Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Posėdžio stenograma
Ketvirtadienis, 2010 m. gruodžio 16 d. - StrasbūrasTekstas OL
 PRIEDAS (Atsakymai raštu)
KLAUSIMAI TARYBAI (Tik Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė yra atsakinga už šiuos atsakymus)
KLAUSIMAI KOMISIJAI

KLAUSIMAI TARYBAI (Tik Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė yra atsakinga už šiuos atsakymus)
Klausimas Nr. 1, kurį pateikė Bernd Posselt (H-0568/10)
 Tema: Daugiakalbystė pasienio regionuose
 

Kaip Taryba vertina kultūrai pasienio regionuose skatinti skirtų ES programų rezultatus, ypač programų, susijusių su daugiakalbystės skatinimu ir kaimyninių valstybių kalbų mokymusi vaikų darželiuose ir mokyklose?

 
  
 

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. gruodžio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Nors pagrindinė atsakomybė už mokymo turinį (todėl ir už kalbų, kurių mokoma, pasirinkimą, ir lygį, kuriuo tų kalbų mokoma) tenka tik valstybėms narėms, reikėtų pažymėti, kad Taryba visada palaikė iniciatyvas ir priemones, skirtas kalbų mokymuisi ir kalbų įvairovei skatinti. Šios iniciatyvos ir priemonės apima Mokymosi visą gyvenimą programos skersines paprogrames, sukurtas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1720/2006/EB(1); 2006 m. rekomendaciją dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų(2), kur ypač išskiriamas bendravimas užsienio kalbomis; išvadas dėl daugiakalbystės, kurias Taryba patvirtino 2008 m. gegužės mėn.(3); ir 2008 m. lapkričio 21 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos daugiakalbystės strategijos(4).

Be to, atkreipiamas gerbiamų Parlamento narių dėmesys į tai, kad remdamasi minėtos Mokymosi visą gyvenimą programos 15 straipsnio 5 dalimi Komisija iki 2011 m. kovo 31 d. Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pateiks tarpinę vertinimo ataskaitą dėl kokybinių ir kiekybinių programos įgyvendinimo aspektų bei pasiektų rezultatų analizę.

 
 

(1) OL L 327, 2006 11 24, p. 45.
(2) OL L 394, 2006 12 30, p. 10.
(3) OL L 140, 2008 6 6, p. 14.
(4) OL L 320, 2008 12 16, p. 1.

 

Klausimas Nr. 2, kurį pateikė Georgios Papanikolaou (H-0571/10)
 Tema: Kultūros indėlis į bendrąjį vidaus produktą
 

Tarybai pirmininkaujančios Belgijos programoje aiškiai pabrėžiama svarba, kurią ji teikia planuojamam kultūros pramonės vystymui ir jos indėliui į valstybių narių bendrąjį vidaus produktą. Joje nurodoma, kad Taryba šiuo pirmininkavimo laikotarpiu ypatingą dėmesį skirs toms politikos sritims, kurios padeda vykdyti ir remti kultūros pramonės iniciatyvas, ypač jei šių iniciatyvų imasi mažosios ir vidutinės įmonės.

Ar, atsižvelgdama į tai, kad dėl finansų krizės būtina plėtoti naujoviškus ir palyginti nelabai išvystytus augančius sektorius, Taryba galėtų atsakyti į toliau pateikiamus klausimus?

Ar ji mano, kad Belgijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu pasiekta pakankama pažanga kultūros pramonės ir šiame sektoriuje veikiančių mažųjų ir vidutinių įmonių paramos ir skatinimo srityje?

Ar ji turi konkrečių duomenų, pagal kuriuos galima būtų nustatyti šio sektoriaus įnašo į valstybių narių BVP dydį? Kuriose valstybėse narėse kultūros pramonės indėlis į BVP yra didelis?

 
  
 

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. gruodžio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Tarybai pirmininkaujanti Belgija savo šešių mėnesių programoje pareiškė apie ketinimą atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“ pabrėžti kultūros ir kūrybos pramonės šakų galimybes ir jų indėlį į bendrąjį vidaus produktą (BVP), augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje. Lapkričio 18 d. Taryba patvirtino savo Darbo planą kultūros srityje, kuriame apibrėžiami šios srities prioritetai ateinantiems ketveriems metams, o tarp pagrindinių prioritetų nurodoma kultūros ir kūrybos pramonė. Be to, Tarybai pirmininkaujanti valstybė spalio mėn. surengė neoficialų kultūros ministrų posėdį kultūros ir kūrybos pramonės šakų tema. Posėdyje ministrai pabrėžė, kad ES lygmeniu šioms pramonės šakoms plėtojamose strategijose ir priemonėse turėtų būti atsižvelgta į mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), nes šiame sektoriuje tokių įmonių yra daugiausia. Lapkričio 26 d. Taryba patvirtino išvadas dėl pavyzdinės strategijos „Europa 2020“ iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“. Išvadose pripažįstama, kad kultūros ir kūrybos sektoriai yra svarbus technologinių ir ne technologinių naujovių šaltinis ir kad būtina visapusiškai atskleisti šį potencialą.

Nors Taryba šiuo klausimu neturi savo statistikos, remiantis žaliąja knyga „Kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimas“(1), naujausi kultūros ir kūrybos pramonės šakų tyrimai patvirtina, kad visoje ES šiose pramonės šakose dirba maždaug 5 mln. žmonių ir kad į ES BVP jie įneša apytiksliai 2,6 proc. Kultūros ir kūrybos pramonės šakos ne tik tiesiogiai prisideda prie BVP, bet ir yra svarbi kitų ūkio sektorių varomoji jėga. Eurostatas per „ESSnet-culture“ projektą šiuo metu rengia išsamesnę suderintą statistiką, kad tiksliau įvertintų kultūros ir kūrybos pramonės šakų svarbą ūkiui. Projekto „ESSnet-culture“ rezultatai turėtų būti paskelbti iki 2011 m. pabaigos.

 
 

(1) Žr. dok. 9073/10

 

Klausimas Nr. 3, kurį pateikė Seán Kelly (H-0576/10)
 Tema: Kankūno derybų rezultatai
 

Ar Taryba galėtų pakomentuoti Kankūno klimato kaitos derybų rezultatus? Kokių veiksmų Taryba ketina imtis per artimiausius 12 mėn. dėl Kankūne priimtų sprendimų?

 
  
 

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. gruodžio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Po trejų derybų dėl Balio veiksmų plano metų Kankūno konferencija klimato kaitos klausimais tapo svarbiu žingsniu siekiant naujo tarptautinio susitarimo dėl klimato.

Iš tiesų Kankūno konferencijoje pavyko priimti sprendimus, dėl kurių, visų pirma, galima nedelsiant imtis veiksmų tuo pagrindu ir, antra, padėti pagrindus tarptautiniam susitarimui po 2012 m., kuris tvirtai remtųsi siekiu užtikrinti, kad vidutinė temperatūros augimas neviršytų daugiau kaip 2 °C, palyginti su temperatūros lygiu ikipramoninio išsivystymo laikotarpiu.

Kalbant apie sritis, kuriose nedelsiant reikia imtis veiksmų, galima paminėti prisitaikymą prie klimato pokyčių, technologijas, kovą su miškų naikinimu ir finansavimą.

Buvo priimta Kankūno prisitaikymo prie klimato kaitos programa ir sukurtas Prisitaikymo prie klimato kaitos komitetas, kad būtų sustiprinta nuolatinė veikla derinantis prie klimato kaitos, kuria siekiama sumažinti jau įvykusios kaitos poveikį. Ši nauja institucija turėtų padėti remti jautriausias klimato kaitos poveikiui šalis.

Taip pat buvo sukurta nauja technologinė infrastruktūra, kurios tikslas – remti veiksmus, skirtus klimato kaitai mažinti (šiltnamio dujų mažinimas) ir prisitaikyti prie jos. Siekiant palengvinti veiksmų šioje srityje įgyvendinimą buvo įsteigtos dvi naujos institucijos: Vykdomasis technologijų komitetas ir Klimato technologijų centras ir tinklas. Tikimasi, kad šios naujos institucijos toliau efektyviau skatins tyrimų ir technologijų plėtrą, sklaidą ir perdavimą.

Be to, buvo sukurta kovos su miškų naikinimu sistema. Besivystančių šalių nacionalinių strategijų ar veiksmų planų pagrindu reikės sukurti finansines skatinamąsias priemones.

Galiausiai buvo įsteigtas Žaliasis klimato fondas, kad būtų lengviau pasiekti užsibrėžtą tikslą iki 2020 m. suteikti 100 mlrd. USD, pažadėtų besivystančioms šalims.

Tačiau Kankūnas yra tik pradžia. Kankūno dokumentai yra tik pagrindas būsimam tarptautiniam susitarimui po 2012 m. Jie sustiprina skaidrumo sistemą išsivysčiusioms šalims ir nustato tokios sistemos principus besivystančioms šalims. Rimtos diskusijos, kurios tęsis ir kitais metais, kyla dėl teisinės formos: svarstoma, ar bus įmanoma įtikinti visas išsivysčiusias šalis, kurios yra pasirašiusios Kioto protokolą, kad jos sutiktų su antruoju įsipareigojimų laikotarpiu, ir ar Jungtinės Valstijos ir didžiosios besiformuojančios ekonomikos šalys sutiks su nauja teisine priemone pagal šią konvenciją.

Kitais metais Taryba pradės įgyvendinti rezultatus ir sutelks dėmesį į tai, kaip šį procesą paversti įpareigojančia tarptautine programa, dėl kurios būtų galima derėtis Pietų Afrikoje, Durbane. Svarbiausia bus būtina užtikrinti, kad įvairių šalių pastangos tikrai atitiktų 2 °C tikslą.

Europos Parlamentas bus nuolat informuojamas apie derybų eigą.

 

Klausimas Nr. 4, kurį pateikė Jim Higgins (H-0578/10)
 Tema: Kova su demencija sergančių žmonių stigmatizavimu Europoje
 

Airijoje demencija serga 38 000 žmonių ir numatoma, kad iki 2026 m. šis skaičius padvigubės, nes mūsų visuomenė sensta. Sergančiuosius demencija slaugo daugiau kaip 50 000 slaugytojų, demencija tiesiogiai veikia apie 100 000 žmonių, kurie visi priversti stebėti, kaip jų mylimi žmonės kenčia nuo socialinės atskirties ir diskriminacijos.

Kokių veiksmų Taryba ketina imtis siekiant didinti informuotumą apie demenciją ir kovoti su šia liga sergančių žmonių stigmatizavimu?

 
  
 

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. gruodžio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) 2003 m. birželio 3 d. Taryba patvirtino išvadas dėl kovos su stigmatizavimu ir diskriminacija, susijusia su psichikos sveikata. Šiomis išvadomis Taryba paragino valstybes nares skirti ypatingą dėmesį su stigmatizavimu ir diskriminacija dėl psichikos ligų susijusioms problemoms visose amžiaus grupėse ir užtikrinti, kad šios problemos būtų atpažįstamos ir kad aktyviai bendradarbiaujant ir kalbantis su visomis suinteresuotomis šalimis būtų imtasi veiksmų prieš stigmatizavimą ir socialinę atskirtį. Taryba taip pat paragino Komisiją skirti ypatingą dėmesį aktyviam bendradarbiavimui visose susijusiose Bendrijos politikos srityse ir veiksmuose, ir ypač veikloje, kuri susijusi su įdarbinimu, nediskriminavimu, socialine apsauga, švietimu ir sveikata, kad būtų mažinamas su psichikos ligomis susijęs stigmatizavimas ir diskriminacija.

Kadangi dažniausia demencijos forma Europos Sąjungoje yra Alzheimerio liga (70 proc. atvejų), 2008 m. rugsėjo 26 d. Taryba patvirtino išvadas dėl bendro valstybių narių įsipareigojimo kovoti su degeneracinėmis nervų ligomis, ypač su Alzheimerio liga.

2008 m. birželio 13 d. Briuselyje buvo surengta ES aukšto lygio konferencija „Kartu už psichinę sveikatą ir gerovę“. Šioje konferencijoje buvo paskelbtas Europos psichikos sveikatos ir gerovės paktas. Po jo buvo sukurta ES bendradarbiavimo psichikos sveikatos klausimais programa, pagal kurią veiksmų imamasi penkiose prioritetinėse srityse. 2010 m. buvo surengtos dvi teminės šių sričių konferencijos: „Senyvo amžiaus žmonių psichikos sveikatos ir gerovės skatinimas“ (2010 m. birželio 28–29 d., Madridas) ir „Kova su stigmatizavimu ir socialine atskirtimi“ (2010 m. lapkričio 8–9 d.), kuriose Komisija ir valstybės narės bendrai dalyvavo kaip rėmėjos.

Dar visai neseniai, atsižvelgdama į prioritetinę senyvo amžiaus žmonių psichikos sveikatos sritį, Tarybai pirmininkaujanti Belgija surengė aukšto lygio konferenciją demencijos klausimais, kuri vyko Briuselyje 2010 m. lapkričio 25–26 d. Joje buvo toliau plėtojamos anksčiau 2008 m. spalio mėn. Tarybai pirmininkavusios Prancūzijos surengtos konferencijos temos dėl kovos su Alzheimerio ir susijusiomis ligomis, ir ji vyko vadovaujantis 2009 m. Europos Komisijos komunikatu dėl Europos iniciatyvos dėl Alzheimerio ligos ir kitų demencijos formų(1).

 
 

(1) Dok. 12392/09.

 

Klausimas Nr. 5, kurį pateikė Georgios Koumoutsakos(H-0580/10)
 Tema: Naujokų pritraukimas į prekybos laivyną ir jų išlaikymas bei mokymas
 

Gerai žinoma, kad Europos prekybos laivynas labai prisidėjo prie Europos ekonomikos atkūrimo. Tačiau ES turi atsakyti į daugelį iššūkių, kad jos laivynas būtų konkurencingas. Vienas ir turbūt didžiausias iššūkis – tinkamų naujokų pritraukimo klausimas. Norint turėti aukšto lygio techninių žinių, būtina vykdyti suderintą jaunimo pritraukimo į prekybos laivyną ir jų išlaikymo šioje srityje politiką. Aukštos kokybės prekybos laivynas yra ne vien tik tikslas – tai yra būtina sąlyga, kad Europos laivynas būtų konkurencingas. Tačiau dėl didėjančio Europos jūreivių trūkumo ir dėl techninių laivybos žinių mažėjimo šiam sektoriui ir jūrininkystės profesijai kyla labai realus pavojus.

Ar Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė svarstė naujokų pritraukimo, jų išlaikymo šiame sektoriuje ir mokymo bei jūreivių gyvenimo kokybės gerinimo klausimą? Ar ji mano, kad šiam klausimui ir toliau reikėtų teikti svarbą ir įtraukti jį į darbo programą?

 
  
 

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. gruodžio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Gerbiamo Parlamento nario nurodytoje srityje Taryba negali priimti teisės aktų negavusi Komisijos pasiūlymo. Taryba išanalizuos bet kokius galimus Komisijos pasiūlymus šioje srityje.

 

Klausimas Nr. 6, kurį pateikė Vilija Blinkevičiūtė (H-0583/10)
 Tema: Tinkamo formato knygų prieinamumas sutrikusio regėjimo ir disleksija sergantiems asmenims
 

Europoje gyvena milijonai Europos piliečių, turinčių skaitymo problemų. Tai aklieji ar disleksija sergantys žmonės, negalintys skaityti įprastu būdu. Šiems žmonėms knygos turi būti pateiktos kitu, jiems prieinamu, formatu – tai garsinės, Brailio raštu ar padidintu šriftu išleistos knygos. Deja, tokio formato knygos retai domina leidėjus, dėl to tik 5 procentai pasaulio kūrinių išleidžiama regėjimo negalią turintiems žmonėms prieinamu formatu.

Ar Taryba nemano, kad, siekiant pakeisti susiklosčiusią padėtį, būtina keisti tarptautinius autorių teisių įstatymus, kurie leistų, nepažeidžiant įstatymų, dalytis knygų kolekcijomis visoje Europos Sąjungoje ir už jos ribų? Tai suteiktų galimybę Europos Sąjungoje ir už jos ribų skaityti daugiau knygų skaitymo problemų turintiems, bet mokantiems kurią nors ES kalbą žmonėms, Kokia būtų Tarybos nuomonė dėl atskiro teisės akto pasiūlymo dėl tinkamo formato knygų prieinamumo sutrikusio regėjimo ir disleksija sergantiems asmenims inicijavimo, kuris būtų įpareigojantis ir darytų įtaką tam, kad ES valstybės narės ir trečiosios šalys galėtų keistis knygomis, išleistomis neįgaliesiems prieinamu formatu?

 
  
 

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. gruodžio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Bendresniu vienodo požiūrio į neįgaliuosius klausimu Taryba 2010 m. birželio mėn. patvirtino rezoliuciją dėl naujos Europos negalios programos(1), kurioje ji, inter alia, daro išvadą, kad, be kitų sričių, galimybių įsidarbinti, įsigyti prekių, naudotis paslaugomis, tenkinti ugdymosi poreikius ir dalyvauti socialiniame bei visuomenės gyvenime užtikrinimas yra viena iš būtinų neįgaliųjų visapusiškos socialinės aprėpties ir dalyvavimo visuomenės gyvenime sąlygų(2). Šiuo atžvilgiu Taryba šiuo metu analizuoja Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl vienodo požiūrio į asmenis nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos principo, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris kitose nei įdarbinimo srityse, įskaitant ir galimybę naudotis prekėmis ir paslaugomis.

Regėjimo negalią turintiems asmenims pasiekiamų leidinių klausimu reikėtų pažymėti, kad 2010 m. rugsėjo 14 d. Komisija pasirašė ES suinteresuotųjų šalių dialogo supratimo memorandumą dėl leidinių prieinamumo asmenims, turintiems negalią, kuri trukdo jiems skaityti spausdintus leidinius. Taryba būtinai išanalizuos bet kokius galimus Komisijos pasiūlymus šioje srityje.

Tarptautiniu lygmeniu Europos Sąjunga ir jos valstybės narės pasiūlė Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) nuolatiniam autorių teisių ir susijusių teisių komitetui jungtinės rekomendacijos projektą dėl galimybių susipažinti su autorių teisių saugomais kūriniais asmenims, turintiems sunkumų skaityti spausdintą tekstą. Šiuo pasiūlymu siekiama pateikti greitą ir praktinį svarstomos problemos sprendimą.

 
 

(1) OL C 316, 2010 11 20, p. 1.
(2) 17 punktas.

 

Klausimas Nr. 7, kurį pateikė Nikolaos Chountis (H-0589/10)
 Tema: Nuolatinis stabilumo mechanizmas ir privačių bankų dalyvavimas
 

2010 m. spalio 28 d. Taryba priėmė institucinių pakeitimų, kuriuos pasiūlė ekspertų darbo grupė, rinkinį. Be kita ko, ji ketina patvirtinti nuolatinį finansinio stabilumo mechanizmą, kuriame turėtų dalyvauti ir privataus sektoriaus atstovai. Tačiau Europos centrinio banko ir Euro grupės pirmininkai išreiškė abejones dėl privačių bankų dalyvavimo nuolatiniame mechanizme ir tvirtina, kad dėl to padidėtų silpnesnių valstybių skolinimosi išlaidos.

Ar Taryba galėtų nurodyti, kodėl pritariama privataus sektoriaus atstovų dalyvavimui nuolatiniame finansinio stabilumo mechanizme? Kokių tikslų šiuo požiūriu siekiama? Ar tai priemonė, padėsianti nustatyti euro zonos valstybių bankroto kontrolės sistemą? Ar Taryba atsižvelgia į nuogąstavimus, kuriuos išreiškė J.-C. Trichet ir J.-C. Juncker?

 
  
 

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. gruodžio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Taryba neišanalizavo gerbiamo Parlamento nario iškeltų klausimų.

Gerbiamo Parlamento nario dėmesį patraukė Euro grupės pareiškimas šia tema ir 2010 m. lapkričio 28 d. ECOFIN ministrų pareiškimas, kuriame teigiama, kad finansinės paramos Airijai programos finansinis paketas bus finansuojamas iš Airijos įnašo naudojantis Iždo grynųjų pinigų rezervu ir Nacionalinio pensijų atsargų fondo investicijomis. Likusi viso paketo dalis turėtų būti po lygiai padalyta tarp Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės (EFSM), Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) ir jungtinės dvišalės skolinimo paramos iš Jungtinės Karalystės, Švedijos, Danijos ir Tarptautinio valiutos fondo.

Remiantis šiuo pareiškimu, Euro grupė greitai išanalizuos būtinybę suderinti Graikijos ir Airijos finansavimo terminus.

Gruodžio 16–17 d. posėdyje Europos Vadovų Taryba turi pateikti sprendimą dėl rekomendacijų naujam būsimam stabilumo mechanizmui ir dėl nedidelio Sutarties pakeitimo tokiam mechanizmui sukurti.

 

Klausimas Nr. 8, kurį pateikė Gay Mitchell (H-0592/10)
 Tema: ES ir Rusijos santykiai
 

Gali būti, kad po neseniai Dovilyje (Prancūzija) surengto Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo ES ir Rusijai pavyks užmegzti naujo pobūdžio santykius. Ar Taryba ketina stiprinti ES ir Rusijos ryšius?

 
  
 

Tarybos atsakymas

15.12.2010

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. gruodžio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Europos Sąjunga teikia didelę reikšmę artimų ir produktyvių santykių su Rusija, viena savo strateginių partnerių, palaikymui. Šie santykiai apima labai plačias sritis, pvz., ekonominius santykius, su teisingumu, laisve ir saugumu susijusius klausimus, išorės saugumo, mokslinių tyrimų, švietimo ir kultūros klausimus. Visos šios sritys, visų pirma, yra numatytos 2005 m. pavasarį patvirtintuose veiksmų planuose keturioms bendroms erdvėms ir, žinoma, svarstomos derybose dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo, kurių tryliktasis ratas ką tik prasidėjo. Vykstančias diskusijas turėtų smarkiai palengvinti lapkričio 24 d. pasiektas Rusijos ir ES susitarimas dėl dvišalių dar neišspręstų klausimų, susijusių su Rusijos naryste PPO.

Rostovo aukščiausiojo lygio susitikime, kuris buvo surengtas 2010 m. gegužės 31 d. – birželio 1 d., ES ir Rusija paskelbė apie partnerystės siekiant modernizavimo pradžią, kad būtų suteiktas naujas politinis postūmis keturių bendrų erdvių veiksmų planų įgyvendinimui ir palengvėtų dar likusių ES ir Rusijos santykių klausimų sprendimas. Šiame aukščiausiojo lygio susitikime priimtame bendrame pareiškime plačiai išdėstomi procedūrų metmenys. Šios partnerystės tikslas – remiantis keturiomis erdvėmis sukurti lanksčią reformų skatinimo, augimo palaikymo ir konkurencingumo stiprinimo sistemą ir papildyti bendradarbiavimu modernizavimo srityje, kuris buvo dvišališkai plėtojamas tarp kelių valstybių narių ir Rusijos, nors ir neanuliuojant vykstančių derybų dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo.

Šios partnerystės siekiant modernizavimo tikslas – ne tik skatinti prekybą ir investicijas, bet visų svarbiausia, remiantis labai plačiu žodžio „modernizacija“ apibrėžimu, skatinti demokratiją ir teisinę valstybę, be kurios negalima išties modernizuoti visuomenės. Taigi, bendras pareiškimas yra nukreiptas į tokias sritis, kaip efektyvus teisingumo vykdymas, kovos su korupcija stiprinimas ir dialogo su pilietine visuomene gerinimas. Rusijos koordinatoriai ir Komisija parengė darbo planą ir 2010 m. gruodžio 7 d. pristatė jį ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje. Šis darbo planas yra lanksti priemonė, kurią reikėtų nuolat atnaujinti.

Šiuo metu taip pat vykdomi kiti projektai, kuriais siekiama sustiprinti mūsų santykius, konkrečiai, diskusijos dėl ilgalaikio ES ir Rusijos vizų režimo liberalizavimo. 2010 m. lapkričio 19 d. surengtoje Laisvės, saugumo ir teisingumo nuolatinės partnerystės taryboje mūsų ministrai sutarė dėl bendrų veiksmų požiūrio, remiantis kuriuo būtų galima derėtis dėl visiško vizų režimų panaikinimo. Šį požiūrį abi šalys patvirtino aukščiausiu lygiu paskutiniame ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje.

Galiausiai, gerai vyksta bendradarbiavimas krizių valdymo atveju ir jis buvo sėkmingas Čade ir prie Somalio krantų. Šiuo metu mūsų ekspertai analizuoja būdus, kaip formalizuoti tokį bendradarbiavimą pagal jau esamus susitarimus ir, žinoma, laikantis ES savarankiško sprendimų priėmimo principo.

Visos šios priemonės tik papildo intensyvų ES ir Rusijos politinį ir techninį dialogą (ir aukščiausiu lygiu), kuris leidžia siekti negailint pastangų suartinti savo pozicijas įvairiausiose srityse, minimose dabartiniame ES ir Rusijos susitarime ir keturiose bendrose erdvėse.

Taryba taip pat pradėjo diskusijas dėl santykių su strateginėmis partnerėmis, ypač Europos išorės veiksmų tarnybos įsteigimo atžvilgiu, ir, žinoma, Rusija yra viena iš pagrindinių valstybių, kurioms pastaruoju metu valstybių vadovai ar vyriausybės skiria savo dėmesį.

 

Klausimas Nr. 9, kurį pateikė Eleni Theocharous (H-0596/10)
 Tema: Turkijos embargas Kipro Respublikos laivams ir lėktuvams
 

Turkija toliau taiko embargą Kipro Respublikos laivams ir lėktuvams ir taip pažeidžia ES ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) sprendimus bei papildomą protokolą. Ar Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė, siekdama kad Turkija pakeistų savo poziciją, ketina imtis veiksmų ir, jei ketina, kokias priemones ji taikys, ypač atsižvelgiant į šių metų gruodžio mėn. planuojamą Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimą?

 
  
 

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. gruodžio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Nepaisant nuolatinių Tarybos raginimų ir kaip yra konkrečiai pabrėžta 2005 m. rugsėjo 21 d. Europos bendrijos ir jos valstybių narių deklaracijoje ir Tarybos išvadose (ypač 2006 m. gruodžio mėn. ir 2009 m. gruodžio mėn.), Turkija ir toliau atsisako vykdyti savo įsipareigojimą visiškai, nediskriminuojamai įgyvendinti Asociacijos susitarimo Papildomą protokolą ir ji nepanaikino kliūčių laisvam prekių judėjimui, įskaitant ir tiesioginių transporto saitų su Kipru apribojimą.

Be to, Turkija nė kiek nepasistūmėjo normalizuodama santykius su Kipro Respublika. Ji ir toliau taiko veto teisę Kipro narystei tam tikrose tarptautinėse organizacijose, įskaitant OECD, ir jos dalyvavimui Wassenaaro susitarime dėl įprastinės ginkluotės ir dvejopos paskirties prekių bei technologijų eksporto.

ES pozicija šiuo klausimu aiški ir nepakitusi: Turkija privalo vykdyti savo sutartinį įsipareigojimą visiškai ir nediskriminuojamai įgyvendinti Asociacijos susitarimo Papildomą protokolą. 2010 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadose dėl plėtros tai Turkijai buvo aiškiai nurodyta. Tarybos išvadose aiškiai teigiama, kad jei nebus pažangos šiuo klausimu, Taryba tęs savo nuo 2006 m. pradėtas priemones, kurios turės ilgalaikį poveikį bendrai mūsų derybų su Turkija eigai. Tikimasi, kad dabar pažanga neužtruks.

Taryba toliau atidžiai stebės ši klausimą ir kitus su reformų priemonėmis, kurių turi imtis Turkija, susijusius aspektus, ir kels šiuos klausimus visais atitinkamais lygmenimis, nes Asociacijos susitarimo Papildomo protokolo vykdymas ir santykių su Kipro Respublika normalizavimas yra reikalavimai, pagal kuriuos vertinama Turkijos pažanga derybose.

 

Klausimas Nr. 10, kurį pateikė Ilda Figueiredo (H-0598/10)
 Tema: Europos Sąjungos ir Kubos santykiai
 

Žinoma, kad Europos Sąjungos ir Kubos santykius apsunkina bendroji pozicija, kurią Taryba priėmė 1996 m.

Kadangi aišku, kad tokia pozicija vienintelė ir kad Europos Sąjungos pozicija nesutampa su jokios kitos pasaulio šalies pozicija, taigi ji yra diskriminacinio pobūdžio, tiesa yra tai, kad tolesnis jos laikymasis tik daro žalą Europos Sąjungai ir ji atsiduria padėtyje, kuri naudinga Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kurios tęsia ekonominę blokadą, kuri taip pat nepriimtina ir kurią remia tik Izraelis, o jai nepritaria 187 šalys, kaip matyti iš paskutinio JTO aptarimo šiuo klausimu.

Kokias diskusijas Kubos klausimu Taryba ketina vykdyti, siekdama nedelsiant panaikinti šią nepriimtiną bendrąją poziciją?

 
  
 

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. gruodžio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Nuo Belgijos pirmininkavimo Tarybai pradžios Užsienio reikalų tarybos darbotvarkėje Kubos klausimas kilo du kartus: liepos mėn. (2010 m. liepos 26 d.) ir spalio mėn. (2010 m. spalio 25 d.).

Spalio mėn. Tarybos nariai prie pietų stalo pasikeitė nuomonėmis dėl politinės ir ekonominės raidos Kuboje ir dėl ES politikos Kubos atžvilgiu galimybių. Jie sutarė apžvelgti situaciją ir paprašyti vyriausiojo įgaliotinio, kad jis, remdamasis bendra ES pozicija Kubos atžvilgiu, išsiaiškintų būsimas galimybes plėtoti santykius su Kuba ir kuo greičiau pateiktų apie tai Tarybai ataskaitą.

 

Klausimas Nr. 11, kurį pateikė Brian Crowley (H-0603/10)
 Tema: Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai
 

Ar Taryba gali pateikti informaciją apie konkrečius tikslus, kuriuos Europos Sąjunga pasiekė per 2010 m. – Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metus?

 
  
 

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. gruodžio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Europos Vadovų Taryba 2010 m. birželio mėn. kaip dalį strategijos „Europa 2020“ tikslo skatinti socialinę įtrauktį(1) patvirtino siekį iki 2020 m. mažiausiai 20 mln. žmonių išvaduoti iš skurdo ir atskirties rizikos. Šį siekį reikėtų vertinti remiantis trimis rodikliais, kurie atspindi skirtingus skurdo ir atskirties aspektus: skurdo rizikos lygis, materialinio nepritekliaus lygis ir gyventojų, gyvenančių namų ūkyje, kurio nė vienas narys neturi darbo, procentas.

Strategijoje „Europa 2020“ taip pat numatytos septynios pavyzdinės iniciatyvos, įskaitant ir Europos kovos su skurdu planą, kad būtų užtikrinta socialinė ir teritorinė sanglauda, kurioje augimo ir darbo vietų nauda būtų plačiai paskirstyta ir skurdą bei socialinę atskirtį patiriantys žmonės galėtų oriai gyventi ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Šį planą Europos Komisija pristatys iki 2010 m. gruodžio mėn. pabaigos.

2010 m. spalio 21 d., remdamasi strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo programa, Taryba patvirtino sprendimą dėl valstybių narių(2) įdarbinimo politikos rekomendacijų, įskaitant ir rekomendaciją Nr. 10, kuri yra konkrečiai susijusi su socialinės įtraukties skatinimu ir kova su skurdu. Kadangi strategijoje „Europa 2020“ ypač pabrėžiamas aukštos kokybės, prieinamų ir tvarių paslaugų pasiekiamumo visiems principas, 2010 m. gruodžio 7 d. Taryba taip pat patvirtino išvadas dėl Visuotinės svarbos socialinių paslaugų(3).

Gruodžio 6 d. Taryba patvirtino „Deklaraciją dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų: bendras darbas kovoje su skurdu 2010 m. ir vėliau“(4), kad užtikrintų šių Europos metų laimėjimų tęstinumą. Siekiant suteikti šiems laimėjimams daugiau svarumo, atitinkamų valstybių narių ministrų paprašyta pasirašyti šią deklaraciją Europos metų baigiamojoje konferencijoje, kuri bus surengta 2010 m. gruodžio 17 d. Briuselyje.

 
 

(1) Dešimties metų darbo ir pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija (dok. 7110/10).
(2) Dok. 14338/10.
(3) Dok. 16515/10.
(4) Dok. 16435/10.

 

Klausimas Nr.12, kurį pateikė Pat the Cope Gallagher (H-0605/10)
 Tema: Išpuoliai prieš Irako krikščionių bendruomenes
 

Ar Taryba, Europos Parlamentui 2010 m. lapkričio 25 d. priėmus rezoliuciją dėl Irako (http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=TA&reference=P7-TA-2010-0448&language=LT" ), gali pasakyti, kokių veiksmų ketina imtis, kad būtų užkirstas kelias tolesniems Irako krikščionių bendruomenių narių žmogaus teisių pažeidimams?

 
  
 

Tarybos atsakymas

15.12.2010

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. gruodžio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Taryba labai susirūpinusi dėl Irake siautėjančio smurto, ypač prieš mažumoms priklausančius asmenis, ir atidžiai stebi padėtį šioje šalyje. Išpuolis prieš tikinčiuosius Dievo motinos katedroje Bagdade, per kurį žuvo ir buvo sužeista daug nekaltų civilių, buvo tikra tragedija. Vyriausioji įgaliotinė baronienė C. Ashton nedelsdama pasmerkė šį netoleruotiną puolimą prieš nekaltus tikinčiuosius.

ES reiškia gilų susirūpinimą ir smerkia bet kokią netoleranciją ir smurtą prieš asmenis dėl jų religijos ar tikėjimo, kad ir kur tai vyktų. Daugelyje valstybių vis dar negerbiamos pamatinės žmogaus teisės priklausyti religinėms mažumoms. ES yra pasiryžusi besąlygiškai kovoti su diskriminavimu religijos ar tikėjimo pagrindu, kaip tai patvirtinta 2009 m. lapkričio mėn. Tarybos išvadose, kuriose ES ministrai nusprendė stiprinti ES pastangas skatinti religijos ir tikėjimo laisvę dvišaliuose ir daugiašaliuose santykiuose.

Lapkričio mėn. posėdyje Taryba sprendė smurto prieš religines mažumas apskritai ir konkrečiai Irake problemą ir priėmė išvadas dėl šios valstybės. Ji išreiškė gilų susirūpinimą ir atvirai pasmerkė paskutinius išpuolius Irake prieš krikščionių ir musulmonų tikinčiuosius. Ji pasmerkė bet kokį smurto kurstymą ir smurtavimą, įskaitant ir religinės bei etninės neapykantos pagrindu.

Ta proga Taryba taip pat pabrėžė, kad skubiai reikalinga stabili ir reprezentatyvi Irako vyriausybė, kuri iš naujo įsipareigotų siekti nacionalinio susitaikymo. Ji pasidžiaugė pirmaisiais žingsniais formuojant naują integruotą Irako vyriausybę. Ši nauja vyriausybė turės įveikti nepaliaujamą smurtą Irake ir daug kitų rimtų iššūkių. Žinoma, Taryba ir toliau reikš savo požiūrį ir ji nekantriai laukia, kada galės pradėti bendradarbiauti su naująja Irako vyriausybe, ypač žmogaus teisių klausimais.

ES ir toliau visomis galimybėmis ir visais lygmenimis kels žmogaus teisių klausimą, įskaitant ir mažumoms priklausančių žmonių apsaugą, ir toliau pabrėš, kaip svarbu gerbti visus tarptautinius įsipareigojimus, ypač tuos, kuriuos Irako vyriausybė įsipareigojo vykdyti 2010 m. Ženevoje Žmogaus teisių tarybos visuotinės periodinės apžvalgos proga.

ES rengiasi su Iraku pasirašyti partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą. Taryba tikisi, kad šioje valstybėje bus greitai suformuota nauja vyriausybė, kad būtų galima toliau stiprinti mūsų santykius. ES ir toliau teiks plėtros paramą Irakui, įskaitant ir svarbią paramos dalį dėl teisinės valstybės, ir Taryba neseniai iki 2012 m. liepos mėn. pratęsė EUJUST LEX teisinės valstybės misiją, apimančią ir mokymo programą Irake.

Irako vyriausybė pažymėjo, kad ji ketina vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, o mažumų teisių apsauga bus įrašyta Irako konstitucijoje. Mes toliau konstruktyviai bendradarbiausime su Iraku, kad paremtume šios valstybės pastangas minėtoje srityje.

 

Klausimas Nr. 13, kurį pateikė Laima Liucija Andrikienė(H-0611/10)
 Tema: ESBO aukščiausiojo lygio susitikimo įvertinimas
 

Ar Taryba gali pakomentuoti pastarąjį ESBO aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris įvyko 2010 m. gruodžio 1 ir 2 d.? Kokie yra šio aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatai? Ar padaryta kokia nors pažanga ESBO reformos srityje? Ar ES valstybės narės iki susitikimo reikšmingai koordinavo savo pozicijas?

 
  
 

Tarybos atsakymas

15.12.2010

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. gruodžio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) ESBO aukščiausiojo lygio susitikime Astanoje 2010 m. gruodžio 1–2 d. organizacijos nariai patvirtino atminimo deklaraciją. Deklaracijoje visiškai ir nedviprasmiškai patvirtinami visi ESBO dalyvaujančių valstybių principai, normos ir įsipareigojimai pagal šios organizacijos pagrindus, pradedant nuo Helsinkio baigiamojo akto. Be to, atminimo deklaracijoje yra dalyvaujančių valstybių įsipareigojimas stiprinti ESBO ir dėti pastangas stiprinti jos efektyvumą ir veiksmingumą.

Reikėtų pažymėti, kad Astanos aukščiausiojo lygio susitikime nebuvo įmanoma priimti ESBO veiksmų plano; jis buvo ir tebėra Europos Sąjungos prioritetas. Vis dėlto ES pastangomis atminimo deklaracijoje iškelta užduotis būsimai pirmininkaujančiajai valstybei (Lietuvai) surengti pažangos stebėjimo procesą, kad su visų jos organizacijų ir dalyvaujančių valstybių pagalba organizacijai būtų parengtas konkretus veiksmų planas.

Galiausiai ES koordinavimas aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse ir jam vykstant buvo puikus. Todėl ES sugebėjo atlikti pagrindinį ir konstruktyvų vaidmenį. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas H. Van Rompuy taip pat pasakė kalbą ES vardu, kurioje išdėstė savo ESBO ateities viziją ir dar kartą patvirtino savo paramą organizacijai.

 

Klausimas Nr. 14, kurį pateikė Mairead McGuinness (H-0613/10)
 Tema: ES centro stiprinimas
 

Ar Taryba nėra susirūpinusi dėl perspektyvos, kad nuolat stiprinamas ES centras, kurį sudaro keletas stiprių valstybių narių, o silpnesnės valstybės narės paliekamos nuošalėje, nes dėl šios perspektyvos gali kilti nusivylimas ES projektu, o tai būtų nenaudinga visoms valstybėms narėms?

Ar šis procesas kenksmingas politiniu ir ekonominiu požiūriu ir kokių veiksmų bus imtasi siekiant pataisyti padėtį?

 
  
 

Tarybos atsakymas

15.12.2010

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. gruodžio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Taryba dar nesvarstė šio klausimo, todėl negali atsakyti gerbiamai Parlamento narei.

 

KLAUSIMAI KOMISIJAI
Klausimas Nr. 20, kurį pateikė Marian Harkin (H-0574/10)
 Tema: Europos savanoriškos veiklos metai (2011 m.)
 

Atsižvelgiant į tai, kad Europos savanoriškos veiklos metai (2011 m.) prasidės vos už kelių savaičių, norėčiau užduoti Komisijai šiuos klausimus:

Kokių priemonių Komisija ketina imtis, siekdama toliau skatinti savanorišką veiklą kaip aktyvaus Europos pilietiškumo išraišką?

Ar Komisija užtikrins ilgalaikį Europos savanoriškos veiklos metų (2011 m.) priemonių poveikį, skatindama parengti ES politikos dokumentą savanoriškos veiklos tema, pavyzdžiui, Baltąją savanoriškos veiklos knygą?

 
  
 

(EN) Europos savanoriškos veiklos metai nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis bus pristatyti Europos Sąjungoje visapusiškai dalyvaujant ir pilietinės visuomenės organizacijoms. Veikla apims konferencijas, diskusijas, dalijimąsi geros veiklos pavyzdžiais – nuo Europos savanoriškos veiklos metų turo, skirto savanorystei visose valstybėse narėse pademonstruoti, iki žiniasklaidos renginių visoje ES.

Savanoriška veikla svariai prisideda prie Europos integracijos. 2011 m. sąmoningumas bus didinamas siekiant keturių pagrindinių tikslų.

Visų pirma siekiama sumažinti kliūtis savanorystei. Dažnai tam reikia nacionaliniu lygmeniu imtis teisinių ir administracinių veiksmų. Europos metai padės kurti politiką šiems tikslams pasiekti, nes bus inicijuotos diskusijos su valstybėmis narėmis ir tarp valstybių narių bei savanorių organizacijų.

Antrasis tikslas – suteikti galių savanorių organizacijoms ir pagerinti savanoriško darbo kokybę, pvz., dalijantis geriausios patirties pavyzdžiais. Vienas iš apčiuopiamų žingsnių, kurių Komisija jau ėmėsi šiam tikslui pasiekti, yra naujausias kvietimas teikti paraiškas(1) dėl pavyzdinių projektų.

Trečiasis tikslas – apdovanoti ir pripažinti savanorišką veiklą. Yra du šio „pripažinimo“ aspektai: vienas susijęs su savanorystės sektoriaus indėlio į ūkį ir visuomenę įvertinimu, t. y. su tarptautiniu mastu palyginamų statistinių savanorystės duomenų gerinimu. Antrasis aspektas susijęs su įgūdžių ir kompetencijų, kurias asmuo gali įgyti užsiimdamas savanoriška veikla, įteisinimu ir pripažinimu.

Ketvirtasis tikslas – užtikrinti, kad Europoje ir užsienyje būtų geriau suvokiama savanorystės reikšmė ir jos indėlis į ekonomiką, visuomenę ir žmonių gyvenimą.

Komisija norėtų patikinti gerbiamą Parlamento narę, kad yra tvirtai įsipareigojusi užtikrinti, jog šie metai paliktų prasmingą, ilgalaikį ir teigiamą palikimą savanorystės veiklai ir po 2011 m. Komisija remsis įvairių šių metų konferencijų ir renginių rezultatais, panaudodama juos kaip pagrindą savanorystės aprėpčiai, turiniui ir kokybei plėsti ir gilinti. Mes dar tiksliai nežinome, kokių politinių rezultatų šiais metais pasieksime – daugiau sužinosime per pačius metus. Tačiau remiantis Tarybos sprendimo, kuriuo nustatyti šie metai (2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas 2010/37/EB(2)), 11 straipsniu, pasibaigus metams Komisija privalo parengti ataskaitą kitoms ES institucijoms (Parlamentui, Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Tarybai). Ši ataskaita padės nustatyti kelius tolesniems veiksmams savanorystės srityje.

 
 

(1) http://ec.europa.eu/citizenship/news/news1092_en.htm.
(2) OL L 17, 2010 1 22.

 

Klausimas Nr. 21, kurį pateikė Michael Cashman (H-0588/10)
 Tema: Tolesni veiksmai, susiję su Pagrindinių teisių agentūros (PTA) ataskaita „Homofobija, transfobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės“
 

Pagrindinių teisių agentūra neseniai pateikė ataskaitą „Homofobija, transfobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės“.

Ataskaitoje išsamiai atskleidžiami klausimai, susiję su: teise į gyvybę ir apsauga nuo neapykantos ir smurto; grėsme susirinkimų ir žodžio laisvei; naujausia nediskriminavimo direktyva, kurią šiuo metu svarsto Taryba; ES teisės aktų ir politikos raida siekiant, kad jie būtų taikomi ir diskriminacijai dėl lytinės tapatybės; abipusiu tos pačios lyties asmenų sąjungos pripažinimu; taip pat Lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių asmenų (angl. LGTB), siekiančių tarptautinės apsaugos, apsauga.

Ar Komisija pasiūlys išsamias Lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių asmenų lygybės gaires, kurių reikėtų laikytis, atsižvelgdama į Agentūros rekomendacijas visose minėtose srityse?

 
  
 

(EN) Komisija atmeta homofobiją ir transfobiją kaip akivaizdų žmogaus orumo pažeidimą.

Komisija pasiryžusi užtikrinti, kad visi ES teisės aktai visiškai atitiktų ES pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį, kuriame aiškiai draudžiama diskriminacija dėl lytinės orientacijos. Ši chartijos nuostata privaloma ES teisę įgyvendinančioms valstybėms narėms.

Šiuo atžvilgiu Komisija palankiai vertina atnaujintą ataskaitą dėl „Homofobijos, transfobijos ir diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės“, kurią 2010 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete pristatė ES pagrindinių teisių agentūra. Komisija atidžiai analizuoja šioje atnaujintoje ataskaitoje pateiktą agentūros nuomonę.

 

Klausimas Nr. 22, kurį pateikė Alexander Mirsky (H-0594/10)
 Tema: Neteisybė, kurią Latvijoje patiria tautinių mažumų atstovai
 

2004 m. kovo 11 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl dešimties valstybių, įskaitant Latviją ir Estiją, narystės Europos Sąjungoje (http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=TA&reference=P5-TA-2004-0180&language=LT" , http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=REPORT&reference=A5-2004-0111&language=LT" ). Šioje rezoliucijoje aiškiai pažymėta, kad Latvija turi palengvinti vyresnio amžiaus asmenų natūralizacijos procesą, o šalies teritorijoje nuolat gyvenantiems nepiliečiams užtikrinti teisę balsuoti ir kandidatuoti savivaldos rinkimuose.

Informuoju, kad Estija įgyvendino minėtoje rezoliucijoje išdėstytus reikalavimus, tačiau Latvija juos visiškai ignoravo. Šiuo metu pagrindinės teisės atimtos iš 335 tūkstančių nepiliečių, kurie sudaro 15 proc. šalies gyventojų ir kurių dauguma gimę ir visą gyvenimą gyvenę Latvijoje: Latvijos pilietybės neturintiems asmenims nesuteikta teisė balsuoti ir kandidatuoti savivaldos rinkimuose. Ar ši padėtis, kai 15 proc. gyventojų neturi teisės balsuoti, atitinka Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas? Kaip Komisija pasirengusi padėti Latvijos valstybei atitaisyti šią visuotinę skriaudą, kurią patiria jos gyventojai?

 
  
 

(EN) Komisija žino, kad rusakalbės mažumos padėtis Latvijoje yra skausminga problema. Ji kelia didelį susirūpinimą, kuris taip pat buvo išreikštas keliuose ankstesniuose Parlamento narių klausimuose. Atsakymuose buvo pabrėžiamos pastangos, kurių imtasi įgyvendinant pasirengimo narystei strategiją, kad būtų paskatintas tokių asmenų natūralizacijos ir integracijos procesas, vadovaujantis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ir Europos Tarybos rekomendacijomis. Komisija pati daug prisidėjo padedant Latvijai stengtis skatinti integraciją.

Taip pat reikia tinkamai įvertinti ir faktą, kad sąlygos įgyti valstybių narių pilietybę ir jos atsisakyti yra išskirtinai nustatomos valstybių narių nacionaliniais įstatymais. Todėl kiekviena valstybė narė gali laisvai nustatyti savo pilietybės įgijimo sąlygas. Pagal ES teisę, Komisija neturi teisės kištis į šiuos reikalus.

Kalbant apie rinkimų teises, ES teisės aktai užtikrina ES piliečių teisę dalyvauti vietos ir Europos Parlamento rinkimuose toje valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, net jei jie neturi tos valstybės pilietybės(1). Kiti rinkimų organizavimo valstybėse narėse aspektai yra valstybių narių atsakomybė, įskaitant ir balsavimo teisę jų teritorijoje gyvenantiems asmenims, kurie nėra ES piliečiai.

 
 

(1) 1994 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 94/80/EB, nustatanti išsamias priemones Europos Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir teise būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus, OL L 368, 1994 12 31, ir Tarybos direktyva 93/109/EB, nustatanti išsamias priemones Europos Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus, OL L 329, 1993 12 30, atitinkamai.

 

Klausimas Nr. 23, kurį pateikė Brian Crowley (H-0604/10)
 Tema: 2009-2012 m. ES kovos su narkotikais veiksmų planas
 

Ar Komisija gali padaryti pareiškimą, kuriame būtų pateikta informacija, kokios pažangos iki šiol pasiekta ir kokie uždaviniai dar neišspręsti įgyvendinant 2009–2012 m. ES kovos su narkotikais veiksmų planą?

 
  
 

(EN) Gerbiamas Parlamento narys prašo bendrais bruožais nupasakoti pasiektą pažangą įgyvendinant ES kovos su narkotikais veiksmų planą 2009–2012 m.(1) ir ateityje laukiančius iššūkius.

Komisija atsakinga už ES kovos su narkotikais veiksmų planų įgyvendinimo kontrolę. 2010 m. lapkričio 5 d. ji paskelbė pirmąjį ES kovos su narkotikais veiksmų plano (2009–2012 m.) įgyvendinimo vertinimą. Šis vertinimas(2) išsiųstas Europos Parlamentui ir Tarybai.

Vertinimas parodė daugelio veiksmų, kurių buvo imtasi pagal Kovos su narkotikais veiksmų planą, pažangą. Ryškiausi laimėjimai:

– sumažėjęs naujų ŽIV atvejų skaičius tarp narkotikų vartotojų;

– sustiprėjęs bendradarbiavimas kovojant su neteisėta narkotikų prekyba;

– strategiškesnis požiūris į su narkotikais susijusius tyrimus.

Nepaisant to, išlieka nemažai problemų, kurias dar reikia spręsti, pvz.:

– išaugęs mirčių skaičius nuo kokaino perdozavimo;

– greitai atsirandančios naujos psichoaktyviosios medžiagos, kurios parduodamos kaip teisėta alternatyva neteisėtiems narkotikams („teisėti narkotikai“) ir kurios gali kelti socialinį ir sveikatos pavojų;

– išaugęs bendras teisėtų ir neteisėtų narkotikų vartojimas (mišrus narkotikų vartojimas);

– greitai besikeičiantys neteisėtos prekybos narkotikais keliai, nusikalstamoms grupėms ieškant būdų apeiti ES valstybių narių nustatytas kliūtis jų prekybai;

– poreikis skirti didesnį dėmesį politikai, kuria siekiama mažinti narkotikų poreikį trečiosiose šalyse, išorės pagalbos atžvilgiu.

Kitais metais Komisija pradės naują nepriklausomą plataus masto ES kovos su narkotikais strategijos (2005–2012 m.) ir dviejų jos įgyvendinimo planų vertinimą. Tai bus iki šiol išsamiausias ES kovos su narkotikais politikos vertinimas, kartu apžvelgiant aštuonerius ES kovos su narkotikais politikos metus.

 
 

(1) OL 2008/C 326/07.
(2) COM (2010) 630 galutinis.

 

Klausimas Nr. 27, kurį pateikė Justas Vincas Paleckis (H-0584/10)
 Tema: ES ir Baltarusijos santykiai
 

Dabartinė Baltarusijos prezidento rinkimų kampanija vyksta kiek atviriau ir demokratiškiau nei ankstesnės, nors tebėra toli nuo Europos standartų. ES pažadėjo Baltarusijos valdžiai mažiausiai 3 mlrd. eurų paskolą ir pagalbą, jeigu rinkimai vyks demokratiškai. Baltarusijos ekonomika netrukus gali susidurti su dideliais sunkumais. Atskiros ES valstybės, pavyzdžiui, Lietuva kartu su Baltarusija ir Ukraina, atsakydama į ekonominės krizės iššūkius, apsisprendė dėl grupės bendrų energetikos, transporto ir kultūros projektų, kuriuos ketina įgyvendinti remiama ES. Netrukus turėtų įsigalioti Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos sutartys su Baltarusija dėl paprastesnio sienos kirtimo režimo pasienio gyventojams. Kitų metų pradžioje gali prasidėti ES ir Baltarusijos derybos dėl mažesnių vizų kainų ir readmisijos.

Kaip Komisija vertina ES šalių, ypač Baltarusijos kaimynių, indėlį į ES ir į Baltarusijos santykių plėtrą? Koks jis turėtų būti po Baltarusijos prezidento rinkimų?

 
  
 

(EN) Nuo 2008 m. politinių kalinių Baltarusijoje išlaisvinimo ES plėtoja laipsniško ir kritiško bendravimo su šia šalimi politiką. Tokia politika leido atnaujinti aukšto lygio susitikimus, plėtoti sektorinius dialogus ir dalyvauti Baltarusijai Rytų partnerystėje. Be to, šiuo metu ES rengia jungtinio parengiamojo reformų plano projektą (dėl kurio turės derėtis ir kurį turės įgyvendinti Baltarusija) ir diskutuoja dėl derybų įgaliojimo susitarimui dėl vizų režimo supaprastinimo ir susitarimui dėl readmisijos, kuri sustiprintų žmonių ryšius.

Mes suprantame, kad Baltarusija ir kitos Rytų partnerystės narės bei kai kurios valstybės narės ketina pateikti peržiūrėtus pasiūlymus dėl jungtinių projektų, kad jie būtų remiami pagal Rytų partnerystės programą. Kai juos gausime, atidžiai išanalizuosime ir įvertinsime, ar jiems galėtų būti teikiama Rytų partnerystės programos parama.

Atskirų ES valstybių narių, įskaitant šios šalies kaimynes, parama Baltarusijai vertintina palankiai, jei ji teikiama laikantis ES požiūrio į Baltarusiją, kuriam yra pritarta Taryboje. Be to, baigiami vietinio eismo per sieną susitarimai tarp Baltarusijos ir trijų kaimyninių valstybių narių. Komisija palankiai vertina tokių susitarimų pasirašymą, kurie sutvirtins ryšius tarp skirtingose sienos pusėse esančių žmonių.

Komisijai buvo įdomu sužinoti apie naujausius pateiktus pranešimus, remiantis kuriais Baltarusija gali tikėtis daugiau nei 3 mlrd. EUR paramos per ateinančius trejetą metų, jei rengs laisvus ir sąžiningus rinkimus ir pagerins santykius su ES. Nors Komisija negali nustatyti sumos, tolesnis ES pagalbos augimas atitiktų požiūrį, kuris 2010 m. spalio 25 d. buvo nustatytas Užsienio reikalų tarybos išvadose dėl Baltarusijos.

Dėl rinkimų mes laikomės nuomonės, kad, palyginti su ankstesniais rinkimais, buvo pastebėta tam tikra pažanga. Vadovaudamasi OSCE-ODIHIR rekomendacijomis, Komisija perdavė Baltarusijai ES reikalavimus dėl rinkimų vykdymo. Mes atidžiai stebėsime būsimų rinkimų vykdymą. Aiški ir pamatuojama rinkimų vykdymo pažanga, palyginti su ankstesniais rinkimais, suteiktų naują akstiną toliau plėtoti ES įsipareigojimų Baltarusijos atžvilgiu politiką.

 

Klausimas Nr. 28, kurį pateikė Nikolaos Chountis (H-0586/10)
 Tema: Slaptos ES ir Turkijos derybos
 

Remiantis Turkijos laikraščio „Milliyet“ straipsniais, Komisija ir Turkija vedė slaptas derybas dėl leidimo Kipro laivams įplaukti į Turkijos uostus ir dėl Erkano oro uosto, kuris yra okupuotoje Kipro dalyje, atvėrimo skrydžiams iš Europos Sąjungos.

Ar Komisija gali tai paneigti arba patvirtinti? Jei derybos įvyko, ar susiję skirtingi Turkijos įsipareigojimai atverti savo oro uostus ir uostus Kipro transportui ir atverti Erkano oro uostą skrydžiams iš Europos Sąjungos? Ką Komisija mano apie Parlamento Teisės reikalų komiteto nuomonę JURI_AL(2010)450882, kurioje teigiama, kad visa Kipro salos teritorija yra ES muitų sąjungos dalis ir kad dėl to teisės aktai šiuo klausimu negali būti grindžiami bendra prekybos politika, nes „tai leistų manyti, kad de facto linija, kuri dalija Kipro teritoriją į dvi dalis, prilygtų ES išorinei sienai“? Ar ji ketina vadovautis komiteto nuomone?

 
 

Klausimas Nr. 29, kurį pateikė Barry Madlener (H-0595/10)
 Tema: Slaptos Komisijos ir Turkijos derybos
 

Ar Komisija gali patvirtinti tai, kad ji slapta derasi su Turkija siekdama užtikrinti, kad būtų pradėtos derybos su šia šalimi dėl naujų skyrių, taigi Turkija pagaliau taptų ES(1) nare?

Jeigu atsakymas teigiamas, kokį paaiškinimą galėtų pateikti Komisija? Jeigu ne, ar galėtų paaiškinti kodėl?

 
 
 

(1) http://www.euractiv.com/en/enlargement/commission-discrete-secret-negotiations-with-turkey-news-499528.

 

Klausimas Nr. 30, kurį pateikė Eleni Theocharous (H-0597/10)
 Tema: Turkijos įsipareigojimai
 

Neseniai buvo paskelbta informacija, susijusi su slaptomis Komisijos nario Š. Fülės ir Turkijos valdžios institucijų konsultacijomis. Š. Füle šios informacijos nei paneigė, nei patvirtino. Ar Komisija primygtinai reikalauja, kad Turkija visiškai laikytųsi savo įsipareigojimų, ar būtų priimtina ir tai, kad ji juos vykdytų tik iš dalies? Ar Komisijai būtų priimtina tokia tvarka, pagal kurią Turkija atvertų tik savo oro erdvę ir neprivalėtų atverti savo oro uostų, arba užuot atvėrusi visus uostus atvertų vieną ar du iš jų? Ar Komisija ir toliau mano, kad mainais į Turkijos oro uostų ir Turkijos oro erdvės atidarymą galėtų būti atidarytas nelegalus Tymbou oro uostas?

 
  
 

(EN) Komisija visiškai palaiko dabartines pastangas siekti susitarimo dėl Kipro problemos, kuris būtų naudingas Kiprui ir visai Europos Sąjungai. Be to, Komisija tikisi, kad Turkija įgyvendins visas papildomo asociacijos susitarimo protokolo sąlygas.

Už plėtrą atsakingas Komisijos narys palaiko nuolatinį ryšį su visomis suinteresuotosiomis šalimis ir atidžiai stebi su Kipro klausimu susijusius įvykius.

Dialogas su suinteresuotosiomis šalimis vyksta laikantis 2005 m. rugsėjo 21 d. Tarybos deklaracijos ir jos 2006 m. gruodžio 11 d. išvadų.

Dėl antrosios klausime iškeltos problemos Komisija gerai vertina klausime paminėtą Teisės reikalų komiteto nuomonę. Nepaisant to, Komisijos požiūriu, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnis yra teisinis vadinamojo tiesioginės prekybos reglamento pagrindas.

Siūlydama tiesioginės prekybos taisykles su šiaurine Kipro dalimi, Komisija naudojosi priemonių turinį atitinkančiu teisiniu pagrindu. Komisija savo pasiūlymu siekė sukurti klasikinį prekybos koncesijos režimą, o ne panaikinti sustabdymą ar pritaikyti acquis dalį šiaurinėje Kipro dalyje. Išplėsti acquis įmanoma tik po susitarimo ir šalies susijungimo. Dėl akivaizdžių priežasčių prieš susijungimą acquis šiose srityse įgyvendinti neįmanoma.

Todėl Komisija pasiūlė priimti šį aktą remiantis EB sutarties 133 straipsniu (dabar SESV 207 straipsnis), kuris yra tinkamas pagrindas tokiam prekybos režimui.

Tai, kad svarstomos sritys yra valstybės narės (Kipro) dalis, nereiškia, kad teisinis pagrindas yra netinkamas. Šios sritys nepriklauso ES muitų ir fiskalinei teritorijai, nes jose suspenduotas acquis.

Komisijos pasiūlymas niekaip nesusijęs su „žaliosios linijos“ statusu Kipre ir jokiais būdais negali būti prilygintas ES išorės sienai.

Komisija neatsisako savo pasiūlymo ir supranta Europos Parlamento teisės reikalų komiteto nuomonę kaip tarpinį vykstančios parlamentinės procedūros etapą. Komisija oficialiai reaguos, kai Parlamentas patvirtins savo poziciją.

 

Klausimas Nr. 31, kurį pateikė Takis Hadjigeorgiou (H-0591/10)
 Tema: Pasiekti anksti mokyklą metančių vaikų procento sumažinimo tikslą
 

Ar Komisija galėtų pasakyti, ar ji yra susirūpinusi dėl vertinimų, įtrauktų į 2010 m. Turkijos pažangos ataskaitą, kurie rodo, kad daug nepilnamečių (pagal kai kuriuos pranešimus, daugiau nei 200 000), ir ypač mergaičių, yra priversti anksti palikti valstybines mokyklas ir, kad mergaičių sveikatos apsaugos lygis šiose mokyklose kelia nerimą?

Kokių priemonių Komisija ketina imtis, kad ši problema būtų išspręsta?

 
  
 

(EN) Komisija žino, kokia svarbi mokyklos nebaigusių vaikų problema, ypač mergaičių Turkijos rytuose ir pietryčiuose atveju, ir atidžiai stebi Turkijos pastangas spręsti šį klausimą. Nors mokyklą metančių vaikų skaičius vis dar išlieka didelis, Turkija demonstruoja teigiamą pažangą šioje srityje.

Kaip Komisija informavo savo 2010 m. Turkijos pažangos ataskaitoje, 18–24 metų gyventojų, turinčių žemiausią vidurinį išsilavinimą ir toliau nebesimokančių, dalis nuolat mažėjo: nuo 58,1 proc. 2000 m. iki 44,6 proc. 2010 m. 1997 m. priėmus Pagrindinio išsilavinimo įstatymą mokinių skaičius pradinio ugdymo mokyklose smarkiai išaugo. Visoje Turkijoje 2009–2010 m. grynasis pradinio ugdymo mokyklų lankymo procentas (nuo 1 iki 8 klasės) išaugo iki 98,47 proc. tarp berniukų ir iki 97,84 proc. tarp mergaičių. Šie skaičiai taip pat rodo, kad nacionaliniu lygmeniu pradinio ugdymo lyčių spraga iš esmės pašalinta. 2009–2010 m. priėmimas į vidurinio ugdymo (9–12 klasės) įstaigas išaugo iki 64,95 proc. Vis dėlto yra didelių geografinių skirtumų: priėmimo rodikliai skirtingose provincijose siekia nuo 27 iki 89 proc., rytinių provincijų rezultatai prasčiausi, nes vidurinis išsilavinimas Turkijoje neprivalomas. Taip pat yra didelių lyčių skirtumų: priimta 67,55 proc. berniukų ir 62,21 proc. mergaičių.

Komisija remia Turkijos pastangas didinti vaikų priėmimą į pradinio ir vidurinio ugdymo įstaigas pagal pasirengimo narystei pagalbos priemonę. Šiuo atžvilgiu norėčiau paminėti du projektus, kuriuos neseniai patvirtino Komisija.

Pirmojo projekto pavadinimas „Pradinio ugdymo mokyklas lankančių vaikų skaičiaus didinimas Turkijoje“. Juo siekiama sumažinti mokyklas paliekančių vaikų skaičių, ypač Turkijos pietryčiuose. Bendras ES indėlis į šį projektą yra 2,88 mln. EUR. Šį projektą tikimasi pradėti įgyvendinti 2011 m. pabaigoje.

Antrasis projektas vadinasi „Priėmimo skaičiaus didinimas, ypač mergaičių į vidurinio ugdymo įstaigas“. Bendras ES indėlis į šį projektą yra 16 mln. EUR. Didindama mergaičių priėmimo į vidurinio ugdymo mokyklas skaičių Komisija taip pat siekia palengvinti moterų patekimą į darbo rinką. Šio projekto įgyvendinimą tikimasi pradėti 2011 m. pradžioje.

 

Klausimas Nr. 32, kurį pateikė Pat the Cope Gallagher (H-0606/10)
 Tema: Islandijos ir ES derybos dėl Islandijos stojimo į ES
 

Ar Komisija galėtų pateikti naujausią informaciją apie vykstančias Islandijos ir Europos Sąjungos derybas dėl Islandijos stojimo į ES?

 
  
 

(EN) Pirmoji Komisijos pažangos ataskaita dėl Islandijos Parlamentui buvo išsiųsta 2010 m. lapkričio 9 d. ir tą pačią dieną buvo aptarta Užsienio reikalų komitete.

Pažanga pasiekta dėl politinių kriterijų, nes Islandija ėmėsi žingsnių spręsti trūkumus, kurie buvo nustatyti nuomonėje dėl teisėjų skyrimo ir interesų konflikto. Ataskaitoje teigiamai įvertintas vėlesnis Specialaus tyrimų komiteto išvadų pažangos stebėjimas. Dabar Komisija turi atidžiai stebėti šių priemonių poveikį praktikoje.

Kalbant apie ekonominius kriterijus, jie yra įvairūs: nors ekonomika stabilizuojasi, finansų sektoriaus tinkamo veikimo užtikrinimas ir skolų lygio sumažinimas vis dar yra problema.

Galiausiai ataskaitoje patvirtinamas nuomonės vertinimas dėl pagrindinių stojimo į ES derybų iššūkių: žvejybos, aplinkos, žemės ūkio ir finansų sektoriaus reformos.

Kalbant apie stojimo derybas, mes vis dar esame gana ankstyvame jų etape. Šiuo metu Komisijos tarnybos įpusėjo vadinamąjį „patikrinimą“ – analitinį acquis tyrimą – kuris buvo pradėtas 2010 m. lapkričio 15 d. ir tęsiamas iki 2011 m. birželio mėn. vidurio.

Komisijos tarnybos pradėjo nuo sudėtingesnių skyrių, pvz., finansinių paslaugų, aplinkos, žemės ūkio, žvejybos (pagal 2010 m. gruodžio 16–17 d. patikrinimo darbotvarkę), kartu su ne tokiais sudėtingais skyriais, ypač tais, kuriuos apima Europos ekonominė erdvė. Pirmasis Komisijos įspūdis po maždaug keturias savaites trukusių patikrinimo susitikimų su ekspertais iš Islandijos yra toks, kad Islandijos valdžios institucijos gerai ruošiasi įgyvendinimui ir gerai žino visas susijusias užduotis.

„Visavertės derybos“ dar neprasidėjo – Komisija šiuo metu vykdo Islandijos pasirengimo vertinimo procesą ir nustato trūkumus įgyvendinant acquis, kuriuos gali reikėti spręsti per stojimo derybas.

Turėdama per patikrinimo susitikimus gautą informaciją Komisija įvertins, kuria kryptimi gali vykti derybos, ir pateiks atitinkamą pasiūlymą valstybėms narėms. Komisija tikisi, kad iki 2011 m. vidurio stojimo derybas bus galima pradėti poroje politikos sričių.

Apskritai Islandija yra gerai pasiruošusi prisiimti vidutinio laikotarpio narystės įsipareigojimus, ypač Europos ekonominės erdvės ir Šengeno zonos srityse.

 

Klausimas Nr. 34, kurį pateikė Chris Davies (H-0575/10)
 Tema: Teisės aktų dėl klimato kaitos įgyvendinimas
 

Kada Komisija paskelbs informaciją apie kiekvienos valstybės narės pažangą padarytą laikantis reikalavimų, numatytų atitinkamuose klimato kaitos teisės aktuose, ir apie pažangos, padarytos siekiant CO2 emisijos sumažinimo iki 2020 m. tikslų, vertinimą?

 
  
 

(EN) 2010 m. spalio 12 d. paskelbtame 2010 m. pranešime dėl „Pažangos siekiant Kioto protokolo tikslų“ (http://ec.europa.eu/clima/policies/g-gas/reports_en.htm" ) matyti, kad pagal naujausius Komisijos planus, kurie apima ekonominės recesijos poveikį ir nuo 2009 m. įgyvendintą nacionalinę politiką bei priemones, dabartinės taršos mažinimo politikos nepakaktų norint pasiekti ES šiltnamio dujų mažinimo tikslus 2020 m.

Be to, strategijos „Europa 2020“ atžvilgiu Komisija kasmet teiks ataskaitą apie pažangą, kuri buvo pasiekta dėl 2020 m. klimato ir energetikos tikslų valstybių narių lygmeniu. Šis vertinimas bus teikiamas kasmetiniame augimo tyrime, kuris nuo 2011 m. bus skelbiamas kiekvieną sausio mėn.

 

Klausimas Nr. 35, kurį pateikė Seán Kelly (H-0577/10)
 Tema: Valstybės pagalba ir bankininkystės sektoriaus krizė
 

Nuo rugsėjo 2008 m. Komisija patvirtino 15 kapitalo restruktūrizavimo programų, 2 nelikvidaus turto, 6 bankų likvidumo programas ir 21 garantijų programą. Ar Komisija apsvarstė, kokie bus ilgalaikiai bankams gausiai teikiamos finansinės pagalbos padariniai, įskaitant, taip pat įskaitant ir tai, kiek daug mokesčių mokėtojų pinigų visam laikui buvo prarasta dėl neatsargios bankininkystės? Ką iš daugybės mokesčių mokėtojų apsaugos nuo ilgalaikio sąlyčio su problemų keliančiu bankų turtu programų, kurias pasiūlė įvairių valstybių narių vyriausybės, Komisija laiko geriausios patirties pavyzdžiu?

 
  
 

(EN) Komisija norėtų pažymėti, kad sprendimą naudoti valstybės išteklius finansinių institucijų paramai priima valstybės narės, remdamosi savo politika ir sprendimais, kuriuos priima jų valdžios institucijos. Komisija atidžiai prižiūri tokį paskirstymą, kai jis vadinamas valstybės pagalba, kad būtų išlaikytas sąžiningumas skirtingose visos Europos Sąjungos rinkose. Komisija norėtų pabrėžti, kad Komisijos prioritetas – riboti konkurencijos iškreipimą, kurį sukelia didelės paramos finansiniam ES sektoriui sumos.

Gerbiamo Parlamento nario šiame klausime paminėtas schemas Komisija patvirtino remdamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies b punktu. Šis teisinis pagrindas leidžia Komisijai vertinti paramą, kuri buvo suteikta siekiant ištaisyti rimtus valstybės narės ekonomikos sunkumus, kaip suderinamą su SESV. Spręsdama, ar šios paramos priemonės galėtų būti vertinamos kaip atitinkančios šį pagrindą, Komisija taip pat turi patikrinti, ar parama tinkama, būtina ir proporcinga. Tokiomis aplinkybėmis Komisija gali atsižvelgti į pagal schemą suteiktos paramos dydį.

Komisija taip pat norėtų pabrėžti, kad daugumoje schemų numatyta sąlyga užtikrinanti, kad šią schemą naudojantis bankas bus restruktūrizuojamas. Vertindama restruktūrizavimo planą Komisija pagrindinį dėmesį skiria kriterijams, nurodytiems Komisijos komunikate dėl finansų sektoriaus gyvybingumo atkūrimo ir restruktūrizavimo priemonių vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles dabartinės krizės sąlygomis (toliau „Komunikatas“). Todėl restruktūrizavimo plane turi būti parodyta: 1) kaip konkretus bankas atkuria gyvybingą veiklą, 2) kad pasiektas pakankamas naštos pasidalijimas ir 3) kad ištaisomi pagalbos sukelti konkurencijos iškraipymai.

Komisija įvertino daug skirtingų schemų ir individualių priemonių prieš valstybėms narėms jas įgyvendinant. Šios priemonės skirtos įvairioms problemoms, kurias gali patirti finansų institucijos, spręsti. Komisija neišskiria tam tikros rūšies priemonės, nes jos gali būti suderinamos su vidine rinka ir atitikti Komisijos pateiktas rekomendacijas valstybės pagalbos srityje.

 

Klausimas Nr. 36, kurį pateikė Nadezhda Neynsky (H-0582/10)
 Tema: Atitinkamas geografinis pasiskirstymas Europos išorės veiksmų tarnyboje
 

Spalio mėnesio plenarinės sesijos metu Europos Parlamentas patvirtino Rapkay pranešimą, susijusį su Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų pakeitimu Europos išorės veiksmų tarnybos sukūrimo kontekste. Vienas iš pagrindinių klausimų, sukėlusių daugiausiai ginčų, buvo geografinio pasiskirstymo klausimas, buvo siekiama, kad valstybės narės ne tik galėtų tinkamai atstovauti, bet taip pat naujai diplomatinei tarnybai užtikrinti pridedamąją vertę, vykdydamos veiklą regionuose, apie kuriuos turi paremtų žinių bei patirties. Ar Komisija gali įsipareigoti paremti šį požiūrį?

 
  
 

(EN) Esu įsipareigojusi sukurti išties europietišką tarnybą, kurią sudarytų Komisija, Taryba ir valstybių narių diplomatai. Bus nelengva suburti šias skirtingas darbo kultūras, bet dėl būsimos naudos verta stengtis.

Ketinu griežtai laikytis Tarybos sprendimo nuostatų, ypač dėl reikalavimo nustatyti skaidrias, nuopelnais pagrįstas Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) darbuotojų atrankos procedūras ir tuo pat metu užtikrinti adekvačią geografinę ir lyčių lygybę. Todėl EIVT turėtų gauti naudos iš įvairovės ir didelės patirties, sukauptos įvairiose Europos Sąjungos užsienio reikalų tarnybose.

Jei norime, kad ši tarnyba sėkmingai dirbtų, turime sutelkti dėmesį į regionines mūsų diplomatų žinias. Tačiau manau, kad būtų neteisinga susieti tam tikrą regioninę patirtį su konkrečia valstybe nare ar valstybių narių grupe. Praktiškai toks būdas susiaurintų galimų kandidatų konkrečiam postui pasirinkimą ir neleistų mums rinktis kandidatų pagal jų savybes ir plačiausiu įmanomu geografiniu pagrindu, be to, tai prieštarautų pačiai atrankos pagal gabumus procedūrai, kurios mes taip siekiame.

 

Klausimas Nr. 37, kurį pateikė Andres Perello Rodriguez (H-0590/10)
 Tema: El Cabanyal kvartalo (Valencija, Ispanija) kultūros paveldo naikinimas
 

Š. m. balandį Ispanijos Konstitucinis Teismas įsakė sustabdyti griovimo darbus, kurie regioninės vyriausybės nutarimu buvo padėti vykdyti Valensijos istoriniame žvejų kvartale El Cabanyal. Valensijos vyriausybė taip norėjo pasipriešinti pernykščiam Kultūros ministerijos įsakymui, kuriuo draudžiama įgyvendinti savivaldybės planą iki jūros pratęsti Blasco Ibáñez prospektą ir kuriuo neleidžiama griauti kvartalo, kuriame stovi keletas geriausių XIX a. pramoninės ir civilinės architektūros ES pavyzdžių, paveldo. Neseniai tiek Valensijos regiono ombudsmenas, tiek pats ES Bendrasis teismas ėmėsi nagrinėti piliečių skundus dėl šio plano, dėl beatodairiško griovimo ir dėl miesto tarybos atsisakymo išduoti licencijas pastatų reabilitacijai.

Komisija taip pat nagrinėjo aplinkosaugos organizacijų skundą dėl projekto poveikio aplinkai vertinimo nebuvimo. Atsižvelgiant į naujus, čia pateiktus duomenis, ar Komisija ketina imtis kokių nors veiksmų, kad būtų užtikrinta Europos kultūros paveldo apsauga El Cabanyal kvartalo atveju?

 
  
 

(EN) Komisija visiškai sutinka su gerbiamu Parlamento nariu, kad išsaugoti kultūrinį paveldą labai svarbu. Komisija aktyviai remia šiuos principus, pvz., bendradarbiaudama kultūros politikos srityje, per Europos kultūros darbotvarkę ir ES kultūros programą (2007–2013 m.).

Vis dėlto gerbiamo nario aprašytas atvejis nepatenka į Komisijos veiklos aprėptį kultūros srityje, numatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnyje. Todėl Komisija negali kištis į gerbiamo Parlamento nario aprašytą atvejį.

Nepaisant to, Komisija paklausė kompetentingų regiono valdžios institucijų, ar struktūriniai fondai buvo įtraukti į planus pratęsti Blasco Ibáñez prospektą iki Valensijos pajūrio bulvaro. Atsakymas buvo neigiamas.

Kalbant apie gerbiamo Parlamento nario minėtą skundą, kad nebuvo atliktas aplinkos vertinimas, ir dėl pastatų griovimo, pagal Komisijos atliktą tyrimą šiuo metu nėra patvirtinto plano ar projekto, o tariamą pastato griovimą sustabdė Ispanijos teismai.

 

Klausimas Nr. 38, kurį pateikė Gay Mitchell (H-0593/10)
 Tema: Kūno skaitytuvai
 

Šių metų pradžioje Komisijos narė V. Reding žadėjo nepritarti kūno skaitytuvų naudojimui. Kaip matėme, terorizmo grėsmė per šiuos metus nesumažėjo. Ar nuo šių metų pradžios Komisijos nuomonė pasikeitė?

 
  
 

(EN) Apskritai 2010 m. birželio mėn. Komisija priėmė Komunikatą dėl saugumo skaitytuvų naudojimo ES oro uostuose,(1) kuriame nurodė, kad tik ES požiūris į šios įrangos naudojimą galėtų teisėtai užtikrinti ir aukščiausią aviacijos saugumo lygį, ir geriausią įmanomą pagrindinių teisių ir sveikatos apsaugą.

Vis dėlto prieš siūlydama bet kokį teisės aktą šiame sektoriuje, kuris reikštų, kad saugumo skaitytuvus reikėtų įtraukti į leistinų tikrinimo metodų sąrašą, Komisija nurodė, kad būtina plačiau įvertinti šios įrangos poveikį dėl jos detekcinių funkcijų, pagrindinių teisių ir sveikatos.

Šiuo metu Komisija rengia šį poveikio vertinimą, kurio rezultatų tikimasi sulaukti 2011 m. pradžioje.

 
 

(1)COM 2010 311 galutinis.

 

Klausimas Nr. 39, kurį pateikė Ilda Figueiredo (H-0599/10)
 Tema: Bendrosios pozicijos dėl Kubos panaikinimas
 

Žinoma, kad Europos Sąjungos ir Kubos santykius apsunkina bendroji pozicija, kurią Taryba priėmė 1996 m.

Kadangi aišku, kad tokia pozicija vienintelė ir kad Europos Sąjungos pozicija nesutampa su jokios kitos pasaulio šalies pozicija, taigi ji yra diskriminacinio pobūdžio, tiesa yra tai, kad tolesnis jos laikymasis tik daro žalą Europos Sąjungai ir ji atsiduria padėtyje, kuri naudinga Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kurios tęsia ekonominę blokadą, kuri taip pat nepriimtina ir kurią remia tik Izraelis, o jai nepritaria 187 šalys, kaip matyti iš paskutinio JTO aptarimo šiuo klausimu.

Kokių veiksmų ketina imtis Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai, siekdama, kad ši nepriimtina bendroji pozicija, nukreipta prieš Kubą, būtų nedelsiant panaikinta ir kad būtų atkurti normalūs dvišaliai santykiai?

 
  
 

(EN) Spalio 25 d. Užsienio reikalų taryba nusprendė pradėti svarstymo laikotarpį ir įgalioti vyriausiąją įgaliotinę-Pirmininko pavaduotoją C. Ashton išnagrinėti galimybes toliau plėtoti santykius su Kuba ir kuo greičiau pateikti Tarybai atsakymą. Dabar šis procesas vyksta. Tikslas yra nustatyti efektyviausią būdą skatinti ES vertybes ir interesus Kuboje ir nustatyti, kaip toliau veikti norint prisidėti prie dabartinių Kuboje vykstančių procesų (politinių kalinių išlaisvinimo ir ekonominių reformų paskelbimo). Norint anuliuoti 1996 m. bendrąją poziciją reikės visų 27 valstybių narių sutarimo.

 

Klausimas Nr. 40, kurį pateikė Alan Kelly (H-0600/10)
 Tema: Bankų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis
 

Ar Komisija gali paaiškinti klausimą dėl anksčiau patvirtinto bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis?

Atliekant šiuos testus Komisija iš esmės patvirtino bankų „Allied Irish Bank“ ir „Bank of Ireland“ perspektyvumą. Tačiau dabar Komisija laikosi politikos iš esmės pertvarkyti šiuos bankus dėl problemų, susijusių su pernelyg didelėmis skolomis?

Kadangi šiuo metu įmonės ir toliau masiškai atsiima indėlius iš minėtųjų bankų, kaip Komisija siūlo užtikrinti visavertę Airijos bankų sistemos veiklą, turint mintyje tai, jog minėtieji bankai laikomi sisteminiu požiūriu svarbiais Airijos valstybei?

 
  
 

(EN) Visoje ES vykdomuose Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto (EBPIK) koordinuojamuose bankų testavimuose nepalankiausiomis sąlygomis pagrindinis dėmesys buvo skiriamas kreditų ir rinkos rizikai ir apėmė nepalankius scenarijus, kurie buvo ekstremalūs, tačiau tikėtini tuo metu, kai buvo sukurti.

Airijos ekonominė padėtis greitai pasikeitė ir nepalanki rizika tapo realybe. Nors patikrinti bankai atitiko veiklai vykdyti reikalingą ribą (nors ir nedideliu skirtumu), prastėjanti padėtis po ES testavimo nepalankiausiomis sąlygomis padidino rinkos lūkesčius dėl kapitalo koeficientų.

Airijos valdžios institucijų EBPIK vykdymas buvo nukreiptas į rinkos lūkesčius, taikant aukštesnius tikslinius kapitalo lygius, nei sutarta taikyti visos ES testavimuose nepalankiausiomis sąlygomis. Testuojant visoje ES nebuvo taikomas atskiras tikslinis kapitalo lygis kiekvienai valstybei narei, nes būtų neįmanoma palyginti testo rezultatų. Vietoj to buvo sutarta taikyti protingą kontrolinę ribą, kuri buvo smarkiai aukštesnė už minimalų mokumo koeficientą. Nepaisant to, platesnių užmojų airių sprendimas padidinti Airijos bankų sistemos kapitalo lygį virš sutarto lygio, kad būtų suteikta daugiau pasitikėjimo rinkoms, yra ir teisėtas, ir tinkamas.

Kalbant apie gerbiamo Parlamento nario klausimą dėl Airijos bankų sistemos ateities, nuo krizės pradžios Komisija primygtinai reikalavo užtikrinti trapių kredito institucijų gyvybingumą, imantis daugiau nei vien papildomo kapitalo injekcijų. Finansų institucijos mokumo sustiprinimas veiksmingai įveikia aktualiausias grėsmes, bet negarantuoja ilgalaikio institucijos gyvybingumo. Šiomis aplinkybėmis Komisija kartu su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), Europos centriniu banku (ECB) ir Airijos valdžios institucijomis įsipareigoja vykdyti gilų Airijos finansų sistemos restruktūrizavimą, kad būtų sumažintas jos dydis ir padidintas veiksmingumas bei tvirtumas.

 

Klausimas Nr. 41, pateikė Zigmantas Balčytis (H-0601/10)
 Tema: Nacionalinų energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planų įvertinimo ir įgyvendinimo kontrolė
 

Komisija komunikate „Energetika 2020. Konkurencingos, tvarios ir saugios energetikos strategija“, akcentuoja, kad Sąjungos energetinis nepriklausomumas didele dalimi priklauso ne tik nuo tinkamai veikiančios vidaus energetikos infrastruktūros, bet ir nuo to, kaip valstybės narės sugeba užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą, ypač pastatų ir transporto srityse. Dėl lėtos pažangos šiose srityse komunikate išreikštas nepasitenkinimas valstybių narių pateiktais nacionaliniais energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planais.

Ar Komisija nemano, kad būtina imtis didesnio vaidmens ir geresnio koordinavimo valstybėms narėms rengiant nacionalinius veiksmų planus ir vėliau kontroliuoti, kaip jie įgyvendinami, siekiant užtikrinti, kad ES iki 2020 m. galėtų įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus?

 
  
 

(EN) Komisijos Nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planų, kuriuos valstybės narės pateikė 2006–2008 m., ir jų nacionalinių reformų programų projektų tikslų dėl energijos vartojimo efektyvumo pagal „ES 2020“ procesą analizėje nurodoma, kad vis dar reikia daugiau pastangų ES tikslui dėl 20 proc. mažesnių energijos sąnaudų iki 2020 m. pasiekti.

Energetikos paslaugų direktyvoje(1) nurodyta, kad iki 2011 m. birželio 30 d. valstybės narės privalo pateikti savo antruosius nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planus. Pritardama gerbiamo Parlamento nario požiūriui, kad būtų naudinga imtis aktyvesnio vaidmens, Komisija tai remia:

suderintais veiksmais nuolatiniams mainams tarp atitinkamų visų valstybių narių pareigūnų palengvinti dėl geriausios patirties įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo priemones;

siūlydama nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planų šabloną;

siūlydama mokymo kursus valstybių narių ekspertams, kurie turės dirbti su nacionaliniais energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planais;

sukurdama pagalbos tarnybą, kuri teiktų internetinę pagalbą dėl nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planų rengimo.

Be to, pagal būsimą Energijos vartojimo efektyvumo planą Komisija rengia pasiūlymą dėl galimo Energetikos paslaugų direktyvos peržiūrėjimo ir sustiprinimo. Taip būtų galima racionalizuoti ir paaiškinti reikalavimus nacionaliniams energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planams ir suteikti jiems stipresnį vaidmenį, apimant visą energetikos sektorių ir suteikiant pagrindą kasmetinėms pažangos peržiūroms.

 
 

(1)20 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinanti Tarybos direktyvą 93/76/EEB: OL L 114, 2006 4 27..

 

Klausimas Nr. 42, kurį pateikė Ivo Belet (H-0602/10)
 Tema: Valstybės pagalba, skiriama sporto infrastruktūrai
 

Nyderlandų žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Komisija pradėjo tyrimą dėl galimos neteisėtos valstybės paramos, skirtos kelių futbolo klubų infrastruktūrai. Nurodomi klubai „Vitesse“, „Willem II“ ir „MVV Maastricht“.

Savo svetainėje Komisija praneša, kad visa infrastruktūra iš esmės yra vietinė ir tik išimtinais atvejais daro poveikį valstybių narių prekybai. Komisija rekomenduoja, kad įgyvendindamos didelius sporto infrastruktūros projektus vietos valdžios institucijos statybos įmonę paskirtų surengusios viešąjį konkursą, turėtų būti užtikrintas stadiono viešasis valdymas (arba užtikrinta, kad privačiam valdytojui nebūtų mokama per didelė kompensacija) ir kad įvairūs naudotojai vykdydami įvairią veiklą galėtų pasinaudoti infrastruktūros paslaugomis arba jos būtų nuomojamos rinkos kainomis.

Ar galėtų Komisija paaiškinti, dėl kokių kriterijų ji turi klausimų?

Kokių konkrečių priemonių galėtų ir (arba) turėtų imtis susiję klubai siekdami išvengti sankcijų?

Ar galėtų Komisija šiandien pateikti daugiau informacijos apie būsimą Europos sporto politiką, kurią ji šiuo metu rengia?

 
  
 

(EN) Komisija gavo kelis skundus dėl tariamos valstybės pagalbos olandų futbolo klubams, minimiems gerbiamo Parlamento nario klausime. Tačiau tariama valstybės pagalba susijusi ne su infrastruktūros projektais, o labiau su priemonėmis, kuriomis neleidžiama šiems klubams bankrutuoti ir padedama spręsti finansinius sunkumus. Šiuo metu Komisija vykdo preliminarų skundų vertinimą.

Kalbant apie antrą gerbiamo Parlamento nario klausimą, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsniu (SESV), norint, kad priemonė galėtų būti vertinama kaip valstybės pagalba, ji turi apimti valstybės išteklių perdavimą. Taigi, valstybės pagalba galėjo atsirasti iš valstybės institucijų intervencijos, bet ne iš klubo. Be to, norint, kad svarstoma priemonė būtų vertinama kaip valstybės pagalba, ji turi suteikti ekonominį pranašumą pagalbos gavėjui, iškreipti konkurenciją arba kelti iškreipimo pavojų bei paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą. Iš principo sandorių tarp valstybės institucijų ir minimo futbolo klubo pobūdis yra galimas būdas išvengti valstybės pagalbos problemų.

Turint omenyje mažą šioje srityje priimtų sprendimų skaičių, mažai tikėtina, kad šiuo metu rengiamas Komisijos komunikatas sporto srityje apims tokias gaires. Vis dėlto neatmetama galimybė, kad Komisija tokias gaires galėtų numatyti ateityje.

 

Klausimas Nr. 43, kurį pateikė Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz (H-0608/10)
 Tema: Energijai imlių pramonės šakų santykiniai taršos rodikliai
 

Š. m. spalio mėn., kaip dalį strategijos „Europa 2020 m.“, Komisija paskelbė komunikatą dėl naujos pramonės konkurencingumo politikos. Stabilus pramonės gamybos pagrindas yra gyvybiškai svarbus Europos ekonominio augimo modeliui. Savo komunikate Komisija aiškiai nurodo, kad energijai imlioms pramonės šakoms turėtų būti sudarytos sąlygos, užtikrinančios konkurencingą gamybą Europoje.

Atsižvelgiant į tai, ar Komisija suvokia, kad būsimas sprendimas dėl santykinių taršos rodiklių prekybos taršos leidimais sistemoje kelia rimtą grėsmę energijai imlių pramonės šakų konkurencingumui valstybėse narėse, kurios priklauso nuo konkrečios rūšies degalų mišinio?

Ar Komisija mano, kad yra pateisinama, jog tų valstybių narių gamintojai turės susidurti su labai didelėmis sąnaudomis, susidarančiomis dėl taisyklių laikymosi vien tik dėl jų geografinės arba istorinės priklausomybės nuo konkretaus degalų mišinio?

Ar Komisija nemano, kad norint išsaugoti darbo vietas ir būsimas investicijas į Europos Sąjungos gamybos pramonę, šios valstybės turėtų turėti galimybę konkuruoti pasaulinėje ekonomikoje?

 
  
 

(EN) Planuojamas kriterijų nustatymo sprendimas yra techninio įgyvendinimo aktas, pagrįstas Prekybos taršos leidimais direktyvos (2003/87/EB) 10a straipsniu, su pakeitimais klimato ir energetikos pakete. 10a straipsnyje nurodoma, kaip reikėtų nustatyti kriterijus. Iš esmės visoje Europos Sąjungoje suderinti kriterijai turėtų būti nustatomi remiantis vidutiniais 10 proc. efektyviausių sektoriaus įrenginių rezultatais, kad būtų užtikrinta, kad paskirstymas atlygintų šiltnamio dujų sumažinimą. Remiantis šia direktyva, kriterijais būtų galima atsižvelgti į efektyviausius metodus, pakaitalus, alternatyvius gamybos procesus, aukšto efektyvumo bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą, veiksmingą energijos atgavimą iš išmetamųjų dujų, biomasės naudojimą ir anglies dvideginio sulaikymą ir saugojimą.

Ypač šioje direktyvoje reikalaujama, kad kriterijai būtų skaičiuojami gaminiams, o ne žaliavoms, kad būtų maksimaliai sumažinta tarša ir padidintas energijos vartojimo efektyvumas kiekviename sektoriaus gamybos procese arba susijusiame šakiniame sektoriuje. Todėl atsižvelgiant į galimybę naudotis vietiniu kuru kai kuriems įrenginiams būtų paminti esminiai kriterijų principai, dėl kurių buvo sutarta Prekybos taršos leidimais direktyvoje.

Taip pat svarbu prisiminti, kad prekybos taršos leidimais schema yra priemonė, pagal kurią gamybos procesų anglies dvideginio efektyvumas atsispindi anglies dvideginio ir gaminių kainoje, kad būtų rentabiliai ir ekonomiškai sumažinta tarša. Kriterijais paremtas nemokamas paskirstymas negali prieštarauti šiam tikslui.

Kaip dalis politinio susitarimo dėl klimato ir energijos paketo, Prekybos taršos leidimais direktyva taip pat užtikrinamas didelio aukciono pajamų perskirstymas tam tikroms valstybėms narėms, kuriose svarbus kriterijus buvo tradicinis kuro mišinys. Aukciono pajamos gali ir turi būti naudojamos perėjimui prie žemo anglies dvideginio ekonomikos paremti. Valstybės narės gali naudoti įvairiausias priemones šiam procesui palengvinti, nukreipiant infrastruktūrą, vartotojus ar gamintojus; todėl tai gali būti susiję ne tik su pramonės sektoriumi, bet ir su energijos gamyba. Tiek, kiek parama yra suteikiama tik tam tikroms įmonėms, valstybės pagalbos taisyklės leidžia tam tikras priemones esant tam tikroms sąlygoms, pvz., priemones padidinti energijos vartojimo efektyvumą.

 

Klausimas Nr. 44, kurį pateikė Mairead McGuinness (H-0610/10)
 Tema: Jūrų tarša
 

Kiekvienais metais apie 10 milijardų tonų šiukšlių išmetama į pasaulio vandenynus ir jūras, o dėl to jie pavirsta didžiausiu pasaulio sąvartynu. Atsakydama į Parlamento klausimus http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=WQ&reference=E-2010-0825&language=LT" ir http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=WQ&reference=E-2010-0104&language=LT" , Komisija pripažino ypač didelį ir vis didėjantį plastiko atliekų kiekį – vadinamąją plastiko sriubą, kuri telkiasi šiauriniame Ramiojo vandenyno žiede, ir problemas, kurias kelia jūrų šiukšlės Europos pakrantėse. Suvokdama vis didėjančią problemą, praėjusį mėnesį Komisija organizavo seminarą apie jūrų šiukšles.

Ar Komisija galėtų Parlamentui išdėstyti, kokios seminaro išvados ir kokių pasiūlymų ji pateiks siekiant spręsti jūrų taršos problemą?

Visų pirma, ar Komisija pasiekė pažangą sprendžiant plastiko atliekų ir galimo biologiškai skaidaus plastiko naudojimo klausimą?

 
  
 

(EN) Pripažindama augančią jūrų aplinkos teršimo problemą, 2010 m. lapkričio mėn. Komisija organizavo praktinį seminarą pavadinimu „Jūrą teršiančios šiukšlės: plastiko sriuba ir kt.“. Komisija buvo labai patenkinta dėmesiu, kurį parodė įvairūs gerbiami Parlamento nariai ir skirtingų suinteresuotųjų šalių: mokslo, plastiko gamintojų, aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų (NVO), vietos organizacijų, atstovai, taip pat atstovai iš valstybių narių, Jungtinių Tautų aplinkos programos (JTAP) ir JAV nacionalinės vandenyno ir atmosferos administracijos.

Susitikimo ataskaitą ir pateiktis galima rasti Aplinkos GD interneto svetainėje.

Toliau pateiktos praktinio seminaro išvados,

– Reikia spręsti abiejų atliekų šaltinių: atliekų iš sausumos ir jūrų naudotojų, klausimą. Reikia užmegzti partnerystės ryšius su susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, pvz., laivininkystės pramonės, žvejybos, jūrų pramonės, vietos valdžios institucijomis ir plastiko gaminių gamintojais.

– Konstrukcinės naujovės ir kitokių polimerų naudojimas, keitimasis geriausios patirties pavyzdžiais ir bandomieji projektai išmokys mus daugiau. Turėtų būti išlaikyta pusiausvyra tarp privalomų ir neprivalomų priemonių kūrimo. Būsimas Direktyvos dėl uosto priėmimo įrenginių peržiūrėjimas bus gera galimybė pažvelgti į galimus pakeitimus šiai įpareigojančiai priemonei sustiprinti.

– Bendradarbiavimas ir susitarimai su plastiko pramone būtini norint nustatyti mažinimo tikslus, kad būtų galima panaudoti ir rinka pagrįstas priemones. Prie to galėtų prisidėti kasmetinis aukšto lygio renginys.

– Vis dar yra žinių spragų, kurias būtina užpildyti. Reikia daugiau ir geriau standartizuotos jūrų šiukšlių kontrolės su Europos aplinkos agentūra ir regioninių jūrų konvencijų srityse. Reikia platesnių tyrimų dėl šiukšlių toksiškumo ir poveikio, ypač dėl mikroplastiko.

– Reikia pagerinti suvokimą ir nukreipti jį į tikslines grupes, pvz., jaunimą, vartotojus, savivaldybes, uostų valdžios institucijas. „Plastiko pėdsako“ koncepcija arba ekologiškos žymos ant plastiko gaminių galėtų padėti susidoroti su šia sudėtinga ir problemiška užduotimi.

– Galiausiai yra tarptautinė regioninio jūrų lygmens darbotvarkė, koordinuojama su Jungtinių Tautų aplinkos programa, kreipiantis į IMO/MARPOL ir bendradarbiaujant su JAV, siekiant visuotinio požiūrio.

Kalbant apie klausimą dėl galimo biologiškai suyrančio plastiko naudojimo, sužinojome, kad tokio tipo plastikas gerai suyra kontroliuojamomis aplinkybėmis, bet daug prasčiau gamtoje. Todėl jį reikia tinkamai surinkti, nes pats savaime jis neišspręs šiukšlių mūsų paplūdimiuose ir jūrose problemos.

 

Klausimas Nr. 45, kurį pateikė Laima Liucija Andrikienė (H-0612/10)
 Tema: Rusijos ketinimas įstoti į PPO
 

Kaip Komisija vertina naujausius Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino pareiškimus dėl Rusijos ketinimo tapti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare iki 2011 m. pabaigos ir dėl galimybės sukurti „harmoningą ekonominę bendriją, besidriekiančią nuo Lisabonos iki Vladivostoko“?

Ar Komisija galėtų pateikti savo nuomonę dėl to, ar Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos muitų sąjunga iš tikrųjų funkcionuoja ir ar, atsižvelgus į šią sąjungą, Rusijos siekis tapti PPO nare yra pagrįstas?

 
  
 

(EN) ES visada buvo viena iš pagrindinių Rusijos narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) šalininkių ir toliau remia likusias daugiašales derybas ir ketina jose aktyviai dalyvauti. 2010 m. lapkričio 24 d. ES ir Rusija pasiekė patenkinamą dvišalį susitarimą dėl Rusijos stojimo į PPO. Šis susitarimas priartina Rusijos įstojimą į PPO ir atveria jai galimybes prisijungti 2011 m., jei bus baigtos likusios daugiašalės derybos. ES ir toliau padės Rusijai atlikti techninius darbus siekiant šio tikslo.

ES yra suinteresuota gilesne ekonomine Rusijos integracija. Artimesni ekonominiai santykiai būtų naudingi abiem šalims, jei jie leistų geriau pasiekti rinkas, panaikintų prekybos kliūtis, toliau gerintų verslo klimatą ir atvertų investicijų galimybes.

Dabartinėse ES ir Rusijos derybose dėl naujo dvišalio susitarimo, kuriuo būtų pakeistas ir atnaujintas dabartinis Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas, ES norėtų įtraukti esmines su prekyba ir investicijomis susijusias nuostatas, kurios būtų naudingos abiem šalims, nes tai galėtų būti pirmasis svarbus žingsnis palaikant artimesnę ekonominę ES ir Rusijos bendrystę.

ES taip pat pageidauja būsimo dvišalio lengvatinio susitarimo. Tačiau šiuo atžvilgiu Rusija turi paaiškinti Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjungos padarinius.

Rusija, Kazachstanas ir Baltarusija labai greitai vykdo pažangą dėl Muitų sąjungos teisinės ir reguliavimo struktūros. Tai lėmė dideles ankstesnio prekybos režimo permainas, pvz., naują bendrą išorės tarifą ir naują muitų kodeksą. Techninis reglamentavimas ir sanitarinės bei fitosanitarinės priemonės taip pat vienodinamos ir yra planų išplėsti šį vienodinimą į kitas sritis. Komisija stebi pažangą kreipdama dėmesį į poveikį, kurį šios naujos taisyklės turi jos dvišalei prekybai ir investiciniams santykiams bei jų suderinamumui su PPO taisyklėmis.

Muitų sąjunga pati savaime nėra kliūtis tapti PPO nare, jei jos taisyklės yra suderinamos su PPO. Neseniai Rusija paskelbė, kad ketina atskirai įstoti į PPO ir užtikrinti, kad stojant bus įgyvendinti visi jos įsipareigojimai PPO. ES bendradarbiauja su Rusija, kad pasiektų šį tikslą.

 

Klausimas Nr. 46, kurį pateikė Georgios Toussas (H-0614/10)
 Tema: Komisijos atliekamas ūkininkų skirstymas į aktyvius ir neaktyvius
 

Komisijos komunikate „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“ (2010 m. lapkričio 18 d. COM(2010)0672) pirmą kartą minimas terminas „aktyvūs ūkininkai“. Pavyzdžiui, galima būtų pacituoti šias ištraukas: „..., (šie) tiesioginių išmokų sampratos pakeitimai turėtų būti neatsiejami nuo išskirtinai aktyviems ūkininkams skiriamos paramos geresnio apibrėžimo ir tikslingesnio paskirstymo.“ (10 psl.) ir „remiant tik aktyviai veiklą vykdančius ūkininkus ir atlyginant už visuomenei jų teikiamas kolektyvines paslaugas...“ (3 psl.).

Ar atsižvelgdama į tai, kad neturtingi ūkininkai, norėdami gauti papildomų pajamų ir padidinti savo menką už žemės ūkio veiklą gaunamą uždarbį, yra priversti dirbti ne žemės ūkio sektoriuje, Komisija galėtų atsakyti į šį klausimą: Kokius kriterijus ji taiko skirstydama ūkininkus į aktyvius ir neaktyvius?

 
  
 

(FR) Bendros žemės ūkio politikos ateities teisėtumui, patikimumui ir veiksmingumui svarbu, kad visų pirma, mokėjimai tektų aktyviems ūkininkams (kitaip tariant, ūkininkams, kurie aktyviai dalyvauja žemės ūkio gamyboje arba teikia viešąsias gėrybes ir kurie realiai prisideda prie žemės ūkio politikos tikslų), ir, antra, kad mes neįtraukiame vadinamųjų „sofos ūkininkų“, kurie gauna išmokas nieko nedarydami.

Tai labai sudėtingas klausimas, nes tokiomis plačiomis ir tokiomis bendromis išimčių taisyklėmis būtų galima netyčia nubausti tikrus ūkininkus, ypač dirbančius ūkyje ne visą darbo dieną.

Šiuo metu Komisija analizuoja būdus, kaip išreikšti šį politinį ketinimą teisiniais būdais. Buvo ištirti tam tikri kriterijai, kuriuos būtų galima naudoti ES lygmeniu. Kad ir koks būtų priimtas sprendimas, jis neturėtų pakenkti skirtingiems mokėjimams ar jų klasifikacijai PPO žaliajame langelyje, taip pat neturėtų lemti nevienodo elgesio su ūkininkais.

 

Klausimas Nr. 47, kurį pateikė Iliana Malinova Iotova (H-0615/10)
 Tema: Problemos Bulgarijos valstybiniame žemės ūkio fonde
 

Atitinkamos valdžios teigia, kad valstybinio žemės ūkio fondo buvusios vykdomosios direktorės Berlyno technikos ir ekonomikos taikomųjų mokslų universiteto (Vokietija) diplomas buvo falsifikuotas.

Ar dėl to Komisija mano, kad gali kilti problemų dėl direktorės patvirtinto projektų finansavimo teisėtumo?

Ar jos paskyrimas prieštarauja minėto Reglamento (EB) Nr. 885/2006 I priedo nuostatoms (1 dalies „Vidaus aplinka“ B punkto i–v papunkčiai)?

Kokių priemonių Komisija ateityje reikalaus iš valstybių narių siekiant išvengti bet kokio pavojaus, kad į aukšto lygio pareigas, susijusias su Europos mokesčių mokėtojų pinigais, nebūtų skiriami profesiniu požiūriu nekompetentingi asmenys?

 
  
 

(FR) 2010 m. spalio mėn. Bulgarijos valdžios institucijos informavo Komisiją, kad 2010 m. spalio 7 d. Kalina Ilieva buvo atleista iš pareigų.

Bendrijos taisyklėse teigiama, kad mokėjimų agentūros turėtų užtikrinti, jog operacijoms vykdyti būtų paskirti tinkami žmonės, kurie turėtų reikiamų techninių skirtingų operacijų lygių įgūdžių.

Tačiau direktorių paskyrimas ir valdymas nacionalinėse mokėjimų agentūrose yra valstybių narių atsakomybė. Komisija negali kištis į šį klausimą.

Jei paraiškas gauti pagalbą patvirtino K. Ilieva (kaip oficialiai paskirta vykdomoji direktorė), po to, kai buvo tinkamai patikrinta, ar jos atitiko Bendrijos taisykles, jai einant pareigas įvykdyti mokėjimai turi būti vertinami kaip patvirtinti laikantis galiojančių procedūrų.

Bulgarijos valdžios institucijos patvirtino Komisijai, kad operacijos mokėjimo agentūroje bus tęsiamos. Iki kito pirmininko paskyrimo vienas iš pirmininko pavaduotojų (Svetoslav Simeonov, už SAPARD ir žvejybą atsakingas pirmininko pavaduotojas) buvo paskirtas laikinuoju mokėjimo agentūros vadovu.

Atsakomybė už minėtos mokėjimo agentūros akreditavimą ir jos nuolatinį stebėjimą, siekiant užtikrinti, kad ji atitiktų akreditacijos kriterijus, tenka nacionalinio lygio „kompetentingai valdžios institucijai“ (šiuo atveju Žemės ūkio ir maisto ministerijai). Papildoma apsaugos priemonė – nepriklausomos audito organizacijos (sertifikavimo organizacijos) vykdomas tyrimas ir kasmetinės ataskaitos dėl mokėjimo agentūros atitikties akreditacijos kriterijams.

2011 m. vasario 1 d. sertifikavimo organizacija turi pateikti savo ataskaitą dėl 2010 m. finansinių metų.

Jos išvadas, kaip visada, atidžiai įvertins Komisijos tarnybos, o dėl bet kokių nustatytų trukumų vietos audito organizacijos imsis tolesnės priežiūros veiksmų.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika