Posėdžio stenograma

Antradienis, 2011 m. sausio 18 d. - Strasbūras

5. Europos Bendrijų ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas − Europos Bendrijų ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas (diskusijų tęsinys)

  Pirmininkė. – Kitas darbotvarkės klausimas – bendrų diskusijų dėl Europos Bendrijų ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo tęsinys.

  Maria Eleni Koppa, S&D frakcijos vardu. – (EL) Ponia pirmininke, aš taip pat norėčiau pasveikinti poną J. Kaciną parengus suderintą ir išsamų pranešimą, kurį jis mums pristatė. Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija nuoširdžiai remia Serbijos, kuri pastaraisiais metais padarė milžinišką pažangą ir kuri yra taikos ir stabilumo Vakarų Balkanuose pagrindas, pastangas siekti narystės ES. Todėl šiandien Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo patvirtinimas Parlamente yra palankiai vertintinas istorinis įvykis. Europos Parlamento rezoliucijoje taip pat palankiai vertinamas šios šalies prašymas dėl narystės, tačiau pabrėžiama, kad dar turi būti imtasi kitų veiksmų.

Reikėtų aiškiai pabrėžti, kad regioninio bendradarbiavimo plėtra vis dar yra vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos siekių Vakarų Balkanuose. Todėl Serbijos ir Tarptautinio baudžiamojo teismo bendradarbiavimas turi būti besąlygiškas tarptautinis įsipareigojimas, prisiimtas ne todėl, kad to reikalauja Europa, o todėl, kad pagal teisingumo principą reikalingas susitaikymas su praeitimi ir visų buvusiosios Jugoslavijos tautų santykių pagerinimas.

Tačiau nereikėtų pamiršti, kad šio karo aukos yra Serbijos žmonės. Šiuo metu Serbija − šalis, turinti daugiausia pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų visoje Europoje; žmonių, kuriais reikia pasirūpinti, juos apgyvendinti ir integruoti į darbo rinką. Europos Sąjunga turi teikti praktinę pagalbą, palaikydama visas šioje srityje dedamas pastangas, ypač atsižvelgiant į kreditų krizę. Todėl palankiai vertiname Serbijos ir Kroatijos prezidentų neseniai paskelbtą įsipareigojimą ieškoti bendrų pabėgėlių problemos sprendimo būdų.

Sprendimas pradėti dialogą su Kosovo valdžios institucijomis ypač svarbus siekiant stabilumo regione. Pritariame šiam dialogui, kurį reikėtų pradėti kuo greičiau siekiant, kad jo naudą netrukus pajustų visi Kosovo gyventojai, ir manome, kad tai turės įtakos regione gyvenančių žmonių bendrai europinei ateičiai. Be to, norėčiau pasveikinti Serbijos Respublikos ministro pirmininko pavaduotoją B. Đelićą, vakar Parlamento Užsienio reikalų komitete padariusį puikų pranešimą, kad Serbija siekia istorinio kompromiso su Kosovu. Šis kompromisas iš tikrųjų reikalingas, ir visi privalome padėti jį pasiekti.

  Norica Nicolai, ALDE frakcijos vardu. – (RO) Ponia pirmininke, kaip liberalė norėčiau pabrėžti, kad Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija visada rėmė plėtros procesą, nes tikime Europa, vienijančia visus narius, t. y. galinga suvienyta Europa. Kaip rumunė galiu tik džiaugtis Serbijos ryžtu eiti keliu į Europą ir pabrėžiu, kad Serbija − europinė šalis ir kad jos kelionė nebus užbaigta neišsprendus sunkumų, kylančių iš praeities. Tačiau Serbija turi žvelgti į priekį ir pasistengti užmiršti praeitį, nes susitaikymas su praeitimi neturi kliudyti jos ateičiai Europoje.

Norėčiau pabrėžti, kad viso regiono šalys, vadinasi ir Serbija, turi atitikti Kopenhagos kriterijus tinkamai, tvirtai ir atsakingai, nes jais užtikrinama pagarba Europos vertybėms, teisinė valstybė ir gyvybinga demokratija. Manau, kad per pastaruosius dvejus metus, prasidėjusius istoriniu sprendimu eiti Europos integracijos keliu, įrodyta, kad ir vyriausybė Belgrade, ir Serbijos žmonės yra motyvuoti ir apsisprendę. Jie nuoširdžiai tiki šiuo europiniu projektu, nes ar gali būti kas nors svarbiau už europinius sprendimus, kuriuos Vyriausybė priėmė laisva valia, nevaržoma teisinių reikalavimų ar šio politinio žaidimo taisyklių.

Be to, labai svarbu, kad Serbija stabilizuotų savo ekonomiką. Iš tikrųjų Serbijos ekonomikos pokyčiai, kuriuos šiuo metu stebime, yra puikūs. Svarbiausia stabilizuoti demokratiją. Tačiau daug dėmesio reikia skirti įvairių tautų kultūroms Balkanuose, nes tai labai opi tema. Sprendžiant mažumų problemą šiame regione neturi kilti konfliktas. Manau, pagalbos teikimas ir parama mažumoms, taip pat kultūrinis susitaikymas yra besąlygiškai privaloma.

  Marije Cornelissen, Verts/ALE frakcijos vardu. – (NL) Ponia pirmininke, Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas − tai ištikimas Serbijos prisijungimo prie ES šalininkas. Esame patenkinti dabartine tvirta europietiška šios šalies vyriausybės politika. Tačiau, mano manymu, nė viena šalis iš tikrųjų nieko nelaimės iš šių derybų dėl stojimo proceso. ES paprasčiausiai leidžia, kad su ja būtų elgiamasi lengvabūdiškai.

Siekiant paremti Serbijos europietišką politiką, patvirtintas bevizis režimas, nors Serbija neatitiko visų iškeltų kriterijų. Spalio mėn. Serbijai pateikta EB nuomonė mainais už nuosaikią jos poziciją dėl Kosovo. Tuo ES parodo, kad tai politinis žaidimas, o ne kriterijų, kurie nustatyti stojimo procesui, laikymasis. Neturėtume Serbijos apdovanoti už tai, kad ji elgiasi kaip subrendusi Europos demokratija. Iš tikrųjų iš Serbijos turėtume tikėtis, kad ji imtųsi atsakingo regiono lyderės vaidmens Kosovo ir Bosnijos atžvilgiu, o ne apdovanoti Serbiją tarsi vaiką, kuriam duodamas saldainis už tai, kad jis buvo geras.

Vienas dalykas, kurį privalome padaryti − tai liautis nuolaidžiavus kiekvieną kartą, kai pradedama kalbėti apie R. Mladićiaus ir G. Hadžićiaus suėmimą. Tai baisių karo nusikaltimų ir genocido kaltininkai. Neturime leisti jiems išsisukti, nes jie vykdė žmogžudystes. Serbija gali ir privalo dėti didesnes pastangas, kad jie būtų suimti. Negalime leisti, kad visapusiškas bendradarbiavimas su TBTBJ būtų smulkmena, kuri užmirštama dėl diplomatinių interesų. Tokį sprendimą turi priimti asmenys, kurie gali įvertinti, ar Serbija visapusiškai bendradarbiauja, ir tai yra prokuroras Serge Brammertz. Todėl raginu balsuoti už mūsų pakeitimą.

  Charles Tannock, ECR frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, Serbijos pažanga siekiant narystės ES yra vis spartesnė ir tinkamesnė, kaip minėta puikiai parengtame J. Kacino pranešime.

Kai praėjusį spalio mėn. lankiausi Serbijoje, man didelį įspūdį padarė dinamiškos, į Vakarus orientuotos demokratinės Serbijos vyriausybės įsipareigojimai ir pastangos. Be abejo, Serbija dar daug turi pasiekti, įgyvendindama teismų reformą ir kovodama su organizuotu nusikalstamumu. ECR frakcija tikisi, kad Ratko Mladić bus suimtas ir perduotas Hagos teismui, nors neaišku, ar jis yra Serbijos teritorijoje. Tačiau itin svarbu, kad ES ir jos valstybės narės atsakytų tuo pačiu ir atlygintų Serbijai už jos padarytą pažangą, pvz., šiuo atveju ratifikuojant SAS, nes kai kurios Serbijos kaimynės, pvz., Kroatija, yra labiau pažengusios kelyje į narystę ES.

Serbijos ir Kosovo santykiai − problemiški, tačiau nėra neišsprendžiami. Manau, kad teisingas ir galutinis ginčo išsprendimas, grindžiamas atsiskyrimo ir „taikos žemėje“ principais, kurie taikomi Artimuosiuose Rytuose, būtų geriausias kelias. Mano manymu, ES turėtų tinkamai įvertinti šį galimą pasirinkimą per būsimą dialogą, kuriame tarpininkaus vyriausioji įgaliotinė. Neapsvarstyti šios galimybės būtų pavojinga ir trumparegiška, ir taip tik būtų įtvirtintas Kosovo padėties neapibrėžtumas siekiant ES, NATO ir JT pripažinimo.

  Miloslav Ransdorf, GUE/NGL frakcijos vardu. – (CS) Ponia pirmininke, žymiausia asmenybė Serbijos istorijoje Šv. Sava teigė, kad serbai − tai tauta, kurios žmonės kilę ir iš Rytų, ir iš Vakarų. Todėl ir susiduriama su problema, nes serbai nepasitiki žmonėmis iš Vakarų, laikydami save rytiečiais, tačiau nepasitiki ir žmonėmis iš Rytų, nes laiko save kilusiais iš Vakarų. Iš tiesų, Serbija − tai tiltas tarp Rytų ir Vakarų Europos ir svarbi valstybė Europos vientisumui užtikrinti; net didžio Serbijos rašytojo Dobrica Ćosićiaus novelėje „Mirties laikas“ (angl. A Time of Death) rašoma, kad Serbija itin svarbi, jei Europos vienybei kyla pavojus.

Manau, atėjo metas suvokti esminę Serbijos svarbą Europos vienybei. Tai svarbiausia Balkanų valstybė, o be Balkanų šalių Europa negali būti vieninga. Norėčiau pabrėžti, kad turime bendrų užduočių, pvz., pabėgėlių problemą Serbijoje (Serbijos teritorijoje yra apie 750 000 pabėgėlių), aplinkos apsaugos problemas (kai kurios iš jų atsiradusios dar 1990 m.) ir Dunojaus laivybos kelių klausimą (Europos Parlamente tam sukurta darbo grupė), kurias galime gana greitai išspręsti, taip pat turėtume padėti Serbijai įgyvendinti ryžtingą teismų reformą ir kovoti su organizuotu nusikalstamumu.

  Nikolaos Salavrakos, EFD frakcijos vardu. – (EL) Ponia pirmininke, manau, kad pono J. Kacino pranešime atrasta puiki pusiausvyra, todėl sveikinu jį. Serbijos pažanga dėl reformų, kurios turi būti įgyvendintos, šiame pranešime aptarta realistiškai. Dar vakar Serbijos ministro pirmininko pavaduotojas pateikė Užsienio reikalų komitetui patenkinamą ataskaitą dėl pokyčių.

Tačiau lieka vienas svarbus neišspręstas klausimas – bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu, įskaitant bėglių perdavimą Hagos teismui. Tai pagrindinė Serbijos pažangos narystės procese sąlyga.

Spaudos laisvė − viena iš svarbiausių problemų, kurias turi išspręsti Serbijos vyriausybė; neturėtų būti jokio politinio spaudimo arba kitokios įtakos, kuria būtų ribojama Serbijos žurnalistų nepriklausomybė.

Kita problema, su kuria nuolat susiduria Serbija, tai didelis pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų skurstančių ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų skaičius, taip pat nedarbas, kuris siekia 19 proc. Manau, turime padėti Serbijai ir nepamiršti, kad šioje šalyje neseniai baigėsi karas.

  Barry Madlener (NI). – (NL) Ponia pirmininke, turėtume sutelkti dėmesį ne tik į karo nusikaltėlio R. Mladićiaus suėmimą. Serbijoje yra didžiulė organizuoto nusikalstamumo problema. Kai kurie pranešėjai tai jau minėjo, taigi neturėtume pamiršti šių problemų. Be abejo, pažanga padaryta, tačiau ji nepakankama, kad būtų pasiekti priimtini standartai.

Kita problema neabejotinai yra ta, kad Serbija − neturtinga šalis, kaip ir visos kitos kandidatės. Tai neturtingos šalys, todėl jų narystė Europos gyventojams brangiai kainuos. Serbija yra labiau korumpuota net už Rumuniją ir Bulgariją. Rumunija ir Bulgarija niekada neturėjo būti priimtos į Europos Sąjungą. Tai tik paskatins dar didesnes problemas korupcijos srityje, nes Serbija yra dar labiau korumpuota. Mano nuomone, tai nuolatinė problema, ir ji negali būti išspręsta taip paprastai. Raginu gerai apsvarstyti šį klausimą.

Be to, galima Serbijos naryste kaip ir beviziu režimu bus paskatinta dar didesnė emigracija į Vakarų Europą, kuri mums neatneš jokios naudos.

  Adrian Severin (S&D). – Ponia pirmininke, Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas ir europinė Serbijos integracija svarbi ir Serbijai, ir Europos Sąjungai.

Norėčiau pateikti dvi pastabas. Siekdama tinkamai derėtis dėl susitarimo ir valdyti integracijos procesą, Europos Sąjunga turėtų apibrėžti ir pripažinti savo pačios interesus. Europoje dar neišspręsta Albanijos problema, trūksta geografinės sanglaudos pietinėje dalyje ir atsivėrusi organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos Balkanuose „juodoji skylė“. Tai reiškia, kad Europos Sąjungai svarbiausia užtikrinti išplėstą veikiančią ir darnią rinką ir turėti geresnius transporto koridorius toje teritorijoje. Nė viena iš šių problemų negali būti išspręsta be Serbijos pagalbos.

Antra, turime liautis laikę Serbiją antrarūše Europos valstybe ir pamokslauti jai kiekviena proga. Serbija iš tikrųjų padarė daug nuodėmių, tačiau euroatlantinis indėlis į šias nuodėmes irgi buvo didelis. 2011 m. iš tikrųjų kupini naujų galimybių ir Serbijai, ir Europos Sąjungai. Negalėsime išnaudoti šių galimybių, jeigu neatsisakysime savimeilės ir nenuspręsime laikyti Serbijos savo partnere.

Tik Serbija, į kurią žvelgiama su pagarba, gali būti patikima partnerė siekiant istorinio susitaikymo Balkanuose ir istorinio susijungimo su Europos Sąjunga. J. Kacino pranešimas − nemažas indėlis šia linkme.

  Sarah Ludford (ALDE). – Ponia pirmininke, pritariu nariams, kurie gyrė ir palankiai įvertino mano kolegos Jelko Kacino pranešimą, ir visiškai sutinku su jo įžvalgomis, kad Serbijos ateitis yra Europos Sąjungoje ir kad Serbija taps svarbia veikėja siekiant užtikrinti saugumą ir stabilumą Vakarų Balkanų regione.

Rėmiau Vakarų Balkanų šalių pastangas siekti narystės ES pastarąjį dešimtmetį ir tada, kai buvau Balkanų delegacijos pirmininko pavaduotoju. Glaudžiai bendradarbiavau su pranešėju siekdamas, kad būtų įvestas bevizis režimas, ir buvau patenkintas, kai maždaug prieš metus toks režimas buvo įvestas Serbijai ir kitoms šalims. Manau, kad tai iš tikrųjų gyvybiškai svarbus indėlis plečiant asmeninių ryšių galimybes ir akiratį ir galiausiai užtikrinant saugumą platesne prasme.

Kai kurie išbandymai, su kuriais susiduria Serbija, jau paminėti. Norėčiau tarti žodį apie uždavinius, susijusius su teismų sistemos reforma. Praėjusį rudenį Komisijos pateiktoje pažangos ataskaitoje buvo išreikštas susirūpinimas dėl neskaidriai vykdomų pakartotinio skyrimo procedūrų, teismų nepriklausomumui iškilusio pavojaus ir didelio politinės įtakos pavojaus. Tai neabejotinai esminiai klausimai plėtojant teisinę valstybę.

Kalbėdamas apie bendradarbiavimą su Hagoje įsikūrusiu Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai, J. Kacin vakar Užsienio reikalų komitete pabrėžė, kad Serbija daro viską, kas yra jos galioje, kad surastų ir sulaikytų likusius du kaltinamuosius ir perduotų juos Hagos teismui, tačiau vyriausiasis prokuroras Serge Brammertz JTO Saugumo tarybai spalio mėn. teigė, kad Serbija turi sumažinti pareikštų įsipareigojimų sulaikyti kaltinamuosius ir savo realių veiksmų atotrūkį. Mes nematome rezultatų. Serbija turi imtis aktyvesnių veiksmų, kad užtikrintų bėglių suėmimą, taigi, mano manymu, šiuo atveju atsiranda atotrūkis tarp skelbiamų įsipareigojimų ir realių veiksmų, ir jis turi būti panaikintas.

  Franziska Katharina Brantner (Verts/ALE). – (DE) Ponia pirmininke, pritariame Vakarų Balkanų ir, be abejonės, Serbijos narystei Europos Sąjungoje. Žinoma, kiekviena šalis yra atskira valstybė, tačiau visos valstybės regione yra susijusios, ir kiekvienos valstybės pastangos labai svarbios viso proceso sėkmei.

Šiomis aplinkybėmis norėčiau dar kartą pabrėžti, kad Serbijos stojimo procesas negali toliau tęstis, kai abejojama Tarptautiniu baudžiamuoju teismu, ir, kaip mano kolega narys ką tik minėjo, Serbijai būtina imtis aktyvių veiksmų ir veiksmingai bendradarbiauti su šiuo Teismu.

Be abejo, yra ir teigiamų pokyčių. Vienas iš pavyzdžių − Lyčių lygybės įstatymo priėmimas, kuriuo labai džiaugėmės. Toliau tikimės spartaus šio įstatymo taikymo praktikoje, todėl raginame Komisiją skirti lėšų šiam procesui paremti. Siekiant, kad šis regionas vystytųsi kartu, jame turi būti sukurta daugiau viešojo transporto pasirinkimo galimybių. Todėl raginu Komisiją šiai sričiai skirti daugiau paramos ir finansavimo taikant Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP), nes reikalingas glaudesnis žmonių, ne tik lyderių, ryšys. Tai galima skatinti palengvinant žmonių judumą regione.

Baigdama kalbą norėčiau trumpai aptarti judumo klausimą, visų pirma transporto priemonių valstybinio numerio ženklus, kurie Belgrade vis dar išduodami septyniems regionams, esantiems Kosovo šiaurėje. Raginame Belgradą nutraukti šių transporto priemonių valstybinio numerio ženklų išdavimą Kosovui.

  Ryszard Czarnecki (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, Serbija − Europos valstybė. Serbija − Europos istorijos dalis. Serbija − Europos kultūros dalis. Serbija nėra vien tik geografinė Europos dalis. Be to, Serbija turi būti ir politinio Europos žemėlapio dalimi, todėl daugiau neieškokime dingsčių prailginti Serbijos kelią į Europos Sąjungą. Kartais susidaro įspūdis, kad ES šią valstybę nustumia į šalį ir nevienodai traktuoja Serbiją ir kitas Balkanų šalis. Turime pašalinti šią nelygybę kartą ir visiems laikams. Dar kartą pabrėžiu – nesistenkime prailginti Serbijos kelio į Europos Sąjungą. Serbų tauta įdėjo pakankamai pastangų, kad galėtų kuo greičiau tapti Europos tautų dalimi.

  Bastiaan Belder (EFD). – (NL) Ponia pirmininke, šiuo metu Serbijoje ir Vakarų Balkanuose ekonomikos krizė pasiekė kritišką tašką. Ši pavojinga padėtis gali paskatinti populistinių ir nacionalistinių idėjų atsiradimo pavojų. Komisijos nary Š. Füle, ar ne metas įkurti plėtros fondą Vakarų Balkanų regionui, turint omenyje pokario Maršalo planą?

Komisijos nary, norėčiau jums pateikti dar vieną klausimą. Vakar buvau informuotas apie galimą naują pavojaus židinį Serbijoje. Tai susiję su radikalių Islamo pajėgų veikla Sandžako regione. Minėtas vienas vardas – regiono muftijus M. Zukorlić. Ar Europos Komisija turi konkrečios informacijos šiuo klausimu ir kokių atsakomųjų priemonių planuoja imtis?

  Dimitar Stoyanov (NI). – (BG) Ponia pirmininke, dešimtys tūkstančių bulgarų gyvena Serbijos rytuose netoli Bosilegrado ir Caribrodo. Jie priklauso etninėms mažumoms, kurios liko Serbijoje po Pirmojo pasaulinio karo.

Nemeluočiau teigdamas, kad tai vieni iš neturtingiausių žmonių Europoje. Tačiau Serbijos vyriausybė ne tik nesiėmė jokių veiksmų, kad, tarkime, paskatintų investicijas ir pakeltų ekonomikos lygį regione, bet ir praėjusių metų lapkričio mėn. be jokio paaiškinimo ir pažeisdama savo tarptautinius įsipareigojimus sustabdė grupę Bulgarijos piliečių, gabenančių paramą regione gyvenantiems vaikams, kurie vyko mokytis į Bulgariją.

Primenu Serbijos vyriausybės atstovams, kad laisvas žmonių judėjimas ir atviros sienos − pagrindinės Europos Sąjungos vertybės. Jeigu to nesuvoksite ir praktiškai neįgyvendinsite, Serbijai nebus vietos Europos Sąjungoje.

  Elmar Brok (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, ponia E. Győri, Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti ponui J. Kacinui už jo pranešimą. Šis pranešimas − tai paskatinimas balsuoti „už“.

Manau, kad metams bėgant Serbija įveiks visus uždavinius, kurie jai keliami, ir išspręs visus klausimus, dėl kurių Serbija kritikuojama, t. y. įgyvendins būtinas vidaus reformas, bendradarbiaus su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ), kovos su korupcija, kuri Serbijoje ypač giliai įsišaknijusi, su mafijos vykdoma veikla ir jos poveikiu ekonominei padėčiai, nes Serbijai iškelta būtent tokia sąlyga, jeigu ji pageidauja laikytis šios teigiamos europietiškos krypties ir siekti narystės Europos Sąjungoje, todėl, kad tai buvo tvirtai pažadėta Salonikuose, ir turime tikėti šiuo Serbijos pažadu.

Tačiau norėčiau pažymėti, kad turime bendradarbiauti su Serbija. Tereikia susipažinti su regiono istorija, kad suvoktume, jog nuolatinis taikus vystymasis galimas tik Serbijai esant Europos Sąjungoje ir kad Serbiją turime laikyti net tik prašančia narystės Europos Sąjungoje šalimi, bet ir svarbia strategine partnere įgyvendinant reikšmingą plėtros procesą regione, todėl turime paremti Serbiją ir elgtis su ja kaip ir su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis arba šalimis, kartu su Serbija siekiančiomis narystės ES, kad ir kokios būtų istorinės ar kitos trumpalaikės ar ilgalaikės aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, su kokiu ryžtu prezidentas B. Tadićius kovoja dėl europinės integracijos ir su kokiais sunkumais susiduria Serbijoje, turime remti ir skatinti šias politines jėgas, kad Serbijos gyventojai suprastų, jog kelias į Europą yra geresnis ir tinkamesnis jų tautai negu nacionalistinis kelias.

Todėl norėčiau paraginti visus narius ir ypač valstybes nares sparčiau baigti ratifikavimo procesą ir tuo perduoti žinią, kad veiksmai, kurių imasi Serbija dėl narystės Europos Sąjungoje, turi būti remiami siekiant užtikrinti ilgalaikį saugumą regione.

  Hannes Swoboda (S&D). – (DE) Ponia pirmininke, prieš kelias dienas lankiausi Kroatijoje, ir niekada tiek daug nekalbėjome apie Serbiją kaip pastarosiomis dienomis, itin palankiai atsiliepdami apie tai, ką minėjo E. Brok – ryžtingus B. Tadićiaus ir prezidento I. Josipovićiaus veiksmus – ir žinau, kad ministro pirmininko pavaduotojas B. Đelić aktyviai dalyvauja šiame procese – tai svarbus žingsnis Europos link. Tai regioninio bendradarbiavimo dalis, tačiau šis regioninis bendradarbiavimas turi didelę politinę ir humanitarinę reikšmę. Labai svarbu – ir šiuo atžvilgiu visiškai sutinku su E. Broko ir kitų narių pareikšta nuomone – skatinti Serbiją toliau atlikti tokius veiksmus.

Be abejo, tai taikoma ir santykiams su Bosnija ir Hercegovina. Visi suprantame, koks svarbus teigiamas Serbijos dalyvavimas – kaip ir Kroatijos – siekiant šalį išlaikyti vieningą ir įgyvendinti reikiamas reformas. Šiuo požiūriu Serbija veikia labai drąsiai, o tai turi esminę reikšmę plėtojant regioninį bendradarbiavimą.

Vienas esminis klausimas, kurį vis dėlto norėčiau iškelti, tai bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ). Be abejo, pakviečiau S. Brammertzą dalyvauti mano vadovaujamos Užsienio reikalų komiteto darbo grupės posėdžiuose. Nesame visiškai patenkinti, kaip sprendžiamas šis klausimas, nes manome, kad galima pasiekti kur kas daugiau. Mūsų raginimai nebuvo įgyvendinti, todėl norėčiau paprašyti visų narių daryti didesnį spaudimą, kad šis klausimas būtų išspręstas.

Kaip teigė M. E. Koppa, tai ne tik Europos reikalas. Serbija turi spręsti šiuos klausimus savo labui. Kaip ir Vankuveryje pareikštas atsiprašymas, kuris neabejotinai įeis į šalies istoriją, kova su sunkius karo nusikaltimus įvykdžiusiais asmenimis turi tęstis.

  Anna Ibrisagic (PPE). – (SV) Ponia pirmininke, negalime nepažymėti, kad pastaruoju metu Serbija padarė didelę pažangą. Pateiksiu keletą pavyzdžių: sėkmingai baigtas vizų režimo liberalizavimo procesas, plėtojamas regioninis bendradarbiavimas transporto ir energetikos srityse, reiškiama politinė valia prisidėti prie susitaikymo proceso regione ir nauja politinė lyderystė, kuria labiausiai pasižymėjo prezidento B. Tadićiaus vizitas Srebrenicoje ir Vankuveryje.

Tai byloja ne tik apie gerą konkrečių asmenų lyderystę ir didžiulį Serbijos troškimą siekti narystės ES, bet ir apie serbų sprendimą pasirinkti būtent tokią lyderystę.

  María Muñiz De Urquiza (S&D). – (ES) Ponia pirmininke, turiu vieną minutę, tad norėčiau pabrėžti, kaip svarbu, kad Europos Sąjunga galiausiai pritartų Serbijos narystei, ir tikiuosi, kad šiais metais ši narystė bus patvirtinta, atsižvelgiant į didžiulę šios šalies pažangą. Taryba įvertino šią pažangą priimdama sprendimą tęsti prisijungimo procesą, o Parlamentas savo paramą išreiškė J. Kacino, kurį ir norėčiau pasveikinti, parengtame pranešime.

Per šią vieną minutę taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad skirtingos Europos Sąjungos pozicijos dėl Kosovo paskatino Serbiją prisiimti aiškų įsipareigojimą Europai, kuris būtinas siekiant įtvirtinti taiką ir demokratiją Balkanų regione ir pasiekti konstruktyvų požiūrį į regioninę integraciją, kaip pažymėta Aukšto lygio susitikime Sarajeve, vykusiame birželio 2 d. Ispanijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu.

Tikiuosi, kad ES rems Serbiją įgyvendinant reikalingas reformas teisingumo, kovos su korupcija ir regionų dialogo srityse.

  Eduard Kukan (PPE). – Ponia pirmininke, džiaugiuosi, kad Serbija parodė tvirtą pasiryžimą ir pasiekė didžiulę pažangą integracijos procese. Kiti svarbūs žingsniai bus Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo (SAS) užbaigimas ir įgyvendinimas.

Serbijos vyriausybę reikėtų pagirti už veiksmus, kurių ji ėmėsi šiame etape. Esu įsitikinęs, kad SAS suteiks valstybei ekonominės ir prekybinės naudos tokiose srityse kaip aplinka, energetika, transportas ir daugelis kitų sričių. Iki šiol šį susitarimą ratifikavo trylika šalių. Tikiuosi, Europos Parlamentui patvirtinus susitarimą likusios šalys bus paskatintos kuo greičiau užbaigti šį procesą.

Tačiau ir Serbijos, ir ES vis dar laukia iššūkiai. Serbija turi įsipareigoti glaudžiai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai, kad likusieji karo nusikaltėliai būtų patraukti atsakomybėn. Be to, reikia kuo skubiau daryti pažangą kovojant su korupcija ir organizuotais nusikaltimais ir vykdyti tolesnes reformas teisingumo ir viešojo administravimo srityse. Serbijos Parlamente taip pat turi būti uždrausta vadinamoji „tuščių blankų“ ir savavališko Parlamento vietų paskirstymo praktika.

Galiausiai, tikiuosi, kad Serbijos ir Kosovo dialogas vyks teisinga linkme, ir eiliniams žmonėms bus užtikrintos geresnės ateities perspektyvos. Europos Parlamentas visada tvirtai rėmė Vakarų Balkanų integraciją. Serbija − labai svarbi šio įsipareigojimo dalis ...

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

  Emine Bozkurt (S&D). – (NL) Pone pirmininke, tai labai svarbus laikotarpis siekiant įtvirtinti stabilumą Balkanuose. Serbija aiškiai parodė, kad nusprendė siekti ateities Europoje, bet reikės sunkiai dirbti, kol tai bus įgyvendinta. Siekiant galimos narystės ES, laukia daug kliūčių. Pirmiausia, likusieji du įtariamieji, Goran Hadžić ir Ratko Mladić, vis dar nėra suimti ir neperduoti Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui buvusiajai Jugoslavijai. Deja, kaip paaiškėjo iš vyriausiojo prokuroro S. Brammertzo pranešimo, Serbija nesugebėjo įtikinti tarptautinės bendruomenės, jog daro viską, kad surastų šiuos nusikaltėlius.

S. Brammertzo nuomone, užuot dariusi viską, kad suimtų įtariamuosius, Serbijos vyriausybė iš tikrųjų ėmėsi tik minimalių veiksmų, atsižvelgiant į tai, kiek iš jos reikalaujama. Reikia aiškios ir vienijančios žinios iš Serbijos vyriausybės. Be to, svarbu, kad Europos Komisija būtų pasirengusi daryti daug didesnį spaudimą sprendžiant šį klausimą. Svarbu ir tai, kad moterų ir homoseksualų teisės ir toliau užimtų svarbią vietą Serbijos darbotvarkėje. Tikiuosi, Serbija pašalins visas kliūtis, kad būtų sudarytos sąlygos atviram procesui.

  Kinga Gál (PPE). – (HU) Ponia pirmininke, ponia E. Győri, Komisijos nary, pirmiausia norėčiau pasveikinti pranešėją ir šešėlinį pranešėją sugebėjus rasti tinkamus kompromisus dėl šio teksto ir parengus puikų pranešimą. Praėjusiais metais daugeliu atžvilgiu Serbija ėmėsi svarbių žingsnių siekdama integracijos, ir į tai buvo atsižvelgta pranešime, todėl norėčiau paminėti tik keletą klausimų.

Vienas iš jų − bevizio režimo klausimas, kurį Serbijos valdžios institucijos turi labai rimtai spręsti, ir ateityje jos turėtų labai stengtis, kad paragintų piliečius nepiktnaudžiauti šia galimybe, kitaip ateityje jauniems žmonėms sumažės galimybių pasinaudoti Europos perspektyvomis, nes bevizis režimas – kurį visada rėmėme – būtent ir skirtas jaunajai kartai, kad jie prisijungtų ir būtų panaikintos kliūtys, skiriančios juos nuo Europos, o tam neturi būti keliamas pavojus. Kartu Serbija turi skubiai daryti pažangą bendradarbiaudama su Tarptautiniu tribunolu, taip pat reikia pasiekti rezultatų derybose su Kosovu.

Tačiau visų pirma norėčiau pabrėžti mažumų teisių, kurių apsauga įrašyta Kopenhagos kriterijuose, klausimą. Džiaugiuosi, kad pranešime tinkamu laiku atkreiptas dėmesys į šiuos klausimus, nes Serbija ir toliau turi tęsti darbus šioje srityje: įstatymai dėl Voivodinos statuso ir nacionalinių tarybų turi būti įgyvendinti taip, kad turėtų realų poveikį. Tačiau Europos Sąjunga turi pasimokyti iš 2004–2007 m. prisijungimo procesų, kad šie ...

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Ponia pirmininke, Tarybos sprendimas pradėti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo ratifikavimo procedūrą paskatins Serbiją ir toliau tęsti reformas siekiant atitikti Kopenhagos kriterijus. Įsigaliojus šiam susitarimui bus atverti keliai prekybai tarp ES ir Serbijos ir atsiras realios prisijungimo perspektyvos.

Iki šiol padaryta didelė pažanga, visų pirma bendradarbiavimo su EULEX srityje, reformuojant teisminę sistemą ir kovojant su korupcija. Be to, manau, kad atsisakymas pripažinti Kosovo nepriklausomybę neturi užkirsti kelio Serbijos euroatlantiniams siekiams. Svarbiausia tai, kad Serbijos vyriausybė parodė, jog ji pasirengusi užmegzti naują dialogą su Kosovu tarpininkaujant ES.

Be to, norėčiau paminėti, kad Serbija atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant taiką Balkanuose. Šiuo atžvilgiu manau, kad labai svarbu ir toliau vykdyti „atvirų durų“ politiką su visomis Vakarų Balkanų šalimis. Rumunija besąlygiškai pritarė ES ir NATO plėtrai šiame regione, ypatingą dėmesį skiriant Serbijai.

Savo kalbą baigsiu pabrėždama, kad Europos valstybės turėtų pripažinti ir kartu paskatinti šios šalies pastangas ir siekius. Mūsų pareiga − paremti savo partnerius Balkanuose, einančius euroatlantiniu keliu, kurį jie galiausiai pasirinko.

  Andrey Kovatchev (PPE). – (BG) Ponia pirmininke, ponia E. Győri, Komisijos nary, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui J. Kacinui už puikiai atliktą darbą rengiant šį pranešimą. Serbijos ir Vakarų Balkanų ateitis yra Europos Sąjungoje. Manau, kad tik Europos integracija gali padėti Balkanams įveikti per pastarąjį šimtmetį jų išgyventas istorines klaidas ir neteisybę.

Mūsų bendras tikslas − pakeisti esamų sienų ribas, kad jos ne skirtų, o vienytų. Neturėtų būti svarbu, kurioje sienos pusėje gyvena piliečiai, nereikia jų vertinti pagal etninę kilmę: ar jie gyventų Niše, ar Kalotinoje, Caribrode ar Sofijoje, Prištinoje ar Leskovace, Europos integracija − vienintelis būdas užtikrinti stabilumą, saugumą ir klestėjimą, tiek Serbijos žmonėms, tiek ir kaimynams.

J. Kacino pranešime minimi Serbijos pasiekimai ir pabrėžiama, ką dar reikėtų nuveikti. Remiame Serbijos pastangas kelyje į integraciją, ir toliau jas remsime. Tačiau kilusieji iš Rytų Europos serbams gali duoti naudingų patarimų, kurie leistų nekartoti mūsų padarytų klaidų.

Vienas iš tokių patarimų būtų paviešinti represinės komunistinės Jugoslavijos sistemos bylas. Bulgarijoje turime karčios patirties, susijusios su delsimu paviešinti tokius dokumentus. Buvusios slaptosios tarnybos glaudžiai susijusios su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu regione. Palankiai vertinu Serbijos mėginimus apriboti vyriausybėje esančių komunistinių darinių įtaką. Totalitarinė praeitis neturėtų daryti įtakos demokratinei šalies ateičiai.

Rytų Europos gyventojai puikiai žino apie buvusių komunistų, kurie savo veiklą visaip dangsto nacionalinių interesų gynimu, manipuliacijas. Nebūkite kvailinami. Šiuos žmones domina tik jų pačių interesai.

Tie, kurie valdo praeitį, valdo ir ateitį. Komunistinių slaptųjų tarnybų bylų paviešinimas būtų aiškus ženklas Europai, kad Serbija siekia išsižadėti režimo, kuris juos dešimtmečiams atskyrė nuo Europos. Buvusios Jugoslavijos piliečiai turi teisę žinoti savo pastarojo meto istoriją.

Linkiu Serbijai sėkmės kelyje į Europos integraciją; mes remiame jos pastangas. Laukiame, kol galėsime priimti šią šalį į demokratišką Europos šeimą.

  Georgios Koumoutsakos (PPE). – (EL) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui už puikų darbą ir dokumentą dėl Serbijos. ES ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo pasirašymas ir Serbijai, ir Europos Sąjungai yra labai svarbus žingsnis į priekį. Toliau, kitas etapas, kitas svarbus žingsnis bus šalies kandidatės statuso suteikimas. Manau, kad šiuo klausimu turime priimti sprendimą gruodžio mėn. Nepamirškime, kad 2011 m. Serbijai − priešrinkiminiai metai, o 2012 m. kovo mėn. vyks Parlamento ir vietos valdžios rinkimai.

Nariai, kurie vakar Užsienio reikalų komitete turėjo galimybę klausytis ministro pirmininko pavaduotojo B. Đelićo, tapo Serbijos pasišventimo ir pasiryžimo dėti visas pastangas, kad atitiktų Europos kriterijus ir išankstines sąlygas, liudininkais. Be to, įsitikinome palankia ir konstruktyvia Serbijos pozicija ir labai svarbiu Serbijos vyriausybės dialogu su Priština. Turime padrąsinti Serbiją.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE). – (LT) Atsižvelgiant į Tarybos išvadas dėl Serbijos pažangos reformų srityje reiktų šią valstybę pasveikinti, tačiau, deja, kai kurie dalykai kelia nerimą. Serbijai žengiant žingsnius link Europos Sąjungos didelės pastangos turi būti dedamos į tam tikras sritis, ypač verslo aplinkos Serbijoje gerinimą. Lietuvos investuotojų patirtis kelia pagrįstų klausimų dėl verslo aplinkos ir užsienio investicijų apsaugos Serbijoje. Kadangi Serbijos vyriausybė apkaltino Lietuvos įmones, investavusias 34 milijonus eurų, įsipareigojimų nevykdymu ir, pažeisdama Serbijos ir Lietuvos susitarimą, numatantį investicijų skatinimą ir abipusę apsaugą, nutraukė privatizavimo sutartį. Serbija turi ieškoti būdų, kaip užtikrinti skaidrią ir prognozuojamą verslo aplinką, susidoroti su biurokratiniais suvaržymais, teisiniu netikrumu ir panašiais dalykais. Remiame Serbijos siekius, savaime suprantama, dėl integracijos į Europos Sąjungą ir linkime susidoroti su probleminiais dalykais.

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D). – (HU) Ponia pirmininke, ponia E. Győri, Komisijos nary S. Füle, nėra taip, kad paprasčiausiai tik užbaigiame procesą, manau, kad šiais metais galėsime ir pradėti derybas dėl prisijungimo, nes Serbija pastaruoju metu tikrai daug nuveikė. Norėčiau paminėti tai, kad vyriausiasis prokuroras S. Brammertz bendradarbiavimą su tarptautiniu Hagos tribunolu laiko nepriekaištingu. Ilgą laiką tai buvo itin opus klausimas. Tokia pat padėtis susiklosčiusi ir NATO partnerystės atveju, todėl manau, kad Vakarų Balkanų atveju labai svarbu tai, jog Serbija įgyvendintų pagirtiną mažumų politiką, kuri galėtų būti pavyzdžiu daugeliui ES valstybių narių ir pasižymėtų plačia kultūrine autonomija, atsiskleidžiančia per įvairių tautinių mažumų tarybų veiklą, kuria užtikrinamas mažumų buvimo tęstinumas. Be to, pažanga sprendžiant Kosovo klausimą, kuris emociniu požiūriu labai komplikuotas ir sudėtingas, yra itin svarbi, bet Serbija eina teisingu keliu ...

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

  Ivo Vajgl (ALDE). – (SL) Ponia pirmininke, mano kolegos J. Kacino pranešimas yra ir realistiškas, ir padrąsinantis.

Visiška Serbijos integracija į Europos Sąjungą atitinka Europos stabilumo ir saugumo interesus. Šalies integracija reiškia ir Pietryčių Europoje esančios vadinamosios „pilkosios zonos“ panaikinimą, arba bent jau ėmimąsi svarbių veiksmų to siekiant.

Remiu Serbiją ir šios šalies strateginius tikslus, apie kuriuos mums pranešė ministro pirmininko pavaduotojas B. Đelić.

Serbija savo rankose turi visas priemones, tačiau šalis turi atitikti sąlygas. Tai gali tapti galimybe paskleisti Serbijos visuomenėje žinią, kad Serbijos tauta turėtų gėdytis generolo R. Mladićiaus veiklos, o ne ja didžiuotis.

Norėčiau pabrėžti, kad palaikau visus Serbijos vyriausybės ir visuomenės veiksmus kuriant gerą kaimynystę. Be to, turiu pabrėžti, kad sienų klausimas − vienas iš svarbiausių su kaimynų santykiais susijusių klausimų.

  Ulrike Lunacek (Verts/ALE). – (DE) Ponia pirmininke, aš taip pat pirmiausia norėčiau pažymėti, kad remiu Serbijos siekį prisijungti prie Europos Sąjungos ir pritariu idėjai, kad Serbijos žmonių, kaip ir visų Vakarų Balkanų, ateitis yra suvienytoje Europoje. Asmeniškai pritarsiu ir Stabilizacijos ir asociacijos susitarimui, nors manau, kad Serbijos bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) vis dar nėra toks, koks turėtų būti. Be to, tikiuosi, kad daugelis pritars mūsų pateiktam pakeitimui ir kad S. Brammertzo žodžiai pasiteisins ir ateityje.

Norėčiau padėkoti J. Kacinui už pranešimą ir kartais labai teigiamą informaciją apie Serbijos pažangą, taip pat už atkreiptą dėmesį į tas sritis, kuriose vis dar liko neišspręstų problemų.

Toliau norėčiau pakalbėti apie santykius su Kosovo Respublika. Kaip šio Parlamento pranešėja dėl Kosovo kreipiuosi į Serbijos administraciją. Labai atidžiai klausiausi ministro pirmininko pavaduotojo B. Đelićo vakar pasakytos kalbos, kurioje pabrėžta, kad siekiama pasirašyti šį istorinį susitarimą, tačiau reikia aiškiai pasakyti, kad Serbijos Respublikos ir Kosovo Respublikos dialogas...

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pritarti Asociacijos susitarimo su Serbija užbaigimui.

Serbija buvo ir tebėra įtakinga Balkanų šalis. Tačiau šios šalies piliečiai daugelį metų turėjo mokėti už politinių lyderių klaidas, nes dėl rizikingų sprendimų šalis buvo atsidūrusi sudėtingoje politinėje padėtyje. Tačiau, jei siekiame ilgam stabilizuoti politinę padėtį Balkanuose, turime užmegzti atvirus ir teisingus santykius su visomis regiono šalimis.

Todėl Serbija mums turi būti tokia pat svarbi partnerė kaip ir kitos stabilios regiono šalys, kad galėtume užmegzti dialogą ir, pasitelkdami naudingą bendradarbiavimą, padėti šalies gyventojams kuo greičiau integruotis į laisvų ir demokratiškų Europos šalių bendruomenę.

  Krisztina Morvai (NI). – (HU) Ponia pirmininke, esu vengrė, todėl man labai malonu, kad Vengrija pirmininkauja Tarybai, linkiu Tarybai visapusiškos sėkmės, tačiau ši kalba apie Serbijos prisijungimą prie ES mane šiek tiek nuliūdino, nes pasirodė, kad kažko trūksta. Taip atsitiko todėl, kad nebuvo jokių užuominų apie ypač šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su vengrais Voivodinoje, todėl norėčiau paklausti, ar Tarybai pirmininkaujanti Vengrija arba Komisija žino apie žmogaus teisių organizacijų ir stebėtojų pranešimus, pirmiausia apie jaunus žmones Temerine. Šių jaunų žmonių padėtis Temerine rodo, kad įvyko nesuvokiamas žmogaus teisių pažeidimas, kai penkiems jauniems žmonėms buvo skirta iš viso 61 metų įkalinimo bausmė už muštynes bare, ir šie jauni žmonės turės kalėti trečiojo pasaulio sąlygomis, bus kankinami ir susidurs su nežmonišku, žiauriu elgesiu. Be to, reikia pažymėti, kad žiauriausi prieš vengrus įvykdyti nusikaltimai nėra tiriami. Ar žinote ...

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją.)

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Ponia pirmininke, priešingai nei ES šalininkai, kurie žiūri pro „rožinius akinius“, manau, kad vien tik prisijungimo prie Europos Sąjungos nepakaks, kad būtų išspręsti visi konfliktai. Visų pirma vertinant tokią šalį kandidatę, kaip Turkija, galime pastebėti, kad ES taiko dvigubus standartus. Serbija galiausiai yra pasirengusi užmegzti ryšius su Kosovu, net jei ES požiūris yra akivaizdžiai prieštaringas: Bosnijoje įvairios etninės grupės verčiamos susijungti į daugiakultūrę valstybę, o Kosove teisėta laikoma tai, kad viena etninė grupė siekia atsiskirti nuo valstybės.

Serbija ne tik išreiškė siekį užmegzti santykius su Kosovu, bet ir atsiprašė už Srebrenicoje įvykdytą genocidą. Tačiau, nepaisant to, Belgradas ir toliau kaltinamas, kad netinkamai bendradarbiauja su Hagos Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai. Bet žmogaus teisių pažeidimai Turkijoje, kur paprasčiausių diskusijų dėl armėnų genocido pakanka pelnyti tokiai bausmei, vertinami kaip klausimas, kurį galima ignoruoti.

Kosovo ministro pirmininko H. Thaçi apkaltinimas prekyba žmogaus organais irgi parodo, kad į karo nusikaltimus negalima žiūrėti vienpusiškai. Šie kaltinimai turi būti išsklaidyti. Siekiant prisijungti prie ES labai svarbu, kad Serbija ir Kosovas pirmiausia išspręstų tarpusavio ginčus.

  Victor Boştinaru (S&D). – Ponia pirmininke, Stabilizacijos ir asociacijos susitarime atsispindi kitas svarbus Serbijos žingsnis integracijos į ES procese. Tai šalis, kurios pažanga, padaryta pastaraisiais metais, yra įspūdinga, ir manau, kad tolesnė SAS grindžiama politinė ir ekonominė integracija suteiks Serbijai reikalingą paskutinį postūmį kelyje į ES.

Atsižvelgiant į svarbų Serbijos vaidmenį Vakarų Balkanuose, SAS bus naudingas ne tik ES ir Serbijai, bet ir visam regionui, nes bus sustiprintas saugumas, stabilumas ir plėtra, taip pat bus skirtas didelis finansavimas plėtros procesui Vakarų Balkanuose.

Tikiuosi, kad po Europos Parlamento patvirtinimo SAS ratifikavimo procesas bus kuo greičiau užbaigtas. Todėl norėčiau valstybes nares paprašyti užtikrinti, kad ratifikavimo procesas vyktų kuo sklandžiau ir sparčiau.

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, bendradarbiavimas su Europoje esančiais kaimynais − būtina ES politikos dalis. Padėtis Serbijoje, kaip ir kitose Balkanų pusiasalio šalyse, yra labai ypatinga. Praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje iširus Jugoslavijai ir prasidėjus karams, šios šalys iki šiol kovoja su ekonominėmis ir politinėmis problemomis. Europos Sąjungos užduotis − paremti šias šalis ir joms padėti. Istorija parodė, kad politinė padėtis regione daro įtaką visam žemynui, o jos padarinius mes visi jausime dar ilgai.

Tam tikru mastu Europa prisiima dalį atsakomybės už įvykusius pokyčius. Todėl esame dar labiau morališkai įsipareigoję šių šalių atžvilgiu, ir susitarimas, apie kurį šiandien diskutuojame – bendradarbiavimas visose srityse ir priemonės, kuriomis siekiama palengvinti šių šalių piliečių gyvenimą – yra būtinas, ypač siekiant užtikrinti, kad istorija nepasikartotų.

  Zoran Thaler (S&D). – (SL) Ponia pirmininke, šiandien dar kartą įsitikinome, kad demokratiška ir europietiška Serbija turi daug sąjungininkų Europos Sąjungoje.

Tiesa ta, kad tik demokratiška ir europietiška Serbija galės pasivyti kitas šalis demokratijos plėtros, ekonomikos ir piliečių gyvenimo kokybės srityse, kuriose jos vystymasis uždelstas dvidešimt metų.

Serbijos demokratinė vyriausybė ir prezidentas B. Tadić nusipelnė mūsų paramos. Serbija atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant Balkanų stabilumą. Šiuolaikiškai ir europietiškai Serbijai dėl to tenka didžiausia atsakomybė.

Pirmiausia šalis turi užtikrinti stabilią, europietišką, taikią ir geresnę ateitį savo kaimynei Bosnijai ir Hercegovinai, ir antra, pasiekti istorinį kompromisą su kaimynine albanų tauta.

Dabartinė Serbijos vyriausybė siekia šių dviejų tikslų, tad dirbkime kartu ir paremkite šių tikslų siekimą.

  Andrzej Grzyb (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, Komisijos narys S. Füle minėjo, kad viskas priklauso nuo Serbijos, t. y. nuo to, ar šalis priims teisingus sprendimus. Neabejotinai taip ir yra, tačiau turime žinoti ir, kaip naujos valstybės narės, suprantame, kad šis procesas turėtų būti sutvirtintas. Serbija priėmė teisingą sprendimą pasirašyti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą. Šalis įsipareigojo įvykdyti įvairias neabejotinai sudėtingas reformas. Europos Parlamentas turi paremti šias reformas, nes ne tik vyriausybė, bet pirmiausia visuomenė turi pasirinkti šį teisingą europietišką sprendimą. Kai stebėjau referendumą dėl konstitucijos, serbams ir europiečiams kolegoms sakiau: „pažiūrėkite į Belgradą ir šiuos žmones, serbus – tai europiečiai, todėl turėtume padėti šiems žmonėms žengti reformų keliu“. Manau, kad viskas, kas vyksta patvirtinant Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, taip pat Europos Parlamento rezoliuciją, gali labai padėti Serbijai šiame kelyje.

  Štefan Füle, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti gerbiamiems Parlamento nariams už turiningas diskusijas, kuriose atsiskleidė konstruktyvi Parlamento parama Serbijos integracijos į Europos Sąjungą procesui. Parlamento parama SAS ratifikavimo procesui − svarbus ženklas Serbijai prisidedant prie šios šalies pastangų stiprinimo kelyje į Europos Sąjungą.

Norėčiau trumpai aptarti keletą diskusijose iškilusių klausimų. Pirmiausia pabrėžiu B. Belderiui dėl Sandžako, kad šiuo atveju labiau būčiau linkęs kalbėti apie musulmonų atstovavimo klausimo politizavimą, o ne radikalaus islamo bangą. Šiuo atžvilgiu laukiame artimiausių, šių metų balandžio mėn. vyksiančių rinkimų į Bosnijos nacionalinę tarybą, kuri turėtų būti taiki ir įtrauki, skatinti dialogą ir užkirsti kelią radikalėjimui.

Dėl Plėtros fondo, užmezgėme glaudų dialogą su Serbija ir kitomis Vakarų Balkanų regiono šalimis, kad būtų galima kuo geriau panaudoti Pasirengimo narystei pagalbos priemonę, kuri taptų dar veiksmingesnė. Vyksta svarstymai dėl paramos technologijų plėtrai.

Dėl K. Morvai klausimo norėčiau pažymėti, kad labai daug dėmesio skiriame žmogaus teisėms ir mažumų teisių apsaugai. Dėl konkretaus atvejo, kurį ji nurodė per savo pasisakymą, pateiksiu jai atsakymą raštu.

Rimtas ir konstruktyvus Serbijos požiūris į dabartinį plėtros proceso etapą man asmeniškai teikia daug vilčių. Jei anksčiau nerimavome, šiandien suprantame, kad Serbija žengia teisingu keliu spręsdama, pvz., svarbų teismų reformos klausimą. Serbijai tai puiki galimybė išnaudoti 2011 m. pasitaikančias integracijos galimybes.

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. – (HU) Ponia pirmininke, pone B. Đelićiau, Komisijos nary, ponios ir ponai, dėkoju už puikias diskusijas. Pateiktos puikios pastabos apie nepriekaištingai parengtą pranešimą, o tai, kad dauguma iškeltų klausimų įtraukta į pranešimą man atskleidė pranešimo pranašumus, todėl manau, kad tai labai geras pagrindas diskusijoms.

Visi patvirtinote, kad kalbame ne apie užbaigtą procesą, o greičiau apie proceso pradžią. Manau, kad po šios pradžios visi klausimai, kuriuos iškėlėte, bus aptariami diskusijose. Padaryta didelė pažanga, todėl ir esame šiame proceso etape, tačiau dar reikia daug ką nuveikti. Iškėlėte daug klausimų apie demokratijos stiprinimą, pabėgėlius, verslo aplinkos plėtrą, su beviziu režimu susijusias problemas ar mažumų padėtį.

Girdėjome, kad Serbijoje žengtas svarbus žingsnis į priekį mažumų politikos srityje, tai nurodė ir C. S. Tabajdi, tačiau vis dar galioja Kopenhagos kriterijai, ir Komisija į tai atkreipė dėmesį. Tai svarbi užuomina, ir atlikdami kiekvieną veiksmą ir kiekvieną vertinimą būtinai į tai atsižvelgsime.

Be to, minėta, kad padėtis yra trapi. Visiškai su tuo sutinku, todėl labai svarbu paskatinti Serbiją ir toliau eiti šiuo keliu. E. Brok ir H. Swoboda tai irgi pažymėjo. Manau, svarbiausia, kaip minėjo ir N. Nicolai, kad tai būtų pačios Serbijos priimtas sprendimas ir kad Serbija įsipareigotų dėl Europos Sąjungos ir narystės ES, o mes jai visapusiškai padėsime. Tai, kad Serbija savo valia pasirinko šį kelią, vertinu kaip garantiją, kad šalis imsis visų reikiamų priemonių. Ponia pirmininke, esu įsitikinusi, kad po šių įvairiapusiškų diskusijų Parlamentas pritars Stabilizacijos ir asociacijos susitarimui.

  Jelko Kacin, pranešėjas. – (SL) Ponia pirmininke, turiningos šiandienos diskusijos − geriausias susidomėjimo ir paramos Serbijai Europos Parlamente ir kitose Europos institucijose pavyzdys.

Be kitų uždavinių, kuriuos Serbija turi spręsti po praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje vykusių karų, šiuo metu Serbijai svarbiausia padėti teisinės valstybės pagrindus.

2009 m. prasidėjusi teisminė reforma daugeliu aspektų lieka neužbaigta, tačiau tam reikės sisteminių atitaisomųjų veiksmų.

Teisinė valstybė − pagrindinis Kopenhagos kriterijus. Serbija turi užtikrinti, kad teisminės institucijos būtų nepriklausomos, kompetentingos ir veiksmingos, nes tik tada bus galima užtikrinti teisinį tikrumą ir ekonomikos plėtrą.

Džiaugiamės pastarojo meto Belgrado pastangomis suvokti šias problemas. Restitucija, t. y. nusavintos nuosavybės grąžinimas ir privačios nuosavybės apsauga, − vienas iš tokių elementų.

Laukiu Serbijos Nacionalinės asamblėjos pranešėjo, kuris Europos Parlamente lankysis jau šį mėnesį, atvykimo. Turime sustiprinti Serbijos Parlamento ir visų Parlamento narių vaidmenį ir atsakomybę.

Be to, turime pasistengti į savo pusę patraukti Serbijos opoziciją, kuri turi prisiimti daugiau atsakomybės dėl sėkmingo Serbijos integracijos proceso.

Serbijos vyriausybės atsakymai į Europos Komisijos parengtą klausimyną, kuriuos ministras pirmininkas M. Cvetković pateiks Komisijos nariui S. Füle šį mėnesį, taps istoriniu Serbijos valstybės ir visų piliečių žingsniu.

Manau, šis žingsnis bus labai reikšmingas ir sėkmingas, todėl Tarybai pirmininkaujančiai Vengrijai linkiu visapusiškos sėkmės siekiant sustiprinti Serbijoje europietiškai nusiteikusias jėgas.

Žinau, kad Serbijos vyriausybės Europos integracijos biuras, kuriam vadovauja Milica Delević, puikiai atlieka savo darbą, todėl bendradarbiavimas nebus sudėtingas.

Be to, tai, kad šiandien diskusijose dalyvauja Božo Đelić, Serbijos ministro pirmininko pavaduotojas ir ministras, atsakingas už mokslo klausimus, rodo, kad Serbija aktyviai domisi mūsų darbu ir Serbijos ateitimi Europos Sąjungoje.

Pabaigoje norėčiau pasidalyti su jumis viena mintimi.

Prieš mažiau nei trejus metus Serbija buvo arti savo pačios sukeltos izoliacijos ribos. Šiandien tokio pavojaus jau nebėra, ir Serbija tvirtai žengia į priekį artėdama prie Europos Sąjungos. O sparta priklausys tik nuo pačios Serbijos.

Šia rezoliucija skatiname Serbiją žengti šiuo istoriniu keliu ir Serbijai siunčiame aiškią žinią, kad džiaugiamės šios šalies sėkme ir suprantame visus sunkumus, su kuriais Serbija susiduria.

  Pirmininkė. – Bendros diskusijos baigtos.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos pateiktas Užsienio reikalų komiteto siekiant užbaigti šias diskusijas. Balsavimas šiuo klausimu vyks rytoj, 12.30 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Jiří Maštálka (GUE/NGL), raštu. – (CS) Palaikau ir remiu visus veiksmus, vedančius prie sparčios Serbijos integracijos į ES, nes dauguma serbų pageidauja šios integracijos. Tačiau norėčiau pažymėti, kad didžioji dalis nesklandumų, dėl kurių serbai peikiami Europos Parlamento pasiūlyme dėl rezoliucijos, gali būti suvokiami kaip kilę dėl kai kurių ES valstybių narių anksčiau vykdytos žalingos veiklos Balkanuose ir tiesioginės NATO agresijos Serbijos atžvilgiu. Turėtume palengvinti Serbijos prisijungimą prie ES, nes narystė šiai šaliai − ne atlygis, o ES suteikiama galimybė prisidėti prie daugelio problemų sprendimo, kurias iš tikrųjų patys tiesiogiai arba netiesiogiai sukėlėme. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad sprendžiant Serbijos etninių mažumų klausimus reikia taikyti labai išmintingą ir suderintą požiūrį. Europos Parlamento pasiūlyme dėl rezoliucijos pripažįstami Serbijos „albanų mažumos lūkesčiai“ ir pabrėžiama, kad reikia gerbti „teisę į provincijos autonomiją“. Jei sukūrus bendrus teisės aktus, kuriais bus suteiktos specialiosios teisės, bus „išspręstos“ mažumų problemos, tai bus „sprendimas“, kuris turės pražūtingų padarinių valstybei, ir taip bus ne tik Serbijos atveju. Vienintelis būdas apsaugoti mažumų teises − nuosekliai skatinti ir ginti žmogaus teises.

  Csanád Szegedi (NI), raštu. – (HU) Vengrija 2010 m. lapkričio 16 d. ratifikavo ES ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą. Besiruošdama pirmininkauti ES Tarybai Vengrija nepasimokė iš istorinės klaidos, kai turėjo galimybę Rumunijos prisijungimui nustatyti sąlygą, kad būtų suteikta regioninė autonomija Transilvanijoje gyvenančioms vengrų mažumoms. Dar ir šiandien jaučiami šios praleistos galimybės padariniai: išniekinamos vengrų kapinės, Transilvanijoje vyksta tylus vengrų genocidas. ES ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimu Europos Sąjunga ir Vengrijos užsienio reikalų ministerija turi užtikrinti mažumų apsaugą. Europos Sąjungai daromas didelis spaudimas parodyti šalims kandidatėms, kad prisijungimas prie ES − pasiekiamas tikslas; ir tai ji turi daryti užbaigdama ir paspartindama asociacijos susitarimus. Nors „Jobbik“ partija, pvz., pritaria Kroatijos, kaip kriterijus atitinkančios šalies, prisijungimui, ji ir toliau tvirtai prieštarauja skubotiems veiksmams Serbijos atžvilgiu. Didesnė autonomija Serbijoje gyvenančiai vengrų mažumai, įskaitant visišką regioninę ir kultūrinę autonomiją, turėtų tapti prisijungimo proceso pratęsimo sąlyga. Be to, neturėtume atmesti idėjos, kad Voivodinos žmonėms reikėtų leisti referendume pareikšti savo valią dėl regiono statuso, tam tikru lygiu sušvelninant neišdildomas skriaudas, kurias vengrai patyrė dėl Trianono sutarties.

(Posėdis sustabdytas 10.25 val. ir atnaujintas 10.30 val.)

PIRMININKAVO: Jerzy BUZEK
Pirmininkas