Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/0098(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A7-0343/2010

Debatai :

PV 17/01/2011 - 12
CRE 17/01/2011 - 12

Balsavimas :

PV 18/01/2011 - 7.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0004

Posėdžio stenograma
Antradienis, 2011 m. sausio 18 d. - Strasbūras Tekstas OL

8. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Dabar pereisime prie paaiškinimų dėl balsavimo.

 
  
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Rekomendacija antrajam svarstymui: Catherine Stihler (A7-0343/2010)

 
  
MPphoto
 

  Jarosław Kalinowski (PPE).(PL) Pone pirmininke, statybų pramonė yra labai svarbi kiekvienos šalies ekonomikos šaka. Į tokią svarbią rinkos dalį negalime žvelgti pro pirštus, kai siekiame užtikrinti ekonomikos augimą ir gerinti gyvenimo kokybę. Visi žino, kokia svarbi tinkamai sukurta arba modernizuota saugumo ir patogumo sistema. Taip pat visi stengiamės sumažinti namų, pramoninių arba viešųjų pastatų statybos sąnaudas. Pranešimu siekiama panaikinti rinkos apribojimus, sudaryti veiksmingo statybinių medžiagų pardavimo sąlygas ir šioje srityje užtikrinti konkurencingas kainas. Šios iniciatyvos nauda bus juntama visoje Europoje. Taip pat visiškai pritariu autorės pasiūlymams dėl darbuotojų saugos pagerinimo pramonės sektoriuje.

 
  
MPphoto
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kalbant apie C. Stihler pranešimą aišku, kokią didelę reikšmę statybos sektorius turi Europoje. Paprasčiausiai turime spręsti problemas, su kuriomis susiduria 12 mln. piliečių, tiesiogiai dirbančių šiame sektoriuje.

C. Stihler pranešimas – vertinga priemonė siekiant panaikinti nacionalines administracinio ir techninio pobūdžio kliūtis, kurios trukdo prekybai statybos produktais Europos Sąjungoje ir tolesniam bendros rinkos šiame sektoriuje kūrimui.

Palaikau mažosioms ir vidutinėms įmonėms suteikiamą pripažinimą statybos sektoriuje ir pritariu, kad reikia skirti ypatingą dėmesį būtinybei perdirbti statybos produktus, kas yra labai svarbu kovojant su klimato kaita. Vis dėlto norėčiau pasinaudoti šia galimybe atkreipti dėmesį į statybos sektoriuje dirbančių darbuotojų sveikatos ir saugumo klausimą. Šiuo atžvilgiu pranešėjos nurodytos gairės naudingos, tačiau šiuo klausimu jas būtina išplėsti.

Mes privalome nedelsiant išsamiau išnagrinėti ir išplėsti šiuos pasiūlymus, taip užtikrindami, kad statybų sektoriuje dirbantys darbuotojai būtų gerai apsaugoti. Su darbu susijusios tragiškos žūtys kelia nerimą visai Europai. Tikiuosi, kad savo darbu galėsime joms užkirsti kelią.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE).(FI) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti C. Stihler už šį puikų pranešimą. Labai svarbu skirti daug dėmesio prekybos statybos produktais suderinimui, nes ateityje mums reikės, kad statyba būtų geresnė ir aukštesnės kokybės.

Reikia prisiminti, kad nors tai labai konkurencinga pramonė, svarbiausia ne pati konkurencija, bet galutinis rezultatas. Svarbu, kad Europoje statomi pastatai būtų saugūs jų naudotojams ir kad jie taip pat būtų saugūs jų statytojams bei kitiems darbuotojams, kai vyksta statybos.

Labai svarbu, kad būtų užtikrintas suderinimas prekybos statybos produktais srityje, ir tai mums leistų keistis geriausia praktika. Tiesa, kad dabar daugelyje Europos šalių naudojamos medžiagos, kurios sveikatos požiūriu kelia grėsmę gyventojams. Pvz., daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių egzistuoja didelė problema dėl pelėsių, ir būtent todėl svarbu pasinaudoti geriausia praktika ir inovacijomis siekiant, kad būtų prekiaujama tik tais statybos produktais, kurie nekelia pavojaus jų naudotojų sveikatai ir juos tenkina.

Todėl norėtume padėkoti C. Stihler už šį puikų pranešimą. Europai reikia gerų statybos produktų ir prekybos sistemos, kurioje būtų visų pirma atsižvelgiama į saugumo reikalavimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, praeitą savaitę Prancūzijos Ministras Pirmininkas atvyko į Londoną ir pasakė, kad turime prisijungti prie pagalbos eurui projekto. Kol kas palikime nuošalyje klausimą, ar turėtume būti veliami į kieno nors kito problemas; vietoje to sutelkime dėmesį į pagrindinį loginį trūkumą šiuo atveju. Jis sako, kad „Europos integracija neveiksminga, tad siekime didesnės Europos integracijos!“, esu tikras, kad šiame teiginyje galite įžvelgti problemą. „Mano valtis vis apvirsta, todėl norėčiau tapti vandenyno keleivinio laivo valdytoju“. „Mano gokartas sudužo, todėl leiskite, prašau, man sėsti prie sunkvežimio su priekaba vairo“. Atrodo, kad, neatsižvelgiant į problemą, sprendimo būdas visada bus Europos integracija.

ES – išeitis ieškant problemos sprendimo, tačiau neabejotinai artėja diena, kai nebegalėsime piktnaudžiauti rinkomis ir viešąja nuomone. Kerai baigiasi ir šamaniški užkeikimai praranda savo galią.

 
  
  

Pranešimas: Michèle Striffler (A7-0375/2010)

 
  
MPphoto
 

  Clemente Mastella (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, įvertinus tai, kad jos teikiama humanitarinė pagalba sudaro daugiau kaip 40 proc. visos tarptautinės humanitarinės pagalbos, Europos Sąjunga yra didžiausia humanitarinės pagalbos teikėja pasaulyje. Europos Sąjungos humanitarinė politika – praktinė jos įsipareigojimo teikti pagalbą trečiųjų šalių, kurioms pagalbos reikia, žmonėms, kai jie yra pažeidžiamiausi, išraiška.

Europos Sąjungos Tarybos, Europos Parlamento ir Komisijos Pirmininkų gruodžio 18 d. pasirašytas Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos yra svarbus žingsnis į priekį. Šiuo atžvilgiu norėčiau pažymėti, kad Konsensuse numatytos pareigos taikomos ir valstybėms narėms, ir Europos Komisijai.

Pastaraisiais metais pastebėta, kad sprendžiant humanitarines krizes įsitraukia humanitarine pagalba neužsiimančios įstaigos. Labai svarbu, kad toje pačioje darbinėje aplinkoje veikiančios politinės institucijos ir karinės arba humanitarinės organizacijos daugiau sužinotų vienos apie kitas ir pradėtų dialogą, tačiau kartu atsižvelgtų – o ne priešingai – į atitinkamas savo funkcijas ir kompetenciją. Žinoma, kai naudojamos civilinės saugos priemonės, jos turi atitikti tarptautines rekomendacijas, išdėstytas Europos konsensuse.

 
  
MPphoto
 

  Antonello Antinoro (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad šiandien patvirtintas pranešimas – už kurį dėkoju ir kurį parengus sveikinu C. Striffler – yra tekstas, kuris užtikrins, kad humanitarinė pagalba būtų teikiama veiksmingiau ir nuosekliau.

Šiandien Europos Parlamentas kviečia Europos Sąjungą glaudžiau bendradarbiauti, kad būtų pasiektas susitarimas, kuriuo siekiama stiprinti mūsų bendras priemones sprendžiant humanitarines krizes ir visų pirma iš esmės remti visapusišką tarptautinės humanitarinės teisės reikalavimų laikymąsi.

Todėl turime užtikrinti, kad humanitarinė pagalba ir humanitarinę pagalbą teikiantys darbuotojai galėtų geriau pasiekti žmones, kuriems pagalba reikalinga, ir atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu tokių žmonių padaugėjo, pasitelkdami Komisiją arba dvišales programas turime sėkmingai dėti dar didesnes pastangas nei iki šiol. Poreikis labai didelis, tačiau dėl vis sudėtingesnės tarptautinės sistemos pagalbą paskirstyti tampa vis sunkiau ir rizikingiau bei pavojingiau.

Todėl atsižvelgiant į šiuos reikalavimus šiuo susitarimu remiamas Europos konsensusas, kuriame tvirtinama, kad ES pagalba aiškiai grindžiama humanitariniais neutralumo, nepriklausomybės ir nešališkumo principais ir krizės aukoms turi būti suteikiama greitai atsižvelgiant į nustatytą poreikį.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, ženklus gaivalinių nelaimių skaičiaus ir jų daromos žalos masto didėjimas ir sudėtingų krizių dažnėjimas reiškia, kad susiduriame su vis šiurkštesniais tarptautinės teisės pažeidimais ir mažėjančia „humanitarine erdve“.

Paskutiniai tragiški įvykiai Haityje ir Pakistane dar kartą parodė, kad būtina tobulinti ES turimas kovos su gaivalinėmis nelaimėmis priemones. Priariu bendram požiūriui, kurio laikomasi pranešime, ir visų pirma nuomonei, kad Europos Sąjunga turi dėti visas pastangas remdama humanitarinius principus. Europos Sąjungos išorės veiksmai nustatyti Lisabonos sutartyje; jais turėtų būti parodoma Europos Sąjungos, kaip tarptautinio masto pagalbos teikėjos, politinė reikšmė ir įtaka.

Balsavau už M. Striffler pranešimą, nes pritariu, kad labai svarbu, jog dėtume pastangas, siekdami pagerinti Europos konsensuso ir su juo susijusio veiksmų plano įgyvendinimą bei bendradarbiavimą pasauliniu mastu ir atsakomybės pasidalijimą, atsižvelgiant į šalių, kurios turi galimybių teikti didelio masto humanitarinę pagalbą, regioninę atsakomybę.

 
  
  

Pranešimas: Daciana Octavia Sârbu (A7-0376/2010)

 
  
MPphoto
 

  Jim Higgins (PPE). – Pone pirmininke, labai džiaugiuosi balsuodamas už štai šį pranešimą, nes pranešime patvirtinama, kad aprūpinimas maistu yra pagrindinė žmogaus teisė. Neatsižvelgiant į ribotus gamtinius išteklius žemės ūkio sektorius turi patenkinti vis didėjantį žmonių poreikį apsirūpinti saugiu maistu ir pakankamu jo kiekiu. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos teigimu, siekiant patenkinti vis didėjančius pasaulio gyventojų, kurių skaičius iki 2050 m., manoma, viršys 9 mln., maisto poreikius, maisto gamybos mastas turi padidėti 70 proc.

Be to, dėl didelio skurdo maždaug 900 mln. žmonių visame pasaulyje nuolat kenčia alkį, o dėl skirtingo skurdo lygmens iki 2 mlrd. žmonių negali būti pakankamai užtikrintas ilgalaikis aprūpinimas maistu. Europoje 16 proc. piliečių vis dar gyvena žemiau skurdo ribos. Iš esmės noriu pasakyti, kad turime spręsti šią problemą nedelsiant. Labai svarbu, kad į tai būtų atsižvelgta naujos bendros žemės ūkio politikos finansavimo po 2013 m. srityje ir mažų mažiausiai reikia, kad būtų skiriama bent tiek pat lėšų kaip dabar.

 
  
MPphoto
 

  Jens Rohde (ALDE).(DA) Pone pirmininke, šiandien Parlamentas nusprendė žemės ūkį oficialiai pripažinti strateginiu sektoriumi atsižvelgiant į aprūpinimą maistu. Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijoje tą pripažįstame jau daugelį metų. Taip pat pripažįstame tai, kad žemės ūkis yra strategiškai svarbus sektorius maisto kokybės, visuomenės sveikatos ir tvaraus ekonomikos augimo atžvilgiu. Vis dėlto tai nepateisina vaisių ir pieno programų mokyklose. Tuo taip pat nepateisinamas didesnis kiekis rinkos remiamų pieno subsidijų programų. Norėtume pabrėžti, kad balsavome prieš šiuos pasiūlymus, ir tenka apgailestauti, kad jie vis tiek buvo priimti.

Vis dėlto tai neturėtų sutrikdyti bendro siekio sudaryti geras sąlygas žemės ūkiui. Tačiau sviesto kalnai, vyno ežerai ir mokyklų programos nėra sprendimo būdas. Kišimusi į rinką ir jos iškraipymu nebus užtikrinamos ūkininkų pajamos. Vietoj to turime investuoti į mokslinius tyrimus ir ūkininkams suteikti galimybę naudoti naujas technologijas, siekiant gauti pajamų alternatyviais būdais. Apskritai manome, kad pranešimas parengtas gerai ir todėl balsavome už visą jį.

 
  
MPphoto
 

  Clemente Mastella (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, aprūpinimas maistu yra pagrindinė žmogaus teisė ir ji užtikrinama tik tada, kai visiems žmonėms visada sudaromos fizinės, socialinės ir ekonominės sąlygos gauti pakankamai maisto.

Naujoje ES bendroje žemės ūkio politikoje turi būti atsižvelgta į šiuos naujus reikalavimus, todėl joje turi būti numatytos aiškios ir nedviprasmiškos priemonės dėl aprūpinimo maistu ir kitų klausimų, visų pirma dėl klimato kaitos, ekonomikos krizės ir teritorinės pusiausvyros ES išlaikymo.

Turime ne tik skatinti savo produktų konkurencingumą, bet taip pat tradicinį žemės ūkį, nedidelio masto ūkininkavimą, ekologinį ūkininkavimą ir vietinį paskirstymą. Šios ūkininkavimo formos visada buvo ir yra labai naudingos siekiant užtikrinti maisto tiekimą, nes jos dažnai yra veiksmingiausias būdas panaudoti žemę įvairiuose ES geografiniuose regionuose pasitelkiant metodus, kurie per ilgą laiką buvo specialiai sukurti skirtinguose regionuose.

 
  
MPphoto
 

  Jarosław Kalinowski (PPE).(PL) Pone pirmininke, mūsų, kaip Europos Parlamento narių, funkcija – siekti pagerint ES piliečių gyvenimą. Galimybės gauti aukščiausios kokybės saugų maistą užtikrinimas turėtų būti laikomas svarbiausiu prioritetu. Maisto trūkumas ir aukštos kainos paprastai susijusios su socialiniais neramumais ir mes negalime leisti, kad taip nutiktų mūsų žemyne. Atsižvelgiant į didėjantį gyventojų skaičių, klimato kaitą ir gaivalines nelaimes, maisto aprūpinimui pasaulyje kyla grėsmė. Daug žmonių jau kenčia alkį ir siekiant rasti išeitį reikalinga racionali ir teisinga bendra žemės ūkio politika ir finansinė parama šiam sektoriui. Žemės ūkiui turėtų būti suteiktas specialus statusas, kuris ištikus maisto krizei leis imtis konkrečių veiksmų ir atitinkamų priemonių.

 
  
MPphoto
 

  Mario Pirillo (S&D).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, aprūpinimas maistu ir maisto tiekimo užtikrinimas gyventojams tebėra pagrindiniai žemės ūkio uždaviniai ne tik Europoje, bet taip pat visame pasaulyje.

Labai teigiamai vertinu šio pranešimo turinį visų pirma todėl, kad aprūpinimas maistu pripažįstamas kaip pagrindinė žmogaus teisė. Aprūpinimas maistu, kaip tikslas, bus užtikrintas tik tuo atveju, jeigu bus įvertinti du klausimai – rinkos ir kainų nepastovumas bei maisto atsargų mažėjimas. Europa turi turėti galimybių imtis veiksmų pasitelkdama bendras ir veiksmingas priemones siekdama užtikrinti maisto tiekimą ir užkirsti kelią vis dar esantiems dideliems skirtumams tarp ES ir ne ES produktams taikomų saugumo reikalavimų.

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, norėčiau pasakyti, kad man labai patiko pranešimas dėl žemės ūkio pripažinimo strateginiu sektoriumi atsižvelgiant į aprūpinimą maistu, nes taip kaimo ekonomikos reikšmė sugrąžinama į dėmesio centrą. Pirma išvada, kuri peršasi, yra ta, kad mums ir toliau reikalinga tvirta Europos bendra žemės ūkio politika. Taip pat norėčiau padėkoti pranešėjai.

Tačiau dėl vieno pranešime išdėstyto aspekto nebalsavau ir jis susijęs su Europos pagalbos maistu programos sukūrimu Europos Sąjungoje. Manau, kad už pagalbos teikimą, kitaip tariant, pagalbą, siekiant užtikrinti, kad niekas Europos Sąjungoje nekęstų alkio, turi išlikti atsakingos valstybės narės paprasčiausiai todėl, kad tokios problemos turėtų būti sprendžiamos ten, kur jos kyla, t. y. valstybėse narėse.

 
  
MPphoto
 

  Diane Dodds (NI). – Pone pirmininke, šiame pranešime pabrėžiama būtinybė užtikrinti piliečių, kuriems atstovaujame, aprūpinimą maistu. Jame taip pat atkreipiamas dėmesys į svarbias viešąsias gėrybes, kurias sukuria ūkininkai, kurios sulaukia mažai pripažinimo arba jo visai nesulaukia. Vis dėlto manau, kad problema iškils.

Neseniai klausiausi svarbių kalbų, kurios rodo, kad bendra žemės ūkio politika iš tikrųjų turėtų pasikeisti ir tapti aplinkosaugos politika. Manau, kad dėl to susidarysime klaidingą nuomonę, kad galime išsiversti be Europos ūkininkų ir galbūt tik įsivežti maistą iš už ES ribų esančių valstybių.

Taip neturėtų būti. Mūsų ūkininkai turėtų būti remiami, kad gamintų maistą naudodami aplinkai nekenksmingus būdus, o kalbant apie maisto importą, reikia pasakyti, kad pasaulio rinkos tiesiog yra pernelyg nepastovios ir kainų, ir tiekimo nuoseklumo požiūriais.

Turime imtis tam tikrų veiksmų. Turime numatyti tvirtą bendros žemės ūkio politikos biudžetą. Turime skatinti prie šio sektoriaus prisijungti jaunus ūkininkus, kad būtų užtikrinta jo ateitis. Turime vykdyti daugiau mokslinių tyrimų ir siekti daugiau inovacijų, kad gamybos būdai būtų veiksmingesni, ir turime sumažinti biurokratiją ir, žinoma, nenaudoti lipnios juostos mūsų ūkininkams supančioti.

 
  
MPphoto
 

  Giommaria Uggias (ALDE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, įvairūs Parlamento komitetai, nagrinėjantys bendros žemės ūkio politikos klausimą, pastarąsias savaites analizavo reformą po 2013 m.

Akivaizdu, kad aprūpinimas maistu yra vienas pagrindinių žemės ūkio elementų. Vis dėlto šį teiginį reikėtų vertinti atsižvelgiant į pranešimą, kuris šiandien pateikiamas balsuoti, kuriame aprūpinimas maistu apibrėžiamas kaip pagrindinė teisė, kuri atitinkamai turi būti saugoma visais įmanomais būdais.

Pone pirmininke, toks dėmesys būtinas kaskart, kai susiduriame su nenumatytu atveju, pvz., atveju, susijusiu su dioksino skandalu, kuris vyksta šiuo metu, kai buvo nustatyta, kad dioksinas naudojamas gyvūnams skirtuose pašaruose, bet taip pat, ir visų pirma, siekiant užtikrinti, kad būtų naudojamas bendras gamybos procesas, kuriame būtų atsižvelgiama į visą gamybos sektorių, kuriame būtų paisoma ūkininkų darbo kokybės, aplinkos ir prekybos, ir, vadinasi, paisoma vartotojų interesų.

Šis pranešimas yra sudedamoji priemonių paketo, kurį šis Parlamentas parengė siekdamas paremti žemės ūkį, dalis ir todėl galiu pasakyti, kad esu patenkintas.

 
  
MPphoto
 

  Alajos Mészáros (PPE).(HU) Pone pirmininke, šiandien pasaulio maisto gamybos srityje susiduriama su visa daugiau įvairių problemų. Vienas tokių – klimato kaita, dėl kurios, deja, gali atsirasti nenuspėjamas maisto stygius, dėl ko gali kilti grėsmė didėjančių pasaulio žmonių, kurių, manoma, iki 2050 m. bus daugiau kaip 9 mlrd., poreikių tenkinimui. Bendros žemės ūkio politikos priemonėmis turi būti tvirtai sprendžiamos problemos dėl maisto saugos, klimato kaitos ir ekonomikos krizės. Turi būti skatinamas ne tik konkurencingumas, bet taip pat tradicinis žemės ūkis, nedidelio masto ir ekologinis ūkininkavimas bei vietinės reikšmės vertybės. Dėl klimato kaitos vis dažnesnės tampa gaivalinės nelaimės, kurios sumažins galimybes naudotis dideliais žemės ūkiui skirtais plotais, taip sukeldamos grėsmę aprūpinimui maistu. Siekiant pirmiau nurodytų tikslų ir užtikrinti racionalias maisto kainas ir pakankamas pajamas žemės ūkio produkcijos augintojams, BŽŪP turi būti skiriama ne mažiau lėšų, nei skiriama dabar. Todėl svarbu, kad maisto saugos požiūriu žemės ūkis būtų vertinamas kaip strateginis sektorius. Todėl aš taip pat pritariau šiam pranešimui.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE).(FI) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad puiku, jog Europos Parlamentas žemės ūkį pripažįsta strateginiu sektoriumi atsižvelgiant į aprūpinimą maistu. Labai svarbu, kad užtikrintume, jog Europos Sąjungoje pagaminamas maistas visų pirma būtų saugus ir be priemaišų. Man labiau rūpestį kelia tai, kad esame linkę daugiau dėmesio skirti ne kokybei, bet kiekybei. Atkakliai siekiant veiksmingumo šie reikalavimai sveikatos požiūriu kažkodėl liko nepastebėti. Kai kalbame apie maisto saugumą, labai svarbu užtikrinti, kad Europos vartotojams pateikiamas maistas būtų saugus, geros kokybės ir maistingas.

Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad įvairios Europos Sąjungos valstybės narės išsaugotų savo praktiką žemės ūkio srityje. Susidūrus su gaivalinėmis nelaimėmis svarbu, kad turėtume žemės ūkio sektorių, kuris galėtų pagaminti pakankamai maisto produktų. Taip galime vadovautis apsirūpinimo vietiniu maistu principu, kad išspręstume problemas, kurių galėtų kilti ištikus nelaimei.

Visų pirma norėčiau pabrėžti, kad šie principai, grindžiami sveikatos apsaugos sumetimais, yra labai svarbūs. Tikiuosi, kad tokių tendencijų vietinio maisto srityje bus daugiau. Svarbu, kad visoje Europoje būtų užtikrinta, jog žemės ūkis būtų visapusiškai gyvybingas ir kad kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė galėtų užsiimti žemės ūkiu. Jis gyvybiškai svarbus ir suteikia tvirtą ateities pagrindą, kuris maisto sektoriuje mums išties būtinas.

 
  
MPphoto
 

  Salvatore Tatarella (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, ryžtingai balsavęs už šį svarbų pranešimą norėčiau visų pirma atkreipti dėmesį į gerai struktūrizuotos Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, kuris, manydamas, kad Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) vaidmuo atliekant visų su maisto grandine susijusių rizikų įvertinimą, kaip vieną iš įgyvendinamų priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą ir gerovę, labai svarbus, tikisi, kad visos valstybės narės įsteigs atitinkamas nacionalines įstaigas bendradarbiavimo su EFSA tikslais, nuomonės 35 pastraipą.

Kaip parodė paskutiniai svarbūs įvykiai Vokietijoje, nacionalines už maisto saugą atsakingas institucijas turi įsteigti visos valstybės narės. Nuostabą kelia tai, kad Italijos Vyriausybė, įkūrusi agentūrą, pakeitė savo nuomonę dėl biudžeto sumetimų. Mano nuomone, maisto sauga neturėtų būti užmirštama dėl biudžeto apribojimų.

 
  
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Jiři Maštálka (A7-0363/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Atsižvelgiant į tai, kad, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, nagrinėjamame pasiūlyme kodifikuojami galiojantys tekstai nekeičiant jų esmės, pritariu, kad jie būtų patvirtinti per pirmąjį svarstymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. (LT) Pritariau šiam pranešimui ir Europos Komisijos pasiūlymui, nes manau, jog labai svarbu siekti paprastesnės ir aiškesnės Bendrijų teisės, kad ji taptų suprantamesnė ir prieinamesnė visiems piliečiams. Šis tikslas nebus pasiektas, jei daug nuostatų, kurios buvo iš dalies ir dažnai iš esmės keičiamos keletą kartų, liktų išsibarsčiusios įvairiuose aktuose, o siekiant surasti konkrečiu momentu galiojančias taisykles reikia atlikti tiriamąjį darbą lyginant įvairius teisės aktus. Teisės aktų kodifikavimas itin svarbus verslo srityje, kurią, siekiant užtikrinti sklandų ir nenutrūkstamą laisvą asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą, reglamentuoja nemaža dalis Bendrijų teisėkūros. Akcinių bendrovių jungimą reglamentuojančių teisės aktų konsolidavimas yra sveikintinas žingsnis link Bendrijų teisės tobulinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Europoje veiklą vykdo labai daug įmonių; jų formos labai įvairios ir joms taikoma labai daug taisyklių. Vis dėlto nuo 1978 m. galioja Europos teisės aktai, skirti reguliuoti toje pačioje valstybėje narėje esančių akcinių bendrovių jungimą. Svarbu, kad šie jungimai būtų reglamentuojami, nes jie gali turėti esminės įtakos šių įmonių darbuotojų, akcininkų ir kreditorių interesams. Jiems gali būti padaryta žala, jeigu, pvz., vėliau sujungimas būtų panaikintas. Šio Europos lygmens klausimo kaip ir kitų klausimų atžvilgiu turi būti užtikrinamas aiškumas ir teisinis tikrumas. Kodifikuodami šią direktyvą būtent tai stengiamės pasiekti. Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad pasitikėjimas yra labai geras ekonomikos augimo akstinas.

