Diskusijos

Ketvirtadienis, 2010 m. gruodžio 16 d. - Strasbūras

10.3. Pabėgėliai iš Eritrėjos, laikomi įkaitais Sinajuje

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijų pabėgėlių iš Eritrėjos, laikomų įkaitais Sinajuje, tema⁽¹⁾.

  Marietje Schaake, autorė. – Pone pirmininke, manoma, kad maždaug 250 Eritrėjos migrantų yra laikomi įkaitais Sinajaus dykumoje, ir pranešama apie nežmonišką elgesį ir žaginimą, kol šie žmonės laukia išpirkos, kuri prekiautojams žmonėmis turi būti sumokėta už jų išlaisvinimą.

Pastarieji įvykiai susiję su nuo 2007 m. Sinajuje veikiančio neteisėto Užsachario migrantų gabenimo iš Egipto į Izraelį tinklo veikla. Egipto valdžios institucijos palankiai vertina pastangas ištirti Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (angl. UNHCR) pateiktą informaciją. Siekiant panaikinti prekybos tinklus ir užkirsti kelią neteisėtam žmonių gabenimui JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras turėtų pradėti diplomatines procedūras su Egipto valdžios institucijomis.

Kartu Egiptas, atsižvelgdamas į tarptautinius standartus, turėtų pagerinti elgesį su pabėgėliais. Tai reiškia, kad prieš imigrantus arba pabėgėlius negali būti naudojama per didelė arba net mirtina jėga teisėtai ginant sienas, ir tokiu patarimu kartais galėtų pasinaudoti pati ES.

  David-Maria Sassoli, autorius. – (IT) Pone pirmininke, padėtis yra labai rimta. Manome, kad šį klausimą – juo taip pat domisi Europos žiniasklaida – privalėtų spręsti Europos Sąjunga ir Parlamentas, taip pat Komisija turi būti raginama jį išnagrinėti, nes iš tikrųjų humanitarinė padėtis yra kritinė.

Šiuo atveju valstybės narės turi padaryti viską, siekdamos pabandyti ir padėti šiems pabėgėliams išvykti iš tos teritorijos, ir manome, kad juos galėtų priimti Europos valstybės. Raginame Komisiją padaryti viską, kas įmanoma, siekiant atlikti šiuos veiksmus, įskaitant laisvų Europos pabėgėlių fondo lėšų panaudojimą.

  Charles Tannock, autorius. – Pone pirmininke, ECR frakcija smerkia baisų elgesį, nuo kurio kenčia šios nekaltos, daugiausia Eritrėjos, aukos, nes tai prilygsta šiuolaikinės vergovės, kurią vykdo prekiautojai žmonėmis, formai. Mes taip pat palankiai vertiname Egipto vyriausybės pastangas ištirti įtarimus ir užtikrinti pabėgėliams laisvę, tačiau visų pirma taip pat turėtume atkreipti dėmesį į tai, kodėl šie nelaimingi asmenys tampa pabėgėliais.

Atsakymas – taip yra todėl, kad Eritrėjos prezidento I. Afewerkio režimui būdingos didžiausios pasaulyje represijos. Kiekvienas, kuris turi galimybę pabėgti iš jo diktatūros, ja pasinaudoja, ir kai kurie gali susikurti geresnį gyvenimą kitur. Tiems, kurie negali išvykti iš Eritrėjos, taikoma neterminuota karo prievolė arba jie turi kapstytis, siekdami išgyventi daugybės metų beprasmiško karo su kaimynine Etiopija sužlugdytos ekonomikos, paplitusios korupcijos ir blogo ekonomikos valdymo sąlygomis. Eritrėjoje niekada nebuvo organizuojami nacionaliniai rinkimai.

Naujausia WikiLeaks svetainėje atskleista informacija rodo, kad JAV diplomatai apibūdino I. Afewerki kaip žiaurų ir įžūlų lyderį. Nejaučiu jokios sąžinės graužaties sakydamas tai viešai. Turime padaryti viską, ką galime, kad nuverstume iš posto šį baisų Afrikos tironą, turėtume nutraukti visą ES paramą šiam režimui ir turėtume uždrausti šiai šaliai naudotis Kotonu susitarimo privilegijomis.

  Cristian Dan Preda, autorius. – (RO) Pone pirmininke, kasmet tūkstančiai žmonių dėl sudėtingos padėties Afrikos Kyšulyje bando kirsti Egipto ir Izraelio sieną. Deja, dauguma šių žmonių galiausiai atsiduria beduinų prekiautojų rankose. Kalbame apie nusikalstamus tinklus, kurie visiškai nepaiso žmogaus orumo, nes šių žmonių gyvybės tampa prekybos interesu. Remiantis NVO aktyvistų, dirbančių šių emigrantų apsaugos srityje, pateikta informacija, už kiekvieno iš šių asmenų išlaisvinimą reikalaujama neįtikėtinų sumų, kurios siekia iki 8 000 USD.

Iš tikrųjų negalime likti abejingi šių žmonių, su kuriais ypač žiauriai elgiamasi, kančioms. Be to, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į nuolat žaginamų moterų pažeidžiamumą. Taip pat manau, kad šiuo atveju turėtume laikytis konstruktyvaus požiūrio. Tai reiškia, kad turėtume gerbti Egipto valdžios institucijų pastangas juos išlaisvinti, visų pirma padėti šiai šaliai kovoti su prekyba žmonėmis. Todėl mums reikalingi ne tik griežti žodžiai, bet ir bendradarbiavimas bei konkretūs veiksmai sprendžiant šį ypač sudėtingą klausimą, kurio viena valstybė negali išspręsti.

  Rui Tavares, autorius. – (PT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Eritrėjos pabėgėlių padėtis Sinajaus dykumoje šiuo metu, kaip jau apibūdino keletas kolegų Parlamento narių, yra labai rimta. Žinoma, turime griežtai elgtis su prekiautojais žmonėmis, kurie dabar laiko šiuos pabėgėlius įkaitais ir reikalauja nepaprastai didelių išpirkų už juos. Tačiau kartu taip pat turime apsaugoti aukas, nes nepakanka tik noro griežtai elgtis su prekiautojais žmonėmis ir tuomet visiškai pamiršti aukas. Taip pat turime pripažinti priežastis, kurios privertė juos atsidurti Sinajaus dykumoje: jų migracinis kelias ėjo per Libiją, tačiau Italijos ir Libijos, ES ir Libijos susitarimai, kuriuos Komisija šiame Parlamente daugybę kartų apibūdino kaip gerą naujieną, reiškia, kad iš – kaip teisingai pažymėta – vadinamųjų milžiniškos koncentracijos stovyklos ir Afrikos Šiaurės Korėjos atvykstantys žmonės neturi kur dėtis.

Todėl reikia imtis veiksmų: jų turi imtis ne tik Egiptas, kuris akivaizdžiai daro mažiau nei turėtų, bet ir pati Europos Sąjunga. Visų pirma raginu Europos Komisiją skubiai nusiųsti delegaciją į Egiptą siekiant išsiaiškinti susidariusią padėtį. Veiksmų taip pat turi imtis visos mūsų institucijos, nes Eritrėjos gyventojai yra akivaizdus poreikio perkelti pabėgėlius atvejis, t. y. politika, kuri atitinka Europos pabėgėlių fondo lėšų panaudojimo paskirtį. Šie pabėgėliai negali grįžti į Eritrėją ir negali likti tranzitinėje šalyje: vienintelis sprendimo būdas –perkėlimas. Ponios ir ponai, ar žinote, kodėl perkėlimo paketas nėra įgyvendinamas? Jis nėra įgyvendinamas, nes gegužės mėn. Parlamentas jau atliko savo darbą per bendro sprendimo procedūrą dėl perkėlimo, tačiau dėl garsiojo ginčo dėl deleguotų aktų Taryba atsisakė atlikti savo darbo dalį. Jeigu perkėlimo paketas būtų buvęs patvirtintas, dabar taikytume ypatingos skubos procedūrą, kurią Parlamentas įtraukė į pranešimą, kurį pats rašiau, ir kuris šiame Parlamente buvo patvirtintas 500 balsų dauguma: Europos Komisija būtų pajėgi pradėti ypatingos skubos procedūrą, kad perkeltų šiuos pabėgėlius. Kadangi Taryba neatliko savo darbo per procedūrą, kurią turėtume vadinti „bendro abejojimo dėl sprendimo procedūra“, tie žmonės yra Sinajaus dykumoje, ir niekas nežino, kuriam laikui. Ši bendro abejojimo dėl sprendimo procedūra sukelia padarinių tikrų žmonių tikriems gyvenimams, ir tai laikas, kai Taryba atliko savo namų ruošos darbus.

  Barbara Lochbihler, autorė. – (DE) Pone pirmininke, po Italijoje esančio Eritrėjos kunigo ir Eritrėjos įkaito telefono pokalbio Europos visuomenė sužinojo, kad principų nepaisantys prekiautojai žmonėmis dabar grasina nušauti sunkioje padėtyje esančius Eritrėjos įkaitus, jeigu nebus sumokėta išpirka. Įkaitų ėmėjai neturi jokios sąžinės ir jau sumušė arba nušovė keletą žmonių.

Šis žiaurus nusikaltimas privertė atidžiau pažvelgti į tai, kas vyksta Egipto ir Izraelio pasienyje, t. y. teritorijoje, kurioje vis daugiau pabėgėlių atsiduria sunkioje padėtyje bandydami be būtinų dokumentų atvykti į Izraelį arba Egiptą. Egipto teritorijoje yra karinės apsaugos zona. Kiekvienas, kuris atvyksta į šią teritoriją, bus patrauktas į karo teismą. Žmogaus teisių stebėsenos organizacijos duomenimis, nuo 2007 m. mažiausiai 85 beginkliai pabėgėliai, bandantys kirsti sieną, buvo nušauti. Izraelio vyriausybė kalba apie daugiau nei 1 000 migrantų, kiekvieną mėnesį bandančių be dokumentų atvykti į jų šalį, ir pradėjo stiprinti saugumo ir stebėsenos priemones pasienyje. Be to, Negevo dykumoje buvo įkurta didelė sulaikymo stovykla.

Raginame susijusias vyriausybes bendradarbiauti su Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra ir užtikrinti pabėgėlių teises ir apsaugą savo pasieniuose. Tačiau taip pat aiškiai pripažįstame, kad Europoje esame atsakingi už likimą tų migrantų, kurie nuvaromi nuo mūsų išorinių sienų ir kurie negali grįžti į savo namus, dėl to kenčia dėl žmogaus teisių pažeidimų, kaip yra šių Eritrėjos pabėgėlių atveju.

  Filip Kaczmarek, PPE frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, Eritrėjos pabėgėlių padėtis Sinajuje yra tragiška. Jie ieško geresnio gyvenimo, tačiau dažnai susiduria su mirtimi, kankinimais ir priespauda. Jie išnaudojami ir apgaudinėjami. Egipto valdžios institucijos bando kovoti su prekybos žmonėmis problema, tačiau jų atsakas ne visada yra veiksmingas. Turime padėti pabėgėliams, įkaitams ir visiems tiems, kuriems reikalinga mūsų pagalba. Turėtume padėti Izraelio ir Egipto valdžios institucijoms kovoti su prekyba žmonėmis.

Taip pat verta susimąstyti apie šių pavojingų atvejų priežastis. Manau, kad turėtume siekti pagerinti padėtį pačioje Eritrėjoje ir kitose Afrikos Kyšulio šalyse, nes pagerinus padėtį Afrikos šalyse galima sumažinti migracinį spaudimą. Problemos neišspręsime kovodami su socialinėmis ydomis, kurias sukelia migracija. Galime tik riboti mažiau pageidautinų padarinių poveikį ir pabėgėlių pasiryžimo laipsnį. Norėčiau paprašyti jūsų pritarti Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pasiūlymui dėl rezoliucijos. Esame įsitikinę, kad mūsų pasiūlymas dėl rezoliucijos šiuo atveju pagerina bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Ana Gomes, S&D frakcijos vardu. – (PT) Pone pirmininke, Egiptas ne tik pro pirštus žiūri į šiurpų elgesį su Afrikos pabėgėliais, kurie bando iš savo šalių, visų pirma Somalio ir Eritrėjos, per Sinajų atvykti į Izraelį, ir jų išnaudojimą. Egiptas juos taip pat deportuoja, net jeigu jie akivaizdžiai atitinka pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų statusą, nes jie atvyksta iš vienos šalies, kurioje vyksta baisi kova su terorizmu, arba iš kitos, – Eritrėjos, – kuri yra viena iš didžiausias represijas taikančių ir tironiškiausių šalių pasaulyje. Tiesą sakant, Egipto valdžios institucijos laikosi šaudymo politikos ir, Žmogaus teisių stebėsenos organizacijos ataskaitos duomenimis, nuo 2007 m. Sinajuje jau mirė 85 migrantai.

Raginame Egipto valdžios institucijas laikytis savo įsipareigojimų žmogaus teisių ir ypač migrantų ir pabėgėlių srityje ir dirbti su Jungtinių Tautų vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru. Taip pat raginame Europos valdžios institucijas daryti tą patį ir visiškai pritarti tam, ką šiuo klausimu dėl galimybės perkelti sakė R. Tavares.

  Judith Sargentini, Verts/ALE frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, ponios ir ponai, būkime sąžiningi. Dabartinės rezoliucijų formuluotės yra sušvelninta versija to, nuo ko pradėjome savaitės pradžioje.

Dar kartą aiškiai pasakykime: „Padėtis yra rimta.“ Taip pat atkreipiame dėmesį tai, kad Eritrėjos pabėgėliai Sinajuje laikomi įkaitais. Tačiau dar nesame pasirengę aptarti Italijos ir Libijos santykių ir Europos sienų uždarymo migrantams, dėl ko politiniai pabėgėliai buvo priversti išvykti į kitas vietas. Dabar jie turi pasirinkti kelius, dar pavojingesnius nei anksčiau.

Bet kuris asmuo, išvykęs iš Eritrėjos, išsyk tampa politiniu pabėgėliu, nes sugrįžti neįmanoma, o jeigu taip atsitiktų, asmens šeima atsidurtų pavojuje. Skaudina tai, kad šiame Parlamente nesame pasirengę pasakyti: jeigu Europai labai reikia apsisaugoti nuo migrantų, ji turės atidaryti savo ambasadas Eritrėjoje, siekdama palengvinti žmonėms galimybes kreiptis dėl prieglobsčio. Mums nebuvo leista įtraukti to pasiūlymo į šią rezoliuciją.

Kai girdžiu Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakciją minint visus dalykus, kurie turi įvykti Egipte, tuomet galvoju: ką turime padaryti ir kaip galime nepripažinti, kad žmonės yra atsidūrę pavojuje paprasčiausiai dėl to, kad nenorime prisiimti atsakomybės? Mes neįleidžiame žmonių ir taip darydami sukeliame pavojų gyvybėms.

  Jaroslav Paška, EFD frakcijos vardu. – (SK) Pone pirmininke, Sinajaus pasienis tapo keliu, kuriuo tūkstančiai Eritrėjos gyventojų bėga iš savo pačių šalies bandydami susikurti geresnį gyvenimą.

Tačiau savo neteisėtos piligrimystės dėl laisvės kelyje jie yra priklausomi nuo neteisėtai žmones gabenančių asmenų, kurie už Sinajaus sienos nori už tam tikrą kainą padėti pabėgėliams, net ir neturintiems būtinų dokumentų. Šioje neteisėtoje prekyboje neteisėtai žmones gabenančių grupuočių rankose atsidūrę pabėgėliai beveik neturi jokių teisių, jie priklauso nuo likimo vingių ir tų, kuriems už mokestį patikėjo savo pačių likimus, įgeidžių.

Septynių Eritrėjos pabėgėlių, nužudytų Egipto ir Izraelio pasienyje, mirtis atskleidžia mums tam tikrą žiaurią neteisėtai laisvės ieškančių pabėgėlių padėtį. Ponios ir ponai, todėl gana teisinga mums imtis spręsti šią problemą ir kartu su nukentėjusių šalių vyriausybėmis padėti rasti civilizuotą Eritrėjos pabėgėlių problemos sprendimo būdą.

  Monica Luisa Macovei (PPE). – Pone pirmininke, gruodžio 7 d. Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (angl. UNHCR) išreiškė susirūpinimą dėl to, kad neteisėtai žmones gabenantys beduinai Sinajuje laiko įkaitais maždaug 250 Eritrėjos pabėgėlių.

Žinome, kad šie pabėgėliai buvo priversti sumokėti konkrečią pinigų sumą už savo norą gyventi geresnėmis sąlygomis. Kiek žinoma, pabėgėliai yra laikomi dykumoje konteineriuose ir dažnai yra mušami. Pačios Eritrėjos vyriausybės požiūris kelia nerimą: užuot saugojusi savo piliečius, ji laiko juos nepageidautinais disidentais.

Visų pirma Egiptą ir Izraelį raginame imtis skubių ir bendrų veiksmų siekiant sustabdyti prekiautojus, nuginkluoti šį organizuoto nusikalstamumo tinklą ir, žinoma, didinti pastangas apsaugoti dabartinius ir būsimus pabėgėlius įgyvendinant Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro nuostatas ir standartus.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Pone pirmininke, iš pradžių noriu pabrėžti, kad be išlygų pritariu Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pateiktai rezoliucijai. Nepaisant teksto aiškumo, susitarimas su kitomis frakcijomis dėl bendros rezoliucijos patvirtinimo nebuvo pasiektas ir tai yra apgailėtina. Padėtis Afrikos Kyšulyje kelia nerimą. Atsižvelgiant į didelį Afrikos emigrantų, kertančių šią teritoriją, skaičių, šis regionas tapo vienu svarbiausių organizuoto nusikalstamumo grupuočių centru.

250 įkaitų nukentėjo nuo nežmoniško ir žeminančio elgesio ir jų padėtis blogėja. Be to, nėra būtinų artėjančio išlaisvinimo sąlygų, nes įkaitų šeimos negali sumokėti prašomos išpirkos. Todėl Europos Parlamentas turėtų išreikšti aiškią poziciją dėl jų išlaisvinimo. Prieš nusikalstamas organizacijas turi būti imtasi skubių veiksmų, jų nariai turėtų būti patraukti atsakomybėn, o kankinimų stovyklos turėtų būti uždarytos visam laikui.

  Csanád Szegedi (NI). – (HU) Pone pirmininke, ponios ir ponai, iš tikrųjų ypač smerkiu tai, kaip elgiamasi su Eritrėjos pabėgėliais, ir taip pat, žinoma, pritariu tam, kad Europos Sąjunga turėtų imtis veiksmų siekdama kuo greičiau priimti sprendimą dėl šių pabėgėlių padėties. Tačiau šiame pranešime suformuota kryptis, paprastai tariant, neturi jokių perspektyvų. Mano manymu, du aspektai yra visiškai gluminantys. Man atrodo visiškai priimtina, siekiant padėti šiems pabėgėliams, įsteigti fondą, nes dabar milijonai piliečių ES gyvena apimti egzistencinės nežinomybės ir visiškame skurde. Daugiau nei trys milijonai žmonių Vengrijoje gyvena žemiau skurdo ribos, dauguma pensininkų negali susimokėti už jiems reikalingus vaistus ir, tiesą sakant, ši tendencija plinta visoje Europoje. Todėl visų pirma turėtume ieškoti būdų padėti Europos žmonėms, kartu, žinoma, reikšdami susirūpinimą dėl pabėgėlių. Kitas klausimas yra toks, kad valstybės narės turėtų savanoriškai priimti pabėgėlius. Kada suprasite, kad Europos Sąjunga yra perpildyta imigrantų? ES turėtų veikti kaip Eritrėjos ir Eritrėjos pabėgėlių tarpininkė, siekdama užtikrinti saugų jų sugrįžimą namo.

  Corina Creţu (S&D). – (RO) Pone pirmininke, absoliuti dauguma Eritrėjos piliečių, kuriuos dabar galima rasti Sinajaus dykumoje, pabėgo iš represijomis pagrįsto režimo ir todėl pagal JT standartus turėtų būti laikomi pabėgėliais. Todėl manau, jog turime primygtinai reikalauti, kad Egiptas laikytųsi savo tarptautinių įsipareigojimų suteikti jiems paramą. Tačiau didžiausią susirūpinimą keliantis klausimas, manau, yra nežmoniškas elgesys su šiais imigrantais, kol jie laikomi įkaitais dykumoje tikintis gauti išpirką. Ypač pasibjaurėjimą kelia daugybės moterų žaginimas, ir dėl to tarptautinė bendruomenė turėtų susivienyti.

Tokiu pat būdu prekyba žmonėmis Afrikoje pasiekė nerimą keliantį lygį. Pastaraisiais metais Egipto saugumo tarnybos nužudė daugybę migrantų, bandančių neteisėtai patekti į Izraelį. Manau, kad su prekyba žmonėmis šioje srityje turėtų būti kovojama kitais būdais, ir manau, kad Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (angl. UNHCR) privalo dalyvauti siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbią paramą šiems žmonėms.

  Zbigniew Ziobro (ECR). – (PL) Pone pirmininke, Eritrėjos pabėgėlių padėtis yra tragiška. Tačiau, atsižvelgdami į šią tragediją, turėtume taip pat prisiminti šios susidariusios padėties priežastį. Iš tiesų Eritrėjoje pagrindinių žmogaus teisių pažeidimai yra labai paplitę. Vykdomi masiški persekiojimai, kurių aukomis tampa politiniai oponentai, krikščionys ir paprasti žmonės. Tai tikroji tragiškos problemos, kurią šiandien aptariame, priežastis ir būtent todėl turime daryti viską, kad pakeistume ES politiką Eritrėjos valdžios institucijų atžvilgiu, ypač prisimindami tai, kad 2007 m. Briuselyje Europos Komisija šiltai priėmė dabartinį šalies lyderį, nors jis yra atsakingas už tokias dideles daugybės žmonių kančias, dėl kurių jie yra priversti bėgti ir patiria dar daugiau tokio pobūdžio tragedijų. Todėl laikas imtis pragmatiškos ir ryžtingos politikos prieš šią tironiją.

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. – Pone pirmininke, Komisija pritaria Europos Parlamento susirūpinimui. Gautuose pranešimuose kalbama apie kelis šimtus pabėgėlių iš Eritrėjos, Etiopijos, Sudano ir Somalio, kuriuos, akivaizdu, įkaitais Sinajuje laiko prekiautojai žmonėmis, reikalaujantys didelės išmokos už jų išlaisvinimą.

Nuo pirmojo pranešimo sekame įvykius, nustatome faktus, vertiname padėtį ir imamės atitinkamų veiksmų. Europos Sąjungos delegacija Kaire palaiko glaudžius ryšius su vietos pilietinėmis organizacijomis ir palaiko ryšius su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro regiono atstovybe Kaire.

Jie labai atidžiai seka įvykius. Bendradarbiaujant su ES valstybių narių ambasadomis kreiptasi Egipto užsienio reikalų ministrą. ES išreiškė mūsų susirūpinimą, taip pat tvirtą įsitikinimą, kad Egipto valdžios institucijos turėtų imtis tinkamų priemonių siekdamos išlaisvinti šiuos žmones ir suteikti jiems tinkamą apsaugą. Pranešama apie nuolatines pabėgėlių grupės paieškas ir tikimės, kad artimiausiomis dienomis padėtis taps aiškesnė.

Nerimą kelia ne tik ši padėtis. Migrantai ir pabėgėliai Egipte vis dar kenčia nuo daugybės apsaugos spragų. Apie rimčiausius incidentus pranešama Sinajuje. Daugybė migrantų, ketinančių kirsti Sinajaus sieną ir atvykti į Izraelį, tampa piktnaudžiavimo ir blogo elgesio aukomis. Šį klausimą keletą kartų kėlėme reguliaraus pakomitečio posėdžiuose su savo kolegomis iš Egipto aptardami migracijos ar politikos, įskaitant žmogaus teises, klausimus.

Paskutinį kartą klausimas buvo iškeltas ES ir Egipto asociacijos komiteto posėdyje, kuris vyko gruodžio 14 d. Kaire. ES reguliariai ragino Egipto valdžios institucijas pagerinti prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams teikiamos paramos ir apsaugos kokybę ir pasiūlė finansinę ir techninę paramą siekiant šio tikslo. ES taip pat paragino Egipto valdžios institucijas užtikrinti, kad visų migrantų, įskaitant Eritrėjos gyventojus, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, atžvilgiu būtų laikomasi negrąžinimo principo.

ES paprašė, kad Jungtinių Tautų vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui būtų suteikti visiški įgaliojimai įgyvendinti savo mandatą visoje Egipto teritorijoje, įskaitant Sinajaus regioną. Buvo keletas teigiamų pokyčių, kuriuos reikėtų pabrėžti. Šių metų pavasarį Egiptas patvirtino naujus teisės aktus, kuriuose kriminalizuojama prekyba žmonėmis ir, be to, užtikrinama aukų apsauga.

Kitas palankiai vertintinas pokytis – Perkėlimo įstatymo patvirtinimas, kuriame kriminalizuojama prekyba organais. Tikimės, kad Egipto administracija dabar imsis veiksmingų priemonių siekdama užtikrinti, kad ši teisinė sistemą būtų įgyvendinama veiksmingai, ir šioje srityje pasiūlėme suteikti savo pagalbą.

Toliau remsime Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro ir pilietinės visuomenės organizacijų darbą siekdami užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas, taip pat tinkamą teisinę apsaugą šalyje gyvenantiems migrantams ir pabėgėliams. Toliau atidžiai stebėsime įkaitais laikomų pabėgėlių Sinajuje padėtį ir šiuo klausimu palaikysime ryšius su Egipto valdžios institucijomis.

Iš tikrųjų tikiuosi, kad šiuo klausimu bus rastas greitas sprendimas, ir apgailestauju dėl aštuonių iki šiol prarastų gyvybių.

  Rui Tavares (GUE/NGL). – Pone pirmininke, Komisijos narys perskaitė savo gerai parengtą atsakymą, tarsi niekas nebūtų pateikęs Komisijai konkrečių klausimų.

  Pirmininkas. – Jūs prašėte kalbėti dėl Darbo tvarkos taisyklių. Jūs turėtumėte kalbėti šiuo, o ne kuriuo nors kitu klausimu.

  Rui Tavares (GUE/NGL). – Pone pirmininke, žinoma, tai yra pastaba dėl darbo tvarkos. Mes prašėme Komisijos konkrečiai nurodyti, ar ji nusiųstų delegaciją į Egiptą, kad ši išsiaiškintų susidariusią padėtį. Komisija galėtų bent jau paprašyti užbaigti perkėlimą. Bendro sprendimo procedūra suteiktų jums galią...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Pirmininkas. – Deja, tai nėra pastaba dėl Darbo tvarkos taisyklių. Žinoma, jūs laisvai galite pateikti šį klausimą Komisijai ir Komisija gali nuspręsti, ar jums atsakyti. Priešingu atveju šis klausimas nėra svarstytinas pagal Darbo tvarkos taisykles.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks diskusijų pabaigoje.

(1) Žr. protokolą.