Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2279(BUD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A7-0353/2010

Debatai :

Balsavimas :

PV 15/12/2010 - 9.1
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0476

Diskusijos
Trečiadienis, 2010 m. gruodžio 15 d. - Strasbūras Tekstas OL

10. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Brangūs kolegos, turime daugybę paaiškinimų dėl balsavimų, todėl turėsime būti ypač tikslūs laiko atžvilgiu. Kiekvieną nutrauksiu po vienos minutės. Atsiprašau už tai, tačiau taip turi būti ir taip bus.

 
  
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektas su Tarybos pakeitimais

 
  
MPphoto
 

  Ashley Fox (ECR). - Pone pirmininke, noriu paaiškinti, kodėl balsavau prieš 2011 m. biudžetą. Balsavau prieš jį, nes griežto taupymo laikotarpiu ES turėtų būti santūri. Turėtume savo išlaidas mažinti, o ne didinti. Mano nuomone, gėdinga buvo tai, kad iš pradžių Komisija pasiūlė 6 proc. padidinti išlaidas, o Parlamentas tam pritarė.

Manau, kad mano Ministras Pirmininkas D. Cameron padarė gerą darbą, priversdamas prieaugio lygį sumažinti iki 2,9 proc., tačiau žinome, kad tai buvo kompromisas. Tai nebuvo kompromisas, kuriuo Britanijos konservatoriai būtų labai patenkinti, todėl didžiuojuosi galėdamas balsuoti prieš ES išlaidumą.

 
  
MPphoto
 

  Sirpa Pietikäinen (PPE). - (FI) Pone pirmininke, svarbu, kad pirmą kartą Parlamentas turėjo galimybę patvirtinti biudžetą. Manau, jog tolesnėje biudžeto politikoje Parlamentas turėtų užtikrinti, kad prioritetais būtų galimybės ES padidinti savo indėlį, iš biudžeto veiksmingai remti medžiagų naudojimo efektyvumą ir klimato kaitos politiką taikant pačios pasirinktas politikos kryptis ir taip įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ bei siekti ekologiškesnės ekonomikos.

 
  
MPphoto
 
 

  Syed Kamall (ECR). - Pone pirmininke, kaip ir mano kolega A. Fox, taip pat pritariu susirūpinimui, kurį išreiškė daugelis Britanijos konservatorių.

Kaip drįstame prašyti didinti išlaidas, apmokamas mokesčių mokėtojų pinigais, griežto taupymo laikotarpiu, kai visos Europos Sąjungos vyriausybės – ir iš esmės viso pasaulio vyriausybės – ieško, kaip susiveržti diržą ir pažaboti išlaidavimą? Tikrai mums laikas susiveržti diržus ir parodyti pavyzdį. Turėtume ne prašyti išlaidas didinti ir net prašyti jas įšaldyti, o turėtume prašyti mažinti ES biudžetą, kad visos Europos Sąjungos mokesčių mokėtojai galėtų rimtai žiūrėti į savo politikus ir žinoti, kad suprantame šiuo metu jų jaučiamą skausmą ir kad kartu su jais jį išgyvename, o ne atrodome kaip išrinktas elitas, kuris nekreipia dėmesio į mus čia paskyrusius žmones.

 
  
  

Pranešimas: Sidonia Elżbieta Jędrzejewska ir Helga Trüpel (A7-0369/2010)

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, teisė rengti biudžetą – svarbiausia parlamento teisė. Tai tinka ir Europos Parlamentui. Atsakomybė, pasitikėjimas ir partnerystė – trys pagrindiniai Parlamento, Komisijos ir Tarybos bendradarbiavimo aspektai. Šiuo aspektu konsultacijų dėl 2011 m. biudžeto procesas nebuvo pasitikėjimo stiprinimo priemonė. Raginu Komisiją ir visų pirma Tarybą atsižvelgti į Europos Parlamento teises, nes, kaip jau sakiau, teisė rengti biudžetą yra svarbiausia Europos Parlamento teisė.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (ECR). - Pone pirmininke, vakar savęs klausiau, gal man pavyko prasiveržti pro erdvės ir laiko kilpą ir dėl to atsidūriau XX a. aštuntajame dešimtmetyje. Šiandien savęs klausiu, ar tai ne XVIII a. aštuntasis dešimtmetis.

Norėčiau pacituoti pastabą, kurią T. Jefferson pateikė apie nutolusią vyriausybę. Jis sakė, kad, „būdami tokiu atstumu ir ištrūkę savo rinkėjams iš akių“, valdytojai neišvengiamai linksta į „korupciją, grobstymą ir švaistymą“. Koks tobulas apibūdinimas to, kas nutinka ES biudžetui ir jo nepatvirtintoms sąskaitoms, neteisingam lėšų paskirstymui ir šiems nuolat didėjantiems skaičiams, nepaisant 27 valstybių narių bandymų pažaboti jų išlaidavimą. Štai kas atsitinka, kai jūs neturite ryšio tarp apmokestinimo, atstovavimo ir išlaidų ir kai ES tikisi puokščių už pinigų leidimą, o ne plytgalių už išlaidų didinimą.

Vienintelis būdas sugrąžinti šiuos skaičius į tokį lygį, kuris atitiktų viešąją nuomonę, – mums sugrąžinti atsakomybę nacionaliniams parlamentams ir nacionaliniams parlamentarams, privalantiems pasiteisinti savo rinkėjams, kurie taip pat yra jų mokesčių mokėtojai.

 
  
  

Pranešimas: Jean-Paul Gauzès (A7-0340/2010)

 
  
MPphoto
 

  Cristiana Muscardini (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, esame už šią priemonę ir dėkojame pranešėjui, kuris buvo labai tikslus.

Vis dėlto manome, kad šis darbas turėtų Europos institucijas priversti toliau stebėti tolesnę šios naujos tvarkos raidą, nes anksčiau pernelyg dažnai susiklostydavo neaiškios situacijos, kurios turėjo neigiamą poveikį finansų sistemai ir kenkė įmonėms ir taupantiems žmonėms.

Manome, kad labai svarbu turėti naują Europos agentūrų sistemą ir prižiūrėti visas centrines bankininkystės institucijas siekiant užtikrinti, kad reitingų agentūros veiksmingai reaguotų į šiuolaikinę finansų sistemą ir būtų naudingos visuomenei. Todėl dėkoju pranešėjui.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, klausimas toks: kas prižiūri priežiūros institucijas? Net futbolo teisėjai privalo dalyvauti priežiūros ir tvirtinimo procese. Jeigu tai taikoma futbolui, tai tikrai turi būti taikoma finansų rinkoms. Šiuo atveju kreditingumo ir finansinių produktų, bankų ir net visų šalių patikimumo vertinimo procesas buvo paliktas kredito reitingų agentūroms. Tačiau kai šios agentūros tampa monopolijomis ir joms pavyksta išsisukti nuo bet kokios priežiūros, jos įgyja dievų statusą, todėl nusprendžiame jas garbinti. Neturėtume leisti, kad taip atsitiktų. Biblijoje rašoma: „Neturėk kitų dievų, tik mane vieną.“ Šiuo pranešimu šią padėtį bandoma ištaisyti nustatant kredito reitingų agentūrų priežiūrą. Atitinkamu laiku Parlamentas turėtų savęs paklausti, ar šios priemonės tikrai buvo sėkmingos.

 
  
  

Pranešimas: Sidonia Elżbieta Jędrzejewska ir Helga Trüpel (A7-0369/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Barbara Matera (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiandienos balsavimas dėl 2011 m. biudžeto patvirtina, kad užbaigta nauja procedūra, kuri, nors ir galėjo būti skausminga, patvirtino tvirtą biudžeto valdymo institucijų požiūrį.

Nors tai yra kompromisinis sprendimas, siejamas ir su Parlamento, ir su Tarybos pasiaukojimu, jis sutrukdė įdiegti dvyliktosios dalies sistemą, kuri būtų turėjusių rimtų pasekmių Europos Sąjungos programų finansavimui.

Parlamentas patenkintas mūsų pasiektais tikslais. Tačiau jis priekaištauja tiems, dėl kurių žlugo susitarimas dėl Tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus programos ir dėl lankstumo. Tiesą sakant, Europos Sąjunga prarado savo patikimumą tarptautinių partnerių akyse ir rizikuoja nesugebėti finansuoti savo įsipareigojimų bei nesugebėti užpildyti naujų veiklos sričių, numatytų Lisabonos sutartyje.

Todėl nuo 2011 m. privalome nustatyti prioritetus ir daug metų į priekį užtikrinti finansinį jų tvarumą.

 
  
  

Pranešimas: Anja Weisgerber (A7-0050/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Mario Pirillo (S&D).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, mums reikia modernizuoti matavimo sistemas ir kartu tobulinti reglamentą, kuris mus paskatino panaikinti Europos direktyvas dėl metrologijos.

Taip pat esu įsitikinusi, kad tai yra pirmas žingsnis siekiant šioje srityje pradėti radikalią ir skrupulingą reformą. Taip pat nekyla abejonių, jog mums reikia susitarti dėl pakankamo laikotarpio, kad valstybėms narėms suteiktume galimybę įvertinti šių reglamentų panaikinimo poveikį jų pačių įstatymams ir atlikti visus reikalingus pakeitimus.

Galiausiai sprendimu panaikinti įvairias direktyvas puikiai reaguojama į didesnio supaprastinimo būtinybę, kuri ypač smarkiai jaučiama visuose sektoriuose. Tačiau tikimės, kad nepasirodys, jog vaistai yra blogesni nei liga.

 
  
  

Pranešimas: Zita Gurmai ir Alain Lamassoure (A7-0350/2010)

 
  
MPphoto
 

  Clemente Mastella (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Lisabonos sutartimi įdiegta svarbi naujovė demokratinio Europos Sąjungos veikimo srityje – numatyta ši nauja praktinė priemonė, skirta pilietiniam dalyvavimui Europos diskusijoje ir integracijoje.

Tiesą sakant, Europos piliečių iniciatyvoje siūloma nauja tarptautinės demokratijos koncepcija, taip pat ja Europos Sąjungai perduodama naujo pobūdžio dalyvaujamoji demokratija. Visi mūsų piliečiai gali kreiptis tiesiai į Europos Komisiją ir pateikti teisės akto pasiūlymą.

Palankiai vertiname Komisijos pasiūlymą, nes pilietinės visuomenės įtraukimu ir politikos formavimu rengiant sprendimus stiprinamas mūsų institucijų demokratinis teisėtumas ir Europos Sąjunga priartinama prie savo piliečių.

 
  
MPphoto
 

  Oriol Junqueras Vies (Verts/ALE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau pasakyti, kad esu patenkintas, jog patvirtinta Europos piliečių iniciatyva, kurios šešėliniu pranešėju buvau Kultūros ir švietimo komiteto vardu, nors skundžiuosi, kad Parlamentas nebalsavo dėl dviejų klausimų, kuriuos laikau esminiais: dėl 16 metų amžiaus jaunuolių teisės pasirašyti šią iniciatyvą ir dėl gyventojų balsavimo teisės.

Žinome, kad šios iniciatyvos nenumatytos Lisabonos sutartyje, ir tai yra viena iš keleto priežasčių, dėl kurių esame prieš šią sutartį.

 
  
MPphoto
 

  Jens Rohde (ALDE).(DA) Pone pirmininke, Danijos liberalų partija šiandien balsavo už piliečių iniciatyvą, nes ja skatinamas piliečių dalyvavimas ir dėl jos ES tampa daug prieinamesnė. Parlamentui pavyko išvardyti keletą standartinių sąlygų, kad piliečių iniciatyvą padarytų prieinamą, nepaisant minimų valstybių narių, ir užtikrintų, kad šia priemone ir toliau būtų lengva naudotis. Tačiau piliečiai turi būti mažų mažiausiai iš ketvirtadalio valstybių narių, o piliečių iš kiekvienos valstybės narės skaičius turi būti bent jau lygus Europos Parlamento narių iš tos valstybės narių skaičiui, padaugintam iš daugiklio 750, ir jie turi būti sulaukę amžiaus, kurio pakanka norint balsuoti parlamento rinkimuose. Manome, kad šios sąlygos yra svarbios siekiant užtikrinti, kad piliečių iniciatyva taip pat įgytų teisėtumą, kurio reikia tam, kad ji būtų laikoma reikšmingu indėliu į demokratijos plėtojimą.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE). - (FI) Pone pirmininke, norėčiau tarti keletą žodžių apie piliečių iniciatyvą. Tiesa, jog Lisabonos sutartyje norėta, kad pasinaudotume nauja iniciatyva, kuri skatina mūsų piliečius dalyvauti demokratijos kūrimo procese. Milijonui piliečių pasirašius peticiją Komisija sutinka ją svarstyti, tačiau ar tai viskas, ką reikėtų padaryti? Mano nuomone, tai puiki iniciatyva, tačiau turime apsvarstyti, kaip būtų galima ją paspartinti.

Prielaida yra tokia, kad mūsų piliečiai demokratijos kūrimo procese dalyvautų daugiausia balsuodami rinkimuose. Tai būtų būdas mums spręsti žmonėms svarbius klausimus. Todėl ši nauja iniciatyva, žinoma, ko gero, paskatins piliečių dalyvavimą, nors, kita vertus, pats suvokiu, kad dėl jos galėtų susiklostyti tokia situacija, kad Komisija tik atsakinėtų į iniciatyvas ir iš to nieko konkretaus neišeitų. Tokiu atveju mums reikia dar kartą apsvarstyti, kaip galėtume tikrai paskatinti žmones dalyvauti priimant politinius sprendimus.

 
  
MPphoto
 

  Morten Løkkegaard (ALDE).(DA) Pone pirmininke, tik pridurdamas prie to, kas jau buvo pasakyta dėl Danijos liberalų partijos paramos, norėčiau pasakyti, kad, kaip jau minėta, tai yra nepaprastai svarbi iniciatyva. Be to, tai yra eksperimentas, kurį – būtent to ir reikalauju – privalome labai atidžiai stebėti, užtikrinti, kad iš tiesų būtų laikomasi šiai iniciatyvai nustatyto trejų metų laikotarpio, ir apsvarstyti, ar ji iš tiesų yra derama piliečių iniciatyva arba – jeigu galiu taip sakyti, – ar ja naudojamasi atsižvelgiant į kitus interesus. Tai svarbu dėl jos sėkmės – sėkmės, kurios, kaip visi tikimės, ši iniciatyva sulauks, – tai yra paprasčiausiai sulauks piliečiai, kurie imasi iniciatyvos. Šiuo klausimu taip pat norėčiau pasakyti, kad asmeniškai tikiuosi, jog bus nemažai įžvalgių, konstruktyvių ir teigiamų klausimų, kuriuos piliečiai nori iškelti dėl ES projekto, kad jis nuolat nepasirodytų esąs „ne“ stovykla, kuri visada monopolizuoja naudojimąsi tokia iniciatyva.

 
  
MPphoto
 

  Sonia Alfano (ALDE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, labai atidžiai sekiau teisėkūros procedūrą, taikomą Europos piliečių iniciatyvai, ir esu patenkinta, – iš dalies dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų, – kad praėjus vieniems metams nuo šio momento pasirodys pirmosios peticijos.

Taip pat didžiuojuosi galėdama Europos Parlamentui pranešti, kad, patvirtinus pasipiktinimą keliančią direktyvą dėl gyvūnų mokslinių tyrimų, Italijoje prasidėjo platus pilietinis paprastų žmonių, asociacijų ir komitetų judėjimas. Šiais metais šis judėjimas nelauks nieko neveikdamas, jis dirbs, kad parengtų pasiūlymą Komisijai: pasiūlymą suteikti Europos Sąjungai šiuolaikinius ir civilizuotus teisės aktus, kuriuose būtų pasakyta „ne“ gyvūnų bandymams – žiauriai ir moksliškai neveiksmingai praktikai – ir kartu labai skatinami alternatyvūs metodai.

Pasakyti „ne“ vivisekcijai turi būti Europos Sąjungos tikslas, nes toks yra jos piliečių troškimas.

 
  
MPphoto
 

  Ashley Fox (ECR). - Pone pirmininke, manau, kad piliečių iniciatyva galėtų būti naudinga, nes ja piliečiams bus suteikta teisė kalbėti tiesiogiai su Komisija, tačiau lieka neatsakytas klausimas, kaip Komisija reaguos į jai nepatinkančius pasiūlymus.

Manau, kad galime tikėtis daugybės iniciatyvų Komisijos prašant daryti daugiau ir prašant, kad būtų daugiau Europos, ir neabejoju, kad Komisija entuziastiškai reaguos į tokius prašymus.

Tačiau kaip ji reaguos į pasiūlymus dėl mažiau Europos arba galbūt pasiūlymus, kad Europa geriau tvarkytų reikalus arba leistų mažiau pinigų, arba galbūt į pareiškimą, kad niekada nebūtų jokio Europos apmokestinimo? Susidomėjęs lauksiu, kad pamatyčiau, kaip Komisija reaguos į šiuos pasiūlymus. Ar ji žiūrės į šiuos pasiūlymus su pagarba? Jeigu ji reaguos į šiuos pasiūlymus taip, kaip jai patinka, ši iniciatyva bus nereikalinga.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE).(GA) Pone pirmininke, esu laimingas galėdamas balsuoti už šiuos pasiūlymus ir manau, kad du pranešėjai atliko labai gerą darbą ne tik Europos Sąjungos, bet ir apskritai mūsų piliečių labui.

Piliečių iniciatyva buvo labai svarbi Lisabonos sutarties, kuriai Airijoje buvo pritarta šiek tiek daugiau nei prieš metus, dalis, tačiau per tam tikrą laiką pasirodė, kad visam procesui trukdytų jos sudėtingumas ir reguliavimas. Pranešėjų dėka procesas buvo supaprastintas, taip pat labai palankiai vertinu idėją, kad šį procesą inicijuotų septynių asmenų grupė iš septynių skirtingų šalių. Manau, jog šia ir kitomis priemonėmis bus užtikrinta, kad būtų galima kelti piliečių problemas, kartu tikintis užkirsti kelią tiems, kurie turi asmeninių interesų.

(GA) Todėl norėčiau baigti iš savo kalbos paimta patarle, kurioje sakoma, kad gera pradžia – pusė darbo. Čia padaryta gera pradžia.

 
  
MPphoto
 
 

  Nicole Sinclaire (NI). - Pone pirmininke, ar tai nėra demokratijos fikcija? Kokia gėda, kad prieš įgyvendindami Lisabonos sutartį, kurioje pasiūlyta ši iniciatyva, jūs iš tikrųjų nenorėjote girdėti Europos žmonių.

Atsakau ką tik kalbėjusiam A. Foxui: po pirmojo iniciatyvos etapo Komisija galėtų nuspręsti, kad tai nevertas dėmesio užsiėmimas. Tokia yra su tuo susijusi problema, nes Komisija nėra privalomai įpareigota. Komisija gali nepaisyti iniciatyvos. Dar kartą išsiaiškinome, kad Europos Sąjunga neatsižvelgia į Europos žmonių norus. Dėl Dievo meilės, paklausykite žmonių, nes jie to nenori.

 
  
  

Pasiūlymai dėl rezoliucijų RC-B7-0688/2010

 
  
MPphoto
 

  Jim Higgins (PPE). – Pone pirmininke, pritariu 2011 m. Komisijos darbo programai, todėl balsavau už ją.

Finansų krizė yra didelis iššūkis, kurio turi būti drąsiai imamasi. Linkiu Komisijai gero siekiant savo nustatytų tikslų. Dėl euro reikia pasakyti, kad Europos Sąjungos vientisumo ir sanglaudos požiūriu ir Europos Sąjungos solidarumo požiūriu mums būtina turėti bendrą valiutą ir daryti viską, ką galime, kad ją apsaugotume.

Dėl darbo vietų ir ekonomikos palankiai vertinu tai, kad 2011 m. sausio mėn. Komisija patvirtins savo pirmąją metinę augimo apžvalgą. Šioje metinėje augimo apžvalgoje bus išanalizuota ekonominė Europos Sąjungos padėtis, įskaitant galimus pusiausvyros sutrikimus ir sisteminę riziką. Tai yra labai svarbu norint pertvarkyti Europą, kad jos ekonomika būtų pažangi ir tvari.

Galiausiai, ir tai jokiu būdu ne mažiau svarbu, esame 500 mln. gyventojų bendruomenė. Pagal savo svorį turime prasimušti aukščiau Europos arenoje ir pasaulio arenoje tarptautiniu mastu. Linkiu Komisijai sėkmės ateinančiais metais.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Claeys (NI). - (NL) Balsavau prieš šį pasiūlymą dėl daugelio priežasčių, tačiau keisčiausia dalis yra ta, kurioje teigiama, kad, pasak šio Parlamento, reikėtų reikalauti, kad valstybės narės 0,7 proc. savo bendrųjų nacionalinių pajamų išleistų plėtros pagalbai ir kad Komisija turėtų užtikrinti šio įsipareigojimo laikymąsi.

Tai ne tik klausimas, ar plėtros pagalba turi kokią nors prasmę, ar ne, bet ir rimtas subsidiarumo principo pažeidimas. Kitas keistas dalykas yra 52 dalis, kurioje Komisija yra raginama pasinaudoti momentu, taip sakant, dėl plėtros proceso. Ar gali man kas nors pasakyti, kokiu momentu? Ar čia kalbate apie nuolatines Turkijos provokacijas arba masinius žmogaus teisių pažeidimus šioje šalyje, o ką jau kalbėti apie vis didėjančią islamizaciją?

 
  
  

Pasiūlymai dėl rezoliucijų RC-B7-0693/2010

 
  
MPphoto
 

  Philip Claeys (NI). - (NL) Šioje rezoliucijoje iš tiesų yra gerų dalykų, pvz., pasmerktas prezidentas R. Mugabe, kuris yra nusikaltėlis, dalyvaujantis Lisabonos aukščiausiojo lygio susitikime, ir nurodytos žalingos protų nutekėjimo iš Afrikos žemyno pasekmės.

Rezoliucijoje taip pat teisingai pabrėžiama itin didelė žemės ūkio pajėgumo plėtojimo svarba. Kita vertus, iš tiesų jau atsikratome absurdiško 0,7 proc. standarto. 1 mlrd. USD plėtros pagalba, kuri 60 metų srautu tekėjo į Afriką, padėjo tik dar labiau įstumti šį žemyną į skurdą. Užuot skyrę dar daugiau pagalbos, turime savo energiją panaudoti ir kovai su neteisėtu kapitalo nutekėjimu, kuris, šiaip ar taip, buvo pabrėžiamas šioje rezoliucijoje.

Manęs jokiu būdu nenustebino ir dalis dėl migracijos, todėl galiausiai balsavau prieš.

 
  
MPphoto
 

  Syed Kamall (ECR). - Pone pirmininke, kai matome, į kokią prastą padėtį pateko daugelis Afrikos šalių, be abejo, mes visi, ES ir įvairios ES valstybės narės, norime padėti joms išbristi iš skurdo, tačiau manau, kad turėtume nuovokiau spręsti, kaip mums panaudoti pagalbą. Kai įvyksta nelaimė, visiškai teisinga, kad pagalba atlieka itin svarbų vaidmenį trumpuoju laikotarpiu, tačiau mums vertinant ilgalaikę plėtrą atrodo, kad kartais mūsų pagalba yra netinkamai paskirstoma.

Tikrai būtų neteisinga, jei mūsų įvairių ES valstybių narių mokesčių mokėtojai siųstų pinigus Afrikos vyriausybėms, kurios deramai nevaldo šalių, ir kad pinigai nepatektų tiems, kuriems iš tikrųjų jų reikia. Geriausia būdas prisidėti prie plėtros – padėti vargingesnių šalių verslininkams, kurie gali sukurti gerovę savo bendruomenėse ir ištraukti savo draugus ir kaimynus iš skurdo.

Atverkime savo rinkas ir, užuot padėję tik pinigais, nukreipkime savo pagalbą į prekybos skatinimą ir plėtrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (ECR). - Pone pirmininke, kartu su keletu šio Palamento narių neseniai dalyvavau Kinšasoje vykusiame AKR aukščiausiojo lygio susitikime, oficialiai antroje prasčiausioje pasaulio šalyje. JT skaičiuoja laimės indeksą, pagal kurį Kongo Demokratinę Respubliką nurodo tik aukščiau Zimbabvės. Tačiau, žinoma, kongiečiai, kitaip nei zimbabviečiai, negali patys pasakyti, kad reikalai pasitaisytų, jeigu tik būtų pakeista vyriausybė: jie turėjo daugiapartinius rinkimus, savo tarptautiniu lygiu patvirtintą konstituciją ir t. t.

Kongo Demokratinėje Respublikoje Afrikos tragedija didesnė ir koncentruota. Manau, kad, nenorėdami dar kartą pasakoti visos Kongo laisvosios valstybės tragedijos čia galite daugiau pakritikuoti jos kolonijinę patirtį, kuri čia pasižymėjo didesniu smurtu, negu kaimyninėse šalyse. Žinoma, čia bėda yra gamtiniai ištekliai, dėl kurių nutrūksta mokesčių dydžio ir išlaidų ryšys ir politikai priverti grumtis dėl garbės ir turto. Tačiau svarbiausia, kad čia yra įvairiarūšiškumas, nacionalinio jausmo stoka, kalbinio arba etninio tikslo vienumo stoka. „Jeigu mylite savo šalį, mokėkite mokesčius“, – rašoma ant graudinančio ženklo, esančio Kinšasoje. Žinoma, niekas nemoka.

Esu tikras, kad galite atspėti, kodėl tai miniu. Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas pasakė, kad patriotizmas kursto karą. Ką gi, norėčiau nusivežti jį į vietą, kurioje visiškai nėra jokio patriotizmo, ir pasižiūrėti, ką jis kursto.

 
  
  

Pasiūlymai dėl rezoliucijų RC-B7-0688/2010

 
  
MPphoto
 
 

  József Szájer (PPE).(HU) Pone pirmininke, visi žinome, kad dėl finansų krizės valstybinė pensijų sistemos pakopa, kuri užtikrina didesnį saugumą, keliose Europos šalyse tampa vis patrauklesnė. Daugelis šalių peržiūri savo sistemas ir stengiasi stiprinti valstybinių pensijų sistemą. Nors pensijų sistema yra klausimas, iš tikrųjų priklausantis nacionalinei kompetencijai, Europoje vis dar svarbi kryptis, kuri pasirenkama diskusijose šiais klausimais. Todėl palankiai vertinu tai, kad Sprendimo dėl Komisijos darbo programos, kuri dabar buvo patvirtinta pritariant trims didžiausioms populiarioms, socialinėms ir liberalioms Europos Parlamento frakcijoms, 30 punkte pabrėžiama, kad reikia stiprinti pirmąją, kitaip tariant, valstybinę, pensijų sistemos pakopą. Vakar patvirtintu įstatymu mano šalis, Vengrija, žengė svarbų žingsnį šia tinkama kryptimi. Diskusijos dėl pensijų ES, susijusios su baltosiomis, o vėliau iš žaliosiomis knygomis, turi būti tęsiamos šia kryptimi – štai ką Europos Parlamentas ragina Komisiją daryti, todėl esu labai patenkintas šiuo pasiūlymu.

 
  
  

Pranešimas: Kinga Gál (A7-0344/2010)

 
  
MPphoto
 

  Clemente Mastella (PPE). - (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pagal naują Lisabonos sutartimi nustatytą institucinę struktūrą pabrėžiama, kad veiksminga žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga ir propagavimu yra remiama Europos Sąjungos demokratija ir teisinė valstybė.

Pritariau šiam pranešimui, nes esu tikras, kad Europos Sąjungai reikalinga nauja vidaus žmogaus teisių politika, kuri būtų veiksminga bei visapusiška ir kuria būtų užtikrinti veiksmingi tiek nacionalinio, tiek ES lygmens atskaitomybės mechanizmai, kad būtų galima kovoti su daugybe pažeidimų, kuriuos matome kiekvieną dieną.

Noriu pabrėžti, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai iš esmės Europos Sąjungos teisės aktai pasikeitė išoriškai. Dabar Sutarčių teisinę galią turinti Pagrindinių teisių chartija – tai moderniausia pagrindinių teisių kodifikacija, kurioje pasiekta teisių ir solidarumo pusiausvyra ir kuri apima civilines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, taip pat vadinamąsias trečiosios kartos teises.

 
  
MPphoto
 

  Antonello Antinoro (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, nusprendžiau balsuoti už šį pranešimą ne tik dėl to, kad toks buvo priimtas mano frakcijos sprendimas, bet ir dėl to, kad esu visiškai įsitikinęs, kad jis yra labai svarbus instituciniu požiūriu ir reikalingas tada, kai Parlamento galios yra apibrėžtos, tačiau joms organizuoti reikia laiko.

Aiškiai norėjome prisidėti prie to, kad pirmojo biudžeto patvirtinimas pagal Lisabonos sutarties sąlygas būtų reikšmingas įvykis. Todėl buvo būtina mums visiems nustatyti bendrą poziciją; todėl pranešėjas stengėsi surasti kompromisinius pakeitimus, kad užkirstų kelią sprendimams, kurie tik reikštų, jog prireiks daugiau laiko tam, kad būtų nustatyta galutinė pozicija dėl Lisabonos sutarties taikymo.

Todėl dėkoju K. Gál už jos darbą ir tikiuosi, kad priėmus šį pranešimą bus iš viso pagerinta Europos institucijų veikla.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE). - (FI) Pone pirmininke, pirmiausia noriu pasveikinti K. Gál su šiuo puikiu pranešimu dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje. Tačiau tai tik pranešimas. Turime nepamiršti, kad Europos Sąjungoje dar daug ką turime nuveikti. Deja, ne visų pagrindinės teisės yra praktiškai įgyvendintos, net jei teoriškai žmonės sako, kad jos įgyvendintos. Turime didžiulės romų mažumos, kurių pagrindinės teisės neįgyvendintos visais aspektais, pavyzdį.

Taip pat turime problemų dėl nuomonės laisvės. Būtent dėl nuomonės laisvės A. Sacharovo premiją skyrėme Kubos disidentui, tačiau vis dar turime problemų ir Europoje. Ne visur žmonės gali kalbėti laisvai arba reikšti savo nuomonę. Čia, Europos Parlamente, turime konkretų pavyzdį – vienas iš kolegų Parlamento narių vaikšto apsuptas apsaugos darbuotojų, nes bijo dėl savo saugumo. Turime Europoje ginti pagrindines teises ir kovoti siekdami užtikrinti, kad Europos Sąjungoje kiekvienas turėtų saviraiškos laisvę.

 
  
MPphoto
 

  Sonia Alfano (ALDE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, puikiai žinoma, kad Italijos vyriausybės veikla yra nuolatiniai Pagrindinių teisių chartijos pažeidimai. Mums tereikia pagalvoti apie Italijos ir Libijos susitarimą, kuriuo pavyko pažeisti begalę chartijos straipsnių, arba siūlomą bavaglio įstatymą, kuriuo siekiama užgniaužti spaudą ir teismų sistemą.

Kalbame apie vyriausybę, remiamą parlamento, kuris išrinktas nedemokratiškai ir piliečiams nesuteikus progos pareikšti pasirinkimą, vyriausybę, kuri vakar laimėjo Parlamento narių iš opozicijos pasitikėjimo votumą – tų, kurie viešai pripažino, kad į juos buvo kreiptasi su pažadais dėl kandidatavimo būsimuose rinkimuose ir dėl pinigų rinkimams.

(Pranešėjos kalbą pertraukė triukšmautojas)

Faktai patvirtina, kad yra korupcijos atvejis. Kaip rodo Mondadori ir Mills bylose priimti galutiniai sprendimai, tokia veikla korumpuotajam S. Berlusconiui įprasta.

(Ar man nesakote, kad Europos Parlamentas dabar įsileidžia turgaus bobas?)

Gruodžio 9 d. Europos Parlamentas paminėjo Tarptautinę kovos su korupcija dieną. Vakar Italijos parlamentas savo pirmą dieną pradėjo balsuodamas už parlamento narių korupcijos įteisinimą.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Ponia L. Ronzulli, prašom sėstis ir liautis kalbėjus. Taip elgtis Europos Parlamento posėdžių salėje netinka. Jums žodis nesuteiktas, todėl negalite taip pertraukti kitų kalbėtojų. Prašom atsižvelgti į tai. S. Alfano, prašom tęsti. Jums duosiu dar 30 sekundžių.

 
  
MPphoto
 

  Sonia Alfano (ALDE). - (IT) Pone pirmininke, gruodžio 9 d. Europos Parlamentas paminėjo Tarptautinę kovos su korupcija dieną. Vakar Italijos parlamentas savo pirmą dieną pradėjo balsuodamas už parlamento narių korupcijos įteisinimą.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Ponia L. Ronzulli, ketinu tai pasakyti jums paskutinį kartą. Jei vėl atsistosite ir pertrauksite posėdį, jūsų paprašysiu palikti posėdžių salę. Ar pakankamai aišku? Daugiau nesielkite taip.

 
  
MPphoto
 

  Sirpa Pietikäinen (PPE). - (FI) Pone pirmininke, priėmus Lisabonos sutartį viena svarbiausių mūsų piliečių gerovei naujų sričių yra Pagrindinių teisių chartija, kuri dabar yra privaloma mums visiems. Kitas žingsnis – įvairios ES institucijos turi sutelkti dėmesį į pagrindinių teisių stebėjimą ir propagavimą visose Europos Sąjungos politikos srityse ir visose valstybėse narėse, kad jos būtų privalomos ir kuo veiksmingesnės.

Norint tai pasiekti, svarbu, kad asmenys ir įvairios institucijos dirbtų siekdamos užtikrinti, kad Direktyva dėl vienodo požiūrio, šiuo metu įstrigusi Taryboje, būtų paspartinta ir kad taip įgytume teisiškai privalomas priemones įsikišti diskriminacijos valstybėse narėse atvejais.

Taip pat galiu pasakyti, kad ypač svarbu įsikišti ne tik tylios, bet ir akivaizdžios diskriminacijos atvejais. Pvz., tyli diskriminacija veikia pagyvenusius žmones.

 
  
MPphoto
 

  Philip Claeys (NI).(NL) Pone pirmininke, aišku, balsavau prieš šį politiškai teisingą pranešimą. Kaip flamandų nacionalistas, manau, jog visiškai nepriimtina, kad šis Parlamentas nacionalizmą automatiškai prilygintų ksenofobijai ir diskriminacijai.

Akivaizdžiai pavojingas yra pasiūlymas pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares papildyti procedūra, kuria tam tikros politinės priemonės būtų blokuojamos tol, kol Komisija nuspręstų, ar inicijuoti oficialias pažeidimo nagrinėjimo procedūras, ar ne. Čia slypi ne kas kita, kaip valstybių narių sekimas, todėl tokia padėtis nepriimtina.

Ateityje Europos Komisija galės blokuoti veiksmingą deportacijos politiką ir taip elgdamasi gerokai viršys savo įgaliojimus. Įgyvendinti šiuos uždavinius ir juos spręsti reikėtų palikti atskiroms valstybėms narėms, o ne Europos Komisijai.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). - Pone pirmininke, 1984 m. priede G. Orwell parašė skyrių apie „naują kalbą“ ir rašė, kaip kalbą būtų galima iškraipyti ir pakeisti, taigi pakeisti mūsų mintis. Jo pateiktas pavyzdys buvo žodis „laisvas (be)“. Jis galėjo įsivaizduoti žodį „be“ vartojamą „naujoje kalboje“ norint pasakyti, kad šis šuo yra be utėlių ir šis laukas yra be piktžolių; taigi intelektinės arba politinės laisvės sąvoka išnyko, nes nebuvo žodžio jai išreikšti. Tai buvo neįtikėtinai pranašiškas pavyzdys, nes mūsų gyvenime būtent taip daugiau ar mažiau atsitiko žodžiui „laisvas“.

Jis vartojamas laisvei nuo valstybės prievartos išreikšti: žodžio laisvei, susirinkimų laisvei ir sąžinės laisvei; dabar jis reiškia teisę. Turiu teisę dirbti; turiu teisę naudotis nacionaline sveikatos priežiūros sistema arba kt. Šiame pranešime dėl žmogaus teisių nuo teisių, kaip asmeninės laisvės garantijos, sampratos pereita prie teisės, kaip pretenzijos į visa kita, sampratos. Užuot garantavus, kad mūsų teisės būtų vertinamos vienodai, jame tvirtinama, kad mūsų teisės turi būti vertinamos skirtingai. Tai yra ne Europos žmogaus teisių krizė, o demokratijos krizė, tačiau perduodami išrinktų atstovų įgaliojimus neišrinktiems teisininkams mes neišbrisime iš šios krizės.

 
  
 

***

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, atsiprašau už tai, kas atsitiko anksčiau, tačiau, būdama italė, negaliu pakęsti tam tikro požiūrio. Man atsibodo, nes S. Alfano toliau naudojasi paaiškinimų dėl balsavimo protokolu, kad meluotų ir iškraipytų tai, kas iš tikrųjų vyksta Italijoje. Pasitikėjimo votumas vakar Italijos parlamente pareikštas uninominaliniu pagrindu ir visiškai demokratinėmis sąlygomis. Todėl atsisakau savo paaiškinimo dėl balsavimo ir pareiškiu, kad balsavau už P. Juvino pranešimą.

 
  
  

Pranešimas: Philippe Juvin (A7-0338/2010)

 
  
MPphoto
 

  Mario Pirillo (S&D).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, taip pat esu įsitikinęs, kad reklama gali atlikti svarbų vaidmenį skatinant įmonių konkurenciją ir konkurencingumą siekiant padidinti pasiūlą vartotojams.

Vis dėlto Europai pasisekė griežtesnius reglamentus pritaikyti sektoriui, kuriam kitaip grėstų pavojus tapti vis labiau invaziniam, ypač dėl naujų technologijų taikymo. Tiesą sakant, vartotojams vis labiau įprasta teikti neskelbtinus duomenis nesuprantant pasekmių, kurių gali dėl jų kilti.

Štai kodėl pritariu P. Juvino pranešimui, ypač dėl to, kad jis daugiausia dėmesio skiria pažeidžiamiausiems asmenims, pvz., vaikams, kurie nepajėgia savarankiškai įvertinti komercinių pasiūlymų, pateikiamų per vis agresyvesnę reklamą.

 
  
MPphoto
 

  Sirpa Pietikäinen (PPE). - (FI) Pone pirmininke, reklama dažnai yra naudingas vartotojams skirtos informacijos šaltinis, padedantis jiems racionaliai pasirinkti. Pramonės įmonės taip pat įsitraukia į puikias savikontrolės procedūras, susijusias su etikos kodeksais, kuriuose apibrėžiama, kokia reklama yra leistina ir tinkama.

Tačiau pastaraisiais metais šiai praktikai skiriama mažai dėmesio, kaip galime matyti, pvz., iš to, kaip naudojamasi vaikais, taip pat vaikams skirtoje reklamoje. Būtent dėl šios priežasties manau, kad Parlamentas turėtų įsikišti šiuo klausimu ir vėlesniame etape pasinaudoti šiuo puikiu pranešimu kaip pagrindu, kad būtų išsiaiškinta, ar direktyvą reikia persvarstyti ir sugriežtinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Maria Corazza Bildt (PPE). - Pone pirmininke, reklama yra esminė gerai veikiančios vidaus rinkos dalis, skirta konkurencijai skatinti ir suteikti vartotojams galimybę rinktis. Balsavau už pranešimą dėl reklamos. Jame nei siūlomas naujas teisės aktas arba reguliari reklama, nei siūloma kontroliuoti ar riboti internetą.

Pranešimu prisidedama prie informuotumo apie atsakingos reklamos reikalingumą didinimo siekiant kovoti su nesąžininga komercine praktika reklamos srityje ir atsižvelgti į asmeninius vartotojų duomenis ir privatumą.

Raginu verslo bendruomenę prisiimti savo atsakomybės dalį savireguliavimu ir savanoriškais veiksmais, kad būtų išvengta klaidinančios, slaptos ir įkyrios reklamos. Ypač prašau, kad vaikai būtų laisvi nuo reklamos. Nebenaudokime prieš savo vaikus betmenų, spaidermenų ir bamsių.

 
  
  

Pranešimas: Bendt Bendtsen (A7-0331/2010)

 
  
MPphoto
 

  Jim Higgins (PPE).(GA) Pone pirmininke, pritariu B. Bendtseno pranešimui, todėl balsavau už jį. Turime pabrėžti, energijos tausojimą, kaip būdą mažinti energijos paklausą ir taip visoje Europos Sąjungoje pasiekti tinkamą energijos vartojimo efektyvumą. Dažnai svarstome atsinaujinančius energijos išteklius, tačiau labai lengvai pamirštame savo elektros energijos vartojimą. Balsavau už šį pranešimą, nes jis nepaprastai svarbus. Noriu pasveikinti pranešėją.

 
  
MPphoto
 

  Jens Rohde (ALDE). – Pone pirmininke, čia matėme gana įdomų mūsų kolegės iš Italijos išpuolį.

Praėjusią savaitę daugybė žmonių ilgą kelią keliavo į Kankūną, tačiau kovodami su klimato kaita jie netoli nužengė. Šiandieniniais balsavimais dėl energijos vartojimo efektyvumo iš tikrųjų žengėme žingsnį pirmyn. Kaip teisingai pažymima šiame pranešime, energijos vartojimo efektyvumas yra pigiausias ir greičiausias būdas sumažinti išmetamojo anglies dioksido kiekį. Tačiau priemonių, kurių imamasi valstybėse narėse, toli gražu nepakanka. Dėdami tiek pastangų, kiek dabar, iki 2020 m. nueisime tik pusę kelio siekdami sumažinimo 20 proc. Tam mums ir reikia privalomo energijos vartojimo efektyvumo tikslo. Pranešime yra daug sprendimų. Dabar juos reikia įgyvendinti. Norėčiau padėkoti B. Bendtsenui ir pasveikinti jį puikiai parengus šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE). - (LT) Sveikinu pranešėją B. Bendtseną su labai svarbiu pranešimu dėl Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano peržiūros. Aš balsavau už jį todėl, kad manau, jog jis svarbus ne vien dėl ekonominių sumetimų, bet ir Kankūno susitikimo šviesoje. Ten pavyko pasiekti šokių tokių bendro požiūrio taškų, tad svarbiausia tęsti Europos Sąjungos pradėtus darbus namuose dėl CO2 emisijų mažinimo. Energijos vartojimo efektyvumas – vienas teisingiausių kelių. Valstybės narės turi turėti efektyvius nacionalinius veiksmų planus šioje srityje, įskaitant finansinius mechanizmus. O dėl konkrečios paramos būtinas valstybių narių ir Europos Komisijos sutarimas. Tokių sprendimų kaip šiandien naudą turėtų pajusti kiekvienas europietis, nes kalbame apie daugybe savarankiškų sričių – ir transportą, ir naujas technologijas, ir pastatų, gamybos bei perdavimo infrastruktūros efektyvumą. Šis dokumentas – priemonių rinkinys ne vien aplinkos apsaugai, bet ir pagalba nacionalinėms ekonomikoms.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE). - (FI) Pone pirmininke, balsavau už šį B. Bendtseno pranešimą dėl energijos vartojimo efektyvumo. Europos Sąjungos programoje „Europa 2000“ mes taip pat įpareigojami siekti efektyvaus energijos vartojimo, taupyti energiją ir naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Vis dėlto turime nepamiršti, kad nusistatydami tokius tikslus visi turime įsipareigoti jų siekti. Tai buvo visos Europos problema: šie tikslai buvo geri, tačiau valstybės narės neįsipareigojo jų įgyvendinti.

Žinoma, reikia tikėtis, kad kalbėdami apie efektyvų energijos vartojimą neapsiribosime Europa, o kalbėsime plačiau. Aišku, tai ne tas atvejis, kuriuo galėtume leisti, kad energijos vartojimo efektyvumas ir taupymas kliudytų konkurencingumui: taip pat privalome užtikrinti, kad galėtume konkuruoti pasaulio rinkose ir taip Europoje užtikrinti klestėjimą ir konkurencingumą. Kaip sakiau, svarbu tvirtai laikytis savo prisiimtų įsipareigojimų.

 
  
MPphoto
 

  Sonia Alfano (ALDE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, tikiu, kad Europos Sąjunga negali atsisakyti spręsti energetikos problemas, kurios lems planetos likimą.

Privalome išsklaidyti mitą, kad šalies ekonomikos plėtra yra glaudžiai susijusi su energijos vartojimo didėjimu. Europa turi būti naujo tvaraus ekonomikos modelio, grindžiamo mažesniu išteklių, įskaitant energiją, naudojimu kartu užtikrinant didesnį našumą, pradininkė. Todėl privalome nutraukti ekonomikos augimo ir pramonės sektoriams bei gyventojams parduodamos energijos kiekio didėjimo ryšį ir šį augimą susieti su energetikos paslaugomis, dėl kurių didėja užimtumas ir energijos vartojimo efektyvumas.

Dėl šių priežasčių manau, kad energijos vartojimo efektyvumas yra ES ateities prioritetas tiek ekonominiu, tiek ekologiniu požiūriu, ir tikiuosi, jog Komisija iškart imsis reikiamų priemonių, kad įgyvendintų privalomus tikslus, kuriuos šiandien nustatė Parlamentas.

 
  
MPphoto
 

  Sirpa Pietikäinen (PPE). - (FI) Pone pirmininke, balsavau už labiau įpareigojančią ir platesnio užmojo politiką, išdėstytą šiame Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plane, taip pat esu labai patenkinta galutine Parlamento pozicija šiuo klausimu.

Klimato kaitai kelias pirmiausia turi būti užkertamas ne tarptautiniais įsipareigojimais arba deklaracijomis: kad pasiektume tikslus mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, mums reikia praktinio sprendimo. Didesnis energijos vartojimo efektyvumas yra ypač svarbi užduotis siekiant šio tikslo. Kad galėtume jį pasiekti, mums reikia aiškios ir visapusiškos efektyvesnio energijos vartojimo politikos, kuri būtų privaloma, o prireikus – finansiškai motyvuota ir pagal kurią būtų numatytos sankcijos. Šis veiksmų planas – tinkamas žingsnis šia kryptimi.

 
  
 

***

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Pone S. P. F. Silvestri, ar plojimu pritariate man, ar klausiate darbo tvarkos klausimu per paaiškinimus dėl balsavimo? Būtų puiku tai padaryti, tačiau tęskime.

 
  
MPphoto
 

  Sergio Paolo Francesco Silvestris (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, galite matyti, kad plojimu pritariu, nors taip pat naudojuosi proga užduoti darbotvarkės klausimą.

Pone pirmininke, ar jūs taip pat ketinate imtis priemonių prieš narius, kurie turi gana palankią galimybę jiems skirtą laiką išnaudoti savo šalių vyriausybėms įžeidinėti?

Jūsų akivaizdoje kolegė Parlamento narė ką tik įžeidė Italijos vyriausybę, kuri vakar gavo Italijos Parlamento pasitikėjimo votumą ir kuri taip pat turi Italijos visuomenės pasitikėjimą. Narei, apie kurią kalbu, tai gali nepatikti, tačiau tai yra jos pačios problema, kurią ji gali išsiaiškinti su savo draugais. Ši narė, užuot paaiškinusi savo balsavimą, pasinaudojo jai čia suteiktu laiku, kad įžeistų savo šalies, kuri yra ir mano šalis, vyriausybę.

Pone pirmininke, norėčiau paklausti, ar, nepaisydamas Darbo tvarkos taisyklių, ketinate toleruoti tokius dalykus, nes jeigu taip, ateityje būsiu per visus paaiškinimus dėl balsavimo, kad pakalbėčiau už vyriausybę, kuri teisėtai vadovauja Italijai bendru šalies ir Parlamento sutarimu.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Tikiuosi, vertinate tai, kad leidau jums kalbėti, nors jūsų iškeltas klausimas tikrai nebuvo darbotvarkės klausimas. Kontroliuoti, ką nariai nusprendžia pasakyti, nėra mano darbas. Mano darbas yra užtikrinti, kad jie tai pasakytų tada, kai turi tam pasakyti skirtą laiką, o ne pertraukinėtų vienas kitą ir tai darytų, pridurčiau, gana nemandagiai ir garsiai. Taigi, dėkoju už pastabą. Primygtinai reikalausiu, bent jau tada, kai pirmininkausiu, kad nariai vienas kito atžvilgiu elgtųsi civilizuotai, ir pabandysiu, kiek sugebu, laikytis nustatyto laiko. Ką nariai sako posėdžių salėje, tokioje demokratinėje salėje, kaip ši, yra jų reikalas, o ne mano.

***

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE).(GA) Pone pirmininke, turiu pateikti kelias pastabas šiuo klausimu.

Manau, kad kovojant su klimato kaita iki šiol beveik visas dėmesys buvo skiriamas atsinaujinančiajai energijai, kuri neabejotinai yra labai svarbi. Tačiau energijos vartojimo efektyvumo srityje būtų galima padaryti kur kas daugiau, todėl pritariau šiam pranešimui.

Kur kas daugiau būtų galima padaryti pastatų srityje, ypač dėl šio pastato, Briuselio pastatų ir dar daugiau viešųjų pastatų. Labai svarbu, kad padarytume juos efektyviau vartojančiais energiją. Tą patį galima pasakyti ir apie daugelį transporto rūšių. Kiek daug yra didžiulių dyzelinius degalus ryjančių variklių. Gamintojus reikėtų priversti gaminti juos efektyviau vartojančius energiją.

Vis dėlto vieną grupę norėčiau pagirti. Mano šalies mokyklose atliekamas fantastiškas darbas „žaliosios vėliavos“ srityje. Tai reikėtų pripažinti ir skatinti, nes per mokyklas ši grupė pasiekia vaikus bei jų tėvus ir formuoja teigiamą požiūrį.

