Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2989(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

O-0200/2010 (B7-0660/2010)

Debatai :

PV 15/12/2010 - 13
CRE 15/12/2010 - 13

Balsavimas :

Priimti tekstai :


Diskusijos
Trečiadienis, 2010 m. gruodžio 15 d. - Strasbūras Tekstas OL

13. Ekonomikos valdysena ir Lisabonos sutarties 9 straipsnis (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkė. − Kitas klausimas diskusijos dėl

Stepheno Hughes, Pervenche Berès ir Udo Bullmanno S&D frakcijos vardu Tarybai pateikto klausimo, į kurį atsakoma žodžiu: Ekonomikos valdysena ir Lisabonos sutarties 9 straipsnis (O-0200/2010 - B7-0660/2010), ir

Stepheno Hughes, Pervenche Berès ir Udo Bullmanno S&D frakcijos vardu Komisijai pateikto klausimo, į kurį atsakoma žodžiu: Ekonomikos valdysena ir Lisabonos sutarties 9 straipsnis (O-0201/2010 - B7-0661/2010)

 
  
MPphoto
 

  Pervenche Berès, autorė. − (FR) Ponia pirmininke, Tarybos Pirmininke, Komisijos nary, abi jūsų institucijos sunkiai dirbo ekonomikos valdysenos srityje ir šiandien Europos Parlamentas svarsto šešis Komisijos pasiūlymus dėl ekonomikos valdysenos.

Šiandien gyvename pagal Lisabonos sutartį, kurios 9 straipsnyje numatyta, kad, apibrėždama ir įgyvendindama savo politiką ir veiksmus, Europos Sąjunga turi, cituoju: „atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga“. Šis straipsnio nuostatos privalomos visoms Europos Sąjungos institucijoms ir visoms jos politikos sritims.

Tačiau iki šios dienos jūs dar neįvertinote „ekonomikos valdysenos paketo“, dėl kurio prašote mane pareikšti savo nuomonę, poveikio. Komisijai labai patinka atlikti tokius poveikio vertinimus, pvz., kai reikia įgyvendinti teisės aktus dėl elektromagnetinio poveikio sukeliamų ligų.

Tai vertintina teigiamai, bet pageidautume, kad tokį patį uolumą ji rodytų ir ekonomikos valdysenos atžvilgiu. O šiaip ką matome? Matome Komisijos narį O. Rehną, šiandien mums pasakojantį apie tris savo strategijos ramsčius: viena vertus – augimą, antra vertus – ekonomikos valdyseną ir galiausiai – finansų rinkų priežiūrą. Bet jei kairė ranka nežino, ką daro dešinė, Europos Sąjungos veiksmai bus nenuoseklūs ir nebus laikomasi 9 straipsnyje išdėstytų Europos Sąjungos teisės nuostatų.

Todėl raginame jus įvertinti priemonių, kurių ketinate imtis, socialinį poveikį užimtumui, senatvės pensijų kaupimui, socialinei apsaugai ir viešųjų paslaugų finansavimui.

Kokį poveikį kova su skurdu padarys jūsų strategijos „Europa 2020“ tikslams, jei žinome, kad, 2008 m. duomenimis, 116 mln. Europos Sąjungos gyventojų gresia skurdas ir socialinė atskirtis?

Tikrovė yra tokia: atrodo, kad Komisija, naudodamasi slaptais įgaliojimais, prašo jūsų, reaguojant į kai kurių valstybių narių Taryboje pareikštus nuogąstavimus, reformuoti Stabilumo ir augimo paktą, padaryti jį dar labiau įpareigojantį, numatyti kardomąsias ir taisomąsias sankcijas, tuo tarpu ignoruojant būtinas investicijas, susijusias su jūsų pačių patvirtinta strategija „Europa 2020“.

Žinome, kad kuriant darbo vietas jų gausėjimo perspektyvos per kelerius artimiausius metus klostysis kur kas sunkiau nei ką tik pasibaigusiais metais.

Nesipriešiname grįžimui prie valstybės finansų struktūros, bet priešinamės augimo strategijai be finansavimo priemonių su neišmatuojamą socialinį poveikį galinčiais padaryti griežto taupymo planais, su galimomis nelygybės pasekmėmis, strategijai, kurioje nesvarstomi jokie su turto paskirstymu susiję nelygybės aspektai.

Tai nėra ta Lisabonos sutarties dvasia, dėl kurios taip sunkiai kovojome ir kurią jūs, Tarybos Pirmininke ir Komisijos nary, privalote įgyvendinti.

 
  
MPphoto
 

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. (FR) Ponia pirmininke, Komisijos nary, gerbiami Parlamento nariai, džiaugiuosi, kad salėje esama visuomenės atstovų. Tai gerai.

Žinoma, norėčiau padėkoti Parlamentui, kad įtraukė šį klausimą į šios mėnesinės sesijos darbotvarkę. Tai leidžia mums aptarti svarbų klausimą, kurį svarstydama Taryba per pastaruosius mėnesius nuveikė didelį darbą.

Žinoma suprantu, kokia svarbi šiam Parlamentui ekonomikos valdysena ir jos sąsajos su socialiniais klausimais plačiąja prasme, kaip išdėstyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnyje. Apibrėžiant ir įgyvendinant visus Europos Sąjungos politinius sprendimus bei veiksmus, taigi įskaitant ir visus su būsimąja ekonomikos valdysena susijusius veiksmus, privaloma laikytis iš 9 straipsnio išplaukiančių prievolių.

Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad Tarybai pirmininkaujant Belgijai labai dažnai buvo minima 9 straipsnio nuostatų ir atitinkamai − socialinės apsaugos sąlygos įgyvendinimo svarba. Todėl norėčiau priminti gruodžio 6 d. Tarybos patvirtintas išvadas dėl socialinio lygmens integruotos strategijos „Europa 2020“ sąlygomis. Šiose išvadose Europos Komisija raginama stiprinti ir skatinti naudotis esama socialinio poveikio įvertinimo sistema. Jose raginama pasitelkus atvirąjį koordinavimo metodą parengti ataskaitą dėl 9 straipsnio nuostatų įgyvendinimo vykdant europinę veiklą ir priimant politinius sprendimus. Komisija taip pat raginama ieškoti priemonių įtraukti socialinius aspektus, taigi ir 9 straipsnio nuostatas, į savo pavyzdinę Europos kovos su skurdu platformos iniciatyvą, kuri turėtų būti paskelbta artimiausiomis dienomis.

Kalbant konkrečiau, naujojo makroekonomikos stebėsenos ir koordinavimo mechanizmo požiūriu, Taryba užimtumo ir socialinės apsaugos nelaiko tik naujosios makroekonomikos stebėsenos sistemos, kurios poveikis turėtų būti ištirtas, pasekme, bet ir veiksniu, kuris trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu skatintų makroekonomikos ir finansų augimą. Tai svarbu, jei norime išvengti nestabilios makroekonominės padėties ir išlaikyti sutartimis siekiamą užtikrinti institucijų pusiausvyrą.

Tarybos pasiryžimas skatinti praktinį 9 straipsnio įgyvendinimą akivaizdus ir iš Europos semestro ciklo, kuriuo, remiantis integruotu požiūriu, siekiama atspindėti pusiausvyrą tarp strategijos „Europa 2020“ bei Stabilumo ir augimo pakto. Todėl 9 straipsnyje nustatytus principus būtina taikyti visuose šiuose dokumentuose ir teisėkūros priemonėse, kad jie taptų integruota visuma.

Turėdama tai omenyje, Taryba savo darbą atliko dviem etapais. Pirmajame etape, kaip numatyta Sutartyje ir naujojoje ekonomikos valdysenos sistemoje, Taryba parengė Europos užimtumo strategiją. Spalio 21 d. patvirtintose išvadose Taryba apibrėžė Europos užimtumo strategijos vietą ekonomikos valdysenoje.

Antrajame etape gruodžio 6 d. Europos Vadovų Taryboje buvo patvirtinta nauja daugiašalės užimtumo ir socialinės politikos stebėsenos priemonė – Bendroji vertinimo sistema, kuri bus naudinga geresnei valstybių narių užimtumo ir socialinės integracijos politikos stebėsenai ir kuria bus užtikrinama, kad Europos lygmeniu būtų geriau atsižvelgiama į šias sritis.

Šias naująsias priemones reikės pasitelkti parengiamuoju makroekonomikos stebėsenos laikotarpiu, kad būtų skiriamas deramas dėmesys padėčiai darbo rinkoje ir socialinėms problemoms, galinčioms kelti grėsmę Ekonomikos ir pinigų sąjungai (EPS). Jos, žinoma, taip pat bus pagrindinės strategijos „Europa 2020“ teminės stebėsenos vykdymo priemonės.

Taryba taip pat priminė, kad ketina įnešti savo indėlį tiek į penkiais pagrindiniais strategijos „Europa 2020“ tikslais grindžiamą teminę stebėseną, tiek į makroekonomikos stebėseną, nes abi šios sistemos glaudžiai susijusios. Be to, reaguodamas į Tarybai pirmininkaujančios Belgijos prašymą, Socialinės apsaugos komitetas pateikė nuomonę dėl strategijos „Europa 2020“ socialinio lygmens. Joje pabrėžiama strategijos „Europa 2020“ prioritetų ir nedalomos visumos, kurią sudaro Europos Vadovų Tarybos nustatyti tikslai, sąveikos būtinybė.

Taip pat pažymėčiau, kad Taryba minėjo 9 straipsnį ir kitose savo išvadose: išvadose dėl pensijų ir Tarybos išvadose dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų.

Ponia pirmininke, gerbiami Parlamento nariai, savo diskusijoje šią popietę galime aptarti su ekonomikos valdysena ir ypač su jos socialiniais aspektais susijusius klausimus. Kaip pareigas einantis Tarybos pirmininkas, aš, žinoma, atidžiai išklausysiu jūsų kalbas, taip pat tikiuosi vaisingo pasikeitimo nuomonėmis, kuris bus mums visiems naudingas derantis toliau.

 
  
MPphoto
 

  Janusz Lewandowski, Komisijos narys. Ponia pirmininke, jūsų minimame Lisabonos sutarties 9 straipsnyje iš tiesų apibrėžiami ypatingi Europos socialinio ir ekonominio modelio bruožai. Skaitydami mūsų strategiją „Europa 2020“ pastebėsite, kad joje akivaizdžiai pabrėžiamas toks Europos modelis, kai bendromis pastangomis siekiama pagerinti dalyvavimo darbo rinkoje, mokymosi visą gyvenimą, darbuotojų prisitaikomumo ir judumo bei socialinės įtraukties padėtį.

Vis dėlto šiais laikais tai nėra pakankamas atsakas į sudėtingus iššūkius, kai krizės Europoje aplinkybės daro neigiamą ar netgi sukrečiančią įtaką realiajai ekonomikai, viešiesiems finansams, darbo rinkai ir gyvenimo Europoje kokybei. Siekdama atremti dėl krizės kilusius iššūkius, Komisija ėmėsi kelių politinių iniciatyvų. Siekdama sustiprinti mūsų finansų sistemos stabilumą, ES susitarė dėl naujos finansų sektoriaus reguliavimo sistemos. Ji buvo svarstoma Parlamente. Be to, siekdama įveikti viešųjų finansų ir makroekonomikos netolygumų sunkumus, Europos Komisija pasiūlė visapusiškai stiprinti Europos Sąjungos ekonomikos valdyseną, pateikdama teisės aktų paketą, kurį minėjote savo klausime.

Kaip žinote, pakete pateikiami pasiūlymai, kaip daug rimčiau nei praeityje, nustatant priimtiną skolos mažinimo tempą, spręsti didelio masto valstybės skolos problemą. Jame siūlomi minimalūs reikalavimai nacionalinėms finansų sistemoms siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų Sutarties nuostatas, taip pat makroekonominių netolygumų, pvz., didelio einamosios sąskaitos deficito ar būsto rinkos burbulų, stebėsenos sistema. Jame pabrėžiamos prevencinės priemonės ir atsargumas, kurie turi užtikrinti geresnį pasirengimą ekonomikos nuosmukio laikotarpiui. Siekdama užtikrinti naujosios sistemos patikimumą, Komisija siūlo platų spektrą sankcijų, kurias reikėtų pradėti taikyti ankstyvajame etape.

Siūlomas teisės aktas grindžiamas siekiu pagelbėti valstybėms narėms vykdyti drausmingą politiką ir padėti pagrindą ilgalaikiam augimui, kuris būtinas Europos piliečių gerovei, drauge – įnešti svarų indėlį užkertant kelią būsimoms krizėms.

Atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos padėtį, tikrai svarbu, kad ši ekonomikos valdysenos sistema pradėtų veikti kuo greičiau. Kalbant apie poveikio vertinimą, vyriausybių reformos buvo parengtos 2008 m. atlikus plataus masto tyrimą „EMU@10“. Be to, rengdama komunikatą, kuriame skelbiama apie naująsias 2010 m. gegužės ir birželio mėnesiais patvirtinto vadinamojo Europos semestro valdymo struktūras, Komisija kartu su Europos Parlamentu ir Taryba su suinteresuotosiomis šalimis aptarė savo pasiūlymą ir energingai skatino plataus masto diskusiją šiais klausimais. Žinoma, pasiūlymus parengėme atsižvelgdami į ankstesnius rezultatus ir išmoktas pamokas.

Kokios svarbiausios pamokos? Svarbiausia pamoka – kad kur kas labiau verta imtis prevencinių veiksmų nei taikyti taisomąsias sankcijas jau sunkumus patiriančių valstybių atžvilgiu. Todėl daugiausia dėmesio skiriame pastangoms daryti teigiamą poveikį nacionalinių politinių sprendimų visumai, kuriai tenka tikroji atsakomybė už kompromisą tarp tikrojo ekonomikos atsigavimo bei augimo ir griežto taupymo bei viešųjų finansų konsolidavimo.

Europai reikia tiek vieno, tiek kito.

 
  
MPphoto
 

  Elisabeth Morin-Chartier, PPE frakcijos vardu.(FR) Ponia pirmininke, Tarybos Pirmininke, Komisijos nary, po P. Berès klausimo norėčiau susitelkti prie ekonomikos modelio, kuriuo vadovaujamės savo Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijoje, – prie socialinės rinkos ekonomikos. Tai reiškia, kad privalome sutelkti visas pastangas ne tik krizei įveikti ir kovoti su skurdu, bet ir daug svarbesniam reikalui – užtikrinti kai kurių mūsų bičiulių Europos piliečių, šiandien paliktų nuošalėje, socialinę įtrauktį.

Socialinės įtraukties klausimą būtina spręsti šiandien: viena vertus, siekiant užtikrinti, kad šie piliečiai galėtų vėl pradėti dirbti, o tai reiškia – kurti darbo vietas, kurios padėtų kovoti su krize, antra vertus – o tai labai svarbu – užtikrinti, kad per ateinančius metus kiekvienoje valstybėje narėje parengtume mokymų programas: pradinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą iniciatyvas, kuriomis Europos piliečiams būtų sudaromos sąlygos prisitaikyti prie ateities darbo vietų, naujų reikalausimų kvalifikacijų ir prie strategijoje „Europa 2020“ numatomo aukštesnio profesinės kvalifikacijos lygio.

Todėl, remdamiesi 9 straipsniu, galime aiškiai suvokti, kad, be visko, kas daroma finansų sistemų lygmenyje, taip pat reikia parengti labai svarbias priemones, siekiant užtikrinti, kad mūsų piliečiai būtų kvalifikuoti ir, būdami aktyvūs visuomenės nariai, galėtų tapti visapusiškai suinteresuotais jos veikėjais, o aktyvūs tai reiškia išsilavinę ir pasirengę imtis ateities darbų.

Todėl raginu, kad Komisijos politika atitiktų šiuos tikslus, kitaip pamesime iš akių stipria socialine sanglauda pasižyminčios Europos tikslą.

 
  
MPphoto
 

  Antolín Sánchez Presedo, S&D frakcijos vardu. – (ES) Ponia pirmininke, Tarybos ir Komisijos atstovai, ponios ir ponai, per pastaruosius 50 metų padidėjo mūsų ekonomikų, o kartu ir ekonominės politikos tarpusavio priklausomybė.

Piliečių akys nukreiptos į Europos Sąjungą; jie žino, kad dėl Europos integracijos proceso daugelis jų gyvenimo aspektų buvo perkelta į ES institucijų atsakomybės sritį: daugelis sprendimų priimama bendrai.

Daugelis valstybių narių tradicinių priemonių buvo perkelta į Europos lygmenį, ir visi pripažįsta, kad ekonominė politika yra Europos lygmens bendros svarbos klausimas. Todėl Europos Sąjunga tapo krizės dėmesio centru: visų akys nukreiptos į ES.

Negyvename, kaip kai kurie teigia, pagal scenarijų „po krizės“. Geriausiu atveju galėtume gyventi pagal scenarijų „po nuosmukio“. Šiais metais prognozuojamas augimas bus žemas ir nevienodas, ir problema ta, kad pagal kitų metų prognozes numatoma, jog augimas galėtų šiek tiek sumažėti. Šiuo metu Europos Sąjungoje yra 23 milijonai bedarbių. Dėl krizės atsivėrė rimta socialinė spraga, viešieji finansai patiria spaudimą ir netgi kilo grėsmė euro ateičiai.

Siekiant atremti krizę ir užtikrinti ES projekto ateitį, labai svarbu stiprinti Europos Sąjungos ekonomikos valdyseną. Norėdami įveikti šiuos bendrus iššūkius, turime atkurti augimą ir užimtumą, pakeisti ekonomikos modelį ir skatinti tvarią pasaulio raidą. Privalome to siekti užtikrindami Europos socialinio modelio ateitį.

Iš pirmosios 1929 m. ekonomikos krizės išmokome, kad valdžios institucijoms tenka pareiga atkurti augimą ir užimtumą; iš antrosios ekonomikos krizės, kilusios atstatant Europą po Antrojo pasaulinio karo – kad naujoji Europa turėtų būti pastatyta ant socialinio teisingumo pamatų. Negalime pamiršti nė vienos šių pamokų ir abiem joms privalome skirti svarbų vaidmenį kuriant ilgalaikės Europos ateitį.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnyje rašoma: „Nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga.“

Todėl kalbame ne vien apie taupymą. Taupant ekonomika gali susitraukti. Reikia politinių sprendimų, kurie skatintų augimą, kitaip tariant, – atsakingų politinių sprendimų. Taip pat kalbame ne apie tai, kad augti reikia dabar, o paskirstyti vėliau: išmokome, kad paskirstymas skatina augimą. Taip pat nekalbame apie tai, kad pirma reikia siekti pažangos, o paskui patenkinti pagrindinius piliečių poreikius: išmokome, kad švietimas, sveikatos apsauga, socialinis saugumas ir viešosios paslaugos yra labai svarbu visuomenės pažangai. Jei to nėra, tai reiškia išlaidas, kurios taps našta mūsų ateities visuomenei, o sergančioje visuomenėje neįmanoma sveika ekonomika.

Todėl keliame šiuos klausimus: ar būsimoji ekonomikos valdysenos teisės aktų sistema privalo atitikti socialinės Europos modelį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnį? Ar atliktas tikras poveikio įvertinimas? Galiausiai ar tikrai norime, kad Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso įvykdytų savo įsipareigojimą atlikti socialinio poveikio įvertinimą ir aiškiai pareikšti, kad Europai reikia naujo socialinio pakto, kuriuo būtų nustatomi finansų ir užimtumo standartai, modelio, kuris užtikrintų užimtumą, sąžiningumą, atsakingumą aplinkos atžvilgiu ir pasaulinį vystymąsi? Bet kokia kita reforma nebūtų pakankama.

 
  
MPphoto
 

  Marian Harkin, ALDE frakcijos vardu. Ponia pirmininke, agituodama balsuoti už Lisabonos sutartį, pateikiau Airijos piliečiams 10 priežasčių balsuoti „už“. Viena jų buvo socialinės apsaugos sąlyga – 9 straipsnis.

Įvairiomis progomis šioje salėje ir kitur raginau Komisiją ir Tarybą remtis 9 straipsnio nuostatomis rengiant savo pasiūlymus dėl ekonomikos valdysenos ir, žinoma, imantis veiksmų prieš dabartinę ekonomikos krizę, kuri yra tikras išbandymas jų įsipareigojimui laikytis socialinės apsaugos sąlygos. Airijoje matome šių veiksmų padarinius: pastarąją savaitę vienu euru sumažintas minimalus valandinis atlyginimas, sumažintos neįgalumo išmokos ir išmokos akliesiems. Ką dabar šiems piliečiams reiškia 9 straipsnio nuostatos „kova su socialine atskirtimi“ arba „tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimas“?

Žinoma, galėtumėte teigti, kad tai Airijos vidaus reikalas, bet taip nėra. Airijos taupymo priemonių rodiklius nustatė ES ir mūsų vyriausybė kas mėnesį jums teiks ataskaitas. Ar priminsite jai 9 straipsnio nuostatas, kai gausite ataskaitą apie minimalaus atlygio sumažinimą? Kodėl taip įvyko? Taip įvyko todėl, kad Airijos ir Europos bankai ECB panosėje beatodairiškai naudojosi teise teikti paskolas ir skolintis patiems.

Šios dienos laikraščiuose rašoma, kad paskolų palūkanų normos, kurias dabar taikote Airijai, yra 3 proc. didesnės už taikytas Latvijai, Rumunijai ir Vengrijai. Audito Rūmų atstovai teigia, kad ES neturi jokios pagrindo paskoloms taikyti tokią maržą. Ar galiu jūsų paprašyti patvirtinti arba paneigti šią informaciją? Jei tai tiesa, prašau man paaiškinti, kad aš galėčiau paaiškinti Airijos piliečiams, kaip jų atžvilgiu veikia socialinės apsaugos sąlyga. Padėtis Airijoje ypatinga, bet jei šis modelis bus taikomas ir kitoms sunkumų patiriančioms šalims, tuomet 9 straipsnis atsidurs keblioje padėtyje

 
  
MPphoto
 

  Philippe Lamberts, Verts/ALE frakcijos vardu.(FR) Ponia pirmininke, kalbėsiu trumpai. Jei vertinsime šiandien vykdomą politiką, apskritai imant, išlaidos sumažėjo 80 proc., o naujosios įplaukos padidėjo 20 proc. – manau, kad tai dar būtų dosnus vertinimas.

Visi labai gerai žinome, kad, 80 proc. sumažinus viešąsias išlaidas, pirmieji už tai sumoka pažeidžiamiausi mūsų visuomenės nariai. Todėl norėčiau pasidalinti su jumis savo pasipiktinimu pateikdamas du prieštaravimus: pirmąjį prieštaravimą įžvelgiu tarp ekonomikos valdysenos ir strategijos „Europa 2020“.

Ekonomikos valdysenai reikalingi rimti neatidėliotini veiksmai ir griežtos privalomos taisyklės. Strategijos „Europa 2020“ siekiai iš tiesų geri, ypač siekis mažinti skurdą, bet tai pernelyg nuosaiki, savanoriškai pasirenkama galimybė ir vyriausybės ją įgyvendintų tik labai to norėdamos ir turėdamos laiko. Ji neturi nieko bendra su prievolėmis. Mano vertinimu, tai neįveikiamas ir todėl su 9 straipsnio dvasia nesuderinamas prieštaravimas.

Antrojo prieštaravimo esama tarp su ekonomikos valdysena ir viešosiomis išlaidomis susijusių klausimų. Būtina nedelsiant mažinti viešąsias išlaidas, kitaip patirsime katastrofą. Skola privalo būti sumažinta vėliausiai per 20 metų, o jei įmanoma – ir dar greičiau, bet neatlikdami poveikio įvertinimo neskiriame tam pakankamai dėmesio.

Kai ateina laikas gauti naujų pajamų – kadangi bet kokiu atveju biudžetą sudaro įplaukos ir išlaidos – apmokestindami finansinius sandorius, energetiką ir pasitelkdami bendrą konsoliduotąją įmonių pelno mokesčio bazę, sakome: „Palaukite, reikia įvertinti, reikia apsvarstyti poveikį, negalime siekti per daug. Pagalvokime apie tai, skirkime laiko, įvertinkime... “ Tikrai nesuprantu, kodėl, viena vertus, lekiame kaip akis išdegę negalvodami apie poveikį, antra vertus, judame lėtai ir skiriame laiko pagalvoti, o tuo tarpu už visa tai moka žmonės.

Manau, šie prieštaravimai visiems parodo, kad 9 straipsnis neatsveria Europos Sąjungos sutarčių straipsnių dėl ekonomikos suderinamumo. Jei norime atgauti savo piliečių pasitikėjimą, manau, turime panaikinti šį prieštaravimą.

 
  
MPphoto
 

  Proinsias De Rossa (S&D). - Ponia pirmininke, norėčiau paprašyti Komisijos atskirai paaiškinti Parlamentui, kaip ji ketina įgyvendinti 9 straipsnio nuostatas. Nuolat girdime apie makroekonomikos stebėseną. Tačiau niekuomet negirdime Komisijos kalbant apie makrosocialinę stebėseną, kuria būtų kontroliuojama, kaip valstybės narės įgyvendina Europos socialinę politiką ir jos tikslus.

Noriu, kad ji mums praneštų, ar ketina tuo pasinaudoti tik poveikiui vertinti, t.y. tikėdamasi, kad jos vertinimai neturės socialinio poveikio. To nepakanka, nes 9 straipsnio paskirtis – skatinti, kad būtų įgyvendinti Sutarties 3 straipsnyje išdėstyti Europos Sąjungos tikslai. Nepakanka nedaryti jokio poveikio – jis privalo būti teigiamas. Ši prievolė tenka Komisijai ir ji privalo įgyvendinti sutartis.

Taip pat noriu paminėti visuotinės svarbos socialinių paslaugų, dėl kurių rengiu pranešimą, klausimą. Nekyla nė menkiausios abejonės, kad Komisijai įgyvendinant dabartinę krizės įveikimo strategiją valstybėse narėse bus sužlugdytos visuotinės svarbos socialinės paslaugos. Pakanka pažvelgti į Komisijos ir Airijos vyriausybės susitarimo memorandumą, kad tai taptų aišku. Antrajame jo puslapyje numatyta, kad 2011 m. einamosios išlaidos bus sumažintos daugiau nei 2 mlrd. EUR, įskaitant socialinės apsaugos išlaidų, valstybės tarnautojų skaičiaus sumažinimą, dabartinių valstybės tarnautojams mokamų pensijų mažinimą progresiniu pagrindu, daugiau nei 1 mlrd. EUR sutaupymą kitų išlaidų, ir, palyginti su esamais 2011 m. planais, –valstybės kapitalo išlaidų sumažinimą beveik 2 mlrd. EUR.

Kokį kitą poveikį tai galėtų turėti, jei ne visuotinės svarbos, ypač socialinių visuotinės svarbos, paslaugų sunaikinimą? Tad kur dingo 9 straipsnis? Kur buvo 9 straipsnis, kai Komisija derėjosi dėl šio sandėrio su ant žlugimo slenksčio stovinčia Airijos konservatorių vyriausybe?

Taip pat norėčiau paklausti Komisijos, kada ji ketina Parlamentui pristatyti su Airijos vyriausybe pasirašytą susitarimo memorandumą? Ji privalo tai padaryti pagal Lisabonos sutarties nuostatas. Kada galėsime jį išvysti? Kada turėsime galimybę jį čia aptarti?

Vienas iš kitų mano minėtų šį rytą šio susitarimo aspektų – Komisijos reikalavimas per metus minimalų darbo užmokestį Airijoje sumažinti iki 2 000 EUR. Kartoju, minimalų darbo užmokestį. Lisabonos sutartyje skelbiama, kad privalome užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą, skatinti žmones likti darbe, išvaduoti juos iš skurdo spąstų ir t. t., ir pan., o dabar per metus dar sumažiname minimalų darbo užmokestį iki 2 000 EUR. Ką tai duos – iš darbo išeinančius žmones, kurie ieškos prieglobsčio palyginti saugiame socialinio aprūpinimo užutėkyje?

Į šiuos klausimus Komisija privalo atsakyti. Daugiau nenorime girdėti tuščių žodžių. Daugiau jokių plámás. Jokio Bendrijos žargono. Norime aiškių atsakymų, kaip Komisija ketina pritaikyti 9 straipsnio nuostatas užtikrindama ekonomikos valdyseną ir ypač – sudarydama susitarimus su valstybėmis narėmis dėl krizės įveikimo strategijos.

 
  
MPphoto
 

  Salvatore Iacolino (PPE).(IT) Ponia pirmininke, Tarybos Pirmininke, Komisijos nary, nekyla abejonių, kad, išlikdamas budrus su ekonomikos valdysena susijusių klausimų atžvilgiu, Europos Parlamentas yra visiškai teisus ir elgiasi tinkamai.

Klausime minimame 9 straipsnyje visiškai nuosekliai nurodoma būtinybė labai atidžiai svarstyti visus su paskirais piliečiais susijusius aspektus.

Šiandien, ne daugiau kaip prieš kelias valandas, buvo priimtas svarbus teisės aktas, kuriuo pripažįstama piliečių teisė imtis teisėkūros iniciatyvos, suteikiančios pirmumą jų teisei į pilietybę.

Rimtesnės stabilumo priemonės reiškia daugiau kontrolės, tai reiškia greitesnį bei veiksmingesnį įsikišimą ir gebėjimą geriausiai pasinaudoti konkurencingumu. Tvirtumą būtina derinti su veiksmingumu ir turiniu. Socialinė apsauga glaudžiai susijusi su tikru nusiteikimu kurti darbo vietas ypač sunkiomis aplinkybėmis, tokiomis, kuriomis gyvename.

Dėl šios priežasties turime apie tai kalbėtis – ir kalbėtis prasmingai – su visomis suinteresuotosiomis šalimis.

 
  
MPphoto
 

  Kyriakos Mavronikolas (S&D).(EL) Ponia pirmininke, ar galėčiau pasakyti, kad dėl ekonomikos valdysenos ir su ja susijusių tikslų, ypač nustatytų Lisabonos sutartyje, kyla konkrečių klausimų, pvz., ar vykdoma politika yra socialiai tinkama, ar plėtojant ekonomiką siekiama ekologinio augimo ir ar įgyvendinant ekonominius sprendimus kovojama su nedarbu, ypač – jaunimo.

Norėčiau paminėti šiuo metu stebimą Kipro Respubliką. Įgyvendinant priemones daroma viskas, tik nenurodomas būdas, kaip užtikrinti tinkamą socialinę politiką ir socialinį stabilumą, ypač taikant priemones, kuriomis pažeidžiami saloje augančios jaunosios kartos interesai.

 
  
MPphoto
 

  Nikolaos Salavrakos (EFD).(EL) Ponia pirmininke, naujojoje 2010 m. ataskaitoje apie užimtumą Europoje pabrėžiama aplinkybė, kad jaunimui tenka nešti krizės naštą ir kad jauni žmonės patiria vis daugiau problemų, nes dėl nedarbo labiausiai nukenčia 15–24 metų amžiaus grupė. Nepakanka vien nustatyti problemą, reikia ją išspręsti. Europos Sąjungoje turime tris milijonus bedarbių. Komisijos nary, prašau pasakyti, kokių veiksmų imsimės dėl to. Manau, reikia teigiamai įvertinti jūsų pastangas užfiksuoti problemą, bet ją reikia išspręsti ir čia jūs turite atlikti istorinį vaidmenį. Graikijai, iš kurios esu kilęs, neramu dėl to, kad jaunimo iki 24 metų nedarbo lygis pasiekė stebinančią ir labai pavojingą 27,5 proc. žymą; o labiausiai kelia nerimą tai, kad įgijus geresnę oficialią kvalifikaciją nedarbo lygis nemažėja. Kaip žinote, užimtumas užtikrina ne vien pragyvenimą, tai – žmogaus orumo pagrindas. Privalome savo jaunimui suteikti orumo jausmą.

 
  
MPphoto
 

  Andreas Mölzer (NI).(DE) Ponia pirmininke, neseniai žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad bankrutuojančio Vokietijos banko HRE valdytojai, remiantis darbo sutartimis, kurios pasirašytos po to, kai bankas jau gavo didžiulę valstybės paramą, įgijo teisę į didžiules pensijas, nors jame dirbo tik dvejus metus. Tai patvirtina Europos Sąjungos piliečių įsitikinimą, kad bankai tiesiog maudosi piniguose, kol paprastų žmonių atžvilgiu taikomos griežtos taupymo priemonės.

Lisabonos sutarties 9 straipsnyje minimas „aukštas užimtumo lygis, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimas“. Nuo ekonomikos ir finansų krizės ypač nukentėjusiems Europos žmonėms, kurių atžvilgiu dabar taikomos taupymo priemonės, šie žodžiai skamba kaip atvira pašaipa. Pvz., kai Vengrijoje atšaukiama pensijų reforma ir gyventojai verčiami vėl mokėti įmokas į valstybinę pensijų sistemą, kad neprarastų 70 proc. teisių į savo pensiją, tampa aišku, kad ES ima pūsti ledinis vėjas. Per plenarinės sesijos diskusiją dėl euro zonos ateities pareigas einantis Tarybos pirmininkas pareiškė, kad įvykiai Dubline pabrėžė ES ekonominės politikos kontrolės mechanizmo svarbą. Mano nuomonė šiuo klausimu visiškai priešingai. Esama per daug centralizmo ir per daug derinimų.

 
  
MPphoto
 

  Janusz Lewandowski, Komisijos narys. Ponia pirmininke, norint apginti tai, ką vadiname Europos socialinės ekonomikos modeliu, reikia pritaikyti jį prie tikrovės, t. y. prie pasaulinių iššūkių ir Europą ištikusios krizės. Jei norime apginti šį modelį, jis negali likti toks, koks buvo.

Svarbiausia jau paminėta prielaida yra ši – tai pagrindinė filosofinė mintis: konsolidavimas ir rinkų pasitikėjimo atgavimas yra stabilaus ir ilgalaikio augimo bei darbo vietų pagrindas. Tai labai svarbu užtikrinant Europos piliečių ateities gerovę.

Tiksliau atsakydamas į M. Harkin ir P. De Rossos klausimus – P. De Rossos klausimas buvo dėl Airijos – paminėsiu, kad šiuo atveju nustatome tas pačias kaip TVF palūkanų normas. Neprivalome viešai skelbti susitarimo memorandumo su Airijos vyriausybe. Turiu pasakyti, kad nėra nieko nesocialesnio už biudžeto deficito ir valstybės skolos didinimą, už kuriuos turės sumokėti būsimosios Europos piliečių kartos. Nėra nieko neatsakingesnio už bankininkystę, kuri perkelia savo problemas ir paverčia jas valstybės skolos problema. Tai nesocialūs ir neatsakingi veiksmai ir negalime dėl jų kaltinti Komisijos.

Pripažįstame, kad esama aiškios įtampos tarp daugelyje valstybių taikomų taupymo priemonių ir jų poveikio socialinei įtraukčiai bei skurdo lygiui. Sutinkame, kad dėl šios priežasties reikalingi poveikio vertinimai ir diskusijos. Tokia diskusija vyksta čia, Parlamente.

Pakartosiu, pagrindinė mūsų filosofinė mintis ta, kad verta imtis prevencinių priemonių. Prevencija reiškia, kad turėtume daryti įtaką nacionaliniu lygmeniu priimamų politinių sprendimų visumai. Nacionaliniu lygmeniu priimami politiniai sprendimai atlieka didžiausią vaidmenį siekiant kompromiso tarp taupymo ir augimo. Tai pagrindinė atsakomybė, bet mes turime daryti įtaką nacionalinių politinių sprendimų visumai taip, kad neskatintume Europos ateities statyti ant skolų ir deficito pamatų, nes tai niekur neveda.

 
  
MPphoto
 

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. (FR) Ponia pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, kaip supratote iš mano pirmosios kalbos, Taryba puikiai žino apie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnyje numatytas prievoles, susijusias su būtinybe atsižvelgti į visus reikalavimų skatinti didelį užimtumą, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą, kovoti su socialine atskirtimi, siekti aukšto švietimo, mokymo lygio ir žmonių sveikatos apsaugos aspektus. Šie įsipareigojimai yra ir bus deramai vykdomi visoje Tarybos veikloje.

Kadangi šios prievolės universalios, jas būtina vykdyti ir ekonomikos valdysenos srityje. Jomis paremtos Tarybos Pirmininko H. Van Rompuy'aus vadovaujamos darbo grupės ataskaitos išvados, kurioms spalio mėn. visiškai pritarė Europos Vadovų Taryba. Jomis taip pat paremti darbo grupės parengti šeši teisės aktų pasiūlymai, kuriuos Komisija pateikė rugsėjo 29 d.

Vis dėlto, siekiant laikytis 9 straipsnio nuostatų, nebūtina formali poveikio įvertinimo procedūra. Tiek Taryba, tiek Parlamentas, ypač turint omenyje, kad abi mūsų institucijos šioje srityje priimdamos teisės aktus nustato Europos Sąjungos politiką ir veiklą, privalo atsižvelgti į šiuos reikalavimus. Taryba taip ir elgsis.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Siūlydama bausti „nedrausmingas“ valstybes nares, Komisija savo teikiamame ekonomikos valdysenos priemonių pakete griežtina Stabilumo ir augimo pakto nuostatas ir biudžeto kontrolę. Kitaip tariant, tai blogiausias scenarijus, dėl kurio ES prasidėjo krizė bei nuosmukis ir labai padidėjo jos socialinės problemos. Komisijos pasirinktas kelias reikalauti institucinių pokyčių didina socialinę ir regionų nelygybę. Todėl labai skausmingi socialiniai padariniai, kuriuos savo klausimuose minėjo kolegos Parlamento nariai, yra puikiai žinomi. Be to, jau pradedame realiai jausti šiuos padarinius, ir ne tik kai kurių Pietų valstybių, bet ir visos ES darbuotojai už juos moka. Europos Parlamentas privalo priešintis politikai, kuria ne tik taikomos griežtos taupymo priemonės ir apkarpomos darbuotojų teisės, bet ir menkinamas jo, taip pat nacionalinių parlamentų vaidmuo. Kitaip tariant – menkinamas renkamų ES institucijų, kurios savo reikalavimuose vis dėlto turėtų rodyti daugiau dėmesio piliečių kovai, atstovų vaidmuo.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika