Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2137(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0374/2010

Pateikti tekstai :

A7-0374/2010

Debatai :

PV 20/01/2011 - 3
CRE 20/01/2011 - 3

Balsavimas :

PV 20/01/2011 - 7.4
CRE 20/01/2011 - 7.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0023

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2011 m. sausio 20 d. - Strasbūras Tekstas OL

3. 2009 m. konkurencijos politikos ataskaita (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Pirmas klausimas – D. J. Eppinko pranešimas Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu dėl 2009 m. konkurencijos politikos ataskaitos (2010/2137(INI)) (A7-0374/2010).

 
  
MPphoto
 

  Derk Jan Eppink, pranešėjas. – Pone pirmininke, šiais laikais konkurencija dažnai laikoma dalyku, apsunkinančiu gyvenimą. Siekdami apsisaugoti nuo žiauraus visuotinės konkurencijos pasaulio, kai kurie žmonės renkasi draugiškus ir užkulisinius susitarimus. Vis dėlto, Komisijos nary, konkurencija gelbėja Europos ekonomiką, o ne gadina ją. Europa stovi kryžkelėje. Kokią ekonomiką ji sukurs: pereinamojo laikotarpio ekonomiką, kuriai būdingas nedidelis augimas ir didelis struktūrinis nedarbas, ar ekonomiką, kuriančią turtą ir atlaikančią visuotinės konkurencijos išbandymą?

Komisijos nary, nekonkurencinga futbolo komanda pralaimi vienas rungtynes po kitų. Nekonkurencinga ekonomika praranda investicijas, darbo vietas ir galiausiai socialinių susitarimų pagrindą. Kadangi Europos konkurencijos politika – išimtinė Europos Komisijos kompetencijos sritis, jūs, Komisijos nary, o tiksliau Komisijos narys J. Almunia, kurį jūs pavaduojate, atliekate lemiamą vaidmenį.

Šią savaitę Jungtinės Tautos paskelbė duomenis apie 2010 m. tiesiogines užsienio investicijas. Jungtinės Amerikos Valstijos pritraukė 43 proc. daugiau užsienio investicijų nei 2009 m., Lotynų Amerikoje tiesioginės užsienio investicijos išaugo 21 proc., o Azijoje – 10 proc. Europos Sąjungoje jos sumažėjo 20 proc. – kodėl taip atsitiko? Pinigai plaukia ten, kur vyksta veiksmas. Panašu, kad investuotojams Europa atrodo neveiklus žemynas, kurio augimo rodikliai prasti. Iš jų matyti, kad Europos Sąjunga susidūrė su konkurencingumo deficitu.

Komisijos nary, verslumui Europoje turite užtikrinti tinkamas galimybes, kad mūsų žemynas galėtų tinkamai konkuruoti visuotiniu mastu. Visi žinome, kas yra Kinija.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į keletą 2009 m. konkurencijos politikos, kurios daugelį ypatybių matome šiandien, aspektų. Pagrindinis šiandien kylantis klausimas – tai didžiulės valstybės pagalbos finansų sektoriui padariniai: valstybės skyrė mokesčių mokėtojų pinigų, kad užkirstų kelią finansų sektoriaus žlugimui. Jeigu būtume leidę finansų sektoriui žlugti, būtume taip pat palaidoję ir milijonų Europos piliečių santaupas bei pensijas. Vis dėlto akivaizdu, kad dėl tokio valstybės pagalbos masto buvo iškraipyta konkurencija. Būtent todėl šią pagalbą reikia kuo greičiau nutraukti ir grąžinti pinigus Europos mokesčių mokėtojams.

Taigi, Komisijos nary, užduosiu jums tokį pirmą klausimą: kiek laikina yra laikinoji sistema ir kaip ji bus palaipsniui nutraukiama? Tikiuosi, kad Komisijos nario J. Almunios vardu atsakysite į šį klausimą.

Kitas aspektas – tai Europos centrinio banko tam tikriems bankams teikiama likvidumo parama, kad jie nežlugtų. Pripažįstu, kad tarp pinigų politikos ir konkurencijos politikos yra sąsaja, tačiau ar dėl jos įtakos konkurencija išsikraipė? Toks mano klausimas.

Kita problema – tai aktyvų išpardavimo taisyklės. Įmonių darbuotojų skaičiaus mažinimo kriterijai pakankamai aiškūs ir sąžiningi. Dabar turėtume pažiūrėti į ateitį: kas bus, Komisijos nary? Valstybės narės jau nuėjo labai toli restruktūrizuodamos finansų sektoriaus kapitalą, kai iš dalies ir (arba) visiškai nacionalizavo institucijas panaudodamos mokesčių mokėtojų pinigus. Šią padėtį reikės ištaisyti. Tačiau kai tik valstybės narės ims trauktis iš finansinių institucijų, kad atkurtų savo padėtį, kyla pavojus, kad jos paliks kraitį – tokią vestuvių dovaną. Kraičiai gali būti naudojami, siekiant palaikyti finansines institucijas privačioje rinkoje.

Šį aspektą dažnai matydavome vykstant privatizacijai. Kuo puikiausiai tai prisimenu pašto sektoriuje. Vyriausybės parėmė savo pašto paslaugų teikėją prieš pat jam patenkant į privačią rinką. Savo laiške priminiau Komisijos nariui J. Almuniai apie ilgai trukusį Vokietijos pašto paslaugų teikėjo tyrimą. Šiuo metu Komisija taip pat pradeda Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Belgijos pašto paslaugų teikėjų tyrimus, nes šių šalių pašto rinkos šiais metais bus liberalizuotos.

Taigi, Komisijos nary, prašau jūsų atkreipti dėmesį į kraičio reiškinį finansų sektoriuje. Geriau užkirsti kelią problemai, nei eiti ilgu teisių gynimo teisinėmis priemonėmis keliu.

Dėkoju jums, Komisijos nary, – ir Komisijos nariui J. Almuniai, – už bendradarbiavimą, taip pat dėkoju Konkurencijos generalinio direktorato tarnybai, kuri, kiek žinau, yra viena geriausių Komisijoje.

 
  
MPphoto
 

  Štefan Füle, Komisijos narys. – Pone pirmininke, Komisijos pirmininko pavaduotojo J. Almunios, kuris negali šįryt dalyvauti šiame posėdyje, vardu visų pirma norėčiau padėkoti pranešėjui D. J. Eppinkui už jo darbą dėl 2009 m. konkurencijos politikos ataskaitos. Taip pat norėčiau padėkoti Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Transporto komiteto nuomonės referentams S. Koch-Mehrin, C. S. Buşoi ir M. Crameriui.

Komisija palankiai vertina teigiamą pranešimo toną ir išreikštą paramą mūsų veiksmams dėl 2009 m. konkurencijos politikos, visų pirma reaguojant į ekonomikos ir finansų krizės sąlygas. Pritariame jūsų nuomonei, kad konkurencija būtina, siekiant užtikrinti visiems vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje ir paskatinti tvarų išėjimą iš krizės. Dėl šios priežasties Komisija ir toliau laikosi tvirtos pozicijos prieš antikonkurencinius veiksmus ir susijungimus.

Komisija atkreipia dėmesį į daugelį prašymų parengti konkrečias ataskaitas ar atlikti tyrimus – jų pateikta daugiau nei 10. Komisija negali parengti visų šių ataskaitų, nes turi savo prioritetų ir ribotus išteklius. Vis dėlto, kaip Komisijos pirmininko pavaduotojas J. Almunia pranešė Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui lapkričio mėn., Komisija išanalizuos laikinųjų valstybės pagalbos priemonių, kurių imtasi įvykus krizei, padarinius. Tai bus nelengvas darbas, tačiau krizė – tai galimybė mokytis, kurios paprasčiausiai negalime praleisti.

Antra, dar kartą norėčiau čia pareikšti, kad šios priemonės iš tikrųjų laikinos. Komisija pratęsė valstybės pagalbos sistemą esant krizei iki 2011 m. pabaigos, nes ekonomikos sąlygos tebėra neaiškios. Vis dėlto jau pradėta palaipsniui nutraukti šias priemones. Kai kurios priemonės nutrauktos, o kitos vis dar taikomos numatant griežtesnes sąlygas.

Trečia, dėl privataus konkurencijos taisyklių taikymo Komisija atsižvelgė į Parlamento paramą sukurti Europos lygmens kolektyvinio žalos atlyginimo formą, taip pat į jo prašymą parengti konkrečius ES teisės aktus, kuriais būtų užtikrinamas žalos atlyginimas ES antimonopolinės teisės pažeidimų aukoms. 2011 m. pradžioje Komisija pradės viešas konsultacijas dėl Europos požiūrio į kolektyvinį žalos atlyginimą. Vėliau, atsižvelgdama į gautus jų rezultatus, ji planuoja priimti komunikatą.

Galiausiai norėčiau pakalbėti apie išreikštą susirūpinimą dėl konkurencijos konkrečiuose sektoriuose, kaip antai energetikoje, transporte, maisto tiekimo grandinėje ir besiformuojančiose skaitmeninės pramonės šakose. Komisija supranta jūsų susirūpinimą ir toliau šiose srityse taikysime griežtus veiksmus, glaudžiai bendradarbiaudami su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis.