 
  
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Reimer Böge (A7-0367/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Europos Sąjungos biudžeto praktika atitinka tam tikrus principus, įskaitant specializacijos principą. Tai reiškia, kad konkrečiai politikai skirta suma gali būti naudojama tik tai politikai. Šiuo principu kartu su kitais užtikrinamas tinkamas Europos Sąjungos finansų valdymas. Tačiau dėl to taip pat mažėja biudžeto lankstumas. Metiniame biudžete ir tuo labiau daugiametėje finansinėje programoje neįmanoma numatyti visų išlaidų, kurias patirs Europos Sąjunga. Štai kodėl jau keletą metų buvo naudojama vadinamoji lankstumo priemonė. Ją sudaro finansinis rezervas, kurio suma kiekvienais metais įtraukiama į biudžetą. Iš jo galima finansuoti politikos priemones ir projektus, kurių sąnaudų nebuvo galima numatyti. Mano kolegos R. Böge’s pranešime rekomenduojama šią priemonę naudoti Mokymosi visą gyvenimą programai, Konkurencingumo ir inovacijų programai ir Palestinai skirtai pagalbai finansuoti. Kadangi tai yra trys sritys, kuriose tikiu teigiamais Europos Sąjungos veiksmais, nedvejodama balsavau už šį tekstą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Pritariu Europos Parlamento sprendimui skirti papildomą finansinę paramą Mokymosi visą gyvenimą bei Konkurencingumo ir inovacijų programoms įgyvendinti 2011 m. Lisabonos strategijoje numatytas siekis paversti Europos Sąjungą konkurencinga pasaulyje ir žiniomis paremta ekonomika, pagrįsta tvaria ekonomikos plėtra ir naujomis darbo vietomis siekiant geresnės socialinės sanglaudos, galėtų būti pasiektas įgyvendinant šias programas.

Siekiant Europos Sąjungos konkurencingumo pasaulyje didinimo, ypatingai didelį dėmesį reikėtų skirti mažosioms ir vidutinėms įmonėms suteikiant joms reikiamą pagalbą ir finansinę paramą. Be to, investicijos į ekologiškas inovacijas, mokslinių tyrimų plėtrą skatintų atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, kas padėtų sukurti naujų, tvarių darbo vietų įvairiuose sektoriuose, įskaitant energetikos, gamybos, transporto sektorius.

 
  
MPphoto
 
 

  Bastiaan Belder (EFD), raštu. − Negalima tikėtis, kad pritarsiu R. Böge’s pranešimui dėl lankstumo priemonės. Europos Komisijos pasiūlyme trūksta atitinkamo pagrindimo klausimu, kodėl reikalingas šis papildomas finansavimas. Be to, iš esmės labai kritiškai vertinu lankstumo priemonės naudojimą. Pageidautina sumažinti kitas biudžeto eilutes, kad būtų galima finansuoti biudžeto eilutes, pagal kurias kyla papildomų finansavimo poreikių.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Lankstumo priemonėje numatyta galimybė finansuoti konkrečias išlaidas, kurių negalima finansuoti laikantis viršutinių ribų, numatytų pagal vieną arba daugiau daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijų. Taigi, jos naudojimas laikantis 2011 m. biudžeto yra susijęs su būtinybe finansuoti vadinamąsias Mokymosi visą gyvenimą ir Konkurencingumo ir inovacijų programas, – pagal strategiją „Europa 2020“, – taip pat finansuoti finansinę pagalbą Palestinai, taikos procesą ir Jungtinių Tautų Paramos ir darbo agentūrą Palestinos pabėgėliams (UNRWA). Dėl šių programų svarbos ketinu balsuoti už šį pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mario Mauro (PPE), raštu. (IT) Parlamentas neabejotinai privalo teigiamai vertinti R. Böge’s pranešimą dėl lankstumo priemonės lėšų skyrimo Mokymosi visą gyvenimą programai, Konkurencingumo ir inovacijų programai ir Palestinai. Sutinku, kad reikia papildomų išlaidų, viršijančių viršutines 1 ir 2 išlaidų kategorijų ribas, ir kad reikia jas numatyti. Nusimanant apie dabartinę ekonominę padėtį, šios išlaidos įvairiais požiūriais yra nepaprastai svarbios siekiant kovoti su krize ir dėl mūsų tarptautinio patikimumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Nepriimtina, kad į vieną tekstą būtų įtrauktas pagalbos Palestinai, Europos švietimo ir mokymo programų ir konkurencingumui ir laisvai konkurencijai naudingų programų finansavimas. Aiškiai matomi piktavališki ketinimai. Šis derinys verčia mane susilaikyti. Dar kartą primenu, kad visiškai palaikau Palestinos žmonių reikalą.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Balsavau už šį pranešimą, kad būtų užtikrintas iš viso apytikriai 70 mln. EUR ES lėšų įsipareigojimais ir asignavimų mokėjimais skyrimas iš Europos Sąjungos solidarumo fondo dėl gaivalinių nelaimių, ištikusių Portugaliją, kuri paprašė skirti lėšų dėl nuošliaužų ir potvynių Madeiros saloje sukeltų nelaimių, taip pat Prancūziją, kuri pateikė prašymą po uragano Ksintija sukeltos nelaimės. Manau, kad mums reikia parodyti, jog remiame šias valstybes nares, kad jos galėtų susidoroti su šių gamtos reiškinių pasekmėmis arba sumažinti jas. Europos Sąjungos solidarumo fondas buvo sukurtas siekiant parodyti Europos Sąjungos solidarumą su nelaimių nuniokotų regionų gyventojais. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad jame prašoma skirti lėšų šiuo tikslu ir kad dėl to juo siekiama tinkamai panaudoti turimą mechanizmą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Šiame pranešime minimos sumos yra visiškai nerealios. Be to, kad dabartinė finansinė programa turėtų būti pakankama šių tikslų, jeigu jie būtų padidinti, išlaidoms kompensuoti, buvo suplanuotos gerokai mažesnės sumos. Dėl finansinės programos pritaikymo pranešime pateiktiems pasiūlymams Europos Sąjungos lankstumas ne padidėtų, o būtų apribotas. Būtent dėl šios priežasties balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu.(PL) Labiausiai norėčiau išreikšti savo pasitenkinimą tuo, kad Europos Parlamentas ir Taryba susitarė dėl Mokymosi visą gyvenimą programos bei Konkurencingumo ir inovacijų programos finansavimo. Norėčiau ypatingą dėmesį atkreipti į Mokymosi visą gyvenimą programą. Ją sudaro keturios sektorinės programos. Mano nuomone, ypatingos svarbos yra Erasmus Mundus programa, kuria palengvinami didelio masto studentų mainai. Ji nepaprastai svarbi ne tik dėl to, kad įgyjama naujų žinių ir įgūdžių, bet ir dėl to, kad užmezgamos naujos pažintys ir susipažįstama su valstybių narių kultūromis. Panašų vaidmenį – mokyklinio amžiaus jaunimo atžvilgiu, – atlieka Comenius programa.

Šios programos yra ne tik naudingos Europos ekonomikai, bet ir užtikrina viršvalstybiniu pažinčių tinklu paremtą europiečių sąmoningumo ugdymą. Nepaisant biudžeto padėties, šioms programoms turėtų būti suteiktas didelis prioritetas, nes jos yra investicija, kuri duos naudos daugeliui Europos Sąjungai sričių – ne tik ekonomikos, bet ir kultūros bei politikos. Sprendimas dėl pagalbos Palestinai yra reikšmingas dėl kitų priežasčių, tačiau manau, kad jis taip pat turi būti pagrįstas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Europos Komisija pateikė pasiūlymą panaudoti lankstumo priemonę atliekant 2011 m. biudžeto „manevrą“ po nesėkmingo derinimo. Balsavau už visų pirma dėl to, kad padidinimas turi poveikį dviem programoms, būtent Mokymosi visą gyvenimą programai ir Konkurencingumo ir inovacijų programai (CIP), kurios vertos didžiausios Europos Sąjungos paramos ir išteklių. Lankstumo priemonė numatyta pagal tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės. Paskui sudarytas abiejų biudžeto valdymo institucijų (Europos Parlamento ir Tarybos) susitarimas, juo leidžiama finansuoti viršijant viršutines daugiametės finansinės programos nustatymo metu nenumatytų poreikių finansinėse perspektyvose nustatytas ribas 200 mln. EUR – didžiausia metine leidžiama suma. Tai yra Europos Parlamentui reikšmingas rezultatas, nes jis rodo dialogo su Taryba dėl biudžeto sėkmę.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Norėčiau pritarti derinimo metu pasiektam susitarimui dėl lankstumo priemonės naudojimo visų pirma Mokymosi visą gyvenimą programai finansuoti. Manau, kad Europos Sąjungai itin svarbu investuoti į geros kokybės švietimo ir mokymo plėtojimą ir aukšto pažangumo lygio skatinimą. Tik griežtumu ir geros kokybės mokymu galima padaryti Europą konkurencingesnę.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė mobilizuoti lankstumo priemonę, kad būtų galima padengti aiškiai nurodytas išlaidas, kurių negalima padengti neviršijant daugiametės finansinės programos vienos ar kelių išlaidų kategorijų viršutinių ribų. 2011 m. biudžete reikia numatyti papildomų išlaidų, kurios viršytų 1a ir 4 išlaidų kategorijų viršutines ribas. Todėl siūloma mobilizuoti lankstumo priemonę pagal Tarpinstitucinio susitarimo 27 punktą. Mobilizuotinos šios sumos: 18 mln. EUR – Mokymosi visą gyvenimą programai pagal 1a išlaidų kategoriją; 16 mln. EUR – Konkurencingumo ir inovacijų programai pagal 1a išlaidų kategoriją; 71 mln. EUR – Palestinai pagal 4 išlaidų kategoriją. Abiem biudžeto valdymo institucijoms primenama, kad sprendimas minėtu klausimu paskelbtinas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ne vėliau nei 2011 m. biudžetas.

 
  
  

finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektas su Tarybos pakeitimais

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Bendrijos 2011 m. biudžete pateikiama 141,8 mlrd. EUR išlaidų, kurioms reikia leidimų, ir 126,5 mlrd. EUR išlaidų mokėjimams. Parlamento šiam biudžetui teikiamais prioritetais gali būti laikomi švietimo ir inovacijų finansavimo tvirtinimas ir didinimas. Taigi, pagal 1a išlaidų kategoriją „Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“ numatomas 18 mln. EUR padidėjimas dėl Mokymosi visą gyvenimą programos, taip pat pagal 3b išlaidų kategoriją „Pilietybė“ numatoma 3 mln. EUR daugiau dėl programos „Veiklus jaunimas“.

Esu patenkintas kitų keturių ES pirmininkausiančių valstybių (Vengrijos, Lenkijos, Danijos ir Kipro vyriausybių) pasiryžimu įtraukti Europos Parlamentą į būsimus pokalbius ir derybas dėl kitos daugiametės finansinės programos (DFP).

Pritariu Europos Komisijos įsipareigojimui baigiantis 2011 m. birželio mėn. pateikti oficialų pasiūlymą ir užtikrinti, kad pasiūlymai, susiję su jos pačios ištekliais, būtų apsvarstyti tuo pat metu, kaip DFP. Europos Parlamento dalyvavimas šiais klausimais taip pat numatytas Lisabonos sutartyje (312 straipsnio 5 dalis, 324 ir 311 straipsniai).

Tikiuosi, kad vienbalsiškumo Taryboje reikalavimas, taikomas kitos daugiametės finansinės programos patvirtinimui ir naujiems nuosaviems ištekliams, nevirs blokavimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (S&D), raštu.(PL) Taryba ir Europos Parlamentas susitarė dėl 2011 m. biudžeto. Balsavau už biudžeto patvirtinimą, atsižvelgdamas į jame atspindimus politinius ir institucinius principus, pagal kuriuos, be kitų dalykų, siūloma didinti Europos Parlamento vaidmenį derybose dėl naujos finansinės programos po 2013 m. ir dalyvaujant diskusijose dėl naujų įplaukų šaltinių, kuriems priskiriamas ir Europos mokestis. Papildoma biudžeto vertybė yra didesnis jo lankstumas nenumatytomis aplinkybėmis. Išvengėme pavojaus veikti remiantis preliminariu biudžetu, dėl kurio būtų gerokai paralyžiuota Europos Sąjungos veikla. Tokiu metu, kai reikia intensyviai kovoti su ekonomikos krize ir įgyvendinti Lisabonos sutartį, tokia padėtis būtų ypač žalinga. Dideli nuopelnai dėl to tenka Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos pozicijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Sonik (PPE), raštu.(PL) 2011 m. biudžeto patvirtinimas liudija, kad Europos Sąjungoje įmanoma susitarti dėl kompromiso. 2011 m. finansinio plano projektui buvo pritarta ir dėl jo buvo balsuota visų institucijų, padėjusių jį rengti, gera valia. Šį kompromisą reikėtų labai vertinti, nes įsigaliojus Lisabonos sutarčiai taikomos sprendimų priėmimo procedūros yra naujos ir pirmą kartą istorijoje Europos Parlamentas bendrą sprendimą dėl išlaidų priėmė vienodomis su Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija sąlygomis. Šis biudžetas nėra idealus, tačiau manau, kad išlaidos buvo paskirstytos racionaliai ir apima visus Europos Sąjungos prioritetus. Balsuodamas už 2011 m. biudžeto patvirtinimą taip pat išreiškiau savo paramą tolesnei plėtrai ir Europos integracijos idėjai.

 
  
  

Pranešimas: Sidonia Elżbieta Jędrzejewska ir Helga Trüpel (A7-0369/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes 2011 m. biudžete, kurį Parlamento Biudžeto komitetas pateikė vykstant mėnesinei sesijai, didinamas finansavimas tokiems Europos Parlamento nustatytiems prioritetams, kaip švietimas, naujovės, Artimųjų Rytų ir Palestinos taikos procesas, Mokymosi visą gyvenimą programa, mokslinių tyrimų programa „Žmonės“ ir Konkurencingumo ir inovacijų programa. Sveikinu Parlamentą, Tarybą ir Komisiją taip pat sutikus, kad jei reikės papildomų lėšų siekiant laikytis teisinių ES įsipareigojimų, visus 2011 m. bus teikiami taisomieji biudžetai, nes teisės požiūriu ES biudžetas negali būti deficitinis. Be biudžeto, Parlamentas turėjo tam tikrų politinių reikalavimų, susijusių su Lisabonos sutartyje nustatytų taisyklių įgyvendinimu, būtent susijusių su nauja nuosavų išteklių sistema, todėl šių reikalavimų klausimu dera žinoti, kad dabar EB paskelbė, jog baigiantis 2011 m. birželio mėn. pateiks oficialią iniciatyvą ir užtikrins, kad su nuosavais ištekliais susiję pasiūlymai būtų svarstomi tuo pat metu, kaip ir būsimos finansinės perspektyvos.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. Balsavau už šią rezoliuciją ir pritariau 2011 m. ES biudžetui. Džiaugiuosi, kad Taryba, Komisija ir Europos Parlamentas galiausiai susitarė, ir tikiuosi, kad tai bus tvarus biudžetas, kurį bus galima visiškai ir nuspėjamai įgyvendinti nuo finansinių metų pradžios. Priėmęs šią rezoliuciją, Europos Parlamentas užtikrina finansavimą ir biudžeto, kuriam pritarė Taryba ir Biudžeto komitetas, tęstinumą. Esu įsitikinusi, kad buvo būtina skirti daugiau lėšų švietimui, moksliniams tyrimams ir naujovėms, nes ES reikia didinti savo efektyvumą ir konkurencingumą, kad galėtų išbristi iš finansų ir ekonomikos krizės. Kad pasiektų šį tikslą, ESW privalo parengti ilgalaikę strategiją, o šis biudžetas turėtų būti jos dalis.

 
  
MPphoto
 
 

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu. (EL) Tai, kad Europos Parlamentas patvirtino 2011 m. Bendrijos biudžetą, kurį vos prieš kelias dienas atmetė, patvirtina, kad visa procedūra tėra prastai nustatytas nukreipimo nuo biudžeto esmės žaidimas, kuriuo siekiama geriau tarnauti stambiajam verslui, šiam stengiantis perkelti ekonomikos krizės ir daugėjančių imperialistinių intervencijų naštą darbuotojams. Kartu šis gerai apgalvotas žaidimas atskleidė smarkią imperialistų konkurenciją ir tai, kad Bendrijos institucijos varžosi dėl pozicijos, kas, priėmus Lisabonos sutartį, gali geriau tarnauti plutokratijos interesams. Prieš tam tikrą laiką jau buvo priimtas sprendimas sumažinti bet kokius minimalius asignavimus, kuriuos buvo galima panaudoti vargingiems ūkininkams, darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims,, ir padidinti asignavimus, skiriamus tiesiogiai monopolistinėms grupėms, civilinių ir karinių intervencijų tarnyboms ir infrastruktūroms bei darbininkų klasei ir paprastų žmonių judėjimams persekioti ir slopinti.

Tokiais triukais, kaip šie, politiniams kapitalo atstovams nepavyks apsisaugoti nuo apkalbų. Jų vaidmuo kasdien tampa aiškesnis. Darbo klasė ir paprasti žmonės stiprina kovą su ES politika ir buržuazinėmis vyriausybėmis ir taip sukuria naujas perspektyvas paprastų žmonių ekonomikai, kuri tenkins jų, o ne kapitalo, poreikius.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Rengiant 2011 m. biudžetą vėl prasidėjo realios politinės Parlamento narių ir valstybių narių vyriausybių derybos. Dabar, kai yra mažinamas biudžetas, valstybių narių vyriausybėms atstovaujanti Europos Sąjungos Taryba norėjo Europos Sąjungą priversti dalyvauti taikant griežto taupymo priemones, kurias Europos šalys pačios nusistato. Nors Europos Parlamentas, taip pat Komisija, atvirkščiai, norėjo, kad iš krizės būtų brendama taikant savanorišką politiką, vis dėlto jis palaikė Tarybos poziciją ir taip aiškiai parodė esąs solidarus su valstybėmis narėmis. Mainais į šią nuolaidą Parlamentas norėjo, kad vyktų diskusija dėl Europos Sąjungos išteklių ir visų pirma dėl galimybės turėti nuosavų lėšų nepriklausomai nuo valstybių narių įnašų. Iš pradžių Taryba buvo bekompromisė, tačiau galiausiai nusileido mūsų teisėtiems reikalavimams. Tai yra priežastis, dėl kurios mes, kiti Parlamento nariai ir aš, galėjome duoti savo sutikimą dėl šio biudžeto, kurio užmojai apsiriboja artimiausiu laikotarpiu, tačiau jis vis tiek yra biudžetas, kuriuo Europos Sąjungos politikai turi būti atvertos ateities perspektyvos.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Balsavau už 2011 m. biudžeto patvirtinimą. Šis biudžetas buvo tvirtinamas nauja tvarka, kurią numato Lisabonos sutartis. Šios ilgos ir nelengvos derybos ieškant susitarimo dėl 2011 m. biudžeto rodo, kad įsigaliojus naujiems biudžeto formavimo principams būsime priversti ieškoti racionalių institucinių kompromisų svarbiausiais ES politikos klausimais. Europos Parlamentas pirmąkart po naujosios sutarties įsigaliojimo pasinaudojo jam suteiktomis galiomis visapusiškai dalyvauti ES biudžeto formavime. Nepavykęs pirmasis bandymas susitarti ir įtraukti teisėtus EP reikalavimus rodo, kad dar esama institucinės priešpriešos, ko iš esmės neturėtų būti ir kas sukelia kliūčių efektyviam instituciniam bendradarbiavimui. Visų ES institucijų tikslas yra užtikrinti kuo sklandesnį procesą priimant visai ES ir jos piliečiams itin svarbius susitarimus. Todėl manau, kad ateityje turi būti iš esmės keičiami patys institucijų darbo principai, ir kad Europos Parlamento įtraukimas į visus derybų etapus, ypač biudžete, turi būti laikomas itin svarbiu atstovaujamosios demokratijos principo įgyvendinimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Baudis (PPE), raštu. (FR) Europos Sąjunga turi pasiskirti biudžetą, tolygų savo užmojams. Ji turi nepasiduoti krizei – turi atlaikyti sunkumus, su kuriais susiduria. Esant Lisabonos sutarčiai, Parlamentas dabar naudojasi tokiomis pat sąlygomis, kaip Taryba, ir pasireiškė kaip iniciatyvi jėga. Balsavau už 2011 m. biudžetą, nes, kaip Parlamento nariai, privalome nurodyti Europai aiškią politinę kryptį. 2011 m. Europa stengsis išlaikyti savo prioritetų kryptį į tikslą. Vėliau bus galima peržiūrėti jos finansinius poreikius, kad būtų galima įgyvendinti naujas jos galias. Nepaisydamas sudėtingų ekonominių aplinkybių, Parlamentas sugebėjo užsitikrinti tvirtą valstybių narių įsipareigojimą.

Parlamento pasiūlymu 2011 m. Komisija pradės diskusijas dėl įvairių rūšių nuosavų išteklių, kurių Europai reikia, kad ateityje užsitikrintų savo finansinį savarankiškumą. Tačiau esu labai susirūpinęs dėl to, kad Parlamentas nerado bendro sutarimo dėl papildomo finansavimo, kurio nuo 2012 m. reikės ITER projektui. Eksperimentiniam termobranduoliniam reaktoriui, pavyzdiniam tarptautinių mokslinių tyrimų ir Europos mokslinio dinamizmo projektui, būtų galima panaudoti nepanaudotas ir perteklines 2011 m. biudžeto dalis.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) Parlamentas, puikiai pateisinęs save derybose su Taryba dėl 2011 m. biudžeto, dėl kitos daugiametės finansinės programos rengimo sąlygų ir nuosavų Europos Sąjungos išteklių, pralaimėjo kovą. Gruodžio mėn. sesijoje patvirtinę 2011 m. biudžetą parodėme, kad Taryba buvo teisi. Mūsų nuogąstavimai buvo susiję ne su skaičiais, o greičiau su politiniais reikalavimais. Mes nepamiršome savo septynių reikalavimų, patvirtintų praėjusioje mėnesinėje sesijoje. Teigiamas dalykas tas, kad 2011 m. pavasarį Komisija taip pat pateiks pasiūlymą nuosavų išteklių klausimu. Parlamentas bus įtrauktas į šias diskusijas, nes jis nori dalyvauti tose diskusijose, kurių reikia rengiant finansines perspektyvas. Tačiau tebereikia nustatyti sąlygas, todėl kova dėl to, kad šioje srityje būtų laikomasi bendro sprendimo procedūros, vos tik prasidėjo.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Tai, kad Parlamentas patvirtino 2011 m. ES biudžetą, rodo, jog prasidėjus Komisijos ir teisėkūros institucijos dialogui reikalus galima tvarkyti taip, kad tai būtų abipusiai naudinga. Komisija suprato, kad dabar Europos Parlamentas turi svaresnį žodį Europos Sąjungos finansų srityje, ir nusprendė, nors ir vėliau, atsižvelgti į šią situaciją. Biudžete praktiškai neviršijamos Tarybos nustatytos ribos, tačiau kartu jame taip pat nustatomi tam tikri teisėkūros prioritetai. Prieš susitariant buvo keista situacija, nes buvo visokiausių strategijų ir programų, iš viso neparodytų kitų metų biudžeto prognozėse. Šios strategijos ir programos negali likti popieriuje, nes jos padėtų tik išryškinti pačios Europos Sąjungos priimtų teisės aktų nenuoseklumą ir pasitikėjimo jais stoką.

Akivaizdu, kad negalėsite rengti jaunimo, inovacijų ir mokslinių tyrimų rėmimo programų ir negalėsite pretenduoti būti aktyviais pasaulio užsienio politikos dalyviais, jei neturėsime visiems šiems planams finansuoti skirtų lėšų. Parlamentas sėkmingai ginčijosi su Taryba dėl būtinybės atlikti reguliarius naujų teisės aktų ir jų finansavimo vertinimus. Kadangi atstovus tiesiogiai rinko Europos Sąjungos piliečiai, mokesčių mokėtojams svarbu išsiaiškinti, ar jų pinigai leidžiami tinkamai.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Esu patenkinta šiandien patvirtintu biudžetu, nes jame išlieka spalio mėn. Parlamento nustatytos prioritetinės kryptys, pagal kuriais stiprinamos tokios svarbios sritys, kaip švietimas, jaunimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos. Būtina suteikti ES tvarų biudžetą, kurį būtų galima visiškai ir iš anksto numatomu būdu įgyvendinti nuo finansinių metų pradžios, o ne laikiną vienos dvyliktosios dalies sistemą, dėl kurios iškiltų grėsmė jos politikos priemonių įgyvendinimui. Ne mažiau svarbu siekti patvirtinti biudžetą, krizės laikotarpiu pagrįstą vizija ir stiprinančiu sritis, kuriomis būtų prisidedama prie ekonomikos augimo ir daugiau ir geresnių darbo vietų, pvz., mokslo ir inovacijų, kūrimo. Tik dėl plataus užmojo biudžeto Europoje bus įmanomas ekonomikos atsigavimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédéric Daerden (S&D) raštu. – (FR) Dėl 2011 m. biudžeto buvo balsuojama jaučiant atsakomybę, kartėlį ir įsitikinus. Atsakomybė: Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija ir Parlamentas, balsuodami už šį biudžetą, prisiėmė atsakomybę už tai, kad būtų išvengta institucinės aklavietės ir nereikėtų griebtis laikinos vienos dvyliktosios dalies sistemos. Kartėlis: pralaimima kova dėl bendro sprendimo procedūros biudžeto klausimais. Nepaisant Parlamento nuolaidų, tam tikros valstybės narės, kurios, kitaip nei aš, netiki Europos biudžeto pridėtine verte, liko nelanksčios. Įsitikinimas: Europos Sąjungos ateitis priklauso nuo naujų nuosavų išteklių ir finansinių sandorių mokesčio. Mums reikia Komisijos ir reikia, kad ji būtų įsipareigojusi tai daryti, jei ketiname įgyvendinti šį svarbiausią tikslą. Mums reikia Prekybos ir transporto lengvinimo (TTF) ir 2011 m. biudžeto, todėl susilaikiau balsuojant dėl Žaliųjų pateikto pakeitimo šiuo klausimu, kuris buvo simbolinis, tačiau neatsakingas. TTF pernelyg svarbus klausimas, kad juo būtų galima juokauti laikantis politinės pakeitimų, kurio pirminio autoriaus nėra ir kurio biudžeto eilutė yra nulinė, teikimo strategijos. Tuo iš pradžių buvusiu socialistų pakeitimu buvo siekiama paspartinti šią diskusiją atliekant biudžeto procedūrą, tačiau jei šiandien jis būtų buvęs patvirtintas, tai reikštų Europos Sąjungos be biudžeto pasirinkimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Christine De Veyrac (PPE), raštu. (FR) Balsavau už biudžetą, kurio padidėjimo, palyginti su 2010 m., beveik nėra, kad parodyčiau, jog Parlamentas gali parodyti brandumą ir atsakingumą ekonomikos krizės, kenkiančios nacionalinių vyriausybių darbui, sąlygomis. Neteisinga pradėti didinti 2011 m. biudžetą tuo metu, kai dauguma valstybių narių pradeda griežtos biudžeto kontrolės laikotarpį. Esu patenkinta, kad po įtemtų įvairių institucijų derybų šiuo klausimu pasiektas kompromisas ir kad išvengėme 2011 m. biudžetinės krizės.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, susijusį su nauju 2011 m. biudžeto projektu, nes jame didinamas finansavimas sritims, kurios buvo nurodytos kaip Europos Parlamento prioritetai, pvz., švietimui, inovacijoms, konkurencingumui ir sanglaudai augimui ir užimtumui skatinti, taip pat gamtinių išteklių išsaugojimui ir valdymui.

 
  
MPphoto
 
 

  Göran Färm (S&D), raštu. (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, šiandien balsavome už 2011 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą. Tai ribotas biudžetas, tačiau ir jame yra svarbių investicijų į mokslinius tyrimus, jaunimui skirtas iniciatyvas ir reikiamas Palestinai skirtas pagalbos iniciatyvas, taip pat juo suteikiama galimybė sukurti naują ES išorės veiksmų tarnybą ir įsteigti naujas finansų priežiūros įstaigas.

Tačiau susilaikėme per balsavimą tiek dėl teksto, tiek dėl siūlomų biudžeto eilučių, susijusių su naujais nuosavais ES skirtais ištekliais. Esame už ES nuosavų išteklių sistemos peržiūrą ir finansinių sandorių mokesčio klausimo nagrinėjimą, tačiau manau, kad šiuo metu turime per mažai informacijos, kad galėtume patvirtinti išsamią poziciją šiuo klausimu.

Kad ir kokio pavidalo galėtų tapti nauja ES pajamų sistema, norėtume pabrėžti, kad ji neturėtų turėti įtakos biudžetui, taip pat pagal ją turėtų būti laikomasi valstybių narių kompetencijos apmokestinimo srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) 2011 m. biudžetas bus pirmasis biudžetas, dėl kurio susitarta įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Nors šiame susitarime, atsiradusiame pagal naują bendro sprendimo procedūrą, nesprendžiamos visos Europos Parlamento problemos, jis yra bendro Europos Sąjungos biudžeto prioritetų supratimo pagrindas. Atsižvelgiant į naujus sunkumus, su kuriais susiduria Europos Sąjunga, tampa itin svarbu, kad būtų veikianti priemonė, kuria Komisijai būtų suteikta galimybė teikti biudžeto pakeitimus, kai atidėto finansavimo nepakanka strateginiams tikslas pasiekti, būtent pagal prioritetus, nustatytus strategijoje „Europa 2020“.

Lygiai taip pat Europos Parlamento ir Tarybos uždavinys bus rasti bendrą pagrindą greitai ir veiksmingai reakcijai, kuria būtų sudaromos sąlygos labiau lygybe grindžiamai ir konkurencingai Europos Sąjungai, gebančiai atlaikyti naujus sunkumus.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Diskusijų dėl 2011 m. biudžeto rezultatas buvo iš anksto numatytas, atsižvelgus į Tarybos ir pagrindinių Parlamento frakcijų atsakomybę, tiek apibrėžiant ir patvirtinant dabartinę daugiametę finansinę programą, tiek patvirtinant paskesnius biudžetus, kuriuos ji turės apimti.

Tačiau šiuo susitarimu nepašalinama, o tik sustiprinama daug šiam biudžetui pavojingų priežasčių, kurias čia palikome. Atsižvelgiant į smarkėjančią ekonomikos ir socialinę krizę, didėjantį nedarbą ir blogėjančias milijonų žmonių sąlygas, – prie to daug prisidedama tikro socialinio terorizmo planais, kuriuos ES ketina primesti valstybėms narėms, – mes visi dar kartą ketiname išsiaiškinti, kokia yra tikroji liaupsinamo Europos solidarumo reikšmė: biudžetu, kuris neviršija 1 proc. Bendrijos BNP (bendrųjų nacionalinių pajamų), negalima atlikti jo turto perskirstymo funkcijos ir negalima užtikrinti ekonominės ir socialinės sanglaudos, o dėl to neabejotinai išryškės kenksmingas ES vykdomos politikos poveikis. Dar kartą primename, kad šiam biudžetui yra alternatyva, kuri yra ne tik galima, bet ir tikrai būtina. Reikalinga alternatyva, kuri apimtų reikšmingą Bendrijos biudžeto, grindžiamo valstybių narių įnašais, didinimą pagal jų BNP.

 
  
MPphoto
 
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. (GA) Palankiai vertinu Europos Parlamento ir 27 valstybių narių vyriausybių susitarimą, ypač dėl to, kad jei nebūtų šio susitarimo, vėluotų išmokos, kurias Airijos ūkininkai gaus kitais metais.

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D), raštu.(PL) Grėsmė, kad gali būti pradėtas taikyti preliminarus 2011 m. biudžetas, paskatino Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą intensyvinti diskusijas, kurių rezultatą – biudžeto projektą, dėl kurio šiandien balsavome, – galima laikyti pragmatišku kompromisu. Dviejų institucijų vedamos derybos baigėsi tuo, kad buvo įtraukta dauguma pasiūlymų, kuriuos rėmė Parlamentas. Gavome Tarybos patikinimą, kad ji nori bendradarbiauti nustatant 2014–2020 m. finansinę programą, kuri bus praktinis Lisabonos sutarties nuostatų įgyvendinimas. Parlamentas šiuo klausimu taip pat susitarė su Vengrijos, Lenkijos, Danijos ir Kipro ministrais pirmininkais, kitaip tariant, tomis valstybėmis narėmis, kurios kitus dvejus metus pirmininkaus ES Tarybai. Taip pat esame patenkinti Tarybos sprendimu Europos Sąjungos biudžete lankstumo priemonę išlaikyti 0,03 proc. ES BVP lygio. Šiomis lėšomis bus galima finansuoti itin svarbias išlaidas, kurios nebuvo numatytos vedant derybas dėl ankstesnės finansinės programos, pvz., Europos išorės veiksmų tarnybos ir GALILEO sistemos. Parlamento nuolaida – diskusijų dėl būsimų Europos Sąjungos finansų šaltinių, kurių taip pat reikalauja Europos Komisija, atidėjimas. Nacionalinių įnašų į Europos Sąjungos biudžetą mažinimo idėja žlugo stebint ryžtingai opozicijai iš valstybių narių grupės, kuri bijojo viešosios nuomonės reakcijos. Mes neabejotinai grįšime prie šios diskusijos klausimo 2011 m. vasarą, kai Komisija pristatys keletą naujų ES finansavimo galimybių.

 
  
MPphoto
 
 

  Julie Girling (ECR), raštu. (JK konservatorių delegacijos vardu) Šiandien JK konservatoriai balsavo prieš 2,9 proc. biudžeto padidinimą, nes manome, kad kai nacionalinės sostinės ieško būdų mažinti savo deficitus arba gerinti savo fiskalinę padėtį, Parlamento nariams nedera reikalauti didinti Europos lėšų panaudojimą. Kaip įrodinėja kai kurie Parlamento nariai, griežto taupymo laikotarpiu ES biudžeto negalima naudoti kaip nacionalinių biudžetų priedo; greičiau jame turėtų atsispindėti sunki padėtis, į kurią yra patekusios ES valstybės narės. Štai kodėl konservatoriai iš pradžių pateikė pakeitimą, kuriame reikalaujama mokėjimus ilgam laikui įšaldyti 2010 m. lygio, nes tai yra žingsnis, kuriuo būtų daug nuveikta siekiant piliečius užtikrinti, kad ES atlieka savo darbą siekdama užtikrinti ilgalaikių viešųjų išlaidų kontrolę ir tvaresnį jų pagrindą.

 
  
MPphoto
 
 

  Estelle Grelier (S&D), raštu. (FR) Šiandieninis 2011 m. biudžeto patvirtinimas išryškino dvejopą Europos Parlamento nesėkmę. Jo patvirtintas biudžetas per mažas: +2,91 proc. yra gerokai mažiau nei numatyta per pirmąjį jo svarstymą (+6 proc.) ir pirminiame Komisijos pasiūlyme (+5,8 proc.). Patvirtintos sumos yra tokios pačios, kokios buvo pasiūlytos, nepaliekant jokios atsargos Tarybai derėtis, vargu ar nuraminančios galimybės derėtis dėl būsimų biudžetų požiūriu. Nuo tada, kai buvo įgyvendinta Lisabonos sutartis, Parlamentas kartu su Taryba dalyvavo bendro sprendimo biudžeto klausimais procedūroje: iki šiol negaudami jokių tikslių įpareigojimų dėl vaidmens, kurį mes, kaip Parlamento nariai, turėsime rengiant kitą finansinę programą ir pateikiant reikalingas pastabas dėl naujų nuosavų išteklių, rizikuojame leisti Tarybai tapti Europos projekto ateities valdove ir šeimininke. Taigi, žinant kai kurių valstybių narių nusistatymą, yra realus pavojus, kad šis projektas merdės. Mane labiausiai liūdina Europos dešiniųjų elgesys, nes jie buvo daugiau nei pasiryžę derybų pradžioje viską mesti tą pačią minutę, kai valstybių ir vyriausybių vadovai pradės skambinti telefonais. Kiekvienas susidarys savo nuomonę apie tokio pasikeitimo politinį nuoseklumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE), raštu.(PL) Džiaugiuosi, kad aiškiai balsų dauguma buvo patvirtintas 2011 m. ES biudžetas. Europos Parlamentui ir ES Tarybai susitarus atsirado galimybė išvengti preliminaraus biudžeto naudojimo, dėl kurio galėtų nukentėti ES sanglaudos ir žemės ūkio politikos vykdymas. Ypač gera naujiena Lenkijos vietos vyriausybėms, ūkininkams ir verslo žmonėms, kurių vis daugiau pasinaudoja Europos Sąjungos fondais, yra tai, kad, nepaisant ekonomikos krizės, išmokos padidės 2,91 proc., palyginti su 2010 m. Taip pat esu patenkinta, kad padidintos lėšos, skiriamos Parlamento patvirtintoms prioritetinėms sritims, įskaitant jaunimą, švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Constance Le Grip (PPE) , raštu. (FR) Balsavau už naują biudžetą, taip pat esu patenkinta, kad Europos institucijos galiausiai rado tam tikrą bendrą poziciją. Šiuo balsavimu Europos Parlamentas siekia Europos Sąjungai suteikti stabilų biudžetą, kurį būtų galima pradėti taikyti iškart nuo 2011 m. pradžios ir taip išvengti būtinybės naudotis laikinąja vienos dvyliktosios sistema, dėl kurios kiltų grėsmė daugelio Europos politikos priemonių įgyvendinimui. Tačiau apgailestauju, kad trūksta lankstumo, kuris nustatomas šiuo nauju biudžetu, taip pat dėl tam tikrų frakcijų, ypač socialistų, apsisprendimo rizikuoti ITER – vieninteliu fundamentaliu ilgalaikiu mokslinių tyrimų projektu, kuriame Europos Sąjunga atlieka pagrindinį vaidmenį, atidedant balsavimą dėl jo finansavimo. Atsisakydami 600 mln. EUR kreditų, iš kurių galima finansuoti ITER krizės aplinkybėmis, kai trūksta Europos viešųjų pinigų, socialistai parodė savo neatsakingumą bei nenuoseklumą ir kelia pavojų strateginiam projektui, pagal kurį kuriamos darbo vietos.

 
  
MPphoto
 
 

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu.(PL) Esu patenkinta, kad, nepaisant daugybės nesklandumų, po Tarybos atliktų pakeitimų buvo galima susitarti dėl 2011 m. ES biudžeto ir jį patvirtinti. Tai labai svarbu atsižvelgiant ne tik į tai, kad buvo išvengta preliminaraus biudžeto, bet ir daugiausia į tai, kad galime būti tikri dėl išlaidų, susijusių su sanglaudos politika, kuri nepaprastai svarbi ES gyventojams ir visų pirma Europos Sąjungos fondų gavėjams, programavimo. Be to, norėčiau pabrėžti, kad sanglaudos politikai skiriamos lėšos buvo padidintos 10 proc. Svarbu, kad sudarėme politinį susitarimą. Tai darydami parodėme Europos solidarumą ir taip dabar 2011 m. užsitikriname finansinį stabilumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. (FR) Šiandien balsavau už pranešimą dėl 2011 m. biudžeto. Po ilgų derybų mums pavyko sudaryti susitarimą, kuris tenkina Parlamentą. Iš tiesų Parlamentas laukia, kada bus įgyvendintos Lisabonos sutarties nuostatos. Sutartyje numatyta nuostata dėl mūsų institucijų dalyvavimo derybose dėl kito ilgalaikio biudžeto ir šis pakeitimas turėtų būti patvirtintas visais lygiais. Be to, Parlamentas norėjo 2011 m. biudžete išsaugoti tam tikrus rezervus. Konkretus pavyzdys – 2011 m. biudžete Europos policijos koledžui (CEPOL) atidėta 425 000 EUR suma, kurią dabar galima leisti naudoti tik tam tikromis sąlygomis. Todėl, Parlamentui atsisakius patvirtinti agentūros biudžeto įvykdymą, agentūra turės įgyvendinti Parlamento narių rekomendacijas, kad būtų galima priimti sprendimą dėl išsamaus CEPOL biudžeto paskirstymo 2011 m.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) 2011 m. biudžetas, pirmasis biudžetas, kurį kruopščiai patikrinti buvo suteikta teisė Parlamentui, buvo priimtas tik siekiant parodyti, kiek mažai galių turi mūsų asamblėja. Jis nepasitenkina neoliberialiomis kontrreformomis ir darbu finansų rinkų, o ne piliečių, kurie jį išrinko, labui ir nueina tiek toli, kad dėl skubumo kapituliuoja. Nepalengvinsiu šios užduoties savo balsu.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Po intensyvių derybų galiausiai buvo galima susitarti dėl 2011 m. biudžeto; šis biudžetas nėra idealus, vis dėlto tai yra dokumentas, kuriuo suteikiama galimybė pasiekti ES pasiūlytus tikslus. Šiame šiandienos mėnesinėje sesijoje patvirtintame Bendrijos 2011 m. biudžete didinamas finansavimas tokiems Europos Parlamento nustatytiems prioritetams, kaip švietimas, inovacijos ir Artimųjų Rytų ir Palestinos taikos procesas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Įvertinus aibę Europos Parlamento ir Europos Komisijos biurokratų, dėl šios rezoliucijos bėgant laikui Europos bendrija priartės prie gerai apsvarstyto ir veiksmingo EB lėšų paskirstymo. Atidžiai išnagrinėjau pranešime pateiktus pareiškimus ir esu patenkintas galėdamas išsiaiškinti, kad kai kurie asmenys Parlamente supranta, jog pinigus reikia naudoti laiku, o ne tada, kai yra per vėlu. Balsavau už.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Kaip buvo paskutinio pasiūlymo didinti 2011 m. biudžetą atveju, Europos piliečių interesais turėjau pasipriešinti ir šiam pasiūlymui. Neįmanoma suprasti, kaip ES gali leisti sau didinti savo biudžetą, kai visoje Europoje įgyvendinamos griežto taupymo programos. Paskutinis didinimas pateisinamas remiantis Lisabonos sutarties įsigaliojimu ir ja steigiamomis naujomis institucijomis, pvz., Europos išorės veiksmų tarnyba. Būdama labai įžvalgi, Austrijos laisvės partija balsavo prieš Lisabonos sutartį, kuria, nors ir įgyvendinti keli naudingi dalykai, visų pirma prisidėta prie biurokratizmo ir piliečių išlaidų didėjimo. Todėl nepritariau 2011 m. biudžetui.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Morin-Chartier (PPE), raštu. (FR) Palaikiau 2010 m. gruodžio 15 d., trečiadienio, balsavimą, kuriuo po antradienį vykusių diskusijų per posėdį Strasbūre patvirtintas 2011 m. biudžetas. Patvirtintame biudžete numatytas ir didesnis daugumos Parlamento nustatytų prioritetų finansavimas, nors ir atsižvelgiama į Tarybos nustatytas visuotines ribas. Per šių metų derybas dėl biudžeto mano kolegos Europos Parlamento nariai taip pat susitarė su Taryba ir Komisija dėl kelių su biudžetu susijusių politinių reikalavimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Europos Vadovų Tarybos iš dalies pakeistame biudžeto projekte nevisiškai atsispindi Parlamento išdėstyti poreikiai ir reikalavimai, tačiau pirmus kelis 2011 m. mėnesius Europos Sąjunga negali būti palikta be patvirtinto biudžeto. Todėl gruodžio 6 d. surengtame trišaliame susitikime Komisija, Taryba ir Parlamentas rado tinkamą kompromisą dėl biudžeto, kurį galima įgyvendinti be apribojimų nuo pat 2011 finansinių metų pradžios. Balsavau už, nes atsakinga pozicija atitinka Parlamento pastangas suteikti Europos Sąjungos piliečiams atitinkamus finansinius išteklius, kaip tai patvirtina bendro pareiškimo dėl mokėjimų asignavimų patvirtinimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už Parlamento rezoliuciją, nes maniau, kad nors biudžeto projektas su Tarybos pakeitimais ne iki galo patenkina realų tvaraus, nuoseklaus ir veiksmingo Europos Sąjungos biudžeto poreikį, buvo pasiektas Parlamento tikslas suteikti Europos Sąjungai biudžetą, kurį būtų galima visiškai ir laikantis plano įgyvendinti, pradedant nuo finansinių metų pradžios.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Balsavau už Parlamento rezoliuciją, nes sutikau, kad nors biudžeto projektas su Tarybos pakeitimais ne iki galo patenkina realų tvaraus, nuoseklaus ir veiksmingo Europos Sąjungos biudžeto poreikį, Parlamento tikslas buvo suteikti Europos Sąjungai biudžetą, kurį būtų galima visiškai ir laikantis plano įgyvendinti nuo finansinių metų pradžios.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. (FR) Pastarąjį mėnesį buvo ypatingas momentas, kai visos frakcijos prisiėmė atsakomybę, kad pasiektų politinį susitarimą, be 2011 m. biudžeto, dėl būsimo ES finansavimo. Taigi, po viso triukšmo, kurį jos kėlė vykstant deryboms, trys pagrindinės frakcijos pateko į finišo tiesiąją. Europos Parlamentas, nors yra gavęs naujas galias, tiesiog praleido progą pasirodyti savo sprendimus biudžeto klausimais priimančio subjekto vaidmeniu. Tarybai pirmininkaujančios Belgijos mums parodytas Belgijos ministro pirmininko laiškas, kuriame garantuojama, kad Sutarties bus laikomasi (taip!) ir kad Parlamentas bus įtrauktas į tolesnes diskusijas, nėra jokia garantija, kad bus pasiektas tinkamas politinis rezultatas. Mūsų balsavimas prieš atspindi praleistą progą ir peržiūros sąlygą, kurios laikysimės.

Geriausia priemonė tai pasiekti – taikyti tą patį metodą, kaip konvencijos atveju, kad būtų galima suburti Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus, nacionalines vyriausybes ir Europos Komisiją. Dėl didžiulio ITER projekto, kuriam reikia ir toliau reikės pernelyg didelių lėšų sumų, nesigailime, kad jis buvo atidėtas. Mes vėl pabandysime parodyti finansų švaistymą, kurį projektas reiškia, kai tik bus sugrąžinamas ant EP Biudžeto komiteto stalo.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Ketiname patvirtinti 2011 m. Europos Sąjungos biudžetą, kuris pirmą kartą rengiamas pagal naują Lisabonos sutarties tvarką. Džiaugiuosi Europos Parlamento vaidmens šiuo klausimu patvirtinimu ir pritariu pagrindiniams prioritetams, pabrėžiamiems dokumente, dėl kurio šiandien balsuojame. 2011 m. ypatingą dėmesį reikia skirti jaunimo, švietimo ir judumo temai – prioritetui, į kurį buvo atsižvelgta visuose biudžeto skirsniuose. Mums reikia investuoti į savo jaunimą ir į visų Europos piliečių mokymą, t. y. įgyvendinant Mokymosi visą gyvenimą, Erasmus Mundus ir EURES programas.

Taip pat būtina remti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir didinti MVĮ, kaip mūsų ekonomikos dinamiškumo didinimo variklio, vaidmenį. Žinodamas sanglaudos politikos, kaip visa apimančio visų Europos politikos sričių elemento, svarbą, pritariu planuojamam jos įtraukimui į dokumentą, kuris yra pagrindas sėkmingai įgyvendinti šią politiką. Dėl išdėstytų priežasčių ir dėl to, kad manau, jog Europos Sąjunga išgyvena laikotarpį, kuriuo reikia labiau stengtis padaryti Europą stipresnę bei konkurencingesnę ir kartu išsaugoti poreikį intensyvinti tarpinstitucinį dialogą, balsuoju už šį Parlamento pateiktą projektą.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Ulmer (PPE), raštu. (DE) Balsavau už šį pranešimą. Derybose su Taryba Parlamentas parodė savo dantis. Praėjusiais metais, atsižvelgdama į Lisabonos sutartį, Taryba Parlamentui padarė reikšmingų nuolaidų. Šiame sprendime dėl biudžeto Parlamentas priartėjo prie Tarybos pozicijos. Atrodo, kad šis kompromisas yra tinkamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Vaughan (S&D), raštu. Dėl 2011 m. biudžeto buvo nuspręsta sunkiais ir nestabiliais laikais. Šiuo metu, kai matome didelį valstybių narių biudžetų išlaidų mažinimą, dabar labiau negu kada nors anksčiau svarbiau užtikrinti, kad Europai būtų suteikti ištekliai krizės padariniams įveikti. Visoje mano rinkimų apygardoje galima matyti ES finansavimo naudą ir suteikti pagalbą tiems, kurie nukentės dėl dabartinės JK įgyvendinamos mažinimo ir naikinimo politikos.

Tačiau šiame biudžete yra dalių, su kuriomis negaliu sutikti. Pvz., nemanau, kad dera balsuoti už švaistūniškas žemės ūkio subsidijas ir reprezentacinių išlaidų didinimą. Manau, kad šiuo neužtikrintu ekonominiu laikotarpiu lėšų panaudojimo srityje svarbu rodyti santūrumą. Būtent dėl šios priežasties nusprendžiau susilaikyti per balsavimą dėl 2011 m. biudžeto. <BRK>

 
  
MPphoto
 
 

  Glenis Willmott (S&D), raštu. Europos Parlamento nariai leiboristai balsavo prieš biudžeto paketą, nes tokiu metu, kai taip smarkiai mažinamos šalies viešosios išlaidos, nemanome, kad būtų tikslinga didinti ES biudžetą.

Žinoma, mes nepritariame būdui, kuriuo daugelis vyriausybių, mažindamos viešąsias išlaidas, rizikuoja savo ekonomika. Tačiau tai nereiškia, kad turėtume automatiškai pritarti bendrų Europos Sąjungos išlaidų didinimui.

Kitais metais ES darys labai daug svarbių darbų, daugeliu atvejų teikdama paramą toms sritims, kurios bus daugiausia nukentėjusios nuo vidaus išlaidų mažinimo. Tačiau kai reikės naujų išlaidų, manau, bus įmanoma rasti sutaupytų lėšų siekiant išlaisvinti pinigus svarbiems projektams.

Atsižvelgiant į spaudimą, kurį patiria vidaus ekonomika, šios derybos dėl biudžeto galėjo būti proga įkalbėti ES lyderius sutvarkyti švaistūnišką ES išlaidavimą tokiose srityse, kaip žemės ūkio subsidijos, kuriomis dažnai kenkiama tų pačių šalių, kurioms padėti nustatomas ES tarptautinės pagalbos biudžetas, ekonomikai. Tačiau šiame biudžete šios subsidijos paliekamos iš esmės nepaliestos.

Šiomis aplinkybėmis Europos Parlamento nariai leiboristai negalėjo pritarti ES biudžeto didinimui.

 
  
  

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0353/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Nyderlandai paprašė suteikti pagalbą 613 darbuotojų, atleistų iš dviejų įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame NACE 2 red. 46 skyriui (didmeninė prekyba, išskyrus variklines transporto priemones ir motociklus), NUTS 2 lygio Nyderlandų Šiaurės Olandijos regione, balsavau už rezoliuciją, nes sutinku su Europos Komisijos pasiūlymu ir atitinkamais Europos Parlamento pateiktais jo pakeitimais. Taip pat pritariu tam, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) veiklą ir papildomą naudą reikėtų įvertinti atsižvelgiant į bendrą programų ir kitų įvairių priemonių, kurios sukurtos pagal 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinį susitarimą, vertinimą atliekant 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros procesą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Pagalba dėl restruktūrizacijos ir įmonių perkėlimo atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška, lanksti ir prieinama kaip galima greičiau ir veiksmingiau. Turint omenyje struktūrinius tarptautinės prekybos pokyčius, svarbu, kad Europos ekonomika būtų pajėgi greitai įgyvendinti priemones, skirtas dėl tokių pokyčių nukentėjusiems darbuotojams remti, ir kartu suteikti jiems reikiamus įgūdžius, kad jie galėtų greitai grįžti į darbo rinką. Todėl pagalba turėtų būti teikiama individualia tvarka. Taip pat svarbu pabrėžti, kad ši parama nepakeičia nei priemonių, už kurias paprastai atsako įmonės, nei gali būti skirta įmonėms finansuoti ir restruktūrizuoti. Atsižvelgdamas į tai, kad Nyderlandai paprašė suteikti pagalbą 613 darbuotojų, atleistų iš dviejų įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame NACE 2 red. 18 skyriui (didmeninė prekyba, išskyrus variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais), Šiaurės Olandijos regione, balsuoju už šį pranešimą, arba, kitaip tariant, už EGF panaudojimą Nyderlandams remti.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Dėl finansų ir ekonomikos krizės, kurią išgyvename, ir kartu dėl nuolatinių permainų darbo rinkoje dėl struktūrinių tarptautinės prekybos pokyčių atsirado gausybė nedarbo, kuris daugeliu atvejų yra ilgalaikis, aukų. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas buvo sukurtas tam, kad būtų galima reaguoti į tokius atvejus, kaip šie. Šiuo atveju kalbame apie šiek tiek mažiau nei dviejų milijonų penkių šimtų tūkstančių eurų panaudojimą Nyderlandams siekiant paremti 613 darbuotojų, nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d. atleistų iš darbo dviejose komercinėse ir mažmeninės prekybos įmonėse. Atsižvelgdamas į tai, kad Komisija manė, jog šis prašymas bus tinkamas, kai bus apsvarstytas ir atitiks nustatytus reikalavimus, ir dėl to rekomenduoja šį prašymą patvirtinti, balsavau už.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į socialinį pasaulinės ekonomikos krizės, kuri turėjo ypatingą įtaką užimtumui, poveikį, tinkamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų naudojimas turi lemiamą reikšmę palengvinant daugelio Europos piliečių ir šeimų padėtį, prisidedant prie jų socialinės reintegracijos ir profesinio tobulėjimo, kartu suteikiant naujų išteklių įmonių poreikiams tenkinti ir ekonomikai skatinti. Štai kokiomis aplinkybėmis pateikiamas Nyderlandams skirtas intervencijos planas, susijęs su 613 darbuotojų atleidimu iš dviejų įmonių, vykdančių veiklą sektoriuje, priskiriamame NACE 2 red. 46 skyriui (didmeninė prekyba, išskyrus variklines transporto priemones ir motociklus) NUTS 2 lygmens Nyderlandų Šiaurės Olandijos regione. Taigi tikiuosi, kad Europos institucijos bus labiau pasiryžusios įgyvendinti priemones, kad būtų paspartintas ir pagerintas tokių svarbių EGF lėšų naudojimas, nes šiuo metu panaudojama labai nedidelė jo lėšų dalis. Šiais metais buvo paprašyta tik 11 proc. iš turimų 500 mln. EUR.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES yra solidarumo erdvė, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas jai priklauso. Ši parama būtina siekiant padėti bedarbiams ir nukentėjusiesiems dėl globalizacijos amžiuje vykstančio įmonių perkėlimo. Vis daugiau įmonių persikelia į kitą vietą, pasinaudodamos sumažėjusiomis darbo sąnaudomis keliose šalyse, ypač Kinijoje ir Indijoje, o tai sukelia daug neigiamų padarinių šalims, kurios gerbia darbuotojų teises. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo tikslas – padėti darbuotojams, kurie tapo įmonių perkėlimo aukomis, ir jo vaidmuo yra labai svarbus palengvinant galimybę iš naujo įsidarbinti. Anksčiau EGF naudojosi kitos ES šalys, todėl tikslinga pagalbą suteikti ir Nyderlandams, kurie paprašė EGF panaudoti 613 darbuotojų, atleistų iš dviejų įmonių, vykdančių veiklą sektoriuje, priskiriamame NACE 2 red. 46 skyriui (didmeninė prekyba, išskyrus variklines transporto priemones ir motociklus) NUTS 2 lygmens Nyderlandų Šiaurės Olandijos regione.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Darbuotojams, kurie neteko darbo dėl finansų ir ekonomikos krizės, turėtų būti suteikta galimybė greitai grįžti į darbo rinką. Valstybės narės yra įsipareigojusios imtis atitinkamų priemonių šiems žmonėms paremti. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas šiuo tikslu teikia finansavimą, kurio valstybės narės gali prašyti. Balsavau už šį pranešimą, nes fondo panaudojimas Nyderlandams yra visiškai pateisinamas kaip atitikęs visus kriterijus.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdama į tai, kad Nyderlandai paprašė suteikti pagalbą 613 darbuotojų, atleistų iš dviejų įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame NACE 2 red. 46 skyriui (didmeninė prekyba, išskyrus variklines transporto priemonėmis ir motociklais) NUTS 2 lygmens Nyderlandų Šiaurės Olandijos regione, balsavau už rezoliuciją, nes sutinku su Europos Komisijos pasiūlymu ir atitinkamais Europos Parlamento pateiktais jo pakeitimais.

Taip pat sutinku, kad:

– EGF lėšomis būtų remiamas individualus iš darbo atleistų darbuotojų reintegravimas į darbo rinką, be to, norėčiau pakartoti, kad EGF pagalba neturėtų pakeisti priemonių, už kurias pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus atsako įmonės, taip pat įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

– EGF veikla ir papildoma nauda turi būti įvertintos atsižvelgiant į bendrą programų ir kitų įvairių priemonių, kurios sukurtos 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniu susitarimu, įvertinimą.

Džiaugiuosi, kad Europos Komisija pasiūlė sukurti kitą, ne nepanaudotų ESF, lėšų šaltinį, kad būtų galima reaguoti į dažnus Europos Parlamento pareiškimus, jog būtina nustatyti atitinkamus lėšoms pervesti skirtus biudžeto mechanizmus, atsižvelgiant į tai, kad EGF buvo sukurtas kaip specifinė ir atskira priemonė, turinti savo tikslus ir finansavimo laikotarpius.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Visiškai sutinku su pranešėja B. Matera, kuri džiaugiasi matydama, kad Komisija nuolat randa alternatyvių mokėjimų asignavimų šaltinių, nenaudodama neišnaudotų Europos socialinio fondo lėšų, kaip ne kartą yra raginęs Europos Parlamentas.

Taip pat sutinku su pranešėja, kad pastaraisiais atvejais (verslumo ir inovacijų programos biudžeto eilutė) pasirinkti alternatyvūs šaltiniai nėra patenkinami, nes Komisija, įgyvendindama konkurencingumo ir inovacijų programas, susiduria su dideliais trūkumais. Ekonomikos krizės laikotarpiu šiuos asignavimus iš tikrųjų derėtų padidinti. Todėl pranešėja ragina Komisiją ir toliau stengtis nustatyti tinkamesnes biudžeto eilutes mokėjimams ateityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Nyderlandų pateiktas prašymas suteikti pagalbą iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) susijęs su 613 darbuotojų atleidimu iš dviejų įmonių, vykdančių veiklą sektoriuje, priskiriamame NACE 2 red. 46 skyriui (didmeninė prekyba, išskyrus variklines transporto priemones ir motociklus) NUTS II lygmens Šiaurės Olandijos regione, atitinka visus teisiškai nustatytus tinkamumo kriterijus. Iš tiesų, remiantis 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiančiu 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklos sritis buvo laikinai išplėsta, nes buvo tikimasi įsikišti tokiomis pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės tiesiogiai sudarytomis aplinkybėmis, kaip ši, kai „per 9 mėnesių laikotarpį atleidžiami bent 500 darbuotojų, visų pirma mažosiose ar vidutinėse įmonėse, NACE 2 sektoriuje viename regione arba dviejuose gretimuose NUTS II lygio regionuose“. Todėl balsavau už šią rezoliuciją ir tikiuosi, kad pasinaudojus EGF bus padėta sėkmingai integruoti šiuos darbuotojus į darbo rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Šiuo Europos Parlamento balsavimu: 1) susijusios institucijos raginamos imtis reikiamų veiksmų, siekiant greičiau panaudoti EGF lėšas; 2) primenamas institucijų įsipareigojimas užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF lėšų panaudojimo priėmimo procedūrą suteikiant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą padėti dėl globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės padarinių iš darbo atleistiems darbuotojams, ir pabrėžiama, kad EGF gali atlikti svarbų vaidmenį vėl į darbo rinką integruojant iš darbo atleistus darbuotojus; 3) pabrėžiama, kad, vadovaujantis EGF reglamento 6 straipsniu, turėtų būti užtikrinta, kad EGF lėšomis būtų remiamas pavienių iš darbo atleistų darbuotojų reintegravimas į darbo rinką, ir primenama, kad EGF pagalba neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsako įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. (RO) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų skyrimo informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus darbuotojams, atleistiems iš darbo Nyderlandų Šiaurės Olandijos regione.

Europos IRT sektorius nukentėjo tiek dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, tiek dėl pokyčių pasaulinėje IT rinkoje, ypač dėl gamybos perkėlimo į Kiniją ir Indiją, kurį taip pat atspindi IRT 5 rodiklis.

IRT 5 rodiklis – pagrindinių mokslinių tyrimų rezultatų, susijusių su verslo ciklu, sąnaudų ir biudžetų, skiriamų IRT sektoriui, suvestinė. Šis rodiklis Vakarų Europos atveju nukrito nuo apytikriai 160 vertės 2008 m. rugpjūčio mėn. iki apytikriai 30 vertės 2009 m. balandžio 30 d.

Nyderlandai 613 darbuotojų, atleistų iš dviejų įmonių, priklausančių bendrovei „Randstad“, parengė suderintą individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketą, kaip antai konsultavimas dėl perėjimo iš vieno darbo į kitą, judumo centrų steigimas, atleistų darbuotojų įdarbinimas, profesinio mokymo ir darbo paieškos galimybių teikimas. Bendras reikalingas biudžetas yra 3 934 055 EUR, todėl 2010 m. balandžio 8 d. Nyderlandai pateikė prašymą iš EGF skirti 2 557 135 EUR finansinę paramą.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Ulmer (PPE), raštu. (DE) Balsavau už šį pranešimo projektą. Dar kartą galime padėti ES piliečiams, kurie buvo atleisti iš darbo jų įmonėms susidūrus su sunkumais, susirasti naują darbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Šis prašymas yra tik vienas iš daugelio iš Nyderlandų gautų prašymų, kuriuos neseniai patvirtinome Biudžeto komitete. Žinoma, balsavau už B. Materos pranešimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų panaudojimo Šiaurės Olandijoje iš darbo atleistiems piliečiams paremti. EGF tikslas – skirti finansavimą siekiant padėti dėl globalizacijos darbo netekusiems individualiems piliečiams. Per pastarąsias dvi savaites vykusiose derybose dėl biudžeto Nyderlandų vyriausybė pranoko save savo atkaklia reakcija į teisėtą visada kompromisams pasirengusio Europos Parlamento poziciją. Šiuo metu norėčiau pasakyti, jog atrodo, kad, viena vertus, prašyti dešimčių milijonų eurų ES pagalbos ir, kita vertus, atsisakyti dalyvauti diskusijoje Parlamento pateiktais klausimais yra suderinama su nacionaliniu politikos požiūriu.

 
  
  

Pranešimas: Tadeusz Zwiefka (A7-0360/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, jog ES reikia tvirtesnio bendradarbiavimo santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje. Manau, jog ES reglamentas šioje srityje turėtų būti universalus, t. y. remiantis jo visuotinėmis teisės normų kolizijos taisyklėmis gali būti nustatyta, kad taikytina bet kuri – dalyvaujančiosios valstybės narės, nedalyvaujančiosios valstybės narės arba Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės narės – teisė. ES užsibrėžė tikslą puoselėti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas, todėl siekiant suteikti sutuoktiniams laisvę pasirinkti teisę, su kuria juos sieja glaudūs ryšiai, arba, jei jie nepasirenka teisės, siekiant, kad ši teisė gali būti taikoma jų santuokos nutraukimui arba gyvenimui skyrium, ji turėtų būti taikoma net tuomet, jei ji nėra dalyvaujančiosios valstybės narės teisė. Siekiant didesnio piliečių judumo, reikia daugiau lankstumo ir daugiau teisinio saugumo, kurį gali įtvirtinti naujasis ES reglamentas.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. (IT) Kadangi būtina skubiai spręsti problemas, kurių kyla tarptautinių santuokų nutraukimo atvejais, reikia nustatyti aiškų ir išsamų teisinį pagrindą, kuriuo remiantis būtų reglamentuojama santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytina teisė. Iki šiol dėl nacionalinių taisyklių skirtumų nebuvo teikiama pirmenybė abiejų sutuoktinių lygių galimybių išsaugojimui, be to, nebuvo apsaugoti besiskiriančių tėvų vaikų interesai. Priešingai, šie skirtumai buvo tarsi paskata kuo greičiau kreiptis į teismą. Kaip Europos Parlamento tarpininkė vaikų, dėl kurių ginčijasi skirtingą pilietybę turintys tėvai, atvejais ir remdamasi įgyta savo darbo patirtimi, palaikau šį pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo siekiama suteikti poroms, kurioms tai aktualu, teisinį tikrumą ir užtikrinti numatomumą bei lankstumą.

Vienas į šio reglamento tekstą įtrauktų naujoviškų sumanymų yra galimybė prieš santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą, per jį ir po jo konsultuotis su šeimos tarpininku. Ši galimybė įtraukta ne tik todėl, kad šis asmuo gali labai padėti teikdamas porai informaciją apie įvairius santuokos nutraukimo būdus ir sąlygas bei spręsdamas jų nesutarimus, bet ir todėl, kad taip siekiama apsaugoti susijusių vaikų teises padedant sutuoktiniams pasirinkti tinkamus ir taikius sprendimus, kad būtų apsaugota jų vaikų gerovė.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Kai pradedama kalbėti apie Europos taisyklių, taikytinų santuokos sričiai, suderinamumo patobulinimą, tampa sudėtinga pasiekti 27 valstybių narių sutarimą šiuo klausimu. Laimei, 1997 m. sudarius Amsterdamo sutartį, to pageidaujančios valstybės narės tvirčiau bendradarbiaudamos gali kartu daryti pažangą tam tikroje srityje taip, kad valstybės, veikiančios kaip varomoji jėga, sudarytų branduolį, kuris skatintų Europos Sąjungą judėti pirmyn. Siekdamos spręsti problemas, kurių kyla sutuoktiniams, siekiantiems savo statuso visoje Europoje pripažinimo, ypač per santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium patvirtinimo procedūras, tam tikros valstybės narės ėmė bendradarbiauti, kad geriau suderintų savo nacionalines taisykles. Iš tikrųjų labai norėčiau, kad šis tvirtesnis bendradarbiavimas, į kurį Prancūzija norėtų įsitraukti, taptų tikrove. Mano manymu, ši iniciatyva naudinga siekiant suburti europiečius mums visiems svarbioje srityje, kurioje teisinis tikrumas yra labai svarbus aspektas. Todėl balsavau už siūlomą reglamentą, kuriuo įgyvendinamas šis tvirtesnis bendradarbiavimas. Ateityje turi būti remiamasi tokiu tvirtesniu bendradarbiavimu taip dažnai, kiek to reikia.

 
  
MPphoto
 
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. (ES) Balsavau už šį pranešimą, nes šiuo reglamentu siekiama sukurti poroms, kurių nariai kilę iš skirtingų valstybių narių ir kurios nori gyventi skyrium ar nutraukti santuoką, teisinį tikrumą kartu užtikrinant joms numatomumą ir lankstumą.

Šiuo požiūriu patvirtinta iniciatyva yra žingsnis į priekį, tačiau gaila, kad visų pirma nepasinaudota galimybe išplėsti šio reglamento taikymo sritį įtraukiant santuokų pripažinimo, santuokų pripažinimo negaliojančiomis, vaikų globos ir paveldėjimo sritis. Į šį reglamentą taip pat neįtrauktos kitokio pobūdžio sąjungos, pvz., homoseksualių asmenų porų, kurios pripažįstamos kai kuriose valstybėse narėse.

Antra, taip pat gaila, kad tik 15 iš 27 valstybių narių yra pasirengusios tvirčiau bendradarbiauti šioje srityje, nes tai pakenks neketinančių bendradarbiauti valstybių piliečiams.

Taigi tikiuosi ir norėčiau, kad ateityje būtų galima išplėsti šio reglamento taikymo sritį ir kad daugiau valstybių tvirčiau bendradarbiautų šioje srityje: jos turi tai padaryti savo atstovaujamų piliečių labui.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį Europos Parlamento pranešimą dėl tvirtesnio bendradarbiavimo santuokos nutraukimo ir gyvenimo skyrium taikytinos teisės srityje, nes turi būti nustatytas aiškus ir išsamus teisinis pagrindas, pagal kurį būtų taikomos taisyklės, susijusios su taikoma teise. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos tikslų yra išsaugoti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje būtų užtikrintas laisvas asmenų judėjimas. O šiuo metu teisinė padėtis Europos lygmeniu dėl skirtingą pilietybę turinčių sutuoktinių santuokos nutraukimo arba gyvenimo skyrium labai paini, nes neaišku, kokia teisė turi būti taikoma. Dėl to dažnai skubama kreiptis į teismą, t. y. vienas iš sutuoktinių, siekdamas užsitikrinti, kad byla būtų nagrinėjama pagal tam tikrą jo interesus geriau saugančią teisinę sistemą, pateikia prašymą nutraukti santuoką anksčiau už kitą. Norėčiau pabrėžti, jog siūlomas naujasis reglamentas turėtų užtikrinti teisinį konkretumą poroms, kurioms tai aktualu, taip pat užtikrinti, kad veiksmai būtų nuspėjami ir kad būtų veikiama lanksčiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. (IT) Norėčiau pasveikinti T. Zwiefką parengus šį pranešimą, kurį palaikau. Šios priemonės tikslas – nustatyti aiškų ir išsamų teisinį pagrindą, kuris būtų taikomas teisės aktams, susijusiems su santuokos nutraukimu ir gyvenimu skyrium, kartu užtikrinant šalims tam tikrą savarankiškumą. Dėl skirtingo šių taisyklių pobūdžio valstybėse narėse iš tikrųjų gali kilti problemų tarptautinės santuokos nutraukimo atvejais.

Iš tikrųjų, be teisinio netikrumo, kylančio dėl kiekvienu konkrečiu atveju taikytinos teisinės sistemos nustatymo, taip pat gali būti skubama kreiptis į teismą, siekiant užtikrinti, kad byla būtų nagrinėjama pagal tam tikrą teisinę sistemą, geriau apsaugančią vieno sutuoktinio interesus. Todėl Europos Sąjunga turi mažinti šią riziką ir šalinti trūkumus suteikdama galimybę šalims bendru sutarimu pasirinkti taikytiną teisę. Todėl sutinku, kad reikia užtikrinti, jog šalys kuo greičiau gautų teisingą ir tikslią informaciją, leidžiančią joms suvokti savo pasirinkimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Brzobohatá (S&D), raštu.(CS) Pagal Lisabonos sutartį dabar valstybės narės gali tvirčiau bendradarbiauti laisvės, saugumo ir teisingumo srityje, o tiksliau – santuokos nutraukimo ir gyvenimo skyrium klausimais. Šiuo reglamentu apibrėžiamas tvirtesnis tam tikrų valstybių narių (Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Italijos, Latvijos, Liuksemburgo, Maltos, Portugalijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Ispanijos) bendradarbiavimas. Pagrindinis šio bendradarbiavimo tikslas – užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai lyties pagrindu, užtikrinti lygias abiejų sutuoktinių galimybes ir didžiausią prioritetą skirti vaikų gerovei. Sutuoktiniai neretai rungtyniauja, kuris iš jų pirmasis kreipsis į teismą dėl santuokos nutraukimo, siekdamas užsitikrinti, kad byla būtų nagrinėjama pagal tos valstybės teisinę sistemą, pagal kurią geriausiai apsaugomi atitinkamos šalies interesai. Šio reglamento tikslas – užtikrinti didesnį teisinį tikrumą poroms, kurioms tai aktualu, ir kartu užtikrinti, kad bylos būtų nagrinėjamos nuspėjamai ir lanksčiai. Palaikiau šį reglamentą, nors jis šiuo metu netaikomas Čekijai. Apskritai manau, kad šio reglamento taikymas bus puikus pavyzdys kitoms valstybėms narėms, įskaitant Čekiją. Ateityje kitos valstybės narės galėtų patvirtinti šį reglamentą ir pasinaudoti novatoriškų valstybių narių sukaupta patirtimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Šiuo pasiūlymu siekiama ne suderinti santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos materialinės teisės normas, o nustatyti suderintas tarptautinės jurisdikcijos kolizijos sprendimo taisykles. Tai reiškia, kad turime dirbti ne su esmine šeimos teisės, kurioje kiekviena valstybė narė ir toliau taikys savo teisės aktus, o su tarptautinės privatinės teisės sistema.

Todėl svarbu nepamiršti, kad, pvz., pagal siūlomą reglamentą, konkrečiai – pagal pakeitimą dėl 7a straipsnio įtraukimo, valstybė narė neįpareigojama pripažinti santuoka akto, kuris pagal jos nacionalinės teisės aktus nelaikomas santuoka, net jeigu tuo tik siekiama užtikrinti jos nutraukimą, nes tai prieštarautų subsidiarumo principui. Tačiau tai nepadės apriboti asmenų, kurių sąjungų valstybė narė nepripažįsta, teisių, ir šiuo klausimu reikia surasti kompromisą.

Atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, galiu manyti, kad didesnio teisinio tikrumo užtikrinimas sprendžiant šeimos teisės srities tarptautinės jurisdikcijos konfliktus, ypač susijusius su santuokos nutraukimu ir gyvenimu skyrium, yra svarbus žingsnis siekiant sukurti laisvės ir teisingumo erdvę, kurioje būtų užtikrinta asmenų judėjimo laisvė.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Džiaugiuosi, kad patvirtintas šis pranešimas, kuris turėtų padėti sudaryti sąlygas skirtingų valstybių narių piliečiams arba ne savo valstybėje narėje gyvenančių piliečių poroms pasirinkti jų santuokos nutraukimui taikytiną teisę.

2007 m. ES nutraukta milijonas santuokų, iš jų 13 proc. santuokų nutraukimo atvejų poros partneriai buvo skirtingą pilietybę turintys asmenys. Nagrinėjant šias bylas Europos piliečiams kilo teisinių problemų, darančių neigiamą įtaką jų gyvenimui skyrium.

Norėčiau pabrėžti, kad Portugalija dalyvauja tvirtesnio bendradarbiavimo procese, kuris galėtų padėti padaryti pažangą šiuo Tarybos blokuojamu klausimu.

Norėčiau pabrėžti būtinybę užtikrinti, kad šiuo pranešimu valstybė narė nebūtų įpareigojama pripažinti santuoka akto, kuris pagal tos valstybės nacionalinės teisės aktus nelaikomas santuoka, net jeigu to reikia tik siekiant nutraukti santuoką, nes tai prieštarautų subsidiarumo principui.

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D), raštu.(PL) Norėčiau pasidžiaugti, kad pranešėjas taip kruopščiai nagrinėjo tokį sudėtingą santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės pasirinkimo klausimą. Apie šio klausimo subtilumą galima spręsti iš to, kad Komisijos pasiūlymas dėl reglamento „Roma III“ yra pirmasis Europos istorijoje tvirtesnio bendradarbiavimo, įgyvendinamo laikantis Sutartyse nustatytų procedūrų, pavyzdys. Todėl šis reglamentas bus taikomas tik 14 iš 27 ES valstybių narių teritorijų. Lenkija nėra viena iš šių valstybių narių. Manau, nustačius principą, pagal kurį šalys galės pasirinkti santuokos nutraukimui taikytiną teisę, „Roma III“ padės užtikrinti didesnį teisinį numatomumą ir tikrumą. Tačiau atsižvelgiant į ribotą šio reglamento taikymo sritį – jis bus siejamas tik su teise, taikytina sprendžiant tarptautinių santuokų nutraukimo klausimus – taip pat labai svarbu atsakyti į klausimą, kuris teismas bus kompetentingas priimti sprendimą konkrečioje byloje.

Ši problema – kito ES reglamento, Briuselio IIa reglamento, tema. Todėl kaip ir pranešėjas manau, kad labai svarbu kuo greičiau persvarstyti šį reglamentą, siekiant nustatyti forum necessitatis nuostatą. Taip bus išsklaidyti daugumos valstybių narių nuogąstavimai dėl to, ar jų teismai nebus verčiami priimti sprendimų dėl porų, kurios pagal joms taikytiną teisinę sistemą nelaikomos susituokusiomis, santuokos nutraukimo, o tai kartu paskatins valstybes nares patvirtinti bendrus Europos principus tarptautinių santuokų nutraukimo srityje, todėl daugumos ES piliečių gyvenimas, be abejonės, taps lengvesnis.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. (FR) Jei du skirtingą pilietybę turintys asmenys arba paprasčiausiai asmenys, nebegyvenantys toje pačioje valstybėje narėje, ketina nutraukti santuoką, jie turėtų žinoti, kuris teismas turi jurisdikciją nagrinėti jų bylą ir kurioje šalyje ji turi būti nagrinėjama. Nuo šiol šie du santuoką nutraukiantys asmenys galės kuo anksčiau pasirinkti Europos Sąjungos teisinę sistemą, taikytiną jų santuokos nutraukimui. Tai – dar vienas labai konkretus žingsnis į priekį laipsniškai kuriant bendrą Europos teisinę erdvę, kuri tiesiogiai susijusi su kiekvieno iš mūsų kasdieniu gyvenimu. Nors palankiai vertinu šio pranešimo patvirtinimą ir tai, kad pirmą kartą bus naudojamasi vadinamąja tvirtesnio bendradarbiavimo procedūra, apgailestauju, kad reikia taikyti šią procedūrą ir kad visos ES valstybės narės negalėjo pasiekti susitarimo. Tikiuosi, kitos valstybės narės netrukus prisijungs prie šio bendradarbiavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Edvard Kožušník (ECR), raštu.(CS) Čekija yra atstovaujama Europos Parlamente. Ji nepatvirtino priemonės, skirtos tvirtesniam bendradarbiavimui įstatymų kolizijos atvejais taikytinų taisyklių suderinamumo srityje. Taip yra todėl, kad Čekija nemano, jog šis pasiūlymas dėl reglamento yra būtina tinkamo vidaus rinkos veikimo priemonė. Be to, Čekija mano, kad dėl šio reglamento kyla abejonių subsidiarumo principo laikymosi požiūriu, nes jis nesuteiks jokios papildomos naudos, kuria būtų galima pateisinti šiame reglamente siūlomą pasikėsinimą įsikišti į valstybių narių nacionalinės šeimos teisės nuostatas. Čekija mano, kad dėl šio pasiūlymo taip pat kyla abejonių dėl proporcingumo principo laikymosi, nes pasirinkta teisinė reglamento forma nėra tinkama priemonė tarptautinės šeimos teisės srities įstatymų kolizijai taikytinų taisyklių suderinamumui užtikrinti. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, norėčiau pabrėžti, kad balsuodamas nesiekiu trukdyti valstybėms narėms, kurios, nustatydamos santuokos sričiai taikytiną teisę, pasirinko tvirtesnį bendradarbiavimą kaip priemonę įstatymų kolizijai taikytinų taisyklių suderinamumui užtikrinti, žengti šiuo keliu.

 
  
MPphoto
 
 

  Jiří Maštálka (GUE/NGL), raštu.(CS) Pasiūlymas dėl reglamento dėl tvirtesnio bendradarbiavimo santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje padeda spręsti dažnai kylančius sudėtingus ir opius klausimus, susijusius su galiojančių santuokų, kurias sudarė skirtingą pilietybę turintys asmenys, nutraukimo bylomis. Šis reglamentas padės suteikti besiskiriančiai porai daugiau aiškumo ir suteiks sutuoktiniams galimybę pasirinkti taikytiną teisę. Šis reglamentas taip pat padės nuo pat pradžių užtikrinti jiems didesnį teisinį tikrumą. Kadangi patvirtintas teisės aktas viršija Bendrijos teisyno nustatytas ribas, jį patvirtinusios valstybės narės, taikydamos tvirtesnio bendradarbiavimo priemonę, galės spręsti tam tikras tarptautinio bendradarbiavimo srities teisėkūros problemas, susijusias su šios rūšies santuokų nutraukimu.

Pagal šį reglamentą kitoms valstybėms narėms, kurios šiame etape nusprendė neprisijungti prie tvirtesnio bendradarbiavimo, bus suteikta pakankamai galimybių laikui bėgant įvertinti teigiamą ir neigiamą šio pasiūlymo dėl reglamento poveikį ir apsvarstyti galimybę jį patvirtinti. Ne vienus metus Čekijoje keliais tinkamai pagrįstais atvejais nagrinėjant tokias santuokos nutraukimo bylas buvo taikoma užsienio teisė.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Patvirtinus naująjį reglamentą tarptautinės poros (skirtingą pilietybę turinčių asmenų poros, poros, gyvenančios skirtingose valstybėse, ir poros, kartu gyvenančios ne savo kilmės valstybėje) galės pasirinkti jų santuokos nutraukimui taikytiną nacionalinę teisę, tačiau tik tuo atveju, jeigu vienas iš partnerių susijęs su nagrinėjama valstybe, pvz., nuolat joje gyvena ar yra jos pilietis. Naujosiose taisyklėse taip pat išaiškinta teisė, taikytina tuo atveju, jeigu partneriai nesusitaria. Pagal naująjį reglamentą, pvz., Belgijoje gyvenanti Ispanijos ir Portugalijos pilietybę turinčių asmenų pora galės pasirinkti, kad jų santuokos nutraukimui būtų taikoma Portugalijos, Ispanijos arba Belgijos teisė.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Santuokos nutraukimas – rimtas klausimas. Neretai dūžta lėkštės ir vyksta turto dalybos. Nuoširdžiai žaviuosi pranešėjo Tadeuszo Zwiefkos idealizmu. Kas atsitiks, jei Vokietijos pilietybę turintis vyras norės nutraukti santuoką Vokietijoje, o jo žmona norės išsiskirti Sicilijoje, nes jos motina yra sicilietė? Kaip nesant susitarimo padalysite dulkių siurblį ir skalbyklę? Sumanymas geras, tačiau ji reikia patobulinti. 90 proc. santuokos nutraukimo atvejų kyla tragedija ir skandalas. Teigiamai vertinu šį reglamentą, tačiau svarstydami tokį dokumentą atsižvelkime ir į smulkmenas. Mums reikia ne taisyklių, o teisės akto.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Gyvenimas skyrium ir santuokos nutraukimas – visada sudėtingi klausimai, sukeliantys nemažai teisinių padarinių. Ypač daug problemų kyla tuomet, kai vyras ir žmona kilę iš skirtingų šalių. Europos Sąjungoje ieškojome šios problemos sprendimo būdo, tačiau sugebėjome susitarti vien dėl tvirtesnio bendradarbiavimo procedūros, kuri tik šiek tiek palengvins porų, kurioms tai aktualu, kitaip tariant, besiskiriančių porų, kurių nariai kilę iš skirtingų ES valstybių narių, padėtį. Šios procedūros taikymo sritis tiksliai neapibrėžta, taigi nėra visiškai aiški.

Žinoma, bendradarbiavimas nereiškia, kad valstybė narė turės pripažinti sprendimus, kokie, pvz., priimami santuokos nutraukimo atveju, jeigu pagal teisines nuostatas toks sprendimas nepripažįstamas. Be to, reikia užtikrinti, kad taikant šią procedūrą valstybės narės nebūtų netiesiogiai verčiamos pripažinti tos pačios lyties asmenų partnerystės. Be to, tarpvalstybinio gyvenimo skyrium atveju per mažai dėmesio skiriama tėvų teisėms. Todėl per balsavimą susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad būtina nustatyti aiškų ir išsamų teisinį santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės pagrindą. Įtraukus 3a straipsnį, sutuoktiniams pirmą kartą suteikiama galimybė bendru sutarimu pasirinkti jų santuokos nutraukimo bylai taikytiną teisę. Taip pat manau, jog turėtume užtikrinti, kad šalys priimtų sprendimą remdamosi konkrečia informacija, kitaip tariant, kad abu sutuoktiniai būtų tinkamai susipažinę su praktinėmis savo sprendimo pasekmėmis. Atsižvelgiant į tai, būtina užtikrinti, kad informacija būtų tiksli ir išsami. Manau, svarbu apsaugoti poros santykius, kad abi šalys, kurios taip tampa vienodus įgaliojimus turinčiais sprendimus priimančiais asmenimis, galėtų išsiskirti aiškiai, skaidriai ir abiejų šalių sutikimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Portugalija kartu su kitomis 13 ES valstybių (Ispanija, Italija, Vengrija, Liuksemburgu, Austrija, Rumunija, Slovėnija, Bulgarija, Prancūzija, Vokietija, Belgija, Latvija ir Malta) pirmą kartą ES istorijoje bando tvirčiau bendradarbiauti. Šis tvirtesnis bendradarbiavimas vyksta santuokos nutraukimui, gyvenimui skyrium ir nuosavybės atskyrimui taikytinos teisės srityje.

Balsavau už šį pranešimą dėl reglamento, kuriuo nustatomos aiškios procedūros, taikomos tarptautinėms poroms (kai sutuoktiniai yra skirtingą pilietybę turintys asmenys), siekiančioms nutraukti santuoką, gyventi skyrium ar atskirti nuosavybę savo kilmės ar gyvenamojoje šalyje, taisyklės. Esama plataus sutarimo šiuo klausimu, kuris padės palengvinti ne vieno europiečio gyvenimą. Tai – taip pat simbolinė akimirka, nes pirmą kartą ES valstybės narės tarpusavyje tvirčiau bendradarbiauja.

Šiomis nuostatomis siekiama sustiprinti teisinį tikrumą ir numatomumą santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium ir nuosavybės atskyrimo srityje. Šiuo susitarimu numatoma suderinti tik kolizijos atvejais susidarančią padėtį ir nesiekiama suderinti pagrindinių nacionalinių taisyklių.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos tikslų – išsaugoti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje būtų užtikrintas laisvas asmenų judėjimas. Dėl skirtingą pilietybę turinčių sutuoktinių santuokos nutraukimo arba gyvenimo skyrium, šiuo metu teisinė padėtis Europos lygmeniu labai paini, nes neaišku, kokia teisė turi būti taikoma. Dėl to dažnai skubama kreiptis į teismą, t. y. vienas iš sutuoktinių, siekdamas užsitikrinti, kad byla būtų nagrinėjama pagal tam tikrą jo interesams palankesnę teisinę sistemą, pateikia prašymą nutraukti santuoką anksčiau už kitą. Šio pasiūlymo dėl reglamento tikslas – užtikrinti teisinį tikrumą poroms, kurioms tai aktualu, taip pat užtikrinti, kad veiksmai būtų nuspėjami ir kad būtų veikiama lanksčiai. Todėl negaliu nesutikti su pranešėju T. Zwiefka, kuris pritaria taisyklių, kurios būtų taikomos nustatant santuokos nutraukimo arba gyvenimo skyrium atvejais taikytiną teisę, esmei.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Belgija, Bulgarija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Austrija, Portugalija, Rumunija ir Slovėnija pateikė Komisijai prašymą, kuriame nurodė, kad ketina pradėti tvirčiau tarpusavyje bendradarbiauti santuokai taikytinos teisės srityje (2010 m. kovo 3 d. Graikija savo prašymą atsiėmė) ir paragino Komisiją pateikti Tarybai pasiūlymą šiuo klausimu. Dėl vis didėjančio piliečių judumo reikia užtikrinti, viena vertus, didesnį lankstumą ir, kita vertus, didesnį teisinį saugumą. Norint pasiekti šį tikslą, šis reglamentas turi padėti padidinti santuokos nutraukimo ir gyvenimo skyrium šalių savarankiškumą suteikiant sutuoktiniams galimybę pasirinkti jų santuokos nutraukimui arba gyvenimui skyrium taikytiną teisę.

Šis reglamentas bus taikomas tik santuokos nutraukimo arba santuokinių pareigų panaikinimo (gyvenimo skyrium) srityje ir netaikomas sprendžiant fizinių asmenų statuso arba teisnumo ar veiksnumo, santuokos buvimo, galiojimo arba pripažinimo, santuokos pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių pavardės, santuokos turtinių pasekmių, tėvų pareigų, išlaikymo prievolių, turto patikėjimo ar paveldėjimo klausimus, net jeigu minėti klausimai kyla tik kaip preliminarūs klausimai nagrinėjant santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium bylas.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, kurioje būtų užtikrintas laisvas asmenų judėjimas, plėtojimas – vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos tikslų. Todėl palankiai vertinu šį pasiūlymą, pagal kurį numatoma užtikrinti didesnį teisinį saugumą apibrėžiant nacionaliniams santuokos nutraukimo ir gyvenimo skyrium atvejams taikytiną teisę, ir norėčiau, kad kitos valstybės narės kartu stengtųsi užtikrinti šios srities teisės kolizijai taikomų nacionalinės teisės normų suderinamumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Šiuo dokumento tekstu nustatomas tokių problemų sprendimo būdas. A ir B yra skirtingų valstybių narių piliečiai, kurie sudarė tos pačios lyties asmenų santuoką vienoje iš valstybių narių, patvirtinusių teisės aktus, pagal kurių nuostatas leidžiama sudaryti tokias santuokas. Jie trejus metus nuolat gyveno valstybėje narėje, kurioje neleidžiama sudaryti tos pačios lyties asmenų santuokų, tačiau kuri patvirtino reglamentą dėl taikytinos teisės pasirinkimo pagal tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą. A ir B nori nutraukti savo santuoką.

Pagal Reglamento Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos nuostatas vieninteliai tokiomis aplinkybėmis kompetentingi teismai yra valstybės narės, kurioje asmenys nuolat gyvena, teismai. Tai akivaizdžiai neteisinga nagrinėjamos poros atžvilgiu, kuriai kiltų labai daug nepatogumų ir kuri sugaištų daug laiko siekdama, kad jos santuokos nutraukimo byla būtų priskirta kito teismo kompetencijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Alf Svensson (PPE), raštu. (SV) Kai Europos Parlamentas šiandien balsavo dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo pradedamas tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje, nusprendžiau susilaikyti. Mano manymu, šeimos teisė, pvz., santuokos nutraukimo reglamentavimas, yra sritis, kurioje turėtų būti laikomasi subsidiarumo principo ir kurioje kiekviena valstybė narė turėtų pati priimti sprendimus. ES valstybės narės gali neverčiamos nuspręsti, ar nori prisidėti prie šiame pranešime aptariamo bendradarbiavimo, o šiuo metu bendradarbiauja 14 šalių. Švedija nėra viena iš jų. Mano manymu, man, kaip Europos Parlamento nariui iš Švedijos, nedera reikšti savo pozicijos dėl teisės akto, kuris susijęs tik su bendradarbiavimo, kuriame Švedija nedalyvauja, forma.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. − (DE) Kadangi ES kasmet sudaroma 16 mln. skirtingą pilietybę turinčių asmenų santuokų, iš kurių apie 140 000 porų nusprendžia santuoką nutraukti, labai svarbu vesti derybas ir pasiekti susitarimą šiuo klausimu, kad piliečiams būtų galima užtikrinti būtiną teisinį tikrumą. Pavienėms valstybėms narėms vetavus kelias šios srities iniciatyvas, dabar, įtvirtinus tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą, bent 14 valstybių narių turės galimybę nustatyti būtinus kriterijus.

 
  
  

Pranešimas: Jean-Paul Gauzès (A7-0340/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes dėl pasaulio finansų krizės, dėl kurios iš dalies kaltos ir kredito reitingų agentūros, tapo akivaizdu, kad būtina parengti kredito reitingų agentūrų klasifikavimo ir priežiūros priemonę. Pritariu šiame pranešime pateiktiems raginimams sukurti kredito reitingų agentūrų, kurios teikia ES naudojamus kredito reitingus, registravimo ir priežiūros sistemą ES lygmeniu ir apsvarstyti trečiųjų šalių agentūrų teikiamų kredito reitingų naudojimo ES sąlygas. Pasiekus sutarimą dėl Europos priežiūros struktūros, kuris įsigalios 2011 m. sausio 1 d., dabar galima veiksmingai įgyvendinti kredito reitingų agentūrų priežiūrą. Labai svarbu, kad Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI) nuo pat savo veiklos pradžios galėtų naudotis jai suteiktais įgaliojimais, siekiant užtikrinti patikimą ES veiklą vykdančių kredito reitingų agentūrų ir trečiųjų šalių agentūrų, kurių teikiamus vertinimus leidžiama naudoti ES, priežiūrą visapusiškai bendradarbiaujant su trečiųjų šalių nacionalinės valdžios institucijomis. Taip pat palankiai vertinu tai, kad JAV nusprendė parengti griežtesnės priežiūros šioje srityje taisykles, turint omenyje, kad Komisija taip pat siekia tolesnio tarptautinio suderinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, jog būtina parengti kredito reitingų agentūrų stebėsenos ir priežiūros priemonę. Šiai iniciatyvai įtakos turėjo pasaulio finansų krizė, dėl kurios iš dalies kaltos ir kredito reitingų agentūros. Pritariu Europos Komisijos pasiūlymui, pagal kurį Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI) turėtų akredituoti kredito reitingų agentūras ir jas prižiūrėti. Tačiau būtina, kad EVPRI galėtų vykdyti savo įgaliojimus nuo pat jos įsteigimo norint, kad Europos Sąjungoje veiklą vykdančių kredito reitingų agentūrų ir trečiųjų šalių agentūrų, kurių teikiamus vertinimus bus leidžiama naudoti Europos Sąjungoje, priežiūra būtų patikima.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Iš esmės kredito reitingų agentūros teikia nepriklausomą nuomonę apie įmonės, skolos, finansinio įsipareigojimo ar finansinės priemonės kreditingumą. Vis dėlto šių agentūrų nuomonės kartais gali turėti rimtą poveikį šalies, kurios finansinį tvarkingumą jos vertina, ekonomikai. 2009 m. Europos Sąjunga patvirtino Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009, kuriuo siekiama reguliuoti agentūrų veiklą siekiant apsaugoti investuotojus ir Europos finansų rinkas nuo kompetencijos trūkumo rizikos. Šiuo reglamentu nustatytos kredito reitingų suteikimo sąlygos ir taisyklės, kuriomis reglamentuojamas kredito reitingų agentūrų registravimas ir priežiūra. Vis dėlto ekspertų grupės parengtoje ataskaitoje daroma išvada, kad, siekiant sumažinti būsimų finansų krizių riziką ir jų sunkumą, priežiūros sistemą reikia patobulinti. Europos vertybinių popierių ir rinkos institucijos (EVPRI) reglamentu įsteigta Europos priežiūros institucija. Siekiant užtikrinti, kad ši institucija veiktų sklandžiai ir būtų tinkamai integruota į bendrą finansinio reguliavimo sistemą, tapo būtina iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009. Balsavau už šį pranešimą, nes juo siekiama patobulinti kredito reitingų agentūrų kontrolę.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. (FR) Remdamasis savo puikaus kolegos ir gero draugo Jeano-Paulio Gauzès iš Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos parengtu pranešimu balsavau už pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2009 m. reglamentas dėl kredito reitingų agentūrų ir kuriuo naujajai Europos vertybinių popierių ir rinkos institucijai (EVPRI) suteikiama įgaliojimų prižiūrėti šias agentūras. Pritariu pranešėjo siūlomiems pakeitimams, ypač pasiūlymui perduoti EVPRI naujus įgaliojimus, kuriuos Komisija ketino pasilikti sau, visų pirma susijusius su baudomis. Manau, svarbu, kad EVPRI galėtų perduoti nacionalinės valdžios institucijoms dalį savo atliekamų funkcijų. Apgailestauju, kad neužsiminta apie valstybių narių vertinimo klausimą ir apie konkrečią priežiūrą, kurią reikėtų atlikti vertinant valstybes nares, nors šis reguliavimo pakeitimas tikriausiai nėra tam tinkama priemonė. Siūlau įsteigti Europos viešąją agentūrą, kuri vertintų valstybes nares ir užtikrintų būtiną nepriklausomumą ir techninių klausimų sprendimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Dėl kilusios pasaulio finansų krizės tapo akivaizdu, kad būtina parengti kredito reitingų agentūrų stebėsenos ir priežiūros priemonę. Europos Sąjungoje reikia bendros kredito reitingų agentūrų priežiūros ir jų kontrolės sistemos. Pritariau šiam svarbiam dokumentui. 2009 m. buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų. Jį priėmus sudarytos sąlygos Europos lygmeniu sukurti kredito reitingų agentūrų, kurios teikia Europos Sąjungoje naudojamus kredito reitingus, registravimo ir priežiūros sistemą. Reglamentu taip pat nustatytos trečiųjų šalių agentūrų teikiamų reitingų naudojimo Europos Sąjungoje sąlygos. Europos Sąjungoje reikalinga patikima priežiūros ir kontrolės sistema, todėl pritariu siūlomiems pakeitimams, kurie sustiprins Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros instituciją. Ši institucija turi būti visapusiškai įtraukta į ES veikiančių kredito reitingų agentūrų priežiūros veiklą ir efektyviai vykdyti jai suteiktus įgaliojimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes visą pasaulį palietusi ekonominė ir finansų krizė parodė, kad būtina parengti kredito reitingų agentūrų stebėsenos ir priežiūros priemonę. Dėl šios priežasties Europos Komisija pateikė reglamento pasiūlymą, pagal kurį nustatoma tvarka, kaip Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija turėtų akredituoti kredito reitingų agentūras ir jas prižiūrėti. Svarbu yra tai, kad šiai institucijai bus suteikti savarankiški priežiūros įgaliojimai, taip pat tyrimo įgaliojimai ir ji galės bausti už šio reglamento netaikymą. Pritariu Europos Parlamento pozicijai, jog Europos Sąjungoje reikia bendros kredito reitingų agentūrų priežiūros ir jų produktų kontrolės sistemos. Be to, Parlamentas siūlo visą dėmesį skirti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos įtraukimui į agentūrų priežiūros veiklą ir institucijos naujų užduočių ir naujų įgaliojimų apibrėžimui. Labai svarbu, kad Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija galėtų vykdyti savo įgaliojimus nuo pat jos įsteigimo norint, kad Europos Sąjungoje veiklą vykdančių kredito reitingų agentūrų ir trečiųjų šalių agentūrų, kurių teikiamus vertinimus bus leidžiama naudoti Europos Sąjungoje, priežiūra būtų patikima.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Per balsavimą dėl pranešimo dėl kredito reitingų agentūrų susilaikiau. Akivaizdu, kad šios agentūros tarnauja tik tarptautinių spekuliantų interesams. Nuo pat krizės pradžios jų vaidmuo buvo neigiamas, ir jos šį neigiamą vaidmenį atlieka ir toliau. Šios agentūros, tikslingai ir savavališkai mažindamos ir ES, ir už jos ribų esančių valstybių kreditų reitingus, verčia šias šalis suktis užburtame spekuliavimo ir skolinimosi rate. Dėl didėjančio kredito kainų skirtumo didėja valstybių finansinės problemos, o dėl to didėja rinkų pelnas. Visų pirma euro zonoje kredito reitingų agentūrų vaidmuo ir veikla taip pat daro neigiamą poveikį euro stabilumui. ES, suteikusiai šioms agentūroms teisę vertinti ir valstybių narių įmones, ir ekonomiką, tenka didelė politinė atsakomybė. Manau, reikia nedelsiant imtis veiksmingų priemonių ir panaikinti spekuliacinį reitingų agentūrų veiklos pobūdį, taigi iš esmės pakeisti Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 nuostatas. Pranešime pateikiama keletas teigiamų, bet, deja, neįtikinamų pasiūlymų, ir tai tėra nedrąsūs žingsniai šia kryptimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Atsiradus būtinybei pritaikyti Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 prie naujosios Europos priežiūros struktūros ir įdiegus naują reitingų agentūrų veiklos centralizavimo priemonę kilo poreikis imtis šių pokyčių.

Siekiant šių tikslų Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, EVPRI) bus suteikti savarankiški priežiūros, tyrimų ir baudų skyrimo įgaliojimai. Dabar privalome užtikrinti, kad EVPRI galėtų vykdyti jai suteiktus įgaliojimus ir užtikrinti griežtą Europos Sąjungoje veiklą vykdančių kredito reitingų agentūrų ir trečiųjų šalių agentūrų, kurių teikiamus vertinimus leidžiama naudoti Europos Sąjungoje, priežiūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. (GA) Šis pranešimas – techninis galiojančios direktyvos pakeitimas, ir pagal jį nuo 2011 m. sausio mėn. naujajai priežiūros institucijai, EVPRI, bus suteikta naujų įgaliojimų. Privalome nepamiršti, kad 2011 m. pavasarį tikimasi sulaukti išsamesnio kredito reitingų agentūrų patobulinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, teoriškai kredito reitingų agentūrų veikla Europos lygmeniu jau prižiūrima ir reguliuojama. Tačiau ar dėl to kilo abejonių dėl trijų Amerikos agentūrų, kurios reguliuoja Europos rinkų ir valstybės skolos vertybinių popierių reikalus, taigi ir kursą, kuriuo Europos Sąjungos valstybės gali skolintis, dominavimo? Bijau, kad ne. Tai nesutrukdė reitingų agentūrai Standard & Poor visai neseniai dar kartą pagrasinti Belgijai sumažinti jos reitingą, agentūrai Moody’s – pagrasinti Ispanijai, o agentūrai Fitch – Airijai.

Nė viena šių agentūrų nebuvo nubausta: nors per įmonės Enron bankroto ar antrinės būsto paskolų rinkos krizes jos tinkamai neatliko savo darbo, jų nenubaudė jų klientai ir jos išsaugojo nepriekaištingą reputaciją. Dabar šios agentūros teigia atliekančios politinį vaidmenį: grasinimas Belgijai yra mėginimas sudaryti vyriausybę; susilaikymas nuo grasinimų Prancūzijai – nenatūralus bandymas užkirsti kelią euro zonos susiskaldymui. Tiesa ta, kad šios agentūros turi galių tik todėl, kad rinkos nereguliuojamos, ir šis dokumentas, kurį per balsavimą vis dėlto palaikiau, nedaug tepadės pagerinti padėtį.

 
  
MPphoto
 
 

  Takis Hadjigeorgiou (GUE/NGL), raštu. (EL) Į šį reglamentą įtraukta ne tik kredito reitingų agentūrų priežiūra, kurią atliks Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, bet ir nacionaliniu lygmeniu prižiūrimų pavienių įmonių naudojamų kredito reitingų naudojimo priežiūra. Nacionalinės priežiūros institucijos ir toliau prižiūrės, kaip šios pavienės įmonės naudojasi kredito reitingais. Tačiau nacionalinės valdžios institucijos nebus įgaliotos imtis priežiūros priemonių kredito reitingų agentūrų atžvilgiu, jeigu bus pažeistos šio reglamento nuostatos. Tai – labai svarbus aspektas, į kurį atsižvelgiant pasiūlymas nagrinėjamas proporcingumo principo laikymosi požiūriu. Šiuo pasiūlymu siekiama sukurti kontrolės sistemą, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės neoliberalios aplinkos aplinkybes, nenumatyta jokių tikroviškų ir esminių jos taikymo priemonių; ši sistema tėra psichologiškai naujas veiksmas, tiesiog daugiausia skirtas plačiajai visuomenei.

Šis pasiūlymas nėra skirtas ankstesnei sistemai pakeisti; juo siekiama įdiegti naują kontrolės sistemą, kokios anksčiau nebuvo, net tokiu būdu, dėl kurio visų pirma kredito reitingų agentūros galėjo veikti nekontroliuojamos. Šiuo požiūriu galbūt geriau įdiegti tokią sistemą negu neįdiegti jokios.

 
  
MPphoto
 
 

  Jiří Havel (S&D), raštu.(CS) Balsavau už pranešimą dėl kredito reitingų agentūrų centralizuotos priežiūros nustatymo. Visiškai pritariu J.-P. Gauzès parengtam pranešimui dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo nustatomas centralizuotos kredito reitingų agentūrų priežiūros, kurią atliktų Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, modelis, ypač atsižvelgiant į didelį kredito reitingų agentūrų teikiamų paslaugų judumą ir jų tiesioginį poveikį finansų rinkoms. Centralizuota priežiūra galėtų padėti užtikrinti didesnį pasaulio kredito reitingų agentūrų skaidrumą ir skatinti didesnę įvairių agentūrų konkurenciją. Todėl balsavau už šį pranešimą. Vis dėlto esu susirūpinęs, kad siūlomas laikotarpis, per kurį turės būti įgyvendinti visi pokyčiai, susiję su atitinkamų valstybių narių priežiūros institucijų kompetencijos ir pareigų perdavimu EVPRI, yra pernelyg trumpas, ir todėl manau, kad ji reikėtų pratęsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − (LT) Pritariau šiam pranešimui, nes dėl pasaulio finansų krizės, dėl kurios iš dalies kaltos ir kredito reitingų agentūros, tapo akivaizdu, kad būtina parengti kredito reitingų agentūrų stebėsenos ir priežiūros priemonę. Šiuo tikslu 2009 m. buvo priimtas Reglamentas dėl kredito reitingų agentūrų. Jį priėmus sudarytos sąlygos Europos lygmeniu sukurti kredito reitingų agentūrų, kurios teikia Europos Sąjungoje naudojamus kredito reitingus, registravimo ir priežiūros sistemą. Reglamente taip pat nustatytos trečiųjų šalių agentūrų teikiamų reitingų naudojimo Europos Sąjungoje sąlygos. Įsteigus Europos priežiūros struktūrą, kuri įsigalios 2011 m. sausio 1 d., numatyta, kad EVPRI vykdys jai suteiktus priežiūros įgaliojimus, ypač susijusius su kredito reitingų agentūromis. Todėl reikia iš dalies pakeisti Reglamentą dėl kredito reitingų agentūrų, siekiant nustatyti tvarką, pagal kurią EVPRI turėtų akredituoti kredito reitingų agentūras ir jas prižiūrėti. Šiai institucijai bus suteikti savarankiški priežiūros įgaliojimai, taip pat tyrimo įgaliojimai, ir ji galės bausti už šio reglamento netaikymą. Baudas nustatys valstybės narės.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (S&D), raštu.(PL) Būtina patvirtinti kredito reitingų agentūrų priežiūros ir kontrolės priemonę. Turime atsižvelgti į tai, kad kredito reitingų agentūros iš dalies kaltos dėl kilusios krizės. 2011 m. Komisija mums pateiks pasiūlymą dėl įvairių papildomų priemonių, susijusių su vertinimu, o pavirtinus šį pranešimą bus galima pradėti taikyti šias priemones. Atsižvelgdamas į minėtas priežastis nusprendžiau palaikyti šį pranešimą, ir tai padariau tvirtai įsitikinęs, kad jis įsigalios greitai ir kad pamatysime teigiamus rezultatus.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Privačioms kredito reitingų agentūroms suteikta naujų teisių nustatyti standartus ir pažadėta perduoti viešosios valdžios institucijų įgaliojimus. Šių agentūrų priklausomybė nuo privačių partnerių beribė. Kaip ir savavališkas jų veiklos pobūdis. Viešosios valdžios institucijos pasidavė. Gėda.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Siekiant pritaikyti Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 nuostatas prie naujosios Europos priežiūros struktūros ir pradėti taikyti naująją reitingų agentūrų veiklos centralizavimo priemonę, reikia imtis šių pokyčių. Taigi Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkos institucijai, EVPRI) bus suteikti savarankiški priežiūros, tyrimo ir baudų skyrimo įgaliojimai. Labai svarbu, kad EVPRI galėtų vykdyti savo įgaliojimus ir užtikrinti griežtą Europos Sąjungoje veiklą vykdančių kredito reitingų agentūrų priežiūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Negalėjau palaikyti šio pranešimo, nes, nors pritariu daugumai į jį įtrauktų aspektų ir bendriems pasiūlymams didinti skaidrumą, teikti daugiau informacijos apie kredito agentūras ir kitas finansų įstaigas ir griežtinti jų priežiūrą, šis pasiūlymas bus naudingas tik investuotojams, kurie yra savo srities profesionalai, gerokai atitolę nuo tikrosios ekonomikos, o šiuo pranešimu jiems užtikrinamas didesnis teisinis saugumas. Todėl, nors manau, kad, kaip teigiama šiame pasiūlyme, būtina labai stengtis užtikrinti skaidrumą ir teisę gauti aiškią informaciją finansų sistemoje, esu įsitikinęs, kad labiau reikia nutraukti finansinių spekuliacijų praktiką ir stengtis nustatyti tokį reguliavimą, pagal kurį valstybės narės prižiūrėtų finansų rinkas. Šiuo pranešimu siekiama užtikrinti skaidrumą, informavimą ir tam tikrą finansinių tarpininkų priežiūros lygį, tačiau šios pastangos tokios atsargios ir palankios kapitalizmui, kad jomis siekiama įtikti finansų sektoriui, o aš negaliu nei tam pritarti, nei to palaikyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Ši priemonė labai svarbi siekiant ne tik suteikti ES piliečiams informacijos apie įmonių ir bankų padėtį, bet ir palyginti įvairių prekių ženklų ir gaminių konkurencingumą. Balsavau už ją. Taip pat tikiuosi, kad ateityje šis reglamentas bus užbaigtas įtraukus partijų ir žiniasklaidos reitingų kontrolę, siekiant užkirsti kelią manipuliavimui viešąja nuomone dėl pinigų. Kredito reitingų agentūros ne itin stengiasi gauti informaciją ir ją nagrinėti. Jos pasirengusios parodyti palankius rezultatus tiems, kurie moka pinigus. Visi, manipuliuojantys viešąja nuomone ir taip išduodantys visuomenę, nusipelno griežtos bausmės.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Per finansų krizę labiau nei bet kada tapo aišku, kad kredito reitingų agentūros turi pavojingą monopolį ir kad jų vertinimai ne visada atitinkami ir kartais labai rizikingi. Todėl labai svarbu sukurti reitingų agentūrų priežiūros ir kontrolės priemonę. Kadangi šios agentūros yra labai sudėtingos finansų rinkų sistemos dalis, buvo nutarta siekiant šio tikslo įdiegti dvejopą sistemą. Be to, šiuo pranešimu nustatomos trečiųjų šalių agentūrų teikiamų reitingų naudojimo Europos Sąjungoje sąlygos.

Žinoma, svarbu užtikrinti, kad pagal priežiūros sistemą būtų galima skirti baudas. Ateitis parodys, kokiu mastu jos bus iš tikrųjų taikomos. Tai, kad dabar įsteigtos kelios ES priežiūros institucijos, dėl kurių daugėja administravimo ir didėja išlaidos, nėra gera žinia Europos mokesčių mokėtojams. Į tai ir atsižvelgiau balsuodamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už Parlamento rezoliuciją, nes pritariu pasiūlymams, kad:

– už Europos Sąjungoje veiklą vykdančių kredito reitingų agentūrų registravimą ir nuolatinę jų priežiūrą turėtų būti atsakinga tik Europos priežiūros institucija (EPI), būtent Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI), kuriai turėtų būti suteikti išimtiniai įgaliojimai pasirašyti bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su atitinkamomis trečiųjų šalių institucijomis;

– EPI (EVPRI) turėtų būti atsakinga už kredito reitingų agentūrų registravimą ir nuolatinę jų priežiūrą, be to, jai turėtų būti suteikta teisė pateikus paprastą prašymą arba priėmus sprendimą prašyti kredito reitingų agentūrų, asmenų, užsiimančių veikla, susijusia su kredito reitingais, vertinamų įmonių ir su jomis susijusių trečiųjų šalių, trečiųjų šalių, su kurioms kredito reitingų agentūros yra sudariusios subrangos sutartis dėl bet kokių veiklos užduočių atlikimo, ir bet kokią kitą veiklą, kuri glaudžiai ir iš esmės susijusi su kredito reitingų agentūromis ar jų veikla, vykdančių asmenų suteikti visą jai reikalingą informaciją;

– atitinkamoms institucijoms perdavus priežiūros įgaliojimus EPI (EVPRI), kredito reitingų agentūros registracija, atitinkamai institucijai pritarus, galiotų visoje Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Dėl pasaulio finansų krizės, dėl kurios iš dalies kaltos ir kredito reitingų agentūros, tapo akivaizdu, kad būtina parengti kredito reitingų agentūrų stebėsenos ir priežiūros priemonę. Todėl 2009 m. buvo patvirtintas Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų.

Patvirtinus šį reglamentą sudarytos sąlygos Europos lygmeniu sukurti kredito reitingų agentūrų, kurios teikia Europos Sąjungoje naudojamus kredito reitingus, registravimo ir priežiūros sistemą. Reglamentu taip pat nustatytos trečiųjų šalių agentūrų teikiamų reitingų naudojimo Europos Sąjungoje sąlygos (taikant dvejopą reitingų lygiavertiškumo ir patvirtinimo sistemą). Todėl balsavau už J.-P. Gauzès parengtą pranešimą ir palaikiau pranešėją, kuris siūlo visą dėmesį skirti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos įtraukimui į agentūrų priežiūros veiklą ir institucijos naujų užduočių ir naujų įgaliojimų apibrėžimui. Iš tikrųjų, norint užtikrinti patikimą ES veiklą vykdančių kredito reitingų agentūrų ir trečiųjų šalių agentūrų, kurių teikiamus vertinimus bus leidžiama naudoti ES, priežiūrą, būtina užtikrinti, kad EVPRI galėtų vykdyti savo įgaliojimus nuo pat jos įsteigimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šią Parlamento rezoliuciją, nes pritariu nuomonei, kad informacijos, kurią teikia paskirtos kredito reitingų agentūros vertinamas finansinės priemonės emitentas, skaidrumas gali duoti didelės papildomos naudos siekiant užtikrinti rinkos veikimą ir vartotojų apsaugą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Dėl pasaulio finansų krizės, dėl kurios iš dalies kaltos ir kredito reitingų agentūros, tapo akivaizdu, kad būtina parengti kredito reitingų agentūrų stebėsenos ir priežiūros priemonę. Todėl 2009 m. buvo patvirtintas Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų. Patvirtinus šį reglamentą sudarytos sąlygos Europos lygmeniu sukurti kredito reitingų agentūrų, kurios teikia Europos Sąjungoje naudojamus kredito reitingus, registravimo ir priežiūros sistemą. Šiuo reglamentu taip pat nustatytos trečiųjų šalių agentūrų teikiamų reitingų naudojimo Europos Sąjungoje sąlygos (taikant dvejopą reitingų lygiavertiškumo ir patvirtinimo sistemą). Per diskusijas, kurios vyko prieš patvirtinant Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009, pranešėjas primygtinai pabrėžė, kad Europos Sąjungoje reikia bendros kredito reitingų agentūrų produktų priežiūros ir integruotos jų kontrolės.

Šiam principui buvo pritarta, ir Komisija įsipareigojo parengti su tuo susijusį pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto. Pasiekus susitarimą dėl Europos priežiūros struktūros, kuris įsigalios 2011 m. sausio 1 d., dabar galima veiksmingai įgyvendinti reitingų agentūrų priežiūrą. Reglamente, kuriuo įsteigiama EVPRI, pabrėžiama, kad minėta institucija vykdys jai suteiktus priežiūros įgaliojimus, ypač susijusius su kredito reitingų agentūromis.

 
  
MPphoto
 
 

  Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL), raštu. (EL) Į šį reglamentą įtraukta ne tik kredito reitingų agentūrų priežiūra, kurią atliks Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, bet ir nacionaliniu lygmeniu prižiūrimų pavienių įmonių kredito reitingų naudojimo priežiūra. Nacionalinės priežiūros institucijos ir toliau prižiūrės, kaip šios pavienės įmonės naudoja kredito reitingus. Vis dėlto jeigu bus pažeistos šio reglamento nuostatos, nacionalinės valdžios institucijos neturės įgaliojimų imtis priežiūros priemonių kredito reitingų agentūrų atžvilgiu. Tai – labai svarbus aspektas, į kurį atsižvelgiant pasiūlymas tikrinamas proporcingumo principo laikymosi požiūriu.

Pasiūlymu siekiama sukurti kontrolės sistemą, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės neoliberalios aplinkos aplinkybes, nenumatyta tikroviškų ir esminių jos taikymo priemonių, išskyrus šį psichologiškai naują veiksmą, kuris tiesiog daugiausia skirtas plačiajai visuomenei. Vis dėlto šis pasiūlymas nėra skirtas ankstesnei sistemai pakeisti; juo siekiama įdiegti tokią naują kontrolės sistemą, kokios anksčiau nebuvo, net tokiu būdu, dėl kurio kredito reitingų agentūros galėjo veikti nekontroliuojamos. Šiuo požiūriu galbūt geriau įdiegti tokią sistemą negu neįdiegti jokios.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Ulmer (PPE), raštu. − (DE) Džiaugiausi galėdamas balsuoti už šį pranešimą. Laipsniškas finansų rinkų reguliavimo procesas pamažu įgyja tam tikrą formą. Pagerėjo investuotojų apsauga ir padidėjo skaidrumas. Dabar reglamentai yra platesnio masto ir išsamesni, todėl jais galima užtikrinti geresnę suinteresuotųjų subjektų apsaugą.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. − (DE) Dėl pasaulio finansų krizės, kurią iš dalies sukėlė ir kredito reitingų agentūros, tapo būtina parengti šių agentūrų stebėsenos ir priežiūros priemonę. Todėl 2011 m. sausio 1 d. pradės veikti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI).

Kartu, atsižvelgiant į besitęsiančią krizę ir naujus atradimus apie rinkos mechanizmų veikimą, būtina nuolat koreguoti šios institucijos užduotis ir įgaliojimus ir, jeigu reikia, juos išplėsti. Todėl labai palankiai vertinu tai, kad išsamiai patikslinti ir išaiškinti EVPRI įgaliojimai atitinkamų nacionalinių institucijų atžvilgiu. Todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
  

Pranešimas: Anja Weisgerber (A7-0050/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu.(LT) Balsavau už šį dokumentą, nes jis prisideda prie taip reikalingo ES teisinės sistemos supaprastinimo. Manau, kad šiuo metu galiojančios aštuonios direktyvos metrologijos srityje labiau sunkina nei palengvina veiklą šioje srityje. Tuo pačiu pritariu pranešėjos pozicijai, kad valstybėms narėms reikėtų suteikti daugiau laiko išnagrinėti, ar atšaukus direktyvas bus sukeltas teisinis neapibrėžtumas, dėl ko iškiltų būtinybė Europos mastu derinti taisykles. Todėl manau, jog turėtų būti priimtas sprendimas, kuriuo direktyvos būtų panaikinamos, tačiau tuo pačiu būtų suteikiama pakankamai laiko išnagrinėti galimas pasekmes atsižvelgiant į platesnės apimties pagrindinių šios srities teisinių priemonių persvarstymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Metrologija – matavimo mokslas. Nuo seniausių laikų europiečiai visose srityse (ilgio, tūrio, alkoholimetrijos ir t. t.) buvo įdiegę daugybę matavimo sistemų. Pvz., įdiegus metrinę sistemą įvairios ūkinės veiklos vykdytojai galėjo geriau bendradarbiauti šiame žemyne, o vėliau ir visame pasaulyje. Vis dėlto daugumoje sričių naudojama daug įvairių matavimo priemonių ir sistemų. Siekiant panaikinti šias europiečių bendradarbiavimo kliūtis, Europos Sąjungoje plėtojama ilgalaikė matavimo sistemų suderinimo politika. Direktyva 2004/22 buvo svarbus žingsnis šia kryptimi. Nors rengiamės persvarstyti šį teisės aktą, kai kurios priemonės, atrodo, yra pasenusios, todėl, siekiant, kad ši direktyva taptų aiškesnė, jas reikėtų panaikinti. Palaikiau šį dokumentą, nes juo siekiama suderinti metrologijos srities teisės aktus, ir šis siekis yra palankiai vertintinas.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Sutinku, kad reikia supaprastinti Bendrijos teisyną ir atnaujinti daugiau netaikomas direktyvas pritaikant jas mūsų laikams. Nagrinėjamos direktyvos yra pasenusios ir nepadeda užtikrinti geresnio reglamentavimo. Komisija mano, kad nebūtina derinti metrologijos srities teisės aktų, nes, jos nuomone, valstybės narės bendradarbiauja pakankamai, o dabartinė bendro taisyklių, pagrįstų skirtingų valstybių narių tarptautiniais standartais, pripažinimo tvarka yra patenkinama. Vis dėlto reikia atsižvelgti į tai, kad būtų žalinga palikti tuštumą šio klausimo reglamentavimo srityje ir kad turėtume išvengti teisinio neapibrėžtumo.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Svarstomame pranešime kalbama apie galimybę siekiant supaprastinti šios srities Europos teisyną, šešiuose sektoriuose panaikinti iki aštuonių direktyvų, susijusių su metrologija: direktyvą dėl šalto vandens skaitiklių nešvariam vandeniui (Direktyvą 75/33/EEB); direktyvas dėl spiritometrų ir alkoholio lentelių (Direktyvas 76/765/EEB ir 76/766/EEB); direktyvas dėl vidutinio ir didesnio nei vidutinio tikslumo svarsčių (atitinkamai Direktyvą 71/317/EEB ir 74/148/EEB); direktyvą dėl variklinių transporto priemonių padangų slėgmačių (Direktyvą 86/217/EEB); direktyvą dėl etaloninės grūdų masės (Direktyvą 71/347/EEB) ir direktyvą dėl laivų rezervuarų kalibravimo (Direktyvą 71/349/EEB).

Svarstydama įvairias pasirinkimo galimybes, susijusias su aštuoniomis nagrinėjamomis direktyvomis – visišką panaikinimą, panaikinimą su tam tikromis išlygomis ar išlaikymą – Komisija padarė išvadą, kad jokio varianto negalima išskirti kaip geriausio sprendimo. Vis dėlto, siekdama užtikrinti geresnį reglamentavimą, Komisija pritaria visiškam visų direktyvų panaikinimui, t. y. ji teikia pirmenybę naujo matavimo priemonių reglamentavimo pagrindo sukūrimui.

Teisėkūros kompetencijos požiūriu palankiai vertinu šį Komisijos pasirinkimą, nors manau, kad valstybėms narėms turėtų būti suteikta pakankamai laiko išnagrinėti galimus padarinius, atsižvelgiant į platesnio masto pagrindinių šios srities teisinių priemonių persvarstymą, t. y. į direktyvos dėl matavimo priemonių (Direktyvos 2004/22/EB) persvarstymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Paprastas ir atnaujintas Bendrijos teisynas – vienas iš ES tikslų. Nėra prasmės toliau taikyti visiškai pasenusias taisykles. Dėl metrologijos manoma, kad derinimas nebūtinas, nes pagal galiojančius teisės aktus bendrai pripažįstamos įvairių valstybių narių tarptautiniais standartais pagrįstos taisyklės. Vis dėlto svarbu užtikrinti, kad neatsirastų spraga šio klausimo reglamentavimo srityje, taigi, kad nekiltų teisinio neapibrėžtumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Balsavau už šį pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria panaikinamos aštuonios Tarybos direktyvos dėl metrologijos, nes, kaip ir pranešėja, pritariu bendram tikslui tobulinti teisėkūrą. Taip pat pritariu nuomonei, kad „valstybėms narėms reikėtų suteikti daugiau laiko išnagrinėti, ar atšaukus direktyvas bus sukeltas teisinis neapibrėžtumas“. Manau, reikia supaprastinti ir panaikinti šias direktyvas dėl matavimo priemonių persvarstant metrologijos srities teisinį pagrindą – Direktyvą dėl matavimo priemonių. Apskritai manau, kad šis pranešimas yra teigiamas žingsnis siekiant supaprastinti ES teisės aktus, nes jis padės suteikti piliečiams daugiau galimybių susipažinti su šiais teisės aktais ir sudaryti sąlygas veiksmingiau dirbti šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Šiuo metu metrologijos sritis reglamentuojama aštuoniomis šešių skirtingų sričių ES direktyvomis. Todėl Komisija, siekdama užtikrinti geresnę teisėkūrą, siūlo panaikinti šias direktyvas. Pasak Komisijos, taisyklių suderinti nebūtina, nes dabartinė abipusio nacionalinių taisyklių pripažinimo tvarka yra pakankama. Vis dėlto pranešėja mano, kad valstybėms narėms reikėtų suteikti daugiau laiko išnagrinėti, ar atšaukus direktyvas nebus sukelta teisinio neapibrėžtumo. Balsavau už šį pranešimą, nes pranešėja atsižvelgs į teisinio neapibrėžtumo problemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Panaikinti europines direktyvas iš esmės reiškia Europos Sąjungos sistemoje palikti reglamentavimo tuštumą, tačiau tokios sistemos kaip metrologijos srities direktyvų sistema modernizavimas iš tikrųjų yra žingsnis platesnės ir šiuolaikiškesnės bendros sistemos linkme. Todėl balsavau už šį pranešimą, kuriuo panaikinamos aštuonios Tarybos direktyvos dėl metrologijos. Vis dėlto principas, dėl kurio sutarė Taryba ir Komisija, yra subtiliai suderintas, nes kol bus patvirtinta persvarstyta direktyva dėl matavimo priemonių, kuria bus suderinti atitinkami teisės aktai Europos lygmeniu, kiekviena valstybė narė turės pasikliauti abipusiu nacionalinių standartų pripažinimu ir stengtis nesukelti problemų verslo įmonėms, veikiančioms nuo metrologijos srities taisyklių priklausomame sektoriuje.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Pritariu pranešėjos, kuri palaiko geresnį metrologijos srities reglamentavimą, pozicijai.

Komisija teikė pirmenybę visiškam visų aštuonių direktyvų, susijusių su metrologijos sritimi, panaikinimui; vis dėlto pranešėjos pozicija labiau suderinta, nes pagal ją valstybėms narėms suteikiama daugiau laiko išnagrinėti, ar atšaukus direktyvas nebus sukelta teisinio neapibrėžtumo, dėl kurio taptų būtina suderinti metrologijos srities taisykles Europos mastu. Todėl, siekiant išnagrinėti galimus šių direktyvų panaikinimo padarinius ir būtinybę persvarstyti pagrindinę šios srities direktyvą (Direktyvą 2004/22/EB), nustatytas pereinamasis laikotarpis.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Pritariu pranešėjai A. Weisgerber, kad pirmenybę reikia teikti bendram geresnio reglamentavimo tikslui. Tačiau šio pasiūlymo atveju neaišku, koks pasirinkimas būtų geriausias. Komisija savo poveikio vertinime daro išvadą, kad išnagrinėjus įvairius su šiomis aštuoniomis direktyvomis dėl metrologijos susijusius variantus (visišką panaikinimą, panaikinimą su tam tikromis išlygomis, išlaikymą), jokio varianto negalima išskirti kaip geriausio sprendimo.

Tačiau Komisija, siekdama užtikrinti geresnį reglamentavimą, teikia pirmenybę visiškam direktyvų panaikinimui (remiantis abipusiu nacionalinių nuostatų pripažinimu), o ne derinimui (t. y. direktyvos dėl matavimo prietaisų persvarstymui). Pakartosiu, kad pritariu pranešėjos nuomonei, jog valstybėms narėms reikėtų suteikti daugiau laiko išnagrinėti, ar panaikinus direktyvas nebus sukelta teisinio neapibrėžtumo, dėl kurio taptų būtina suderinti taisykles Europos mastu.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Panaikinus visas aštuonias direktyvas greičiausiai kiltų papildomų administracinių kliūčių, nes valstybės narės galės sukurti nacionalines nuostatas dėl matavimo priemonių, kurios nurodytos panaikinamose direktyvose, taikymo. Nei panaikinus šias direktyvas, nei išlaikant galiojančias nebus sustiprintas bendras vartotojų apsaugos lygis. Tai galima pasiekti tik jas iš dalies pakeitus. Manau, valstybėms narėms reikėtų suteikti daugiau laiko išnagrinėti, ar atšaukus direktyvas nebus sukelta teisinio neapibrėžtumo, dėl kurio taptų būtina suderinti Europos taisykles. Taip pat palaikau pranešėjos pasiūlymą baigti šią procedūrą 2014 m. gegužės 1 d. Todėl balsavau už šį pranešimą, nes jame pasirinktas sprendimas, kuriuo direktyvos būtų panaikinamos, tačiau kartu būtų suteikiama pakankamai laiko išnagrinėti galimus padarinius, atsižvelgiant į platesnio masto pagrindinių šios srities teisinių priemonių persvarstymą, t. y. į direktyvos dėl matavimo priemonių (Direktyvos 2004/22/EB) persvarstymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Pritariu bendram tikslui tobulinti metrologijos srities reglamentavimą. Tačiau manau, kad būtų patartina geriau apsvarstyti šį klausimą, nes skubotas standartizavimas gali sukelti daugiau painiavos ir teisinio neapibrėžtumo nei duoti naudos.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Šiuo balsavimu Europos Parlamentas parodo pritarimą bendram geresnio reglamentavimo tikslui. Tačiau šio pasiūlymo atveju neaišku, koks pasirinkimo variantas būtų geriausias. Komisija savo poveikio vertinime daro išvadą, kad išnagrinėjus įvairius su šiomis aštuoniomis metrologijos srities direktyvomis susijusius variantus (visišką panaikinimą, panaikinimą su tam tikromis išlygomis, išlaikymą), jokio varianto negalima išskirti kaip geriausio sprendimo. Tačiau, siekdama užtikrinti geresnį reglamentavimą, Komisija teikia pirmenybę visiškam visų direktyvų panaikinimui (remiantis abipusiu nacionalinių nuostatų pripažinimu), o ne derinimui, t. y. direktyvos dėl matavimo prietaisų persvarstymui. Europos Parlamentas mano, kad valstybėms narėms reikėtų suteikti daugiau laiko išnagrinėti, ar panaikinus direktyvas nebus sukelta teisinio neapibrėžtumo, dėl kurio taptų būtina suderinti taisykles Europos mastu.

Todėl pasirinkome sprendimą panaikinti šias direktyvas, tačiau kartu suteikti pakankamai laiko galimiems padariniams išnagrinėti, atsižvelgiant į platesnio masto pagrindinių šios srities teisinių priemonių persvarstymą, t. y. į direktyvos dėl matavimo priemonių (Direktyvos 2004/22/EB) persvarstymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Ulmer (PPE), raštu. − (DE) Balsavau už šį pranešimą, nes jis labai padeda mažinti biurokratiją, kurią nuolat raginama mažinti, ir juo sudaromos sąlygos panaikinti daugiau kaip 20 pasenusių arba nebereikalingų direktyvų. Tai – teisingas požiūris, kurio reikia laikytis siekiant padaryti Europą paprastesnę.

 
  
  

Pranešimas: Zita Gurmai, Alain Lamassoure (A7-0350/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. (LT) Pritariau šiai svarbiai rezoliucijai, nes esu įsitikinusi, jog Europos piliečių iniciatyva bus svarbi priemonė teminėms gairėms nustatyti bei skatins aktyvesnes tarptautines diskusijas ES. Piliečių iniciatyva suteikia Europos piliečiams teisę pateikti pasiūlymą dėl teisės akto. Tam, kad ši iniciatyva būtų efektyvi, reikia paskatinti Europos piliečių iniciatyvos organizatorius telktis į piliečių komitetą, kurį sudarytų asmenys iš skirtingų valstybių narių. Tai užtikrintų, kad būtų keliami tikrai Europos masto klausimai, ir nuo pat pradžių padėtų rinkti parašus. Manau, jog piliečių iniciatyva galės būti sėkminga tik tuomet, jei ES reglamentas bus pritaikytas piliečiams ir jame nebus numatyta apsunkinančių reikalavimų, kurie keltų organizatorių nusivylimą. Taip pat labai svarbu, kad vykdant iniciatyvą būtų laikomasi ES duomenų apsaugos reikalavimų ir kad iniciatyvos vykdymo procesas būtų visiškai skaidrus nuo pat pradžios iki pabaigos. Piliečių iniciatyva – nauja Europos masto dalyvaujamosios demokratijos priemonė, todėl didelis dėmesys turi būti skiriamas komunikacijai ir informavimo kampanijoms, skirtoms ugdyti Europos piliečių iniciatyvos sąmoningumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu. (EL) Europos Parlamento ir Tarybos pasiektas kompromisas dėl reglamento dėl vadinamosios piliečių iniciatyvos, kurį lydėjo juokingos pergalingos kalbos apie ES demokratinių institucijų stiprinimą, – tik įžeidžiamas mėginimas manipuliuoti žmonėmis ir juos apkvailinti. Apgaulingai pavadinta piliečių iniciatyva, ši iniciatyva yra ne tik nenaudinga; žmonėms ji gali būti pavojinga. Išskyrus procedūrinius reikalavimus, dėl kurių susitarta, kad teikiant Komisijai prašymą imtis teisėkūros iniciatyvos reikia surinkti 1 000 000 parašų, iš esmės niekas nepakeista: Komisija neįpareigota teikti teisėkūros iniciatyvos ir nėra saistoma jos turinio.

Priešingai, šios rūšies piliečių iniciatyva, kuriai vadovauja ir kuria manipuliuoja kapitalo ir buržuazinės politikos sistemos mechanizmai, gali naudotis ES institucijos, siekdamos pateikti labiausiai paprastiems žmonėms nepalankius ir reakcingus ES ir monopolių sprendimus kaip neva populiarų prašymą. Be to, šia iniciatyva bus naudojamasi organizuotam paprastų žmonių ir darbininkų klasės judėjimui, masinėms demonstracijoms, pasipriešinimui ir įvairių formų kovai besipriešinančių asmenų parašams rinkti, jų memorandumams rengti ir prašymams teikti. Patvirtinus įvairias piliečių iniciatyvas negalima nei nuslėpti reakcingo ES veido, nei nuslopinti klasių pasipriešinimo ir paprastų žmonių kovos stiprėjimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Lisabonos sutartyje pažadėta įgyvendinti piliečių iniciatyvą, dabar ji pagaliau tampa tikrove. Įgyvendinus šią naują dalyvavimo Europos Sąjungos politikos kūrimo procese formą Europos piliečiai galės tiesiogiai kreiptis į Komisiją ir prašyti jos pateikti pasiūlymą jiems aktualiais klausimais, jeigu jie priskiriami ES įgaliojimų sričiai. Laukėme, kol bus nustatytos darbo tvarkos taisyklės, kad ši nauja Europos piliečių teisė taptų tikrove. Dabar tai padaryta, todėl per balsavimą palaikiau šį pasiūlymą. Piliečių komitetas, sudarytas iš ne mažiau kaip iš septynių valstybių narių kilusių asmenų, galės užregistruoti iniciatyvą Komisijoje. Tai atlikus bus galima pradėti rinkti parašus popieriuje arba internetu. Per 12 mėnesių reikės surinkti reikalaujamą milijoną asmenų, kilusių iš bent ketvirtadalio ES valstybių narių, parašų. Valstybės narės nuosekliai tikrins pritarimo pareiškimus. Visi pasirašiusieji turi būti Europos Sąjungos piliečiai, tokio amžiaus, kad galėtų balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. Galiausiai Komisija, kaip sutarčių sergėtoja, priims galutinį sprendimą, ar reikėtų imtis siūlomos teisėkūros procedūros.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Palaikau Europos Parlamento priimtą sprendimą dėl Europos piliečių iniciatyvos teisės pateikti pasiūlymą dėl teisės akto. Tikima, kad taikant iniciatyvą atsiras tiesioginis ryšys tarp piliečių ir ES institucijų, bus mažinamas tarp jų esantis atotrūkis ir užtikrinama, kad ES institucijos spręs piliečiams svarbias problemas. Pasinaudodami Europos piliečių iniciatyva, piliečiai galės tiesiogiai prašyti Europos Komisijos inicijuoti teisės aktą. Komisija nuspręs, kokių veiksmų reikėtų imtis atsižvelgiant į sėkmingas piliečių iniciatyvas. Europos Parlamentas organizuodamas viešuosius klausymus ar priimdamas rezoliucijas galės padėti siekti šių tikslų. Kadangi ši iniciatyva nauja, būtų naudinga, jei Komisija kas treji metai pateiktų šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą ir prireikus siūlytų reikiamus pakeitimus. Siekiant užtikrinti iniciatyvos veiksmingą taikymą, reikėtų vengti sudėtingų administracinių procedūrų. Taip pat būtina užtikrinti, kad vykdant iniciatyvą būtų laikomasi ES duomenų apsaugos reikalavimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) Pasiekus kompromisą dėl Europos piliečių iniciatyvos reglamentavimo taisyklių, šis pranešimas patvirtintas labai didele balsų dauguma: „už“ balsavo 628 Parlamento nariai, „prieš“ – tik 15 ir 24 nariai susilaikė. Palankiai vertinu šį balsavimą, kuriuo Europos piliečiams suteikiama galimybė nuo 2012 m. užsitikrinti, kad jų balsas būtų girdimas aiškiau. Sumanymas paprastas; tai – tarsi pareiškimo teikimas Europos lygmeniu: piliečių komitetas, sudarytas iš ne mažiau kaip iš septynių valstybių narių kilusių narių, turi per metus surinkti vieną milijoną parašų dėl su viešuoju interesu susijusio klausimo, kuriam Komisija turi skirti dėmesio. Komisija per tris mėnesius turės nuspręsti, ar, jos manymu, reikėtų pateikti pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto nagrinėjamu klausimu ir pagrįsti savo sprendimą. Galime nepritarti kai kurioms valstybių narių nustatytoms sąlygoms, pvz., reikalavimui, kad pareiškimą pasirašyti norintis asmuo būtų Europos Sąjungos pilietis, o ne tiesiog gyventojas; arba valstybių pasirinkimui norint patikrinti asmenų parašus prašyti jų pateikti asmens tapatybės korteles. Nors ir kaip būtų, piliečių iniciatyva yra teigiamai vertintinas sumanymas ir žingsnis dalyvaujamosios demokratijos, kurią dabar turime įgyvendinti, linkme.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą, kadangi Europos Sąjungos piliečių iniciatyvos teisė, numatyta Lisabonos sutartyje, yra be galo didelis žingsnis artimesnių Europos Sąjungos ir Europos piliečių santykių link. Naujoji iniciatyva suteiks piliečiams tokių pačių politinės iniciatyvos įgaliojimų, kokiais naudojasi Europos Parlamentas ir Taryba. Be to, tai pagerins jų galimybę būti išgirstiems ir padės atkreipti Europos institucijų dėmesį į kai kuriuos visuomenei svarbius klausimus. Toks abipusis ryšys yra naudingas abiems pusėms. Taikant iniciatyvą atsiras garantija, kad Europos Sąjungos institucijos spręs konkrečias piliečiams svarbias problemas. Be to, Europos Parlamentas galės padėti piliečiams siekti šių tikslų visomis turimomis priemonėmis paremdamas pasirinktas piliečių iniciatyvas, pavyzdžiui, organizuodamas viešuosius klausymus ar priimdamas rezoliucijas.

Tačiau Europos Sąjunga privalo užtikrinti, kad vykdant iniciatyvą būtų laikomasi Europos Sąjungos duomenų apsaugos reikalavimų ir kad iniciatyvos vykdymo procesas būtų visiškai skaidrus nuo pat pradžios iki pabaigos. Tik garantuodami saugią aplinką piliečių pasiūlymų teikimui, galėsime įgyti jų pasitikėjimą ir paskatinti jų susidomėjimą Europos Sąjungos veikla.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Patvirtinus piliečių iniciatyvą, kuria milijonui europiečių suteikiama teisė teikti teisėkūros iniciatyvas, Europos Sąjungoje įtvirtinama dalyvaujamosios demokratijos sąvoka, kuri iš tikrųjų nustatyta Lisabonos sutartimi. Tai – naujas svarbus ES žingsnis, todėl Parlamentas gaus savo atstovaujamų piliečių atsiliepimus apie tai, ar jis gerai atlieka savo darbą. Džiaugiuosi, kad Parlamentas kuo labiau stengėsi užtikrinti ES piliečiams kuo paprastesnę ir lengviau taikomą teisėkūros iniciatyvos procedūrą, nes būtent jie ja ir naudosis. Mums nebūtų reikėję sudėtingos procedūros, kuria ES piliečiai būtų tik nusivylę.

Pagrindiniai Parlamento reikalavimai, pvz., reikalavimas atlikti patikimumo patikrą iš pat pradžių, o ne surinkus pirmuosius 300 000 parašų, patenkinti. Tai, kad mažiausias valstybių narių, kuriose surinktų parašų turėtų pakakti, skaičius yra ne trečdalis, kaip siūlyta iš pradžių, o ketvirtadalis, mano manymu, yra Parlamento ir ES piliečių pergalė. Tikiuosi, 2012 m. įsigaliojus Parlamento sprendimui ES piliečiai pateiks kuo daugiau iniciatyvų.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Balsavau už šį pranešimą dėl piliečių iniciatyvos puikiai žinodamas, kad tai yra ne galinga dalyvavimo dabartinėje politikoje ar jos keitimo, o tiesiog Europos piliečių valios išraiškos priemonė. Komisija iki pat pabaigos stengėsi apriboti šią ypatingą pilietinę teisę, todėl galutinis dokumento tekstas neatspindi tikrųjų užmojų; pvz., juo nustatytos ypač sudėtingos procedūros, taikytinos norint pasinaudoti šia teise. Deja, svarbūs Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų pateikti pakeitimai atmesti, todėl asmenys, gyvenantys ES, tačiau nesantys vienos iš jos valstybių narių piliečiai, negalės pasirašyti iniciatyvų, taigi bus užkirstas kelias lygiam gyventojų dalyvavimui neatsižvelgiant į pilietybę, be to, neužtikrinama, kad parašai sutaptų su pasirašiusiųjų asmens kodais.

Neatsižvelgiant į tai, galutinis dokumento tekstas yra daug geresnis nei iš pradžių pasiūlytas tekstas, nes juo nustatyta mažiausia ketvirtadalio valstybių narių riba, siūloma nedelsiant užregistruoti iniciatyvas ir reikalaujama, kad Komisija kiekvienos sėkmingos iniciatyvos atveju rengtų viešus klausymus ir užtikrintų visišką kiekvienai iniciatyvai skiriamo finansavimo skaidrumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Visada maniau, kad ši iniciatyva yra viena svarbiausių Lisabonos sutartimi įtvirtintų naujovių. Milijonui piliečių iš daugumos valstybių narių suteikta galimybė pateikti teisėkūros iniciatyvą turėtų padėti paskatinti ES lygmeniu suburtą pilietinę visuomenę jaustis Europos piliečiais. Pabrėžiau šios priemonės taikymo sritį, nes Europos Parlamento nariai neturi teisės teikti teisėkūros iniciatyvų. Tikiuosi, nepaaiškės, kad praktinis šios teisėkūros iniciatyvos taikymas yra pernelyg biurokratiškas, taigi galintis atgrasyti nuo šios naujos priemonės taikymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Cornelis de Jong (GUE/NGL), raštu. Nors visiškai pritariu Europos piliečių iniciatyvai, balsavau prieš šią galutinę teisėkūros rezoliuciją, nes esu nusivylęs, kad rengiant šią perspektyvią priemonę galiausiai pasiektas toks menkas rezultatas. Visų pirma nepritariu nuostatai, kad renkant parašus daugumoje valstybių narių pasirašiusiųjų būtų prašoma pateikti savo asmens kodą. Taip pat nepritariu apribojimui, pagal kurį tik ES piliečiai gali teikti Europos piliečių iniciatyvas.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. (FR) Pagrindinių taisyklių, taikytinų Lisabonos sutartimi nustatytai piliečių iniciatyvai, patvirtinimas yra dar vienas žingsnis tiesioginės demokratijos įtvirtinimo Europoje linkme. Ateityje vienam milijonui piliečių, kilusių iš bent ketvirtadalio visų valstybių narių, pareikalavus Komisija turės apsvarstyti galimybę parengti naują Europos teisės aktą. Todėl šia nauja priemone Europos piliečiams suteikiama galimybė daryti tikrą įtaką teisėkūros procesui Europos lygmeniu pateikiant žmonių valia pareikštą reikalavimą ar rūpestį keliantį klausimą. Tai – mūsų judėjimo, kuriuo nuolat buvo raginama priartinti Europos Sąjungą prie jos piliečių sukuriant tvirtesnę, skaidresnę ir prieinamesnę Europą, pergalė.

 
  
MPphoto
 
 

  Christine De Veyrac (PPE), raštu. (FR) Džiaugiuosi, kad kartu su didžiąja Parlamento narių dauguma balsavau už šį pranešimą dėl piliečių iniciatyvos, kuria įtvirtinamas išskirtinis gyventojų dalyvavimas ES teisėkūros procese. Iš tikrųjų Parlamentas, suteikdamas vienam milijonui piliečių teisę imtis politinės iniciatyvos, parodo, kad yra puikus dalyvaujamosios demokratijos pavyzdys. Dabar Europa turi eiti būtent šiuo keliu: ji turi tapti dar artimesnė savo piliečiams.

 
  
MPphoto
 
 

  Martin Ehrenhauser (NI), raštu. − (DE) Palyginti su pradiniu projektu, atlikta keletas nedidelių šio dokumento patobulinimų. Todėl balsavau už šį pranešimą. Vis dėlto norėčiau pasakyti, kad net patvirtinus šią neveiksmingą piliečių iniciatyvą, ES vis dar esama labai didelio demokratijos trūkumo, kurio niekaip negalima pavadinti tiesiogine demokratija. Todėl kitas žingsnis turėtų būti privalomų referendumų, rengiamų sėkmingų iniciatyvų atvejais, įtvirtinimas. Tai, kad įtrauktas pareiškimų teikėjams taikytinas privalomas reikalavimas rengti viešuosius klausymus, kuriuose dalyvautų Komisija ir Parlamentas, – labai palankiai vertintinas dalykas. Dabar valstybės narės turės greitai, negaišdamos laiko ir neužkraudamos pernelyg didelių biurokratinių reikalavimų, įgyvendinti piliečių iniciatyvą.

Siekiant įvertinti pritarimo pareiškimus, vietos valdžios institucijoms nereikės tikrinti asmens tapatybės kortelių, kaip įprasta nacionalinių paraiškų teikimo referendumams atveju. Nacionalinės rinkimų organizavimo institucijos turėtų remtis atsitiktine atranka, kaip siūlo Europos Parlamentas.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento projekto dėl piliečių iniciatyvos, vienos iš svarbiausių Lisabonos sutartimi nustatytų nuostatų, pagal kurios sąlygas vienas milijonas piliečių gali prašyti Komisijos pateikti tam tikrus teisėkūros pasiūlymus. Europos Parlamento patvirtinti pasiūlymai turėtų padėti užtikrinti, kad piliečių iniciatyvai taikytinos taisyklės būtų aiškesnės, paprastesnės ir lengviau taikomos.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Šiandien patvirtinta piliečių iniciatyva – dar vienas žingsnis Europos žmonėms ir žmonių Europos sukūrimo linkme, kuriuo stiprinamas jos demokratinis pobūdis, didinamas skaidrumas ir Europa skatinama tapti artimesnė savo piliečiams, o pilietinė visuomenė – būti aktyvi, besidominti ir dalyvaujanti. Nuo šiol Europos piliečiai galės prašyti Europos Komisijos pateikti teisėkūros pasiūlymą tam tikru klausimu, jeigu bus surinktas mažiausias asmenų, kilusių iš bent penktadalio valstybių narių, parašų skaičius.

Vis dėlto norėčiau pareikšti, kad neįtraukus kolektyvinių subjektų ir organizacijų į organizatorių kategoriją (2 straipsnio 3 punktas), visų pirma turint omenyje nevyriausybines organizacijas, partijas ir atstovaujamosios demokratijos organizacijas steigėjas, taip pat dėl pasirinktos terminijos – piliečių komiteto – norint nustatyti organizatorių grupę kils painiava.

Taip pat stebiuosi mėginimu nustatyti mažiausią pasirašiusiųjų amžiaus ribą – 16 metų, kai daugumoje valstybių narių asmenys įgyja teisę balsuoti (aktyviai arba pasyviai) sulaukę pilnametystės, t. y. 18 metų. Reikėtų laikytis šio kriterijaus, kaip Komisija pasiūlė šio pasiūlymo 3 straipsnio 2 ir 7 dalyse.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Džiaugiuosi, kad patvirtintas šis pranešimas dėl Europos piliečių iniciatyvos, kuri nustatyta Lisabonos sutartimi ir kuria siekiama suteikti piliečiams tokių pat politinės iniciatyvos įgaliojimų, kokiais naudojasi Ministrų Taryba ir Europos Parlamentas.

Pateikus kiekvieną iniciatyvą reikės per 12 mėnesių surinkti vieną milijoną asmenų, kilusių iš bent ketvirtadalio valstybių narių, šiuo metu septynių, parašų. Mažiausias asmenų, kurie turės pasirašyti iniciatyvą kiekvienoje valstybėje, skaičius skirtingas: nuo 74 250 Vokietijoje iki 3 750 Maltoje. Portugalijos atveju norint palaikyti iniciatyvą reikės surinkti ne mažiau kaip 16 500 asmenų parašų.

Valstybės narės vertins pritarimo iniciatyvai deklaracijas. Portugalijoje kartu reikės pateikti asmens tapatybės kortelę, pasą arba piliečio kortelės numerį. Pasirašiusieji turėtų būti ES piliečiai, sulaukę tokio amžiaus, kad galėtų balsuoti Europos rinkimuose (Portugalijoje – 18 metų).

Komisija turės per tris mėnesius išnagrinėti siūlomą iniciatyvą ir nuspręsti, ar pateiks Europos teisės aktą nagrinėjamu klausimu. Vėliau Bendrijos vykdomosios valdžios institucijos turės „nurodyti priemones, kurių ketina imtis, ir priežastis, kuriomis grindžiamas šis sprendimas arba atsisakymas imtis priemonių“. Šis pagrindimas bus skelbiamas viešai.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlo Fidanza (PPE), raštu. (IT) Palankiai vertinu A. Lamassoure’o ir Z. Gurmai parengtą pranešimą dėl piliečių iniciatyvos. Šis balsavimas padėjo patvirtinti ir netgi nustatyti pagrindines Europos piliečių iniciatyvai, kuri nustatyta Lisabonos sutartimi, taikytinas taisykles.

Piliečių komitetas, sudarytas iš asmenų, kilusių iš bent septynių valstybių narių, gali užregistruoti iniciatyvą ir, Komisijai patikrinus priimtinumą, popieriuje arba internetu pradėti rinkti būtiną vieną milijoną parašų. Šis dalyvaujamosios demokratijos pavyzdys turi didelių ateities galimybių, nes čia piliečiai dalyvauja tiesiogiai, be to, jiems suteikiama galimybė tam tikru požiūriu būti mūsų darbo dalimi.

Iš bendro dviejų pranešėjų atlikto darbo matyti, kad kai darbas atliekamas veiksmingai ir piliečių labui, galima įveikti net ideologinį susiskaidymą. Ši esminė pozicija būdinga Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai, kuri visada aktyvi ir pasirengusi vesti dialogą ir bendradarbiauti, tačiau kartu griežtai vadovaujasi tvirtomis ir nepajudinamomis vertybėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Ši iniciatyva – akivaizdžiai demagoginė, Europos Sąjungos, kuri tik siekia nuslėpti vykdomą demokratijos skurdinimą ir priversti mus pamiršti, kad atsakingi Europos asmenys neleido rengti referendumo dėl tos pačios Lisabonos sutarties, kurioje numatyta vadinamoji piliečių iniciatyva, propaganda.

Be to, pačioje ES sutartyje nustatyti tokios piliečių iniciatyvos apribojimai, nes jos 11 straipsnyje teigiama, kad reikia surinkti milijoną reikšmingos valstybių narių dalies piliečių parašų, be to, toliau teigiama, kad piliečiai gali tik prašyti Europos Komisijos pateikti atitinkamą pasiūlymą tam tikrais klausimais, kuriuos sprendžiant, šių piliečių nuomone, reikia patvirtinti Europos Sąjungos teisinę priemonę, kad būtų galima taikyti sutartis.

Kitaip tariant, surinkus parašus ir įgyvendinus reglamento projekte nustatytus reikalavimus nesuteikiama jokių garantijų, kad į piliečių norus bus atsižvelgta. Bet kokiu atveju Europos Parlamento patvirtintu pranešimu šiek tiek pagerinamas Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas, tačiau jis turi atitikti Sutarties, kuria iš tikrųjų iš pat pradžių ribojamos bet kokios piliečių iniciatyvos stiprinimo galimybės, sąlygas. Todėl per balsavimą susilaikėme.

 
  
MPphoto
 
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. (GA) Bet kurią piliečių iniciatyvą turi pasirašyti daugiau kaip milijonas Europos Sąjungos piliečių, kilusių iš ketvirtadalio Europos Sąjungos valstybių narių, – toks buvo svarbiausias šio reglamento aspektas. Airijos vyriausybė ketina tikrinti Airijos asmenų parašus pagal šalies rinkimų į Europos Parlamentą rinkėjų sąrašą.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Goebbels (S&D), raštu. (FR) Per balsavimą dėl reglamento, kuriuo įgyvendinama Europos piliečių iniciatyva, susilaikiau. Mano nuomone, Parlamentas klysta siekdamas kuo labiau supaprastinti šias iniciatyvas, ypač siekdamas sumažinti valstybių narių, iš kurių turi būti kilę pasirašiusieji, skaičių. Aš ir toliau palaikau atstovaujamąją demokratiją. Piliečių iniciatyvos nepadės išspręsti ES ekonominių, socialinių, aplinkos apsaugos ir visuomenės problemų. Iš tikrųjų vadinamosios piliečių iniciatyvos bus naudingos ekstremistinėms politinėms jėgoms, kurios naudosis šiomis priemonėmis kampanijoms už mirties bausmės atkūrimą, prieš minaretų statybą, prieš besiplečiantį Europos islamizavimą ir kitomis populistinėmis temomis vykdyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. (FR) Nuo tada, kai praėjusiais metais įsigaliojo Lisabonos sutartis, visi laukėme, kol bus patvirtintas piliečių iniciatyvos reglamentas, kuriame nustatytos jos įgyvendinimo procedūros ir apibrėžtos taisyklės bei pagrindinės procedūros ir kuriuo visų pirma pagaliau bus sudarytos sąlygos taikyti šią naują priemonę. Nuo šiol vienas milijonas Europos piliečių, t. y. tik 0,2 proc. visų ES gyventojų, galės prašyti Komisijos pateikti tam tikrų sričių pasiūlymų: tai yra svarbus žingsnis atstovaujamosios demokratijos, kuri turėtų padėti sudaryti sąlygas pradėti tarpvalstybines diskusijas Europoje ir skatinti jas vesti, linkme, nes šią iniciatyvą turės pateikti skirtingose valstybėse narėse gyvenantys piliečiai; tai yra didelis žingsnis į priekį, siekiant suburti Europos piliečius tikintis, kad jie iš tikrųjų naudosis šia nauja priemone, kad ji bus veiksminga ir kad Europos Komisija galės vadovautis piliečių pateiktais pasiūlymais.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Europos piliečių iniciatyva – viena įdomiausių Lisabonos sutartimi nustatytų naujovių. Tai – Europos lygmens pareiškimas, kurį pateikęs vienas milijonas Europos piliečių iš reprezentatyviosios ES valstybių narių grupės galės įtraukti tam tikrą klausimą į Komisijos darbotvarkę. Kitaip tariant, Europos piliečiams suteikiami tikri teisėkūros įgaliojimai, nes Komisija bus įpareigota atsakyti į šią piliečių iniciatyvą užsakydama atlikti tyrimą arba pateikdama direktyvą. Atsižvelgiant į esamas aplinkybes, kai piliečių priklausymo Europos Sąjungai jausmas vis dar yra pernelyg silpnas ir kai visų pirma žemas piliečių dalyvavimo Europos rinkimuose lygis kelia labai didelį rūpestį, ši nauja priemonė padės Europos piliečiams tapti visaverčiais Europos demokratijos dalyviais. Todėl šiandien šiek tiek apgailestauju girdėdama nuomonę, kad esama su piliečių iniciatyva siejamos rizikos. Kompromisas, pasiektas su Taryba, yra visiškai tinkamas, o kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomas projekto priimtinumas, padės užtikrinti, kad netinkamos iniciatyvos niekada neišvystų dienos šviesos. Neturėtume baimintis diskusijų, kurias rengia šia priemone besinaudojantys piliečiai. Balsavau už šį dokumento tekstą.

 
  
MPphoto
 
 

  Salvatore Iacolino (PPE), raštu. (IT) Europos piliečių teisėkūros iniciatyva yra esminis žingsnis kuriant piliečių teisėmis pagrįstą Europą. Griežti priimtinumo kriterijai, prieinamos ir supaprastintos procedūros ir valstybių narių atstovavimas – pagrindiniai priemonės, kuria atkuriama dalyvaujamosios demokratijos vertės viršenybė, ramsčiai.

Vadovaujantis Europos Sąjungos vertybėmis, Lisabonos sutartimi bent vienam milijonui piliečių, atstovaujančių bent ketvirtadaliui valstybių narių, suteikiama tikra galimybė iš tikrųjų dalyvauti nustatant Europos žmonių lūkesčius atitinkančias taisykles. Tikimės, kad ši priemonė padės paskatinti piliečius naudotis savo teisėmis ir kad netrukus ateis laikas, kai galėsime teigiamai įvertinti pasiektus rezultatus ir, jei būtina, piliečių labui atlikti reikiamus pakeitimus, kad šis iš tikrųjų novatoriškas projektas taptų dar paprastesnis ir lankstesnis. Taip euru pagrįsta Europos Sąjunga bus suderinta su Europa, kurios pagrindas yra jos žmonių teisė būti piliečiais.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − (LT) Pritariau šiam pranešimui, kadangi Europos piliečių iniciatyva – tai nauja Europos masto dalyvaujamosios demokratijos priemonė, tai priemonė, kuria turėtų naudotis patys piliečiai, ir ja siekiama sustiprinti tiesioginę demokratiją, aktyvų pilietiškumą ir Europos piliečių įtaką Europos Sąjungos politikai. Ši iniciatyva buvo numatyta Sutartyje dėl Konstitucijos Europai ir vėliau Lisabonos sutartyje siekiant suteikti piliečiams tokių pačių politinės iniciatyvos įgaliojimų, kokiais naudojasi Ministrų Taryba ir Europos Parlamentas. Džiugu tai, kad pranešimas skatina naudoti moderniąsias technologijas kaip tinkamą dalyvaujamosios demokratijos priemonę. Taikant iniciatyvą atsiras tiesioginis piliečių ir institucijų ryšys, bus mažinamas tarp jų esantis atotrūkis ir užtikrinama, kad ES institucijos spręs konkrečias piliečiams svarbias problemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Jahr (PPE), raštu. − (DE) Šiandien patvirtinta piliečių iniciatyva – svarbus žingsnis siekiant priartinti Europos Sąjungą prie jos piliečių. Taip Europos Sąjungos piliečiai pagaliau galės aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime. Be to, ši iniciatyva padės jiems ne tik įsitraukti į politiką, bet ir tiesiogiai paraginti Komisiją imtis veiksmų.

Svarbu užtikrinti, kad ši iniciatyva būtų kuo paprastesnė ir palankesnė piliečiams ir kad nebūtų skatinama netinkamai ja naudotis. Tačiau, kad ir kokia piliečių iniciatyva būtų palanki vartotojams, ji neteks savo vertės, jeigu ja bus piktnaudžiaujama. Piliečių iniciatyva padės užtikrinti didesnę demokratiją ir bus labai naudinga siekiant padaryti Europą šiuolaikiškesnę ir priartinti ją prie jos piliečių gyvenimo. Norėčiau dar kartą paraginti Parlamentą ir taip pat Komisiją užtikrinti, kad Peticijų komitetui šiame procese būtų skirtas tinkamas vaidmuo.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu.(PL) Vienas pagrindinių Europos piliečių iniciatyvos tikslų – priartinti Europos institucijas prie piliečių ir užtikrinti, kad paprasti europiečiai galėtų lengviau naudotis savo teisėmis ir privilegijomis. Ši iniciatyva iš tikrųjų padės pagerinti valstybių narių gyventojų gyvenimą ir sukurti palankų socialinį Europos Sąjungos įvaizdį. Pasiūlymo autoriai taip pat stengėsi sukurti patį paprasčiausią susirinkimų organizavimo ir parašų rinkimo modelį kaip dalį šios iniciatyvos. Jei europiečiai norės pareikšti savo nuomonę tam tikru, jų manymu, svarbiu klausimu, mūsų pareiga užtikrinti, kad jų balsas būtų išgirstas ir kad jų prašymai būtų apsvarstyti. Galiausiai tai ir yra tikra demokratija.

 
  
MPphoto
 
 

  Sandra Kalniete (PPE) , raštu. – (LV) Šiandien Europos Parlamentas priėmė istorinį sprendimą, kuriuo pilietinei visuomenei suteikiama galimybė daug aktyviau dalyvauti priimant sprendimus. Aktyvi pilietinė visuomenė, dalyvaujanti priimant politinius sprendimus, yra vienas iš demokratijos ramsčių. Tai – vienas iš pagrindinių kokybiškos politikos, kuri per daugelį metų padėjo Europos Sąjungos valstybėms narėms pasiekti aukštą demokratijos, žmogaus teisių ir gerovės lygį, o visai Europai – tapti labiausiai išvystytu pasaulio regionu, reikalavimų. Dalyvavimas rinkimuose – ne vienintelis pilietinės visuomenės uždavinys. Piliečiai taip pat turi kasdien dalyvauti sprendimų priėmimo procese, reikšti savo nuomonę apie konkrečius politinės darbotvarkės sprendimus ar įvykius. Piliečiams naudinga dalyvauti vykdant demokratinę valdžios institucijų kontrolę ir kritiškai vertinti politikų veiksmus. Be aktyvios pilietinės visuomenės nebūtų buvę įmanoma atkurti Baltijos valstybių nepriklausomybės ir užtikrinti mūsų sugrįžimo į Europą. Todėl tvirtai įsitikinusi balsuoju už piliečių iniciatyvą.

Iki šiol į Europos teisės aktus nebuvo įtraukta pakankamai išplėtotų aiškių priemonių, kuriomis naudodamiesi europiečiai galėtų dalyvauti priimant sprendimus ir atkreipti Europos institucijų dėmesį į šiuo metu piliečiams rūpimus dalykus. Manau, piliečių iniciatyva padės sustiprinti žmonių tikėjimą Europos Sąjunga ir padidinti priimtų sprendimų teisėtumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE), raštu. Balsavau už Europos Parlamento pateiktus piliečių iniciatyvos pakeitimus, nes manau, kad juos patvirtinus iniciatyva taps tvirtesnė ir daugiau žmonių galės ja naudotis. Tai – istorinė akimirka, kai Europos piliečiams suteikiama konkreti priemonė svarbiems klausimams ir temoms ES lygmeniu pateikti. Raginu Komisiją atsižvelgti į pakeitimą, kuriuo prašoma nustatyti nesudėtingas iniciatyvos teikimo procedūras ir suteikti piliečiams skaidrią informaciją. Sukurti tokią priemonę – vienas dalykas, tačiau norint suteikti ES piliečiams galimybę visapusiškai ja naudotis, ji taip pat turi būti prieinama ir suprantama. Parlamentas siekia supaprastinti su pasirašiusiaisiais susijusius kriterijus ir prašo nustatyti reikalavimą, kad pasirašiusieji būtų kilę iš bent penktadalio, o ne iš trečdalio valstybių narių.

Parlamentas taip pat ragina sukurti lengvai prieinamą nemokamą internetinę parašų rinkimo sistemą. Ypač norėčiau pabrėžti būtinybę sušaukti piliečių komitetus iniciatyvoms rengti. Piliečių komitetų judėjimas buvo vienas iš svarbiausių veiksnių, nulėmusių Estijos nepriklausomybės atkūrimą 1991 m. Tai – aiškus ženklas, kad kartu piliečiai gali sugriauti sienas.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. − (DE) Palaikau Parlamento sprendimą suteikti ES piliečiams galimybę naudotis piliečių iniciatyva. Naujoji visos Europos pareiškimų teikimo sistema yra svarbi priemonė, padedanti sudaryti sąlygas aktyvesniam piliečių dalyvavimui ir užtikrinti daugiau tiesioginės demokratijos. Patvirtinus visą ES sutartį pagerintos demokratijos veikimo Europos Sąjungoje sąlygos. Piliečiai gali dalyvauti demokratiniame Europos Sąjungos gyvenime ir tiesiogiai kreiptis į Komisiją. Patvirtinus piliečių iniciatyvą piliečiams suteikiama panaši teisė imtis iniciatyvos, kokia naudojasi Europos Parlamentas ir Taryba. Siekiant užtikrinti, kad piliečių iniciatyva būtų įgyvendinama tinkamai, reikės iš ne mažiau kaip iš penktadalio visų valstybių narių surinkti bent vieną milijoną parašų, Be to, Parlamentas savo pateiktoje rezoliucijoje rekomenduoja imtis priemonių, kurios padės paprasčiau naudotis piliečių iniciatyva.

Pvz., Komisija turėtų apsvarstyti galimybę naudotis esamomis programomis, kuriomis skatinamas judumas ir aktyvus pilietiškumas, taip pat naujomis bendravimo formomis, pvz., socialiniais tinklais, kuriais skatinamos viešos diskusijos. Palankiai vertinu tai, kad valstybėse narėse įsteigtos atstovybės ir biurai veiks kaip tarpininkai ir patariamosios institucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Sabine Lösing ir Sabine Wils (GUE/NGL), raštu. − (DE) Nepaisant Europos piliečių iniciatyvos patobulinimų, kurių padaryta Komisijai ir Parlamentui pasiekus kompromisą, norint įgyvendinti šią iniciatyvą vis dar kyla nereikalingų biurokratinių kliūčių. Be to, kyla pavojus, kad ja naudosis, pvz., didelės įmonės ir organizacijos, nes, nors skaidrumas užtikrinamas, nenustatyti jokie verslo įmonių teikiamų dovanų apribojimai. Todėl, be kita ko, per galutinį balsavimą susilaikėme.

Keli mūsų kritiškai vertinami aspektai yra šie:

1. Iš šios iniciatyvos taikymo srities neišbrauktos verslo įmonės.

2. Nepriimtas sprendimas dėl to, ar teikiant iniciatyvą gali dalyvauti jaunesni (sulaukę 16 m. amžiaus) piliečiai. Iš tikrųjų tai nustatyta nacionaliniuose rinkimų įstatymuose.

3. Teikiant iniciatyvas negali dalyvauti ES gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai.

4. Nenustatyta kompensacija, mokėtina surinkus daugiau kaip 100 000 parašų (0,005 EUR už vieną parašą). Todėl iniciatyva jos teikėjams bus labai brangi, taigi ne visiems vienodai prieinama.

5. Bendrovėms nedraudžiama teikti dovanas norint paremti Europos piliečių iniciatyvą, ir nenustatyta jokia viršutinė dovanojimo riba.

6. Nepateikta jokios informacijos apie galimybę kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, jeigu pateikta iniciatyva atmetama.

7. Jei Europos Komisija atmeta teisės akto projekto tekstą, ji nėra įpareigota pagrįsti savo sprendimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Įgyvendinus piliečių iniciatyvą bus sukurtas tiesioginis piliečių ir institucijų ryšys taip užpildant esamą spragą ir užtikrinant, kad ES institucijos spręs svarbiausias piliečiams kylančias problemas. Norėčiau pabrėžti kelis aspektus, kurių negalima pamiršti:

1. Piliečių iniciatyva bus sėkminga tik jeigu piliečiai galės lengvai suprasti jos reglamentavimą ir paprastai ją taikyti, o organizatoriams nebus keliama pernelyg didelių įpareigojimų.

2. Po derybų su Komisija ir Taryba pasiekėme bendrą susitarimą, kuriame nustatyta, kad piliečių iniciatyvą palaikantys asmenys turi pateikti tam tikrus asmens tapatybės duomenis, o valstybės narės turi turėti įrangą jiems patikrinti. Tačiau labai svarbu užtikrinti, kad ši procedūra atitiktų ES duomenų apsaugos srities teisės aktus. Bet kuri organizacija, galinti remti piliečių iniciatyvas, turi užtikrinti visišką teikiamos paramos skaidrumą, kad pasirašiusieji žinotų, kas slypi už iniciatyvos, kurią jie nusprendė paremti.

3. Teikiant visą būtiną informaciją apie piliečių iniciatyvą turi dalyvauti valstybėse narėse veikiantys Europos Parlamento informacijos biurai, Komisijos informacijos tinklai, pvz., Europe Direct ir Jūsų Europos patarėjas (angl. Citizen Signpost Service).

 
  
MPphoto
 
 

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu.(PL) Džiaugiausi išgirdusi šiandienos balsavimo dėl piliečių iniciatyvos rezultatus. Suteikusi galimybę įgyvendinti piliečių iniciatyvą, Lisabonos sutartis tapo ES piliečiams skirta teisėkūros priemone, tačiau turime nepamiršti, kad milijono parašų surinkimas dar nereiškia, kad bus patvirtintas naujas teisės aktas. Ši procedūra turės nueiti visą ES teisėkūros kelią, ir mes, Europos Parlamento nariai, privalome užtikrinti paprastesnes procedūras, kad šioje srityje būtų išvengta nusivylimo. Manau, valstybėse narėse turėtume surengti didelę kampaniją apie šią priemonę, kad klausimai, svarstomi remiantis ES piliečių iniciatyva, atitiktų tai, kas išdėstyta Sutartyse, ir ES vertybes.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Naudodamiesi šia svarbia Europos Parlamento iniciatyva, vienas milijonas Europos piliečių galės prašyti Europos Komisijos pateikti teisės aktą tam tikru klausimu. Piliečių iniciatyvos įgyvendinimo taisyklėse, kurias šiandien patvirtino Europos Parlamentas, nustatyta, kad pasirašiusieji turi būti kilę iš bent septynių valstybių narių. Portugalijos atveju norint palaikyti iniciatyvą, reikės surinkti bent 16 500 asmenų parašų. Patvirtinus Lisabonos sutartį sukurta piliečių teisė imtis iniciatyvos, pagal kurios sąlygas vienas milijonas Europos piliečių gali prašyti Europos Komisijos pateikti tam tikrų pasiūlymų dėl įstatymo galią turinčių aktų. Šiandien per plenarinį posėdį patvirtintu reglamentu nustatytos būtinos būsimų piliečių iniciatyvų teikimo sąlygos.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Balsavau už šį pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl piliečių iniciatyvos, nes, nors jis ne itin suderinamas su mano frakcijos pozicija dėl to, kad jame nekreipiama dėmesio į svarbius klausimus, pvz., į sumanymą leisti teikti iniciatyvas, kuriomis siūloma keisti Sutartis, arba į pasiūlymą pratęsti parašų rinkimo laikotarpį nuo 12 iki 18 mėnesių, vis dėlto manau, kad šis pasiūlymas yra didelis, tačiau nepakankamas Komisijos pateikto dokumento teksto patobulinimas. Piliečių iniciatyva yra Lisabonos sutartimi nustatyta visuomenės dalyvavimo priemonė, padedanti piliečiams ir pilietinei visuomenei dalyvauti Europos politikos krypčių nustatymo procese. Palaikiau pateikto dokumento tekstą, nes jis padeda lengviau sukurti šią priemonę ir nustatyti bendrą jos procedūrą. Pvz., šiame pranešime siūloma supaprastinti iniciatyvų užregistravimo procedūrą ir nuo trečdalio iki ketvirtadalio sumažinti reikalaujamą valstybių narių, iš kurių turi būti kilę iniciatyvą palaikantys piliečiai, skaičių. Be to, palyginti su Komisijos pateiktu pasiūlymu, šiuo pranešimu padaryta pažanga, nes juo užtikrinamas didesnis parašų rinkimo kampanijų finansavimo skaidrumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu. (FR) Europos piliečių iniciatyva bus veiksminga Europos Sąjungos darbotvarkės sudarymo priemonė. Ši iniciatyva nustatyta Lisabonos sutartimi, ir ją įgyvendinus vienas milijonas Europos piliečių turės galimybę paraginti Europos Komisiją pateikti pasiūlymų jos įgaliojimų sričiai priskiriamais klausimais. Šia iniciatyva ES piliečiams suteikiama teisė būti išklausytiems, taigi kartu pripažįstama teisė imtis iniciatyvos, panaši į teisę, kuria naudojasi Europos Parlamentas ir Taryba.

Piliečių iniciatyvos taip pat turėtų padėti paskatinti tarpvalstybines diskusijas, nes jas turės pateikti piliečiai, kilę iš kelių skirtingų valstybių narių. Vis dėlto iniciatyvas bus galima įgyvendinti tik jeigu jos atitiks tam tikrus procedūrinius arba atitikties pagrindinėms Europos Sąjungos vertybėms reikalavimus, taip siekiant užtikrinti, kad šia priemone nebūtų naudojamasi nedemokratiniais tikslais. Nustačius šiuos reikalavimus užtikrinamas šios iniciatyvos patikimumas, taigi ir veiksmingumas. Labai svarbu užtikrinti, kad procedūros atitiktų ES duomenų apsaugos reikalavimus ir nuo pradžios iki pabaigos būtų visiškai skaidrios.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Nepritariu savo kolegų iš S&D frakcijos nuomonei, todėl per balsavimą susilaikiau. Nesvarbu, kas parašo nesąmonę; išplėsti ją būtų kvailystė. Piliečių iniciatyva, be abejonės, būtina, tačiau surinkti vieną milijoną parašų tam, kad būtum išklausytas, – nesąmonė. Norėčiau paklausti pranešėjų, ar jie kada nors patys rinko parašus. Jei taip, jie turėtų žinoti, kad mažiausia kiekvieno notaro patvirtinto parašo kaina yra 20 EUR. Tai reiškia, kad naujo teisės akto patvirtinimas kainuos 20–30 mln. EUR. Kas finansuos šią veiklą? Tai galės padaryti tik didelės įmonės, o ne paprasti žmonės. Argi tai – ne apsimetinėjimas? Reikia prisiminti vieną dalyką: Europos Parlamento nariai taip pat atstovauja šiems žmonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Gay Mitchell (PPE), raštu. Lisabonos sutartyje pažadėta įgyvendinti šią iniciatyvą, tad džiaugiuosi, kad dabar šioje srityje daroma pažanga.

Svarbu užtikrinti, kad šia iniciatyva negalėtų manipuliuoti politikos, verslo ir kitų sričių atstovai. Tai turėtų būti iš tikrųjų piliečių iniciatyva, be to, neturėtų būti manipuliuojama slapta darbotvarke. Ši iniciatyva turėtų būti aiški ir skaidri.

Iš pradžių Komisija turėtų paviešinti iniciatyvos teikimo sąlygas, – iš karto, kai tik dėl jų bus susitarta.

Argi nebūtų protinga, jei prieš pradedant procesą Komisija visoje ES surengtų tam tikras nesusijusių šalių varžytuves ir pamėgintų iš anksto išsiaiškinti dešimt svarbiausių klausimų, kuriais piliečiai kartu su kitų valstybių piliečiais pageidautų pateikti piliečių iniciatyvą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Europos piliečių iniciatyva – pirmasis mažas žingsnelis teigiama kryptimi. Balsavau už šią iniciatyvą, nes ji yra pirmoji tiesioginė demokratinė ES priemonė. Vis dėlto apskritai piliečių iniciatyva yra tik tiesioginės demokratijos regimybė, leisianti piliečiams manyti, kad jie turi teisę dalyvauti priimant sprendimus tam tikrais Europos Sąjungos klausimais. Piliečių iniciatyva neturi jokios įtakos, neatsižvelgiant į tai, kiek žmonių ją pasirašo. Čia esama akivaizdžių panašumų su pareiškimų dėl referendumo teikimo sistema Austrijoje. Austrijoje šie pareiškimai paprastai kišami į stalčių, ir būtent taip bus ir su ES piliečių iniciatyvomis. Be to, akivaizdžiai pasirūpinta užsitikrinti galimybę nuslopinti neprisitaikėlišką nuomonę. Komisija atlieka galutinį piliečių iniciatyvos priimtinumo patikrinimą. Tikrojoje Europos Sąjungoje vadovaujantys asmenys ne tik nustato teisės aktus ir priima direktyvas, bet ir nori kontroliuoti piliečių valią.

Vis dėlto patvirtinus Europos piliečių iniciatyvą neprisitaikėliškiems judėjimams ir partijoms bus suteikta galimybė plėtoti savo sumanymus. Ateityje ES lygmeniu, kaip ir Austrijoje, bus galima rengti kampanijas ir parodyti piliečiams, kad esama kelių kitokios ir geresnės Europos link, kurie veda tolyn nuo Briuselio akligatvių.

 
  
MPphoto
 
 

  Vital Moreira (S&D), raštu. (PT) Nors iš esmės palaikau reglamentą dėl piliečių iniciatyvos, nepritariu Europos Parlamento ar nacionalinių parlamentų nariams suteiktai galimybei dalyvauti teikiant šias iniciatyvas ar galimybei finansuoti šias iniciatyvas partijų ar viešųjų įstaigų lėšomis.

Manau, abu sprendimai prieštarauja naujojo mechanizmo, kuriuo siekiama suteikti paprastiems piliečiams ir pilietinei visuomenei dalyvavimo politiniame Europos Sąjungos gyvenime priemonių, esmei. Taip pat nepritariu Komisijai suteiktiems įgaliojimams tvirtinti tam tikras teisės aktams taikyti reikiamas technines specifikacijas išleidžiant vykdomąjį aktą. Komisijai priskirtos bendro pobūdžio priemonės, susijusios su teisės aktų taikymu, turėtų būti laikomos ne valstybių narių kontroliuojamais įgyvendinimo aktais, o deleguotais teisės aktais, kuriuos tiesiogiai kontroliuoja teisės aktų leidėjas.

Be to, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai nėra prasmės toliau taikyti reguliavimo tvarką pagal įprastinę komitologijos sistemą, nes akivaizdu, kad ši iniciatyva susijusi su klausimais, kurie šiuo metu sprendžiami taikant teisėkūros arba deleguotų teisės aktų procedūrą. Todėl nurodytos nuostatos prieštarauja Lisabonos sutarčiai. Manau, išskyrus šiuos konkrečius prieštaravimus, šis pranešimas yra puikus teisės aktas, kuriame deramai įvertinta politinė ir konstitucinė šios naujos ES dalyvaujamosios demokratijos priemonės svarba.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. (LT) Balsavau už Europos Parlamento paruoštą poziciją dėl Piliečių iniciatyvos, kadangi pilnai pritariu šiai naujai Lisabonos sutartimi numatytai piliečių teisei. Būsiu optimistas – manau, kad tai gali būti viena iš pagrindinių priemonių padėsiančių priartinti ES institucijas prie paprastų žmonių. Pagaliau pilietiškai aktyvi visuomenės dalis galės tiesiogiai daryti įtaką Europos Sąjungos lygyje priimamiems sprendimams. Reikia pripažinti, šiuo metu, kai nemažai europinių iniciatyvų visuomenė priima pakankamai kritiškai, piliečių iniciatyva nuo pat pradžios sulaukė daugiausia teigiamo įvertinimo ir pritarimo. Tikiuosi, kad galutiniame rezultate mes turėsime aiškias, bereikalingais biurokratiniais reikalavimais neapsunkintas taisykles, padėsiančias Europos visuomenei išreikšti savo nuomonę.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Šis pranešimas visiškai atitinka mano lūkesčius, ypač trimis klausimais. Pirma, nustatytas minimalus teisėkūros iniciatyvą norinčių paremti asmenų amžius – 18 metų; sulaukus šio amžiaus leidžiama balsuoti Europos Parlamento rinkimuose ir galima naudotis tiesioginės demokratijos priemonėmis, pvz., dalyvauti referendumuose. Antra, siekiant atlikti šiame reglamente nustatytas patikras pagal galiojančius teisės aktus, Europos piliečių, ketinančių pasirašyti pritarimo pareiškimus, bus prašoma pateikti asmens tapatybės patvirtinimo dokumentus. Galiausiai, nustatytas 12 mėnesių trukmės parengiamasis šio reglamento taikymo (jam įsigaliojus) laikotarpis, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas kompetentingoms nacionalinės valdžios administravimo institucijoms, kurių dauguma pirmą kartą susidurs su tokia priemone, parengti visas būtinas teisines, administracines ir finansines priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Nepaprastai džiaugiausi galėdama balsuoti už šį pranešimą dėl piliečių iniciatyvos, vienos iš didžiausių Lisabonos sutartimi numatytų naujovių. Ši nauja teisinė priemonė gali tapti paramos Europos piliečių dalyvavimui ES politikoje būdu. Iš tikrųjų galimybė leisti milijonams piliečių siūlyti Europos Komisijai patvirtinti teisės aktus tam tikru klausimu yra labai teigiamas žingsnis, žengiamas siekiant priartinti Europą prie jos piliečių. Palankiai vertinu pranešėjų atliktą darbą siekiant supaprastinti piliečių iniciatyvą ir panaikinti bet kokią biurokratinę naštą, kad ši iniciatyva taptų kuo prieinamesnė.

Pritariu daugumai Europos Parlamento pateiktų prašymų, būtent prašymui tikrinti iniciatyvos priimtinumą iš karto ją pateikus, o ne surinkus 300 000 parašų, nes tokiu atveju pasirašę piliečiai gali turėti lūkesčių. Palaikau pasiūlymą sumažinti mažiausią valstybių narių, iš kurių kilę asmenys iš pradžių turi pasirašyti iniciatyvą, skaičių. Pirminiame pasiūlyme buvo nustatyta, kad pasirašiusieji turi būti kilę iš bent trečdalio valstybių narių, o Europos Parlamentas ir Taryba susitarė, kad pasirašiusieji turėtų būti kilę iš ketvirtadalio visų valstybių narių.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Palaikau pranešėjų Z. Gurmai ir A. Lamassoure’o iniciatyvą, kad Europos piliečių iniciatyvos organizatoriai turėtų burtis į piliečių komitetą, kurį sudarytų asmenys, kilę iš skirtingų valstybių narių. Tai užtikrintų, kad keliami klausimai būtų tikrai europinio masto, be to, tai nuo pat pradžių padėtų rinkti parašus.

Pritariu pranešėjų sumanymui, kad Europos piliečių iniciatyva turėtų būti nauja Europos masto dalyvaujamosios demokratijos priemonė. Taigi gali būti, kad šis reglamentas turės trūkumų, ir jį taikant Europos lygmeniu sprendimus priimantiems asmenims kils naujų problemų. Todėl pritariu pranešėjų Komisijai pateiktam prašymui kas trejus metus pateikti šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą ir prireikus siūlyti jį persvarstyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Lisabonos sutartimi nustatyta piliečių iniciatyva sukurta siekiant suteikti piliečiams teisę dalyvauti demokratiniame Europos Sąjungos gyvenime. Jos tikslas – suteikti piliečiams galimybę būti išgirstiems ir atkreipti Europos institucijų dėmesį į kai kuriuos jiems svarbius klausimus. Tai gali būti sunkumai, kuriuos jie patiria savo kasdieniame gyvenime ir į kuriuos, jų nuomone, kreipiamas nepakankamas dėmesys ar kurių atžvilgiu teikiama nepakankama profesinių sąjungų, politinių institucijų ar kitų įstaigų, su kuriomis institucijos įprastai palaiko ryšius, parama. Taikant piliečių iniciatyvą bus sukurtas tinkamas tiesioginis piliečių ir institucijų ryšys ir bus užtikrinama, kad ES institucijos spręs konkrečias piliečiams svarbias problemas. Kartu su piliečių iniciatyva atsiranda ir poreikis laikytis tam tikrų administracinių reikalavimų, ir, be kita ko, gerbti pagrindines ES vertybes taip užtikrinant šios iniciatyvos patikimumą ir veiksmingumą, kurie svarbūs sėkmingam jos įgyvendinimui.

Būtina užtikrinti, kad vykdant iniciatyvos procedūras būtų laikomasi ES duomenų apsaugos srities reikalavimų ir kad iniciatyvos procesas būtų visiškai skaidrus. Kiekviena organizacija, asociacija ar netgi partija turės galimybę paremti pasirinktas Europos piliečių iniciatyvas, jeigu jų parama bus teikiama visiškai skaidriai, kad pasirašiusieji prieš pasirinkdami, ar remti iniciatyvą, galėtų žinoti, kas su ja susijęs.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Džiaugiuosi, kad patvirtintas šis pranešimas, kuris yra labai svarbus žingsnis siekiant patvirtinti Europos Sąjungos konstitucinį pobūdį, suteikti piliečiams prieinamo ir veiksmingo demokratinio dalyvavimo priemonę, kuri, be abejonės, padės užtikrinti aktyvesnį piliečių įsitraukimą į Europos politinį gyvenimą ir didesnius įsipareigojimus jo atžvilgiu, bei sustiprinti įvairių valstybių narių solidarumo ryšius.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Patvirtinus šį pranešimą dėl Europos piliečių iniciatyvos, vienos iš svarbiausių pažangos, pasiektos patvirtinus Lisabonos sutartį, sričių, dalyvaujamoji demokratija pergalingai pasiekė Europą. Dabar vienas milijonas Europos piliečių galės kreiptis į Komisiją ir prašyti jos pareikšti nuomonę visuomenei svarbiu klausimu, jeigu jis priskiriamas Komisijos įgaliojimų sričiai. Vienas milijonas piliečių, kurie turi būti kilę iš bent ketvirtadalio valstybių narių ir sulaukę amžiaus, nuo kurio suteikiama balsavimo teisė, yra tik 0,2 proc. ES gyventojų. Parašus reikės rinkti popieriuje arba internetu, be to, jie turės būti patikrinti. Taip pat reikės aiškiai įvardyti organizatorius: kas jie yra, ką palaiko ir kam dirba. Tai – labai didelis Europos Sąjungos demokratinio teisėtumo šuolis į priekį. Tai – žingsnis piliečių priartinimo prie Europos, kurią neretai, jų manymu, teisingu ar klaidingu, nuo kasdienių piliečių rūpesčių skiria ištisi šviesmečiai, linkme.

Vis dėlto nereikėtų nepaisyti galimo pavojaus, kad šia iniciatyva galės naudotis tam tikros nevyriausybinės organizacijos arba tam tikras pramonės sektorius. Todėl norint užtikrinti, kad ši iniciatyva būtų sėkminga, ją turėtų teikti tik piliečiai. Ši iniciatyva turi padėti skatinti vesti diskusijas, sutaikyti piliečius ir Europos Sąjungą ir užtikrinti tolesnį Europos pilietinės visuomenės vystymąsi.

 
  
MPphoto
 
 

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. (IT) Šiandien per plenarinį posėdį balsavome dėl Europos piliečių iniciatyvos. Ši iniciatyva numatyta Lisabonos sutarties 11 straipsnyje siekiant suteikti piliečiams tokių pat politinės iniciatyvos įgaliojimų, kokiais jau naudojasi Ministrų Taryba ir Europos Parlamentas. Europos piliečių iniciatyva – tai nauja Europos masto dalyvaujamosios demokratijos priemonė.

2010 m. kovo 31 d. Komisija pateikė savo pasiūlymą dėl reglamento, o birželio 14 d. Taryba patvirtino bendrą požiūrį į Europos piliečių iniciatyvą. Lapkričio mėn. Europos Parlamento Konstitucinių reikalų komitetas patvirtino šį pranešimą, į kurį įtraukti įgaliojimai derėtis. Per lapkričio 30 d. vykusį trišalį dialogą susitarta dėl įvairių pakeitimų. Svarbiausi šio susitarimo aspektai šie: registravimo ir priimtinumo suderinimas; asmenų, kilusių iš ne mažiau kaip ketvirtadalio valstybių narių, parašų skaičius; piliečių komiteto įsteigimas; minimalus amžius, kurio turi būti sulaukę iniciatyvą norintys palaikyti asmenys, ir internetinė pritarimo pareiškimų rinkimo sistema.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. (FR) Mūsų piliečiai laukė šios naujos priemonės, kurią patvirtinus jie galės daryti tam tikrą įtaką ES politikai. Jie jau įrodė žinosiantys, kaip ja naudotis, kad per diskusijas dėl teisės aktų pareikštų savo nuomonę: prisiminkite Greenpeace ir Avaaz pateiktą pareiškimą dėl moratoriumo dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), kuris praėjusią savaitę išsiųstas Komisijos Pirmininkui José Manueliui Barrosui. Deja, piliečiai užbėgo už akių teisės aktų leidėjams, ir pareiškimas pateiktas prieš nustatant procedūros taisykles, pagal kurias piliečių iniciatyva įsigalios 2012 m. pradžioje.

Todėl mes, Parlamento nariai, turime perduoti ir palaikyti beveik 1,2 mln. piliečių pateiktą prašymą ir užtikrinti tinkamą jo nagrinėjimą. Parlamentas per derybas su Taryba ir Komisija sėkmingai pasinaudojo savo įtaka kuo prieinamesnei ir veiksmingesnei iniciatyvai užtikrinti ir paruošė tam dirvą. Dabar niekas negali sutrukdyti piliečiams tiesiogiai dalyvauti ES veikloje.

 
  
MPphoto
 
 

  Debora Serracchiani (S&D), raštu. (IT) Šiandienos balsavimu leista pradėti įgyvendinti pirmąjį Europos demokratinio dalyvavimo pavyzdį. Europos piliečių iniciatyva – viena iš naujoviškiausių Lisabonos sutarties nuostatų ir pirmasis žingsnis tiesioginės demokratijos linkme.

Ši iniciatyva – tai priemonė, leidžianti piliečiams paraginti Europos Komisiją pateikti pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto bet kuriuo, jų manymu, su jais susijusiu klausimu, o norint tai padaryti, reikia surinkti vieną milijoną, t. y. 0,2 proc. Europos Sąjungos gyventojų parašų. Klausimai, susiję su aplinka, socialiniais reikalais ir finansų krizės sukeltomis nelaimėmis, yra vienos iš svarbiausių temų, galinčių paskatinti piliečius susitelkti ir paraginti ES išleisti teisės aktus šiais klausimais.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu.(PL) Šiandien patvirtintu pasiūlymu dėl piliečių iniciatyvos įgyvendinome svarbią Lisabonos sutarties dalį, kuria naudodamiesi piliečiai galės tiesiogiai dalyvauti diskusijose apie Europos Sąjungą. Tai ypač svarbu Europos Parlamentui, kuris renkamas visuotiniu balsavimu. Dabar mūsų užduotis – skirti daug dėmesio šiai priemonei, kuria suteikiama galimybė dar labiau sustiprinti demokratinį Europos visuomenės gyvenimą. Būtų negerai, jei ši iniciatyva liktų be atsako ir piliečiai susidarytų įspūdį, kad jiems suteikiame tik teorinę galimybę dalyvauti teikiant teisėkūros iniciatyvas. Tai bus svarbus Europos institucijų išbandymas, po kurio bus matyti, kiek iš tikrųjų jos tarnauja piliečiams, o ne sau. Gerai, kad praėjus trejiems metams nuo šio teisės akto įsigaliojimo galėsime persvarstyti nepakankamai veiksmingas jo nuostatas ir taip užtikrinti, kad ši sistema iš tikrųjų sudarytų sąlygas demokratinėms diskusijoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Balsavau už Europos piliečių iniciatyvos taisyklių patvirtinimą. Europos Parlamento pasiekimai derantis su Ministrų Taryba gana nemaži. Įgyvendinus piliečių iniciatyvą Europos Sąjungos gyventojai turės galimybę įtraukti pasiūlymą į Europos politinę darbotvarkę. Surinkus vieną milijoną parašų Europos Komisija bus įpareigota apsvarstyti pasiūlymą ir paaiškinti, kodėl ji pavers šį pasiūlymą (arba jo nepavers) oficialiu pasiūlymu dėl įstatymo galią turinčio akto. Europos Komisija primygtinai reikalavo rinkti parašus bent devyniose skirtingose ES valstybėse narėse, tačiau Parlamentui pavyko sumažinti šią ribą iki septynių. Be to, organizatoriams, kuriems pavyks surinkti pakankamai parašų, taip pat bus leidžiama asmeniškai išaiškinti savo pasiūlymą Europos Komisijai ir Europos Parlamentui. Gaila, kad Parlamentui nepavyko panaikinti nuostatos, pagal kurią aštuoniolikoje valstybių jų piliečiams pasirašant piliečių iniciatyvą privalu reikalauti jų pateikti savo asmens tapatybės kortelės numerį. Tai atgrasins žmones. Kai kurie baiminsis tapatybės klastojimo. Kitose šalyse neketinama prašyti pateikti asmens tapatybės kortelės numerio. Dėl to ES atsiras nelygybė teisės aktų požiūriu. Dabar visų pirma Europos Komisija turės nagrinėti klausimą, kiek rimtai Europos piliečiai tai įvertins.

 
  
MPphoto
 
 

  Ernst Strasser (PPE), raštu. − (DE) Šiandienos balsavimu dėl Europos piliečių iniciatyvos, praėjus beveik lygiai metams nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo, įtvirtinta nauja tiesioginės demokratijos priemonė. Ėmiausi darbo Europos Parlamente siekdamas pateikti Briuseliui svarstyti Austrijos žmonėms svarbius klausimus. Laikausi šio principo, todėl man labai svarbu, kad žmonių prašymai būtų išgirsti Europos lygmeniu. Europos piliečių iniciatyvą reikėtų vertinti kaip galimybę labiau įtraukti žmones į ES sprendimų priėmimo procesą. Dabar ES piliečiai pirmą kartą turi galimybę teikti Komisijai teisėkūros iniciatyvas, taigi ir aktyviai daryti įtaką ES politikos kūrimui.

Po ilgų derybų pasiektus rezultatus galima laikyti sėkmingais, nes sumažinta priimtinumo kliūtis surinkti 300 000 parašų ir nustatytas mažesnis valstybių narių skaičius – ketvirtadalis. Vienas Austrijos ypatumas tas, kad čia jaunimas, sulaukęs 16 metų, gali dalyvauti teikiant piliečių iniciatyvas. Tuo dar kartą įrodoma, kad Austrijai svarbu įtraukti jaunimą į ES projektą, nes galiausiai būtent jaunimas suteikia Europos dvasiai polėkį judėti pirmyn.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Europos piliečių iniciatyva (EPI) – tai visuomenės dalyvavimo priemonė, kuria siekiama panaikinti demokratijos trūkumą ir sumažinti atstumą, kuris, europiečių manymu, skiria juos ir Europos institucijas. Oficialiai įgyvendinus šią Lisabonos sutartimi nustatytą iniciatyvą Europos piliečiai galės netiesiogiai siūlyti Europos Komisijai pateikti tam tikrus teisės aktus, jeigu jie priskiriami jos įgaliojimų sričiai.

Siekiant užtikrinti, kad ši Europos teisė imtis iniciatyvos taptų paprastesnė, prieinamesnė, greitesnė, skaidresnė ir visose valstybėse narėse vienoda, šiame Europos Parlamento pateiktame pranešime nustatyti jos įgyvendinimo kriterijai. Įgyvendinus šią iniciatyvą bus galima sukurti tikrą Europos viešąją erdvę, kuri padės paskatinti vesti pilietinį dialogą ir įtraukti pilietinę visuomenę. Manau, daug dėmesio reikėtų skirti visoms iniciatyvoms, kuriomis siekiama mažinti atstumą, skiriantį piliečius ir Europos Sąjungos projektą, ir jas visapusiškai įgyvendinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą dėl piliečių iniciatyvos. Naujosios Lisabonos sutartyje įtvirtintos nuostatos padės paskatinti įgyvendinti dalyvaujamąją demokratiją ir yra svarbus žingsnis ugdant pilietinę dvasią. 42 proc. Europos piliečių pasitiki ES institucijomis. Viena to priežasčių galėtų būti tai, kad Europos piliečiai yra susipažinę su keliomis jiems skirtomis Europos iniciatyvomis ir politikos kryptimis. Būtent todėl įgyvendinus piliečių iniciatyvą Europos piliečiai turės galimybę ne tik tiesiogiai dalyvauti priimant sprendimus, bet ir prisidėti prie Europos darbotvarkės sudarymo. Taigi piliečių iniciatyva padės įtraukti svarbiausias Europos piliečių problemas ir prašymus į Europos teisėkūros procesą. Šis sumanymas nėra naujas. 2007 m. siūlėme surinkti vieną milijoną parašų siekdami, kad Komisija pateiktų direktyvą dėl neįgaliųjų integravimo į visuomenę.

Šiuo metu surinkta tik apie 700 000 parašų, tačiau Europos Komisijai pateikta pasiūlymų dėl įstatymo galią turinčių aktų. Todėl, siekiant įvykdyti Europos piliečiams duotus įsipareigojimus, bus labai svarbu užtikrinti, kad naudojantis piliečių iniciatyva pateikti prašymai būtų paversti įstatymo galią turinčiais teisės aktais, padėsiančiais pagerinti šių piliečių padėtį.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Vaughan (S&D), raštu. Pritariu šiam pranešimui kaip piliečių skatinimo įsitraukti į Europos reikalus suteikiant ES piliečiams galimybę siūlyti patvirtinti teisės aktus, kurie gali turėti įtakos jų kasdieniam gyvenimui, būdui. Piliečiai galės pranešti Europos Sąjungai savo nuomonę apie jos darbą. Šia iniciatyva, kai surenkama milijonas iš bent ketvirtadalio visų ES valstybių narių kilusių asmenų parašų, žmonėms grąžinami tam tikri įgaliojimai. Parlamentas, siekdamas užtikrinti naudojimosi šia iniciatyva paprastumą ir aktyvesnį piliečių dalyvavimą teikiant iniciatyvas, supaprastino iniciatyvų teikimo procedūrą. Patikrinus visus parašus Komisija per tris mėnesius turės nuspręsti, ar galima teikti pasiūlymą dėl naujo teisės akto, ir viešai paskelbti savo sprendimo priežastis.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE), raštu. (SK) Šiame Parlamente dažnai kalbama apie Europos Sąjungos piliečius, kurių interesams atstovaujame. Vis dėlto tie patys piliečiai jau seniai mano, kad ne tik šis Parlamentas, bet ir visos Europos institucijos yra pernelyg nuo jų atitolusios ir nesidomi jų problemomis.

Europos piliečių iniciatyva gali padėti pakeisti šią padėtį. Ji padės piliečiams atvirai pasakyti: norime to, nenorime ano, ir tai reikia pakeisti.

Mums taip pat patinka kalbėti apie Europos integraciją. Tačiau kas gali labiau suvienyti žmones, gyvenančius skirtingose šalyse, nei būtinybė ieškoti bendro požiūrio, parengti bendrą pasiūlymą ir stengtis užsitikrinti įvairiomis skirtingomis kalbomis kalbančių žmonių paramą? Įgyvendinus piliečių iniciatyvą piliečiai iš įvairių valstybių narių galės vienu balsu kalbėti apie jiems svarbius klausimus. Bendra iniciatyva ir bendri interesai taps dirva, kurioje galės tarpti tikras europietiškas tapatumas.

Tvirtai tikiu, kad netrukus ims formuotis šis praktinis europietiškumo jausmas. Manau, priešingai nei Europos institucijų frazėse ir brošiūrose, šis jausmas bus gyvas ir gyvybingas, nes patys piliečiai bus naujojo Europos tapatumo ir naujojo europietiškumo šaltinis.

Todėl palankiai vertinu pateiktą piliečių iniciatyvos įgyvendinimo reglamento projektą ir esu pasirengusi padaryti viską, ko prireiks, kad piliečių balsas būtų ne tik išgirstas, bet ir gerbiamas.

 
  
  

Pasiūlymai dėl rezoliucijos RC-B7-0688/2010

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Manau, kad Komisijos 2011 m. darbo programa yra plačių užmojų, nes pagrindinis jos tikslas – Europos ekonomikos atkūrimas remiantis politiniais ES strategijos „Europa 2020“ prioritetais ir daugiametės finansinės programos biudžetu 2011 m., kuriam numatytos naujos finansavimo ir išlaidų priemonės, naujas sprendimas dėl vadinamųjų nuosavų išteklių, be to, joje parodytas susirūpinimas, kad sąlyginis finansavimas gali apsunkinti silpnesnės ekonomikos šalių padėtį, ir strategija „Europa 2020“, skirta ekonomikai atgaivinti, neturės pageidaujamo poveikio. Manau, kad struktūriniai fondai yra itin svarbūs siekiant atkurti Europos regionų ekonomiką ir konkurencingumą, nes per krizę nustatomos sąlygos kartu su taupymo priemonėmis gali toliau turėti neigiamos įtakos ES vidaus vystymuisi. Pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas bendros žemės ūkio politikos, žuvininkystės politikos ir sanglaudos politikos pertvarkai; kartu visada turi būti atsižvelgiama į skirtingą pradinę įvairių regionų padėtį, t. y. priemonės turi būti pritaikytos prie skirtingų realių sąlygų. Svarbus vaidmuo turėtų tekti MVĮ, taigi požiūris, apimantis MVĮ internacionalizaciją vykdant pasaulinę prekybą ir pastangas siekiant jų modernizavimo bei konkurencingumo, kurios numatytos kaip šios darbo programos prioritetai, yra sveikintinas.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tam tikrus labai svarbius klausimus, kurie nėra įtraukti į Komisijos kitų metų darbo programą. Jie susiję su problemomis dėl žmogaus teisių. Ar Komisija ketina kitais metais inicijuoti kokius nors konkrečius veiksmus arba teisės aktų pasiūlymus žmogaus teisių srityje?

Girdėjome, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja-vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai baronienė C. Ashton per savo kadenciją ketina ypač rūpintis žmogaus teisių klausimais. Vis dėlto iki šiol jos veikloje ir pareiškimuose žmogaus teisėms buvo skirta labai mažai dėmesio. Išorės veiksmų tarnyba taip pat siekiama sustiprinti ES veiksmus žmogaus teisių srityje, tačiau dabar, kai 2011 m. ES biudžetas nepatvirtintas, EIVT negalės nuo 2011 m. sausio 1 d. vykdyti savo užduočių visa apimtimi.

Ar galėtumėte, pone pirmininke, mums pasakyti, koks jūsų planas B ir kaip ketinate stiprinti ES patikimumą, jai ketinant ginti ir skatinti žmogaus teises pasaulyje?

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Parlamentas buvo paragintas pareikšti nuomonę dėl Komisijos komunikato dėl Komisijos 2011 m. darbo programos. Aš balsavau už šią rezoliuciją, kurioje atkreipiamas dėmesys į tinkamo Komisijos ir Parlamento bendradarbiavimo poreikį bei Komisijos, kaip Sutarčių ir ES bendrojo intereso sergėtojos, vaidmenį. Rezoliucijoje taip pat ypač pabrėžiami strategijos „Europa 2020“ tikslai dėl ekonomikos augimo bei darbo vietų kūrimo ir palankiai vertinamas Europos semestras, kuriuo siekiama užtikrinti veiksmingesnį viešųjų finansų valdymą. Šis augimas turi būti pažangus (jis turi skatinti skaitmenines technologijas, mokslinius tyrimus ir plėtrą bei švietimą), tvarus (orientuotas į 20 proc. didesnio energijos vartojimo efektyvumo tikslą) ir visa apimantis (kovojant su darbuotojų diskriminacija ir tobulinant darbo santykius). Komisija turi ir toliau gilintis į vidaus rinkos, laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės bei jos išorės politikos, kuri tebėra ankstyvojoje stadijoje, sričių problemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šią Europos Parlamento bendrą rezoliuciją, nes joje aptariami ir įvertinami Europos Komisijos 2011 metų veiklos prioritetai bei ateities uždaviniai. Jau per praeitą plenarinę sesiją Parlamente Strasbūre Komisijos pirmininkas José Manuel Barroso pristatė Komisijos darbo programą ateinantiems metams, todėl Europos Parlamentas tiki, jog labai svarbu užmegzti dialogą su Komisija ir ypatingą dėmesį skirti esminiams ES strateginiams tikslams. Be to, Parlamentas ragina Komisiją užtikrinti realistišką ir aiškesnį svarbiausių pasiūlymų tvarkaraštį siekiant, kad jis būtų veiksmingas, pritaikytas atsižvelgiant į realius faktus ir įgyvendintas geriau negu prieš tai. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, jog nors Komisija užsibrėžė kuo greičiau sukurti naujas darbo vietas ir kuo sparčiau įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus, deja, užimtumo ir socialinių reikalų srityje ateinančių metų Komisijos programoje nėra konkrečių pasiūlymų dėl naujų ir kokybiškų darbo vietų kūrimo. Komisija vėl, kaip ir praėjusių metų veiklos programoje, siūlo tas pačias teisėkūros iniciatyvas dėl darbuotojų komandiravimo ir darbo laiko bei toliau įsipareigoja gerinti migrantų darbuotojų teises visoje Europos Sąjungoje. Taigi norint, kad ekonomika visapusiškai atsigautų, būtina sukurti bendrą Europos tvaraus augimo ir užimtumo strategiją, grindžiamą būtinais įgaliojimais ir ištekliais.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Turint mintyje, kad dabartinė krizė, kurioje atsidūrė Europa, ir toliau daro poveikį valstybių narių ekonomikai, būtinas nuoseklus reguliavimas nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmenimis. Suprasdamas, kad 2011 m. turės lemiamos įtakos Europos Sąjungos sėkmei ateityje ir kad šie metai bus didžiulis iššūkis Europos Komisijai ir visai Sąjungai, balsavau už šį rezoliucijos projektą. Be to, norėčiau pabrėžti visus pasiūlymus, kuriuose parodomas Europos Komisijos ketinimas ištirti bendrosios rinkos augimo potencialą. Manau, kad didinant maksimalų bendrosios rinkos potencialą – labiau integruojant rinkas ir stiprinant Europos bendrovių bei vartotojų pasitikėjimą būtų galima paspartinti Europos ekonomikos atsigavimą. Vis dėlto manau, kad Komisija galėtų šioje srityje žengti toliau, pateikdama platesnių užmojų ir konkretesnius pasiūlymus, siekiant spręsti rinkoje veikiančių subjektų poreikius.

 
  
MPphoto
 
 

  Luigi Ciriaco De Mita (PPE), raštu. (IT) Komisijos 2011 m. darbo programai reikia Europos Sąjungai palankesnio nusiteikimo ir daugiau drąsos pasitinkant pagrindinius ES politinius ir institucinius iššūkius, visų pirma atsižvelgiant į Lisabonos sutarties įsigaliojimą ir jos laikymąsi. Turi būti sprendžiami šie klausimai: 1. didesnės pagarbos Europos Parlamento vaidmeniui pasiūlymų rengimo procese, atsižvelgiant į jo pozicijas, išdėstytas nuomonėse, ir pasiūlymus dėl iniciatyvų; 2. glaudesnio ir tarpinstituciniu požiūriu labiau subalansuoto bendradarbiavimo rengiant biudžetą ir finansines perspektyvas; 3. didesnės drąsos formuluojant pasiūlymus dėl veiksmingesnio ES išteklių naudojimo, kad būtų galima pasiekti privalomus tikslus ir konkrečius rodiklius; 4. veiksmingo ir įžvalgaus ES ekonomikos ir finansų valdymo, taip pat finansinio darbuotojų dalyvavimo, susieto su įmonės sėkme, kuris sudarytų sąlygas platesniam, subalansuotam ir visa apimančiam ekonominiam ir socialiniam vystymuisi. Nors į Komisijos 2011 m. darbo programą įtraukti tik kai kurie iš išvardytų punktų, vis dėlto manau, kad ją būtina paremti.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Aš balsavau už rezoliuciją dėl Komisijos 2011 m. darbo programos, kuri yra pirmoji, priimama naujuoju programavimo laikotarpiu, ir turėtų padėti pagilinti Komisijos ir Parlamento dialogą, siekiant pagerinti sąsajas tarp politinių ir biudžeto prioritetų ES lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Komisija pateikė plataus užmojo Komisijos 2011 m. darbo programą, apimančią šiuos pagrindinius klausimus: (i) visa apimantį augimą, (ii) tvarų vystymąsi ir (iii) finansų reguliavimą. Visa apimančio augimo klausimu, apie kurį kalbėdama Komisija pabrėžia socialinės apsaugos sistemų tvarumą ir kovą su skurdu, pritariu, kad reikia užtikrinti tikrą pusiausvyrą tarp taupymo ir socialinės paramos priemonių ir nustatyti, kuria linkme turėtų būti vykdomos Europos socialinės apsaugos sistemų reformos.

Kalbant tvaraus augimo tema, svarbu suprasti, kokiu būdu bus užtikrinta pusiausvyra tarp būtinos aplinkos apsaugos ir būsimų bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) bei bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reformų. Galiausiai, kalbant apie finansų reglamentavimą ir ekonominio valdymo stiprinimą, bet kokie veiksmai, skirti paversti Europos bankininkystės sistemą patikimesne bei atsparesne ateityje galinčioms įvykti krizėms ir stiprinti valstybių narių biudžeto politikos priemones bei jų ekonominį koordinavimą, turėtų būti laikomi svarbiausiu prioritetu, o pagrindinis uždavinys 2011 m. bus išbristi iš krizės ir padėti pamatus ekonomikos augimo politikai.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Mes balsavome prieš Europos Parlamento rezoliucijos dėl Europos Komisijos 2011 m. darbo programos projektą, nes svarbiausiais klausimais joje laikoma Komisijos pozicija ir nepaisoma realios būtinybės nutraukti neoliberalią, militaristinę ir antisocialinę politiką, kuriai teikia pirmenybę Europos Komisija.

Nors Europos Komisija buvo kritikuojama už tai, kad nepateikė atsakymų, kurių prašė Europos Parlamentas, iš tikrųjų ji tai padarė, pasveikindama pati save su tuo, kad prioritetas teikiamas ekonominei reformai, pagrindinis dėmesys skiriamas biudžeto tvarumui, o socialinis tvarumas nustumiamas į antrą planą arba primygtinai reikalaudama palaikyti bendrosios rinkos stiprinimą, taip pat reikalaudama kuo greičiau baigti Dohos derybų raundą ir sudaryti atitinkamus laisvosios prekybos susitarimus.

Taigi Europos Parlamento dauguma nori ir toliau tęsti tą pačią politiką, kuria remiami minėti taupymo planai daugelyje valstybių narių, nepaisant to, kad šie taupymo planai paskatins nedarbo, skurdo, nelygybės, asimetrijos didėjimą ir ekonominį nuosmukį, o ekonominės ir finansų grupės ir toliau gaus vis didesnius pelnus. Dėl visų šių priežasčių esame priversti balsuoti prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. (GA) 2011 m. Europos Komisija paskelbs pasiūlymus dėl bendros žemės ūkio politikos ir bendros žuvininkystės politikos pakeitimų. Šios dvi iniciatyvos yra ypač svarbios Airijos ūkininkams ir žvejams.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. − (DE) 2011 m. Komisija pateiks pasiūlymą dėl daugiametės finansinės programos 2013−2020 m. laikotarpiui. Man nekyla abejonių, kad žemės ūkio ir kaimo plėtros srities finansavimas turi likti to paties lygio kaip iki šiol ir kad turi būti užtikrintas nepriklausomas Europos gyventojų aprūpinimas maistu. Maisto gamyba ir kaimo regionų, kaip ekonominės veiklos ir poilsio vietų, lengvai pasiekiamų iš miestų, atkūrimas ir ateityje turi likti vienu iš svarbiausių Europos prioritetų. Komisijos įsipareigojimu užtikrinti tvarų ir visa apimantį ekonomikos augimą atsižvelgiama į aplinkos bei klimato tikslus iki 2020 m.; tam prireiks investicijų į ekologiškas technologijas, o kartu bus kuriamos darbo vietos.

Pritariu Parlamento reikalavimui, kad naujoje daugiametėje finansinėje programoje po 2013 m. būtų atsižvelgta į didesnę ES atsakomybės sritį. Didelę reikšmę turi ES prekybos politikos planai. Komisija privalo užtikrinti, kad Pasaulio prekybos organizacijos derybos būtų sėkmingai užbaigtos. Privalome labai kritiškai vertinti tai, kad vis daugiau dėmesio skiriama dvišaliams prekybos susitarimams, visų pirma MERCOSUR derybose, kurios vyks ir ateinančiais metais.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Mann (PPE), raštu. (DE) Aš ką tik balsavau už 2011 m. Komisijos darbo programą, tačiau su išlygomis. Joje nebėra žadėto Įmonių ir pramonės generalinio direktorato (Įmonių GD) komunikato dėl įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA). Vietoj to Vidaus rinkos ir paslaugų generalinis direktoratas (Vidaus rinkos GD) pradėjo konsultacijas internetu dėl bendrovių nefinansinės informacijos atskleidimo. Tai kelia nerimą ir rodo galimą politikos pokytį. Vidaus rinkos GD jau nebeklausia, ar reikia reglamentuoti ĮSA sritį ES lygmeniu; vietoj to klausiama, kaip ji turėtų būti struktūrizuota. Įmonių GD surengė keletą seminarų dėl skaidrumo, kuriuose paaiškėjo, kad beveik visi darbdaviai ir profesinės sąjungos griežtai prieštarautų privalomai ĮSA tvarkai. Nuo 2006 m. darbų eigą kontroliuoja Įmonių GD, nes bendrovių ĮSA iniciatyvos, kaip jų verslo veiklos dalis, yra jų įnašas darnios visuomenės labui. Jos kyla iš verslo įsipareigojimų ir remiasi asmenine iniciatyva bei atsakomybe. Bendrai sutariama dėl šios pagrindinės koncepcijos, kuri buvo sukurta per daugelį metų daugelyje įvairių suinteresuotųjų šalių forumų.

Įmonių GD yra sukaupęs institucinių žinių, reikalingų šiems procesams kontroliuoti. Raginu Komisiją atsakomybę dėl ĮSA valdymo ir struktūrizavimo palikti Įmonių GD. Aš ir toliau prieštarauju privalomųjų ĮSA ataskaitų idėjai, nes tai sukels naujas biurokratines kliūtis ir neskatins įmonių priimti papildomų savanoriškų įsipareigojimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Arlene McCarthy (S&D), raštu. Dėl finansų krizės smarkiai nukentėjo visų Europos valstybių narių ekonomika. Šioje rezoliucijoje raginame Europos Komisiją tvirtai ir ryžtingai reaguoti, siekiant skatinti ekonomikos augimą ir užtikrinti stiprų bei ilgalaikį jos atkūrimą visų Europos piliečių labui. Mes pritariame pasiūlymui dėl nuosavų išteklių sistemos peržiūros siekiant sukurti sistemą, kuri būtų teisinga, aiški, skaidri ir neutrali mokesčių naštos atžvilgiu; palankiai vertiname tai, kad svarstomos priemonės, kurios padėtų sumažinti ES išlaikymo išlaidas, mokamas jos piliečių, pvz., ištaisant dabartinę padėtį dėl nepakankamo finansų sektoriaus apmokestinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Yra trys naujosios 2011 m. Komisijos darbo programos punktai: (1) visa apimantis; (2) tvarus augimas ir (3) finansų reguliavimas. Vis dėlto turėsime siekti socialinės apsaugos sistemų tvarumo tam, kad galėtume kovoti su skurdu. Kartu sieksime ekonomikos augimo, susijusio ir su aplinkos apsauga, ir su ekonomikos valdymo stiprinimu. Stengsimės paversti Europos bankininkystės sistemą stipresne ir atsparesne ateityje galinčioms įvykti krizėms bei stiprinti valstybių narių biudžeto politikos priemones, nes pagrindinis 2011 m. uždavinys yra išbristi iš krizės ir vėl vykdyti ekonomikos augimo politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Sveikiname. Pagaliau kažkas atkreipė dėmesį į skirtumą tarp Europos Komisijos ir dievų. Atėjo laikas nustoti tuščiažodžiauti ir imtis darbo. Europos Komisija neturėtų ignoruoti Europos Parlamento narių klausimų; jos pareiga vykdyti Europos Parlamento sprendimus. Atrodo, kad kai kurie Komisijos nariai tai pamiršo. Jei ne, tai kas atsitiko su rezoliucija dėl išsamios stebėsenos ataskaitos, kurią Europos Parlamentas priėmė 2004 m. kovo 11 d. ir kurioje buvo keliamas klausimas dėl užsieniečių Latvijoje? Ji tiesiog dingo iš darbotvarkės. Kas buvo atsakingas? Kieno atlyginimas buvo sumažintas? Kas gavo papeikimą? Niekas. Tegyvuoja Europos Vadovų Taryba!

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Aš balsavau už rezoliuciją dėl Europos Komisijos 2011 m darbo programos, nes pritariu pagrindiniams jos tikslams. Be abejo, pagrindinis 2011 m. prioritetas turėtų būti siekis skatinti ekonomikos atsigavimą. Norėčiau labai palankiai įvertinti Komisijos darbo programoje paminėtą tikslą dėl ekonominio valdymo stiprinimo ir finansų sektoriaus reformos užbaigimo, t. y. vykdyti priemones, kurios skatintų ekonomikos augimą ir padėtų kurti darbo vietas. Veiksmingas, tvarus ir visa apimantis ekonomikos augimas yra itin svarbus siekiant atkurti pasitikėjimą ir optimizmą ES viduje. Todėl investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą, energetinį saugumą ir horizontalią darbo rinkos politiką, kuri užtikrintų faktinį darbuotojų judėjimą, yra pagrindiniai darbo programos, skirtos augimui skatinti, ramsčiai. Taip pat reikia pabrėžti bendros laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimo tikslą.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Komisijos 2011 m. darbo programoje nėra tinkamai atspindėti nei reikšmingi įvykiai, kurie darė poveikį Europai nuo 2008 m., nei Europos piliečių viltys ir lūkesčiai. Tenka apgailestauti, kad šioje programoje neskirta daugiau dėmesio problemoms, susijusioms su 7 mln. dėl finansų krizės prarastų darbo vietų; dėl šių problemų nekintantis nedarbo lygis ateinančiais metais beveik garantuotas. Šis aspektas – vienas iš pagrindinių iššūkių, su kuriais 2011 m. susidurs ES. Todėl Komisija turės rasti būdą, kuriuo įgyvendinant jos iniciatyvas ir pasiūlymus bus sukurta pakankamai tinkamų darbo vietų paprastiems piliečiams. Komisija turi atsižvelgti į socialinių partnerių nuomonę dėl pensijų ir užtikrinti, kad būsimoje baltojoje knygoje atspindėtų suinteresuotųjų šalių lūkesčiai, t. y. siekis stiprinti pirmąjį ramstį – visuomenės ramstį.

Pritariu pasiūlymui pertvarkyti EURES darbo informacijos ir patarimų portalą, skirtą jauniems darbuotojams, kad jis taptų jiems prieinamesnis. Vis dėlto apgailestauju, kad šis pasiūlymas buvo atidėtas iki 2012 m., nors šiandienos jaunimui jo reikia jau dabar. Komisijos programoje visiškai nepaminėtas lyčių klausimas. Taigi reikalinga Europos direktyva, kurioje būtų sprendžiama problema, susijusi su 17,4 proc. vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu; ji galėtų būti priimta kartu su direktyva dėl smurto prieš moteris panaikinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Britta Reimers (ALDE), raštu. (DE) Kadangi balsavimo sąrašas buvo pakeistas iš anksto neįspėjus, neturėjau pakankamai laiko susipažinti su jo turiniu ir nuspręsti, kurią pusę norėčiau palaikyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas parėmė pasiūlytą bendrą rezoliuciją, taip pat ir daugelį pasiūlytų pakeitimų. Džiaugiuosi, kad liko nepakeista nuoroda, kurioje teigiama, kad EP primygtinai ragina Komisiją pateikti ryžtingus naujoviškus pasiūlymus dėl nuosavų išteklių sistemos persvarstymo iš esmės.

 
  
MPphoto
 
 

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu.(PL) Pritariau rezoliucijai dėl Komisijos 2011 m. darbo programos. Ankstesnėje kalboje iškėliau šiuos klausimus: poreikį parengti direktyvą dėl smurto prieš moteris panaikinimo; pasiūlymą dėl greito ir veiksmingo Stokholmo programos perkėlimo į nacionalinius teisės aktus; ir pasiūlymą į kitų metų biudžetą įtraukti sporto sritį. Taip pat svarbu atnaujinti darbą, susijusį su nediskriminavimo direktyvos parengimu. Raginu Komisiją ir valstybes nares imtis ryžtingų veiksmų, kad 2011 m. būtų imtasi veiksmų šia linkme.

Nors ES piliečiai nekantriai laukia šios direktyvos, kai kurios valstybės narės ir toliau abejoja jos priėmimo pagrįstumu. Sunku suprasti, kodėl nesuvokiama, kad reikalingas vienas antidiskriminacinis įstatymas, kuris užtikrintų vienodų sąlygų taikymą visiems žmonėms, o ne tik išrinktosioms socialinėms grupėms. Manęs neįtikina teiginiai dėl finansinių sunkumų, pabrėžiant, kad įgyvendinant direktyvą prireiks didelių išlaidų neįgaliųjų padėčiai gerinti. Net ir per krizę Europa turi ir toliau su visais savo piliečiais elgtis vienodai.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Komisija pateikė savo 2011 m. darbo programą ypač sudėtingu Europos Sąjungai laiku. Vis dar nėra visiškai atsigauta po ekonomikos krizės, o tai reiškia, kad kitų metų programoje reikės toliau daugiausia dėmesio skirti dinamiškam Europos ekonomikos atkūrimui. Kaip tik 2011-aisiais strategija „Europa 2020“ turėtų būti integruota į Europos procesus, siekiant įgyvendinti pažangaus, tvaraus ir visa apimančio augimo tikslus.

Dar kartą pabrėžiu, jog svarbu spartinti ES 2020 m. reformų programą tam, kad būtų užtikrintas ekonomikos augimas, padėsiantis sukurti naujų darbo vietų. Atsižvelgdamas į tai, norėčiau pabrėžti pavyzdinių iniciatyvų – Inovacijų sąjungos, Skaitmeninės darbotvarkės, „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkės“ ir „Europos kovos su skurdu plano“ – vaidmenį. Manau, kad siekiant padidinti Europos konkurencingumą ir paspartinti ekonomikos augimą labai svarbu užtikrinti struktūrinių reformų įgyvendinimą, visų pirma vykdant sanglaudos politiką, kuri skatina investicijas į realiąją ekonomiką. Bet kuri būsima sanglaudos politika taip pat turėtų užtikrinti, kad nauja finansinė perspektyva būtų skirta siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir Europos politikos krypčių pagal Lisabonos strategiją įgyvendinimo. Europos Parlamentas turi aktyviai dalyvauti šiame procese, be to, labai svarbu, kad Komisija skubiai parengtų šios srities tarpinstitucinio bendradarbiavimo modelį.

 
  
  

Pasiūlymai dėl rezoliucijų RC-B7-0693/2010

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes ES ir Afrikos Sąjunga turi kartu spręsti svarbiausias bendras problemas tam, kad būtų sėkmingai įgyvendinama Afrikos ir Europos Sąjungos partnerystė, kuri yra grindžiama abipusiu interesu išnaudoti bendrą potencialą. Siekiant glaudaus bendradarbiavimo turi būti užtikrinamas demokratinis valdymas ir žmogaus teisės, tačiau tenka apgailestauti, kad Robertas Mugabė buvo pakviestas į trečiąjį Afrikos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimą ir aktyviai jame dalyvavo. Todėl palaikau raginimus visiems veikėjams ateityje laikytis ryžtingesnės politinės pozicijos, siekiant aiškiai parodyti Afrikos šalims, kad ES tvirtai tiki teisinės valstybės ir demokratijos principais.

Taip pat svarbu, kad visos Afrikos Sąjungos valstybės narės ratifikuotų Afrikos Sąjungos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją bei visapusiškai remtų Tarptautinio baudžiamojo teismo veiklą. Tai užtikrintų demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms principus ir tuo pačiu atvertų galimybes efektyviam bendradarbiavimui ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje ir kitose srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Nuo Kaire 2000 m. įvykusio ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimo Europos Sąjunga pradėjo vykdyti itin plataus masto išorės politiką dėl Afrikos. 2005 m. ES pradėjo vykdyti savo Afrikai skirtą strategiją. Praėjus dvejiems metams požiūris pasikeitė ir šį kartą Lisabonoje įvykusiame ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikime buvo sukurta strateginė partnerystė su Afrika. Trečiasis Afrikos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimas baigėsi visai neseniai. Jis buvo nevisiškai sėkmingas, pvz., mums buvo nepriimtina, kad dalyvavo diktatorius Robert Mugabe, ir atvirkščiai, būtų buvę sveikintina, jei būtų dalyvavęs Sudano atstovas. Aš balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl partnerystės ateities. Naująjį veiksmų planą sudaro aštuonios pagrindinės naujos temos: 1 – taikos ir saugumo; 2 – demokratinio valdymo ir žmogaus teisių; 3 – prekybos, regioninės integracijos ir infrastruktūros; 4 – Tūkstantmečio vystymosi tikslų; 5 – energetikos; 6 – klimato kaitos; 7 – migracijos, judumo ir užimtumo; 8 – mokslo, informacinės visuomenės ir integracinio augimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją. Būtina ir toliau plėtoti Afrikos ir Europos Sąjungos strateginę partnerystę, siekiant kartu spręsti bendras problemas, skatinti tvarų ekonomikos augimą, plėsti bendradarbiavimą energetikos, prekybos, klimato kaitos srityse. Plėtojant bendradarbiavimą būtina didelę paramą skirti kovai su skurdu, žmogaus teisių apsaugai, įskaitant socialines, ekonomines ir aplinkos apsaugos teises, spręsti taikos ir saugumo Afrikos žemyne problemas. Palankiai vertinu Afrikos ir ES bendradarbiavimą atsinaujinančios energijos srityje bei prisiimtus įsipareigojimus sudaryti sąlygas Afrikos gyventojams naudotis moderniomis ir tvariomis energetikos paslaugomis, didinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą Afrikoje ir gerinti energijos vartojimo efektyvumą visuose sektoriuose. ES ir Afrika turėtų suvienyti pastangas siekiant sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį, kuris susidaro dėl miškų naikinimo ir nykimo, bei imtis kitų efektyvių priemonių kovojant su klimato kaita. Būtina numatyti reikiamą finansavimą užsibrėžtiems veiksmams įgyvendinti, užtikrinant efektyvią ES finansinės paramos panaudojimo parlamentinę priežiūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Džiaugiausi balsuodamas už šį bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl trečiojo ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimo išvadų. Atsižvelgiant į tai, kad Afrikos žemynui reikia įvairinti savo investicijų partnerystę, ypač su Azijos ir Lotynų Amerikos šalimis, pasiūlytas 2010–2013 m. strateginis veiksmų planas yra ypač aktualus, nes gali suteikti papildomą vertę Viduržemio jūros šalių sąjungai ir Kotonu susitarimui. Manau, kad regioninė Afrikos šalių integracija dalyvaujant Afrikos Sąjungoje ir prekyba bei investicijos atsižvelgiant į šį kontekstą turės lemiamą reikšmę Afrikos politiniam ir ekonominiam stabilumui bei tvariam augimui. Dėl to viliuosi, kad Afrikos ir ES lyderiai ne tik laikysis Tripolio susitarimo, bet ir pripažins, kad ši strateginė partnerystė, be kita ko, yra vertinga vidaus prekybos tarp Afrikos regionų skatinimo priemonė. Taip pat pritariu pirmininko J. M. Barroso įsitikinimui, kad atsinaujinanti energija yra gyvybiškai svarbi Afrikos socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, ir pritariu jo raginimui vykdyti Afrikoje energetinę ir ekologinę revoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D) , raštu. – (PT) Balsavau už rezoliuciją dėl ES ir Afrikos strateginės partnerystės ateities po trečiojo ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimo, nes manau, kad ši dviejų žemynų partnerystė, sudaryta prieš trejus metus, kai ES pirmininkavo Portugalija, turėtų būti ir toliau stiprinama, siekiant, kad visi kartu galėtume pasitikti bendrus iššūkius ir prisidėti prie tvaraus vystymosi, taikos ir žmogaus teisių skatinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Buvau Lisabonoje 2007 m. gruodžio mėn., kai vyko pirmasis ES ir Afrikos šalių aukščiausio lygio susitikimas, kuriame buvo padėtas pagrindas nuolatiniam dialogui tarp Europos ir Afrikos, su kuria mus sieja nepaprastai svarbūs istoriniai, kultūriniai ir prekybiniai ryšiai, ir atvertas kelias bendradarbiavimui, kuris po trejų metų atvedė Europos ir Afrikos lyderius į Tripolį.

Laikau, kad ilgalaikė ir naudinga ES ir Afrikos partnerystė yra vystymosi ir pažangos pagrindas, ir dėl to manau, kad abiejų pusių indėlis į santykių stiprinimą visiškai pasiteisino. Gyvename tokiu laiku, kai tradicinė bendradarbiavimo politika teikiant tik humanitarinę pagalbą nebeatitinka besivystančių šalių reikmių, ypač Afrikos žemyne.

Taigi manau, kad bendradarbiavimas ateityje bus plėtojamas labai aiškiu būdu, kuriant komercinius ryšius ir sudarant ekonomines partnerystes, taip pat vykdant veiksmingus mainus mokslinių tyrimų, investicijų ir švietimo srityse, kuriose ES ir Afrikos bendradarbiavimą reikia stiprinti.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE) , raštu. – (PT). Trečiasis ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimas vyko 2010 m. lapkričio 29–30 d. Tripolyje. Apgailestauju, kad bendra Afrikos ir ES strategija nevirto naujais strateginiais santykiais.

Dar kartą kartoju, kad kitame aukščiausio lygio susitikime tikiuosi vaisingo susitarimo dėl abiejų partnerių tvaraus vystymosi tikslų siekiant Afrikoje kovoti su skurdu, užtikrinti tinkamas pajamas ir paramą ir laikytis pagrindinių žmogaus teisių, įskaitant socialines, ekonomines ir aplinkos apsaugos teises.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL) , raštu. – (PT) Pasaulio ekonomikai susidūrus su sunkia krize Afrikos šalims iškilo didžiulių problemų. Ši finansų krizė galiausiai atskleidė ekonomikos, kaip ją suvokia kapitalizmas, augimo ribas, t. y. parodė, jog nepakanka derlingos žemės, reikalingos maistinėms ir kitokioms organinėms žaliavinėms kultūroms auginti, taip pat geologinių išteklių naudingųjų iškasenų gavybai ir energijos, reikalingos pramonei.

Ši padėtis spartina grumtynes dėl Afrikos, kuri turi didžiulių gamtinių išteklių. Jų tikslas – užimti rinkas ir gamtos turtus. ES politika Afrikos atžvilgiu turėtų būti suvokiama atsižvelgiant į šį kontekstą; spaudimas pasirašyti vadinamuosius ekonominės partnerystės susitarimus, Pietų Sudano atsiskyrimo skatinimas, Afrikos taikos ir saugumo sistemos, kuri naudoja Afrikos šalių armijas liaudžiai malšinti, palaikymas ir finansavimas – visa tai daroma tam, kad būtų užtikrinti ES ir jos ekonominių bei finansinių grupuočių interesai. Tai tik keli pavyzdžiai.

Tai neokolonializmo rezoliucija. Ryšiai, kurie pajungia šio regiono šalis interesams, kurie svetimi jų žmonėms, turi būti susilpninti, kuriant tikrą bendradarbiavimą ir padedant joms stiprinti savo nepriklausomybę ir suverenitetą, kurie užtikrintų jų ekonominį ir socialinį vystymąsi bei pažangą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT). Praėjo jau treji metai nuo paskutinio Afrikos ir ES aukščiausio lygio susitikimo; tai buvo dialogo, kurio tarp Europos ir Afrikos žemynų norėjome seniai, pradžia. Ši partnerystė yra vystymosi ir pažangos pagrindas, ir svarbu, kad abi pusės stengtųsi stiprinti savo santykius. Partnerystės neturėtų būti siejamos tik su Bendrijos parama; turėtų būti kuriami ir prekybos santykiai bei partnerystės, kartu keičiantis patirtimi mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo srityse, taip stiprinant būsimus santykius.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE) , raštu. – (FR). Afrikos ir ES strateginė partnerystė yra vienintelė Europos Sąjungos priemonė žemynų ryšiams palaikyti. Tai reiškia permainą ES ir Afrikos santykiuose: jos tampa tikromis partnerėmis, veikiančios lygiomis teisėmis, o jų dialogas apima platų bendrų interesų spektrą. Tai jau nebe donoro ir paramos gavėjo santykiai. Tai strategiškai svarbūs santykiai, kuriuos reikia gaivinti ir stiprinti, kad ir Afrika, ir Europa susidorotų su iššūkiais, kurie laukia jų ateityje. Turiu mintyje Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimą, maisto krizę, ekonomikos ir finansų krizę, klimato kaitą ir t. t. Tripolio aukščiausio lygio susitikimo objektas – „Investicijos, ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas“ – primena, kad taika ir saugumas, ekonominis ir politinis valdymas bei pagarba žmogaus teisėms yra būtinos vystymosi sąlygos. Įstatyminė ir teisminė privačių investicijų apsauga yra viena pagrindinių Afrikos ekonominio ir socialinio vystymosi prielaidų. Be gerovės neįmanoma pasiekti socialinės, humanitarinės ir ekonominės pažangos.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D) , raštu. – Ši ateitis miglota, ypač dabar, Afrikos ir ES aukščiausio lygio susitikimo išvakarėse. Geriausias būdas užtikrinti ateitį yra finansuoti švietimo programas. Žmonės, galintys įgyti vidurinį išsilavinimą, pasirinktų savo tėvynę, o ne keltųsi į Europą prašyti išmaldos. Turime palaikyti tokias vyriausybes, kurios daro viską, kad jų šalys taptų patrauklios savo pačių piliečiams. Aš balsavau už.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI) , raštu. – (DE). Europos Sąjungai svarbu artimai bendradarbiauti su Afrikos šalimis ir spręsti dabarties ir ateities iššūkius įgyvendinant bendrą strategiją. Prie jų priskiriami visų pirma Afrikos demokratizacija, žmonių gyvenimo sąlygų joje gerinimas, taip pat ir tausus gamtos išteklių naudojimas, teikiantis naudą abiem pusėms. Dar viena problema, kurią reikia spręsti, yra korupcija. Daugelyje Afrikos šalių ji užkerta kelią vystymuisi, kuris prisidėtų prie žmonių gerovės. Deja, dėl korupcijos milijonai ES pagalbos eurų kažkur vis dingsta, nors galėtų būti tikslingai panaudoti tiesiogiai žmonių labui. Turime laikytis principo: padėti žmonėms, kad jie padėtų patys sau. Deja, rezoliucijoje į tai visiškai neatsižvelgiama ir paprasčiausiai numatoma laikytis nusistovėjusios tvarkos.

Skurdas yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių žmonės emigruoja iš Afrikos ir vyksta į Europą. Užuot kėlę klausimą dėl eksporto subsidijų, kurios daro didžiulę įtaką kai kurių Afrikos šalių gebėjimui išgyventi, naudojimo ir toliau švaistomės tuščiais žodžiais. Neigiami emigracijos padariniai užglaistomi, todėl buvau priverstas balsuoti prieš šią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE) , raštu. – (PT). ES ir Afrikos santykiai neabejotinai yra labai svarbūs. Džiaugiuosi, kad priimtas 2010–2013 m. strateginis veiksmų planas ir sudarytos partnerystės. Iš jų norėčiau atkreipti dėmesį į vieną, susijusią su taika ir saugumu, taip pat su ES pastangomis užtikrinti tvarų ir planuojamą taikos palaikymo Afrikoje operacijų finansavimą ir poreikį stiprinti savivaldą, vietos gyventojų atsparumo nesėkmėms pajėgumą ir vykdyti įsipareigojimą apsaugoti civilius asmenis per ginkluotus konfliktus. Taip pat norėčiau pabrėžti pastangas plėsti bendradarbiavimą bendrojo intereso klausimais, tokiais kaip demokratinis valdymas ir žmogaus teisės, prekyba, regioninė integracija, infrastruktūra ir Tūkstantmečio vystymosi tikslai. Šiuo atžvilgiu reikėtų pabrėžti Europos Sąjungos pasižadėjimą iki 2015 m. 0,7 proc. savo bendrojo vidaus produkto skirti vystymuisi. Tai labai svarbu norint pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, ypač tokiose politikos srityse kaip motinų, naujagimių ir vaikų sveikata, lyčių lygybė, švietimas, žemės ūkio politika ir tvarus vystymasis, galimybė gauti vandens ir sanitarija.

 
  
MPphoto
 
 

  Crescenzio Rivellini (PPE) , raštu. – (IT). Apgailestauju, kad 2010 m. lapkričio 30 d. Tripolyje vykusiame aukščiausio lygio susitikime dalyvavo Zimbabvės prezidentas R. Mugabe, bet į jį neatvyko daugybė Europos šalių ar vyriausybių vadovų. Taip pat atkreipiu dėmesį į tai, kad naujasis Jungtinių Amerikos Valstijų įstatymas dėl konfliktų zonose išgautų naudingųjų iškasenų yra didžiulis žingsnis į priekį kovojant su nelegalia naudingųjų iškasenų Afrikoje gavyba.

Dėl to raginu Komisiją ir Tarybą pateikti panašius pasiūlymus siekiant užtikrinti į ES rinką importuojamų naudingųjų iškasenų atsekamumą, taip pat raginu Afrikos Sąjungą bendradarbiauti tvaraus žaliavų naudojimo srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE) , raštu. – Kelios frakcijos, tarp jų ir mūsiškė, pritarė šiems punktams: 1. pritaria 2010–2013 m. strateginiam veiksmų planui bei su juo susijusioms partnerystės programoms ir tikisi, kad jis suteiks papildomą vertę Viduržemio jūros šalių sąjungai ir Kotonu susitarimui ir kad jis yra konkreti plataus užmojo užtikrinti žemynų ryšius išraiška; 2. pabrėžia, kad pagrindiniai bendros Afrikos ir ES strategijos principai turėtų būti parengti taip, kad remtų tvarius besivystančių šalių poreikius siekiant kovoti su skurdu, užtikrinti tinkamas pajamas ir pragyvenimą ir laikytis pagrindinių žmogaus teisių, įskaitant socialines, ekonomines ir aplinkos apsaugos teises, principų; 3. tikisi, kad bus pasimokyta iš sunkumų, kurių kilo įgyvendinant pirmąjį 2008–2010 m. veiksmų planą, ir viliasi, kad valstybių ir vyriausybių vadovų galutinėje deklaracijoje iš esmės išsakyti ketinimai bus įgyvendinami; 4. susidomėjęs pažymi, kad ir privačiajam sektoriui, ir pilietinei visuomenei, ypač Afrikoje, galėtų būti leista daug daugiau nei iki šiol prisidėti prie strategijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE) , raštu. – (NL) JAV įstatymas jau užtvėrė kelią neteisėtam mineralų iš konflikto regionų eksploatavimui. Jungtinėje rezoliucijoje dėl Afrikos ir ES strateginės partnerystės ateities ES raginama padaryti tą patį. Į ES importuojamų mineralų kilmė turi būti atsekama. Šiuo metu neteisėtas šių išteklių eksploatavimas pernelyg dažnai yra pilietinių karų ir konfliktų regione priežastis; o šis turtas galėtų faktiškai būti tvaraus ekonomikos vystymosi varomoji jėga.

Ypač svarbu imtis veiksmų gebėjimų plėtojimo, gero valdymo, infrastruktūros plėtros ir investicijų srityse. Reikia įgyvendinti politiką, priklausomą nuo piliečių dalyvavimo joje; tik tokia politika būtų socialiai atsakinga ir nežalinga gamtinei aplinkai. Žemės ūkis – taip pat plėtros varomoji jėga. Štai kodėl mums reikia nuosekliai plėtoti žemės ūkį ir žuvininkystę, ypač mažus žemės ir žuvų ūkius.

Reikia išsamios diskusijos dėl žemės ūkio paskirties žemės ir žemės nuosavybės. Skurdui Afrikoje mažinti labai svarbus Kankūno sutarimas, turint omenyje milžinišką potencialą gamtos išteklių (saulės, vėjo, upių, potvynių ir atoslūgių energija), kurių Afrikos šalys neretai turi su kaupu. Rezoliucijos tekste nevengiama ginčytinų klausimų, todėl aš jai pritariau.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE) , raštu. – (PT) Trečiajame Afrikos ir ES aukščiausio lygio susitikime, kuris vyko Libijos sostinėje Tripolyje, buvo siekiama pakelti dviejų žemynų bendradarbiavimo lygį. Plėtros, investicijų ir darbo vietų kūrimo klausimais šiame aukščiausio lygio susitikime susitarta, jog darbo vietoms atsirasti būtinas ekonomikos augimas ir nenutrūkstama socialinė plėtra.

Afrikos ir ES strategija bus įgyvendinta pagal 2010–2013 m. laikotarpiui skirtą veiksmų planą, kuriame daugiausia dėmesio skirta aštuonioms prioritetinėms sritims, jau nustatytoms 2007 m. Lisabonos aukščiausio lygio susitikime. Visos šios konkrečios priemonės – dėl privataus verslo, dėl ekonominės integracijos ir socialinių klausimų, dėl taikos ir saugumo Afrikos žemyne, dėl žmogaus teisių ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų – buvo paminėtos baigiamojoje Tripolio deklaracijoje.

Visų pirma, aš pritariu šiai dviejų žemynų partnerystei, kuri suteikė pridėtinės vertės abiem partneriams, taip pat svarbiam siekiui toliau skatinti regioninę ir pasaulinę Afrikos žemyno integraciją. Manau, kad Europos Parlamentui svarbu aktyviau dalyvauti šioje partnerystėje, taip pat ir kuriant finansavimo planą, skirtą veiksmingam 2010–2013 m. veiksmų plano įgyvendinimui.

 
  
  

Pranešimas: Kinga Gál (A7-0344/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D) , raštu. – (PT) Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių gynimas ir propagavimas – svarbiausios pačios Europos Sąjungos demokratinės vertybės. Pritariu, kad vietos ir regionų valdžia galėtų vaidinti lemiamą vaidmenį įgyvendinant šias vertybes, ir siūlau taikyti principą „iš apačios į viršų“. Įsigaliojusi Lisabonos sutartis turėtų sutvirtinti žmogaus teisių gynimo sistemą keliais lygmenimis, įskaitant ir Chartiją. Reikia atsižvelgti į šių teisių gynimo raidą po Lisabonos sutarties įsigaliojimo, t. y. turint omenyje, kad Chartija turi tą pačią teisinę galią kaip ir Sutartys, ji turi būti įtraukta į pirminius ES teisės aktus. Sveikintini nauji horizontalūs įsipareigojimai pagal Lisabonos sutartį, be to, siekiant veiksmingumo reikia geriau koordinuoti institucijų veiksmus. Taip pat reikėtų priminti, kad Komisijoje buvo įsteigta nauja Komisijos nario, atsakingo už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybės reikalus, pareigybė, todėl iš Komisijos galima tikėtis naujų veiksmų, susijusių su šiuo nauju dalyku. Apčiuopiamų rezultatų tikimasi iš naujo Komisijos komunikato dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos veiksmingo įgyvendinimo strategijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Aucione (PPE), raštu. – (FR) Ilgą laiką Europos integracija buvo suvokiama kaip vidaus rinkos kūrimas. Tačiau per pastaruosius dešimt metų ES įstatymų leidėjus apniko neturintis precedento troškimas rungtyniauti. Iš pradžių buvo įvykdytas tylus automatiškas darbo pasidalijimas tarp Europos Tarybos, atsakingos už klausimus, susijusius asmens laisvėmis, ir tarp pradinėje stadijoje tebesančios bendrosios rinkos, t. y. Europos bendrijos. Deja, praėjo nedaug laiko ir nacionaliniai teismai turėjo imtis bylų, kuriose buvo teigiama, kad Bendrijos teisė neatitinka žmogaus teisių. Štai kodėl 2000 m., po ilgo projekto brandinimo laikotarpio, buvo priimta Pagrindinių teisių chartija, kuri įsigaliojo pernai kartu su Lisabonos sutartimi. Ši Chartija Europos teisingumo teismui – vienintelė teisinė bazė Europos piliečių pagrindinėms teisėms ginti. Deja, ši nauja sistema dar tik pradeda veikti. Štai kodėl aš pritariau šiam dokumentui, kuris primena visoms suinteresuotosioms šalims, tarp jų valstybėms narėms ir institucijoms, jų priedermes ir poreikį puoselėti tikrą pilietinių laisvių kultūrą ir veiksmingą tarpusavio bendradarbiavimą šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D) , raštu. − Balsavau už šį pranešimą. Veiksminga žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga ir jų skatinimas sudaro ES demokratijos ir teisinės valstybės pagrindą. Todėl palaikau Lisabonos sutartimi įtvirtintą įsipareigojimą užtikrinti pagrindinių žmogaus teisių apsaugą, kovoti prieš socialinę atskirtį ir diskriminaciją, skatinti socialinį teisingumą ir socialinę apsaugą. Kad tai būtų pasiekta, būtina užtikrinti Europos Sąjungos ir nacionalinių institucijų bendradarbiavimą, sukuriant efektyvaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo sistemą stebint žmogaus teisių padėtį ES. Komisija turėtų nuolat stebėti teisės aktų žmogaus teisių apsaugos srityje įgyvendinimą nacionaliniu lygiu ir aptikus trūkumų teikti pasiūlymus dėl konkrečių priemonių. Būtų naudinga kasmet parengti pranešimą apie pagrindinių teisių ES padėtį. Užtikrinti, kad ES piliečiai būtų tinkamai informuojami apie pagrindinių teisių sistemą. Be to, ES institucijos turėtų plėsti bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis žmogaus teisių apsaugos srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D) , raštu. − Džiaugiuosi, kad, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, pasiekėme svarbių laimėjimų žmogaus teisių srityje, nes, visų pirma, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija tapo teisiškai privaloma, ir antra, Europos Sąjunga yra įpareigota prisijungti prie Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Balsavau už šį pranešimą, nes kalbant apie Europos Sąjungos vaiko teisių strategiją labai svarbu parengti praktines priemones kovojant su prievarta prieš vaikus, seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija bei parengti saugaus interneto naudojimo, vaikų darbo ir vaikų skurdo panaikinimo priemones. Kitas svarbus neatidėliotinas uždavinys žmogaus teisių srityje – kova su prekyba žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais. Nors jau yra priimta nemažai ES ir nacionalinių teisės aktų šioje srityje, tačiau kasmet vyksta keleto šimtų tūkstančių žmonių prekyba į ES ar ES teritorijoje, todėl reikia kuo skubiau taikyti naują pasiūlytą Europos Sąjungos direktyvą dėl kovos su prekyba žmonėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE) , raštu. – (PT) Veiksminga pagrindinių teisių apsauga ir pagarba žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei ir teisinei valstybei turėtų būti bendras visų Europos politikos krypčių tikslas ir esminė sąlyga siekiant stiprinti Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Šiuo atžvilgiu 20092010 m. buvo labai svarbūs, nes įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, pagal kurią Pagrindinių žmogaus teisių chartija tapo teisiškai privaloma, pagrindinės vertybės buvo paverstos konkrečiomis teisėmis, kurias tiesiogiai gina Europos ir valstybių narių nacionaliniai teismai.

Reikia užtikrinti, kad visi teisėkūros pasiūlymai atitiktų Chartiją ir, remiantis ta pačia logika, būtų patikrinti visi jau galiojantys teisės aktai. Svarbu sustiprinti įvairių institucijų bendradarbiavimą bei darną Europos ir nacionaliniu lygmenimis, siekiant kontroliuoti ir taikyti naują bendrą sistemą, nustatytą Lisabonos sutartimi, kad būtų užtikrintas veiksmingas jos įgyvendinimas. Taip pat tikiuosi, kad Komisija kuo greičiau užbaigs ES prisijungimo prie Europos žmogaus teisių konvencijos prisijungimo procesą; taip atsirastų dar vienas žmogaus teisių gynimo mechanizmas.

Džiaugiuosi, kad piliečiai ir jų teisių gynimas pagaliau užėmė pagrindinę vietą Europos struktūroje.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D) , raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2009 m.) – Veiksmingas įgyvendinimas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Manau, kad Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse reikia skatinti žmogaus teisių kultūrą. Pagrindinių žmogaus teisių gynimas turėtų būti visos Europos politikos, ypač užsienio politikos, tikslas taikos, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo labui.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE) , raštu. – (PT) Įsigaliojusia Lisabonos sutartimi sukuriama nauja paradigma žmogaus teisių srityje Europos Sąjungoje ir tampa teisiškai privaloma Pagrindinių žmogaus teisių chartija. Mūsų pareiga parodyti Europos Sąjungą kaip bendruomenę, kuri ir viduje, ir išorėje gina pagrindines teises.

Ne kartą informavau, kad vis dar pernelyg dažnai puolama saviraiškos laisvė, kaip rodo ir pastarieji įvykiai Saudo Arabijoje ir Azerbaidžane. Šioje rezoliucijoje pranešėjas atkreipia dėmesį į keletą skubiai spręstinų ir dažnai pasitaikančių situacijų valstybėse narėse ir visoje Europos Sąjungoje. Mūsų uždavinys dabar – atsakyti į tas problemas ir parengti jų sprendimo strategijas bei priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE) , raštu. – (PT) Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Sąjungoje susidarė nauja padėtis žmogaus teisių srityje: Pagrindinių žmogaus teisų chartija tapo teisiškai privaloma, o Europos Sąjungai suteiktas juridinio asmens statusas, kuris leidžia pasirašyti tarptautines sutartis.

Veiksminga žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga ir skatinimas sudaro ES demokratijos ir teisinės valstybės pagrindą ir tai esminė sąlyga siekiant stiprinti Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę; tam reikalingi veiksmai keliais lygmenimis (tarptautiniu, Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos). Atsižvelgiant į šį kontekstą verta paminėti, kad regioninės ir vietos valdžios institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį konkrečiai įgyvendindamos ir skatindamos šias teises.

Džiaugiuosi, kad Komisija raginama paskelbti 2013 metus Europos pilietybės metais siekiant sustiprinti diskusijas dėl Europos pilietybės ir informuoti ES piliečius apie naujas jų teises, įgytas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI) , raštu. – (FR) Kaip paprastai pranešimas apie žmogaus teisių padėtį Europos Sąjungoje išryškino dvi iškreiptas tendencijas: pirmoji susijusi su reikalavimais suteikti vis daugiau teisių įvairiausioms mažumoms, pakenkiant daugumos piliečių teisėms; antroji susijusi su griežta patriotinių politinių sąjūdžių kritika, tų pačių senų kairuoliškų, šmeižikiškų įžeidimų jiems bėrimu, bandymais abejoti jų išrinkimo teisėtumu ir apriboti jų saviraiškos laisvę. Ši karinga ksenofilija ir antipatriotiškumas labai vargina. Jūs negalite vertinti demokratinių rinkimų demokratinėje šalyje rezultatų. Pastarieji nacionalistinių partijų laimėjimai Prancūzijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Švedijoje, Nyderlanduose ir kitur nerodo kokių nors nerimą keliančių tendencijų.

Jie byloja apie tai, kad Europos piliečiams nusibodo jūsų politika, jūsų atsainus požiūris į imigraciją, jūsų silpnumas ginant mūsų tautų ekonominius interesus, nuolaidžiavimas galingųjų finansiniams interesams ir mūsų socialinės gerovės sistemų griovimas. Tai jūs nuolat pažeidžiate piliečių teises, ypač jų teises į saugumą, darbą, padorų darbo užmokestį, jų kultūros apsaugą ir teisę patiems lemti savo ateitį.

 
  
MPphoto
 
 

  Jaroslaw Kalinowski (PPE) , raštu. – (PL). Europos Parlamente daug kartų kėlėme klausimus dėl žmogaus teisų pažeidimų, demokratijos principų ir nacionalinių mažumų diskriminacijos. Darome tai ir toliau. Mes skiriame A. Sacharovo premiją, remiame humanitarines priemones ir dedame pastangas, kad ne tik Europos, bet ir viso pasaulio žmonės turėtų teises ir privilegijas. Deja, labai apgailestauju, kad iki šiol nesugebėjome priversti gerbti pagrindinių žmogaus teisių valstybėse narėse.

Lenkų nacionalinė mažuma Lietuvoje, sudaranti beveik 7 proc. visų gyventojų, vis dar patiria diskriminaciją, o jos teisės įžūliai pažeidinėjamos. Ir vėl kreipiuosi į šioje salėje susirinkusius Europos Parlamento narius, taip pat į Parlamento Pirmininką, Komisiją ir Europos Vadovų Tarybą, prašydamas imtis veiksmingų žingsnių siekiant užtikrinti, kad Lietuvos vyriausybė laikytųsi demokratijos principų ir gerbtų savo piliečių orumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Timothy Kirkhope (ECR) , raštu. – ECR frakcija tvirtai remia žmogaus teises ir pagrindines laisves. Manome, kad ES tenka tam tikras vaidmuo ginant pagrindines teises, vis dėlto, vadovaujantis demokratijos tradicijomis ir teisinės valstybės principu, pirmiausia tai valstybių narių pareiga. Manome, kad K. Gál pranešime tikrai yra gerų idėjų, bet apskritai jame per daug pabrėžiamas Europos Sąjungos vaidmuo srityse, kurios, mūsų nuomone, priklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai, tokiose kaip imigracijos ir teismų sistemos. Dėl to balsuojant dėl šio pranešimo turėjome susilaikyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE) , raštu. – (PT) Įsigaliojusi Lisabonos sutartis privertė ES prisiimti daugiau atsakomybės puoselėjant pagrindinių teisių gynimo kultūrą visoje ES ir valstybėse narėse. Labai svarbu, kad ES remtų pagrindinių teisių apsaugą ne tik savo teritorijoje, bet ir visame pasaulyje, kur, deja, tebevykdomi sunkūs žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimai. Tik tokiu būdu gali būti skatinamos taika, žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL) , raštu. – (ES) Apgailestauju dėl to, kaip teigiama ir pranešime, kad nei Taryba, nei Komisija nesiėmė tolesnių veiksmų, susijusių su rekomendacijomis, pateiktomis Europos Parlamento 2007 m. pranešime dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse, taip pat nesidalijo su Europos Parlamentu informacija. Palaikau bendrą vertinimą dėl to, kad ES reikia padvigubinti pastangas siekiant užkirsti kelią pagrindinių žmogaus teisių pažeidimams, dėl kurių šiemet pernelyg dažnai nukentėjo imigrantai ir trečiųjų šalių piliečiai, gyvenantys Europos Sąjungoje. Nors nepritariu tai pranešimo daliai, kurioje kalbama apie ES, kaip žmogaus teisių garanto, vaidmenį pasaulyje ir Europos išorės veiksmų tarnybos funkciją, nes jame nėra aiškiai pasakyta apie šio vaidmens suderinamumą su nesikišimo į kitų valstybių vidaus reikalus principu, balsavau už pranešimą, nes remiu bendrą jo kryptį, kad Europos Sąjungai turi gerbti žmogaus teises visose savo veiklos srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE) , raštu. – (FR) Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga ir skatinimas yra nepaprastai svarbūs Europos Sąjungos demokratijai ir teisinei valstybei. Europos Sąjungai prisijungus prie Europos žmogaus teisių konvencijos, atsiras dar vienas žmogaus teisių apsaugos mechanizmas, t. y. galimybė kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą. Taip pat svarbu, kad ES institucijos ir valstybės narės atnaujintų pastangas siekiant didinti sąmoningumą, kad piliečiai žinotų savo teises, taip užtikrinant, kad šios teisės bus geriau saugomos. Taip pat reikia veiksmingiau bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, ginančiomis pagrindines teises ir laisves.

Europos Sąjungai taip pat reikia kurti strategiją vaikų teisių srityje, rengiant praktines kovos su prievarta prieš vaikus, seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija priemones, saugaus interneto naudojimo ir vaikų darbo bei vaikų skurdo naikinimo priemones. Kova su prekyba žmonėmis, ypač vaikų ir moterų, nes tai nepriimtina vergijos forma, turi ir toliau likti prioritetu.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI ), raštu. – (DE) Žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms tenka pagrindinis vaidmuo siekiant demokratijos ir teisinės valstybės. Dėl to svarbu užtikrinti, kad šios pagrindinės vertybės būtų saugomos visoje Europos Sąjungoje. Teisė į žodžio, religijos, susirinkimų ir asociacijų laisvę, taip pat teisė į laisvą judėjimą, pagarba žmogaus vientisumui ir orumui yra laisvos visuomenės kertiniai akmenys. Nebalsavau už, nes pranešime neskirta dėmesio krikščioniškosioms vertybėms ir suvaržymams, kuriuos dėl imigracijos patiria gyventojai.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI) , raštu. – (DE). ES prisijungimas prie Europos žmogaus teisų konvencijos (EŽTK), kaip numatoma Lisabonos sutartyje, sukelia problemų. Dėl to pagrindinių žmogaus teisių ES kontrolė atitenka Europos žmogaus teisių teismui (EŽTT). Be teisinių problemų, dėl kurių įspėja ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjai, aišku, kad teismas, kuris priima sprendimą dėl kryžių mokyklų klasėse, nėra tinkama institucija priimti sprendimus ES atžvilgiu. Kryžius yra krikščionybės simbolis, ant kurios pamatų susikūrė Europa ir kuri suformavo mūsų svarbiausias vertybes. Taip pat EŽTT pastaruoju metu atkreipė į save dėmesį kai kuriais sprendimais, tarp jų ir mėginimu uždrausti išsiuntimą iš Austrijos į Graikiją pagal II Dublino reglamentą. EŽTT, matyt, galvoja, kad valstybės narės, turinčios geriausią socialinių paslaugų sistemą, turi užsikrauti visą pabėgėlių į ES naštą. Šis EŽTT sprendimas nepaskatins spartesnio pabėgėlių integravimo ir nėra veiksmingas ES su pabėgėliais susijusių problemų sprendimo būdas. Be to, nėra garantuotas EŽTT teisėjų neutralumas. Vienas iš teisėjų prisipažino, kad atidžiau nagrinėtų prieglobsčio ieškančiųjų apeliacinius skundus nei kitas bylas. Teikti pirmenybę tam tikrus skundus paduodančioms šalims nepriimtina. Be to, vienas iš teisėjų yra iš Turkijos, kurioje žmogaus teisės negerbiamos ir kurios karinės jėgos yra okupavusios ES teritorijas. Nelaikau EŽTT nei Europos, nei žmogaus teisų teismu. Dėl to balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE) , raštu. – (IT) Demokratijos ir teisinės valstybės pagrindas – žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga. Pernai, priėmus Lisabonos sutartį, Europos žmogaus teisių chartija tapo teisiškai privaloma ir apibrėžė naują Europos teisinę sistemą, kurioje Chartijos visuotinės vertybės pagaliau tapo konkrečiomis teisėmis. Balsavau už Kingos Gál pranešimą, nes dokumente pritariama siekiui veiksmingai įgyvendinti pagrindines teises Europos Sąjungoje, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Tai ne tik ES vidaus žingsnis, bet ir signalas išoriniam pasauliui, kaip reikia saugoti ir ginti žmogaus teises, siekiant taikos piliečių gerovės labui, kuriant aplinką, kurioje įstatymas garantuoja ramybę, saugumą ir teisingumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE) , raštu. – (EL) Šiandien balsavau už pranešimą dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje. Šis pranešimas vertingas, nes jame apibrėžiamas vaidmuo, kurį ES institucijos atliks įgyvendinant naująją pagrindinių teisių sistemą, ypač įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, skatindamos didesnį skaidrumą, demokratinę kontrolę ir prieigą prie dokumentų ES institucijoms bendraujant tarpusavyje. Dėl Pagrindinių žmogaus teisių chartijos, kuri dabar privaloma ir apima platų teisių spektrą, Komisija buvo paraginta kasmet skelbti pranešimą, kaip laikomasi Chartijos nuostatų, įvertinant, kaip įvairios teisės įgyvendinamos praktikoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE) , raštu. – (PT) Šiame pranešime pabrėžiami įsipareigojimai, apibrėžti Lisabonos sutartyje, pvz., dėl kovos su socialine atskirtimi ir diskriminacija, teisingumo skatinimo bei socialinės apsaugos, dėl vyrų ir moterų lygybės, kartų solidarumo ir vaiko teisių apsaugos. Dėl dėmesio šiems klausimams, taip pat dėl aiškios nuorodos į mažumoms priklausančių asmenų teises – kitos pagrindinės Europos Sąjungos vertybės, balsavau už. Pritariu Europos Parlamento pozicijai reikalauti iš Komisijos užbaigti derybas ir technines konsultacijas, kad Europos Sąjunga galėtų nedelsdama prisijungti prie Europos žmogaus teisių konvencijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE) , raštu. – Šiuo pranešimu EP dar kartą pabrėžia, kad veiksminga žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga ir skatinimas sudaro ES demokratijos ir teisinės valstybės pagrindą ir yra esminė sąlyga siekiant stiprinti Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę ir kad tam reikalingi veiksmai įvairiais lygmenimis (tarptautiniu, Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos); be to, pabrėžia regioninių ir vietos valdžios institucijų atliekamą vaidmenį, kurį jos gali atlikti konkrečiai įgyvendindamos ir skatindamos tokias teises; todėl ragina visas ES institucijas ir valstybių narių vyriausybes bei parlamentus pagal Lisabonos sutartyje nustatytą naują institucinę ir teisinę tvarką parengti išsamią Sąjungos vidaus politiką žmogaus teisių srityje, kurią vykdant būtų užtikrinami veiksmingi nacionalinio ir ES lygmenų atskaitomybės mechanizmai, skirti žmogaus teisių pažeidimų problemai spręsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Joanna Senyszyn (S&D) , raštu. – (PL) Pritariau Kingos Gál pranešimui dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2009 m.). Norėčiau atkreipti dėmesį į 13 dalį, kurioje reikalaujama nuosekliai įgyvendinti Stokholmo programą. Šių metų rugsėjo mėn. J. M. Barroso įtikinėjo mus, kad Komisija šioje srityje intensyviai dirba. Svarbu Komisijai neatsilikti nuo tvarkaraščio ir toliau sklandžiai dirbti. Visi europiečiai turi naudotis tomis pačiomis teisėmis. Dvidešimt pirmojo amžiaus Europoje neturi būti vietos diskriminacijai.

Norėčiau paklausti Vengrijos ir Lenkijos, kaip Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių, kokių veiksmų jos ketina imtis, kad Stokholmo programa būtų veiksmingai įgyvendinama. Privalome vykdyti savo įsipareigojimus ir įgyvendinti teisės aktus, kuriuos priimame. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad, remiantis rezoliucijos 39 dalimi, valstybės narės raginamos savo pastangomis prisidėti prie nacionalinių teisėjų nuolatinių mokymų pagrindinių teisių ir laisvių klausimais, įskaitant šios srities naujus aspektus įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Pats geriausias įstatymas ničnieko nepakeis, jei nebus tinkamai išaiškinamas ir įgyvendinamas.

 
  
  

Pranešimas: Philippe Juvin (A7-0338/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes būtina imtis priemonių, užkertančių kelią nesąžiningai komercinei veiklai reklamos srityje, kuri, visų pirma, daro neigiamą įtaką vartotojams. Siekiant realių rezultatų, svarbu sustiprinti europinį bendradarbiavimą kovos su nesąžininga veikla internetinės reklamos srityje, o labiausiai pažeidžiami asmenys (vaikai, paaugliai, pagyvenę asmens ir kt.) turi būti ypač saugomi. Reikia pažymėti, kad trūksta informacijos apie vartotojų teises reklamos srityje, todėl pritariu siūlymui sudaryti sąlygas lengviau gauti informaciją ir padidinti skaidrumą. Be to, būtina skatinti vartotojus kritiškai žiūrėti į žiniasklaidą turint mintyje turinio kokybę, nes gerai informuotas vartotojas – tai stipresnis vartotojas. Manau, kad trūkstant žinių apie reklamos metodus, būtų efektyvu parengti specialią pedagoginę programą, skirtą vaikams bei suaugusiems, kad jie galėtų geriau suprasti, interpretuoti ir valdyti reklaminę priemonę.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Europos Sąjungai garbės reikalas apsaugoti vartotojus vidaus rinkoje. Tai ne vien etikos, bet ir politinės strategijos klausimas. Didesnis vartotojų pasitikėjimas įvairiais rinkai tiekiamais produktais skatina paklausą. Šiuo atžvilgiu reklamos vaidmuo yra dvilypis. Ji yra veiksmingas būdas didinti paklausą, bet tuo pat metu dėl abejotinų metodų ji kartais gali būti neigiamas rinkos veikimą lemiantis veiksnys. Šie trūkumai yra dažnesni interneto reklamos atveju, o pagrindinės aukos yra silpniausi iš mūsų. Aš balsavau už šią rezoliuciją, kuria Komisija raginama, pasibaigus konsultacijoms ir tyrimui, kuriuos jau pradėjo Parlamentas, imtis būtinų priemonių siekiant pataisyti galiojančius teisės aktus. Problemos, susijusios su šia nauja apgavikiška veikla, sprendimas bus dar vienas žingsnis vidaus rinkos, kurioje gerbiami žmonės, link.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu. (GA) Balsavau už šį pranešimą dėl reklamos poveikio vartotojų elgsenai. Klaidinanti ir agresyvi reklama kelia nerimą vartotojams ir įmonėms, ir pranešime pateikta keletas gerų pasiūlymų, kaip spręsti šią problemą.

Europos vartotojai ir įmonės turi būti apsaugoti nuo įmonių, užsiimančių klaidinančia reklama. Tuo tikslu ES gyventojai ir įmonės turi būti informuoti apie Direktyvą dėl nesąžiningos komercinės veiklos ir Direktyvą dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos, kad suprastų savo teises. Tokios prekės kaip alkoholis ir internetiniai azartiniai lošimai turi būti kontroliuojamos siekiant apsaugoti pažeidžiamiausius vartotojus.

Ypač džiaugiuosi dėl to, kad šiame pranešime prašoma Komisijos ištirti agresyvios reklamos poveikį pažeidžiamiems vartotojams ir tinkamai taikyti susijusius teisės aktus dėl vaikų apsaugos.

Susirūpinimą kelia vartotojų elgesiu grindžiama reklama ir nauji agresyvios reklamos metodai, pvz., socialinių tinklų naudojimas ir el. laiškų skaitymas, siekiant gauti informaciją, kuri būtų naudojama reklamoje. Komisija turi kovoti su šiais vartotojų privatumo pažeidimais.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Sparčiai tobulėjant reklamos technologijoms ir plintant reklamai internete, mobiliuosiuose telefonuose, socialiniuose tinkluose, būtina imtis veiksmingų priemonių siekiant apsaugoti vartotoją nuo nepageidaujamos ir klaidinančios reklamos poveikio. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti labiausiai pažeidžiamoms asmenų grupėms, įskaitant vaikus, paauglius. Taip pat būtina sustiprinti bendradarbiavimą tarp valstybių narių kovos su nesąžininga veikla internetinės reklamos srityje, siekiant išvengti vidaus rinkos iškraipymo ir nesąžiningos veiklos pasekmių. Be to, būtina suteikti daugiau informacijos vartotojams apie jų teises reklamos srityje, siekti padaryti šią informaciją lengviau prieinama ir padidinti jos skaidrumą. Komisija turėtų nuolat stebėti ir vertinti teisės aktų, reglamentuojančių nesąžiningos komercinės veiklos taikymą valstybėse narėse, ir rengti teisės aktų įgyvendinimo ataskaitas. Kadangi vis dar trūksta informacijos apie reklamos socialinį ir psichologinį poveikį vartotojui, būtina imtis veiksmų šiam poveikiui ištirti.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame kalbama apie nesąžiningą komercinę veiklą reklamos srityje, taip pat sutelkiamas dėmesys į problemas, susijusias su naujų reklamos technologijų ir veiklos plėtojimu. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad reklama daro didžiulę įtaką moterų ir vyrų lygybei, ypač tais atvejais, kai reklamomis dažnai perduodama įvairiais lyčių stereotipais pagrįsta diskriminuojanti ir (arba) orumą žeminanti informacija. Taigi, pritariu Europos Parlamento raginimui, jog Europos Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad žiniasklaidos ir reklamos specialistai užtikrintų pagarbą žmogaus orumui ir dėtų visas pastangas kovojant su diskriminacija ir neapykanta dėl lyties, rasės ar etninės kilmės, amžiaus, religijos ar kitų įsitikinimų, seksualinės orientacijos, negalios ar socialinio statuso. Kalbant apie pažeidžiamų asmenų grupių apsaugą, Komisija turėtų atlikti apgaulingos ir agresyvios reklamos poveikio pažeidžiamiems vartotojams tyrimą. Norėčiau pabrėžti, kad ypač vaikai, paaugliai, vyresnio amžiaus žmonės turi būti ypatingai saugomi nuo neigiamo reklamos poveikio.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Reklama vykdoma ir nesąžiningais būdais bei braunantis į viešąją ir privačiąją erdves, dėl to įvairios tikslinės visuomenės grupės tampa pažeidžiamos. Reklamos internete sritis pastaraisiais metais stipriai plėtėsi, ir dabartinė jos vertė vien Europos rinkoje siekia daugiau nei 14 mlrd. EUR. Svarbu sustiprinti europinį bendradarbiavimą kovos su nesąžininga veikla internetinės reklamos srityje, kaip liudija sėkmingi nuolatiniai ir vienu metu valstybių narių atliekami interneto svetainių tikrinimai („Sweep“), kurie šiuo metu taikomi tik trijuose sektoriuose: lėktuvo bilietų, mobiliųjų telefonų skambučių ir elektroninių prietaisų. Šie tikrinimai turėtų būti daug dažnesni ir jų taikymo sritis išplėsta. Nacionalinių rinkų savireguliavimas sudaro sąlygas greitai reaguoti į reklamos sektoriaus pokyčius; jis orientuotas į subjektų atsakomybę ir geriausios patirties sklaidą.

Savireguliavimas turi būti skatinamas ES lygmeniu, kad būtų įtvirtinta savidrausmė ir atsakingo bendravimo tradicija. Europos direktyva dėl nesąžiningos komercinės veiklos, kuri apima su internetine reklama susijusius aspektus kaip bendrovių ir vartotojų santykių dalį, tapo nepakankama, nes internetinės reklamos sritis kiekvieną dieną kinta. Socialinių tinklų plėtra pasiekė tokį mastą, koks nebuvo įsivaizduojamas prieš kelerius metus.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šį pranešimą dėl reklamos poveikio vartotojų elgsenai. Iš tiesų, atsižvelgiant į poveikį, kurį reklama daro vartotojams ir ekonomikai, labiau nei kada nors anksčiau būtina imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią tam tikriems nesąžiningos reklamos būdams, kad jie nedarytų įtakos ir nelemtų komercinių sprendimų.

Naujas ryšių sistemų, tokių kaip internetas, plitimas reiškia, kad dar didesnis dėmesys turi būti skiriamas vartotojams, ypač labiau pažeidžiamoms visuomenės grupėms, tokioms kaip vaikai ir paaugliai. Mūsų pareiga kovoti melagingos ir klaidinančios informacijos skleidimu ir visų pirma tam tikrais metodais, pvz., elektroninio pašto šiukšlėmis, kuriomis braunamasi į privatų vartotojų gyvenimą.

Pritariu pranešėjui P. Juvinui, kuris ragina imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama užkirsti kelią nesąžiningiems reklamos būdams išplečiant galiojančios direktyvos taikymo sritį. Manau, kad priemonė, dėl kurios balsavome šiandien, užtikrina tinkamą saviraiškos laisvės ir vartotojų apsaugos pusiausvyrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Reklama yra svarbi veikiančios rinkos ir konkurencijos užtikrinimo priemonė, naudinga galiausiai ir vartotojams, atsižvelgiant į tai, kad ji, jei yra tinkamai reglamentuota, garantuoja labiau informuotą pasirinkimą. Vis dėlto naujos technologijos, kuriomis naudojamasi reklamos srityje, atveria galimybes kurti naujus nesąžiningos reklamos būdus, ir tuo grindžiamas dalinis Direktyvos dėl nesąžiningos komercinės veiklos pakeitimas.

Siekiant, kad reklama atliktų savo pagrindines funkcijas laisvoje ir konkurencingoje rinkoje, ji turi būti griežtai kontroliuojama, o už komercinę veiklą, kuri iškraipo rinką, turi būti deramai baudžiama. Tai ypač svarbu internetinės reklamos ir reklamos telefonu, kuri dažnai pasiekia visuomenę to nepageidaujant ir dėl kurios kyla svarbių klausimų, susijusių, be kita, su nesąžiningais metodais ir neteisėtu asmens duomenų naudojimu, atveju. Dėl to manau, kad tai puiki iniciatyva, kuri verta mano paramos.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šiame pranešime kalbama apie nesąžiningą komercinę veiklą reklamos srityje, numatytą Direktyvoje dėl nesąžiningos komercinės veiklos, ir sutelkiamas dėmesys į problemas, susijusias su naujų reklamos technologijų ir veiklos plėtojimu. Jame nenagrinėjamas įmonių tarpusavio bendravimas, kuriam taikoma Direktyva 2006/114/EB.

Nesąžiningi reklamos metodai būna įvairių formų: brovimasis į viešąją erdvę ir reklama, skirta ypač pažeidžiamiems asmenims, pvz., vaikams. Atsižvelgiant į tai, kad jauni žmonės ir vaikai yra labiausiai veikiami reklamos internete, pritariu kad reikia parengti visa apimančią Europos politiką, skirtą kovai su nereguliuojamu interneto ir ryšių priemonių naudojimu.

Šiuo tikslu siūlau sukurti naują reglamentavimo sritį, kuri būtų konkrečiai skirta sužinoti daugiau apie riziką, susijusią su interneto ir komunikacijos priemonių naudojimu, ypač atkreipiant dėmesį į nesąžiningos reklamos, skirtos pradinės mokyklos mokiniams, naudojimo būdus ir privalomą discipliną paskutiniais pradinių mokyklų mokytojų ir vaikų priežiūros darbuotojų studijų arba rengimo metais siekiant juos išmokyti, kaip parengti vaikus saugiai ir atsakingai naudotis internetu ir ryšių priemonėmis, taip pat ugdyti švietimo specialistus šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu. (IT) Žiniasklaidos priemonių raida ir interneto plėtra prisidėjo prie paslėptos reklamos pranešimų ir nesąžiningos reklamos metodų, kuriais dažnai braunamasi į privatų vartotojų gyvenimą, plitimo.

Labai svarbu kruopščiai apsvarstyti padarinius, galinčius dėl to kilti pažeidžiamiausioms grupėms, kurios turi būti apsaugotos nuo neigiamą poveikį darančios ir nekontroliuojamos įkyrios reklamos. Taip pat privalome neužmiršti, kad reklama kartais perteikiami socialiniai stereotipai, susiję, pvz., su pernelyg nerūpestingu seksualumo ir smurto supratimu, arba netinkamos nuostatos, galinčios neigiamai paveikti jautrius įspūdžiams vaikus ir paauglius, kuriems dar trūksta būtino kritiško požiūrio.

Taigi būtina atnaujinti galiojančius šios srities teisės aktus ir užtikrinti geresnį Direktyvos dėl nesąžiningos komercinės veiklos įgyvendinimą ir aiškinimą. Baigdama norėčiau pabrėžti, jog labai svarbu, kad vartotojai būtų tinkamai informuojami apie tai, kaip naudojami ir tvarkomi surinkti duomenys, ypač tais atvejais, kai duomenys iš jų reikalaujami mainais už kainų nuolaidas ir kitus reklaminius pasiūlymus. Siekiant šio tikslo, būtų naudinga skatinti veiksmingas informavimo kampanijas apie atitinkamas vartotojų teises ir taip stengtis kompensuoti žinių stoką klausimais, susijusiais su asmens duomenų naudojimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Grech (S&D), raštu. Balsavau už pranešimą dėl reklamos poveikio vartotojų elgsenai, nes pritariu pranešėjui, kad skaitmeniniame amžiuje reklama įgavo naują mastą, dėl kurio būtina − kaip rekomendavo pranešėjas − pagal Europos privatumo apsaugos projekto pavyzdį sukurti ES interneto svetainių ženklinimo sistemą, pagal kurią būtų patvirtinama interneto svetainių atitiktis duomenų apsaugos teisės aktams. Vartotojai turi turėti aiškią, neklaidinančią ir objektyvią informaciją, kad galėtų priimti protingus sprendimus. Dėl sudėtingos ir agresyvios rinkodaros metodų daugelį metų vartotojams buvo užkirstas kelias priimti informuotus sprendimus dėl prekių ir paslaugų. Tai ypač susiję su piliečiais, kurie yra ypač pažeidžiami, pvz., vaikais. Mums reikalingas disciplinuotesnis požiūris, kuris tikrai apsaugotų piliečių interesus.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau šiam pranešimui, nes jame kalbama apie nesąžiningą komercinę veiklą reklamos srityje, numatytą direktyvoje dėl nesąžiningos komercinės veiklos, ir sutelkiamas dėmesys į problemas, susijusias su naujų reklamos technologijų ir veiklos plėtojimu. Reklama – tai priemonė, naudinga tiek vidaus rinkai, nes yra tarsi ekonominės veiklos kuras (skatina konkurenciją, konkurencingumą, naujoves ir kūrybiškumą), tiek vartotojams (pasirinkimo įvairovė, kainų mažėjimas). Ji yra didelis ūkio sektorius, nes vien tik reklama internete sudaro daugiau kaip 14 mlrd. eurų Europos rinkoje. Tačiau nereikėtų jos idealizuoti: nesąžininga veikla, brovimasis į viešąją (pvz., reklaminiai stendai) ir privačiąją (pvz., elektroniniai laiškai to nepageidaujant) erdves, reklama pažeidžiamiems asmenims (pvz., vaikams, didelių skolų turintiems asmenims), įėjimo į vidaus rinką galimų kliūčių sudarymas (kai pernelyg didelės reklamos būtinosios išlaidos), vidaus rinkos iškraipymas (perkamos prekės arba paslaugos, kurių paprastai vartotojai nebūtų pirkę) gali sukelti ir didelius praradimus. Todėl dėl šių ir kitų problemų, atsiradusių dėl naujų technologijų naudojimo, pranešėjas siūlo eilę priemonių vartotojų apsaugai. Nors reklamos pritaikymas asmenims pats savaime nėra problema (siūlomos prekės arba paslaugos atitinka vartotojo pomėgius ir kt.), tačiau tuo neturėtų būti skatinama rengti įkyrią reklamą, kuri grindžiama vartotojų veiksmų internete sekimu ir kuria pažeidžiami duomenų ir privatumo apsaugos principai.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Jahr (PPE), raštu. (DE) Mes norime atsakingų, gerai informuotų ir gebančių daryti protingus sprendimus vartotojų. Mūsų tikslas yra teikti vartotojams visą reikiamą informaciją, kad jie galėtų priimti ekonominiu požiūriu teisingus sprendimus. Reklama taip pat labai padeda teikti vartotojams informaciją. Vis dėlto ją turi sudaryti objektyvūs, patikimi ir svarbūs duomenys, priešingu atveju tai, kas turėtų būti informacija vartotojui, lengvai vartotojus suklaidintų ar juos apgautų. Politikos uždavinys yra užtikrinti palankią ir saugią prekybos aplinką, kad vartotojai galėtų dalyvauti rinkoje vienodomis sąlygomis. Vis dėlto man taip pat svarbu, kad vartotojai netaptų aukomis. Priimdami pirkimo sprendimus, jie gali daryti didelę įtaką, bet turi būti užtikrinta, kad jie ja naudosis tinkamai.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu.(PL) Reklama yra labai svarbi priemonė, užtikrinanti tinkamą laisvosios rinkos veikimą. Ji duoda daug naudos ne tik ekonomikai, bet ir vartotojams, kuriems reklama užtikrina gaminių asortimento pasirinkimo galimybę. Deja, dėl nuolatinės naujų technologijų, ypač interneto, plėtros verslas vis dažniau naudojama neetiškus ir nesąžiningus reklamos būdus.

Kaip pabrėžia pranešėjas, galiojančiuose teisės aktuose visi klausimai nėra pakankamai reglamentuoti. Labai svarbu imtis priemonių siekiant veiksmingos Europos vartotojų apsaugos, taip pat šviesti vartotojus apie jų turimas teises. Grupėms, kurioms gresia didžiausias pavojus dėl neetiškos veiklos poveikio, pvz., vaikams, jaunuoliams ir vyresnio amžiaus žmonėms, turėtų būti suteikta ypatinga apsauga. Todėl pritariu pranešėjo pasiūlymams.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. (DE) Naujoji žiniasklaida, ypač socialinių tinklų svetainės ir tinklaraščiai, atveria naujų galimybių ryšių ir reklamos srityse. Dėl interneto rinkodaros vartotojų apsaugos įstatymui turi būti iškelti papildomi reikalavimai. Šiuo metu galiojančioje Direktyvoje dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje nenumatytas šių naujų reklamos būdų reguliavimas. Jauni vartotojai, visų pirma paaugliai ir vaikai, aktyviai naudojasi šiomis naujomis technologijomis ir gali būti veikiami klaidinančios ir agresyvios reklamos. Tyrimo „ES vaikai internete“ rezultatai rodo, kad trečdalis 9–10 metų interneto vartotojų naudojasi internetu kiekvieną dieną, o 15–16 metų amžiaus vaikų grupėje ši dalis siekia 77 proc. Dėl to dar svarbiau šioje srityje imtis skubių priemonių, įskaitant apribojimų įvedimą, ir tuo pačiu metu šviesti bei informuoti vartotojus. Pritariu rezoliucijos minčiai, kad vartotojams reikia suteikti daugiau informacijos apie naujas technines ryšių galimybes ir su jomis susijusią riziką.

 
  
MPphoto
 
 

  Edvard Kožušník (ECR), raštu.(CS) Galiu sutikti su daugeliu dokumente pateiktų pastabų ir pasiūlymų. Vis dėlto negaliu pritarti kai kuriems teiginiams ir pasiūlymams, kuriais taikomasi suteikti papildomų galių valstybei prisidengiant vartotojų apsaugos poreikiu. Mano nuomone, pranešime daugiau dėmesio turėtų būti skirta vartotojų švietimo apie jų elgsenos internete ypatumus priemonėms, apie tai, kaip jie gali užtikrinti savo kompiuterių apsaugą, ir apie tai, kaip ir kam jie turėtų atskleisti savo asmens duomenis. Valstybės narės neturėtų pateikti technologinių sprendimų, kurie būtų įgyvendinami vartotojų apsaugos dingstimi. Kompiuteris yra pažeidžiamas, kaip ir bet kuris kitas elektroninis įtaisas, kuris yra prijungtas prie interneto per elektroninių ryšių tinklus. Politikai ir valstybės turėtų įsipareigoti mokyti piliečius, kad privatumas turi būti saugomas. Taip, kaip turime užrakinti ir apsaugoti savo namus, šiais laikais svarbu apsaugoti ir savo elektroninius prietaisus bei su jais susijusias bendravimo su pasauliu priemones. Politikai taip pat turėtų įsipareigoti taikyti griežtas nuobaudas tiems, kurie piktnaudžiauja asmens duomenimis arba pažeidžia asmens privatumą. Iš esmės nesvarbu, ar tai vyksta internetu, ar naudojantis kitomis priemonėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Perskaitęs šio pranešimo savo iniciatyva pavadinimą, pamaniau, kad Parlamentas pagaliau ketina išnagrinėti visuomenės modelį, kurį mums perša reklamos specialistai, nieko už tai nereikalaudamas. Tačiau išskyrus keletą įdomių pasiūlymų, pvz., dėl tikslinės reklamos ir diskriminacijos reklamoje apraiškų kontrolės, taip pat dėl raginimo apriboti vaikams skiriamą televizijos reklamą, šis dokumentas toli gražu neatitinka mūsų lūkesčių. Jame pasitenkinama griežta neteisėtos reklamos, kuri tariamai kliudo mūsų šventai ir neliečiamai laisvai konkurencijai, kritika bei reklamos pranašumų skelbimu piliečiams, kuriems kaip vartotojams ji skirta, ir žiniasklaidai. Nesuteikiu „palaiminimo“. Aš esu prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Reklamos srityje reikia kovoti su nesąžininga komercine veikla. Mes vis daugiau dėmesio skiriame rimtam reiškiniui – asmeninei skolai. Turime daryti viską, ką galime, kad užkirstume kelią šios problemos aštrėjimui. Reklama gali ir turėtų būti svarbi įmonėms kaip pajamų šaltinis, taip pat stiprinanti konkurencingumą, užtikrinanti sveiką konkurenciją ir skatinanti kūrybiškumą priemonė. Visi žinome, kad rengiamos tikslinės reklamos kampanijos, skirtos pažeidžiamiems vartotojams, ypač vaikams. Todėl pritariu pasiūlymui skirti šiam klausimui ypatingą dėmesį, kad galėtume sukurti geresnio ekonominio ir socialinio lygio visuomenę. Štai kodėl aš taip balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Alajos Mészáros (PPE), raštu. (HU) Kalbant apie reklamos poveikį vartotojų elgsenai, reklama naudinga vidaus rinkai tiek, kiek ji naudinga vartotojams. Ji didina konkurenciją, stiprina konkurencingumą ir skatina naujoves ir kūrybiškumą. Ji taip pat yra svarbus ekonomikos sektorius, nes interneto reklamos rinkos apyvarta siekia 14 mlrd. EUR. Vis dėlto turime matyti ir kitą medalio pusę. Didele dalimi reklamos bandoma manipuliuoti pažeidžiamomis tikslinėmis auditorijomis, pvz., vaikais ir labai įsiskolinusiais asmenimis. Manau, kad svarbu stiprinti bendrą Europos bendradarbiavimą kovojant su nesąžiningais reklamos būdais.

Laikome nepriimtinais naudojamus diskriminacinio pobūdžio lyčių stereotipus, kurie gali tapti kliūtimi lyčių lygybei pasiekti. Privalome tinkamomis priemonėmis užtikrinti, kad žiniasklaidos ir reklamos specialistai gerbtų žmogaus orumą ir priešintųsi tiesioginei ar netiesioginei diskriminacijai arba stereotipiniams vaizdams.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Balsavau už šį naują pranešimą dėl reklamos poveikio vartotojų elgsenai, nes jame aiškiai pabrėžtas poreikis tobulinti esamą teisinę sistemą, skirtą vartotojų apsaugai nuo reklamos, taip pat poreikis atlikti šios sistemos peržiūrą, atsižvelgiant į reklamos priemones, kurios dar nėra reguliuojamos. Taip pat pritariau šiam pranešimui dėl to, kad jame siekiama padidinti valstybių narių teisės aktų suderinimo lygį, siekiant išvengti teisinių spragų, kurios leidžia įmonėms skleisti klaidinančią reklamą ES valstybėse narėse. Manau, kad šiuo atveju tinkama nuoroda į „paslėptas“ reklamos priemones, kurios buvo sukurtos internete ir dabar plačiai naudojamos. Daugeliu atvejų reklama, kaip nuomonės arba pastabos, yra užmaskuota socialinių tinklų svetainėse, forumuose arba tinklaraščiuose. Man taip pat malonu, kad pranešime perteikiamas Tarybos ir Komisijos nerimas dėl realaus pavojaus, kurį kelia verslo įmonės, kurios yra ir turinio teikėjos, ir prekybos reklama agentūros. Dėl šių pagrindinių, taip pat ir kitų priežasčių balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu.(FR) Reklama skleidžiama visur – gatvėse, laikraščiuose, per televiziją, radiją, internetą, todėl ar mums tai patinka, ar ne, ji daro didelę įtaką vartotojų elgsenai. Tai ryšio kanalas. Nors reklamos, kaip informavimo šaltinio, vaidmuo labai svarbus siekiant, kad veiksmingai veiktų vidaus rinka, vartotojai turi teisę būti informuoti ir apsaugoti. Pranešimas, kuriame kalbama apie nesąžiningą komercinę veiklą reklamos srityje, taip pat sutelkiamas dėmesys į problemas, susijusias su naujų reklamos technologijų ir veiklos plėtojimu, yra labai svarbus. Labai svarbi yra reklamos kontrolė, jei norime, kad reklama išliktų patikima ir teisinga. Būtina stiprinti europinį bendradarbiavimą šioje srityje, nes jis naudingas siekiant skatinti bendrą reguliavimą. Be to, interneto reklama dažnai būna agresyvi ir įkyri. Visa tai reikia išnagrinėti išsamiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Balsavau už dėl šių priežasčių:

1. atėjo laikas pripažinti visas žiniasklaidos priemones internete;

2. dėl melagingos informacijos ir šmeižto reikėtų traukti baudžiamojon atsakomybėn;

3. reikėtų apriboti prieigą pažeidžiamoms grupėms, pvz., vaikams;

4. reikėtų išvalyti internetą nuo elektroninių šiukšlių ir nubausti tuos, kurie jas platina;

5. reikėtų įvesti labai griežtas skelbimų taisykles;

6. reikėtų įpareigoti Parlamentą įsteigti specialią struktūrą, kuri ieškotų sąmokslininkų ir įsilaužėlių ir trauktų juos atsakomybėn.

Imkimės darbo ir jį atlikime.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Reklama yra galingas verslo įrankis, kuris tam tikrais atvejais gali būti panaudotas veikti pasąmonę. Reklamos tikslas – poveikis vartotojams ir jų pirkimo elgsenai. Vis dėlto turi būti užkirstas kelias nesąžiningai komercinei veiklai. Svarbiausias uždavinys yra apsaugoti viešąsias erdves, pažeidžiamus žmones ir privatumą. Vertinimas, ar reklama peržengė šią ribą, be abejo, atima labai daug laiko. Jautrių sričių, apimančių legalius narkotikus, pvz., alkoholį ir cigaretes, atveju griežtos taisyklės buvo taikomos jau seniai.

Kitoms sritims valstybėse narėse ir toliau bus taikomas savireguliavimas, kuris papildo teisės aktų nuostatas. Reikėtų šiek tiek spartesnių žingsnių ne tik interneto reklamos srityje, bet ir, pvz., tais atvejais, kai susidaro papildomos išlaidos ir kai naudojant naujas technologijas ir reklamos būdus, pvz., socialinių tinklų svetaines ar tinklaraščius, sudaroma nauja „teritorija“. Atsižvelgdamas į tai, jog svarbu apsaugoti vartotojus nuo paslėptos reklamos ir panašias problemas keliančios reklamos taktikos, balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. (LT) Šiuolaikinė reklama jau seniai aplenkė teisinį šios srities reguliavimą. Reklama internete – paieškos sistemose, elektroniniame pašte, socialiniuose tinkluose, internetinėje televizijoje, taip pat mobiliuosiuose telefonuose, dažnai vartotojui teikiama be jo sutikimo, negana to – panaudojant jo duomenis, surinktus jam kartais net nežinant ar iki galo to nesuvokiant. Be to, tokios reklamos teisiniame reguliavime begalės spragų (pavyzdžiui, net televizijoje uždraudus alkoholio reklamą, nepilnamečiams ji vis dar prieinama interneto portaluose). Antra vertus, interneto reklama labai lengvai peržengia vienos valstybės sienas. Todėl labai sveikintina iniciatyva griežtinti tokios reklamos reglamentavimą, apsaugant vartotojus, jų privatumą ir asmens duomenis nuo neteisėto ar neproporcingo panaudojimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu.(PL) Reklama, kaip pabrėžė pranešėjas, yra svarbus ekonomikos sektorius. Vis dėlto ji susijusi su daugeliu pavojų. Tvirtai pritariu Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonei, kurioje nurodoma, jog svarbu panaikinti diskriminacinio pobūdžio reklamą. Taip pat labai svarbu (ir tai irgi paminėjo pranešėjas) apsaugoti ypač pažeidžiamas grupes, pvz., vaikus, paauglius ir senyvo amžiaus žmones, kuriuos naudojant reklamą lengva manipuliuoti. Pritariu pranešėjo pasiūlymui pradėti visoje Europos Sąjungoje vaikams skirtą švietimo programą, kuri padėtų jiems suprasti reklamoje naudojamus būdus. Be to, turėtume apsvarstyti galimybę parengti panašias programas, skirtas kitoms dviem pažeidžiamoms lengvai manipuliuojamoms grupėms – paaugliams ir senyvo amžiaus žmonėms. Galbūt verta apsvarstyti galimybę išplėsti šią švietimo priemonę kitoms amžiaus grupėms. Atsižvelgdamas į šias pastabas, nusprendžiau paremti pranešimą dėl reklamos poveikio vartotojų elgsenai.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Reklamos poveikis vartotojui dažnai būna toks milžiniškas, kad tai gali sukelti nesąžiningos komercinės pavojų. Mano sprendimui balsuoti už šį pranešimą įtakos turėjo tai, kaip reklama naudojama rinkoje. Reklama – tai priemonė, naudinga tiek vidaus rinkai, nes yra tarsi ekonominės veiklos kuras, tiek vartotojams. Vis dėlto visų pirma ji yra svarbus ekonomikos sektorius. Mes, be abejo, taip pat turime atsižvelgti į galimus neigiamus reklamos aspektus: nesąžininga veikla, brovimasis į viešąją ir privačiąją erdves, reklama pažeidžiamiems asmenims, įėjimo į vidaus rinką galimų kliūčių sudarymas, vidaus rinkos iškraipymas. Todėl svarbu stiprinti Europos bendradarbiavimą kovojant su nesąžininga komercine veikla reklamos srityje, taikant bendrą reguliavimą, kuris pagerintų priemonių veiksmingumą ir taikomumą. Mano nuomone, taip pat labai svarbu didinti reklamos skaidrumą, siekiant apsaugoti pažeidžiamiausių asmenų grupes ir plėsti ugdymo bei informavimo sritis. Būtų labai gerai rengti informavimo kampanijas apie vartotojų teises reklamos srityje, vartotojams skirtas pedagogines priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) reklamos poveikis vartotojų elgsenai – realybė, į kurią neturėtų būti žiūrima pro pirštus; šiame pranešime to ir nedaroma. Šis pranešimas, kuriam aš balsavime pritariau, susijęs su nesąžininga komercine veikla reklamos srityje, apibrėžta Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva; jame daugiausia dėmesio skiriama problemoms, susijusioms su naujų reklamos metodų ir technologijų plėtra.

Reklama – tinkamas įrankis tiek vidaus rinkai, tiek vartotojams. Vis dėlto svarbu kovoti su įvairiais piktnaudžiavimo atvejais, iš kurių norėčiau pabrėžti šiuos: nesąžininga veikla, brovimasis į viešąją ir privačiąją erdves (pvz., elektroniniai laiškai to nepageidaujant), bereikalinga reklama pažeidžiamiems asmenims ir vidaus rinkos iškraipymas (perkamos prekės arba paslaugos, kurių paprastai vartotojai nepirktų).

Galiojančių teisės aktų analizės išvadose ir pasiūlymuose juos peržiūrėti arba iš dalies pakeisti daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama šių iškraipymų įvertinimui. Aš pritariu pranešėjo siekiui stiprinti Europos bendradarbiavimą kovojant su nesąžininga komercine veikla reklamos srityje, išplečiant reguliavimo sritį arba padidinant tikrinimų reguliarumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Pritariu pranešėjui Philippe Juvinui, kad svarbu sustiprinti europinį bendradarbiavimą kovos su nesąžininga veikla internetinės reklamos srityje, kaip liudija sėkmingi nuolatiniai ir vienu metu valstybių narių atliekami interneto svetainių tikrinimai („EU sweeps“), kurie šiuo metu taikomi tik trijuose sektoriuose (lėktuvo bilietai, mobiliųjų telefonų skambučiai ir elektroniniai prietaisai). Pritariu pranešėjo pasiūlymui išplėsti šių tikrinimų taikymo sritį ir padidinti jų reguliarumą, taip pat skatinti bendrą reguliavimą, kuris sujungtų įvairius subjektus, dalyvaujančius teisėkūros procese ir kuris pagerintų priemonių veiksmingumą ir taikomumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Šiame pranešime kalbama apie nesąžiningą komercinę veiklą reklamos srityje, numatytą direktyvoje dėl nesąžiningos komercinės veiklos, ir sutelkiamas dėmesys į problemas, susijusias su naujų reklamos technologijų ir veiklos plėtojimu. Jame nenagrinėjamas įmonių tarpusavio bendravimas, kuriam taikoma Direktyva 2006/114/EB. Reklama – tai priemonė, naudinga tiek vidaus rinkai, nes yra tarsi ekonominės veiklos kuras (skatina konkurenciją, konkurencingumą, naujoves ir kūrybiškumą), tiek vartotojams (pasirinkimo įvairovė, kainų mažėjimas). Ji yra didelis ūkio sektorius, o vien tik reklama internete sudaro daugiau kaip 14 mlrd. EUR Europos rinkoje. Atsižvelgiant į tai, kad trūksta informacijos apie vartotojų teises reklamos srityje, reikia sudaryti sąlygas lengviau gauti informaciją ir padidinti skaidrumą.

Kadangi visuomenė dažnai nesuvokia nei problemų, susijusių su asmens duomenų naudojimu, nei jiems skirtų priemonių, kad galėtų kovoti su tomis problemomis, reikia reguliariai rengti informavimo kampanijas apie vartotojų teises reklamos srityje, ypač jų asmens duomenų naudojimo klausimu, nesvarbu, ar tie duomenys pateikiami savanoriškai, ar surenkami automatiškai. Taip pat svarbu diegti internautams skirtas pedagogines priemones, kuriomis jie būtų informuojami apie jų „pėdsakų“, paliktų žiniatinklyje, valdymo technologijas ir apie privatumo apsaugos priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. (IT) Norėčiau padėkoti P. Juvinui už jo puikų darbą. Nors 2005 m. direktyva dėl nesąžiningos komercinės veiklos nėra pakankamas teisinis kovos su apgaulinga ir agresyvia reklama pagrindas, šiuo metu pastebimas naujų įtaigesnių reklamos formų plitimas naudojant internetą. Rezoliucija sudaro sąlygas geriau informuoti Europos vartotojus apie naujas įkyrios reklamos, pateikiamos internetu, formas, joje raginama daugiau dėmesio skirti pažeidžiamoms grupėms priklausančių vartotojų apsaugai ir pabrėžiamas reklamos vaidmuo skatinant palankius vaidmens modelius.

Norėčiau išreikšti savo ypatingą susirūpinimą dėl to, kad vartotojų elgesiu grindžiama reklama ir įkyrios reklamos plėtra (el. laiškų turinio skaitymas, socialinių tinklų naudojimas ir geografinės vietos nustatymas, reklamos nukreipimas) tampa įprasta praktika, o tai yra rimti vartotojų privatumo pažeidimai. Todėl raginu Komisiją reikalauti, kad į atitinkamas reklamas internete būtų privaloma įtraukti aiškiai įskaitomą įrašą „vartotojų elgesiu grindžiama reklama“.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Šiame pranešime kalbama apie nesąžiningą komercinę veiklą reklamos srityje, numatytą direktyvoje dėl nesąžiningos komercinės veiklos, ir sutelkiamas dėmesys į problemas, susijusias su naujų reklamos technologijų ir veiklos plėtojimu. Jame nenagrinėjamas įmonių tarpusavio bendravimas, kuriam taikoma Direktyva 2006/114/EB. Reklama – tai priemonė, naudinga tiek vidaus rinkai, nes yra tarsi ekonominės veiklos kuras (skatina konkurenciją, konkurencingumą, naujoves ir kūrybiškumą), tiek vartotojams (pasirinkimo įvairovė, kainų mažėjimas).

Ji yra didelis ūkio sektorius, o vien tik reklama internete sudaro daugiau kaip 14 mlrd. EUR Europos rinkoje. Tačiau nereikėtų jos idealizuoti: nesąžininga veikla, brovimasis į viešąją (pvz., reklaminiai stendai) ir privačiąją (pvz., elektroniniai laiškai to nepageidaujant) erdves, reklama pažeidžiamiems asmenims (pvz., vaikams, didelių skolų turintiems asmenims), patekimo į vidaus rinką kliūčių sudarymas (kai pernelyg didelės reklamos būtinosios išlaidos), vidaus rinkos iškraipymas (perkamos prekės arba paslaugos, kurių paprastai vartotojai nepirktų).

 
  
MPphoto
 
 

  Olga Sehnalová (S&D), raštu.(CS) Visų pirma norėčiau pabrėžti P. Juvino pranešime paminėtą klausimą dėl duomenų apsaugos internete. Būtina užtikrinti, kad vartotojai gautų aiškią ir išsamią informaciją apie tai, kaip jų asmens duomenys renkami, tvarkomi ir naudojami. Vis dėlto užuot reglamentavus interneto sritį, labiau pritarčiau sprendimui, kuris apimtų interneto vartotojų ugdymo priemones, tik retais atvejais taikant taisykles arba apribojimus. Dėl cenzūros tik atsiras kitų, sudėtingesnių apgaulės ir sukčiavimo būdų, kurie visada vienu žingsniu lenks bet kokią reglamentavimo tvarką. Veikla, susijusi su vartotojų informavimu ir ugdymu – svarbus dalykas, nes suteikia interneto vartotojams daugiau galimybių, susijusių su jų asmens duomenų tvarkymu. Svarbu, kad Komisija pradėtų rengti informavimo kampanijas apie vartotojų teises reklamos srityje, ypač jų asmens duomenų naudojimo klausimu. Taip pat norėčiau palankiai įvertinti ES švietimo programas, kuriose vaikai ir kitos pažeidžiamos grupės mokomi suprasti reklamose spendžiamus spąstus. Be to, pritariu pranešime pabrėžiamoms nuostatoms dėl pažeidžiamų grupių vartotojų apsaugos ir žmogaus orumo užtikrinimo reklamoje.

Reklama gali būti veiksminga priemonė siekiant paneigti stereotipus ir su jais kovoti. Ji taip pat gali padėti kovoti su rasizmu, seksizmu, diskriminacija ir pan. Vis dėlto ji taip pat gali daryti neigiamą įtaką, t. y. tapti smurto, žalingų įpročių (rūkymas, alkoholizmas) arba valgymo sutrikimų, tokių kaip nervinė anoreksija ir bulimija, paskata. Pranešime taip pat atkreipiamas dėmesys į kitus svarbius veiksnius, į kuriuos reikia atsižvelgti. Štai kodėl aš pritariau šiam pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Reklama internete prisitaiko prie vartotojų elgsenos. Atsižvelgdami į internauto charakteristiką, reklamuotojai gali paskirstyti reklamą taip, kad ji nepasiektų žmonių, nepatenkančių į jų tikslinę grupę. Vis dėlto tyrimai rodo, kad vartotojai iš esmės prieštarauja asmeniniams poreikiams pritaikytai reklamai internete, kuri dažnai laikomas įkyria. Daugelis žmonių netgi jaučiasi stebimi. Net 62 proc. apklaustųjų yra susirūpinę, kad pritaikytosios reklamos atveju neatsižvelgiama į duomenų apsaugą, be to, abejonių turi ir duomenų apsaugos specialistai, nes asmens duomenys yra išsaugomi, palyginami ir susiejami su kitais duomenimis. Teoriškai, kiekvienas vartotojas gali šią parinktį išjungti. Vis dėlto reikiamą sąsają nėra lengva rasti, todėl šiame pranešime siūloma „reklamos, siunčiamos elektroniniu paštu, atveju – palengvinti galimybes atsisakyti bet kokios vėlesnės reklamos nurodant tiesioginę ir realią internetinę nuorodą“.

Be to, pranešime reikalaujama „aiškiai, įskaitomai ir glaustai informuoti vartotojus apie jų duomenų rinkimą, tvarkymą ir naudojimą“. Jų duomenys turi būti laikomi visiškai atskirai nuo surinktų reklamos veiklos metu. Turi būti griežtai uždrausta skaityti privačių elektroninių laiškų turinį reklamos tikslais, be to, turi būti skatinama nustatyti privatumo internete apsaugos sistemų numatytuosius parametrus pagal aukščiausius standartus (angl. privacy by design).

 
  
  

Pranešimas: Bendt Bendtsen (A7-0331/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Pritariu bendriesiems šio veiksmų plano tikslams, kurie turėtų užtikrinti geresnį informacijos perdavimą vietos lygmeniu arba, turint omenyje sumažintą Europos regionų plėtros fondo išteklių naudojimą efektyvaus energijos vartojimo priemonėms, vieno ryšių centro įsteigimą, valstybėms narėms ir regionams pereinant prie horizontalaus požiūrio į energijos, reikalingos jų plėtrai, vartojimo efektyvumą, remiantis tuo, jog tai pelningas būdas skatinti ekonominį konkurencingumą ir mažinti kuro stygių. Sutinku, kad Komisija, nustatydama energetikos politikos kryptį, turėtų konsultuotis su vietos ir regionų atstovais, taip pat teikti finansinę paramą vietos ir regioniniams projektams pasitelkdama inovacines programas, kurioms naudojami esami energijos šaltiniai ir skiriamos struktūrinių fondų lėšos. Atsižvelgiant į galimų veiksmų programą, manoma, kad tai, viena vertus, dar labiau paskatins regionus, kurie ir iki šiol vaidino gana didelį vaidmenį efektyvaus energijos vartojimo srityje, siekė energetikos nepriklausomybės, o kita vertus, skatins šių ir mažai išsivysčiusių šioje srityje regionų keitimąsi gera patirtimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją, nes mes esame įsipareigoję tausoti aplinką, ieškoti ekonomiškų energijos būdų bei kovoti su klimato kaita. Reikia užtikrinti tvarią plėtrą, tačiau ekonominė plėtra irgi yra svarbi. Šie du aspektai turi būti suderinti tarpusavyje. Negalima kovoti su klimato kaita negalvojant apie energijos vartojimo efektyvumą. Tam reikia nustatyti išsamius realius tikslus bei sankcijas, kad energijos vartojimas nebūtų pagrįstas tik ekonomine nauda. Energijos vartojimo efektyvumas bene labiausiai yra susijęs su pastatais, nes juose slypi didžiulis energijos taupymo potencialas. Todėl pritariu pranešėjo nuomonei, kad reikia susitelkti ties jau esančių pastatų atnaujinimu, nes naujų pastatų statyba ES vis mažėja, o dauguma senų pastatų, juos tinkamai atnaujinus, gali labai žymiai prisidėti prie energijos taupymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. - (FR) Energetikos problema – didžiausias iššūkis Europai. Mums reikia prisiminti, kad mūsų žemynui nebuvo sunkumų dėl plėtros, nes Europos šalys daugiau kaip šimtmetį turėjo nevaržomą prieigą prie energijos šaltinių. Dabar energijos problema jau kitokia. Iškastinis kuras tampa praeities dalyku. Dvigubas spaudimas dėl klimato atšilimo ir neišvengiamai vis didėjantys sunkumai atrasti naujų naftos atsargų ir, tokiu pačiu mastu, dujų verčia mus mąstyti apie naujus sprendimus. Nuo 2006 m. vykdomas Energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planas, apimantis du ypatingus efektyvumo aspektus. Taupant tokiu būdu, kad ES būtų mažiau priklausoma nuo tarptautinių partnerių, jai reikia didinti ir gamybos, ir vartojimo efektyvumą (mažiau energijos ryjantys pastatai, ekonomiškesnės mašinos, tai pat modernizuotos gamybos technologijos, leidžiančios derinti konkurencingumą ir inovacijas su masto ekonomija). Nereikia ir sakyti, jog aš pritariau šiam svarbiam dokumentui (taip pat ir privalomam tikslui padidinti 20 proc. energijos vartojimo efektyvumą iki 2020 m.). Šitaip Europos Sąjunga tampa šių sričių lydere.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − 2006 m. patvirtinus energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planą buvo pasiekta didelės pažangos, tačiau nuo to laiko politinės ir ekonominės sąlygos smarkiai pasikeitė. Todėl yra būtina persvarstyti ES energijos vartojimo efektyvumo politiką ir suderinti ją su dabartiniais prioritetais bei tendencijomis. Energijos vartojimo veiksmingumas yra pigiausias būdas sumažinti CO2 ir kitų dujų emisijas. Privalumai yra dideli ir apima tiek ekonomikos plėtrą, tiek naujų vietų sukūrimą. Manau, kad yra būtina kruopščiai įvertinti 2006 m. energijos vartojimo efektyvumo veiksmų plano privalumus bei trūkumus, kas taptų pagrindu persvarstant ES energijos vartojimo efektyvumo politiką. Vis labiau tampa akivaizdu, kad ES nepasieks savo 20% tikslo, todėl būtina imtis efektyvesnių priemonių skatinant energijos vartojimo efektyvumą. Didelis dėmesys turi būti skiriamas esančių pastatų atnaujinimui, nes iki šiol pažanga šioje srityje yra nedidelė. Pastatų statyba ES vis mažėja, o dauguma senų pastatų, juos tinkamai atnaujinus, turi didžiausią taupymo potencialą. Tai leistų sumažinti ir bendrą ES energetinį priklausomumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE) , raštu. – (FR) Didžiąja dauguma balsų priimtas B. Bendsteno pranešimas savo iniciatyva, siunčia viltingą politinį signalą, praėjus kelioms dienoms po Kankūno aukščiausio lygio susitikimo ir likus dviem mėnesiams iki aukščiausio lygio susitikimo dėl energetikos (jis vyks 2011 m. vasario 4 d.). Be abejonės, energijos vartojimo efektyvumas – viena svarbiausių problemų, susijusių su mūsų kova dėl aplinkos apsaugos. Taupant energiją ir didinant energijos vartojimo efektyvumą pigiausiai ir greičiausiai sumažėtų CO2 tarša ir pagerėtų tiekimo saugumas. Šiame pranešime raginama imtis naujų pastangų, kad būtų įvykdyta efektyvaus energijos vartojimo tikslas – 20 proc. iki 2020 m. Deja, apgailestauju, kad pakeitimas, kuriame raginama Komisiją kitais metais imtis iniciatyvos iš esmės renovuoti senus pastatus, nesulaukė daugumos pritarimo. Pranešime minimi tik nauji pastatai, o senų pastatų valdymo problema nutylėta. Visgi šie pastatai sunaudoja beveik 40 proc. ES energijos ir išmeta į atmosferą 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, nes reikia imtis konkrečių priemonių dėl efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano įgyvendinimo, ypač kai vis labiau ir labiau tampa akivaizdu, kad ES nepasieks savo 20 proc. tikslo sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad energijos vartojimo efektyvumas yra ekonomiškiausia priemonė, kuri padėtų sumažinti CO2 ir kitus išmetimus. Be to, ji sudaro unikalią galimybę remti ir kurti naujas darbo vietas, tuo pat metu mažinant priklausomybę nuo energijos importo. Taigi, Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją sukurti naują efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planą, kuriame būtų atsižvelgiama į pažeidžiamų energijos vartotojų poreikius. Be to, ragina valstybes nares priimti tinkamas priemones ir veiksmingą politiką, kaip antai nacionaliniai veiksmų planai arba tikslingos socialinės priemonės, skirtos energijos nepritekliui mažinti, ir reguliariai pranešti apie savo veiksmus sprendžiant šį klausimą. Komisija taip pat turėtų būti atsakinga už visų statistinių duomenų apie Europos Sąjungos energetikos politikos svarbiausių elementų raidą pateikimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore, raštu. – (IT). Norėčiau pasveikinti B. Bendtsteną su šiuo svarbiu ir aktualiu pranešimu dėl energijos vartojimo efektyvumo. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad pakankamas energijos vartojimo efektyvumas gali padėti mums smarkiai sumažinti CO2 taršą.

Iš šios rūšies politinių veiksmų galima gauti visokeriopos naudos: pirmiausia, būtų sukurta naujų darbo vietų, taip pat į šį procesą būtų įtrauktos mažosios ir vidutinės įmonės, kurioms, kaip Italijos ir Europos ekonomikos jungiamajam audiniui, būtų suteikta inovacinės plėtros galimybių. Tam reikėtų atitinkamai parengti finansinius instrumentus, skirtus profesiniam parengimui ir moksliniams tyrimams sustiprinti, taip pat prieigai prie informacijos palengvinti. Dėl šios priežasties aš pritariu, kad Europos Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo politika būtų peržiūrėta, be to, būtų įgyvendinti konkretūs planai konkurencingumui padidinti.

Dėl pastatų ir ekologinio projektavimo. Aš pritariu tam, kad dėmesys būtų sutelktas senų pastatų renovavimui, nes tai, jeigu pastatai bus renovuoti tinkamai, susiję su nepaprastai didelėmis energijos vartojimo efektyvumo padidinimo galimybėmis. Šiems tikslams pasiekti reikia skatinti priemones, instrumentus ir finansinę paramą tiek valstybių narių, tiek ir Europos Sąjungos lygmeniu, pvz., įdiegiant ad hoc fondus.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE) , raštu. – (CS) Pranešime dėl energijos vartojimo efektyvumo ne be pagrindo raginama skirti didesnį dėmesį inovaciniams sprendimams, tokiems kaip išmanieji tinklai ir pažangieji skaitikliai, taip pat lankstesniam atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimui ir globalios strategijos dėl šilumos gamybos sukūrimui. Reikėtų pažymėti, jog siekiama, kad 50 proc. Europos namų iki 2015 m. būtų įrengti pažangieji skaitikliai, o iki 2020 m. jų skaičius padidėtų iki 80 proc. Malonu, kad nebuvo pasiūlymų imtis teisinių priemonių, susijusių su energijos skurdu. Vietoj to tekstas buvo suformuluotas taip, kad būtų aišku, jog valstybės narės gali geriausiai išspręsti energetinio skurdo problemą ir dėl to ši problema turi būti sprendžiama valstybių narių lygmeniu. Galimybės panaudoti 15 proc. ERDF energijos vartojimo efektyvumo programoms turėtų padėti padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Vis dėlto manau, kad energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti horizontalus Europos prioritetas, finansuojamas ne iš struktūrinių fondų, o iš kitų šaltinių.

Manau, teisingai atmesti pasiūlymai Europos lygmeniu įvesti energijos arba anglies mokestį, nes tai padidintų energijos kainą ir skaudžiausiai paliestų mažas pajamas gaunančių gyventojų grupes. Taip pat esu tos nuomonės, jog nereikėtų, kad energijos vartojimo efektyvumo užduotys būtų teisiškai privalomos, ir nereikėtų įvesti paviršutiniškų struktūrinių fondų išmokų, susijusių su energijos vartojimo efektyvumo projektais, gavimo sąlygų.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE) , raštu. – (PT). Energijos vartojimo efektyvumo didinimas kritiškai svarbus tiekimo saugumui užtikrinti, oro kokybei gerinti, šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršai mažinti ir mūsų valstybės konkurencingumui didinti. Energijos vartojimo efektyvumas reiškia padaryti „daugiau“ „mažesnėmis“ sąnaudomis. Šiame pranešime išdėstyta plataus užmojo energijos taupymo vizija, pasiekiama, pvz., nustačius individualias užduotis ir pozityvias paskatas. Modernizuojant energetikos infrastruktūrą diegiami nauji veiksniai, pvz., išmanieji perdavimo tinklai, energijos taupymo pastatuose ir transporte priemonės, informacijos ir ryšių technologijos (IRT) ir energetikos srities moksliniai tyrimai. Šiame pranešime pabrėžiama, jog reikia padvigubinti mokslinių tyrimų, plėtros ir demonstravimo veiklai energetikos srityje skirtas lėšas. Kalbant apie finansavimą, pranešime taip pat raginama, kad struktūrinių fondų lėšos būtų naudojamos siekiant remti energijos vartojimo efektyvumą, nes tai bus ES biudžeto po 2013 m. prioritetas. Atsižvelgdamas į visa tai, norėčiau padėkoti pranešėjui P. Bendtsenui už puikų atliktą darbą ir pasiektą pusiausvyrą ieškant sprendimų; kviesčiau visus pritarti šiam svarbiam pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE) , raštu. – (FR) Europos Sąjungoje pastatams tenka apie 40 proc. suvartojamos energijos ir apie 36 proc. ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Kitos efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano peržiūros metu turėtų būti teikiamas prioritetas energiją taupantiems pastatams. Šiandien 30 proc. senų namų yra žalingi sveikatai, o jų šildymas brangiai kainuoja. Dėl to svarbu ne tik nuosekliai skatinti naujų, tvarių pastatų statybą, bet ir nuosekliai renovuoti senus pastatus. Štai kodėl valstybės narės privalo tuojau pat parengti esminio senų pastatų renovavimo programas tam, kad iki 2050 m. būtų galima pasiekti beveik nulinį energijos eikvojimo lygį pastatuose. Taip pat yra ryšys tarp energijos taupymo ir energijos skurdo. Dėl to mes raginame Komisiją parengti naują efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planą ir jame atsižvelgti į pažeidžiamų vartotojų reikmes.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Enciu (S&D) , raštu. – Norėčiau padėkoti už šį pranešimą dėl efektyvaus energijos vartojimo, nes jis padidins energetikos saugumą ir pasitarnaus ES ūkio socialinei ir ekonominei pažangai. S&D frakcija jau atkreipė dėmesį į tai, kad energijos ištekliai nėra tolygiai paskirstomi valstybėms narėms. Visada, priimdami teisės aktus dėl efektyvaus energijos vartojimo, turime demonstruoti europinį solidarumą. Jau buvo pasakyta, kad taupus energijos vartojimas yra vienas iš greičiausių būdų siekiant energijos vartojimo efektyvumo. Skatinant efektyvų energijos vartojimą atsiras darbo vietų, valstybės narės kasmet susitaupys milijardus šildymui skiriamų lėšų.

Aš tvirtai pritariu mažiau anglies taršos išskiriančios visuomenės kūrimui, bet turime būti atsargūs, kad surastume tinkamą pusiausvyrą valstybėms narėms atsižvelgiant į jų pajėgumus ir išteklius. Man kelia nerimą tai, kad valstybės narės, kaip Rumunija, turės vykdyti priemones vienodomis sąlygomis su kitomis valstybėmis narėmis, pvz., Švedija, kuri yra efektyvaus energijos vartojimo srities lyderė. 8-oji finansinė perspektyva bus labai svarbi finansavimo priemonė, skirta energijos vartojimo efektyvumui 2014–2020 m. laikotarpiu skatinti ir remti.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D) , raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano, nes jame pateikiami svarbūs pasiūlymui dėl aplinkos apsaugos ir ekonomikos, pristatomi įstatymų projektai su privalomomis energijos vartojimo mažinimo užduotimis.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE) , raštu. – (PT). 2008 m. Europa pati įsipareigojo ne vėliau kaip 2020 m. 20 proc. sumažinti energijos suvartojimą ir užtikrinti, kad 20 proc. energijos būtų vartojama iš atsinaujinančiųjų išteklių. Šią užduotį įvykdyti Europai nepaprastai svarbu, nes tai padėtų pasiekti CO2 taršos mažinimo tikslą bei sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Vis dėlto ši užduotis turėtų ir toliau būti tokia, kokia buvo: įvairių valstybių prisiimta savo valia, savo noru.

Užuot primetus privalomą taršos mažinimo ribą, valstybėms narėms būtų geriau susitarti dėl sprendimų, kurie leistų padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti nuostolius, nepakenkiant plėtrai ir neužkrovus pernelyg didelės naštos Europos pramonei ir gamintojams, ypač šiais ekonominės krizės laikais.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE) , raštu. – (PT) Šio pranešimo dėmesio centre – energijos vartojimo efektyvumo politika ES viduje. Atsižvelgdamas į šią problemą, pritariu tam, kad reikia nustatyti privalomus tikslus. Komisijos Žaliojoje knygoje (2005/0265 final) dėl energijos vartojimo efektyvumo apytikriai apskaičiuota, kad visoje Europoje galėtų būti sukurta, tiesiogiai ar netiesiogiai, apie milijoną naujų darbo vietų. Remiantis šiuo komunikatu, iš energijos vartojimo efektyvumo priemonių didžiausią naudą gautų MVĮ, taip pat vidutinis namų ūkis, kuris per metus sutaupytų apie tūkstantį eurų.

Privalomos efektyvaus energijos vartojimo priemonės taip pat kritiškai svarbios mažinant energijos deficitą dėl naftos ir dujų importo iš Persų įlankos šalių ir Rusijos trukdžių.

Jau turime privalomus tikslus padidinti energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių kvotą Europos Sąjungoje iki 20 proc. Dabartinės sistemos, be privalomų energetikos efektyvumo tikslų, atveju galėtume išnaudoti tik pusę potencialo. Tai ir teisinio tikrumo problema, taip pat svarbus signalas nukreipiant naujas investicijas.

ES ir Portugalija dėl šių privalomų tikslų turėtų daugiau naudos nei nuostolių. Be to, jeigu Europos Sąjungos 2020 m. tikslai tebeliks tik paprasti ketinimai, ši strategija nebus įvykdyta.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL) , raštu. – (PT) Pažadų padindinti energijos vartojimą efektyvumą vis daugiau, bet Europos Sąjungai kyla pavojus neįvykdyti jau užsibrėžtų tikslų: pasiekti 20 proc. iki 2020 m. Naujausi duomenys rodo, kad iš tikrųjų rezultatas tik 9 proc., nepaisant indėlio, kuriuo energijos vartojimo efektyvumas galėtų prisidėti prie išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, energijos suvartojimo ir priklausomybės sumažinimo.

Pranešime plačiai aptariami įvairūs aspektai, kurie apima pakankamai didelę energijos vartojimo efektyvumo sritį, nors ir nurodoma, kuriomis kryptimis žengiant galėtų būti sunku pasiekti prisiimtus tikslus.

Deja, yra dalykų, kuriems nepritariame, pvz., tariamam ryšiui tarp energijos vartojimo efektyvumo ir vadinamosios strategijos „Europa 2020“, kurioje numatoma sukurti bendrą energijos rinką, skatinti rinkos priemones, Europos prekybos taršos leidimais sistemą, kuri nuslepia dalį pelno, gauto iš efektyvaus energijos vartojimo, bet nekreipiama dėmesio į būtinybę ginti tvirtą viešąjį energetikos sektorių, kurį privalo skatinti kiekviena valstybė.

Pritariame, kad šie tikslai turi būti įgyvendinami Bendrijos fondų lėšomis, bet vis dar abejojame, ar praktiškai įmanoma panaudoti 15 proc. ERPF lėšų ar naudoti Europos žemės ūkio plėtros fondo (EAFRD) energijos vartojimo efektyvumui didinti, turint mintyje, kad valstybės narės turėtų nustatyti savo poreikius ir dėl šių fondų skirstymo prioritetus.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE) , raštu. – (FR) Pagrindiniuose sektoriuose, tokiuose kaip transporto ir statybos, turinčiuose nepanaudotų galimybių, galima įdiegti daug energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių.

Vis dėlto nerealu nustatyti privalomą tikslą iki 2020 m. padidinti energijos vartojimo efektyvumą 20 proc., nes nėra įvertinimo metodų ir bendrų rodiklių. Vietoj to turėtume sutelkti dėmesį konkrečius sektorinius tikslus, tokius kaip įsipareigojimą sumažinti energijos suvartojimą senuose namuose iki 38 proc.

Lėšų trūkumas yra pagrindinės kliūtis renovuoti pastatus gyvenamųjų namų ir MVĮ sektoriuose. Europos Komisija, užuot įsitraukus į ginčus dėl nerealių tikslų ar užduočių, geriau ieškotų naujoviškų sprendimų ir skatintų viešojo ir privataus kapitalo partnerystes, nes šios ekologinės priemonės – darbo vietų šaltinis.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − Pritariau šiam pranešimui, nes yra siekiama iki 2020 m. bent 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir padaryti pažangą pereinant prie tvarios ir ekologiškos ekonomikos. Privalumai yra dideli ir apima tiek ekonomikos plėtrą, tiek naujų vietų sukūrimą. Darbo vietos bus sukurtos tiek kaimo, tiek ir miesto vietovėse. Gerai žinoma, kad pastatuose slypi didžiulis energijos taupymo potencialas. Todėl reikia susitelkti ties jau esančių pastatų atnaujinimu, nes naujų pastatų statyba vis ES mažėja, o dauguma senų pastatų, juos tinkamai atnaujinus, turi didžiausią taupymo potencialą. Švarių technologijų srityje egzistuoja poreikis panaikinti skirtumus tarp JAV ir Kinijos iš vienos pusės ir ES iš kitos pusės. Abi šalys yra pažangesnės nei ES kai tai susiję su teisės aktų, skatinančių energiją taupančius sprendimus, priėmimu. Todėl ES ir valstybės narės turėtų remti priemones, kuriomis skatinamas finansavimas. Europos lygiu panaudojant finansinę priemonę reikėtų paspartinti Sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo (SEVE) paremiančių nacionalinių energijos taupymo fondų kūrimą. Sutartys dėl energijos vartojimo efektyvumo (SEVE), kai klientas perka užtikrintą sutaupytą energijos kiekį, yra naudingos, nes investicijos atsiperka per laikotarpį nuo 2 iki 15 metų. Tokiu modeliu sukuriamos darbo vietos MVĮ, vartotojų sąskaitos už energiją yra mažesnės, o emisijų kiekis sumažinamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE) , raštu. – (FI). Aš, kaip ir dauguma mano frakcijos narių, balsavusių prieš privalomą tikslą sutaupyti 20 proc. energijos, neneigiu energijos taupymo svarbos, bet esu nusistačiusi prieš tai, kokiu būdu mėginama jį skatinti. Geresnio energijos taupymo svarba neginčytina. Vis dėlto, mano nuomone, pastangos spręsti ES klimato atšilimo, energetikos saugumo ir apsirūpinimo energija problemas nėra nei nuoseklios, nei racionalios.

Žinomas klimato ir energetikos teisės aktų paketo 202020 tikslas buvo vienintelis neprivalomas, nes buvo laikoma, kad jis bus įgyvendinamas kartu su kitais privalomais tikslais, pvz., išmetamųjų teršalų mažinimo ir atsinaujinančios energijos didinimo. Energijos taupymo tikslas nebuvo įgyvendintas taip, kaip mes norėjome, bet dabar, užuot nustačius Bendrijai dar vieną privalomą tikslą, kuris iš dalies sutampa su kitais privalomais tikslais, ir nežinant, kaip tuos tikslus įgyvendinti, turėtume išnagrinėti, ar tie kiti tikslai apskritai buvo tinkamai nustatyti.

Mums įvedant tikslus dėl išmetamųjų teršalų ir atsinaujinančios energijos, valstybės narės bei jų bendrovės susiduria su spaudimu, ir atsiradusi pagunda imtis trumparegiškų, ekonomiškai nepagrįstų ir nenuoseklių sprendimų tampa neįveikiama. Jeigu, be viso to, įvesime dar vieną reikalavimą, atsidursime tokioje padėtyje, kai ES tiesiogine prasme pjaus šaką, ant kurios sėdi, tuo pačiu metu vykdydama didžiulį pajamų perskirstymą be jokios naudos klimatui, aplinkai ar energetikos teikimo saugumui.

Mūsų geriausi ketinimai virto priešingybe. Mūsų pramonė pasaulyje tampa mažiau perspektyvi, atsinaujinančios energijos labui deginame nepagrįstai daug medienos, o tuo pačiu metu pati problema – anglies dioksido tarša – už mūsų sienų ribų vis labiau gilėja.

Laikas imtis pagrįstų bei nuoseklių veiksmų, o ne trumparegiškų priverstinių priemonių be jokio racionalaus pagrindo.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE). Energijos vartojimo efektyvumo didinimas visoje ES yra pagrindinė nuoseklios Europos energetikos strategijos sudedamoji dalis. Jis leis sumažinti CO2 taršą ir kartu pagerinti energijos tiekimo saugumą greičiausiu ir pigiausiu būdu. Palankiai vertinu tai, kad pranešime didelis dėmesys skiriamas didesnėms investicijoms į energijos taupymą pastatuose; tai sukurs naujų darbo vietų statybų sektoriuje ir MVĮ ir leis kiekvienam namų ūkiui per metus sutaupyti 1000 EUR. Pranešime taip pat kalbama apie būtinybę didinti energijos vartojimo efektyvumą transporto sistemoje pereinant nuo daug energijos naudojančių transporto priemonių, tokių kaip lengvieji automobiliai ir sunkvežimiai, prie energiją taupančių priemonių, tokių kaip traukiniai. Palankiai vertinu tai, kad pranešime Komisija ir valstybės narės raginamos energijos vartojimo efektyvumui skirti tokį dėmesį, kokio jis nusipelno, ir tuo pat metu užtikrinti, kad būtų laikomasi daugybės ES ir nacionaliniu lygmeniu galiojančių šios srities teisės aktų.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (S&D), raštu. – (PL) Per šiandienos balsavimą pritariau B. Bendtseno pranešimui dėl efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano peržiūros. Nekyla abejonių, kad energijos vartojimo efektyvumo padidinimas yra pigiausiais ir greičiausias būdas sumažinti anglies dioksido emisiją. Faktas tas, kad pastatams tenka apie 40 proc. visos ES suvartojamos energijos ir apie 36 proc. ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Todėl manau, kad vienas svarbiausių dalykų, kuriuos reikia atlikti, yra energijos vartojimo efektyvumo pastatuose padidinimas, ir tai galima būtų daryti pradėjus renovuoti pastatuose esančius įrenginius ir įrengiant efektyvesnę bendrąją infrastruktūrą bei šildymo sistemas. Balsavau už tai, kad pastatų apšiltinimas būtų finansuojamas iš struktūrinių fondų lėšų.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian-Jean Marinescu (PPE) , raštu. – (RO). Pranešimas dėl efektyvaus energijos vartojimo nepaprastai svarbus siekiant priimti šios srities ES veiksmų planą ateinantiems metams. Jis turės milžinišką poveikį CO2 emisijos mažinimo būdams, ekonomikos plėtrai ir naujų darbo vietų kūrimui tokiose srityse kaip IT, statybos ir paslaugos. Balsavau už veiksmingesnę pažeidžiamų vartotojų apsaugą. Šie vartotojai turi gauti daugiausia naudos iš energijos vartojimo efektyvumo didinimo. Vis dėlto būtini didesni finansiniai ištekliai reikiamoms investicijoms vykdyti. Be to, balsavau už tai, kad nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis būtų įsteigti efektyvaus energijos naudojimo fondai. Šie fondai turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį vykdant MVĮ ir bendrovių, tiekiančių energijos taupymo paslaugas, plėtrą. Balsavau prieš tai, kad būtų nustatyti privalomi tikslai iki 2020 m. sutaupyti mažiausiai 20 proc. energijos, kadangi toks prievartos elementas visos ES mastu galėtų turėti neigiamą poveikį bendrajai rinkai. Manau, kad perėjimas prie tvarios, ekologiškos ekonomikos vyks ir be pernelyg griežtų teisinių priemonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Mario Mauro (PPE) , raštu. – (IT) Savo pranešime dėl efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano peržiūros B. Bendtsen teisingai nurodo, kad įgyvendinant valstybių narių politiką dar nevisiškai išnaudojamas efektyvaus energijos vartojimo potencialas. Vadinasi, turime stiprinti Europos Sąjungos strategiją ta kryptimi. Balsavau už šį pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL) , raštu. – (FR) Šiame pranešime pabrėžiamas efektyvaus energijos vartojimo principas ir pasisakoma už energijos ženklinimą. Tai geras dalykas, nors kai kas galbūt būtų norėjęs platesnės diskusijos energijos vartojimo efektyvumo ir ekologiškumo ženklinimo klausimais. Jame taip pat kalbama apie energijos nepriteklių. Tai gera naujiena. Gaila, kad jame numatomos priemonės, tarnaujančios žaliajam kapitalizmui, kad jame pasisakoma už laisvą konkurenciją, finansinių tarpininkų įsitraukimą ir liaupsinama anglies dioksido rinka. Tai ir paneigia pažangą, kuri žadama pranešime.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE) , raštu. – (PT) Veiksmų plane, kuris atitiktų Europos energetikos politiką, dėmesys turi būti skirtas šiems aspektams: perėjimui prie mažai anglies dioksido išskiriančiomis technologijomis grindžiamos ekonomikos, energijos tiekimo saugumo užtikrinimui, Europos Sąjungos konkurencingumo užtikrinimui ir energijos tiekimui visiems vartotojams prieinamomis kainomis. Šiems tikslams pasiekti reikalingos didelės finansinės ir žmogiškosios pastangos.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Nurodysiu 10 pagrindinių energijos vartojimo efektyvumo gairių.

1. Efektyviai energiją naudojančios technologijos; 2. transporto technologijos; 3. efektyvus energijos vartojimas; 4. energijos perdavimo grandinės saugumas; 5. prekių, naudojamų energijos gamybai, rinkimas ir saugojimas; 6. šalių tiekėjų energijos naudojimas; 7. energetinių išteklių sudarymas ir skirstymas; 8. antimonopolinės energijos vartojimo ir energijos tiekimo programos, 9. nanotechnologijų naudojimas energijos tiekimo sektoriuje ir jo plėtra; 10. efektyvaus energijos vartojimo teisės aktai.

Deja, šie aspektai pranešime nepaminėti. Aš balsavau už turėdamas mintyje, kad pagrindinė užduotis tik pradėta spręsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Efektyvus energijos vartojimas yra ateityje didelį potencialą turinti sritis, kurioje ES jau yra sukaupusi tam tikrą patirtį. Be to, ES valstybėse narėse yra daug įsikūrusių pirmaujančių technologijų įmonių. Be akivaizdžios naudos aplinkai, šis sektorius taip pat suteikia galimybių skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas. Vis dėlto patirtis parodė, kad ES dažnai užsibrėžia aukštus tikslus, bet po to jai kyla problemų juos įgyvendinti arba apskritai nepavyksta jų pasiekti. Taip galėtų atsitikti pastatų, kurie, žinoma, turi didžiulį energijos taupymo potencialą, atveju.

Daug paprasčiau įgyvendinti tokio pobūdžio priemones naujuose pastatuose nei senesniuose. Ypatingų problemų kyla dėl valstybės saugomų pastatų. Ne mažiau svarbu ir tai, kad negalime leisti, jog padėtis taptų nevaldoma įvedus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, kurių įgyvendinimas toks brangus, kad beveik nebeliktų lėšų pragyvenimui. Aš balsavau atitinkamai.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu.(PL) Negalima nesutikti su pranešėjo teiginiu, kad „energijos vartojimo efektyvumas ir taupymas – pigiausias ir veiksmingiausias būdas siekiant sumažinti CO2 ir kitų išmetamųjų teršalų“. Be to, energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės prisideda prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Šis reiškinys gali būti stebimas, pvz., naujosiose valstybėse narėse, kuriose iškilusių problemų mastas yra didžiulis.

Taip pat verta paminėti, kad Europos Sąjungos parama pastatų izoliacijai yra viena matomiausių sanglaudos politikos priemonių. Modernizuoti pastatai yra vienas geriausių Europos Sąjungos bruožų regione. Turėdamas tai mintyje, pritariu pranešime išdėstytiems pasiūlymams padidinti išlaidas efektyvesnio energijos vartojimo priemonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planą, nes manau, kad svarbu skatinti Europos Sąjungą daryti pažangą ekologiškos ir tvarios ateities link. Energijos vartojimo mažinimas įgyvendinant sistemines naujoves energetikos infrastruktūroje ir vykdant miestų plėtrą yra Europos tikslas, nustatytas naujame veiksmų plane, kurį Komisija pateiks vasario mėn. Taip pat manau, kad tikslai neturi būti privalomi, nes spartindami terminus rizikuojame finansiškai pakenkti įmonėms ir privatiems asmenims. Veiksmų plano priemonės turi būti suderintos su nacionaliniais planais, siekiant nustatyti bendrą metodiką, kuri leistų įvertinti energijos vartojimo efektyvumo tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Pranešėjas, PPE frakcijos narys, savo efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano peržiūroje pateikia gerai apgalvotą pasiūlymą, kaip pasiekti tikslą sutaupyti 20 proc. energijos, kurį 2007 m. nustatė Europos Vadovų Taryba.

Praktiškas energijos vartojimo efektyvumo politikos įgyvendinimo būdas, pasiūlytas pranešėjo, nustatant individualius tikslus ir neįvedant teisiškai privalomų tikslų, man atrodė pats tinkamiausias metodas siekti minėto tikslo dabartinėmis ekonominėmis ir politinėmis aplinkybėmis. Vis dėlto Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos (ITRE) komitete buvo priimtas sprendimas, numatantis privalomų tikslų mažiausiai 20 proc. sumažinti suvartojamos energijos kiekį įvedimo pakeitimą, kuriam savo balsais pritarė socialistai, liberalai ir žalieji.

Norėčiau pabrėžti įvairius Bendrijos ir valstybių narių energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmus, išdėstytus pranešime, už kurį balsavau: galiojančių šios srities teisės aktų taikymas, efektyvus energijos vartojimas vykdant miestų plėtrą, energiją taupančių pastatų statyba ir jų finansavimas bei kitos priemonės, kurių įgyvendinimas būtų užtikrintas įsteigiant nacionaliniu lygmeniu efektyvaus energijos naudojimo fondus.

Reikėtų pabrėžti, kad šis Europos Parlamento pranešimas yra svarbus indėlis į efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano peržiūrą, kurią atlieka Europos Komisija.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Iš dalies dėl to, kad buvo įtraukti keli pirminio plano patobulinimai, sutinku su B. Bendtsenu, kad energijos vartojimo efektyvumas yra pigiausias būdas sumažinti CO2 ir kitų išmetamųjų teršalų kiekį ir kad jis suteikia unikalią galimybę išlaikyti ir kurti naujas darbo vietas, tuo pat metu mažinant priklausomybę nuo energijos importo. Jis pažymi, kad, Komisijos duomenimis, energijos taupymo ekonominė nauda per metus galėtų būti daugiau nei 1000 EUR vienam namų ūkiui.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Energijos vartojimo efektyvumas yra pigiausias būdas sumažinti CO2 ir kitų išmetamųjų teršalų kiekį. Pranašumai dideli ir apima tiek ekonomikos augimą, tiek naujų vietų kūrimą IT, statybų ir paslaugų srityse. Šios darbo vietos bus sukurtos tiek kaimo, tiek ir miesto vietovėse, dažnai MVĮ, ir tai bus vietinės darbo vietos, kurių nebus galima perkelti kitur sutartimis. Komisija ketina 2011 m. pradžioje pateikti naują pataisytą planą, kuris turi apimti šiuos elementus: ES privalomą planinį tikslą iki 2020 m. bent 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą; kovos su energijos nepritekliumi priemonių įtraukimą į visų sričių energetikos politiką; Energetinių paslaugų direktyvos peržiūrą 2011 m.; investicijų į išmaniuosius tinklus skatinimą ir reikalavimą, kad valstybės narės vykdytų trečiojo energijos vidaus rinkos teisės aktų paketo reikalavimus iki 2020 m. įrengti pažangiuosius skaitiklius 80 proc. namų ūkių; reikalavimą, kad valstybės narės nustatytų metinius pastatų renovacijos tikslus; Komisijos pasiūlymus, kaip pasiekti beveik nulinį energijos eikvojimo lygį pastatuose iki 2050 m.; Komisijos atliktą novatoriškų finansavimo priemonių, pvz., atnaujinamų fondų, kurie galėtų padėti įgyvendinti tikslus šiame sektoriuje, analizę.

 
  
MPphoto
 
 

  Teresa Riera Madurell (S&D), raštu. (ES) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad svarbu, jog 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą turi būti privaloma ne tik siekiant mažinti išmetamo CO2 kiekį, bet ir dėl socialinių priežasčių. Didelę dalį Europos namų ūkių išlaidų sudaro išlaidos už elektros energiją. Efektyvaus energijos vartojimo priemonių, kurios padėtų sumažinti energijos nuostolius ir energijos nepriteklių, įvedimas yra socialistų tikslas.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. (FR) Iki to laiko, kol bus įgyvendintas didysis uždavinys dėl saulės energijos ir visas pasaulis galės naudotis šiuo beveik neišsenkamu elektros energijos šaltiniu, Europos Sąjunga neturi kitos savo dabartinės energetikos politikos alternatyvos, nei užsitikrinti savo elektros energijos tiekimą iš kuo daugiau šaltinių ir nuspręsti didinti energijos vartojimo efektyvumą. Tai svarbiausias Europos strategijos ateinančiam dešimtmečiui prioritetas, išryškintas B. Bendtseno pranešime, kuris šią popietę buvo patvirtintas Europos Parlamento narių balsų dauguma. Ypač džiaugiuosi, kad buvo patvirtintas privalomas tikslas iki 2020 m. sutaupyti 20 proc. energijos; tai leistų ES sutaupyti maždaug 100 mlrd. EUR. Siekiant jį įgyvendinti, neabejotinai teks daugiau nuveikti energijos paslaugų, transporto (kada bus parengta elektrinių transporto priemonių standartizavimo sistema?) ir pastatų srityse. Pastaroji reikalauja ypatingo dėmesio, nes žinome, kad pastatams tenka apie 40 proc. visos ES suvartojamos energijos ir apie 36 proc. ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Visuomeninės paskirties pastatai turi nemažą energijos taupymo potencialą, kuris, pvz., padėtų pereiti prie stabilios ekologiškos ekonomikos.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Šis pranešimas įtikinamai ir laiku primena Komisijai ir Tarybai, koks svarbus privalomas energijos taupymo tikslas rengiantis svarbiam 2011 m. vasario 4 d. vyksiančiam aukščiausiojo lygio susitikimui energetikos klausimais ir Komisijai rengiant savo efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planą. ES plačių užmojų energijos taupymo ir vartojimo efektyvumo priemonės yra būtinos, jei Europa ketina spręsti energijos tiekimo saugumo ir klimato kaitos problemas. Be to, jos tikslingos ekonominiu požiūriu, padės kurti darbo vietas ir taupyti vartotojų išlaidas už energiją. Iki šiol valstybės narės nesilaikė savo įsipareigojimo iki 2020 m. sumažinti energijos suvartojimą 20 proc. ir darė nepakankamą pažangą. Privalomas planinis tikslas padės (kaip ir atsinaujinančios energijos atveju) užtikrinti, kad ES šalių vyriausybės tikrai pasinaudotų šiomis galimybėmis.

Pranešime taip pat raginama stiprinti priemones, skirtas spręsti energijos naudojimo pastatuose problemą, visų pirma atnaujinant esamus pastatus. Kadangi pastatuose sunaudojama apie 40 proc. visos ES suvartojamos energijos, svarbu pirmiausia imtis šio sektoriaus. Žalieji tikisi, kad ES aukščiausio lygio susitikime energetikos klausimais taip pat bus atkreiptas dėmesys į šią itin svarbią problemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu.(PL) Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas yra ekonomiškai naudinga priemonė padidinti ekonomikos konkurencingumą ir energijos tiekimo į Europos Sąjungą saugumą. Planas pradėti didinti energijos vartojimo efektyvumą taip pat suteikia puikių mažųjų ir vidutinių įmonių plėtros galimybių. B. Bendtseno pranešime pagrįstai atkreipiamas dėmesį į energijos vartojimo efektyvumo didinimo būdus be būtinybės mažinti jos vartojimą, kuris valstybėse narėse nuolat auga. Naujų energetikos technologijų naudojimas statybos ir transporto srityse suteikia galimybių sutaupyti daug energijos visos Europos Sąjungos lygmeniu. Vis dėlto tam, kad tokie metodai būtų pradėti taikyti, reikia vykdyti piliečių informavimo kampanijas, taip pat sumažinti energiją taupančių technologijų kainas. Iš tiesų aukštos naujoviškos įrangos kainos ir yra didžiausia kliūtis pradėti ją naudoti. Privalomus tikslų 2020 m. patvirtinimas sukels problemų daugeliui valstybių narių.

Vis dėlto turime nepamiršti, kad kiekvienos valstybės narės energetikos politikos plėtra formavimo etape yra skirtinga. Privalomas tikslas, pagal kurį iki 2020 m. atsinaujinančiųjų išteklių energija turėtų sudaryti 20 proc. galutinės suvartotos energijos, gali pasirodyti per sunkus uždavinys, ypač 12 naujų valstybių narių.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. (NL) Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas pareiškė, kad pritaria privalomam tikslui iki 2020 m. sutaupyti 20 proc. energijos. Prognozės rodo, kad tęsiant dabartinę politiką Europai pavyks sutaupyti tik 11 proc. energijos. Dabar namų ūkiai iššvaisto energijos už 1000 EUR per metus, be to, mes kasmet sumokame ne mažiau kaip po 350 mlrd. EUR iš mūsų Europos pinigų didelių naftos išteklių turinčioms šalims. Geresnė namų izoliacija, efektyvesnis energijos transportavimas ir didesnis energiją taupančių prietaisų naudojimas užtikrintų, kad sąskaitos už energiją vartotojams ir įmonėms būtų mažesnės.

Diegti šias veiksmingas priemones neretai kliudo įvairios kliūtys, pvz., didelės investicijų sąnaudos arba nepakankamos žinios apie jų teikiamą naudą. Jei Europos ministrai palaikys šį pasiūlymą, vyriausybės turės sustiprinti savo paramą energijos taupymo priemonėms. Šios priemonės galiausiai atsipirks, nes sąskaitos už energiją bus mažesnės.

Energijos taupymas yra pats pigiausias būdas pasiekti mūsų klimato tikslą ir jis padės sumažinti išmetamo CO2 kiekį 560 mln. tonomis. Taigi energijos taupymas leis mums dar paprasčiau šiek tiek padidinti mūsų klimato tikslą. Deja, vis dar beviltiškai atsiliekame; remiantis naujausiu pranešimu, turime patrigubinti Europos tikslą, jeigu norime pasiekti tikslą sutaupyti 20 proc. energijos. Taigi svarbu, kad šitas tikslas būtų nustatytas kaip privalomas visoms ES valstybėms narėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Konrad Szymański (ECR), raštu. ECR frakcijai priklausantys EP nariai mano, kad energijos naudojimo efektyvumas atlieka lemiamą vaidmenį padedant ES vykdyti savo atsinaujinančios energijos ir išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus. Jam taip pat tenka itin svarbus vaidmuo užtikrinant mūsų energijos tiekimo saugumą ir didinant mūsų ekonomikos konkurencingumą. Mes palaikome daug šio pranešimo minčių, pvz., dėl dėmesio sutelkimo į išmaniuosius tinklus ir modernius skaitiklius, finansavimo EIB ir privačiojo sektoriaus lėšomis, ir taip pat MTTP galimybių toliau didinti energijos vartojimo efektyvumą. Vis dėlto ECR frakcijai priklausantys EP nariai nepalaiko privalomų energijos vartojimo efektyvumo tikslų. Manome, kad ES ir valstybės narės jau yra skatinamos įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo priemones vykdant atsinaujinančios energijos ir išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus, taip pat energijos taupymo tikslus pagal Energetinių paslaugų direktyvą. Todėl ECR frakcijos nariai balsuojant dėl šio pranešimo susilaikė.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Ulmer (PPE), raštu. (DE) Balsavau prieš B. Bendtseno pranešimą, nes jame vėl buvo pakeisti skaičiai ir numatyti ribojimo tikslai. Tiesa, tai yra su teisėkūra nesusijęs pranešimas, bet Direktyvos dėl ekologinio projektavimo padariniai parodė, kaip atsargiai turi būti sprendžiami šie klausimai. Po kaitriųjų lempučių uždraudimo turėjau evakuoti kambarį, kai sprogo energijos taupymo lemputė, kurios sudėtyje yra gyvsidabrio, kad būtų išvengta žalos sveikatai. Būtent tokie dalykai turi būti sustabdyti laiku.

 
  
MPphoto
 
 

  Hermann Winkler (PPE), raštu. (DE) Aš balsavau prieš šį pranešimą. Pranešime išdėstytą požiūrį į efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planą iš esmės laikau sveikintinu. Vis dėlto manau, kad nustatyti „iš viršaus“ privalomus energijos vartojimo efektyvumo tikslus ir privalomus privačių ir viešųjų pastatų (pvz., mokyklų) modernizavimo ir atnaujinimo tikslus yra klaida. Tokiu metu, kai administracinių vienetų, vietos valdžios institucijų ir privačių namų ūkių biudžetai yra nedideli, šie nerealūs reikalavimai būtų jiems per didelė našta. Pvz., ES Komisijai, kurios pastatams irgi būtų taikomi nauji efektyvumo kriterijai, neseniai teko pripažinti, kad ji negalėtų įvykdyti papildomų reikalavimų dėl energetinio savo pastatų atnaujinimo. ES negali reikalauti iš kitų daryti tai, ko negali padaryti pati.

Taip pat ir daugeliui Saksonijos vidutinių įmonių ir ypač smulkiems rangovams šios priemonės yra pernelyg apsunkinančios. Dėl jų padidės našta įmonėms ir, be abejo, bus prarasta darbo vietų ir išaugs sąnaudos vartotojams. Mano nuomone, turime ypač kritiškai vertinti raginimą energijos vartojimo efektyvumo kriterijus įtraukti į viešųjų pirkimų politiką. Tinkamas būdas taupyti energiją būtų Europos piliečių švietimas ir mokestinių paskatų sistemų kūrimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Joachim Zeller (PPE), raštu. (DE) Aš nepritariu šiam pranešimui. Nors jame yra keletas vertų dėmesio pasiūlymų, mano nuomonė apie tam tikrą pareiškimų politiką, pagal kurią reikalaujama ribojančių priemonių, kurių beveik neįmanoma įgyvendinti praktiškai, yra nekokia. Reikalavimai vietos ir regioninėms valdžios institucijoms ir privačių namų savininkams atlikti savo pastatų energetinį atnaujinimą yra ypač beprasmiški atsižvelgiant į visų dalyvaujančių šalių finansinę padėtį. Net ES Komisija turėjo pripažinti, kad ji negalėtų įvykdyti didelių reikalavimų dėl jos pastatų energetinio atnaujinimo. Be to, dar nesame matę jokio įrodymo, kad šio reikalavimo įgyvendinimas tiesiogiai padėtų sutaupyti išlaidas. Dėl investicijų į gamybos infrastruktūrą ir jos techninę priežiūrą, taip pat į atsinaujinančios energijos gamybos įrenginius energijos išlaidos auga greičiau, nei jas galėtų kompensuoti galimas sutaupymas įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo priemones. Galiojanti 2002 m. ES energijos vartojimo efektyvumo direktyva įvairiose valstybėse narėse buvo įgyvendinta labai skirtingai, o tai reiškia, kad Europoje šiuo klausimu nėra bendro požiūrio. Reikalavimas dėl daug didesnio struktūrinių fondų lėšų panaudojimo efektyvaus energijos vartojimo priemonėms yra netinkamas turint mintyje vykstančias diskusijas dėl finansų. Labai pritarčiau diskusijai dėl efektyvaus energijos vartojimo, kuri būtų grindžiama plačiu sutarimu visais politiniais lygmenimis ir į kurią būtų įtraukti visi svarbūs dalyviai, ir paskatų sistemos sukūrimui. Vis dėlto esu prieš nustatytas „iš viršaus“ taisykles, už kurias turi mokėti kiti.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika