Diskusijos

Ketvirtadienis, 2010 m. gruodžio 16 d. - Strasbūras

10.2. Uganda. D. Bahati įstatymas ir lesbiečių, gėjų, biseksualų bei transseksualų (LGBT) diskriminacija

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių rezoliucijų dėl Ugandos: D. Bahati įstatymas ir lesbiečių, gėjų, biseksualų bei transseksualų diskriminacija⁽¹⁾.

  Véronique De Keyser, autorė. – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, lygiai prieš vienus metus šiame Parlamente patvirtinome rezoliuciją dėl gėjų ir lesbiečių ir D. Bahati įstatymo Ugandoje.

Kodėl praėjus vieniems metams grįžtame su beveik tokia pat rezoliucija?

Todėl, kad problema dar toli gražu neišspręsta. Pirma, evangelistų judėjimas „The Family“, kuris slypi už šio D. Bahati įstatymo, nepasidavė ir vis dar matome, kad šis įstatymas vėl pasirodo Ugandoje.

Antra priežastis ta, kad praėjusius spalio ir lapkričio mėn. Ugandos laikraštyje „Rolling Stone“ buvo išspausdintas sąrašas Ugandos homoseksualų, kurie netrukus buvo susekti ir užpulti ir šiandien vis dar slepiasi kaip atstumtieji. Ugandos Konstitucinis Teismas sustabdė šio dienraščio leidybą, tačiau akivaizdu, kad atmosfera pablogėjo. Tai – gaudynės.

Trečia, tik 13 Afrikos šalių pripažįsta homoseksualų teises. Likusiose šalyse galioja labai skirtingi įstatymai, tačiau kai kurios iš jų – Sudanas, Šiaurės Nigerija, Mauritanija – vis dar baudžia homoseksualus mirties bausme.

Tačiau, ir tai bus paskutinė mano pastaba, visai neseniai Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalys padarė – mano manymu, tam tikra prasme vienašališką – pareiškimą, esą jos žinojo, kad mes šiek tiek rūpinamės šiuo su homoseksualais susijusiu klausimu, tačiau šie aspektai buvo jų kultūros dalis. Ne, tai – žmogaus teisės, visuotinės vertybės, ir mes norime, kad šias visuotines vertybes tvirtai gintų Komisija ir visa Europos Sąjunga.

  Charles Tannock, autorius. – Pone pirmininke, Afrikos šalių visuomenės socialiniu požiūriu iš esmės yra konservatyvios. Deja, daugumoje Afrikos šalių homoseksualumas iš tikrųjų yra neteisėtas. Dauguma žmonių Afrikoje jaučiasi įbauginti dėl homoseksualumo propagavimo, ypač tuomet, kai tam vadovauja vakaruose įsikūrusios NVO ir kitos organizacijos. Kai kuriose Afrikos dalyse ypač paplitęs įsitikinimas, kad liberalios demokratinės visuomenės bando primesti savo pačių tolerantiškesnes vertybes labai skirtingas ir senas tradicijas turinčioms visuomenėms.

Tačiau kad ir kaip būtų, tai ne pretekstas išsikeroti homofobijai, ypač paplitusiai kai kuriose Afrikos dalyse, nei pateisinti ją. Deja, šią homofobiją dažnai sukelia vyriausybės ir joms pavaldžios žiniasklaidos priemonės. Uganda vėl linksniuojama pasaulio žiniasklaidoje dėl kai kurių jos įstatymų leidėjų ekstremizmo ir isterijos. Jie remia įstatymą, kuriame homoseksualams būtų nustatyta mirties bausmė arba įkalinimas iki gyvos galvos – tai priklausytų nuo vadinamojo jų nusikaltimo pobūdžio. Aš, kaip ir ECR frakcija, nepritariu šiam drakoniškam įstatymui, kuriuo būtų žiauriai pažeistos žmogaus teisės, ir raginu prezidentą Y. Museveni vetuoti jį. Uganda yra šalis, kurioje dauguma žmonių išgyvena už vieną dolerį per dieną: tiesą sakant, užuot užsiiminėję homoseksualumo kriminalizavimo veikla, šalies įstatymų leidėjai gali rasti geresnių būdų patenkinti Ugandos visuomenės interesus.

  Marietje Schaake, autorė. – Pone pirmininke, vadinamajame prieš homoseksualus nukreiptame įstatyme, pateiktame Ugandos parlamentui, numatyta bausmė už homoseksualius veiksmus – įkalinimas nuo septynerių metų iki gyvos galvos arba net mirties bausmė. Europos Parlamentas griežtai smerkia šį įstatymą, ir tai darydami mes neprimetame Europos vertybių kitoms šalims, kaip teigė kai kurie Parlamento nariai, bandydami išvengti atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus ir už piliečių apsaugą nuo išpuolių dėl jų lytinės orientacijos.

Reali grėsmė ir baimės atmosfera sustiprėjo, kai spalio ir lapkričio mėn. vietos dienraštyje „Rolling Stone“ buvo pateikti asmenų, kurie, kaip įtariama, yra homoseksualūs, vardai, pavardės ir asmens duomenys, o skaitytojai paraginti pakenkti jiems arba pakarti juos. Dėl to keletas žmonių buvo užpulti.

Tiesą sakant, homoseksualumas įteisintas tik 13 Afrikos šalių, o 38 kitose šalyse tai yra kriminalizuotas nusikaltimas. Mauritanijoje, Sudane ir Šiaurės Nigerijoje už jį baudžiama mirties bausme.

Pagal Kotonu susitarimą Ugandos valdžios institucijos turi pareigą gerbti tarptautines ir žmogaus teises, o Komisija, Ministrų Taryba ir Išorės veiksmų tarnyba taip pat turėtų visiškai išnaudoti priemones, skirtas tam, kad visi LGBT asmenys galėtų naudotis žmogaus teisėmis ir kad jos būtų apsaugotos.

  Raül Romeva i Rueda, autorius. – Pone pirmininke, Davido Bahati prieš homoseksualus nukreiptas įstatymas, kuriame už homoseksualius veiksmus numatyta įkalinimo nuo septynerių metų iki gyvos galvos, taip pat mirties bausmė, Ugandos parlamente yra paprasčiausiai nepriimtinas.

Prisiminkime, kad Afrikoje homoseksualumas įteisintas tik 13 šalių, 38 šalyse tai yra kriminalizuotas nusikaltimas, o Mauritanijoje, Sudane ir Šiaurės Nigerijoje už homoseksualumą baudžiama mirties bausme.

Būtent todėl turime vėl pakartoti, kad lytinė orientacija priklauso asmens teisės į privatų gyvenimą sričiai. Ji užtikrinama tarptautinėje žmogaus teisių teisėje, kuria vadovaujantis turėtų būti skatinama lygybė ir kova su diskriminacija bei užtikrinama saviraiškos laisvė. Todėl dar kartą turime pasmerkti bet kokį bandymą kurstyti neapykantą ir propaguoti smurtą prieš bet kurią mažumos grupę, taip pat dėl lyties arba lytinės orientacijos. Turime priminti Ugandos valdžios institucijoms jų pareigas, nustatytas tarptautinėje teisėje ir Kotonu susitarime.

Todėl taip pat prašau Komisijos, Tarybos ir Europos išorės veiksmų tarnybos susitarimuose su Uganda visiškai išnaudoti priemones siekiant stiprinti ir apsaugoti lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis.

  Filip Kaczmarek, autorius. – (PL) Pone pirmininke, bandymai diskriminuoti Ugandos piliečius dėl jų lytinės orientacijos yra didelė problema. Šiuo klausimu Ugandą palaiko daugybė Afrikos šalių, kurios nenori, kad tarptautinė bendruomenė arba Europos Sąjunga verstų jas dekriminalizuoti homoseksualumą.

Nesusipratimas atsirado dėl to, kad mes manome, jog diskriminacijos draudimas šioje srityje, kaip pirma sakė V. De Keyser, yra visuotinė žmogaus teisė. Absoliuti dauguma Afrikos šalių nesilaiko tokio pat požiūrio ir todėl dialogas yra toks sudėtingas. Sakome, kad negalime tylėti, kai sprendžiami tokie klausimai, o jie sako, kad mes kišamės į reikalus, su kuriais neturime nieko bendra.

Ugandos teisės aktų pakeitimų projektuose iš tikrųjų numatyti esminiai pokyčiai. Juose numatyta galimybė skirti mirties bausmę už pakartotinius galiojančių draudimų pažeidimus arba homoseksualumą sunkinančiomis aplinkybėmis, nors, tiesą sakant, neaišku, ką tai turėtų reikšti. Mes nesutinkame su šiais pasiūlymais ir tikimės, kad jie nebus patvirtinti.

  Marie-Christine Vergiat, autorė. – (FR) Pone pirmininke, Uganda yra viena iš Afrikos šalių, kurioje homoseksualumas vis dar griežtai malšinamas. Iš tikrųjų jos reputacija šioje srityje yra viena iš liūdniausiai pagarsėjusių ir žiauriausių, nes vadovaujant Amerikos evangelistams fundamentalistams, su kuriais Ugandos valstybės vadovas yra glaudžiai susijęs, Uganda pradėjo tikrus kryžiaus žygius prieš homoseksualus. Praradome daugybės vien dėl savo homoseksualumo persekiojimus ir kankinimus patyrusių žmonių pasitikėjimą.

Musulmonai ir krikščionys – pirmieji šalyje – susivienijo, kad pasmerktų šį pasibjaurėtiną dalyką. 70 metų anglikonų vyskupui Christopheriui Senyonjo jo vadovai uždraudė eiti pareigas dėl to, kad jis buvo vienas iš nedaugelio, palaikiusių homoseksualus.

Jau minėtas įstatymas gali bet kada vėl pasirodyti. Jame netgi numatoma mirties bausmė ŽIV užsikrėtusiems homoseksualams arba homoseksualams, kurie turėjo santykių su nepilnamečiais. Jame raginama pranešti apie tai.

Vietos dienraštis „Rolling Stone“, neturintis nieko bendra su to paties pavadinimo žurnalu, faktiškai paskelbė sąrašus su gėjų lyderių vardais, pavardėmis ir adresais su pasipiktinimą keliančia antrašte „Pakarkite juos!“ Šio laikraštpalaikio leidyba laikinai buvo uždrausta, tačiau, kaip jau minėta, žala padaryta.

Afrikoje homoseksualumas dažnai laikomas iš Vakarų atėjusiu blogiu, dėl kurio Afrika priversta atsisakyti savo protėvių vertybių. NVO teigia, kad 500 000 iš 32 mln. Ugandos gyventojų yra gėjai. Dauguma jų prašo prieglobsčio Europos šalyse. Ar galėtume bent jau stengtis užtikrinti, kad šiems prašymams skirtume ypatingą dėmesį ir iš tikrųjų visiems vyrams ir moterims, kurie yra šio engimo ir kankinimų aukos?

  Monica Luisa Macovei, PPE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, esu sunerimusi dėl baudžiamosios teisės taikymo tos pačios lyties pilnametystės sulaukusių asmenų asmeniniams santykiams. Tai jau yra sudedamoji Ugandos teisės dalis ir už tai gali būti baudžiama įkalinimu iki gyvos galvos. Tačiau dėl D. Bahati įstatymo padėtis galėtų dar labiau pablogėti. Galėtų būti taikoma mirties bausmė, o LGBT asmenų teisė į susirinkimus ir saviraišką būtų iš esmės uždrausta.

Naujasis įstatymas padidins baimės ir priešiškumo atmosferą šalyje, kurioje netrukus prasidės LGBT asmenų persekiojimas. Iš žmonių būtų reikalaujama pranešti apie vienas kito asmeninius reikalus. Šių žmonių gyvenimams iškils pavojus. Patvirtinus tokį įstatymą žmogaus orumas Ugandoje bus beprasmiškas. Negalime leisti, kad tai įvyktų.

  Michael Cashman, S&D frakcijos vardu. – Pone pirmininke, pastaraisiais metais, žinoma, daug kas pasikeitė. Lapkričio 23 d. šis Parlamentas pats pakartojo žmogaus teisių visuotinumo ir nediskriminavimo principą kaip pagrindą, kuriuo remiantis būtų skatinama mūsų partnerystė su jungtine parlamentine asamblėja. Šis Parlamentas taip pat ragino tvirčiau laikytis neginčytinų išlygų dėl žmogaus teisių principo ir griežčiau taikyti sankcijas, jeigu nesilaikoma šių išlygų reikalavimų, įskaitant reikalavimus, susijusius su diskriminacija dėl lytinės orientacijos ir pan.

Faktas yra tai, kad šios šalys pasirenka dirbti su mumis. Jos pasirenka partnerystę su mumis. Turime AKR jungtinę parlamentinę asamblėją, turime Kotonu susitarimus. Todėl prašome jų bendradarbiauti su mumis dėl bendrų visuotinių principų. Tai neginčijami principai. Jeigu jos nenori dirbti šiuo pagrindu, raginu Komisiją ir Tarybą nustatyti reikalingas sankcijas siekiant patvirtinti, kad mes tvirtai ginsime savo principus. Lygiai taip pat būsimoje ES ir Afrikos strateginėje partnerystėje raginame, kad visa partnerystės pagrindu vykdoma veikla būtų tęsiama nediskriminuojant jokiu pagrindu, įskaitant lytinę orientaciją.

Kitų teisių gynimas nėra kolonializmas. Žmogaus teisės yra visuotinės ir nedalomos, ir stovėti nuošalyje ir nieko nedaryti, kai kieno nors kito pagrindinės žmogaus teisės yra pažeidžiamos, prilygsta bendrininkavimui. Negalite propaguoti homoseksualumo Afrikoje. Kiekvienas, kuris Afrikoje atsibudęs pasakytų: „Šiandien būsiu homoseksualus“, būtų beprotis. Jų gyvenimui grėstų pavojus, o jų šeimos turėtų juos įskųsti policijai. Įsivaizduokite, kad jūs esate tas asmuo, ir imkitės šioms teisėms ginti reikalingų veiksmų.

  Alexandra Thein, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Jungtinių Tautų žmogaus teisių konvencija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija draudžia diskriminaciją dėl lytinės orientacijos. Europos Sąjunga ne tik turi pareigas, susijusias su žmogaus teisėmis jos teritorijoje, bet ir tarptautinę pareigą reikalauti laikytis šių teisių ir kritikuoti piktnaudžiavimo atvejus bendraujant su trečiosiomis šalimis, visų pirma teikiant Europos plėtros fondo paramą trečiosioms šalims, pvz., Ugandai, kurios sudarė partnerystės susitarimus su mumis.

Todėl iš tikrųjų turime teisę pareikšti nuomonę, kai šios trečiosios šalys nesilaiko tokiuose partnerystės susitarimuose nustatytų žmogaus teisių reikalavimų. Taigi Uganda turi gerbti tarptautines žmogaus teises, nes ji buvo Kotonu susitarimo, kuriame nustatyta mūsų koordinuota parama AKR šalių vystymuisi, susitariančiąja šalimi.

Tik prieš vienus metus raginome Ugandą atsisakyti savo planų priimti įstatymą, kuriame homoseksualumas būtų kriminalizuotas. Po vienų metų padėtis pablogėjo. Vis dar gresia ilgos įkalinimo bausmės arba netgi mirties bausmė. Kartu su kitais šių metų gegužės mėn. protestavau prie Ugandos ambasados. Tai neturėjo jokio poveikio. Dar kartą norime pabrėžti, kad ES iš esmės prieštarauja mirties bausmei ir tokios rūšies homofobiškiems teisės aktams.

  Ryszard Czarnecki, ECR frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, tai įdomios ir svarbios diskusijos. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į dvi problemas. Pirma, iš tikrųjų Uganda nėra sala žmogaus teisių pažeidimų jūroje. Trys ketvirtadaliai Afrikos šalių turi ypač žiaurias taisykles šiuo klausimu, prilygstančias diskriminacijai. Tai neabejotinai ne tiek Ugandos, kiek visos Afrikos žemyno kultūros problema. Antras klausimas yra toks: neabejotina, kad Uganda nėra pagarbos žmogaus teisėms lyderė Afrikoje. Žinome daugybę žmogaus teisių pažeidimo atvejų, o tai reiškia, kad šis klausimas yra didesnės problemos sudedamoji dalis ir, žinoma, turime atvirai kalbėti apie šią problemą.

  Corina Creţu (S&D). – (RO) Pone pirmininke, mūsų rezoliucija skirta ypač sunkiems žmogaus teisių pažeidimo atvejams ir, deja, bausmės už homoseksualumą kaip nusikaltimą Afrikoje yra įprastos. Tai atsispindi 38 valstybių teisės aktuose ir tik 13 Afrikos šalių pripažįsta tai teisėtu elgesiu.

Šiuo atveju įstatymas, kuriuo bandoma privalomai nustatyti tam tikras sankcijas, nuo įkalinimo bausmių iki mirties bausmės, Ugandoje kelia didelį pavojų žmogaus teisėms, įskaitant teisę į privatumą. 100 homoseksualumu kaltinamų asmenų juodojo sąrašo paskelbimas vietos laikraštyje ir skaitytojų raginimas juos pakarti yra konkrečios grėsmės bendruomenei, kaltinamai dėl savo lytinės orientacijos, pavyzdys.

Kaip nurodyta mūsų rezoliucijoje, mūsų priemonės tikslas yra ne primesti, kaip dažnai esame kaltinami, konkrečias Europos vertybes, bet ginti žmogaus teises, ir tai yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos uždavinių. Manau, kad šiuo atveju Europos išorės veiksmų tarnyba ir kitos Europos institucijos turi nustatyti griežtesnes sankcijas, siekdamos užtikrinti tarptautinių susitarimų, kurių susitariančioji šalis yra Uganda, laikymąsi.

  Cristian Dan Preda (PPE). – (RO) Pone pirmininke, šiame Parlamente prieš keletą mėnesių taip pat aptarėme Ugandos ir homoseksualumo klausimą. Nuo to laiko nieko reikšmingo neįvyko. Iš tikrųjų kartais sakoma, kad „jokių naujienų – geros naujienos“. Tačiau šiuo atveju tai nėra tiesa, nes kol nebuvo balsuota dėl Davido Bahati projekto, jis taip pat nebuvo atmestas. Jis lieka įstrigęs Teisės ir parlamentinių reikalų komitete ir visos tarptautinės pastangos galiausiai siekiant šio rezultato, t. y. atmesti projektą, nuėjo perniek.

Iš tikrųjų baisu tai, – keletas mano kolegų Parlamento narių apie tai užsiminė, – kad šioje šalyje vyksta prieš gėjus nukreipta kampanija. Akivaizdu, kad mes toliau pasitikime valdžios institucijų išmintingumu ir galiausiai principo „Ne diskriminacijai“ pergale.

  Joe Higgins (GUE/NGL). – Pone pirmininke, Ugandoje vykdoma neapykantos kampanija prieš gėjus ir lesbietes iš tikrųjų yra pasibaisėtina. Kai kurių religinių elementų ir žiniasklaidos priemonių kurstoma pikta ir reakcinga homofobiška kampanija, per kurią grasinama nužudyti gėjus, reiškia, kad labai daug lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų Ugandoje dabar gyvena labai nesaugiai ir apimti baimės. Niekinga tai, kad kai kurie politikai taip pat naudojasi šiuo klausimu ir kursto neapykantą, siūlydami netgi įvykdyti mirties bausmę gėjais esantiems žmonėms.

Džiaugiuosi Ugandos gėjų bendruomenės narių drąsa – jie kasdien drąsiai kovoja su šiuo grėsmingu pavojumi jų tapatybei ir jų pačių gyvybei. Homofobiška kampanija pagrįsta šmeižtu, melu bei iškraipyta informacija apie gėjus ir tai, ką reiškia būti gėjumi. Ugandos vyriausybei turi būti nusiųsta aiški žinia, įskaitant paramos peržiūrą, nors mes, žinoma, nenorime pakenkti paprastiems Ugandos žmonėms.

Turėtume skatinti aktyvų solidarumą su Ugandos organizacijomis, kurios gina gėjų teises, padėti joms šioje svarbioje kovoje dėl teisingumo ir žmogaus teisių, ir teisę būti tuo, kas esi.

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. – Pone pirmininke, prieš homoseksualus nukreipto įstatymo projektas, kuris buvo pateiktas Ugandos parlamente, kelia rimtus žmogaus teisių klausimus. Lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų žmogaus teisių apsauga yra ES prioritetas. Visiškai pritariu Europos Parlamento susirūpinimui dėl padėties ne tik Ugandoje, bet ir kitose šalyse, kuriose buvo patvirtinti arba svarstomi baudžiamojo pobūdžio ir diskriminaciniai teisės aktai prieš LGBT.

Komisija mano, kad homoseksualumo kriminalizavimas, kaip numatyta įstatymo projekte, prieštarauja Jungtinių Tautų žmogaus teisių konvencijoje, kurios susitariančioji šalis yra Uganda, nustatytiems įsipareigojimams ir dėl to ji turi laikytis šių įsipareigojimų.

Įstatymo projektas taip pat prieštarauja Jungtinių Tautų deklaracijai dėl lytinės orientacijos ir lyties tapatumo. ES pirmininkaujanti valstybė narė ir ES diplomatinės atstovybės Ugandoje vadovas keletą kartų kėlė šį klausimą Ugandos vyriausybės lygmeniu, per oficialių politinių dialogų posėdžius susitikdamas su prezidentu, ministru pirmininku, užsienio reikalų ministru ir teisingumo ministru, taip pat Ugandos žmogaus teisių komisijai.

2010 m. spalio 2 d. dienraštyje „Rolling Stone“ paskelbtas sąrašas su asmenų, kurie, kaip nustatyta, yra gėjai, nuotraukomis, vardais, pavardėmis ir adresais, taip pat antraštė „Pakarkite juos“ yra pasibaisėtinas veiksmas, dėl kurio šiems asmenims iškilo pavojus, ir mes visiškai smerkiame tai.

Europos Sąjungos delegacija kartu su valstybių narių misijomis Ugandoje, taip pat kartu su šalimis partnerėmis, pvz., Norvegija, Jungtinėmis Valstijomis, ir Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru toliau atidžiai stebi padėtį.

Klausimas taip pat buvo sprendžiamas specialioje Žmogaus teisių komiteto darbo grupėje, kuri yra besivystančių partnerių Ugandoje forumas, skirtas aptarti, stebėti, koordinuoti ir imtis konkrečių veiksmų žmogaus teisių bylose. Komisija ketina toliau kelti jai rūpimus klausimus, susijusius su prieš homoseksualus nukreiptu įstatymo projektu ir kita LGBT persekiojimo Ugandoje kiekviena proga veikla.

Komisija toliau rems vietos žmogaus teisių organizacijų pastangas pakeisti požiūrį šalyje ir pagerinti teisinę LGBT padėtį.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks pasibaigus kitoms diskusijoms.

(1) Žr. protokolą.