Posėdžio stenograma

Antradienis, 2010 m. gruodžio 14 d. - Strasbūras

1. Posėdžio pradžia

PIRMININKAVO: GIANNI PITTELLA
Pirmininko pavaduotojas

(Posėdis pradėtas 9.00 val.)

2. Pateikti dokumentai (žr. protokolą)

3. Žodiniai klausimai (gauti dokumentai) (žr. protokolą)

4. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų (paskelbiami pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijų) (žr. protokolą)

5. Pagrindinių teisių padėtis Europos Sąjungoje (2009 m.). Veiksmingas įgyvendinimas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – pranešimas dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2009 m.). Veiksmingas įgyvendinimas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai (2009/2161(INI), kurį pateikė K. Gál Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu (A7-0344/2010).

  Kinga Gál, pranešėja. – (HU) Pone pirmininke, ponios ir ponai, patvirtindami Lisabonos sutartį kartu patvirtinome Bendrijos galių požiūriu stiprios Europos viziją ir idėją. Piliečiams ja duodamas pažadas įgyvendinti šią viziją. Tas pats pasakytina ir apie pagrindinių teisių apsaugą, todėl, priešingai nei praeitais metais, šių metų pranešime kalbama apie šiuos naujus teisinius pagrindus ir apie sustiprintas ir naujas galias bei institucijas, taip pat išsamiai nagrinėjama nauja susiklosčiusi padėtis. Šio pranešimo tikslas – pateikti naują išsamų požiūrį į pagrindinių teisių apsaugą.

Nuo 2009 m. gruodžio mėn. pagrindinių žmogaus teisių apsauga grindžiama daugybe Europos Sąjungos ramsčių. Viena vertus, ji grindžiama Lisabonos sutartimi ir Pagrindinių teisių chartija, kuri dabar tapo teisiškai privaloma. Chartija tapo standartu, kuriuo turi vadovautis priimdamos ES teisės aktus ir juos taikydamos ir ES institucijos, ir valstybės narės. Tokiu pačiu Bendrijos teisinės sistemos ramsčiu taps Europos žmogaus teisių konvencija, prie kurios prisijungsime ir šis procesas jau vyksta, bet tokiu pačiu ramsčiu tebebus žmogaus teisių garantijos, įtvirtintos pačių valstybių narių teisinėse sistemose. Šiuos teisinius pagrindus taip pat sustiprins ir Bendrijos, ir valstybių narių lygmeniu įsteigtos Bendrijos institucijos. Iš Bendrijos lygmeniu veikiančių institucijų norėčiau paminėti Komisiją, už pagrindines teises atsakingo Komisijos nario postą, Tarybos darbo grupę ir Parlamentą, o iš agentūrų norėčiau išskirti Pagrindinių teisių agentūrą.

Mano pranešimo tikslas – kelti sąmoningumą siekiant užtikrinti, kad šios institucijos ir mechanizmai vykdydami sprendimų priėmimo ar teisėkūros proceso stebėseną, rinkdami duomenis ar perduodami informaciją veiktų efektyviai ir skaidriai ir kad jokioms teisėms kitų teisių sąskaita nebūtų teikiama pirmenybė. Svarbu, kad atskiros institucijos ne tik teiktų ataskaitas, bet ir tarpusavyje bendradarbiautų. Jos turėtų pasinaudoti ir remtis viena kitos patirtimi žmogaus teisių apsaugos srityje ir jų priimami sprendimai turi būti nuoseklūs, objektyvūs ir paremti faktais.

Taigi šiame pranešime apžvelgėme tai, ko Parlamentas tikisi iš šių institucijų. Pateikėme pastabų dėl spalio mėn. paskelbto Komisijos komunikato, kuriame vadovaujamasi tokiu pačiu požiūriu. Vienas iš pagrindinių pranešimo tikslų – pabrėžti, kad dabartinė pagrindinių teisių struktūra turi prasidėti ir baigtis žmogumi, kitaip sakant, piliečiu. Tai reiškia, kad turime pateikti piliečiams pakankamai informacijos siekdami užtikrinti, kad jie žinotų ir suprastų jiems suteiktas galimybes ir galėtų jomis pasinaudoti. Pagrindinių teisių apsaugos sistema turi būti suprantama, prieinama ir iš tikrųjų naudinga, nes visa struktūra yra vertinga tik tiek, kiek ji gali padėti ES piliečiams ginti savo teises. Siekdamos šių tikslų minėtos institucijos ir valstybės narės turi imtis pusiausvyrą užtikrinančio vaidmens, kad piliečiai galėtų labiau pasitikėti ES. Galiausiai mano pranešime didžiausias dėmesys skiriamas sritims, reikalaujančioms ne tik skubių veiksmų, bet ir vidutinio laikotarpio bei ilgalaikių strateginių planų, kaip antai romų integracija, kova su vaikų skurdu, kalbos vartojimas mažumų bendruomenėse ir daugelis kitų.

Tikiuosi, kad rytoj patvirtinę pranešimą galėsime duoti minėtoms institucijoms – Komisijai, Tarybai, agentūroms, valstybių narių institucijoms ir teismams – labai suprantamą ir aiškią žinią, kad galime padaryti šią sistemą dar veiksmingesnę. Taigi prašau jūsų rytoj paremti šį pranešimą, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai – kai jau turime pagrindą, institucijas – galėtume veikti šia dvasia.

  Viviane Reding, Komisijos Pirmininko pavaduotoja. – Pone pirmininke, šiandien vykstančios diskusijos dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje labai svarbios ne tik todėl, kad praėjo dešimt metų po Pagrindinių teisių chartijos paskelbimo – šią sukaktį minėjome mėnesio pradžioje – bet ir todėl, kad tai pirmosios diskusijos Parlamente, skirtos tam, ką pranešėja K. Gál vadina „nauja pagrindinių teisių sistema įsigaliojus Lisabonos sutarčiai“. Ji visiškai teisi. Žmogaus teisėms ir pagrindinėms teisėms Europoje suteikiama nauja reikšmė. Norėčiau padėkoti pranešėjai ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nariams už labai vertingą indėlį į šias diskusijas.

Turime teisiškai privalomą Chartiją, sudarančią ES pirminių teisės aktų dalį, ir dabar mums belieka ją įgyvendinti. Būtent dėl šios priežasties Komisija spalio mėn. priėmė komunikatą dėl veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategijos. Pagrindinis tikslas, kurio Komisija šiuo atžvilgiu siekia – padaryti Chartijoje įtvirtintas teises kuo veiksmingesnes visų ES gyvenančių žmonių labui, o jūs, kaip šio Parlamento nariai, šiems žmonėms atstovaujate.

Chartija turi būti mūsų kelrodis ir turime rodyti pavyzdį, ypač priimdami teisės aktus. Tai pasakytina apie Komisijos vykdomą parengiamąjį darbą, apie teisės aktų priėmimą Europos Parlamente ir Taryboje, taip pat apie naujų taisyklių taikymą valstybėse narėse.

Komisija nustatė reikalavimą, kad būtų atliekamas sistemingas naujų teisėkūros pasiūlymų poveikio pagrindinėms teisėms vertinimas pagal kontrolinį pagrindinių teisių sąrašą, kurį turi naudoti visi Komisijos padaliniai. Džiaugiuosi, kad K. Gál pranešime šiam požiūriui pritariama. Ypač jame pabrėžiama, kaip svarbu Europos Parlamentui ir Tarybai stebėti atitiktį Chartijos nuostatoms visą teisėkūros procesą. Chartijos nuostatas turi atitikti ne tik pateiktas tekstas, būtina atsižvelgti ir į vėlesnių teksto pakeitimų poveikį. Taigi kiekviena institucija turi pamąstyti, kaip užtikrinti, kad teisėkūros pasiūlymų pakeitimai būtų tinkamai įvertinti. Džiaugiuosi, kad pranešime institucijos raginamos glaudžiau bendradarbiauti.

Taip pat turime stebėti, kaip Chartija taikoma valstybėms narėms įgyvendinant ES teisę. Norėčiau pakartoti šiame Parlamente, kad visais atvejais, kai tai bus būtina, pradėsiu pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

Pranešime taip pat kalbama apie Europos Sąjungos prisijungimą prie Europos žmogaus teisių konvencijos. Spartus Europos Sąjungos prisijungimas prie šios konvencijos yra Komisijos prioritetas. Derybos jau gerokai įsibėgėjo ir šis procesas sparčiai ir konstruktyviai juda pirmyn. Jeigu viskas klostysis gerai, o atrodo, kad taip ir bus, tikiuosi, galėsime pasiekti galutinį susitarimą pirmąjį 2011 m. pusmetį. Taigi reikalai sparčiai ir tinkama kryptimi juda pirmyn.

Taip pat visapusiškai pritariu tikslui užtikrinti sklandų bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis. Tai neišvengiamai darome savo kasdieniame darbe. Komisija jau dabar atsižvelgia į JT Vaiko teisių konvenciją rengdama naujus pasiūlymus, galinčius turėti įtakos vaikams. Neseniai taip pat diskutavome dėl neįgaliųjų teisių ir yra aišku, kad ir šioje srityje valstybėse narėse ir Europos Sąjungos lygmeniu turi būti taikoma Jungtinių Tautų konvencija.

Pranešėja kalbėjo apie Pagrindinių teisių agentūrą, kuriai tenka svarbiausias vaidmuo teikiant mums palyginamus ir patikimus duomenis apie padėtį 27 valstybėse narėse srityse, kuriose ES gali veikti. Šioje srityje taip pat norime dirbti ne teoriniu, o praktiniu lygmeniu. Paprašiau, pvz., kad agentūra prisidėtų prie darbo grupės romų klausimams spręsti veiklos. Komisija yra už tai, kad agentūros įgaliojimai būtų išplėsti siekiant užtikrinti, kad ji taip pat galėtų teikti dalykines žinias teismams ir policijai bendradarbiaujant baudžiamosios teisės srityse. Kad tai taptų įmanoma, gruodžio 2 d. Komisija patvirtino pasiūlymą dėl daugiametės programos, kurioje išvardijamos teminės agentūros veiklos sritys, pakeitimo.

Dabar norėčiau pakalbėti apie naują dalyką, kuris, mano nuomone, visiškai atitinka pranešėjos požiūrį, ir tai yra Lisabonos sutartimi suteiktas impulsas, kurį turime išlaikyti. Atsižvelgdama į tai, Komisija 2011 m. pavasarį paskelbs savo pirmąjį metinį pranešimą dėl Chartijos taikymo. Tokie metiniai pranešimai bus pateikiami kiekvieną pavasarį. Manau, tai būtų laikas, kai Parlamentas galėtų prisidėti paskatindamas tikras diskusijas dėl praktinio Chartijos taikymo. Rengdami savo pirmąjį metinį pranešimą dėl Chartijos taikymo, kurį pateiksime 2011 m. pavasarį, ypatingą dėmesį skirsime Europos Parlamento pranešimui ir kitai Parlamento veiklai pagrindinių teisių srityje. Tai suteiks mums galimybę ne tik aptarti žmogaus teisių padėtį už Europos Sąjungos ribų, o tai yra įprasta šiame Parlamente, bet ir kasmet rengti diskusijas dėl pagrindinių teisių siekiant aptarti, kaip skirtingos Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybės jas taiko, ir išsiaiškinti, ar Europos institucijos atlieka joms pavestas užduotis taip, kaip turėtų.

  Simon Busuttil, PPE frakcijos vardu. – (MT) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti Kingai Gál už pranešimą ir ypač už dėmesį tokiam Europos Sąjungai svarbiam klausimui, kaip Pagrindinių teisių chartija ir jos įgyvendinimas. Manau, tai, kad Kinga Gál šiam klausimui skyrė labai daug dėmesio, šiais metais labai svarbu. Norėčiau pabrėžti, kad yra svarbu ir toliau laikyti žmogaus teises pagrindinėmis teisėmis, nes kartais man kelia nerimą tai, kad pagrindinių teisių sąvoką aiškinama nevienodai. Pirmiausia turi būti išaiškinta, kad žmogaus teisės nereiškia, jog turėtume nepaisyti, tarkime, subsidiarumo principo ar paminti skirtingas valstybių narių puoselėjamas vertybes. Deja, kai kurie bando manipuliuoti pagrindinių teisių klausimu siekdami būtent to. Europos Sąjunga turėtų suteikti galimybę valstybėms narėms pačioms spręsti etinius klausimus, pvz., dėl eutanazijos ir abortų. Antra, turėtume užtikrinti, kad pagrindinės teisės iš tikrųjų būtų pagrindinės teisės ir neapimtų kitų teisių, kurios yra svarbios, bet nėra pagrindinės ir todėl gali būti neįgyvendinamos atsižvelgiant į šiandienos aplinkybes. Tokiu pavyzdžiu būtų teisės, susijusios su imigracijos klausimais, kurios yra labai svarbios, bet ne visada laikytinos pagrindinėmis. Galiausiai turime stengtis laikytis protingo požiūrio, pvz., į saugumą ir duomenų apsaugos svarbą. Taigi, manau, mums reikia pagrindinių teisių, tačiau privalome užtikrinti, kad jos būtų ir logiškos, ir įgyvendinamos.

  Monika Flašíková Beňová, S&D frakcijos vardu. – (SK) Pone pirmininke, ponios ir ponai, aš taip pat norėčiau padėkoti pranešėjai K. Gál, nes manau, kad jai pavyko pasiekti pagrindinį pranešimo tikslą – išaiškinti vaidmenis, kuriuos atskiros institucijos ir mechanizmai atliks naujoje pagrindinių teisių sistemoje įsigaliojus Lisabonos sutarčiai.

Manau, kad trys sritys, nurodytos pranešime, yra labai svarbios. Europos Sąjungai svarbu ginti ne tik piliečių ar jos teritorijoje gyvenančių žmonių teises, bet ir tapti pasaulio lydere šioje srityje. Neseniai įsteigta Europos išorės veiksmų tarnyba šiuo požiūriu gali atlikti labai svarbų vaidmenį. Todėl norėčiau paraginti Komisiją užtikrinti, kad šios diplomatinės tarnybos struktūra, ištekliai ir veikla būtų nustatyti taip, kad Europos diplomatija galėtų veiksmingai remti pagrindines teises ir užsienyje.

Antra, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos piliečių iniciatyva demokratijai ir žmogaus teisėms suteikta nauja išraiška. Šia iniciatyva stiprinamas ES piliečių vaidmuo, nes dabar pasitelkę šią priemonę jie gali inicijuoti Europos teisės aktų priėmimą. Trečia, norėčiau išreikšti pasitenkinimą dėl to, kad pranešime ES valstybės narės ir institucijos raginamos dėti daugiau pastangų, kad piliečiai būtų geriau informuoti apie pagrindines teises.

Baigdama norėčiau padėkoti pranešėjai už tai, kad atsižvelgė į mūsų pastabas, taip pat už tai, kad mūsų prašymu pranešimo dalyje, kurioje kalbama apie veiklos kryptis, kurias būtina plėtoti siekiant užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą, tiesiogiai paminėjo kovą su skurdu ir socialine atskirtimi.

  Renate Weber, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, rytoj ryte galėsime dalytis savo mintimis apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje, bet šį rytą sutelkiame dėmesį į šių teisių padėtį Europos Sąjungoje. Manau, pirma derėtų aptarti padėtį Europos Sąjungoje, o po to kalbėti apie likusį pasaulį, nes prieš kritikuodami kitus pirma turėtume sutvarkyti savo pačių namus. Jeigu iš tikrųjų norime, kad mus vertintų rimtai, negalime nekreipti dėmesio į žmogaus teisių pažeidimus savo pačių teritorijoje.

Šioje rezoliucijoje, už kurią noriu padėkoti pranešėjai K. Gál, dėmesys sutelkiamas į tolesnį ES politikos žmogaus teisių apsaugos srityje plėtojimą ir pažangą įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Jame kalbama ne tik apie tai, kas ir už ką yra atsakingas, bet ir susitelkiama prie klausimų, kurie ateityje turėtų būti mūsų dėmesio centre.

Norėčiau tik atkreipti dėmesį į du aspektus. Džiaugiuosi, kad Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas parėmė sumanymą sukurti kai ką panašaus į įšaldymo mechanizmą, pagal kurį Komisija galėtų įšaldyti ginčytinas nacionalinės politikos kryptis ar sprendimus, kol bus oficialiai apsispręsta, ar turi būti pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra. Manau, toks mechanizmas bus naudingas kuriant patikimesnę pagrindinių teisių politiką Europos Sąjungoje. Todėl tikiuosi, kad rytoj balsuodami visi Parlamento nariai parems šį mechanizmą.

Kitas aspektas susijęs su šio Parlamento teise ir pareiga nuolat tirti žmogaus teisių padėtį valstybėse narėse, reikšti savo kritišką požiūrį į teisių pažeidimus ir, jeigu būtina, įvardyti ir sugėdyti pažeidėjus.

  Hélène Flautre, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, tai labai tinkamas pranešimas ir pirmasis įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjai K. Gál už jos darbą, imlumą ir vaisingą bendradarbiavimą. Norėčiau grįžti prie keturių šiame pranešime išsakytų minčių.

Pirmoji susijusi su mūsų reikalavimu, kad Komisija atliktų savo vaidmenį, susijusį su jos turimais naujais ištekliais ir Pagrindinių teisių chartijos įsigaliojimu. Romų problema, deja, buvo pirmasis praktinis atvejis ir Komisija spręsdama šį klausimą nuėjo tik pusę kelio, nes rėmėsi tik Direktyva dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje.

Komisija neatsižvelgė į Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį, kuriame kalbama apie nediskriminavimą, bet ateityje, kai Europos Sąjunga ratifikuos Europos žmogaus teisių konvenciją – džiaugiuosi matydama Europos Sąjungos įsipareigojimą šį procesą užbaigti – ji negalės būti tokia abejinga.

Šis pranešimas taip pat naudingas tuo, kad jame pabrėžiama būtinybė įdiegti įspėjimo sistemą siekiant užtikrinti ankstyvą galimų pažeidimų nustatymą. Pagal šią sistemą, be kitų dalykų, numatoma laikinai netaikyti priemonių, dėl kurių atsiranda tokie pažeidimai, paspartinant teisines procedūras, vykdomas siekiant nustatyti, ar atitinkama priemonė prieštarauja pagrindinėms teisėms.

Taip pat atkakliai tvirtinu, kad būtina įdiegti prevencijos sistemą pagal, tarkime, Jungtinių Tautų Tarybos visuotinės reguliarios peržiūros mechanizmo pavyzdį.

Dar kartą norėčiau pabrėžti neabejotiną būtinybę užtikrinti vidaus ir išorės procesų nuoseklumą, kaip jau minėjote, pone V. Reding. Šiuo požiūriu ES readmisijos susitarimų pasirašymas – tikras iššūkis.

Aklai tvirtiname šiuos susitarimus, nors sprendimai dėl tikrųjų jų įgyvendinimo sąlygų priimami jungtiniuose komitetuose, nuo kurių veiklos Parlamentas yra nušalintas.

  Konrad Szymański, ECR frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, dabar, kai Pagrindinių teisių chartija Europoje tapo teisiškai privaloma, turime dvi žmogaus teisių apsaugos sistemas, kurios tam tikru mastu viena kitai prieštarauja. Viena iš šių sistemų grindžiama Pagrindinių teisių chartija ir Teisingumo Teismo praktika, o kita – Europos žmogaus teisių konvencija ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Manau, kad pagrindinis iššūkis, nustatytas K. Gál pranešime – užtikrinti šių dviejų sistemų darną ir turinio, ir instituciniu požiūriu.

Pagrindinių teisių chartija neturi būti aiškinama taip, kad atsirastų pagrindo manyti, jog Europos Sąjungai suteikti nauji įgaliojimai. Chartijos 51 straipsnyje apie tai labai aiškiai kalbama, bet manau, kad verta priminti visiems, ypač šio Parlamento nariams, kad klausimai, susiję su santuokine teise, baudžiamąja teise ir teisine negimusių vaikų apsauga negali būti reguliuojami ES lygmeniu nei tiesiogiai, nei bet kurio teismo ar tribunolo sprendimais. Toks žmogaus teisių apsaugos priemonių politizavimas gali lemti tik tai, kad visuomenė nebepasitikės tarptautine teismų sistema.

  Marie-Christine Vergiat, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, aš savo ruožtu taip pat norėčiau padėkoti pranešėjai už norą išklausyti kitų nuomones ir atliktą darbą, taip pat padėkoti visiems šešėliniams pranešėjams, kurie prisidėjo tobulinant šį pranešimą.

Mums šis pranešimas svarbus, nes jame apibendrinamas vienas iš nedaugelio teigiamų Lisabonos sutarties įgyvendinimo rezultatų, kuris bus pasiektas, jeigu Sutartis bus įgyvendinama veiksmingai. Iš tikrųjų, veiksmingas pagrindinių teisių įgyvendinimas Europos Sąjungoje yra svarbus, jeigu ne pats svarbiausias, klausimas Europos Sąjungos ateičiai. Tačiau vien gražių kalbų nepakaks.

Sutartis, Pagrindinių teisių chartija ir Europos žmogaus teisių konvencija, prie kurios netrukus prisijungsime, suteiks mums naujų priemonių šioje srityje ir leis Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms pereiti į naują etapą.

Daugelis teigia, kad žmogaus teisės yra pagrindinių Europos Sąjungos vertybių dalis, bet nedaugelis pripažįsta, kad jos yra visuotinės ir nedalomos. Nedalomos reiškia tai, kad visos žmogaus teisės, įtvirtintos Pagrindinių teisių chartijoje, Europos žmogaus teisių konvencijoje, taip pat visose Europos ir tarptautinėse konvencijose, grindžiamose Visuotine žmogaus teisių deklaracija, turi vienodą vertę nepaisant jų skirtingumo.

Pilietinės ir politinės teisės nėra svarbesnės nei ekonominės ir socialinės teisės. Teisė į orų gyvenimą yra tokia pat svarbi, kaip ir, pvz., religijos laisvė.

Visuotinės reiškia tai, kad žmogaus teisės yra vienodos visiems žmonėms neatsižvelgiant į jų tautybę ar teisinį statusą. Tačiau taip pat žinome, kad, pvz., teisės į išsilavinimą ir teisės kurti šeimą nuolat nepaisoma beveik visose valstybėse narėse. Romų padėtis, deja, rodo, kad taip yra. Taigi taip, Komisija privalo ryžtis pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras ir būti tokia pat griežta, kaip ir spręsdama ekonomikos klausimus.

Visuotinės taip pat reiškia, kad žmogaus teisės turi tą pačią vertę visame pasaulyje, taigi Europos Sąjunga įgyvendindama savo užsienio politiką ir partnerystės susitarimus turi teikti žmogaus teisėms tiek pat svarbos, kiek jos teikia ekonominiams ar diplomatiniams klausimams. Taip nėra, pvz., Tunise, Libijoje ir Kolumbijoje, ir galėčiau paminėti daugiau tokių šalių. Taigi taip, tai labai svarbus klausimas; ant kortos pastatytas Europos Sąjungos patikimumas ir jos užsienio politikos ateitis.

  Krisztina Morvai (NI). – (HU) Pone pirmininke, kaip vengrė ir moteris politikė didžiuojuosi, kad būtent vengrė moteris, EP narė Kinga Gál, parengė šį labai svarbų pranešimą dėl geresnio žmogaus teisių gynimo ir pateikė jį Europos Sąjungai. Už tai norėčiau jai padėkoti.

Tačiau pranešime, mano nuomone, trūksta dėmesio tradicinėms pilietinėms ir politinėms laisvėms, o mes, vengrai, kaip niekas kitas ES turime pagrindo pabrėžti, kad Europos Sąjungoje žmogaus teisių srityje yra problemų ne tik dėl mažumų diskriminacijos ar romų įtraukties, bet ir dėl saviraiškos, susirinkimų ir žodžio laisvių, ir kaip niekas kitas geriausiai tai parodo Vengrijos padėtis 2002–2010 m. Vengrijos parlamento Žmogaus teisių komitetas neseniai patvirtino labai nuodugnų ir išsamų pranešimą, kuriame rodoma pateikiant nuorodas į teismo sprendimus, ombudsmeno pranešimus ir kitas priemones, kad Vengrijos socialistinės vyriausybės 2002–2010 m. valdė šalį nuolat šiurkščiai pažeisdamos žmogaus teises. Viena vertus, norėčiau paklausti pranešėjos, ar šis konkretus Vengrijos pranešimas dabar pagaliau galės būti pateiktas Europos Sąjungai ir ar Europos Sąjunga jį išnagrinės, nes tai iš tikrųjų reikštų, kad žmogaus teisių srityje įvyko pokyčių. Kita vertus, jeigu apskritai galime kalbėti apie didesnę galimybę ginti žmogaus teises Europos Sąjungoje, kaip kitaip galėtume išvengti tokių įvykių, kai Vengrijoje 2006 m. buvo šaudoma tiesiai į žmones, ypač atsižvelgiant į tai, kad dabartinis Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas yra asmuo, tuo metu buvęs tiesiai į žmones šaudžiusios vyriausybės narys?

  Salvatore Iacolino (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, galima tik teigiamai įvertinti tokį pranešimą kaip šis, kurį taip sumaniai parengė pranešėja K. Gál ir kurio stiprioji pusė ta, kad padėtis dėl pagrindinių teisių įgyvendinimo yra apibūdinama ir tiksliai, ir išsamiai.

Norėčiau pateikti keletą nedidelių pastabų dėl paties įgyvendinimo. Dėl Pagrindinių teisių chartijos, kuri dabar privaloma, ir Lisabonos proceso, kurio dabar sustabdyti neįmanoma, ši parama gerovei ir asmeniui neabejotinai grindžiama vertybėmis, kurios iš tikrųjų yra bendros visiems mums, kaip akivaizdžiai rodo pasiekti rezultatai.

Todėl turime nepamiršti Lisabonos sutarties, Stokholmo programos ir tokių pagrindinių principų, kaip solidarumas, integracija ir kova su organizuotu nusikalstamumu bei terorizmu. Turime nepamiršti, kad subsidiarumo principas neabejotinai negali trukdyti žmonių Europoje įgyvendinti pagrindines teises.

Po kelių dienų patvirtinsime naują dokumentų rinkinį ir naują reglamentą, susijusius su teisėkūros iniciatyva piliečių labui kovos su prekyba žmonėmis srityje. Šie dokumentų rinkiniai tarpusavyje susieti ir neabejotinai sudaro patikslintą bendrą teisinių principų sistemą. Visomis priemonėmis siekiama konkretaus tikslo – užtikrinti, kad būtų vertinamas žmogaus orumas.

Baigdamas, pone pirmininke, norėčiau pasakyti, kad įgaliojimai atlikti tikrinimus ir taikyti tikras nuobaudas turi būti tinkamai įgyvendinti 2013 m., kurie paskelbti Europos pilietybės metais. Tai neabejotinai galėtų būti svarbus veiksnys, skatinantis iš tikrųjų įvertinti šios priemonės reikšmingumą.

  Michael Cashman (S&D). – Pone pirmininke, ar kalbėsime apie laikotarpį iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo, ar apie laikotarpį jai įsigaliojus, yra labai mažai dalykų, kuriais galime didžiuotis. Europoje tebegalite patirti diskriminaciją, jeigu esate moteris. Šiandien girdėjome šioje salėje sakant, kad moteris negali pasirinkti, ką jai daryti su savo kūnu. Galite būti diskriminuojamas dėl amžiaus, negalios, religijos, įsitikinimų ar seksualinės orientacijos. Nesiimama jokių žingsnių siekiant užtikrinti Tarybos direktyvos dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris prekių tiekimo ir paslaugų teikimo srityje įgyvendinimą. Jeigu esate sudaręs su tos pačios lyties asmeniu partnerystę, civilinę partnerystę ar santuoką, galite būti diskriminuojamas valstybių narių subsidiarumo principo pagrindu. Šiuo pagrindu galima skatinti nelygybę.

Turime „dviejų greičių“ Europą, kurioje kai kurie žmonės yra lygūs, o kiti – ne. Sėdime čia ir nieko nedarome matydami, kaip stiprėja ksenofobija, rasizmas, antisemitizmas, homofobija ir transfobija, taip pat pažiūrėkime, kokia yra romų padėtis.

Ar nieko nepasimokėme iš Antrojo pasaulinio karo? Nieko nepasimokėme iš praeito amžiaus ketvirtojo dešimtmečio, kai nusisukome ir nieko nedarėme, nes žmonės buvo kitokie nei mes? Ar nesuprantame, kad religija, padoria religija remiamasi kaip pretekstu didinti diskriminaciją, ypač LGBT asmenų? Ar nesuprantame, kad riboti kito teises galiausiai reiškia riboti ir savo teises? Neturime kuo didžiuotis.

  Daniël van der Stoep (NI). – (NL) Pone pirmininke, akivaizdu, kad Lisabonos sutartyje įtvirtintas požiūris į pagrindines teises skiriasi nuo požiūrio, kuriuo pirmiau vadovavomės. Pirmiausia, taip yra, žinoma, dėl to, kad Europos Sąjunga prisijungė prie Europos Žmogaus Teisių Teismo ir tai lėmė, kad dabar susiklostė keista padėtis, kai teismai pradeda tarpusavyje varžytis. Dar nėra tiksliai aišku, kaip pakryps reikalai. Bijau, kad ES prisijungus prie Europos žmogaus teisių konvencijos galėsime atsidurti teisiniame minų lauke. Ar galėtų Komisijos narė pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu?

Mano antroji pastaba susijusi su ilgalaikiu Pagrindinių teisių chartijos poveikiu Europos teisei. Turiu konkretų klausimą Komisijos narei dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo, priimto 2010 m. lapkričio 9 d. Kalbu apie bendrai nagrinėtas Volkerio ir Harmuto Eiferto bylas C 92/09 ir C 93/09. Trumpai kalbant, šios bylos susijusios su teise į privatumą, palyginti su visuomenės teise susipažinti su informacija apie Europos finansavimo srautus.

Šiose bylose Teismas nusprendė, kad teisė į privatumą pagal svarbą nusveria bendrą europinio skaidrumo interesą. Šis Teismo priimtas sprendimas mane labai nustebino ir labai norėčiau, kad Komisijos narė pateiktų savo nuomonę šiuo klausimu atsižvelgdama į Chartijoje garantuojamų pagrindinių teisių poveikį dabartiniams ir būsimiems ES teisės aktams.

  Milan Zver (PPE). – (SL) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti kolegę K. Gál parengus tinkamą pranešimą. Tiesa, kad padėtis žmogaus teisių apsaugos srityje Europos Sąjungoje pakito. Man atrodo, kad laisvės daugėja ir tai yra gerai. Pranešimas yra pakankamai šiuolaikiškas, jame net kalbama apie trečios kartos žmogaus teises ir pan.

Tačiau žmogaus teisių ir laisvių apsauga taip pat reiškia, kad turi būti atitaisyta praeityje padaryta skriauda.

Pranešime kalbame apie daugybę vadinamųjų trečios kartos teisių, bet užmirštami kai kurie klausimai, kaip antai totalitarinio režimo sąlygomis konfiskuoto turto grąžinimas savininkams ar daugybės žmonių, kurie buvo žiauriai nužudyti Vidurio ir Rytų Europoje 1945 m. ir palaidoti laikinuose karstuose, pagarbus perlaidojimas.

Todėl mes, dabartinė sprendimus priimančių politikų karta, esame atsakingi už tai, kad praeityje padaryta skriauda būtų atitaisyta. Tik tuomet švaria sąžine galėsime kalbėti apie naujas vadinamąsias trečios kartos žmogaus teises ir laisves dabar ir ateityje.

  Kinga Göncz (S&D). – (HU) Pone pirmininke, ponia Komisijos nare, kartu su Lisabonos sutartimi teisiškai privaloma tapo ir Pagrindinių teisių chartija ir tai suteikė mums galimybę teisių pažeidimo atveju pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Užuot darius žingsnius šia kryptimi, kai kuriose valstybėse narėse dėl krizės sąlygomis atsiradusios socialinės įtampos ribojamos demokratinės teisės. Dėl socialinės įtampos ribojama žiniasklaidos laisvė, teisė streikuoti, apeinamas ir ribojamas socialinis dialogas, stiprinama diskriminacija ir griaunami teisinės valstybės ir teisinio tikrumo pamatai. Komisija, atlikdama jai pavestą Sutarčių sergėtojos vaidmenį, privalo atsižvelgti į tokius ženklus. Manome, kad už pagrindines teises atsakingo Komisijos nario pareigybės įsteigimas yra svarbus žingsnis, ir raginame V. Reding nuolat stebėti padėtį valstybėse narėse ir atkreipti dėmesį į pagrindinių teisių ir pagrindinių demokratijos principų pažeidimo atvejus siekiant užtikrinti, kad pagarba šioms teisėms ir principams būtų privaloma ne tik šalims kandidatėms prieš šioms prisijungiant prie ES, bet ir vėliau, nes to neužtikrinus dar labiau sumažėtų ES patikimumas.

  Monica Luisa Macovei (PPE). – (RO) Pone pirmininke, pirmiausia noriu pasveikinti Kingą Gál parengus pranešimą.

Dabar mes turime bendriją, grindžiamą vertybėmis ir principais, atspindėtais sudėtingoje žmogaus teisių apsaugos sistemoje, kuri apima pažangiausią regioninį žmogaus teisių kodeksą – Pagrindinių teisių chartiją. Valstybės narės privalo laikytis šios Chartijos nuostatų taikydamos ES teisės aktus. Chartijos nuostatas gali tiesiogiai taikyti valstybių narių teismai, o tai reiškia, kad jiems taip pat suteikiama didesnė atsakomybė.

Antra, turime Europos žmogaus teisių konvenciją ir Teisingumo Teismo Strasbūre praktiką, kuriomis užtikrinamos individualios teisės valstybėse narėse. Europos Sąjungai prisijungus prie Europos žmogaus teisių konvencijos bus užtikrinta, kad ES, kaip institucija, imdamasi veiksmų ir valstybės narės taikydamos ES teisės aktus šios Chartijos nuostatų taip pat laikytųsi. Neabejotinai privalome įdėmiai stebėti Teisingumo Teismo Strasbūre reformą ir jos poveikį bylų nagrinėjimo procedūrų sutrumpinimui.

Trečia, nacionaliniu lygmeniu valstybės narės privalo ir turi galimybę tiesiogiai įgyvendinti nuostatas, kuriomis užtikrinamos pagrindinės teisės, ir užtikrinti jų taikymą savo pačių institucijų priimamais sprendimais.

Taigi teisinių ir institucinių mechanizmų yra. Dabar svarbiausia užtikrinti, kad šios nuostatos aukų labui būtų sparčiai ir veiksmingai įgyvendinamos. Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad institucijos, atsakingos už teisių pažeidimo atvejų nagrinėjimą ir žalos atlyginimo priteisimą, tarpusavyje derintų veiksmus.

  Joanna Senyszyn (S&D). – (PL) Pone pirmininke, Pagrindinių teisių chartijos įtraukimu į ES teisę ES kompetencijos sritis neišplečiama ir subsidiarumo principas nepažeidžiamas, nes Chartija yra neatsiejama ES politikos dalis. Todėl dar kartą raginu Lenkijos valdžios institucijas vykdyti savo įsipareigojimus ir patvirtinti Pagrindinių teisių chartiją. Nėra jokių svarių aplinkybių, pateisinančių Lenkijos atsisakymą prisijungti prie Chartijos. Tai politinis sprendimas, kompromituojantis mano šalį ir kenkiantis Lenkijos piliečiams.

Patvirtinti Chartiją ypač svarbu atsižvelgiant į artėjantį Lenkijos pirmininkavimą. Visi europiečiai privalo turėti vienodas teises neatsižvelgiant į tai, kur jie gyvena, ir į tai, kokiu mastu jų šalis pavergta dvasininkijos. Deja, Lenkijoje net Konstitucinis teismas ne visada tai supranta. Ypač svarbu, manau, užtikrinti pagarbą moterų – vienintelės diskriminuojamos daugumos – teisėms. Todėl eilinį kartą raginu priimti europinę direktyvą dėl smurto prieš moteris, įskaitant seksualinį ir reprodukcinį smurtą, praktikuojamą kai kuriose valstybėse narėse remiantis nacionaline teise.

  Ádám Kósa (PPE). – (HU) Pone pirmininke, apie pranešimo dalį, kurioje žvelgiama į ateitį, jau kalbėjo daug kolegų EP narių. Pagaliau turime pranešimą, kuris apima įvairius klausimus ir kuriame neteikiama pirmenybė kuriai nors vienai sričiai apeinant kitas. Ypač džiaugiuosi, kad pranešime ypatingas dėmesys skiriamas nediskriminavimo ir lygių galimybių klausimams. Pranešimas grindžiamas Pagrindinių teisių chartija, tačiau noriu pasakyti, kad Chartijos nuostatų bus laikomasi ir jos bus įgyvendinamos tik tuo atveju, jeigu Europos visuomenė pripažins, kad visi žmonės yra lygūs ir kad ši lygybė gali būti įgyvendinta tik užtikrinus, kad su visais būtų elgiamasi vienodai. Jeigu asmenys ne dėl savo kaltės kokiu nors požiūriu yra nuskriaudžiami, jiems turi būti suteikta tinkama ir proporcinga pagalba, kad jie galėtų tapti lygiaverčiais asmenimis, lygiaverčiais piliečiais. Kelias, vedantis į šį tikslą, yra sunkus ir reikalauja apgalvoto darbo. K. Gál pranešimas – svarbus etapas einant šiuo keliu. Dėkoju pranešėjai už šį labai reikšmingą darbą.

  Anna Záborská (PPE). – (SK) Pone pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį į vieną pavojų. Įvairių kovos su diskriminacija formų sujungimas gali paskatinti diskriminaciją. Apie tai taip pat buvo kalbama praeitą savaitę Vienoje įvykusiame ESBO susitikime.

Paradoksalu, bet kai kovos su diskriminacija politika tampa ideologija, žmonės pradeda patirti diskriminaciją. Matome, kad diskriminacijos sąvoka iš tikrųjų nebeatitinka savo apibrėžties. Jeigu Europos Sąjungoje šioje srityje ir yra rimtų trūkumų, jie yra susiję su būtinybe grįžti prie pirminės žodžio „diskriminacija“ reikšmės, nes žmogaus teisių aktyvistai ar net kartais ES pagrindinių teisių agentūra jo nebesupranta. Todėl raginu užtikrinti demokratinę šios institucijos kontrolę. Jeigu to nepadarysime, ji net gali tapti finansine našta ir pakenkti ne tik Europos Komisijos, bet netiesiogiai ir visos Europos Sąjungos reputacijai.

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D). – (HU) Pone pirmininke, pranešėja parengė puikų pranešimą. Tačiau jeigu nebus įgyvendintas, jis, kaip sakoma Vengrijoje, bus vertas tik nudvėsusio arklio pasagos. Nematau Europos Komisijos politinės valios užtikrinti šių teisių įgyvendinimą ir pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras valstybių narių atžvilgiu. Labai pasitikiu V. Reding. Ji turi daugiau drąsos nei visi Komisijos nariai vyrai kartu sudėti, nes ji išdrįso pasipriešinti N. Sarkozy, nors J. M. Barroso ilgai stengėsi įtikinti ją to nedaryti. Ateinantį laikotarpį jos laukia didelis iššūkis, nes Vengrijos Vyriausybė, perimsianti pirmininkavimą ES, šiurkščiai pažeidžia pagrindines teises. Ji riboja žiniasklaidos laisvę, naikina valstybės tarnautojų profesinių sąjungų teises ir negina privačios nuosavybės savindamasi trijų milijonų piliečių privačių pensijų santaupas. Ši vyriausybė pažeidžia pagrindines teises ir jums, ponia V. Reding, turi užtekti drąsos pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

  Sonia Alfano (ALDE). – (IT) Ponia pirmininke, nepaisant Europos žmogaus teisių konvencijos, Pagrindinių teisių chartijos, Europos Sąjungos sutarties 6 ir 7 straipsnių ir nacionalinių konstitucijų, Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse kasdien šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės.

Mano šalyje, Italijoje, galioja režimas, kurio sąlygomis pažeidžiama spaudos laisvė, politinės partijos dalyvauja rinkimuose pateikdamos suklastotus parašus, valstybės paslaptimi dangstomi smurto išpuoliai, įskaitant mafijos nusikaltimus, mūsų Ministras pirmininkas – nors tikimės, kad jis ilgai neliks šiame poste – pelnosi iš tarptautinio bendradarbiavimo su tokiais režimais, kurie galioja Rusijoje ir Libijoje, kaip patvirtinama ir svetainėje „WikiLeaks“. Europos Sąjunga negali sau leisti nekreipti į visa tai dėmesio.

Dėl šių priežasčių remiu pranešimą, į kurį įtraukta daug mano pateiktų ir Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto patvirtintų pakeitimų. Iš jų norėčiau paminėti 20 ir 40 dalis, kuriose raginama vykdyti žmogaus teisių pažeidimų stebėseną ir taikyti už šiuos pažeidimus sankcijas, taip pat įšaldyti valstybių narių teisėkūros pasiūlymus, kuriais gali būti pažeistos žmogaus teisės, kol ES juos patvirtins.

Taip pat parėmiau iniciatyvą remtis Europos Sąjungos sutarties 6 ir 7 straipsniais nagrinėjant žmogaus teisių pažeidimus ir sustiprinti Pagrindinių teisių agentūros įgaliojimus.

Pranešime yra daug teigiamų nuorodų į mažumas, jų teises, į lesbietes, gėjus, biseksualus ir transseksualus, į imigrantus ir prieglobsčio siekiančius asmenis, taip pat į spaudos laisvę ir socialines teises. Todėl norėčiau paraginti kolegas EP narius balsuoti už šį pranešimą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, mums visiems žinoma, kad Europos Sąjungos šalyse įvairiems sluoksniams priklausantys gyventojai ir kultūrinės mažumos tebepatiria diskriminaciją. Tačiau negalime pamiršti visuotinės moterų diskriminacijos: moterų diskriminacija ES valstybėse narėse stipriau ar silpniau tebejuntama daugelyje įvairių sričių. Moterims vis dar sunkiau rasti darbą ir siekti karjeros, jos vis dar gauna mažesnį darbo užmokestį nei vyrai ir yra diskriminuojamos kitose srityse. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ES sudaro apie 18 proc. Todėl būtina skubiai imtis kovos su tokia diskriminacija priemonių.

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Pone pirmininke, už ES prisijungimo prie Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taip pat slypi pavojus, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas galės priimti sprendimus dėl visų ES teisės aktų, ir Europos Teisingumo Teismo teisėjai jau perspėjo, kad šio žingsnio nereikėtų daryti.

Labai abejoju, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas visada priims nešališkus ir tinkamus sprendimus. Teismo pirmininkas pats pripažino, kad jis būtų linkęs nagrinėti prieglobsčio siekiančių asmenų iškeltas bylas nuodugniau nei kitas bylas. Nešališkam teisėjui nedera išskirtinai elgtis su kuria nors ieškovų grupe. Europos Žmogaus Teisių Teismas šiuo metu bando laikinai sustabdyti Dublino konvencijos taikymą ir užkirsti kelią žmonių deportacijai iš Austrijos į Graikiją. Kodėl bandoma tai padaryti? Ar Graikijoje nesaugu? Ar iš tikrųjų norime priklausyti nuo Teismo, kuris siekia uždrausti kryžių mokyklos klasėse? Kryžius – krikščionybės simbolis, o krikščionybė – vienas iš Europos ir mūsų pagrindinių vertybių pagrindų.

Jeigu Europos Žmogaus Teisių Teismas akivaizdžiai negerbia tokių žmogaus teisių, nematau galimybės pripažinti jį patvirtinta ir tinkama sprendimų priėmimo institucija.

  Alajos Mészáros (PPE). – (HU) Pone pirmininke, Europos Sąjunga visada pasiruošusi kritikuoti už jos ribų esančias šalis už pagrindinių teisių pažeidimus, tačiau savo pačios valstybių narių atveju ji dažnai yra bejėgė. Taip daugiau neturėtų būti, nes šiandien mus sieja ne tik ekonominiai principai. Kingos Gál pranešime apibendrinami skubiausi ir svarbiausi žingsniai plėtojant pagrindinių teisių apsaugos ES viduje sistemą. Mums reikia veiksmingos teisių apsaugos sistemos ir dabar, kai Lisabonos sutartis jau galioja, galėsime tokią sistemą sukurti. Piliečių pagrindinių teisių pažeidimai negali likti be pasekmių. Privalome užtikrinti, kad tie, kurie tokius pažeidimus padarė, atsakytų ir valstybių narių, ir Europos Sąjungos lygmeniu.

Negaliu nepritarti V. Reding minčiai, kad Komisija turėtų naudotis savo teise visais pagrįstais atvejais pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Įšaldymo procedūra, kuria siūloma papildyti esamų procedūrų rinkinį, gali būti taikoma kaip priemonė, padedanti veiksmingai apsaugoti teises nuo valstybių narių priemonių, kuriomis pažeidžiamos pagrindinės teisės. Taip, mes turime apsaugoti žmones su negalia, turime panaikinti diskriminaciją ir galiausiai, bet ne mažiau svarbu, turime apsaugoti Europos kalbinę įvairovę.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D). – (LT) Žmogaus teisių klausimus būtina spręsti tiek Europos Sąjungos lygmeniu, tiek pačios valstybės narės turi imtis atsakomybės už savo piliečių pagrindinių teisių užtikrinimą. Pavyzdžiui, Europos lygmeniu labai svarbu sukurti Europos Sąjungos vaikų teisių strategiją, nes ne visos valstybės narės yra pajėgios užtikrinti vaikų teisių apsaugą nacionaliniu lygmeniu. Taigi būtina parengti praktines priemones kovojant su prievarta prieš vaikus, seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija.

Kita prioritetinė sritis – neįgalūs žmonės, kadangi jie vis dar patiria diskriminaciją socialiniame, profesiniame ir kultūriniame gyvenime. Todėl reikėtų sukurti konkrečią Europos Sąjungos teisės aktų dėl neįgalių žmonių teisių sistemą bei rengti Europos Sąjungos strategiją neįgaliųjų srityje.

Norėčiau pabrėžti, jog kova su prekyba žmonėmis, ypač vaikais ir moterimis, vis dar yra didžiulė problema ir vienas iš sunkiausių žmogaus teisių pažeidimų.

Taip pat labai svarbu kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, ypač kai kalbame apie vyresnio amžiaus žmones, kurie sunkmečiu nukentėjo labiausiai.

  Viviane Reding, Komisijos pirmininko pavaduotoja. – (FR) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti visiems komiteto nariams, dirbusiems sprendžiant šiuos klausimus kartu su pranešėja K. Gál, taip pat EP nariams, kurie šiandien šiame Parlamente kalbėjo ir taip parodė, kad pagrindinės teisės yra labai svarbios. Negaliu nepritarti mintims, kurias išsakė keletas EP narių, t. y. kad atėjo laikas sutelkti dėmesį į pagrindinių teisių padėtį pačioje Europos Sąjungoje, kad būtume patikimi ir galėtume kalbėti apie pagrindinių teisių padėtį už Europos Sąjungos ribų. Šią sritį šiek tiek apleidome. Ateityje taip nebebus.

Manau, kad Komisijos metinis pranešimas dėl Pagrindinių teisių chartijos taikymo, kuriame bus atsižvelgta į visas jūsų išsakytas pastabas dėl diskriminacijos konkrečiose srityse ir šie klausimai bus išdėstyti išsamiau, iš tikrųjų suteiks mums galimybę kasmet aptarti, kas vyksta ne taip, ir pasistengti padėtį ištaisyti.

Kaip tai padaryti? Yra sumanyta sukurti „įšaldymo mechanizmą“, kaip pranešėja jį pavadino, prevencijos sistemą, kuri suteiks galimybę įsikišti valstybių narių planuojamų priemonių atžvilgiu iki to laiko, kai jos bus įgyvendinamos. Paprašiau savo ekspertų šį pasiūlymą išnagrinėti. Su šiuo mechanizmu susiję instituciniai klausimai yra labai sudėtingi. Nors turėsime toliau šiuos klausimus aiškintis ir įsitikinti, kaip iš tikrųjų viskas yra, tačiau kol kas man atrodo, kad teisinio pagrindo taip veikti nėra ir kad būtų reikalinga padaryti pakeitimų Sutartyje, kad toks prevencijos mechanizmas galėtų būti taikomas. Pati idėja yra patraukli. Mes toliau ieškosime būdų sukurti tokį mechanizmą, kuris galėtų būti taikomas nekeičiant Sutarties, kad galėtume spręsti neatidėliotinus klausimus.

Tačiau norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad Pagrindinių teisių chartija nėra taikytina absoliučia prasme. Ji taikytina tik valstybėms narėms įgyvendinant europines taisykles, pvz., perkeliant į Europos teisę Tarybos ir Parlamento priimtą direktyvą. Tokiu atveju Chartija bus taikoma, bet ji nebus taikoma absoliučiai visais atvejais. Visi kiti atvejai priklauso nacionalinių teismų kompetencijos sričiai.

Europos Sąjungai prisijungus prie Europos Tarybos konvencijos atsiras papildoma dimensija, kurią turėsime įgyvendinti, ir ji susijusi su tuo, kaip įgyvendinsime savo politiką teisių srityje. Be daugybės konkrečių klausimų, kurie man buvo pateikti – į juos atsakysiu juos pateikusiems EP nariams asmeniškai – manau, yra dar vienas klausimas, kurį laikau labai svarbiu.

Šalys už ES ribų, mūsų valstybės narės, mūsų vyriausybės dar ne visiškai suvokia, kokia svarbi yra Chartija. Todėl turėsime atlikti tam tikrą darbą informavimo srityje, kad ši teisių kultūra, ši vertybių politika būtų įtvirtinta visoje Europoje, kad priimant ir taikant teisės aktus visuomet būtų atsižvelgiama į tai, ar jie atitinka vertybes, kurioms pritarėme, kitaip sakant, kaip politiniai vadovai privalome nuolat savęs klausti, ar tai, ką darome, suderinama su pagrindinėmis teisėmis, kurioms pritarėme.

Man atrodo, tai yra svarbiausia. Tiesą sakant, galiu pasakyti jums, kad šiandien Komisija ketina apsispręsti, ar atsisakyti egzekvatūros, kitaip sakant, bus pateiktas pasiūlymas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad teismo sprendimai galiotų visoje Europoje. Tai labai svarbus sprendimas ir pirmą kartą rengdami pasiūlymą dėl naujo teisės akto sutelkėme dėmesį į aspektus, susijusius su pagrindinėms teisėms. Mes atlikome ne tik ekonominę analizę ar poveikio rinkai tyrimą, bet įvertinome ir poveikį vertybėms.

Galima pasakyti, kad laipsniškai judame šios naujos politikos link, ir manau, kad mes – Komisija, Taryba ir Parlamentas – kartu turėtume užtikrinti, kad šis metinis pranešimas dėl Chartijos taikymo, kurį pateiksiu Komisijos vardu ir kurį Parlamentas sukritikuos arba patvirtins, iš tikrųjų parodytų, kokia yra tikroji padėtis. Taip parodysime kitoms pasaulio šalims, savo rinkėjams, kad Chartija yra gyvuojanti priemonė. Chartija nėra tik tekstas, ji turi būti įgyvendinama, o jeigu ji nebus įgyvendinama, išrinktieji piliečių atstovai apie tai garsiai pareikš.

Būtent tai turime stengtis pasiekti per ateinančius dvejus ar trejus metus iki kitų rinkimų. Manau, galime siekti šio tikslo laipsniškai, šį pavasarį parengsime pirmąjį metinį pranešimą, kuris vėliau bus teikiamas šiam Parlamentui kiekvienais metais, kad diskutuojant trečiadieniais ar ketvirtadieniais dėl žmogaus teisių padėties už Europos Sąjungos ribų niekas daugiau nebegalėtų pasakyti, kad turėtume pirma užtikrinti tvarką savo pačių namuose. Tad padarykime tai kartu!

  Kinga Gál, pranešėja. – (HU) Pone pirmininke, dėkoju, ponios ir ponai, už padrąsinimo ir paramos žodžius. Ypač norėčiau padėkoti V. Reding už atvirumą ir bendradarbiavimą, nes mes jau gana ilgą laiką kartu dirbame, taip pat už aiškius ir konkrečius atsakymus ir pastabas. Manau, visa tai, ko pageidavo šešėliniai pranešėjai ir EP nariai, pagaliau yra įtraukta į pranešimą ir mums pavyko pasiekti priimtinus kompromisus. Todėl negaliu pritarti šiame plenariniame posėdyje vėl pateiktiems pakeitimams, nes manau, kad pranešimas jau ir taip priimtinas. Norėčiau pasakyti, kad jokiu būdu neturėtume persistengti kurdami bendrą pagrindinių teisių apsaugos sistemą ir, kaip sakoma, kartu su vandeniu išpilti iš vonios ir kūdikį, todėl visada turėtume būti atidūs konkretiems faktams ir stengtis paversti lūkesčius, kuriuos šiandien aptariame, kai kuo apčiuopiamu.

Todėl džiaugiuosi, kad šiandien ir rytoj plenariniuose posėdžiuose išvysime šiuos konkrečius faktus aptardami pranešimą dėl kovos su prekyba žmonėmis, kuriuo aukų apsaugos srityje vaikams siekiama suteikti ypatingą apsaugą, taip pat pranešimą dėl piliečių iniciatyvos, kurį patvirtinę galėsime iš tikrųjų kalbėti apie piliečių Europą, nes Europos piliečiai galės daryti įtaką teisėkūros procedūrai. Tačiau, manau, simboliška yra ir tai, kad rytoj aptarsime ir priimsime pranešimą dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje. Taip pat sveikintina, kad Vengrija nustato savo pirmininkavimo prioritetus vadovaudamasi ta pačia dvasia ir ypatingą dėmesį skiria būtinybei stiprinti tokią ES, kuri būtų artima savo piliečiams. Tačiau norėčiau priminti kolegoms EP nariams, kad turėtume vengti taikyti dvejopus standartus, ypač čia, Parlamente. Sakau tai kolegoms EP nariams, kurie padėjo, galbūt ne vienerius metus – šiuo atveju kalbu apie kolegas socialistus iš Vengrijos – daryti šiurkščiausius žmogaus teisių pažeidimus, o dabar kritikuoja ir nepagrįstai kaltina kitus tik siekdami atgauti rinkėjų pasitikėjimą, kurį prarado būtent dėl šių žmogaus teisių pažeidimų. Dėkoju visiems už bendradarbiavimą ir pagalbą.

  Michael Cashman (S&D). – Pone pirmininke, privalau paprieštarauti G. Gál socialistų atžvilgiu parodytai nepagarbai kaltinant juos pamynus žmogaus teises. Negalima kelti tokių kaltinimų nepateikiant konkrečių įrodymų.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis )

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjai Kingai Gál už pastangas atkreipti dėmesį į žmogaus teisių pažeidimų problemą Europos Sąjungoje. Kaip galime kaltinti ar mokyti kitas šalis, jeigu mūsų pačių Bendrijoje nuolat pažeidžiami įstatymai? Latvija, ES valstybė narė, iki šiol dar neįgyvendino 2004 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucijos, kurioje Parlamentas „siūlo Latvijos valdžios institucijoms numatyti galimybę leisti asmenims, neturintiems Latvijos pilietybės, bet gyvenantiems šioje šalyje daugybę metų, dalyvauti savivaldos rinkimuose“. Trys šimtai trisdešimt penki tūkstančiai nuolatinių Latvijos gyventojų, t. y. 15 proc. visų gyventojų, neturi pagrindinių teisių, bet tai niekam nerūpi. Europos Parlamentas gali diskutuoti dėl žmogaus teisių pažeidimų, daromų visur kitur, išskyrus mūsų pačių teritoriją. Balsavau už Kingos Gál iniciatyvą. Visapusiškai remiu šį pranešimą ir 335 000 žmonių vardu už jį dėkoju.

  Kristiina Ojuland (ALDE), raštu. – Norėčiau pasinaudoti šia proga ir padėkoti pranešėjai už tai, kad nušvietė mus tokiu svarbiu klausimu. Lisabonos sutartimi iš naujo nustatyti ES institucijų įgaliojimai ir funkcijos daugelyje sričių, įskaitant ir tai, kad dabar Pagrindinių teisių chartija yra teisiškai privaloma. Europos Parlamentas visada atliko pagrindinių teisių sergėtojo vaidmenį ir Lisabonos sutartimi šis vaidmuo įtvirtinamas. Labai pritariu ketinimui sustiprinti Europos Parlamento vaidmenį užtikrinant sisteminį požiūrį į teisėkūros pasiūlymus ir teisės aktų pakeitimus. Kritikuojame kitas pasaulio šalis už žmogaus teisių pažeidimus, tačiau turime būti tokie pat dėmesingi tam, kas vyksta pačioje Europos Sąjungoje. Neturime pagrindo būti pernelyg patenkinti, nes per dažnai gauname signalų apie rasizmą, ksenofobiją, moterų diskriminaciją ir kitų formų diskriminaciją valstybėse narėse. Mums dar daug ką reikia nuveikti, bet esu visiškai tikra, kad nuoseklus darbas ginant pagrindines teises ES padės mums pasiekti savo tikslą.

  Csaba Sógor (PPE), raštu. – (HU) Europos Sąjunga, valstybių, kuriose užtikrintas aukštas žmogaus teisių apsaugos lygis, bendrija, visada drąsiai pasisako prieš rimtus pažeidimus, daromus kitose pasaulio dalyse. Europos Parlamentas įprastai pagirtinai vieningai smerkia praktiką, kuria rodoma visiška nepagarba visuotiniams pagrindiniams žmogaus teisių principams, kad ir kur ji būtų taikoma. Tačiau daug rečiau taip pat ryžtingai reaguojame į ES viduje daromus pažeidimus, nors tai būtų veiksmingiausias būdas duoti signalą toms pasaulio šalims, kurios nepaiso žmogaus teisių. Bendrai veikdami ES lygmeniu pasiektume geriausią rezultatą, jeigu taip pat ryžtingai ir kategoriškai reikštume nepasitenkinimą dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimų savo pačių teritorijoje. Labai retais atvejais pareikalaujame savo valstybių narių pasiaiškinti dėl nepagarbos idealams, sudarantiems neatsiejamą Europos dvasios dalį ir įtvirtintiems Pagrindinių teisių chartijoje, kuri jau metus yra teisiškai privaloma, o tais atvejais, kai tai vis dėlto padarome, neturėdami tinkamų sankcijų atrodome tokie pat bejėgiai ir silpni. Tai, savo ruožtu, neišvengiamai menkina mūsų kritikos trečiųjų šalių atžvilgiu ir mūsų pastangų įgyvendinant užsienio politiką remti žmogaus teises ir demokratiją patikimumą. Nemanau, kad Europa gali šių vertybių ateityje atsisakyti.

6. Europos apsaugos orderis (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – pranešimas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Europos apsaugos orderio projekto, kurį pateikė T. Jiménez-Becerril Barrio ir C. Romero López Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vardu (00002/2010 - C7-0006/2010 - 2010/0802(COD)) (A7-0354/2010).

  Teresa Jiménez-Becerril Barrio, pranešėja. – (ES) Pone pirmininke, šiandien svarbi diena visoms aukoms, nes šiandien patvirtinsime Europos apsaugos orderį, o tai yra svarbus žingsnis pirmyn ginant jų teises. Apie aukas nepagrįstai pamirštama ir paradoksalu, kad smurtautojai dažnai turi daugiau teisių ir kad apie jų teises kalbama daugiau nei apie aukų teises.

Šiandien Parlamentas pagerbs visas aukas primindamas tiems, kurie mano, kad sienos juos apsaugos jiems persekiojant savo aukas, kad nuo šiandien šiuo Europos apsaugos orderiu visoms aukoms Europos Sąjungoje bus užtikrinta vienoda apsauga.

Pradėjome šį darbą siekdami šio tikslo ir pažangos plėtojant Stokholmo programoje minimą laisvės ir saugumo erdvę seniau nei prieš metus ir šiandien didžiuodamiesi galime pasakyti, kad mums pavyko šį tikslą pasiekti, nors kelias nebuvo lengvas, nes daugeliui dažnai kildavo klausimų ir abejonių dėl apsaugos orderio veiksmingumo ir aiškumo.

Turiu pasakyti, kad po trišalių dialogų dalyvaujant pirmininkaujančiai Belgijai ir daugelio pokalbių su Komisija mums pavyko parengti tekstą, kuris yra priimtinas beveik visoms frakcijoms. Todėl surengtame bendrame Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto balsavime šis pranešimas priimtas didžiule balsų dauguma prieš jį nebalsavus nei vienam nariui.

Tikiuosi, kad šiandien Parlamentas pritars sprendimui, kurį priėmė minėti komitetai ir visi iš mūsų, kurie rengė šį pranešimą, priimtą didžiule balsų dauguma. Taip Tarybai būtų duota aiški žinia apie tai, ko nori europiečiai, o jie tenori gyventi saugumo ir teisingumo erdvėje, būti apsaugoti ir kad smurto aukoms nereikėtų iš naujo pradėti visą teisinį procesą dėl apsaugos priemonių taikymo persikėlus į kitą valstybę.

Privalome sudaryti geresnes galimybes pasinaudoti teise kreiptis į teismą, ypač aukoms, kurios yra pažeidžiamiausios. Pagrindinis tikslas, kurio siekiau rengdama šį pranešimą – kad apsauga būtų užtikrinta visoms aukoms be išimties. Todėl norėjau įtraukti terorizmo, prekybos žmonėmis, organizuoto nusikalstamumo ir nusikaltimų dėl garbės aukas, taip pat atskirą dalį dėl nepilnamečių aukų, kurios yra pažeidžiamiausios ir apie kurių apsaugą niekada negalvojame.

Nors apsaugos orderiu bus suteikta apsauga visoms aukoms, ši teisminio bendradarbiavimo priemonė bus naudingiausia šeiminį smurtą kenčiančioms moterims, nes jų skriaudikai jau nebegalės nebaudžiamai keliauti po Europą ir žinos, kad nuvykę į kitą šalį bus vienodai persekiojami kaip ir šalyje, kurioje smurtavo prieš savo partneres.

Taigi Parlamentas šiandien turi duoti Tarybai aiškią žinią apie tai, ko norime. Todėl balsuosime galvodami apie aukas, apie tuos, kurie kenčia, kuriems reikia apsaugos, kurie gyvena baimėje ir kurie turi teisę gyventi laisvai ir žvelgti į ateitį su viltimi.

Neketiname atsisakyti tokio kilnaus ir būtino tikslo, kuriam pritarė Europos piliečių dauguma, tik dėl to, kad yra žmonių, bijančių ir nedrįstančių žengti tą vieną žingsnį pirmyn. Turime būti drąsūs, valstybės narės turi būti drąsios, ir tikiuosi, kad dauguma EP narių šiandien balsuos už šį pranešimą ir paragins jį paremti tuos, kurie dar abejoja, ar šia priemone aukoms bus atvertos durys. Taip pat tikiuosi, kad artimoje ateityje Komisija pasiūlys plačią sritį apimančių teisės aktų dėl aukų teisių, kuriuos aš visapusiškai paremsiu ir kurie, esu tikra, sulauks Parlamento paramos.

Noriu pakartoti, kad žengę šį nedidelį, bet svarbų žingsnį, t. y. patvirtinę Europos apsaugos orderį, užtikrinsime geresnę visų aukų apsaugą, užkirsime kelią tolesnei nusikalstamai veikai ir sušvelninsime jau padarytų nusikaltimų padarinius.

Esame įpareigoti pašalinti kliūtis, iki šiol trukdžiusias užtikrinti tikrą aukų apsaugą visoje Europoje. Šiandien balsuodami turime galimybę išgelbėti žmonių gyvybes, nes būtent tai ketiname padaryti ir turėtume tuo tikrai didžiuotis.

  Carmen Romero López, pranešėja. – (ES) Pone pirmininke, šis šiandien plenariniame posėdyje pateiktas pasiūlymas dėl direktyvos, kuri yra nukreipta prieš smurtautojus, persekiojančius savo aukas, kad ir kur jos slapstytųsi, kol jas nužudo, yra aiškus signalas, kurį Parlamentas privalo duoti Europos visuomenei ir Tarybai.

Neketiname likti bejėgiai prieš nusikaltimus, kurie kas dieną nuolat daromi visose Europos šalyse ir kuriuos slepia privačių namų sienos. Šie nusikaltimai taip pat lieka statistikos šešėlyje, tarsi gyvenant kartu galiotų vadinamasis „džiunglių“ įstatymas, pagal kurį išgyvena stipriausias, bet mes stengiamės įgyvendinti Pagrindinių teisių chartiją, kurią patvirtinome kartu su Lisabonos sutartimi.

Ar tiems, kurie rengė Chartijos 1 dalį, atėjo į galvą mintis, kad grėsmę asmens fizinei neliečiamybei ir orumui galėtų kelti ne tik institucijos ir valstybė, bet ir jo artimieji? Šiuo metu 25 proc. Europos moterų kenčia smurtą šeimoje ir būdamos priverstos pačios gintis nuo smurtautojų negali jaustis visavertėmis pilietėmis.

Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, Europos Sąjungoje kasmet dėl smurto šeimoje miršta daugiau kaip 2 500 moterų, o mes net nesusimąstome, ar šiems nusikaltimams galima užkirsti kelią ar jų išvengti. Todėl Europos moterys džiaugiasi valstybių narių ir pirmininkaujančios Ispanijos iniciatyva pateikti Parlamentui pasiūlymą dėl Europos apsaugos orderio.

Kuriame Europos saugumo erdvę: Europos arešto orderis reiškia, kad nei viena iš mūsų šalių negali tapti prieglobsčiu nusikaltėliams. Turime sukurti tarpusavio pasitikėjimo atmosferą; Europos apsaugos orderis padės mums sukurti teisingumo ir laisvės erdvę, nes šių nusikaltimų aukos galės persikelti į bet kurią kitą šalį be būtinybės iš naujo pradėti visą teisinį procesą dėl apsaugos priemonių, kaip minėjo kolegė T. Jiménez-Becerril, su kuria kartu parengėme šį pranešimą.

Ponios ir ponai, kalbame apie vadinamąjį privatų terorizmą – nuolatinius nusikalstamus išpuolius, kuriuos slepia privačių namų sienos. Taip pat kalbame apie įvairias prevencijos priemones. Ne visos šalys turi ar ketina perimti tokias pačias teisines tradicijas, tad kuo didesnę pažangą padarysime, tuo labiau mums bus reikalinga turėti priemonę, kuria yra atsižvelgiama į mūsų teisinių tradicijų įvairovę. Šios nuomonės yra ir Tarybos, ir Parlamento Teisės tarnybos. Tad kokia yra priešinimosi šiai priemonei priežastis? Ponios ir ponai, ji nesusijusi su mūsų teisinės sistemos sudėtingumu, nes ji tokia ir liks.

Įstatymas – tai priemonė, skirta konfliktams spręsti, o ne jiems kelti. Tokio požiūrio laikėsi konservatorių vadovaujamos vyriausybės, kurios nuodugniai įvertinusios šią iniciatyvą ją parėmė. Jeigu kalbėjome apie garantijas ir pagrindines teises kalbėdami apie terorizmą, kaip būtume galėję įgyvendinti tarptautinius susitarimus, jeigu nebūtume kalbėję apie saugumą? Ar to, kad per metus dėl smurto žūsta 2 500 moterų, Europa nelaiko saugumo problema?

Tai ne pirmas kartas istorijoje, kai susiduriama su teisiniu iššūkiu. Todėl apgailestaujame dėl Komisijos pozicijos, kurios ji laikėsi visą procedūrą, nes negalime kalbėti apie teisinį pagrindą, kai kalbame apie politinę valią. Negalime pasitelkti įstatymą tik tada, kai tai mums patogu.

Šis tekstas yra susitarimo rezultatas. Atsižvelgdami į tai, kad tai yra priemonė, kuri turės būti pripažįstama visose ES valstybėse narėse, patobulinome tekstą įtraukdami į jį nuostatas dėl teisės gauti informaciją, vertimo paslaugų ir procedūrinių garantijų ir Parlamentas nusprendė, kad pateikti visus turimus duomenis turi būti prioritetinė valstybių narių užduotis.

Nepamiršome ir aukų teisės gauti psichologinę ir teisinę pagalbą. Ir toliau kovosime už šiuos dalykus ir tikėkimės, kad jie bus įtraukti į kitą aukoms skirtų priemonių rinkinį.

Norėtume padėkoti pirmininkaujančiai Belgijai už darbą, kurį ji atliko kartu su visais šešėliniais pranešėjais ir mūsų komanda. Šiandieniniu balsavimu norime duoti signalą Tarybai, kad tai Parlamento valia ir dabar Taryba turi prisiimti savo atsakomybės dalį. Mums nepavyks užtikrinti šių nusikaltimų prevencijos, jeigu kai kurios valstybės narės manys, kad problemos nėra, nes neturime apie šiuos nusikaltimus duomenų.

Dabar Taryba turi nuspręsti, ar Europa iš tikrųjų kovos su smurtu ir gins pagrindines teises.

  Viviane Reding, Komisijos pirmininko pavaduotoja. – Pone pirmininke, piliečių, kurie patiria smurtą ar kuriems kyla toks pavojus – tikrovėje tai daugiausia moterys – apsauga yra vienas iš prioritetinių klausimų, įtrauktų į visų šiuo metu mūsų diskutuojamu klausimu dirbančių institucijų darbotvarkę.

Labai svarbu, kad jis būtų įtrauktas į darbotvarkę, nes mes siekiame bendro tikslo: užtikrinti kuo geresnę aukų apsaugą visoje ES. Būtent dėl šios priežasties pritariau šiam tikslui nuo pat pradžių ir būtent dėl šios priežasties rengiame aukų teisių apsaugai skirtą plataus užmojo priemonių rinkinį, kurį numatoma priimti 2011 m. pavasarį.

Labai vertinu darbą, kurį atliko abi pranešėjos T. Jiménez-Becerril Barrio ir C. Romero López, taip pat Moterų teisių ir lyčių lygybės ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetai, kurie labai naudingai prisidėjo prie vykstančio darbo siekdami patobulinti aukų apsaugą. Norėčiau tarti keletą žodžių apie kai kuriuos jūsų pateiktus pasiūlymus, pvz., dėl to, kad aukos neturėtų patirti išlaidų, dėl vertimo žodžiu ir raštu paslaugų ar dėl pripažinimo procedūrų trukmės sutrumpinimo. Esu pasirengusi imtis darbo, kad būtų sukurtas veiksmingas ir teisiškai pagrįstas mechanizmas, skirtas padėti aukoms pasinaudoti civilinės teisės apsaugos priemonėmis visoje Europos Sąjungoje.

Sprendėme klausimą dėl kaltinamųjų procedūrinių teisių, tad visai logiška, kad dabar siekiame užtikrinti asmenų, kurie tapo aukomis, teises, nes dažnai kalbama apie kaltinamojo teises vykstant teismo procesui, bet užmirštama apie aukas, taigi dabar turime užtikrinti, kad dėmesio centre vėl būtų auka.

Todėl būsimas Komisijos priemonių rinkinys, skirtas aukų teisių apsaugai, bus grindžiamas puikiu darbu, kurį atliko pirmininkaujanti Ispanija, pirmininkaujanti Belgija, Taryba ir , žinoma, Europos Parlamentas. Visas šis darbas labai svarbus. Mūsų bendros pastangos bus sujungtos, kad pateikus šį rinkinį jis būtų išsamus, visapusiškas ir iš tikrųjų naudingas visoms aukoms – ar tai būtų moterys, vaikai, ar vyrai, nors dažniausiai aukomis tampa moterys ir vaikai – ir kad galėtume skubiai pasiūlyti aukoms konkrečias priemones, kurios yra įgyvendinamos ir kuriomis nesukuriama teisinio netikrumo. Dėkoju jums už šį darbą. Į jį bus atsižvelgta rengiant aukoms skirtą priemonių rinkinį.

  Monica Luisa Macovei, PPE frakcijos vardu. – (RO) Pone pirmininke, apytikriai 8 000 rumunių moterų Ispanijoje šiais metais pasinaudojo Ispanijoje galiojančiais aukos apsaugos orderiais. Jie taip pat turėtų galioti Rumunijoje ir kitose valstybėse narėse, į kurias šios moterys vyksta.

Neoficialiais apskaičiavimais, Europoje yra apytikriai 100 000 moterų, kurios naudojasi apsaugos orderiais, galiojančiais juos išdavusioje valstybėje. Direktyvos projektu ribotas teritorinis šių apsaugos priemonių aspektas pakeičiamas. Naująja priemone bus užtikrinta, kad apsaugos orderis, išduotas vienoje valstybėje narėje, būtų pripažintas valstybėse narėse, į kurias auka vyksta, kad laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė taptų tikrove ir kad smurto ir kitokių nusikaltimų aukos galėtų gyventi ir keliauti be baimės.

Parlamentas siekia, kad aukų apsauga būtų išplėsta. Būtent todėl prašome Komisijos ir tikimės, kad po šios direktyvos bus žengtas kitas žingsnis išplečiant aukų apsaugą šioje bendroje teisingumo ir saugumo erdvėje. Todėl nekantriai ir susidomėję laukiame priemonių rinkinio 2011 m. pavasarį.

Baigdama norėčiau pakartoti, kad Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija remia aukų apsaugą ir pritaria šiam direktyvos projektui ir pasiūlymui išplėsti aukų apsaugą.

  Silvia Costa, S&D frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiuo pasiūlymu dėl direktyvos, už kurį norėčiau labai padėkoti pranešėjoms, su kuriomis kartu dirbau kaip šešėlinė pranešėja, Parlamentas remia ir išplečia Tarybos pasiūlymą, kuriuo siekiama asmenims, kurie patiria persekiojimą ir kuriems nuolat grasina nežinomi ar anksčiau nustatyti asmenys, dažnai buvę vaikinai, vyrai ar partneriai, keliantys grėsmę jų fizinei ir lytinei neliečiamybei, orumui ir asmeninei laisvei, užtikrinti apsaugą visose 27 valstybėse narėse.

Iš tikrųjų, smurto ir nužudymo atvejų, kurių aukomis dažniausiai tampa moterys, daugėja. Į jų skundus policija ir teismai rimtai neatsižvelgia ir apsaugos orderiai bei prieš smurtautoją nukreiptos priemonės šiuo metu galioja tik šalyje, kurioje orderiai yra išduoti. Pone Komisijos nare V. Reding, priemonė, kurią ketiname patvirtinti, galbūt nėra tobula, bet ja užpildoma teisės aktuose esanti spraga.

Pagaliau kurdami Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę visada veikiame remdamiesi savo patirtimi ir esant būtinybei kartais „prastumiame“ reikalus. Manome, kad ši iniciatyva iš tikrųjų yra svarbi, nes ja visiems Europos Sąjungos piliečiams – vyrams ir moterims – ir visiems asmenims, gyvenantiems ES, bus užtikrinta galimybė laisvai keliauti į kitas šalis neprarandant savo žmogaus teisių ir teisės į apsaugą ir saugumą, kaip teigiama Lisabonos sutarties 3 straipsnyje, kuriuo mes Europos Parlamento pažangiojo socialistų ir demokratų aljanso frakcijoje rėmėmės kaip teisiniu pagrindu siekdami suteikti pasiūlymo struktūrai daugiau nuoseklumo.

Patvirtinus Europos apsaugos orderio priemonę, saugomiems asmenims bus skubiai ir nemokamai suteikta apsauga net ir kitose valstybėse narėse. Kiekviena valstybė narė privalo paskirti kompetentingą instituciją, kuri informuos aukas apie jų teises, vykdys atitinkamas kampanijas, rinks statistinius duomenis ir praneš asmeniui apie jam suteikiamą apsaugą, kai tik bus išduotas nacionalinis apsaugos orderis. Dar daugiau, ši priemonė padės paspartinti Europos teisinės erdvės kūrimą ir judėjimo laisvės principo įgyvendinimą, be to, priimant šią priemonę pirmą kartą taikoma įprasta teisėkūros procedūra, pagal kurią Taryba ir Parlamentas priima bendrą sprendimą.

Tikiuosi, Taryba patvirtins šį įsipareigojimą, taip pat tikiuosi, kad Komisija – nors ji ir skiria ypatingą dėmesį būsimam priemonių rinkiniui, kuriuo ketiname užtikrinti aukų saugumą – nepraleis šios konkrečios galimybės jau dabar sureaguoti į šią nepaprastai rimtą padėtį, o kad ji iš tikrųjų rimta, taip pat matome iš Europos ir valstybių narių statistinių duomenų. Be kitų dalykų, ši priemonė galėtų paskatinti svarbų teisinės valstybių narių konvergencijos procesą.

Taigi siūlyčiau šio klausimo sprendimo nevilkinti ir konkrečiai įsipareigoti užtikrinti aukoms šios ypatingos rūšies apsaugą.

  Izaskun Bilbao Barandica, ALDE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, norėčiau, kad Europos apsaugos orderis taptų ypač veiksminga smurto prieš moteris prevencijos priemone ir naudingu pirmuoju žingsniu, į kurį Komisija atsižvelgtų rengdama savo pasiūlymą dėl panašių priemonių, skirtų kitų nusikaltimų aukoms.

Apgailestauju, kad šio teksto rengimo procesas buvo toks sunkus ir sudėtingas nepaisant to, kad jo pagrindiniam tikslui pritariame visi.

Taip pat norėčiau, kad į šią priemonę būtų įtraukti du klausimai. Pirma, turi būti įsteigtas Europos apsaugos orderių registras numatant atitinkamas privatumo garantijas, kad būtų išvengta biurokratinių vilkinimų ir kad orderiai galėtų būti taikomi nedelsiant. Be to, tai padėtų sumažinti išlaidas, susijusias su procesais, kuriuos turės vykdyti kompetentingos institucijos, ir galiausiai padėtų užtikrinti, kad statistiniai duomenys būtų standartizuoti ir nuolat tikslinami.

Antra, manau, turėtume pasistengti išsiaiškinti galimybes bendradarbiauti šioje srityje su trečiosiomis šalimis, ypač atsižvelgiant į statistinius duomenis, susijusius su aukų kilmės šalimi ir galimu gyvenamosios vietos pakeitimu.

Taigi pradedanti veikti Europos išorės veiksmų tarnyba nepasinaudojo galimybe pateikti save visuomenei kaip instituciją, įsipareigojančia vykdyti tokią misiją kaip ši, kurią europiečiai supranta ir kuri yra susijusi su šiuo metu visiems europiečiams aktualiomis problemomis.

Norėčiau padėkoti pranešėjoms už visą jų atliktą darbą ir tikiuosi, kad Komisijos narė V. Reding rimtai atsižvelgs į šią iniciatyvą.

  Raül Romeva i Rueda, Verts/ALE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, manau, mes, Parlamentas, turime būti labai atsakingi ir veikti pagal mums suteiktą mandatą, kuriame teigiama, kad privalome apsaugoti smurto aukomis tapusias moteris ir sustabdyti žudikus Europos lygmeniu.

Kaip jau minėta, kalbama apie būtinybę kovoti su socialinio terorizmo rūšimi – šovinistiniu smurtu. Todėl neturime veltis į diskusijas dėl statistikos ar teisinių smulkmenų. Kalbame apie teisingumą, pagrindines teises, gyvybę ir mirtį, apie apsaugą tų, kurie turi būti apginti nuo smurtautojų, kad nereikėtų apgailestauti dėl to, kad kasmet 2 500 moterų tampa teisinio letargo, į kurį visi esame nugrimzdę, aukomis.

Mes visi puikiai suprantame, kad yra teisinių sunkumų ir kad ši užduotis yra naujovė institucijų bendradarbiavimo srityje įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Tačiau jokiu būdu neturime atsisakyti judėti pirmyn teisindamiesi šiais sunkumais. Siekiant užtikrinti smurto ir žudikų aukomis tapusių ar galinčių tapti moterų teisių apsaugą ir tokių nusikalstamų veiksmų prevenciją, nepakanka išspręsti tik keletą teisinių klausimų. Sprendžiant šį svarbų ir neatidėliotiną klausimą dar reikia politinės valios.

Nereikia nė sakyti, kad labai svarbu šį darbą atlikti tinkamai, bet svarbiausia, kad jį pradėtume, ir manau, kad šiame tekste, kurį, tikiuosi, patvirtinsime, išdėstoma principinė vizija, kurią galime pateikti ir Tarybai, ir Komisijai. Reikia suprasti, kad jokiu būdu negalime stabdyti iniciatyvų teisindamiesi tuo, kad yra techninių sunkumų, kurių nesugebame įveikti.

Norėčiau pasinaudoti šia proga ir padėkoti abiem pranešėjoms bei pirmininkaujančioms Ispanijai ir Belgijai už darbą, kurį jos atliko siekdamos užtikrinti, kad šioje srityje būtų daroma pažanga, toliau dirbama ir kovojama su rykšte, kurios pavadinimas, pakartosiu – šovinistinis smurtas.

  Timothy Kirkhope, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, atidžiai sekiau trišalius dialogus ir norėčiau padėkoti kolegoms, ypač iš PPE ir S&D frakcijų, už jų darbą.

Dirbdamas teisininku JK daugybę metų teikiau teisines konsultacijas ir paramą asmenims, patyrusiems šeiminį smurtą, giminaičių ar buvusių partnerių persekiojimą ir priekabiavimą, ir mačiau, kiek kančių gali sukelti fizinis, psichologinis ar lytinis smurtas ir kokioje pažeidžiamoje padėtyje yra šio smurto aukos.

Visapusiškai remiu tikslus, kurių šiuo pasiūlymu siekiama. Tačiau taip pat turiu išreikšti rūpestį dėl jo teisinio pagrindo ir taikymo srities. Man atrodo yra akivaizdu, kad šis pasiūlymas grindžiamas tik baudžiamosios teisės nuostatomis, nes jame remiamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 82 straipsniu. Pagal savo pobūdį ir pagal teisę kai kurie atvejai, įtraukti į šio pasiūlymo taikymo sritį, priskiriami civilinės teisės sričiai, tačiau minėtos sutarties 81 straipsnis jame neminimas.

Nors neprieštarauju ES teisiniam bendradarbiavimui, esu įsitikinęs, kad turime užtikrinti, kad ES lygmeniu priimami teisės aktai būtų teisiškai pagrįsti, turėtų tvirtą teisinį pagrindą ir galėtų būti įgyvendinti valstybių narių lygmeniu nekeliant pavojaus jose galiojančioms teisinėms sistemoms.

  Paul Nuttall, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, remiu aukų apsaugą. Tačiau pirmą kartą susidūręs su Europos apsaugos orderiu pamaniau, kad jo pavadinimas skamba bauginančiai, panašiai kaip Europos arešto orderis, kurį laikau vienu iš labiausiai nepageidaujamų ir diktatoriškų Jungtinės Karalystės žmonėms kada nors primestų teisės aktų.

Mums sakoma, kad pasiūlymu dėl Europos apsaugos orderio, kuris mums primygtinai peršamas, siekiama apsaugoti moteris. Kai buvo kalbama apie Europos arešto orderį, mums buvo sakoma, kad jis skirtas kovai su terorizmu, bet mums žinoma, kad iš tikrųjų juo siekiama gerokai daugiau tikslų. Būkime sąžiningi ir atviri: pagrindinis tikslas, kurio siekiama – pakloti pamatus Europos teisingumo sistemai, kuri neabejotinai pakenks Jungtinės Karalystės teisės sistemai. Jeigu reikia įrodymų, pakanka prisiminti Europos arešto orderį.

Taip pat manau, kad šiuos orderius bus nepaprastai sudėtinga taikyti JK, nes galiausiai orderiai bus išduodami užsienio šalių teisėjų, nieko nežinančių apie gyvenimo JK miestuose sąlygas ir mūsų gyvenimo būdą. Anglai turi posakį: „liežuvį nudegęs ir šaltą pučia“. Kartą nudegėme dėl Europos arešto orderio. Siūlau atsisakyti Europos apsaugos orderio.

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE). – (PL) Pone pirmininke, atsižvelgiant į pasiūlytus pakeitimus, neapsirinkama teigiant, kad svarstomoji direktyva yra viena iš pirmųjų iniciatyvų, kuria siekiama šių svarbių tikslų. Turėtume užtikrinti ne tik tai, kad smurto aukos būtų apsaugotos nuo savo skriaudikų savo pačių šalyse, bet ir tai, kad jos galėtų pasinaudoti tokiomis apsaugos priemonėmis visoje Europos Sąjungoje. Todėl, manau, turėtume paremti pranešėjos poziciją.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šios iniciatyvos taikymo sritis sąmoningai apibrėžta plačiai. Nors daugiausia taikomų apsaugos orderių susiję su smurto dėl lyties aukomis moterimis, apsaugos priemonės gali būti taikomos ir visoms kitoms aukoms, t. y. abejų lyčių vaikams ar suaugusiesiems, jeigu smurtautojo tapatybė yra nustatyta. Šiuo atžvilgiu Stokholmo programoje teigiama, kad nusikaltimų, įskaitant terorizmą, aukoms, kurios yra pažeidžiamiausios ar patekusios į ypač nesaugią padėtį, pavyzdžiui, asmenims, nuolat patiriantiems artimųjų smurtą, patyrusiems lytinį smurtą, ar asmenims, tapusiems kitų nusikaltimų aukomis valstybėje narėje, kurios piliečiai ar gyventojai jie nėra, reikalinga speciali pagalba ir teisinė apsauga.

Taigi Europos apsaugos orderis turėtų būti taikomas visų nusikaltimų aukoms, pvz., prekybos žmonėmis, moterų lytinių organų luošinimo, prievartinės santuokos, žmogžudystės dėl garbės, incesto ir kitų. Todėl šiai iniciatyvai turėtų būti pritarta ir aš visapusiškai remiu pranešėją.

  Emine Bozkurt (S&D). – (NL) Pone pirmininke, šiuo metu Europos apsaugos orderiu naudojasi šimtas tūkstančių žmonių. Viena iš jų – Rasja, kuri norėtų kartu su savo vaikais persikelti į Ispaniją. Jeigu Ispanijos valdžios institucijos nepripažins Nyderlanduose jai išduoto apsaugos nuo jos persekiotojo orderio ar neužtikrins jo vykdymo, ji ir jos vaikai taps vėl aukomis. Laimei, Ispanija jį pripažįsta.

Ši apsauga taip pat turi būti taikoma asmenims, persekiojamiems už žodžio laisvę. Jiems turi būti suteikta galimybė kalbėti kitose Europos šalyse žinant, kad tų, kurie jiems grasino, nėra klausytojų gretose. Europos apsaugos orderiu ši galimybė užtikrinama. Tai puiki iniciatyva ir Nyderlandų Vyriausybė ją parėmė. Deja, į valdžią atėjus naujai koalicinei vyriausybei, asmenų, kuriems tokia apsauga teikiama, padėtis pakito apsisukdama 180 laipsnių kampu: moterys, vyrai ir vaikai, kuriems tenka nuolat gyventi baimėje, yra beširdiškai paliekami likimo valiai. Tiesiog nepriimtina, kad asmeniui peržengus sieną jo saugumas nebeužtikrinamas.

Dėl šimto tūkstančio žmonių dabar sakau „taip“ Europos apsaugos orderiui. Tikiuosi, kad visų valstybių narių, įskaitant ir mano šalį, vyriausybės padarys viską, kas įmanoma, siekdamos užtikrinti didesnę savo piliečių apsaugą, kad jie galėtų jaustis saugūs ir laisvi.

  Nathalie Griesbeck (ALDE). – (FR) Pone pirmininke, pone Komisijos nare, ponios ir ponai, pirmiausia, žinoma, norėčiau padėkoti abiem pranešėjoms, siūlančioms kompromisinį susitarimą, kurį joms pavyko pasiekti po sunkių trišalių derybų. Kaip Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešėja, aš, žinoma, raginu jus šį susitarimą patvirtinti.

Antra, nors apgailestauju ir apie tai kai kurie EP nariai taip pat kalbėjo, kad kai kurie klausimai, pvz., dėl dokumentų vertimo paslaugų teikimo aukoms, neįtraukti į šio susitarimo tekstą, taip pat apgailestauju dėl to, kad jame nepakankamai nuodugniai išdėstyti supaprastinimo elementai – tikiuosi, aukų apsaugai skirtame priemonių rinkinyje jie bus paaiškinti išsamiau – ir noriu pabrėžti, kad galiausiai visa tai šiandien yra tarsi logiška vis didėjančios Europos laisvės ir teisingumo erdvės integracijos ir, iš esmės, atitinkamos teisinės sistemos kūrimo tąsa.

Šis susitarimas – tai ženklas, rodantis daugumos mūsų politinę drąsą ir valią pakilti aukščiau savo politinių nuostatų, kad turėtume aiškią bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose priemonę. Ši priemonė, kaip pirmiau pabrėžė V. Reding, tam tikru mastu yra tikroji „teisių“ politika Europoje, kitaip sakant, tikroji politika, skirta žmonėms, ypač moterims, kurių fizinei neliečiamybei gali grėsti pavojus. Tai politika, atitinkanti seniai įtvirtintą judėjimo laisvės principą, taigi ją iš tikrųjų galima vadinti „teisių“ politika.

PIRMININKAVO: ROBERTA ANGELILLI
Pirmininko pavaduotoja

  Véronique Mathieu (PPE). – (FR) Ponia pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, pirmiausia noriu išreikšti savo apgailestavimą, kad čia nėra Tarybos atstovų, nes Taryba apskritai dalyvavo derantis dėl visų klausimų, kuriais diskutavome vakar ir kuriuos aptariame šiandien, t. y. klausimų, susijusių su pilietinėmis laisvėmis, teisingumu ir vidaus reikalais. Apgailestaujame, kad Taryba neatvyko išklausyti Parlamento nuomonės. Tai iš tikrųjų apmaudu.

Noriu padėkoti abiem pranešėjoms, kurios puikiai padirbėjo rengdamos šį tekstą, už šį laimėjimą, svarbų visų nusikaltimų aukoms: pirmiausia šeiminio smurto aukoms – ar žinote, kad šeiminį smurtą kenčia 45 proc. Europos moterų, bet neturėtume užmiršti ir vyrų, prieš kuriuos šeimose smurtauja moterys – taip pat terorizmo aukoms, įskaitant vaikus, kurios, žinoma, yra ypač pažeidžiamos.

Šiandien mums pateiktas tekstas yra nepaprastai svarbus ir norėčiau už jį dar kartą padėkoti. Nekantriai laukiame aukoms skirto priemonių rinkinio, kurį, pone Komisijos nare, ketinate pateikti mums kitais metais ir kuriuo bus papildytas tekstas, dėl kurio rytoj balsuosime.

  Antigoni Papadopoulou (S&D). – Ponia pirmininke, šeiminis smurtas, lytinių organų luošinimas, nusikaltimai dėl garbės, prievartinė santuoka ir prekyba žmonėmis – tai tik kelių rūšių smurtas, kurį patiria 45 proc. moterų visoje Europoje.

Moterims ir nepilnamečiams reikia geresnės apsaugos. Europos apsaugos orderis yra tinkamas žingsnis pirmyn siekiant tai užtikrinti, visapusiškai atitinkantis Stokholmo programa įgyvendinamą vieningos Europos –laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės piliečių labui– viziją.

Taigi vienoje Europos šalyje išduotas aukos apsaugos nuo smurtautojo orderis galios visose kitose 26 ES valstybėse narėse. Pirmininkaujančios Ispanijos iniciatyva, kuriai šiandien pritariame visi, pabrėžiama aukų apsaugos ir smurto prevencijos svarba ir skatinamas teisėtvarkos procedūrų suderinimas. Ja aukoms suteikiama galia nutraukti savo tylą ir prašyti apsaugos bet kurioje Europos šalyje nepaisant geografinių sienų.

Tikiuosi, Komisija visapusiškai atsižvelgs į šių dviejų pranešėjų parengtą pranešimą rengdama plataus užmojo priemonių rinkinį, skirtą aukų teisių apsaugai.

  Salvatore Iacolino (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, nėra abejonių, kad ši direktyva dėl Europos apsaugos orderio, kuria siekiama užtikrinti aukų apsaugą, yra dar vienas ženklas, bylojantis apie istorinį posūkį aukų apsaugos srityje, reiškiantį tai, kad dabar aukoms, pirmiausia moterims, bet ne tik, kaip buvo kalbėta, bus suteiktos konkrečios garantijos.

Pagrindiniai principai, kuriais vadovautasi rengiant šią priemonę, jau buvo nustatyti pirma Lisabonos sutartimi, o po to Stokholmo programa. Ypač norėčiau pasveikinti abi pranešėjas, T. Jiménez-Becerril Barrio ir C. Romero López, puikiai padirbėjus, nes joms iš tikrųjų teko susidurti su daugybe problemų Taryboje skinant kelią šiam ypač svarbiam pasiūlymui, kuriuo siekiama sukurti laisvės, teisingumo ir saugumo erdvę piliečių labui.

Pasiūlytoje direktyvoje numatyta daugybė priemonių, kurios visiškai atitinka jos taikymo sritį, taigi ji suteiks mums galimybę griežtai ir ryžtingai kovoti su šeiminiu smurtu. Manome, kad tinkamu laiku ir veiksmingai taikant šias prevencijos priemones taip pat galėtų būti užtikrinta veiksminga aukų šeimų apsauga. Susidomėję laukiame struktūriškiau apibrėžto smurto aukų apsaugos priemonių rinkinio, apie kurį paskelbė Komisijos narė V. Reding ir kuris bus parengtas per ateinančias savaites.

Baigdamas, ponia pirmininke, norėčiau pabrėžti, kad labai svarbu užtikrinti glaudų valstybių narių bendradarbiavimą ir tinkamą šios priemonės taikymą, taip pat reikia nepamiršti psichologinės paramos aukoms svarbos. Esu tikras, kad Komisija deramai į tai atsižvelgs galutiniame teisėkūros proceso etape.

  Heidi Hautala (Verts/ALE). – (FI) Ponia pirmininke, Europos apsaugos orderis yra svarbus žingsnis pirmyn užtikrinant aukų apsaugą visoje Europoje. Dabar siunčiame stiprų signalą Tarybai ir Komisijai, kad Parlamentas siekia turėti šią priemonę dėl apsaugos orderio ir kad ji turėtų pradėti galioti kuo greičiau. Dabar turėtume pasistengti įveikti pasipriešinimą šiai priemonei Taryboje, taip pat pašalinti visas teisines priežastis, kuriomis Komisija argumentuoja savo nenorą pritarti jai.

Labai svarbu, kad ši direktyva būtų taikoma plačiai. Ji turi apimti ne tik orderius, susijusius su nusikalstama veika, bet ir įvairių kitų rūšių apsaugos orderius. Neturėtume veltis į jokius smulkmeniškus teisinius ginčus. Ši apsaugos orderio priemonė taip pat turėtų būti pakankamai lanksti, kad galima būtų atsižvelgti į valstybių narių teisės sistemų skirtumus.

Labai svarbu, kad Parlamentas sutelkia dėmesį ne tik į smurto dėl lyties aukas, bet ir kitas smurto aukas. Direktyvoje turi būti aiškiai išdėstytos aukos teisės ir skundo pateikimo procedūros ir asmeniškai stengiausi, kad šie aspektai būtų pabrėžti Parlamento pozicijos dokumente. Taip pat svarbu, kad šalis, kurioje prašoma apsaugos orderio, informuotų savo piliečius apie šias procedūras.

Įsigaliojus apsaugos orderiui šis darbas iš tikrųjų dar nesibaigs. Atitinkamų institucijų pareigūnai turi būti tinkamai parengti atlikti šį darbą, nes negalime būti visiškai patenkinti tokia informacine kampanija, kokia yra vykdoma dabar.

  Joanna Katarzyna Skrzydlewska (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, labai entuziastingai vertinu nuostatas, įtrauktas į pranešimą, dėl kurio šiandien diskutuojame. Garantija, kad vienoje valstybėje narėje aukoms suteikta apsauga galios ir bet kurioje kitoje ES valstybėje narėje, į kurią jos priverstos persikelti bijodamos pakartotinai patirti smurtą, suteikia joms galimybę normaliai gyventi. Europos apsaugos orderis reiškia, kad vienoje ES valstybėje narėje priimtas apsaugos priemones gali pripažinti, taikyti ir vykdyti kitos valstybės narės teismai.

Dar daugiau, direktyvos taikymo sritis yra išplėsta įtraukiant į ją ne tik smurto dėl lyties aukas, bet ir visų kitų rūšių smurto aukas, ir tai yra dar vienas svarbus žingsnis. Visos aukos vertos pagarbos ir tikisi, kad jų kančių kaltininkai bus teisingai nubausti. Man atrodo, kad tik toks apsaugos mechanizmas, pagal kurį aukai užtikrinama apsauga visur, kur ji benuvyktų, gali būti iš tikrųjų visapusiškai veiksmingas ir gali padėti užkirsti kelią tolesniems smurtiniams veiksmams bei užtikrinti aukai tikrą apsaugą. Džiaugiuosi, kad Lenkija buvo viena iš šalių, pasiūliusių šią iniciatyvą.

  Monika Flašíková Beňová (S&D). – (SK) Pone pirmininke, jeigu Europos Sąjunga ketina tapti tikra laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, privalome pašalinti šioje srityje valstybėse narėse dar esančius skirtumus.

Smurto aukos turi būti apsaugotos nuo smurtautojų ne tik jų šalyse, bet ir visoje ES. Nors šio pasiūlymo taikymo sritis plati, jis tiesiogiai susijęs su moterimis, patiriančiomis šeiminį smurtą. Gerai, kad ši priemonė taip pat suteikia galimybę pasirūpinti kitų galimų aukų padėtimi, įskaitant prekybos žmonėmis, prievartinės santuokos, žudymo dėl garbės ar incesto aukas, taip pat terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo veiksmų liudininkus ir šių nusikaltimų aukas. Labai džiaugiuosi pastangomis suteikti aukoms kuo geresnę apsaugą užtikrinant, be kitų dalykų, ir teisinį tikrumą. Turi būti nustatytos aiškios taisyklės, kuriomis aukos galėtų pasikliauti, ir aukos turėtų būti visada informuojamos apie priemones, kuriomis jos gali pasinaudoti savo kilmės šalyje ir šalyse, į kurias jos nori persikelti ar jau persikėlė.

  Sonia Alfano (ALDE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, labai vertinu darbą, kurį atliko abi pranešėjos. Tačiau šio direktyvos projekto trūkumas tas, kad jame numatytos priemonės skirtos dažniausiai pasitaikantiems persekiojimo atvejams, kai asmuo tampa kito asmens smurto auka ir turi būti apsaugotas nuo tolesnių fizinio ar psichologinio smurto veiksmų. Žinoma, šios priemonės yra labai svarbios daugybei moterų Europos Sąjungoje ir todėl jas visapusiškai remiu.

Deja, šiose priemonėse neatsižvelgiama į organizuoto nusikalstamumo aukas, kurias daugeliu atvejų reikia ginti ne nuo asmens, kurio tapatybė yra ar gali būti nustatyta, bet nuo organizacijos, kurios atžvilgiu apsaugos orderis, žinoma, negali būti taikomas. Todėl manau, kad Europos Parlamentas turėtų vertinti šią direktyvą kaip pirmąjį žingsnį įgyvendinant Stokholmo programą, kurioje aiškiai kalbama apie nusikalstamos veikos aukų apsaugos priemones, ir man atrodo, kad T. Jiménez-Becerril Barrio ir Komisijos narė V. Reding yra tos pačios nuomonės.

Raginu Europos Komisiją užtikrinti, kad aukų apsaugai skirtame priemonių rinkinyje, kurį planuojama priimti 2011 m., taip pat būtų numatytos priemonės, kuriomis būtų užtikrinta organizuoto nusikalstamumo aukų ir aukų, nukentėjusių vykdant pareigas, apsauga Europos lygmeniu.

  Cornelia Ernst (GUE/NGL). – (DE) Ponia pirmininke, Europos apsaugos orderis yra žingsnis tinkama kryptimi. Ši priemonė turi būti grindžiama principu, pagal kurį pripažintoms smurto aukoms turi būti užtikrinta to paties lygio apsauga visose valstybėse narėse. Valstybių narių įstatymų šioje srityje suderinimas būtų geriausias sprendimas, bet tai pasiekti neįmanoma. Teigiamas šio apsaugos orderio aspektas yra tas, kad juo galės pasinaudoti kiekviena smurto auka ir kad jo taikymo sritis yra plati: jis bus taikomas lytinio smurto, persekiojimo atvejais, taip pat nepilnamečių išnaudojimo atvejais, o tai, manau, nepaprastai svarbu. Taigi šiuo pranešimu siunčiamas teigiamas signalas smurto aukoms, ypač moterims. Tačiau yra vienas trūkumas: 9 straipsnyje, kuriame kalbama apie apsaugos orderio nepripažinimo pagrindus, nurodyta daug aplinkybių, kuriomis gali būti atsisakyta pripažinti išduotą apsaugos orderį, ir tai tam tikru mastu suteikia valstybės narėms galimybę nesilaikyti direktyvos nuostatų piktnaudžiaujant šiomis išlygomis. Todėl po metų turėsime nuodugniai įvertinti galimybę tęsti šias diskusijas, nes visoms aukoms visose šalyse turi būti užtikrinta vienoda apsauga.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Ponia pirmininke, norėčiau pritarti Europos apsaugos orderio idėjai.

Asmenų, kuriems gresia pavojus, apsaugos pavienių valstybių narių lygmeniu daugeliu atvejų nepakanka. Šiandien Europos erdvė yra atvira ir daug jaunų žmonių dažnai tuokiasi su kitų šalių piliečiais, tačiau ne visos santuokos trunka ilgai ir tuomet vaikai tampa abiejų tėvų ginčų įkaitais. Tarpusavyje besivaidijantys tėvai dažnai atsisako vykdyti kitų šalių teismo sprendimus, kuriais vienam iš tėvų suteikiama vaiko globos teisė, ir tiesiog savavališkai išveža bendrus vaikus su buvusiais partneriais į savo šalį, kad pasinaudoję valstybių narių teisės sistemų skirtumais galėtų apeiti galiojančius teismo sprendimus. Dažnai šios europinės teisinės anarchijos aukomis tampa maži nekalti vaikai. Tikiuosi, Europos apsaugos orderiu ši problema bus išspręsta.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Ponia pirmininke, nors pastaruoju metu imtasi kai kurių priemonių siekiant apsaugoti aukas, daugelis nuo smurto nukentėjusių žmonių dažnai jaučiasi palikti likimo valiai. Mokydamiesi advokatai ir teisėjai daug sužino apie teisiamųjų teises, bet apie aukų teises jie išgirsta nedaug. Tai ne vienintelė sritis, kurioje reikia didinti informuotumą. To reikia ir rengiant medikus, kad jie galėtų geriau atpažinti smurto atvejus. Labai svarbu, kad civiliniams ieškiniams dėl žalos atlyginimo lytinio priekabiavimo prie vaikų atvejais nebūtų taikomas senaties terminas. Su vaikais gali dirbti tik nepriekaištingos reputacijos teistumo neturintys asmenys. Jeigu, pvz., už prievartinę santuoką Lichtenšteine dabar persekiojama baudžiamąja tvarka net be aukos sutikimo ir yra įmanoma kelti teisminį ieškinį nepilnamečių lytinių organų luošinimo atveju, tai akivaizdžiai rodo, kokį pavojų gali kelti taip išliaupsinta kultūrinė įvairovė. Mano nuomone, svarbu, kad į tai ES būtų atsižvelgta, ypač kovojant su prekyba žmonėmis.

  Krisztina Morvai (NI). – (HU) Ponia pirmininke, daugiau kaip dešimt metų dirbau teisininke ir man teko susidurti su daugybe smurto prieš moteris ir vaikus atvejų, ar tai būtų šeiminis smurtas, išprievartavimas, ar prekyba moterimis. Taigi turėjau progą pati įsitikinti, kad apsaugos orderis, dėl kurio šiandien diskutuojame, yra svarbi ir būtina aukų apsaugos priemonė, bet anaiptol ne vienintelė. Reikia sudėtinių priemonių, kurios apimtų teisines konsultacijas, psichologinę paramą, paramą susijusiems vaikams, taip pat svarbu, kad aukos būtų išklausytos, nes jos, deja, yra didžiausios ekspertės ir geriausiai žino, ko joms reikia.

Noriu paklausti V. Reding ir pranešėjų dviejų dalykų. Pirma, norėčiau sužinoti, kokiu mastu jos įtraukia smurto prieš moteris aukas į šį darbą, kad joms būtų suteikta galimybė pasidalyti savo patirtimi. Antra, norėčiau sužinoti, kiek V. Reding ir pranešėjos yra susipažinusios su konvencija dėl smurto prieš moteris, kurią šiuo metu rengia Europos Sąjungos „dvynė“ Europos Taryba, ir kokiu mastu mes dalyvaujame šiame darbe.

  Angelika Werthmann (NI). – (DE) Ponia pirmininke, smurtą patyrusių moterų apsauga iš tikrųjų turėtų rūpėti mums visiems. Kalbama apie tai, kad aukoms, kad ir kur jos būtų, turi būti suteikta ne tik fizinė apsauga nuo asmenų, kurie prieš jas smurtauja, bet ir atsižvelgta į jų žmogišką orumą. Šis Europos apsaugos orderis turėtų būti taikomas visoms smurto aukoms neatsižvelgiant į jų amžių ar lytį.

  Antonyia Parvanova (ALDE). – Ponia pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti pranešėjai. Kalbant apie aukų apsaugą, užtikrinti aukų gyvybės apsaugą, fizinę ir psichologinę neliečiamybę, taip pat lytinę neliečiamybę ir laisvę yra prioritetiniai tikslai. Politiškai parėmę direktyvą dėl Europos apsaugos orderio suteikėme šiam klausimui matomumo, kurio jis vertas, ir pateikėme europinio masto išsamų rinkinį, apimantį ypatingas apsaugos priemones, kurios galios visoje Europos Sąjungoje ir kuriomis nusikaltimų, ypač smurtinių, aukoms bus suteikta teisinė apsauga ir pagalba.

Teisė į apsaugą nuo smurto yra pagrindinė teisė, kurią turi kiekvienas asmuo neatsižvelgiant į jo tautybę ir teisinį ar imigracinį statusą, todėl visų mūsų moralinė pareiga remti šią teisę valstybių narių ir ES lygmeniu. Esu įsitikinusi, kad šis naujas požiūris į pažeidžiamų aukų apsaugą yra labai stiprus politinis signalas, kuriuo raginama stiprinti laisvę, saugumą ir teisingumą Europos Sąjungoje.

  Teresa Jiménez-Becerril Barrio, pranešėja. – (ES) Ponia pirmininke, manau, šios diskusijos akivaizdžiai parodė, kad vieningai pritariame šio pranešimo tikslui.

Šią direktyvą, kuria siekiama aukoms užtikrinti didesnę apsaugą, parėmė įvairios frakcijos. Todėl norėčiau paklausti štai ko: kas trukdo priimti šią priemonę? Kartoju: ko bijoma ir kodėl priešinamasi tam, kad toks savaime suprantamas ir svarbus siekis, kaip siekis užtikrinti vienodą aukų apsaugą visoje Europos Sąjungoje, pagaliau būtų įgyvendintas?

Tikėdamasi, kad Parlamentas priims šį pranešimą balsų dauguma, norėčiau kreiptis į Tarybą ir Komisiją ir priminti, kad derantis mums pavyko įveikti teisines kliūtis, bei pasidžiaugti tuo, kad Komisija vertina mūsų darbą, kaip ir mes vertiname darbą, kurį Komisija ateityje atliks.

Todėl turėtume ne kovoti vieni su kitais, o padėti vieni kitiems šiandien priimdami šią konkretesnę priemonę, o rytoj patvirtindami platesnį aukų apsaugos priemonių rinkinį, kurį pateiks Komisija, su kuria žadu bendradarbiauti.

Tad būkime drąsūs ir atsakingi ir padėkime tiems, kurie turi teisę gyventi saugesnėje Europoje. Kartoju: turime padėti kiekvienam, ar tai būtų vyras, moteris ar vaikas. Padėkime tiems, kurie šiandien yra nukreipę į mus akis tikėdamiesi, kad suteiksime jiems geresnį gyvenimą užtikrindami galimybę vėl gyventi laisvai, saugiai ir pirmiausia oriai.

  Carmen Romero López, pranešėja. – (ES) Ponia pirmininke, Komisijos nare, žinome, kad į rengiamą aukų apsaugai skirtų priemonių rinkinį teisinės priemonės nėra įtrauktos. Europos moterų lobistai Parlamente šiuo atžvilgiu šiandien pateikė kritinių pastabų: daug kalbama apie gerą praktiką ir koordinavimą, bet, siekiant tai užtikrinti, dar daug ką reikia nuveikti.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad smurto, apie kurį čia šiandien kalbame, kilmė nėra egzotiška – tai mūsų pačių smurtas. Norėčiau pasakyti Tarybai ir valstybėms narėms, kad siekiant pažaboti smurtą, kurio priežastys glūdi kitose kultūrose, dar reikia ir teisinės priemonės. Neturint tokios priemonės neįmanoma kovoti su lytinių organų luošinimu, nusikaltimais dėl garbės ar priekabiavimu, kurį patiria moterys iš kitų kultūrų.

Būtent todėl labai svarbu, kad šios aukos taip pat būtų įtrauktos, ir Parlamentas labai stengėsi užtikrinti įtraukdamas visus pakeitimus, kuriuos pateikė šešėliniai pranešėjai, kad ši teisinė priemonė būtų taikoma ir šioms aukoms.

Būtent todėl labai svarbu, kad spręsdami šį klausimą bendradarbiautume, ir būtent todėl apgailestaujame, kad Parlamentui ir Komisijai vykdant šią procedūrą nepavyko susitarti dėl vienodo teksto. Net jeigu Parlamentas ir Komisija susitartų, mūsų vis tiek dar lauktų mūšis.

Pone Komisijos nare, smurto aukoms nebus padėta, jeigu šios iniciatyvos įgyvendinimas bus atidėtas dvejiems, trejiems ar ketveriems metams manant, kad tai bus naudingiau joms, nes taip nėra.

Pirmiau kalbėdama pasakėte, kad mes neįvertiname Pagrindinių teisių chartijos svarbos. Mes iš tikrųjų pripažįstame jos svarbą. Reikalas tas, kad ji turi būti taikoma, kad turime imtis priemonių ir kartais tai turi būti teisinės priemonės, taip pat būna atvejų, kai joms priimti tenka įveikti kliūtis. Didžiausia kliūtis – politinės valios trūkumas.

Būtent todėl taip svarbu visiems susitarti dėl tokios iniciatyvos ir Taryba dabar turi apsispręsti. Dabar valstybės narės turi nuspręsti, ar tai iš tikrųjų ta priemonė, kuri padės veiksmingai apsaugoti aukas ir kurią būtina priimti. Manome, kad tai būtent tokia priemonė, ir todėl remiame šią priemonę ir esame čia. Taip pat manome, kad šis klausimas yra neatidėliotinas.

Būtent todėl norime, kad Parlamentas priimtų šį pranešimą balsų dauguma, kad šalys, kurios dar neapsisprendė, ar yra prieš šią iniciatyvą, pamatytų, kad tai vienintelė procedūra, kurią galime taikyti dabar ir ateityje. Ši priemonė yra sudėtinga ir apima daug elementų, bet ja atveriamas kelias ir ji padės apsaugoti aukas ir moterų pilietiškumą.

  Viviane Reding, Komisijos pirmininko pavaduotoja. – Ponia pirmininke, neketinau kalbėti, bet tai, kas buvo pasakyta, turi būti patikslinta. Priemonės, įtrauktos į aukoms skirtą rinkinį, apima visiems rūpimą informavimo veiklą, 2001 m. Tarybos pamatinio sprendimo dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose suderinimą su Lisabonos sutarties nuostatomis, pasiūlymą dėl civilinės apsaugos priemonių ir, jeigu bus būtina, pasiūlymą dėl baudžiamosios apsaugos priemonių. Visa tai bus pateikta šiam Parlamentui kitų metų gegužės mėn.

Negalime tiesiog surašyti visus savo sumanymus ir jums pateikti prieš tai visko išsamiai neapsvarstę. Turime atlikti nuodugnų visų savo pasiūlymų poveikio vertinimą. Turime šią užduotį vertinti labai rimtai ir atlikti patikimus tyrimus, kurie suteiktų tikros pridėtinės vertės. Būtent tuo šiuo metu esame užsiėmę. Baigiame poveikio vertinimo tyrimą, kurį pradėjome siekdami nuodugniai įvertinti visus veiksmus, susijusius teisinėmis ir praktinėmis priemonėmis, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir spartus bei veiksmingas apsaugos priemonių taikymas.

Be to, taip pat norėčiau pranešti šiam Parlamentui, kad šiandien turime gavę keturių valstybių narių parlamentų nuomones dėl apsaugos orderio: teigiamas iš Italijos, Graikijos ir Portugalijos parlamentų ir neigiamą iš Vokietijos aukštųjų parlamento rūmų, kurių atstovai tvirtina, kad direktyva išeina už 82 straipsnio taikymo srities ribų, nes ji apima ne baudžiamąsias priemones ir nusikaltimų prevenciją. Direktyva atmesta remiantis subsidiarumo principu. Taigi mums tenka spręsti labai sudėtingą klausimą. Prieš pateikdami teisinius ir neteisinius pasiūlymus, atliksime nuodugnų tyrimą ir pasistengsime pateikti pasiūlymus dėl priemonių, kurios bus pakankamai veiksmingos apsaugant aukas nuo pakartotinio smurto.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Rumunijoje dėl šeiminio smurto kasmet nukenčia 1 200 000 asmenų, tačiau tik 1 proc. smurto aukų turi pakankamai drąsos pranešti apie tai atitinkamoms institucijoms. Įtampa šeimoje, dažni barniai ir muštynės traumuoja šeimos narius ir paverčia juos aukomis, kuriuos yra priverstos susitaikyti su tokia padėtimi ir priimti ją kaip normą. Smurtas kenkia normaliam ir darniam vaikų vystymuisi. Tyrimai rodo, kad 75 proc. atvejų vaikai perima smurtinio tėvų elgesio modelį. Stokholmo sindromas turi būti gydomas, bet ne įgyvendinant silpnas reformas, kaip kad Rumunijoje. Kovojant su šiuo reiškiniu reikia prevencijos priemonių, pakeitimų atitinkamoje teisinėje sistemoje ir visų šioje srityje įgaliojimus turinčių valstybės institucijų ir pilietinės visuomenės dialogo ir bendradarbiavimo. Šiuo požiūriu Europos apsaugos orderis turi būti stipri priemonė, kurią pasitelkus galima būtų suteikti smurto aukoms saugesnį prieglobstį visose valstybėse narėse. Ji turėtų apimti ir apsaugą prieš smurtą, kurį vykdė asmenų grupė, ir būti taikoma visoms nusikaltimų aukoms, pvz., prekybos žmonėmis, moterų lytinių organų luošinimo, prievartinės santuokos, žmogžudystės dėl garbės, incesto, smurto dėl lyties aukoms, taip pat liudininkams, terorizmo aukoms ir organizuoto nusikalstamumo aukoms.

7. Prekyba žmonėmis (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, kuria panaikinamas Pamatinis sprendimas 2002/629/TVR, kurį pateikė E. Bauer ir A. Hedh Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu (COM(2010)0095 - C7-0087/2010 - 2010/0065(COD)) (A7-0348/2010).

  Edit Bauer, pranešėja. – Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti kolegei A. Hedh, su kuria kartu parengėme šį pranešimą, Tarybai, Komisijai ir visiems dalyvavusiems šiame sunkiame darbe.

Dabartinė padėtis prekybos žmonėmis požiūriu kelia nerimą. Nustatyta, kad Europoje yra keletas šimtų tūkstančių prekybos žmonėmis aukų ir tai yra antras pagal pelningumą su nusikalstama veika susijęs verslas, kuriuo verčiantis gaunamų pajamų dalis siekia apytikriai 32 mln. USD. Prekybos žmonėmis versle matome atsirandant naujų tendencijų. Daugėja priverstinio darbo aukų. Vis dažniau aukomis tampa valstybių narių piliečiai, be to, jų gretose daugėja vaikų. Nustatyta, kad pasaulio mastu vaikai sudaro 40–50 proc. visų aukų. Neseniai paskelbtoje ESBO ataskaitoje šalys raginamos pakeisti požiūrį į prekybą žmonėmis ir vertinti ją kaip plataus masto šiuolaikinę vergovę, o ne kaip nereikšmingą reiškinį.

Kova su prekyba žmonėmis reikalauja visuotinio požiūrio, net jei ir mūsų turimas priemonių rinkinys yra ribotas. Mūsų užduotis – padaryti pakeitimų teisės aktuose. Lisabonos sutartimi mums suteikiamas naujas teisinis pagrindas – 83 straipsnis. Remdamiesi šiuo straipsniu turime galimybę nustatyti bendrą požiūrį, kuriuo vadovaudamiesi galėtume prekeiviams žmonėmis sukurti labiau atgrasančią aplinką ir kartu suteikti aukoms stipresnę apsaugą.

Siūloma direktyva, dėl kurios teksto Taryba ir Komisija susitarė, praplečiama prekybos žmonėmis apibrėžtis atsižvelgiant į kintančias šio reiškinio formas ir tendencijas. Direktyvos projektas suteikia mums galimybę sugriežtinti bausmes, nustatyti minimalią didžiausių bausmių ribą ir taikyti nusikalstamu būdu įgytų pajamų ir turto arešto bei konfiskavimo priemones. Pasiūlymu taip pat siekiama išvengti tolesnės aukų viktimizacijos nustatant, kad prekybos žmonėmis aukos turėtų būti netraukiamos baudžiamojon atsakomybėn ir nebaudžiamos už nusikalstamą veiką, kurią jos buvo priverstos padaryti tiesiogiai dėl to, kad tapo prekybos žmonėmis aukomis.

Aukoms turėtų būti teikiama pagalba ir parama prieš baudžiamąjį procesą, jo metu ir atitinkamą laikotarpį po jo ir tokia pagalba ir parama neturėtų būti siejama su aukos noru bendradarbiauti baudžiamosios veikos tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir teismo metu. Pasiūlyme yra konkreti nuostata, kuria siekiama užtikrinti didesnę pagalbą vaikams ir didesnę jų apsaugą tyrimo metu.

Į direktyvos projektą taip pat įtraukta nuostata dėl ES

kovos su nelegalia prekyba koordinatoriaus, kuris ateityje galėtų prisidėti kuriant visapusiškesnę, darnesnę ir koordinuotesnę kovos su prekyba žmonėmis politiką.

  Anna Hedh, pranešėja. – (SV) 2010 m. Europoje žmonės yra perkami ir parduodami kaip vergai. Tai vyksta nepaisant to, kad vergovė uždrausta seniau nei prieš 250 metų. Jie prievarta įtraukiami į prostituciją, priverstinį darbą ir elgetavimą. Staiga jie supranta, kad tapo priklausomi nuo savininko, ir dažnai net gana kvailai tiki, kad yra jam skolingi. Prekyba žmonėmis yra vienas iš sunkiausių nusikaltimų pasaulyje ir jos mastas, deja, nuolat didėja. Tai rimtas žmogaus teisių, kurias mes ES aršiai giname ir dėl kurių nuolat kovojame, pažeidimas.

Taigi pirmiausia norėčiau padėkoti C. Malmström už taip greitai parengtą pasiūlymą dėl teisės akto dėl prekybos žmonėmis prevencijos ir kovos su ja. Taip pat norėčiau padėkoti kolegei EP narei iš Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto E. Bauer už puikų bendradarbiavimą ir visiems šešėliniams pranešėjams už indėlį rengiant šią direktyvą. Galiausiai reiškiu didžiulę padėką visiems kitiems personalo nariams, kurie puikiai pasidarbavo.

Prekyba žmonėmis dabar yra sparčiausiai plintanti tarpvalstybiniu mastu vykdoma nusikalstama veika. Remiantis JT ataskaita dėl prekybos žmonėmis 2009 m., ši nusikalstama veika yra antras didžiausias nusikalstamų organizacijų pajamų šaltinis po prekybos ginklais. Visiškai aišku, kad nė viena šalis negali išspręsti šios problemos tik savo jėgomis. Prekyba žmonėmis vyksta visose Europos šalyse ir prekeiviai žmonėmis gabena savo aukas per valstybių narių sienas kas dieną.

Todėl turime dirbti išvien ir mūsų teisės aktai šioje srityje turi būti kuo skubiau suderinti. Taigi pasiūlymas paskirti ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatorių, kuris koordinuotų ES darbą šioje srityje kartu su valstybių narių koordinatoriais ir teiktų ataskaitas, taip pat yra tinkamas.

Kovojant su prekybos žmonėmis problema reikia nustatyti bausmes, kurios atitiktų šios nusikalstamos veikos sunkumą ir iš tikrųjų būtų skausmingos asmenims, kurie pelnosi iš prekybos žmonėmis. Manau, padarėme tam tikrą pažangą įtraukę į pasiūlymą dėl teisės akto pasiūlymus dėl bausmių. Taip pat pasiūlyta, kad valstybės narės vadovaudamosi teisinės sistemos principais taikytų prekeiviams žmonėmis nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimo priemonę.

Tačiau vien nubausti nusikaltėlius nepakanka. Taip pat turi būti pagerinta prekybos žmonėmis aukų apsauga. Neapsaugoję aukų niekada nesugebėsime patraukti prekeivių žmonėmis baudžiamojon atsakomybėn. Aukos turi gauti pagalbą, kurios jiems reikia, ir svarbu pirmiausia sukurti saugią aplinką, kad aukos galėtų apsispręsti bendradarbiauti su policija.

Taip pat pasiūlytos nuostatos dėl didesnės vaikų, prekybos žmonėmis aukų, apsaugos ir tuo labai džiaugiuosi. Kadangi 79 proc. prekybos žmonėmis aukų yra moterys ir kadangi seksualinis išnaudojimas yra dažniausiai pasitaikanti prekybos žmonėmis rūšis, labai svarbu, kad direktyva ir visos pasiūlytos priemonės būtų vertinamos atsižvelgiant į lyčių aspektą.

Galiausiai jeigu norime kada nors įveikti šią problemą, turime ką nors daryti dėl nevienodo vyrų ir moterų galios paskirstymo. Vyrų ir moterų nelygybė yra viena iš priežasčių, lemiančių pažeidžiamumą, dėl kurio tampama prekybos žmonėmis aukomis.

Kad su prekybos žmonėmis problema būtų iš tikrųjų kovojama, visos valstybės narės privalo skirti daug dėmesio prevenciniam darbui. Iš esmės, kalbama apie paklausos prekybos žmonėmis aukų paslaugoms mažinimą mūsų šalyse. Jeigu mums pavyks sumažinti paklausą, sumažės ir galimybė naudotis šiomis paslaugomis. Tai reiškia, kad turime kovoti su tais, kurie daro prekybą žmonėmis pelningą. Todėl pasiūlėme nustatyti visoms valstybėms privalomą reikalavimą kriminalizuoti tuos, kurie iš anksto žinodami sąmoningai naudojasi prekybos žmonėmis aukų paslaugomis. Pagal dabar galiojančius ES teisės aktus darbdavių naudojimasis prekybos žmonėmis aukų darbu laikomas baustinu įstatymo pažeidimu. Tas pats principas turėtų būti taikomas ir asmenims, kurie naudojasi aukų paslaugomis.

Deja, mums nepavyko pasiekti, kad šis pasiūlymas būtų priimtas. Taigi valstybės narės neprivalės kriminalizuoti tokių asmenų, bet jos turės pranešti apie priemones, kurių ėmėsi siekdamos sumažinti paklausą prekybos žmonėmis aukų paslaugoms.

Tačiau įtraukėme šį klausimą į darbotvarkę ir ES lygmeniu sulaukėme paramos savo pasiūlymui iš atitinkamų Parlamento komitetų, taip pat iš ekspertų, policijos ir savanorių organizacijų. Manau, kad susitarimas, dėl kurio šiandien balsuosime, yra didelis žingsnis pirmyn, tad dabar turime sutelkti jėgas kovai su prekyba žmonėmis Europoje ir panaikinti šią šiuolaikinę vergovę.

Neturime nuleisti rankų, nes žmonių teisė patiems spręsti, kaip gyventi ir ką daryti su savo kūnu, yra žmogaus teisė, kuria negalima prekiauti kaip batų raišteliais ar bananais.

  Cecilia Malmström, Komisijos narė. – Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad tekstas, dėl kurio netrukus balsuosime ir kurį, tikėkimės, priimsime, iš tikrųjų yra istorinės svarbos.

Tai yra pirmoji ES baudžiamosios teisės priemonė įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Manau, galime būti patenkinti susitarimu, kurį šiandien turime.

Tai yra suderintas kompromisinis institucijų susitarimas. Aš, žinoma, suprantu, kad Parlamentas, kaip pasakė pranešėjos, ir Komisija norėtų, kad kai kurių dalių formuluotės būtų kitokios. Tačiau apskritai tai yra geras rezultatas, visapusiškai atitinkantis Parlamento, Tarybos ir Komisijos tikslus – kovoti su prekyba žmonėmis, su šia siaubinga šiuolaikinės formos vergove, šia siaubinga piktadarybe, kuriai neturi būti vietos Europoje 2010 m. ir kuria šiurkščiai pažeidžiamos daugybės piliečių pagrindinės teisės.

Man yra tekę susitikti su prekybos žmonėmis aukomis: vaikais, vyrais ir daugybe moterų, įtrauktų į seksualinės vergovės verslą. Jų istorijos, žinoma, siaubingos. Šiandien priėmę šią direktyvą turėsime geresnę priemonę, skirtą padėti šioms aukoms. Tai iš tikrųjų gera dovana Kalėdų proga.

Norėčiau nuoširdžiai padėkoti Parlamentui, ypač abiem pranešėjoms, E. Bauer ir A. Hedh, šešėliniams pranešėjams ir visiems tiems, kurių pastangomis tapo įmanoma pasiekti susitarimą.

Yra keletas pavyzdžių, kai Europos Parlamentas padėjo patobulinti direktyvą. Pirmiausia norėčiau paminėti į 14 straipsnį įtrauktą nuostatą dėl nelydimų nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių nepilnamečių statuso ir teisių. Ši nuostata įtraukta jūsų prašymu ir sutinkame, kad tai padarę direktyvą patobulinome. Yra ir kitų pavyzdžių.

Norėčiau paminėti vieną dalyką, dėl kurio apgailestauju, nes Taryba neparėmė Komisijos pasiūlymo, nors jūsų paramą turėjome. Tačiau pasiekti Taryboje susitarimą, kad ES piliečiams ir nuolatiniams jos gyventojams, padariusiems nusikaltimus užsienyje, būtų taikomos ekstrateritorinės jurisdikcijos nuostatos, nebuvo įmanoma.

Vis dėlto manau, kad nuostata, kuria būtų užtikrinta, kad visi asmenys, gyvenantys kartu su mumis Europoje, kurie padaro kitose šalyse nusikaltimus, susijusius su prekyba žmonėmis, galėtų būti persekiojami baudžiamąja tvarka ES, būtų labai naudinga. Tačiau susitarti dėl jos nebuvo įmanoma. Prie šio klausimo bus grįžta svarstant direktyvą dėl vaikų išnaudojimo ir vaikų pornografijos. Dar svarbiau bus aptarti klausimą dėl ekstrateritorinės jurisdikcijos taikymo nuolat ES gyvenantiems asmenims, kai diskutuosime dėl galimybių patraukti į teismą Europoje gyvenančius pedofilijos sekso turistus.

Manau, derybose su Taryba kartu turėtume primygtinai reikalauti, kad tokia nuostata būtų įtraukta į direktyvą. Kaip sakiau, visi kartu puikiai padirbėjome. Šiandien turime labai svarbią kovos su prekyba žmonėmis ir aukų apsaugos priemonę, kuria duodamas signalas, kad prekyba žmonėmis yra labai sunkus nusikaltimas. Už šį nusikaltimą turėtų būti atitinkamai baudžiama ir dabar jis apibrėžiamas vienodai visose valstybėse narėse. Dar kartą dėkoju už jūsų indėlį.

  Agustín Díaz de Mera García Consuegra, PPE frakcijos vardu. – (ES) Ponia pirmininke, Komisijos nare, prekyba žmonėmis yra žiauri tikrovė ES.

Seksualinis išnaudojimas yra pagrindinis žmonėmis prekiaujančios mafijos tikslas po kitų šios problemos aspektų ir su ja susijusių rykščių, kaip antai priverstinis darbas, išnaudojimas namų ūkyje, prievartinės santuokos, vaikų išnaudojimas verčiant juos elgetauti, neteisėtas įvaikinimas ir prekyba organais.

Parlamentas privalo panaudoti Lisabonos sutarties 63 straipsniu jam suteiktas naujas galias, kad ES teisės aktai šioje srityje būtų sustiprinti. Be daugybės kitų dalykų, būtina suklasifikuoti nusikaltimus, kurie dar nėra įtraukti į kai kuriuos Europos baudžiamosios teisės aktus.

Kad žmonės būtų apsaugoti nuo prekeivių žmonėmis, turime sustiprinti savo teisės aktus dviem aspektais: prevencijos bei apsaugos ir integracijos į visuomenę ir darbo rinką. Turime nustatyti konkrečias nepilnamečių apsaugos priemones, kriminalizuoti prekeivius žmonėmis ir jų tarpininkus, nustatyti paklausos mažinimo priemones ir taikyti nusikalstamu būdu įgytų pajamų konfiskavimo priemonę, taip pat nustatyti baudžiamąją atsakomybę juridiniams asmenims, dalyvaujantiems bet kuriame prekybos žmonėmis veikos etape, sugriežtinti darbdavių kontrolę ir bausmes už neteisėtą nelegalių imigrantų samdymą, sustiprinti Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros ir imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų vaidmenį nustatant kanalus, kuriais naudojasi prekeiviai žmonėmis, ir jų modus operandi ir galiausiai sustiprinti Europos policijos biuro (Europolo) jungtinių tyrimų grupių vaidmenį kovojant su mafija.

Baigdamas norėčiau pridurti, kad ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatorius gali labai prisidėti įgyvendinant tikslus, kuriuos minėjau, tačiau jo kompetencija ir įgaliojimai turi būti aiškiai apibrėžti, kad būtų išvengta kartotinų veiksmų ar kišimosi į funkcijas, pavestas Europolui.

  Monika Flašíková Beňová, S&D frakcijos vardu. – (SK) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti E. Bauer ir A. Hedh parengus išsamų pranešimą šiuo labai svarbiu klausimu.

Prekyba žmonėmis yra smerktinas reiškinys šiandienos civilizuotoje visuomenėje. Tai trečia pagal pelningumą neteisėta prekybos veikla po prekybos ginklais ir narkotikais. Ši vadinamoji šiuolaikinė vergovė yra rimtas nusikaltimas ir pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas. Lisabonos sutartimi Europos Sąjungai suteikti didesni įgaliojimai įvairiose baudžiamosios teisės srityse, įskaitant kovą su prekyba žmonėmis. Europos Parlamentas dabar šioje srityje atlieka svarbų vaidmenį kaip vienas iš įstatymų leidėjų. Tačiau patirtis rodo, kad dabartinė teisinė sistema nėra pakankamai veiksminga, o žmogaus teisių apsaugos srityje turi būti padaryta net daugiau. Turime priimti prevencijos priemones, nukreiptas prieš patį prekybos žmonėmis reiškinį. Didžiausias dėmesys turi būti skiriamas vaikams ir moterims, nes tai pažeidžiamiausios grupės. Privalome padaryti viską, ką galime, kad prisidėtume užtikrinant oraus gyvenimo sąlygas galimoms šio nusikaltimo aukoms, kurios dažnai patiria socialinę atskirtį.

  Antonyia Parvanova, ALDE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, nepaisant to, kad kovos su prekyba žmonėmis srityje dedama vis daugiau pastangų, ši sudėtinga problema tebetarpsta ir plinta po visą Europą. Todėl būtina imtis aktyvesnės veiklos ir priimti tinkamas priemones, kad galėtume apsaugoti asmenis nuo įvairiais tikslais vykdomos prekybos žmonėmis, persekioti prekeivius žmonėmis baudžiamąja tvarka ir veiksmingai ginti aukų teises valstybių narių ir ES lygmeniu.

Ši direktyva padės mums veiksmingai spręsti sudėtingas tarpvalstybines problemas ir derinti bendrą veiklą valstybių narių ir ES lygmeniu kovojant su šiuo šiurkščiu žmogaus teisių pažeidimu ir ypatingos rūšies smurtu prieš moteris. Naująja teisine priemone bendrai įsipareigojame užtikrinti, kad moterų teisių apsaugai visoje Europoje būtų skiriamas prioritetinis dėmesys atsižvelgiant į tai, kad šis plačiai išplitęs reiškinys, be jokių abejonių, neproporcingai paveikia būtent moteris ir merginas.

Norėčiau atkreipti dėmesį dar į vieną svarbų klausimą, kurį siūlau įtraukti į šį teisės aktą. Jis susijęs su socialiniais ir ekonominiais šios plačiai išplitusios problemos aspektais Europos šalyse ar regionuose, kuriuose socialiniai ir ekonominiai netolygumai yra svarbiausia pavienė prekybos žmonėmis priežastis. Bendromis pastangomis mums pavyko pasiekti teigiamą rezultatą ir įtraukti į tekstą nuostatą, kurioje kalbama apie tokią praktiką, kaip, pvz., neteisėtas įvaikinimas.

Baigdama norėčiau labai pabrėžti, kad pagrindinė atsakomybė kovojant su prekyba žmonėmis tenka valstybėms narėms. Jos turėtų imtis konkrečių priemonių, kad būtų užkirstas kelias prekybai žmonėmis, sustabdytas šio reiškinio plitimas ir užtikrinta prekybos žmonėmis aukų teisių apsauga, ir atlikti svarbesnį vaidmenį sprendžiant šią didelę problemą.

  Judith Sargentini, Verts/ALE frakcijos vardu. – (NL) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti A. Hedh ir E. Bauer už sunkų darbą, kurį jos atliko rengdamos šį pranešimą.

Ši direktyva susijusi su baudžiamuoju persekiojimu, prevencija ir apsauga prekybos žmonėmis srityje. Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas norėtų, kad ši direktyva būtų išsamesnė, ypač prekybos žmonėmis aukų apsaugos atžvilgiu. Šiuo atveju kalbu apie prekybos žmonėmis aukos teisę gyventi šalyje, į kurią pateko atsidūrusi prekeivių žmonėmis rankose ir kurioje vėliau galbūt buvo išgelbėta. Kaip užtikrinsime aukai galimybę iš tikrųjų pradėti naują gyvenimą?

Taigi šis klausimas nėra pakankamai sureguliuotas šia direktyva. Direktyvoje kalbama tik apie leidimą gyventi laikinai, kurio galiojimui pasibaigus auka nežino, ar bus išsiųsta atgal į šalį, iš kurios atvyko patekusi į prekeivių žmonėmis rankas. Todėl puoselėjame viltį, kad ši direktyva bus išdėstyta nauja redakcija, kad galėtume vienaip ar kitaip šį klausimą išspręsti. Tikimės, kad tai padarę galėsime pradėti teikti aukoms tikrą pagalbą.

Kitas klausimas, dėl kurio karštai diskutuojama šiame Parlamente – ar asmenys, kurie naudojasi prekybos žmonėmis aukų paslaugomis, turėtų būti baudžiami? Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas tebėra tos nuomonės, kad bausdami šiuos asmenis dar labiau pabloginsime prekybos žmonėmis aukų padėtį, nes jų veikla tuomet taps visiškai nelegali.

Taip pat džiaugiuosi matydama, kad pagal šią direktyvą valstybės narės šiuo atžvilgiu tebeturės pasirinkimo laisvę, bet norėčiau paklausti valstybių narių, kurios šiuos klausimus spręs, štai ko: kaip turėtume po to suteikti aukai galių?

  Andrea Češková, ECR frakcijos vardu. – (CS) Ponia pirmininke, manau, kad patobulintos teisinės priemonės, skirtos kovoti su prekyba žmonėmis, ir Europos apsaugos orderio priemonė yra nepaprastai svarbios, nes tai dar vienas žingsnis, kurį žengiame siekdami apsaugoti moteris ir ypač vaikus nuo smurto. Didelė teksto dalis skirta vaikų aukų apsaugai ir pagalbai šioms aukoms, kurios yra pažeidžiamiausia gyventojų dalis. Džiaugiuosi, kad pavyko pasiekti kompromisą su Taryba ir kad šis tekstas yra pakankamai stiprus ir kartu suteikia galimybę išlaikyti pagrindines materialinės baudžiamosios teisės nuostatas. Mano nuomone, europinės teisinės priemonės, kuriomis kriminalizuojami klientai, besinaudojantys prekybos žmonėmis aukų paslaugomis, galėtų būti labai probleminės. Todėl norėčiau padėkoti už šią direktyvą, kuri verta mūsų visapusiškos paramos.

  Cornelia Ernst, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti abiem pranešėjoms. Jos atliko didžiulį darbą, kurio rezultatas neabejotinai yra žingsnis pirmyn. Galima būtų pasakyti, kad direktyvos projektas yra nepaprastai svarbus šimtams tūkstančių prekybos žmonėmis aukų ir juo turėtų būti padarytas galas jų neteisėtam statusui. Jame kalbama ne tik apie apsaugą, bet ir apie prevenciją ir pirmiausia kompensaciją.

Šios direktyvos taikymo sritis, susijusi su prekyba žmonėmis, yra plati. Manome, kad tai teisinga, nors, žinoma, turime sunkumų dėl elgetavimo problemos – tai pripažįstu atvirai – ir daugeliu aspektų dėl nelegalios migracijos.

Teisinga, kad visoje direktyvoje daromos nuorodos į lyties aspektą ir – man tai svarbiausia – atsižvelgiama į vaikų gerovę nelydimų nepilnamečių atveju. Taip pat norėčiau pasakyti, kad šiuo atžvilgiu mano šalyje, Vokietijoje, dar nemažai reikia nuveikti, ir labai džiaugiuosi, kad vaikams šiame direktyvos projekte skiriama labai daug dėmesio.

Dar vienas dalykas, kurį verta pripažinti – tai, kad sprendžiant šią problemą ypač svarbu atsižvelgti į nėščias moteris ir ligonius ar neįgaliuosius. Prevencijos priemonės, kaip antai valstybės tarnautojų mokymas ir koordinatoriaus pareigybės įsteigimas valstybėse narėse, yra dideli žingsniai tinkama kryptimi. Jeigu šiandien balsuosime už šį pranešimą, būsime verti padėkos.

Taip pat tikiuosi, kad šiam klausimui valstybėse narėse bus teikiama daugiau dėmesio, nes bet kuriuo atveju dabar jos turės teikti ataskaitas. Galbūt tai paskatins jas siekti šio tikslo.

  Mara Bizzotto, EFD frakcijos vardu. – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, tarptautinių organizacijų ir policijos pajėgų duomenimis, dabar prekyba žmonėmis yra antrasis didžiausias organizuoto nusikalstamumo pajamų šaltinis po prekybos narkotikais pasaulyje. Manoma, kad prekybos organais, prostitucijos ir priverstinio darbo aukomis yra tapę apie 30 mln. asmenų.

Tai reiškia, kad kova su šiuo didžiulio masto kriminaliniu reiškiniu pirmiausia reiškia mūšį už mūsų piliečių saugumą kovojant su nelegalia imigracija ir nusikaltimu, kuris gimdo kitus nusikaltimus. Susidūrusi su tokio masto problema, Europa privalo teisėtai imtis griežtų priemonių prieš tuos, kurie įvairiai išnaudoja žmones.

Kovojant su šiuo reiškiniu būtinas valstybių narių ir policijos pajėgų bendradarbiavimas, bet pirmiausia turi būti tikrumas, kad prekeiviai žmonėmis bus nubausti. Taip pat reikia atminti, kad daugybė žmonių yra išnaudojami todėl, kad neturi padorių gyvenimo sąlygų savo kilmės šalyse: jie gyvena skurde ir neviltyje ir yra pasirengę viskam – net išvažiuoti iš savo šalies susivilioję pažadu kitur rasti geresnį gyvenimą, kuris, deja, niekada netampa tikrove.

Be nusikaltimų prevencijos ir prekybos žmonėmis aukų apsaugos, Europa taip pat privalo imtis daugiau ir geriau apgalvotų veiksmų siekdama užtikrinti, kad šie žmonės galėtų gyventi priimtinomis sąlygomis savo pačių šalyse. Padėti žmonėms jų pačių šalyse turi būti pagrindinis Europos politinės veiklos principas, kad mūsų pastangos būtų nukreiptos ne tik į nusikaltimų užkardymą, bet ir jų prevenciją.

  Andrew Henry William Brons (NI). – Ponia pirmininke, sąvoka „prekyba žmonėmis“ visai pagrįstai vartojama menkinamąja prasme, nes šia sąvoka apibūdinama pasipiktinimą kelianti praktika. Su žmonėmis, ypač moterimis, elgiamasi tarsi jie būtų prekės ar net gyvuliai, kuriuos galima transportuoti, panaudoti ir dažnai net prieš juos smurtauti.

Tačiau ši sąvoka vartojama pernelyg siaura prasme. Labai retai legali ekonominė migracija yra iš tikrųjų savanoriška. Kitoms sąlygoms esant vienodoms, dauguma žmonių mieliau liktų su savo žmonėmis savo pačių šalyse. Jie migruoja siekdami ekonominio praturtėjimo arba dėl to, kad dėl ekonominių jėgų veikimo neteko savo pragyvenimo šaltinio.

Migracija yra visuotinio kapitalizmo, kurio sąlygomis žmonės yra vertinami ne kaip žmonės, o kaip gamybos jėga, kuria pasinaudojus galima atsikratyti, šalutinis produktas. Ekonominė migracija yra tokios pačios rūšies prekyba žmonėmis kaip ir nusikalstamų tinklų organizuojama nelegali migracija. Prekeiviais žmonėmis yra vyriausybės, kurios visiškai sąmoningai sudaro sąlygas atsirasti tariamai nevaldomoms ekonominės jėgoms visuotinio kapitalizmo labui. Ekonomika turėtų tarnauti žmonių labui, o ne žmonės tarnauti ekonominėms jėgoms.

  Barbara Matera (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, Komisijos nare, į šį pasiūlymą dėl direktyvos įtrauktas lyties aspektas palengvins mums ginti pažeidžiamiausius žmones taikant šią priemonę. Tuo, kad Lisabonos sutartyje daug kalbama apie prekybą žmonėmis, patvirtinama, kad ši problema yra rimta ir neatidėliotinai spręstina. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 5 straipsnio 3 dalyje ši praktika draudžiama pripažįstant ją tam tikros rūšies vergove ir priverstiniu darbu.

Pranešėjos išplėtė apsaugos taikymo sritį ypatingą dėmesį skirdamos vaikams ir moterims, taip pat sąlygoms, kurioms esant prekeiviams yra lengviau verstis šios rūšies vergove. Pranešime taip pat pagrįstai atkreipiamas dėmesys į tai, kad prekyba žmonėmis taip pat susijusi su neteisėtu įvaikinimu ir prievartinėmis santuokomis.

Manau, privalau atkreipti dėmesį į sunkumus, kurių patiria prie ES sienų esančios valstybės narės kovodamos su nelegalia imigracija. Pirmiausia jų patiria Italija, mano pačios šalis, kuriai kas dieną tenka susidurti su prekybos žmonėmis atvejais mūsų keliuose ir erdvėse. Turime vykdyti informavimo veiklą ir kelti visuomenės sąmoningumą, kad pilietinė visuomenė būtų įtraukta į kovą su šiuo reiškiniu. Pateiktame pranešime numatoma teikti aukoms rūpestingą apsaugą siekiant panaikinti šį reiškinį. Todėl norėčiau paremti pateiktą pasiūlymą ir pasveikinti abi pranešėjas.

  Silvia Costa (S&D). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, kaip šešėlinė pranešėja, norėčiau padėkoti pranešėjoms ir pasakyti, kad manau, jog ši direktyva yra nepaprastai svarbi, nes tai pirmas kartas, kai Europos Sąjunga ėmėsi teisiškai privalomos priemonės kovos su prekyba žmonėmis srityje.

Jungtinių Tautų konvencija priimta prieš penkiasdešimt metų, tačiau mūsų civilizuotoje Europoje tebėra šimtai tūkstančių žmonių, kurių dauguma yra moterys ir vaikai, paverstų vergais. Pirmą kartą ES yra apsiginklavusi atskira priemone, skirta kovoti su prekyba žmonėmis, ar tai būtų prekyba dėl seksualinio išnaudojimo, išnaudojimo darbe ar dėl priverstinio elgetavimo.

Mūsų frakcija siekė trijų prioritetinių tikslų: smogti prekeiviams žmonėmis ES lygmeniu suvienodintomis ir sugriežtintomis sankcijomis, įskaitant turto konfiskavimą ir jo panaudojimą paramos aukoms tikslais; užtikrinti aukoms aukštą apsaugos lygį ir socialinę reabilitaciją, nemokamą teisinį atstovavimą ir imunitetą nuo teisminio persekiojimo už nusikaltimus, padarytus tiesiogiai dėl to, kad tapo prekybos žmonėmis aukomis; remti labai svarbų vaidmenį, kurį atlieka paramą aukoms teikiančios nevyriausybinės organizacijos, tiek pasaulietinės, tiek ir religinės.

Tačiau puoselėju viltį, kad 2004 m. direktyva dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos padėjimo veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis bus persvarstyta. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad pasiūlyme numatytos stipresnės vaikų apsaugos priemonės, ir remiu Komisijos narės C. Malmström raginimą imtis papildomų priemonių, nukreiptų prieš sekso turizmą ir vaikų pornografiją.

  Nadja Hirsch (ALDE). – (DE) Ponia pirmininke, kaip Liberalų ir demokratų už Europą aljanso frakcijos šešėlinė pranešėja, taip pat norėčiau nuoširdžiai padėkoti abiem pranešėjoms. Dėkoju už jūsų bendradarbiavimą. Manau, kartu parengėme ir šiandien pateikėme tinkamą dokumentą. Galime šiandien priimti sprendimą dėl priemonės, kuri iš tikrųjų gali padėti pažaboti prekybą žmonėmis. Tačiau turės būti užtikrinta, kad valstybės narės įgyvendintų šią direktyvą. Labai svarbu pasirūpinti, kad institucijos, kurios šią direktyvą vykdys, pvz., policija ir teismai, žinotų, kaip iš tikrųjų atpažinti šį nusikaltimą ir už jį persekioti. Tai gyvybiškai svarbu, taip pat labai svarbu kelti visuomenės sąmoningumą, kaip B. Matera jau pasakė, kad žmonės žinotų, jog prekyba žmonėmis vyksta ir ES. Ja verčiamasi ne tik kitose šalyse, teoriškai ji gali vykti tiesiog prie jūsų namo durų.

Kitas svarbus klausimas, dėl kurio mums, liberalams iš Vokietijos, kilo sunkumų, nors vėliau jis buvo išspręstas teigiamai suteikiant galių šioje srityje valstybėms narėms – tai klausimas dėl prekybos aukomis paslaugas naudojančių asmenų kriminalizavimo, nes baudžiamąja tvarka persekiojamas asmuo turi teisę atsisakyti duoti teisme parodymus. Jeigu asmuo, pvz., vyras, naudojęsis į prostituciją įtrauktos prekybos žmonėmis aukos paslaugomis, teisme pasinaudos šia teise atsisakyti duoti parodymus, bus prarasta informacija, kuri galėtų būti naudinga vėliau pagaliau atskleidžiant šį prekeivių žmonėmis tinklą. Todėl gerai, kad šis klausimas priklauso valstybių narių kompetencijai, ir norėčiau labai jums padėkoti už bendradarbiavimą.

  Peter van Dalen (ECR). – (NL) Ponia pirmininke, pagrindas daugeliui dabartinių įvykių buvo paklotas jau prieš šimtus metų. Kalbu apie pramoninę revoliuciją, atstovaujamosios demokratijos pradžią ir vergovės panaikinimą.

Šiuo metu vykstanti kova su prekyba žmonėmis yra kadaise Williamo Wilberforce‘o pradėtos kovos tąsa. Deja, prekyba žmonėmis yra viena iš didžiausių užslėptų problemų Europos Sąjungoje. Ja pakertamos pagrindinės mūsų žmonių teisės ir mūsų demokratijos pamatai. Todėl visapusiškai remiu šį pranešimą.

Tačiau, kaip suprantu, pasiūlytos recidyvistams taikytinos bausmės, deja, tebebus švelnios. Šiame pasiūlyme nereikalaujama, kad ne kartą už vertimąsi prekyba žmonėmis suimti asmenys būtų baudžiami ypač griežtai. Man atrodo, taip neturėtų būti. Pritariu požiūriui, kad antrą ar trečią kartą suimti prekeiviai žmonėmis būtų baudžiami privalomai jiems skiriant įkalinimo iki gyvos galvos bausmę.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Ponia pirmininke, siekiant panaikinti prekybą žmonėmis, svarbu, kad į kovą su šia blogybe įsitrauktų visi. Žinoma, kad šios rūšies šiuolaikinė vergovė yra labai pelninga nusikalstamoms organizacijoms, kurios verčiasi daugybės rūšių prekyba žmonėmis – nuo seksualinio išnaudojimo ir priverstinio darbo iki neteisėtos prekybos žmogaus organais ar net darbo namų ūkyje ir kitų rūšių nelegalaus darbo.

Taigi su šia praktika, kuri ypač paveikia moteris ir vis dažniau vaikus, turi būti veiksmingai kovojama baudžiant tokių nusikaltimų vykdytojus, taip pat būtina teikti paramą šių nusikaltimų aukoms padedant joms ištrūkti iš priklausomybės nuo nusikalstamų organizacijų gniaužtų. Todėl taip pat būtina kovoti su tokios padėties priežastimis sukuriant sąlygas žmonėms išbristi iš skurdo, remiant sąžiningo turto perskirstymo politiką, užtikrinant galimybę naudotis pagrindinėmis viešosiomis paslaugomis ir skatinant darbo vietų su garantijomis, suteikiančių žmonėms galimybę padoriai pragyventi, kūrimą. Manau, tai vienas iš būdų judėti pirmyn, kurį čia, Europos Sąjungoje, būtina skatinti.

  Niki Tzavela (EFD). – (EL) Ponia pirmininke, Komisijos nare, įrodyta, kad veiksmingiausias būdas kovoti su prekyba žmonėmis – parodyti pavyzdį nustatant griežtas bausmes prekeiviams žmonėmis. Primygtinai patariu – kadangi čia, Parlamente, esame linkę nustatyti konkrečius kiekybinius tikslus sakydami, kad tai turi būti, pvz., 20 ar 30 proc. – rekomenduoti bendrą Europos teisės aktų sistemą, kuria būtų nustatyta minimali 10–15 metų trukmės įkalinimo bausmė, kuri negalėtų būti sutrumpinta ar pakeista pinigine bauda. Pamatysite, kaip tai veiksminga. Manau, kad suderinta ES teisės sistema ir minimali 10–15 metų įkalinimo trukmė būtų veiksmingiausia kada nors mūsų priimta priemonė. Negalima kovoti su klimato kaita ir aplinkos tarša nenustačius kiekybinių tikslų, taigi tas pats galioja ir kovos su šiuo nusikaltimu atveju.

  Regina Bastos (PPE). – (PT) Ponia pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, pirmiausia turiu pasveikinti pranešėjas E. Bauer ir A. Hedh puikiai padirbėjus rengiant šį pranešimą. Prekyba žmonėmis yra gėdingas reiškinys mūsų visuomenėje ir kovojant su juo reikia visų mūsų griežto ir suderinto atsako.

Su organizuotu nusikalstamumu, su kuriuo siejamas lytinis išnaudojimas, priverstinis darbas, prekyba žmogaus organais ir kita smerktina praktika, turi būti veiksmingai kovojama, bet pirmiausia būtina jam užkirsti kelią. Šiuo atveju kalbama apie žmogaus teisių gynimą ir pažeidžiamiausių asmenų, ypač moterų ir vaikų, apsaugą. Patirtis parodė, kad dabar galiojanti teisinė sistema nėra pakankamai veiksminga ir kad Europos Sąjunga šioje srityje turi dėti daugiau pastangų.

Būtina užtikrinti glaudesnį tarpvalstybinį bendradarbiavimą, įskaitant veiksmingą keitimąsi informacija ir gerąja patirtimi. Šiame pasiūlyme pagrįstai pabrėžiamas dėmesys aukai. Šioje srityje vykdoma politika turėtų apimti aspektus, susijusius su socialiniais reikalais ir socialine įtrauktimi, pvz., socialinę aukos reabilitaciją.

  Claude Moraes (S&D). – Ponia pirmininke, ši diena Parlamentui nėra eilinė. Turėtume didžiuotis istoriniu žingsniu, kurį šiandien žengėme ir dėl prekybos žmonėmis, ir, iš tikrųjų, dėl Europos apsaugos orderio. Pirmą kartą pasitelkiame baudžiamąją teisę ir visas Lisabonos sutartimi mums suteiktas priemones kovai su viena sudėtingiausių ir siaubingiausių problemų, kurią turime spręsti bendromis jėgomis.

Mes S&D frakcijoje didžiuojamės darbu, kurį atliko Anna Hedh kartu su kita pranešėja E. Bauer, ir didžiuojamės šiame pranešime numatytais dalykais, pažymėtais žodžiais „pirmą kartą“. Pirmą kartą ES privalomu teisės aktu nustatomos griežtos sankcijos prekeiviams žmonėmis. Pirmą kartą pateikiamos tvirtos garantijos dėl aukų apsaugos, skiriamas ypatingas dėmesys aukoms vaikams, nustatoma, kad aukos neturi būti traukiamos baudžiamojon atsakomybėn už įstatymo pažeidimus, kuriuos jos buvo priverstos padaryti dėl to, kad pateko vergijon, ir pirmą kartą pripažįstama NVO vaidmens teikiant paramą aukoms svarba.

Galiausiai šio reikalo dėl moterų ir vaikų sudėtingumas – tai yra baudžiamosios teisės sritis – neturėjo ir netapo priežastimi, dėl kurios būtų pasipriešinta labai tinkamam pranešimui. Didžiuojamės savo frakcijoje, kad jis sulaukė plačios paramos Parlamente. Visas Parlamentas gali pelnytai tuo didžiuotis.

  Axel Voss (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, Komisijos nare, ši direktyva yra didžiulis žingsnis pirmyn veiksmingai kovojant su prekyba žmonėmis. Pranešėjoms pavyko pasiekti gerą rezultatą dėl minimalių bausmių, jurisdikcijos, aukų netraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir senaties termino. Galbūt ne viskas atitinka tai, ką mes norėtume matyti direktyvoje, tačiau tai labai praktiškas sprendimas. Kitoks sprendimas tam tikru mastu būtų pakenkęs valstybių narių teisinei sistemai baudžiamosios teisės srityje. Šiuo atžvilgiu turime būti nuosaikesni. Taip pat esu įsitikinęs, kad būtume padarę sau blogą paslaugą, jeigu būtume įtraukę nuostatą dėl prostitučių klientų persekiojimo baudžiamąja tvarka, nes būtume persekioję ne tuos, kuriuos reikia.

Tačiau norėčiau grįžti prie bendro klausimo, susijusio su baudžiamąja teise ir baudžiamuoju procesu valstybėse narėse. Tai labai delikati nacionalinės teisės sritis, kuri buvo plėtojama šimtmečiais. Todėl spręsdami šiuos klausimus turime būti labai apdairūs. Tas pats pasakytina ir būsimo Europos tyrimų orderio atžvilgiu.

Tačiau šiandien nustatėme tinkamą pagrindą tarpvalstybiniam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose. Džiaugiuosi, kad šį žingsnį žengėme.

  Britta Thomsen (S&D). – (DA) Ponia pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, jeigu žinome, kad keli šimtai tūkstančių žmonių kasdien parduodami kaip vergai Vakarų Europai, privalome imtis veiksmų. Todėl labai džiaugiuosi, kad Taryba ir Parlamentas sėkmingai susitarė dėl šios naujos direktyvos dėl prekybos žmonėmis prevencijos ir kovos su ja. Naujasis teisės aktas gerokai stipresnis už dabar galiojantį ir tai yra didelis laimėjimas užtikrinant didesnę pagalbą ir apsaugą aukoms. Be to, prekyba žmonėmis besiverčiančių nesąžiningų asmenų persekiojimas taps net tikslingesnis ir veiksmingesnis.

Džiaugiuosi, kad direktyvoje pabrėžiama, jog aukos turėtų būti apsaugotos nuo bet kokio persekiojimo baudžiamąja tvarka ar bausmių taikymo. Kai auka yra verčiama vykdyti nusikalstamą veiką, turi būti nubausti tie, kas už to stovi, o ne auka. Europos Parlamento nuomone, taip pat yra svarbu, kad pagalba aukoms visada būtų teikiama jiems suprantama kalba ir tvarka. Be to, turime nepamiršti, kad savanorių ir ne pelno organizacijos atlieka labai svarbų vaidmenį ir užkertant kelią prekybai su žmonėmis, ir su ja kovojant. Šiandien galėtų būti labai svarbi diena kovojant už padorumą, nes Europos Parlamentas, tikėkimės, balsuos už šį naują teisės aktą, kuris suteiks mums galimybę ištiesti aukoms jiems taip reikalingos pagalbos ranką ir dar intensyviau persekioti už šių nusikaltimų stovinčius žmones.

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Ponia pirmininke, sankcijos juridiniams asmenims už nusikalstamą veiką, susijusią su prekyba žmonėmis, padeda intensyviau kovoti su šios rūšies šiuolaikine vergove.

Žinoma, juridinio asmens atsakomybė neturėtų pašalinti konkrečių fizinių asmenų, vienaip ar kitaip dalyvavusių vykdant šią veiką, baudžiamosios atsakomybės. Be finansinių baudų taikymo, veiksmingos sankcijos juridiniams asmenims, mano nuomone, apima teisės į valstybės teikiamas lengvatas arba pagalbą atėmimą, laikiną ar nuolatinį teisės verstis komercine veikla atėmimą ir pirmiausia teismo paskirtą juridinio asmens likvidavimą. Valstybės narės turi imtis teisinių priemonių siekdamos užtikrinti, kad kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos turėtų įgaliojimus netraukti baudžiamojon atsakomybėn prekybos žmonėmis aukų ir neskirti joms bausmių, kad šios institucijos galėtų tęsti tyrimą net ir tuo atveju, kai auka atsiima parodymus. Galiausiai, bet ne mažiau svarbu, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šių pasipiktinimą keliančių nusikaltimų aukos dažnai ir toliau yra viktimizuojamos ir atsiduria labai nesaugioje padėtyje, todėl joms būtina suteikti ypatingą apsaugą ir paramą. Ypatingas dėmesys taip pat turi būti skiriamas nepilnametėms aukoms ir, siekiant užtikrinti šių aukų apsaugą, būtina rasti net išsamesnių ilgalaikių sprendimų.

  Olga Sehnalová (S&D). – (CS) Ponia pirmininke, yra vienas dalykas, bendras visiems pranešimams, dėl kurių šį rytą diskutuojame – pagrindinių žmogaus teisių apsauga Europos Sąjungoje ir bendras europinis procesas šioje srityje. Sunku patikėti, kad ES XXI a. kasmet keli šimtai tūkstančių žmonių, kurių dauguma yra moterys ir vaikai, tampa prekybos žmonėmis aukomis. Liūdna, kad dabartiniais laikais ši problema yra tokia aktuali, ir statistika, deja, nerodo, kad jos mastas mažėtų. Visiškai priešingai. Šio rimto nusikaltimo vykdytojai gauna astronominį pelną iš prekybos žmonėmis, siekiantį apytikriai 32 mlrd. USD per metus. Užtikrinti žmogaus teisių ir žmogaus orumo apsaugą neabejotinai turi būti mūsų prioritetas ir labai svarbu, kad valstybės narės vadovautųsi bendru požiūriu. Todėl visapusiškai remiu pasiūlymą dėl direktyvos, kuria bus nustatytos papildomos priemonės, padėsiančios mums kovoti su šios rūšies nusikalstama veika, ir veiksmingesnė aukų apsauga, palyginti su dabar galiojančiomis teisinėmis priemonėmis, ir kuria siekiama, kad ES lygmeniu šios nusikalstamos veikos problema būtų sprendžiama vadovaujantis darnesniu požiūriu.

  Sonia Alfano (ALDE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, labai džiaugiuosi, kad galutiniame pranešimo variante dalyvavimas nusikalstamų organizacijų vykdomoje nusikalstamoje veikoje, susijusioje su prekyba žmonėmis, yra laikomas sunkinančia aplinkybe ir dabar už tai bus baudžiama laisvės atėmimo bausme, kurios minimali trukmė yra padidinta du kartus – nuo penkerių iki dešimties metų. Be to, 6 straipsnio a punkte aiškiai kalbama apie vykdant tokią nusikalstamą veiką įgytų pajamų ir turto arešto bei konfiskavimo priemonių taikymą.

Manau, toks požiūris visiškai teisingas, ir tikiuosi, jis galės būti įtrauktas ir į kitus teisės aktus, nes jis reiškia, kad yra žvelgiama faktams į akis ir pripažįstama, jog prekybą žmonėmis, kuria verčiamasi siekiant išnaudoti aukas įtraukiant jas, pvz., į prostituciją, nusikalstamą veiką, ar, pvz., prekybos organais tikslais, vykdo tarptautinės nusikalstamos organizacijos.

Taip pat džiaugiuosi į 4 straipsnį įtraukta nuostata, kurioje valstybėms narėms nurodoma netraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenų už dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, į kurią jie buvo priverstinai įtraukti dėl to, kad tapo prekybos žmonėmis aukomis. Tiesą sakant, prekybos žmonėmis aukos dažnai patiria ne tik fizinį smurtą, bet ir moralinį pažeminimą dėl kaltinimų už veiką, kurią jos buvo priverstos vykdyti, ir tipiškas to pavyzdys – prostitucija. Todėl remiu pranešimą ir norėčiau padėkoti abiem pranešėjoms.

  Elie Hoarau (GUE/NGL). – (FR) Ponia pirmininke, negalima nepritarti abiejų pranešėjų parengtam pasiūlymui dėl direktyvos, kuri turėtų būti taikoma visoms valstybėms narėms, kad galėtume turėti tvirtą teisinį pagrindą persekioti ir griežtai bausti nusikalstamos prekybos žmonėmis veikos vykdytojus, taip pat apsaugoti aukas, kurių didžioji dauguma yra moterys ir vaikai, suteikti joms pagalbą ir jas reabilituoti.

Tačiau siekiant užtikrinti, kad ES, kaip Europos valstybių istorijos paveldėtoja, būtų veiksmingesnė ir patikimesnė šioje kovoje, prekyba vergais ir vergovė turėtų būti pripažintos nusikaltimais žmoniškumui, kaip tai padarė kai kurios valstybės narės, ir šiuo atveju ypač noriu paminėti Prancūziją.

  Oreste Rossi (EFD). – (IT) Ponia pirmininke, prekybos žmonėmis rykštė – tai reiškinys, įgavęs nerimą keliantį mastą. Iš pradžių jis daugiausia buvo susijęs su moterimis ir vaikais, išnaudojamais prostitucijos tikslais, bet dabar jo aukomis tampa visų amžiaus grupių ir abiejų lyčių asmenys, kurie įtraukiami nebūtinai tik į seksualinio, bet ir ekonominio išnaudojimo ratą. Organizuoto nusikalstamumo tinklai pasinaudoja aukų socialiniu pažeidžiamumu, problemomis šeimoje, šeiminiu smurtu ir negalia sugundydami juos imigruoti į kitas šalis, kur jas išnaudoja pasitelkdami jėgą, smurtą ir grasinimus.

Esame už pasiūlytą direktyvą. Turime nustatyti griežtesnes bausmes prekeiviams žmonėmis ir konfiskuoti visą jų turtą. Be to, visos valstybės narės turėtų bendrai stengtis stiprinti prekybos žmonėmis prevencijos politikos sritis ir mokyti žmones atpažinti asmenis, tapusius ar galinčius tapti aukomis.

  Krisztina Morvai (NI). – Ponia pirmininke, šis pranešimas yra neabejotinai didelis žingsnis pirmyn kovojant su prekyba žmonėmis apskritai ir ypač su prekyba moterimis. Kitas didelis žingsnis turėtų būti ištirti ryšį tarp prekybos moterimis ir prostitucijos, o kad šie reiškiniai tarpusavyje susiję, yra visiškai aišku.

Viena vertus, visiškai pagrįstai kalbame apie tai, kad prekyba moterimis yra žiaurus ir siaubingas nusikaltimas, su kuriuo turėtume kovoti. Kita vertus, kalbame apie prostituciją kaip apie „sekso darbą“, sekso paslaugas. Kalbame apie sąvadautojus ir viešnamių savininkus kaip apie verslininkus ir įteisiname prostituciją.

Noriu pasakyti, kad klientas, einantis į viešnamį ar prašantis prostitutės paslaugų, iš esmės neturi jokios galimybės sužinoti, ar ji yra „įprasta“ prostitutė – jeigu tokių būna, nes neaišku, ar apskritai šia veikla gali būti verčiamasi savo noru – ar prekybos žmonėmis auka.

Todėl nesmogę sekso industrijai jokiu būdu negalėsime iš tikrųjų smogti prekybai žmonėmis.

  Cecilia Malmström, Komisijos narė. – Ponia pirmininke, dėkoju už šias svarbias diskusijas. Norėčiau jums pranešti, kad šiandien Komisija paskirs ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatorių, kuris pradės eiti savo pareigas kitą mėnesį. Šis asmuo pagerins ES institucijų ir agentūrų ir valstybių narių veiklos koordinavimą ir darną, padės užtikrinti, kad valstybės narės keistųsi gerąja patirtimi, prisidės prie esamų ir būsimų politikos sričių plėtojimo ir palaikys ryšius su trečiosiomis šalimis. Tai labai svarbu. Šios pareigybės funkcijos apims prevencijos, teisėsaugos ir aukų apsaugos sritis, taigi šis asmuo galės užtikrinti tinkamą kovos su prekyba žmonėmis būdų pasirinkimą ir taikymą. Paprašysiu kovos su prekyba žmonėmis koordinatoriaus palaikyti glaudžius ryšius su Europos Parlamentu ir nuolat jus informuoti apie veiklą šioje srityje.

Kriminalizacijos klausimas vertas atskiros diskusijos, bet direktyvos 19 straipsnyje teigiama, kad Komisija po kelerių metų pateiks Europos Parlamentui ir Tarybai „ataskaitą, kurioje įvertinamas esamų nacionalinių įstatymų, pagal kuriuos kriminalizuojami paslaugų, kurias teikiant naudojamasi prekyba žmonėmis, vartotojai, poveikis prekybos žmonėmis prevencijai ir, prireikus, atitinkami pasiūlymai“. Mes neabejotinai prie šio klausimo grįšime ir neatmetu galimybės, kad bus pateikta papildomų pasiūlymų.

Nepaisant viso to, manau, kad galime šiandien didžiuotis šia direktyva. Tai labai svarbi priemonė, skirta kovai su prekyba žmonėmis ir aukų apsaugai. Mums suteikta svarbi priemonė, kuri rodo pasauliui, kad esame įsipareigoję kovoti su šiuolaikine vergove, ir kuria bus sustiprintos mūsų pastangos.

Norėčiau nuoširdžiai padėkoti abiem pranešėjoms, E. Bauer ir A. Hedh. Šiandieninės diskusijos parodė, koks svarbus jūsų atliktas darbas, nes jį parėmė visos frakcijos. Norėčiau jus pasveikinti su tuo.

  Edit Bauer, pranešėja. – (HU) Ponia pirmininke, norėčiau ypač padėkoti C. Malmström už tai, kad pavadino šį pranešimą istorinės svarbos dokumentu. Tai tikriausiai tiesa, nes pirmą kartą priimame teisės aktą baudžiamosios teisės srityje, grindžiamą Lisabonos sutartimi, bet tikiuosi, kad tai taip pat yra didelis žingsnis pirmyn užtikrinant, kad nė vienas nusikaltėlis, nė vienas prekeivis žmonėmis neliktų nenubaustas. Diskusijose, kurios čia įvyko, mane ypač padrąsino parodyta politinė valia. Buvo dažnai nuogąstaujama ir kartais pati būdavau tokios pačios nuomonės, kad stinga politinės valios imtis rimtų žingsnių ir padaryti pažangą šioje srityje. Tačiau tai, ką šiandien išgirdome, rodo, kad yra priešingai, ir norėčiau padėkoti kolegoms EP nariams už parodytą politinę valią žengti didžiulį žingsnį pirmyn kovos su prekyba žmonėmis srityje.

Gavome du pasiūlymus dėl pakeitimų iš EFD frakcijos ir norėčiau paprašyti kolegų EP narių jų neparemti, nes jais siekiama visiškai sumažinti bausmes. Taip pat norėčiau padėkoti N. Tzavelai už visiškai priešingą prašymą dar labiau sugriežtinti bausmes. Esu įsitikinusi, kad tai svarbus žingsnis, bet po jo turi būti imtasi dar daugybės kitų priemonių. Mūsų laukia didelis darbas mažinant paklausą prekybos žmonėmis aukų paslaugoms. Žinoma, negalėsime išspręsti visų problemų, susijusių su pasiūla, bet galėtume daug padaryti dėl paklausos ir manau, kad šioje srityje dar nepribrendome žengti žingsnį pirmyn, kad galbūt mums stinga politinės valios. Esu įsitikinusi, kad šio teisės akto taikymo sritis anksčiau ar vėliau turės būti išplėsta įtraukiant į ją nusikaltėlius iš trečiųjų šalių, teisėtai gyvenančius ES, taip pat esu įsitikinusi, kad turėsime persvarstyti direktyvą dėl leidimų laikinai gyventi, kad būtų užtikrintas teisės aktų šioje srityje nuoseklumas. Labai dėkoju už jūsų paramą.

  Anna Hedh, pranešėja. – (SV) Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti visiems už šioje salėje išsakytas puikias mintis ir suteiktą paramą šiam teisės aktui dėl prekybos žmonėmis prevencijos. Tikiuosi, kad ateityje mes net patobulinsime šį teisės aktą ir sugriežtinsime mūsų bendras ES taisykles kovos su prekyba žmonėmis srityje.

Tačiau turime nepamiršti tęsti darbą kovojant su tikrosiomis visų rūšių prekybos žmonėmis priežastimis, su šio reiškinio ištakomis, t. y. kovoti su skurdu, socialine atskirtimi ir paklausa prekybos žmonėmis aukų paslaugoms. Turime skirti šioms problemoms daug dėmesio, pirmiausia tam, kad galėtume kovoti su prekybos žmonėmis problema.

Kaip sakiau, neturime nuleisti rankų. Žmonių teisė patiems spręsti, kaip gyventi ir ką daryti su savo kūnu, yra žmogaus teisė, kurios negalima parduoti ar pirkti už pinigus kaip bet kurio daikto. Kova su prekyba žmonėmis Europoje ir visame pasaulyje tęsis. Dėkoju už visą jūsų paramą.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien, po kelių minučių.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Sergio Berlato (PPE), raštu. – (IT) Prekyba žmonėmis, vykdoma įvairiais tikslais, įskaitant seksualinį išnaudojimą, neteisėtą prekybą žmogaus organais, priverstinį darbą ar neteisėtą įvaikinimą, pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją yra rimtas žmogaus teisių pažeidimas.

Šios problemos mastas didžiulis ir patirtis parodė, kad šiuo metu galiojanti Europos Sąjungos teisinė sistema nėra pakankamai veiksminga. Todėl Parlamento, Komisijos ir Tarybos bendradarbiavimui tenka strateginis vaidmuo kuriant europinę politiką, kuri padėtų veiksmingai spręsti šią problemą.

Lisabonos sutartimi Europos Sąjungai suteikti didesni įgaliojimai valstybių narių teismų ir policijos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje. Tačiau manau, kad bausmės prekeiviams žmonėmis turi būti sugriežtintos ir kad pagalbos smurto aukoms priemonės dar turi būti išplėtotos.

Sutinku, kad siekiant sumažinti paklausą, būtų gerai, jei Europos Sąjunga ir valstybės narės labiau įsipareigotų vykdyti visuomenės informuotumo didinimo kampanijas prekybos žmonėmis kilmės, tranzito ir paskirties šalyse. Galiausiai remiu sprendimą paskirti Europos kovos su prekyba žmonėmis koordinatorių, kuris derintų Europos Sąjungos veiklą ir politiką šioje konkrečioje srityje.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Sveikinu abi pranešėjas su atliktu darbu, nes ši istorinė direktyva yra labai svarbus žingsnis kovojant su prekybos žmonėmis mastais, nustatant aiškius bausmių ir sankcijų dydžius. Nors jau yra priimta nemažai Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų bei daugiamečių politinių įsipareigojimų šioje srityje, tačiau skaičiuojama, kad kasmet vyksta keleto šimtų tūkstančių žmonių prekyba Europos Sąjungos viduje ir už jos ribų. Tai rodo, kad kova su prekyba žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, vis dar yra didžiulė problema ir vienas iš sunkiausių žmogaus teisių pažeidimų. Norėčiau pabrėžti, kad kadangi vaikai yra pažeidžiamesni ir jiems kyla didesnis pavojus tapti prekybos žmonėmis aukomis, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas šiai aukų grupei. Atsižvelgiant į tai, kad prekyba žmonėmis yra šiuolaikinė vergovės forma ir labai pelningas organizuotų nusikaltėlių verslas, būtina daugiau dėmesio skirti prevencinei veiklai, aukų apsaugai, socialiniams klausimams. Be to, prekiautojams žmonėmis turi būti sukurta priešiška aplinka. Bausmių ir sankcijų asmenims, kurie pelnosi iš prekybos žmonėmis, dydis turėtų atspindėti šios nusikalstamos veikos sunkumą ir veiksmingai atgrasyti nuo tokių veiksmų. Be bausmių, valstybės narės turėtų įtraukti tokias sankcijas kaip turto areštas ir imtis būtinų priemonių, kad būtų areštuotos ir konfiskuotos nusikalstamos veikos priemonės ir pelnas, gautas iš šio verslo, nes taip būtų ekonomiškai smogta šiai veikai.

  Nessa Childers (S&D), raštu. – Šiandieninis balsavimas dėl prekybos žmonėmis yra lemiamas vykstančios kovos su šios rūšies šiuolaikine vergove momentas. Kaip Airijos režisierius Ciarán O’Connor nusakė savo praeitais metais sukurtame filme apie prekybą žmonėmis („Trafficked“), kuriame tiksliai parodyta, kokį poveikį prekyba žmonėmis daro Airijoje, tai nusikaltimas, kurio vykdytojai tampa vis išradingesni ir žiauresni valdžios institucijoms griežtinant kovą su šiuo reiškiniu. Tokie teisės aktai kaip šis labai svarbūs, nes jais valdžios institucijoms suteikiama priemonių ir bendras tikslas, kurių joms reikia, kad galėtų kovoti su šia visoje Europoje išplitusia problema. Valstybių narių lygmeniu turime griežtai bausti šiuos nusikaltėlius ir policijos pajėgoms turi būti suteikta išteklių, kad prekybai žmonėmis nebūtų leista toliau vykti dėl lėšų ar darbuotojų stygiaus. Tačiau tai tarpvalstybiniu mastu vykdoma nusikalstama veika, todėl vergovė Europoje gali būti iš tikrųjų panaikinta, jeigu su ja bus kovojama pasitelkiant ne tik nacionalinius įstatymus, bet ir Europos lygmeniu priimtus teisės aktus.

  Giovanni Collino (PPE), raštu. – (IT) Europos Sąjungos veikla kovojant su prekyba žmonėmis negali apsiriboti tik šio nusikaltimo pasmerkimu, taip pat turi būti pripažinta būtinybė imtis tikslių ex post veiksmų siekiant užtikrinti, kad už tokią žiaurią praktiką atsakingi asmenys neliktų nenubausti.

Šie veiksmai apima nuostatų dėl bausmių suderinimą bei ES intervencijos veiksmų koordinavimą su kitų tarptautinių organizacijų, pvz., Jungtinių Tautų, jau įgyvendinamais veiksmais. Ex post veiksmai turi būti suderinti su prevenciniais veiksmais, kurie yra ne mažiau svarbūs. Bet pirmiausia būtina, kad teisminės ir finansinės policijos institucijos tarpusavyje glaudžiai bendradarbiautų siekdamos užtikrinti, kad su šiomis nusikalstamomis veikomis susijusios ekonominės sistemos būtų blokuotos pačiame šaltinyje, taip užkertant kelią visiems jų veikimo padariniams.

Be to, vis labiau svarbu turėti patikimas susistemintas duomenų bazes, kuriomis remdamiesi galėtume imtis įvairių intervencinių veiksmų, padėsiančių kiekvienu konkrečiu atveju suduoti prekybai žmonėmis esminį smūgį. Šiuo pasiūlymu dėl direktyvos Europos Sąjunga siekia smogti visai nežmoniškos prekybos, kuria paminami jos principai ir pagrindinės vertybės, tiekimo grandinei.

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – Organizuotas nusikalstamumas – reiškinys, su kuriuo Europos Sąjunga turi aršiai kovoti. Turime parodyti, kad esame iniciatyvūs ir imamės prevencijos veiksmų, o ne tik reaguojame į jau nustatytus prekybos žmonėmis atvejus. Svarbu, kad ištirtume naujus prekybos žmonėmis būdus, kad galėtume iš anksto atkirsti atsirandančius prekybos žmonėmis maršrutus. Kaip S&D frakcijos narys, norėčiau pabrėžti, kad vienas iš svarbiausių tikslų, kurių siekiame, yra kova su tarpvalstybiniu nusikalstamumu. Todėl balsavau už šią teisėkūros iniciatyvą. Kaip Europos Sąjungos teisės aktų leidėjai, privalome užtikrinti, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas, jo teisė į neliečiamybę ir kad būtų paisoma kankinimų ir nežmoniško ar žeminančio elgesio, vergovės ir priverstinio darbo draudimo. Negalime leisti, kad vaikų pirkimo ir pardavimo iš varžytinių praktika tęstųsi. Prekeiviai žmonėmis verbuodami aukas taip pat naudojasi internetu. Tai kelia didelį nerimą, nes internetu naudojasi daugybė vaikų.

  Zita Gurmai (S&D), raštu. – Prekyba žmonėmis yra nusikaltimas žmogaus orumui, griaunantis daugybės moterų ir vaikų visame pasaulyje gyvenimus. Šis pasiūlymas yra didelis žingsnis pirmyn, nes jame didžiausias dėmesys skiriamas aukoms ir problema sprendžiama kompleksiškai tarpvalstybiniu mastu. Šios naujos priemonės padės lengviau susekti ir persekioti baudžiamąja tvarka prekeivius žmonėmis ir skatins aukas bendradarbiauti su valdžios institucijomis. Ši direktyva bus teisiškai privaloma ir turės būti įgyvendinama valstybės lygmeniu. Tik tokios rūšies teisės aktu galėsime apsaugoti visus pažeidžiamus asmenis nuo galimybės tapti prekybos žmonėmis aukomis. Taip pat raginu valstybes nares vadovautis šiame tekste pateiktu pasiūlymu bausti tuos, kurie iš anksto žinodami sąmoningai naudojasi prekybos žmonėmis aukų paslaugomis. Siekiant nukirsti prekybos žmonėmis šaknis labai svarbu mažinti paklausą. Šis pranešimas yra moraliniu ir profesiniu požiūriu puikus pasiūlymas ir dėl to sveikinu pasižymėjusias koleges E. Bauer ir A. Hedh. Ypač džiaugiuosi, kad Taryba ir FEMM bei LIBE komitetai sugebėjo parengti tekstą, kurį remia visos su šia sritimi susijusios ES institucijos. Tikiuosi, kad jis netrukus bus oficialiai priimtas ir perkeltas į valstybių narių nacionalinę teisę. Aukos nekantriai to laukia.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE), raštu. – (FI) Su prekyba žmonėmis susijusi direktyva yra svarbus žingsnis pirmyn, nes prekyba žmonėmis yra tikrovė net Europoje. Siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis, svarbiausia yra kovoti su skurdu ir geriau informuoti visuomenę apie šią problemą.

Labai svarbu pripažinti, kad prekybos žmonėmis reiškinys egzistuoja, ir padėti jo aukoms. Aukomis gali tapti vyrai ir moterys, vaikai ir suaugę asmenys. Prekybos žmonėmis auka galėtų būti statybų aikštelėje dirbantis asmuo. Atvejai, susiję su romų elgetavimu, gali atitikti prekybos žmonėmis kriterijus, jeigu ši veikla yra organizuota ir grindžiama prievarta.

Prekyba žmonėmis, deja, dažnai siejama su seksualine praktika: moterys ir merginos galiausiai tampa prostitutėmis arba yra prievarta įtraukiamos į šį verslą. Svarbu, kad prekybos žmonėmis aukoms būtų suteikta galimybė gauti apsaugą ar teisinių konsultacijų.

  Lívia Járóka (PPE), raštu. – Dėl žalingų tendencijų, veikiančių romų bendruomenes – kaip antai žemas išsilavinimo lygis, didelis skurdas, socialinė atskirtis ir diskriminacija – romų tautybės moterys ir vaikai yra labai neapsaugoti nuo prekybos žmonėmis. Šios šiuolaikinės vergovės šaknys glūdi giliai skurde ir atskirtyje, todėl nepriimtinų sąlygų, kuriomis romams tenka gyventi, pašalinimas turi tapti svarbiu strateginiu tikslu. Be to, ES ir valstybių narių valdžios institucijos turi imtis daug aktyvesnių veiksmų kovodamos su šiuo reiškiniu, ypač kovodamos su organizuotu nusikalstamumu, ir užtikrinti didesnę rizikos grupių, t. y. mažumoms priklausančių moterų ir vaikų, apsaugą.

Šia iniciatyva siekiama išplėsti prekybos žmonėmis sąvokos apibrėžtį ir manau, kad į ją turi būti įtrauktas asmenų, įskaitant prekybos žmonėmis aukas, išnaudojimas verčiant juos elgetauti neatsižvelgiant į tai, koks ryšys juos sieja su nusikaltėliais. Nusikaltimų prieš asmenis, pažeidžiamus dėl amžiaus, lyties, nėštumo, sveikatos būklės ar negalios, atvejais turi būti skiriamos griežtesnės bausmės, taip pat būtina deramai atsižvelgti į atvejus, kai auka buvo kankinama, išprievartauta, jai prievarta suleistos narkotinės medžiagos ar vaistai ar prieš ją naudotas kitoks psichologinis, fizinis ir seksualinis smurtas.

  Debora Serracchiani (S&D), raštu. – (IT) Kasmet Europoje šimtai tūkstančių žmonių yra parduodami, tarsi jie būtų daiktai, ir šiandien, laimei, mes suprantame, kad didėja būtinybė apsaugoti prekybos žmonėmis aukas nuo suklastotų dokumentų naudojimo, prostitucijos ir imigracijos.

Kalbėdami apie prekybą žmonėmis turime galvoti ne tik apie seksualinį išnaudojimą, priverstinį darbą ir neteisėtą įvaikinimą, bet ir apie neteisėtą prekybą organais, kurios mastas vis didėja. Europos teisinė sistema nėra pakankamai veiksminga ir Europos Sąjunga bei valstybės narės privalo padaryti šioje srityje daugiau. Mums reikia turėti nuolatinę organizaciją, kuri koordinuotų ES institucijų ir agentūrų, taip pat valstybių narių ir tarptautinių partnerių institucijų veiklą.

  Artur Zasada (PPE), raštu. – (PL) Šiandienos diskusijose norėčiau pakalbėti apie prekybos vaikais problemą. Turėtume dėti visas pastangas, kad visose valstybėse narėse būtų išplėtotos ir patobulintos teisinės ir institucinės bei vaikų priežiūros sistemos. Prekybos žmonėmis sąvokos apibrėžtis turi būti persvarstyta ir išplėsta įtraukiant į ją daugiau šiai nusikalstamai veikai priskirtinų veikų. Tik taip galėsime užkirsti kelią tokioms problemoms, kaip: 1) komercinis įvaikinimas, kitaip sakant, privatus įvaikinimas, susijęs su teisės į vaiką atsisakymu, dažniausiai už atlygį; 2) nėščių moterų išvykimas iš šalies ir sugrįžimas be vaiko; 3) vaikų, kurių tėvai žuvo ginkluotų konfliktų paveiktose šalyse, dingimas.

Atsižvelgiant į tai, kad daug nusikaltimų dabar padaroma naudojant internetą, verta paskirti specialias tarpdisciplines grupes, kurios specializuotųsi kovos su tokios rūšies nusikaltimais srityje. Šios grupės ne tik stebėtų nusikalstamą aplinką, bet ir rinktų įkalčius vykdydamos su prekyba vaikais susijusių asmenų finansinės padėties stebėseną. Turėtume mokyti valstybės tarnautojus ir užtikrinti, kad jie labiau atkreiptų dėmesį į vaikų padėtį šeimose, kuriose vaikai gali tapti prekybos žmonėmis aukomis. Tai ypač pasakytina apie tarnybas, dirbančias su šeimomis, patiriančiomis materialinių sunkumų, kurias valstybė remia. Turėsime bent kokią galimybę panaikinti ar bent sumažinti prekybos žmonėmis, ypač vaikais, mastą tik tuo atveju, jeigu 27 valstybių narių lygmeniu imsimės daugiašalių ir suderintų priemonių.

(Paskelbta kelių minučių posėdžio pertrauka.)

PIRMININKAVO:ALEJO VIDAL-QUADRAS
Pirmininko pavaduotojas

8. Oficialus pasveikinimas

  Pirmininkas. – Man labai malonu jums pranešti, kad šiandien šioje salėje yra delegacija, kurią sudaro Vidurio Rytų krikščioniškųjų bendruomenių religiniai vadovai iš Irako ir Libano.

(Plojimai)

Mes žinome, kokia sudėtinga yra daugelio krikščioniškųjų bendruomenių padėtis šiame regione, ir džiaugiamės galėdami išreikšti savo paramą jums. Taigi mums labai malonu matyti jus Europos Parlamente.

9. Balsuoti skirtas laikas

  Licia Ronzulli (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau paprašyti skirti man labai nedaug laiko, nes noriu pareikšti savo nepritarimą Tarybos sprendimui atmesti E. Estrelos pranešimą dėl motinystės atostogų.

Šiandien kalbu milijonų Europos moterų ir tėvų, kuriuos kaip ir mane labai nuvylė šis Tarybos sprendimas, vardu. Negaliu pritarti tokiam sprendimui, kuris reiškia vertybių stygiaus pripažinimą, ir kategoriškai jį smerkiu. Kyla klausimas, kokios Europos link judame. Sprendimu atmesti šį pasiūlymą daroma žala dabartinėms šeimoms, bet svarbiausia, kad jis pakenks ir būsimoms šeimoms.

  Pirmininkas. – Dabar pradėsime balsuoti.

(Dėl balsavimo rezultatų ir kitos išsamios informacijos žr. protokolą)

9.1. ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimas (Portugalija – potvyniai; Prancūzija – uraganas „Ksintija“) (A7-0335/2010, Reimer Böge) (balsavimas)

9.2. Taisomasis biudžetas Nr. 9/2010. III skirsnis. Komisija. ES Solidarumo fondas (potvyniai Portugalijoje, audra „Ksintija“ Prancūzijoje). Ekonomikos gaivinimas. Europos jūrų vėjo energijos tinklų sistema (A7-0341/2010, László Surján) (balsavimas)

9.3. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas („SI/Mura“, Slovėnija) (A7-0336/2010, Barbara Matera) (balsavimas)

9.4. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas („Heidelberger Druckmaschinen AG“, Vokietija) (A7-0337/2010, Barbara Matera) (balsavimas)

9.5. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas (Wielkopolskie, automobiliai, Lenkija) (A7-0359/2010, Barbara Matera) (balsavimas)

9.6. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas (Aragón, mažmeninė prekyba, Ispanija) (A7-0358/2010, Barbara Matera) (balsavimas)

9.7. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas („Comunidad Valenciana“, tekstilė, Ispanija) (A7-0357/2010, Barbara Matera) (balsavimas)

9.8. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas („Comunidad Valenciana“, gamtinis akmuo, Ispanija) (A7-0356/2010, Barbara Matera) (balsavimas)

9.9. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas („Lear“, Ispanija) (A7-0351/2010, Barbara Matera) (balsavimas)

9.10. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas („H. Cegielski-Poznań“, Lenkija) (A7-0352/2010, Barbara Matera) (balsavimas)

9.11. Direktyvos 2003/109/EB taikymo srities išplėtimas asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga (A7-0347/2010, Claude Moraes) (balsavimas)

9.12. ES ir Gruzijos susitarimas dėl vizų režimo supaprastinimo (A7-0345/2010, Nathalie Griesbeck) (balsavimas)

9.13. ES greitojo reagavimo pajėgumų kūrimas (A7-0332/2010, Iva Zanicchi) (balsavimas)

9.14. Prekybos finansinėmis priemonėmis reguliavimas: neviešos anoniminės prekybos vietos (angl. dark pools) ir kt. (A7-0326/2010, Kay Swinburne) (balsavimas)

9.15. ES ChBRB saugumo veiksmų planas „Cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio saugumo didinimas Europos Sąjungoje“ (A7-0349/2010, Ana Gomes) (balsavimas)

– Prieš balsavimą:

  Ana Gomes, pranešėja. – (PT) Pone pirmininke, cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (ChBRB) medžiagų keliamos grėsmės yra susijusios su galimais teroristiniais išpuoliais, pramoninėmis avarijomis ir gamtinėmis stichijomis. Tokie incidentai, įvykę atsitiktinai ar sukelti tyčia, nepaiso sienų ir gali padaryti niokojamą poveikį žmonių gyvenimams, infrastruktūrai, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Jie nenutinka tik atokiuose regionuose: pakanka prisiminti nelaimę, kurią sukėlė nuodingų atliekų iš vienos Vengrijos gamyklos nuotėkis, ir daugybę bombų voke, išsiuntinėtų iš Jemeno įvairiais adresais Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje.

Europos Sąjungai labai svarbu dėti visas pastangas siekiant išplėtoti valstybių narių civilinės saugos ir karinių pajėgų bendradarbiavimą ir išteklius, būtinus, kad galėtume užtikrinti ChBRB prevenciją, atsekimą ir veiksmingą atsaką į ChBRB išpuolius ar nelaimes. Siekiant užtikrinti tokį bendradarbiavimą, reikalinga sukurti specialų Europos atsako į krizes mechanizmą, veikiantį bendradarbiaujant su Europos civilinės saugos pajėgomis. Tiesą sakant, šis Parlamentas jau seniai ragino tokias pajėgas sukurti.

Taigi ES veiksmų planas turi būti sustiprintas. Dabartinis planas, kurį Taryba patvirtino 2009 m., yra silpnas ir praktiškai nėra įgyvendinamas visose valstybėse narėse. Pakanka įtrūkti vienai grandžiai ir visa intervencijos grandinė subyra. Yra gyvybiškai svarbu patikėti Komisijai tvirtesnį stebėsenos, vadovavimo ir koordinavimo vaidmenį ir skubiai užtikrinti, kad planas būtų įgyvendinamas visose valstybėse narėse.

Šiuo pranešimu siūlomas aktyvesnis civilinės saugos ir karinių pajėgų bendradarbiavimas sujungiant pastangas ChBRB nelaimių prevencijos, aptikimo ir atsako į jas srityje. ES turi užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų įdiegtos nacionalinės integruotos šio plano įgyvendinimo sistemos. Šiuo požiūriu ChBRB veiksmų planas suteikia galimybę įgyvendinti Lisabonos sutartyje nustatytą solidarumo sąlygą.

9.16. Geras valdymas ir ES regioninė politika (A7-0280/2010, Ramona Nicole Mănescu) (balsavimas)

9.17. Imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo sukūrimas (A7-0342/2010, Agustín Díaz de Mera García Consuegra) (balsavimas)

9.18. Viena paraiškų dėl leidimo apsigyventi ir dirbti pateikimo procedūra (A7-0265/2010, Véronique Mathieu) (balsavimas)

  Francesco Enrico Speroni (EFD). –(IT) Pone pirmininke, ar įmanoma vėl pateikti pakeitimų sąrašą ekrane?

  Pirmininkas. – Taip, pone F. E. Speroni, dabar aiškinamasi, kas ten vyksta.

Bet ar galite matyti šį sąrašą mažajame ekrane? Taip? Na, tai geriau negu nieko.

– Po balsavimo dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo:

  Neelie Kroes, Komisijos Pirmininko pavaduotoja. – Pone pirmininke, turbūt suprantate, kad dabar tiesiog klausausi ir stebiu, kas įvyko. Man pasakyta, kad būčiau čia ir perduočiau žinią – o ji yra aiški – kolegijai. Pažadu, kad perduosiu žinią ir, žinoma, ji bus objektyvi, nes čia daug kas vyko. Bet mano kolegos grįš prie šio klausimo po diskusijų kolegijoje.

  Pirmininkas. – Taigi pasiūlymas bus grąžintas Komisijai.

  Alejandro Cercas (S&D). – (ES) Pone pirmininke, pagal Darbo tvarkos taisyklių 175 straipsnio 56 dalį turime žinoti, ar Komisija atsiima šį pasiūlymą dėl teisės akto. Taigi pasiūlymas nebus automatiškai grąžintas atsakingam komitetui. Komisija dabar turi apsispręsti, ar atsiima savo pasiūlymą, ir pateikti Parlamentui naują pasiūlymą.

  Pirmininkas. – Pone A. Cercasai, kaip supratau iš Komisijos narės žodžių, pasiūlymas bus grąžintas Komisijai. Būtent taip supratau. Tačiau paprašysime, kad Komisijos narė išaiškintų Komisijos poziciją.

Ponia Komisijos nare, išaiškinkite prašom Komisijos poziciją.

  Véronique Mathieu, pranešėja. – (FR) Pone pirmininke, turiu prisipažinti, kad esu nustebinta.

(Triukšmas salėje)

Dėl šio teksto derėjomės metus. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad pasiekėme susitarimą su Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija, bet paskutinę akimirką paaiškėjo, kad patariama balsuoti visiškai priešingai nuostatoms, dėl kurių susitarėme. Paaiškėjo, kad susitarimų, kuriuos pasiekėme su ALDE frakcija, nesilaikoma. Atvykome į plenarinį posėdį manydami, kad turime susitarimą, bet paaiškėja, kad jo nepaisoma.

Antra, A. Cercas siūlo iš dalies pakeisti – norėčiau, kad man būtų leista kalbėti, kitaip nėra prasmės – Socialistų frakcija ir ypač A.  Cercas siūlo, kad Komisija iš dalies pakeistų savo pasiūlymą.

Bet, pone A. Cercasai, jau metus diskutavome dėl šio klausimo. Siūlote daugybę dalykų. Jau praėjo metai, bet mums nepavyko susitarti. Taigi kokia prasmė viską pradėti iš naujo? Galėtume diskutuoti dešimt metų, pone A. Cercasai, bet jūs vis tiek nesutiktumėte. Stengėmės kaip įmanoma, bet jūs niekada nesutikote su niekuo.

Taigi neįsivaizduoju, kaip galima susitarti, kai yra teikiami vis nauji pasiūlymai. Iš tikrųjų gėda. Jūs pasipriešinote tam, kad migrantai galėtų įvažiuoti į Europos Sąjungą. Socialistų frakcija atsisakė suteikti migrantams tokias pačias teises, kokias turi Europos darbuotojai.

(Protesto šūksniai)

Tai viskas, ką norėjau pasakyti, ir man iš tikrųjų gaila, nes su šia frakcija buvo susitarta šiuo klausimu dėl vienodų teisių. Tenka apgailestauti dėl tokios padėties.

(Plojimai)

  Pirmininkas. – Ponios ir ponai, prašom liaukitės triukšmavę, taikysime Darbo tvarkos taisykles.

Komisija turi pranešti mums, ar atsiima savo pasiūlymą.

Taigi prašom leiskite Komisijos narei pasakyti mums, pageidautina, pateikiant objektyvius argumentus, ar jos pasiūlymas tegalioja, ar ji jį atsiima.

  Neelie Kroes, Komisijos Pirmininko pavaduotoja. – Pone pirmininke, turbūt nekaltinsite manęs, kad po tokių diskusijų, kurios nebuvo visiškai aiškios, pateiksiu jų rezultatą Briuselyje. Aš neabejotinai supažindinsiu su šios diskusijos rezultatais kolegiją. Komisija juos aptars ir vėliau praneš apie savo sprendimą.

  Pirmininkas. – Taigi Komisijos narė aiškiai pasakė, kad kol kas neatsiima pasiūlymo.

Ji taip pasakė, žiūrėsime, kas bus toliau.

Kol kas Komisija neatsiima savo pasiūlymo.

9.19. Europos apsaugos orderis (A7-0354/2010, Teresa Jiménez-Becerril Barrio) (balsavimas)

– Prieš balsavimą dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo:

  Teresa Jiménez-Becerril Barrio, pranešėja. – (ES) Pone pirmininke, paprašiau žodžio norėdama priminti jums šiandieninio balsavimo svarbą siekiant duoti aiškų signalą Tarybai, skirtą šalims, kurios dar neturi apsaugos priemonės šioje srityje. Manau, šiandien turime galimybę apginti aukas ir užtikrinti joms galimybę gyventi nieko nebijant ir džiaugiantis laisve. Tai labai svarbu ne tik moterims, bet ir vyrams, vaikams, taip pat terorizmo, organizuoto nusikalstamumo, prekybos moterimis aukoms ir apskritai aukoms.

  Carmen Romero López, pranešėja. – (ES) Pone pirmininke, mūsų, pranešėjų, yra dvi. Noriu tik priminti liberalių pažiūrų Europos Sąjungos ministrams, kad šiuo metu taip pat labai svarbu, kad šis pranešimas būtų patvirtintas siekiant paremti pagrindines moterų teises. Ar tai sugebėsime padaryti, dabar priklauso nuo liberalių pažiūrų ministrų, taip pat nuo kitų vyriausybių, kurios dar nėra prisijungusios prie šios priemonės, sprendimo. Pažiūrėsime, ar dabar jos parems šią iniciatyvą.

9.20. Prekyba žmonėmis (A7-0348/2010, Edit Bauer) (balsavimas)

9.21. ES ir Gruzijos susitarimas dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos (A7-0346/2010, Nathalie Griesbeck) (balsavimas)

9.22. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda (A7-0309/2010, Petru Constantin Luhan) (balsavimas)

  Pirmininkas. – Balsavimas baigtas.

10. Paaiškinimai dėl balsavimo

  Pirmininkas. – Dabar pereisime prie paaiškinimų dėl balsavimo.

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Claude Moraes (A7-0347/2010)

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, nebe pirmą kartą sėdėdamas šioje salėje jaučiuosi tarsi būčiau patekęs į kažkokią laiko ir erdvės kilpą, į kažkokį tunelį, sugrąžinusi mane į praeito šimtmečio aštuntąjį dešimtmetį. Vėl pramonė kontroliuojama valstybės, vykdoma kainų ir pajamų reguliavimo politika, ribojamas darbo valandų skaičius ir remiamos nepelningai dirbančios įmonės.

Tiesiog garsiai perskaitysiu klausimų, dėl kurių šiandien balsavome, sąrašą: subsidijos įmonei „SI/Mura“ Slovėnijoje, įmonei „Heidelberger Druckmaschinen AG“ Vokietijoje, Lenkijos automobilių gamybos pramonei Didžiosios Lenkijos regione, Ispanijos mažmeninės prekybos sektoriui Aragono regione, Ispanijos tekstilės sektoriui Valensijos autonominiame regione, tame pačiame regione veikiančioms gamtinio akmens gamybos įmonėms, Ispanijos įmonei „Lear“ ir Lenkijos įmonei „H. Cegielski-Poznań“. Aštuntajame dešimtmetyje kalbėdavome apie tai, kad turime rinktis laimėtojus. Šiuo atveju iš tikrųjų renkamės pralaimėtojus. Skiriame ES lėšų toms įmonėms, kurios nesugebėjo išsilaikyti laisvosios rinkos sąlygomis.

Kodėl taip darome? Nes ES dabar tapo turto perskirstymo privilegijuotoms klientų grupėms mechanizmu. Pone pirmininke, jūs kaip ir aš žinote, kad tai nesąmonė. Jūs buvote labai sėkmingas konservatorių vadovas Katalonijoje. Jūs, kaip ir mūsų rinkėjai, suprantate laisvų tautų ir laisvųjų rinkų svarbą. Pinigai baigiasi. Artėjame prie to – pacituosiu puikią George‘o Orwello metaforą – žmonės atsikratys tokios sistemos, kaip arklys atsikrato musių.

Pranešimas: Nathalie Griesbeck (A7-0345/2010)

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE). – (LT) Šiandien Europos Parlamentas pademonstravo tvirtą poziciją žengiant žingsnį į tvirtesnį Europos Sąjungos ir Pietų Kaukazo bendradarbiavimą. Pietų Kaukazas ir Gruzija – tai yra strategiškai svarbūs regionai Europos Sąjungai. Mano šalis, Lietuva, visada turėjo ypatingą ryšį su Gruzija. Palaikėme ją sunkiausiomis akimirkomis ir ne vien tik valstybiniu lygmeniu, kaip valdžios struktūros, bet ir didžiulis visuomenės palaikymas visuomet buvo skiriamas šiai valstybei. Tikiu, kad visa Europos Sąjunga nori, kad Gruzija ateitų į Europos tautų šeimą. Ši valstybė rodo didžiules pastangas būti Europos dalimi, todėl turime atitinkamai jas vertinti. Vizų rėžimo supaprastinamas padės užtikrinti žmonių judumą, jų bendradarbiavimą, o tuo pačiu ir ekonominius bei kultūrinius ryšius. Labai sveikinu Gruziją ir jos žmones su šiuo sprendimu, šiandien priimtu Europos Parlamente. Europos Sąjunga siunčia jiems žinutę, kad jie yra laukiami Europos Sąjungoje.

Pranešimas: Ramona Nicole Mănescu (A7-0280/2010)

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, negalime leisti, kad didžiulės pinigų sumos, skirtos sanglaudos politikai, būtų švaistomos. Todėl labai svarbu pagerinti lėšų valdymą, taip pat užtikrinti, kad jos būtų panaudojamos efektyviau. Šiuo atžvilgiu svarbiausias vaidmuo tenka vietos valdžios institucijoms, nes joms geriausiai žinomi jų regiono poreikiai. Taip pat turėtų būti skirtas dėmesys pasienio regionams siekiant palengvinti jų integraciją. Kad būtų užtikrintas tinkamas vertikalusis ir horizontalusis bendradarbiavimas, reikia supaprastinti procedūras ir skirti daugiau lėšų specialistų iš pavienių valstybių narių įgyvendinančių institucijų mokymui. Taip pat turime remti informacijos technologijų sistemos modernizavimą ir išplėtimą siekiant užtikrinti visiems paramos gavėjams vienodas lengvos prieigos prie informacijos galimybes.

  Mario Pirillo (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, sutinku su pranešėja, kad turėtume judėti daugiapakopio valdymo link, kad būtų užtikrintas aktyvesnis regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimas rengiant plėtros strategijos planus, ypač regionuose, kuriuose siekiama konvergencijos tikslo ir kurie suinteresuoti didinti savo pajėgumą bendradarbiauti su valstybių narių regionais ir konkuruoti pasaulio rinkoje.

Kad regioninės plėtros politika būtų veiksmingesnė, formuodami ją turime įtraukti tuos, kurie žino, ko reikia jų regionams, ir gali padėti skatinti jų plėtrą. Būtent šį daugiapakopio valdymo ir teritorinės sanglaudos ryšį pranešėja pabrėžia.

Dėl taisyklių supaprastinimo. Kuo mažesnė bus biurokratinė našta, tuo greičiau regionus pasieks jų plėtrai skirtos geros kokybės europinės investicijos. Didesnė Komisijos pagalba vadovaujančioms institucijoms padėtų sumažinti klaidų, kurių praeityje buvo daroma pirmuoju kontrolės lygmeniu, riziką.

  Alajos Mészáros (PPE). – (HU) Pone pirmininke, regioninės politikos valdomumas ir veiksmingumas prisideda prie ES piliečių ekonominės ir socialinės padėties saugumo. Balsavau už Parlamento išdėstytus principus, kuriais turėtume vadovautis siekdami užtikrinti gerą valdymą, nes pritariu tam, kad glaudesnis regioninis bendradarbiavimas yra pagrindinis mūsų šalių pažangos skatinimo veiksnys. Todėl pageidautina, kad valstybės narės būtų raginamos geriau išnaudoti turimas tarpregioninio bendradarbiavimo galimybes. Būtent prioritetinis daugiapakopis valdymas gali padėti regioninėms ir vietos valdžios institucijoms ir viešajam bei privačiajam sektoriams atrasti tarpusavio ryšį.

Įgyvendinimo koncepcija, pagal kurią vietos ir regioninės valdžios institucijos turi būti įtrauktos ir į politikos formavimo procesą, taip pat verta paramos. Didesnis subjektų, dalyvaujančių formuojant politiką Bendrijos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, skaičius reiškia ir galimybes, ir neapibrėžtumą. ES nustatytoje sistemoje šie du aspektai turi būti tinkamai suderinti.

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, pirmiausia noriu padėkoti pranešėjai R. N. Mǎnescu už puikų darbą. Labai svarbu pabrėžti gero valdymo įgyvendinant regioninę politiką būtinybę. Mano nuomone, geras valdymas daugiausia susijęs su teisingumo ir nešališkumo principais. Turime vertinti Europos Sąjungą kaip visumą, o ne remti pasirinktinai tik kai kuriuos regionus. Turime būti nešališki ir plėtoti visą Europą, taip pat turime užtikrinti, kad tai galėtų būti ir būtų daroma pasitelkiant regioninės politikos priemones.

Man taip pat labai rūpi, kad nustatydami regioninės politikos plėtojimo ir finansavimo kriterijus nesietume jų tik su BVP. BVP savaime nėra patikimas kriterijus, nes vertinant padėtį atokiuose ES regionuose svarbu atsižvelgti į retai apgyvendintas teritorijas ir didelius nuotolius.

Kalbėdami apie gerą valdymą pirmiausia kalbame apie nešališką ir teisingą valdymą įgyvendinant Europos Sąjungos regioninę politiką.

Pranešimas: Agustín Díaz de Mera García Consuegra (A7-0342/2010)

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, imigracijos problema labai aktuali visoje Europos Sąjungoje. Todėl labai svarbu sukurti imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklą. Taip pat turime pasistengti Europoje šiuos klausimus spręsti objektyviau.

Tačiau pastaruoju metu būta neigiamų pavyzdžių, rodančių, kad kai kurie mūsų imigracijos politikos aspektai nėra įgyvendinami. Į Europą atvykę ir čia įsikūrę žmonės nėra pasirengę priimti pagrindines Europos vertybes. Todėl mes, europiečiai, pirmiausia turime užtikrinti, kad pagrindinės vertybės, kuriomis grindžiama visa Europos Sąjunga, būtų išsaugotos ir kad jų būtų laikomasi. Šios vertybės apima demokratiją, žmogaus teises ir nuomonės laisvę. Tai tos vertybės, kurias ypač svarbu išsaugoti.

Todėl be to, kad turi būti sukurtas imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklas, taip pat svarbu nustatyti etikos taisykles ir vertybes, kuriomis turi būti vadovaujamasi kaip gairėmis kuriant imigracijos politiką. Labai svarbu, kad Europos Sąjungoje gyvenantys migrantai galėtų integruotis į mūsų visuomenę ir priimti pagrindines Europos vertybes.

Pranešimas: Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Carmen Romero López (A7-0354/2010)

  Andrea Češková (ECR). – (CS) Pone pirmininke, norėčiau pakalbėti apie balsavimą dėl Europos apsaugos orderio, nes asmeniškai manau, kad ši priemonė nepaprastai svarbi. Puikiai įsivaizduoju, kokioje padėtyje yra moterys, kurioms šis orderis daugiausia taikomas ir kurios yra persekiojamos tiesiogine šio žodžio prasme, kurios nori persikelti kitur ir kurioms reikalinga apsauga. Todėl man rūpestį kelia tai, kad tekstas, dėl kurio balsavome, nėra grindžiamas patikimu teisiniu pagrindu. Tačiau esu įsitikinusi, kad jis gali būti iš dalies pakeistas, ir manau, kad ši neabejotinai gera mintis bus visapusiškai įgyvendinta. Tačiau dėl šių priežasčių dabar susilaikiau nuo balsavimo.

  Jens Rohde (ALDE). – Pone pirmininke, noriu tik pasakyti, kad mano balsavimo įranga balsuojant dėl Europos apsaugos orderio neveikė, bet būčiau balsavęs „už“, nes tai labai svarbus klausimas ir Parlamentui buvo svarbu šiandien patvirtinti Europos apsaugos orderį.

Šis teisės aktas labai svarbus Europai. Abipusis teismo nuosprendžių ir sprendimų pripažinimas yra esminis dalykas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje. Kad būtų užkirstas kelias naujam nusikaltimui prieš saugomą asmenį, vykdančiajai valstybei dabar suteiktas teisinis pagrindas pripažinti pirmiau kitoje valstybėje narėje priimtą sprendimą.

Šis teisės aktas taip pat reikalingas siekiant užtikrinti smurto prieš moteris ir kitas aukas prevenciją. Tai esminis ir svarbus žingsnis suteikiant aukoms galimybę gyventi ar likti bet kurioje jų pageidaujamoje ES valstybėje narėje, taigi ir užtikrinti joms judėjimo laisvę.

Pranešimas: Edit Bauer, Anna Hedh (A7-0348/2010)

  Diane Dodds (NI). – Pone pirmininke, prekyba žmonėmis yra labai rimta problema. Nuo 2008 m. mano rinkimų apygardoje Šiaurės Airijoje nuo išnaudojimo išgelbėti 35 asmenys, iš jų 25 išgelbėti 2009 m. Tačiau nė vienas asmuo dar nėra nubaustas už prekybos žmonėmis nusikaltimą. Tai yra šiuolaikinės rūšies vergovė, sunkus nusikaltimas ir asmens pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas. Iš tikrųjų, dauguma Šiaurės Airijoje sulaikytų ar išgelbėtų moterų yra iš Tolimųjų Rytų šalių ir pateko čia per organizuoto nusikalstamumo gaujas, kurios gauna didžiulį pelną išnaudodamos šiuos žmones ir priverstinio darbo, ir seksualinio išnaudojimo tikslais.

Nors daug šio pranešimo aspektų yra vertingi, manau, kad tai sritis, kurioje valstybių narių policijos pajėgos gali glaudžiai bendradarbiauti, ir Šiaurės Airijos policijos pajėgos šiuo atžvilgiu yra pavyzdys. Susilaikiau nuo balsavimo, nes esu įsitikinusi, kad mažiausias bausmių ribų nustatymas priklauso tik valstybių narių kompetencijai.

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, šiuo metu prekyba žmonėmis yra viena iš didžiausių ir svarbiausių problemų ir viena iš didžiausių grėsmių, su kuriomis susiduria Europos Sąjunga. Turime pripažinti, kad problema egzistuoja, net jeigu dažnai ir pasiduodame iliuzijai, kad ją jau išsprendėme. Deja, taip nėra. Turime užtikrinti, kad pagarba kiekvieno asmens pagrindinėms teisėms taptų tikrove.

Šis reiškinys vadinamas „prekyba žmonėmis“, bet čia nieko žmogiško nėra. Tai pasibaisėtinas verslas, atimantis iš žmonių galimybę gyventi ir paminantis jų žmogišką orumą. Ypatingai rizikos grupei priklauso moterys ir vaikai. Prostitucija ir prekyba organais yra ryškiausi to pavyzdžiai.

Norėčiau paraginti Europos Sąjungą iš tikrųjų pradėti veikti – ne tik kalbėti, bet ir imtis veiksmų – vadovaujantis šiuo pranešimu kaip gairėmis, kad prekyba žmonėmis būtų visiškai panaikinta Europos Sąjungoje. Turime imtis veiksmų, kad su šiuo nusikaltimu būtų tinkamai kovojama taikant bausmes, kurios padėtų užtikrinti, kad kiekvienas asmuo turėtų galimybę išsaugoti savo žmogišką orumą ir džiaugtis geru gyvenimu.

  Anna Záborská (PPE). – (SK) Pone pirmininke, parėmiau direktyvą, nes prekyba žmonėmis yra laisvės plačiąja šio žodžio prasme paneigimas.

Džiaugiuosi, kad naująja direktyva valstybės įpareigojamos patobulinti savo teisės aktus, kad su šiuo nusikaltimu būtų veiksmingai kovojama, bet norėčiau atkreipti dėmesį ir į tai, kad prieš pradėdami persekioti prekeivius žmonėmis pirma turime pasmerkti išnaudojimą Bendrijos mastu. Bet kokia prekyba yra susijusi su pirkėju ir jais dažnai būna žmonės iš turtingų demokratinių šalių, galbūt net mūsų kaimynai. Pranešime skiriamas dėmesys aukoms, bet turime padaryti daugiau, turime atmerkti akis ir pamatyti, kas vyksta aplink mus, kad žmonės, nematantys galimybių išbristi iš skurdo, niekada netaptų aukomis.

Turime sutelkti dėmesį į vaikų ir jaunimo švietimą, turime informuoti jų tėvus ir mokytojus, turime kalbėti apie šią problemą žiniasklaidoje, nes veiksmingiausias būdas užkirsti kelią prekybai žmonėmis – panaikinti paklausą.

  Licia Ronzulli (PPE). – (IT) Pone pirmininke, paprašiau žodžio norėdama pateikti paaiškinimą dėl balsavimo prekybos žmonėmis prevencijos ir kovos su ja klausimu.

Aš, žinoma, balsavau už E. Bauer pranešimą, nes kova su prekyba žmonėmis yra ir turi likti vienu iš mūsų prioritetų. Šios problemos mastas yra toks didelis, kad ją galima vadinti naujos rūšies vergove. Pažeidžiamiausi visuomenės nariai – moterys ir vaikai – išvežami į užsienį ir ten išnaudojami didžiausią pasibjaurėjimą keliančiais prostitucijos, vergovės ir pornografijos tikslais.

Kiekvienais metais šio reiškinio aukomis pasaulyje tampa 1 mln. žmonių, iš jų 500 000 yra vien Europoje. Tie, kurie pasinaudoja šiuo reiškiniu finansuodami prekybą žmonėmis ir naudodamiesi žmonėmis tarsi perkamomis ir parduodamomis prekėmis, daro nusikaltimą.

Kaip pranešime pabrėžiama, turime imtis veiksmų prekybos žmonėmis aukų kilmės šalyse ir šalyse, į kurias jos pateko. Sugebėsime rasti sprendimą tik bendromis pastangomis keldami visuomenės sąmoningumą, teikdami paramą ir pagalbą aukoms ir pirmiausia kovodami su šio reiškinio priežastimis, kad galėtume padėti susijusioms šalims sukurti tinkamą teisinę sistemą, kuri suteiktų galimybę kovoti su įvairių rūšių vergove.

Pranešimas: Nathalie Griesbeck (A7-0346/2010)

  Peter Jahr (PPE). – (DE) Pone pirmininke, džiaugiuosi, kad šiandien Parlamente kalbėjome ne tik apie Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimą dėl vizų režimo supaprastinimo, bet ir apie Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimą dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos.

Šiuo atžvilgiu svarbu, kad matytume ne tik šviesiąją gyvenimo pusę, bet ir spręstume rimtas problemas, ir tikiuosi, kad mums, Parlamentui, galbūt po metų bus pateikta tarpinė ataskaita, kad galėtume žinoti, kaip šis Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimas įgyvendinamas, ir pirmiausia pamatyti, kokių rezultatų pasiekta. Taip pat norėčiau, kad Europos Parlamentas kitą kartą būtų aktyviau įtrauktas į pirmines diskusijas.

Pranešimas: Iva Zanicchi (A7-0332/2010)

  Nirj Deva (ECR). – Pone pirmininke, noriu paaiškinti, kodėl mano frakcija ir aš susilaikėme nuo balsavimo dėl ES greitojo reagavimo pajėgų kūrimo. Pastaraisiais metais dėl vis dažniau vykstančių didelių nelaimių daugėja raginimų didinti esamų ES pajėgumų reaguoti į nelaimes veiksmingumą. Pritariu daugeliui šiame pranešime pateiktų puikių minčių, bet negaliu paremti raginimo sukurti naujas ES civilinės saugos pajėgas.

Nors pritariu raginimui, kad ES turėtų koordinuoti savo atsaką į humanitarines katastrofas su platesne vystomosios pagalbos bendruomene, bet galiu paremti tokį koordinavimą tik tuo atveju, jeigu jis bus vykdomas pasitelkiant jau veikiančius mechanizmus, pvz., Bendrijos civilinės saugos mechanizmą. Nors nepaprastai svarbu, kad ES reaguotų į humanitarines katastrofas veiksmingai, ne mažiau svarbu ir tai, kad mes nebūtume vieninteliai, kurie į jas reaguoja.

Be to, kad turime sutelkti dėmesį į ES atsako gerinimą, taip pat turime stengtis stiprinti nelaimės paveiktų besivystančių šalių, regionų ir jų vietos lygmeniu turimas pajėgas, kad galėtume veikti išvien kaip tarptautinė bendruomenė. Priešingu atveju atsitiks taip, kad mes atliksime visą sunku darbą, o jos nieko neveiks.

Pranešimas: Petru Constantin Luhan (A7-0309/2010)

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, daugelis ES piliečių dar nesuvokia, kokia svarbi sanglaudos politika ne tik pavienių regionų, bet ir visų šalių plėtrai. Pagrindinis šios politikos tikslas – sudaryti visiems Europos Sąjungos regionams vienodas sąlygas. Įgyvendinant šią politiką gyventojai iš mažiau privilegijuotų regionų, kuriems tenka ūkininkauti sudėtingomis sąlygomis ir kurie turi prastą prieigą prie ryšių tinklo, galės naudotis tokiomis pačiomis socialinės, švietimo, transporto ir energetikos sistemos paslaugomis kaip ir kitų šalių piliečiai, kurių socialinė ir ekonominė padėtis geresnė. Taigi sanglaudos idėjos svarbos neįmanoma pervertinti.

Todėl privalome paremti visas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad struktūrinių fondų lėšos būtų naudojamos tinkamiau ir kad būtų veiksmingiau pasinaudota šių fondų integruojamuoju vaidmeniu, juolab kad sanglaudos politikos priemonių poveikis juntamiausias vietos lygmeniu, taigi dideliu mastu ir kaimo vietovėse. Dėl šių priežasčių balsavau už šį pranešimą.

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Pone pirmininke, norėčiau pakalbėti paskutiniu šiandieninių diskusijų klausimu – apie P. C. Luhano pranešimą.

Konkurencingumas ir sanglauda – tai vienas kitą papildantys ir remiantys elementai. Tačiau visos ES konkurencingumas gali būti užtikrintas tik užtikrinus tikrai tvarų jos ekonomikos augimą. Daugelis investicijų, iš dalies finansuotų struktūrinių fondų lėšomis, pasiteisino, ir šiuo atžvilgiu ypač norėčiau pabrėžti infrastruktūros patobulinimą, nes dėl to dabar į daugelį regionų pritraukiamos užsienio investicijos, kuriomis prisidedama prie jų ekonominės plėtros. Tačiau sanglaudos politika pasiteisino ir kaip veiksminga priemonė, padedanti lanksčiai reaguoti į naujus socialinius ir ekonominius iššūkius finansų krizės sąlygomis.

Taip pat pritariu pranešėjos nuomonei, kad ES regionų ekonominis konkurencingumas glaudžiai susijęs su vidutiniu užimtumo lygiu, darbo jėgos išsilavinimu ir kvalifikacija, socialinės apsaugos sistema ir viešųjų paslaugų prieinamumu, nes parama socialinei sanglaudai yra nepaprastai svarbi didinant bendrą regionų konkurencingumą ir net jų konkurencingumą pasaulio mastu.

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Reimer Böge (A7-0335/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimo (Portugalija – potvyniai; Prancūzija – uraganas „Ksintija“). Portugalija paprašė Solidarumo fondo paramos po 2010 m. vasario mėn. neįprastai gausių kritulių, sukėlusių Madeiros saloje nuošliaužas ir didžiulius potvynius, kurie padarė žalos valstybinei ir privačiai infrastruktūrai, verslui ir žemės ūkiui. Bendrą tiesioginę žalą Portugalijos valdžios institucijos įvertino 1 080 mlrd. EUR. Iš Solidarumo fondo skiriama apie 31 mln. EUR. Lankiausi Madeiroje ir pats įsitikinau būtinybe užtikrinti, kad šio fondo parama, ypač atokesniems regionams ir saloms, kurie dažnai kenčia dėl blogų oro sąlygų, būtų lankstesnė ir dosnesnė.

  Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. – (FR) Remdamasis mano didžiai gerbiamo kolegos iš Vokietijos R. Böge pranešimu, balsavau už pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo mobilizuoti iš Europos Sąjungos solidarumo fondo apytikriai 67 mln. EUR siekiant padėti Madeirai (Portugalija), nukentėjusiai dėl liūčių sukeltų nuošliaužų ir potvynių, ir Prancūzijai, nukentėjusiai dėl potvynių, kuriuos sukėlė 2010 vasario mėn. praūžęs uraganas „Ksintija“. Atkreipiu dėmesį į tai, kad ši suma sudaro 2,7 proc. bendros tiesioginės žalos, įvertintos 2,5 mln. EUR. Žinoma, ši suma didelė, bet kadangi ji sudaro palyginti nedidelę bendros žalos sumos dalį (2,7 proc.), negaliu susilaikyti nepaklausęs, kodėl Europos Sąjungai nepanaudojus šio fondo lėšų finansuoti Europos civilinės saugos pajėgoms, kurios galėtų nedelsiant atskubėti aukoms į pagalbą įvykus labai didelėms nelaimėms, su kuriomis nacionalinės pajėgos negali pačios susidoroti. Šių pajėgų veiklos išlaidos nebūtų didelės, nes iš pradžių ji būtų susijusi su esamų nacionalinių civilinės saugos pajėgų koordinavimu. Be to, šios pajėgos taip pat galėtų dalyvauti užsienyje vykdomose misijose (pvz., kaip Haičio atveju).

  Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) Džiaugiuosi tuo, kad pranešimas dėl 31 255 790 EUR paramos iš Europos Sąjungos solidarumo fondo skyrimo Portugalijai po praeitų metų vasario mėn. Madeiroje įvykusio potvynio priimtas. Smarkios liūtys, praūžusios Madeiros saloje, sukėlė chaosą ir padarė labai daug materialinės žalos: dėl liūčių sukeltų nuošliaužų ir potvynio sugriuvo tiltai, greitkeliuose atsivėrė plyšiai, sugriauta daug namų ir suniokota daugybė automobilių.

Per nelaimę Madeiroje žuvo 42 žmonės ir 13 dingo be žinios. Šiandien Europos Parlamentas čia, Strasbūre, pamatė tikrą Europos solidarumo – vienos iš svarbiausių Europos projekto vertybių, kurią verta pabrėžti – įrodymą.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes sutinku, kad Europos Sąjungos solidarumo fondas turėtų būti mobilizuotas įtraukiant į 2010 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą 66 891 540 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumą, kad Portugalijai, nukentėjusiai dėl Madeiros salą nusiaubusių nuošliaužų ir potvynių, ir Prancūzijai, patyrusiai nuostolių dėl uragano „Ksintija“, būtų suteikta prašoma finansinė parama.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Aš, žinoma, džiaugiuosi sprendimu mobilizuoti Solidarumo fondo lėšas, kad būtų padėta Madeiros salą po neįprastai smarkių liūčių ištikusios tragedijos aukoms. Dėkoju kolegai N. Teixeirai už atkaklias ir sėkmingas pastangas kelti sąmoningumą Europos institucijose ir nustatyti pagrindą būtinai paramai. Noriu dar kartą pabrėžti savo įsitikinimą dėl būtinybės supaprastinti procedūras, kad Solidarumo fondo lėšos ateityje galėtų būti mobilizuojamos greičiau. Dėl vėlavimo suteikti pagalbą ekstremaliosios situacijos atvejais nukenčia Europos Sąjungos įvaizdis ir silpnėja europinio solidarumo jausmas.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Portugalija paprašė Solidarumo fondo paramos po 2010 m. vasario mėn. neįprastai gausių kritulių, sukėlusių Madeiros saloje nuošliaužas ir didžiulius potvynius, kurie padarė žalos valstybinei ir privačiai infrastruktūrai, verslui ir žemės ūkiui. Bendrą tiesioginę žalą Portugalijos valdžios institucijos kartu su regionine Madeiros Vyriausybe įvertino 1 080 mlrd. EUR. Ši suma sudaro 0,68 proc. Portugalijos bendrųjų nacionalinių pajamų. Potvyniai padarė didelę žalą daugybei namų, žemės ūkio valdų, kelių ir vandens paskirstymo tinklui. Finansinė pagalba šio fondo lėšomis padės Portugalijos valdžios institucijoms, ypač regioninei Madeiros Vyriausybei, padengti dalį išlaidų, kurių patyrė reaguodamos į ekstremaliąją situaciją. Apskritai balsavau už šį pranešimą paskatintas atsakomybės ir pareigos jausmo prisidėti prie to, kad būtų išvengta nereikalingo vilkinimo mobilizuojant finansinę paramą dėl gaivalinės nelaimės nukentėjusioms Portugalijai ir Prancūzijai.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Praėjus dešimčiai mėnesių po Prancūzijos pakrantę nusiaubusio uragano „Ksintija“, kurio metu žuvo 53 žmonės ir 80 žmonių buvo sužeista ir kuris padarė labai didelę materialinę žalą, Parlamentas patvirtino taisomąjį biudžetą, kad iš Solidarumo fondo būtų mobilizuota 35,6 mln. EUR. Nekalbėsiu dabar apie atkūrimo procesą, bet noriu paklausti, kiek dar turės įvykti tragedijų, kol pagaliau turėsime Bendrijos požiūrį į gaivalinių nelaimių prevenciją? Gaivalinės ir žmonių sukeltos nelaimės atsitinka vis dažniau, todėl privalome užtikrinti, kad nacionalinės priemonės būtų veiksmingesnės ir darnesnės ir kad europinės priemonės būtų lankstesnės. Taip pat noriu atkreipti dėmesį į tai, kad M. Barnier‘o pranešimas, kuriame siūloma sukurti greitojo reagavimo į gaivalines nelaimes pajėgas, pateiktas jau 2006 m. Kas trukdo mums jį patvirtinti. Kas trukdo mums juo vadovautis?

  Christine De Veyrac (PPE), raštu. – (FR) Šiandien balsavau už šį pranešimą, kuris reiškia, kad ES solidarumo fondo lėšos galės būti mobilizuotos po 2010 m. įvykusių didelių potvynių Portugalijoje ir uragano „Ksintija“ Prancūzijoje. Tai rodo, kad ES valstybes nares sieja tvirti ryšiai, ir pabrėžia pagalbos gaivalinės nelaimės paveiktiems regionams svarbą. Džiaugiuosi, kad daugiau nei 35 mln. EUR skirta iš Solidarumo fondo padengti dideliems nuostoliams, kurių pridarė uraganas „Ksintija“ kai kuriose pakrančių teritorijose, pirmiausia Pajūrio Šarantos, Vandėjos ir Kot Darmoro departamentuose.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Komisija siūlo iš Solidarumo fondo mobilizuoti iš viso 66 891 540 EUR: 31 255 790 EUR Portugalijai ir 35 635 750 EUR Prancūzijai. Portugalija paprašė Solidarumo fondo paramos po 2010 m. vasario mėn. audros Madeiros saloje, padariusios daug žalos valstybinei ir privačiai infrastruktūrai, verslui ir žemės ūkiui. Prancūzija, savo ruožtu, paprašė Solidarumo fondo paramos po uragano „Ksintija“, kuris taip pat įvyko 2010 m. vasario mėn., dėl kurio nukentėjo didelė dalis Prancūzijos. Jo metu žuvo 53 žmonės ir beveik 80 žmonių buvo sužeista. Uraganas užtvindė didžiulius plotus, įskaitant gyvenamas vietoves, ir padarė daug žalos užtvankoms ir pylimams, valstybinei ir privačiai infrastruktūrai, kelių ir geležinkelių tinklams, verslui ir žemės ūkiui.

Nors visapusiškai pritariu šiam lėšų mobilizavimui, ypač dėl jo svarbos Autonominiam Madeiros regionui, turiu išreikšti savo nusivylimą dėl to, kad ši parama skiriama tik dabar, gruodžio mėn., po nelaimių Prancūzijos pakrantėje ir Madeiros saloje praėjus dešimčiai mėnesių. Skubiai turime rasti būdų pagreitinti Solidarumo fondo lėšų mobilizavimo procedūrą ir turime stengtis, kad šis tikslas būtų pasiektas.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Mes, žinoma, balsavome už šį pranešimą, kuriuo siūloma mobilizuoti Solidarumo fondo lėšas dėl didžiulės žalos, kurią patyrė Madeiros sala po 2010 m. vasario mėn. regione praūžusios audros. Tačiau norėtume pateikti keletą pastabų, kurias esame išsakę pirmiau.

Pagal reglamentą, kuriuo įsteigiamas Solidarumo fondas, „jei atsitinka didelės nelaimės, Bendrija turėtų solidarizuotis su tam tikrų regionų gyventojais suteikdama finansinę paramą, kuri padėtų nelaimės ištiktiems regionams greitai grįžti prie normalių gyvenimo sąlygų. Parama dažniausiai turėtų būti teikiama stichinių nelaimių atvejais“. Reglamente taip pat teigiama, kad ši priemonė turėtų suteikti Bendrijai galimybę „greitai ir veiksmingai padėti kuo greičiau mobilizuoti pagalbos tarnybas, kad patenkintų būtiniausius gyventojų poreikius ir prisidėtų prie greito sugadintos pagrindinės infrastruktūros atstatymo siekiant atkurti normalią ekonominę veiklą nelaimės ištiktuose regionuose“.

Tačiau taisyklės ir procedūros, susijusios su fondo lėšų mobilizavimu, jau parodė, kad šio greitos pagalbos nukentėjusiems gyventojams principo tikrovėje nepaisoma. Šiuo atveju šis Parlamentas balsuoja dėl fondo lėšų mobilizavimo po nelaimės praėjus dešimčiai mėnesių. Todėl mes tvirtinome ir tą vėl sakome dabar, kad šio fondo lėšų mobilizavimo taisyklės turi būti pakeistos, kad lėšos galėtų būti mobilizuojamos lanksčiau ir tinkamu laiku ir kad ši pagalba galėtų būti suteikta po nelaimės praėjus trumpesniam laikui.

  Estelle Grelier (S&D), raštu. – (FR) Mano nuomone, ES solidarumo fondas, kaip ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, yra viena iš biudžetinių priemonių, suteikiančių ryškiausią praktinę išraišką solidarumo vertybei, kurią mes, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos nariai, siekiame remti rengiant Bendrijos politines priemones. 2010 m. vasario 27–28 d. praūžusio uragano metu Vandėjos ir Pajūrio Šarantos departamentuose žuvo 53 žmonių ir apie 80 žmonių buvo sužeista. Regionui ir visai tautai tai buvo iš tikrųjų traumuojanti patirtis ir praėjus dešimčiai mėnesių šios nelaimės psichologinis ir ekonominis poveikis tebejuntamas. Per 2010 m. kovo mėn. sesiją Parlamentas ėmėsi veiksmų ir didele balsų dauguma priėmė rezoliuciją, kuria raginama panaudoti fondo lėšas siekiant suteikti aukoms pagalbą.

Šiandieninis balsavimas, kuriuo patvirtinamas pasiūlymas skirti šiems departamentams 35,6 mln. EUR, taip pat paremti Portugaliją, nukentėjusią dėl liūčių sukelto potvynio Madeiroje, yra šio bendro noro parodyti solidarumą su Europos piliečiais pavyzdys. Būtent tokią Europą norime kurti, Europą, kuri yra artima savo piliečiams, skubiai reaguoja į jų problemas ir sprendžia jas bendromis jėgomis.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimą. Iš tikrųjų manau, kad šis fondas yra vertinga priemonė, suteikianti Europos Sąjungai galimybę parodyti solidarumą su gaivalinių nelaimių paveiktų regionų gyventojais ir suteikti finansinę paramą, kad nelaimės ištiktiems regionams būtų padėta greitai grįžti prie normalių gyvenimo sąlygų. Šiandien balsavome dėl dviejų prašymų suteikti paramą. Pirmoji paramos paprašė Portugalija po neįprastai gausių kritulių, sukėlusių Madeiros saloje nuošliaužas ir didžiulius potvynius, kurie padarė žalos valstybinei ir privačiai infrastruktūrai, verslui ir žemės ūkiui.

Kitą paraišką mobilizuoti fondo lėšas pateikė Prancūzija po uragano „Ksintija“, kurio metu metu žuvo 53 žmonės ir kuris užtvindė didžiulius plotus, įskaitant gyvenamas vietoves, padarydamas daug žalos užtvankoms ir pylimams, valstybinei ir privačiai infrastruktūrai, kelių ir geležinkelių tinklams, verslui ir žemės ūkiui. Galiausiai norėčiau pridurti, kad iš Solidarumo fondo mobilizuota 31 255 790 EUR Portugalijai (potvyniai Madeiroje) ir 35 635 750 EUR Prancūzijai (uraganas „Ksintija“) remti, iš viso 66 891 540 EUR.

  David Martin (S&D), raštu. – Palankiai vertinu šį pranešimą, kuriuo iš ES solidarumo fondo skiriama 31 mln. EUR Portugalijai ir 35 mln. EUR Prancūzijai. Tai svarbus paramos gestas po vasario mėn. potvynio ir nuošliaužų Portugalijoje ir uragano „Ksintija“, nusiaubusio Atlanto vandenyno pakrantės teritoriją Prancūzijoje.

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimą siekiant paremti 2010 m. vasario mėn. dėl potvynių nukentėjusius Portugalijos ir uragano „Ksintija“ nusiaubtus Prancūzijos regionus. Labiausiai nukentėjo Atlanto vandenyno pakrantės teritorija, kur uraganas užtvindė didžiulius plotus, įskaitant gyvenamas vietoves, kurio metu žuvo ir buvo sužeisti žmonės ir buvo padaryta daug materialinės žalos. Šiandien balsuodami patenkinome Prancūzijos valdžios institucijų prašymą suteikti šiems regionams, be kitų dalykų, Europos Sąjungos finansinę paramą pagal kriterijų, kad „regionas taip pat gali pasinaudoti Fondo parama, jei jis nukentėjo nuo ypatingos nelaimės, dažniausiai nuo stichinės, padariusios žalos daugumai jo gyventojų, kurios padariniai labai dideli ir ilgai atsilieps gyvenimo sąlygoms regione bei jo ekonominiam stabilumui“. Tiesioginė šios nelaimės padaryta žala įvertinta 1 425,43 mln. EUR, kuriai iš dalies padengti Prancūzijai bus išmokėta 35 635,750 EUR. Solidarumo fondo lėšų mobilizavimas yra praktinė savo piliečiams artimos Europos, o būtent tokios Europos jie tikisi, išraiška. Europos institucijos dar turi dėti pastangas, kad mobilizavimo veiksmai ir procedūros būtų pagreitinti, kurias pateisina gamtinių reiškinių mastas ir atsako į juos neatidėliotinumas.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Tai, kad Europos Sąjunga suteikia pagalbą Portugalijai ir Prancūzijai po 2010 m. vasario mėn. siautusių audrų, yra gera žinia. Tačiau tenka apgailestauti, kad ES nesiima tokių greitų veiksmų, kad būtų padėta dėl klimato kaitos padarinių nukentėjusiems piliečiams, kaip kad tuo atveju, kai turi gelbėti bankus.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Europos Sąjunga yra solidarumo erdvė ir ES solidarumo fondas yra jos dalis. Parama šio fondo lėšomis nepaprastai svarbi padedant regionams, nukentėjusiems dėl gaivalinių nelaimių, tokių kaip potvynis Madeiroje (Portugalija) ir uraganas „Ksintija“ Prancūzijoje. Komisija, patikrinusi, ar abi paraiškos atitinka Tarybos reglamente (EB) Nr.°2012/2002 nustatytus tinkamumo kriterijus, pasiūlė iš Solidarumo fondo mobilizuoti 31 255 790 EUR Portugalijai (potvyniai Madeiroje) ir 35 635 750 EUR Prancūzijai (uraganas „Ksintija“) remti, iš viso 66 891 540 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų, išskaičiuojamų iš nustatytos didžiausios metinės 1 mlrd. EUR ribos. Tačiau norėčiau pabrėžti vėlavimą mobilizuoti tokią paramą. Procedūra turi būti mažiau biurokratinė ir supaprastinta, kad ateityje į nelaimes būtų reaguojama tinkamu laiku.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Nors balsavau už šį pasiūlymą suteikti paramą, manau, kad tai yra tik kapitalistinio modelio padarinius švelninanti pusėtina priemonė ir kad tai nėra jokia pažanga kovojant su pagrindinėmis krizės priežastimis. Pritariu tam, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos būtų mobilizuojamos siekiant paremti piliečius, kurie neteko darbo dėl struktūrinių komercinių modelių pokyčių ar tiesiogiai dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės. Manau, kad daugiau nei 250 mln. EUR suma, kurios prašoma siekiant suteikti papildomą paramą ir pagalbą daugiau nei 600 darbo netekusių darbuotojų iš Nyderlandų mažmeninės prekybos sektoriaus, gali padėti pasiekti galutinį tikslą – palengvinti šių darbuotojų reintegraciją į darbo rinką. Balsuojant dėl šio pasiūlymo taip pat balsavau „už“, nes esu įsitikinęs, kad ši pagalba papildo paramą išeitinėmis pašalpomis, numatytomis visose nacionalinėse teisės sistemose ir kolektyvinėse darbo sutartyse. Todėl ši parama Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis jokiu būdu negali pakeisti vyriausybių ir verslo teisinių įsipareigojimų darbo netekusiems darbuotojams ar suteikti galimybę tokių įsipareigojimų nevykdyti.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Tokiomis aplinkybėmis suteikti paramą būtina, kad valstybės narės galėtų jaustis vieningos šeimos narėmis. Būtų daug pigiau, jeigu Europos Sąjungos lėšos būtų skiriamos projektams, kurie galėtų padėti sušvelninti gaivalinių nelaimių padarinius. Pvz., galėtų būti statomos užtvankos ir apsauginės konstrukcijos ir investuojama į visuomenės informavimo ir įspėjimo priemones. Manau, taip pat būtų naudinga parengti statybos reglamentus, skirtus padidintos rizikos regionams. Jeigu Europos Sąjunga tik teiks finansinę paramą ir nieko nedarys gaivalinių nelaimių prevencijos srityje, jų padariniai ateityje galės būti dar skausmingesni.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Portugalija paprašė Solidarumo fondo paramos po 2010 m. vasario mėn. neįprastai gausių kritulių, sukėlusių Madeiros saloje nuošliaužas ir didžiulius potvynius, kurie padarė žalos valstybinei ir privačiai infrastruktūrai, verslui ir žemės ūkiui. Bendrą tiesioginę žalą Portugalijos valdžios institucijos įvertino 1 080 mlrd. EUR. Prancūzija paprašė Solidarumo fondo paramos po to, kai 2010 m. vasario mėn. nuo uragano „Ksintija“ nukentėjo didžioji dalis Prancūzijos, labiausiai Atlanto vandenyno pakrantė, ypač Pajūrio Šarantos ir Vandėjos departamentai. Uragano metu žuvo 53 žmonės ir beveik 80 žmonių buvo sužeista. Bendrą tiesioginę šios stichinės nelaimės nustatytoje teritorijoje padarytą žalą Prancūzijos valdžios institucijos įvertino 1 425,43 mln. EUR.

Komisija, patikrinusi, ar abi paraiškos atitinka Tarybos reglamente (EB) Nr.°2012/2002 nustatytus tinkamumo kriterijus, pasiūlė iš Solidarumo fondo mobilizuoti 31 255 790 EUR Portugalijai (potvyniai Madeiroje) ir 35 635 750 EUR Prancūzijai (uraganas „Ksintija“) remti, iš viso 66 891 540 EUR. Kadangi šios paraiškos dėl paramos atitinka visus tinkamumo kriterijus, balsavau „už“ solidarizuodamasis su aukomis ir nukentėjusiomis valstybėmis.

  Elisabeth Morin-Chartier (PPE), raštu. – (FR) Parėmiau Europos Parlamento šiandien, 2010 m. gruodžio 14 d., antradienį, balsuojant patvirtintą sprendimą skirti 35,6 mln. EUR Prancūzijai, kurios Atlanto vandenyno pakrantę iš dalies suniokojo vasarį praūžęs uraganas. Šios lėšos bus panaudotos gaivalinės nelaimės suniokotai infrastruktūrai atstatyti. Kaip EP narė, atstovaujanti regionams, kurie per nelaimę nukentėjo labiausiai, džiaugiuosi sprendimu skirti šią finansinę paramą audros padarytiems nuostoliams atlyginti: tai tikra pagalba visiems nukentėjusiems Prancūzijos departamentas. Šis mobilizavimas įrodo, kad Europos Sąjungos solidarumas nėra tuščias žodis.

Baigdama norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2010 m. vasario mėn. praūžusio uragano „Ksintija“ nukentėjo didelė Prancūzijos dalis, labiausiai Pajūrio Šarantos ir Vandėjos departamentai, kuriuose žuvo 53 žmonės ir 80 žmonių buvo sužeista. Materialinė žala įvertinta 1 425,43 mln. EUR. Šiai žalai atitaisyti iš ES solidarumo fondo iš viso skirta 35,6 mln. EUR.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Remiantis R. Böge pranešimu, šių smarkių Portugalijoje ir Prancūzijoje įvykusių stichinių nelaimių padariniams šalinti skirta 66,9 mln. EUR. Todėl balsavau už šį pranešimą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes sutinku, kad 2010 finansinių metų Europos Sąjungos bendrajame biudžete iš Europos Sąjungos solidarumo fondo turėtų būti skirta 66 891 540 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma, kad būtų patenkintos paraiškos mobilizuoti fondo lėšas, kurias pateikė:

– Portugalija dėl nelaimės, kurią sukėlė nuošliaužos ir potvynis Madeiros saloje, ir

– Prancūzija dėl nelaimės, kurią sukėlė uraganas „Ksintija“.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Nuoširdžiai džiaugiuosi tuo, kad šis pranešimas, pagal kurį numatoma skirti Portugalijai 31 255 790 EUR paramą padengti didžiuliams nuostoliams, kurių šalis patyrė dėl 2010 m. vasario mėn. Madeiros salą ištikusios gaivalinės nelaimės, patvirtintas. Šiuo atžvilgiu norėčiau pabrėžti didelį atsidavimą, kurį parodė Portugalijos delegacija iš partijos „Partido Social Democrata“, ypač N. Teixeiros darbą, turėjusį lemiamos įtakos tam, kad šiandien turime šį rezultatą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Komisija, atsižvelgdama į 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (TIS) 26 punktą, siūlo mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondą ir suteikti finansinę pagalbą Portugalijai ir Prancūzijai. Šio susitarimo nuostatose numatyta galimybė mobilizuoti fondo lėšas neviršijant viršutinės metinės 1 mlrd. EUR ribos. Iki šiol 2010 m. Komisija pateikė tik vieną pasiūlymą mobilizuoti Solidarumo fondo lėšas, t. y. 2010 m. rugsėjo 24 d. pasiūlymą dėl 13,02 mln. EUR mobilizavimo po didžiulių potvynių Airijoje 2009 m. lapkričio mėnesį (COM (2010) 0534). Abi biudžeto valdymo institucijos šiuo metu svarsto klausimą dėl šio pasiūlymo ir atitinkamo taisomojo biudžeto projekto (TBP Nr. 8/2010) priėmimo. Tuo pat metu, kai buvo pateiktas šis pasiūlymas mobilizuoti Solidarumo fondo lėšas ir suteikti finansinę pagalbą Portugalijai ir Prancūzijai, Komisija pateikė taisomojo biudžeto projektą (2010 m. spalio 13 d. TBP Nr. 9/2010) siekdama, kad į 2010 m. biudžetą būtų įrašyti atitinkami įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai, kaip numatyta Tarpinstitucinio susitarimo 26 punkte.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Solidarumo fondas įsteigtas siekiant parodyti Europos Sąjungos solidarumą su gaivalinių nelaimių paveiktų regionų gyventojais. Šių metų vasario mėn. Madeiros regioną, iš kurio esu kilęs, ištiko nelaimė, kurią sukėlė nuošliaužos ir potvynis. Po šios tragedijos Portugalija pateikė paraišką mobilizuoti Solidarumo fondo lėšas prašydama paramos atitaisant žalą, ypač atstatant infrastruktūrą ir pastatus nelaimės paveiktuose regionuose.

Prancūzijos valdžios institucijos taip pat pateikė paraišką mobilizuoti fondo lėšas po uragano „Ksintija“. Bendra dėl šių dviejų nelaimių patirta žala įvertinta 66 891 540 EUR ir ši suma netrukus bus mobilizuota, nes taisomajame biudžete jau padaryta pakeitimų, reikalingų tam, kad šios lėšos galėtų būti skirtos. Vasario mėn. nelaimės padariniai pasijuto iš karto ir padaryta didelė žala viešai ir privačiai infrastruktūrai, įmonėms ir pasėliams. Regioną ištikusios tragedijos padariniai buvo labai skaudūs, tačiau ES pagalba nebuvo iš karto suteikta . Dabar po nelaimės yra praėję jau dešimt mėnesių. Kadangi pritariu poreikiui paspartinti visą šią procedūrą, balsuoju už tai, kad fondo lėšos būtų mobilizuotos nukentėjusiems regionams remti ir kad prašymas tai padaryti būtų kuo skubiau patenkintas.

  Bernadette Vergnaud (S&D), raštu. – (FR) Tai, kad šiandien per plenarinį posėdį patvirtinome taisomąjį biudžetą, kad pagal Komisijos pasiūlymą galėtų būti mobilizuota 35,6 mln. EUR iš ES solidarumo fondo, yra gera žinia. Lėšos bus mobilizuotos atsakant į prašymą, kurį pateikė Prancūzijos Vyriausybė po uragano „Ksintija“, praūžusio Prancūzijos pakrantės teritorijoje 2010 m. vasario 27–28 d., kurio metu Vandėjos ir Pajūrio Šarantos departamentuose žuvo 53 žmonės ir 80 žmonių buvo sužeista. Procedūra yra neabejotinai ilga ir turi būti patobulinta, bet džiaugiuosi matydama rodomą Europos solidarumą tragedijos, kurią patyrė aukos, akivaizdoje. Parašiau Komisijos nariui J. Hahnui laišką prašydama jo paremti Prancūzijos Vyriausybės prašymą suteikti paramą ir jis įvykdė savo pažadą, kurį man davė kovo  mėn. lankydamasis La Rošelyje. Šis fondas reiškia daugiau nei finansinę paramą, jis simbolizuoja visų mūsų šiame žemyne bendras vertybes.

Pranešimas: László Surján (A7-0341/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto nuomonę ir pasiūlymą sumažinti mokėjimų asignavimus pagal biudžeto eilutę „Energetikos projektai ekonomikos gaivinimui remti. Europos jūrų vėjo energijos tinklų sistema“, siekiant Solidarumo fondo priemonėmis remti šalis (Portugaliją ir Prancūziją), kurias ištiko didelė gaivalinė nelaimė, taip pat į tai, kad šiuo sprendimu nustatomi pagrindiniai Solidarumo fondo veikimo kriterijai, šiam pranešimui pritariu.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Visi prisimename uraganą „Ksintija“, kuris mažiau nei prieš metus nusiaubė Vandėjos pakrantę. Nuo to laiko teritorijose, kuriose vanduo sunaikino viską, turi vykti atstatymas. Europos Sąjungos solidarumo fondas yra ideali priemonė vietos institucijų veiksmams remti. Balsuodamas už šį tekstą padėjau perduoti 35 635 750 EUR, kurie skirti ne fizinių asmenų patirtai žalai atlyginti, bet infrastruktūrai atkurti. Solidarumo fondas, sukurtas po 2002 m. potvynių Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje ir Prancūzijoje, skirtas padėti Europos regionams, nukentėjusiems nuo neprognozuojamų nelaimių. Šiuo tekstu lygiavertė suma taip pat skiriama Portugalijos regionams, nukentėjusiems nuo neseniai vykusio potvynio.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Aš, žinoma, teigiamai vertinu Solidarumo fondo lėšų mobilizavimą siekiant padėti tragedijos, kuri ištiko Madeirą po to, kai joje iškrito neįprastai daug kritulių, aukoms. Sveikinu kolegą Parlamento narį N. Texeirą dėl jo veiksmingų ir nuolatinių pastangų informuoti Europos institucijas ir sukurti pagrindą būtinai paramai. Pakartoju, kad esu tvirtai įsitikinęs, kad procedūros turi būti supaprastintos, kad ateityje Solidarumo fondą būtų galima greičiau mobilizuoti. Pavėluota pagalba ekstremaliosios situacijos atveju kenkia Europos Sąjungos efektyvumo įvaizdžiui ir Europos solidarumo jausmui.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Vienintelė Taisomojo biudžeto projekto Nr. 9/2010 paskirtis – į 2010 m. biudžetą oficialiai įtraukti biudžeto tikslinimą, kuris atsiranda dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo. Aš jau balsavau už kartu pateikiamą pranešimo projektą, kuriuo rekomenduojama patvirtinti Solidarumo fondo lėšų skyrimą Portugalijai (potvynis Madeiroje) ir Prancūzijai (uraganas „Ksintija“); vedinas to paties atsakomybės jausmo balsuoju už šį pranešimą dėl taisomojo biudžeto, kuriuo iš didžiausios numatytos fondo sumos 31 255 790 EUR skiriama Portugalijai ir 35 635 750 EUR Prancūzijai, iš viso 66 891 540 EUR.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Nepaisydamas energijos infrastruktūros, ypač vėjo energijos, investicinių projektų svarbos, balsuoju už mokėjimų asignavimų pagal biudžeto eilutę 06 04 14 03 sumažinimą, kad šios lėšos galėtų būti skirtos 66 891 540 EUR dydžio mokėjimų asignavimams (biudžeto eilutė 13 06 01), kurie reikalingi Europos Sąjungos solidarumo fondo mobilizavimo reikmėms padengti.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsuojant už šį taisomojo biudžeto projektą, kuriuo bus sudaryta galimybė Solidarumo fondo lėšas skirti Madeiros žmonėms ir Prancūzijos regionams, nukentėjusiems nuo uragano „Ksintija“, – tam mes, be abejo, pritarėme, – šalia teiginių dėl pavėluoto fondo mobilizavimo svarbu pabrėžti dar kelis aspektus.

Komisija mano, kad mobilizavimo tinkamumo kriterijai, susiję su žalos dydžiu, yra įvykdyti, ypač Madeiros atveju. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dabar suteikta Europos Sąjungos parama padengia tik 2,89 proc. visos nelaimės padarytos žalos. Madeira yra atokiausias regionas, taigi jai tenka patirti su šia aplinkybe susijusius apribojimus. Ji taip pat siekia konvergencijos tikslų (nepaisydama kenksmingų pokyčių šioje srityje, kurie atsirado po paskutinio ES plėtros etapo). Todėl į šias ypatingas aplinkybes reikėtų atsižvelgti šiam regionui padidinant paramą – ją skiriant iš šio fondo ar naudojant kitas priemones.

Dėl to, kai buvo diskuotuojama dėl šio fondo taisyklių, mes pasiūlėme apsvarstyti idėją padidinti finansinę paramą sanglaudos šalims ir konvergencijos regionams, nustatant taisyklę, kad teikiant pagalbą, susijusią su gaivalinių nelaimių padaryta žala, turi būti atsižvelgta į būtinai reikalingą sanglaudos aspektą. Tai taip pat padėtų sumažinti Europos Sąjungos regionų ir valstybių narių skirtumus.

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. – (FR) Tokiu metu, kai Europoje vis dažniau įvyksta gaivalinės nelaimės, Europos Sąjunga turi būti pasirengusi teikti tinkamą pagalbą savo valstybėms narėms, kurias ištinka tokia nelaimė. Taigi po kovo mėnesį siautėjusio uragano „Ksintija“, kuris nusiaubė Pajūrio Šaranto ir Vandėjos pakrantės teritorijas, ir potvynių, kurie vasario mėnesį vyko Portugalijai priklausančioje Madeiros saloje, visiškai natūralu, kad aš pritariu Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimui siekiant atlyginti šių nelaimių padarytą žalą. Mano nuomone, šis balsavimas rodo Europos šalių solidarumą, kuris, tiesą sakant, turėtų egzistuoti ir daugelyje kitų sričių.

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. – (PL) Ištikus gaivalinei nelaimei – mus ištinka vis daugiau tokių nelaimių – būtina, kad Europos Sąjunga teiktų pagalbą valstybėms narėms ir regionams, kurie kovoja su ilgalaikiais tokių tragedijų padariniais. ES solidarumo fondas įsteigtas būtent šiuo tikslu.

Fondas leidžia suteikti finansinę paramą nukentėjusiems asmenims, kurie gyvena „didelių gaivalinių nelaimių“ ištiktuose regionuose, pvz., Portugalijos saloje Madeiroje, kuri buvo nusiaubta potvynių, ar Prancūzijos regionuose, kuriuos nusiaubė uraganas „Ksintija“. Vis dar gerai prisimindamas šių metų potvynius Lenkijoje ir kitose Europos dalyse, pritariu pasiūlymui teikti paramą nukentėjusioms šalims, taip išreiškiant solidarumą su tūkstančiais piliečių, kurie gyvena šių kataklizmų nusiaubtuose regionuose.

  David Martin (S&D), raštu. – Aš balsavau už šį pranešimą, kuriuo patvirtinamas 66 mln. EUR perkėlimas iš Europos jūrų vėjo energijos tinklų sistemos į ES solidarumo fondą, siekiant padėti potvynio Portugalijoje ir uragano Prancūzijoje aukoms.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Šis taisomojo biudžeto projektas yra pagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad lėšų, mobilizuotų pasinaudojant Solidarumo fondu, paskirtis yra padėti šalinti nuošliaužų ir didelių potvynių Madeiros saloje, Portugalijoje, ir uragano „Ksintija“ Prancūzijoje padarinius. Patvirtinusi, kad abu prašymai atitinka Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 tinkamumo kriterijus, Komisija pasiūlė iš didžiausios numatytos 1 mlrd. EUR dydžio sumos (įsipareigojimų asignavimais ir mokėjimo asignavimais) 31 225 790 EUR Solidarumo fondo lėšų skirti Portugalijai (potvynis Madeiroje) ir 35 635 750 EUR Solidarumo fondo lėšų skirti Prancūzijai (uraganas „Ksintija“). Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šios rūšies paramos mobilizavimas yra pavėluotas. Siekiant laiku reaguoti į nelaimes ateityje, mobilizavimo procedūra turi būti padaryta mažiau biurokratiška ir supaprastinta.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Finansų ir ekonomikos krizės metu biudžeto didinimui iš esmės neturi būti pritarta. Tačiau šiuo atveju šios nuostatos galima nesilaikyti, atsižvelgiant į žalą, kurią dėl uragano „Ksintija“ patyrė Prancūzija ir Portugalija. Savitarpio pagalba ir parama gaivalinių nelaimių atveju yra tikras aktyvaus Europos solidarumo ženklas, todėl ją reikėtų vertinti teigiamai ir remti. Dėl šios priežasties balsavau už šį pranešimą.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Remiantis šiuo pranešimu būtina užtikrinti, kad Portugalijai ir Prancūzijai skiriamos lėšos būtų naudojamos siekiant padėti atkurti infrastruktūrą abiejose šalyse, ir jas ketinama naudoti kaip „refinansavimo priemonę“. Todėl balsavau už šį pranešimą. Nukentėjusiems žmonėms būtina padėti, o jų gyvenimo sąlygos ir regiono ekonomikos stabilumas turi būti pagerinti.

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Visiškai pritariu ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimui siekiant reaguoti į gaivalines nelaimes Prancūzijoje ir Portugalijoje. Solidarumo fondą laikau viena svarbiausių europinės tapatybės ir ES piliečių bendrumo jausmo kūrimo priemonių. 2010 m. Lenkija buvo viena šalių, kurioms buvo skirtos Solidarumo fondo lėšos, ir tai buvo teigiamai įvertinta žiniasklaidoje. Norėčiau pabrėžti, kad būtina gerinti visuomenės informavimą apie Solidarumo fondą ir jo naudojimo poveikį.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Aš balsavau už šį pranešimą, nes pritariu, kad Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrajame biudžete būtų numatyta iš Europos Sąjungos solidarumo fondo 66 891 540 EUR sumą įsipareigojimų asignavimais ir mokėjimo asignavimais skirti patenkinti prašymams, kuriuos pateikė:

- Portugalija, siekiant mobilizuoti fondo lėšas reaguojant į nuošliaužų ir potvynių Madeiros saloje sukeltą nelaimę; ir

- Prancūzija, siekiant mobilizuoti fondo lėšas reaguojant į uragano „Ksintija“ sukeltą nelaimę.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Teigiamai vertinu šį taisomojo biudžeto projektą, kuriuo suteikiama galimybė mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšas siekiant įsipareigojimų asignavimais ir mokėjimo asignavimais skirti 66 891 540 EUR sumą, iš kurios 31 255 790 EUR skirti tenkinti prašymui suteikti paramą, kurį dėl žalos, kurią padarė 2010 m. vasario mėn. Madeiros autonominiame regione siautęs uraganas, pateikė Portugalija.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Remdamasi Finansinio reglamento 37 straipsnio 1 dalimi, Komisija gali pateikti taisomojo biudžeto projektus, jei yra „neišvengiamos, išimtinės ar nenumatytos aplinkybės“. Atsižvelgdama į šį ir ES solidarumo fondo mobilizavimo aspektus, Komisija siūlo remiantis 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniu susitarimu dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (TIS) Portugalijai ir Prancūzijai skirti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų. TIS leidžia mobilizuoti Solidarumo fondo lėšas, kurių didžiausia numatyta suma per metus yra 1 mlrd. EUR. Jame, kaip ir Tarybos reglamente Nr. 2012/2002, kuriuo įsteigiamas ES solidarumo fondas, pateikiamos tinkamumo finansuoti iš šio fondo sąlygos. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šio fondo tikslas – ne atlyginti fizinių asmenų nuostolius, o atkurti infrastruktūrą ir kad tai refinansavimo priemonė. 2010 m. iki šiol Komisija pateikė tik vieną pasiūlymą dėl Solidarumo fondo lėšų mobilizavimo – 2010 m. rugsėjo 24 d. pasiūlymą skirti 13,02 mln. EUR Airijai, kuri 2009 m. lapkričio mėn. nukentėjo nuo didelių potvynių (COM (2010) 0534).

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Šiuo Europos Parlamento dokumentu siekiama pritarti Tarybos pozicijai dėl Taisomojo biudžeto Nr. 9/2010, kad būtų įgyvendinti pakeitimai, reikalingi Solidarumo fondui mobilizuoti. Madeiroje ir Prancūzijoje įvykusias nelaimes Komisija įvardijo kaip „didelę gaivalinę nelaimę“ ir „ypatingą regioninę nelaimę“ atitinkamai ir patvirtino abu nacionalinių valdžios institucijų pateiktus prašymus dėl fondo lėšų mobilizavimo.

Remdamasi Finansiniu reglamentu, Komisija gali pateikti taisomojo biudžeto projektus, jei yra „neišvengiamos, išimtinės ar nenumatytos aplinkybės“. Šiuo atveju Komisija pasiūlė mobilizuoti Solidarumo fondą siekiant skirti 31 255 790 EUR Portugalijai ir 35 635 750 EUR Prancūzijai. Šiandien įtvirtindami Europos solidarumą patvirtiname šios sumos perkėlimą mokėjimų asignavimais iš biudžeto eilutės 06 04 14 03: „Energetikos projektai ekonomikos gaivinimui remti. Europos jūrų vėjo energijos tinklų sistema“. Ši suma skirta nuo nelaimių nukentėjusiems regionams atstatyti ir infrastruktūrai atkurti.

Teigiamai vertinu patvirtintą priemonę, nors, atsižvelgdamas į tragediją, kuri suniokojo regioną, iš kurio esu kilęs, Madeiros autonominį regioną, apgailestauju dėl visos fondo mobilizavimo procedūros lėtumo.

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0336/2010)

  Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. – (FR) Remdamasis puikios kolegės iš Italijos, Barbaros Materos, pranešimu, balsavau už pasiūlymą dėl sprendimo iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 2,2 mln. EUR paramą skirti Slovėnijai, kurios tekstilės sektoriaus darbuotojai atleidžiami iš darbo. Tai yra įmonė „Mura, European Fashion Design“, kuri atleido 2 554 darbuotojus. Manau, kad keista, kad iš 2 554 atleistų darbuotojų 583, arba 22,8 proc., asmenys turi ilgalaikių sveikatos problemų ar negalią. Nesu tikras, ar jie atitinka Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo kriterijus. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad iš 2 554 atleistų darbuotųjų 1 114 „nebaigė pradinės mokyklos“. Abejoti darbuotojų išsilavinimo lygiu ir jų atitikimu šiuolaikiniams pramonės standartams yra teisėta. Abejoju Slovėnijos darbo, šeimos ir socialinių reikalų ministerijoje dirbančių valstybės tarnautojų, kurie turi vykdyti šių išlaidų priežiūros sertifikavimo funkcijas, nepriklausomumu.

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. – (FR) B. Materos pateiktos rezoliucijos, kuriomis pritariama Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimui šešiais konkrečiais atvejais, kaip ir per paskutinę plenarinę sesiją jos pateikos rezoliucijos, yra visiškai pagrįstos. Šis fondas suteiks paramą Slovėnijos, Vokietijos, Lenkijos ir Ispanijos darbuotojams, kurie nukentėjo nuo globalizacijos padarinių. Visada maniau, kad šio fondo naudojimas yra veiksminga priemonė, nes taip pasiekiama konkrečių rezultatų ir patenkinami konkretūs ir lengvai nustatomi poreikiai. Kaip Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto narys, paprasčiausiai privalėjau balsuoti už šių rezoliucijų patvirtinimą.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Slovėnija paprašė paramos dėl 2 554 darbuotojų atleidimo iš įmonės „Mura, European Fashion Design“, kuri veikia drabužių sektoriuje, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, padarytais Parlamento. Taip pat sutinku, kad Komisijos pasiūlymo aiškinamojoje dalyje, remiantis Parlamento pateiktais prašymais, turi būti pateikta aiški ir išsami informacija dėl paramos taikymo, kurioje būtų išanalizuoti tinkamumo kriterijai ir paaiškintos priežastys, dėl kurių parama patvirtinta.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Pagalba, teikiama darbuotojams, kurie buvo atleisti dėl restruktūrizavimo ir gamybos perkėlimo, turėtų būti dinamiška ir lanksti, siekiant, kad ji galėtų būti greitai ir veiksmingai įgyvendinta. Atsižvelgiant į tarptautinės prekybos struktūrinius pokyčius, svarbu, kad Europos ekonomika būtų pajėgi greitai įgyvendinti pagalbos darbuotojams, kurie nukentėjo nuo šių pokyčių, politiką, jiems taip pat suteikiant gebėjimų, kurie reikalingi siekiant greitai grįžti į darbo rinką. Todėl finansinė parama turėtų būti teikiama nagrinėjant kiekvieną atvejį. Taip pat svarbu pabrėžti, kad ši parama nepakeičia įprastų įmonių įsipareigojimų, ji taip pat nėra skirta įmonėms finansuoti ir restruktūrizuoti. Atsižvelgdamas į tai, kad Slovėnija paprašė paramos dėl 2 554 darbuotojų atleidimo iš drabužių sektoriaus įmonės „Mura, European Fashion Design“, kuri įsikūrusi NUTS III lygmens regione Pomurjėje, ir kad 7 proc. visų Pomurjės regione dirbančių žmonių dirbo įmonėje „Mura“, ir kad šio regiono gyventojų pajamos jau atsiliko nuo Slovėnijos vidurkio, balsuoju už šį pranešimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo, jas skiriant Slovėnijai.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Mano nuomone, tai, kiek kartų per paskutinius mėnesius šis Parlamentas pritarė Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, kuris įsteigtas siekiant teikti papildomą pagalbą darbuotojams, kurie nukentėjo dėl didelių pokyčių pasaulinės prekybos struktūroje, mobilizavimui, labai gerai rodo, kokią krizę šiuo metu patiria Europa. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas nėra atsakymas į šią krizę, bet yra nemaža ir svarbi pagalba. Šiuo konkrečiu atveju teikiama pagalba siekiama spręsti problemas, susijusias su 2 554 darbuotojų atleidimo iš Slovėnijos įmonės „Mura, European Fashion Design“, kuri veikia drabužių sektoriuje, padariniais. Šis sektorių ypač neigiamai paveikė pasaulinės prekybos struktūros pokyčiai, ir jis yra pigių importuojamų tekstilės gaminių auka.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgiant į pasaulio ekonomikos krizės socialinius padarinius, kurie ypač paveikė užimtumą, tinkamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo naudojimas ypač svarbus siekiant palengvinti prastą Europos piliečių ir jų šeimų padėtį, prisidėti prie jų socialinės reintegracijos bei profesinio tobulėjimo, tačiau taip pat kurti naują, kvalifikuotą darbo jėgą, kuri atitiktų įmonių poreikius ir skatintų ekonomikos augimą. Būtent atsižvelgiant į tai pateiktas šis Slovėnijai skirtas intervencinis planas, susijęs su 2 554 darbuotojų atleidimu iš Slovėnijos įmonės „Mura, European Fashion Design“, kuri veikia drabužių sektoriuje. Todėl tikiuosi, kad Europos institucijos dar smarkiau sieks įgyvendinti priemones, kuriomis būtų pagreitintas ir pagerintas tokio svarbaus ištekliaus, kaip Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, panaudojimas; šiuo metu Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimo lygis labai žemas. Šiais metais paprašytos paramos dydis sudaro tik 11 proc. visos numatytos 500 mln. EUR sumos.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Prašymai mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas pateikiami kiekvieną mėnesį. Taigi šiuo metu pateikti dar aštuoni prašymai iš keturių valstybių narių: Slovėnijos, Vokietijos, Lenkijos ir Ispanijos. Uždaroma dar keli šimtai įvairių pramonės sektorių, nuo automobilių gamybos iki mažmeninės prekybos ir tekstilės, įmonių. Iš viso atleista daugiau kai 6 500 darbuotojų (tiksliau – 6 592 darbuotojai). Jei pridėtume tuos darbuotojus, apie kuriuos kalbėjome prieš mėnesį, atleista beveik 10 000 darbuotojų.

Nors pritariame šiam mobilizavimui, negaliu nepakartoti, kad būtina aiškiai nutraukti neoliberalią politiką, dėl kurios Europos Sąjungos šalyse kyla akivaizdžios ekonominės ir socialinė nelaimės. Palaikomosios priemonės iš tikrųjų reikalingos, tačiau turi būti sprendžiamos su šios nelaimės priežastimis susijusios problemos.

Vis labiau būtina įgyvendinti pasiūlymą dėl Europos užimtumo ir tvaraus vystymosi programos sukūrimo, kurį pateikėme per diskusijas dėl 2011 m. biudžeto. Šiai programai turėtų būti skirtas 1 proc. ES bendrojo vidaus produkto, ją savo lėšomis turėtų paremti ir valstybės narės. Šios programos tikslai – tikra konvergencija, kiekvienos šalies galimybių skatinimas, tvarus jos išteklių naudojimas, investavimas į gamybą ir darbo vietų su teisėmis kūrimas.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimą siekiant skirti lėšų Slovėnijai, nes manau, kad ši priemonė yra vertingas išteklius, skirtas darbuotojams, kurie dėl ekonomikos krizės patiria sunkumų, remti. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas įsteigtas 2006 m.; jo paskirtis – teikti praktinę paramą darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl priežasčių, susijusių su įmonių perkėlimu, arba, po 2009 m. padaryto pakeitimo, dėl ekonomikos krizės, siekiant padėti jiems reintegruotis į darbo rinką.

Šiandien buvo balsuojama dėl prašymo suteikti paramą, susijusią su 2 554 darbuotojų atleidimu iš įmonės „Mura, European Fashion Desing“, kuri vykdo veiklą drabužių sektoriuje, kurios dydis 2 247 940 EUR ir kuri finansuojama iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo. Baigdamas pasakysiu, kad teigiamai vertinu tai, kad šis pranešimas patvirtintas; tai rodo, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra naudingas ir veiksmingas išteklius kovojant su nedarbu, kurį sukėlė globalizacija ir ekonomikos krizė.

  David Martin (S&D), raštu. – Teigiamai vertinu Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimą siekiant padėti 2 554 darbuotojams, kurie buvo atleisti iš Slovėnijoje veikiančios įmonės „Mura, European Fashion Desing“. Tikiuosi, kad 2,2 mln. EUR padės darbuotojams ir regionui greitai atsigauti po struktūrinių pokyčių, kuriuos jie patiria.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Aš susilaikau dėl Slovėnijos įmonių grupės „Mura Group“ darbuotojų, kurie buvo paaukoti ant globalizacijos altoriaus. Padėtis, kurioje jie atsidūrė dėl Europos Sąjungos remiamos neoliberalios politikos, ir apgailėtinas šios pašalpos dydis skatina balsuoti „prieš“. Tačiau ši maža suma, kuri yra teikiama, gali padėti palengvinti jų skausmą. Dėl to Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo principai netampa mažiau netoleruotini. Jais pritariama nuostatoms, kurios šią įmonių grupę valdantiems investicijų fondams ir į ją investuojantiems bankams leido pelnytis darbuotojų sąskaita.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) ES yra solidarumo erdvė, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra jos dalis. Ši parama labai svarbi siekiant padėti bedarbiams ir asmenims, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, kuris vyksta globaliame pasaulyje. Vis daugiau įmonių, pasinaudodamos tuo, kad tam tikrose šalyse, ypač Kinijoje ir Indijoje, darbo sąnaudos mažesnės, perkelia savo veiklą, o tai kenkia toms šalims, kurios gerbia darbuotojų teises. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo tikslas – padėti darbuotojams, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, ir jis labai svarbus siekiant palengvinti jų galimybes vėl įsidarbinti. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis praeityje naudojosi kitos ES šalys, o dabar šią paramą būtų tinkama suteikti Slovėnijai, kuri kreipėsi dėl paramos dėl 2 554 darbuotojų atleidimo iš įmonės „Mura, European Fashion Design“, kuri vykdo veiklą drabužių sektoriuje.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Balsavau už, kaip ir anksčiau, kai buvo balsuojama dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo. Privalome padėti žmonėms, kurie neteko darbo, ir suteikti jiems galimybę pritaikyti savo potencialą kitose srityse. Labai apgailėtina, kad, nepaisant to, kad asmeniškai kreipiausi į Latvijos Respublikos Ministrą Pirmininką, atkreipdamas jo dėmesį į galimybę pasinaudoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis, Latvija niekada nepasinaudojo šia galimybe, nors 15 proc. Latvijos gyventojų yra bedarbiai. Atrodo, kad apie Latvijos Respublikos valdžios neveiklumą reikia pranešti Europos Komisijos vadovybei. Savo gimtąją šalį jau paliko daugiau nei 100 000 Latvijos žmonių. Atrodo, kad šių žmonių likimas Latvijos Respublikos Vyriausybei visiškai nerūpi.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Slovėnijos drabužių įmonė „Mura, European Fashion Design“ dėl ekonomikos ir finansų krizės nuo 2009 m. spalio 21 d. iki 2010 m. vasario 20 d. buvo priversta iš darbo atleisti 2 554 darbuotojus. Todėl Slovėnija prašo iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo skirti 2 247 940 EUR paramą, kuri reikalinga siekiant vykdyti skubias nukentėjusių darbuotojų reintegravimo į darbo rinką priemones. Balsavau už šį pranešimą, nes lėšų mobilizavimas visiškai pagrįstas.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) B. Materos pranešime teigiama, kad mes turime remti Slovėnijos darbuotojų, kurie dėl pasaulio finansų ir ekonomikos krizės buvo atleisti iš darbo, reintegravimą į darbo rinką. Manau, kad šis sprendimas būtų pozityvus, todėl balsavau už jį.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Slovėnija paprašė paramos dėl 2 554 darbuotojų atleidimo iš įmonės „Mura, European Fashion Design“, kuri vykdo veiklą drabužių sektoriuje, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, padarytais Parlamento.

Taip pat pritariu tam, kad:

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas turėtų remti konkrečių iš darbo atleistų darbuotojų reintegraciją į darbo rinką, ir pakartoju, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama nepakeičia priemonių, kurios pagal nacionalinius teisės aktus ar kolektyvines sutartis patenka į įmonių atsakomybės sritį, ir kad ji nėra skirta įmonių ar sektorių restruktūrizavimui finansuoti;

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veikla ir pridėtinė vertė būtų vertinama pagal programų ir kitų įvairių priemonių bendrojo vertinimo priemonę, kuri buvo sukurta 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniu susitarimu.

Teigiamai vertinu tai, kad Komisija pasiūlė nustatyti alternatyvų mokėjimų asignavimų šaltinį nepanaudotoms Europos socialinio fondo lėšoms po to, kai Europos Parlamentas ne kartą priminė, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas sukurtas kaip atskira speciali priemonė ir jam keliami tam tikri tikslai ir nustatomi terminai ir kad dėl to turi būti nustatytos atitinkamos pervedimams skirtos biudžeto eilutės.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Slovėnijos pateiktas prašymas dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramos, susijusios su 2 554 darbuotojais, kurie nuo 2009 m. spalio 21 d. iki 2010 m. vasario 20 d. buvo atleisti iš įmonės „Mura, European Fashion Design“, kuri vykdo veiklą drabužių sektoriuje, atitinka visus teisės aktais nustatytus tinkamumo kriterijus. Pagal 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo sritis buvo laikinai išplėsta, kad jo priemones būtų galima taikyti situacijose, panašiose į šią, kai per keturis mėnesius dėl tiesioginio pasaulio finansų ir ekonomikos krizės poveikio iš valstybės narės įmonės atleidžiama bent 500 darbuotojų. Todėl balsavau už šią rezoliuciją, tikėdamasis, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas padės šiems darbuotojams sėkmingai grįžti į darbo rinką.

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0337/2010)

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Vokietija paprašė paramos dėl 1 181 darbuotojo atleidimo iš keturių įmonės „Heidelberger Druckmaschinen“, kuri vykdo veiklą spausdinimo įrenginių sektoriuje, gamyklų Badene-Viurtemberge, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, padarytais Parlamento. Taip pat pritariu tam, kad būtų užtikrinta, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas remtų konkrečių iš darbo atleistų darbuotojų reintegraciją į darbo rinką, ir pakartoju, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama nepakeičia priemonių, kurios pagal nacionalinius teisės aktus ar kolektyvines sutartis patenka į įmonių atsakomybės sritį, ir kad ji nėra skirta įmonių ar sektorių restruktūrizavimui finansuoti.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Pagalba, teikiama darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl restruktūrizavimo ir gamybos perkėlimo, turėtų būti dinamiška ir lanksti, siekiant, kad ji galėtų būti greitai ir veiksmingai įgyvendinta. Atsižvelgiant į tarptautinės prekybos struktūrinius pokyčius, svarbu, kad Europos ekonomika būtų pajėgi greitai įgyvendinti pagalbos darbuotojams, kurie nukentėjo nuo šių pokyčių, politiką, šia politika jiems suteikiant gebėjimų, kurie reikalingi siekiant greitai grįžti į darbo rinką. Todėl finansinė parama turėtų būti teikiama nagrinėjant kiekvieną atvejį. Taip pat svarbu pabrėžti, kad ši parama nepakeičia įprastų įmonių įsipareigojimų, ji taip pat nėra skirta įmonėms finansuoti ir restruktūrizuoti. Atsižvelgdamas į tai, kad Vokietija paprašė paramos dėl 1 181 darbuotojo atleidimo iš keturių įmonės „Heidelberger Druckmaschinen“, kuri vykdo veiklą spausdinimo įrenginių sektoriuje, gamyklų Badene-Viurtemberge, balsuoju už šį pranešimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Šiandien balsuojame dėl 8 305 555 EUR dydžio Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paketo, kuriuo siekiama spręsti problemas, susijusias su 1 181 darbuotojo atleidimu iš keturių įmonės „Heidelberger Druckmaschinen“, kuri vykdo veiklą spausdinimo įrenginių sektoriuje, gamyklų Badene-Viurtemberge. Visada atkreipiu dėmesį į tai, kad, nors tokia parama labai svarbi šalinant esamus simptomus, ja nėra galutinai sprendžiamos Europos pramonės sektorių problemos, kurios susijusios ne tik su ekonomikos krize, kurią šiuo metu patiriame, bet ir su būtinybe Europai prisitaikyti prie kintančio pasaulio, kuriame būtina būti konkurencingiems.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgiant į pasaulio ekonomikos krizės socialinius padarinius, kurie ypač paveikė užimtumą, tinkamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo naudojimas ypač svarbus siekiant palengvinti prastą Europos piliečių ir jų šeimų padėtį, prisidėti prie jų socialinės reintegracijos bei profesinio tobulėjimo, tačiau taip pat kurti naują, kvalifikuotą darbo jėgą, kuri atitiktų įmonių poreikius ir skatintų ekonomikos augimą. Būtent atsižvelgiant į tai pateiktas šis Vokietijai skirtas intervencinis planas, susijęs su 1 181 darbuotojo atleidimu iš keturių įmonės „Heidelberger Druckmaschinen“, kuri vykdo veiklą spausdinimo įrenginių sektoriuje, gamyklų Badene-Viurtemberge. Todėl tikiuosi, kad Europos institucijos dar smarkiau sieks įgyvendinti priemones, kuriomis būtų pagreitintas ir pagerintas tokio svarbaus ištekliaus, kaip Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, panaudojimas; šiuo metu Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimo lygis labai žemas. Šiais metais paprašytos paramos dydis sudaro tik 11 proc. visos numatytos 500 mln. EUR sumos.

  Peter Jahr (PPE), raštu. – (DE) Šios dienos sprendimu Badeno-Viurtembergo įmonės „Heidelberger Druckmaschinen AG“ darbuotojai, kuriems gresia atleidimas iš darbo, iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo gauna apie 8 mln. EUR dydžio paramą. Šios lėšos turi būti panaudotos siekiant padėti šiems darbuotojams kuo greičiau rasti darbą. Man svarbu, kad šie žmonės šias lėšas gautų greitai ir be didelių biurokratinių nuostolių. Ši parama reikalinga dabar, o ne per šešis mėnesius ar metus. Europos Sąjunga ir valstybės narės taip pat privalo stengtis daryti daugiau nei paprasčiausiai vertinti neigiamus globalizacijos padarinius. Globalizacija yra procesas, kurio vystymąsi galime ir iš tikrųjų turime valdyti.

  Wolf Klinz (ALDE), raštu. – (DE) Mano susilaikymas balsuojant susijęs ne tik su Vokietijos laisvųjų demokratų partijos skeptišku požiūriu į Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, bet ir su interesų konfliktu, kurį gali sukelti mano buvimas įmonės „Heidelberger Druckmaschinen AG“ akcininku.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimą siekiant skirti lėšų Vokietijai, nes manau, kad ši priemonė yra vertingas išteklius, skirtas darbuotojams, kurie dėl ekonomikos krizės patiria sunkumų, remti. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas įsteigtas 2006 m.; jo paskirtis – teikti praktinę paramą darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl priežasčių, susijusių su įmonių perkėlimu, arba, po 2009 m. padaryto pakeitimo, dėl ekonomikos krizės, siekiant padėti jiems reintegruotis į darbo rinką.

Šiandien buvo balsuojama dėl prašymo suteikti paramą, susijusią su 1 181 darbuotojo atleidimu iš keturių įmonės „Heidelberger Druckmaschinen“, kuri vykdo veiklą spausdinimo įrenginių sektoriuje, gamyklų Badene-Viurtemberge, kurios dydis 8 308 555 EUR ir kuri finansuojama iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo. Baigdamas pasakysiu, kad teigiamai vertinu tai, kad šis pranešimas patvirtintas; tai rodo, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra naudingas ir veiksmingas išteklius kovojant su nedarbu, kurį sukėlė globalizacija ir ekonomikos krizė.

  David Martin (S&D), raštu. – Europos globalizacijos fondas sukurtas siekiant teikti paramą darbuotojams, kenčiantiems dėl pasaulio prekybos tendencijų struktūrinių pokyčių padarinių. 1 181 darbuotojo atleidimas iš keturių įmonės „Heidelberger Druckmaschinen AG“, kuri vykdo veiklą spausdinimo įrenginių sektoriuje, gamyklų Badene-Viurtemberge, patenka tiksliai į šią kategoriją, todėl aš pritariau 8 308 555 EUR mobilizavimui siekiant jiems padėti.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Aš susilaikau dėl Vokietijos įmonių grupės „Heidelberger Druckmaschinen Group“ darbuotojų, kurie buvo paaukoti ant globalizacijos altoriaus. Padėtis, kurioje jie atsidūrė dėl Europos Sąjungos remiamos neoliberalios politikos, ir apgailėtinas šios pašalpos dydis skatina balsuoti „prieš“. Tačiau ši maža suma, kuri yra teikiama, gali padėti palengvinti jų skausmą. Dėl to Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo principai netampa mažiau netoleruotini. Jais pritariama nuostatoms, kurios šiai įmonių grupei, kuri yra spausdinimo įrenginių gamybos lyderė pasaulyje, leido perkelti gamybą siekiant didinti pelną.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) ES yra solidarumo erdvė, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra jos dalis. Ši parama labai svarbi siekiant padėti bedarbiams ir asmenims, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, kuris vyksta globaliame pasaulyje. Vis daugiau įmonių, pasinaudodamos tuo, kad tam tikrose šalyse, ypač Kinijoje ir Indijoje, darbo sąnaudos mažesnės, perkelia savo veiklą, o tai kenkia toms šalims, kurios gerbia darbuotojų teises. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo tikslas – padėti darbuotojams, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, ir jis labai svarbus siekiant pagerinti jų galimybes vėl įsidarbinti. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis praeityje naudojosi kitos ES šalys, o dabar šią paramą būtų tinkama suteikti Vokietijai, kuri kreipėsi dėl paramos, susijusios su 1 181 darbuotojo atleidimu iš keturių įmonės „Heidelberger Druckmaschinen“, kuri vyko veiklą spausdinimo įrenginių sektoriuje, gamyklų Badene-Viurtemberge.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Ekonomikos krizės poveikis vis dar jaučiamas visoje Europoje. Vokietijoje kai kurios įmonės taip pat siekia išlikti ir iš darbo atleidžia daug žmonių. Nuo 2010 m. vasario 26 d. iki gegužės 26 d. Heidelberge įsikūrusi spausdinimo mašinų gamybos įmonė „Druckmaschinen AG“ dėl krizės turėjo atleisti 1 181 darbuotoją. Todėl Vokietijos Federacinė Respublika kreipėsi dėl 8 308 555 EUR paramos iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo. Balsuoju už šį pranešimą, nes visi nustatyti lėšų mobilizavimo kriterijai įvykdyti.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Pritariu su šiuo prašymu susijusiam fondo lėšų mobilizavimui, nes šia priemone galima suteikti papildomą paramą darbuotojams, kurie kenčia dėl pasaulio prekybos tendencijų didelių struktūrinių pokyčių padarinių. Todėl balsavau už šį pranešimą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Vokietija paprašė paramos dėl 1 181 darbuotojo atleidimo iš keturių įmonės „Heidelberger Druckmaschinen“, kuri vykdo veiklą spausdinimo įrenginių sektoriuje, gamyklų Badene-Viurtemberge, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, padarytais Parlamento.

Taip pat pritariu tam, kad:

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas turėtų remti konkrečių iš darbo atleistų darbuotojų reintegraciją į darbo rinką, ir pakartoju, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama nepakeičia priemonių, kurios pagal nacionalinius teisės aktus ar kolektyvines sutartis patenka į įmonių atsakomybės sritį, ir kad ji nėra skirta įmonių ar sektorių restruktūrizavimui finansuoti;

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veikla ir pridėtinė vertė būtų vertinama pagal programų ir kitų įvairių priemonių bendrojo vertinimo priemonę, kuri buvo sukurta 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniu susitarimu.

Teigiamai vertinu tai, kad Komisija pasiūlė nustatyti alternatyvų mokėjimų asignavimų šaltinį nepanaudotoms Europos socialinio fondo lėšoms po to, kai Europos Parlamentas ne kartą priminė, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas buvo sukurtas kaip atskira speciali priemonė ir jam keliami tam tikri tikslai ir nustatomi terminai ir kad dėl to turi būti nustatytos atitinkamos pervedimams skirtos biudžeto eilutės.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Vokietijos pateiktas prašymas dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramos, susijusios su 1 181 darbuotoju, kurie nuo 2010 m. sausio 26 d. iki gegužės 20 d. buvo atleisti iš keturių įmonės „Heidelberger Druckmaschinen“, kuri vykdo veiklą spausdinimo įrenginių sektoriuje, gamyklų Badene-Viurtemberge, atitinka visus teisės aktais nustatytus tinkamumo kriterijus. Pagal 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo sritis buvo laikinai išplėsta, kad jį būtų galima taikyti situacijose, panašiose į šią, kai per keturis mėnesius dėl tiesioginio pasaulio finansų ir ekonomikos krizės poveikio iš valstybės narės įmonės atleidžiama bent 500 darbuotojų. Todėl balsavau už šią rezoliuciją, tikėdamasis, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas padės šiems darbuotojams sėkmingai grįžti į darbo rinką.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Išskyrus įmonės „Heidelberger Druckmaschinen“ prašymą, neabejodama balsavau už visus prašymus mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas, dėl kurių buvo balsuojama šiandien, nes pritariu bendrajai Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo idėjai, o ypač tiesioginės paramos teikimui žmonėms, kurie neteko darbo ne dėl savo kaltės, o dėl globalizacijos. Tačiau, kalbant apie pirmiau minėtą įmonę „Heidelberger Druckmaschinen“, balsuodama susilaikiau. Šiuo atveju turiu aiškių abejonių. Gerai žinoma, kad įmonė „Heidelberger Druckmaschinen“ yra Vokietijos mechaninės inžinerijos sektoriaus brangenybė. Ši įmonė daugelį metų uždirba puikų pelną.

Po to, žinoma, atėjo dveji ar treji finansiniu požiūriu sudėtingi metai. „Heidelberger Druckmaschinen“ reagavo taip, kaip būdinga didelėms įmonėms: ji sumažino darbuotojų skaičių regione, kuriame darbo užmokestis didelis, ir į darbuotojus investavo bei jų skaičių padidino Kinijoje, kurioje darbo užmokestis nedidelis. Jei vykstant tokiems procesams pateikiama prašymas mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas, tai yra neigiamai pavyzdys, kaip socialiniu požiūriu prasminga ir labai atsakinga ES priemone tarptautinės įmonės naudojasi siekdamos išsisukti nuo savo socialinės atsakomybės.

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0359/2010)

  Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. – (FR) Remdamasis puikios kolegės iš Italijos, Barbaros Materos, pranešimu, balsavau už pasiūlymą dėl sprendimo iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 0,6 mln. EUR paramą skirti Lenkijai, kurios automobilių pramonės sektoriaus darbuotojai atleidžiami iš darbo. Iš dviejų automobilių pramonės sektoriaus įmonių atleista 590 darbuotojų. Aš pritariu tam, kad šią paramą valdytų ir kontroliuotų institucijos, atsakingos už Europos socialinio fondo (ESF) veiklą Lenkijoje, taip sumažinant stebėsenos išlaidas iki viso labo 2 000 EUR. Kaip ir B. Matera, teigiamai vertinu Komisiją dėl to, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo srityje ji pasiūlė nustatyti alternatyvų mokėjimų įsipareigojimų šaltinį nepanaudotoms Europos socialinio fondo lėšoms. Nepaisydamas to, apgailestauju, kad, siekiant mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas šiuo atveju, mokėjimų asignavimai pervedami iš biudžeto eilutės, skirtos paramai MVĮ ir naujovėms. Turime apgailestauti dėl Komisijos veiklos trūkumų jai įgyvendinant konkurencingumo ir naujovių programas, ypač per ekonomikos krizę, dėl kurios tokios paramos poreikis turėtų labai padidėti.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Lenkija paprašė paramos dėl 590 darbuotojų atleidimo iš 2 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 29 skyriui (variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Didžiosios Lenkijos regione, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, padarytais Parlamento. Taip pat pritariu Komisijai, kuri Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo srityje pasiūlė nustatyti alternatyvų mokėjimų asignavimų šaltinį nepanaudotoms Europos socialinio fondo lėšoms po to, kai Europos Parlamentas ne kartą priminė, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas buvo sukurtas kaip atskira speciali priemonė ir jam keliami tam tikri tikslai ir nustatomi terminai ir kad dėl to turi būti nustatytos atitinkamos pervedimams skirtos biudžeto eilutės.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Parama, teikiama darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl restruktūrizavimo ir gamybos perkėlimo, turėtų būti dinamiška ir lanksti, siekiant, kad ji galėtų būti greitai ir veiksmingai įgyvendinta. Atsižvelgiant į pasaulio prekybos struktūrinius pokyčius, būtina, kad Europos ekonomika galėtų nedelsdama vykdyti priemones, skirtas padėti darbuotojams, kurie dėl šių pokyčių nukentėjo, ir suteikti jiems naujų gebėjimų, kad jie galėtų greitai reintegruotis į darbo rinką. Todėl finansinė parama turėtų būti teikiama konkretiems darbuotojams. Taip pat svarbu pabrėžti, kad ši parama nepakeičia įprastų įmonių įsipareigojimų, ji taip pat nėra skirta įmonėms finansuoti ir restruktūrizuoti. Atsižvelgdamas į tai, kad Lenkija paprašė paramos dėl 590 darbuotojų atleidimo iš 2 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 29 skyriui (variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Didžiosios Lenkijos regione, balsuoju už šį pranešimą, kitaip tariant, už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimą, jas skiriant Lenkijai.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Dėl finansų ir ekonomikos krizės, kurią patiriame, ir nuolatinių pokyčių darbo rinkoje, kuriuos sukėlė pasaulio prekybos struktūros pokyčiai, daugybė žmonių tampa bedarbiais, dažnai ilgam laikui. Siekiant reaguoti į tokias situacijas, kaip ši, sukurtas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas. Šiuo konkrečiu atveju kalbame apie daugiau kaip 600 000 EUR skyrimą Lenkijai, siekiant paremti 613 darbuotojų, kurie nuo 2009 m. kovo 1 d. iki lapkričio 30 d. buvo atleisti iš dviejų variklinių transporto priemonių gamybos sektoriaus įmonių. Kadangi Komisija įvertino šį prašymą ir mano, kad jis tinkamas ir atitinka nustatytus reikalavimus, ir kadangi ji rekomenduoja šį prašymą patvirtinti, balsavau „už“.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgiant į pasaulio ekonomikos krizės socialinius padarinius, kurie ypač paveikė užimtumą, tinkamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo naudojimas ypač svarbus siekiant palengvinti prastą Europos piliečių ir jų šeimų padėtį, prisidėti prie jų socialinės reintegracijos bei profesinio tobulėjimo, tačiau taip pat kurti naują, kvalifikuotą darbo jėgą, kuri atitiktų įmonių poreikius ir skatintų ekonomikos augimą. Būtent atsižvelgiant į tai pateiktas šis Lenkijai skirtas intervencinis planas, susijęs su 590 darbuotojų atleidimu iš 2 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 29 skyriui (variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Didžiosios Lenkijos regione. Todėl tikiuosi, kad Europos institucijos dar smarkiau sieks įgyvendinti priemones, kuriomis būtų pagreitintas ir pagerintas tokio svarbaus ištekliaus, kaip Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, panaudojimas; šiuo metu Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimo lygis labai žemas. Šiais metais paprašytos paramos dydis sudaro tik 11 proc. visos numatytos 500 mln. EUR sumos.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimą siekiant skirti lėšų Lenkijai, nes manau, kad ši priemonė yra vertingas išteklius, skirtas darbuotojams, kurie dėl ekonomikos krizės patiria sunkumų, remti. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas įsteigtas 2006 m.; jo paskirtis – teikti praktinę paramą darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl priežasčių, susijusių su įmonių perkėlimu, arba, po 2009 m. padaryto pakeitimo, dėl ekonomikos krizės, siekiant padėti jiems reintegruotis į darbo rinką.

Paramos prašymas susijęs su 1 104 darbuotojų (paramos prašoma 590 darbuotojų) atleidimu iš 2 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 29 skyriui (variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Didžiosios Lenkijos regione; paramos, kuri finansuojama iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, dydis – 644 077 EUR. Baigdamas pasakysiu, kad teigiamai vertinu tai, kad šis pranešimas patvirtintas; tai rodo, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra naudingas ir veiksmingas išteklius kovojant su nedarbu, kurį sukėlė globalizacija ir ekonomikos krizė.

  David Martin (S&D), raštu. – Komisija pasiūlė iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo skirti 644 077 EUR, siekiant padėti 1 104 darbuotojams, atleistiems iš 2 Lenkijos įmonių, kurios vykdo veiklą variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos sektoriuje. Balsavau už šį pasiūlymą.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Aš susilaikau dėl Lenkijos automobilių pramonės darbuotojų, kurie buvo paaukoti ant globalizacijos altoriaus. Padėtis, kurioje jie atsidūrė dėl Europos Sąjungos remiamos neoliberalios politikos, ir apgailėtinas šios pašalpos dydis skatina balsuoti „prieš“. Tačiau ši maža suma, kuri yra teikiama, gali padėti palengvinti jų skausmą. Dėl to Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo principai netampa mažiau netoleruotini. Jais pritariama nuostatoms, kurios tokioms įmonėms, kaip „SEWS“ ir „Leoni Atokabel“ leidžia begėdiškai perkelti veiklą siekiant didinti pelną.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) ES yra solidarumo erdvė, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra jos dalis. Ši parama labai svarbi siekiant padėti bedarbiams ir asmenims, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, kuris vyksta globaliame pasaulyje. Vis daugiau įmonių, pasinaudodamos tuo, kad tam tikrose šalyse, ypač Kinijoje ir Indijoje, darbo sąnaudos mažesnės, perkelia savo veiklą, o tai kenkia toms šalims, kurios gerbia darbuotojų teises. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo tikslas – padėti darbuotojams, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, ir jis labai svarbus siekiant pagerinti jų galimybes vėl įsidarbinti. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis praeityje naudojosi kitos ES šalys, o dabar šią paramą būtų tinkama suteikti Lenkijai, kuri kreipėsi dėl paramos, susijusios su 590 darbuotojų atleidimu iš 2 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 29 skyriui (variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Didžiosios Lenkijos regione.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Siekiant sugebėti užkirsti kelią smarkiam nedarbo lygio kilimui, kuris vyksta dėl ekonomikos ir finansų krizės, ES valstybėms narėms reikia, kad fondai galėtų greitai įgyvendinti veiksmingas politines priemones. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas šiam tikslui kasmet skiria 500 mlrd. EUR. Jei per tam tikrą laikotarpį iš vienos ar daugiau įmonių atleidžiama daugiau kaip 500 darbuotojų, gali būti pateiktas prašymas dėl lėšų mobilizavimo. Balsuoju už šį pranešimą, nes parama 1 104 Lenkijos darbuotojams, atleistiems iš įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 29 skyriui, yra visiškai pagrįsta.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Balsavau už šį pranešimą, nes jis susijęs su tikslinėmis priemonėmis, kurios skirtos darbuotojams, kenčiantiems dėl ekonomikos krizės ir jos padarinių, padėti.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Lenkija paprašė paramos dėl 590 darbuotojų atleidimo iš 2 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 29 skyriui (variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Didžiosios Lenkijos regione, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, padarytais Parlamento.

Taip pat pritariu tam, kad:

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas turėtų remti konkrečių iš darbo atleistų darbuotojų reintegraciją į darbo rinką, ir pakartoju, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama nepakeičia priemonių, kurios pagal nacionalinius teisės aktus ar kolektyvines sutartis patenka į įmonių atsakomybės sritį, ir kad ji nėra skirta įmonių ar sektorių restruktūrizavimui finansuoti;

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veikla ir pridėtinė vertė būtų vertinama pagal programų ir kitų įvairių priemonių bendrojo vertinimo priemonę, kuri buvo sukurta 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniu susitarimu.

Teigiamai vertinu tai, kad Komisija pasiūlė alternatyvų mokėjimų asignavimų šaltinį nepanaudotoms Europos socialinio fondo lėšoms po to, kai Europos Parlamentas ne kartą priminė, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas buvo sukurtas kaip atskira speciali priemonė ir jam keliami tam tikri tikslai ir nustatomi terminai ir kad dėl to turi būti nustatytos atitinkamos pervedimams skirtos biudžeto eilutės.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Lenkijos pateiktas prašymas dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramos, susijusios su 590 darbuotojų atleidimu iš 2 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 29 skyriui (variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Didžiosios Lenkijos regione, atitinka visus teisės aktais nustatytus tinkamumo kriterijus. Pagal 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo sritis buvo laikinai išplėsta, kad jį būtų galima taikyti situacijose, panašiose į šią, kai per devynis mėnesius dėl tiesioginio pasaulio finansų ir ekonomikos krizės poveikio iš įmonių, ypač mažųjų ar vidutinių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 skyriui, viename ar dviejuose greta esančiuose Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) regionuose, atleidžiama bent 500 darbuotojų. Todėl balsavau už šią rezoliuciją, tikėdamasis, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas padės šiems darbuotojams sėkmingai grįžti į darbo rinką.

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0358/2010)

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. – (ES) Balsavau už pagalbą Aragono regionui. Šiame autonominiame regione gyventojų tankis mažesnis nei vidutinis gyventojų tankis ES (112 gyventojų kvadratiniame kilometre); tradicinės ūkio šakos – javų ir avių auginimas; šio regiono mažmeninės prekybos sektoriuje iš 593 įmonių per devynis mėnesius atleisti 1 154 darbuotojai; 2010 m. vasario mėn. 56 proc. paslaugų sektoriaus darbuotojų (iš jų 73 proc. – moterys) neturėjo darbo; 73,9 proc. iš darbo atleistų darbuotojų buvo pardavimo padėjėjai parduotuvėse ir turguose; 14,4 proc. darbuotojų dirbo darbus, kurie nereikalauja kvalifikacijos. Gaila, kad šios priemonės pradėtos nustatyti per vėlai, po pirmųjų atleidimo iš darbo atvejų praėjus 11 mėnesių.

Būtų įdomu išanalizuoti laikinųjų ir ypatingųjų priemonių, skirtų padėti iš darbo atleistiems asmenis, kurios bus patvirtintos siekiant juos reintegruoti į darbo rinką, rezultatus. Tačiau turi būti aišku, kad šie veiksmai neturi pakeisti veiksmų, kuriuos įmonės įpareigotos vykdyti pagal nacionalinius teisės aktus ir kolektyvines sutartis.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Ispanija paprašė paramos dėl 1 154 darbuotojų atleidimo iš 593 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 47 skyriui (mažmeninė prekyba, išskyrus motorinių transporto priemonių ir motociklų prekybą), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Aragono regione, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, padarytais Parlamento. Taip pat pritariu tam, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veikla ir pridėtinė vertė būtų vertinama pagal programų ir kitų įvairių priemonių bendrojo vertinimo priemonę, kuri buvo sukurta 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniu susitarimu, remiantis 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros procesu.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Parama, teikiama darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl restruktūrizavimo ir gamybos perkėlimo, turėtų būti dinamiška ir lanksti, siekiant, kad ji galėtų būti greitai ir veiksmingai įgyvendinta. Atsižvelgiant į pasaulio prekybos struktūrinius pokyčius, būtina, kad Europos ekonomika galėtų nedelsdama vykdyti priemones, skirtas padėti darbuotojams, kurie dėl šių pokyčių nukentėjo, ir suteikti jiems naujų gebėjimų, kad jie galėtų greitai reintegruotis į darbo rinką. Todėl finansinė parama turėtų būti teikiama konkretiems darbuotojams. Taip pat svarbu pabrėžti, kad ši parama nepakeičia įprastų įmonių įsipareigojimų, ji taip pat nėra skirta įmonėms finansuoti ir restruktūrizuoti. Atsižvelgdamas į tai, kad Ispanija paprašė paramos dėl 1 154 darbuotojų atleidimo iš 593 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 47 skyriui (mažmeninė prekyba, išskyrus motorinių transporto priemonių ir motociklų prekybą), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Aragono regione, balsuoju už šį pranešimą, kitaip tariant, už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimą, jas skiriant Ispanijai.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Dėl finansų ir ekonomikos krizės, kurią patiriame, ir nuolatinių pokyčių darbo rinkoje, kuriuos sukėlė pasaulio prekybos struktūros pokyčiai, daugybė žmonių tampa bedarbiais, dažnai ilgam laikui. Siekiant reaguoti į tokias situacijas, kaip ši, buvo sukurtas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas. Šiuo konkrečiu atveju kalbame apie daugiau kaip 1,5 mln. EUR skyrimą Ispanijai, siekiant paremti 1 154 darbuotojus, kurie nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2010 m. vasario 28 d. buvo atleisti iš 593 mažmeninės prekybos sektoriaus įmonių. Kadangi Komisija įvertino šį prašymą ir mano, kad jis tinkamas ir atitinka nustatytus reikalavimus, ir kadangi ji rekomenduoja šį prašymą patvirtinti, balsavau „už“.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgiant į pasaulio ekonomikos krizės socialinius padarinius, kurie ypač paveikė užimtumą, tinkamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo naudojimas ypač svarbus siekiant palengvinti prastą Europos piliečių ir jų šeimų padėtį, prisidėti prie jų socialinės reintegracijos bei profesinio tobulėjimo, tačiau taip pat kurti naują, kvalifikuotą darbo jėgą, kuri atitiktų įmonių poreikius ir skatintų ekonomikos augimą. Būtent atsižvelgiant į tai pateiktas šis Ispanijai skirtas intervencinis planas, susijęs su 1 154 darbuotojų atleidimu iš 593 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 47 skyriui (mažmeninė prekyba, išskyrus motorinių transporto priemonių ir motociklų prekybą), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Aragono regione. Todėl tikiuosi, kad Europos institucijos dar smarkiau sieks įgyvendinti priemones, kuriomis būtų pagreitintas ir pagerintas tokio svarbaus ištekliaus, kaip Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, panaudojimas; šiuo metu Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimo lygis labai žemas. Šiais metais paprašytos paramos dydis sudaro tik 11 proc. visos numatytos 500 mln. EUR sumos.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimą siekiant skirti lėšų Ispanijai, nes manau, kad ši priemonė yra vertingas išteklius, skirtas darbuotojams, kurie dėl ekonomikos krizės patiria sunkumų, remti. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas įsteigtas 2006 m.; jo paskirtis – teikti praktinę paramą darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl priežasčių, susijusių su įmonių perkėlimu, arba, po 2009 m. padaryto pakeitimo, dėl ekonomikos krizės, siekiant padėti jiems reintegruotis į darbo rinką.

Šiandien buvo balsuojama dėl prašymo suteikti paramą, susijusią su 1 154 darbuotojų atleidimu iš 593 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 47 skyriui (mažmeninė prekyba, išskyrus motorinių transporto priemonių ir motociklų prekybą), kurios dydis iš viso 1 560 000 EUR ir kuri finansuojama iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo. Baigdamas privalau pabrėžti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo svarbą; paaiškėjo, kad jis yra naudingas ir veiksmingas išteklius kovojant su nedarbu, kurį sukėlė globalizacija ir ekonomikos krizė.

  David Martin (S&D), raštu. – Šis Ispanijos prašymas mobilizuoti 1 560 000 EUR Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų siekiant padėti 1 154 asmenims, kurie per 9 mėnesius buvo atleisti iš įvairių mažmeninės prekybos įmonių, atskleidžia pasaulinio nuosmukio mastą. Šiam prašymui pritariau.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) ES yra solidarumo erdvė, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra jos dalis. Ši parama labai svarbi siekiant padėti bedarbiams ir asmenims, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, kuris vyksta globaliame pasaulyje. Vis daugiau įmonių, pasinaudodamos tuo, kad tam tikrose šalyse, ypač Kinijoje ir Indijoje, darbo sąnaudos mažesnės, perkelia savo veiklą, o tai kenkia toms šalims, kurios gerbia darbuotojų teises. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo tikslas – padėti darbuotojams, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, ir jis labai svarbus siekiant pagerinti jų galimybes vėl įsidarbinti. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis praeityje naudojosi kitos ES šalys, o dabar šią paramą būtų tinkama suteikti Ispanijai, kuri kreipėsi dėl paramos, susijusios su 1 154 darbuotojų atleidimu iš 593 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 47 skyriui (mažmeninė prekyba, išskyrus motorinių transporto priemonių ir motociklų prekybą), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Aragono regione.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) 1 154 darbuotojai buvo atleisti iš 593 Ispanijos įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 47 skyriui (mažmeninė prekyba, išskyrus motorinių transporto priemonių ir motociklų prekybą), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Aragono regione. Dėl finansų ir ekonomikos krizės mažmeninės prekybos sektoriuje drastiškai sumažėjo pardavimas. Tokios padėties padariniai rimti, ypač Aragono regionui, kurio gyventojų tankis mažesnis nei vidutinis ES gyventojų tankis. Reikėtų baimintis tolesnės emigracijos iš šio regiono, kurio ekonomika iki krizės šiek tiek augo. Balsuoju už šį pranešimą, nes, siekiant reaguoti į didėjantį nedarbo lygį, ypač mažuose regionuose, kurių ekonomikos būklė sunki, būtina imtis skubių veiksmų.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Kadangi šis klausimas susijęs su papildoma parama darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl pasaulio finansų ir ekonomikos krizės padarinių, kuri teikiama siekiant suteikti papildomų lėšų jų reintegravimui į darbo rinką, balsavau „už“.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Ispanija paprašė paramos dėl 1 154 darbuotojų atleidimo iš 593 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 47 skyriui (mažmeninė prekyba, išskyrus motorinių transporto priemonių ir motociklų prekybą), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Aragono regione, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, padarytais Parlamento.

Taip pat pritariu tam, kad:

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas turėtų remti konkrečių iš darbo atleistų darbuotojų reintegraciją į darbo rinką, ir pakartoju, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama nepakeičia priemonių, kurios pagal nacionalinius teisės aktus ar kolektyvines sutartis patenka į įmonių atsakomybės sritį, ir kad ji nėra skirta įmonių ar sektorių restruktūrizavimui finansuoti;

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veikla ir pridėtinė vertė būtų vertinama pagal programų ir kitų įvairių priemonių bendrojo vertinimo priemonę, kuri buvo sukurta 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniu susitarimu.

Teigiamai vertinu tai, kad Komisija pasiūlė alternatyvų mokėjimų asignavimų šaltinį nepanaudotoms Europos socialinio fondo lėšoms po to, kai Europos Parlamentas ne kartą priminė, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas buvo sukurtas kaip atskira speciali priemonė ir jam keliami tam tikri tikslai ir nustatomi terminai ir kad dėl to turi būti nustatytos atitinkamos pervedimams skirtos biudžeto eilutės.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Ispanijos pateiktas prašymas dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramos, susijusios su 1 154 darbuotojų atleidimu iš 593 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 47 skyriui (mažmeninė prekyba, išskyrus motorinių transporto priemonių ir motociklų prekybą), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Aragono regione, atitinka visus teisės aktais nustatytus tinkamumo kriterijus. Pagal 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo sritis buvo laikinai išplėsta, kad jį būtų galima taikyti situacijose, panašiose į šią, kai per devynis mėnesius dėl tiesioginio pasaulio finansų ir ekonomikos krizės poveikio iš įmonių, ypač mažųjų ar vidutinių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 skyriui, viename ar dviejuose greta esančiuose Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) regionuose, atleidžiama bent 500 darbuotojų. Todėl balsavau už šią rezoliuciją, tikėdamasis, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas padės šiems darbuotojams sėkmingai grįžti į darbo rinką.

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0357/2010)

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. – (ES) Balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramą Valensijai, nes dėl struktūrinių pokyčių pasaulio prekyboje ir finansų krizės nuo 2009 m. balandžio 13 d. iki 2010 m. sausio 12 d. iš 143 Valensijos pramonės įmonių, vykdančių veiklą tekstilės sektoriuje, neplanuotai atleisti 544 darbuotojai, o tai turėjo rimtų padarinių vietos lygmeniu. Iš atleistųjų iš darbo 61,7 proc. asmenų yra vyrai, 22 proc. asmenų vyresni nei 55 m. amžiaus, 79,9 proc. asmenų turi tik pagrindinį išsilavinimą, o keturi asmenys yra žmonės su negalia.

Manau, kad 14 mėnesių trukmės ne visos darbo dienos apmokama stažuotė pagerins jų profesinę kvalifikaciją, ir jie galės įsijungti į darbo rinką. Kaip ir ankstesniu atveju, gaila, kad šios priemonės pritaikytos per vėlai, po pirmųjų atleidimo iš darbo atvejų praėjus metams ir dviems mėnesiams.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Ispanija paprašė paramos dėl 350 darbuotojų atleidimo iš 143 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 13 skyriui (tekstilės gaminių gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Valensijos autonominiame regione, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, padarytais Parlamento. Taip pat sutinku, kad Komisijos pasiūlymo aiškinamojoje dalyje, remiantis Parlamento pateiktais prašymais, turi būti pateikta aiški ir išsami informacija dėl paramos taikymo, kurioje būtų išanalizuoti tinkamumo kriterijai ir paaiškintos priežastys, dėl kurių parama patvirtinta.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Parama, teikiama darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl restruktūrizavimo ir gamybos perkėlimo, turėtų būti dinamiška ir lanksti, siekiant, kad ji galėtų būti greitai ir veiksmingai įgyvendinta. Atsižvelgiant į pasaulio prekybos struktūrinius pokyčius, būtina, kad Europos ekonomika galėtų nedelsdama vykdyti priemones, skirtas padėti darbuotojams, kurie dėl šių pokyčių nukentėjo, ir suteikti jiems naujų gebėjimų, kad jie galėtų greitai reintegruotis į darbo rinką. Todėl finansinė parama turėtų būti teikiama konkretiems darbuotojams. Taip pat svarbu pabrėžti, kad ši parama nepakeičia įprastų įmonių įsipareigojimų, ji taip pat nėra skirta įmonėms finansuoti ir restruktūrizuoti. Atsižvelgdamas į tai, kad Ispanija paprašė paramos dėl 350 darbuotojų atleidimo iš 143 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 13 skyriui (tekstilės gaminių gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Valensijos autonominiame regione, balsuoju už šį pranešimą, kitaip tariant, už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimą, jas skiriant Ispanijai.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Dėl finansų ir ekonomikos krizės, kurią patiriame, ir nuolatinių pokyčių darbo rinkoje, kuriuos sukėlė pasaulio prekybos struktūros pokyčiai, daugybė žmonių tampa bedarbiais, dažnai ilgam laikui. Siekiant reaguoti į tokias situacijas, kaip ši, buvo sukurtas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas. Šiuo konkrečiu atveju kalbame apie daugiau kaip 2 mln. EUR skyrimą Ispanijai, siekiant paremti 554 darbuotojus, kurie nuo 2009 m. balandžio 13 d. iki 2010 m. sausio 12 d. buvo atleisti iš 143 tekstilės sektoriaus įmonių. Kadangi Komisija įvertino šį prašymą ir mano, kad jis tinkamas ir atitinka nustatytus reikalavimus, ir kadangi ji rekomenduoja šį prašymą patvirtinti, balsavau „už“.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgiant į pasaulio ekonomikos krizės socialinius padarinius, kurie ypač paveikė užimtumą, tinkamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo naudojimas ypač svarbus siekiant palengvinti prastą Europos piliečių ir jų šeimų padėtį, prisidėti prie jų socialinės reintegracijos bei profesinio tobulėjimo, tačiau taip pat kurti naują, kvalifikuotą darbo jėgą, kuri atitiktų įmonių poreikius ir skatintų ekonomikos augimą. Būtent atsižvelgiant į tai pateiktas šis Ispanijai skirtas intervencinis planas, susijęs su 350 darbuotojų atleidimu iš 143 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 13 skyriui (tekstilės gaminių gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Valensijos autonominiame regione. Todėl tikiuosi, kad Europos institucijos dar smarkiau sieks įgyvendinti priemones, kuriomis būtų pagreitintas ir pagerintas tokio svarbaus ištekliaus, kaip Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, panaudojimas; šiuo metu Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimo lygis labai žemas. Šiais metais paprašytos paramos dydis sudaro tik 11 proc. visos numatytos 500 mln. EUR sumos.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimą siekiant skirti lėšų Ispanijai, nes manau, kad ši priemonė yra vertingas išteklius, skirtas darbuotojams, kurie dėl ekonomikos krizės patiria sunkumų, remti. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas įsteigtas 2006 m.; jo paskirtis – teikti praktinę paramą darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl priežasčių, susijusių su įmonių perkėlimu, arba, po 2009 m. padaryto pakeitimo, dėl ekonomikos krizės, siekiant padėti jiems reintegruotis į darbo rinką.

Šios dienos paramos prašymas susijęs su 544 darbuotojų (paramos prašoma 350 darbuotojų) atleidimu iš 143 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 13 skyriui (tekstilės gaminių gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Valensijos autonominiame regione; paramos, kuri finansuojama iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, dydis – 2 059 466 EUR. Baigdamas pasakysiu, kad teigiamai vertinu tai, kad šis pranešimas patvirtintas; tai rodo, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra naudingas ir veiksmingas išteklius kovojant su nedarbu, kurį sukėlė globalizacija ir ekonomikos krizė.

  David Martin (S&D), raštu. – Tekstilės pramonė visoje Europoje išgyvena sunkius laikus. Komisija siūlo reaguojant į 528 darbuotojų atleidimą iš 33 šio sektoriaus įmonių Ispanijoje mobilizuoti 1 422 850 EUR sumą. Aš balsavau „už“.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) ES yra solidarumo erdvė, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra jos dalis. Ši parama labai svarbi siekiant padėti bedarbiams ir asmenims, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, kuris vyksta globaliame pasaulyje. Vis daugiau įmonių, pasinaudodamos tuo, kad tam tikrose šalyse, ypač Kinijoje ir Indijoje, darbo sąnaudos mažesnės, perkelia savo veiklą, o tai kenkia toms šalims, kurios gerbia darbuotojų teises. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo tikslas – padėti darbuotojams, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, ir jis labai svarbus siekiant pagerinti jų galimybes vėl įsidarbinti. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis praeityje naudojosi kitos ES šalys, o dabar šią paramą būtų tinkama suteikti Ispanijai, kuri kreipėsi dėl paramos, susijusios su 350 darbuotojų atleidimu iš 143 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 13 skyriui (tekstilės gaminių gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Valensijos autonominiame regione.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Nuo 2009 m. balandžio 13 d. iki 2010 m. sausio 12 d. iš 143 Ispanijos įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 13 skyriui (tekstilės gaminių gamyba), atleisti 544 darbuotojai. Siekdama 350 iš jų suteikti paramą, Ispanija kreipėsi dėl 2 059 466 EUR mobilizavimo iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo. Balsuoju už šį pranešimą, nes visi šio fondo mobilizavimo kriterijai visiškai įvykdyti.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Kadangi Valensijos autonominiame regione mažųjų ir vidutinių įmonių, visų pirma veikiančių baldų, avalynės, tekstilės, keramikos ir žaislų gamybos sektoriuose, dalis yra labai didelė ir kadangi paslaugų sektoriuje dirba 60 proc. šio regiono darbuotojų, šį sektorių ypač blogai paveikė tai, kad per paskutinius dvejus metus buvo atleista daug darbuotojų. Tai turi didelį poveikį vietos lygmeniu. Todėl ypač svarbu, kad toliau ir smarkiau remtume tekstilės pramonę. Todėl balsavau už šį prašymą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Ispanija paprašė paramos dėl 350 darbuotojų atleidimo iš 143 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 13 skyriui (tekstilės gaminių gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Valensijos autonominiame regione, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, padarytais Parlamento.

Taip pat pritariu tam, kad:

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas turėtų remti konkrečių iš darbo atleistų darbuotojų reintegraciją į darbo rinką, ir pakartoju, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama nepakeičia priemonių, kurios pagal nacionalinius teisės aktus ar kolektyvines sutartis patenka į įmonių atsakomybės sritį, ir kad ji nėra skirta įmonių ar sektorių restruktūrizavimui finansuoti;

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veikla ir pridėtinė vertė būtų vertinama pagal programų ir kitų įvairių priemonių bendrojo vertinimo priemonę, kuri buvo sukurta 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniu susitarimu.

Teigiamai vertinu tai, kad Komisija pasiūlė alternatyvų mokėjimų asignavimų šaltinį nepanaudotoms Europos socialinio fondo lėšoms po to, kai Europos Parlamentas ne kartą priminė, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas buvo sukurtas kaip atskira speciali priemonė ir jam keliami tam tikri tikslai ir nustatomi terminai ir kad dėl to turi būti nustatytos atitinkamos pervedimams skirtos biudžeto eilutės.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Ispanijos pateiktas prašymas dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramos susijęs su 544 darbuotojų (paramą galės gauti 350 darbuotojų) atleidimu iš 143 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 13 skyriui (tekstilės gaminių gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Valensijos autonominiame regione. Remiantis Komisijos vertinimu, šis prašymas atitinka visus teisės aktais nustatytus tinkamumo kriterijus. Pagal 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo sritis buvo laikinai išplėsta, kad jį būtų galima taikyti situacijose, panašiose į šią, kai per devynis mėnesius dėl tiesioginio pasaulio finansų ir ekonomikos krizės poveikio iš įmonių, ypač mažųjų ar vidutinių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 skyriui, viename ar dviejuose greta esančiuose Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) regionuose, atleidžiama bent 500 darbuotojų. Todėl balsavau už šią rezoliuciją, tikėdamasis, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas padės šiems darbuotojams sėkmingai grįžti į darbo rinką.

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0356/2010)

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. – (ES) Balsavau už šią iniciatyvą, kad 330 asmenų iš 528, kurie per 9 mėnesius buvo atleisti iš 66 Valensijos įmonių, kurios vykdo veiklą gamtinio akmens sektoriuje, galėtų gauti papildomą paramą, kuri suteiktų jiems galimybę grįžti į darbo rinką. Iš atleistųjų iš darbo 62 proc. asmenų yra vyresni nei 45 m. amžiaus, 3 asmenys yra žmonės su negalia, 51 proc. asmenų nėra išklausę jokio mokymo, o 34,4 proc. asmenų turi tik pagrindinį išsilavinimą.

Šis autonominis regionas jau gavo paramą, susijusią su atleidimo iš darbo gamybos sektoriuje atvejais. Todėl reikia skubiai patvirtinti kitas priemones. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimas gali būti tik dalis šių priemonių. Baigdama dar kartą apgailestauju, kad Ispanija šias priemones pritaikė per vėlai – po atleidimo iš darbo atvejų praėjus metams ir trims mėnesiams; šios rūšies priemonės turėjo būti taikomos iš karto ir skubiai.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Ispanija paprašė paramos dėl 300 darbuotojų atleidimo iš 66 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 23 skyriui (kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Valensijos autonominiame regione, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, padarytais Parlamento. Taip pat pritariu tam, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veikla ir pridėtinė vertė būtų vertinama pagal programų ir kitų įvairių priemonių bendrojo vertinimo priemonę, kuri buvo sukurta 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniu susitarimu, remiantis 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūra.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Parama, teikiama darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl restruktūrizavimo ir gamybos perkėlimo, turi būti dinamiška ir lanksti, siekiant, kad ji galėtų būti greitai ir veiksmingai įgyvendinta. Atsižvelgiant į tarptautinės prekybos struktūrinius pokyčius, svarbu, kad Europos ekonomika būtų pajėgi greitai įgyvendinti paramos darbuotojams, kurie nukentėjo nuo šių pokyčių, priemones, šiomis priemonėmis jiems suteikiant gebėjimų, kurie reikalingi siekiant greitai reintegruotis į darbo rinką. Todėl finansinė parama turėtų būti teikiama konkretiems darbuotojams. Taip pat svarbu pabrėžti, kad ši parama nepakeičia įprastų įmonių įsipareigojimų, ji taip pat nėra skirta įmonėms finansuoti ir restruktūrizuoti. Atsižvelgdamas į tai, kad Ispanija paprašė paramos 300 darbuotojų, atleistų iš 66 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 23 skyriui (kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Valensijos autonominiame regione, balsuoju už šį pranešimą, kitaip tariant, už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimą, jas skiriant Ispanijai.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Šiandien balsuojame dėl  Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramos paketo, kurio dydis – 1 422 850 EUR, mobilizavimo, jį skiriant Ispanijai, kurią neigiamai paveikė pasaulio ekonomikos krizė ir kurioje nedarbo lygis viršijo Europos vidurkį. Šiuo konkrečiu atveju parama susijusi su 528 darbuotojų atleidimu iš 66 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 23 skyriui (kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba). Tikiuosi, kad Ispanijos ekonomika sugebės tinkamai reaguoti į krizę, kadangi šios paramos mobilizavimas yra tik šio reagavimo dalis.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgiant į pasaulio ekonomikos krizės socialinius padarinius, kurie ypač paveikė užimtumą, tinkamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo naudojimas ypač svarbus siekiant palengvinti prastą Europos žmonių ir jų šeimų padėtį, prisidėti prie jų socialinės reintegracijos bei profesinio tobulėjimo, tačiau taip pat kurti naują, kvalifikuotą darbo jėgą, kuri atitiktų įmonių poreikius ir skatintų ekonomikos augimą. Būtent atsižvelgiant į tai pateiktas šis Ispanijai skirtas intervencinis planas, susijęs su 66 įmonėmis, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 23 skyriui (kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Valensijos autonominiame regione. Todėl tikiuosi, kad Europos institucijos dar smarkiau sieks įgyvendinti priemones, kuriomis būtų pagreitintas ir pagerintas tokio svarbaus ištekliaus, kaip Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, panaudojimas; šiuo metu Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimo lygis labai žemas. Šiais metais paprašytos paramos dydis sudaro tik 11 proc. visos numatytos 500 mln. EUR sumos.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimą siekiant skirti lėšų Ispanijai, nes manau, kad ši priemonė yra vertingas išteklius, skirtas darbuotojams, kurie dėl ekonomikos krizės patiria sunkumų, remti. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas įsteigtas 2006 m.; jo paskirtis – teikti praktinę paramą darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl priežasčių, susijusių su įmonių perkėlimu, arba, po 2009 m. padaryto pakeitimo, dėl ekonomikos krizės, siekiant padėti jiems reintegruotis į darbo rinką.

Šios dienos balsavimas susijęs su 528 darbuotojų (paramos prašoma 300 darbuotojų) atleidimu iš 66 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 23 skyriui (kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Valensijos autonominiame regione; paramos, kuri finansuojama iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, dydis – 1 422 850 EUR.

  David Martin (S&D), raštu. – Šis prašymas susijęs su 1 422 850 EUR sumos mobilizavimu iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, ją skiriant Ispanijai. Jis susijęs su 528 darbuotojų atleidimu iš 66 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 23 skyriui (kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba); darbuotojai buvo atleidžiami nuo 2009 m. kovo 31 d. iki gruodžio 30 d. Komisijos vertinimas atliktas įvertinus atleidimų ir didelių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių arba finansų krizės ryšį, nustačius, ar šie atleidimai buvo nenumatyti, išsiaiškinus šių atleidimų skaičių ir jų atitiktį 2 straipsnio a punkto kriterijams, išsiaiškinus nenuspėjamą atleidimų pobūdį, nustačius darbuotojus atleidžiančias įmones ir darbuotojus, kuriems skirtina parama, susijusią teritoriją ir jos valdžios institucijas bei suinteresuotuosius subjektus, įvertinus atleidimų poveikį vietos, regionų ir nacionaliniam užimtumui, suderintų asmeninėms reikmėms pritaikytų finansuotinų paslaugų pobūdį, įskaitant jų suderinamumą su struktūrinių fondų lėšomis finansuojamais veiksmais, nustačius datas, kada atleistiems darbuotojams pradėtos teikti ar bus pradėtos teikti šios asmeninėms reikmėms pritaikytos paslaugos, konsultavimosi su socialiniais partneriais procedūras, administravimo ir kontrolės sistemas. Komisija savo vertinime nurodo, kad prašymas atitinka EGF reglamente nustatytus tinkamumo kriterijus, todėl aš jam pritariu.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Aš susilaikau dėl Ispanijos įmonių, tokių kaip „Levantina“ darbuotojų, kurie buvo paaukoti ant globalizacijos altoriaus. Padėtis, kurioje jie atsidūrė dėl Europos Sąjungos remiamos neoliberalios politikos, ir apgailėtinas šios pašalpos dydis skatina balsuoti „prieš“. Tačiau ši maža suma, kuri yra teikiama, gali padėti palengvinti jų skausmą. Dėl to Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo principai netampa mažiau netoleruotini. Jais pritariama nuostatoms, kurios investicijų fondams „Charterhouse“ ir „Impala Funds“ leido padidinti savo kapitalą Valensijos autonominio regiono įmonės „Levantina“ darbuotojų sąskaita.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) ES yra solidarumo erdvė, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra jos dalis. Ši parama labai svarbi siekiant padėti bedarbiams ir asmenims, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, kuris vyksta globalizacijos amžiuje. Vis daugiau įmonių, pasinaudodamos tuo, kad tam tikrose šalyse, ypač Kinijoje ir Indijoje, darbo sąnaudos mažesnės, perkelia savo veiklą, o tai kenkia toms šalims, kurios gerbia darbuotojų teises. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo tikslas – padėti darbuotojams, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, ir jis labai svarbus siekiant pagerinti jų galimybes gauti naują darbą. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis praeityje naudojosi kitos ES šalys, o dabar šią paramą būtų tinkama suteikti Ispanijai, kuri kreipėsi dėl paramos 300 darbuotojų, atleistų iš 66 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 23 skyriui (kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Valensijos autonominiame regione.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Didžiausia numatyta suma, kurią per metus galima mobilizuoti naudojantis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu, yra 500 mln. EUR. Kadangi nuo 2009 m. kovo 31 d. iki gruodžio 30 d. iš 66 Ispanijos įmonių buvo atleista 528 darbuotojai, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų, kurių dydis – 1 422 850 EUR, mobilizavimas, visiškai nestebina. Balsuoju už šį pranešimą, nes pasinaudojimas visomis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo galimybėmis vertintinas ypač teigiamai.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Pritariu šiam prašymui, kuriuo siekiama sumažinti dažnų atleidimo iš darbo atvejų šiame sektoriuje neigiamą poveikį ir remti darbuotojų, kurie dėl pasaulio finansų ir ekonomikos krizės buvo atleisti iš darbo, reintegravimą į darbo rinką.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Ispanija paprašė paramos dėl 300 darbuotojų atleidimo iš 66 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 23 skyriui (kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Valensijos autonominiame regione, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, kuriuos pateikė Parlamentas.

Taip pat pritariu tam, kad:

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas turėtų remti konkrečių iš darbo atleistų darbuotojų reintegraciją į darbo rinką, ir pakartoju, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama nepakeičia priemonių, kurios pagal nacionalinius teisės aktus ar kolektyvines sutartis patenka į įmonių atsakomybės sritį, ir kad ji nėra skirta įmonių ar sektorių restruktūrizavimui finansuoti;

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veikla ir pridėtinė vertė būtų vertinama pagal programų ir kitų įvairių priemonių bendrojo vertinimo priemonę, kuri buvo sukurta 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniu susitarimu.

Teigiamai vertinu tai, kad Komisija pasiūlė kitą šaltinį nepanaudotoms Europos socialinio fondo lėšoms po to, kai Europos Parlamentas ne kartą pareiškė, kad turi būti nustatyti atitinkami biudžeto mechanizmai, skirti lėšų pervedimams, atsižvelgiant į tai, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas buvo sukurtas kaip atskira speciali priemonė ir kad jam keliami tam tikri tikslai ir nustatomi finansavimo laikotarpiai.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Ispanijos pateiktas prašymas dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramos skyrimo 300 darbuotojų iš 528, atleistų iš 66 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 23 skyriui (kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Valensijos autonominiame regione, atitinka visus teisės aktais nustatytus tinkamumo kriterijus. Pagal 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo sritis buvo laikinai išplėsta, kad jį būtų galima taikyti situacijose, panašiose į šią, kai per devynis mėnesius dėl tiesioginio pasaulio finansų ir ekonomikos krizės poveikio iš įmonių, ypač mažųjų ar vidutinių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 skyriui, viename ar dviejuose greta esančiuose Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) regionuose, atleidžiama bent 500 darbuotojų. Todėl balsavau už šią rezoliuciją, tikėdamasis, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas padės šiems darbuotojams sėkmingai reintegruotis į darbo rinką.

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0351/2010)

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. – (ES) Dėl krizės registruojamų transporto priemonių skaičius sumažėjo 28 proc. Katalonijos srityje Terres de l’Ebre užimtumo paslaugų sektoriuje lygis yra apie 60 proc. Dėl įmonės „Lear Automotive“ uždarymo regione, kuriame 2009 m. nedarbo lygis buvo 22,7 proc., nedarbas padidėjo 4 proc.

Šia parama, kaip ir kita panašia parama, suteikta tam pačiam regionui ir tam pačiam sektoriui (kai parama buvo suteikta 1 429 iš 2 330 iš darbo atleistų darbuotojų), siekiama teikti asmens reikmėms pritaikytas paslaugas. Šiuo atveju paramos prašoma 508 iš 515 darbuotojų, kurie per 2010 m. keturis mėnesius buvo atleisti iš darbo dėl įmonės „Lear Automotive“ uždarymo. Balsavau už šią iniciatyvą, kad ją pritaikius nukentėję asmenys galėtų grįžti į darbo rinką ir būtų sumažintas nedarbas.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Ispanija paprašė paramos dėl 508 darbuotojų atleidimo iš įmonės „Lear Automotive (EEDS) Spain, S.L. Sociedad Unipersonal“, kuri vykdo veiklą automobilių sektoriuje, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, padarytais Parlamento. Taip pat sutinku, kad Komisijos pasiūlymo aiškinamojoje dalyje, remiantis Parlamento pateiktais prašymais, turi būti pateikta aiški ir išsami informacija dėl paramos taikymo, kurioje būtų išanalizuoti tinkamumo kriterijai ir paaiškintos priežastys, dėl kurių parama patvirtinta.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Parama, teikiama darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl restruktūrizavimo ir gamybos perkėlimo, turėtų būti dinamiška ir lanksti, siekiant, kad ji galėtų būti greitai ir veiksmingai įgyvendinta. Atsižvelgiant į pasaulio prekybos struktūrinius pokyčius, būtina, kad Europos ekonomikos atžvilgiu būtų nedelsiant pradėtos vykdyti priemonės, skirtos padėti darbuotojams, kurie dėl šių pokyčių nukentėjo, ir jiems būtų suteikta naujų gebėjimų, kad jie galėtų greitai reintegruotis į darbo rinką. Todėl finansinė parama turėtų būti teikiama konkretiems darbuotojams. Taip pat svarbu pabrėžti, kad ši parama nepakeičia įprastų įmonių įsipareigojimų, ji taip pat nėra skirta įmonėms finansuoti ir restruktūrizuoti. Atsižvelgdamas į tai, kad Ispanija paprašė paramos dėl 508 darbuotojų atleidimo iš įmonės „Lear Automotive (EEDS) Spain, S.L. Sociedad Unipersonal“, kuri vykdo veiklą automobilių sektoriuje, Katalonijos regione, balsuoju už šį pranešimą, kitaip tariant, už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimą, jas skiriant Ispanijai.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Šiandien vėl esame čia tam, kad patvirtintume Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo paketą, kurio dydis – 382 000 EUR ir kuris skirtas Ispanijos automobilių pramonei remti. Šiuo konkrečiu atveju parama teikiama 508 asmenims, kurie buvo atleisti iš įmonės „Lear Automotive (EEDS) Spain, S.L. Sociedad Unipersonal“, kuri vykdo veiklą automobilių sektoriuje, Katalonijoje. Iki krizės automobilių sektorius buvo svarbiausias Ispanijos eksporto šaltinis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dėl krizės Europos Sąjungoje šių produktų paklausa sumažėjo, tikrai kyla pavojus, kad Ispanijoje ir visoje Europos Sąjungoje iš darbo bus atleista dar daugiau asmenų; dėl to svarbu, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo priemonėmis būtų galima veiksmingai padėti sektoriui, kuris toks svarbus Europos ekonomikai.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgiant į pasaulio ekonomikos krizės socialinius padarinius, kurie ypač paveikė užimtumą, tinkamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo naudojimas ypač svarbus siekiant palengvinti prastą Europos žmonių ir jų šeimų padėtį, prisidėti prie jų socialinės reintegracijos bei profesinio tobulėjimo, tačiau taip pat kurti naują, kvalifikuotą darbo jėgą, kuri atitiktų įmonių poreikius ir skatintų ekonomikos augimą. Būtent atsižvelgiant į tai sukurtas šis Ispanijai skirtas intervencinis planas, pagal kurį bus teikiama parama 508 asmenims, atleistiems iš įmonės „Lear Automotive (EEDS) Spain, S.L. Sociedad Unipersonal“, kuri vykdo veiklą automobilių sektoriuje. Todėl tikiuosi, kad Europos institucijos dar smarkiau sieks įgyvendinti priemones, kuriomis būtų pagreitintas ir pagerintas tokio svarbaus ištekliaus, kaip Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, panaudojimas; šiuo metu Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimo lygis labai žemas. Šiais metais paprašytos paramos dydis sudaro tik 11 proc. visos numatytos 500 mln. EUR sumos.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimą siekiant skirti lėšų Ispanijai, nes manau, kad ši priemonė yra vertingas išteklius, skirtas darbuotojams, kurie dėl ekonomikos krizės patiria sunkumų, remti. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas įsteigtas 2006 m.; jo paskirtis – teikti praktinę paramą darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl priežasčių, susijusių su įmonių perkėlimu, arba, po 2009 m. padaryto pakeitimo, dėl ekonomikos krizės, siekiant padėti jiems reintegruotis į darbo rinką.

Šiandien patvirtintas pranešimas dėl prašymo suteikti paramą, susijusią su 515 darbuotojų (fondo paramos prašoma 508 darbuotojams) atleidimu iš įmonės „Lear Automotive (EEDS) Spain, S.L. Sociedad Unipersonal“, kuri vykdo veiklą automobilių sektoriuje, Katalonijoje; paramos, kuri finansuojama iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, dydis – 382 200 EUR. Baigdamas pasakysiu, kad teigiamai vertinu tai, kad šis pranešimas patvirtintas; tai rodo, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra naudingas ir veiksmingas išteklius kovojant su nedarbu, kurį sukėlė globalizacija ir ekonomikos krizė.

  David Martin (S&D), raštu. – Dėl nuosmukio automobilių sektoriuje iš įmonės „Lear Automotive“ (Ispanija) buvo atleista 515 darbuotojų. Pritariu, kad, siekiant jiems padėti, iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo būtų mobilizuota 382 200 EUR dydžio suma.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Aš susilaikau dėl Ispanijos įmonės „Lear Automotive“ darbuotojų, kurie buvo paaukoti ant globalizacijos altoriaus. Padėtis, kurioje jie atsidūrė dėl Europos Sąjungos remiamos neoliberalios politikos, ir apgailėtinas šios pašalpos dydis skatina balsuoti „prieš“. Tačiau ši maža suma, kuri yra teikiama, gali padėti palengvinti jų skausmą. Dėl to Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo principai netampa mažiau netoleruotini. Jais remiamos nuostatos, kurios JAV įmonei „Pezna Investment Management and the Californian teachers’ pension fund“, kuri investuoja užsienyje ir yra šios įmonės pagrindinė akcininkė, perkelti veiklą visiškai neatsižvelgiant į žmones, kurie ją padarė turtinga.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) ES yra solidarumo erdvė, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra jos dalis. Ši parama labai svarbi siekiant padėti bedarbiams ir asmenims, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, kuris vyksta globalizacijos amžiuje. Vis daugiau įmonių, pasinaudodamos tuo, kad tam tikrose šalyse, ypač Kinijoje ir Indijoje, darbo sąnaudos mažesnės, perkelia savo veiklą, o tai kenkia toms šalims, kurios gerbia darbuotojų teises. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo tikslas – padėti darbuotojams, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, ir jis labai svarbus siekiant pagerinti jų galimybes gauti naują darbą. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis praeityje naudojosi kitos ES šalys, o dabar šią paramą būtų tinkama suteikti Ispanijai, kuri kreipėsi dėl paramos, susijusios su 508 darbuotojų atleidimu iš įmonės „Lear Automotive (EEDS) Spain, S.L. Sociedad Unipersonal“, kuri vykdo veiklą automobilių sektoriuje Katalonijoje.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Kad šalis galėtų prašyti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų, ir norint, kad šis prašymas būtų patvirtintas, būtina įvykdyti aiškiai apibrėžtus kriterijus. Šio fondo paskirtis – padėti darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl pasaulio finansų ir ekonomikos krizės, nustatant priemones, kurios užtikrintų jų sparčią reintegraciją į darbo rinką. Tokiems atvejams fondas kasmet skiria 500 mln. EUR. Tačiau įmonė turi atleisti mažiausiai 500 darbuotojų – kaip Ispanijos įmonė „Lear Automotive“, kuri šį kriterijų atitinka, todėl Ispanija gali kreiptis dėl lėšų. Balsuoju už šį pranešimą, nes būtent tokia Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų paskirtis.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Ispanija paprašė paramos dėl 508 darbuotojų atleidimo iš įmonės „Lear Automotive (EEDS) Spain, S.L. Sociedad Unipersonal“, kuri vykdo veiklą automobilių sektoriuje, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, kuriuos pateikė Parlamentas.

Taip pat pritariu tam, kad:

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas turėtų remti konkrečių iš darbo atleistų darbuotojų reintegraciją į darbo rinką, ir pakartoju, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama nepakeičia priemonių, kurios pagal nacionalinius teisės aktus ar kolektyvines sutartis patenka į įmonių atsakomybės sritį, ir kad ji nėra skirta įmonių ar sektorių restruktūrizavimui finansuoti;

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veikla ir pridėtinė vertė būtų vertinama pagal programų ir kitų įvairių priemonių bendrojo vertinimo priemonę, kuri buvo sukurta 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniu susitarimu.

Teigiamai vertinu tai, kad Komisija pasiūlė kitą šaltinį nepanaudotoms Europos socialinio fondo lėšoms po to, kai Europos Parlamentas ne kartą pareiškė, kad turi būti nustatyti atitinkami biudžeto mechanizmai, skirti lėšų pervedimams, atsižvelgiant į tai, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas buvo sukurtas kaip atskira speciali priemonė ir kad jam keliami tam tikri tikslai ir nustatomi finansavimo laikotarpiai.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Ispanijos pateiktas prašymas dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramos, susijusios su 508 darbuotojų atleidimu iš įmonės „Lear Automotive (EEDS) Spain, S.L. Sociedad Unipersonal“, kuri vykdo veiklą automobilių sektoriuje, atitinka visus teisės aktais nustatytus tinkamumo kriterijus. Pagal 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo sritis buvo laikinai išplėsta, kad jį būtų galima taikyti situacijose, panašiose į šią, kai per keturis mėnesius dėl tiesioginio pasaulio finansų ir ekonomikos krizės poveikio iš valstybės narės įmonės atleidžiama bent 500 darbuotojų. Todėl balsavau už šią rezoliuciją, tikėdamasis, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas padės šiems darbuotojams sėkmingai reintegruotis į darbo rinką.

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0352/2010)

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Lenkija paprašė paramos dėl 189 darbuotojų atleidimo iš įmonės „H. Cegielski-Poznań“ ir keturių jos tiekėjų, vykdančių veiklą jūros laivų dyzelinių variklių gamybos sektoriuje, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, kuriuos pateikė Parlamentas. Taip pat pritariu tam, kad būtų užtikrinta, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas remtų konkrečių iš darbo atleistų darbuotojų reintegraciją į darbo rinką, ir pakartoju, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama nepakeičia priemonių, kurios pagal nacionalinius teisės aktus ar kolektyvines sutartis patenka į įmonių atsakomybės sritį, ir kad ji nėra skirta įmonių ar sektorių restruktūrizavimui finansuoti.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Parama, teikiama darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl restruktūrizavimo ir gamybos perkėlimo, turi būti dinamiška ir lanksti, siekiant, kad ji galėtų būti greitai ir veiksmingai įgyvendinta. Atsižvelgiant į tarptautinės prekybos struktūrinius pokyčius, svarbu, kad Europos ekonomika būtų pajėgi greitai įgyvendinti paramos darbuotojams, kurie nukentėjo dėl šių pokyčių, priemones, šiomis priemonėmis jiems suteikiant gebėjimų, kurie reikalingi siekiant greitai reintegruotis į darbo rinką. Todėl finansinė parama turėtų būti teikiama konkretiems darbuotojams. Taip pat svarbu pabrėžti, kad ši parama nepakeičia įprastų įmonių įsipareigojimų, ji taip pat nėra skirta įmonėms finansuoti ir restruktūrizuoti. Atsižvelgdamas į tai, kad Lenkija paprašė paramos dėl 189 darbuotojų atleidimo iš įmonės „H. Cegielski-Poznań“, kuri yra laivų dyzelinių variklių ir elektros stočių gamintoja, ir keturių jos tiekėjų, balsuoju už šį pranešimą, kitaip tariant, už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimą, jas skiriant Lenkijai.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Šiandien čia esame, kad patvirtintume Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramos paketo, kurio dydis – 114 250 EUR, skyrimą Lenkijai, kad ji galėtų tvarkytis su 658 darbuotojų atleidimo iš įmonės „H. Cegielski-Poznań“, kuri gamina jūros laivų dyzelinius variklius, ir keturių jos tiekėjų, vykdančių veiklą Poznanėje ir jos rajone, padariniais.

Visada įspėju, kad, nors tokia parama labai svarbi šalinant esamus simptomus, ja nėra galutinai sprendžiamos Europos pramonės sektorių problemos, kurios susijusios ne tik su ekonomikos krize, kurią šiuo metu patiriame, bet ir su būtinybe Europai prisitaikyti prie kintančio pasaulio, kuriame ypač svarbus konkurencingumas.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgiant į pasaulio ekonomikos krizės socialinius padarinius, kurie ypač paveikė užimtumą, tinkamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo naudojimas ypač svarbus siekiant palengvinti prastą Europos žmonių ir jų šeimų padėtį, prisidėti prie jų socialinės reintegracijos bei profesinio tobulėjimo, tačiau taip pat kurti naują, kvalifikuotą darbo jėgą, kuri atitiktų įmonių poreikius ir skatintų ekonomikos augimą. Būtent atsižvelgiant į tai sukurtas šis Lenkijai skirtas intervencinis planas, pagal kurį bus teikiama parama 189 asmenims, kurie buvo atleisti iš įmonės „H. Cegielski-Poznań“, kuri gamina jūros laivų dyzelinius variklius, ir keturių jos tiekėjų. Todėl tikiuosi, kad Europos institucijos dar smarkiau sieks įgyvendinti priemones, kuriomis būtų pagreitintas ir pagerintas tokio svarbaus ištekliaus, kaip Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, panaudojimas; šiuo metu Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimo lygis labai žemas. Šiais metais paprašytos paramos dydis sudaro tik 11 proc. visos numatytos 500 mln. EUR sumos.

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. – (PL) Pasaulio ekonomikos krizė daugelyje įmonių paskatino didelius struktūrinius pokyčius, dėl kurių labai daug žmonių neteko darbo. Svarstomas pasiūlymas susijęs su parama didelei grupei darbuotojų, kurie buvo atleisti iš darbo Lenkijos regione Didžiojoje Lenkijoje. Kitas pasiūlymas dėl finansinės paramos, dėl kurio balsuojame šiandien, susijęs su dar keliais šimtais atleidimo iš darbo tame pačiame regione atvejų. Todėl šio Lenkijos regiono rinkoje vyksta didelė suirutė. Džiaugiuosi, kad Europos Komisija patvirtino, kad šis prašymas atitinka finansinės paramos skyrimo sąlygas. Dėl to iš darbo atleisti darbuotojai galės grįžti į ankstesnius darbus ar rasti naujų, o įmonių savininkai pasinaudos parama, kad sumažintų neigiamą pasaulio krizės poveikį ir išlaikytų savo vietą rinkoje.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimą, jas skiriant Lenkijai. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas įsteigtas 2006 m.; jo paskirtis – teikti praktinę paramą darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl priežasčių, susijusių su įmonių perkėlimu, arba, po 2009 m. padaryto pakeitimo, dėl ekonomikos krizės, siekiant padėti jiems reintegruotis į darbo rinką. Buvo balsuojama dėl prašymo suteikti paramą, susijusią su 658 darbuotojų (fondo paramos prašoma 189 darbuotojams) atleidimu iš įmonės „H. Cegielski-Poznań“ ir keturių jos tiekėjų, vykdančių veiklą jūros laivų dyzelinių variklių gamybos sektoriuje, Poznanės mieste ir Poznanės vaivadijoje; paramos, kuri finansuojama iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, dydis – 114 250 EUR.

Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad šios dienos pranešimų patvirtinimas dar kartą parodo, koks svarbus Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas; tai vertingas išteklius, skirtas padėti darbuotojams, kurie dėl ekonomikos krizės patiria sunkumų, ir veiksminga kovos su nedarbu priemonė.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį prašymą suteikti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramą dėl 658 darbuotojų atleidimo iš įmonės „H. Cegielski-Poznań“ ir keturių jos tiekėjų, vykdančių veiklą jūros laivų dyzelinių variklių gamybos sektoriuje, Poznanėje ir jos rajone. Komisija pasiūlė mobilizuoti 114 250 EUR, ir aš pritariu šiam pasiūlymui.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Aš susilaikau dėl Lenkijos automobilių pramonės darbuotojų, kurie buvo paaukoti ant globalizacijos altoriaus. Padėtis, kurioje jie atsidūrė dėl Europos Sąjungos remiamos neoliberalios politikos, ir apgailėtinas šios pašalpos dydis skatina balsuoti „prieš“. Tačiau ši maža suma, kuri yra teikiama, gali padėti palengvinti jų skausmą. Dėl to Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo principai netampa mažiau netoleruotini. Jais pritariama nuostatoms, pagal kurias leista privatizuoti valstybės valdomas įmones, pvz., įmonę „H. Cegielski-Poznań“.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) ES yra solidarumo erdvė, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra jos dalis. Ši parama labai svarbi siekiant padėti bedarbiams ir asmenims, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, kuris vyksta globalizacijos amžiuje. Vis daugiau įmonių, pasinaudodamos tuo, kad tam tikrose šalyse, ypač Kinijoje ir Indijoje, darbo sąnaudos mažesnės, perkelia savo veiklą, o tai kenkia toms šalims, kurios gerbia darbuotojų teises. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo tikslas – padėti darbuotojams, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, ir jis labai svarbus siekiant palengvinti jų galimybes gauti naują darbą. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis praeityje naudojosi kitos ES šalys, o dabar šią paramą būtų tinkama suteikti Lenkijai, kuri kreipėsi dėl paramos, susijusios su 189 darbuotojų atleidimu iš įmonės „H. Cegielski-Poznań“, kuri gamina jūrų laivų dyzelinius variklius, ir keturių jos tiekėjų.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Kad valstybės galėtų suteikti praktinę paramą darbuotojams, kurie dėl pasaulio finansų ir ekonomikos krizės atleidžiami iš darbo, ES įsteigė Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą. Lėšų mobilizavimas skirtas nukentėjusių asmenų reintegracijai į darbo rinką palengvinti. Balsuoju už šį pranešimą, nes Lenkija turi paremti 658 darbuotojus, kurie buvo atleisti iš įmonės „H. Cegielski-Poznań“.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Lenkija paprašė paramos dėl 189 darbuotojų atleidimo iš įmonės „H. Cegielski-Poznań“ ir keturių jos tiekėjų, vykdančių veiklą jūros laivų dyzelinių variklių gamybos sektoriuje, balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, kuriuos pateikė Parlamentas.

Taip pat pritariu tam, kad:

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas turėtų remti konkrečių iš darbo atleistų darbuotojų reintegraciją į darbo rinką, ir pakartoju, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama nepakeičia priemonių, kurios pagal nacionalinius teisės aktus ar kolektyvines sutartis patenka į įmonių atsakomybės sritį, ir kad ji nėra skirta įmonių ar sektorių restruktūrizavimui finansuoti;

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veikla ir pridėtinė vertė būtų vertinama pagal programų ir kitų įvairių priemonių bendrojo vertinimo priemonę, kuri buvo sukurta 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniu susitarimu.

Teigiamai vertinu tai, kad Komisija pasiūlė kitą šaltinį nepanaudotoms Europos socialinio fondo lėšoms po to, kai Europos Parlamentas ne kartą pareiškė, kad turi būti nustatyti atitinkami biudžeto mechanizmai, skirti lėšų pervedimams, atsižvelgiant į tai, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas buvo sukurtas kaip atskira speciali priemonė ir kad jam keliami tam tikri tikslai ir nustatomi finansavimo laikotarpiai.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Lenkijos pateiktas prašymas dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramos suteikimo 189 darbuotojams iš 658, kurie nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. buvo atleisti iš įmonės „H. Cegielski-Poznań“, kuri gamina jūrų laivų dyzelinius variklius, ir keturių jos tiekėjų, atitinka visus teisės aktais nustatytus tinkamumo kriterijus. Pagal 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo sritis buvo laikinai išplėsta, kad jį būtų galima taikyti situacijose, panašiose į šią, kai per keturis mėnesius dėl tiesioginio pasaulio finansų ir ekonomikos krizės poveikio iš valstybės narės įmonės atleidžiama bent 500 darbuotojų, įskaitant darbuotojus, kurie buvo atleisti tiekėjų ar tolesnių gamintojų. Todėl balsavau už šią rezoliuciją, tikėdamasis, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas padės šiems darbuotojams sėkmingai reintegruotis į darbo rinką.

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0336/2010), (A7-0337/2010), (A7-0359/2010), (A7-0358/2010), (A7-0357/2010), (A7-0356/2010), (A7-0351/2010), (A7-0352/2010)

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Patvirtindamas šį tekstą, EP ragina susijusių institucijų dėti būtinas pastangas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšoms mobilizuoti. Taip pat primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandų ir greitą sprendimų dėl EGF lėšų mobilizavimo priėmimo procedūrą teikiant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą padėti dėl globalizacijos ir finansų bei ekonomikos krizės atleistiems darbuotojams. Pabrėžia, kad EGF gali atlikti svarbų vaidmenį iš naujo į darbo rinką integruojant atleistus darbuotojus. Galų gale, pabrėžia, kad vadovaujantis EGF reglamento 6 straipsniu turėtų būti užtikrinta EGF parama, padėsianti pavienius atleistus darbuotojus iš naujo integruoti į darbo rinką, ir pakartoja, kad EGF parama neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos pagal nacionalinės teisės arba kolektyvinių susitarimų nuostatas atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių.

Pranešimas: Claude Moraes (A7-0347/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Gaila, kad šis dar 2003 m. pateiktas pasiūlymas, kuriuo siekiama valstybėje penkerius metus teisėtai nuolatos gyvenusiems pabėgėliams suteikti ilgalaikio gyventojo statusą, nebuvo įgyvendintas pereinamuoju laikotarpiu. 2008 m. balandžio mėn. Europos Parlamentas siūlė pakeitimus, kuriais reikalaujama, be kita ko, apskaičiuoti, ar prašymą suteikti ilgalaikio gyventojo statusą pateikęs asmuo valstybėje gyveno penkerius metus, o Tarybos pozicija nebuvo vieninga, todėl naujuoju Komisijos pasiūlymu siekiama tiesiogiai padėti asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, Europos Sąjungoje gyvenantiems ilgiau kaip penkerius metus, bet dar neįgijusiems ilgalaikio gyventojo statuso.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, kuriame pritariama, kad direktyvos pasiūlymas būtų taikomas ir pagal Ženevos konvenciją pripažintiems pabėgėliams, ir asmenims, kuriems suteikiama papildoma apsauga. Europos Parlamentas savo pranešime pritaria Europos Komisijos pasiūlymui ir atsižvelgia į įsipareigojimą ginti asmenų, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, interesus. Norėčiau atkreipti dėmesį, jog šiuo metu trečiųjų šalių piliečių, kuriems taikoma tarptautinė apsauga, padėtis yra paini ir neaiški, nes nėra suharmonizuotos statuso suteikimo sąlygos. Pagal Komisijos pasiūlymą, statuso suteikimo sąlygos ir procedūra taps paprastesnė ir aiškesnė Europos Sąjungoje. Be to, ši nauja direktyva sukurs palankias sąlygas ilgalaikio gyventojo statusą gavusiems asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, apsigyventi kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jų statusas buvo pripažintas.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Tai iniciatyva, kylanti iš 2007 m. pateikto pasiūlymo išplėsti direktyvos taikymo sritį, kad ilgalaikio gyventojo statusas būtų taikomas ir pabėgėliams bei asmenims, kuriems suteikiama papildoma apsauga. Taryboje šiam pasiūlymui taip ir nebuvo vieningai pritarta, o iki įsigaliojant Lisabonos sutarčiai to reikėjo. Pasiūlymu siekiama ES valstybėje narėje penkerius metus teisėtai gyvenusiems asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, užtikrinti teisinį tikrumą dėl jų gyvenimo valstybėje narėje teisės ir teises, prilygstančias toms, kuriomis naudojasi ES piliečiai.

Pasiektas kompromisas itin svarbus – ne tik dėl to, kad jis padeda sustiprinti ES gyvenančių pabėgėlių apsaugą, suteikti jiems teisinį tikrumą, bet ir todėl, kad ES nepriklausančių šalių piliečiai pagaliau nebus diskriminuojami.

Taip pat tai svarbi politinė žinia, nes patvirtinus šią pirmą su šešiais teisės aktais susijusią iniciatyvą padarytas pirmas žingsnis siekiant iki 2012 m. sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, be to, parodyta, kad įgyvendindamos šį siekį trys institucijos vadovaujasi konstruktyviu požiūriu.

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už tai, kad direktyva būtų patvirtinta. Pasiūlymu dėl direktyvos iš dalies keičiama 2003 m. priimta direktyva, siekiant sudaryti sąlygas asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga (ypač pabėgėliams), naudotis teise gauti ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES, jei tie asmenys teisėtai gyvena ES bent penkerius metus. Gavę tokį leidimą, jie naudosis beveik tokiomis pačiomis teisėmis, kaip ir kiti gyvenamosios valstybės narės piliečiai. Jie galės, pvz., važinėti po Europos Sąjungą ir įsikurti bet kurioje ES valstybėje narėje (išskyrus JK, Daniją ir Airiją). Taip pat nustatyta, kad šiuos asmenis, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, ir toliau galima išsiųsti iš ES, tačiau būtina laikytis labai griežtų taisyklių, paisyti negrąžinimo principo ir teisių, įtvirtintų, visų pirma, Pagrindinių teisių chartijoje.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Šiuo pasiūlymu siekiama išplėsti Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso sritį asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga ir kurie teisėtai gyvena valstybėje narėje ilgiau kaip penkerius metus. Priemonė, skirta užtikrinti, kad visose valstybėse asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, būtų sudaromos vienodos sąlygos, padės panaikinti ligi šiol valstybėse narėse buvusį tokių sąlygų nevienodumą ir suteikti rūpimiems asmenims galimybę gyventi kitoje valstybėje narėje nei ta, kuri įteisino politinę jų apsaugą – anksčiau tai buvo neįmanoma. Šios priemonės svarbios pirmiausia todėl, kad jomis Europoje kuriama laisvės ir saugumo erdvė, kad asmenys, kuriems pagrįstai suteikta tarptautinė teisinė apsauga, įvairiose valstybėse narėse naudotųsi tokiomis pačiomis teisėmis.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Po pirmo nesėkmingo bandymo jau seniai laikas asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, užtikrinti lygias galimybes su kitais trečiųjų šalių piliečiais, kurie yra ilgalaikiai gyventojai. Iš tikrųjų, nėra jokio pagrindo jiems sudaryti tokias skirtingas sąlygas ar nesuteikti bent kiek tikrumo dėl jų statuso Europos Sąjungoje. Todėl pritariau Claude‘o Moraes‘o pranešimui, kuriuo, be kita ko, atverta galimybė dar veiksmingiau užtikrinti, kad būtų laikomasi negrąžinimo principo, ir, nors būta abejonių, susitarti dėl priimtino penkerių metų gyvenimo laikotarpio. Taip pat reikėtų palankiai vertinti svarbų faktą, kad tai – vienintelis prieglobsčio teisės aktų rinkinio tekstas, galiausiai patvirtintas Belgijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laikotarpiu, nepaisant kadencijos pradžioje prisiimtų įsipareigojimų. Todėl turime toliau smarkiai dirbti, siekdami užtikrinti, kad Europos Sąjungoje pagaliau būtų įgyvendinta bendra Europos prieglobsčio sistema, pagrįsta, inter alia, bendromis procedūromis ir priėmimo sąlygomis. Šiandien pirmiausia spręstini klausimai akivaizdūs: privalome tobulinti ir derinti kol kas labai skirtingas nacionalines prieglobsčio sistemas – tik taip galime sukurti bendrą sistemą.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Balsuodamas pritariau pranešimui dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/109/EB, siekiant išplėsti jos taikymo sritį asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga. Taip elgiausi todėl, kad manau esant svarbu užtikrinti pabėgėliams tokias pačias teises, kaip ir trečiųjų šalių piliečiams, kuriems išduotas ilgalaikio gyventojo leidimas.

Šiandienos balsavimu Europos Parlamentas užpildė ES teisės, kuria reglamentuojamas teisėtų ilgalaikių gyventojų juridinis statusas, spragą. Patvirtinus naujas taisykles, šie žmonės bus tikresni dėl savo juridinio statuso Europos Sąjungoje, jiems bus taikomos tokios pačios sąlygos, kaip ir kitiems trečiųjų šalių piliečiams.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriuo siekiama suteikti ilgalaikio gyventojo statusą asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga ir kurie teisėtai gyvena ES teritorijoje ilgiau kaip penkerius metus. Taip šiems žmonėms suteikiama galimybė integruotis – išmokti bendrauti viena iš oficialių gyvenamosios valstybės narės kalbų, geriau suprasti savo teises ir pareigas, pagrindines valstybės narės, kurioje jie gyvena, vertybes. Šiuo tikslu valstybėse narėse ilgalaikiams gyventojams būtina sudaryti sąlygas mokytis kalbos. Be to, valstybes nares reikėtų raginti kurti mokymo programas, padedančias susipažinti su pagrindinėmis gyvenamosios valstybės narės teisės normomis ir vertybėmis, demokratijos principais, žmogaus teisėmis, perprasti lygybės svarbą, taip pat gyvenamosios valstybės narės piliečių asmenines teises ir pareigas.

  Clemente Mastella (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pranešimą, nes esu įsitikinęs teigiamu jo poveikiu visiems asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, teisėtai gyvenantiems Europos Sąjungos teritorijoje ilgiau kaip penkerius metus, bet kol kas neturintiems teisės į ilgalaikio gyventojo statusą.

Esame tikri, kad šiems žmonėms būtina suteikti daugiau tikrumo dėl jų teisinės padėties Europos Sąjungoje, siekiant išvengti visų galimų atvejų, kai jiems taikomos skirtingos sąlygos nei kitiems trečiųjų šalių piliečiams. Visiškai suprantame didelį kai kurių valstybių narių susirūpinimą, kad jose dėl ypatingos geografinės ir demografinės padėties gali apsigyventi neproporcingai daug asmenų, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga.

Taigi atrodo, kad, siekiant tvarkytis su bet kokiais neigiamais padariniais, labiau nei kada nors reikia imtis tolesnių veiksmų, pvz., patvirtinti priemones, padėsiančias tokiems žmonėms persikelti gyventi į kitą valstybę narę nei ta, kuri suteikė tarptautinę apsaugą. Todėl pritariame visoms siūlomoms galimoms apsaugos nuo grąžinimo priemonėms (tik tarptautinę apsaugą suteikusi valstybė narės turės teisę išsiųsti tokius žmones iš ES), padėsiančioms išsaugoti šeimos vienybę, kai to reikia.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Patvirtinant šį pranešimą, siekiama išplėsti Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso sritį asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, teisėtai gyvenantiems valstybėje narėje ilgiau kaip penkerius metus. Nuo šiol galima suvienodinti visose valstybėse narėse asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, taikomas sąlygas ir atverti tokiems asmenims galimybę gyventi kitoje valstybėje narėje nei ta, kuri įteisino politinę jų apsaugą – anksčiau tai buvo neįmanoma. Šių priemonių svarba tiesiogiai susijusi su tikslu Europoje sukurti laisvės ir saugumo erdvę, kad asmenys, kuriems pagrįstai suteikta tarptautinė teisinė apsauga, įvairiose valstybėse narėse naudotųsi tokiomis pačiomis teisėmis.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Tarptautinė teisė ir moralės principai Europos Sąjungai teikia galimybę skubiau suteikti juridinį statusą asmenims, kurie negali gyventi savo gimimo šalyje už Europos Sąjungos ribų. Tačiau apibrėžiant pabėgėlio statusą būtina atsižvelgti į visas aplinkybes ir uždrausti bet kokius spekuliacinius sandorius – ir finansinius, ir susijusius su migracijos politika. Deja, Europos Sąjungoje, taip pat Europos Parlamente, nuodugniai nepatikrinti faktai dažnai laikomi tikrais. Kartais tiesa palaikomi melagingi teisių gynėjų ir įvairių kitų asmenų teiginiai. Su populizmu taikstytis nereikėtų. Kitaip Europoje, įgijusios pabėgėlio statusą, galės apsigyventi ištisos tautos.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Ar, kokiomis aplinkybėmis ir po kokios trukmės teisėto gyvenimo laikotarpio pabėgėliams suteikti ilgalaikio gyventojo leidimą, turi nuspręsti valstybės narės, ES negali to nurodyti. Tai, kad šis pasiūlymas priimtas tik po dvejų metų ir iš dalies pakeistas, susiję su tam tikrais keblumais, nes tinkamai aiškinant dažnai cituojamą Ženevos konvenciją būtų galima priimti tik nedidelę dalį prieglobsčio prašymų. Tai, kad penkerius metus Europos Sąjungoje teisėtai gyvenantys asmenys, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, turi įgyti teises, panašias į ES piliečių, kelia klausimų ir problemų – ypač tvirtas socialinės apsaugos sistemas sukūrusiose ES valstybėse narėse – lemsiančių nesuskaičiuojamas išlaidas.

Direktyvos taikymo sritį išplėtę pabėgėliams ir asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, tik dar labiau apsunkinsime valstybės iždo padėtį. Visada būtina atsižvelgti į pabėgėliams kilsiančią pagundą, kitais žodžiais, į tai, kad tos pačios priemonės, kuriomis siekiama suteikti apsaugą ir finansinį saugumą, daugelį ekonominių migrantų skatins neteisėtai imigruoti į Europą neva ieškant prieglobsčio nuo nežmoniškų, gyvybei grėsmę keliančių sąygų. Taip pat labai abejotinas sumanymas, nagrinėjant prašymus suteikti ilgalaikio gyventojo leidimą, atsižvelgti į prieglobsčio procedūros trukmę. Dėl šių priežasčių pranešimui nepritariau.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Penkerius metus vienoje valstybėje narėje gyvenantiems pabėgėliams reikės suteikti ilgalaikio gyventojo leidimą, galiosiantį visoje Europos Sąjungoje. Įvairių valstybių prieglobsčio sistemos nevienodo griežtumo, todėl nuovokesnis pabėgėlis iš pradžių apsigyvens valstybėje narėje, kurioje prieglobsčio teisės aktai švelniausi, lengviausiai apeinami, o po penkerių metų jau galės išvykti iš gyvenamosios vietos ir įsikurti bet kurioje kitoje jam patinkančioje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Tai lems antrinę migraciją iš skurdesnių valstybių narių į tas, kurių socialinės apsaugos sistema dosnesnė. Pirmiausia žmonės rinksis valstybes nares pagal prieglobsčio teisės aktų griežtumą, paskui – pagal socialinių paslaugų lygį. Didžiausia našta, suprantama, teks tokioms valstybėms narėms, kaip Austrija, Vokietija ar Nyderlandai. Šiame pranešime nurodytas veikimo būdas tikrai nepadės vykusiai spręsti su prieglobsčiu susijusius ES uždavinius ir įgyvendinti tinkamą prieglobsčio politiką. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu iniciatyvai išplėsti Direktyvos 2003/109/EB taikymo sritį, siekiant suteikti ilgalaikio gyventojo statusą asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė teisinė apsauga ir kurie jau ilgiau kaip penkerius metus teisėtai gyvena valstybės narės teritorijoje.

Pirmiausia norėčiau pabrėžti įtraukų šiuo pranešimu grindžiamos politikos pobūdį. Ilgalaikio gyventojo statusas teikia galimybę integruoti tokius žmones į visuomenę, ypatingą dėmesį skiriant kalbų mokymui. Valstybės narės turi sudaryti sąlygas ilgalaikiams gyventojams mokytis kalbų.

Dėl tų pačių priežasčių palaikau pranešėjos siūlymą raginti valstybes nares rengti šviečiamąsias programas, padėsiančias perprasti pagrindines gyvenamosios valstybės narės vertybes ir teisės normas, taip pat bendruosius demokratijos principus, žmogaus teises ir asmenines žmonių teises bei pareigas.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Norėčiau padėkoti C. Moraesui už puikų darbą ir palaikyti jo raginimą veikti konstruktyviai, t. y. pritarti daugumai Komisijos siūlomų pakeitimų, taip pat daugybei techninių pakeitimų, dėl kurių šiam teisės aktui skirtose derybose susitarė Taryba. Pranešimo projekte išreikštas noras atsižvelgti į kai kurių valstybių narių susirūpinimą, siekiant per pirmąjį svarstymą pasiekti susitarimą, taip pat įsipareigojimas ginti asmenų, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, interesus iki jiems įgyjant ilgalaikio gyventojo statusą ir paskiau.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes iniciatyvą suteikti ilgalaikio gyventojo statusą asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga ir kurie valstybėje narėje teisėtai gyvena penkerius metus, laikau visai pagrįsta. Tai padės suvienodinti visiems trečiųjų šalių piliečiams taikomas sąlygas ir skatinti ekonominę bei socialinę sanglaudą Europos Sąjungoje.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – 2001 m. Komisija pateikė pasiūlymą dėl direktyvos dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso. Pagal pradinį pasiūlymą penkerius metus teisėtai ir nuolatos valstybėje narėje gyvenantys pabėgėliai turėtų teisę į ilgalaikio gyventojo statusą. Vis dėlto per derybas buvo nuspręsta pabėgėliams direktyvos netaikyti. Vėliau, 2003 m. gegužės 8 d. TVR taryboje paskelbtame bendrame Tarybos ir Komisijos pareiškime buvo sutarta, kad Komisija pateiks direktyvos dėl ilgalaikio gyventojo statuso suteikimo pabėgėliams ir asmenims, kuriems suteikiama papildoma apsauga, pasiūlymą.

Šį pasiūlymą Komisija pateikė 2007 m. birželio mėn., remdamasi tuo pačiu iš dalies keistinos direktyvos teisiniu pagrindu, t. y. EB sutarties 63 straipsnio 3 dalies a punktu ir 63 straipsnio 4 dalimi. Svarbiausias pasiūlymo tikslas – asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga ir kurie teisėtai gyvena valstybėje narėje penkerius metus, suteikti teisinį aiškumą dėl jų teisės gyventi valstybėje narėje ir teisių, panašių į tas, kurias turi ES piliečiai.

Pranešimas: Nathalie Griesbeck (A7-0345/010)

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriame pritariama ES ir Gruzijos susitarimui dėl vizų režimo supaprastinimo. Šia sutartimi parodomas aiškus siekis atnaujinti draugiškus ES ir Gruzijos santykius, pastaraisiais metais išreikštas keliais svarbiais politiniais veiksmais: pradedant veiksmingesniu dvišaliu ES ir Gruzijos bendradarbiavimu, baigiant Gruzijos įstojimu į Europos Tarybą ir prisijungimu prie Europos žmogaus teisių konvencijos. Pritariau rezoliucijai, nes esu tvirtai įsitikinusi, kad patvirtinus susitarimą dėl vizų režimo supaprastinimo žmonėms bus lengviau vieniem su kitais bendrauti, o tai turi didelę reikšmę ekonominių, socialinių, humanitarinių, kultūrinių, mokslinių ir kitokių ryšių plėtotei.

Esu tikra, kad vizų režimo panaikinimas Gruzijos piliečiams bus svarbus žingsnis jiems integruojantis į Europą. Vizų režimo supaprastinimas itin svarbus žmonių gyvenimui, nes padeda jiems stiprinti tarpusavio ryšius ir įgyvendinti laisvo judėjimo, vienos iš pagrindinių teisių Europoje, idėją.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šią Europos Parlamento rekomendaciją dėl vizų režimo supaprastinimo Gruzijai, nes po naujos Europos Sąjungos plėtros buvo proga Europos Sąjungai sukurti naują bendradarbiavimo su kaimynais Rytuose ir Pietuose sistemą. Susitarimas dėl vizų režimo supaprastinimo ypač palengvins asmeninius piliečių kontaktus, o tai yra labai svarbu, norint užtikrinti ekonominių, humanitarinių, kultūrinių, mokslinių ir kitų ryšių stiprinimą. Be to, supaprastintas vizų režimas yra itin svarbus žmonių gyvenime, kuris padės įgyvendinti laisvo judėjimo principą, t. y. padės užtikrinti vieną iš pagrindinių žmogaus teisių Europoje. Be to, vizų režimo panaikinimas Gruzijos piliečiams bus svarbus jų europinės integracijos etapas. Pritariu Europos Parlamento pozicijai, kad Europos Sąjungos susitarimai su Gruzija, tokie kaip – susitarimas dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos ir susitarimas dėl vizų režimo supaprastinimo – visų pirma, yra labai svarbus etapas, bylojantis apie Europos Sąjungos ir Gruzijos santykių pažangą. Be to, tokie susitarimai taip pat svarbūs regioniniu požiūriu – jie parems ES pastangas stiprinant bendradarbiavimą su kitomis regiono šalimis.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Nuo tada, kai Europos Sąjunga ėmė plėstis į Rytų Europą, siekiama sparčiau didinti atvirumą Pietų Kaukazo valstybėms – tokiu metu, kai šis regionas nepaprastai svarbus strateginiu, stabilumo ir saugumo požiūriais. Europos Sąjunga dabar įsipareigojusi to regiono valstybėms. Ši pareiga nekelia abejonių, ypač atsižvelgiant į tai, kad tos valstybės yra visai šalia rytinių ES sienų. To regiono valstybės patrauklios dėl ekonominio ir komercinio potencialo. Be to, ES ir Gruzijos susitarimas dėl vizų režimo supaprastinimo šios valstybės piliečiams yra priemonė, padėsianti Gruzijoje skatinti demokratiją. Europos Sąjungai svarbu užsienyje skleisti gero valdymo principus, sąžiningą teisingumą ir visišką pagarbą žmogaus teisėms. Įgyvendinti šį siekį padės du pastarojo meto susitarimai su Gruzija – dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos ir dėl vizų režimo supaprastinimo.

Sprendimas atšaukti Gruzijos piliečiams taikomą privalomąjį vizos reikalavimą – reikšmings žingsnis, leisiantis jiems artėti prie Europos. Supaprastintas vizų režimas nepaprastai svarbus žmonių gyvenimui, nes padeda jiems stiprinti tarpusavio ryšius ir įgyvendinti laisvo judėjimo, vienos iš pagrindinių teisių Europoje, idėją.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Europos Sąjungos veiksmai turi būti grindžiami gero valdymo principais, pagarba demokratijai ir žmogaus teisėms. Palaikydama santykius su Pietų Kaukazo regionu, ES turi būti jo partnerė, padedanti plėtoti ekonomiką bei prekybą, rūpintis saugumu ir stabilumu, skatinti gerovę, spręsti konfliktus. Sudarius susitarimą su Gruzija dėl vizų režimo supaprastinimo, bus prisidėta prie platesnės ES kaimynystės politikos, skatinant abiejų šalių piliečių bendradarbiavimą ir mainus. Dėl to balsavau už šią rezoliuciją.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Nekyla abejonių, kad šis susitarimas turi didžiulę reikšmę ES ir Gruzijos santykių pažangai. Po to, kai Gruzija ėmė glaudžiau dvišališkai bendradarbiauti su ES, įstojo į Europos Tarybą ir prisijungė prie Europos žmogaus teisių konvencijos, šis susitarimas – dar vienas žingsnis Gruzijai siekiant gerinti teisingumo sistemos veikimą ir didinti pagarbą pagrindinėms laisvėms. Tikėtina, kad šis susitarimas suteiks Gruzijai postūmį įgyvendinti būtinas reformas laisvės, saugumo ir teisingumo srityse.

Be to, pasirašius susitarimą, susitariančiųjų šalių piliečiams turėtų būti lengviau keliauti ir palaikyti tarpusavio ryšius, o tai turi lemiamą reikšmę siekiant užtikrinti ekonominių, socialinių, humanitarinių, kultūrinių, mokslinių ir kitokių ryšių plėtotę. Taip pat tikiuosi, kad Gruzijoje bus vykdomos būtinos informacinės kampanijos, siekiant Gruzijos gyventojams skleisti žinią apie įsigaliojusį supaprastintą vizų režimą ir naujas galimybes, kuriomis jie nuo šiol galės pasinaudoti.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Ką tik patvirtinti du Europos Sąjungos ir Gruzijos santykiams svarbūs susitarimai: dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos ir dėl vizų režimo supaprastinimo. Šie susitarimai – pirmas žingsnis stiprinant Europos Sąjungos ir Gruzijos santykius. Taigi ES nori paskatinti Gruziją įgyvendinti būtinas reformas laisvės, saugumo ir teisingumo srityse. Šie susitarimai naudingi ir regioniniu lygmeniu. Jie padės Europos Sąjungai stiprinti bendradarbiavimą su kitomis Pietų Kaukazo regiono valstybėmis, pvz., Armėnija ir Azerbaidžanu.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Keletu pastarojo meto veiksmų išreikštas tvirtėjantis Gruzijos ir Europos Sąjungos ryšys yra sveikintinas. Susitarimas dėl vizų režimo supaprastinimo – dar vienas svarbus žingsnis Gruzijos integracijos į Europą link. Asmenų judėjimo laisvė – viena svarbiausių ES piliečiams suteiktų teisių, todėl ES ir Gruzijos bendradarbiavimas man priimtinas. Kova su neteisėta imigracija, taip pat paskatos įgyvendinti reformas saugumo, laisvės ir teisingumo srityse gali duoti daug teigiamų rezultatų, jei ši veikla bus grindžiama abipusiu įsipareigojimu.

  Sandra Kalniete (PPE) , raštu. – (LV) Visada pabrėždavau Europos Sąjungos pareigą teikti pagalbą tautoms, kurios jaučiasi priklausančios ir nori priklausyti Vakarams, priimti mūsų vertybes. Per Rožių revoliuciją Gruzijos žmonės atmetė stagnaciją, nesąžiningą valdymą, praeitį bei pokomunizmą ir pasirinko plėtotę, ateitį, vakarietiškas vertybes. Šalis veiksmais patvirtino norinti būti tarptautinės šių dienų visuomenės partnerė, nebijanti prisiimti atsakomybės. Per trumpą laikotarpį Gruzija daug ką nuveikė. Ji iš esmės patobulino valdymo struktūras, pritraukė daug investicijų ir gerokai sumažino korupciją. Mano nuomone, supaprastintas vizų režimas – labai reikšmings žingsnis siekiant atverti Gruzijos piliečiams naujas studijų galimybes ir sudaryti sąlygas Gruzijos verslininkams užmegzti naujus ryšius su ES valstybių narių verslininkais. Tai duos naudos mums visiems, bet pirmiausia – Gruzijai. Kaip europiečiai didžiuojasi savo laimėjimais, istorija, kultūros vertybėmis, taip ir gruzinai didžiuojasi savo šalimi, jos gamtos grožiu bei senovės kultūra. Tikiuosi, kad supaprastintas vizų režimas tarp ES ir Gruzijos paskatins europiečius susipažinti su Gruzija.

  David Martin (S&D), raštu. – Pranešimui dėl Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo pritariau. Europos Sąjungos santykių su Pietų Kaukazo valstybėmis, tarp jų Gruzija, plėtotė neabejotinai padės veiksmingiau vykdyti teisingumą, skatinti pagarbą žmogaus teisėms. Du pastaruoju metu sudaryti susitarimai su Gruzija – dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos ir dėl vizų režimo supaprastinimo – bus visokeriopai naudingi siekiant šių tikslų.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Gruzija labai stengiasi suartėti su Europos Sąjunga – tai rodo keli pastarojo meto veiksmai. Taigi susitarimas dėl vizų režimo supaprastinimo – dar vienas svarbus žingsnis Gruzijos integracijos į Europą link. Asmenų judėjimo laisvė – viena svarbiausių ES piliečiams suteiktų teisių, todėl ES ir Gruzijos bendradarbiavimas itin svarbus. Vis dėlto būtina tęsti kovą su neteisėta imigracija, šiuo tikslu toliau skatinant Gruzijos reformas saugumo, laisvės ir teisingumo srityse.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Pietų Kaukazas strategiškai svarbus Europos Sąjungai. Europos Sąjungos santykių su Pietų Kaukazo valstybėmis, tarp jų Gruzija, stiprinimas padės veiksmingiau vykdyti teisingumą, didinti pagarbą žmogaus teisėms. Šis susitarimas – svarbus ES ir Gruzijos santykių etapas ir paskata judėti pirmyn, turint omenyje su Europa susijusius Gruzijos siekius. Be to, susitarimas naudingas ir regioniniu lygmeniu. Jis padės Europos Sąjungai stiprinti bendradarbiavimą su kitomis Pietų Kaukazo regiono valstybėmis.

Gruzijai šis susitarimas taip pat reiškia pažangą ir teikia paskatą toliau bendradarbiauti su kaimyninėmis valstybėmis ir Europos Sąjunga. Be to, toks susitarimas padrąsins Gruziją įgyvendinti būtinas laisvės, saugumo ir teisingumo sričių reformas, pvz., kovoti su neteisėta imigracija, stiprinti demokratiją, teisinę valstybę ir žmogaus teises.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Balsuodamas susilaikiau, nes esu gerai susipažinęs su Gruzijos padėtimi ir perpratęs Gruzijos prezidento siekį padidinti savo prestižą pasirašant šį susitarimą. M. Saakašvilį laikau karo nusikaltėliu. Dėl jo režimo žuvo tūkstančiai nekaltų civilių gyventojų. Savo akimis tai mačiau 2008 m. rugpjūčio mėn. Cchinvalio mieste. Bet koks koketavimas su nusikaltėliu jį skatina daryti kitus nusikaltimus.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Pasirašius susitarimą su Gruzija, mus užplūstų prieglobsčio prašantys apsimetėliai. Taigi pirmiausia turime išspręsti rūpestį keliančius saugumo klausimus. Santykių su Balkanais patirtis rodo, kad galimybe keliauti be vizos naudojasi ne tik norintieji keliauti po ES, bet ir visa galybė ieškančiųjų, kur geriausia prašyti prieglobsčio. Reikėtų saugotis, kad tas pats nenutiktų supaprastinus Gruzijos piliečiams taikomą vizų režimą. Apskritai, nereikėtų skubėti supaprastinti ES nepriklausančių valstybių piliečiams taikomą vizų režimą. Rengiantis tokiam žingsniui būtina kuo kruopščiau išnagrinėti, ar reikiami susitarimai dėl prieglobsčio prašančių apsimetėlių ir ekonominių migrantų readmisijos padės užkirsti kelią piktnaudžiavimui sistema.

Taip pat būtina pirmiau išspręsti antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos problemas. Galų gale, neleistina, kad galimybe keliauti be vizos naudotųsi daugiausia prieglobsčio prašytojai ar net nusikaltėliai. Minėtos išankstinės sąlygos dar neįvykdytos, todėl griežčiausiai atmetu pasiūlymą išplėsti bevizę erdvę.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Pranešime teigiama, kad taikomas supaprastintas vizų režimas Gruzijai teiks pakatą įgyvendinti būtinas reformas laisvės, saugumo ir teisingumo srityse. Net jei nekreiptume dėmesio į tai, kad supaprastinus vizų režimą atsivers galimybė piktnaudžiauti sistema, pranešimo logiką reikėtų apversti aukštyn kojomis: jokių derybų dėl vizų, kol nebus įgyvendintos visos būtinos reformos. Pagaliau, nuo to priklauso ES piliečių saugumas. Reikia juos apsaugoti nuo perėjūnų ir organizuotų nusikaltėlių. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Būtina stiprinti Europos Sąjungos ir Pietų Kaukazo valstybių, tarp jų Gruzijos, santykius, jei norime sukurti patikimą, darnią ir veiksmingą užsienio politiką. Akivaizdu, kad susitarimas supaprastinti vizų režimą padės įgyvendinti šį tikslą.

Į sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo sudarymo projektą įtraukti visos įprastos ES vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo dalys, nustatyti sprendimų priėmimo terminai, išvardytos rinkliavos ir atleidimo nuo jų atvejai, nurodyti reikalingi dokumentai ir pateiktas bendras pareiškimas dėl bendradarbiavimo ir kelionės dokumentų. Pritariu pasiūlymui į projektą įtraukti ES deklaraciją dėl supaprastintos vizų išdavimo tvarkos šeimos nariams, nes taip atsižvelgsime į ypatingus Gruzijos prašymus ir padėsime laisviau judėti daugybei asmenų, šeimos ryšiais susijusių su Gruzijos piliečiais, kurie teisėtai gyvena valstybių narių teritorijose.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Kalbant apie pastaruoju metu patvirtintus susitarimus su Gruzija, visiškai pritariu N. Griesbeck teiginiui apie būtinybę informuoti žmones apie naują padėtį, kad jie galėtų pasinaudoti iš jos kylančiomis naujomis galimybėmis. Be to, apie vizų politikos pokyčius reikėtų kuo skubiau paskelbti internete, Europos institucijų svetainėse.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už pasiūlymą pasirašyti šį susitarimą, nes esu įsitikinęs, kad, derinamas su susitarimu dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos, jis turės didelę reikšmę ES ir Gruzijos santykių pažangai. Susitarimas rodo prasidėjus svarbų Gruzijos integracijos į Europą tarpsnį, taip pat teikia valstybei paskatą įgyvendinti būtinas reformas laisvės, saugumo ir teisingumo srityse.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Europos Sąjungai 2004 m. išsiplėtus iki 25 valstybių narių ir 2007 m. – iki 27 narių, atsivėrė galimybė kurti naują bendradarbiavimo su rytinėmis ir pietinėmis kaimynėmis struktūrą. Tad Europos Sąjunga ėmė plėtoti platesnės kaimynystės politiką, taikomą net Pietų Kaukazo regiono valstybėms ir padedančią stiprinti santykius su šalia ES išorės sienų esančiomis

valstybėmis, skatinti jų saugumą, stabilumą bei plėtotę ir užkirsti kelią naujiems Europos žemyno padalijimams. Taip Europa davė ženklą, kad vis labiau domisi Pietų Kaukazo valstybėmis, ir dabar turi puoselėti su jomis užmegztą ryšį, kad būtų užtikrintas šio regiono – prie naujųjų ES sienų esančios erdvės – saugumas.

Be to, Europos Sąjungos santykių su Pietų Kaukazo vastybėmis, tarp jų Gruzija, stiprinimas neabejotinai padės veiksmingiau vykdyti teisingumą, skatinti pagarbą žmogaus teisėms. Du pastaruoju metu sudaryti susitarimai su Gruzija – dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos ir dėl vizų režimo supaprastinimo – bus visokeriopai naudingi siekiant šių tikslų.

Pranešimas: Iva Zanicchi (A7-0332/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą su pasiūlymu dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl ES greitojo reagavimo pajėgumų kūrimo, siekiant atsilaikyti prieš pastaruoju metu už ES teritorijos ribų vis dažniau įvykstančias dideles stichines arba žmogaus sukeltas nelaimes. Esu įsitikinęs, kad būtina didinti ES pajėgumų reaguoti į nelaimes veiksmingumą ir kad reikalingas prevencijos veiksmų planas – kaip visuotinis, vieningas ES atsakas. Per nelaimę Haityje paaiškėjo, kad Europos Sąjungai būtinos esminės reformos, kad būtų galima greitai ir veiksmingai reaguoti į ekstremaliąsias situacijas ir katastrofas. Kad atsakas būtų greitas ir veiksmingas, taip pat reikės stipresnės įvairių susijusių šalių politinės valios. Be to, turime pertvarkyti kompetencijų struktūrą, kad ES atsakas į nelaimes būtų nuoseklesnis ir darnesnis. Esu įsitikinęs, kad nepaprastai svarbu įgyvendinti tam tikrus konkrečius pasiūlymus, pateiktus 2006 m. M. Barnier‘o pranešime dėl Europos civilinės saugos pajėgų sukūrimo.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – Pritariau šiai rezoliucijai, nes dėl pastaruoju metu už ES teritorijos ribų vis dažniau pasitaikančių didelių nelaimių daugėja siūlymų didinti esamų Europos Sąjungos pajėgumų reaguoti į nelaimes veiksmingumą. Vienas svarbiausių žingsnių siekiant vieningesnio atsako – tai sprendimas civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos klausimus priskirti vieno Komisijos nario atsakomybės sričiai, kad būtų galima užtikrinti nuoseklesnį ir darnesnį ES reagavimą į nelaimes. Vi dėlto gaila, kad praėjus dvejiems metams po 2008 m. paskelbto Komisijos komunikato daugelis veiksmų plane numatytų veiksmų dar neįgyvendinti, nors ES atsakas į pastaruoju metu ištikusias krizes atskleidė esamos sistemos trūkumus.

Jei pastaruoju metu būtų stengtasi padidinti ES atsako civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos matmenų nuoseklumą ir suderinamumą, dabar greičiau sukurtume Europos civilinės saugos pajėgas. Taigi reikia stiprios politinės valios, kad veiksmingiau ir sparčiau reaguotume į ekstremaliąsias situacijas.

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Pritariu nuomonei, kad Europos Sąjungai reikia darniai, nuosekliai ir viešai reaguoti į ištikusias nelaimes. Štai kodėl manau esant svarbu kurti civilines pajėgas, visada pasirengusias reaguoti į nelaimę ir veikti nepriklausomai nuo karinių struktūrų. Manau, kad ES civilinės saugos pajėgos padės ištobulinti esamas priemones – ir mokomąsias, ir nelaimių valdymo – plėtojant iniciatyvas, kurių imtasi vykdant parengiamuosius veiksmus.

  Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. – (FR) Atsižvelgdamas į vis dažniau pasaulį ištinkančias rimtas nelaimes, nulemtas daugiausia klimato kaitos, balsavau už puikų kolegės italės, Ivos Zanicchi, pranešimą su pasiūlymu dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl ES greitojo reagavimo pajėgumų kūrimo. Metas tobulinti ES atsaką į nelaimes, kad jis būtų veiksmingesnis, darnesnis ir viešesnis. Vis didėja poreikis kurti Europos greitojo reagavimo pajėgumus, M. Barnier’o pranešime pavadintus Europos civilinės saugos pajėgomis. Iš tikrųjų atrodo, kad suderinti nacionalinių civilinės saugos pajėgų veiksmai duotų naudos teikiant pagalbą valstybei narei, neįstengiančiai savarankiškai valdyti ją ištikusios didelio masto nelaimės (gaisro, potvynio, gaivalinės nelaimės ir t. t.). Europos civilinės saugos pajėgos taip pat labai praverstų reaguojant į tokias išorės situacijas, kaip krizė Haityje. Rengiantis 2011 m. minėti Europos savanoriškos veiklos metus, tokia veikla sužadintų bendrą Europos interesą ir padėtų stiprinti Europos pilietiškumą.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą. Nelaimių, dėl kurių nukenčia žmonės bei patiriama ekonominė ir aplinkosaugos žala, skaičius pasaulyje didėja, jos vyksta dažniau ir apima vis daugiau regionų. Nors pastaraisiais metais padaryta pažanga siekiant labiau suderinto ES požiūrio reaguojant į nelaimes, tačiau būtina ir toliau dėti pastangas, siekiant užtikrinti veiksmingus, suderintus ir koordinuotus ES veiksmus šioje srityje.

Būtina parengti veiksmų planą, kuriame būtų numatyti konkretūs veiksmai siekiant sukurti labiau integruotą skirtingų reagavimo į nelaimes priemonių koordinavimą, įvertinti galimus ES ir valstybių narių veiksmus. Siekiant veiksmingai koordinuoti pagalbą už Europos Sąjungos ribų, į šią veiklą turėtų būti įtraukta naujai sukurta Europos išorės veiksmų tarnyba. Be to, būtina užtikrinti pakankamus finansinius išteklius, kuriais būtų finansuojamos reikiamos pagalbos priemonės.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes, dėl vis dažniau vykstančių didelių stichinių arba žmogaus sukeltų nelaimių už Europos Sąjungos teritorijos ribų, daugėja siūlymų pertvarkyti Europos Sąjungos reagavimo į nelaimes pajėgumus ir didinti esamų Europos Sąjungos pajėgumų reaguoti į nelaimes veiksmingumą. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos reagavimo viešumo stoka yra viena iš pagrindinių reagavimo į nelaimes problema. Taigi, reikia sudaryti aiškius susitarimus ir nustatyti procedūras siekiant užtikrinti dvigubą viešumą, t. y. valstybių narių ir Europos Sąjungos lygmenimis, susijusį su civilinės saugos ištekliais, kuriuos valstybės narės dislokuoja taikydamos Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą. Kita Europos Sąjungos reagavimo problema yra susijusi su koordinavimu, todėl Europos Parlamentas tikisi, kad ateityje Europos išorės veiksmų tarnyba sukurs bendrus reagavimo į krizę pajėgumus ir racionalizuos esamas krizės platformas. Be to, Komisija ir Taryba tarpusavyje taip pat turėtų užtikrinti aiškius koordinavimo mechanizmus, susijusius su Europos Sąjungos karinių išteklių panaudojimu reaguojant į nelaimes.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Ekstremaliosioms situacijoms valdyti skirti greitojo reagavimo pajėgumai padėtų Europos Sąjungai daug darniau ir veiksmingiau veikti ištikus gaivalinėms ar žmogaus sukeltoms nelaimėms. Aišku, Europos Sąjunga skubiai ėmėsi veiksmų ir reagavo į tikruosius žemės drebėjimo nuniokoto Haičio poreikius. Tačiau taip pat paaiškėjo, kad mums reikia mokytis iš tikrų situacijų ir pagalbą teikti kiekvieną kartą tobuliau. Haityje įvykus žemės drebėjimui, pirmiausia kurį laiką truko sumaištis – nebuvo aišku, kas turėtų vadovauti koordinuojant bendrus ES veiksmus. Tikimasi, kad ateityje bendrą atsaką į nelaimes užtikrins Europos išorės veiksmų tarnyba, racionalizuodama esamas krizės platformas.

Reikia aiškiai apibrėžti, už ką kiekviena valstybė narė atsakinga reaguojant į nelaimę, taip pat parengti būtinus logistikos sprendimus, kad būtų galima kuo skubiau sutelkti pajėgas aukščiausio lygio atsakui. Reaguojant į nelaimę Haityje paaiškėjo, kad tokios pastangos veiksmingos, kai valstybės narės, teikdamos pagalbą, specializuojasi: pvz., Prancūzija rūpinosi vandens gryninimu, Italija teikė pažangią medicinos pagalbą.

  Jan Březina (PPE), raštu. – (CS) Tikiuosi, kad rekomendacija dėl ES greitojo reagavimo priemonės kūrimo dar labiau skatins didinti esamų ES pajėgumų reaguoti į nelaimes – gaivalines ar sukeltas žmogaus – veiksmingumą. Mano nuomone, esamas Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmas – svarbus, bet nepakankamas laimėjimas siekiant sukurti tikrą operatyvinį ir kuo veiksmingesnį civilinės saugos mechanizmą. Esamo civilinės saugos mechanizmo trūkumai išaiškėjo, pvz., reaguojant į šiais metais Haitį ištikusią nelaimę. Veikta palyginti lanksčiai ir dideliu mastu, tačiau trūko veiksmingumo, suderinamumo ir viešumo. Taip pat nebuvo aišku, kas turėtų vadovauti koordinuojant bendrus ES veiksmus. Atsižvelgiant į didelį krizės mastą, ES pagalbos koordinavimą galų gale užtikrino Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė C. Ashton glaudžiai bendradarbiaudama su Komisijos nare K. Georgieva, atsakinga už humanitarinę pagalbą, civilinę saugą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Mano manymu, ES gebėjimą operatyviai reaguoti į nelaimes galima tobulinti, visų pirma, kuriant civilines pajėgas, visada pasirengusias reaguoti į nelaimę ir veikti neatsižvegiant į karines struktūras, taip pat sudarant biudžetus ir plėtojant mokslinių tyrimų bei pramonės potencialą (pvz., iš palydovų gaunamų vaizdų gamybą pagal Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos programą).

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje daugėja gaivalinių nelaimių, nuo kurių vis labiau nukenčia žmonės, ekonomika ir aplinka, Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl ES greitojo reagavimo pajėgumų kūrimo nepaprastai svarbi. Balsavau už pasiūlymą, nes esu įsitikinusi, kad jame aptarti visi pagrindiniai klausimai, kuriuos būtina svarstyti. Be kita ko, primenama, kad valstybių narių bendradarbiavimas būtų naudingas operatyvumo ir finansų atžvilgiu. Taip pat pripažįstama, kad reikalingas visuminis požiūris į nelaimės valdymą, aprėpiantis nelaimių prevenciją, pasirengimą į jas reaguoti ir patį reagavimą, taip pat nelaimei įvykus būtinus atstatymo darbus. Be to, esu įsitikinusi, kad siekiant užtikrinti darnesnį ir veiksmingesnį Europos atsaką į nelaimes, ne mažiau svarbu telkti Europos civilinės saugos pajėgas.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Susilaikiau balsuodamas dėl pranešimo dėl humanitarinėms nelaimėms valdyti skirtų ES greitojo reagavimo pajėgumų kūrimo. Pranešime yra vykusių įžvalgų, tačiau greitojo reagavimo pajėgumams jame priskiriamos ir karinės priemonės, kariuomenės dalyvavimas. Labai gerai, kad pranešime teigiama: „civilinės saugos ištekliai, naudojami per humanitarinę krizę, turi būti grindžiami poreikiais, turi papildyti humanitarinės pagalbos priemones <…>, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi humanitarinių neutralumo, humaniškumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principų.“ Tačiau yra ir visiškai priešingų teiginių, paskatinusių mane susilaikyti. Pvz., užsimenama apie karinio krizių valdymo priemones, nurodoma, kad reaguojant į nelaimę gali būti naudojami „kariniai ištekliai ir pajėgumai“ – nesvarbu, kad tik „išimtiniais atvejais“.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Pastaruoju metu pasaulį ištikusios gaivalinės nelaimės sustiprino poreikį kurti greito ir veiksmingo reagavimo mechanizmus, padėsiančius švelninti nukentėjusių regionų visuomenei, ekonomikai ir kultūrai pragaištingus nelaimių padarinius.

Po ankstesnių Europos Parlamento rezoliucijų – visų pirma, dėl žemės drebėjimo Haityje ir dėl stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijos – šiame Parlamente dar kartą svarstome tą pačią temą. Apskritai, pritariu kolegės I. Zanicchi pranešimui ir pabrėžiu, kad būsimus ES pajėgumus nelaimėms valdyti būtina grįsti esamais Europos ir tarptautinio lygmens mechanizmais, vengti bet kokių pakartojimų, kuo tinkamiau panaudoti išteklius ir užtikrinti, kad Europos civilinės saugos pajėgos būtų paremtos esamu Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmu.

Džiugina tai, kad po Haitį ištikusios tragedijos reiškiama daugiau politinės valios ir labiau stengiamasi didinti civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos sektorių veiklos nuoseklumą ir suderinamumą. Taip pat džiaugiuosi siekiant šio tikslo nuveiktais susijusių šalių darbais. Vis dėlto gaila, kad tinkamai neįgyvendinami ankstesni Europos Parlamento pasiūlymai, pirmiausia tie, kurie pateikti M. Barnier‘o pranešime.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Įvykus nelaimei – ar Haityje po sausio mėn. įvykusio žemės drebėjimo, ar po šios vasaros potvynių Pakistane – Europa visada labai stengiasi padėti, tik neorganizuotai. Kiekviena valstybė narė siunčia savo personalą, savo šunis gelbėtojus, savo lėktuvus ir t. t. Tačiau viską sudėjus, skubotai sutelktos individualios pastangos niekada nepranoks planingo, darnaus Europos atsako. Jei 27 valstybės narės veiks kartu, Europos Sąjunga bus didžiausia pasaulyje humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi teikėja. Mūsų žinioje daugybė civilinių ir karinių išteklių, padedančių patenkinti ekstremaliųjų situacijų sukeltus poreikius ir atitaisyti nelaimių padarytą žalą. Tačiau kol neatsispirsime refleksui reaguoti nacionaliniu lygmeniu, tol, deja, nepatirsime naudos, kurią galėtų duoti tokios suvienytos pajėgos. Taigi mums reikalingi „greitojo reagavimo pajėgumai“. Be to, siekiant veiksmingiau ir sparčiau reaguoti į nelaimes, reikia stiprios politinės įvairių susijusių šalių valios.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Nepaprastai svarbu greitai reaguoti į katastrofas ir gaivalines nelaimes, nes būtent pirmosiomis valandomis po tokių įvykių galima išgelbėti daugiausia žmonių. Be to, pastaraisiais metais labai padaugėjo nelaimių – gaivalinių ar sukeltų žmogaus – todėl reikalingos aukšto lygio techninės žinios ir įgūdžiai, taip pat įvairių reagavimo į nelaimes priemonių suderinamumas. Pradžia padaryta – sukurtas Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmas, tačiau sutinku su pranešėja, kad šioje srityje reikia nuveikti šį tą daugiau. Suderinti ES veiksmai ir bendradarbiavimas siekiant greitai ir veiksmingai reaguoti į nelaimę gali būti labai sėkmingi – kaip po 2010 m. sausio mėn. Haityje įvykusio žemės drebėjimo. Gebėti taip reaguoti nepaprastai svarbu.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Galima ir reikia užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms. Padidėjusią nelaimių grėsmę, be kita ko, lemia tokie veiksniai, kaip intensyvi žemės naudosena, nevykusiai planuojama miestų plėtra, kaimo vietovių tuštėjimas, dykumėjimas. Siekiant užkirsti kelią nelaimėms, būtina skatinti išmintingą žemės naudoseną ir darniu santykiu su gamta grindžiamą ekonomikos ir socialinę plėtotę. Štai kokiai veiklai Europos Sąjunga pirm visko turėtų skirti daugiau jėgų, įgyvendindama rekomendacijas, pateiktas neseniai patvirtintame EP pranešime, ir stiprindama šią savo bendradarbiavimo politikos sritį.

Reaguodami į nelaimes, kurioms užkirsti kelio neįmanoma, suprantama, taip pat turime galimybių stiprinti bendradarbiavimą, savitarpio pagalbą bei tarpininkavimą tarp įvairių valstybių narių ir trečiųjų šalių.

Šiems tikslams siekti tinkamiausi būdai ir priemonės turėtų kilti iš įvairių nacionalinių civilinės saugos ir kitų valdžios institucijų diskusijų, gerbiant kiekvienos valstybės suverenumą. Štai į ką pranešime reikėtų sutelkti dėmesį – užuot raginus „nedelsiant sukurti ES civilinės saugos pajėgas“ ar humanitarinės pagalbos operacijoms pasitelkti karines priemones, kurios, kaip pranešime pripažįstama, galėtų būti taikomos be Jungtinių Tautų priežiūros ir koordinavimo.

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu. – (IT) Šis balsavimas – svarbus postūmis siekiant sukurti Europos civilinės saugos pajėgas, galinčias greitai ir veiksmingai reaguoti į bet kokią didelio masto ekstremaliąją situaciją.

Kaip visi atmename, Europos atsakas į Haičio žmonių pagalbos poreikį buvo greitas ir didelės apimties, tačiau išaiškėjo keletas esminių jo trūkumų, susijusių su operacijos valdymu, koordinavimu ir matomumu. Šiuos trūkumus lėmė esamas sistemos mechanizmas, grindžiamas savanoriška ir ad hoc (lot. specialus, šiam tikslui skirtas) valstybių narių pagalba, priklausančia nuo skirtingų nacionalinių sprendimų priėmimo procesų.

Neseniai paskelbtu Europos Komisijos komunikatu dėl civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos vaidmens kaip tik ir siekiama sudaryti pradines sąlygas veiksmingai ir nuosekliai kurti nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis vykdomų veiksmų sąveiką. Lisabonos sutartimi atverta galimybė plėtoti visapusiškesnius, darnesnius ir praktiškesnius pajėgumus reaguoti į nelaimes. Taigi metas paspartinti procesą, kuriuo Europos Sąjungoje bus sukurta šiuolaikiška ir veiksminga civilinės saugos priemonė.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už pranešimą su pasiūlymu dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl ES greitojo reagavimo pajėgumų kūrimo, nes esu įsitikinęs, kad Europos Sąjungai reikia labai stengtis užtikrinti darnų ir veiksmingą atsaką į įvairias dideles nelaimes, kaip tos, su kuriomis pastaruoju metu susidūrėme.

Būtinybė prisiimti tokį įsipareigojimą pabrėžta Komisijos komunikate dėl ES pajėgumo reaguoti į nelaimes didinimo, į kurį įtrauktas ir veiksmų planas, padėsiantis užtikrinti visapusišką įvairių reagavimo į nelaimes priemonių suderinamumą. Be to, pritariu Ivai Zanicchi, kad pats laikas pripažinti politinę iniciatyvos stiprinti ES pajėgumus reaguoti į nelaimes svarbą ir sutelkti visas priemones šiam tikslui pasiekti.

  David Martin (S&D), raštu. – Palankiai vertinu šį pranešimą, nes jame

primenama, kad vyriausiasis įgaliotinis-Komisijos pirmininko pavaduotojas atlieka pagrindinį vaidmenį koordinuojant ES veiksmus trečiosiose šalyse ir regionuose,

pabrėžiama, kad Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) struktūra ir darbo metodais turėtų būti siekiama užtikrinti ištikus krizei vykdomų ES veiksmų darną ir nuoseklumą,

taigi Taryba raginama Komisijos pirmininko pavaduotojai-vyriausiajai įgaliotinei suteikti nuolatinį įgaliojimą sušaukti krizės grupę, sudarytą iš visų atitinkamų Komisijos ir Tarybos tarnybų ir iš ES planavimo pajėgų (Stebėsenos ir informacijos centro (MIC), Krizių valdymo ir planavimo direktorato (CMPD), Europos Sąjungos karinio štabo (EUMS) ir Civilinių planavimo ir vykdymo pajėgumų padalinio (CPCC)), kad būtų galima koordinuoti ES atsaką į ištikusias nelaimes ir greitai imtis darbo, nebūtinai nuolatos konsultuojantis su Taryba,

siūloma, kad šiai grupei padėtų pirmomis krizės valandomis sutelkta civilinių (civilinių reagavimo grupių ir Stebėsenos ir informacijos centro), karinių bei civilinių ir karinių (Europos Sąjungos karinio štabo ir Civilinių planavimo ir vykdymo pajėgumų) ekspertų grupė ir kad krizės grupė galėtų naudotis ES situacijų centro (SITCEN) ir Palydovų centro (EUSC) duomenimis,

pabrėžiama, kad reikia optimaliai derinti ES reagavimo į nelaimes veiksmus ir kitas ES priemones, ypač bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) civilines ar karines misijas bei priemones (t. y. kovines grupes).

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Nepaprastai svarbu sukurti priemonę, padėsiančią skubiai reaguoti į katastrofas ir gaivalines nelaimes, nes būtent pirmosiomis valandomis po tokių įvykių galima išgelbėti daugiausia žmonių. Be to, pastaraisiais metais, deja, labai padaugėjo nelaimių – gaivalinių ar sukeltų žmogaus – todėl reikia užtikrinti pajėgumą tiksliai ir greitai reaguoti į situaciją. Dėl šių priežasčių Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmas labai svarbus, tačiau šioje srityje dar reikia daug ką nuveikti.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Ir ES valstybėse narėse, ir trečiosiose šalyse vis daugėja didelių nelaimių, bent iš dalies nulemtų klimato kaitos ir smarkios miestų plėtros. Nuo nelaimių labiausiai nukenčia besivystančios šalys – čia žūva itin daug žmonių, taip pat gerokai didesni nelaimių padaryti ekonominiai nuostoliai. Sukūrus greitojo reagavimo pajėgas, Europos Sąjunga ir valstybės narės galės tinkamiau derinti pastangas ir didinti ES veiklos matomumą. Štai kodėl pritariau šiai rekomendacijai. Kaip ir jos autorė, raginčiau atsižvelgti į daugelį puikių praktinių pasiūlymų, pateiktų M. Barnier‘o pranešime.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Pranešėja I. Zanicchi ėmėsi iš naujo nagrinėti ilgokai atidėliotą, tačiau svarbos taip ir nepraradusį klausimą dėl greitojo reagavimo galimybės. Esu įsitikinęs, kad Europos Sąjunga privalo skirti gerokai daugiau lėšų greitojo reagavimo pajėgoms rengti, aprūpinti ir plėtoti. Gamtos kataklizmų dėl klimato kaitos tik daugės. Todėl neišsiversime be profesionalios gelbėtojų komandos, kurios meistriškas pasirengimas padės greitai aptikti ir veiksmingai reaguoti į gaisrus ir techninės kilmės nelaimes. Balsavau „už“.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Stiprus greitojo reagavimo dalinys būtų labai naudingas, galėtų suteikti pagalbą sunkios nelaimės ištiktiems Europos ir kitų valstybių piliečiams. Deja, pranešėjai, atrodo, ne tiek rūpi stiprinti humanitarinę pagalbą ar ES civilinės saugos programą, kiek ženklą „ES“ padaryti kuo matomesnį. Greitojo reagavimo dalinys reikalingas ne tam, kad reklamuotų ES visame pasaulyje. Be to, jei teikiant skubią pagalbą mums vadovaus Jungtinės Tautos ir dalyvaus kariuomenė, galime netekti nepriklausomybės, o man tai nepriimtina. Štai dėl ko balsavau prieš šį pranešimą.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – (RO) Daugelyje situacijų, kurias pastaraisiais metais teko valdyti, įsitikinome, kad esamus ES pajėgumus reaguoti į nelaimes būtina gerinti. Norėčiau paminėti pragaištingus potvynius ar miškų gaisrus, nuo kurių nukentėjo kelios Europos valstybės. Kitas pavyzdys – didelio masto ekologinė nelaimė, neseniai įvykusi Vengrijoje. Ištikus tokioms nelaimėms, nė viena valstybė nepajėgtų savarankiškai vykdyti pakankamai aukšto lygio atsakomųjų veiksmų. Be to, ES valstybės narės privalo būti solidarios. Pranešime išaiškinti kriterijai, kuriuos turėtų atitikti greitojo reagavimo pajėgos, taip pat jų veiklai reikalingos sąlygos.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Atrodo, kad poreikiui didinti paramos vystymuisi veiksmingumą ar piliečių saugai pranešime teikiama kur kas mažiau reikšmės nei ženklo „ES“ reklamai ir pastebimumui. Štai kodėl balsavau prieš šį pranešimą.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Poreikis užtikrinti ES pajėgumus veiksmingai reaguoti į pastaraisiais metais vis dažniau ištinkančias dideles nelaimes mane paskatino balsuoti už šį pranešimą. Pastaruosius kelerius metus daugėja raginimų didinti ES atsako į nelaimes veiksmingumą tad, be to, ką jau pasiekėme, turėsime dar daug ką nuveikti, kad užtikrintume nuoseklesnę ir matomesnę pažangą. Mano manymu, būtina sutelkti visus turimus išteklius, kad šį tikslą pagaliau pasiektume, nes nuo 2008 m. paskelbto paskutinio šiam klausimui skirto Komisijos komunikato stengiamės, kad atsakomieji ES veiksmai taptų visapusiškesni ir darnesni. Visi tikimės, kad įgyvendinant šį pranešimą pavyks sukurti konkretų veiksmų planą, padėsiantį pamažu užtikrinti didesnę įvairių reagavimo į nelaimes priemonių integraciją ir derėjimą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Pritariu pranešimui su pasiūlymu dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl ES greitojo reagavimo pajėgumų kūrimo gaivalinėms nelaimėms valdyti. Iš tikrųjų, Haityje įgytos patirties analizė aiškiai rodo poreikį iš naujo pertvarkyti ES reagavimo į nelaimes pajėgumus, kaip jau, beje, teigiau savo nuomonėje dėl Komisijos komunikato „Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija“.

Į ekstremaliąsias situacijas būtina reaguoti greitai ir veiksmingai, jei norime užtikrinti, kad ES reikštų solidarumą su valstybėmis narėmis ar trečiosiomis šalimis, o tam reikalinga stipri įvairių sprendimus priimančių institucijų politinė valia.

Paprastai pripažįstama, kad dabar smarkiai dirbama siekiant padidinti civilinės saugos pajėgų ir įvairių humanitarinės pagalbos sričių tarpusavio derėjimą ir nuoseklumą. Vis dėlto būtina imtis tikslingų priemonių ir sukurti Europos civilinės saugos pajėgas. Tą patį teigiau ir savo nuomonėje dėl Komisijos komunikato „Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija“. Pritariu pranešėjai, kad metas sparčiau spręsti šį klausimą, ypač įgyvendinant konkrečius pasiūlymus, pateiktus 2006 m. M. Barnier‘o pranešime.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Pritariu pranešėjos I. Zanicchi požiūriui, kad pats laikas pripažinti politinę iniciatyvos stiprinti ES pajėgumus reaguoti į nelaimes svarbą ir sutelkti visas priemones šiam tikslui pasiekti. Taip pat sutinku su I. Zanicchi nuomone, kad reikia toliau vertinti džiuginančius rezultatus, gautus vykdant 2008 m. numatytus parengiamuosius veiksmus, ir toliau plėtoti pasiūlymą savanoriškumo pagrindu sutelkti valstybių narių išteklius siekiant juos nedelsiant panaudoti per ES operacijas.

Šiuo atžvilgiu pranešėja norėjo priminti Tarybai ir Komisijai M. Barnier’o pranešime pateiktą rekomendaciją, kad tik tik imantis prevencinių veiksmų ir sutelkiant esamus išteklius gali būti sukurtos Europos civilinės saugos pajėgos.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes sutinku, kad būtina stengtis įgyvendinti politikos kryptis, kuriomis siekiama stiprinti ES reagavimo į nelaimes pajėgumus, skatinant tokios veiklos veiksmingumą, suderinamumą ir matomumą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Dėl pastaruoju metu už ES teritorijos ribų vis dažniau pasitaikančių didelių nelaimių (gaivalinių ar sukeltų žmogaus) daugėja siūlymų didinti esamų Europos Sąjungos pajėgumų reaguoti į nelaimes veiksmingumą. Net jeigu nuo 2001 m., kai buvo sukurtas Bendrijos civilinės saugos mechanizmas, ES reagavimo į nelaimes pajėgumai nuolat plėtojami, pranešėja mano, kad reikia dar daug ką nuveikti siekiant užtikrinti suderintą, nuoseklų ir matomą ES atsaką. Poreikis didinti atsakomųjų veiksmų nuoseklumą taip pat pabrėžtas dar 2008 m. kovo mėn. paskelbtame naujame Komisijos komunikate dėl ES pajėgumo reaguoti į nelaimes didinimo. Komunikatas buvo pirmas postūmis siekiant užtikrinti visapusišką ir vieningą ES atsaką į nelaimes. Dokumente pateiktas veiksmų planas ir numatyti keli konkretūs veiksmai, padėsiantys pamažu užtikrinti didesnę įvairių reagavimo į nelaimes priemonių integraciją ir derėjimą. Šiandien Europos Parlamentas išreiškė savo poziciją šiuo klausimu.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Dabar, kai dėl klimato kaitos visame pasaulyje daugėja gaivalinių nelaimių, padarančių daug žalos žmonėms, ekonomikai ir aplinkai, privalome užtikrinti, kad ES gebėtų veikti greitai. Sukūrus Europos civilinės saugos pajėgas, tokiam greitajam atsakui bus suteikta aiški struktūra. Po žemės drebėjimo Haityje supratome, kad reikia didinti Europos Sąjungos veiksmingumą, suderinamumą, matomumą. Todėl pritariu sprendimui civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos klausimus priskirti vieno Komisijos nario atsakomybės sričiai. Taip pat esu įsitikinęs, kad esant galimybei humanitarinės pagalbos operacijas turėtų koordinuoti Jungtinės Tautos.

Šiame pranešime Komisija raginama kartu su nelaimės ištiktų šalių nacionalinėmis vyriausybėmis, vietos valdžios institucijomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis parengti programas, padėsiančias vietos bendruomenėms užkirsti kelią nelaimėms ir jas valdyti. Karinės ir civilinės gynybos ištekliai reaguojant į nelaimes naudotini tik kai nebelieka jokios kitos išeities.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Didėja ne tik gaivalinių ar žmogaus sukeltų nelaimių dažnumas, bet ir jų mastas, žala žmonėms, visuomenės gyvenimui, ekonomikai ir aplinkai. Tai įpareigoja Europos Sąjungą persvarstyti savo reagavimo į nelaimes strategiją prevencijos, valdymo ir paramos požiūriais, kad strategija grindžiama veikla taptų darnesnė ir veiksmingesnė.

Palaikau iniciatyvą patvirtinti šį pranešimą, kuriame, analizuojant Haičio atvejį, raginama kurti Europos Sąjungos civilinės saugos pajėgas, gebėsiančias sukurti valstybių narių ir Europos institucijų tarpusavio sąveiką, siekiant užkirsti kelią nelaimėms ir padėti trečiosioms šalims, visų pirma, bet kuriai nelaimės ištiktai besivystančiai šaliai. Humanitarinis šios iniciatyvos pobūdis rodo, kad išoriniai ES solidarumo matmenys tampa vis konkretesni.

Vis dėlto, mano manymu, būtina galvoti ir apie tai, kad ši iniciatyva padės koordinuotai valdyti nelaimes, kylančias pačioje Europos Sąjungoje. Turėdamas omenyje praėjusių metų vasario mėn. Madeiros salą nuniokojusią nelaimę, laikausi nuomonės, kad būtina kurti civilinės saugos pajėgas ir kartu kuo tinkamiau panaudoti jau turimus mechanizmus.

Pranešimas: Kay Swinburne (A7-0326/2010)

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Tęsiamas darbas finansų reguliavimo srityje. Balsavau už šį Europos Parlamento pranešimą savo iniciatyva, kuriuo siekiama, kad rinkos reguliavimo institucijos vykdytų visų finansinių produktų priežiūrą. Skaidrumo stoka mažina rinkos veiksmingumą ir ypač sustiprino finansų krizę. Finansinių priemonių rinkų direktyva padėjo atverti tinkamiau reguliuojamas ir skaidresnes derybų erdves rinkai. Atsižvelgiant į 2009 m. rugsėjo 25 d. Pitsberge vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimo išvadas, pranešimu siekiama užtikrinti, kad „visomis standartizuotomis ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimis (būtų) prekiaujama, atitinkamai, biržose arba elektroninėse prekybos platformose“.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Įgyvendinant finansinių priemonių rinkų direktyvą (angl. MiFID), Europos finansų rinkose įvyko beprecedenčių pokyčių, nulemtų ir pačios direktyvos, ir kitų, su krize susijusių priežasčių. Todėl buvo neįmanoma pasiekti išsikeltų reguliavimo tikslų. Įgyvendinant MiFID, rinkos susiskaidė, dėl to staigiai išplito sparčiosios prekybos (angl. high-frequency trading) strategijos. Rinka prisitaikė prie neviešose anoniminėse prekybos vietose per brokerių kryžminės prekybos tinklus vykdomų didelės apimties pavedimų ir MiFID išimčių, taikomų šiems neviešais anoniminiais sandoriais vadinamiems veiksmams, kai jie atliekami organizuotose prekybos vietose, kur anksčiau buvo vykdomi reguliuojamų rinkų dalyvių sandoriai. Nepaprastai svarbu įgyvendinti teisės aktus, kuriais siekiama užtikrinti šių rinkos technologijos naujovių reguliavimą ir skaidrumą, kad būtų išvengta bet kokio sisteminio pavojaus bendram rinkų veikimui.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Europos Parlamentas patvirtina jau ne pirmą pranešimą dėl tam tikrų finansų reguliavimo ypatybių, tačiau niekaip neprieina prie reikalo esmės. Žinoma, geriau, kad privačių brokerių ir (arba) finansų įstaigų sandoriai būtų kaip nors reguliuojami. Vis dėlto tai – neesminis klausimas.

Pranešime apsiribojama argumentais, kad būtina griežčiau reguliuoti prekybos platformas, nurodomas poreikis „užtikrinti didesnį skaidrumą ir saugumą finansinių priemonių rinkose“ ir „sudaryti vienodas sąlygas“ daugiašalės prekybos sistemoms ir reguliuojamoms rinkoms.

Svarstomo klausimo esmė – toliau gyvuojanti ta pati senoji spekuliavimo sistema, tačiau pranešime dėmesys skiriamas tik spekuliavimo formai, ne svarbiausiam jo aspektui – turiniui.

Mes, savo ruožtu, toliau laikomės nuomonės, kad reikia panaikinti išvestinių finansinių priemonių rinką ir mokesčių rojų, taip pat užtikrinti, kad politinės valdžios institucijos kontroliuotų už finansus atsakingas valdžios institucijas, ir atvirkščiai. Kol tai neįvyks, bet kokia kita politika bus tik paviršinė.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. Atrodo, kad vienas iš svarbių konkurencijos, kilusios įgyvendinant finansinių priemonių rinkų direktyvą (MiFID), padarinių buvo rinkos susiskaidymas, o dėl jo staigiai išplito sparčiosios prekybos strategijos. Reguliuojant prekybą finansinėmis priemonėmis reikėtų atsižvelgti į būtinybę teisės aktuose įtvirtinti tinkamas su technologijų pažanga susijusias nuostatas siekiant, kad technologijos naujovės nepraslystų pro reguliavimo spragas ir nepastebėtos nesukeltų sisteminio pavojaus bendram rinkų veikimui.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Pastaruoju metu įgyvendinant MiFID, Europos finansų rinkose įvyko beprecedenčių pokyčių, nulemtų ir pačios direktyvos, ir kitų, su krize susijusių priežasčių. Todėl buvo neįmanoma pasiekti priimant MiFID iškeltų reguliavimo tikslų. Rinka prisitaikė prie neviešose anoniminėse prekybos vietose per brokerių kryžminės prekybos tinklus vykdomų didelės apimties pavedimų ir MiFID išimčių, taikomų šiems neviešais anoniminiais sandoriais vadinamiems veiksmams, kai jie atliekami organizuotose prekybos vietose, kur anksčiau buvo vykdomi reguliuojamų rinkų dalyvių sandoriai. Dėl šių priežasčių nepaprastai svarbu įgyvendinti teisės aktus, kuriais siekiama užtikrinti šių rinkos technologijos naujovių reguliavimą ir skaidrumą, kad būtų išvengta bet kokio ateityje vėl galinčio kilti sisteminio pavojaus bendram rinkų veikimui.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Duomenų įsigijimo išlaidos Europoje pernelyg didelės – kartais dešimt kartų didesnės negu JAV. Pranešime pateikiama keletas gerų patarimų, kaip sumažinti šias ir kitas bereikalingas išlaidas. Vis dėlto būgštauju, kad pranešimo autorė klysta manydama, jog siekiant sumažinti išlaidas tikslinga įvesti daugybę papildomų nuostatų. Taip elgdamiesi rizikuojame vieną biurokratinę kliūtį pakeisti kita. Dėl to per balsavimą susilaikiau.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Mano sprendimas balsuoti už pranešimą Nr. A7-0326/2010 atitinka esamą Europos kapitalo rinkų padėtį – jau kurį laiką čia vyksta technologijų pažangos nulemti beprecedenčiai pokyčiai. Patvirtinus MiFID, kuria skatinama prekybos vietų konkurencija teikiant vykdymo paslaugas, padidėjo kainodaros proceso veiksmingumas ir investuotojų pasirinkimas. Tačiau dėl rinkos susiskaidymo nebiržinei prekybai po sandorio sudarymo ėmė trūkti skaidrumo, todėl reikia veiksmingesnės konsoliduotų duomenų po sandorio sudarymo reguliavimo sistemos. Mano nuomone, priežiūros institucijos turi užsitikrinti galimybę bet kuriuo metu atkurti visas pavedimų smulkmenas, siekiant suprasti rinkos dinamiką ir rinkos dalyvių sąsajas. Dėl naujų technologijų poveikio ir rinkos dalyvių pagausėjimo prekyba paspartėjo, daugiau prekybos platformų narių klientams suteikė tiesioginę prieigą prie rinkų. MiFID padėjo atsiverti naujovėms, tačiau atrodo, kad ja prisidėta ir prie rinkos susiskaidymo. Balsavau už pranešimą, nes šias technologijos naujoves būtina tinkamai reguliuoti, kad jos nekeltų sisteminio pavojaus bendram rinkų veikimui.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Pritariu iniciatyvai raginti Komisiją stiprinti visų prekybos vietų ir tarpuskaitos sistemų rinkos infrastruktūrą, kad jos gebėtų valdyti būsimą riziką, t. y. didinti skaidrumą ir atsparumą, taip pat užtikrinti visų agreguotų sandorių priežiūrą. Taigi už Europos Parlamento rezoliuciją balsavau todėl, kad jame pritariama šioms idėjoms:

- daugiašalės prekybos sistemoms taikytina tokio paties lygio priežiūra, taigi jos turėtų būti panašiai reguliuojamos,

- būtina užtikrinti, kad investicinės įmonės optimaliausiomis sąlygomis vykdytų pavedimus, gaunamus iš investicinių įmonių, kurios teikia portfelio valdymo paslaugas ir atlieka investicijų portfelio valdytojų funkciją,

- Komisija turėtų įvertinti, kaip rinką paveiktų minimalaus pavedimo sudaryti bet kokį neviešą anoniminį sandorį dydžio nustatymas,

- reikėtų svarstyti galimybę reguliuoti įmones, kurios taiko sparčiosios prekybos strategiją, siekiant užtikrinti, kad jos turėtų tvirtas sistemas ir vykdytų kontrolę nuolat peržiūrėdamos ir reguliuodamos taikomus algoritmus.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Visiškai pritariu pranešėjai K. Swinburne ir jos raginimui skatinti prekybos vietų konkurenciją teikiant vykdymo paslaugas. Tai padėjo padidinti investuotojų pasirinkimą, sumažinti sandorių išlaidas ir veiksmingiau vykdyti kainodarą. Dabar ES veikia 136 daugiašalės prekybos sistemos ir pirminės rinkos, drauge sudarančios organizuotas prekybos vietas.

Šiose organizuotos prekybos vietose sudaroma apie 60 proc. prekybos sandorių, o likusią dalį sudaro brokeriai prekiautojai (šis prekybos būdas apibendrinant vadinamas nebiržine prekyba). Vykstant dvišalei prekybai, kai klientas duoda pavedimą brokeriui, o šis pateikia atitinkamą pasiūlymą, dauguma pavedimų anksčiau buvo žodiniai, o dabar – elektroniniai. Nors vykdant nebiržinę prekybą skaidrumas iki sandorio sudarymo iš esmės neįmanomas, pagal MiFID vis dar reikalaujama apie šią prekybą pranešti.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Sutinku, kad Komisija turėtų įvertinti, kaip rinką paveiktų minimalaus pavedimo sudaryti bet kokį neviešą anoniminį sandorį dydžio nustatymas ir ar ši nuostata galėtų būti griežtai vykdoma, siekiant išlaikyti pakankamą prekybos srautą skaidriose prekybos vietose, kad būtų užtikrinta galimybė atskleisti kainą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Atrodo, kad vienas iš svarbių konkurencijos, kilusios įgyvendinant finansinių priemonių rinkų direktyvą (MiFID), padarinių buvo rinkos susiskaidymas, o dėl jo staigiai išplito sparčiosios prekybos strategijos. Reguliuojant prekybą finansinėmis priemonėmis reikėtų atsižvelgti į būtinybę teisės aktuose įtvirtinti tinkamas su technologijų pažanga susijusias nuostatas siekiant, kad technologijos naujovės nepraslystų pro reguliavimo spragas ir nepastebėtos nesukeltų sisteminio pavojaus bendram rinkų veikimui. Štai taip galima apibendrinti šiandien Europos Parlamento patvirtintame dokumente pateiktą pasiūlymą.

  Peter Skinner (S&D), raštu. – Šiame pranešime savo iniciatyva pateikiama struktūra, kurios vertėtų laikytis diskutuojant apie MiFID, susijusią su nebiržinės prekybos direktyva, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) įsteigimu ir, žinoma, Europos rinkos infrastruktūros reglamentu (angl. European Market Infrastructure Regulation, EMIR). Jau pati šio pranešimo antraštė žmonėms leidžia suprasti būtinų, tačiau dažnai sudėtingų reguliavimo pokyčių esmę.

Nereguliuojamų rinkų dalyviams leista naudotis nevaržoma suteiktąją prieiga (angl. sponsored access) prie oficialių prekybos vietų. Tokią padėtį būtina keisti.

Panašiai sutikčiau su pranešėja, kad reikia užtikrinti didesnį skaidrumą prieš sudarant sandorį ir po jo. Ypač svarbu, kad ne kapitalo produktų duomenys po sandorio sudarymo būtų pateikiami lengvai konsoliduojamu pavidalu.

Būtina suprasti rinkos dinamiką ir suteikti priežiūros institucijoms reikalingas priemones bei informaciją (duomenis).

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Bankai, vertybinių popierių biržos ir fondai taip greitai kuria naujus finansinius produktus ir prekybos būdus, kad finansinių priemonių rinkų direktyva jau paseno. Taip pat reikia plėsti skaidrumo taisyklių aprėptį, kad jos būtų taikytinos ir bankų vidaus prekybos sistemoms. Nereikėtų daugžodžiauti nurodant išimtis, kad jos nekliudytų veiksmingai prižiūrėti finansų įstaigas ir finansinius produktus.

Reikalavimas atskleisti duomenis apie prekybą iki sandorio ir po jo, anksčiau taikytas tik akcijoms, nuo šiol bus taikomas ir obligacijoms, išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių tarpuskaita vykdoma centralizuotai, struktūrizuotiems finansiniams produktams, fondams ir sertifikatams, o tai padidins kainodaros proceso veiksmingumą ir skaidrumą.

Pranešimas: Ana Gomes (A7-0349/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad ES būtina pasiruošti cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (ChBRB) medžiagų keliamoms grėsmėms, kurios galimus teroristinius išpuolius, pramonės katastrofas ir gamtines stichijas perkelia į naują dimensiją, nes tokių grėsmių nesustabdo jokios sienos ir jos gali nusinešti labai daug gyvybių. ES reakcija į tokį pavojų neturėtų apsiriboti ex post facto intervencinėmis programomis, ji turėtų prasidėti daug anksčiau, t. y. dirbant su tokiomis medžiagomis, jas tinkamai saugant, ribojant prieigą, užtikrinant kontrolę ir t. t. Mano nuomone, reaguojant įvykus nelaimei taip pat reikalingas didelio masto ir skirtingų vienos valstybės narės nacionalinių institucijų (civilinė sauga, kariuomenė, teisėsauga ir kt.), ir skirtingų valstybių narių nacionalinių institucijų ir ES įstaigų bendradarbiavimas. Kitaip tariant, manau, kad reikalingas koordinuotas požiūris, kuriuo atsižvelgiama į visų rūšių pavojus. 2009 m. birželio mėn. Komisija pristatė naująjį 2010–2012 m. ES ChBRB saugumo veiksmų planą, kurį sudaro trys pagrindinės dalys: prevencija, aptikimas, pasirengimas ir reagavimas. Šiuo atveju, mano nuomone, būtina pripažinti kiekvieno iš šių keturių etapų svarbą siekiant užtikrinti tinkamą rizikos vertinimo tyrimų, reagavimo ir atsakomųjų priemonių įgyvendinimą.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – Balsavau už šį svarbų pranešimą, nes atėjo laikas atkreipti dėmesį į cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (ChBRB) medžiagų keliamas grėsmes, kurios dėl savo tarptautinio pobūdžio ir masinio pavojaus žmonių gyvybėms galimus teroristinius išpuolius, katastrofas, gamtines stichijas ir (arba) epidemijas perkelia į naują dimensiją. Svarbu ne tik sukurti ex post facto intervencines programas, bet ir nuo pradžių dirbti su tokiomis medžiagomis jas tinkamai saugant, ribojant prieigą, užtikrinant kontrolę ir t. t. Taip pat reaguojant įvykus nelaimei reikalingas ir didelio masto skirtingų vienos valstybės narės nacionalinių institucijų bendradarbiavimas. Todėl ChBRB veiksmų planas turėtų užtikrinti veiksmingą nacionalinių ir ES kovos su ChBRB grėsmėmis iniciatyvų koordinavimą ir pasirengimą tinkamam atsakui.

Atsižvelgdama į tai, kad ChBRB incidentai arba išpuoliai kelia didelę grėsmę Europos Sąjungoje gyvenančių žmonių saugumui ir gali sunaikinti strategiškai svarbią infrastruktūrą bei sutrikdyti ramų vienos ar kelių ES valstybių narių bendruomenių gyvenimą, nepaisant jokių valstybinių sienų, remiu Europos Parlamento rezoliuciją, kuria Europos Parlamentas ragina Tarybą ir Komisiją skubiai peržiūrėti ir sustiprinti veiksmų planą atsižvelgiant į šiame pranešime pateikiamas rekomendacijas ir užtikrinti, kad jis būtų sparčiai įgyvendinamas.

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės (ChBRB) medžiagos kelia naujas grėsmes visuomenei ir yra naujas galimų teroristinių išpuolių, katastrofų ir gamtinių stichijų ir (arba) epidemijų pagrindas. Pasinaudodama proga norėčiau pasidžiaugti A. Gomes pranešimu, nes juo remdamiesi galėsime sukurti tinkamo reagavimo į stichijas mechanizmo pagrindą. Iš naujo vertindami ES ChBRB veiksmų planą turime atsižvelgti į Parlamento pateiktus siūlymus, kuriais siekiama stiprinti pagrindines sritis, svarbias užtikrinant didesnį saugumą tokių grėsmių atveju. Sutinku, kad būtina dalytis gerąja patirtimi su šalimis, kuriose išvystytos specialios priemonės ChBRB rizikos valdymo, prevencijos, aptikimo, informavimo ir reagavimo srityse.

Manau, kad svarbu pabrėžti būtinybę laikyti gerai valdomas atsargas siekiant užtikrinti, kad reagavimo ištekliai, medicininė ar kita atitinkama įranga būtų visiškai veiksmingi, modernūs ir nepasenę. Todėl balsavau už šį pranešimą.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) ChBRB katastrofos, tiek netyčinės, tiek ir kilusios dėl teroristinių atakų, kelią rimtą grėsmę ES piliečių saugumui ir sveikatai bei sukelia aplinkos taršos ir užteršimo problemas. Nors iki šiol ES su ChBRB medžiagomis susijusių incidentų skaičius buvo palyginti mažas ir apsiribojo pramoninėmis avarijomis ar pavojingų ligų sukėlėjų daugėjimu pasauliniu mastu, tačiau išlieka avarijų ar tyčinių incidentų rizika. Balsavau už šį pranešimą, nes sutinku su pranešėjos pozicija, kad Europos Komisijos pasiūlytas saugumo veiksmų planas, kurio tikslas yra užtikrinti veiksmingą nacionalinių ir ES kovos su ChBRB grėsmėmis iniciatyvų koordinavimą ir padėti pasirengti tinkamam atsakui, nepakankamai įvertina grėsmių riziką, kuri neapsiriboja ES sienomis. Manau, kad saugumo veiksmų plane turi būti tinkamai įvertintos ir įtrauktos tarptautinė ChBRB grėsmė, todėl prevenciniai veiksmai turi užtikrinti tarptautinį aspektą, ypač akcentuojant tarptautinių susitarimų įgyvendinimą branduolinių ir cheminių ginklų srityse.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Būtina priimti veiksmingą veiksmų planą, kad galėtume kovoti su esama cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (ChBRB) katastrofų grėsme ES teritorijoje. Atsitiktinės ir tyčinės katastrofos kelia didelę grėsmę ir gali padaryti didelę ilgalaikę žalą Europos visuomenės saugumui, gerovei ir sveikatai, taip pat aplinkai, kultūros paveldui ir pagrindinei infrastruktūrai. Džiugina, kad su ChBRB medžiagomis susijusių incidentų skaičius, įskaitant teroristinius išpuolius, palyginti mažas.

Veiksmų plane parodoma plataus ir tarptautinio masto reagavimo būtinybė, nes ChBRB sukeltų nelaimingų atsitikimų nesustabdo jokios sienos. Šį planą turėtų sudaryti tokios pagrindinės dalys: prevencija, aptikimas, pasirengimas ir reagavimas. Jis taip pat turėtų užtikrinti veiksmingą nacionalinių ir ES iniciatyvų koordinavimą siekiant kovoti su ChBRB grėsmėmis, pasirengti tinkamam atsakui ir sumažinti padarinius. Kaip pranešėja ir A. Gomes neabejoju, kad turime priimti ES veiksmų planą, bet apgailestauju, kad Komisija nesiekė platesnių užmojų, nes pasiūlytame veiksmų plane kai kuriais klausimais trūksta tvirtumo ir nuoseklumo.

  Cornelis de Jong (GUE/NGL), raštu. – Nors pritariu daugeliui A. Gomes pranešimo aspektų, balsavau prieš šį pranešimą, nes jame per daug dėmesio skiriama civilinio ir karinio bendradarbiavimo koordinavimui ES lygmeniu. Kompetencija karinėje srityje turėtų priklausyti valstybėms narėms, o ne ES ir Komisijai. Neprieštarauju tam, kad valstybės narės ChBRB incidentų atvejais bendradarbiautų vienodu lygmeniu – tai ypač svarbu tokių incidentų sukeltų gamtinių stichijų atveju – bet man didelį susirūpinimą kelia tai, kad šiuo pranešimu potencialiai atveriamos galimybės ES militarizavimui.

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad jame pasiūlytos veiksmingos priemonės, skirtos cheminiams, biologiniams, radiologiniams ir branduoliniams (ChBRB) incidentams išvengti, su jais kovoti ir juos valdyti. Labai svarbu, kad šiame pranešime pabrėžiama būtinybė sukurti priemonę, skirtą greitai reaguoti į ChBRB sukeltą nelaimingą atsitikimą vienoje iš valstybių narių. Be to, šios priemonės pagrindas – reagavimas, paremtas visų ES valstybių narių solidarumu. Kitas toks pat svarbus aspektas tas, kad EP priimtame pranešime siūloma sukurti mišrias Europos greito reagavimo grupes, kurias sudarys kariškiai, policijos pareigūnai ir medicinos personalas, užtikrinsiantis veiksmingą reagavimą į chemines, biologines, radiologines ar branduolines katastrofas.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Dėl kompromisų, dėl kurių pavyko susitarti Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) šešėlinei pranešėjai, mano kolegei, A. Hankiss, pranešimas, dėl kurio šiandien balsuojame, daug išsamesnis ir suderintas, jame pirmenybė skiriama specialiems klausimams, susijusiems su cheminiu, biologiniu, radiologiniu ir branduoliniu saugumu, ir kalbama ne tik apie tai, kaip išvengti katastrofų ir tinkamai reaguoti į gamtines stichijas, bet ir apie aiškų ir realų pavojų, kurį kelia tokio pobūdžio terorizmas. Vis dažniau susiduriame su paplitusiomis ir neįprastomis grėsmėmis, todėl Europa turi parengti tinkamą strategiją, skirtą prevencijai, aptikimui ir apsaugai, kad būtų užtikrinta europiečių apsauga ir išsaugota jų sveikata. Komisija turėtų tęsti darbą šia linkme, taigi balsuoju už pranešimą.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (ChBRB) medžiagų keliamos grėsmės galimus teroristinius išpuolius, pramonės katastrofas ir gamtines stichijas perkelia į naują dimensiją, nes tokių grėsmių nesustabdo jokios sienos ir jos gali nusinešti labai daug gyvybių. 2009 m. birželio mėn. Komisija pateikė ES ChBRB veiksmų planą, kurį Taryba lapkričio mėn. iš dalies pakeitė. Planas bus įgyvendinamas trejus metus (2010–2012 m.) ir jį sudaro trys pagrindinės dalys: prevencija, aptikimas, pasirengimas ir reagavimas. Deja, dėl Tarybos padarytų pakeitimų planas nebėra toks veiksmingas, o planuojamos priemonės ir jų taikymo priežiūra ir tikrinimas yra mažiau įpareigojantys. Todėl džiaugiuosi, kad priimtas šis pranešimas, kuriuo siekiama sustiprinti Komisijos reguliavimo funkciją, kuri, mano nuomone, yra vienintelis būdas užpildyti spragas, susidariusias dėl įvairių valstybių narių turimų galių šioje srityje.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Jei susirūpinimas dėl cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (ChBRB) medžiagų keliamų grėsmių būtų tikras, kai kurios ES šalys atkakliai nesiektų išlaikyti labai galingą branduolinį arsenalą, kurį būtų galima panaudoti per karinius išpuolius. ES branduoliniai ginklai taip pat nebūtų dislokuoti įvairiose Europos šalyse – jų dislokavimas akivaizdžiai prieštarauja vienam iš trijų Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo, kurios tariamai laikomasi, esminių aspektų.

Pranešime nepaminėti tam tikri sprendimai, pvz., JK neseniai priimtas sprendimas parduoti branduolines technologijas Indijai, šaliai, nepasirašiusiai Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo, arba Prancūzijos ir Vokietijos sprendimas bendradarbiauti branduolinių ginklų priežiūros srityje pagrįstas veidmainiška „sąnaudų racionalizavimo“ nuostata. Taip pat neužsimenama apie didžiųjų ES galių ir NATO paramą projektui įrengti priešraketines sistemas Europoje ir apie NATO sprendimą toliau likti „branduoliniu aljansu“.

Intensyvėjant kapitalizmo krizei šis pranešimas aiškia parodo, kad svarbiausia ne ketinimai, bet konkretūs veiksmai: tokie veiksmai rodo, kad karinė galia ir toliau bus kapitalistinės ekonomikos globalizacijos naudojama priemonė.

  Kartika Tamara Liotard (GUE/NGL), raštu. – Paaiškinimas dėl balsavimo dėl A. Gomes pranešimo „Cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio saugumo didinimas Europos Sąjungoje. ES ChBRB saugumo veiksmų planas“ (A7-0349/2010). Nors pritariu daugeliui A. Gomes pranešimo aspektų, balsavau prieš šį pranešimą, nes jame per daug dėmesio skiriama civilinio ir karinio bendradarbiavimo koordinavimui ES lygmeniu. Kompetencija karinėje srityje turėtų priklausyti valstybėms narėms, o ne ES ir Komisijai. Neprieštarauju tam, kad valstybės narės ChBRB incidentų atvejais bendradarbiautų vienodu lygmeniu – tai ypač svarbu tokių incidentų sukeltų gamtinių stichijų atveju – bet man didelį susirūpinimą kelia tai, kad šiuo pranešimu potencialiai atveriamos galimybės ES militarizavimui.

  David Martin (S&D), raštu. – Cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (ChBRB) medžiagų keliamos grėsmės dėl savo tarptautinio pobūdžio ir masinio pavojaus žmonių gyvybėms galimus teroristinius išpuolius, katastrofas, gamtines stichijas ir (arba) epidemijas perkelia į naują dimensiją. Tinkama reakcija į tokį pavojų reiškia ne tik gebėjimą pritaikyti intervencines programas įvykus nelaimei, bet ji prasideda kur kas anksčiau, t. y. dirbant su tokiomis medžiagomis, jas tinkamai saugant, ribojant prieigą, užtikrinant kontrolę ir t. t. Reaguojant įvykus nelaimei taip pat reikalingas didelio masto ir skirtingų vienos valstybės narės nacionalinių institucijų (civilinė sauga, kariuomenė, teisėsauga ir kt.), ir skirtingų valstybių narių nacionalinių institucijų ir ES įstaigų bendradarbiavimas. Todėl reikalingas koordinuotas požiūris, kuriuo atsižvelgiama į visų rūšių pavojų. Balsavau už šį pranešimą, nes jame apibrėžtas toks koordinuotas požiūris.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Neabejotina, kad turime saugotis tyčinio cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių produktų, medžiagų ir organizmų naudojimo. Vis dėlto labiausiai turėtume saugotis jų kasdienio naudojimo. Tiesą sakant, pranešime nė karto nepaminėta būtinybė ieškoti branduolinės energijos alternatyvų. Dabar branduolinė energija kelia didelę grėsmę mūsų piliečiams. Kodėl NATO, didžiausią grėsmę pasaulio taikai kelianti organizacija, raginama spręsti terorizmo klausimą, kuriam šiame pranešime skiriamas didžiausias dėmesys? Dėl tokio nesuderinamumo nebalsuosiu už šį pranešimą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad ES turėtų būti pasiruošusi reaguoti į bet kokį išpuolį ar nelaimingą atsitikimą, kuris kelia grėsmę europiečių saugumui ir sveikatai. Dėl šios priežasties reikalingas cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių veiksmų planas siekiant išvengti bet kokių grėsmių ar nelaimingų atsitikimų ES teritorijoje ir į juos reaguoti. Dabar esama įvairių grėsmių ir ši problema sudėtinga, bet dabar turime tinkamą priemonę, skirtą reaguoti į labai įvairias aplinkybes. Dėl šios priežasties balsavau taip, kaip balsavau.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – Cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (ChBRB) medžiagų keliamos grėsmės dėl savo tarptautinio pobūdžio ir masinio pavojaus žmonių gyvybėms galimus teroristinius išpuolius, katastrofas, gamtines stichijas ir (arba) epidemijas perkelia į naują dimensiją. Tinkama reakcija į tokį pavojų turi prasidėti daug anksčiau, t. y. dirbant su tokiomis medžiagomis, jas saugant, ribojant prieigą ir užtikrinant kontrolę. Reaguojant įvykus nelaimei taip pat reikalingas didelio masto ir skirtingų vienos valstybės narės nacionalinių institucijų, ir skirtingų valstybių narių nacionalinių institucijų ir ES įstaigų bendradarbiavimas. Prioritetas – stiprinti neplatinimo režimą ir nusiginklavimą visuotinai ir visapusiškai įgyvendinant visas reikalingas sutartis ir tarptautinius susitarimus.

Taip pat svarbu spręsti teroristų keliamą branduolinių ginklų platinimo grėsmę. Būtina kuo greičiau sukurti Europos reagavimo į krizes priemonę. Ji turėtų apimti civilines ir karines priemones siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjunga galėtų greitai reaguoti į ChBRB nelaimingus atsitikimus. Galiausiai turėtų būti patvirtinti Europos kokybės ir saugumo standartai.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Balsavau už pranešimą, nes dabar, deja, nepagerinus cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio saugumo Europos Sąjungai nebus žinomi visi galimi padariniai. Šis pranešimas yra aiškinamasis dokumentas, o ne veiksmų planas. Siekiant parengti išsamų dokumentą branduolinio saugumo tema turi būti įtraukti specialistai, turintys didelę patirtį branduolinės energetikos ir branduolinių technologijų naudojimo srityje. Tokiam darbui gali prireikti kelerių metų, bet jis turi būti padarytas. Europos Sąjunga ir ypač Europos Parlamentas negali pats priimti tokio dokumento. Balsavau už, bet manau, kad šis pranešimas yra tik dokumento ES branduolinio saugumo klausimu baigiamoji dalis. Tikiuosi, kad šiuo klausimu darbo bus imtasi artimiausiu metu.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Civilių gyventojų saugumas galimų cheminio, biologinio, radiologinio ar branduolinio pobūdžio incidentų atveju yra labai svarbus dalykas, todėl iš esmės turėtų būti remiamos iniciatyvos šioje srityje. Deja, vertinant pranešimą, susidaro įspūdis, kad norima kovoti su įsivaizduojamu terorizmu, nors jis, laimei, Europoje nėra taip gerai organizuotas. Taigi tikslas – sukelti daugiau panikos, kad vėliau būtų galima įgyvendinti tam tikrą politiką. Be to, pranešime, panašu, daugiausia kalbama apie solidarumą. Manau, kad kalbant apie terorizmo prevencijos priemonės ir ES solidarumą yra tam tikra riba, kurią pasiekę turėtume pasakyti „užteks“. Todėl per balsavimą susilaikiau.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. – (LT) Balsavau už cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio saugumo didinimą ES ir džiaugiuosi turėjusi galimybę būti šio klausimo šešėline nuomonės referente. Nors prevencija ir apsauga nuo nelaimių, sukeltų minėtų medžiagų, yra pačių valstybių narių reikalas, tačiau reikia bendro požiūrio. Šis EK komunikatas – žingsnis į bendrą veiksmų planą, siekiant ES visuomenės apsaugos nuo įvairių nelaimių. Gyvename gana nestabiliu laiku, grėsmės kyla ne vien dėl neatsakingos žmogaus veiklos ar nelaimingų atsitikimų, bet ir dėl tyčinio veikimo. Šis klausimas ypatingai aktualus mano šalyje, Lietuvoje, apsuptoje cheminių bei branduolinių pavojų. Visų pirma, nuo Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūros dugne likęs cheminis ginklas, antra, šalia Lietuvos sienos planuojamos statyti dvi atominės elektrinės. Mes privalome įvertinti situaciją, galiojančius saugumo standartus ir jų atitikimą dabarties poreikiams. Tik įvertinus esamą situaciją, galima spręsti ar mums yra būtini nauji saugumo standartai. Ši vertinimo ir standartų nustatymo sistema turi būti pakankamai lanksti, kad spėtų prisitaikyti prie besikeičiančių technologijų, ne tik palengvinančių mūsų gyvenimą, bet ir galinčių tapti mirtinu ginklu teroristų rankose. Antra vertus, saugumo užtikrinimas neturėtų tapti ir priežastimi ar pretekstu pernelyg centralizuoti civilinę saugą. Nors bendrų saugumo standartų nustatymas ir priežiūra išties palengvintų saugumo užtikrinimą, vis tik neturėtume kiekvienu atveju kurti naujų institucijų ar pernelyg sudėtingų administracinių procedūrų.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą „Cheminis, biologinis, radiologinis ir branduolinis saugumo didinimas Europos Sąjungoje. ES ChBRB saugumo veiksmų planas“, vadovaudamasi tokia pačia nuomone, kokią nurodė Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija. Pabrėžčiau būtinybę laikytis ES lygmens požiūrio siekiant išvengti ir nustatyti išpuolius ir (arba) nelaimingus atsitikimus, nes ChBRB išpuolių grėsmė globali, ir dėmesį skirti ChBRB saugumui sustiprinti siekiant išvengti teroristinių išpuolių.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad svarbus dviejų didžiausių politinių frakcijų pasiektas kompromisas dėl to, kiek turėtų būti sumažinti visos chemijos pramonės įsipareigojimai pakeisti didelę grėsmę keliančias medžiagas nepaisant susijusios rizikos.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Remiu pranešėją A. Gomes ir visiškai pritariu priimto cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio (ChBRB) saugumo veiksmų plano tikslui. Jis turėtų užtikrinti veiksmingą nacionalinių ir Europos Sąjungos iniciatyvų sąveiką šalinant su ChBRB susijusius pavojus ir pasirengiant galimam atsakui.

Vis dėlto sutinku, kad priimtas ES ChBRB saugumo veiksmų planas yra nepakankamai apgalvotas ir keliems jo aspektams trūksta nuoseklumo. Labai svarbu pabrėžti, kad ChBRB suteikia vertingą galimybę įgyvendinti Lisabonos sutartyje įtvirtintą solidarumo nuostatą. Deja, Tarybos priimtame veiksmų plane apie solidarumo nuostatą net neužsimenama.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (ChBRB) medžiagų keliamos grėsmės dėl savo tarptautinio pobūdžio ir masinio pavojaus žmonių gyvybėms galimus teroristinius išpuolius, katastrofas, gamtines stichijas ir (arba) epidemijas perkelia į naują dimensiją. Tinkama reakcija į tokį pavojų reiškia ne tik gebėjimą pritaikyti intervencines programas įvykus nelaimei, bet ji prasideda kur kas anksčiau, t. y. dirbant su tokiomis medžiagomis, jas tinkamai saugant, ribojant prieigą, užtikrinant kontrolę ir t. t. Reaguojant įvykus nelaimei taip pat reikalingas didelio masto ir skirtingų vienos valstybės narės nacionalinių institucijų (civilinė sauga, kariuomenė, teisėsauga ir kt.), ir skirtingų valstybių narių nacionalinių institucijų ir ES įstaigų bendradarbiavimas. Todėl reikalingas koordinuotas požiūris, kuriuo atsižvelgiama į visų rūšių pavojų.

Balsavau už šį pranešimą, nes atsižvelgiant į tai, kad ChBRB incidentai arba išpuoliai kelia didelę grėsmę Europos Sąjungoje gyvenančių žmonių saugumui ir gali sunaikinti strategiškai svarbią infrastruktūrą bei sutrikdyti ramų vienos ar kelių ES valstybių narių bendruomenių gyvenimą, nepaisant jokių valstybinių sienų, jame Taryba ir Komisija raginamos skubiai peržiūrėti ir sustiprinti veiksmų planą atsižvelgiant į šiame pranešime pateikiamas rekomendacijas ir užtikrinti, kad jis būtų sparčiai įgyvendinamas.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Išpuoliai, kuriuose naudojamos cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės (ChBRB) medžiagos, kelia didelę grėsmę Europos visuomenei. Tai reiškia, kad reikia pripažinti būtinybę įgyvendinti veiksmingą veiksmų planą, siekiant užtikrinti įvairių valstybių narių ir ES požiūrių ir iniciatyvų tinkamą tarpusavio ryšį ChBRB incidentų prevencijos, aptikimo, pasirengimo ir reagavimo srityse.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (ChBRB) medžiagų keliamos grėsmės dėl savo tarptautinio pobūdžio ir masinio pavojaus žmonių gyvybėms galimus teroristinius išpuolius, katastrofas, gamtines stichijas ir (arba) epidemijas perkelia į naują dimensiją. Tinkama reakcija į tokį pavojų reiškia ne tik gebėjimą pritaikyti intervencines programas įvykus nelaimei, bet ji prasideda kur kas anksčiau, t. y. dirbant su tokiomis medžiagomis, jas tinkamai saugant, ribojant prieigą, užtikrinant kontrolę ir t. t. Reaguojant įvykus nelaimei taip pat reikalingas didelio masto ir skirtingų vienos valstybės narės nacionalinių institucijų (civilinė sauga, kariuomenė, teisėsauga ir kt.), ir skirtingų valstybių narių nacionalinių institucijų ir ES įstaigų bendradarbiavimas. Todėl reikalingas koordinuotas požiūris, kuriuo atsižvelgiama į visų rūšių pavojų. To siekiame patvirtindami šią rezoliuciją.

Pranešimas: Ramona Nicole Mănescu (A7-0280/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą ir manau, kad per ekonomikos ir finansų krizę jis yra labai svarbus, nes būtina užtikrinti darnų visų Europos Sąjungos regionų vystymąsi. Pritariu bendram ketinimui sudaryti ES, valstybių narių ir regionų trišalį susitarimą, nes būtina siekti planų bei plėtros projektų, atitinkančių specifines pavienių regionų charakteristikas, modernizacijos, susietos infrastruktūros ir paramos investicijų. Taip pat manau, kad toliau būtina investuoti į daugelio Europos regionų, visų pirma pietinių ir rytinių regionų, infrastruktūrą. Atsižvelgiant į skirtingą Europos regionų decentralizacijos lygį, reikia rasti suderintą horizontalų požiūrį įvairiuose valdžios lygmenyse ir visose veiklos srityse. Pastangos modernizuoti administravimą ir reformuoti regionus ir aukštos kokybės Komisijos techninė pagalba yra būtinos sąlygos pagerinti ES investicijų veiksmingumą ir efektyvumą. Svarbus procedūrų supaprastinimas ir struktūrinių fondų bei Sanglaudos fondo lėšų paskirstymas visoms suinteresuotosioms šalims prieinamu būdu. Tai užtikrins, pirma, visų visuomenės subjektų dalyvavimą, antra, geresnį ES programų, priemonių ir politikos taikymą.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – Balsavau už šią svarbią rezoliuciją, nes sanglaudos politikos įgyvendinimas labiausiai decentralizuotas ir atsakomybė už jį priklauso subnacionalinėms institucijoms. Pritariu, kad daugiapakopio valdymo metodas turėtų būti taikomas ne tik vertikaliai, bet ir horizontaliai to paties lygmens subjektams vykdant Europos Sąjungos pasidalijamosios kompetencijos sričių politiką, įskaitant sanglaudos politiką, kurioje kaip priemonė tobulinti sprendimo priėmimo procesus pirmiausia vykdomas daugiapakopis valdymas ir nuo pat diskusijų etapo, vykstančio prieš teisėkūros etapą, aktyviai įtraukiamos subnacionalinės institucijos.

Taip pat svarbu pabrėžti, kad itin sudėtingos prašymų dėl finansavimo pateikimo procedūros ir pernelyg dažni patikrinimai gali sulaikyti potencialius naudos gavėjus nuo sanglaudos politikos. Todėl turi būti užtikrinti pakankami administraciniai pajėgumai ES, siekiant regioniniu ir vietos lygmeniu padidinti sanglaudos politikos pridėtinę vertę ir užtikrinti veiksmų tvarumą.

  Antonello Antinoro (PPE), raštu. – (IT) Nusprendžiau balsuoti už šį pranešimą, nes reikia aiškiai parodyti Europos norą dirbti su vietos ir ypač regioninėmis administracijomis.

Atsižvelgdami į skirtingą decentralizacijos lygį valstybėse narėse turime parodyti, kad Europos Parlamentas taip pat visapusiškai siekia, kad regioninė politika taptų geresnio valdymo Europoje priemone.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Mano nuomone, regioninė politika yra viena svarbiausių ES politikos sričių. Jos lėšos, paskirstytos visoje Europoje, prisideda prie įvairių regionų sanglaudos ir padeda jiems tapti konkurencingiems. Vis dėlto kai kuriuos aspektus galima gerinti, visų pirma daugiapakopio valdymo srityje; kitaip tariant, ES, valstybių narių ir regioninių bei vietos institucijų veiksmų koordinavimą. Regioninė politika nukenčia dėl sudėtingų procedūrų, kurios dažnai sulaiko vietos naudos gavėjus nuo šios politikos. Vis dėlto ir be šių procedūrų klaidų skaičius vis dar per didelis. Balsavau už Europos parlamento iniciatyvą, kurioje pabrėžiamas svarbus vaidmuo, tenkantis vietos institucijoms įgyvendinant regioninę politiką, ir kartu raginama tobulinti daugiapakopį valdymą. Joje Komisija taip pat raginama toliau tęsti darbą siekiant remti regioninius subjektus ir užtikrinti tinkamą lėšų panaudojimą.

  Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už šį pranešimą savo iniciatyva, kurį parengė kolegė EP narė iš Rumunijos R. N. Mănescu, dėl geros ES regioninės politikos valdymo: Europos Komisijos pagalbos ir kontrolės procedūros. Pritariu raginimui supaprastinti taisykles, nes tai būtina, kad vietos pareigūnai geriau jas suprastų ir geriau panaudotų Europos lėšas. Kaip dauguma kolegų EP narių remiu stiprią sanglaudos politiką, kurios finansiniai ištekliai turi būti išlaikyti po 2013 m. atmetant bet kokius bandymus renacionalizuoti šią politikos sritį. Asmeniškai pridursiu, kad geriausias būdas išvengti sanglaudos politikos renacionalizavimo yra padaryti ją europine. Gaila, kad labai dažnai sanglaudos politikos lėšos skiriamos regioninio ir kartais nacionalinio pobūdžio projektams, o europiniams projektams jų tenka retai.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Europos Sąjungos sanglaudos politika yra pagrindinė priemonė užtikrinanti tvarų regionų vystymąsi. Sanglaudos politika diegiama labai decentralizuotai ir ji grindžiama subnacionalinių institucijų atsakomybės didinimu. Lisabonos sutartis suteikė teritorinės valdžios institucijoms galimybę aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procese, kas leistų geriau ir efektyviau įgyvendinti sanglaudos politikos priemones, pritaikytas atskirų regionų ir jų žmonių reikmėms. Balsavau už šį pranešimą. Manau, kad būtina geriau išnaudoti teritorinio bendradarbiavimo potencialą, kuris kai kuriuose regionuose iki šiol nepanaudotas, ir skatinti aktyvesnį partnerystės principo taikymą, užtikrinant efektyvų privačiojo ir viešojo sektorių bendradarbiavimą.

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. – (FR) R. N. Mănescu pranešime siekiama suartinti Europos Sąjungą ir jos piliečius: jame pasisakoma už tai, kad Komisija geriau kontroliuotų vietos valdžios institucijų dalyvavimą vystant sanglaudos politiką. Šis dokumentas yra proceso dalis, kuriuo siekiama supaprastinti labai sudėtingas administravimo procedūras, skirtas mūsų regionams vystyti ir įvairių valstybių narių vietos valdžios institucijų bendradarbiavimui stiprinti. Pranešimui pritarė didelė EP dauguma ir tai patvirtina, kad tinkamesniam Europos lėšų panaudojimui skiriamas didelis dėmesys.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, kadangi sanglaudos politikoje tobulinami sprendimo priėmimo procesai, vykdant daugiapakopį valdymą ir aktyviai įtraukiant subnacionalines institucijas. Šiuo metu nustatyta Europos Komisijos vykdoma priežiūra laikoma nepakankama ir negali kompensuoti neveiksmingų kontrolės sistemų nacionaliniu lygmeniu per visą daugiametį laikotarpį. Taigi siekiant, kad pagerėtų kontrolės sistema ir būtų taikoma didesnė pagalba subnacionalinėms institucijoms, būtina, jog Komisija stiprintų savo priežiūrą ir procedūras. Be to, nacionalinėms ir regioninėms valdymo institucijoms turėtų būti užtikrintos didesnės investicijos į finansinę pagalbą ir mokymą, siekiant didinti už programų valdymą atsakingų institucijų pajėgumus ir taisyklių išmanymą. Dar reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu itin sudėtingos prašymų dėl finansavimo pateikimo procedūros neretai sulaiko potencialius naudos gavėjus nuo sanglaudos politikos, todėl ateityje reikėtų parengti naudotojams palankesnę politiką su labiau suderintomis struktūrinių fondų taisyklėmis.

  Philip Bradbourn (ECR), raštu. – EP nariai konservatoriai susilaikė per galutinį balsavimą dėl R. N. Mănescu pranešimo dėl kelių priežasčių.

Pirmiausia pranešime žadama išlaikyti gerai finansuojamą sanglaudos politiką, bet mes manome, kad sanglaudos ir socialinės fondų lėšos neturėtų būti atskirtos ir kad ES turėtų sutelkti išlaidas naujiems uždaviniams, o ne seniems prioritetams, pvz., sanglaudos politikai. Taip pat manome, kad šiuo pranešimu nepasiekta reikšmingos pažangos norint įtvirtinti griežtesnę šioms programoms skirtų lėšų kontrolę; šiame pranešime pateikti pasiūlymai gali būti naudingi tik siekiant padaryti paramos teikimo priemones dar sudėtingesnes ir įnešti dar daugiau painiavos.

Mes taip pat būtume patenkinti, jei pranešime būtų aptariamos Europos Audito Rūmų iškeltos problemos dėl šios srities finansavimo, bet pranešime jos nepaminėtos. Todėl EP nariai konservatoriai per balsavimą susilaikė.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Valstybių narių galių decentralizacija pagrįsta atsakomybės pasidalijimu tarp skirtingų valdymo lygmenų. Dėl šios priežasties sustiprinti regioninių ir vietos institucijų gebėjimai įgyvendinti ES politiką. Pritariu rezoliucijos priėmimui, nes joje sutelktas dėmesys į problemų, su kuriomis susiduria vietos ir regioninės institucijos, specifiką, atkreipiant dėmesį, kad taikant integruotą požiūrį reikėtų atsižvelgti į konkrečias regionų charakteristikas (geografines ir gamtines kliūtis, gyventojų mažėjimą, atokiausius regionus ir t. t.). Visgi joje taip pat pripažįstami įvairiose valstybėse narėse taikomų administravimo procesų skirtumai. Taikant integruotą požiūrį taip pat turi būti sudarytos sąlygos koordinuoti įvairių susijusių subjektų interesus, kad būtų supaprastintas valdymas keliuose lygmenyse. Rezoliucijoje taip pat pažymima, kad itin sudėtingos prašymų dėl finansavimo pateikimo procedūros ir pernelyg dažni patikrinimai gali sustabdyti potencialius naudos gavėjus nuo sanglaudos politikos ir kad būtina konsultuotis su visuomene, siekiant įteisinti sprendimų priėmimo procesą. Taip pat sutinku, kad sustiprinus regioninio ir vietos lygmens vaidmenį atitinkamai turėtų būti sustiprinta ir Komisijos priežiūra bei sanglaudos ir struktūrinės politikos koordinavimas.

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šią rezoliuciją, kurioje siūloma sustiprinti daugiapakopį valdymą siekiant aktyvesnio subnacionalinių institucijų dalyvavimo politikos vystymo etape. Manau, kad piliečių interesams bus daug geriau atstovaujama, jei regioninės ir vietos institucijos bus įtrauktos į sprendimų priėmimo procesą nuo jo pradžios.

Be to, Europos Komisijos vaidmuo prižiūrint, kaip valdomos struktūrinių fondų lėšos, nekelia jokių abejonių. Vis dėlto šią Europos Komisijos audito funkciją reikia sustiprinti.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Sanglaudos fondui tenka daugiau kaip trečdalis viso ES biudžeto. Svarbiausias jo tikslas – sumažinti ekonominio išsivystymo skirtumus įvairiuose regionuose, išteklius sutelkiant į augimą ir užimtumą. Vis dėlto Financial Times laikraštyje neseniai paskelbtas tyrimas apie tai, kaip iš tikrųjų panaudojamos Sanglaudos fondo lėšos, ir aprašytos aplinkybės kelia didelį nerimą: fondo lėšos naudojamos tikslais, kurie visiškai neatitinka paskelbtųjų. Dėl tos pačios priežasties manau, kad būtina sustiprinti Komisijos kontrolės procedūras, susijusias su Sanglaudos fondo taikymu ir panaudojimu, sustiprinant daugiapakopio valdymo priemones.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Sutinkame su būtinybe užtikrinti, kad būtų laikomasi kriterijų, susijusių su efektyvumu, veiksmingumu, teisėtumu ir skaidrumu „visuose struktūrinių fondų programų sudarymo ir įgyvendinimo etapuose“. Sutinkame, kad vykstantis Finansinio reglamento ir struktūrinių fondų taisyklių supaprastinimas gali būti labai svarbus siekiant pašalinti tam tikras kliūtis pasinaudoti šių fondų parama, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose. Dėl bendrojo finansavimo principo sutinkame, kad svarbu, jog nacionalinės institucijos prisiimtų atsakomybę įgyvendindamos sanglaudos politiką, bet manome, kad atsižvelgiant į dabartinę sunkią krizę, nuo kurios ypač nukentėjo kai kurios valstybės narės ir jų regionai, bendrojo finansavimo taisyklės turėtų būti lankstesnės. Tai suteiks galimybę geriau įsisavinti sanglaudos politikai skirtas lėšas. Visų pirma maksimalus bendrojo finansavimo, taikomo visiems struktūriniams fondams, lygis turėtų būti sumažintas iki 10 proc.

Nepritariame ir prieštaraujame kai kuriems pranešimo aspektams. Vienas pavyzdys yra „geras valdymas“ viešųjų paslaugų srityje, kurį, remiantis pranešėja, galima įgyvendinti tik sutelkiant viešuosius ir privačiuosius subjektus. Kitas pavyzdys – nekritiškų nuorodų į strategijos „Europa 2020“ tikslus kratinys. Ši strategija remiasi liberalizacija, privatizacija ir didesniu darbo rinkos lankstumu, kurie visiškai prieštarauja sanglaudos politikos tikslams.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Pritariau šiam pranešimui, nes iš 2006 m. Europos Audito Rūmų ataskaitos matyti, kad taikomos sanglaudos politikos kontrolės sistemos yra nepakankamai veiksmingos, o kompensuojamų išlaidų klaidų koeficientas per didelis (12%). 2008 m. metinėje ataskaitoje šie duomenys patvirtinami 11% neteisėtai išmokėtų lėšų atveju. Dėl tų klaidų iš dalies kaltos per sudėtingos struktūrinių fondų reglamentavimo taisyklės. Sanglaudos politikai būdinga bendros atsakomybės sistema lemia tai, kad labai sunku aiškinti ir taikyti taisykles, nes dalyvauja daug subjektų. Todėl taisyklės turėtų būti supaprastintos, siekiant užtikrinti naudotojams palankesnes procedūras ir neatbaidyti galimų paramos gavėjų nuo dalyvavimo projektuose.

  David Martin (S&D), raštu. – Per paskutinius įgaliojimų decentralizavimo keliose valstybėse narėse dešimtmečius gerokai sustiprinta regioninės ir vietos valdžios kompetencija įgyvendinant Bendrijos politiką. Reformų sutartimi į Bendrijos teisę bendros kompetencijos srityje įtraukus subnacionalinį subsidiarumą, teritorinės valdžios institucijoms šiandien leidžiama aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procese rengiant ir įgyvendinant strategijas ir jos, kaip pagarbos vertos partnerės, gali dalyvauti siekiant Bendrijos tikslų. Toks svarbus žingsnis siekiant daugiapakopio valdymo yra atsakas į Parlament