Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Diskusijos
Antradienis, 2011 m. sausio 18 d. - Strasbūras Tekstas OL

6. Belgijos pirmininkavimo Taryboje apžvalga (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasveikinti ministrą pirmininką Yves Leterme. Prieš pusę metų išklausėme Tarybai pirmininkaujančios Belgijos pristatymą. Šiandien išgirsime Tarybai pirmininkavusios Belgijos laimėjimų ataskaitą, taigi aptarsime visus klausimus, susijusius su priimtais teisės aktais, Europos išorės veiksmų tarnyba, finansų priežiūra, Europos piliečių iniciatyva, biudžetu.

Be to, sveikinu Pirmininką J. M. Barroso ir visus kitus čia esančius narius.

– Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai: Belgijos pirmininkavimo Taryboje apžvalga.

 
  
MPphoto
 

  Yves Leterme, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. (FR) Pone pirmininke, pone J. M. Barroso, ekscelencijos, ponios ir ponai, nors gali būti pacituota netinkamoje vietoje, šioje Europos Parlamento posėdžių salėje, vis tiek norėčiau pradėti savo kalbą pacituodamas didįjį Šiaurės Amerikos mąstytoją, Ralphą Waldo Emersoną, kuris pasakė:

einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – „Neikite ten, kur kelias veda. Eikite ten, kur nėra kelio, ir palikite pėdsaką“.

einantis Tarybos Pirmininko pareigas. (FR) −Kitaip tariant: „Neikite ten, kur kelias veda. Eikite ten, kur nėra kelio, ir palikite pėdsaką“.

Ponios ir ponai, būtent taip kartu su jumis ir elgėmės per praėjusius šešis mėnesius. Mano šalies, Belgijos, buvo paprašyta perimti rotacijos tvarka vykstantį pirmininkavimą Europos Sąjungai po Lisabonos sutarties įsigaliojimo.

Tiesa, nebuvo taip, kad žengtume į visiškai nežinomą teritoriją, tačiau po Lisabonos sutarties įsigaliojimo reikėjo sukurti naujus Europos Sąjungos veikimo pagrindus, nes Europos Sąjungoje buvo sukurtos naujos institucijos. Todėl laikydamiesi savo šalies Belgijos tradicijos, padarėme viską, kad šios institucijos galėtų optimaliai veikti ir būtų sukurti tinkami precedentai šių institucijų santykiams.

Ponios ir ponai, norėčiau pažymėti, kad Europos Sąjunga − kaip ji apibrėžta Lisabonos sutartyje − šiandien veikia, ir veikia gerai. Europos Sąjunga turi naujas priemones, skirtas finansų sektoriaus priežiūrai, kuriomis, tikėkimės, bus užkirstas keliams naujoms krizėms, panašioms į tą, kurią šiuo metu vis dar mėginame įveikti. Patobulinta ekonomikos valdysena. Pasiektas susitarimas dėl 2011 m. biudžeto, ir svarbiausia, kad per tuos šešis mėnesius sudaryta iš viso beveik keturiasdešimt teisėkūros lygmens susitarimų tarp Parlamento ir Tarybos.

Ponios ir ponai, mūsų pasiryžimas gerbti ir Lisabonos sutarties tekstą, ir jos dvasią pasirinktas Europos Sąjungos ateities labui − tai investicija į dar glaudesnį Europos bendradarbiavimą. Kad tai pasiektume per savo pirmininkavimo Tarybai laikotarpį, laikėmės dviejų pagrindinių principų.

Pirma, nesiekėme veržtis į priekį. Užuot tai darę, įtraukėme savo programą, Belgijos programą su penkiomis svarbiausiomis sritimis, į Europos darbotvarkę, į Komisijos programą, į valstybių vadovų ar vyriausybių darbu kuriamas paskatas Europos Vadovų Tarybos lygmeniu ir į trejeto, kurį sudarome kartu su Ispanijos ir Vengrijos kolegomis, programą.

(NL) Antra, ponios ir ponai, nenorėdami primesti Belgijos darbotvarkės, pasirinkome tai, ką vadinu įtraukiuoju pirmininkavimu Tarybai. Veiksmingai bandėme kuo glaudžiau bendradarbiauti su visomis Europos institucijomis, atsižvelgdami į Lisabonos sutarties tekstą ir dvasią ir atlikdami vaidmenį, kuris iš tikrųjų tebuvo tik pagalbininko vaidmuo.

Bendradarbiavome su visomis šalimis, be abejonės, su Parlamentu ir Komisija, ir taip pat su naujuoju nuolatiniu Tarybos Pirmininku ir vyriausiąja įgaliotine ir, žinoma, su valstybėmis narėmis, tačiau, manau, galiu pasakyti, kad per visą pirmininkavimo Tarybai laikotarpį ypatingą dėmesį skyrėme konstruktyviam ir nešališkam darbui su Parlamentu, kurio galios buvo gerokai sustiprintos pagal naująsias taisykles.

Be abejo, šiandien reikėtų parodyti šiek tiek kuklumo, bet, turiu pasakyti, kartu su jumis pavyko užtikrinti, kad šis metodas būtų sėkmingas. Be to, ponios ir ponai, šiandien labiau nei kada nors anksčiau ES simbolizuoja institucijų ir valstybių narių sąveiką. Manau, kad šis metodas pasiteisino ir toliau bus veiksmingas, nes buvo ir tebėra sutelktas į rezultatus, o ne į įvaizdžio kūrimą. Taip galėčiau apibūdinti mūsų pirmininkavimą Tarybai, kartu ir Europos Parlamento darbą, nors būtent jūs turėtumėte tai vertinti.

Pone pirmininke, ponios ir ponai, vis dėlto norėčiau pareikšti padėką už bendradarbiavimą Belgijos vyriausybės ir kolegų, kurie dalyvavo rotacijos principu vykstančio pirmininkavimo Tarybai procese, vardu. Manau, vertėtų pažymėti, kad dauguma mūsų pasiektų susitarimų buvo vieningai patvirtinta labai didele balsų dauguma. Tai liudija apie diskusijų kokybę ir – tai turėtų nuraminti Europos piliečius – tinkamai pasirinktą prioritetą, kurį teikėte Europos interesams, iškeldami juos aukščiau už nacionalinius interesus.

Taigi, ponios ir ponai, šeši mėnesiai baigėsi. Be abejo, negalime gyventi praeitimi. Ateinančiais mėnesiais ir metais iš tikrųjų turėsime daugiau darbo nei kada nors anksčiau, nes Europos Sąjunga, mūsų visuomenė, susiduria su itin dideliais iššūkiais. Toliau norėčiau trumpai juos apžvelgti.

Žinoma, pirmas uždavinys − tęsti darbą, kurį pradėjome per praėjusius šešis mėnesius, būtent toliau stiprinti ekonomikos valdyseną. Per tuos šešis mėnesius kartu stengėmės taikyti reikiamas priemones, kad euro zonoje būtų išvengta krizės. Tačiau nepakanka įveikti tik matomus požymius. Pavojai, su kuriais susidūrė daugelis euro zonai priklausančių šalių, parodė, kad pinigų sąjunga iš tikrųjų negali gyvuoti be ekonominės sąjungos, be didesnės ekonominės konvergencijos. Todėl turime ryžtingai siekti didesnės ekonominės sanglaudos, didesnės sanglaudos valstybių narių finansų, ekonominės ir socialinės politikos srityse.

Įgyvendinant ekonomikos valdyseną kartu reikia ir griežtai stebėti Europos Sąjungos valstybių narių biudžeto ir struktūrinės politikos sritis. Turime visapusiškai išnaudoti Europos semestrą, kurį sukūrėme šiuo tikslu. Sugrįžimas prie biudžeto drausmės turėtų būti ne tik neprivalomas tikslas; tai turi būti patikrinama ir, prireikus, vykdoma Europos lygmeniu. Be abejo, kalbu ne apie drausmę, kurios reikia laikytis vien todėl, kad tai yra drausmė; protingai tvarkomi viešieji finansai yra būtini siekiant atkurti tvarų ir patikimą augimą, kuris sudaro galimybes kurti darbo vietas mūsų piliečiams. Akivaizdu, kad šios darbo vietos būtinos siekiant išlaikyti turimą itin savitą Europos socialinį modelį, kuriuo remiantis labai svarbi politinė ir ekonominė laisvė, socialinis solidarumas ir ekologinė atsakomybė.

einantis Tarybos Pirmininko pareigas. (DE) Europos Sąjunga turi panaudoti naujai įdiegtas priemones, kad galėtų veiksmingai stebėti finansų rinkas. Tikimasi, kad šios priemonės bus parengtos iki šių metų pabaigos. Tai būtina siekiant išvengti naujų katastrofų rinkose.

Ekonominė konvergencija, nacionalinės biudžeto ir struktūrinės politikos galimybių stebėsena, naujos finansų rinkos priežiūros priemonės – visa tai gali sudaryti įspūdį, kad Europos Sąjungos aparatas pakankamai sunkiai veikia ir yra sudėtingas. Žinoma, tikėtina ir tai, kad nuodugnesnė valstybių narių nacionalinių politinių sprendimų stebėsena nevyks be diskusijų ir nesutarimų. Tačiau tai neturėtų atgrasyti, nes tai sudaro Europos integracijos esmę.

Antra sritis, kurioje turime išlaikyti pagreitį, tai Europos Sąjungos vaidmuo pasaulyje. Šioje srityje pasiekėme pažangą. Suderintu pasirengimu ir vieningu atstovavimu iš tikrųjų padidinome savo įtaką Didžiajame dvidešimtuke (G-20). Pastaraisiais mėnesiais Europos Sąjunga pradėjo kurti savo diplomatinių atstovybių visame pasaulyje tinklą. Šie žingsniai yra teigiami, bet turi būti stiprinami.

Iš tiesų, Europos Sąjunga apie daugelį pasaulio problemų kalba vieningai, bet vien tik žodžių neužtenka. Europos Sąjunga turi būti įtakingesnė, gebėti veikti ryžtingai ir tapti įtakinga ir galinga jėga šiame daugiapoliame pasaulyje.

Trečia, turime apsvarstyti finansinę Europos Sąjungos perspektyvą. Be abejo, dabar ne metas, kai vyriausybės gali svarstyti gerokai padidinti įnašus į Europos Sąjungos biudžetą, tačiau jokiu būdu negalime išvengti diskusijų apie ilgalaikę finansinę perspektyvą.

Šiam Parlamentui buvo pažadėta, kad vyks konsultacijos dėl Europos Sąjungos būsimo finansavimo pobūdžio, būdų ir priemonių. ES negali „gyvuoti pusbadžiu“: reikia turėti ilgalaikę perspektyvą.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas, kurį norėčiau pabrėžti, yra tas, kad šiuos uždavinius galėsime įveikti tik tada, jei tikėsime savimi labiau nei kada nors anksčiau. Kalbėdamas apie uždavinius, su kuriais susidursime ateinančiais metais, norėčiau pacituoti prancūzų mąstytoją ir rašytoją André Frossardą. Pirmiausia pacituosiu prancūziškai, o tada pateiksiu vertimą:

einantis Tarybos Pirmininko pareigas. (FR) „Europa visiškai pagrįstai siekia bendros politikos ir bendros valiutos, bet pirmiausia Europa turi turėti savo dvasią“.

„Europa visiškai pagrįstai siekia bendros politikos ir bendros valiutos, bet pirmiausia Europa turi turėti savo dvasią“.

Iš tikrųjų, kolegos, Europai reikia dvasios. Turime tikėti savimi ir savo sėkme, o ne ieškoti pateisinimo tam, kuo ir kas esame. Turime nepamiršti, kad prieš tapdama rinka, prieš tapdama valiuta, prieš tapdama institucijų grupe, Europos Sąjunga – mūsų Sąjunga – pirmiausia buvo vizija, tikėjimas, svajonė. Svajonė apie taiką šiame žemyne, kuris kentėjo nuo daugelio karų.

Girdėjau, kad europiečių kartoms, kurios niekada nepatyrė karo, kalbėti apie taiką jau nebemadinga. Galiu tik patarti: „Apsidairykite“. Pvz., pažvelkite į visus pabėgėlius, kurie pas mus atvyksta gelbėdamiesi nuo karo, ginkluotų konfliktų ir tironijos. Šie pabėgėliai, be abejonės, nežiūri su panieka į mūsų laimėjimus skleidžiant taiką ir saugumą beveik visame žemyne. Ir šie pabėgėliai – šie žmonės – trokšta, kaip ir daugelis žmonių visame pasaulyje, tokių teisių ir laisvių, kurias daugelis mūsų piliečių vertina kaip savaime suprantamą dalyką.

Europos Sąjunga sukurta tam, kad mūsų piliečiams ir imigrantams užtikrintų taiką, taip pat laisvę, demokratiją, pagrindines piliečių teises ir teisinę valstybę. Tikime kiekvieno asmens teise į žmogiškąjį orumą, o tai reiškia žmogaus teisę gyventi oriai ir nebūti žeminamam, kaip ir teisę laisvai mąstyti, kalbėti ir melstis.

Dažnai cituojama Jeano Monnet mintis, kad be žmogaus nėra veiksmų, tačiau be institucijų nėra tęstinumo. Ši mintis tinka dabarčiai, kaip tiko ir tada, kai ji buvo pasakyta, tačiau, kita vertus, tiesa ir tai, kad be tvirtus įsitikinimus turinčių vadovų šios institucijos sužlugs. Turime nepamiršti, kad piliečiai mus palaikys tik tada, jei suteiksime jiems viziją: jeigu suteiksime jiems svajonę.

Baigdamas kalbą norėčiau palinkėti pirmininkavimą Tarybai perėmusiai Vengrijai visapusiškos sėkmės. Esu įsitikinęs, kad ji aukštai iškėlusi neš deglą, kuris yra Europos svajonė apie taiką ir laisvę bei dar stipresnės Europos Sąjungos siekis.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas.(FR) Pone pirmininke, pone Y. Leterme, ponios ir ponai, veiksmingumu ir susitelkimu, pragmatiškumu ir vedina Bendrijos dvasios Europos Sąjunga Belgijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu pasiekė svarbią pažangą, todėl nusipelno mūsų pasigėrėjimo ir pripažinimo.

Europos Komisijos vardu norėčiau nuoširdžiai pasveikinti ministrą pirmininką Y. Leterme, visą vyriausybės komandą, administraciją ir visus belgus, kurie dėjo visas pastangas stengdamiesi užtikrinti, kad pirmininkavimas Tarybai būtų sėkmingas.

Tai buvo puikus ir nuostabus pirmininkavimas Tarybai, trukęs kebliu ir sunkiu laikotarpiu sprendžiant dėl Europos Sąjungos ateities. Retai kada uždaviniai buvo tokie svarbūs, o sunkumus būtinai reikėjo įveikti. Per tuos ilgus neramumų ir šurmulio kupinus mėnesius –atleiskite už tokį apibūdinimą  – Tarybai pirmininkaujanti Belgija tvirtai laikėsi Europos politikos kurso. Belgijos veiksmuose visada buvo galima įžvelgti esminį veikimo Europos Sąjungos vardan aspektą, visų solidarumą dėl bendro Europos intereso. Be to, Belgijos veiksmai padėjo pasirinkti geriausią kelią, kaip pasiekti svarbiausius tikslus: stabilumą ir augimą, kuris sudaro galimybes kurti naujas darbo vietas.

Tai buvo mėnesiai, kai Europa vis dar gyveno karštligišku ritmu besiplečiant finansų krizei ir didėjant valstybės skolai. Visų dėmesys buvo nukreiptas į euro zonos ateitį ir mūsų pasiryžimą ją apginti. Kai tvirtiname, jog padarysime viską, kad apsaugotume euro zonos stabilumą, tai neturėtų būti tušti žodžiai. Tai paprasčiausiai mūsų tvirtos politinės valios ginti bendrą likimą išraiška. Euro zonos ateitis ir Europos Sąjungos ateitis − tai dvi vienos monetos pusės. Savo ir būsimų kartų labui siekiame, kad ši ateitis būtų stabili ir klestinti. Tai visada buvo ir tebėra Europos integracijos ir Bendrijos dvasios esmė.

Pagrindinės reformos, kurias įsipareigojome įvykdyti, rodo, kad žinome, su kokiais uždaviniais susiduria Europos Sąjunga. Turime prisitaikyti prie naujos politinės, ekonominės ir strateginės sparčiai besikeičiančio globalaus pasaulio realybės. Tai turime pasiekti išlaikydami savo vertybes, apgindami interesus ir padidindami patikimumą bei įtaką tarptautiniu lygmeniu.

Pagrindiniai sprendimai, kuriuos priėmėme siekdami sustiprinti Europos ekonomikos valdyseną ir panaikinti makroekonominį disbalansą, ir yra šios pažangos esmė. Tai nėra pasirinkimas, tai būtinybė. Tikiuosi, kad per ateinantį šešių mėnesių laikotarpį Europos Parlamentas ir Taryba patvirtins pasiūlymus dėl ekonomikos valdysenos.

Esminis klausimas yra ne tai, kas iš skirtingų politinių Europos suinteresuotųjų šalių taps laimėtoju ar pralaimėtoju, o tai, ar kiekvienas iš mūsų yra pasirengęs bendradarbiauti visiškai laikantis abipusių prerogatyvų. Iš esmės keliamas klausimas, ar Europos Sąjunga kaip visuma taps laimėtoja ar pralaimėtoja. Atsakymas aiškus: jei nesustiprinsime ekonomikos valdysenos, pralaimėsime ir euro zonoje, ir visoje Europos Sąjungoje.

Nesustiprinę ekonomikos valdysenos, pralaimėsime kovą dėl stabilumo, augimo ir užimtumo Europoje. Nesustiprinus ekonomikos valdysenos stiprūs šiandienos ryšiai rytoj gali susilpnėti. Nesustiprinę ekonomikos valdysenos, prarasime patikimumą ir tarptautiniu lygmeniu.

Kadangi ekonomikos valdysenos ir makroekonominio disbalanso klausimai yra ir pasauliniai klausimai ir ypač aptariami Didžiajame dvidešimtuke (G-20), kaip galime išlikti patikimi ir įtakingi savo tarptautinių partnerių atžvilgiu, jei nesugebame šių klausimų išspręsti net ES lygmeniu? Kalbu kruopščiai apsvarstydamas visus savo žodžius: Europos Sąjungai tai iš esmės egzistencinis klausimas. Arba elgiamės ir veikiame kaip Sąjunga, arba nesugebame taip veikti ir leidžiame, kad mus nustumtų į šalį. Tai iš tikrųjų mūsų bendro likimo klausimas.

Laimei, einame atkaklaus savo teisių gynimo linkme. Todėl norėčiau kuo nuoširdžiausiai pasveikinti Tarybai pirmininkavusią Belgiją. Rugsėjo 17 d. ECOFIN Taryboje buvo pasiektas susitarimas įkurti naujus ekonomikos valdysenos ciklus, vadinamąjį Europos semestrą. Praėjusią savaitę žengtas pirmas žingsnis pristatant Europos Komisijos parengtą metinę augimo apžvalgą, kurioje aiškiai nurodyta, kad turime sutelkti dėmesį į tris svarbiausias sritis, t. y. stiprinti makroekonominį stabilumą – visų pirma atliekant griežtą fiskalinį konsolidavimą – vykdyti struktūrinę reformą ir skatinti augimą, kad būtų kuriamos darbo vietos.

Be to, sėkmingai įgyvendinome finansų priežiūrą, visų pirma patvirtindami naują Europos finansų priežiūros sistemą, kuri įsigaliojo 2011 m. sausio 1 d., kai buvo įkurta Europos sisteminės rizikos valdyba ir trys naujos finansų priežiūros institucijos, užsiimančios atitinkamai rinkų, bankų ir draudimo priežiūra.

Per tuos šešis mėnesius taip pat pasiekėme susitarimus dėl spekuliacinių ir kitų alternatyvių investicinių fondų valdymo ir reitingų agentūrų. Mūsų piliečiams griežtos taupymo priemonės yra ne kažkokia miglota sąvoka, o negailestinga kasdienio gyvenimo realybė. Europoje daugelis žmonių susirūpinę ir nerimauja, tačiau Europoje daugelis žmonių taip pat tikisi, kad reformos, kurios buvo per ilgai atidėliojamos, galiausiai bus užbaigtos, kad Europos matmuo bus integrali sprendimo dalis ir kad Europa pasaulyje apgins savo projektus, vertybes ir interesus.

Todėl svarbu kuo plačiau paskleisti žinią apie tai, ką Europos Sąjunga daro, kad atkurtų augimą, kuris būtų tvarus, suteiktų galimybes kurti darbo vietas ir tokią Europos bendruomenę, kuri būtų teisingesnė ir palankesnė aplinkai.

Be to, norėčiau paminėti keletą kitų laimėjimų, ypač užsienio politikos ir išorės santykių srityse. Vienas iš tokių laimėjimų yra spalio 6 d. pasirašytas laisvosios prekybos susitarimas su Pietų Korėja, kuris, paprastai teigiant, yra vienas plačiausių užmojų Europos Sąjungos pasirašytų komercinių susitarimų ir kuris turi išlikti pavyzdžiu ateityje pasirašant dvišalius komercinius susitarimus.

Priešingai nei manė kai kurie pesimistai, Kankūne taip pat padaryta tam tikra pažanga siekiant daugiašališkumo kovoje su klimato kaita. Kankūne pastebėjome ir tai, koks svarbus Tarybai pirmininkaujančios valstybės ir Komisijos bendradarbiavimas siekiant, kad Europa tarptautinėje arenoje kalbėtų aiškiu ir girdimu balsu.

Aptariant praktinius rezultatus, taip pat norėčiau palankiai įvertinti galiausiai Belgijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu pasiektą transporto srities susitarimą dėl „Eurovinjetės“ paketo. Tai labai svarbu mūsų piliečiams.

Norėčiau pagirti ir Tarybai pirmininkavusią Belgiją už pavyzdinį darbo metodą, kurį taikant buvo galima atsižvelgti ir įgyvendinti pagrindines Lisabonos sutarties naujoves. Per įtemptas diskusijas dėl 2011 m. Europos Sąjungos biudžeto, kai įsigaliojo naujosios Sutartyje numatytos biudžeto taisyklės, Belgija veiksmingai panaudojo visus derybinius įgūdžius. Tai buvo puikus Europos dvasios ir kompromisų kultūros pavyzdys. Komisija didžiuojasi savo indėliu siekiant šio rezultato.

Rytoj, vykdydamas įsipareigojimus Parlamentui, dalyvausiu pirmame susitikime su Europos Parlamento Pirmininku J. Buzeku ir ministru pirmininku V. Orbánu, rotacijos tvarka einančiu Tarybos Pirmininko pareigas, kuriame aptarsime kitus veiksmus, kurių būtina imtis sprendžiant biudžeto klausimus.

2010 m. buvo sunkūs metai ir kartais reikėdavo labai daug pastangų. Tačiau galiausiai tai buvo labai našūs metai. Tarybai per tuos metus pirmininkavo dvi šalys, Belgija ir Ispanija, kurios ryžtingai plėtojo Europos integracijos procesą. Tame ir įžvelgiu Europos Sąjungos stiprybę ir tinkamą institucijų veikimą. Dabar trečioji šio trejeto šalis, Vengrija, turės palaikyti šį postūmį.

Svarbūs praėjusiais metais priimti sprendimai rodo tai, kad mes visi − Parlamentas, Taryba, Komisija, valstybės narės − žinome, ką turime atlikti, kad užtikrintume stabilią ir klestinčią Europos Sąjungos ateitį. Jei žinome, ką turime daryti, tai turime tai daryti dabar. Minėjome, kad turime tam valios; ir dabar turime parodyti, kad iš tikrųjų galime laikytis savo politinių įsipareigojimų jų nemenkindami, nesilpnindami ir neleisdami, kad mus apgautų nedrąsūs atsigavimo ženklai.

Turime sustiprinti savo veiksmus, parodyti, kad tai nėra reakcija į rinkų krizės spaudimą, o tvirtas mūsų troškimas gyventi Europos Sąjungoje ir siekti taikos, solidarumo ir laisvės.

 
  
MPphoto
 

  Jean-Luc Dehaene, PPE frakcijos vardu.(NL) Pone pirmininke, Tarybai pirmininkavusi Belgija pelnytai sulaukė pagyrų iš visur. Jūs ir jūsų kolegos, pone ministre pirmininke, galite priskirti sau įvairius puikius laimėjimus. Užuot kalbėjęs apie konkrečius laimėjimus, visų pirma norėčiau pabrėžti vadinamąjį „auksinį standartą“, kurį nustatėte pirmininkavimui Tarybai. Galiausiai, Tarybai pirmininkavusi Belgija buvo pirmoji šalis, kuri savo veiklą vykdė pagal Lisabonos sutartyje nustatytą naują institucinę sąrangą. Tai jau savaime iššūkis.

Sutartyje iš esmės pakeista institucinė sąranga, kaip jau minėjau pranešime dėl praėjusio laikotarpio. Taigi, Europos Vadovų Taryba ir Taryba dabar akivaizdžiai tapo dviem atskiromis institucijomis, kurioms pirmininkaujama atskirai. Kitas naujas bruožas tas, kad Sutartyje vartojama ta pati formuluotė apibūdinant ir Tarybos, ir Parlamento įgaliojimus. Sunku atsikratyti įspūdžio, kad kai kurie Tarybos nariai susidūrė su sunkumais prisitaikydami prie naujo Parlamento ir Tarybos santykio. Tai buvo akivaizdu per diskusijas dėl biudžeto.

Tačiau to negalima pasakyti apie Tarybai pirmininkavusią Belgiją. Konsultuodamasi su Komisija ir Parlamentu Belgija dėjo visas pastangas siekdama įgyvendinti Europos teisėkūros darbotvarkę. Čia visada svarbiausi buvo Europos prioritetai. Tai iš dalies paaiškina ir sėkmingą Tarybai pirmininkavusios Belgijos darbą. Praeityje pirmininkaujant Tarybai per dažnai mėginta iškelti nacionalinius prioritetus aukščiau už Europos agentūrų prioritetus. Šiuo atveju taip nebuvo, todėl Europa per šį pirmininkavimo Tarybai laikotarpį padarė didelę pažangą. Belgijai pirmininkaujant Tarybai taip pat vyko sunkios diskusijos dėl biudžeto, kuriose nustatyta kryptis siekiant įveikti vieną iš didžiausių iššūkių, su kuriais Europos Sąjunga susidurs ateinančiais metais − tai naujos finansinės programos rengimas. Belgija iš pirmiau Tarybai pirmininkavusių valstybių perėmė įsipareigojimą, kad Parlamentas bus įtrauktas į diskusijas dėl daugiametės finansinės programos. Savo ruožtu Komisija, atsižvelgdama į savo pasiūlymą dėl daugiamečio plano, įsipareigojo parengti pasiūlymus dėl nuosavų Europos Sąjungos išteklių, taigi labai svarbu, kad tai būtų atlikta. Parlamentas užtikrins, kad ir Komisija, ir ateityje Tarybai pirmininkaujančios valstybės laikytųsi šių įsipareigojimų.

 
  
MPphoto
 

  Hannes Swoboda, S&D frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, pone ministre pirmininke Y. Leterme, Tarybai pirmininkaujančios valstybės atstovai, pone J. M. Barroso, šią savaitę turime galimybę palyginti dvi Tarybai pirmininkaujančias valstybes: vieną, kuri ką tik baigė pirmininkauti, ir kitą, tik pradėjusią pirmininkauti. Apie Tarybai pirmininkavusią Belgiją norėčiau pasakyti, kad atliktas puikus darbas, taigi labai už tai dėkoju. Šis darbas buvo atliktas, neatsižvelgiant į sunkias sąlygas – politinė padėtis savoje šalyje, be abejonės, nebuvo paprasta, Lisabonos sutartis yra nauja ir netgi santykis su Europos Vadovų Taryba nėra itin lengvas. Tačiau Tarybai pirmininkavusi Belgija visą dėmesį skyrė Europai. Ji stengėsi vesti Europą į priekį.

Dėl Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos – iki šiol, kad ir kaip būtų – matome Tarybai pirmininkaujančią valstybę, kuri daugiau dėmesio skiria savo vidaus reikalams, kitaip tariant, stengiasi išlaikyti įtaką savo šalyje, visų pirma vertinant itin prieštaringą žiniasklaidos įstatymą, dėl kurio taip pat vėliau diskutuosime. Tikiuosi, V. Orbán labai atidžiai išnagrinės, kaip Belgija pirmininkavo Tarybai ir galbūt pasinaudos šios šalies patirtimi.

Pone Y. Leterme, kalbėjote apie ekonomikos valdyseną. Šiuo atžvilgiu galiu tik pritarti J. M. Barroso. Visada susiduriama arba su vienokiomis, arba su kitokiomis aplinkybėmis. Arba Europoje vyksta kita plėtra, kuria kurstoma krizė – ir ne tik euro zonoje – arba mėginama sukurti veiksmingą ekonomikos valdyseną, kuri būtų pagrįsta ne tik visų valstybių narių bendradarbiavimu, bet ir ryžtingais Komisijos veiksmais. Pone J. M. Barroso, turėkite omenyje, kad šiuo atžvilgiu jus remiame. Pone Y. Leterme, daug pasiekėte šioje srityje, tačiau dabar turime žengti į priekį ir imtis naujų veiksmų.

Minėjote, kad pirmiausia reikia plėtoti bendradarbiavimą mokesčių, finansų ir socialinėse srityse. Toliau norėčiau pakalbėti apie antrą sritį, kurioje Belgijai puikiai sekėsi, būtent apie socialinį aspektą. Manau, kad visiems rūpi – nors galbūt skiriasi tam skiriamas dėmesys – kad šis socialinis aspektas būtų atitinkamai plėtojamas. Socialinė Europa nereiškia, kad viskas sprendžiama Europos socialinėje ir politinėje srityje; tai verčiau reiškia, pvz., dalykus, kuriuos aptarėte ir pasiekėte kovojant su skurdu. Gėdinga matyti, kad skurdas Europoje tam tikru mastu didėja. Kaip ir minėjote, tą patį galima pasakyti apie vis labiau besiskiriančias pajamas. Per savo pirmininkavimo Tarybai laikotarpį aiškiai leidote suprasti, kad tai ne tik socialinis, bet ir ekonominis klausimas. Didesnis skurdas ir didesnė socialinė nelygybė lemia konkurencingumo mažėjimą. Tai įrodyta ekonomiškai, finansiškai ir empiriškai. Jūsų minėti klausimai yra labai svarbūs.

Be to, svarbi jūsų nuomonė, pareikšta apie piliečių Europą. Kartu su M. Šefčovičiumi ir šio Parlamento nariais realiai prisidėjote prie Europos piliečių iniciatyvos idėjos. Jei europietiškos jėgos tinkamai ja pasinaudos ir priartins Europą prie piliečių, tai bus svarbus žingsnis į priekį.

Be abejo, linkime Belgijai kuo didžiausios sėkmės ateityje. Svarbus ir politinės arenos veikėjų elgesys. Tikiuosi, kad visos Belgijos politinės jėgos stengsis pasiekti tikrą sutarimą. Sunku įtikinti žmones, kurie gyvena krizės paliestame regione, kad tereikia tik pasiekti susitarimą, kartu spręsti svarbius klausimus, jeigu tai neįmanoma Belgijoje – vienoje iš valstybių, kuri sudaro Europos Sąjungos šerdį.

Šiuo atžvilgiu linkiu didelės sėkmės. Daugeliu atveju jūsų pirmininkavimas Tarybai buvo pavyzdinis. Tikiuosi, kad vėliau Tarybai pirmininkausiančios valstybės seks jūsų pavyzdžiu.

(Plojimai)

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

 
  
MPphoto
 

  Krisztina Morvai (NI). – Pone pirmininke, norėčiau paklausti H. Swobodos, kaip šis narys sau leidžia kritikuoti Tarybai pirmininkaujančią Vengriją, kai pirmininkavimas vos tik prasidėjo. H. Swoboda nieko apie tai nežino. Kodėl nekritikuoja bičiulių iš Socialistų frakcijos, kurie šaudė į savo žmones per 1956 m. revoliucijos penkiasdešimtmečio minėjimą ir kurie savavališkai įkalino šimtus žmonių? Būtent į šiuos žmones turėtų kreiptis ir juos kritikuoti.

 
  
MPphoto
 

  Hannes Swoboda (S&D). – Pone pirmininke, jau esu girdėjęs tokią pastabą, kad jei kritikuojate vyriausybę, kritikuojate ir šios šalies žmones. Anksčiau taip buvo ir mano šalyje.

Taigi, išsiaiškinkime. Mes nepradėjome šių diskusijų. Tai buvo Vengrijos vyriausybė su šiuo – kaip minėjau – prieštaringai vertinamu įstatymu. Tai įstatymas, dėl kurio ginčijasi daugelis Vengrijos piliečių, kurie kentėjo valdant komunistams ir dėl nacių režimo. Žmonės išsigandę, kad jų žodžio laisvei kyla pavojus. Būtent tai ir reikia aptarti.

 
  
MPphoto
 

  Guy Verhofstadt, ALDE frakcijos vardu.(NL) Pone pirmininke, siūlau diskusijas apie Tarybai pirmininkaujančią Vengriją pratęsti rytoj. Turėtume atskirti šiuos klausimus, kitaip ministras pirmininkas Y. Leterme turės tarti žodį apie naują žiniasklaidos įstatymą Vengrijoje, ir nemanau, kad tai jo atsakomybė.

Ponios ir ponai, Parlamento vaidmuo – leisti teisės aktus ir stebėti, kaip jie įgyvendinami, o tai reiškia, kad turime būti kritiški, kai padėtis blogėja ir viskas vyksta netinkama linkme, tačiau turime ir pagirti, jeigu padėtis pagerėja. Galėtume teigti, kad Belgija pirmininkavo Tarybai gerai, netgi labai gerai, ir taip buvo dėl daugelio žmonių pastangų: pirmiausia Belgijos vyriausybės atstovų, kartu daugelio diplomatų, nuolatinio atstovo, nuolatinio atstovo pavaduotojo ir visų asmenų, kurie kiekvieną dieną dirbo prisidėdami prie šių sėkmingų rezultatų.

Tai buvo nelaukta sėkmė, nes, ministre pirmininke, rinkėjai visiems nuolat užduodavo klausimą: kaip laikinoji vyriausybė gali sėkmingai pirmininkauti Tarybai? Manau, tai buvo pirmas kartas, kai turėjome tikrą Europos vyriausybę, nes tai buvo tokia vyriausybė, kuri visą dėmesį skyrė tik Europos reikalams ir Europos problemoms ir kurios dėmesio neatitraukė savosios tautos reikalai.

Tai vos ne pasiūlymas kitoms vyriausybėms tapti laikinosiomis vyriausybėmis, kai Europos Sąjungoje perimamas pirmininkavimas Tarybai, kad šešis mėnesius visą dėmesį jos galėtų skirti Europai, užuot retkarčiais įsiterpdamos į tam tikrų problemų sprendimą.

Manau, kad Belgijos pirmininkavimas Tarybai iš esmės buvo sėkmingas dėl vienos priežasties (įvertinkite finansų priežiūrą, rizikos draudimo fondus, reitingų agentūras): nes ši Tarybai pirmininkavusi valstybė suvokė, kad remiantis naująja sutartimi turime siekti „daugiau Europos“, ir šį „daugiau Europos“ siekį iškėlė Taryboje. To negalima pasakyti apie visas Tarybai pirmininkavusias valstybes. Jean-Luc Dehaene buvo teisus, kad daug valstybių narių vis dar nesupranta, jog pasikeitė pagrindinės taisyklės.

Pagrindinės taisyklės pasikeitė, ir Tarybai pirmininkavusi Belgija pirmoji tai suvokė. Jei sudarėme susitarimą dėl Europos priežiūros, kuriuo remiantis galiausiai buvo pasiekti Europos Parlamento tikslai, taip atsitiko todėl, kad Tarybai pirmininkaujanti Belgija Taryboje esantiems kolegoms pasakė: „Taip nieko nepasieksime, tai turi būti Europos sprendimas“, priešingai nei sprendimas, kurį 2009 m. gruodžio mėn. pasiūlė finansų ministrai.

Tą patį galėčiau pasakyti ir apie Europos patentą. Pone pirmininke, įvyko esminis lūžis. Raginu jus ir visus kitus Parlamento narius netrukus Europos Parlamente pritarti patentui, kad po daugiau nei 20 metų Europos patentas galiausiai taptų realybe.

 
  
MPphoto
 

  Isabelle Durant, Verts/ALE frakcijos vardu.(FR) Pone pirmininke, kaip jau minėta pirmiau, akivaizdu, kad iki šiol Belgijos politiniai veikėjai kur kas sėkmingiau dirba už savo valstybės ribų nei savo šalyje. Bet kokiu atveju tuo džiaugiuosi ir sveikinu juos. Belgijos komanda atliko puikų darbą, ir tai labai gerai.

Be to, laikausi nuomonės, kad prieštaravimai, su kuriais susidūrėte įvairios sudėties tarybose, iš tikrųjų primena prieštaravimus, su kuriais susiduriame Belgijoje vykstančiose diskusijose: solidarumas, darbuotojų perkėlimai, viskas, kas susiję su lėšų išėmimu ar įnešimu, – tai itin aktualūs Belgijai klausimai, kuriuos jums teko spręsti ir Taryboje.

Be to, pone J. M. Barroso, kadangi išreiškėte savo susižavėjimą ir pripažinimą, galbūt kada nors ateityje Europos Sąjunga galėtų stumtelėti Belgiją teisinga linkme arba ištiesti pagalbos ranką. Kadangi Belgija padėjo Europos Sąjungai, galbūt Europos Sąjunga galėtų padėti Belgijai išeiti iš federacinės aklavietės.

Grįždama prie keleto konkrečių klausimų, ministre pirmininke, būtent prie biudžeto klausimo, norėčiau pabrėžti, kad didesnė atsakomybė tenka pirmininkavimą Tarybai užbaigusiai valstybei, o ne jį pradedančiai. Todėl biudžeto klausimu manau, kad neabejotinai pritrūko drąsos priimant pasiūlymą dėl konvencijos dėl finansinių išteklių, tačiau nuosavų išteklių klausimas ateinančiais mėnesiais bus pagrindinis klausimas, ir šiuo atveju labai pasitikiu Belgija – kuri „atgaus žodžio laisvę“ neatstovaudama visoms valstybėms narėms ir kalbėdama už save – toliau sprendžiant šį klausimą.

Antras svarbus klausimas − Europos rinkimų apygarda. Ateityje Tarybai teks spręsti šį klausimą. Žinau, kad Belgijoje yra asmenų, kurie nepageidauja federacinės rinkimų apygardos, bet manau, kad tai reikalinga, ir galbūt taip yra būtent todėl, kad žmonės Belgijoje nenori to, ką Belgija siekia įgyvendinti Europos lygmeniu. Europos rinkimų apygarda būtų labai naudinga užtikrinant tai, ką vadinate Europos Sąjungos „siela“, tai reiškia, kad Europos piliečiai paprasčiausiai suvoktų save kaip piliečius, kurie gali balsuoti ne tik dėl nacionalinių atstovų. Manau, tai labai svarbus klausimas.

Ir trečias klausimas, kuris jau minėtas − Europos piliečių iniciatyva. Šiuo klausimu taip pat tikiuosi, kad Belgija paspartins įgyvendinimo procesą. Be ekonomikos valdysenos reformų, tai svarbi priemonė, taigi tikiuosi, kad Belgija gali prisidėti paspartindama ir sustiprindama šį procesą.

 
  
MPphoto
 

  Derk Jan Eppink, ECR frakcijos vardu.(NL) Pone pirmininke, per praėjusius šešis mėnesius Belgija įrodė, kad buvo verta pirmininkauti Tarybai. Nepagalvotumėte, kad tuo metu išrinktoji Belgijos vyriausybė pareiškė atsistatydinanti. Vartydamas dokumentus, kuriuos man suteikta teisė vertinti, matau, kad balansas yra teigiamas. Tai Susitarimas dėl rizikos kapitalo reguliavimo, finansų rinkų priežiūros reglamentas ir 2011 m. biudžetas. Esu puikiai susipažinęs tiek su Belgijos, tiek su Europos reikalais. Europos politikos sritys yra ir buvo Belgijos politikos sričių tąsa, tik keliami didesni tikslai. Per pokalbius ir ilgus priešpiečius mėginama surasti kompromisą ir, prireikus, šiek tiek pataikaujama, kad būtų pasiektas rezultatas.

Taigi, yra teigiančių, kad Belgija – tai miniatiūrinė Europa. Būtent čia ir slypi pavojus Europai, nes Belgijos sistema daugiau negali veikti grindžiama kompromisais. Nėra net Y. Leterme pasekėjo. Jei Belgija − Europos ateitis, tada turime savęs paklausti: kodėl Belgijos sistema neveikia? Kodėl ši sistema silpnėja?

Mano manymu, paaiškinimas yra tas, kad Belgija sukūrė pereinamojo laikotarpio ekonomiką, kuri šiuo metu nėra tinkama. Iš solidarumo nukreipėme grynųjų pinigų srautą iš Flandrijos į Valoniją ir Briuselį, tačiau, pone J. M. Barroso, jei solidarumas bus rodomas tik viena kryptimi, tada žmonės vieni nuo kitų atitols, būtent tai dabar ir vyksta Belgijoje.

Šiuo metu Europoje esame įnikę į pereinamojo laikotarpio ekonomikos kūrimą. Jūs tuo užsiėmėte, todėl buvo pradėta piktnaudžiauti euru. Dabar susidūrėme su raginimu išleisti euroobligacijas. G. Verhofstadt kasdien ragina tai padaryti. Be to, pažvelkite į Euro neatidėliotinos pagalbos fondą, kuris pradeda priminti Ponzi schemą. Iš pradžių fondas buvo laikinas, vėliau nuolatinis, o dabar šiam fondui ir toliau turime skirti vis daugiau pinigų. Vienas iš nuostolių bus susijęs su konkurencingumu, nes Europoje sumažės užsienio investicijų. Tie, kurie pageidauja pamatyti, kaip atrodys rytojaus Europa, šiandien turėtų pažvelgti į Belgiją! Toliau galėtume įsivaizduoti Vokietiją Flandrijos vaidmenyje, kuri tvirtintų: „daugiau nebenorime mokėti už visus kitus“. Kai kurie nariai iš to pasijuoks, tačiau toks pavojus yra arčiau negu manote. Tegul tai mus visus pažadina.

Pone Y. Leterme, visada jus gerbiau. Linkiu visapusiškos sėkmės visiems jūsų darbams, kad ir ko imtumėtės, tačiau bijau, kad Belgija jus dar užlaikys šiame poste.

 
  
MPphoto
 

  Patrick Le Hyaric, GUE/NGL frakcijos vardu.(FR) Pone pirmininke, pone Y. Leterme, nors pripažįstu, kad pirmininkavote Europos Sąjungai itin sunkiomis aplinkybėmis, ištikus krizei, tačiau pabrėžėte, kad socialiniai klausimai bus vienas iš jūsų prioritetų ir paskelbėte statutą siekdamas apsaugoti viešąsias paslaugas.

Deja, nieko nenuveikėte šiuo klausimu. Ne tik nebuvo parengta jokia iniciatyva siekiant apsaugoti visuotinės svarbos paslaugas, bet šiandien, sustiprinus Stabilumo paktą, atsidūrėme susirūpinimą keliančioje spiralėje, kai siekiant sumažinti valstybių narių skolas finansų rinkų ir jų reitingų agentūrų grobuonys verčia valstybes nares išparduoti viešąsias gėrybes, kurios yra turtas užtikrinant teisingumą ir lygybę.

Sprendžiant socialinius klausimus reikėjo viso Parlamento budrumo, kad būtų užkirstas kelias sunkvežimių vairuotojų darbo laiko pailginimui arba vadinamajam „vieno leidimo“ projektui, išplėstiniam vadinamosios F. Bolkešteino (Bolkestein) direktyvos variantui.

Tai buvo Europos kovos su skurdu metai. Tačiau Europos Sąjungoje nepraturtėjo nė vienas neturtingas žmogus; neturtingų žmonių skaičius, priešingai, vis didėja! Reikia pripažinti, kad kovai su krize skirtos priemonės neveiksmingos, nes jomis pažeidžiamos socialinės teisės.

Dėl priimtos strategijos reikia nuolat raminti kreditorius valstybėse narėse, kurios smarkiai įsiskolino sumažinus kapitalo apmokestinimą, taip pat dėl sulėtėjusio augimo, kurį lėmė perkamosios galios sumažėjimas ir griežtas taupymas – šį žodį pirmą kartą išgirdau iš J. M. Barroso lūpų. O dabar siekiate, užuot tikrinę nacionalinius parlamentus, a priori tikrinti valstybių narių biudžetus.

Slapčia pradėjote peržiūrą Europos sutarčių , kurios, kaip vakar tvirtinote, yra nekeičiamos. Dar nuolat atsisakinėjote pradėti diskusijas dėl socialinės ir aplinkos plėtros fondo sukūrimo, kuris būtų finansuojamas iš kapitalo judėjimo mokesčių, ir didesnio kapitalo apmokestinimo derinimo, dėl Europos centrinio banko pinigų, skirtų valstybių narių skolai perpirkti ir dėl viešųjų paslaugų plėtros, kuri būtina siekiant užtikrinti teisingumą ir socialinę pažangą.

Ministre pirmininke, pradėdamas pirmininkauti Tarybai minėjote, kad siekiate pirmininkauti nuosaikiai, ir tai pateisino jūsų reputaciją. Tačiau reikia pripažinti, kad jūsų pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu buvo patenkinami finansų rinkų ir didžiųjų akcininkų interesai. O žmonės gyvena vis didesniame skurde.

 
  
MPphoto
 

  Niki Tzavela, EFD frakcijos vardu.(EL) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau palinkėti visiems nariams, ypač Komisijai, biurui ir Parlamento nariams laimingų Naujųjų metų, nors panašu, kad tai bus labai sunkūs metai. Be kita ko, norėčiau tarti žodį apie Komisijos Pirmininko J. M. Barroso mestą iššūkį, kad su pasauline ekonomikos valdysena turėtume įrodyti, kas yra Europa. Tai vieninga ekonominė, kultūrinė ir galbūt taip pat politinė jėga. Todėl visi turime paremti Komisiją, kad Europa ir toliau išliktų pagrindine jėga.

Dėl Belgijos pirmininkavimo Tarybai bendrai pripažįstama, kad tai buvo labai sėkmingas pirmininkavimas. Be paminėtų dalykų, norėčiau pridurti dar du aspektus, kurie dar nebuvo čia paminėti ir kuriais pabrėžiama Tarybai pirmininkavusios Belgijos sėkmė. Visų pirma, Belgija dirbo itin europietiškai; kitaip tariant, laikėsi Komisijos ir Europos Parlamento darbotvarkės. Tarybai pirmininkaujančios valstybės paprastai įtraukia nacionalinius klausimus. Belgija parodė puikų pavyzdį, kad esame Europa ir laikomės Komisijos parengtos darbotvarkės. Antras pagirtinas Belgijos pirmininkavimo Tarybai aspektas buvo pritaikytas modelis; tai buvo trišalio dialogo ir trišalio Tarybos, Europos Parlamento ir Komisijos bendradarbiavimo modelis. Sveikinu savo kolegas Parlamento narius.

 
  
MPphoto
 

  Philip Claeys (NI).(NL) Pone pirmininke, pone Y. Leterme, sulaukėte labai daug pagyrų dėl Belgijos pirmininkavimo Tarybai, ir tai suprantama. Europos Komisija ir Parlamentas jaučia palengvėjimą, kad Belgijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpis jau baigėsi ir neįvyko jokių didelių katastrofų. Iš tikrųjų, vyriausybės neturinti „dirbtinė valstybė“, kuri nesugeba valdyti netgi savo šalyje, neatrodo tinkamiausia kandidatė perimti pirmininkavimą ES.

Be abejo, atsižvelgiant į tai, kad buvote tik laikina vyriausybė, galima teigti, kad kartu su ministrais turėjote galybę laiko pirmininkauti Tarybai. Galima teigti, kad pasinaudojote diplomatais, kurie puikiai atliko savo darbą, o įgyvendinus Lisabonos sutartį pirmininkavimas rotacijos tvarka tapo ne toks svarbus.

Tai gali būti tiesa, bet manau, kad geriausias jūsų sprendimas buvo pasinaudoti partijos Vlaams Belang („Flamandų interesas“) patarimu ir, visų pirma, likti nepastebimiems. Galėjote padaryti tas pat klaidas kaip per pirmesnį Belgijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpį 2001 m. Prisiminkite nepavykusį vadinamąjį „Praline“ aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje, susidariusias diplomatines kliūtis ir Laekeno deklaraciją, kuri galiausiai atvedė į Europos Konstitucijos žlugimą.

Be abejo, Tarybai pirmininkavusi Belgija negalėjo apsieiti ir be incidentų: pirma, prisiminkite, kai socialistų ministras, atsakingas už pensijas, M. Daerden pirmininkavo Ministrų Tarybai būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – Komisijos nario L. Andoro veido išraiška labai iškalbinga; flamandų mokesčių mokėtojai ir galutiniai mokėtojai jau nebedrįsta juoktis, nes žino, kad šis žmogus atsakingas už jų pensijas.

Be to, užsienio reikalų ministras S. Vanackere žūtbūt mėgino atversti naują puslapį Turkijos stojimo derybose, ir tai darė bet kokia kaina, neatsižvelgdamas į žmonių nuomonę, kai nereikėtų net svarstyti apie derybas su Turkija.

 
  
MPphoto
 

  José Manuel García-Margallo y Marfil (PPE).(ES) Pone pirmininke, neketinu kartoti to, kas jau pasakyta. Belgija puikiai pirmininkavo Tarybai. Norėčiau aptarti du klausimus: finansų priežiūrą ir Europos semestrą. Šiuo atveju norėčiau apžvelgti tai, kas atlikta, ir, svarbiausia, ką dar reikia atlikti.

Aptariant finansų priežiūrą, per 48 valandas ministras D. Reynders sugebėjo gauti dokumentus, kurie padėjo išeiti iš aklavietės, todėl galėjome Tarybai ir Komisijai pateikti tai, ko Komisija prašė: tai Europos valdžios institucijos, kurios pradėtų veikti 2011 m. sausio 1 d. ir būtų stiprios, autentiškos Europos valdžios institucijos, turinčios politinę įtaką.

Vėlesni įvykiai nebuvo tokie įtikinami. Dar neišrinkome šių valdžios institucijų pirmininkų; turime labai mažą biudžetą, ir man buvo pasakyta, kad sutikusių eiti šias pareigas atlyginimai nebus labai dideli. Be abejo, šie atlyginimai bus daug mažesni už premijas, kurias gauna Londono bankininkai.

Dar reikia išspręsti du klausimus: sisteminių institucijų reguliavimą, įnašus ir bankų mokesčius.

Dėl sisteminių institucijų reguliavimo siekiame, kad būtų įkurta už priežiūrą atsakinga Europos valdžios institucija, veikianti per nacionalines valdžios institucijas, kurios šiuo atveju veiktų kaip agentės ir laikytųsi Europos valdžios institucijos nurodymų. Kitoks variantas būtų bevertis.

Apmokestinimo klausimu naujausiame Komisijos nario A. Šemetos pateiktame pasiūlyme išvardijami visi galimi bankų mokesčiai. Parlamentas jau patvirtino du įnašus: įnašus į koordinuojamus garantijų fondus ir įnašus į bankų stabilumo fondus. Tai jau atlikta, o vėliau galėsime aptarti bankų apmokestinimą arba bankų sandorių apmokestinimą, nes kita, pabrėžiu, jau atlikta.

Dėl Europos semestro tik norime, kad viskas būtų suderinta: su euroobligacijomis, Europos obligacinėmis paskolomis projektams finansuoti, mechanizmu ir kt. …

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Kathleen Van Brempt (S&D).(NL) Pone pirmininke, bijau, kad pasikartosiu. Jei atvirai, tai buvo iš dalies labai ramios diskusijos, tačiau jomis galime ir didžiuotis, taigi esu laiminga galėdama prisidėti prie kolegų Parlamento narių pagirdama Tarybai pirmininkavusią Belgiją. Pone Yves Leterme, jūsų komanda, ministrai ir politinis bei diplomatinis korpusas atliko puikų darbą. Su tuo tiesiogiai susidūriau. Man buvo labai malonu dalyvauti dviejuose trišaliuose pokalbiuose aplinkos klausimais ir – neturėtumėte labai dėl to nustebti, nors šį kartą ir sulauksite šiek tiek pagyrų – dabar norėčiau pagirti jus už sumanumą, su kuriuo pirmininkavote Tarybai.

Tačiau prie šių pagyrų norėčiau pridurti esminį ir šalutinį „bet“. Pirmasis „bet“ susijęs su socialine politika; manau, kad padarėme pažangą rengdami įvairius paketus socialiniais klausimais. Nepaisant to, turime būti sąžiningi ir pripažinti – nekalbu apie Tarybai pirmininkavusią Belgiją − kad Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais Europos dėmesys šioms problemoms nebuvo itin didelis. Nebuvo padaryta jokios realios pažangos teisės aktų srityje, pvz., dėl minimalių pajamų Europoje, taigi šioje srityje vis dar reikia daug atlikti.

Antrasis „bet“ susijęs su Tarybai pirmininkavusios Belgijos vaidmeniu įgyvendinant Lisabonos sutartį. Sulaukiau sveikinimų iš G. Verhofstadto ir J. L. Dehaene, buvusių ministrų pirmininkų ir ypač gerai išmanančių institucinius klausimus. Tačiau susidūrėme ir su vaidmens sumažėjimu, visų pirma su Tarybai pirmininkavusios Belgijos politinės lyderystės stoka rengiant kai kuriuos iš tikrųjų svarbiausius paketus. Pastebėtas delsimas ir nieko neveikimas, ir dėl to H. Van Rompuy turėjo perimti vadovavimą.

Tai diskusijos dėl ekonomikos valdysenos ir Europos Sąjungos skolų krizės. Kiti vyriausybių vadovai – jau nekalbant apie ministrę pirmininkę A. Merkel ir prezidentą N. Sarkozy – ėmėsi šių klausimų. Mano nuomone, be kitų priežasčių, skolų krizė lėmė ribotus paskutinės Tarybos rezultatus. Prieš tai Tarybai pirmininkavusi Belgija prisiėmė politinės lyderystės vaidmenį, ir tikiuosi, kad kita vyriausybė iš tiesų taps Europos Sąjungos lydere.

 
  
MPphoto
 

  Chris Davies (ALDE). – Pone pirmininke, kartu kuriame teisės aktus, tačiau dažnai nežinome, kaip tie teisės aktai įgyvendinami valstybėse narėse. Aiškiai pabrėžėte, kad šis Parlamentas remia Komisijos siekį atitikties lenteles įtraukti į visus ateityje leidžiamus teisės aktus.

Tarybai pirmininkavusi Belgija labai padėjo pateikdama Tarybai dokumentą, kuriame skatinamas atitikties lentelių naudojimas, pabrėžiant, kad šios lentelės prisideda prie aiškumo ir skaidrumo užtikrinimo, nes tokiu būdu ES teisės aktų taikymas bus spartesnis ir veiksmingesnis. Manau, kad prasidėjo šio klausimo svarstymo laikotarpis.

Pone ministre pirmininke, norėčiau sužinoti, ar savo apibendrinamose pastabose galėtumėte aptarti, kokio atsakymo sulaukėte pateikę šį dokumentą ir ar Belgijos vyriausybė būdama trejeto ir Tarybos narė ir toliau darys spaudimą įtraukti atitikties lenteles.

 
  
MPphoto
 

  Bart Staes (Verts/ALE).(NL) Pone pirmininke, ponios ir ponai, turiu tik minutę Tarybai pirmininkavusiai Belgijai pagirti. Apskritai, pusiausvyra gali būti teigiama, bet manau, kad galėčiau visus vienodai pagirti. Manau, labai pasisekė, kad Komisijos nariai J. Potočnik ir C. Hedegaard parodė labai tvirtą poziciją turinio atžvilgiu svarbioje Biologinės įvairovės konferencijoje, kuri vyko Nagojoje, ir Kankūne vykusioje konferencijoje apie klimato kaitą.

Kai kas užsiminė – ir kartais tai buvo sakoma juoko forma – kad Tarybai pirmininkavusi Belgija taip gerai dirbo todėl, kad turėjo galybę laiko ir visą savo dėmesį ir energiją galėjo skirti pirmininkavimui Tarybai. Pvz., G. Verhofstadt minėjo, kad tai buvo pirmas kartas, kai Europa turėjo visą darbo laiką dirbančią vyriausybę. Sutikčiau su tuo. Tačiau negalime neatsižvelgti į tai, kad kartu su šiomis komandomis dirbo daug kitų asmenų, taip pat kartu dirbo puikiai pasirengusi, gerai informuota diplomatinė tarnyba, kuri pasižymėjo puikiais derybiniais sugebėjimais ir užtikrino, kad pirmininkavimas Tarybai būtų sėkmingas.

Pone Y. Leterme, rytoj Belgijoje bus įteiktas „Auksinio batelio“ apdovanojimas. Jei šis apdovanojimas turėtų būti įteiktas Tarybai pirmininkavusiai Belgijai, t. y. geriausiai Tarybai pirmininkavusioje Belgijoje dirbusiems asmenims, tai „auksinį batelį“, be jokių abejonių, įteikčiau Belgijos diplomatiniam personalui, žmonėms, sėdintiems už jūsų, kurie užtikrino, kad jūs pats, jūsų komanda ir regioninė vyriausybė iš tikrųjų atliktų puikų darbą.

 
  
MPphoto
 

  Paweł Robert Kowal (ECR).(PL) Pone pirmininke, nereikia net sakyti, kad norėčiau prisidėti prie sveikinimų ir pagyrų už Belgijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu atliktus darbus. Ar iš tikrųjų Belgijai pirmininkaujant Tarybai visi Europoje užmiršo apie nacionalinius interesus ir sutelkė dėmesį tik į Briuselio institucijų nustatytus interesus, kuriuos rėmė Belgijos vyriausybė? Akivaizdu, kad taip nebuvo. Per praėjusius šešis mėnesius stebėjome įvykius Europoje, ir galima aiškiai pastebėti, kad tik todėl, kad Tarybai pirmininkavusi valstybė nekalbėjo apie nacionalinius interesus, nereiškia, kad tokių interesų nebuvo.

Antras dalykas, kuris galbūt yra esminis ir dėl kurio labiausiai abejota diskusijose, yra šis: nebūtų gerai, jei supriešintume tai, ką vadiname Europos tikslais, su vadinamaisiais nacionaliniais tikslais. Galiausiai, nacionaliniai tikslai, apie kuriuos kalbame, yra konkrečios valstybės idėjos. Tai konkretus indėlis, be kurio padėtis Europoje būtų daug blogesnė. Negalime nustatyti principo, pagal kurį šie tikslai, kurie skirti Europai, bet nustatyti konkrečiose valstybėse narėse, būtų įvardijami ne kaip vertybė, o kaip problema.

 
  
MPphoto
 

  Rui Tavares (GUE/NGL). – Pone pirmininke, gal galėčiau paprašyti ministro pirmininko dėmesio? Pone ministre pirmininke, esu jums iš kairės. Norėčiau atvirai pakalbėti. Turiu tekstą portugalų kalba, bet pabandysiu kalbėti angliškai, nes būtent šia kalba pasakėte tai, kas patraukė mano dėmesį: „pažvelkite į pabėgėlius. Pažvelkite į pabėgėlius, jeigu manote, kad karas ir taika nėra svarbūs Europai“. Kreipėtės į jaunąją kartą.

Turiu pripažinti, kad mano širdis suspurdėjo, nes esu Europos Parlamento pranešėjas pabėgėlių klausimu. Pirmininkaudami Tarybai galėjote padaryti daugiau nei tik žvelgti į pabėgėlius. Galėjote padaryti ką nors, kad jiems padėtumėte; tai nebuvo sunku. Taryba galėjo užbaigti bendro sprendimo procedūrą, kurią Parlamentas pradėjo dėl pabėgėlių perkėlimo. Mes padidinome sumą, kurią skiriame valstybėms narėms pabėgėliams perkelti; nustatėme pirmumo kategorijas tiems žmonėms, kurie buvo išprievartauti, kankinami, kurie serga, ir tiems, kurie laukia perkėlimo stovyklose. Taryba neužbaigė bendro sprendimo procedūros. Panašu, kad taip atsitiko dėl 290 straipsnio ir deleguotų teisės aktų – tai numatyta Lisabonos sutartyje.

Teigiate: „pažvelkite į pabėgėlius“. Bet raginu jus padaryti tai, ką padarėme mes: apsilankyti al-Hol stovykloje Sirijoje. Pasiūlykite pabėgėliams perskaityti 290 straipsnį ir deleguotus teisės aktus. Pabėgėliai atsakys: „Apie ką jūs kalbate? Mano vaikai nelanko mokyklos; neturiu paso; esame įstrigę pabėgėlių stovykloje; kodėl kalbate apie nesvarbias institucines problemas, kai turėtumėte kaip nors padėti išspręsti mūsų problemą?“ Tai juodina Tarybai pirmininkavusios Belgijos darbą. Apgailestauju, kad taip sakau; tai darau su liūdesiu.

 
  
MPphoto
 

  Corien Wortmann-Kool (PPE).(NL) Pone pirmininke, norėčiau prisidėti prie pagyrimų, kuriuos kolegos Parlamento nariai skiria Tarybai pirmininkavusiai Belgijai ir jums, pone ministre pirmininke, nes tada, kai jūsų kabineto sudarymas kėlė nuostabą daugeliui verslo bendrovių, iš tikrųjų sugebėjote priartėti prie Europos dvasios ir itin naudingai pirmininkauti Tarybai.

Manau, kad vadindamas save „pagalbininku“ menkinate savo vaidmenį, nes buvote varomąja jėga ir sugebėjote kūrybingai ir pasiaukojančiai įveikti skirtumus, įskaitant tuos, su kuriais susidūrėte dirbdami su Parlamentu. Jūsų dėka įgyvendinome tvirtą Europos priežiūrą, direktyvą, kuria reguliuojami alternatyvūs investiciniai fondai, ir Eurovinjetę, dėl kurios vyko sunkios derybos, užsibaigusios aiškia Tarybos išvada.

Tačiau remdamasi Europos dvasia, kurią įkvėpė jūsų kalba Parlamente, galiu pažymėti, kad žvelgiate ir į ateitį. Ypač norėčiau pabrėžti vieną jūsų kalboje paminėtą dalyką. Teisingai minėjote, kad ekonomikos valdysena neturėtume sukelti tokios padėties, kai simptomai tik pašalinami, tačiau nesiimama jokių veiksmų dėl vis dar esančio pavojaus, nes, atsižvelgiant į tai, kad griežtas Stabilumo ir augimo paktas gali tapti realybe, tai tėra vienintelis pagrindinis ekonomikos valdysenos ramstis.

Piliečių labui siekiame, kad visi kartu galėtume įveikti šią ekonomikos krizę ir vėl turėtume galimybę kurti darbo vietas piliečiams ir jauniems žmonėms, o to siekiant reikia tvirtos Europos makroekonominės priežiūros ir labai griežtos strategijos „Europa 2020”. Ar Europos semestras iš tikrųjų padės tai pasiekti? Ar valstybės narės taip pat įsipareigos šioje srityje plėtoti ekonomikos valdyseną? Parlamentas turėtų visapusiškai išnaudoti savo kaip vieno iš teisės aktų leidėjo vaidmenį kuriant valdysenos paketą − teisėkūros paketą siekiant, kad tai būtų įgyvendinta...

 
  
MPphoto
 

  Marc Tarabella (S&D). (FR) Pone pirmininke, pone Y. Leterme, kai praėjusių metų liepos mėn. pateikėte Tarybai pirmininkavusios Belgijos programą, pasveikindamas pasijuokiau, kad tikriausiai savo pareigas eisite ir sausio mėn. tam, kad pristatytumėte rezultatus. Turiu pažymėti, kad maniau klystąs, ir nenorėdamas jūsų, pone ministre pirmininke, įžeisti, kaip ir visi belgai šiandien čia norėjau matyti vyriausybės vadovą, tinkamai išrinktą prie balsadėžių birželio 13 d. Tačiau būtent jūs turėjote imtis šio pirmininkavimo Tarybai, tad sveikinu jus ir visus dabartinės vyriausybės ministrus.

Toliau verčiau nekalbėkime apie vidaus politiką, o sutelkime dėmesį į Tarybai pirmininkavusios Belgijos rezultatus.

Be to, norėčiau pacituoti garsų amerikietį, kuris buvo ne filosofas, o tenisininkas. Arthur Ashe pasakė: „Siekiant sėkmės labai svarbus pasitikėjimas. Norint pasitikėti labai svarbu būti pasirengusiam“. Be abejonių, reikia pripažinti, kad būtent taip Tarybai pirmininkavusi Belgija sėmėsi įkvėpimo.

Sprendžiant klausimus, kuriuos čia, regis, tik aš vienas paminėsiu, padaryta didelė pažanga: glaudesnis bendradarbiavimas skyrybų klausimais; smurto aukoms skirtas Europos apsaugos orderis; būsimas platesnis bendradarbiavimas patentų srityje ir susitarimas dėl pavėluotų mokėjimų direktyvos ir dėl maisto produktų ženklinimo − tai laimėjimai, kuriais Tarybai pirmininkavusi Belgija gali didžiuotis.

Tai galima pasakyti ir apie bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) po 2013 m. Nors dar nepasiektas susitarimas, pritarta tvirtos dviejų ramsčių BŽŪP principui ir supaprastinimui. Tačiau žvelgiant į ateitį žemės ūkio srityje reikės tokio reguliavimo, kuriuo iki tam tikrų ribų galėtume apriboti rinkų nepastovumą. Tačiau dar neturime tokio susitarimo, tad rimtai nuogąstauju dėl Tarybai pirmininkausiančių valstybių − Vengrijos ir Lenkijos, nes nepanašu, kad šis klausimas joms būtų vienas iš svarbiausių.

Nors ir buvo geras pasirengimas, visapusiškas ministrų įsitraukimas, veiksmingas diplomatų ir Belgijos pareigūnų darbas, pirmininkavimo Tarybai paslaptis, kurią pabrėžėte, vis dėlto buvo ne savos darbotvarkės įgyvendinimas, o įsipareigojimas spręsti svarbiausius klausimus Europos lygmeniu ir daryti viską, kad su pragmatiškumu ir mums būdinga kompromisų kultūra būtų pasiekta pažanga.

Tikiuosi, kad ateityje Tarybai pirmininkausiančios valstybės pasimokys iš šio pavyzdžio.

 
  
MPphoto
 

  Anne E. Jensen (ALDE).(DA) Pone pirmininke, ir aš norėčiau padėkoti Tarybai pirmininkavusiai Belgijai už indėlį, visų pirma tose dviejose srityse, su kuriomis esu geriausiai susipažinusi: biudžeto ir transporto. Tai, kad derybos dėl biudžeto nutrūko pirmajame raunde, nebuvo Tarybai pirmininkavusios Belgijos kaltė ir, be abejonės, galiausiai suradome sprendimą dėl 2011 m. biudžeto. Taigi tikėkimės, kad Tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus (ITER) branduolio sintezės energijos projekto lankstumo ir finansavimo klausimai netrukus irgi bus išspręsti.

Transporto srityje Tarybai pirmininkavusi Belgija surado sprendimą dėl sudėtingo Eurovinjetės klausimo. Ypač norėčiau padėkoti Tarybai pirmininkavusiai Belgijai už paramą sprendžiant klausimą, prie kurio dirbau daugelį metų − tai Europos saugių poilsio aikštelių tinklo sukūrimas, kad sunkvežimių vairuotojai, kurie tiesiogine prasme „laiko visą Europą kartu“ ir kuria vidaus rinką, turėtų geras ir saugias darbo sąlygas. Norėčiau, kad visų kitų šalių vyriausybes įkvėptų palankus Belgijos vyriausybės požiūris šiuo klausimu ir kad galiausiai būtų imtasi realių veiksmų šiam projektui įgyvendinti.

 
  
MPphoto
 

  Mirosław Piotrowski (ECR). (PL) Pone pirmininke, Belgija, kuri yra viena iš šešių Europos Sąjungą įkūrusių valstybių, ką tik baigė šešis mėnesius trukusį pirmininkavimo Tarybai laikotarpį. Nepaisant politinių sunkumų savo šalyje, kilusių dėl negalėjimo sudaryti vyriausybės, Belgija viešai giriama už veiksmingumą ir sėkmę įgyvendinus beveik visus išsikeltus tikslus. Todėl norėčiau prisidėti prie sveikinimų, nes per tokį trumpą laikotarpį ir atsižvelgiant į tam tikrus nustatytus prioritetus Belgija buvo pasirengusi ekonomikos krizei Europoje, apsaugojo Europos aplinką, kūrė atvirą ir saugią Europos Sąjungą, sukūrė nuoseklų socialinį modelį Europos Sąjungoje ir skyrė finansavimą ES bendrai užsienio politikai. Retai pasitaiko, kad tokia maža šalis per tokį trumpą laiką nuveiktų tiek daug Europos labui.

 
  
MPphoto
 

  Mathieu Grosch (PPE).(DE) Pone pirmininke, pone ministre pirmininke Y. Leterme, prieš šešis mėnesius šio Parlamento nariai turėjo labai daug abejonių dėl Belgijos pirmininkavimo Tarybai, ir net tada, kai susipažinome su programa, daugelis Parlamento narių vis dar abejojo.

Šiandien reiškiame padėką jums ir nuolatinei atstovybei už puikų darbą ir pasirengimą, taigi, esame labai patenkinti. Be abejonės, nebuvo lengva pasiekti tokių sėkmingų rezultatų. Jau aptartos Belgijos vidaus politinės problemos, o G. Verhofstadt atkreipė dėmesį ir į tai, kad galbūt veiksmingumas ir nebuvo pasiektas nacionaliniu Belgijos lygmeniu ar Europos lygmeniu. Galbūt tai yra būsimos sėkmės priežastis, kitaip tariant, Europos Sąjungos lygmeniu kompetentingi politikai turi sulaukti ir reikiamo pripažinimo Belgijoje.

Šią sėkmę nebuvo lengva pasiekti, nes išorinės sąlygos taip pat nebuvo pačios geriausios. Taip nutiko vien todėl – tai galiu pasakyti Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos vardu apie transporto sritį – kad pasirinkote ne pačius lengviausius klausimus. Jau minėta, ir mums tai tikrai teikė pasitenkinimą, kad, be kitų klausimų, išspręstas Eurovinjetės klausimas. Tai nėra tik principo klausimas. Manau, kad čia kalbame apie naujus finansavimo šaltinius ir saugų, švarų, kartu veiksmingą judumą Europos lygmeniu. Tai mėginimas suprasti, ar rytoj galėsime geriau reguliuoti šią sritį – judumą – Europos lygmeniu.

Kadangi gyvenu pasienio srityje, džiaugiuosi ir dėl kelių saugumo nuostatų įgyvendinimo. Mums, kaip ir kiekviename pasienio regione gyvenantiems žmonėms, nepriimtina, kad būtent nuo transporto priemonių valstybinio numerio ženklų priklauso tai, ar asmuo, padaręs rimtą nusižengimą, bus nubaustas, ar ne. Sprendžiant šį keblų klausimą ėmėtės pirmųjų veiksmų.

Autobuso keleivio teisės − svarbus žingsnis, kuris reiškia, kad Europa savo piliečiams keleiviams suteikė teises keliauti visomis transporto priemonėmis. Per ugnikalnio sukeltą krizę pastebėjome, kad šios teisės svarbios ne tik verslui, bet ir keleiviams ir kad turėtų būti patvirtinta šios srities Europos programa. Tikiuosi, darbai bus tęsiami.

Galiausiai norėčiau jums ir Belgijai palinkėti tik to, kad šią patirtį, kurią parodėte Europos lygmeniu, galiausiai perkeltumėte į Belgiją federaciniu lygmeniu ir kad vyrautų patikimumas ir suvokimas, jog tie, kurie kelia reikalavimus – kaip ir elgėtės – turi pasiūlyti ir sprendimus.

 
  
MPphoto
 

  Alejandro Cercas (S&D).(ES) Pone pirmininke, pone Y. Leterme, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narių, atsakingų už užimtumą ir socialinius reikalus, vardu norėčiau prisidėti prie kolegų Parlamento narių sveikinimų pastaruosius šešis mėnesius Tarybai pirmininkavusiai Belgijai.

Ar gali būti taip, kad prisidedu prie šių sveikinimų nepaisant to, jog retai minėjote socialinį aspektą, ir Belgijai pirmininkaujant Tarybai ne dažnai būdavo rengiama socialinė apžvalga?

Taip, nes paprasčiausiai, pone Y. Leterme, turėjau galimybę dirbti su jūsų ministrėmis, L. Onkelinx ir J. Milquet, ir žinau, kaip itin sunkiomis aplinkybėmis kartu su savo komandomis jos siekė pažangos ne tik įgyvendinant socialinę darbotvarkę, bet ir Taryboje, kuri yra tokia nejautri socialinės Europos atžvilgiu ir kurią, deja, šiuo metu turime. Nepaisant to, darbas vyko šauniai, atsakingai, vyravo europietiška dvasia ir buvo stengiamasi užtikrinti, kad Parlamentas būtų išgirstas ir kad europiečiai būtų išgirsti šiuo itin sudėtingu laikotarpiu, kai Europos ateitis yra pavojuje.

Todėl prisidedu prie sveikinimų, pone Y. Leterme, ir tikiuosi, jog ateityje, susidūrus su iššūkiais, išsipildys jūsų pasakyti žodžiai, kad Europa atras savo dvasią. Tai turi būti politinė ir socialinė, ne tik ekonominė dvasia.

Norėčiau aptarti keletą klausimų, kurie nebuvo išspręsti Belgijai pirmininkaujant Tarybai, ir manau, kad perduosite europietišką, humanistinę dvasią Tarybai pirmininkausiančiai Vengrijai, nes vertinant Europos ateitį kyla pavojus daugeliui dalykų. Tai Europos imigracijos politika, bendras leidimas, dvi direktyvos dėl laikinų darbuotojų ir darbuotojų perkėlimo bendrovės viduje.

Tarybos Pirmininke, prašyčiau paraginti savo kolegas laikytis ilgalaikio požiūrio. Negalima skirtingai elgtis su į Europą atvykstančiais darbuotojais. Reikia vienodo požiūrio, nes kitaip atsiras spraga, kuri turės nenumatytų padarinių Europos Sąjungos ateičiai. Negalime leisti, kad darbuotojai atvyktų dirbti į Europą nevienodomis sąlygomis, nes taip sužlugdysime Europą.

Tikiuosi, kad per ateinančius šešis mėnesius Tarybai pirmininkausianti Vengrija įsiklausys į jūsų nuomonę ir jūs atgausite kalbos laisvę Taryboje, o Taryba sutelks dėmesį į Europos dvasią, kuri tegali būti humanistiška pažangos dvasia.

 
  
MPphoto
 

  Raffaele Baldassarre (PPE).(IT) Pone pirmininke, pone Y. Leterme, ponios ir ponai, norėčiau pažymėti, kad džiaugiuosi tokia Tarybai pirmininkavusia valstybe, kuri sugebėjo pragmatiškai ir veiksmingai įgyvendinti Europos darbotvarkę, nors ir pirmininkavo itin sunkiu laikotarpiu.

Pradedant per pirmąjį svarstymą patvirtinta nauja direktyvos dėl kovos su pavėluotais mokėjimais viešojo administravimo srityje redakcija, kuri labai svarbi verslo sistemos ateičiai, ir baigiant finansų priežiūros paketo patvirtinimu, Tarybai pirmininkavusi Belgija įrodė, kad yra ir praktiška, ir veržli.

Galėčiau pateikti kitų pavyzdžių, bet verčiau apibendrinsiu tai, ką būtų galima išmokti iš Belgijos, kuri labai teigiamai užbaigė savo pirmininkavimo Tarybai laikotarpį. Pirmiausia reikia turėti realistišką darbo programą; antra, reikia turėti veržlaus derėjimosi įgūdžių ir sugebėti pasiekti kompromisus; ir galiausiai, reikia visapusiškai įtraukti Europos institucijas, pradedant Parlamentu, o sprendžiant svarbius klausimus reikia laikytis tokio požiūrio, kuris nebūtų varžomas tam tikrų apribojimų ir nacionalinių interesų.

Tikiuosi, kad šis Belgijos pirmininkavimas Tarybai taps pavyzdžiu kitoms valstybėms. Nuoširdžiausiai ją sveikinu.

 
  
MPphoto
 

  Pervenche Berès (S&D). (FR) Pone pirmininke, pone ministre pirmininke, puikiai kartu dirbome su ministrėmis Joëlle Milquet ir Laurette Onkelinx siekdami, kad Tarybai patvirtinant užimtumo gaires būtų išgirstas Europos Parlamento balsas; tada į mūsų poziciją buvo atsižvelgta, tačiau buvo svarbus ir viešųjų paslaugų klausimas, nes šių paslaugų svarba Europos socialiniam modeliui nuolat pabrėžta Belgijai pirmininkaujant Tarybai. Tikiuosi, kad postūmis, suteiktas tarpinstituciniam dialogui, ir toliau turės įtakos ir Komisijos, ir naujos Tarybai pirmininkaujančios valstybės darbui.

Glaudus bendradarbiavimas vyko dar vienu klausimu: kaip užtikrinti, kad minėta ekonomikos valdysena galėtų būti įgyvendinama savarankiškai, nes šiuo atveju traktuodami užimtumą kaip atsvarą, neabejotinai sulauktume nelaimės. Susirūpinimą kelia ir tai, kaip Komisija sprendžia šį klausimą Europos semestro paketo atžvilgiu, siūlydama valstybėms narėms žūtbūt mažinti atlyginimus arba iš esmės aklai didinti pensinį amžių ir mažinti pensijas. Tai nėra tokios aplinkybės, kuriomis ekonomikos valdysena galima būtų užtikrinti sėkmingą Europos problemos sprendimą, nors būtent to iš mūsų tikisi darbuotojai ir piliečiai.

 
  
MPphoto
 

  Morten Messerschmidt (EFD).(DA) Pone pirmininke, norėčiau pažymėti, kad Tarybai pirmininkavusi Belgija sukūrė nuostabų ir neprilygstamą ES darbo pavyzdį. Nepaisant to, kad šalis neturėjo vyriausybės, Tarybai pirmininkavusi valstybė vis tiek sulaukia sveikinimų iš visų pusių. Galbūt tai rodo, kaip ES galėtų iš tikrųjų geriausiai dirbti – be išrinktų atstovų ir, tiesą sakant, be žmonių. Bet kokiu atveju Belgijai pirmininkaujant Tarybai įvyko didžiausia apgaulė, didžiausia Europos piliečių apgavystė nuo pat Lisabonos sutarties įsigaliojimo – dabar jau nuolatiniu tapusio krizės sukeltų problemų sprendimo mechanizmo įgyvendinimas.

Tuo metu, kai turėjome Europos žmones įtikinti, kad būtina patvirtinti Lisabonos sutartį, kurioje buvo numatytas beprecedentiškai didelis galių perdavimas Briuselyje esantiems užsieniečiams, buvo pažadėta, kad bent vienas dalykas tikrai neįvyks: niekada nebūsime atsakingi už kitų skolas. Tačiau per Belgijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpį šis pažadas buvo sulaužytas. Dabar turime nuo 2013 m. įsigaliosiantį aktą, kuris reiškia, kad vis labiau tampame atsakingi už kitų skolas. Tai Tarybai pirmininkavusios Belgijos palikimas, ir tai apgailėtina.

 
  
MPphoto
 

  Ivo Belet (PPE).(NL) Pone pirmininke, pone Y. Leterme, ponia E. Győri, ir jūs, ir jūsų diplomatinė tarnyba įrodė, kad netgi labai sunkiomis ekonominėmis sąlygomis galime dirbti sėkmingai ir įveikti tas aplinkybes bei sustiprinti Europą. Tai labai svarbu. Be abejonės, reikia pasiekti kompromisus, sunkius kompromisus. Čia visada atsiranda vietos kritikai, bet manau, kad šiomis aplinkybėmis auksinė taisyklė „Tobulumas − gerovės priešas“ tinka labiau nei bet kada anksčiau. Toks kompromisas visada pateisinamas, jei atsiranda galimybė padaryti pažangą ir jei tai sustiprina mūsų piliečių klestėjimą ir gerovę.

Pone Y. Leterme, kadangi turiu tik vieną minutę, pateiksiu trumpą pastabą dėl kito Belgijos pirmininkavimo Tarybai, kuris, tikėtina, įvyks 2025 m. ar panašiai. Tada tikriausiai būsite 65 metų, o aš būsiu metais vyresnis. Spėju, kad tada Europa pasauliniu lygmeniu vis dar bus stipri veikėja, tačiau tam turime išlaikyti paskutiniųjų šešių mėnesių postūmį. Bet kokiu atveju linkiu visapusiškos sėkmės ir čia, ir Briuselyje.

 
  
MPphoto
 

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D). (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kolegos iš Belgijos, sveikinu jus! Nusiimu prieš jus kepurę! Kaip vengras labai džiaugsiuosi, jei Vengrijos pirmininkavimas Tarybai bus toks pat sėkmingas.

(HU) Toliau norėčiau kalbėti vengriškai. Belgijai pirmininkaujant Tarybai buvo sėkmingai užkirstas kelias krizės euro zonoje plitimui. Airijos pagalbos paketas parengtas rekordiniu greičiu. Parengta naujoji ekonominės politikos derinimo sistema, ir Tarybai pirmininkausianti Vengrija turės patvirtinti šešis su ekonomikos valdysena susijusius teisės aktus. Sukurta finansų priežiūra, taip pat įkurta Europos išorės veiksmų tarnyba ir parengta Piliečių iniciatyva. Galiu tik išreikšti didžiausią susižavėjimą dėl pažangos praktiškai perkeliant Lisabonos sutarties nuostatas į nacionalinę teisę, nors vis dar laukia daugybė klausimų, kuriuos reikės išspręsti.

(FR) Dar kartą sveikinu kolegas iš Belgijos. Tikiuosi, kad Vengrijos pirmininkavimas Tarybai bus toks pat sėkmingas.

 
  
MPphoto
 

  Petru Constantin Luhan (PPE).(RO) Pone pirmininke, nors nuogąstauta, kad Belgijos vidaus politikos reikalai gali turėti įtakos rotacijos tvarka besikeičiančiam pirmininkavimui Tarybai, džiaugiuosi, kad Belgija paneigė šias prielaidas pragmatiškai ir veiksmingai tvarkydama Europos paketus. Iš tiesų, pavyzdiniai Tarybai pirmininkavusios Belgijos parengti dokumentų paketai apėmė įvairius Europos klausimus par excellence: Europos išorės veiksmų tarnybos įkūrimą, ekonomikos augimą ir finansų konsolidaciją, reglamento dėl Europos piliečių iniciatyvos priėmimą ir strategijos „Europa 2020” įgyvendinimą.

Rumunijos interesų atžvilgiu Tarybai pirmininkavusi Belgija laikėsi teisingo ir suderinto požiūrio. Dviejuose Rumunijai svarbiuose paketuose Tarybai pirmininkavusi Belgija pasirinko tuos variantus, kurie geriausiai atspindėjo Rumunijos ginamą poziciją: diskusijas romų klausimu remiantis socialinės įtraukties aspektu ir vadovavimą procedūrai, pagal kurią Europos Parlamentui turėjo būti pateiktas sprendimo dėl Rumunijos ir Bulgarijos prisijungimo prie Šengeno erdvės projektas.

 
  
MPphoto
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D). (SK) Pone pirmininke, norėčiau pradėti pabrėždama, kad Belgija rotacijos tvarka perėmė pirmininkavimą Tarybai, kai padėtis buvo sudėtinga ne tik vidaus politikos srityje, bet ir, be abejonės, pasauliniu mastu.

Tačiau negaliu visų Europos Sąjungos nesėkmių priskirti Belgijai. Priešingai, norėčiau pasakyti, kad Belgija atliko puikų darbą palaikydama trišalį Komisijos, Tarybos ir Parlamento bendradarbiavimą.

Vadovaujant Belgijai pasiekta pažanga svarbiose bankininkystės sektoriaus priežiūros ir reguliavimo srityse – bent jau iš dalies. Spalio mėn. užbaigtos derybos dėl rizikos draudimo fondų, akcinių bendrovių ir kredito reitingų agentūrų reguliavimo.

Šioje srityje galėčiau įsivaizduoti dar didesnio masto priemones, bet manau, kad Belgijai pavyko suderinti bent jau įgyvendinamas priemones ir pasiekti šiokią tokią pažangą.

Tarptautinių santykių sritis irgi buvo labai svarbi. Europos Sąjunga įkūrė savo diplomatinę tarnybą, ir čia Belgija taip pat pasižymėjo kaip puiki tarpininkė.

Norėčiau baigti savo kalbą sveikinimu Belgijai ir pareikšti padėką už pirmininkavimą Tarybai; be to, viliuosi, kad Vengrija laikysis šio pirmininkavimo Tarybai pavyzdžio.

 
  
MPphoto
 

  Mairead McGuinness (PPE). – Pone pirmininke, gal galėčiau užduoti platesnį klausimą? Per Kalėdas John Bruton, buvęs Airijos lyderis ir Tarybos pirmininkas pasakė, kad Europos Vadovų Tarybos vadinamasis „ne viso darbo laiko“ veiklos pobūdis iš tikrųjų neatitinka iškelto tikslo, atsižvelgiant į tai, su kokia krize susiduria Europa. J. Bruton nurodė, kad šiems svarbiems klausimams spręsti skirtas laikas yra tik šiek tiek ilgesnis nei tas, kurį vadovai praleidžia skrisdami į Briuselį.

J. Bruton minėjo, kad susidūrėme su finansų krize – gerovės valstybės, kurios gyventojai senėja, krize, nacionalinių valstybių globalizacijos krize, ir galbūt net su Europos demokratijos veiksmingumo krize. Be to, nurodė, kad lyderiai turėtų diskutuoti tol, kol pasieks abipusį susitarimą visais klausimais: dėl viso darbo, kurį reikia atlikti, o ne jo dalių ar atskirų užduočių. Tik taip rinkose bus sukurtas ilgalaikis pasitikėjimas. Norėčiau paprašyti narių tai aptarti, nes, galbūt, J. Bruton yra teisus.

 
  
MPphoto
 

  Oreste Rossi (EFD).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pone Y. Leterme, savo kalboje pateikėte labai svarbių citatų; ir labai gaila, kad iš tikrųjų jus atsimins kaip šalies, kuri praėjus 219 dienų po rinkimų nesugebėjo sudaryti vyriausybės, ministrą pirmininką.

Matote, buvau susidaręs apie jus blogą nuomonę – nors ji neabejotinai pasikeitė bėgant laikui – nes inauguracijos dieną, jūsų, kaip einančio Pirmininko pareigas, pasiteiravau, kokių veiksmų imsitės dėl išpuolių prieš katalikų bažnyčią savo šalyje, atsižvelgiant į kratas, kurios buvo paskelbtos niekinėmis ir neveiksmingomis, kurias vertinau labai rimtai ir kurias vėliau patys teisėjai pripažino neteisėtomis.

Neatsakėte. Man tai nepatiko, nes manau, kad Pirmininkas turėtų atstovauti visiems žmonėms. Jei buvo pateiktas klausimas, Pirmininkas turėtų kaip nors pabandyti atsakyti ir pateikti drąsų sprendimą: pasakyti „pritariu“ arba „nepritariu“ ir paaiškinti, kodėl. To nepadarėte.

Šiandien galiu pasakyti, kad ir jūs, ir Tarybai pirmininkavusi Belgija atliko puikų darbą. Galbūt, jei nuo pat pradžių būtumėte labiau veikę mūsų „lygmeniu“, būtume užmezgę geresnius santykius.

 
  
MPphoto
 

  Franz Obermayr (NI).(DE) Pone pirmininke, neabejotinai Belgija perėmė pirmininkavimą Tarybai itin sunkiu pereinamuoju laikotarpiu, kai dar nebuvo įveikta ekonomikos krizė ir kartu dar nebuvo visiškai įgyvendinta Lisabonos sutartis, kurios ribotas tinkamumas nustatytam tikslui irgi tapo akivaizdus.

Tačiau per visas diskusijas dėl euro gelbėjimo paketo pastebimas svarbus aspektas, kuris neturėtų būti užmirštas, būtent tai, kad ir euro zonos šalims skirtu gelbėjimo paketu, ir paskolomis Graikijai pažeidžiama Lisabonos sutartis. Taigi, abiem priemonėms trūksta teisinio pagrindo. Tai reiškia, kad ES akivaizdžiai viršijo savo kompetenciją ir kad būtinai reikia atlikti tinkamą Sutarties keitimo procedūrą.

Be kitų kandidačių, siekiančių pasinaudoti pagalbos paketu – pvz., Airijos ir Portugalijos – Ispanija taip pat yra problemų kelianti euro zonos narė. Kita vertus, tokios daugiausiai į biudžetą mokančios valstybės narės kaip Vokietija ir Austrija tampa pelningais Europos Sąjungos šaltiniais, kuriais visi naudojasi. Akivaizdu, kad toliau taip būti negali. Belgija nesugebėjo išspręsti nė vienos iš šių – be abejonės, labai sunkių – užduočių, t. y. įveikti ekonomikos krizės ir įgyvendinti Lisabonos sutarties.

 
  
MPphoto
 

  Andrzej Grzyb (PPE).(PL) Pone pirmininke, išgirdome daug palankių atsiliepimų apie Belgijos pirmininkavimą Tarybai, visų pirma apie veiksmingas derybas ir ramų darbą sunkiu krizės laikotarpiu, Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikime, Kankūno konferencijoje ir per diskusijas dėl biudžeto. Finansų rinkų stabilumas, taip pat ekonomikos stabilumas buvo svarbiausios temos, tačiau reikėtų pažymėti, kad nacionalinis egoizmas tapo nevaldomas, ypač sprendžiant biudžeto klausimus. Reikėtų pasidžiaugti veiksmingomis Belgijos derybomis, bet galiausiai tai buvo dvyliktas kartas, kai Belgija pirmininkavo Tarybai. Ministras pirmininkas Y. Leterme minėjo, kad pirmininkavimo programa buvo sudaryta iš Tarybos ir Komisijos programų, nesiekiant joms suteikti jokių nacionalinių prioritetų. Tačiau turime sudaryti sąlygas ateityje Tarybai pirmininkausiančioms valstybėms spręsti dėl savo prioritetinių sričių. Manau, kad tai ir yra integracijos esmė ir dvasia, apie kurią kalbėjo ministras pirmininkas Y. Leterme. Nerimauju dėl krizės, su kuria susidūrėme per diskusijas dėl 2011 m. biudžeto, ir visų pirma to priežasčių bei prognozės, kad ateityje nepavyks lengvai susitarti dėl naujos finansinės perspektyvos.

 
  
MPphoto
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE).(ES) Pone pirmininke, yra bent viena sritis, svarbi Europai ir regionui, kuriam priklausau – tai – Euskadi (Baskija) – dėl kurios visiškai nieko nenuveikėte.

Lisabonos sutartimi Parlamentui suteikiamos galios žvejybos srityje. Taryba nepritarė keletui planų dėl ančiuvių žvejybos. Prasidėjus Belgijos pirmininkavimui Tarybai aš asmeniškai pabrėžiau, kad esu pasirengusi tęsti derybas, siekiant vėl pradėti įgyvendinti svarbius sustabdytus planus, o jūs visai nesistengėte to padaryti. Todėl negaliu pasveikinti jūsų, nes iš esmės Taryba nepripažįsta teisių, kurios Lisabonos sutartimi suteiktos Parlamentui.

Manau, kad neišnaudojote galimybių stengdamiesi išspręsti problemą, kuri tęsiasi nuo Ispanijos pirmininkavimo Tarybai laikų. Nesiėmėte jokių veiksmų; todėl tikiuosi, kad kita Tarybai pirmininkausianti valstybė galės tai padaryti.

Be to, būčiau buvusi dėkinga, jeigu būtumėte skyręs šiek tiek dėmesio mano kalbai.

 
  
MPphoto
 

  Edite Estrela (S&D).(PT) Pone pirmininke, ir aš norėčiau pasveikinti Belgijos vyriausybę sėkmingai pirmininkavus Tarybai, nepaisant sunkių sąlygų, kuriomis vyko šis darbas ir apie kurias jau kalbėta. Be to, toje srityje, kuria labiausiai domėjausi, norėčiau pasveikinti J. Milquet ir padėkoti jai už atsidavimą ir pasiryžimą rengiant pranešimą dėl Direktyvos dėl motinystės atostogų, neatsižvelgiant į tai, kad Taryba jai nepritarė šiuo klausimu. Tikimės, kad Tarybai pirmininkausianti Vengrija šiam klausimui suteiks atitinkamą svarbą. Y. Leterme priminė apie svajonę, kuria, be bendrosios rinkos, vadovavosi Europos projekto kūrėjai, o J. M. Barroso pabrėžė Europos dvasios svarbą. Manau, kad dabartinėmis aplinkybėmis tai puiku, nes reikia didesnės vienybės ir solidarumo siekiant išspręsti kylančius iššūkius.

 
  
MPphoto
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE).(PL) Pone pirmininke, Tarybai pirmininkavusi Belgija, tiksliau, dvi paskutinės ES Tarybai pirmininkavusios valstybės, dirbo tuo laikotarpiu, kai buvo įgyvendinama Lisabonos sutartis ir kuriamos naujos taisyklės. Abi šios valstybės apribojo savo nacionalinį požiūrį, kad būtų sustiprintas ES bendradarbiavimas ir koordinavimas. Toks geras metodas padeda stiprinti Bendrijos, o ne vyriausybės veiklos metodą. Kita vertus, turėtume būti atsargūs apribodami nacionalinį Tarybai pirmininkaujančių valstybių vaidmenį nustatant savo prioritetus. Turi būti išlaikyta tam tikra pusiausvyra. Neabejotina Tarybai pirmininkavusios Belgijos sėkmė – ekonomikos valdysenos sustiprinimas. Darbą pradėjo finansų institucijas prižiūrinčios agentūros. Daug nuveikta siekiant, kad būtų griežčiau stebima biudžeto drausmė. Veikla, kuria siekta struktūrinių reformų, tapo pagrindine plėtros priemone. Be to, galiausiai išeita iš aklavietės dėl 2011 m. ES biudžeto patvirtinimo. Paprasčiausiai reikėtų pasakyti „ačiū“.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, norėčiau pasakyti, kad iš visų Parlamento pusių girdimos Tarybai pirmininkavusiai Belgijai skirtos pagyros suteikia drąsos, ir pagrįstai. Baiminausi, kad nebūtų susiklosčiusi priešinga padėtis. Manau, viena iš Tarybai pirmininkavusios Belgijos sėkmę lėmusių priežasčių buvo tai, kad ji sugebėjo atsižvelgti į Lisabonos sutarties realijas. Šiais laikais Tarybai pirmininkaujančių valstybių pasikeitimas turėtų būti nepastebimas. Tai tarsi estafetė: juo veiksmingesnis perdavimas – ir juo mažesnė svarba tam teikiama – tuo geriau. Belgija tai padarė išskirtinai puikiai ir kitoms šalims pateikė pavyzdį, kaip reikia dirbti ateityje.

Ypač norėčiau padėkoti už darbą biudžeto ir bankininkystės institucijų srityje, taip pat kuriant kitas institucijas. Jei šios institucijos dirbs sėkmingai, kaip ir tikimės, Tarybai pirmininkavusios Belgijos sėkmė, vertinant šiuos priimtus itin svarbius sprendimus, ateinančiais metais iš tiesų atrodys dar didesnė.

 
  
MPphoto
 

  Frédéric Daerden (S&D). (FR) Pone pirmininke, pritariu praktiškai vieningai šį rytą pareikštai nuomonei. Pone ministre pirmininke, Belgijos pirmininkavimas Tarybai buvo puikus, nes Europos projektas buvo įgyvendinamas sunkiomis nacionalinėmis aplinkybėmis, kurios, vis dėlto, nesutrukdė spręsti iššūkių, su kuriais susiduria Europa. Kalbu apie 2011 m. biudžeto patvirtinimą ir tam tikrus aspektus, kuriuos vertinant apima kartėlis. Tačiau išvengėte žalingos institucinės priešpriešos.

Aptariant socialinį aspektą, nuo pat pradžių Tarybai pirmininkavusi Belgija susidūrė su kai kurių Tarybos narių nepatiklumu. Visų pirma dėl pagrindų direktyvos dėl minimalių pajamų. Nepaisant to, įkvėpta jūsų ministrų ir mūsų ministrų kovingos dvasios, Belgija pasiekė tam tikrą pažangą: EPSCO Tarybos pranešimas prieš kiekvieną Europos Vadovų Tarybos susitikimą tampa reikalinga atsvara ECOFIN Tarybos atžvilgiu; išvados dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų, pensijų, visų pirma Lježe vykusi konferencija pensijų klausimais, kurioje pabrėžta, kad būtina bendrai svarstyti pensijų tinkamumą ir tvarumą, o tai, mano nuomone, yra labai svarbu, ir EPSCO deklaracija dėl Kovos su skurdu metų.

Dar kartą sveikinu. Tikiuosi, pažanga bus daroma, kai Tarybai pirmininkaus ir kitos valstybės.

 
  
MPphoto
 

  Gay Mitchell (PPE). – Pone pirmininke, dėl darbo tvarkos norėčiau paprašyti patikslinti, kam leidžiama kalbėti pagal procedūrą „prašau žodžio“ ir kam ne. Man atrodo, kad pasiskirstymas mėnesinėse sesijose nėra teisingas. Prašau tai padaryti, nes nariai, kurie turi papildomų pareigų, negali ištisomis dienomis sėdėti Parlamente, o kiti nariai turi tokią galimybę.

Manau, kad Parlamento nariams turi būti suteikta teisėta galimybė įsiterpti į diskusijas. Atsiprašau už Parlamento trukdymą, bet paprašyčiau tai apsvarstyti.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Pone G. Mitchell, nenorėčiau išsiplėsti, tik pažymėsiu, kad turime sąrašą, kurį galite peržiūrėti. Beveik 20 šiame sąraše esančių žmonių turi galimybę tarti žodį. Jei pageidaujate, užeikite į mano biurą, aš jums parodysiu šį sąrašą, ir galėsime tai aptarti.

 
  
MPphoto
 

  Maroš Šefčovič, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – Pone pirmininke, šįryt Parlamente pareikšta daug palankių įvertinimų ir pagyrų. Komisijos vardu norėčiau pažymėti, kad to tikrai nusipelnyta. Savo europietiška dvasia Tarybai pirmininkavusi Belgija aiškiai parodė, kad geba neįtikėtinai veiksmingai dirbti ir vadovautis bendradarbiavimu grindžiamu požiūriu. Kai Tarybai pirmininkavusi Belgija ėmėsi darbo, visi žinojome, kad bus siekiama Europos tikslo – ir tik Europos tikslo – ir tai vyks ištikimai bendradarbiaujant institucijoms. Glaudus Tarybai pirmininkavusios Belgijos bendradarbiavimas su Europos Parlamentu ir itin glaudūs ryšiai su Komisija lėmė labai įspūdingus laimėjimus.

Šiandien galime pasakyti, kad Lisabonos sutartis yra visiškai veikianti. Piliečiams sugebėjome suteikti balsą per Europos piliečių iniciatyvą, taip pat sugebėjome pasiekti susitarimą dėl skaidresnių ir veiksmingesnių komitologijos taisyklių. Kartu su valstybės sekretoriumi Olivieriu Chasteliu dirbau prie šių abiejų klausimų, ir tenka pabrėžti, kad man padarė įspūdį šio žmogaus bendradarbiavimo dvasia ir profesionalumas.

Siekiant užbaigti diskusijas dėl 2011 m. biudžeto ir įvesti Europoje naują ekonomikos valdyseną, buvo reikalingas ramus ir konstruktyvus požiūris. Netgi sudėtingose, užsitęsusiose diskusijose tokiais klausimais kaip skyrybos, finansų priežiūra ir netgi patentai Tarybai pirmininkavusi Belgija sugebėjo pasiekti aiškią pažangą.

Akivaizdu, kad turime ir toliau išlaikyti teigiamą Tarybai pirmininkavusios Belgijos dvasią ir veiksmingumą. Aišku, ekonomika, atsigavimas po krizės ir finansų konsolidacija išlieka svarbiausiais klausimais mums visiems. Praėjusią savaitę sulaukėme palankių žinių apie sėkmingą Portugalijos, Ispanijos ir Italijos obligacijų pardavimą, taip pat pastebėjome, kad sulėtėjo Belgijos ir kitų šalių obligacijų platinimas. Kartu akivaizdu, kad turime vykdyti struktūrines reformas, ir šioje srityje reikia dar daugiau dirbti. Jei norime, kad vėl mažėtų nedarbas, turime reformuoti darbo rinkos taisykles ir pašalinti kliūtis į didesnį Europos užimtumą. Be to, turime apsaugoti pažeidžiamiausius visuomenės narius ir sumažinti skurdą. Tai vienintelis kelias, kuriuo eidami Europoje galime plėtoti socialinę rinkos ekonomiką.

Daug kas priklausys nuo to, kaip pradėsime Europos semestrą ir kokių plačių užmojų visi kartu turėsime įgyvendindami nacionalines reformų programas, dėdami pastangas konsolidacijos srityje ir įgyvendindami strategiją „Europa 2020”. Tarybai pirmininkavusi Belgija daug prisidėjo prie naujos ekonomikos valdysenos kūrimo ir įgyvendinimo, tad dabar turime tęsti pradėtą puikų darbą.

Pone ministre pirmininke, valstybės sekretoriau, norėčiau labai padėkoti už puikų darbą. Taip pat norėčiau padėkoti visiems diplomatams už sukurtą palankią aplinką, kurioje kita Tarybai pirmininkausianti valstybė galės tęsti darbus, jūsų sėkmingai pradėtus per praėjusį šešių mėnesių laikotarpį.

 
  
MPphoto
 

  Yves Leterme, einantis Tarybos Pirmininko pareigas.(FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, tai mano paskutiniai žodžiai Tarybai pirmininkavusios Belgijos vardu, todėl kalbėsiu trumpai. Džiaugiuosi čia matydamas tiek daug žmonių, bet žinau, kad tai susiję su kitais darbotvarkės klausimais.

(NL) Ponios ir ponai, be abejo, norėčiau padėkoti visiems pateikusiems itin palankius atsiliepimus, kurie bus neįkainojami dirbant ateityje. Pirmiausia ir labiausiai norėčiau pakalbėti apie labai teigiamą Europos Parlamento pateiktą mūsų pirmininkavimo įvertinimą tuo atžvilgiu, kad mėginau laikytis ramaus darbo principo girdėdamas nepalankius atsiliepimus ir stengiausi būti labai kuklus susidūręs su palankiais atsiliepimais, net jeigu jie atrodė ir perdėti.

Apibendrindamas norėčiau pabrėžti tris aspektus. Pirmiausia – ir tai aiškiai viršija Tarybai pirmininkavusios Belgijos kompetenciją – manau, kad labai svarbu, kad įgyvendindami Lisabonos sutartį remiamės geriausia patirtimi. Kiekviena nacionalinė valstybė, kuri rotacijos tvarka šešis mėnesius pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai, savo darbotvarkėje Europai turėtų skirti labai aukštą poziciją.

Antra, rotacijos tvarka besikeičiančio pirmininkavimo Tarybai tikslas galbūt yra ne tik tarpininkauti, bet ir būti varomąja jėga, kaip jau minėta, kad institucijos galėtų atlikti savo darbą. Be abejonės, būtų absurdiška, jei rotacijos tvarka besikeičiantis pirmininkavimas Tarybai vyktų taip, kad nesugebėtume įgyvendinti ir laikytis Lisabonos sutarties teksto ir dvasios. Be to, manau, kad tai vienintelis būdas užtikrinti, kad rotacijos tvarka besikeičiantis pirmininkavimas Tarybai išliktų svarbus ateityje, atlikus Sutarties pakeitimus ar patvirtinus naujus susitarimus. Trečia: ne viskas yra tobula, ir keletas narių pagrįstai atkreipė dėmesį į tam tikras spragas. Ypač norėčiau pakartoti, kad Europos užmojai socialinės politikos srityje turėtų būti platesni.

einantis Tarybos Pirmininko pareigas. (FR) Tai, kas buvo pasakyta, iš tikrųjų yra teisinga. Socialinės politikos lygmeniu Europos Sąjunga ateityje turėtų siekti platesnių užmojų, tačiau vis tiek manau, kad Belgija atliko savo vaidmenį. Tarybai pirmininkavusi Belgija sustiprino strategijoje „Europa 2020“ nustatytą užimtumo politikos sričių vaidmenį, užtikrino, kad šioms politikos sritims atsirastų vietos naujoje Europos ekonomikos valdysenoje, ir manau, kad buvo sukurtas ir pagrindas strategijos „Europa 2020“ socialiniam aspektui įgyvendinti, ne tik kovai su skurdu, bet ir socialinei sanglaudai. Vertinant kai kurias pasakytas kalbas, atrodo, kad vis dėlto į Europos darbotvarkę turime įtraukti visuotinės svarbos paslaugų klausimą. Taigi, tiesa ta, kad turime nuveikti daugiau ir judėti į priekį, ypač teisėkūros lygmeniu.

Kaip jau minėjau pirmiau, Belgijos pirmininkavimas Tarybai nebuvo tobulas, ir manau, kaip R. Tavares teisingai pastebėjo, pabėgėlių politikos srityje galime dėti daugiau pastangų nei jų dedama šiandien.

(NL) Apibendrindamas pateiksiu dvi galutines pastabas, nes darbotvarkėje yra ir kitų klausimų. Norėčiau bendrai paminėti visus Belgijos narius, nors keletas iš jų ypač nusipelno šio dėmesio, visų pirma du mano pirmtakai.

Belgijos vyriausybės vardu norėčiau pažymėti, kad Belgijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu įdėtas pastangas vertiname kaip tam tikrą pagarbos ženklą čia dirbantiems žmonėms. Ponios ir ponai, padarėme viską, kad tinkamai įgyvendintume Lisabonos sutartį, o tai kartu ir pagarbos ženklas iniciatyvoms, kurios plėtojamos nuo vienuoliktosios Tarybai pirmininkavusios valstybės, kuri suvokė Laekeno sutarties svarbą ir vėliau plėtodama svarbius santykius siekė, kad Laekeno dvasia būtų perkelta į Lisabonos sutartį.

Teisingai pažymėta, kad rotacijos tvarka besikeičiantis pirmininkavimas Tarybai priklauso nuo daugelio su politikais dirbančių žmonių atsidavimo ir laimėjimų, o politikai turi prisiimti atsakomybę ir priimti visus vertinimus. Kalbu apie patarėjus, diplomatus, apie daugelį žmonių, kurie iš tiesų atlieka patį svarbiausią darbą.

B. Staes norėčiau pasakyti, kad nors „Auksinio batelio“ apdovanojimas, kuris rytoj bus įteiktas Belgijoje, visada tenka tokiems žmonėms kaip R. Lukaku ir M. Boussoufa, jei būtų apdovanojama Tarybai pirmininkavusi Belgija, tai „auksinis batelis“ neabejotinai atitektų diplomatinei tarnybai, kurios dalis darbuotojų sėdi už manęs.

Galiausiai, norėčiau tarti keletą žodžių C. S. Tabajdi, ir pamėginsiu pasitelkti visas vengrų kalbos žinias:

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Pone ministre pirmininke, praėjusį pusmetį išplėtojome naujus bendradarbiavimo būdus skirtingais lygmenimis tarp dviejų Europos Sąjungos teisės aktus leidžiančių institucijų: Tarybos ir Europos Parlamento. Jūsų pirmininkavimas Tarybai buvo labai sėkmingas, tad linkiu geriausios kloties jūsų šaliai ir asmeniškai jums.

(Plojimai)

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu.(IT) 2010 m. gruodžio 31 d. baigėsi nuobodus pirmininkavimas Tarybai, kurį kai kurie žmonės apibūdino kaip blankų ir silpną. To ir galėjome tikėtis iš Belgijos vyriausybės, kuri iš tikrųjų neegzistavo aštuonis mėnesius. Belgijos politikai nesugebėjo parengti savo šalies politinio plano, nes tapo beprecedentės institucinės krizės auka. Nesuprantu, kaip ši šalis galėjo vadovauti tokiam sudėtingam subjektui kaip Europos Sąjunga, kuri šiandien yra itin trapi ir silpna, ir parengti ateities prognozes ir viziją. Tikėtasi, kad Tarybai pirmininkavusi Belgija ves Europą atsigavimo po ekonomikos ir finansų krizės linkme. Tačiau ir vėl stengiamės įveikti spekuliacijas, kurios netgi šiandien kelia grėsmę bendrai valiutai. Būtent Tarybai pirmininkavusi Belgija paskatino tolesnę ES plėtrą. Kaip jau pastebėjome pastaraisiais metais, ekonomiškai silpnų šalių prisijungimas apsunkino Europos institucijų darbą ir susilpnino visą Europą, kuri dabar ne tokia pajėgi, kad prisiimtų atsakomybę už naujųjų valstybių narių vidaus problemas, kokia buvo anksčiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Praėjusius šešis mėnesius Belgija pirmininkavo Tarybai, ir panašu, kad nedaug kas tai pastebėjo. Šalis buvo užimta – ir deja tai vyko nesėkmingai – naujos vyriausybės formavimu, o ginčai tarp flamandų ir valonų lėmė, kad šalis negalėjo priimti politinių sprendimų. Todėl nenuostabu, kad ES politikos centras lengvai įgyvendino savo troškimą Europos Sąjungoje skatinti centralizaciją. Euro krizė tapo Europos ekonomikos valdysenos kūrimo priežastimi. Tuo tarpu vadinamasis eurui skirtas „nuolatinis pagalbos paketas“ tėra tik daugiausiai į biudžetą mokančių valstybių puolimas, nes šios valstybės ateityje turės dar labiau pakratyti savo kišenes. Belgija turėtų būti laikoma pamokomuoju pavyzdžiu, kas gali atsitikti, kai sujungiamos skirtingais ekonominiais bruožais pasižyminčios tautos. Belgijos, kurioje flamandų ir valonų skirtumai yra akivaizdžiai nesutaikomi, o federacinis aparatas panašus į perskirstymo mechanizmą iš flamandų valonams, pavyzdys rodo, kas gali atsitikti Europos Sąjungai ir euro zonai, jei ir toliau bus einama klaidingu keliu.

 
  
MPphoto
 
 

  Sławomir Witold Nitras (PPE), raštu.(PL) Apibendrindami Belgijos pirmininkavimą Tarybai pirmiausia turėtume įvertinti itin aktyvų jos vaidmenį kuriant Europos finansinio stabilumo sistemą. Visi procesą stebėję nariai žino, kad tai buvo labai sudėtinga procedūra, atlikta per labai trumpą laiką. Todėl norėčiau nuoširdžiai pasveikinti visus dalyvius, prisidėjusius prie šio projekto įgyvendinimo. Šiuo atžvilgiu Tarybai pirmininkavusi Belgija pirmininkausiančiai Vengrijai paliko puikiai atliktą darbą. Be to, reikėtų pabrėžti, kad Belgija parodė kelią ateityje Tarybai pirmininkausiančioms valstybėms Lisabonos sutarties įsigaliojimo atžvilgiu. Norėčiau tikėtis, kad ateityje Tarybai pirmininkausiančios valstybės, įskaitant Lenkiją, pamėgins aiškiau ir plačiau apibrėžti savo prioritetus ir kartu įterps juos į bendrus Europos tikslus. Toks darbo metodas padėtų geriau planuoti ir įgyvendinti Europos institucijų politikos sritis.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu.(PL) Pirmiausia norėčiau pasveikinti Tarybai pirmininkavusią Belgiją, kuriai per praėjusius šešis mėnesius vadovaujant Europos Vadovų Tarybai reikėjo išskirtinių sugebėjimų. Atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis perimtas pirmininkavimas Tarybai, Belgijos komanda gali būti vertinama kaip dar sėkmingesnė. Pirma, tai buvo pirmasis pirmininkavimas Tarybai įsigaliojus Lisabonos sutartyje nustatytoms taisyklėms, ir antra, ES ir kai kurios valstybės narės buvo atsidūrusios itin sunkioje finansinėje padėtyje. Be to, pirmininkaudama Tarybai Belgija sprendė vidaus problemas. Nepaisant sunkių ir daug pastangų reikalaujančių aplinkybių matėme, kaip veiksminga pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu įgyvendinant visas priemones laikytis europietiško požiūrio. Viena vertus, buvo užmirštos savo šalies vidaus problemos, o klausimai ir visas dėmesys buvo sutelkta į veiksmus, kurie atitiko Europos Parlamento, Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pasiūlymus ir kuriuos rėmė kitos institucijos. Tarybai pirmininkavusi valstybė ėmėsi tarpininkės vaidmens. Atsižvelgiant į pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu iškeltus ir pasiektus tikslus, kovai su ekonomikos krize skirtos priemonės yra vertos mūsų pripažinimo; pirmiausia kalbu apie būsimos daugiametės finansinės programos rengimą. Eurovinjetė – dar vienas svarbus Tarybai pirmininkavusios Belgijos laimėjimas. Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad Tarybai pirmininkavusios Belgijos darbas gali tapti puikia pamoka kitoms Europos Vadovų Tarybai pirmininkausiančioms valstybėms. Ir Tarybai pirmininkausiančiai Vengrijai, ir Lenkijai, kuri Tarybai pirmininkaus antrojoje 2011 m. pusėje, linkiu tokios pat sėkmės.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE), raštu.(PL) Norėčiau padėkoti Tarybai pirmininkavusiai Belgijai. Ką tik baigtas darbas gali tapti pavyzdžiu šalims, kurios ateityje pirmininkaus Europos Vadovų Tarybai. Tai man labai svarbi tema artėjant Lenkijos pirmininkavimui Tarybai, per kurį, tikiuosi, bus laikomasi Tarybai pirmininkavusios Belgijos sėkmingo darbo pavyzdžio. Nedažnai pasitaiko, kad Tarybai pirmininkaujanti šalis Bendrijos priemones iškelia virš savo šalies interesų. Manau, pagrindinė pirmininkavimo Tarybai, kurį dabar aptariame, sėkmės priežastis – nuoseklus Lisabonos sutarties nuostatų įgyvendinimas, visų pirma Europos Vadovų Tarybos, kuri tapo visiškai veikiančia institucija, turinčia nuolatinį pirmininką, lygmeniu ir Užsienio reikalų tarybos, kuriai šiuo metu vadovauja vyriausioji įgaliotinė, lygmeniu. Kova su ekonomikos krize irgi buvo ne mažiau reikšminga, o sisteminė finansų sektoriaus priežiūra ir saikingumas laikui bėgant leis pagerinti sugadintą reputaciją. Tai labai svarbu, kai patiriame tokį didelį spaudimą plėsti euro zoną. Apibendrindamas norėčiau pažymėti, kad nuoširdžiai tikiuosi, jog Belgijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu nubrėžtas kelias taps kokybės standartu ateityje Tarybai pirmininkausiančioms valstybėms. Tegul Bendrijos gerovė visada būna svarbiausias tikslas. Dėkoju.

 
  
  

PIRMININKAVO: ALEJO VIDAL-QUADRAS
Pirmininko pavaduotojas

 
Teisinė informacija - Privatumo politika