Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2011/2521(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B7-0039/2011

Debatai :

PV 19/01/2011 - 10
CRE 19/01/2011 - 10

Balsavimas :

PV 20/01/2011 - 7.2
CRE 20/01/2011 - 7.2

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0021

Posėdžio stenograma
Trečiadienis, 2011 m. sausio 19 d. - Strasbūras Tekstas OL

10. Krikščionių padėtis religijos laisvės atžvilgiu (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
Protokolas
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusijos dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo dėl krikščionių padėties religijos laisvės atžvilgiu.

Norėčiau paprašyti Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton tarti žodį.

 
  
MPphoto
 

  Catherine Ashton, Komisijos pirmininko pavaduotoja-Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai. – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad visapusiškai pritariu šio Parlamento rūpesčiui dėl religinėms mažumoms priklausančių asmenų ir asmenų, kovojančių už religijos laisvę, pastaruoju metu patiriamo smurto.

Pareiškiau nuomonę šiuo klausimu visiškai neseniai, sausio 6 d., kai stačiatikių Kalėdų išvakarėse lankiausi Betliejuje ir Kristaus gimimo bažnyčioje. Nuvykau ten siekdama pabrėžti būtinybę užtikrinti nevaržomą galimybę viso pasaulio religinėms grupėms rinktis ir melstis. Taip pat pabrėžiau, kad Europos Sąjunga smerkia bet kokią netoleranciją ir smurtą prieš žmones dėl jų tikėjimo, kad ir kur tai vyktų. Be to, griežtai pasmerkiau pastaruosius teroristinius išpuolius Irake ir Egipte, įvykdytus maldos vietose, taip pat Pandžabo gubernatoriaus Salmaano Taseero nužudymą Pakistane.

Šie išpuoliai nepriimtini: juos vykdo ekstremistai, įgyvendinantys netolerancijos darbotvarkę, kurie turi būti pasmerkti ir jiems turi būti pasipriešinta. Gerbiami EP nariai, šiandien pasaulyje pernelyg dažnai pažeidžiamos asmenų žmogaus teisės dėl jų religijos ar tikėjimo. Aukos nepriklauso kuriam nors vienam tikėjimui ar vienam regionui. Deja, religinės netolerancijos rykštė neaplenkė nė vienos pasaulio dalies.

Bet kokia asmenų diskriminacija ar smurtas prieš juos nesuderinami su vertybėmis, kurias Europos Sąjungoje puoselėjame. Kiekvienas pažeidimas turi būti vertinamas rimtai ir pasmerktas vienodai griežtai neatsižvelgiant į tai, kur jis padarytas ar kas tapo jo auka, nes, kaip žinome ir pripažįstame, žmogaus teisės yra visuotinės.

Seniai Vidurio Rytuose įsikūrusius krikščionių bendruomenės susiduria su sunkumais, daug jų narių kai kuriose šalyse perkelta ir jų gretos visame regione nyksta. Europos Sąjunga netylės matydama tokią jų padėtį. Laikome jų reikalavimą gerbti jų, kaip savo šalies piliečių, teises visiškai teisėtu. Kiekvienas asmuo turi teisę į sąžinės ir tikėjimo laisvę ir kiekvienos valstybės pareiga užtikrinti, kad ši teisė būtų gerbiama.

ES pasiruošusi stiprinti bendradarbiavimą su vyriausybėmis, kad būtų kovojama su netolerancija ir ginamos žmogaus teisės. Neturime pakliūti į spąstus, kuriuos mums spendžia ekstremistai ir teroristai: turime atsispirti manipuliavimui religija skatinant nesutarimus jos pagrindu. Geriausias atsakas ekstremistams – vieningas tarptautinis frontas, grindžiamas visuotinėmis religijos ir tikėjimo laisvės normomis.

Europos Sąjungos iniciatyva JT Generalinėje Asamblėjoje parengta rezoliucija dėl bet kokios netolerancijos ir diskriminacijos panaikinimo, kuri buvo priimta bendru sutarimu 2010 m. gruodžio mėn. Kiekvienais metais dedame bendras pastangas dėl tokio sutarimo, kad tarptautinė bendruomenė galėtų duoti tvirtą ir vieningą signalą. Svarstome galimybę imtis dar vienos iniciatyvos sutelkti tvirtą tarpregioninę paramą šioje srityje per ateinančią kovo mėn. JT Žmogaus teisių tarybos sesiją. Taip pat keliame klausimą dėl religijos ar įsitikinimų laisvės plėtodami dialogą žmogaus teisių klausimu su trečiosiomis šalimis ir raginame jas naikinti diskriminaciją ir netoleranciją.

Mūsų delegacijos atidžiai stebi padėtį šioje srityje visame pasaulyje ir kitame Europos Sąjungos metiniame pranešime dėl žmogaus teisių, kuris bus pateiktas šių metų pavasarį, bus aptarta religinių mažumų padėtis visame pasaulyje.

Gerbiami EP nariai, esu visapusiškai įsipareigojusi užtikrinti, kad klausimas dėl religijos ar įsitikinimų laisvės ir toliau būtų prioritetinis mūsų darbotvarkės klausimas. Per kitą Užsienio reikalų tarybos susitikimą, kuris vyks sausio 31 d., šį klausimą vėl kelsiu ir kalbėsiu apie tai, kaip Europos Sąjunga galėtų sustiprinti savo pastangas remti religijos laisvę.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Baroniene C. Ashton, labai džiaugiuosi matydamas jus Europos Parlamente šiais naujaisiais metais. Nelabai dažnai turime galimybę aptarti su jumis tokius svarbius Europos Sąjungos užsienio politikos klausimus, taigi labai dėkoju jums, kad atvykote čia.

 
  
MPphoto
 

  Elmar Brok, PPE frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, pažadėjote mums dažniau lankytis Europos Parlamente ir, tikiuosi, savo pažado laikysitės. Manau, kad jums, baroniene C. Ashton, ir visiems kitiems svarbu matyti, kad plati Europos Parlamento dauguma remia šį klausimą ir kad tai nėra įprasta pavienė rezoliucija, o nuosekliai įgyvendinamų priemonių tąsa.

Esate teisi teigdama, kad privalome užtikrinti, jog netolerancija ir smurtas prieš žmones dėl jų religijos neatsižvelgiant į tai, kokią konkrečią religiją jie išpažįsta, būtų laikomi nepriimtinais. Tačiau akivaizdu, kad 75 proc. per pastaruosius keletą metų dėl religijos įvykdytų išpuolių buvo nukreipti prieš krikščionis. Krikščioniška Europa privalo pasitikėti savo jėgomis ir gintis. Europa šiuo klausimu negali toliau tylėti. Daug išpuolių vykdoma musulmoniškose šalyse, bet ne tik. Krikščionys taip pat persekiojami, pvz., Kinijoje ir kitose šalyse. Neturime taikstytis su smurtine diskriminacija ar teroro aktais. Bausti asmenis mirties bausme už tai, kad jie atsivertė į krikščionybę, nepriimtina, nepriimtini ir teroro aktai, teroristinės organizacijos ir tai, kad viešojo sektoriaus institucijos, kurios pačios už tai nėra atsakingos, žiūri į šiuos aktus pro pirštus. Dėl to tūkstantmetė daugelyje šalių, įskaitant Siriją, Turkiją, Iraką ir Iraną, gyvenančių krikščionių grupių ir bendruomenių tradicija baigia išnykti. Jeigu prieš krikščionis Betliejuje, Kristaus gimimo vietoje, ir toliau bus taikomas spaudimas, greitai ten jų nebeliks. Egipte gyvenančių koptų krikščionių padėtis yra ypatinga problema, kurią labai rimtai vertiname. Šiuo atveju negalime kalbėti apie mažumas.

Todėl norėčiau pabrėžti du rezoliucijoje keliamus reikalavimus. Pranešimuose žmogaus teisių klausimu, kuriuos rengia Europos Sąjungos institucijos, įskaitant jūsų organizaciją ir Europos Parlamentą, turi būti pateikiamos aiškios nuorodos į krikščionių persekiojimą. Krikščionybės klausimui spręsti Išorės veiksmų tarnybai turi būti skirta lėšų ir žmogaus teisių bei religijos laisvės klausimai turi atlikti svarbų vaidmenį sutartyse, kurias pasirašome su kitomis šalimis.

 
  
MPphoto
 

  Hannes Swoboda, S&D frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, dėkoju už jūsų konkretų pareiškimą.

Dažnėjantys išpuoliai prieš krikščionis ir stiprėjanti religinė netolerancija kelia labai didelį nerimą. Turime aiškiai pareikšti, kad smerkiame tokius veiksmus, nes remiame religinę toleranciją, laisvę ir įvairovę. Norėčiau dar kartą išreikšti mūsų gilią užuojautą ir apgailestavimą dėl išpuolių prieš koptus krikščionis Egipte. Tai buvo skaudus smūgis ne tik patiems koptams krikščionims, bet ir išpuolis prieš toleranciją, kuri Egipte tebėra plačiai paplitusi. Sakau „tebėra“ sąmoningai, nes dabar, deja, jai kilo pavojus.

Savo frakcijos vardu norėčiau išreikšti labai gilų apgailestavimą dėl to, kaip elgiamasi su krikščionimis Irake. Nušalinant nuo valdžios Saddamą Husseiną nebuvo siekta netolerancijos krikščionių atžvilgiu, kurią dabar matome. Tačiau netolerancijos yra ir tarp skirtingų musulmonų grupių. Todėl mūsų frakcija mano, kad labai svarbu imtis ryžtingų veiksmų kovojant su netolerancija kitokioms religinėms pažiūroms, ypač religinių mažumų.

Retai kada teikiu rašytinius pareiškimus, bet džiaugiausi, kad šiuo atveju prisijungiau L. Maurero kvietimu, nes mums labai svarbu kovoti su stiprėjančia netolerancija ir siekti ją kartu įveikti. Esu patenkintas, kad turime bendrą rezoliuciją ir bendrą pagrindą veikti.

Tačiau savo frakcijos vardu taip pat aiškiai pareiškiu, kad smerkiu šiuos išpuolius prieš krikščionis, ne tik pastaruoju metu įvykdytus smurtinius aktus, bet ir kitokią diskriminaciją, ir ypač norėčiau pareikšti, kad labai apgailestauju dėl stiprėjančios islamofobijos kai kuriuose Europos visuomenės sluoksniuose. Reikia pripažinti, kad ji tiesiog netinkama ir nepagrįsta, bet ja kai kurios radikaliosios musulmonų jėgos remiasi kaip dar vienu argumentu siekdamos rasti priežastį, motyvą ir pasiteisinimą diskriminuoti krikščionis ar net vykdyti prieš juos išpuolius.

Mes visi, kad ir kokios būtų mūsų asmeninės religinės pažiūros, turime pripažinti, kad žmonės turi teisę taikiai praktikuoti savo religiją. Agresyvi smurtaujanti mažuma, ar tai būtų musulmonai, krikščionys, judaistai ar kito tikėjimo bendruomenių nariai, niekada negali pasiteisinti dėl išpuolių prieš kitas religines bendruomenes.

 
  
MPphoto
 

  Marietje Schaake, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, religiniai įsitikinimai yra asmeninis reikalas ir skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus. Valstybės pareiga – ginti visus piliečius neatsižvelgiant į jų įsitikinimus ir suteikti jiems galimybę nekliudomai burtis į grupes ir praktikuoti savo religiją bet kur pasaulyje. Pažvelgus į tai, kas vyksta šiandieniniame pasaulyje, susidaro labai niūrus vaizdas: nuo bahajų Irane iki koptų Egipte, nuo šventvagystės įstatymo Pakistane iki išpuolių prieš krikščionis ar išpuolių maldos vietose Irake ir Nigerijoje. Šiandien pabrėžiame sustiprėjusi smurtą konkrečiai prieš krikščionis, dėl kurio yra pagrindo labai susirūpinti. Nepaprastai skaudu, kad žmonės puola ir yra puolami religijos vardu ir šių išpuolių aukomis tampa visų religijų atstovai.

Nepriimtina matyti, kad kai kurie asmenys, ekstremistai, renkasi smurtą ar net terorizmą ir tai daro Dievo ar religijos vardu, taigi tvirtina, kad kalba kitų vardu, ar net siekia būti aukščiau įstatymo, taip susiedami daugybę nekaltų žmonių su šiuo smurtu.

Bet neapsigaukime. Pasitikėdami ekstremistais daugiau, nei jie to verti, pritardami tam, kad tarp religijos ir terorizmo yra ryšys, pažeisime daugumos tikinčiųjų, kurie taikiai praktikuoja savo tikėjimą, teises. Terorizmas yra politinis reiškinys ir nusikaltimas. Religija niekada negali būti įtikinama ar priimtina priežastis griebtis smurto ar pažeisti žmogaus teises. Tai vyksta per dažnai, yra ne tik smurtaujama, bet ir varžoma saviraiškos laisvė, pvz., piktnaudžiaujant šventvagystės įstatymais.

Žmonės niekada neturėtų gyventi baimėje dėl savo religijos ar įsitikinimų ir Europos Parlamentas elgiasi teisingai atvirai pasisakydamas prieš ekstremistų vykdomus aktus, nukreiptus prieš krikščionis, ir remdamas tuos, kurie smerkia šį ekstremizmą.

 
  
MPphoto
 

  Nicole Kiil-Nielsen, Verts/ALE frakcijos vardu.(FR) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, ponios ir ponai, koptų krikščionių žudynės Aleksandrijoje sukėlė tarptautinės bendruomenės pasipiktinimą. Rytuose gyvenančių krikščionių padėtis apskritai kelia nerimą: Irake, Libane ir net Palestinoje, kurią krikščionys laiko savo Šventąja žeme ir kurią jie priversti palikti, nuvarginti pažeminimo, patiriamo Izraeliui okupavus Palestiną.

Džiaugiuosi, kad mūsų rezoliucijoje dėl religijos laisvės šis klausimas aiškinamas plačiai ir kad joje primenamos pagrindinės teisės: teisė tikėti ar netikėti, teisė pasirinkti religiją nepatiriant dėl to diskriminacijos. Nors mūsų tekste visiškai teisingai minimi pastaruoju metu pasaulyje padažnėję išpuoliai ir žudynės, taip pat turime pripažinti, kad kai kuriose Europos šalyse pagarbai šiai religijos laisvei iškilo pavojus.

Dažnai tenka būti netolerancijos aktų liudininkais: niekinamos žydų ir musulmonų kapinės, girdimos antisemitiškos ir antiislamiškos kalbos. Tokie veiksmai, kaip Šveicarijos balsavimas už draudimą statyti minaretus ir ekstremistinių partijų, reiškiančių netolerantišką požiūrį į kai kurias bendruomenes, atsiradimas yra ženklai, bylojantys apie būtinybę kovoti už tai, kad Europos Sąjungoje būtų išsaugota pasaulietiškų principų viršenybė. Pabėgėliai, prieglobsčio prašytojai, tautinės ir religinės mažumos susiduria su nerimą keliančiais dažnėjančiais jų visuotinių pagrindinių teisių pažeidimais.

Europa turėtų rodyti tolerancijos ir bendruomenių dialogo pavyzdį. Rytų krikščionys vis dažniau įtariami atstovaujantys Vakarų interesams ir tikslams, o musulmonai siejami su radikaliuoju islamu ir terorizmu.

Jeigu leisite, perskaitysiu dvi eilutes iš Louiso Aragono poemos: „Celui qui croyait au ciel, celui qui n'y croyait pas, et leur sang rouge ruisselle, même couleur, même éclat“ („Ir to, kuris tikėjo Dievą, ir to, kuris netikėjo, kraujas toks pats raudonas ir toks pats ryškus“).

 
  
MPphoto
 

  Konrad Szymański, ECR frakcijos vardu.(PL) Pone pirmininke, ponia C. Ashton, pirmiausia norėčiau padėkoti jums, kad taip greitai sureagavote į įvykius Aleksandrijoje. Labai svarbu, kad reaguotume greitai ir prognozuojamai, nes tai reiškia, kad pasaulis klausosi mūsų atidžiau.

Krikščionys šiandien yra neabejotinai labiausiai apleista bendruomenė pasaulyje. Kasmet 170 000 krikščionių visame pasaulyje patiria teisinę diskriminaciją, išpuolius ir net yra žudomi. Visi tie, kas tvirtina remiantys žmogaus teises, turi aktyviai ginti religijos laisvę. Klausimas dėl religijos laisvės turi būti keliamas derybose dėl vystomosios pagalbos su tokiomis šalimis, kaip Afganistanas, Irakas ir Sudanas. Kinija, Indija ir Vietnamas turi išgirsti mūsų požiūrį į religijos laisvę derėdamosi dėl prekybos su Europos Sąjunga. Turime sustiprinti savo kaimynystės politiką tokių šalių, kaip Egiptas, atžvilgiu. Galiausiai mūsų diplomatija turi reaguoti į kiekvieną teisės į religijos laisvę pažeidimą. Taigi priemonių turime, tik reikia jomis pasinaudoti. Taip pat turime įtikinti pasaulį, kad po daugybės tylėjimo šiuo klausimu metų krikščionių laisvė mums iš tikrųjų yra svarbi. Pasaulis klausys mūsų tik tuo atveju, jeigu bus įtikintas, kad šis klausimas mums iš tikrųjų rūpi. Kitaip negalime tikėtis, kad mūsų politika šioje srityje bus sėkminga.

 
  
MPphoto
 

  Kyriacos Triantaphyllides, GUE/NGL frakcijos vardu.(EL) Pone pirmininke, pagal JT chartiją kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Kiekvieno asmens teisė išpažinti tikėjimą ar net neturėti jokių religinių įsitikinimų turi būti ginama ir visų gerbiama. Manome, kad religija negali būti manipuliuojama politiniuose konfliktuose. Šia rezoliucija smerkiame visus pastaruoju metu įvykdytus išpuolius Aleksandrijoje ir kitur ir reiškiame užuojautą aukų šeimoms.

Okupacinis Turkijos režimas Kipre ėmėsi precedento neturinčių veiksmų ir jėga nutraukė okupuoto Rizokarpazo miesto Šv. Sinesijaus cerkvėje vykstančias mišias. Šiuo veiksmu buvo pažeistos atskirtųjų Graikijos kipriečių pagrindinės žmogaus teisės, pvz., jų teisė į religijos laisvę. Panašiai buvo nutrauktos mišios per Trijų karalių šventę Yialousa mieste remiantis nepagrįstais kaltinimais, kad laiku nebuvo gautas leidimas.

Šiais veiksmais akivaizdžiai pažeidžiami 1975 m. rugpjūčio 2 d. pasirašytas Trečiasis Vienos susitarimas, Europos žmogaus teisių konvencijos 3 ir 9 straipsniai, ES pagrindinių teisių chartijos 10 straipsnis ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnis. Griežtai smerkiame okupacinio režimo veiksmus, kuriais šiurkščiai pažeistos pagrindinės žmogaus teisės.

Į juos turi būti neatidėliotinai sureaguota. Pagarba įsitikinimams ir teisėms turi būti principinės svarbos klausimas Europos Sąjungai.

 
  
MPphoto
 

  Fiorello Provera, EFD frakcijos vardu.(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pastaruoju metu Egipte ir Irake įvykdyti teroro aktai yra nusikaltimai, rodantys tik vieną, tačiau tragišką krikščionių bendruomenių visame pasaulyje ir ypač Vidurio Rytuose persekiojimo aspektą.

Didžiausią nerimą instituciniu požiūriu kelia sistemingas krikščionių pilietinių teisių varžymas, pvz., neleidžiant jiems statyti bažnyčių, eiti valstybės ar kariuomenės pareigūnų pareigų ir, be kitų dalykų, laisvai praktikuoti savo religijos. Dėl dviejų priežasčių – terorizmo ir diskriminacijos – šimtai tūkstančių žmonių priversti palikti šias šalis. Irake, pvz., daugiau kaip 60 proc. krikščionių, o tai sudaro apie 600 000 žmonių, buvo jėga ištremti.

Šis Parlamentas kovoja už žmonių teisę emigruoti. Tačiau šiuo atveju ištisoms bendruomenėms nesuteikiama teisė gyventi savo pačių šalyje. Terorizmo aktais siekiama išstumti krikščionybę iš arabų šalių masiškai žudant krikščionis. Turi būti imtasi veiksmų, įskaitant karinius, kovojant su tokiu terorizmu ir užkertant jam kelią.

Europa, kuri istoriškai yra krikščioniška ir gina žmogaus teises, privalo taikyti spaudimą šio regiono šalių vyriausybėms reikalaudama, kad šios gerbtų savo piliečių teises.

 
  
MPphoto
 

  Bruno Gollnisch (NI).(FR) Pone pirmininke, sąžinės laisvė neabejotinai yra labai svarbi laisvė. Dievas negali norėti, kad laikytumės tikėjimo įstatymų prievarta.

Dėl šios laisvės žmones žiauriai persekiojo komunistiniai režimai. Šiandien turėtume drąsiai pasipriešinti ir pareikšti, kad islamo šalyse smurto išpuoliai pirmiausia vykdomi prieš krikščionis. Pritariu tam, kad turėtume pasmerkti žiaurias fanatikų įvykdytas žudynes.

Tačiau kalbama ne vien tik apie ekstremizmą. Kai kuriose šalyse dauguma gyventojų yra musulmonai ir net būdami nuosaikių pažiūrų jie vertina krikščionis kaip antrarūšius piliečius. Atsivertimas į krikščionybę draudžiamas ar net už tai baudžiama mirties bausme. Tačiau Vakaruose, kad ir ką kalbėtų N. Kiil-Nielsen, žmonėms nedraudžiama atsiversti į islamą, jeigu jie to nori.

Tose pačiose musulmoniškose šalyse kiekvieno, kuris iš tikrųjų, arba kaip manoma pagal turimą informaciją, kritikuoja islamą, gali ištikti toks pats likimas. Ypač turėtų būti panaikinti įstatymai, kuriais tariamai siekiama bausti už šventvagystę. Aiškiai raginame Pakistaną panaikinti vargšės moters, kurią apkaltino jos kaimynai, atžvilgiu priimtą kaltinamąjį nuosprendį.

Galime kalbėti, kiek norime, bet vien gražių žodžių nepakanka. Privalome veikti ir aiškiai duoti suprasti šioms valstybėms, kad mūsų tarpusavio santykiai priklausys nuo to, ar jos yra pasiruošusios gerbti sąžinės laisvę.

 
  
MPphoto
 

  Mario Mauro (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, norėčiau nuoširdžiai padėkoti Komisijos narei už kalbą, nes mūsų rezoliucijos šiuo klausimu tikslas – visų labui užtikrinti didesnę religinių mažumų apsaugą.

Tačiau, baroniene C. Ashton, kalbant labai nuoširdžiai, atvirai ir draugiškai, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į vieną dalyką: jeigu turėsite kantrybės dar kartą perskaityti ką tik savo pasakytos kalbos tekstą, pastebėsite, kad sugebėjote pasakyti visą kalbą nė karto nepavartodama būdvardžio „krikščioniškas (-a)“. Tai mane stulbina, nes mūsų institucijose iš tikrųjų juntamas sumišimas ir šiuo požiūriu žaidžiame fundamentalistų, linkusių sieti krikščionių buvimą Vidurio Rytuose ir kitose pasaulio dalyse būtent su Vakarais ir Europa, žaidimą.

Mano draugai krikščionys iš Irako ir mūsų draugai krikščionys iš Palestinos yra arabai, mąstantys arabų kalba, mylintis savo šalį, jos istoriją ir kultūrą ir visapusiškai priimantys jos žmonių mentalitetą. Todėl norėčiau paklausti jūsų, baroniene C. Ashton, ar mums nevertėtų nuodugniai ir atidžiai pasižiūrėti į save pačius ir į tai, kaip iki šiol vertinome šį klausimą, nes mūsų stiprioji pusė – vadinti daiktus tikraisiais vardais.

Privalome padaryti štai ką: privalome vadinti neapykantą žydams antisemitizmu, neapykantą musulmonams – islamofobija, o neapykantą krikščionims įvardyti taip, kaip ji to verta, nes tik taip mums pavyks įtraukti kiekvieną šiose šalyse, kam brangus teisingumas ir laisvė.

Toks mano klausimas jums ir norėčiau paprašyti, kad į jį konkrečiai atsakytumėte. Netrukus ketiname pasirašyti susitarimą su Iraku. Siūlau prekybos susitarimo principus papildyti tinkamomis taisyklėmis, kad mainais už įsipareigojimą gerbti teises šalis gautų ekonominę naudą. Padarykime kažką konkretaus visų labui, bet turime tai atlikti greitai ir tinkamai, nes pasaulis laukia signalo iš Europos.

 
  
MPphoto
 

  Richard Howitt (S&D). – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau priminti žodžius, surašytus Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje. Cituoju: „Kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; ši teisė apima laisvę keisti savo religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę išpažinti ir skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, mokant, praktikuojant tikėjimą, laikant pamaldas ir atliekant apeigas.“ Šie žodžiai reiškia, kad šių laisvių apsauga yra neatsiejama ir neatskiriama visų žmogaus teisių apsaugos dalis. Mūsų ryžtas jas ginti neturėtų silpnėti.

Jie taip pat aiškiai reiškia, kad turėtume imtis veiksmų, nukreiptų prieš bet kokį persekiojimą dėl religijos. Yra persekiojami visų religijų atstovai ir ši problema egzistuoja daugelyje šalių, įskaitant – būkime sąžiningi – kai kurias mūsų pačių Europos Sąjungos valstybes nares. Tyrimų centro „Pew Research Center for the People & the Press“ duomenimis, 70 proc. visų pasaulio gyventojų, kurių yra 6 mlrd., gyvena šalyse, kuriose labai varžoma religinių įsitikinimų ar religijos praktikavimo laisvė.

Asmeniškai esu tvirtai įsitikinęs, kad religija gali būti gėrio jėga, ir šios nuostatos laikosi Tikybos taryba mano paties rinkimų apygardoje Rytų Anglijoje, skatinanti tarpusavio supratimą – vaidmenį, kuris atspindėtas pačios Europos Sąjungos įsipareigojimuose dėl dialogo, kaip pabrėžta mūsų rezoliucijoje. Bet žinau, kad kai neapykantą propaguojantis dvasininkas Terry Jones, grasinęs sudeginti Koraną, pasakė ketinąs atvykti kurstyti neapykantos į Lutono miestą, kuris taip pat yra mano rinkimų apygardoje, jam buvo atsakyta, kad jis čia nelaukiamas.

Tolerancija, dialogas, tarpusavio pagarba ir supratimas kai kuriems yra jų tikėjimo dalis. Kitiems tai savaime vertybės. Bet kuriuo atveju tai vertybės, kurias turėtume remti ir gerbti.

 
  
MPphoto
 

  Marielle De Sarnez (ALDE).(FR) Pone pirmininke, fanatizmas, nukreiptas prieš kitų žmonių religiją, yra žiaurus ir visi, kas siekia išsaugoti demokratiją, privalo jį pasmerkti ir su juo kovoti. Todėl labai svarbu, kad šiandien reiškiame savo solidarumą su visais pasaulio žmonėmis, kurie yra persekiojami dėl savo religijos.

Siaubingomis žudynėmis, kurias įvykdė organizacijos „al-Qaeda“ atstovai Irake ir Egipte, ir islamo fundamentalistų grasinimais Rytuose gyvenantiems krikščionims iš tikrųjų siekiama vieno dalyko: sukelti įtampą tarp religijų, sukurstyti neapykantą, supriešinti bendruomenes ir išprovokuoti civilizacijų susikirtimą. Šis mėginimas destabilizuoti padėtį Europoje nepavyks, nes jis nepavyko Prancūzijoje, kurios visa musulmonų bendruomenė, žinoma, iš karto pasmerkė šiuos žiaurius aktus.

Šiandien turime oficialiai vėl patvirtinti visų mažumų teisę nekliudomai ir saugiai praktikuoti savo religiją bet kur pasaulyje, įskaitant mūsų Europą. Privalome ginti religinį pliuralizmą, toleranciją ir tarpusavio supratimą ir čia, Europoje, ir visur kitur pasaulyje. Todėl puoselėju viltį, kad Tunise prasidėjusi demokratinė revoliucija netrukus pasieks kitas šalis ir pagarbos, tolerancijos vertybės ir sekuliarizmas išplis.

 
  
MPphoto
 

  Peter van Dalen (ECR).(NL) Pone pirmininke, labai dėkoju, baroniene C. Ashton, kad šiandien čia atvykote. Argi daugybę kartų nediskutavome čia, šiame Parlamente, dėl krikščionių padėties Somalyje, Sudane, Egipte, Sirijoje, Turkijoje, Irake, Irane, Afganistane ir Malaizijoje? Argi šis Parlamentas, mano frakcija ir aš pats nepateikėme daugybės klausimų dėl sistemingo krikščionių šiose islamo šalyse naikinimo? Atsižvelgdamas į tai manau, kad laikas kalboms ir skambiems pareiškimams praėjo. Dabar atėjo laikas veikti.

Turiu du konkrečius klausimus baronienei C. Ashton. Pirmiausia, nors Išorės veiksmų tarnybos kompetencijos sritis turėtų būti ribota, yra viena užduotis, kurią ši tarnyba turėtų labai rimtai vertinti: ji turi ginti persekiojamus krikščionis. Todėl tarnyboje turi būti įsteigtas atskiras skyrius, kuris būtų atsakingas už šią užduotį.

Antra, Europos Sąjunga yra pasirašiusi dvišalius susitarimus su visomis šiomis šalimis. Šie susitarimai turi būti įšaldyti šiandien pat! Šių šalių vyriausybėms turi būti taikomas ekonominis spaudimas, kol jos parodys, kad užtikrino krikščionims saugesnes sąlygas.

Norėčiau išgirsti jūsų atsakymą į šiuos du konkrečius mano pateiktus klausimus.

 
  
MPphoto
 

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL).(FR) Pone pirmininke, Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji nedalyvavo rengiant šiandien mums pateiktą rezoliuciją.

Mes, žinoma, smerkiame visus terorizmo aktus neatsižvelgdami į tai, kas juos įvykdė ar kas tapo jų auka ir kur jie buvo įvykdyti. Tačiau mūsų frakcijos nariai tvirtai tiki pasaulietiniais principais ir pasaulietine visuomene. Todėl, žinoma, smerkiame šventvagystę. Tai reiškia, kad tvirtai tikime minties laisve, sąžinės laisve ir religijos laisve, kuri apima laisvę tikėti ar netikėti, pasirinkti religiją, pakeisti religiją ir nekliudomai praktikuoti bet kurią pasirinktą religiją.

Tai taip pat reiškia, kad esame tvirtai įsipareigoję siekti, kad religija liktų atskirta nuo politikos, ir smerkiame fundamentalizmą Europoje ir visur kitur, kuris dažnai atsiranda kaip atsakas į socialinius neramumus ir netinkamą viešąją politiką, nepadedančią spręsti šių problemų.

Manome, kad ši rezoliucija – žingsnis netinkama kryptimi. Trumpai kalbant tarčiau, kad ji nėra pakankamai suderinta, ypač palyginti su pasiūlymu, kurį pateikė mano frakcija. Manome, šia rezoliucija sudaromas įspūdis, kad krikščioniška Europa ar, tiksliau sakant, Europos krikščionių bendruomenė skuba į pagalbą viso pasaulio krikščionims. Nemanome, kad tai geriausias būdas kovoti su šiomis besiformuojančiomis sektantiškomis nuostatomis.

 
  
MPphoto
 

  Bastiaan Belder (EFD).(NL) Pone pirmininke, bendroje rezoliucijoje pagrįstai keliamas klausimas dėl agresijos prieš religines mažumas pačioje Europoje. Lygiai prieš mėnesį žydų tautybės studentas mano šalyje, Nyderlanduose, parašė štai ką: „Man kelia nerimą paradoksas, būdingas religijos laisvės apsaugai. Jeigu jau čia nesijaučiu saugus ir rytoj turėsiu iš čia išvykti, kur tada galiu gyventi? JK ar Prancūzijoje? Ne, ta pati problema egzistuoja ir ten.“ Tad noriu paklausti štai ko: ar Europa siekia, kad ateityje nė vienoje iš jos valstybių narių nebūtų žydų bendruomenių? Tai rimtas Europos dvasinių vertybių išbandymas.

Tas pats pasakytina ir apie Europos požiūrį į beveik užmirštą krikščionių grupę Vidurio Rytuose – Palestinos krikščionių mažumą Gazos ruože ir Vakarų krante. Šie krikščionys turi teisę tikėtis konkrečios paramos iš Europos Sąjungos, ypač kai krikščionių organizacijos deda didžiules pastangas, kad suteiktų tikruosius namus neįgaliems Palestinos vaikams neatsižvelgiant į jų tikėjimą. Palestinos krikščionys susiduria su didžiuliais sunkumais darbo rinkoje, ypač savarankiškai dirbančių verslininkų sektoriuje. Vengdami problemų jie įprastai tyli apie savo kasdienes problemas. Ponia vyriausioji įgaliotine, Taryba ir Komisija, kaip svarbios paramos Palestinos bendruomenei teikėjos, turi pasirūpinti ir interesais bei išgirstibalsus.

 
  
MPphoto
 

  Diane Dodds (NI). – Pone pirmininke, džiaugiuosi turėdama galimybę kalbėti man artimu klausimu. Kaip krikščionei protestantei man tapo akivaizdu, ypač per pastaruosius metus, kad krikščioniškų įsitikinimų raiška dideliu mastu laikoma nepriimtina visuomenėje, kuri nori, kad atsisakytume bet kokių savo tvirtų įsitikinimų, ir kurioje gyvendami visi privalėtume tikėti tą patį arba netikėti nieko.

Šis įsitikinimų puolimas kai kuriose pasaulio dalyse krikščionių atžvilgiu vykdomas agresyviau. Šiais metais minime 400-ąsiais Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimo metines, tačiau šiandien reikšti įsitikinimus, grindžiamus šios Biblijos turiniu, dažnai laikoma neteisėta. Susiduriame su padėtimi, kai krikščionims dėl jų tikėjimo neleidžiama verstis kai kuriomis profesijomis ir jiems yra keliamos bylos teismuose. Jungtinėje Karalystėje įstatymai dėl lygybės labiau naudojami ne kaip skydas, o kaip kardas bausti už krikščioniškų įsitikinimų raišką.

Toks krikščionybės menkinimas matomas neseniai Komisijos paskelbtame kalendoriuje, kuriame pažymėtos musulmonų, induistų, sikų, žydų ir kinų šventės, bet nieko nepaminėta apie krikščionių šventes. Neabejoju, kad tai padaryta neatsitiktinai, ne dėl neapsižiūrėjimo, ir dėl to labai apgailestauju. Norėčiau paraginti Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę savo pastabose į tai ypač atkreipti dėmesį.

Religinių įsitikinimų raiškos laisvė yra pagrindinė teisė visuomenėje, kuri turėtų būti apsaugota, ir šios diskusijos yra viso labo šios problemos pripažinimas. Neturėtume vengti jos spręsti tik dėl to, kad yra persekiojami būtent krikščionys…

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Ernst Strasser (PPE).(DE) Pone pirmininke, norėčiau labai padėkoti jums, baroniene C. Ashton, už jūsų pareiškimą. Jis tinkamas ir padarytas tinkamu laiku, taip pat teikia vilčių atsižvelgiant į bendrą jūsų ir jūsų organizacijos požiūrį į visą šią problemą, į bendradarbiavimą su kitomis šalimis ir priemones, kurių reikia imtis. Šios diskusijos šiandien taip pat būtinos, ne tik dėl pastarųjų įvykių, bet ir dėl to, kad religijos laisvė yra viena iš mūsų pagrindinių vertybių ir mūsų europinės tapatybės dalis.

Šios diskusijos svarbios, nes diskriminacija, smurtas ir persekiojimas vyksta daugelyje pasaulio šalių ir ypač didelį rūpestį kelia tai, kad didelė dalis žmonių, žūstančių dėl smurto, vykstančio visame pasaulyje dėl religinių priežasčių, yra krikščionys. Užjaučiame visus tuos, kurie per tokius išpuolius buvo nužudyti, sužeisti ar kankinti. Taip pat užjaučiame jų draugus ir artimuosius. Privalome padaryti viską, ką galime, kad tokios netolerancijos sumažėtų ar net ji būtų visiškai panaikinta.

Deja, matome, kad krikščionys diskriminuojami oficialių institucijų, ir privalome dėti visas pastangas, kad su tokia diskriminacija būtų kovojama ir ji būtų įveikta. Turime įsipareigoti užtikrinti religijos laisvę. Tam turi būti skiriamas didžiausiais dėmesys mūsų dvišaliuose santykiuose. Mums reikia veiksmingų priemonių, kurios suteiktų galimybę ginti krikščionis ir apsaugoti religijos laisvę. Todėl palankiai vertinu tai, kad žmogaus teisės į religijos laisvę užtikrinimas bus vienas iš klausimų, įtrauktų į visų dvišalių santykių darbotvarkę.

Taip pat į savo susitarimus su trečiosiomis šalimis turime įtraukti nuostatas, kuriomis užtikrinama religijos laisvė, ir labai palankiai vertinu jūsų ketinimą įtraukti į Europos Sąjungos metinį pranešimą dėl žmogaus teisių skyrių dėl religijos laisvės.

 
  
MPphoto
 

  Guido Milana (S&D).(IT) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, ponios ir ponai, svarbu susieti šių išpuolių pasmerkimą ir raginimą skubiai imtis priemonių siekiant apginti viso pasaulio krikščionis su bendresniu reikalavimu užtikrinti pagarbą religijos, sąžinės ir minties laisvei.

Nėra jokio skirtumo tarp asmens, kuris nužudytas jam dalyvaujant mišiose, ir asmens, kuriam paskirta mirties bausmė dėl svetimavimo ar dėl to, kad jis priklauso musulmonų, krikščionių ar žydų mažumai, ar veikiau dėl jo konkrečios gimimo vietos nei dėl praktikuojamos religijos. Teisė į laisvę ir sambūvį yra visuotiniu mastu pripažinta humanistinėje kultūroje ir tarptautinėse konvencijose. Tačiau matome, kad pasaulis yra susiskaldęs tarp tų, kurie gina žmogaus teises, ir tų, kurie nori jas žiauriai panaikinti.

Tik dialogui atviras ir prieš bet kokią netoleranciją nukreiptas požiūris gali suteikti pagrindą ginti bendruomenių tapatybę ir vertybes. Nepagarba joms gali net lemti ištisų bendruomenių išstūmimą iš jų istorinės tėvynės. Šiuo atžvilgiu Europa dar daug ką turi padaryti politiniu ir diplomatiniu lygmenimis, taip pat kultūros ir socialinėje srityse. Šiandien raginame Tarybą ir Komisiją ir ypač Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai parengti ir patvirtinti aiškias gaires dėl mūsų santykių su trečiosiomis šalimis atsižvelgiant į naują Europos išorės veiksmų tarnybą.

Dvišaliuose susitarimuose taip pat turi būti teikiama daugiau svarbos bendresniems klausimams dėl religijos laisvės ir žmogaus teisių, o šalims pažeidus šią laisvę ir šias teises šie susitarimai turėtų būti nutraukiami. Taip pat manau, kad Europa turėtų imtis vadovaujančio vaidmens skatinant religijų dialogą. Tokio dialogo trūkumo padariniai dažnai neapsiriboja tik pavieniais incidentais, tokiomis sąlygomis įsiplieskia tikri karai, kuriuose religija slepia kitas, sudėtingesnes konflikto priežastis.

Galiausiai privalome nuodugniau įvertinti padėtį ir savo namuose: Europoje netrūksta netolerancijos atvejų. Mūsų miestuose iš esmės vyrauja kultūrinė įvairovė, taigi ir įvairios religinės tradicijos ir vertybės, kurios turi būti gerbiamos užtikrinant jų raiškos laisvę.

Taigi nėra alternatyvos dialogui ir tarpusavio pagarbai. Svarbu pakartoti religinių bendruomenių prašymą.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Niccolò Rinaldi (ALDE).(IT) Pone pirmininke, ponia vyriausioji įgaliotine, ponios ir ponai, Rytų krikščionių likimas lemia pokyčius kultūrų žemėlapyje, nes tūkstančius metų Rytuose gyvenusios bendruomenės – žodis „koptas“ graikų kalba reiškia „egiptietis“ – dabar siekia emigruoti gelbėdamosi nuo smurto, kurį joms tenka patirti. Tačiau žiniasklaida ar ksenofobiškai nusiteikusios partijos neturėtų apsigauti vadindamos tai religijų ar civilizacijų susikirtimu.

Norėčiau papasakoti jums vieną nedidelį įvykį, kurį laikau reikšmingu. Kartą gyvendamas Kaire pamačiau, kad senukas iš kaimo, kuris tris kartus per savaitę pristatydavo pieną į mūsų namus, stovi prie mūsų durų ir verkia. Negalėjome suprasti, ko jis nori, nes tas didis senukas pro ašaras tegalėjo kartoti žodžius „Said Akbar“. Galiausiai supratome, kad jis rodė savo klientams krikščionims širdgėlą dėl Karolio Wojtyłos mirties. Tai buvo paprastas nuoširdus žmogus, musulmonas, kuris gyveno vadovaudamasis nuo seno Viduržemio jūros regiono gyventojams būdingu tarpusavio pagarbos principu. Šis nedidelis, bet reikšmingas įvykis, bylojantis apie Egipto visuomenėje vyraujančias vertybes, atsitiko toje pačioje šalyje, kurioje per Kalėdas buvo surengtos koptų žudynės.

Tačiau šiandien krikščionių bendruomenėms Rytuose reikia apsaugos. Kartais jos tampa tarp teroristų ir fundamentalistų ir autoritarinės valdžios institucijų vykstančios kovos įkaitėmis. Europos užsienio politika neturėtų likti bejėgė pasaulyje vykstančių pokyčių akivaizdoje. ES neturėtų bijoti tarti žodį...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Marina Yannakoudakis (ECR). – Pone pirmininke, tolerancija kitų žmonių tikėjimui yra civilizuotos visuomenės savybė. Siaubingi įvykiai Egipte ir Irake prieštarauja žmogaus teisėms ir pagrindiniams minties ir saviraiškos laisvės principams. Niekas neturėtų būti persekiojamas dėl religinių įsitikinimų. Krikščionių ar bet kurio kito tikėjimo žmonių laisvės praktikuoti savo religiją varžymas visiškai nepriimtinas mūsų visuomenėje.

Bet prieš kritikuodami kitus, pirma turime sutvarkyti savo pačių namus. Praeitą mėnesį uždrausta švęsti Kalėdų mišias okupuotoje Rizokarpazo gyvenvietėje Kipre. Kaip visiems žinoma, dalis Kipro Respublikos, kuri yra ES valstybė narė, jau 36 metus yra okupuota Turkijos. Veiksmai, kurių ėmėsi Turkijos okupacinės pajėgos: įsiveržė į bažnyčią, privertė kunigą nutraukti mišias ir išvaikė mišiose dalyvaujančius žmones, nepriimtini. Šis įvykis dabar svarstomas JT.

Taigi kadangi kalbame apie padėtį ne ES šalyse ir krikščionių laisvę, norėčiau priminti šiam Parlamentui, kad pirma turime sutvarkyti savo pačių namus. Šiame Parlamente negali būti pritarta jokiai diskriminacijai, jeigu norime būti patikimi platesniame kontekste.

 
  
MPphoto
 

  Cornelis de Jong (GUE/NGL).(NL) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, religijos ar įsitikinimų laisve ginami ir religiniai, ir su teizmu nesusiję ar net ateistiniai įsitikinimai. Šie įsitikinimai gali būti tarpusavyje nesuderinami, tačiau vyriausybių pareiga skatinti toleranciją ir ginti tuos, kurie patiria diskriminaciją ir smurtą dėl savo įsitikinimų.

Visapusiškai palaikau tokį bendros rezoliucijos tekstą, koks mums dabar pateiktas, ne todėl, kad manau, jog turėtume susirūpinti tik dėl krikščionių, bet todėl, kad dabar šalių, kuriose krikščionims tenka susidurti su netolerancija, vis daugėja. Bet kuriuo atveju elgčiausi taip pat, jeigu būtų kalbama apie bet kurią kitą religiją.

IIES reikia didelių pajėgumų šioje srityje. Pirmiau dirbau panašiose pareigose Nyderlandų užsienio reikalų ministerijoje. Klausimams, susijusiems su žmogaus teisių pažeidimais, įtampa ir konfliktais dėl religijos ar įsitikinimų, spręsti reikia daug darbo jėgos ir pastangų, taip pat, žinoma, nuoširdžių pastangų siekti užtikrinti dialogą ir toleranciją.

Todėl tikiuosi, ponia vyriausioji įgaliotine, kad atkreipsite dėmesį į rekomendaciją sutelkti darbo jėgą šiam tikslui.

 
  
MPphoto
 

  Mario Borghezio (EFD).(IT) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, ponios ir ponai, Europos politikoje, kurioje dominuoja reliatyvizmas, žodžiai „neapykanta krikščionims“ laikomi tabu. Tačiau daugelį metų gauname pranešimų iš patikimų ir neginčijamų šaltinių apie rimtus ir dažnai tragiškus įvykius, susijusius su krikščionių persekiojimu kai kuriuose žemynuose.

Europa turi atsibusti, atsimerkti ir imtis konkrečių veiksmų. Ji turi duoti aiškius signalus, kokių, pvz., tikimės iš baronienės C. Ashton. Ji galėjo, pvz., pacituoti popiežiaus Benedikto žodžius, kuriuos jis pasakė prieš keletą dienų minint Pasaulio taikos dieną pabrėždamas, kad religijos laisvės neigimu įžeidžiamas Dievas ir paminamas žmogaus orumas, taip pat keliama grėsmė saugumui ir taikai.

Reikia konkrečių veiksmų. Kodėl delsiame – to iš karto paklausiau – nusiųsti į Egiptą komisiją, kuri išsiaiškintų mūsų brolių krikščionių koptų padėtį šioje šalyje, oficialiai laikomoje nuosaikia, kurioje jie iš esmės neturi visai jokių pagrindinių teisių, net negali dirbti valstybės įstaigų tarnautojais?

Atsibusk, nevykusi Europa, ir prisimink savo krikščioniškas ištakas!

 
  
  

PIRMININKAVO: LIBOR ROUČEK
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 

  Jaime Mayor Oreja (PPE).(ES) Pone pirmininke, pastaruoju metu Irake ir Egipte įvykdyti išpuoliai byloja apie dvi, nors ir skirtingo pobūdžio, Europos tragedijas. Pirma, tragiška jau tai, kad įvyko tokie žiaurūs išpuoliai, per kuriuos žuvo žmonės.

Antra, taip pat tragiška matyti, kaip dažnai mūsų visuomenėje tokie įvykiai lieka nepastebėti. Daugeliu atvejų reaguojame į juos kaip į žiniasklaidos pranešimus apie nelaimingus atsitikimus ir nusikaltimus, tarsi tai būtų kažkas, kas su mumis nesusiję, o ne išpuoliai prieš mus pačius. Reaguojame į tokius įvykius, tarsi jie vyktų kažkur kitur, nors iš tikrųjų šie išpuoliai nukreipti būtent prieš mūsų civilizaciją ir mūsų Europą.

Europos institucijų pareiga, iš esmės, kelti visuomenės sąmoningumą dėl šiose šalyse prieš krikščionis vykdomų išpuolių rimtumo, reikšmingumo ir masto. Europos institucijos neturėtų apsiriboti tik bendrais pareiškimais, smerkiančiais šiuos išpuolius, jos taip pat turėtų skatinti veiklą dviem kryptimis: pirma, turi būti užtikrinta, kad ši tragedija būtų labiau nušviesta mūsų visuomenėje ir žiniasklaidoje, antra, turi būti užtikrintas aktyvesnis Europos institucijų dalyvavimas šalyse, kur ši tragedija vyksta.

Leiskite man pasakyti, baroniene C. Ashton, kad siekdamos šio tikslo ir vykdydamos šią dviejų krypčių veiklą Europos institucijos, ir jūs pati, turi atsižvelgti į svarbų šių įvykių aukų vaidmenį. Šioms aukoms turi būti suteikti veidai. Mūsų Europos institucijos turi palaikyti ryšius su aukomis. Turime parengti vizitų, susitikimų su šiomis aukomis ir net joms skirtos materialinės paramos teikimo programą, bet pačios šio siaubingo persekiojimo aukos gindamosi galės pasiekti daugiau, nei kad tuo užsiimtume mes.

 
  
MPphoto
 

  Kyriakos Mavronikolas (S&D).(EL) Pone pirmininke, mes, socialistai, tikime žmogaus teisėmis ir neabejotinai tikime religinėmis teisėmis. Kaip H. Swoboda pirmiau visiškai teisingai pasakė, mus domina ne tik krikščionių religija, mus domina visų religijų atstovų teisės, žmonių teisė išpažinti savo tikėjimą ir, o tai dar svarbiau, visų religijų atstovų tarpusavio supratimas ir tikėjimo, kurį kas nors kaip pilietis išpažįsta, supratimas.

Tačiau dėl savo kilmės norėčiau pakalbėti apie pranešime minimą konkretų įvykį Kipre. Turkijos okupacinės pajėgos įsiveržė į bažnyčią, kurioje dešimtmečiais buvo vykdomos krikščioniškos pamaldos, siekdamos nutraukti vykstančias mišias ir, o tai dar svarbiau, išvaryti joje susirinkusius tikinčiuosius bei priversti kunigą nusiimti arnotą. Skirtumas šiuo atveju tas, kad tai, deja – o galbūt laimei, nes turime galimybę dirbti išvien ir išspręsti šią problemą – įvyko Europos teritorijoje.

 
  
MPphoto
 

  Frédérique Ries (ALDE).(FR) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, gruodžio 31 d. Aleksandrijoje įvykdytos žiaurios žudynės papildo ilgą virtinę kruvinų išpuolių prieš krikščionis įvairiose pasaulio šalyse: Irane, Irake, Pakistane, Nigerijoje, o dabar ir Egipte. Pagrindinės persekiojimo aukos – turėtume išdrįsti ištarti šiuos žodžius, nors jų mūsų rezoliucijoje ir nėra – yra Rytų krikščionys. Tai giliai įsišaknijusi problema ir neapykantos krikščionims paskatinti išpuoliai yra tikrovė.

Priemone, kurią Europos Sąjunga privalo pateikti – mes privalome pateikti, – bus parodytas deramas dėmesys šioms krikščionių mažumoms. Tai 12 mln. žmonių, kuriems reikia apsaugos ir kuriems turi būti suteikta kitokia pasirinkimo galimybė, nei bėgti iš šalies, kurioje jie gyvena, ar žūti. Kaip jau pakartota keletą kartų, nekalbama apie didesnį kurios nors religijos niekinimą, bet tiesiog apie tai, kaip neabejotinai svarbu kovoti su šiais islamo ekstremistais, kurie žudydami žmones naikina laisvę.

Tikimės, baroniene C. Ashton, kad šio mėnesio pabaigoje vyksiančiame užsienio reikalų ministrų susitikime susitarsite dėl suderinto atsako ir kovos su šiuo smurtu prieš Rytų krikščionis strategijos. Manau, kad svarbu taikyti spaudimą, pvz., remiantis asociacijos susitarimais, kuriuos esame pasirašę su kai kuriomis iš šių šalių, ir raginti jų atitinkamas vyriausybes užtikrinti, kad šių nusikaltimų vykdytojai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir teisiami. Apie tai kalbama mūsų rezoliucijos 2 punkte.

Laisvė išpažinti savo tikėjimą, kaip ir kiekvieno asmens laisvė tikėti ar netikėti, turi būti gerbiama visur pasaulyje, nes jeigu ši laisvė, kuri suteikia galimybę atskirti religiją nuo valstybės, yra paminama, visoms kitoms mūsų laisvėms taip pat iškyla grėsmė.

 
  
MPphoto
 

  Tomasz Piotr Poręba (ECR).(PL) Pone pirmininke, bent 75 proc. visų pasaulyje vykdomo religinio persekiojimo atvejų susiję su krikščionimis. Europos Sąjunga negali būti pasyvi stebėtoja. Ji negali būti abejinga ir nieko nedaryti šiuo klausimu. Šiandieninės diskusijos primena Europai ne tik tai, kad ji privalo įsitraukti į visuotinę kovą siekiant užtikrinti pagarbą religijos laisvei, bet ir tai, kad mes visi turėtume kartu apsvarstyti, kokias priemones Europos Sąjunga gali pasitelkti, kad krikščionių persekiojimui ateityje būtų užkirstas kelias.

Ką galime padaryti? Man atrodo, pirmiausia turėtume užtikrinti, kad pagarba religijos laisvei būtų vienas iš Europos Sąjungos išorės politikos prioritetų. Mums svarbu užtikrinti, kad pasirašant susitarimus su kitomis šalimis į juos būtų įtrauktos nuostatos, kuriomis užkertamas kelias persekiojimui dėl religijos šiose šalyse.

Antra, turėtume apsvarstyti, ar mums nereikėtų įsteigti europinio religinio persekiojimo visame pasaulyje stebėsenos centro, kuris nedelsdamas teiktų svarbią informaciją ir taip suteiktų Europos Sąjungai galimybę greitai reaguoti.

Galiausiai, trečia, turėtume padaryti galą savo dvejopų standartų politikai. Europos Sąjunga ir visa Europa atveria savo duris imigrantams iš įvairių pasaulio šalių. Leidžiame jiems statyti šventoves, leidžiame jiems praktikuoti savo religiją. Tačiau retai kada imamės veiksmų, kad būtų apgintos tose pačiose šalyse, šalyse, kuriose už Biblijos turėjimą dažnai baudžiama ilgamečiu įkalinimu, o ne vienu atveju net mirties bausme, šalyse, kuriose būtų ne tik sudėtinga, bet tiesiog neįmanoma pastatyti krikščioniškų šventovių, gyvenančių krikščionių teisės.

Šiandien atėjo laikas mums griežtai, ryžtingai ir tvirtai ginti viso pasaulio krikščionių teises. Šiandien atėjo laikas mums garsiai pareikšti savo reikalavimus užtikrinti krikščionims ir kitų religijų pasekėjams laisvę praktikuoti savo religiją.

 
  
MPphoto
 

  Francisco José Millán Mon (PPE).(ES) Pone pirmininke, šios diskusijos labai būtinos atsižvelgiant į rimtus pastarojo meto įvykius, susijusius su krikščionių religijos laisvės varžymu ir net jų žudymu. Pirmiausia kalbu apie įvykius Pakistane, Irake, Nigerijoje ir Egipte.

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnyje pateikta labai išsami religijos ar religinės laisvės apibrėžtis. Nepaisant to, kai kuriose šalyse ši teisė, deja, mažai gerbiama. Dabar net matome, kad tie, kas išpažįsta krikščionybę, gali sumokėti už tai savo gyvybe.

Baroniene C. Ashton, Europos Sąjunga privalo tvirtai ginti religijos laisvę apskritai, aiškiai įtraukti ją į savo išorės veiklą ir reikalauti užtikrinti šiuo metu labiausiai persekiojamai religinei grupei pasaulyje, t. y. krikščionių bendruomenei, pagarbą, laisvę ir saugumą. Privalome reikalauti, kad visų susijusių šalių vyriausybės imtųsi būtinų priemonių, kad tokiems išpuoliams būtų užkirstas kelias, o kai tai neįmanoma, suimti ir nubausti tuos, kas juos įvykdė.

Ponios ir ponai, baroniene C. Ashton, laisvė yra europinės tapatybės simbolis ir ši laisvė apima religinę laisvę, kuri yra viena iš pagrindinių teisių. Ši laisvė taip pat yra kelias į taiką, kaip pasakė popiežius Benediktas XVI savo pranešime sausio 1 d. Taip pat norėčiau pabrėžti labai svarbų krikščionybės vaidmenį formuojant europinę tapatybę. Todėl būtų liūdna ir paradoksalu, jeigu Europos Sąjunga kuo tvirčiau nereikalautų, kad pasaulis apsaugotų pačias pagrindines krikščionių teises, ir nesuteiktų jiems pagalbos tais atvejais, kai tai padaryti galėtų.

Europos Parlamento rezoliucijoje išdėstomi veiksmingesni būdai ginti religijos laisvę apskritai ir krikščionių laisvę konkrečiai. Palankiai vertinu tai, kad ateinančiame Užsienio reikalų tarybos susitikime šiuos klausimus planuojama nuodugniau aptarti ir – jau baigiu, pone pirmininke – kad ateinančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, kuris vyks vasario 14 d., Taryba pateiks savo nuomonę dėl šių rimtų įvykių, kaip tai labai drąsiai padarė, pvz., prezidentas N. Sarkozy.

 
  
MPphoto
 

  Mitro Repo (S&D).(FI) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, Europos Sąjungos užsienio politikos patikimumas vertinamas pagal tai, kaip jai sekasi laikytis savo pagrindinių vertybių – žmogaus teisių, demokratijos, teisėtumo principo ir religijos laisvės.

Egipto teisės sistemai iškilo pavojus likti šariato teisės, kurios aukomis ir yra krikščionys koptai, šešėlyje. Europos Bažnyčių konferencija ragina plėtoti Europoje krikščionių ir musulmonų dialogą. Europinis religinis dialogas, kultūrinė religijos tradicija ir religinio mokymo tradicija taip pat yra ištekliai, kuriuos galime pasitelkti įgyvendindami europinę politiką.

Krikščionybė ir kitos religijos yra taikingi judėjimai, kaip ir Europos Sąjunga. Geriausiais atvejais religija vienija žmones, o ne skiria juos. Negalime leisti teroristams naudoti religijos kaip priemonės žiauriems aktams vykdyti.

 
  
MPphoto
 

  Zbigniew Ziobro (ECR).(PL) Pone pirmininke, religinio persekiojimo atvejų stebėseną vykdančių organizacijų duomenimis, daugiau kaip 200 mln. krikščionių kasdieną susiduria su religinio persekiojimo grėsme. Sunku patikėti, bet per pastaruosius dvejus metus žuvo daugiau kaip 170 000 žmonių vien dėl to, kad jie buvo krikščionys. Šiuos skaičius pateikė organizacijos, vykdančios krikščionių persekiojimo atvejų stebėseną, ir jie rodo, kad krikščionys iš tikrųjų kenčia dėl religinio persekiojimo labiausiai, ir to čia, Parlamente, neturėtume užmiršti. Daugelyje islamo šalių, kuriose krikščionys laikomi antrarūšiais piliečiais, padėtis ypač įtempta.

Europa negali toliau toleruoti tokios padėties ne tik dėl savo krikščioniškų ištakų. Nekalti žmonės žūsta tik dėl to, kad yra vienos ar kitos religijos pasekėjai. Europos Sąjunga nepakankamai ryžtingai reaguoja į išpuolius prieš krikščionis ir jų diskriminaciją. Europos Sąjunga privalo kelti klausimą dėl krikščionių persekiojimo derėdamasi su šalimis, kur vykdomi tokie ekstremistiniai ir žiaurūs išpuoliai, ir plėtodama su jomis dvišalius santykius. Parlamentas taip pat turėtų pareikalauti, kad C. Ashton imtųsi aktyvesnių ir ryžtingesnių veiksmų.

 
  
MPphoto
 

  Gay Mitchell (PPE). – Pone pirmininke, labai vertinu šias diskusijas ir visapusiškai remiu rezoliuciją, kurią taip pat pasirašiau. Manau, dėl nepelnyto ir žiauraus smurto prieš krikščionis bunda miegantis milžinas. Jeigu taip žiauriai būtų smurtaujama prieš musulmonų ar žydų bendruomenes, man tai keltų tokį patį nerimą. Europa yra mozaika: vienybė ir įvairovė yra mūsų šūkiai.

Tačiau Kipre Turkijos vyriausybė ir jos atstovai mano esant tinkama reikalauti, kad krikščionys prašytų leidimo melstis, ir išvaryti juos iš bažnyčios, kai jie nusprendžia tai daryti kolektyviai. Ar buvo susitikta su Turkijos atstovu Europos Sąjungoje? Jeigu ne, kodėl? Norėčiau pagerbti musulmonus, parėmusius savo kaimynus krikščionis, kurie buvo puolami. Taigi ši mūsų rezoliucija neturi būti prieš nieką nukreipta. Ji turi būti už krikščionis ir tuos, kurie yra puolami.

Nepalaikau smurto prieš žmones, asmenis ar bendruomenes dėl jų religinių įsitikinimų ir negaliu jam pritarti. Šiose diskusijose kalbama apie krikščionis ir dauguma tikisi, kad krikščionis patenkins mūsų įprastas atsakas. Mūsų požiūrį į šią problemą jie laiko anachronizmu. Atėjo laikas užtikrinti tarpusavio pagarbą. Gerbiu kolegas EP narius, neturinčius religinių įsitikinimų ar kurių religiniai įsitikinimai skiriasi nuo manųjų. Atėjo laikas šio Parlamento nariams pradėti gerbti tuos, kurie išpažįsta krikščionybę. Būtent įvairovėje esame susivieniję.

 
  
MPphoto
 

  Maria Eleni Koppa (S&D).(EL) Pone pirmininke, per pastaruosius metus visame pasaulyje labai padaugėjo smurto dėl religijos atvejų ir tai kelia nerimą ir pasipiktinimą. Draudimas praktikuoti savo religiją – akivaizdus pagrindinių teisių ir tarptautinės teisės, pagal kurią teisė į tikėjimo laisvę yra neatimama ir neginčijama, pažeidimas.

Draudimas švęsti krikščioniškas mišias Rizokarpazo gyvenvietėje, okupacinių pajėgų okupuotame Kipre, ir sprogimai krikščionių bažnyčioje Aleksandrijoje, kurioje renkasi į pamaldas krikščionys koptai, yra tik du pavyzdžiai, rodantys daugelyje vietų netoli Europos didėjančią įtampą ir stiprėjančią religinę neapykantą.

Europos Sąjunga privalo parengti priemonių, kuriomis būtų apsaugota teisė praktikuoti bet kurią religiją, rinkinį. Signalas, kad Europos Sąjunga netoleruos tokio elgesio, turi būti aiškus ir stiprus. Norėčiau paraginti vyriausiąją įgaliotinę įtraukti padėties religinės saviraiškos laisvės požiūriu vertinimą į savo prioritetus. Galiausiai būtų gerai, jeigu Taryboje ir Europos Komisijoje klausimas dėl religinio tikėjimo apsaugos būtų įtrauktas į visas diskusijas su trečiosiomis šalimis.

 
  
MPphoto
 

  Mirosław Piotrowski (ECR).(PL) Pone pirmininke, krikščionybė visada buvo europinės tapatybės rodiklis ir joje glūdi Europos Sąjungos vertybių ištakos. Todėl ES negali pasyviai stebėti, kaip persekiojami krikščionys, ir tai taip pat vyksta kitose pasaulio dalyse. Arabų pasaulio ir Azijos šalyse krikščionys yra religinė mažuma, kuriai gresia didžiausias pavojus, kaip patvirtina pastarieji išpuoliai prieš krikščionis Egipte ir Irake ir ankstesni išpuoliai Indijoje, kurių aukomis taip pat tapo maži vaikai. Turime daug priemonių, kad tokiems išpuoliams būtų užkirstas kelias ir jie būtų pasmerkti. Europos Sąjunga privalo griežtai pasmerkti išpuolius prieš krikščionis. Vienas iš veiksmingiausių būdų tai padaryti – kelti sąlygą pasirašant su susijusiomis šalimis susitarimus, pvz., dėl prekybos, kad šiose šalyse būtų užtikrinta pagarba krikščionių teisėms, ir įtraukti į jas nuostatas, kuriose būtų numatyta galimybė šių teisių pažeidimo atveju susitarimą nutraukti.

 
  
MPphoto
 

  Doris Pack (PPE).(DE) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, 2009 m. paskatinome krikščionis ir musulmonus, stačiatikius ir katalikus, protestantus ir stačiatikius plėtoti tarpkultūrinį dialogą. Savo bendruomenėje pamėginome sustiprinti tarpusavio pasitikėjimą. Tai darome savo namuose. Tai neabejotinai reiškia, kad mūsų pačių pažiūros skiriasi ir turime drąsos jas reikšti. Kartais, žinoma, būna kitaip. Neseniai perskaičiau ir išgirdau, kad Europos Komisija išleido jaunimui skirtą kalendorių, kuriame pažymėtos oficialios visų kitų religijų šventės, išskyrus krikščionybės. Tegaliu pasakyti, kad tokie dalykai kaip šis tik skatina tuos žmones Egipte ir kitose šalyse toliau vykdyti siaubingus aktus.

Privalome padėti krikščionims šalyse, kurios keletą kartų jau minėtos. Dauguma jų gyvena tokiose šalyse, kaip antai Palestina, Egiptas, Irakas ir Iranas, kurios laikomos krikščionybės lopšiu. Neturime leisti, kad šie žmonės būtų išstumti iš namų. Jie nėra mažuma, jie, kaip ir visi kiti šių šalių gyventojai, yra egiptiečiai ir palestiniečiai. Jie nori ir toliau ten gyventi, bet jie susiduria su sunkumais. Turime paremti baronienę C. Ashton ir pamėginti užtikrinti, kad Europos Sąjunga įtrauktų sąlygą dėl religinės laisvės užtikrinimo į visus susitarimus, sudaromus su trečiosiomis šalimis ir ypač mūsų minėtomis šalimis. Privalome užtikrinti, kad nė vienas asmuo nebūtų priverstas išvykti iš savo šalies dėl religinių priežasčių.

 
  
MPphoto
 

  Ria Oomen-Ruijten (PPE).(NL) Pone pirmininke, pažvelgusi į tai, kas vyksta Bagdade ir Aleksandrijoje, jaučiuosi tarsi grįžusi į praeitį prieš 500 metų. Tais laikais Nyderlanduose vyko vadinamieji kabliukų ir menkės karai, kurių metu protestantai ir katalikai tarpusavyje nuožmiai kovojo. Pone pirmininke, šiuolaikinėje Europos visuomenėje tokiems dalykams nebėra vietos. Tačiau matau, kad baisių apraiškų to, kas vyksta Bagdade ir Aleksandrijoje, yra daugelyje šalių.

Todėl noriu jums pasakyti, kad plėtodama ir minėtą kultūrinį dialogą, ir laisves, kurias kartu nustatėme, Europos Sąjunga turi užtikrinti didžiulę religijos laisvės svarbą kiekvienoje sutartyje, kurią ji pasirašo, kiekvienoje šalyje, su kuria ji palaiko verslo ryšius, ir kiekviename pranešime, kurį ji rengia, kaip iš tikrųjų pabrėžiama pranešime dėl Turkijos. Tai taip pat reiškia, nors D. Pack to nepaminėjo, kad šių laisvių turi būti paisoma abipusiškai ir kad religijos laisvė taip pat turi būti gerbiama šalyse, kuriose islamas nėra daugumos religija.

Pone pirmininke, manau, kad tokia netolerancija ir tokie smurto išpuoliai nepriimtini ir kad turėtume įtraukti į dialogą tarpusavyje nesutariančias grupes. Todėl raginu ponią C. Ashton ir jos vadovaujamą diplomatinę tarnybą užtikrinti, kad kalbėdamiesi su visų šių šalių valdžios institucijomis visada būtume visiškai nuoseklūs aptardami klausimą dėl religijos laisvės. Šiuo atžvilgiu galite pasikliauti Parlamento solidarumu.

 
  
MPphoto
 

  Eleni Theocharous (PPE).(EL) Pone pirmininke, krikščionių persekiojimas ir žudymas Vidurio Rytuose yra įprastai fanatiškai nusiteikusių ir teroristinių organizacijų darbas. Graikijos kipriečių okupuotame Kipre persekiojimas yra šalies, siekiančios tapti Europos Sąjungos nare, eilinės kariuomenės darbas.

Rankose turiu laišką iš žmogaus, tituluojančio save „Šiaurės Kipro Turkijos Respublikos ambasadoriumi“ Briuselyje – tai atstovybė, įsteigta tiesiog prievarta, pasitelkiant okupacinės Turkijos kariuomenės pajėgas, – kuriame jis stengiasi pajuokti mane, kartu pripažindamas, kad mišios Rizokarpaze nutrauktos dėl to, kad Graikijos kipriečiai krikščionys negavo leidimo.

Ponia C. Ashton, nuo kada iš kažko reikalingas leidimas praktikuoti religinį tikėjimą? Kiek ilgai toleruosite šiukščius Europos piliečių žmogaus teisių ir religinių laisvių pažeidimus, kuriuos vykdo šalis, siekianti prisijungti prie Europos Sąjungos?

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). (SK) Pone pirmininke, norėčiau kreiptis į jus, baroniene C. Ashton, primygtinai prašydamas spręsti šį klausimą, nes mums tiesiog nepriimtina, kad krikščionys Vidurio Rytuose ir toliau yra taip negailestingai puolami.

Irakas, Iranas, Egiptas, Nigerija, Turkija, Pakistanas – šios šalys jiems, krikščionims, šimtmečiais buvo jų namai ir jie neturi jokio noro iš jų išvykti. Pasibaisėtina, kad islamo dvasininkai remia savo prakalbose tikintiesiems antikrikščioniškas nuostatas. Šiaurės Irake žmonės bijo puošti savo namus per šventes. Bagdade ginkluoti asmenys nužudė 52 ir sužeidė 200 žmonių.

Gruodžio mėn. turėjome galimybę susitikti su Irako vyskupais, kurie lankėsi Europos Parlamente. Jie pabrėžė, kad jiems reikia mūsų ir visos tarptautinės bendruomenės paramos, kad nekalti žmonės nebūtų žudomi dėl religinių įsitikinimų. Kiek padarėme, kad tokia parama jiems būtų suteikta?

Atsižvelgdamas į tai, norėčiau paminėti Turkiją, kuri labai siekia europinės integracijos, tačiau draudžia steigti krikščioniškas religines bendrijas ar parapijas. Mes leidžiame Europoje statyti minaretus, o jie visiškai neatsako tuo pačiu.

Taip pat norėčiau paklausti, kur yra visi žmogaus teisių gynėjai, gyvūnų teisių gynėjai ir t. t.? Kartais susimąstau, ar nėra būtina įsteigti grupę, kuri gintų krikščionis visame pasaulyje.

 
  
MPphoto
 

  Peter Šťastný (PPE). – Pone pirmininke, labai neramu matyti, kad žiaurių smurto išpuolių prieš krikščionis ir jų bendruomenės daugėja. Dažniausiai jų vykdytojai yra fanatiškai nusiteikę islamo ekstremistai. Tai tikra neapykanta. Ji turi ir privalo būti sustabdyta.

ES ir jos institucijos, įskaitant šį Parlamentą, privalo didinti spaudimą šalių, kuriose šie išpuoliai vykdomi, ypač šalyse, kuriose valstybė vykdo silpną politiką ar nekreipia dėmesio į tokius įvykius, vyriausybėms.

Čia mes vertiname ir saugome kiekvieno asmens gyvybę, griežtai baudžiame visus, kas kelia grėsmę žmogaus gyvybei, ir bausmė būna dar griežtesnė, kai tokie išpuoliai vykdomi prieš mažumas ir yra motyvuoti neapykantos. Turime primygtinai reikalauti, kad kitos šalys užtikrintų tokią pačią žmonių gyvybės apsaugą ir griežtai baustų šių siaubingų nusikaltimų vykdytojus, ir šioje srityje joms padėti.

Visi žinome, kuo viskas gali baigtis, jeigu nieko nebus daroma ir šiuo metu stiprėjanti tendencija nebus sustabdyta. Todėl visas civilizuotas pasaulis turėtų sutelkti pastangas, kad tokia pavojinga tendencija išnyktų.

 
  
MPphoto
 

  Sari Essayah (PPE).(FI) Pone pirmininke, Komisijos nare, jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad kitų religijų atstovai nepatiria spaudimo, bet statistika kalba pati už save: 75 proc. žmonių, kuriems grasinama ar kurie buvo nužudyti dėl religinių priežasčių, yra krikščionys ir apytikriai 100 mln. krikščionių visame pasaulyje susiduria su persekiojimu ir smurtu dėl savo tikėjimo.

Kaip girdėjome čia kalbant, pastaruoju metu Vidurio Rytuose susidariusi padėtis kelia ypač didelį nerimą. Per išpuolius Irake, Egipte ir Sirijoje, įvykdytus prieš bažnyčiose į mišias susirinkusius žmones, žuvo daug žmonių, įskaitant vaikus. Kitose pasaulio šalyse taip pat yra problemų. Už didžiulio ekonominio augimo Azijos šalyse slypi rimti pagrindinių ir žmogaus teisių pažeidimai. Kinijoje, Indijoje ir Vietname, pvz., religijos laisvė daugiausia pripažįstama tik popieriuje. Turime pripažinti, kad ES ir jos valstybės narės užmerkia į tai akis, pvz., dėl prekybos santykių.

Tačiau jeigu norėtume, ES galėtų padaryti gerokai daugiau, kad būtų pagerinta krikščionių padėtis ir remiama religijos laisvė, pvz., primygtinai reikalaudama, kad į visus su trečiosiomis šalimis sudaromus susitarimus būtų įtraukta sąlyga dėl religijos laisvės. Todėl norėčiau paklausti jūsų, pone Komisijos nare, ar ateityje ketinate kelti reikalavimą dėl tokios sąlygos įtraukimo ir jos įgyvendinimo stebėsenos?

Bailią Europos poziciją iš dalies paaiškina tai, kad patys prarandame savo senąsias vertybes. Norime izoliuoti religiją privačioje erdvėje. Apie tai byloja, pvz., diskusija dėl kryžiaus Italijoje, taip pat D. Pack čia minėtas Komisijos išleistas kalendorius, kuriame krikščioniškos religinės šventės visiškai nenurodytos. Sekuliarizmas nėra atsakas į šias problemas. Jų sprendimas glūdi pagarboje kitokių pažiūrų žmonėms ir kitų žmonių įsitikinimams.

 
  
MPphoto
 

  Traian Ungureanu (PPE). – Pone pirmininke, sunki krikščionių padėtis Vidurio Rytuose, Azijoje ir Afrikoje nėra joks atsitiktinumas. Tai ne virtinė žiaurių, bet nesuderintų išpuolių. Priešingai, tai klasikinis masinis persekiojimas. Krikščionys yra bauginami, iškeldinami ar žudomi siekiant aiškaus tikslo – religinio valymo. Tai vyksta tuo metu, kai mes Europoje neriamės iš kailio siekdami patenkinti nesuskaičiuojamus musulmonų tikinčiųjų reikalavimus. To rezultatas – Europa, kurioje pilna mečečių, ir Vidurio Rytai, iš kurių išstumiami krikščionys.

Bet ne skaičiai svarbu. Kalbama apie laisvę ir tapatybę. Net tiems iš mūsų, kurie neišpažįsta jokio tikėjimo, krikščionybė turėtų būti daugiau nei užmiršta, egzotiška ir nykstanti sekta. Galime tikėti arba netikėti, bet negalime leisti, kad mūsų laisvėmis būtų piktnaudžiaujama.

Tai reiškia, kad turėtume padaryti religijos laisvę išankstine mūsų santykių su suvereniomis valstybėmis sąlyga. Šis požiūris turėtų būti įteisintas ir tapti vyriausiosios įgaliotinės mandato dalimi.

 
  
MPphoto
 

  Tunne Kelam (PPE). – Pone pirmininke, norėčiau pasakyti vyriausiajai įgaliotinei, kad esant tokiai padėčiai vien pasmerkimo ir pareiškimų nepakanka. Išpuoliai prieš krikščionių bendruomenes, ypač Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse, labai padažnėjo. Sudėtinga rasti valstybę, kurioje krikščionys gali gyventi kaip įprasta mažuma ir, o tai dar svarbiau, laisvai išpažinti savo tikėjimą.

Žmonėms, naujai priėmusiems krikščionybę, gresia mirties pavojus. Šiuo atveju nekalbame apie neseniai atsikėlusias mažumas. Krikščionys šiose šalyse gyvena nuo senų laikų. Šiandien jie vis labiau verčiami palikti savo šalis, gyventi getuose ir net tapo vidaus pabėgėliais, kaip, pvz., Irake. Todėl būtina neatidėliotinai parengti ES strategiją religijos laisvės srityje ir numatyti konkrečių priemonių, nukreiptų prieš valstybes, kurios sąmoningai negina religinių mažumų, rinkinį.

Taip pat norėčiau paminėti kolegos J. Mayoro Orejos pasiūlymą parengti aukų, su kuriomis ES išorės veiksmų tarnybos turėtų aktyviai palaikyti ryšius, sąrašą. Tai nėra religijų tarpusavio priešinimas. Kalbama apie tikrą galimybių lygybę, nes Aleksandrijoje ar Ankaroje turėtų būti taip pat lengva pastatyti krikščionių bažnyčią, kaip yra lengva pastatyti mečetę Briuselyje.

 
  
MPphoto
 

  Simon Busuttil (PPE).(MT) Pone pirmininke, išpuoliai prieš krikščionių bendruomenę Egipte ir kitose šalyse turėtų būti pasmerkti ir mūsų pareiga į juos sureaguoti. Mano klausimas toks: jeigu Europa, krikščionybės lopšys, nesugeba apginti krikščionių ir jų laisvės praktikuoti savo religiją, tuomet kas tai padarys?

Tačiau taip pat turime pasistengti sukliudyti ekstremistams radikalizuoti musulmonų bendruomenę ir ja manipuliuoti. Taip pat turime būti atsargūs ir nepriskirti visų musulmonų teroristams, nes tų, kurie pritaria smurtui ir ekstremizmui, yra mažuma. Tačiau musulmonų bendruomenės visame pasaulyje privalo pasmerkti ekstremistus, kurie piktnaudžiauja jų religija, ir atsiriboti nuo šių žmonių, kad jiems nebūtų leista diskredituoti musulmonų religijos.

Be to, privalome labai primygtinai paraginti šių šalių valdžios institucijas užtikrinti krikščionių bendruomenių apsaugą nuo persekiojimo.

Visų svarbiausia elgtis protingai ir nepulti į kraštutinumus nepaisant to, ką matome vykstant ir kas kelia pyktį. Kaip Mahatma Gandhi pasakė, „akis už akį, dantis už dantį – ir visas pasaulis bus aklas ir bedantis“.

 
  
MPphoto
 

  Carlo Casini (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, jau kalbėję EP nariai praktiškai viską pasakė. Jie priminė faktus, juos įvertino ir pateikė konkrečių prašymų.

Kadangi pagal sąrašą kalbu paskutinis, norėčiau kai ką, kas nebuvo minėta, pridurti prisimindamas mintis, kurias išsakė didis europietis Jonas Paulius II, labai veiksmingai prisidėjęs griaunant Berlyno sieną. Savo dvasiniame testamente jis mini keturias vertybes, kuriomis turi būti grindžiama mūsų būsima civilizacija, kitaip sakant, meilės civilizacija: tai yra meilė, taika, duona ir religijos laisvė.

Taip pat atsimenu mintis, kurias išdėstė savo knygoje „Premesse della politica“ („Politikos pažadai“) Giorgio La Pira, buvęs Florencijos meras, šaltojo karo įkarštyje rėmęs dideles konferencijas krikščionių civilizacijos klausimu. Šioje knygoje jis teigia, kad kiekviena politinė idėja grindžiama konkrečia žmogaus sąvokos samprata. Krikščioniška Europa, rašo jis, žmogų iš esmės supranta kaip besimeldžiančią būtybę, kitaip sakant, kaip būtybę, gebančią palaikyti dialogą, suvokti Dievą ir kalbėtis su Dievu.

Atimti iš žmogaus galimybę dalyvauti privačiame ir viešame dialoge reiškia paneigti ne tik religiją, bet ir patį žmogų. Dalijuosi šiomis mintimis su šiuo Parlamentu ir jumis, pone vyriausioji įgaliotine, siekdamas prisidėti prie mūsų Europos Sąjungos, kurios tapatybės ištakos glūdi krikščionybėje ir kuri niekada nesiliauja skelbusi ginanti žmogaus orumo ir remianti žmogaus teisių, tikro ir konkretaus įsipareigojimo.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kolegos, dabar bus kalbama pagal procedūrą „prašau žodžio“. Iškilo nedidelė problema, nes norą kalbėti pareiškė 25 EP nariai, bet turime tik penkias minutes, taigi akivaizdu, kad žodis bus suteiktas ne visiems. Labai pasistengsiu vienodai ir sąžiningai paskirstyti laiką, bet žodis bus suteiktas, deja, ne visiems.

 
  
MPphoto
 

  Magdi Cristiano Allam (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, aš tik norėčiau paprašyti vyriausios įgaliotinės baronienės C. Ashton įtraukti į mūsų santykių su Egiptu darbotvarkę konkretų prašymą: raginame Egipto valdžios institucijas panaikinti reikalavimą, kad oficialiuose dokumentuose, asmens tapatybės kortelėse, pasuose ir visuose dokumentuose, pateikiamuose įsidarbinant, būtų nurodomas asmens tikėjimas.

Krikščionys yra diskriminuojami Egipte, nes jų dokumentuose nurodomas jų tikėjimas. Esant tokiai padėčiai, kai krikščionys yra oficialiai diskriminuojami, islamiškasis terorizmas dabar tapo teisėtas.

Tai konkretus prašymas, kurį patenkinus bus panaikinta bet kokia oficiali krikščionių diskriminacija.

 
  
MPphoto
 

  Antigoni Papadopoulou (S&D). – Pone pirmininke, Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsniu draudžiamas „nežmoniškas ar žmogaus orumą žeminantis elgesys“, o jos 9 straipsniu ginama teisė „skelbti savo religiją ar tikėjimą“ laikant pamaldas. Tai pakartojo Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendime nuo 2001 m. ketvirtą kartą Kipro iškeltoje byloje prieš Turkiją.

Norėčiau pasakyti C. Ashton štai ką: tenka apgailestauti, kad pastaruosius 36 metus Turkija, Europos Sąjungos šalis kandidatė, griauna religinius paminklus Kipre ir krikščionių bažnyčias paverčia mečetėmis ir arklidėmis, o neseniai okupuotose Rizokarpaze ir Yialousos mieste nutraukė per Kalėdas ir Trijų karalių šventę krikščionių bažnyčiose laikytas mišias.

Turkija turi būti pasmerkta už nusikaltimus, padarytus ES teritorijoje. ES neturi likti pasyvi. Krikščionys Kipre yra pavojuje.

 
  
MPphoto
 

  Alexandra Thein (ALDE).(DE) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, šiandien aptariame pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl viso pasaulio krikščionių padėties religijos laisvės atžvilgiu. Europos Parlamentas remia pagrindines laisves ir žmogaus teises visame pasaulyje. Liberalų ir demokratų už Europą frakcija yra viena iš šios paramos iniciatorių ir tuo mes skiriamės nuo konservatorių, kuriems labiausiai rūpi krikščionių padėtis.

Apskritai kalbama ne tik apie krikščionių padėtį. Liberalų požiūriu kalbama apie religijos laisvę apskritai. Sakydama „religijos laisvė“ turiu galvoje visas pasaulyje egzistuojančias religijas. Kalbama apie religinių mažumų gynimą ir kiekvienos valstybės pareigą padaryti viską, kas jos galioje, kad religinių bendruomenių, kurioms gresia pavojus, nariai būtų apsaugoti.

Turime problemų ir Europoje. Esu iš Berlyno ir vien šiame mieste per šešis mėnesius po skandalo, kurį sukėlė buvęs Vokietijos centrinio banko vadovas socialdemokratas, įvykdyti šeši išpuoliai padegant mečetes, per kuriuos, laimei, niekas nežuvo. Tačiau Vokietijos valstybė stengiasi užtikrinti kuo geresnę religinių pastatų apsaugą. Egiptas taip pat griežtina priemones, kurių ėmėsi po antrojo didelio išpuolio prieš krikščionis.

Žinoma, negalime turėti policininko prie kiekvienos bažnyčios, mečetės ar sinagogos. Labai apgailestauju, kad daugelyje šalių, įkaitant manąją, žydų pastatai dabar atrodo kaip griežtai saugomos institucijos. Todėl svarbu, kad mes, politikai, prisiimtume atsakomybę už požiūrį į religines mažumas mūsų šalyse ir skatintume atvirą ir draugišką požiūrį į visas religijas.

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock (ECR). – Pone pirmininke, prieš vienuolika metų, kai buvau pirmą kartą išrinktas EP nariu, dažnai keldavau klausimą dėl krikščionių persekiojimo islamiškose ir komunistinėse šalyse, kuris per tą laiką, deja, dar sustiprėjo – turiu pasakyti, net EPP frakcijoje, – tai buvo laikoma kažkuo ekscentriško ir beveik trikdančio.

Taigi šiandien džiaugiuosi, kad net kai kurios agresyvesnės ir antiklerikalinės jėgos šiame Parlamente suvokė egzistencinę grėsmę, iškilusią senoms krikščionių tikėjimo bendruomenėms, kaip antai Irako asirai, kuriuos JK globoti pavesta man, ir Egipto koptai. Praeitą šeštadienį stovėjau prie Downing gatvės 10 namo Londone kartu su savo rinkėjais koptais reikalaudamas, kad JK vyriausybė taikytų didesnį spaudimą Egiptui ir jo vyriausybei siekdama išreikalauti, kad pastaroji užtikrintų savo šalies piliečių apsaugą. Baroniene C. Ashton, šiandien raginu jus, kaip Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę, padaryti tą patį.

 
  
MPphoto
 

  Nikolaos Salavrakos (EFD).(EL) Pone pirmininke, esu parašęs straipsnį pavadinimu „Daugiašalis monologas“. Žodis „daugiašalis“ reiškia, kad kalba keletas iš mūsų, o „monologas“ – kad kalba vienas asmuo. Būtent ši problema šiandien būdinga mūsų bendruomenėms. Kalba visi, daugiausia apie idėjas, bet girdime tik save. Ši problema taip pat susijusi si islamiškojo fundamentalizmo protrūkiu, kuris įvyko pastarosiomis dienomis, taip pat apie Naujuosius metus Egipte, kur buvo įvykdyti žiaurūs išpuoliai.

Norėčiau nurodyti, kad per šimtmetį nuo XX a. pradžios iki šių dienų krikščionių Rytuose sumažėjo nuo 22 proc. gyventojų iki mažiau nei 10 proc. Turime atkreipti dėmesį į šį islamizmo protrūkį, nes ir Egipto, ir Libijos bei kitų šalių vadovai yra garbaus amžiaus ir nežinia, kas šiems mirus gali šiose šalyje vykti ir kokia kryptis bus pasirinkta.

Esant tokiai padėčiai, raginu jus, ponia C. Ashton, pasinaudojant savo įtaka imtis iniciatyvų, kad būtų sumažintas religinis fanatizmas, kad ir koks jis būtų – krikščioniškas ar musulmoniškas.

 
  
MPphoto
 

  Franz Obermayr (NI).(DE) Pone pirmininke, neseniai koptų vyskupas Anba Damian reaguodamas į neapykantą krikščionims kurstančias kampanijas mečetėse ir siaubingas žudynes, įvykdytas krikščionims švenčiant Kalėdų mišias, paragino, kad būtų įsteigtas specialiai Egipto koptams skirtas krikščioniškas aljansas. Labdaros organizacijos „Open Doors“ sąraše, sudaromame pagal persekiojimo indeksą, yra 50 pasaulio valstybių, kuriose krikščionys yra smarkiai persekiojami.

Nelabai suprantu, kodėl šiandien rodome susirūpinimą. Neturėtume būti nustebę, nes žuvis pradeda pūti nuo galvos. Jeigu mes ES ir Komisijoje 21 000 Europos mokyklų, kuriose mokosi 3 mln. vaikų, kaip puikų savimaršos pavyzdį platiname kalendorių, kuriame pažymėtos islamo, sikų, induistų ir kinų religinės šventės, bet nenurodyta nė viena krikščionių šventė, tuomet tai jau ne savimaršos, o neapykantos sau klausimas. Baroniene C. Ashton, turime būti drąsūs ir turime laikytis savo standartų. Neturime būti pakantūs netolerancijai.

 
  
MPphoto
 

  Anna Záborská (PPE). (SK) Pone pirmininke, Europos Sąjunga negali toliau tylėti, negali reaguoti tik po įvykių, tik tada, kai krikščionys žūsta ir yra išvaromi iš savo namų. Europos Sąjunga nesuteikia pakankamos apsaugos krikščionims, nes yra terorizuojama politinio korektiškumo, dėl kurio slopinama religijos laisvė. Laicizmo ideologija suriša mums rankas ir slopina religijos laisvę.

Europos Sąjungai sunku apsaugoti ir apginti krikščionis visame pasaulyje, nes ji pati negerbia krikščionybės filosofijos. Kai kurie EP nariai taip pat nepritarė tam, kad religiniai vadovai sakytų kalbas mūsų Parlamente. Šis Parlamentas atsisakė pasmerkti Mosulo arkivyskupo, kuris vėliau buvo nužudytas, pagrobimą. Viena šio Parlamento frakcija pasirūpino tuo, kad popiežius būtų apkaltintas žmogaus teisių pažeidimu. Komisija savo išleistame kalendoriuje užmiršo pažymėti krikščionių šventes, neminint jau ginčo dėl kryžių Italijoje.

Nekantriai laukiu, kada Vienoje bus įsteigta Netolerancijos ir diskriminacijos prieš krikščionis observatorija, ir manau, kad ji turės daug darbo.

 
  
MPphoto
 

  László Tőkés (PPE).(HU) Pone pirmininke, kaip mažumos Rumunijoje atstovas žinau, ką religinis persekiojimas reiškė N. Ceauşescu diktatūros laikais. Džiaugiuosi, kad šiandien ministras pirmininkas Viktor Orbán kalbėdamas paminėjo kovą su krikščionių persekiojimu kaip vieną iš mūsų prioritetų. Manau, kad vyriausioji įgaliotinė C. Ashton turėtų prie to prisidėti bendradarbiaudama su pirmininkaujančia Vengrija, ir prašau jos tai padaryti. Neseniai lankydamiesi Stambule galėjome pamatyti ir išgirsti, kad XX a. nužudyta milijonai armėnų ir graikų krikščionių. Mane liūdina, kad krikščionys mūsų pasaulyje šiandien tebėra persekiojami. Kartu su H. Hautala siūlau, kad šis klausimas, kurį dabar aptariame, būtų įtrauktas į „Droit“ komiteto darbotvarkę atskiru punktu. Kita vertus, prašau baronienės C. Ashton rimtai aptarti klausimą dėl krikščionių apsaugos sausio 31 d. vyksiančiame užsienio reikalų ministrų susitikime ir įtraukti jį į užsienio politikos prioritetų sąrašą.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Suteikiu žodį Catherine Ashton, kad ji apibendrintų diskusijas ir atsakytų į daugelį jūsų keltų klausimų.

 
  
MPphoto
 

  Catherine Ashton, Komisijos pirmininko pavaduotoja-Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai. – Pone pirmininke, jums leidus, iš daugybės čia išsakytų minčių norėčiau paminėti keletą, kurias kėlė ne vienas kalbėtojas, bet pirmiausia norėčiau padėkoti jums, gerbiami EP nariai, kad taip karštai parėmėte kai kuriuos mūsų sumanymus, kuriuos siekiame įgyvendinti šioje srityje.

Kaip minėjau, viena iš priežasčių, kodėl labai džiaugiuosi galėdama dalyvauti šiose diskusijose, yra ta, kad šis klausimas kartą jau keltas Užsienio reikalų taryboje – bet jį vėl svarstysime sausio mėn. pabaigoje – ir mintys, kurias išsakė čia gerbiami EP nariai, rezonuoja su klausimais, kurių sulaukiau iš daugybės skirtingų šaltinių, ypač iš kai kurių valstybių narių ir ministrų, kuriems šie klausimai labai rūpi.

Noriu patikslinti, kad savo kalboje, tiesą sakant, krikščionybę tikrai minėjau. Kalbos pradžioje išdėsčiau savo lankymosi būtent Betliejuje ir būtent stačiatikių Kalėdų išvakarėse motyvus paaiškindama, kad tuo siekiau parodyti, jog Vidurio Rytai tam tikra prasme yra daugelio religijų širdis. Šis labai asmeninis ir sąmoningas poelgis jau savaime yra labai stiprus pareiškimas. Žinau, kad M. Mauro salėje, deja, jau nėra ir jis negirdi mano atsakymo, bet tikiuosi, jam bus perduota, kad savo kalboje krikščionybę tikrai minėjau.

Norėčiau dar paminėti keletą dalykų. Nemažai jūsų, gerbiami EP nariai, kėlė klausimą dėl to, kaip naudojame savo turimas priemones siekdami užtikrinti, kad šias problemas būtų galima spręsti. Noriu priminti jums, gerbiami EP nariai, kad beveik į visus prekybos ir bendradarbiavimo susitarimus, kuriuos esame pasirašę nuo 1995 m., įtraukta išlyga dėl žmogaus teisių ir dabar, manau, ji yra susitarimuose su 134 šalimis.

Pagrindinis tikslas, kurio tuo siekiama – parodyti bendrą įsipareigojimą ginti žmogaus teises, be to, tai taip pat suteikia mums teisinį pagrindą taikyti sankcijas šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų atveju. Gerbiami EP nariai galbūt prisimena, kad būtent aš eidama savo ankstesnes pareigas iškėliau klausimą dėl „BLS+“ sistemos ir Šri Lankos. Jums žinoma, kad ėmėmės žingsnių siekdami užtikrinti galimybę laikinai netaikyti šaliai lengvatų pagal šią sistemą būtent dėl žmogaus teisių pažeidimų. Labai svarbu, kaip gerbiami EP nariai pasakė, toliau stebėti, kaip sudaromi susitarimai ir kaip naudojamos šioje srityje mūsų turimos priemonės, ir užtikrinti, kad esant būtinybei šiais svertais būtų pasinaudota.

Kadangi Komisija pradeda svarstyti klausimą dėl BLS reglamento ateities, manau, vienas iš labai įdomių dalykų bus išsiaiškinti, ar šio reglamento aspektai, susiję su žmogaus teisių konvencijų ratifikavimu ir įgyvendinimu, galėtų būti patobulinti.

Taip pat norėčiau pakalbėti apie kitą šio reikalo pusę ir turiu galvoje, žinoma, priemones, kurias pasitelkiame remdami demokratiją ir žmogaus teises. Kaip gerbiamiems EP nariams žinoma, remiame projektus visame pasaulyje, kuriais siekiama kovoti su rasizmu, ksenofobija ir bet kokia diskriminacija. Finansavome kovos su diskriminacija srityje veikiančias NVO apytikriai 60 šalių. Taigi išlaikome pusiausvyrą naudodami savo turimas priemones, kuriomis mums užtikrinama galimybė parodyti jėgą, kai turime labai tvirtą pagrindą manyti, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, ir priemones, kurios – kartu su mums būdingu noru padėti ir turimomis galimybėmis – suteikia mums galimybę remti šias NVO, ypač tas, kurios aktyviai veikia kovos su diskriminacija srityje.

Norėčiau paminėti dar vieną sritį, susijusią su mūsų atstovybių visame pasaulyje vaidmeniu ir padėties stebėsena. Šį klausimą iš tikrųjų kėlė nemažai gerbiamų EP narių. Manau ir tai jau minėjau, kad iš tikrųjų labai svarbu stebėti padėtį šioje srityje visame pasaulyje.

Man ypač padarė įspūdį, kad tiek daug gerbiamų EP narių kalbėjo apie tai, kas pastaruoju metu pripažįstama plačiau, bet daugeliui gerbiamų EP narių jau labai seniai kėlė rūpestį: kalbu apie rūpestį dėl to, kaip su visų religijų tikinčiaisiais elgiamasi, kaip jie visame pasaulyje nuolat diskriminuojami, ir apie būtinybę skirti šiems klausimams daug dėmesio ir akylai stebėti padėtį tais atvejais, kai dvasininkai ir tikintieji yra nuolat diskriminuojami, ne tik tada, kai jau būna pereita prie smurto – kai jau įvykdomas smurtas, mes, žinoma, tam tikra prasme privalome imtis veiksmų, – bet ir tada, kai to dar nebūna atsitikę.

Manau, svarbu suprasti mūsų atstovybių visame pasaulyje vaidmenį kaip galimybę matyti, kas vyksta ir nustatyti diskriminacijos atvejus, kad gerbiami EP nariai galėtų jausti, jeigu galima taip pasakyti, „povandeninius burbulus“ ir apie juos mums pranešti.

Taip pat, manau, svarbu, kad, kaip jau sakiau, paskutiniame Užsienio reikalų tarybos susitikime kėlėme klausimą dėl būtinybės įtraukti į mūsų atliekamą darbą žmogaus teisių srityje ir rengiamus pranešimus klausimą dėl religinių mažumų padėties visame pasaulyje. Šiandien diskusijose labai daug kalbėjome apie krikščionybę, bet daug gerbiamų EP narių taip pat kalbėjo apie būtinybę užtikrinti, kad visais atvejais, kad ir ką mes darytume, būtų gerbiamos ir toleruojamos kitos religijos.

Mano nuomone, svarbu, kad bus stengiamasi suvokti, kas iš tikrųjų vyksta, vykdant stebėseną ir teikiant pranešimus, taip pat pasitelkiant mūsų atstovybes visame pasaulyje. Manau, tai suteiks mums galimybę geriau žinoti, kaip panaudoti savo turimas priemones, ypač tas, kurias turi Komisija. Tačiau tai yra ir politinės valios klausimas ir svarbu, kad ne tik aš, bet ir jūs, Parlamento nariai, turintys, kaip teisingai kalbėjote, svarų balsą ir atliekantys svarbų vaidmenį šioje srityje, kartu su valstybėmis narėmis ir jų ministrais tokią valią parodytumėte.

Pradžioje pasakiau, kad esu įsipareigojusi stengtis užtikrinti, kad būtų naudojama tai, ką turime geriausia, kad būtų akylai stebima, kas vyksta, kad būtų pasitelkiamos visos mūsų turimos politinės ir ekonominės priemonės ir kad žmogaus teisių klausimas ir toliau būtų prioritetinis mūsų darbotvarkėje. Labai dėkoju visiems jums už išsakytas mintis ir pateiktas pastabas. Tiems, į kurių pastabas ir klausimus neatsakiau, noriu pasakyti, kad to nepadariau ne dėl valios trūkumo ir kad visas jų išsakytas mintis nuodugniai apsvarstysiu ir į jas bus atsižvelgta diskusijose, kurios vyks Užsienio reikalų taryboje sausio mėn. pabaigoje.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Gavau septynis pasiūlymus dėl rezoliucijų, pateiktus pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2011 m. sausio 20 d., ketvirtadienį, 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu.(RO) Šio beatodairiško nusikaltimo, neturinčio nieko bendra su religija ar moraliniu principu, aukomis tapo nekalti žmonės. Mes, Europos Sąjungos piliečiai, remiame ir skatiname religijos laisvę ir mūsų pareiga pabrėžti, kad ji turi būti gerbiama, ginama ir remiama kaip viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Šiuo atveju teroristiniais išpuoliais, kuriuos jų vykdytojai mėgina pateisinti religiniu motyvu, iš tikrųjų siekiama išprovokuoti neramumus ir konfliktus. Norėčiau pabrėžti, kad terorizmas nėra siejamas su jokia religija. Būtent todėl bet koks fundamentalistinis mąstymas turi būti paliktas už mečečių, bažnyčių ir sinagogų durų. Pasaulio religijos neskatina smurtinių išpuolių. Tie, kas dalyvauja vykdant tokius išpuolius, iš tikrųjų neturėtų manyti, kad kovoja už kažką. Visiškai priešingai. Manau, jie kovoja prieš moralės principus, prieš tokius pačius žmones, kaip jie patys, ir prieš pačią žmoniją.

 
  
MPphoto
 
 

  Gerard Batten (EFD), raštu. – Krikščionių persekiojimas islamiškose šalyse ir kai kuriose neislamiškose šalyse, kaip antai komunistinėje Kinijoje, stiprėja ir ši tendencija yra smerktina. Vienas iš naujausių smurto prieš krikščionis protrūkių įvyko Aleksandrijoje per Naujuosius metus, kur įvykdžius sprogimą bažnyčioje žuvo 25 žmonės ir 80 žmonių buvo sužeista. Prielaidas tokiam išpuoliui įvykti man nurodė Londone ir kitose JK vietose gyvenantys koptai. Jie nustatė, kad praeitais metais Egipte prieš krikščionis buvo įvykdyta daugiau kaip 100 išpuolių, per kuriuos žuvo daug žmonių.

Šių išpuolių vykdytojai yra motyvuoti islamo fundamentalistinės ir ekstremistinės ideologijos. Aš ir JK nepriklausomybės partija, kuriai atstovauju, nenorime ES užsienio politikos ir ES užsienio ministro, kurio pareigas šiuo metu eina baronienė C. Ashton. Tačiau kadangi baronienė yra šiame poste, ji turėtų atsižvelgti į tai, kad ES sudaro milijardų eurų vertės sandorius su šalimis, kuriose krikščionys yra ypač smarkiai persekiojami. ES turėtų pasitelkti savo ekonominę jėgą ir griežtai pareikšti nepasirašysianti su šalimis, kurios toleruoja krikščionių persekiojimą, jokių lengvatinių susitarimų ar nesudarysianti joms jokių lengvatinių sąlygų. Bent tiek turėtų būti reikalaujama iš ES padaryti.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Statistiniai duomenys apie religijos laisvę rodo, kad dauguma pastaraisiais metais įvykdytų religinio smurto išpuolių buvo nukreipti prieš krikščionis. 2010 m. išpuolių prieš krikščionis labai padaugėjo ir tai kelia nerimą. Deja, tenka gedėti dėl daugybės aukų, kurios žuvo per kruvinus išpuolius prieš krikščionių bendruomenes Nigerijoje ir Pakistane, teroristinius išpuolius prieš krikščionis koptus Aleksandrijoje ir Filipinuose, džihado kovotojų teroristinius aktus prieš krikščionių asirų šeimas ir tyčinius krikščionių namų Bagdade sprogdinimus. Be to, griežtai nepritariu gėdingam krikščionių persekiojimui, kurį vykdo Irano Islamo Respublikos vyriausybė, taip pat smerktinam Katalikų Bažnyčios ir kitų religinių bendruomenių veiklos slopinimui Vietname. Europos Sąjunga privalo atnaujinti visada rodytą savo įsipareigojimą siekti užtikrinti religijos, sąžinės ir minties laisves – pagrindinius mūsų acquis communautaire principus. Vyriausybės privalo užtikrinti šias laisves. Dėl šios priežasties ir atsižvelgdamas į visame pasaulyje padažnėjusius smurto išpuolius prieš krikščionis, norėčiau paraginti Tarybą, Komisiją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai imtis skubių, tvirtų ir aktyvių veiksmų, kad pasaulyje būtų užtikrinta religijos laisvės apsauga.

 
  
MPphoto
 
 

  Filip Kaczmarek (PPE), raštu.(PL) Kalbant apie pagarbą krikščionių teisėms išpažinti savo religiją, vyksta kažkas labai negero. Jau praeitais metais Europos Parlamentui teko išskirtinai dažnai reaguoti į krikščionių žmogaus teisių pažeidimus. Kartu su kitais autoriais parengiau tris rezoliucijas susijusiais klausimais – vieną dėl Irako, ypač dėl mirties bausmės (įskaitant Tariqo Azizo atvejį) ir išpuolių prieš krikščionių bendruomenes, priimtą 2010 m. lapkričio 24 d., antrą dėl pastaruoju metu įvykdytų išpuolių prieš krikščionis, priimtą 2010 m. sausio 20 d., ir trečią dėl religijos laisvės Pakistane, priimtą 2010 m. gegužės 19 d.

Šių metų įvykiai Aleksandrijoje priminė man, kad jau praeitais metais Europos Parlamentas ragino Egipto vyriausybę užtikrinti krikščionims koptams ir kitų religinių bendruomenių ir mažumų atstovams galimybę naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, įskaitant teisę laisvai pasirinkti ir keisti religiją, ir užkirsti kelią bet kokiai tokių grupių diskriminacijai. Rytoj vėl diskutuosime dėl krikščionių religijos laisvės Pakistane. Statistinis metodas nėra tobulas, bet kartais jis suteikia mums galimybę tiksliau įvertinti problemos mastą. Dienraščio „Deutsche Welle“ žurnalistai atliko įdomių skaičiavimų, susijusių su krikščionių teisių pažeidimais. Jie nustatė, kad vidutiniškai kas tris minutes kažkur pasaulyje kankinio mirtimi dėl savo religinių įsitikinimų žūsta vienas krikščionis. Iš tikrųjų stulbina, kad tokie dalykai vyksta tiesiog prieš mūsų akis.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu.(PL) Kaip europiečiai stengiamės užtikrinti, kad kiekvienas asmuo Europoje galėtų nekliudomai praktikuoti tą religiją, kuri artima jo širdžiai ir sąmonei. Taip pat priimame teisės aktus, kuriais piliečiams užtikrinama apsauga nuo diskriminacijos dėl religinio tikėjimo. Mokyklose mokome vaikus tolerancijos ir aiškiname jiems, kad visi žmonės turi lygias teises, taip pat sudarome sąlygas imigrantams laisvai naudoti savo religinius simbolius. Pasirodo, kad darome tai Europos daugumos religijos sąskaita. Mūsų tradicijos ir civilizacijos ištakos daugiausia glūdi krikščionybėje ir mūsų gretose krikščionių yra daugiau nei kitų religijų pasekėjų. Sakau tai ir kaip EP narys, atstovaujantis frakcijai, kurios pavadinime yra žodžiai „krikščionys demokratai“. Mes neturime įtakos tam, kaip su krikščionimis elgiamasi daugelyje pasaulio šalių. Tačiau mes galime ir turėtume užtikrinti religijos laisvę visiems europiečiams.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu.(IT) Susiduriame, deja, su visuotiniu krikščionių puolimu. Statistiniai duomenys kalba už save: 75 proc. praeitais metais įvykdytų smurtinių išpuolių dėl religijos buvo nukreipti prieš krikščionis.

Tačiau ši problema tampa politine, kai religiniais skirtumais pasinaudojama kaip priemone užkirsti kelią augimui ir plėtrai. Šiais teroristiniais aktais skatinant neapykantą siekiama būtent destabilizuoti šalių, kuriose vykdomi smurtiniai išpuoliai, socialinę ir politinę sistemą. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos vaidmenį skatinant pagarbą žmogaus teisėms ir pilietinėms bei demokratinėms laisvėms ir pirmiausia į jos krikščionišką kilmę ir ištakas, jos pareiga į visus šiuos atvejus reaguoti griežtai pasmerkiant bet kokį ekstremizmą ir skatinti dialogą, religinę laisvę, bendruomenių tarpusavio pagarbą ir toleranciją.

Tačiau tikiuosi, kad ES žengs dar toliau ir įtrauks sąlygą dėl pagarbos religijos laisvei į visus ekonominius susitarimus, kuriuos ji pasirašo su kitomis šalimis, taip pat taikys sankcijas šalims, kurios šios sąlygos nesilaikys.

 
  
MPphoto
 
 

  Debora Serracchiani (S&D), raštu.(IT) Neturėtume droviai tylėti dėl Europos Sąjungos pareigos remti laisvę išpažinti savo tikėjimą.

Atsižvelgiant į neabejotinai dažnėjančius smurto išpuolius prieš krikščionis įvairiose pasaulio šalyse, ES turi neatidėliotinai priimti tvirtą poziciją, nukreiptą prieš bet kokius teisės į laisvę išpažinti savo religiją pažeidimus. Religijos laisvės klausimas turi būti integruotas į Europos politiką, ypač įtraukiant sąlygą dėl pagarbos religijos laisvei į mūsų susitarimus su kitomis šalimis. Šie principai yra Europos vėliava ir jokiomis aplinkybėmis negalime dėl jų daryti jokių išimčių.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Sonik (PPE), raštu.(PL) Dabar krikščionys yra persekiojami daugiau kaip 70 pasaulio šalių. Tai reiškia, kad pagrindinė žmogaus teisė į religijos laisvę yra pažeidžiama kas trečioje šalyje. Europos Sąjunga jau pradeda suvokti, kad persekiojimas dėl religijos yra rimtas pažeidimas, kuriuo paminamas žmogaus orumas ir laisvė. Jau keletas mėnesių Parlamente vykstančios diskusijos dėl religinių laisvių ir krikščionių padėties formaliu požiūriu taip pat reikšmingos, kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai bažnyčių pozicija Europos lygmeniu vykstančiose diskusijose sustiprėjo ir dabar jos turi teisę būti oficialiomis partnerėmis dialoge su Europos Komisija. Europos Parlamentas, atliekantis žmogaus teisių sergėtojo vaidmenį, turėtų kuo skubiau rasti religijos laisvės gynimo visame pasaulyje būdų.

Atsižvelgdamas į pastaruoju metu vykdomą smurtą prieš krikščionių mažumas kai kuriose Vidurio Rytų, Afrikos ir Azijos šalyse, manau, būtų gerai iškelti šį klausimą ateinančiame ES Užsienio reikalų tarybos sustikime ir kartu su Sąjungos vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai parengti konkrečias krikščionių bendruomenės apsaugos priemones. Europos Parlamentas turėtų paraginti šalis, kuriose vykdomas persekiojimas, imtis veiksmingų priemonių religinėms mažumoms apsaugoti nepaisant su tuo susijusių sunkumų. Todėl taip pat turėtume pradėti vertinti religinės laisvės klausimą rimtai pasirašydami bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis šalimis.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika