Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

O-0169/2010 (B7-0662/2010)

Debatai :

PV 19/01/2011 - 14
CRE 19/01/2011 - 14

Balsavimas :

Priimti tekstai :


Diskusijos
Trečiadienis, 2011 m. sausio 19 d. - Strasbūras Tekstas OL

14. Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo išlaidos valstybėse narėse (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Dėkoju A. Gomes, diskusijos baigtos. Balsavimas vyks rytoj 12.00 val. Kitas klausimas – paskutinis šios dienos pranešimas, būtent žodinis klausimas Tarybai ir Komisijai dėl valstybių narių išlaidų, atsirandančių dėl prieglobsčio prašymų nagrinėjimo. Visų pirma, suteiksiu žodį autorei, Nadjai Hirsch. Turite dvi minutes.

– Žodinis klausimas Tarybai dėl informacijos, susijusios su finansinėmis išlaidomis, atsirandančiomis dėl prieglobsčio prašymų nagrinėjimo valstybėse narėse, perdavimo, kurį Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijos vardu pateikė Nadja Hirsch, Renata Weber, Cecilija Wikström, Louisas Michelis, Sonia Alfano, Stanimiras Ilchevas, Nathalija Griesbeck ir Janas Mulderis, (O-0169/2010 - B7-0662/2010),

– žodinis klausimas Komisijai dėl informacijos, susijusios su finansinėmis išlaidomis, atsirandančiomis dėl prieglobsčio prašymų nagrinėjimo valstybėse narėse, perdavimo, kurį Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijos vardu pateikė Nadja Hirsch, Renata Weber, Cecilija Wikström, Louisas Michelis, Sonia Alfano, Stanimiras Ilchevas, Nathalija Griesbeck ir Janas Mulderis (O-0170/2010 - B7-0663/2010),

– žodinis klausimas Tarybai dėl informacijos, susijusios su finansinėmis išlaidomis, atsirandančiomis dėl prieglobsčio prašymų nagrinėjimo valstybėse narėse, perdavimo, kurį Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) (PPE) frakcijos vardu pateikė Monika Hohlmeier ir Simonas Busuttilas (O-0175/2010 - B7-0664/2010),

– žodinis klausimas Tarybai dėl informacijos, susijusios su finansinėmis išlaidomis, atsirandančiomis dėl prieglobsčio prašymų nagrinėjimo valstybėse narėse, perdavimo, kurį Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) (PPE) frakcijos vardu pateikė Monika Hohlmeier ir Simonas Busuttilas (O-0176/2010 - B7-0665/2010),

– žodinis klausimas Tarybai dėl dabartinės padėties, susijusios su Komisijos pasiūlymu nauja redakcija išdėstyti Prieglobsčio tvarkos direktyvą, kurį Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) frakcijos vardu pateikė Monika Flašíková Beňová, Claudas Moraes, Sylvija Guillaume, Carmen Romero López ir Antonio Masip Hidalgo (O-0179/2010 - B7-0003/2011),

– žodinis klausimas Tarybai dėl dabartinės padėties, susijusios su Komisijos pasiūlymu nauja redakcija išdėstyti Prieglobsčio tvarkos direktyvą, kurį Žaliųjų frakcijos / Laisvojo Europos aljanso (Verts / ALE) vardu pateikė Hélène Flautre (O-0210/2010 - B7-0004/2011), ir

– žodinis klausimas Tarybai dėl informacijos, susijusios su Taryboje neišspręstais Procedūrų direktyvos klausimais, perdavimo Parlamentui ir Komisijai, kurį Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų (GUE/NGL) vardu pateikė Kyriacos Triantaphyllides, Cornelis de Jong, Cornelia Ernst ir Marie-Christine Vergiat (O-0177/2010 - B7-0002/2011).

 
  
MPphoto
 

  Nadja Hirsch, autorė.(DE) Pone pirmininke, Europos Parlamentas sutarė, kad nori, jog iki 2012 m. būtų įdiegta bendra Europos prieglobsčio sistema. Tai reiškia visoms valstybėms narėms vienodas arba panašias sąlygas.

Tačiau dėl šios sistemos įgyvendinimo kilo nesutarimų, visų pirma dėl to, kad mums diskutuojant dėl prieglobsčio paketo nebuvo pateikta pakankamai informacijos, kartais informacijos negaudavome visai arba ji būdavo prieštaringa. Turėjome labai mažai duomenų su Procedūrų direktyva ir valstybių narių išlaidomis susijusiems finansiniams vertinimams atlikti. Mūsų tikslas – paraginti Komisiją pateikti Parlamentui tyrimą arba būtiną informaciją. Tai susiję su tokiomis sritimis kaip vertimo žodžiu paslaugos ir teisinė konsultacija. Neaišku, kokį tikrąjį poveikį tai turės valstybėms narėms.

Antra vertus, tikslinant Procedūrų direktyvą paaiškėjo, kad galime pateikti kokybišką, sparčią procedūrą, kuri naudinga abiem šalims, nes padeda priimti greitus sprendimus, kad padėtis būtų aiški žmonėms, be to, šios procedūros paklaida maža. Mūsų, liberalų, tikslas – visokeriopai remti Komisijos planus. Tačiau mums reikalingi argumentai (įskaitant argumentus diskutuojant su valstybėmis narėmis), įrodantys prieglobsčio paketo, ypač Procedūrų direktyvos, persvarstymo veiksmingumą. Dėl šios priežasties raginame Komisiją nuoširdžiai mums padėti, kad iki 2012 m. šis prieglobsčio paketas taptų realybe, kad galėtume sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą.

 
  
MPphoto
 

  Monika Hohlmeier, autorė.(DE) Pone pirmininke, svarbu, kad ES rimtai imtų spręsti migracijos ir teisės į prieglobstį problemas. Komisija pateikė pasiūlymus dėl šios srities. Tačiau šiuo metu neturime kruopščios dabartinių teisinių nuostatų įgyvendinimo analizės. Vargu ar atlikti kokie nors tikslūs skaičiavimai arba tyrimai, susiję su naujais pasiūlymais. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija visiškai pripažįsta teisę į prieglobstį ir teisę į apsauga tiems, kuriems tų teisių reikia.

Tačiau, matant tikrąją padėtį, deja, aiškėja, kad prieglobsčio žmonės prašo dėl labai įvairių priežasčių ar netgi nuolat piktnaudžiaudami šia tvarka. Teisė į prieglobstį ir papildomą apsaugą nėra priemonė apskritai migruoti į 27 valstybes nares. Turime užtikrinti, kad dėl mūsų teisės į prieglobstį organizuotiems žmonių vežėjams nebūtų suteikta galimybė uždirbti milijardus eurų iš žmonių likimų.

Prieglobsčio procedūros turi atitikti tikslą, jos turi būti įgyvendinamos labai rūpestingai. Persekiojimo aukoms turi būti garantuotas prieglobstis ES. Ir dėl šios priežasties naujuose projektuose Komisijai nustatyti įpareigojimai šiuo atžvilgiu. Manau, kad daugelis jų tinkami, įskaitant vertėjus žodžiu, tinkamą sveikatos priežiūrą ir atsižvelgimą į konkrečios apsaugos poreikį.

Tačiau norėčiau paminėti ir, mano manymu, problemiškus klausimus. Valstybių narių valdžios institucijoms suteikiama per mažai galimybių užkirsti kelią piktnaudžiavimui. Galimybę taikyti pagreitintą tvarką ir pasienio tvarką reikėtų apriboti taikant mokesčius. Jei prašytojas sunkiai pažeidžia savo įsipareigojimą bendradarbiauti, yra labai nedaug galimybių taikyti sankcijas. Netgi priešingai – prieglobsčio prašytojui dingus, valstybė narė negali užbaigti procedūros priimdama neigiamą sprendimą. Jei jis vėl atsiranda, jam pasiūloma daugiau procedūrinių galimybių. Net ir tada, kai akivaizdu, kad prašymas nepagrįstas, pagreitintą tvarką galima taikyti tik po to, kai vėliau pateikiamas antrasis prašymas. Dėl to smarkiai padidės išlaidos.

Dabartiniame Komisijos projekte nurodoma, kad suteikiama nemokama teisininko konsultacija, dėl kurios taip pat nemažai padidės valstybių narių išlaidos. Aš tiesiog norėčiau, kad Komisija dar kartą pagalvotų, kokie bus praktiniai jos pasiūlymų padariniai, poveikis finansams ir kokių problemų iškils valstybių narių valdžios institucijoms. Norime, kad sistemos standartai būtų aukšti, bet sistema turi būti veiksminga, jau ir taip apkrautoms valstybėms narėms neturi būti pavestos užduotys, kurių visiškai neįmanoma atlikti.

 
  
MPphoto
 

  Sylvie Guillaume, autorė.(FR) Pone pirmininke, visų pirma norėčiau pasakyti, kad, mano nuomone, svarbus šių diskusijų klausimas yra iki 2012 m. sukurti bendrą prieglobsčio tvarką, kuri galiausiai leis mums nutraukti blogiausios nacionalinės prieglobsčio praktikos taikymą.

Neišleiskime to iš akių, kadangi tai reiškia, jog mums reikia greičiau siekti suderinimo, pagrįsto bendromis taisyklėmis. Aš tikrai tikiu, kad vien praktinis bendradarbiavimas nepadės išspręsti dabartinio nacionalinių prieglobsčio sistemų skirtumo.

Jei leisite, dar norėčiau išreikšti susirūpinimą dėl dabartinės bendros Europos prieglobsčio sistemos padėties, turiu omenyje daugelį Tarybos stabdymų. Šio sudėtingo projekto ateitis, be abejo, aiški. Mums tik reikia stebėti Komisijos pastangas gelbėti situaciją būsimu pasiūlymu suteikti naują formą dviem direktyvoms.

Tada, remiantis šiuo pagrindu, mums reikia pašnekėti apie išlaidas, nes tai mūsų šiandieninių diskusijų objektas. Girdime kalbant, kad užtikrinus tvirtesnes procedūras smarkiai padidės valstybių narių finansinė našta, susijusi su prieglobsčio prašymų nagrinėjimu; valstybės narėms tai sukels daug sunkumų, nes dėl ekonomikos krizės jų biudžetai ir taip sumažėję.

Tačiau, kartoju, tai neefektyvios, dirbtinės procedūros, valstybėms narėms kainuosiančios dar daugiau. Manau, kad „front-loading“ būdas, kurį Komisija gina pasiūlyme nauja redakcija išdėstyti direktyvas, arba, kitais žodžiais tariant, pirmosios instancijos tvarkos procedūrų tobulinimas, padės mums per vidutinės trukmės laikotarpį įgyvendinti tikrą masto ekonomiką.

Kodėl? Kadangi nuo pat pradžių šios suderintos procedūros padės valdžios institucijoms lengviau atskirti fiktyvius prašymus ir suteiks aiškesnes gaires, kuo grįsti sprendimus. Tai padės priimti teisingus ir greitesnius sprendimus, tada sutrumpės procedūra ir sumažės skundų dėl teismo sprendimų skaičius bei teismo panaikintų sprendimų skaičius; taigi sumažės sulaikymo, o galiausiai ir bendros išlaidos.

Be to, jei norime kalbėti apie išlaidas, kodėl nepakalbėjus ir apie Dublino „Eurodac“ sistemą? Kodėl nė viena valstybė narė neišdrįso paprašyti šios sistemos taikymo išlaidų efektyvumo ataskaitos? Tikrai žinome, kad kai kurie baisūs žmogaus elgesio padariniai neatitinka jokių įtikinamais įrodymais pagrįstų vertinimų, susijusių su tikraisiais perkėlimais ir su antrinių veiksmų arba kelių prašymu išvengimu, nors būtent dėl šių priežasčių buvo sukurta Dublino sistema. Todėl pakalbėkime apie išlaidas, nes privalome tai padaryti, tačiau imkime sistemą kaip visumą, įtraukdami Dublino sistemos išlaidas.

Kaip pranešėja Prieglobsčio tvarkos direktyvos tema manau, kad dabartinis suderinimo lygis yra nepakankamas ir kenkia proceso kokybei bei veiksmingumui. Šie trūkumai yra žalingi ir valstybėms narėms, ir persekiojimo aukoms. Savo tikslą planuojame įgyvendinti 2012 m., tačiau neturime manyti, jog privalu paskubomis užbaigti tekstą, pagrįstą žemiausiais bendrais vardikliais, tik tam, kad laikytumės terminų. Mums reikalingos teisingos, prieinamos ir veiksmingos procedūros, ir bet kokiu atveju toks išliks mano ir mano frakcijos šių diskusijų tikslas.

 
  
MPphoto
 

  Hélène Flautre, autorė.(FR) Pone pirmininke, manau, kad šių diskusijų tikslas yra priversti Tarybą atskleisti savo kortas, nes, atsižvelgiant į prieglobsčio reformų paketo užmojį, jau nekalbant apie jo būtinumą, neįtikėtina, kad gauname tik informacijos nuotrupas, dažnai ta informacija prieštaringa, ir nežinome, kas kliudo Tarybai imtis pasiūlymų, kurie jau seniai pateikti.

Peršasi mintis, kad Taryba arba valstybės narės galbūt įstrigo dėl sąnaudų, bet netgi neaišku, apie ką kalbama. Ar tos sąnaudos susijusios su žmonėmis, politika ar finansais? Bet kuriuo atveju šios skirtingos sąnaudos kartais tarpusavyje susijusios.

Aišku viena – šiuo metu Europoje yra nusistovėjusi nepatenkinama praktika ir apsauga nėra pakankama. Visų pirma, netiesa, kad Europa yra prisiėmusi viso pasaulio problemas. Pvz., 2007 m., Europa, mano nuomone, priėmė tik 14 % pasaulio pabėgėlių. Antra, kai kuri nusistovėjusi tvarka visiškai nepriimtina. Turiu omenyje falometrinio (pornografinio) tyrimo taikymą Čekijoje, visai čia pat Europoje, arba komiteto dokumentus prieš kankinimą, kuriuose atskleista daugybė atvejų, pvz., priverstinė repatriacija be apeliacijos teisės arba skubotomis procedūromis.

Žinoma, galime kalbėti apie sąnaudas, pvz., apie didžiules migrantų išsiuntimo iš šalies išlaidas: Prancūzijos Senatas teigia, kad vienam asmeniui išsiųsti reikia 20 000 EUR. Tačiau svarbiausia pakalbėti apie tai, kaip būtų galima pagerinti padėtį. Be abejo, kyla klausimas, kaip galėtume patobulinti pirmosios instancijos sprendimų priėmimo procedūrą (S. Guillaume to ir klausia savo panešime), kai 50 % pirmosios instancijos sprendimų panaikinama padavus apeliacinį skundą. Finansines, žmogiškąsias ir politines sąnaudas būtina tiksliai apskaičiuoti.

Pastebima ir kitų nukrypimų nuo Dublino konvencijos; manau, kad Taryba turėtų labai atidžiai į tai pažvelgti, nes jie taip pat susiję su dideliais žmogiškaisiais ir finansiniais nuostoliais.

Pagaliau, kaip patvirtina Parlamento tyrimas, labai brangiai kainuoja prieglobsčio prašytojų sulaikymas. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo kaina pernelyg didelė. Žmonės turi apie tai žinoti, tai reikia aptarti Taryboje. Ir labai skubiai.

 
  
MPphoto
 

  Cornelis de Jong, autorius.(NL) Pone pirmininke, kartais esame savo pačių taikomų darbo metodų aukos. Jei būtume turėję tik vieną prieglobsčio direktyvą, reglamentuojančią procedūras, vertinimo kriterijus ir (prieglobsčio prašytojų) priėmimą, būtume turėję tik dvi galimybes: priimti šią direktyvą su pakeitimais ar be jų arba patirti nesėkmę derybose. Toks scenarijus būtų leidęs Europos parlamentarams pasakyti „ne“ bendrai prieglobsčio politikai ir „ne“ Dublino reglamente sumodeliuotai sistemai.

Tačiau tikrovė kitokia. Turime daugybę direktyvų. Taryba turi galimybę vienai iš jų suteikti prioritetą, o kitą laikyti ginčytina. Netrukus atsitiks taip, kad tikrai galėsime derėtis dėl Dublino reglamento, bet nebūsime susitarę, pvz., dėl prieglobsčio procedūrų ar priėmimo. Pamąstykite, kokie galėtų būti padariniai. Jei taip atsitiktų, užkrautume valstybėms narėms pareigą nagrinėti prieglobsčio paraiškas, neturėdami garantijų, kad tos paraiškos bus išnagrinėtos tinkamai arba kad prieglobsčio prašytojais bus humaniškai pasirūpinta. Mano nuomone, tai visiškai nepriimtina, ypač atsižvelgiant į dabartinę padėtį.

Todėl Tarybos ir Komisijos klausiu: kaip ketinate užtikrinti, kad išgelbėsite Prieglobsčio tvarkos direktyvą nuo stagnacijos, nepaaukodami kokybės? Greitai gausite iš Parlamento nemažai pasiūlymų, kaip būtų galima patobulinti šią direktyvą. Ar pamėginsite perduoti valstybėms narėms aiškų ženklą, kurį pasiuntė Europos Parlamento nariai, ir ar kategoriškai nesutiksite, jei valstybės narės reikalautų à la carte požiūrio?

Baigdamas norėčiau paaiškinti vieną dalyką. Savo klausime nepaminėjau prieglobsčio procedūros išlaidų. Praleidau jas ne dėl to, kad nesu susipažinęs su šiuo klausimu, o todėl, kad man svarbiausia humaniškas elgesys su prieglobsčio prašytojais. Tam reikia nustatyti tikslią procedūrą ir tinkamai suderinti priėmimą. Jei mums nepavyks to tinkamai reglamentuoti, tada neturiu jokio noro dirbti su kitomis iniciatyvomis. Tikiuosi, kad šiuo klausimu esu visiškai palaikomas, ypač Europos Komisijos.

 
  
MPphoto
 

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. – (HU) Ačiū, pone pirmininke, už gerus žodžius. Pone pirmininke, Komisijos nary, gerbiami Parlamento nariai, norėčiau padėkoti Parlamentui už suteiktą progą šį vakarą pakalbėti labai svarbiu prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarkos klausimu.

Parlamentas pateikė Tarybai penkis klausimus, ir kadangi visi šie klausimai susiję su Komisijos pasiūlymu išdėstyti nauja redakcija Prieglobsčio tvarkos direktyvą, siūlau diskutuojant visus šiuos penkis klausimus sujungti į vieną.

Savo klausimuose jūs minite 2010 m. rugsėjo mėn. Komisijos ataskaitą dėl Prieglobsčio tvarkos direktyvos taikymo. Ši ataskaita patvirtina, kad valstybių narių taikoma prieglobsčio tvarka ir procedūrinės garantijos smarkiai tebesiskiria. Taryba ir Europos Parlamentas sutinka, kad tai neatitinka mūsų kartu užsibrėžto tikslo – sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą. 2008 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba priėmė Europos imigracijos ir prieglobsčio paktą, kuriame pabrėžiama, kad ES ir valstybės narės įsipareigoja sąžiningai, veiksmingai ir nuosekliai spręsti migracijos sukurtas problemas ir pasinaudoti jos suteiktomis galimybėmis.

Be kita ko, pakte yra konkretus įsipareigojimas imtis būtinų veiksmų, siekiant sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Todėl Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją teikti pasiūlymus dėl bendros prieglobsčio tvarkos (procedūros), kuri būtų pagrįsta bendromis normomis, sukūrimo.

Kalbant apie Europos bendros prieglobsčio sistemos nustatymą, Stokholmo programoje taip pat aiškiai nurodyta, kad vienu svarbiausių ES politikos uždavinių turi išlikti aktyvesnis derinimas. Po to, kai Europos Vadovų Taryba suteikė procesui tokį politinį impulsą, Komisija ir 2008 m., ir 2009 m. pateikė daugybę pasiūlymų dėl prieglobsčio politikos: Eurodac, kaip minėjote diskusijų pradžioje, pasiūlymą iš dalies pakeisti Dublino reglamentą arba pasiūlymą iš dalies pakeisti Priėmimo sąlygų direktyvą, pasiūlymą įsteigti Europos prieglobsčio paramos biurą ir galiausiai pasiūlymą iš dalies pakeisti Prieglobsčio tvarkos direktyvą bei Priskyrimo direktyvą.

Taryba, gavusi iš Komisijos šiuos pasiūlymus, nedelsdama ėmėsi darbo. Šiame etape Taryba ir jos parengiamieji organai intensyviai bei kruopščiai juos nagrinėja. Iki šios dienos Parlamentas ir Taryba įstengė priimti tik vieną iš minėtų pasiūlymų – reglamentą, kuriuo įsteigiamas Europos prieglobsčio paramos biuras, ir aš džiaugiuosi, kad netrukus Biuras pradės veikti. Be to, praėjusiais metais Parlamentas ir Taryba susitarė dėl Ilgalaikių gyventojų direktyvos pakeitimo; manau, kad tai bus didelis impulsas tęsti su bendros Europos prieglobsčio sistemos kūrimu susijusį darbą.

Deja, – ir jūs visai pagrįstai skundžiatės – kitose srityse pasiekta mažiau pažangos. Esu įsitikinusi, kad gerai žinote, koks opus šis klausimas politine ir sunkus technine prasme. Tarybai ir, manau, Parlamentui prireiks daugiau laiko jam išspręsti. Kaip labai tiksliai nurodėte pateiktuose pasiūlymuose, pasiūlymas išdėstyti Prieglobsčio tvarkos direktyvą nauja redakcija susijęs su daugybe probleminių klausimų. Be to, Parlamentas sėkmingai formuoja savo poziciją, o tai akivaizdžiai rodo, kad procesas sudėtingas. Tarybai, be abejo, išlieka nemažai rūpesčių dėl kelių su pasiūlymu susijusių klausimų. Visų pirma tai galimo pasiūlytų priemonių poveikio su valstybių narių prieglobsčio procedūromis susijusioms išlaidoms ir tokių procedūrų veiksmingumui klausimas. Prieš tai minėjote, kad ypač daug dėmesio turime skirti efektyvumui ir sąnaudoms. Valstybės narės tvirtai remia suderinimo tikslus, siekdamos susitarimo dėl tam tikrų bendrų pagrindinių normų ir vertybių bei vienodų apsaugos kriterijų. Kiekviena valstybė narė yra įsipareigojusi besąlygiškai gerbti prieglobsčio prašytojų teisę į apsaugą.

Tačiau valstybės narės nori, kad jų sistemos būtų ilgalaikės, ypač atsižvelgiant į sunkią dabartinę ekonomikos padėtį. Norint pasiekti šį tikslą, būtina subalansuoti prieglobsčio prašytojams suteikiamas garantijas ir taisykles, kurios turi būti veiksmingos ir įvykdomos, dėl jų neturi padidėti administracinė ar finansinė našta. Apskritai Taryba įsitikinusi, kad jei mums nepavyks pasiekti tinkamos pusiausvyros šiuo atžvilgiu, tie, kuriems apsauga visai nereikalinga, kaip jau minėjo M. Hohlmeier, bus paskatinti piktnaudžiauti prieglobsčio sistema. Šis piktnaudžiavimas gali pakenkti prieglobsčio prašytojams, kuriems apsaugos tikrai reikia, o ilgainiui tai gali statyti į pavojų prieglobsčio Europos Sąjungoje klausimą. Tokiomis aplinkybėmis Komisijos pranešimas apie tai, kad ji ketinanti pateikti pasiūlymą su pakeitimais, buvo gausiai palaikytas Taryboje; manau, Komisijos narys trumpai tai išdėstys.

Esu įsitikinusi, kad šis naujas pasiūlymas suteiks naują impulsą diskusijoms Taryboje, kurios užtikrins, kad naujajame pasiūlyme atsispindėtų ir Tarybos bei Parlamento nuomonės. Tada galėsime padaryti pažangą įgyvendindami pasiūlymą dėl prieglobsčio procedūrų, kuris, kaip teisingai nurodėte pateiktuose klausimuose, yra svarbus prieglobsčio paketo elementas. Reaguodama į Komisijos pranešimą turiu pridėti, kad valstybės narės išreiškė tvirtą pasiryžimą suteikti Komisijai pagalbą rengiant naują pasiūlymą.

Norėčiau pažymėti dar vieną šios temos aspektą. Būtų galima tiksliau įvertinti pateiktų prašymų nagrinėjimo išlaidas, jei turėtume tokį vertinimą, kuriuo remdamiesi galėtume Taryboje atitinkamai diskutuoti. Deja, privalau jums pranešti, kad Taryba tokios informacijos neturi. Pagal sutartis prieglobsčio prašymų nagrinėjimas priskiriamas valstybių narių kompetencijai. Sutartyse Tarybai nepavesta rinkti ir užsakyti informacijos apie prieglobsčio prašymų nagrinėjimo išlaidas. Todėl, atstovaudama Tarybai, šiose diskusijose negaliu nei savo, nei Tarybos vardu įsipareigoti pateikti informacijos, apie kurią kalbame. Tačiau Taryba, žinoma, įsipareigoja tęsti darbą, susijusį su pasiūlymu dėl Prieglobsčio tvarkos direktyvos dalinio pakeitimo, ir aš norėčiau padėkoti jums už iki šiol atliktą darbą; tikiu, kad Komisija įtrauks jūsų pastabas, pateiktas naujajame pasiūlyme.

Pasikliaujame Europos Parlamento prisiimta atsakomybe ir kompetencija. ES Tarybai pirmininkaujanti Vengrija tiki, kad tinkamai bendradarbiaudami sugebėsime ir šioje srityje pasiekti pažangą. Prašau atkreipti dėmesį į tai, kad pirmininkaujanti Vengrija siekia parengti bendrą Europos prieglobsčio sistemą – ją numatyta sukurti iki 2012 m. Čia dar minėjote keletą teisės aktų, kuriuos neabejotinai patobulinsime. Iki Vengrijos pirmininkavimo pabaigos ketiname pasiekti politinį susitarimą diskusijose dėl Priskyrimo direktyvos, Dublino reglamento. Padarysime viską, ką galime, kad Parlamentas ir Taryba sutartų ir su procedūra susijusiais klausimais.

 
  
MPphoto
 

  Štefan Füle, Komisijos narys. – Pone pirmininke, Prieglobsčio tvarkos direktyva yra svarbiausias Europos prieglobsčio sistemos elementas. Komisijos tikslas – sukurti subalansuotą, sąžiningą, veiksmingą ir ekonomiškai efektyvią sistemą. Kiekviename Komisijos pasiūlyme svarbiausias yra finansinis aspektas ir jis kruopščiai vertinamas.

Rengdama pasiūlymą dėl Prieglobsčio tvarkos direktyvos Komisija, laikydamasi poveikio vertinimo reikalavimų, atliko išsamų tyrimą. Vertinant finansinį poveikį daugiausia buvo remtasi statistine informacija ir duomenimis, kurie gauti iš valstybių narių, Komisijai pateikus joms išsamius klausimynus.

Tik kelios valstybės narės galėjo nurodyti visas su prieglobsčio procedūra susijusias išlaidas. Kitos pateikė kai kuriuos elementus, dažniausiai teisinės pagalbos ir vertimo žodžiu sąnaudas. Remdamasi turima informacija Komisija įvertino finansinį poveikį.

Komisija padarė išvadą, kad, atsižvelgiant, inter alia, į tikslą sumažinti išlaidas, pageidautina, kad būtų taikomas išankstinio dėmesio sutelkimo (angl. front-loading) metodas: tai reiškia investuoti lėšas ankstyvajame prieglobsčio procedūros etape, kad ji vyktų sparčiau, būtų veiksmingesnė ir teisingesnė. Papildomos investicijos, atliekamos per pirmosios instancijos procedūrą, padidina visos prieglobsčio procedūros veiksmingumą. Šios investicijos kompensuojamos sutaupant apeliacijos teikimo etape ir sumažėjus bendroms priėmimo išlaidoms.

Pasirinkti šį metodą labai padėjo neseniai JK įgyvendinto projekto, vadinamojo „Solihull Pilot“, išvados, pateiktos 2010 m. vykusioje ministerijų konferencijoje prieglobsčio tema. Šis projektas patvirtino hipotezę, kad, investuojant į prieglobsčio procesą ankstyvajame etape (front-loading), ypač prieglobsčio prašytojams suteikiant kompetentingą teisinę konsultaciją procedūros pradžioje ir leidžiant teisiniam atstovui bendrauti su sprendimų priėmėjais, labai pagerėja pirmosios instancijos sprendimų kokybė.

Tai lėmė, kad sprendimai priimami daug greičiau ir teigiamų sprendimų procentas daug didesnis pirmosios instancijos teismuose, gaunama mažiau apeliacinių skundų ir daugiau žmonių grąžinama į jų kilmės šalis. Atsirado galimybė smarkiai sumažinti apeliacines, būsto ir socialinio aprūpinimo išlaidas. Sutaupytos lėšos didesnės už papildomas teisinės pagalbos išlaidas.

Dar norėčiau priminti apie neseniai Europos Parlamento parengtą studiją apie valstybių narių dalijimąsi našta, susijusia su prieglobsčio prašytojų priėmimu; joje pateikiama prieglobsčio procedūrų ir priėmimo (įskaitant teisinę pagalbą) išlaidų analizė.

Atlikdama poveikio vertinimą Komisija daug dėmesio skyrė išlaidų elementui. Minėtas išvadas patvirtino empirinės žinios ir papildė Europos Parlamento tyrimas. Todėl Komisija neketina rengti kito išlaidų tyrimo. Tačiau kituose derybų dėl Prieglobsčio tvarkos direktyvos etapuose Komisija ir toliau skirs dėmesį išlaidų klausimui.

 
  
MPphoto
 

  Simon Busuttil, PPE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, nekyla abejonių, kad prieglobsčio paketas blokuojamas, ir man dėl to gaila. Tokia padėtis apgailėtina, visi turime kiek įmanydami stengtis ją pakeisti.

Matau daugelį priežasčių, kodėl daromos kliūtys. Visų pirma, atrodo, kad susitelkėme ties naujais pasiūlymais, kai visi žinome, kad yra galiojančių reglamentų, kuriuos valstybės narės iš visų jėgų stengiasi įgyvendinti, taigi jos susirūpinusios, nes nėra pasirengusios pereiti prie naujų teisės aktų, kai turi sunkumų su dabartiniais.

Antra, naujuose pasiūlymuose nurodyti ir įžvelgiami nauji, daug didesni įpareigojimai bei našta, kurie kartais atrodo nerealūs, ypač dabartinėmis aplinkybėmis, ir kurie gali, kaip anksčiau buvo pasakyta, sudaryti piktnaudžiavimo galimybę, o to reikėtų vengti.

Trečia, iš tikrųjų trūksta finansinio tyrimo vertinimo, siekiant nustatyti išlaidas, ir aš deja, nesutinku su jumis, Komisijos nary: nemanau, kad Europos Parlamento atliktas tyrimas dėl naštos pasidalijimo susijęs su šių pasiūlymų išlaidomis. Bet kuriuo atveju tai Komisijos darbas tirti savo pasiūlymų finansinį poveikį.

Be to, nepateiktas pasiūlymas dėl tinkamo, teisiškai privalomo naštos pasidalijimo mechanizmo, o tai taip pat kelia sunkumų daugeliui valstybių narių ir, žinoma, šiam Parlamentui.

Galiausiai, Taryba vis dar sabotuoja tokius pasiūlymus kaip Dublino reglamento persvarstymas. Mane džiugina Tarybos žodžiai, kad pirmininkaujanti šalis skirs tam daug dėmesio ir sustiprins pastangas ieškodama sprendimo dėl Dublino dokumentų.

Tai nelengva. Mūsų padėtis sunki, ir iš jos turime išsikapstyti. PPE frakcija tebelieka atvira bendradarbiavimui su Taryba, o svarbiausia su kitomis šio Parlamento frakcijomis, kad būtų pasiektas visiems priimtinas kompromisas.

 
  
MPphoto
 

  Cecilia Wikström, ALDE frakcijos vardu.(SV) Pone pirmininke, 2012 m. – tai visoms ES institucijoms nustatytas bendros Europos prieglobsčio sistemos sukūrimo terminas. Prisipažįstu, kad mano jausmai šiuo atžvilgiu dvejopi: viltis ir neviltis. Ar sugebėsime tai padaryti? Ši sistema pagrįsta bendra prieglobsčio prašytojų priėmimo sistema, prašymų nagrinėjimu ir sprendimais, susijusiais su žmonių ateitimi. Sistema, kurią įdiegsime, visose valstybėse bus vienoda, nors dabar yra kitaip. Šiuo metu priėmimas įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi.

Iš ataskaitos, apie kurią ką tik kalbėjo Komisijos narys Š. Füle, žinome, kad valstybių narių prieglobsčio prašytojų priėmimo procedūros labai skiriasi. Žinome ir tai, kad išlaidos mažėja, kai pageriname pirmosios instancijos sprendimų kokybę. Šiuo metu iš dalies keičiame Procedūrų direktyvą, todėl mums Parlamente būtų gerai žinoti konkrečias valstybių narių išlaidas, susijusias su prieglobsčio tvarka.

Manau, kad atlikdami nuodugnius tyrimus sumažinsime klaidų riziką, mažiau žmonių pateks į keblią padėtį. Bus įdomu matyti, ar Komisija gali pasiūlyti išsamesnę procedūrą ir parodyti, kaip galime sumažinti su prieglobsčio tvarka susijusias išlaidas.

Dienos gale tai tikriausiai bus lemiamas argumentas, apie kurį kalbėjo S. Busuttil, kitais žodžiais tariant, išjudinti padėtį įmanoma tik pakeitus nusistovėjusią Tarybos poziciją. Giliai apgailestauju, kad Taryba tokia uždara šiame procese.

Šiandien mus aplankė pirmininkavimą perėmusios Vengrijos ministras pirmininkas, ir dabar norėčiau paprašyti pirmininkaujančios šalies tęsti gerus darbus, pradėtus pirmininkaujant Belgijai. Būtų nelaimė, jei šis procesas nutrūktų. Kartu mes tikrai galime iki 2012 m. sukurti veikiančią prieglobsčio sistemą, pagrįsdami ją žmoniškumo ir dėmesio mūsų artimiesiems principais. Nepraraskime vilties ir dirbkime, kad ši viltis taptų realybe.

 
  
MPphoto
 

  Rui Tavares, GUE/NGL frakcijos vardu.(PT) Pone pirmininke, man atrodo, kad šiose diskusijose netiesiogiai norima pasakyti, jog humanitariniai veiksmai brangiai kainuoja, todėl jų nesiimame, todėl galima pamanyti, kad mes jų imtumėmės, jei jie kainuotų mažiau. Na, būna atvejų, kai humanitarinė politika yra pigesnė politika. JK Bendruomenių rūmų neseniai atliktas tyrimas tai tiksliai įrodo: sistema, pagal kurią į prieglobsčio prašymus reaguojama greitai, daug pigesnė, o delsti ir priverstinai išsiųsti šeimas kainuoja daug brangiau.

Kalbame tik apie administravimo išlaidas, bet neskaičiuojame pačių prieglobsčio prašytojų – tų, kurie turi teisę į prieglobstį, ir tų, kurių prašymai galutinai atmesti dėl teisingų ar klaidingų motyvų, – išlaidų.

Todėl kyla klausimas: jei galime imtis humanitarinių veiksmų, atlikti savo moralinę pareigą ir daryti tai pigiau, kodėl gi to nedarome? ES neturi suderinto veiksmų plano, neturi ir bendro veiksmų plano, ir aš leidžiu sau nesutikti su S. Busuttilu: esmė ne ta, kad valstybėms narėms brangu įgyvendinti dabartinius teisės aktus, o tai, kad jie įgyvendinami iš dalies arba nepakankamai. Dabartinė mūsų politika išimtinai represinė, neteisinga prieglobsčio prašytojų, valdžios institucijų, o galiausiai, kaip dabar supratome, ir Europos mokesčių mokėtojų atžvilgiu.

Paprašyčiau Tarybos suteikti mums naujausią informaciją ir atsakyti į klausimus, kad pagaliau galėtume pradėti pereiti prie nuoseklios ir suderintos politikos.

 
  
MPphoto
 

  Gerard Batten, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, šios diskusijos – į Lisabonos sutartį įtrauktos bendros imigracijos ir prieglobsčio sistemos įgyvendinimo rezultatas. Valstybės narės vis labiau praranda galimybę valdyti savo likimus, turėdamos mokėti kainą už privilegijas.

Jungtinės Karalystės prieglobsčio sistemoje jau netvarka – tūkstančiai atvejų neišnagrinėti, prieglobsčio prašytojai paprasčiausiai pasimetę ir slapstosi. Visa sistema iš esmės reketuoja tuos, kurie negali teisėtai imigruoti. Suprantu, kad tai sakydamas veltui aušinu burną, nes kai kuriems iš jūsų visiškai nerūpi išsaugoti tautinių valstybių demokratinę valdžią. Daugelis (kaip kai kurių Hieronymo Boscho paveikslų herojai) esate pakerėti groteskiško fantazijų pasaulio, kuriame ES integracija begalinė, bet Jungtinės Karalystės gyventojai vieną dieną privers atsiskaityti klastingus ir nepatikimus Didžiosios Britanijos politikus, kurie leido, kad taip atsitiktų, neleisdami jiems surengti referendumo dėl Lisabonos sutarties.

 
  
MPphoto
 

  Franz Obermayr (NI).(DE) Pone pirmininke, siekiama iki 2012 m. visoje ES suvienodinti teisės į prieglobstį reikalavimus. Tačiau neaišku, ar vis dar galėsime taikyti skubią deportaciją tranzito zonose, pvz., tai, kas pasitvirtino Vokietijoje.

Komisija atmetė planą atsisakyti šio oro uostų reguliavimo paslaptingais pareiškimais, kurie rodo, kad ateityje vis dėlto bus galima neįleisti prieglobsčio prašytojų pasienyje, jei jie atvyksta iš saugios šalies.

Visi mes prisimename diskusijas apie tai, kas yra saugi šalis – nuomonės apie tai labai skiriasi visoje Europoje. Be to, planuojama suteikti broliams ir seserims teisę pasilikti, nors anksčiau ši teisė buvo suteikiama tik tėvams ir sutuoktiniams, ir dar suteikti teisę į gydymą. Man netgi nesinori pradėti aptarinėti pasiūlymų įtraukti prieglobsčio prašytojus į atitinkamą socialinės apsaugos sistemą.

Todėl labai abejoju, kad šie pasiūlymai sumažins procedūros išlaidas. Abejoju ir tuo, kad bus mažiau biurokratizmo. Manau, kad valstybių narių našta bus didesnė ir kad prieglobsčio teisė bus laisvesnė, o tai galiausiai lems didesnį migrantų antplūdį. Deja, Europai tai nėra gerai.

 
  
MPphoto
 

  Salvatore Iacolino (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, nekyla abejonių, kad ši direktyva dėl procedūrų ypač svarbi. Griežtai nustačius pabėgėlių statusą, pripažinimo procedūra turėtų būti greita ir sklandi, bet, atvirai šnekant, taip nėra.

Kol Taryboje įstrigęs prieglobsčio paketas, kuriame turėtų būti apibrėžta nauja, modernesnė principų sistema, valstybėse narėse atsirado naujas požiūris į prieglobsčio procedūros veiksmingumą, pagrįstas jau galiojančiomis taisyklėmis. Komisijos nariui ir einančiai Tarybos pirmininko pareigas noriu pasakyti, kad jūs negalite sumažinti svarbiai procedūrai reikalingo finansavimo remdamiesi krize ar kitais argumentais, kurie, mano nuomone, nėra visiškai įtikinantys, kad ši procedūra įstrigusi dėl jų.

Tai, kad žmonėms, negalintiems likti savo šalyje dėl dokumentais pagrįstų politinių, religinių ar kitų motyvų, turėtų būti suteikta teisė būti priimtiems kitoje šalyje, yra teisinga, lygiai taip pat būtina nepripažinti teisės būti priimtiems, jei asmuo, tvirtinantis esąs pabėgėlis, iš tikrųjų toks nėra. Tiesa ir tai, kad šis principas tvirtai išreikštas Stokholmo programoje: per pastaruosius dvejus metus pateikta 250 000 prašymų, o tai didelis skaičius, nors paskutiniaisiais ataskaitiniais metais jų mažėjo. O labiausiai reikia konsultacijų, vertimo žodžiu paslaugų, mažesnių išlaidų ir subalansuoto naštos pasidalijimo.

Reikia, kad geriau ir griežčiau dirbtų paramos įstaigos (pasitikime biuru Maltoje) ir kad Europos Sąjunga tikrai norėtų žengti lemiamą žingsnį pirmyn, kad užtikrintų pabėgėliams jų teises, bet kartu į ES valstybes nares leistų įsileisti tik pabėgėlių statusą turinčius asmenis.

 
  
MPphoto
 

  Claude Moraes (S&D). – Pone pirmininke, kaip pasakė mano kolegė S. Guillaume, atėjo svarbiausias Europos prieglobsčio sistemos kūrimo momentas. Pasiekėme tam tikrą pažangą įgyvendindami kai kurias paketo dalis, įskaitant mano paties ataskaitą dėl tarptautinės apsaugos gavėjų pirmininkaujant Belgijai, bet tai akivaizdžiai šalutiniai prieglobsčio paketo elementai. Šiandien reikia pabrėžti, kad paketo pagrindas yra nauja procedūrų redakcija.

Todėl mums būtina pasistūmėti į priekį atliekant šį išdėstymą nauja redakcija, nes sparčiai artėja 2012 m., kai turi būti sukurta bendra Europos prieglobsčio sistema. Valstybės narės ne kartą kritikavo siūlomą naują procedūrų redakciją, sakydamos, kad dėl to be reikalo padidės jų finansinė našta, bet yra pakankamai svarių įrodymų (ir aš pritariu tam, ką Komisija pasakė apie Jungtinėje Karalystėje įgyvendinamą Solihull projektą), kad prieglobsčio procedūroms taikant front-loading metodą pagerės pirmosios instancijos sprendimai; svarbiausias elementas – priimti kokybiškus sprendimus, neturime jo praleisti. Todėl norime, kad valstybės narės pateiktų daugiau informacijos, pagrindžiančios jų reikalavimus.

Tačiau norėčiau pabrėžti, kad šiose diskusijose neturėtų būti kalbama tik apie išlaidas. Kaip sakė C. de Jong, nauja procedūrų redakcija – tai nusistovėjusios tvarkos suderinimas ir aukštesnių standartų nustatymas visoje ES. Akivaizdu, kad valstybių narių standartai pernelyg įvairūs ir kad reikia pakeisti teisinę sistemą. Žinome, kad Komisija, atsižvelgdama į Tarybos opoziciją, ketina per kelis mėnesius pateikti pasiūlymą dėl naujos redakcijos pakeitimų. Parlamentas turėtų pareikšti tvirtą poziciją šiuo klausimu, kad užtikrintų, jog Komisija nesušvelnins savo pirminio pasiūlymo.

Teisė į teisinę pagalbą, asmeninio pokalbio garantija, paspartintų procedūrų taikymo ribojimas – visos šios apsaugos priemonės yra labai svarbios, siekiant sukurti teisingą ir veiksmingą prieglobsčio sistemą. Šį tikslą – sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą – nustatė ne Parlamentas; visi prisimename, kad 1999 m. Tamperėje tai padarė Taryba. Šie tikslai buvo dar kartą nustatyti Hagoje ir Stokholme, taigi reviduokime savo istoriją ir supraskime, kad kliūčių sistemai pašalinimas priklauso nuo Tarybos; dirbsime kartu su Tarybai pirmininkaujančia Vengrija ir stengsimės išsaugoti anksčiau pirmininkavusios Belgijos duotą impulsą.

Būtent tai nori matyti daugelis Parlamento narių; galbūt mes tikimės skirtingų rezultatų, tačiau bendradarbiausime ir turėkime vilties, kad pirmininkaujant Vengrijai bus pasiekta apčiuopiama pažanga.

 
  
MPphoto
 

  Agustín Díaz de Mera García Consuegra (PPE).(ES) Pone pirmininke, iki 2012 m. turime būtinai sukurti bendrą prieglobsčio sistemą. Komisijos rugsėjo 8 d. pateiktoje ataskaitoje nurodyta daugybė kliūčių, su kuriomis valstybės narės susiduria siekdamos Direktyvos 2005/85/EB tikslų.

Prieglobsčio prašytojų teisė į teisinę pagalbą taikoma įvairiais lygiais. Daugelis valstybių narių pasitelkia šią direktyvą suteikdamos teisinę paramą pateikus apeliaciją, kiti tą teisę suteikia paraiškų procedūros metu ir antrojoje instancijoje.

Kai kurios valstybės narės reikalauja įrodyti pranašumus, kad galėtų nutarti, ar suteikti teisinę pagalbą pateikus apeliaciją. Daugeliu atvejų nemažai skiriasi apeliacijų padavimo terminai, problemų kelia ir automatiškas atsisakymo poveikio sustabdymas, nes jis taikomas tik šešiose valstybėse narėse.

Šie skirtumai rodo, kad direktyvą būtina patikslinti. Komisija pabrėžia, kad išdėstant ją nauja redakcija daugiausia dėmesio reikia skirti pradiniam procedūros etapui, kad būtų galima veiksmingiau atskirti, kurie žmonės turi teisę į apsaugą. Pasak Komisijos, ši priemonė padės pastebimai sumažinti vertimo žodžiu ir teisinės pagalbos antrajame etape išlaidas.

Tačiau pasiūlymas nepagrįstas nei išsamiu vertimo žodžiu ir teisinės pagalbos išlaidų pirmajame etape tyrimu, nei dabartinių valstybių narių išlaidų taikant Europos Sąjungos teisės aktus tyrimu.

Dėl tos priežasties Komisija turi pateikti informaciją apie tikrąsias išlaidas, susijusias su pasiūlymu daugiausia dėmesio skirti pradiniam etapui, ir aš nemanau, kad Komisijos atsisakymas, apie kurį ką tik išgirdau, yra priimtinas. Tikrai manau, kad jis nepriimtinas, jį reikia persvarstyti arba sušvelninti.

 
  
MPphoto
 

  Carmen Romero López (S&D).(ES) Pone pirmininke, ponia E. Győri, malonu jus matyti šiame Parlamente, kurio narė anksčiau buvote; manome, kad nors jūsų darbas ir nebuvo susijęs su prieglobsčio paketu, tačiau jūs juo domitės; Tarybai pirmininkaujanti Belgija stūmė jį pirmyn, tikėdamasi, kad ir pirmininkaujanti Vengrija tai darys. Nors kai kurios jūsų kompetencijos sritys nesutampa su tuo, kas čia šiandien buvo paminėta, pirmininkaujanti šalis gali užtikrinti, kad Komisija turėtų visą reikalingą informaciją šia tema.

Žinome, kaip Komisijai ir Tarybai sunku rinkti šiuos duomenis, nes kai kurios valstybės narės nėra pasirengusios juos pateikti, kadangi neatliko padarinių, susijusių su sprendimų dėl pabėgėlio ir tarptautinės apsaugos statuso priėmimo procedūrų gerinimu, tyrimų. Gal valstybės narės nemano, kad suvienodinus šias procedūras pagerėtų pirmojo laikotarpio kokybė, kaip šiandien buvo kalbėta, ir sumažėtų šiuo metu pateikiamų apeliacijų, kurias prieglobsčio prašymus gavusios valstybės narės turi tvarkyti, skaičius.

Galbūt tai nepakankamai nušviesta. Dėl skirtingos procedūrų apimties kai kurios valstybės narės greičiau sutvarko prieglobsčio prašymus. Patobulinus šias procedūras Komisijos pasiūlymui įgyvendinti reikės mažiau lėšų ir bus mažiau antrinių veiksmų, todėl bendros prieglobsčio sistemos išlaidos būtų mažesnės suvienodinus procedūras ir išvengus prieglobos išlaidų.

Kalbame ne tik apie šių procedūrų sąnaudas, bet (o tai yra svarbiau ir net svarbiausia) ir apie bendros prieglobsčio sistemos neturėjimo kainą. Šiuo metu prieglobsčio yra paprašę keli tūkstančiai Europos pasienyje esančių žmonių, bėgančių nuo karų Afganistane ir Irake ir iš valstybių, kurios sužlugo arba yra nevaldomos, pvz., Somalio ar Sudano. Kai kalbame apie minėtas sąnaudas, neatsižvelgiame į žmogiškuosius nuostolius, kai prašytojai kelis mėnesius gyvena sulaikymo centruose neturėdami būtinų garantijų, bent tokių, kokias turi kalinami nusikaltėliai, negaudami jokios pagalbos, o pabėgėlių reikalų komisijos sprendžia, ar suteikti jiems statusą ir kokį. Neatsižvelgiame ir į žmogiškuosius nuostolius tų, kuriems ne vieni metai taikoma papildoma apsauga ir kurie laikomi stovyklose, nors vienintelis jų nusikaltimas tas, kad pabėgo nuo karų, atplaukė laivais ir yra priversti duoti pirštų atspaudus. Jie nusikalto tuo, kad neturėjo pinigų lėktuvui ir neatvyko į oro uostus.

Ar Taryba pagalvojo, kad paspartinus šias procedūras būtų išvengta ne tik minėtų tragedijų, bet ir išlaidų, kurias patiria šioje padėtyje atsidūrusios kai kurios valstybės narės?

 
  
MPphoto
 

  Carlos Coelho (PPE).(PT) Pone pirmininke, iš pradžių norėčiau pasveikinti šio klausimo autorius, ypač kolegą M. Hohlmeierį; labai pritariu ką tik A. Díaz de Meros pasakytiems žodžiams. Žinome, kad tai tik viena iš penkių priemonių, susijusių su Europos prieglobsčio sistemos pagrindu. Ji susijusi su prieglobsčio procedūroms taikomais minimaliais standartais.

Tačiau ataskaitoje, kurią Komisija mums pateikė praėjusiais metais, pripažįstama, kad valstybės narės patvirtino skirtingą praktiką ir kad kiekvienos valstybės narės procedūrinės garantijos labai skiriasi. Be to, skiriasi valstybių narių nuostatos dėl paspartintų procedūrų, dėl asmeninių pokalbių, pagalbos ir veiksmingos apeliacinės procedūros prieinamumu.

Būkime atviri: kai kurios valstybės narės neteisingai arba nevisiškai perkėlė šią direktyvą, o kitos paprasčiausiai nelabai griežtai ją taiko. Turime dvi galimybes: arba atsisakome Europos prieglobsčio sistemos, arba mums reikia pašalinti šiuos procedūrinius skirtumus. Turime atlikti reikalingus patobulinimus, ypač pagerinti prašymų nagrinėjimo kokybę, taikant front loading principą. Todėl vertinimas, kurį Komisijos prašome atlikti, būtinas. Būtina nustatyti, kur ir ką galime patobulinti, kad panaikintume skirtumus. Suprantame, kad Komisija turi bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, ypač suteikiant būtiną mokymą, įskaitant išlaidų atžvilgiu, bet ne vien tik jį.

Pasakykime aiškiai: Europos institucijos ir valstybės narės turi kartu siekti šio tikslo. Šis tikslas neturi keistis: bendra prieglobsčio sistema realiai gali būti sukurta 2012 m.

 
  
MPphoto
 

  Georgios Papanikolaou (PPE).(EL) Pone pirmininke, kaip tik šiandien Vokietijos vyriausybė paskelbė sprendimą dvylikai mėnesių sustabdyti pabėgėlių grąžinimą į Graikiją. Panašius sprendimus priėmusi Švedija, Didžioji Britanija, Islandija ir Norvegija. Tačiau vos prieš kelis mėnesius, praėjusį lapkričio mėn., Teisingumo ministrų taryba atsisakė įtraukti į II Dublino reglamentą prieglobsčio prašytojų perkėlimo suspendavimo mechanizmą, kaip nuo 2008 m. siūlo Komisija, atsižvelgdama į tai, kad II Dublino reglamentas geras ir problemos nėra.

Kartu tikimės (pagrįstai, ir turime tai padaryti direktyvoje, apie kurią šiandien kalbame) suteikti nemokamą teisinę pagalbą prieglobsčio prašytojams pirmajame jų prašymų nagrinėjimo etape. Tačiau labai gerai žinome, kad, kaip jau anksčiau minėjo M. Hohlmeier, prieglobsčio prašytojai dažnai piktnaudžiauja šiomis procedūromis ir, pasinaudodami teisine apgaule, siekia pratęsti savo buvimą Europoje, nors ir neturi teisės to daryti. Minėtos priemonės sąnaudos nėra tiksliai įvertintos, nežinoma, ar vėliau jos turės poveikį įgyvendinimui.

Baigdamas pasakysiu, kad stebiuosi tokiais prieštaringais sprendimais; kaip sugebėsime iki 2012 m. sukurti gyvybingą bendrąją prieglobsčio sistemą, jei patys priimame skirtingus sprendimus, teikiame skirtingus pasiūlymus, o galiausiai imamės skirtingų veiksmų ir praktiškai pasiekiame skirtingus rezultatus. Ar taip atsitinka dėl silpnumo, dėl solidarumo stokos ar kurios nors kitos priežasties, kurią Taryba ar Komisija galbūt gali mums nurodyti?

 
  
MPphoto
 

  Alfredo Pallone (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, nenoriu prieštarauti, bet esu tvirtai įsitikinęs, kad tarpusavio ryšys (įskaitant semantinį aspektą), apie kurį girdėjau įvairias frakcijas kalbant, arba, kitais žodžiais tariant, taupymo ir teisės į prieglobstį santykis, mano nuomone, neigiamas.

Paaiškinsiu tiksliau, nors turiu tik kelias sekundes. Tvirtai tikiu, kad net ir sumažintos administracinės išlaidos bus fiktyvios. Tikrasis reikalas yra suderinimas, bet tai ne ideologijos klausimas, o pirmiausia kultūros. Deja, šis klausimas, kartoju, traktuojamas kultūriniu aspektu, ne ideologiniu. Būtent į tai turime atkreipti dėmesį.

Labiausiai neapsaugotos yra Viduržemio jūros valstybės, nes mūsų kultūrai labiau nei kitoms valstybėms būdinga priimti žmones, tad mes labiau susiję su šia problema. Tuo metu, kai Italija šiam reikalui išleidžia daugiau pinigų – dabar ši suma siekia 30 mln. EUR, – kitos valstybės nori šias išlaidas sumažinti. Sunku patikėti.

Be to, penktą šių išlaidų dalį turime skirti neįgalumo problemai, nes politiniai pabėgėliai dažnai yra neįgalūs dėl to, kad buvo kankinami; dar reikia nepamiršti apsaugos ir saugomų žmonių, tai kitas klausimas, bet šią grupę reikia priimti. Negirdėjau kalbant apie šių žmonių, kuriuos turime priimti, apsaugą.

Baigdamas pasakysiu, kad laisves propaguojanti Europa, žmogaus teises ginanti Europa ...

(Pirmininkas nutraukė pranešėją)

 
  
MPphoto
 

  Elena Băsescu (PPE).(RO) Pone pirmininke, ir aš manau, kad reikia parengti naują Direktyvos 2005/85/EB redakciją, nes minimalių prieglobsčio tvarkos standartų nustatymo procedūra turi būti teisingesnė ir veiksmingesnė. Pasiūlymo pakeitimu siekiama supaprastinti ir paspartinti procedūras ES lygmeniu. Numatyti standartai turi būti pagrįsti geriausia ES praktika.

Nors oficialiai visos valstybės suteikia teisę prašyti prieglobsčio, sunkumų kyla dėl pasinaudojimo procedūromis tvarkos valstybėse narėse. Šiuo metu valstybėse narėse taikoma labai skirtinga tvarka. Dėl to kyla nemažai administravimo problemų, kurias reikia spręsti taikant bendrą metodą. Prašau Tarybos pateikti kuo daugiau informacijos apie dabartinę padėtį valstybėse narėse. Mums svarbu atnaujinti derybas dėl šio dokumentų rinkinio ir iki konkretaus termino gauti rezultatą.

 
  
MPphoto
 

  Monika Hohlmeier, autorė.(DE) Pone pirmininke, dėkoju, kad leidote man vėl trumpai pakalbėti. Noriu kreiptis į Š. Füle. Pradžioje norėčiau pasakyti, kad neteisingos prielaidos neleidžia teisingai įvertinti išlaidų. Šiuo metu prieglobsčio prašytojų skaičius ne mažėja, o tik didėja. Taip yra dėl to, kad palengvėjo vizų išdavimo, pvz., į Serbiją ir Makedoniją, sąlygos. Be to, šiuo metu pastebima, kad masiškai pažeidžiama prieglobsčio tvarka, mėginant patekti į Europos Sąjungos šalis.

Jei pradėsite nuo neteisingų prielaidų, kitais žodžiais tariant, išsamiai aptarus pirmąją instanciją, bus galima sutaupyti tolesnėse instancijose; savaime peršasi mintis, kad valstybių narių pirmosios instancijos procedūros blogos. Tačiau taip nėra. Jei didinami bendrieji standartai, išlaidos padidės. Kiekvienam padidinus kokybės standartą ir sugriežtinus procedūras, išlaidos padidės. Aš ypač džiaugiuosi galėdama aptarti šį klausimą. Todėl norėčiau paprašyti jūsų ypač rimtai atsižvelgti į konkrečius valstybių rūpesčius, nes kai kurios šalys jau parengė veiklos ataskaitas, kurios bus netrukus išdalytos.

 
  
MPphoto
 

  Štefan Füle, Komisijos narys. – Pone pirmininke, atidžiai klausiausi Parlamento narių nuomonių.

Prieglobsčio tvarkos direktyva yra svarbiausia bendros Europos prieglobsčio sistemos, kurią iki 2012 m. pabaigos reikės sukurti, dalis.

Komisija pritaria Europos Parlamentui, kuris įsipareigojo tęsti derybas dėl Prieglobsčio tvarkos direktyvos. Kalbant apie derybas Taryboje, Komisija vertina valstybių narių įsipareigojimą svarstyti pasiūlymą atvirai ir konstruktyviai.

Tačiau keli šio pasiūlymo elementai, pasirodo, yra tikrai sunkūs. Todėl, kad būtų lengviau priimti šią direktyvą, Komisija ketina priimti pakeistą pasiūlymą prieš Lenkijai perimant pirmininkavimą Taryboje.

Bendras tikslas Komisijos, susijęs su šia direktyva, – pasiekti pažangą kuriant bendrą procedūrą ir prisidėti prie to, kad procedūros standartai būtų taikomi nuosekliau ir veiksmingiau. Pakeistame pasiūlyme ir toliau bus skatinama gerbti pagrindines žmogaus teises, priimti kokybiškus sprendimus pirmojoje instancijoje, nes tai padės priimti tvirtus sprendimus ir greičiau užbaigti procedūras, o galiausiai sumažės išlaidos.

Keisdama pasiūlymą Komisija siekia supaprastinti kai kurias nuostatas, kad jas būtų lengviau taikyti. Komisija ir toliau dės pastangas, kad užtikrintų, jog procedūros būtų ir teisingos, ir veiksmingos vienodai.

Kalbant konkrečiai apie finansinį poveikį, Komisija gerai suvokia šio pasiūlymo išlaidų svarbą ir išsaugos dėmesį šiam aspektui kituose derybų etapuose.

Baigdamas norėčiau pabrėžti, kad Europos Parlamento nuomonė, be abejo, yra svarbiausia gairė ir Komisija atsižvelgs į Parlamento poziciją rengdama pakeistą pasiūlymą. Ir toliau dirbsime su Parlamentu bei Taryba, kad šiame pasiūlyme išplėstume prieglobsčio paketą.

 
  
MPphoto
 

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas.(HU) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, labai dėkoju už šias vertingas diskusijas. Dėkoju, kad suteikėte mums galimybę aptarti konkrečius faktus; tikiu, kad naujajame Komisijos pasiūlyme į visa tai bus atsižvelgta. Kalbėjome apie bendrų minimalių kriterijų nustatymą, apie blogos nusistovėjusios tvarkos panaikinimą sukuriant vieną sistemą, apie veiksmingumą ir ekonominį efektyvumą ir apie tai, kaip išvengti piktnaudžiavimo. Manau, kad visos šios mintys labai svarbios, ir turime kartu jas įgyvendinti.

Leiskite išsakyti paskutinę mintį. Visi Europos Sąjungoje didžiuojamės, kad sudarome bendriją, kuri žmogaus orumą laiko viena svarbiausių vertybių. O prieglobsčio politika – tai ta sritis, kurioje žmogaus orumas yra pagrindinis principas. Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos nuomone, žmogaus veiksnys yra svarbiausias visose ES politikos srityse. Ministras pirmininkas V. Orbán šį rytą pasakė, kad nors dabartinė Europos Sąjungos padėtis reikalauja blaivaus proto ir šaltakraujiškumo, privalome parodyti, kad turime ir širdis. Šiuos žodžius jis siejo su Romos politika. Manau, kad ir mes privalome tai pareikšti, kalbėdami apie prieglobsčio politiką: taip, ES turi sugebėti parodyti, kad turi ir širdį.

Pirmininkaujanti Vengrija tęs savo pirmtakės Belgijos pradėtą darbą. Mūsų programoje, šioje žalioje brošiūroje, kurią vakar paštu gavo visos valstybės narės, 25 puslapyje, rasite mūsų prioritetus dėl Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos, kurie apima ir bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Savo pirmoje šį vakarą pasakytoje kalboje paaiškinau (išsamiau nei aprašyta brošiūroje), kad Taryboje ketiname susitarti ir dėl Dublino reglamento, ir dėl Paskirstymo direktyvos. Todėl tikiu, kad, atsižvelgdami į tai, kas pasakyta, sutiksite, kad pirmininkaujanti Vengrija tai tikrai laiko prioritetiniu klausimu, ir mes tikimės, kad bendradarbiausite su mumis.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika