Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2217(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0333/2010

Pateikti tekstai :

A7-0333/2010

Debatai :

PV 15/12/2010 - 16
CRE 15/12/2010 - 16

Balsavimas :

PV 16/12/2010 - 6.5
CRE 16/12/2010 - 6.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0490

Posėdžio stenograma
Trečiadienis, 2010 m. gruodžio 15 d. - Strasbūras Tekstas OL

16. Naujoji Afganistano strategija (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkė. (FR) – Kitas klausimas – Užsienio reikalų komiteto vardu P. Arlacchi pateiktas pranešimas dėl naujos Afganistanui skirtos strategijos (2009/2217(INI))(A7-0333/2010).

 
  
MPphoto
 

  Pino Arlacchi, pranešėjas. Ponia pirmininke, šio Parlamento užsienio reikalų komitetas virtualiai vieningai pritarė šiandien aptariamam pranešimui. Tai vienerių metų komandinio darbo, kuriam vadovavau ir kuris pagrįstas plataus masto konsultacijomis Kabule ir Briuselyje, rezultatas.

Šiuo pranešimu bandoma paaiškinti paradoksą, kodėl tiek mažai pasiekta Afganistane, nepaisant devynerius metus trukusio tarptautinio dalyvavimo? Nuo 2001 m. toje šalyje vykdomos karinės operacijos kainavo daugiau nei 300 mlrd. EUR ir pareikalavo kelių tūkstančių žmonių gyvybių, o mažiausiai dar 40 mlrd. EUR buvo išleista civilių reikalams – iš viso tai 30 kartų daugiau nei dabartinis BVP.

Nepaisant šių didžiulių pastangų, Afganistanas vis dar pirmauja pagal narkotinių medžiagų gamybos mastą. Tai vis dar viena skurdžiausių šalių pasaulyje, kurioje daugumos afganistaniečių gyvenimas trumpas, žiaurus ir blogas, kaip buvo mūsų žemyne prieš penkis šimtmečius. Vien jau per gimdymą mirštančių moterų yra daugiau žuvusių nei per karą: daugiau nei 20 tūkst. per metus, palyginti su 2300 žuvusių per karą. Šio paradokso paaiškinimas nėra paprastas. Turi būti atsižvelgiama į opijaus problemą ir maištininkų galingumą, taip pat į tikėjimą greita karine pergale, kuris vyravo pirmaisiais tarptautinės bendruomenės dalyvavimo metais. Dar daugiau, pervertintas centrinės vyriausybės teisėtumas, taip pat tarptautinės paramos šalies reorganizavimui veiksmingumas.

Šiame pranešime nebandoma supaprastinti visų šių problemų. Jame visapusiškai pripažįstamas uždavinys, ir šiuo dokumentu bandoma pasiūlyti naujų mūsų politikos krypčių. Pranešime šis klausimas aptariamas iš Europos Sąjungos pozicijos. Tai reiškia, kad Afganistano krizė svarstoma neatsižvelgiant tik į Amerikos siekius. Svarbios Europos Sąjungos vertybės ir principai. Jais daroma įtaka tam, kaip Afganistano problemą suvokia Europos Sąjungos piliečiai, o jie iš esmės nepritaria kariniam sprendimui, nes daugiau nei prieš 65 metus atsisakėme idėjos, kad karas ir svetimų šalių okupacija yra geras sprendimas.

Šiandien ES karą vertina neigiamai, o šiuo pranešimu šis požiūris išreiškiamas. Kalbant apie šį konkretų Afganistano klausimą, ES piliečiai tvirtai pritaria požiūriui dėl civilių gyventojų poreikių tenkinimo siekiant išvengti jėgos panaudojimo. Mes nesame naivūs; tai nėra, kaip buvo pasakyta, nelygių jėgų susidūrimas. Vadinasi, tokiai kaip Afganistano krizei, kuri negali būti įveikta pernelyg supaprastintu sprendimu ir protavimu, taikoma pagrindimo, žmogiško solidarumo galia.

Šiame pranešime siūloma strategija, iš kurios nėra pašalintas ribotas priverstinių priemonių naudojimas. Afganistano žmonių apsauga nuo teroristų ir nusikalstamų puolimų yra vystymosi prielaida, ir šis Parlamentas mano, kad taikos palaikymo operacijų, daugiašalės diplomatijos, vietos taikos derybų, veiksmingų skurdo mažinimo priemonių, demokratinių institucijų įsteigimo ir moterų teisių apsaugos derinimas yra naujos, sėkmingos strategijos Afganistane labiau nei kur kitur pagrindas.

Tikiuosi, kad naująja sistema bus tiksliai įgyvendinta čia pateikta strategija, ir pasinaudosiu šia galimybe paraginti baronienę C. Ashton to siekiant prisijungti prie Parlamento.

 
  
MPphoto
 

  Catherine Ashton, Komisijos pirmininko pavaduotoja-Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai. Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau pagerbti Richardą Holbrooke’ą, atsidavusį diplomatą, taikos šalininką ir žmogų, kurį didžiuodamasi vadinau draugu. Noriu pagerbti gerbiamą narį P. Arlacchi už jo išsamų pranešimą ir atliktą darbą, dėl kurio per keletą pastarųjų mėnesių šiame Parlamente kilo daug diskusijų. Laukiu bendro mūsų darbo su juo ir kitais kolegomis Parlamente ateinančiais mėnesiais, nes pasiekėme, kaip aš vadinu, svarbiausią mūsų dalyvavimo Afganistane etapą.

Kaip sakė P. Arlacchi, Afganistane kilusios problemos tam tikra prasme įtaką daro mums visiems. Žiaurus ekstremizmas plinta už regiono ribų. Afganistane auginami narkotiniai augalai ir gaminami narkotikai patenka į Europos gatves. Mūsų dalyvavimą skatina siekis užkirsti kelią tam, kad Afganistanas taptų teroristų ir nusikalstamų veiklų prieglobsčiu. Tačiau taip pat svarbu skatinti geresnę, saugesnę ir labiau klestinčią ateitį Afganistano žmonėms. Be jos nebus jokio sprendimo.

Reaguodama į šiuos į šiuos uždavinius, pirmiausia noriu pasakyti, kaip daugybę kartų daugybėje vietų jau sakiau, kad Europos Sąjunga ilgai veiks Afganistane. Turime paramos programą iki 2013 m. – ir, esu tikra, dar ilgiau – ir jau padidinome pradinę savo paramą iki 200 mln. EUR per metus, kuri padidinta nuo anksčiau buvusių 150 mln. EUR per metus.

Šiomis lėšomis galime toliau remti sveikatos ir socialinę gerovę, taip pat valdymą ir teisinės valstybės principą, o nepaisydama to, kad pirmiausia nerimaujame dėl saugumo, manau, mums pavyko pasiekti keletą pastebimų rezultatų svarbiausiuose socialiniuose sektoriuose.

Šiame Parlamente jau kalbėjau apie sveikatos sektorių, kuriame, pvz., 80 proc. šalies gyventojų dabar turi galimybę gauti pirminę sveikatos priežiūrą, palyginti su mažiau nei 10 proc. 2001 m. Tiesa ir tai, kad sveikatos rodikliai Afganistane vis dar vieni blogiausių pasaulyje, todėl dar daug turime nuveikti. Tai sakome remdamiesi JT duomenimis: palyginti su 2001 m., Afganistane kasmet miršta 40 tūkst. kūdikių mažiau, ir taip yra dėl smarkiai pagerintos nėščiųjų priežiūros.

Taip pat ir toliau teikiame kiek įmanoma daugiau savo paramos per Afganistano valdžios struktūras, siekdami užtikrinti, kad Afganistano lyderiai būtų įtraukti į reformos procesą. Apie 50 proc. mūsų paramos teikiama arba remiantis nacionalinėmis programomis, arba naudojantis patikos fondais, kuriais tiesiogiai remiama Afganistano valdžia. Tai naudinga siekiant rėmėjų koordinavimo, vietos gebėjimų stiprinimo ir Afganistano savarankiškumo stiprinimo. Tai geras pavyzdys daugybei kitų rėmėjų.

Tačiau visada įmanoma gerinti tarptautinį koordinavimą. Turime imtis daugiau veiksmų ir geriau juos vykdyti. Atsižvelgdamas į Europos Sąjungos veiksmus, manau, padarėme tikrą pažangą, kuri labai paspartinta prisijungus mūsų naujam ES delegacijos specialiajam įgaliotiniui Vygaudui Ušackui, kuris balandžio mėn. lankėsi Afganistane.

Mūsų politinė pozicija labiau suderinta, sustipriname savo vystymosi veiklos koordinavimą ES viduje remdamiesi veiksmų planu dėl Afganistano ir Pakistano, kurį praėjusių metų spalio mėn. patvirtino Ministrų Taryba.

Veiksmų plane įtvirtinamos priemonės, kurios naudojamos bendrai ir atskirų valstybių narių, laikantis mūsų politikos prioritetų, pirmiausia patvirtintų Kabulo konferencijoje, kurioje dalyvavau liepos mėn.

Mūsų pastangų ir mūsų požiūrio suderinimas yra svarbiausias plano aspektas. Jame nustatomos sritys, kuriose, mūsų kaip Europos Sąjungos nuomone, planas bus veiksmingiausias. Iš tiesų praėjusią savaitę Briuselyje man pirmininkaujant Europos Sąjungos vystymosi ministrai aptarė būtent šiuos klausimus.

Tam tikra prasme taip pereinu prie svarbiausio aspekto, kurį noriu šiandien pabrėžti, būtent pirmenybę turime teikti mūsų dabartinių strategijų įgyvendinimui. Yra sudarytas strateginis pagrindas ir karinėje, ir civilinėje srityse.

Praėjusį mėnesį Lisabonoje kartu su abiem Pirmininkais dalyvavau Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) susitikime, kuriame buvo susitarta dėl saugumo perdavimo pagal NATO perėjimo planą atsakomybės. Per pastaruosius mėnesius tris kartus susitikau su generolu Davidu Petraeusu, ir kadangi dar daug reikia nuveikti, esu tikra, kad dabartine strategija bus pradedamas daryti tikras poveikis.

Omenyje turint civilių klausimus, Kabulo konferencija buvo sėkminga. Reikia pagirti Afganistano vyriausybę už liepos mėn. vykusio renginio organizavimą ir jam skirtą dėmesį. Tai nebuvo įprastas reikalavimų ir rėmėjų pažadų įvardijimas. Darbotvarkėje dėmesys skirtas tam, kaip geriausiai išdėstyti turimus mūsų išteklius ir įsipareigojimus, nukreipiant mūsų pastangas į sutartas, pačių afganų sukurtas nacionalines programas.

Šiomis nacionalinėmis svarbiausiomis programomis užtikrinamas perėjimas daugybėje įvairių sektorių, ir dabar turime juos remti, o būtent tai ir numatoma mūsų veiksmų plane. Visi žinome, kad nebus jokio tvaraus karinio pasitraukimo iš Afganistano be civilinės stabilumo sistemos, kuria būtų suvienijama šalis. Veiksmingesnės valstybės institucijos, geresnis valdymas, teisė į svarbiausias paslaugas, teisingumas ir teisinė valstybė yra ne mažiau svarbūs nei užtikrintas saugumas.

Todėl dėsime didesnes pastangas sustiprinti Afganistano pajėgumus ir dirbsime su Afganistano valdžia, siekdami skatinti veiksmingas ir atskaitingas valstybės institucijas visų pirma žemesniu nei nacionaliniu lygiu. Iš tikrųjų visose srityse, kuriose imamės veiksmų – kaimo plėtra, teisėsauga, sienų kontrolė arba kova su narkotikų prekyba – sieksime sustiprinti vietos institucijas, skiriant dėmesį teisinės valstybės ir valdymo skatinimui ir kovai su korupcija.

Aptariant Afganistano institucijų klausimą, noriu užbaigti pastaba apie Afganistano įsipareigojimus. Mūsų pastangos dėl vystymosi bus tvarios tik tada, kai Afganistano valdžia taps atskaitingesnė ir integruotesnė. Turime skatinti juos laikytis tokio ilgalaikio požiūrio. Šiuo metu pusė šalies žmogiškųjų išteklių yra atskirti, o iš kitų pavyzdžių pasaulyje matėme, kad moterų dalyvavimas valdyme ir vystymosi procese yra labai svarbus. Susidūriau su šia neišnaudota galimybe, kai praėjusių metų liepos mėn. Kabule susitikau su moterų grupėmis. Tai išliks svarbiausiu mūsų dalyvavimo Afganistane aspektu ir teikiant politinę paramą naujojo Afganistano parlamento narėms moterims, ir remiant moterų dalyvavimą tokiuose vietos vystymosi projektuose kaip plačiai pripažinta šalies solidarumo programa, kurią naudojantis Pasaulio banku remiame nuo 2002 m.

Užbaigdama dėkoju gerbiamam nariui P. Arlacchi už tai, kad pabrėžė tiek daug svarbių klausimų šiame pranešime. Manau, kad jis parengtas tikrai tinkamu metu, kai kyla pavojus ir mūsų kariniams, ir civiliniams įsipareigojimams.

 
  
MPphoto
 

  Charles Goerens, Vystymosi komiteto nuomonės referentas.(FR) Ponia pirmininke, Afganistanas nebeturi pasirinkimo.

Pirma, faktinė padėtis daugiau nebėra tinkama išeitis, atsižvelgiant į NATO pajėgų vis paskelbiamą pasitraukimą iš Afganistano?], tačiau dar nežinome, ar šalis gali užtikrinti savo pačios saugumą.

Antra, ar grįžimas prie 2000 m. buvusios padėties būtų priimtinas? Dar daugiau, jeigu sukursime galimybę veikti teroristų tinklams, dar kartą pastūmėsime šią šalį susidurti su užsienio ginkluotosiomis pajėgomis.

Trečia, ar valdžia turėtų būti patikėta nuosaikiajam Talibanui? Negaliu pasakyti savo nuomonės, nes niekas negali mums paaiškinti, kas yra nuosaikusis Talibanas. Paklauskime Afganistano moterų, kurių padėtis neseniai pasikeitė ir jos atgavo šiek tiek laisvės.

Ketvirta, lieka imtis veiksmų stiprinti tai, kas buvo pasiekta, ir toliau kovoti už demokratijos plitimą ir didesnį vystymąsi. H. Karzai, kuris siekia teikti šią galimybę, susidūrė su didžiule kliūtimi, būtent pačiu savimi. Kol bus sukurta patikima alternatyva, tai vienintelė mums liekanti išeitis.

 
  
MPphoto
 

  Ioannis Kasoulides, PPE frakcijos vardu. Ponia pirmininke, mūsų pagrindinis šio pranešimo siekis šiame pranešime yra ES veiksmų plane įtvirtinta prieš maištininkus nukreipta strategija, ir dėkoju P. Arlacchi už jo supratimą.

Reikia laiko, kad ši strategija būtų įgyvendinama pagal prezidento B. Obamos nustatytą kalendorinį planą, nustačius 2014m. kaip terminą Afganistanui visiškai perduoti karines ir policijos operacijas. Galutinis etapas bus neabejotinai politinis, pasiekus susitarimą per visų Afganistano konflikto šalių derybas.

Dėl ryšių su Talibanu spręsti turi Afganistanas, tačiau tai turėtų būti daroma, kai sukilėliai nebesijaus turintys galios. Turi būti iš naujo apsvarstytas paramos teikimas ir privačių sutarties šalių įsipareigojimai, kad jais būtų daroma nauda vietos gyventojams – ir, žinoma, nemokant pinigų už apsaugą vietos sukilėliams, prižiūrintiems tiekimo trasas.

Toks pat didelis dėmesys turėtų būti skiriamas narkotikų klausimui – kartu ir saugumo – Europos Sąjungos jaunimo labui. Griežtai nepritariame 71 pastraipai, kurioje pasmerkiamas nepilotuojamų orlaivių naudojimas – sudėtinė prieš maištininkus nukreiptos strategijos dalis. Ką pagalvos kovos lauke esantys Europos Sąjungos kariai, jeigu Europos Parlamentas pasmerks tokį veiksmingą ginklą kovojant su maištininkais? Raginu kolegas balsuoti prieš 71 pastraipos trečiąją dalį.

 
  
MPphoto
 

  Norbert Neuser, S&D frakcijos vardu.(DE) Ponia pirmininke, baroniene A. Ashton, Europos Sąjunga remdamasi Jungtinių Tautų rezoliucijomis dalyvauja daugybėje misijų Afganistane. Per daug jaunų karių iš Europos žuvo Afganistane. Daugybė jų buvo sunkiai sužeisti arba patiria karinės tarnybos sukeltą psichinį stresą. Tūkstančiai pagalbą civiliams teikiančių darbuotojų iš Europos kasdien rizikuoja savo gyvybėmis, kad padėtų užtikrinti geresnę ateitį Afganistanui. Visi jie ir visi mes turime teisę žinoti, kaip Europos įsipareigojimai Afganistane gali turėti gerų ir ilgalaikių rezultatų ir kiek ilgai dar laikysime savo karines pajėgas šalyje.

Ką būtina pakeisti arba pagerinti ir kokie yra ES strategijos dėl Afganistano tikslai? Turime imtis daugiau veiksmų civilinio atstatymo srityje. Turime pagaliau padaryti pažangą perkvalifikuodami Afganistano policijos pajėgas ir teismų valdžią. Žinome, kad nebus jokio karinio sprendimo, todėl turime didinti savo pastangas pasiekti politinį konflikto ES ir bendros užsienio politikos sprendimą.

Turime veikti ryžtingai ir Afganistane skatinti vidaus susitaikymo procesą bei į jį įtraukti nuosaikius Talibano narius. Turime imtis konkrečių iniciatyvų visų pirma regioninių lygmeniu, siekdami stabilizuoti padėtį. Tai visų pirma apima veiksmingas kovos su narkotikų gamyba ir prekyba priemones. Mūsų strategijoje įtvirtinti geri pasiūlymai. Raginame Afganistano valdžią siekti sukurti geresnę valdymo sistemą, kurioje nebūtų korupcijos.

Tačiau naujoji ES strategija bus sėkminga tik tuo atveju, jeigu jai nebebus suteiktas pasyvus vaidmuo, o bus aktyviai įtrauktos kaimyninės šalys. Baroniene C. Ashton, perduodame jums savo viltis, pasitikime jumis ir visiškai jums pritariame.

 
  
MPphoto
 

  Ivo Vajgl, ALDE frakcijos vardu (SL) Ponia pirmininke, dėkoju jums už tai, kad prisiminėte ambasadorių Richardą Holbrooke’ą. Teisinga, kad šiandien turėtume jį prisiminti, kalbėdami apie Afganistaną, būdami dėkingi jam už tai, ką jis nuveikė, skatindamas taiką.

Pasauliui, Europos Sąjungai ir mums visiems Afganistanas yra problema, kurią galėtume gana greitai ir veiksmingai išspręsti, jeigu būtų kiti laikai ir taikomi kiti metodai. Šiandien, nagrinėjant kitus būdus, akivaizdu, kad šios problemos neišspręsime karinėmis priemonėmis. Šiuo pranešimu, kurį parengė profesorius Pino Arlacchi, opios Afganistano tamsiosios pasaulio politikos pusės žinovas, padedama įgyvendinti tas kitas priemones. Nepaisant to, matome, kaip kasdien miršta vis daugiau žmonių, ir civilių gyventojų, ir uniformuotų karių.

Pranešime pateikiama informacija apie prarastas investavimo galimybes, pažeidimus ir piktnaudžiavimą humanitarine pagalba, tarptautinių prekybos narkotikais tinklų pelną ir karo lyderių iliuzijas. Šiandien aišku, kad „Al Qaeda“ buvimas Afganistane nebėra pagrindinė problema. Tačiau tai problema, dėl kurios kova su tarptautiniu terorizmu bus perkelta į kaimynines šalis ir regionus tol, kol tęsis kovos Afganistane.

Pranešime perspėjama, kad bus įmanoma imtis tokių tikrų ir ilgalaikių sprendimų Afganistane, kuriais žmogaus teisės, moterų padėtis ir vaikų galimybės bus panašūs į mūsų taikomus standartus, tik tada, jeigu Afganistano valdžios institucijos, religiniai lyderiai ir pilietinė visuomenė aktyviai ir tvirtai į tai įsitrauks. Turime labiau nei ankščiau tikėti, kad jie gali sukurti visuomenę ir valstybę, remdamiesi tokiais pagrindais, kurie būtų siejami su jų laisve, tradicijomis ir vertybėmis.

Šis pranešimas yra svarus bandymas nustatyti svarbiausias problemas ir galimus sprendimus dėl Afganistano. Pranešimu skatinama atsakinga ir kūrybinė Europos Sąjungos politika Afganistane.

 
  
MPphoto
 

  Nicole Kiil-Nielsen, Verts/ALE frakcijos vardu(FR) Ponia pirmininke, C. Ashton, norėčiau pasinaudoti šia proga ir padėkoti P. Arlacchi už konstruktyvią darbo aplinką.

Šiame pranešime pateikiama labai atvira, sąžininga 2001 m. tarptautinės intervencijos į Afganistaną trūkumų analizė. Pritariame pagrindinei pozicijai: nebus jokio karinio sprendimo. Karas brangiai kainuoja. Jis pareikalauja žmonių gyvybių, ir karių, ir gyventojų, o taip tik stiprinamas Talibanas.

Yra tik politinis sprendimas. Afganistaniečiai laukia tikrų investicijų į jų šalies vystymąsi, į paramą geram valdymui ir teisminei sistemai sukurti. Lieka neaptarta pagrindinių teisių, svarbiausia, moterų teisių, problema.

Pačiame naujausiame Jungtinių Tautų misijos Afganistane pranešime parodomas Afganistano valdžios nesugebėjimas visapusiškai apsaugoti moterų ir mergaičių teisių. Cituoju: „Tol, kol moterims ir mergaitėms bus daroma žala, jos bus žeminamos ir atimamos jų teisės, Afganistane bus nedaug esminės arba ilgalaikės pažangos.“

Siekiant apsaugoti Afganistano moterų teises, mums reikia ne tik teisinių ir konstitucinių garantijų, bet dar svarbiau – skubaus ir tinkamo jų taikymo.

Nacionalinė asamblėja turi nedaug įtakos šalyje, kai didelė valdžios dalis sutelkta prezidento H. Karzai rankose. Jeigu dar ne per vėlu, Europos Sąjunga turi suteikti tikrą paramą įvairioms institucijoms, visų pirma ką tik išrinktam parlamentui, siekiant sustiprinti demokratiją ir teisinę valstybę.

 
  
MPphoto
 

  Struan Stevenson, ECR frakcijos vardu. Ponia pirmininke, pastaruosius metus dirbau ESBO pirmininkavusio Kazachstano asmeniniu atstovu ir parengiau detalų pranešimą dėl svarbiausių aplinkos apsaugos problemų Vidurinėje Azijoje. Baroniene C. Ashton, nusiunčiau jums savo pranešimo kopiją.

Viena svarbiausių problemų visoje Vidurinėje Azijoje, žinoma, tarpvalstybinių vandenų naudojimo klausimas. Kaip žinote, kilo didžiulė nuolatinė įtampa tarp prieš srovę ir pasroviui įsikūrusių Vidurinės Azijos tautų dėl vandenų naudojimo.

Tačiau vienas šios problemos aspektas iškilo vykdant mano tyrimą, kurio, manau, neįvertino daugybė sprendimų priėmimo institucijų Vakaruose. Afganistano ekonomikos pagrindas yra žemės ūkis, o bet koks ekonomikos atkūrimas konfliktų patyrusiame Afganistane reikš didžiules investicijas į žemės ūkį, pvz., skatinant ūkininkus vietoj aguonų heroinui gaminti auginti granatus. O tai reikš didžiulį papildomą jau ribotų vandenų išteklių naudojimą. Kitaip sakant, padėdami išspręsti dabartinį konfliktą Afganistane, galėtume neapdairiai sukurti daugybę mažų srovių Afganistane, nes dar labiau padidinamas didžiulis vandens trūkumas.

Turime užtikrinti, kad bet kokios naujos drėkinimo sistemos būtų tinkamai suformuotos, su betono kanalais ir rezervuarais, o drėkinimo lašeliais sistemos būtų panašios į tas, kurias naudoja Ispanijos ūkininkai. Be to, turi būti atsargiai kuriami bet kokie didžiuliai su hidroelektrinėmis susiję energetikos projektai, siekiant užtikrinti, kad jais nebūtų sukuriama jokių kliūčių pasrovinių vandenų naudotojams kaimyninėse šalyse.

 
  
MPphoto
 

  Joe Higgins, GUE/NGL frakcijos vardu. Ponia pirmininke, Jungtinių Amerikos Valstijų ir NATO vadovaujamas karas Afganistane yra didžiulis siaubas Afganistano žmonėms, kurių vien pernai, kaip apskaičiuota, žuvo 30 tūkst. Tai siaubas ir jauniems vyrams ir moterims, kurie priversti prisijungti ir kovoti NATO ir Jungtinių Amerikos Valstijų armijose, jų šiais metais žuvo jau apie 500.

Kaip aiškiai nurodoma P. Arlacchi pranešime, po devynerių metų Afganistano ekonominė ir socialinė padėtis labai bloga. Labai išaugo skurdžiai gyvenančių žmonių skaičius. Gėdinga, kad per šį laikotarpį 300 mlrd. USD buvo begėdiškai iššvaistyta masinio naikinimo ginklams ir karui ir prarasta dėl korupcijos. JAV invazija į Afganistaną buvo vykdoma ne Afaganistano žmonių labui, o siekiant geostrateginių Jungtinių Amerikos Valstijų interesų Vidurinėje Azijoje, kuri, žinoma, turi daug energijos, naftos ir dujų.

Turi būti išvestos užsienio kariuomenės, o tokie Afganistano turtai turėtų būti perimti iš H. Karzai vyriausybės, korumpuotų žemvaldžių ir karo vadų rankų ir demokratiniu būdu perduoti valstiečių, darbuotojų ir vargingųjų organizacijoms, siekiant iš tikrųjų panaudoti tuos išteklius ir išplėtoti juos tautos labui.

 
  
MPphoto
 

  Bastiaan Belder, EFD frakcijos vardu. (NL) Ponia pirmininke, kaip už Europos Sąjungos pozicijos Irano klausimu rengimą atsakingas pranešėjas, rezoliucijoje dėl Afganistano skyriau dėmesį Irano Islamo Respublikos vaidmeniui prisidedant prie Afganistano karo veiksmų.

Tačiau rezoliucijoje labai trumpai kalbama apie išskirtinę Irano įtaką, mano nuomone, nedaug atsižvelgiant į realybę. Vis dėlto išlieka esminis klausimas: kaip Europos Sąjunga vertina Irano tikrąją įtaką Afganistane ir kokių politinių padarinių ji tikisi? Dėl to pateikiu tris klausimus poniai vyriausiajai įgaliotinei ir tikiuosi, ponia C. Ashton, kad raštu į juos atsakysite. Taip pat norėčiau gauti konkrečius atsakymus.

1. Kokį destabilizuojantį poveikį turi Irano vykdoma masinė Afganistano pabėgėlių deportacija vakarinei Afganistano daliai? Kalbu apie vietoves Nimruz ir Herat.

2. Ar pritariate oficialiam Afganistano požiūriui, kad Iranas, prisidengdamas šiomis deportacijomis, bando infiltruoti užsienio teroristus į šalį?

3. Kokią paramą Europos Sąjunga teikia Afganistano valdžios institucijoms dėl didžiulio kiekio grąžinamų pabėgėlių iš Irano, siekdama užkirsti kelią Teheranui politiškai piktnaudžiauti šiuo opiu humanitariniu klausimu ir juo pasinaudoti, siekiant Kabulo nepriklausomumo ir politinio spaudimo.

 
  
MPphoto
 

  Nick Griffin (NI). - Ponia pirmininke, šiame pranešime atskleidžiamas Jungtinės Karalystės politinės klasės melas apie Afganistano karą. Nežinau nė vieno šio baisaus karo nekaltų afganų aukų vardo, tačiau žinau, kad tai visiškai nesusiję su Jungtinės Karalystės interesais. Ir žinau 18 drąsių jaunų vyrų iš mano rinkiminės apygardos, kurie vien pernai paaukojo savo gyvybes dėl šios beprotybės, vardus.

Kapralas Simon Hornby, Liverpulis; aukšto rango karininkas David Markland, Lankšyras; eilinis Sean Dawson, Stalibridžas; kapralas Harvey Holmes, Haidas; kapralas Terry Webster, Česteris; grandinis Andrew Breeze, Mančesteris; jūrininkas Steven Birdsall, Voringtonas; jūrininkas Paul Warren, Prestonas; seržantas Steven Darbyshire, Viganas; eilinis Alex Isaac, Viralas; eilinis Douglas Halliday, Volasis; seržantas Martyn Horton, Rankornas; eilinis Thomas Sephton, Varingtonas; seržantas David Monkhouse, Kambrija; pionierius Darren Foster, Karlailas; grandinis Jordan Bancroft, Bernlis; eilinis Darren Deady, Boltonas; gvardietis Christopher Davies, Sent Helensas.

Koks nusikalstamas drąsių jaunų vyrų gyvybių nevertinimas!

Žinoma, Europos Sąjunga negali spręsti, kokiame kare Didžioji Britanija turėtų ar neturėtų dalyvauti. Tai turi padaryti Didžiosios Britanijos žmonės ir mūsų išrinkti atstovai Parlamento rūmuose Vestminsteryje, o mes vieną laimingą dieną nuspręsime patraukti į teismą T. Blairą, G. Browną ir D. Cameroną už karo nusikaltimus, nes Afganistano, kaip ir Irako, karas yra nusikalstamas.

 
  
MPphoto
 

  Mario Mauro (PPE).(IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, pritariu pranešėjui, kad šiandien vis dar egzistuojanti Afganistano problema turi būti sprendžiama nauju būdu, kitaip sakant, kitaip nustatant prioritetus, palyginti su tuo, kas buvo daroma iki šiol.

Pritariu jo džiaugsmui dėl to, kad Afganistano prezidentas H. Karzai nustatė tikslą 2014 m. pradžiai, kai tik Afganistano šalies saugumo pajėgos vykdys karines operacijas visose provincijose, ir dėl Afganistano valdžios įsipareigojimo etapais perimti visą valdžią dėl savo saugumo.

Tačiau visa tai neturėtų reikšti, kad tarptautinė bendruomenė apleis Afganistano klausimą. Vietoj to, visais būdais turėtų būti stiprinama partnerystė su Afganistanu. Pirma, turime skatinti investicijas į ekonomiką, nes tai iš tiesų reikštų investavimą į šalies stabilumą. Tai turi būti daroma tinkamai, kitaip sakant, sukuriant bendradarbiavimo modelį, kuris būtų pagrįstas socialinių organizacijų ir vietos institucijų integraciniu dialogu.

Tačiau, kaip pranešime teisingai teigiama, svarbiausia problema yra ta, kad Afganistane nebus stabilumo ir taikos, jeigu valstybė savo atsakomybe pirmiausia neužtikrins saugumo savo piliečiams.

Šiuo klausimu raginu pranešėją P. Arlacchi, jeigu įmanoma, peržiūrėti, galbūt žodiniu pakeitimu, planą dėl nepilotuojamų orlaivių naudojimo šalyje ir užtikrinti veiksmingesnį jo naudojimą. Kitaip sakant, viena sakyti „uždrausta naudoti nepilotuojamus orlaivius“, tačiau kas kita sakyti „kaip įmanoma labiau apribosime šios technologinės priemonės naudojimą“ ir galbūt pridėti „siekiant nedaryti poveikio civiliams gyventojams“. Esu tikras, kad galime pasiekti kompromisą, manau, P. Arlacchi turi įžvalgumo ir išteklių tai padaryti. Mes noriai paremsime jį jo darbe.

 
  
MPphoto
 

  Kristian Vigenin (S&D). - (BG) Ponia pirmininke, šiandien diskutuojame apie turbūt vieną svarbiausių pranešimų dėl išorės politikos ir saugumo 2010 m. Norėčiau pasveikinti P. Arlacchi už jo darbą ir pasiektus rezultatus. Galime kritikuoti savo dabartinės politikos dėl Afganistano rezultatus, remdamiesi šokiruojančiais duomenimis apie didėjantį kūdikių mirtingumo lygį, trumpėjančią gyvenimo trukmę ir augantį neraštingumą ir skurdą. Norėdama palyginti pasakysiu, kad penkios dienos karo kainuoja tiek pat, kiek kainuotų panaikinti skurdą, o savaitė karo kainuoja tiek, kiek 6 tūkst. mokyklų. Žinau, kad tokio pobūdžio palyginimai nėra lygiaverčiai, tačiau jais pateikiama nuomonė dėl keblios padėties, kurioje šiuo metu esame. Be to, daugybėje pranešimų buvo pateikta rimtų trūkumų, pinigų išeikvojimo ir korupcijos atvejų skirstant tarptautinę paramą. Nuo 2002 m. vien jau Europos Sąjunga ir jos valstybės narės tam skyrė 8 mlrd. EUR be jokių akivaizdžių rezultatų.

Ne mažesnį nerimą kelia tai, kad naujų karių atranka ir apmokymai Afganistano policijos pajėgoms neatitinka minimalių standartų: 90 proc. policijos pajėgų sudaro neraštingi piliečiai; o vienas penktadalis vartoja narkotikus. Tai pabrėžiu, nes negalime kalbėti apie naują strategiją dėl Afganistano, nebent įvertinsime tikrus faktus. Nėra jokių lengvų sprendimų arba nurodymų, tačiau raginame visus atsižvelgti į tai, kad vienintelis sprendimas yra politinis sprendimas, kuriuo būtų pabrėžiamas tvirtas Afganistano institucijų ir piliečių įsitraukimas į šalies vystymąsi, o tai turėtų ilgalaikį poveikį kuriant tvarias būtinas sąlygas sustabdyti opijaus gamybą ir panaikinti skurdą.

 
  
MPphoto
 

  Carl Haglund (ALDE).(SV) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti P. Arlacchi, kuris atliko puikų darbą, susijusį su šia strategija. Manau, taip puikiai parodomi mūsų išsikelti uždaviniai, taip pat ir iki šiol padarytos klaidos. Tikiuosi, galime pasimokyti iš šio dokumento, siekdami pagerinti savo veiksmus Afganistane.

Yra keletas klausimų, kuriuos reikėtų apsvarstyti detaliau. Pirma, kiek radikali, bet svarbi mintis iš tikrųjų pradėti rimtas derybas su vadinamuoju nuosaikiuoju Talibanu. Tai neabejotinai vienintelis sprendimas. Taip pat manau, kad daugybei mūsų būtų sudėtinga tiksliai apibrėžti, kas iš tiesų yra nuosaikus Talibano narys. Todėl manau, kad turime pagrindo surengti diskusijas šiuo klausimu, o pastarieji įvykiai parodė, kad tai tikrai nėra aišku nė vienam iš mūsų.

Kitas klausimas, kurį norėčiau aptarti, susijęs su paramai skirtais pinigais ir jų panaudojimu. Teigiamai vertinu tai, kad ateityje ryšimės suteikti paramą per Afganistano valdžios biudžetą. Galiausiai tai turbūt vienintelis būdas tai padaryti, nors ir manau, kad būtina viską tinkamai apgalvoti. Taip pat privalome parodyti rinkėjams savo valstybėse narėse, kad stebime šį procesą, o netinkamas paramos panaudojimas nebus itin didelis.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus pastebėjimas, mano manymu, gerai, kad paminėtas Pakistano vaidmuo, nes tai taip pat svarbu. Manau, visi tam pritariame, ir šiuo atveju tarptautinė bendruomenė atlieka svarbų vaidmenį, darydama spaudimą Pakistanui, kad šis darytų tai, kas priklauso.

Galiausiai norėčiau pasakyti, kad esu iš šalies, kurioje, esant dabartinei padėčiai, diskusijos dėl Afganistano susijusios tik su tuo, ar Suomijos pajėgos turėtų ten pasilikti, ar ne, ir tai nėra labai konstruktyvu. Nediskutuojama dėl klausimo esmės, o tik dėl to, ar ten turėtų likti pajėgos. Tokia pati padėtis, pvz., ir mūsų kaimyninėje šalyje Švedijoje, todėl tokiomis iniciatyvomis kaip ši rimta strategija tvirtai prisidedama prie būsimų diskusijų.

 
  
MPphoto
 

  Ryszard Czarnecki (ECR).(PL) Ponia pirmininke, prieš ketverius metus stebėjau Palestinos Nacionalinės Administracijos rinkimus, turiu omenyje Palestinos Nacionalinę Administraciją. Prisimenu vieno iš svarbesnių Europos Parlamento asmenų su tikrove nesusijusią nuomonę. Tas asmuo man pasakė: „Kodėl Hamas nariai iš esmės malonūs, kultūringi, draugiški žmonės. Galbūt turėtume pradėti derybas su jais.“ Šiandien girdžiu tą patį. Šiandien girdžiu, kad galbūt turėtume pradėti derybas su nuosaikiuoju Talibanu. Tik kyla klausimas, kas yra nuosaikusis Talibanas ir ar ši sąvoka nėra per daug neapibrėžta? Norėčiau perspėti nesilaikyti tokios pozicijos.

Aišku tai, kad Afganistane žūsta daugybė karių – tarp jų ir kariai iš mano šalies Lenkijos – tikrai per daug jų žūsta, mūsų strategija reikalauja per daug pinigų, taip pat kyla abejonių dėl NATO strategijos. Tačiau nesiūlyčiau visko atsisakyti ir perspėju dėl dialogo su žmonėmis, kurių tikslai iš tiesų visiškai kitokie nei mūsų.

 
  
MPphoto
 

  Philippe Juvin (PPE).(FR) Ponia pirmininke, žinau, kad P. Arlacchi daug žino apie Afganistaną. Iš šios minios jis turbūt vienas tų, kurie daugiausia žino apie šią šalį ir sudėtingą regioną.

Tačiau būkime atviri, dėl šio dabartinio dokumento kyla rimta problema. Nepritariu visiems mūsų nariams, kurie patenkinti šiuo dokumentu ir jį giria. Pasakysiu kodėl.

Manau, kad pirmiausia šio dokumento būdingas neigiamas aspektas tas, kad juo bandoma bet kokia kaina padaryti mus, vakariečius, atsakingus už Afganistano patiriamas nelaimes. Pateiksiu tris pavyzdžius. Pirma, P. Arlacchi, kad pablogėjo sveikatos sąlygos, rašo beveik atsitiktinai, nes mes ten buvome. Tai neįtikėtina. C. Ashton teigė gana priešingai. Niekas to nepastebėjo.

Mano antras pastebėjimas dėl konstatuojamosios dalies B punkto, perskaitykite jį, ponios ir ponai, Vakarų pajėgos yra okupacinės pajėgos. Šiame susirinkime dalyvaujantys valstybių narių, kurios buvo okupuotos, atstovai žino, ką reiškia šis žodis.

Mano trečiasis pastebėjimas dėl 71 punkto susijęs su nepilotuojamais orlaiviais: ponios ir ponai, prieš dvejus metus tarnavau Afganistane kaip karo gydytojas. Gydžiau Vokietijos, Anglijos, Lenkijos, Italijos, Prancūzijos ir sąjungininkų iš Afganistano karius. Gydžiau net Talibano narius. Esu tikras, jeigu rytoj mūsų kariams sakysite „Negalite naudoti nepilotuojamų orlaivių“, tai būtų tolygu pasakymui „Bendraukite su priešais, rizikuokite“. Nežinau, ar mūsų kaip politikų pareiga tai pasakyti savo vyrams.

Realiai vertinu padėties sudėtingumą. Žinau, kad karas žiaurus, tačiau, mano manymu, turime nutraukti šį antimilitarizmą, šį pernelyg supaprastintą antiamerikanizmą, šį Vakarų pajėgų savęs baudimą, dėl kurio jie kelia visas Afganistano nelaimes.

Ponios ir ponai, manau, viskas daug paprasčiau. Talibanas, o ne amerikiečiai ir Vakarų pajėgos yra priešas. Tai labai sudėtinga, tačiau turime būti atsargūs dėl to, kaip viską pateiksime.

 
  
MPphoto
 

  Thijs Berman (S&D). - Ponios ir ponai, norėčiau prisijungti prie ponios C. Ashton ir pagerbti Richardą Holbrooke’ą. Žavėjausi juo dėl Bendrojo pamatinio susitarimo dėl taikos Bosnijoje ir Hercegovinoje, kartą susitikome smagiai pavakarieniauti Briuselyje, ir jis paliko man didžiulį įspūdį.

(NL) Ponios ir ponai, Afganistane nebus sėkminga jokia, ypač karinio pobūdžio, strategija. Mūsų pajėgų skaičius išaugo nuo 20 tūkst. 2001 m. iki 150 tūkst. dabar, tačiau nesaugumas tik padidėjo.

Matome vis daugiau civilių žūties atvejų, daugiau žuvusių karių, o koalicijos armiją, jeigu mano kolega P. Juvin leis man taip pasakyti, vis daugiau afganistaniečių dabar iš tikrųjų įsivaizduoja kaip okupacinę jėgą.

Strategijoje turėtų būti kalbama apie šalies, vietos valdžios, teismų sistemos, švietimo, sveikatos apsaugos ir, tai apima ir moteris, kaimo plėtros, bet be opijaus, atkūrimą. Koalicija turi rimtai laikytis savo principų. Girdėjome gražių žodžių apie kovą su korupcija, tačiau nieko nebuvo daroma dėl korupcijos nei prezidento rūmuose, nei už jų ribų. Taip nuviliami afganistaniečiai, ir tai turi pasikeisti.

Europos Sąjunga turėtų remti Afganistano policijos antikorupcines pastangas, sukurdama prokurorų institucijas. Afganistanui reikalinga patikima administracija.

 
  
MPphoto
 

  Zbigniew Ziobro (ECR).(PL) Ponia pirmininke, nebus įmanoma sukurti veiksmingos programos dėl paramos Afganistanui, jeigu nebus stabilizuota vidaus padėtis. Šiomis priemonėmis pirmiausia turi būti siekiama užtikrinti saugumą ir pergalę kovojant su sukilėlių pajėgomis. Siekiant šio tikslo būtina padidinti Europos Sąjungos valstybių, kaip NATO misijos dalies, įsipareigojimus ir sustiprinti Europolo pajėgas, kurios, kaip žinome, dar nepasiekė paskelbtos skaitmeninės sudėties. Taip pat labai svarbu atskirti Talibano pajėgas nuo jų bazių Pakistane ir Pešavare.

Savo ataskaitose JAV valstybės departamentas nurodė, kad didžiulis partizanų operacijų finansavimo šaltinis yra prekyba narkotikais. Tai dar viena Europos Sąjungos, kuri turėtų padidinti ūkininkams skirtą paramą taip stengiantis juos paskatinti nebeauginti aguonų, veiksmų sritis. Nemanau, kad pagrįsta pranešime įtvirtinta mintis dėl pritarimo generolo D. Petraeuso programai. Lėšos turėtų būti gaunamos regioniniu lygmeniu, tačiau valdžios institucija turi būti centrinė. Dėl tolesnio Afganistano skilimo gali kilti šalies „somalizacija“ ir kovojančių genčių pasidalijimas.

 
  
MPphoto
 

  Marietta Giannakou (PPE).(EL) Ponia pirmininke, su Afganistano valstybe susiję klausimai labai įdomūs tarptautinei bendruomenei ne tik dėl to, kad ten veikia karinės pajėgos, bet ir dėl to, kad ten dislokuotos ir ateityje bus dislokuojamos pajėgos, kurios pradės teroristines atakas ir kels problemų tarptautinei bendruomenei. Tiesa ta, ir turėtume ją priimti, kad dar nuo XIV amžiaus Afganistane veikė fundamentalistų ir teroristų pajėgos.

Prieš dvidešimt metų, baroniene C. Ashton, šis parlamentas balsavo dėl Narkotikų tyrimo komiteto pranešimo, kuriame buvo dalis, susijusi su Afganistano ir dabartinės padėties pranašavimu, kurie, deja, pasitvirtino. Narkotikų problema negali būti nuslopinta pasėliais. JT pasėlių programa nebuvo sėkmingai įgyvendinta. Opijumi iš Afganistano, kuris (pasak specialistų) laikomas geriausiu, finansuojamos visos veiklos Afganistane, Pakistane ir kitur.

Todėl būtina tai panaikinti, tačiau dar svarbiau, kaip sakėte, kad būtų imtasi veiksmų vystymosi, sveikatos apsaugos, kūdikių mirtingumo mažinimo srityse; kitaip sakant, turime parodyti šiems žmonėms pavyzdį, kuris jiems patiktų, kurio ateityje norėtų dėl geresnės gyvenimo kokybės ir kurį jie galėtų įtraukti į savo gyvenimo suvokimą. Žinoma, tokiu pavyzdžiu bus padedama moterims, nes tai, kaip Talibanas susilpnino moterų padėtį, didžiulė problema. Jau dabar musulmoniškose šalyse moterų padėtis siaubinga, ir joms daromas didžiulis spaudimas. Čia padėtis dar blogesnė. Baroniene C. Ashton, Europos Sąjunga turi likti, o jūs ir toliau turite dalyvauti sprendžiant problemas ir išlaikyti Europos Sąjungos įvaizdį, kaip jūs būtent ir sakėte.

 
  
MPphoto
 

  Ana Gomes (S&D). (PT) Ponia pirmininke, Richard Holbrooke, kurį nuoširdžiai gerbiu, prieš mirtį pasakė: „Turime užbaigti karą Afganistane“. Tiesa ta, kad ši šalis svarbi siekiant Europos Sąjungos ir pasaulio saugumo, ir būtent dėl šios priežasties, kaip puikiai nurodoma Pino Arlacchi pranešime, turime ištaisyti padarytas didžiules klaidas, investuodami į Afganistano atsigavimą ir pirmiausia užtikrindami Afganistano žmonių saugumą, o tai apima ir pareigą apsaugoti ten esančias užsienio pajėgas.

Neapsigaukime, korumpuoti karo vadai, neturintys tautos pasitikėjimo, negali sukurti teisinės valstybės ir demokratinių institucijų. Afganistano karo nutraukimas priklauso ir nuo to, kaip demokratiškai išrinkta vyriausybė kontroliuoja kaimyninio Pakistano karinę galią, taip pat nuo atominės energijos atsižvelgiant į Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT). Europos Sąjungai ir NATO priklausantys europiečiai galėtų padėti nutraukti karą Afganistane, taip pat ir padėties blogėjimą Pakistane, jeigu užbaigtų savo abejingumo politiką šiais esminiais politiniais klausimais.

 
  
MPphoto
 

  Carlo Fidanza (PPE).(IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, prisijungsiu prie jūsų, prisimenančių Richardą Holbrooke’ą.

Jeigu mano politinė frakcija būtų buvusi atsakinga už šio pranešimo rengimą, mūsų požiūris neabejotinai būtų labai skyręsi nuo P. Arlacchi požiūrio, tačiau esu dėkingas už jo entuziazmą, kurį rodė taip ilgai nagrinėdamas Afganistano klausimą.

Iš dalies dėl daugybės svarbių mūsų politinės frakcijos pateiktų pakeitimų šis pranešimas dabar ne toks ideologinis, juo tikrai galima apibūdinti per devynerius metus kilusius kritinius momentus, taip pat ir teigiamus aspektus, ir būsimas veiksmingas vystymosi kryptis, siekiant padėti atkurti visišką Afganistano valdžios suverenumą.

Nors ir tiesa, kad nepakanka vien tik karinio atsako, turime dar kartą tvirtai pakartoti, kad, pirma, pastaraisiais mėnesiais buvo pasiekta svarbių karinių laimėjimų, turiu omenyje tik operacijas Almondo ir Kandaharo regionuose, o antra, ryžtingesni veiksmai prieš maištininkus taip pat būtina sąlyga siekiant numalšinti Talibano pajėgas, su kuriomis norime pradėti derybas.

Galime tik didžiuotis šiais kariniais veiksmais, kuriuos vykdant buvo paaukota tūkstančiai jaunų Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) grupės karių, tarp kurių buvo daugybė europiečių ir jaunų žmonių iš mano šalies, nes tai ne tik karinis įsipareigojimas, bet ir įsipareigojimas dėl valstybės atstatymo. Šiose skurdžiose žemėse statome mokyklas, tiltus ir vykdome inžinerinius darbus, o taip bus padedama vystyti nuniokotus regionus.

Nepaisydamas pasiektų kompromisų, manau, pranešime vis dar yra kritinių klausimų, visų pirma dėl jau paminėtų nepilotuojamų orlaivių naudojimo. Manau, kad tai rimta klaida visiškai iš savęs atimti galimybę naudoti šį įrankį, kuris labai naudingas kai kuriose šalies šiaurės rytų vietovėse, kuriose sudėtingiau visiškai sunaikinti ir nugalėti Talibano pajėgas.

Tikiuosi, kad pranešėjas ketina iš naujo apgalvoti šį klausimą, kitaip prisijungsiu prie savo frakcijos ir balsuosiu prieš pranešimą.

 
  
MPphoto
 

  Zoran Thaler (S&D).(SL) Ponia pirmininke, norėčiau pasveikinti P. Arlacchi už jo drąsų pranešimą.

Šiandien, kadangi tinkamai prisimename diplomatą R. Holbrooke’ą ir tai, ką jis nuveikė siekdamas taikos visų pirma Balkanuose, norėčiau pacituoti jo pareiškimą dėl pinigų, skirtų kovai su prekyba narkotikais Afganistane (1,61 mlrd. USD). Citata:

„Tai labiausiai išeikvojanti ir neveiksminga programa, kokią esu matęs įgyvendinant.“

(SL) Citatos pabaiga.

Tai panašu į visa tai, kas nutiko per šiuos sunkius dešimt karo Afganistane metų. Neturiu laiko aptarti, kodėl pasikliovėme G. W. Bushu, tačiau tiesa ta, kad mūsų piliečiai tikisi, kad galiausiai užbaigsime šią beprotystę, kuri mums kainavo 300 mlrd. EUR ir nesuskaičiuojamą kiekį žmonių gyvybių. 2001 m. visi buvo per daug suinteresuoti įsitraukti į karą, o dabar atėjo laikas prisiimti sunkią atsakomybę siekiant taikos. Mūsų piliečiai to tikisi. Be to, jie tikisi politinio sprendimo ir nori, kad mes mažiau pasitikėtume kariniu sprendimu.

 
  
MPphoto
 

  Elena Băsescu (PPE).(RO) Ponia pirmininke, džiaugiuosi, kad Užsienio reikalų komitete politinės frakcijos pasiekė susitarimą dėl šio pranešimo. Galutinis tekstas daug pagrįstesnis nei pradinis pasiūlymas.

Po devynerių metų tarptautinės intervencijos vis dar būtina iš esmės pagerinti padėtį Afganistane. Socialiniai ir ekonominiai ir saugumo rodikliai pastebimai nepagerėjo, o sprendimai dažnai priimami be pakankamo Afganistano dalyvavimo. Būtent todėl manau, kad trūksta ne sistemos ir ne priemonių. Tiesą sakant, mums reikalingas strateginis planas, kuris atitiktų dėl Afganistano prisiimtus įsipareigojimus. ES kartu su NATO turi imtis savo vaidmens vadovauti tarptautiniams veiksmams, kuriais bus siekiama elgtis su Afganistanu kaip su suverenia valstybe. Turiu pabrėžti, kad vienintelis politinis ir diplomatinis sprendimas – padidinti Afganistano valdžios dalyvavimą. Šiuo klausimu manau, kad vienas svarbiausių pranešimo aspektų yra pritarimas naujai prieš maištininkus nukreiptai strategijai.

Lisabonos aukščiausiojo lygio susitikime buvo pabrėžta pereinamojo laikotarpio pradžia, įtraukiant laipsnišką atsakomybės už saugumą perdavimą Afganistano pajėgoms iki 2014 m. Laikydamasi pačioje misijos pradžioje prisiimto įsipareigojimo, mano šalis neatšauks savo pajėgų, kol Afganistano teritorija nebus visiškai saugi. Taip pat turiu paminėti svarbų Rusijos indėlį, kuri sutiko, kad mūsų pajėgos ir įranga tranzitu kirstų jos teritoriją.

Užbaigdama noriu pabrėžti, kad, prasidėjus pereinamajam laikotarpiui, būtina ISAF pajėgas, kurios užbaigs operaciją, perkelti į vietoves, kuriose saugumo padėtis ir toliau išliks abejotina. Ši priemonė labai svarbi Rumunijos pajėgoms, dislokuotoms pietų Afganistane. Regione išliks nestabilumas, nepaisant ISAF operacijomis pasiektų laimėjimų.

 
  
  

PIRMININKAVO: Rodi KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 

  Cristian Dan Preda (PPE).(RO) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad pritariu savo kolegos P. Juvino anksčiau pateiktam požiūriui, ir norėčiau savo kalbą pradėti išreikšdama apgailestavimą dėl to, kad pranešimo pavadinime nėra žodžių „Europos Sąjunga“. Manau, turime kalbėti ne pasaulio visuomenės vardu, o tik Europos Sąjungos vardu. Todėl siekiau pabrėžti tai ir savo pateiktuose pakeitimuose. Tai, žinoma, nereiškia, kad turime ignoruoti bendravimą su savo sąjungininkais, visų pirma, kaip paminėjo mano kolega P. Juvin, su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Nemanau, kad šiuo metu mums būtina galvoti apie visiškai naują strategiją. Manau, geriau įgyvendinti prieš dvejus metus Bukarešte per NATO aukščiausiojo lygio susitikimą priimtą strateginę viziją. Šiuo klausimu nemanau, kad tai susiję su naujos strategijos kūrimu, tai susiję su tuo, kad būtų laikomasi šios strateginės vizijos.

Vis dėlto neabejotinai turime pripažinti ir pasimokyti iš karinės koalicijos Afganistane padarytų klaidų. Tačiau turime kritiškai įvertinti pasiruošimo intervencijai padėtį. Kaip jau buvo pabrėžta, svarbu pažymėti, kad vienas iš mūsų strategijos dėl Afganistano pagrindinių tikslų yra atsikratyti Talibano grupuočių šioje šalyje.

Tačiau taip pat turime pabrėžti teigiamus intervencijos aspektus, visų pirma D. Petraeuso planą. Šiandien Afganistanas ta šalis, kurioje moterys turi daugiau teisių, daugiau vaikų lanko mokyklą, atidaryta daugiau fabrikų ir nutiesta daugiau kelių. Tai gali būti siejama su tuo, kokių veiksmų ėmėmės šioje šalyje. Tokių civilinių priemonių kaip švietimo programos ir skurdo panaikinimo programos, taip pat atstatymo ir vystymosi programos yra svarbus žingsnis siekiant taikos užtikrinimo Afganistane.

Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad būtina laikytis pragmatiško požiūrio, kaip pasiūlė mano politinė frakcija. Nepamirškime, kad buvo padaryta daugiau nei 400 pakeitimų dėl P. Arlacchi pranešimo.

 
  
MPphoto
 

  Marielle De Sarnez (ALDE).(FR) Ponia pirmininke, trumpai noriu pasakyti tris dalykus.

Pirma, manau, kad priešingai nei buvo pasakyta, Europos Sąjunga turėtų turėti savo atskirą strategiją. Į Afganistaną išvyko mūsų vyrai, kariai, pajėgos, skyrėme lėšų, didelių lėšų, todėl turime turėti savo požiūrį šiais klausimais.

Antra, manau, kad tarptautinė bendruomenė privalo skirti pinigų, siekdama naudos afganistaniečiams. Deja, taip nebuvo daroma dešimt metų, ir tai galime kasdien matyti šalyje. Manau, kad tai iš dalies yra NVO ir humanitarinių organizacijų atsakomybė. Tačiau bijau, kad, ir tai nepakankamai įtvirtinta pranešime, tai labiausia lemia korupcija valdžioje ir valdžia, kuri, būtina pasakyti, nėra nei sąžininga, nei labai veiksminga.

Trečia, tai politinio dialogo klausimas. Iš tiesų jau daugybę metų buvo bandoma pradėti derybas su Talibanu. Tai nėra naujiena. Manau, kad dialogas būtinas. Tačiau esu įsitikinusi, kad bus labai sunku, nes pradėti dialogą, kai šalyje turime mažiau galios, sudėtinga, taip pat ketinama atšaukti pajėgas.

 
  
MPphoto
 

  Giovanni Collino (PPE).(IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, dabar, priėmus keletą pakeitimų, pritariame P. Arlacchi pranešimui ir jame įtvirtintiems prioritetams dėl būsimo Afganistano vystymosi. Būtent skaidri finansinės paramos sistema, vietos policijos pajėgų apmokymai, kova su prekyba narkotikais ir tarptautinės paramos derinimas yra svarbiausi politinės ir karinės strategijos aspektai, kurie buvo dar labiau sustiprinti.

Svarbu dar kartą pabrėžti, kad būtina užtikrinti kontrolę ir stabilizaciją vietovėje, siekiant susilpninti Talibano pajėgų veiksmus ir atgaivinti taikos procesą. Užbaigdamas paminėsiu Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos indėlį kuriant bendrą tekstą, taip pat norėčiau pagerbti Tarptautinių saugumo paramos pajėgų karių pastangas ir pasiaukojimą, padėkoti už jų buvimą šalyje ginant laisvę ir vietos gyventojus.

 
  
MPphoto
 

  Katarína Neveďalová (S&D). – (SK) Ponia pirmininke, mano nuomone, kariuomenės negali užtikrinti taikos ir gerovės, o tai taikoma ir Afganistano atveju.

Turėtume pagalvoti apie tai, kad kol kai kurie mūsų kolegos nariai, ypač iš PPE, jaudinasi, ar pritarsime tam tikro pobūdžio orlaivio panaudojimui – nesu karo ekspertė ir nesuprantu, apie ką diskutuojama – manau, turėtume skirti daug daugiau dėmesio tam, apie ką šiame pranešime kalba P. Arlacchi, nes tai labai svarbu. Jis kalba apie moterų ir vaikų padėtį toje šalyje. Tikrai turėtume skirti daugiau dėmesio paramai siekiant moterų nediskriminavimo ir kovai su diskriminacija. Taip pat turėtume pagalvoti apie tai, kad daugybė vaikų Afganistane, pvz., neturi galimybės eiti į mokyklą ir kad daugybė jų gyvena žemiau skurdo ribos.

Mano nuomone, jeigu mums nepavyks paremti švietimo ir sveikatos projektų ir jeigu ir toliau investuosime į karinius šio konflikto sprendimus, nieko nepasieksime.

 
  
MPphoto
 

  Andrew Henry William Brons (NI). - Ponia pirmininke, P. Arlacchi pranešime puikiai išanalizuota padėtis ir pateikiama daug informacijos. Mano nedidelė kritika pagrįsta tuo, kad jis, atrodo, nepatenkintas, jog Afganistane nėra liberalios demokratijos, kurią vykdo Žaliųjų ir liberalų demokratų koalicija Braitone.

Afganistano siaubo istorija susijusi su 346 britų karių, daugybės kitų sąjungininkų karių ir tūkstančių nekaltų afganistaniečių mirtimis. Per tą laikotarpį padidėjo kūdikių ir gimdyvių mirtingumas, o gyvenimo trukmė sutrumpėjo. Jis mums sako, kad 2001 m. Afganistane nebuvo auginamos aguonos, o dabar, po devynerių konfliktų ir sąjungininkų įtakos metų, iš Afganistano į Europą patenka daugiau nei 90 proc. heroino.

Pabrėžiant, kad tam tikra prasme moterys diskriminuojamos, padėtis vertinama kiek neproporcingai. Atsakymas į tai yra parama mūsų pajėgoms, nutraukiant karą ir grąžinant juos namo, kad saugotų savo žmones ne nuo savo šalyse išugdytų, tačiau atvežtų teroristų.

 
  
MPphoto
 

  Norica Nicolai (ALDE).(RO) Ponia pirmininke, ir moterų, ir vaikų klausimas neabejotinai svarbus, tačiau P. Arlacchi pranešime svarbus jo aiškumas. Turiu omenyje, kad jame mums pateikiamas tarptautinės intervencijos į Afganistaną teisėtumas, dėl kurio nekeliama klausimų. Tačiau tai natūralus ir politiškai pagrįstas žingsnis diskusijų dėl šios intervencijos veiksmingumo link. Priežastis ta, kad, negalvojant apie sentimentalumą, dešimt metų besitęsianti intervencija gali turėti neigiamos įtakos šiuo klausimu priimto politinio sprendimo veiksmingumo atžvilgiu. Manau, kad kiekvienas esame atsakingas prieš tuos, kurie išrinko mus, kad rastume atsakymą į šį klausimą.

Palankiai vertinu šio pranešimo aiškumą ir dėl to, kad jame minimi klausimai, apie kuriuos dėl įvairių priežasčių iš esmės buvo vengiama diskutuoti. Manau, šis pranešimas tik pradžia. Turime turėti drąsos vykdyti nuolatinę savo veiksmų analizę ir vertinimą, pripažinti, kur padarėme klaidų, ir, kai jas padarome, turime rasti kitų sprendimų. Būtent tai reiškia atsakingus ir demokratiškus veiksmus.

 
  
MPphoto
 

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Ponia pirmininke, iš patirties žinome, kad parama naudojantis išorine intervencija yra sėkminga, jeigu tokiai išorinei pagalbai pritaria gyventojų dauguma. Po daugybės metų intervencijos Afganistane matome, kad afganistaniečiai mūsų nesupranta, nenori mūsų pagalbos ir nesupranta mūsų civilizacijos ar mūsų kultūrinių vertybių.

Slovakijoje vartojame posakį, kad „tam, kuris nepriima patarimų, negalima padėti“. Nenoriu pasakyti, kad negalima padėti afganistaniečiams, tačiau negaliu balsuoti už metodus, kuriais naudojama jėga ir kurie yra smurtiniai. Pirmiausia turėtume galvoti apie tai, kaip pakeisti savo paramą ir kaip ją susisteminti, kad būtų patenkinti Afganistano žmonių poreikiai.

Manau, kad tikrai būtina laipsniškai atšaukti savo karines pajėgas ir perduoti įgaliojimus vietos administracijai ir vietos politikams, o tada padėti Afganistano žmonėms bendradarbiaujant su vietos politikais taip, kad jie galėtų pripažinti mūsų civilizacijos vertybes ir suprasti mus, ir galbūt tada jie norės ir sugebės priimti mūsų pagalbą.

 
  
MPphoto
 

  Ioan Mircea Paşcu (S&D). - Ponia pirmininke, mūsų įsipareigojimas dėl stabilaus savavaldžio Afganistano, sugebančio kovoti su terorizmu, tvirtas ir ilgalaikis, kurį dar kartą patvirtino ir ES, ir NATO. Tačiau būtent dėl to, kad mūsų įsipareigojimas ilgalaikis, įžvelgčiau bent tris didžiulius uždavinius.

Pirma, valstybės modelis, kurį siūlome Afganistanui, netinka dėl afganistaniečių tradicijos. Kadangi afganistaniečiai turi prisitaikyti, tą padaryti turime ir mes, padėdami jiems pasirinkti įmanomą valstybės modelį, derinant modernumą ir Afganistano tradicijas.

Antras uždavinys tas, kad dėl saugumo padėties ir toliau gali prireikti mūsų tarptautinio karinio dalyvavimo ir po 2014 m., kai afganistaniečiai perims valdžią į savo rankas. Turėtume būti pasirengę rimtai apsvarstyti galimybę pratęsti terminą arba susidurti su padariniais.

Galiausiai trečias uždavinys kils dėl to, kad mūsų visuomenė nebeteks kantrybės, o tai galėtų priversti pagreitinti mūsų dabartinį kalendorinį planą, siekiant išvengti tiesiog pergalės paskelbimo ir išvykimo alternatyvos. Tai pakenktų mūsų patikimumui.

 
  
MPphoto
 

  Catherine Ashton, Komisijos pirmininko pavaduotoja-Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai. Ponia pirmininke, tiesiog pateiksiu keletą baigiamųjų pastabų.

Pirmiausia norėčiau padėkoti Europos Parlamentui. Tai buvo įdomios ir įvairiapusės diskusijos, noriu pagirti jus už ilgalaikį suinteresuotumą ir energiją, kurią skiriate mūsų veiksmų Afganistane planavimui. Tai buvo puikiai parodyta per šiandienos diskusijas.

Kaip pradžioje sakiau, manau, kad Afganistanas svarbus mums visiems ir mūsų piliečiams ir kad Europos Sąjunga turi teisingai išlikti pagrindine veikėja. Tikiuosi, kad pradžioje paminėjau būsimo laikotarpio prioritetus ir planus, kartu pripažindama būtinybę užtikrinti lėšų perdavimo bendradarbiaujant su Afganistano vyriausybe ir užtikrinimo, kad tinkamai kovojame su korupcija, svarbos pripažinimo, siekiant apsaugoti turimas lėšas, pusiausvyrą.

Ir toliau palaikysime svarbiausius sektorius: sveikatos (ką jau apibūdinau), policijos, teisingumo, kaimo plėtros ir regionų ir vietos valdžios, žinoma, teisinė valstybė taip pat labai svarbi. Dar daugiau, kaip jau apibūdinau, visomis šiomis programomis siekiama užtikrinti, kad būtų didinami Afganistano vietos struktūrų pajėgumai ir visapusiškai įgyvendinami valdžios kovos su narkotikų pramone ir korupcijos mažinimo prioritetai.

Taip pat kalbėdama pabrėžiau, kaip svarbu visais Afganistano visuomenės lygmenimis ir iš tikrųjų į politines struktūras įtraukti moteris. Remiuosi S. Stevensono pranešimu ir sutinku, kad vanduo ir drėkinimas, kaip ir daugybėje pasaulio vietų, yra vis svarbesnis klausimas.

B. Belder, pažadu jums atsakyti raštu, kaip ir prašėte.

Užbaigsiu dar kartą padėkodama P. Arlacchi už pranešimą. Labai nekantrauju pratęsti diskusijas šiais svarbiais klausimais, įtvirtintais pranešime, ir ne tik. Užbaigsiu pakartodama pasakytus žodžius apie ambasadorių Richardą Holbrooke’ą ir tai, kad jo paskutiniai žodžiai prieš jo paskutinę operaciją buvo apie Afganistaną. Tai jam labai būdinga. Labai jo ilgėsiuosi.

 
  
MPphoto
 

  Pino Arlacchi, pranešėjas. Ponia pirmininke, tai buvo labai įdomios ir gyvybingos diskusijos. Tik noriu pateikti keletą pastebėjimų.

Pirma, labai džiaugiuosi, kad niekas nekritikavo pagrindinių keturių pranešimo klausimų. Pranešime raginama imtis reformų dėl tarptautinės paramos, daržinės aguonos auginimo panaikinimo, geresnio policijos apmokymų suderinimo ir paramos taikos procesui. Visos pastabos susijusios su kitais klausimais, ir aš džiaugiuosi, kad po metų diskusijų Užsienio reikalų komitete kolegos patvirtino savo pritarimą pranešimo – kuris nėra P. Arlacchi pranešimas – struktūrai. Po to, kai jam pritarė Užsienio reikalų komitetas, tai komiteto pranešimas, kuriam buvo pritarta beveik vieningai – 60 balsų už ir vienas prieš. Jame taip pat įtraukti keli kompromisai, kuriuos pasiekė visos politinės frakcijos, todėl taip pat labai svarbu remtis tikruoju pranešimo tekstu, kuris yra galutinis.

P. Juvinui pasakyčiau, kad jame nėra minimos okupacinės pajėgos Afganistane. Tai buvo pradinis tekstas. Galutiniame tekste sakoma, kad „tarptautinių pajėgų koalicija veikia“ Afganistane. Ši pranešimo dalis buvo pakeista, remiantis pateiktais pakeitimais.

Svarbiausias klausimas yra nepilotuojami orlaiviai. Tai nėra pranešimas dėl nepilotuojamų orlaivių. Jame yra tik dvi eilutės apie politinių frakcijų kompromisą dėl nepilotuojamų orlaivių naudojimo. Manau, kad dėl to susitarimas galėjo būti pasiektas ir anksčiau, tačiau pasitikiu savo atstovais ir visomis skirtingomis pozicijomis, esu patenkintas ir pasiektu kompromisu. Pranešime neraginama uždrausti naudoti nepilotuojamus orlaivius. Jame saikingai kritikuojamas šis klausimas, tačiau manau, kad frakcijų susitarimą pasiekti galima.

Dėkoju jums, taip pat dėkoju baronienei C. Ashton. Tikiuosi, kad ji visiškai atsižvelgs į pranešimo, kuris labai konkretus ir kuriuo raginama imtis pasitraukimo iš Afganistano strategijos, turinį.

 
  
MPphoto
 

  Csanád Szegedi (NI).(HU) Ponia pirmininke, atsiprašau už tai, kad dėl techninių priežasčių kalbu dabar, ir neketinu užduoti P. Arlacchi klausimo, o tik norėčiau pagarbiai pateikti mažą priminimą arba klausimą poniai pirmininkei. Esu nepriklausomas narys, ir mes turime nedaug progų pateikti savo nuomonę. Šiandien netgi turėjau galimybę kalbėti. Šiandien dėl šių diskusijų atvykau viena valanda anksčiau, labai mandagiai nuėjau laiptais žemyn ir ten esantiems darbuotojams pasakiau, kad norėčiau pateikti savo nuomonę. Pritariu, suprantama, kad šiandien ar per šias diskusijas tam nebuvo laiko, ir, žinoma, raštu pateiksiu savo nuomonę dėl šiandienos posėdžio. Palankiai vertinčiau ir norėčiau paprašyti ponios pirmininkės skirti daugiau dėmesio ir supratimo nepriklausomiems nariams, kurie, deja, turi tiek nedaug galimybių kalbėti. Labai jums dėkoju ir linkiu našaus darbo.

 
  
MPphoto
 

  Arnaud Danjean (PPE).(FR) Ponia pirmininke, noriu pataisyti, kas buvo pasakyta, ir pasakyti, kad P. Arlacchi gana teisus: mums pateiktame galutiniame tekste konstatuojamosios dalies B punkte nebėra žodžių „okupacinė jėga“. Gana paprasta, vertimas, ir visų pirma paskutinės versijos vertimas, į prancūzų kalbą nebuvo tikslus, o vertime į prancūzų kalbą iki šio ryto vis dar buvo įtraukti žodžiai „okupacinė jėga“, taigi jį ir paminėjo mano kolega P. Juvin.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Corina Creţu (S&D), raštu.(RO) Lisabonoje pateiktoje ir patvirtintoje strategijoje įtvirtintas laipsniškas teritorijos, vieno regiono po kito, kontrolės perdavimas iš ISAF rankų Afganistano ginkluotosioms pajėgoms. Jo sėkmė priklauso nuo to, kokių veiksmų imsis Pakistanas, kuris sudaro dalį problemos ir su kuriuo neišvengiamai bus susijęs sprendimas. Dar daugiau, nemanau, kad galime ignoruoti vis akivaizdesnį Irano veikimą Afganistane. Pastarieji su šiuo dalyvavimu susiję įvykiai kelia nerimą.

Manau, kad ši strategija turi būti įgyvendinama kartu su didesniais, platesnio masto civiliniais projektais, kuriais bus remiamas šių regionų, kuriuose vyrauja skurdas, o ISAF ir JAV pajėgų buvimu nepasiekta jokių esminių pokyčių, vystymasis. Mums pasitraukus, negalime palikti neišspręstų tų pačių problemų, kurios kilo per pastarąjį dešimtmetį išaugus Talibano galiai. Tikiuosi, kad ši nauja strategija bus veiksminga ir ja bus padedama Afganistanui atkurti taiką ir stabilumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Krzysztof Lisek (PPE), raštu.(PL) Iki šiol vykdyta strategija dėl Afganistano nebuvo pasiekta rezultatų, kurių buvo tikimasi. Džiaugiausi sužinojęs, kad per NATO aukščiausiojo lygio suvažiavimą Lisabonoje buvo sudarytas NATO dalyvavimo Afganistane tvarkaraštis ir pasirašyta deklaracija dėl ilgalaikės partnerystės su šia šalimi. ES taip pat pateikė labiau suderintą požiūrį į regioną, kuriuo atsižvelgiama į civilinius aspektus ir regioninio bendradarbiavimo svarbą.

Turėtume ir toliau remti reformas, kuriomis siekiama kovoti su skurdu, moterų diskriminacija ir opijaus gamyba. Turime imtis veiksmų siekdami didinti pagarbą žmogaus teisėms ir teisėtvarkai, kurti teisinę valstybę ir visapusiškai integruoti Afganistaną į tarptautinę bendruomenę. Jie turėtų apimti ir administracijos, ir viešojo administravimo korpuso kūrimą ir reformavimą, remiantis apmokymų programomis, pagalbą, kuriant ir naudojant dabartinę infrastruktūrą, ir ES patarimus.

Afganistanas turėtų dalyvauti nustatant ir siekiant prioritetų, kuriais bus padedama sukurti pilietinę visuomenę, ir užtikrinti, kad afganistaniečiai prisiimtų atsakomybę už savo šalį. Kartu turime užtikrinti tų, kuriuos siunčiame į Afganistaną – mokymų vadovų ir ginkluotųjų pajėgų narių, kurių darbas užtikrinti, kad šie planai būtų įgyvendinti – saugumą. Negalime pritarti tam, kad būtų atsisakyta naudoti nuotolinio valdymo orlaivius, nes taip būtų labai sumažintas šių žmonių saugumas. Mūsų strategijoje turėtų būti atsižvelgiama ir į Afganistano piliečių, ir į mūsų atstovų, kurie dirba, kad būtų skatinamas šalies vystymasis, saugumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Helmut Scholz (GUE/NGL), raštu. – (DE) Pranešime dėl naujos Afganistanui skirtos strategijos apibūdinama kritiška padėtis toje šalyje, nes tai neabejotinai būtina. Pranešime aiškiai nurodoma, kad NATO strategija dėl sudėtingų politinių ir karinių problemų sprendimo karinėmis priemonėmis buvo nesėkminga. Todėl jame tarptautinė bendruomenė aiškiai raginama priimti naują strategiją, dėmesį skiriant valstybės atstatymui. Pritariu tam, kad Europos Parlamentas, priešingai nei daugybė parlamentų valstybėse narėse, pateikė aiškią poziciją dėl šio pranešimo: konfliktas turi būti užbaigtas ir būtina pakeisti politiką, siekiant tvaraus politinio, ekonominio ir demokratinio vystymosi Afganistane. Turime pritarti šiai svarbiai šio pranešimo pozicijai. Tačiau nepritariu vertinimui, kad per pastarąjį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą priimta strategija dėl Afganistano gali turėti teigiamų rezultatų. Raginu atšaukti užsienio pajėgas iš Afganistano. Europos Sąjungos policijos misija (EUPOL) nebuvo sėkminga ir neturėtų būti tęsiama ar plėtojama. Remdamasis vardiniu balsavimu dėl su kai kuriais iš šių klausimų susijusių pastraipų galėjau išreikšti savo nepritarimą pranešimui. Apgailestauju ir dėl to, kad pranešime nėra įtvirtintas kritiškesnis požiūris į polinkį didesnį prioritetą skirti karinėms strategijoms, o ne valstybės atstatymui, taip pat nepakankamai dėmesio skiriama žmogaus teisių padėčiai, visų pirma moterų atžvilgiu.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika