Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl Brazilijos: Cesare Battisti ekstradicija(1).
Mara Bizzotto, autorė. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, tarptautinėje teisėje politiniu pabėgėliu laikomas asmuo, esantis ne savo gimtojoje šalyje iš baimės būti persekiojamas dėl rasės, tikėjimo, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių pažiūrų.
Cesare Battisti nėra politinis pabėgėlis. Nepaisant daugelį metų Prancūzijos jam teiktos priedangos kalbame apie masiškai žudantį žmogžudį, įvykdžiusį ir įsakiusį įvykdyti keturias žmogžudystes ir prisidengusį politine kova, kad išvengtų laisvės atėmimo iki gyvos galvos. Gėdinga, kad tokia kilni šalis kaip Brazilija gali atsisakyti perduoti nenubaustą nusikaltėlį suteikdama jam politinio pabėgėlio statusą. Italijos institucijos ir visų pirma aukų artimieji primygtinai reikalauja atiduoti šį nusikaltėlį teisingumui.
Susidūrusi su arogantišku prezidento L. I. Lulos atsisakymu perduoti nusikaltėlį, ES negali nusigręžti nuo Italijos vyriausybės. Europa turi ir privalo pasinaudoti visomis turimomis diplomatinėmis priemonėmis siekdama užtikrinti C. Battisti perdavimą Italijai, net jeigu tektų pagrasinti bendradarbiavimo sutarčių su Brazilija vykdymo sustabdymu.
Anneli Jäätteenmäki, autorė. – (FI) Pone pirmininke, pagarba nepriklausomam teismui ir jo sprendimų teisėtumui – viena iš teisinės valstybės ir demokratinės visuomenės prielaidų. Kiekvienas asmuo nusipelno turėti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, o nepriklausomo teismo sprendimo reikia paisyti.
Šiuo atveju Brazilijos Aukščiausiasis Teismas nutarė leisti išduoti C. Battisti. Visi sprendimai prašyti ekstradicijos Italijoje priimti tinkama teisine tvarka. Europos Žmogaus Teisių Teismas atmetė apeliacinį skundą. Kitaip tariant, ši byla baigta.
Dabar Brazilijos institucijos privalo užtikrinti įstatymo vykdymą ir išduoti C. Battisti. Mano frakcija tikisi, kad Europos išorės veiksmų tarnyba padarys viską, kad užtikrintų teismų sistemos ir teisinės valstybės viršenybę.
Raül Romeva i Rueda, autorius. – (ES) Pone pirmininke, tiesa ta, kad aš neketinu slėpti, ką galvoju šiuo klausimu ir apie šią padėtį, nes išties manau, kad susidūrėme su svarbia problema. Ši problema liečia ir Italiją, ir Braziliją, ir manau, kad yra daug forumų, kuriuose turime ją spręsti. Tačiau nesu įsitikinęs, kad forumas, skirtas rezoliucijoms dėl žmogaus teisių pažeidimų visame pasaulyje aptarti, tam tinka.
Sakau tai su didžiausia pagarba ir nuo pat pradžių reiškiau visišką solidarumą su visomis terorizmo aukomis visame pasaulyje, taip pat ir šioje šalyje. Sakau tai norėdamas paraginti bendrai pagalvoti apie tai, kaip tokios problemos galų gale tampa diskusijų objektu per ketvirtadienio popietės sesiją, kai, pabrėžiu, šiuo atveju esame susidūrę su sub judice padėtimi, o rezoliucija jau priimta.
Mūsų frakcijai sunku pritarti dėl šios padėties, todėl jaučiu pareigą susilaikyti. Ketiname susilaikyti, pabrėžiu, ne todėl, kad turinys ar problema nėra verti svarstymų, o todėl, kad manome, jog tam netinkamas laikas ir vieta.
Roberta Angelilli, autorė. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šia rezoliucija kreipiamės į Europos institucijas, kad atlikdamos diplomatines funkcijas jos patvirtintų teisingumo ir teisėtumo teises.
Šiandien Europos Parlamentas garsiai ir aiškiai prašo, kad ES pagrindinių teisių chartija būtų laikoma ne tik dokumentų rinkiniu, o į piliečius būtų žvelgiama ne tik kaip į bendros rinkos vartotojus, bet ir kaip į neperleidžiamų ir nediskutuotinų pagrindinių teisių turėtojus. Cesare Battisti, beprasmiškose skerdynėse nužudžiusio keturis padorius darbščius žmones matant jų šeimoms ir vaikams, aukų artimieji vakar atvyko čia vedami pasitikėjimo.
Pone Komisijos nary, su užsidegimu ir tikėjimu įstatymo galia pasikliauname, kad visi atliks savo darbą, ir šiomis paskutinėmis sekundėmis norėčiau paprašyti savo kolegų Parlamento narių skirti minutę aukoms atminti.
David-Maria Sassoli, autorius. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiandien šiame Parlamente susirinkome, kad prisimintume, jog Europos Parlamentas ir demokratinės institucijos privalo apsaugoti bei paremti terorizmo aukų artimuosius ir pademonstruoti teisingumą, kurio reikalauja Europos visuomenė.
Savo pateiktoje rezoliucijoje, dėl kurios netrukus balsuosime, nurodėme, kad Brazilijos ir Europos Sąjungos santykiai grindžiami abipusiu teisės normų bei pagrindinių teisių pripažinimu ir paisymu. Todėl nekyla klausimų dėl mūsų draugiškų santykių su Brazilija.
Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Italijoje kaltinamasis Cesare Battisti pripažintas kaltu dėl keturių žmogžudysčių. Nors C. Battisti pabėgo, per jo bylos nagrinėjimą, kuris vyko dalyvaujant jo advokatui, buvo teisiškai patikinta, kad byla perėjo visas galimas Italijos teisingumo sistemos pakopas, išnaudotos visos bylos nagrinėjimo galimybės ir kad jis nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Pone pirmininke, net Prancūzija, į kurią pirmiau buvo pabėgęs Cesare Battisti, 2004 m. nusprendė patenkinti Italijos ekstradicijos prašymą, pripažindama jo nusikalimus ir atitinkamus nuosprendžius, nes Cesare Battisti – nusikaltėlis, kuris turi būti atiduotas teisingumui. Prieštaringą Brazilijos elgesį sunku suprasti, ir ne tik todėl, kad Brazilijos institucijos oficialiai nepripažino jo politiniu pabėgėliu, o tai viena iš priežasčių sustabdyti dvišalės Italijos ir Brazilijos ekstradicijos sutarties vykdymą.
Štai kodėl Aukščiausiojo Teismo sprendimas aukų šeimoms ir plačiajai visuomenei buvo nesuprantamas. Pone pirmininke, atstovaujame teises užtikrinančiai Europai, Europai, užtikrinančiai teises visiems. Aukos turi teisę žinoti, kad kalti dėl tokių baisių nusikaltimų atliks skirtą bausmę kalėjime savo šalyje.
Ryszard Czarnecki, autorius. – (PL) Pone pirmininke, nesu nei italas, nei brazilas, esu Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir nenoriu, kad Europos Sąjunga prarastų saiko jausmą ir taptų Europos Sąjunga, kurioje nusikaltėlis naudojasi tokiomis pat teisėmis, kaip ir nusikaltimų aukos ir jų šeimos. Tai nepriimtina. Tai tam tikrų elementarių, sakyčiau, netgi žmogiškųjų, o ne europietiškų normų klausimas. Regis, kalbėdamas kaip tas, kuris nėra labai artimai su tuo susijęs ir kuris, manau, gali šią padėtį vertinti šaltai ir objektyviai, galiu šiuo klausimu pasakyti, kad čia iš tiesų atsirado mūsų mokesčių mokėtojams ir rinkėjams nesuvokiamas disbalansas. Manau, Brazilijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra nesuprantamas ir bus nesuprantamas tiems, kurie jį nagrinės.
Mario Mauro, PPE frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pone R. Romeva i Rueda, vakar Parlamente vykusioje jaudinančioje spaudos konferencijoje aukų, kurias Cesare Battisti nužudė iš anksto nesirinkdamas, artimieji kalbėjo teisingai ir oriai, siekdami dar kartą pabrėžti šią problemą tragiškų įvykių fone.
Tai ne keršto klausimas, bet teisingumą reikia vykdyti. Ir kadangi teisingumą reikia vykdyti, Cesare Battisti turi būti perduotas, o kadangi C. Battisti turi būti perduotas, tikimės, kad šia rezoliucija Parlamentas gali autoritetingai ir įtikinamai garsiau pareikšti: tai ne keršto klausimas, bet teisingumą reikia vykdyti.
Europos Sąjunga – politinis projektas, kuriame sujungėme savo vertybes ir idealus, kad galutinai įveiktume ideologijų jėgą, totalitarines ideologijas, savavališką smurtą ir neribotą terorizmo blogį. Kad dabar įgyvendintume šį projektą, dar kartą tvirtai prašome siekti ne keršto, bet teisingumo vykdymo.
Gianluca Susta, S&D frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pernelyg dažnai nutinka taip, kad kai kurių šalių intelektualai arba didelius įgaliojimus turinčios institucijos atsisako suprasti Italijos terorizmo reiškinį, keldami abejonių dėl mūsų teismų sistemos patikimumo.
Kadangi tai teisinis pagrindas atsisakymui išduoti Cesare Battisti, galime jį tik atmesti. Cesare Battisti, kaip neaiškios praeities asmuo, atėjo iš to laiko, kai tūkstančiai jaunuolių, dauguma kurių jautėsi beviltiškai vieniši, pasirinko ginkluotą kovą kaip politinės kovos būdą, galų gale atstumiančią utopišką svajonę, kuria jie tikėjo, paversdami nusikaltimu. Kitos šalys išgyveno panašias tragedijas, tačiau nė viena jų iki šiol nesuteikė šių nelaimių veikėjams progos pasitaisyti, kaip tai padarė Italija, kuri kovodama su terorizmu išties sustiprino tautos vienybės jausmą.
Todėl, palaikydami aukų artimuosius, prašome, kad Cesare Battisti stotų prieš Italijos teismų sistemą, kuri žinos, kaip parodyti (o tai ji jau parodė šimtuose kitų buvusių teroristų, kurie jau integravosi į socialinį ir civilinį gyvenimą, bylų), kad būti nubaustam taip pat reiškia pasitaisyti, kaip teisinę vakarų civilizaciją mokė italas Cesare Beccaria, o ne įbauginti ar imtis brutalumo, kaip baiminasi Brazilijos institucijos.
Ilda Figueiredo, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Pone pirmininke, sprendžiame problemą, kuri nėra išties neatidėliotina, o išties neatidėliotinų klausimų, pvz., Kolumbijos profsąjungos narių įkalinimas ir nužudymas, represijos ir mirtys Hondūre arba tragiška padėtis Izraelio okupuotose Palestinos teritorijose, netrūksta.
Jeigu norite kalbėti apie Braziliją, labiausiai reikėtų pademonstruoti savo solidarumą su žmonėmis, nukentėjusiais nuo audrų, praūžusių Rio de Žaneiro valstijoje, ypač Nova Friburgo, Petropolio ir Terezopolio miestuose, dėl kurių daugiau nei 700 žmonių žuvo, daugiau nei 13 000 žmonių neteko namų ir buvo padaryta nepamatuojama žala.
Apgailėtina, kad Europos Parlamentas nepareiškė nuomonės dėl šios tragedijos ir nepaprašė Europos Komisijos aktyviai parodyti Brazilijos prezidentei savo solidarumą ir pasirengimą suteikti bet kokią pagalbą. Todėl šiame Parlamente sveikiname naująją Brazilijos prezidentę Dilmą Roussef laimėjus rinkimus. Savo solidarumą ir apgailestavimą dėl tragiškų audrų padarinių reiškiame Brazilijos Kongresui, nuo šios tragedijos nukentėjusioms šeimoms ir visai Brazilijos tautai.
Dėl čia pateiktos rezoliucijos, primygtinai reikalaujame paisyti teisėtų Brazilijos, kur laikomas Cesare Battisti, institucijų sprendimų ir laukti teisėtų Brazilijos institucijų sprendimų nedarant spaudimo Parlamente. Todėl siūlau atsiimti pasiūlymą, kad išvengtume apgailėtino sprendimo.
