Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2011 m. sausio 17 d. - Strasbūras

16. ES ir Kamerūno susitarimas dėl miškų teisės aktų – ES ir Kongo susitarimas dėl miškų teisės aktų – Miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (angl. FLEGT) savanoriškas partnerystės susitarimas (diskusijų tęsinys)

  Pirmininkė. – Dabar grįžtame prie diskusijos.

  Eva Joly, Vystymosi komiteto nuomonės referentas. – (FR) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, Europos Sąjungos, Kamerūno ir Kongo partnerystės susitarimai iš esmės gali būti gera žinia šiems gyventojams ir gera žinia biologinei įvairovei. Tačiau tai yra tik vienas ilgo proceso, kurį Europos Parlamentas atidžiai stebės, etapas.

Jeigu norime, kad šiuo susitarimu būtų sudarytos sąlygos įdiegti reguliuojamą, skaidrią ir ekologišką prekybą mediena, kuri būtų naudinga vietos gyventojams, o ne kelioms abejotino teisėtumo grupėms, Europos Sąjunga privalo užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi vietos gyventojų ir čiabuvių teisių ir kad jie iš tiesų dalyvautų konsultacijose. Juo turi būti stiprinami visų šių dalyvaujančiųjų šalių gebėjimai; juo turi būti prisidedama prie kovos su korupcija ir prie tikro miškų valdymo įgyvendinimo.

Šie susitarimai neturi būti pretekstas toliau grobti gamtinius besivystančių šalių išteklius. Veikiau jais turėtų būti padedama atkurti Europos Sąjungos ir šių šalių santykių pusiausvyrą.

  Christofer Fjellner, PPE frakcijos vardu. – (SV) Ponia pirmininke, šie su Kongu ir Kamerūnu susiję miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) susitarimai, dėl kurių ketiname balsuoti rytoj, yra svarbios Europos Sąjungos priemonės arba ginklai kovojant su neteisėta medienos ruoša, todėl jiems pritariu.

Neteisėta medienos ruoša yra didžiulė problema tiek aplinkos, tiek ekonominiu ir socialiniu požiūriu. Kartu svarbu nepamiršti, kad retai būtent dėl pačios šios problemos, šiuo atveju neteisėtos medienos ruošos, susidaro sąlygos prekiauti neteisėta mediena. Atvirkščiai, tai yra daugelio kitų problemų, kurios neretai yra dar rimtesnės, – skurdas, nuosavybės teisų nebuvimas, korupcija ir kai kuriais atvejais karas, – požymis ir pasekmė.

Šios problemos kai kuriose skurdžiausiose pasaulio šalyse yra didžiausios. Todėl esu labai patenkintas, kad Komisija, rengdama šiuos susitarimus ir derėdamasi dėl jų, atsižvelgia į tai. Galime sakyti, kad suteikėme laisvą prekybą mainais į tai, kad su tuo susijusios šalys vykdytų reformas, kuriomis būtų siekiama stiprinti nuosavybės teises, kovoti su korupcija ir užtikrinti priimtinų teisės aktų įgyvendinimą.

Tai, kad šaliname esmines priežastis, o ne požymius, mums geriausiai parodo, jog tai, ką ketiname padaryti rytoj, yra žingsnis teisinga kryptimi. Kartu svarbu nepamiršti, ypač būsimų derybų su kitomis šalimis išvakarėse, kad kovodami su prekyba neteisėtai paruošta mediena privalome netrukdyti skurdžioms šalims eksportuoti vieną iš jų vertingiausių žaliavų. Neturime jiems sudaryti daugiau sunkumų naudoti medieną, kuri yra nuostabi natūrali medžiaga. Tai, kas yra gerai, neprieštarauja tam, kas yra geriausia.

Norėčiau jums priminti, kad mano šalis, Švedija, kadaise tapo turtinga būtent eksportuodama medieną. Neturime šiuo metu skurdžioms šalims trukdyti pasinaudoti šia galimybe. Tikiuosi, kad, toliau dirbdami ir derėdamiesi dėl susitarimų, toliau kovosite konkrečiai su neteisėtai ruošiama mediena, o ne su prekyba mediena.

  George Sabin Cutaş, S&D frakcijos vardu. – (RO) Ponia pirmininke, Europos Komisija inicijavo savanoriškų partnerystės susitarimų su šalimis, eksportuojančiomis medieną į Europos Sąjungą, sudarymo procesą. Atsižvelgdamas į tai, manau, kad svarbu sukurti struktūrą, kuria būtų skatinamas vietos bendruomenių dalyvavimas siekiant tiek stebėti susitarimo įgyvendinimą, tiek tobulinti miškų valdymo sistemą, ir – ne mažiau svarbu – siekiant kuo veiksmingiau užkirsti kelią korupcijai.

Pilietinės visuomenės įtraukimas į susitarimo su Kamerūnu rengimo procesą yra teigiamas to ženklas. Kartu reikalingos konkrečios priemonės, kad būtų galima tęsti tokį dialogą visose susitarimus pasirašančiose šalyse. Taip pat svarbu siekti vystyti socialiai ir ekologiškai tvarią medienos pramonę, taip pat ir mažinant šių šalių miškų naikinimą ir alinimą. Šie susitarimai turi atitikti tarptautinius Europos Sąjungos aplinkosauginius ir tvaraus vystymosi įsipareigojimus.

  Chris Davies, ALDE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, svarstome savanoriškus partnerystės susitarimus. Tai yra mieli ir tinkami žodžiai: jais pristatoma Europos Sąjunga, nesiekianti primesti savo valios besivystančioms šalims, tačiau siekianti ištiesti pagalbos ranką, kad būtų galima pasiekti bendrus tikslus. Tačiau praktiškai įgyvendinant susitarimą su tokio dydžio, kaip Kongas, valstybe atsiranda visokių bauginančių problemų.

Vien šios valstybės dydis yra beveik tolygus Europos dydžiui; didžiojoje šios valstybės dalyje nėra valdymo; korupcijos lygis yra išskirtinis – „Transparency International“ Kongą įrašo beveik savo lyginamosios lentelės apačioje.

Be to, yra darbuotojų, su kuriais dirbame siekdami užtikrinti, kad būtų pasiekti šio susitarimo tikslai, skaičiaus problema, – tai yra tik saujelė žmonių; pelnas iš neteisėtos medienos ruošos yra itin didelis ir galbūt didesnis nei visa tai, ką galime pasiūlyti kaip kompensaciją; neteisėtos medienos rinkos yra tokiose šalyse, kaip Kinija, kuri miškų išsaugojimui neskiria tiek dėmesio, kiek skiriame mes, ir nerodo tokio pagarbumo, kokį reikėtų rodyti.

Visos šios problemos rodo, kad savanoriškomis partnerystėmis, kad ir kokie geri būtų mūsų ketinimai, bus sunku pasiekti jų tikslus. Taigi, kokių garantijų mus gali suteikti Komisija, kad bus imamasi visų galimų veiksmų siekiant užtikrinti, kad iš tiesų būtų įgyvendinti visi mūsų dideli užmojai ir kad visi galėtume būti tikri, jog šiais savanoriškais partnerystės susitarimais, kai ateityje juos sudarysime, bus pasiekti mūsų nustatyti tikslai?

  Anna Rosbach, EFD frakcijos vardu. – (DA) Ponia pirmininke, Žemės miškai yra planetos plaučiai, todėl privalome padaryti viską, ką galime, kad juos apsaugotume. Spartaus gyventojų skaičiaus didėjimo ir su juo susijusio paprastai didėjančio išteklių poreikio, darbo vietų perkėlimo į atokias pasaulio dalis ir ekonomikos krizės laikais manau, kad ES mums reikia daugiau Europos medienos, o ne importuoti egzotinę medieną iš šalių, kuriose sunku kontroliuoti neteisėtą medienos ruošą ir kuriose taip pat negalime kontroliuoti korupcijos.

Naikindami atogrąžų miškus mažiname biologinę įvairovę atitinkamose srityse ir taip prisidedame prie nykstančių rūšių, sudarančių ilgą sąrašą, išnykimo. Taip pat keičiame klimatą. To visiškai nereikia, ypač tada, kai yra labai gerų alternatyvų. Jeigu vėl išmoksime sodinti daugiau miškų Europoje ir naudoti daugiau Europos medienos, šios problemos išnyks. Kodėl mūsų sodų stalai turėtų būti gaminami iš atogrąžų miškų medienos ir kodėl egzotinės parketo grindys yra geresnės už grindis, pagamintas iš ES medienos?

Tačiau, kita vertus, ir dėl to, kad negaliu sutrukdyti ES piliečiams naudoti egzotinės ir atogrąžų medienos, svarbu, kad šie susitarimai būtų patvirtinti. Svarbu, kad padėtume užtikrinti, kad būtų sugriežtinta mūsų importuojamų medienos produktų ir medienos kontrolė. Privalome pabandyti apsisaugoti nuo korupcijos, nors, kaip nurodyta susitarimuose, tai padaryti nepaprastai sunku. Todėl, deja, neturiu jokių iliuzijų, kad mums pavyks sustabdyti neteisėtą medienos ruošą Kamerūne arba Konge. Pirmenybę teikčiau privalomiems, o ne savanoriškiems susitarimams. Tačiau aiškiai yra geriau turėti savanoriškus susitarimus, negu apskritai neturėti jokių susitarimų, todėl jiems pritariu.

Tačiau iš esmės tikiuosi sulaukti daugiau iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama apsaugoti pasaulio miškus, ypač kalbant apie ES susitarimus su sunkumų patiriančių pasaulio dalių šalimis.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Ponia pirmininke, mano nuomone, nors partnerystės susitarimas su Kamerūnu miškininkystės srityje tikrai yra girtinas ir pasirodo tarptautiniais miškų metais, jis taip pat yra labai patogus būdas ES pagerinti savo įvaizdį. Tačiau, deja, turiu abejonių, ar dėl šio susitarimo verta gadinti popierių.

Šiaip ar taip, korupcija Kamerūne yra aktualus klausimas. Aplinkos apsaugos organizacijų šiai valstybei metamuose kaltinimuose tvirtinama, kad vyriausybė yra labai gerai informuota apie miškų pramonės nusikaltimus, tačiau trukdo vykdyti priežiūrą ir baudžiamąjį persekiojimą. Šiaip ar taip, užsienio įmonės laikomos kontroliuojančiomis daugiau nei 60 proc. medienos gamybos ir perdirbimo bei tris ketvirtadalius medienos eksporto. Tik tada, kai bus galima užtikrinti, kad užsienio įmonės nedarytų to, ką nori, su vietos įmonėmis, kurios visiškai neturi kompetencijos miškininkystės ir aplinkos apsaugos srityse, ir kai Kamerūnas rimtai užsiims korupcija, toks susitarimas turės kokią nors prasmę. Nepaisant visų nuogąstavimo dėl atogrąžų miškų naikinimo, juo neturėtų būti naudojamasi kaip dingstimi trukdyti Europos miškų savininkams eksploatuoti savo miškus, nes daugumos valstybių narių miškotvarka yra pavyzdinga.

  Filip Kaczmarek (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, prieš mėnesį Vystymosi komiteto pavedimu buvau Konge, kuriame savo pokalbiuose su vyriausybės atstovais ir ekspertais bei nevyriausybinėmis organizacijomis taip pat svarstėme FLEGT iniciatyvą.

Medienos pramonė yra labai svarbi šaliai. Po žalios naftos tai yra antrasis didžiausias eksporto pajamų šaltinis. Reikėtų nepamiršti, kad tai, kas darosi su pajamomis iš žalios naftos ir kaip jos naudojamos, mums atrodo nevisiškai skaidru ar aišku arba bent jau informacija atsiunčiama labai pavėluotai. Kartu Kongo vyriausybė išreiškia susirūpinimą dėl savo miškingų plotų ateities ir planuoja didžiulę apželdinimo mišku kampaniją. Žinoma, dar nežinome, ar ši apželdinimo mišku programa bus sėkminga, tačiau tikrai turėtume Kongo vyriausybei palinkėti visokeriopos sėkmės dedant šias pastangas. Štai kodėl taip svarbu stiprinti teisėtą prekybą mediena. Ne mažiau svarbu, kad FLEGT veiktų kaimyninėse šalyse, nes kitaip, pvz., dėl kontrabandos, susitarimas gali pasirodyti esąs iš esmės neveiksmingas.

Taip pat dar nežinome, ar mūsų propaguojami teisėtos prekybos mediena standartai įsigalios ir veiks pasaulio mastu, – kai kurie kalbėtojai jau atkreipė dėmesį į šią problemą. Šiaip ar taip, turime pabandyti užtikrinti, kad sistema pasirodytų esanti veiksminga. Taip pat privalome padėti daryti spaudimą kitiems ne Europos importuotojams, kad jie laipsniškai pašalintų neteisėtą prekybą mediena.

FLEGT iniciatyva yra svarbi tiek dėl skurdo mažinimo, tiek dėl aplinkos apsaugos – dėl miškų naikinimo reiškinio kontroliavimo ir dėl diversifikuotos ekonomikos plėtojimo daugelyje šalių. Kongo atveju tai neatsiejama nuo kito poreikio – poreikio plėtoti žemės ūkį ir mažinti maisto produktų importą. FLEGT dėka tarptautinė prekyba mediena gali tapti sąžiningesnė, tvaresnė ir ekologiškesnė. Tikimės, kad taip ir bus.

  Kriton Arsenis (S&D). – (EL) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, bet kuriuo atveju sveikinu užbaigus derybas dėl šių dviejų susitarimų. Tačiau norėčiau išreikšti susirūpinimą dėl to, kad derybos dėl FLEGT su Indonezija ir Malaizija pateko į aklavietę.

Pone Komisijos nary, Komisija savo rankose turi svarbią priemonę: reglamentą dėl medienos. Šiuo reglamentu šalims, su kuriomis sudarytas susitarimas dėl FLEGT, taikomos reglamento taikymo srities išimtys. Tai svarbi priemonė, kuria deryboms suteiktas naujas impulsas. Mums iš tiesų reikia sudaryti FLEGT susitarimus su visomis šalimis, turinčiomis svarbių atogrąžų miškų Azijoje arba Lotynų Amerikoje, ir su pagrindiniais prekiautojais mediena, pvz., Vietnamu, Kambodža, Laosu, Kinija ir daugeliu kitų šalių.

Šios šalys renkasi savo kelią į priekį; jos tvirtina savo teisėtos medienos ruošos modernizavimo ir kontroliavimo procedūras. Klausimas: ar darome tai, ką turime daryti? Ar 27 valstybės narės priima sprendimus, kuriais reguliuojamas medienos importas iš FLEGT šalių?

Galiausiai dėl medienos reglamento reikia priimti gana daug deleguotų teisės aktų. Turime dvejus metus, kol bus taikomas visas reglamentas. Komisijai reikia paspartinti procedūras siekiant paskelbti deleguotus teisės aktus, kad šalys žinotų išsamią informaciją ir tai, ką joms reikia daryti siekiant prisitaikyti.

  Seán Kelly (PPE). – (GA) Ponia pirmininke, be abejo, tai yra daug svarbesnis klausimas, negu klausimas, kiek jis bus paviešintas.

ENSeán Kelly (PPE). Vienas didžiausių XX a. skandalų buvo ne tik asmenų, kurie nežinojo nieko geriau ir negalėjo būti baudžiami, bet ir didžiulių godžių įmonių ir korumpuotų vyriausybių vykdomas nuolatinis ir sistemingas miškų kirtimas, ypač trečiajame pasaulyje. Štai kodėl reikia visiškai pritarti šiam susitarimui ir kodėl tikiuosi, kad jis bus įgyvendintas, nes jei jis nebus įgyvendintas, dėl jo neverta gadinti popieriaus.

Platesniu mastu taip pat turime užtikrinti, kad kitomis Europos Sąjungos politikos priemonėmis nebūtų prisidedama prie tolesnio miškų naikinimo. Kalbu apie siūlomą susitarimą dėl MERCORUR, kuris, daugelio žmonių manymu, paskatins ūkininkus kirsti šių šalių miškus, kad galėtų žemės ūkio produktus eksportuoti į Europą.

Taigi turime būti budrūs.

ENSeán Kelly (PPE).(GA) Ačiū.

  João Ferreira (GUE/NGL). – (PT) Ponia pirmininke, neteisėta medienos ruoša tokiose Centrinės Afrikos šalyse, kaip Kamerūnas ir Kongas, yra grėsmė išteklių, nuo kurių priklauso vietos bendruomenių ir čiabuvių būvis ir gyvenimo būdas, neliečiamumui. Iš tiesų tai yra grėsmė ekosistemai, kuri priglaudžia didžiulę biologinę įvairovę ir atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant biogeocheminius ciklus.

Atsižvelgiant į šio regiono progresuojantį drėgnų atogrąžų miškų naikinimą, – ir nepamirškime, kad jį skatina pramonės šalių, ypač Europos Sąjungos šalių, ekonominės veiklos vykdytojų ir importuotojų paklausa, – tikriausiai sprendimas negali būti įteisinti to, kas šiandien yra neteisėta, būtent netvarų drėgnų atogrąžų miškų eksploatavimo, nes tai būtų ne kas kita, kaip žemės vogimo iš vietos bendruomenių ir medienos įmonių vykdomos didžiulių drėgnų atogrąžų miškų plotų užgrobimo įteisinimas.

Šiuo atveju Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo ir pagalbos politika turi atlikti svarbų vaidmenį remiant šių šalių ekonomikos įvairinimą ir visiškai pakeičiant modelį, visų pirma grindžiamą nedaugelio rūšių žaliavos gavyba ir eksportu į pramonės šalis.

  Paul Rübig (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, manau, kad ateityje medienos temą gvildensime dar intensyviau. Todėl, kalbant apie šį susitarimą, svarbu, kad suteiktume atitinkamą paramą mokslinių tyrimų srityje ir kad, visų pirma švietimo ir mokymo požiūriu, užtikrintume galimybę mažosioms ir vidutinėms Kamerūno ir Kongo įmonėms toliau vystytis šios srities aplinkosaugos žinių požiūriu. Todėl esu labai patenkintas, kad vyksta šios diskusijos. Visiems mums svarbu, kad ateityje taip pat būtų tenkinama medienos paklausa.

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Ponia pirmininke, keturiasdešimt procentų Kamerūno paviršiaus ploto sudaro miškai. Tačiau turime pasakyti, kad nors Kamerūnas yra didžiausias Afrikos atogrąžų medienos eksportuotojas, jokioje kitoje šalyje miškai nėra taip intensyviai kertami.

Ekspertai nustatė, kad jei medienos ruoša bus toliau vykdoma taip, kaip dabar, per 10–15 metų Kongo baseine išnyks ekologiškai svarbios medžių rūšys. Ką galime šiuo klausimu padaryti? Dėl Kamerūno atogrąžų miškų apsaugos visų pirma svarbu, kad būtų kovojama su korupcija tiek pareigūnų lygmeniu, tiek tada, kai ji yra susijusi su ūkininkais žemės nuomininkais, kad toliau būtų vykdomas veiksmingas baudžiamasis persekiojimas ir, žinoma, kad būtų praktikuojama tvari miškininkystė. Kai esama daug kirtimų, taip pat turi būti miškų atkūrimas. Siekiant išvengti pirmalaikės žalos kertant mišką, labai svarbus kokybiškesnis medienos ruošos darbų mokymas.

Visų pirma Europos įmonės turi prisiimti tam tikrą atsakomybę, nes apytikriai 80 proc. medienos kiekio išvežama į Europą. ES taip pat turi atitinkamai veikti šiuo klausimu imdamasi tiesioginių ir ryžtingų priemonių. Savanoriškas susitarimas yra puikus dalykas, tačiau šiomis aplinkybėmis jis mums nieko neduos. Mums reikia įmones padaryti atskaitingas.

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, šių diskusijų aprėptis neabejotinai didesnė nei savanoriško partnerystės susitarimo taikymo sritis. Miškams poveikį turi ne tik prekyba: miškai yra šių šalių energijos šaltinis, todėl gyventojų skaičiaus didėjimas taip pat turi poveikį jiems.

Taigi, norėčiau dar kartą pabrėžti, kad tai yra pirmasis žingsnis sprendžiant vienos iš susirūpinimą keliančių sričių problemą. Žinau, kad tai nėra sprendimas, tačiau turite kur nors pradėti spręsti šias problemas.

Taip pat nenorėčiau atbaidyti jūsų kalbėdamas apie tai, koks yra atitinkamų šalių įsipareigojimo lygis. Žinau, kad palaikyti ryšius su šiomis šalimis kartais nėra paprasta, tačiau tai yra sudėtingą istoriją turinčios šalys. Jos tapo nepriklausomos prieš 50 metų ir ne visai tokiomis pat aplinkybėms, kokiomis tapo nepriklausomos kai kurios mūsų šalys, todėl viskam reikia laiko. Reikia laiko valstybės institucijoms, gebančioms kovoti su korupcija arba sukurti išteklių valdymą, įsteigti, tačiau jos yra teisingame kelyje. Ypač Afrikoje jų ekonomika auga net krizės laikotarpiu, o tai reiškia, kad jos stiprėja ir tobulėja.

Suprantu, kad tai tėra vienas rodiklis, tačiau apskritai paėmus tai buvo padrąsinanti naujiena, o vienintelis būdas mums patobulinti procesą – dirbti kartu. Štai kur įsitraukiame su tvariu miškų valdymu: šiandien kalbame apie Kongą-Brazavilį (Kongo Respubliką) ir Kamerūną, tačiau taip pat dirbame su Kongo Demokratine Respublika ir Indonezija. Vis dar deramės, tačiau turime didelių vilčių dėl sėkmingos derybų baigties.

Todėl norėčiau pasakyti, kad šiuo atveju rizika yra minimali. Įsipareigojimas yra išeities taškas, todėl šį procesą laikau labai teigiamu.

Taip pat turėtume atsižvelgti į bendrąjį įsipareigojimą kovoti su klimato kaita. Kankūne buvo duotos tam tikros garantijos, kad kitos pasaulio dalys taip pat rimtai vertins dalykus šiuo aspektu. Nesame vieninteliai, kurie norėtų, kad pasaulis būtų sąžiningesnis ir tvaresnis, todėl kitos pasaulio dalys mokysis iš mūsų.

Kaip pavyzdį imkime energijos vartojimo efektyvumo kampanijas. Padarėme pradžią, o kitos pasaulio dalys mumis sekė. Tas pats pasakytina ir apie energijos vartojimo efektyvumą. Jeigu galėsime naudoti mažiau medienos, kitos pasaulio dalys neabejotinai pasimokys iš mūsų pavyzdžio. Manau, kad yra daugybė būdų, kaip galime pirmauti.

Galiausiai ne mažiau svarbu tai, kad norėčiau dar kartą užtikrinti, jog Komisija vykdys kontrolę ne tik pasitelkusi mano personalą, bet ir mūsų turimas ES delegacijas bei valstybių narių delegacijas. Tai vienas iš procesų, į kurį savo pastangomis įsitraukiame kartu su valstybėmis narėmis. Komisija paprastai nedirba viena – sudarant šį savanorišką partnerystės susitarimą daugeliu atžvilgių buvo ypač svarbi ir valstybių narių patirtis.

Iš tiesų labai norėčiau paprašyti šio Parlamento išspręsti šio sutikimo proceso klausimą, nes manau, kad tai yra teisingas procesas ir kad jame einama teisinga kryptimi, tačiau kartu jame nepateikiama atsakymų į visus jūsų šiandien iškeltus klausimus.

  Yannick Jadot, pranešėjas. – (FR) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, dar kartą norėčiau padėkoti kalbėjusiems Parlamento nariams. Manau, kad beveik visi kalbėjome tais pačiais terminais: išreiškėme šią svarbią mintį apie SPS, kuriomis užtikrinama plėtros, aplinkos ir pilietinės visuomenės stiprinimo sąsaja.

Manau, kad jei yra nors viena priemonė, kurią šiandien galime taikyti tvariai plėtrai įgyvendinti šiose šalyse, ypač Afrikos šalyse, ji neabejotinai yra pilietinės visuomenės stiprinimas. Kol vienintelė ir pagrindinė demokratijos išraiška šiose šalyse bus balsavimas dėl prezidento išrinkimo, tol, kaip matėme, – ir kaip, deja, mums primena Dramblio Kaulo Kranto istorija, – nepadarysime pakankamos pažangos.

Todėl pilietinės visuomenės stiprinimas yra būtinas – tiesa, kad jis atlieka pastovų vaidmenį įgyvendinant šiuos susitarimus, kontroliuojant miškų eksploatavimą, diskutuojant dėl šio eksploatavimo sąlygų ir dalijantis pelną, susijusį su šiuo miškų eksploatavimu.

Būtent šiuo pilietinės visuomenės stiprinimu taip pat tinkamiausiai reaguosime į argumentą, kurį dažnai girdime dėl Kinijos: „Kodėl turėtume laikytis tvirto bendradarbiavimo su Europa kriterijų, – socialinių, demokratinių ir aplinkos apsaugos kriterijų, – kai Kinija tyčiojasi iš jų korupcijos ir plagijavimo požiūriu?“ Ką gi, pilietinės visuomenės stiprinimas yra geriausia gynyba nuo šios sistemos, kurią Kinija visų pirma bando primesti Pietų šalims.

Be to, kaip sakėte jūs, pone Komisijos nary, Europa yra ne tik didžiulė atogrąžų medienos rinka, bet ir – tai itin svarbu visiems eksploatuojantiems subjektams ir visiems pramonės sektoriams – stabili ir pelninga rinka, o tai taip pat yra labai svarbi šioms šalims taikoma priemonė.

Ačiū už jūsų norą dirbti kartu su Europos Parlamentu. Labai džiaugiamės dėl šio būsimo bendradarbiavimo.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks trečiadienį (2011 m. sausio 19 d.).

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Gaston Franco (PPE), raštu. – (FR) Esu patenkintas, kad po penkerių derybų metų su Kamerūnu ir Kongu buvo sudaryti savanoriški partnerystės susitarimai (SPS) dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT).

Šie susitarimai padės užtikrinti tinkamą miškų valdymą, pagal juos suteikiant FLEGT licencijas medienos produktams iš šių šalių ir taip užtikrinant tvarų jų miškų eksploatavimą ir valdymą.

Būtina turėti sistemą, kuria būtų galima stebėti medienos ir iš paruoštos medienos pagamintų produktų judėjimą iki pat eksporto. 23 proc. pasaulio pramoninės medienos gamybos – neteisėta gamyba, o tai sudaro 60 proc. medienos ruošos, kuri buvo vykdoma Afrikoje pastaruosius 10 metų.

Todėl šie SPS padės išsaugoti šių šalių miškus kovojant su neteisėta medienos ruoša, kuria daroma gana didelė ekologinė, ekonominė ir socialinė žala.

Pagrindinis šių SPS privalumas tas, kad jie bus taikomi visam eksportui tarp ES ir šių šalių, taip pat visoms kitoms medieną importuojančioms šalims.

Tikiuosi, kad ši SPS sistema netrukus bus įgyvendinta ir kitose miškingose šalyse.

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. – FLEGT savanoriški partnerystės susitarimai buvo tinkamas pagrindas, kuriuo remiantis buvo galima plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant išspręsti miškų naikinimo problemą. Jų aktualumas matyti ir šiandien, ypač atsižvelgiant į praėjusių metų reglamentą dėl neteisėtos medienos. Šalys, kurios tvirtai laikosi tokių savanoriškų schemų, yra pajėgios suteikti tam tikras garantijas dėl savo medienos išteklių teisėtumo ir ekologinio tvarumo. Šios schemos aiškiai naudingos aplinkos apsaugos požiūriu, nors turėtume nepamiršti, kad prekiaujant neteisėtai paruošta mediena nebūtinai yra deramai reaguojama į čiabuvių poreikius. Svarbu, kad kai bus susitarta dėl daugiau SPS, jų poveikis būtų atidžiai stebimas ir kad jų sąlygose būtų visiškai atsižvelgiama į žmonių, kurie priklauso nuo miškų, tačiau dažnai neturi teisės pareikšti nuomonę valdant šiuos miškus, poreikius ir žmogaus teises.