 
  
MPphoto
 
 

  George Becali (NI), raštu. (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes pasiūlyme dėl 1978 m. spalio 9 d. Tarybos trečiosios direktyvos 78/855/EEB dėl akcinių bendrovių jungimo kodifikavimo Komisija atsižvelgė į teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės pasiūlytus redakcinio pobūdžio ir formalius pakeitimus, kurie buvo pagrįsti. Pvz., konsultacinės darbo grupės manymu, itin svarbu, kad susijungiančių įmonių akcininkams informacija būtų pateikiama tinkamai ir visiškai nešališkai ir kad jų teisės būtų tinkamai apsaugotos. Tačiau nebūtina, kad nepriklausomas ekspertas atliktų jungimosi sąlygų projekto analizę. Be to, atitinkamus savo įmonės visuotinius susirinkimus ir kitų susijusių įmonių administracinius ir valdymo organus

kiekvienos sujungime dalyvaujančios įmonės administraciniai ir valdymo organai informuoja apie visus esminius pakeitimus, kurie buvo atlikti nuo tada, kai buvo parengtos susijungimo sąlygos, iki visuotinių susirinkimų, kurie turi priimti sprendimą dėl susijungimo sąlygų projekto, datos.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu.(IT) Balsavau už šį J. Maštálka parengtą pranešimą, nes nagrinėjamą pasiūlymą nuodugniai apsvarstė Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinė darbo grupė, kuri bendrai priėjo prie išvados, kad tai yra kodifikacija, t. y. racionalizuota galiojančių tekstų versija.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu.(IT) Tik vakar Italijoje pristatyti tyrimo rezultatai, kurie parodė, kad šiuo metu įmonės, kurios geriausiai išgyveno krizę, yra tos, kurioms pavyko padidinti savo turtą. Visų pirma tyrime, kurį šalies aktyviausios įmonių asociacijos vardu atliko pripažintas Italijos universitetas, tvirtinama, kad jungimas yra pagrindinė sustiprėjimo priemonė. Didžiausios finansinės operacijos, įskaitant susijungimus, neatsitiktinai vyksta kartu su restruktūrizacija ir pastangomis siekti veiksmingumo visuose ekonomikos sektoriuose. Todėl bendrojoje rinkoje Europos institucijos privalo nustatyti taisykles, kurios gali suteikti garantijas visoms suinteresuotosioms šalims ir leisti sąžiningiau veikiančioms įmonėms geriau konkuruoti, be teisinių neaiškumų, kylančių dėl paprasčiausių nesusipratimų, biurokratijos ir įsipareigojimų. Šiuolaikiškai, liberaliai ir veiksmingai ekonomikai – kokia, manau, turi būti ir mūsų ekonomika – reikalingas konkretus teisės aktas dėl jungimo, tačiau tik tuo atveju, jeigu, kaip ir šiandien pasiūlyta direktyva, jis būtų racionalizuotas ir nesudarytų trukdžių bei apsaugotų žmonių, kuriems šios operacijos galėtų pakenkti, laisves ir teises.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Parlamentui ir Tarybai pateikus iš dalies pakeistą pasiūlymą šiame posėdyje Parlamentas, patvirtinęs Komisijos pateiktą pasiūlymą, nagrinėjo teisėkūros rezoliucijos dėl akcinių bendrovių jungimo (kodifikuota redakcija) projektą. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu siekiama „tiesiog kodifikuoti“ galiojančius teisės aktų tekstus nekeičiant esmės ir kartu patobulinant darbo metodus bei turint omenyje, kad į jį įtrauktos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės pasiūlytos ir patvirtintos formos, balsuoju už šį pasiūlymą, nes pripažįstu, kad jis įneš svarbių patobulinimų privačių akcinių bendrovių veikloje, visų pirma jas modernizuojant ir racionalizuojant.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą, kadangi Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės, todėl siekiant aiškumo ir racionalumo esami tekstai turėtų būti kodifikuoti.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, nes, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, nagrinėjamu pasiūlymu paprasčiausiai kodifikuojami galiojantys tekstai nekeičiant jų esmės.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Kodifikavimas siekiant išlaikyti aiškumą po tam tikrų pakeitimų yra neabejotinas palengvinimas. Vis dėlto, reikia apskritai apsvarstyti, ar tokios daugybės taisyklių ir nuostatų tikrai reikia. Kai kuriose srityse jų pernelyg daug ir vargu ar vartotojų požiūriu tai vis dar neprasilenkia su sveiku protu, o kitose srityse nuostatomis reglamentuojami tokie dalykai kaip maisto produktų pavadinimų keitimai. Valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių akcinių bendrovių jungimą, koordinavimas yra tinkamas būdas užtikrinti, kad būtų paisoma teisių dėl informacijos pateikimo, siekiant apsaugoti akcininkų ir trečiųjų šalių interesus. Negaliu balsuoti už kai kuriuos pakeitimus, todėl balsavau prieš viso pranešimo patvirtinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame apsiribota tik galiojančių tekstų dėl akcinių bendrovių jungimo kodifikavimu. 2010 m. rugsėjo 21 d. konsultacinė darbo grupė, sudaryta iš atitinkamai Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų atstovų, išnagrinėjusi pasiūlymą dėl 1978 m. spalio 9 d. Trečiosios Tarybos direktyvos 78/855/EEB, pagrįstos Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl akcinių bendrovių jungimo, priėjo prie bendros išvados, kad pasiūlymu išties paprasčiausiai kodifikuojami galiojantys tekstai visiškai nekeičiant jų esmės.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu.(IT) Vertindamas teisėkūros rezoliucijos dėl akcinių bendrovių jungimo projektą išnagrinėjau šiuos teisės aktus: Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai; bendrą poziciją, kuri buvo nustatyta per pirmąjį svarstymą 2008 m. birželio 17 d.; Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 ir 50 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui; 1994 m. gruodžio 20 d. tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo; Parlamento darbo tvarkos taisyklių 86 ir 55 straipsnius; ir, galiausiai, Teisės reikalų komiteto pranešimą.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstytas pirmiau, nusprendžiau pritarti Parlamento nuomonei per pirmąjį svarstymą, nes ji atitinka Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas visų pirma atsižvelgiant į tai, kad tai tėra galiojančių tekstų kodifikacija nedarant esminių pakeitimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, pakeistame pasiūlyme dėl direktyvos, susijusios su akcinių bendrovių jungimu, apsiribojama tik galiojančių tekstų kodifikavimu neįnešant jokių esminių pakeitimų. Todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Tarnybos, į kurias buvo kreiptasi dėl teisinės konsultacijos, nurodė, kad atsižvelgus į 1994 m. gruodžio 20 d. tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo ir visų pirma į jo 4 punktą 2010 m. rugsėjo 21 d. susirinko atitinkamai iš Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų atstovų sudaryta konsultacinė darbo grupė, kad, be kita ko, išnagrinėtų Komisijos pateiktą pasiūlymą.

Tame susitikime išnagrinėjusi pakeistą pasiūlymą dėl 1978 m. spalio 9 d. Trečiosios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 78/855/EEB, pagrįstos Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl akcinių bendrovių jungimo, konsultacinė darbo grupė priėjo prie bendros išvados, kad pasiūlymu paprasčiausiai kodifikuojami galiojantys tekstai nekeičiant jų esmės. Atsižvelgdami į tai nusprendėme pritarti pasiūlymui.

 
  
  

Rekomendacija: Gabriele Albertini (A7-0373/010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Pritariu tam, kad būtų pasirašytas Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimas, steigiantis Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją, siekiant atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą 2007 m. sausio 1 d.

 
  
MPphoto
 
 

  George Becali (NI), raštu. (RO) Kaip ir kolegos EP nariai, balsavau už šį pranešimą. Jis svarbus ne tik dėl oficialumo aspekto, bet taip pat vieningos Europos ekonominio ir politinio vaidmens pasauliniu lygmeniu įvairiuose regionuose atžvilgiu. Buvo užtikrinta, kad Viduržemio jūros regionas buvo ir yra strateginis regionas.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Džiaugiuosi, kad ši rezoliucija priimta. Pritariu sprendimui sudaryti protokolą prie Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją, siekiant atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Teisėkūros rezoliucijos tekstas, dėl kurio balsavome, išnagrinėtas pagal supaprastintą procedūrą, numatytą Parlamento darbo tvarkos taisyklių 46 straipsnyje. Manau, kad atsižvelgiant į joje nagrinėjamo klausimo neprieštaringumą toks sprendimas pagrįstas. Į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą tarp Europos Bendrijų ir Jordanijos turi būti įtrauktos Bulgarija ir Rumunija, todėl pasiūlytas protokolas pagrįstas ir Europos Parlamentas turėtų jį vieningai paremti.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimas įsteigia Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją, o protokolu, kuriuo atsižvelgta į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą, atnaujinamas susitarimas, kuris nuo 2007 m. buvo taikomas laikinai. Šia teisėkūros rezoliucija Taryba Parlamentui pateikia prašymą pritarti protokolui. Kadangi tokiam pritarimui visiškai neprieštarauju, balsavau „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuris tėra paprasčiausiai galiojančio susitarimo einamasis atnaujinimas, siekiant atsižvelgti į Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą. Pasiūlymas neturi įtakos ES biudžetui ir nesukelia prieštaravimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Šiuo protokolu paprasčiausiai Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimas, įsteigiantis ES ir Jordanijos asociaciją, suderinamas su faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo realiai susiklosčiusios nuo 2007 m. sausio 1 d. Tai visiška gudrybė. Skubėjimas iki 2015 m. sukurti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos zoną pateisina visus demokratinių principų pažeidimus. Neseniai Tunise paaiškėjo šių neaiškių metodų trūkumai. Balsuosiu prieš šį tekstą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Balsavau už rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją, protokolo, siekiant atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo projekto, nes buvo įvykdyti visi reikalavimai ir visų pirma kalbėta apie formalų veiksmą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsuosiu už šią rekomendaciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją, protokolo, siekiant atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo projekto. Iš tikrųjų gyvybiškai svarbu dėti pastangas siekiant užtikrinti tvirtą, nuoseklią ir veiksmingą kaimynystės politiką. Kadangi pagal Sutartyse teisėtai nustatytas sąlygas Taryba Parlamentui pateikė prašymą pritarti šiam protokolui, nėra jokių kliūčių jam patvirtinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu.(IT) Europos asociacijų veikloje Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimai tampa vis reikšmingesni. Todėl šiuo atveju norėčiau išreikšti savo paramą Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijos dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją, kurį Parlamentas jau buvo patvirtinęs, kad būtų galima sudaryti protokolą, protokolo, siekiant atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo projektui.

Mano paramą taip pat pagrindžia daugelis aplinkybių, visų pirma Tarybos sprendimo projektas, Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją, protokolo, siekiant atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą, projektas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą, Parlamento darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį, 90 straipsnio 8 dalį ir 46 straipsnio 1 dalį ir Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją pateiktas Tarybos prašymas dėl pritarimo.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes pritariu ES pozicijai laikytis bendradarbiavimu grindžiamo požiūrio.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį protokolo, kuris visiškai pagrįstas atsižvelgiant į būtinybę įtraukti Bulgariją ir Rumuniją kaip sutarties šalis į 1997 m. lapkričio 24 d. Briuselyje sudarytą ir 2002 m. gegužės 1 d. įsigaliojusį Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, steigiantį Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją, sudarymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Atsižvelgiant į Tarybos sprendimo projektą (06903/2010), atsižvelgiant į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją, protokolo, siekiant atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą, projektą (09373/2008), atsižvelgiant į Tarybos pateiktą prašymą suteikti pritarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7-0384/2010), atsižvelgiant į Parlamento darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį, 90 straipsnio 8 dalį ir 46 straipsnio 1 dalį, Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A7-0373/2010), Verts/ALE frakcija pritarė, kad Parlamentas suteiktų savo pritarimą dėl protokolo sudarymo.

 
  
  

Pranešimas: Dieter-Lebrecht Koch (A7-0361/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Nagrinėjame rekomendaciją dėl Europos bendrijos ir Vakarų Afrikos ekonominės ir pinigų sąjungos susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų sudarymo. Balsavau už rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Vakarų Afrikos ekonominės ir pinigų sąjungos susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų sudarymo. Dabar Bendrija turi išimtinę kompetenciją spręsti įvairius išorės aviacijos klausimus. Vadinasi Taryba leido Komisijai pradėti derybas su trečiosiomis šalimis siekiant pakeisti tam tikras galiojančių dvišalių susitarimų nuostatas Bendrijos susitarimais. Komisija su Vakarų Afrikos ekonomine ir pinigų sąjunga susiderėjo dėl susitarimo, kuris leidžia išvengti ES oro vežėjų diskriminacijos, leidžia apmokestinti aviacinį kurą, kai veikla vykdoma Europos Sąjungos teritorijoje, ir su ES konkurencijos teisės nuostatomis suderina dvišalius susitarimus, kurie yra akivaizdžiai antikonkurenciniai, visų pirma privalomus oro bendrovių prekybos susitarimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu(PT) Valstybių narių kompetencijos perdavimas Europos Sąjungai pagrindžia dvišalių oro susisiekimo paslaugų susitarimų pakeitimą naujais susitarimais, į kuriuos kaip šalis įtraukiama Europos Sąjunga.

Rezoliucijoje, dėl kurios balsuojama, aptariami konkretūs tokio pobūdžio klausimai ir ja siekiama suderinti šiuo metu galiojančius tarptautinius teisinius dokumentus bei pritaikyti juos atsižvelgiant į papildomus ES teisinėje sistemoje nustatytus reikalavimus. Aptariamas labai techninis klausimas, susijęs su anksčiau galiojusių susitarimų pakeitimu kitais, neįtraukiant ginčytinų aspektų arba kokių nors ideologijos pokyčių. Šį aiškinimą patvirtina vienbalsio balsavimo komitete teigiami rezultatai. Plenariniame posėdyje reikėjo tik patvirtinti sutartinį pritarimą. Balsavau už rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) D. L. Kocho pateiktame pranešime siūloma sudaryti Europos bendrijos ir Vakarų Afrikos ekonominės ir pinigų sąjungos susitarimą dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų. Europos Sąjungos sutarčių esmė – standartizuoti procedūras visoje ES. Todėl, kaip nusprendė Europos Bendrijų Teisingumo Teismas, nėra prasmės, kad dvišaliai susitarimai dėl oro susisiekimo paslaugų galiotų tarp ES valstybių narių ir Vakarų Afrikos ekonominės ir pinigų sąjungos šalių. Todėl pritariu, kad būtų sudarytas šis susitarimas, kuris sutvirtins teritorinės sanglaudos ryšius Europoje ir užtikrins, kad būtų laikomasi ES konkurencijos teisės reikalavimų.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Atsižvelgdami į padėtį, kurioje šiuo metu yra civilinė aviacija, manome, kad kyla didelių dvejonių dėl šio susitarimo projekto taikymo srities ir galimų jo pasekmių. Iki šiol šioje srityje, kuri dėl daugelio priežasčių yra strategiškai svarbi siekiant apsaugoti nacionalinius interesus, valstybės narės savarankiškai priimdavo sprendimus dėl susitarimų – kurie akivaizdžiai turi poveikį oro linijoms – valdymo ir jų taikymo apimties. Nepaisant to, siekiama, kad nuo šiol šiuo atžvilgiu taip pat būtų svarbiausia rinka. Visų pirma negalime pakankamai neįvertinti tariamai vienodų sąlygų sudarymo įvairioms Europos įmonėms reikšmės, kurią jis gali turėti siekiant palengvinti šio sektoriaus monopolizavimą – kuris jau vyksta – ir sumažinti valstybių narių galimybes ginti savo nacionalines oro linijas.

Visa apimanti ir šventa bei neliečiama „laisva konkurencija“ ginama bet kokia kaina ir tai vėl yra argumentas, kuriuo grindžiama iniciatyva. Pasekmės šiame sektoriuje iš esmės nesiskirs nuo pasekmių kituose sektoriuose: šiais atvejais galiausiai visada primetama monopolizacija. Todėl nebalsavome už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą, kadangi Bendrija turi išimtinę kompetenciją įvairių išorės aviacijos aspektų, kurie tradiciškai buvo reglamentuojami dvišaliais valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimais dėl oro susisiekimo paslaugų, atžvilgiu, todėl Bendrijos susitarimais turi būti pakeistos tam tikros dabartinių dvišalių susitarimų nuostatos, kurios yra 47 galiojančiuose dvišaliuose Europos Sąjungos valstybių narių ir Vakarų Afrikos ekonominės ir pinigų sąjungos valstybių susitarimuose dėl oro susisiekimo paslaugų. Siekiant išvengti ES oro vežėjų diskriminacijos, tradiciniai straipsniai dėl paskyrimų, kuriuose nurodomi dvišalį susitarimą pasirašiusių valstybių narių oro vežėjai, pakeičiami ES straipsniu dėl paskyrimo, kuriame nurodomi visi ES oro vežėjai. Taip pat tradiciniais dvišaliais susitarimais aviacinis kuras paprastai neapmokestinamas, pagal Tarybos direktyvą 2003/96/EB, pakeičiančią Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą, toks apmokestinimas leidžiamas, kai veikla vykdoma Europos Sąjungos teritorijoje. Be to, aiškiai antikonkurencinės dvišalių susitarimų nuostatos (privalomieji komerciniai oro vežėjų susitarimai) suderinamos su ES konkurencijos teise.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu.(PL) Afrikos šalių, geografiniu ir klimato požiūriu esančių itin sudėtinguose regionuose, atžvilgiu reikalingas specifinis požiūris. Vis dėlto ten gyvenantiems žmonėms reikia ne tik maisto ir vandens; jiems taip pat reikalingas švietimas ir jie nori oriai dirbti ir judėti. Europos bendrijos ir Vakarų Afrikos ekonominės ir pinigų sąjungos susitarimu, kuris pakeičia tam tikras ankstesnių susitarimų nuostatas, iš esmės supaprastinamos oro transporto sąlygos tarp susitarimo šalių ir rinkos požiūriu padaro jas teisingesnes. Juo užkertamas kelias neteisingam, monopolistiniais sumetimais grįstam elgesiui ir pagerinamos sąlygos keliauti paprastiems žmonėms. Juo taip pat suteikiamos naujos galimybės turistams iš viso pasaulio ir kartu Afrikoje plėtojama ši ekonomikos sritis.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu.(IT) Balsavau už rekomendaciją dėl Europos bendrijos ir Vakarų Afrikos ekonominės ir pinigų sąjungos susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų sudarymo. Susitarimu, dėl kurio derėjosi Komisija, siekiama pakeisti tam tikras galiojančių susitarimų, sudarytų tarp ES valstybių narių ir Vakarų Afrikos ekonominės ir pinigų sąjungos, nuostatas. Manau, kad kaip vieną iš svarbiausių susitarimu, dėl kurio šiandien balsavome, įnešamų pokyčių reikia paminėti įtrauktas nuostatas siekiant išvengti Europos Sąjungos oro vežėjų diskriminacijos. Šiuo tikslu tradiciniai straipsniai dėl paskyrimų, kuriuose nurodomi dvišalį susitarimą pasirašiusių valstybių narių oro vežėjai, pakeičiami ES straipsniu dėl paskyrimo, kuriame nurodomi visi ES oro vežėjai.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už tai, kad šiam susitarimui būtų pritarta. Kalbame apie horizontalųjį oro susisiekimo paslaugų susitarimą, kuriuo siekiama suderinti galiojančius dvišalius oro susisiekimo paslaugų susitarimus su ES teisės reikalavimais. Tai 2003 m. ETT sprendimo, kuris Bendrijai suteikė išimtinę kompetenciją įvairių išorės aviacijos aspektų, kurie tradiciškai buvo reglamentuojami dvišaliais susitarimais dėl oro susisiekimo paslaugų, atžvilgiu. Kaip ir į kitus horizontalius oro susisiekimo paslaugų susitarimus, į šį susitarimą įtraukiamas ES straipsnis dėl paskyrimo, kuriuo visiems ES oro vežėjams leidžiama pasinaudoti įsisteigimo teise, kuriame aptariami saugumo ir aviacinio kuro apmokestinimo klausimai ir išsprendžiamas galimų prieštaravimų ES konkurencijos taisyklėms klausimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Nepasitenkindama slaptu, kaip tai daroma kitose pasaulio vietose, trukdymu Afrikos regioninei integracijai dabar Europos Sąjunga netgi primeta savo neoliberalų diktatą Afrikos danguje. Komisijos parengtomis iniciatyvomis to slėpti nesistengiama.

Šiuo susitarimu „nesiekiama padidinti bendrą oro transporto intensyvumą“? Tačiau akivaizdu, kad tokio transporto intensyvėjimo atžvilgiu nėra visiškai jokių kontrolės priemonių!

Šis susitarimas „neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms nustatyti mokesčius, rinkliavas, muitus kurui“? Vis dėlto šioje srityje nustatytais apribojimais visiškai panaikinamas veiksmingumas ekologiniu požiūriu!

Tais atvejais, kai valstybės narės pačios nuspręsdavo, kaip valdyti su įmonėmis sudarytus susitarimus dėl patekimo į rinką, daba viską lems rinka.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Akivaizdu, kad ES valstybių narių ir Vakarų Afrikos ekonominės ir pinigų sąjungos valstybių narių sudarytų 47 dvišalių susitarimų nepakanka, kad būtų apžvelgti įvairūs oro susisiekimo paslaugų aspektai. Todėl reikėtų pritarti šiam susitarimui, nes juo tam tikros galiojančių dvišalių susitarimų nuostatos bus pakeistos Bendrijos susitarimais. Verta paminėti šio susitarimo nuostatas, kuriomis siekiama išvengti ES oro vežėjų diskriminacijos ir aviacinio kuro apmokestinimo, kaip nurodyta direktyvoje, pakeičiančioje energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą. Taip pat reikia pabrėžti, kad susitarimuose išdėstytos nuostatos atitinka ES konkurencijos teisės reikalavimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu. (FR) Šiuo susitarimu siekiama pakeisti tam tikras 47 galiojančiuose dvišaliuose ES valstybių narių ir Vakarų Afrikos ekonominės ir pinigų sąjungos (VAEPS) valstybių narių sudarytuose oro susisiekimo paslaugų susitarimuose esančias nuostatas. Iš tikrųjų horizontaliame Bendrijos susitarime reikia suderinti skirtingas galiojančių susitarimų nuostatas. Jis pakartotinai įtvirtins teisinį aiškumą dvišaliuose oro susisiekimo paslaugų susitarimuose, sudarytuose VAEPS valstybių narių ir ES valstybių narių, ir taip pat leis išvengti neigiamo poveikio ES valstybėms narėms, kurios nėra pasirašiusios dvišalio susitarimo su VAEPS valstybe nare. Tai užkirs kelią oro vežėjų diskriminacijai paskyrimo ir aviacinio kuro apmokestinimo srityse.

Dvišalių susitarimų antikonkurencinės nuostatos suderintos su ES konkurencijos teise. Susitarimu bus sustiprinti ES ir Afrikos santykiai aviacijos srityje ir šioje srityje bus paskatintas ES ir VAEPS bendradarbiavimas tam tikrais svarbiais aspektais, pvz., aviacinio saugos ir saugumo aspektais.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Siekiant sukurti bendrą pagrindą skrydžių į už ES ribų esančias šalis atžvilgiu ir paskui turėti galimybę užtikrinti teisinį aiškumą turi būti peržiūrėti visi dvišaliai susitarimai. Tarybai leidus Komisija vedė derybas dėl susitarimo su Vakarų Afrikos ekonomine ir pinigų sąjunga, kuriuo pakeičiami esami ES valstybių narių ir Vakarų Afrikos ekonominės ir pinigų sąjungos valstybių narių sudaryti 47 dvišaliai oro susisiekimo paslaugų susitarimai. Balsuoju už pranešimą, nes atsižvelgiant į aplinkybes visuotinai taikytinas susitarimas yra visiškai prasmingas.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) Šiuo susitarimu paprasčiausiai pakeičiami su įvairiomis valstybėmis narėmis sudaryti 47 dvišaliai susitarimai ir todėl ES įgyja daugiau įgaliojimų užsienio politikos srityje. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Šiame pranešime kalbama apie Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Vakarų Afrikos ekonominės ir pinigų sąjungos susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų sudarymo projektą. Atsižvelgdama į tai, kad šioje srityje dabar ES turi išimtinę kompetenciją, Taryba leido Komisijai pradėti derybas su trečiosiomis šalimis, siekiant pakeisti tradicinius dvišalius valstybių narių ir trečiųjų šalių sudarytus susitarimus dėl oro susisiekimo paslaugų. Susitarimo projektą išnagrinėjo Transporto ir turizmo komitetas, kuris pateikė teigiamą nuomonę. Norėčiau pabrėžti, kad, be kitų nuomonėje pateiktų aspektų, buvo įtrauktas Bendrijos straipsnis dėl paskyrimo, siekiant išvengti ES oro vežėjų diskriminacijos ir sudaryti sąlygas apmokestinti aviacinį kurą, kai veikla vykdoma Europos Sąjungos teritorijoje. Norėčiau pabrėžti šiuos du teigiamos Transporto ir turizmo komiteto nuomonės aspektus, nes jie lėmė mano sprendimą balsuoti už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu.(IT) Europos Sąjunga turi išimtinę kompetenciją spręsti išorės aviacijos klausimus, kurie tradiciškai buvo sprendžiami valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliais susitarimais dėl oro susisiekimo paslaugų.

2003 m. birželio mėn. Komisija pradėjo derybas su trečiosiomis šalimis siekdama pakeisti tam tikras galiojančių dvišalių susitarimų nuostatas ES susitarimais. Tarp jų esama susitarimo, kuris pakeičia ES valstybių narių ir Vakarų Afrikos ekonominės ir pinigų sąjungos valstybių narių sudarytus 47 galiojančius dvišalius susitarimus dėl oro susisiekimo paslaugų. Pagrindiniai susitarimo aspektai yra: straipsnis dėl paskyrimo, kuriuo pakeičiamas dvišalis susitarimas ir išvengiama Europos Sąjungos oro vežėjų diskriminacijos; bendras aviacinio kuro apmokestinimas ES teritorijoje; ir 6 straipsnis, pagal kurį oro linijų tarpusavio komerciniai susitarimai suderinami su ES konkurencijos teisės reikalavimais.

Susitarimas, dėl kurio susiderėjo Komisija, laikinai taikytas 2009 m. lapkričio 30 d. Atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo sprendimų reikšmę Bendrijos išimtinės kompetencijos atžvilgiu norėčiau pasakyti, kad tikrai esu už tai, kad dėl šių susitarimų būtų deramasi iš naujo, nes jie prieštarauja vis didesniam Europos savarankiškumui, o šis sprendimo projektas atitinka ES konkurencijos ir biudžeto teisės reikalavimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šio susitarimo, kurio tikslas, atsižvelgiant į išimtinę ES suteiktą kompetenciją įvairių išorės aviacijos aspektų atžvilgiu, pakeisti tam tikras galiojančių 47 dvišalių susitarimų dėl oro susisiekimo paslaugų, sudarytų ES valstybių narių ir Vakarų Afrikos ekonominės ir pinigų sąjungos valstybių narių, nuostatas, kad jos atitiktų ES teisės reikalavimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Kaip nusprendė Europos Bendrijų Teisingumo Teismas, Bendrija turi išimtinę kompetenciją spręsti įvairius išorės aviacijos klausimus, kurie tradiciškai buvo reglamentuojami valstybių narių ir trečiųjų šalių sudarytais dvišaliais oro susisiekimo paslaugų susitarimais. Todėl Taryba leido Komisijai 2003 m. birželio mėn. pradėti derybas su trečiosiomis šalimis siekiant pakeisti tam tikras galiojančių dvišalių susitarimų nuostatas Bendrijos susitarimais. Todėl Komisija vedė derybas su Vakarų Afrikos ekonomine ir pinigų sąjunga dėl susitarimo, kuris pakeičia kai kurias 47 galiojančių dvišalių Europos Sąjungos valstybių narių ir Vakarų Afrikos ekonominės ir pinigų sąjungos valstybių susitarimų dėl oro susisiekimo paslaugų nuostatas.

Pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį Parlamentas turi teisę pritarti šio susitarimo sudarymui. Parlamentas sprendžia vienu balsavimu, ir dėl šio susitarimo negali būti teikiami jokie pakeitimai. Remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais pranešėjas pasiūlė, kad pirmiausia Transporto ir turizmo komitetas, o paskui ir visas Parlamentas pateiktų teigiamą nuomonę dėl šio susitarimo sudarymo. Verts / ALE frakcija taip ir padarė.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Išimtinė kompetencija sprendžiant tam tikrus išorės aviacijos klausimus, įtvirtinta 2003 m. „atviro dangaus“ sprendimu, leidžia Europos Komisijai vesti derybas su trečiosiomis šalimis dėl susitarimų, siekiant suderinti Europos aviacijos rinką su ES taisyklėmis ir kartu padaryti ją konkurencingą ir aiškią. Pritariu šio susitarimo su Vakarų Afrikos ekonominės ir pinigų sąjungos valstybėmis narėmis sudarymui, nes manau, kad Europos Sąjungai labai svarbu vykdyti nuoseklią politiką išorės aviacijos sektoriuje, laipsniškai švelninant įvairias dabartinių abiejų šalių sudarytų dvišalių susitarimų dėl oro susisiekimo paslaugų nuostatas.

Kalbant apie susitarimą norėčiau pabrėžti sąlygą dėl ES oro vežėjų nediskriminavimo, sąlygą dėl aviacijos kuro apmokestinimo pagal direktyvą, pakeičiančią Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą, ir faktą, kad juo dvišalių susitarimų nuostatos suderinamos su ES konkurencijos teisės reikalavimais ir numatoma teisės aktais nustatyta tvarka taikomos kontrolės priemonės. Šios priemonės leis atverti rinkas ir, vadinasi, sudaryti investavimo galimybes abiem susitarimo šalims. Šie susitarimai turės būti suvokiami kaip strateginio abiejų organizacijų tarpusavio bendradarbiavimo stiprinimo priemonės.

 
  
  

Rekomendacija antrajam svarstymui: Catherine Stihler (A7-0343/010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Pritariu, kad reikia imtis priemonių dėl statybos sektoriaus, nes šis sektorius Europos ekonomikai pakankamai svarbus: jis sukuria 10 proc. bendrojo vidaus produkto ir jame veiklą vykdo beveik 65 000 mažųjų ir vidutinių įmonių, kurių kiekvienoje dirba po mažiau kaip 250 darbuotojų. Šiuo pasiūlymu siekiama, pirma, užtikrinti aukštą statybos produktų apsaugos lygį ir, antra, pagerinti sveikatos ir saugos sąlygas šio sektoriaus darbuotojams. Dabar prekybai vidaus rinkoje trukdo nacionalinės techninio pobūdžio taisyklės, kuriomis reguliuojamas laisvas prekių ir paslaugų judėjimas statybų sektoriuje, todėl reikia peržiūrėti Direktyvą 89/106/EEB dėl statybos produktų.

Atsižvelgiant į naujas rinkos priežiūros aplinkybes, įskaitant naują teisės aktų sistemą, pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos, galėtų būti svarbus žingsnis siekiant atnaujinti, supaprastinti ir pakeisti direktyvą.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. (LT) Pritariau šiam dokumentui, nes dėl statybos produktų rinkodaros ES dydžio ir vis dar tebeegzistuojančių kliūčių prekybai statybos sektoriuje svarbu imtis neatidėliotinų veiksmų. Turint omenyje, jog statybos sektorius yra viena svarbiausių Europos pramonės šakų, kurioje sukuriama 10 proc. BVP ir yra įdarbinta 12 milijonų ES piliečių, tinkamas reglamentavimas yra būtinas. Manau, kad šiuo pasiūlymu dėl reglamento, kuriuo nustatomos darnios statybos produktų rinkodaros sąlygos, bus galima atnaujinti, supaprastinti ir pakeisti Statybos produktų direktyvą atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, susijusias su, pavyzdžiui, rinkos priežiūra, įskaitant naująją teisinę sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Nors per pastaruosius dešimtmečius darbo sąlygos statybos sektoriuje pagerėjo, Europos Sąjunga turi susikurti sąlygas, kad galėtų ir toliau tęsti aukštos kokybės siekio šioje srityje tendenciją. Atsižvelgdama į šias aplinkybes balsavau už šį reglamentą, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos. Siekiant užtikrinti aukšto lygio sveikatos apsaugą ir saugą darbuotojams ir kitiems statybos produktų naudotojams, naujuose statybos produktus reglamentuojančiuose teisės aktuose turi būti aptartas pavojingų medžiagų žymėjimo klausimas. Šiuo reglamentu atnaujinamos ir pakeičiamos dabartinės taisyklės, siekiant sumažinti biurokratiją ir padidinti skaidrumą, visų pirma nustatant naujas supaprastintas mažųjų įmonių veiklos rezultatų vertinimo procedūras.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį dokumentą. Statybos sektorius yra viena svarbiausių Europos pramonės šakų, kurioje sukuriama 10 proc. BVP ir kuris sudaro 50,5 proc. bendrojo pagrindinio kapitalo. Sektoriuje tiesiogiai įdarbinta 12 milijonų ES piliečių ir papildomai sukuriama dar 26 milijonai darbo vietų kituose sektoriuose. Dėl ekonomikos nuosmukio ES statybos pramonė patyrė rimtą smūgį, visoje ES bankrutavo daug bendrovių ir darbuotojai prarado pragyvenimo šaltinius. Taip pat Sąjungoje išlieka kliūtys prekybai statybos sektoriuje, nes valstybės narės vis dar naudoja nacionalines technines taisykles siekdamos užkirsti kelią laisvam statybos sektoriaus prekių ir paslaugų judėjimui Atsižvelgiant į tai, Statybos produktų direktyvos peržiūra, yra labai reikalingas postūmis, kuris turėtų padėti sektoriui panaikinant prekybos kliūtis gamintojams, tokiu būdu padedant įmonėms išlikti versle ir darbuotojams išsaugoti darbo vietas. Naikinant administracines kliūtis labai svarbu užtikrinti techninio vertinimo įstaigų nepriklausomumą ir skaidrumą, todėl palaikau siūlymą, kad siekiant išvengti interesų konfliktų turėtų būti parengti skaidrumo standartai ir užtikrintas visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas Europos standartizacijos institucijų techniniuose komitetuose.

 
  
MPphoto
 
 

  George Becali (NI), raštu. (RO) Kaip pabrėžiau kalbėdamas vakar, balsavau už šį pranešimą. Siekdami suderinti pasaulinę statybos rinką turime padaryti pažangą. Kalbu ne tik apie darbuotojų saugumą ir migraciją, bet taip pat apie statybinių medžiagų saugą mūsų sveikatos požiūriu. Kalbant apie būsimus statybos srities gaminių kontaktinius centrus labai norėčiau, kad jie teiktų nešališką informaciją, kad valstybėse narėse jie būtų įkurti ir veiktų nedelsiant ir kad jiems būtų suteikta finansinė parama, kad jie galėtų būti naudingi piliečiams ir atitinkamoms įmonėms. Tikiuosi, kad naujojo reglamento poveikį pajusime nedelsiant ir kad mes, kaip paprasti žmonės, pastebėsime, kad padarėme pažangą ir kad visa statybos pramonė jau nebėra vienas pavojingiausių veiklos sektorių.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu.(FR) Pavojingų medžiagų, kurių yra įvairiuose produktuose, neatsižvelgiant į tai, ar kalbama apie chemines medžiagas, ar apie statybos produktus, ženklinimas ir informacijos apie jas pateikimas yra vienas iš Europos Sąjungos pasiekimų.

Nuo REACH reglamento įsigaliojimo ES parodė, kokią pridėtinę vertę jis sukuria saugos ir skaidrumo srityje pavojingų medžiagų naudojimo atžvilgiu. Vėlgi Strasbūre priėmėme reglamentą, kuriuo suderinamos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir užtikrinama, kad į kiekvieno produkto „eksploatacinių savybių deklaraciją“ būtų įtraukta informacija apie pavojingas medžiagas.

Sveikatai ir saugumui teikiamas prioritetas ir turėtume džiaugtis tuo, kad Europos standartai leidžia užtikrinti tokį aukštą skaidrumo ir saugumo lygį. Nepaisant to, nors mūsų vidaus rinka dabar saugi, ar tą patį būtų galima pasakyti apie pasaulinę rinką, kurios dalis esame? Dabar turime pasinaudoti savo įtaka palaikydami santykius su partneriais už ES ribų, kurie gali taikyti nebūtinai tokio pat lygmens standartus.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Atsižvelgiant į sektoriaus dydį, itin svarbu imtis veiksmų statybos produktų rinkodaros srityje ES. Statybos sektorius yra viena svarbiausių Europos pramonės šakų, kuriame sukuriama 10 proc. BVP ir kuris sudaro 50,5 proc. bendrojo pagrindinio kapitalo. Sektoriuje tiesiogiai įdarbinta 12 milijonų ES piliečių ir papildomai sukuriama dar 26 milijonai darbo vietų kituose sektoriuose. Dėl ekonomikos nuosmukio ES statybos pramonė patyrė rimtą smūgį, visoje ES bankrutavo daug bendrovių ir darbuotojai prarado pragyvenimo šaltinius. Tai taikytina ir Rumunijai, kuri po „sprogimo“ statybų sektoriuje dabar susiduria su dideliu užsakymų trūkumu. Ekspertų manymu, 2011 m. statybų sektoriuje pakilimo nebus. Iš tikrųjų jie netgi mano, kad jis gali smukti iki žemiausio lygio, palyginti su praėjusiu dešimtmečiu.

Šiomis aplinkybėmis bet kokios priemonės, kurios gali paremti statybų sektorių, yra sveikintina paskata. Šiomis aplinkybėmis Statybos produktų direktyvos peržiūra turėtų padėti sektoriui panaikindama prekybos kliūtis, su kuriomis susiduria gamintojai ir savo ruožtu padėdama įmonėms tęsti veiklą, o darbuotojams išsaugoti darbo vietas.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Brzobohatá (S&D), raštu. (CS) Europos Sąjungos ekonomikos statybos sektoriuje sukuriama 10 proc. BVP. Statybų sektorius ir toliau susiduria su daugybe kliūčių, trukdančių iki galo sukurti bendrą rinką. Pateiktu reglamentu siekiama pakeisti dabartinę direktyvą ir taip supaprastinti statybos produktų rinkodaros sąlygas. Pagrindiniai jame aptarti aspektai – rinkos priežiūra ir bendra statybos produktų rinkodaros sistema. Direktyvos pakeitimu siekiama ekonomikos nuosmukio laikotarpiu padėti statybos sektoriui pašalinant komercinio pobūdžio kliūtis, taip išsaugant darbo vietas ir paremiant daugelį statybos įmonių, kurios priešingu atveju ekonominio nuosmukio laikotarpiu neišgyventų. Savo pozicijoje pirmajame svarstyme Taryba pašalino Parlamento pasiūlymus dėl pakeitimų, kuriais siekta nustatyti pareigą pranešti apie statybos produktų sudėtyje esančias pavojingas medžiagas (pvz., asbestą). Manau, kad tai labai pavojinga, todėl pritariu pateiktam pranešimui, nes juo vėl siūloma nustatyti pareigą statybos įmonėms pranešti apie statybos produktų sudėtyje esančias pavojingas medžiagas. Turime apsaugoti savo piliečių sveikatą. Galiausiai, tačiau ne mažiau svarbu, norėčiau pasidžiaugti pastangomis, kuriomis siekiama užtikrinti, kad valstybės narės užtikrintų Nuolatinio statybų komiteto, kuris vertina ir tikrina statybos produktų savybes, atstovų nepriklausomybę. Be to, pranešime taip pat pateikiami pasiūlymai dėl pakeitimų, siekiant pagerinti ne tik statybos sektoriaus darbuotojų, bet taip pat ir realių pastatų naudotojų sveikatos apsaugą ir saugumą. Dėl pirmiau minėtų ir kitų priežasčių nusprendžiau pritarti pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl reglamento, nes jame nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir juo siekiama atnaujinti, supaprastinti ir pakeisti Statybos produktų direktyvą atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, visų pirma į rinkos priežiūros priemones, įskaitant naują teisėkūros sistemą. Atsižvelgiant į statybos sektoriaus dydį, būtina imtis priemonių statybos produktų rinkodaros ES srityje. Pritariu, kad darbuotojų šiame sektoriuje atžvilgiu reikalingi griežti sveikatos ir saugumo reikalavimai. Šiuo pasiūlymu bus panaikintos gamintojams kylančios kliūtys prekybos srityje ir taip pat padedama įmonėms tęsti veiklą, o darbuotojams išlaikyti savo darbo vietas.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. (RO) Reglamentas dėl statybos produktų rinkodaros sąlygų suderinimo rodo pažangą siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą šioje srityje ir laisvo statybos produktų judėjimo sąlygas. Kartu svarbu pažymėti, kad reglamento įgyvendinimas padės sumažinti nenumatytų neatitikimų su statybos produktų eksploatacinių savybių deklaracija atvejų skaičių ir sumažinti materialinius nuostolius. Neatitikimų rizikos prevencija būtina siekiant, kad į rinką nepatektų parduoti skirti produktai, kurie neatitinka šio reglamento reikalavimų, taip užtikrinant, kad statybos produktai tinkamai atliks savo funkciją ir kad bus įvykdyti pagrindiniai statybos darbams taikomi reikalavimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Dušek (S&D), raštu.(CS) Reglamentu, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos, nustatomi griežčiausi darbuotojų ir pastatais besinaudojančių asmenų saugumo reikalavimai. Sutinku su pranešėjos nuomone, kad gyvybiškai svarbus įgaliojimas kontroliuoti galimas pavojingas medžiagas statybos produktuose, ir remiu pasiūlymą dėl pakeitimo, susijusio su būtinybe ant statybos produktų pateikti informaciją apie pavojingas medžiagas. Nesuvokiu Tarybos pozicijos, kuri iš pirminio pasiūlymo šį reikalavimą išbraukė. Siekiant pagerinti informuotumą apie naujus ir dabartinius statybos produktus turės būti įkurti vadinamieji informacijos centrai, kurie turi būti nešališki, kitaip tariant, finansiniu ir personalo požiūriais nepriklausomi nuo subjektų, susijusių su CE ženklų gavimu. Taryba pasiūlė pernelyg daug išimčių dėl reikalavimo ženklinti CE ženklu ir labai svarbu jas peržiūrėti ir kuo labiau sumažinti jų skaičių, nes priešingu atveju visa ženklinimo CE ženklu sistema praras prasmę. Pritariu pasiūlytam reglamentui su pakeitimais ir balsuosiu už jo priėmimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame tvirtinama, kad būtina pašalinti kliūtis, trukdančias prekybai statybos pramonės sektoriuje. Dabartinis ekonomikos nuosmukis šiam sektoriui padarė labai daug žalos. Pasiūlytas reglamentas, kuris pakeis šiuo metu galiojančią direktyvą, padės pakeisti padėtį. Prekybos kliūčių gamintojams panaikinimas, pirma, padės įmonėms tęsti veiklą ir, antra, prisidės prie darbuotojų darbo vietų išsaugojimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Pagal pranešime pateikiamus duomenis, cituoju: „statybos sektorius yra viena svarbiausių Europos pramonės šakų, kurioje sukuriama 10 proc. [bendrojo vidaus produkto] ir kuris sudaro 50,5 proc. bendrojo pagrindinio kapitalo. Sektoriuje tiesiogiai įdarbinta 12 milijonų ES piliečių ir nuo jo priklauso 26 milijonai darbuotojų. Be to, apie 92 proc. iš 65 000 statybines medžiagas gaminančių įmonių yra [mažos ir vidutinės įmonės], kuriose dirba mažiau nei 250 darbuotojų“. Šie skaičiai parodo tikrąją statybos sektoriaus svarbą Europos ekonomikai. Būtent todėl reikalingos bendros taisyklės, reglamentuojančios sektorių ir leidžiančios vidaus rinkai tinkamai veikti.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šiuo pasiūlymu dėl reglamento siekiama suderinti statybos produktų rinkodaros sąlygas, atnaujinti ir supaprastinti dabartinę direktyvą kartu atsižvelgiant į naują teisės aktų sistemą (Reglamentą Nr. 765/2008/EB ir Sprendimą Nr. 768/2008/EB). Jame aptariami įvairūs aspektai, pvz., eksploatacinių savybių deklaracija ir ženklinimas CE ženklu, pavojingų medžiagų pervežimas, nacionaliniai kontaktiniai centrai informacijai apie statybos produktus teikti, visų su šia sritimi susijusių subjektų nepriklausomybė ir skaidrumas, statybos produktų perdirbimas, didesnis dėmesys sveikatos ir saugumo klausimams, e. komunikacijos priemonių tobulinimas ir naujų informacinių technologijų metodų įvedimas. Balsavau už šį reglamentą, kuris pagerins šių produktų saugumą juos pervežant, apsaugos sveikatą ir pagerins saugumo sąlygas visiems šio sektoriaus darbuotojams. Jis taip pat prisidės prie aplinkai žalingos praktikos atsisakymo, nors jis bus laipsniškas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Nors antrajame šio pranešimo svarstyme ir galutiniame susitarime su Taryba yra tam tikrų teigiamų aspektų, turime nepamiršti, kad jame daugiausia dėmesio skiriama bendrosios rinkos stiprinimui.

Tokiomis aplinkybėmis šiuo atveju siekiama priimti reglamentą, kuriuo siekiama nustatyti suderintas statybos produktų rinkodaros sąlygas. Tai reiškia, kad juo nustatomos taisyklės, kurių valstybės narės turi laikytis, kad jų produktai galėtų patekti į Europos Sąjungos rinką.

Manau, kad visi galime sutarti dėl kai kurių klausimų, visų pirma susijusių su sveikatos ir saugumo užtikrinimu, įskaitant ir darbuotojus, tačiau taip pat susijusių su produkto naudojimu jo naudojimo ciklo laikotarpiu, visų pirma tai pasakytina apie pavojingas medžiagas.

Vis dėlto negalime pritarti sprendimams, dėl kurių galiausiai būtų keliamas pavojus šių produktų gamybai pažeidžiamesnės ekonomikos šalyse arba mažosiose ir vidutinėse įmonėse, kurioms sunku prisitaikyti, jeigu nėra jokios išankstinės paramos ir jeigu jie skirti tik Europos ekonominių grupių, kurios iš tikrųjų siekia dominuoti rinkoje, interesams ginti.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu.(IT) Siekiu laikytis liberalesnio požiūrio statybos sektoriaus statybos produktų atžvilgiu įvykdomas vienas iš mažųjų ir vidutinių įmonių prašymų įnešti daugiau racionalumo. Atsižvelgdamas į bendrą statybos sektoriaus svarbą visose valstybėse narėse manau, kad liberalizavimo tęsimas yra būtinas žingsnis į priekį. Visų pirma džiaugiuosi tam tikrų biurokratinių apribojimų panaikinimu ir būtinu produktų, kurių sudėtyje yra galimai žmogui kenksmingų medžiagų, atsekamumu. Dėl šios priežasties nusprendžiau pritarti C. Stihler rekomendacijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE), raštu.(PL) Vidaus rinkoje vis dar yra daug kliūčių, kurios trukdo jai veikti. Todėl labai džiaugiuosi galėdama pritarti rezoliucijos dėl suderintų statybos produktų rinkodaros sąlygų priėmimui. Rezoliucija turėtų palengvinti statybos produktų judėjimą tarp valstybių narių.

Be to, rezoliucija nustatomos svarbios taisyklės, kurios sudaro įmonėms geresnes sąlygas vykdyti veiklą. Pirma, joje nustatomas reikalavimas valstybėms narėms įkurti gaminių kontaktinius centrus, iš kurių įmonės galės gauti informaciją apie statybos produktus. Taip pat bus galima susipažinti su reglamente pateikiama informacija, kas padės net ir mažiausioms įmonėms įvykdyti naujus informacijos pateikimo apie produkto savybes vartotojui reikalavimus ir reikalavimus dėl CE ženklų. Vis dėlto neturėtume užmiršti, kad rezoliucijoje pateikiama daug naujų reikalavimų dėl CE ženklų pateikimo ir vartotojams skirtų eksploatacinių savybių deklaracijų, kuriose taip pat turės būti pateikiama informacija apie statybos produktų sudėtyje esančias pavojingas medžiagas, parengimo.

Tikiuosi, kad Europos Komisija ir valstybės narės dės visas pastangas, kad gamintojai kaip galima greičiau gautų informaciją apie naujus reglamentus, kad galėtų nedelsdami pradėti ruoštis ir prisiderinti prie naujų rezoliucijos nuostatų.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau šiam pasiūlymui, nes statybos sektorius yra viena svarbiausių Europos pramonės šakų, kurioje sukuriama 10 proc. BVP, tiesiogiai įdarbinta 12 milijonų ES piliečių ir nuo jos priklauso 26 milijonai darbuotojų. Be to, apie 92 proc. statybines medžiagas gaminančių įmonių yra mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ). Kadangi MVĮ yra kertinis mūsų ekonomikos akmuo, šiame pasiūlyme privaloma pripažinti jų vaidmenį ir poreikius. Statybos produktų direktyvos (89/106/EEB) peržiūra yra labai reikalingas postūmis, kuris turėtų padėti sektoriui panaikinant prekybos kliūtis gamintojams, tokiu būdu padedant įmonėms išlikti versle ir darbuotojams išsaugoti darbo vietas. Pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo nustatomos darnios statybos produktų rinkodaros sąlygos (COM(2008)311), yra skirtas atnaujinti, supaprastinti ir pakeisti Statybos produktų direktyvą atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes. Džiugu, kad yra atkreipiamas dėmesys ir ypatingas susirūpinimas dėl kenksmingų medžiagų šiuose produktuose, galėjimas atsekti pavojingas medžiagas produktuose yra itin svarbus. Jei būtume žinoję, kuriose pastatų vietose esama asbesto, statybų darbininkai ir pastatų gyventojai nebūtų kentę nuo tokių ligų, kaip mezotelioma. Siekiant sveikatos ir saugos bei skaidrumo ateityje, svarbu dar kartą pateikti pakeitimus dėl pavojingų medžiagų (7, 17 ir 49 pakeitimai).

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE), raštu. (FI) Pats laikas pertvarkyti ir pakeisti Statybos produktų direktyvą veiksmingesniu reglamentu, kuris mums išties leistų užtikrinti laisvą statybos produktų judėjimą vidaus rinkoje. Komisija elgiasi teisingai imdamasi iniciatyvos, siekdama palengvinti praktinį galiojančios direktyvos įgyvendinimą ir padaryti tą įgyvendinimo procesą veiksmingesnį. Statybos produktai labai skiriasi nuo kitų produktų, kurių judėjimas vidaus rinkoje kontroliuojamas direktyvomis. Direktyvomis produktų saugumo reikalavimai paprastai standartizuojami, tačiau statybos produktai yra tarpiniai produktai, skirti statybos projektams, ir dėl šios specifinės savybės direktyvos dėl statybos produktų tikslai bus sėkmingai įgyvendinti nustačius suderintus metodus, kad būtų užtikrinta, jog eksploatacinių savybių deklaracija būtų tiksli ir patikima. Šiuo požiūriu nauju reglamentu bus įnešti svarbūs patobulinimai.

Tai pat siekiant užtikrinti, kad išliktų vietinės reikšmės mastu veikiančios mikroįmonės, svarbu atsižvelgti į skirtingas aplinkybes, susiklosčiusias visoje Europoje. Atsižvelgiant į klimatines sąlygas valstybės narės, suprantama, nustato skirtingus reikalavimus statybos darbams. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį į beprasmius bandymų reikalavimus ir juos pašalinti, kad galėtume sumažinti administracinę naštą. Manau, kad šiuo reglamentu bus pagerintas vidaus rinkos veikimas ir statybos produktų standartizavimo procesas Europoje. Todėl balsavau už reglamentą.

 
  
MPphoto
 
 

  Edvard Kožušník (ECR), raštu. (CS) Pritariu šiam naujam požiūriui, nes teisinio suderinimo priemonėmis siekiama ne apibrėžti produkto saugumo reikalavimus, bet sukurti skaidrią aplinką, kurioje būtų pateikiama patikima informacija apie produktų savybes. Taip pat džiaugiuosi tuo, kad Europos Parlamentas nusprendė teikti pirmenybę elektroniniams dokumentams, visų pirma tai pasakytina apie deklaracijas dėl produktų, kuriais prekiaujama, savybių. Vis dėlto man kelia abejonių pasiūlymo dėl pakeitimo Nr. 45, kuris susijęs su 17 straipsniu, teisėkūros metodas. Pritariu, kad siekiant sukurti suderintus standartus, reikėtų laikytis pasiūlyto teisingo ir subalansuoto atstovavimo įvairiems dalyviams principo, tačiau manau, kad šis klausimas turėtų būti visapusiškai išspręstas peržiūrint Europos standartizacijos sistemą, o ne sprendžiamas dalimis atskirais teisės aktais. Manau, kad laikantis pasirinkto požiūrio priimsime teisės aktus, kuriuose trūks aiškumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu.(IT) Pritariau C. Stihler pranešimui, kuriuo raginama priimti reglamentą, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos, nes manau, kad statybos sektorius labai svarbus Europos ekonomikai. Todėl aukštas taisyklių, reguliuojančių statybos produktus, suderinamumo lygis yra tikslas, kurį Europa turi prisiversti pasiekti kuo greičiau. Tokiu metu kaip dabar, kai reikia skatinti ekonomikos augimą, negalime neatsižvelgti į strateginę šio sektoriaus reikšmę. Pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad būtų pateikiama tiksli ir patikima informacija apie statybos produktų eksploatacines savybes, kad būtų galima pasikliauti saugiais pastatais, pastatytais naudojant žmogaus sveikatai nekenksmingas medžiagas. Be to, manau, kad siekiant apsaugoti milijonus šiame sektoriuje įdarbintų Europos piliečių, užtikrinant jiems tinkamą apsaugą, labai svarbios priemonės darbo saugos srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Norėčiau pasveikinti savo kolegę iš Škotijos Catherine Stihler gerai atlikus darbą, susijusį su šiuo labai techniniu klausimu. Balsavau už pranešimą, kuriuo turėtų būti užtikrintas didesnis institucijų, kurios statybų pramonės srityje kuria standartus, veiklos skaidrumas, daug dėmesio skirta perdirbimo klausimui ir dėl supaprastintų procedūrų MVĮ sudarytos sąlygos lengviau patekti į bendrąją rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Tai, kad civilinės statybos sektoriuje sukuriama didelė dalis Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto (BVP), kuris, kaip teigia pranešėja, sudaro maždaug 10 proc. BVP ir 50,5 proc. bendrojo pagrindinio kapitalo, yra tinkamas pagrindas nustatyti suderintas sąlygas, kurios šiuo atveju ir buvo priimtos. Paskutinis ekonomikos nuosmukis šiame sektoriuje sukėlė daug sunkumų, įmonėse buvo mažinami etatai ir darbuotojai prarado savo darbo vietas. Todėl visos priemonės, kurių imamasi siekiant padėti šiam sektoriui, yra itin svarbios. Esant šioms aplinkybėms Direktyvos 89/106/EEB dėl statybos produktų peržiūra yra išties būtina paskata, kuri turėtų pagelbėti šiam sektoriui, visų pirma pašalinant gamintojams kilusias prekybos kliūtis ir padedant įmonėms tęsti veiklą, o darbuotojams išsaugoti savo darbo vietas.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Statybos pramonė yra vienas didžiausių ekonominių veiksnių visoje Europoje. Vis dėlto krizės pasekmės šiame sektoriuje labai sunkios. Itin nukentėjo mažosios ir vidutinės įmonės, kurios dažnai atlieka paskirstytojų vaidmenį, o daugelis jų nutraukė veiklą. Siekiant užtikrinti įmonių gyvavimą ir taip užtikrinti darbo vietų išsaugojimą turėtų būti panaikintos kliūtys prekybai. Tai gali sudaryti teisingesnes sąlygas, kurios galėtų būti naudingos visiems suinteresuotiems subjektams. Dėl šios priežasties balsavau prieš antrajame svarstyme atsakingo komiteto pateiktą pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Cristiana Muscardini (PPE), raštu.(IT) Statybų sektorius – pagrindinis Europos sektorius užimtumo ir mūsų mažųjų bei vidutinių įmonių plėtros požiūriu.

