Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2010 m. gruodžio 15 d. - Strasbūras

14. Žmogaus teisių padėtis pasaulyje 2009 m. ir Europos Sąjungos politika šioje srityje (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – L. Andrikienės pranešimas (A7-0339/2010) Užsienio reikalų komiteto vardu dėl 2009 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (2010/2202(INI)).

  Laima Liucija Andrikienė, pranešėja. − (LT) Ponia Aukštoji Įgaliotine, labai malonu matyti Jus šiandien dalyvaujant šioje itin svarbioje diskusijoje. Ypatingai todėl, kad tai pirmi politiniai debatai, dalyvaujant baronienei C. Ashton, kai jau veikia naujoji Europos išorės veiksmų taryba.

Šios diskusijos ir Europos Parlamento rezoliucijos, dėl kurios balsuosime rytoj, pagrindas yra Europos Sąjungos Tarybos patvirtintas metinis pranešimas dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje. Mes negalime ponios C. Ashton laikyti atsakinga už tuos veiksmus, kurie yra aptariami minėtame pranešime, t. y. 2008–2009 m., nes ji dar tuo metu neužėmė Aukštosios Įgaliotinės užsienio ir saugumo politikai pareigų. Mes suprantame, kokia didelė atsakomybė tenka Jums ir dabar, ir ateityje, ir noriu Jus užtikrinti, kad mes Europos Parlamente darysime viską, kad Europos Sąjungos tikslai užsienio politikos srityje būtų realizuoti.

Ponia Ashton, jau metus laiko galioja Lisabonos sutartis, vos prieš porą savaičių pradėjo veikti Europos išorės veiksmų tarnyba. Savo pranešimu šiandien Europos Parlamentas siunčia aiškų signalą visoms Europos Sąjungos institucijoms. Europos Parlamentas aiškiai išreiškė poziciją dėl to, kad naujojoje Europos išorės veiksmų tarnyboje pirmaeilis dėmesys būtų skirtas demokratijos stiprinimui, žmogaus teisių apsaugai pasaulyje ir kad tai atsispindėtų tiek šios tarnybos struktūroje, tiek jos finansavime. Tai gali būti žmogaus teisių ir demokratijos, tarptautinės teisės direktoratas ar struktūra kitu pavadinimu, bet su tuo pačiu turiniu. Tai, ko mes turėtume išvengti, yra žmogaus teisių klausimų marginalizavimas ar jų išstūmimas iš pagrindinės Europos Sąjungos darbotvarkės ir Europos išorės veiksmų tarnybos struktūros.

Siekiant to paties tikslo Europos Parlamentas siūlo tarnybos kontekste sukurti specialiųjų atstovų žmogaus teisėms pareigybes, kurie dirbtų konkrečiose valstybėse ar regionuose, ypač ten, kur Europos Sąjunga neturi diplomatinių atstovybių. Šie specialieji atstovai turėtų turėti aiškų mandatą ginant žmogaus teises tuose kraštuose, kuriuose jie dirba.

Aš noriu dar karta pabrėžti ir Žmogaus teisų darbo grupės COHOM Briuselyje būtinumą, juo labiau, kad absoliuti dauguma Europos Sąjungos valstybių narių remia šią idėją. Pranešime, dėl kurio mes balsuosime rytoj čia, Europos Parlamente, aptariama ir vertinama Europos Sąjungos politika, visos Europos Sąjungos ir jos institucijų veikla, apimant visą spektrą temų ir problemų – tai mirties bausmės panaikinimas, kova su terorizmu ir žmogaus teisės, vaikų teisės, kova su smurtu prieš moteris, žmogaus teisių gynėjų padėtis įvairiose pasaulio šalyse, religijos ar tikėjimo laisvė. Mes aptariame ir įvertiname Europos Sąjungos veikimą tarptautiniuose forumuose, tokiuose kaip Jungtinės Tautos, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba, Europos Sąjungos bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu.

Mūsų svarstomas pranešimas, kurį rengiant labai aktyviai dalyvavo mano kolegos europarlamentarai ir kuris buvo priimtas Užsienio reikalų komitete milžiniška balsų dauguma: 50 – „už“, 0 – „prieš“ ir 2 susilaikę, yra papildytas sąrašu konkrečių žmogaus teisių pažeidimų įvairiose šalyse, į kurias Europos Parlamentas atkreipė dėmesį. Tai konkretūs vardai, šalys, žmonių likimai, prarastos gyvybės. Todėl baigti savo pasisakymą noriu paminėdama kelis konkrečius grubius žmogaus teisių pažeidimų atvejus.

Jūs gerai žinote, kad šiandien Europos Parlamentas turėjo įteikti Sacharovo premiją, ir Jūs dalyvavote šioje ceremonijoje, Kubos disidentui Guillermo Farinas. To negalėjome padaryti, nes Kubos valdžios atstovai neišleido pono G. Farinas atvykti į Europos Parlamentą. Tikimės, kad vykdydama savo pareigas, atsižvelgsite į šį faktą ir surasite būdą išreikšti mūsų poziciją, mūsų nusivylimą ir mūsų apgailestavimą ir nepritarimą šiuo klausimu Kubos valdžiai.

Taip pat norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į dar vieną skaudų atvejį, apie kurį mes kalbame savo pranešime. Dėl vieno iš jų šiandien Rusijos Chamovničevskij teismas turėjo skelbti nuosprendį, tačiau dėl neaiškių priežasčių nuosprendžio skelbimą atidėjo iki mėnesio pabaigos. Tai Michailo Chodorkovskio ir Platono Lebedevo teismas, kuris, mūsų manymu, kaip veidrodis atspindi supuvusią teisminės sistemos padėtį ir teisės viršenybės nebuvimą Rusijoje. Norėčiau paskatinti Jus, ponia C. Ashton, nepamiršti šių atvejų ir dėti pastangas, kad teisingumas Rusijoje taptų norma, o ne išimtis. Manau, kad dabartinis Rusijos atsivėrimas ir Prezidento Medvedevo siekiai modernizuoti Rusiją yra labai tinkama proga siekti šio tikslo įgyvendinimo.

  Catherine Ashton, Komisijos pirmininko pavaduoja- Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai. − Ponia pirmininke, gerbiami Parlamento nariai, penktadienį šventėme Tarptautinę žmogaus teisių dieną. Šių metų tema buvo pabrėžiama pavienių asmenų ir organizacijų veikla visame pasaulyje kovojant su žmogaus teisių pažeidimais, ypač – su diskriminacija.

Per šiuos metus buvau susitikusi su Nobelio premijos laureate Shirin Ebadi iš Irano ir premijos „Front Line“ laimėtoja, Afganistano žmogaus teisių komisijos nare, atsakinga už moterų teises, dr. Soraya Sabhrang, kitais kovotojais už žmogaus teises visame pasaulyje. Tai darysiu ir toliau.

Kaip minėjau anksčiau, labai tikiuosi, kad mano kolegos Briuselyje ir ES delegacijų vadovai elgsis taip pat.

Prieš šešis mėnesius pristačiau jums pirmąją Europos Sąjungos žmogaus teisių politikos viziją. Šiandien noriu išdėstyti, kaip nuo to laiko vykdomi darbai ir kaip, mano galva, padedami Europos išorės veiksmų tarnybos, turėtume judėti į priekį.

Bet pirmiausia norėčiau labai padėkoti dr. L. Andrikienei už jos pranešimą, kuriuo reaguojama į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir pristatoma Europos Parlamento vizija, kaip užtikrinti didesnį Europos Sąjungos požiūrio į žmogaus teises veiksmingumą. Tai siekis, kuriam labai pritariu. ES veiksmų ir patiriamų iššūkių spektras tinkamai atspindinimas šiandien Parlamentui teikiamame pranešime: išpuoliai prieš žmogaus teisių gynėjus, lytinis smurtas, naujųjų technologijų naudojimas žodžio laisvei užgniaužti. Tai tik keli pavyzdžiai. Noriu atiduoti duoklę L. Andrikienei už pastangas įtraukti į šį įspūdingą, informatyvų ir labai naudingą pranešimą daugiau nei 400 pakeitimų.

Pranešimu aprėpiama labai daug, todėl noriu išskirti tris svarbius pastarųjų mėnesių įvykius. Pirmiausia, ES deda daug pastangų tarptautinėje arenoje siekdama pažangos žmogaus teisių klausimais.

Sėkmingai vykusioje JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje Europos Sąjunga laikėsi bendros pozicijos ją suskaldyti galėjusių rezoliucijų dėl Gazos flotilės ir R. Goldstono ataskaitos atžvilgiu. Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete ES taip pat pasiekė savo svarbiausius tikslus: rezoliucijos dėl Birmos, KLDR ir mirties bausmės buvo patvirtintos vis didesne balsų dauguma, taip pat bendru sutarimu buvo patvirtinta ir Kanados teikiama rezoliucija dėl Irano bei ES rezoliucija dėl religinės netolerancijos atsisakymo.

Antra, kaip buvo skelbta birželio mėn., pradėti ES žmogaus teisių politikos peržiūros darbai. Tai bendra veikla, kurioje siekiau valstybių narių parlamentarų, ypač H. Hautalos ir Žmogaus teisių pakomitečio, taip pat pilietinės visuomenės − NVO ir akademinių sluoksnių indėlio. Paprašysiu savo tarnybos ir vyriausiųjų patarėjų per kelis mėnesius įvertinti per šias konsultacijas išryškėjusias svarbiausias temas ir pasvarstyti, kaip būtų galima jas geriausiai pritaikyti praktikoje. Tikiuosi tolesnės Parlamento paramos įgyvendinant šias pastangas.

Trečia, pradėti darbai siekiant suderinti pagal pastarųjų dešimties metų politinį durstinį parengtas ES žmogaus teisių politikos gaires: priemonių rinkinius, kitas priemones ir esamas žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos gaires. Esama rimtų priežasčių, dėl kurių politika vystėsi taip organiškai, bet atrodo, atėjo tinkamas metas viską įvertinti ir judėti toliau, o vykdomoje peržiūros veikloje skirčiau tris veiksmų kryptis.

Pirmiausia, Europa privalo visame pasaulyje ir toliau ginti žmogaus teises. Stengiamės stiprinti savo pastangas Jungtinėse Tautose ir priešintis bandymams susilpninti visuotinius standartus, kurie yra mūsų veiksmų pagrindas. Turime rasti naujoviškų būdų, kaip bendradarbiauti su trečiųjų šalių partneriais skleidžiant mūsų vertybes, kas sėkmingai pavyko JT Generalinėje Asamblėjoje balsuojant dėl rezoliucijos prieš mirties bausmę. Taip pat dedame pastangas, kad mūsų pačių reputacija galėtų atlaikyti išbandymus.

Antra, turime pritaikyti savo požiūrį prie konkrečių aplinkybių. Tai reiškia – kiekvienoje valstybėje turime rengti vietos žmogaus teisių strategijas, peržiūrėti savo prioritetus ir kuo veiksmingiau taikyti pasirinktas priemones, pvz., dalinantis patirtimi dėl vaikų apsaugos interneto erdvėje arba tariantis, kaip geriausiai kovoti su vaikų darbu.

Trečioji ir paskutinė kryptis – ES išorės veiksmuose pagrindinis dėmesys turėtų būti akivaizdžiai skiriamas žmogaus teisėms. Tai reiškia, jog visuose lygmenyse žmogaus teises būtina įtraukti į visų Išorės veiksmų tarnybos struktūrų veiklą ir visą pluoštą ES išorės veiksmų: pvz., prekybą, vystomąją pagalbą, BSGP ir t. t. Taip Komisijos būstinėje ir mūsų atstovybėse būtų sukurta struktūra, kuri sudarytų sąlygas stebėti žmogaus teisių padėtį ir skatintų veiksmingai įgyvendinti ES žmogaus teisių politikos tikslus.

Žmogaus teisės – ES tapatybės ir mūsų veiksmų visame pasaulyje pagrindas. Parengėme rimtas priemones siekdami įvairiomis aplinkybėmis ir bendradarbiaudami su įvairiais partneriais skleisti šias vertybes; daugiašaliame kontekste ir teikdami paramą pilietinei visuomenei; daugiau nei šimte šalių finansuodami konkrečius žmogaus teisių projektus. Praėjus beveik dešimčiai metų nuo pirmojo ES komunikato dėl žmogaus teisių paskelbimo ir įkūrus naująją tarnybą, noriu patikinti, kad mūsų žmogaus teisių politika yra veiksminga, naujoviška ir tikslinga: ji – sidabrinė gija, ryški visuose mūsų išorės veiksmuose, ir auksinis mūsų užsienio politikos standartas.

Todėl šiandien ypač palankiai vertinu šio pranešimo indėlį, o savo kalbą taip pat baigsiu pasveikindama Guillermo Fariñasą Sacharovo premijos už minties laisvę skyrimo proga.

  Inese Vaidere, PPE frakcijos vardu. – (LV) Ponia pirmininke, ponia C. Ashton, pirmiausia norėčiau padėkoti L. Andrikienei už sėkmingai parengtą pranešimą, kuris buvo beveik vienbalsiai patvirtintas Užsienio reikalų komitete. Taip pat dėkoju C. Ashton už jos rimtą kalbą. Pranešime dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje patvirtinama kritinė padėtis net ir tose šalyse, su kuriomis Europos Sąjunga jau daug metų palaiko dialogą ir konsultuojasi žmogaus teisių klausimais. Pvz., pranešime pabrėžiama, kad Rusija iki šiol įgyvendino tik pirmąjį iš šešių susitarimo dėl Gruzijos punktų. Pietų Osetijoje ir Abchazijoje pusė milijono gyventojų vis dar negali grįžti į savo namus. Europos Sąjunga privalo rimtai spręsti tokius klausimus, todėl raginu vyriausiąją įgaliotinę skirti ypatingą dėmesį rezoliucijai dėl mano minėtų klausimų. Europos Sąjungai būtų netoleruotina švaistyti laiką ir lėšas žmogaus teisių dialogui ir nepasiekti gerų rezultatų. Todėl akivaizdu, kad būtina reikšmingai pagerinti Europos Sąjungos žmogaus teisių politiką. Pirma, įgyvendinant aiškią žmogaus teisių strategiją, kurioje būtų apibrėžiamos ne tik užduotys, bet ir struktūra, kuria remiantis būtų galima reguliariai įvertinti rezultatus ir peržiūrėti veiklos taktiką. Antra, Europos Sąjungos atliekamas žmogaus teisių padėties įvertinimas privalo būti grindžiamas tik patirtimi ir apibrėžtais kriterijais. Neturime keisti savo nuomonės patirdami spaudimą iš trečiosios šalies arba ekonominių interesų poveikį. Trečia, privalome Europos Sąjungos lygmeniu reguliariai konsultuotis su nevyriausybinėmis organizacijomis. Žmogaus teisių ir demokratijos užtikrinimas privalo tapti Išorės veiksmų tarnybos prioritetu ir vienareikšmiu kriterijumi sudarant dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis. Ačiū.

  Véronique De Keyser, S&D frakcijos vardu. – (FR) Ponia pirmininke, šis pranešimas – tikrai rimtas plataus masto sumanymas. Iš esmės jame beveik išsemiama žmogaus teisių tema, tuo pat metu jis turi kokybinių trūkumų; reikia pasakyti, kad jis pernelyg sudėtingas ir gali tekti skirti daug laiko jam perskaityti. Tikrai negalima dėl to kaltinti pranešėjos, bet veikiau tuos 423  pakeitimus, į kuriuos jai reikėjo atsižvelgti. Taigi privalome padėkoti L. Andrikienei už parodytą sumanumą.

Vis dėlto pranešime taip pat pabrėžiama, kad Europos politikos smaigalyje esančių žmogaus teisių klausimas sudėtingas ir įvairialypis. Todėl, baroniene C. Ashton, kai Europos Parlamentas prašo jūsų paskirti specialųjį pranešėją žmogaus teisių klausimais, įsteigti žmogaus teisių generalinį direktoratą, surengti specialiuosius mokymus ES užsienio delegacijų darbuotojams ir iš jų po vieną paskirti atsakingu už žmogaus teisių stebėseną atitinkamoje šalyje – Parlamentas pageidauja šių susitarimų tikrai nenorėdamas didinti šios srities biurokratijos, bet veikiau todėl, kad joje labai daug nenuveiktų darbų.

Nors šiame pranešime ir nepamirštamos pasaulį toliau krečiančios rimtos problemos bei pažeidimai, jo negalima laikyti siaubo istorijų kronika. Teigiamas pranešimo bruožas tas, kad jame pagrįstai pabrėžiamos įdėtos pastangos, nedvejojama siūlant imtis veiksmų ir rengti diskusijas rūpimais klausimais.

Baigdama pasakysiu, kad pranešime iš tiesų atspindima Europos Sąjungos vykdomos veiklos svarba ir esmė. Europos Sąjunga parengė priemonių paketą, kuriuo naudojantis tikrai galima prisidėti prie demokratijos skatinimo pasaulyje. Ji dar turi įtikinti savo pašnekovus, kad pagarba žmogaus teisėms netrukdo augimui ir tarptautinei prekybai ir kad palaikant išorės santykius ji nėra akmuo kam nors po kaklu, o veikiau – pridėtinė vertė kuriant stabilumą ir gerovę.

Baroniene C. Ashton, jūs labai tinkamai ėmėtės spręsti žmogaus teisių klausimus ir palikote savo pėdsaką baigiantis pirmiesiems metams po Lisabonos sutarties pasirašymo.

  Leonidas Donskis, ALDE frakcijos vardu. – (LT) Norėčiau pasveikinti pranešėją ir visus parlamentarus, kurie teikė pakeitimus ir dalyvavo diskusijose, už jų susidomėjimą bei pastangas kuriant ir tobulinant šią ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje.

Manau, kad pranešėja ir kolegos iš Žmogaus teisių pakomitečio bei Užsienio reikalų komiteto šį iššūkį priėmė ir puikiai įvykdė. Idėjos bei pagalba, kurią gavome iš nevyriausybinių organizacijų atstovų, prisidėjo prie ataskaitos tobulinimo. Todėl raginčiau visus parlamentarus balsuoti už šį pranešimą, kuris po ilgų debatų, pakeitimų bei diskusijų gerai atspindi Europos Parlamento poziciją žmogaus teisių atžvilgiu.

Kalbėdamas apie pateiktus pakeitimus, raginčiau kolegas neplėtoti klausimų, dėl kurių jau įvyko išsamios diskusijos komitete. Tiesa, kad žmogaus teisių problemų apstu, šalių, kurias galima būtų paminėti bei paraginti, taip pat daug. Tačiau ataskaitos vertė slypi jos glaustume. Be galo plečiant ataskaitą, ji prarastų savo veiksmingumą, todėl keletas iš svarstomų pakeitimų man atrodo nereikalingi.

Sykiu norėčiau atkreipti kolegų dėmesį į kelis svarbius pakeitimus, kurių nebuvo ankstesnėje ataskaitos versijoje. Tarp jų – į mano frakcijos pateiktą pakeitimą dėl natrio tiopentalio raginant užtikrinti, kad šios medžiagos, kuri gali būti naudojama mirties bausmei įvykdyti, produkcija bei pardavimas būtų leidžiami tik medicinos tikslais. Šio pakeitimo priėmimas būtų svarbus žingsnis kovoje prieš mirties bausmę visame pasaulyje. Prašyčiau, kad kolegos palaikytų ir kitą mūsų frakcijos pakeitimą, raginantį Europos Komisiją imtis tolesnių veiksmų įgyvendinant 2007 m. Žmogaus teisių raporto įsipareigojimus stiprinti pastangas kovojant prieš smurtą.

Šis dokumentas – ne tik gairės Europos Komisijai, Tarybai ir šalims narėms, bet kartu ir labai tvirta, aiški žinia Europos Sąjungos kaimynėms, partnerėms, taip pat ir kitoms šalims, kuriose žmogaus teisės nėra pakankamai gerbiamos ir ginamos. Tikiuosi, kad visos suinteresuotos šalys ir institucijos į šią ataskaitą atkreips tinkamą dėmesį ir priims jos vertingas rekomendacijas.

  Heidi Hautala, Verts/ALE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, norėčiau pasveikinti vyriausiąją įgaliotinę šiandien atvykus į Europos Parlamentą. Taip pat norėčiau nuoširdžiai padėkoti L. Andrikienei už nuveiktą darbą. Šiam puikiai atliktam komandiniam darbui buvo beveik vienbalsiai pritarta Užsienio reikalų komitete.

Man buvo labai džiugu gauti kvietimą šį rudenį dalyvauti valstybių narių diskusijose, kaip paskatinti ES žmogaus teisių politikos veiksmingumą ir nuoseklumą. Kaip minėjote, baroniene C. Ashton, tikiu, kad dabar turime istorinę galimybę kritiškai apžvelgti savo žmogaus teisių politiką. Siūlau, kad šis procesas būtų kuo daugiau aprėpiantis ir atviresnis. Labai rekomenduočiau tinkamu laiku – žinoma, ne pavėluotai – atsiųsti Parlamentui ir Tarybai komunikatą, kad galėtume surengti tikrai aukšto lygio diskusiją ir imtis veiksmų.

Šiandieną labai svarbu prisiminti, kad Lisabonos sutartyje žmogaus teisėms skiriamas svarbiausias vaidmuo Europos Sąjungos užsienio politikoje. Dėl šios priežasties mums reikalingos tinkamai veikiančios struktūros. Žinome, kad jūs, vyriausioji įgaliotine, Komisijos būstinėje esate įsipareigojusi žmogaus teisėms ir demokratinėms struktūroms. Ar galėtume paaiškinti, ką tai galėtų reikšti praktikoje? Ar galite pakartoti vasarą Parlamentui duotą savo įsipareigojimą? Taip pat labai jus raginčiau siekti sprendimo Briuselyje įsteigti COHOM – ES Tarybos darbo grupę žmogaus teisių klausimais. Jei siekiame daugiau nuoseklumo – o jo siekiame, – mums būtina ši nuolat veikianti struktūra.

Baigdama norėčiau padėkoti jums už pastangas suartinti valstybes nares per praėjusį penktadienį Osle vykusią Nobelio taikos premijos teikimo ceremoniją. Turiu priežasčių manyti, kad be jūsų pastangų to nebūtų pavykę pasiekti. Tai labai geras mūsų veiklos žmogaus teisių srityje pagrindas siekiant, kad Europos Sąjungos balsas pasaulyje būtų aiškesnis, girdimesnis ir veiksmingesnis.

  Konrad Szymański, ECR frakcijos vardu. – (PL) Ponia pirmininke, aš taip pat norėčiau prisidėti prie padėkos žodžių pranešėjai. Bendradarbiavimas vyko labai sklandžiai ir jo rezultatai, manau, atsispindi labai gerame pranešime. Mano nuomone, reikėtų pabrėžti vieną aspektą – kad krikščionys vis dar išlieka labiausiai persekiojama religine grupe pasaulyje ir beveik visose jo dalyse kenčia nuo diskriminacijos, yra puldinėjami ir dažnai netgi žudomi. Tuo tarpu pasaulis tyli. Mes, Europos Sąjunga, taip pat darome per mažai.

Esu labai dėkingas C. Ashton už jos reakciją į daugelį pastarojo meto konkrečių atvejų, bet šiuos klausimus ir toliau reikėtų kelti. Mūsų kaimynijos šalys, pvz., Egiptas ir Alžyras, turėtų pajusti, kad negalime plėtoti politinio dialogo, neįtraukdami į jį religinių mažumų padėties klausimo šiose šalyse. Reikėtų labai aiškiai atkreipti tokių valstybių kaip Sudanas ir Irakas dėmesį į tai, kad nesutiksime plėtoti paramos programų ar sudaryti laisvosios prekybos susitarimų, kol jose nebus pradėta gerbti pagrindinė teisė į religijos laisvę.

Pastaraisiais metais daug kas šiuo klausimu pagerėjo, bet turime nuolat stengtis ginti religijos laisvę visame pasaulyje, nes niekas kitas už mus to nepadarys. Per kelias pastarąsias dienas Europos Parlamente susitikome su iš Irako Mosulo ir Bagdado miestų atvykusiais pasidalinti savo patirtimi vyskupais. Manau, turėtume suteikti jiems ne tik solidarumo pojūtį, bet ir ateities saugumo garantijas, kad jie žinotų, jog esama kažko, į ką galima kreiptis pagalbos. Kitaip rizikuojame savo įvaizdžiu, nes jei nesugebėsime pasirūpinti savo draugais – prarasime patikimumą pasaulio akyse.

  Marie-Christine Vergiat, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FR) Ponia pirmininke, atrodo, mūsų posėdyje žmogaus teisėms skiriamas ypatingas dėmesys.

Šį rytą patvirtinome K. Gál pranešimą. Taip pat patvirtinome pranešimus dėl prekybos žmonėmis ir Europos apsaugos orderio, kitaip tariant – dėl aukų teisių. Prie tos pačios grupės priskirčiau ir Europos Parlamento atmestą pasiūlymą dėl vieno leidimo, kuris buvo per daug diskriminacinis užsieniečių atžvilgiu.

Nenorėčiau grįžti prie Sacharovo premijos. Jau pareiškiau dėl jos savo nuomonę. Mano vertinimu, šiame pranešime vis dėlto vadovaujamasi ta pačia „dviejų greičių“ vizija, ta pačia siaura vertinimo prizme, pro kurią žvelgdami kai kurie kolegos Parlamento nariai, deja, vertina žmogaus teises.

Keletas pavyzdžių: pasisakau už religijos laisvę, taip pat – už laisvę tikėti ar netikėti. Daugelis netikinčiųjų taip pat persekiojami visame pasaulyje. Pranešėja atmetė pasiūlymus įtraukti minties, tikėjimo ir religijos laisvių koncepciją, nors ji gyvuoja tarptautinėje teisėje. Kodėl 15-oje su religijos laisve susijusių punktų daugiausia kalbama apie krikščionis, o tik šešiuose punktuose – apie saviraiškos laisvę? Neminimi profesinių sąjungų nariai. Kodėl taikomi dvejopi standartai vis minint tas pačias valstybes: Iraką, Iraną, Rusiją, Baltarusiją ar Kubą, o beveik neužsimenama apie padėtį daugelyje Afrikos ir ypač Magrebo šalių, kuriose kovotojai už žmogaus teises ir demokratiją, ypač Libijoje ir Tunise, nuožmiai persekiojami beveik visuotinio abejingumo sąlygomis. Taip pat neminima ir Kolumbija.

Tikiuosi, kad dalyvaudami šioje diskusijoje galėsime pasiekti pažangos. Manau, kad derindami savo pozicijas ir deramai taikydami savo žodžius bei veiksmus, judėsime tikrai visuotinės žmogaus teisių koncepcijos link. Lieka dar labai daug darbo, ir aš atidžiai klausiausi jūsų kalbos, baroniene C. Ashton.

  Fiorello Provera, EFD frakcijos vardu. – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjai L. Andrikienei, kad atsižvelgė į kai kuriuos mano pakeitimus dėl religijos laisvės, ir pasveikinti ją puikiai parengus pranešimo projektą.

Pasaulyje vis daugėja tragiškų įvykių, susijusių su tikinčiųjų laisve: kiekvienais metais vis labiau varžoma religinių apeigų laisvė, didėja smurto atvejų ir nužudymų skaičius. Nusikalstami veiksmai vykdomi visų religijų tikinčiųjų, ypač krikščionių, atžvilgiu. Paradoksalu, bet religijos laisvės klausimas, užuot buvęs pats natūraliausias ir neginčijamas, tampa vis keblesnis.

Dėl visų šių priežasčių pakartosiu jau anksčiau teiktą pasiūlymą Europos Parlamentui parengti atskirą, išsamų religijos laisvės padėties pasaulyje stebėsenos metinį pranešimą. Šiame pranešime būtų pateikiama informacija, reikalinga tinkamiems prevenciniams politinio įsikišimo planams parengti.

  Nicole Sinclaire (NI). - Ponia pirmininke, ištisos kartos sovietinių mokyklų moksleivių užaugo mokydamosi, kad draugas Stalinas išrado vidaus degimo variklį. Atrodo, jog Europos mokyklų moksleiviai užaugs mokydamiesi, kad ES yra žmogaus teisių gynėja, – bet ką, išskyrus gražių žodžių sakymą, jūs iš tiesų nuveikėte?

Pranešėja pabrėžia ES politikos, taikomos Birmos chuntos atžvilgiu, silpnumą, kuris tolygus prisitaikėliškumui. Pranešėja teigia, kad ES iš tiesų labai susirūpinusi dėl žmogaus teisių pažeidimų už ES ribų, bet kodėl ji nemini 1999 m. prievartinės romų deportacijos iš Belgijos, kuomet šalies premjeras buvo dabar čia kaip Europos Parlamento narys posėdžiaujantis Guy Verhofstadt? O kaip dėl šiais metais vykdytos prievartinės romų deportacijos iš Prancūzijos?

Bet gal iš Išorės veiksmų tarnybos ir galime tikėtis tik žodžių? Praėjusią savaitę Briuselyje „Amnesty Inernational“ pareiškė susirūpinimą dėl Išorės veiksmų tarnyboje neįsteigto žmogaus teisių skyriaus. Žodžiai – labai puiku, bet veiksmais prispaustiems ir kenčiantiems pasaulio žmonėms būtų galima suteikti didesnę pagalbą.

Praėjusią savaitę komiteto posėdyje Tarybai pirmininkaujančią Belgiją pavadinau pirmininke vaiduokle. Mano nuostabai, pirmininkaujanti valstybė narė su tuo sutiko teigdama, kad būtent tokia ji ir norinti būti. Tad ar galėčiau pakviesti baronienę C. Ashton ne vien savo dvasia atvykti sausio 10 d. į kitą Žmogaus teisių pakomitečio posėdį, kuriame ji galėtų pasikeisti nuomonėmis apie žmogaus teises ir demokratijos struktūrą ir mums išsamiai paaiškinti, kaip ji supranta žodį „veiksmas“.

  Filip Kaczmarek (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjai L. Andrikienei už pranešimą dėl žmogaus teisių padėties 2009 m. Tai nebuvo lengvas darbas, nes esant tokiai pagarbos žmogaus teisėms padėčiai, deja, ir toliau būtinas mūsų dėmesys ir pastangos. Savo pranešime pakartotinai raginame įvairias šalis ir institucijas imtis ypatingų veiksmų, kuriais būtų siekiama didinti pagarbą žmogaus teisėms. Man atrodo, turėtume dažniau tikrinti, ar šios institucijos iš tiesų vykdo Europos Parlamento reikalavimus. Priešingu atveju, po metų turėsime pakartoti daugelį šiandien girdėtų pastabų.

Esame teisūs reikalaudami gerbti pagrindines teises, bet to nepakanka. Taip pat privalome būti veiksnūs – privalome įtikinti vykdomąją valdžią veiksmingai įgyvendinti mūsų nurodymus. Pritariu pranešėjos siūlymui Išorės veiksmų tarnyboje sukurti žmogaus teisių ir demokratijos direktoratą ir įsteigti vyriausiojo žmogaus teisių įgaliotinio pareigybę. Pagrindinis nuoseklios Europos Sąjungos užsienio politikos principas turėtų būti demokratijos vertybių ir žmogaus teisių propagavimas. Tai veikiausiai pati svarbiausia šio pranešimo politinė žinia. Jei paaiškėtų, kad įmanoma to pasiekti, kiti metiniai pranešimai dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje kiekvienais metais taptų trumpesni – tegu taip ir būna.

  Janusz Władysław Zemke (S&D). – (PL) Ponia pirmininke, dėkoju už suteiktą galimybę kalbėti. Šiandien svarstome medžiagą, kurią akivaizdžiai sudaro dvi dalys arba dvi sritys. Pirmoji dalis – tai mėginimas įvertinti pagarbą žmogaus teisėms 2009 m., o antroji – ES politika šioje srityje. Pagal tai turime atsakyti į klausimą, ar praėjusiais metais pagarbos žmogaus teisėms srityje pasaulyje buvo padaryta pažanga. Deja, atsakymas į šį klausimą nėra teigiamas. 2009 m. pagarbos pagrindinėms teisėms srityje tikrai nebuvo pažangos. Turiu omenyje ir toliau taikomą mirties bausmę bei daugelyje šalių toliau vykdomus kankinimus. Turiu omenyje smurtą prieš moteris ir tai, kad pasaulyje šimtai milijonų vaikų verčiami dirbti kaip vergai.

Antroji dalis susijusi su Europos Sąjunga. Dėl vertybių ar tikslų diskusijų nekyla. Pagrindinė ir mums kelianti rūpestį diskusija susijusi su siekiu užtikrinti veiksmingesnę Europos Sąjungos veiklą žmogaus teisių apsaugos srityje. Norėčiau pritarti visiems su tuo susijusiems pranešimo pasiūlymams. Jei šios rekomendacijos būtų įgyvendintos, Europos Sąjungos pastangos apsaugoti žmogaus teises pasaulyje tikrai būtų daug vaisingesnės.

  Charles Goerens (ALDE). – (FR) Ponia pirmininke, L. Andrikienės pranešimas yra svarbus pavyzdinis dokumentas visiems kovotojams už žmogaus teises. Būtų gerai su savo partneriais iš likusios pasaulio dalies pasidalinti išmoktomis pamokomis žmogaus teisių klausimais.

Nors kai kuriose šalyse vis dar laikomasi viduramžiškų žmogaus teisių standartų, Europai vertėtų atsisakyti per daug arogantiško požiūrio į jas.

Europos Sąjungos kritika žmogaus teises pažeidinėjančių valstybių valdžios atžvilgiu būtų svaresnė, jei visos 27 valstybės narės sutartų be išimčių vykdyti visus Žmogaus Teisių Teismo Strasbūre sprendimus.

Kiek esame priartėję prie šio tikslo? Ar nepribrendo laikas prisiimti išmintingą įsipareigojimą, kad išsklaidytume ir menkiausias abejones dėl mūsų pasiryžimo gerbti savo pačių įsteigtas institucijas?

  Barbara Lochbihler (Verts/ALE). – (DE) Ponia pirmininke, baroniene C. Ashton, ES gali pasinaudoti plačiu priemonių spektru, kad daugelyje šalių pagerintų žmogaus teisių padėtį. ES – regioninė galia, kuri daugiašaliuose forumuose turėtų raginti įgyvendinti žmogaus teisių politiką ir užtikrinti, kad būtų skiriama daugiau dėmesio pažangai šioje srityje. Ar pradėjus veikti Europos išorės veiksmų tarnybai pasinaudosime galimybe pasvarstyti, ar ES žmogaus teisių politika daro tokį poveikį, kokį turėtų? Aš to tikiuosi ir teigiamai vertinu baronienės C. Ashton paskelbtą dabartinės žmogaus teisių politikos peržiūrą.

Vis dėlto esu labai susirūpinusi, kad nebus įmanoma tinkamai pasinaudoti būsimomis su žmogaus teisių veikla susijusiomis Išorės veiksmų tarnybos struktūromis. Esama realios grėsmės, kad bus skiriama netgi mažiau lėšų nei anksčiau ir kad neturėsime matomos, girdimos ir veiksmingos Europos žmogaus teisių politikos. Kuriamas žmogaus teisių departamentas gali tapti tik fasadine struktūra, jei žmogaus teisių politikai niekaip nebus atstovaujama aukščiausiuoju lygmeniu. Vien tik įtraukę žmogaus teisių klausimus į kitas politikos sritis nesulauksime reikiamų rezultatų.

Mums reikia rimtos aukščiausio lygio ekspertų komandos, kurioje iš visų dalyvių būtų reikalaujama rimtai vertinti savo veiklą, tik tada taptų įmanoma visose politikos srityse ir priimant sprendimus aukščiausiuoju lygiu atsižvelgti į su žmogaus teisėmis susijusius klausimus. Būtų visiškai nesuvokiama, neprofesionalu ir nepažangu sutelkti dėmesį tik į su žmogaus teisėmis susijusių klausimų įtraukimą į kitas sritis. Žmonės, kenčiantys nuo to, kad pažeidinėjamos pagrindinės jų teisės, iš ES tikisi naujos ir veiksmingos žmogaus teisių politikos, o ne vien tik šioje srityje taikomų administracinių procedūrų.

  Charles Tannock (ECR). - Ponia pirmininke, dėkoju pranešėjai L. Andrikienei už jos tolygų ir jautrų požiūrį į šį pranešimą.

Mano frakcija – ECR visokeriopai įsipareigojusi visame pasaulyje propaguoti pagrindines žmogaus teises. Vis dėlto taip pat pripažįstame, kad žmogaus teises dažnai reikia derinti prie realiosios politikos. Kokiu kitu tikslu ES plėtotų strateginę partnerystę su Kinija, kurios vyriausybė kreivai žiūri į mūsų pagrindinėmis laikomas laisves? Kartu ES tenka moralinė pareiga teikti vystomąją ir humanitarinę pagalbą besivystančioms šalims, net ir tokioms, kuriose žmogaus teisių padėtis apgailėtina, pvz., Pakistanui, kur ypač moterys ir religinės mažumos kenčia nuo išsikerojusios diskriminacijos.

Nepaisydamas to, esu patenkintas, kad šiame pranešime išskiriama Vietnamas, Kuba, Venesuela, Iranas, Zimbabvė ir Šiaurės Korėja, kurios man ypač rūpėjo per mano karjerą. Taip pat pagrįstai keliamas žmogaus teisių pažeidėjų nebaudžiamumo Rusijoje klausimas. Pagrindinė viso pranešimo tema: demokratija, žmogaus teisės ir ekonomikos laisvė žengia susikibusios rankom.

Vis dėlto man kyla abejonių, kai šis Parlamentas, smerkdamas tam tikrus bjaurius įpročius, remiasi tarptautine teise, nors tokio elgesio teisinis pagrindas toli gražu nėra aiškus. Pvz., pažymiu, kad rytoj Parlamento svarstysimoje rezoliucijoje Malaizijoje taikoma mušimo lazdomis bausmė skelbiama akivaizdžiai prieštaraujančia tarptautinei teisei, nors toks teiginys teisiškai ginčytinas. Privalome remtis faktais, kad išliktume patikima institucija.

  Bastiaan Belder (EFD). - (NL) Ponia pirmininke, mūsų įsipareigojimas stebėti pagrindinių žmogaus teisių padėtį reikš nedaug, jei nebus asmeninio indėlio, kuris akivaizdžiai skatinamas įdomiu L. Andrikienės pranešimu. Šiuo požiūriu man ypač didelį susirūpinimą kelia „religijos laisvė“.

Norėčiau paminėti tris svarbius pagrindinės teisės į religijos laisvę pažeidimų atvejus, tuo siekdamas paraginti Tarybą ir Komisiją, kurioms abiem jūs, ponia vyriausioji įgaliotine, atstovaujate, vykdant diplomatines operacijas suteikti šiems ir kitiems persekiojamiems piliečiams balsą ir taip padaryti juos matomus.

Mano nuomone, esama trijų skubos tvarka svarstytinų atvejų: 1. Dr. Fan Yafeng‘o, žinomo krikščionių žmogaus teisių advokato ir Pekino religinės bendrijos bažnyčios pastoriaus, kuris nuo 2010 m. lapkričio 1 d. laikomas namų arešto sąlygomis ir jau kelias savaites kenčia nuo Kinijos saugumo tarnybų vykdomų patyčių ir pinklių. Galimybė veikti Europai: panaikinti dr. Fano namų areštą.

2. Aishos Bibi atvejis. Pakistanietė krikščionė nuteista mirties bausme pagal Pakistane galiojančius burnojimo prieš Dievą įstatymus pateikus labai abejotinus kaltinimus. Neseniai San Fransiske vykusiame asmeniniame mano pokalbyje su Pakistano užsienio reikalų ministru šis nenorėjo pažadėti nieko daugiau, tik išsamų policijos tyrimą dėl šventvagystės įstatymais paremtų kaltinimų. Galimybė veikti Europai: išlaisvinti Aishą Bibi ir pasiekti, kad būtų panaikinti Pakistane galiojantys šventvagystės įstatymai.

3. Yusufo al-Qaradawi atvejis. Irano religinės bendrijos bažnyčios vadovas nuteistas mirties bausme pateikus kaltinimus dėl „tikėjimo atsižadėjimo“. Galimybė veikti Europai: išlaisvinti šį dvasininką ir pasiekti, kad šioje islamo respublikoje liautųsi nuolatinis religinių bendrijų valstybinis persekiojimas.

Ponios ir ponai, Taryba ir Komija, ponia vyriausioji įgaliotine, deja, jums tikrai nepritrūks namų darbų.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Ponia pirmininke, kai Kinija ragina boikotuoti Nobelio taikos premijos teikimo ceremoniją, o Irako ir Afganistano vyriausybės, į valdžią atėjusios su Vakarų karine pagalba, abi paklūsta šiam raginimui, man tai – akivaizdus islamiškų režimų, turinčių problemų dėl žmogaus teisių, pavyzdys. Tokiomis aplinkybėmis didelį susirūpinimą kelia krikščionių mažumų persekiojimas Artimuosiuose Rytuose ir diskriminacijos bei netolerancijos krikščionių atžvilgiu Europoje atvejai. Negalime ilgiau ignoruoti ES musulmonų bendruomenių problemų, susijusių su prievartinėmis santuokomis, nužudymais dėl garbės, smurtu prieš moteris ir raginimais laikytis šariato.

Mano nuomone, turėtume griežtai priešintis tokio pobūdžio kultūriniam reliatyvizmui, kai, prisidengiant pagarba kitoms kultūroms ir tradicijoms, taikstomasi su tuo, kad kai kuriuose musulmonų kultūros sluoksniuose ribojamos žmogaus teisės į laisvę, lygybę ir bendrą sprendimų priėmimą.

  Vittorio Prodi (S&D). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, apskritai L. Andrikienė parengė puikų pranešimą, prie kurio svariai prisidėjo Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija, siūlydama labai vertingas idėjas. Nuo Europos Sąjungos įkūrimo žmogaus teisės buvo vienas pagrindinių jos ramsčių ir pagarba joms – labai svarbus aspektas, kurį Europos Parlamentas privalo skatinti kiekvieną dieną.

Siekiant platesnio masto pritarimo žmogaus ir pagrindinėms teisėms, globalizacijai ir visuomenės pokyčiams reikalingas naujas esamų kanonų neatitinkantis kitoks požiūris. Todėl labai svarbu vienodą prieigą prie gamtinių išteklių užtikrinti kaip vieną pagrindinių kiekvieno individo teisių.

Artimiausiais metais dėl klimato kaitos labai padidės iš skurdžiausių Žemės vietovių besitraukiančių pabėgėlių skaičius, ir mūsų pareiga – atkreipti dėmesį į šiuos potencialius migrantų srautus, kad galėtume priimti tinkamus politinius sprendimus, kuriais būtų užtikrinama pagarba šių žmonių orumui.

„Klimato pabėgėlio“ sąvoka dar nėra įtraukta į dabartinės tarptautinės teisės žodyną. Žinoma, mes ir toliau esame įsipareigoję kovoti su dykumėjimu, kaip ir – prisitaikyti prie klimato kaitos. Tai – temos, kurias mėginau įtraukti į pranešimo tekstą, kad galėtume pradėti rimtą diskusiją šiais klausimais.

  Marietje Schaake (ALDE). - Ponia pirmininke, šiandien minime svarbią Sacharovo premijos teikimo dieną, bet turime nuveikti dar daug daugiau. Norėčiau pabrėžti kelis šio išsamaus ir gerai parengto pranešimo aspektus.

Pasitelkiant TBT ar kitas priemones būtina kovoti už teisingumą ir su nebaudžiamumu. Svarbu ne tik patraukti atsakomybėn nusikaltėlius (dažnai šie procesai trunka ilgai) – atskirų pažeidėjų patraukimo atsakomybėn pradžia besibaiminantiems, kad liberaliosiose demokratijose nepastebimi arba netgi toleruojami žmogaus teisių pažeidimai, reikštų, jog pripažįstamos patiriamos kančios ir ES patikimumas.

Šiame pranešime raginame pritaikyti sankcijas už S. Magnickio mirtį atsakingiems Rusijos pareigūnams ir Irano pareigūnams, sistemingai dalyvaujantiems cenzūruojant, prievartaujant, rengiant reidus ir žudant piliečius, kurie nedaro nieko blogo, tik elgiasi vadovaudamiesi neatimamomis ir tikrai visuotinėmis žmogaus teisėmis.

  Peter van Dalen (ECR). - (NL) Ponia pirmininke, pastebėjome, kad daug kur pasaulyje per kelis pastaruosius dešimtmečius pagerėjo žmogaus teisių padėtis. Turiu omenyje Pietų Afriką ir Rytų Europą, kur šis pagerėjimas susijęs su demokratizacija ir padidėjusia gerove.

Deja, nepastebėjome pažangos valstybėse, kuriose dominuoja islamas, – veikiau priešingai. Egipte, Irake, Irane, Pakistane, Somalyje ir kitose panašiose valstybėse vis labiau ir labiau engiami krikščionys ir kitos religinės mažumos.

Tose šalyse ekstremistai nepalieka akmens ant akmens. Kaltinimai šventvagyste, draudimas atsiversti į krikščionybę, kasdienis priekabiavimas, žudymai, visa tai vyksta. Dažnai tokie veiksmai nukreipiami prieš bendruomenes, kurios tose šalyse gyvena daug ilgiau bei musulmonai.

Ponia pirmininke, keturi iš penkių dėl savo tikėjimo persekiojamų žmonių yra krikščionys, o padėtis musulmonų valstybėse – pati rimčiausia.

Raginu Europos Sąjungą ir jos valstybes nares dėti daugiau pastangų kovojant su tokiu religiniu persekiojimu ir klausiu, ypač jūsų, ponia C. Ashton, kaip jūs ketinate to siekti vykdydama savo politiką?

  Nikolaos Salavrakos (EFD). – (EL) Ponia pirmininke, turiu padėkoti L. Andrikienei už visapusiškai parengtą pranešimą. Norėčiau visiems priminti senovės graikų prieš 2 500 metų vartotą posakį „žmogus – visų daiktų matas“. Dviem šimtmečiais vėliau romėnai vartojo kitą posakį „žmogus žmogui – vilkas“. Noriu suprasti, ar senovės graikų posakis yra filosofiškai retorinis, ar mes padarėme pažangą. Žinoma, mes judėjome į priekį, tačiau nepasiekėme trokštamų rezultatų saugodami žmogaus teises. Europoje ir visame pasaulyje kilusi ekonomikos ir finansų krizė, deja, sukėlė plataus masto problemą, nuo kurios labiausiai nukentėjo skurdžiausi visuomenės sluoksniai, prarasdami pagrindinę žmogaus teisę į savigarbą. Ponia pirmininke, baroniene C. Ashton, turime siekti daugiau nei žodžių, turime imtis veiksmų, imtis reikiamų socialinės apsaugos priemonių kovojant su socialine atskirtimi ir, pirmiausia, rasti darbo jauniems žmonėms. Norėčiau jums dar kartą priminti: darbas nėra skirtas tik tam, kad pragyventum, tai – priemonė, kuria užtikrinama savigarba bei orumas ir sudaromos sąlygos taikai Europoje.

  Angelika Werthmann (NI). – (DE) Ponia pirmininke, „Civilizacija vertinama ne tik pagal jos techninę pažangą ir gerovę, bet vis labiau – pagal pagarbą žmogaus teisėms“. Ši citata iš laidos tema „Žmogaus teisės XXI amžiuje“ turėtų mums būti įspėjimo signalas. ES patikimumas šioje srityje neturėtų būti savaime suprantamas, taip pat ir mūsų politika nėra apsaugota nuo vertinimo, kaip joje taikomi dvejopi standartai.

Įsteigus Europos išorės veiksmų tarnybą, turime galimybę kartu su žodžiais, kuriuos patvirtiname vėliausiai kiekvieną ketvirtadienį po pietų, imtis ir darbų. Žmogaus teisės turi atsispindėti kiekvienoje ES užsienio politikos srityje. Palankiai vertinu visapusišką visų šioje srityje taikomų ES priemonių veiksmingumo peržiūrą, nes mums tikrai netrūksta politinės valios kelti griežtus reikalavimus, tik paprasčiausiai trūksta valios juos įgyvendinti.

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Ponia pirmininke, Europos Sąjunga remiasi laisvės, demokratijos, lygybės vertybėmis, teisinės valstybės ir ištikimybės žmogaus teisėms principais.

Vis dėlto, jei Europos Sąjunga nori vaidinti svarbų vaidmenį visame pasaulyje skleidžiant žmogaus teises, ji privalo vykdyti nuoseklią užsienio politiką, prie kurios turėtų ryžtingai prisidėti visos valstybės narės. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, atsiranda nepakartojama galimybė siekti pastebimos pažangos plėtojant žmogaus teises ir demokratiją, kurioms nuo šiol turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys, ypač įvairiose užsienio politikos srityse.

Todėl sprendimas įtraukti žmogaus teisių aspektus į Europos išorės veiksmų tarnybos struktūras itin svarbus. Vis dėlto esu tvirtai įsitikinęs, kad, įsteigus specialiojo žmogaus teisių klausimų įgaliotinio pareigybę, būtų užtikrinta didesnė sanglauda ir, svarbiausia, ES išorės veiksmai šioje srityje taptų pastebimesni.

Baigdamas norėčiau padėkoti pranešėjai L. Andrikienei už puikiai atliktą darbą rengiant metinį ES pranešimą apie žmogaus teisių padėtį 2008 ir 2009 m., jame išsamiai apibendrinami Europos Sąjungos veiksmai plėtojant žmogaus teises ir demokratiją pasaulyje.

  Michael Cashman (S&D). - Ponia pirmininke, dėkoju pranešėjai už puikiai parengtą pranešimą. Baroniene C. Ashton, labai džiaugiuosi, kad jūs jau pradėjote eiti pareigas, nes jūsų veiksmai rodo, kad jūs nedvejodama stojate ginti žmonių, kurių balsas negirdimas ir iš kurių atimamos teisės.

Žmogaus teisės, žinoma, nenustoja galioti ties nacionalinių valstybių sienomis. Jų nesustabdo nacionalinių valstybių sienos. Jos yra visuotinės. Tik visame pasaulyje dar nesugebama užtikrinti jų visuotinumo. Esame sudarę susitarimus su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis, kuriose lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų teisės laikomos nusikalstamomis. Jos negerbiamos ir iš tiesų net tarp Kotonu susitarimo nuostatų esama klausimo, ar reikėtų gerbti LGBT grupės žmonių teises.

Todėl Išorės veiksmų tarnyboje reikalingas gerai veikiantis žmogaus teisių direktoratas, kad, kaip minėjote savo kalboje, būtų užtikrintas šios politikos nuoseklumas vystymosi, prekybos ir užsienio reikalų srityse.

Esama laisvosios prekybos susitarimų, kurių 2 straipsnio nuostata dėl žmogaus teisių niekuomet net ir nebuvo įgyvendinta. Parlamentas teikia savo rekomendacijas, bet bijau, kad Taryba traukiasi. Tad tikimės, kad jūs mums parodysite tvirtą pavyzdį ginant žmogaus teises visose šalyse, su kuriomis palaikome santykius.

Taip pat norėčiau padėkoti už 2009 m. Tarybos patvirtintą LGBT priemonių katalogą. Pagal šį katalogą ES išorės veiksmų tarnyba gali imtis veiksmų užtikrinti pagrindines lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų teises. Linkiu sėkmės, pasitikiu jumis, šis Parlamentas reiškia jums savo visapusišką pasitikėjimą.

  Edward McMillan-Scott (ALDE). - Ponia pirmininke, kalbu kaip už demokratiją ir žmogaus teises atsakingas Europos Parlamento Pirmininko pavaduotojas ir noriu padėkoti L. Andrikienei už puikų pranešimą.

Savo kalboje baronienė C. Ashton minėjo naująsias EITV struktūras – arba vis dėlto neminėjo. Prieš daugelį metų įsteigdamas Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę maniau, kad, siekiant įtvirtinti žmogaus teises ir demokratiją, tai reikalinga struktūra. Ją vis dar turime. Beje, Komisija norėjo ją panaikinti ir su žmogaus teisėmis bei demokratija susijusius klausimus integruoti į visas išorės programas. Baronienė C. Ashton savo kalboje nemini integravimo, bet bijau, kad kalbėdama apie ploną sidabrinį siūlą, kuris galėtų nutrūkti po pirmojo patempimo, ji turi omenyje tam tikrą juvelyrinę užsienio politiką. Manau, turime siekti daugiau. Pageidautume matyti – kaip pagrįstai minėjo kiti viso Parlamento atstovai – EIVT veikiantį žmogaus teisių ir demokratijos direktoratą ir galbūt – specialųjį įgaliotinį.

Kaip ir H. Hautala, pastarąją savaitę lankiausi Osle, todėl norėčiau pasidalinti mintimis vienu aspektu. Ten buvo maždaug tūkstantis žmonių (sėdėjau už N. Pelosi) iš abiejų Atlanto vandenyno pusių: politikai, diplomatai, valstybės tarnautojai, NVO atstovai, laimingai susitelkę aplink Europos Sąjungą. Plojimai atsistojus buvo vieningi, niekas nemojavo, niekas nedemonstravo kitokio požiūrio. Visi atsistodavo, nes mes – Vakarų pilietinė visuomenė gynėme savo principus. Todėl ateityje ES, naudodamasi savo švelniąja galia, taip pat privalės numatyti savo principus. Tikimės, baroniene C. Ashton, kad jūs juos pasiūlysite.

  Tomasz Piotr Poręba (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, L. Andrikienės pranešimas išties ilgas, bet esu tvirtai įsitikinęs, kad jame neišsemiamos visos su pagarba žmogaus teisėms pasaulyje 2009 m. susijusios temos. Jame ypač mažai vietos skirta vis didesnį mastą įgaunančiam krikščionių persekiojimui, kuris jau vykdomas ne tik trečiosiose šalyse, bet ir Europoje. Europos Sąjunga turi pakankamai politinių ir diplomatinių priemonių, kad užkirstų kelią šiam reiškiniui ir kategoriškai bei ryžtingai jį pasmerktų.

Kitas klausimas, dėl kurio Europos Sąjunga turėtų netylėti, susijęs su pagarba žmogaus teisėms Rusijoje. Man atrodo, kad bendradarbiavimo susitarimas, dėl kurio šiuo metu vyksta derybos su Rusija, yra puiki dingstis tvirtai ir ryžtingai kelti klausimą dėl žmogaus teisių gerbimo šioje šalyje. Negalime pamiršti Rusijoje persekiojamų žmonių – politikų, nevyriausybinių organizacijų atstovų ir verslininkų, kurie persekiojami tik dėl to, kad turi drąsos ir stiprybės reikalauti tiesos apie savo šalyje vykstančius procesus.

  David Campbell Bannerman (EFD). - Ponia pirmininke, visi vieningai smerkdami akivaizdžius žmogaus teisių pažeidimus tokiose šalyse kaip Iranas ir Kinija privalome imti atskirti juos nuo aiškiai perlenktos ES skatinamos žmogaus teisių pramonės. Visuomenė šiuo metu užliūliuota žmogaus teisių šventės. Į Lisabonos sutartį įtraukta ES pagrindinių žmogaus teisių chartija; netoliese veikia Europos Žmogaus Teisių Teismas, kuris siekia suteikti balsavimo teisę britų kaliniams – net žudikams ir pedofilams. Esama plataus masto ES teisių į užimtumą ir amerikietiško masto teisių į žalos atlyginimą, taip pat nacionalinių teisės aktų, pvz., pražūtingas JK žmogaus teisių aktas, pagal kurį Jungtinėje Karalystėje leidžiama likti užsienio teroristams ir nusikaltėliams, nes jų teisės dabar laikomos svarbesnėmis už dorų piliečių, kuriems jie kelia grėsmę.

Tiesa yra ta, kad kilnūs žmogaus teisių tikslai dažnai paskęsta giliame šulinyje, kuriame tūnantys milijonieriai teisininkai dar labiau pelnosi gindami netikras teroristų, nusikaltėlių ir gobšuolių teises. Tai turi liautis.

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Ponia pirmininke, aktyvesni ES veiksmai žmogaus teisių srityje ir tai, kad krikščionių mažumos persekiojimo ir diskriminacijos klausimui šiuose pranešimuose skiriamas ypatingas dėmesys, yra žingsnis teisinga linkme. Krikščionys nuožmiai persekiojami daugelyje valstybių, o kai kurios iš jų palaiko glaudžius santykius su ES. Tokių pavyzdžių rasime Egipte, Irane, Irake ir, žinoma, Turkijoje, kur krikščionys kai kuriais atvejais kovoja tiek už ekonominį, tiek už fizinį išlikimą. Mums nereikia naujo posto – numatomos specialiojo žmogaus teisių įgaliotinio pareigybės, kad priverstume šias valstybes būti tolerantiškesnes ir apsaugoti savo mažumas. Įsteigus pareigybę tik be reikalo padidėtų išlaidos, o veiksmingumas nebūtų užtikrintas, nes ir taip turime pakankamai priemonių daryti spaudimą. Privalome imtis ypatingų priemonių. Privalome užtikrinti, kad ES nepasirašytų jokių sutarčių ir neskirtų jokios finansinės paramos, nesusietos su įsipareigojimais gerbti žmogaus teises ir ginti mažumas, ypač krikščionių.

Ponios ir ponai, finansiniai argumentai labai svarūs, ypač kai nėra paveikūs žmogiškieji. Svarbiausia, kad jie gerai suprantami visame pasaulyje.

  Kinga Gál (PPE). – (HU) Ponia pirmininke, baroniene C. Ashton, pirmiausia leiskite padėkoti kolegei L. Andrikienei už puikų darbą. Dėl rekordines apimtis pasiekusių pakeitimų pasiūlymų jai ant pečių gulė sunki našta, kurią ji pakėlė lengvai ir labai elegantiškai, todėl buvo parengtas itin geras pranešimas. Džiaugiuosi galėdama pažymėti, kad pranešime atkreipiamas dėmesys į pažeidžiamiausias grupes, kurias reikia labiau saugoti, pvz., vaikus, vietos gyventojus ir tautines mažumas. Labai tikiuosi, kad pranešime teikiami pasiūlymai dėl Išorės veiksmų tarnybos struktūros ir būsimojo vyriausiojo žmogaus teisių įgaliotinio bus priimti geranoriškai. Tikimės, jog vyriausioji įgaliotinė C. Ashton pasieks, kad naujojoje struktūroje žmogaus teisėms būtų skirta ypatinga vieta ir kad būtų sudaromos ne tik būtinos organizacinės sąlygos, bet ir visa Išorės veiksmų tarnybos veikla semtųsi įkvėpimo iš į ją įtraukiamų žmogaus teisių aspektų.

Lisabonos sutarties dvasia suteikė naują progą, kuria pasinaudodami turėsime labiau stengtis ir šioje srityje, todėl neturėtume leisti, kad nesugebėdami vadovautis šia dvasia pakenktume ES patikimumui. Būdama pranešėja pagrindinių teisių Europos Sąjungoje tema, esu ypač patenkinta, kad ši diskusija Parlamento plenarinėje sesijoje pradedama tuo pat metu ir kad šiandien patvirtintu pranešimu dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje, kaip ir dabar svarstomu pranešimu dėl žmogaus teisių, siunčiama žinia, kad pagrindinių ir žmogaus teisių apsaugai bei laikymuisi ir vengimui taikyti dvejopus standartus teikiame vienodą svarbą tiek ES, tiek už jos ribų.

  Marek Henryk Migalski (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, džiaugiuosi dėl dviejų dalykų. Pirmiausia, kad žmogaus teisės tapo neatsiejama Europos išorės veiksmų tarnybos veiklos dalimi, ir tai – labai sveikintina. Reikėtų pasinaudoti Europos išorės veiksmų tarnybos struktūromis siekiant visame pasaulyje skleisti žmogaus teises ir apsaugoti jų gynėjus. Kitas man patinkantis dalykas yra šis: man, delegacijos ES delegacijos ryšiams su Rusija nariui, labai malonu matyti, kad kai kurios šio pranešimo dalys skirtos pagarbai žmogaus teisėms Rusijoje ir ypač kad minimi žmogaus teisių gynėjai. Rusijos kovotojams už žmogaus teises parama iš Strasbūro ir Briuselio ypač svarbi, todėl manau, kad šis pranešimas nusipelno paramos vien už tai, kad jame taip pagarbiai atsiliepiama apie šiuos žmones. Manau, turėtume judėti šia kryptimi, ir raginu C. Ashton jos laikytis.

  Bogusław Sonik (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, diskusijos dėl pranešimo apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje sutapo su liūdnais įvykiais, patvirtinančiais, kad žmogaus teisės yra nuolat pažeidinėjamos. Nobelio taikos premijos ir Sacharovo premijos laureatams Liu Xiaobo ir Guillermo Fariñasui nebuvo leista atsiimti savo apdovanojimų, nes jų šalis valdantys režimai nedavė leidimų išvykti. Irako vyskupo vakar dienos apsilankymas Europos Parlamente patvirtina, kad vis dar esama rimtų su religinių grupių persekiojimu susijusių problemų. Krikščionių persekiojimais Artimuosiuose Rytuose, įskaitant neseniai įvykdytą teroristų išpuolį Bagdado katedroje, parodoma, kad atsiranda naujų pagrindinių teisių pažeidinėjimo būdų, todėl Europos Sąjunga turėtų deramai ir veiksmingai į juos reaguoti.

Norėčiau prisijungti prie tų, kurie ragina Europos Parlamento Pirmininką Jerzy Buzeką teikti pirmenybę Irako krikščionių saugumo problemai. Negalime taikstytis, kad su krikščionimis būtų elgiamasi kaip su antrarūšiais piliečiais. Kaip galime tęsti stojimo derybas su Turkija, jei vienintelė krikščioniška seminarija šalyje ir toliau lieka uždaryta? Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, pasitelkiant Europos Sąjungos diplomatiją atsiranda galimybė pagerinti Europos Sąjungos veiklą žmogaus teisių srityje. Šioje veikloje reikėtų susitelkti į tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimą ir saugumo lygio didinimą. Demokratinių vertybių ir žmogaus teisių sklaida turėtų tapti svarbiausiais nuoseklios Europos Sąjungos užsienio politikos principais.

  Iva Zanicchi (PPE) . – (IT) Ponia pirmininke, baroniene C. Ashton, ponios ir ponai, būdama Vystymosi komiteto pirmininko pavaduotoja, dalyvauju svarstant daugelio šalių problemas, ypač Afrikoje, kur žmogaus teisės nuolat pažeidinėjamos ir trypiamos kojomis, o kartais ir visiškai pamirštamos.

Tik pastarąjį sekmadienį grįžau iš oficialios viešnagės Kongo Demokratinėje Respublikoje. Be įprastų institucijų lygmens susitikimų, susitikau su šalyje veikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovais ir apsilankiau keliuose centruose, kuriuose jos vykdo savo veiklą. Turiu pasakyti, kai kur dirbama puikiai. Susitikau su aukomis šalyje, kurioje prievartavimai laikomi kariavimo įrankiu, kurioje ginkluoti būriai toliau užsiima masiniais prievartavimais ir sistemingai vykdo kitus nusikaltimus pilietinei visuomenei, ypač prieš moteris, senyvo amžiaus žmones ir vaikus.

Norėjau paminėti Kongo Demokratinės Respublikos pavyzdį, nes man tai pati naujausia patirtis. Apskritai norėčiau paraginti griežtai ir nenuilstamai smerkti brutalius moterų teisių pažeidimus. Tarptautinė bendruomenė privalo skirti kur kas daugiau lėšų kampanijoms apsaugoti moteris nuo prievartavimų ir kitokio pobūdžio smurto, pvz., lyties organų žalojimo, kuris taip pat yra rimtas žmogaus teisių ir moterų fizinės neliečiamybės pažeidimas.

  Barbara Matera (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, baroniene C. Ashton, ponios ir ponai, įkūrus Europos išorės veiksmų tarnybą turime istorinę galimybę spręsti su žmogaus teisėmis ir demokratija susijusius klausimus. Tarnyba privalo užtikrinti, kad ypač pagarba žmogaus teisėms ir jų stiprinimas taptų svarbiausiu įvairių Europos Sąjungos užsienio politikos dalių aspektu.

Pageidautina didesnė Europos Sąjungos delegacijų ir valstybių narių ambasadų sąveika, kad atsižvelgiant į šalių ypatumus būtų rengiamos žmogaus teisių strategijos kiekvienai šaliai atskirai.

Daugelyje pasaulio dalių taikoma mirties bausmė yra viena nežmoniškiausių teisėsaugos formų.

Susirūpinimą kelia mirties bausmės vykdymas Baltarusijoje, vienintelėje Europos šalyje, kurioje vis dar taikoma ši bausmė.

Svarbu padaryti galą žmogaus teisių pažeidimams, nuo kurių kenčia moterys, įskaitant moterų lyties organų žalojimą. Reikėtų pasitelkti visas politines priemones siekiant paremti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kurioje raginama paskelbti tarptautinį moterų lyties organų žalojimo moratoriumą.

Baigdama raginu Komisiją ir Tarybą dėti daugiau pastangų viešinant Europos Sąjungos metinį pranešimą apie žmogaus teisių padėtį.

  Csaba Sógor (PPE). – (HU) Ponia pirmininke, baroniene C. Ashton, norėčiau pabrėžti, kad nepaisant Europos Sąjungos valstybių narių kai kuriose srityse pasiektos beprecedentės integracijos, kodifikuojant žmogaus teises labai atsiliekama nuo kitų tarptautinių organizacijų. Visiškai pritariu pareiškimui, kuriame valstybės narės raginamos pasirašyti ir ratifikuoti visas pagrindines Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos žmogaus teisių konvencijas bei jų papildomus protokolus. Tarp jų norėčiau pabrėžti Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją ir Europos regioninių ir mažumų kalbų chartiją, kurios galėtų tapti pavyzdžiu ateityje ES pasirašant Žmogaus teisių konvenciją. Manau, kad taip pat svarbu geriau koordinuoti žmogaus teisių srityje veikiančių tarptautinių organizacijų darbą ir šis koordinavimas galėtų tapti vienintele garantija įtvirtinant nustatytas teises ir pareigas.

  Maria Eleni Koppa (S&D). – (EL) Ponia pirmininke, Europos Sąjunga žmogaus teises pasaulyje gina laikydamasi savo principų ir vertybių. Vis dėlto reikia dar daug nuveikti, nes įsigaliojus Lisabonos sutarčiai šioje srityje tapome veiksmingesni. Čia, Europos Parlamente, visi esame įsitikinę, kad reikia tęsti savo veiklą padedant žmogaus teisių gynėjams. Deramas turimų priemonių taikymas galėtų tapti jų apsaugos pagrindu. Didžiausią pirmenybę būtina teikti visų tarptautinių konvencijų prieš kankinimą ir visas kitas nežmoniško elgesio formas ratifikavimui. Įtraukdami žmogaus teisių straipsnį į visus prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis ir stebėdami, kaip jo laikomasi, turėtume savo rankose pagrindines priemones daryti spaudimą, todėl turime to reikalauti. Manau, atskirai reikėtų paminėti labai svarbią moterų ir mergaičių teisių apsaugą, įskaitant būtinybę saugoti jų lytinę ir reprodukcinę sveikatą.

  Antonyia Parvanova (ALDE). - Ponia pirmininke, dalyvaudama šios dienos diskusijoje dėl žmogaus teisėms ES vidaus ir užsienio politikoje tenkančios vietos, norėčiau atkreipti ypatingą dėmesį į moterų padėtį konfliktų zonose, ypač Konge, Gazoje ir Irane; neturėtume ilgiau žiūrėti pro pirštus į šį klausimą.

Moterys, kaip ir vaikai, labiausiai kenčia nuo visa griaunančių konfliktų padarinių. Neturėtume leisti, kad moterų atžvilgiu vykdomi žmogaus teisių pažeidimai taptų šalutinės svarbos klausimais: ES, vykdydama savo užsienio reikalų ir humanitarinės pagalbos teikimo politiką, turėtų teikti pirmenybę moterų teisių apsaugai. Žmogaus teisių – ypač moterų padėties – svarstymai trečiosiose šalyse dažnai aukojami vardan ekonominių kai kurių ES valstybių narių interesų. Mums reikia ir šiandien mes reikalaujame tinkamų ir konkrečių žingsnių, kad, atkreipiant ypatingą dėmesį į moterų teises, ES principai jos vidaus ir išorės veikloje taptų veiksminga žmogaus teisių stiprinimo priemone.

  Rui Tavares (GUE/NGL). – (PT) Ponia C. Ashton, kaip jaučiatės, kai Prancūzijos ir Portugalijos vyriausybės jų sostinėse lankantis aukšto rango asmenims iš Kinijos užkerta kelią demonstracijoms, kad pastarieji, viešėdami tose šalyse, jų nepamatytų? Ar pasiūlymas turėti vyriausiąją įgaliotinę nebuvo skirtas tam, kad Europa žmogaus teisių klausimais užsienyje, pvz., Kinijoje, galėtų kalbėti vienu balsu? Ar nemanote, kad taip kalbama daugiau nei vienu balsu?

Smalsumo vedamas noriu pasiteirauti, kodėl visą laiką sėdite šalia Tarybos atstovų? Kokia filosofine ar konstitucine teorija pagrįstas toks pasirinkimas? Trečiasis klausimas: norėčiau, kad mūsų Europos diplomatai žmogaus teisių klausimams kiekvieną dieną teiktų pirmenybę, ne antrojo, trečiojo ar ketvirtojo, bet aukščiausiojo būtinumo pirmenybę. Ką ketinate daryti, kad kai kurie mūsų diplomatai žmogaus teisių klausimams kasdien skirtų visą savo darbo laiką? Ar nevertėtų, kaip jau siūlė keli kolegos, įsteigti nuolat už šią sritį atsakingą direktoratą?

  Andrew Henry William Brons (NI). - Ponia pirmininke, kai šį rytą klausėmės G. Fariñaso balso įrašo iš Kubos, man padarė įspūdį tai, kad jis save ir savo kolegas pavadino „nesmurtine“ opozicija Kubos režimui. Manau, kad ypač svarbu gerbti žmones, kurie nei patys imasi smurto, nei kitus ragina jo imtis.

Vis dėlto, prieš imdami veidmainiauti šia tema, privalome pripažinti, kad kai kuriose ES šalyse tokie žmonės kaip, pvz., Nyderlanduose Geert Wilders, yra persekiojami už disidentines politines pažiūras ar akademiniais klausimais skleidžiamas ereziškas nuomones, nors visiškai nekursto smurto. Negana to, Belgijoje buvo uždrausta nieko bendra su smurtu neturinti politinė partija. Vokietijoje bandymas uždrausti partiją Konstituciniame Teisme žlugo tik todėl, kad paaiškėjo, jog valstybės pareigūnai suklastojo įrodymus. Jungtinėje Karalystėje valstybės institucija, akivaizdžiai siekdama mus uždrausti, iškėlė civilinę bylą mūsų partijai.

  Salvatore Iacolino (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, baroniene C. Ashton, ponios ir ponai, žmogaus teisės ir Europos Sąjungos politika stovi kryžkelėje. Žinoma, reikėtų paremti L. Andrikienės pranešimą ir jam pritarti, nes jame konkrečiai vardijama, kokių veiksmų dar reikia imtis. Europos išorės veiksmų tarnyba savo veiklą veiksmingai gali vykdyti labiau pasikliaudama pripažįstamu valstybių narių jautrumu, tačiau mums reikia visapusiškos ir ryžtingos politikos, kuri prireikus galėtų tapti pakankamai kandi.

Privalome nuoširdžiai ginti žmogaus teises: privalome ginti jaunimo, moterų, senyvo amžiaus žmonių, neįgaliųjų, ypatingos religinės ir politinės orientacijos, taip pat skirtingos lytinės orientacijos asmenų teises, lygiai taip pat turime apsaugoti žmonių teisę laisvai reikšti savo mintis. Šiandien Parlamentas vis dėlto patvirtino kai kurias svarbias priemones, todėl manome, kad, plėtojant tvirtą ir konkretų dialogą su trečiosiomis šalimis, galima parengti bet kokią tikslią ir veiksmingą programą, kuria tikrai būtų siekiama apginti žmogaus teises.

  Kyriakos Mavronikolas (S&D). – (EL) Ponia pirmininke, baroniene C. Ashton, malonu klausytis Europos Sąjungos vyriausiosios užsienio reikalų įgaliotinės, nedviprasmiškai teigiančios, kad pritariame pagrindinėms laisvėms bei žmogaus teisėms ir kad būdami Europos Sąjungoje turime kaip įmanydami stengtis apsaugoti visam pasauliui bendrus principus ir laisves, kad galėtume atlikti šį teigiamą vaidmenį.

Žinote mūsų poziciją: labai trokštame atskiros žmogaus laisvių srityje veikiančios tarnybos, tiksliau – norime, kad būtų užtikrinta priežiūra ir paskirti įgaliotiniai. Vis dėlto, baroniene C. Ashton, siūlyčiau žvelgti tiek į vidų, tiek ir į išorę. Būdamas iš Kipro, norėčiau pabrėžti, kad du šimtai tūkstančių Kipro graikų pabėgėlių yra netekę savo pagrindinių žmogaus teisių (gyventi savo namuose), kad Kipro turkų bendruomenė engiama Turkijos okupacijos. Įsteikite savo tarnybą. Patarimas ir prašymas: savo pirmąjį įgaliotinį nusiųskite į Kipro Respubliką.

  Olle Schmidt (ALDE). – (SV) Ponia pirmininke, vienas iš kandidatų gauti Sacharovo premiją – Dawit Isaak vis dar be teismo laikomas Eritrėjos kalėjime. Jis įkalintas jau 3 370 dienų. Prisijungusi prie Europos žmogaus teisių konvencijos, ES turės daugiau galimybių rimtai įrodyti savo įsipareigojimus ginti žmogaus teises už ES ribų.

Raginu jus, baroniene C. Ashton, pasinaudoti šia galimybe padidinti spaudimą Eritrėjai, kad būtų išleistas į laisvę Europos sąžinės kalinys Dawit Isaak. Privalome parodyti, kad esame rimtai nusiteikę, ir turime pasiųsti Eritrėjos prezidentui aiškią žinią. Visose su Eritrėja vykstančiose derybose būtina kelti reikalavimą paleisti Dawitą Isaaką. Reiškiu savo pasitikėjimą jumis. Kaip sakė M. Cashman:

Manau, kad pasitikiu jumis, baroniene C. Ashton.

  Andrzej Grzyb (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti L. Andrikienei už pranešimą. Taip pat noriu pasakyti, kad po Lisabonos sutarties pasikeitė žmogaus teisių padėtis. Kyla klausimas, kaip pasinaudosime šia priemone ne tik atvirai kalbėdami apie žmogaus teises, bet ir įtraukdami atitinkamas nuostatas į kitas sritis, pvz., į įvairių šalių atžvilgiu vykdomą prekybos politiką. Ar žmogaus teisės svarbios mūsų partneriams? Manau, kad reagavimas į Europos Parlamento teiginius, arba, pvz., į šiandien vykusią Sacharovo premijos įteikimo ceremoniją, parodo, kad Parlamento nuomonė svarbi, nes į ją įsiklausoma.

Taip pat norėčiau paminėti krikščionių teises pasaulyje. Man atrodo, kad šiuo metu yra tiek daug krikščionių persekiojimo pavyzdžių, jog privalome ryžtingai į juos reaguoti. Taip pat manau, kad, be kitų organizacijų, svarbu bendradarbiauti su Europos Taryba, JT, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, taip pat su Europos Tarybos ir įvairių valstybių narių ombudsmenais bei atstovais žmogaus teisėms, nes esama labai daug gerų pavyzdžių, kaip jų veikla daro įtaką kintančiam požiūriui į žmogaus teises.

  Kristiina Ojuland (ALDE). - Ponia pirmininke, nors pranešime aprėpiama daug svarbių klausimų, norėčiau paminėti tik Sergejaus Magnickio atvejį. Jo tragedija simbolizuoja daugelį panašių atvejų, kurie taip ir nesulaukė mūsų dėmesio.

Labai svarbu Rusijos valdžios institucijoms leisti aiškiai suprasti, kad tokie įvykiai turi būti tiriami remiantis teisės viršenybės principu. Užuot taip pasielgus, su Sergejaus Magnickio mirtimi susiję tyrėjai ir prokurorai buvo perkelti į aukštesnes pareigas ir apdovanoti.

Tokiais veiksmais nesuvokiamai iškraipomas teisingumas, ir Europos Sąjunga bei jos valstybės narės negali nusukti nuo to akių. Turėtume nepamiršti Rusijos Federacijos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų. Todėl, kolegos, raginu jus pritarti 25 pakeitimui, kuriame siūloma pritaikyti sankcijas 60 su byla susijusių Rusijos pareigūnų, kol nebus tinkamai atliktas Sergejaus Magnickio mirties tyrimas.

  Jacek Protasiewicz, (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, būdamas Žmogaus teisių pakomitečio narys, norėčiau nuoširdžiai padėkoti L. Andrikienei už tikrai gerai parengtą pranešimo projektą. Be to, būdamas Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Baltarusija pirmininkas, esu labai patenkintas, kad pranešime taip pat minima padėtis šioje šalyje. Ypač turiu omenyje nuorodą į tai, kaip Baltarusijoje nuolat ribojama teisė laisvai burtis į asociacijas, įskaitant ir tautinių bei etninių mažumų asociacijas, taip pat varžoma religinių organizacijų veikla.

Džiaugiuosi, kad pranešime minimas laisvės naudotis internetu varžymas ir aplinkybė, kad Baltarusija yra gėdinga šios srities lyderė Europoje. Taip pat tikiuosi, jog šiandien diskusijoje dalyvaujanti C. Ashton dės visas pastangas, kad praėjusiais metais su Baltarusija pradėtas dialogas žmogaus teisių tema atneštų apčiuopiamų rezultatų, ypač siekiant nutraukti žmogaus teisių gynėjų ir nepriklausomų Baltarusijos žurnalistų atžvilgiu vykdomas represijas.

  Heidi Hautala (Verts/ALE). - Ponia pirmininke, norėčiau paminėti mano kolegų jau keltą klausimą, susijusį su krikščionių teisių varžymu. Siekdama nuoseklumo, labai pageidaučiau, kad kolegos vienodai domėtųsi ir kitų religijų atstovų varžomomis teisėmis, nes kitos šalys mums dažnai priekaištauja, kad esame vienpusiški ir šališki, todėl manau, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas tikrai nuosekliai ir patikimai.

Norėčiau, kad pagrindiniu žmogaus teisėmis paremtos ES užsienio politikos orientyru taptų siekis vengti bet kokių dvejopų standartų, ir tikiuosi, kad Europos Parlamentas laikysis šios pozicijos.

Baigdama noriu paklausti baronienės C. Ashton, ar ji ketina atsakyti į daugelį mūsų klausimų dėl naujųjų IVT žmogaus teisių struktūrų, nes jos bus sukurtos labai netolimoje ateityje.

  Catherine Ashton, Komisijos pirmininko pavaduoja-Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai. − Ponia pirmininke, norėčiau visiems padėkoti už jų indėlį į šią diskusiją, kuri, mano nuomone, buvo labai naudinga.

Ar galiu paminėti, kad šiuo metu sėdžiu šalia Tarybos atstovų, tačiau kiek anksčiau šiandien sėdėjau šalia Komisijos? Judu nuo vienų prie kitų, o mes fiksuojame šį judėjimą, kad įsitikintume, jog jis vyksta. Taigi, man sėdint prie Tarybos, jums tereikia mane sučiupti.

Dar kartą norėčiau labai padėkoti L. Andrikienei už atliktą darbą ir pasveikinti ją parengus ypač naudingą pranešimą.

Ketinu atsakyti į trijų skirtingų sričių klausimus. Pradėsiu nuo pačioje pabaigoje pateikto H. Hautalos klausimo, kurį minėjo nemažai kolegų.

Pradžioje noriu pasakyti visiškai aiškiai: kalbu apie prioritetinį žmogaus teisių klausimo įtraukimą, nes gyvenime per dažnai matydavau, kaip žmogaus teisės nustumiamos į organizacijos veiklos pašalį ir svarstomos pavėluotai, pasirenkant visiškai nereikšmingus būdus. Nesakau, kad ES taip elgėsi anksčiau. Sakau, jog esu pasirengusi užtikrinti, kad tai nepasikartotų. Kaip pamatysite iš galutinės struktūros (jos dar nebaigėme kurti), žmogaus teisės joje bus visiškai pripažintos, ketiname užtikrinti, kad struktūroje dirbtų ekspertai, kurių prašė kolegos. Bet nenoriu, kad ši struktūra tūnotų kampe. Noriu, kad ji būtų visos mūsų veiklos dalis: būtų sidabrinis, o ne filigraninis siūlas, tvirtas šviečiantis sidabrinis siūlas, kurį visi pastebėtų. Noriu to pasiekti per savo kadenciją ir 100 proc. esu pasiryžusi mėginti tai padaryti.

Tai užtruks ilgai ir bus dalykų, kurių negalėsime įgyvendinti, kaip pageidaučiau, bet dėsime visas įmanomas pastangas. Vis dėlto man svarbu, kad Parlamentas suvoktų, ką ketinu padaryti, kad ketinu užtikrinti, jog kiekvienas prisiimtų atsakomybę. Taip, reikėtų vykdyti stebėseną, taip, mums reikia praktinės patirties, bet viskas neapsiribos tik keliais IVT darbuotojais. Atsakomybė teks visiems. Tai pirmasis aspektas, kurį norėjau paminėti. Antrasis susijęs su tuo, kad labai greitai pamatysite struktūras, kurioms numatyta atsakomybė. Ji numatyta, kad visi galėtumėte įsitikinti, jog tai mūsų veiklos dalis.

Ketiname pateikti savo siūlymus dėl darbo grupių vadovų skyrimo. Paskirsiu už žmogaus teises atsakingą darbo grupės vadovą ir taip bus galima imti svarstyti iškeltą klausimą, ar sostinės turėtų siųsti savo žmones, ar struktūra turėtų veikti Briuselyje. Šį klausimą spręsime per atitinkamą pokalbį.

Galiausiai dėl struktūrų: jau įvykdėme naujųjų delegacijų vadovų mokymo programą, kurios viena dalis buvo skirta žmogaus teisėms. Jie puikiai suvokia tenkančią atsakomybę ir su šia sritimi siejamus mano ir jūsų lūkesčius. Todėl prašau sutikti, kad žmogaus teisės sudaro pamatinę struktūros dalį, bet esu ryžtingai nusiteikusi pasiekti, kad visi taptų už ją atsakingi.

Antrasis aspektas susijęs su klausimų apimtimi. Pripažįstu tai, ką daugelis minėjo kalbėdami apie religiją, ir sutinku, kad tai svarbus klausimas. Tiesą sakant, jis taip pat buvo svarstomas šią savaitę vykusios Užsienio reikalų tarybos diskusijose.

Kolegos minėjo būtinybę spręsti su moterų, vaikų, taip pat lesbiečių, gėjų, transseksualų ir biseksualų teisėmis susijusias problemas. Įsiklausiau į viską, kas buvo paminėta apie skirtingus žmones ir skirtingas šalis; pagrindinė su žmogaus teisėmis susijusi mintis yra ši: kad jums galiotų šios teisės, privalote tiesiog būti žmogumi. Tokie yra žmogaus teisių kriterijai ir toks bus mūsų požiūris į juos Išorės veiksmų tarnyboje. Žmogaus teisės priklauso visiems.

Trečiasis aspektas, kurį norėjau paminėti, šiek tiek susijęs su kai kuriais dabar ryškėjančiais reikalais, kuriuose dalyvaujame ir mes. Tai ypač pasakytina apie dalį mūsų tarptautinės veiklos. Keturios šalys šiais metais pripažino ir ratifikavo Tarptautinio baudžiamojo teismo statutą. Tai labai svarbu, kadangi mes prie to prisidėjome: asmeniškai parašiau visų statuto dar neratifikavusių šalių ministrams laiškus, ragindama ratifikuoti. Tos šalys tiesiogiai reagavo į mūsų prašymą ir ratifikavo statutą.

Taip pat paminėčiau svarbų bandymą JT Generalinės Asamblėjos komitete pamėginti užsitikrinti didesnę paramą mirties bausmės moratoriumui. Manau, kad tai pagrindinė ir svarbiausia mūsų privalomos vykdyti veiklos dalis. Ji visuotinės svarbos, ja visi tikime, ir tai – būdas siekti pažangos ją įgyvendinant.

Taigi, trys sritys: pirma, turime sukurti tinkamas struktūras ir užtikrinti, kad žmonės žinotų ir suprastų savo veiklos esmę; antra, turime užtikrinti, kad vykdydami savo veiklą žmogaus teisių srityje atsižvelgtume į visų problemas; trečia, turime ieškoti būdų, kaip pakeisti padėtį.

Paskutinė pastaba apie tai, kad, atlikdami peržiūrą, labiausiai turėtume ieškoti praktiškų ir naujoviškų būdų savo siunčiamoms žinioms perteikti. Noriu, kad būtume tikrai kūrybingi dirbdami su vietos žmonėmis skirtingose šalyse, kuriose susitinkame su žmogaus teisių gynėjais, – aš susitinku su jais kad ir kur vykčiau. Noriu, kad būtume naujoviški ir išradingi ieškodami naujų būdų, kaip kelti žmogaus teisių klausimus, naujų būdų, kuriais būtų siekiama daugiau nei tik kokiam įvykiui atsitikus skelbiami svarbūs mano, 27 valstybių narių ir Europos Sąjungos institucijų pareiškimai. Svarbu rasti būdų, kuriuos pasitelkę galėtume daryti viską, kas įmanoma, kad išspręstume problemas. Svarbu, kad pasitelkę pavienius asmenis, organizacijas ir kolektyvinę valią sugebėtume tikrai pakeisti padėtį.

PIRMININKAVO: Isabelle DURANT
Pirmininko pavaduotoja

  Laima Liucija Andrikienė, pranešėja. − Ponia pirmininke, pirmiausia noriu pasakyti, jog man pranešė, kad mano kalbos vertimas į anglų kalbą nebuvo tikslus, todėl labai dėl to apgailestauju. Tik pasibaigus šiai diskusijai nedelsdama pati išversiu savo kalbą į anglų kalbą ir išsiųsiu visiems susijusiems kolegoms, taip pat − vyriausiajai įgaliotinei.

Antra, norėčiau padėkoti visiems šios dienos diskusijose dalyvavusiems kolegoms už jų teigiamus vertinimus ir kritines pastabas. Be kita ko, norėčiau atkreipti kolegų F. Obermayrio ir T. Porębos, kurie minėjo krikščionių mažumas įvairiose šalyse ir teigė, kad šis klausimas neįtrauktas į pranešimą, dėmesį į 126 punktą. Vienas pranešimo skyrius skirtas religijos laisvei, krikščionių mažumos taip pat minimos kai kuriuose atkiruose punktuose.

Baigdama norėčiau patikinti baronienę C. Ashton, kad Parlamentas ir toliau atidžiai stebės Europos išorės veiksmų tarnybos veiklą ir kritiškai vertins neveiklumą ar veiksmus, žmogaus teisių srityje nedarančius jokio poveikio. Šių metų pranešime aiškiai teigiame, jog esame nepatenkinti, kad ES vis dar nėra nustačiusi aiškių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti su žmogaus teisių sritimi susijusių veiksmų rezultatus. Taip pat pareiškėme nusivylimą dėl nepakankamos pažangos plėtojant dialogus ir konsultacijas žmogaus teisių klausimais.

Baroniene C. Ashton, Parlamentas nuėjo ilgą kelią, kad galėtų susitarti žmogaus teisių klausimais, ypač – pačiais kebliausiais. Tai rodo, kad Parlamentas yra vieningas skatindamas demokratiją ir žmogaus teisių apsaugą pasaulyje. Tai taip pat rodo, kad baigėsi tie laikai, kai Parlamentas vien plojimais pritardavo Komisijos ir Tarybos pasiūlymams. Dabar Parlamentas žmogaus teisių srityje tapo rimtu žaidėju. Visi šios srities veikėjai turės tai įsidėmėti.

Norėčiau padėkoti visiems dalyvavusiems šiose diskusijose.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Ponia pirmininke, aktyvesni ES veiksmai žmogaus teisių srityje ir tai, kad krikščionių mažumos persekiojimo ir diskriminacijos klausimui šiame pranešime skiriamas ypatingas dėmesys, yra svarbus žingsnis teisinga linkme.

Krikščionys vis dar nuožmiai persekiojami daugelyje valstybių, o kai kurios iš jų palaiko glaudžius santykius su ES. Galiu pateikti pavyzdžių: Egipte, Irane, Irake ir Turkijoje krikščionys kovoja ekonominėmis ir fizinėmis priemonėmis, kad tik galėtų išlikti.

Nereikia naujos numatomos specialiojo žmogaus teisių įgaliotinio pareigybės, kad paragintume ar netgi priverstume šias valstybes būti tolerantiškesnes ir apsaugoti savo mažumas. Įsteigus šią pareigybę tik be reikalo padidėtų išlaidos, o veiksmingumas nebūtų užtikrintas.

Turime pakankamai priemonių daryti spaudimą plėtodami verslo interesus ir pasirašydami tarptautinės prekybos sutartis. Privalome imtis ypatingų priemonių. Privalome užtikrinti, kad ES nepasirašytų jokių sutarčių ir neskirtų jokios finansinės paramos, nesusietos su įsipareigojimais gerbti žmogaus teises ir ginti mažumas, ypač krikščionių.

Finansiniai argumentai yra vieni svarbiausių ir suprantami visame pasaulyje.

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu. – (PL) Žmogaus teisių gerbimas yra vienas demokratijos ramsčių ir pagrindinė vertybė, kuria grindžiama Europos Sąjungos idėja. Todėl Europos Sąjungos ir mūsų Parlamento veikloje žmogaus teisėms tenka ypatinga vieta. Šiame metiniame pranešime apie žmogaus teisių padėtį Europos Parlamentas pabrėžia savo įsipareigojimą ginti šias teises visame pasaulyje. Nuo 1988 m. Parlamentas teikia Sacharovo premiją itin pasižymėjusiems kovojant už žmogaus teises asmenims ir organizacijoms. Šią savaitę įteiksime premiją šių metų laimėtojui.

Atsižvelgdama į 2009 m. pranešimą, raginu valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti visas pagrindines su pagarba žmogaus teisėms susijusias JT ir Europos Tarybos konvencijas. Siekdami veiksmingai kovoti su žmogaus teisių pažeidimais visame pasaulyje, turime veikti kartu, vadovaudamiesi šioje srityje taikomais tarptautinės teisės principais. Todėl žmogaus teisių gynimo lyderei Europos Sąjungai svarbu, kad jos valstybės narės laikytųsi tarptautinių šios srities įsipareigojimų.

Negalinčių apsiginti vaikų teisių negerbimas vertas ypatingo pasmerkimo. Todėl pasisakau už tai, kad būtų visiškai uždraustas vaikų darbas ir skiriama papildomų lėšų kovoti su vaikų išnaudojimu juos įdarbinant. Siaubinga, kad XXI a. pasaulyje yra 215 mln. verčiamų dirbti vaikų, įskaitant 115 mln., turinčių dirbti sunkų vergišką darbą. Negalime leisti, kad dėl ekonomikos krizės šių vaikų padėtis dar pablogėtų.

  Indrek Tarand (Verts/ALE), raštu. – (FR) Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas šiandien patvirtino sankcijas su S. Magnickio byla ir jo mirtimi susijusiems Rusijos pareigūnams. Rusija, būdama valstybe, kurioje neveikia teisės viršenybė ir nuolat nepaisoma žmogaus teisių, nenusipelno Prancūzijos jai skiriamo dėmesio. Todėl griežtai smerkiu Prancūzijos įvykdytą „Mistral“ klasės karo laivo pardavimą Rusijai ir apgailestauju dėl tokio poelgio.

  Traian Ungureanu (PPE), raštu. – L. Andrikienės pranešimas – žingsnis teisinga linkme. ES ir Rusijos santykiai iš tiesų ypatingi, tokie jie ir turėtų likti, bet neturėtų tapti neįprastai ypatingi. Rusija saistoma savo pačios įsipareigojimų ginti žmogaus teises ir apsaugoti savo piliečius nuo valstybės savivalės. Pranešime minimu S. Magnickio atveju pratęsiama A. Politkovskajos, N. Estemirovos ir A. Barburovos nužudymų serija. Tai sistema, o ne tragiškų atsitiktinių įvykių, kurių negali kontroliuoti Rusijos teismų sistema, seka. Po kiekvieno tokio nužudymo Rusijos valdžia kartoja pasauliui, kad šį kartą kaltieji tikrai būsią surasti ir nubausti. Kokių turime rezultatų? Nulis, nieko! Rusijos Valstybės Dūma net apkaltino Europos Parlamentą kišimusi į Rusijos vidaus reikalus ir pasitelkė pluoštą melagingų argumentų, kad apšmeižtų L. Andrikienės pranešimą. Jei Europa nori išsaugoti savo, kaip demokratijos ir žmogaus teisių gynėjos, reputaciją, reikia patvirtinti tokį L. Andrikienės pranešimą, koks yra teikiamas, nedarant ypatingų nuolaidų Rusijai dėl jos nuolat vykdomų pažeidimų. Kanados Parlamentas jau patvirtino rezoliuciją, kurioje pritariama siūlymui su S. Magnickio byla susijusių asmenų atžvilgiu taikyti kelionių draudimą ir įšaldyti jų banko sąskaitas. Turėtume pasekti šiuo pavyzdžiu ir nusiųsti Rusijai aiškią ir nedviprasmišką žinią. To jau pakaks!

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE), raštu. – Nuolatinės Europos Sąjungos pastangos ginti žmogaus teises visame pasaulyje atnešė didelių dividendų, todėl globalizacijos laikotarpiu privalome dar labiau stengtis. Reikia pripažinti, kad tai lėtas ir kartais nuobodus procesas, bet svarbu stengtis užsibrėžti platesnio masto tikslus ir ieškoti realių scenarijų siekiant parengti veiksmingas strategijas. Be to, norėčiau pareikšti savo paramą siekiams apsaugoti žmogaus teisių gynėjus ir priimti politinius sprendimus, kuriais būtų užtikrinama nuolatinė demokratijos sklaida tose šalyse, kuriose dar turi įvykti atitinkami pokyčiai. Kaip parodė pastarųjų Nobelio ir Sacharovo premijų laureatų istorijos, šių žmogaus teisių gynėjų apsauga yra itin svarbi ir šios priemonės yra žingsnis siekiant šio tikslo. Parlamento pastangos skleisti demokratiją ir ginti žmogaus teises toliau tobulėja, ir šių dienų globaliame pasaulyje neteisingumo atvejai išaiškėja daug greičiau. Galėdami naudotis informacija, turime geresnes sąlygas vykdyti stebėseną ir galime greičiau reaguoti į įvykius pasaulyje. Todėl turime pasinaudoti šiais privalumais ir toliau stengtis užtikrinti, kad visi žmonės galėtų naudotis pagrindinėmis teisėmis, kurias mes taip stengiamės išsaugoti.