Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2010 m. gruodžio 16 d. - Strasbūras

4. Vištų dedeklių gerovė (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusijos dėl klausimo, į kurį atsakoma žodžiu, Europos Komisijai dėl vištų dedeklių gerovės, kurį Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vardu pateikė Paolo De Castro (O-0178/2010 – B7-0657/2010).

  Paolo De Castro, autorius. – (IT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, šiandien turime svarbią progą aptarti strateginį gyvūnų gerovės apsaugos vykdant žemės ūkio veiklą klausimą. 2012 m. sausio 1 d. įsigalios Tarybos direktyvos 1999/74/EB, nustatančios būtiniausius dedeklių apsaugos standartus, sąlygos, prilygstančios tradicinių baterinių narvų sistemos naudojimo dedeklėms auginti panaikinimui. Šis gyvūnų laikymo būdas bus uždraustas siekiant įdiegti vištų auginimo sistemas, užtikrinančias geresnę gyvūnų gerovę.

Pone pirmininke, gerai pamenu 1999 m. liepos 19 d. vykusį Europos Sąjungos Žemės ūkio tarybos susitikimą. Tai buvo svarbi diena, kurią, būdamas savo šalies atstovas (tuo metu buvau Italijos žemės ūkio ministras), prisidėjau pritariant šiai svarbiai direktyvai už ją balsuodamas.

Dabar, praėjus metams po to, kai įsigaliojo neatšaukiamas naujasis teisės aktas, duomenys rodo, kad Europos Sąjungos gamintojai toliau pritaiko savo gamybos sistemas, bet dėl to jiems kyla sunkumų. Mums reikia konkretaus Europos Komisijos įsipareigojimo apsaugoti gyvūnų gerovę, apginti vištų augintojus, pritaikiusius savo vištų auginimo sistemas prie Tarybos direktyvos 1999/74/EB nuostatų ir kartu taip pat veiksmingai garantuoti perėjimą prie naujojo teisės akto, vengiant rinkos konkurencijos iškraipymo.

Todėl mes su kolegomis EP nariais manėme esant tinkama į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, kurio pirmininku turiu garbės būti, darbotvarkę įtraukti šį svarbų klausimą. Pastaruoju metu daug dirbus visoms EP frakcijoms buvo parengtas 2010 m. spalio 28 d. klausimas žodžiu, kuriame Europos Komisijos klausiama trijų svarbių dalykų.

Pirmiausia, prašoma informuoti apie naujojo teisės akto įgyvendinimą valstybėse narėse.

Antra, kokių veiksmų Komisija imsis valstybėse narėse, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi minėtos direktyvos sąlygų ir siekdama prireikus eiti į kompromisą su įmonėmis, kurios rodo tikrą norą pritaikyti savo sistemas.

Galiausiai klausiama, kokių priemonių ir garantijų bus imtasi ateinančius keletą metų siekiant vengti kiaušinių rinkos krizių ir užkirsti kelią nesąžiningai trečiųjų šalių, kurios dalyvaudamos Europos Sąjungos vidaus rinkoje neprivalo laikytis minėtos Europos Sąjungos direktyvos, konkurencijai.

Tai klausimai, į kuriuos laukiame konkrečių ir galutinių Europos Komisijos atsakymų. Galiausiai, Europos Komisijos nario prašome garantuoti skaidresnę rinką ir vadinamąjį taisyklių abipusiškumą, siekiant palengvinti didesnės tarptautinės gyvūnų gerovės apsaugos standartų, kuriuos taiko Europos Sąjunga, konvergencijos siekį.

Sprendžiant šį klausimą, kurį nuo teisėkūros institucijos gyvavimo pradžios komitete aptarėme daugelį kartų, būtina užkirsti kelią tam, kad Europos Sąjungos – mūsų, Komisijos nary, pastangos užtikrinti gyvūnų gerovę nevirstų bevaisėmis dėl rinkos, kuri nesugeba suvokti su maisto produktais susijusių socialinių vertybių. Turime sumažinti iškraipomąjį poveikį, kurį sukelia augintojams, kuriems negalioja Europos Sąjungos taisyklių sistema, teikiama galimybė jiems taikomus mažesnius apribojimus panaudoti kaip didesnį konkurencinį pranašumą.

Pone pirmininke, pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl dedeklių vištų gerovės, už kurį balsuosime šį rytą, priėmimas galėtų būti pirmasis svarbus žingsnis šia linkme.

  Androulla Vassiliou, Europos Komisijos narė. – Pone pirmininke, pirmiausia, Komisijos narys J. Dalli manęs prašė perduoti atsiprašymą, kad jis negalėjo čia būti, bet esu laiminga galėdama imtis šio klausimo, nes buvau Europos Komisijos narė, atsakinga už gyvūnų gerovę ir sveikatą.

Europos Komisijos vardu norėčiau pabrėžti, kad 1999 m. priimtas tradicinių narvų draudimas – svarbus žingsnis gerinant gyvūnų gerovę Europos Sąjungoje. Be to, jis paskatino rimtas diskusijas visame pasaulyje. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad valstybės narės pirmiausia atsakingos už ES teisės aktų, reglamentuojančių vištų dedeklių apsaugą, įgyvendinimą.

Europos Komisija deda visas galimas pastangas kontroliuodama minėtų taisyklių įgyvendinimą valstybėse narėse, įskaitant kontrolę, vykdomą Europos Komisijos ekspertams atliekant patikras ir analizuojant duomenis, kuriuos tam tikro Europos Komisijos sprendimo, susijusio su gyvūnų gerovės sąlygų patikromis ūkiuose, pagrindu kasmet teikia valstybės narės.

Praėjusį mėnesį, 2010 m. lapkričio mėn., oficialius 2009 m. duomenis apie vištų dedeklių auginimo vietas Europos Komisijai buvo pateikusios 24 valstybės narės. Šiandien tik 18 valstybių narių yra pateikusios išsamius duomenis. Jie rodo, kad minėtose 18 valstybių narių 66 proc. vištų auginimo vietų dedeklės buvo laikomos natūraliose ganyklose, 29 proc. jas laikė tvartuose, 3,5 proc. – tradiciniuose narvuose, o 1 proc. – pagerintuose narvuose.

Tačiau Europos Komisija žino, kad trūksta dar daug svarbių duomenų ir kad trys valstybės narės visai neatsakė į užklausą, o šešios valstybės narės pateikė neišsamius duomenis. Todėl pirmiau pateiktas vaizdas toli gražu nėra išsamus. Europos Komisija nuolat, kiekviena pasitaikiusia proga, įskaitant Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto ir vyriausiųjų veterinarijos pareigūnų susitikimus, prašo valstybių narių užpildyti trūkstamus duomenis.

Be to, Europos Komisija oficialiame laiške prašė valstybių narių pateikti savo nacionalinius veiksmų planus, kuriais būtų siekiama įgyvendinti minėtą draudimą, kad būtų galima geriau išanalizuoti ES susiklosčiusią padėtį.

Šiame etape Europos Komisija daugiausia pastangų deda siekdama užtikrinti, kad valstybės narės imtųsi būtinų priemonių, reikalingų norint iki nurodyto teisėto termino įgyvendinti draudimą naudoti tradicinius narvus. Valstybės narės atsakingos už tai, kad būtų užtikrinta, jog kiaušiniais, kurie gaunami nesilaikant minėtos direktyvos dėl dedeklių vištų apsaugos nuostatų, nebūtų pagal ES teisės aktus teisėtai prekiaujama.

Geresnis susiklosčiusios padėties vaizdas bus matyti kitais metais po suinteresuotųjų šalių susitikimo. Jis vyks 2011 m. sausio mėn.

Šiandien kiaušinių importas labai ribotas dėl trumpo šio produkto laikymo termino ir dėl ES maisto saugos reikalavimų. Remiantis ES teisės aktais, iš trečiųjų šalių importuojamų kiaušinių pakuotės, kai nesama pakankamai garantijų, kad produkcija atitinka gamybos standartus, turi būti pažymėtos ženklu, kuriame būtų nurodytas paukščių auginimo būdas kaip „neatitinkantis ES standartų“. Tokia etiketė leistų aiškiai atskirti importuojamus kiaušinius, kurie gauti auginant vištas ne pagal ES vištų gerovės reikalavimus.

Europos Komisija su visomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis ir toliau tirs esamą padėtį, kaip minėjau, 2011 m. sausio 19 d. Briuselyje vyksiančiame susitikime, kur bus aptariami įvairūs būdai, kuriais būtų siekiama užtikrinti sklandų minėtos direktyvos įgyvendinimą.

  Esther de Lange, PPE frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, pasiutusiu greičiu neriame į padėtį, kai milijonai kiaušinių neatitiks Europos Sąjungos taisyklių. Galiausiai, kaip anksčiau šiandieną minėta, manoma, kad 2012 m. 30 proc. kiaušinių bus gauti auginant vištas nesilaikant baterinių narvų draudimo, dėl kurio susitarėme 1999 m.

Komisijos nare, iš esmės tai paprasta aritmetika. Ūkininkams atsieina 8–13 proc. brangiau auginti vištas, kurios deda tokius gyvūnams nekenkiančius kiaušinius ir kurios nelaikomos uždarytos bateriniuose narvuose. Kita vertus, patinka mums tai ar ne, vidutinis vartotojas rinksis pigius kiaušinius ir bus pasiruošęs už gyvūnams nekenkiančius kiaušinius mokėti tik 3–4 proc. daugiau. Todėl akivaizdu, kad dėl to formuojasi nepalanki konkurencinė padėtis.

Pagrindinis klausimas: ką jūs, Europos Komisija, darysite siekdami užtikrinti, kad ūkininkai, kurie iš tikrųjų laikosi minėtų taisyklių ir kurie investavo į alternatyvius būdus, nebūtų baudžiami dėl savo kolegų, kurie vėluoja tai padaryti? Komisijos nare, prašom nenumoti ranka ir nekartoti tos pačios senos frazės, kad valstybės narės yra atsakingos už teisės aktų įgyvendinimą ir patikras. Jūs esate sutarčių sergėtojai, todėl visą savo dėmesį skiriame jums. Man taip pat labai gaila, kad vis dar aptariame duomenis ir pasikliaujame geresne padėtimi kitais metais, nes tuomet bus jau per vėlu!

Ką darysime? Reikia didinti spaudimą! Savo rezoliucijoje, tarp kitų dalykų, žinoma, reikalaujame remti draudimą vištas laikyti narvuose, reikalaujame atlikti daugiau patikrų, kad pagaliau būtų parengti nacionaliniai veiksmų planai ir kad būtų draudžiama eksportuoti kiaušinius, kuriuos deda vištos, auginamos nesilaikant minėtų ir taisyklių.

Europos Komisija, dabar jūsų eilė veikti! Jeigu nieko nedarysite, kentės ne tik bona fide vištas auginantys ūkininkai, bet bijau, kad nukentės ir jūsų ir visų Europos Sąjungos gyvūnų gerovę reglamentuojančių taisyklių patikimumas. O to, manau, visi norime išvengti.

  Luis Manuel Capoulas Santos, S&D frakcijos vardu. – (PT) Pone pirmininke, kaip Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas P. De Castro prieš 12 metų ir aš, būdamas Žemės ūkio ministru, turėjau progą dalyvauti priimant sprendimą dėl teisės aktų, kuriuos šiandien aptariame, priėmimo. Tai buvo labai ilga ir sudėtinga diskusija, nes susidūrėme su dviem prieštaringomis vertybėmis: sąlygų gyvūnų gerovei užtikrinti kūrimu ir minėto sektoriaus konkurencingumo klausimu. Sprendimas, kurį priėmėme, buvo palankus gyvūnų gerovei ir suteiktas gana ilgas laikotarpis, per kurį šis sektorius galėjo prisitaikyti.

Nors liko dar metai iki tol, kol įsigalios naujosios taisyklės, turimi duomenys apie ūkius, kurie dar neprisitaikė, mums kelia nerimą, ką, beje, patvirtino Komisijos narė. Negalime leisti įmonėms, kurios investavo ir dėjo didžiules pastangas siekdamos laikytis minėtų teisės aktų, būti nubaustoms arba patirti nesąžiningą konkurenciją.

Esu dėkingas Europos Komisijos narei už mums suteiktą informaciją, bet norėtume gauti išsamesnės informacijos apie tai, kokiu mastu kiekvienoje valstybėje narėje iš tiesų įgyvendintas minėtas teisės aktas. Taip pat norėtume žinoti, kokias konkrečias procedūras, be Komisijos narės jau minėtų, Europos Komisija mano taikyti siekdama užtikrinti, kad iki 2012 m. sausio 1 d. apskritai įmonės galėtų laikytis minėto teisės akto, ir ar iš tiesų nustatyta baudų sistema, kuri įvairiose valstybėse narėse bent kiek būtų suvienodinta. Tai rezoliucijos, kurią šiandieną aptariame ir kurią, esu tikras, daugelis Europos Parlamento narių parems, tikslas. Tačiau mano frakcija balsuos prieš dalinį ar visišką F, 8, 9 ir 14 dalių, kuriose yra formuluočių ir tikslų, dėl kurių atitikimo ES teisei abejojame ir kurios, jas palikus, sumažins minėtos rezoliucijos patikimumą, išbraukimą.

  George Lyon, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti Europos Komisijos narei už šios diskusijos pradžioje suteiktą informaciją.

Nepaisant to, ar turite išsamų vaizdą ar ne, nepaneigiamas faktas yra tai, kad kitų metų sausio 1 d. 80 mln. Europos Sąjungoje užaugintų vištų kiaušinių gali būti gauti naudojant neteisėtą narvų sistemą. Tai bus faktas. Turime 12 mėn. kiaušinių dėjimo ciklą. Negali būti, kad iki to laiko skaičiai galėtų dramatiškai pasikeisti.

Norėčiau žinoti, ką man sakyti tokiems asmenims, kaip John Campbell iš „Glenrath Farms“ ūkių ir kitiems Jungtinės Karalystės vištų dedeklių augintojams, kurie vidutiniškai išleido po 2 mln. GBP siekdami laikytis minėtų teisės aktų ir dabar patiria papildomas išlaidas, kurios yra 8–10 proc. didesnės negu vištų laikymo naudojant tradicinius narvus. Ką pasakysiu vartotojams JK, kuriems pažadėjome, kad iki 2012 m. sausio 1 d. rinkoje nebebus kiaušinių, kurie būtų gaunami naudojant tradicines baterinių narvų sistemas?

Žinau, ką noriu, kad pasakytų Europos Parlamentas ir Europos Komisija. Noriu, kad galėčiau grįžti namo ir pasakyti jiems, kad imsimės ryžtingų veiksmų siekdami užtikrinti, kad būtų laikomasi minėtų teisės aktų. Jokių nukrypimų ir jokių terminų pratęsimų. Galiausiai, vištų augintojai turėjo dešimt metų įgyvendinti teisės akto nuostatas. Noriu, kad valstybės narės, kurios jų laikosi, galėtų apsaugoti savo vartotojus ir vištų augintojus ir galėtų uždrausti neteisėtomis sąlygomis auginamų vištų augintojų ir teisės aktų nuostatų nesilaikančių šalių kiaušinių importą. Taip pat manau, kad Europos Komisija turėtų parengti sąrašą, kai tik ji turės informaciją, ir jame išvardyti ir sugėdyti vištų augintojus, kurie nesilaiko reikalavimų. Jie negali teisintis tuo, kad nežinojo, jog minėti reikalavimai įsigalios. Dešimt metų – ilgas laikas bet kokiai įmonei pasiruošti ir investuoti.

Komisijos nare, tikiuosi, kad baigdama šią diskusiją ryžtingai pasisakysite, kad suprantate vištų augintojų ir vartotojų nuogąstavimus ir pažadėsite imtis veiksmų, kurie juos apsaugotų.

  Martin Häusling, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nare, jūsų atsakymai manęs neįtikino. Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui pateikti duomenys taip pat toli gražu nebuvo įtikinantys. Kaip jau sakė G. Lyon, tai problema, kuri mūsų lauks ateityje. Nuo 2012 m. 30 proc. į rinką patenkančių kiaušinių bus neteisėti. Tačiau net neįsivaizduojame, kaip šią problemą spręsti. Akivaizdžiai, turime pasitikėti valstybėmis, kad šios laikysis savo prievolės teikti ataskaitas – leiskite man paklausti, kodėl nepradedame pažeidimų tyrimo procedūros arba bent nepagrasiname dėl tokių veiksmų, kad aiškiai pareikštume, jog galiausiai Europos Sąjungos teisė turi būti taikoma visose valstybėse narėse visiems ūkininkams? Sukūrėme labai didelį patikimumą gyvūnų gerovės srityje ir tai taip pat turime ginti. Piliečiai teisėtai tikisi, kad šie standartai bus taikomi. Visuomenė labai jautriai reaguoja į gyvūnų gerovės klausimus. Galiausiai, teikiame finansavimą ir viešą paramą ūkininkų bendruomenei, nes turime griežtesnes taisykles, susijusias su aplinkos apsauga ir gyvūnų gerove. Nėra nepagrįsta ko nors už tai tikėtis iš visų valstybių narių. Dėl to norėčiau paklausti: ką Europos Komisija ketina daryti dabar? Komiteto lygmeniu jau darome spaudimą. Iš tiesų, mums nedelsiant reikia ant stalo padėti priemonių sąrašą. Negalime priimti galimybės, kad toliau būtų diskutuojama dėl terminų pratęsimo. Negali būti, kad dabar baustume tuos, kurie įvykdė teisės aktų reikalavimus, leisdami kitiems dar ilgiau dirbti pereinamųjų laikotarpių pagrindu. Dėl to ūkininkai praras pasitikėjimą Europos Sąjungos institucijomis.

Iškėlėte klausimą dėl žymėjimo. Kas nutiks produktams, kuriuose, pvz., vietoj šviežių kiaušinių bus skysti kiaušiniai? Kaip galime pažymėti tokius produktus? Bent jau tai reikia nedelsiant sureguliuoti.

Jau keletą kartų minėta, kad 10 metų – daug laiko. Visi Europos Sąjungos piliečiai turėjo žinoti, kad šių terminų reikės laikytis. Valstybės narės, įskaitant naująsias valstybes nares, negali teisintis, sakydamos: „Atsiprašome, bet mums pritrūko laiko. Dešimt metų tikrai nepakako.“

Kalbant apie gyvūnų gerovę, Europos Sąjunga yra centre. Tai galime naudoti norėdami paremti savo argumentus pasaulyje. Galime tai naudoti diskutuodami su vartotojais, dėl to šias nuostatas privalome įgyvendinti sistemingai, jeigu norime, kad Europos Parlamentas ir Europos Komisija neprarastų patikimumo Europos Sąjungos standartų įgyvendinimo atžvilgiu. Dėl to Europos Komisiją raginame nedelsiant imtis veiksmų, o ne švaistyti dar daugiau laiko ir rizikuoti patekti į padėtį, kuri nuo 2012 m. sausio 1 d. netenkins nieko.

  James Nicholson, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, pirmiausia, ar galėčiau pasakyti, kad ir aš nesu visiškai įsitikinęs dėl to, ką šiandien mums sakė Komisijos narė. Du kartus Europos Komisijos pareigūnai atėjo į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą ir jų pasirodymas ir tai, ką jie mums sakė, buvo ne tik nepriimtina, bet buvo labai blogai ir gėdinga.

Išklausiau, ką sakė Komisijos narė ir su didžiuliu susidomėjimu klausiausi kai kurių dalykų, apie kuriuos ji kalbėjo, bet ji mums tepasakė tiek, kad sausio mėn. jie ketina susitikti su suinteresuotosiomis šalimis.

Tai ką sausio mėnesį ketinate pasakyti suinteresuotosioms šalims, Komisijos nare? Kokis bus to rezultatas? Norime žinoti, nes turite suprasti, kad šiandien paskutinės vištos yra jau tradiciniuose narvuose, kurie turi būti pakeisti iki nurodytos datos. Jos jau yra ten. Paprastai į tradicinius narvus patekusios vištos juose kiaušinius deda 13–14 mėnesių.

Be to, išsakydama savo pastabas paminėjote ir galbūt atsakysite į tai arba plačiau pakalbėsite šiuo klausimu: sakėte, kad kiaušiniai iš ne ES šalių, kurie neatitinka atitinkamų standartų, bus pažymėti kitaip. Ką turite omenyje tai sakydami? Ar sutiksite su tuo, kad ES po 2012 m. sausio 1 d. neteisėtai išaugintų vištų padėti kiaušiniai būtų pažymėti tokiu pat spaudu ir jų nebus leidžiama eksportuoti iš šalies, kurioje jie pagaminti, ar juos bus uždrausta tiekti rinkai?

Šiuo atžvilgiu čia turime didelę problemą, nes, kaip teigė George Lyon, 83 mln. kiaušinių – žinome, kad tai faktas, – 2012 m. sausio 1 d. bus neteisėti. Tai mums, Europos Sąjungos piliečiams, taip pat kelia daug sunkumų, nes žmonės čia reikalauja kiaušinių, kad galėtų juos valgyti. Taigi, ką darysime čia?

Tikrai manau, kad turime žinoti, kur einame. Ar galite mums garantuoti, kad kovo mėn. grįšite į Europos Parlamentą su tinkamu pasiūlymu dėl to, ką ketinate daryti, – kokių priemonių ketinate imtis, – kad iš tiesų kontroliuotumėte šią padėtį? Kaip bendrais bruožais nusakė kiti kolegos, daugelis gamintojų jau išleido milijonus svarų siekdami laikytis minėtų standartų. Jų dabar negalima prašyti, kad toliau dėtų pastangas dėl kitų, kurie nepasirengę daryti tą patį.

  John Stuart Agnew, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Europos Komisija kiaušinių pramonėje sukėlė didžiulę krizę. Patinka jums tai ar ne, 100 mln. paukščių vis dar bus narvuose T-dieną – o gal turėčiau sakyti K-dieną? Nėra nei grynųjų, nei strategijų tam išvengti.

Reikalavimas negailestingai priversti vykdyti šias taisykles per vienus metus patogiai čia sėdinčiam kalbėtojui gali suteikti didelį pasitenkinimą, tačiau toks reikalavimas gali rimtai statyti į pavojų ilgalaikę Didžiosios Britanijos kiaušinių sektoriaus gerovę.

Pagalvokime apie praktines pasekmes. Kaip galima per 24 val. likviduoti ir atsikratyti 100 mln. vištų? Arba kaip galima kasdien saugiai sudaužyti ir sunaikinti 83 mln. kiaušinių? Darant prielaidą, kad jums kažkaip pavyks padaryti vieną iš šių dalykų, į ką vartotojai atsigręš norėdami nusipirkti 83 mln. kiaušinių? Į Ukrainą, Indiją, Argentiną, Braziliją, kuriose visi kiaušiniai bus padėti bateriniuose narvuose. Ar kuri nors iš šių šalių žinomos dėl aukštų gerovės standartų?

Prasidėjusi tokia prekyba labai greitai išplis dėl savo konkurencinio pranašumo. Bus labai sunku ją sustabdyti. Ji visiškai pakenks JK vištų augintojų, kurie augina dedeklių kolonijas, pastangoms. Tiesą sakant, eksportuosime didelę dalį mūsų pramonės, kurioje ką tik buvo padarytos didžiulės investicijos, kad būtų galima toliau laikytis ES taisyklių.

Manau, kad Bendrijos vidaus prekybos draudimas – visiškai pasmerktas žlugti sumanymas. Bus ne tik neįmanoma palaikyti tvarką atviruose valstybių pasieniuose, bet tam gali prieštarauti PPO. Taigi mažiausiai nepalankus sprendimas – sakau „mažiausiai nepalankus“ – leisti laikinus nukrypimus taisyklių nesilaikantiems gamintojams, nustatant tam tikras sąlygas.