Todėl itin svarbu pritarti reglamentui, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos, užtikrinant naudojamų medžiagų saugumą ir darbuotojų sveikatos apsaugą. Nuolat pranešama apie kūno sužalojimo ir žalos sveikatai atvejus ir ne ką mažiau yra piliečių, kurie kasdien susiduria su tokiomis pavojingomis medžiagomis kaip asbestas, kuris naudojamas miesto statinių statybai.

Todėl pritariu C. Stihler pranešimui, kuris šiandien priimtas antruoju svarstymu, nes jame pabrėžiama, kaip globalizuotame pasaulyje svarbu nustatyti bendras taisykles dėl naudojamų medžiagų ir produktų ženklinimo, kad būtų užtikrintas saugumas ir patikimumas ir kartu sumažintos gamintojų, visų pirma MVĮ, sąnaudos.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu.(DE) Pranešime aptariama suderinimo priemonių taikymo sritis pernelyg plati. Statybų sektorius – sudėtinga sritis: ji itin svarbi infrastruktūros vystymui ir, vadinasi, taip pat atskiroms valstybėms narėms kaip verslo vietoms. Darbo, socialiniai ir aplinkos standartai dažnai būna svarbūs žmonių apsaugos ir aplinkos šiame sektoriuje atžvilgiu. Kiekviena valstybė narė didžiąja dalimi turėtų pati priimti sprendimus šiuo klausimu. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu.(IT) Pasiūlymu dėl Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos, siekiama užtikrinti laisvą statybos produktų judėjimą vidaus rinkoje. Balsavau už šį pasiūlymą dėl reglamento būtent todėl, kad aiškios ir patikimos informacijos pateikimas, statybos produktus, kuriais prekiaujama, ženklinant CE ženklu, yra dar vienas žingsnis į priekį siekiant sukurti laisvą, konkurencingą rinką, kurioje galėtų būti apsaugotos mažosios ir vidutinės įmonės. Kadangi statybos produktai yra išbaigtos struktūros tarpinės prekės, naujų europinio lygmens taisyklių suderinimas užtikrina struktūros saugumą ir kokybę, visoms statybos įmonėms sudaro vienodas sąlygas, pagerina rinkoje jau esančių medžiagų kontrolės priemones ir, galiausiai, sudaro sąlygas užtikrinti didesnį skaidrumą prekybos statybos produktais srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad svarbu sumažinti kliūčių, kurios trukdo sklandžiau vykdyti prekybą statybos pramonės srityje, kiekį. Dabartinė ekonominė padėtis itin skaudžiai atsiliepė statybos pramonei ir pasiūlytu reglamentu siekiama skatinti laisvą, veiksmingą ir skaidrų prekių ir paslaugų judėjimą statybos pramonės srityje. Statybos pramonėje itin svarbus kliūčių tarptautinei veiklai pašalinimas ir nacionalinių administracinio ir techninio pobūdžio kliūčių panaikinimas. Iš tikrųjų statybos pramonėje valstybės narės dangstosi nacionaliniais techniniais standartais, kad sutrukdytų laisvam prekių ir paslaugų judėjimui. Atsižvelgiant į tai, kad statybų sektoriuje sukuriama 10 proc. bendrojo vidaus produkto ES, ir į tai, kad dabar šis sektorius patiria didelį nuosmukį, visos priemonės, kurių galima imtis siekiant paskatinti statybą, yra sveikintinos ir joms pritarsiu. Šios priemonės leis įmonėms tęsti veiklą, o darbuotojams – išsaugoti darbo vietas.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu.(IT) Visoje ES esama vis dar per daug kliūčių prekybai statybos sektoriuje, kuriomis valstybės narės grindžia nustatytas techninio pobūdžio taisykles, kuriomis siekiama apriboti laisvą prekių ir paslaugų judėjimą.

Šis greitai besiplečiantis sektorius sukuria 10 proc. BVP ir 50,5 proc. bendrojo pagrindinio kapitalo. Sektoriuje įdarbinta 12 milijonų ES piliečių ir 92 proc. jį sudarančių įmonių yra mažosios ir vidutinės įmonės – kertinis mūsų ekonomikos akmuo.

Todėl manau, kad reikia imtis priemonių, kad šių produktų atžvilgiu rinkos sąlygos būtų suderintos ir kad taip pat būtų užtikrintas aukštas sveikatos apsaugos ir saugumo lygis šio sektoriaus darbuotojams. Atsižvelgiant į nuosmukį – kuris sektoriuje sukėlė didelių sunkumų, įskaitant įmonių bankrotus – mums reikalingos liberalizavimo priemonės, kuriomis būtų užtikrintas ekonominis įmonių gyvybingumas ir išsaugotos darbo vietos.

Šiuo pasiūlymu dėl reglamento siekiama atnaujinti, supaprastinti ir pakeisti Statybos produktų direktyvą atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, susijusias, pvz., su rinkos priežiūra. Juo taip pat siekiama užtikrinti geresnes apsaugos priemones dėl žymėjimo CE ženklu, pavojingų medžiagų, nacionalinių produktų kontaktinių centrų, nepriklausomybės ir skaidrumo, sveikatos apsaugos ir saugumo bei e. komunikacijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Atsižvelgiant į šios sektoriaus dydį gyvybiškai svarbu, kad būtų imtasi veiksmų statybos produktų ES srityje. Europos standartizacijos komiteto nuomone, statybos sektorius yra viena svarbiausių Europos pramonės šakų, kuriame sukuriama 10 proc. BVP ir kuris sudaro 50,5 proc. bendrojo pagrindinio kapitalo. Sektoriuje įdarbinta 12 milijonų ES piliečių ir nuo jo priklauso 26 milijonai darbuotojų. Be to, apie 92 proc. iš 65 000 statybines medžiagas gaminančių įmonių yra MVĮ, kurių kiekvienoje dirba po mažiau nei 250 darbuotojų. Kadangi MVĮ yra kertinis mūsų ekonomikos akmuo, šiame pasiūlyme raginama pripažinti jų vaidmenį ir poreikius, taip pat šio sektoriaus darbuotojų aukšto lygio sveikatos ir saugos poreikį. Balsavau už šį pranešimą todėl, kad pranešimas padeda skatinti pramonės konkurencingumą, supaprastindamas dabar galiojančius teisės aktus, padidindamas skaidrumą ir sumažindamas įmonėms tenkančią administracinę naštą ir kad paremčiau Rumunijos siekį nustatyti privalomą produktų, kuriems taikomi suderinti standartai, eksploatacinių savybių įvertinimą, eksploatacinių savybių deklaracijos išdavimą ir CE ženklo taikymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į statybų sektoriaus svarbą Europos ekonomikai gyvybiškai svarbu panaikinti techninio pobūdžio kliūtis prekybai statybos produktų srityje, siekiant paskatinti laisvą jų judėjimą vidaus rinkoje. Todėl svarbu remti pastangas sukurti suderintus techninius reikalavimus, kurie, atsižvelgiant į būtinybę atsižvelgti į sveikatos apsaugos ir saugumo klausimus, taip pat leis sustiprinti bendrąją rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu.(IT) Šiandien plenariniame posėdyje balsavome dėl rekomendacijos dėl suderintų statybos produktų rinkodaros sąlygų.

Atsižvelgiant į sektoriaus svarbą labai svarbu sukurti priemones, susijusias su prekyba statybos produktais ES. Europos standartizacijos komiteto (ESK) nuomone, statybos sektorius yra viena svarbiausių Europos pramonės šakų, kuriame sukuriama 10 proc. BVP ir kuris sudaro 50,5 proc. bendrojo pagrindinio kapitalo.

Šiame pasiūlyme dėl reglamento nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos sukuriant bendras rinkodaros taisykles, kuriomis siekiama padidinti užtikrintumą dėl produktų saugumo ir patikimumo ir kartu sumažinti gamintojų, visų pirma MVĮ, patiriamas sąnaudas.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Kad būtų galutinai patvirtintas, šis reglamentas Parlamentui pateikiamas antrajam svarstymui. Pirmasis svarstymas Parlamente vyko ankstesnės kadencijos laikotarpiu. 2010 m. Taryba priėmė poziciją, o vėliau, Belgijos pirmininkavimo Europos Sąjungai laikotarpiu, aktyviai vyko neoficialios trišalio dialogo derybos siekiant kompromisinio sprendimo. Šio reglamento pobūdis iš esmės techninis, tačiau politiniu požiūriu jis labai svarbus žaliesiems, nes pagrindinis jo tikslas – suderinti reikalavimus, susijusius su statybos produktų rinkodaros sąlygomis.

Verts / ALE frakcija labiausiai rūpinosi užtikrinti, kad, inter alia, 1) procedūros būtų skaidrios (visų pirma už standartizaciją atsakingų įstaigų nariais neturėtų būti tik didžiųjų pramonės šakų atstovai, o turėtų būti atsižvelgta ir į MVĮ, ir į kitų suinteresuotųjų asmenų interesus); 2) statybos sektoriuje taikomais reikalavimais ir procedūromis turi būti gebama paskatinti novatoriškas ir ekologiškesnes tendencijas; 3) specialios „mikroįmonėms“ skirtos procedūros neturėtų leisti pramonės atstovams apeiti reikalavimus arba procedūras.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu.(IT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes vis dar yra pernelyg daug „kliūčių“ prekybai Europos statybos sektoriuje. Šios direktyvos peržiūra turėtų leisti pašalinti kliūtis prekybai, taip apsaugant darbo vietas statybos įmonėse, kurios vis dar nėra išbridusios iš pasaulinės ekonomikos krizės. Planuojama nustatyti specifines priemones, siekiant patikrinti, ar statybos produktai perdirbami, ir siekiant paskatinti jų pakartotinį naudojimą kaip būdą pasiekti ES išsikeltus kovos su klimato kaita tikslus.

Taip pat būtinos naujos apsaugos priemonės, kad būtų apsaugota šio sektoriaus, kuriame vis dar užregistruojama daug su darbu susijusių žūčių, darbuotojų sveikata ir užtikrintas jų saugumas. Galiausiai, prašymu popierinius dokumentus laipsniškai pakeisti kompiuteriniais dokumentais siekiama dar labiau suderinti statybos produktų rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu.(IT) Nepaisant to, kad reglamentui įsigaliojus liks kai kurie nepriimtini bendri pareiškimai, visų pirma susiję su visiškai laisvu paslaugų judėjimu statybos sektoriuje – kuriam negalime pritarti, nes, kol tarp įvairių valstybių narių nebus darnos darbo sąnaudų srityje, kils nesąžiningos konkurencijos grėsmė – balsuosime „už“.

Taip padarysime todėl, kad reglamente sprendžiami tik klausimai, išimtinai susiję su teisės aktais dėl produktų rinkodaros sąlygų statybos sektoriuje, kuris šiuo ekonominio nuosmukio laikotarpiu patyrė labai didelį smūgį – daug įmonių nutraukė veiklą ir prarastos darbo vietos. Pasiūlyme aptariamas produktų, kurių sudėtyje yra pavojingų medžiagų, suderinimo ir ženklinimo klausimas ir supaprastinamos, atnaujinamos ir taip pat pakeičiamos galiojančios taisyklės, kad, siekiant remti darbuotojus ir mažąsias bei vidutines įmones, būtų panaikintos kai kurios reguliavimo kliūtys.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Labai džiaugiuosi, kad pranešimas dėl statybų, kurio pranešėja buvau, susilaukė daugelio kolegų palaikymo ir jų balsų siekiant priimti teisės aktą. Patvirtinus pranešimą ant statybos produktų etikečių bus pateikiamas pavojingų medžiagų sąrašas ir Komisija vykdys kitus tyrimus šiuo klausimu. Taip pat įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama sudaryti geresnes sąlygas MVĮ savo produktus pateikti į vidaus rinką. Atsižvelgta į poreikį užtikrinti didesnį ženklo „CE“ suteikimo produktui proceso skaidrumą ir nekantriai laukiu priemonių, kurios bus priimtos 2013 m. liepos mėn.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. (RO) Balsavau už pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB. Statybų sektorius yra svarbus pramonės sektorius Europoje, kuriame įdarbinta 12 milijonų ES piliečių ir nuo jo priklauso 26 milijonai darbuotojų. Dėl ekonomikos nuosmukio ES statybos pramonė patyrė rimtą smūgį, daug darbuotojų prarado darbo vietas. Dėl to 2008–2009 m. sektoriaus veikla smuko 14,2 proc. Šiomis aplinkybėmis Statybos produktų direktyvos (89/106/EEB) peržiūra suteikiama pagalba statybos sektoriui panaikinant gamintojams kylančias prekybos kliūtis, taip padedant įmonėms tęsti veiklą, o darbuotojams išsaugoti darbo vietas. Statiniai ir atskiros jų dalys turi atitikti jų naudojimo paskirtį, ypač atsižvelgiant į susijusių asmenų sveikatą ir saugą viso statinio būvio ciklo metu. Statybos produktai taip pat turi efektyviai vartoti energiją, per visą savo būvio ciklą jie turi suvartoti kiek galima mažiau energijos, ir todėl vartotojams turi būti pateikiami mažiausia kaina.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. (LT) Gerbiami kolegos, manau, jog statybos sektorius gana plačiai atspindi ekonominę padėtį. 2010 m. antrą ketvirtį Lietuvos statybos sektorius sumažėjo iki 42,9 proc. – tarp didžiausių sumažėjimų Europoje. Nuo to laiko padėtis nežymiai pagerėjo, tačiau neapgaudinėkime savęs – Lietuvos statybos sektorius labai lėtai atsigauna. Todėl kalbėti apie pastovų atsigavimą gana ankstoka. Dar yra vietos, kur tobulėti. Pvz., mano šalies statybos sektorius atsigautų greičiau, jei ES parama būtų geriau įsisavinama. Statybos sektorius yra viena didžiausių Lietuvos ir Europos pramonės šakų. Sektoriuje įdarbinta 12 milijonų ES piliečių ir nuo jo priklauso 26 milijonai darbuotojų. Statybos sektorius yra labai svarbus Lietuvai, kadangi sukuria daug darbo vietų, didina vidaus paklausą bei atneša pinigų į biudžetą. Šis sektorius taip pat svarbus mažosioms ir vidutinėms įmonėms – kertiniam mūsų ekonomikos akmeniui. Apytikriai 92 proc. statybines medžiagas gaminančių įmonių yra MVĮ, kuriose dirba mažiau nei 250 darbuotojų. Aš taip pat pritariu pranešėjo pasiūlymui naudoti e. įrankius ir IT metodus siekiant pagerinti bendrąją statybos produktų rinką. Tai yra svarbu žvelgiant į ateitį.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Statybos pramonė Europos Sąjungai gyvybiškai svarbi įvairiais aspektais – pradedant jos itin svarbiu įnašu į ekonomiką ir baigiant saugumu ES piliečiams jų namuose ir darbo vietose. Mano teigiamas balsavimas už Statybos produktų reglamentą parodo, kad reikalinga atnaujinta, saugi ir skaidri direktyva dėl statybos produktų. Pasiūlyme raginama tobulinti sveikatos apsaugos ir saugos procedūras visame sektoriuje ir pateikti aiškią informaciją apie pavojingas medžiagas. Be to, „CE“ pasitikėjimo ženklo pateikimas ant produktų suteiks savus projektus vykdantiems subjektams užtikrintumą, kad jų naudojamos medžiagos saugios. Svarbi Europos ekonomikos dalis susijusi su statybų sektoriumi, kuriame sukuriama 10 proc. ES BVP ir kuriame tiesiogiai įdarbinta 12 milijonų ES piliečių. Didžioji dalis dirba MVĮ, kurios yra gyvybiškai svarbios Europos ekonomikai. Vis dėlto statybos sektorius tebėra viena pavojingiausių darbo sričių. Todėl remiu šį reglamentą, kuriuo siekiama padidinti Europos piliečių saugumą jų darbo vietose ir namuose, neatsižvelgiant į tai, ar darbus jie vykdo savarankiškai ar kaip specialistai.

 
  
  

Pranešimas: Michèle Striffler (A7-0375/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, kuriuo siekiama, kad ES humanitarinė pagalba būtų teikiama veiksmingiau. Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos – didelis žingsnis į priekį. Nepaisant to, jo veiksmų planas turi būti peržiūrėtas nuodugniau, naudojant geriau išmatuojamus tikslus ir patikimesnius rodiklius. Tai vienintelis būdas, kaip mums pavyks užtikrinti veiksmingesnį pagalbos teikimą. Atsižvelgdamas į klimato kaitos sukeliamų gaivalinių nelaimių skaičiaus ir jų žalos daromo masto didėjimą pritariu išsakytai pozicijai, kad svarbu suteikti ne tik atsitiktinę pagalbą, bet ir paramą bendruomenių nuosaviems pasirengimo nelaimėms pajėgumams: Hyogo veiksmų planą reikia sustiprinti.

Taip pat reikėtų sutelkti pastangas į žmogaus teisių problemas, kylančias dėl vidaus konfliktų ir sudėtingų krizių, gerinant su jais susijusių įstaigų gebėjimus susisiekti su žmonėmis; tai bus galima padaryti tik aiškiai atskyrus karinį, politinį ir humanitarinį vaidmenis. Taip pat pritariu veiksmingam Europos greitojo reagavimo pajėgumų naudojimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. (LT) Balsavau už šį dokumentą, kuris yra labai svarbus siekiant efektyvesnio humanitarinės pagalbos teikimo. Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos įgyvendinimo yra pirmasis bendras dokumentas dėl humanitarinės pagalbos politikos po 1996 m. priimto reglamento šioje srityje. Konsensusas yra pagrindinė priemonė ypač sparčiai besikeičiant humanitarinės pagalbos aplinkybėms, tokioms kaip gamtinių stichinių nelaimių gausa, kariniai konfliktai, sąlygojantys masinius gyventojų persikėlimus ir pan. Tikiu, kad Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos bus svarbus žingsnis pirmyn siekiant kuo efektyvesnių ES veiksmų humanitarinės pagalbos srityje ir prisidės prie humanitarinių principų ir tarptautinės humanitarinės teisės skleidimo, ES humanitarinės pagalbos teikimo koordinavimo ir nuoseklumo, aiškesnio karinių ir civilinės saugos išteklių ir pajėgumų naudojimo, nelaimių rizikos mažinimo ir skubios pagalbos, reabilitacijos bei vystymosi stipresnio susiejimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. (RO) Šiuo pranešimu Europos Sąjunga įpareigojama glaudžiai bendradarbiauti laikantis bendros vizijos humanitarinės pagalbos klausimu. Manau, kad gaivalinių nelaimių intensyvumą taip pat lemia žmogaus veiksmai, kurie yra pirminė klimato kaitos priežastis. Taip pat valstybes nares skatinu dalyvauti įgyvendinant šį Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos. Remiu šioje srityje skatinamus veiksmus: humanitarinių principų ir tarptautinės humanitarinės teisės skleidimą; su ES humanitarinės pagalbos teikimo koordinavimo ir nuoseklumo kokybe susijusius patobulinimus; aiškesnį karinių ir civilinės saugos išteklių ir pajėgumų naudojimą laikantis Konsensuso dėl humanitarinės pagalbos ir Jungtinių Tautų gairių; nelaimių rizikos mažinimą ir skubios pagalbos, reabilitacijos bei vystymosi stipresnį susiejimą. Dėl šių priežasčių balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Europos Sąjunga yra pasaulinio masto veikėja. Tuo tvirtai tikėdami Lisabonos sutarties autoriai iškėlė aukštesnius siekius pasauliniu mastu. Šiame svarbiame projekte humanitarinis aspektas užima svarbią vietą. Europos Sąjunga jau yra didžiausia paramos teikėja, jos parama sudaro 40 proc. visos paramos. Ši bendra deklaracija „grindžiama bendrais principais ir metodais ir ja siekiama paskatinti imtis bendrų ir koordinuotų veiksmų ES bei kartu su kitais veikėjais ir taip pagerinti bendrus veiksmus ieškant sprendimų humanitarinėse krizėse“. Todėl balsavau už šią rezoliuciją, kurioje primenama, kad humanitarinė pagalba turėtų būti teikiama tinkamai ir veiksmingai; pažymima gero koordinavimo svarba; atkreipiamas dėmesys į kariniais ir civilinės saugos pajėgumais teikiamos pagalbos antraeiliškumą ir itin didelę gaivalinių nelaimių keliamo pavojaus sumažinimo svarbą; ir, galiausiai, Europos Sąjungą raginama stipriau susieti skubią pagalbą, reabilitaciją bei vystymąsi.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą. Europos Sąjunga yra didžiausia humanitarinės pagalbos teikėja, teikianti daugiau kaip 40 proc. oficialios tarptautinės humanitarinės pagalbos. Pasaulyje dėl klimato kaitos poveikio stipriai išaugo gamtos nelaimių skaičius ir jos vis intensyvėja. Todėl humanitarinės pagalbos aplinkybės per pastaruosius metus labai pakito, todėl yra būtina stiprinti ES gebėjimą reaguoti į nelaimes. Manau, kad Europos Sąjunga turi stiprinti pastangas, susijusias su nelaimių rizikos mažinimu, ir numatyti ne tik atsitiktinės pagalbos teikimą, bet ir suteikti paramą vietinėms bendruomenėms, kad jos galėtų geriau pasirengti nelaimėms. Nerimą kelią tai, kad atsiranda vis daugiau tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, be to, blogėja padėtis tose vietose, kur teikiama humanitarinė pagalba. Pritariu, kad Europos Sąjunga turi imtis veiksmų, kuriais būtų geriniams humanitarinės pagalbos teikimo koordinavimas ir užkertamas kelias bet kokio pobūdžio piktnaudžiavimams šia pagalba.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu.(FR) 2010 m. įvyko daug humanitarinių krizių: Haityje, Pakistane ir galėčiau vardyti toliau. Į nelaimes, kurias pasaulyje patiria kai kurie gyventojai, dažniausiai – esantys nepalankiausioje padėtyje, tarptautinės organizacijos ir Europos Sąjunga, kurios vaidmuo vystymosi pagalbos ir krizių valdymo srityje labai svarbus, turi reaguoti greitai ir veiksmingai.

Taigi šiandien, sausio 18 d., patvirtinome C. Striffler pranešimą siekdami paraginti skirti daugiau lėšų humanitarinės pagalbos srityje. Visoms šioms krizėms spręsti taip pat turėtume sukurti Europos greito reagavimo pajėgas. Europos Komisija linkusi pritarti šiai idėjai ir ji turėtų pateikti pasiūlymą, siekiant optimizuoti galiojančią civilinės saugos sistemą.

Žinoma, turėsime panaudoti šiuo metu turimus valstybių narių išteklius, tačiau kartu turime kur kas veiksmingiau ir praktiškiau koordinuoti savo veiksmus. Lėtas reagavimas, dubliuojama pagalba ir nenuoseklumas vietoje – tai tik keletas trūkumų, kuriuos reikia pašalinti. Tobulinti turime ką ir šio Parlamento priimta rezoliucija siekiama pateikti pirminį sprendimą šiais klausimais.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už Parlamento pranešimą dėl Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos įgyvendinimo: veiklos plano laikotarpio vidurio peržiūros ir ateities perspektyvų. Susitarimas dėl humanitarinės pagalbos įpareigoja Europos Sąjungą glaudžiai bendradarbiauti šioje srityje kuriant bendrą humanitarinės pagalbos viziją. Šiuo susitarimu siekiama gerinti Europos Sąjungos veiksmingumą, ginti ir skleisti pagrindinius humaniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomybės principus bei skatinti laikytis tarptautinės humanitarinės teisės. Įvykdžius vidurio laikotarpio peržiūrą buvo pastebėta, kad trūksta informacijos apie konkrečius įvykdytus ar atliktinus veiksmus bei kad apie šį susitarimą dar nežino net humanitarinių organizacijų atstovai. Būtina dėti dideles pastangas siekiant pagerinti konsensuso matomumą ir geriau apie jį informuoti valstybes nares, kitas institucijas ir karinės veiklos dalyvius. Humanitarinės pagalbos aplinkybės per pastaruosius metus labai pakito, todėl būtina dar griežčiau ir aktyviau taikyti susitarimą dėl humanitarinės pagalbos.

Norėčiau pabrėžti, kad reikia sustiprinti pastangas, susijusias su nelaimių rizikos mažinimu, ir numatyti ne tik atsitiktinės pagalbos teikimą, bet ir paramą bendruomenių nuosaviems pasirengimo nelaimėms pajėgumams. Be to, daugiau pastangų reikėtų dėti siekiant integruoti lyčių aspektą ir humanitarinės pagalbos priemonėmis apsaugoti aukas nuo seksualinio smurto, kuris vis dažniau naudojamas kaip karo ginklas.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Europos Sąjunga yra svarbiausia paramos teikėja pasaulyje – ji teikia 40 proc. visos pasaulyje teikiamos paramos. 2009 m. Europos Sąjungos pagalba, siekianti beveik 1 mlrd. EUR, suteikta daugiau kaip 70 šalių gyvenantiems daugiau kaip 100 mln. žmonių. Deja, labai dažnai raginame teikti paramą valstybėms, kurios vėliau nusprendžia priimti tiesiogines užsienio investicijas iš Kinijos. Užuot verkšlendami dėl to, kad Kinija tapo antrąja pagal dydį ekonomika pasaulyje, bent koordinuokime savo teikiamą paramą ir investicijas. Humanitariniu požiūriu per pastaruosius metus aplinkybės pasikeitė iš esmės, todėl tapo dar svarbiau, kad humanitarinis konsensusas būtų taikomas griežtai ir aktyviai.

Šiomis kintančiomis aplinkybėmis pirmiausia reikėtų paminėti klimato kaitos poveikio lemiamą ženklų gaivalinių nelaimių skaičiaus ir jų intensyvumo padidėjimą. Tai reiškia, kad taip pat reikia numatyti ne tik atsitiktinės pagalbos teikimą, bet ir suteikti paramą bendruomenėms, kad jos galėtų geriau pasirengti nelaimėms. Šiuo atžvilgiu politiniai įsipareigojimai prisiimti – patvirtinta ES strategija ir Hyogo veiksmų planas – tačiau dėl jų įgyvendinimo vis dar kyla daug sunkumų.

 
  
MPphoto
 
 

  David Campbell Bannerman (EFD), raštu. – UKIP mano, kad geriausias būdas reaguoti į humanitarinę nelaimę yra nepriklausomų tautinių valstybių pastangos koordinuoti savo veiksmus savo valia, o ne leisti nedemokratinei ES tai daryti centralizuotai. Atkreipiame dėmesį į lėtų ir negausių ES pastangų žlugimą Haityje ir manome, kad kilus humanitarinei krizei ateityje ES negalima pasikliauti.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes Europos Sąjunga yra didžiausia humanitarinės pagalbos teikėja pasaulyje – ji teikia daugiau kaip 40 proc. oficialios tarptautinės humanitarinės pagalbos. 2009 m. ji suteikė humanitarinę pagalbą maždaug 115 milijonų žmonių daugiau kaip 70 šalių ir tai sudarė bendrą 950 mln. EUR sumą. Vykdydama savo humanitarinę politiką Europos Sąjunga parodė ryžtą teikti pagalbą trečiųjų šalių žmonėms, patekusiems į itin pažeidžiamą padėtį. Pritariu humanitarinio konsensuso laikotarpio vidurio peržiūrai, nes manau, kad gyvybiškai svarbu dėti pastangas, siekiant padidinti jo matomumą valstybėse narėse, kitose institucijose ir karinių subjektų požiūriu. Norėčiau paskatinti Komisiją dėti dvigubai daugiau pastangų siekiant sumažinti nelaimės pavojų ir atkreipti dėmesį į vis dažnesnius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus ir pažeidžiamiausias grupes, pvz., moteris, vaikus ir priverstinai perkeltus asmenims. Taip pat svarbu skatinti politinių, karinių ir humanitarinių institucijų, veikiančių toje pačioje aplinkoje, dialogą ir kartu sukurti Europos greito reagavimo pajėgas, t. y. Europos civilinės saugos pajėgas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Balsavau prieš pranešimą dėl humanitarinės pagalbos dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia todėl, kad jame primygtinai reikalaujama susieti civilinę saugą ir humanitarinę pagalbą su Europos išorės veiksmų tarnyba ir jos užsienio politika, tačiau akivaizdu, kad intervencijos kriterijai, aišku, turėtų būti humanitarinio ir tik tokio pobūdžio. Taip pat todėl, kad nemanau, kad civilinės saugos ir karinių pajėgų susiejimas siekiant spręsti humanitarines krizes yra žingsnis teisinga linkme. Žinoma, tam tikromis aplinkybėmis reikia turėti tam tikrų žinių ir specialią įrangą – tą visada turėjo ir naudojo karinės pajėgos. Todėl siekiant išlaikyti ir išsaugoti išimtinai civilinį humanitarinių misijų pobūdį civilinės saugos pajėgoms turėtų būti skiriamas finansavimas, kad jos būtų aprūpintos tokia specifine įranga ir, žinoma, kad civilinės saugos darbuotojai galėtų būti mokomi, užuot ir toliau darius visas šias karines išlaidas. Tai vienintelis būdas suteikti tikrą ir veiksmingą pagalbą vykstant humanitarinėms krizėms ir išvengti su karinių pajėgų buvimu susijusio pavojaus.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Atliekant Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos laikotarpio vidurio peržiūrą negaliu neatkreipti dėmesio į tai, kad tenka apgailestauti, jog visuomenė nebuvo apie jį informuota taip, kaip norėta, ir kad jį įgyvendinant valstybių narių vaidmuo buvo nereikšmingas. Vis dėlto, užuot ieškoję kaltų, turėtume nustatyti kryptis, kurių turėtume laikytis humanitarinės pagalbos teikimo srityje. Per pastaruosius metus padėtis humanitarinėje srityje labai pasikeitė, įvyko gaivalinės nelaimės, padaugėjo perkeltų asmenų, įvairių vidaus konfliktų, maisto krizių ir t. t. Labiau nei kada nors anksčiau reikia nedelsiant imtis suderintų ir veiksmingų veiksmų pasaulio mastu, kurie būtų grindžiami konkrečiais poreikiais, būtų orientuoti į rezultatus ir grindžiami principu, kad išgyvenimo priemonių išsaugojimas prilygsta gyvybių išsaugojimui, kartu apsvarstant susijusių teritorijų savarankiško vystymosi ir apsirūpinimo poreikius. Kad pasiektume šiuos tikslus, labai svarbu, kad konsensusu būtų skatinamos šios humanitarinės vertybės ir kad įvairūs subjektai optimizuotų savo išteklius.

Dar kartą norėčiau pasakyti, kad būtina nedelsiant sukurti Europos civilinės saugos pajėgas, kaip nurodyta M. Barnier’o 2006 m. gegužės mėn. pranešime. Norėčiau pasveikinti savo kolegę C. Striffler dėl teigiamai vertintino jos pateiktų pasiūlymų turinio ir norėčiau dar kartą pakartoti savo nuomonę, kad konsensusas yra labai svarbi priemonė, kuri, atsižvelgiant į dabartinę padėtį, yra visapusiškai svarbi.

 
  
MPphoto
 
 

  Corina Creţu (S&D), raštu. (RO) Humanitarinis konsensusas yra labai svarbi priemonė, kurios vertė itin akivaizdi dabartinėmis aplinkybėmis, kai vyksta dideli pokyčiai humanitarinėje srityje. Dėl klimato kaitos poveikio stipriai išaugo gamtos nelaimių skaičius ir jos suintensyvėjo, padaugėjo sudėtingų krizių, ypač vidaus konfliktų, ir pakito konfliktų pobūdis, konfliktai dažnai būna susiję su masiniu gyventojų persikėlimu. Atsiranda vis daugiau tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų. Ypač sukrečiantis su tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimais susijęs dalykas yra tai, kad seksualinis smurtas vis dažniau naudojamas kaip karo ginklas. Pritariu pranešėjos nuomonei ir manau, kad reikia imtis griežtų priemonių, kad užtikrintume geresnę apsaugą nuo seksualinio smurto humanitarinėmis aplinkybėmis. Pritariu pranešėjos nuomonei, kai ji tvirtina, kad Haityje ir Pakistane neseniai įvykusios humanitarinės katastrofos vėl parodė, kad veiksmingumo, koordinavimo ir matomumo aspektais reikia stiprinti ES gebėjimą reaguoti į nelaimes.

Taip pat pritariu, kad turi būti sukurtos Europos greito reagavimo pajėgos (Europos civilinės saugos pajėgos).

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) 2007 m. gruodžio 18 d. Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pasiekus konsensusą dėl humanitarinės pagalbos žengtas svarbus žingsnis siekiant nustatyti Europos humanitarinės pagalbos apibrėžtį, taikymo sritį ir apimtį. Šiuo pranešimu, kurio išvadoms tvirtai pritariu, pradedame jo laikotarpio vidurio peržiūrą, kaip numatyta 2008 m. gegužės mėn. veiksmų plane. Tokiu metu norėčiau pasveikinti C. Striffler puikiai atlikus darbą. Dėl pranešime išdėstytų minčių – norėčiau atkreipti dėmesį į „tikrą ir nuolatinį <...> pagalbos gavėjų <...> dalyvavimą pagalbos teikimo valdyme“. Gyniau šį principą, pagal kurį ES savo veiksmus turėtų vis labiau orientuoti į pilietinę visuomenę ir vietos valdžios institucijas. Taip būtų skiriama mažiau dėmesio ES ir valstybių narių santykiams, kurie turėtų išlikti reikšmingi, tačiau ne išskirtiniai, kaip kad būdavo iki šiol. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad būtina pateikti pasiūlymus dėl „teisės aktų siekiant sukurti Europos civilinės saugos pajėgas, grindžiamas dabartinės Bendrijos sistemos gerinimu ir esamų valstybinių išteklių sutelkimu abipusei pagalbai“, kas reikštų pasinaudojant valstybėse narėse jau sukurtų pajėgų pasiektos sąveikos ribinių sąnaudų padidėjimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Luigi Ciriaco De Mita (PPE), raštu.(IT) Dabar humanitarinės pagalbos mastas ir reikšmė didesni nei buvo anksčiau. Dėl skirtingo išsivystymo lygio ir didėjančios nelygybės dėl galimybių ir išteklių paskirstymo geografiniu, socialiniu ir kartų požiūriu, intensyvėjančios klimato kaitos (dėl kurios iš dalies kalti žmonės) ir su tuo susijusių gaivalinių nelaimių, padidėjusios aplinkos taršos, nesubalansuoto neigiamo žmogaus veiklos poveikio, didžiąja dalimi būdingo dideliems miestams, ir netolygaus gyventojų skaičiaus didėjimo kai kuriose pasaulio vietose daugėjo humanitarinių nelaimių, kurioms įvykus pagalbos svarba atkuriant pagrindines gyvenimo sąlygas ir žmogiškąjį orumą yra labai didelė. Jeigu, atsižvelgiant į tai, humanitarinė pagalba reikalinga siekiant padėti žmonėms, nukentėjusiems nuo nelaimių, savo ruožtu bet kokie veiksmai vykdant ES užsienio politiką – kuriuos dar reikia apibrėžti – turėtų būti vykdomi ne kiekvienos valstybės narės nuožiūra atsižvelgiant į jų interesų ir įtakos zonas, bet turėtų būti vykdomi Europos mastu.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Pritariu šiam pranešimui dėl Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos įgyvendinimo. Vykdydama savo humanitarinės pagalbos politiką, Europos Sąjunga konkrečiai vykdo savo įsipareigojimą padėti žmonėms, kuriems reikia pagalbos ir kurie yra ypač pažeidžiami. Europos Sąjunga yra didžiausia humanitarinės pagalbos teikėja pasaulyje. Ji teikia daugiau kaip 40 proc. oficialios tarptautinės humanitarinės pagalbos. 2009 m. suteikėme humanitarinę pagalbą 115 milijonų žmonių daugiau kaip 70 šalių ir tai sudarė bendrą 950 milijonų eurų sumą. 2007 m. gruodžio 18 d. pasirašytas Konsensusas dėl humanitarinės pagalbos įpareigoja Europos Sąjungą glaudžiai bendradarbiauti šioje srityje kuriant bendrą humanitarinės pagalbos viziją. Konsensuse pabrėžiamas Europos Sąjungos noras glaudžiai bendradarbiauti šioje srityje siekiant gerinti jos veiksmingumą, ginti ir skleisti pagrindinius humaniškumo, neutralumo, nešališkumo bei nepriklausomybės principus ir energingai skatinti laikytis tarptautinės humanitarinės teisės. Mūsų laukia dideli iššūkiai. Haityje ir Pakistane neseniai įvykusios humanitarinės katastrofos vėl parodė, kad reikia iš esmės stiprinti ES gebėjimą reaguoti į nelaimes. Nelaimių rizikos mažinimą reikia visapusiškai integruoti į vystomosios pagalbos ir humanitarinės pagalbos politiką. Taip pat reikia aiškesnio karinių ir civilinės saugos išteklių ir pajėgumų naudojimo laikantis Konsensuso dėl humanitarinės pagalbos ir Jungtinių Tautų gairių.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu.(FR) Haityje ir Pakistane neseniai įvykusios humanitarinės katastrofos vėl parodė, kad veiksmingumo, koordinavimo ir matomumo aspektais reikia stiprinti ES gebėjimą reaguoti į nelaimes.

Todėl balsavau už šį pranešimą, kuriame pasisakyta už Europos greito reagavimo pajėgų (Europos civilinės saugos pajėgų) sukūrimą – šią mintį iškėlė Komisijos narys M. Barnier po cunamio Azijoje ir Europos Parlamentas nuo tada nuolat ragina ją įgyvendinti.

Šios pajėgos turėtų pagerinti turimas priemones, kurios taptų veiksmingesnės ir matomesnės, siekiant per sustiprintą koordinavimą skubiai sutelkti visas reikalingas priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį parnešimą, nes manau, kad reikia peržiūrėti Europos konsensuso veiksmų planą. Padėtis humanitarinėje srityje per pastaruosius metus ženkliai pasikeitė, ypač padaugėjo gaivalinių nelaimių, kurias taip pat sukelia klimato kaita, ir jos tapo intensyvesnės. Labai svarbu, kad nelaimių rizikos mažinimas būtų visapusiškai integruotas į vystomosios pagalbos ir humanitarinės pagalbos politiką, dėl to juo svarbiau, kad Humanitarinis konsensusas būtų taikomas tiksliai ir aktyviai.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Akivaizdu, kad šiuo metu katastrofų ir humanitarinių nelaimių pasaulyje daugėja. Kovojant su šiomis nelaimėmis Europos Sąjunga ėmėsi svarbaus vaidmens ir tikiuosi, kad jis toks ir išliks ir netgi bus kuo labiau stiprinamas. Vis dėlto nepakanka alkanam žmogui duoti žuvies – jį reikia išmokyti žvejoti.

Manau, kad pagalba mažiau turtingoms šalims apsirūpinti žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais, kurių turint būtų galima įveikti būsimas krizes, yra beveik tokia pat svarbi kaip ir kova su įvykusia nelaime. Pritariu Europos konsensusui dėl humanitarinės pagalbos ir tikiuosi, kad Europos institucijos pasieks susitarimą, kuris dar labiau pagerins turimų Europos Sąjungos išteklių valdymą, pirmenybę teikiant skurdžiausiems ir labiausiai nukentėjusiems žmonėms ir visiškai neatsižvelgiant į politinius arba ideologinius sumetimus.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Pastaraisiais metais pasaulyje gerokai padaugėjo katastrofų ir geografinės apimties, ir aukų skaičiaus požiūriu. Nors klimato kaitos poveikio klausimas labai svarbus, šioje diskusijoje aptariamas klausimas jo neapima. 2007 m. gruodžio 18 d. Europos Sąjungos Tarybai, Parlamentui ir Komisijai pasirašius Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos humanitarinės pagalbos srityje padaryta didelė pažanga, juo labiau kad veiksmų planas parengtas penkeriems metams, numatant, kad bus atliekama laikotarpio vidurio peržiūra. Toks šio pranešimo tikslas. Visas pasaulis žino ir pripažįsta ES vaidmenį humanitarinės pagalbos srityje. Parlamentas šį klausimą nagrinėjo keliuose posėdžiuose, visų pirma jis buvo nagrinėjamas mūsų kalbose. Paskutiniai įvykiai Brazilijoje, Haityje, Pakistane, Madeiroje ir kitose vietose verčia apsvarstyti civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos priemonių veiksmingumą. Kaip nurodyta pranešime, nepaisant negausios turimos informacijos, Europos lygmeniu pastebimi teigiami pokyčiai, tai parodo Tarybos sukurta Humanitarinės pagalbos ir pagalbos maistu darbo grupė. Vis dėlto reikia dar daug nuveikti.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Vadinamosios ES „humanitarinės pagalbos“ vaidmuo gana svarbus vadinamojoje jos užsienio politikoje. Ji dažnai panaudojama kilus realiam pagalbos arba bendradarbiavimo poreikiui, visų pirma nelaimių atveju, kurį svarbu patenkinti, tačiau praktikoje siekiama labai įvairių tikslų. Veiksmais ir naudojamais metodais, įskaitant karinę intervenciją ir okupaciją, siekiama atkurti ir išplėsti politinio ir ekonominio dominavimo formas ir siekti kontroliuoti besivystančių šalių rinkas ir gamtinius išteklius. Šiomis gilėjančios kapitalizmo krizės aplinkybėmis šie ketinimai visada taip pat būna susiję su visame pasaulyje įvairiomis formomis vykstančia žmonių kova dėl didesnio teisingumo ir socialinės pažangos.

Prisidengdamos „humanitariniais“ sumetimais kai kurios nevyriausybinės organizacijos, logistikos įmonės ir kiti subjektai iš šios politikos gauna naudą ir yra jos šalininkai, ginantys savo pačių ir savo rėmėjų interesus; šie interesai gali būti vieši arba privatūs ir gali būti pagrįsti, pvz., politiniais, finansiniais arba religiniais sumetimais. Iš principo pritariame konkrečioms solidarumo su visomis aukomis, nukentėjusiomis dėl bet kokios nelaimės arba konflikto, priemonėmis. Vis dėlto jos turi būti grindžiamos šių žmonių interesais, tarptautine ir šalių nepriklausomybės bei suverenumo sumetimais.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Manau, kad reikia patobulinti Europos Sąjungos turimas reagavimo į tokias nelaimes kaip Haityje įvykusi nelaimė, kai vos prieš metus įvyko žemės drebėjimas, o neseniai kilo choleros epidemija, priemones. Mano frakcija ir aš manome, kad reikia skatinti skirti daugiau lėšų humanitarinei pagalbai, kad būtų galima imtis daugiau veiksmų, visų pirma siekiant padėti pažeidžiamiausiems žmonėms. Tai darydami turime užtikrinti, kad būtų labai aiškiai atskirtos karinių ir humanitarinių institucijų funkcijos, kadangi kariniai ištekliai turi būti naudojami kuo mažiau ir tik tada, kai nėra kitos išeities.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – ES, kaip grupė, yra didžiausia humanitarinės pagalbos teikėja pasaulyje. Nepaisant to, paskutinės katastrofos atskleidė kai kuriuos ES gebėjimų veikti greitai, veiksmingai ir koordinuotai trūkumus. C. Striffler pranešime pabrėžiami kai kurie iš šių rūpestį keliančių aspektų ir reikia tikėtis, kad po šiandienos balsavimo bus pasiekta teigiamų rezultatų.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau šiam pranešimui, nes šis pranešimas nėra tik formalus, jis mums padeda grįžti prie aktualių humanitarinės pagalbos klausimų. Humanitarinės pagalbos aplinkybės per pastaruosius metus labai pakito. Kalbant apie aplinkybių pokyčius, visų pirma pasakytina, kad dėl klimato kaitos poveikio stipriai išaugo gamtos nelaimių skaičius ir jos suintensyvėjo. Taigi reikia sustiprinti pastangas, susijusias su nelaimių rizikos mažinimu, ir numatyti ne tik atsitiktinės pagalbos teikimą, bet ir paramą bendruomenių nuosaviems pasirengimo nelaimėms pajėgumams. Be to, padaugėjo sudėtingų krizių, ypač vidinių konfliktų, ir pakito konfliktų pobūdis, konfliktai dažnai būna susiję su masiniu gyventojų persikėlimu (pabėgėliai, šalies viduje perkelti asmenys) ir su padidėjusiu smurtu gyventojų atžvilgiu. Atsiranda vis daugiau tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, be to, blogėja padėtis tose vietose, kur teikiama humanitarinė pagalba. Ypač šokiruojantis su tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimais susijęs dalykas yra tai, kad seksualinis smurtas vis dažniau naudojamas kaip karo ginklas. Daug pastangų reikėtų dėti siekiant humanitarinės pagalbos aplinkybėmis apsaugoti nuo seksualinio smurto. Todėl daugiau ypatingo dėmesio reikėtų skirti pažeidžiamiausioms grupėms, pvz., moterims, vaikams ir priverstinai perkeltiems asmenims (šalies viduje perkeltiems asmenims ir pabėgėliams). Haityje ir Pakistane neseniai įvykusios humanitarinės katastrofos vėl parodė, kad veiksmingumo, koordinavimo ir matomumo aspektais reikia stiprinti ES gebėjimą reaguoti į nelaimes.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu.(PL) Praėjus metams po žemės drebėjimo Haityje galime įsitikinti, kad mūsų veiksmai ir pagalbos teikimo metodai nėra tobuli. Todėl negalime nepaisyti Europos konsensuso, kuris parengtas siekiant palengvinti humanitarinės pagalbos teikimą. ES, kaip vienas iš turtingiausių ir labiausiai išsivysčiusių pasaulio regionų, turi moralinę pareigą padėti silpniems ir tiems, kuriems pagalba būtina. Visų pirma turime laikytis solidarumo su gaivalinių nelaimių ir katastrofų aukomis, kurios nepasirengusios tokiems įvykiams.

Todėl turime imtis veiksmų, kad sustiprintume valstybių narių bendradarbiavimą šioje srityje ir palengvintume dalijimąsi gerąja praktika. Turime dėti visas pastangas, kad pagalbos sistema būtų veiksminga ir nebūtų švaistomas nei vienas grašis. Todėl būtina bendradarbiauti su kitomis tarptautinėmis, nevyriausybinėmis institucijomis ir organizacijomis, kurios taip pat teikia pagalbą, kad ji būtų teikiama veiksmingiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu.(IT) Balsavau už C. Striffler pranešimą, nes vis dar reikia atkreipti ypatingą dėmesį į šio klausimo svarbą ir, vadinasi, aktualumą.

Šiuo Parlamento balsavimu siekta pabrėžti, kad siekiant Europos Sąjungos tikslų reikia remti žmogaus teises į neutralumą, nešališkumą ir nepriklausomybę. Kalbant apie solidarumą niekada nesame parengę arba neturime labai gerų planų. Turime dar labiau raginti Europos subjektus, įskaitant Komisiją ir valstybes nares, skatinti skleisti visuotinio žmogaus teisių laikymosi principus. Aš ir toliau remsiu šį modus vivendi, taip pat ir Biudžeto komitete, kurio narys esu, ir pritarsiu visoms priemonėms, kuriomis siekiama padidinti finansinę pagalbą veikloms, kurios visų pirma skirtos šių svarbių teisių gynimui, kad Europos Sąjunga toliau dėtų pastangas teikdama pagalbą žmonėms, kuriems to labiausiai reikia.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. (RO) Pastaruoju metu itin padaugėjo gaivalinių nelaimių, neatsižvelgiant į jų kilmę – dėl žmogaus veiklos padarinių ar ne – ir padidėjo jų intensyvumas, kartu padidėjo dėl tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų ir blogo valdymo daromo neigiamo poveikio mastas. Kaip puikiai žinoma, Europos Sąjunga yra didžiausia humanitarinės pagalbos teikėja pasaulyje. Ji teikia maždaug 40 proc. oficialios tarptautinės humanitarinės pagalbos. Pagalba teikiama 115 milijonų pagalbos gavėjų daugiau kaip 70 šalių ir tai sudaro bendrą beveik 1 mlrd. EUR sumą. Balsavau už šį konsensusą, nes manau, kad ES, vykdydama savo humanitarinę politiką, parodo, kad savo įsipareigojimus žmonėms, kuriems pagalbos tikrai reikia, ji įgyvendina praktikoje. Šiuo atžvilgiu mums reikalingi pakankami žmogiškieji ir materialiniai ištekliai ir turime pritarti geresniam šiame procese dalyvaujančių institucijų ir organizacijų bendradarbiavimui.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Tvirtai pritariu šiam pranešimui, kuriame teikiami pasiūlymai, kaip galima būtų sustiprinti Konsensusą dėl humanitarinės pagalbos. Jame nurodomos tam tikros sritys, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio, įskaitant humanitarinių principų ir tarptautinės humanitarinės teisės skleidimą; klausimai, susiję su ES humanitarinės pagalbos teikimo koordinavimu ir nuoseklumu; aiškesniu karinių ir civilinės saugos išteklių ir pajėgumų naudojimu laikantis Konsensuso dėl humanitarinės pagalbos ir Jungtinių Tautų gairių ir skubios pagalbos, reabilitacijos bei vystymosi stipresnio susiejimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Jiří Maštálka (GUE/NGL), raštu. (CS) Pateiktu pranešimu labai laiku parodoma reakcija į daugelį per pastaruosius metus įvykusių gaivalinių nelaimių. Labai svarbu, kad ES pasisemtų kuo daugiau patirties teikiant veiksmingą pagalbą po anksčiau nutikusių nelaimių, pvz., Australijoje, Haityje ir Rusijoje, kad būtų visiškai aiškios veiksmingos humanitarinės pagalbos teikimo procedūros ir ištekliai. Kol kas Europos žemyne išvengta tokio masto katastrofų, tačiau tai nereiškia, kad neturėtume rengti veiksmingos struktūrų ir išteklių sistemos. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad be karinių dalinių organizacinio ir techninio pobūdžio paramos neįmanoma užtikrinti susisiekimo su nukentėjusiomis teritorijomis. Nevyriausybinės humanitarinės organizacijos tokių pajėgumų neturi.

Akivaizdu, kad nukentėjusių teritorijų gyventojai dažnai lieka atkirsti nuo šalies transporto infrastruktūros, o civilinės aviacijos ištekliai yra riboti. Jeigu yra atvejų, kai karinių pajėgų panaudojimas yra pagrįstas ir priimtinas, taip tikrai yra įvykus humanitarinėms ir gaivalinėms nelaimėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Pastaruoju metu gaivalinių nelaimių intensyvumas, akivaizdu, didėja. ES taip pat yra viena svarbiausių humanitarinės pagalbos teikėjų pasaulyje ir nepaisant patiriamų krizių svarbu, kad šis vaidmuo būtų išsaugotas. Vis dėlto manau, kad reikia net tik teikti pagalbą nepalankiausioje padėtyje esantiems žmonėms ir visiems nuo nelaimių nukentėjusiems žmonėms, bet taip pat vargingiausioms šalims, t. y. toms, kurios dėl tokių įvykių yra pažeidžiamiausios, reikia suteikti žmogiškuosius išteklius ir lėšas, kad išorinė pagalba nebūtų tokia svarbi. Tą galima pasiekti tik pasinaudojant vystymosi politika ir pagalba šioms šalims vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu. (FR) Humanitarinė sritis tampa vis sudėtingesnė ir sunkiau suprantama: humanitarinė teisė dažnai pažeidžiama; maišatis funkcijų srityje reiškia, kad humanitariniai darbuotojai dažnai tampa taikiniais, o gaivalinių nelaimių įvyksta dažniau ir jos intensyvesnės. 2010 m. įvyko trys didžiausios pastarųjų metų humanitarinės katastrofos: žemės drebėjimas Haityje; sausra Sachelyje; ir potvynis Pakistane. Vis dėlto, kaip sakė Komisijos narė Kristalina Georgieva, „mūsų humanitarinės pagalbos kokybė itin svarbi“. Ja „kasmet išgelbėjama 140 mln. žmonių“.

Atsižvelgdamas į šiuos argumentus pritariu pranešėjos raginimui iš esmės padidinti finansavimą humanitarinės pagalbos srityje ir jos pastabai, kad Konsensusas dėl humanitarinės pagalbos nėra pakankamai žinomas. Turime toliau gerinti informuotumą ir skleisti humanitarinius ir tarptautinės teisės principus. Turime remti, kaip pats jau turėjau galimybę padaryti, Europos greito reagavimo pajėgų sukūrimą. Daugiau dėmesio turime skirti nelaimių rizikos prevencijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Pranešime dėl Konsensuso dėl humanitarinės pagalbos įgyvendinimo pateikiami kai kurie svarbūs pasiūlymai, kuriuos ateityje reikia įgyvendinti. Vienas jų – civilinės saugos pajėgumų ir išteklių plėtojimas, keliant pagrindinį tikslą sukurti Europos civilinės saugos pajėgas. Taip pat svarbu pagerinti koordinavimą ne tik tarp valstybių narių bet taip pat tarptautiniu lygmeniu – koordinavimą su Jungtinėmis Tautomis. Maisto produktų ir panašios pagalbos teikimas įvykus krizei, taip padedant vietos ekonomikai – taip pat protinga mintis. Tenka apgailestauti, kad keliose srityse pranešime pateikiama nepakankamai išsami informacija ir keliami nepakankamai aukšti tikslai, todėl susilaikiau nuo balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą, kadangi Europos Sąjunga būdama didžiausia humanitarinės pagalbos tiekėja, turi didesnį dėmesį skirti humanitarinei pagalbai tose vietovėse, kuriose ji reikalinga neatidėliotinai, atsižvelgiant į tai, jog stipriai išaugo gamtos nelaimių ir vidinių konfliktų skaičius. Valstybės narės turėtų efektyviau dalyvauti šio konsensuso įgyvendinimo procese, įtraukiant jį į nacionalines humanitarines strategijas. Atsižvelgiant į humanitarinės pagalbos poreikį būtina skirti jai didesnį finansavimą užtikrinant greitą ir efektyvų operacijų finansavimą.

Pritariu pasiūlymui, kad būtina aiškiai atskirti karinės ir humanitarinės veikos dalyvių įgaliojimus, tam, kad kariniai ištekliai ir pajėgumai, ypatingai tuose regionuose, kuriuose vyksta kariniai konfliktai, būtų naudojami tik griežtai ribojamais ir kraštutiniais atvejais. Be to siekiant užtikrinti tinkamą ir efektyvų humanitarinės pagalbos koordinavimą ir nuoseklumą, turi būti sukurtos Europos civilinės saugos pajėgos ir greito reagavimo pajėgos.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu.(IT) Europos Sąjunga yra didžiausia humanitarinės pagalbos teikėja. Ji teikia daugiau kaip 40 proc. oficialios tarptautinės humanitarinės pagalbos. ES humanitarinė politika rodo jos atsidavimą šalių, kurioms pagalba reikalinga, žmonėms. ES pasirašius Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos imtasi daug veiksmų bendradarbiavimo šioje srityje klausimu, siekiant gerinti jos efektyvumą ir skleisti pagrindinius humanitarinius žmogiškumo, neutralumo ir nešališkumo principus teikiant pagalbą žmonėms, kuriems to labiausiai reikia. Išskyrus šiuos aspektus, atrodo, kad vis dar trūksta informuotumo apie Konsensusą. Todėl turime dėti daugiau pastangų, kad padidintume jo matomumą. Manau, kad tokiame pažeidžiamame sektoriuje kaip humanitarinė pagalba svarbu žinoti, kaip bėgant laikui keitėsi aplinkybės, atsižvelgiant į ženklų gaivalinių nelaimių skaičiaus padidėjimą ir jų intensyvėjimą. Todėl manau, kad turime dėti daugiau pastangų nelaimių rizikos mažinimo ir paramos teikimo bendruomenių nuosaviems pajėgumams šiuo atžvilgiu srityje. Norėdami išlaikyti humanitarinės pagalbos teikimo visais pajėgumais nuoseklumą turime toliau atkakliai kovoti, kad būtų išsaugota „humanitarinės pagalbos erdvė“. Tikiuosi, kad balsuodami už C. Striffler pranešimą, galėsime pereiti prie praktinio veiksmų plano priėmimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Europos Sąjunga, vienijanti Komisiją ir valstybes nares, yra didžiausia humanitarinės pagalbos teikėja pasaulyje. Ji teikia daugiau kaip 40 proc. oficialios tarptautinės humanitarinės pagalbos. Atlikus nuodugnią Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūrą galima tik prieiti prie išvados, kad reikia skatinti didesnį informuotumą apie šį mechanizmą ir geresnį visų su jo veikimu susijusių subjektų veiksmų tarpusavio koordinavimą ir veiksmingumą. Ekonominio pobūdžio pagalba gali būti nenaudinga, jeigu kartu nebus užtikrinamas glaudus ir veiksmingas koordinavimas visuose etapuose ir teikiant visų formų ES paramą. Gyvename kritiniu laikotarpiu: per pastaruosius metus padėtis humanitarinės pagalbos srityje labai pasikeitė, todėl juo svarbiau, kad Humanitarinis konsensusas būtų taikomas tiksliai ir aktyviai. Balsuoju už šį pranešimą ir norėčiau paraginti nuolat palaikyti dialogą, užtikrinti geresnį bendradarbiavimą vietoje, geresnį valdymą ir imtis ryžtingesnių veiksmų siekiant užkirsti kelią nelaimėms. Atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės mėn. paskelbtą M. Barnier’o pranešimą pritariu Europos civilinės saugos pajėgų sukūrimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu.(IT) ES yra didžiausia humanitarinės pagalbos teikėja pasaulyje. Ji teikia daugiau kaip 40 proc. tarptautinės humanitarinės pagalbos.

Tarybos, Parlamento ir Europos Komisijos 2007 m. gruodžio 18 d. pasirašytas Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos, kuriame nustatytas penkerių metų planas, įpareigoja ES ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti šioje srityje. Veiksmų plano veiksme Nr. 33 numatyta plano laikotarpio vidurio peržiūra, kad būtų sprendžiami nepakankamo informuotumo apie humanitarinės pagalbos sektorių, didelės klimato kaitos, sudėtingų krizių dažnėjimo ir didėjančio smurto klausimai.

Todėl pritariame, kad turi būti įkurtos M. Barnier’o sumanytos Europos greito reagavimo pajėgos (Europos civilinės saugos pajėgos), kad būtų optimizuojamos turimos priemonės, siekiant per sustiprintą koordinavimą skubiai sutelkti visas reikalingas priemones.

Atsižvelgdamas į pateiktus skaičius ir į tai, kad Lisabonos sutartimi sukurta reali ES humanitarinės pagalbos politika, visiškai pritariu, kad reikalinga laikotarpio vidurio peržiūra, skirta veiksmų plano stiprinimui dėl humanitarinės pagalbos principų skleidimo, humanitarinės pagalbos teikimo ir karinių bei civilinės saugos išteklių ir pajėgumų naudojimo ir dėl nelaimių rizikos mažinimo ir skubios pagalbos, reabilitacijos bei vystymosi stipresnio susiejimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, kuriuo apžvelgiamas Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos įgyvendinimo, pateikiami pasiūlymai, kuriais, siekiant jame nustatytų tikslų, siekiama gerinti jo matomumą ir veiksmingumą. Dabartinėmis humanitarinės pagalbos teikimo aplinkybėmis – ženkliai padaugėjo gaivalinių nelaimių ir jos intensyvėjo – ši priemonė tapo dar svarbesnė ir gyvybiškai svarbu, kad būtų dedamos pastangos siekiant įvykdyti visus jame nustatytus įsipareigojimus ir kad valstybės narės aktyviau dalyvautų jį įgyvendinant.

 
  
MPphoto
 
 

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu.(IT) Šiandien plenariniame posėdyje balsavome dėl pranešimo dėl Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos.

Europos Sąjunga, vienijanti Komisiją ir valstybes nares, yra didžiausia humanitarinės pagalbos teikėja. Ji teikia daugiau kaip 40 proc. oficialios tarptautinės humanitarinės pagalbos. Vykdydama savo humanitarinės pagalbos politiką, Europos Sąjunga konkrečiai vykdo savo įsipareigojimą padėti žmonėms, kuriems reikia pagalbos ir kurie yra ypač pažeidžiami.

Svarbu pabrėžti, kad pagalbos teikimas turi būti grindžiamas tik nustatytais pagalbos poreikiais ir pažeidžiamumo laipsniu, kad pagalbos kokybę ir kiekį, visų pirma, turi lemti pradinis vertinimas, kurį dar reikia pagerinti, ypač pažeidžiamumo kriterijų taikymo aspektu, ypač atsižvelgiant į moterų, vaikų ir neįgalių asmenų grupes.

Be to, tikras ir nuolatinis pagalbos gavėjų įtraukimas ir, jeigu įmanoma, dalyvavimas pagalbos teikimo valdyme – viena pagrindinių sąlygų siekiant teikti geros kokybės humanitarinę pagalbą, ypač ilgalaikių krizių atvejais.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Sąjungos humanitarinė veikla nuo šiol reguliuojama pagal SESV 214 straipsnį, pagal kurį sukuriama visavertė ES humanitarinės pagalbos politika. 1996 m. įsigaliojęs Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos turės savo teisinį pagrindą, kai pagal bendro sprendimo procedūrą bus vykdoma jo peržiūra. Pagal Lisabonos sutartį taip pat įsteigta Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT). Vystymosi komitetas išsakė savo nuomonę, kad humanitarinė pagalba neturi būti teikiama per EIVT, ir remia Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinio direktorato nepriklausomybės išsaugojimą. Jis taip pat prašo, kad būtų paaiškintos Komisijos narių C. Ashton ir K. Georgieva funkcijos.

Laikotarpio vidurio peržiūra suteikia galimybę suintensyvinti ES pastangas tam tikrose srityse, todėl pranešime atkreipiamas dėmesys į, pvz., šiuos klausimus: humanitarinių principų ir tarptautinės humanitarinės teisės skleidimą; klausimus, susijusius su ES humanitarinės pagalbos teikimo koordinavimu ir nuoseklumu; aiškesnį karinių ir civilinės saugos išteklių ir pajėgumų naudojimą laikantis Konsensuso dėl humanitarinės pagalbos ir Jungtinių Tautų gairių; nelaimių rizikos mažinimą ir skubios pagalbos, reabilitacijos bei vystymosi stipresnį susiejimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu.(IT) Europos Sąjunga, vienijanti Komisiją ir valstybes nares, yra didžiausia humanitarinės pagalbos teikėja, teikianti daugiau kaip 40 proc. oficialios tarptautinės humanitarinės pagalbos.

Vien 2009 m. Komisija suteikė humanitarinę pagalbą 115 milijonų žmonių daugiau kaip 70 šalių ir tai sudarė bendrą 950 milijonų eurų sumą. Vykdydama savo humanitarinės pagalbos politiką, Europos Sąjunga konkrečiai vykdo savo įsipareigojimą padėti žmonėms, kurie yra ypač pažeidžiami. Mūsų tikslas – galėti planuoti koordinuotesnę reakciją civilinėmis ir karinėmis priemonėmis, kad mūsų veiksmai įvykus gaivalinei nelaimei būtų vis veiksmingesni. Šie tragiški įvykiai vis dažnėja ir dėl jų per pastaruosius metus pasaulyje žuvo šimtai tūkstančių žmonių.

Ypatingą dėmesį reikia skirti moterims ir vaikams, visų pirma pabėgėliams ir perkeltiems asmenims, nes šių grupių atžvilgiu vis dažniau pažeidžiama tarptautinė humanitarinė teisė. Daug pastangų reikia įdėti siekiant užtikrinti veiksmingesnius veiksmus ir aktyvią bei pasyvią prevenciją. Pasitelkiant tvaraus vystymosi politiką, skirtą žalai mažinti, bendruomenės, kurioms kyla didžiausias pavojus, turėtų būti geriau parengtos tokio pobūdžio reiškiniams.

 
  
  

Pranešimas: Daciana Octavia Sârbu (A7-0376/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  John Stuart Agnew ir David Campbell Bannerman (EFD), raštu. – 14/1: Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad juo susilpninamas ES teisinis reguliavimas ir taip bus lengviau importuoti genetiškai nemodifikuotas sojų pupeles į JK. Mūsų paukštininkystės sektoriui tai labai svarbus klausimas.

14/2: Balsavau „už“, nes taip bus sumažintas neigiamas ES teisės aktų poveikis genetiškai nemodifikuotų sojų pupelių krovinių vežimui į JK.

14/3: Susilaikiau nuo balsavimo dėl šios dalies, nes tai, mano manymu, nėra labai svarbus klausimas ir nenoriu išplėsti ES galios, nors tai ir galėtų būti pageidaujamas siekis (ES nekontroliuojamos JK vyriausybės).

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) ES turėtų imtis naujoviškų iniciatyvų, kad būtų galima, pirmiausia, panaudoti maisto perteklių, antra, pamaitinti nepriteklių patiriančius žmones: tikslinant bendrą žemės ūkio politiką turėtų priimta reikiama nuostata. Spekuliacija nulėmė beveik 50 proc. pastarųjų kainų kilimo atvejų, todėl G20 turėtų būti vadovaujamasi suderinta strategija, kuria būtų raginama tarptautiniuose forumuose kurti kainų stabilizavimo priemones. ES turi vadovauti tarptautiniam judėjimui, kuriuo būtų siekiama sudaryti susitarimą Jungtinėse Tautose, kad nuolat ir veiksmingai būtų teikiamas maistas jo trūkumą patiriančioms šalims.

Taip pat pabrėžčiau tai, kaip svarbu remti žemės ūkio sektoriaus patikimumą, visų pirma tarp išsilavinusių ir verslių jaunų žmonių pateikiant jį kaip veiklą, kuri gali būti susijusi su naujovėmis ir moksliniais tyrimais.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, kuria pripažįstama, jog aprūpinimas maistu yra žmogaus teisė. Tai pasiekiama, kai visi žmonės visą laiką turi fizinių, socialinių ir ekonominių galimybių gauti pakankamai saugaus ir maistingo maisto savo kasdieniams mitybos poreikiams patenkinti siekiant užtikrinti aktyvų ir sveiką gyvenimą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pasaulinės pagrindinių maisto produktų atsargos daug mažesnės negu praeityje – per 2007 m. maisto krizę jos sumažėjo iki rekordiškai mažo lygio – 12 savaičių pasaulinių maisto atsargų. Kartu pasaulinė maisto gamyba tampa vis labiau pažeidžiama dėl ypatingų klimato reiškinių, susijusių su klimato kaita ir galinčių sukelti staigų, neprognozuojamą maisto trūkumą. Todėl ES turėtų numatyti savo indėlį į pasaulinę maisto atsargų sistemą.

Manau, kad labai svarbu skatinti tiek konkurencingumą žemės ūkio sektoriuje, tiek ir tradicinį žemės ūkį, smulkiuosius ūkius, ekologinius ūkius ir produktų platinimą vietos mastu. Be to, senėjant kaimo visuomenei, manau, jog labai svarbu užtikrinti žemės ir paskolų prieinamumą jauniems ūkininkams.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. (RO) Dėl pastarojo maisto ir pagrindinių maisto produktų kainų nestabilumo Europoje ir pasaulyje maisto tiekimo grandinėje kilo rimtų problemų. Dėl pakilusių maisto kainų labiausiai nukentėjo pažeidžiamiausios gyventojų grupės. Šiuo pranešimu raginama vartotojams suteikti sveiką, geros kokybės maistą už priimtiną kainą ir užtikrinti ūkininkams pajamas; tai yra du svarbiausi Europos Sąjungos tikslai. Balsavau už šį pranešimą. Europa, tapdama konkurencingesnė, gali prisidėti prie visuotinio aprūpinimo maistu.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Kaip pirmoji iki šiol įgyvendinta politika ir pagrindinė išlaidų sritis, žemės ūkis Europos Sąjungos projekte užima esminę vietą. Per keletą pastarųjų dešimtmečių dėmesys šiai sričiai tikrai sumenko dėl kitų svarbių sričių, tačiau turime nepamiršti, kad Europos žemės ūkio nepriklausomumas yra didžiulis strateginis uždavinys. Kaip šių metų pradžioje pabrėžė Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pirmininkas Joseph Daul, aprūpinimas maistu 2011 m. bus didžiulė problema. Iš tiesų maisto trūkumas pasaulyje ir dėl to kylančios krizės parodo padėties rimtumą: didžiulį kainų kilimą ir ribotą pagrindinių išteklių tiekimą. Europa turi spręsti šį naują uždavinį. Šios problemos sudėtingumą bei mastą sustiprina ir aplinkos apsaugos problemos. Būtent todėl balsavau už šią rezoliuciją, nes ja siekiama užtikrinti, kad būtų pripažinta strateginė šio klausimo svarba. Joje nurodomas vaidmuo, kurį galėtų vaidinti Europos Sąjunga reguliuodama pasaulines maisto atsargas ir BŽŪP tinkamumą vykdant šiuos uždavinius, taip pat atkreipiamas dėmesys į žalingą spekuliacijos poveikį prekių kainoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu. (GA) Šiuo metu 900 mln. žmonių pasaulyje kenčia nuo alkio, kuris kyla iš didžiulio skurdo, o iki 2 mlrd. žmonių negali būti tikri dėl apsirūpinimo maisto tiekimo, nes jiems gresia skurdo pavojus.

Kadangi siekiant patenkinti vis didesnio pasaulyje gyventojų skaičiaus poreikius būtinas bent 70 proc. padidėjimas, reikia sustiprinti žemės ūkio sektorių. Todėl pritariu šiam svariam žemės ūkio ir maisto tiekimo pranešimui. Turi būti sukurta tvirta, finansuojama bendra žemės ūkio politika, kad būtų sudarytos sąlygos tiekti aukštos kokybės maistą už priimtiną kainą, kadangi ES ir visame pasaulyje yra didžiulis maisto poreikis.

Turi būti sustiprintos vaisių ir pieno tiekimo mokykloms programos, taip pat skurdžiai gyvenantiems žmonėms skirtos programos. Nepaisant ekonominių sunkumų, ES gyventojai turi turėti galimybę pakankamai gauti sveiko maisto.

Nerimą kelia tai, kad pasaulinės maisto atsargos nėra tokios gausios kaip anksčiau, todėl, turėdamas omenyje klimato kaitos ir gaivalinių nelaimių keliamą grėsmę, pritariu tam, kas parašyta pranešime dėl pasaulinės sistemos, skirtos maisto atsargoms kaupti, sukūrimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį dokumentą. Sparčiai didėjant žmonių skaičiui pasaulyje žemės ūkio sektorius turi patenkinti vis didėjantį maisto poreikį nepaisant ribotų gamtos išteklių, didelių energijos kainų ir klimato kaitos nulemtų kliūčių. Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) vertinimu, norint patenkinti pasaulio gyventojų, kurių, kaip tikimasi, iki 2050 m. bus daugiau kaip 9 mlrd., poreikius, maisto turi būti gaminama bent 70 proc. daugiau. Be to, visame pasaulyje apie 900 mln. žmonių nuolat badauja dėl itin didelio skurdo, o 2 mlrd. žmonių dėl didesnio ar mažesnio skurdo negali patikimai ilgesnį laiką apsirūpinti maistu, todėl maisto prieinamumas tebėra vienas iš svarbiausių klausimų, kuriuos reikia spręsti. Pritariu, kad naujoji BŽŪP, kuri bus įgyvendinta po 2013 m., turi skatinti ne tik konkurencingumą, bet ir tradicinį žemės ūkį, smulkiuosius ūkius, ekologinius ūkius ir produktų platinimą vietos mastu , kad prisidėtų prie apsirūpinimo maistu. Be to, senėjant kaimo visuomenei, manau, jog labai svarbu užtikrinti žemės ir paskolų prieinamumą jauniems ūkininkams bei išlaikyti prieinamas maisto kainas ir pakankamas ūkininkų pajamas.

 
  
MPphoto
 
 

  George Becali (NI), raštu. (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes Europos Sąjungoje dar yra skurstančių ir badaujančių asmenų. 79 mln. žmonių ES vis dar gyvena žemiau skurdo ribos. Mano pateiktais daliniais pakeitimais pabrėžiama, kad teisė į maistą yra pagrindinė žmogaus teisė ir ji užtikrinama, kai kiekvienas asmuo turi nuolatinę, fizinę, socialinę ir ekonominę galimybę gauti pakankamai saugaus ir maistingo maisto savo mitybos poreikiams patenkinti, kad galėtų gyventi aktyvų ir sveiką gyvenimą. Visų pirma norėčiau pabrėžti, kokia svarbi Europos Sąjungos žemės ūkio įvairovė ir kaip svarbu užtikrinti įvairių ūkininkavimo modelių sambūvį, taip pat maisto ir mitybos įvairovę bei kokybę visoje Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Bastiaan Belder (EFD), raštu. (NL) Balsavau už rezoliuciją. Savo programoje mano partija, Olandijos reformuota politinė partija (SGP), aiškiai pabrėžė strateginį dėmesį žemės ūkio sektoriui, o žemės ūkis netgi buvo pavadintas aprūpinimo maistu pagrindu. Vis dėlto, kad ir kokie didingi būtų siekiai, turiu pateikti dvi nedideles pastabas dėl teksto. ES neturėtų kištis į pieno ar vaisių tiekimo mokykloms programas. Palikite tai valstybėms narėms, jeigu jos to nori. Maža to, taip pat balsavau prieš pastraipą dėl GMO importo liberalizavimo ir skatinimo. Mano partija mano, kad GMO nėra būdas išspręsti visuotinio aprūpinimo maistu klausimą. Dar nėra įrodyta genetinės modifikacijos ir didesnio derliaus sąsaja. Be to, mūsų nuomone, dėl genetinės modifikacijos turime sau pateikti ir etikos klausimą.

Vis dėlto apskritai esu patenkintas rezoliucija, kuria dar kartą įrodoma, kaip svarbu po 2013 m užtikrinti BŽŪP veiksmingą ir tinkamą finansavimą. Negana to, manau, jog pirmiausia labai svarbu skubiai paraginti besivystančias šalis naudotis savo žemėmis, kad taip būtų užtikrinamas maisto tiekimas saviems gyventojams.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu.(FR) Esant visuotinei paklausai ir keliems milijardams žmonių pasaulyje trūkstant maisto, visiems suteikti galimybę jo gauti yra didžiulis ir svarbus uždavinys. Vien Europos Sąjungoje 16 proc. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos ir sunkiai patenkina savo paprasčiausius poreikius – būsto, sveikatos užtikrinimo ir, žinoma, maisto.

Turėdami tai omenyje ir siekdami paskatinti derybas, balsavome už rezoliuciją, kurioje žemės ūkis pripažįstamas strateginiu aprūpinimo maistu sektoriumi. Kalbant apie BŽŪP ateitį, atrodo, svarbu nepamiršti šio poreikio ir šios visų asmenų teisės į maistą, kuri turėtų būti visuotinė.

Vienas iš mūsų tikslų – kovoti su spekuliacija žemės ūkio sektoriuje: raginame peržiūrėti teisės aktus su finansinėmis priemonėmis susijusius. Turime sumažinti kainų nestabilumą ir padidinti skaidrumą. Siekiant veiksmingiau valdyti krizę taip pat siūlome sukurti „pasaulinę tikslinę maisto atsargų sistemą“, ir kviečiame Komisiją pagalvoti apie tokio pobūdžio priemonę.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Europos Sąjunga privalo reaguoti į dėl apsirūpinimo maistu ir nuostatos dėl aukštos kokybės maisto kylančius uždavinius apsaugodama aplinką, kaimo vietovių įvairovę ir imdamasi gerinti gyvenimo sąlygas kaimo vietovėse išlaikydama teritorinę pusiausvyrą. Bendra žemės ūkio politika yra šių ateities uždavinių atsakymai ir sprendimai. Svarbu, kad šia politika įtvirtintais tikslais ir priemonėmis būtų siekiama kuo geriau patenkinti poreikį įtraukti konkrečius nacionalinius aspektus į bendrą žemės ūkio politikos struktūrą. Akivaizdu, kad ūkininkams reikalinga esminė, tiesioginė parama, taip pat ir ateityje. Tačiau dabartiniai valstybių narių tiesioginių išmokų skirtumai negali likti, nes tai turi tiesioginį poveikį žemės ūkio produktų konkurencingumui bendrojoje rinkoje.

BŽŪP turi būti prisiimta atsakomybė dėl to, kaip panaudojami ES pinigai, skiriant išmokas tik dirbamosios žemės plotams, o jei tai – gyvulininkystės sektorius, tik gyvuliams, kurie auginami fermose tais metais, kai skiriamos išmokos. BŽŪP pirmasis ramstis turėtų apimti kompensacijų išmokėjimą žemės ūkiui mažiau palankiose vietovėse ir agrarinės aplinkosaugos išmokos, tai pagelbėtų, kad žemės ūkio paskirties žemės nebūtų apleistos ir būtų atlyginta už palankumą aplinkai teritorijoje vykdant plataus masto žemės ūkio veiklą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes apsirūpinimas maistu yra žmogaus teisė, kuri užtikrinama, kai visi žmonės turi galimybę gauti tinkamo, saugaus ir maistingo maisto, kuriuo galėtų patenkinti savo aktyvaus ir sveiko gyvenimo poreikius. Europoje 16 proc. piliečių vis dar gyvena žemiau skurdo ribos, o maisto prieinamumas lieka pagrindinis spręstinas klausimas. Todėl dėl aprūpinimo maistu siekio ir toliau reikalinga tvirta bendra žemės ūkio politika (BŽŪP). Naująja BŽŪP, kuri turėtų įsigalioti po 2013 m., turi būti reaguojama į apsirūpinimo maistu klausimą ir kitus iššūkius, pirmiausia klimato kaitą, ekonomikos krizę ir teritorinės pusiausvyros išsaugojimą ES. Kita vertus, ES siekiant didelių užmojų energetikos tikslų buvo raginama plačiai naudoti biokurą, tačiau biokuro gamyboje konkuruojama dėl žemės su maisto gamyba, ir tai turi gana neigiamą poveikį apsirūpinimui maistu.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Balsavau prieš pranešimą, nors jame pateikiamos rimtos, teigiamos nuostatos ir pripažįstamas ūkininkavimo vaidmuo, užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą ir proporcingumą. Vis dėlto pranešime yra vienas labai rimtas trūkumas, kurio negalima nepastebėti. Buvo priimta konkreti nuostata, kuria Europos Parlamentas „ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl greitesnės naujų genetiškai modifikuotų pašarų importo patvirtinimo ES tvarkos, kai jie pripažįstami saugiais“. Ir toliau laikomės griežtos pozicijos prieš bet kokių modifikuotų medžiagų, maisto ar pašarų importą ir naudojimą. Jokiu būdu negalėčiau balsuoti už pranešimą, kuriame pirmą kartą įtvirtinama teigiama Europos Parlamento pozicija dėl modifikuotų organizmų, kuriuos J. M. Barroso taip entuziastingai bando įdiegti Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Apsirūpinimas maistu yra pagrindinė žmogaus teisė. Apskaičiuota, kad šiuo metu apie 900 mln. žmonių pasaulyje patiria nuolatinį alkį, o daugybei kitų dėl įvairaus lygio skurdo trūksta sveiko maisto. Apsirūpinimas maistu gali būti užtikrinamas tada, kai visi žmonės nuolat turi fizinę ir ekonominę galimybę gauti pakankamai saugaus maisto, kuriuo patenkinami jų mitybos poreikiai. Siekiant užtikrinti apsirūpinimą maistu reikalinga tvirta žemės ūkio politika, tačiau ji turi būti nuosekli ir ja turi būti sprendžiamos socialinės problemos. Nuosekli ji turi būti ta prasme, kad ja nebūtų leidžiamas gamybos perteklius, dėl kurio būtų sutrikdoma rinka ir kiltų aplinkosaugos problemų, ja turi būti socialiai įsipareigojama visiems skirtingos socialinės kilmės žmonėms užtikrinti teisę į kokybišką maistą.

Kita vertus, palankiai vertinu tai, kaip sprendžiamas Europos Sąjungos žemės ūkio įvairovės klausimas: konkurencingumas ir naujovės turi ir turėtų būti derinamos su įprastu ūkininkavimu, mažais ūkiais, organiniu ūkininkavimu ir vietos pasiskirstymu. Siekiant veiksmingai naudoti žemės plotus įvairiuose regionuose, kartu investuojant į energetiką, kuria sumažinama aprūpinimo maistu saugumo ir energetinio saugumo priklausomybė, labai reikalingos finansinės investicijos į šiuos sektorius .

 
  
MPphoto
 
 

  Corina Creţu (S&D), raštu. (RO) Pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl žemės ūkio pripažinimo strateginiu sektoriumi, atsižvelgiant į aprūpinimo maistu saugumą, yra labai reikalingas ir laiku pateiktas dokumentas, nes jis parengtas kaip tik tuo metu, kai pastebimas vis didėjantis daugybės maisto produktų kainų kilimas. Pranešime pateikiamos tikroviškos ir tinkamos rekomendacijos, kuriomis sprendžiamos tikros šios srities problemos. Norėčiau paminėti, kaip svarbu rengti mokymus ir skatinti ES rastis naujas ūkininkų kartas, nes tai labai svarbu, atsižvelgiant į senėjančią visuomenę. Taip pat noriu paminėti siekį išsaugoti žemės ūkio įvairovę ES, taip suteikiant tolesnes galimybes ir įprastam ūkininkavimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. (RO) Turėdama omenyje, kad teisė į apsirūpinimą maistu yra pagrindinė žmogaus teisė, manau, jog Europos Sąjunga turi sudaryti geresnes sąlygas mitybos programoms valstybėse narėse, taip pat vaisių ir pieno tiekimo mokykloms programoms įgyvendinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Tai yra paties Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto iniciatyva pateiktas pranešimas, jame įtvirtintos visų politinių frakcijų idėjos ir pasiūlymai. Taigi, siekdami veiksmingų kompromisų, parengėme labai išsamų bendrą nuomonę atspindintį tekstą, ir aš iš esmės jam pritariu. Manydamas, kad apsirūpinimas maistu yra pagrindinė žmogaus teisė, taip pat manau, kad žemės ūkis yra strateginis sektorius, kuris labai svarbus mūsų žemyno ateičiai. Kitaip sakant, vertinu jį kaip neatsiejamą mūsų – tautų ir šalių sąjungos suverenumo dalį. Tai sakydamas, noriu pabrėžti, kad teisė į apsirūpinimą maistu, kaip pagrindinė žmogaus teisė, turėtų būti užtikrinama mūsų vidaus gamybos pagrindu. Taigi bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) yra labai svarbi siekiant šio tikslo. Todėl norėčiau dar kartą pasakyti, kad svarbiausiu BŽŪP tikslu turėtų išlikti Europos Sąjungos žemės ūkio konkurencingumas ir parama ūkininkavimui ES siekiant užtikrinti maisto gamybą, daugiausia vietos lygmeniu, ir proporcingą teritorinį vystymąsi. Taip pat manau, kad žemės ūkio sektoriuje turėtų būti užtikrinta tinkama grąža, nes skatinti tvarią ir etišką gamybos sistemą įmanoma tik tada, kai ūkininkams tinkamai kompensuojama už investicijas ir jų prisiimtus įsipareigojimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Luigi Ciriaco De Mita (PPE), raštu.(IT) Žemės ūkis bendruomenių vystymosi požiūriu vaidina esminį vaidmenį. Jo, ekonomine prasme pagrindinio sektoriaus, rezultatų apibūdinimas susijęs ne tik su istorine jo vystymosi kryptimi, bet pirmiausia su jo vaidmeniu siekiant stabilizuoti visuomenes ir jų ekonomiką. Suderinta žemės ūkio gamyba turi būti atsižvelgiama ne tik į pagaminamus kiekius, bet pirmiausia ir į rezultatų kokybę, kad ja būtų prisidedama prie sveiko gyventojų vystymosi. Todėl šia prasme apsirūpinimas maistu vaidina esminį vaidmenį, o užtikrinant jo apsaugą –pirmiausia įprastos ir vietinės gamybos požiūriu – padidinamos vystymosi galimybės visoje teritorijoje. Teigiama apsirūpinimo maistu ir žemės ūkio produktų kokybės ir sveikumo koreliacija taip pat apima didėjantį jų tinkamumą aplinkai, be to, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas domino efektui, kurį gali sukelti nekontroliuojamas genetiškai modifikuotų organizmų pateikimas. Pirmiausia tai reikalinga siekiant būtino aiškumo dėl vidutinės trukmės ir ilgalaikio poveikio, kurį šie produktai galėtų turėti sveikatai ir vietos ekonomikai.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu.(FR) Šiuo metu sprendžiame, kokia turi būti būsima bendros žemės ūkio politikos reforma. Žinoma, tai yra nerimą europiečiams, taip pat ir gyventojams visame pasaulyje, keliantis klausimas. Todėl ši naujoji politika turėtų būti visuotinio požiūrio dalis. Kyla vienas didžiulis uždavinys: sugebėti reaguoti į maisto gamybos ir pasiūlos paklausos padvigubėjimą, kuris bus pastebimas nuo dabar iki 2050 m., kai bus jaučiamas vandens stygius, kai sumažės ariamosios žemės plotai ir susidarys nauja kovos su klimato kaita nulemta energijos padėtis. Turi būti persvarstytas visuotinis žemės ūkio rinkų organizavimas, atsižvelgiant į du pagrindinius bendros žemės ūkio politikos siekius: užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą ir išsaugoti smulkių ūkininkų ir jų šeimų pragyvenimo šaltinį tiek savose šalyse, tiek skurdžiausiose pasaulio šalyse. Tai priklauso ir nuo tikslinės visuotinės maisto atsargų, kurias sudarytų nenumatytiems atvejams skirtos maisto atsargos badui mažinti ir atsargos, skirtos pagrindinių prekių kainoms reguliuoti, sistemos sukūrimo. Šią sistemą turėtų kontroliuoti JT per savo Maisto ir žemės ūkio organizaciją (FAO).

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu.(FR) 900 mln. žmonių pasaulyje dėl didžiulio skurdo nuolat badauja. Nors turimų atsargų akivaizdžiai pakanka, didžiulė dalis pasaulio gyventojų negali įsigyti pagrindinio jiems būtino maisto; maisto prieinamumas išlieka didžiulė spręstina problema.

Aprūpinimo maistu tikslas negali būti pasiektas neišsprendus dviejų svarbiausių dabarties klausimų: rinkos ir kainų nestabilumo ir mažėjančių maisto atsargų klausimų. Todėl turėtume pritarti dabartinių su finansinėmis priemonėmis susijusių teisės aktų peržiūrai, kuria būtų užtikrinta skaidresnė prekyba ir minimalūs prekybos šiose rinkose dalyviams taikomi apribojimai.

Be to, dabar visuotinės pagrindinio maisto atsargos yra daug mažesnės nei praeityje, labai sumažėjo visuotiniai maisto rezervai. Galiausiai BŽŪP turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai reaguojama į apsirūpinimą maistu ir kitus iššūkius, visų pirma į klimato kaitą ir ekonomikos krizę ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl žemės ūkio pripažinimo strateginiu sektoriumi, atsižvelgiant į aprūpinimo maistu saugumą, nes jame pateikiami svarbūs pasiūlymai, kaip bendra žemės ūkio politika, kuri bus įgyvendinama po 2013 m., be kita ko, turi būti reaguojama į su apsirūpinimo maistu, klimato kaita, ekonomikos krize ir teritorinės pusiausvyros išlaikymu ES susijusius iššūkius.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) neseniai įspėjo dėl galimo maisto kainų padidėjimo 2011 m., po to, kai jos dėl 2008 m. birželio mėn. kilusios maisto krizės 2010 m. pasiekė naujas istorines aukštumas. Jau šeštą iš eilės mėnesį didėjo 55 pagrindinių maisto produktų FAO maisto kainų indeksas, jis pasiekė 214,7 punkto, o tai yra daugiau nei ankstesnė istorinė 213,5 punkto aukštuma 2008 m. birželio mėn.

Cukraus ir mėsos kainos siekia naujus istorinius rekordus, ir šių prekių kainos ir toliau kils, nebent nors 2 proc. bus padidinta grūdų gavyba. Todėl turėtų būti pritarta šiai iniciatyvai ir, kaip jau minėjau praėjusią savaitę pateikdamas Europos Komisijai klausimą, turėdamas omenyje, kad kainų nestabilumu daroma įtaka visiems rinkos dalyviams, manau, jog, siekiant padidinti gamybą, geriau aprūpinti rinkas, užtikrinti didesnį kainų stabilumą, taip pat užtikrinti, kad gamyba būtų patenkinami Europos gamybos poreikiai, turėtų būti imtasi konkrečių su bendra žemės ūkio politika susijusių priemonių. Kaip jau minėjau, žemės ūkis turėtų būti vertinamas kaip strateginis sektorius, ypač krizės laikotarpiu.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Kadangi apsirūpinimas maistu yra žmogaus teisė, Europos Sąjungos institucijos jai turi skirti ypatingą dėmesį. Žemės ūkio sektoriumi būtina užtikrinti saugų maisto tiekimą, be to, labai svarbu, kad jo pakaktų. Todėl negalime pamiršti Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos rekomendacijų dėl būtinumo padidinti maisto gamybą bent 70 proc., kad būtų galima išmaitinti pasaulio gyventojus, kurių skaičius iki 2050 m., tikimasi, pasieks 9 mlrd. Džiaugiuosi, kad buvo priimta ši rezoliucija, nes joje pripažįstamas Europos maisto saugos tarnybos, kaip už su maisto grandine susijusių pavojų stebėjimą ir pranešimą atsakingos institucijos, vaidmuo, o valstybės narės raginamos įsteigti su ja bendradarbiausiančius organus. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad pripažįstamas įprastas, visų pirma ekologinis ir smulkus ūkininkavimas, kuris plėtojamas mažiau palankiuose ūkininkauti regionuose ir kuriuo teikiama ne tik ekonominė, bet ir aplinkosauginė nauda, nes tai būtina siekiant apsaugoti biologinę įvairovę. Tikiuosi, kad naująja bendra žemės ūkio politika bus veiksmingai reaguojama į šiame sektoriuje kylančias problemas: klimato kaitą, vartotojų kainų pastovumo ir ūkininkų pajamų užtikrinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Pranešėja sprendžia opų klausimą, pabrėždama atitinkamas problemas, kuriomis keliamas pavojus aprūpinimo maistu saugumui, tokios yra: kainų nestabilumas, kylantis dėl finansinės spekuliacijos, žemių pasiglemžimas besivystančiose šalyse arba nepakankamos strateginės maisto atsargos. Nepaisant to, požiūris į kiekvieną iš šių problemų, kaip ir į visas kitas su aprūpinimo maistu saugumu susijusias problemas, yra labai neišsamus, kartais prieštaringas, o kai kada ir neteisingas. Nepaisoma dabartinės žemės ūkio politikos – būtent bendros žemės ūkio politikos ir jos reformų – padarinių, tai yra rinkų liberalizavimo ir reguliavimo priemonių atsisakymo, taip pat to, kad žlugo tūkstančiai smulkių ir vidutinio dydžio gamintojų, kai jų produktų kainos nebepadengė gamybos sąnaudų.

Vis stipriau įtikinėjama, jog „turėsime pasinaudoti visų formų ūkininkavimu, kad galėtume pamaitinti Europą ir trečiąsias šalis“: tai numanomas teiginys dėl netvarios gamybos modelių, kurių pagrindu gaminama sparčiai ir eksportui, taip pat dėl genetiškai modifikuotų pasėlių. Pranešime taip pat raginama patvirtinti šių genetiškai modifikuotų pasėlių importo proceso supaprastinamą ir pagreitinimą. Galiausiai pranešėja „palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl ne biržos išvestinių priemonių“, bet tai yra pasiūlymas, kurį smerkia Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas teisės į maistą klausimais, nes juo neužkertamas kelias spekuliacijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlo Fidanza (PPE), raštu.(IT) Balsavau už D. O. Sârbu pranešimą. Rengiantis bendros žemės ūkio politikos reformai po 2013 m., šiandienos balsavimu parodoma kryptis, kurios nori laikytis Europos Parlamentas. Kad būtų užtikrintas saugus maisto tiekimas už prieinamą kainą, ES turi pasirūpinti tvirta bendra žemės ūkio politika (BŽŪP), kuria būtų atgrasoma nuo spekuliacijos pagrindinėmis maisto prekėmis ir padedama jauniems žmonėms patekti į ūkininkavimo sektorių. Manau, svarbu pabrėžti, kad būsima BŽŪP piliečiams taip pat turi būti suteikiama teisė į tinkamą maisto tiekimą, skleidžiama informacija apie mitybą, sukuriamos geresnės sąlygos tokioms programoms kaip pieno ir vaisių tiekimas mokykloms įgyvendinti. Maža to, šiandienos balsavimu Komisijai nurodoma sugalvoti, kaip įgyvendinti „pasaulinę tikslinę maisto atsargų sistemą“ su nenumatytiems atvejams skirtomis atsargomis badui mažinti ir kitomis atsargomis, kurios būtų naudojamos pagrindinių prekių kainoms reguliuoti. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ir genetiškai modifikuotų organizmų klausimui. Kadangi tai labai keblus klausimas, reikės atsargumo priemonių, kad nebūtų nesirinktinio ir neribojamo priėmimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu.(IT) Labai svarbu Europoje pasiekti aprūpinimo maistu saugumą ir nepriklausomumą, būtent todėl ir balsavau „už“. Palankiai vertinu, kad remiamasi didelių užmojų vizija dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP). Turime prisiminti, kad BŽŪP labai svarbi siekiant paremti ūkininkus, kurie, gamindami pagrindines ir viešo vartojimo prekes, taip pat išsaugo ir prižiūri mūsų žemes. Siekdami išspręsti naujus ateityje dėl maisto patirsimus uždavinius, turime užtikrinti, kad tapsime savarankiškais gamintojais, importuojančiais kuo mažiau žemės ūkio produktų iš trečiųjų šalių, nes jos nesilaiko ne tik su aplinkosauga ir sveikata susijusių teisės aktų, bet ir darbuotojų teisių.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu.(IT) Apsirūpinimo maistu pagerinimas yra vienas uždavinių, kurį reikės išspręsti po 2013 m pasitelkiant reformuotą bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP).

Gebėjimas užtikrinti pakankamai maisto atsargų ES piliečiams turi būti numatomo didžiulio visuotinės maisto paklausos padidėjimo iki 2050 m. atspindys. Turėdama tai omenyje, Europos Sąjunga pirmiausia ir toliau sieks užtikrinti šią pagrindinę žmogaus teisę savo teritorijoje ir už jos ribų, siekdama padidinti žemės ūkio našumą ir tuo pat metu užtikrindama saugų maisto tiekimą už prieinamą kainą, be to, paisydama šiuo metu svarbaus poreikio apsaugoti Europos kaimo aplinką.

Negalime leisti, kad ir toliau būtų vykdoma spekuliacija, kuria sukeliamas nekontroliuojamas kainų augimas ir pasaulinės maisto rinkos nestabilumas. Siekdami apsaugoti gamybą Europoje, turime atkurti sutartinių gamintojų ir šiuolaikinės paskirstymo sistemos santykių pusiausvyrą.

Negalime neįvertinti, kad nevienoda derybų galia, nekonkurencinga veikla ir skaidrumo trūkumas dažnai sukelia rinkos iškraipymus, turinčius didžiulių padarinių visos maisto tiekimo grandinės konkurencingumui.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Taip, žemės ūkio sektorius yra strateginis sektorius, o apsirūpinimas maistu yra būtinybė. Europai prireikė dešimtmečių, kad tai suvoktų. Tačiau pranešimo pavadinimas yra klaidinantis. Jame nepasmerkiami siaubingi pasaulinės laisvosios prekybos ir rinkos logikos padariniai.

Ir toliau žiemą valgysime braškes nepaisydami to, ar jos atvežtos iš Pietų pusrutulio, ar iš energiją ir vandenį ryjančių šiltnamių. Ir toliau vietinių maistinių pasėlių sąskaita skatinsime pupelių iš Afrikos importą, sukeldami konkurenciją su savo pačių gamintojais.

Ir toliau raginsime reguliuoti žemės ūkio produktų ir jų antrinių produktų rinkas, net jeigu pastaroji produktų sąvoka yra absurdiška ir turėtume skatinti kokybišką ūkininkavimą su trumpa maisto grandine, negailestingai persekiodami tarpininkus ir didžiuosius mažmenininkus už jų pažeidimus.

Bejėgiškai stovėsime kaip užsienio valstybės, kurios iššvaistė savo galimybes kontroliuodamos ariamąsias žemes pažeidžiamiausiose šalyse, keldamos mums vis didesnį nerimą, tačiau nesiimdamos jokių veiksmų dėl galimai kritinės padėties.

Padarėte pažangą, tačiau dar yra ką nuveikti. Atsisakydami susigrumti su sistema, dėl kurios mums kilo šios problemos, tikrai nieko nepasieksite.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Aprūpinimo maistu saugumas yra svarbiausias klausimas, kurį Europos Sąjunga turi veiksminga spręsti. Būtent todėl pritariau savo kolegės socialdemokratės pranešimui, kuriame remiama tvirta, atsakinga jauniems ūkininkams pritaikyta BŽŪP; jame siūloma kovoti su spekuliacija žemės ūkio rinkose ir jos sukeliamu kainų nestabilumu; dar kartą patvirtinama, kad kova su skurdu ES ir visame pasaulyje turi tapti prioritetu, aprūpinimo maistu saugumą ir teisę į maistą įtvirtindama pagrindine žmogaus teise. ES turi išspręsti dabartinius su maistu susijusius uždavinius ir numatyti būsimus sunkumus šioje srityje. Būtent todėl mintis sukurti pasaulinę tikslinę maisto atsargų sistemą, mano nuomone, yra labai svarbi, net jeigu nebus lengva ją įgyvendinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Balsavau prieš D O. Sârbu pranešimą, nors jame yra nemažai teigiamų aspektų. Maistas yra labai svarbus klausimas, ir jo svarba tik dar labiau didės. Labai svarbu ES laikytis suderinto požiūrio į savo žemės ūkio sektorių, kad galima būtų spręsti kylančias problemas. Nemanau, kad GMO atlieka teisėtą vaidmenį siekiant aprūpinimo maisto atsargomis saugumo, ir negaliu pritarti pranešimui, kuriame siūloma įteisinti genetinę modifikaciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau šiam pranešimui, nes aprūpinimas maistu yra žmogaus teisė, užtikrinanti aktyvų ir sveiką gyvenimą. Visame pasaulyje didelė dalis žmonių nuolat badauja arba negali patikimai ilgesnį laiką apsirūpinti maistu. Nepaisant akivaizdaus pasiūlos pakankamumo, didelė dalis pasaulio gyventojų negali sau leisti įsigyti reikalingų būtiniausių maisto produktų, o maisto prieinamumas tebėra vienas iš svarbiausių klausimų, kuriuos reikia spręsti nedelsiant. Svarbu yra užtikrinti, kad maistas būtų prieinamas visų socialinių kategorijų žmonėms. Aprūpinimo maistu, kaip tikslo, negalima pasiekti neišsprendus dviejų dabar aktualiausių klausimų: rinkų ir kainų svyravimų (kuriems didelę įtaką daro spekuliacija prekių rinkose) ir mažėjančios maisto atsargos. Jokiu būdu negali būti leidžiama spekuliuoti maisto kainomis. Turime skatinti ne tik konkurencingumą, bet ir tradicinį žemės ūkį, smulkiuosius ūkius, ekologinius ūkius ir produktų platinimą vietos mastu, užtikrinant žemės ūkio įvairovę visoje Europoje. Be to, senėjant kaimo visuomenei, manau, jog labai svarbu užtikrinti žemės ir paskolų prieinamumą jauniems ūkininkams. Mūsų tikslas yra išlaikyti prieinamas maisto kainas ir padorias ūkininkų pajamas. Tačiau jokiu būdu nepritariu genetiškai modifikuotų medžiagų naudojimui, vartojimui importavimui ir kitokiai veiklai bei leidimui naudoti gamybos metodus, taikomus trečiosiose šalyse, nes nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad tai nekelia pavojaus žmonių sveikatai bei aplinkai.

 
  
MPphoto
 
 

  Karin Kadenbach (S&D), raštu. (DE) Deja, dėl Parlamento narių konservatorių balsavimo rezultatų į šį dokumentą įtraukta nuostata, kuria siūloma, kad ES būtų greičiau pritarta naujos genetiškai modifikuotų pašarų rūšies importui, kai tik bus įrodyta, kad ji saugi. Tačiau maisto paklausa jokiomis sąlygomis neturi būti patenkinama genų inžinerijos metodais. Ir toliau kategoriškai nepritariu genetiškai modifikuotam maistui ir norėčiau Europos Komisijai priminti apie atsargumo principą: net jeigu atlikta mokslinių tyrimų, kuriais įrodoma, kad genetiškai modifikuoti maisto produktai nėra žalingi sveikatai, greičiausiai dar neturime tinkamų tyrimo metodų tam patvirtinti. Galiausiai turime gerbti vartotojų, kurie atsisako tokios kilmės maisto, norą.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu.(DE) Žemės ūkis labai svarbus visuotinio aprūpinimo maistu požiūriu, todėl turime imtis veiksmų. Ūkininkų pajamų užtikrinimas ir tinkamas geros kokybės maisto tiekimas turi būti svarbiausi bendros žemės ūkio politikos tikslai. Svyruojančios rinkos kainos žemės ūkio sektoriuje taip pat veikia kaip neapibrėžtumo veiksnys, todėl būtina tai spręsti. Pritariu pranešimui, kuriame aiškiai parodoma, kad aprūpinimas maistu yra esminė problema ir Europos Sąjungoje, taigi būtina derinti atskiras politikos sritis. Tik tuo atveju, jeigu bus suderintos žemės ūkio, plėtros, prekybos, finansų ir energetikos politikos, taip pat mokslinio tyrimo sritys, bus galima pasiekti laimėjimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu.(IT) Balsavau už D. O. Sârbu pranešimą, nes nuolatinių, taip pat ir saugių maisto atsargų užtikrinimas yra svarbiausias žemės ūkiui visuomenės skirtas vaidmuo. Apsirūpinimas maistu yra pagrindinė žmogaus teisė, kuri reiškia, jog visi žmonės visada turėtų turėti fizinių, socialinių ir ekonominių galimybių gauti tinkamo, saugaus ir maistingo maisto, kad galėtų gyventi aktyvų gyvenimą. Kai kuriose pasaulio dalyse ši teisė iš anksto garantuojama, o kitose ji vargiai užtikrinama dėl įvairiausių priežasčių ir veiksnių, keliančių rimtą pavojų vartotojų sveikatai. Dabar, kai diskutuojame dėl bendros žemės ūkio politikos po 2013 m., šio pranešimo pagrindu galime numatyti keletą gairių, susijusių su etiniu, socialiniu ir ekonominiu vaidmeniu (įskaitant ir trumpalaikį), kuris turi būti priskiriamas žemės ūkiui, nustatydami keliančius pavojų rizikos veiksnius ir pasinaudodami galimybėmis paversti jį visuotinės kovos su alkiu priemone.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (S&D), raštu.(PL) Balsavau už D. O. Sârbu pranešimą dėl žemės ūkio pripažinimo strateginiu sektoriumi apsirūpinant maistu. Žvelgiant į istoriją aprūpinimas maistu daugybę amžių buvo vienas svarbiausių visų valdžių prioritetų. Todėl finansų ir ekonomikos kriterijai negali būti lemiami veiksniai.

Pigaus, bet geros kokybės maisto gamyba labai svarbi rinkos ir žmonių, visų pirma mažas pajamas gaunančių žmonių, perkamosios galios požiūriu. Tačiau dar svarbesnis yra gebėjimas gaminti maisto produktus. Negalime sau leisti, jog importuotume maistą tik todėl, kad kažkas tuo metu gali jį pigiau parduoti. Importuoti mes galime, tačiau turime išsaugoti savo gebėjimą pagaminti reikiamą maisto kiekį.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. (RO) Esant dabartinei padėčiai, kai maisto kainos nuolat kyla ir vis labiau kalbama apie būsimą maisto krizę, didžiulė Europos Sąjungos gyventojų dalis gyvena žemiau skurdo ribos, todėl mums svarbu užtikrinti, kad visi visuomenės sluoksniai turėtų maisto. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad Europos Sąjungai reikalinga tvirta žemės ūkio politika, kuri bus grindžiama naujovėmis ir kuria bus pirmiausia siekiama užtikrinti rinkų stabilumą ir skatinti bei remti ūkininkus. Kartu Europos Sąjungos vartotojai turi teisę į sveiką aukštos kokybės maistą už priimtiną kainą, ir tai yra pagrindiniai bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), taip pat svarbiausi Europos Sąjungos tikslai.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, tačiau susilaikiau nuo balsavimo dėl trijų 14 pakeitimo, kuriame kalbama apie GMO, dalių. Nesu griežtai nusiteikęs prieš genetiškai modifikuotus maisto produktus, tačiau susinervinau dėl mėginimo pagreitinti genetiškai modifikuotų medžiagų importą ir leisti taikyti trečiųjų šalių gamybos metodus. Moksliniai įrodymai, kad genetiškai modifikuoti organizmai yra saugūs, turi būti tvirti, o visuomenė turi visapusiškai pasitikėti, kad atitinkamos valdžios institucijos ėmėsi visų būtinų atsargumo priemonių dėl saugos ir atliko griežtą patikrinimą. To negalima paskubinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Marisa Matias (GUE/NGL), raštu. (PT) Šiame pranešime dar kartą patvirtinama, kad apsirūpinimas maistu yra pagrindinė žmogaus teisė. Todėl du pagrindiniai klausimai, kurie turėtų būti sprendžiami šios teisės pagrindu, yra kainų nepastovumas rinkose – tam didžiulę įtaką turi spekuliacija ir maisto atsargų sumažėjimas. Pranešime pabrėžiama, kad spekuliacija pastarąjį kainų kilimą lėmė 50 proc. ir taip buvo paskatinta galiojančių finansinių priemonių teisės aktų peržiūra; ja siekiama skaidrumo, kad teisės aktai būtų palankūs ekonomikai ir žemės ūkio gamybai, taip pat siekiama išvengti spekuliacijos keliamo pavojaus našioms žemės ūkio valdoms. Susidarius padėčiai, kai spekuliantai, kurių visiškai nedomina ūkininkavimas, daro didžiulę įtaką maisto kainoms, pranešime pritariama tam, kad būtų apribotas patekimas į žemės ūkio rinkas.

Vis dėlto žemės ūkio rinkų „sufinansinimo“ klausimas nėra keliamas struktūrine prasme. Pranešime siūloma sukurti pasaulinę maisto atsargų sistemą, kuri būtų valdoma JT. Be to, jame Komisija raginama pagreitinti genetiškai modifikuotų maisto produktų importo patvirtinimą, o tam aš visiškai nepritariu. Turėdama tai omenyje, bet siekdama paskatinti gerus pranešime įtvirtintus norus ir pasiūlymus, susilaikiau nuo balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Pareiškimas, kad apsirūpinimas maistu yra pagrindinė žmogaus teisė, kuri turi būti garantuota, raginimas sumokėti ūkininkams už jų darbą ir pasiūlymas sukurti Jungtinių Tautų valdomą maisto atsargų sistemą yra nuolaidos mūsų tezėms. Pritariu joms. Prekių išvestinių finansinių priemonių skirtumo tarp finansinių priemonių įtvirtinimas ir su žemės ūkio gamyba susijusių subjektų patekimo į žemės ūkio finansų rinkas apribojimas taip pat parodo požiūrių pokytį.

Vis dėlto dar toli iki perkėlimo ir produktyvizmo panaikinimo, o tai būtina, siekiant galėjimo apsirūpinti maistu ir norint apsaugoti biologinę įvairovę. Žemės ūkio rinkų „sufinansinimo“ klausimas iš esmės nėra keliamas. Dar blogiau, išduodama leidimų dėl genetiškai modifikuotų veislių. Todėl, skatindamas gerus norus, susilaikau.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Aprūpinimo maistu saugumo sąvoka labai aiški, to pasiekiama tada, kai visi žmonės visada turi fizinių, socialinių ir ekonominių galimybių gauti tinkamo, saugaus ir maistingo maisto savo kasdieniams mitybos poreikiams ir maisto produktų prioritetams patenkinti, kad gyventų aktyvų ir sveiką gyvenimą. Todėl neabejojama, kad dėl padidėjusių žaliavų kainų nuolat kylančios maisto kainos yra vis labiau nerimą EU keliantis klausimas. Kita vertus, žemės ūkio sektorius, nepaisant to, kad susiduriame su mažėjančiais gamtos ištekliais ir didelėmis gamybos sąnaudomis, turi pajėgti patenkinti vis didesnio žmonių skaičiaus maisto poreikį. Turint omenyje būsimus poreikius, nekyla abejonių, kad žemės ūkis turi tapti strateginiu sektoriumi, o iš esmės ES ir viso pasaulio ekonominei plėtrai svarbiu sektoriumi.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Kalbant konkrečiai apie aprūpinimą maistu, problema ta, kad ES valstybės narės vis mažiau pajėgios apsirūpinti maistu. Iki šiol ES nepavyko sustabdyti nerimą keliančios tendencijos pereiti nuo ūkininkavimo visą darbo dieną prie ūkininkavimo kaip papildomos veiklos arba žemių palikimo. Jeigu kalbame apie aprūpinimą maistu, tai pirmiausia turime parengti planą, kaip sustabdyti šią nerimą keliančią tendenciją ir kaip padidinti vartotojų informuotumą apie regione pagamintus produktus. Visų pirma būtina kruopščiai ištirti ES subsidijas šiuo atžvilgiu, kaip gali būti sumažintas maisto gaminių gabenimas skersai išilgai Europos Sąjungos. To siekiama ne tik dėl aplinkos gerovės, kai taip padedama įgyvendinti Kioto protokolo tikslus mažinti išmetamuosius teršalus, tokiu būdu taip pat sumažinama akustinė tarša, visų pirma gyvenantiems arba dirbantiems prie tranzito kelių žmonėms.

Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas: turėtume pagalvoti, kokiu mastu galėtume skatinti alternatyvias varomųjų jėgų sistemas, nes biokuro gamyba ima kelti pavojų įprastam ūkininkavimui prisidėdama prie maisto trūkumo ir aukštesnių kainų. Šie klausimai nėra aptariami pranešime, todėl nusprendžiau susilaikyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Claudio Morganti (EFD), raštu.(IT) Pranešėja pabrėžia žemės ūkio svarbą atsižvelgiant į naujas su maistu susijusias problemas.

JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) paskelbė, kad maisto gamyba turi būti padidinta mažiausiai 70 proc., nes šiuo metu tikimasi, kad pasaulio gyventojų skaičius iki 2050 m. sieks 9 mlrd. Todėl, laikantis aprūpinimo maistu nuostatos, ir toliau būtina tvirta bendra žemės ūkio politika.

Pagrindiniai BŽŪP tikslai yra šie: padidinti žemės ūkio produktyvumą; padėti ūkininkams pasiekti deramą gyvenimo lygį; stabilizuoti rinkas; užtikrinti saugų įperkamo maisto tiekimą. Tačiau jos laimėjimai pasireiškė neplanuotu produkcijos pertekliumi, dėl kurio buvo sutrikdyta rinka ir kilo aplinkos apsaugos problemų. Todėl nauja BŽŪP turėtų būti pagerintas aprūpinimas maistu padidinant produktyvumą, kartu skatinant ekologiškai tvarią maisto gamybą. Pranešime pabrėžiama, jog svarbu, kad BŽŪP finansavimu būtų atspindima didelių užmojų vizija ir politikos tikslai.

Siekiant išlaikyti pagrįstas maisto kainas ir pirmiausia tinkamas ūkininkų pajamas, taip pat užtikrinti aprūpinimą maistu, turėtų būti išlaikytas dabartinis BŽŪP lygmuo. Svarbu pagerinti ir sustiprinti maisto saugos kontrolę Europos Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, todėl pritariu rezoliucijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Cristiana Muscardini (PPE), raštu.(IT) Apsirūpinimas maistu yra žmogaus teisė, o vienas iš bendros žemės ūkio politikos tikslų turi būti galimybės visiems lengvai gauti maisto užtikrinimas, atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus augimą, klimato kaitą, aukštas energijos kainas ir dėl ribotų gamtinių išteklių susidarančias kliūtis.

Sutinku su pranešėja D. O. Sârbu ir pritariu jos planui užtikrinti, kad nauja, po 2013 m. vykdoma BŽŪP būtų galima reaguoti į aprūpinimo maistu reikalavimus ir uždavinius. Todėl svarbu skatinti žemės ūkio gamybos įvairovę, kuri apima didžiules prekybos grandines, tradicinį ir smulkųjį ūkininkavimą; užtikrinti teisę į kreditą jauniems ūkininkams; skatinti maisto atsargų valdymo programų plėtrą, siekiant palengvinti pasaulio prekybą ir sumažinti pasaulinės rinkos kainas.

Tačiau nepritariu GMO plėtrai ir jų naudojimui kaip pašarų rūšiai iki tol, kol jie bus laikomi saugiais gyvuliams ir Europos vartotojams.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. (RO) Balsavau už šį pranešimą. Tačiau apgailestauju, kad per balsavimą buvo pašalinta keletas svarbių nuostatų, pvz., nuostata, kuri numato ištirti leidimo įgyvendinti trečiosiose šalyse taikomus gamybos metodus genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo požiūriu galimybę. Kai kurios valstybės pasiekė didelių laimėjimų šioje srityje, tuo tarpu Europos Sąjunga liko už borto ir neišnaudoja visų esamų galimybių. Taip pat apgailestauju dėl nuostatos, kurioje kalbama apie didžiulių nedirbamos žemės ūkio paskirties žemės plotų kai kuriose valstybėse narėse problemą, pašalinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu.(DE) Pranešime įtvirtinta keletas labai gerų iniciatyvų, tokių kaip tradicinio ir ekologinio ūkininkavimo skatinimas, parama būtent smulkiesiems ūkininkams ir vietos ūkininkų apsauga nuo konkurencijos spaudimo iš trečiųjų šalių, kuriose daug žemesni kokybės standartai. Kita vertus, pranešėja skatina naudoti GMO. Todėl susilaikiau nuo balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Aprūpinimas maistu yra svarbiausias žemės ūkio uždavinys ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje, ypač besivystančiose šalyse. FAO duomenimis, 2050 m. pasaulinė maisto paklausa bus dvigubai didesnė, o žmonių skaičius pasaulyje nuo dabartinių 7 milijardų padidės iki 9 milijardų. Todėl atitinkamai turi būti padidinta pasaulinė maisto gamyba, atsižvelgiant į spaudimą dėl gamtinių išteklių. Pasaulinė maisto gamyba turės augti tuo metu, kai mažėja vandens, energijos, trąšų, pesticidų ir žemės naudojimas. Kyla nerimas sužinojus, kad badauja daugiau nei milijardas žmonių, o Europos Sąjungoje daugiau nei 40 mln. skurde gyvenančių žmonių kenčia alkį. Ir dėl šios priežasties manau, kad turėtų būti pasitelkta mokslinė pažanga, jeigu ja galima suteikti tinkamus sprendimus, kuriais būtų siekiama sumažinti bado visame pasaulyje, visų pirma veiksmingiau panaudojant išteklius. ES turi toliau savo piliečiams užtikrinti aprūpinimą maistu ir dalyvauti tiekiant maistą visam pasauliui, o bendradarbiavimas su likusiu pasauliu, visų pirma su besivystančiomis šalimis, turi būti glaudesnis ir nuoseklesnis, siekiant padėti joms užtikrinti ilgalaikį tvarų jų žemės ūkio sektorių vystymąsi. Dėl kitų priežasčių ir šios balsavau už tai, kad būtų priimtas pranešimas dėl žemės ūkio pripažinimo strateginiu sektoriumi, atsižvelgiant į aprūpinimą maistu.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. (LT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl žemės ūkio pripažinimo strateginiu sektoriumi atsižvelgiant į aprūpinimą maistu, kadangi dėl didėjančio vartotojų kiekio, didelio badaujančių žmonių kiekio, ūkininkų padėties, kintančių maisto produktų kainų ir spekuliacijų akcijomis yra ypač svarbu tam tikromis priemonėmis sureguliuoti žemės ūkio sektorių. Visų pirma turi būti dedamos visos pastangos, pasitelkiant finansines skatinimo priemones, kad būtų skatinamas tradicinis, smulkusis ar ekologinis žemės ūkis, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą aprūpinimą maistu. Atsižvelgdamas į genetiškai modifikuotų medžiagų pavojų visuomenės sveikatai, nepritariu pasiūlymui leisti importuoti genetiškai nemodifikuotus produktus, kuriuose yra bent minimalus techninis genetiškai modifikuotos medžiagos kiekis.

Turime imtis visų priemonių, kad nebūtų pritarta naujos rūšies genetiškai modifikuotų pašarų importui į ES bei galimybei naudoti gamybos metodus, taikomus trečiosiose šalyse. Negalima spręsti maisto prieinamumo problemų pažeidžiant maisto saugos reikalavimus ir rizikuojant žmonių sveikata. Atsižvelgiant į vis didėjantį senėjančių kaimo gyventojų skaičių ir siekiant pritraukti bei skatinti jaunus žmones užsiimti žemės ūkio veikla, jauniesiems ūkininkams turi būti sudarytos lengvatinės sąlygos gauti paskolas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu.(IT) Apsirūpinimas maistu yra pagrindinė žmogaus teisė, kuri įgyvendinama, kai visi žmonės turi fizinių, socialinių ir ekonominių galimybių gauti tinkamo maisto. Nepaisant pakankamo aprūpinimo maistu, didžiulė dalis pasaulio gyventojų neįstengia įsigyti pagrindinio jai reikalingo maisto; apie 900 mln. žmonių pasaulyje dėl didžiulio skurdo kenčia nuo bado. Maisto prieinamumas išlieka svarbiausia spręstina problema. Siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu ir toliau reikalinga tvirta bendra žemės ūkio politika, kuria būtų galima padidinti žemės ūkio produktyvumą, stabilizuoti rinkas ir, svarbiausia, užtikrinti saugų įperkamo maisto tiekimą. Vis dėlto šio tikslo negalima pasiekti nekovojant su rinkos ir kainų kintamumu. Kadangi maisto klausimas labai svarbus, balsavau už D. O. Sârbu pranešimą, kuriame taip pat pritariama greitesniam ES procesui dėl naujų genetiškai modifikuotų pašarų rūšių importo, kartu nagrinėjant galimybę leisti taikyti gamybos metodus, kuriais naudojamasi trečiosiose šalyse. Savo balsu taip pat noriu paremti galimybę, kad į ES įvežamuose produktuose galėtų būti mažas kiekis genetiškai modifikuotų organizmų.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už D. O. Sârbu pranešimą, nes žemės ūkis yra svarbus augantis sektorius, kuris dėl savo strateginio vaidmens kalbant apie aprūpinimą maistu turėtų būti politinės darbotvarkės prioritetas. Peržiūrint bendrą žemės ūkio politiką po 2013 m., turėtų būti pateikta pasiūlymų šiuo klausimu. Dėl pastarojo maisto ir pagrindinių produktų kainų svyravimo Europoje ir visame pasaulyje kyla didžiulis nerimas. Finansų krizė ir vis rimtesni klimato reiškiniai, tokie, kokie kilo 2010 m., – sausra Rusijoje ir dėl to kilę gaisrai, didžiuliai potvyniai Pakistane, prisidėjo prie didžiulio nestabilumo. ES negali likti priklausoma nuo tokių šalių kaip Rusija ir Ukraina, kurios eksportuoja apie 30 proc. pasaulio kviečių, arba Argentina, didžiulė pasaulinė mėsos gamintoja, protekcionistinių sprendimų. Manau, kad ES turi pareigą maitinti Europos visuomenę ir viso pasaulio gyventojus, kurių, tikimasi, padaugės 2 milijardais, todėl iki 2050 m. būtina padidinti maisto tiekimą iki 70 proc. Padidinus gamybą, turėtų būti laikomasi su aplinka, aprūpinimo maistu saugumu, gyvūnų gerove ir darbu susijusių kriterijų. Tiekimas buvo nukreiptas į mažiausiai išsivysčiusias šalis, tačiau, atrodo, jos neturi pajėgumų laikytis šių kriterijų.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu.(IT) Apsirūpinimas maistu yra pagrindinė teisė, kurią įgyvendinti trukdo riboti gamtiniai ištekliai, aukštos energijos išteklių kainos ir klimato kaita.

Remiantis Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, iki 2050 m. gamyba turės būti padidinta 70 proc., nes apie 900 mln. žmonių pasaulyje badauja, o vien Europoje 16 proc. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Tvirta bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) yra būtina, ir iš tiesų BŽŪP vadovaujamasi šia nuostata, tačiau ją reikia reformuoti, kad ji taptų tvari ir būtų pagerintas aprūpinimas maistu. Šį tikslą galima pasiekti tik išsprendus kainų nepastovumo (dėl spekuliacijos) ir mažėjančių maisto atsargų klausimą.

Atsižvelgiant į tai, pranešime pritariama būtinumui peržiūrėti dabartinius finansinių priemonių teisės aktus ir sukurti pasaulinę maisto atsargų sistemą, kad ji kylant kainoms ir egzistuojant protekcionizmui palengvintų pasaulinę prekybą. Po 2013 m. įgyvendinsima BŽŪP turi būti visam tam pasirengta, būtent todėl pritariu šiam pranešimui, kuriuo skatinamas konkurencingumas, tradicinis ūkininkavimas, jaunų ūkininkų teisė į žemę bei kreditą ir pagerinama maisto ir energijos klausimų integracija.

 
  
MPphoto
 
 

  Marit Paulsen, Olle Schmidt ir Cecilia Wikström (ALDE), raštu. (SV) Planetoje, kurioje netrukus bus 9 mlrd. gyventojų, maisto tiekimas taps svarbiausiu ateities klausimu. Šiame pranešime kalbama apie šį didžiulį uždavinį ir keliami keli svarbūs klausimai, pvz., dėl žemės grobstymų, ir tam, žinoma, pritariame. Deja, pranešime įtvirtinami ir reikalavimai imtis keleto bendrų priemonių: Europos Sąjungos mitybos, pieno ir vaisių tiekimo mokykloms programos, taip pat padidintas šių programų biudžetas – dėl jų, mūsų manymu, kiekviena valstybė narė turėtų nuspręsti pati. Todėl nutarėme susilaikyti nuo galutinio balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Remiantis FAO, maisto gamyba turi būti padidinta mažiausiai 70 proc. siekiant patenkinti vis didėjančius pasaulio gyventojų, kurių, tikimasi, 2050 m. bus 9 milijardai, poreikius. Negana to, apie 900 mln. žmonių dėl didžiulio skurdo nuolat badauja, o iki 2 mlrd. žmonių dėl įvairaus lygio skurdo neturi pakankamo, ilgalaikio aprūpinimo maistu. Turint omenyje, kad maisto paklausa nuolat didėja, o 16 proc. ES piliečių gyvena žemiau skurdo ribos, teisė į maistą ir galimybė jo gauti tampa prioritetu. Būtent todėl, siekiant aprūpinimo maistu saugumo, mums nuolat reikia tvirtos, į rinką orientuotos savarankiškos ir aplinkai palankios bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), kuri taip pat turėtų svarbų kaimo plėtros komponentą ir kuria būtų galima įveikti kitus iššūkius, visų pirma klimato kaitos, ekonomikos krizę ir išlaikyti teritorinę pusiausvyrą ES. Aprūpinimo maistu tikslas nebus pasiektas, jeigu nebus sprendžiami du šiuo metu svarbiausi klausimai: rinkos ir kainų nestabilumas ir mažėjančios maisto atsargos.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Keletą kartų pabrėžiau šio aprūpinimo maistu klausimo svarbiausiąjį bruožą. Dabartinėmis aplinkybėmis valstybės narės žemės ūkį turėtų vertinti ne kaip paprastą ekonominį, o kaip strateginės gynybos klausimą. Todėl svarbu, kaip pabrėžia pranešėja, užtikrinti, kad naująja, po 2013 m. taikoma bendra žemės ūkio politika galėtų būti reaguojama į to reikalaujančius šiandien šiame sektoriuje iškylančius uždavinius, visų pirma dėl kainų stabilumo, ir kad ja būtų galima apsaugoti ūkininkų interesus ir sustiprinti maisto rezervą.

 
  
MPphoto
 
 

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu.(IT) Sveikinu D. O. Sârbu. Siekdama užtikrinti saugų įperkamo maisto tiekimą, ES turi pasirūpinti tvirta bendra žemės ūkio politika (BŽŪP), kuria būtų atgrasoma nuo spekuliacijos maisto prekėmis ir padedama jauniems žmonėms įsitraukti į ūkininkavimo sektorių.

Tiesą sakant, būsimąja BŽŪP tikrai turi būti daugiau nuveikiama jaunų ūkininkų labui. Tik 7 proc. ūkininkų ES yra jaunesni nei 35 metų, tuo tarpu per būsimus 10 metų ES reikės 4,5 mln. ūkininkų. Todėl raginu sustiprinti dabartines priemones, tokias kaip išmokos už įrangą ir subsidijuojamos paskolų palūkanų normos, skirtas pritraukti jaunų žmonių į žemės ūkį.

Maža to, siekiant užtikrinti, jog esamomis finansinėmis priemonėmis būtų padedama ūkininkams atlaikyti krizę, o ne padedama spekuliantams skatinti didžiulį kainų nestabilumą, raginu peržiūrėti Europos Sąjungos teisės aktus dėl finansinių priemonių, kad derybos būtų skaidresnės. Taip pat raginu Europos Komisiją be jokių atidėliojimų imtis tvirtų ir nuolatinių žingsnių siekiant nustatyti aiškius prieš spekuliaciją nukreiptus apribojimus ir kovoti su maisto produktų rinkų nestabilumu.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Pranešimas priimtas be Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso, kuri balsavo „prieš“, pritarimo. Šio neigiamo balsavimo priežastis ta, kad į dokumentą buvo įtrauktas 14 pakeitimas. Jo formuluotė „ragina Komisiją pasiūlyti techninį nedidelio genetiškai modifikuotos medžiagos kiekio importuojamuose genetiškai nemodifikuotuose produktuose problemos sprendimą ir pasiūlyti, kad ES būtų greičiau pritarta naujos genetiškai modifikuotų pašarų rūšies importui, kai tik bus įrodyta, kad ji saugi“.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu.(IT) Apsirūpinimas maistu yra pagrindinė žmogaus teisė, kuri įgyvendinama tik tada, kai patenkinami asmens mitybos poreikiai ir laikomasi maisto produktų prioriteto siekiant užtikrinti aktyvų ir sveiką gyvenimą.

Visų pirma, žvelgiant į 2013 m. planuojamą bendros žemės ūkio politikos reformą, Europos Sąjungos ūkininkams teikiamos paramos pagrindu turi būti suteikiama galimybė jiems visada visapusiškai laikytis maisto saugos ir aplinkos standartų. Nepaisant Europos Sąjungos gamybos veiksmingumo, apie 80 mln. žmonių šiandien vis dar gyvena žemiau skurdo ribos, o daugybei jų padedama pagalbos maistu programomis. Tvirta BŽŪP bus išsaugotas ūkininkų, kaip maisto gamintojų, ekonominis vaidmuo, kartu bus užtikrintas daugiau nei 28 mln. Europos kaimo vietovėse dirbančių piliečių pragyvenimas ir darbo vietos.

Jeigu įskaičiuosime ir ekonomikos krizę, tiesioginės išmokos ūkininkams turės būti išsaugotos ir po 2013 m., siekiant sutvirtinti jų pajamas ir padėti jiems atlaikyti rinkos nestabilumą. Galiausiai bus imtasi konkrečių iniciatyvų, kuriomis jauni žmonės bus raginami įsitraukti į ūkininkavimo sektorių, – tai ir lengvatinės teisės gauti paskolą suteikimas, ir kvalifikacijos kėlimo bei specialaus techninio mokymo skatinimas, o „geriausia žemės ūkio praktika“ bus platinama visoje Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu.(IT) Nepaisant abejotinos informacijos apie pasaulio gyventojų augimą – ja neatspindimas pastarasis gimstamumo lygio įvairiose Europos Sąjungai nepriklausančiose šalyse sumažėjimas, aprūpinimas maistu, be abejo, susijęs su tinkamu žemės ūkio panaudojimu.

Žinoma, tada reikalinga bendra žemės ūkio politika, kuria būtų siekiama padidinti aukštos kokybės, aplinkai palankų ūkininkavimą ir padėti ūkininkams užtikrinti tinkamą gyvenimo lygį. Jeigu įskaičiuosime ir su energijos ištekliais susijusią politiką, kuri į žemės ūkio sektorių patenka per biokuro naudojimą, tai yra argumentas, kurį reikėtų išnagrinėti plačiau, nes biokuro gamyba konkuruoja su maisto gamyba. Pranešimo išvada taip pat skambi: negalime galvoti apie BŽŪP biudžeto sumažinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. (NL) Apskritai šis pranešimas yra gana vertingas indėlis į diskusijas dėl žemės ūkio vaidmens aprūpinant maistu. Parlamentas teisingai nustatė problemas, kurias turi įveikti ūkininkai kilus didžiuliam rinkos ir kainų nestabilumui, ir atkreipė dėmesį į jų šiuo metu dėl to patiriamus sunkumus. Komisija turi parengti griežtas ilgalaikes priemones, kuriomis būtų sprendžiamas nestabilumo žemės ūkio rinkose klausimas. Tai svarbu, siekiant išlaikyti gamybą ES. Didžiulis žemės ūkio prekių kainų augimas finansų rinkose kilo daugiausia dėl spekuliacijos. Spekuliatyvus elgesys lėmė beveik 50 proc. pastarojo kainų augimo.

Gerai, kad Europos Parlamentas pritarė Jungtinių Tautų specialaus pranešėjo dėl teisės į maistą išvadoms, susijusioms su pražūtingu didžiulių institucinių investuotojų: draudimo fondų, pensijų fondų ir investicinių bankų – vaidmeniu, nes dėl savo veiklos išvestinių finansinių priemonių rinkose jie turėjo įtakos žaliavų kainų augimui. Parlamentas parengė gana patikimą padėties analizę, tačiau tikrai suklydo, pranešime nepateikdamas tinkamų pastabų dėl GMO vaidmens žemės ūkyje. Šios diskusijos vykdomos kitur ir joms čia ne vieta, būtent todėl galiausiai balsavau prieš pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Csanád Szegedi (NI), raštu. (HU) Negaliu pritarti iniciatyvai, kuria palengvinamas arba pagreitinamas bet kokių genetiškai modifikuotų augalų importas. Turėdamos puikių savybių žemės ūkio paskirties žemių daugelis Europos Sąjungos šalių, įskaitant Vengriją, Lenkiją, Italiją ir Prancūziją, gali gaminti geros kokybės pašarus. Mums nereikia genetiškai modifikuotų pašarų rūšių. Taip pat nepritariu genetiškai modifikuotų produktų importui į Europos Sąjungą dėl jų ilgalaikio žalingo poveikio sveikatai.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Aprūpinimo maistu sąvoka pabrėžiamas poreikis imtis konkrečių priemonių pasaulinėms maisto atsargoms padidinti: tai žmogaus teisė, kuri apima fizinę ir ekonominę galimybę gauti sveiko, tinkamo ir maistingo maisto. Manau, labai svarbu priimti šį pranešimą, nes jame pabrėžiamas žemės ūkio sektorius. Numatomas gyventojų skaičiaus augimas ir besitęsiantis skurdas reiškia, kad, siekiant patenkinti gyventojų poreikius, būtina mažiausiai 70 proc. padidinti maisto gamybą. Klimato reiškiniai, spekuliacija ir kainų nepastovumas turėjo neigiamos įtakos ūkininkų pajėgumui.

Po 2013 m. būtina tokia bendra žemės ūkio politika, kuria būtų galima užtikrinti teisę į apsirūpinimą maistu, tvirtai įsipareigojant pasitelkti konkurenciją bei naujoves ir padidinant jaunų ūkininkų, kurie gali reaguoti į naujus pasaulinius iššūkius, skaičių. Žemės ūkio politika turi būti taip suderinta, kad būtų skatinamas tradicinis ir vietos ūkininkavimas, ypač ekologinis ir vietoje gaminamas maistas.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. (FR) Europos Parlamentas priėmė pranešimą dėl žemės ūkio pripažinimo. Vis dėlto aš turėjau susilaikyti nuo šio balsavimo. Šiame pranešime atsižvelgiama į daugybę svarbių ūkininkams nerimą keliančių klausimų, tokių kaip parama smulkiai gamybai, jauniems ūkininkams ir kova su kainų spekuliacija. Šiame pranešime taip pat pabrėžiama būtinybė iš esmės finansuoti būsimą bendrą žemės ūkio politiką.

Nors šis pranešimas iš esmės teigiamas, jame numatyta nepriimtina priemonė: Komisijos vykdomas GMO leidimo proceso pagreitinimas.

Šiame priemone atsisakoma tinkamai įvertinti produktus prieš juos pateikiant į rinką ir visiškai nekalbama apie pavojus, apskundimo terminą ir vėlgi GMO rinkodarą.

Šia priemone nė kiek neatsižvelgiama į aprūpinimo maistu saugumą ir atsargumo principą. Tai pavojinga priemonė, ir gėdinga, kad ji buvo įtraukta į pranešimą, kuriuo siekiama atsižvelgti į strateginę ūkininkavimo svarbą.

GMO klausimas turėtų būti atskiras diskusijų, kurias Europos Sąjungos institucijos atsisako surengti, klausimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Vlasto (PPE), raštu.(FR) Balsavau už rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad Europos Sąjungos politikoje pirmenybė turi būti skiriama žemės ūkiui. Europos piliečiai turi vis didesnių reikalavimų dėl apsirūpinimo maistu, o tai turi būti užtikrinta visoje gamybos, perdirbimo ir paskirstymo grandinėje. Yra daugybė uždavinių, kuriuos reikia išspręsti siekiant užtikrinti tvarų, saugų ir sąžiningą ūkininkavimą: tai prisitaikymas prie klimato kaitos, globalizacijos poveikio kontrolė, biologinės įvairovės išsaugojimas, ūkininkų gyvenimo lygio išlaikymas ir mūsų galėjimo apsirūpinti maistu pasaulinei rinkai patiriant didžiulį spaudimą užtikrinimas. Ūkininkavimas yra sudedamoji mūsų paveldo dalis, kuris visada formavo mūsų identitetą, gyvenimo būdą ir gamtovaizdį. Palankiai vertinu ES veiksmus dėl ūkininkavimo, tačiau vis dar reikia atlikti svarbų su BŽŪP reforma susijusį darbą. Todėl raginu ES sutelkti dėmesį į smulkius ūkininkus, kurie sudaro didžiausią, tačiau, svarbiausia, ir pažeidžiamiausią grupę. Žemės ūkio pripažinimas strateginiu sektoriumi turėtų sustiprinti jo socialinę dimensiją, kuriai iki šiol skirta nepakankamai dėmesio. Ūkininkams taip pat reikiau saugumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Artur Zasada (PPE), raštu.(PL) Esu visiškai tikras, kad žemės ūkį pripažinus strateginiu sektoriumi bus galima sukurti geresnes sąlygas paramos ir informacijos programoms įgyvendinti. Negali būti jokių abejonių, kad paramos maistu programos turėtų būti taikomos skurdžiausiems visuomenės nariams. Dažnai pamirštame, kad apie 80 mln. žmonių Europos Sąjungoje gyvena žemiau skurdo ribos.

Kaip ir paramos programas, turėtume plėtoti programas, kuriomis skatinama sveika mityba, pirmiausia tarp vaikų ir vidurinių mokyklų mokinių. Tokių klausimų nepaisymo padariniai gali būti labai aiškiai matomi JAV, kuriose pastaraisiais metais patrigubėjo nutukusių paauglių skaičius. Labai svarbu švietimo įstaigose įgyvendinti vaisių ir pieno vartojimo skatinimo programas, nes tinkamos mitybos įpročių išsiugdymas turės teigiamą poveikį jaunų europiečių sveikatai tuo ateityje sumažindamas sveikatos ir socialines išlaidas. Į tokių programų įgyvendinimą turėtų būti įtrauktas didžiausias galimas vietos maisto gamintojų ir platintojų skaičius, nes taip bus sustiprinta mažų ir vidutinio dydžio žemės ūkio valdų padėtis.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika