Posėdžio stenograma

Antradienis, 2010 m. gruodžio 14 d. - Strasbūras

14. EN14 - Parlamento pozicija dėl naujo 2011 m. biudžeto projekto su Tarybos pakeitimais (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Sidonios Elżbietos Jędrzejewskos ir Helgos Trüpel pranešimas, parengtas Biudžeto komiteto vardu, dėl 2011 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto. Visi skirsniai, su Tarybos pakeitimais (17635/2010 – C7-0411/2010 – 2010/2290(BUD)) (A7-0369/2010).

  Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, pranešėja. – (PL) Pone pirmininke, po ilgų derybų, diskusijų ir įtampos mėnesių mums pagaliau pavyks – tikiuosi tai bus padaryta ryt – Europos Parlamento plenarinėje sesijoje patvirtinti Europos Sąjungos 2011 m. biudžetą. Norėčiau konstruktyviai pradėti nuo to, kas, mano manymu, yra įdomiausi ir veiksmingiausi pasiekimai tvirtinant 2011 m. biudžetą, ir šie pasiekimai labai svarbūs Europos piliečiams.

Pirmiausia, labai džiaugiuosi, kad mums pavyko susitarti laiku, kad sunkios derybos su valstybėmis narėmis ir Europos Komisija baigtos iki 2010 m. pabaigos ir kad mums pavyko išvengti pavojaus tvirtinti laikiną 2011 m. biudžetą, nors, žinoma, visoms derybų šalims teko sutikti su tam tikrais kompromisais. Norėčiau jūsų dėmesį atkreipti į kelis naudingus ir įdomius aspektus, susijusius su specifinėmis detalėmis to, dėl ko mums pavyko susitarti.

Pirmiausia tai susiję su mūsų parengta bendra pozicija ir vienbalsiu 2010 m. spalio mėn. Parlamento pasiūlymo dėl Europos Parlamento prioritetų biudžeto įsipareigojimų srityje priėmimu. Taryba ir Komisija pritarė visiems mūsų pasiūlymams dėl didesnio biudžeto eilučių, labai svarbių jaunimo, išsilavinimo, judumo, inovacijų, mokslinių tyrimų programų ir su pagrindiniais tarptautinių reikalų klausimais susijusių programų srityse, finansavimo. Džiaugiuosi tuo. Taip pat reikėtų paminėti, kad Parlamentas spalio mėn. svarstymuose dirbo drausmingai ir atsižvelgdamas į tikrovę. Džiaugiuosi, kad Taryba ir valstybės narės atkreipė dėmesį į šį drausmingumą ir pripažino mūsų pasiūlytus prioritetus, apie kuriuos mes aiškiai kalbėjome nuo kovo mėn.

Trumpai tariant, džiaugiuosi, kad Taryba šį trikampį – jaunimas, išsilavinimas ir judumas – suprato ir deramai įvertino. Tikiuosi, kad Komisija dės visas pastangas tinkamam šių padidintų lėšų panaudojimui 2011 m. užtikrinti.

Džiaugiuosi, kad mums pavyko daug geriau suvokti, ko mes patys bijome. Tačiau mūsų pasitenkinimą dėl pasiekto susitarimo daugeliu atžvilgiu temdo keli svarbūs elementai. Pirmiausia, per derybas dėl 2011 m. praktiškai pajutome, kaip sunku įgyvendinti Lisabonos sutartį, kiek dar daug nežinomų sričių mums reikia pažinti ir kiek bendro darbo turime įdėti, kad rastume praktiškus, pragmatiškus sprendimus, kylančius iš naujų sistemų, pagal kurias dabar veikiame. Šis procesas dar tikrai nebaigtas.

Be to, tapo skaudžiai aišku, kad valstybės narės rodo vis mažiau solidarumo kovodamos su krize, ir būtent Europos solidarumas yra vertybė, kurios pirmiausia netenkame, kai prireikia apkarpyti nacionalinį biudžetą. Labai apgailestauju, kad valstybės narės staiga tapo tokios trumparegės ir kad nori taupyti būtent Europos integracijos srityje. Tai skaudi tema. Privalome grįžti prie šios diskusijos, nes ji dar tikrai nebaigta.

Taip pat norėčiau M. Watheletui užduoti du gana svarbius klausimus temomis, kurios mane tebeglumina. Norėčiau žinoti, ar Taryba ketina priimti bendrą pareiškimą – jo projektą jau matėme, nors jo būsena man neaiški – dėl daugiametės finansinės programos. Be to, Europos Komisija, atsižvelgdama į Parlamento lūkesčius, pateikė visą vieno puslapio deklaracijų, kuriose aiškinama lisabonizacija, Europos pridėtinė vertė ir nuosavi ištekliai, seriją. Norėčiau paklausti Tarybai šiame posėdyje atstovaujančio M. Watheleto, ar Taryba galėtų paaiškinti savo poziciją šiais klausimais.

Dar kartą norėčiau padėkoti kolegoms Europos Parlamento nariams už jų indėlį ir visiems iš Europos Komisijos ir Tarybos už jų konstruktyvų požiūrį, ir būsiu labai dėkinga už atsakymus į šiuos klausimus.

  Helga Trüpel, pranešėja. – (DE) Pone pirmininke, pone Komisijos nary M. Watheletai, ponai ir ponios, būdama pranešėja Parlamento biudžeto klausimais, galiu neabejotinai sakyti, kad ši biudžeto dalis – politinė sėkmė. Po balsavimo dėl biudžeto spalio mėn. Taryba pritarė beveik visai Parlamento pozicijai. Aš laikiausi nuomonės, kad imtis šio biudžeto reikia labai atsakingai, mūsų siekiai turi atitikti Lisabonos sutartį, tačiau jie taip pat turi būti santūrūs, nes, žinoma, visi suprantame, kad esame sunkioje padėtyje, tačiau vis tiek esame įsipareigoję europiečiai. Rengdami Parlamento biudžetą, taip pat ir bendrąją biudžeto dalį, susidūrėme būtent su tikslų konfliktu. Įvairioms institucijoms, kitaip tariant, mums, t. y. Parlamentui, taip pat kitoms mažoms institucijoms, pvz., Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, Europos ombudsmenui ir Audito Rūmams, skirta daugiau etatų, kurių labai reikėjo – skirta mažiau, negu iš pradžių prašyta, tačiau skirtas skaičius yra toks, koks pripažintas tikrai reikiamu. Parlamento biudžetas – ir manau, kad tai svarbu – sumažintas 25 mln. EUR, palyginti su iš pradžių Biuro prašyta suma. Kitaip tariant, tai dar vienas aiškus apsiribojimo ir santūrumo, bet ne savęs neigimo, ženklas.

Man dar labai svarbu buvo, kad mes daugiau išteklių panaudotume tam, kad mūsų pastatai taptų efektyviau vartojančiais energiją. Čia, Strasbūre, taip pat turėtų būti daugiau dviračių, kad nebūtume priklausomi nuo tiek daug automobilių, taip pat turėtų būti galimybių institucijų darbuotojams skirti korteles vietos viešajam transportui Briuselyje. Taigi, ir vėl kyla atsakomybės už aplinką klausimas. Atlyginimų koregavimui pagal Teismo sprendimą biudžete tinkamai skirta lėšų ir jis bus finansuojamas perskirstant lėšas iš kitų biudžeto dalių. Tai reiškia, kad Parlamentui ir Tarybai pavyko pasiekti gerą kompromisą ir kad mūsų bendradarbiavimas buvo sėkmingas.

Tačiau dabar leiskite man, Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso vardu veikiančiai biudžeto koordinatorei, pateikti jums politinį bendrojo biudžeto vertinimą. Mokėjimų padidinimas (2,91 proc.) – labai kuklus, ir tai pereinamojo laikotarpio biudžetas, tvirtinamas tuo metu, kai valstybėse narėse būtina labai taupyti. Tačiau Parlamentas – tebetikiu, kad tai tinkamas prašymas – norėjo aiškaus susitarimo su Taryba dėl to, kaip būtų galima faktiškai įgyvendinti Lisabonos sutartį, kurią drauge priėmė Taryba ir Parlamentas, žinoma, galų gale mes nesame priešininkai šiuo klausimu. Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad Parlamentas nepažeidžia Lisabonos sutartyje nustatytų sąlygų. Mes tik reikalaujama paisyti Sutarties. Tačiau taip pat raginame Tarybą nesislapstyti už Lisabonos sutarties rezultatų. Mano nuomone, toks pavojus kyla, ir tai dalykas, kurį turi kritikuoti bet kuris save gerbiantis parlamentas.

Mes, žalieji, nepatenkinti tuo, ką ligi šiol pasiekėme. Yra keli silpni pareiškimai, bet tai ne tai, ko mes nuo pat pradžių norėjome. Laikausi nuomonės, kad jei patvirtiname plataus užmojo strategiją, turinčią tikrai gerą pagrindą, turime jos laikytis ir nepasiduoti per anksti. Būdami žalieji, džiaugiamės, kad šiuo metu neturime pakankamai lėšų ITER branduolių sintezės reaktoriui, nes nemanome, kad šiuo metu tai tikrai prioritetas, o turėdami omeny aplinkos apsaugą manome, kad turėtume daugiau lėšų skirti atsinaujinančiajai energijai ir aplinkos atkūrimui, o ne leisti jas projektams, kurių sėkmė neužtikrinta. Tačiau dabar, kalbėdami apie kitus metus, galime neabejotinai matyti, kad diskusijos bus tęsiamos. Labai tikiuosi, kad Tarybai ir Parlamentui daugiau galvojant apie Europą, kartu dirbdami sulauksime didesnės sėkmės.

  Melchior Wathelet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, jau pasiekėme finišo tiesiąją ir galbūt patvirtinsime 2011 m. biudžetą. Tai nebuvo lengvas pasivaikščiojimas parke. Buvo keletas vilkduobių, bet tikiuosi, kad galiausiai baigiame pasiekti savo tikslą šioje biudžetinėje procedūroje ir kad, kaip ką tik sakė pranešėja, galėsime patvirtinti biudžetą dar nepasibaigus šiems metams.

Manau, kad būtent tai mus atvedė iki šiandienos, ir dabar turime įrodymą, kad sakydamos, kad tikrai nori susitarti, visos biudžeto šalys sakė tiesą. Tačiau turbūt taip pat reikėtų pasakyti, kad vykdėme naują veiklą ir pradėjome taikyti naują procedūrą ir manau – kaip ką tik sakė pranešėja – kad visiems teko nusileisti ir visi turėjo sutikti su kompromisais.

Viena vertus, Europos Parlamentas pats gerokai pakeitė Tarybos projektą dėl įsipareigojimų asignavimo. Parlamentui pavyko pasiekti, kad būtų įtraukti keli projektai ir parengiamieji veiksmai, Parlamentas pradėjo diskusijas ir abejojo dėl daugelio politikos sričių finansavimo ir tikrai iki galo atliko savo, biudžeto valdymo institucijos, vaidmenį. Parlamentas taip pat sutiko su Tarybos gana griežtai nustatytais apribojimais, visų pirma susijusiais su mokėjimų asignavimu.

Tačiau taip pat yra pranešėjos paminėtas bendras pareiškimas, kuriam Taryba aiškiai pritaria, nes tai bendras pareiškimas. Taip pat sužinosite, kad gavome raštą iš Belgijos ministro pirmininko, dabar pirmininkaujančio Tarybai, adresuotą Europos Parlamento Pirmininkui; jame mums rašoma, kad keturios ateinančius šešis mėnesius Tarybai pirmininkausiančios valstybės patvirtino, kad nori imtis būsimų finansinių programų rengimo pagal Sutarties nuostatas procedūros. Vadinasi tai tam tikru požiūriu pirmas bendro pareiškimo, kurį kartu priėmėme dėl būsimų finansinių programų kūrimo, įgyvendinimas.

Kita vertus, Europos Parlamentas taip pat pateikė sąrašą reikalavimų, susijusių su jo paties siekiais vykdant su nuosavais ištekliais susijusias procedūras, ir jūs patys taip pat turėjote galimybę susipažinti su Europos Komisijos pareiškimu, kuriame teigiama, kad Komisija, pasinaudodama savo iniciatyvos galia, iš esmės toliau dirbs prie šios darbotvarkės ir, taigi, įgyvendins naują biudžetinę procedūrą, taip pat ir būsimas finansines programas.

Kalbant apie patį 2011 m. biudžetą, tiesa, kad tai griežtas biudžetas, mokėjimų asignavimai padidėjo 2,9 proc. Tačiau, nepaisant to, mums pavyko užtikrinti, kad dienos šviesą galės išvysti Europos išorės veiksmų tarnyba. Labai nedaug – 2,91 proc. – padidinus finansavimą, mums taip pat pavyko finansuoti tris naujas finansų priežiūros agentūras. Sutelkus lankstumo priemones mums taip pat pavyko atsižvelgti į politinius prioritetus, kuriuos Parlamentas norėjo įgyvendinti, ir 105 EUR mln. skirti naujiems parengiamiesiems veiksmams, jaunimo ir judumo projektams. Kaip matėte, ponia H. Trüpel, kalbėdami apie Parlamento prioritetus vartojame lygiai tuos pačius žodžius, kuriuos ne kartą pavartojote jūs ir trišaliame dialoge, ir paskutinėje savo kalboje.

Šios naujos procedūros vykdymas pagal Lisabonos sutarties nuostatas buvo nauja patirtis visiems mums, o labiausiai – man, ir aš tai kukliai pripažįstu. Tačiau taip pat tiesa, kad tai mums leido surengti kelis susitikimus ir diskusijas – kartais karštas – bet, noriu pakartoti, šiandien galime sakyti, kad susitarėme.

Sakyčiau, man vis dar atrodo, kad padaryta per mažai, ir, deja, man susidarė šiek tiek nemalonus įspūdis, susijęs su galimybe keisti lankstumą ir pereiti nuo visų balsų prie kvalifikuotos balsų daugumos. Manau, kad mūsų pastangos tikrai priartino mus prie susitarimo, bet baiminuosi, kad tokios galimybės niekada nebus. Manau, apmaudu, kad nepasinaudojome šia galimybe spręsdami arba paties lankstumo, arba ITER finansavimo klausimus.

Taigi, tai gali būti nelengva procedūra, bet jei abiejose šalyse yra gera valia ir noras, kad pasisektų, tai ir pasiseks. Dabar taip pat norėčiau padėkoti visiems, kas nuoširdžiai padėjo pasiekti, kad rytoj, tikiuosi, galėtume patvirtinti šį susitarimą: pats Pirmininkas J. Buzek, sakyčiau, iš tikrųjų pasiraitojo rankoves per šią biudžetinę procedūrą, taip pat A. Lamassoure, pranešėjos S. E. Jędrzejewska ir H. Trüpel, ir, žinoma, Komisijos narys J. Lewandowski, nepaisydami nesutarimų kaskart sugrįždavo su naujais pasiūlymais, kad galiausiai užtikrintų šios procedūros užbaigimą.

Taigi turime įrodymą, kad galima susitarti, taip pat įrodymą, kad ši nauja Lisabonos procedūra gali būti sėkminga. Nepaisant vilkduobių ir sunkumų, su kuriais susidūrėme, mums pasisekė susitarti ir mes turime šį biudžetą, ir tai daug daugiau negu tik biudžetas: jame bus konkrečių rezultatų piliečiams, susijusių su judumu, jaunimu, bus struktūriniai fondai, kuriais bus galima pasinaudoti tiems Europos regionams, kuriems jų tikrai reikia, bus Europos išorės veiksmų tarnyba ir finansų agentūros.

Taip, dėl šio biudžeto galėsime įgyvendinti strategijas, kurios bus naudingos Europos piliečiams. Būtent tai turi mus skatinti eiti į priekį ir būtent dėl to visi sutiko su kompromisais, būtinais norint susitarti.

  Janusz Lewandowski, Komisijos narys. – Pone pirmininke, Komisijos vardu norėčiau pasveikinti Parlamentą su tuo, kad jis nori balsuoti dėl 2011 m. biudžeto, nors ir ne visiems pirminio dokumentų rinkinio – jį sudaro Daugiametės finansinės programos reglamentas, naujas tarpinstitucinis susitarimas ir ITER finansavimas – elementams iki galo pritarta.

Balsavimu abi biudžeto valdymo institucijos parodo atsakomybės jausmą išvengdamos biudžeto krizės tuo metu, kai Europai yra kilę didelių sunkumų ir kai kelios valstybės narės patiria finansinį nestabilumą.

Turiu pabrėžti, kad svarbu, jog Parlamentas balsuotų taip pat, kaip balsuota Taryboje, būtent, kad būtų išvengta tolesnio derinimo. Taryba ėmėsi veiksmų, kad įtrauktų Parlamento norus į parengiamuosius veiksmus, bandomąją veiklą, rezervus ir biudžeto pastabas. Manau, kad tai – vienodai balsuoti ir išvengti tolesnės gaišaties – yra mūsų valios pateikti biudžetą, pateikti Europos piliečiams priemonių projektams ir programoms, kurie galėtų būtų palankūs darbo vietų kūrimui, įgyvendinti išbandymas.

Kalbant apie įsipareigojimus, lygis, dėl kurio reikėtų balsuoti, yra 141,8 mlrd. EUR, tai atitinka 1,13 proc. BNP, jei, aš manau, bus sutikta su pagrindiniais Parlamento prioritetais, susijusiais su jaunimu, mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis ir moksliniais tyrimais 1a ir 3b biudžeto eilutėse ir Palestina 4 biudžeto eilutėje.

Kad šie tikslai būtų pasiekti, turime sutelkti 105 mln. EUR pagal Lankstumo priemonę. Nustatytas mokėjimų lygis – 126,5 mlrd. EUR, tai atitinka 1,01 proc. BNP. Taip suprantami biudžeto apribojimai, su kuriais dabar susiduria valstybės narės.

Mokėjimų lygis nustatytas laikantis sąlygos – ji labai svarbi Komisijai – kad šalys sutinka dėl pateikto bendro pareiškimo, kad būtų galima greitai veikti, jei prireiktų skirti papildomus mokėjimų asignavimus atliekant pervedimą ar iš dalies keičiant biudžetą, siekiant išvengti bet kokių su mokėjimų asignavimais susijusių sunkumų.

Žinoma, rezervų atveju – greičiausiai dėl jų bus balsuojama – turiu pakartoti Komisijos poziciją ir mes, žinoma, stengiamės kuo anksčiau reaguoti į Parlamento nustatytas sąlygas.

Labai svarbu, kad biudžetas būtų patvirtintas, kad galėtume tęsti diskusijas kitose srityse papildomai neapsunkindami darbo pagal laikinosios vienos dvyliktosios dalies sistemą. Tai tikrai labai svarbu.

Dar lieka ITER finansavimas, ir tai, kas susiję su ITER finansavimu, yra tarptautinis vieningos Europos, kaip pasaulinių mokslo ir technologijų projektų partnerės, patikimumas. Jei mums nepavyks susitarti – o dabar paskutinis momentas susitarimui – prarasime maždaug 570 mln. EUR 2010 m. maržos, todėl taip pat prarasime galimybę manevruoti su 2011 m. marža. Taigi manau, kad balsuoti ir susitarti dėl ITER būtų abipusiškai naudinga.

Taip pat dar lieka koregavimas, Lisabonos sutarties perkėlimas daugiametės finansinės programos ir naujo tarpinstitucinio susitarimo forma. Turėčiau pagirti pranešėjo biudžeto klausimais Reimerio Böge’ės ir ministro M. Watheleto pastangas susitarti šioje srityje, taip pat taikyti tam tikrą lankstumą. Tai teisinga. Parlamente diskusijų metu išgirstu, kad tai didesni apribojimai negu esama sistema, bet tai kompromisas, kuris praktiškai tikrai užtikrinta tokį pat lankstumo lygį, koks buvo ligi šiol. Todėl šiuo fiskalinio konsolidavimo valstybėse narėse metu tai atrodo priimtina.

Turime tęsti savo pastangas perkelti Lisabonos sutartį patvirtindami daugiametę finansinę programą ir naują tarpinstitucininį susitarimą, nes kitaip, patekus į aklavietę ir gaištant šiose srityse, patenkame į nežinomą teritoriją, prarandame tvirtą pagrindą kalbant apie mūsų pastangų ateityje teisines sąlygas.

Tai buvo Lisabonos sutartis, išbandyta praktiškai. Tai nebuvo padaryta taip, kaip iš pradžių planuota – kaip palengvinantis kompromisas ir sprendimų priėmimas – bet tikiuosi, kad galime padaryti išvadas remdamiesi patirtimi ir, laukdami balsavimo Parlamente, jau pradėjome rengtis 2012 m. biudžetui. Tai mūsų optimizmo ženklas. Dėkoju visiems siekusiems kompromisų dėl 2011 m. biudžeto: Alainui Lamassoure’ui, Pirmininkui J. Buzekui, Ministrui M. Watheletui ir pranešėjoms.

  László Surján, PPE frakcijos vardu. – (HU) Pone pirmininke, dabar savo kailiu išbandome Lisabonos sutarties poveikį. Mes ir, apskritai kalbant, Europos žiniasklaida dažnai sakėme, kad Parlamento įgaliojimai labai padidėjo dėl Lisabonos sutarties. Ką gi, tiesa, kad abi biudžeto valdymo institucijos yra beveik vienodai stiprios, bet šios institucijos stiprumu iš tikrųjų negalima pasinaudoti, nes Sutartis verčia mus siekti susitarimo. Vienintelis atvejis, kai Parlamento įgaliojimai būtų platesni, būtent, jei Taryba ateityje atsisakytų balsuoti, visiškai neįsivaizduojamas. Visi turime pripažinti faktą, kad, jei toliau taikysime vienos dvyliktosios sistemą, tai tik klupinėsime iš vieno mėnesio į kitą, ir nebus Europos Sąjungos, ir todėl, iš esmės su tuo sutinka ir kitos frakcijos, Europos liaudies partija mano, kad Europos Sąjunga per rytdieną būtinai turi turėti galiojantį biudžetą.

Šio biudžeto pagrindas bus Europos Komisijos dar vasarą pateiktas biudžetas, Parlamento laikytas pagrįstu ir logišku. Taryba laikėsi daugmaž tos pačios nuomonės, nes per daug jo nekeitė, tik šiek tiek sumažino mokėjimų lygį, atsižvelgdama į didelę krizę. Juokinga ta krizė, jei, akivaizdu, ją gali išspręsti keturi milijardai, palyginti su visų Europos valstybių narių pajamomis. Atvirai kalbant, šis apkarpymo lygis gali būti laikomas šiek tiek populistiniu. Galutiniame susitarime, kai Parlamentas patvirtinto šį keturių milijardų apkarpymą, man patiko tai, kad skaičių mes nemažinome šienavimo principu, užuot tai darę išlaikėme svarbias sritis, kurių, kaip pirmenybinių sričių, atžvilgiu Parlamentas buvo labai jautrus.

Savo ruožtu manau, kad labai svarbu tai, kad gerokai, beveik 15 proc., padidėjo lėšos sanglaudos politikos paramai. Taip pat svarbu, kad kaip nors matuotume pažangą. Aš suprantu signalą, pone pirmininke, tuoj pat baigsiu, bet dar turiu pasakyti, kad Parlamentas labai suklydo derybų proceso pabaigoje, ir partijų politikoje įsišakniję interesai karčiai apsunkino mūsų tikslų siekimą.

  Martin Schulz, S&D frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, norėčiau grįžti prie to, apie ką kalbėjo L. Surján. Susidūrėme su nauja procedūra, kurią vykdant abi biudžeto valdymo institucijos, Taryba ir Parlamentas, veikia tuo pačiu lygmeniu. Norėčiau kreiptis į visus kolegas Parlamento narius iš Biudžeto komiteto, kurie skundėsi, kad ši diskusija tapo politizuota. Norėčiau jums pasakyti, kad šios naujos procedūros logika mums liepia peržengti techninius biudžeto dalykus ir diskutuoti apie realią biudžeto politiką. Esant šiai biudžeto politikai tapo aišku, kad kitose institucijose ir Europos Vadovų Taryboje yra ketinimų pasinaudoti biudžeto politika kitokiai Europos Sąjungai sukurti. Todėl pradėsiu nuo Tarybai pirmininkaujančios valstybės atstovo, nuo jūsų, pone M. Watheletai.

Mano nuomone, šis Parlamentas skolingas Tarybai pirmininkaujančiai Belgijai, nes, mano manymu, ji padėjo pasiekti tai, kas man atrodė neįmanoma prieš tris savaites. Taryboje Jungtinės Karalystės Vyriausybė ir Nyderlandų Vyriausybė – turėtume dabar jas ir įvardyti – buvo nepasirengusios sutikti su kompromisu dėl Parlamento dalyvavimo tvirtinant finansinę programą. Kompromisai, kurių mes su Taryba norėjome, buvo atmesti. Iki pat paskutinės minutės buvo siekta kompromiso, bet šios dvi vyriausybės pasakė „ne“. Labai protingas sprendimas – galbūt Belgijos – buvo rastas, būtent pasiekti, kad Tarybai ateinančius dvejus metus pirmininkausiančios valstybės – Vengrija, Lenkija, Danija ir Kipras – paskelbtų pareiškimą, kad jos įtrauks Parlamentą rengiant tikslus. Manau, kad tai bus daroma taip pat kaip ir anksčiau, kitaip tariant, remiantis dabar galiojančiu tarpinstituciniu susitarimu. Taigi, keturios vyriausybės per Europos Vadovų Tarybos posėdį pareiškė, kad jos laikosi kitokios nuomonės negu Nyderlandų Vyriausybė ir Jungtinės Karalystės Vyriausybė. Tai didelė sėkmė, nes tapo aišku, kad Taryba nėra vienarūšė visuma, galinti liepti siekti vienodo tikslo, bet kad Taryboje yra tikrai kitokių nuomonių, pvz., tokių valstybių kaip Vengrija ar Lenkija atveju, bijančių, kad Europos išorės veiksmų tarnybos, ITER ir Galileo finansavimui naudojant tokius biudžeto išteklius, kokius turime šiandien, ir žemės ūkio išlaidas įšaldžius iki 2013 m., apkarpymai turės kada nors ir kai kur būti padaryti. Be to, tada būtų daromi su sanglaudos politika susiję apkarpymai. Taigi, mes turime sąjungininkų Taryboje, tai būtent tos valstybės, kurios nenori šių apkarpymų, ir tarp tokių valstybių visų pirma yra dvi Tarybai pirmininkausiančios valstybės – Lenkija ir Vengrija. Šiuo atžvilgiu Parlamento sėkmė yra didelė.

Nepritariu H. Trüpel nuomonei, kad nusileidome – netgi priešingai! Dėl antrojo pagrindinio politinio reikalavimo, kurį kėlėme, t. y. lankstumo, susitarimas nepasiektas. Šis klausimas atidėtas. Pone M. Watheletai, sakote, kad dabar yra vienbalsiškumas ir kad galėjo būti kvalifikuota balsų dauguma. Aš tai apversiu aukštyn kojomis ir pasakysiu, kad tuomet norintieji turėti ITER turi taip pat užtikrinti, kad Taryboje būtų vienbalsiškumas dėl bendradarbiavimo, susijusio su lankstumu, kitaip jie negaus ITER.

Derybos buvo sunkios ir labai kontroversiškos. Galų gale, viskas buvo ne dėl skaičių, bet dėl politinės valios.

Galiausiai, trečias dalykas, kurį noriu pasakyti, yra tai, kad įnirtingose diskusijose Komisija įsitaisė tarp Tarybos ir Parlamento. Taryboje nė viena vyriausybė nepasirengusi diskutuoti apie nuosavus išteklius. Norime diskutuoti apie nuosavus išteklius. Komisija užėmė savo poziciją. Šiuo klausimu ji palaikė Parlamentą. Taigi, Bendrijos institucijos sutaria. Tikiuosi, kad pavasarį Komisijos Pirmininkas ir jūs, pone J. Lewandowski, pateiksite atitinkamą pasiūlymą dėl nuosavų išteklių tvarkos ES. Valstybės narės – 27 vyriausybės – turės nustatyti savo poziciją tuo klausimu.

Esu truputį nustebęs, kad šiandien esu vienintelis čia kalbantis frakcijos pirmininkas. Taip pat tuo atžvilgiu norėčiau kreiptis į kolegas narius. Tarp mūsų ir biudžeto ekspertų buvo tam tikro masto karštų diskusijų. Manau, kad galiausiai tai pakrypo teigiama linkme. Norėčiau padėkoti pranešėjoms biudžeto klausimais S. E. Jędrzejewskai ir H. Trüpel. Kadangi man teko daugiau su biudžetu susijusios veiklos politiniu lygmeniu, sužinojau, koks tai sunkus darbas. Norėčiau jus labai pagirti už jūsų darbą. Galiausiai, norėčiau atsiprašyti visų Biudžeto komiteto narių, kurie kartais jausdavosi, lyg aš juos provokuočiau. Tačiau turiu pasakyti, kad toks provokavimas man atrodė būtinas.

  Anne E. Jensen, ALDE frakcijos vardu. – (DA) Pone pirmininke, taip pat norėčiau pradėti padėkodama S. E. Jędrzejewskai ir H. Trüpel už jų išsamų ir labai geros kokybės darbą, galbūt ypač S. E. Jędrzejewskai, nes jai pagal naują procedūrą buvo tekusi neįtikėtinai sunki užduotis. Norėčiau padėkoti Tarybai pirmininkaujančiai Belgijai, fantastiškai prisidėjusiai, taip pat manau, kad mūsų pirmininkas A. Lamassoure atliko puikų darbą per šias derybas. Komisija, žinoma, taip pat stengėsi konstruktyviai prisidėti, ypač galutiniame etape.

Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos požiūriu, tai geras 2011 m. biudžeto rezultatas. Užtikrinome būtinus asignavimus moksliniams tyrimams, energetikai ir švietimui, o užsienio reikalų srityje radome pinigų Palestinai ir bananus auginančioms šalims, neapkarpydami kitoms programoms skirtų lėšų. Ši biudžeto procedūra parodė, kad daugiametė finansinė programa labai griežta ir nelanksti. Dar neišsprendėme ITER branduolių sintezės energetikos projekto finansavimo per ateinančius kelerius metus problemos – tai jau minėjo keli žmonės. ALDE frakcija norėtų, kad būtų rastas sprendimas. Jei toliau sieksime įgyvendinti ES energetikos politikoje nustatytus siekius, derybos dėl biudžeto bus sunkios ir ateinančius kelerius metus, nebent turėsime susitarimą, užtikrinantį didesnį lankstumą. Tikiuosi, kad tai nutiks greitai ir šiuo atžvilgiu norėčiau padėkoti R. Böge’ei už jo nenuilstamas pastangas užtikrinti, kad būtų rastas geras sprendimas.

  Isabelle Durant, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, pone Komisijos nary M. Watheletai, vos prieš mėnesį, nors apskritai jau buvome susitarę dėl 2011 m. biudžeto skaičių, keturios didelės frakcijos įsikišo labai garsiai ir visa jėga ir paprašė Tarybai pirmininkaujančios Belgijos vesti derybas su Taryba ne tik dėl 2011 m. skaičių, dėl kurių jau buvo susitarta, bet ir dėl tikro politinio susitarimo kitam etapui, politinio susitarimo, kuris leistų mums dirbti kartu, tai galėtų būti konvencija ar kas nors kito – vargu ar tai svarbu – bet taip pat su nacionaliniais parlamentais ir vyriausybėmis dėl būsimos finansinės programos ir nuosavų išteklių. Visi sutiko.

Prašėme to tuo metu, vos prieš mėnesį, nes manėme, kad turime užtikrinti Europos finansų ateitį, nes manėme, kad turime imtis gelbėti valstybių narių – jos visos patiria sunkumų – biudžetus ir kad Europos Sąjunga turi turėti nuosavų išteklių. Visi sutiko ir sakyčiau, kad tai buvo pasakyta visa jėga.

Kokia pažanga pasiekta šiuo klausimu praėjus mėnesiui? Vėl grįžome į pirmą langelį. 2011 m. biudžetas tuoj turėtų būti priimtas. Jame ignoruojamas lankstumas ir ITER. Nesigailiu dėl ITER, kaip žinote, bet, kita vertus, Tarybai pirmininkaujanti Belgija – net ir dėjusi didžiules pastangas, pripažįstu tai – šiandien šiek tiek saldina mums piliulę siūlydama, kad mes sutiktume pasitenkinti Tarybos pareiškimu, Komisijos išmintimi – nors aš tikiuosi, kad ji visada bus Parlamento pusėje, vietoje, kurioje jai ir dera būti – ir Ministro Pirmininko Y. Leterme’o raštu, kuriame faktiškai mums siūloma paisyti Sutarčių. Gerai, kad jis mums nesiūlo priešingai – tai būtų stulbinamas dalykas.

Todėl turite sutikti, kad tai gana nerimtas pasiūlymas, ir turite suprasti, kad esame šiek tiek susierzinę. Net nesu tikra, kad pati Tarybai pirmininkaujanti Belgija visiškai tiki tuo, ką sako, nors, jei „pasivaikščiojimas parke“ būtų tęsęsis truputį ilgiau, pone M. Watheletai, galbūt būtume galėję pasiekti geresnį susitarimą, stipresnį susitarimą ateičiai, susitarimą, kuris mums suteiktų galimybę ateičiai suteikti tinkamas garantijas.

Jums atrodo, kad šioje vietoje padaryta per mažai, ir man taip atrodo. Tačiau veiksime tinkamai ir atitinkamai patvirtinsime rezoliuciją su visais jos trūkumais, deja, kaip ir visose kitose srityse, nepasinaudojome galimybe, bet būkite tikras, kad mes būsime kitame posėdyje, nes diskusija dėl programos dar nebaigta.

  Derk Jan Eppink, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, pasistengsiu kalbėti trumpiau negu ankstesnė kalbėtoja. Mano frakcija siūlo patvirtinti tokį biudžetą, dėl kokio susitarta su Taryba. Jame yra nedidelis padidinimas ir tai pagrįstas kompromisas. Nepamirškite, kad ES valstybės narės ir piliečiai apkarpė savo biudžetus. Deja, diskusijai dėl biudžeto buvo duotas klaidingas startas. Parlamentas reikalavo 6 proc. padidinimo, tai buvo absurdiška, paaiškėjo, kad ši kongregacija prarado nuovoką. Šiuo atveju diskusiją dar labiau apsunkino karštakošiai, norėję pagrobti biudžetą, kad prievarta gautų priėjimą prie nuosavų išteklių, kitaip tariant, ES apmokestinimo. Visada tam priešinomės. Lisabonos sutartyje tai aiškiai parašyta. Parlamentas turi teisę patarti, bet ne teisę priimti bendrą sprendimą.

Kaip ir pranašavome, Parlamentas šį mūšį pralaimėjo. Dabar jis pereina į poziciją, kurią Europos konservatoriai gynė labai seniai – 1 proc. BVP biudžetas. Dabar karštakošiams, ypač žaliesiems, reikia atvėsti. Tik įsivaizduokite, kad ES kitais metais neturi biudžeto, tuo metu, kai euras taip staigiai krinta. Ar tokį įvaizdį norite siūlyti finansų rinkoms? Jos tuo visiškai neapsidžiaugtų.

Norėčiau pasveikinti Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų vyriausybes už jų principingą poziciją. Dėkoju Belgijos Vyriausybei už jos, sąžiningos tarpininkės, vaidmenį ir dėkoju Komisijai už jos išmanymu pagrįstą ir racionalų darbą.

  Miguel Portas, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Pone pirmininke, patvirtindami 2011 m. biudžeto projektą baigiame audringų derybų procesą. Pirma, keli žodžiai apie patį biudžetą. Tai vyriausybių nustatytų padidinimų, o tai buvo likutinės sumos, rezultatas. Vyriausybių pateiktas pasiūlymas, dėl kurio mes ryt balsuosime, gerokai nesiekia ribų, dėl kurių buvo susitarta, kai tartasi dėl 2007–2013 m. laikotarpio finansinės programos.

Mano frakcija užginčijo šį požiūrį, nes mes nesutinkame su tęstinumo biudžetais sudėtingu metu ir nesutinkame su biudžetais, kurie negali padėti išeiti iš socialinės krizės, į kurią mūsų šalis įstūmė griežto taupymo politika. Vien to mums užtektų, kad negalėtume balsuoti už šį biudžetą. Tačiau nepakankamas finansavimas turi kitą padarinį: 2011 m. reikės vienas po kito einančio taisymo, ir pačios vyriausybės tai pripažįsta pasirašydamos protokolą, kuriame būtent tai ir pasakyta.

Dabar apie ateitį: dauguma balsuosiančių už šį biudžetą tikėjosi, kad šis biudžetas bent nebus pakartotas 2012 ir 2013 m., bet niekas negali būti labiau abejotina. Nepaisant mūsų kritikos, mano frakcija rėmė Parlamento pozicijas visą laiką, kol būta aklavietėje, kad būtų išvengta šios labai realios rizikos. Tačiau galutinis įsipareigojimas silpnas. Garantuoju jums, kad 2012 m. turėsime pakeistą ir išplėstą diskusijos, kuri vyko šiemet, versiją, nes mažuma vyriausybių, vadovaujamų Jungtinės Karalystės, mano, kad dabartiniai Europos biudžetai yra per dideli: jos nori mažiau, jos nenori daugiau. Dar daugiau, tos pačios vyriausybės taip pat nori mažiau lankstumo. Tai vyriausybės, mėgstančios sankcijas ir neapkenčiančios solidarumo; tai vyriausybės, norinčios pernelyg griežtai taupyti ir nenorinčios socialinės pažangos. Būtent dėl šios priežasties šį Europa – Europa, atsisakanti leisti Europos obligacijas, Europa, atsisakanti apmokestinti finansinius sandorius – yra Europa, pasiruošusi sugriauti savo pačios europinį projektą. Tai nėra Europa, kuriai esant galim būti ramūs, taigi negalime balsuoti už šį biudžetą.

  Marta Andreasen, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, kalbėsiu trumpai, kad kompensuočiau M. Portas’o kalbėtą laiką. Daugelis šioje salėje esančių Parlamento narių save sveikins pasiekę, kad 2011 m. ES biudžetas būtų padidintas 2,9 proc. Kiti, užuot sveikinę save, skųsis, kad to nepakanka. Aš, savo ruožtu, apgailestauju dėl to, kad šis Parlamentas ignoruoja krizę, kurią išgyvena europiečiai, ir tik žiūri, kaip patenkinti savo ambicijas. Aš, savo ruožtu, apgailestauju, kad D. Cameron pritaria tokiam didinimui, kartu smarkiai apkarpydamas Jungtinės Karalystės biudžetą, ir dėl to jau pradeda kilti piliečių nepasitenkinimas.

Šie pinigai nepagerins tų valstybių narių ekonomikos, nepadės jie sukurti ir darbo vietų tiems, kas jų netenka, bet jei jie liktų Jungtinėje Karalystėje, būtų išvengta poreikio didinti, pavyzdžiui, mokesčius už mokslą. Žinoma, mes nebalsuosime už tokį padidintą biudžetą.

  Lucas Hartong (NI). – (NL) Pone pirmininke, šį rytą elektroniniu paštu iš Biudžeto komiteto sekretoriato gavau kvietimą į kokteilių vakarėlį. Jie norėjo atšvęsti tai, kad Europos Parlamentui pavyko padidinti savo 2011 m. biudžetą.

Jei būtų šio Parlamento ir Komisijos valia, iš piliečių kišenių būtų paimta gerokai daugiau pinigų. Europos mokesčiai: priežastis šventiniam kokteiliui! Valstybės narės praranda savo teisę vetuoti biudžetą: dar viena proga švęsti! Pone pirmininke, aš tai vadinu šokiu ant piliečių teisių kapo! Tačiau, laimei, yra priežastis švęsti. Po didelio valstybių narių spaudimo biudžeto didinimas apribotas.

Deja, tai vis tiek reiškia, kad nebus mažinimo, o to norėjo Nyderlandų laisvės partija (PVV), bet didinimas ne toks didelis, kokio norėjo šis Parlamentas. Neturėsime jokių Europos mokesčių Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos Europos Parlamente ir Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pykčiui, o valstybės narės išsaugos savo veto teisę. Taigi, šiandien taurę kelsiu už tas drąsias, atkaklias valstybes nares, tokias kaip Nyderlandai, atsisakiusias sutikti su šio Parlamento reikalavimais. Tegyvuoja valstybės narės, tegyvuoja piliečiai!

  Salvador Garriga Polledo (PPE). – (ES) Pone pirmininke, S. E. Jedrzejewska, H. Trüpel, A. Lamassoure, J. Lewandowski ir R. Böge – tai pavardės, stovinčios už 2011 m. biudžeto, kuris, mano manymu, galiausiai pasirodė esąs kuklus ir tikroviškas.

Biudžeto komitetas jau buvo parengęs projektą, kuris įsipareigojimų asignavimų požiūriu visiškai atitiko finansinius apribojimus, ir paliko mokėjimų asignavimus atvirus deryboms, nes, kaip sakė Europos Komisija, baimintasi ir tebesibaiminama dėl kitiems metams struktūriniams fondams skirtų mokėjimų asignavimų pakeitimų.

Deja, po balsavimo plenarinėje sesijoje spalio mėn. mes buvome įtraukti į politines derybas su Taryba, ir nuo tada viskas pasisuko bloga linkme: „raštas iš Dvyliktuko“; Tarybos nustatytas mokėjimo asignavimų padidinimas 2,9 proc.; spaudimas Parlamentui ir jo nariams; ir galutinė nesėkmė – Biudžeto komiteto posėdžio, kuris turėjo vykti vakar ir kuriame turėjo būti susitarta dėl lankstumo ir būsimo finansavimo tarptautiniam termobranduoliniam eksperimentiniam reaktoriui (ITER), atšaukimas.

Ar turėtume iš to daryti išvadas? Manau, kad turėtume. Taryba turėtų padaryti išvadas; vėliau Tarybai pirmininkausiančios valstybės turėtų padaryti išvadas; Europos Komisija turėtų padaryti išvadas; ir mes turėtume padaryti išvadas.

Jau dabar pasakysiu jums išvadą: palikite derybas dėl ES biudžeto kitiems metams ir specialistams, kurie šiandien čia kalbėjo.

Taip pat norėčiau pasinaudoti šia galimybe pakviesti kolegą narį M. Schulzą į Biudžeto komiteto posėdį ir priminti jam, kad komiteto posėdis bus sausio mėn. Tikiuosi, kad tada pateiksite alternatyvų pasiūlymą, kaip finansuoti ITER, 2010 m. biudžete netekus 571 mln. EUR.

  Göran Färm (S&D). – (SV) Pone pirmininke, ponios ir ponai, džiaugiuosi, kad Tarybai ir Parlamentui pavyko šiais sunkiais laikais susitarti dėl 2011 m. biudžeto. Biudžetas – geras kompromisas, kadangi mums pavyko nedaug padidinti, tačiau vis tiek radome pagrįstų išteklių savo prioritetinėms sritims. Norėčiau labai padėkoti jums, mūsų pranešėjoms S. E. Jędrzejewskai ir H. Trüpel, taip pat Tarybai pirmininkaujančiai Belgijai, kurios indėlis buvo labai konstruktyvus.

Man susirūpinimą kelia ilgalaikės perspektyvos, nes ilgalaikėje perspektyvoje bus neprotinga, jei valstybės narės ES skirs naujas užduotis, bet negalės susitarti, kaip jos turėtų būti finansuojamos. Tai bus didžiulė problema 2012 ir 2013 m. ir, žinoma, mums rengiantis būsimai finansinei programai, nes jau dabar aišku, kad turtingesnių įmokas mokančių valstybių mažuma – kai kurių jų vyriausybės euroskeptiškos – nori ES biudžetą sumažinti bet kokia kaina, nepaisant padarinių. Tai nepagrįsta pozicija, ypač atsižvelgiant į tai, kad jos pačios labai siekia didesnių išlaidų tam tikrose srityse, pvz., IT projektas, ir negali pasakyti, kur reikėtų taupyti. Ar turėtume taupyti paramos žemės ūkiui sąskaita? Ar turėtume įtempti vadeles struktūrinių fondų srityje? Yra to norinčių, bet dauguma sako „ne“.

Problemos dėl ateities, su kuriomis susiduriame, faktiškai yra Tarybos ir valstybių narių, turinčių skirtingą požiūrį į ES ir jos biudžetą ateityje, vidaus politikos problemos. Kontroversiškiausias dalykas yra lankstumo mechanizmo ateityje klausimas. Mums, socialdemokratams, šiuo atveju kyla du klausimai.

Pirma, tai, kad mes turėtume palaikyti tarpinstitucinį susitarimą, kurį turime nuo 1999 m. ir kuris veikė labai gerai – principo reikalas. Jokios pasaulio šalies parlamentas nesutiktų su jo įtakos sumažėjimu, visų pirma, jei tam nėra būtinų priežasčių. Taryba negalėjo pateikti jokių praktinių priežasčių, dėl kurių turėtų būti mažinamas lankstumas. Lisabonos sutartyje neužkertamas kelias naujam susitarimui, kurio turinys būtų toks pats, koks yra dabar; tikriau tariant, tai valstybių narių politinės valios klausimas.

Antra, biudžeto laikotarpio pabaigoje sumažėjus maržoms ir kartu atsiradus naujų užduočių, didės ir lankstumo poreikis. Komisija tai paminėjo savo dabar galiojančios programos vertinime. Nepaisant to, kad visi argumentai yra už didesnį lankstumą ir kad turėtų būti lengviau jį taikyti, Taryba pasuko priešinga kryptimi. Tai nepriimtina. Dabar jau žinome, kad yra valstybių narių, dabartines diskusijas dėl mažesnio lankstumo laikančių pasirengimu dideliam mūšiui, kuris baigsis drastišku ES biudžeto sumažėjimu. Jei pasirodys, kad tai Tarybos ateities veiksmų kryptis, baiminuosi, kad mūsų laukia ilgesnė biudžeto krizė, nes mes su tuo nesutiksime.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  Lucas Hartong (NI). – (NL) Tai, kad kai kurios valstybės narės priešinasi 2011 m. biudžeto didinimui ir kad dėl to bus galima įgyvendinti mažiau projektų, jūsų žodžiais, jums „kelia nerimą“. Ar nesvarstėte galimybės, kad tos valstybės narės nemano, kad yra koks nors tų europinių projektų poreikis?

  Göran Färm (S&D). – Pone pirmininke, žinoma, aš suprantu, kad yra skirtumas tarp valstybių narių, esančių pagrindinėmis mokėtojomis, ir valstybių narių, esančių pagrindinėmis gavėjomis. Turime tai suprasti. Galėtume laisvai sakyti, kad JK, Nyderlandams ir net mano valstybei narei, Švedijai, būtų naudingas ES biudžeto apkarpymas.

Bet pažiūrėkite į tas valstybes nares, kurios dabar tikrai turi problemų. Pažiūrėkite į Graikiją, Portugaliją ir Airiją. Joms būtų nenaudinga, jei ES biudžetas būtų apkarpytas, nes juo iš tikrųjų prisidedama prie jų ekonomikos – iš dalies per struktūrinius fondus, taip pat per kitas biudžeto dalis – taigi tikrai nemanau, kad sąžininga taip elgtis.

  Carl Haglund (ALDE). – (SV) Pone pirmininke, dabar bent tinkamai diskutuojame dalyvaujant Tarybos atstovams. Ši diskusija dėl kitų metų biudžeto jau seniai yra apie tai, kas ką ir kodėl padarė. Daugelis žmonių mano, kad tai dviejų institucijų diskusija, o tai, tam tikru požiūriu, apmaudu, bet kartu galbūt galime ko nors išmokti ateičiai.

Dar prieš mėnesį gana kritiškai vertinau tai, kaip Taryboje jūs žiūrite į ateitį ir galimybę finansuoti prioritetus, kuriuos patys pateikėte, ir visų pirma turiu mintyje strategiją „Europa 2020“, kitaip tariant, kaip mes turėtume finansuoti plataus užmojo užduotis, kurios tenka mums Europoje. Tebevertinu tai kritiškai ir todėl manau, kad galbūt būtų įdomu dabar turimą biudžetą įvertinti atsižvelgiant būtent į tai.

Susitarėme dėl 2,91 proc. didesnio biudžeto, ir tai, mano manymu, visiškai pagrįstas sprendimas. Jei būtų buvę taip, kaip norėjo Taryba, asignavimai moksliniams tyrimams būtų buvę apkarpyti maždaug puse milijardo eurų, palyginti su Komisijos iš pradžių pasiūlyta suma, ir šiuo atžvilgiu aš dar ne iki galo suprantu, ką galvojo Taryba. Vėliau Parlamentas savo redakcijoje tai ištaisė, ir tai gerai. Tai reiškia, kad daugeliu atžvilgių mes pasukome geresne kryptimi, ir net jei skaičiai yra tokie pat, kokių norėjo Taryba, turinys gerokai geresnis negu Tarybos 2,91 proc. Manau, verta atkreipti dėmesį į tai, kad net jei skaičiai tie patys, biudžetas yra gerokai perskirstytas.

G. Färm atsižvelgė į lankstumą, ir šiuo atžvilgiu Taryba turi apsvarstyti, kaip ji ketina per konkretų laikotarpį rasti lėšų, kurių reikia būsimoms investicijoms, dėl kurių mes susitarėme, nes bus neįmanoma jų rasti ateinančiais metais, jei jos logika ir toliau bus tokia, kokia yra dabar.

  Martin Callanan (ECR). – Pone pirmininke, tikrai džiaugiuosi, kad Parlamentas galiausiai atsipeikėjo, sutiko su tuo, kas buvo neišvengiama nuo pat pradžių – daugelis mūsų taip galvojo – ir susitarė biudžetą padidinti 2,9 proc., nors turiu pasakyti, kad daugeliui mūsų tai neatrodo didelis pasiekimas. Daugelis mūsų būtų norėję, kad ES biudžetas būtų įšaldytas – ar galbūt sumažintas, taip atrodė didžiausiems optimistams – nes kuo mažiau lėšų ES išleidžia, tuo mažiau ji kišasi į eilinių piliečių gyvenimą.

Tai akivaizdžiai geras rezultatas Davidui Cameronui, Markui Rutte’ei, tai taip pat prispaustų Europos mokesčių mokėtojų, kurie turi apmokėti visas ES institucijų sąskaitas, pergalė. Esant griežtam taupymui ir beveik visose valstybėse narėse sumažinus išlaidas, šios Parlamento pastangos padidinti ES išlaidas 6 proc. buvo tikra beprotystė. Džiaugiuosi, kad atsirado truputėlis sveiko proto.

Kreipiuosi į tikinčius Europos projektu ir Europos integracija – aš nesu vienas iš jų – bandydami reikalauti šio absurdiško ES išlaidų padidinimo, kai visi kiti, visos kitos Europos viešosios institucijos skausmingai apkarpė savo išlaidas, savo reikalui pakenkėte labiau, negu tai būtų galėjęs padaryti kas nors kitas. Savo reikalui pakenkėte neišmatuojamai.

  Bastiaan Belder (EFD). – (NL) Per paskutinį biudžeto procedūros etapą Taryba ir Komisija padarė kelis politinius pareiškimus, visų pirma siekdamos įtraukti Europos Parlamentą į ilgalaikį Europos Sąjungos finansavimą. Turiu su tuo susijusius du klausimus.

Pirmas klausimas: kaip Taryba ir Komisija ketina šiam bendradarbiavimui suteikti konkrečią formą? Ar Europos Parlamentas šiuo atveju atliks bendro sprendimo priėmėjo vaidmenį? Labai tuo abejoju.

Mano antras klausimas susijęs su europiniu mokesčiu. 2011 m. birželio mėn. Europos Komisija nori pateikti pasiūlymą dėl Europos Sąjungos finansavimo 2014–2020 m. laikotarpį. Su tuo susijęs mano klausimas toks: ar ES mokestis yra to dalis? Jei taip, tai reiškia, kad galimų rinkliavų sąrašas, kurį Europos Komisija pradėjo pildyti spalio mėn., dar pailgėja. Jei tai finansų sektoriui skirta rinkliava, bet kokios įplaukos, mano nuomone, turėtų tikrai atitekti valstybėms narėms, nes bankus galiausiai teko gelbėti joms.

Galiausiai, pone pirmininke, visiškai palaikau Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės vyriausybių poziciją šiame konflikte.

  Angelika Werthmann (NI). – (DE) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti S. E. Jędrzejewskai ir H. Trüpel, labai atsakingai vykdžiusioms biudžeto procedūrą ir labai aiškiai sutelkusioms dėmesį į prioritetus.

Kalbant apie 2011 m. biudžetą: svarstydami ES biudžetą visada turime atminti, kad maždaug 95 proc. pinigų grįžta piliečių naudai. Geriausias to pavyzdys – Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas. ES administracinės išlaidos, siekdamos 6 proc., yra mažesnės negu ne vienos valstybių narių. Daugelį metų ES biudžetas sudarė maždaug 1 proc. BVP. Iš to finansuota plėtra nuo 15 iki 27 valstybių narių, neskyrus jokių papildomų biudžeto išteklių. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai dabar mums tenka papildomų užduočių.

Biudžeto didinimas visada sunkus. Tačiau su tokiomis temomis kaip nauji projektai ir papildomos užduotys įsigaliojus Lisabonos sutarčiai 2011 m. biudžetas taip pat yra investicija į ES ateitį ir į jos institucijų veikimą.

  Alain Lamassoure (PPE). – (FR) Pone pirmininke, atsižvelgiant į išskirtinius suvaržymus šiais metais, susitarimas dėl 2011 m. biudžeto projekto yra geriausias galimas kompromisas. Už tai turime padėkoti mūsų dviems pranešėjoms, Europos Komisijai ir nuostabiai Tarybai pirmininkaujančiai Belgijai, kuriai norėčiau pareikšti ypatingą dėkingumą, ir jas pasveikinti.

M. Wathelet šiek tiek nuliūdęs; jam atrodo, kad per mažai padaryta. Jis turėtų pamatyti, kaip Parlamentas, kaip padėką Tarybai pirmininkaujančiai Belgijai, skiria 570 mln. EUR valstybėms narėms, o ne ITER.

Nuo pat šių derybų pradžios Parlamentas labai troško parodyti, kad suvokia savo atsakomybę. Dabar, metų pabaigoje, kai ir vėl ginčijamasi dėl Europos Sąjungos sanglaudos, Biudžeto komitetas kategoriškai rekomenduoja, kad nutrauktume nežinomybę dėl 2011 m. biudžeto.

Tačiau pagrindinės problemos tebėra nepaliestos. Priešingai negu kai kurių valstybių narių biudžetas, Europos Sąjungos biudžetui negresia bankrotas. Atsižvelgiant į Statutą, tai yra subalansuotas biudžetas, tačiau jis yra ties politinio žlugimo riba. Europa finansuoja savo ambicijas naudodamasi žodžiais. Bet žodinis pasipūtimas, pretenzingas pasipūtimas ir apgaulingi tikslai pražūtingi ne mažiau už pinigų infliaciją.

Europos Sąjunga nebeturi lėšų jau priimtiems sprendimams ar pagal Lisabonos sutartį suteiktai naujai kompetencijai finansuoti. Europos Sąjunga taip pat nenustatė procedūrų, kuriomis galėtų užtikrinti, kad nesant Bendrijos finansavimo pagrindiniai bendri tikslai, kaip antai strategija „Europa 2020“, būtų įtraukti į valstybių narių biudžetą.

Štai kodėl Parlamentas tiek daug svarbos skiria susitarimui, pasiektam kartu su Komisija ir ateityje Tarybai pirmininkausiančiomis valstybėmis, siekiant rasti būdų užtikrinti būsimos politikos finansavimą per Bendrijos biudžetą iš naujų išteklių, kurie nebebūtų imami iš valstybių narių biudžeto, ir per valstybių narių biudžetą, kuris yra 20 kartų didesnis už mažytį Europos biudžetą. 2010 m. Europos Sąjunga iš naujo apibrėžė finansinio solidarumo sąvoką. 2011 m. turėtų būti metai, kuriais iš naujo sukuriamas biudžetinis solidarumas.

  Hynek Fajmon (ECR). – (CS) Pone pirmininke, norėčiau šiandien dar kartą aiškiai pasakyti, kad Europos Sąjungai kitiems metams reikia tinkamo biudžeto. Neturime jokių priežasčių, dėl kurių turėtume patvirtinti laikiną biudžetą. Lygiai taip pat neturime priežasčių, dėl kurių Europos Parlamentas sutiktų patvirtinti biudžetą tik tuo atveju, jei būtų patenkinti kokie nors papildomi reikalavimai. Visos Europos šalys dabar išgyvena ekonomiškai sunkų laikotarpį ir joms reikia tikrumo, kurio forma – tinkamas biudžetas, ir nacionalinis, ir Europos lygmens. Šio tikrumo reikia ir namų ūkiams, verslo įmonėms, vietos valdžios institucijoms.

Todėl dabar galiu teigti kolegų iš Čekijos pilietinės demokratijos partijos ir kolegų iš Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos vardu, kad rytoj per balsavimą remsime kompromisą, dėl kurio susitarė Komisija, Taryba ir Parlamentas.

  Marian-Jean Marinescu (PPE). – (RO) Pone pirmininke, po rytojaus balsavimo galbūt bus užbaigta pirma metinio biudžeto tvirtinimo pagal Lisabonos sutartį procedūra. Akivaizdu, kad derybos buvo sunkios. Parlamentas pateikė labai svarbių politinių klausimų, bet Taryba atsisakė dėl jų diskutuoti. Iš pat pradžių Parlamentas gindamas savo poziciją laikė labai stiprų vieningą frontą. Taryba buvo susiskaldžiusi, bet vienbalsiai blokavo derinimą. Dabar bandome susitarti dėl skaičių. Taryba ir Komisija sutiko, pateikdamos pareiškimus, su dauguma Europos Parlamento prašymų. Būtų buvę daug geriau turėti tarpinstitucinį susitarimą, kuriuo ateityje būtų užtikrintos didesnės garantijos. Deja, Parlamentas nebėra toks vieningas, koks buvo derybų pradžioje. Rezultatas – nėra lėšų ITER reaktoriui.

Manau, kad labai svarbu, kad Europos Sąjungai suteiktume biudžetą, kurio jai reikia per šį krizės laikotarpį. Kol bus patvirtinta būsima finansinė perspektyva, turime laiko, kurio mums reikia, susitarti dėl temų, kurios dar yra probleminės. Taryba turi suprasti, kad Europos Sąjungai nenaudinga, kad sprendimas dėl pagrindinių Europos politikos sričių būtų priimamas taikant bendro sprendimo procedūrą, kai dėl finansinių išteklių, reikalingų šiai politikai įgyvendinti, sprendžia tik viena iš bendradarbiavimo biudžeto klausimais šalių. Parlamentas abiem aspektais turi dalyvauti tokiu pat lygmeniu: politiniu ir finansiniu.

  Peter van Dalen (ECR). – (NL) Pone pirmininke, šiandien daugelis narių pareiškimuose apie biudžetą laikosi veidmainiškos pozicijos. M. Schulz pats vargiai stengiasi suvaldyti savo susierzinimą dėl Tarybos. G. Verhofstadt, atrodo, savo žodyne turi dvi frazes: Europos obligacijos ir Europos mokesčiai. J. Daul netgi pasiūlė, kad Nyderlandai galėtų visai pasitraukti iš Europos Sąjungos. Tai ryžtinga kalba, bet ji palaiko tik vieną ginčo pusę.

Tačiau, kai pasiūliau, kad turėtume spręsti problemą dėl Parlamento nuosavo biudžeto, atrodė, kad šie džentelmenai ir jų frakcijos negirdi manęs. Dar daugiau, pasiūlius, kad nariai turėtų skaidriai nurodyti kompensuojamas kiekvieną mėnesį patiriamas bendrąsias išlaidas, tai buvo sutikta šaltai. Nepalaikytas ir mano pasiūlymas imti spręsti Parlamento prabangių automobilių parko problemą. Pasiūlius, kad turėtume sumažinti prašmatnių Parlamento informacinių biurų skaičių, atrodė, kad daugeliui narių pradėjo skaudėti galvą.

Todėl būtų labai tinkama balsuoti prieš, bet mano frakcija ir mano šalis sugebėjo užkirsti kelią dar blogesnei padėčiai, ir dėl to aš susilaikiau. Balsuoti už 2,9 proc. padidinimą esant dabartinėms aplinkybėms būtų visiškai netinkama.

  José Manuel Fernandes (PPE). – (PT) Pone pirmininke, ponas Komisijos nary, ponios ir ponai, priimdamas šį biudžetą Europos Parlamentas parodo didžiulį atsakomybės jausmą. Tiesa ta, kad esant ekonomikos, finansų ir socialinei krizei, kuri neskuba trauktis, Europos Sąjungai ir jos piliečiams būtų blogai, jei nebūtų 2011 m. biudžeto. Niekas nebūtų supratęs, jei Europos Sąjungos institucijos dėl savo biudžeto būtų siekusios plačių susitarimų su valstybėmis narėmis ir būtų nepajėgusios dėl to biudžeto pasiekti minimalaus sutarimo.

Tačiau tikiu, kad nors 2011 m. biudžetas yra neblogas, jis galėjo būti geresnis. Reikalavimas, kad Taryboje kai kuriais klausimais būtų vienbalsiškumas, apsunkino derybas. Tai buvo ženklas, kad Taryba bandydama siekti susitarimo dėl būsimos daugiametės finansinės programos ir naujų nuosavų išteklių, o tam, kaip žinome, reikia vienbalsio pritarimo Taryboje, susidurs su sunkumais.

Čia norėčiau pabrėžti puikų darbą, padarytą pranešėjos S. E. Jędrzejewskos ir H. Trüpel, Tarybai pirmininkaujančios Belgijos pastangas ir Komisijos elgesį. Mūsų nustatyti prioritetai įtraukti į šį biudžetą – pabrėžčiau paramą jaunimo, švietimo ir inovacijų, mokslinių tyrimų srityse. Taip pat norėčiau pabrėžti parengiamąjį veiksmą „Tavo pirmasis EURES darbas“, dėl kurio Europos Sąjungoje padidės jaunimo judumas užimtumo srityje. Prie šio pasiūlymo dirbau pats, ir tikiuosi, kad įgijęs teisinį pagrindą šis parengiamasis veiksmas paskatins parengti programą, kuriai iš biudžeto bus skirta nemažai lėšų. Dar vienas teigiamas aspektas – pasiektas susitarimas, kad Komisija vėliausiai iki 2011 m. rugsėjo mėn. pabaigos pateiks atnaujintus skaičius, susijusius su asignavimais sanglaudos politikai ir kaimo plėtrai, ir, prireikus, tuos asignavimus padidins.

  Mairead McGuinness (PPE). – Pone pirmininke, norėčiau labiausiai padėkoti mūsų pranešėjai Sidoniai už Parlamento vardu labai puikiai vestas sunkias derybas. Tas darbas vertas pripažinimo, kaip ir Tarybos darbas.

Kalbu kaip pranešėja žemės ūkio klausimais ir noriu, kad žodis „žemės ūkis“ aidėtų šiuose rūmuose, nes mums kyla rūpestis ne tik dėl skaičių, bet ir dėl procedūros. Mano požiūriu, ši nauja procedūra turi būti sureguliuota. Galėtume ir turėtume savo darbą padaryti geriau. Sakau tai sau, bet taip pat sakau tai Tarybai ir Komisijai ir manau, kad mums reikia išnagrinėti ir apžvelgti, kaip dirbome praeityje.

Žemės ūkiui skirtas lėšas šiek tiek padidinome. Padidinome labai nedaug, bet aš nerimauju dėl ateities. Norėčiau, kad Komisija kalbėtų apie didžiulį daugiau kaip 800 mln. USD kaimo plėtros finansavimo apkarpymą. Tikiuosi, kad tai nebus iš tikrųjų padaryta.

Nerimauju dėl biudžeto po 2013 m. ir galimybės, kad žemės ūkis galėtų tapti sektoriumi, iš kurio žmonės ima lėšas kitoms politikos sritims, jei nebus susitarimo dėl adekvataus biudžeto visoms Europos Sąjungos politikos sritims.

  Zigmantas Balčytis (S&D). – (LT) Europos Parlamentas pirmą kartą po naujosios Lisabonos sutarties įsigaliojimo pasinaudojo jam suteikiamomis galiomis visapusiškai dalyvauti Europos Sąjungos biudžeto formavime. Nepavykęs pirmas bandymas susitarti ir įtraukti teisėtus Europos Parlamento reikalavimus rodo, kad dar esama institucinės priešpriešos, ko iš esmės neturėtų būti, ir kas sukelia kliūčių efektyviam tarpinstituciniam bendradarbiavimui. Turbūt negalima nesutikti, kad visų Europos Sąjungos institucijų tikslas yra užtikrinti kuo sklandesnį procesą priimant visai Europos Sąjungai ir jos piliečiams itin svarbius susitarimus. Todėl ateityje turi būti iš esmes keičiami patys institucijų darbo principai ir Europos Parlamento įtraukimas į visus derybų etapus, ypač biudžeto priėmime, turi būti laikomas itin svarbiu atstovaujamosios demokratijos principo įgyvendinimui.

  Riikka Manner (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, pirmiausia noriu padėkoti pranešėjams už sunkų darbą, kurio prireikė šiam kompromisui pasiekti. Dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo ir valstybėse narėse patvirtinto griežtai suvaržyto biudžeto šioms deryboms prireikė labai didžiulių pastangų. Taigi norėčiau padėkoti visiems mūsų derybininkams.

Pirmą kartą dėl Europos Sąjungos biudžeto sprendžiama per vieną svarstymą ir, jei jau taip, manau, kad šis procesas dar labiau parodė, kad reikia geresnio abiejų biudžeto valdymo institucijų dialogo, to Parlamentas reikalauja jau seniai. Turi būti besitęsiančios derybos ir suderintas požiūris į metinės ir daugiametės biudžeto programos derinimą, kad institucijos prie derybų stalo galėtų kalbėtis viena ir ta pačia kalba.

Tačiau dabar greičiausiai galime džiaugtis, kad 2011 m. biudžetas yra. Šiame ekonominiame verpete abejotinų elementų turi būti kuo mažiau.

  François Alfonsi (Verts/ALE). – (FR) Pone pirmininke, 2011 m. biudžetas, kaip paaiškėjo iš daugybės derinimo tarp Biudžeto komiteto, Tarybos ir Komisijos procedūrų, neatitinka naujos institucinės pusiausvyros, apibrėžtos Lisabonos sutartyje.

Taryba arba visų pirma kelių vyriausybių atstovai šios pusiausvyros nepaisė. Ypač nepriimtina, kad Parlamento prašymas pradėti dialogą dėl ES būsimų nuosavų išteklių žlugo.

Mūsų Parlamentas dabar turi bendro sprendimo priėmimo galią sprendžiant biudžeto klausimus. Parlamentas turi užtikrinti, kad to būtų paisoma, ir mes turime kai ką suprasti: tikrai subalansuotos derinimo procedūros greičiausiai nebus įmanomos, kol šia bendro sprendimo priėmimo galia bus naudojamasi balsuojant neigiamai.

Kažkuriuo metu Europos Parlamentas turės pasirinkti tvirtai pareikšti savo institucinę poziciją. Šis nuosavų išteklių klausimas vėl iškils ateinančiais mėnesiais. Jei norime, kad pasisektų, turėsime gebėti matyti savo atsakomybę iki galo.

  Diane Dodds (NI). – Pone pirmininke, negaliu balsuoti už kokį nors Parlamento biudžeto padidinimą ir manau, kad daug žmonių Jungtinėje Karalystėje žiūrės į čia vykstančius procesus su visiška nuostaba. Visoje Europoje savo šalyse turime taikyti griežto taupymo priemones ir apkarpyti biudžetą. Toks nurodymas ir būtent tai turi patirti mūsų žmonės.

Euras pateko į krizę ir noriu, kad Parlamentas atkreiptų dėmesį, kad, nors mano rinkėjai nemoka eurais, turime bendrą sausumos sieną su Airijos Respublika. Ji mums sudaro didelę dalį eksporto rinkos, taigi ši krizė daro žalos ir mūsų žmonėms. Be visos šios krizės, turime pasiūlytą 2,9 proc. padidinimą, mažesnį negu 6 proc., kurių norėjo Parlamentas, bet padidintas toks biudžetas, kokio Audito Rūmai netvirtino daugelį metų.

Labiausiai rūpestį kelia tai, kad turime Komisijos pažadą iki 2011 m. birželio mėn. pateikti pasiūlymus dėl ES mokesčio. Ar dar ką stebina, kad euroskepticizmas didėja?

  Michel Dantin (PPE). – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau prisijungti su padėka ir sveikinimais, skirtais visiems, sugebėjusiems užbaigti šias sunkias derybas.

Rengiamės ryt patvirtinti biudžetą, tai didelis žingsnis link Europos judumo ir Europos jaunimo. Be visa kita, šis biudžetas rodo Parlamento pasiryžimą šios krizės metu neapleisti Europos didelio masto investicijų.

Tačiau norėčiau su jumis pasidalyti savo nerimu ir apmaudu dėl kai kurių frakcijų, visų pirma socialistų, kurių atstovai svarbiausiais momentais dirbo vyriausybėje, šiandienos pasirinkimo statyti į pavojų ITER, vienintelį Europos Sąjungoje pagrindinį mokslinių tyrimų projektą, kuriame mes atliekame svarbiausią vaidmenį.

Kaip žinote, Europos Sąjunga praėjusį birželį įsipareigojo šiam projektui, kuris labai svarbus mūsų saugumui, papildomai skirti 1,3 mlrd. EUR. Todėl dėl mūsų balsavimo kils klausimų dėl Europos pasaulinio patikimumo. Šis požiūris reiškia, kad netekome beveik 600 mln. EUR 2010 m. nepanaudotų lėšų, kurias galėjome skirti ITER reaktoriui. Tai absurdiška!

  Edit Herczog (S&D). – Pone pirmininke, būdama Europos Parlamento narė, jaučiuosi atsakinga už tai, kad turėtume biudžetą. Būdama socialistė, labai apgailestauju, kad mes nesieksime finansinių sandorių mokesčio. Būdama pranešėja Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu, norėčiau pabrėžti, kad mes remiame ITER projektą, bet mums nereikia sudurstyto sprendimo vieniems metams: mums reikia tvaraus finansinio sprendimo ateinantiems dviem dešimtmečiams. Būdama vengrė, labai džiaugiuosi, kad Tarybai pirmininkausianti Vengrija, jei pasiseks, neturės spręsti su biudžetu susijusių klausimų, o tik rasti sprendimą dėl ITER ir dėl lankstumo per derybas.

  Janusz Lewandowski, Komisijos narys. – Pone pirmininke, kalbėsiu trumpai, nes jau išnaudojau man skirtą laiką. Atsakydamas B. Belderiui, kuris galbūt jau dingo, pasakysiu, kad Komisijos pasiūlymas, kaip institucijoms bendradarbiauti, buvo tiesioginis Lisabonos sutarties 312, 324 ir ypač 311 straipsnių, susijusių su konkrečia sprendimo dėl nuosavų išteklių priėmimo visiškai gerbiant valstybių narių fiskalinį suverenumą priėmimo procedūra, įgyvendinimas.

Kalbant apie nuosavus išteklius, į Komisijai 2005 m. gruodžio mėn. suteiktus įgaliojimus, patvirtintus Parlamento, aiškiai ir tiksliai įeina pradėt ne tik biudžeto išlaidų, bet ir pajamų dalį, įskaitant Jungtinei Karalystei taikomą korekciją. Buvome pakankamai subtilūs ir savo biudžeto apžvalgoje nelietėme Jungtinei Karalystei taikomos korekcijos ir ateičiai galiausiai pasirinkome ne didinti išlaidas, bet keisti valstybinių šalių tiesioginių išmokų ir nuosavų išteklių proporcijas, pagal Sutarties ir Europos Sąjungos įkūrėjų viziją.

Galiausiai bendresnė pastaba: tikiuosi, kad, jei ryt balsuosime, mums tekęs Lisabonos sutarties išbandymas biudžeto požiūriu baigsis ir turėsime padaryti išvadas. Turėti biudžetą be jokio deficito ar skolos ir parodyti, kad neturėtume būti laikomi atpirkimo ožiais dėl nesėkmingos kai kurių valstybių narių politikos – tai tinkamos žinios pasiuntimas Europos piliečiams. Todėl dabar turėdami biudžetą turėtume tęsti diskusiją dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo būdų gerokai geresnėmis sąlygomis.

  Melchior Wathelet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Pone pirmininke, kaip ir Komisijos narys, neturiu daug pridurti šios diskusijos atžvilgiu.

Visai paprastai, girdėdamas kai kuriuos narius sakant, kad jie norėtų nepatvirtinti biudžeto, kad pareikštų Parlamento turimus bendro sprendimo priėmimo įgaliojimus, manau, kad visos Europos institucijos gerokai daugiau laimėtų ir sustiprintų savo autoritetą, jei galėtų siekti Europos Sąjungos pažangos rasdamos kompromisus, o ne stabdydamos viena kitą ir neidamos pirmyn įgyvendindamos Europos projektus.

Manau, kad tai logikos klausimas, ir šiandien tikrai noriu padėkoti visiems, kad pasirinko kurti Europą ir eiti pirmyn. Ar Taryba gavo viską, ko norėjo? Ne. Ar Parlamentas gavo viską, ko norėjo? Žinoma, ne. Ar einame pirmyn? Taip. Ši bendro sprendimo priėmimo procedūra veikė; ji buvo sėkminga. Visi sutiko su tam tikrais kompromisais. Visi kažkur nusileido.

Ar dar daug reikia padaryti? Žinoma. Akivaizdu, būtent su tuo ir susijusi diskusija dėl lankstumo ir ITER. Apgailestauju, kad nesugebėjome pasiekti susitarimo, ir girdėjau sakant, kad pateiktas pasiūlymas buvo žingsnis atgal. Ne. Kartoju: tai kartojasi per kiekvieną diskusiją, o šiandien tai dėl vienbalsiškumo. Jei siekiama eiti link kvalifikuotos daugumos, manau, reikia sutikti su pirmininkaujančios Belgijos pasiūlymu. Manau, kad tai labai svarbu kalbant apie 2012 ir 2013 m. biudžeto rengimą. Manau, kad šis mechanizmas tikrai turi būti skatinamas, nes jis atitinka senesnę praktiką ir bent užtikrina, kad nebūtų dėl vienbalsiškumo blokuojamas 2012 ir 2013 m. biudžetas. Manau, kad jūs tikrai turite pasinaudoti šia galimybe.

Kalbant apie ITER, tai, kaip mes pasinaudojome šiuo lankstumo mechanizmu 2010 m. ITER atžvilgiu, aiškiai rodo, kad mums šio mechanizmo reikės ir kad turime pasinaudoti tuo, ką turime šiandien.

Norėčiau nuoširdžiai padėkoti visiems kalbėjusiems – neminėsiu visų – ir pripažinusiems darbą, kurį kartu padarėme, kad eitume pirmyn. Norėčiau padėkoti visiems, pasirinkusiems ne stabdymo, o pažangos logiką. Manau, kad tikrai turime skatinti šią logiką.

Pone A. Lamassoure’ai, kalbėjote apie biudžetinį solidarumą. Taryboje mes buvome beveik visiškai solidarūs, nes visi sutiko su 2,91 proc. padidinimu. Taryboje nuo kvalifikuotos daugumos perėjome prie absoliutaus vienbalsiškumo. Nejuokaudamas manau, kad visi prie šio 2011 m. biudžeto pridėti pareiškimai – nes taip, pats biudžetas yra taip pat ir politinis, kaip Parlamentas parodė nustatydamas politinius prioritetus, įtrauktus į biudžetą – ir dėl nuosavų išteklių, ir dėl Europos pridėtinės vertės, ir dėl lisabonizacijos – Komisijos pareiškimas – ir atsižvelgiant į šį bendrą pareiškimą, kuris yra svarbus ir po kurio jau sekė Belgijos Ministro Pirmininko, dabar pirmininkaujančio Europos Sąjungai, raštas, manau, kad visi šie pareiškimai rodo, kad visų etapų kryptis yra teisinga. Žinoma, einame ne taip greitai, kaip visi norėtų, bet einame pakankamai greitai, kad galėtume pasakyti, jog mechanizmas veikia ir kad geriau laikytis šios pažangos, o ne stabdymo logikos.

  Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, pranešėja. – (PL) Pone pirmininke, iš to, ką sakė anksčiau kalbėję žmonės, aišku, kad visi esame patenkinti, kad bus galima pradėti įgyvendinti 2011 m. ES biudžetą veiksmingai ir be nebūtino delsimo jau nuo kitų metų sausio 1 d. Tačiau iš visų šių kalbų taip pat buvo aišku, kad tam tikrų dalykų dar trūksta. Trūksta diskusijų ir trūksta supratimo. Man jau aišku, kad Lisabonos sutartimi mums atveriama nauja, nežinoma teritorija ir kad mūsų laukia labai sunkios diskusijos dėl naujo daugiamečio Europos Sąjungos biudžeto po 2013 m.

Ši diskusija susijusi su pagrindine problema, būtent – kaip galėtume suderinti vis didėjantį skirtumą tarp Europos Sąjungos lūkesčių, arba, kitaip tariant, nukrypimą nuo to, ką Europos Sąjunga turėtų daryti, ir galime matyti, kad valstybės narės ir visos suinteresuotosios šalys, įskaitant Europos Parlamentą, iš Europos Sąjungos tikisi vis daugiau, nes manoma, kad Europos Sąjunga turi imtis vis daugiau sričių ir yra atvira vis daugiau politikos sričių bei naujoms veiklos sritims, ir ima pati sau nustatyti naujų užduočių – nukrypimas nuo minėtų lūkesčių ir vis mažėjantis noras finansuoti tuos naujus įsipareigojimus. Turime surengti bendras diskusijas dėl šio vis didėjančio ryškaus nukrypimo. Negalime vengti tokių diskusijų, ypač dėl to, kad dabar išgyvename finansų ir ekonomikos krizę, taigi nėra vietos tabu temoms, kiek tai susiję su finansavimu. Turime atvirai kalbėti apie šiuos dalykus: apie ES nuosavus išteklius, apie tai, ką ES turėtų daryti, apie tai, ko ji turbūt neturėtų bandyti daryti, apie tai, kas mums tikrai svarbiausia ir kiek šie prioritetai turėtų būti finansuojami.

Apibendrindama noriu pasakyti, kad tai, kas vyko priimant 2011 m. biudžetą, yra ir pagrindas, ir startas diskusijai, ir jokiais būdais ta diskusija nebaigta. Dėkoju už jūsų pasiryžimą dalyvauti diskusijoje ir tikiuosi, kad kitais metas šis pasiryžimas bus dar didesnis.

  Helga Trüpel, pranešėja. – (DE) Pone pirmininke, jaučiuosi pamaloninta šiandien šioje diskusijoje gaudama paskutinį žodį. Pradėsiu mielai priimdama M. Schulzo atsiprašymą. Jis sakė, kad kartais elgdavosi blogai. Visad gerai, kai jis pastebi, kad kartais per daug triukšmauja. Jo pastabą, kad anksčiau sprendėme tik techninius biudžeto klausimus ir dabar supratome, kad tai biudžeto politikos klausimas, norėčiau griežtai atmesti. Biudžeto komitete dirbu jau šešerius metus, ir net anksčiau tai visad būdavo biudžeto politikos klausimas, o ne vien techninis aspektas. M. Schulz sakė, kad per paskutines kelias savaites labai daug sužinojo. Malonu tai girdėti. Tokiu atveju dabar jis greičiausiai tai supras.

Dabar kreipsiuos į antieuropinius balsus, kurių ką tik girdėjosi šioje salėje. Norėčiau dar kartą aiškiai pabrėžti, kad, jei, kaip teigiama Lisabonos sutartyje, turėtume tikslą aptarti naujus nuosavus Europos išteklius, tai būtų ne tik papildomas mokestis Europos piliečiams, bet ir reikštų, kad ta pačia suma sumažėtų mokėjimas nuo bendrojo vidaus produkto. Kitaip tariant, tai nebūtų paprasčiausiai tik didesnė našta piliečiams, bet ir užtikrintų skaidresnę nuosavų išteklių sistemą. Apie tai reikia diskutuoti. Atmetu bandymą manipuliuoti nuomone teigiant, kad bus tik papildoma našta. Tiksliau sakant, tikslas – rasti pažangią finansavimo sistemą. Taryba ir Parlamentas turėtų būti pasirengę tai padaryti.

Mano antra pastaba – kadangi čia buvo teigta, kad Europos Sąjunga visada ką nors atima iš Europos mokesčių mokėtojų – yra tokia: yra Europos piliečiams skirtų švietimo programų, yra nauja infrastruktūra, yra naujos kalbos ir yra pagalba pienininkams. Kitaip tariant, mes čia veikiame Europos piliečių labai gerai suprastų interesų labui, ir tai turi būti pasakyta garsiai ir aiškiai.

Koks pasaulinis Europos Sąjungos vaidmuo ateinančiais metais? Yra tokių sėkmingų šalių kaip Kinija, Indija, Brazilija ir kitos, su kuriomis mes konkuruojame pasauliniu lygmeniu. Jei mes, Europos Sąjunga, norime būti stiprūs ir turėti naujų produktų, kurie, tikėkimės, būtų ir tvarūs, naujų gamybos metodų, kurie nekenktų aplinkai, būtų generuojama energija, kuri pagrįsta tik atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais – tai dar kartą nustatyta kaip tikslas Kankūne, tam mums taip pat reikia atitinkamų išteklių ir mums reikia Europos biudžeto, kuris atspindėtų mūsų bendrus interesus. Tikiuosi, kad kelis ateinančius metus judėsime ta kryptimi.

PIRMININKAVO: ALEJO VIDAL-QUADRAS
Pirmininko pavaduotojas

  Pirmininkas. – Diskusija baigta.

Balsavimas vyks rytoj 12.30 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Palankiai vertinu tai, kad galiausiai susitarėme dėl 2011 m. biudžeto. Tai užtikrins finansinį pažeidžiamo žemės ūkio sektoriaus saugumą. ES žemės ūkio politikai reikia stabilios biudžeto sistemos, visų pirma sunkiu metu. Dvyliktosios dalies biudžetas būtų sukėlęs didžiulių finansinių sunkumų daugeliui valstybių narių, kurios jau perėjo prie žemės ūkio išmokų ūkininkams. Žemės ūkis labai priklauso nuo ES subsidijų. Ūkininkaujančioms šeimoms reikia saugumo, kad galėtų į ateitį planuoti savo verslą. Visoje ES tiesioginės išmokos sudaro 40 proc. žemės ūkio pajamų ir užtikrina finansinį saugumą tuo metu, kai mažėja gamintojų kainos, didėja gamybos sąnaudos ir svyruoja rinkos. Priemonės, sudarančios kaimo plėtros programos dalį, duoda tiesioginės naudos kaimo vietovėms ir skatina regionų ekonomiką. Pavyzdžiai, Austrijos ūkiai naudojasi ir pirmo, ir antro ramsčio priemonėmis. Iš viso 58 proc. Austrijos metinio žemės ūkio biudžeto sudaro ES išmokos. Europos Sąjungos ūkininkai sukuria labai įvairių atsakingų darbo vietų, ir jų vis daugėja. Jie turi gaminti aukščiausios kokybės maistą ir atitikti griežtus gyvūnų gerovės standartus, kartu padėdami užkirsti kelią klimato kaitai, saugoti aplinką ir išlaikyti biologinę įvairovę. Kad galėtų teikti šias pagrindines paslaugas, ūkininkai turi turėti patikimų pajamų, pagrįstų jautria, stabilia ES finansine politika. Kalbant apie derybas dėl 2014–2020 m. finansinės programos, visiems žemės ūkio aspektams turi būti skirtas vienodo lygio finansavimas iš biudžeto.

  Georgios Stavrakakis (S&D) , raštu. – (EL) Aklavietė pirmame 2011 m. ES biudžeto etape, atsiradusi dėl kompromisų nepripažįstančios ribotos valstybių narių mažumos pozicijos, beveik atvedė mus iki dvyliktosios dalies fiasko bei viso to, kas tokiai sistema būdinga, – ir ekonomiškai silpnų valstybių narių, ir galimybės labai uždelsti Europos fondų išmokas požiūriu. Kad išvengtų šio fiasko, Parlamentas parodė būtiną atsakomybės jausmą ir yra pasirengęs priimti biudžetą, nepaisant to, kad jame patenkinti ne visi jo reikalavimai ir jis nėra toks geras, kokio Europos visuomenė galėtų tikėtis, jei norime įveikti ekonomikos krizę. Tačiau išlieka problema, kaip reikėtų tenkinti biudžeto poreikius artimoje ateityje 2012 ir 2013 m., ir kviečiu šią nedidelę valstybių narių mažumą parodyti tikrą atsakomybės jausmą ir dirbti kartu su Parlamentu ieškant sprendimo, kuris suteiktų ES būtino lankstumo tenkinant jos poreikius ir užkertant kelią naujai biudžeto krizei.