ir kovos su ja ir prieš Europos Parlamento pranešimą dėl šio klausimo, nes šiais dokumentais siekiama įdiegti bendrus ir suderintus baudžiamosios teisės aktus ir baudas valstybėse narėse. ES sugalvojo išnaudoti darbuotojų pažeidžiamumą ir palaipsniui juos įtikinti, kad reikia bendrų ir vienodų baudžiamosios teisės taisyklių visuose sektoriuose ir visose valstybėse narėse. Suderintos baudžiamosios teisės diegimas ES valstybėse narėse begėdiškai siekiant sustiprinti Europos suvienijimo ir valstybės priespaudos priemones, kad būtų padidinta monopolijų galia, yra dar vienas stiprus smūgis paprastų žmonių laisvei. Be to, tai nepriimtinas ir pavojingas paprastų žmonių nepriklausomumo ir valstybių narių suverenių teisių apribojimas.

ES interesas kovoti su prekyba žmonėmis yra apsimestinis, nes jis kyla iš kapitalistinės viršnacionalinės sąjungos, kuri laisvai pripažįsta, kad yra grindžiama kapitalistine sistema. Darbo jėgos pavertimas kapitalistine preke ir žmones paverčia preke, reikalinga tarnauti vienintelei supuvusioje išnaudojimo sistemoje pripažįstamai vertybei – kapitalistiniam pelnui.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu. (IT) Teigiamai vertinu šio pasiūlymo patvirtinimą ir naujas baudas. Prekyba žmonėmis – sunkus nusikaltimas ir rimtas pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas. Tikiuosi, kad šia nauja direktyva pavyks užpildyti ankstesnės teisminės sistemos spragas ir kad bus nustatyti aiškūs ES kaip kovos su prekyba žmonėmis koordinatorės vaidmens teisiniai pagrindai.

Nors pagal Lisabonos sutartį Europos Parlamentas imsis daugiau veiksmų teisminio ir policijos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, būtent valstybės narės imasi svarbiausio vaidmens kovojant su šiuo nusikaltimu. Jei norime didelio prevencinio poveikio, valstybės narės turi paskelbti nusikaltimu sąmoningą naudojimąsi prekybos žmonėmis aukų paslaugomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Prekyba žmonėmis yra bjaurus dalykas, kurio Europos Sąjunga negali nepaisyti. Nepaisant prekybos žmonėmis motyvų – tai gali būti seksualinis išnaudojimas ar darbas – tokią veiklą Europos Sąjungos valdžios institucijos laiko nepriimtina. Būtent todėl Europa jau turi plačiai taikomų teisės aktų , taikomų kovai su šiuo reiškiniu. Šia nauja direktyva, už kurią balsavau, keičiamas ankstesnis pagrindų sprendimas, atsižvelgiant į susijusias naujas galias. Sudėjus šios srities acquis communautaire į vieną tekstą, šiai direktyvai lemta atlikti svarbų vaidmenį kovoje su prekyba žmonėmis. Direktyvoje apibrėžti principai, kuriais turi būti grindžiami valstybių narių teisės aktai, nustatytos taikomos baudos, juridinių asmenų atsakomybė, nustatyti aukų apsaugos nuo bet kokių kaltinimų dėl veiksmų, kilusių dėl jų būklės, principai, nustatytos pagalbos aukoms ir jų apsaugos priemonės ir pateikiamos specialios moterims ir vaikams skirtos nuostatos.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu. (GA) Kiekvienais metais ES parduodama šimtai tūkstančių žmonių siekiant tikslų, susijusių, pvz., su seksualiniu išnaudojimu, priverstiniu darbu, neteisėta prekyba žmogaus organais ir elgetavimu. Ši šiuolaikinės vergovės forma yra sunkus nusikaltimas ir rimtas pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas.

Teigiamai vertinu tai, kas pranešime teigiama dėl griežtesnių priemonių nustatymo, kad būtų užkirstas kelias prekybai žmonėmis, taikant griežtesnes bausmes prekeiviams ir suteikiant geresnę apsaugą aukoms. Būtina kovoti su šia šiuolaikine vergovės forma; reikia remti, saugoti aukas ir joms teikti didesnę pagalbą; reikia sustiprinti prevenciją ir stebėseną.

Būtina kovoti su tarptautinėmis nusikalstamomis organizacijomis ir norint tai tinkamai daryti, reikia įtvirtinti bendradarbiavimą ES ir tarptautiniu lygmenimis.

Teigiami vertinu tai, kas pranešime teigiama dėl griežtesnių bausmių prekeiviams nustatymo ir turto konfiskavimo. Vaikams dėl prekybos žmonėmis kyla didžiausias pavojus, todėl ir pagalba, ir apsauga turi būti prieinama visoms prekybos žmonomis aukoms, ypač vaikams.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Palaikau šį pranešimą. Prekyba žmonėmis yra sunkus nusikaltimas ir rimtas pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas. Šio nusikaltimo mastai plačiai paplitę visame pasaulyje ir apima įvairių formų nusikaltimus, susijusius su seksualiniu išnaudojimu, priverstiniu darbu, neteisėta prekyba žmogaus organais, nelegaliu įvaikinimu ir kt. Todėl būtina nedelsiant imtis aktyvių veiksmų siekiant parengti kovos su prekyba žmonėmis strategiją, pagal kurią didelis dėmesys būtų skiriamas kovai su prekyba žmonėmis ir jos prevencija.

Be to, būtina užtikrinti veiksmingos pagalbos ir paramos aukoms priemones, numatant teisę į kompensaciją, būtiną medicininį gydymą, nemokamą teisinę ir psichologinę pagalbą, ypatingą dėmesį skiriant vaikams. Į kovos su prekyba žmonėmis strategiją turėtų būti įtraukti ir socialiniai, imigracijos, prieglobsčio ir reintegracijos politikos aspektai. Be to, siekiant sumažinti nusikaltimų mastą, būtina numatyti veiksmingas ir atitinkamas bausmes direktyvos nuostatų pažeidėjams.

 
  
MPphoto
 
 

  Slavi Binev (NI), raštu. (BG) Pritariau pranešimui, nes prekyba žmonėmis yra rimta problema, kurią turime išspręsti, o Lisabonos sutartyje nustatytos priemonės yra nepakankamai griežtos, kad būtų įveiktas nusikalstamumas šioje srityje. Prekyba žmonėmis yra vergovės rūšis ir Europa privalo visomis turimomis priemonėmis nuo šios grėsmės apsaugoti savo moteris, savo vaikus, savo piliečius. Tai – rimtas nusikaltimas ir didelis pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas, kai žmonės tampa priklausomi panaudojus prieš juos grasinimus, smurtą ir žeminimą, ir už tai turėtų būti nustatyta minimali 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Be to, mano nuomone, mums reikia laikytis strategijos, pagal kurią didžiausias dėmesys būtų skiriamas nukentėjusiems asmenims, t. y. visų galimų kategorijų nukentėjusieji asmenys būtų nustatyti ir saugomi, taip pat būtų taikomos jiems skirtos specialios priemonės, o ypatingas dėmesys būtų skiriamas vaikams ir kitoms rizikos grupėms, kaip savo pranešime minėjo Edit Bauer.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Šiandien Europos Parlamentas priėmė istorinę ir ypatingai svarbią direktyvą, sustiprinančią kovą su prekyba žmonėmis. Ši direktyva yra labai svarbus žingsnis, kovojant su šio siaubingo nusikaltimo mastais, nustatant griežtesnes bausmes ir sankcijas bei labiau sustiprinant prevenciją ir aukų apsaugą. Balsavau už šį pranešimą, nes prekiautojams žmonėmis turi būti duotas griežtesnis atkirtis už jų daromus žiaurius nusikaltimus bei būtina imtis griežtesnių bausmių ir sankcijų, kad jų dydis atspindėtų šios nusikalstamos veikos sunkumą ir veiksmingai atgrasytų nuo tokių veiksmų. Naujoje direktyvoje yra įtvirtinta labai svarbi nuostata, kad be bausmių, valstybės narės turėtų įtraukti tokias sankcijas kaip turto areštas ir imtis būtinų priemonių, jog būtų areštuotos ir konfiskuotos nusikalstamos veikos priemonės ir pelnas, gautas iš šio verslo, nes tik taip bus galima ekonomiškai smogti šiai nusikalstamai veikai. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, jog didėjant šios nusikalstamos veikos mastams Europoje, Europos Sąjungos požiūris turi būti dar labiau orientuotas į žmogaus teises, daugiausia dėmesio skiriant prevencinei veiklai, aukų apsaugai, grąžinimo ir reintegracijos politikai, socialiniams klausimams.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatoriaus pareigybės įsteigimas Europos Sąjungos lygmeniu pagerintų veiksmų, kurių imamasi kovoje su šia šiuolaikine vergove, nuoseklumą. Valstybių bendradarbiavimas šiuo klausimu, ypač ES lygiu, yra geras dalykas. Tačiau daugeliu atvejų pamirštama apie veiksmus, susijusius su pakartotiniu prekybos žmonėmis tapusių aukų integavimu į visuomenę. Akivaizdu, kad švietimo ir prevencijos programos turi būti labiausiai nukreiptos į mažiau išsivysčiusias Europos Sąjungos valstybes, kuriose didelė gyventojų dalis yra pažeidžiama dėl materialinių nepriteklių.

Norint susidaryti geresnį ir tikslesnį šio reiškinio vaizdą, reikia rinkti suderintus duomenis, apimančius informaciją apie parduotų asmenų skaičių, įskaitant aukų lytį, amžių, pilietybę, apie prekybos formą, paslaugų, kurioms buvo išnaudojamos aukos, pobūdį, suimtų, apkaltintų ir nuteistų prekeivių skaičių ir priemones, kurias taikant tokie atvejai būtų perduodami nacionalinėms prieglobsčio suteikimo institucijoms. Šiuo metu prekybos žmonėmis apimtis yra milžiniška, tačiau neturėdami tikslių centralizuotų ES duomenų nežinome tikrojo šio reiškinio masto.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. (IT) Norėčiau pasveikinti E. Bauer ir A. Hedh įveikus sudėtingą uždavinį parengti pranešimą tokia svarbia tema. Prekyba žmonėmis yra viena didžiausių mūsų laikų blogybių, lygi vergovei; negailestingos nusikalstamos organizacijos išnaudoja prekybos žmonėmis aukas ir pasiekia, kad jos taptų priklausomos.

Deja, šis reiškinys yra plačiai paplitęs; tikslaus paplitimo laipsnio nežinome, nes trūksta informacijos. Todėl mums reikia atlikti specialius tyrimus, kad išsiaiškintume tikrąjį reiškinio mastą. Be to, Europai reikia skatinti politikos kryptis, kuriomis sudaromos sąlygos labiau bendradarbiauti baudžiamojoje ir teisminėje srityse. Tokias kryptis galima įgyvendinti pagal Lisabonos sutarties 79 straipsnį, kuriuo nustatomas teisinis bendros imigracijos politikos pagrindas.

Baigdamas išreiškiu pritarimą pranešėjos prašymui padidinti bausmes prekeiviams žmonėmis ir konfiskuoti jų turtą; paskelbti nusikaltimu sąmoningą naudojimąsi prekybos žmonėmis aukų paslaugomis; suteikti didesnę pagalbą aukoms.

 
  
MPphoto
 
 

  David Campbell Bannerman and Nigel Farage (EFD), raštu. – Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partija (angl. UKIP) smerkia bet kokią prekybą žmonėmis kaip šių dienų vergovės formą ir ragina JK taikyti griežčiausias bausmes už tokią veiklą. Tačiau UKIP balsavo prieš šį pranešimą, nes negalime tokiais klausimais kaip baudžiamoji teisė ir sienų apsauga teisiškai suteikti daugiau galių ES. Šiuo pasiūlymu buvo siūloma, kad ES priimtų sprendimą dėl minimalių bausmių valstybėse narėse už nusikaltimą, tačiau tai paprasčiausiai – ne ES reikalas. Sprendimus dėl tokių bausmių išrinktos vyriausybės turėtų priimti atskirai ir bendradarbiauti su kitomis šalimis, siekiant panaikinti prekybą žmonėmis. Be to, ES didina prekybos žmonėmis problemą. Kadangi ES viduje vyksta laisvas judėjimas, sienos yra atviros ir naudojama bendra valiuta, organizuotiems nusikaltėliams daug lengviau veikti nepatikrintiems. Jei valstybės narės vykdytų tinkamą pasienio kontrolę ir atliktų tinkamus patikrinimus, tai labai padėtų sutrukdyti tokių žalingų nusikalstamų organizacijų veiklai. Iš tiesų, ES yra problemos, o ne sprendimo dalis.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šią direktyvą, kadangi pagrindinis jos elementas – didėjančios pastangos kovojant su prekyba žmonėmis. Šiuo metu ES atsakas į šią problemą apima prostituciją ir kitas seksualinio išnaudojimo formas, darbininkų išnaudojimą verčiant juos dirbti ir elgetauti, žmogaus organų prekybą, neteisėtą įvaikinimą, priverstinę santuoką, prekybą narkotikais ir net asmens išnaudojimą verčiant jį vykdyti smulkias vagystes bei plėšimus. Mano nuomone, šiuo dokumentu sutvirtinama nusikaltimų prevencija, visų pirma, teisiškai nustatant naujas nusikalstamas veikas, arba pritaikant nuobaudas, konfiskuojant prekes, arba visam laikui uždarant įmones, kurios buvo naudojamos nusikalstamai veiklai vykdyti prekybos žmonėmis atveju. Manau, kad aukoms bus suteikta geresnė pagalba ir parama, aprūpinant jas reikiamu būstu, teisine konsultacija ir suteikiant materialinę, psichologinę bei medicininę paramą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Prekyba žmonėmis yra šiuolaikinė vergovės forma ir antra pagal pelningumą organizuoto nusikalstamumo veikla pasaulyje. Ši direktyva yra pirmoji šiuo klausimu priimta teisinė priemonė, kuria sudaromos sąlygos pasinaudoti naujomis dėl Lisabonos sutarties atsiradusioms galimybėmis, be to, direktyvoje suformuotas bendras požiūris į kovą su prekyba žmonėmis ir jos aukų apsaugą ir užpildytos didelės buvusios teisinės sistemos spragos. Buvo įmanoma pasiekti suderintą kompromisą, sukuriant tokią priemonę, kuria galima veiksmingiau kovoti su šia nusikalstamos veiklos rūšimi, sukuriant griežtesnes nuostatas ir diegiant griežtesnes bausmes, įskaitant laisvės atėmimą nuo penkerių iki 10 metų ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų konfiskavimą. Be to, direktyva sustiprinta nusikaltimų prevencijos ir aukų apsaugos sritis, ypatingą dėmesį skiriant vaikams ir kitoms pažeidžiamoms grupėms.

Taip pat pritariu pasiūlymui paskirti ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatorių, tačiau reikėtų vengti bet kokio dubliavimo su kitomis veikiančiomis institucijomis, pvz., su Europos policijos biuru.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu.(FR) Kiekvieną dieną prekyba žmonėmis paveikia šimtus žmonių Europoje, daugiausia moteris ir jaunas mergaites. Dėl to reikėjo skubiai užpildyti teisines spragas, atsiradusias kai kuriose Europos šalyse, pvz., Ispanijoje, kurioje, tarp kitko, keli kilometrai nuo Prancūzijos sienos ką tik buvo atidarytas didžiulis viešnamis. Taigi, pagaliau Europos Sąjunga apsiginklavo priemone, kuria sudaromos tinkamos sąlygos atgrasyti prekeivius ir užtikrinti pagalbą bei apsaugą nelegalios prekybos žmonėmis aukoms. Nuo šiol bendrose taisyklėse bus apibrėžti nusikaltimai ir prekeiviams taikytinos bausmės. Tai dar vienas teigiamas žingsnis žmogaus orumo apsaugos ir žmonių laikymo preke sustabdymo linkme.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Prekyba žmonėmis šio reiškinio aukoms yra nežmoniška šiuolaikinė vergovės forma. Šio nusikaltimo vykdytojams – nusikalstamoms organizacijoms, susijusioms su prostitucija ir seksualiniu išnaudojimu, neteisėtu įvaikinimu, priverstiniais darbais, nelegalia imigracija ir neteisėta žmogaus organų prekyba – tai yra be galo pelninga veikla. Kadangi įvairios Europos šalys yra tokių tinklų „paskirties taškai“, teigiamai vertinu šią iniciatyvą sukurti bendrą kovos su prekyba žmonėmis struktūrą Europos lygiu, o šis požiūris kilo iš Parlamento pasiūlymo dėl rezoliucijos, dėl kurio balsavome 2010 m. vasario 10 d.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Prekyba žmonėmis yra rimtas žmogaus teisių pažeidimas ir labai pelningas organizuoto nusikalstamumo verslas. Šios šiuolaikinės vergovės formos svarba yra milžiniška, nors tikrojo jos masto nežinome.

Pagal Lisabonos sutartį ES imsis daugiau veiksmų teisminio ir policijos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, įskaitant kovą su prekyba žmonėmis. Europos Parlamentas šioje srityje atliks visavertį vaidmenį, tapdamas viena iš teisėkūros institucijų.

Džiaugiuosi, kad, šiame pranešime pateiktos priemonės buvo patvirtintos atsižvelgiant į poreikį surinkti duomenis apie nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis asmenų skaičių ir aukų lytį, amžių bei tautybę, prekybos žmonėmis priemones, apie paslaugų, kurias galiausiai yra priverstos suteikti aukos, rūšis, apie suimtų, teisiškai persekiojamų ir nuteistų prekeivių žmonėmis skaičių ir perdavimo nacionalinėms už prieglobsčio politiką atsakingoms institucijoms procesus.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Žinome, kad kovojant su prekyba žmonėmis ir saugant jos aukas, nepakanka vien tik patvirtinti teisines priemones. Siekiui panaikinti prekybą žmonėmis turi būti suteikta pirmenybė kovoje už pagarbą žmogaus teisėms. Kad tai įvyktų, būtina politinė valia. Tačiau, visų pirma, būtina užtikrinti prevenciją, o tam reikia kitų ekonominių bei socialinių strategijų ir tai reiškia kapitalistinio išnaudojimo bei neoliberalios politikos pabaigą.

Turi būti sudarytos sąlygos susijusiems asmenims pakilti iš skurdo, skatinant sąžiningą turto perskirstymo politiką, užtikrinant teisę naudotis pagrindinėmis viešosiomis paslaugomis ir skatinant naujų darbo vietų kūrimą suteikiant teises ir tokį atlyginimą, kuris užtikrintų tinkamą pragyvenimą.

Dėl šių priežasčių šio dokumento patvirtinimas yra tik vienas žingsnis ilgoje, sunkioje kovoje, kuri turi tęstis, jei norime užkirsti kelią prekybai žmonėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu.(FR) Praėjusią savaitę patvirtinome ataskaitą dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos ir esu patenkinta šio balsavimo rezultatu. Pirma, „prekybos žmonėmis“ apibrėžtis dabar bus daug platesnė ir apims įtraukimą į sekso pramonę, išnaudojimą darbe, ypač žemės ūkio sektoriuje ir buitinių paslaugų srityje ir priverstinį elgetavimą. Antra, mūsų tekstu nustatomos sankcijos ir minimalios bausmės prekeiviams. Trečia, mūsų tekste numatyta daug pagalbos ir paramos aukoms priemonių ir negalime pamiršti, kad Europos Sąjungoje kiekvienais metais atsiranda keli šimtai tūkstančių aukų. Laikas parodė, kad esama sistema yra nepakankamai veiksminga. Mūsų praėjusią savaitę patvirtintu tekstu parodoma, kad turime valios suaktyvinti savo veiksmus siekiant apsaugoti piliečius ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn prekeivius žmonėmis visoje Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Prekyba žmonėmis yra šiuolaikinės vergovės forma. Nusikalstamoms gaujoms tai yra labai pelningas verslas, kuris gali pasireikšti įvairiais būdais, pvz., seksualiniu išnaudojimu, priverstiniu darbu, žmogaus organų prekyba, elgetavimu, neteisėtu įvaikinimu ir vergove buityje. Šis tekstas yra pirmas privalomas Europos teisės aktas šia tema. Juo padidinama aukų apsauga ir baudžiamosios sankcijos nusikaltėliams. Lyčių aspektas, kuriuo grindžiamas šis tekstas, yra palaikytinas, nes dažnai prekybos žmonėmis aukos yra moterys. Kitas svarbus dalykas yra tai, kad aukos nebus traukiamos baudžiamojon atsakomybėn už įvykdytus nusikaltimus, kurie yra tiesioginis tos prekybos padarinys, pvz., už imigracijos įstatymo pažeidimą. Pritariu šiam tekstui.

 
  
MPphoto
 
 

  Timothy Kirkhope and Marina Yannakoudakis (ECR), raštu. – Europos konservatorių ir reformistų frakcija tvirtai įsitikinusi, kad tiesiog pasibjaurėtina, jog XXI amžiuje mūsų žemyne vis dar gyva vergija ir mano, kad kova su prekyba žmonėmis bus sėkminga tik tuo atveju, jei visos tautos siekdamos užkirsti tam kelią bendradarbiaus aukščiausiu lygiu. Dabartiniai ES teisės aktai yra pasenę ir neveiksmingi; EKR frakcija pritaria jų persvarstymui. Šiandien EKR frakcija balsavo už šią direktyvą, kurioje dėmesys sutelkiamas į tarpvalstybinį bendradarbiavimą, siekiant užkirsti kelią šiam baisiam prekybos žmonėmis nusikaltimui ir kovojant su juo.

EKR frakcija pageidavo atskiro balsavimo dėl 4 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 2 dalies ir 15 straipsnio 4 dalies ir balsavo prieš šias konkrečias dalis, nes nemano, kad ES turėtų nustatyti didžiausias baudžiamąsias sankcijas; ir nepritaria 15 straipsnio 4 dalyje nustatytai nusikalstamos veikos apibrėžčiai. Apskritai EKR frakcija pritarė šiai rezoliucijai ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto iš dalies pakeistam tekstui.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Prekyba žmonėmis yra šiuolaikinės vergovės forma ir sunkus pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas. Prekyba žmonėmis taip pat yra viena pelningiausių nusikalstamų organizacijų veikų.

Lisabonos sutarties įsigaliojimas suteikė ES daugiau galios teisminio ir policijos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje ir šiandien patvirtintas pranešimas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos parodo Europos teisės aktų leidėjų įsipareigojimą šioje srityje. Šiame tekste nustatytos būtiniausios taisyklės, susijusios su nusikalstamos veikos apibrėžtimi ir skiriamomis baudžiamosiomis sankcijomis prekeiviams ir bendros taisyklės, kuriomis siekiama padidinti prevenciją ir aukų, kurioms turėtų būti teikiama pagalba, apsaugą, įskaitant teisinę konsultaciją. Su prekyba žmonėmis, t. y. glaudžiai, taip pat kaip ir su prekyba narkotikais bei pinigų plovimu, su organizuotu nusikalstamumu susijusiu reiškiniu turi būti kovojama griežtomis ir veiksmingomis priemonėmis. Per pastaruosius kelerius metus sukaupta patirtis parodė, kad teisminis ir policijos bendradarbiavimas ir aukštas atskirų nacionalinių įstatymų suderinimo lygis yra gyvybiškai svarbūs kovoje su šios rūšies nusikaltimais.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Prekyba žmonėmis yra šiuolaikinės vergovės forma, sunkus nusikaltimas ir rimtas pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas, kai pasitelkus grasinimus, smurtą ir žeminimą žmonės tampa priklausomi. Prekyba žmonėmis taip pat yra labai pelningas nusikalstamų organizacijų verslas, galintis atnešti didžiulius pelnus esant ribotai rizikai. Ji gali būti daugelio formų, pvz., tai gali būti seksualinis išnaudojimas, priverstinis darbas, neteisėta žmogaus organų prekyba, elgetavimas (įskaitant vertimą elgetauti priklausomus asmenis), neteisėtas įvaikinimas ir darbas namų ūkyje. Šio reiškinio mastai yra įspūdingi, tačiau iš tikrųjų tiksliai nežinomi. Pagal Lisabonos sutartį ES imsis daugiau veiksmų teisminio ir policijos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, įskaitant kovą su prekyba žmonėmis. Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas tapo bendru šio įstatymo leidėju ir atlieka svarbų su tuo susijusį vaidmenį. Pritariu šiam pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Naujose Tarptautinės darbo organizacijos išvadose teigiama, kad visame pasaulyje dėl prekybos žmonėmis reiškinio yra bent 2,45 mln. priverstinai dirbančių žmonių. Pastaraisiais metais šis reiškinys plito ir šiuo metu išplito ir Europos šalyse. Todėl manau, kad Europos Sąjungoje reikia energingai kovoti su šia nelaime, nepamirštant suteikti aukoms tinkamą pagalbą ir jas apsaugoti. Dėl to taip ir balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. (LV) Akivaizdu, kad prekyba žmonėmis yra sunkus nusikaltimas ir šiurkštus pagrindinių teisių pažeidimas. Akivaizdu, kad visi balsuos už griežtesnį įstatymą dėl prekybos žmonėmis. Akivaizdu, kad drauge su kitais Parlamento nariais A. Mirsky bus už griežtesnį įstatymą. Čia niekas nepralaimi. Visi yra „už“ ir dėl to šio pranešimo autoriai užsidės „pliusą“. Galbūt galėtume rasti svarbesnę temą? Taip, galėtume parašyti dar 100 pranešimų apie blogį, apie terorizmą, apie žudynes, apie fanatizmą, apie sukčiavimą, apie plėšimus, apie žaginimus, apie įžeidimus. Apie, apie, apie...Ar tai Europos Parlamento nario darbas? Balsuoju „už“. Ar kas nors bus „prieš“?

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Oficialiai, vergovės nebėra. Tačiau neoficialiai ji tikrai gyvuoja prekybos žmonėmis forma. Būtent ši nusikaltimo forma daugeliui žmonių tapo pelningu verslu, jiems uždirbančiu milijonus. Smarkiai atsiliekame nuo organizuoto nusikalstamumo kovoje su prekyba žmonėmis. Tik taikydami skirtingas priemones galime pagaliau pasiekti tikslą. Pirma, turi būti vėl dosniai finansuojamas saugumo mechanizmas, kuriam pastaraisiais metais vis trūkdavo lėšų. Tiesą pasakius, ES galima kovoti tik su tam tikromis prekybos žmonėmis formomis, dėl to mums reikia išrauti šio reiškinio šaknis. Kovoti su šalutinėmis sritimis, pvz., elgetavimu, būtų palyginti paprasta ES visuotinai uždraudus elgetavimą.

Kita vertus, labai svarbu bendradarbiauti su kilmės šalimis, pvz., dėl priverstinio darbo ir priverstinės prostitucijos. Taigi, informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijų rengimas kilmės, tranzito ir paskirties šalių, kuriose prekiaujama žmonėmis, švietimo įstaigose yra svarbi kovos su prekyba žmonėmis priemonė. Kai kurios esminės šio pranešimo nuostatos teisingos, tačiau yra nuostatų, dėl kurių negaliu pareikšti savo besąlyginio pritarimo. Dėl to susilaikiau nuo balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu.(DE) Rumunijos vaikai išvežami į Centrinę Europą ir verčiami vogti bei elgetauti, senyvi ir neįgalūs žmonės taip pat yra verčiami elgetauti. O elgetavimo mafijos galvos gyvena prabangiose vilose. Prekyba žmonėmis yra pelningas ir sparčiai augantis verslas. Pasak Europolo, vien tik ES yra šimtai tūkstančių aukų. Todėl palaikytina ES aktyvėjanti kova su prekyba žmonėmis. Ypač teigiamas aspektas yra tai, kad pirmą kartą skiriamas dėmesys organizuotam elgetavimui. Kairieji romantikai dažnai užmerkia akis ir nori, kad visuomenė manytų, jog tie žmonės elgetauja savu noru ir kad nėra tokių dalykų, kaip elgetavimo turizmas ar elgetavimo mafija. Tačiau kai kurios siūlomos priemonės yra netinkamos. Užuot įpareigojusi kilmės šalis sunaikinti mafijos struktūras ir vietoje suteikti aukoms pagalbą ir galimybę mokytis, taigi ir ateitį jų pačių šalyje, ES krypstama leidimų gyventi išdavimo ir prekybos žmonėmis aukų atleidimo nuo bausmės linkme. Taip siunčiamas klaidingas signalas: šie žmonės ir taip melagingais pažadais yra viliojami į Europą. Leidimo gyventi išdavimas, vadovaujantis aukų apsauga, ir atleidimas nuo bausmės pagavus vagiant, tai tik dar labiau skatins asmenis pasiduoti į mafijos rankas. Dėl to susilaikiau nuo balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Mano sprendimas balsuoti už pranešimą A7-0348/2010 yra paremtas žmogaus, kaip gyvos būtybės suvokimu. Asmens laisvės apsauga yra pagrindinė teisė, už kurią reikia kovoti, o žmogaus teisių pažeidimai, kai pasitelkus grasinimus, smurtą ir žeminimą žmonės tampa priklausomi, yra baisus ir labai sunkus nusikaltimas. Deja, pastaraisiais metais nusikalstamoms organizacijoms prekyba žmonėmis tapo labai pelningas verslas, galintis atnešti didžiulius pelnus esant ribotai rizikai, todėl šis reiškinys plinta nekontroliuojamu greičiu. Dėl to Europos Sąjunga imasi priemonių užkirsti kelią šiam reiškiniui ir kovoti su juo, pritaikant taisykles dėl nusikalstamos veikos apibrėžties ir sankcijų taikymo organizuoto nusikalstamumo srityje. Pritariu kovai su šiuo reiškiniu, kadangi tikiuosi pamatyti kovos su prekyba žmonėmis veiksmų raidą, sutelkiant dėmesį į auką ir ypatingą dėmesį skiriant moterims ir vaikams ir, galiausiai, surengiant tikslingą informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampaniją kilmės, tranzito ir paskirties šalių, kuriose prekiaujama žmonėmis, švietimo įstaigose.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Prevencijos ir kovos su prekyba žmonėmis politika yra pagrindinė ES problema. Pritariu griežtesnių taisyklių šioje srityje, priešiškos aplinkos prekeiviams žmonėmis, didesnės pagalbos aukoms ir griežtesnių prevencijos priemonių sukūrimui. Todėl sutinku su Europos Parlamento siūlymu įkurti kovos su prekyba žmonėmis koordinatoriaus pareigybę. Taip pat norėčiau pabrėžti teigiamą pasiūlytų bausmių pobūdį, ypač dėl laisvės atėmimo iki 10 metų ir galimybės „konfiskuoti nusikaltėlio turtą“, ir Tarybos siūlymą, kuriuo valstybės narės raginamos konfiskuotą turtą panaudoti pagalbai aukoms ir jų apsaugai, įskaitant kompensacijas aukoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Prekyba žmonėmis yra pasauliniu mastu vykdoma nelegali veikla, taip pat rimtas žmogaus teisių pažeidimas ir socialinis reiškinys, atsiliepiantis visai visuomenei. Prekyba žmonėmis kelia strateginę riziką, darančią įtaką stabilumui ir socialinei-ekonominei plėtrai šiais aspektais: darbo rinkos destabilizacija; organizuoto nusikalstamumo augimu ir įvairinimu; ekonomikos destabilizavimu dėl pinigų plovimo masto; demografiniu destabilizavimu; viešojo sektoriaus korupcijos augimu; ir vidinių ekonominių investicijų destabilizavimu. 2009 m. Rumunijoje buvo užregistruota maždaug 780 aukų. Bent 416 iš jų buvo priverstinio darbo ir bent 320 – priverstinės prostitucijos aukos. Tarp praėjusiais metais nustatytų aukų priverstiniams darbams ir prostitucijai buvo parduota 176 vaikai. Valstybės narės privalo suteikti lėšų pagalbai aukoms ir jų apsaugai, įskaitant kompensaciją aukoms ir tarpvalstybinį ES kovos su prekyba žmonėmis įstatymo užtikrinimą. Vaikų aukų atvejais pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas vaiko reikmėms, o prekeiviams turi būti skiriamos griežtesnės bausmės. Padarytais pakeitimais bus prisidėta prie nepalankios aplinkos prekeiviams sukūrimo, aukų apsaugos ir veiksmingesnės šios veiklos prevencijos, nes pagrindinės teisės turi būti gerbiamos.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes, manau, jog yra labai svarbu turėti koordinuotą ir konsoliduotą Europos Sąjungos kovos su prekyba žmonėmis strategiją. Tapęs bendru šios srities įstatymo leidėju, nuo šiol Europos Parlamentas atliks joje svarbų vaidmenį. Manau, kad pagal 2010 m. vasario 10 d. priimtą rezoliuciją, kovoje su prekyba žmonėmis turi būti pabrėžiamas šio reiškinio pasaulinis mastas ir sutelkiamas dėmesys į žmogaus teisių apsaugą.

 
  
MPphoto
 
 

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu.(IT) Sveikinu E. Bauer ir A. Hedh atlikus puikų darbą: šiandien priimtas tekstas sugriežtins sankcijas prieš prekeivius žmonėmis; jis pagerins aukų apsaugą ir sustiprins nusikaltimų prevenciją.

Prostitucija, vaikų išnaudojimas, priverstinis darbas – apskaičiuota, kad kiekvienais metais Europoje kaip daiktai parduodami šimtai tūkstančių žmonių. ES teigiama, kad pagrindinės prekybos žmonėmis aukos yra moterys ir vaikai, išnaudojami prostitucijos (43 proc.) arba priverstinio darbo (32 proc.) tikslais. Be prostitucijos ir priverstinio darbo, yra daug kitų žmogaus išnaudojimo būdų: priverstinis elgetavimas, neteisėtas įvaikinimas, prekyba žmogaus organais, ir pan., – šios direktyvos tekstas apima visus šiuos atvejus.

Pagal naujas taisykles, aukoms bus suteikiama pagalba ir, visų pirma, deramas apgyvendinimas ir finansinė parama, būtinas medicininis gydymas, įskaitant psichologinę pagalbą, konsultacijos ir informavimas ir, jei reikės, vertimo paslaugos. Teisinės konsultacijos turėtų būti teikiamos nemokamai, bent jau tada, kai auka neturi pakankamai finansinių lėšų. Prekybos žmonėmis aukoms turėtų būti sudaryta galimybė dalyvauti liudytojų apsaugos programose, jei nacionalinės valdžios institucijos nuspręstų, kad tai būtina.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Šis teisės aktas yra svarbus žingsnis kovoje su šiuo nežmonišku ir žeminančiu nusikaltimu, todėl teigiamai vertiname jo patvirtinimą šiandien. Tačiau šios direktyvos tikslas buvo išspręsti nusikaltimų prevencijos, baudžiamojo persekiojimo ir aukų apsaugos problemas ir Žalieji apgailestauja, kad aukų apsaugos nuostatos nėra tokios griežtos, kokios, mūsų nuomone, galėjo ir turėjo būti. Aukų padėtis ir jų teisinis statusas arba jų teisė gauti teisinę konsultaciją galėtų ir turėtų būti kur kas tvirtesni. Tikėkimės, kad dabar Komisija pateiks pasiūlymą persvarstyti direktyvą dėl leidimo prekybos žmonėmis aukoms gyventi šalyje, kad turėtume iš tiesų visapusišką kovos su šiuo šlykščiu nusikaltimu strategiją, kaip buvo numatyta iš pat pradžių. Taip pat džiaugiuosi, kad nėra tiesioginių nuorodų, pagal kurias valstybės narės privalėtų imtis teisinių priemonių prieš tuos asmenis, kurie naudojasi aukų paslaugomis (pvz., valgymas restorane, kuriame dirba prekybos žmonėmis aukos). Atsakymai į su tokiomis priemonėmis susijusius klausimus „ką, kas ir kada“ būtų painūs ir teisiškai nepabrėžti, be to, dėl tokių priemonių kyla pavojus, kad prekybos žmonėmis aukos bus dar sunkiau pasiekiamos valdžios institucijoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Marc Tarabella (S&D), raštu.(FR) Ką tik didele balsų dauguma patvirtinome pranešimą dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos. Tai istorinis balsavimas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, pirmą kartą Europos Sąjungos istorijoje buvo priimtas privalomas Europos teisės aktas kovai su prekyba žmonėmis. Antra, Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą per pirmąjį svarstymą, o tai reiškia, kad šios direktyvos nuostatos bus įgyvendinamos kuo skubiau. Galiausiai, šioje direktyvoje nustatomos griežtesnės bausmės prekeiviams žmonėmis (bent penkeri metai) ir sustiprinama aukų apsauga bei pagalba joms. Naujos nuostatos bus taikomos žmonių įtraukimui į sekso pramonę ir išnaudojamą darbą, pvz., statybų, žemės ūkio ir namų ūkio srityse. Dėl to esu patenkintas šio istorinio balsavimo rezultatu.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Neteisėta prekyba žmonėmis iš tiesų turėtų būti traktuojama kaip šių laikų vergovė. Tai trečia sparčiausiai auganti nusikalstamumo rūšis, kurios metinė apyvarta sudaro apie 23 mlrd. eurų. Pagal Lisabonos sutartį ES imsis daugiau veiksmų teisminio ir policijos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, įskaitant kovą su prekyba žmonėmis. Todėl mums reikia sugriežtinti bausmes prekeiviams žmonėmis ir atitinkamai padidinti savo paramą aukoms, ypač vaikams.

 
  
  

Pranešimas: Nathalie Griesbeck (A7-0346/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją, kuria pritariama susitarimo su Gruzija dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos sudarymui, nes tai padės išplėsti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, kuri peržengs Europos Sąjungos ribas ir apims šią kaimyninę šalį, sienas. Esu įsitikinusi, kad šio Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimo sudarymas yra vilčių teikiantis postūmis, atsižvelgiant į Gruzijos europinius siekius, ir aiškus Europos Sąjungos parodytas ženklas. Susitarimas padės įsitvirtinti draugiškiems santykiams, stabilumui, saugumui ir piliečių gerovei, kuri labai reikalinga regione. Be to, šie susitarimai paskatins Gruziją įgyvendinti būtinas reformas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje. Tvirtai pritariu ES ir Gruzijos susitarimo dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos sudarymui ir manau, kad Gruzijoje sukurtas pakankamai tvirtas pagrindas, reikalingas susitarime nurodytų asmenų teisėms užtikrinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) 2004 m. ir 2009 m. ES plėtra paskatino ES sukurti naują bendradarbiavimo partnerystės sistemą su Rytų ir Pietų šalimis, esančiomis prie išorinės ES sienos, remti jų saugumą, stabilumą ir vystymąsi bei išvengti naujo Europos žemyno susiskaidymo. Balsavau už šį susitarimą. Europos Sąjunga turi vykdyti įsipareigojimus Pietų Kaukazo valstybėms ir užtikrinti šios zonos saugumą.

Šis regionas yra strategiškai svarbus Europos Sąjungai ir ji turi padėti šiam regionui, kad jis vystytųsi ekonominiu ir prekybos požiūriu. Vykdydama savo veiksmus ES, visų pirma, turi laikytis gero valdymo, visiškos pagarbos žmogaus teisėms ir demokratijos principų. Manau, kad šis susitarimas su Gruzija dėl readmisijos yra svarbus regioniniu požiūriu ir juo taip pat bus paremtos ES pastangos stiprinti bendradarbiavimą su kitomis regiono šalimis.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) Europos Parlamento gruodžio 14 d., antradienio, plenarinėje sesijoje buvo balsuojama dėl dviejų su Gruzija susijusių klausimų: susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo ir susitarimo dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos. Mano kolegė Nathalie Griesbeck buvo pranešėja abiejų šių susitarimų, susijusių su piliečių judėjimu tarp ES ir Gruzijos, klausimais. Susitarimu su Gruzija siekiama sutrumpinti vizos gavimo procesą, supaprastinti reikalaujamus dokumentus ir netgi kai kurias asmenų kategorijas, pvz., studentus, žurnalistus ir pensininkus, atleisti nuo reikalavimo gauti vizą. Taip pat balsavome dėl susitarimo dėl readmisijos, kuriame ES ir Gruzija abipusiai įsipareigojo savų pačių atitinkamiems piliečiams, gyvenantiems be leidimo, taikyti readmisiją. Abu šie susitarimai yra ES ir Gruzijos noro bendradarbiauti laisvės, saugumo ir teisingumo srityse ženklas.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Europos Sąjungos veiksmai turi būti grindžiami gero valdymo, visiškos pagarbos žmogaus teisėms ir demokratijos principais. Santykiuose su Šiaurės Kaukazo valstybėmis ES turi būti partnerė ir padėti šiam regionui, kad jis vystytųsi ekonominiu ir prekybos požiūriu, ir parengti stabilumo ir gerovės stiprinimo bei lengvesnio konfliktų šiame regione sprendimo strategiją. Šiuo pagrindu balsavau už susitarimą su Gruzija dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos, nes, manau, kad šis susitarimas padės pasiekti minėtus tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Jungtiniame pareiškime, kuris parengtas 2009 m. gegužės 7 d. Prahoje vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo metu ir pagal kurį sukurta Rytų partnerystė, pabrėžta, kad svarbu skatinti piliečių judumą saugioje aplinkoje vadovaujantis susitarimais dėl supaprastintos vizų išdavimo tvarkos ir readmisijos. Taigi šis readmisijos susitarimas yra būtinas priedas prie su Gruzija pasiekto susitarimo dėl supaprastintos vizų išdavimo tvarkos ir kartu reikėtų pagerinti saugumo sąlygas ir kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir neteisėta imigracija. Tikiuosi, kad remdamosi šiuo susitarimu ir vykdydamos bendrus įsipareigojimus Europos Sąjunga ir Gruzija gali veiksmingai kovoti su nelegalia imigracija ir prisidėti prie demokratijos, teisinės valstybės ir pilietinės visuomenės plėtojimo šioje šalyje.

Atsižvelgdamas į šiais metais vykusio ES ir Gruzijos dialogo dėl žmogaus teisių rezultatus ir į tai, kad Gruzija yra ratifikavusi ne vieną svarbią tarptautinę konvenciją dėl žmogaus teisių, kad yra Europos Tarybos narė ir šalis partnerė, dalyvaujanti Rytų partnerystės programoje, kuri grindžiama įsipareigojimais vadovautis tarptautinės teisės principais ir pagrindinėmis vertybėmis, balsavau už šio susitarimo pasirašymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Reikia teigiamai vertinti vis tvirtėjančius artimus Gruzijos ir Europos Sąjungos santykius, apie kuriuos galima spręsti iš įvairios pastarojo meto veiklos. Susitarimas dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos dar labiau skatina stiprinti Gruzijos, jos kaimyninių šalių ir Europos Sąjungos santykius ir kovoti su nelegalia imigracija. Iniciatyvos reformuoti saugumo, laisvės ir teisingumo sritis gali būti labai vaisingos, jei abi šalys laikysis įsipareigojimų dvasios.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Teigiamai vertinu šį pranešimą, kuris yra pranešimo dėl ES ir Gruzijos vizų išdavimo pranešimas dvynys. Šiuo paketu turėtų būti sukurtos palankesnės sąlygos keliauti ir pagerinti ES santykiai su šia pasaulio dalimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Kaip matyti iš pastarosios veiklos, Gruzija deda akivaizdžias pastangas plėtodama artimesnius santykius su Europos Sąjunga. Šis susitarimas dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos dar labiau skatina stiprinti Gruzijos, jos kaimyninių šalių ir Europos Sąjungos santykius ir kovoti su nelegalia imigracija. Tačiau labai svarbu, kad ir toliau būtų teikiamos iniciatyvos reformuoti saugumo, laisvės ir teisingumo sritis Gruzijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. (LV) Esu už, nes esu tvirtai įsitikinęs, kad kai M. Saakashvili norės pasislėpti nuo Gruzijos valstybinio prokuroro kaltinimų Europos Sąjungos teritorijoje neturėdamas leidimo gyventi, jam, laikantis šio susitarimo, bus sparčiai pritaikyta ekstradicija į Gruziją ir jis be jokių kliūčių pateks į Gruzijos valdžios institucijų rankas. Šis susitarimas iš tiesų labai reikalingas. Esu už.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Nereikėtų skubotai ne ES piliečiams taikyti supaprastintos vizų išdavimo tvarkos. Iki tol reikėtų kuo atidžiau išnagrinėti, ar atitinkamais readmisijos susitarimais bus užkirstas kelias apsimetėliams prieglobsčio prašytojams ir ekonominiams migrantams piktnaudžiauti sistema. Be to, pagaliau reikia išspręsti su Šengeno informacine sistema II susijusias problemas. Galiausiai, naudą iš bevizių kelionių turėtų pirmiausia gauti ne prieglobsčio prašytojai ar net nusikaltėliai.

De facto labai daug priklausys nuo to, ar ir kaip iš tiesų bus įgyvendintas susitarimas. Be kokiu atveju taps glaudesnis Gruzijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimas. Mano nuomone, susitarimas dėl readmisijos yra nepakankamai ribojantis, todėl susilaikiau nuo balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Dėl kelių per praėjusius kelerius metus atliktų labai svarbių politinių žingsnių, pvz., įstojimo į Europos Tarybą ar prisijungimo prie Europos Žmogaus teisių konvencijos, Gruzija labiau nei kada nors anksčiau priartėjo prie Europos Sąjungos. Balsavau už Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo projektą, nes manau, jog labai svarbu, kad savo kaimyninių šalių atžvilgiu Europa įgyvendintų kaimynystės politiką, ypač „karštuosiuose taškuose“, pvz., Kaukaze, kur pati ES suinteresuota plėtoti svarbią prekybos partnerystę. Be to, sumažinus biurokratiją ir patikrinimus kaimyninės šalies atžvilgiu tik pagerinami santykiai su ta šalimi, sudaromos sąlygos geresnei zonos kontrolei, taigi ir didesniam saugumui, vystymuisi ir stabilumui. Sudaryti du susitarimai su Gruzija – susitarimas dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos ir susitarimas dėl vizų režimo supaprastinimo – labai padės siekti šių tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Europos Sąjungos ir Pietų Kaukazo šalių, įskaitant Gruziją, santykių stiprinimo procesas yra gyvybiškai svarbus mums kuriant tvirtą, nuoseklią ir veiksmingą užsienio politiką.

Pritariu Europos Sąjungos susitarimui su Gruzija dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos. Norėčiau pabrėžti šias teigiamas priemones: readmisijos įsipareigojimai yra visapusiškai abipusiai, apimantys savo piliečius ir trečiosios šalies piliečius bei asmenis be pilietybės. Įsipareigojimas priimti atgal savo piliečius taip pat apima buvusius savo piliečius, kurie, neįgydami kitos šalies pilietybės, atsisakė arba neteko savo pilietybės arba iš kurių pilietybė buvo atimta. Readmisijos įsipareigojimas dėl savo piliečių taip pat taikomas šeimos nariams (t. y. sutuoktiniams ir nepilnamečiams nesusituokusiems vaikams), neatsižvelgiant į jų pilietybę ir į tai, kad jie neturi savarankiškos teisės apsigyventi prašančiojoje valstybėje. Nustatyta vadinamoji paspartinta tvarka, kurią susitarta taikyti asmenims, sulaikytiems pasienio regione, t. y. srityje, kuri tęsiasi iki 5 kilometrų nuo valstybių narių arba Gruzijos jūrų uostų teritorijų, įskaitant muitinių zonas, ir nuo tarptautinių oro uostų.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Visapusiškai pritariu N. Griesbeck teiginiui, jog tikslinga Gruzijoje surengti informavimo kampanijas, kad gyventojai būtų informuoti apie naują padėtį ir galėtų pasinaudoti dėl jos atsiradusiomis naujomis galimybėmis. Be to, apie vizų politikos pokyčius turėtų būti nedelsiant paskelbta Europos institucijų interneto tinklalapiuose.

Taip pat pritariu pranešėjos rekomendacijai Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui ir Europos Komisijai, kuria turi būti užtikrinta, kad šis susitarimas būtų taikomas, įgyvendinus susitarimą nustatyti kliūtis, jei jų iškiltų, ir visus asimetrinius apribojimus, kurie galėtų sutrukdyti tinkamai taikyti procedūras ir abipusiškumo principą konsulinėse tarnybose ir sienų perėjimo punktuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šio susitarimo pasirašymą, nes manau, kad šis susitarimas kartu su susitarimu dėl vizų režimo supaprastinimo rodo akivaizdžią pažangą ES ir Gruzijos santykiuose ir yra svarbus Gruzijos integracijos į Europą etapas, be to, šie susitarimai paskatins Gruziją įgyvendinti būtinas reformas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Balsavome prieš šį susitarimą nes: pagal jį siekiama grąžinti asmenis į šalį, kurioje, vadovaujantis Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro 2010–2011 m. kreipimusi į pasaulį, daugiau kaip 16 metų šalies viduje yra perkelta apie 212 000 asmenų, gyvenančių be pastogės ir galimybių tapti savarankiškiems, ir kurios visose visuomenės dalyse paplitusi seksualinė prievarta ir smurtas dėl lyties bei kurioje toleruojamas netinkamas policijos elgesys;  jis taikomas taip pat ir tiems buvusiems Abchazijos ir Šiaurės Osetijos gyventojams, kurie neturi jokių de facto ryšių su Gruzija; į jį neįtrauktos griežtos nuostatos dėl pagrindinių teisių pažeidimo ir dėl aukštų priėmimo standartų, kurie Gruzijoje yra nepakankami, užtikrinimo; jame yra daug spragų ir neaiškumų, kurie galėtų būti pašalinti Jungtiniame readmisijos komitete, kurio veikloje EP, deja, nedalyvauja, nors tai, atsižvelgus į jo naują kompetenciją, būtų visiškai teisėta; susitarime tinkamai neužtikrinama asmens duomenų apsauga – duomenys gali būti perduoti kitoms įstaigoms negavus susijusio asmens sutikimo.

 
  
  

Pranešimas: Petru Constantin Luhan (A7-0309/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už principus, kuriems pritariama pranešime ir kuriais pritariama minčiai, kad Europos Sąjunga gali būti konkurencinga pasaulyje tik tuomet, jei ji padidins savo regionų ir valstybių narių konvergenciją. Pritariu, kad nepaisant visos pažangos, būtina sumažinti regioninius skirtumus, kad būtų sustiprinta vidaus rinka ir strategija „Europa 2020“, kuri duos apčiuopiamų rezultatų tik tuomet, jei bus atsižvelgta į visų regionų starto poziciją. Nors ir pritariu, kad daugelyje regionų vis dar reikia investuoti į infrastruktūrą ir prieinamumą, vis tik norėčiau pabrėžti investicijų į mokslinius tyrimus ir naujoves svarbą, o visų lygių valdžios institucijų ir privačios veiklos vykdytojų dalyvavimas įsisavinant tokias investicijas yra būtinas, kad būtų pagerintas lėšų įsisavinimas ir pritaikymas. Norint įgyvendinti šią mintį, būtina aiški Komisijos pozicija dėl partnerystės, taip pat reikia persvarstyti ir konsoliduoti ES paramą mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumui didinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – Pritariau šiai rezoliucijai, nes joje pateikiami labai reikalingi pagrindai, kuriais siekiama pabrėžti, koks vaidmuo integracijos procese tenka sanglaudos politikai ir kaip ji prisideda prie ES konkurencingumo pasaulyje didinimo. Sanglaudos politika yra pagrindinė ES politikos sritis, kurią įgyvendinant regionai galės kuo geriau spręsti didėjančias problemas, pvz., susijusias su klimato kaita, gyventojų senėjimu, socialine migracija ar energetika, su ekonomikos ir finansų krize, taigi ir padėti didinti ES konkurencingumą pasaulyje. Pritariu pranešėjui, kad tai galima pasiekti užtikrinant bendrus gyvenimo standartus visiems ES piliečiams ir remiant vystymąsi, kuomet išnaudojami visi vietos ir regionų ypatumai ir taip kuriama pridėtinė vertė ir ekonominis našumas.

Svarbu pabrėžti, kad kai tik bus pasiektas tikslas, kuriuo siekiama užtikrinti panašią gyvenimo kokybę sudarant galimybę pasinaudoti infrastruktūra ir kokybiškomis paslaugomis, regionuose bus galima sutelkti dėmesį į priemones, kuriomis siekiama gerinti ekonomikos vietos potencialą, didelę svarbą teikiant vietos tyrimams tobulinti, taip pat vystymosi ir naujovių politikai bei atitinkamai regiono infrastruktūrai.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. (RO) Teisės aktų paketo dėl teritorinės, socialinės ir ekonominės sanglaudos patvirtinimas labai svarbus nustatant Europos Sąjungos prioritetus ir tikslus, taip užtikrinant asmeninį tobulėjimą ir ekonomikos vystymąsi ir skatinant valstybių narių solidarumą. Pritariu, kad ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimas plėtojant infrastruktūrą yra labai svarbus norint, kad strategija „Europa 2020“ būtų sėkminga, nes taikant šią naują strategiją bus siekiama šalinti ekonominės plėtros kliūtis.

Be to, konkurencingumui užtikrinti taip pat būtinas mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologijų plėtros skatinimas bei atitinkamas aukštos kokybės profesinis mokymas Europos piliečiams. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad sanglaudos politika pasirodė esanti veiksminga priemonė, padedanti lanksčiai reaguoti į socialinius ir ekonominius iššūkius, atsiradusius dėl ekonomikos ir finansų krizės.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE), raštu.(FR) Balsavau už gerą pranešimą savo iniciatyva dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos siekio Europos Sąjungoje, kurį parengė puikus mano kolega iš Rumunijos Petru Constantin Luhan. Visapusiškai pritariu pranešime išdėstytam teiginiui, kad „būtina pasiekti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, bet vien to neužtenka norint pasaulyje užtikrinti ekonomikos konkurencingumą, kuriam reikia didelių investicijų pagrindinėse srityse, tokiose kaip energetika, aplinkos apsauga, infrastruktūra, švietimas, moksliniai tyrimai ir vystymasis, kūrybinė veikla ir paslaugos, logistika ir transportas“. Čia trumpai apibendrintas didelio masto 1 000 mlrd. EUR investicijų planas, kurį raginu patvirtinti nuo pat savo dabartinės kadencijos pradžios ir kuris yra esminė mūsų žemyno vystymosi užtikrinant konkurencingumą ir lygias galimybes visiems bet kur Sąjungoje esantiems Europos piliečiams sąlyga.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Europos Sąjungos konkurencingumas tiesiogiai priklausys nuo to, kaip vidaus politikoje bus užtikrintas gebėjimas priimti sprendimus, kurie galės išlaikyti šiandieninius iššūkius. Tvari regioninė ir sanglaudos politika yra būtinas veiksnys, siekiant pašalinti ekonomikos vystymosi kliūtis ir didinant konkurencingumą vidaus rinkoje ir pasaulyje. Darnios ir koordinuotos regioninės politikos svarba Europos Sąjungoje jau neabejojama. Kilusi finansinė ir ekonominė krizė, o prieš tai Europoje vyravusi dujų krizė įrodė, kad tinkamos regioninės politikos nebuvimas daro žalą visai Europai.

Manau, kad sanglaudos politika yra pagrindinė ES politikos sritis, nuo kurios įgyvendinimo priklausys, ar regionai sugebės įveikti iškilusias problemas. Pritariu pranešėjui, kad teritorinės sanglaudos politikos vystymas turės tiesioginės įtakos tam, ar pavyks įgyvendinti strategijoje „ES 2020“ numatytus tikslus, ir kad būtina kuo skubiai išanalizuoti, ar ES teikiama parama konkretiems regionams yra grindžiama konkrečiais rezultatais, kurias užtikrinamas regioninės politikos tvarumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu.(FR) Dabar, kai vis labiau ryškėja skirtingų Europos Sąjungos regionų teritoriniai skirtumai, viena veiksmingiausių priemonių pasiekti plataus užmojo strategijos „ES 2020“ tikslus, yra pažangesnė ES sanglaudos politika, kuri būtų visapusiškai pagrįsta inovacijomis, moksliniais tyrimais ir vystymu ir kuria būtų atsižvelgiama į konkrečią regionų padėtį. P. C. Luhano pranešime laikomasi tokio požiūrio ir nurodoma, kad ES sanglaudos politika yra vienas svarbiausių mūsų regionų ekonominio gyvybingumo veiksnių. Įgyvendindami tokią politiką artėjame prie „tvaresnės“ Europos ekonomikos.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes mes turime diskutuoti apie Europos ir nacionaliniu lygmenimis priimtas priemones dėl socialinės ir teritorinės sanglaudos, kuriomis siekiama Europos Sąjungos politikos tikslų, įskaitant konkurencingumo didinimą pasaulyje. Iš tiesų, sanglaudos politika yra pagrindinė ES politikos sritis, kurią įgyvendinant regionai galės kiek galima geriau spręsti problemas, susijusias su ekonomine ir finansų krize, klimato kaita, gyventojų senėjimu, socialine migracija ar energetika. Taigi šių tikslų galima pasiekti remiant vystymąsi vietos ir regionų lygiu ir, žinoma, užtikrinant bendrus gyvenimo standartus visiems ES piliečiams. Norėčiau pabrėžti, kad Europa yra solidari ir todėl labai svarbu mažinti Europos regionų vystymosi lygio skirtumus bei užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę suglaudą. Be to, sanglaudos politika turi būti labiau orientuota į rezultatus ir svarbu siekti dar didesnio veiksmingumo bei naudingumo, nes tik tuomet ši politika taps patogesnė ir naudingesnė vartotojams. Siekiant strategijos „Europa 2020” tikslų įgyvendinimo, būtina įgyvendinti sanglaudos ir regionų politiką bei užtikrinti, jog ši politika būtų nepriklausoma ir aprėptų visus Europos regionus.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. (IT) Sveikinu P. C. Luhaną parengus šio pranešimo projektą, kuriam pritariu. Esu įsitikinęs, kad veiksminga sanglaudos politika, kuria galima sumažinti ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus, iš tiesų galima padidinti visuotinį konkurencingumą. Šiuo požiūriu su būsimais iššūkiais geriausiai galintys susidoroti ir taip konkurencingumą didinantys ir į tvirtą ekonomikos atsigavimą Europą vedantys regionai tampa vis svarbesni.

Atsižvelgiant į finansų krizę, vis dar darančią poveikį visai Europai ir į strategijos „ES 2020“ tikslus, manau kad naudinga sustiprinti struktūrinį fondą ir struktūrinės politikos kryptis, taikant aktyvesnius veiksmus regionuose. Galiausiai, sanglaudos politika yra labai svarbi Lisabonos strategijos tikslams pasiekti, tačiau norint konsoliduoti gautus rezultatus būtina toliau investuoti į visų rūšių infrastruktūrą, nes ji yra konkurencingesnės Europos ekonomikos pagrindas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Pagrindinis pranešimo dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos siekio ES tikslas – padidinti ES bendrovių konkurencingumą pasaulyje. Prielaida, kuria grindžiamas pranešimas yra neteisinga, nes be išsamesnės analizės teigiama, kad konkurencingumas ir sanglauda nėra prieštaringos ir nesuderinamos sąvokos. Tiesą pasakius, dėl dabartinio konkurencingumo, įskaitant Europos lygmens konkurencingumą, mažinami atlyginimai ir didėja privatizavimas stambaus verslo naudai; tai neatitinka ekonominės ir politinės sanglaudos sampratos. Pranešime apibūdinamos problemos, su kuriomis susiduria ES regionai, tačiau nepateikiama argumentuotų ir gyvybingų sprendimų ir toliau laikomasi Lisabonos ir „ES 2020“ strategijų.

Galiausiai, pranešime teigiama, kad ekonomikos krizė ir katastrofiški jos padariniai, darantys poveikį daugumai Europos regionų, yra dar viena problema, su kuria turi susidoroti regionai, tačiau nenurodomos krizės priežastys. Tuo pranešime iš esmės dangstoma netinkama ir silpna Europos sanglaudos politika prieš krizę. Būtent todėl balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Europos Sąjungos sanglaudos politika pasirodė esanti labai svarbi mažinant įvairių Europos regionų vystymosi netolygumus. Reikia užtikrinti įvairių valdysenos lygmenų horizontalų ir vertikalų koordinavimą, kad būtų pasiekti bendrieji plėtros, ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos reikalavimai. Parama moksliniams tyrimams, naujovėms ir švietimui yra svarbi priemonė įtraukiajai darbo rinkai ir tam, kad jos poreikiai būtų tenkinami regioniniu lygmeniu, užtikrinti. Aktyvus vietos ir regioninių valdžios institucijų vaidmuo yra labai svarbus užtikrinant didesnį ekonomikos konkurencingumą pasaulio rinkoje.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) ES ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ir valstybių narių solidarumo skatinimas yra viena iš pamatinių Lisabonos sutartyje nustatytų vertybių (Romos sutarties 3 straipsnis).

Pagrindinis sanglaudos politikos tikslas yra skatinti harmoningą 271 skirtingo ES regiono vystymąsi mažinant šių regionų vystymosi netolygumus. Išskirtinį dėmesį reikia skirti mažiau palankiems regionams, tokiems kaip kaimo vietovės, regionams, nukentėjusiems dėl pramonės įmonių perkėlimo, regionams, kurie turi didelių nuolatinių gamtos ir demografinių trūkumų, salai, tarpvalstybiniams ir kalnų regionams.

Atsižvelgdamas į tai, įrodinėjau, jog sanglaudos politiką reikia suvienodinti su strategijos „Europa 2020“ tikslais ir paskatinti finansavimo skyrimo skaidrumą. Mano nuomone, visa informacija, susijusi su sanglaudos politikos finansavimo planų priėmimu ir įgyvendinimu, turėtų būti prieinama plačiajai visuomenei ir skelbiama interneto svetainėje realiu laiku kuo detaliau suskirstyta pagal teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros klasifikaciją: pvz., įgyvendinimas remiantis teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros 3 lygmeniu turėtų būti pateiktas, kur tik yra toks nurodymas. Štai kam, pridėtam prie sanglaudos politikos, pritariu, – tai 2010 m. strateginei ataskaitai dėl 2007-2013 m. programų įgyvendinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Tikrovė, su kuria šiandien susiduriame Europos Sąjungoje, yra stiprus ir pats tiesiausias pranešime pateikto teiginio, kad sanglaudos politika davė veiksmingą atsaką krizės sukeltiems socialiniams ekonominiams sunkumams, paneigimas. Kita pranešime pateikta mintis: sanglaudos politikos siejimas su strategija „Europa 2020“. Gerai žinoma, kad strategijoje „Europa 2020“, sudarytoje remiantis senąja Lisabonos sutartimi, laikomasi tos pačios politinės liberalizavimo, privatizavimo ir darbo teisės aktų lankstumo linijos. Šios rekomendacijos, kurių reikia laikytis, sanglaudos nestiprina: priešingai, jomis pabrėžiami šalių ir regionų skirtumai, taip pat skirtumai kiekvienoje šalyje. Sanglaudos principo įgyvendinimui labai svarbi ES biudžeto perskirstymo funkcija yra labai susilpninta dėl jos nedidelio vaidmens.

Be to, dar turime paminėti išlaidas, skirtas labiausiai pažeidžiamoms ES ekonomikoms, stojimui į bendrąją rinką, Ekonominei ir pinigų sąjungai ir tarptautinės prekybos reguliavimo panaikinimui, – tai yra aspektai, į kuriuos šiame pranešime neatsižvelgiama. Gamybos atsigavimas kiekvienoje šalyje ir regione, tausus išteklių naudojimas ir gamtos išsaugojimas yra kiekvienos šalies ekonominės plėtros ir darbo vietų kūrimo atsižvelgiant į teises ir valstybės visuomeninių paslaugų ir socialinių funkcijų tinklo stiprinimo strateginis kelias.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau šiam pranešimui, nes pagal Sutarčių principus sanglaudos politika, kuria siekiama sumažinti regionų vystymosi skirtumus ir parengti juos spręsti ilgalaikes ir trumpalaikes problemas (globalizacija, demografiniai pokyčiai, gyventojų skaičiaus mažėjimas kaimo vietovėse, klimato kaita, biologinės įvairovės apsauga) atsižvelgiant į konkrečius jų pajėgumus ir trūkumus, akivaizdžiai yra itin svarbi Europos integracijos procesui. Tvirta ir gerai finansuojama sanglaudos politika yra būtina sąlyga siekiant strategijos „ES 2020“ tikslų. Visi regionai turi vystytis tvariai. Džiugu, kad Komisija yra raginama išnagrinėti ir pasiūlyti veikimo metodiką, pagal kurią būtų skatinama kaimo ir miesto partnerystė, kovojama su gyventojų skaičiaus mažėjimu kaimo vietovėse ir tuo pat metu skatinama tvari miesto plėtra, nes beveik 80 proc. ES gyventojų gyvena miestuose. Miesto ir kaimo vietovėms tenka dinamiškas vaidmuo užtikrinant regionų ekonomikos vystymąsi. Kito programavimo laikotarpio metu reikia skirti investicijų į miestų ir priemiesčių projektus ir užtikrinti geresnį kaimo vietovių programų koordinavimą. Būtina skatinti verslumą ir remti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) pripažįstant jų vaidmenį didinant ekonomikos konkurencingumą ir kuriant naujas darbo vietas, reikia palengvinti galimybes gauti finansavimą, užtikrinti supaprastintą prieigą prie rizikos kapitalo ir mikrofinansų. Komisija turi dar labiau supaprastinti struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo naudojimo taisykles, siekiant sumažinti paramos gavėjų administracinę naštą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Geresnė gyvenimo kokybė kuriant saugias ir geresnės kokybės darbo vietas ir prieigos prie visų tipų infrastruktūros – ar tai būtų transporto, socialinių arba švietimo reikalų, ar būtų susijusi su moksliniais tyrimais, plėtra ir naujovėmis – užtikrinimas yra pagrindinė priežastis visuomenei remti Europos integracijos procesą. Savo konkrečiais tikslais ir priemonėmis sanglaudos politika užtikrina tvarų ES vystymąsi, tuo patenkindama ekonominius ir socialinius Europos visuomenės poreikius. Tuo pat metu ES valstybės narės tiesiogiai susiduria su globalizacijos padariniais. Šis pranešimas, pavadintas „Realios teritorinės, socialinės ir ekonominės sanglaudos pasiekimas ES – būtina sąlyga pasaulio konkurencingumui?“, skirtas Europos Parlamento narių diskusijoms dėl Europos ir nacionaliniu lygmeniu patvirtintų priemonių, kuriomis siekiama įgyvendinti ES politikos tikslus, įskaitant ekonominio konkurencingumo pasaulyje didinimą, tarpusavio priklausomumo ir papildomumo skatinimo. Pranešimu siekiama perteikti požiūrį, pabrėžiantį sanglaudos politikos integracijos vaidmenį ir jos indėlį į ES konkurencingumo pasaulyje didinimą. Pritariu šiam pranešimui ir diskusijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Šis pranešimas pirmiausia susijęs su regionų ir Europos konkurencingumu bei didesniu našumu. Jis visiškai atitinka strategiją „Europa 2020“. Tai reiškia, kad vienintelio įdomaus šiame pranešime dalyko dėl „kokybiškų viešųjų paslaugų visiems piliečiams, kad ir kur jie gyventų ir dirbtų“ svarba yra sumenkinama. Balsavau prieš šį tekstą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Būtent dėl stiprios sanglaudos politikos Europos Sąjungai pavyko sumažinti įvairių Europos regionų išsivystymo skirtumus. Svarbu, kad ji ir toliau užtikrintų visų lygmenų valdysenos koordinavimą, kad būtų pasiekti ES palaikomi su plėtra ir ekonomine, socialine bei teritorine sanglauda susiję tikslai. Pagalba moksliniams tyrimams, naujovėms ir švietimui yra svarbi priemonė visiems prieinamai darbo rinkai užtikrinti. Būtina, jog visi prisidėtų, kad pasaulinėje rinkoje būtų užtikrintas didesnis ekonominis konkurencingumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. (LV) Balsavau „už“, nes palaikau sanglaudą, jei tik taip visi Latvijos kyšių davėjai bus uždaryti į kalėjimą ir daugiau nebeturės galimybės trukdyti deramam ES struktūrinių fondų naudojimui. Šiuo požiūriu sanglaudą privalome taikyti praktikoje prokuratūros, policijos ir teismų lygmeniu ne tik Latvijoje, bet ir visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Taip milijardai eurų, pirma, bus panaudoti pagal paskirtį; antra, atsižvelgiant į terminus; trečia, paisant piliečių, o ne kokių nors valstybių tarnautojų ir politinių grupuočių interesus. Aš esu už sanglaudą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Sanglaudos politika yra pagrindinis ES rūpestis siekiant išlaikyti turtingesnių ir skurdesnių regionų santykių pusiausvyrą. Ja taip pat siekiama išlyginti nevienodos ekonominės plėtros rezultatus. Taigi taip pat turėtų būti įmanoma užtikrinti, kad būtų pasiektas vienodas gyvenimo lygis. Globalizuotame pasaulyje ypač didelė reikšmė turėtų būti teikiama regionų konkurencingumui. Balsuoju prieš šį pranešimą, nes neaišku, kiek reikalingos praktinės patirties jau turi skirtingų valstybių narių regionai.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Pranešimu dėl teritorinės, socialinės ir ekonominės sanglaudos, mano nuomone, siekiama pateikti išsamią programą, pabrėžiančią integracinį sanglaudos politikos vaidmenį ir jos indėlį didinant ES konkurencingumą pasaulyje. Savo balsu už šį pranešimą siekiu paskatinti Europoje diskusiją dėl Europos ir nacionaliniu lygmeniu patvirtintų priemonių, kuriomis siekiama įgyvendinti ES politikos tikslus, įskaitant ekonomikos konkurencingumo pasaulyje didinimą, tarpusavio priklausomumo ir papildomumo. Geresnė gyvenimo kokybė kuriant saugias ir geresnės kokybės darbo vietas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl visuomenė palaikė Europos integracijos procesą. Teritoriškumą reikia saugoti ir stiprinti imantis socialinių veiksmų, kurie padėtų užtikrinti visišką visuomenės integraciją, įskaitant ekonominę. Savo konkrečiais tikslais ir priemonėmis sanglaudos politika dabar gali užtikrinti tvarų vystymąsi, kuris tenkintų ekonominius ir socialinius visuomenės poreikius.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. (EL) Šis konkretus savo iniciatyva pateiktas pranešimas, už kurį balsavau, parengtas po ilgos sudėtingos diskusijos, kas Graikijai yra labai opi tema. Tiesa, kad iki šiol su politine sanglauda susijusi pažanga padėjo sumažinti regionų lygybės takoskyrą. Vis dėlto ekonomikos laikotarpis pasikeitė, ir prie jo reikia derinti sanglaudos politiką. Naujasis sanglaudos politikos, kaip svarbiausios ES skurdžiausių ir turtingiausių regionų Bendrijos solidarumo priemonės, vaidmuo turėtų būti imtis pastangų, kad Europoje nebūtų kuriamos nouveau pauvres ekonominės salos arba regionai. Taigi susiduriame su aiškiu ir konkrečiu iššūkiu.

Yra du dalykai, į kuriuos Graikija turės atkreipti išskirtinį dėmesį: 1. Sanglaudos politikos 1 tikslo regionai; šis punktas susijęs su bendrojo nacionalinio produkto, kurį reikia labai rimtai stiprinti, konvergencija. 2. Regionai, kurie pamažu likviduojami (kurie apima Atiką); šie regionai bus vertinami atskirai pagal naujausius ekonominius duomenis, nes ekonomikos krizė galėjo pakeisti ankstesnių metų duomenis į priešingą pusę.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE) , raštu.(PT) Šis pranešimas yra Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) iniciatyva diskusijoje dėl sanglaudos ir regioninės politikos ateities. Europos Sąjungos teritorinės, socialinės ir ekonominės sanglaudos stiprinimas yra viena iš krypčių, kurių reikia imtis siekiant prisidėti prie konkurencingumo pasaulyje.

Visiškai sutinku su pagrindiniu šio pranešimo tikslu, kuriuo siekiama pabrėžti sanglaudos politikos mažinant ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus, kuriant naujas darbo vietas, skatinant ekonomikos augimą ir statybos infrastruktūrą vaidmenį. Teritorinė ir socialinė sanglauda turėtų būti naujos politikos, kuria galima užtikrinti tvarų augimą ir didesnį konkurencingumą pasaulio mastu, pagrindas.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Sveikinu pranešėją P. C. Luhaną už jo nuostabų darbą ir sutinku su juo, kad poreikis gerinti gyvenimo kokybę kuriant saugias ir geresnės kokybės darbo vietas ir užtikrinant prieigą prie visų tipų infrastruktūros – ar tai būtų transporto, socialinių arba švietimo reikalų, ar būtų susijusi su moksliniais tyrimais, plėtra ir naujovėmis –yra pagrindinė priežastis visuomenei remti Europos integracijos procesą.

Visiškai sutinku su mintimi, kad sanglaudos politika yra ES pagrindinė politika, galinti padėti regionams kuo geriausiai įveikti šiuos sunkumus, vadinasi, padėti padidinti ir ES ekonominį konkurencingumą pasaulyje, visiems ES piliečiams užtikrindama vienodą gyvenimo lygį ir remdama vystymąsi pasinaudojant vietos ir regiono ypatumais ir tuo būdu sukurdama pridėtinę vertę bei ekonominį našumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marit Paulsen, Olle Schmidt ir Cecilia Wikström (ALDE), raštu.(SV) Palaikome bendrą sanglaudos politiką ir manome, kad ji yra svarbi Europos integracijai. ES susidarius didelei įtampai, labai svarbu būti solidariems. Vis dėlto manome, kad regioninė politika pirmiausia turėtų būti regionų ir valstybių narių atsakomybė, o ES parama turėtų būti sutelkta į vargingiausius regionus ir į įvairias teritorinio bendradarbiavimo programas.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Pranešime pabrėžiami sanglaudos politikos pasiekimai, kas yra labai svarbu sėkmingai įgyvendinant strategiją „ES 2020“, kaip regionų skirtumų šalinimo priemonę 2007–2013 m laikotarpiu moksliniams tyrimams ir naujovėms buvo skirta maždaug 86 mlrd. EUR. Būsimo programavimo laikotarpio metu svarbu taikyti sėkmingus „žinių trikampio“ modelius ir juos skatinti, siekiant užtikrinti tvarų regioninių strateginių bendrųjų mokslinių tyrimų ir naujovių programų vystymą.

Pranešėjas ragina Europos Komisiją pateikti konkrečius teritorinės sanglaudos apibrėžimo ir sistemingo jos įgyvendinimo pasiūlymus pabrėždamas decentralizavimo principo vietos valdžios institucijų lygmeniu svarbą (metodas „iš apačios į viršų“) siekiant pagerinti lėšų panaudojimo laipsnį (visai priešingą rezultatą duoda tai, kad regionai vidutiniškai administruoja tik 30,5 proc. viso sanglaudos politikai skirto biudžeto, kurio likusiąją dalį tvarko centrinės valdžios institucijos).

Dėl šios priežasties partnerystės principą ateityje reikia labai sustiprinti. Pranešime rekomenduojama, kad valstybės narės ir Europos Komisija daugiau dėmesio skirtų dideliems projektams, apimantiems dvi ar daugiau didelį poveikį Europos mastu turinčias veiklos programas, kurios sukurs pridėtinę vertę, aukštos kokybės darbo vietų ir apsaugos tvarų regionų vystymąsi, palaikyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Europos Sąjungos sanglaudos politika yra labai svarbi, nes ja siekiama padėti regionams įveikti naujos tarptautinės padėties sunkumus. Palaikydami vystymąsi, stiprindami vietų ir regionų bruožus, užtikrindami, kad būtų mažinami europiečių gyvenimo lygio skirtumai, sutvirtiname Europos projektą. Vis dėlto, remiantis regionų politika ir priemonėmis, reikia stiprinti paramą moksliniams tyrimams, plėtrai bei naujovėms, drauge plėtoti švietimą ir lavinti europiečiams reikalingus įgūdžius įtraukiajai darbo rinkai užtikrinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. (IT) Parlamentas šiandien priėmė savo iniciatyva pateiktą pranešimą, kuriuo siekiama pabrėžti sanglaudos politikos vaidmenį mažinant ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus, kuriant naujas darbo vietas, skatinant ekonomikos augimą, statybos infrastruktūrą ir konkrečiais tikslais bei priemonėmis užtikrinant tvarų ES vystymąsi, taip patenkinant Europos visuomenės ekonominius ir socialinius poreikius.

Sanglaudos politika buvo viena pirmųjų regionų lygmenį apėmusių politikų, rodanti savo pridėtinę vertę ir padedanti užtikrinti veiksmingumą bei tvarumą. Būdas, kuriuo remdamasi kiekviena valstybė narė pasinaudoja priklausymo bendrajai Europos rinkai galimybėmis, priklauso nuo jos brandumo ir skirtingo šalies išsivystymo lygio. Tai reiškia, kad kiekviena valstybė narė yra atsakinga už pačių veiksmingiausių priemonių, kurios padėtų jos ekonomikai gyvuoti pasaulinėje sistemoje, parinkimą. Pranešime siūlomos naujos būsimos politikos siekiant stiprinti jos veiksmingumą ir užtikrinti tvirtą, tvarų ekonomikos augimą ir didesnį konkurencingumą pasaulyje rekomendacijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. (ES) Rengiant šį pranešimą, mūsų frakcija dažnai reiškė esminį nesutarimą dėl autoriaus pasiūlytos krypties. Galiausiai neturėjome kito pasirinkimo, kaip balsuoti prieš jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu.(PL) Pastaraisiais metais Sanglaudos fondo ir struktūrinių fondų lėšomis buvo prisidėta prie dinamiškos daugelio miestų ir nemažos dalies kaimo vietovių plėtros. Sanglaudos politika yra realus teigiamo veiksmų, kurių ES lygmeniu buvo imtasi dėl vietos bendruomenių ir jų regionų, poveikio įrodymas. Pamažu išsivaduojame iš krizės, kuri paskatino papildomus skirtumus Europos Sąjungoje. Sanglaudos politika pasirodė esanti lanksti priemonė, dėl jos buvo galima reaguoti į konkrečius regionų poreikius ir tam tikra prasme sušvelninti neigiamus krizės padarinius. Regionų sanglauda unikali pridėtinės vertės rūšis, turinti teigiamą poveikį ES ekonominiam konkurencingumui. Suvienodindama regionų išsivystymo lygį ir užtikrindama panašią gyvenimo kokybę bei vienodą prieigą prie infrastruktūros, ES gali būti pasiruošusi priimti pasaulinius iššūkius. Ji galės daugiau dėmesio skirti investicijoms naujovių, mokslinių tyrimų ir plėtros srityje.

Tvari, ekologiška, žiniomis pagrįsta ekonomika reikš, kad esame konkurencingesni, nes konkurencingumas padidės, jei regionuose sumažės nedarbas ir palaikysime kvalifikuotos bei judžios darbo jėgos kūrimą tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse. Mažų ir vidutinio dydžio įmonių, kurios įdarbina daugumą ES piliečių, parama yra esminis klausimas. Mums reikia tvirtos sanglaudos politikos, kuri savo ruožtu reikalauja atitinkamo biudžeto, bent jau dabartinio lygmens, kad būtų pasiekti jos didelių užmojų tikslai.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda yra būtina konkurencingumo pasaulio lygmeniu sąlyga, tačiau jam užtikrinti to nepakanka. Europos sanglaudos politika siekiama sumažinti regioninius skirtumus, atsižvelgiant į pasaulinių išbandymų, tokių kaip klimato kaita, demografiniai pokyčiai, energetikos problemos ir biologinės įvairovės apsauga, poveikį, taip pat į naujus dėl ekonomikos ir finansų krizės kylančius sunkumus. Dėl šios priežasties palaikau pranešėjo, mano kolegos Regioninės plėtros komitete, pateiktą tekstą, kuriame pakartojama mintis, kad sanglauda ir konkurencingumas nėra vienas kitam prieštaringi arba nesuderinami, jie yra vienas kitą papildantys elementai.

Konkurencingumo Europos Sąjungoje gali būti pasiekta tik remiantis tvariu ekonomikos augimu, kuriam esant sanglaudos politika prisidės prie sėkmingo strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo ir atsako į socialinius ir ekonominius sunkumus. Todėl nereikia pamiršti regionų lygmens ir jį skatinti, daugiau įtraukiant regionų ir vietos subjektus arba stiprinant miestų ir kaimo vietovių vaidmenį, nes tik skatindami regioninį konkurencingumą būsime konkurencingi pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Šiame pranešime pateikti Parlamento planai, skirti geriau koordinuoti finansavimą iš ES struktūrinių fondų ir išlaidas Europos naujovėms, yra kovos su ES regionų išsivystymo lygio skirtumais ir regioninio konkurencingumo stiprinimo būdas. Palaikau šiuos raginimus kartu su kitais, skatinančiais supaprastinti su šiuo finansavimu susijusias procedūras, ypač mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms, kurioms, esant dabartinei ekonomikos padėčiai, turime padėti mažindami jiems užkrautą administracinę naštą. Šiame pranešime taip pat pateikiami svarbūs orientyrai, kuriais pabrėžiama decentralizavimo principo svarba (metodas „iš viršaus į apačią“) turint omenyje „partnerystės principo“ su vietos valdžios institucijomis, kurios dažnai geriausiai žino piliečių ES, ypač Velse, poreikius, stiprinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE), raštu. (SK) Kai šiame Parlamente kalbame apie sanglaudą, kalbame apie labiausiai trokštamų dalykų sąrašą. Mūsų rinkėjai ir mes patys norėtume gyventi Europoje, kur sektųsi kiekvienam, nė vienas nebūtų neturtingas ir netrūktų darbo vietų. Taigi šis pranešimas veikiau primena sąrašą, kurį vaikas galėtų išsiųsti Kalėdų Seneliui. Neginčijama šio pranešimo nauda yra ta, kad jis apima tikriausiai viską, ką norėtume rasti po Kalėdų eglute – jei ne šiais metais, tai tikriausiai 2020 m. Kyla tik viena problema. Visi šie dalykai kainuoja. Kaip ir šeimoje, turinčioje mažų vaikų, taip pat turime nuspręsti, kas mums svarbiausia. Negaliu negalvoti, kad tai yra pirminis Parlamento vaidmuo. Pateiktas pranešimas liudija gana liūdną faktą, kad netgi krizė mums nepadės atlikti šį vaidmenį nors kiek geriau.

Mes visada turime per daug prioritetų. Vis dėlto kiekvienoje šeimoje yra tik vienas biudžetas, ir dovanos perkamos iš to, kas lieka, kai šeima pamaitinta ir aprengta, visos gyvenamojo būsto ir energijos sąskaitos apmokėtos. Parama, kurios tam taip kilniaširdiškai reikalaujame reiškia iš mokesčių mokėtojų kišenės paimtus pinigus; mamos ir tėčiai kiekvieną mėnesį sprendžia, koks yra jų tikrasis prioritetas ir kas turi palaukti. Mes neturime to pamiršti.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika