Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2268(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A7-0368/2010

Debatai :

PV 19/01/2011 - 13
CRE 19/01/2011 - 13

Balsavimas :

PV 20/01/2011 - 7.1
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0020

Posėdžio stenograma
Ketvirtadienis, 2011 m. sausio 20 d. - Strasbūras Tekstas OL

8. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Ana Gomes (A7-0368/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Morten Messerschmidt (EFD). (DA) Pone pirmininke, dėkoju už suteiktą galimybę pareikšti savo nuomonę apie susitarimą, šiandien ES sudarytą su Libija; turiu pasakyti, kad jame nekalbama apie vieną rimtą reikalą. Keista matyti, kad šiame pranešime nepaminėtas europiečiams turbūt svarbiausias dalykas, būtent tai, kad Libija, kaip tranzitine šalimi įvažiuoti į Europą, masiškai naudojasi nelegalūs imigrantai iš visos Afrikos, iš Azijos, kitaip sakant, iš didesnės pasaulio dalies. Gerai žinoma, kad ES jiems – stebuklų žemė, kur pieno upės plaukia ir pinigais lyja. Dėl to Europa tarsi magnetas traukia neįtikėtinai daug žmonių, norinčių pabėgti iš kalėjimo, nuo skurdo ir vargo, kuriuos įkūnija jų gimtinės. Taip pat aišku, kad Libija, kartu su kitomis Šiaurės Afrikos šalimis, atvirai naudojama kaip tranzito šalis, ir tai yra milžiniškas iššūkis ES. Visa tai turėjo atlikti daug didesnį vaidmenį mūsų diskusijoje su Libijos valdžia – atlikti daug didesnį vaidmenį aptariant reikalavimus, kuriuos nustatome, kad būtų užkirstas kelias šiam spaudimui Europos sienoms. Gerai, kad inicijavome derybas, bet į neviltį varo tai, kad per derybose neleidžiame sau svarstyti tai, kas svarbu.

 
  
  

Pasiūlymai dėl rezoliucijų: (RC-B7-0039/2010)

 
  
MPphoto
 

  Salvatore Iacolino (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, antisemitinių ir antiislamiškų nuotaikų vienu ar kitu mastu dar pastebima daugelyje pasaulio dalių, kaip ir priešiškumo bei negerų jausmų krikščionių atžvilgiu.

Pastarieji įvykiai, įskaitant išpuolius prieš krikščionis, gyvenančius Pakistane, Irake, Egipte, Nigerijoje Kipre, turi būti griežčiausiai pasmerkti. Abipusis kitų žmonių vertybių supratimas yra tikrasis religijos laisvės pamatas ir ta laisvė neturi būti jokiais būdais ribojama. Taigi turi būti saugomos visų žmonių, krikščionių ar kito tikėjimo, pagrindinės laisvės.

Tuo pat metu Europos Sąjunga negali ir neturi švaistyti nemažų išteklių kitoms religijoms skatinti, ypač šiais ekonominės krizės laikais. Komisija išleido neįtikėtiną 4 mlrd. EUR sumą islamui stiprinti. Šie pinigai galėjo būti panaudoti kitiems svarbiems tikslams.

 
  
MPphoto
 

  Antonello Antinoro (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad tai, ką šiandien patvirtinome, turi lemiamą reikšmę. Religijos laisvė yra visų laisvių motina. Tai viena iš pagrindinių neatimamų žmogaus teisų, įtrauktų į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją.

Šios teisės apima laisvę keisti religiją ar tikėjimą ir laisvę, vienam ar su bendruomene, viešai ar privačiai išpažinti religiją ar tikėjimą mokymu, nusistovėjusia tvarka, malda ir apeigų laikymusi. Deja, pastarųjų mėnesių žudynės, pasiglemžusios aukų iš krikščionių mažumų, yra puolimo, sistemiškai ir beatodairiškai vykdomo prieš krikščionis daugelyje pasaulio vietų, kulminacija.

Deja, kaip rodo šie įvykiai, teisė į religijos laisvę šiandien ginčijama. Taip atsiranda netolerancija, kuri dažnai skatinama ir kuria manipuliuojama politiniais ir finansiniais sumetimais. Šiomis aplinkybėmis labiausia stebina tai, kad institucijos nieko nedaro. Bet kurie tylūs protestai lengvai užgniaužiami.

 
  
MPphoto
 

  Morten Messerschmidt (EFD).(DA) Pone pirmininke, suprantu ankstesnių kalbėtojų nerimą ir pritariu jų mintims. Vis dėlto yra vienas ypatingas aspektas, kuriam pranešime faktiškai skirta pernelyg mažai dėmesio. Tai 7 dalis, kurioje smerkiami Turkijos valdžios veiksmai Šiaurės Kipre, kuris, remiantis visomis tarptautinės teisės normomis, yra neteisėtai okupuotas Turkijos – Turkijos kariuomenės – taigi šalies, kuri oficialiai ir realiai derasi dėl stojimo į ES.

Stebime, kaip trukdoma Kipro gyventojams graikams, norintiems sugrįžti ir susigrąžinti savo cerkves, vienuolynus ir šventus pastatus Šiaurės Kipre, kaip jiems neleidžiama atvykti ir paprasčiausiai atstatyti savo bažnyčias, kaip jiems trukdama grįžti ir atsiimti jiems teisėtai priklausančią nuosavybę.

Iš tikrųjų matome, kaip Šiaurės Kipre panaudojant smurtą ir priespaudą diskriminuojami krikščionys ir tai tiesiogiai palaiko kandidatė į ES nares, t. y. Turkija. Tai nepriimtina, todėl Europos Parlamentas turėtų veikti vadovaudamasis 7 dalimi ir rekomenduoti sustabdyti derybas su Turkija bent jau iki to laiko, kol Šiaurės Kipre bus atkurta tvarka.

 
  
MPphoto
 

  Marek Józef Gróbarczyk (ECR).(PL) Pone pirmininke, Europai dėl jos šaknų tenka ypatinga pareiga ginti krikščionis visame pasaulyje. Ši rezoliucija, be abejo, yra tos pareigos išraiška. Žinoma, aš jai pritariau. Vis dėlto Europa turi ir pareigą imtis priemonių, kurios ateityje apgintų krikščionis visame pasaulyje ir neleistų vėl kilti tokioms tragedijoms.

 
  
MPphoto
 

  Adam Bielan (ECR). (PL) Pone pirmininke, neseniai keliose pasaulio šalyse, daugiausia šalyse, kuriose gyventojų daugumą sudaro musulmonai, matėme žiaurų krikščionių mažumų persekiojimą. Negalime stebėti tokių įvykių sudėję rankas. Religijos laisvė, kaip ir kitos pilietinės teisės, ir toliau išlieka vienas Europos Parlamento veiklos prioritetų. Todėl visiškai pritariu Europos Parlamento Pirmininko J. Buzeko pareiškimui, kuriame jis smerkia šiuos nusikaltimus. Taip pat prašau Europos Sąjungą imtis visų įmanomų diplomatinių priemonių, kad būtų užtikrintos religinės laisvės, ypač šalyse, kurių piliečiai pažeidžia šias teises. 2009 m. pranešime apie žmogaus teisių padėtį, kuris buvo neseniai patvirtintas, pabrėžėme, jog Europos Sąjunga turi atlikti aktyvų vaidmenį stengdamasi stiprinti žmogaus teises ir demokratiją visame pasaulyje. Raginome skirti specialų ES įgaliotinį žmogaus teisių klausimams. Šios dienos rezoliucija yra puikus kito mūsų kovos už pagarbą žmogaus teisėms etapo išeities taškas.

 
  
MPphoto
 

  Andrzej Grzyb (PPE).(PL) Pone pirmininke, norėčiau išreikšti savo džiaugsmą, kad priimta rezoliucija dėl krikščionių persekiojimo, kurios bendraautoris esu ir aš. Be to, norėčiau padėkoti C. Ashton už jos reakciją į krikščionių padėtį Aleksandrijoje. Prisimename sirų vyskupų iš Irako apsilankymą ir jų tragiškus pasakojimus apie krikščionių padėtį Irake. Taip pat norėčiau šia proga paminėti ir Joną Paulių II (po kelių mėnesių džiaugsmingai švęsime jo paskelbimą palaimintuoju), kuris buvo didelis taikos ir dialogo tarp krikščionių, žydų, musulmonų ir kitų religijų pasekėjų šalininkas. Mes prisimename susitikimus Asyžiuje ir Jono Pauliaus II apsilankymus mečetėje bei sinagogoje pagarbos ir meilės savo artimui labui.

Krikščionių padėtis pasaulyje tokia, kad Europos Sąjunga turi imtis veiksmų. Tai mūsų pareiga. Turėtume panaudoti visas politines priemones, taip pat turėtume padėti materialiai nukentėjusiesiems nuo persekiojimų.

 
  
MPphoto
 

  Tunne Kelam (PPE). – Pone pirmininke, kaip vienas iš bendraautorių, balsavau už šią istorinę rezoliuciją, bet yra dar du svarbūs pavedimai vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijai, kuriuos reikia kuo skubiau įgyvendinti.

Pirma, Komisija turėtų skubiai parengti ES strategiją dėl teisės į religijos laisvę įgyvendinimo, taip pat priemonių prieš valstybes, kurios sąmoningai negina religinių mažumų, sąrašą.

Antra, Komisija turėtų Išorės veiksmų tarnybos Žmogaus teisių direktorate sukurti nuolatinę struktūrą, skirtą vyriausybių religinės laisvės suvaržymams stebėti ir kasmet apie tai pranešti Parlamentui.

 
  
MPphoto
 

  Cristiana Muscardini (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, religijos laisvė – civilizacijos pagrindas. Be jo, demokratija šluba, o visuomenė stumiama tikėjimo, kuris neigia žmoniškumą ir žmogaus orumą, link.

Tai ir vyksta įvairiose pasaulio dalyse. Ekstremistiniai ir fundamentalistiniai religiniai įsitikinimai kasdien įžiebia mirtinų smurto veiksmų prieš krikščionis, kurie tampa tikrais šių dienų kankiniais. Ši smurtą sukelianti netolerancija atsiranda iš fundamentalistinės kultūros. Štai kodėl bet kokios pažiūrų, atmetančių kitų žmonių religinį ar kultūrinį tapatumą, apraiškos turi būti nedelsiant ir be užuolankų pasmerktos. Tarptautinės bendruomenės ir jos institucijų pareiga užtikrinti pagarbą religiniams įsitikinimams. Ne visada jos skubinosi imtis veiksmų, kai žudynių aukomis tapdavo krikščionys.

Irako chaldėjams ir Egipto koptams gresia išnykimas tuose regionuose, kur jie gyveno amžių amžiais. Dar kartą norėčiau padėkoti Pirmininkui J. Buzekui už entuziastingą pritarimą idėjai surengti procesiją su fakelais – uždegti krikščionišką žvakę visoms fundamentalizmo aukoms.

Religijos laisvė turi tapti humanistinės bendruomenės vėliava; linkiu visiems džiaugtis ne tik tikėjimu, viltimi ir širdies dosnumu, bet ir teisingumu bei laisve.

 
  
MPphoto
 

  Licia Ronzulli (PPE). (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, aš taip pat balsavau už šią rezoliuciją, nes šiuo metu religinių mažumų apsaugos visame pasaulyje klausimas tampa vis svarbesnis.

Ypatingą nerimą kelia tai, kad 2011 m. žmonės vis dar persekiojami už savo įsitikinimus. Europos Sąjungos pagrindinių žmogaus teisių chartijos 10 straipsnyje nesuteikiama jokios erdvės interpretacijoms. Jame aiškiai nustatyta teisė į visišką minties, sąžinės ir religijos laisvę. Per pastarąsias kelias savaites įvykdyti puolimai prieš kai kurias religines bendruomenes yra dar vienas ženklas, kad visoms vyriausybėms reikia imtis veiksmingų priemonių religinėms mažumoms apginti, nepaisant jokių sunkumų ar grasinimų.

Europos Sąjunga turi siekti puoselėti tikybų dialogą, skatindama glaudesnį Europos šalių bendradarbiavimą, bet ypač su šalimis, kuriose religijos laisvė, deja, dar negarantuojama. Teisė į religijos laisvę turi būti gerbiama ir garantuojama visur, be jokių išimčių.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE).(FI) Pone pirmininke, tai puiki istorinė rezoliucija. Turime skirti daugiau dėmesio religijos laisvei Europoje. Svarbu prisiminti savo šaknis, kurios remiasi judėjų ir krikščionių vertybėmis. Pamatinės Europos vertybės ir teisės atsirado iš šio palikimo, iš šių šaknų. Tai, kas atsitiko Egipto krikščionims koptams, privertė mus dėl to susimąstyti. Ginti krikščionis reikia visose pasaulio dalyse, ne tik Egipte: panašūs dalykai dėjosi Turkijoje ir Asirijoje.

Mums, europiečiams, reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad ir pačioje Europos Sąjungoje susidaro situacijų, kai turime įsikišti. Žmonės tampa persekiojimo dėl religijos aukomis.

Tai, savo ruožtu, atsitinka dėl iškreiptos islamo baimės, dėl kurios mes atsižadėjome savo vertybių, trypdami krikščioniškąsias vertybes. Taip neturėtume daryti; vietoj to reikalingas dialogas ir religijos laisvė. Mums reikia užtikrinti, kad Europos kultūrinis paveldas išliktų, išliktų judaizmo ir krikščionybės vertybės, turime jas drąsiai ginti. Šios vertybės – ypač svarbi mūsų europinio tapatumo dalis.

 
  
MPphoto
 

  Philip Claeys (NI).(NI) Pone pirmininke, balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl krikščionių padėties atsižvelgiant į religijos laisvę, todėl esu laimingas, kad ji buvo priimta. Vis dėlto turiu kai kurių abejonių dėl dviprasmiškos kalbos. Pvz., niekur nebuvo tiesiai šviesiai pasakyta, kad krikščionys susiduria su didžiausiomis problemomis islamo šalyse.

Pvz., N konstatuojamojoje dalyje pasakyta, kad Europa nėra visai nekalta dėl religijos laisvės pažeidimų. Taip tikrai gali būti, tačiau taip sakydami pavienes ir atsitiktines Europos problemas priskiriame tai pačiai kategorijai, kaip ir struktūrinę diskriminaciją ir išpuolius prieš krikščionis musulmonų kraštuose. Be to, kalbama ne apie bombų sprogdinimus ir kitokias smurto atakas, kurias vykdo musulmonų ekstremistai daugelyje musulmonų šalių, nes esama ir oficialios politikos, nukreiptos prieš krikščionis. Pvz., kad ir tariama problema dėl išteklių bažnyčioms Turkijoje renovuoti stokos arba sunkumų dėl Konstantinopolio ekumeninio patriarcho sosto paveldėjimo. Turkijos okupacinių pajėgų elgesys Kipre taip pat tikras skandalas.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE).(GA) Pone pirmininke, vakar čia dalyvavau diskusijose, kurios buvo labai įdomios ir labai reikšmingos. Taip pat vakar dalyvavau ceremonijoje su degančiomis žvakėmis prie Parlamento ir dėkoju Pirmininkui J. Buzekui už vadovavimą eisenai.

Krikščionių persekiojimas šiais laikais primena paskutines Romos imperijos dienas, kai krikščionys buvo laikomi žvėrimis, kuriuos galima medžioti. Tam reikia padaryti galą. Svarbu, kad Europos Sąjunga tuo užsiimtų; manau, kad mes tą ir darome įtvirtindami saviraišką ir laisvę išpažinti savo religiją ne tik Europos Sąjungoje, bet ir šalyse kandidatėse. Tai labai svarbu visam pasauliui.

(GA) Džiaugiuosi, kad ši istorinė rezoliucija šiandien priimta, ir ypač kad priimta vienbalsiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Ryszard Czarnecki (ECR). (PL) Pone pirmininke, ši rezoliucija labai svarbi, nes ji pirmoji ir priimta ypač svarbiu momentu. Mes žinome apie krikščionių žudynes Irake. Mes žinome, kas dabar vyksta Egipte ir kas ten vyko pastaraisiais metais. Mums žinomi atskiri atvejai, bet ir jie svarbūs – kunigų krikščionių žudynės, ir ne tik kunigų, Turkijoje, Sirijoje, Pakistane. Mes žinome, kas darosi tam tikrose Afrikos šalyse, kur yra musulmonų dauguma. Turint visa tai omenyje, mane didžiai nustebino Europos Sąjungos Komisijos Pirmininko J. Barroso tylėjimas. Praėjo ištisa savaitė be jokių jo komentarų. Ir tik valstybių narių ministrų pirmininkų (nors mano šalies ministro pirmininko tarp jų nebuvo) prispaustas, jis padarė pareiškimą. Gerai, kad C. Ashton apie tai kažką pasakė, bet vis dėlto Europos Sąjungos vadovas dėl šio dalyko turėjo pasisakyti iš karto, nedelsdamas. Jis to nepadarė, ir tai apgailėtina.

 
  
  

Pasiūlymai dėl rezoliucijų: (RC-B7-0044/2010)

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, džiaugiuosi, kad šis Parlamentas suvokia, kad Baltarusija eina autokratijos link. Baltarusijos režimas yra tokios valdymo sistemos pavyzdys, kurios šis žemynas turėjo atsikratyti jau prieš 20 metų.

Nepaisant to, tikiuosi, kad šis pasiūlymas galėtų sužadinti kai kurių kolegų norą atlikti savianalizę. Vertinkite tai atsižvelgdami į buvusio sovietų „aparatčiko“, analizuojančio Europos Sąjungą, poziciją. Noriu jums pasakyti, kad jis rastų nemažai dalykų, dėl kurių pasijaustų kaip namie. Jis pamatytų, kad valdo ne išrinktas prezidentas ar išrinkta sistema, tačiau iš 27 narių sudarytas politinis biuras, vadinamas Europos Komisija, įvertinęs pamatytų šį Parlamentą, mechaniškai priimantį sprendimus, ir tai jam sukeltų nostalgiškus jausmus, jis pamatytų penkerių metų trukmės planus, kuriais vadovaudamiesi tvarkome savo reikalus, jis pamatytų netgi specialių limuzinų parką ir netgi specialias uždaras parduotuves, skirtas sistemos darbuotojams ir nomenklatūros nariams.

Tačiau svarbiausia, kad jis pamatytų tai, ką F. Engels vadino „klaidingos sąmonės doktrina“ – t. y. padėtį, kai balsuodami žmonės nesuvokia savo tikrųjų interesų, ir būtent mes turime jiems sukurti geresnę sistemą. Prisimenu tą gąsdinančią paskutinę sceną iš Dž. Orvelo „Gyvulių ūkio“, kai gyvuliai žiūri tai į žmogų, tai į kiaulę ir suvokia, kad nebegali jų atskirti.

 
  
MPphoto
 

  Mitro Repo (S&D).(FI) Pone pirmininke, taip pat balsavau už šią labai reikalingą rezoliuciją. Mano nuomone, Europos Sąjunga turėtų itin atidžiai stebėti žmogaus teisių pažeidimus, kurie daromi kaimyniniuose regionuose. Norėjau matyti daugiau veiksmų sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria jaunimas. Baltarusijos jaunimo organizacijoms neleidžiama laisvai veikti; dėl to jos turi veikti slaptai.

Jau daugiau nei metus Europoje jaunimas organizuoja gatvės renginius, kurių metu Europos sostinėse užkemša burnas svarbioms statuloms, taip pademonstruodami jų nebylumą. Tai protestas prieš žodžio laisvės suvaržymą Baltarusijoje. Tikiuosi, kad jauniesiems europiečiams nereikės užkimšti burnos Europos Parlamentui ar mus nutildyti ir kad sugebėsime drąsiai ginti savo vertybes ir demokratiją.

 
  
MPphoto
 

  Kristian Vigenin, S&D frakcijos vardu.(BG) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija pritaria pateiktai rezoliucijai. Tikime, kad tai bus svarbus ženklas Baltarusijos valdžiai, pilietinei visuomenei, žiniasklaidai ir visiems kovojantiems už šios šalies demokratinę raidą. Tikimės, kad Komisija bei Taryba atidžiai apsvarstys ir aptars šioje rezoliucijoje pasiūlytas priemones ir jos bus kuo skubiau įgyvendintos, siekiant jų teigiamo poveikio.

Tiesą pasakius, dėl rytoj planuojamos perrinkto prezidento A. Lukašenkos inauguracijos ceremonijos niekur nedings klausimai, susiję su jo paties, rinkimų teisėtumu ir šių rinkimų rezultatų skaičiavimo būdu. Iki šiol Europos Sąjungoje buvo naudojamos įvairios politikos kryptys ir priemonės daryti įtaką Baltarusijai ir Baltarusijos lyderiams, tačiau rezultatai buvo nepakankami. Galbūt jau metas apsvarstyti naujas galimybes bei įvertinti, ar šiame regione nesusidarė nauja padėtis, tokiu atveju galėtume pritaikyti kitas priemones.

Rezoliucijoje užsimenama apie labai svarbią ir dar neišbandytą priemonę – mūsų politikos ir santykių su Baltarusija koordinavimą su jos tiesioginiais kaimynais, nepriklausančiais ES, t. y. mūsų strategine partnere Rusija ir Rytų partnerystėje dalyvaujančia Ukraina. Manau, bendromis ir suderintomis pastangomis galėtume bent jau sukurti kitais metais numatomiems sąžiningiems ir demokratiniams parlamento rinkimams politiškai palankesnę aplinką.

Europos Parlamentas taip pat turi visapusiškai išnaudoti esamas galimybes. Šiandien nusprendėme nusiųsti delegaciją į Baltarusiją ir manau, kad leidimas šiai delegacijai lankytis šalyje ir reikalingos paramos bei informacijos suteikimas bus tam tikras Baltarusijos lyderių išbandymas. Tai padės mums susidaryti aiškesnę nuomonę ir patiems pamatyti, kokias galimybes mums teikia tenykštė padėtis.

 
  
MPphoto
 

  Bogusław Sonik (PPE).(PL) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pareikšti savo pasipiktinimą D. Hannano pateiktu Baltarusijos ir Europos Sąjungos palyginimu. Jo absurdiškas pasisakymas tapo dar nemalonesnis dėl kai kurių mano kolegų Parlamento narių Europos konservatorių ir reformistų iš Lenkijos plojimų.

A. Lukašenkos režimas turėtų būti izoliuotas. Dabartinė tikėjimo, kad šis režimas laipsniškai taps atviras demokratijai, politika pasirodė klaidinga. A. Lukašenkos režimui taikomos sankcijos turėtų būti griežtos, nes, be kitų priežasčių, ši šalis yra tiesioginė Europos kaimynė. Iš tokių šalių turėtume reikalauti tokių pat standartų kaip ir iš Europos Sąjungos valstybių narių. Ypač norėčiau, kad Europos Komisija remtų nepriklausomą žiniasklaidą, pvz., „TV Belsat“, „Radio Racyja“ ir kitą. Jos yra svarbios kaip Baltarusijos piliečiams prieinamos informacijos skleidimo priemonė.

 
  
MPphoto
 

  Adam Bielan (ECR).(PL) Pone pirmininke, su prezidentiniais rinkimais susiję įvykiai Baltarusijoje dar kartą pakeitė Europos viešąją nuomonę. Po santykinai ramaus laikotarpio prezidentas A. Lukašenka vėl naudoja jėgą prieš opozicijos aktyvistus. Jis vėl parodė gėdingiausius savo diktatūros bruožus. Brutalus susidorojimas su taikios demonstracijos dalyviais ir opozicijos lyderių bei opozicijos rinkimų kandidatų suėmimai yra aiškus žmogaus teisių pažeidimas ir rodo, kad atsisakoma priemonių, kuriomis siekiama gerinti santykius su Europos demokratinėmis šalimis.

Todėl visiškai pritariu Parlamento rezoliucijai, kuria reikalaujama nedelsiant paleisti politinius kalinius ir pakartoti rinkimus. Smerkiu prezidento A. Lukašenkos diktatūrinius veiksmus. Tikiu, kad Europos institucijų spaudimas padės susilpninti represijas prieš Baltarusijos piliečius. Taip pat pritariu visoms priemonėms, kuriomis remiamas pilietinės visuomenės vystymas švelninant vizų politiką, skiriant stipendijas studentams ir akademiniam personalui ir teikiant finansavimą nepriklausomoms organizacijoms bei žiniasklaidai.

