Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2011/2522(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B7-0041/2011

Debatai :

PV 20/01/2011 - 11.1
CRE 20/01/2011 - 11.1

Balsavimas :

PV 20/01/2011 - 12.1
CRE 20/01/2011 - 12.1

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0026

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2011 m. sausio 20 d. - Strasbūras Tekstas OL

11.1. Pakistanas: Pandžabo gubernatoriaus Salmaano Taseero nužudymas
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. Kitas klausimas – diskusija dėl septynių pasiūlymų rezoliucijos dėl Pakistano(1).

 
  
MPphoto
 

  Marietje Schaake, autorė. – Pone pirmininke, pagrindinė Pakistane vykstanti kova ir ekstremizmas, kurį matėme, ypač užgaulūs šventvagystės teisės aktai, turi būti nutraukti ir panaikinti. Visi šie dalykai skatina baimės bei nepakantumo ir blogiausiais atvejais – ekstremizmo dvasią.

Kova su ekstremizmu nėra lengva užduotis, todėl Pakistano vyriausybei ir tiems gyventojams, kurie sutinka, kad nepakantumas ir ekstremizmas yra nepriimtini, reikia mūsų paramos. Turime ir toliau naikinti terorizmą.

Gubernatorius S. Taseer vien dėl nepakantumo buvo žiauriai nužudytas jo paties apsaugos būrio kareivio, žmogaus, kuris turėjo jį ginti. Jo duktė Shehrbano parašė laišką, kuris buvo publikuotas The New York Times; laišką norėčiau pacituoti, nes manau, kad ji pateikia esmę ir jos žodžius labai tinka vartoti jos tėvo atminimui.

Apie nusikaltimo vykdytoją ji sako: „Ponas Qadri ir jo rėmėjai tą dieną galbūt nukirto didžiulį ąžuolą, tačiau jie baisiai klysta, jei mano, kad jiems pasisekė nutildyti mano tėvo balsą arba milijonus kaip jo balsų, kurie tiki pasaulietine Pakistano įkūrėjo Mohammedo Ali Jinnah vizija.“ Ji tęsia: „Yra žmonių, kurie sako, kad mano tėvo mirtis buvo paskutinė vinis į pakantaus Pakistano karstą. Kad tie liberalūs Pakistano balsai dabar bus nutildyti. Mes palaidojome didvyrį, tačiau ne drąsą, kurios jis įkvėpė kitiems.“

Kiti, netgi konservatyvūs politikai vadovavosi šventvagystės teisės aktų pasmerkimu. Turime tai palaikyti čia, Europos Parlamente. Gubernatoriaus S. Taseero duktė išvyko į Smitho koledžą ir studijavo Europos politiką ir žmogaus teises, tačiau per daug žmonių Pakistane ugdoma religinėse mokyklose medresėse. Turime įsitikinti, kad jaunoji karta turi galimybių ir mokosi, kaip kartu gyventi skirtingoje visuomenėje, kuri yra Pakistanas.

 
  
MPphoto
 

  Tomasz Piotr Poręba, autorius.(PL) Pone pirmininke, kelias savaites po to, kai valdančioji koalicija Pakistane buvo ties žlugimo riba, šalį sukrėtė šūviai vidury dienos į Pandžabo gubernatorių. Salmaan Taseer buvo turtingiausios ir tankiausiai apgyvendintos šalies provincijos gubernatorius, taip pat svarbus valdančiosios partijos politikas. Jis mirė, nes turėjo moralinės jėgos ir drąsos pareikalauti krikščionės moters Asios Bibi, kuri už šventvagystę buvo nubausta mirties bausme, paleidimo. Jo nužudymas, įvykdytas vieno iš jo paties apsauginių kareivių ir paskatintas musulmonų ekstremistų, nėra tik dar vienas išpuolis prieš aukštą Pakistano politiką ir ypač žemo saugumo lygio ten įrodymas. Iš esmės tai yra vis labiau matomo šalies – Pakistano – smukimo padėties, kuriai esant dalis ginkluotųjų pajėgų, teismų ir politinio elito tiek slaptai, tiek atvirai remia nuolaidų politiką islamo politinių ir religinių ekstremistų atžvilgiu, link įrodymas.

Vakar šiame Parlamente diskutavome krikščionių persekiojimo klausimu. Šiandien šiuo klausimu priėmėme rezoliuciją. Man atrodo, kad veiklos taikymo sritis sudaro galimybę C. Ashton ir jos tarnybai taikyti diplomatinį ir politinį spaudimą Pakistano valdžios institucijoms, kad jos pagaliau pradėtų kovoti su religiniu ekstremizmu.

 
  
MPphoto
 

  Eija-Riitta Korhola, autorė. – Pone pirmininke, žinia, kad gubernatorius S. Taseer buvo nužudytas, šokiravo, tačiau, deja, nestebino. Aš asmeniškai pažinojau Benazir Bhutto, o ministras Shahbaz Bhatti tapo mano geru draugu. Jų, iškalbingų ir matomų šventvagystės teisės aktų ir ekstremistų grupuočių piktnaudžiavimo jais kritikų, nepaprasta drąsa yra tai, kas juos visus tris vienija.

Pakistano vyriausybė iš tikrųjų ėmėsi kelių svarbių žingsnių, siekdama pagerinti mažumų teises, pvz., skirdama minimalią viešųjų darbų kvotą. Vyriausybė taip pat sudarė komitetą, kuris turėtų peržiūrėti visus diskriminacinius teisės aktus, įskaitant šventvagystės įstatymą. Vis dėlto darbas dar nebaigtas. Nepaisant kelių svarbių veiksmų, kol teisinė spraga, tokia kaip ta dabartiniuose šventvagystės teisės aktuose, yra tokia didelė, kad leidžia teroristams ir ekstremistams primesti savo darbotvarkę, sunku patikėti tikru įsipareigojimu stiprinti demokratiją.

Tikiuosi, kad šia rezoliucija galime išreikšti savo nuolatinį solidarumą su Pakistano vyriausybe kovojant su terorizmu ir ekstremizmo plitimu.

 
  
MPphoto
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, autorė.(PL) Pone pirmininke, lygiai prieš aštuonis mėnesius, gegužės 20 d., Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl religinės laisvės Pakistano Islamo Respublikoje. Šiandien šis klausimas dėl religiniu požiūriu grindžiamos mirties bausmės, paskelbtos 45 metų Asiai Bibi, ir Pandžabo gubernatoriaus Salmaano Taseero, kuris viešai kalbėjo ją gindamas, nužudymas vėl aptariamas mūsų Parlamente.

Pasirodo, kad padėtis, kurią apibūdinome prieš aštuonis mėnesius, ne tik nepagerėjo, tačiau tapo dar blogesnė. Šiandien Pakistane galima prarasti gyvybę tiek dėl vadinamosios religinės šventvagystės, tiek dėl žodžio laisvės, šiuo atveju – viešo pareiškimo apie teismo nuosprendį. S. Taseero nužudymas parodo, su kokia keblia padėtimi susiduriame. Religiniu pagrindu Pakistanas taip stipriai pasidalijęs, kad žmonės miršta abiejose pusėse – ir krikščionių, ir musulmonų, įskaitant vietos elito atstovus. Viešas pritarimas Pakistano baudžiamojo kodekso, visų pirma 295 skirsnio C dalies, kuri už šventvagystę numato mirties bausmę, pakeitimui irgi gali grasinti mirtimi.

Vis dėlto turime reikalauti drąsos iš Pakistano politikų, ypač iš opozicijos, pvz., Pakistano musulmonų lygos, kuri trukdo vyriausybei pakeisti kodeksą. Taip pat galime paremti Mažumų reikalų ministerijos veiklą ir padėti vyriausybės Ministrui Pirmininkui R. Gillani tokiais klausimais kaip, pvz., žurnalistikos ir žiniasklaidos pranešimų kokybės bei mokomosios medžiagos mokyklose gerinimas. Šiandien Europos Parlamentas nesikiša į Pakistano vidaus reikalus, tik ragina atkreipti dėmesį į 1973 m. Pakistano Konstitucijos 20 straipsnį ir jame įtvirtintą religijos laisvę.

 
  
MPphoto
 

  Marie-Christine Vergiat, autorė.(FR) Pone pirmininke, norėčiau pradėti kalbą pasakydama, kad su dideliu susidomėjimu perskaičiau bendrą rezoliuciją dėl Pakistano ir ypač dėl gubernatoriaus S. Taseero nužudymo. Joje yra keistas prieštaravimas šįryt priimtai rezoliucijai dėl krikščionių mažumų.

Visi mes čia esame įsipareigoję, bent taip tikiuosi, ginti žodžio, sąžinės ir religijos laisvę. Mes vienodai turėtume būti susirūpinę dėl visų tų, kurie dėl savo religinio pasirinkimo, įskaitant atvejus, kai nusprendžia keisti religiją, taip pat kai netiki Dievą, tapo persekiojimo aukomis.

Norėdami kovoti su bet kokios rūšies fundamentalizmu, visas šio fundamentalizmo aukas turime vertinti vienodai. Nė viena religija nėra arba niekada nebuvo apsaugota nuo to, ką pavadinsiu netoleruotinais nuokrypiais. Tiesiog prisiminkime masines Amerikos indėnų, ypač Karibų ir Lotynų Amerikos regione, žudynes. Prisiminkime liūdną kryžiaus žygių, inkvizicijos ir katalikų bei protestantų religinių karų laikotarpį. Prisiminkime antisemitizmą, kuris XX a. turėjo žiaurių padarinių ir kuris daugiau ar mažiau slapta gyvas daugelyje ES šalių.

Kiekviena religija turi savą fundamentalizmo formą ir pirmosios tokio fundamentalizmo aukos dažnai yra tų pačių religijų nuosaikieji. Šiuo požiūriu Pandžabo gubernatoriaus Salmaano Taseero nužudymas yra klasikinis pavyzdys. Šis žmogus buvo nužudytas, nes buvo tolerancijos pavyzdys ir išdrįso pasmerkti jo šalyje galiojančius šventvagystės teisės aktus ir tam tikrų ekstremistų grupuočių piktnaudžiaujamą šių aktų taikymą, kaip Asios Bibi atveju: krikščionė pagal Pakistano baudžiamąjį kodeksą buvo nuteista mirties bausme už šventvagystę.

Dar labiau nepriimtinas fanatikų grupių vykdomas gubernatoriaus žudiko garbinimas. Nepamirškime, kad šventvagystės įstatymas pirmiausia taikomas musulmonams, kad jis daro įtaką visoms religinėms mažumoms, pirmiausia moterims, taip pat profesinių sąjungų aktyvistams, žurnalistams ir teisininkams, ir kad iš visų šių grupių žmonių dažnai atimamos jų pagrindinės laisvės, jei apskritai jie nebūna priversti slapstytis.

Taigi dabar pats laikas Komisijai ir Išorės veiksmų tarnybai pakeisti savo politiką. Norėčiau, kad jūs, ponia Komisijos nare, pateiktumėte tikslų susitarimo su Tunisu ir susitarimo su Pakistanu dėl demokratijos ir žmogaus teisių vertinimą, norėčiau, kad Tunisas būtų pamoka mums ir pamoka jums.

 
  
MPphoto
 

  Jean Lambert, autorius. – Pone pirmininke, manau, visi iš mūsų norėtų pareikšti užuojautą Pandžabo gubernatoriaus Salmaano Taseero, paskirto Pakistano vyriausybės, šeimai ir draugams. Šiandien čia prisimename jo neabejotiną paramą Asiai Bibi – jis žinojo šią poziciją esant prieštaringą ir tikrai labai pavojingą.

Tikrai esame susikrimtę dėl jo nužudymo ir dėl dalies Pakistano gyventojų reakcijos į tai, tačiau neturėtume pamiršti ir to, kad daugelis jo gedėjo ir tai darė viešai tarsi atlikdami viešą aktą. Tai yra elgesys, kurį turėtume pagirti, kaip ir veiksmus, kurių žiniasklaidą kontroliuojanti institucija ėmėsi prieš tam tikrą žiniasklaidos priemonę, susijusią su įtariamų žudikų skelbimu.

Vis dėlto, kaip žinome, šventvagystės įstatymas Pakistane kelia grėsmę šalies gyventojų: musulmonų, krikščionių ir kitų – gyvybei, kaip jau minėjo daugelis kalbėtojų šią popietę. Suprantame, kad Pakistanas yra nauja demokratija, kad jis susiduria su konfliktais prie savo sienų, kad jį neseniai ištiko katastrofa dėl potvynio, o šią savaitę žemės drebėjimas. Žinome, kad vyriausybė kovoja, tačiau taip pat pripažįstame, kad jai reikia mūsų paramos, susijusios su demokratijos plėtojimu Pakistane ne tik politinėje kovoje su ekstremizmu ir siekiant visuotinių žmogaus teisių; mūsų, demokratiškų parlamentarų, vaidmuo yra paremti visus tuos, kurie dirba siekdami teigiamų pokyčių, ir pasakyti jiems, kad kiti juos pasmerktų.

Mes taip pat reikalaujame Pakistano vyriausybės veiksmų ne tik panaikinant ribojančias sąlygas dėl Tarptautinio pilietinių ir politinių teisų pakto, kuris buvo ratifikuotas su daugeliu išlygų, beje, mes to pareikalavome savo pastarojo delegacijos vizito į Pakistaną metu. Norime, kad vyriausybė ir toliau dėtų pastangas siekdama pakeisti šventvagystės įstatymą, nes tai yra teisės aktas, kuriuo labiau piktnaudžiaujama negu tinkamai naudojamasi.

 
  
MPphoto
 

  Tunne Kelam, PPE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, mes visi griežtai smerkiame žiaurų Pandžabo gubernatoriaus nužudymą, įvykdytą sausio 4 d. Šis nužudymas įvykdytas ta dingstimi, kad S. Taseer pasipriešino žinomam šventvagystės įstatymui, kuris buvo teisinis kitų religinių grupių persekiojimo ir slopinimo pagrindas.

Reikšdami susirūpinimą dėl didėjančios ekstremistų įtakos Pakistane, mes taip pat suprantame, kad nuosaikieji musulmonai ir Pakistano vyriausybė, kurios įtakingas narys buvo S. Taseer, patyrė didelį praradimą, ir reiškiame jai savo užuojautą.

Esame susirūpinę, kad jauni teisininkai liaupsino samdytą žudiką, tačiau taip pat norėtume atkreipti dėmesį į tai, jog didžioji Pakistano visuomenės dauguma šį nužudymą pasmerkė. Svarbu, kad įtakingos religinės institucijos reikalautų šventvagystės įstatymo pakeitimo, ir tai taip pat yra mūsų reikalavimas. Linkime Pakistano valdžios institucijoms sėkmės stiprinant savo šalyje kovos su ekstremizmu pastangas.

 
  
MPphoto
 

  Mitro Repo, S&D frakcijos vardu.(FI) Pone pirmininke, Salmaano Taseero nužudymas iš esmės atspindi Pakistano visuomenėje vyraujantį religinį nepakantumą. S. Taseer buvo vienas iš tų retų žmonių, kuris išdrįso pasisakyti prieš Pakistano šventvagystės teisės aktą. Jis prašė prezidento Asiai Bibi, krikščionei, nuteistai už šventvagystę mirties bausme, suteikti malonę, taip pat aplankė ją kalėjime. Neteisybei pasipriešinusio piliečio likimas šių dienų Pakistane yra žiaurus ir negailestingas. Ar Asios Bibi likimas bus toks pat, jei jai bus suteikta malonė? Ar jie ją taip pat nužudys?

Galime paklausti, ar tokia valstybė kaip Pakistanas turėtų naudotis Europos Sąjungos teikiamomis prekybos privilegijomis. Tuo metu, kai ES diskutuoja dėl reglamento, kuriuo dėl ekstremaliosios situacijos Pakistanui nustatomos autonominės prekybos lengvatos, Parlamentas turėtų parodyti pagarbą žmogaus teisėms, kaip pagrindiniam veiksniui.

 
  
MPphoto
 

  Kristiina Ojuland, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, gubernatoriaus Salmaano Taseero nužudymas yra ne tik privati tragedija, bet ir demokratijos Pakistane tragedija.

Visi apgailėtini incidentai ir atvejai, išdėstyti rezoliucijoje, yra bauginantis Pakistano visuomenės nenoro artėti sekuliarizmo link ir religinio ekstremizmo didėjimo ženklas.

Kaip Pakistanas gali netgi vadinti save demokratija, kai Konstitucijos suteikta religijos laisvė visiškai ignoruojama, taikant šventvagystės teisės aktus, kuriems taip priešinosi velionis Salmaan Taseer.

Norėčiau, kad Europos Sąjunga apsvarstytų tokių nežmoniškų teisės aktų taikymo pasekmes kalbant apie santykius su Pakistanu. Pakistanas, panaikindamas šventvagystės teisės aktus ir tais teisės aktais grindžiamas bausmes, turėtų naudos daugeliu aspektų. Taip pat tikėčiausi, kad Pakistano vyriausybė sustiprins priemones, kurių imamasi kovojant su žiauraus ekstremizmo plitimu.

Smurtas sukelia smurtą ir aš esu visiškai įsitikinusi, kad Pakistanas negali sau leisti įsivelti į visuotinį pilietinį karą su ekstremistų grupuotėmis, tokiomis kaip Talibanas.

 
  
MPphoto
 

  Ryszard Czarnecki, ECR frakcijos vardu.(PL) Pone pirmininke, dar kartą kalbame apie Pakistaną ir dar kartą susiduriame su problema ir politiniu nužudymu. Šiuo klausimu iš tikrųjų kalbame dar kartą. Prieš kelis mėnesius buvo diskutuojama Pakistano rezoliucija. Problema ir vėl iškilo, ir ji yra gana kebli. Man atrodo, būtina čia pakalbėti apie nepriimtiną pakantumą, rodomą tų musulmonų imamų, kurie Pakistane, pvz., Pešavare, viešai skatina žudymus nusikaltėliams siūlydami, pvz., atsilyginti finansiškai. Tokių atvejų buvo, o Pakistano valdžios institucijos į jas nereagavo. Reikia aiškiai pasakyti, kad jų neveikimas ir reakcijos stoka turi tam tikrą prasmę, tai reiškia, kad jie dalinasi atsakomybę už šiuos dalykus.

 
  
MPphoto
 

  William (The Earl of) Dartmouth, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, asmeniškai pareiškiu, kad mudu, eidami trečiąją dešimtį su Salmaanu Taseeru praleidome labai daug laiko. Iš tikrųjų, mes buvome draugai. Salmaan rašė man į Parlamentą norėdamas pakviesti mane, kaip jo asmeninį svečią, paviešėti gubernatoriaus rezidencijoje Pandžabe. Tas laiškas pasiekė po gubernatoriaus S. Taseero nužudymo.

Salmaan buvo žavingas, charizmatiškas ir labai protingas žmogus. Jis taip pat buvo labai gabus ir veiksmingai vykdė savo pareigas. Jis geriausiai atstovavo Pakistano tradicijai: buvo dievobaimingas musulmonas, tačiau jokiu būdu ne fundamentalistas. Kaip buvo minėta, Salmaan stipriai palaikė krikščionę moterį, nuteistą remiantis šventvagystės teisės aktais. Už tą paramą Salmaan sumokėjo gyvybe. Tai buvo politinė žmogžudystė.

Pakistanas yra ne tik didelė besivystanti valstybė. Tai šalis, turinti daugiau negu 20 branduolinių galvučių. Atvykau čia šiandien pirmiausia pareikšti savo gilaus liūdesio, taip pat turiu pareikšti ir savo susirūpinimą – visų mūsų susirūpinimą – dėl Pakistano.

 
  
MPphoto
 

  Thomas Mann (PPE).(DE) Pone pirmininke, smurtinė Pandžabo gubernatoriaus Salmaano Taseero, kuris visada buvo religinės tolerancijos šalininkas, mirtis sustiprina ekstremistines pajėgas pasaulio akyse. Po šio žiauraus įvykio dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo demonstracijose gatvėse ne protestuodami prieš žmogžudystę, o palaikydami ją įvykdžiusį asmenį. S. Taseer ryžtingai pasisakė prieš šventvagystės teisės aktus, kurie šventvagiams numato mirties bausmę. Visai neseniai, kaip kai kurie mano kolegos Parlamento nariai jau minėjo, krikščionė Asia Bibi buvo nuteista mirties bausme už neva pranašo Mahometo įžeidimą.

Kaip nuosaikus PPP politinės partijos narys, Salmaan Taseer buvo vienas tvirčiausiai pasisakiusiųjų prieš ekstremizmą. Jo mirtis susilpnino vyriausybę, kuri, pasitraukus koalicijos partneriui, jau kovoja už politinį išlikimą. Tik 3 mln. iš 160 mln. Pakistano gyventojų yra krikščionys. Koks likimas laukia šios visada taikios mažumos?

Europa čia privalo įsikišti, ir Delegacija ryšiams su Pietryčių Azijos šalimis, kurios pirmininko pavaduotojas esu, toliau teiks visapusišką paramą judėjimui už žmogaus teises. Šis nužudymas privalo būti kruopščiai ištirtas, o jo kaltininkas ir žmonės, esantys už jo, turi būti atiduoti į teismą.

 
  
MPphoto
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D).(LT) Pone pirmininke, taip, padėtis Pakistane itin sudėtinga ir dėl vidaus, ir dėl išorės sąlygų, todėl tokie įvykiai kaip politinė žmogžudystė, paremta religiniais motyvais, ir dar tokio svarbaus asmens, be abejo, iškart sudrebina visą šalį ir visą visuomenę. Po tokių sukrėtimų įvykiai šalyje gali pakrypti pavojinga linkme – religinio fanatizmo stiprėjimo linkme, žmogaus teisių apribojimo linkme. Mūsų rezoliucija turėtų padėti tam, kad vis dėlto būtų kitokia įvykių eiga, kad ir šitoje situacijoje vis dėlto Pakistano vyriausybė rastų jėgų eiti žmogaus teisių stiprinimo keliu ir priešintis religiniam fanatizmui. Ir tokie žingsniai iš mūsų pusės turi būti labai remiami. Ir, be abejo, teisėjų nepriklausomumas, teisėjų apsauga itin sudėtingose bylose dėl šventvagystės.

 
  
MPphoto
 

  Csaba Sógor (PPE).(HU) Pone pirmininke, kelis kartus išreiškiau savo tvirtą paramą, kai reikėjo imtis ryžtingų veiksmų ginant žmogaus teises ES palaikant santykius su trečiosiomis šalimis. Reaguodamas į Pakistano įvykius, aš ir vėl darau tą patį, nes tokia pozicija perteikia žinią, kad Europa neatsisako tų, kurie, palaikydami toleranciją, religijos laisvę ir vienodą požiūrį į mažumas, pakelia balsą. Mes puikiai žinome, kad krikščionys yra persekiojami daugelyje šalių. Ne tik Pakistane būtų reikalingi tokie lyderiai kaip velionis Salmaan Taseer. Dėl šios priežasties Europos Sąjunga turi pasinaudoti kiekviena proga per Europos išorės veiksmų tarnybą vieningai parodyti savo bendrų vertybių svarbą. Religijos laisvė yra viena tokių bendrų vertybių. Jei nepasisakysime prieš žiaurumą, vykdomą krikščionių ar kitų religinių mažumų atžvilgiu, taip pat negalėsime rimtai išpažinti savo pačių tikėjimo.

 
  
MPphoto
 

  Sergio Paolo Francesco Silvestris (PPE).(IT) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, Europa negali likti bejėgė stebėdama tai, kas vyksta Pakistane. Pandžabo gubernatoriaus S. Taseero nužudymas yra tragiškas ir pasibaisėtinas veiksmas esant padėčiai, kuri pastaraisiais mėnesiais dar labiau pablogėjo.

Pasidalijimas tarp krikščionių ir musulmonų tampa vis aiškesnis, tačiau šventvagystės įstatymas vis dar yra daugelio teisės aktų, kuriais pažeidžiamos pagrindinės laisvės, pagrindas. Kiekvienas, kuris priešinasi arba tiesiog išreiškia savo nepritarimą šiai nuostatai, kaip tai padarė Pandžabo gubernatorius, yra nutildomas.

Gubernatorius žuvo todėl, kad buvo nuosaikus, žuvo dėl savo nuosaikių pažiūrų, dėl savo drąsos reikšti pasipriešinimą šiam ir kitiems pagrindines laisves pažeidžiantiems teisės aktams. Štai kodėl Europos nesugebėjimas imtis aiškių ir ryžtingų veiksmų kelia pavojų, kad bus palikti tie, kurie drąsiai kovoja už tai, ką turėtume ypač remti.

 
  
MPphoto
 

  Pino Arlacchi (S&D). – Pone pirmininke, tik keli kritikos žodžiai dėl to, kaip kai kurie Europos visuomenės, taip pat kai kurie šio Parlamento sluoksniai vertina Pakistaną ir jo kovą su terorizmu.

Manau, kad Pakistanas per daug puolamas ir kad nepaisoma pastangų, kurias Pakistano vyriausybė ir pilietinė visuomenė deda kovodami su ekstremizmu. Kiekvienam turėtų būti visiškai aišku, kad 90 proc. arba dar daugiau Pakistano gyventojų pasisako prieš terorizmą ir kad už tai jie moka labai didelę kainą.

Didžioji dauguma žmonių, taip pat patys iškiliausi tikėjimo mokslininkai pasmerkė gubernatoriaus Salmaano Taseero žūtį. Nuosaikieji musulmonai ir visos valdžios institucijos taip pat patyrė didelę netektį ir kiekvienas turėtų tai pripažinti.

 
  
MPphoto
 

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE).(FI) Pone pirmininke, religijos laisvė yra viena pagrindinių žmogaus teisių. Vis dėlto visame pasaulyje ji pažeidžiama beveik kasdien. Tai ne kas kita kaip negailestingas nepakantumas.

Šventvagystės įstatymu grįžtama į karinės diktatūros, Pakistane galiojusios devintajame dešimtmetyje, laikus. Nepriimtina, kad teisės aktas būtų naudojamas religinėms mažumoms persekioti ir daugybei žmonių kasmet nubausti mirties bausme. ES turi veikti ryžtingai ir nuosekliai siekdama įtikinti Pakistano valdžios institucijas panaikinti šį žiaurų teisės aktą.

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock (ECR). – Pone pirmininke, kai gubernatorius Salmaan Taseer buvo palaidotas, man atrodė, tarsi kartu su juo būtų buvusi palaidota bet kokia nuosaikaus, stabilaus Pakistano viltis. Šį bjaurų atsidavusio ir išsilavinusio visuomenės tarno nužudymą paskatino Pakistano drakoniškų šventvagystės teisės aktų reformavimo palaikymas. Visų pirma jis gynė krikščionę moterį, kuri dabar laukia mirties bausmės įvykdymo, – ar patikėsite tuo – nuteistą apšmeižus islamą.

Mes šiame Parlamente jau seniai raginame reformuoti arba atsisakyti šių apgailėtinų šventvagystės teisės aktų, kurie dažnai pasitelkiami prieš Pakistano religines mažumas. Šis nužudymas pabrėžia didėjantį Pakistano visuomenės radikalizmą. Jinnah, jei šiandien būtų gyvas, būtų sukrėstas.

Nedaug pagrindinės krypties politikų išdrįso sekti S. Taseero pavyzdžiu ir pasiūlyti šventvagystės teisės aktų reformą, o dabar dar mažiau galės tai padaryti. Jie bijos. Vietoj to įtūžę radikalai ir fanatikai – įskaitant, bijau, vadovaujančius teisininkus, – garbino žudiką ir reikalavo jo paleidimo. Jie, atrodo, laimi idėjų mūšį Pakistane. Taigi vidaus terorizmas klesti, ir šį reiškinį vėl pamatėme praėjusią savaitę.

Ar ES dabar gali palaikyti strateginius santykius su tokia nestabilia šalimi, ypač žinant mūsų suteiktas dideles prekybos lengvatas ir pagalbą?

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, kalbame apie dvigubą tragediją: pirma, egzekuciją nekaltam žmogui, antra, atliktą to, kuris turėjo jį saugoti, jo asmens sargybinio. Visų pirma gerai suprantu ir užjaučiu šeimą, nes vos prieš savaitę turėjome panašios patirties, tik skirtingomis aplinkybėmis: graži 27 metų mergina iš Airijos per savo medaus mėnesį Mauricijuje buvo nužudyta savo miegamajame, nes užklupo darbuotojus, plėšikaujančius jos kambaryje. Jie ją pasmaugė, įmetė į vonią ir bandė imituoti, jog tai – savižudybė. Aplinkybės skirtingos, tačiau rezultatas toks pat: miręs nekaltas žmogus.

Be to, prieš kelias savaites buvau Amerikoje kaip Delegacijos ryšiams su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis narys ir ten susitikome su Pakistano užsienio reikalų ministru. Jis man pasirodė kaip labai nuosaikus, nuovokus, nešališkas žmogus. Jis pabrėžė, kad religija susijusi su tolerancija, ir mes turėtume stengtis perduoti šią žinią ekstremistams ir fundamentalistams.

 
  
MPphoto
 

  Jaroslav Paška (EFD). (SK) Pone pirmininke, kalbant apie Pandžabo gubernatoriaus Salmaano Taseero nužudymą ypač kelia nerimą šio žiauraus akto aplinkybės.

Tai, kad ši žmogžudystė buvo įvykdyta nebyliai pritariant dvasiniams Pakistano lyderiams ir kad vietos teisininkai palaiko žudiką, reiškia, jog nužudymas religinio nepakantumo pagrindu Pakistano visuomenės yra toleruojamas. Pakistano teisės aktai dėl šventvagystės leidžia persekioti religines mažumas grasinant mirties bausme, kaip nutiko penkių vaikų motinai Asiai Bibi, kuri savo bausmės laukia kalėjime.

Todėl tikrai negalime likti abejingi tam, kas vyksta. Mūsų spaudimas Pakistano administracijai yra visiškai teisėtas ir panašaus atsako tikiuosi iš visų laisvų ir demokratinių pasaulio jėgų. Negalime šiandien – trečiajame tūkstantmetyje – toleruoti iš viduramžių atėjusio žiauraus engėjų, priekabiaujančių dėl religijos, elgesio.

 
  
MPphoto
 

  Csanád Szegedi (NI).(HU) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia noriu atkreipti dėmesį, kad padėtis Pakistane yra gana nerami ne tik šiuo atveju, bet ir apskritai. Pakistano problemas reikia vertinti ne kaip kažką labai tolimo, nes visi per daug gerai žinome, kad Vidurio Azijos regione kylančios problemos, ar jos būtų ekonominės, etninės problemos, ar netgi tai būtų emigracijos klausimai, anksčiau ar vėliau išplis Europos Sąjungoje. Taigi kyla labai realus poreikis atkreipti dėmesį į Pakistano problemas. Pakistaną vargina dvi problemos: pirma, nuolatiniai išpuoliai iš Afganistano ir Indijos, antra, problema, kuri mums šiame posėdyje yra svarbiausia, tai – musulmonai ekstremistai, kurių auka taip pat tapo Salmaan Taseer. Dėl šios priežasties prašau Europos Parlamentą, kad užtikrintume Pakistanui savo paramą ir kad ši padėtis kuo greičiau įgytų patenkinamą baigtį.

 
  
MPphoto
 

  Monica Luisa Macovei (PPE). – (RO) Pone pirmininke, gubernatoriaus Salmaano Taseero, pasisakiusio už pakantumą ir mažumų Pakistane teises, nužudymas – tai sukrečiantis žmogaus teisių pažeidimas. Už naudojimąsi žodžio laisvės ir religijos teise Pakistane pagal įstatymą baudžiama įkalinimu arba netgi mirtimi. Salmaan Taseer sumokėjo savo gyvybe gindamas ne tik religijos laisvę, bet ir kitų gyvenimus bei laisves. Privalome palaikyti tuos, kurie drąsiai kovoja ir dėl žmogaus teisių bei demokratijos rizikuoja savo gyvybe. Raginame Pakistano valdžios institucijas nubausti nusikaltėlius bei jų bendrininkus ir atsisakyti šventvagystės teisės aktų.

 
  
MPphoto
 

  Gerard Batten (EFD). – Pone pirmininke, gubernatoriaus Salmaano Taseero nužudymas yra tikrai žiaurus ir tragiškas nusikaltimas. Akivaizdu, kad jis buvo nužudytas islamo ekstremisto, nes pasisakė už šventvagystės įstatymo pakeitimą Ši žmogžudystė yra tragedija Pakistanui, tačiau ką ji reiškia Vakarams?

Užuot darę viską, ką galime, kad kovotume su islamo fundamentalizmu, vis giliau įleidžiančiu šaknis Europoje, mes jį sušvelniname ir pritaikome savo naudai. Šariato teisės aktai dabar pripažįstami kai kuriuose Jungtinės Karalystės teismuose. Esama miestų regionų, kuriuose de facto galioja šariato teisės aktai. Europa, sukūrusi Renesanso, Šviečiamąjį amžių, Pramonės revoliuciją ir šiuolaikinio mokslo amžiaus stebuklus, dabar abejingai stebi VI a. ideologiją.

Valdžios institucijos bijo jai pasipriešinti dėl kai kurių islamo šalių politinio korektiškumo ir ekonominės galios. Tokiose šalyse kaip Pakistanas turime palaikyti nuosaikius ir pažangius elementus, tačiau pirmiausia privalome tvirtai pareikšti, kad šių dienų liberalioje Vakarų demokratijoje šariato įstatymams ir islamo fundamentalizmui vietos nėra.

 
  
MPphoto
 

  Cristian Dan Preda (PPE).(RO) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad smerkiu žiaurų Pandžabo provincijos gubernatoriaus nužudymą. Pakistano politiniame gyvenime jis buvo žymus veikėjas, kuris buvo pastebėtas už savo drąsią kovą su ekstremizmu, nepakantumu ir fanatizmu. Prieš septynis mėnesius šiuose rūmuose palaikiau mintį, kad reikia nedelsiant patikslinti nuostatas dėl religinių nusikaltimų vadinamuosiuose šventvagystės teisės aktuose.

Norėčiau priminti jums, kad šių teisės aktų skatinamos piktnaudžiavimo galimybės sukuria nepakantumo atmosferą, kuri skatina smurtą religiniu pagrindu, taip pat religinių mažumų diskriminaciją, bauginimus ir persekiojimą. Asios Bibi atvejis, kuris realiai baigėsi gubernatoriaus S. Taseero nužudymu, šia prasme yra simbolinis. Manau, kad Pakistano valdžios institucijos, imdamosi veiksmų, privalo parodyti savo viešą įsipareigojimą kovoti su ekstremizmu šalyje panaikindamos šventvagystės teisės aktus. Todėl norėčiau pakartoti proto balsams Pakistane skirtą raginimą, kurio ėmėsi velionio Pandžabo gubernatoriaus duktė Shehrbano Taseer.

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). (SK) Pone pirmininke, pradėti norėčiau pareikšdamas užuojautą Pakistano gyventojams ir liūdesį dėl tokio svarbaus politikos veikėjo kaip Salmaan Taseer netekties.

Esu susirūpinęs, kad tam tikrų įsitikinimų žmonės ir religinės grupės, įskaitant krikščionius, šalyje toliau persekiojami; štai žinomas moters, kuri, nuteista pagal šariato šventvagystės įstatymą, dabar laukia mirties bausmės įvykdymo, atvejis. Faktas, kad islamistų ekstremistų grupuočių vis dar esama net Pakistano saugumo tarnybose, neprisideda prie šalies stabilumo ir neabejotinai kenkia tikėjimui, kad šalis bus valdoma pagal teisinės valstybės principus. Tikiuosi, kad reformos procesas šalyje bus tęsiamas, ta proga norėčiau paraginti visas politines jėgas, įskaitant religines institucijas, teikti didesnę paramą nuosaikumui, pakantumui ir abipusei bendruomenių pagarbai.

 
  
MPphoto
 

  Michael Gahler (PPE).(DE) Pone pirmininke, Pakistanas yra pažeidžiama šalis daugeliu požiūrių. Ji pažeidžiama politiškai, nes vyriausybė nėra pakankamai stipri, kad veiksmingai įgyvendintų savo nuosaikią politinio ir ekonominio stabilizavimo politiką, ir kariuomenės vykdomas ekstremistų puolimas pasienio regionuose iš esmės sukelia pasipriešinimo didėjimą. Ji pažeidžiama ekonomiškai, nes pasaulio finansų krizė ir siaubingi potvyniai šalyje sustabdė jos vystymąsi keleriems metams. Ji pažeidžiama socialiniu požiūriu, nes dešimtmečius socialinės struktūros nebuvo plėtojamos taip, kad suteiktų galimybę didesniems visuomenės sluoksniams dalyvauti ekonominėje plėtroje.

Mes Europos Sąjungoje privalome su tenykšte politine klase pradėti dialogą, kuris skatintų pripažinimą, kad pagrindiniai ekonominiai ir socialiniai pokyčiai būtini žmonėms pasiūlyti perspektyvas, jiems žadančias daugiau nei tik ekstremizmo ir fundamentalizmo alternatyvą.

 
  
MPphoto
 

  Bernd Posselt (PPE).(DE) Pone pirmininke, antireliginiai jakobinų, nacistų ir komunistų režimai Europoje buvo didžiausios neapykantos kupini ir žiauriausi antireliginiai režimai. Dėl šios priežasties nemanau, kad M. C. Vergiat naudinga taip smarkiai pulti religijas. Vis dėlto religijomis dažnai piktnaudžiaujama ideologiniais tikslais, o šitai yra tai, su kuo turime kovoti. Taip atsitinka, pvz., Pakistane.

Kita vertus, turime nepamiršti, kad Pakistanas buvo sukurtas remiantis religiniu matu, kai buvo padalinta Indija. Tai šalis, kuri neturi istorijos, tačiau traukdamasi iš šio regiono Didžiosios Britanijos kolonijinė valdžia ją įkūrė kaip musulmonų šalį. Štai kodėl turime neužmiršti, kad tai yra musulmonų valstybė. Vis dėlto privalome reikalauti, kad šią šalį vienytų tolerancija ir kad būtų puoselėjama religinė laisvė. Su krikščionimis turi būti elgiamasi su dar didesne pagarba nei buvo iki šiol, ir ES turi parodyti didesnę jėgą stiprindama savo, kaip šios grupės gynėjos, vaidmenį. Galiausiai jei Europa nestos ginti pasaulio krikščionių, tada kas tą padarys?

 
  
MPphoto
 

  Sari Essayah (PPE).(FI) Pone pirmininke, ne vienas iš mūsų čia minėjo, kad Salmaan Taseer buvo tas žmogus, kuris gynė pažeidžiamas moteris ir religinių mažumų atstovus ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Jis apskritai kovojo prieš neteisybę. S. Taseer buvo demokratinės valstybės rėmėjas ir pasisakė prieš žiaurius Pakistano šventvagystės teisės aktus, teigdamas, kad jie buvo priimti žmonių ir todėl gali būti jų keičiami.

Ne vienas čia jau kalbėjo, kaip energingai jis gynė nuteistą mirties bausme krikščionę moterį ir bandė panaikinti jos bausmę. Visi šie veiksmai vardan teisingumo buvo jo pražūtis. ES turėtų palaikyti reformų siekiančias Pakistano jėgas, nes ne visi Pakistane remia fundamentalistus. Todėl, įgyvendindama savo užsienio politiką, ES turėtų išmintingai apsvarstyti savo poziciją dėl padėties Pakistane.

 
  
MPphoto
 

  Štefan Füle, Komisijos narys. – Pone pirmininke, ši diskusija yra dar vienas įrodymas, kad Europos Sąjunga yra sukrėsta žiauraus Salmaano Taseero, Pandžabo provincijos gubernatoriaus, nužudymo sausio 4 d. Islamabade. Vyriausioji įgaliotinė C. Ashton savo sausio 4 d. pareiškime griežtai pasmerkė šį nužudymą. Ji paragino Pakistano valdžios institucijas imtis priemonių, kad šio nusikaltimo kaltininkai stotų prieš teismą. Šis nužudymas dar labiau pribloškia todėl, kad, remiantis turimais pranešimais, yra siejamas su S. Taseero atvirai reikšta krikščionės Asios Bibi, kuri nuteista mirties bausme pateikus abejotinus šventvagystės kaltinimus, gynyba.

Reikėtų pažymėti, kad 2010 m. lapkričio 12 d. vyriausioji įgaliotinė C. Ashton pareiškė didelį susirūpinimą dėl Asiai Bibi skirtos mirties bausmės. Ji ragino Pakistaną panaikinti mirties bausmę ir gerbti žmogaus teises, kaip tą garantuoja tarptautinės konvencijos, kurių dalyvė yra ir Pakistanas.

Europos Sąjunga su Pakistano vyriausybe ne kartą kėlė užsitęsusio šventvagystės teisės aktų taikymo klausimą kaip šio žmogaus teisių dialogo dalį. Mes suvokiame, kad dabartinė šventvagystės teisės aktų forma sudaro sąlygas piktnaudžiauti jais ir jie dažnai taikomi prieš religines mažumas. Mes taip pat žinome, kad neteisingi kaltinimai buvo naudojami kaip įrankis privatiems ginčams spręsti arba siekiant asmeninės naudos.

Ankstesnės priemonės, kurių ėmėsi Pakistano vyriausybė, paskatino mus pabandyti pakeisti daugiau ar mažiau prieštaringus teisės aktų aspektus. Idealiu atveju šventvagystės teisės aktai, be abejo, būtų visiškai panaikinti. Gaila, kad S. Taseero nužudymo byloje visuomenė plačiai remia žudiką. Esame susirūpinę, kad islamo religinio vadovo sprendimai buvo priimti ne tik prieš S. Taseerą, bet ir prieš kitus visuomenės veikėjus, pasisakančius už šventvagystės teisės aktų reformą. Nebaudžiamai kurstyti neapykantą ir smurtą neturėtų būti leidžiama.

Pakistano vyriausybė turi pareigą ginti savo piliečius ir, tikimės, padaryti viską, kad užtikrintų jų saugumą. Nuogąstaujama, kad S. Taseero nužudymas atspindi ekstremizmo ir nepakantumo Pakistane augimą. Turime rimtai žiūrėti į esamą padėtį ir kruopščiai apsvarstyti, kaip reaguoti žinant, kad vyriausybė ir, kalbant apskritai, valstybių demokratinės institucijos toliau susiduria su bauginančiais sunkumais. Leiskite man čia labai aiškiai pasakyti: nėra kito pasirinkimo kaip tiktai toliau stiprinti demokratines ir pažangias jėgas Pakistano pilietinėje visuomenėje.

Pakistano Konstitucija aiškiai gina mažumų teises, ir vyriausybė turi atitinkamai kovoti su ekstremizmu ne tik pasienio regionuose, bet ir Pakistano miestų gatvėse. Mums palaikant vystomąjį bendradarbiavimą reikia ir toliau daug dėmesio skirti švietimui, dar daugiau reikia nuveikti skatinant pakantumą švietimo sistemoje, ypač mažumų atžvilgiu. Puikiai žinome, kad žmonių, priklausančių religinėms mažumoms Pakistane, padėtis yra pažeidžiama; tai susiję ne tik su krikščionimis, bet ir su hinduizmo sekėjais, šiitais, ahmadžiais ir kitais. Europos Sąjunga turi ginti jų bendrą, o ne kurios nors konkrečios grupės arba religijos interesą, nes tai atsidurtų rankose tų, kurie nori sustiprinti pasidalijimą tarp krikščionių ir musulmonų.

Mes ir toliau telksime dėmesį į būtinybę visiškai apsaugoti kiekvieno asmens teisę į religinę laisvę Pakistane arba kitur.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Diskusija baigta.

Balsavimas įvyks netrukus.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE), raštu. – Norėčiau pareikšti didžiulį pasipiktinimą dėl Pandžabo provincijos gubernatoriaus Salmaano Taseero nužudymo, įvykdyto 2011 m. sausio 4 d. už tai, kad jis pasisakė prieš Pakistano šventvagystės teisės aktus. Remiantis Vakarų visuomenės vertybėmis, žmogžudystė čia laikoma pačiu didžiausiu nusikaltimu. Todėl sunku suprasti, kaip kažkas gali įvykdyti žmogžudystę iš keršto. Sąžinės laisvė ir religijos laisvė yra tokios pat svarbios kaip žodžio laisvė, kuri gali paskatinti su šiomis laisvėmis susijusius konfliktus. Vis dėlto bet kokia valdžios institucijų pateikta apibrėžtis, kas turi būti laikoma šventvagyste, yra nepriimtinas žodžio laisvės apribojimas. Šiuolaikinė visuomenė turėtų teisingai apsvarstyti visas neužgauliai išsakomas asmenines nuomones. Be to, jei Pakistanas turi tapti tolerantiška visuomene, tokie barbariški aktai, paskatinti religinio fundamentalizmo, turi būti pasmerkti. Šis įvykis yra dar vienas priminimas, kad kai kuriuose pasaulio regionuose vis dar nėra žodžio laisvės. Žvelgiant į šalies istoriją, Salmaan Taseer elgėsi labai drąsiai pasisakydamas prieš šventvagystės teisės aktus ir už žodžio laisvę. Tenka apgailestauti, kad tai jam galiausiai kainavo gyvybę.

 
  

(1) Žr. protokolą

Teisinė informacija - Privatumo politika