(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)
Francesco Enrico Speroni (EFD). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kolegei, sakiusiai, kad yra daug kitų aktualių spręstinų klausimų ir pan., norėčiau atsakyti, kad priešingai nei daugelis kitų problemų, kurios labai aiškiai nusipelno mūsų dėmesio, šis neatidėliotinas klausimas liečia ne tik ne Europos Sąjungos šalį, bet ir Europos Sąjungos šalį, be to, kalbame apie nužudytus ar suluošintus Europos Sąjungos piliečius.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, jau sakiau ir dabar pakartosiu, kad tai nėra išties neatidėliotinas klausimas. Žinome, kad teisėtos Brazilijos institucijos sprendžia šią bylą ir kad Italijos pilietis laikomas Brazilijoje. Todėl sakome, kad šis Parlamentas neturi daryti spaudimo teisėtoms Brazilijos institucijoms. Turime laukti sprendimų, kuriuos jos priims nustatyta tvarka. Dėl aktualių klausimų, tai jų turime daugybę, tarp jų ir solidarumo su audrų Brazilijoje, nusinešusių daugiau nei 700 gyvybių, aukomis.
Roberta Angelilli (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, noriu užduoti I. Figueiredo paprastą klausimą. Ar nemanote, kad 30 metų (daug metų praėjo nuo tų žmonių nužudymo) nėra pakankamai daug pagaliau pareikalauti neatidėliojant vykdyti teisingumą?
Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, kaip jau minėjome ir dabar pakartojame, pone pirmininke, tai klausimas, kaip šią problemą svarstome. Ją svarstome tada, kai turėtume svarstyti neatidėliotinus klausimus. Net iš R. Angelilli teiginių aišku, kad ją buvo galima aptarti kitu metu ir vis dar bus galima aptarti vėliau, ir svarstyti ne dabar ir ne kaip neatidėliotiną klausimą. Neatidėliotinas buvo solidarumas dėl 700 žmonių, žuvusių per paskutines kelias dienas Brazilijoje praūžus audroms.
Fiorello Provera, EFD frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Cesare Battisti ne romantiškas herojus, kaip kai kurie jį apibūdino, bet praeityje apiplėšimą įvykdęs negailestingas žudikas, kuris pripažintas kaltu dėl keturių žmonių nužudymo šūviu į sprandą.
Jis neteisėtai pasinaudojo F. Mitterrando politinio prieglobsčio doktrina, jį gynė ir idealizavo kai kurie kairieji prancūzų inteligentai. Pabėgusį į Braziliją nuo repatriacijos ir kalėjimo, C. Battisti išgelbėjo klaidingas prezidento L. I. Lulos sprendimas, kuris tikriausiai buvo priimtas dėl politinių priežasčių, neatsižvelgiant į aukų ir jų artimųjų kančias.
Ponia I. Figueiredo, Parlamentas ne tik prašo Brazilijos institucijų ir Komisijos laikytis teisės normų ir dvišalių sutarčių, bet ir siekia patvirtinti principą, kad jokia ideologija negali pateisinti žudiko veiksmų ir jokia šalis negali jam užtikrinti nebaudžiamumo.
Neturime pamiršti, kad moralinė kompensacija aukoms atliekant bausmę yra etinė vertybė. Tai socialinės sutarties, kuri yra visų civilizuotų ar siekiančių tokiomis būti bendruomenių ramstis, pagrindas.
Salvatore Iacolino (PPE). – (IT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, praėjus 31 metams po Cesare Battisti ir jo gaujos įvykdytų žiaurių žmogžudysčių aukų kraujo praliejimo niekas nepamiršta.
Aukų artimųjų, kurie vakar kalbėjo Strasbūre vykusioje spaudos konferencijoje, skausmas tikras to įrodymas. Iš tiesų būtent C. Mastella, buvęs Italijos vyriausybės teisingumo ministras, dėjo dideles pastangas, kad instituciniais veiksmais C. Battisti byla būtų galutinai išspręsta.
Šiandien kartu su aukų artimaisiais, Italijos piliečiais ir visa šalimi Europos Parlamentas, bendruoju pasiūlymu dėl rezoliucijos reiškiantis ypatingą vienybę, tvirtai prašo kitos šalies, kuri yra Europos ir Italijos bičiulė, nedelsiant išduoti Cesare Battisti, nusikaltėlį ir teroristą, galutiniais teismo sprendimais pripažintą kaltu, kad šis sudėtingas, skausmingas ir per ilgai užsitęsęs etapas pagaliau baigtųsi.
Carlo Fidanza (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, „Pats jis buvo geras sukčius arba smulkus nusikaltėlis, bet sumanus ir jis, kaip ir aš, manė, kad gali tapti politiku. Labiausiai emociškai ir fiziškai nuo jo gaujos nusikaltimų nukentėję žmonės niekada neprašė keršto, jie net ir dabar civilizuotai prašo tiesos ir teisingumo. Ne todėl, kad tai laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bet todėl, kad sprendimas priimtas, ir tam, kad būtų atsižvelgta į bausmę, skirtą pagal mūsų teisinės sistemos normas, ir kad ji būtų vykdoma.“ Tai Arrigo Cavallinos, kuris užverbavo Cesare Battisti kalėjime šiam atliekant bausmę už apiplėšimą, žodžiai apie C. Battisti, jo nusikaltimus ir aukų šeimas.
Tai tikroji viso šio reikalo esmė: jis buvo paprastas nusikaltėlis, pasijutęs teroristu, buvo nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme už keturių negalinčių apsiginti žmonių nužudymą ir įsakymą juos nužudyti, slapstėsi pirma Meksikoje, po to Prancūzijoje, o dabar Brazilijoje ir yra ginamas tarptautinės paramos tinklo kaip romantiškas revoliucionierius, o ne negailestingas žmogžudys.
Štai kodėl Cesare Battisti perdavimas Italijai yra ne vien tik paskutinis ilgos tariamai politinio persekiojimo, kuriuo kai kurie intelektualai mus vis dar nori priversti patikėti, istorijos veiksmas, bet teisėtas Europos Sąjungos valstybės narės (neminint jau to, kad ji – viena ES valstybių narių steigėjų) reikalavimas laikytis tarptautinių sutarčių ir gerbti jos teismų sistemą.
(Plojimai)
Charles Tannock (ECR). – Pone pirmininke, prieštarauju jūsų sprendimui pagal procedūrą „prašau žodžio“ leisti kalbėti tik tiems, kurie nekalbėjo per diskusijas dėl Pakistano. Tai visiškai kitokios diskusijos kitu klausimu. Iki šiol vyko portugalakalbių ir italakalbių diskusijos. Puiku, bet gal ir kitos šalys bei kitos delegacijos iš kitų frakcijų taip pat norėtų pareikšti savo nuomonę.
Pirmininkas. – Visiškai sutinku, kad tai visai kitokios diskusijos, tačiau tam turime dvi minutes, todėl galiu suteikti žodį dviem žmonėms. Kaip elgtumėtės jūs, būdami mano vietoje? Noriu būti teisingas visiems, kurie nekalbėjo pirmiau, teisingas kiekvienos frakcijos atstovams. Iš esmės kalbėjo tik kolegos iš Italijos, todėl pasirūpinsiu, kad žodis būtų suteiktas daugiausia Parlamento nariams iš kitų šalių.
Eija-Riitta Korhola (PPE). – (FI) Pone pirmininke, tam tikra prasme suprantu kai kurių savo kolegų nusivylimą dėl rezoliucijos dėl Cesare Battisti skubumo.
Gruodžio mėn. pabaigoje po to, kai prezidentas L. I. Lula da Silva priėmė sprendimą neišduoti C. Battisti, S. Berlusconi paskelbė atšauksiąs savo ambasadorių Brazilijoje ir kovosiąs, kad C. Battisti būtų išduotas Italijai. Tai neabejotinai tos pačios kovos dalis.
Tačiau tai nesušvelnina C. Battisti nusikaltimų. Jis slapstosi nuo Italijos teismų jau 30 metų ir todėl iki šiol išvengė laisvės atėmimo iki gyvos galvos už žmogžudystę. ES ir Brazilijos santykiai grindžiami pasitikėjimu tiek, kiek laikomasi demokratijos, teisės normų ir gerbiamos žmogaus teisės. Nusikaltėlio prilyginimas politiniam pabėgėliui nepriimtinas.
Corina Creţu (S&D). – (RO) Pone pirmininke, manau, kad visų pirma turi būti paisoma teismų nepriklausomumo – pagrindinės Europos Sąjungos ir Brazilijos normos. Esu tvirtai įsitikinusi, kad puikius abiejų šalių santykius ir ekonomikos, ir politikos srityse sutvirtins ir glaudus bendradarbiavimas sprendžiant teisminius klausimus, todėl Cesare Battisti, kuris nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme už keturias žmogžudystes ir kitus nusikaltimus, atliks bausmę pagal jam taikomą teisę.
Brazilija ir Italija yra sudariusios dvišalę ekstradicijos sutartį. Turime pareikalauti, kad Brazilija laikytųsi šios sutarties. Kadangi diskusija yra aukšto lygio politinio pobūdžio, manau, kad reikia pradėti dialogą šiame lygmenyje su naująja Brazilijos vadove.
Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL). – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, mane stebina, kad ketvirtadienio popietę čia susirinko tiek Parlamento narių. Posėdžiuose dalyvauju kiekvieną ketvirtadienio popietę, ir toks staigus susidomėjimas su žmogaus teisėmis susijusiais klausimais man atrodo neįprastas.
Tai būtų sveikintina, jeigu ne faktas, kad posėdyje daugiausia dalyvauja Parlamento nariai iš Italijos, kurie paprastai nesidomi žmogaus teisėmis ir kurie šiuo požiūriu dažnai pirmieji ...
(Protestai)
Gerbiamas kolega, ar norėtumėte paaiškinti savo nuomonę? Tada kalbėkite į mikrofoną, o aš jums atsakysiu. Būtent tai vadinama asmeniniu kaltinimu. Jūs – italas, aš – prancūzė, gerbiu jus kaip italą. Visiems akivaizdu, kad šiaip ar taip Parlamento dauguma – Parlamento nariai iš Italijos, o tai mažų mažiausiai neįprasta ketvirtadienio popietei. Aš pati čia būnu kiekvieną ketvirtadienio popietę, pone! Kiekvieną ketvirtadienio popietę dalyvauju plenariniame posėdyje!
(Šūksmai)
Leiskite man kalbėti! Savo kolegų nepertraukinėju ir nepakenčiu, kai pertraukia mane! Pone pirmininke, ar galiu kalbėti man skirtą laiką?
(Pirmininkas paprašė pranešėją tęsti.)
Be to, pastebėjau, kad apskritai kalbant Parlamento nariai iš Italijos pirmieji, kurie paprašo gerbti jų demokratiją ir nesikišti į Italijos reikalus. Tai faktas. Kad tai suvoktum, reikia tik perskaityti Europos Parlamento diskusijų stenogramas. Čia esame ne tam, kad išsiaiškintume, ar Cesare Battisti kaltas. Žinau ir dabar tai sakau jums, kad italams sunku susitaikyti su „švininių metų“ laikotarpiu. Tikrai žinau. Žinau, kad buvo daug aukų. Taip pat žinau, kad ne visi kalti dėl teroristinių išpuolių buvo teisiami Italijoje. Kartoju: ne visi kalti dėl teroristinių išpuolių buvo teisiami Italijoje!
(Šūksmai)
Ar leisite kalbėti ir nepertraukinėsite? Galima pamanyti, kad esame nacionaliniame parlamente! Europos Parlamente dirbama kitaip! Pone pirmininke, ar galima kalbėti netrukdomai?
(Pirmininkas paprašė pranešėją baigti kalbą.)
Manau, kad ketvirtadienio popietę nėra reikalo kištis į Brazilijos ir Italijos santykius. Čia esame tam, kad būtų užtikrinta teisė į teisingumą, visiškai su tuo sutinku, bet duokime Brazilijos Aukščiausiajam Teismui laiko sprendimui priimti. Šiuo metu bylą nagrinėja Brazilijos teismai, Aukščiausiasis Teismas dar turi priimti sprendimą, šiam klausimui netaikoma ...
(Pirmininkas nutraukė pranešėją.)
(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)
– (FR) Pone pirmininke, gerbiu savo kolegas, todėl esu pasirengusi atsakyti į klausimą. Labai norėčiau, kad jie būtų tokie pat tolerantiški ir mano atžvilgiu.
Roberta Angelilli (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, jeigu gerbiate savo kolegas, ponia M.-C. Vergiat, neturėtumėte teigti, kad jūsų kolegos iš Italijos niekada nesidomi žmogaus teisėmis.
Čia dirbu 16 metų. Galite patikrinti duomenis apie mano darbą Parlamente, bet aš tikrai nenusipelniau jūsų pamokslavimo apie žmogaus teises.
Savo kolegų vardu norėtume paklausti, ar jums ne gėda kelti abejones dėl šių keturių žmonių?
Ar žinote, ką veikė šie žmonės? Tai buvo paprasti žmonės. Vienas buvo apsaugos darbuotojas, antras – mėsininkas, trečias – prekybininkas, o ketvirtas – visuomenės saugumo pajėgų agentas.
Vakar šių žmonių vaikai, kuriems tuo metu buvo nuo 10 iki 15 metų, mums pasakė, kad jie kiekvieną dieną prisimena savo tėvus, gulinčius kraujo klane. Ar tikrai manote, kad dera rietis?
Marie-Christine Vergiat, autorius. – (FR) Pone pirmininke, šį klausimą laikau asmeniniu kaltinimu. Ne, man ne gėda, ponia R. Angelilli, nes savo nuomonę išreiškiau pasakydama, kad „švininių metų“ laikotarpis Italijai buvo sunkus. Aš tikrai manau, kad „švininių metų“ laikotarpis Italijai buvo sunkus! Aš žinau, kiek Italijoje buvo aukų. Šiuo laikotarpiu domėjausi asmeniškai.
Taigi, ne, man ne gėda. Neabejoju dėl aukų; abejoju dėl to, kad Parlamento nariai iš Italijos naudojasi ketvirtadienio popietės posėdžiu, skirtu klausimams, susijusiems su žmogaus teisėmis, kad aptartų klausimą, liečiantį tik Italiją ir Braziliją. Manau ir tikiuosi, kad Komisijos narys pasakys tą patį, kad Italijos ir Brazilijos santykiai ne Europos Sąjungos reikalas; tai ne jos vaidmuo. Šie posėdžiai skirti žmogaus teisėms! Be to, ponia R. Angelilli, šiuo klausimu jums nepamokslauju!
Pirmininkas. – Daugiau klausimų pagal mėlynosios kortelės procedūrą nepriimsiu. Išgirdome argumentų ir kontrargumentų. (Dabar kalbės kitas pranešėjas.)
Mario Mauro (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, keliu klausimą dėl tvarkos pagal Darbo tvarkos taisyklių nuostatas dėl darbotvarkės sudarymo. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šis klausimas įtrauktas į darbotvarkę, nes Pirmininkų sueiga priėmė sprendimą, kuris patvirtintas per praėjusį pirmadienį vykusį plenarinį posėdį.
Į darbotvarkę jis įtrauktas ne Parlamento narių iš Italijos pageidavimu. Tai oficialus aktas, kurio pirmiau reikalavo Pirmininkų sueiga, o vėliau visas Parlamentas.
(Plojimai)
Oreste Rossi (EFD). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Europos Sąjunga turi iš tiesų užtikrinti, kad būtų laikomasi Brazilijos ir Italijos sutarties, kuria siekiama nustatyti bendradarbiavimo ekstradicijos klausimais sąlygas ir tvarką.
Brazilijos Aukščiausiasis Teismas leido išduoti Cesare Battisti, kuris pripažintas kaltu septyniuose teismo procesuose ir Italijos teismo institucijų galutiniais sprendimais už akių nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme už keturias žmogžudystes. Neįtikėtina, bet kadenciją baigiantis Brazilijos prezidentas atsisakė išduoti Italijai šį nusikaltėlį. Be to, kairiųjų Brazilijos parlamento narių grupė aplankė Cesare Battisti kalėjime ir nusifotografavo, kaip su juo švenčia, tuo pademonstruodami didelę nepagarbą mūsų šaliai.
Europos Sąjunga, palaikanti su Brazilija puikius komercinius ir ekonominius ryšius, gali įsikišti tik tam, kad būtų vykdomas įstatymas ir būtų įgyvendinta aukų artimųjų teisė į teisingumą. Tik vakar Strasbūre aukų artimieji susitiko su Europos Parlamento nariais, kurie nepaisant politinių pažiūrų bent kartą buvo vieningi.
Štefan Füle, Komisijos narys. – Pone pirmininke, Komisijai žinoma apie paskutinį kadenciją baigiančio Brazilijos prezidento sprendimą neišduoti Italijos piliečio C. Battisti, kurį Italijos teismas už akių nuteisė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme ir dar keliems laisvės atėmimo terminams.
Atkreipiau dėmesį į jūsų požiūrį šiuo konkrečiu klausimu, o aukoms bei jų šeimoms jaučiu tą patį, ką ir jūs. Tačiau Komisija mano, kad šiuo atveju ji negali kištis. Europos Sąjunga nėra sudariusi ekstradicijos sutarties su Brazilija, ir netgi tokiu atveju ji neturėtų teisės kištis dėl atskirų ekstradicijos klausimų. Teisę priimti sprendimą dėl asmens perdavimo iš vienos ES valstybės narės kitai arba iš vienos ES valstybės narės trečiajai šaliai turi išimtinai teismai.
Italijos ir Brazilijos santykių bendradarbiaujant baudžiamosiose bylose pagrindas – 1989 m. dvišalė ekstradicijos sutartis. Brazilijos institucijos pasinaudojo įstatymų nustatyta diskrecija ir atsisakė išduoti C. Battisti.
Norėčiau aiškiai pridurti: ekstradicijos atveju neabejoju, kad Italija užtikrins aukšto lygio teisingumą, kokio tikimasi iš Europos Sąjungos valstybių narių.
Ana Gomes (S&D), raštu. – (PT) Prieštarauju šiai rezoliucijos iniciatyvai, nes manau, kad Cesare Battisti ekstradicijos klausimo netinka svarstyti per šio Parlamento diskusijas dėl neatidėliotinų „žmogaus teisių, demokratijos ir teisės normų pažeidimo“ atvejų paprasčiausiai todėl, kad tai nėra žmogaus teisių demokratijos ar teisės normų pažeidimo Brazilijoje klausimas, ir todėl, kad tai nėra neatidėliotinas klausimas. Tai teisinis ir politinis Brazilijos ir Italijos ginčas, be to, laukiama Brazilijos Aukščiausiojo Federalinio Teismo sprendimo. Šiuo metu šis Parlamentas turėtų perduoti Brazilijai dar dvi žinias: solidarumo dėl nelaimės, per kurią žuvo daugiau nei 700 žmonių, ir džiaugsmo, kad demokratiškai išrinkta prezidentė Dilma Rousseff. Nėra abejonės, kad Brazilija – demokratiška šalis, kuri per paskutinį dešimtmetį padarė didelę pažangą politikos, pilietinių, socialinių reikalų, ekonomikos ir kultūros srityje ir dėl vyriausybės vykdomų bado panaikinimo ir pašalpų šeimoms programų tapo kovos su skurdu ir badu pavyzdžiu.
Monica Luisa Macovei (PPE), raštu. – Būtina puoselėti teisinę valstybę. Nuo to priklauso valstybės institucijų patikimumas. Brazilijos Aukščiausiasis Teismas įgaliojo Brazilijos prezidentą L. I. Lulą išsiųsti iš šalies Italijos pilietį Cesare Battisti, kuris, be kitų kaltinimų, nuteistas už keturias žmogžudystes. 2009 m. gruodžio 31 d., paskutinę savo kadencijos dieną, prezidentas L. I. Lula atsisakė išduoti Italijai C. Battisti. Tikiuosi, kad Brazilijos institucijos priims galutinį nepolitišką ir objektyvų sprendimą, sprendimą, kuriuo remiamas teisinės valstybės principas. Teisinė valstybė – Brazilijos ir ES santykių pagrindas. Mūsų sutartys grindžiamos žmogaus teisių ir teisingumo principais. Tikiu, kad šių principų toliau laikysis abi pusės.