 
  
MPphoto
 

  Silvana Koch-Mehrin, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentė.(DE) Pone pirmininke, konkurencijos politika – viena svarbiausių, pagrindinių ES politikos sričių. Esant gerai konkurencijos politikai, rinkos gali tinkamai veikti. Esant gerai konkurencijos politikai, vartotojams siūloma didelė produktų įvairovė už pagrįstą ir priimtiną kainą. Be to, gera konkurencijos politika taip pat prisideda prie to, kad Europoje ir vėl būtų augimas. Būtent todėl taip svarbu, Komisijos nary, kad konkurencijos politika apimtų visas jūsų minėtas sritis. Taip pat svarbu sustiprinti mažąsias ir vidutines įmones, nes jos yra varomoji Europos augimo jėga. Privalu panaikinti rinkos kliūtis, taip pat pašalinti pernelyg dideles sąnaudas, kurios išlieka tose srityse, kuriose neveikia konkurencija, kaip antai mobiliųjų telefonų tarptinklinio ryšio mokesčiai, ir kuriose vis dar nėra konkurencijos – būtent tai reikia pakeisti.

Galiausiai norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjui D. J. Eppinkui už jo puikų darbą, o Komisijai pasakyčiau: aktyviai ir drąsiai siekite savo tikslų.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Cristian Silviu Buşoi, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės referentas. – Pone pirmininke, visų pirma norėčiau pasveikinti Komisiją, lanksčiai įgyvendinusią konkurencijos taisykles per dabartinę finansų ir ekonomikos krizę. Labai svarbu, kad krizė nebūtų naudojama kaip dingstis konkurencijai panaikinti, o Komisija jau parodė labai griežtą požiūrį prieš kartelius, ir tai gerai. Turime užtikrinti pasitraukimo iš rinkos mechanizmus ir kad kuo greičiau grįžtume prie įprastinių rinkos sąlygų.

Yra kelios sritys – ir jūs, Komisijos nary, apie tai kalbėjote, – kuriose konkurencija gali būti sustiprinta. Jos apima energetikos rinką, kurioje energijos kainos vis dar iškraipo konkurenciją; be to, baigus kurti bendrąją geležinkelio rinką didelę naudą pajus ir Europos keliautojai. Komisija taip pat turėtų būti ypač atidi konkurencijai vaistų rinkoje, visų pirma dėl kilmės gamintojų veiksmų, apribojančių generinių vaistų patekimą į rinką.

Be to, prašau, kad Komisija ryžtingai užtikrintų valstybinių ir privačių ligoninių konkurenciją, drąsiai imdamasi veiksmų prieš valstybinėms ligoninėms skiriamas kryžmines subsidijas. Komisija turi veiksmingiau pranešti vartotojams apie konkurencijos politikos naudą.

 
  
MPphoto
 

  Michael Cramer, Transporto ir turizmo komiteto nuomonės referentas.(DE) Pone pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti pranešėjui už puikų bendradarbiavimą.

Transportas – taip pat labai svarbus konkurencijos srities klausimas. Juk dėl transporto susidaro 30 proc. išmetamųjų CO2 dujų, būtent todėl džiaugiuosi matydamas, kad sutarta įtraukti transporto sritį į strategiją „Europa 2020“ kaip vieną pagrindinių reikalavimų.

Vis dėlto nesąžiningos konkurencijos vis dar yra ir dėl jos Komisija turi imtis veiksmų. Pavyzdžiui, aviacijos sektoriui, kuris yra pats didžiausias klimato niokotojas, nėra taikomas pridėtinės vertės mokestis ir degalų akcizas. Tai reiškia, kad kasmet Europos mokesčių mokėtojai už aviaciją sumoka 30 mlrd. EUR paprasčiausiai tam, kad oro linijos galėtų pasiūlyti tarpmiestinių skrydžių bilietus už tokią pat kainą kaip trumpa kelionė taksi. Šiuo atveju našta tenka geležinkeliams. Už kiekvieną pravažiuotą kilometrą kiekvienas lokomotyvas privalo sumokėti geležinkelio mokestį. Tai privalomas mokestis ir jam nėra nustatyta jokia viršutinė riba. Dėl kelių pačioms valstybėms narėms palikta spręsti, ar apskritai imti mokestį. Daugiausia mokesčiai taikomi tik už greitkelius ir tik sunkiasvoriams automobiliams, sveriantiems 12 ar daugiau tonų. Kitaip tariant, kai kurios mūsų valstybės narės renka didelius geležinkelio mokesčius, tačiau visai nerenka kelių mokesčių. Negalime to leisti, nes tai visiškai prieštarauja reikalo esmei. Pagaliau jeigu nekeisime judėjimo įpročių, mums niekada nepavys išvengti klimato kaitos. Vis dėlto būtent tokio tikslo turime siekti. Dėl to ir transporto sektoriuje turime sukurti sąžiningą konkurenciją.

 
  
MPphoto
 

  Arturs Krišjānis Kariņš , PPE frakcijos vardu.(LV) Pone pirmininke, Komisijos nary, visi esame tinginiai. Jeigu galime išsisukti nieko nedarydami, dauguma žmonių iš tikrųjų nieko ir nedarys. Šiuo atžvilgiu verslas nėra išimtis. Dauguma verslininkų (esu tikras) svajoja apie galimybę būti monopoliniais tiekėjais, galinčiais diktuoti sąlygas, o ne klausyti vartotojų diktuojamų sąlygų. Būtent dėl konkurencijos vartotojams siūlomos ne tik žemos kainos, bet ir optimali kokybė. Deja, Europos Sąjungoje tebėra keletas sektorių, kuriuose nėra tikrosios konkurencijos. Pirmasis – energetika. Kai kuriose Europos vietose rinkos tebėra izoliuotos, kur dėl teisėtai techninių priežasčių visiškai nėra konkurencijos. Koks rezultatas? Dirbtinai didelės kainos vartotojams. Vienas konkretus pavyzdys – Baltijos valstybės ir dujų rinka. Kaip Komisijos narys G. Oettinger pats pripažino, šiuo metu Vokietijos vartotojai moka 30 proc. mažiau už gamtines dujas nei Baltijos valstybių vartotojai. Kodėl vienoje pusėje konkurencija yra, tačiau jos visai nėra Baltijos valstybėse? Tai turi pasikeisti. Dar viena sritis, kurioje nėra konkurencijos, – tai žemės ūkio sektorius. Net neminint apskritai subsidijų poveikio žemės ūkio rinkai, pačioje Europoje žemės ūkiui mokamos labai skirtingos sumos arba subsidijos lyginant vieną valstybę narę su kita. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad Europos vartotojai moka dirbtinai dideles kainas daugelyje vietų ir, žinoma, taip pat kenčia ūkininkai. Ponios ir ponai, prašau jūsų paremti šią ataskaitą dėl Komisijos 2009 m. darbo „Konkurencijos link“. Vis dėlto priminsiu jums, kad darbas dar nebaigtas ir mums reikės išplėsti sritis, kuriose turi būti konkurencija. Dėkoju už dėmesį.

 
  
MPphoto
 

  Antolín Sánchez Presedo, S&D frakcijos vardu.(ES) Pone pirmininke, 2009 m. konkurencijos politikos ataskaita – tikriausiai viena didžiausių ir išsamiausių iki šiol Parlamento parengtų ataskaitų – Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui pavyko įtraukti ir kitų trijų parlamento komitetų nuomones – ir ji buvo parengta po penkerių metų, kai buvo įgyvendinti du svarbūs reglamentai: Modernizavimo reglamentas ir Susivienijimo reglamentas, kurie suvaidino teigiamą vaidmenį konkurencijos politikoje. Vis dėlto reglamentai galėtų būti įgyvendinti geriau, jeigu būtų geriau suderinti prioritetai, bendradarbiavimo pastangos padvigubintos, administracinė našta pašalinta ir įvyktų nacionalinių bei ES teisės aktų konvergencija.

Ataskaitoje kalbama, kaip svarbu, kad viešosios paslaugos atitiktų pagrindinius piliečių poreikius, ir jaučiame, kad turime tai pabrėžti naujoje pagal Lisabonos sutartį sukurtoje sistemoje. Todėl atsižvelgiant į informacinės visuomenės kūrimo svarbą taip pat skiriama pagalba, kurios tikslas – pasiūlyti mūsų piliečiams visuotines plačiajuosčio ryšio paslaugas tinkamu mastu ir prieinamomis kainomis, ir mes prašome, kad kitose ataskaitose būtų skiriamas dėmesys tarptinklinio ryšio kainodarai telekomunikacijų srityje.

Konkurencijos politika – svarbiausia finansinių paslaugų srityje. Pasiūlyta pagalba prisidėjo prie ekonomikos krizės padarinių stabilizavimo ir sušvelninimo. Ataskaitoje pabrėžiama, kad pagalba yra laikina ir kad jos pratęsimas privalo būti vykdomas pagal griežtesnes sąlygas ir reikia grąžinti vienodas sąlygas pasitraukimo iš rinkos procesui, siekiant išvengti bet kokios moralinės rizikos, o svarbiausia, kad finansinės institucijos, kurios neprašė valstybės pagalbos, pamatytų, jog jų konkurencinė padėtis atkurta.

Finansų srityje taip pat pabrėžiami trys dalykai: finansų informacijos skaidrumas, poreikis nediskriminuojamai ir veiksmingai padaryti Europos mokėjimų sistemą prieinamą, skaidrią ir veikiančią, o trečia – poreikis kovoti su neįprastai didelėmis tarptautinių sandorių, atliekamų mokėjimo kortelėmis, kainomis. Ataskaitoje taip pat keliamas susirūpinimas dėl mažųjų ir vidutinių įmonių bei energetikos, atsižvelgiama į Pieno sektoriaus aukšto lygio darbo grupės rekomendacijas, pagal kurias gamintojų derybinių galių stiprinimas ir nauji sutartimis grįsti santykiai turi būti suderinami su konkurencijos politika, ir prašoma Komisijos imtis teisėkūros iniciatyvos, siekiant palengvinti pavienių ar kolektyvinių reikalavimų atlyginti žalą dėl konkurencijos teisės pažeidimų procesą, vengiant JAV sistemos nesaikingumo.

Todėl sveikinu pranešėją D. J. Eppinką atlikus puikų darbą.

 
  
MPphoto
 

  Sophia in 't Veld, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, visų pirma norėčiau pasveikinti pranešėją. Darniai dirbome kartu (buvau praėjusiųjų metų pranešėja), tad norėčiau aptarti pirmąjį savo klausimą.

Šios metinės diskusijos apie konkurencijos politiką mane stebina dėl to, kad labai draugiškai ir mandagiai reiškiame savo nuomones, o paskui Komisija paprasčiausiai toliau tęsia savo įprastinę veiklą, nes šioje srityje turi išimtinius įgaliojimus. Manau, kai diskutuosime apie Europos Sąjungos ekonomikos valdyseną, ši padėtis turėtų pasikeisti. Europos Parlamentas turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį formuojant konkurencijos politiką ir todėl raginu Komisiją visų pirma vadovautis 3 ir 4 rekomendacijomis ir iš tikrųjų rimtai atsiskaityti Europos Parlamentui dėl savo rekomendacijų.

Antra, mano nuomone, ataskaitoje turėtų būti pateikta daugiau informacijos nei paprasčiausia veiksmų santrauka. Ji turėtų apimti konkurencijos politikos poveikio analizę, o jos šiuo metu trūksta. Sakote, kad parengsite analizę dėl laikinosios valstybės pagalbos sistemos, nes toks jūsų prioritetas, tačiau tokios analizės reikalavome jau ne vienus metus: dėl aplinkos gaivinimo, valstybės pagalbos inovacijoms, taip pat valstybės pagalbos viešosioms paslaugoms. Jau seniai reikėjo tai padaryti, todėl prašyčiau Komisiją atlikti išsamesnę analizę.

Galiausiai būtinai pakartosiu jau keletą metų mūsų teiktus reikalavimus dėl reklamos internete ir ieškos sistemų sektoriaus tyrimo. Jau iš tikrųjų seniai reikėjo jį atlikti ir norėčiau paklausti Komisijos, kada ji planuoja tokį tyrimą atlikti.

 
  
MPphoto
 

  Philippe Lamberts, Verts/ALE frakcijos vardu.(FR) Pone pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti šiandienos posėdyje nedalyvaujančiam Komisijos nariui J. Almuniai, kuris, nors tai nėra Europos Parlamento darbo sritis, nemažai dirba kartu su mūsų Ekonomikos ir pinigų politikos komitetu ir taip skiria laiko tolesniam dialogui su Parlamentu šiais klausimais.

Taip pat norėčiau padėkoti pranešėjui. Dažnai taip elgiamės oficialiai, tačiau, pone D. J. Eppinkai, nors mūsų šalys dažnai nesutaria dėl daugelio dalykų, turiu pasakyti, kad rengiant šį pranešimą per diskusijas nebuvo jokių draudžiamų aptarti klausimų. Svarbu pabrėžti, kad visi dalykai buvo labai dalykiškai ir išsamiai išnagrinėti.

Dabar norėčiau pereiti prie trijų klausimų, kuriuos, manau, Komisija turėtų toliau tęsti. Pirma, kaip buvo sakyta, finansų sektoriaus svarba, kuriam, tiesą sakant, ekonomikoje suteikiamas pernelyg didelis svoris.

Žinome, kad finansų krizė reiškia, jog tos finansų grupės, kurios išgyveno, tapo didesnės ir stipresnės. Taigi iš tikrųjų šioje srityje yra rinkos iškraipymo problema ir ji susijusi ne tik su specialiosiomis valstybių narių nustatytomis valstybės pagalbos priemonėmis jų finansų sektoriui padėti, bet, kaip pabrėžėme šiame pranešime, ir su įvairiomis tiesioginės Europos centrinio banko (ECB) pagalbos formomis, kurios, deja, turiu pasakyti, visiškai nėra skaidrios.

Todėl raginame Komisiją sutelkti dėmesį į tai, kaip ECB padėjo bankams, nes aišku, kad tie bankai, kurie kreipėsi į ECB, gavo tam tikrą pagalbą, kurios kiti geriau valdomi bankai neprašė. Taigi tinkamai valdomi bankai tam tikru būdu nukentėjo nuo rinkos iškraipymo.

Antrasis sektorius – žaliavos, visų pirma maisto prekių. Žinome, kad didelės žemės ūkio pramonės įmonės ir dideli mažmenininkai užima tokią rinkos padėtį, kuri suteikia jiems pernelyg didelę kainodaros įtaką. Labai svarbu atlikti rinkos tyrimą dėl šio klausimo.

Kitas nemažiau svarbus klausimas – mokesčių konkurencija. Žinote, kad dauguma valstybių narių, įskaitant mano ir daugelį kitų valstybių, taiko mokesčių konkurencijos formas, kurios labai kenkia bendram Europos interesui. Šias konkurencijos formas reikia nustoti naudoti. Žinau, kad Komisija ir vėl pradėjo domėtis šiuo klausimu, tačiau labai raginu Komisijos narį J. Almunią ir Komisijos narį A. Šemetą spręsti šią problemą.

Pereinu prie paskutinio savo klausimo: džiaugiamės, kad nuo kadencijos pradžios Komisijos narys J. Almunia jau taiko baudas įvairiuose sektoriuose, visų pirma krovinių skraidinimo oro transporto sektoriuje. Taip pat palankiai vertiname pradėtą tyrimą dėl „Google“ ir tai iš dalies atsako į tik ką S. in ’t Veld iškeltą klausimą.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Pone Ph. Lambertsai, Hans-Peter Martin pakėlė mėlynąją kortelę, norėdamas parodyti, kad ketina užduoti jums klausimą. Ar norite jį išklausyti? Labai ačiū.

Pone H. P. Martinai, jums skiriama 30 sekundžių užduoti klausimą Ph. Lambertsui.

 
  
MPphoto
 

  Hans-Peter Martin (NI).(DE) Pone pirmininke, Ph. Lamberts kalbėjo apie ypatingą paramą, kurią Europos centrinis bankas suteikė bankams. Gal jis galėtų truputį išsamiau paaiškinti, ką jis turi omenyje ir kaip ji buvo teikiama? Jis taip pat užsiminė, kad šią paramą reikia nutraukti. Kaip jis siūlytų mums kontroliuoti, kad netinkami žmonės nesusikrautų pelno?

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Tai per sudėtingas klausimas, kad į jį būtų galima atsakyti per trisdešimt sekundžių; vis dėlto esu tikras, kad Ph. Lamberts moka apibendrinti.

 
  
MPphoto
 

  Philippe Lamberts, Verts/ALE frakcijos vardu.(FR) Pone pirmininke, akivaizdu, kad į tokį klausimą per 30 sekundžių beveik neįmanoma atsakyti.

Kokia čia problema? Europos centrinis bankas (ECB) sutinka suteikti likvidumą tiems bankams, kurie jo prašo, neribotai, priimdamas įvairaus pobūdžio turtą kaip tokio likvidumo užstatą. Vis dėlto mums nėra visiškai aiški tokio turto prigimtis. Taip pat rimtai įtariame, kad didžioji šio turto dalis yra „sifilinė“ arba „toksinė“, nes tikrąją jo rinkos vertę labai sunku nustatyti ir dalis jo gali neturėti visiškai jokios vertės.

Esant tokioms sąlygoms, pagalba tampa tiesioginė. Akivaizdu, kad jeigu ECB nesuteiktų šio likvidumo pagal pateiktą užstatą, kuris iš tiesų yra trumpalaikis, galimas dalykas, kad kai kurios tokios finansinės institucijos bankrutuotų.

Nelengva atsakyti į šį klausimą; vis dėlto bet kuriuo atveju pirmas žingsnis – užtikrinti tokio turto skaidrumą.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Ačiū, pone Ph. Lambertsai, už tokį aiškų atsakymą į tokį sudėtingą klausimą.

 
  
MPphoto
 

  Kay Swinburne, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, visų pirma norėčiau pasveikinti savo kolegą D. J. Eppinką parengus tokį išsamų ir gerai suderintą pranešimą, apimantį tiek daug temų. Iš esmės konkurencijos politika turėtų būti Europos bendrosios rinkos šerdis ir tvirti konkurencijos principai turėtų būti įdiegti visuose ES teisės aktuose. Dėl konkurencijos turėtų atsirasti stipresnė rinka ES piliečiams ir ES taptų konkurencingesnė pasaulyje.

Kyla pavojus, kad paskutiniame finansinių paslaugų teisės aktų pakete šis principas nebus išsaugotas. Turime pasinaudoti visomis galimybėmis, kad sukurtume daugiau konkurencijos rinkose, kuriose dominuoja dideli rinkos dalyviai, ir kad sukurtume energingesnę rinką. Išvestinių finansinių priemonių teisės aktuose, dėl kurių šiuo metu vyksta derybos, galima užtikrinti, kad nekursime arba nestiprinsime monopolijų remdami atvirą prieigą prie pagrindinių sandorio šalių ir panašiai, taip pat užtikrindami galimybę visiems veikėjams susipažinti su svarbiais duomenų srautais.

Ateityje peržiūrėdami finansinių priemonių rinkų direktyvą (MiFID) privalome nepamiršti pradinės jos paskirties atverti Europos akcijų rinką konkurencijai ir po jos plėtros įtraukdami naujas turto klases privalome užtikrinti konkurencijos principų palaikymą, nes dėl abiejų šių dalykų per pastaruosius trejus metus gerokai sumažėjo investuotojų mokami prekybos akcijomis mokesčiai.

Svarstant apie auditorių, kredito reitingo agentūrų ir kitų finansinių paslaugų teikėjų reformą, galima pasvarstyti apie tai, kur susiduriama su kliūtimis patekti į rinką, ir dirbti siekiant jas panaikinti. Manau, kad parėmę konkurenciją pagrindinėse pramonės šakose galėsime iš tikrųjų paskatinti tikrąjį ES augimo potencialą ir suteikti gyvybės mūsų ekonomikai šiame nuolat kintančiame pasaulyje.

 
  
MPphoto
 

  Thomas Händel, GUE/NGL frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, atsižvelgiant į šį pranešimą, Komisija vykdo sėkmingą konkurencijos politiką. Vis dėlto turėtume nepamiršti, kad nereguliuojant konkurencijos taip pat gali išaugti nedarbas, tad atotrūkis tarp turtingųjų ir neturtingųjų dar padidėtų.

Europos Sąjungoje laisva konkurencija yra viršesnė už socialinius mūsų piliečių poreikius. Aistringas tikėjimas laisvomis rinkomis negali užgožti fakto, kad šios rinkos ne tik nuolat patiria nesėkmes, bet ir nesugeba užtikrinti ilgalaikio socialinio teisingumo. Šiai problemai išspręsti nepakanka kelių kovos su konkurencijos iškraipymu procedūrų ir kainų nustatymo. Sąžininga ir socialinė vidaus rinka veiks tik tuo atveju, kai reguliavimas bus stiprus ir teisingas. Šioje srityje skubiai reikia nudirbti daugiau. Pavyzdžiui, netoleruotina, kad vis daugiau visuotinės svarbos visuomenei paslaugas teikiančių institucijų konkuruoja su privačiomis įstaigomis.

Ataskaitoje pateikiamos Komisijos būsimosios konkurencijos politikos gairės. Skubiai reikia užtikrinti dar didesnę vartotojų apsaugą ir kad visuotinės svarbos paslaugoms nebūtų taikomos konkurencijos taisyklės ir kartelių kontrolė. Taip pat būtina numatyti sutarties nuostatą dėl saugios socialinės pažangos, į kurią būtų žiūrima taip pat rimtai kaip į konkurencijos taisykles Europoje.

 
  
MPphoto
 

  William (The Earl of) Dartmouth, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, nedažnai turiu ką gera pasakyti apie Gordoną Browną, vis dėlto jis iš tikrųjų veikė greitai, ryžtingai ir veiksmingai spręsdamas bankų krizę Jungtinėje Karalystėje, nors privalau pasakyti, kad didele dalimi ji pablogėjo dėl katastrofiškos finansų ministro dešimties metų kadencijos.

Vis dėlto dėl ES konkurencijos politikos padarinių bankų gelbėjimas JK nebuvo toks greitas, koks galėjo būti. Mano gerbiamas kolega profesorius Tim Congdon parengė apie tai brošiūrą. Akivaizdu, kad šie klausimai turėtų būti sprendžiami nacionaliniu, o ne Komisijos lygmeniu. Komisija paprasčiausiai nežino, ką daro, ir turėtų laikytis nuošaliai.

Per likusias man skirtas 15 sekundžių turiu paminėti nepaprastai slegiančią Ph. Lamberts kalbą apie mokesčių konkurenciją. Būtent dėl mokesčių konkurencijos mokesčiai yra mažesni. Jis pasisakė už ES fiskalinę politiką, dėl kurios visoje ES būtų taikomi didesni mokesčiai. Kas tai ir norėčiau paprašyti Ph. Lambertsą ir jo kolegas kitą kartą tai įvardyti.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Tai daugiau asmeninis pareiškimas, o ne klausimas iškėlus mėlynąją kortelę. Pone Ph. Lambertsai, labai prašau kalbėti trumpai, pažiūrėkime, ar galėsite išsakyti kolegai savo nuomonę per trisdešimt sekundžių, bandom?

 
  
MPphoto
 

  Philippe Lamberts (Verts/ALE). – Pone pirmininke, lordas Dartmouth nurodo žaliuosius kaip didelių mokesčių dėl didelių mokesčių šalininkus. Tenorėčiau, lorde Darmouthai, užduoti jums labai paprastą klausimą. Tokios paslaugos kaip švietimas, sveikatos apsauga ir saugumas yra vertingos ir manau, kad reikia rasti būdų joms finansuoti. Ar esu teisus?

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Ne, apie tai nepradėsime diskusijų.

W. Dartmouthai, galėsite vėliau koridoriuje atsakyti į Ph. Lambertso klausimą. Taip jau yra, kad pagal taisykles negalima į vieną klausimą atsakyti kitu klausimu.

Jums teliko 15 sekundžių.

 
  
MPphoto
 

  William (The Earl of) Dartmouth (EFD).(pirmų kalbos žodžių nesigirdėjo, nes mikrofonas buvo išjungtas) ... klausimą uždavęs žmogus turi teisę atsakyti. Būdamas pirmininku išradote naujas taisykles – savo taisykles. Esate visiškai neteisus, pone.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Taip, iš tikrųjų išrandu taisykles. Nuolat išradinėjame taisykles ir prisidedame prie demokratinio Parlamento veikimo. Ačiū, kad tai pripažįstate.

 
  
MPphoto
 

  Hans-Peter Martin (NI).(DE) Pone pirmininke, visų pirma pagirsiu jus už tai, kad leidote vykti tokiam dialogui. Truputį gaila, kad Dartmuto grafas nesuprato, kad suteikėte jam galimybę atsakyti. Manau labai gerai, kai toks žmogus kaip Ph. Lamberts pateikia tokius konkrečius pasiūlymus ir turime galimybę dalyvauti tokioje aktyvioje diskusijoje, kai žmonės gali atsakyti labiau tiesiogiai, o būtent to ir norime šiame Parlamente. Gal suteiksite jam galimybę vėliau trumpai atsakyti.

Norėčiau tęsti nuo tos vietos, kurioje pabaigė Ph. Lamberts. Neneigiame, kad bankų sistemoje mums reikia daugiau skaidrumo. Visuomenė vis dar nežino, kad šios subsidijos dėl finansų krizės iš tikrųjų padarė kažką neįsivaizduojamo pagal ES standartus. Iš jų aišku, kad konkurencija savaime ne visada gali susitvarkyti be subsidijų, kai pavojus kyla didesniems tikslams. Vis dėlto visas šis verslas – tai karti piliulė, kurią sunku nuryti dėl to, kad tie bankai, kurie gavo paramą, ir vėl spekuliuoja, o kai kuriais atvejais iš tiesų prieštarauja bendriesiems Europos interesams. Tiek apie finansų rinką.

Kitas dalykas, kurį norėčiau aptarti, – tai klausimas, apie kurį jau kalbėjau anksčiau, – vaistai. Labai gaila, kad vis dar nepadarėme pažangos, kurią buvo galima ir būtina padaryti prieš dešimtmečius. Iš tikrųjų Europa žengtų labai didelį žingsnį į priekį, jeigu mano šalies, Austrijos, taip pat Vokietijos ir kitų šalių piliečiai turėtų mokėti tą pačią kainą už vaistus kaip ir kitų ES valstybių narių piliečiai. Tai kartelių ir stambaus verslo darbas. Manau, kad Komisija turi galimybę ir privalo galiausiai imtis veiksmų šioje srityje.

Antrasis aspektas – tai klausimas dėl leidimo prekiauti vaistais. Tebevykdomi nebūtini bandymai su gyvūnais ir žmonėmis. Nereikalingai dubliuojama daug darbo. Europos vidaus rinkoje šis klausimas turėjo būti išspręstas jau praėjusį šimtmetį. Dar kartą prašau jūsų imtis aktyvių veiksmų šioje srityje.

 
  
MPphoto
 

  Gunnar Hökmark (PPE). – Pone pirmininke, šiuo metu mūsų akys nukrypusios į Kinijos bei JAV aukščiausiojo lygio susitikimą, nes šios dvi šalys yra laikomos dviem didžiausios ekonomikos šalimis. Kalbame apie tai, kada Kinija taps didžiausia ekonomikos šalimi, tačiau tokios kalbos pagrįstos klaidinga prielaida, nes pamirštame, kad didžiausią ekonomiką turi Europos Sąjunga, o Kinija ir JAV turi didžiausias rinkas. Taip yra dėl konkurencijos stokos tarp Europos Sąjungos valstybių ir įvairiose jos teritorijose.

Dėl konkurencijos stokos į šias, o ne į savo šalis žiūrime kaip į tikinčias savo pirmaujančia padėtimi. Todėl svarbu, kad ateityje konkurencijos ataskaitoje būtų sutelktas dėmesys į jau priimtų teisės aktų nevykdymą, taip pat į konkurencijos stoką Europos ekonomikoje. Tai turime padaryti daugelyje sričių. Be to, norėdami tapti pirmaujančios ekonomikos valstybėmis, turime užtikrinti, kad būtume labiausiai konkurencingi.

Atskleisiu jums paslaptį: neturėdami konkurencijos niekada netapsime konkurencingiausi. Valstybės subsidijos ir taisyklės, trukdančios naujiems rinkos dalyviams patekti į rinką, neleidžia Europos ekonomikai pirmauti. Todėl privalome užtikrinti, kad valstybės subsidijos visada būtų skiriamos tik išimtiniais atvejais, kai nieko kito padaryti negalima arba kai galime jas nukreipti bendrajam gėriui pasiekti, neiškraipydami konkurencijos.

Turime užtikrinti, kad kuo daugiau naujų rinkos dalyvių būtų leista dalyvauti kuo daugiau Europos ekonomikos sričių. Konkurencija nereiškia, kad reikia išstumti kitus. Ji reiškia, kad didelėms įmonėms leidžiama susijungti ir tapti dar didesnėms pasauliniu mastu, taip pat kad naujoms įmonėms leidžiama diegti inovacijas. To mums čia trūksta ir Komisijai tenka atsakomybė tai parodyti ir imtis veiksmų, kad galėtume kartu judėti į priekį, kad ateityje į mus būtų žiūrima kaip į pirmaujančias ekonomikos valstybes.

 
  
MPphoto
 

  Edit Herczog (S&D). – Pone pirmininke, konkurencijos politika – tai Europos teisės aktų šerdis. Pritariame, kad inovacijos, kūrybingumas ir buvimas geresniems nei kiti neišvengiamai reiškia rinkos pranašumą, tačiau nesutinkame, kad tik dėl to, jog kažkas yra didesnis, stipresnis, gali lengviau gauti informaciją ir visų pirma turi ypatingų ryšių su vyriausybe, tokie pranašumai turėtų būti taikomi rinkoje, ir džiaugiamės, kad Komisija stebi, siekdama užtikrinti, kad tai nebūtų taikoma.

Dar kartą norėčiau užsiminti apie naują reiškinį: atrodo, kad veikia ne rinkos dalyviai, o vyriausybės, kurios kartais konkurencijos politikos prasme suteikia ypatingų privilegijų kai kurioms savo mėgstamiausioms įmonėms. Tai labai blogas reiškinys ir jis susijęs su partijų iždininkais.

Paprašyčiau Komisiją pajudėti šia kryptimi: leiskite mums turėti inovacijų, kūrybingumo, mažųjų ir vidutinių įmonių, tačiau neleiskite, kad šiose srityse būtų piktnaudžiaujama informacija ar galiomis – ekonominėmis ar politinėmis.

 
  
MPphoto
 

  Sylvie Goulard (ALDE).(FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, D. J. Eppinko pranešimas puikus, tačiau šiek tiek baiminuosi – tai niekaip nėra susiję su pranešėju, – kad mes vis aptarinėjame tuos pačius klausimus. Tai tas pats, kas plakti negyvą arklį botagu. Be abejo, pritarčiau S. In ’t Veld ir Ph. Lambertsui, kad mums reikia tinkamos konkurencijos stebėsenos ir pagalvoti apie tai, kas vyksta žemės ūkio sektoriuje, kuriame mažai pirkėjų ir daug gamintojų – anksčiau dar niekada tai nekėlė Komisijai nerimo, bet jeigu tai būtų buvęs pramonės sektorius, jis iš karto būtų atsidūręs pirkėjų kartelyje. Naujų taisyklių reikia ir interneto sektoriui.

Vis dėlto mūsų santykiai su Komisija be galo nuobodūs. Ji pateikia mums ataskaitą, kurioje trys ketvirtadaliai temų nutylimos. Mes mandagiai atsakome, kad ji įdomi ir kad ją reikia kažkuo papildyti; paskui visi ją įsidedame į stalčius.

Paprasčiausiai norėjau šiandien tai pasakyti ir pakartoti G. Hökmarko žodžius: pasaulis keičiasi. Labai gerai, kad sakome, jog valstybės pagalba nėra gerai, tačiau iš tikrųjų Kinija, Korėja, Jungtinės Amerikos Valstijos ir kitos šalys teikia valstybės pagalbą. Nesu tokios pagalbos šalininkė. Nesu prancūzė liaudies gynėja; paprasčiausiai sakau: atsimerkime ir liaukimės sapnavę!

 
  
MPphoto
 

  Reinhard Bütikofer (Verts/ALE).(DE) Pone pirmininke, pagal 4 rekomendaciją Komisija turi pateikti ataskaitas apie tai, kaip ji tvarkysis su būsimosiomis rekomendacijomis, taip pat paaiškinti bet kokius galinčius atsirasti neatitikimus. Manau, kad tai labai protingas pasiūlymas, ir norėčiau, kad jis būtų konkretesnis. Praėjusiais metais Parlamentas per atitinkamas diskusijas nusprendė, kad norime sutelkti dėmesį į sąžiningą ir nediskriminuojančią mažųjų ir vidutinių įmonių konkurenciją. Per tą laiką Komisija nieko nenuveikė. Ši rekomendacija ir vėl yra D. J. Eppinko pasiūlyme dėl rezoliucijos.

Norėčiau išgirsti, ar Komisija dabar planuoja įgyvendinti šią pakartotinai įtrauktą rekomendaciją, arba bent jau paprašyčiau jos pasakyti, kas jai trukdo atsižvelgti į tam tikras mažųjų ir vidutinių įmonių problemas.

Kitas klausimas susijęs su prekių sektoriumi. Džiaugiuosi, kad šioje ataskaitoje aptariama skaidrumo stoka prekių sektoriuje. Taip pat labai palankiai vertinu, kad joje nagrinėjamas prekių spekuliacijos klausimas. Vis dėlto apgailestauju, kad šio klausimo neapima visa Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendacija, iš kurios matyti, kad neturime vadovautis Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos pasiūlymu, t. y. kad spekuliacijos klausimas turėtų būti sprendžiamas tik dėl žemės ūkio produktų, kad taip pat reiktų įtraukti ir spekuliaciją metalais. Mano nuomone, tai ne mažiau svarbu.

 
  
MPphoto
 

  Vicky Ford (ECR). – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti savo kolegai Derkui Janui Eppinkui už puikų pranešimą ir visų pirma pateikti pastabą dėl energetikos rinkos, kurią Komisija planuoja nagrinėti šiais metais.

Kaip sakė kiti EP nariai, energijos tiekimas ir kainodara įvairiose valstybėse narėse gali labai skirtis. Mano atstovaujamame regione beveik ketvirtadalis namų ūkių neturi prieigos prie magistralinio dujotiekio ir didžioji jų dauguma priklausomi nuo buitinio krosnių kuro. Per vieną mėnesį nuo lapkričio iki gruodžio mėn. kainos šioje rinkoje išaugo daugiau nei 50 proc. Vartotojai sunerimę (ir labai sušalę), jiems kelia nerimą kartelinis susitarimas dėl kainų nustatymo ir dėl to pateikti pareiškimai.

Pritariu, kad tai visų pirma turi išsiaiškinti vietos reguliavimo institucijos, tačiau girdžiu apie panašų susirūpinimą ir kitose ES valstybėse narėse. Taigi norėčiau paprašyti Komisijos nario: kai šiais metais žiūrėsite į energetikos rinkas, nepamirškite ir tų, kurie gyvena labai atskirtose kaimo teritorijose.

 
  
MPphoto
 

  Ildikó Gáll-Pelcz (PPE).(HU) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kaip matėte mūsų vakarykščiame pranešime, vidaus rinkos stiprinimas ir darbo vietų kūrimo skatinimas – tai vieni iš Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos prioritetų. Kadangi ES konkurencijos politika pagrįsta visuose sektoriuose taikomomis vienodomis konkurencijos sąlygomis – tai būtina minėtų prioritetų sąlyga, džiaugiuosi, kad buvo parengta ši ataskaita. Vis dėlto, ponios ir ponai, ji jau tolimoje praeityje. Nuo tada laikai pasikeitė. Manau, kad svarbu padaryti išvadas dėl šios ataskaitos, taip pat manau, kad svarbu, jog Europos Parlamentas, t. y. mes, jo nariai, galėsime aktyviau dalyvauti formuojant konkurencijos politiką ateityje. Dėl šio dalyko prašau Komisiją bendradarbiauti.

Visų pirma, prašau to, ką laikau būtina, t. y. kad Parlamentui turėtų būti nuolat pranešama apie visas šioje srityje pradėtas iniciatyvas. Antra, prašau Komisiją, kaip vienintelę visoje ES kompetentingą konkurencijos instituciją, kasmet atsiskaityti Parlamentui apie jos parengtų rekomendacijų įgyvendinimą, taip pat apie nukrypimą nuo jų.

Manau, kad svarbu suprasti – ir dėl to pritariu savo kolegoms EP nariams, – kad konkurencijos politika negali būti valdoma vertikaliai. Be to, visose funkcinėse ir reguliavimo srityse reikia koordinavimo. Tačiau tai tenka Komisijos atsakomybei. Dėl šios priežasties labai svarbu suderinti ES politiką ir prioritetus, nustatytus strategijoje „Europa 2020“, kurios tikslas – remti augimą ir užimtumą.

Galiausiai taip pat norėčiau paminėti mažąsias ir vidutines įmones, kurių dalyvavimas būtinas ir neišvengiamas norint, kad augtų visos Europos ekonomika, įskaitant, be abejo, užimtumą. Vis dėlto konkurencijos sąlygos turi būti vienodos. Jos turi būti užtikrinamos konkurencijos politikoje. Prašau Komisiją skirti ypatingą dėmesį MVĮ ir suteikti joms teisingas ir nediskriminacines konkurencines sąlygas.

 
  
MPphoto
 

  Peter Skinner (S&D). – Pone pirmininke, iš pradžių norėčiau pasveikinti D. J. Eppinką, kuris labai kruopščiai dirbo, kad parengtų šį pranešimą. Tikiuosi, kad jis ir toliau atliks pažangų vaidmenį šioje srityje.

Palankiai vertinu šį pranešimą dėl 2009 m. konkurencijos politikos padėties. Vis dėlto ES tebėra konkurencijos aspektų, kuriuos reikia sustiprinti ir išaiškinti. Paraginčiau Komisiją ir Europos Parlamentą labiau bendradarbiauti šioje srityje. Tai vienintelis būdas išlaikyti visuomenės pasitikėjimą priimtais sprendimais. Be to, labai svarbu, kad Europos Parlamentas žinotų naujausią informaciją apie Komisijos įgyvendintus veiksmus, visų pirma sutelkiant dėmesį į MVĮ politiką.

Labai noriu pamatyti ataskaitas ir tyrimus, apie kuriuos rašoma šioje ataskaitoje – pagal paskutinius skaičiavimus, 11 ataskaitų ir 6 įvairių sričių ir Konkurencijos generalinio direktorato fiskalinio valstybės pagalbos padalinio pakartotinio įsteigimo tyrimus. Visų pirma labai palankiai vertinu dar kartą pakartotą prašymą įtraukti baudų apskaičiavimo pagrindą, apie kurį jau kalbėjome. Manau, kad tai labai svarbu.

Tarp kitko, buvo labai įdomu išgirsti kalbant grafą Dartmutą, nes jis aristokratas, apie konkurencijos politiką. Visiems žinoma, kad Jungtinės Karalystės aristokratai didelį dėmesį skiria žemės koncentracijai. Galbūt turėtume paprašyti konkurencijos institucijų pasidomėti šiuo klausimu ir išsiaiškinti, kaip aristokratai visą šį laiką rūpinosi savo žeme visoje Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 

  Sławomir Witold Nitras (PPE).(PL) Pone pirmininke, man malonu klausytis šių diskusijų. Norėčiau padėkoti D. J. Eppinkui už parengtą pranešimą. Žinodamas jo požiūrį, susižavėjęs žiūriu į šį pranešimą ir džiaugiuosi, kad jį parengė būtent jis. Man taip pat malonu klausytis kolegų kalbų, tačiau yra vienas dalykas, kurį jaučiu, kad privalau pasakyti. Savo dėmesį čia sutelkiame į Europos Komisijos darbą. Kaltiname ją, kad ji neturi stiprios pozicijos ar politikos ir kad ji nekovoja su protekcionizmu, tačiau atvirai kalbant pagrindinis mūsų oponentas ir mūsų didžiausia problema – G. Hökmark kalbėjo, kad Europos ekonomika nėra konkurencinga – tai valstybės narės. Europos Komisija labai dažnai neturi kitos alternatyvos – veikianti spaudžiama valstybių narių – kaip kuo labiau mėginti apsaugoti laisvą konkurenciją.

Prieš keletą savaičių šiame Parlamente, be kitų dalykų, kalbėjome apie specialius anglių rinką reglamentuojančius teisės aktus. Tuomet, beje, negirdėjome, kad EP nariai kalbėtų apie laisvą konkurenciją, tegirdėjome žmonių, reikalaujančių protekcionistinių principų ir galimybės subsidijuoti, pvz., vadinamąsias uždaras kasyklas, balsus, tačiau, tiesą sakant, tikroji problema buvo pagalba kasykloms, kurių visai nebuvo ketinama uždaryti. Todėl privalome nuosekliai dirbti savo darbą, o nuoseklumo šiam Parlamentui ir trūksta.

Kalbėjome apie pagalbą bankų sektoriui. Bijau, kad Europos Komisija, spaudžiama valstybių narių, tik leido suteikti tokią pagalbą, o šiandien, kai kalbame apie ataskaitą, kuri iš tikrųjų yra 2009 m. – šiuo atveju sutinku su išsakyta kritika, – man atrodo, kad ataskaitoje trūksta tos pagalbos padarinių įvertinimo, taip pat įvertinimo, ar iš tiesų dėl suteiktos pagalbos bankų pramonės struktūra pasikeitė stabiliai. Tikiuosi, Komisijos nary, kad šis aspektas – svarbios politikos įvertinimas – bus įtrauktas į ataskaitą.

Ataskaitoje taip pat rašoma apie tai, kad Komisija kovoja su protekcionizmu, kai, be kitų dalykų, kalbame apie automobilių pramonės sektorių, tačiau yra pavyzdžių (esu iš Lenkijos), kai geriausia „Fiat“ grupės gamykla buvo uždaryta – gal neuždaryta, tačiau gamyba sumažinta ir perkelta į Italiją. Tai – akivaizdus protekcionizmas, o Europos Komisija turėtų kovoti su šia problema.

Pateiksiu kitą pavyzdį. 2009 m. dvi lenkų laivų statyklos buvo uždarytos. Esu iš Lenkijos laivų statybos miesto, tačiau problema didesnė nei dvi Lenkijos laivų statyklos. Problema susijusi su tuo, kad pasaulio lygmeniu Europos konkurencijos politika verčia laivų statybos pramonę kovoti visų pirma su labai subsidijuojama Artimųjų Rytų laivų statybos pramone ir šiandien iš tiesų dėl šios konkurencijos politikos uždarėme laivų statybos pramonę Europoje, nes verčiame ją konkuruoti su subsidijuojamomis pramonės šakomis. Mums turėtų būti svarbu turėti laivų statybos pramonę Europoje. Ačiū ir atsiprašau, kad kalbėjau ilgiau, nei man buvo skirta laiko.

 
  
MPphoto
 

  Lara Comi (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, mano nuomone, parengti veiksmingą konkurencijos politiką ir metodiškai teisingai ją įgyvendinti – labai subtilus ir sudėtingas uždavinys, visų pirma esant krizei.

Subtilus, nes pernelyg griežtai įgyvendintas šis uždavinys gali turėti per didelį poveikį ir dėl jo gali atsirasti rimtų padarinių socialinėje srityje ir ekonomikos cikle. Sudėtingas, nes priimti kriterijai nebūtinai gali tikti visoms ekonomikos sritims tokiu kebliu metu. Todėl Komisiją reikėtų pasveikinti atlikus darbą šia tema. Jai pavyko kartu panaudoti griežtą ir lankstų metodą, kuris būtinas esant tokios ekonomikos sąlygoms. Iš tikrųjų tai, kad parengiama nuostata siekiant įvertinti nacionaliniu lygmeniu priimtas ad hoc priemones krizei užbaigti, rodo ne tik labai profesionalų, bet ir jautrų požiūrį.

Europos konkurencijos teisė yra ir plataus pobūdžio, ir labai specializuota. Taip Europos Sąjunga ir vėl turi prisiimti kelrodės žvaigždės vaidmenį šviesdama savo kaimyninėms šalims, visų pirma mažiau išsivysčiusioms. Taip padedama užkirsti kelią pirmaujančių ir iš paskos sekančių šalių atsiskyrimui ir skirtingumui. Todėl dukart svarbiau užtikrinti, kad ši kelrodė žvaigždė kokiu nors būdu neišblėstų. Mano nuomone, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas įvairiems pokriziniams scenarijams, kurie turėtų pradėti rastis 2010 m., įvertinti.

Labai panašu, kad tai reikš, jog turėsime iš naujo patikrinti struktūrinių pokyčių, į kuriuos turime atsižvelgti, mastą, taip pat įvertinti dabartinę įvairių pramonės šakų ir sektorių padėtį. Esant tokiai nežinomybei, pagrindinis žodis turi būti atsargumas.

Paraginčiau Komisiją atkreipti dėmesį į mažąsias bei vidutines įmones ir jaunimo užimtumą, dėl kurių konkurencija ir vėl tampa visos Europos problema.

 
  
MPphoto
 

  Sari Essayah (PPE). – Pone pirmininke, norėčiau pasidžiaugti, kad ataskaitoje labai teigiamai užsimenama apie SEPA – bendrą mokėjimų eurais erdvę. Ne kartą šis Parlamentas reikalavo greitos SEPA migracijos dėl paprastų priežasčių. Komisijos poveikio vertinimo ataskaitoje cituojamas tyrimas, pagal kurį po šešerių metų SEPA sutaupytų ES ekonomikai 300 mlrd. EUR. Sutaupyta būtų dėl padidėjusios konkurencijos, taikant bendrus standartus ir procesus. Taip pat būtų sutaupyta visų europiečių, kuriems reikia atlikti mokėjimus kitose šalyse, laiko ir išvengta nereikalingo streso.

Taip pat labai pritariu ataskaitos nuostatai, kad valstybės ekonominė parama bankams ir kitoms įmonėms esant ekonomikos krizei iškraipė ekonomiką. Kaip ir daugelis čia šįryt kalbėjusių kolegų, raginu Komisiją atlikti šio iškraipymo analizę.

Norėčiau pridurti dar vieną mintį dėl bendrų standartų ir procesų poreikio. Daugelis išradimų ateityje bus pagrįsti informacijos ir ryšių technologijomis. Reikia daugiau konkurencijos IRT verslo srityje ir ji turi būti skatinama vis daugiau panaudojant atvirąsias programas Europoje. Tikiuosi, kad tokiu būdu Europa, palyginti su JAV ir kitomis pagrindinėmis ekonomikos erdvėmis, taps konkurencinga šioje labai svarbioje srityje, kaip anksčiau sakė G. Hökmark.

 
  
MPphoto
 

  Danuta Jazłowiecka (PPE).(PL) Pone pirmininke, svarstomos rezoliucijos autoriai teisingai pastebi, kad ekonomikos krizė buvo išimtinis ES konkurencijos politikos išbandymas. Nacionaliniai ir politiniai interesai kelis kartus nugalėjo ne tik laisvosios rinkos taisykles, bet ir sveiką protą. Pagrindinė ekonomikos krizė, kurios padarinius tebejaučiame Europos šalyse, turėjo didelės įtakos 2009 m. konkurencijos politikai. Per šį laikotarpį buvo naudojami mechanizmai ir priemonės, kurių pagrindinis tikslas buvo padėti sunkumų patiriančioms finansų įstaigoms, taip pat didelėms įmonėms, bet nepalaikyti rinkos ekonomikos taisyklių, o blogiausius padarinius pajuto mažosios ir vidutinės įmonės.

Ar tai, kas buvo padaryta, ilgainiui bus veiksminga? Tik dabar išsiaiškiname. Todėl turėtume prašyti Komisiją parengti patikimą suteiktos pagalbos ekonomikai poveikio analizę. Taip galėsime ne tik įvertinti, kas buvo padaryta, bet taip pat greitai ir veiksmingai reaguoti į panašias grėsmes ateityje.

 
  
MPphoto
 

  George Sabin Cutaş (S&D).(RO) Pone pirmininke, konkurencijos politika atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant Europos ekonomikos konkurencingumą, o valstybės pagalba – neatskiriama jos dalis.

Tuo pat metu esant dabartinei krizei Europos Komisija matė poreikį pritarti valstybės pagalbos subsidijų skyrimui, visų pirma bankų sektoriuje, taip pat kituose sektoriuose, kurie susidūrė su sunkumais. Todėl valstybės narės skyrė dideles sumas garantijų sistemai, kapitalo restruktūrizavimo sistemai, kitoms bankų įstaigų likvidumo finansavimo formoms, siekdamos suteikti joms finansavimo šaltinį ir garantiją dėl rizikos.

Vis dėlto Europos Komisija turi akylai stebėti šį sektorių ir pateikti planus dėl finansų įstaigų struktūros keitimo ir reguliavimo, kad jos toliau nesielgtų rizikingai, nes tai kenkia finansiniam Europos Sąjungos stabilumui. Priešingu atveju valstybės pagalba tik padės įamžinti Europos Sąjungos finansinius sunkumus.

 
  
MPphoto
 

  Jaroslav Paška (EFD). (SK) Pone pirmininke, iš pateiktos ataskaitos matyti, kad ES mūsų vis dar laukia ilgas kelias, siekiant tinkamai užtikrinti konkurenciją.

Vienas geras šios nuostatos pavyzdys – žemės ūkio produkcija, kai ir ES, ir atskiros valstybės leidžia skirti įvairias subsidijas ir paramą, taip labai iškraipydamos konkurencinę aplinką. Žemės ūkio įmonės visų pirma iš naujųjų valstybių narių labai kenčia dėl neteisingos ES subsidijų politikos. Transportas – dar viena sritis, kurioje būtina pakeisti ir patobulinti konkurencinę aplinką iš esmės. Todėl manau, kad labai svarbu priimti Transporto ir turizmo komiteto, kuris vykusiai atkreipė dėmesį į konkurencijos tarp skirtingų transporto priemonių iškraipymą, pasiūlymus.

Bet kuriuo atveju tai gera bei įkvepianti ataskaita, ir svarbu, kad ji būtų panaudota veiksmingai, siekiant pagerinti konkurencijos aplinką ES.

 
  
MPphoto
 

  Alajos Mészáros (PPE).(HU) Pone pirmininke, ekonomikos ir finansų krizės sukurtą padėtį atspindi Komisijos ataskaitos tonas. Tačiau ataskaita gera, ir tai atspindėta Parlamento rezoliucijoje. Vis dėlto keletą dalykų būtų galima pagerinti artimiausioje ateityje, visų pirma prevencijos ir tinkamo informavimo srityje. Jeigu nebendradarbiausime, negalėsime atsigauti nuo krizės, todėl labai svarbu, jog Komisija mus patikintų, kad ji nuolat teiks mums informaciją apie jau pasiektus rezultatus. ES konkurencijos politikos taisyklių paisymas ir jų įgyvendinimas – vienas iš svarbiausių sėkmingos bendrosios rinkos dalykų. Pvz., energetikos politikos srityje tebėra žaliavų rinkų, kuriose skaidrumas turi būti didinamas. Be to, konkurencija nėra visiškai užtikrinama visose energetikos sektoriaus dalyse. Todėl reikia skubiai įgyvendinti antrąjį vidaus rinkos paketą ir trečiąjį energetikos paketą. Pats laikas paprašyti atlikti išsamų konkurencijos tyrimą kitame sektoriuje – žemės ūkio pramonėje. Atlikę tyrimą turime įvardyti pagrindinius tiekėjus ir platintojus, atsakingus už konkurencijos šioje rinkoje iškraipymą.

 
  
MPphoto
 

  Elena Băsescu (PPE).(RO) Pone pirmininke, norėčiau pabrėžti, kad labai svarbu parengti aiškias konkurencijos taisykles, kurios pravers ir bus naudingos MVĮ. Jos ypač svarbios visai Europos ekonomikai, jau nekalbant apie didelį jų siūlomą inovacijų potencialą. Šiuo atžvilgiu manau, kad būtų gerai į ataskaitą įtraukti mažosioms įmonėms skirtą skyrių ir pagrindinį dėmesį sutelkti į sąžiningą konkurenciją. Konkurencijos politika turėtų padėti skatinti ir įgyvendinti atvirus standartus ir sąveiką. Taip būtų užkirstas kelias technologinio užsidarymo procesui, kurį taiko rinkos veikėjai.

Baigdama norėčiau pasakyti, kad siekiant tvaraus ekonominio augimo Europos Sąjungoje būtina sėkmingai įgyvendinti konkurencijos politiką ir leisti vidaus rinkai veikti neribojamai.

 
  
MPphoto
 

  Mairead McGuinness (PPE). – Pone pirmininke, norėčiau sutelkti dėmesį į ataskaitos 90 dalį, kurioje rašoma, kad konkurencija žemės ūkio gamybos sektoriuje – tai žemesnių kainų ES valstybių vartotojams prielaida. Nedidelė joje nurodyta dalis teisinga, tačiau bijau, kad liko visiškai nesuprasta esmė. Čia ir konkrečiose šio Parlamento frakcijose kalbamės apie tai, kas vyksta žemės ūkio rinkose ir kodėl nesąžiningai perkeliama kaina, kurią mes, vartotojai, mokame už maisto produktus tiems, kurie juos gamina.

Tai labai rimta problema, kuri kyla mums pertvarkant žemės ūkį ir nekreipiant dėmesio į šios rinkos netobulumus. Taigi ataskaitoje turėtų būti apie tai daugiau parašyta. Komisija turėtų pažvelgti į konkurenciją žemės ūkio gamybos ir pramonės sektoriuje: taip, prašom pažvelgti į šią problemą ir mažmeniniame sektoriuje, o paskui liaukitės spoksoję ir imkitės veiksmų! Puikiai kalbame šiame Parlamente, tačiau veikiame ne taip gerai.

Noriu pasakyti dar vieną dalyką dėl konkurencijos. Rinkėjų vardu pateikiau Komisijai keletą skundų. Paprastas žmogus neturi galimybės dalyvauti teismo posėdyje prieš valstybę, todėl norėčiau, kad Komisija išklausytų šiuos žodžius: yra skundų, kuriuos aš, kaip Parlamento narė, ne...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Ačiū, ponia M. McGuinness. Kai kalbėsimės ateityje apie šiuos dalykus, gali būti aktualu išklausyti ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę.

 
  
MPphoto
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE).(PL) Pone pirmininke, vidaus rinka turėtų būti laisva, veiksminga, dinamiška ir novatoriška. Tinkama konkurencijos politika – gera priemonė šiam tikslui pasiekti. Jeigu konkurencija tinkamai veikia prekių ir paslaugų rinkoje, galime užtikrinti geresnę kokybę, mažesnes kainas ir geresnį vartotojo pasirinkimą. Gerai, kad atliekame šiuos metinius konkurencijos politikos vertinimus. Galima daug pasimokyti iš tokio tyrimo ir pasinaudoti gautų tyrimų rezultatais. Veiksmingai panaudojant konkurencijos politiką buvo galima užtikrinti didesnį ekonomikos stabilumą ir sušvelninti ekonomikos krizės padarinius įmonėms ir vartotojams. Būtina gerinti konkurenciją vaistų ir energetikos rinkose. Nepamirškime, kad privati ir valstybės nuosavybės monopolija riboja konkurenciją. Verta pabrėžti, kad bendrosios žemės ūkio politikos pakeitimai reiškia, jog subsidijos ir išorės parama neriboja konkurencingumo.

 
  
MPphoto
 

  Štefan Füle, Komisijos narys. – Pone pirmininke, Komisija atkreipia dėmesį į Parlamento prašymą dėl didesnio skaidrumo, dialogo ir informacijos apie konkurencijos politiką. Toliau jums pranešime apie svarbius politikos sprendimus, susijusius su konkurencija, ir pamėginsime atsižvelgti į jūsų prašymus mūsų atsakyme į jūsų rezoliuciją – kitoje Konkurencijos politikos ataskaitoje arba ad hoc būdu, kaip prašė R. Bütikofer ir kiti EP nariai.

Atkreipiu dėmesį į jūsų prašymą atlikti sektorių tyrimus keliose rinkose. Iš sukauptos patirties matyti, kad vien teisingas ir griežtas įgyvendinimas turi teigiamos įtakos konkurencijai visame sektoriuje. Sektorių tyrimai ne visada geriausias būdas mūsų taisyklėms įgyvendinti atskirame sektoriuje. Jie labai brangūs, nes reikalauja daug išteklių, ir turėtų būti naudojami tik tais atvejais, kai tyrimas būtinas siekiant Komisijos politikos tikslų.

Galiu dar kartą patvirtinti, kad laikinosios su krize susijusios valstybės pagalbos priemonės iš tikrųjų laikinos. Dėl laiko stokos norėčiau iš tiesų telegrafiniu būdu pasirinkti keletą jūsų klausimų.

Pirma, dėl investicijų ir finansų sektoriaus: tebevyksta konsultacijos dėl gelbėjimo ir struktūros keitimo gairių.

Antra, dėl transporto: Komisija rengia baltąją knygą dėl transporto ateities ir ji turėtų būti priimta 2011 m. kovo mėn. Joje bus bendrais bruožais aprašyti pasiūlymai dėl transporto vidaus rinkos užbaigimo paspartinimo.

Trečia, dėl visuotinių ekonominės svarbos paslaugų: Komisija apie tai atsiskaitys šių metų pirmą ketvirtį.

Ketvirta, dėl skaitmeninės darbotvarkės: Komisija visiškai pritaria dėl iš tikrųjų integruotos vidaus rinkos skatinimo svarbos.

Penkta, dėl MVĮ: visoms įmonėms, didelėms ir mažoms, būtinos vienodos sąlygos, kad jos galėtų klestėti. Siekiant tai užtikrinti būtina, kad Komisija įgyvendintų konkurencijos taisykles. Be to, parengėme valstybės pagalbos taisykles, skirtas MVĮ, inovacijoms, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, taip pat ekologiškoms technologijoms.

Kitą birželio mėn. pirmininko pavaduotojas J. Almunia pateiks jums 2010 m. konkurencijos politikos ataskaitą. Iki tol jis informuos jus apie jūsų iškeltus klausimus, atsižvelgdamas į Parlamento pranešimo 4 dalį, o Konkurencijos generalinio direktorato tarnyboms bus pavesta atsakyti jums išsamiau.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Baigsime pranešėjo D. J. Eppinko, kurį, be abejo, sveikiname, nes dauguma kolegų pagyrė jį, kaip šio pranešimo autorių, kalba.

 
  
MPphoto
 

  Derk Jan Eppink, pranešėjas. – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos nariui, kuris pavaduoja savo kolegą, kad dalyvavo šiame posėdyje. Palankiai vertinu Komisijos iniciatyvą dėl kolektyvinio žalos atlyginimo, kurią jau seniai reikėjo priimti. Ji taip pat minima ataskaitoje ir manau, kad jos reikia vartotojų interesams apsaugoti – jeigu ji gerai apibrėžta ir reglamentuota. Manau, kad ji gera. Pradėsime nuo žaliosios knygos, kad išsiaiškintume skirtingas nuomones. Palankiai tai vertinu.


Bankų sektoriuje padėtis labai keista: skirtingose šalyse teikiama valstybės pagalba yra įvairaus lygmens ir įvairių etapų. Kai kuriose šalyse, pvz., Ispanijoje, bankų sektoriuje didžiausių sunkumų patiria regioniniai bankai (cajas) ir jiems palaikyti reikia Europos centrinio banko pagalbos – nors ECB, kaip per 30 sekundžių nurodė Ph. Lamberts, rizikuoja turėti daug nelikvidaus turto. Taip ECB virsta prastu banku – tokio neturėtume turėti.

Kitos šalys mėgina atsitraukti nuo bankų sektoriaus ir tuomet iškyla pavojus dėl kraičio. Nesitikiu, kad atsakysite į šį klausimą dėl kraičio – jis skirtas Komisijos nariui, – tačiau tų bankų, kurie negavo valstybės pagalbos, atžvilgiu būtų labai nesąžininga, jei kiti, kurie buvo atgaivinti ar kuriuos reikėjo gaivinti, netikėtai tokią pagalbą gautų. Taigi šiuo atveju reikėtų panagrinėti vienodų sąlygų klausimą.

Galiausiai pereinu prie pažangos stebėjimo, nes S. In ’t Veld, I. Gáll ir R. Bütikofer pateikė keletą pastabų, ir jos buvo tikslios. Praėjusiais metais buvo parengta ataskaita, šiais metais – dar viena ir turbūt kitais metais bus parengta trečia. Niekas nesikeičia. Tai šiek tiek primena katalikų ritualą, kai vis kartojami tie patys dalykai. Manau, kad turime toliau aiškintis, kas pasikeitė po mūsų užduotų klausimų; siūlau, kad pranešėjas ir ankstesnis pranešėjas susisiektų su Komisijos nariu ir su Konkurencijos generalinio direktorato generaliniu direktoriumi, kad išsiaiškintų, kokių veiksmų imtasi mūsų pateiktu prašymu.

Mums reikalinga ataskaita, kuri būtų tinkamai įgyvendinta, t. y. kad apie ją būtų tinkamai informuojama. Todėl manau, kad mums būtina tinkamai stebėti pažangą, ir dėl to S. In ’t Veld, be abejo, mane parems, kad žinotume, ką daro Komisija.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Ačiū, pone D. J. Eppinkai. Esu tikras, kad pastebėjote savo kolegų reakciją ir kad tikriausiai jūsų pasiūlymui bus suteikta būtina parama.

Diskusijos baigtos.

Balsuojama bus šiandien, ketvirtadienį.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika