Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2087(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0378/2010

Pateikti tekstai :

A7-0378/2010

Debatai :

PV 20/01/2011 - 6
CRE 20/01/2011 - 6

Balsavimas :

PV 20/01/2011 - 7.6
CRE 20/01/2011 - 7.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0025

Posėdžio stenograma
Ketvirtadienis, 2011 m. sausio 20 d. - Strasbūras Tekstas OL

6. ES Juodosios jūros strategija (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
Protokolas
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Kitas dienotvarkės punktas yra T. Ungureanu pranešimas Užsienio reikalų komiteto vardu dėl ES Juodosios jūros strategijos (2010/2087(INI)) (A7-0378/2010).

 
  
MPphoto
 

  Traian Ungureanu, pranešėjas. – Ponia pirmininke, lygiai prieš trejus metus Europos Parlamentas patvirtino Juodosios jūros sinergiją. Tai buvo pirmasis žingsnis siekiant sukurti nuoseklią politiką, skirtą vienam jautriausių Europos regionų, ir tai buvo žingsnis teisinga kryptimi, nes Juodosios jūros regionas dabar plačiai analizuojamas – kartu nuogąstaujant – kaip erdvė, kurioje susipina politinės, strateginės ir saugumo viltys, pranašumai ir siekiai.

Šiandien mūsų politika šiame regione gali būti plėtojama toliau. Šis Parlamentas gali atlikti pagrindinį vaidmenį paverčiant ES politiką visaverte ES strategija. Būtent tai ir yra pagrindinė pranešimo, kurį inicijavau palaikomas kolegų iš Užsienio reikalų komiteto ir viso Parlamento, idėja.

Bet kodėl reikalingas naujas pranešimas dėl Juodosios jūros ir ES Juodosios jūros strategija? Kai kas pasakytų, kad Juodoji jūra yra maža jūra. Iš tiesų ji tokia ir yra, bet mums pakeitus šį žemėlapį strateginiu žemėlapiu, Juodoji jūra tampa milžiniška. Yra ir kitas veiksnys: Juodoji jūra tampa vis juodesnė.

Nuo Rumunijos ir Bulgarijos įstojimo Juodoji jūra dabar iš dalies yra ES vidaus jūra. Vis dėlto pokyčiai šiame regione dažnai nenuspėjami: jame kaupiasi įtampa ir kyla daugybė nesutarimų. Trumpa Juodosios jūros regiono analizė leidžia daryti išvadą, kad neigiamos šio regiono problemos išlieka arba netgi aštrėja. 2008 m. Gruzijos ir Rusijos karas, neišspręsti vadinamieji „įšaldyti“ konfliktai ir nerimą keliantis demokratinio valdymo Ukrainoje ir Rusijoje silpnėjimas yra labai rimtos aplinkybės ir ryškūs grėsmės saugumui regione pavyzdžiai.

Išnagrinėjus esamus ES veiklos šiame regione rezultatus, jie atrodo mažų mažiausiai netolygūs. ES politinis požiūris, taikomas Juodosios jūros regionui, neapima stebėjimo, vertinimo ir tolesnių veiksmų mechanizmų. Juodosios jūros regionui skiriama nepakankamai dėmesio diskusijose Briuselyje, o šiam regionui skiriamas ES finansavimas yra fragmentiškas ir sudėtingas.

Remiantis Juodosios jūros sinergijos, kurią patvirtinome prieš trejus metus, pranašumais įgyvendinant naują ES Juodosios jūros strategiją turėtų būti sukurta tvirtesnė politika ir konkrečios priemonės. Leiskite man paminėti tik dvi pranešime pateiktas rekomendacijas. Pirmoji susijusi su pakankamais ištekliais: jei ES nori vaidinti pagrindinį vaidmenį Juodosios jūros regione, ji turi skirti atitinkamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius. Būtina ES biudžete sukurti atskirą biudžeto eilutę. Antroji rekomendacija susijusi su ES veiksmų plano, kuriame būtų išdėstyti aiškūs tikslai ir uždaviniai, įskaitant reguliarius susijusių šalių ministrų susitikimus, parengimas.

ES Juodosios jūros strategijos jokia šio regiono valstybė neturėtų nei nuvertinti, nei pervertinti. Norint užtikrinti sėkmingą regioninį bendradarbiavimą, įtraukties ir regionų savarankiškumo principai turėtų būti įgyvendinami skiriant svarbų vaidmenį ne tik Turkijai ir Rusijai, bet ir visoms regioninėms partnerėms.

Baigdamas norėčiau padėkoti visiems kolegoms už jų labai teigiamą indėlį rengiant galutinį šio pranešimo variantą. Manau, visi sutiksime, kad šis Parlamentas tikisi, jog Komisija ir Taryba pavers šį pranešimą tikrove. Strateginė ir naudinga ES veikla Juodosios jūros regione turėtų tapti realybe.

 
  
MPphoto
 

  Štefan Füle, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, labai džiaugiuosi, kad Juodosios jūros regiono klausimas įtrauktas į Europos Parlamento darbotvarkę. Šis regionas yra svarbus Europos Sąjungai, todėl turime daug dėmesio skirti jo itin didelio pažeidžiamumo problemai svarstyti.

Noriu padėkoti ir pasveikinti Užsienio reikalų komiteto pranešėją Traianą Ungureanu parengus puikų ir labai dalykišką pranešimą. Pranešimas ir rekomendacijos yra įdomūs ir daugeliu aspektų novatoriški.

Po paskutinės plėtros Juodoji jūra yra ir Europos Sąjungos jūra. Turime įsipareigojimų šio regiono, kaip ir visų kitų baseino regionų, su kuriais turime sienas, atžvilgiu. Turime ryžtingai vykdyti naujus įsipareigojimus.

Jau esame priėmę šiam regionui skirtą iniciatyvą – Juodosios jūros sinergiją, kuri yra Europos kaimynystės politikos dalis. Vis dėlto turime pripažinti, kad ją įgyvendinti pasirodė esą kur kas sunkiau, nei įsivaizdavome. Ne viskas, ką norime padaryti, regione sutinkama su entuziazmu.

Būtent dėl šių priežasčių Parlamentas pasirinko požiūrį, kuris pagrįstas regionų savarankiškumu ir dialogo skatinimu. Manau, kad šiuo metu tai tinkamas požiūris, kurio turime laikytis, bet šie įsipareigojimai gali būti įtikinami tik tada, jei ir kai jie skatina konkrečius teigiamus poslinkius šio regiono tautų labui.

Taigi pranešime dėl naujos Europos Sąjungos Juodosios jūros strategijos sukūrimo pateikiamas mūsų įsipareigojimas teikti visą įmanomą paramą regionui ir šiam regionui priklausančioms mūsų valstybėms narėms sprendžiant uždavinius, susijusius su jų ypatinga geografine padėtimi.

Suprantame, kad Juodosios jūros regiono strategija neturėtų pakeisti jau esamų priemonių, ypač Juodosios jūros sinergijos. Tai turėtų būti išsamus pagrindas, nustatant visų Europos Sąjungos veiklos sričių šiame regione gaires.

Juodosios jūros strategija gali būti puiki proga persvarstyti mūsų interesus šiame regione, įskaitant strateginius, politinius ir ekonominius interesus, ir aptarti, kaip būtų galima juos geriausiai užtikrinti. Parlamentas nustatė atitinkamas sritis, kurios turėtų būti apimtos kuriant strategiją, tokias kaip valdymo, saugumo ir energetikos, transporto, aplinkosaugos, prekybos, vietos ekonominio vystymosi, socialinės ir žmogaus raidos.

Šios strategijos kūrimas taip pat gali suteikti galimybę į regione vykdomą veiklą įtraukti jūrų aspektą. Šiuo metu Komisija rengia išsamų priemonių paketą, kuris bus skirtas jūrų politikos iniciatyvoms, gamtos išteklių valdymo ir kovos su neteisėta žvejyba sritims.

Galime pasinaudoti savo patirtimi kuriant kitas strategijas, pvz., ES Baltijos jūros regiono strategiją ir ES Dunojaus strategiją. Išties Dunojaus strategiją reikės aiškiai susieti su Juodosios jūros strategija. Vis dėlto žinome, kad kiekvieno Europos baseino regionas yra skirtingas. Taigi turime užtikrinti, kad visos būsimos ES strategijos būtų pritaikytos prie jų sektorių ypatumų, ekonominio ir socialinio vystymosi, aplinkos ir energetikos, infrastruktūros ir gamtos išteklių.

Pranešime dėl ES Juodosios jūros regiono strategijos kūrimo pateikiama regiono ateities iššūkių apžvalga, o kartu jis bus svarbus ir nustatant tvirtus ryšius su regiono valstybėmis partnerėmis, kad būtų užtikrintas sklandus ir veiksmingas jos įgyvendinimas. Turime pasinaudoti šia galimybe, kad būtų surengtos plačios konsultacijos su visomis suinteresuotomis šalimis, pradedant mūsų partneriais regionuose ir įtraukiant Europos Parlamentą.

Pakartoju, kad šis pranešimas yra sveikintinas ir esame pasiryžę remtis jo rekomendacijomis. Išorės veiksmų tarnyba ir atitinkamos Komisijos tarnybos dės pastangas parengti Juodosios jūros strategiją ir sieksime, kad jūs ir Taryba ją paremtumėte.

 
  
MPphoto
 

  Metin Kazak, INTA komiteto nuomonės referentas.(BG) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau pasveikinti T. Ungureanu ir, kaip Tarptautinio prekybos komiteto pranešėjas, džiaugiuosi, kad kai kurie mūsų pasiūlymai buvo įtraukti į pagrindinį pranešimo tekstą.

Džiaugiuosi, kad, kaip jau buvo minėta, 2007 m. įstojus Bulgarijai ir Rumunijai Juodoji jūra, vaizdžiai tariant, tapo „europine“ jūra, ir dėl to reikia bendros Europos strategijos, kuriai būtų skirta nemažai administracinių ir finansinių išteklių, taip pat gero koordinavimo ir atskaitomybės.

Pagrindinis uždavinys yra įtraukti į naują strategiją projektais grindžiamą požiūrį. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas bendro intereso sritims, pvz., aplinkos apsaugos, energetikos, transporto ir infrastruktūros, kurios turi lemiamą reikšmę tvariam regiono vystymuisi.

Taip pat būtinas intensyvus bendradarbiavimas parlamentiniu lygmeniu, pvz., su tokiomis organizacijomis, kaip Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo parlamentine asamblėja bei PPO, ir su Juodosios jūros regiono prekybos ir plėtros banku. Galiausiai manau, kad turėtume atsižvelgti ir į kitas regionines iniciatyvas, bet neleisti joms užgožti strategijos.

 
  
MPphoto
 

  Silvia-Adriana Ţicău, ITRE komiteto nuomonės referentė.(RO) Ponia pirmininke, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas remia visapusišką rinkos ir reguliavimo integraciją remiantis ES energetikos teisės aktais, ragina platesnio Juodosios jūros regiono šalis prisijungti prie Energijos bendrijos sutarties ir skatina ES, EIB ir ERPB teikti paramą Juodosios jūros regiono energijos infrastruktūros modernizacijai.

Pabrėžiame Pietinio dujų koridoriaus, kaip ES tiekimo saugumo stiprinimo priemonės, Europos pridėtinę vertę ir svarbą. Tokiais projektais, kaip dujų vamzdynas „Nabucco“, kuris yra pagrindinis prioritetinis ES projektas, kartu su kitais projektais, kaip antai Adrijos jūros dujotiekiu, visos Europos naftotiekiu, Turkijos, Graikijos ir Italijos jungiamuoju vamzdynu ar Azerbaidžano, Gruzijos ir Rumunijos jungiamuoju vamzdynu, pabrėžiama ir didelė ES įsitraukimo į Juodosios jūros regioną svarba, ir būtinybė toliau plėsti prie Juodosios jūros esančių šalių bendradarbiavimą. Pabrėžiame, kad svarbu sukurti regioninį mokslinių tyrimų ir švietimo tinklą platesniame Juodosios jūros regione ir užtikrinti jo ryšį su tinklu GEANT, ir raginame Komisiją toliau remti mokslinių tyrimų projektus šiame regione.

Baigsiu, ponia pirmininke, paragindama Komisiją parengti Europos Sąjungos šiam regionui skirtą strategiją ir veiksmų planą. Pabrėžiame, kad reikia užtikrinti šios strategijos ryšį su Europos Sąjungos Dunojaus strategija.

 
  
MPphoto
 

  Victor Boştinaru, REGI komiteto nuomonės referentas. – Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, Juodosios jūros regiono svarba Europos Sąjungai transporto, energetikos, stabilumo, saugumo ir aplinkos apsaugos požiūriu akivaizdi. Būtent dėl šios priežasties ES šiam regionui skirta strategija tikrai turės teigiamą poveikį ir regionui, ir visai ES.

Regioninės plėtros komitetas mano, kad ši strategija gali paspartinti regiono ekonomikos augimą ir tvarų vystymąsi. Kartu jis laikosi nuomonės, kad siekiant užtikrinti visišką jos veiksmingumą būtina įtraukti visas šio regiono šalis, nesvarbu, ar jos yra valstybės narės, ar ne. Įgyvendinant šią strategiją bus reikalingi suderinti veiksmai; vis dėlto neaišku, kaip šis suderinimas galėtų būti užtikrintas be tinkamo visų šalių dalyvavimo. Koordinuoti neabejotinai reikia ir su Dunojaus strategija, kuri netrukus turėtų tapti pagrindiniu Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės Vengrijos prioritetu.

Visose šios strategijos srityse, o ypač transporto, energetikos ir aplinkos apsaugos, turėtų būti skatinama taikyti integruotą metodą ir bendradarbiauti tarpvalstybiniu regionų lygmeniu.

 
  
MPphoto
 

  Elmar Brok, PPE frakcijos vardu.(DE) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti pranešėjui už puikų darbą, kuriame išsamiai išdėstyta daug idėjų, kuriomis galėsime remtis dirbdami ateityje.

Turime suprasti, kad bendradarbiavimas Juodosios jūros regione neturėtų būti painiojamas su Rytų partneryste arba su mūsų strateginiais santykiais su Turkija ir Rusija. Tai skirtingi dalykai, o šis bendradarbiavimas jų neatstoja. Kita vertus, manau, būtų tikrai puiku, jei būtų galima paskatinti šias skirtingas grupes bendradarbiauti tam tikrais klausimais, siekiant parengti darnią politiką, kuri atitiktų mūsų pačių interesus, taip pat suteiktų galimybę padėti atitinkamoms šalims. Toks bendradarbiavimas galbūt gali padėti sutaikyti priešingiems politiniams ir ekonominiams interesams atstovaujančias grupes tam, kad ginčai ateityje būtų mažiau dramatiški ir pavojingi, taip pat tam, kad, pvz., mūsų Rytų partnerystės veikla būtų ne prieš ką nors nukreipta, bet kad visos priemonės viena kitą papildytų. Vis dėlto, kalbant apie europinę perspektyvą, ši bendradarbiavimo kryptis neturėtų trukdyti mums tikėtis, jog Rytų partnerystė su šiomis šalimis duos kitokių rezultatų nei, pvz., bendradarbiavimas su Rusija. Turime turėti galimybę skirtingai vertinti šiuos dalykus ir Komisijos narys, be abejo, gerai žino, kad tai turėtų būti daroma. Vis dėlto dėl šios priežasties bendradarbiavimas Juodosios jūros regione yra svarbus Europos Sąjungai, Rusijai, Turkijai ir likusioms šio regiono šalims, kurių dauguma dalyvauja Rytų partnerystės programoje. Mano manymu, tai padėtų pastebimai pagerinti ekonominį ir politinį stabilumą Europoje, todėl tikiuosi, jog galėsime dirbti glaudžiai bendradarbiaudami su Komisijos nariu tam, kad pasiektume pažangos šioje srityje.

 
  
MPphoto
 

  Ioan Mircea Paşcu, S&D frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, Juodoji jūra – Europos vartai, todėl šį regioną reikėtų taip ir vertinti. Tai nėra tolima nesvarbi vieta, kuri tik kartais atkreipia mūsų dėmesį.

Savaime suprantama, kad mūsų darbotvarkėje jau buvo (ir toliau bus) su šiuo regionu susijusių klausimų, pvz., dėl 2006 m. ir 2008 m. nutrūkusio dujų tranzito arba 2008 m. Gruzijos karo. Vis dėlto, nepaisant akivaizdžios ir pripažintos jo svarbos, ES Juodosios jūros regionui vis dar neskiria pakankamai dėmesio, nors ES turėjo kokiu nors būdu spręsti šias problemas, kai 2007 m. Bulgarija ir Rumunija tapo jos narėmis.

Pažvelgus praeitin, Juodosios jūros sinergija, atrodo, buvo paskubomis sukurptas dokumentas, skirtas „baltajai dėmei“ arba „juodajai skylei“ uždengti (kaip jums labiau patinka), kuri beveik per naktį atsirado ES. Tai aiškiai parodo faktas, kad po pirmojo iniciatyvos persvarstymo 2008 m. nieko svarbaus neįvyko, be to, mes, kaip nurodyta pranešime, ir dabar nesame labai toli pažengę ją įgyvendindami.

Mano nuomone, taip yra dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma, ES narės akivaizdžiai nesuinteresuotos ir nelinkusios ryžtingai spręsti su šiuo regionu susijusių klausimų. Be to, šiuo metu, kai trūksta pinigų, noro ką nors daryti yra dar mažiau nei anksčiau.

Antra, pradine prielaida, kuria buvo grindžiama sinergija, t. y. idėja, kad šis regionas turėtų tapti darniu ir bendradarbiaujančiu regionu tam, kad sulauktų ES dėmesio ir materialinės paramos, buvo ignoruota paprasta tiesa, kad vos prieš 20 metų šis regionas atrodė visiškai kitaip. Viltis, kad toks sudėtingas ir įvairove pasižymintis regionas per tokį trumpą laiką taps darniu vienetu ir įgaus savitą tapatybę, rodo, kad arba prasilenkiama su tikrove, arba, nenorėčiau taip sakyti, kad turima piktų kėslų. Galbūt padėtis pagerėtų persvarsčius Rytų partnerystę.

 
  
MPphoto
 

  Ivo Vajgl, ALDE frakcijos vardu.(SL) Ponia pirmininke, dėkoju savo kolegai nariui T. Ungureanu už tinkamai parengtą pranešimą, kuriame atveriamas kelias bendradarbiavimui ir kuriame mūsų dėmesys vėl atkreipiamas į didele įvairove pasižymintį regioną. Ši įvairovė susijusi su politinėmis sistemomis, kultūros tradicijomis, religijomis, pozicijomis ir siekiais priartėti prie Europos Sąjungos ekonominio išsivystymo lygiu, turimais gamtiniais ištekliais ir, be abejo, nauja padėtimi, susidariusia dėl to, jog šiandien trys Europos Sąjungos valstybės narės sudaro regiono, apie kurį diskutuojame, dalį.

Mūsų požiūriu, Juodosios jūros regionas ypač vertas dėmesio dėl jo geostrateginės padėties, kuri gali ne tik duoti pridėtinės vertės, bet ir kelti rimtą pavojų mūsų saugumo interesams. Šiuo atžvilgiu noriu ypač pabrėžti energetinį saugumą ir siekį užtikrinti tvaresnį energijos tiekimą Europos Sąjungai, taip pat klausimus dėl infrastruktūros ir mūsų galimybių daryti įtaką sprendžiant konfliktus ir neišspręstas regiono problemas, taip pat plėtoti partnerystes su Rusija ir Turkija. Visa tai gali būti pasiekta labiau įsitraukus šio regiono šalims ir dalyvaujant visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, taip pat įvairioms organizacijoms ir tinklams, esantiems šiame regione, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijų tinklų dalyvavimą. Kaip tik jiems ir reikia mūsų dėmesio ir pripažinimo.

Mums nereikia naujos institucijos šiems tikslams pasiekti. Mes paprasčiausiai turime užtikrinti reguliarų finansavimą, taip pat rimtesnius politinius įsipareigojimus. Pone Komisijos nary, manau, kad galėsite tinkamai panaudoti šį pranešimą, ir aš nekantriai laukiu, kada pradėsime kartu dirbti.

 
  
MPphoto
 

  Werner Schulz, Verts/ALE frakcijos vardu.(DE) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, jei siekiame, kad Juodosios jūros regionas taptų stabilumo saugumo, demokratijos ir gerovės regionu, ir jei norime, kad šiomis galimybėmis būtų pasinaudota, o uždaviniai – įvykdyti, turime parengti visapusišką strategiją. Šioje rezoliucijoje siekiama šio tikslo, todėl mano frakcija ją remia. Taip pat ją remiame, nes į ją buvo įtraukta daug mūsų pasiūlymų, pvz., susijusių su neišspręstais regiono konfliktais, bendradarbiavimo su pilietine visuomene gerinimu, žmonių tarpusavio kontaktų projektų skatinimu ir nedidelio masto projektų tarptautinio bendradarbiavimo srityje skatinimu.

Taip pat siekiame tvarios energetikos politikos, didesnio energijos vartojimo efektyvumo ir mokslo bendruomenės bei studentų bendradarbiavimo tinklų kūrimo. Vis dėlto norėčiau sukritikuoti nuoseklios pozicijos energetikos infrastruktūros regione klausimais stoką (šiuo atžvilgiu norėčiau paminėti „Nabucco“ ir „Pietų srovės“ projektus). Man nesuprantama, kodėl buvo atmestas mūsų prašymas griežčiau kontroliuoti Juodosios jūros naftos gavybos platformų darbą. Tai labai svarbu po katastrofos Meksikos įlankoje. Būtent dėl šios priežasties šiandien vėl pateikiame šį pakeitimą.

 
  
MPphoto
 

  Paweł Robert Kowal, ECR frakcijos vardu.(PL) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, manau, kad parengtas dokumentas turėtų būti patvirtintas, todėl savo frakcijos vardu jam pritariu. Norėčiau pabrėžti, kad šiuo metu reikia persvarstyti Juodosios jūros sinergijos klausimą. Taurūs ketinimai ne visada padėjo veiksmingai panaudoti sinergiją, todėl labai gerai, kad pranešėjas tai pabrėžia. Taigi, manau, svarbiausias Š. Füle uždavinys šiandien yra pabandyti sugrupuoti mūsų iniciatyvas, skirtas šiai Europos daliai, ir nurodyti, jog mūsų prioritetas – kaimynystės politika ir kad šiuo atžvilgiu kiti klausimai turėtų būti antriniai. Manau, jog toks nusistatymas užtikrins, kad ateityje Juodosios jūros sinergija bus veiksminga, ypač energetikos srityje. Sinergija taip pat galėtų būti gera priemonė, pvz., teikiant paramą Gruzijai tam, kad ji tęstų demokratinę ir ekonominę pertvarką, kuri joje vyko pastaraisiais metais. Vis dėlto šiuo metu pirmas ir svarbiausias žingsnis – parengti iniciatyvas šiai Europos daliai, kad galėtume ne tik didžiuotis jomis, bet ir kad jos taptų tikrai veiksminga priemone siekiant tam tikrų konkrečių tikslų.

 
  
MPphoto
 

  David Campbell Bannerman, EFD frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, svarstant Juodosios jūros regiono klausimus, į galvą ateina vienas žodis – „atsargumas“. Šiuo atveju viską turime daryti atsargiai.

Juodosios jūros regionas – Rusijos interesų zona. Jos karo laivynas švartuojasi Kryme esančiame Sevastopolyje, netoli nuo kurio vyko kruvini Krymo karo mūšiai. Mes stebėjome tragišką konfliktą Gruzijoje, kurio kaltininkės buvo abi pusės. Jei Gruzija būtų buvusi NATO narė, padariniai galėjo būti katastrofiški. Nors aš palaikau gruzinų nepriklausomybę, nėra protinga pykinti rusišką mešką jos pačios guolyje.

Dar yra Turkija, su kuria ES flirtuoja, siūlydama narystę, nepaisant to, kad kai kurios valstybės narės, pvz., Prancūzija, vetuos jos paraišką. Tik 4 proc. Turkijos sausumos yra Europoje. Ji neturėtų tapti ES nare. Dėl Turkijos vedžiojimo už nosies gali kilti realių pavojų. Nusivylimas gali pastūmėti Turkiją į islamo ekstremistų glėbį.

Galiausiai, pagrindinis dalykas yra tai, kad Juodoji jūra –gyvybiškai svarbių Kaspijos naftos ir dujų tranzito centras. Tikrai viską turime daryti atsargiai.

 
  
MPphoto
 

  Dimitar Stoyanov (NI).(BG) Ponia pirmininke, norėčiau pritarti Parlamento daugumos nuomonei, kuri čia buvo išreikšta, ir padėkoti pranešėjui už laimėjimus, susijusius su jo pranešimu. Ponto Euxinus, kaip Juodoji jūra buvo vadinama senovėje, visada buvo geostrateginiu ir ekonominiu požiūriu svarbi Europos sritis. Ji neprarado šios svarbos ir mūsų laikais.

Štai kodėl labai svarbu, kad ši strategija būtų paversta realiais veiksmais; juk vėl apie tai diskutuojame, nors pamenu, kad gana neseniai jau buvome surengę panašią diskusiją. Todėl norėčiau apibendrinti tai, apie ką kalbėjo socialistų frakcijos nariai, ir pabrėžti, jog ypač remiu pasiūlymą sukurti atskirą biudžeto eilutę šiai strategijai įgyvendinti.

Taigi raginu Komisiją veikti. Tik užtikrinę pakankamą finansavimą žodžius, išsakytus šiandien šiame Parlamente, galėsime paversti veiksmais, kurie turės poveikį Europos piliečiams.

 
  
MPphoto
 

  Iuliu Winkler (PPE). – Ponia pirmininke, norėčiau pradėti kalbą padėka T. Ungureanu už jo iniciatyvą rengiant pranešimą dėl Juodosios jūros. Taip pat, mano gerbiami kolegos, palankiai vertinu tai, kad keli ankstesni kalbėtojai patvirtino įsipareigojimą skleisti naują Europos viziją, skirtą Juodosios jūros regionui.

Juodoji jūra iš dalies tikrai tapo Europos Sąjungos vidaus jūra. Vargu ar gali būti pervertinta jos geostrateginė svarba, atsižvelgiant į regioninį stabilumą, demokratizavimo procesus ir su tuo susijusius energijos tiekimo saugumo, ekonominius ir komercinius klausimus. Tvirtai tikiu, kad mes, ES, o ne kiti, turėtume gauti naudos iš Juodosios jūros regiono potencialo.

Norint pasiekti šį tikslą, Europos Sąjunga turi daugiau remtis šiam regionui priklausančiomis savo valstybėmis narėmis, be to, atsikratyti bet kokių ankstesnių sustabarėjusių koncepcijų ir vykdyti dinamiškesnes, pagrįstas vadovavimu ir toliaregiškas priemones. Neliesdamas klausimų, susijusių su plėtros procesu, norėčiau kreiptis į visus Juodosios jūros skeptikus. Bet koks integravimosi į ES procesų regione sulėtėjimas smukdys demokratinę raidą šiame regione. Kiltų pavojus atsirasti vidutinės trukmės ir ilgalaikiam nestabilumui, kurio padarinius Europos Sąjungai būtų sunku įvertinti ir dar sunkiau valdyti.

Galiausiai, Juodoji jūra reikalinga ES kaip vidaus jūra, todėl turime parengti šiam regionui skirtą integruotą strategiją. Juodosios jūros regiono strategiją turėtų parengti Komisija, remdamasi mūsų pranešėjo pateiktomis rekomendacijomis. Šiandien šis Parlamentas turėtų visiškai pritarti šiai strategijai.

 
  
MPphoto
 

  Maria Eleni Koppa (S&D).(EL) Ponia pirmininke, šiandien svarstome labai svarbų pranešimą dėl konkretaus regiono, esančio netoli Europos Sąjungos, t. y. dėl Juodosios jūros regiono. Šiam regionui priklauso ES valstybės narės ir svarbios regioniniam bendradarbiavimui šalys. Todėl kyla bendras poreikis aplink Juodąją jūrą išsaugoti taikos, demokratijos, saugumo ir stabilumo erdvę.

Juodosios jūros sinergija, kuri buvo pradėta įgyvendinti prieš kurį laiką, nors dar ir nedavė apčiuopiamų rezultatų, suteikia mums tvirtą bendradarbiavimo pagrindą. Sėkmingas jos įgyvendinimas bendrais visų dalyvaujančių šalių veiksmais dar labiau sustiprins mūsų santykius, pagrįstus bendromis vertybėmis. Ji turėtų papildyti jau vykdomas Europos kaimynystės politikos ir Rytų partnerystės iniciatyvos priemones.

Stabilumas ir saugumas visame Juodosios jūros regione turi tiesioginį poveikį Europai. Taigi Europos Sąjunga dalijasi atsakomybe dėl paramos taikiai sprendžiant konfliktus ir stiprinant pasitikėjimą. Šis regionas svarbus Europos Sąjungai, ypač dėl energetikos ir transporto magistralių. Tvirta demokratija ir griežta teisinės valstybės principų sistema sudarys geresnes sąlygas prekybai, investicijoms ir laisvam asmenų judėjimui.

Visiškai pritariu nuomonei, kad reikalinga atskira biudžeto eilutė, skirta Juodosios jūros sinergijai. Tai bus veiksminga pagalba modernizuojant šią sritį. Nuo mūsų pačių priklauso tai, kad pasinaudotume mūsų politika ir dar labiau priartintume šias šalis prie Europos, siekiant abipusės naudos visiems.

 
  
MPphoto
 

  Adina-Ioana Vălean (ALDE). – Ponia pirmininke, nuo 2007 m. pripažįstame Juodosios jūros regiono svarbą, tačiau tokio mūsų požiūrio padariniai, švelniai tariant, kuklūs: nei konkrečių projektų, nei konkrečių rezultatų. Mums reikia parengti realiai įvykdomą ir finansiškai pagrįstą veiksmų planą, kuriame būtų išdėstyti aiškūs tikslai, prioritetiniai uždaviniai bei gairės, ir geriau pasidalyti bei suderinti užduotis su Rytų partneryste ir Dunojaus strategija.

Turime ryžtingai pradėti energetikos ir transporto partnerystes ir vykdyti jas kartu su aplinkos partneryste. Tik laikydamiesi projektais grindžiamo požiūrio, kuriuo sutelkiamas dėmesys į nedidelio masto specifinius projektus, galėsime išspręsti labai skirtingų ir painių interesų regione problemą. Taip pat turime palikti praeityje savo nenuoseklų požiūrį skirstant finansavimą. Kol kas taikėme įvairias finansines priemones, kurių matomumas buvo menkas. Todėl bendrą Juodosios jūros baseino veiklos programą turime paversti savo pagrindine Juodosios jūros strategijos įgyvendinimo priemone ir naudoti ją kaip pradinį kapitalą, siekiant pritraukti į regioną investuoti pasirengusias institucijas, ir taip skatinti bendradarbiavimą.

 
  
MPphoto
 

  Oldřich Vlasák (ECR). – (CS) Ponia pirmininke, lėtas projektų įgyvendinimo tempas, veiksmų planų ir vertinimo pranešimų nebuvimas, aukšto lygio susitikimų stoka, dubliavimosi su Rytų partneryste pavojus ir daugelis kitų problemų rodo, jog sprendimas, pagal kurį valstybės narės turi imtis vadovaujančio vaidmens įgyvendinant Juodosios jūros strategiją, buvo visiškai neapgalvotas. Atrodo, kad Europos Komisija turėtų vaidinti aktyvesnį vaidmenį kaip Juodosios jūros strategijos koordinatorė ir tarpininkė.

Taip pat tvirtai tikiu, kad ši strategija, kaip ir kitos makroregioninės strategijos, turi ir toliau išlikti neutralios biudžetiniu, instituciniu ir įstatyminiu požiūriu; kitaip sakant, dėl jos neturi susidaryti papildomų išlaidų, būti steigiamos naujos institucijos arba priimami nauji teisės aktai.

Reikia ne rengti naujas veiklos programas ir kurti specialias biudžeto eilutes, o sutelkti dėmesį į konkrečių projektų, kuriais būtų tikrai suinteresuotos susijusios valstybės, įgyvendinimą.

 
  
MPphoto
 

  Georgios Koumoutsakos (PPE).(EL) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, dabar pabrėžti, kad Juodoji jūra Europos Sąjungai strategiškai svarbi, jau paprasčiausias formalumas. Kaip galėtų būti kitaip, kai dabar, įstojus Bulgarijai ir Rumunijai, ji yra tapusi Europos Sąjungos vidaus jūra? Energetika, saugumas, stabilumas ir, žinoma, demokratija mums yra pirmutinės svarbos sritys.

Nuo 2007 m., kai pradėjome vykdyti savo politiką šiame regione, kuris keliais atžvilgiais labai svarbus, padarėme tam tikrą pažangą ir pasiekėme tam tikrų laimėjimų. Vis dėlto, deja, neišvengėme ir vilkinimo bei delsimo, nenuoseklaus požiūriu ir inercijos laikotarpių. Tenka apgailestauti, kad nuo 2008 m. nesurengtas nė vienas ministrų susitikimas. Ši padėtis gerokai nutolusi nuo mūsų pradinių tikslų ir, turint mintyje šio regiono geostrateginę, geopolitinę ir ekonominę svarbą, mums belieka vienintelis pasirinkimas: stiprinti savo politiką ir veiklą Juodosios jūros regione.

Dėl to be išlygų palaikau pranešėjo T. Ungureanu pasiūlymą sustiprinti Europos Sąjungos Juodosios jūros politiką parengiant integruotą strategiją, kuriai būtų skirta atskira biudžeto eilutė. Remdamasis tuo, noriu, kaip Transporto ir turizmo komiteto narys, pabrėžti šių dviejų sektorių, kurie turi tapti Europos Sąjungos Juodosios jūros strategijos sudedamosiomis dalimis, svarbą.

Galiausiai, nėra reikalo pabrėžti, kad bendra ES laivybos politika taip pat galėtų reikšmingai prisidėti prie tolygios, perspektyvios Juodosios jūros regiono plėtros. Tai reikia daryti dabar. Vis dėlto naujų narių priėmimas yra kitas klausimas, kuris turi būti kruopščiai išnagrinėtas.

 
  
MPphoto
 

  Evgeni Kirilov (S&D). – Ponia pirmininke, prisijungus Bulgarijai ir Rumunijai Juodosios jūros regionas tapo ES kaimyniniu regionu. Tai strateginis tiltas, jungiantis Europą su Kaspijos jūra ir Vidurine Azija. Jo geopolitinė ir ekonominė svarba Europos Sąjungai saugumo, stabilumo ir energetiniu požiūriu nuolat auga. Dėl to Sąjunga turi sustiprinti savo veiklą jame, formuoti aktyvią politiką ir rasti ilgalaikius esamų regiono problemų sprendimus.

Ne tik pakrančių valstybės turi rodyti didelį suinteresuotumą daugiašaliu bendradarbiavimu, kuris yra itin svarbus siekiant spręsti neatidėliotinas regionines ir visai Europai svarbias problemas, tokias kaip „įšaldyti“ konfliktai, nelegali prekyba ir kiti su saugumu susiję klausimai.

Šiuo metu reikia sutelkti dėmesį į kelias nerimą keliančias problemas, kurių pragmatiško sprendimo siekia visos pakrančių šalys. Viena iš jų – laivybos saugumas. Pastaraisiais metais didėja nelaimingų atsitikimų Juodojoje jūroje skaičius, įskaitant žmonių aukas ir žalą gamtai. ES turėtų sumažinti civilinių avarijų pavojų pagal Europos bendrosios laivybos politiką teikdama pagalbą per paieškų ir gelbėjimo operacijas. Tikimės netrukus balsuoti dėl mūsų kolegės Ilianos Malinovos Iotovos pranešimo, kuriame pirmą kartą nagrinėjama ES žvejybos Juodojoje jūroje politika. Tai galėtų suteikti tinkamą pagrindą daugiašaliam bendradarbiavimui regione.

Pageidautina ir ES parama dabar įgyvendinamiems projektams, tokiems kaip greitkelio, juosiančio Juodąją jūrą, paneuropinių transporto koridorių Nr. 8 ir Nr. 9 ir transporto jungčių tarp Juodosios jūros uostų statyba.

Norėčiau padėkoti pranešėjui už tai, kad parėmė mano pateiktus pakeitimus, ir už jo puikią kalbą.

 
  
MPphoto
 

  Marek Siwiec (S&D).(PL) Ponia pirmininke, kalbant apie Juodosios jūros regioną reikia pasakyti, kad Europos Sąjungos kaimynystėje nėra kitos tokios teritorijos, kuri pasižymėtų tokiais kraštutiniais skirtumais, tokia daugybe įtemptų konfliktų, tarp jų ir kruvinų, ir tokia daugybe prieštaringų interesų. Taigi neturėtume apgaudinėti savęs, kad suformulavę kokią nors politiką galėsime išspręsti klausimus, kurių nepavyko išspręsti kitomis politikos priemonėmis. Tai ne radijo pageidavimų koncertas ir mes negalime išspręsti energetikos problemų, kai Rusija nepageidauja dujotiekio, o mes jo norime. Taip pat negalime išspręsti regioninių konfliktų. Faktiškai tai labai ribota politika, bet vis dėlto verta ją vykdyti.

Kadangi kalbame apie sinergiją Juodosios jūros politikos atžvilgiu, atsiminkime, kad sinergija turi tam tikrą pridėtinę vertę. Norėčiau paklausti, pvz., kodėl Europos Parlamentas nebendradarbiauja su tokiomis to regiono organizacijomis, kaip Juodosios jūros regiono ekonominio bendradarbiavimo organizacijos parlamentinė asamblėja (PABSEC). Jie nori dirbti su mumis. Europos Parlamentas mano, kad yra toks reikšmingas ir toks svarbus, kad jam šis bendradarbiavimas nereikalingas. Siūlau pradėti šį bendradarbiavimą ir dirbti kartu su kitais.

 
  
MPphoto
 

  George Sabin Cutaş (S&D).(RO) Ponia pirmininke, Juodosios jūros regionas yra strategiškai svarbus Europos Sąjungai. Deja, pastebime, kad nesuformuotas struktūrinis požiūris į šį regioną. Nesukurtas Juodosios jūros sinergijos veiksmų planas, o finansavimas skiriamas iš kelių nesuderintų šaltinių. Tai mums būtina parengti ES Juodosios jūros strategiją, kuriai būtų teikiamas toks pats prioritetas, kaip ir kitoms Europos Sąjungos regioninėms strategijoms, ir kurioje dėmesys būtų sutelktas į tris pagrindines sritis: ekonominio, socialinio ir žmogiškojo vystymosi; energetikos, transporto ir aplinkos; saugumo ir gero valdymo.

Tam tikriems pagrindiniams Europos ekonomikos projektams, tokiems kaip „Nabucco“ dujotiekio, kuris užtikrintų didesnę energetinę nepriklausomybę, arba Juodosios jūros uostų plėtros, reikia neatidėliojant suteikti impulsą, o tai galima pasiekti tik įgyvendinant bendrą strategiją.

 
  
MPphoto
 

  Niki Tzavela (EFD).(EL) Ponia pirmininke, Juodosios jūros regionas yra labai svarbus Europos energetiniam saugumui. Pone Komisijos nary, „Nabucco“ dujotiekis, nuo kurio didele dalimi priklauso Europos energetinis saugumas, yra pagrindinis klausimas. Deja, apie tiekimą šiuo milžinišku dujotiekiu informacijos yra labai mažai. Vakar Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso mums sakė, kad lankėsi Azerbaidžane ir Turkmėnijoje ir kad diskusijos vyko labai gerai. Ką visa tai reiškia? Kažkuriuo momentu turime nusistatyti laiko ribą. Kada žinosime, ar „Nabucco“ dujotiekis yra perspektyvus, ar ne, kad neeikvotume energijos ir galėtume ieškoti kito sprendimo? „Nabucco“ dujotiekio klausimas, kuris vienas pagrindinių klausimų Europos energetinio saugumo požiūriu, yra nepaprastai svarbus ir turi būti aiškus. Tai turime tiekėją ar ne?

 
  
MPphoto
 

  Petru Constantin Luhan (PPE).(RO) Ponia pirmininke, norėčiau pradėti padėkodamas pranešėjui T. Ungureanu už ypač puikų darbą rengiant šį pranešimą, kuris nepaprastai svarbus tiek geopolitinės, tiek ekonominės perspektyvos požiūriu. Regionas turi didelį potencialą gaminti ir tiekti energiją ir jam turi būti skiriamas didesnis dėmesys, ypač siekiant užtikrinti Europos Sąjungos energetinį saugumą.

Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol veiksmai, kurių ėmėsi ES, nebuvo pakankamai išaiškinti, o Juodosios jūros sinergija nebuvo išplėtota tiek, kiek buvo tikėtasi, nuoširdžiai tikiuosi, jog Europos išorės veiksmų tarnyba turės pakankamai žmogiškųjų ir materialinių išteklių, reikalingų trijų partnerysčių: aplinkos, transporto ir energetikos, įgyvendinimui užbaigti. Manau, kad Europos Sąjunga neturėtų nusigręžti nuo šio regiono. Priešingai, įgyvendindama nuoseklias, ilgalaikes priemones, kurios leistų pasinaudoti vystymosi galimybėmis, ji privalo pasiekti, kad jos dalyvavimas taptų juntamas.

 
  
MPphoto
 

  Csanád Szegedi (NI).(HU) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, apie Juodosios jūros strategiją kalbu kaip Parlamento narys iš Vengrijos, nes pranešime pastebėjau, atrodo, du tikslus, sutampančius su pagrindiniais Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos prioritetais.

Pirma, pranešime įsipareigojama skatinti Europos Sąjungos ir šio regiono bendradarbiavimą. Mums, Parlamento nariams vengrams, tai ypač svarbu, turint mintyje paramą Dunojaus strategijai, kadangi bet kokios paramos Dunojaus strategijai galima tikėtis tik tuo atveju, jeigu atvirai palaikysime ir kitas strategijas.

Antras prioritetas – pats energetinis saugumas. Be ketinimo užtikrinti taiką ir stabilumą regione, galbūt svarbiausias Juodosios jūros strategijos tikslas energetinio saugumo srityje yra užtikrinti patį energetinį saugumą; kaip buvo pasakyta vakar, energetinis saugumas yra pagrindinis Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos prioritetas, taigi esame visi tuo suinteresuoti.

 
  
MPphoto
 

  Lambert van Nistelrooij (PPE).(NL) Ponia pirmininke, Juodoji jūra yra arti mūsų ir, žvelgiant iš energetikos perspektyvos, ji taip pat yra tikrai Europos jūra. Kaip Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto šešėlinis pranešėjas, atstovaujantis Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai, ir kaip regioninės politikos koordinatorius norėčiau dar kartą patvirtinti šį požiūrį. Juodosios jūros regionas atveria dideles perspektyvas. Šiuo atžvilgiu itin svarbus yra bendradarbiavimas. Ką tik kalbėjome apie su dujotiekiu „Nabucco“ susijusias investicijas; šie projektai gali būti įgyvendinami tik esant stabiliems santykiams. Vakar J. M. Barroso pranešė apie Azerbaidžane ir Turkmėnijoje pasiektus rezultatus. Trumpai tariant, tokių strategijų pridėtinė vertė yra neginčijama; tai visiškai aišku ir, beje, E. Brok tai irgi pabrėžė.

Man asmeniškai svarbiausias dalykas būtų mūsų energijos tiekimo šaltinių įvairinimas, kaip daug platesnės sistemos dalis. Taip pat norėčiau padėkoti pranešėjui T. Ungureanu už šį labai įdomų ir reikalingą pranešimą.

 
  
MPphoto
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D).(RO) Ponia pirmininke, Juodoji jūra yra svarbi Europos Sąjungai ne tik dėl savo strateginės vietos, bet ir ekonominių galimybių požiūriu bei dėl stipresnio regioninio vystymosi sąlygų. Šio regiono strategija duotų naudos prisidėdama prie ekonominės veiklos tarp šalių, besiribojančių su jūra, įvairinimo, bendradarbiavimo švietimo ir mokslinių tyrimų srityje plėtojimo, taip pat bendradarbiavimo šiame regione stiprinimo siekiant užtikrinti svarbių gamtinių išteklių apsaugą.

Manau, kad Europos Sąjunga turi skatinti Juodosios jūros regiono šalis tinkamai naudoti gamtinės aplinkos išteklius, užtikrinti tvarų regiono vystymąsi, gerinti gyvenimo kokybę šiame regione ir kurti vietos bei regionines partnerystes.

 
  
MPphoto
 

  Štefan Füle, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, dabar pateiksiu tik tris pastabas. Pirmąją išsakiau jau mūsų diskusijos pradžioje: esu dėkingas už aktualų pranešimą dėl Juodosios jūros regiono.

Antra, leiskite man pasidžiaugti akivaizdžia, kaip parodė mūsų diskusija, jūsų šiam konkrečiam regionui teikiama svarba; šio požiūrio laikosi ir Išorės veiksmų tarnyba bei Komisija.

Mano trečioji pastaba yra ta, kad tikiuosi bendradarbiavimo su Parlamentu rengiant Juodosios jūros regiono strategiją ir jos vėlesnio įgyvendinimo.

 
  
MPphoto
 

  Traian Ungureanu, pranešėjas. – Ponia pirmininke, trumpai kalbant, labai džiaugiuosi ne tik dėl plojimų, bet ir dėl to, kad man pasisekė gauti iš esmės abiejų šio Parlamento pusių palaikymą. Manau, kad, kaip pabrėžė E. Brok savo įžvalgiose pastabose, pranešimas, dėl kurio šiandien rengiamės balsuoti, yra labai geras įvairių grupių bendradarbiavimo šiame Parlamente pavyzdys; turiu ypač padėkoti I. M. Paşcu, kuris pasirodė esąs labai aktyvus ir nuoširdus šio pranešimo šalininkas.

Nenoriu minėti kitų pavardžių, nes tai būtų neteisinga, kadangi kiekvienas turėjo pasakyti ką nors svarbaus apie šį pranešimą: dėl Juodosios jūros erdvės unikalumo, dėl jos trapumo, taip pat ir dėl būtinybės atsargiai formuoti politiką Juodosios jūros regione.

Žinoma, labai svarbi pastaba dėl „Nabucco“ projekto reikalingumo ir jo svarbos visai Europai. Taip pat norėčiau padėkoti Komisijos nariui Š. Füle už jo pastabas, ypač už tai, kad buvo paminėtas jūrų aspektas, kurį kaip tik dabar plėtoja Komisija, ir, žinoma, už tai, kad buvo nustatyta reikiama sąsaja tarp Juodosios jūros strategijos ir Dunojaus strategijos.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks po kelių minučių.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Băsescu (PPE), raštu.(RO) Pirmiausia norėčiau padėkoti savo kolegai Traianui Ungureanu už šį pranešimą, kuris yra ypač svarbus Rumunijai. Mano šalis yra aktyviausia ES valstybė narė pabrėžiant strateginę Juodosios jūros svarbą ir būtinybę Europos Sąjungai stiprinti savo vaidmenį šiame regione. Regiono svarba buvo išryškinta kelete priemonių, kuriomis remiamos ES rytinės kaimynės. Vis dėlto Juodosios jūros sinergija davė nedaug rezultatų. Manau, kad ES prioritetai turi būti orientuoti į stabilaus, demokratinio regiono stiprinimą. Neišspręsti konfliktai tapo opiu klausimu Juodosios jūros regione. Jie bet kuriuo metu gali paaštrėti, sukeldami grėsmę regiono saugumui. Juodosios jūros regionas taip pat yra ypač svarbus ES energetiniam saugumui. Europos Komisija ir toliau turi skirti dėmesį visų pirma planuojamiems energetikos projektams šiame regione.

 
  
MPphoto
 
 

  Corina Creţu (S&D), raštu.(RO) Dėl neaiškių tikslų ir bendradarbiavimo formų dubliavimosi kyla grėsmė, kad ES Juodosios jūros regiono strategija praras pagrindą. Padėtis vargu ar pagerės, nes skiriasi šalių, susijusių su Europos Sąjunga, statusas, dažnai nesutampa bendradarbiaujančių veikėjų interesai ir nėra vizijos, kaip akivaizdžiai rodo ir T. Ungureanu pranešimas. Jei norime paspartinti neišspręstų konfliktų sureguliavimo procesą regione, turime pradėti nuo pastebėjimo, kad šią veiklą labai vilkino įvairių planų rėmėjai, besivaržantys vieni su kitais, taip vilkindami procesą daugiau nei 15 metų. Iš tiesų šis lenktyniavimas atskleidžia jų skirtingus interesus, dažniausiai, tiesiogiai ar netiesiogiai, susijusius su siekiu kontroliuoti tiekimo maršrutus regione. Manau, kad vaizdas bus aiškesnis tik tada, kai bus visiškai aišku, kaip bus sprendžiama Turkijos stojimo į ES klausimas ir koks bus Rusijos statusas Europos Sąjungos atžvilgiu. Tik išsiaiškinus šiuos dalykus bus sureguliuoti neišspręsti konfliktai ir užtikrintas ilgalaikis stabilumas regione.

 
  
MPphoto
 
 

  András Gyürk (PPE), raštu.(HU) Manoma, kad Juodosios jūros strategija ateityje vaidins vis svarbesnį vaidmenį Europos Sąjungoje. Tai visiškai aiškiai rodo ir bendra Europos Komisijos ir Azerbaidžano deklaracija, pasirašyta praeitą savaitę, kurioje Azerbaidžanas raštu pažadėjo dideliais kiekiais tiekti dujas Europai. Džiaugiuosi galėdamas pažymėti, kad Europos Komisija pagaliau imasi konkrečių veiksmų siekdama paskatinti „Nabucco“ projektą, nes prieigai prie dujų šaltinių, esančių Kaspijos regione, užtikrinti turėtų būti teikiamas ypatingas prioritetas. Vis dėlto kartu turime nepamiršti dujų tiekimo į Europą, kuris gali būti vykdomas tik per Juodosios jūros šalis.

ES ir Juodosios jūros šalių dialogo stiprinimas galėtų būti didelis žingsnis pirmyn užtikrinant Europos energijos tiekimo saugumą, nes dujotiekio „Nabucco“ statyba taip pat suteiks valstybėms narėms, kurių išteklių įvairovė šiuo metu itin menka, prieigą prie naujų dujų šaltinių. Vis dėlto statant dujotiekį bus reikalingas ir aktyvus dalyvaujančių šalių indėlis. Skaidri, nediskriminacinė transporto sistema ir investicijoms palanki verslo aplinka yra svarbios ne tik siekiant užtikrinti ES valstybių narių tiekimo saugumą, bet ir lemiamos stabilumo bei gerovės šiame regione prielaidos. Mano nuomone, „Nabucco“ statyba Juodosios jūros regionui gali duoti tik naudos: vamzdynas užtikrins nuspėjamų pajamų šaltinį regiono šalimis ir tuo pat metu suteiks joms tiesioginę prieigą prie didžiausios pasaulyje dujų rinkos.

 
  
MPphoto
 
 

  Danuta Jazłowiecka (PPE), raštu.(PL) Svarstomo pranešimo autorius aiškiai pažymi, kad vadinamoji Juodosios jūros sinergija, kuri buvo priimta 2007 m., nevisiškai pateisino į ją dėtas viltis. Europos Sąjungos plėtra prisijungiant prie jos Rumunijai ir Bulgarijai reiškė, kad šis regionas atsidūrė mūsų dėmesio centre. Po to, kai padėtis Centrinėje ir Rytų Europoje stabilizavosi, atrodė, kad atėjo laikas Europos Sąjungai sutelkti dėmesį į Juodosios jūros regioną. Vis dėlto dėl pasaulinės ekonomikos krizės šis klausimas tiesiog dingo iš Europos darbotvarkės. Neturime pamiršti, kad Europos Sąjungai svarbūs ne tik Baltijos jūros ar Viduržemio jūros baseinai. Žinoma, dabartiniai įvykiai Tunise rodo, kad šiems regionams irgi turime skirti dėmesį. Vis dėlto privalome pradėti suprasti, kad Juodosios jūros regionas pamažu tampa itin svarbus Europos požiūriu. Jis gali padėti išspręsti mūsų energetikos problemas. Jis turi mūsų ekonomikai svarbius susisiekimo kelius. Kartu jame yra ir nestabilumo šaltinių, kurie gali kelti mums didelį pavojų. Dėl visų šių priežasčių būtina pritarti pranešėjui, kad atėjo laikas parengti visapusišką ES politiką Juodosios jūros regione. Juo labiau, atrodo, kad pakeitimai, įvesti Lisabonos sutartimi, gali prisidėti prie veiksmingo tokio plano įgyvendinimo. Taip pat didžiąją dalį dabartinės Juodosios jūros sinergijos trūkumų galėtų padėti išspręsti įsteigtas atitinkamas Europos išorės veiksmų tarnybos skyrius.

 
  
MPphoto
 
 

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL), raštu. (CS) Europos Sąjungos Juodosios jūros regiono strategija panaši į sniego žmogų. Visi kalba apie jį, bet niekas jo nematė. Tam tikrų šią mano nuomonę patvirtinančių prieštaravimų randu jau pačioje rezoliucijos pradžioje. Pirma, joje pateiktas Juodosios jūros regiono apibrėžimas. Gana įdomu tai, kad Juodosios jūros regionui „pagal Europos Komisijos apibrėžimą“ priskirtas Azerbaidžanas, t. y. ant Kaspijos jūros kranto esanti šalis, o Makedonija – nepriskirta, nors priskirtos dvi artimiausios jos kaimynės, Bulgarija ir Graikija. Net neįsivaizdavau, kad Graikija siekia net ir Juodosios jūros pakrantę. 13 bendradarbiavimo sričių, kuriose tikimasi didesnio ES dalyvavimo šiame regione, yra labai platus sąrašas. Atrodo, kad anksčiau Komisija nepakankamai įvertino šio regiono svarbą. Galiausiai, turėdamas mintyje, kad šių metų pavasarį 1,5 mln. EUR bandomojo projekto dėl aplinkos apsaugos ir regiono vystymosi lėšų suma buvo perkelta projektui dėl bananų iš AKR šalių, turėčiau pateikti užklausą dėl informacijos, kuria Komisija rėmėsi priimdama tokį sprendimą. Įdomu, kad autorius, kuris „užmiršo paminėti“ „Pietinės srovės“ dujotiekį, dabar kalba apie prieštaringai vertinamą ir nepakankamai finansuojamą „Nabucco“ projektą. Norėčiau pabrėžti, kad partnerysčių su įvairiais ES regionais sudarymo galimybė bus labai svarbus aspektas siekiant tolesnio regiono vystymosi (išskyrus anksčiau minėtą sritį). Nėra paskutinės diskusijos išvados dėl vizų režimo su Ukraina sustabdymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Iosif Matula (PPE), raštu.(RO) Šiandien svarstome projektą, kuris svarbus Europos Sąjungos ateičiai keliais aspektais. Tai, kad prie ES prisijungė Rumunija ir Bulgarija, suteikė pridėtinės vertės, nes buvo užtikrinta prieiga prie Juodosios jūros regione, kurioje yra ir kaimyninės Europos Sąjungos šalys, įskaitant strategines partneres. Bendra Juodosios jūros regiono strategija leis mums pasiekti didelę pažangą kuriant stabilumo, saugumo, demokratijos ir gerovės erdvę. Atsižvelgdami į tai, bendras, integruotas iniciatyvas, priimtas šio regiono šalių, galime laikyti pirmu žingsniu mūsų žemyno suvienijimo link.

Ir kaip rumunas, ir kaip Regioninės plėtros komiteto narys pritariu tam, kad būsima Juodosios jūros strategija būtų susieta su Dunojaus strategija, kurią neseniai pradėjo vykdyti Europos Komisija. Manau, kad ES turi plačiau veikti Juodosios jūros regione ir bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, nes mūsų regionai yra tarpusavyje susiję ir teritoriniu, ir ekonominiu požiūriu. Tai leis mums ateityje užtikrinti didesnį energijos tiekimo saugumą, įgyvendinant infrastruktūros projektus (pvz., vadinamojo Pietų koridoriaus arba suskystintų dujų terminalų projektus) ir įvairinant tiekimo maršrutus bei šaltinius.

Be to, turime deramai koordinuoti Juodosios jūros regionui skirtas finansines priemones, kurti ir modernizuoti jo uostus, sumažinti taršą šioje teritorijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Zbigniew Ziobro (ECR), raštu.(PL) Juodosios jūros sinergija – dar vienos praleistos progos užmegzti ryšius su regionais, turėsiančiais geopolitinę ir strateginę reikšmę ateityje, pavyzdys. Kai strategija buvo priimta, prioritetu buvo paskelbtas Juodosios jūros šalių ir Europos Sąjungos energijos tinklų sujungimas. Pagrindinė šį tikslą padėsianti pasiekti investicija – „Nabucco“ dujotiekis. Deja, matome, kad jau ilgą laiką Briuseliui šiuo klausimu trūksta ryžto. Kaimyninės šalys, kurios suinteresuotos dujotiekio statyba, taip pat tai sako. Jau metus Azerbaidžanas siunčia raginimus Europos Sąjungai imtis veiksmų dėl sutarčių dėl dujų tiekimo iš Kazachijos ir Tadžikijos sudarymo, nes be jų dalyvavimo dujotiekio statyba nebus finansiškai naudinga. Tiesa, tylų palaiminimą yra gavęs konkuruojantis projektas, kuris apeina Kaukazo šalis – Rusijos „Pietinės srovės“ dujotiekis. Mums nedera taip dirbti. Energetikos pranešimo nuostatos yra nepakankamos. Jos turėtų būti sukonkretintos, t. y. reikėtų pateikti papildomos informacijos apie lėšų investicijoms, turinčioms strateginės reikšmės ES ateičiai, skyrimą.

 
  
  

(Posėdis buvo sustabdytas kelioms minutėms)

 
  
  

PIRMININKAVO: GIANNI PITTELLA
Pirmininko pavaduotojas

 
Teisinė informacija - Privatumo politika