Posėdžio stenograma

Antradienis, 2011 m. sausio 18 d. - Strasbūras

3. Europos Bendrijų ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas – Europos Bendrijų ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas (diskusijos)

  Pirmininkė. – Pirmas darbotvarkės klausimas – bendros diskusijos dėl Europos Bendrijų ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo

– Europos Bendrijų ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas. Jelko Kacino rekomendacija Užsienio reikalų komiteto vardu (A7-0362/2010). Rekomendacija dėl Tarybos ir Komisijos sprendimo dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo sudarymo projekto [15619/1/2007 – C7-0341/2010 – 2007/0255(NLE)]

– Europos Bendrijų ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas. Tarybos ir Komisijos pareiškimai [2010/2980(RSP)]

  Jelko Kacin, pranešėjas. – (SL) Ponia pirmininke, Europos Sąjungos ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas pasirašytas 2008 m. balandžio mėn., o pereinamojo laikotarpio laikinasis prekybos susitarimas su Serbija sėkmingai įgyvendinamas nuo 2010 m. vasario mėn.

2008 m. Serbijos Parlamentui pirmajam ratifikavus šį susitarimą, pradėtas ratifikavimo procesas.

Susitarime apibrėžtas politinis, teisinis ir ekonominis Europos Sąjungos ir Serbijos bendradarbiavimo pagrindas, todėl Serbija nebūtų galėjusi toliau dalyvauti integracijos į Europą procese, neratifikavusi šio susitarimo.

2009 m. Europos Parlamentui nebuvo pateiktos ataskaitos apie Serbiją, nes Serbijai nesugebėjus visapusiškai bendradarbiauti su Hagoje įsikūrusiu Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) ratifikavimo procesas valstybėse narėse nutrūko. Šiuo metu susitarimas ratifikuotas vienuolikoje valstybių narių, todėl šiandien raginu likusias valstybes nares kuo greičiau pasielgti taip pat.

Šiandien šioje aukštojoje asamblėjoje ratifikavus šį susitarimą, būtų aiškiai ir tvirtai išreikšta parama Serbijos pastangoms europinės integracijos procese. Tačiau vien tik taip nebus užtikrintas sėkmingas ratifikavimo proceso įgyvendinimas.

Rezoliucijoje dėl Serbijos, dėl kurios balsuosime rytoj, aiškiai išreiškiama mūsų parama. Turime paremti Serbiją jos ilgame ir sunkiame kelyje į narystę Europos Sąjungoje.

Serbija, kuri ilgą laiką buvo nuošalyje ir atskirta nuo modernios Europos politikos ir ekonomikos, šiuo metu susiduria su daugeliu problemų.

Per pastaruosius dvejus metus matėme, kad politinėje arenoje Serbija tampa vis europietiškesnė. Jeigu Serbijos vadovai sėkmingai įgyvendins visas reikiamas reformas ir išspręs problemas, tai mums bus įrodymas, kad šalis nuoširdžiai įsipareigojusi dėl europietiškų vertybių ir gyvenimo būdo.

Jau turėjome galimybę stebėti teigiamus pokyčius. Palankiai vertinome Serbijos pasiryžimą siekti kompromisų ir 2010 m. rugsėjo mėn. patvirtintą JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl Kosovo.

2011 m. sausio mėn. Serbija panaikino privalomąją karinę tarnybą, jauniems Serbijos piliečiams suteikdama galimybę mokytis, studijuoti ir tobulėti. Be to, sustiprinta ginkluotųjų pajėgų civilinė priežiūra.

Kita vertus, Serbijos pažangą kelyje į ES stabdė tai, kad du asmenys, kaltinami karo nusikaltimais TBTBJ, tebėra laisvėje.

Ratko Mladić tebesislapsto praėjus daugiau nei penkiolikai metų nuo jo vykdyto genocido Srebrenicoje, kuris laikomas didžiausiu nusikaltimu Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

Palankiai vertiname Serbijos vyriausybės pareiškimą, kad bendradarbiavimas su Hagos tribunolu laikomas prioritetu. Tačiau, kaip teigė TBTBJ vyriausiasis prokuroras, Serbijos valdžios institucijas raginame gerokai sumažinti jų išreikštos politinės valios ir konkrečių rezultatų atotrūkį.

Atėjo laikas Serbijai užbaigti šį skausmingą etapą ir žengti naują žingsnį siekiant susitaikymo regione.

Jei Serbija neįrodys, kad visapusiškai bendradarbiauja su Hagos tribunolu, kaip numatyta 2010 m. spalio 25 d. pateiktose Tarybos išvadose, ji negalės siekti kandidatės statuso.

Įtikinamiausiu įrodymu būtų asmenų, kuriems pateikti kaltinimai, areštas ir ekstradicija. Serbijos pastangos iki šiol nedavė laukiamų rezultatų ir tebėra per menkos.

Vakarų Balkanų regioniniuose santykiuose pasiekta reikšmingų pokyčių, kuriuos geriausiai atspindi Serbijos ir Kroatijos santykiai. Palankiai vertiname Serbijos prezidento poziciją, kuria suteiktas stiprus postūmis ilgalaikiam susitaikymui regione.

Nepaisant to, lieka nemažai neišspręstų problemų. Belgradas turi užmegzti konstruktyvius santykius su Priština artėjančiame dialoge ir, neatsižvelgiant į Kosovo statusą, Belgrado ir Prištinos santykiai turi tapti partneryste, kad visas regionas galėtų siekti integracijos į Europą.

Tai galima būtų pasakyti ir apie Serbijos santykius su Bosnija ir Hercegovina. Belgradas turėtų paremti reformas, dėl kurių Bosnija ir Hercegovina kaip šalis, turinti savo valdžios institucijas, galėtų derėtis dėl narystės Europos Sąjungoje. Šiuo metu tokie procesai nevyksta.

  Enikő Győri, einanti Tarybos Pirmininko pareigas. – Ponia pirmininke, man didelė garbė į Europos Parlamentą sugrįžti kaip Europos Sąjungos Tarybai rotacijos principu pirmininkaujančios Vengrijos atstovei. Gerbiami nariai, tikiuosi, mane laikysite buvusia šio Parlamento nare, o aš savo ruožtu galėsiu užtikrinti, kad Vengrijos pirmininkavimas Tarybai bus palankus šiam Parlamentui.

Su dideliais lūkesčiais nekantrauju kartu dirbti ateinančius penkis su puse mėnesio. Toliau kalbėsiu savo gimtąja kalba.

einanti Tarybos Pirmininko pareigas. – (HU) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, man didelė garbė dalyvauti šiose diskusijose, kurioms pasibaigus balsuosime dėl Europos Bendrijų ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo. Be to, pasinaudodama galimybe norėčiau padėkoti Europos Parlamento pranešėjui Jelko Kacinui, parengusiam puikų pranešimą šia tema, ir palankiai įvertinti rezoliuciją dėl Serbijos integracijos į Europos Sąjungą. Narystės Europos Sąjungoje perspektyva Serbijai, kaip ir kitoms regiono šalims, turėjo didelės reikšmės, ir šalis per pastaruosius kelerius metus padarė aiškią pažangą. Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas – svarbus žingsnis Serbijos integracijos į Europos Sąjungą procese.

Šiuo susitarimu dar labiau stiprinami glaudūs Europos Sąjungos ir Serbijos santykiai ir kuriami sutartiniai šių šalių santykiai. Susitarimu kuriama nauja politinio dialogo struktūra. Juo kuriama laisvosios prekybos erdvė ir stiprinami dvišaliai ekonominiai santykiai, dėl kurių Serbija gaus daug ekonominės naudos. Susitarimu skatinama reforma, kuria bus daroma įtaka Serbijos ekonomikos augimui ir padedama plėtoti gerai veikiančią rinkos ekonomiką. Be to, šiuo susitarimu padedami pagrindai geresniam Europos Sąjungos ir Serbijos bendradarbiavimui ateityje įvairiose srityse, įskaitant kovą su organizuotu nusikalstamumu ir neteisėtą tarpvalstybinę prekybą bei galiojančių aplinkos apsaugos taisyklių gerinimą.

2010 m. birželio 14 d. Komisija pradėjo susitarimo ratifikavimo procesą. Šiuo metu susitarimą savo parlamentuose yra patvirtinusios vienuolika šalių, įskaitant, be abejo, Vengriją. Manome, kad kitos valstybės narės greitai taip pat ratifikuos šį susitarimą. Taryba palankiai vertintų, jeigu Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas įsigaliotų iki 2011 m. pabaigos arba vėliausiai 2012 m. pradžioje. Tai reikštų, kad Serbija užmegztų plačių užmojų sutartinius santykius su Europos Sąjunga kaip tik tuo metu, kai būtų pradėti vykdyti intensyvūs pasirengimo stojimui į Europos Sąjungą veiksmai. Savo balsais galite suteikti daugiau reikšmės šiam procesui ir jį paskatinti, atsižvelgiant į vieningą paramą, visų politinių jėgų išreikštą Užsienio reikalų komiteto posėdyje gruodžio mėn. Serbija išreiškė savo įsipareigojimą dėl Europos Sąjungos 2009 m. gruodžio mėn. pateikdama prašymą dėl narystės. Praėjusių metų spalio mėn. Taryba paprašė Komisijos pareikšti savo nuomonę. Jos galima tikėtis antroje 2011 m. pusėje.

Žinome, kad europinės integracijos procesas atneštų Serbijai įvairios naudos. Tačiau kartu Serbija turi įgyvendinti esmines reformas. Tai apima tolesnes pastangas gerinti viešąjį administravimą, stiprinti teisinę valstybę, vykdyti teisingumo sistemos reformą, kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu bei bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai.

Kaip nurodyta Jelko Kacino pranešime, integracijos procesas plėtojamas remiantis šioje srityje pasiekta pažanga. Palankiai vertiname tai, kad daugelis užsibrėžtų tikslų jau įgyvendinta. Pasinaudodama proga norėčiau pabrėžti, kad praėjusiais metais Serbija žengė istorinį žingsnį siekdama taikos su kaimyninėmis šalimis. Be to, palankiai vertinu Serbijos bendradarbiavimą su Europos Sąjunga 2010 m. vasarą ir priimtą JT rezoliuciją, kuria sudarytos sąlygos užmegzti Belgrado ir Prištinos dialogą. Komisija visapusiškai palaiko vyriausiosios įgaliotinės C. Ashton šioje srityje atliktą darbą. Tai svarbus uždavinys, tačiau dialogo užmezgimas ir Kosovui, ir Serbijai − tai galimybė priartėti prie Europos Sąjungos.

Galiausiai norėčiau pasidalyti baigiamosiomis mintimis. Manau, kad Europos Sąjunga turi palaikyti plėtros proceso patikimumą. Priemonės mūsų rankose. Manau, kad Vengrijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu sėkmingai užbaigus derybas dėl stojimo su Kroatija, Serbijai tai bus teigiamas ženklas, kad procesas vyksta ir kad Balkanų šalims yra vietos Europos Sąjungos tautų šeimoje.

Ponia pirmininke, ponios ir ponai, 2011 m. bus svarbūs Serbijai, nes iškils naujų uždavinių ir rasis naujų galimybių. Palankiai vertinu sudarius šį naują susitarimą Serbijai atsiradusias galimybes, nes kartu galėsime kurti bendrą ateitį taikioje Europoje.

  Štefan Füle, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, man šiandien didelė garbė kreiptis į Europos Parlamentą balsuojant dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo su Serbijos Respublika patvirtinimo. Be to, norėčiau išreikšti dėkingumą pranešėjui Jelko Kacinui už pranešimą apie Serbijos europinės integracijos procesą.

Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas − svarbus Serbijos žingsnis kelyje į Europos Sąjungą. Pagrindinis tikslas, kurio siekiama šiuo susitarimu − sudaryti sąlygas tolesniam europinės integracijos procesui ir reformoms, taip pat Serbijos pasirengimui narystei Europos Sąjungoje. Šiuo svarbiu veiksmu siekiama paskatinti Serbiją, nes ji atnaujino pastangas siekti susitaikymo regione.

Stabilizacijos ir asociacijos susitarimu (SAS) sukuriama visapusiška institucinė sistema, t. y. SAS taryba ir SAS komitetas, atnaujinta politinio dialogo sistema ir pakomitečių tinklas, apimantis daugelį Europos Sąjungos politikos sričių. Be to, įsteigiamas konkretus organas − Jungtinis parlamentinis komitetas, kuriuo užtikrinamas šio Parlamento ir Serbijos parlamento ryšys.

Ekonominiu požiūriu SAS numatyta laipsniškai kurti laisvosios prekybos zoną ir laipsniškai integruoti Serbiją į Europos Sąjungos tarptautinę rinką, tuo užtikrinant ekonominę naudą ne tik Serbijai, bet ir Europos Sąjungai. Kaip ir 1990 m. Vidurio Europoje, susitarimu bus paskatintos investicijos, visų pirma netiesioginės investicijos. Tai taps pagrindiniu Serbijos ekonomikos augimo veiksniu ir padės Serbijai kurti veikiančią rinkos ekonomiką.

Šio susitarimo nauda Europos Sąjungai lygiai tokia pat svarbi. Europos Sąjungos eksportuotojams bus atverta Serbijos rinka. Pirmiau galioję palyginti dideli įkainiai per kelerius metus bus visiškai panaikinti, išskyrus kelis svarbius žemės ūkio produktus.

Be to, laipsniškai integruojant Serbiją į vidaus rinką, sąlygos investuotojams taps stabilesnės ir nuspėjamesnės. Konkurencijos ir valstybės pagalbos teikimo taisyklės suderintos su Europos Sąjungoje galiojančiomis taisyklėmis. Intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistema taip pat laipsniškai pritaikoma prie Europos Sąjungoje nustatytų standartų. Serbijos viešųjų pirkimų rinka irgi pamažu atveriama Europos pirkėjams.

Europos Sąjungai glaudesni ryšiai su Serbija turės ir keletą kitų pranašumų, visų pirma bus palengvintas bendradarbiavimas teisingumo, laisvės ir saugumo, aplinkos, transporto ir muitinių bei kitose srityse. Todėl Europos Sąjungos politika Pietryčių Europoje taps patikimesnė ir veiksmingesnė.

Galiausiai ypač reikėtų pabrėžti, kad Serbija paspartino laikinojo susitarimo įgyvendinimą. Šis susitarimas oficialiai įsigaliojo 2010 m. vasario mėn., tačiau Serbija nusprendė taikyti susitarimą netrukus po jo pasirašymo 2008 m. balandžio mėn. Tuo Serbija parodė įsipareigojimą dėl ekonominės integracijos Europos Sąjungoje ir jau pasiekė teigiamų rezultatų.

Nuo 2010 m. birželio 14 d., kai Taryba nusprendė pradėti susitarimo ratifikavimo procesą, devynios valstybės narės pranešė apie susitarimo ratifikavimą, o dar dvi sulaukė savo parlamentų pritarimo. Šiandienos Europos Parlamento balsavime šiam procesui turėtų būti suteiktas papildomas postūmis, nes sulaukta vieningos frakcijų paramos. Tikiuosi, kad greitai susitarimą ratifikuos ir kitos valstybės narės.

Norėčiau baigti kalbą atkreipdamas dėmesį į pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Serbijos europinės integracijos proceso kaip į tinkamą indėlį į šiandienos politines diskusijas. Dėkoju pranešėjui Jelko Kacinui. Šia rezoliucija Serbijai išreiškiama parama siekiant stiprinti ES ir Serbijos santykius ir lūkesčiai dėl pagrindinių Serbijai kylančių uždavinių jos kelyje į narystę Europos Sąjungoje. Tai laiku atlikti veiksmai, atsižvelgiant į rengiamą nuomonę dėl Serbijos prašymo dėl narystės Europos Sąjungoje.

Praėjusį lapkričio mėn. lankiausi Belgrade ir pateikiau išsamų klausimyną ministrui pirmininkui ir ministro pirmininko pavaduotojui, atsakingam už europinę integraciją. Serbijos valdžios institucijos rengia atsakymus, kuriuos tikimės gauti iki mėnesio pabaigos. Palankiai vertinu tai, kad gruodžio 30 d. Serbijos vyriausybė patvirtino veiksmų planą kaip tolesnį veiksmą po Komisijos parengtos pažangos ataskaitos. Komisija nuodugniai išnagrinės atsakymus į klausimyne pateiktus klausimus ir, atsižvelgusi į Serbijos valdžios institucijų veiksmus artimiausiais mėnesiais, užbaigs vertinimą, 2011 m. antroje pusėje pateikdama nuomonę šiuo klausimu.

Kaip minėjo mano kolega iš Vengrijos, 2011 m. yra svarbūs Serbijai: tai metai, kupini daug pastangų reikalaujančių iššūkių ir naujų galimybių. Kelias, kuriuo reikia eiti, jau nutiestas, tikslai irgi gerai žinomi, todėl Serbijai telieka apsispręsti eiti šiuo keliu, įvykdyti iškeltus reikalavimus ir pradėti derybų procesą su Europos Sąjunga, kai bus tam pasirengusi. Manau, kad sulaukusi mūsų visų paramos Serbija toliau priims teisingus sprendimus ir sieks europinės integracijos. Taip visam regionui bus perduota teigiama žinia kaip tik tuo metu, kai turime dar kartą patvirtinti jos europinius siekius, kad Vakarų Balkanuose būtų įtvirtinta taika ir paskatintas ekonominis klestėjimas.

  György Schöpflin, PPE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, mano manymu, pranešimas apie Serbiją yra puikus. Sveikinu pranešėją Jelko Kaciną.

Man regis, Serbija galiausiai apsisprendė ir nuoširdžiai sieja savo ateitį su Europa. Didžioji politinio elito dalis mano, kad tai tinkamiausias požiūris. Šį pasiryžimą reikėtų vertinti, atsižvelgiant į visus pastarųjų dviejų dešimtmečių neramumus. Serbija išgyveno komunizmo žlugimą, Jugoslavijos iširimą, karus, Slobodano Miloševićiaus režimą, 1999 m. bombardavimą, mafijos laikotarpį ir augantį nusikalstamumą, emigraciją. Tai slegianti ir sukrečianti istorija. Todėl sprendimas integruotis į Europą laikomas dideliu pasiekimu ir byloja apie tai, kad Serbija tapo stabilumo regione veiksniu.

Išlieka dvi pagrindinės politinės problemos: Ratko Mladićiaus suėmimas ir atidavimas Hagos teismui, taip pat Kosovo nepriklausomybės pripažinimas. Abi šios problemos susijusios su psichologinėmis kliūtimis. R, Mladić turi savo gynėjų, o Kosovo netektis − skausminga patirtis didelei Serbijos visuomenės daliai; bet kokios teritorijos netektis yra skausminga. Kartu galima paminėti keletą kitų sričių, kurioms reikėtų skirti daugiau dėmesio. Visų pirma tai viešasis administravimas ir teisingumas, rinkos sąlygų kūrimas ir visiškas Serbijos praeities atskleidimas, įskaitant archyvų paviešinimą.

Serbijos galimybės integruotis į Europą yra pakankamai geros. Šia linkme įžvelgiamas svarbus įsipareigojimas. Nustatytos užduotys, su kuriomis susiduria elitas ir visuomenė, vyksta techninis pasirengimas. Jei viskas klostysis palankiai, šį rudenį Serbijai bus pateikta nuomonė ir jai bus suteiktas kandidatės statusas. Kelias į Europą nebus lengvas, tačiau Europa kaip visuma turės naudos iš stabilios ir demokratiškos Serbijos.