Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2010 m. gruodžio 16 d. - Strasbūras

7. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Chrysoula Paliadeli (A7-0311/2010)

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Ponia pirmininke, tik norėčiau pasakyti, kad balsavau už šį puikų pranešimą. C. Paliadeli atliko nuostabų darbą kuriant Europos kultūros paveldą ir jo ženklą.

Mano nuomone, tai puikus ženklas, kaip, galiausiai, Europos Sąjungoje maža kaina galime pasiekti tam tikrą pridėtinę vertę. Manau, kad vietoms, kurioms bus suteiktas Europos paveldo ženklas, jis tikrai bus naudingas. Jis bus akivaizdus iš pas juos atvykstančių turistų skaičiaus ir padės Europos Sąjungą padaryti geriau žinomą.

Labai svarbu, kad nepamirštume, jog Europos Sąjunga yra vieninga įvairovėje ir mums svarbu užtikrinti, kad įvairių Europos Sąjungos šalių žmonės galėtų atrasti mozaikinę Europos Sąjungos tapatybę daugeliu atžvilgių.

Tai norėjau pasakyti, ponia pirmininke. Žmonėms išeinant iš Europos Parlamento sunkoka sutelkti dėmesį, bet tikiuosi, kad jie girdėjo, ką sakiau.

  Antonello Antinoro (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, Europos paveldo ženklas – labai svarbus žemynui, kuriame daugiausia į UNESCO sąrašą įtrauktų vietovių ir juo galiausiai pabrėžiamos gamtinės, archeologinės, urbanistinės ir kultūrinės vietovės, kurios atliko svarbų vaidmenį Europos Sąjungos istorijai, kultūrai ir integracijai.

Minėto ženklo patvirtinimas – svarbus žingsnis siekiant ES sanglaudos, šis ženklas yra informatyvus ir padeda formuoti kultūrų dialogą. Matome, kad šis sprendimas – geras ženklas ateities kartoms, kurios vis labiau kurs bendrą Europos paveldo viziją, kuri juos gali sutelkti istoriniu ir kultūriniu požiūriu.

Dėkoju pranešėjai už įdėtas pastangas ir nuoširdžiai ją sveikinu dėl derybų su Europos Komisija dėl sėkmingo šios iniciatyvos, kuri tokia svarbi ateičiai siekiant išsaugoti Europos kultūrą, rezultato.

Rekomendacija: Doris Pack (A7-0334/2010)

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Ponia pirmininke, norėčiau pasakyti, kad Mokymosi visą gyvenimą programa – viena iš Europos Sąjungos sėkmės istorijų ir D. Pack reikėtų padėkoti už jos puikų darbą. Balsavau už šį pranešimą ir labai džiaugiuosi, kad asmenys, kurie aktyviai priešinosi Europos Sąjungos integracijai, taip pat gali matyti, kad tokių projektų kaip Mokymosi visą gyvenimą programa reikia.

Labai svarbu šią programą išplėtoti už ES ribų ir dabar ketina dalyvauti Šveicarija. Be to, tai mums, Europos Sąjungos mokesčių mokėtojams, nieko nekainuos, nes Šveicarija pati moka už savo dalyvavimą. Svarbu, kad taip įsigalėjusi Europos Sąjungos geriausia praktika ir geriausios programos būtų pratęstos. Mokymosi visą gyvenimą programa ir programa „Veiklus jaunimas“ yra geri pavyzdžiai. Turėdamas tai omenyje, ir aš noriu pasveikinti Šveicariją, prisijungusią prie Europos jaunimo ir kultūrinių programų.

  Daniel Hannan (ECR). – Ponia pirmininke, Europos Parlamentui norėčiau užduoti vieną klausimą. Kodėl Šveicarijai taip gerai sekasi? Galima būtų pagalvoti, kad valstybė, kuri ypač neapsaugota nuo finansų sektoriaus, būtų neįprastai nukentėjusi nuo dabartinės bankų krizės, bet 2009 m. Šveicarijos Konfederacijos BVP vienam gyventojui sudarė 214 proc. ES BVP vienam gyventojui. Jos žmonės du kartus turtingesni negu ES valstybių narių piliečiai.

Žinoma, iš dalies tai atspindi Šveicarijos sudarytą sandėrį su Briuseliu. Jie dalyvauja laisvoje rinkoje, per jų teritoriją laisvai keliauja prekės ir paslaugos ir t. t., bet jie nevykdo bendros žemės ūkio politikos ir bendros žuvininkystės politikos, jie kontroliuoja savo sienas, jie patys sprendžia visus savo su žmogaus teisėmis susijusius klausimus, jie moka tik simbolinį mokestį į biudžetą ir gali laisvai pasirašyti komercinius susitarimus su trečiosiomis šalimis.

Koks puikus pavyzdys Didžiajai Britanijai! Jeigu septyni milijonai šveicarų, pasikliaujančių dvišaliais laisvosios prekybos susitarimais, savo žmonėms gali suteikti aukščiausią gyvenimo lygį šiame žemyne, kiek daugiau mes, 60 mln. žmonių turinti tauta, prekyba užsiimanti jūrinė valstybė, kurios kolonizavimas ir verslumas palietė visus žemynus, galėtume tikėtis?

Ir mes to neturėtume palikti spręsti santykių su Briuseliu srityje! Susigrąžinę valdžią, turėtume nukopijuoti šveicarų vietinių interesų gynimo sistemą ir tiesioginę demokratiją ir jėgas sutelkti žemiausiu įgyvendinamu lygiu.

Pranešimas: József Szájer (A7-0355/2010)

  Cristiana Muscardini (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, susilaikiau šiandien balsuojant dėl šio pranešimo dėl komitologijos procedūros, nes žmonės dar kartą bando antidempingo procedūras padaryti nepritaikomas arba susijusias su savarankiškais politiniais pasirinkimais, kurie, kaip žinome, tebėra vienas iš keleto vertų gynybinių priemonių, padedančių užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai.

Nors J. Szájer pasiekė kompromisą su Taryba, tikrai reikia pabrėžti, kad šiuo pasiūlymu buvo neįmanoma komercijos politiką suderinti su komitologijos procedūromis, pirmiausia dalyje, kuri susijusi su prekybos politika, kuri kenkia Europos Sąjungos įmonėms per rimtą krizę, sukeldama naują nedarbo ir persikėlimų bangą.

Be tinkamų taisyklių prieš klastotes nėra prasmės kalbėti apie priemones, padėsiančias Europos Sąjungos ekonomikai iš naujo startuoti.

  Daniel Hannan (ECR). – Ponia pirmininke, pabandysiu pasakyti kuo paprasčiau. Airijos ir ES mokesčių mokėtojai apgaudinėjami siekiant palaikyti Europos Sąjungos bankininkystės sistemą ir bendrą valiutą. Vakar mano šalyje Bendruomenių rūmai balsuodami pritarė Airijai skirtų dvišalių paskolų paketui, kurį parėmė, manau, nuoširdūs ir dosnūs EP nariai, manantys, kad jie padeda draugiškai valstybei.

Bet įsiskolinusiam draugui nepadedate jį prislėgdami dar didesnėmis paskolomis su pražūtingomis palūkanomis. Airiją sužlugdė bendra valiuta. 1998–2007 m. jos faktinės palūkanos buvo -1 proc. Visi Airijos ekonomistai matė artėjantį bankrotą, bet jie nieko dėl to negalėjo padaryti, nes nebebuvo Airijos palūkanų. Nebuvo palūkanų, kurias būtų galima pakelti. Dabar, artėjant bankrotui, padėtį pablogino nesugebėjimas atlikti devalvaciją. Gali būti, kad tautos karta pasmerkta defliacijai, skolai ir emigracijai, kad mes galėtume išsaugoti savo projektą.

Užuot padėję išgelbėti eurą Airijoje, turėtume padėti išpirkti eurą ir atkurti savo valiutą, galbūt laikinai susietą su svarais sterlingų, ir taip jai padėtume išmokėti jos paskolas ir tapti nepriklausoma ir klestinčia valstybe.

Pranešimas: Laima Liucija Andrikienė (A7-0339/2010)

  Cristian Dan Preda (PPE). – (RO) Ponia pirmininke, norėčiau pradėti nuo L. Andrikienės pasveikinimo už jos pastangas rengiant šį pranešimą. Taip pat norėčiau pasakyti, kad balsavau už visą 25 pakeitimą, nes manau, kad Rusijoje vyraujanti nebaudžiamumo dvasia labai pavojinga.

Europos Sąjunga ketina apginti tų pačių principų, kuriais vadovaujamasi jos viduje, tarptautinį taikymą, būtent, demokratijos principą, teisinės valstybės principą ir žmogaus teises. Bet kuriuo atveju visiškai aišku, kad pastaraisiais metais žuvo daugybė žmogaus teisių gynėjų, o tai kelia klausimų dėl tikros demokratijos kūrimo Rusijoje.

Žinia, kurią norėjome perduoti Rusijos valdžios institucijoms 25 pakeitimu yra neatidėliotinas poreikis tirti Sergey Magnitskio mirties aplinkybes. Maskvos valdžios institucijų reakcija į šią iniciatyvą iš tiesų rodo, kad rusai išgirsta Europos Parlamento siunčiamas žinias. Tačiau tai dar viena priežastis mums triukšmingai pasmerkti tai, kad šis atvejis netiriamas. Raginame Tarybą atidžiai kontroliuoti šį klausimą ir, nesant pažangos, imtis reikiamų priemonių.

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, Europos Parlamentas stoja už silpniausius visuomenės narius ir tuos, kurie patiria diskriminaciją, ir padeda neturtingiausiems ir tiems, kuriems reikia pagalbos. Sacharovo premiją teikiame asmenims iš viso pasaulio. Tačiau Europos Sąjunga dažnai nesugeba užtikrinti žmogaus teisių taikymo savo teritorijoje. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į nuolatinę mažumų diskriminacijos problemą, įskaitant lenkų mažumos diskriminaciją Lietuvoje, t. y. ES valstybėje narėje, kuri yra pasirašiusi tarptautinius susitarimus ir sutartis dėl žmogaus teisių ir mažumų apsaugos. Lietuvos parlamentas šiandien turėjo priimti sprendimą dėl to, ar bus ribojamos galimybės siekti išsilavinimo viena iš mažumų kalbų. Savo sprendimo priėmimą jis atidėjo iki netolimos ateities.

Dar kartą raginu Europos Parlamento narius, Europos Parlamento Pirmininką ir Europos Komisiją užtikrinti, kad ES valstybėse narėse veiksmingai laikomasi demokratijos principo ir būtų paisoma mažumų teisių. Ribojamas gimtosios kalbos dėstymo valandų skaičius mokyklose ir priemonės, kuriomis siekiama Lietuvoje uždaryti lenkų mokyklas, yra ne kas kita, kaip tautinės mažumos diskriminacija.

  Tunne Kelam (PPE). – Ponia pirmininke, ir aš norėčiau išreikšti paramą 25 pakeitimui, ypač antrajai jo daliai, kurioje Europos Parlamentas siūlo apsvarstyti galimybes „uždrausti atvykti į ES Rusijos pareigūnams, kurie susiję su šia byla, ir skatina, kad ES teisėsaugos institucijos bendradarbiautų siekiant įšaldyti šių Rusijos pareigūnų bankų sąskaitas ir kitą turtą visose ES valstybėse narėse“.

Manau, kad tai labai svarbu Rusijai ir Europos Sąjungai, ir ryžtingai skatinu Europos Komisiją ir Tarybą paklausyti Europos Parlamento patarimo. Jo įgaliojimai neseniai buvo padidinti. Dabar laikas nustoti skelbti, o vietoj to imtis veiksmų, kurie sukeltų tikrą galvos skausmą ir realių problemų už žmogaus teisių pažeidimus atsakingiems asmenims.

Manau, kad Rusijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimas gali turėti realių perspektyvų tik tokiu atveju, jeigu S. Magnitskio ir M. Chodorkovskio bylose būtų rastas skaidrus sprendimas ir už tai atsakingi asmenys būtų nubausti.

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Ponia pirmininke, balsavau už šį L. Andrikienės pranešimą. Manau, kad labai svarbu kalbėti apie žmogaus teisių klausimus ir juos pabrėžti. Tai esminis Europos Sąjungos principas.

Taip pat turime užtikrinti, kad patys darome tai, ką skelbiame. Tai galbūt kiek problemiška. Žinoma, turime daugybę rezoliucijų, bet problema tai, kaip jų laikytis.

Viskas prasideda nuo praktinės tikrovės. Galbūt man reikėjo kalbėti ir pateikti pareiškimą dėl tvarkos balsuojant dėl P. Arlacchi pranešimo. Anoje pusėje atsistojo daugiau kaip 50 EP narių. Aš su savo kolegomis juos suskaičiavome. Suskaičiavome, kad jų buvo mažiau negu 40, taigi tai nesukėlė jokių veiksmų. Jeigu su kai kuriais žmonėmis taip elgiamės Europos Parlamente, t. y. su žmonėmis, kurių nuomonės galbūt skiriasi nuo mūsų arba daugumos, neturime tikro pateisinimo, kurį galėtume naudoti norėdami kritikuoti valstybes, kuriose jaučiamas demokratijos deficitas.

Mes Europos Sąjungoje turime būti labai atsargūs siekdami užtikrinti, kad visas mūsų atliekamas darbas neprieštarautų ES teisei, ES teisės aktams ir visoms teisinėms nuostatoms, susijusioms su žmogaus teisėmis. Todėl tikiu, kad šiuo atžvilgiu yra erdvės tobulėjimui, kad mumis galima patikėti, kai šiuos klausimus aiškiname Rusijai ir likusiam pasauliui. Mes patys turime užtikrinti, kad nediskriminuotume mažumų. Visi Europos Sąjungoje dirbantys asmenys turi galėti naudotis visomis žmogaus teisėmis.

Pranešimas: Pino Arlacchi (A7-0333/2010)

  Peter van Dalen (ECR). – (NL) Ponia pirmininke, šiose diskusijose Europos Parlamentas dar kartą renkasi pernelyg įprastą kryptį. Amerikos NATO pajėgos Afganistane viską griauna, o Europos Sąjunga tada turi įžengti kaip angelas sargas ir imti iniciatyvos šiuo klausimu.

Tada daugelis EP narių reaguoja taip: jeigu ES darytų bent kiek daugiau, viskas vėl būtų gerai! Pirmininke, viskas tampa dar blogiau perskaičius minėto pranešimo 63 dalį, kurioje rekomenduojama Iraną įtraukti į veiksmus, kuriais siekiama padėti rasti Afganistano problemų sprendimą. Ponia pirmininke, šiuos žodžius turėjau perskaityti tris kartus norėdamas įsitikinti, kad tai ne mano vaizduotės vaisius, o taip iš tiesų parašyta: „rekomenduoja įtraukti Iraną!“ Retai tenka susidurti su tokiais keistais pasiūlymais. Tai prilygsta Belzebubo naudojimui siekiant išvaryti piktąją dvasią. Todėl neabejotinai balsavau prieš šį pranešimą.

  Daniel Hannan (ECR). – Ponia pirmininke, kiek anksčiau šiais metais turėjau garbę aplankyti Afganistaną su D. Britanijos pajėgomis. Susitikau ne tik mūsų kariškius, bet ir karius iš Estijos ir Danijos, kurie dalijasi jų stovykla. Pradėdamas norėčiau pasakyti, kad negaliu pakankamai išreikšti savo dėkingumo vyrams ir moterims iš įvairių mūsų valstybių narių ir mūsų sąjungininkams užsienyje, kurie lieja savo energiją bandydami įvesti taiką į tą nelaimingą, nors gražią šalį.

Norėčiau pasakyti tik vieną dalyką apie šį pranešimą. Atrodo, kad kaip Vakarų aljansas darome vieną klaidą, kuri susijusi su mūsų aguonų naikinimo politika. EP nariai, kurie čia atstovauja kaimo rinkimų apygardas, žino, kad niekas šioje žemėje nėra konservatyvesni už smulkiuosius ūkininkus, bet vykdydami savo politiką Afganistane naikinti aguonų pasėlius, užimame gyventojus, kurie buvo labai susidomėję tvarka ir žemės nuosavybe ir pavertėme juos blogais banditais, ir visa tai dėl mūsų pasėlių naikinimo politikos, kuri turi rinką: visame pasaulyje trūksta opijaus ir morfijaus turinčių vaistų.

Jeigu tik galėtume atkurti nuosavybės teises, Afganistanui suteiktume klestinčios pilietinės visuomenės, turinčios nepriklausomus teisėjus, pagrindą, o ilgainiui jis turėtų atstovaujančią vyriausybę.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0733/2010

  Joe Higgins (GUE/NGL). – Ponia pirmininke, balsavau prieš šią rezoliuciją, kuria nustatomas nuolatinis euro zonos krizės valdymo mechanizmas, nes Airijoje ir Graikijoje matome, jog tikrovėje tokie mechanizmai skirti išgelbėti krizės valdomą finansų sistemą, kurioje vyrauja spekuliantai ir įvairūs dirbančių žmonių, pensininkų ir neturtingųjų sąskaita pelno siekiantys rykliai.

Šiandien Briuselyje Europos Vadovų Taryba tikriausiai nuspręs iš dalies pakeisti Lisabonos sutartį, siekdama sau suteikti daugiau įgaliojimų siekiant įvesti griežtą sąlygiškumo nuostatą dėl bet kokios valstybėms narėms suteiktos finansinės paramos, taip oficialiai nustatydama tikėjimą, kad visuomenė turi mokėti už krizę. Įspėju Airijos vyriausybę negalvoti, kad ji gali be referendumo įsiūlyti šį Lisabonos sutarties pakeitimą Airijos žmonėms. Airijos vyriausybė jau pavertė savo šalį vasaline TVF šalimi, kuri įžūliai veikia spekuliantų ir finansų rinkų vardu. Mes reikalaujame referendumo dėl bet kokio Lisabonos sutarties pakeitimo, kad Airijos žmonės turėtų galimybę nepasiduoti tam, kad jie būtų paversti visiškais finansų rinkų vergais.

Rašytiniai pareiškimai dėl balsavimo

Pranešimas: Chrysoula Paliadeli (A7-0311/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už Europos Komisijos pasiūlymą išplėsti pirminę Europos paveldo ženklo sąvoką nuo tarpvyriausybinių veiksmų iki oficialių ES veiksmų, kurie padeda siekti tvirtesnio Europos Sąjungos tapatumo. Taip balsavau, nes manau, kad pasiūlytas šio ženklo tikslas turėtų būti ne tik skatinti vidinę Europos Sąjungos sanglaudą, bet ir už jos ribų parodyti Europos Sąjungos vienybę ir vertybes. Minėtas ženklas turėtų būti įvertintas ir įgyvendintas po veiksmingo rezultatų parodymo ES.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją dėl Komisijos pasiūlymo naudoti Europos paveldo ženklą, kaip vieną iš veiksmingesnių priemonių atotrūkiui tarp Europos Sąjungos ir jos piliečių mažinti pabrėžiant, kad Europos istoriją sudaro įvairus ir tuo pačiu turtingas bei sudėtingas bendras kultūros paveldas. Pritariu, jog valstybėms narėms nusprendus vykdyti Europos paveldo ženklo iniciatyvą ES lygmeniu būtų ne tik užtikrintas didesnis matomumas, prestižas ir patikimumas, bet ir prisidėta prie seniai užsibrėžto Europos piliečių sanglaudos ir solidarumo idealų siekio. Palaikau pranešėjos poziciją, jog atsižvelgiant į simbolinę ženklo, su kurio pagalba skatinama Europos integracija, reikšmę, tarptautinės vertės paveldo vietoms būtų skiriamas išskirtinis dėmesys, kadangi su jų pagalba skatinamas bendruomeniškumas, o valstybės narės ar regionai raginami megzti ryšius ir bendradarbiauti. Manau, kad Europos Sąjungos paveldo ženklo idėja, kuria siekiama stiprinti Europos piliečių ryšio su bendru paveldu jausmą (susipažįstant su istorija ir dalyvaujant kultūrų dialogui skatinti skirtoje veikloje) ir padėti suvokti ES kūrimąsi kaip ilgą tebevykstantį procesą, yra žingsnis šia kryptimi.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) 2007 m. keletas Europos Sąjungos valstybių narių susitelkė siekdamos sukurti Europos paveldo ženklą. Šia iniciatyva buvo siekiama „stiprinti europiečių paramą bendrai Europos Sąjungos tapatybei ir skatinti priklausymo bendrai kultūrinei erdvei jausmą“ pasirenkant tam tikrą skaičių specialių vietovių visame žemyne. 2008 m. Europos Sąjungos Taryba Europos Komisijai pateikė savo išvadas, kuriose ją paskatino pateikti teisės akto pasiūlymą, mums leidžiantį, kaip Europos kultūros sostinių iniciatyvos atveju, šią tarpvyriausybinę iniciatyvą paversti realiu Europos Sąjungos ženklu. Po Tarybos pasiūlymų Europos Komisija pradėjo poveikio vertinimą ir viešąsias konsultacijas. Po jų Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo būtų nustatomi Europos Sąjungos veiksmai Europos paveldo ženklo atveju. Tai tekstas, kurį parėmiau.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, kadangi Europos istoriją sudaro įvairus ir tuo pačiu turtingas bei sudėtingas bendras kultūros paveldas. Tai tik dar kartą parodo, kad Europos Sąjunga remiasi tvirtomis vertybėmis, pavyzdžiui, laisve, demokratija, pagarba žmogaus teisėms, kultūrų įvairove, tolerancija ir solidarumu. Europos Parlamentas, vadovaudamasi visų pripažintu Europos kultūros indėliu į pasaulio kultūrą, pritaria ženklo, kuris būtų plačiai taikomas už Europos Sąjungos ribų ir naudojamas kaip ambicinga išorės politikos priemonė, idėjai. Siekiant, kad būtų pasiektas politinis naujojo Europos paveldo ženklo tikslas, ypatingą dėmesį siūloma skirti simbolinei ir (arba) šviečiamajai paveldo vietų vertei. Be to, siekiant dalytis geriausia praktika ir inicijuoti bendrus projektus, turėtų būti primygtinai raginama skatinti glaudų paveldo vietų, kurioms suteiktas paveldo ženklas, bendradarbiavimą. Norėčiau pabrėžti, kad valstybėms narėms nusprendus vykdyti Europos paveldo ženklo iniciatyvą ES lygmeniu būtų ne tik užtikrintas didesnis matomumas, prestižas ir patikimumas, bet ir prisidėta prie seniai užsibrėžto Europos piliečių sanglaudos ir solidarumo idealų siekio.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Vienas dalykas – Europos Sąjunga yra labai turtinga savo kultūrų įvairove, kurią puikiai atspindi jos kultūrų, meno, architektūros ir kalbų paveldas. Ši įvairovė, turtinga istorija ir didelė pagarba paveldui ir jo išsaugojimui Europos Sąjungą daro nepaprasta vieta. Tačiau nors mes visi dalijamės labai turtinga ir palyginti maža teritorija, tiesa tokia, kad daugeliu atvejų nesame labai artimi vienas kitam ir nesame labai vienam kitu susidomėję. Todėl manau, kad ši iniciatyva galėtų paskatinti glaudesnius Europos Sąjungos piliečių ryšius ir pagilinti žinias apie Europos paveldą ir bendras vertybes, kuriomis mes visi dalijamės, ir tai Europos Sąjungą padarytų tikrai įvairią.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Apskritai minėtos pranešėjos pateiktais pasiūlymais patobulintas Europos Komisijos pradinis projektas. Tačiau jis turi ir neigiamų aspektų. Daugiakalbystės skatinimo požiūriu pasiūlytuose pakeitimuose neužsimenama apie pagrindinį klausimą ir todėl jais negalima pakoreguoti rimtų pradinio pasiūlymo trūkumų. Beje, tikras ir veiksmingas daugiakalbystės skatinimas pasiektas ne „vartojant keletą Europos Sąjungos kalbų“, bet vartojant įvairias Europos Sąjungos kalbas. Tačiau svarbiau už šio pranešimo konkrečius tikslus yra klaidingas šios sąvokos supratimas. Europos paveldo ženklas (arba Europos Sąjungos paveldo ženklas) pagrįstas bendros Europos Sąjungos tapatybės klaidingo supratimo stiprinimu ir bendros Europos Sąjungos kultūros, pagrįstos tokiomis vertybėmis kaip laisvė, demokratija ir t. t., formavimu.

Nėra tokio dalyko kaip bendras „Europos Sąjungos kultūros paveldas“. Visa Europos kultūros istorija, kaip visa Europos istorija apskritai, sukurta ne tik įvairovės ir puikios kūrybinės ir pažangios energijos pagrindu, bet ją taip pat kūrė žiaurūs, priešiški konfliktai, netolerancija ir daugeriopų gijų ir kultūros vyravimo kontekstas. Paveldas yra ypač jautri sritis dėl jo artimo ryšio su istorija, kuri kelia rimtą susirūpinimą dėl galimo istorijos perrašymo, kurio liudininkais neseniai buvome.

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. – (PL) Europos Sąjungos ir jos institucijų įvaizdis piliečių akyse – esminis klausimas. Deja, apklausų rezultatai rodo, kad Europos Sąjungos visuomenė vis rečiau turi ES tapatybės ir vienybės pajautą, ir tokia pat padėtis yra su pasitikėjimu ES institucijomis. Žinių apie mūsų bendrą istoriją ir bendras kultūrines šaknis skatinimas gali būti ypač naudingas ES siekiant priartinti prie piliečių ir formuojant jų sanglaudos ir solidarumo pajautą. Naujasis Europos paveldo ženklas gali padėti vien jau šiuo atžvilgiu. Paveldo ženklo procedūrų racionalizavimas ir kriterijų standartizavimas pagerins ES įvaizdį bei padidins jos piliečių pasitikėjimą institucijomis, pvz., Europos Parlamentu.

  Jacek Olgierd Kurski (ECR), raštu. – (PL) Šiandien balsavau už šį pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo būtų nustatomi Europos Sąjungos veiksmai, kurių būtų imamasi sprendžiant Europos paveldo ženklo klausimą. Manau, kad tai įdomi ir vertinga iniciatyva, padėsianti skatinti Europos Sąjungos kultūrą ir laimėjimus ir prisidėsianti prie turizmo ir atskirų regionų vystymo. Reikia palankiai vertinti tai, kad mes, Europos Parlamentas, pabrėžėme, kad Europos paveldo ženklas papildys kitas kultūros paveldo iniciatyvas, pvz., UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą ir Europos Tarybos projektą „Europos kultūros keliai“ ir jų nedubliuos.

  David Martin (S&D), raštu. – Palankiai vertinu Europos Komisijos pasiūlymą Europos paveldo ženklą naudoti kaip priemonę, naudojamą kartu su kitais, veiksmingesniais metodais, kuria būtų siekiama sumažinti skirtumą tarp Europos Sąjungos ir jos piliečių, kaip būdą pabrėžti, kad Europos Sąjungos istorija – įvairaus, tačiau turtingo ir papildančio, bendro kultūros paveldo rezultatas, ir kaip priemonę pripažinti, kad ES yra įsišaknijusi į tokias tvirtas vertybes kaip laisvė, demokratija, žmogaus teisių paisymas, kultūrų įvairovė, tolerancija ir solidarumas. Valstybių narių sprendimas Europos paveldo ženklą įvertinti ES sistemos kontekste ne tik padės padidinti jos matomumą, gerą vardą ir patikimumą, bet taip pat padės suvokti ilgai Europos Sąjungos piliečių siektus sanglaudos ir solidarumo idealus.

  Clemente Mastella (PPE), raštu. – (IT) Mus džiugina Europos Komisijos pasiūlymas naudoti Europos paveldo ženklą kartu su kitomis iniciatyvomis, kaip priemonę sumažinti skirtumą tarp Europos Sąjungos ir jos piliečių; kaip būdą pabrėžti, kad Europos Sąjungos istorija – įvairaus, bet turtingo ir papildančio bendro kultūros paveldo rezultatas. Jis rodo, kad ES įsišaknijusios tvirtos vertybės, tokios kaip laisvė, demokratija, žmogaus teisių paisymas, kultūrų įvairovė, tolerancija ir solidarumas, yra vertinamos.

Valstybių narių sprendimas Europos paveldo ženklą įtraukti į ES sistemą ne tik padės padidinti jos matomumą, gerą vardą ir patikimumą, bet ir padės pagaliau dideliu mastu pasiekti ilgai siektų Europos Sąjungos piliečių sanglaudos ir solidarumo idealų, kuriant bendrą Europos Sąjungos tapatybę ir didinant jų susidomėjimą Europos Sąjunga ir jos kilme – o tai du pagrindiniai Europos Sąjungos institucijoms kylantys sunkumai.

Tačiau šiuo nauju ženklu dėmesys turi būti telkiamas į simboliškumą ir informatyvumą, o ne vietovės grožį, ir juo turi būti reikalaujama glaudaus šiuo ženklu pažymėtų vietovių bendradarbiavimo siekiant geriausios praktikos ir pradėti bendrus mokslinius ir plėtros projektus.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Be kitų iniciatyvų, Europos paveldo ženklas – papildomas būdas Europos Sąjungą priartinti prie jos piliečių ir sutvirtinti jų priklausymo Europai pajautą. Jis taip pat mums leis paremti jų supratimą apie bendrą istoriją ir Europos paveldą. Šis ženklas padės skatinti daugiakalbystę ir kultūrų dialogą ir parems tinklų, skirtų skatinti Europos paveldą, kūrimą. Jis parems ekonomikos patrauklumą, pirmiausia plėtojant kultūros turizmą. Paremdami šį ženklą, pagerinsime daugiakultūrį dialogą.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Man atrodo, kad Europos paveldo ženklo veiksmingumas – atviras klausimas būtent dėl to, kad valstybės narės gali pačios nuspręsti, ar joms dalyvauti šioje programoje. Be to, – ir šiuo atžvilgiu sutinku su pranešėja – siūlomi atrankos kriterijai ir didelis vietovių, kurioms galėtų būti suteiktas šis ženklas, skaičius reiškia, kad galima netekti kokybės ir gero vardo. Glaudus bendradarbiavimas su esamomis kultūros paveldo iniciatyvomis, pvz., UNESCO pasaulio kultūros paveldu, gali būti veiksmingesnis būdas. Nebalsavau už šį pranešimą, nes jame nėra pakankamai išsamiai aptariamas poreikis įvesti kultūros paveldo ženklą, kuris būtų pagrįstas tiksliai nusakytais tikslais.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Sprendimas Europos paveldo ženklą įtraukti į Europos Sąjungos sistemą užtikrins tai, kad piliečių pajauta, kad jie priklauso Europos Sąjungai, padidės ir paskatins siekti sanglaudos, solidarumo ir integracijos idealų. Balsavau už šį pranešimą dėl Europos paveldo ženklo, nes Europos Sąjunga nusistatė tikslą sukurti bendrą tapatybę, ES priartinti prie savo piliečių didinant supratimą apie šį turtingą ir įvairų istorijos ir kultūros paveldą, su kuriuo kiekvienas yra susijęs ir per kurį jaunuoliai gali mokytis ir sužinoti apie savo tapatybę, dalydamiesi ja su kitais jaunais europiečiais. Oficialumo šiam ženklui suteikimas taip pat padės paremti vietas, kurios kuriant Europos Sąjungą kūrė istoriją.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Entuziastingai ir palankiai vertinu pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomas Europos paveldo ženklas. Tikslas kurti bendrą europinę tapatybę ir skatinti Europos Sąjungos interesus yra esminis siekiant taikos ir socialinės sanglaudos.

Pasiūlyta priemonė skatinti Europos paveldą naudojant tarptautinį interneto puslapį patraukia jaunus europiečius ir galėtų juos paskatinti daugiau sužinoti apie šio žemyno istoriją, susipažinti su daugiataučiu paveldu ir bendru kultūros paveldu, ir sužinoti apie žmones ir sumanymus, lėmusius pačios Europos Sąjungos kūrimą.

Ši priemonė turi didelę simbolinę ir informacinę vertę, ir ji pristatys Europos Sąjungos istoriją ir kultūrą kaip visumą. Remiu minėtame pranešime išreikštus ketinimus apsaugoti Europos Parlamento ir Tarybos veiksmingą dalyvavimą atrenkant vietoves ir pateikiamą turinį, siekiant užtikrinti, kad ši iniciatyva būtų labai skaidri ir demokratinė.

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. – (IT) Sveikinu C. Paliadeli su jos puikiu darbu. Europos Parlamentas šiandien parodė žalią šviesą Europos paveldo ženklui, istorinių vietovių, kurių svarba peržengia valstybių ribas, sąrašui. Europos Sąjunga turi apie 500 mln. gyventojų, dauguma kurių jaučiasi esą pirmiausia savo kilmės valstybių piliečiai, o ne Europos Sąjungos piliečiai. Stiprios Europos Sąjungos tapatybės stoka gali būti Europos Sąjungos integracijos kliūtis, bet tai nieko stebėtino. Europos žemynas – didžiulis kalbų ir papročių kratinys ir jį sudarančių valstybių skirtumai dažnai labiau akivaizdūs negu bendrybės.

Ši iniciatyva sustiprins priklausymo Europos Sąjungai pajautą ir sukurs didesnę įvairių valstybių piliečių sanglaudą. Todėl svarbu pabrėžti vietas, kurios iškilmingai pamini ir simbolizuoja Europos Sąjungos integraciją, ir vietas, kurios aukština Europos Sąjungos sumanymus ir vertybes. Be to, kaip ir UNESCO kultūros paveldo sąrašo vietovės, Europos Sąjungos ženklą turinčios vietovės turi pritraukti daugiau turistų, o tai daro teigiamą poveikį vietos ekonomikai.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Bendros Europos Sąjungos tapatybės formavimas ir susidomėjimo Europos Sąjunga ir jos kilme didėjimas – sunkumai, su kuriais susiduria Europos Sąjungos institucijos kviesdamos siekti aiškios sanglaudos ir solidarumo. Žinoma, yra kitų, radikalesnių ir akivaizdžių būdų padidinti europiečių tikėjimą Europos Sąjunga ir jos lyderiais (pastaroji finansų krizė parodė, kad aukštesniuosiuose administracijos lygmenyse reikia dar daug pasiekti). Tačiau žinios apie mūsų žemyno istoriją, daugiakultūrio, tačiau bendro jos kultūros paveldo žinojimas ir jaunosios kartos mokymas apie sumanymus ir žmones, kurie lėmė Europos Sąjungos sukūrimą, gali iš tiesų padėti sumažinti skirtumą tarp ES ir jos piliečių.

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu. – (PL) Būdama Kultūros ir švietimo komiteto narė, balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos veiksmų, susijusių su Europos paveldo ženklu. Sumanymas sukurti ES ženklą yra svarbus tuo atžvilgiu, kad jis Europos Sąjungos piliečiams gali padėti sužinoti daugiau apie Europos Sąjungos istoriją ir kultūros paveldą ir apie Europos Sąjungos tapatybės ir ryšių tarp valstybių kūrimo.

Pasirinkdami vietas atskirose valstybėse narėse, kurios pateikė paraišką dėl ES Europos paveldo ženklo suteikimo, geriau informuosime žmones apie tai, kad Europos Sąjungos istorija daro poveikį mums visiems, nepaisant to, kur gyvename, nuo mūsų kalbos arba kultūros. Europos paveldo ženklo pakeitimas ES iniciatyva padės jį padaryti patikimesnį, matomesnį ir užtikrins jam geresnį vardą. Tai, savo ruožtu, gali tapti ekonomine ir socialine nauda, inter alia, vietas, kurioms suteiktas paveldo ženklas, padarant patrauklesnes turistams. Vietų, kurioms bus suteiktas paveldo ženklas, pasirinkimas taip pat padės padidinti jaunosios kartos susidomėjimą ir žinias apie kitų Europos Sąjungos žmonių sumanymus ir kitas tautas, o gausesnės žinios labiau suartins Europos Sąjungos gyventojus.

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. – (PL) Europos paveldo ženklo iniciatyva ketinama paremti miestus, žmones ir veiklą, kuri prisidėjo prie Europos Sąjungos integracijos proceso. Šia iniciatyva siekiama piliečius geriau informuoti apie pagrindines vertybes, tokias kaip demokratija, solidarumas, kultūrų įvairovė ir tolerancija, kuriomis pagrįsta mūsų Bendrija. Vietų, kurioms suteiktas Europos paveldo ženklas, sąrašas bus lyg mūsų žemyno tradicijų ir kultūros žemėlapis, žemėlapis vietų, kurios atliko pagrindinį vaidmenį formuodamos Europos Sąjungos tapatybę. Bendras, tačiau įvairus paveldas gali sustiprinti jos piliečių tapatybės pajautą ir sustiprinti Europos Sąjungos sanglaudą. Šia iniciatyva bus sukurta Europos Sąjungos šalių ir regionų bendradarbiavimo programa. Be to, ji gali turėti teigiamą poveikį turizmo sektoriui, regionus padėdama padaryti patrauklesnius ir kartu pagerinti jų ekonominę padėtį. Pritariu, kad ši programa turėtų tapti oficialia ES remiama iniciatyva, nes tai ją padarys plačiau pripažįstamą, patikimesnę ir užtikrins jai geresnį vardą. Didesnis šios programos matomumas daugiau piliečių leis atpažinti šiuos ženklus, kurie reiškia ir pažymi Europos Sąjungos integraciją.

Ši programa taip pat turėtų veikti lygiagrečiai su UNESCO tarptautine programa ir Europos kultūros sostinių programa ir turėtų jas papildyti, nes Europos paveldo ženklas veikia mokymo ir simboliniame lygmenyse ir, mažesniu mastu, veikia estetines ir architektūrines savybes. Turėtume ieškoti būdų kaip sustiprinti piliečių pajautą, kad jie priklauso Europos Sąjungai.

  Csanád Szegedi (NI), raštu. – (HU) Manau, kad Europos Sąjungos vertybės, pvz., senasis vengrų runų raštas, yra labai svarbios ir jų pripažinimas ir įvertinimas teikiant apdovanojimus yra nepakeičiamas. Tačiau šiuo atveju turime išsaugoti šią tradiciją šį apdovanojimą teikti ES iš tiesų esančioms vertybėms. Nepriimtina jį išplėsti į trečiąsias šalis, nes tai darydami, mes tik nukopijuosime UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Kita vertus, tikiuosi, kad šis apdovanojimas mums padės grįžti prie tradicinių Europos Sąjungos vertybių, o šio ženklo suteikimas iš tiesų bus pripažinimo išraiška. Susilaikiau balsuodamas dėl pirmiau minėtų šiame pranešime esančių prieštaravimų.

Rekomendacija: Doris Pack (A7-0334/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šią rekomendaciją dėl Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimo programoje „Veiklus jaunimas“ ir veiksmų programoje mokymosi visą gyvenimą srityje sąlygų, nes manau, kad tai teigiamas Europos Sąjungos jaunimo strategijos veiksnys, taip yra dėl to, kad jis yra bendradarbiavimo su šia šalimi dėl sektorių politikos Europos Sąjungoje proceso etapas. Kadangi Šveicarija šiame jaunuolių projekte nori dalyvauti žmogiškuoju, ekonominiu ir socialiniu požiūriu, Europos Sąjunga gali tik gauti naudos iš to, kad ji jaunuolius iš trečiųjų šalių, pvz., Šveicarijos, įtraukia į ES jaunųjų kartų integracijos geresnio informavimo procesą.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. − Balsavau už šią rekomendaciją, nes neabejoju, jog ES bendradarbiavimas su Šveicarija ES švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų srityse duos abipusės naudos šių sričių tobulinimui ir efektyviam įgyvendinimui. Šveicarijos dalyvavimas konkrečiose „Veiklaus jaunimo“ ir „Mokymosi visą gyvenimą“ 2007 – 2013 m. programose suteiks šioms programoms papildomą impulsą, sudarys galimybių programų dalyvių mainams, dalijimuisi patirtimi, tuo pačiu išlaikant finansinius ir kitus ES interesus.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Programa „Veiklus jaunimas“ siekiama vystyti ir remti jaunimo bendradarbiavimą Europos Sąjungoje. Ja siekiama skatinti jaunuolių dalyvavimą visuomenės gyvenime, pirmiausia jaunuolių, kurie turi mažiau galimybių arba yra neįgalūs, ir skatinti iniciatyvumą, verslumą ir kūrybingumą. Mokymo ir mokymosi visą gyvenimą programa, savo ruožtu, padeda Europos Sąjungą vystyti kaip pažangią, žiniomis grįstą visuomenę, kaip nustatyta Lisabonos strategijos tiksluose. Remiant valstybių narių veiksmus ir juos papildant, šia programa siekiama skatinti Bendrijos švietimo ir mokymo sistemų mainus, bendradarbiavimą ir mobilumą, kad šios taptų pasaulinio lygmens kokybės standartu. Šveicarija, kuri nėra ES valstybė narė, šiuo metu nedalyvauja šiuose veiksmuose. Manau, kad turėtų būti kitaip ir kad turėtume savo kaimynus šveicarus įtraukti į šias politikos sritis, atsižvelgiant į atviros Europos Sąjungos siekį. Todėl balsavau už šią teisėkūros rezoliuciją, kuria Šveicarija įtraukiama į šiuos svarbius veiksmus.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − Balsavau už šią Europos Parlamento parengtą rekomendaciją, nes pritariu Tarybos sprendimo projektui dėl Šveicarijos dalyvavimo programose „Veiklus jaunimas“ ir „Mokymasis visą gyvenimą“. Nors Šveicarija nusprendė neprisijungti prie Europos ekonominės zonos, tačiau ji glaudžiai bendradarbiauja su Europos Sąjunga švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų srityse. Šis susitarimas yra tinkamas, nes Šveicarija įsipareigoja vykdyti Europos Komisijos nustatytas sąlygas ir nuostatas. Be to, Šveicarijos pusės pateiktiems projektams ir iniciatyvoms bus taikomos tos pačios sąlygos, taisyklės ir procedūros, kurios taikomos ir valstybių narių pateiktiems projektams. Šveicarija vadovausis Europos Sąjungos finansų kontrole ir audito nuostatomis. Pagal dvišalį susitarimą Šveicarija turės įsteigti nacionalinę agentūrą, kuri bendradarbiaus dėl programų įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu ir kasmet finansiškai prisidės prie kiekvienos programos (2011 metais jaunimo programai skirs 1,7 milijono eurų ir mokymosi visą gyvenimą programai – 14,2 milijono eurų).

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Bendradarbiavimas su Šveicarija švietimo klausimais – svarbus ES ir Šveicarijos santykių žingsnis. Šiomis dviem programomis remiamas mokymasis visą gyvenimą ir jaunuolių įtrauktis į Europos Sąjungos integracijos procesą siekiant Europos Sąjungos piliečių tolerancijos ir solidarumo. Europos Komisijos ir Šveicarijos susitarimo pakanka, turint omenyje tai, kad šių programų dalyviai iš Šveicarijos teikia prašymus dalyvauti programoje tokiomis pat sąlygomis, kaip ir ES jaunuoliai, ir kad Šveicarija yra įsipareigojusi prisitaikyti prie Europos Sąjungos taisyklių ir jų priežiūros bei prie abiejų programų prisidėti finansiškai.

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. – Kaip Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Šveicarija pirmininkas, palankiai vertinu šio pranešimo priėmimą. Europos Komisija, Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos valstybės narės susitarė sukurti programą „Veiklus jaunimas“, kuri padeda įgyvendinti teisinę sistemą, padėsiančią paremti neformalųjį jaunuolių mokymąsi. Šio pasiūlymo tikslas – Šveicarijai sudaryti sąlygas dalyvauti programoje „Aktyvus jaunimas“ ir mokymosi visą gyvenimą programoje. Šveicarija – vienintelė Europos Sąjungos valstybė, šioje programoje dalyvaujanti nebūdama EEE narė, kandidatė arba potenciali valstybė kandidatė. Nors Šveicarija nusprendė neprisijungti prie Europos ekonominės erdvės, ji parodė ilgalaikį susidomėjimą glaudesniu bendradarbiavimu su ES švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų srityse.

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. – (PL) Mes visi labai gerai žinome, kad gera švietimo sistema, užtikrinanti tai, kad jaunuoliai gautų geriausią įmanomą išsilavinimą, yra labai svarbi kiekvienai šaliai. Geras kvalifikacijų, žinių ir švietimo lygis turi tiesioginį poveikį kultūrai ir darbo rinkai, taigi, ir piliečių gyvenimo lygiui. Visos šalys nori galėti didžiuotis savo jaunuoliais ir kiekvienas jaunuolis nori turėti galimybę pažinti naujas kultūras ir kalbas ir užsienyje įgyti profesinės patirties. Europos Sąjunga gali didžiuotis savo gera išplėtota studentų mainų programų sistema ir atviromis savo darbo rinkomis, o tai reiškia, kad visi jauni europiečiai turi daugybę galimybių tobulinti savo intelektines ir profesines savybes. Šveicarijos dalyvavimas programoje „Aktyvus jaunimas“ rodo, kad šiai šaliai svarbus bendradarbiavimas su Europos Sąjunga, o svarbiausia bendradarbiauti švietimo srityje. Jauniems šveicarams neturėtume užkirsti kelio naudotis lengvatomis ir galimybėmis siekti Bendrijos išsilavinimo.

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Vis daugiau dėmesio skiriama švietimui ir rengimui, moksliniams tyrimams ir, pirmiausia, Europos Sąjungos jaunuolių ištekliams. Teikdami naujas mokymosi galimybes, savo piliečiams norime suteikti daugiau galimybių. Švietimo, mokymo, kultūros, mokslinių tyrimų ir jaunimo programos – pagrindinis šios strategijos elementas. Programos „Veiklus jaunimas“ tikslas – europiečiams, pradedant paaugliais ir baigiant suaugusiais, sukelti aktyvaus europiečių pilietiškumo, solidarumo ir tolerancijos jausmą.

Šia programa skatinamas judumas ES viduje ir už jos ribų ir skatinama visų jaunuolių įtrauktis, nepaisant jų išsilavinimo, socialinės ir kultūrinės praeities. Būdamas Delegacijos ryšiams su Šveicarija ir Norvegija narys, balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad Europos Komisijos ir Šveicarijos valdžios institucijų pasirašytas susitarimas yra visiškai tinkamas ir naudingas abiem pusėms. Jis mums leis padėti kuo daugiau žmonių įgyti naujų įgūdžių ir jiems pasiūlys mokymosi galimybių Europos Sąjungos mastu.

  David Martin (S&D), raštu. – Nors Šveicarija nusprendė neprisijungti prie Europos ekonominės zonos, tačiau ji nuolat domisi glaudžiu bendradarbiavimu su ES švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų srityse. Iš pradžių teisinis ES švietimo, mokymo ir jaunimo programų pagrindas nereglamentavo Šveicarijos dalyvavimo, tačiau 2006 m. tai pasikeitė kai Parlamentas ir Taryba patvirtino sprendimą, kuriuo įkuriamos „Veiklaus jaunimo“ ir „Mokymosi visą gyvenimą“ 2007–2013 m. programos. 2008 m. vasario mėn. Taryba leido Komisijai pradėti derybas su Šveicarija dėl jos dalyvavimo abiejose programose. 2009 m. rugpjūčio mėn. buvo pasiektas susitarimas ir Taryba patvirtino sprendimą, kuriuo patvirtintas programų pasirašymas ir laikinas jų taikymas nuo 2011 m. Aš šį pasiūlymą parėmiau.

  Mario Mauro (PPE), raštu. – (IT) Šveicarijos, valstybės, kuri nusprendė nebūti Europos Sąjungos dalis, dalyvavimas programoje „Veiklus jaunimas“ ir mokymosi visą gyvenimą veiksmų programoje negali būti atmestas a priori, bet tokią galimybę reikia kruopščiai įvertinti. Todėl remiu minėto Europos Komisijos ir Šveicarijos vyriausybės pasiekto susitarimo sąlygas, taigi balsavau už šį D. Pack parengtą pranešimą. Teisinga suteikti galimybę Šveicarijai naudotis minėtų programų teikiama nauda, bet taip pat teisinga apsaugoti visus Europos Sąjungos finansinius ir kitus interesus.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Nors Šveicarija nusprendė neprisijungti prie Europos ekonominės zonos, tačiau ji nuolat domisi glaudžiu bendradarbiavimu su ES švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų srityse. Šio susitarimo dėl Šveicarijos dalyvavimo programoje „Veiklus jaunimas“ ir švietimo ir mokymosi visą gyvenimą veiksmų programos sudarymas yra labai teigiamas jo rezultatas. Iš tikrųjų, švietimo ir mokymosi visą gyvenimą sąvoka būtina žiniomis grįstos ekonomikos konkurencingumui užtikrinti.

Ją galima taikyti visiems švietimo ir mokymo lygmenims, ji susijusi su visais gyvenimo ir skirtingų mokymosi formų etapais. Turime plėtoti ir stiprinti mainus, bendradarbiavimą ir mobilumą. Be to, svarbu paskatinti jaunus žmones dalyvauti visuomenės gyvenime, pirmiausia tuos žmones, kurie turi mažiau galimybių arba yra neįgalūs, ir paskatinti iniciatyvumą, verslumą ir kūrybingumą, siekiant skatinti būti aktyviais Europos Sąjungos piliečiais, stiprinti solidarumą ir skatinti toleranciją.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Suprantama, Šveicarija, kuri programoms „Veiklus jaunimas“ ir „Mokymasis visą gyvenimą“ teikia tam tikrą finansinę paramą, dabar nori dalyvauti minėtose programose. Skatinant mokymąsi, taip pat teigiamas pokytis būtų tai, kad ES iš Šveicarijos knygos išplėštų lapą apie tiesioginę demokratiją. Kai Šveicarijos gyventojai apsisprendžia prieš minaretų statymą, šis sprendimas priimamas. Tas pats pasakytina ir apie neseniai paskelbtą iniciatyvą dėl užsieniečių nusikaltėlių deportacijos. Šveicarijos valdžios institucijos supranta, kad kai žmonės sako „ne“, jie tai ir turi galvoje, kad valdžia neorganizuotų balsavimo tol, kol gaus norimą rezultatą, ir galėtų atrodyti nustebusi dėl sumažėjusio balsuotojų dalyvavimo. Šis šveicarų pavyzdys turėtų mums suteikti galimybę sustoti ir apmąstyti žmonių nuogąstavimus. Negaliu visiškai sutikti su šiame pranešime aprašytomis taisyklėmis, todėl balsavau prieš.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šią rekomendaciją dėl pasiūlymo projekto dėl Tarybos sprendimo sudaryti Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą, kuriame išdėstomos Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimo programoje „Veiklus jaunimas“ ir veiksmų programoje mokymosi visą gyvenimą srityje (2007–2013 m.) nuostatos ir sąlygos, nes manau, kad šis Europos Komisijos su Šveicarijos valdžios institucijomis aptartas susitarimas yra vertintinas gana teigiamai, juo didinama programos Šveicarijai teikiama nauda ir apsaugomi Europos Sąjungos interesai, ypač finansiniai interesai.

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. – (IT) Šiandien plenariniame posėdyje balsavome dėl rezoliucijos projekto dėl Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimo programoje „Veiklus jaunimas“ ir veiksmų programoje mokymosi visą gyvenimą srityje. Nors Šveicarija nusprendė neprisijungti prie Europos ekonominės zonos, ji nuolat rodė susidomėjimą artimiau bendradarbiauti su Europos Sąjunga švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų srityse. Šia rekomendacija sudarėme ES ir Šveicarijos susitarimą, pagal kurį Šveicarijai suteikiama galimybė dalyvauti programose „Veiklus jaunimas“ ir „Mokymasis visą gyvenimą“.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Nors Šveicarija nusprendė neprisijungti prie Europos ekonominės zonos, tačiau ji nuolat domisi glaudžiu bendradarbiavimu su ES švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų srityse. Iš pradžių teisinis ES švietimo, mokymo ir jaunimo programų pagrindas nereglamentavo Šveicarijos dalyvavimo, tačiau 2006 m. tai pasikeitė kai Parlamentas ir Taryba patvirtino sprendimą, kuriuo įkuriamos „Veiklaus jaunimo“ ir „Mokymosi visą gyvenimą“ 2007 – 2013 m. programos. 2008 m. vasario mėn. Taryba leido Komisijai pradėti derybas su Šveicarija dėl jos dalyvavimo abiejose programose. 2009 m. rugpjūčio mėn. buvo pasiektas susitarimas ir Taryba patvirtino sprendimą, kuriuo patvirtintas programų pasirašymas ir laikinas jų taikymas nuo 2011 m. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 6 dalimi, Taryba prieš įsigaliojant susitarimui turi gauti Europos Parlamento pritarimą. Parlamento ir Tarybos sprendimai, patvirtinti 2006 m. ir kuriais įkuriamos „Veiklaus jaunimo“ ir „Mokymosi visą gyvenimą“ programos, jau iš esmės reglamentavo Šveicarijos dalyvavimą. Komisijos susitarimas su Šveicarijos valdžios institucijomis yra pakankamai tinkamas: programų lėšomis taip pat gali naudotis Šveicarija, tačiau išlaikomi ir finansiniai bei kiti ES interesai. Todėl pranešėja rekomenduoja Parlamentui pritarti Tarybos sprendimo projektui.

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. – (PL) Šveicarija – valstybė, turinti kovoti su nelygių galimybių gauti aukštąjį išsilavinimą problema, nepaisant to, kad ji turi nuostabias švietimo programas. Tikėkimės, kad bendradarbiavimas su ES reikš tai, kad jauni šveicarai, pirmiausia imigrantai, turės geresnes galimybes gauti išsilavinimą. Valstybių narių patirtis vykdant programas, kurios palengvina švietimo srities jaunimo mainų programas aiškiai rodo, kad jos ne tik skatina gerą išsilavinimą, bet taip pat atlieka teigiamą vaidmenį skatinant Europos Sąjungos integraciją dėl kalbų išmokimo, atskirų šalių kultūrų ir tradicijų įgijimo. Taip pat „Mokymosi visą gyvenimą“ programa – puiki proga atkreipti dėmesį į moterų vaidmenį Šveicarijoje. Ši šalis buvo paskutinė Europos šalis, XX a. 8-ajame dešimtmetyje moterims suteikusi teisę balsuoti federaliniuose rinkimuose ir ilgą laiką moterys sudarė socialinę grupę, kuriai sunku ne tik dalyvauti pilietinės visuomenės veikloje, bet ir gauti išsilavinimą ir profesinį pasitenkinimą.

Šiandien įsilieti į darbo rinką norinčios vidutinio amžiaus moterys dažnai susiduria su kvalifikacijos arba patirties trūkumo problema, nes dėl brangios vaikų priežiūros didelė jų dalis liko namie ir rūpinosi šeima.

Pranešimas: Laima Liucija Andrikienė (A7-0339/2010)

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Dviejuose pranešimuose dėl žmogaus teisių padėties ES ir pasaulyje aptariami uždaviniai, susiję su darbuotojais, kurie kapitalistinei krizei smarkėjant kenčia žiaurius ES, kapitalo ir buržuazinių vyriausybių, bandančių priversti juos sumokėti krizės kainą ir išsaugoti monopolijų pelnus, išpuolius prieš jų teises ir gyvenimus. Politiniams kapitalo atstovams užtenka įžūlumo teigti ES esant žmogaus teisių sergėtoją tuo metu, kai rengiamasi patvirtinti naują, dar reakcingesnę, doktriną „NATO 2020“, ir atsiduria pirmosiose gretose, kai kalbama apie žmonių išnaudojimą, gamtos išteklių naudojimą ir paramą marionetiniams ir reakcingiems režimams. Kartu visose ES valstybėse narėse sunkiomis ir kruvinomis kovomis iškovotos darbo ir socialinės teisės yra paneigiamos, liaudies ir darbo kovos yra negailestingai malšinamos, dažnėja imigrantų medžioklė ir rasizmo atvejai, pagrindinės liaudies laisvės ir demokratinės teisės ribojamos, o daugybėje šalių komunistų partijos pripažįstamos neteisėtomis ir komunistų simboliai draudžiami. Įprastos nuorodos į tariamus žmogaus teisių pažeidimus Kuboje ir kitose šalyse, kurios priešinasi imperialistiniams planams, yra primityvūs grasinimai, prievarta ir spaudimas siekiant palaužti žmonių valią, kad jie atsisakytų savo teisių laisvai apsispręsti dėl savo pačių likimo.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Tradiciškai dalis gruodžio mėn. plenarinio posėdžio skirta žmogaus teisėms. Rezoliucijos dėl Parlamento metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje patvirtinimas, be A. Sacharovo premijos skyrimo, yra vienas iš ritualinių įvykių, išskiriančių posėdį. Iš tikrųjų vienas iš Europos Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų – stiprinti demokratiją ir žmogaus teises visame pasaulyje. Šių metų ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į nuolatinius didelius pažeidimus šioje srityje ir dėl ekonomikos krizės, klimato kaitos, naujųjų technologijų ir kovos su terorizmu pablogėjusią padėtį. Joje rekomenduojama įgyvendinti Lisabonos sutarties uždavinius, visų pirma pasinaudojant naująja Europos išorės veiksmų tarnyba. Pranešėja šio teksto klausimais L. L. Andrikienė teigia, kad suderintos Europos užsienio politikos prioritetas turėtų būti demokratijos ir žmogaus teisių stiprinimas.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šią 2009 metų žmogaus teisių padėties pasaulyje ir Europos Sąjungoje ataskaitą, kadangi joje tiriama, vertinama ir konkrečiais atvejais pateikiama Europos Sąjungos veiklos žmogaus teisių ir demokratijos srityje analizė bei ateities uždaviniai. Kalbant apie smurtą prieš moteris, Europos Parlamentas išreiškia didelį susirūpinimą dėl kai kuriose šalyse įsigalėjusios diskriminacijos dėl lyties ir smurto namuose ir nurodo, kad kaimo vietovėse gyvenančios moterys – tai ypač pažeidžiama grupė. Todėl pritariu Parlamento reikalavimui, kad visuose žmogaus teisių dialoguose būtų atvirai keliami klausimai dėl moterų teisių, ypač susiję su siekiu kovoti ir panaikinti bet kokios formos diskriminaciją ir prievartą prieš moteris ir mergaites, visų rūšių žalingą tradicinę praktiką arba papročius, pvz., moterų lytinių organų žalojimą, ankstyvas arba priverstines vedybas, visų rūšių prekybą žmonėmis, smurtą namuose ir moterų žudymą, išnaudojimą darbo vietoje bei ekonominį išnaudojimą. Kadangi milijonai vaikų vis dar tampa išprievartavimo, smurto namuose, fizinės, emocinės ir seksualinės prievartos aukomis, pritariu, kad Europos Sąjunga turi skubiai imtis papildomų priemonių, nukreiptų prieš vaikų darbą, ir kad veiksmingiau taikytų jau turimas priemones.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Europos Sąjungos atliekamas žmogaus teisių gynėjos vaidmuo yra labai svarbus būdingas bruožas, kurio institucijos negali atsisakyti ir kuris turi išlikti diplomatinio darbo prioritetu. Geriausias to įrodymas – šios ataskaitos I priedas, nes jame išvardijami visi žmogaus teisių pažeidimo atvejai, kuriuos mes Europoje pasmerkėme arba kurių pasmerkimo nepavyko išvengti; nuo Afganistano iki Somalio, nuo Rusijos iki Irano. Nežiūrime pro pirštus arba neslepiame galvos smėlyje net tuomet, kai strateginėms partnerystėms gresia pavojus, nes asmeniniai interesai negali būti vertinami labiau nei laisvės ir žmogaus teisių gynyba.

Mano nuomone, Europos Sąjunga turi toliau laikytis intervencinės ir drąsios, kova dėl žmogaus teisių ir demokratijos pagrįstos pozicijos.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šis pranešimas – tai dar vienas daugumos, kurioje vyrauja dešinieji ir socialdemokratai, kurie žmogaus teisių gynimo srityje prisiima ambasadorių vaidmenį, aiškiu veidmainiavimu perpildytas dokumentas. Tai dokumentas, kuriame atsiskleidžia šis veidmainiavimas, nes jame yra daugybė akivaizdžių prieštaravimų, jau neminint tariamo naudojimosi žmogaus teisių gynimo idėja siekiant intervencijos į šalis, kuriose jų pačių interesams gresia pavojus, išteisinant savo sąjungininkus, visų pirma Jungtines Valstijas, ir juos remiant.

Prie tokių atvejų pavyzdžių priskiriami vadinamieji CŽV skrydžiai ir daugelio ES šalių vyriausybių prisidėjimas prie kalinių grobimo, kankinimo bei neteisėto perdavimo į Gvantanamo įlanką, nuolatinė NATO pajėgų vykdoma Afganistano okupacija ir vienos po kitų vykdomos civilių gyventojų žudynės kovos su terorizmu dingstimi. Kiti pavyzdžiai – pritarimas Izraelio prieš Palestinos žmones vykdomai apartheido politikai, parama nuolatinei Maroko vykdomai Vakarų Sacharos okupacijai ir parama neteisėtai JAV vykdomai Kubos blokadai, kurią aštuoniolika kartų iš eilės pasmerkė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Šios politikos sritys, kaip ir jas remianti dauguma, palieka nemalonų įspūdį: ateina laikas, kai žmonės bus pajėgūs jų atsisakyti.

  Louis Grech (S&D), raštu. – Direktyvos dėl prekybos žmonėmis prevencijos ir kovos su ja tikslas – nubaudžiant nusikaltėlius ir užtikrinant didesnę aukų prevenciją ir apsaugą sukurti nepalankesnes sąlygas prekiautojams žmonėmis. Nepriimtina tai, kad Europoje vis dar vyksta faktinė prekyba žmonėmis, nuo kurios kenčia šimtai tūkstančių žmonių, dažniausiai iš pažeidžiamų socialinių grupių, pvz., mažumos, moterys ir vaikai, dėl seksualinio išnaudojimo, priverstinio darbo, šiuolaikinės vergovės ir kitų priežasčių. Griežtai smerkiu bet kokį prekybos žmonėmis aukų išnaudojimą ir todėl pritariu aukų apsaugos didinimui ir didesnių sankcijų prekiautojams žmonėmis nustatymui. Siekiant sėkmingai įgyvendinti direktyvą labai svarbu gerinti ES šalių bendradarbiavimą ir stiprinti įvairių institucijų ir organizacijų veiklos koordinavimą Europos, nacionaliniu ir regionų lygmeniu. ES turėtų pasinaudoti savo tarptautiniais ryšiais siekdama įpareigoti savo partnerius pažaboti prekybą žmonėmis ir užtikrinti, kad aukų teisės būtų gerbiamos visame pasaulyje. Be to, į savo politinius dialogus su ne ES šalimis ji turėtų įtraukti tarptautinės žmogaus teisių sistemos, skirtos kovai su prekyba žmonėmis ir jos prevencijai, politikos normas, standartus ir principus.

  Sandra Kalniete (PPE) , raštu. – (LV) Balsuoju už šią rezoliuciją ir pasiūlymą dėl griežto reikalavimo Rusijos valdžios institucijoms patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už Rusijos advokato Sergejaus Magnitskio nužudymą, ir raginu Parlamentą apsvarstyti galimybę uždrausti šioje byloje dalyvaujantiems Rusijos pareigūnams atvykti į Europos Sąjungą ir įšaldyti šių pareigūnų sąskaitas bankuose bei kitą turtą visose ES valstybėse narėse. Toks reikalavimas padėtų nusiųsi Rusijos valdžios institucijoms aiškią žinią, kad Europos Sąjungos piliečiams nepriimtinos didelės spragos Rusijos teisingumo sistemoje, atranka pagrįstas įstatymų taikymas atsižvelgiant į Rusijos valdžios institucijų interesus ir tai, kad asmenys, atsakingi už išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus, nepriklausomus žurnalistus ir advokatus arba net jų mirtį, vis dar per dažnai lieka nenubausti. Ši žinia padėtų patvirtinti ES paramą žmogaus teisių gynėjams Rusijoje, kurie veikia ypač sudėtingomis sąlygomis.

  Bogusław Liberadzki (S&D), raštu. – (PL) Žmogaus teisių stebėsena yra viena svarbiausių ES vertybių ir jai Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija skiria ypatingą dėmesį, nes šis klausimas įtraukiamas beveik į kiekvieną mūsų frakcijos rengiamą posėdį. Svarbu, kad visas Parlamentas taip pat skirtų savo dėmesį šiam klausimui. Nors ir lėtai, tačiau padėtis laipsniškai gerėja visame pasaulyje. Vis dar yra šalių, kurių vyriausybės nuolat pažeidžia žmogaus teises, tačiau taip pat yra tokių šalių, kuriose rengiamasi pokyčiams. Pranešėjos žodžiu pateiktame pakeitime atsispindėjo šios teigiamos tendencijos Rusijoje. Tačiau padėtis Kuboje vis dar kelia susirūpinimą, kaip paaiškėjo per 2010 m. A. Sacharovo premijos teikimo ceremoniją. Neabejodamas balsavau už šį pranešimą.

  David Martin (S&D), raštu. – Metinė ataskaita dėl žmogaus teisių neišvengiamai yra retrospektyvaus pobūdžio dokumentas, tačiau, nepaisant to, vertinu jį palankiai. Šioje ataskaitoje aptariamas laikotarpis nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn., kaip tik prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai. Nuoširdžiai palaikau Cathy Ashton atsidavimą žmogaus teisių srityje ir jos patikinimą per diskusijas, kad žmogaus teisės taps viena pagrindinių Europos išorės veiksmų tarnybos veiklos sričių. Tikiuosi, tai reikš, kad kitais metais aptardami ataskaitą dėl žmogaus teisių galėsime pranešti apie nuoseklesnį ir labiau suderintą ES požiūrį į žmogaus teises.

  Clemente Mastella (PPE), raštu. – (IT) Šioje metinėje ataskaitoje siekiama pabrėžti Europos Parlamento tvirtą pasiryžimą ir ilgalaikes pastangas ginti žmogaus teises ir demokratiją pasaulyje tobulinant vis labiau integruotą ir veiksmingesnę Europos politiką, sudarančią galimybes užtikrinti didesnį visų politikos sričių nuoseklumą ir suderinamumą – ar tai būtų dvišaliai santykiai su trečiosiomis šalimis, ar parama tarptautinėms ir vietos pilietinės visuomenės organizacijoms. Ypatingą dėmesį atkreipiame į tai, kad svarbu atlikti išsamų Europos kaimynystės politikos žmogaus teisių aspektų vertinimą, kuriame visų pirma dėmesys būtų skiriamas dabartiniams mechanizmams, pvz., veiksmų planams, pažangos ataskaitoms, žmogaus teisių dialogams, ir sprendimų priėmimo proceso, susijusio su santykių su ne ES šalimis atnaujinimu, nuoseklumo ir veiksmingumo klausimams.

Norėtume, kad ateityje Europos Sąjungos prisijungimas prie Europos žmogaus teisių konvencijos būtų labiau pastebimas, nes tai sudarytų galimybę įrodyti jos įsipareigojimą ginti žmogaus teises ES viduje ir už jos sienų. Todėl raginame visas valstybes nares tam pritarti ir įpareigoti savo piliečius jos laikytis.

  Mario Mauro (PPE), raštu. – (IT) Pranešimas dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje 2009 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje yra labai svarbi priemonė stiprinant Europos išorės veiksmų tarnybos (angl. EEAS) vaidmenį žmogaus teisių politikos srityje. Iš tikrųjų šie dalykai visuomet buvo skiriamieji požymiai, dėl kurių Europos Sąjungos padėtis pasaulyje yra išskirtinė.

Sutikdamas su L. L. Andrikiene pabrėžiu, kad religijos arba tikėjimo laisvė tarp visų žmogaus teisių yra esminė ir pagrindinė teisė, kuri turi būti gerbiama, ir kad dvišaliuose susitarimuose su ne ES šalimis numatytos pagarbos žmogaus teisėms sąlygos turi būti įgyvendinamos griežčiau ir veiksmingiau. Todėl vyriausioji įgaliotinė gali būti pagrįstai raginama įtraukti religijos arba tikėjimo laisvę į ES žmogaus teisių politiką ir ES metinėje ataskaitoje dėl žmogaus teisių atlikti išsamų religijos arba tikėjimo laisvės padėties vertinimą. Balsuoju už šį L. L. Andrikienės pranešimą.

  Kyriakos Mavronikolas (S&D), raštu. – (EL) Europos Sąjunga turi padaryti viską, ką gali, siekdama užtikrinti žmogaus teises reglamentuojančių principų ir laisvių taikymą, kad galėtų atlikti lyderio vaidmenį šioje srityje. Turi būti sukurta speciali žmogaus teisių tarnyba ir, dar svarbiau, nustatytos sritys, kuriose Europos Sąjunga turi atlikti ES atstovų stebėseną. Europos Sąjunga taip pat turi prižiūrėti ir atidžiai stebėti žmogaus teisių pažeidimus savo valstybėse narėse.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Nepritariau šiam pranešimui, nes jame nepasmerkiami arba nekritikuojami ES valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse, su kuriomis ES palaiko ypatingus politinius ir prekybos ryšius, taikomi dvigubi standartai pagarbos žmogaus teisėms ir jų stiprinimo požiūriu. Tiesą sakant, jame nėra konstatuojama, kad ES vyriausybės sukūrė ir įgyvendino politikos priemones, iš esmės prieštaraujančias žmogaus teisėms tokiose srityse, kaip imigracija, susijusi su rase arba saugumu pagrįstais masiniais išsiuntimais ir sulaikymais, dėl kurios atsiranda nemažų žmogaus teisių pažeidimų, pvz., neteisėtas žmonių sulaikymas ir jų perkėlimas į slaptus kalėjimus, kuriuose jie kankinami.

Pati ES patvirtino direktyvas, kurios prieštarauja žmogaus teisėms, pvz., Grąžinimo direktyva, ir ji inicijavo arba pradėjo plėtoti specialius prekybos arba politinius ryšius su tokių valstybių, kaip Marokas, Kolumbija arba Izraelis, vyriausybėmis, kurios sistemingai pažeidinėja žmogaus teises. Nors palankiai vertinu tai, kad pirmą kartą aptariama žmogaus teisių padėtis neautonominiuose Vakarų Sacharos regionuose, nepritariu šiam pranešimui dėl visų pirmiau minėtų elementų nebuvimo ir neigiamo poveikio ES laisvosios prekybos susitarimų nuostatoms, susijusioms su žmogaus teisėmis, jau neminint pranešime reiškiamos nepagrįstos ir perdėtos tokių šalių, kaip Kuba ir Venesuela, kritikos.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Pranešimas dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje 2009 m. yra labai išsamus ir jame aptariami labai įvairūs klausimai. Deja, kažkodėl susidariau įspūdį, kad jame beviltiškai bandoma aptarti kiekvieną įmanomą klausimą neturint aiškios strategijos. Tiesą sakant, demokratijos stiprinimas visame pasaulyje turi būti Europos Sąjungai svarbi tema. Tačiau tam reikalingas aiškus požiūris ir tiksli, suderinta šių tam tikrais atvejais labai sudėtingų problemų sprendimo strategija. Kadangi tokios strategijos ženklų nėra, per galutinį balsavimą susilaikiau.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. – (LT) Nors praėjo daugiau nei 60 metų nuo Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos pasirašymo, pasaulyje vis dar labai daug vietų, kur ši deklaracija – paprastas popieriaus lapas. Deja, nemažai tokių vietų yra ir Europoje, žemyne, kuriame užgimė žmogaus teisių apsauga kaip vienas demokratijos principų. Europos Sąjunga, kurią drąsiai galime vadinti pasauline žmogaus teisių apsaugos lydere, deda daug pastangų, kad ir kitose pasaulio vietose būtų užtikrinami bent minimalūs žmogaus teisių apsaugos standartai. Todėl sveikinu savo kolegę Laimą Andrikienę, parengusią tikrai išsamią ataskaitą ir atkreipusią dėmesį į sudėtingą situaciją pasaulyje. Tikiuosi, kad ši ataskaita prisidės prie padėties gerinimo ir ateityje tokios ataskaitos bus trumpesnės.

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šių metų EP pranešimą dėl žmogaus teisių, nes jis apima ir geografiškai ES artimas, ir tolimas šalis. Pranešime EP griežtai ragina daugiausiai pasaulyje mirties bausmių vykdančią Kiniją viešai paskelbti duomenis apie šalyje įvykdytų mirties bausmių skaičių, kad šia tema būtų galima atlikti skaidrią analizę ir surengti diskusijas. Tai turėtų paspartinti šią valstybę greičiau atsisakyti šios barbariškos bausmės formos. Antra vertus, gėda, kad ta bausmė iki šiol naudojama demokratiškose Jungtinėse Valstijose. Pranešime reiškiamas susirūpinimas dėl į ginkluotus konfliktus įtrauktų vaikų, kurie nuo jų kenčia ar net yra verčiami juose aktyviai dalyvauti. Savo pakeitimais šiam pranešimui, kuriuos patvirtino EP užsienio reikalų komitetas, primygtinai raginu Komisiją ir Tarybą aktyviau užtikrinti, kad santykiuose su trečiosiomis valstybėmis būtų reikalaujama laikytis ES gairių dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose. Taip pat raginu ES ir JT institucijas siekti nedelsiant nuginkluoti, reabilituoti ir reintegruoti karuose aktyviai dalyvaujančių vaikus.

Raginu Šiaurės Korėjos valdžią imtis konkrečių ir apčiuopiamų priemonių gerinant žmogaus teisių padėtį. Kviečių Pchenjaną leisti nepriklausomiems tarptautiniams ekspertams atlikti visų rūšių sulaikymo įstaigų patikrinimą ir leisti JT specialiesiems pranešėjams atvykti į šalį. Taip pat raginu Šiaurės Korėją panaikinti draudimus tarptautiniams darbuotojams stebėti paramos dalijimą ir užtikrinti, kad tarptautinė parama būtų teikiama tiems, kuriems jos labiausiai reikia.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Šiame pranešime dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje (2009 m.) ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje išsamiai aptariami žmogaus teisių pažeidimai visame pasaulyje. Šiuo atveju turėtume priminti Europos Parlamento tvirtą pasiryžimą ir ilgalaikes pastangas ginti žmogaus teises ir demokratiją visame pasaulyje taikant griežtą ir veiksmingą žmogaus teisių ES gynimo politiką.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai atsiveria istorinė galimybė pašalinti ES žmogaus teisių ir demokratijos politikoje vis dar esančias spragas. Todėl prisidedu prie pranešėjos raginimo Europos išorės veiksmų tarnybai besąlygiškai laikytis Lisabonos sutarties uždavinio ir dvasios siekiant užtikrinti, kad pagarba žmogaus teisėms ir jų stiprinimas būtų Europos Sąjungos išorės politikos intervencijos įvairiose srityse pagrindas.

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Vakar Europos Parlamentas įteikė A. Sacharovo premiją už minties laisvę Kubos piliečiui Guillermo Fariñasui, kuris neatvyko. Jo kėdė buvo tuščia, nes Kubos vyriausybė nebūtų leidusi jam grįžti namo. Tai šokiruojantis ir simbolinės reikšmės pavyzdys, tarsi pasibjaurėtinas priminimas, kad žmogaus teisių padėtis pasaulyje negerėja. Dėl čia pat Baltarusijoje vykdomos mirties bausmės, korimo ir užmėtymo akmenimis Irane, moters lytinių organų žalojimo Somalyje, masinių žaginimų Kongo Demokratinėje Respublikoje, žurnalistų žudymo Rusijoje, 215 mln. dirbančių vaikų, savavališkų sulaikymų, neteisingų teismo procesų, cenzūros ir daugybės kitų žiaurumų Europos Sąjunga privalo būti tvirta ir bekompromisė.

Atsižvelgdami į šiandien patvirtintą pranešimą turime padaryti taip, kad žmogaus teisės taptų svarbiausiu Europos Sąjungos išorės veiksmų aspektu jos vystymosi, gynybos, prekybos, žvejybos, imigracijos ir teisingumo politikos srityse. Šių vertybių universalumas turi būti pranašesnis už geopolitiką, kuri dar kartą ciniškai buvo atskleista 2010 m. gruodžio 10 d., kai 15 šalių bailiai patenkino skubų Kinijos prašymą boikotuoti Nobelio taikos premijos įteikimą Kinijos piliečiui Lu Xiaobo.

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. – (IT) Norėčiau pasveikinti L. L. Andrikienę puikiai atlikus darbą. Parlamento metinė ataskaita dėl žmogaus teisių – šiais metais ji yra 2009 m. – yra atskaitos taškas visiems, kurie domisi šiuo klausimu. Šis leidimas juo svarbesnis, kadangi tai – pirmasis leidimas nuo Lisabonos sutarties, kurioje Europos Sąjungai numatyti didesni įgaliojimai užsienio politikos srityje, įsigaliojimo. Tiesą sakant, didžiausia su žmogaus teisėmis susijusi viltis – tai Lisabonos sutarties įgyvendinimas užsienio politikos srityje. Europos išorės veiksmų tarnybos veikloje turi atsispindėti Sutarties prioritetai ir dvasia.

Vienas iš nuoseklios užsienio politikos prioritetų turėtų būti demokratijos ir žmogaus teisių stiprinimas. Galiausiai atkreipiu dėmesį į tai, kad Parlamento metinėje ataskaitoje dėl žmogaus teisių ne tik pateikiamas ilgas problemų sąrašas; joje taip pat siūlomi sprendimai. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į mirties bausmės keliose šalyse panaikinimą, pažangą, padarytą smurto prieš moteris srityje, vaikų apsaugą, kovą su kankinimais, žmogaus teisių aktyvistų apsaugą, demokratijos ir religijos laisvės stiprinimą ir t. t.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Kaip įprasta, galutiniame tekste yra gerų ir blogų dalykų. Teigiami dalykai: visų pirma dviejų dalių pakeitimas dėl S. Magnitskio buvo patvirtintas absoliučia dauguma (318 už, 163 prieš ir 95 susilaikė). Visi S&D ir ALDE frakcijų pakeitimai buvo patvirtinti (lesbietės, gėjai, biseksualai, transseksualai, mirties bausmė ir (arba) mirtina injekcija). Du GUE frakcijos pakeitimai buvo patvirtinti (lygios galimybės naudotis sveikatos apsauga ir (arba) gydymu Kolumbijoje). Tačiau iš neigiamų dalykų turime paminėti, kad buvo patvirtinti du pranešėjos (PPE frakcija) pateikti pakeitimai, susiję su Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone (angl. EIDHR) ir poreikiu daugiau projektų skirti ne žmogiškiesiems ištekliams, o demokratijai.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už L. L. Andrikienės pranešimą, nes manau, kad dar kartą turime pabrėžti, jog pagarba žmogaus teisėms yra šiuolaikinės visuomenės požymis. Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs, ir akivaizdu, kad mūsų pareiga padaryti viską, kas įmanoma, siekiant užtikrinti, kad tai taptų tikrove visame pasaulyje. Nepaisant to, kad Europos Sąjungos išorės politikos srityje pastaraisiais metais buvo pasiekta keletas svarbių laimėjimų, vis dar turime daug ką nuveikti siekdami patvirtinti bendrą ir aiškią žmogaus teisių stiprinimo politiką.

Visų pirma Taryba ir Komisija turi padidinti Europos Sąjungos gebėjimus greitai reaguoti į pažeidimus trečiosiose šalyse. Pirmiausia visoje Europos Sąjungoje griežtai pasmerkę mirties bausmę, turime nuolat stengtis siekti pagarbos žmogaus teisėms ir dar kartą ją patvirtinti. Šiuo atveju norėčiau užbaigti savo kalbą atkreipdama dėmesį į tai, kad, kaip sakė Mahatma Gandhi, žmogaus teisių apsauga yra būtina taikos sąlyga. To niekada neturėtume pamiršti.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Pranešime dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje 2009 m. ir ES politikos šioje srityje pateikiama beveik visapusiška žmogaus teisių problemų pasaulyje apžvalga. Ataskaitoje taip pat iškeliami naujos rūšies žmogaus teisių klausimai, pvz., žmogaus teisių apsauga ir kova su terorizmu. Atsižvelgiant į Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso pakeitimus, buvo įtrauktas skyrius dėl žmogaus teisių vaidmens naujai įsteigtoje Europos išorės veiksmų tarnyboje (angl. EEAS). Tai labai svarbu atsižvelgiant į tai, kad EEAS, kaip nauja priemonė, gali suteikti mums galimybę peržiūrėti ES žmogaus teisių politiką ir nuosekliau bei ryžtingiau ginti žmogaus teises visame pasaulyje. Todėl visiškai pritariu pasiūlymui skirti vyriausiąjį įgaliotinį, kuris kartu su savo tarnyba nuolat koordinuos Europos Sąjungos žmogaus teisių politiką. Pagrindinė žinia yra aiški: žmogaus teisės turėtų būti svarbiausiu Europos Sąjungos užsienio politikos dalyku. Vis dar reikia daug ką nuveikti, tačiau Parlamentas nuolat stebės, kaip viskas daroma. Tai labai teigiamas dalykas.

Pranešimas: Pino Arlacchi (A7-0333/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl naujosios Afganistano strategijos. Manau, kad tarptautinė parama turėtų būti teikiama tiesiogiai Afganistano valdžios institucijoms, taip išvengiant tarpininkų. Taikos proceso požiūriu ES vaidmuo turėtų būti sudaryti galimybę H. Karzajaus vyriausybei savarankiškai pasirinkti dialogo partnerius ir kartu primygtinai reikalauti laikytis šių būtinų sąlygų: išvaryti al-Qaeda, išnaikinti aguonų auginimą ir rodyti norą įdiegti elementarią pagarbą pagrindinėms žmogaus teisėms. Kalbant apie policijos pajėgų profesionalų mokymą, pritariu uždaviniams, susijusiems su tuo, kad didžiausias dėmesys būtų skiriamas ne tik policijos pareigūnų ir karių skaičiaus didinimui, bet iš esmės mokymui, organizavimui ir policijos pajėgų santykiams su analogiškomis teisminėmis institucijomis.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – Balsavau už šį pranešimą ir pritariau pragmatiniam požiūriui į Afganistaną ir naują prieš sukilėlius nukreiptą politiką, skirtą vietos gyventojams apsaugoti ir vietovėms, kuriose saugumas užtikrintas, atstatyti. Tam, kad nauja prieš sukilėlius nukreipta politika duotų rezultatų, reikia laiko, turėtų būti priimtas politinis sprendimas ir turėtų būti vedamos derybos su visomis šalimis. Esu įsitikinusi, kad bet koks ilgalaikis sprendimas turi būti susijęs su konkrečiomis priemonėmis, skirtomis skurdui, neišsivystymui ir moterų diskriminacijai panaikinti, pagarbai žmogaus teisėms ir teisinei valstybei skatinti, taikinimo mechanizmams stiprinti, opijaus nebegaminimui užtikrinti, aktyviai valstybės atstatymo veiklai vykdyti ir Afganistanui visapusiškai integruoti į tarptautinę bendruomenę, taip pat išvaryti iš šalies al-Qaeda. Turime pagerbti visus sąjungininkų pajėgų karius ir moteris, kurie neteko savo gyvybės gindami laisvę, ir pareikšti užuojautą jų šeimoms, taip pat visų nekaltų Afganistano gyventojų aukų šeimoms.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Padėtis Afganistane vis dar kelia susirūpinimą. Praėjus beveik 10 metų po to, kai Vakarų koalicija nuvertė Talibano režimą, taika ir gerovė Afganistano gyventojams toli gražu vis dar nėra tikrovė. Daugelį metų šalyje taikoma strategija turi trūkumų ir turi būti pakeista. Europos Sąjunga turi išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu ir atkreipti dėmesį į Jungtinių Valstijų karinės politikos nesėkmę regione. Mūsų kariai yra įstrigę ir atrodo, kad esant tokioms sąlygoms nėra jokios vilties išvykti. Dėl šių priežasčių pritariau Parlamento rezoliucijai, kurioje pritariama naujajai Afganistano strategijai. Iki šiol galiojanti sistema turi būti pakeista. Turime kovoti su korupcija ir švaistymu, kad tarptautinė parama galiausiai galėtų atlikti savo vaidmenį. Taika sugrįš dėl civilinės veiklos. Koalicija turi griežčiau kontroliuoti šias lėšas. Kita vertus, turime liautis kišęsi į Afganistano reikalus. Afganistano vyriausybė turi laisvai rasti savo modus vivendi su visomis Afganistano visuomenę sudarančiomis grupėmis. Vystymosi kelias vis dar ilgas ir mes neturime sukelti pavojaus šiai trapiai pusiausvyrai.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Balsuojant dėl naujosios Afganistano strategijos susilaikiau. Pranešime iš tikrųjų esama keleto teigiamų dalykų ir jame pripažįstami ypač nesėkmingi dabartinės padėties aspektai ir tarptautinės bendruomenės, visų pirma NATO, ES ir valstybių narių, kurios įvairiais būdais dalyvauja Afganistano kare ir „administruojant“ jo „rekonstrukciją“, atsakomybė. Pranešime taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad paskirstyti pinigai ir tarptautinė parama nepasiekia Afganistano žmonių. Jame taip pat parodoma, kokia neigiama ir absurdiška padėtis susidaro užsienio kariams liekant Afganistane, atsižvelgiant į tai, kad, nepaisant žmonių aukų aspekto, pasirodo, jog Afganistano žmonių patiriamo skurdo, pagarbos moterų teisėms lygio, nuolat didėjančių opijaus pasėlių ir net mafijos grupuočių ir korupcijos atsigavimo dėl privatizuotos saugumo sistemos, kurią taikė JAV, požiūriu padėtis pablogėjo. Tačiau, deja, dėl konservatyvių jėgų pakeitimų, kurie prieštarauja pradiniam tekstui, pranešimas pasikeitė. Jame palankiai vertinama „nauja prieš sukilėlius nukreipta politika“, patvirtinamas Prezidento B. Obamos grafikas, ES raginama glaudžiau bendradarbiauti su NATO ir JAV ir pripažįstama, kad kariai turi likti bei užtikrinti saugumą teritorijoje ir kad tai yra veiksminga.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Praėjus devyneriems metams nuo karinės intervencijos į Afganistaną pradžios tai galbūt yra vienas rimčiausių uždavinių, su kuriais susiduria Europa ir jos sąjungininkai, turint omenyje užsienio intervenciją ir pasaulio saugumą. Tiesa yra tai, kad per pastarąjį dešimtmetį, nors Afganistane buvo daug – ir nepertraukiamai – tarptautinių karinių pajėgų, saugumo padėtis šalyje pablogėjo. Teroristai toliau remiami ir mokomi, o be to, dar ir pagrindiniai socialiniai ir ekonominiai rodikliai nėra patenkinami. Todėl dabar pagrindinis tarptautinės bendruomenės ir Europos uždavinys turėtų būti skatinti sudaryti stiprią ir stabilią vyriausybę siekiant toliau remti taikos procesą ir užtikrinti, kad jam vykstant bus laikomasi trijų pagrindinių pranešime nurodytų įsipareigojimų: (i) Afganistano įsipareigojimas išvaryti iš šalies al-Qaeda; (ii) išnaikinti aguonų auginimą bei kovoti su narkotikų prekyba ir (iii) noras įdiegti elementarią pagarbą pagrindinėms žmogaus teisėms.

Atsižvelgiant į šią sistemą ir laikantis tarptautinių NATO įsipareigojimų karinių pajėgų Afganistane turėtų būti laipsniškai sumažinta, kartu turi išlikti tarptautinė parama taikai ir saugumui palaikyti siekiant užtikrinti stabilumą laikotarpiu po intervencijos.

  Carlo Fidanza (PPE), raštu. – (IT) Šis pranešimas turbūt yra geriausias kompromisas, kurį šiandien galima pasiekti dėl naujosios Europos strategijos Afganistane. Iš dalies taip yra dėl daugybės esminių Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pateiktų pakeitimų, dėl kurių pranešime sumažėjo ideologijos ir padaugėjo pragmatizmo bei sugebama pripažinti per devynerius metus Afganistano teritorijoje trukusią operaciją atskleistus kritinius klausimus, taip pat nustatyti teigiamus vystymosi aspektus ir gaires siekiant, kad tarptautinės bendruomenės dalyvavimas būtų veiksmingesnis ir naudingas galutinai perduodant suverenitetą Afganistano valdžios institucijoms.

Išimtinai karinis atsakas negali būti pakankamas, tai yra tiesa. Tačiau tai labai svarbi pradinė priemonė siekiant susilpninti Talibano grupuotes ir priversti jas nutraukti visus ryšius su al-Qaeda ir tada atsisėsti prie derybų stalo. Žinoma, užkirsti kelią civilių žudynėms tebėra prioritetas, tačiau negalime atsisakyti radijo bangomis valdomų lėktuvų, kurie puikiai atlieka savo funkcijas prie sienų su Pakistanu.

Europos Sąjungos policijos misija Afganistane (angl. EUPOL) turi būti vykdoma aktyviau siekiant toliau mokyti policijos pajėgas, kad jos būtų pajėgios palaikyti viešąją tvarką. Teisėjų ir administracijos pareigūnų mokymas turėtų tapti intensyvesnis siekiant prisidėti prie Afganistano institucijų stiprinimo, korupcijos mažinimo ir sąlygų grąžinti Afganistaną jo gyventojams sudarymo.

  Joe Higgins (GUE/NGL), raštu. – Šiame pranešime atkreiptas dėmesys į daugybę problemų, su kuriomis susiduria Afganistanas. Pranešime kritiškai atsiliepiama apie NATO ir JAV okupacinį vaidmenį ir piktnaudžiavimus žmogaus teisėmis Afganistane, visų pirma padidėjusias represijas prieš moteris ir didesnį skurdo lygį. Karo priešininkai nuo karo pradžios įspėjo apie šias problemas. Tačiau susilaikiau, nes negalėčiau pritarti tam, kad pranešime išreiškiama parama okupacijai ir karių antplūdžiui, kurį įvykdė B. Obamos administracija. Susilaikiau dėl pakeitimų, kuriais raginama daugiau paramos skirti Afganistano valstybei. Pritariu tam, kad reikia gerbti Afganistano žmonių suverenitetą, tačiau H. Karzajaus režimas yra korumpuotas ir neatspindi daugumos Afganistano žmonių interesų. Raginu, kad visą paramą demokratiškai kontroliuotų Afganistano smulkūs ūkininkai, darbuotojai ir vargšai. Atkreipiu dėmesį į šiame pranešime išreiškiamą pagarbą paprastiems kariams, kurie buvo nužudyti, ir Afganistano žmonėms, kurie tapo šio karo aukomis. Tačiau negaliu sutikti su pareiškimu, kad karinis personalas mirė gindamas laisvę. Tai karas, kuris vyksta dėl didžiųjų imperialistinių valstybių, o ne paprastų žmonių interesų.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE), raštu. – (FI) Kur dingsta mūsų Afganistanui skirti pinigai? Esu patenkinta pasiūlymu dėl rezoliucijos dėl naujosios Afganistano strategijos. Pranešime labai aiškiai atkreipiamas dėmesys į daugybę šią šalį kankinančių problemų.

Afganistanui negali būti taikomas karinis sprendimas, kažkas, apie ką pranešime taip pat užsimenama. Jeigu kariai negali įvesti taikos Afganistane, jos įvesti nepadės ir pinigai, kuriuos investavome. Pranešime netgi teigiama, kad 2002–2009 m. šaliai buvo skirta daugiau nei 40 mlrd. USD tarptautinės paramos. Iš šių 40 mlrd. USD tik 6 mlrd. USD buvo skirti Afganistano vyriausybei, likę 34 mlrd. USD šaliai buvo skirti iš kitų šaltinių. 70–80 proc. šios paramos niekada nepasiekė numatytų gavėjų, t. y. Afganistano žmonių.

Be to, Afganistano karo 2001–2009 m. išlaidos sudaro daugiau nei 300 mlrd. USD. Tačiau šios milžiniškos pinigų sumos neatneša jokios naudos Afganistano žmonėms. Atvirkščiai, pvz., naudos iš Afganistane išleidžiamų pinigų gauna ginklų pramonė, samdomi kariai ir tarptautinės įmonės. Svarbu tai, kad pranešime faktiškai atkreipiamas dėmesys į šią nepatenkinamą padėtį.

  Sandra Kalniete (PPE) , raštu. – (LV) Visiškai pritariu pranešimui, kuriame raginama stengtis rekonstruoti Afganistaną ir pagerinti žmogaus teisių padėtį. Negalima paneigti, kad Afganistane padėtis saugumo srityje šiandien yra daug geresnė nei prieš devynerius metus. Žmonės gyvena laisvesnėje visuomenėje, mergaitės gali gauti išsilavinimą, o medicinos priežiūros paslaugos yra prieinamos plačiau nei Talibano režimo metais. Tačiau vis dar lieka rimtų rezoliucijoje minimų problemų, kurias sprendžiant nepadaryta jokia pažanga. Tai visų pirma pasakytina apie kovą su narkotikais, kaip teisingai pažymima pranešime. Ekspertų nuomone, 92 proc. pasaulio opijaus pagaminama Afganistane ir tuomet jis paskirstomas visame pasaulyje, įskaitant Europos Sąjungą. Turime atsižvelgti į tai, kad opijaus gamybai skirtų aguonų auginimas yra svarbus pajamų šaltinis kaimo vietovėse, kuriose sudėtinga rasti kitokių uždarbio pragyvenimui formų. Būtent todėl opijaus gamybai skirtų aguonų plantacijų sunaikinimas nesuteikiant alternatyvos užsidirbti pragyvenimui nėra veiksmingas sprendimas.

Afganistano vyriausybė turi tikslingiau išnaudoti tarptautinę paramą siekdama paskatinti regionuose, kuriuose dabar išgaunamas opijus, steigti mažas įmones ir plėtoti žemės ūkį. Europos Sąjungos investicijos į Afganistano atstatymą yra labai svarbios, tačiau dar reikia daug ką padaryti. Svarbiausias dalykas – užtikrinti saugumą. Norėčiau pabrėžti, kad per ankstyvas pajėgų išvesdinimas iš Afganistano ne tik būtų pavojingas vietos gyventojams ir keltų grėsmę demokratiniam pasauliui, bet ir sunaikintų viską, kas gera buvo pasiekta Afganistane. Žmonės už taiką Afganistane sumokėjo didelę kainą ir negalime jų nuvilti.

  David Martin (S&D), raštu. – Pranešėjas nusprendė didžiausią dėmesį skirti išimtinai keturioms sritims, kuriose, jo manymu, tikslingi veiksmai galėtų sukelti realius pokyčius: tarptautinė parama, neseniai pradėto taikos proceso padariniai, policijos mokymo poveikis ir opijaus nebeišgavimas. Nors nepritariu kiekvienai jo pateikiamai išvadai, balsavau už šį gerai apgalvotą ir naudingą įnašą į diskusijas dėl Afganistano.

  Mario Mauro (PPE), raštu. – (IT) Pranešimas dėl naujosios Afganistanui skirtos strategijos iš esmės turėtų būti vertinamas teigiamai, todėl balsuoju už jį. Šiandien Afganistane išliekančios milžiniškos problemos, kurių kiekviena yra skirtinga ir nepaprastai svarbi šiai Artimųjų Rytų šaliai, turi būti sprendžiamos laikantis naujo požiūrio, pagal kurį prioritetai apibrėžiami kitaip nei iki šiol.

Pagrindinis klausimas – kaip teisingai nurodoma pranešime, dėl kurio ketiname balsuoti, – tai, kad „negali būti jokio stabilumo ar taikos Afganistane, jeigu valstybė visų pirma savo atsakomybe neužtikrins savo piliečių saugumo“. Šiuo atveju tikiuosi, kad pranešėjas iš naujo apsvarstys dalį, kurioje jis kalba apie radijo bangomis valdomų lėktuvų naudojimą, galbūt pateikdamas pakeitimą žodžiu.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šiame pranešime pateikiamas pasibaisėtinas NATO vadovaujamo Afganistano karo, prie kurio prisidėjo ir kuriam pritarė ES, padarinių vaizdas. Apgailėtina, kad pranešime nesmerkiamas pats karas ir svyruojama, ar NATO karines pajėgas palikti šalyje, ar būtina jas išvesti. Vis dėlto, atsižvelgdamas į visą jame išdėstytą svarbią kritiką, susilaikysiu nuo balsavimo.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių nepritariau šiam pranešimui, yra susijusi su tuo, kad jame ne tik siūloma nedelsiant išvesti Europos karius, bet ir palankiai vertinamas planas stiprinti ES veiksmus ir jam pritariama. Pranešime panašiai labai nedrąsiai keliamas Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (angl. ISAF) atliekamo vaidmens ir sunkių piktnaudžiavimo žmogaus teisėmis atvejų klausimas. Manau, teigiama yra tai, kad pranešime pateikiami generolo Stanley McChrystalo pareiškimai, kuriuose jis paneigia, jog esama pakankamai al-Qaeda teroristų, kad būtų galima pagrįsti karių dislokavimą Afganistane. Taip pat manau, jog teigiama yra tai, kad pranešime raginama kuo greičiau atsisakyti praktikos, kai policiją moko privatūs rangovai, ir kad konstatuojamojoje dalyje pareiškiama, jog dėl iki šiol gyvo militarizmo ir karo kurstymo artimiausiu metu nematyti Afganistano karo pabaigos. Nepritariau pranešimui, nes mano tvirta, pastovi pagarba pacifistinėms vertybėms lėmė manąją šio pranešimo, kurio dvasia ir aptariami klausimai visiškai prieštarauja poreikiui demilitarizuoti ES užsienio politiką ir jos užsienio santykius, kritiką.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Iš esmės pranešėjas gana teisingai aprašė padėtį Afganistane. Jis žino, kad ištekliai ir kariai Afganistane dislokuojami visiškai neteisingai ir kad papildomi ištekliai ir kariai niekaip neprisidės prie to, kad ši padėtis pasikeistų. Jis teisingai pastebėjo, kad Koalicijos dalyvavimas ir žeminantis elgesys yra pagrindinė priežastis, dėl kurios vietos gyventojai visiškai nepritaria jos veiksmams.. Jis taip pat žino, kad neįmanoma demokratijos ir Vakarų vertybių įbrukti Afganistano žmonėms. Tačiau pranešėjas turi būti kritikuojamas dėl to, kad nuolat aptaria tokias temas kaip moterų teisės, kurios, nors ir labai svarbios, yra visiškai nepriimtinos vietos lygiu ir todėl dar labiau apsunkina visą taikos procesą.

Be to, pranešėjas, nors ir nurodo neigiamą jų poveikį, ragina skirti Afganistanui daugiau karių ir išteklių. Esu įsitikinęs, kad Afganistano konfliktas yra neteisingas karas ir kad nuolatinė šalies okupacija neturi jokios naudos nei Europai, nei pačiam Afganistanui. Pirmoji Europos gynybos linija nėra ties Hindukušu. Būtent dėl tos priežasties balsavau prieš šį pranešimą.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Europos Sąjungos valstybės narės, kurios kartu su Amerika kovoja Afganistane, turėtų kuo greičiau išvesti savo karius iš šios šalies. Greitai jau bus devyneri metai, kai tęsiasi Afganistano karas, o šalyje vis dar nėra jokių saugumo padėties gerėjimo ženklų. Priešingai, islamistų Talibanas stiprėja. Užuot dislokavusi išteklius ten, kur jie skubiai reikalingi, pvz., prie ES sienų su Balkanų šalimis, Europa juos švaisto. Sudėtinga suprasti, kokius Europos interesus iš tikrųjų ketinama ginti Hindukuše. Atrodytų, kad pagrindinis tikslas nėra sukurti demokratiją Afganistane pagal Vakarų modelį, kaip teigia amerikiečiai. Atvirkščiai, pagrindinį vaidmenį atlieka ekonominiai interesai, visų pirma dėl to, kad, kaip teigiama dienraštyje „The New York Times“, manoma, jog Afganistano žemėje slypi gamtinių išteklių, kurių vertė maždaug 1 mlrd. USD. Akivaizdu, ES turi padėti JAV išspręsti nekliudomo šių turtų išnaudojimo klausimus. Dėl tos priežasties balsavau prieš šį pranešimą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Šis pranešimas dėl naujosios Afganistano strategijos buvo parengtas po įvykusio Užsienio reikalų tarybos posėdžio, kuriame buvo aptariami Afganistanui ir Pakistanui skirto veiksmų plano įgyvendinimo būdai ir kuriame buvo pateikta pirmoji pusmečio įgyvendinimo ataskaita.

Visiškai pritariu strategijai, kurios tikslas – apsaugoti gyventojus ir atstatyti teritorijas, kuriose užtikrintas saugumas, taip pat politiniams sprendimams dėl visų susijusių šalių kvietimo į derybas. Palankiai vertinu tikslą laipsniškai, nuo dabar iki 2014 m., perduoti atsakomybę už saugumą Afganistano pajėgoms.

Besąlygiškai pritariu Parlamento raginimui, kad Komisija užtikrintų visišką skaidrumą teikiant finansinę paramą Afganistano vyriausybei, tarptautinėms organizacijoms ir vietos NVO. Tik naudodamiesi skaidria sistema galėsime toliau nuosekliai teikti paramą ir siekti pagrindinio tikslo – atstatyti ir vystyti Afganistaną.

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. – (IT) Norėčiau pasveikinti P. Arlacchi. Šiandien patvirtintame pranešime siūloma, kad Afganistanui skirta naujoji Europos Sąjungos strategija būtų pagrįsta keturiais pagrindiniais aspektais: visiška parama taikos deryboms tarp H. Karzajaus vyriausybės, Talibano ir kitų sukilėlių grupuočių; plataus masto Afganistano policijos mokymo planu; opijaus gamybai skirtų pasėlių panaikinimu; neleidimu plisti tarptautinės paramos skandalui, kilusiam dėl to, kad 80 proc. paramos pradingsta pakeliui iš šalių donorių į Afganistaną. Kalbant apie paskutinį iš šių punktų, dėmesys atkreipiamas į tai, kad Afganistanui skirta tarptautinė parama galiausiai išleidžiama kyšiams, teisėtos korupcijos formoms ir visų rūšių vagystėms, kurios dažnai skirtos priešui finansuoti.

Nuo 2002 m. vien ES šiai iškankintai šaliai išleido 8 mlrd. EUR, bet, nepaisant to, vaikų mirtingumo rodiklis padidėjo, raštingumo lygis nukrito, o žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių skaičius vien per pastaruosius šešerius metus padidėjo 130 proc. Siekdama atkurti tarptautinių donorų bendradarbiavimą ir bendravimą, ES ragina sukurti centralizuotą visos ES paramos duomenų bazę ir skirti lėšas tiesiogiai konkretiems projektams, įgyvendinamiems kartu su Afganistano institucijomis.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Šiandien patvirtintas pranešimas yra pagrįstas plataus masto konsultacijomis dėl padėties Afganistane ir jo ryšių su tarptautine bendruomene, kuriose pranešėjas dalyvavo pastaruosius šešis mėnesius bandydamas paaiškinti, kodėl Afganistane tiek mažai pasiekta, nepaisant per pastaruosius devynerius metus išleistų didelių kiekių pinigų ir dėtų pastangų. Atotrūkis tarp vilties ir tikrovės Afganistane tapo akivaizdi labiau nei kada nors anksčiau ir todėl naujoji ES strategija toje šalyje turėtų būti pradėta rengti paisant šios aplinkybės. Pranešime didžiausias dėmesys skiriamas išimtinai keturioms sritims, kuriose tikslingi veiksmai galėtų sukelti realius pokyčius: tarptautinė parama, neseniai pradėto taikos proceso padariniai, policijos mokymo poveikis ir opijaus nebeišgavimas.

  Geoffrey Van Orden (ECR), raštu. – Šiame pranešime esama kai kurių naudingų nuorodų į NATO ir ISAF misiją; rimtas neraštingumo ir blogo elgesio su moterimis problemas; paplitusią korupciją ir poreikį mąstyti naujai. Čia būtų galima sustoti. Tačiau jame nebuvo galima atsispirti nuolatinei koalicijos ir nebyliai JAV kritikai. Jame bandoma rasti būdų padidinti ES vaidmenį. Jame propaguojamas didesnis „ES finansavimas“, kai akivaizdu, kad reikia ne daugiau pinigų, o geriau kontroliuoti ir panaudoti jau suteiktus milžiniškus pinigus. Todėl ECR frakcija susilaikė.

Pranešėjas: József Szájer (A7-0355/2010)

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, jog šiuo dokumentu Europos Parlamentas sustiprina savo vaidmenį santykiuose su Komisija. Pritariu Užsienio reikalų komiteto nuomonei, jog itin svarbu norint, kad Parlamentas galėtų visapusiškai ir laiku vykdyti savo prerogatyvas, skatinti Komisiją aktyviai informuoti Parlamentą apie visus priemonių projektus, iš dalies pakeistus priemonių projektus ir galutinius priemonių projektus, kuriuos ji ketina tvirtinti pagal Sutarties dėl ES veikimo 291 straipsnį, kuriame numatyta, kad, kai teisiškai privalomi Sąjungos aktai turi būti įgyvendinti vienodomis sąlygomis ir Komisijai suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, tokių Komisijos įgyvendinimo įgaliojimų vykdymo kontrolę vykdo tik valstybės narės. Manau, kad atsižvelgiant į įgyvendinimo aktų, kurie turi būti priimti pagal išorės finansinės paramos priemones, specifiškumą ir politinį jautrumą ir remiantis patirtimi, kuri buvo sukaupta vykdant demokratinės priežiūros dialogą, Parlamentui turėtų būti suteikta galimybė prisidėti prie šio proceso, kurį vykdant apibrėžiamas įgyvendinimo aktų, kurie turi būti priimti pagal išorės finansinės paramos priemones, projektų turinys.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Europos Sąjungos struktūroje Komisijos vaidmuo yra panašus į tipinės valstybės vyriausybės atliekamą vaidmenį. Komisijai priklauso ne tik teisėkūros iniciatyva, bet ir įgaliojimai įgyvendinti reglamentus, direktyvas ir sprendimus. Todėl Komisija gali būti laikoma Europos Sąjungos vykdomąja valdžia. Jai priklauso išvestiniai įgaliojimai, kurie suteikia jai galimybių imtis priemonių siekiant įgyvendinti dokumentus, patvirtintus taikant įprastą teisėkūros procedūrą. Kaip Prancūzijos taisyklės ir instrukcijos turi atitikti galiojančius įstatymus, taip Komisijos įgyvendinamieji aktai nėra nepriklausomi nuo Europos įstatymų. Tačiau tikėtina, kad, naudodamasi šiais gana įprastais įgyvendinamaisiais įgaliojimais, Komisija gali viršyti savo įgaliojimus, dažniausiai to net nenorėdama. Siekdamos užtikrinti demokratiją kitos ES institucijos turi stebėti Komisijos veiklą, kad būtų laikomasi valdžių padalijimo principo. Būtent todėl balsavau už šį pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatomi valstybių narių vykdomos kontrolės, kaip Komisija vykdo įgyvendinamuosius įgaliojimus, bendrieji principai.

  David Martin (S&D), raštu. – Negalėjau balsuoti už šį pranešimą, nes jame dėl susitarimo su Taryba dėl įgyvendinamųjų įgaliojimų kitose srityse tikslingumo aukojami kai kurie sunkiai Europos Parlamento iškovoti nauji įgaliojimai tarptautinės prekybos srityje.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Komisijos pasiūlymas yra bendras išpuolis prieš demokratiją. Šiame pranešime pasitenkinama Komisijos pasiūlymo pakeitimais iš tikrųjų nepasmerkiant to fakto. Komisija yra vienintelė civilių tarnautojų grupė pasaulyje, kuri išlieka nepavaldi savo vyriausybei (Tarybai). Balsuosiu prieš šį naujausią autoritarinio pobūdžio žingsnį.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Europos Sąjungoje visada buvo stengiamasi centralizuoti kontrolę. Atrodo, kad, nepaisant visų priešingų pareiškimų, šios pastangos neseniai sustiprėjo, kartu padidėjus biurokratijai. Įgaliojimų, kuriuos valstybės narės nori perduoti ES ir (arba) Komisijai, klausimas turi išlikti jų kompetencijos srityje. To negali pakeisti Europos Teisingumo Teismo sprendimai, kuriuose, atrodo, daugelį metų siekiama įgyvendinti centralizuotos valstybės principą. Panašiai Lisabonos sutartis negali būti naudojama siekiant šio tikslo, tokių uždavinių taip pat negalima siekti krizės valdymo dingstimi. Teoriškai aiškiai pritariama subsidiarumo principui. Tačiau praktikoje tai dažnai ignoruojama arba to nepaisoma. Balsavau už pranešimą, nes jame iš esmės pasisakoma prieš šią tendenciją.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Pasiektas kompromisas reiškia, kad komercinė politika, įskaitant prekybos gynybos priemones, gali būti įtraukta į bendrąją komitologijos sistemą. Šis požiūris yra visiškai nuoseklus ir atitinka Lisabonos sutarties formą ir turinį. Ypač pritariu poreikiui stiprinti sprendimo priėmimo ir įgyvendinimo procesą, dėl to suteikiant Komisijai reikalingas priemones, atitinkančias bendrą Europos Sąjungos, valstybių narių ir visų ekonominės veiklos vykdytojų interesą. Pritariu principui, kad Komisija turėtų patvirtinti aiškias antidempingo ir kompensavimo priemones ir kad valstybės narės sprendimus turėtų priimti kvalifikuota balsų dauguma.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Šis pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos kontrolės, kaip Komisija vykdo įgyvendinimo įgaliojimus, taisyklės ir bendrieji principai, yra pagrįstas naujomis Lisabonos sutartyje nustatytomis įgyvendinamųjų aktų taisyklėmis.

Tai opi problema, ypač dėl žemės ūkio ir žuvininkystės klausimų. Pagal dabar galiojančią komiteto procedūros sistemą bendros žemės ūkio politikos srityje priimama daugiausia aktų.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai dabartines taisykles dėl komiteto procedūros reikės pakeisti deleguotais aktais ir įgyvendinimo aktais pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 ir 291 straipsnius.

Problemos, susijusios su galiojančių teisės aktų pritaikymu prie Lisabonos sutarties, yra pačios svarbiausios, ypač toms politikos sritims, – pvz., žemės ūkio ir žuvininkystės, – kurios nebuvo patvirtintos taikant bendro sprendimo procedūrą.

Tik išbandžius naujus teisės aktus, kuriuos iš esmės pakeitė Europos Parlamentas ir Taryba, paaiškės, ar nustatyta kryptis padės patvirtinti veiksmingas Europos politikos sritis ir jų įgyvendinimą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Iš esmės pranešimą gerai suprato visos frakcijos, o komitetų pateiktuose pakeitimuose atsispindi su Taryba ir Komisija pasiektas sutarimas dėl susitarimo per pirmąjį svarstymą. Mūsų frakcija pritaria susitarimui.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0733/2010

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes finansiniam euro stabilumui užtikrinti reikalingas nuolatinis krizių valdymo mechanizmas. Europos stabilumo mechanizmas ir (arba) Europos valiutų fondas turėtų būti paremti solidarumu, jiems turėtų būti taikomos griežtos taisyklės dėl sąlygų ir juos derėtų finansuoti, be kita ko, iš baudų, nustatytų valstybėms narėms, atlikus per dideliam deficitui, per didelėms skoloms ar per dideliam disbalansui taikomą procedūrą. Manau, svarbu ir tai, kad nuolatinio krizių valdymo mechanizmo finansavimas turi būti pagrįstas principu „sumoka teršėjas“, t. y. valstybės narės, savo deficitu ir skolos našta sukeliančios didesnę riziką, turėtų skirti didesnę bendrų lėšų dalį. Šios sankcijos būtų vienas iš būdų, padedančių išvengti tokių finansinių ekonominių krizių euro zonos šalyse, kokia jau prieš keletą mėnesių iškilo Graikijoje ir iki šiol tebesitęsia.

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Karas su darbuotojais, savarankiškais darbuotojais ir mažais ūkiais yra strateginis buržuazinių vyriausybių ir ES pasirinkimas siekiant suteikti paramą kapitalo pelningumui. Skola ir deficitas paprasčiausiai yra dingstis. Visos euro zonos valstybių narių ir ES nacionalinės vyriausybės raginamos pradėti tvirtinti ir taikyti dar negailestingesnes, žiauresnes ir prieš darbą bei liaudį nukreiptas priemones, kurios derinamos su ES, ECB ir TVF. Aukščiausiojo lygio susitikime bus sukurtas „paramos mechanizmas“, kuris iš esmės yra bankroto mechanizmas. Diskusijos dėl išteklių ir privataus kapitalo dalyvavimo yra į darbuotojų akis pučiama migla. Tikslas – užtikrinti, kad nebankrutuotų plutokratija. Dėl kapitalo rinkos tampa labiau matomos absoliučiam Bendrijos mechanizmų reguliuotojui ir padeda pakeisti Lisabonos sutartį tokia linkme ir taip, kad užtikrintų savo pelno apsaugą per daug išnaudojant darbuotojus ir pasiglemžiant jų uždirbamą turtą. Siekiant kontroliuoti kapitalistinį restruktūrizavimą ir pradėti išpuolį prieš darbuotojų gyvenimą ir teises nustatomas privalomas griežtesnis ekonominis valdymas. Atsižvelgiant į šį kapitalo ir plutokratijos išpuolį visomis kryptimis reikia gausesnio liaudies susibūrimo siekiant iš esmės pakeisti valdžios ryšius, kad naudą gautų liaudies aljansas, ir rasti, kaip pasitraukti iš ES, liaudies valdžios ir liaudies ekonomikos.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) 2010 m. gruodžio 16 d., ketvirtadienį, valstybių ar vyriausybių vadovai susitarė išlaikyti prieš keletą mėnesių reaguojant į krizę sukurtus finansinio solidarumo mechanizmus. Jais siekiama užtikrinti euro stabilumą apskritai tuo atveju, jeigu sunkumų patirtų viena ar daugiau euro zonos valstybių narių. Tačiau teikiant finansinę paramą toliau bus laikomasi griežtų sąlygų, kurios, mano manymu, yra būtinos. Kaip ir Parlamento rezoliucijoje, palankiai vertinu šį valstybių narių duotą įsipareigojimą, kuris rodo tikrą Europos solidarumą. Nuolatinis solidarumas šiandien yra geriausias atsakymas, kurį galime duoti rinkoms.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Šias metais buvo priimti svarbūs sprendimai, kuriais siekiama sukurti ES ekonominio valdymo ir finansinės priežiūros sistemą. ES pradės veikti Europos sisteminės rizikos valdyba, kuri bus atsakinga už finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą, kad būtų išvengta didelio masto finansinių sunkumų laikotarpių, prisidės prie sklandaus rinkos veikimo ir užtikrins tvarų finansų sektoriaus indėlį į ES ekonomikos augimą. Pritariu siūlymui sukurti nuolatinį Europos stabilumo mechanizmą ir taip dar labiau sustiprinti ekonomikos valdymo sistemą, kad būtų galima užtikrinti efektyvią ir nuodugnią ekonomikos priežiūrą ir derinimą, skiriant didelį dėmesį prevencijai. Pritariu rezoliucijoje išdėstytam pasiūlymui, kad turi būti sudarytos galimybės ir ne euro zonai priklausančioms valstybėms narėms dalyvauti šio mechanizmo kūrime ir suteikti joms galimybę gauti finansinę paramą, kai tai bus būtina.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šią Europos Parlamento rezoliuciją, kurioje aptariama, kad valstybėms narėms reikia sukurti nuolatinį krizių valdymo mechanizmą, skirtą finansiniam stabilumui visoje euro zonoje užtikrinti. Šia priemone siekiama užtikrinti efektyvią ir nuodugnią ekonomikos priežiūrą ir derinimą, pagal kurią daugiausia dėmesio bus skiriama prevencijai ir kurią taikant bus gerokai sumažinta tikimybė, kad ateityje vėl kils krizė. Siekiant padidinti dabartinių ekonominės politikos derinimo procesų našumą ir pašalinti dubliavimą bei siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungos strategija būtų suvokiama rinkos subjektams ir piliečiams, reikia pereiti prie labiau integruotų strategijų ir pakeisti sprendimų priėmimo procesą. Pritariu, kad turi būti stiprinamas Europos Parlamento dalyvavimas teisėkūros procedūrose, susijusiose su krizių valdymo mechanizmu, taip gerinant demokratinę atskaitomybę ir pasinaudojant Komisijos kvalifikacija, nepriklausomumu ir nešališkumu. Kadangi Europos stabilumo mechanizmas yra skirtas papildyti naująją sustiprinto ekonomikos valdymo sistemą, Europos Parlamentas ragina Komisiją, pasikonsultavus su Europos centriniu banku, pateikti komunikatą, kuriame išsamiai aprašomas šis nuolatinių krizių valdymo mechanizmas.

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl nuolatinio krizių valdymo mechanizmo, skirto finansiniam stabilumui euro zonoje užtikrinti, sukūrimo atsižvelgiant į tai, kad tokios rūšies mechanizmas per dabartinę ekonomikos ir finansų krizę tapo būtinas.

Taip pat pritariu šiai rezoliucijai, nes joje raginama, mechanizmą kurti taikant Bendrijos metodą, kuris susijęs su sprendimo priėmimu bendru Europos lygmeniu. Atsižvelgiant į kiekvienos Europos šalies ekonomikos tarpusavio priklausomybę, nuolatinis krizės mechanizmas yra naudingas visoms valstybėms narėms, įskaitant tas, kurios dar neįsivedė euro.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Mes balsavome prieš šią rezoliuciją, nes nesutinkame su pozicijomis, kurių laikomasi dėl valstybėse narėse esančių finansinių problemų neatsižvelgiant į jų priežastis ir nepateikiant esminių priemonių, skirtų visiško problemų sprendimo būdams nustatyti. Tokie sprendimo būdai apima skubų Stabilumo ir augimo pakto panaikinimą, Europos centrinio banko statuto ir gairių pakeitimą ir kapitalo rinkų ir išvestinių finansinių priemonių rinkų pabaigą bei mokesčių rojaus šalių panaikinimą.

Kadangi Europos Sąjunga nenori imtis nė vienos iš šių priemonių, ji pasirenka pozicijas, kurios vos ne vos padeda sumažinti dabartinės problemos mastą, tačiau vis dar iš esmės priklauso nuo finansų rinkos ir turtingesnių šalių.

Rezoliucijoje taip pat primygtinai reikalaujama nustatyti baudas valstybėms narėms, kurios nesilaiko nustatytų taisyklių, visų pirma Stabilumo ir augimo pakto, dėl kurių silpnesnės ekonomikos šalių padėtis iš esmės pablogės.

Tai reiškia, kad svarbiausias dalykas yra didžiųjų valstybių, pvz., Vokietijos, interesai ir kad vis dar trūksta solidarumo, apie kurį tiek daug kalbama.

  Jim Higgins, Seán Kelly, Mairead McGuinness ir Gay Mitchell (PPE), raštu. – Balsavome prieš bendrą konsoliduotą įmonių pelno mokesčio bazę (angl. CCCTB), tačiau nenorėjome atmesti kitų svarbių šio pranešimo aspektų. Mūsų parama bendrosioms nuostatoms nereiškia paramos bendrai konsoliduotai įmonių pelno mokesčio bazei.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Pritariau pasiūlymams dėl rezoliucijų, kadangi reikia sukurti nuolatinį krizių valdymo mechanizmą, kuris būtų patikimas, stiprus, patvarus ir kurį taikant būtų atsižvelgiama į svarbiausias technines naujoves, ir kad jis turėtų būti grindžiamas Bendrijos metodu, tokiu būdu būtų užtikrintas stabilumas rinkose ir didesnis tikrumas.

  Iliana Ivanova (PPE), raštu. – Balsavau už EP rezoliuciją dėl nuolatinio krizių valdymo mechanizmo visų pirma dėl to, kad per diskusijas Ekonomikos ir pinigų politikos komitete tekstas, susijęs su minimalaus konsoliduoto įmonių pelno mokesčio 25 proc. tarifo nustatymu ES, buvo ištrintas. Tvirtai pritariu idėjai, kad valstybės narės išlaikytų savo nacionalinę mokesčių politiką. Labai svarbu išsaugoti mokestinę konkurenciją kaip priemonę siekiant palengvinti sanglaudą ir paskatinti ES ekonomikos augimą. Priešingu atveju kaip valdysime ES konkurencingumą, jeigu pašalinsime vieną iš geriausių jį skatinančių priemonių, ir ką išspręsime, jeigu suvienodinsime mokesčius, kai tam aiškiai nepritaria visos valstybės narės? Taip pat pritariu pasiūlymui, kad valstybės narės, kurios kelia didesnį pavojų dėl savo deficito ir skolos naštos, daugiau lėšų skirtų krizės mechanizmui, nes tai iš tikrųjų paskatintų laikytis griežtos fiskalinės drausmės ir padidintų pridėtinę vertę, susijusią su tinkamos ekonominės ir fiskalinės politikos turėjimu.

  Bogusław Liberadzki (S&D), raštu. – (PL) Esu labai susirūpinęs dėl nuolatinio krizių valdymo mechanizmo, skirto finansiniam stabilumui euro zonoje užtikrinti, sukūrimo. Tai labai svarbus klausimas euro zonos šalims ir likusioms Europos Sąjungos valstybėms narėms. Daugiau nei 150 mln. ES piliečių gyvena už euro zonos ribų. Stabilizavus eurą būtų padėta joms įgyvendinti savo tikslus prisijungti prie šios zonos ir galima apsaugoti visą sistemą nuo būsimų sukrėtimų. Pačioje rezoliucijoje nesprendžiamos jokios problemos ir pačia rezoliucija nesprendžiamos jokios problemos, tačiau ji gali padėti nusiųsti aiškią žinią Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms. Rezoliucijoje patvirtinamas rimtas Parlamento ketinimas sutvirtinti Europos Sąjungos požiūrį ir Europos solidarumą. Balsavau už šią rezoliuciją ir daug iš jos tikiuosi.

  David Martin (S&D), raštu. – Palankiai vertinu šią rezoliuciją ir ypač Stepheno Hugheso žodžiu pateiktą pakeitimą, kuriame „Taryba raginama pateikti politinį signalą, būtiną, kad Komisija pradėtų tyrimą dėl būsimų euro obligacijų sistemos, pagal kurią aiškiai nurodomos sąlygos, kuriomis tokia sistema būtų naudinga visoms joje dalyvaujančioms valstybėms narėms ir visai euro zonai“.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šiame pranešime pritariama Europos finansinio stabilumo mechanizmo sukūrimui ir dėl to atsirasiantiems socialiniams „karpymams“. Jame reikalaujama visapusiškai laikytis Tarptautinio valiutos fondo taisyklių ir numatoma Europos Komisijos atliekama nacionalinių biudžetų kontrolė. Todėl balsuosiu prieš šį pranešimą, kurį, be to, smerkiu.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Šiandien mums pateiktas pasiūlymas dėl rezoliucijos apgaulingu pavadinimu „Krizės mechanizmo sukūrimas“, tiesą sakant, yra beviltiškas ES imperialistų bandymas priverstinai nulemti visų ES valstybių narių bendrą europinį likimą vadovaujantis principu „vieningai stovime, vieningai žlungame“. Nuo pat pradžių euras buvo klaidingas sumanymas, pasmerktas žlugti. Neįmanoma visų valstybių narių, kurių nacionalinė ekonomika yra visiškai skirtinga, suburti po vienu bendros valiutos stogu. Kadangi nėra noro siekti didesnės integracijos arba perkelti mokesčių Europos žmonėms, reikės panaikinti dabartinę pinigų sąjungą ir sukurti tvirtą valiutų sąjungą. Dėl šios priežasties raginu baigti šį reikalą, užuot patyrus vieną nesėkmę po kitos. Todėl balsuoju prieš šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Turėčiau pakartoti tai, kas buvo pasakyta vakar per diskusijas, ir pasakyti, kad net jeigu būčiau pateikęs labiau tiesioginę nuorodą, esu labai laimingas, kad buvo patvirtintas 12-as pakeitimas. Siekdami finansuoti krizės mechanizmą, turime rasti naujų inovatyvių priemonių. Leidžiant euroobligacijas krizės mechanizmas būtų finansuojamas rinkose, pasinaudojant užsienio kapitalu ir investuoti norinčiais žmonėmis be jokio neigiamo poveikio nacionaliniams biudžetams. Išimtinai atskirais įnašais pagrįstas mechanizmas, kuriame būtų naudojamasi vien tik rezervų atidėjimu, sukurtų didelę naštą valstybėms narėms, kurios turėtų rasti grynųjų pinigų arba kapitalo, kad galėtų jį įkeisti, ir dėl to negautų jokių pajamų arba grąžos. Esant tokiai padėčiai, kaip ši, kai, viena vertus, valstybių narių prašoma įgyvendinti griežtą biudžeto politiką, siekiant sumažinti deficitą ir skolas, ir, kita vertus, mokėti dalyvavimo stabilizacijos fonde įnašus, gresia rimtas pavojus žlugti.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Be kitų dalykų, šioje rezoliucijoje Europos Vadovų Taryba raginama kuo greičiau tiksliai nustatyti reikalingus Sutarties pakeitimus siekiant sukurti nuolatinį Europos stabilumo mechanizmą. Parlamentas primena, kad jis palankiai įvertino finansinio stabilumo mechanizmo sukūrimą siekiant pašalinti su suverenių skolininkų įsipareigojimų nevykdymu susijusį pavojų, iš dalies remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 122 straipsniu kaip šio plano teisiniu pagrindu, ir kad atkreipė dėmesį į būdingą demokratijos ir atskaitomybės trūkumą Tarybos gelbėjimo paketo sprendimuose, kuriuos priimant nebuvo konsultuojamasi su Europos Parlamentu. Europos Parlamentas taip pat reikalauja, kad jis būtų įtrauktas kaip vienas iš teisės aktų leidėjų ateityje teikiant pasiūlymus ir priimant sprendimus dėl krizės įveikimo, ir pabrėžia, kad racionalumo, praktiškumo ir demokratiškumo požiūriu ekonominio valdymo teisės aktų paketas negali būti atskirtas nuo sprendimo, Europos Vadovų Tarybos priimto siekiant sukurti nuolatinį krizės mechanizmą.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0707/2010

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, kuria skatinama atkurti demokratinį valdymą Dramblio Kaulo Krante po prezidentinių rinkimų, įvykusių 2010 m. lapkričio 28 d. Neteisėtas Dramblio Kaulo Kranto Konstitucinės tarybos, kurios visus narius paskyrė kadenciją baigiantis prezidentas, sprendimas pakeisti rinkimų komisijos paskelbtus rezultatus pažeidžiant įstatymą, kurį įgyvendinti – Konstitucinės tarybos pareiga, prieštarauja Dramblio Kaulo Kranto žmonių valiai, kurią jie išreiškė balsuodami rinkimuose. Šis sprendimas privalo būti panaikintas, nes kitaip šalis neišbris iš dabartinės po rinkimų įsigalėjusios politinės aklavietės, o smurtinių veiksmų, apie kuriuos jau pranešama, daugės. Todėl dėl Dramblio Kaulo Kranto žmonių gerovės ir taikos šalyje, palaikau kreipimąsi į L. Gbagbo ir raginimą jį pasitraukti bei perduoti valdžią A. Ouattarai, kuriam išreikšdami savo pasitikėjimą rinkėjai atidavė savo balsus.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Daugybę metų Dramblio Kaulo Krantas buvo geros dekolonizacijos prototipas. Pavyzdingai tvarkydamasi, naujai įgijusi nepriklausomybę šalis aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje sparčiai vystėsi. Deja, nematoma politinė krizė pamažu sužlugdė Dramblio Kaulo Krantą. Per paskutinius prezidento rinkimus į valdžią buvo išrinktas opozicijos lyderis A. Ouattara. Kadenciją baigęs prezidentas L. Gbagbo atsisakė perduoti valdžią. Nuo to laiko šalį apėmusi neįtikėtina suirutė. Dvi partijos kovoja dėl valdžios ir dėl rimtų incidentų abiejų šalių rėmėjai neteko gyvybių. Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją, kurioje L. Gbagbo raginamas gerbti rinkimų rezultatus ir nedelsiant užleisti vietą savo teisėtam įpėdiniui. Dokumente taip pat remiami Afrikos Sąjungos, kuri dabar daro spaudimą šaliai, siekdama užtikrinti, kad būtų sugrįžta prie demokratijos, veiksmai.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Tai, kaip Dramblio Kaulo Krante vyko antrasis prezidento rinkimų etapas, yra apgailėtina. Dėl mirtis ir sužalojimus sukėlusio smurto tarptautiniai stebėtojai galiausiai buvo priversti evakuotis, todėl kyla rimtų klausimų ne tik dėl šių rinkimų rezultatų teisingumo, bet ir dėl šios šalies pažangos po rinkimų.

Tikiuosi, kad ši šalis, kadaise Afrikos žemynui buvusi demokratijos modeliu, sėkmingai išbris iš šios aklavietės, susidariusios dėl rinkimų sukeltų prieštaravimų.

Masinis dalyvavimas balsuojant, nepaisant įtampos, rodo didžiulį Dramblio Kaulo Kranto gyventojų susirūpinimą savo šalies ateitimi. Todėl manau, jog labai svarbu, kad būtų gerbiama piliečių valia, pareikšta balsuojant rinkimuose, kurie praeityje šešis kartus buvo atšaukti.

Dramblio Kaulo Krantas turi galimybę užbaigti dešimtmetį trukusią politinę, karinę ir laikinosios vyriausybės krizę, dėl kurios šalis pasidalijo į lojaliuosius pietus ir sukilėlių šiaurę. Vienintelis perspektyvus sprendimas – gerbti rinkėjų valią.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Padėtis Dramblio Kaulo Krante smerktina visais požiūriais. Nerimą kelia tai, kad suvereni rinkėjų valia negerbiama ir Dramblio Kaulo Kranto nepriklausomos rinkimų komisijos sprendimu rinkimus laimėjusiam kandidatui į prezidentus Konstitucinis teismas uždraudė eiti savo pareigas. Antrajame rinkimų etape buvo keletas smarkių išpuolių prieš laisves, ypač dėl įtemptos atmosferos ir smurto, lėmusio keletą mirčių ir sužalojimų. Politinė padėtis Dramblio Kaulo Krante yra netinkama, Konstitucinio teismo požiūris nepriimtinas, o liguistas L. Gbagbo požiūris į pralaimėjimą prieštarauja demokratijos ir teisinės valstybės principams.

  David Martin (S&D), raštu. – Visiškai pritariu šiame pasiūlyme nurodytam raginimui L. Gbagbo pasitraukti ir perduoti įgaliojimus demokratiškai išrinktam Dramblio Kaulo Kranto prezidentui Alassanei Ouattarai.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Mūsų pareiga – užtikrinti pagarbą rinkimų rezultatams, nes jie išreiškia Dramblio Kaulo Kranto žmonių valią. Dramblio Kaulo Kranto konstitucinės tarybos priimtas sprendimas prieštarauja šių žmonių valiai. Negalime pritarti šiai konstitucijai prieštaraujančiai nedemokratinei padėčiai. 2010 m. lapkričio 28 d. Dramblio Kaulo Kranto nepriklausoma rinkimų komisija (pranc. CEI) ir beveik visa tarptautinė bendruomenė teisėtu prezidento rinkimų laimėtoju paskelbė A. Ouattarą. Siekiant stabilumo šalyje ir visame regione būtina, kad L. Gbagbo kuo greičiau liautųsi taikęs vilkinimo strategiją.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Politinė padėtis Dramblio Kaulo Krante yra nepaprastai pavojinga. Iš esmės manau, kad Europos Sąjungai nepriklauso atlikti pasaulio policijos pajėgų vaidmens, nes užsienio šalys turi būti pajėgios pačios nulemti savo likimą be ES ar JAV palaiminimo. Tačiau šiuo atveju susiduriame ne su Dramblio Kaulo Kranto žmonių valia, bet su tuo, kad įsitvirtinęs elitas tironiškai pavergia šiuos žmones. Prieš keletą metų Europoje buvo tokia padėtis, kad politinės jėgos, valdžiusios reikalingas karines priemones, privertė žmones atsidurti labai neužtikrintoje padėtyje. Svarbu, kad šios jėgos neturėtų būti pašalinamos iš savo pozicijų naudojant prievartos priemones. Tačiau lygiai taip pat svarbu, kad taikios priemonės būtų naudojamos siekiant daryti spaudimą šiems asmenims, kad jiems būtų sudėtinga tęsti savo neteisingą politiką. Dėl šios priežasties balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Ši rezoliucija dėl didelės politinės ir institucinės krizės, kuri Dramblio Kaulo Krantą ištiko po antrojo prezidento rinkimų turo 2010 m. lapkričio 28 d.

Rinkimai, kuriuos stebėjo Jungtinės Tautos (JT) ir Europos Sąjunga, iš esmės įvyko patenkinamai. Tačiau Dramblio Kaulo Kranto nepriklausomos rinkimų komisijos pateiktus rezultatus, pagal kuriuos buvo paskelbta A. Ouattaros pergalė, atmetė šalies Konstitucinis teismas, teigęs, kad tam tikrose teritorijose buvo sukčiaujama, ir laimėtoju paskelbęs dabartinį prezidentą Laurentą Gbagbo.

Kadangi vienintelis demokratinio teisėtumo šaltinis yra visuotiniai rinkimai, kurių rezultatus patvirtino JT, Europos Parlamentas šia rezoliucija, už kurią balsuoju, siekia paraginti L. Gbagbo atsistatydinti ir perduoti valdžią Alassane Ouattarai bei griežtai pasmerkti prieš ES stebėtojus nukreiptus bauginimo veiksmus. Remdamasis šia rezoliucija Parlamentas palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos sprendimą patvirtinti konkrečias priemones, nukreiptas prieš tuos, kurie trukdo taikos procesui ir nacionaliniam susitaikymui, ir remia ES sprendimą skirti sankcijas Laurentui Gbagbo.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Šiandien balsuojant dėl padėties Dramblio Kaulo Krante pasiekėme didelį bendrą sutarimą. EP rezoliucijoje, dėl kurios balsavo absoliuti dauguma, teigiama, kad EP mano, jog vienintelis teisėtos demokratijos šaltinis yra visuotiniai rinkimai, kurių rezultatus patvirtino JT, ir todėl ragina L. Gbagbo atsistatydinti ir perduoti įgaliojimus Alassanei Ouattarai; ragina visas Dramblio Kaulo Kranto politines jėgas ir ginkluotąsias pajėgas gerbti žmonių valią, kurią atspindi lapkričio 28 d. rinkimų rezultatai, kaip paskelbė Dramblio Kaulo Kranto nepriklausoma rinkimų komisija ir patvirtino Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus specialusis įgaliotinis; smerkia smurtinius konfliktus, kurie įvyko paskelbus Dramblio Kaulo Kranto prezidento rinkimų antrojo turo rezultatus, ir reiškia visišką savo solidarumą su aukomis ir jų šeimomis; taip pat apgailestauja dėl politinių kliūčių ir bando įbauginti Dramblio Kaulo Kranto nepriklausomos rinkimų komisijos narius, kurie galiausiai delsė pranešti laikinus rezultatus, taip sudarydami kliūtis tinkamam demokratinių rinkimų procesui.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0705/2010

  Sonia Alfano (ALDE), raštu. – (IT) Manau, tai buvo geras sumanymas Komisijai šiandien dalyvauti Parlamente ir pranešti apie draudimą naudoti nepagerintus narvus vištoms dedeklėms, įsigaliosiantį nuo 2012 m. sausio mėn. Su įgyvendinimu susiję duomenys nėra labai optimistiški ir todėl prieš valstybes nares, kurios dėl vangumo kurį laiką nedarė jokios pažangos, reikia imtis griežtų veiksmų. Apie šių narvų draudimą jau žinoma nuo 1999 m., ir vėliau prisijungusios valstybės narės puikiai žinojo, kad šiuo klausimu turi imtis veiksmų pagal tikslius planus. Atidėjimas nepriimtinas. Terminų reikia laikytis, kad Europos Sąjungos veiksmai būtų patikimi. Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo reikalaujama, kad ES vykdytų savo politiką atsižvelgdama į gyvūnų, kaip jautrių padarų, gerovę. Neturime visuomet maskuotis konkurencingumo problema, kuri turėtų būti vertinama ne tik kiekybės ir kainų, bet ir visų pirma kokybės, aplinkos tvarumo ir etikos požiūriu. Naujo ekonomikos modelio, kurio pradininke turėtų būti ES, centre turi būti kritiškas ir sąmoningas vartotojas. Todėl tikiuosi, kad Komisija, siekdama užtikrinti gyvūnų ir vartotojų apsaugą, greitai ir ryžtingai tęs Tarybos direktyvos 1999/74/EB įgyvendinimą.

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes palaikau tam tikrą lankstumą tų, kurie jau pradėjo prisitaikymo procedūras, atžvilgiu, tačiau dėl dabartinės krizės negalėjo jų užbaigti. Nuo 2012 m. sausio 1 d. bus draudžiama vištas dedekles veisti nepagerintuose narvuose ir tai padės nustatyti minimalius standartus, susijusius su vištų dedeklių apsauga. Todėl svarbu žinoti, kad Komisija gali parodyti, kokią pažangą valstybės narės padarė rengdamosi draudimui nuo 2012 m. sausio 1 d. vištas dedekles veisti įprastuose bateriniuose narvuose, kokių priemonių ji imsis prieš valstybes nares, kurių gamintojai nesilaiko draudimo, ir kokių priemonių ji imsis siekdama nuo 2012 m. sausio 1 d. užkirsti kelią galimai nesąžiningai trečiųjų šalių konkurencijai ES kiaušinių rinkoje

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Tik prieš 10 metų Europos Sąjunga priėmė direktyvą, kuria siekiama apsaugoti vištas dedekles nuo pasibaisėtinų veisimo sąlygų, kuriomis jos buvo veisiamos daugybėje ūkių. Pagrįsdamos savo argumentus dėl ryškaus padėties sektoriuje suprastėjimo, kurį padidino didėjančios maisto kainos, kurias sukėlė spekuliacijos grūdų rinkoje, daugybė valstybių narių reikalavo peržiūrėti direktyvą. Ji turėtų būti taikoma ne vėliau kaip nuo 2012 m. Likus dvejiems metams iki termino daugybė ūkių toli gražu neatitinka naujųjų standartų. Dabartinėje Parlamento rezoliucijoje Komisija raginama šiuo klausimu tvirtai laikytis. Jame palankiai vertinama Komisijos pradėtos konsultacijos su sektoriaus specialistais, tačiau Komisija raginama atsisakyti papildomo laiko, kurio reikalauja kai kurie ūkininkai. Nuo direktyvos įsigaliojimo praėjo 10 metų.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Nuo 2012 m. sausio 1 d. siauresniuose nei 550 cm bateriniuose narvuose laikomų vištų dedami kiaušiniai nebebus pardavinėjami. Tačiau daugybė gyvūnų ūkių dar neatitinka standartų. Gali trūkti kiaušinių ir didėti kainos vartotojams tais atvejais, kai tam tikros valstybės nebus pasirengusios laikytis draudimo. Dėl to taip pat padidėtų kiaušinių importas iš trečiųjų šalių, kuriose ne visada laikomasi europietiškų sveikatos standartų. Būtent dėl to Parlamentas skambina pavojaus varpais. Gamintojai ir valstybės narės raginamos laikytis tvarkos siekiant, kad jie veiktų greitai, ypač atsižvelgiant į tai, kad prisitaikymui prie teisės aktų iki šiol jie turėjo daugiau nei 12 metų. Gamintojai, kurie investavo siekdami laikytis reikalavimų, ir po atviru dangumi vištas auginantys augintojai turėtų naudotis sąžininga konkurencija Europos Sąjungoje.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Šiuo atveju keliamas klausimas yra labai svarbus ne tik gyvūnų higienos ir gerovės, bet ir poreikio užtikrinti Direktyvos 1999/74/EB taikomumą ir veiksmingumą, taip užkertant kelią galimiems rinkos iškraipymams, požiūriu. Kitomis aplinkybėmis, susijusiomis su gyvūnų vežimu, jau paaiškėjo, kad dėl tam tikrų gamintojų ir platintojų nesugebėjimo taikyti ES taisykles ir jų laikytis susidaro nesąžininga konkurencinė padėtis ir iškraipoma rinka. Todėl Europos Sąjunga turi skubiai parodyti, kad ji gali visoje savo teritorijoje priverstinai taikyti ir privesti laikytis savo direktyvų, siekdama, kad rinka veiktų veiksmingiau ir kad laikantis vienodų taisyklių būtų išvengta nukrypimų ar iškraipymų.

  Peter Jahr (PPE), raštu. – (DE) Įprastų baterinių narvų uždraudimas 2012 m. yra didelė gyvūnų gerovės srities sėkmė. Tačiau šie vienodi standartai turi būti taikomi visoje Europoje, priešingu atveju jie bus beprasmiai. Mums labai svarbu kovoti, kad būtų laikomasi šio europinio termino, atsižvelgiant į gyvūnų ir gamintojų, kurie jau investavo į alternatyvaus ūkininkavimo priemones, interesus. Siekdama sukurti vienodos konkurencijos sąlygas, Komisija turi užtikrinti, kad netinkamai gaminami kiaušiniai negalėtų patekti į Europos rinką. Galiausiai vartotojai turi būti pajėgūs atpažinti kiaušinius ir kiaušinių produktus, kurie pagaminti pagal Europos standartus. Kai Parlamentas priėmė sprendimą dėl šio draudimo, Vokietijos Bundestage buvau krikščionių demokratų pranešėjas gyvūnų gerovės klausimu. Tuo metu gyniau rezoliuciją, nes ją buvo ketinama taikyti visoje Europoje. Tikėjausi, kad Komisija imsis tinkamų priemonių, siekdama užtikrinti, kad termino būtų laikomasi visose valstybėse narėse. Tai reiškia, kad Europoje nuo 2012 m. neturėtų būti jokių įprastinių baterinių narvų.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Draudimas veisti vištas dedekles tradiciniuose narvuose įsigalioja 2012 m. sausio mėn. Nerimą mums kelia pavojus, kad daugybė ūkių nesilaikys draudimo. Taip pat baiminamės galimo pasiūlos trūkumo ir kiaušinių kainų didėjimo dėl to, kad bus draudžiama pardavinėti kiaušinius iš ūkių, kuriuose nesilaikoma Tarybos direktyvos 1999/74/EB. Balsavau už rezoliuciją, nes delsimas būtų neįmanomas, tačiau rėmėme tokias šalis, kaip Ispanija ir Portugalija, kurios pristatė priemonę, užtikrinančią tolygų perėjimą ūkiams, kuriuose veisimo sistemos pradėtos keisti, tačiau procesas neužbaigtas laiku. Trokštu ne pakenkti gyvūnų gerovei ir prašyti atidėjimo, bet pabrėžti keletą esminių dalykų, kurie turi būti griežtai pakartoti. Pirma, taikant abipusiškumo principą Europos Komisijos prašoma įdiegti stebėsenos sistemą siekiant prižiūrėti į Europos Sąjungą importuojamų kiaušinių kokybę ir užtikrinti visišką Europos standartų ir taisyklių laikymąsi. Dėl to prašoma, kad valstybės narės į savo regioninės plėtros planus įtrauktų priemones vištų dedeklių sektoriui šiuo sudėtingu metu paremti.

  David Martin (S&D), raštu. – Tvirtai pritariu šiai rezoliucijai, kurioje reikalaujama, kad visos valstybės narės iki galutinio termino – 2012 m. sausio 1 d. visapusiškai įgyvendintų visas Direktyvos 1999/74/EB dėl vištų dedeklių gerovės nuostatas. Joje nurodoma, kad bet koks termino pratęsimas arba pereinamasis laikotarpis visoms valstybėms narėms yra nepriimtinas – atsižvelgiant į tai, kad gamintojai jau turėjo 10 metų, per kuriuos turėjo prisitaikyti prie jos reikalavimų, – ir sudarytų nemažų kliūčių ateityje sėkmingai ir laiku įgyvendinti bet kokias gyvūnų gerovės taisykles. Joje taip pat Komisijos prašoma pradėti greitas ir veiksmingas pažeidimų procedūras, kuriose numatytos didelės ir atgrasančios baudos už visų direktyvos elementų nesilaikymą.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Praėjus vienuolikai metų nuo nuostatos priėmimo sunku suprasti, kaip taip gali būti, kad siekiant ją įgyvendinti tiek mažai padaryta. Iš esmės dėl to galima kaltinti Komisiją, kuri praeityje dažnai sušvelnindavo savo ankstesnes nuostatas, tad niekas jų rimtai nevertindavo. Jeigu iš tikrųjų paaiškės, kad šiuo atveju taip pat bus pasiektas tingus kompromisas, dar kartą pakenksime ES patikimumui. Tvirtai tikiu, kad iki 2012 m. sausio 1 d. rinkoje nebebus jokių neteisėtų baterinių narvų arba bent jau kad jie bus apmokestinti tokiais nepakeliamais mokesčiais, kad negalės ilgiau naudotis konkurenciniu pranašumu. Dėl šios priežasties balsavau už pranešimą.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už 2-ąjį pakeitimą, kurį inicijavo Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija, nes daugybė gamintojų jau pradėjo investuoti, siekdami atnaujinti savo veisimo sistemas, arba netrukus pradės investuoti. Šių investicijų negalima atlikti per naktį ir būtų nesąžininga bausti atitinkamus gamintojus. Šis pakeitimas sudarys galimybę daugybei gamintojų rumunų – ir ne tik rumunų – artimiausiu metu pradėti atnaujinimo darbus, kad jie nebūtų priversti nutraukti savo veiklos.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Tarybos direktyvoje 1999/74/EB nustatyta, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. nebebus galima naudoti nepagerintų narvų. Europos ūkininkai turės pasirinkti: arba pakeisti savo sistemas ir naudoti pagerintus narvus, kurie yra erdvesni, kad pagerintų gyvūnų gerovę, arba veisti vištas dedekles ant žemės, lauke ar organinėse sistemose. Remiantis naujausiomis apklausomis manoma, kad 30 proc. Europos ūkių naudojami nepagerinti narvai. Buvo pastebėta didelių sunkumų siekiant iki direktyvoje nustatyto termino prisitaikyti prie naujos sistemos. Taip, pvz., yra Italijoje. Per Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdį 2010 m. vasario 22 d. Europos Komisija pareiškė, kad nenumatytos jokios draudimo taikymo išimtys. Tačiau rezoliucijos pakeitimas reiškė, kad buvo pasiektas galimas alternatyvus sprendimas dėl tų gamintojų, kurie pradėjo keisti savo veisimo sistemas naudodami naujus narvus. Todėl balsavau už ją.

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Apskritai gyvūnų, ypač vištų dedeklių, gerovė yra rimtas klausimas. Siekdama tai įrodyti Europos Sąjunga šiuo klausimu ne tik priėmė teisės aktą – 1999 m. direktyvą, kurioje nustatytas draudimas nuo 2012 m. sausio 1 d. naudoti baterinius narvus, tačiau to dokumento perkėlimas į nacionalinę teisę 2004 m. taip pat sukėlė valonų ir flamandų nesutarimus. Šiose diskusijose labai svarbu būti protingiems ir rasti sprendimą, kuriame atsižvelgiama į gyvūnų gerovę ir ekonominius interesus, kuriems gresia pavojus. Tie, kurie sako, kad Bendrijos taisyklių turėtų būti laikomasi, kad turėtų būti užkirstas kelias nesąžiningai augintojų konkurencijai ir kad 12 metų pereinamasis laikotarpis yra pakankamas laikas investicijoms nurašyti, yra teisūs.

Tačiau oponentai, reikalaujantys šiek tiek lankstesnių taisyklių, ypač šiais griežto taupymo laikais, ir teigiantys, kad perėjimas prie pagerintų narvų sistemos arba sistemos be narvų pražudys naminių paukščių sektorių, tuos, kurie negauna tiesioginės paramos iš bendros žemės ūkio politikos, – ir tai kainuos milžiniškus pinigus, – taip pat yra teisūs. Būtent todėl pritariau trims pakeitimams, pateiktiems Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos, kuriuose atsispindi visų Europos augintojų įprasta kasdienybė.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Patvirtindamas šią rezoliuciją EP ragina Komisiją išlaikyti reikalavimą dėl baterinių narvų draudimo nuo 2012 m. sausio 1 d., kaip nustatyta Vištų dedeklių gerovės direktyvoje (1999/74/EB), ir tvirtai prieštarauja bet kokiems valstybių narių bandymams užtikrinti to termino atidėjimą; pažymi, kad iš tikrųjų dėl draudimo atidėjimo arba nukrypimo nuo jo būtų labai pakenkta vištų dedeklių gerovei, iškraipyta rinka ir pakenkta gamintojams, kurie jau investavo į sistemą be narvų arba pagerintų narvų sistemą; ir reiškia savo didelį susirūpinimą dėl didelio skaičiaus valstybių narių ir kiaušinių gamintojų, kurie nebus pajėgūs laikytis 2012 m. termino.

  Csanád Szegedi (NI), raštu. – (HU) Neabejodamas pritariu idėjai, kad reikia rasti sprendimą tais atvejais, kai gamintojai jau pradėjo keisti narvus, tačiau tikriausiai nespės užbaigti šio proceso baigiantis dvylikos metų malonės laikotarpiui. Tokiems ūkininkams turėtų būti suteikta parama siekiant užtikrinti, kad jie kuo greičiau galėtų užbaigti savo ūkių atnaujinimo procesą, nepaisant jų menkų išteklių. Dėl šios priežasties balsavau už pasiūlytą pakeitimą.

  Artur Zasada (PPE), raštu. – (PL) Balsavau prieš rezoliuciją, nors tvirtai pritariu gyvūnų gerovės apsaugai. Negali būti jokių ginčų dėl poreikio prisitaikyti, siekiant laikytis direktyvos, kurioje nustatomas draudimas naudoti įprastus narvus, reikalavimų, tačiau visoms valstybėms narėms turėtume suteikti vienodą laiką jai įgyvendinti. Dėl sunkumų, su kuriais susiduria daugybė Europos gamintojų prisitaikydami prie taisyklių, įsigaliosiančių nuo 2012 m. sausio 1 d., rinkoje atsiras valgomųjų kiaušinių trūkumas ir tokių kiaušinių kaina rinkoje gerokai padidės, nusmuks sektoriaus konkurencingumas, palyginti su iš trečiųjų šalių importuotais kiaušiniais, ir greičiausiai gamyba sustos arba labai sumažės. Prieš galutinai nustatydami draudimą turėtume įvertinti, kaip įgyvendinama direktyva, nes tokios rūšies vertinimas galėtų padėti rasti laikinus sprendimus dėl laipsniško nepagerintų narvų atsisakymo nesudarant sąlygų gamintojams, kurie jau laikėsi taisyklių, atsidurti nepalankioje padėtyje.

(Posėdis sustabdytas 13.00 val. ir atnaujintas 15.00 val.)