Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2011 m. sausio 17 d. - Strasbūras

20. Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos (trumpas pristatymas)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – M. Striffler pranešimas Vystymosi komiteto vardu dėl Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos įgyvendinimo: veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūra ir tolesni veiksmai [2010/2101(INI)].

  Michèle Striffler, pranešėja. – (FR) Pone pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, visuotinė humanitarinė padėtis pablogėjo; humanitariniai iššūkiai ir poreikiai yra didžiuliai, todėl dabar yra be galo daug sričių, kuriose reikalinga intervencija.

Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos yra pagrindinė priemonė, kuri šiomis permainingomis humanitarinėmis aplinkybėmis kaip niekada aktuali. Griežtai taikydami šį konsensusą ir su juo susijusį veiksmų planą galime reaguoti į šiuos humanitarinius iššūkius. Tačiau, be humanitarinių partnerių, pernelyg daug žmonių iki šiol nežino apie šį konsensusą. Todėl turėtume stengtis didinti jo matomumą ir gerinti jo įvaizdį tarp valstybių narių ir su tuo susijusių subjektų. Privalome paprašyti, kad šis konsensusas būtų platinamas, suprantamas ir taikomas Europos išorės veiksmų tarnyboje, taip pat karinio personalo.

2009 m. Taryboje buvo sudaryta Humanitarinės pagalbos ir pagalbos maistu darbo grupė. Ji tapo svarbiu forumu, tačiau jos vaidmenį reikėtų didinti valstybių narių koordinavimo ir šio konsensuso įgyvendinimo priežiūros požiūriu, taip pat humanitarinės pagalbos propagavimo kitoms Politinio ir saugumo komiteto darbo grupėms požiūriu.

Veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūra yra unikali galimybė suaktyvinti veiksmus daugiau dėmesio nusipelnančiose srityse, pvz., pirma, humanitarinių principų ir tarptautinės humanitarinės teisės propagavimo srityje, nes humanitarinė pagalba yra ne krizių valdymo priemonė, todėl turėtume apgailestauti dėl didėjančio humanitarinės pagalbos politizavimo ir jo pasekmių vadinamajai humanitarinės pagalbos erdvei. Antra sritis yra susijusi su ES humanitarinės pagalbos teikimo kokybės, koordinavimo ir nuoseklumo klausimais, o trečiasis aspektas yra karinių ir civilinių apsaugos pajėgumų naudojimo remiantis Humanitariniu konsensusu ir Jungtinių Tautų gairėmis išaiškinimas.

Būtina išsaugoti labai aiškų karinių ir humanitarinių institucijų kompetencijų skirtumą, taip pat, siekiant paskatinti savitarpio supratimą, būtina palaikyti karinių ir humanitarinių institucijų dialogą.

Be to, savo pranešime Europos Komisijos paprašiau pateikti keletą labai plataus užmojo teisės aktų dėl Europos gynybos pajėgų sukūrimo pasiūlymų ir esu patenkinta naujausiu Komisijos komunikatu dėl Europos Sąjungos reagavimo į nelaimes pajėgumų didinimo.

Galiausiai privalome didinti nelaimių rizikos mažinimo mastą ir stiprinti neatidėliotinos pagalbos, atstatymo ir plėtros ryšį.

Lisabonos sutartimi įteigta Europos išorės veiksmų tarnyba. Todėl vykstant deryboms siekėme apginti Humanitarinės pagalbos generalinio direktorato nepriklausomumą ir užkirsti kelią bet kokiems bandymams humanitarinę pagalbą naudoti užsienio politikos tikslais. Todėl būtina nustatyti griežtas ir skaidrias Europos išorės veiksmų tarnybos ir Komisijos bendradarbiavimo ir koordinavimo valdant didelio masto krizes taisykles.

Galiausiai norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į lytinės prievartos plitimą ir į sistemingą lyčių ir reprodukcinės sveikatos klausimo įtraukimą į humanitarinės reakcijos skubios sveikatos priežiūros sritį svarbą.

  Anna Záborská (PPE). – (FR) Pone pirmininke, sveikinu M. Striffler su jos pranešimu. Tačiau jame neužsimenama apie veikėjus, kurių dalyvavimas grindžiamas religija, ypač krikščionybe. Europos konsensuso tekste minimas Raudonasis Kryžius, tačiau ignoruojami kiti veikėjai, kurie pagal tarptautinę teisę turi tokį pat statusą, tačiau yra paremti krikščionybe, pvz., Maltos ordinas.

Todėl šis pranešimas yra naujas abejingumo, su kuriuo Europos institucijos pritaria veikėjų krikščionių dalyvavimui humanitarinėse intervencijose, įrodymas. Religijos turi ne tik prievolę, bet ir reikalingą kompetenciją krizių ir gaivalinių nelaimių atvejais greitai įsikišti.

Prašau pranešėją pateikti žodinį pakeitimą, kuriuo būtų siekiama pripažinti veikėjų, savo veiklą grindžiančių krikščionių tikėjimu, naudingumą ir veiksmingumą.

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Pone pirmininke, Europos Sąjunga ir jos valstybės narės yra didžiausios humanitarinės pagalbos donorės. Tai – mūsų moralinė pareiga.

Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos tapo reikšminga gaire, o šį faktą patvirtina humanitarinės pagalbos įgyvendinimo veiksmų plano analizė. Tačiau pranešime taip pat nurodomi konkretūs sistemos trūkumai ir kitos kliūtys, trukdančios veiksmingam ir greitam humanitarinių prekių ir paslaugų, skirtų pažeidžiamiausiems krizių zonų žmonėms, judėjimui.

Tikiuosi, kad Lisabonos sutartis, kuria įnešama daug naujovių į ES humanitarinės pagalbos sritį ir kuri dabar yra atskira politikos sritis, bus tinkamai ir nedelsiant panaudota siekiant apčiuopiamų rezultatų remiantis pagarba žmogaus orumui ir žmogiškosioms vertybėms bei griežtu žmogaus teisių laikymusi, kaip nustatyta tarptautinėje teisėje, pvz., greitai reaguojant į nelaimes.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Pone pirmininke, dėl vis didėjančio humanitarinių nelaimių, kurios, be kita ko, taip pat yra klimato kaitos rezultatas, trečiosiose šalyse skaičiaus ir masto reikia tiek didinti humanitarinės pagalbos kiekį, tiek gerinti jos kokybę. Todėl visiškai pritariu šiame pranešime minimoms priemonėms, įskaitant valstybių narių civilinės gynybos pertvarkymą, kad ji taip pat galėtų teikti veiksmingą ir suderintą ES pagalbą. Žinoma, taip pat laikau skubiai spręstinu klausimu humanitarinių darbuotojų saugumo didinimą. Mano nuomone, Komisija taip pat turėtų skirti išteklių informacijai skleisti, ypač Haityje, kad nukentėję gyventojai galėtų suprasti savo nelaimės priežastis ir dėl jos susiklosčiusias aplinkybes, ir padėti užtikrinti humanitarinių darbuotojų saugumą, kitaip nei yra dabar. Kitaip bus būtina – nors nė kiek nepageidautina – panaudoti ginkluotųjų pajėgų apsaugą.

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, norėčiau trumpai užduoti keletą klausimų. Kalbant apie Europos Sąjungą, žinau, kad puikiai elgiamės, skirdami pagalbą ten, kur jos reikia, tačiau ji dažnai skiriama per NVO. Ar yra kokių nors NVO, kurios nebūtų nepriekaištingos, dėl kurių būtų skundžiamasi šalyse, kuriose jos veikia, arba dėl kurių pati Europos Sąjunga galėtų turėti abejonių? Kitaip tariant, ar tiesiog kasmet teikiame pagalbą ir priedus – išdėstykime tai taip – NVO? O kur yra atskaitomybė?

Atsižvelgdamas į kai kurias programas, kurias neseniai mačiau, buvau gerokai sunerimęs dėl pateiktų įtarimų dėl to, ką NVO darė, ir dėl jų atskaitomybės nebuvimo. Kita vertus, žinau, kad didžioji jų dauguma daro gerą darbą ir yra tinkamai motyvuotos.

  Peter Jahr (PPE). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjai už tai, kad šiandien čia, šiame Parlamente, galėjome apsvarstyti šią problemą. Turiu dar dvi pastabas arba klausimus, kurie visada man rūpi, kai kalbama apie humanitarinę pagalbą. Pirma, aiškiai yra neginčijama ir svarbu, kad turėtume suteikta pagalbą, jei žmonėms jos reikia, tačiau – kaip jau sakė ankstesnis kalbėtojas – privalome visada užduoti klausimą: ar šios lėšos bus panaudotos deramai ir tinkamai?

Antra, yra dar kai kas, ko neturėtume nepaisyti. Teisinga teikti humanitarinę pagalbą žmonėms, kuriems jos reikia. Tai galėtų būti gaivalinių nelaimių padarinys, tačiau vis dažniau tai taip pat yra pačių žmonių sukeltų nelaimių padarinys. Prie jų visų pirma priskiriami politiniai arba ginkluoti konfliktai. Mums reikia nepamiršti, kad, nors humanitarine pagalba užtikrinamas skubus padėties sušvelninimas, kartu taip pat privalome šalinti priežastis, būtent politinius smurto veiksmus.

  Kristalina Georgieva, Komisijos narė. – Pone pirmininke, labai palankiai vertinu M. Striffler pranešimą, taip pat Parlamento dalyvavimą Europos humanitarinėje veikloje ir nuolatinį aktyvų jos propagavimą.

Šis konsensusas patvirtintas 2007 m. Juo ES suteikiamas svarbus bendras politinis pagrindas – bendra vizija, prie kurios pridedamas veiksmų planas. Tiek valstybės narės, tiek Komisija turi bendrą pareigą užtikrinti, kad šis konsensusas būtų tinkamai įgyvendintas.

Noriu pabrėžti, jog iš pranešimo tampa labai aiški mintis, kad mūsų veikloje konsensuso klausimu daugiausia dėmesio turi būti skiriama humanitariniams principams, tarptautinei humanitarinei teisei ir humanitarinės pagalbos erdvės apsaugai. Keturi penktadaliai mūsų humanitarinės pagalbos skiriama žmonėms, kuriems jos reikia, su konfliktų susijusiais ir dėl žmogaus veiklos susiklosčiusios padėties atvejais. Kad galėtume pasiekti šiuos žmones, mums itin svarbu, kad mūsų pagalba būtų nepriklausoma ir neutrali ir kad ji taip ir būtų suvokiama.

Norėčiau jums pateikti vieną pavyzdį apie tai. Ką tik grįžau iš Jemeno, kuriame kartu su JT vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru A. Gutierrezu ir su aukšto lygio vyriausybės pareigūnais bei maištininkų judėjimo „al-Houthi“ atstovais sprendėme humanitarinės pagalbos patekimo klausimą. Pirmą kartą gavome jų šalies įsipareigojimą, vadovaujantis humanitariniais neutralumo ir nepriklausomumo principais, palengvinti humanitarinės pagalbos patekimą ir užtikrinti pagalbos pristatymą visiems Jemeno gyventojams, kuriems jos reikia. Praleidusi ne vieną valandą su Kalašnikovo automatais ginkluotais vyrais, norėčiau pažymėti, kad mes Europoje užtikriname šį neutralumą, kuris yra tiltas pas žmones, kuriems reikia pagalbos. Jemeno atveju yra daugiau nei 300 00 šalies viduje perkeltų žmonių ir dar daugiau šimtų tūkstančių žmonių, Jemeno šiaurinėje dalyje nukentėjusių nuo šešių karų per šešerius metus.

Be abejo, dėl ilgalaikio poveikio humanitarinė pagalba nėra tinkama priemonė. Pagrindą ilgalaikei taikai galima padėti plėtra. Mes Komisijoje užbaigėme metus trukusią Europos konsensuso veiksmų plano peržiūrą glaudžiai bendradarbiaudami su savo valstybėmis narėmis ir humanitariniais partneriais. Gruodžio 8 d. Komisija patvirtino komunikatą šiuo klausimu. Ši peržiūra rodo, kad per pastaruosius trejus metus nemažai prisidėjome prie humanitarinio atsako stiprinimo propagavimo ir humanitarinės veiklos požiūriu, taip pat sujungdami humanitarinę pagalbą ir civilinę apsaugą.

Taip pat padarėme įvadą, kad trijose srityse yra tolesnio tobulinimo galimybė.

Pirma, mums reikia pagalbos kokybę ir veiksmingumą skatinti tinkamu vertinimu, gerai suderinta reakcija ir investicijomis į nelaimės rizikos mažinimą ir vietos pajėgumus. Tuo metu, kai poreikiai didėja ir biudžetai yra riboti, tai daryti pavojinga.

Tiesiog leiskite čia atsakyti į klausimą dėl atskaitomybės. Akivaizdu, kad mums reikia visiškai išnaudoti kiekvieną eurą ir jį pristatyti kuo kokybiškiau ir veiksmingiau. Siekdami užtikrinti, kad mūsų partneriai – JT agentūros ir NVO – būtų atskaitingos, kiekvienais metais peržiūrime trečdalį visų partnerių ir trečdalį visų projektų. Dėl didėjančių humanitarinių poreikių visuose karštuosiuose planetos rajonuose, įskaitant Jemeną, turime savo humanitarinės pagalbos įstaigas, turinčias būti mūsų mokesčių mokėtojų ausimis ir akimis. Neseniai čia nukirpome savo humanitarinės pagalbos įstaigos kaspiną.

Kitas klausimas, kuriuo galime matyti tobulinimo galimybių, yra Europos balso stiprinimas. Esame didžiausi donorai, todėl privalome užtikrinti, kad kalbėtume labai aiškiai ir vienu balsu. Taip pat privalome ištiesti ranką kitiems donorams, kad galėtume atlikti savo lyderių vaidmenį ne tik tradicinių donorų atžvilgiu, bet ir įtraukdami naujus donorus.

Trečia, mums reikia užtikrinti darnumą, kuris reiškia darbą kartu su Išorės veiksmų tarnyba ir kariniais veikėjais siekiant užtikrinti, kad principinis humanitarinis požiūris būtų išsaugotas ir kad Europoje jis būtų propaguojamas.

Leiskite užbaigti dar kartą padėkojant M. Striffler už jos darbą šiuo klausimu ir paraginti Parlamentą tęsti diskusijas šia tema. Pasaulis pasikeitė. Deja, bus vis daugiau gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių. Tai, kokių veiksmų imsimės, nulems ne tik nukentėjusių žmonių gyvenimą, bet ir moralinį ES autoritetą ir pajėgumą būti pasaulio lydere.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2011 m. sausio 18 d., antradienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Artur Zasada (PPE), raštu. – (PL) Humanitarinė pagalba yra visuotinio žmonių solidarumo išraiška ir mūsų moralinė pareiga. Šiandien matome sistemingą humanitarinės pagalbos poreikio didėjimą, nes mūsų dėmesį patraukia didėjantis gaivalinių nelaimių skaičius. Iš dalies taip yra dėl klimato kaitos, tačiau ir dėl technologijų plėtros, dėl kurios turime galimybę suprasti, kad katastrofa įvyko, ir pranešti apie jos įvykimo faktą. Svarbūs humanitarinės pagalbos teikimo kriterijai turėtų būti greitis, atsakomybė ir kuo mažesnės administracinės išlaidos. Transporto plėtra yra veiksnys, kuris palengvina pagalbos pristatymą. Tai reiškia, kad galime aukas pasiekti greičiau ir suteikti pagalbą daug daugiau žmonių. Štai kodėl taip svarbu įtraukti įmones. Kalbu ne tik apie korporacijas ir koncernus, bet ir apie mažas įmones, tačiau ne tik apie veikiančias transporto ir logistikos srityje. Mums reikia kurti subjektų, dirbančių kartu konkrečioje geografinėje zonoje, tinklus, kad galėtume veiksmingai pristatyti pagalbą ir patobulinti greito reagavimo į gresiančias krizes sistemą. Remiantis įvairių sektorių įmonių, organizacijų ir institucijų partnerystėmis būtų galima įsteigti bazes, specialius padalinius ir įstaigas, turinčias lėšų, sandėliavimo erdvės, savanorių, maisto, svarbiausių medžiagų ir įrangos bei transporto priemonių. Toks bendradarbiavimas gali duoti gana daug naudos susidūrus su žmonių tragedija, ypač tada, kai reikia reaguoti greitai, o ne iš pradžių pradėti rinkti pinigus.