 
  
MPphoto
 

  Morten Messerschmidt (EFD).(DA) Pone pirmininke, nėra jokių abejonių, kad Baltarusija Europai kelia nerimą ir reikėtų naudotis kiekviena proga kritikuoti šį režimą, kuris, laimei, yra paskutinė komunistinė diktatūra. Danijoje sakoma, kad gyvenantiems stikliniuose namuose nederėtų mėtyti akmenis ir todėl galbūt verta įvertinti, kokia Baltarusijos pozicija ES atžvilgiu. Na, ES valdo Komisija, sudaryta iš pareigūnų, visiškai neturinčių tautos palaikymo, ir pasiūlymus gali teikti tik ši iš asmenų, kurių nepalaiko joks populiarus judėjimas, sudaryta Komisija, kuriai nereikia niekam atsiskaityti ir kuri neturi piliečių įgaliojimų. Kai tokie pasiūlymai būna pateikti ir priimti, kas yra tie milžinišką politinę įtaką turintys asmenys, galiausiai nusprendžiantys, kokiu būdu ES teisės aktai bus įgyvendinami valstybėse narėse? Vėlgi tai asmenys, kurie nebuvo išrinkti demokratiniu būdu, tai patogiai ir jaukiai įsitaisę ir nuo tikrovės nutolę teisėjai. Tą patį galima pasakyti apie šį Parlamentą, kurio didžioji dauguma patogiai įsitaisiusi stikliniuose rūmuose, į kuriuos pateko, visiškai niekam neturinti atsakyti ir nesuvokianti, koks didžiulis susirūpinimas, priešinimasis ir jaudulys vyrauja tarp Europos piliečių. Jei ES vertinsime atsižvelgdami į Baltarusijos poziciją, galime pamatyti daug bauginančių panašumų su diktatūra, su kuria bandome kovoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Ryszard Czarnecki (ECR).(PL) Pone pirmininke, pritariau šiai rezoliucijai žinodamas, kad padėtis Baltarusijoje yra labai savita. Susiduriame su nuožmiu prieš žmogaus teisių gynėjus nukreiptų represijų suaktyvėjimu. Vis dėlto atrodo, kad visa tai vyksta dėl kai kurių Europos Sąjungos valstybių narių neatsakingos politikos, akivaizdu, kad buvo visiškai nebūtina demonstruoti A. Lukašenkos patikimumą Europai ir Europos Sąjungai, kaip tai padarė S. Berlusconi, aplankydamas Baltarusiją, Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė ir Vokietijos bei Lenkijos užsienio reikalų ministrai. Šiandien turime kovoti už pilietines laisves Baltarusijoje, tačiau tai turėtume daryti vengdami skatinti Baltarusiją bendradarbiauti su Rusija, nes tai irgi labai svarbu.

 
  
  

Pranešimas: Derk Jan Eppink (A7-0374/2010)

 
  
MPphoto
 

  Sergej Kozlík (ALDE). (SK) Pone pirmininke, daugelio valstybių narių patirtis rodo, kad praėjus šešeriems metams po Tarybos reglamento Nr. 1/2003 vis dar nėra teigiamų pokyčių, susijusių su nuosekliu konkurencijos taisyklių taikymu.

Priimdami sprendimus dėl ginčių, nacionaliniai teismai nesinaudoja galimybe konkrečiu atveju prašyti Europos Komisijos informacijos ar nuomonės ir teise kreiptis į Europos Teisingumo Teismą ir pateikti preliminarų klausimą, o Komisija neišnaudoja teisės imtis veiksmų kaip amicus curiae. Praktikoje matomos akivaizdžios problemos, susijusios su teisminėmis procedūromis šioje srityje, įskaitant esminius nukrypimus nuo nusistovėjusios Europos teismų praktikos. Todėl raginu Komisiją atkreipti dėmesį į nacionalinių teismų sprendimus ir imtis šiam tikslui pasiekti reikalingų priemonių. Šis raginimas buvo įtrauktas į konkurencijos politikos ataskaitą ir pritariu galutiniam pranešimo tekstui.

 
  
MPphoto
 

  Morten Messerschmidt (EFD).(DA) Pone pirmininke, nekyla abejonių, kad Europos konkurencingumas patiria didelį spaudimą. Turime kelti klausimą, ar valstybės narės tikrai nori imtis veiksmų šioje srityje. Tačiau vienas dalykas aiškus – sukūrėme valiutą, bendrą valiutą, kurios pasekmės visos Pietų Europos ekonomikai pražūtingos. Viena tokios padėties priežasčių tai, kad dauguma šių valstybių nespėja ir visiškai nesugebėjo įgyvendinti reformų, kurios būtinos, jei norime ateityje atsilaikyti prieš Kinijos, Indijos, Pietų Amerikos ir kitų valstybių konkurenciją. Tačiau neįmanoma pasiekti susitarimo netgi tose srityse, kurias norėtume laikyti lengvai įveikiamomis, nesudėtingomis sritimis. Vienas pavyzdžių – aiški iniciatyva dėl bendro Europos patento. Baisu, kad šioje srityje, kuri yra vien tik formalumas, nesugebėjome pasiekti susitarimo. Tai rodo, kokia neveiksminga yra ES. Srityje, kurią labai lengvai galima paversti itin naudinga, leidome, kad kalbų skirtumai sutrukdytų mums pasiekti susitarimą. Iš tiesų tai greičiausiai labai daug pasako apie netinkamus standartus, kuriais grindžiamas šis bendradarbiavimas.

 
  
MPphoto
 

  Cristiana Muscardini (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, teigiamai vertinu Komisijos parodytą lankstumą rengiant laikinąsias valstybės pagalbos priemones, kurios buvo sukurtos reaguojant į finansų ir ekonomikos krizę. Taip pat pritariu, kad geras sumanymas atlikti išsamų priimtų sprendimų vertinimą, siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas visoje Europos Sąjungoje.

Pritariu raginimui, kad Komisija užtikrintų, jog bankai atlygintų už milžinišką valstybės pagalbą ir taip būtų užtikrinta sąžininga konkurencija vidaus rinkoje. Buvau viena tų, kurie kritikavo suteiktas milžiniškas pagalbos sumas, naudojant mokesčių mokėtojų pinigus. Manau, viešosios lėšos turėjo būti skirtos augimui skatinti.

Tikiuosi, kad tai paskutinis kartas, kai mokesčių mokėtojų santaupos naudojamos bankų akcininkų ir neatsakingų valdytojų naudai, ir bus įdiegti nauji kontrolės elementai, kurie užkirs kelią tam, kad spekuliacijos vėl darytų žalą ekonomikai.

Teigiamai vertinu norą remti paramos panaudojimą visuotinės svarbos projektams, ypač susijusiems su atsinaujinančia energija, skatinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Seán Kelly (PPE).(GA) Pone pirmininke, džiaugiausi galėdamas pritarti šiai rezoliucijai.

Manau, kad viena pagrindinių Europos Sąjungos funkcijų yra visiems, ypač MVĮ ir, žinoma, vartotojams, užtikrinti sąžiningą konkurenciją.

Jau seniai įtarinėjama, kad žmonės išnaudoja rinką ir šiuo metu mano valstybėje žmonėms nerimą kelia vienodas ir sistemingas kainų, pvz., benzino ir dyzelino, augimas visose degalinėse visoje šalyje.

Labai panašiai ūkininkai jau seniai įtarinėja, kad naudojami karteliniai susitarimai, ypač kai dėl menkiausios priežasties staigiai ir bendrai sumažinamos galvijų kainos.

Be abejo, matėme, kaip Europos Teismas priėmė telekomunikacijų bendrovėms nepalankų sprendimą dėl tarptinklinio ryšio kainų Europoje.

Taigi privalome visada būti budrūs ir pasirengę imtis griežtų ir skubių veiksmų, kai tik atsiranda nesąžininga konkurencija.

 
  
MPphoto
 
 

  Ryszard Czarnecki (ECR).(PL) Pone pirmininke, tai svarbus pranešimas, kurį parengė didelę patirtį šioje srityje turintis asmuo. Manau, reikia labai aiškiai pasakyti, kad Europos Sąjunga nusipelno būti atviresnė ir konkurencingesnė. Neturėtume to bijoti. Tai skatina Europos vystymąsi, kai – kalbant atvirai – atsiliekame nuo Amerikos ir Azijos. Tokios rūšies rezoliucija skatinamas Europos ekonomikos efektyvumas ir būtent dėl to tokia rezoliucija svarbi ir reikalinga ir todėl balsavau už jos patvirtinimą.

 
  
  

Pranešimas: Michael Gahler (A7-0377/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Hannu Takkula (ALDE).(FI) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjui M. Gahleriui už šį puikų pranešimą. Jame puikiai atsižvelgiama į Europos Sąjungos Tolimosios Šiaurės poreikius ir ten reikalingą tvarų vystymąsi. Kadangi pats esu iš šiaurinės dalies, man buvo labai malonu sekti šį procesą. Manau, pranešime pakankamai atsižvelgiama į su klimato kaita ir pragyvenimu susijusius klausimus. Pavyzdžiui, pranešime nagrinėjamas elnių auginimo, kuris yra labai svarbus šio regiono pragyvenimo šaltinis, klausimas. M. Gahlerio pranešime taip pat puikiai įvertintas vienintelių Europos čiabuvių, samių, aspektas.

Ypač norėčiau pagirti M. Gahlerį ir jam padėkoti už tai, kad atkreipė dėmesį į mano pateiktą pakeitimą dėl Arkties informacijos centro įsteigimo Laplandijos universitete ir paminėjo šį centrą pranešime. Tai labai svarbu. Džiaugiuosi, kad šiuo klausimu suomiai bendradarbiauja su įvairiomis partijomis. Čia kalbama apie Suomijos šiaurinės srities ir visos šiaurinės Europos ateitį, kurioje norime matyti tvarų vystymąsi.

 
  
  

Pranešimas: Traian Ungureanu (A7-0378/2010)

 
  
MPphoto
 

  Kristian Vigenin, S&D frakcijos vardu. (BG) Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija mano, kad pranešimas dėl Juodosios jūros yra svarbus ir pateiktas laiku, nes jame įvertinami ligšioliniai pasiekimai Juodosios jūros regione ir pateikiama nemažai rekomendacijų, ką Europos Sąjunga dar gali nuveikti šiuo klausimu.

Manome, kad partnerių, kurių bendradarbiavimo lygis su Europos Sąjunga yra labai skirtingas, politiką derinti sudėtinga, tačiau įmanoma. Taip reikėtų pabandyti sujungti mūsų pastangas politiniu lygmeniu, atsižvelgiant į tai, kad trys valstybės yra Europos Sąjungos valstybės narės, viena strateginė partnerė, kitos dalyvauja Rytų partnerystėje, o Turkija yra kandidatė į valstybes nares.

Kadangi Europos Sąjunga nesugebėjo aktyviau dalyvauti regiono veikloje, bent iki šiol buvo atimta galimybė vystytis ir panaudoti didelį potencialą, taigi dabar turėtume pasakyti, kad Juodosios jūros sinergija, kuri jau nuo pat pradžių buvo vertinama kaip nepakankamai plataus užmojo Europos Sąjungos iniciatyva, turi būti išplėsta ir paversta tinkama Juodosios jūros strategija.

Jau turime bendro veikimo modelių, kuriuos galima sėkmingai taikyti, žinoma, su sąlyga, kad juos pritaikysime regionui. Geras pavyzdys – Juodosios jūros strategija, kuri sėkmingai veikia makrolygiu vystant regioninį bendradarbiavimą.

Manome, kad kai kurių veiksmų – nors ne visi jie įtraukti į pranešimą – reikia imtis jau dabar. Pirma, atsižvelgdami į šiuo metu atliekamą kaimynystės politikos persvarstymą, turime praktiškai apsvarstyti didesnio Juodosios jūros sinergijos ir Rytų partnerystės suderinamumo galimybes, nes beveik visos Rytų partnerystės valstybės, išskyrus Baltarusiją, dalyvauja Juodosios jūros sinergijoje.

Antras aspektas susijęs su būtinybe stiprinti politinį dialogą ministerijų ir parlamentų lygmeniu, taip pat turėtume stengtis ir siekti didesnio Dunojaus strategijos ir būsimų Juodosios jūros regiono iniciatyvų suderinamumo. Visais šiais veiksmais turėtų būti sukurta strategija, kuriai kitoje biudžeto programoje būtų numatyta atskira biudžeto eilutė.

 
  
MPphoto
 

  Andrzej Grzyb (PPE).(PL) Pone pirmininke, dabar patvirtinta T. Ungureanu rezoliucija dėl Juodosios jūros politikos tapimo visaverte strategija nusipelno visapusiškos paramos. Šio regiono politinę svarbą Europos Sąjungai rodo tai, kad Bulgarija ir Rumunija yra ES valstybės narės, Rytų partnerystė – specialūs santykiai su Rytų partnerystės valstybėmis ir Rusija – ir su kitomis regiono valstybėmis vykdomos derybos dėl narystės ES. Juodosios jūros regionas tapo svarbus energijos išteklių tranzito ir daug žadančių ir Europos Sąjungai svarbių projektų, pvz., dujų tiekimo įvairinimui strategiškai svarbaus projekto „Nabucco“, regionas. Visapusiškai pritariu T. Ungureanu, kurį sveikinu su šiuo pranešimu, nuomonei, kad strategija turi būti užtikrintas visų regiono subjektų, o ne tik didžiausių valstybių pripažinimas ir kad ji turėtų atitikti kitas strategijas, pvz., Viduržemio jūros regiono strategiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Alajos Mészáros (PPE).(HU) Pone pirmininke, 2007 m. Rumunijai ir Bulgarijai tapus valstybėmis narėmis, dalis Juodosios jūros tapo Europos Sąjungos vidaus jūra. Regionas yra išimtinai svarbus strategiškai ir jame būtina didinti mūsų dalyvavimą. Dėl to labai svarbu, kad Europos Parlamentas parengtų naują strategiją ir būtų skirta finansinių ir žmogiškųjų išteklių numatant atskirą eilutę ES biudžete. Nauja strategija turėtų padėti užtikrinti Juodosios jūros regiono taiką, stabilumą ir gerovę, taip pat ES energetinį saugumą. Dar didesnis prioritetas turėtų būti skirtas tiekimo maršrutams ir ištekliams, ir norėčiau pabrėžti planuojamo suskystintų gamtinių dujų terminalų vystymo Juodosios jūros uostuose svarbą. Regioną kertančiais tranzitiniais maršrutais taip pat galėtų būti smarkiai pagerintas tiekimas į ES. Tolesnis Juodosios jūros regiono valstybių bendradarbiavimo didinimas yra gyvybiškai svarbus ypač ES reikšmingų projektų – „Nabucco“ dujotiekio, Adrijos jūros dujotiekio ir Europos naftotiekio – sėkmei. Dėl šios priežasties balsavau už pranešimą.

 
  
  

Pasiūlymai dėl rezoliucijų: (RC-B7-0044/2010)

 
  
MPphoto
 

  Cristian Dan Preda (PPE).(RO) Pone pirmininke, kaip ir Baltarusijos atveju, norėjau nurodyti priežastis, dėl kurių balsavau už ES Juodosios jūros strategiją. Pirmiausia noriu pasakyti, kad mano kolega Traian Ungureanu pasirinko labai tinkamą laiką parengti pranešimą savo iniciatyva, nes Europos Sąjunga stiprina savo regioninę politiką rengdama strategijas pakrančių regionams, pvz., Baltijos jūros regionui, Tolimosios Šiaurės regionui ir, šiuo atveju, Juodosios jūros regionui.

Taip pat noriu pasakyti, kad esu labai patenkintas, jog mano pateikti pakeitimai buvo įtraukti į rezoliucijos tekstą. Šiais pakeitimais pabrėžiamas poreikis šiame regione sukurti NVO tinklą, skatinti tarpkultūrinio ir įvairių religijų dialogo vystymo programas ir iniciatyvas, pvz., Juodosios jūros regiono universitetų tinklą. Mano nuomone, visos šios priemonės yra geri pavyzdžiai, kaip pilietinės visuomenės tarpusavio veikla gali sukurti teigiamas sinergijas regione.

Galiausiai norėjau pabrėžti ne tik tai, kad reikia rasti tinkamą ekonomikos vystymo ir aplinkos apsaugos pusiausvyrą, bet ir tai, kad būtina visapusiškai įgyvendinti Juodosios jūros apsaugos nuo taršos konvenciją. Tikiuosi, kad ši šiandien Parlamente patvirtinta iniciatyva sulauks tinkamo Tarybos dėmesio, kuri šiam klausimui Europos darbotvarkėje turėtų suteikti pirmenybę.

 
  
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Ana Gomes (A7-0368/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Atsižvelgiant į Libijos geografinę padėtį ir ekonomines ES ir Libijos sąsajas, ES ir Libijos strateginės partnerystės siekis yra naudingas abiem šalims. Nepaisant to, negalime pamiršti, kad šioje valstybėje veikia diktatoriškas režimas, nepakankamai laikomasi žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių. Nepaisant to, kad daugelis valstybių narių aiškiai suinteresuotos siekti pagrindų susitarimo su Libija, ES negali pamiršti savo ginamų pagrindinių vertybių ir vadovautis vien tik ekonominiais interesais. Partnerystės reikia tam, kad šalyje būtų įgyvendintos teisinės su žmogaus teisėmis susijusios reformos ir sudarytos sąlygos įvairinti šalies ekonomiką, atsižvelgiant į jau pasiektą pažangą, pvz., branduolinės programos atsisakymą ir netgi tarptautinius įsipareigojimus, kuriuos valstybė prisiėmė dėl žmogaus teisių, nepaisant JT taikomų sankcijų.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją dėl derybų dėl ES ir Libijos pagrindų susitarimo. Libijoje vis dar vyrauja autoritarinis režimas, jos gyventojams neužtikrinamos pagrindinės žmogaus teisės ir nuolat vykdomos mirties bausmės. Valstybės institucijos neatskaitingos demokratiškai ir valstybės valdžia naudojamasi nesilaikant teisinės valstybės principų. Nepaisant to, Libija plečia prekybos ir politinius santykius su ES valstybėmis narėmis ir valstybė strategiškai svarbi ES. Derybos dėl ES ir Libijos pagrindų susitarimo pradėtos 2008 m. lapkričio mėn.

Tačiau plėtojant santykius būtina užtikrinti visapusišką Europos vertybių ir principų laikymąsi ir labai svarbu tvirtai reikalauti, kad siekiant apsaugoti Europos vertybes Taryba ir Komisija imtųsi būtinų veiksmų, pvz., tvirtai rekomenduotų Libijai ratifikuoti ir įgyvendinti 1951 m. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių ir jos 1967 m. protokolą; reikalauti, kad Libijos valdžia pasirašytų supratimo memorandumą, kuriuo JT pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biurui būtų leidžiama teisėtai būti šalyje; reikalauti, kad Libija priimtų mirties bausmės moratoriumą ir t. t.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Teigiamai vertinu duotus įsipareigojimus pagal pagrindų susitarimą, dėl kurio dabar deramasi, nes šis susitarimas apima įvairius klausimus nuo politinio dialogo stiprinimo iki migracijos valdymo, nuo prekybinių ir ekonominių santykių plėtojimo iki energetinio saugumo ir didesnio bendradarbiavimo įvairiuose sektoriuose. Manau, kad pagrindų susitarimas yra galimybė sustiprinti politinį Libijos ir ES dialogą. Norėčiau pabrėžti pagrindų susitarimo svarbą, nes jis apima pagalbą institucinių gebėjimų formavimui, taip stiprinant pilietinę visuomenę, ir juo remiamas modernizavimas, skatinamas demokratinių reformų vykdymas ir nepriklausomo socialinio bendravimo kūrimas ir teisinė valstybė bei remiamos kitos pastangos, skirtos sudaryti sąlygas verslui, akademinėms institucijoms, NVO ir kitiems Libijos suinteresuotiesiems subjektams.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Europos ir Libijos partnerystė jau vyksta tikrovėje. Libija turi daugiausia patvirtintų naftos išteklių Afrikoje ir užima trečią vietą pagal į ES importuojamų energetikos produktų (naftos ir dujų) kiekį Europoje. Be to, ES yra Libijos didžiausia prekybos partnerė (70 proc. visos Libijos prekybos 2009 m.). Europa turi pripažinti, kad atsižvelgiant į Libijoje esantį islamistinį ekstremizmą ir regiono padėties stabilizavimą Libijai tenka svarbus vaidmuo siekiant užtikrinti regioninį ir pasaulinį saugumą.

Todėl reikia teigiamai vertinti partnerystės pagrindų susitarimo derybas, tačiau kaip aiškiai nurodyta pranešime, negalima pamiršti tam tikrų, mano nuomone, esminių klausimų: pažangaus režimo demokratizavimo, didesnės pagarbos žmogaus teisėms, ypač visų formų laisvėms; pažangių baudžiamosios teisės sistemos pokyčių, siekiant atsisakyti mirties bausmės; Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijos patvirtinimo; ir 1951 m. Ženevos konvencijos ratifikavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Europos Sąjungos ir Libijos derybų pradžia yra galimybė sudaryti geresnes abiejų šalių ekonominio vystymosi sąlygas ir kartu paskatinti rimtus su pagarba žmogaus teisėms, pasauline taika ir stabilumu ir kova su klimato kaita susijusius pokyčius Viduržemio jūros regione ir Afrikoje. Libijoje gyvena 6 milijonai gyventojų, iš kurių 2 milijonai užsieniečiai. Libija turi daugiausia patvirtintų naftos išteklių Afrikoje ir užima trečią vietą pagal į ES importuojamų energetikos produktų (naftos ir dujų) kiekį Europoje. ES yra pagrindinė Libijos prekybos partnerė, 2009 m. prekyba su ja sudarė beveik 70 proc. visos šalies prekybos. Partnerystės pagrindų susitarimas su ES turi būti vertinamas kaip galimybė parodyti žmogiškųjų vertybių ir demokratijos privalumus skatinant tvarų ir įvairiapusišką vystymąsi. Kaip pabrėžiama šiame pranešime, šio proceso negalima atskirti nuo pagrindinių ES vertybių, pvz., kovos su mirties bausme ir mažumų, imigrantų ir pabėgėlių diskriminavimu, visuomenės sveikatos skatinimo ir demokratiškesnės politikos poreikio.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. (IT) Vienas iš Europos Sąjungos Viduržemio jūros regionui skirtos politikos prioritetų yra pagrindų susitarimo, skirto skatinti bendradarbiavimą kovojant su neteisėta imigracija ir siekti žmogaus teisėmis pagrįsto politinio dialogo, įgyvendinimas. Nors galutiniame tekste yra keletas netikslumų, manau, turėtume jam pritarti, tikėdamiesi, kad tai paskatins vyriausybę Tripolyje dėti daugiau pastangų kovojant su prekyba žmonėmis regione ir įvertinti padėtį, taip pat tapti atsakinga partnere kitose, pvz., saugumo ir energetikos, srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu.(PL) Libija yra šalis, kurioje reikia įdėti labai daug darbo. Diktatūra, žmogaus teisių ignoravimas, migracijos politikos nebuvimas ir prastai išvystytos sveikatos paslaugos – tai tik kelios problemos, su kuriomis kiekvieną dieną susiduria libiečiai ir Libijoje gyvenantys užsieniečiai. Vis dėlto galimybės, gausūs gamtiniai ištekliai ir šio Afrikos regiono kultūros paveldas sudaro sąlygas Libijai siekti ekonominės plėtros, gerinti ten gyvenančių žmonių gyvenimo kokybę ir atverti šalį tarptautinėms rinkoms. Sudarius tinkamas sąlygas ES ir Libijos susitarimui, t. y. įtikinus Libijos valdžią nutraukti veiksmus, kuriais pažeidžiamos žmogaus teisės, pakeisti migracijos politiką ir prisiimti teisinę atsakomybę, bus gauta abipusė nauda ir paskatintas regiono vystymasis.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu.(IT) Šiandien patvirtintame pranešime yra, Europos Parlamento nuomone, būtinų pasiūlymų, reikalingų norint užbaigti Europos Sąjungos ir Libijos derybas dėl bendradarbiavimo susitarimo sudarymo. Pagrindų susitarimo sudarymas būtų puiki galimybė imtis svarbių klausimų, pvz., politinių santykių, imigracijos ir saugumo, energetikos, visuomenės sveikatos, vystymosi, prekybos, kovos su klimato kaita, energetikos ir kultūros srityse. Be to, toks susitarimas būtų svarbus žingsnis siekiant bendresnio tikslo pagerinti Europos Sąjungos Viduržemio jūros regiono ir Afrikos santykius. Būdamas Europos Parlamento nariu iš Italijos, turiu pabrėžti istorines ir ekonomines priežastis, lėmusias daugelį metų trunkančius teigiamus Italijos santykius su Libija. Be to, turiu pabrėžti ES ir Libijos bendradarbiavimo stiprinimo svarbą ir galvoje turiu bendradarbiavimą ne tik ekonominiais klausimais, bet ir siekiant žmogaus teisių apsaugos. Tikiuosi, kad Europos Sąjunga gali imtis svarbiausio vaidmens dėl migrantų priėmimo ir kovos su prekyba žmonėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Šis pranešimas stebina savo prieštaravimais. Pranešime teigiamai vertinamos derybos dėl ES ir Libijos pagrindų susitarimo, siekiant vėliau Libiją įtraukti į Europos Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos erdvę (angl. EMFTA), kurią eurokratai kuria pastaruosius 15 metų. Tačiau pranešime taip pat vardijami įvairūs žmogaus teisių ir demokratijos pažeidimai, daromi vyraujant vadinamajam autoritariniam režimui. Kartu išlaikoma bendra pozicija prieš Kubą. Taip taikomi dvejopi standartai. Šiandieninei Europos Sąjungai būtina sąlyga prekybai yra ne žmogaus teisių laikymasis ir demokratija, o rinkos ekonomikos ir laisvos, iškreiptos konkurencijos sukūrimas. Kaip matyti iš pavėluotos Europos Sąjungos reakcijos į padėtį Tunise, Europos Sąjunga remia niekingą imperializmą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Visi žinome, kad Libijoje vyrauja diktatoriškas režimas ir sistemingai pažeidinėjamos tarptautinės konvencijos dėl pagrindinių teisių ir laisvių. Nepaisant šių faktų, Libija plečia savo prekybos ir politinius santykius su daugeliu ES valstybių narių. Libija atlieka ES partnerės vaidmenį Viduržemio jūros regione ir Afrikoje sprendžiant daugelį saugumui ir stabilumui poveikį darančių klausimų, visų pirma migracijos, visuomenės sveikatos, plėtros, prekybos ir ekonominių santykių, klimato kaitos, energetikos ir kultūros paveldo srityse. Todėl pagrindų susitarimas, dėl kurio deramasi, yra svarbus, tačiau negalima pamiršti tam tikrų pagrindinių klausimų: pažangaus režimo demokratizavimo, pagarbos žmogaus teisėms, baudžiamosios teisės sistemos pokyčių, pirmiausia siekiant atsisakyti mirties bausmės, ir 1951 m. Ženevos konvencijos ratifikavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir Libijos santykių sudėtingumą ir svarbą Europai, juos reikia apsvarstyti objektyviai. Be abejo, itin svarbus žmogaus teisių laikymasis ir būtent dėl to Briuseliui reikia raginti Libiją ratifikuoti 1951 m. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių ir primygtinai raginti paskelbti moratoriumą mirties bausmei. Tačiau privalome atsižvelgti ir į tai, kad Libija yra svarbi nelegalios masinės imigracijos iš Afrikos į Europą tranzito šalis. Dėl šios priežasties nebus jokios naudos, jei bus bendrai atmestas readmisijos susitarimas su Tripoliu, kaip nurodyta Užsienio reikalų komiteto pranešime.

Jei su Libija neturėsime readmisijos susitarimo, dar labiau išaugs spaudimas Europai, kaip galutiniam imigrantų kelionės tikslui. Kadangi nelegali masinė imigracija yra gyvybiškai svarbus klausimas Europos kaip istorinio vieneto išlikimui, patartina ES jos santykių su Tripoliu srityje laikytis atsiskyrimo politikos ir įtraukti Libiją į savo migracijos kontroliavimo strategijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Cristiana Muscardini (PPE), raštu.(IT) Balsavau už pasiūlymą dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl derybų dėl ES ir Libijos pagrindų susitarimo. Visapusiškai pritariu A. Gomes pranešime pateiktiems svarbiausiems teiginiams, t. y. reikalavimui, kad Libija priimtų mirties bausmės moratoriumą, ratifikuotų Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių, aktyviai kovotų su prekybos žmonėmis veikla, užtikrintų sąžiningus susitarimus nelegaliems migrantams ir patvirtintų šiuolaikiškus prieglobsčio įstatymus.

Norėčiau pridėti, kad kelis kartus prašėme prieš sudarant pagrindų susitarimą leisti Europos institucijoms patikrinti tikrąsias sąlygas pabėgėlių stovyklose Libijoje. Parlamentas turėtų imtis skubių veiksmų ir ryžtingiau kelti šį klausimą. Nei aš, nei mano kolegos Parlamento nariai negalėsime pritarti pagrindų susitarimui, jei nebus įgyvendinti šiandien patvirtintame pranešime A. Gomes pateikti reikalavimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Dabartinės Europos Sąjungos ir Libijos derybos, kuriomis siekiama užbaigti pagrindų susitarimą, skirtą skatinti politinius ir ekonominius valstybių narių ir šios Magrebo šalys santykius, yra labai svarbios strategiškai Europos Sąjungos tarptautinių santykių požiūriu. Todėl balsavau už Europos Parlamento rekomendaciją Tarybai. Pagrindinis susitarimo tikslas – gerinti Libijos gyventojų politinio, socialinio ir ekonominio gyvenimo sąlygas skatinant pagrindines teises – susitarimo pagrindą. Susitarimu bus siekiama panaikinti Libijos trūkumus geriau saugant žmogaus ir demokratijos teises ir plėtojant komercinį bendradarbiavimą bei sukuriant griežtas bendras nelegalios migracijos kontrolės priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. (FR) Deja, ES ir Libijos derybų tolesnė eiga, kaip mūsų santykių stiprinimo priemonė, yra palaikoma. Tačiau tai yra tas pats, kas pasirašyti tuščią čekį. Mūsų energetiniu saugumu, mūsų komerciniais ir ekonominiais interesais ir mūsų bendradarbiavimu dėl migracinių srautų suvaldymo jokiu būdu negalima slėpti nuolatinės nepagarbos, kurią Libijos valdžios institucijos ir pulkininkas M. Gaddafi rodo pačioms pagrindinėms žmogaus teisėms. Pulkininkas M. Gaddafi yra jau 41 metus valdžioje esantis diktatorius, kuris prieš keletą dienų pareiškė, kad apgailestauja dėl savo kolegos Z. Beno Ali iš Tuniso pasitraukimo. Tai – represinis režimas, kurį apibūdina mirties bausmės (506 bausmės 2009 m. kovo mėn., 50 proc. aukų užsieniečiai), egzekucijos, fizinės bausmės, neteisėtas kalinimas ir nežmoniškas elgesys su migrantais, kertančiais šalies teritoriją, kad pakliūtų į Europą.

Mūsų rezoliucijoje šis punktas ypač pabrėžiamas primenant, kad visoje bendroje migracijos politikoje turi būti nustatytos griežtesnės priemonės migrantų ir kitų pagrindinių laisvių apsaugai. Be to, visi readmisijos susitarimai su šia šalimi turėtų automatiškai neapimti asmenų, kurie prašo prieglobsčio, pabėgėlių ar asmenų, kuriems reikalinga apsauga, ir turėtų būti vengiama kolektyvinių asmenų išsiuntimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Daugiau nei keturiasdešimt metų Libijoje viešpatavo diktatoriškas režimas, kai valdžia priklauso vienam žmogui – pulkininkui M. Gaddafi, ilgiausiai valdžiusiam Afrikos ir arabų vadovui. Libijos gyventojai turi galimybę nemokamai įgyti išsilavinimą ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti subsidijuojamą būstą, pasinaudoti socialinėms reikmėms paskirstomomis iš naftos gautomis pajamomis. Tačiau, nepaisant BVP augimo tempo, Libijos plėtros rodikliai atsilieka nuo kitų naftos turtingų valstybių rodiklių; Libijos ekonomika yra viena iš tų ekonomikų regione, kurioms ypač trūksta įvairovės, o užsienio investicijos priklauso nuo nenuspėjamo šalies vadovo sprendimų valios.

Libijos gyventojai neturi galimybės naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis nepaisant to, kad jų valstybė yra prisiėmusi konkrečius tarptautinius įsipareigojimus gerbti žmogaus teises, buvo neseniai išrinkta į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą ir yra ratifikavusi keletą teisiškai privalomų tarptautinių dokumentų. Šalyje nuolat vykdoma mirties bausmė.

Galiausiai Libijos svarba strateginiu požiūriu ir daugelis dėl jos kylančių problemų pabrėžia būtinybę nustatyti išsamią ES politiką Libijos atžvilgiu. ES būtina palaikyti ryšius su Libija dėl labai daug dalykų. Šis pagrindų susitarimas taip pat turi būti svarbi teisinės valstybės principo, pagarbos žmogaus teisėms, migrantų ir pabėgėlių apsaugos ir tvaraus Libijos vystymosi skatinimo priemonė.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu.(IT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad ji gali padėti Libijos gyventojams gerinti savo gyvenimo sąlygas, kurioms dažnai įtaką daro pagarbos žmogaus teisėms ir pačioms pagrindinėms laisvėms trūkumas.

ES ir Libijos bendradarbiavimas gali tapti lemiamu veiksniu išnaudojant šalies, kuri šiuo metu turi susidoroti su labai sudėtinga padėtimi, galimybes. Kaliniai dažnai kankinami, patiria fizines bausmes, pvz., plakimą rykštėmis, mušimą, elektros šoką ir tyčinį medicininės pagalbos nesuteikimą. Libijoje nėra prieglobsčio įstatymų ir dėl to teisiškai nepripažįstama, kad reikia užtikrinti pabėgėlių apsaugą.

Be viso to, už daugelį nusikaltimų vis dar taikoma mirties bausmė, o mirties bausmes Libijos teismai skiria nesilaikydami tarptautinių standartų dėl teisės į sąžiningą teismą. Europos Sąjunga privalo kuo greičiau užbaigti pagrindų susitarimą. Tai bus pirmas tinkamas Libijos ir ES susitarimas ir jis duos tikros naudos vietos gyventojams jų pagrindinių teisių ir geresnių politinių, socialinių ir ekonominių sąlygų požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  Debora Serracchiani (S&D), raštu.(IT) Šiandieninis balsavimas dėl ES ir Libijos pagrindų susitarimo yra sudėtingų derybų, ypač dėl migrantų problemų, rezultatas. Libijoje ypač pavojinga padėtis, susijusi su pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų žmogaus teisėmis. Jie nepripažįstami teisiškai ir nėra jokios jų apsaugos sistemos. Tikiuosi, kad bus apsaugotos tokių asmenų pagrindinės žmogaus teisės ir jų teisė į prieglobstį.

Libija neratifikavo 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos ir 1967 m. protokolo dėl pabėgėlių statuso ir šiuo metu neketina to padaryti. Tačiau 1981 m. Libija ratifikavo 1969 m. Afrikos Sąjungos konvenciją dėl pabėgėlių Afrikoje problemų konkrečių aspektų. Todėl Libija yra įsipareigojusi laikytis migrantų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, negrąžinimo principo, tokie migrantai turi būti nustatomi pagal ne mažiau griežtesnius kriterijus, nei nustatyti Ženevos konvencijoje.

Pagal tarptautinę teisę asmenys iš tokių valstybių kaip Somalis, Sudanas, Eritrėja ir Etiopija turi teisę į humanitarinę apsaugą ir politinį prieglobstį, ir tikiuosi, kad Libijos valdžios institucijos sutiks bendradarbiauti su JT pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biuru.

 
  
  

Pasiūlymai dėl rezoliucijų: (RC-B7-0039/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – Balsavau už šią svarbią rezoliuciją, nes privalome kuo griežčiau pasmerkti neseniai įvairiose šalyse – Egipte, Pakistane, Irake ir visose kitose – įvykdytus išpuolius prieš krikščionių bendruomenes.

Krikščionių bendruomenės įvairiose Artimųjų Rytų musulmonų šalyse gyvena nuo ankstyvųjų krikščionybės laikų. Todėl visiškai nepriimtina, kad po šimtmečius trukusio taikaus gyvenimo kartu krikščionys būtų priversti bėgti iš šių šalių ar būti uždaryti į getus. Tai dar viena priežastis tęsti mūsų kovą su islamo fundamentalistais, kurie iškraipo tikrovę ir mūsų pasaulinę kovą su terorizmu vaizduoja kaip prieš musulmonų pasaulį nukreiptus veiksmus. Būtent islamo fundamentalistai siekia religijų ir civilizacijų karo.

Todėl privalome padaryti viską, ką galime, kad sustabdytume šiuos religinius fanatikus ir atskirtume juos jų pačių visuomenėse. Privalome tai daryti bendradarbiaudami su nuosaikių pažiūrų musulmonų visuomenės atstovais. Todėl turėtume teigiamai vertinti smarkias visuomenės reakcijas tam tikrose musulmoniškose šalyse, pvz., Egipte, kur plačioji visuomenė griežtai pasmerkė teroristinius išpuolius prieš krikščionis ir pareikalavo imtis veiksmų prieš už tuos išpuolius atsakingus asmenis.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Mus visus labai sukrėtė neseniai įvykdytas teroristinis išpuolis prieš sirų katalikų katedrą Bagdade. Šis išpuolis papildė grėsmingų įvykių, padarytų religijos pagrindu, sąrašą. Tai labai opi tema. Europos liaudies partija (krikščionys demokratai) tvirtai remia pasaulietinius principus ir yra už visų Europos religijų, taip pat ir islamo, gerbimą. Atsižvelgdami į tai, negalime likti abejingi krikščionių bendruomenių likimui visame pasaulyje. Visos religijos turi būti vienodai gerbiamos ir todėl pritariu šiai Europos Parlamento rezoliucijai. Visi Parlamento smerkiami įvykiai nutiko musulmoniškose šalyse, kuriose ypatingas dėmesys turi būti skiriamas krikščionių padėčiai. Taigi turime visi dėti pastangas siekdami užtikrinti pagarbą įvairiems religiniams įsitikinimams ir manau, kad šiame tekste laikomasi šios nuostatos.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Baudis (PPE), raštu. (FR) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl krikščionių padėties atsižvelgiant į religijos laisvę, kuria smerkiami mirtini išpuoliai prieš krikščionis Rytuose. Pastarųjų mėnesių išpuoliai prieš krikščionis tapo didele tragedija nuo jų nukentėjusiesiems, ypač Bagdade ir Aleksandrijoje, ir kitiems to paties tikėjimo asmenims. Krikščionys Rytuose gyvena jau 2 000 metų; jie savo šalies istorijos dalis. Tačiau šiandien jie masiškai bėga iš šio regiono. Dėl tokios priverstinės tremties minėtos šalys praranda didelę savo žmogiškųjų išteklių dalį. Artimųjų Rytų regionai visada pasižymėjo religinių mažumų įvairove ir bendru gyvenimu. Šiuos išpuolius surengę teroristai bando išprovokuoti Rytų ir Vakarų konfliktą, kiršindami musulmonišką pasaulį ir krikščionišką pasaulį. Visa tai klastingai suplanuota. Krikščionys Irake ir Egipte gali jaustis palikti likimo valiai ir išduoti. Svarbu, kad Egipto ir Irako valdžios institucijos surastų ir griežtai nubaustų šių žudynių kaltininkus.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Šis Parlamentas pagaliau galėjo balsuoti dėl plataus masto rezoliucijos dėl krikščionių padėties visame pasaulyje; šiandien iš patikimų duomenų žinome, kad krikščionių bendruomenė yra viena iš labiausiai pasaulyje kenčiančių dėl nuolatinio socialinio ir teisinio persekiojimo ir diskriminacijos naštos ir nelaimės. Europa privalo iš esmės padidinti savo pastangas viso pasaulio krikščionių apsaugos srityje. Jei tik panorėtų, Europa turi priemonių tam pasiekti. Tikimasi, kad ši rezoliucija taps atskaitos tašku, nuo kurio Europos Sąjungos įstaigos ims keisti savo požiūrį, ypač diplomatiniu ir prekybos klausimais, į vykdomus dvišalius dialogus su daug – tiesą pasakius, per daug – šalių, kurios toleruoja antikrikščioniškus persekiojimus ar net prisideda prie krikščionybės baimės kūrimo. Pasirašydama prekybos, ekonomikos ir bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis šalimis, ES privalo ryžtingai užtikrinti išlygų, susijusių su žmogaus teisėmis, įgyvendinimą, iki šiol ji to nedarė. Nebepriimtina stebėti, kaip šalys, kuriose diskriminuojami ir persekiojami krikščionys, ir ES pasirašo svarbius iš esmės žmogaus teisių pagarba grindžiamus susitarimus. Taigi pareiškiu, kad balsuoju už šią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Antonio Cancian (PPE), raštu.(IT) Pritariu pasiūlymui dėl rezoliucijos dėl krikščionių padėties atsižvelgiant į religijos laisvę, kadangi Europa vykdydama savo politiką neturėtų ignoruoti per pastaruosius keletą mėnesių padažnėjusio smurto.

Europai nereikia būti pernelyg atsargiai ir bijoti pareikšti savo paramą krikščionių bendruomenių teisei Artimuosiuose Rytuose ir visame pasaulyje laisvai išpažinti savo tikėjimą ir religiją. Dialogas ir abipusė pagarba yra neatimamos Europos Sąjungos vertybės ir labai svarbu, kad vyriausioji įgaliotinė Catherine Ashton palaikytų tokią poziciją ir ją ryžtingai gintų mūsų dvišalių santykių su kitomis šalimis srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Sveikinu Europos Sąjungą, nes ji pakartotinai pareiškė savo įsipareigojimą saugoti minties, sąžinės ir religijos laisves. Vyriausybės turi pareigą užtikrinti šias laisves visame pasaulyje; kadangi žmogaus teisių, demokratijos ir pilietinių laisvių vystymas yra bendras pagrindas, kuriuo remdamasi Europos Sąjunga kuria ryšius su trečiosiomis šalimis, ir jis buvo numatytas ES ir trečiųjų šalių susitarimuose taikomoje demokratinėje išlygoje.

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. – Pastaraisiais mėnesiais visi matėme sunkią koptų krikščionių padėtį Egipte. Tokie smurto protrūkiai turėtų būti besąlygiškai pasmerkti. Turėtų būti smerkiamas ne tik nepakantumas krikščionims, tačiau ir bet koks nepakantumas asmens naudojimuisi religijos laisve. Manau, kad ši rezoliucija gerai suderinta ir dėl to balsavau už ją.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu.(IT) Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas aptarė ir patvirtino rezoliuciją, kurioje smerkiami neseniai prieš krikščionis įvykdyti išpuoliai. Religijos laisvė yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių; ji visuotinai pripažįstama nacionalinėse konstitucijose ir tarptautinėse konvencijose. Tai, kad visame pasaulyje įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose valdymo lygmenyse yra labai daug įvairių standartų, rodo, kad vieningai sutariama dėl religijos laisvės svarbos. Tačiau vien teisės aktų nepakanka. Tai pamatas veiksmingoms politikos kryptims formuoti. Per praėjusius 50 metų dėl globalizacijos proceso suartėjo tolimos civilizacijos. Siekiant užtikrinti, kad toks suartėjimas nevirstu konfliktu, nepakanka vien tik pasmerkti neseniai įvykdytų išpuolių. Turime dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą kurti tokią politiką, kuria būtų skatinamas religinis pliuralizmas, ir užtikrinti, kad skirtingos grupės išmoktų būti tolerantiškos viena kitai. Ne tik fundamentalizmas kelia grėsmę. Šiandien religijos laisvei grėsmę kelia plačiai paplitęs sekuliarizmas, kuriuo stengiamasi iš viešojo gyvenimo pašalinti asmens dvasinį pasaulį. Religijos laisvė apima visas religijas; ji netgi apima ateistus. Taip yra todėl, kad jei pritariame religijos laisvei, privalome pritarti ir priešingam dalykui, kitaip tariant, laisvei neišpažinti jokios religijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Corina Creţu (S&D), raštu. (RO) Padaugėjus išpuolių prieš krikščionis, reikia bendros pozicijos dėl jų saugumo. Siekiant padidinti religinę toleranciją, atitinkamos vyriausybės privalo užtikrinti, kad atsakingi asmenys būtų nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir teisiami vykdant tinkamą procesą. Krikščionims turi būti suteikta apsauga remiantis vienodos pagarbos visoms religinėms grupėms principu.

Kadangi pagarba žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms, įskaitant religijos ar įsitikinimų laisvę, yra pagrindiniai Europos Sąjungos principai ir tikslai, taip pat santykių su trečiosiomis šalimis bendras pagrindas, ji privalo dar kartą patvirtinti savo paramą visoms iniciatyvoms, kurių tikslas skatinti dialogą ir abipusę religinių ir kitų bendruomenių pagarbą.

Galiausiai religinės institucijos taip pat raginamos skatinti toleranciją ir imtis iniciatyvos kovojant su neapykanta ir smurtiniu bei ekstremistiniu radikalėjimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Buvau vienas pirmųjų šios rezoliucijos rėmėjų, kurioje, mano manymu, pakankamai laiku ir teisingai apibūdinama padėtis, su kuria krikščionių mažumos susiduria kai kuriose Artimųjų Rytų valstybėse. Viena kilniausių Europos Parlamento su išorės veiksmais susijusių funkcijų yra vertybių, kuriomis tikime, saugojimas ir skatinimas: šiuo atveju konkrečiai kalbame apie minties, sąžinės ir religijos laisves. Šioms laisvėms kilo rimtas pavojus dėl nepriimtinų religinių nekaltus žmones, kartais masiškai, žudžiusių fanatikų išpuolių ir tai, mano nuomone, nežmoniška ir nesuvokiama.

Tikiuosi, kad šia rezoliucija, kuriai pritaria visos parlamentinės frakcijos, bus suteikta galimybė susijusių valstybių visuomenės nariams, aukščiausiems vyriausybės pareigūnams ir viešojo administravimo subjektams geriau suvokti visapusiško pagrindinių laisvių laikymosi jų šalyse ir žudikų bei sumanytojų atidavimo teismui svarbą. Šie aspektai labai svarbūs norint skatinti įvairių religijų ir tarpkultūrinį dialogą šalių viduje ir bendruomenėse, kurios, nors ir gyvendamos skirtinguose žemynuose, turi daug bendrų vertybių ir požiūrių.

 
  
MPphoto
 
 

  Philippe de Villiers (EFD), raštu. (FR) 2011 m. krikščionių bendruomenė yra labiausiai persekiojama pasaulyje; laimei, Europos valstybės narės tai pastebėjo ir ėmėsi veiksmų.

Sąžininga ir būtina smerkti išpuolius, tačiau to nepakanka – rezoliucijoje nėra abipusiškumo principo.

Be to, ES neryžtingai pasmerkus Turkijos veiksmus Kipro teritorijoje, kurią okupavo armija, deja, nebus imtasi veiksmų, kurių tikėjosi Prancūzijos žmonės – derybų dėl stojimo nutraukimo su Turkija – ir nebus imtasi jokio paskatinimo.

Pritariu šiai rezoliucijai, remdamas visus pasaulyje žudomus krikščionis, tačiau apgailestauju dėl tam tikrų trūkumų ir nenuoseklumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Visame pasaulyje daugėja išpuolių prieš krikščionis. Reikia griežtai pasmerkti šį apgailėtiną faktą, ypač atsižvelgiant į tai, kad krikščionybė moko taikos ir žmonių tarpusavio supratimo, nežiūrint, ar jie žydai ir graikai, kaip sakė šv. Paulius. Grėsmė keliama religijos laisvei ir šimtmečius gyvuojančių bendruomenių taikai. Jos taikiai gyveno įsikūrusios greta kitų religijų, ir dabar nukentėjo nuo beatodairiško smurto vien dėl to, kad tiki Kristumi. Tačiau klausimas daug sudėtingesnis. Be minėtų vykdomų išpuolių, krikščioniškas tikėjimas ir manifestacija puolami pačioje Europoje, dažnai prisidengiant apgaulingomis pasaulietiškumo ir valstybių bei institucijų neutralumo sąvokomis. Šiuo požiūriu privalau pasmerkti neseniai įvykdytus išpuolius prieš katalikiškų mišių laikymą Barselonoje ir raginu Ispanijos vyriausybę ir Europos institucijas pasmerkti vis stiprėjančią krikščionybės baime persmelktą atmosferą ir su ja kovoti. Atsisakantieji savo šaknų mažai nusipelno kitų pagarbos.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Visi turi teisę į religijos, sąžinės ir minties laisvę. Šia teise suteikiama laisvė praktikuoti norimą religiją ar laikytis tam tikro tikėjimo atskirai ar kartu su kitais asmenimis, viešai ar privačiai, per maldas, ritualus, praktiką ir mokymą. Statistikoje, susijusioje su religijos laisve, nurodoma, kad dauguma smurtinių religinių išpuolių įvykdoma prieš krikščionis. Tiesą pasakius, gerai žinoma, kad neseniai buvo nužudyta daug nekaltų žmonių per kruvinus išpuolius prieš krikščionių bendruomenes Nigerijoje, Aleksandrijoje, Filipinuose, Irake ir Sirijoje. Be to, Irano vyriausybė ėmė aktyviau vykdyti prieš krikščionis nukreiptą kampaniją Islamo Respublikoje. Vietname irgi griežtai malšinami katalikų bažnyčios ir kitų religinių bendruomenių veiksmai. Be šių išpuolių pasmerkimo ir vyriausybių raginimo užtikrinti religijos, sąžinės ir minties laisvę, Taryba, Komisija ir ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai privalo didesnį dėmesį skirti religijos laisvės klausimui ir imtis konkrečių ir skubių priemonių, įskaitant priemones prieš šalis, kurios tyčia nesaugo religijų.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlo Fidanza (PPE), raštu.(IT) Rezoliucijoje, dėl kurios šiandien balsavome, reiškiamas didelis susirūpinimas dėl netolerancijos krikščionims ir represijų bei smurto prieš juos gausėjimo. Manau, labai svarbu pasmerkti pastaruosius įvykius tolimose šalyse, kuriose gyvena krikščioniškų bendruomenės. Įvykiai Egipte, Nigerijoje, Pakistane, Filipinuose, Kipre, Irane ir Irake tampa dar rimtesni, kai pagalvoji, kad religija naudojama vien tik siekiant išlaikyti valdžią. Per savo vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai Europos Sąjunga tarptautinių santykių srityje religijos ar įsitikinimų laisvės klausimui ir religinių bendruomenių, įskaitant krikščionis, saugumui turėtų skirti pirmenybę. Tokia pirmenybė turėtų būti matoma tarptautiniuose susitarimuose ir pranešimuose dėl žmogaus teisių. Esu įsitikinęs, kad religijos laisvė turi būti ginama iš visų jėgų, netgi taikant dideles sankcijas toms šalims, kurios nesilaiko šio pagrindinio principo.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. (IT) Kaip teigiama rezoliucijoje, demokratijos skatinimas ir pagarba žmogaus teisėms turi būti vieni svarbiausių Europos Sąjungos tikslų. Pastaraisiais metais matėme, kaip išaugo smurtas prieš krikščionių mažumas visame pasaulyje, ypač tose šalyse, kuriose vyrauja islamo religija. Nebegalima ilgiau to toleruoti. Pritariu šiai rezoliucijai tikėdamasis, kad Europos institucijos griežčiau kovos su religine netolerancija ir panaudos visas turimas priemones, kad užtikrintų visame pasaulyje išsibarsčiusių milijonų krikščionių saugumą ir tikėjimo laisvę.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE), raštu. (FI) Kitą savaitę minėsime Holokausto aukų atminimo dieną ir prisiminsime buvusius įvykius ir Aušvicą. Gerai, kad mūsų patvirtintoje rezoliucijoje kalbama apie dabartį, apie šiandienius kankinius. Svarbiausias dalykas – religijos laisvė turi būti taikoma visoms religijoms.

Nors atskirai keliame klausimą dėl krikščionių patiriamo persekiojimo, tai nereiškia, kad esame šališki. Taip yra todėl, kad ši didžiausia nuo persekiojimų kenčianti grupė dažniausiai labai lengvai pamirštama Europoje. Atėjo laikas atkurti teisingumą, nes žinome, kad praėjusiame amžiuje dėl savo tikėjimo mirė daugiau krikščionių nei per prieš tai buvusius 1900 metų. Iš dabar nužudytų asmenų dėl religijos 75 proc. yra krikščionys.

Organizacija „Open Doors International“ nurodė 10 pasaulio valstybių, kuriose krikščionys susiduria su didžiausiu smurtu. Tai Šiaurės Korėja, Iranas, Saudo Arabija, Somalis, Maldyvai, Afganistanas, Jemenas, Mauritanija, Laosas ir Uzbekistanas, tačiau sąrašą galima tęsti. Maždaug 100 mln. krikščionių kasdien patiria smurtą dėl savo religijos.

Akivaizdu, kad mūsų patvirtinta rezoliucija turėtų duoti kokių nors konkrečių rezultatų. Europos išorės veiksmų tarnyba privalo parodyti pasiryžimą ir imtis spręsti religijos laisvės trūkumo problemas. Į mūsų užsienio politikos susitarimus su trečiosiomis šalimis reikia įtraukti išlygą, susijusią su religijos laisve ir abipusiškumo principu. Atsižvelgiant į žmogaus teisių skatinimą, labai svarbu kalbėti apie religijos laisvę, nes žmogaus teisės yra kiekvienos valstybės išbandymas: kalbos ir išraiškos laisvė ir asociacijos laisvė yra svarbiausi žmogaus teisių aspektai.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. (DE) Pastaraisiais metais 75 proc. religinio pobūdžio teroristinių išpuolių buvo nukreipti prieš krikščionis. Ypač padaugėjo išpuolių per pastaruosius kelis mėnesius, įskaitant tiesioginius išpuolius prieš bažnyčias vykstant mišioms. Nepriimtina, kad XXI amžiuje religinės bendruomenės turi bijoti laisvai išpažinti savo tikėjimą. Religijos laisvės principas turi būti taikomas visiems visame pasaulyje. Todėl pritariu pasiūlymui parengti strategiją, kuria iš tikrųjų būtų užtikrinta teisė laisvai praktikuoti savo religiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Atsižvelgdamas į savo krikščioniškas šaknis smerkiu bet kokius smurto veiksmus, nukreiptus prieš krikščionis ir kitas viso pasaulio religines bendruomenes. Be to, smerkiu bet kokią tikinčiųjų diskriminaciją ir prieš juos nukreiptą netoleranciją religijos ir tikėjimo pagrindu. Manau, kad minties, sąžinės ir religijos laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė, kurią tikimės apsaugoti taikydami šią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją, kurioje griežtai smerkiami visi smurto prieš krikščionis ir kitas religines bendruomenes aktai ir visų formų tikinčiųjų, tikėjimo atsisakiusiųjų ir netikinčiųjų diskriminacija ir netolerancija jų atžvilgiu. Šioje rezoliucijoje pabrėžiama, kad minties, sąžinės ir religijos laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė ir joje išreiškiamas susirūpinimas dėl pastarųjų metų krikščionių bėgimo iš įvairių šalių, ypač Artimųjų Rytų šalių.

Raginu valstybių, kuriose išpuolių prieš religines grupes pasitaiko labai dažnai, valdžios institucijas imtis atsakomybės siekiant užtikrinti visoms religinėms grupėms normalią ir viešą religijos praktiką, sustiprinti pastangas suteikti patikimą ir veiksmingą religinių grupių apsaugą jų šalyse, taip pat užtikrinti asmeninį saugumą ir fizinę religinių grupių narių neliečiamybę šalyje, taip įvykdant įsipareigojimus, kuriuos jos tarptautiniu mastu jau yra prisiėmusios.

 
  
MPphoto
 
 

  Kyriakos Mavronikolas (S&D), raštu. (EL) Būdami socialistai, remiame žmogaus teises kaip vieną pagrindinių mūsų politikos krypčių. Religijos teisės yra neatskiriama šios politikos sritis ir todėl pritariame jų stiprinimui. Kalėdų įvykiai, kai okupacinės pajėgos Rizokarpaso mieste okupuotame Kipre nutraukė mišias, buvo pasibjaurėtini. Turkijos okupuotame Kipre Turkija ir jos okupacinė kariuomenė vykdo valstybinį terorizmą prieš krikščionis ortodoksus, ypač prieš nedidelį skaičių ten likusių graikų kilmės kipriečių.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Prancūzijos Respublikos sekuliarizmo koncepcija yra bažnyčios ir valstybės atskyrimas. Tai užtikrina sąžinės ir tikėjimo laisvę. Religinis smurtas glūdi dogmatizme ir yra būdingas visoms religijoms. Todėl turime apsaugoti žmones nuo šių religijų vykdomo smurto. Nepaisant netiesioginių nuorodų į nusikalstamą „civilizacijų susidūrimo“ teoriją ir į nepagrįstus katalikų bažnyčios reikalavimus, šiuo tekstu reikalaujama religijos laisvės visame pasaulyje ir tikinčių asmenų apsaugos nuo fanatizmo. Balsuosiu už šį tekstą parodydamas užuojautą ir įsitikinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Turime ryžtingai pasmerkti įvairius išpuolius prieš krikščioniškas bendruomenes visame pasaulyje, ypač Afrikoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose. Toks netolerancijos, represijų ir smurto veiksmų plitimas, nukreiptas prieš tas bendruomenes, mums visiems turi kelti susirūpinimą. Susijusių šalių valdžios institucijos padarė viską, kad nustatytų šių išpuolių prieš krikščionių bendruomenes sumanytojus ir vykdytojus. Už šiuos ir kitus prieš krikščionis nukreiptus smurtinius veiksmus atsakingi asmenys turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir tinkamai teisiami.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Siekiant užtikrinti religijos laisvę neužtenka menkų Europos Sąjungos pastangų. Ypač islamo šalyse manoma, kad normalu engti, o kartais ir žudyti krikščionis. Nepaisant tokios sukrečiančios padėties, ES, t. y. bendruomenė, kurioje puoselėjamos didingos vertybės, laikosi mandagaus tylėjimo politikos. Apskritai atrodo, kad Briuselio politinis elitas, kuris ir taip abejingas Europos krikščioniškoms šaknims, visai pamiršo krikščionių padėtį islamo šalyse. Užuot reikalavę nutraukti krikščionių persekiojimą, mes imamės politinio korektiškumo, teikdami pirmenybę ES gyvenančių musulmonų, besimėgaujančių tokia religine laisve, apie kurią dauguma islamo pasaulio krikščionių gali tik svajoti, gerovei.

Ateityje tvarkant ES užsienio reikalus su islamo šalimis krikščionių padėčiai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. ES turi pakankamai būdų ir priemonių krikščionių padėčiai gerinti. Pvz., pagalba vystymuisi ir kitokia finansinė parama turėtų būti teikiama su sąlyga, kad bus užtikrinta krikščionių religijos laisvė. Atitinkamai ir balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Claudio Morganti (EFD), raštu.(IT) Šiandien balsavau tvirtai apsisprendęs, kad smurtas prieš krikščionių bendruomenes ir religines mažumas turi būti pasmerktas.

Pagarba žmogaus teisėms ir religijos laisvei turi būti santykių su kitomis šalimis esmė. Asmeniškai mačiau Turkijos įvykdytą Šiaurės Kipro okupaciją, į kurią Europa nereagavo, nors Kipras yra valstybė narė. Okupuotame Kipre sunaikinta dauguma bažnyčių, sudarkytos šventųjų statulos, o Kalėdų dieną dvejose ortodoksų bažnyčiose Turkijos kareiviai neleido laikyti mišių.

Mūsų laisvė, mūsų kultūros išlikimas ir gyvenimo būdas grindžiamas visuotinėmis žmogiškosiomis vertybėmis, o visų lygybei prieš valstybę, lygioms moterų teisėms, demokratijai ir socialiniam teisingumui šiandien kyla pavojus.

Religinė netolerancija tampa vis dažnesniu reiškiniu įvairiose pasaulio dalyse, o baisūs išpuoliai prieš krikščionis Egipte ir Irake per pastarąsias kelias savaites yra naujausias pavojingas uždavinys, kurį iškėlė fundamentalistinis terorizmas. Visi Europoje privalome susimąstyti ir imtis veiksmų, kad apsaugotume religijos laisvę.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Dėl pastarųjų išpuolių prieš krikščionių bendruomenes Egipte, Nigerijoje, Irake ir Pakistane Europai būtina imtis priemonių, ES griežtai pasmerkė persekiojimus ir kreipėsi į savo vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai. Balsavau už šią rezoliuciją dėl krikščionių padėties atsižvelgiant į jų religijos laisvę, nes bijau, kad esame pasaulinio masto išpuolių prieš krikščionybę liudininkai, kai religinis smurtas naudojamas politiniams tikslams, siekiant sutrukdyti augimą ir vystymąsi, skatinti socialinę neapykantą ir destabilizuoti šalių, kuriose vykdomi tokie išpuoliai, sistemą. Todėl manau, kad Europa kaip pagarbos žmogaus teisėms ir pilietinėms bei demokratinėms laisvėms skatintoja privalo griežtai pasmerkti šiuos žiaurius išpuolius, kuriais pasaulinis grąžinimas kelis šimtmečius atgal ir kuriais žlugdomas tarpkultūrinis dialogas, tolerancija, augimas ir socialinė gerovė.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. (EL) Balsavau už rezoliuciją dėl krikščionių padėties atsižvelgiant į religijos laisvę. Po 2011 m. sausio 1 d. išpuolio prieš koptų bažnyčios tikinčiuosius Aleksandrijoje (Egiptas) bendroje rezoliucijoje smerkiamas visų formų smurtas prieš piliečius nepaisant, kokiai religinei grupei jie priklauso, ir reiškiamas susirūpinimas dėl daugėjančių religinės agresijos atvejų. Norėčiau Parlamentui priminti, kad Graikija ypač opi šiuo klausimu, nes jai teko gedėti panašaus išpuolio prieš Graikijos turistus, kurį 1996 m. balandžio 18 d. Kaire, Egipte, surengė fanatikai islamistai, aukų.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Europos Sąjunga nuolat reiškė savo įsipareigojimą saugoti minties, sąžinės ir religijos laisves ir pabrėžė, kad vyriausybės privalo užtikrinti šias laisves visame pasaulyje. Žmogaus teisių, demokratijos ir pilietinių laisvių vystymas yra bendras pagrindas, kuriuo remdamasi Europos Sąjunga kuria ryšius su trečiosiomis šalimis, ir jis buvo numatytas ES ir trečiųjų šalių susitarimuose taikomoje demokratinėje išlygoje. Pagal Tarptautinio politinių ir pilietinių teisių pakto 18 straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; minties, sąžinės ir religijos laisvė taikoma ne tik tam tikrų religijų šalininkams, bet ir ateistams, agnostikams ir netikintiesiems.

Taigi smerkiame neseniai įvairiose šalyse įvykdytus išpuolius prieš krikščionių bendruomenes ir reiškiame solidarumą su aukų šeimomis; reiškiame didelį susirūpinimą dėl netolerancijos krikščionių bendruomenėms ir represijų prieš jas gausėjimo, taip pat įvykdytų smurto išpuolių, ypač Afrikos, Azijos ir Artimųjų Rytų šalyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu.(IT) Diskutuojame apie krikščionių persekiojimą visame pasaulyje, bet kol kalbame apie Irake, Egipte, Filipinuose, Indijoje ir kitur vykdytą smurtą, toliau ignoruojame tai, kas nutiko netoli mūsų. Kalbu apie turkų armijos 1974 m. įvykdytą trečdalio Kipro teritorijos okupaciją.

Ši karinė okupacija vis dar tęsiasi. 38  tūkst. Turkijos karių yra dislokuoti Šiaurės Kipro Turkijos Respublikoje, o sala sienomis ir tvoromis, skiriančiomis net miestus bei kaimus, padalyta į dvi dalis. Bėgant metams buvo sistemingai sunaikinta 520 krikščionių bažnyčių ir vienuolynų ir jų vietoje pastatyti minaretai. Tų bažnyčių meno kūriniai sudeginti, išniekinti arba išplėšti; kapavietės sunaikintos, o krikščionių vyskupams draudžiama aukoti mišias. Kalėdų dieną Turkijos policijos pareigūnai neleido aukoti mišių Karpasijos Šv. Synesios bažnyčioje vietovėje Rizokarpaso ir Šventosios Trejybės bažnyčioje. Tačiau labiausiai neįtikėtina tai, kad daugelis Parlamento narių gina krikščionis visame pasaulyje ir kartu pritaria Turkijos įstojimui į ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu.(PL) Vis dažniau girdime apie krikščionių persekiojimą. Tarptautinių organizacijų pateikta statistika pasibaisėtina – kiekvienais metais visame pasaulyje nužudoma maždaug 150 000 krikščionių. Negalime likti abejingi tokiam nesiskaitymui su žmogaus gyvybe. Būdama pagrindinių demokratinių vertybių ir žmogaus teisių sergėtoja, Europos Sąjunga turėtų atidžiau stebėti padėtį trečiosiose šalyse, visų pirma Artimuosiuose Rytuose. Mūsų pastangos turėtų būti nedviprasmiškos ir ryžtingesnės. Religijos laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė ir diskriminacija religijos pagrindu ir smurtas nesuderinami su mūsų vertybėmis. Gerbdami šias teises rodome pavyzdį kitoms šalims, tačiau turėtume lygiai taip pat veiksmingai reikalauti tokios pačios pagarbos iš kitų. Žmogaus teisės yra visuotinos ir turėtų būti visur gerbiamos, ir turėtume ryžtingai reaguoti į bet kokį nepakantumo pasireiškimą, ypač į nepakantumą religijai. Europos Sąjunga savo dispozicijoje turi tinkamų priemonių, kurios mums padėtų priversti tų šalių vyriausybes, su kuriomis palaikome politinius arba prekybinius santykius, deramai elgtis ir gerbti pilietines laisves, įskaitant religijos laisvę. Musulmoniškose šalyse, taip pat tokiose šalyse kaip Kinija, Indija ir Nepalas bažnyčios ir koplyčios nebaudžiamai deginamos, žmonės išmetami į gatvę, kankinami ar net nužudomi, o moterys verčiamos darytis abortus. Siekiant tinkamų ekonominių santykių prie derybų stalo apie šiuos dalykus nekalbama. Europa nebegali tylėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Vlasto (PPE), raštu.(FR) Visa širdimi pritariu šiai rezoliucijai, kuria griežtai smerkiami vis dažnėjantys išpuoliai prieš krikščionių bendruomenes. Negalime pasyviai stebėti šių barbariškų veiksmų, jais reiškiama neapykanta ir nepakantumas. Smerkiu smurtą ir žmonių žudymą, dėl kurių daug šeimų ir viso pasaulio krikščioniškos bendruomenės gedi. Puolant šias bendruomenes griaunamos mūsų pagrindinės teisės. Pagarba religijų įvairovei ir religijos laisvei yra visuotinis principas, kuris turi būti puoselėjamas. Šie prisidengus kažkokiu ekstremistiniu praėjusių amžių tamsumu atlikti išpuoliai skirti įbauginimui ir galiausiai tiesioginis pavojus kyla būtent tokių senų bendruomenių išlikimui. ES privalo parodyti solidarumą su nukentėjusiaisiais ir privalo remti valdžios institucijas, kurios yra įsipareigojusios persekioti nusikaltėlius. Šis reikalavimas turi būti tiek pat svarbus mūsų santykių su mūsų partneriais srityje, kaip ir išlygos dėl žmogaus teisių. Pakantumas ir taika glaudžiai susiję ir, kaip visada, pritarsiu Europos Sąjungos veiksmams siekiant visame pasaulyje užtikrinti pagarbą mūsų vertybėms, laisvėms ir teisėms ir jų skatinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Reikia pritarti šiai bendrai rezoliucijai, kadangi 2010 m. visame pasaulyje išaugo išpuolių skaičius prieš krikščionių bendruomenes. Europos Sąjungoje religijos laisvė ir žodžio laisvė yra mūsų europinės tapatybės požymis. Be to, šiuo požiūriu labai svarbus vaidmuo tenka krikščionybei, kuri kartu yra reikšminga europinės kultūros dalis. Europos Sąjungoje religijos laisvė nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10 straipsnyje, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 9 straipsnyje.

 
  
  

Pasiūlymai dėl rezoliucijų: (RC-B7-0044/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Europos Sąjunga privalo panaudoti visas savo galias santykių su Baltarusija, t. y. paskutiniu režimu Europoje ir anachronišku politinio valstybės smurto pavyzdžiu, kuris visiškai nesuderinamas su minimaliais vakarietiškais demokratijos ir laisvės standartais, srityje. Šioje rezoliucijoje Europa dar kartą pabrėžia, kad griežtai smerkia su praėjusiais rinkimais susijusius įvykius ir dar kartą pasmerkia dešimtmečius Baltarusijoje vykstančius reiškinius, t. y. informacijos cenzūrą, disidentų suėmimus ir kalinimą bei kitus veiksmus, kuriuos siekdama įgyvendinti smerktina Minsko diktatūra imasi kasdien tikrinti pilietinę visuomenę. Visa širdimi balsuoju už bendrą rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už rezoliuciją dėl padėties Baltarusijoje. Minske, už dalyvavimą gruodžio 19 d. demonstracijoje, buvo sulaikyti daugiau kaip 700 asmenų, kurių dauguma, atlikę trumpas administracines bausmes, buvo paleisti, o 24 opozicijos aktyvistai ir žurnalistai, įskaitant šešis kandidatus į prezidentus, apkaltinti kursčius masinius neramumus su smurtiniais išpuoliais ir ginkluotu pasipriešinimu, gali būti nuteisti kalėti iki 15 metų. Smerktinas brutalus policijos ir KGB tarnybų jėgos panaudojimas prieš protestuotojus rinkimų dieną. Toks elgesys šiurkščiai pažeidžia pagrindinius demokratijos principus, kaip antai susirinkimo laisvę ir saviraiškos laisvę, bei žmogaus teises. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją Baltarusijoje, raginčiau Europos Komisiją ir toliau teikti finansinę paramą Vilniuje (Lietuvoje) įsteigtam Europos humanitariniam universitetui (EHU), skirti daugiau stipendijų Baltarusijos studentams, persekiojamiems už jų pilietinę veiklą ir pašalintiems iš universitetų, ir prisidėti prie paramos organizacijai „Solidarumas su Baltarusija“.

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. – Per pastaruosius mėnesius padėtis Baltarusijoje pablogėjo ir šiuo metu kelia didelį susirūpinimą. Buvo matyti, kad įvykę rinkimai jokiu būdu neatitinka laisvų ir sąžiningų rinkimų reikalavimų demokratiškoje šalyje. Būtina pasmerkti kandidatų į prezidentus areštą ir tebesitęsiantį sulaikymą ir smurtą prieš protestuotojus. ES turėtų imtis visų savo kompetencijoje turimų priemonių ir parodyti, kad tokie įvykiai taip lengvai nesibaigs, o viena iš galimų priemonių – apsvarstyti ekonomines sankcijas prieš Baltarusiją. Dėl šių priežasčių nusprendžiau pritarti šiam bendram pasiūlymui dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Corina Creţu (S&D), raštu. (RO) Apgailestaujame dėl Baltarusijos valdžios institucijų sprendimo nutraukti ESBO biuro veiklą. Buvo pareikalauta nedelsiant panaikinti šį sprendimą.

Lygiai taip pat smerktini veiksmai rinkimų dieną blokuoti daugelį pagrindinių interneto svetainių. Dabartiniai Baltarusijos žiniasklaidos teisės aktai neatitinka tarptautinių standartų, todėl Baltarusijos valdžios institucijos raginamos juos persvarstyti ir keisti.

Įvertinus Baltarusijos politinę padėtį, buvo pastebėti rimti pažeidimai demokratinių teisių ir reguliavimo srityje. Dėl to privalome pasmerkti prieš taikius protestuotojus, demokratinės opozicijos lyderius, taip pat prieš daugybę pilietinės visuomenės aktyvistų, žurnalistų, mokytojų ir studentų nukreiptus represinius veiksmus.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Nuogąstaudamas, tačiau kartu su tam tikra viltimi stebiu Baltarusijoje vyraujančią politinę ir socialinę padėtį. Todėl besąlygiškai pritariu šiai bendrai rezoliucijai, kurią pasirašė penkios parlamentinės frakcijos, išskyrus Europos vieningųjų kairiųjų jungtinę frakciją / Šiaurės šalių žaliuosius kairiuosius. Tačiau norėčiau ne tik išreikšti nusivylimą dėl šioje rezoliucijoje teisingai aprašytų įvykių, bet ir pabrėžti joje nurodytas konkrečias priemones, kurias Taryba ir Komisija turėtų nedelsdamos įgyvendinti praktiškai: ekonominių sankcijų taikymą; visos per Tarptautinį valiutos fondą, Europos investicijų banką ir Tarptautinį rekonstrukcijos ir plėtros banką suteiktos finansinės paramos įšaldymą; Baltarusijos pilietinės visuomenės pastangų rėmimą visomis galimomis priemonėmis, siekiant sukurti laisvesnę ir demokratiškesnę visuomenę; vizų išdavimo pagrindiniams Baltarusijos lyderiams, taip pat ir aukšto rango pareigūnams draudimo atnaujinimą; Baltarusijos dalyvavimo Rytų partnerystės veikloje, kai Budapešte bus surengtas Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimas, sustabdymą; ir galiausiai intensyvesnį darbą rengiant derybų gaires dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimų, siekiant gerinti tautų tarpusavio ryšius.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Baltarusija vienintelė pasaulio šalis, kurioje vis dar veikia policija, vadinama KGB. Šis paprastas faktas rodo ten veikiančio režimo tipą. Baltarusijos piliečiai reikalauja ir nusipelno veiksmingų permainų, kuriomis būtų gerinamos jų gyvenimo sąlygos, veiksmingai skatinama demokratija ir jiems suteikiama visiška politinio apsisprendimo laisvė. Tikiuosi, demokratinės šalys supras, kad Baltarusijos režimu nesugebama skatinti savo šalies demokratijos vystymo, ir atvirai pasipriešins Baltarusijos persekiojimo priemonėms bei metodams.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Remiantis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) parlamentinės asamblėjos ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro preliminariais rezultatais ir išvadomis, 2010 m. gruodžio 19 d. prezidentiniai rinkimai neatitiko tarptautinių laisvų, sąžiningų ir skaidrių rinkimų standartų. Todėl netrukus turi būti surengti nauji laisvi ir demokratiniai rinkimai, kurie atitiktų ESBO standartus.

Be to, žiaurus policijos ir Baltarusijos Respublikos Valstybės saugumo agentūros jėgos panaudojimas prieš demonstracijas rinkimų dieną yra nepriimtinas. Privalau pareikšti didelį susirūpinimą dėl Baltarusijos valdžios institucijų mėginimų į našlaičių namus atiduoti Danilą Sannikovą, kandidato į prezidentus Andrei Sannikovo ir Irinos Khalip, tyrimą atliekančios žurnalistės, kurie abu nuo gruodžio 19 d. rinkimų yra kalėjime, trejų metų sūnų.

Taip pat turi būti pasmerktos visos persekiojimo priemonės, o Baltarusijos valdžios institucijos turi būti raginamos nedelsiant nutraukti bet kokį pilietinių aktyvistų persekiojimą, bauginimą ir grasinimą jiems.

Manau, kad Taryba, Komisija ir ES vyriausioji įgaliotinė privalo persvarstyti su Baltarusija susijusią ES politiką, įskaitant galimybę taikyti jai konkrečias ekonomines sankcijas ir įšaldyti visą makrofinansinę pagalbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Nepaisant to, kaip vertiname įvykius Baltarusijoje, negalime prisidėti prie šių nepriimtinų, nukreiptų prieš šios šalies nepriklausomybę ir nacionalinį suverenitetą veiksmų, kuriais raginama tiesiogiai kištis į jos vidaus reikalus ir daryti įtaką įvykiams, kuriuos spręsti turi tik baltarusiai ir šalies valdžios institucijos, stengiantis šalies ir jos valdžios institucijų požiūrį derinti prie Europos Sąjungos interesų.

Rezoliucijoje raginama imtis įvairių nepriimtinų veiksmų, kurių tikslas Minske sukurti ES interesams palankų režimą. Pažvelkime į porą pavyzdžių:

– rezoliucijoje Komisija raginama finansinėmis ir politinėmis priemonėmis remti Baltarusijos pilietinės visuomenės, nepriklausomos žiniasklaidos (įskaitant televiziją „Belsat“, radijo stotis „Europos radijas Baltarusijai“ ir „Radio racyja“ ir kt.) ir nevyriausybinių organizacijų Baltarusijoje pastangas propaguoti demokratiją ir oponuoti režimu;

– rezoliucijoje Europos Komisija raginama parengti NVO, kurias dėl politinių priežasčių atsisakyta įregistruoti Baltarusijoje, registracijos sistema siekiant suteikti joms galimybę gauti naudos iš ES įgyvendinamų programų.

Todėl nebalsavome už šią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Sandra Kalniete (PPE) , raštu. (LV) Europos Sąjunga privalo aiškiai paskelbti savo poziciją dėl įvykių Baltarusijoje. Privalome pasmerkti represijas prieš opoziciją ir prezidento rinkimų rezultatų klastojimą. Laisvė yra viena pagrindinių Europos Sąjungos vertybių ir sėkmingai plėtoti bendradarbiavimą galime tik su tomis valstybėmis, kurios gerbia šias vertybes. Būtent todėl politinių kalinių paleidimas yra viena iš būtinų sąlygų, reikalingų siekiant atkurti Europos Sąjungos ir Baltarusijos dialogą. Šiuo pareiškimu Europos Parlamentas Baltarusijos vyriausybei turi tvirtai pareikšti, kad mes norime bendradarbiauti, tačiau niekada negalėsime dėl ekonominių interesų ignoruoti asmenų politinės laisvės ar prezidento rinkimų rezultatų klastojimo, ypač todėl, kad daugiau nei prieš 20 metų nemaža šio Parlamento narių dalis patys kovojo už laisvę. Prieš Baltarusijos režimą turi būti taikomos sankcijos, tačiau jos neturi daryti įtakos Baltarusijos žmonėmis, kuriems turime sudaryti sąlygas patekti į Europą.

Europos universitetai privalo priimti Baltarusijos jaunimą, kuris dėl savo politinės veiklos metamas iš universitetų ir kuris niekada nebegalės gauti išsilavinimo A. Lukashenko vadovaujamoje Baltarusijoje. Privalome sustiprinti savo bendradarbiavimą su pilietinės visuomenės atstovais Baltarusijoje, paremti jų kovą ir su jais pasidalyti patirtimi. Esu įsitikinusi, kad Baltarusijos žmonės nusipelno demokratiškos valstybės, kurioje būtų gerbiamos žmogaus teisės, vyktų sąžiningi rinkimai ir vyrautų žodžio laisvė. Jei Baltarusijos vyriausybė nori su mumis bendradarbiauti, tada ji privalės laikytis šių sąlygų.

 
  
MPphoto
 
 

  Arturs Krišjānis Kariņš (PPE), raštu. (LV) Nepriimtina, kad šalia mūsų, Baltarusijoje, politiniu ir NVO lygmeniu brutaliai malšinamas demokratijos skelbimas. Pritariau šiai rezoliucijai, nes manau, kad autoritarinio režimo Baltarusijoje opozicijai būtina Vakarų sąjungininkų parama. Tai galimybė Europos Sąjungai plėtoti bendrą užsienio politiką ir ginti vertybes, kurias ji paprastai puoselėja. Be to, Europos Sąjunga privalo nustatyti sankcijas autoritarinei Baltarusijos vyriausybei ir demokratiniam Baltarusijos judėjimui suteikti moralinę ir finansinę paramą.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE), raštu. – Balsavau už bendrą rezoliuciją dėl Baltarusijos ir buvau vienas jos iniciatorių PPE frakcijos vardu. Rezoliucijoje aiškiai ir nedviprasmiškai nagrinėjama tragiška Baltarusijos padėtis, kurią lėmė jos diktatoriaus A. Lukashenko veiksmai nuo 2010 m. gruodžio 19 d. Taigi norėčiau pabrėžti 15 dalį, kurioje ES valstybės narės raginamos nesilpninti ES veiksmų dvišalėmis iniciatyvomis, kurios galėtų pakenkti Europos užsienio politikos patikimumui ir veiksmingumui. Be to, atsisakymas rengti 2014 m. Pasaulio ledo ritulio čempionatą Minske, mano manymu, yra vienas veiksmingiausių svertų, kuriais siūloma daryti įtaką Baltarusijos valdžios institucijoms, kad jos atsisakytų savo represijų politikos.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Europos Sąjungos prioritetais visada buvo humanitarinė politika ir pagrindinių žmogaus teisių apsauga. Tokios tradicijos, dėl kurių šiandien ES tenka svarbiausias vaidmuo pasauliniu lygmeniu ir pagal kurias ES skleidžia demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir teisėtumui principus už savo teritorijos ribų, mums sudaro sąlygas suprasti pasiūlymo dėl bendros rezoliucijos, kuria siekiama paraginti Baltarusiją gerbti visas tarptautinės teisės ir žmogaus teisių srityse padarytas pastangas, priežastis. Deja, gerai žinomi per rinkimus gruodžio 19 d. nutikę įvykiai. Per juos policijos ir slaptųjų tarnybų agentai žiauriai susidorojo su visuomenės demonstracijomis, kuriose buvo reiškiamas nepasitenkinimas dėl daug akivaizdžių balsų klastojimo atvejų. Po tokių nepriimtinų veiksmų, veikdamas pagal ankstesnius savo Pirmininko J. Buzeko pareiškimus, Europos Parlamentas ragina Europos Sąjungą Baltarusijai taikyti griežtas sankcijas ir pradėti išorinių ir nešališkų institucijų atliekama tyrimą, kad būtų atkurti įvykiai ir nustatyta, kas už juos atsakingas.

 
  
MPphoto
 
 

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu.(PL) Buvusio socialistinio bloko valstybės labai gerai supranta politinę padėti Baltarusijoje – asmens laisvės ir spaudos ir žiniasklaidos laisvės apribojimai, nedemokratiška vyriausybės sistema. Atsižvelgdamas į dabartinius po prezidento rinkimų Baltarusijoje įvykusius įvykius, norėčiau atkreipti dėmesį į žingsnius, kuriuos šiuo klausimu vykdys Europos Parlamentas kartu su Komisija ir Taryba. Pagaliau turime kalbėti apie priemones, skirtas padėti Baltarusijos demokratijai ir ieškoti veiksmingų būdų persvarstyti ES politiką atsižvelgiant į A. Lukashenko režimą. Esant dabartinei padėčiai, privalome daryti spaudimą Minskui ir reikalauti paleisti politinius kalinius ir nutraukti žurnalistų persekiojimą. Būtent todėl balsavau už rezoliucijos patvirtinimą. Ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Padėtis Baltarusijoje yra netoleruotina ir pritariu savo kolegoms, smerkdamas brutalios policijos ir KGB tarnybų jėgos panaudojimą prieš protestuotojus rinkimų dieną, ypač brutalų išpuolį prieš V. Nekliajevą, nes daugeliu atvejų šiurkščiai pažeisti pagrindiniai demokratiniai principai, kaip antai susirinkimo laisvė ir saviraiškos laisvė, taip pat žmogaus teisės, ir esu susirūpinęs dėl Baltarusijos valdžios institucijų mėginimų į našlaičių namus atiduoti Danilą Sannikovą, kandidato į prezidentus Andrei Sannikovo ir Irinos Khalip, tyrimą atliekančios žurnalistės, kurie abu nuo gruodžio 19 d. rinkimų yra kalėjime, trejų metų sūnų. Pritariu raginimui Komisijai finansinėmis ir politinėmis priemonėmis remti Baltarusijos pilietinės visuomenės pastangas propaguoti demokratiją ir oponuoti režimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Jiří Maštálka (GUE/NGL), raštu. (CS) Neturėtume tiesiog elgtis impulsyviai ir sumažinti geresnio dialogo galimybę. Įvedus griežtas sankcijas, dėl jų poveikio gali būti sukurtos kliūtys ir šalis taptų dar labiau izoliuota. Galutinis rezultatas būtų toks, kad greičiausiai didžiausią poveikį pajustų kiti asmenys, o ne tie, kuriems taikytos sankcijos. Reikėtų intensyviai tęsti ir nuolat persvarstyti ES ir Baltarusijos bendravimą, panaudojant visas diplomatijos galimybes. Siekiant efektyvumo, reikėtų sukurti kitokios rūšies dialogą, vykdomą kitokia forma ir kitais lygmenimis, ir naudoti suderintą, o ne vienpusį vertinimą. Tačiau kertiniu akmeniu turėtų būti iki šiol įgytos ES ir Baltarusijos ryšių patirties įvertinimas, kuriuo remiantis būtų galima įtraukti tokią patirtį į strateginį planą, kuriame aiškiai apibrėžta ES užsienio politika šios valstybės atžvilgiu.

Ilguoju laikotarpiu dėl to pagerėtų santykiai ir būtų pradėti nauji bendradarbiavimo projektai, kuriais būtų prisidėta prie tolesnio šios šalies vystymo ir jos suvereniteto išsaugojimo. Šiuo požiūriu labai svarbi gali būti Rytų partnerystė.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu. (IT) Šio Parlamento diskusijose rastas bendras sutarimas, kad Europai reikia griežtai reaguoti į po prezidento rinkimų Baltarusijoje įvykusius įvykius.

Asmeniškai manau, kad turėtų būti patvirtintas suderintas metodas: nors, viena, Europa nori Baltarusijos vyriausybei daryti tam tikrą spaudimą, antra, ji negali visiškai nutraukti bendradarbiavimo su Minsko valdžios institucijomis, nepritariant jų politikai. Tokiu metodu, tiesą pasakius, tik būtų padaryta žalos Baltarusijos žmonėms. Būtent todėl mums reikia ir toliau remti visas priemones, kuriomis skatinama pilietinė visuomenė, apsaugoma opozicija, nepriklausoma žiniasklaida ir nevyriausybinės organizacijos.

Taigi atrodo, kad nereikėtų visiškai nutraukti Europos Sąjungos ir Baltarusijos bendradarbiavimo priemonių, nes vien tik jomis gali būti prisidėta prie šalies gerovės ir jos socialinio ir demokratinio augimo. Todėl manau, kad reikėtų išlaikyti „kritinį dialogą“, kurį jau sukūrė 27 ES valstybės narės, siekiant įtikinti Baltarusiją, kad ji turi ryžtingiau artėti prie Europos standartų, susijusių su pagarba demokratijai ir žmogaus teisių apsaugai.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Baltarusijos įvykiai turi kelti nerimą visiems, kurie tiki demokratija ir teisine valstybe. Šios šalies piliečiai gyvena esant režimui, kai negerbiamos žmogaus teisės ir naudojama itin žiauri politinės policijos jėga. ES privalo prisidėti prie visų pastangų, kuriomis siekiama šį režimą padaryti demokratiškesnį ir pagerinti ten gyvenančių žmonių padėtį. Būtina nutraukti Baltarusijoje vis dar vykstančias represijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu. (FR) Galime tik pasmerkti policijos ir KGB panaudotą jėgą ir smurtą rinkimų dieną. Buvo suimta ir įkalinta daugiau nei 600 žmonių. Suėmimai, kratos ir nauji įkalinimai buvo tęsiami dar kelias dienas. Toks nepriimtinas elgesys su opozicija mums turėtų kelti didelį susirūpinimą. Visi suimti dėl politinių priežasčių turi būti nedelsiant paleisti. Opozicija, demokratinės jėgos ar pilietinės visuomenės atstovai nebegali būti daugiau persekiojami.

Tokia valdžios institucijų pozicija nesuprantama ir dėl to, kad ji prieštarauja pozicijai, kurios buvo laikomasi vykdant rinkimų kampaniją, kai matėme, jog atsirado pliuralistinių jėgų, susiformavo tikroji opozicija ir aktyvi pilietinė visuomenė. ES nepripažino oficialių rinkimų rezultatų. Nepriklausomai nuo to, ar bus imtasi priemonių prieš vyriausybę, ar ne, tokiomis priemonėmis negalima padaryti žalos žmonėms, NVO ar pilietinei visuomenei. Dėl tinkamų priemonių turės nuspręsti 2011 m. sausio 31 d. Užsienio reikalų taryba.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Žiniasklaidoje yra nuomonių, kad naujas sankcijų, kurios daugiau nei prieš dvejus metus buvo sušvelnintos, taikymas Baltarusijos prezidentui A. Lukashenko prilygtų pripažinimui, kad mūsų ilgalaikės pastangos atkurti draugiškus santykius nepavyko. Tiesą pasakius, tokios pastangos nuėjo perniek jau anksčiau, pvz., per prezidento rinkimus, ar dar anksčiau, ir akivaizdu, kad tokios pastangos nebeveikė, kai Minske buvo uždaryti ESBO biurai, o Vokietija ir Lenkija apkaltintos bandymu destabilizuoti padėtį.

Tačiau daugeliu atveju rezoliucijoje laikomasi per griežtos pozicijos ir dėl to galima kritikuoti tekstą, kuris iš esmės yra geras. Pvz., raginimas uždrausti visiems teisėsaugos pareigūnams patekti į ES neduos norimo rezultato. 2014 m. Pasaulio ledo ritulio čempionato atšaukimas irgi būtų panašus perteklinės parodomosios diplomatijos pavyzdys. Dėl šios priežasties balsuojant susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. (LT) Pritariu esminei ES politikos Baltarusijos atžvilgiu peržiūrai jau artimiausioje Užsienio reikalų taryboje. Manau, kad Baltarusijai, kaip bendrą sieną su ES turinčiai valstybei, ir situacijai joje turi būti skiriamas nuolatinis dėmesys ne tik Europos Parlamente ir Komisijoje, bet ir ministrų bei vadovų lygyje. Vieningas ES veikimas šios šalies atžvilgiu galėtų būti užtikrintas paskiriant ES koordinatorių Baltarusijos klausimais. Remiu nuostatą, kad ES turėtų iššaldyti vizų išdavimo draudimą papildytam Baltarusijos valdžios atstovų sąrašui, bet tuo pačiu kiek įmanoma labiau atverti paprastų Baltarusijos piliečių kontaktus ir keliones ES. Tuo keliu eina ir Lietuva, pasirašiusi palengvinto pasienio judėjimo susitarimą su Baltarusija, bei išduodama nemokamas vizas Baltarusijos piliečiams. Taip pat palaikau siekį nustatyti „jautriuosius taškus“ ir apsispręsti dėl tikslinių sankcijų taikymo, tuo pačiu nukreipiant ir pritaikant ES paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei. Kviečiu Komisiją ieškoti būdų kaip padidinti nepriklausomos informacijos prieigą Baltarusijos gyventojams. Europos humanitarinis universitetas Vilniuje yra vienas sėkmingiausių tęstinių vystomojo bendradarbiavimo projektų Baltarusijos atžvilgiu. Esant tokiai vidaus situacijai Baltarusijoje, kai ilgam laikui buvo užkirsti visi keliai vystytis kritiškam, sąmoningam ir laisvam piliečiui, EHU tampa ne tik laisvos baltarusiškos minties sala, bet ir būsimų Baltarusijos lyderių kalve. Todėl natūralu ir sveikintina, kad ES parama šiam Universitetui ne tik būtų išlaikoma, bet ir padidinta.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu.(DE) Pasiūlyme dėl rezoliucijos kai kurie reikalavimai perdėti, pvz., vizų apribojimas valstybės pareigūnams ir teisėsaugos sistemos atstovams. Be to, ketinama boikotuoti 2014 m. Pasaulio ledo ritulio čempionatą. Todėl balsuojant susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Po 2010 m. gruodžio 19 d. prezidento rinkimų, pasibaigusių pakartotiniu prezidento A. Lukashenko išrinkimu, policija žiauriai numalšino surengtas protesto demonstracijas. Daug demonstrantų ir opozicijos lyderių buvo suimti ir jiems gresia griežti nuosprendžiai. Europos Sąjunga negali nesikišti ir stebėti, kas vyksta: visi privalome sutelkti savo dėmesį į tai, kad būtų užtikrintas šių per įvykius po rinkimų suimtų asmenų paleidimas. Viena priežasčių, dėl kurių balsavau už bendrą rezoliuciją, yra noras pritarti paramos Baltarusijai teikimui, kad ji dalyvautų bendradarbiavimo su Europos Sąjunga procese. Mano nuomone, turime skubiai ir praktiškai spręsti šį klausimą, suderintai taikydami metodą, kuriuo aktyviai remiama pilietinė visuomenė ir apsaugomi opozicijos nariai ir jų šeimos. Mano balsas už šia rezoliuciją taip pat grindžiamas tuo, kad reikia – dėl to tvirtai sutariama ES – įtikinti Baltarusiją, jog ji privalo priartėti prie Europos standartų, susijusių su pagarba demokratijai ir žmogaus teisių apsauga.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Šioje rezoliucijoje Parlamentas aiškiai pareiškia, kad atsižvelgdamas į ESBO parlamentinės asamblėjos ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro vertinimo preliminarius rezultatus ir išvadas mano, jog 2010 m. gruodžio 19 d. prezidento rinkimai neatitiko tarptautinių laisvų, sąžiningų ir skaidrių rinkimų standartų; mano, kad šis balsavimas – dar viena praleista galimybė pereiti prie demokratijos Baltarusijoje, ir turėdamas mintyje daugybę rimtų pažeidimų, apie kuriuos pranešė ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras, ragina laisvės ir demokratijos sąlygomis surengti naujus rinkimus, kurie atitiktų ESBO standartus.

Parlamentas taip pat smerkia brutalios policijos ir KGB tarnybų jėgos panaudojimą prieš protestuotojus rinkimų dieną, ypač piktinasi brutaliu išpuoliu prieš V. Nekliajevą, nes šiais atvejais šiurkščiai pažeisti pagrindiniai demokratiniai principai, kaip antai susirinkimo laisvė ir saviraiškos laisvė, taip pat žmogaus teisės, ir yra susirūpinęs dėl Baltarusijos valdžios institucijų mėginimų į našlaičių namus atiduoti Danilą Sannikovą, kandidato į prezidentus Andrei Sannikovo ir Irinos Khalip, tyrimą atliekančios žurnalistės, kurie abu nuo gruodžio 19 d. rinkimų yra kalėjime, trejų metų sūnų.

 
  
MPphoto
 
 

  Rafał Trzaskowski (PPE), raštu.(PL) Tapo akivaizdu, kad ES politika Baltarusijos atžvilgiu, t. y. dialogo ir ištiestos rankos politika, yra neveiksminga. Todėl atėjo laikas sudėtingiems, tačiau ryžtingiems sprendimams, kurie, viena, reikš sankcijas prieš režimą, tačiau, antra, bus atviri Baltarusijos visuomenei, nes be jos paramos Baltarusijoje nebus įgyvendinami reikalingi pokyčiai.

 
  
  

Pranešimas: Derk Jan Eppink (A7-0374/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Teigiamai vertinu šį pranešimą, nes Komisija reagavo į krizę ir kartu taikė konkurencijos politikos priemones. Pritariu, kad Parlamentas atliktų savo, kaip bendro įstatymų leidėjo, vaidmenį konkurencijos politikos srityje, ir kadangi tai neįmanoma, raginu Komisiją išsamiai informuoti Parlamentą apie tolesnį darbą su jo pateiktomis rekomendacijomis ir pagrįsti bet kokius nukrypimus nuo jų. Apgailėtina, kad vis dar neįmanoma pagerinti konkurencijos sąlygų bendrojoje rinkoje, kad jos taptų palankesnės mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl 2009 m. konkurencijos politikos ataskaitos. Pritariu pranešėjo nuomonei, jog Parlamentui tapus vienu iš teisės aktų leidėjų, jis turėtų aktyviau dalyvauti formuojant konkurencijos politikos nuostatas. Tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, reikia, kad Parlamentas bent jau būtų nuolat informuojamas apie bet kokias šios srities iniciatyvas. Neabejoju, jog aktyvus Parlamento vaidmuo ES konkurencijos politikos formavime įneš didelį indėlį į sėkmingą konkurencijos politikos taikymą ir neribojamą vidaus rinkos veikimą, o tai yra pagrindinės sąlygos tvariam Europos Sąjungos ekonomikos augimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. (RO) Vienu iš Europos Sąjungos sutarties principų nustatyta, kad valstybės narės turi vykdyti ekonomikos politiką, laikydamosi atviros rinkos ekonomikos, paremtos sąžininga konkurencija, principų. Konkurencijos politikos tikslas – sukurti tikrą konkurenciją bendrojoje rinkoje, naudojant priemones, susijusias su rinkos struktūromis ir jos subjektų elgesiu. Laisva konkurencija skatina naujoves, mažina gamybos išlaidas ir didina ekonomikos efektyvumą, taigi didina Europos ekonomikos konkurencingumo lygį. Pranešime nagrinėjama antimonopolinė politika ir valstybės pagalbos kontrolės politika. Pranešime taip pat nagrinėjamos taisyklės ir procedūros, skirtos kovoti su antikonkurenciniais bendrovių veiksmais ir užkirsti kelią vyriausybėms teikti valstybės pagalbą, kuria būtų iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje.

Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad konkurencijos politika yra itin svarbi priemonė, kurią pasitelkusi ES gali kurti dinamišką, veiksmingą ir novatorišką vidaus rinką, konkuruoti pasauliniu lygmeniu ir įveikti finansų krizę. Vartotojai daugiausiai naudos gauna tada, kai veiksmingai taikoma konkurencijos politika.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Kiekvienais metais Europos Komisijos Konkurencijos generalinis direktoratas paskelbia savo ataskaitą dėl ES konkurencijos politikos. Europos Komisijai suteikti platūs įgaliojimai šioje srityje, kad ji galėtų užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą. 2009 m. vyravo sunkios krizės sąlygos, į kurias, prižiūrėdama įmonių veiklą, turėjo atsižvelgti Komisija. Balsavau už Parlamento rezoliuciją, nes joje kreipiamasi į Europos Komisiją, kad ji užtikrintų didesnį Europos Parlamento narių dalyvavimą su šia politikos kryptimi susijusių sprendimų priėmimo procese, kad didesnis dėmesys būtų skiriamas visuotinės svarbos paslaugoms ir kad Komisijos tarnybos didesnį dėmesį skirtų finansų sektoriuje veikiančių įmonių veiklai.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) Jei dėl 2009 m. konkurencijos politikos ataskaitos būtų vykęs elektroninis balsavimas, būčiau susilaikęs. Tiesą pasakius, šioje ataskaitoje buvo tam tikrų teigiamų dalykų (konkurencijos politikos įvertinimas, vartotojų teisės, naujovės ir didesnis MVĮ vaidmuo), tačiau smerkiu bendrą požiūrį, kurio laikantis parengta ši ataskaita, t. y. nepagrįstą įtarumą dėl valstybės pagalbos, apie kurią a priori manoma, kad ji prieštarauja konkurencijos politikai, ir būdus, kuriais remiamas ankstyvas tam tikrų ekonomikos sektorių, ypač geležinkelių sektoriaus, liberalizavimas, kuris man atrodo netinkamas.

Privalome pakeisti tokį požiūrį ir vėl pasiekti, kad pagrindiniu mūsų rūpesčiu taptų piliečiai. Ypač viešųjų paslaugų srityje galime matyti, kad valstybės pagalbos taisyklės netinka uždaviniams, kuriuos vykdo viešosios tarnybos, todėl reikėtų perrašyti tas taisykles, ypač pabrėžiant piliečių poreikius ir socialinę sanglaudą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą dėl 2009 m. konkurencijos politikos ataskaitos. Europos Komisija sparčiai reagavo kilus ekonominei ir finansinei krizei, tad buvo veiksmingai pritaikytos konkurencijos politikos priemonės. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Parlamentui tapus vienu iš teisės aktų leidėjų, jis turėtų aktyviau dalyvauti formuojant konkurencijos politikos nuostatas. Be to, Parlamentas privalo nuolat būti informuojamas apie bet kokias šios srities iniciatyvas. Europos Sąjungos konkurencijos politika grindžiama atviros rinkos principais ir vienodos veiklos sąlygomis visuose sektoriuose – tai kertinis sėkmingos vidaus rinkos elementas ir išankstinė tvarių ir žiniomis grįstų darbo vietų kūrimo sąlyga. Norėčiau pabrėžti, kad būtina parengti aiškias mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms (MVĮ) palankias ir naudingas konkurencijos taisykles, nes sėkmingas konkurencijos politikos taikymas ir neribojamas vidaus rinkos veikimas yra pagrindinės sąlygos tvariam Europos Sąjungos ekonomikos augimui. Raginčiau Komisiją skirti daugiau dėmesio, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją vidaus rinkoje ir vienodos pasitraukimo iš rinkos sąlygos.

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. – Būtina pastebėti, kad dėl išimtinių aplinkybių, kurios susidarė dėl finansų krizės, reikėjo neišvengiamai lanksčiau vykdyti ES konkurencijos politiką. Nepaisant to, būtina suprasti, kad politika grindžiama atvirų rinkų ir vienodų veiklos sąlygų užtikrinimo principais. Tai būtinos sėkmingai veikiančios vidaus rinkos sąlygos. Mano nuomone, pranešime tinkamai nagrinėjami susirūpinimą keliantys klausimai, atsiradę dėl krizės. Pranešime taip pat sėkmingai nurodomas kelias, kuriuo mums geriausia žengti į priekį. Todėl nusprendžiau balsuoti už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Corina Creţu (S&D), raštu. (RO) Konkurencijos politikos ataskaita yra svarbus dokumentas, kuriame pabrėžiama, kad per krizę turime užtikrinti finansinį stabilumą ir atkurti kreditų srautus, ypač privalome užtikrinti, kad būtų sukurtos visos sąlygos ir tikrinimo ir kontrolės priemonės, skirtos veiksmingam rinkų veikimui.

Vis dėlto esant tokioms aplinkybėms, kai reikia, turi būti lanksčiai taikomos konkurencijos taisyklės, nepažeidžiant principų, kuriais grindžiamos šios srities politikos kryptys. Negalime pamiršti, kad per krizę girdėjome nemažai raginančiųjų taikyti protekcionistines politikos kryptis, kuriomis krizė būtų tik dar labiau padidinta ir pratęsta.

Konkurencijos politika yra itin svarbi priemonė, kurią pasitelkusi ES gali kurti dinamišką, veiksmingą ir novatorišką vidaus rinką ir konkuruoti pasauliniu lygmeniu. Būtent todėl sveikintini pranešime teikiami pastebėjimai ir rekomendacijos dėl šios srities sektoriaus politikos ir dėl valstybės pagalbos apimties ir tikslo.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) ES konkurencijos politika yra ne tik pagrindinė politika, kuria iš tiesų remiama Europos teisinė sistema, bet ir sėkmingos vidaus rinkos ir tvarios ir konkurencingos ekonomikos pagrindas. Būtent todėl, mano manymu, svarbu, kad Komisija informuotų Parlamentą apie šios politikos vystymą ir taikymą. Kaip visi žinome, 2009-ieji buvo neįprasti metai dėl daugelio priežasčių. Tai buvo kiti metai po banko „Lehman Brothers“ žlugimo (2008 m. rugsėjo mėn.), tai reiškia, kad buvo taikomos įvairios išskirtinės priemonės konkurencijai, ypač valstybės pagalbai, buvo paskelbti keturi komunikatai, susiję su finansų sektoriumi ir kitiems sektoriams skirtomis laikinomis priemonėmis. Todėl manau, kad yra būtina atlikti išsamų tyrimą dėl šių priemonių įvairių valstybių ekonomikai ir finansams padaryto poveikio ir nustatyti jų veiksmingumą, kad būtų galima padaryti reikalingas išvadas.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šioje rezoliucijoje dėl 2009 m. konkurencijos politikos iš pasaulinės perspektyvos žvelgiama į visą valstybės pagalbą transporto sektoriuje ES, kuris labai svarbus rinkos be sienų veikimui ir laisvam asmenų, prekių ir paslaugų judėjimui.

Dėl praėjusių kelių metų ekonomikos krizės bankrutavo didelė dalis verslo ir būtina patvirtinti reguliavimo priemones, skirtas užkirsti kelią šios veiklos iškraipymui, t. y. reguliuojant paramą sektoriui. Be to, periferinėse ES valstybėse išaugo išlaidos šioje srityje ir reikėjo lėšų sumažinti tokios padėties pasekmes.

Todėl teigiamai vertinu šios rezoliucijos patvirtinimą ir rinkos stebėsenos priemonių rinkinio sukūrimą, ekologinį susirūpinimą dėl CO2 teršalų išmetimo ir mokslinių tyrimų iniciatyvas, skirtas pagerinti konkurencingumą Europoje, t. y. rekomendaciją, kad Komisija ir valstybės narės pasiektų 3 proc. investicijų tikslą šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Nepriimtina, kad didėjant ekonomikos ir finansų krizei Europos Parlamentas tvirtina pranešimą dėl 2009 m. konkurencijos politikos, kuriame ginama konkurencija ir reikalaujama imtis naujų liberalizavimo priemonių, ypač geležinkelių sektoriuje, teigiant, kad būtina sukurti bendrąją geležinkelių rinką atveriant nacionalines keleivinio transporto rinkas. Panašios pozicijos laikomasi ir farmacinio sektoriaus klausimu, kur Komisija raginama paspartinti bendrosios farmacijos produktų rinkos sukūrimą, taip pat pokyčius telekomunikacijų sektoriuje ir pan.

Taigi turime pranešimą, kuriuo ketinama išplėsti liberalizavimą ir jį taikyti pagrindiniuose sektoriuose, kad būtų pagerintos žmonių gyvenimo sąlygos, tačiau negalvojama apie pasekmes užimtumui, kainoms ir žmonių gyvenimui. Vienintelis interesas – ekonominių ir finansinių grupių pelnai, o tik retkarčiais minimoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurioms dėl neoliberalios Europos Sąjungos politikos taikymo keliamas pavojus. Šioje politikoje visada pamirštama, kad esant vadinamajai laisvai konkurencijai paprasčiausiai sudaromos sąlygos didelėms bendrovėms sužlugdyti mažas, o pasekmes patiria darbuotojai, vartotojai ir smulkūs verslininkai.

Todėl balsavome prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi skatinant protekcionizmą ir nesilaikant konkurencijos taisyklių finansų krizė Europoje tik pagilėtų ir užsitęstų. Konkurencijos politika yra itin svarbi priemonė, kurią pasitelkusi ES gali turėti dinamišką, veiksmingą ir novatorišką vidaus rinką, konkuruoti pasauliniu lygmeniu ir įveikti finansų krizę. Konkurencija energijos sektoriuje, žemės ūkio gamyboje ir kituose sektoriuose vis dar turi trūkumų, todėl Parlamentui tapus vienu iš teisės aktų leidėjų, jis turėtų aktyviau dalyvauti formuojant konkurencijos politikos nuostatas. Aktyvus Parlamento vaidmuo ES konkurencijos politikos formavime įneš didelį indėlį į sėkmingą konkurencijos politikos taikymą ir vidaus rinkos veikimą, o tai yra pagrindinės sąlygos ir prielaidos tvariam ES ekonomikos augimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Iliana Ivanova (PPE), raštu. (BG) Dėl pranešimo dėl 2009 m. konkurencijos politikos noriu dar kartą pabrėžti tolesnių veiksmų svarbą, siekiant įvertinti suteiktos valstybės pagalbos efektyvumą. Europos bendrosios rinkos požiūriu svarbu, kad Komisija atliktų išsamią valstybės pagalbos priemonės, kurios buvo imtasi reaguojant į krizę, pasekmių analizę ir kad būtų įvertinti sveikos konkurencijos ir vienodų veiklos sąlygų ES, finansų reformos ir darbo vietų kūrimo aspektai.

Privalome nepamiršti, kad valstybės pagalbos teikimo priemonių persvarstymas buvo pradėtas tik dėl vienos priežasties, t. y. siekiant padėti valstybių narių ekonomikai atsigauti po krizės. Stebėdama valstybės pagalbos teikimo pasekmes, Komisija turi įsitikinti, kad priemonės, kurių imamasi, neviršija pradinio tikslo, nes ES konkurencijos politikos esmė – dalyvavimas bendrojoje rinkoje vienodomis sąlygomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (S&D), raštu.(PL) Balsavome dėl nepaprastai svarbaus dokumento dėl ES konkurencijos politikos. Konkurencija būtina geram ekonomikos veikimui. Reikėtų kalbėti apie pasaulinę ir Europos Sąjungos vidaus konkurenciją. Atsižvelgdami į pasaulinę konkurenciją, privalome sutelkti dėmesį į, inter alia, veikiančius dėsnius rinkoje ir į konkurencingų gamintojų ne iš Europos Sąjungos sąnaudas. Tai ypač susiję su Kinijos ir Korėjos gamintojais. Teigiamai vertinu raginimą užbaigti bendrąją geležinkelių rinką visoje Europoje. Laikantis sveikos konkurencijos principų galima prisidėti prie geležinkelių atgaivinimo ir šios transporto rūšies dalies padidinimo visoje transporto rinkoje. Taip galėtume priartėti prie idėjos sukurti Europos geležinkelių sistemą, panašią į kelių ar aviacijos sistemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. (RO) 2009-ieji buvo sudėtingi metai Europos Sąjungai – ir ne tik jai vienai – dėl ypač didelės finansų ir ekonomikos krizės. Neigiami krizės padariniai smarkai paveikė ekonomiką, verslo aplinką ir netgi sprendimų priėmėjus. Sprendimų priėmėjai stengėsi parengti politiką, kuria būtų sumažintas krizės poveikis realiajai ekonomikai, o Europos Komisija kartu su valstybėmis narėmis ir centriniais bankais sunkiai dirbo siekdamos stabilizuoti finansų sistemą. Šių metų pranešime ypatingas dėmesys skiriamas šiems klausimams ir su pasitenkinimu pažymimas skubus Komisijos reagavimas ir sėkmingas jos darbas taikant konkurencijos politikos priemones. Balsavau už šį pranešima, nes manau, kad Europos Sąjungai reikia tvirtos konkurencijos politikos, grindžiamos laisvos rinkos ir sąžiningos konkurencijos visuose sektoriuose principu, ir tokia politika lems sėkmingą vidaus rinką ir sudarys palankias sąlygas tvarių, žiniomis grįstų darbo vietų kūrimui.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą ir ypač noriu atkreipti dėmesį į 105 dalį, kurioje Komisija raginama užbaigti kurti bendrąją geležinkelių rinką. Visapusiškai pritariu šiam raginimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu.(IT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame vėl teigiamai vertinant veiksmus, kurių šiais metais ėmėsi Komisija, tvirtai pritariama aktyvesniam Parlamento vaidmeniui formuojant konkurencijos politikos principus. Todėl prašome, kad būtų skirtas „bendro teisės aktų leidėjo“ vaidmuo ir kad Parlamentas būtų nuolat informuojamas apie bet kokias šios srities iniciatyvas. Norime pabrėžti, kad ES konkurencijos politika grindžiama atvirų rinkų principais ir kad vienodos veiklos sąlygos taikomos visuose sektoriuose – tai esminis sėkmingos vidaus rinkos aspektas ir išankstinė tvarių darbo vietų kūrimo sąlyga. Todėl pabrėžiame savo raginimus, kad visos ES politikos sritys būtų nuosekliai derinamos su 2020 m. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje nustatytais prioritetais. Būtina parengti aiškias mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurios lemia mūsų ekonomikos augimą, palankias ir naudingas konkurencijos taisykles. Be to, raginame valstybes nares laiku pateikti išsamias ataskaitas dėl taisyklių įgyvendinimo ir veiksmingumo ir taip aktyviai bendradarbiauti su Komisija tobulinant ir vertinant laikinąsias taisykles, parengtas siekiant spręsti finansų ir ekonomikos krizės problemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Šis pranešimas – odė laisvai ir neiškraipytai konkurencijai, kuri laikoma geriausia finansų krizės išeitimi. Tiesą pasakius, yra visiškai priešingai. Konkurencija yra priežastis, o ne išeitis. Šiame pranešime teikiami absurdiški įsitikinimai. Balsuosiu prieš jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) 2009 m. konkurencijos politikos ataskaitos analizė rodo, kad 2008 m. prasidėjusi ekonomikos krizė galėjo padaryti poveikį pačiai politikai, ypač dėl to, kad valstybės narės įvairiais būdais teikė pagalbą savo pačių ekonomikai. Atėjo laikas ištirti tokios pagalbos pasekmes vidaus rinkai ir nustatyti, ar dėl to buvo iškraipyta laisva konkurencija. Negalime pamiršti, kad ES konkurencijos politika grindžiama atvirų rinkų principais ir visuose sektoriuose taikomu veiksmų planu; tai pagrindinis sėkmingos vidaus rinkos aspektas ir išankstinė tvarių ir žiniomis grįstų darbo vietų kūrimo sąlyga.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Finansų rinkas sudrebinusi finansų ir ekonomikos krizė padarė poveikį ir konkurencijos politikai. Toks poveikis akivaizdžiai matomas iš augančių biudžeto deficitų ir didėjančios valstybės skolos daugelyje valstybių narių, dėl kurios lėtėja ekonomikos atsigavimas, ir iš valstybės pagalbos, kuri buvo teikiama reaguojant į krizę.

Dėl vyriausybės garantijų atsirado įvairių padarinių ir iškraipymų, pvz., sumažėjo privačių paskolų plitimas, taip pat padarytas poveikis su pensijų fondais susijusiai strategijai. Europos konkurencijos politika turėtų vidaus rinką padaryti konkurencingą pasauliniu lygmeniu. Mažai abejonių, kad šioje srityje reikėtų laikytis suderinto metodo. Tačiau nereikėtų imtis grėsmės kėlimo suverenitetui. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už D. Eppinko pranešimą dėl 2009 m. konkurencijos politikos ataskaitos, nes konkurencijos politika labai svarbi priemonė kovojant su ekonomikos krizės padariniais. 2009 m. po finansų sektoriaus atsigavimo Komisija įveikė – ir vis dar atlieka – konkurencijos požiūriu svarbų uždavinį prižiūrėti, kaip bankai atlygina už suteiktą valstybės pagalbą, skirtą atgaivinti ekonomiką. Pirmiausia reikia paremti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ). Kadangi MVĮ apskritai tenka didžiausias vaidmuo Europos ekonomikoje dėl jų turimų didelių naujovių galimybių, MVĮ reikia aiškių, sąžiningų ir nediskriminuojančiųjų konkurencijos taisyklių, kad būtų palengvinti tarptautiniai sandoriai ir pasinaudota ES rinka, veiksmingai išnaudojant SEPA (bendrą mokėjimų eurais erdvę).

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Iš esmės pritarėme siūlomam pranešimui, tačiau praradome keletą svarbių balsų dėl ekologinio apmokestinimo. Vis dėlto kalbant bendrai tekstas buvo pakankamai geras, kad galiausiai jį paremtume (nors, tiesą pasakius, be entuziazmo).

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu.(IT) Tampa vis akivaizdžiau – kartu atsižvelgiant į Komisijos 2009 m. konkurencijos politikos ataskaitą – kad konkurencijos politika yra itin svarbi priemonė, kurią pasitelkusi ES gali kurti dinamišką, veiksmingą ir novatorišką vidaus rinką, konkuruoti pasauliniu lygmeniu ir įveikti finansų krizę.

Šiuo požiūriu Europos Parlamentas privalo imtis aktyvesnio vaidmens ir didinti savo dalyvavimą visose Komisijos iniciatyvose šioje srityje, nes Komisija yra vienintelė kompetentinga ES masto konkurencijos institucija. Pranešime pabrėžiama, kad mažosios ir vidutinės įmonės itin svarbios visai Europos ekonomikai, pabrėžiamas didelės mažųjų ir vidutinių įmonių naujovių galimybės ir pakartojamas ankstesnis raginimas, kad Komisija patvirtintų naujas iniciatyvas, kuriose būtų atkreipiamas dėmesys į sąžiningas ir nediskriminuojamąsias konkurencijos sąlygas MVĮ.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu.(PL) Norime, kad vidaus rinka būtų dinamiška, veiksminga ir novatoriška. Konkurencijos politika yra tinkama priemonė šiam tikslui pasiekti. Kito laikotarpio prioritetas – užtikrinti tvarų augimą, didinant užimtumo lygį, dėl kurio padidės mūsų konkurencingumas. Taip bus prisidėta prie Europos Sąjungos pasaulinės padėties gerinimo ir mums sudarytos sąlygos įveikti krizę, tačiau, svarbiausia, tai pagerins piliečių gyvenimo kokybę. Jei prekių ir paslaugų rinkoje konkurencija veikia tinkamai, vartotojui galime užtikrinti geresnę kokybę, mažesnes kainas ir didesnį pasirinkimą. Ypač privalome nepamiršti mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios ne tik sukuria darbo vietas daugumai mūsų piliečių, bet ir turi dideles naujovių galimybes. Todėl labai svarbu sukurti sąžiningas ir nediskriminuojamąsias konkurencijos sąlygas MVĮ ir parengti aiškias ir skaidrias konkurencijos taisykles. Komisijai sugebėjus veiksmingai panaudoti konkurencijos politikos priemones, atsirado galimybė stabilizuoti ekonomiką ir sušvelninti ekonomikos krizės poveikį verslui ir vartotojams. 2009-ieji buvo metai, per kuriuos būtinai reikėjo pagalbos, norint išlaikyti bendrosios rinkos vientisumą ir konkurencingumą. Valstybės pagalbos politika yra esminis konkurencijos politikos elementas, nes ją taikant galima užtikrinti vienodas sąlygas visiems verslininkams, veikiantiems bendrojoje rinkoje. Tačiau tokią pagalbą reikėtų prižiūrėti, kad ji nedarytų žalos rinkos veikimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Išanalizavę Europos Komisijos parengtą 2009 m. konkurencijos politikos ataskaitą galime daryti išvadas apie šios Europos politikos privalumus. Europos laisvos konkurencijos politika yra viena svarbiausių Europos integracijos politikos krypčių. Pagrindinis siekis – sukurti vidaus rinką, kurioje jos ekonominės veiklos vykdytojai galėtų laisvai pradėti ir vykdyti savo veiklą. Kaip teigiama šiame dokumente, manau, būtina turėti aiškias konkurencijos taisykles, kad iš tiesų būtų galima kurti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ). Šiuo metu Europos Sąjungai vienas sudėtingiausių ekonomikos ir finansų krizės laikotarpių per visą jos istoriją ir MVĮ veikla yra itin svarbi ekonomikos atgaivinimui. Džiaugiuosi matydamas, kad vystoma didesnė konkurencijos politikos ir vartotojų apsaugos politikos sinergija. Tačiau apgailestauju, kad vis dar vyksta nesąžininga konkurencija energetikos rinkoje, ir pritariu šiandien balsavimui pateiktame dokumente nurodytam raginimui, kad Europos Komisija atidžiai stebėtų, kaip valstybės narės įgyvendina trečiąjį energetikos liberalizavimo paketą.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Visapusiškai pritariu šioje rezoliucijoje esančiam raginimui konkurencijos politikoje nustatyti griežtesnes taisykles. Kompensacijomis asmenims ir įmonėms, ES antikonkurencinių įstatymų pažeidimų atveju, bendrovės ir asmenys bus sustabdyti nuo tokių įstatymų pažeidinėjimo. Pasiūlymas gerai suderintas ir jame raginama parengti įvairias priemones, kuriomis asmenys būtų atgrasomi nuo taisyklių pažeidinėjimo, įskaitant individualią atsakomybę, įmonių skaidrumą ir atskaitomybę, teisę į gynybą ir tinkamą procesą. Esu patenkintas, kad pasiūlyme nenueita taip toli, kaip JAV, kur dėl nustatyto baudų lygio buvo padaryta pernelyg didelė žala ir dėl to prarasta darbo vietų.

 
  
  

Pranešimas: Michael Gahler (A7-0377/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsuoju už šį pranešimą atsižvelgdamas į faktą, kad trys ES valstybės narės yra Arkties tarybos narės, o Islandija dalyvauja derybose dėl narystės. ES atlieka svarbų vaidmenį šiame regione ir jau pasidalijo patirtimi bei žiniomis daugelyje sričių, taip pat ir tokių išskirtinių kaip žūklė. Be to, tam tikros politikos kryptys, pvz., aplinkos ir klimato kaitos moksliniai tyrimai, nemažai priklauso nuo ES. Taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, kad kai kurie Arkties partneriai jau yra pagrindiniai energijos, žaliavų ir žuvies į Europą tiekėjai. Jų turimų išteklių įvairovė ir alternatyvių energijos išteklių potencialas gali būti plėtojamas tik remiantis ekosisteminio požiūrio ir integruotais valdymo planais. Be to, naujų prekybos maršrutų plėtra gali būti naudinga Europos ekonomikai, turint omenyje privilegijuotą Europos padėtį teikti paslaugas, tarkim, pasinaudojant „Galileo“ sistema, teikti pasaulinės vietos nustatymo sistemos paslaugą.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl tvarios ES politikos Tolimojoje Šiaurėje. Pritariu, jog būtina vieninga, suderinta ES politika, skirta Arkties regionui, ir turinti aiškiai nustatytus ES prioritetus, galimus iššūkius ir strategiją, atsižvelgiant į Arkties atsinaujinančius ir neatsinaujinančius išteklius, klimato kaitos poveikį regionui bei skirtingą geopolitinį Arkties vertinimą plačiu mastu. Arkties regionas yra jautrus regionas, kuriame klimato kaitos poveikis ypač pastebimas ir jis turi rimtų pasekmių kituose pasaulio regionuose. Taigi geriausia Arkties regiono apsauga yra ilgalaikis ir plataus užmojo pasaulinis susitarimas klimato klausimu, tačiau dėl spartaus Arkties regiono atšilimo būtina ieškoti ir kitų galimų trumpalaikių priemonių, kurios padėtų apriboti Arkties regiono atšilimą. Tai itin svarbu turint omenyje augantį susidomėjimą išteklių eksploatavimu Arktyje. Taip pat negalima pamiršti ir vietos gyventojų, kurių ekonomika didžiąja dalimi priklauso nuo tausaus gamtinių išteklių naudojimo, ir todėl klimato kaitos ir jos poveikio mažinimas ir vietos gyventojų teisė į neužterštą gamtinę aplinką taip pat yra žmogaus teisių klausimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Maždaug penktadalis neatrastų pasaulio angliavandenilių išteklių slypi Arkties regione. Šis regionas taip pat yra labai svarbus jūrų transporto maršrutas visame pasaulyje. Taigi šių susisiekimo maršrutų prieinamumas ir saugumas yra labai didelės svarbos. Net jei Europos Sąjunga neturi tiesioginės pakrantės su šiuo regionu, nėra abejonių, kad europiečiams labai didelę įtaką daro tai, kas vyksta Arktyje. Štai kodėl balsavau už šią rezoliuciją, kuria remiama Tolimosios Šiaurės strategija. Europos Sąjunga privalo atlikti savo vaidmenį kaip pasaulio jėga gindama tiek savo interesus regione, tiek visuotinės gamtos išteklių ir aplinkos problemų, kurios tikrai iškils, geros valdysenos poreikį. Šia proga buvo aiškiai paminėtas Islandijos vaidmuo, kurį šioje srityje galėtų atlikti jos prisijungimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už pranešimą dėl tvarios ES politikos tolimojoje šiaurėje, nes klimato kaita yra pagrindinė pokyčių Arkties regione ir kitur varomoji jėga. Sutariama, kad Arkties regionas yra regionas, kuriame klimato kaitos ir taršos, kurios priežastys glūdi pramoninėse ar besivystančiose pasaulio dalyse, poveikis juntamas anksčiausiai ir yra didžiausias. Šią problemą reikia spręsti pasauliniu mastu, nes jos priežastys yra už Arkties regiono ribų ir savo ruožtu ji taip pat turės poveikį visam pasauliui. ES jau yra mokslinių tyrimų ir aplinkos bei klimato kaitos politikos tarptautinė lyderė ir šį vaidmenį atliks ateityje. Atsižvelgiant į tai ir primenant ES bei jos valstybių narių įnašą į mokslinius tyrimus, finansavimą, jos poveikį priimant ES teisės aktus dėl aplinkos, klimato, žuvininkystės ir kitų klausimų, taip pat bendradarbiavimo žemėlapių sudarymo ir jūrų saugumo, ekonominio vystymo ir panašiais klausimais galimybes ateityje, galima daryti išvadą, kad ES gali labai prisidėti prie tvaraus Arkties regiono vystymo. Šis regionas bus labai svarbus prie klimato kaitos prisitaikančiam ir su augančio gyventojų skaičiaus bei išteklių stygiaus problemomis susiduriančiam pasauliui.

 
  
MPphoto
 
 

  Corina Creţu (S&D), raštu. (RO) Klimato kaitos poveikis Arkties regionui yra didesnis negu bet kuriam kitam regionui. Privalome kovoti su kaitos padariniais, turinčiais įtakos įvairioms sritims – nuo aplinkos ir klimato iki laivybos maršrutų geopolitikos ir išteklių tiekimo saugumo.

Kadangi augant naujoms ekonomikoms padidėja gamtos išteklių, energijos ir mineralų poreikis, ES turi suprantamą poreikį užtikrinti išteklių ir energijos, reikalingų Europos gyventojams ir pramonės šakoms, tiekimo saugumą.

Kalbant apie geopolitinę padėtį, ji labai pasikeis, jei Islandijos derybos dėl narystės ES bus sėkmingos. Islandijos įstojimas taip pat sustiprintų ES įtaką regione.

ES gali labai daug prisidėti prie tvaraus Arkties regiono, kuris bus be galo svarbus pasauliui prisitaikant prie klimato kaitos, susiduriant su didėjančiu gyventojų skaičiumi ir išteklių stygiumi, vystymosi.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Trys valstybės narės – Danija, Švedija ir Suomija – yra Arkties tarybos, kurioje ES dalyvauja stebėtojo teisėmis, dalis. Atsižvelgiant į tai, kad 40 proc. pasaulio jūros prekybos vykdo ES valstybės narės, svarbu užtikrinti naujų pasaulio laivybos maršrutų per Arkties regioną saugumą, ypač ES valstybių narių saugumą. Kaip ir šio pranešimo autorius, manau, kad bendradarbiavimas siekiant apsaugoti pažeidžiamą Arkties regiono aplinką, jo gyventojų interesus ir regiono vystymąsi yra labai palankiai sveikintinas.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į dabartinius kovos su klimato kaita prioritetus, Arkties regiono apsauga ir rėmimas yra labai svarbūs ne tik aplinkos, bet ir ekonominės plėtros, pasaulinio stabilumo bei saugumo atžvilgiu. Jo atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir žuvų išteklių potencialas ypač svarbus, todėl būtina tausiai naudoti šio regiono gamtos išteklius .

Vis dėlto neturime nuvertinti šio regiono vietos gyventojų interesų šiame procese. Šia prasme Europos Sąjunga gali ir turi imtis pagrindinio vaidmens saugant vietos bendruomenių kultūrą, kalbą, papročius ir gyvenimo sąlygas. Be viso to bet kokiai intervencinei strategijai, kuria siekiama apsaugoti ypač svarbų pasaulio gyventojų ir planetos ateičiai regioną, kils grėsmė. Pabrėžčiau geriausių sąlygų užtikrinimo moksliniams tyrimams svarbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl tvarios ES politikos Tolimojoje Šiaurėje. Arkties regionas dėl klimato kaitos poveikio, kuris labiausiai skatina tolesnį vystymą, sulaukia vis didesnio dėmesio. Europai ne tik tenka tam tikra atsakomybė kaip vienai iš pagrindinių teršėjų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetėjų, bet ji taip pat turi ypatingų interesų Arkties regione, nes jai teks spręsti pasekmių, kylančių dėl regione vykstančių pokyčių, klausimą pradedant aplinkos ir klimato kaitos problemomis ir baigiant laivybos maršrutų geopolitikos bei išteklių tiekimo saugumo klausimais. Būtina formuluoti Europos Sąjungos politiką Arkties regiono atžvilgiu labai konkrečiais ir visa apimančiais pasiūlymais: nuo vietos gyventojų įtraukimo į dialogą, stabilumo ir saugumo regione iki būsimų projektų aplinkosaugos ir klimato kaitos aspektų. Vietos gyventojai turi teisę į neužterštą gamtinę aplinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu.(PL) Arkties vandenyno regionas tampa vis svarbesnis ne tik Europos žemynui, bet ir visam pasauliui. Tolimoje šiaurėje vykstanti klimato kaita turės didžiulę įtaką visai žmonijai. Neabejotinai svarbu sutelkti pastangas į mokslinius tyrimus ir sudaryti kovos su šiais pokyčiais planą. Arkties regionas taip pat yra angliavandenilių išteklių šaltinis ir atsinaujinančiosios energijos – vėjo ar vandens energijos gamybos potencialas.

Kitas ekonominiu požiūriu svarbus išteklius yra žuvys, kurios turi didelę reikšmę kalbant apie apsirūpinimą maistu.. Taip pat negalime pamiršti jūrų transporto maršrutų, nes jie palengvina tarptautinę prekybą ir pagerina daugelio įmonių veiklą. Europos Sąjunga gali ir turi prisidėti visose šiose srityse, padėdama vykdyti regiono plėtrą ir nustatydama naujus standartus mūsų planetos aplinkai apsaugoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu.(DE) Tolimojoje Šiaurėje gausu gamtos bei energijos išteklių ir ji atvers naujus jūros maršrutus, kuriais galės naudotis Europos Sąjunga. Ten esantys mineraliniai ištekliai yra vertingi ir tokiais turi būti laikomi. Išgaunant žaliavas, svarbu, kad ekologinė sistema nebūtų per daug pažeista. Vietos žmonėms taip pat reikia specialios apsaugos ir dėmesio. Arkties regionas yra pasaulio paveldo teritorija ir tokiu turi būti laikomas. Taigi mūsų dėmesys turi būti skirtas šio paveldo išsaugojimui, o ne išteklių gavybai. Palaikau savo kolegos Parlamento nario M. Gahlerio pranešimą dėl tvarios ES politikos Tolimojoje Šiaurėje.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Kaip teigiama M. Gahlerio pranešime, „sunkumai, su kuriais susiduria Arkties regionas, yra pasaulinio masto, todėl reikia įtraukti visus svarbius veikėjus“. Arkties regiono problemai dabar labiau negu bet kada reikia mūsų nuolatinio dėmesio dėl klimato kaitos padarinių paskatintų nerimą keliančių problemų. Geopolitikos požiūriu Arkties regionas yra labai svarbus regionas, jame yra penktadalis neatrastų pasaulio angliavandenilių išteklių. Tai, kad trys ES valstybės narės – Danija, Suomija ir Švedija yra Arkties regiono šalys, paaiškina Europos Sąjungos suinteresuotumą siekiant užtikrinti, kad kur kas labiau negu dabar būtų atsižvelgiama į aplinkos veiksnius. Europos Sąjunga visada kovojo už aplinką ir įdėjo daug pastangų siekdama ją apsaugoti prevencinėmis priemonėmis. Šios dienos balsavimo šiame Parlamente rezultatu ES dar kartą rimtai patvirtina savo poziciją.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Palankiai vertinu ES politikos Tolimojoje Šiaurėje pasiūlymą, tačiau kad ir kokia būtų ta politika, turi būti atsižvelgiama į būtinybę apsaugoti pažeidžiamą Arkties regiono aplinką ir pabrėžiama bendro stabilumo ir taikos regione svarba. Turėtų būti pabrėžiama, jog ES turi vykdyti politiką, užtikrinsiančią, kad priemonėmis, skirtomis atkreipti dėmesį į aplinkos problemas, saugant ir vystant Arkties regioną būtų atsižvelgta į regiono gyventojų, įskaitant jo čiabuvių, interesus. Taip pat turėtų būti pabrėžiamas Komisijos Komunikato ir politikos dokumentų Arkties regiono valstybėse požiūrio, analizės ir prioritetų panašumas ir poreikis dalyvauti politikoje, kuria paisoma tausaus Arkties regiono, kuris savo ruožtu tiekia Europai svarbius išteklius ir yra pagrindinis regiono gyventojų pajamų šaltinis, sausumos ir jūros atsinaujinančiųjų ir neatsinaujinančiųjų gamtos išteklių valdymo ir naudojimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Véronique Mathieu (PPE), raštu.(FR) Balsavau už pranešimą dėl tvarios ES politikos Tolimojoje Šiaurėje, kuria pabrėžiama būtinybė plėtoti dialogą su Arkties regiono vietos bendruomenėmis, kad būtų galima geriau suprasti jų gyvenimo sąlygas ir kultūrą. Ši mintis, kuri tekste pakartota daugelį kartų, yra esminė. Europos Sąjungos interesai privalo atspindėti vietos gyventojų interesus apsaugoti ir vystyti Arkties regioną. Raginame imtis konkrečių priemonių siekiant išsaugoti šių žmonių kultūrą, kalbą ir papročius, tuos dalykus, kuriems reikia nuolatinio jų atstovų ir ES institucijų dialogo. Raginame Europos Komisiją apsaugoti vietos gyventojų interesus derantis dėl prekybos susitarimų. Todėl apgailestauju dėl Europos reglamento, kuriame uždraudžiami ruonių produktai, jis tausaus išteklių valdymo požiūriu prieštarauja Arkties regiono bendruomenių kultūros ir papročių interesams. Šis reglamentas, kurį teisėtai ginčija Kanada ir Norvegija, kenkia Europos Sąjungos interesams Arkties regione ir, mano manymu, turėtų būti panaikintas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Šiuo pranešimu skatinama tausiai naudoti Arkties regiono išteklius, tačiau sumažinama bet kokia naftos ir dujų bendrovių atsakomybė šiuo atžvilgiu. Jame nepaisoma aplinkosaugininkų pastabų dėl šiame regione vykdomo plėšikavimo, o tai labai svarbu žmonijos išlikimui. Dar blogiau, jame nesvarstoma apriboti investicijų neatsinaujinančiųjų išteklių naudojimo Tolimojoje Šiaurėje srityje atsinaujinančiosios energijos mokslinių tyrimų labui. Šiuo pranešimu įteisinami nusikaltimai aplinkai. Balsuosiu „prieš“.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Nėra abejonių, kad tarp ES ir Arkties regiono yra ryšys, nes Danija, Suomija ir Švedija yra arktinės šalys, o tiek Suomijos, tiek Švedijos dalis yra už šiaurės poliaračio. Atsižvelgiant į ES ir jos valstybių narių indėlį į mokslinius tyrimus bei finansavimą, jos poveikį taikant ES teisės aktus dėl aplinkos, klimato, žūklės ir panašių klausimų, taip pat bendradarbiavimo galimybes ateityje saugios laivybos plėtojimo ir kartografijos, ekonominės plėtros ir panašiais klausimais, galima daryti išvadą, kad ES nemažai prisidės prie tvaraus Arkties regiono vystymo. Šis regionas bus labai svarbus pasauliui, turinčiam prisitaikyti prie klimato kaitos, didėjančio gyventojų skaičiaus ir išteklių stygiaus.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu. (FR) Arkties regionas pritraukia vis daugiau dėmesio dėl klimato kaitos, pagrindinio jo vystymosi veiksnio, padarinių. Europos Sąjunga labai daug prisideda prie klimato kaitos ir dėl to privalo atlikti pagrindinį vaidmenį kovojant su šiuo reiškiniu. Atsižvelgiant į didėjantį gamtos išteklių poreikį, ypač ES, Arkties regionas pateikia svarbią ir įvairiapusę energijos tiekimo (dujos, atsinaujinantieji energijos ištekliai), žaliavų ir žuvų išteklių galimybę. ES privalo vykdyti politiką, kuria būtų paisoma tausaus gamtos išteklių valdymo ir naudojimo regione atsižvelgiant į aplinką, saugumą ir organizuotumą. Islandijos paraiška dėl narystės ES pabrėžia būtinybę plėtoti Europos lygmeniu koordinuojamą Arkties regiono politiką. Europos Sąjunga atsakinga už tai, kad būtų rasta tinkama pusiausvyra tarp aplinkos problemų ir lenktynių dėl gamtos išteklių naudojimo, ir už tai, kad būtų atkreiptas dėmesys į Arkties regiono gyventojų interesus.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Nesuskaičiuojami Arkties regiono mineraliniai ištekliai pavertė šią teritoriją karštų ginčų objektu. Apytiksliai skaičiuojama, kad po ledu vien nepanaudotos naftos yra 90 mlrd. barelių. Neišvengiamai nuogąstaujama, kad, remiantis visų bendrovių, praėjusiais metais Meksikos įlankoje sukėlusių naftos katastrofą, biosaugos protokolu, dabar leidžiama išgauti išteklius šioje pažeidžiamoje gamtos teritorijoje, kur sąlygos yra kur kas sudėtingesnės negu įlankoje. Pagaliau dalykas tas, kad Arkties regionas jau yra galutinė pasaulio išmetamo gyvsidabrio saugykla. Atsižvelgiant į visuotinį klimato atšilimą ir laukiamas pasekmes, tai yra problema, kurią sunku pervertinti. Balsavau už šį pranešimą, nes jame pakankamai atsižvelgiama į visus susijusius veiksnius.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Klimato kaita, pastaraisiais metais paveikusi Arkties regioną, pabrėžia atsakomybę, kurią dėl šios svarbios ir skubaus sprendimo reikalaujančios padėties turėtų prisiimti Europos Sąjunga. Šie padariniai Arkties regione yra didesni negu kituose regionuose; kylantis jūros lygis ir klimato kaita yra tiesiog ES nuolat išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų pasekmė. Manau, kad mano balsas už tvarią politiką Tolimojoje Šiaurėje yra labai svarbus. Reikia apginti ir apsaugoti šį regioną, nes jis priverstas susidurti su pražūtingomis pasekmėmis aplinkai, kurios tiesiogiai priklauso ne nuo jo paties teritorijos, o labiau nuo pramoninių Europos šalių. Todėl šią problemą reikia spręsti pasaulio mastu, nes jos priežastys glūdi už Arkties regiono ribų, o problema savo ruožtu daro poveikį visam pasauliui. Be to, regione gausu gamtos išteklių – energijos šaltinių ir mineralų, o ES suinteresuota užtikrinti tiekimo, reikalingo Europos gyventojams ir pramonės šakoms, saugumą. Dėl šios priežasties Arkties regionas yra vienas pagrindinių energijos, žaliavų, taip pat žuvies tiekėjų Europai.

 
  
MPphoto
 
 

  Teresa Riera Madurell (S&D), raštu. (ES) Šiandien patvirtintas Parlamento pranešimas dėl Tolimosios Šiaurės labai daug prisideda prie Europos politikos dėl Arkties regiono gairių nustatymo. Klimato kaita ir su tuo susijęs ledo dangos tirpsmas yra pokyčių regione ir Arkties regiono valstybių, puolusių apibrėžti strategijas, kuriomis siekiama spręsti kylančias galimybes, dėmesio priežastis. Tiksliau sakant, tirpstanti ledo danga atveria naujas galimybes kurti naujus laivybos maršrutus ir naudoti gamtos išteklius. Palaikiau šį pranešimą, nes juo pabrėžiama ES atsakomybė klimato kaitos procese, dėl kurio keičiasi Arkties regiono vaizdas, taip pat būtinybė imtis atitinkamų veiksmų šiam procesui sušvelninti.

Be to, šiuo pranešimu pripažįstamas teisėtas ES interesas atlikti su naujuoju etapu susijusį vaidmenį ir pabrėžiama būtinybė jo gyventojams, ypač vietos bendruomenėms, pasinaudoti kylančiomis galimybėmis remiant tvarų vystymąsi šiame regione. Taip pat svarbu paminėti, kad šiuo pranešimu, visų pirma, parodoma būtinybė laikytis tarptautinių su bet kokiais veiksmais, kurių imamasi Arkties regione, susijusių teisės aktų ir, antra, vadovautis bendradarbiavimu pagrįstu požiūriu valdant šį regioną.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Arkties regionas sulaukia vis daugiau dėmesio dėl klimato kaitos, pagrindinės pokyčių priežasties, padarinių. Ten jų poveikis yra didesnio masto negu kituose pasaulio regionuose. Tuo pat metu tie pokyčiai dėl kylančio jūros lygio, viena vertus, turi įtakos ir kitiems pasaulio regionams, antra vertus, sukelia pasekmių gretimų regionų klimatui. Taigi Europa, būdama viena pagrindinių teršėjų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetėjų, ne tik prisiima tam tikrą atsakomybę, bet ir konkrečiai domisi Arkties regionu, nes ji turės įveikti ten vykstančių pokyčių sukeltus padarinius pradedant aplinkos ir klimato kaitos klausimais ir baigiant laivybos maršrutų geopolitika bei gamtos išteklių tiekimo saugumu.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu.(IT) Palaikiau šį susitarimą, nes klimato kaita ir pasaulio pramoninių regionų keliama tarša, deja, jau kurį laiką pasiekia ir Arkties regioną. Šis regionas dažnai apibūdinamas kaip neliestas, deja, taip jau nebėra daugelį metų. Skirtingai nuo Antarkties, Arkties regionas yra apgyvendintas ir jo gamtos ištekliai naudojami, kaip dažnai būna, darant žalą aplinkai.

1996 m., bandant pažaboti šį reiškinį, buvo sukurta Arkties taryba, skirta aplinkai šiame regione saugoti. Tarp jos narių yra ir trys ES valstybės narės – Švedija, Danija ir Suomija. Augant šalių ekonomikoms reikės vis daugiau išteklių, o Arkties regionas turtingas jų. Šiame regione gausu energijos, mineralų, žuvų išteklių, dujų, naftos, vėjo ir vandenyno bangų gaminamos energijos, kas neapsaugota nuo spekuliacijos.

 
  
  

Pranešimas: Traian Ungureanu (A7-0378/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsuoju už pranešimą dėl ES Juodosios jūros strategijos. Pirmiausia taip darau dėl Komisijos siūlymo, be kitų svarbių priemonių, kurti strategiją, skirtą gana dideliems tikslams nustatyti ir sektorių partnerystei sudaryti siekiant palengvinti bendrus projektus. Antra priežastis yra ta, kad pranešėjas pabrėžia būtinybę atnaujinti ES veiklos Juodosios jūros regione vertinimą. Paskutinė priežastis yra ta, kad pastebimas didelis šios strategijos finansavimo suskaidymas, nes ji yra finansuojama iš įvairių priemonių. Siekiant nutraukti tokį suskaidymą, siūloma, kad ši strategija turėtų atskirą finansavimo eilutę.

Taip pat sutinku su šiame pranešime pateiktomis rekomendacijomis skatinti stipresnę politikos programą, įskaitant integruotą ES požiūrį į šį regioną, kurį reikia sustiprinti įgyvendinant konkrečių veiksmų planą ir pasitelkiant atitinkamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl ES Juodosios jūros strategijos. Pritariu pranešėjo nuomonei, jog turint mintyje Juodosios jūros regiono svarbą ES ir gana menkus Juodosios jūros sinergijos rezultatus, reikėtų imtis strategijos siekiant padidinti ES veiksmų regione darnumą ir matomumą ir kad ES Juodosios jūros strategija turėtų būti neatskiriama platesnės ES užsienio ir saugumo politikos vizijos dalis. Praėjus trims metams po Juodosios jūros sinergijos sukūrimo atlikta dabartinės padėties analizė visų pirma rodo aiškaus, suprantamo ir atnaujinto Juodosios jūros sinergijos įdiegimo rezultatų vaizdo trūkumą. Todėl įgyvendinant ES Juodosios jūros strategiją turėtų būti sukurta stipresnė politikos sistema ir skatinamas ES dalyvavimas Juodosios jūros regione. Palaikau nuomonę, jog svarbiausi Juodosios jūros strategijos tikslai turi būti taikos erdvės sukūrimas, Juodosios jūros stabilumas ir klestėjimas, taip pat ES energijos apsaugos užtikrinimas. Dėl to, į prioritetinius veiksmus turi įeiti saugumas, geras valdymas, energija, transportas, aplinkos apsauga, socialinė, ekonominė ir žmogaus raida. Labai svarbu į Juodosios jūros saugumo dimensiją įtraukti ryžtingus veiksmus, kuriais būtų siekiama sustiprinti demokratiją, gerą valdymą ir valstybės pajėgumus.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Europos Sąjunga Vakarų Europos gyventojams jau suteikė 50 metų taikos ir stabilumo. Vis dėlto neturime pamiršti, kad mūsų kaimyninės šalys ir toliau kamuojamos didelių neramumų. Europos Sąjunga privalo jautriai reaguoti į šią padėtį ir duoti naują impulsą savo Juodosios jūros regiono strategijai. Šioje rezoliucijoje duodamas toks atsakas ir todėl balsavau už ją. Ja skiriama nauja biudžeto eilutė, kuria remiantis pirmenybė bus teikiama nedideliems vystymo projektams ir tarpvalstybiniam bendradarbiavimui finansuoti, stiprinami žmogiškieji ištekliai. „Ankstyvojo perspėjimo sistema“ bus naudojama kaip konfliktų prevencijos ir pasitikėjimo stiprinimo priemonė užkertant kelią regione bet kokiam smurto išplitimui. Pagaliau rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į pratęstą Rusijos Juodosios jūros laivynui nuomą Kryme ir nerimą, kurį ji kelia.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už pranešimą dėl ES Juodosios jūros strategijos. Strateginė Juodosios jūros regiono svarba ES buvo pripažinta 2007 m. po Rumunijos ir Bulgarijos įstojimo į ES. Kadangi šio regiono, strategiškai išsidėsčiusio Europos, Artimųjų Rytų ir Centrinės Azijos sankirtoje, plėtra pradėjo tiesiogiai įtakoti ES vidaus reikalus, ES pripažino poreikį numatyti didesnį dalyvavimą šiame regione. Tai paskatino ES pradėti naujo politinio požiūrio, vadinamo Juodosios jūros sinergija, taikymą regionui. Juodosios jūros sinergijos tikslas yra plėtoti regioninį bendradarbiavimą tarp ES ir regiono, taip pat ir bendradarbiavimą pačiame regione. Deja, įgyvendinant strategiją buvo pasiekta daug mažiau rezultatų, kai tuo tarpu tokių elementų kaip stabilumas, demokratija ir geras valdymas srityje pasiektas mažesnis progresas dėl pablogėjusios demokratijos Juodosios jūros šalyse ir dėl Rusijos bei Gruzijos karo 2008 m. Be to, regione dar išlikusios šios problemos: užsitęsę konfliktai, militarizacijos ir ginklų paplitimo tendencija, jūros stebėjimas, neteisėta prekyba ir tarpvalstybiniai nusikaltimai. Manau, jog, norint veiksmingai įgyvendinti šią strategiją, reikia sukurti reguliarių ataskaitų, kontrolės, vertinimo ir tolesnių veiksmų mechanizmus. Be to, svarbiausi Juodosios jūros strategijos tikslai turi būti taikos erdvės sukūrimas, Juodosios jūros stabilumas ir klestėjimas, taip pat ES energijos apsaugos užtikrinimas. Dėl to, į prioritetinius veiksmus turi įeiti saugumas, geras valdymas, energija, transportas, aplinkos apsauga, socialinė, ekonominė ir žmogaus raida.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE), raštu. (CS) Balsavau už T. Ungureanu pranešimą, nes tvirtai manau, kad ES nedelsiant reikia tvarios ir aiškios Juodosios jūros regiono strategijos. Strategija turėtų būti glaudžiai susijusi su Europos kaimynystės politika, prie kurios formavimo nemažai prisidėjo 2009 m. pirmąjį pusmetį ES pirmininkavusi Čekijos Respublika. Pagrindinis ES Juodosios jūros strategijos prioritetas turėtų būti energijos tiekimo ES saugumas bei susijusi pagalba energetikos projektams, kurie yra svarbūs ES ir kuriais siekiama įvairinti dujų tiekimą ES. EURONEST parlamentinės asamblėjos įkūrimas taip pat labai svarbus ir nedelsiant reikalingas siekiant užtikrinti ES energetikos saugumą.

Be kitų projektų, kuriuos turėtų padėti įgyvendinti Juodosios jūros strategija, įtraukčiau „Nabucco“ projektą, „South Stream“ dujotiekio projektą, projektą, skirtą suskystintosioms gamtinėms dujoms tiekti į Europą, ir suskystintųjų dujų terminalų Juodosios jūros uostuose statybą, taip pat paneuropinį Konstancos– Triesto naftos tiekimo vamzdyną. Komisija neturėtų atidėlioti susitarimų su galima šalimi tiekėja „Nabucco“ dujotiekiais ir turėtų pasirašyti juos iki 2011 m. pabaigos. Energetikos infrastruktūros priemonių pakete, kurį Komisija ketina pateikti artimoje ateityje, didelis dėmesys turėtų būtų skiriamas pirmiau minėtiems energetikos projektams Juodosios jūros regione. Galiausiai reikia pabrėžti didžiulį atsinaujinančiųjų energijos šaltinių Juodosios jūros regione potencialą, kuris gali reikšmingai prisidėti prie ES ir viso pasaulio energetikos saugumo ateityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Juodoji jūra skalauja dalies ES teritoriją ir geografiniu požiūriu daugiausia priklauso Europai. Be to, nepaisant 2007 m. Komisijos komunikato Juodosios jūros sinergija: nauja regioninio bendradarbiavimo iniciatyva po to greitai buvo imtasi priemonių veiksmingai Juodosios jūros ateičiai skirtai strategijai įgyvendinti.

Taigi palankiai vertinu šią iniciatyvą ir šio pranešimo priėmimą, labai jį palaikau tikėdamasis, kad ką tik Europos Parlamento priimtos rekomendacijos bus priimtos ir Komisijos, Tarybos bei mūsų kaimynų rytuose, su kuriais dalijamės Juodosios jūros valdymu, būtent klausimais, kurie susiję su „įšaldytais“ konfliktais, uždarytomis sienomis ir (arba) nepakankama sienų kontrole, energijos transportavimu, saugumu ir apsauga. Tik išsprendus šias problemas bus galima pasiekti dviejų šiame pranešime pateiktų pagrindinių tikslų: 1) taikos, demokratijos, stabilumo ir klestėjimo šiame regione ir 2) ES energetikos saugumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Diane Dodds (NI), raštu. – Drauge su Žuvininkystės komitetu palankiai vertinu šį siūlymą ir kartu pateiktą pranešimą. Abiejuose pranešimuose minima „Juodosios jūros sinergija“. Kalbant apie Pietryčių Europą, viena iš sinergijos apibrėžčių reiškia grupės gebėjimą veikti geriau negu netgi geriausias paskiras jos narys. Akivaizdžiai šiame Parlamente esama bendros nuomonės, kad geriausias paskiras Juodosios jūros sinergijos narys yra ES. Norėčiau jus perspėti dėl šio įsitikinimo, žinoma, susijusio su žuvininkyste. Bendra žuvininkystės politika žlugo. Savo kolegoms iš Juodosios jūros regiono pasakyčiau: mokykitės iš bendros žuvininkystės politikos klaidų, išnagrinėkite pasekmes, kurias dabartinis režimas sukėlė mažiems žuvininkystės ūkiams šiaurės rytų Atlanto vandenyne, ir paklauskite, ar tai yra tai, ko siekiame Juodosios jūros atžvilgiu? Juodosios jūros strategija turi būti pagrįsta šio regiono unikalumu. Kaip matome, idėjos, kurios tinka vienoje Europos dalyje, netiks kitoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Konfliktas, į kurį įsivėlė Rusija ir Gruzija, parodo galimą Juodosios jūros regionui kenkiantį nestabilumą, visiškai pateisindamas Europos Sąjungos strategijos, kuria siekiama spręsti konkrečias problemas, iškilusias būtent dėl tos pasaulio dalies, patvirtinimą. Nepaisant vis dar esančios įtampos, tai taip pat yra regionas, kuris gali turėti stabilesnę ir labiau subalansuotą ateitį, ir Europos Sąjunga gali atlikti svarbų vaidmenį šiame stabilizavimo procese. Šiuo atžvilgiu svarbu ne tik nustatyti tikslus, bet ir pirmiausia numatyti atsakinguosius už Europos strategijos įgyvendinimą, pasitelkiant žmogiškuosius, techninius ir finansinius išteklius, kurie reikalingi jiems kuo geriau atlikti savo darbą. Atsižvelgiant į geografinę padėtį, istoriją ir konkrečias žinias apie regioną, Rumunija, Bulgarija ir Graikija galėtų vertingai prisidėti užtikrindamos, kad, remiantis strategija, kurią reikia parengti, būtų galima pasiekti taikos, saugumo, demokratijos, geros valdysenos ir ekonominės, socialinės plėtros bei žmonių tobulėjimo skatinimo tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Juodosios jūros svarba Europos Sąjungai, kaip ir šį regioną veikiančios nestabilumo problemos, yra gerai žinoma. Kalbant apie ES valstybes nares – Bulgariją, Graikiją ir Rumuniją – kartu su Turkija ir buvusio sovietinio bloko valstybėmis, įskaitant Rusiją, Juodoji jūra yra labai svarbi energijos tiekimui ir dujų tiekimo įvairinimui. Tai strateginis tiltas, jungiantis Europą su Kaspijos jūros regionu, Vidurine Azija ir Artimaisiais Rytais, taip pat Pietryčių Azija ir Kinija. Be daugybės skirtumų ir konkurencijos, glaudūs istoriniai ir kultūriniai ryšiai, kaip ir kultūrų bei religijų dialogas, yra ypač svarbūs. Atsižvelgiant į tai, reikalingas didesnis ES įsipareigojimas ir didesnis dalykiškumas rengiant priemones, skirtas padėti stabilizuoti ir atgaivinti šį regioną vykdant procesą, kuris turi apimti visas susijusias šalis.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Nieko naujo iš šio pranešimo nepaaiškėja. Strategijos ir tikslai yra tokie patys kaip ir tie, kurie sudaro vadinamąją ilgalaikę ES išorės politiką: regiono gamtos išteklių, ypač naftos ir gamtinių dujų, valdymas (nuo ko ES yra priklausoma), užtikrinant sklandų jų tiekimą, be to, bandant užtikrinti patekimą prie jos rinkų ir darbuotojų išnaudojimą.

Mechanizmai šiems tikslams pasiekti taip pat yra tie patys: kišimasis ir pasikartojantys bandymai varžyti šių šalių nacionalinį suverenumą pasitelkiant tarptautines kampanijas, kontroliuojamas pagrindinių naujienų agentūrų, ir ES lėšomis finansuojamas nevyriausybines organizacijas; postūmis militarizmo ir ginklavimosi varžybų link, kaip dabartinio Gruzijos perginklavimo atveju; žmonių šiose šalyse paieška, o pastarieji mainais į naudą sau arba interesus, kuriems tarnauja, gina ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų, taip pat jų ekonominių grupių interesus pritardami NATO plėtrai ir leisdami regione įrengti JAV karines bazes, kurios buvo naudojamos kaip NATO karinių pajėgų siuntimo į Afganistaną platforma.

Žinoma, tai nėra kelias be staigmenų: imperializmas, ar tai būtų JAV, ar ES, susiduria su atkakliu pasipriešinimu žmonių, kurie tiek čia, tiek tose šalyse vienijasi siekdami istorijos tėkmėje išvengti tokio žingsnio atgal.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. (IT) Nors T. Ungureanu atliko puikų darbą, nemanau, kad reikalinga nauja biudžeto eilutė, skirta Juodosios jūros regionui. Europos Sąjunga turi daug prioritetų, todėl bet kokias naujas investicijas reikia atidžiai įvertinti, net jei kalbame apie svarbiausius energetikai regionus. Dėl šios priežasties pareiškiu, kad balsuoju prieš pirmiau minėtą pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu.(IT) Šio pranešimo 39 pastraipoje atkreipiamas dėmesys į tranzito įvairinimą. Joje konkrečiai minima strateginė projekto „Nabucco“ svarba.

Pripažindama šio projekto svarbą, norėčiau pabrėžti, jog kitiems projektams pietiniame koridoriuje (Turkijos, Graikijos ir Italijos dujotiekiui, Adrijos jūros dujotiekiui ir „White Stream“) reikia teikti tokią pačią svarbą. Taip pat norėčiau dar kartą patvirtinti itin svarbų „South Stream“ vaidmenį padedant siekti įvairinimo tikslo.

Be to, be pirmiau minėto Konstancos–Triesto dujotiekio, taip pat turėtume paminėti itin svarbų Samsuno –  Džeichano naftotiekio atliekamą vaidmenį, kurį G. Oettinger pripažino kaip pagrindinį mažinant eismą Bosforo sąsiauryje, vadinasi, ir aplinkos nelaimių Juodojoje jūroje riziką (Odesos konferencija, 2010 m. liepos 27 d.).

Tik atsižvelgdami į visas galimas trasas, o ne į kai kurias iš jų, pagaliau galėsime pasiekti energijos šaltinių įvairinimo tikslą ir užtikrinti Europos energetinę nepriklausomybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl ES Juodosios jūros strategijos. Strateginė Juodosios jūros regiono svarba ES buvo pripažinta 2007 m. po Rumunijos ir Bulgarijos įstojimo į ES. Europos, Artimųjų Rytų ir Centrinės Azijos plėtra pradėjo tiesiogiai įtakoti ES vidaus reikalus, ES pripažino poreikį numatyti didesnį dalyvavimą šiame regione. Tai paskatino ES pradėti naujo politinio požiūrio, vadinamo Juodosios jūros sinergija, taikymą regionui. Juodosios jūros sinergijos tikslas yra plėtoti regioninį bendradarbiavimą tarp ES ir regiono, taip pat ir bendradarbiavimą pačiame regione. Pritariu nuomonei, jog svarbiausi Juodosios jūros strategijos tikslai turi būti taikos erdvės sukūrimas, Juodosios jūros stabilumas ir klestėjimas, taip pat ES energijos apsaugos užtikrinimas. Dėl to, į prioritetinius veiksmus turi įeiti saugumas, geras valdymas, energija, transportas, aplinkos apsauga, socialinė, ekonominė ir žmogaus raida. Juodosios jūros saugumo dimensija turi apimti ryžtingus veiksmus, kuriais būtų siekiama sustiprinti demokratiją, gerą valdymą ir valstybės pajėgumus. Galiausiai, Juodosios jūros ekonominė, socialinė ir žmogaus raida Juodosios jūros regione yra svarbi prielaida siekiant paversti Juodąją jūrą stabilia ir klestinčia erdve.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu.(PL) Juodosios jūros regionas yra strateginis Europos regionas. Taigi, bendradarbiavimo stiprinimas įvairiais lygmenimis yra Europos Sąjungos interesas. Tam, kad šios priemonės būtų veiksmingos, jos turi būti nuoseklios ir jomis turi būti atsižvelgta į paskirų šalių padėties skirtumus. Taip pat reikėtų pasirūpinti užtikrinti, kad duotume ne tik mes. Juodosios jūros baseino šalys turi daug ką mums pasiūlyti, pradedant energijos ištekliais ir gamtos turtais. Pritariu pranešėjo nuogąstavimams dėl aiškios strategijos šių šalių atžvilgiu trūkumo. Esant tokiai padėčiai, didelį vaidmenį galėtų atlikti Bulgarija ir Rumunija, kurios jau yra Europos Sąjungos dalis. Tai reiškia, kad jos geriausiai supranta regiono politiką. Paskutinis klausimas yra Turkija, ir mes tikrai neturėtume jos pamiršti, nes, priešingai nei Europa, tai yra šalis, kuri vystosi pašėlusiu tempu. Turėtume rūpintis šia partneryste.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Juodosios jūros regionas yra ypač svarbus Europos Sąjungai kaip strateginis tiltas, jungiantis Europą su Vidurine Azija ir Artimaisiais Rytais. Jei prie šių grynai geografinių aplinkybių pridėsime tai, kad daugelis šalių šiame regione yra ir Europos Sąjungos valstybės narės, geriau suprasime, kodėl daugelį metų Europa stengiasi sustiprinti santykius su šio regiono šalimis. T. Ungureanu pranešime tiek Komisija, tiek Europos išorės veiksmų tarnyba raginamos nustatyti glaudesnių Europos Sąjungos ir Juodosios jūros regiono bendradarbiavimo santykių strategiją. Vis dėlto, siekiant išlaikyti veiksmingą veiklos koordinavimą ir atsakomybės pasidalijimą, tokiems santykiams turėtų būti taikoma griežta kontrolė. Iš tikrųjų manau, kad tokios svarbios partnerystės sėkmė tam tikru mastu priklauso nuo taikaus dabartinių konfliktų sprendimo. Galiausiai norėčiau pabrėžti tą pranešimo dalį, kurioje Europos Sąjunga raginama skatinti Juodosios jūros regiono institucijoms stiprinti skirtas strategijas, nes manau, kad gerbiant demokratiją reikia palaikyti tokius santykius.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian-Jean Marinescu (PPE), raštu.(RO) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad jis labai svarbus Juodosios jūros regionui ir ES. Diskusijos dėl Juodosios jūros sinergijos prasidėjo 2007 m. Dunojaus strategijos pasiūlymas buvo parengtas 2006 m. Dunojaus strategija bus baigta pirmąjį šių metų pusmetį. Puiku, kad dabar diskutuojame apie Juodąją jūrą, tačiau manau, kad užbaigti šią diskusiją reikia turint konkretų pasiūlymą. Juodosios jūros regionas gali prisidėti prie Dunojaus regiono vystymo. O Dunojaus regionas prisideda prie Juodosios jūros regiono vystymo. Abu regionai tarpusavyje susiję. Dėl šios priežasties manau, kad reikėtų svarstyti bendrą požiūrį šiuo klausimu. Energijos ištekliai yra klausimas, kuris galėtų duoti greitą rezultatą. Nauji energijos šaltiniai iš Kaspijos jūros, taip pat naujos trasos gali turėti įtakos Juodosios jūros regiono ir netiesiogiai Dunojaus regiono vystymuisi. Svarbiausias projektas šiuo atžvilgiu yra „Nabucco“ dujotiekis. Būtent dėl šios priežasties manau, kad šiam projektui baigti reikalinga Europos Sąjungos parama.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, nes jame pabrėžiama, kad pagrindinis tikslas, kurio ES ir valstybės narės siekia savo ES Juodosios jūros regiono strategija, turėtų būti sukurti taikos, demokratijos, gerovės ir stabilumo regioną, kuriame būtų gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, kuris užtikrintų ES energetinį saugumą ir kuriame būtų laikomasi nuostatos, kad geras valdymas, teisinės valstybės principo įgyvendinimas, pagarbos žmogaus teisėms skatinimas, migracijos valdymas, energetikos, transporto, aplinkos ir ekonominė bei socialinė plėtra turi būti prioritetiniai veiksmai.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) ES Juodosios jūros strategija skirta tik „Nabucco“ dujotiekio plėtrai ir laisvosios prekybos zonai, kuri užtikrintų jo energetinį saugumą ir dominavimą regione, sukurti. Kova su dabartine ekologine nelaime, kaip ir regiono žmonų socialiniai ir ekonominiai interesai, nustumti į antrą planą. Šis tekstas yra imperialistinis manifestas. Jame yra avantiūristiškai nusiteikusios Gruzijos vyriausybės, kurios antidemokratinė praktika čia neminima, pasitelkiamos propagandos argumentų: propaganda ir grėsmės. Tai provokuojantis tekstas, ir aš balsuosiu „prieš“.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Strateginiu požiūriu Juodosios jūros regionas Europos Sąjungai labai svarbus dėl savo geografinės padėties, jis apima tris Europos Sąjungos valstybes nares – Graikiją, Rumuniją ir Bulgariją – ir kelius svarbius partnerius, įskaitant Rusiją ir Turkiją. Kita vertus, nerimas dėl saugumo ir energijos tiekimo ir skatina aktyvesnio Europos Sąjungos ir šio regiono šalių dalyvavimo poreikį. Taigi sutinku su pagrindiniais šiame pranešime pateiktais klausimais: taikos, demokratijos ir stabilumo užtikrinimu Juodosios jūros regione ir rūpinimusi Europos Sąjungos energetiniu saugumu. Tolesni Europos Sąjungos ir Juodosios jūros regiono santykiai, be abejo, bus labai svarbūs, nes šalys gali turėti iš to naudos ir bendradarbiauti veiksmingiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu. (FR) Šiuo metu strateginė Juodosios jūros regiono svarba yra aiškiai nustatyta. Kalbant apie naująją ES ribą, įstojus Bulgarijai ir Rumunijai, tai yra akivaizdi geostrateginė erdvė. ES siekia nuolat ir tiesiogiai į ką nors įsitraukti. Turkija, Gruzija ir Ukraina kelis kartus pareiškė norą tapti ES narėmis. Komisija atsakė 2007 m. paskelbdama Komunikatą dėl Juodosios jūros sinergijos. Užtikrindamas stabilumą regione, komunikatas atitinka šalių pareiškėjų, kurios siekia tiek euroatlantinio įsitvirtinimo, tiek tvirtesnio bendradarbiavimo, poreikius. ES privalo ir toliau žengti šiuo keliu. Ji turėtų sustiprinti savo įsitraukimą į Juodosios jūros regioną, kad aiškiai įrodytų savo „švelniosios galios“ diplomatiją. Taip ES užtikrins, kad būtų sukurta taikos, stabilumo ir gerovės erdvė, taip pat energijos tiekimo ES saugumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Pranešimas dėl ES Juodosios jūros strategijos yra labai svarbus ir dėl šios priežasties yra tikrai labai išsamus. Tolesnė Juodosios jūros regiono sinergijos plėtra svarbi ne tik dėl energetikos strategijos. Mums reikia naujų impulsų ekonominei erdvei ir naujoms verslo iniciatyvoms Juodosios jūros regione modernizuoti. Ypač svarbu, kad gamtinių dujų tiekimas Europai būtų saugus. Vis dėlto, kad ir kokios būtų ES pastangos, neturėtų būti užmirštami Rusijos interesai.

Rusija išlieka labai svarbi strateginė partnerė, jei Juodosios jūros regionui reikia užtikrinti taikią ir sėkmingą plėtrą. Reiškiama kritika dėl užsitęsusio Rusijos Juodosios jūros laivyno dislokavimo yra nereikalinga provokacija. Vis dėlto balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. (RO) Kita priežastis, kodėl svarbus šis pranešimas, yra ta, kad jame minima Juodosios jūros svarba, siejama su gamtos ištekliais ir ekologijos būkle šiame regione. Neturėtų būti ignoruojama tai, kad neseniai buvo atkreiptas dėmesys į precedento neturintį padidėjusį žuvų gaišimą Juodojoje jūroje. Didžiausi taršos šaltiniai, turintys įtakos jūros biologinei įvairovei, yra Dniepro, Dono, Dniestro ir Dunojaus upės (kurios kiekvienais metais į Juodąją jūrą išmeta 60 tūkst. tonų fosforo ir 340 tonų neorganinio azoto). Kiti veiksniai, lemiantys Juodosios jūros naikinimą, yra pernelyg intensyvi žvejyba ir atliekų medžiagos. Ekspertų grupė nustatė, kad dėl vandenilio sulfido povandeninis gyvenimas Juodojoje jūroje visiškai išnyks apytikriai po 30 metų. Manau, kad šiems klausimams turėtų būti skiriama kuo didesnė svarba Europos darbotvarkėje.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu.(DE) 2007 m. buvo pripažinta Juodosios jūros regiono svarba Europos Sąjungai. Rumunijai ir Bulgarijai įstojus į ES Juodosios jūros dalis tapo ES vidaus vandenimis. Kadangi pokyčiai šiame regione, geopolitikos požiūriu esančiame tarp Europos, Artimųjų Rytų ir Vidurinės Azijos, taip pat turi poveikį ES vidaus reikalams, šiame regione reikia veikti aktyviau. Tikslas yra plėtoti bendradarbiavimą tarp ES ir regiono, taip pat regione. Juodosios jūros regioną siekiama paversti stabilumo, saugumo, demokratijos ir gerovės regionu. Be to, rengiami bendri projektai, pvz., Juodosios jūros regiono pilietinės visuomenės forumo kūrimas, siekiant stiprinti akademinius ir studentų ryšius bei steigti Europos studijų Juodosios jūros regione institutą. Dėl šios priežasties balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu.(PL) Juodosios jūros regionas yra svarbus regionas Europos Sąjungai, regionas, kuriam reikalingas integruotas požiūris ir didesnis ES veiksmų matomumas ateityje. Reikia, kad regione būtų įgyvendinamos demokratinės priemonės, daugiausia skirtos saugumui, stabilumui ir taikai užtikrinti, taip pat gerovei didinti. Taip pat strategijos tikslas yra užtikrinti ES energetinį saugumą. Juodosios jūros makroregiono, o paskui ir Dunojaus regiono strategijos formavimo požiūriu 2007 m. Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas, pavadintas „Juodosios jūros sinergija – nauja regioninio bendradarbiavimo iniciatyva“ (jame regionas pripažįstamas strateginiu ES), yra geriausias būdas pirmiau minėtiems klausimams spręsti. Deja, Juodosios jūros sinergijos rezultatai iki šiol gana riboti. Be to, trūksta aiškios ir išsamios informacijos apie dabartinio įgyvendinimo rezultatus, žvelgiant į juos vis labiau kritikuojama, kad ES neturi aiškios vizijos ir kad strategija yra pernelyg suskaidyta. Taigi, kaip teigia pranešėjas, remiantis Juodosios jūros sinergijos privalumais, ES Juodosios jūros strategijoje turėtų būti vadovaujamasi griežtesnėmis politinėmis nuostatomis ir skatinamas ES dalyvavimas Juodosios jūros regione. Lygiai taip pat kaip ES Baltijos jūros regiono ir Dunojaus regiono strategijos atveju, įgyvendinimo sėkmė priklausys nuo deramo dialogo visais regioninio bendradarbiavimo lygmenimis, nes šis dialogas paskatins pasiūlymus dėl atitinkamų reguliarių ataskaitų rengimo, stebėjimo, vertinimo ir tolesnės veiklos mechanizmų.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Juodosios jūros regiono svarba pripažįstama nuo 2007 m.: Rumunijai ir Bulgarijai įstojus į ES, Juodosios jūros regionas pradėjo turėti tiesioginę įtaką Europos sąjungos vidaus reikalams, dėl ko reikalingas aktyvesnis ES dalyvavimas šiame rajone. Mano nuomone, strategijos, skirtos aktyvesniam ES ir regiono bendradarbiavimui plėtoti, įgyvendinimas yra tikslas, kurį Europos Sąjunga turėtų kuo greičiau nusistatyti. Iniciatyva, vadinama Juodosios jūros sinergija, galėtų paversti šį regioną stabilumo, saugumo, demokratijos ir gerovės regionu. Palaikydamas šį Parlamentą, daviau savo pritarimą – balsuodamas „už“ – kad paremčiau Juodosios jūros sinergijos kūrimą ir įgyvendinimą. Tikiu, kad ekonominė, socialinė ir kultūrinė regiono plėtra gali būti skatinama gerbiant žmogaus teises ir pagrindines laisves, toliau regione liberalizuojant prekybą ir stiprinant prekybą. Reikšdamas savo paramą ir atsižvelgdamas į plėtrą bei didesnę valstybių narių integraciją, palaikau Juodosios jūros regiono augimą ir vystymą įgyvendinant veiksmų planą, kuriame nustatyti aiškūs tikslai ir pavyzdinės iniciatyvos.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Raginame Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą sukurti Juodosios jūros regiono strategiją ir kartu atlikti Europos kaimynystės politikos peržiūrą, taip nustatant integruotą ir nuoseklų ES požiūrį su išsamiu veiksmų planu, aiškiais tikslais, pavyzdinėmis iniciatyvomis ir gairėmis, skirtą atkreipti dėmesį į regiono problemas ir galimybes. Manome, kad strategija padės veiksmingai koordinuoti veiklą ir paskirstyti užduotis. Taip pat EP dar kartą ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą reguliariai prižiūrėti strategijos įgyvendinimą, nustatant konkrečią stebėjimo, vertinimo, tolesnių veiksmų įgyvendinimo ir atskaitų rengimo tvarką, ir reikalauja, kad pagrindinių šio proceso etapų metu būtų konsultuojamasi su atitinkamais Europos Parlamento komitetais.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu.(IT) 2007 m. Rumunijai ir Bulgarijai įstojus į Europos Sąjungą, kai kurios Juodosios jūros pakrančių dalys tapo Europos dalimi. Tais pačiais metais buvo sukurta nauja Europos politika, vadinamoji Juodosios jūros sinergija, kuria siekiama skatinti stabilumą, saugumą, demokratiją ir gerovę regione.

Jau 2008 m. Europos Parlamentas pareiškė paramą sinergijos kūrimui ir taip pat paprašė detaliau išdėstyti regiono veiksmų planą pateikiant keletą konkrečių siektinų tikslų Deja, kol kas šis projektas, atrodo, nėra sėkmingai įgyvendinamas iš dalies dėl nepakankamo gautų lėšų matomumo. Todėl tam reikia kuo greičiau numatyti atskirą biudžeto eilutę. Reikėtų nustatyti aiškias taisykles, pagal kurias skiriama lėšų, kad galima būtų susitelkti į regiono reikalavimus ir konkrečias jo ypatybes.

Mums reikia labiau įtraukti vietos valdžios institucijas, verslo bendruomenes ir toje teritorijoje esančias nevyriausybines organizacijas. Reikia stiprinti ekonominio ir socialinio augimo Juodosios jūros regione potencialą, pradedant tokiomis sritimis kaip mokymasis visą gyvenimą ir švietimo pritaikymas prie darbo rinkos reikalavimų, taip pat planuojant regionų prekybos strategiją, kuri padėtų padidinti tarptautinės prekybos apimtis.

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. – Strateginė Juodosios jūros regiono svarba energetikai, prekybai ir transportui kartais gali skatinti manyti, jog aplinkos reikalai yra nustumti į šoną. 2007 m. savo komunikate dėl Juodosios jūros sinergijos Komisija pareiškė, kad „Bendrijos prisijungimas prie Konvencijos dėl Juodosios jūros apsaugos nuo taršos yra prioritetinis uždavinys“. 2008 m. Komisija patvirtino, kad tai buvo „tikrinimas, ar paisoma sąlygų, nustatytų stojant į Europos bendriją“. Šios konvencijos svarba dar kartą patvirtinta pranešime, dėl kurio šiandien balsavome, ir norėčiau pakartoti, kad Komisija turi tęsti darbą iki visiško ES prisijungimo prie jos. Vadovaudamiesi šiuo požiūriu privalome dirbti su kitais partneriais siekdami užtikrinti visišką aplinkos apsaugos priemonių, kurios žūtbūt reikalingos šiam regionui, įgyvendinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Csanád Szegedi (NI), raštu. (HU) Manau, kad šis pranešimas, kuriuo, remiantis atitinkama ES strategija, siekiama vystyti Juodosios jūros regioną, vertas palaikymo. Manau, svarbu, kad ES parengtų veiksmų dėl Juodosios jūros sinergijos planą. Pasiekti taiką ir stabilumą regione, mano nuomone, yra prioritetinis tikslas, tačiau taip pat ne mažiau svarbu „Nabucco“ projektu užtikrinti energetinį saugumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Juodosios jūros regionas yra labai strategiškai svarbus Europos Sąjungai. Šią svarbą lemia jo geografinė padėtis, nes ji apima tris Europos Sąjungos valstybes nares, būtent Graikiją, Rumuniją ir Bulgariją, šalį kandidatę Turkiją ir šešis partnerius, įskaitant Rusiją. Be to, dėl su saugumu ir energijos tiekimu susijusių problemų reikia, kad Europos Sąjunga siektų aktyvesnio dalyvavimo ir didesnių įsipareigojimų palaikydama santykius su šio regiono šalimis. Taigi pritariu dokumente, dėl kurio šiandien balsuojama, pateiktiems klausimams, kurie patenka į dvi kategorijas: užtikrinti taiką, demokratiją ir stabilumą Juodosios jūros regione ir garantuoti Europos Sąjungos energijos tiekimo saugumą. Manau, regioniniu požiūriu svarbu kurti bendras sąveikas ir plėsti bendradarbiavimą sudarant veiksmingesnę partnerystę transporto bei energetikos srityse ir siekiant didesnio tiekimo kanalų ir šaltinių įvairinimo. Europos Sąjungos ir Juodosios jūros regiono dialogo stiprinimas neabejotinai bus naudingas, nes abi šalys turės naudos iš veiksmingesnio bendradarbiavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Palaikiau pranešimą dėl ES Juodosios jūros regiono strategijos. Priemonės, kurių anksčiau buvo imtasi rytiniame Europos Viduržemio jūros regione, nebuvo koordinuotos, o pasiekti rezultatai nebuvo reikšmingi. Daugelį metų Juodosios jūros regionas žinomas dėl dvišalio konflikto. Atsižvelgdama į tai, kad dvi ES valstybės narės ribojasi su Juodąja jūra ir dėl to regionas tapo vienu iš tiesioginių Europos Sąjungos kaimynų, Europos Sąjunga turi labiau dalyvauti plėtojant regioninį dialogą, kad būtų skatinamas politinis stabilumas regione. Bendradarbiavimas kuriant regionines struktūras taip pat pagerins aplinkos būklę, kuri šiuo metu kelia didelį nerimą. ES turi teikti aktyvią paramą, kad galėtų daryti įtaką ekonominės plėtros ir aplinkos apsaugos pusiausvyrai. Galų gale Europa taip pat turi interesų, kuriuos ji puoselėja Juodosios jūros regione. Šis regionas yra neatsiejama ES energetikos strategijos dalis, todėl ši nauja strategija reiškia geresnės energetikos strategijos įgyvendinimą ir suteiks sinergijos bei tęstinumo mūsų darbui Europos lygmeniu.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika