Posėdžio stenograma

Antradienis, 2010 m. gruodžio 14 d. - Strasbūras

13. Klausimų Komisijos Pirmininkui valanda

  Pirmininkas. – Kitas klausimas yra klausimų Komisijos Pirmininkui valanda. Norėčiau pasveikinti Pirmininką J. M. Barroso mūsų kas mėnesį vykstančioje klausimų valandoje. Mes pasiruošę priimti klausimus. Taisyklės galioja tos pačios kaip ir visada: viena minutė klausimui, viena minutė atsakymui, jei kurios nors frakcijos pirmininkas norės užduoti papildomą klausimą, kitam klausimui ir atsakymui skiriama po 30 sekundžių.

  Ioannis Kasoulides, PPE frakcijos vardu. – Frakcijos pirmininko J. Daulo vardu noriu paklausti štai tokio klausimo. PPE frakcija norėtų žinoti jūsų nuomonę apie dabartines pastangas atnaujinti tiesiogines derybas dėl Palestinos klausimo. Jungtinės Amerikos Valstijos atsisakė įtikinti Izraelį pratęsti moratoriumą dėl gyvenviečių Rytų Jeruzalėje ir Vakarų Krante tikriausiai dėl to, kad jos veda į niekur.

Kokių pastangų reikia imtis ES atskirai arba kartu su Artimųjų Rytų ketvertu, kad būtų pradėtos derybos? Atsižvelgiant į dabartinius pokyčius, kaip reikėtų vertinti dar kartą pareikštą ES pasirengimą pripažinti nepriklausomą Palestinos valstybę?

Kaip vertinama humanitarinė padėtis Gazos ruože po to, kai 2010 m. birželį Izraelis priėmė sprendimą palengvinti sienų kirtimą ir ėmėsi pastangų išlaisvinti Gilad Shalit?

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Kaip žinote, Europos Sąjunga tvirtai palaiko tiesioginių derybų atnaujinimą. Vakar Užsienio reikalų taryba pareiškė Europos poziciją, apgailestaudama, kad Izraelis nesugebėjo priimti sprendimo sustabdyti gyvenviečių kūrimą, kaip reikalavo Europos Sąjunga, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Artimųjų Rytų ketvertas.

Norėčiau pridurti, kad padėtis kelia nusivylimą, ypač todėl, kad dviejų valstybių sprendimui reikalingų sąlygų sudarymas apskritai yra ne tik Palestinos, regiono ir tarptautinės bendruomenės interesas, bet manau, ir paties Izraelio interesas.

Kalbant apie derybas, vakar Užsienio reikalų taryba taip pat susitarė dėl bendradarbiavimo su Artimųjų Rytų ketvertu ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis stiprinimo. Specialusis pasiuntinys senatorius G. J. Mitchell netrukus susitiks su Catherine Ashton aptarti susidariusios padėties. Europos Sąjunga reiškia savo visišką paramą taikos procesui ir visišką įsipareigojimą dėl regiono reikalų. Manau, kad Artimųjų Rytų ketvertas galėtų būti atgaivintas Europos Sąjungai labai artimai bendradarbiaujant su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Komisijos pirmininko pavaduotoja-vyriausioji įgaliotinė C. Ashton susisiekė su pagrindiniais veikėjais regione, mes taip pat laukiame šią savaitę vyksiančio Arabų valstybių lygos susitikimo. Turime suteikti deryboms naują galimybę, naują impulsą, nes aklavietė neturėtų būti pasirinkimas. Esu įsitikinęs, kad mes su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis rasime kelią pirmyn.

  Ioannis Kasoulides, PPE frakcijos vardu. – Norėčiau dar kartą paklausti apie humanitarinę padėtį Gazos ruože atvėrus užkardas ir kas daroma dėl kapralo Gilad Shalit.

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Padėtis Gazoje nėra tvirta. Ekonomikos atsigavimas labai reikalingas, deja, nematome esminio politikos pokyčio Gazoje, ko Europos Sąjunga reikalavo pastaruosius mėnesius.

Būtent todėl Europos Sąjunga praėjusį pirmadienį Ministro Pirmininko S. Fayyado prašymu susitarė dėl trijų krypčių modelio, skirto eksportui iš Gazos palaikyti. Neseniai priėmiau Ministrą Pirmininką S. Fayyadą ir mes apie tai kalbėjome. Gaza turėtų būti laikoma labai svarbia Palestinos valstybės kūrimo dalimi.

  Martin Schulz, S&D frakcijos vardu. – (DE) Pone Pirmininke, pone J. M. Barroso, Europos Vadovų Taryba susitinka ketvirtadienį ir penktadienį. Norėčiau jūsų paklausti šių klausimų:

Pirma, ar manote, kad euroobligacijų įvedimas gali padėti stabilizuoti eurą?

Antra, ar sutinkate su kanclere A. Merkel, kad euroobligacijos nereikalingos?

Trečia, jei jūsų nuomonė skiriasi nuo A. Merkel ir jūs palaikote euroobligacijas, ką ketinate daryti Taryboje ateinantį ketvirtadienį?

Ketvirta, ar palaikote ryšį su Euro grupės pirmininku, Ministru Pirmininku bei finansų ministru J. C. Junckeru ir ar jūs, Komisijos Pirmininkas, jį palaikysite?

Penkta, jei euroobligacijoms nebus pritarta, ar po to nedelsdamas informuosite Parlamentą, kaip jūs, būdamas Komisijos narys, ketinate reaguoti į galimą neigiamą sprendimą?

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Euroobligacijos yra įdomi mintis. Tiesą sakant, Komisija jas jau svarstė 2008 m. savo dokumente „EMU@10“, skirtame EPS dešimtosioms metinėms. Vis dėlto, reaguodami į krizę, sukūrėme EFSF ir EFPIS. Šios priemonės anaiptol nėra visapusiškos. Esant reikalui, jos gali būti patobulintos ir taikomos daug greičiau negu bet kokios alternatyvos, kad ir kokios jos būtų įdomios. Dabar, manau, turime paklausti savęs paprasto klausimo: ar krizę geriausia įveikti pasitelkiant visų šalių sutarimu priimtas priemones ar pradedant dar vieną diskusiją, dėl kurios nėra bendro sutarimo? Kaip jūsų klausimas leido suprasti, iš tiesų nėra sutarimo dėl neseniai Ministro Pirmininko J. C. Junckero pateiktų pasiūlymų.

Manau, kad šiandien atsakymas aiškus. Turėtume dėmesį skirti tam, kas gali padėti pasiekti susitarimą euro zonoje, nes nesugebėjimas pasiekti šio susitarimo pakenks euro zonos rinkų vertinimams. Neatsisakykime labai įdomios euroobligacijų idėjos ateityje, tačiau šiame etape dėmesį skirkime tam, ką galime padaryti greitai ir ryžtingai.

  Martin Schulz, S&D frakcijos vardu. – (DE) Pone Pirmininke, J. M. Barroso, jūs atsakote į mano klausimus pasitelkdamas savo neprilygstamą diplomatiškumą, tačiau nenoriu leisti jums taip išsisukti. Todėl klausiu jūsų labai konkrečiai: būdamas Euro grupės pirmininkas, Ministras Pirmininkas J. C. Juncker paskelbė, jog ketina Europos Vadovų Taryboje imtis iniciatyvos dėl euroobligacijų įvedimo. Ar jūs remsite jį šiuo klausimu? Be to, ar ketinate bandyti įtikinti A. Merkel ir N. Sarkozy prisijungti prie daugumos euro valstybių, ar kai A. Merkel ir N. Sarkozy sakys „mes to nenorime“, jūs sakysite „gerai, kadangi dvi šalys sako „ne“, apsieisime be šios idėjos“?

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Ketinu atsakyti labai tiesiai. Nemanau, kad šiuo etapu yra nors menkiausia galimybė pasiekti sutarimą dėl euroobligacijų.

Kelios valstybės narės prieštarauja dėl to pasiūlymo. Būtent todėl, manau, turėtume dirbti, kad pasiektume didžiausią galimą sutarimą pasinaudodami esamomis priemonėmis. Sakau jums labai nuoširdžiai – ir ypač ponui Martinui Schulzui – idėja man atrodo įdomi ir patraukli. Tiesą sakant, Komisija pateikė keletą pasiūlymų anksčiau – dar būnant valdžioje vienam iš gerai žinomų mano pirmtakų, tačiau šiame etape sąlygos nėra tinkamos susitarimui pasiekti.

  Guy Verhofstadt, ALDE frakcijos vardu. – Turiu konkretų klausimą, bet noriu pasakyti, pone J. M. Barroso, kad jūs su Komisija turite iniciatyvos teisę. Jūs galite pateikti pasiūlymą dėl euroobligacijų, ir tai buvo tai, ko ponas M. Schulz klausė. Gerai, jūs nesinaudojate ta teise, ir šiuo metu dėl šio klausimo turime problemą

Turiu konkretų klausimą dėl 2009 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo. Yra Regioninės politikos generalinio direktoriaus patikinimo pareiškimas, kuriame teigiama, ir aš jį cituoju, kad 38 iš 79 programų generalinis direktorius neturi pagrįstų patikinimų dėl sandorių, susijusių su 2009 m. grąžinamosiomis išmokomis pagal deklaruotas išlaidas, teisėtumu ir reguliarumu. Tai kelia klausimą, kas gali pateikti pagrįstus patikinimus. Pareiškime tęsiama, kad 41 likusios programos ankstyvajame etape buvo nustatyta didelių trūkumų dar prieš bet kokių išmokų grąžinimą 2009 m.

Taigi mano klausimas jums toks: tariant, kad jūs prisiimate politinę atsakomybę už šį pareiškimą su visais jo padariniais, kokie bus jūsų veiksmai valstybių narių atžvilgiu?

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Atsakant į jūsų komentarą, pone G. Verhofstadtai, leiskite man pirmiausia jums pasakyti, kad Komisija savo iniciatyvos teise jau pasinaudojo. Šitai jums gali priminti tai, kad kai paleidome šį mechanizmą, Olli Rehn ir aš pateikėme kolektyvinių garantijų galimybę, kuri daugiau ar mažiau buvo susijusi su euroobligacijomis. Valstybės narės tai kategoriškai atmetė.

Dabar galėtume teikti naujus pasiūlymus, tačiau šiuo metu nemanau, kad būtų atsakinga vėl teikti oficialius pasiūlymus, kai susidūrėme su tokia opia padėtimi. Tai tik padalins euro zoną ir Europos Sąjungą. Tačiau Komisija jau pateikė pasiūlymus. Jie buvo ant stalo ir buvo atmesti. Tokia tikrovė.

Kalbant apie finansines perspektyvas, aš jau įsipareigojau pateikti pasiūlymą dėl konkrečios euro obligacijų rūšies – euro projekto euroobligacijų ir, nors jau girdėjau keletą neigiamų komentarų iš kai kurių kapitalo fondų, vis dar turiu vilčių, kad tai taps tikrove.

Kalbant apie jūsų klausimą, manau, turime paklausti nuomonės daugiau valstybių narių. Kaip žinote, išskyrus keturias ar penkias valstybes nares, jos nėra pasirengusios duoti savo patikinimo pareiškimų. Kaip minėjote, yra tiesa, ką sakė mūsų generalinis direktorius, kad kartais Komisija neturi visų būtinų priemonių kuo anksčiau pradėti bendrauti su valstybėmis narėmis dėl būdo, kaip nacionaliniu lygmeniu išleidžiamos Europos Sąjungos lėšos.

  José Bové, Verts/ALE frakcijos. –(FR) Pone Pirmininke, pone J. M. Barroso, prieš metus jūs man sakėte, kad GMO suteršė visą jūsų pirmąją kadenciją ir kad norite vėl šuo klausimu kreiptis į valstybes nares.

Prieš kelias dienas buvo surinkta 1 200 000 Europos piliečių, reikalaujančių nepriklausomo eksperto ataskaitos dėl GMO, parašų. Prieš kelias dienas Aplinkos taryba vėl labai didele dauguma atmetė Komisijos nario J. Dalli pasiūlymą. Nuomonės tiek apie Tarybos, tiek apie Parlamento teisės patarėjus taip pat buvo neigiamos. Pagaliau buvote skandalo EFSA, susijusio su D. Banati istorija ir specialistų grupių iškeltais klausimais, liudininkas. Be to, pati EFSA nusprendė pateikti naujas vertinimo rekomendacijas.

Norėčiau sužinoti, ar ketinate palikti visus naujus leidimus ir leidimų atnaujinimus, tokius kaip skirtus MON810, kol įsigalios naujos EFSA taisyklės? Nauji vertinimai ir leidimų atnaujinamai turi būti tvarkomi pagal naujas taisykles.

Pagaliau ar ketinate vėl pradėti diskusiją, kad galėtume gauti nepriklausomą vertinimą?

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – (FR) Pone Pirmininke, kalbant apie iniciatyvą, žinote, kad ši nauja sistema dar neįsigaliojo. Vis dėlto mes, savaime suprantama, su dideliu susidomėjimu sekame visas piliečių iniciatyvas šiuo klausimu. Tiesą sakant, atsakingasis Komisijos narys susitiko su šios iniciatyvos rėmėjais, nors ji dar nėra oficialiai patvirtinta.

Atsakydamas į klausimą pasakysiu, kad toliau taikysime galiojančius teisės aktus. Geresnės alternatyvos EFSA neturime. Tai nepriklausoma agentūra, įkurta nuomonėms teikti. Agentūra renka ekspertų informaciją šia tema ir, žinoma, mums reikia tvirtai laikytis jos pateikiamų išvadų. Taigi toliau ketiname laikytis Bendrijos teisės aktų šiuo klausimu. Komisija negali nuspręsti sustabdyti Bendrijos teisės aktų taikymo.

Aš jums jau pakankamai atvirai pasakiau, kad nesu patenkintas sistema, reguliuojančia GMO naudojimą Europoje. Nesu ja patenkintas, nes nemanau, kad ji pakankamai aiški. Vis dėlto tai yra sistema, kurios esu įsipareigojęs laikytis.

  José Bové, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Dėkoju už atsakymą. Vis dėlto EFSA jau teikia naujas rekomendacijas, kurios yra daug griežtesnės. Ar sutinkate, kad visi nauji leidimai, išduoti per pastarąjį laikotarpį, ir MON810 klausimas turėtų būti persvarstyti atsižvelgiant į naujas rekomendacijas?

Šiandien mes negalime priimti vertinimų, kurie buvo atlikti remiantis senomis taisyklėmis. Būtent todėl užduodu jums šitą klausimą labai tiksliai ir norėčiau, kad visą šią diskusiją pradėtumėte iš naujo, užuot laukę 2012 m. Direktyva 2001/18/EB turi būti atnaujinta 2012 m.: procesą reikia tęsti.

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – (FR) Kaip visada mes atsižvelgiame į nepriklausomos agentūros – Parmoje įsikūrusios Europos maisto saugos tarnybos pasiūlymus. Taigi, jei agentūra pateiks naują rekomendaciją, mes ją labai atidžiai išnagrinėsime.

Tai tiek galiu jums pasakyti šiuo metu. Vis dėlto teisinė sistema, reguliuojanti GMO naudojimo patvirtinimą, dar nėra pakeista. Todėl privalau laikytis dabartinės sistemos, kol ji nepakeista, tačiau mes būsime pasirengę apsvarstyti visas naujas rekomendacijas ir labai atidžiai jas išnagrinėti.

  Michał Tomasz Kamiński, ECR frakcijos vardu. – (PL) Pone Pirmininke, kaip žinoma, „Gazprom“ ir „Nord Stream“ konsorciumas balandžio 9 d. pradėjo šiaurės dujotiekio tiesimą. Nenoriu gilintis į šio projekto aplinkos apsaugos aspektus, nes šis Parlamentas apie juos jau diskutavo. Tik noriu atkreipti dėmesį į vieną klausimą – dėl iškloto vamzdyno dideliems laivams vis sunkiau pasiekti Lenkijos Svinouscio uostą. Šis uostas yra didžiulis darbo šaltinis daugeliui lenkų Vakarų Lenkijoje, regione, kenčiančiame nuo dažnai gana aukšto nedarbo lygio. Lenkija kėlė šį klausimą dvišalėse derybose, tačiau man atrodo, kad čia taip pat susiduriame su konkurencingumo problemomis. Šalia, už Vokietijos sienos, yra Rostoko uostas. Manau, jis patirs staigų augimą, tačiau norėčiau, kad visi uostai Europoje būtų laikomi vienodais, kad jie iš tikrųjų galėtų konkuruoti ir kad vienos iš valstybių narių priimtas techninis sprendimas netrukdytų kitos valstybės uosto plėtrai.

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Žinau, jog buvo kilęs susirūpinimas, kad gali būti apribotas įplaukimas į susijusius Lenkijos uostus. Komisijos turima informacija, Vokietijos Štralzundo kasybos pramonės institucijos vis dėlto įtraukė reikalavimą kompanijai „Nord Stream“ jos leidimu atlikti patikslintą Vokietijos teritorijoje esančios vamzdyno dalies rizikos analizę, nes tuo metu Lenkija pateikė planus abu uostus pritaikyti laivams, kuriems plaukioti reikalingas didesnis vandens gylis. Atlikus analizę, vamzdynas apie 20 km jūros dugnu bus tiesiamas su pusės metro dangos sluoksniu.

Be to, planuoto maršruto Vokietijos išskirtinėje ekonominėje zonoje analizė paskatino sprendimą rinktis alternatyvų 12 km ilgio kelią. Galutinį leidimą šių metų vasarį išdavė Federalinis laivininkystės ir hidrografijos biuras.

Remiantis Vokietijos valdžios institucijų ir vystytojo turima informacija, abiejų minėtų priemonių buvo imtasi tam, kad nutiesus dujotiekį būtų užtikrintas nevaržomas įplaukimas į Lenkijos uostus. Atsiprašau, kad ši informacija yra techninio pobūdžio, bet tai yra geriausia mūsų turima informacija.

  Michał Tomasz Kamiński, ECR frakcijos vardu. – (PL) Pone J. M. Barroso, daug kartų įrodėte, kad su valstybėmis narėmis elgiatės sąžiningai. Tikiuosi, kad šiuo klausimu Europos Komisija su mano šalimi elgsis panašiai. Tik norėčiau atkreipti dėmesį į faktą, kad, kaip jūs pats pripažinote, daugiausia remiatės Vokietijos pateiktais duomenimis. Kreipiuosi į Europos Komisiją ragindamas pasinaudoti ir nepriklausomų ekspertų patarimais šiuo klausimu, nors norėčiau pabrėžti, kad labai tvirtai tikiu jūsų sąžiningu požiūriu į visas Europos Sąjungos valstybes nares.

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Dėkoju už jūsų komentarus, pone M. T. Kamiński. Komisija iš tikrųjų labai atidžiai seka su „Nord Stream“ susijusį klausimą. Mes žinome su aplinka ir kitais aspektais susijusio klausimo opumą, todėl jį seksime labai atidžiai.

  Lothar Bisky, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone Pirmininke, pone J. M. Barroso, atsakydamas į M. Schulzo klausimus, sakėte, kad euroobligacijų pasiūlymas tikriausiai nebus sėkmingas. Anksčiau mums buvo pasakyta, kad nepavyks sutarti dėl finansinių sandorių mokesčio, o kiti pasiūlymai taip pat nieko neduos. Trečius metus išgyvename finansų krizę, aš ir pats savęs klausiu, ar galėtumėte susitarti dėl euro gelbėjimo paketo skatinimo – tai, žinoma, būtų papildoma priemonė, – ar tiesiog turim tikėtis, kad iki savaitgalio jūsų ir kitų pastangomis bus atmestas dar vienas pluoštas pasiūlymų. Štai mano klausimas: koks brangus yra šis atidėliojimas, ypač kai aišku, kad tai daug kainuoja?

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Vienas dalykas, kurį turime pasakyti Europos valstybių ir vyriausybių vadovams, yra toks: susitikę šią savaitę (Komisijos Pirmininkas taip pat yra Europos Vadovų Tarybos narys) mes ne tik kreipsimės vienas į kitą arba kalbėsime apie politiką ar ekonomiką, mes atkreipsime dėmesį į rinkas.

Šie klausimai yra ypač opūs, pateikiamuose komentaruose, manau, turime parodyti tam tikrą santūrumą.

Kadangi privalau su jumis visais būti sąžiningas, labai sąžiningai jau atsakiau į M. Schulzo klausimą. Matome keletą įdomių su euroobligacijomis susijusių pasiūlymų. Manau, kad pasiūlymo neturėtume užgniaužti, tačiau akivaizdu, kad šiame etape nėra bendro sutarimo. Atkakliai nereikalausiu to, kas man šiuo metu neabejotinai atrodo kaip nesantaiką keliantis klausimas. Dabar turime priemonių, kurios buvo susitarimo tikslas, jas galime taikyti stengdamiesi rasti aiškius, tvirtus veiksmus, kuriais būtų apsaugota euro zona ir Europos Sąjunga.

  Lothar Bisky, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone Pirmininke, pone J. M. Barroso, turiu trumpą papildomą klausimą: ar yra kokių kitų priemonių, dėl kurių vis dar diskutuojama? Jaučiuosi gana menkai informuotas šiuo klausimu. Reikia ką nors daryti, ir tikriausiai esame tos pačios nuomonės, kad mūsų turimomis priemonėmis turėtų būti iš tikrųjų naudojamasi.

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Diskutuojame dėl daugelio klausimų ir daugelio galimų alternatyvių priemonių. Pastarąjį kartą Euro grupė svarstė skirtingas galimybes ir skirtingas idėjas, o Komisija susisiekė su visomis susijusiomis šalimis.

Aš pats ir Olli Rehn konsultavome ne tik valstybes nares, bet ir Europos centrinio banko prezidentą, Tarptautinio valiutos fondo vykdomąjį direktorių ir kitus svarbus veikėjus šioje srityje, bet nemanau, jog būtų protinga, kaip kartais nutikdavo praeityje, daryti labai svarbius pranešimus, kurie vėliau neduoda jokių konkrečių rezultatų.

Kitą kartą turime elgtis priešingai ir, kai būsime pasirengę, pasiūlyti realias išvadas. Būtent todėl Komisija labai aktyviai dirba su visomis valstybėmis narėmis bei kitomis institucijomis, kad kuo greičiau pateiktų išsamų atsakymą.

  Nigel Farage, EFD frakcijos vardu. – Pone J. M. Barroso, pastarasis „WikiLeaks“ sąmyšis sukėlė labai įvairių jausmų, vienus žmones paskatindamas manyti, kad skaidrumas yra gerai, o kitus – sakyti, kad galbūt informacijos nutekėjimas pakenks tarptautinei diplomatijai. Vis dėlto mane ypač prajuokino „WikiLeaks“ pateiktos užuominos apie jus, kur minima jūsų kelionė į Rusiją ir faktas, kad buvote ignoruojamas, neįsileidžiamas, minimas Rusijos požiūris iš aukšto, kad jūs buvote niekas daugiau kaip tik išliaupsintas tarptautinis valstybės tarnautojas.

Pone J. M. Barroso, prisiminkite: apie tai čia diskutavome anksčiau. Aš dar kartą atkreipiu jūsų dėmesį, kad jūs nesate tiesiogiai išrinktas žmonių, todėl neturite realaus teisėtumo. Ar faktas, kad jūs nesate išrinktas, yra priežastis, dėl kurios jūs nenusipelnote daugiau pagarbos pasauliniu mastu, ir kodėl vis daugiau Europos tautų žiūri į jus ir visą Komisiją su panieka?

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Nesitikėčiau, kad jūs, pone N. Farage, veiktumėte išvien su rusais – nes būtent tai ir siūlote, jūs jiems pritariate! Atvirai kalbant, mane išrinko šis Parlamentas slaptu balsavimu, todėl manau, kad nusipelniau šio Parlamento ir visų jo narių pagarbos.

(Plojimai)

Europos Sąjunga, kurią sudaro 27 demokratinės valstybės, turi savitą Komisijos pirmininkui rinkimo būdą, būtent todėl, kad mes nesame valstybė. Esu tikras, kad nepritartumėte suvienytai Europos Sąjungos valstybei. Kadangi nesame suvienyta valstybė, nėra jokių tiesioginių Europos Sąjungos prezidento rinkimų. Tokio nėra; turime Komisijos pirmininką. Patinka jums tai ar ne – man tai patinka labiau nei jums! – bet, tiesą sakant, mane išrinko šis Parlamentas, ir dar yra Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, kurį paskyrė valstybių ir vyriausybių vadovai.

Tokie mes esame, ir manau, kad tai demokratiškas būdas Europos Sąjungos įvairovei suderinti. Tikėčiausi, kad Europos Parlamento nariai bent jau gerbia Europos Sąjungos institucijas, net jeigu kai kurie ir negerbia.

  Nigel Farage, EFD frakcijos vardu. – Na, pone J. M. Barroso, man tai labai patiko! Kad galite atsistoti ir girtis, jog buvote išrinktas slaptai, ir kad tai kažkokiu būdu jums suteikia demokratinio teisėtumo yra pati keisčiausia teorija, kokią esu girdėjęs per visą savo gyvenimą.

Esmė ta, kad Komisija turi vienintelę teisę teikti pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriais daroma žala Europos ekonomikoms. Ar yra tokių aplinkybių, kuriomis, jūsų manymu, Europos tautos turėtų surengti referendumą, kad galėtų nuspręsti dėl šių klausimų?

(Kai kurių narių įsiterpimai iš salės)

  Pirmininkas. – Kolegos, apgailestauju, kad nepriimame pastabų iš salės. Norėtume toliau tęsti procesą.

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Rinkimai Parlamente buvo atviri. Tačiau daugybė žmonių mano, kad laisviausi rinkimai yra tie, per kuriuos kiekvienas asmuo – arba kiekvienas Parlamento narys – gali slaptai priimti sprendimus. Totalitarinėse sistemose dažniausiai neleidžiama balsuoti slaptai būtent dėl spaudimo žmonių laisvėms. Tai mano pirma pastaba.

Antra, dėl referendumo, tai pagal konstitucinę ir demokratinę teoriją galimas ir referendumas, ir atstovaujamoji demokratija. Beje, Didžioji Britanija turbūt yra ta šalis, kuri labiausiai prisidėjo prie atstovaujamosios demokratijos. Atstovaujamoji demokratija yra visiškai teisėtas būdas priimti sprendimus demokratijoje. Parlamentų, tiek nacionalinių, tiek Europos Parlamento, vaidmuo yra labai svarbus demokratijoje. Asmeniškai manau, kad kai kuriomis prieš atstovaujamąją demokratiją pateiktomis pastabomis neatspindima tikroji demokratiška mintis, kai jie taip neigiamai pateikiami.

  Andrew Henry William Brons (NI). – Kinija džiaugiasi didžiuliu pertekliumi jos prekybos su ES balanso atžvilgiu. Europos paslaugų perteklius per mažas, kad būtų galima tai kompensuoti. Kinija pasiekia prekybos perteklių, dirbtinai sumažindama valiutos vertę, taip pat sumažintais atlyginimų dydžiais, kad nebūtų naudinga importuoti į Kiniją, o eksportuojamų prekių kainos būtų daug mažesnės nei Europoje gamintų prekių kainos, ir, trečia, nepaisydama tarptautinių patentų teisių, kad Kinijos įmonės galėtų pasipelnyti iš ne jų pačių vykdomų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros.

Kinija sparčiai kaupia užsienio valiutos rezervus ir kontroliuoja menkus visuotinius išteklius. Europos Sąjungos šalys noriai tampa nepalenkiamo visuotinio konkurento, kuris turi priemonių mūsų pragyvenimo lygiui sugriauti, aukomis. Europos Sąjungos šalys turi kiekviena atskira – tam teikiu pirmumą – arba bendrai apsaugoti savo pramones.

Kodėl Komisija leidžia ES įmonėms ir darbuotojams kentėti dėl nesąžiningos Kinijos konkurencijos?

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Noriu jums pasakyti, kad daug daugiau pasieksime, jeigu imsimės kolektyvinių, o ne pavienių veiksmų.

Atvirai kalbant, nemanau, kad mūsų valstybės narės pačios turi pakankamai galios taikyti tam tikras priemonės Kinijai. Europos Sąjunga gali imtis bendrų veiksmų Kinijos atžvilgiu, ir būtent tai ir darome. Kaip žinote, pritariame laisvai prekybai, tačiau pritariame ir sąžiningai prekybai. Kai manėme, kad turime, pvz., dempingo įrodymų, ėmėmės antidempingo priemonių dėl Kinijos. Nebuvo lengva, nes kai kurios valstybės narės priešinosi toms priemonėms, bet mes jų ėmėmės. Kiekvieną kartą, kai susitinkame su Kinijos vadovais, aptariame intelektinės nuosavybės teises ir būtinybę laikytis tam tikrų esminių principų, kad galėtume išsaugoti atvirą prekybą su jais. Būtent tokia mūsų darbotvarkė: teigiamai bendradarbiauti su Kinija ir kartu išlikti griežtiems dėl savo prekybos interesų.

Be to, tai buvo gana aiškiai pasakyta per pastarąjį aukščiausiojo lygio susitikimą.

  Andrew Henry William Brons (NI). – Sakėte, kad tikėjote sąžininga prekyba, tačiau jos nėra. Dabar matome Kinijai palankią, šališką prekybą.

Ar Komisijai pavyks priversti Kiniją pašalinti savo subsidijas, leisti jos valiuta atsižvelgti arba šiuo atveju gerbti tarptautinės nuosavybės teises, kurios akivaizdžiai sudaro apie 5 proc. Kinijos BVP? Ar galiausiai nebus būtina visai uždrausti kiniškų prekių importą?

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Akivaizdu, kad Komisijai pavyks tai padaryti, jeigu ją palaikys visos valstybės narės. Mes tai darome ir galiausiai esame už abipusiškumą. Abipusiškumo sąvoka reiškia, kad norime išsaugoti atviras rinkas. Manome, kad tai mums naudinga. Europos Sąjunga iki šiol yra didžiausia eksportuotoja pasaulyje, didesnė nei Kinija, todėl svarbu išlaikyti atviras rinkas. Tačiau taip pat manome, kad mūsų partneriai turi gerbti kai kurias esmines taisykles.

Dėl valiutos kursų, tai, kaip žinote, per pastarąjį G20 susitikimą Europos Sąjunga labiausiai stengėsi užtikrinti, kad šis klausimas būtų sprendžiamas konstruktyviai ir visiems bendradarbiaujant, nes manome, kad šis klausimas turėtų būti aptariamas ir tada, kai sprendžiamos didžiulių disbalansų pasaulio ekonomikoje problemos.

  Pirmininkas. – Pradedame antrąją Klausimų valandos dalį, kai klausimai pateikiami, pakėlus ranką. Tema – „WikiLeaks“ ir kibernetinis saugumas.

  Carlos Coelho (PPE). – (PT) Pone Pirmininke, pone J. M. Barroso, neketinu prašyti jūsų išspręsti Jungtinių Valstijų diplomatijos problemų, nei pakomentuoti apie kompiuterių tinklų pranašumus ir nesėkmes, apie informacijos laisvę arba apie gėdingus reikalavimus dėl Juliano Assange mirties. Norėčiau pasakyti, kad neturime teisės ignoruoti jokios informacijos, kuri pateikiama visuomenei.

Paklausiau Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų pirmininko ir Žmogaus teisių pakomitečio pirmininkės, ar galėtume iš naujo peržiūrėti tyrimą, kurį 2007 m. Parlamentas atliko dėl Jungtinių Valstijų centrinės žvalgybos valdybos veiklos Europoje, kuriam turėjau garbės vadovauti. Tuo metu jus labai gyriau: J. M. Barroso Komisija labai bendradarbiavo ir padėjo, ir ėmėsi labai skaidrių veiksmų, kitaip nei Taryba, kuri nesiėmė veiksmų ir melavo, bendraudama su Parlamentu. Mano klausimas, kurį norėčiau pateikti, labai paprastas: ar J. M. Barroso Komisija pasirengusi visiškai skaidriai bendradarbiauti su Europos Parlamentu?

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – (PT) Europos Komisija, kuriai turiu garbės pirmininkauti, visada visiškai skaidriai bendradarbiauja su Europos Parlamentu, ir taip bus visada ateityje. Dėl to visiškai neabejoju, ir dėkoju už jūsų žodžius apie Komisiją, kuriai pirmininkauju. Manau, kad mums svarbu laikytis aukščiausių skaidrumo ir sąžiningo institucinio bendradarbiavimo standartų ir principų visuose Komisijos ir Parlamento santykiuose.

  Edit Herczog (S&D). – Norėčiau paklausti to paties klausimo. Šiandien europiečiai labai priklauso nuo skaitmeninio pasaulio, ir norime tokie būti, tačiau tik jei internete jausimės saugūs ir apsaugoti. Komisija turi pirmiausia siekti pateikti pasiūlymus dėl 500 mln. Europos piliečių saugumo. Kokie jos planai dėl saugumo ir privatumo užtikrinimo, siekiant nepakenkti nei vienam, nei kitam?

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Kai kurie iš šių klausimų patenka į šalių atsakomybės sritis, tačiau tose srityje, kurios priklauso mūsų kompetencijai, neseniai pateikėme keletą pasiūlymų. Dėl teisės aktų dėl teisės susipažinti su dokumentais, tai pateikėme keletą Komisijos narės C. Malmström pasiūlymų, ir šiuo metu jie svarstomi jūsų Parlamente. Taip pat parengėme pasiūlymų dėl kibernetinio saugumo, nes, kaip teisingai sakėte, esame vis labiau priklausomi nuo skaitmeninio pasaulio.

Labai svarbu skaitmeninėje erdvėje turėti laisvę, tačiau tai, žinoma, turi būti atsakinga laisvė, su tokiomis apsaugotomis svarbiomis teisėmis kaip teisė į privatumą. Todėl duomenų apsauga yra ir pagrindinių teisių klausimas, ir manome, kad Komisija pateikė pagrįstus pasiūlymus, kuriais užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp laisvės – kuri yra nediskutuotina – ir atsakingo naudojimosi internetu.

  Graham Watson (ALDE). – Komisijos Pirmininkas pateikė perdėtus atsakymus dėl „WikiLeaks“. Ar galiu jo paklausti apie ką nors, dėl ko jo požiūris dar nebuvo nutekintas „WikiLeaks“?

Pirmininke, atsakėte į klausimus dėl euroobligacijų išleidimo, siekiant suteikti dabartines išlaidas vyriausybėms. Suprantu ir pritariu išreikštam susirūpinimui dėl tokių veiksmų. Tačiau ar nepripažįstate skolinimosi galimybių, kurios susidaro dėl tvirto euro valdymo?

Kadangi G. Oettinger mums sako, kad jam per dešimt metų reikalingi 1000 mlrd. EUR investicijoms į energetikos infrastruktūrą – tai sudaro apie 100 mlrd. EUR per metus, siekiant padėti įveikti dvigubą klimato kaitos ir energetinio saugumo iššūkį – ir kadangi tai būtų plataus masto užduotis, jeigu Europos investicijų bankas imtųsi šio klausimo, ar galėtumėte nepateikti pasiūlymų dėl euroobligacijų išleidimo, siekiant paremti investicijas į infrastruktūrą, užuot parėmus dabartines vyriausybių išlaidas?

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Pone G. Watson, esu čia ne tam, kad bendraučiau su jumis „WikiLeaks“ principu! Jūs jau žinote mano poziciją šiuo klausimu. Savo metiniame pranešime jums minėjau, kad pateiksiu pasiūlymus dėl euroobligacijų, kuriuose projektų obligacijos bus nukreiptos būtent infrastruktūros labui. Jos būtų skirtos ne tam, kad valstybės narės turėtų daugiau skolų, arba perviršinėms skoloms padengti – nes Europoje turime problemų dėl perviršinių skolų – tačiau jos bus skirtos būtent keliems svarbiems infrastruktūros projektams paremti, daugiausia padedant Europos investicijų bankui – kaip jūs teisingai sakėte.

Tai labai svarbus mūsų darbotvarkės ir finansinės perspektyvos klausimas. Birželio mėn. pateiksime keletą konkrečių pasiūlymų dėl šio klausimo. Pabandykime pasiekti reikalingą susitarimą, nes manau, kad tai vienas iš būdų išspręsti mūsų dabartinę problemą. Yra nustatyta labai svarbių apribojimų mūsų valstybių narių biudžetams, taip pat turime finansuoti keletą tikrai europietiškų projektų.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE). – (ES) Pone J. M. Barroso, man kyla nerimas dėl turinio. Man atrodo, kad labiau kažką kaltiname, negu iš tikrųjų sprendžiame problemą. Didžiulė po „WikiLeaks“ slypinti problema yra informacijos, kurie ją parodo kaip teisingą, turinys.

Daugybę metų jūs ir kiti jūsų kolegos kaip Miguel Moratinos neigėte didžiąją dalį šios informacijos. Neigėte, kad Europos Sąjunga susimokė su Jungtinėmis Valstijomis dėl tam tikros neteisėtos veiklos.

Dabar žinome, kad tai tiesa, kad taip iš tiesų buvo, ir vis dar laukiame atsakymo iš daugybės užsienio reikalų ministerijų, visų pirma iš jūsų. Manau, svarbu, kad pateiktumėte paaiškinimą dėl turinio.

Tuo remdamasis, turiu dar vieną klausimą dėl kampanijos prieš Julianą Assange. Manau, kad tikrai turime atsižvelgti į pavojus, kurie šiuo metu kyla šiam žmogui. Negalime pamiršti, kad jis padarė kai ką, kas buvo būtina, t. y. atskleidė visą tiesą.

Tikiuosi, kad ir jūs tai suprasite, būtent to ir tikimės visi Parlamente: kad jūs pateiksite paaiškinimus arba čia, arba komitete, kuriuos turėtume išnagrinėti, kad nustatytume tikrąją tiesą.

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – (PT) Dėl turinio, tai visa pateikta informacija susijusi su valstybių narių, o ne Europos Komisijos veiksmais. Valstybės narės turi pateikti visus paaiškinimus, ir esu įsitikinęs, kad jos taip padarys kaip demokratinės valstybės, kokios jos ir yra. Žinau, kad kai kurios valstybės narės imtųsi iniciatyvos informuoti visuomenę apie tam tikrus veiksmus, dėl kurių jos buvo apkaltintos.

Dėl Komisijos darbo, tai kaip visai neseniai gerbiamas narys C. Coelho mums priminė, Komisija padarė viską, ką galėjo, kad pateiktų visą įmanomą informaciją Parlamentui ir Europos Sąjungos visuomenei. Dėl Juliano Assange, tai neturiu jokių pastabų. Jam pateikti baudžiamojo pobūdžio kaltinimai, kuriuos iškėlė valstybė narė – Švedija – kuri yra demokratiška valstybė, ir išdavė Europos arešto orderį jį sulaikyti, kurį nagrinėja Jungtinės Karalystės teisminės institucijos. Komisija tikrai neturi ką apie tai pasakyti, išskyrus tai, kad akivaizdu: bet kuris kaltinamasis yra nekaltas, kol neįrodyta jo kaltė.

  Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Pone Pirmininke, šiuo metu kibernetinėje erdvėje vyksta tikras karas. Remiantis spauda, per pastarąsias keletą dienų tūkstančiai programišių pradėjo kibernetines atakas prieš įmones, kurios mėgino pašalinti „WikiLeaks“ iš interneto arba pakenkti jai finansiškai arba nutraukti jai rėmėjų skirtų sumų teikimą.

Tokios įmonės kaip „MasterCard“, „Visa“ ir „PayPal“ buvo puolamos DDOS pobūdžio kibernetinėmis atakomis, kai tūkstančiais kompiuterių buvo bandoma prisijungti prie tos pačios svetainės, taip ją perkraunant ir sužlugdant.

Visi suvokiame, kad tai apskritai kelia problemų visuomenės vykdomoms operacijoms. Klausimas aiškus: ar manome – Europos Sąjungos lygmeniu – kad turime patikimą apsaugos tinklą, kad apsaugotume visuomenės operacijas internetu, jeigu vyksta tokie dalykai?

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Manau, kad nevisiškai esame tam pasirengę, ir būtent todėl neseniai Komisija pateikė keletą pasiūlymų dėl kovos su tokio pobūdžio kibernetinėmis atakomis.

Tai buvo Komisijos narės C. Malmström iniciatyva, o dabar tie pasiūlymai apima visų rūšių kibernetines atakas. Dėl jūsų paminėtų kibernetinių atakų, tai noriu jums pasakyti, kad Jungtinių Valstijų valstybės departamentas neigia pateikęs konkrečius nurodymus „PayPal“, „Visa“ ar „MasterCard“, todėl neturiu jokių pastabų dėl įmonių, aptarnaujančių – arba neaptarnaujančių – „WikiLeaks“, sprendimų. Komisija bet kokiu atveju nepritaria jokioms kibernetinėms atakoms šioje prieštaringoje byloje.

  Ana Gomes (S&D). – (PT) Pone pirmininke, „WikiLeaks“ ir gerbiama tarptautinė spauda galėjo pateikti klasifikuotą JAV diplomatų susirašinėjimą tik dėl to, kad dėl per didelės keitimosi informacija tarp Valstybės departamento ir Gynybos departamento plėtros visiškai žlugo JAV saugumo sistema.

Kokių padarinių, jūsų manymu, toks žlugimas galėtų sukelti transatlantiniams santykiams, būtent dėl dalijimosi diplomatine ir slapta informacija? Be to, ko pasimokyta, stiprinant Europos Sąjungos ryšių tinklus ir Europos išorės veiksmų tarnybos veikimą, įskaitant ir „Correspondence Européenne“ tinklą, ir apsaugą nuo kibernetinių atakų?

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas – (PT) Pirma, manome, kad tai, kas nutiko Jungtinėse Valstijose, iš esmės galėtų nutikti bet kurioje saugumo sistemoje. Nė viena saugumo sistema nėra visiškai apsaugota nuo galimybės, kad koks nors asmuo sulaužys įstatymą.

Tiesa, kad, remiantis gauta informacija, JAV sistemoje šimtai tūkstančių asmenų gali pasiekti labai konfidencialią informaciją, tačiau tiesa ta, kad sistemose, kuriose vertinama laisvė, o tai taikoma ir Europos Sąjungos sistemoms, neįmanoma užtikrinti 100 proc. saugumo. Būtent dėl šios priežasties esame pasiryžę dirbti su savo partneriais ir draugais Jungtinėse Valstijose, kad sustiprintume saugumą, tačiau visada gerbdami pagrindines laisves, ir manome, kad svarbu rasti tinkamą pusiausvyrą tarp šių dviejų atsargumo priemonių, kaip visai neseniai sakiau.

Tiesa, kad visų pirma dėl teroristinės veiklos būtina keistis labai jautria informacija. Kartu turėtume tai daryti, laikydamiesi atsargumo standartų ir iš esmės vadovaudamiesi sąžiningos pusiausvyros principu.

  Sonia Alfano (ALDE). – (IT) Kaip nurodoma daugybės valstybių vyriausybių atstovų pranešimuose, didžiule aistra, su kuria tiriamas Juliano Assange atvejis, aiškiai siekiama nubausti jį ir „WikiLeaks“ už tai, kad atskleidė pasauliui tam tikras svarbiausias paslaptis, tokias kaip JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton, kuri paprašė JAV ambasadų Romoje ir Maskvoje pateikti informaciją apie visas asmenines S. Berlusconi ir V. Putino investicijas, kuriomis gali būti daroma įtaka tų šalių užsienio arba ekonomikos politikai, nerimą. S. Berlusconi apibūdinamas kaip V. Putino atstovas Europoje.

Akivaizdu, kad tai, kas vyksta, yra beprecedentis žmogaus ir organizacijos, kurių vienintelis nusikaltimas yra tai, kad informavo pasaulį apie tam tikras pilkąsias dėmes, dėl kurių vyriausybės pateko į nepatogią padėtį, baudimas ir persekiojimas. Taigi mūsų pareiga apsaugoti „WikiLeaks“ laisvę ir užtikrinti sąžiningą elgesį su Julianu Assange, kuris turėtų atsakyti už savo nusikaltimus, jeigu taip įrodyta, per sąžiningą teismo procesą.

Todėl raginu Komisiją pateikti savo poziciją dėl „WikiLeaks“ ir paaiškinti, kaip ji ketina stebėti padėtį, kad šia istorija nebūtų suvaržyta informacijos laisvė ir nustatyti apribojimai internetui, kuris, kaip dar kartą įrodyta, yra labai galinga demokratinė priemonė ir todėl turinti būti apsaugota.

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Kaip anksčiau minėjau, negaliu komentuoti apie konkrečias bylas arba baudžiamuosius kaltinimus.

Dėl J. Assange, kaltinimą pateikė Švedijos teisminė sistema, kurį dabar nagrinėja Jungtinės Karalystės teisminė sistema. Tiek Švedija, tiek Jungtinė Karalystė laikosi teisinės valstybės principo. Neturime trukdyti įprastam teisiniam procesui. Negaliu komentuoti – ir neturėčiau komentuoti – būtent dėl to, kad labai gerbiu nekaltumo prezumpciją ir kiekvieno asmens teises. Todėl negaliu apie tai komentuoti.

Dėl kitų pastabų, kurias pateikėte dėl kai kurių dalykų, susijusių su „WikiLeaks“, tai nemanau, kad teisinga man apie tai kalbėti. Pastabos skirtos Jungtinių Valstijų diplomatams, todėl tai jų atsakomybė. Negaliu pateikti pastabų šiais klausimais. Galiu tik pateikti jums mūsų poziciją, kuri skiriasi nuo Jungtinių Valstijų pozicijos. Mūsų pozicija – Europos Sąjungos pozicija – dėl klausimo, kurį pateikėte, yra aiški. Neturime pateikti pastabų dėl konkrečių informacijos nutekinimo atvejų, nesvarbu, ar jie pateikti „WikiLeaks“, ar iš kitur.

  Takis Hadjigeorgiou (GUE/NGL). – (EL) Pone pirmininke, manau, kad vis dar pamirštame esmę. Bent jau, vadovaudamasis jūsų atsakymais, manau, kad pamirštate esmę. Pirmiausia esu visiškai apstulbintas – ir norėčiau sužinoti, ar jūs taip pat atstulbintas – neįtikėtino Europos Sąjungos institucijų tylėjimo dėl šio žodžio laisvės slopinimo. Deja, iš šių rūmų dingo visi žodžio laisvės gynėjai. Jie išnyko.

Mano klausimas toks: ar manote, kad tai naudojama tam, kad būtų slopinama galimybė perduoti duomenis? Visi kalbame apie kinų ir kubiečių teisę naudotis internetu – ir tai teisinga; tačiau ką galime ir turėtume daryti dabar, kai ši teisė iš tiesų slopinama? Ką gali ir turėtų daryti Komisija?

Mano klausimas labai konkretus: ką darysite, kad užtikrintumėte, jog Europos Sąjungos visuomenė galėtų naudotis „WikiLeaks“ svetaine?

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Pirmiausia, svarbiausias iškeltas klausimas yra tai, kad įvairių formų saviraiškos laisvė yra ne tik svarbiausia žmogaus teisė, bet ir visų demokratinių visuomenių esmė. Ji neginčijama.

Kartu aišku ir tai, kad tam tikra privati, komercinė ar teisinė informacija dėl savo pobūdžio yra jautri, ir todėl negali būti prieinama plačiajai visuomenei. Duomenų apsauga taip pat susijusi su pagrindinėmis teisėmis. Visos mūsų valstybės narės turi taisykles, kuriomis visuomenės labui apsaugomi duomenys ir tam tikra jautri informacija, ir tai yra mūsų pozicija dėl saviraiškos laisvės ir duomenų apsaugos.

Dėl kaltinimų konkrečiam asmeniui, tai aš nesu teismas. Be to, Komisija neturėtų pateikti pastabų dėl konkrečių kaltinimų konkretiems asmenims, nes Komisija nėra ir neturėtų būti teismu ir ji nepateikia spėjimų dėl konkretaus asmens kaltumo.

  Tunne Kelam (PPE). – Naujoje NATO koncepcijoje raginama suderinti nacionalinius kibernetinės gynybos pajėgumus, siekiant sujungti visas NATO institucijas į centralizuotą kibernetinę apsaugą. Kaip vertinate Europos Komisijos vaidmenį siekiant geriau koordinuoti mūsų nacionalinę, įvairiais lygmenimis vykdomą kibernetinę gynybą ir didinti bendradarbiavimą su NATO? Ar, pvz., baronienė C. Ashton imsis spręsti keletą kibernetinio saugumo klausimų, kurie įtraukti į gynybos politiką? Ar jums reikia daugiau bendrų ES tyrimų, siekiant pateikti išsamų atsakymą Europos Sąjungos lygmeniu dėl kibernetinių iššūkių?

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Iš esmės tai yra ne Komisijos, o baronienės C. Ashton, kaip vyriausiosios įgaliotinės, kompetencija. Ji plėtoja tokio pobūdžio veiksmus su mūsų pagrindiniais partneriais. Per praėjusį aukščiausiojo lygio susitikimą su prezidentu B. Obama į savo darbotvarkę įtraukėme bendradarbiavimą dėl kibernetinio saugumo.

Tai svarbus klausimas ne tik NATO, bet ir mūsų dvišaliams santykiams su Jungtinėmis Valstijomis. Šiuo metu sprendžiame šį klausimą. Manome, kad yra rimtų, su kibernetiniu saugumu susijusių grėsmių. Manome, kad tai svarbi problema. Turime ją spręsti ir Europos Sąjungos lygmeniu, tačiau tai klausimas, kurio atžvilgiu valstybės narės turi tam tikrų įsipareigojimų. Vyriausioji įgaliotinė imasi veiksmų suderintam požiūriui į kibernetinio saugumo problemas nustatyti. Visiškai pritariu tiems veiksmams.

  Derek Vaughan (S&D). – Šis klausimas buvo viešai diskutuojamas visoje Europoje. Vienas iš žmones dominančių klausimų yra tai, kokią įtaką tai turės kibernetinio saugumo teisei visoje ES ateityje. Nemanau, kad daugybė žmonių labai nerimauja dėl konkrečių su tuo susijusių asmenų. Jie nerimauja dėl to, kokių padarinių tai turės visoje Europoje. Tik manau, kad svarbu tai, kad ES turėtų laikytis tam tikros politikos šiuo klausimu.

Raginčiau Komisiją į šias diskusijas įtraukti kuo daugiau partnerių, ne tik valstybių narių lygmeniu, bet ir kitais valdžios lygmenimis visoje Europoje, kad, pvz., kibernetinis saugumas būtų svarbus klausimas ir regioninei, ir vietos valdžiai.

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Visiškai pritariu jūsų išreikštam nerimui. Būtent šį klausimą ir sprendžiame.

Ne taip seniai Europos Sąjunga matė kibernetinių atakų prieš viešąsias ir privačias organizacijas atvejus Estijoje ir Lietuvoje, atitinkamai 2007 m. ir 2008 m. Tūkstančiai kibernetinių atakų kasdien vykdoma prieš Europos Sąjungos institucijas ir kitas viešąsias įstaigas.

Neseniai Komisija reagavo į šią pavojingą padėtį, rugsėjo 30 d. pateikdama pasiūlymą dėl direktyvos dėl atakų prieš informacines sistemas, panaikinančios 2005 m. priimtą susijusį pamatinį sprendimą. Pagrindinis šios direktyvos tikslas – kovoti su plataus masto atakomis, kylančiomis ir (arba) vykdomomis Europos Sąjungoje.

Šioms problemoms skiriame didžiulį dėmesį ir manome, kad tai yra tinkamas pasiūlymas dėl direktyvos. Jame numatomos sankcijos tokių priemonių kaip vadinamųjų „zombių tinklų“ nusikaltimams įvykdyti naudotojams, taip pat nustatomos didesnės sankcijos už nusikaltimų vykdymą. Juo nustatoma valstybių narių pareiga atsakyti į skubų tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus prašymą per visą parą dirbančių informacijos centrų tinklą per aštuonias valandas nuo prašymo gavimo, taip pat nustatoma valstybių narių stebėjimo pareiga, siekiant palengvinti duomenų apie kibernetines atakas rinkimą ir teikimą, įskaitant baudžiamųjų bylų ir pranešimų apie nusikaltimus skaičių.

  Mario Borghezio (EFD). – (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, atsakymai dėl J. Assange bylos ir jo įkalinimas dėl jo laisvės idėjų primena Poncijaus Piloto atvejį.

Norėčiau aptarti tris dalykus:

1. Tai fumus persecutionis atvejis, nes kaltinimai labai silpni. 2. Jungtinės Valstijos daro spaudimą Europos Sąjungos šaliai dėl ekstradicijos, nors dar nepateikė teisinių pagrindų dėl šio prašymo. 3. Uždarytos asmens banko sąskaitos Europoje, o tai reiškia, kad jis negali gauti jokios finansinės paramos iš savo rėmėjų.

Dar daugiau, visais statistiniais duomenimis patvirtinama, kad Europos Sąjungos visuomenė pritaria šiems laisvės principams, kad nori interneto laisvės, kad pritaria laisvei, nepaisydami abejonių ir problemų, kurios kilo prieš imantis šios iniciatyvos, kuriai nevisiškai pritariu.

Nepaisant to, norėtume, kad Pirmininkas J. M. Barroso pasakytų, kokios yra ribos ir kuo iš tiesų pagrįsta žmogaus teisių ir saviraiškos laisvės apsauga. Ar tai virtualus Guantánamo atvejis? Ar tai grėsmė dėl orveliškosios visiškos interneto cenzūros? Tai pavojus, ir mums reikalingi atsakymai į šį klausimą. Taip pat svarbu stebėti J. Assange kalėjimo sąlygas, nes Italijoje ne tik mafijos nariai laikomi visiškai atskirti.

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Galiu pateikti jums informacijos apie teisinius šios bylos aspektus, žinoma, iš anksto nenustatydamas pozicijos, nes nesu teismas ir negaliu priimti sprendimo šiuo klausimu.

Pirmiausia, J. Assange buvo sulaikytas Jungtinės Karalystės valdžios institucijų, remiantis Europos arešto orderiu. Švedijos prokuroras pateikė pranešimą dėl J. Assange Švedijos sistemoje, Šengeno sistemoje ir per Interpolą, ir tai buvo pagrindas išduoti Europos arešto orderį.

Dabar, remiantis pamatinio sprendimo dėl Europos arešto orderio 28 straipsniu, asmuo, kuris buvo sulaikytas Europos arešto orderio pagrindu, nebus išduotas trečiajai valstybei be valstybės narės kompetentingos institucijos, sulaikiusios asmenį, sutikimo. Tai reiškia, kad Jungtinei Karalystei sulaikius J. Assange, jos valdžios institucija, kompetentinga nuspręsti, ar perduoti jį Švedijai, taip pat turėtų duoti savo išankstinį sutikimą išduoti jį trečiajai šaliai.

Tai geriausias teisinių aspektų paaiškinimas, kokį galiu jums pateikti, tačiau negaliu pateikti jokių prezumpcijų dėl aptariamo asmens kaltumo arba nekaltumo.

  Sarah Ludford (ALDE). – Pirmininke J. M. Barroso, pateikėte įvairių pareiškimų, įskaitant šią popietę pateiktą pareiškimą, apie tai, kaip ES ir jos valstybės narės gerbia pagrindines teises ir teisinės valstybės principą, tačiau tyrime dėl ypatingojo perdavimo, kuriam pirmininkavo C. Coelho, o aš jį pavadavau, pateikiame prima facie įrodymai, kad apie tuzinas ES ir kitų Europos šalių susijusios su tokiais pažeidimais kare su terorizmu kaip asmenų dingimas ir kankinimas. Atvirai kalbant, bijau, kad C. Coelho pateikėte gana vangų atsakymą.

Manėme, kad Komisija ir Taryba nesilaikė Sutarties 6 straipsnio, ir paraginome jas nustatyti tiesą dėl to, kas nutiko, ir, jeigu būtina, imtis veiksmų pagal 7 straipsnį, o tai reiškia sankcijas dėl žmogaus teisių pažeidimų. Atvirai kalbant, nebuvo jokio rezultato. Taip ES galima apkaltinti veidmainiavimu. Ką dabar darysite, kad užtikrintumėte visapusišką politinę ir teisinę atsakomybę už Europos Sąjungos suokalbį dėl žmogaus teisių pažeidimų, prisidengiant karo su terorizmu vardu?

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Pirmiausia Komisija visada gerbė pagrindines teises, ir visiškai nepritariu jokiai kritikai, kad Komisija buvo įsitraukusi į kokius nors pagrindinių teisių pažeidimus. Tai netiesa. Komisijos praeitis visiškai švari šiuo klausimu, ir esame pasirengę skaidriai dirbti su Parlamentu visais šiais klausimais.

Tam tikri klausimai patenka valstybių narių atsakomybėn, ir jos turi atlikti savo pareigą. Komisija negali pakeisti valstybių narių. Turime Sutartį, prisiėmėme atsakomybę, turime pareigų ir teisių. Komisija užtikrino bendradarbiavimą su šiuo Parlamentu, kurio jis prašė – ir visiškai skaidriai – dėl klausimų, kuriuos ką tik paminėjote.

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Pone Pirmininke, interneto platforma „WikiLeaks“ skelbia – paprastai kalbant – konfidencialią informaciją, ir tai, žinoma, visada labai nemalonu susijusioms šalims. Taip pat turėtų būti pažymėta, kad iki šiol prieš „WikiLeaks“ nepradėta jokių teismo bylų. O dabar plinta tikras kibernetinis karas. Viena vertus, atakuojami „WikiLeaks“ serveriai, kita vertus, „WikiLeaks“ šalininkai atakuoja „Visa“ ir „MasterCard“ interneto serverius, siekdami juos sutrikdyti.

Mano klausimas, pone Pirmininke, yra toks: ar Komisija imsis veiksmų prieš tokį netiesioginį karą? Jau minėjote apie Komisijos narės C. Malmström veiklą. Ar tam jau parengtas tvarkaraštis, ir ar jau turime kokių nors idėjų, ką darysime? Ar Komisija planuoja – ir šiuo atžvilgiu norėčiau aiškaus atsakymo, o ne atsiprašinėjimų su detalėmis ir teisiniais argumentais – imtis konkrečių veiksmų prieš „WikiLeaks“, siekdama dar kartą veikti kaip savanoriška Jungtinių Valstijų agentė šiuo jautriu duomenų perdavimo klausimu, ir tokia būti?

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Pirmiausia neplanuojame imtis jokių veiksmų prieš „WikiLeaks“.

Antra, dėl mūsų pateiktų direktyvų, tai jos dabar bus aptartos Parlamente. Pateikėme pasiūlymus tam, kad sustiprintumėme kibernetinį saugumą.

Dėl kai kurių klausimų, į kuriuos norite, kad atsakyčiau konkrečiai, tai manau, kad būtų geriau pateikti jums ekspertų parengtą pranešimą. Apgailestauju, tačiau negaliu pateikti jums konkrečių atsakymų per vieną minutę, tačiau mano departamentai, jeigu tik panorėsite, yra pasirengę pateikti jums visą informaciją apie tai, kaip vertiname šį svarbų klausimą. Tačiau iš esmės tai ne Komisijos klausimas. Tai nutiko Jungtinėse Valstijose ir turėjo įtakos visai internetu besinaudojančiai pasaulio bendruomenei, ir tai yra labai rimtas ir svarbus klausimas. Nepamirštu jo svarbos, tačiau turime aiškiai žinoti, kurios sritys priklauso mūsų atsakomybei.

Siūlau organizuotu būdu suteikti tiems Parlamento nariams, kurie to nori, išsamų pranešimą apie technines priemones, kurių galime imtis Europos Sąjungos lygmeniu.

  Petru Constantin Luhan (PPE). – (RO) Pone Pirmininke, norėčiau jūsų paklausti apie pastaruosius įvykius dėl programavimo aistruolių atakų prieš „Visa“, „MasterCard“ ir „PayPal“, siekiant sabotuoti jų finansines operacijas ir sukelti finansinę žalą.

Kai buvo vykdomos šios atakos, kuriomis sukelta gana rimtų techninių problemų, ar vartotojų konfidencialūs duomenys buvo saugūs, ar pažeidžiami? Tai pirmas mano klausimas. Kol vyksta šios kibernetinės atakos, kurios vykdomos ideologiniais pagrindais arba dėl smagumo įsibrauti, yra galimybė, kad programišiai, kurie siekia tik finansinės naudos, taip pat įsibraus į mūsų sistemas. Norėčiau sužinoti, ar tai turėjo įtakos šiai finansinei ir asmeninei informacijai, kokie metodai naudojami, kas tai vykdo ir ar šiuo metu kontroliuojate padėtį. Taip pat norėčiau žinoti, ar JAV ir tarptautinės institucijos taip pat sprendžia šią problemą.

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Neturiu jokios tiesioginės informacijos apie duomenų nutekinimą ir apie tai, kaip toli nutekinti konfidencialūs arba privatūs duomenys. Deja, pats neturiu tos informacijos – nesu susijęs su šiuo atveju.

Tiesa, kad šis klausimas sukėlė daugybę klausimų dėl saugumo. Sprendėme kai kurias iš tų problemų ir iki „WikiLeaks“ atvejo, pasakojau jums apie keletą Komisijos iniciatyvų. Esu tikras, kad esantys kitoje Atlanto pusėje taip pat dėl to nerimauja, būtent todėl, manau, turėtume kartu siekti padidinti kibernetinį saugumą, visada gerbdami pagrindines laisves – nes saviraiškos laisvė mums Europos Sąjungoje yra šventa teisė – kartu nepamiršdami, kad duomenų apsauga ir privatumas taip pat yra pagrindinės teisės.

Turime rasti tinkamą pusiausvyrą, ir būtent todėl visose savo iniciatyvose turime atsižvelgti į šiuos du principus, kuriuos kartais sunku suderinti, tačiau nepaisant visko, tai labai svarbu.

  Pirmininkas. – Kolegos, sąraše turėjome 21 vardą, tačiau tik 14 iš jūsų galėjo pateikti savo poziciją. Labai apgailestauju, tačiau žodis buvo suteikiamas pagal eilę sąraše.

Klausimų valanda baigta.

PIRMININKAVO: GIANNI PITTELLA
Pirmininko pavaduotojas