Man patinka nepagražinti vaizdai, bet man nepatinka sunkvežimių, prikrautų neapsaugotų, nepažymėtų kiaušinių, išvežtų iš užsienio baterinių narvų blokų ir keliaujančių į JK, vaizdas. Neatspauduoti kiaušiniai – dovana nesąžiningiems prekybininkams. Iš to mes JK skaudžiai pasimokėme.

Mūsų sprendimas JK – mašinomis atspauduoti kiaušinius kodiniais skaičiais, reiškiančiais jų gamybos metodą pačiame vištų dedeklių ūkyje. Toks procesas šiuo metu vyksta mano paties ūkyje ir įrenginiai yra patikimi. Europos Komisija teigia, kad jiems per sunku organizuoti specialaus kodo ant taisyklių neatitinkančių kiaušinių žymėjimą, nors tai akivaizdžiai būtina. Taip, žinoma, ta pati Europos Komisija JK avių augintojus verčia be reikalo nustatyti kiekvieną avį atskirai naudojant nepatikimą elektroninę įrangą. Koks akį rėžiantis nesuderinamumas.

„Mažiausiai nepalankus sprendimas“ – vėl vartoju šį posakį – turi būti ES reikalavimas, kad taisyklių nesilaikančios valstybės narės savo regionines lėšas leistų ženklinimo įrenginiams ir mokėtų inspekcijai, kurios personalas būtų valstybių narių, kurios laikosi minėtų taisyklių, piliečiai. Ši inspekcija taip pat lankys pakavimo vietas ir sukurs tvarkytojų, kurie savo produktams naudoja baterinius narvus, duomenų bazę.

Daugelis JK mažmenininkų po nurodytos datos nori vengti prekybos bateriniuose narvuose augintų vištų kiaušiniais, bet jiems gali tai pavykti tik tuomet, jeigu minėti kiaušiniai bus tinkamai identifikuoti.

  Mike Nattrass (NI). – Pone pirmininke, šis klausimas susijęs ne tik su netinkamuose narvuose laikomomis vištomis, bet ir su ES gebėjimu prižiūrėti bendrą rinką.

Valstybėms narėms buvo duota 10 metų, kad šios galėtų įvykdyti reikalavimus iki 2012 m. sausio 1 d. arba minėtas produktas bus neteisėtas. Vokiečiai, skandinavai, olandai, D. Britanijos piliečiai ir kiti skundėsi, bet kai kurie stambūs vištų augintojai paprasčiausiai atsisakė paklusti reikalavimui. Jis susijęs su didžiulėmis kapitalo sąnaudomis ir laikytis šių taisyklių reiškia skolintis pinigų. Minėtos taisyklės tuzino kiaušinių kainą pakėlė apie 15 pensų. Tiems plėšikams, kurie nesilaiko minėtų taisyklių, gali būti skiriama daugiau laiko ir jiems aiškiai gali būti atlyginta, nes jie įgytų kainos pranašumą.

Kiaušiniai iš neteisėtų narvų pakenks tiems vištų augintojams, kurie laikėsi taisyklių ES. Vienas vištų augintojas pasiskolino 10 mln. GBP, kad galėtų laikytis minėtos direktyvos. Jis teisingai padarė.

Ar Europos Komisija ketina sulaužyti savo žodį ir jo kiaušinius padaryti nekonkurencingus? Jeigu bus duota daugiau laiko, šios istorijos moralas būtų toks, kad jeigu ES priima direktyvą, apsimoka jos nepaisyti.

PIRMININKAVO: LIBOR ROUČEK
Pirmininko pavaduotojas

  Esther Herranz García (PPE). – (ES) Pone pirmininke, 2012 m. sausio mėn. 400 Ispanijos dedeklių augintojų galėjo išnykti, o jų vištų dedami kiaušiniai apie 30 proc. viso kiaušinių skaičiaus mano šalyje, jiems išnykus būtų patirtas 300 000 tonų kiaušinių nuostolis.

Europos Sąjunga galėtų nebegauti 80 mln. kiaušinių, t. y. 2 mln. tonų kiaušinių, ir jeigu nesielgsime labai protingai, vienintelis dalykas, kurį pasiektume, būtų tai, kad jų trūkumas būtų kompensuojamas importu iš trečiųjų šalių, kurių gyvūnų gerovės standartai gerokai žemesni negu Europos Sąjungos standartai.

Šia 1999 m. direktyva, kurioje reikalaujama padidinti dedeklių narvus, mūsų reikalaujama elgtis protingai ir konstruktyviai, nes priešingu atveju tik sumažės Europos Sąjungos gaunamų kiaušinių skaičius ir bus suteikta papildomų prekybos galimybių trečiosioms šalims, kuriose vienam paukščiui skiriama erdvė yra daug mažesnė negu šiuo metu Europos Sąjungoje nustatyta erdvė.

Šioje direktyvoje Europos Sąjungos gamintojų reikalaujama dėti daug pastangų, nes vien Ispanijoje išlaidos siekia apie 600 mln. EUR. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad minėta direktyva turi ekonominį poveikį, kuris siekia kiaušinių pramonę ir apskritai maisto pramonę.

Todėl prašau jūsų paramos Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) parengtam 2 dalies pakeitimui, kuriame prašoma rasti sprendimą bent dėl atsakingų ūkių ir įmonių, kurie šiuo metu pertvarko savo ūkius ir šias pertvarkas užbaigs iki 2012 m. sausio mėn. Turime jiems padėti pertvarkyti savo įrengimus ir duoti laiko minėtą procesą ir taip neleisti ūkiams patirti nepataisomą žalą ir užkirsti kelią tam, kad per naktį ES rinkoje neatsirastų kiaušinių trūkumas, dėl kurio galiausiai padidėtų vartotojų kainos.

Turime paisyti šios direktyvos, kiaušinių ir kiaušinių produktų pramonei suteikti progą ir paisyti teisės į gyvūnų gerovę ir vartotojų teisės į pagrįstą kainą.

  Ulrike Rodust (S&D). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nare, dabar dar kartą norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad sprendimas uždrausti vištas auginti bateriniuose narvuose jau priimtas. Valstybės narės ir kiaušinių gamintojai turėjo daugybę laiko įgyvendinti minėtą direktyvą dėl atsisakymo naudoti tradicinius baterinius narvus. Laikas dar nepasibaigė – liko dar dvylika mėnesių iki tol, kol juos naudoti bus visiškai uždrausta.

Manau, turime užtikrinti, kad iki 2012 m. sausio 1 d. būtų visiškai uždrausta naudoti baterinius narvus. Turi būti galima pagrasinti valstybėms narėms, kurioms nepavyko įgyvendinti minėtą direktyvą iki nurodyto termino imantis teisinių veiksmų, tokių kaip finansinės sankcijos.

Taip pat turime užtikrinti, kad kiaušiniai, kurie padėti ūkininkaujant nesilaikant Europos Sąjungos teisės nuostatų, nebūtų parduodami Europos Sąjungos vidaus rinkoje.

  Britta Reimers (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, dvylika metų žinojome, kad auginti vištas bateriniuose narvuose ES bus draudžiama nuo 2012 m. sausio 1 d. Kaip gali būti, kad kai kurioms valstybėms narės nepakako dvylikos metų tinkamu laiku įgyvendinti šį draudimą ir atitinkamai paruošti savo naminių paukščių pramonę? Tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip prastas įgyvendinimas sužlugdo planus. Valstybių narių, kurios tinkamų laiku įgyvendino minėtus pokyčius, dedeklių augintojai jau patiria konkurencinį nenormalumą, kuris prieštarauja ES principams.

Raginu Europos Komisiją reikalauti, kad visose valstybėse narėse atitinkamas teisės aktas būtų paremtas, ir daryti viską, siekiant užtikrinti, kad jis būtų įgyvendintas. Vištos dedeklės po 2012 m. sausio mėn. neturėtų būti auginamos bateriniuose narvuose ir tuomet neteisėtiems kiaušiniams turėtų būti nebeleidžiama pasiekti parduotuves, kad jie nebedarytų neigiamo poveikio konkurencijai. Ūkininkai, kurie pakeitė savo veiklą siekdami laikytis ES reikalavimų, neturėtų patirti finansinių nepatogumų ūkiams, kurie pažeidžia pertvarkos reikalavimą, gaunant ekonominę naudą.

Europos Sąjungos žmonėms galima paaiškinti, kodėl ES teisė nevienodai taikoma visose valstybėse narėse ir kodėl kai kurios valstybės narės vilkina šį procesą. Pastaroji krizė rodo, kur tai gali mus nuvesti. Mums reikia Europos Sąjungos, kuri veiktų bendrai, o ne tokios ES, kurioje kiekviena narė gali elgtis kaip patinka, nepaisydama likusių narių.

  Vicky Ford (ECR). – Pone pirmininke, kaip daugelis motinų, noriu tinkamų gyvūnų gerovės standartų, bet taip pat noriu įperkamų kiaušinių. Nesu naminių paukščių ekspertė, o visi keturi mano dukros bandymai laikyti kambarinius viščiukus baigėsi tuo, kad viščiukai tapo vietinės lapės aukomis.

Todėl mieliau klausyčiau profesionalų – tokių, kaip ūkininkas, kuris laiko 30 000 laimingų ES standartus atitinkančių vištų, kurį praėjusį mėnesį aplankiau savo rinkimų apygardoje. JK kiaulininkystės pramonė pasimokė – didele kaina – iš savo klaidos vienašališkai įvesti aukštesnius gyvūnų apsaugos standartus. JK dedeklių augintojai pasitiki Europos Komisija ir investavo šimtus milijonų svarų siekdami laikytis minėtų teisės aktų.

Visuomenės pasitikėjimas ES visą laiką mažas. Turite apsaugoti tuos, kurie sąžiningai laikėsi minėtų teisės aktų. Dabar ne laikas su dedeklių augintojais žaisti viščiukus.

  Mairead McGuinness (PPE). – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti Europos Komisijai už jos neišsamų atsakymą. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas iškėlė labai konkrečius klausimus ir į juos atsakyta neišsamiai.

Ypač norėčiau abejoti pateiktais skaičiais, ir gal galėtumėte juos paaiškinti? Ar sakėte, kad 66 proc. kiaušinių šiuo metu padeda dideliuose aptvaruose auginamos vištos? Aš turiu kitokios informacijos. Todėl drįstu teigti, kad jūsų turima informacija atrankinė, ir jums tikrai reikia surengti tikrą suinteresuotųjų šalių susitikimą, nes šie skaičiai, leiskite pasakyti, labai pagerinti. Jie visai neparodo tikrų duomenų apie Europos Sąjungoje gaunamus kiaušinius.

Leiskite man taip pat pasakyti, kad jeigu būtų paprasta laikytis šių teisės aktų ir jeigu mūsų vartotojai tikrai – ir tai turiu galvoje – tikrai norėtų gerovei palankių sistemų, jie už jas mokėtų. Jie jų nori. Jie jų nevertina ir jie nenori už jas mokėti. Nuo 2004 m., kai patekau čia, į Europos Parlamentą, negavau nė vieno vartotojų prašymo įgyvendinti šį teisės aktą.

Prisiminkite tai, žmonės. Tokia yra tikroji padėtis. Tai pasakius, svarbu, kad šis Europos Parlamento priimtas teisės aktas būtų visiškai įgyvendintas ir kad dėl jo daugybę pinigų į teisės akto įgyvendinimą investavę asmenys būtų saugomi Europos Sąjungos. Manau, kad Europos Komisija žino, kad ji turės teisinę problemą.

Leiskite atkreipti dėmesį į padėtį rinkoje. Joje akivaizdžiai susikaups kiaušiniai: 83 mln. jų 2012 m. sausio 1 d. bus neteisėti! Moraliniu ir etiniu požiūriu negalime išmesti šių kiaušinių. Būtų siaubinga, jeigu taip padarytume, ir rinka nukentėtų, o kainos vartotojams kiltų ir kiltų protestai ir maištas.

Europos Komisija turi mums pasakyti, kas tą dieną bus, nes šie kiaušiniai neišvengiamai pateks į rinką ir tam tikru mastu susiformuos juodoji kiaušinių rinka, taigi mums reikia aiškumo šiuo klausimu.

Pereinamajame etape esančioms šalims taip pat reikia žinoti, kad skaičiai nebus sumažinami iki ankstesnio lygio, nes jie jaučiasi sutrikę dėl gaunamų žinių.

Iš visų šią savaitę mūsų aptartų klausimų šis klausimas mūsų vartotojams ir augintojams esminis. Mums reikia Europos Komisijos atsakymų.

  Iratxe García Pérez (S&D). – (ES) Pone pirmininke, Komisijos nare, kaip pamatysite, Europos Parlamente prižiūrime, kaip laikomasi teisės aktų, įskaitant dar neįsigaliojusių teisės aktų laikymąsi. Jeigu tokią priežiūrą išplėstume iki kitų sektorių terminams artėjant, mums reikėtų surengti 15 dienų plenarinius posėdžius.

Šiandien aptariame sektorių, kuris negauna paramos iš bendros žemės ūkio politikos ir kenčia nuo pakilusių pašarų kainų. Šiam sektoriui nelengva susitvarkyti su papildomomis išlaidomis, bet jis tai turi daryti norėdamas laikytis aukštų ES nustatytų gamybos standartų.

Atrodo, kad viskas liudija tai, kad iki 2012 m. sausio 1 d. daugelio valstybių narių gamintojai negalės 100 proc. laikytis termino reikalavimų. Apskaičiuota, kad bus 30 proc. gamybos stygius siekiant patenkinti ES rinkos poreikius.

To rezultatas – čia bus auginamos vištos, kad dėtų šviežius kiaušinius ir, beje, jie bus brangesni vartotojams. Perdirbimui skirtus kiaušinius pirksime kitur ir į tą rinką patekusių kiaušinių proporcija sumažinsime ES produkcijos kiekį. Iki to laiko, tikiuosi, mums geriau pavyks išsireikalauti abipusiškumo mūsų santykiuose su trečiosiomis šalimis.

Baigdama pasakysiu: minėtas teisės aktas bus privalomas nuo 2012 m. O kol kas Europos Komisija gali versti vykdyti kitus, jau įsigaliojusius, teisės aktus, pvz., su avių ir ožkų elektroniniu identifikavimu susijusius teisės aktus, kurie suteikia papildomos vertės dėl atsekamumo ir gerų veterinarinių sąlygų ir taip pat turi tiesioginį poveikį gyvūnų gerovei.

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, gana aišku, kas aptariamoje rezoliucijoje teigiama – kad turi nebūti išimčių ir nukrypimų. Europos Komisija turi parengti minėtų teisės aktų įgyvendinimo ir baudimo dėl produkcijos neatitikties minėtiems reikalavimams priemones. Deja, rezoliucijos įžangos formuluotėje taip pat nieko neminima apie tai, kad kai kurie gamintojai turės 12 metų prisitaikyti prie teisės aktų, kiti – tik aštuonerius, dar kiti – tik penkerius metus.

Norėčiau pridėti, kad gamintojai, kuriems skirtas trumpiausias laikas prisitaikyti, parėmė savo kolegų senosiose ES valstybėse narėse pastangas prisitaikyti pirkdami jų nepritaikytus narvus, nežinodami to, kokias problemas susikels. Ekspertai rado įrodymų, kad įgyvendinus Vištų dedeklių direktyvą, maistinių kiaušinių poreikis Europos Sąjungoje viršys pasiūlą, o tai faktiškai reikš, kad iš trečiųjų šalių bus importuojami kiaušiniai, kuriuos neabejotinai deda nepritaikytuose narvuose auginamos vištos. Todėl raginu Europos Komisiją įvertinti galimybes išlaikyti draudimą nuo 2012 m. sausio 1 d. naudoti tradicinius narvus ir surasti sprendimus ir nustatyti aiškiai apibrėžtus kriterijus gamintojams, kurie iki 2012 m. sausio 1 d. neužbaigs modernizacijos, kaip numatyta mano frakcijos paremtuose dviejuose pakeitimuose.

Pasak jos autorių, pagrindinis argumentas, be gyvūnų gerovės ir konkurencingumo, už šios rezoliucijos priėmimą, – tai, kad pakeitimų atlikimo pereinamasis laikotarpis buvo gerai žinomas ir puoselėjimas minėtoje direktyvoje, ir kad šio termino negalima keisti. Tikiuosi, kad visos šią aiškinimo ribą priimančios ir už šią rezoliuciją balsuojančios valstybės narės bus tokios pat ryžtingos ir vieningos, kai reikės balsuoti už tai, kad po 2013 m. nebūtų tolesnio pereinamojo laikotarpio tiesioginių mokėjimų Europos Sąjungoje diferenciacijai, nes 2013 m. terminas dėl šio pereinamojo laikotarpio. Tokia nuostata numatyta ir nemanau, kad turėtume ją keisti.

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D). – (HU) Pone pirmininke, iš šios diskusijos kol kas aišku tik tiek, kad kyla rimtas interesų konfliktas tarp tų, kurie spėjo pereiti prie naujosios sistemos ir tų, kurie to dar nepadarė. Tačiau taip pat kyla rimtas konfliktas tarp senųjų ir naujųjų valstybių narių. Visiškai sutinku su J. Kalinowskiu, kad senosios valstybės narės turėjo gerokai daugiau laiko pereiti prie naujosios sistemos ir, tiesą sakant, jos perdavė savo senąsias, pasenusias konstrukcijas naujosioms valstybėms narėms prieš šioms prisijungiant prie ES. Tačiau akivaizdu, kad taisyklių reikia laikytis ir taip pat akivaizdu, kad Europos Sąjunga ir vėl savo gamintojus stato į nepalankią padėtį joms nustatydama griežtesnes taisykles negu taisyklės, kurios importuojant taikomos išorės tiekėjams. Ji ne tik reikalauja laikytis šių taisyklių, bet taip pat gana dažnai nesugeba jų veiksmingai kontroliuoti. Todėl manau, kad Europos Komisija ketina priimti dar vieną sprendimą, dėl kurio ES gamintojai atsidurs nepalankioje padėtyje išorės rinkų atžvilgiu.

  Georgios Papastamkos (PPE). – (EL) Pone pirmininke, visiškai pripažįstu poreikį užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas Europos Sąjungoje, kurios būtų naudingos gamintojams, kurie laikėsi didesnių minėta direktyva nustatytų reikalavimų. Tačiau taip pat turime remti gamintojus, kurie pasižada laikytis minėtų reikalavimų, bet negali sau leisti patirti didelių prisitaikymo išlaidų iki nurodyto termino. Nustatyta sąlyga, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. Bendrijoje nebūtų galima teisėtai prekiauti ir pirkti produktų, kurie pagaminti nesilaikant minėto teisės akto.

Tačiau iš trečiųjų šalių tuo pačiu metu bus toliau importuojami produktai, gaunami taikant žemesnius gyvūnų apsaugos standartus. Kitaip tariant, daugeliui Europos Sąjungos ūkių patiriant grėsmę, kad teks trauktis iš šio verslo dėl padidintų gyvūnų gerovės apsaugos standartų, iš trečiųjų šalių bus importuojami produktai, kurie netgi neatitinka šiandien Europos Sąjungoje taikomų reikalavimų. Taip, turime užtikrinti gyvūnų gerovės apsaugą, turime užtikrinti tinkamą elgesį su gyvūnais, bet taip pat privalome apsaugoti Europos Sąjungos socialinę ir gamintojų struktūrą.

  Spyros Danellis (S&D) . – (EL) Pone pirmininke, Komisijos nare, nors visi Europos Sąjungos gamintojai turėtų paisyti Bendrijos teisės aktų ir laiku padaryti reikiamus pakeitimus, apskaičiuota, kad 30 proc. dedeklių augintojų minėtų pakeitimų iki 2012 m. sausio 1 d. Deja, tai mums rodo, kad Europos Komisija nesugebėjo įtikinti dedeklių augintojų, kad jiems tai naudinga, ir kad bus sunku toliau vykdyti politiką, kurią vykdant nepavyko įtikinti tiesiogiai suinteresuotų šalių ją apsaugoti, kad ir kokios politikos priemonės būtų taikomos. Manome, kad naudingiau būtų taikyti integruotą metodą, išlaidas investicijoms siejantį su pagerintų narvų teikiama nauda gamintojui ir vartotojui, kuris padėtų įtikinti gamintojus priimti minėtą priemonę ir, žinoma, padėtų apsaugoti aiškų Europos Sąjungos gamintojų skirtumą, kuris pagrįstas kokybe, saugumu ir gyvūnų gerovės apsaugos standartais, ir vienodomis sąlygomis juos apsaugotų nuo nesąžiningos konkurencijos trečiųjų šalių atžvilgiu, ir bijome, kad būtent ji gali atsirasti.

  Giovanni La Via (PPE). – (IT) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, gyvūnų gerovės apsaugos klausimą Europos Parlamentas sprendė daug kartų ir manau, kad jis, kartu su Europos Komisija ir Taryba, priėmė apgalvotą ir subalansuotą sprendimą. Nemanau, kad galime trauktis.

Todėl mūsų pareiga – ieškoti geriausių būdų šiai priemonei taikyti ir šiuo atveju ją turime sudaryti siekdami būti atsakingi ir atsakingai ją vykdyti visų auginimo procesą keičiančių vištų augintojų atžvilgiu. Akivaizdu, kad negalėsime atidėti šios datos ir suteikti papildomą laikotarpį, skirtą pereiti prie naujos atsakingos gyvūnų gerovės apsaugos sistemos. Mūsų pareiga – galvoti apie visus žmones, kurie pradėjo įgyvendinti pakeitimus ir juos vykdo per krizę ir patiria investavimo sunkumų.

Todėl jums norėčiau pabrėžti pereinamojo etapo klausimą, kuriuo atsižvelgiama į visus ūkininkus, pradėjusius derinimą siekiant gyvūnų gerovės, bet kurie šio proceso dar nepabaigė. Todėl tokiu sunkiu metu, esant krizei, manau, kad daug dėmesio taip pat reikėtų skirti šiems gamintojams.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE). – (RO) Pone pirmininke, taip pat nemanau, kad būtų teisinga mums apskritai kalbėti apie valstybėms narėms numatytą 10 metų laikotarpį. Pvz., Rumunija ir Bulgarija į Europos Sąjungą įstojo tik prieš trejus metus, bet taisyklės lieka taisyklėmis ir visi turi jų laikytis.

Tačiau noriu paraginti kolegas EP narius balsuoti už 2 pakeitimą, kurį parengė Europos liaudies partijos frakcija. Yra daug gamintojų, jau pradėjusių investuoti į savo vištų auginimo sistemų modernizavimą arba kurie rengiasi pradėti tokias investicijas. Tačiau šių investicijų negalima padaryti per naktį ir būtų neteisinga bausti minėtus gamintojus. Noriu dar kartą pabrėžti, kad tai susiję tik su tais gamintojais, kurie pradėjo keisti savo vištų dedeklių auginimo sistemas ir minėtas pakeitimas susijęs su tam tikrų aiškiai apibrėžtų sąlygų laikymusi.

  Andrew Henry William Brons (NI). – Pone pirmininke, Jungtinės Karalystės gamintojai investavo dideles pinigų sumas – taip didindami savo gamybos išlaidas – rengdamiesi įgyvendinti šią direktyvą, nes jie žino, kad Didžioji Britanija šį teisės aktą įgyvendins. Kodėl jie turi susidurti su nesąžininga konkurencija iš šalių, kurios nesugeba įgyvendinti minėto teisės akto arba gali būti atleistos nuo jo taikymo arba joms bus leista jį įgyvendinti vėliau?

Ši priemonė parengta minimaliai reikalaujant ją įgyvendinti, jos labai skirtingus standartus patikėta įgyvendinti 27 valstybėms narėms. Tokia kalba vargiai reiškia, kad minėta priemonė bus vienodai griežtai įgyvendinama. Pavartoti žodžiai „proporcingos“ ir „atgrasančios“.

Visai nepasisakau už tai, kad ES teisės aktus priimtų valstybių narių vardu. Tačiau jeigu priimami tokie įstatymai, nepriimtina kai kurias valstybes versti jų laikytis, o kitoms suteikti veiksmingas lengvatas. Ar Europos Komisija užtikrins, kad minėtų standartų nesugebančioms laikytis šalims būtų užkirstas kelias eksportuoti kiaušinius į šalis, kurios minėtų standartų laikosi, arba bent tai, kad kiaušiniai nebūtų eksportuojami iš reikalavimų neatitinkančių skyrių? Mūsų gamintojai reikalauja apsaugos nuo nesąžiningos konkurencijos.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE). – (PT) Pone pirmininke, Komisijos nare, kalbą šiandien čia aptariama tema leiskite pradėti nuo pakartojimo, kad, pirmiausia, manau, direktyvų iš tiesų reikėtų laikytis ir tai lygiai taip pat taikytina Direktyvai 1999/74/EB, ir, antra, nuogąstavimai dėl gyvūnų gerovės apsaugos – svarbiausias klausimas, kurį Europos Komisija turėtų paremti. Todėl svarbu pabrėžti, kad kai kurioms šio sektoriaus įmonėms prisitaikyti prie minėtos direktyvos gana sunku: Portugalijoje tai atsieina 30 proc. vištai. Be to, šiuo tikslu neskiriama jokia konkreti Kaimo plėtros programos parama.

Dėl šio sektoriaus kapitalo stokos, ribotų banko kreditų ir, apskritai, krizės, būtina skubiai pripažinti, kad daugelio įmonių prisitaikymas atidėtas. Todėl svarbu skirti papildomai laiko įmonėms – ir tik joms – kurios pradėjo pritaikyti savo sistemas pagal reikalavimus.

  Sergio Paolo Francesco Silvestris (PPE). – (IT) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, nė vienas iš mūsų nenori abejoti poreikiu įgyvendinti 1999 m. priimtą direktyvą, nes tai keltų grėsmę šios institucijos patikimumui ir nė vienas iš mūsų nenori abejoti poreikiu apsaugoti gyvūnų gerovę ir sveikatą.

Tačiau direktyvos taip pat turi būti priimamos remiantis gerąja prasme, taigi šiandien Europos Parlamente norėčiau pateikti keletą gerų pastabų. Pirmiausia, nuo 1999 m. iki dabar buvo gili ekonomikos krizė, kuri supančiojo įmones, pramonę ir vartojimą, taigi daugelis įmonių negalėjo padaryti reikiamų pakeitimų. Ar neturėtume į tai atsižvelgti?

Antra, dėl negailestingai nuo 2012 m. sausio 1 d. iš rinkos pašalintų daugelį įmonių, taip būtų paruošta dirva kiaušinių, pagamintų taikant daug nesaugesnius gyvūnams metodus negu Europos Sąjungoje reikalaujami ir taikomi metodai importui arba Europos Sąjungos gamybos įrenginių perkėlimui už Europos Sąjungos ribų.

Jeigu esant krizei – palankiai veikti nedarbo mažinimą ir padidinti už ES ribų, taikant kitokius negu mūsų augintojai taiko, užaugintų vištų kiaušinių importą – tuomet, manau, padarysime skriaudą.

Daug dirbome plėtodami mintį apie svarbų pereinamąjį laikotarpį ir manau, kad jį remiu. Komisijos nare, raginu jus užtikrinti ir jį.

  Diane Dodds (NI). – Pone pirmininke, kaip teigė jau daugelis kolegų Europos Parlamente, visiškai teisinga apsaugoti vištų augintojus, kurie laikėsi minėtų teisės aktų ir išleido daugybę pinigų, ir šiame etape tai yra Europos Komisijos pareiga.

Tačiau manau, kad Europos Komisijai reikia kai ką suprasti. Kalbėjau su daugeliu savo ūkininkų, kuriems sunku rasti pinigų investuoti esant sudėtingoms finansinėms ir ekonominėms sąlygoms. Mane domina informacija apie kiaušinių žymėjimą arba spaudavimą. Turiu neseniai gautą Europos Komisijos laišką, kuriame iš tiesų nurodyta, kad papildomas žymėjimas būtų nelabai naudingas arba visai nenaudingas, nes Europos Komisija nemano, kad vartotojai iš tiesų kiaušinius atskirs.

Todėl norėčiau Europos Komisijos paprašyti mums nurodyti, ar ji pakeitė savo nuomonę šiuo klausimu, ar tiesiog nežino kaip elgtis? Taip pat norėčiau paprašyti jos nurodyti, ar ji ketina drausti ES vidaus prekybą. Savo rinkimų apygardoje turiu įmonių, kurios priklausomos nuo kiaušinių importo iš kitų Europos šalių. Ar jos paprasčiausiai ketina šias įmones priversti pasikliauti importu iš trečiųjų šalių? Greičiausiai iš ten importuotus kiaušinius bus padėjusios vištos, užaugintos naudojant daug mažiau griežtas gerovės sistemas.

  Czesław Adam Siekierski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, negali būti diskusijų dėl to, kad ūkininkai turi prisitaikyti prie 1999 m. direktyvos. Suprantame ūkininkus, kurie jau investavo pinigus į narvų modernizavimą. Nekalbame apie tai, kad kai kuriems ūkininkams reikia duoti daugiau laiko negu kitiems, kaip teigė vienas iš pirmiau kalbėjusiųjų, o apie tai, kad reikia duoti tiek pat laiko visiems, kad jie galėtų laikytis minėtų reikalavimų ir užtikrinti, kad būtų laikomasi standartų.

Terminai „neteisėta produkcija“ ir „vartotojų priežiūra“ labai gražiai skamba, bet norėčiau žinoti, kodėl nerodome tokio pat ryžto siekdami vartotojus nuo importuojamų kiaušinių, kurie padėti vištų, išaugintų ES reikalavimų neatitinkančiose sąlygose, vartojimo. Visada bandau suprasti įvairių ūkininkų grupių atskirose valstybėse padėtį ir pasisakau už jiems padedančius sprendimus, nes žinau, kad jų, kaip grupės, padėtis pajamų atžvilgiu yra ypač sudėtinga. Apmaudu, kad kitų EP narių požiūris kitoks.

  Paul Rübig (PPE). – (DE) Pone pirmininke, mums turi būti aišku, kad mūsų gyvūnų sveikata ir kartu žmonių sveikata turi būti mūsų pagrindinis rūpestis. Mokslinių ir technologinių sprendimų vertinimo (STOA) moksliniame komitete, kuriame atliekame technologinių sprendimų vertinimus, taip pat turime „Geresnio gyvenimo“ projektą, kurį taikant vertinami būdai, kaip ateityje gerinti maisto ir pašarų sąlygas. Dėl to, pirmiausia atsižvelgdamas į Aštuntąją bendrąją mokslinių tyrimų programą, norėčiau paprašyti Komisijos narės dirbti siekiant užtikrinti, kad maisto produktų ir pašarų sričių mokslinių tyrimų programos būtų stiprinamos, kad būtų gerinami maisto produktų ir gyvūnų ir žmonių sveikatos saugumo moksliniai tyrimai ir kad čia ateičiai galėtume paruošti tinkamus dokumentus Europos Sąjungos piliečiams.

  Mairead McGuinness (PPE). – Pone pirmininke, dėkoju už jūsų atlaidumą. Prisidėdamas norėjau paminėti dar du dalykus. Kiaušinių lukštuose klausimas gana matomas ir aiškus. Tačiau yra didžiulė konditerijos sektoriuje naudojamų perdirbtų kiaušinių rinka ir mums reikia žinoti, kokie žymėjimo reikalavimai bus taikomi šiam produktui.

Manau, kad šis dalykas mums turėtų kelti didžiausią susirūpinimą, nes vis daugiau kiaušinių patenka į perdirbimo sektorių ir bijau, kad eksportuosime savo narvus iš Europos Sąjungos, o tada importuosime skystus kiaušinius ir sausus kiaušinius iš trečiųjų šalių, naudojančių tas pačias sistemas.

Matau, kad linksite pritardami. Tai labai reali Europos Sąjungos problema.

Kitas man susirūpinimą keliantis klausimas yra susijęs su analogiškomis vištų auginimo sistemomis ir didžiule problema rinkoje, jeigu pagerinti narvai bus naudojami tebenaudojant dabartines sistemas. Tai gamintojams ir, galiausiai, vartotojams galėtų sukelti didelių problemų. Taigi Europos Komisija turi labai gerai apgalvoti, kaip tai padaryti.

  Androulla Vassiliou, Komisijos narė. – Pone pirmininke, akivaizdu, kad šiuo klausimu nesutariama. Girdėjau čia EP narius prašančius netaikyti lengvatų ir nukrypimų ir, kita vertus, esu girdėjusi EP narius prašančius pratęsti terminą. Jų prašymai priklauso nuo to, iš kurios valstybės narės jie kilę ir nuo to, koks minėtos sistemos kūrimo etapas pasiektas toje valstybėje narėje.

Leiskite man pabrėžti Europos Komisijos poziciją. Noriu pakartoti, kad 2012 m. sausio mėn. tradiciniai narvai turi būti pakeisti pagerintais narvais arba alternatyviomis sistemomis. Todėl tradiciniuose narvuose auginamų vištų kiaušiniais nuo 2012 m. sausio mėnesio nebus galima prekiauti teisėtai.

Europos Komisija deda visas galimas pastangas ir į jas telkiame dėmesį, siekdami paremti valstybes nares laikytis šios direktyvos. Ką darome? Pirmiausia, skatiname valstybes nares, bendradarbiaujant su pramonės atstovais ir stambiosiomis suinteresuotosiomis šalimis, kurti ir užbaigti įgyvendinti nacionalinius planus ir gauname nacionalinius planus, į kuriuos įtrauktos sankcijos minėtos direktyvos nesilaikančioms pramonės šakoms arba nesilaikantiems ūkininkams.

Antra, su valstybėmis narėmis keičiamės informacija apie gerą kontrolės praktiką, kad būtų galima pranešti apie direktyvos vykdymo pažangą. Rengiame Europos Komisijos ekspertų vizitus, kad galėtume įsitikinti, kad minėta direktyva įgyvendinama, ir tinkamus susitikimus su suinteresuotosiomis šalimis. Kaip jau sakiau, 2011 m. sausio 19 d. surengsime didelį suinteresuotųjų šalių susitikimą, kuriame valstybių narių atstovai aptars esamą padėtį ir pamatysime, kaip geriausiai galime paremti direktyvos reikalavimų nesilaikančias valstybes nares, kad šios galėtų juos įgyvendinti iki 2011 m. pabaigos.

Tokia mūsų pozicija. Po 2012 m. sausio mėn., jeigu dar bus neteisėtai auginamų vištų kiaušinių, jais nebus galima prekiauti, o jeigu bus nesilaikoma reikalavimų, Europos Komisija, žinoma, galėtų imtis visų reikiamų priemonių, kurias galima taikyti esant dabartinei teisinei sistemai – pradėti pažeidimų tyrimo procedūras, siekiant užtikrinti tinkamą ES teisės aktų taikymą. Taip pat nagrinėjamos pažeidimų procedūros alternatyvos, siekiant užkirsti kelią galimam neteisėtam tradiciniuose narvuose užaugintų vištų kiaušinių platinimui po 2012 m. sausio mėn.

Gerbiami EP nariai pateikė daugelį kitų pastabų ir perduosiu visus jūsų išreikštus nuogąstavimus Komisijos nariui J. Dalli, kuris, esu tikra, rimtai atsižvelgs į jūsų pastabas.

  Esther de Lange (PPE). – Pone pirmininke, žinau, kad gana neįprasta kalbėti po Komisijos nario kalbos. Man labai patiko tai, ką sakė Komisijos narė. Tačiau pabaigoje jos paminėta frazė, kad mes, Europos Parlamento nariai, esame nevieningi šiuo klausimu, yra nepagrįsta. Su derama pagarba norėčiau paprašyti Komisijos narės pažiūrėti į galutinio balsavimo rezultatą prieš teigiant, ar EP narių nuomonės šiuo klausimu išsiskiria.

  Pirmininkas. – Gavau keturis pasiūlymus dėl rezoliucijos⁽¹⁾, kurie pateikti remiantis Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalimi.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks netrukus.

  James Nicholson (ECR). – Pone pirmininke, ar galėčiau pirmiausia išreikšti paramą tam, ką ką tik teigė Esther. Ar galėčiau taip pat paprašyti Komisijos narės, kad jeigu ji negali kalbėti šiandien, gal ji galėtų mums pateikti pareiškimus raštu, nes nemanau, kad Europos Parlamentas bent akimirką yra nevieningas.

Gal ji galėtų detaliau išdėstyti tai, ką teigė apie kiaušinius iš ne ES šalių, kurie neatitinka ES standartų, kurių neleidžiama importuoti ir kurie žymimi kitaip. Kokį žymėjimą ji siūlo kiaušiniams ES, kurių neleidžiama teisėtai žymėti po 2012 m. sausio 1 d.?

  Pirmininkas. – J. Nicholsonai, man labai gaila, bet tai nebuvo pareiškimas dėl darbo tvarkos. Kaip jau sakiau, diskusijos baigtos. Savo susirūpinimą galėjote išreikšti prieš baigiant diskusijas.

  Paul Rübig (PPE). – (DE) Pone pirmininke, tiesiog norėjau padėkoti Europos Parlamento tarnyboms, nes šiandien diskusijas baigėme pavyzdingai – 15 minučių prieš balsavimą, kad plenariniame posėdyje būtų galima išvengti chaoso. Šia tvarkinga procedūra siunčiamas tinkamas ženklas visuomenei. Už tai norėčiau ypač padėkoti Europos Parlamento tarnyboms.

  Pirmininkas. – Gerai būtų, kad taip būtų visada. Labai ačiū už padėką.

(Posėdis sustabdytas 11.40 val. ir atnaujintas 12.00 val.)

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Paolo Bartolozzi (PPE), raštu. – (IT) Tarybos direktyvoje 1999/74/EB nustatyti būtiniausi dedeklių apsaugos standartai, taikomi įvairioms auginimo sistemoms, kuriais įvairių valstybių narių vištų augintojus siekiama apsaugoti nuo nesąžiningos konkurencijos. Nors remiu šios direktyvos principus, negalima nerūpestingai vertinti to, kad esant dabartinei padėčiai, daugelis Europos Sąjungos gamintojų – kurie pradėjo savo įrenginių pertvarką – užbaigdami minėtus pakeitimus patiria tikrų problemų ir rizikuoja nespėti pasiruošti iki 2012 m. sausio 1 d., t. y. iki galutinio termino direktyvos reikalavimams įvykdyti.

Jeigu taip pat turėsime galvoje tai, su kokiais realiais sunkumais susiduria daugelis vištų augintojų siekdami gauti finansavimą pertvarkai paremti ir tai, su kokiais rimtais ekonomikos sunkumais jie šiandien dar kovoja – su rimtais atgarsiais dėl jų įmonių stabilumo ir užimtumo lygio – esu įsitikinęs, kad kažką reikia daryti. Valstybės narės turėtų įsikišti siekdamos paremti priemones, galinčias padėti Europos Sąjungos naminių paukščių sektoriaus augintojams, kurie, siekdami prisitaikyti prie naujojo Europos Sąjungos teisės akto, ėmėsi savo įrenginių pertvarkos, bet vargiai suspės ją užbaigti iki 2012 m. pradžios.

PIRMININKAVO: ROBERTA ANGELILLI
Pirmininko pavaduotoja

(1) Žr. protokolą.