Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2123(IMM)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A7-0015/2011

Debatai :

Balsavimas :

PV 03/02/2011 - 8.1
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0029

Posėdžio stenograma
Ketvirtadienis, 2011 m. vasario 3 d. - Briuselis Tekstas OL

9. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
Protokolas
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Dabar pereisime prie paaiškinimų dėl balsavimo.

 
  
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Rekomendacija dėl antrojo svarstymo: Charles Goerens (A7-0009/2011)

 
  
MPphoto
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE).(ES) Pone pirmininke, susilaikiau, nes sausio 14 d. Europos Vadovų Taryba atnaujino priemones prieš Dramblio Kaulo Krantą, atsižvelgdama į padėties, susidariusios po prezidento rinkimų praeitų metų pabaigoje, sudėtingumą. Turiu pasakyti, kad šios priemonės buvo priimtos žmonėms ir subjektams, kurie priešinosi demokratiškai išrinktam prezidentui arba nepakluso jo valdžiai; į šiuos subjektus įeina autonominiai Abidžano ir San Pedro uostai, taip pat daug bankų.

Iniciatyvos tikslas – vystyti ir skatinti tarptautinę prekybą, siekiant skatinti vystymąsi. Programa orientuota į fizinius ir juridinius asmenis. Į šios iniciatyvos I priedą įtrauktas Dramblio Kaulo Krantas, tačiau jame neminimas mano minėtas sprendimas, todėl ir susilaikiau.

Pone pirmininke, norėčiau paprašyti jūsų, šiandien vadovaujančio šiam posėdžiui, pagerinti Parlamento įvaizdį, nes manau, kad tokios padėtys, kaip kad susidūrėme šiandien, taip pat visuose plenariniuose posėdžiuose, visiškai neprisideda prie įvaizdžio ir gero vardo, kurį bandome perteikti, gerinimo. Manau, nepriimtina, kad kuris nors narys kalba, grupės žmonių juokiasi ir nekreipia dėmesio, jie puikiai tai galėtų daryti lauke. Kadangi šiandien turiu progą, noriu paprašyti visų tų, kurie pirmininkauja posėdžiams, gerinti Parlamento įvaizdį, kuris kenkia Europos politikai.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Kaip žinote, H. Swoboda vadovauja darbo grupei, kuri tiria mūsų plenarines procedūras, ir atkreipsiu jo dėmesį į jūsų pastabą. Taip pat noriu pažymėti, kad jei norite, visada galite paaiškinimą dėl balsavimo pateikti raštu.

 
  
MPphoto
 

  Csanád Szegedi (NI). - (HU) Pone pirmininke, norėčiau iškelti klausimą dėl tvarkos. Prašiau galimybės kalbėti maždaug dešimt minučių. Noriu, kad protokole būtų užregistruota, kad paskutinių balsavimų metu už manęs sėdinčio Rumunijos politiko G. Becali nebuvo, tačiau tai bus matyti vaizdo įrašuose. Nepaisant to, jo asistentas ar sekretorius balsavo naudodamasis G. Becali Parlamento nario kortele. Noriu paklausti jūsų, pone pirmininke, ar tai atitinka darbo tvarkos taisykles, o jei ne, kokios bausmės gali tikėtis radikalus Rumunijos politikas už tai, kad vietoj jo balsavo jo asistentas.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Jūsų pastebėjimas labai rimtas ir jis bus išnagrinėtas biure.

 
  
  

Rekomendacija dėl antrojo svarstymo: Barbara Lochbihler, Kinga Gál (A7-0014/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE).(IT) Pone pirmininke, siekiant ir toliau eiti 2006 m. nusistatytu keliu padaryti Europos Sąjungos išorės pagalbą veiksmingesnę ir skaidresnę, negalime nepašalinti neatitikimų, kurie paaiškėjo dėl Europos Sąjungos netinkamumo finansuoti išlaidas, susijusias su mokesčiais, muitais ir kitokiomis rinkliavomis, principo išimčių.

Tuo požiūriu reglamento pakeitimas būtinas ir pateiktas laiku. Komisijai turėtų būti suteiktos galios priimti deleguotus teisės aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, kai kalbama apie strateginius dokumentus, nes tokie strateginiai dokumentai papildo Reglamentą (EB) Nr. 1889/2006 ir yra bendro pobūdžio.

Tikiuosi, kad vykstant paruošiamajam darbui ne tik bus vykdomos tinkamos konsultacijos, tačiau visų svarbiausia, kad patvirtinus pakeitimą Parlamentas bus aprūpintas tinkamomis priemonėmis, kuriomis naudodamasis galės stebėti ir paveikti Komisijos priimtas priemones. Tik taip galime užtikrinti, kad ES išorės pagalbos politika būtų vykdoma teisėtai ir demokratiškai.

 
  
  

Rekomendacija dėl antrojo svarstymo: Helmut Scholz (A7-0005/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE).(ES) Pone pirmininke, norėčiau pasakyti, kad, manau, siekis sudaryti tokio pobūdžio susitarimus dėl bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis, naudojant finansines priemones, atitinka Europos Sąjungos interesus. Taip pat manau, kad reikia nurodyti, kiek šalių yra įtraukta į priedą. Todėl norėčiau pabrėžti, kokia svarbi ši iniciatyva.

 
  
  

Rekomendacija: Francesca Balzani (A7-0002/2011)

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Pone pirmininke, palankiai vertinu susitarimą, pasiektą per ilgas ir nemalonias teisines diskusijas dėl prekybos bananais, kuris užbaigs ilgalaikę netikrumo ir nestabilumo būseną šalyse, kurios augina bananus ir jais prekiauja.

Susitarimas dėl prekybos bananais taip pat turės didelį poveikį kitoms besivystančioms šalims, kurios siekia eksportuoti bananus, o mes turėsime padėti šioms šalims prisitaikyti prie didelių pasaulio rinkos konkurencinės aplinkos pokyčių.

Todėl papildomų priemonių programoje reikės spręsti ir neatidėliotinus klausimus, susijusius su socialinėmis prisitaikymo pasekmėmis. Todėl pritariu pasiūlymui ištirti šio susitarimo poveikį regionams, kuriems jis turės įtakos, ir taip nustatyti tinkamas nepageidaujamų poveikių švelninimo priemones.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE). - (FI) (Kalbos pradžios nėra) <...> karas dėl bananų, kuris beveik tapo didesnis nei gyvenimas, kad puiku, jog jis baigėsi. Taip pat gana teisinga tai, kad negalime leisti laužyti universalių prekybos taisyklių. Visiškai teisinga, kad PPO įsikišo ir kad Europos Parlamente ir Europos Sąjungoje elgėmės teisingai. Dėl šių veiksmų bus nustota išskirtinai elgtis su kai kuriomis AKR valstybėmis.

Žinoma, gana teisinga, kad siekiama užtikrinti, kad rinkose būtų išlaikytos sąžiningo elgesio taisyklės, tačiau turime laikytis savo principo su visais augintojais elgtis vienodai. Vis dėlto nuo 1993 m. importo režime dalyvavusios šalys turėjo didžiulį pranašumą ir tuo laikotarpiu turėjo galimybę susitvarkyti ir išvystyti savo bananų auginimą. Tai reiškia, kad jos geriau pasirengusios susidoroti su tikra konkurencija, o ne tik yra priklausomos nuo specialios pagalbos.

Todėl balsavau už šį pakeitimą ir sveikinu Komisiją ir Europos Sąjungą su tuo, kad jos užbaigė karą dėl bananų.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (ECR). - Pone pirmininke, ginčas bananų prekybos klausimu buvo vienas ilgiausiai trukusių ir bene sunkiausias visoje PPO istorijoje, tai ginčas, kuriame Europos Sąjunga aiškiai ir neabejotinai buvo neteisi. Jos politika buvo palanki kai kurių buvusių kolonijų augintojams, o nuo nukentėjo laisvosios prekybos principai, kurie, žinoma, spekuliatyviai puoselėjami Romos sutartyje.

Tokia politika buvo nepalanki visiems. Ji buvo nepalanki Europos vartotojams, kurie turėjo mokėti daug didesnes kainas, ji buvo nepalanki eksportuotojams, ji buvo nepalanki tarptautinei darnai ir tautų bendruomenei, ji buvo nepalanki ir tiems žmonėms, kuriuos ji spekuliatyviai skelbė ginsianti. Buvusios britų ir prancūzų kolonijos dabar tapo dar labiau priklausomomis teritorijomis visa šios sąvokos prasme, jos yra pririštos prie dirbtinio ir neproduktyvaus eksporto, kai vis dėlto būtų galėjusios įvairinti savo ūkį ir plačiau integruotis į pasaulio ekonomiką.

Noriu apie tai pasakyti dar vieną dalyką, kuris nebuvo pasakytas jokiose diskusijose. ES negarbingai taikė spaudimą bananų augintojams tarpusavyje sudaryti politines ir ekonomines sąjungas, kurios imituotų ES modelį, o tai tikrai ne mūsų reikalas. Visa laisvosios prekybos esmė yra skirtumais pagrįsti mainai, o ne bananų pardavimas vieni kitiems ir, tiesą sakant, ne kurti pramoninių Europos valstybių dirbtinę muitų sąjungą.

 
  
  

Pranešimas: Karl-Heinz Florenz (A7-0229/2010)

 
  
MPphoto
 

  Sergej Kozlík (ALDE). (SK) Pone pirmininke, Europos Parlamente derantis dėl direktyvos dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų, buvo pasiūlyta daug direktyvą pagerinančių pakeitimų. Balsavau už pakeistą šios svarbios direktyvos variantą. Dėl šios direktyvos elektros įrangos gamintojai gali suteikti pirkėjams, kurie perka įrangą, informaciją apie atliekų surinkimo, apdorojimo ir išmetimo aplinkai nekenkiančiu būdu išlaidas.

Šia direktyva padidinamas rinkos skaidrumas, nes informacija suteikiama susijusioms institucijoms, platintojams, eksportuotojams ar klientams. Ji padidins informuotumą apie grąžinamąjį perdirbimą ir išlaidų susigrąžinimą bei jo priimtinumą. Svarbu, kad finansiniai pramonės įsipareigojimai būtų sutelkti į veiksmingos elektros atliekų surinkimo sistemos kūrimą, o ne į baudų už nepasiektus surinkimo tikslus mokėjimą, jei tame regione nepakankamai išvystyta atliekų surinkimo infrastruktūra.

 
  
MPphoto
 

  Adam Bielan (ECR).(PL) Pone pirmininke, sparti plėtra ir technologinė pažanga, deja, turi mažiau pageidaujamų pasekmių. Didžiulis elektroninių atliekų augimas yra geriausiai matomas to pavyzdys. Mes sistemingai naudojamės visų įmanomų rūšių elektroniniais prietaisais, o dar greičiau keičiame juos naujais, tačiau nesirūpiname, kaip užtikrinti, kad senieji būtų šalinami saugiai. Žinoma, tai veikia gamtinę aplinką.

Tikiuosi, kad peržiūrėjus teisės aktą dėl elektroninių atliekų surinkimo ir apdorojimo bus galima padidinti atgaunamų vertingų medžiagų kiekius, nes greta naudos aplinkos apsaugai tai taip pat duotų ir ekonominės naudos. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rekomenduotas didelis atskiro surinkimo rodiklis turėtų sulaikyti šias medžiagas ir jos turėtų būti parengiamos panaudoti iš naujo.

Sutinku, kad būtina reguliuoti neteisėtą elektroninių atliekų eksportą iš Europos Sąjungos. Taip pat tikiuosi, kad sumažės atvejų, kai vienos valstybės narės atliekos saugomos kitos valstybės narės teritorijoje, tai ne visada atitinka nuostatas.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Manau, kad pasiekėte naują lygmenį. Tai pirmas kartas, kai matau, kad kalba būtų skaitoma iš iPad planšetės.

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, atliekoms sienos nesvarbios, tai ypač teisinga, kai kalbama apie elektronines ir elektros atliekas. Todėl būtina, kad nuostatos dėl atliekų išmetimo ir grąžinamojo perdirbimo būtų suderintos Europos Sąjungos valstybėse narėse ir tarp jų, o visų svarbiausia, kad būtų sustabdytas atliekų eksportas, neužtikrinant sertifikuoto ir aplinkai nekenkiančio išmetimo.

Mano paskutinis prašymas mums yra ištirti savo sprendimų veiksmingumą ir užtikrinti, kad mūsų ketinimai išties virstų realybe.

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Pone pirmininke, elektros ir elektroninės įrangos atliekų Europos Sąjungoje sparčiai daugėja, o neveiksmingas atliekų išmetimas ir neprofesionalus jų surinkimas kelia rimtų problemų aplinkai ir žmogaus sveikatai, taip pat prarandamos žaliavos ir ištekliai, kurie nėra neišsemiami.

Remiantis nauja informacija, gauta taikant direktyvą dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų, paaiškėjo, kad būtina tinkamai pakeisti kai kurias šios teisinės priemonės dalis, kurios iki šiol kėlė rimtų taikymo praktikoje problemų. Todėl pritariu nuostatoms, dėl kurių gamintojai ir vartotojai turės prisiimti daugiau atsakomybės už tinkamą tokios įrangos išmetimą.

Tačiau kalbėdamas apie dabartinį tikslą norėčiau pasakyti, kad juo neatsižvelgiama į labai skirtingas ekonomines sąlygas skirtingose valstybėse narėse. Mano nuomone, procentinė dalis, pagrįsta rinkos kiekiais per tam tikrą laikotarpį, būtų geresnis būdas atsižvelgti į konkrečias valstybių narių aplinkybes ir jų konkrečią padėtį elektros prekių rinkoje.

 
  
MPphoto
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE).(ES) Pone pirmininke, balsavome ir aš balsavau už šią iniciatyvą dėl elektroninių atliekų. Čia kalbėjome apie surinkimą, apdorojimą, draudimą ir neteisėtumą, tačiau norėčiau Parlamentui pabrėžti, kad tai, ką tikriausiai turėtume apmąstyti, yra kai kas, kas kurį laiką buvo tyrimų tema – kodėl medžiagos, kurios galėjo likti naudingos ir veiksmingos ilgesnį laiką, po tam tikro laiko sugenda numatytu ir suplanuotu būdu?

Kaip tik šią savaitę parengiau keletą klausimų ir Tarybai, ir Komisijai, kad jos ištirtų, ar kai kurios bendrovės tikrai priima apgalvotus sprendimus šiuo klausimu ir ar dėl šios priežasties būtų galima išvengti tokių elektroninių atliekų, pagamintų Europos ir pasauliniu mastu, kiekių, jei būtų kovojama su tokia praktika.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE).(GA) Pone pirmininke, pirmiausia gal galėčiau pasveikinti savo draugą ir kolegą Karlą Heinzą Florenzą su šiuo pranešimu. Viskas, ką jis daro, yra tikslu ir praktiška, šio pranešimo atveju taip pat.

Kaip minėta, gyvename elektroniniame amžiuje su beveik kasdien į rinką tiekiamais vis naujesniais prietaisais, o daugumos tokių prekių tinkamumo terminas yra labai trumpas, todėl jas reikia atnaujinti arba šalinti. Pasiūlymai šiuo klausimu pateikti išties laiku.

Taip pat labai svarbus pastebėjimas dėl vidaus rinkos. Mums patinka apie tai kalbėti, tačiau užbaigsime dar labai negreitai.

(GA) Taigi manau, kad šis pranešimas yra reikšminga pažanga sprendžiat šias problemas, sveikinu ir džiaugiuosi, kad galėjau balsuoti už jį.

 
  
MPphoto
 

  Giommaria Uggias (ALDE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiandien patvirtino rezoliuciją dėl atliekų Kampanijoje, kuri turėtų būti pamoka mums visiems, kad tokioms ekologinėms nelaimėms kaip ši reikia užkirsti kelią.

Šiandien galime jaustis patenkinti savimi, nes šiame plenariniame posėdyje priėmėme tokią priemonę kaip ši, kuria bus kuriama grąžinamojo perdirbimo ir pakartotinio naudojimo kultūra globalizacijos laikais, priemonę, kuria visais įmanomais būdais bus užtikrinama, kad Europos piliečiai, kuriems dabar nereikia dėti pastangų visiems prieinamoms prekėms įsigyti, būtų informuoti apie tikrąją jų vertę.

K. H. Florenzo pranešimas dėl pakartotinio elektros ir elektroninės įrangos naudojimo, dėl kurio mes šiandien balsuojame, svarbus ne tik Europos aplinkos tvarumo ateičiai, tačiau ir kitu aspektu – žaliavų praradimo. Tiesą sakant, veiksmingas ir naujoviškas medžiagų ir išteklių naudojimas yra pagrindinė globalizacijos paveiktos ekonomikos problema. Todėl teigiamai vertinu tai, kad nusistatėme plačių užmojų tikslus ir kad reikia nurodyti tikrąją gaminio kainą tokiu būdu, kad vartotojai ją žinotų.

 
  
MPphoto
 

  Marian Harkin (ALDE). - Pone pirmininke, džiaugiuosi galėdama palaikyti plataus užmojo Parlamento pranešimą, kuriuo siunčiama tvirta žinia visos ES vyriausybėms. Pranešime laikomasi principo „moka teršėjas“ ir tai daroma proporcingai.

Esu patenkinta ALDE frakcijos pakeitimu, kuriuo labai mažos įmonės – įmonės, kuriose dirba mažiau nei 10 žmonių ir kurių apyvarta mažesnė nei du milijonai, atleidžiamos nuo reikalavimo priimti atgal visas smulkias atliekas. Šis pakeitimas užtikrins, kad mažos parduotuvės, kuriose trūksta erdvės, nebūtų apkrautos pernelyg dideliais reikalavimais.

Galiausiai tiems, kurie skundžiasi šio pasiūlymo išlaidomis, o tokių buvo, norėčiau pasakyti, kad neturime teisės ir toliau naudoti nykstančius šios planetos išteklius. Privalome aktyviai skatinti pakartotinį naudojimą ir grąžinamąjį perdirbimą ir dėti visas įmanomas pastangas mūsų vis menkėjančių žaliavų praradimui sušvelninti.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (ECR). - Pone pirmininke, važinėdamas gražiomis savo pietryčių rinkimų apygardos žemumomis ir giraitėmis pastebėjau nedideles pakelių piramides, sudarytas iš buitinės technikos ir kitų išmestų elektros prekių. Šios mažos piramidės yra matomas paminklas įstatymui, kurio pasekmės nebuvo numatytos. Direktyva, kuria ketinta paskatinti grąžinamąjį perdirbimą, galiausiai paskatino savavališką išvertimą.

Taip tradicinė nuosavybės teisių sąvoka buvo paversta niekais. Pagal įprastinį mūsų nuosavybės suvokimą, jei tu man ką nors parduodi, o aš iš tavęs nusiperku, tada tai jau mano atsakomybė. Tau nelieka prievolės perdirbti. Tiesą sakant, laisvojoje rinkoje šie daiktai iš esmės bus perdirbti, tai visiškai dykai padarys puikūs žmonės, vadinami prekiautojais metalo laužu. Kartais jie net sumokės jums už tai, kad tai darote. Tačiau tai visai neguodžia tų mano rinkėjų, kurie domis, kaip atsikratyti savo buitinės technikos.

Praeitą savaitę su manim susisiekė mano rinkėjas ir paklausė, kaip atsikratyti šaldytuvo. Viskas, ką galėjau pasiūlyti, tai atiduoti jį anytai.

 
  
  

Pasiūlymai dėl rezoliucijų (RC-B7-0078/2011)

 
  
MPphoto
 

  Lena Ek (ALDE).(SV) Pone pirmininke, labai nusivyliau tuo, kad derybose dėl krizės Vidurio Rytuose pagrindinė atstovė bendrai užsienio politikai baronienės C. Ashton negalėjo nieko padaryti. Mums Europoje laikytis išvien su tais, kurie kovoja už demokratiją ir laisvę, turėtų būti neišvengiama išvada. Bendras mūsų Parlamentas ir bendra mūsų Europos Sąjunga yra mūsų pastangų niekada nebepatirti siaubo, kurį suteikia totalitarinės sistemos, rezultatas. Šiuo pasiūlymu dėl rezoliucijos norime prisiimti dalį atsakomybės ir parodyti, kad norime palaikyti kovą už demokratiją ir laisvę Vidurio Rytuose. Todėl tik dar labiau apgailėtina matyti, kad Komisija ir Taryba nesugebėjo prisiimti savo atsakomybės dalies. Matome, kaip Vidurio Rytuose vyksta permainos. Ten gyvenantys žmonės prašo pagalbos ir suteikti tą pagalbą yra mūsų pareiga. Turime pasirūpinti konkrečiomis maisto, vaistų ir pagalbos darbuotojų teikimo priemonėmis. Jų reikia dabar. Kartu, žinoma, turime padėti kurti demokratines visuomenes, kurios Tunise ir Europoje turėtų teisinį tikrumą. Pusė mūsų Europos Sąjungos valstybių narių nuo diktatūros perėjo prie demokratijos ir laisvės. Kodėl taip sunku pripažinti, kad tokia padėtis turėtų būti ir žmonių Vidurio Rytuose?

 
  
MPphoto
 

  Salvatore Iacolino (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, negali būti abejonių, kad šiuo metu Tunisą krečiantis jaunesnių kartų sukilimas gali reikšmingai atsiliepti pačiai Europos Sąjungai. Tam yra daug priežasčių, įskaitant naujo 2011–2016 m. Europos Sąjungos ir Tuniso veiksmų plano formuluotę ir, svarbiausia, migrantų srautų reguliavimą.

Vos prieš mėnesį šiame Parlamente buvo priimta svarbi priemonė – pirmoji teisėkūros byla dėl prekybos žmonėmis remiantis Lisabonos sutartimi. Į bet kokį neteisėtų migrantų antplūdį reikia reaguoti ryžtingai. Todėl mums reikia Europos susitarimo, kuris apimtų pietinius Viduržemio jūros krantus, įskaitant Tunisą bei Egiptą. Norint to pasiekti, reikia, kad nuvyktų delegacija ir stebėtų šį visiškos demokratizacijos procesą, beje, šiandien ji ir išvyko į Tunisą, tačiau kartu turime suteikti Tunisui tikrą galimybę, teikiant nuolatinę tęstinę paramą, siekti visiškos demokratijos.

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, norėčiau dar kartą kalbėti paaiškinimų dėl balsavimo dalyje, nes vakar, deja, neturėjau šios galimybės.

Noriu išreikšti savo susižavėjimą Tuniso žmonėmis, kurie nuvertė diktatūrą naudodami taikias priemones, ir tikiuosi, kad pereinamojo laikotarpio Tuniso vyriausybė priims mūsų rezoliuciją kaip galimybę judėti demokratijos link.

Taip pat norėčiau dar kartą atsiprašyti Tuniso piliečių, nes akivaizdu, kad Europos Sąjunga ir jos politikai nebuvo pasirengę tokiam staigiam krypties pokyčiui. Mes nepakankamai įvertinome žmonių galią, jei galima taip pasakyti, ir turime pasinaudoti šia proga ir užtikrinti, kad ateityje padėtis analizuotume geriau bei, jei reikės, tinkamai reaguotume į tokio pobūdžio įvykius.

 
  
MPphoto
 

  Adam Bielan (ECR).(PL) Pone pirmininke, neseniai Tunise, o dabar ir Egipte vykę įvykiai atkreipė viso pasaulio dėmesį. Tačiau šių šalių piliečių demonstracijos prieš sustabarėjusius valdžios režimus suteikė nuolatinių politinių pokyčių viltį.

Kad Tunise prasidėję pokyčiai galėtų tęstis taikiai, būtina visiška demokratinės Europos parama. Savo balsu prisidėdamas prie Europos Parlamento Pirmininko J. Buzeko kreipimosi, taip pat raginu imtis visų veiksmų, kad būtų užtikrinti visiškai demokratiniai rinkimai Tunise ir būtų suformuota nacionalinės vienybės vyriausybė.

Taip pat palaikau parlamentinės delegacijos ryšiams su Magrebo šalimis raginimą atlikti nepriklausomą tyrimą ir nustatyti, kokia yra tų, kurie valdo Tunisą, atsakomybė už smurto naudojimą ir kraujo praliejimą. Bendradarbiavimas su Tunisu ir abipusių bei lygiaverčių ryšių su šia šalimi kūrimas yra ir Europos, ir Tuniso piliečių interesas. Todėl šiandien balsavau už rezoliuciją, dokumentą, kuriame išdėstyta išsami informacija apie šio bendradarbiavimo perspektyvas.

 
  
MPphoto
 

  Bruno Gollnisch (NI).(FR) Pone pirmininke, nesu nei Z. E. A. Ben Ali, nei H. Mubarako draugas. Nesveikinau jų apkabindamas ir meiliai tapšnodamas per petį, kaip tai darė prezidentas N. Sarkozy. Nekviečiau jų partijų į politinę federaciją, kuriai priklausyčiau pats ir mano politiniai kolegos, skirtingai nei socialistai, nes L. K. Gbagbo partija Dramblio Kaulo Krante, Z. E. A. Ben Ali partija ir H. Mubarako partija – visos priklausė Socialistų internacionalui.

Taigi tai reiškia, kad turiu daugiau teisių sakyti, kaip esu pasišlykštėjęs tuo, norėčiau rasti geresnį žodį, kaip šiandien elgiamasi su šiais žmonėmis, asmeniškai visiškai nesikišant į šių šalių politinę padėtį. Todėl aš ypač laikausi nesikišimo principo. Ne aš pakviečiau Z. E. A. Ben Ali į Europos Parlamentą. Jei turėjote kritikos Z. E. A. Ben Ali, galėjote ją išsakyti tada. Pernelyg lengva kritikuoti žmones tada, kai jie jau nuversti.

Šiandien žmonės visuose Vidurio Rytuose ir visame pasaulyje žino, kad Vakarai nepalaiko savo partnerių ir vengia užtikrinti, kad nuo šiol būtų nedaug kandidatų su mumis bendradarbiauti.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Nemanome, kad Z. E. A. Ben Ali kada nors buvo pakviestas į Europos Parlamentą. Tačiau, laimei, bet kuriuo atveju dabar jis jau neatvyks.

 
  
MPphoto
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE).(ES) Pone pirmininke, manau, kad Europos Sąjunga buvo nepasiruošusi padėčiai Tunise. Užtenka pasižiūrėti į tai, kaip pastaraisiais mėnesiais buvo elgiamasi su Z. E. A. Ben Ali. Manau, kad ir vėl pavėlavome, nes Europos Sąjunga nesuteikė stipraus palaikymo Tuniso žmonėms, kurie norėjo nuversti tiek daug metų viešpatavusią diktatūrą ir išsikovoti laisves ir demokratiją.

Todėl norėčiau baronienės C. Ashton paprašyti, kad Europos Sąjunga labiau įsitrauktų ir kad ji įsteigtų šioje rezoliucijoje minimą specialios paskirties grupę, į kurą turėtų būti įtrauktas Europos Parlamentas, kad tunisiečiai galėtų surengti savo demokratinius rinkimus, sukurti savo šalies institucijas ir atgauti savo laisves.

Tačiau sakyčiau, kad politikos ateitis tokia: politikos ateitis XXI amžiuje turi būti dialogas ir derybos, siekiant į demokratinius procesus įtraukti visų piliečių siekius. Be to, manau, kad turėtume imtis svarstyti, ar mes Europos Sąjungoje tikrai vienodai elgiamės su visomis šalimis, kai įtraukiame su pagarba žmogaus teisėms susijusias nuostatas.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Kaip žinote, Europos Parlamentas šiandien į Tunisą siunčia delegaciją, kuriai vadovauja J. I. Salafranca, jie savo ataskaitą pateiks kitą savaitę.

 
  
MPphoto
 
 

  Ashley Fox (ECR). - Pone pirmininke, įvykiai Tunise pasitarnavo kaip įspėjimas visoms nedemokratinėms vyriausybėms ne tik arabų pasaulyje, tačiau ir visame pasaulyje. Jei jos savo konstitucijose nenumatys mechanizmo, kaip žmonėms išreikšti savo nepasitenkinimą, jie susidurs su revoliucija ir su jos sukeltu smurtu.

Diktuoti kurios nors tautos konstitucijos taškus ir kablelius – ne ES reikalas. Tačiau turėtume skatinti perėjimą prie konstitucinės demokratijos ir propaguoti atvirą ekonomiką, investavimą ir ekonomikos augimą, nes būtent ekonomikos augimas – prekyba su likusia pasaulio dalimi – sukurs darbo vietas ir sumažins skurdą, kuris iš tiesų yra pagrindinė didelės nepasitenkinimo dalies arabų pasaulyje priežastis.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijų (RC-B7-0075/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, žinoma, balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad visos valstybės narės turi labiau pasistengti kovodamos su endemijomis.

Dar 2000 m. Jungtinės Tautos Niujorke įtraukė šį tikslą į savo Tūkstantmečio vystymosi tikslų deklaraciją. Pagal savo Mokslinių tyrimų ir naujovių pamatinę programą Europos Sąjunga jau finansavo vakcinų nuo tuberkuliozės kūrimą, taip siekiama visiškai išnaikinti šią ligą tarp gyventojų iki 2050 m. Be to, dėl šios priežasties ji skatino partnerystę su daugiau nei 40 mokslinių tyrimų centrų visoje Europoje, kurie specializuojasi vakcinų kūrimo ir gamybos srityje.

Patvirtinus šį tekstą, valstybės narės dabar turi stengtis išpildyti savo pačių finansinius įsipareigojimus, ypač susijusius su besivystančiomis šalimis, kad teisė į sveikatą galėtų reikšti ir teisę į prevencinę sveikatos priežiūrą.

 
  
  

Pasiūlymas dėl sprendimo (B7-0090/2011)

 
  
MPphoto
 

  Lucas Hartong (NI). - (NL) Pone pirmininke, praeitų metų rugsėjo mėn. Parlamentas atsisakė uždaryti Europos policijos koledžo sąskaitas dėl išties blogo tvarkymo ir struktūrinių problemų. Nebuvo tikimasi, kad šie dalykai bus sutvarkyti iki 2014 m. Man ir dabar nesusidarė įspūdis, kad kas nors CEPOL pagerėjo. Tad kodėl mes dabar gauname pasiūlymą vis tiek uždaryti 2008 m. sąskaitas?

Todėl Olandijos laisvės partijos (PVV) delegacija balsavo prieš šį pasiūlymą ir nori, kad visas perteklinių nuostolių išlaidas prisiimtų tie, kurie su tuo susiję. Be to, mes keliame klausimą dėl paties CEPOL egzistavimo. Europoje jau sukurtas puikus policijos bendradarbiavimas ir mums čia nereikia CEPOL. Mūsų nuomone, jo galima kaip įmanoma greičiau visiškai atsisakyti. Tiesą sakant, taip sutaupytume mokesčių mokėtojų pinigų.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). - Pone pirmininke, man patinka galvoti, kad visada buvau savo pietryčių rinkėjų nugalėtojas. Vienas iš būdų, kuriais bandau ginti jų, kaip mokesčių mokėtojų, interesus – neleisti švaistyti jų uždirbtų pinigų nenaudingoms, neveiksmingoms ar korumpuotoms ES agentūroms.

Šis argumentas nė kiek ne mažiau galingas, jei nenaudinga agentūra pasitaiko mano rinkimų apygardoje, kaip tai yra Europos policijos koledžo atveju. Nemanau, kad yra kokių nors abejonių dėl to, kad šios agentūros sąskaitos buvo tvarkomos netinkamai. Nemanau, kad kas nors šiame Parlamente teigtų, kad finansine prasme tai vertinga ar veiksminga organizacija.

Platesnis klausimas, kam mums išvis reikia Europos policijos agentūros. Priverstinės jėgos monopolis yra bene neatsiejamas valstybingumo atributas ir valstybės visame pasaulyje pasiekė be galo sudėtingų, be galo veiksmingų susitarimų dėl policijos bendradarbiavimo ir tam joms nereikėjo šių ES agentūrų, kad jos pasakytų, ką daryti.

Hempšyro grafystėje, kurioje yra EPK, mes labai gerai dirbome be ES. Darbas vyko anksčiau nei prisijungė dauguma valstybių narių ir jis puikiai vyks nepriklausomai nuo to, ar grafystės teritorijoje bus ES agentūra, ar ne.

 
  
MPphoto
 
 

  Ashley Fox (ECR). - Pone pirmininke, balsavau prieš Europos policijos koledžo sąskaitų uždarymą. Tai buvo būdas išreikšti mažą protestą prieš tai, kaip ES elgiasi su mokesčių mokėtojų pinigais.

Mes gerokai per daug jų švaistome ir per daug švaistome tokioms nenaudingoms institucijoms kaip Europos policijos koledžas. Mums to nereikia. Mes turėtume taupyti mokesčių mokėtojų pinigus ir atsisakyti šios institucijos.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijų (B7-0091/2011, B7-0092/2011, B7-0093/2011)

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). - Pone pirmininke, daug kartų girdėjote mane šioje salėje kovojant savo vienišą ir varginantį sekinamąjį karą prieš šių naujų ES finansų paslaugų srities priežiūros agentūrų steigimą.

Visada tvirtinau, kad tokios agentūros yra neegzistuojančios problemos sprendimas. Šių agentūrų kompetencija neapima žmonių, kuriuos būtų galima kaltinti dėl kilusios finansų krizės. Mano nuomone, tai yra ne proporcingas, apsvarstytas atsakas į nustatytą problemą, o ideologinis žingsnis, siekiant didesnės Europos integracijos neatsižvelgiant į jos naudą.

Bet kokios abejonės dėl to, kas teisus, tikrai buvo panaikintos prieš keletą akimirkų matyto farso, kai pirmininkas paklausė Parlamento, kas tie trys kandidatai, kuriuos ką tik patvirtinome, o nė vienas Europos Parlamento narys negalėjo atsakyti.

Tad kodėl mes taip didžiai balsavome, siekdami paskirti šiuos iškeltus kandidatus? Manau, taip buvo dėl to, ką Komisijos narys M. Barnier pasakė juos rekomenduodamas – jie buvo atrinkti „dėl savo įsipareigojimo Europai“. Tad štai dėl ko visa tai. Tai neturi nieko bendro su finansinių paslaugų gerinimu, tai susiję tik su Briuselio kontrolės išplėtimu.

Užbaigsiu pakartodamas lordo W. Dartmoutho raginimą – jei, kaip šiandien buvo pasiūlyta, mums reikia moterų kandidačių į kurias nors iš šių pareigų, negaliu sugalvoti geresnės kandidatės nei demaskuotoja, demaskavusi ankstesnę Komisiją, mano Anglijos pietryčių kolegė M. Andreasen.

 
  
MPphoto
 

  Ashley Fox (ECR). - Pone pirmininke, norėčiau, kad neturėtume Europos priežiūros institucijos, tačiau turime. Kadangi turime, jai vadovauti turėtume paskirti geriausius žmones. Tai, ką stebėjome anksčiau šiandien, išties buvo farsas, kuriame kolegos, kurie dalyvavo pokalbiuose su asmenimis ir laikė juos kompetentingais, nepaisant to vis tiek norėjo palavinti raumenis ir protestuoti, kad su jais nebuvo pakankamai tartasi. Todėl šiandien balsavome. Ta buvo netinkamas pasirodymas ir šiam Parlamentui jis neduoda nieko gero.

 
  
MPphoto
 
 

  Seán Kelly (PPE). - Pone pirmininke, šiandien labai teisingai pastebėjote, kad pirmąsyk vienas narys kalbą skaitė iš iPad planšetės. Tada vienas narys, tikėkimės, kad pirmą ir paskutinį kartą, kaip teigiama, balsavo, nors jo nebuvo. Tada mes patys balsavome dėl Priežiūros institucijų pirmininkų. Balsuodami prieš, iš tiesų balsavome už. Išspręskite šią mįslę. Mes, žinoma, kaip minėta, nežinojome kandidatų pavardžių ir neturėjome moters kandidatės, nors, pateisinant Komisijos narį M. Barnier, jis tai tinkamai paaiškino.

Turbūt nestebina, kad šiandien čia diskutavome dėl bananų, nes atsižvelgdami į visus šiuos dalykus daugelis žmonių mano, kad mes visi išprotėjome. Pagal šią tendenciją eisiu pietauti, o bananai sudarys labai svarbią mano meniu dalį. Ačiū, pone pirmininke, už jūsų atlaidumą.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijų (RC-B7-0073/2011)

 
  
MPphoto
 

  Luigi de Magistris (ALDE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, rezoliucija dėl atliekų krizės Kampanijoje, kuri šiandien buvo priimta balsų dauguma, yra labai svarbus ženklas. Kampanijos kritinė padėtis tapo Europos kritine padėtimi ir tai palankus Kampanijos žmonėms sprendimas.

Mes tariame „ne“ lėšų, kurios naudojamos tiesiog korumpuotiems politikams, skrupulų neturintiems verslininkams ir organizuotam nusikalstamumui stiprinti, išmokai; „taip“ Europos pinigams, jei bus pateiktas patikimas, aplinkai nekenkiantis atliekų tvarkymo planas; „ne“ nekontroliuojamiems sąvartynams nacionaliniuose parkuose; „ne“ dioksiną gaminantiems deginimo įrenginiams ir „taip“ grąžinamajam perdirbimui ir aplinkai nekenkiantiems metodams. Taip pat tariame „ne“ nuomonių skirtumų vietinėse bendruomenėse laikymui nusikaltimu, todėl tariame „taip“ teisėtumui.

Tai svarbus lūžis ir įspėjimas S. Berlusconi vyriausybei ir regiono valdžiai, kuriai vadovauja Stefano Caldoro, jos iki šiol nenuveikė nieko, išskyrus kalbas ir savo klikų ir mafijos sluoksnių palaikymą.

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, tikiuosi, kad Kampanijos piliečiai šiandien mūsų patvirtintą rezoliuciją laikys paskatinimu jiems. Neturėjome tikslo diskredituoti ar peikti regioną. Taip pat neketinome imtis jokių vidaus politikos mūšių. Sąžiningas Europos Sąjungos pasiūlymas Kampanijai toks. Jei sukursite išbaigtą atliekų šalinimo koncepciją, kuri bus logiška, nekenkianti aplinkai, veiksminga ir be korupcijos, Europos Sąjunga suteiks jums finansinę paramą. Jei ši žinia išgirsta, tikiuosi, kad tam tikrame etape galėsime aptarti faktą, kad krizė Kampanijoje pagaliau išspręsta visiems laikams.

 
  
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Enrico Speroni ((A7-0015/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Tai, kad dėl prašymo atšaukti Vengrijos Europos Parlamento nario Tamáso Deutscho imunitetą buvo balsuojama vienbalsiai, parodo ES lygmeniu visiems įstatymų leidėjams garantuojamos apsaugos naudą. To priežastis, kaip paaiškėjo mums nuodugniai išnagrinėjus Vengrijos teisminių institucijų pateiktą prašymą, tai, kad mes akivaizdžiai susiduriame su labiausiai neabejotinu imuniteto dėl politinių pažiūrų atveju. Imuniteto, priemonės, kuri buvo aptarta nesuskaičiuojamą kiekį kartų, suteikimas teisėkūros institucijos nariams turėtų suteikti jiems laisvę išreikšti savo nuomones. Iš tiesų su Tamásu Deutschu susijęs atvejis rodo tiesioginę šio imuniteto naudą. Norėčiau jums priminti, kad Europos Parlamentas niekada negynė savo narių, kai buvo tiriami korupcijos ar bendrosios teisės pažeidimų veiksmai. Pats bandymas sukliudyti Europos Parlamento nariams išreikšti savo nuomones dėl viešojo intereso reikalų ir susirūpinimas pradedant teisines procedūras demokratinėje visuomenėje nepriimtini. Nekalbant apie tai, kad tai yra Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnio, kurio tikslas apsaugoti Europos Parlamento narių, tiesiogiai atliekančių savo pareigas, išraiškos laisvę, pažeidimas.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdamas į tai, kad rizikuojama Europos Parlamento nario veiklos vykdymu, kaip tai pripažįstama kompetentingų Vengrijos teisminių institucijų, balsavau už šio pranešimo išvadas, kuriose rekomenduojama atsisakyti atšaukti T. Deutscho imunitetą. Tai atvejis, kai užtikrinamas Europos teisės aktų laikymasis ir Parlamento nario veiklos gynimas, nes susiduriame su įtariamu nusikaltimu dėl nuomonės apie viešojo sektoriaus faktus išsakymo. Taip pat pripažįstama, kad T. Deutsch jokiu būdu nedalyvavo tokių faktų viešinime ar jų kūrime, todėl jis nėra susijęs su nustatymo, ar jie teisingi, ar klaidingi, procesu.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Šio Parlamento narių mandato nepriklausomumo gynimas yra Parlamento atsakomybė ir šiuo nepriklausomumu rizikuoti negalima. Parlamento narys kaltinamas šmeižtu, kuris, kaip teigiama, taip buvo suprastas dėl apie kaltintoją, Vengrijos pilietį, 2010 m. kovo 25 d. transliuojant radijo laidą, į kurią jis buvo pakviestas kaip politikas ir Europos Parlamento narys, pareikštų teiginių. Taigi tai rodo, kad nuomonės buvo išreikštos T. Deutschui atliekant savo kaip Europos Parlamento nario pareigas, todėl aš prieštaravau jo imuniteto atšaukimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Visa ši Europos Parlamento nario Tamáso Deutscho imunitetą supanti sumaištis yra tik politinės kovos metodas. Esu kategoriškai prieš tokius metodus, kurie naudojami sąskaitoms su politiniais oponentais suvesti. Šiuo atveju balsavau prieš Thomaso Deutscho imuniteto atšaukimą. Manau, kad imuniteto atšaukimas turėtų būti taikomas tik žmogžudystę įvykdžiusiam Europos Parlamento nariui. Mes, t. y. visi Europos Parlamento nariai, turėtume suprasti, kad jei politinės lenktynės peržengia visas logikos ribas, tampame įstatymų nesilaikymo bendrininkais.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Praeitais metais Tamás Deutsch radijo laidoje pateikė keletą pastabų, dėl kurių jam iškelti kaltinimai pagal Vengrijos įstatymus. Vienintelis jo padarytas dalykas – nuomonės apie faktus, kurie buvo viešai žinomi ir skelbti laikraštyje, išreiškimas. Komentarus jis aiškiai pateikė kaip Europos Parlamento narys, tai reiškia, kad pagal ES taisykles jam galioja parlamentinis imunitetas. Šio imuniteto tikslas – apsaugoti Europos Parlamento kaip demokratinio įstatymų leidžiamojo susirinkimo vientisumą ir užtikrinti jo narių nepriklausomumą, atliekant savo pareigas. Teisinio proceso naudojimas siekiant, kad šio Parlamento nariai nereikštų savo nuomonių apie teisėto viešojo intereso reikalus, nesuderinamas su demokratija. Turime apsaugoti teisę į išraiškos laisvę. Dėl šios priežasties visiškai palaikau šį pranešimą, kuriame atsisakoma patenkinti prašymą atšaukti Tamáso Deutscho imunitetą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Europos Parlamento nario imuniteto atšaukimas yra visada opi problema, tačiau kai kuriais atvejais prašymus atšaukti imunitetą reikėtų analizuoti atsižvelgiant į Europos Parlamento nario pareigas. Nemanau, kad dėl paprasčiausio skundo, kuriuo asmuo kaltinamas tuo, kas laikoma šmeižiančiais viešais pareiškimais, yra pakankama priežastis prašyti atšaukti parlamentinį imunitetą. Imuniteto taisyklėse numatoma, kad Tamás Deutsch pateiktuose kaltinimuose nurodomos nuomonės, išreikštos jam einant savo, kaip Europos Parlamento nario, pareigas. Taigi T. Deutsch išreikšdamas savo nuomonę rinkėjams dėl viešo intereso reikalo atliko savo, kaip Europos Parlamento nario, pareigas. Neturėtų būti bandoma sukliudyti Europos Parlamento nariams reikšti nuomones apie teisėto viešojo intereso reikalus, todėl balsavau už F. E. Speroni pranešimą prieš Tamáso Deutscho imuniteto atšaukimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Europos Parlamento buvo paprašyta atšaukti mūsų kolegos T. Deutscho parlamentinį imunitetą dėl jam iškeltos baudžiamosios bylos, kurioje pagal Vengrijos baudžiamąjį kodeksą jis kaltinamas šmeižtu. Teisės reikalų komitetas pateikė savo nuomonę šiuo klausimu, išreikštą pranešimu, kuriame nuspręsta neatšaukti jo parlamentinio imuniteto ir kuris buvo priimtas vienbalsiai. Manoma, kad T. Deutsch, pateikdamas pareiškimus, dėl kurių pradėta baudžiamoji byla, vykdė savo, kaip Europos Parlamento nario, pareigas. Siekti neleisti Europos Parlamento nariams kalbėti, reiškiant savo nuomones apie viešojo intereso reikalus, imtis prieš juos teisinių veiksmų demokratinėje visuomenėje nepriimtina.

Balsavau už, nes palaikau pareigas atliekančių Parlamento narių išraiškos laisvę, taip pat siekiu apginti Europos Parlamento kaip institucijos interesus. Nepaisant to, norėčiau pridėti, kad, manau, politiškai atsakingas pareigas apskritai užimantys asmenys – įskaitant šio Parlamento narius – visada turi laikytis teisingo ir kitas dalyvaujančias šalis gerbiančio diskurso, o taip būna ne visada.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. 2010 m. liepos 8 d. posėdyje pirmininkas pagal Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalį paskelbė, kad gavo laišką, kurį 2010 m. birželio 9 d. išsiuntė Vengrijos teisminės institucijos, kuriame prašoma atšaukti parlamentinį Tamáso Deutscho imunitetą. Pagal Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalį pirmininkas prašymą perdavė Teisės reikalų komitetui. Budapešto 2-osios ir 3-iosios apygardos teismas prašė Europos Parlamento atšaukti nario Tamáso Deutscho, prieš kurį šiame teisme pradedama baudžiamoji procedūra, imunitetą. Tamás Deutsch Budapešto teisme nebaigtoje nagrinėti byloje kaltinamas nusikalstama šmeižto veika pagal Vengrijos baudžiamojo kodekso 179 straipsnio 2 dalies b–c punktus. Byla prieš Tamásą Deutschą iškelta dėl to, kad 2010 m. kovo 25 d. transliuojant radijo stoties „Klubradio“ radijo laidą „Aptarkime“ (Megbeszéljük), Tamás Deutsch pareiškė daug, kaip teigiama, melagingų teiginių, susijusių su kaltintojo praeitimi, kuriuos kaltintojas laiko šmeižiančiais. Taigi kaltintojas Tamásui Deutschui iškėlė baudžiamąją bylą.

 
  
  

Rekomendacija dėl antrojo svarstymo: Charles Goerens (A7-0009/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Pritariu, kad poziciją dėl deleguotųjų teisės aktų reikia patvirtinti ir pakartoti per antrąjį svarstymą. Atsižvelgdamas į tai, kad kitas teisės aktų leidėjas nepateikė jokio alternatyvaus pasiūlymo ir kad dėl paramos gavėjų interesų reikia veikti greitai, manau, Parlamentas turi patvirtinti savo pirmojo svarstymo poziciją, atsižvelgdamas į tinamą demokratinio valdymo procedūrą ir deleguotųjų teisės aktų taikymą, šiame etape nesileidžiant į naujas diskusijas dėl atskirų pakeitimų. Taip pat pritariu, kad Taryba turi kuo greičiau atsakyti į antrojo Parlamento svarstymo poziciją, kad galėtume rasti sprendimą ir atlaisvinti visas lėšas.

 
  
MPphoto
 
 

  Marta Andreasen, David Campbell Bannerman, Derek Roland Clark ir William (The Earl of) Dartmouth (EFD), raštu. JK Nepriklausomybės partija mano, kad geriausias būdas remti besivystančių šalių ekonomiką yra prekyba, o ne pagalba.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už rekomendaciją, nustatančią vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę. Europos Sąjungos vystymosi politikos tikslas – sumažinti, o galiausiai ir panaikinti skurdą. Ji remia Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių pastangas mažinti skurdą ir užtikrinti tvarų ekonominį bei socialinį vystymąsi. Europos Sąjunga yra įsipareigojusi padėti sklandžiai ir laipsniškai integruoti besivystančias šalis į pasaulio ekonomiką, siekdama jų tvaraus vystymosi. Pagrindinėms bananus eksportuojančioms AKR šalims gali kilti sunkumų dėl prekybos taisyklių pakeitimo, visų pirma po didžiausio palankumo tarifą turinčių šalių prekybos liberalizavimo, remiantis Pasaulio prekybos organizacijomis nuostatomis ir dvišaliais bei regionų susitarimais, kuriuos sudarė ar sudaro Europos Sąjunga su Lotynų Amerikos šalimis. Finansinės paramos priemonėmis, kurios bus priimtos pagal programą, turėtų būti siekiama pagerinti gyvenimo lygį ir gyventojų, įsikūrusių bananų auginimo zonose ir gyvenančių iš bananų sektoriaus vertės grandinės, gyvenimo sąlygas, ypač smulkių ūkininkų ir mažų įmonių, taip pat užtikrinti profesinės sveikatos, saugumo darbe ir aplinkos apsaugos normų, ypač susijusių su pesticidų naudojimu ir sąlyčiu su jais, laikymąsi. Todėl priemonėmis turėtų būti remiamas nuo bananų eksporto priklausančių zonų pritaikymas ir prireikus reorganizavimas teikiant paramą biudžetui arba taikant konkrečiam projektui nustatytas intervencines priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Palaikau ES įsipareigojimą remti Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių pastangas siekti tvaraus ekonominio ir socialinio vystymosi. Į vystymosi strategijas įtraukdama prekybos matmenį ir skatindama tarptautinę prekybą, ES reikšmingai prisidėjo prie skurdo šiose šalyse mažinimo ir šalinimo. Svarbu skatinti ekonominį šių regionų įvairinimą ir didinti jų konkurencingumą, kartu atsižvelgiant į šių valstybių politikas ir adaptacijos strategijas, taip pat į regioninę jų aplinką. Būtina remti AKR šalių prisitaikymą prie Europos Sąjungos rinkos liberalizavimo, laikantis Pasaulio prekybos organizacijos programos. Raginu imtis esminių ES pagalbos klausimų, kuria bus pagerintas žmonių gyvenimo lygis ir gyvenimo sąlygos, taip pat, tais atvejais, kai aktualu, mažų įmonių, laikantis darbo, saugos ir aplinkos standartų.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Palaikydamas šią įstatyminę rekomendaciją dėl antrojo svarstymo, noriu užtikrinti, kad teisėkūros vaidmuo, kuris pagal Lisabonos sutartį buvo suteiktas Europos Parlamentui, dėl Tarybos nesutaikomumo netampa mažiau vertingas. Tarybos atsisakymas suteikti Parlamentui jo tinkamą vaidmenį įgyvendinant finansines priemones pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, man neatrodo teisėtas. Geležinė ranka, kurią primygtinai nori išlaikyti Taryba, netaikydama deleguotųjų teisės aktų sprendimo, blokuoja įvairius svarbius teisėkūros procesus. Parlamentą reikia nuolat atsakingai informuoti, kad jis galėtų ir atsakingai spręsti. Deleguotųjų teisės aktų atveju jo galios atšaukti tokį delegavimą turi būti išlaikytos nepažeistos. Duoti tuščią čekį kitoms institucijoms, neįtraukiant Parlamento, reiškia pašalinti šios institucijos priežiūrą su vystomuoju bendradarbiavimu susijusių išteklių ir sektoriaus prioritetų paskirstymo srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Corina Creţu (S&D), raštu. (RO) Raginu Tarybą greičiau atsakyti į Europos Parlamento rekomendacijos, kuria iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, kuriuo nustatoma finansinė vystomojo bendradarbiavimo priemonė, projektą. Praėjus vieneriems metams po to, kai buvo pradėtos tarpinstitucinės derybos dėl horizontalios deleguotųjų teisės aktų dėl išorės pagalbos finansinių priemonių problemos, Taryba oficialiai atsisakė sutekti Parlamentui tinkamą Lisabonos sutarties 290 straipsnyje nustatytą vaidmenį naudojant finansines priemones, įskaitant skirtas vystomojo bendradarbiavimo reikmėms. Atmetusi visus pirmojo svarstymo pakeitimus, kuriais į priemones bandyta įtraukti deleguotuosius teisės aktus, nepasiūliusi jokios alternatyvios procedūros, Taryba paragino Parlamentą priimti savo poziciją, nepalikdama jokių galimybių deryboms. Pirminis šių derybų tikslas yra užtikrinti, kad visos institucijos laikytųsi Lisabonos sutarties, o ne tik veiksmingos parlamentinės kontrolės, taip pat demokratinės ES teisės aktų įgyvendinimo kontrolės. Tiesą sakant, derybų rezultatas taps svarbiu būsimų derybų dėl teisės aktų dėl visų finansinių priemonių leidybos precedentu. Norėčiau kreiptis į Tarybą ir paprašyti kuo greičiau pateikti mums savo poziciją, kad galėtume pasiekti susitarimo ir pašalinti lėšų skyrimo kliūtis.

 
  
MPphoto
 
 

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. (RO) Balsavau už pranešimą dėl finansinės vystomojo bendradarbiavimo priemonės sukūrimo. Manau, atsižvelgiant į tai, kad besivystančios šalys tapo ES strateginėmis partnerėmis, tokia finansinė priemonė būtina. Šia priemone bus palengvintas ekonominis, techninis, akademinis, finansinis ir kultūrinis bendradarbiavimas, ja bus suteikiama nauda ir Europos Sąjungai, ir jos partneriams.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Nepaisant krizės, kurią patiria Europos Sąjunga, ir vidaus problemų, kurios veikia jos žmones, Europos Sąjunga negali apleisti paramos, kurią ji teikia besivystančioms šalims, ir leisti joms patekti į tragišką ekstremalaus bado ir skurdo padėtį. Kai kurios iš šių šalių didele dalimi priklauso nuo vieno ar tik kelių produktų gamybos, dažniausiai tai žemės ūkio produktai, todėl jos ypač opios rinkos svyravimams.

Tokia padėtis ir bananų prekybos srityje, kurie daugelio šalių atveju yra vienas iš pagrindinių jų pajamų šaltinių. Tikiuosi, kad finansavimo priemone bus galima paremti reikiamą prisitaikymą, kurio prireiks įgyvendinant lengvatinių tarifų juos auginančioms šalims sumažinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šiuo įstatyminės rezoliucijos projektu, kuriame konsoliduojamas finansinės vystomojo bendradarbiavimo priemonės (DCI) pakeitimas ir kuriuo siekiama remti bananus eksportuojančias valstybes, sukelta formalių problemų tarp įstatymų leidėjų, susijusių su strateginio programavimo dokumentais šiam sektoriui remti. Remiantis pirmojo svarstymo metu pateiktais pasiūlymais, su deleguotaisiais teisės aktais susijusias procedūras reikia įtraukti į DCI reglamentą, kaip nustatyta Lisabonos sutartyje. Labai svarbu, kad būtų išlaikytos Parlamento galios dėl strateginių sprendimų ir paramos vystymuisi pritaikymo. Tiesą sakant, atsižvelgdamas į Lisabonos sutartį, pritariu, kad toks stebėjimas turi būti vykdomas vienodomis sąlygomis su Taryba, tai prisidėtų prie atsakomybės tarp Europos institucijų pasidalijimo didinimo ir prie bet kokio demokratijos sprendimų priėmimo procese trūkumo švelninimo.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Diskusijoje apie vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonę vyravo deleguotųjų teisės aktų klausimas, tiesą sakant, taip nutiko ir su kitomis finansavimo priemonėmis. Šiuo atveju čia buvo išreikštas gerai pagrįstas susirūpinimas, kuriam mes pritariame, dėl galimo papildomų prekybos bananais priemonėse numatytų lėšų pervedimo vėlavimo dėl dabartinio Parlamento ir Tarybos ginčo. Nemenkinant šios diskusijos svarbos, vis tik būtų gerai panagrinėti ir esminius dėl susitarimo liberalizuoti prekybą bananais, kurį pasirašė Europos Sąjunga, kylančius klausimus.

Čia turime prisiminti, kad Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalys, kurias reikšmingai paveiks šis susitarimas ir kurios nebuvo deramai įtrauktos į diskusijas dėl jo, vertina, kad pagalbos, kurios reikia jų bananų sektoriui išlaikyti, suma sudarys 500 mln. EUR. Taigi Komisijos pasiūlyta suma, 190 mln. EUR, gerokai mažesnė nei numatomas šio susitarimo poveikis. Vien Afrikos žemyne apie 500 000 žmonių pragyvena iš bananų sektoriaus. Sektorius laikomas tvaraus vystymosi pagrindu, dėl kurio buvo galima įrengti sveikatos priežiūros, vandens, energetikos ir gyvenamųjų namų infrastruktūrą. Laisvoji prekyba, kurią skatina šis susitarimas, dabar visam tam sukels pavojų.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Šiandien Parlamentas patvirtino rekomendacijos, kurią pateikė Ch. Goerens, tekstą, nes jis atrodė tinkamas iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė. Į pagrindinius Europos Sąjungos tikslus, be abejonės, įeina taikos, Europos Sąjungos vertybių ir valstybėms narėms bendrų konstitucijos tradicijų propagavimas bei žmonių gerovės užtikrinimas. Šiuo požiūriu pastangos remti besivystančias šalis, ypač įskaitant Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno valstybes, yra gerai žinomos. Šios pagalbos tikslas – pagerinti paramos gavėjų gyventojų gyvenimo sąlygas, pasiūlant ir suteikiant visas tas priemones, kuriomis bus užtikrinta, kad šios valstybės pradėtų eiti augimo ir atskaitomybės keliu. Galiausiai norėčiau paminėti, kad pakeitimai, kuriuos priėmėme, yra programos laikotarpio vidurio peržiūros rezultatas ir jų tikslas yra veiksmingesnė Europos Sąjungos intervencija ir atidesnis stebėjimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES visada daug dėmesio skyrė pagalbai besivystančioms šalims, ypač Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėms. Šio įstatyminės rezoliucijos projekto tikslas sukurti finansinę priemonę, kuria būtų apsaugomos AKR šalis, kurias paveiks tarifų lengvatų sumažinimas. Padėdami šių šalių bananų sektoriui, padedame joms vystyti savo ūkius, kurti darbo vietas ir kovoti su skurdu.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu.(FR) Balsavau už rekomendaciją dėl antrojo svarstymo dėl vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės. Be to, norėčiau pabrėžti, kad Europos Parlamentas visada pasisakė už finansinių priemonių suteikimą 10 AKR bananus auginančių valstybių bananų sektoriui. Vienintelė kliūtis šiuo klausimu išlieka horizontalus deleguotųjų teisės aktų klausimas. Tikiuosi, kad dėl šio paskutinio punkto galėsime greitai susitarti instituciniu lygmeniu. Iš tiesų sunku suvokti, kad šalys, kurioms šios lėšos duodamos, negali jomis naudotis. Šis vilkinimas menkina mūsų įsipareigojimų patikimumą ir turi įtakos susitarimų dėl ekonominės partnerystės sudarymui.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Kaip ir kitų pranešimų, susijusių su vystomojo bendradarbiavimo finansinėmis priemonėmis, atveju, šiuo pranešimu stiprinamos Europos Parlamento teisės, susijusios su Komisijos priimtais deleguotaisiais teisės aktais, todėl balsavau už jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) Pranešimas suteikia Europos Parlamentui daugiau galių suteiktų kompetencijų srityje. Todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Kalbant vystomojo bendradarbiavimo tema, balsavau už finansinės priemonės šiam procesui paskatinti sukūrimą, nes Europos Sąjungos vystymosi politika siekiama mažinti skurdą ilguoju laikotarpiu. Tai reiškia, kad vystymosi strategijų integravimas ir tarptautinės prekybos skatinimas yra svarbūs skurdo mažinimo veiksniai. Manau, kad į tai atsižvelgiant priimamomis finansinėmis priemonėmis turėtų būti siekiama gerinti didžiausios rizikos grupių gyvenimo sąlygas ir taip palengvinti adaptaciją ir įtrauktį, naudojant paramą sektoriui ir konkrečius veiksmus.

Taip pat manau, kad ES politikoje daugiau dėmesio reikėtų skirti materialiai integracijai su besivystančiomis šalimis, sukuriant konkrečią, tinkamą finansavimo priemonę. Vystymasis ir ekonominis augimas šiuo metu palaiko tinkamą valstybės funkcionavimą. Todėl būtina skatinti tikslingus veiksmus šia kryptimi, siekiant pasiekti stabilų bendradarbiavimo su riziką patiriančiomis šalimis lygį.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Antrajame svarstyme balsavau už Reglamento (EB) Nr. 1905/2006, kuriuo sukuriama vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė, pakeitimus. Šiais pakeitimais siekiama remti pagrindines bananus eksportuojančias šalis Afrikoje, Karibų baseine ir Ramiajame vandenyne, naudojant prekybos bananais papildomąsias priemones (BAM), kurių numatyta trukmė yra ketveri metai (2010–2013 m.).

Remiantis Vystymosi komiteto pranešimu, ankstyvajame etape Parlamentas iškėlė daugybę klausimų dėl Komisijos pasiūlymo, o tai reiškia, kad į jiems rūpestį keliančius dalykus, ypač poreikį užtikrinti, kad BAM būtų nukreiptos į vystymąsi ir skurdo šalinimą, buvo atsižvelgta. Šie ir kiti rūpestį keliantys dalykai, kurie visi pabrėžiami galutiniame tekste, pvz., su konkrečių lėšų skyrimo kriterijų išpildymu susiję aplinkos apsaugos, sveikatos ir darbo standartai, yra ta priežastis, dėl kurios balsavau už.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Pagrindinės bananus tiekiančios Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybės gali susidurti su sunkumais, kylančiais dėl muitų liberalizavimo, įgyvendinto pagal didžiausio palankumo statuso muitų tarifą, laikantis Pasaulio prekybos organizacijos programos ir sudarytų arba sudaromų dvišalių ir regioninių ES ir tam tikrų Lotynų Amerikos valstybių susitarimų. Pagal šio pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, sąlygas pagrindinės bananus tiekiančios AKR šalys gaus paramą pagal bananų prekybos papildomąsias priemones (BAM), kurių tikslas padėti prisitaikymo prie šio naujo importo režimo procese. Konkrečiai kalbant apie rekomendaciją dėl antrojo svarstymo, sprendžiama dėl vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės įgyvendinimo klausimo dėl su deleguotaisiais teisės aktais susijusios procedūros, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnyje, kuri būtų susijusi ir su strateginio planavimo dokumentais, ir su BAM, aš balsavau už, nes pritariu, kad veikdamas kaip vienas iš įstatymų leidėjų, Parlamentas turėtų galėti stebėti strateginių sprendimų, susijusių su tuo, kur ir kaip išleidžiama parama vystymuisi, priėmimą vienodomis sąlygomis su Taryba.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Veikiant Europos Parlamento Teisės tarnybai, DEVE, AFET (DROI) ir INTA komitetai pradėjo kovą dėl bendrojo sprendimo teisių išorės santykių finansinių priemonių strateginio programavimo lygmenyje įgijimo. Parlamentas nusprendė padidinti derėjimosi lygmenį, priimdamas visų paketo priemonių poziciją. Išskyrus šį pagrindinį konfliktą, dėl kitų laikotarpio vidurio derinimų visos trys institucijos sutaria (išskyrus dėl ICI+). Kaip paaiškėjo po pirmojo svarstymo 2010 m. spalio mėn., derybos dėl „deleguotųjų teisės aktų“ yra visiškai užblokuotos. Todėl Parlamentas nusprendė: 1) laikytis bendros pozicijos, t. y. išlaikyti išorės finansinės pagalbos priemonių paketą nedalintą (įskaitant ir, kol kas neformaliai, IfS); 2) su EP antrojo svarstymo pakeitimais atstatyti pirmojo EP svarstymo metu priimtas pozicijas, t. y. dėl visų išorės finansinės pagalbos priemonių priimti tokius pačius pakeitimus, kokius atmetė Taryba ir 3) antrąjį svarstymą atlikti greitai.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Pasiūlymu dėl reglamento, iš dalies keičiančio vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę, siekiama remti pagrindines bananus eksportuojančias Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybes, naudojant priemones, kurios vadinamos prekybos bananais papildomosiomis priemonėmis. Iniciatyva kilo dėl lengvatinių Europos Sąjungos teikiamų tarifų bananų eksportui iš AKR šalių sumažinimo.

Poreikis sumažinti į Europos Sąjungą importuojamiems produktams taikomus tarifus kilo dėl Pasaulio prekybos organizacijos klasifikacijos. Tai ketverių metų trukmės planas, vykdomas nuo 2010 m. iki 2013 m. ir, remiantis dokumentu, priemonės turi būti nukreiptos į vystymosi ir skurdo šalinimo tikslus, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos, sveikatos ir darbo standartus, ir reikia suformuluoti konkrečius kriterijus, taikomus skiriant lėšas.

Palaikau iniciatyvą, kuri yra pagrįsta rūpesčiu prisidėti prie AKR valstybių vystymosi ir su jomis bendradarbiauti, nes joje pridedama prekybos bananais papildomųjų priemonių programa. Laukiu, kada sužinosiu, kaip bus paveikta padėtis labiausiai nutolusiuose regionuose, kurie užsiima to paties sektoriaus gamyba, ir kaip į ją bus atsižvelgiama po prekybos sąlygų tarp dviejų šalių pakeitimų.

 
  
  

Rekomendacija antrajam svarstymui: Barbara Lochbihler, Kinga Gál (A7-0014/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Turint omenyje, kad įgyvendinant naująją pagalbos planavimo ir teikimo valdymo sistemą, kuri sukurta 2006 m. siekiant Bendrijos pagalbą padaryti veiksmingesnę ir skaidresnę, išryškėjo kai kurie neatitikimai, susiję su principo, kuriuo remiantis su, muitais, mokesčiais ir kitomis įmokomis susijusios išlaidos neatitinka ES finansavimo reikalavimų, taikymo išimtimis, pritariu, kad antruoju svarstymu būtų patvirtintas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2006, kuriuo suteikiami didesni įgaliojimai kitoms institucijoms (Parlamentui ir Tarybai), Komisijai deleguotų teisės aktų taikymo srityje priimant strateginius dokumentus.

 
  
MPphoto
 
 

  William (The Earl of) Dartmouth (EFD), raštu. JK nepriklausomybės partija visiškai palaiko tikrąsias žmogaus teises. Vis dėlto pažymime, kad ES žmogaus teisių aiškinimas turi trūkumų. Pradedant kaliniams suteikta balsavimo teise ir baigiant atsisakymu „žmogaus teisių vardan“ deportuoti neapykantą kurstančius teroristus, ES pakenkė Jungtinei Karalystei, o dabar siekia, naudodamasi mūsų mokesčių mokėtojų pinigais, paskleisti šias mintis po pasaulį. Todėl negalime pritarti šiai priemonei.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. (RO) Demokratija ir žmogaus teisės yra pamatinės Europos Sąjungos vertybės, kurios turėtų būti ryžtingai skleidžiamos visame pasaulyje kaip neatsiejama su skurdo mažinimu ir konfliktų sprendimu susijusių veiksmų dalis, kuria kartu nustatomas svarbus kovos su terorizmu atspirties taškas. Todėl teigiamai vertinu ypatingą Europos Sąjungos siekį į savo išorės politiką įtraukti paramą demokratijai ir žmogaus teisėms. Žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemone didinamas ES išorės pagalbos veiksmingumas bei skaidrumas ir stiprinama pagarba žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms tose šalyse ir regionuose, kuriuose joms kyla didžiausia grėsmė. Pritariu veiksmams, kuriais siekiama didinti pilietinės visuomenės vaidmenį skatinant žmogaus teises ir demokratines reformas, taikų grupių interesų suderinimą, politinį aktyvumą ir atstovavimą. Be to, pritariu Europos Sąjungos gairių reglamentuojamose srityse atliekamiems veiksmams, ypač susijusiems su demokratijos sklaida, žmogaus teisėmis, mirties bausme, kankinimais, vaikų teisėmis, smurtu prieš moteris ir ginkluotais konfliktais. Balsavau už šį pranešimą, nes jame remiami ir stiprinami tarptautiniai ir regioniniai žmogaus teisių apsaugos, teisingumo, teisės viršenybės ir demokratijos stiprinimo pagrindai.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Siekdama skatinti vystomąjį bendradarbiavimą, demokratiją ir žmogaus teises ES finansuoja daug projektų besivystančiose šalyse. Labai svarbu suteikti Parlamentui teisę prižiūrėti šiems projektams teikiamą ES finansavimą. Kaip vienai iš teisėkūros institucijų, Parlamentui turėtų būti suteikiama galimybė stebėti, kaip tvirtinami strateginiai sprendimai, kur ir kaip panaudoti paramos lėšas, kad būtų atsižvelgiama į vystymosi ir žmogaus teisių aspektus.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. (IT) Visiškai pritariu sprendimui dar kartą teikti tuos pačius pakeitimus, kurie buvo patvirtinti per pirmąjį svarstymą, bet atmesti Tarybos.

Pasiūlymo, kuris dera prie platesnio tarpinstitucinių derybų dėl deleguotų teisės aktų taikymo Europos Sąjungos išorės veiksmams finansuoti konteksto, tikrasis tikslas – apsaugoti Lisabonos sutartimi nustatytas Parlamento prerogatyvas, kartu užtikrinant veiksmingą ES teisės aktų įgyvendinimo kontrolę.

Taryba nepanoro sutikti, kad svarstomoms priemonėms būtų taikoma procedūra pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį. Taip ne tik parodomas nepagrįstas Tarybos atsisakymas suteikti deramą vaidmenį Parlamentui, kaip vienam teisės aktų leidėjų priimant strateginius sprendimus dėl finansinių priemonių valdymo, bet ir galiausiai įteisinamas nepriimtinas demokratijos trūkumas įgyvendinant ES teisės aktus. Toks Tarybos elgesys prieštarauja Lisabonos sutarties raidei ir dvasiai.

Todėl manau, labai svarbu reikalauti, jog dėl teisinio ir politinio tikslingumo būtų pritarta siūlomiems pakeitimams, kad būtų sustiprintas Parlamento vaidmuo ir užtikrinta, kad, atsižvelgiant į pagarbą kitos institucijos galioms ir Sutartimi įtvirtintus teisėkūros pokyčius, jis taptų lygiavertis Tarybai.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Enciu (S&D), raštu. (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad Europos Sąjungai būtina patvirtinti savo, kaip pasaulinės lyderės kovojant už demokratiją ir pagrindines teises, vaidmenį. Šiuo požiūriu ypač būtina Europos finansavimo priemonę padaryti lengviau taikomą, kad Europos Sąjungai ir Europos finansinės paramos gavėjams būtų užtikrinamas tam tikras lankstumas valdant savo įgyvendinamus projektus. Kita vertus, manau, kad reikalinga tinkama lėšų panaudojimo kontrolė. Išskyrus išimtis, kurios turėtų išlikti ir būti taikomos kiekvienu atveju atskirai, tvirtinant su muitais, mokesčiais, ir kitokiomis įmokomis susijusių išlaidų finansavimą, Europos Parlamentas privalo turėti teisę stebėti Komisijos atliekamus veiksmus ir jos priimamus strateginius dokumentus.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Komisija ir Taryba prieštarauja viena kitai dėl sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio taikymo demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonei, taip pat visiems strateginiams dokumentams bei daugiametėms preliminariosioms programoms. Kaip ir rezoliucijoje dėl G. Mitchello pranešimo, dėl kurios balsavome šiandien, šioje rezoliucijoje taip pat pripažįstama to paties daugiausia techninio pobūdžio išaiškinimo būtinybė, bandant išlaikyti Europos Parlamento poziciją teisėkūros procese, taip pat kontroliuojant ir stebint Komisijos priimamus aktus.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Kadangi raginu laikytis Lisabonos sutarties ir ją gerbti, balsuoju už tai, kad Parlamentas turėtų aiškią poziciją dėl savo galių ir atsakomybės patvirtinimo ir atliktų aktyvų vaidmenį remdamas ES politinius sprendimus, kuriais visame pasaulyje būtų galima užtikrinti veiksmingą paramą demokratijai, laisvei ir pagarbai žmogaus teisėms. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu, kad Parlamentas turėtų veiksmingą galimybę įvertinti šią priemonę ir užtikrinti, kad ji būtų tinkamai taikoma teikiant paramą atitinkamose šalyse labai nepalankiomis sąlygomis dirbantiems žmonėms ir institucijoms, kovojančioms su priespaudos režimais ar tendencijomis. Šie žmonės skatina demokratinių struktūrų vystymąsi, spaudos ir žodžio laisvę, kovą su korupcija ir kitomis problemomis, dėl kurių neįmanoma visiška pagarba žmogaus teisėms ir kurios yra, pvz., šiuo metu Šiaurės Afrikos šalyse vykstančių krizių priežastis.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Antrąjį svarstymą pasiekėme su pokyčiais, kurie nereiškia nieko kito kaip Parlamento, Komisijos ir Tarybos kovą – jėgų bandymą po Lisabonos sutarties įsigaliojimo.

Kovos tikslas – kontroliuoti priemonę, kuri, kaip teigiama, skirta „visame pasaulyje remti demokratiją ir žmogaus teises“, bet kuri iš tiesų pati savaime reiškia išpuolį prieš demokratiją. Pvz., pažvelkime į Hondūrą, kuriame ES pasinaudojo šia priemone, kad įteisintų per perversmą teisėtai išrinktą prezidentą nuvertusią valdžią ir šalies Konstitucijos pažeidimus. Ji įteisino valdžią, susijusią su labai padidėjusiu, ypač pasipriešinimo perversmui fronto narių, žurnalistų ir jų šeimų, nužudymų skaičiumi, ūkininkų žemių grobimu ir jų nuvarymu nuo žemės.

Taip pat pažvelkime į prieštaravimą, susijusį su aplinkybe, kad de facto Hondūre įvykdžius valstybės perversmą į valdžią atėjusios struktūros pasirašė vadinamąjį „ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimą“, kuriame yra straipsnis, kuriuo reikalaujama gerbti žmogaus teises ir demokratiją.

Vis akivaizdesnis tampa ES veidmainiškumas naudojantis tariamu susirūpinimu žmogaus teisėmis: su agentų, kurie nusiteikę ginti didžiojo ES kapitalo interesus, pagalba kišamasi į kitų šalių reikalus.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi žmogaus teisių pažeidimų pasaulyje vis dar yra daug. Finansų ir ekonomikos krizė, klimato kaita, naujų informacinių technologijų atsiradimas, kova su terorizmu žmogaus teisių problemas dar paaštrina, atsiranda naujos žmogaus teisių pažeidimų formos. Pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė didžiausią neigiamą poveikį daro skurdžiausiai gyvenančių asmenų teisėms. Neigiamos klimato kaitos pasekmės ypač tikėtinos pažeidžiamoms grupėms besivystančiose šalyse. Vystomasis bendradarbiavimas sudaro labai svarbią ES išorinių santykių dalį. Tai svarbiausias instrumentas, mažinantis skurdą besivystančiose šalyse, plėtojantis vargingiausių šalių ekonomiką, socialinę politiką, demokratiją, teisės viršenybę bei pagarbą žmogaus teisėms. Svarbiausias nuoseklios ES užsienio politikos prioritetas turi būti demokratijos ir žmogaus teisių skatinimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) 2006 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino Reglamentą (EB) Nr. 1889/2006 dėl demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansinės priemonės. Po ketverių metų dvi institucijos nusprendė pakeisti kai kuriuos reglamento straipsnius, aiškumo ir veiksmingumo požiūriu siekdamos pagerinti pagalbos teikimą. Galima lengvai paaiškinti, kodėl balsavau už teikiamą rekomendaciją: nesenos praeities patirtis mus išmokė, kad neįmanoma būti per daug atsargiems teikiant humanitarinę pagalbą, jei norime užtikrinti, kad ji patektų į tinkamas rankas. Būtent dėl šios priežasties manau, kad šiuo balsavimu Parlamentas šiandien įnešė tą papildomą indėlį, kuriuo bus užtikrinama, kad naudojantis jo teikiama finansine pagalba būtų apsaugota demokratija ir pagrindinės žmogaus teisės, nes būtent šiems tikslams ji ir skirta.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Balsavau už šį pranešimą dėl demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje europinės priemonės. Šią priemonę galima taikyti taip, kad ji būtų naudinga gyventojams. Mano balsavimas tikrai nereiškia, kad pritariu gėdingiems dvejopiems standartams, kuriuos Europos Sąjunga taiko demokratijos ir žmogaus teisių srityse. Nesugebėjimas skirti Sacharovo premijos šiuo metu sunkumų patiriančių Šiaurės Afrikos režimų oponentams patvirtina aklą ideologinę prieš komunistus nusiteikusių eurokratų prigimtį.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Dėl su šių nuostatų įgyvendinimu susijusių problemų atsirado neatitikimų taikant principo, kuriuo remiantis su mokesčiais, muitais ir kitomis įmokomis susijusios išlaidos neatitinka ES finansavimo reikalavimų, išimtis. Todėl siūloma iš dalies pakeisti svarbias Reglamento (EB) Nr. 1889/2006 nuostatas, siekiant suderinti jas su kitomis priemonėmis, kad jos galėtų atlikti savo vaidmenį kovojant už žmogaus teises visame pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. (LV) Aš balsuoju „prieš“. Šiais laikais žmogaus teisių projektų finansavimas tampa kai kurių vyresniųjų Europos Sąjungos pareigūnų privačiu verslu. Tai patvirtina, pvz., Sacharovo premijos skyrimas. Mano manymu, per pastaruosius dvejus metus ši premija buvo įteikta ne patiems verčiausiems kandidatams. Europos Parlamento veikloje ginant žmogaus teises atsirado aiškių šališkumo požymių. Asmenis, neturinčius teisės vadintis žmogaus teisių gynėjais, dažnai siūloma apdovanoti piniginėmis premijomis. Reikia aiškių ir griežtų taisyklių, priešingu atveju Europos Sąjungos lėšos bus paliekamos naudoti netinkamai.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Šiuo pasiūlymu pirmiausia siekiama suteikti Komisijai įgaliojimus priimti deleguotus teisės aktus. Parlamento teikiamuose pakeitimuose numatomi plataus masto įpareigojimai Komisijai informuoti Parlamentą. Tai kartu su galimybe prieštarauti deleguotiems teisės aktams arba net visiškai juos atšaukti, kartu su siūlomomis veiksmingumo didinimo priemonėmis paskatino mane balsuoti už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) Šiuo pranešimu Europos Parlamentui neperžengiant jo kompetencijos ribų suteikiama daugiau įgaliojimų. Dėl šios priežasties balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. (LT) Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje vystomosios paramos teikėja. Teikiame daugiau nei 50 procentų visos pasaulio paramos, tuo rodydami sektiną pavyzdį kitiems regionams ir valstybėms. Vystomasis bendradarbiavimas sudaro labai svarbią ES išorinių santykių dalį. Tai svarbiausias instrumentas, mažinantis skurdą besivystančiose šalyse, plėtojantis vargingiausių šalių ekonomiką, socialinę politiką, demokratiją, teisės viršenybę bei pagarbą žmogaus teisėms. Vystomoji parama, jeigu ji bus įgyvendinama dar efektyviau, teikia viltį, kad pasaulio padalinimas į „turtingas“ ir „neturtingas“ valstybes bus įveiktas. Balsavau už šią rekomendaciją, nes esu už raginimą Europos Komisijai parengti kompromisinį pasiūlymą, kaip po Lisabonos sutarties įsigaliojimo įtraukti Europos Parlamentą į vystomojo bendradarbiavimo instrumento kontrolę. Europos Parlamentas turėtų įgyti tokias pačias galias kaip ir Europos Vadovų Taryba sprendžiant, kiek, kada ir kur būtų nukreipta finansavimo priemonė.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Remdamasis Europos Sąjungos žmogaus teisių ir demokratijos rėmimo politika, balsavau už reglamentą, nes manau, kad vertybės ir principai, kuriais remiamasi mūsų Europos Sąjungoje, turi būti skatinami ir skleidžiami visame pasaulyje.

Vis dėlto dar esama šalių, kuriose negerbiamos žmogaus teisės ir demokratija neatlieka svarbaus vaidmens, kuriose žmonės gyvena vergiškomis sąlygomis, neturėdami žodžio laisvės. Šiuo atžvilgiu manau, jog Europos Sąjungos išorės pagalba turi tapti veiksmingesnė ir skaidresnė siekiant užtikrinti, kad demokratijai ir žmogaus teisėms visame pasaulyje būtų teikiama tokia svarba, kokios jos nusipelno. Todėl derėtų patvirtinti finansinę priemonę, skirtą padėti žmogaus teisių ir demokratijos sklaidai.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Paramos planavimo ir teikimo reglamentavimo sistema buvo sukurta 2006 m. siekiant Bendrijos išorės pagalbą padaryti veiksmingesnę ir skaidresnę. Sprendžiant iš Parlamentui pateiktų ataskaitų, įgyvendinant šią sistemą pasitaikė rimtų neatitikimų taikant principo, kuriuo remiantis su mokesčiais, muitais ir kitomis įmokomis susijusios išlaidos neatitinka ES finansavimo reikalavimų, išimtis. Atsižvelgiant į tai, svarbu iš dalies pakeisti kai kurias Reglamento (EB) Nr. 1889/2006 nuostatas, kad jos derėtų su kitų priemonių, priklausančių minėtai reglamentavimo sistemai, nuostatomis. Šiais pakeitimais neviršijami Europos Sąjungos sutartyje nustatyti tikslai ir prisidedama prie būtinybės padaryti šį reglamentą skaidresnį; remdamasi šiais veiksniais, balsavau „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Atidžiai nagrinėdami šią rekomendaciją antrajam svarstymui matome, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio nuostatas daugiausia dėmesio joje skiriama procedūrai, susijusiai su deleguotų teisės aktų taikymu demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo finansinės priemonės atžvilgiu. Balsavau „už“, nes sutinku, kad Parlamentui, kaip vienai iš teisėkūros institucijų, reikėtų sudaryti vienodas sąlygas su Taryba stebėti, kaip priimami su šios priemonės įgyvendinimu susiję strateginiai sprendimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Veikiami Europos Parlamento Teisės tarnybos, Vystymosi (DEVE), Užsienio reikalų komiteto Žmogaus teisių pakomitečio (AFET (DROI)) ir Tarptautinė prekybos (INTA) komitetai pradėjo kovą siekdami teisės dalyvauti priimant sprendimus dėl strateginio išorės santykių finansinių priemonių programavimo lygmens. Parlamentas nusprendė pakelti derybų kartelę visas priemones traktuodamas kaip vieną paketą. Išskyrus šį pagrindų konfliktą, trys institucijos sutaria dėl kitų laikotarpio vidurio pakeitimų (išskyrus ICI+). Kaip paaiškėjo po pirmojo 2010 m. spalio mėn. vykusio svarstymo, derybos dėl „deleguotų teisės aktų“ atsidūrė visiškoje aklavietėje. Todėl Parlamentas nusprendė: (1) laikytis bendrosios pozicijos, t. y. išlaikyti vientisą išorės finansinės paramos priemonių paketą (taip pat įskaitant kol kas neformaliai stabilumo priemonę); (2) per antrąjį svarstymą EP vėl teikti tuos pačius pirmuoju svarstymu patvirtintus pakeitimus, t. y. visų išorės finansinės paramos priemonių atžvilgiu patvirtinti tuos pačius pakeitimus, kuriuos atmetė Taryba; ir (3) siekti greitai baigti antrąjį svarstymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Pritariau šiam tekstui, nes manau, kad juo remiantis Europos Sąjungos išorės pagalbos procedūros gali tapti veiksmingesnės ir skaidresnės. Įgyvendinant kai kurias nuostatas, laikui bėgant išaiškėjo neatitikimai dėl principo, kuriuo remiantis su mokesčiais, muitais ir kitomis įmokomis susijusios išlaidos neatitinka ES finansavimo reikalavimų, išimčių taikymo. Dabar, kai išsiaiškinome šį klausimą, turime ryžtingai žengti toliau pasirinkta kryptimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. (LT) Gerbiami kolegos, demokratija nėra vien tik sąžiningi ir laisvi rinkimai. Norint, kad egzistuotų demokratinė visuomenė, būtina remti ir ginti žmogaus teises. ES dažnai suskubdavo pirmoji pasmerkti žmogaus teisių pažeidimus už ES ribų. Pvz., šį pirmadienį pritarė sankcijų taikymui prieš Prezidento A. Lukašenkos režimą arba sukritikavo žmogaus teisių pažeidimus Egipte ir Tunise. Tačiau, kai kalba pasisuka apie žmogaus teisių pažeidimus Sąjungos viduje, reaguoti neskubama. Tai tik menkina ES poziciją. ES išorės finansinės priemonės, kaip antai Vystomojo bendradarbiavimo priemonė, Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė bei Stabilumo priemonė, turi didelį potencialą. Tačiau ES turėtų sutelkti dėmesį į teisinės valstybės stiprinimą savo viduje, o taip pat į skaidrumo ir atskaitomybės didinimą viešose tarnybose. Tikiu, kad demokratizacija ir rinkimų procesas taip pat yra svarbūs skurdo mažinimui, tvariai plėtrai, taikai ir stabilumui. Jei mums nepavyks užtikrinti žmogaus teisių ir demokratijos, tuomet rizikuojame prarasti daug daugiau. ES svarbu turėti gerą savo reputaciją žmogaus teisių srityje, jei ji nori visiškai pasinaudoti savo išorės veiksmų finansinėmis priemonėmis.

 
  
  

Rekomendacija antrajam svarstymui: Gay Mitchell (A7-0006/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Šiame etape Parlamentas privalo dar kartą patvirtinti savo per pirmąjį svarstymą parodytą poziciją, nesiimdamas svarstyti pavienių pakeitimų. Turint omenyje, kad nebuvo pasiūlyta jokia alternatyvi procedūra ir buvo priimti tik keli techninio pobūdžio EP teikti pakeitimai, ir, kadangi Taryba prašė EP iki 2010 m. pabaigos be jokių derybų patvirtinti bendrąją Tarybos poziciją siekiant drauge nustatyti tinkamiausią jos pozicijos pateikimo laiką, kaip reikalaujama susitarimo dėl tinkamo tarpinstitucinio bendradarbiavimo bendro sprendimo priėmimo srityje 20 straipsnio nuostatose, pritariu šiam pranešimui, kad Parlamentas per antrąjį svarstymą galėtų kuo greičiau patvirtinti ir pakartoti savo poziciją dėl deleguotų teisės aktų.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Siekiant pagerinti Bendrijos išorės pagalbos veiksmingumą ir skaidrumą, 2006 m. buvo sukurta nauja pagalbos planavimo ir teikimo sistema. Ją sudaro 2006 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1085/2006, nustatantis Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA), 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantis bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę, 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1934/2006, nustatantis bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonę, 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1717/2006, nustatantis stabilumo priemonę, 2007 m. vasario 19 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 300/2007, nustatantis bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonę, Reglamentas (EB) Nr. 1889/2006 ir 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę. Įgyvendinant šiuos reglamentus paaiškėjo, kad esama neatitikimų taikant principo, kuriuo remiantis su mokesčiais, rinkliavomis, muitais ir kitomis įmokomis susijusios išlaidos neatitinka Sąjungos finansavimo reikalavimų, išimtis. Todėl būtina iš dalies pakeisti susijusias Reglamento (EB) Nr. 1889/2006 nuostatas, kad jis atitiktų kitas priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Pritardamas šios teisėkūros rekomendacijos antrajam svarstymui noriu užsitikrinti, kad Lisabonos sutartyje numatytas Europos Parlamento teisėkūros vaidmuo dėl Tarybos nesutaikomos pozicijos netaptų mažiau svarbus. Tarybos atsisakymas skirti Parlamentui deramą vaidmenį įgyvendinant finansavimo priemones pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį man neatrodo teisėtas. Geležine ranka, kurią Taryba, netaikydama su deleguotais teisės aktais susijusio sprendimo, atkakliai stengiasi išlaikyti, blokuojami įvairūs svarbūs teisėkūros procesai. Parlamentas privalo būti atsakingai informuojamas, kad taip pat atsakingai galėtų priimti sprendimus. Deleguotų teisės aktų atveju jis privalo išlaikyti savo galias, kad galėtų atšaukti šį delegavimą. Aklai pasitikint kitomis institucijomis ir aplenkiant Parlamentą atimama pastarojo teisė prižiūrėti su vystomuoju bendradarbiavimu susijusių lėšų skyrimą ir sektorinius prioritetus.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. (IT) Visiškai pritariu sprendimui dar kartą teikti tuos pačius per pirmąjį svarstymą patvirtintus, tačiau Tarybos atmestus pakeitimus.

Tikrasis pasiūlymo, kuris dera platesniame tarpinstitucinių derybų dėl deleguotų teisės aktų taikymo Europos Sąjungos išorės veiksmams finansuoti kontekste, tikslas – apsaugoti Lisabonos sutartyje numatytas Parlamento prerogatyvas, kartu užtikrinant veiksmingą ES teisės aktų įgyvendinimo kontrolę.

Taryba nepanoro sutikti, kad svarstomoms priemonėms būtų taikoma procedūra pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį. Tai ne tik parodo nepagrįstą Tarybos atsisakymą skirti deramą vaidmenį Parlamentui, kaip vienam teisės aktų leidėjų, priimant strateginius sprendimus dėl finansinių priemonių valdymo, bet galiausiai įteisina nepriimtiną demokratijos trūkumą įgyvendinant ES teisės aktus. Toks Tarybos elgesys prieštarauja Lisabonos sutarties raidei ir dvasiai.

Todėl manau, labai svarbu reikalauti, kad dėl teisinio ir politinio tikslingumo būtų pritarta siūlomiems pakeitimams, kad būtų sustiprintas Parlamento vaidmuo ir užtikrinta, kad, atsižvelgiant į pagarbą kitos institucijos galioms ir Sutartimi įtvirtintus teisėkūros pokyčius, jis taptų lygiavertis Tarybai.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Naudingais laikau numatomus Europos Sąjungos veiksmus pasitelkti vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę, ypač tuos, kurie skirti smulkiesiems ūkininkams ir mažoms žemės ūkio įmonėms remti. Tai – veiksmai, skirti ne tik socialinio atsparumo politikai vykdyti, bet ir tikslinėse srityse skatinti ekonomikos įvairovę ar investuoti siekiant didesnio konkurencingumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad Europos Parlamentas, kaip viena iš teisėkūros institucijų, pagal Lisabonos sutarties nuostatas vienodomis sąlygomis su Taryba turi galėti kontroliuoti, kaip priimami strateginiai sprendimai dėl to, kur ir kaip paskirstyti paramos vystymuisi lėšas.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Svarstomas pakeitimas yra akivaizdžiai techninio pobūdžio ir teikiamas dėl skirtingo Tarybos, viena vertus, Komisijos, antra vertus – Parlamento, vertinimo, susijusio su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio taikymu daugiametėms preliminariosioms programoms. Deleguotais teisės aktais (SESV 290 straipsnis) abiem teisėkūros institucijoms suteikiami įgaliojimai blokuoti Komisijos pasiūlymus arba atšaukti delegavimą.

Nors ir būdamas techninio pobūdžio, pakeitimas glaudžiai susijęs su skirtingu vertinimu, kiek Parlamentas pagal naujosios Sutarties nuostatas gali kontroliuoti Komisijos veiksmus. Komitete vienbalsiai patvirtinta, kad šis vertinimas labiausiai atitinka būtinybę apsaugoti demokratines Parlamento prerogatyvas, susijusias su strateginių sprendimų skirti paramą vystymuisi kontrole.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdamas į pritarimą Parlamento rekomendacijai surengti antrąjį svarstymą dėl vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės, palaikau būtinybę skubos tvarka svarstyti Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 pakeitimą, kad išvengtume tarpinstitucinių konfliktų, kurie kenkia Europos institucijų įvaizdžiui ir dėl kurių delsiama skirti lėšų atitinkamiems vystomojo bendradarbiavimo procesams.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Per šį antrąjį svarstymą daugiausia buvo diskutuojama apie galimybę deleguoti Komisijai teisę priimti įstatymo galios neturinčius teisės aktus, kitaip vadinamus „deleguotais teisės aktais“, jais būtų papildomi arba keičiami kai kurie neesminiai įstatymo galią turinčių teisės aktų elementai. Tikrai būtina atsižvelgti į susirūpinimą, kad būtų pagreitintos tam tikros procedūros, kuriomis užtikrinama, kad besivystančioms šalims būtina pagalba savo tikslą pasiektų tinkamu laiku. Kitas rūpimas klausimas susijęs su garantija, kad Komisija savo veiksmais griežtai laikytųsi jai suteikto delegavimo (kuris, atsižvelgiant į nustatytas sąlygas, gali būti atšauktas) srities ir neviršytų savo kompetencijos, taip pat – kad būtų deramai apsaugotos Parlamento ir Tarybos kompetencijos.

Vis dėlto diskusijose dėl vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės ant kortos pastatyta daugiau nei vien deleguotų teisės aktų likimas. Kalbant konkrečiau, svarstydami šią temą turime pamąstyti apie pagrindinį klausimą: ES bendradarbiavimo politikai primestą kryptį. Todėl turime pasmerkti būdą, kuriuo Komisija, nepaisydama didelio besivystančių šalių priešinimosi, siekė primesti joms laisvosios prekybos susitarimus, kadangi tiesiogiai ar netiesiogiai siedama dalį pagalbos su šių susitarimų sudarymu ji vykdo nepriimtiną šantažą.

 
  
MPphoto
 
 

  Barbara Matera (PPE), raštu. (IT) Tarpinstitucinės derybos dėl išorės finansinių priemonių susijusios su būtinybe užtikrinti, kad Parlamentas vykdytų demokratinę ES teisės aktų įgyvendinimo kontrolę. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsniu Parlamentui suteikiami įgaliojimai prieštarauti arba atšaukti kai kuriuos Komisijos siūlomus sprendimus, kur ir kaip leisti pinigus. Svarstomos lėšos bus naudojamos siekiant kurti pilietinę visuomenę Baltarusijoje arba teikti paramą žmogaus teisėms Tunise. Mano nuomone, Taryba privalo nedelsdama veikti siekdama užtikrinti, kad sprendimas būtų rastas ir lėšų būtų skirta kuo greičiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Skirtingas Parlamento ir Tarybos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio aiškinimas paskatino mane paremti šią teisėkūros rekomendaciją. Negalime pamiršti Lisabonos sutartimi įtvirtinto Parlamento teisėkūros vaidmens, kurio, atrodo, nepastebi Taryba. Dėl šios nesutaikomos pozicijos blokuojamas pluoštas teisėkūros procesų ir tai ne į naudą ES. Vystomasis bendradarbiavimas su vadinamosios kylančios ekonomikos šalimis labai svarbus ES. Todėl taip ir balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. (LV) Balsuoju „už“, nes esu įsitikinęs, kad siekiant skatinti pramonės, mokslo, transporto ir energetikos vystymąsi reikia papildomų premijų ir paskatų. Remdamiesi ryškiausiais istorijos pavyzdžiais (Marshallo planu), privalome pamėginti padidinti pramonės ir vartojimo poreikio tempus, skatindami investicijas į naująsias technologijas bei mokslą ir skirdami lėšų technologijų pionieriams.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Kaip ir K. Gál ir B. Lochbihler pranešimo atveju, teikiamu reglamento pakeitimu, susijusiu su vystomojo bendradarbiavimo finansine priemone, siekiama padidinti darbingumą pasitelkiant Komisijos priimamus deleguotus teisės aktus. Balsavau už šį pranešimą, nes atitinkamais pakeitimais būtų sustiprinama Europos Parlamento kontrolės galia.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už reglamento pakeitimą, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė, nes manau, kad bendradarbiavimas yra svarbus ES išorės veiklos ir politikos aspektas. Mano nuomone, ES vykdant savo politiką reikėtų labiau susitelkti prie esminės integracijos su besivystančiomis šalimis tam sukuriant ypatingą ir tinkamą finansavimo priemonę.Vystymasis ir ekonomikos augimas yra tinkamo šalies funkcionavimo pagrindas. Todėl žengiant šia kryptimi būtina skatinti tikslingus veiksmus, kad būtų pasiektas stabilus bendradarbiavimo su rizikos šalimis lygis. Toms šalims numatoma ir skiriama finansinė parama turėtų būti panaudojama rimtai praktinei pagalbai, pvz., užtikrinant finansinę nepriklausomybę nuo gaunamos tarptautinės paramos.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, A7-0006/2011, dėl panašių priežasčių kaip ir už A7-0014/2011 pranešimą. Abu atvejai susiję su ginču dėl visiško Lisabonos sutarties įgyvendinimo. Iš tiesų, šiuo pereinamuoju teisiniu laikotarpiu Parlamentas negali ir neturi teisės paleisti iš rankų Lisabonos sutartimi jam suteiktų galių. Iš tiesų, svarbiausias pranešėjo siūlomos teisėkūros rekomendacijos aspektas šiame procese nėra susijęs su svarbiausiomis reglamento dėl vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės nuostatomis. Pagrindinis jo tikslas – apsaugoti Sutartyje numatytas demokratines Parlamento prerogatyvas.

Kaip viena iš teisėkūros institucijų, Parlamentas vienodomis sąlygomis su Taryba turėtų galėti stebėti, kaip priimami strateginiai sprendimai dėl to, kur ir kaip panaudoti paramą vystymuisi. Todėl pranešėjas mano, kad techniniu požiūriu tam tikri su pagrindinio teisės akto įgyvendinimu susiję sprendimai, kuriuos įprastai priima Komisija, atitinka „deleguotų teisės aktų“ kriterijus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį. Taip dviem teisėkūros institucijoms būtų suteikiama reali galimybė prieštarauti kai kuriems Komisijos siūlomų sprendimų projektams ar net atšaukti delegavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Europos Sąjungos vystymosi politikos tikslas – sumažinti ir pagaliau visiškai panaikinti skurdą. Manau, turiu pabrėžti, jog pagal programą tvirtinamomis finansinės pagalbos priemonėmis turėtų būti siekiama pagerinti žmonių, ypač smulkiųjų ūkininkų ir mažų ūkių, gyvenimo lygį ir sąlygas bananų auginimo zonose, taip pat užtikrinti, kad būtų laikomasi darbo ir darbo aplinkos sveikatos bei saugos standartų, taip pat aplinkosaugos standartų, ypač susijusių su pesticidų naudojimu ir poveikiu. Todėl šiomis priemonėmis turėtų būti remiamas nuo bananų eksporto priklausomų regionų prisitaikymas, o prireikus reorganizavimas, teikiant su sektoriumi susijusią biudžeto paramą arba taikant konkrečiam projektui nustatytas intervencines priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Atidžiai nagrinėdami šią antrajam svarstymui pateiktą rekomendaciją matome, kad daugiausia dėmesio joje skiriama vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės įgyvendinimui taikant su deleguotais teisės aktais susijusią procedūrą, kaip numato Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio nuostatos. Balsavau „už“, nes sutinku, kad Parlamentas, kaip viena iš teisėkūros institucijų, vienodomis sąlygomis su Taryba turėtų galėti stebėti, kaip priimami strateginiai sprendimai dėl to, kur ir kaip panaudoti paramą vystymuisi.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Geresnė žmogaus teisių paramai skirtų lėšų demokratinė kontrolė konkretus tikslas, kurį turime pasiekti. Vis dėlto tai galime padaryti tik tiesiogiai dalyvaudami: kaip viena iš teisėkūros institucijų, Parlamentas turi galėti tiesiogiai kontroliuoti su išorės vystymosi politikos išlaidomis susijusius sprendimus. Suteikus šiam Parlamentui galią priimti sprendimus dėl vadinamųjų deleguotų teisės aktų, būtų galima sumažinti demokratijos trūkumą Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procese. Praėjusių metų spalio mėnesį didžioji Parlamento narių dauguma pritarė principui taikyti deleguotus teisės aktus ir su išorės politikos finansavimu susijusiems sprendimams, kad pasiliktų jų atžvilgiu veto teisę. Pasibaigus deryboms dėl šių priemonių taikymo bus sukurtas rimtas precedentas. Jei pralaimėsime šį mūšį, galbūt reikės laukti naujos Sutarties, kad būtų pripažintos dabar mums Lisabonos sutartimi suteikiamos galios.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Europos Komisija pasiūlė techninę Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EIDHR) peržiūrą, siekdama, kad ji taptų lankstesnė, veiksmingesnė ją įgyvendinant ir geriau derėtų prie kitų finansinių priemonių. Dėl daugelį arabų šalių, ypač Tunisą ir Egiptą, krečiančių neramumų ryškėja poreikis teikti paramą projektams, kuriais daromas poveikis demokratinių vertybių ir žmogaus teisių siekiui.

Todėl manau, jog labai svarbu, kad, pasitelkiant šią finansinę priemonę, parama pilietinėms organizacijoms, valstybėms ir privatiems asmenims būtų teikiama be būtinybės gauti išankstinį nacionalinių vyriausybių patvirtinimą. Atsižvelgiant į ribotą EIDHR biudžetą, ši priemonė turi būti taikoma tik žmogaus teisių ir demokratijos skatinimo iniciatyvoms. Vis dėlto apgailestauju, turėdamas atkreipti dėmesį į Tarybos atsisakymą taikyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį, pagal kurį Komisijai perduodami „įgaliojimai priimti bendro pobūdžio įstatymo galios neturinčius teisės aktus, kuriais papildomos ar iš dalies keičiamos neesminės įstatymo galią turinčio teisės akto nuostatos“. Šiuo požiūriu, pagal EIDHR nuostatas taikant reglamentavimo procedūrą ir strateginių dokumentų bei daugiamečių bendradarbiavimo programų kontrolę, Europos Parlamentui būtų suteikiama daugiau galių, nei nustatyta SESV.

 
  
  

Rekomendacija antrajam svarstymui: Helmut Scholz (A7-0005/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  William (The Earl of) Dartmouth (EFD), raštu. Komisijos pasiūlymas apima ne mažiau kaip keturias atskiras finansines priemones. Jos skirtos skirtingiems rinkos sektoriams. Kiekvienos jų buvimas pateisinamas įtikinamai skambančiais argumentais. Vis dėlto visomis jomis siekiama to paties tikslo: žengti į priekį įgyvendinant Europos Komisijos politinę ir užsienio politikos darbotvarkę. Net ir už prekybą atsakingas Komisijos narys K. De Gucht diskusijose pripažįsta, kad „...jomis teikiama parama visai grupei ES politikos tikslų, įskaitant prekybą, ir leidžiama mums išlikti svarbiais užsienio politikos veikėjais“. Dabar žinome, kas už visa tai moka. Tai nepasiturintys mokesčių mokėtojai, žinoma, kaip visada Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtojai moka neproporcingai daug. Nepaisant didelių mūsų pastangų, viso to kaina lieka nežinoma. Dar kartą pabrėžiu Komisija švaistūniškai ir neatsakingai elgiasi su ne savo pinigais. Todėl mes nepritarėme nė vienam pasiūlymui ir balsuodami susilaikėme.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Kadangi Parlamentas ir Taryba kartu priima sprendimus dėl tikslų ir turinio ir, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad Taryba 2010 m. gruodžio 10 d. patvirtino savo poziciją, tačiau nesvarstė Parlamento pakeitimų, susijusių su programinių dokumentų tvirtinimo ir galiojimo procedūrų taikymu, sutinku, kad reikėtų vėl pritarti per pirmąjį svarstymą patvirtintai Parlamento pozicijai, siekiant užtikrinti, kad Parlamentas būtų vertinamas vienodomis sąlygomis su Taryba/valstybėmis narėmis ir kad pramoninių valstybių programavimo struktūroje būtų pripažįstami Lisabonos sutartimi nustatyti pokyčiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už rekomendaciją, nustatančią bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonę. Pagrindinis tikslas, kurio siekiama Reglamentu (EB) Nr. 1905/2006, yra skurdo mažinimas siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis ir regionais, vykdant šiuo reglamentu nustatytas geografines programas, apima tik priemonių, kurios atitinka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Vystymosi pagalbos komiteto (toliau – EBPO/VPK) nustatytus oficialios vystymosi pagalbos kriterijus (toliau – OVP kriterijai), finansavimą. Europos Sąjungai svarbu toliau stiprinti santykius su atitinkamomis besivystančiomis šalimis, kurios yra svarbios dvišalės partnerės ir daugiašalių forumų ir pasaulinio valdymo dalyvės. Sąjunga turi strateginį interesą vystyti įvairiapusius ryšius su tomis šalimis, ypač tokiose srityse kaip ekonomika, prekyba, akademinė sritis, verslas ir moksliniai mainai. Todėl jai reikia finansinės priemonės, kuria būtų galima finansuoti tokias priemones, kurios iš esmės pagal OVP kriterijus nėra OVP, tačiau jos yra itin svarbios įtvirtinant santykius ir jomis labai prisidedama siekiant atitinkamų besivystančių šalių pažangos. Sąjunga bendradarbiaudama turėtų atsižvelgti į paramą gaunančių šalių pastangas, dedamas siekiant laikytis Tarptautinės darbo organizacijos tarptautinių susitarimų ir prisidėti prie bendrų tikslų sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. (IT) Visiškai pritariu sprendimui dar kartą teikti tuos pačius pakeitimus, kurie buvo patvirtinti per pirmąjį svarstymą, tačiau atmesti Tarybos.

Pasiūlymo, kuris dera prie platesnio tarpinstitucinių derybų dėl deleguotų teisės aktų taikymo Europos Sąjungos išorės veiksmams finansuoti konteksto, tikrasis tikslas – apsaugoti Lisabonos sutartimi nustatytas Parlamento prerogatyvas, kartu užtikrinant veiksmingą ES teisės aktų įgyvendinimo kontrolę.

Taryba nepanoro sutikti, kad svarstomoms priemonėms būtų taikoma procedūra pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį. Taip ne tik parodomas nepagrįstas Tarybos atsisakymas suteikti deramą vaidmenį Parlamentui, kaip vienam teisės aktų leidėjų priimant strateginius sprendimus dėl finansinių priemonių valdymo, bet ir galiausiai įteisinamas nepriimtinas demokratijos trūkumas įgyvendinant ES teisės aktus. Toks Tarybos elgesys prieštarauja Lisabonos sutarties raidei ir dvasiai.

Todėl manau, labai svarbu reikalauti, jog dėl teisinio ir politinio tikslingumo būtų pritarta siūlomiems pakeitimams, kad būtų sustiprintas Parlamento vaidmuo ir užtikrinta, kad, atsižvelgiant į pagarbą kitos institucijos galioms ir Sutartimi nustatytus teisėkūros pokyčius, jis taptų lygiavertis Tarybai.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad, teikiant paramą ir stiprinant politinius ir ekonominius saitus, Europai labai svarbu plėtoti tvirtus santykius su kai kuriais regioninio ir pasaulinio masto veikėjais. Paminėčiau dvi šalis, su kuriomis Portugaliją tvirtai sieja istorija ir prielankumas, būtent Braziliją ir Angolą – dvi svarbias atitinkamai Pietų Amerikos ir Afrikos pasaulinio masto veikėjas, kurias ES privalo vis labiau vertinti kaip savo partneres.

Žinant, kad svarbiausias bendrasis Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 tikslas yra panaikinti skurdą įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus, bendradarbiavimas daugiausia apsiriboja priemonių, kuriomis siekiama atitikti nustatytus kriterijus, taikomus teikiant viešąją paramą vystymuisi, finansavimu. Labai dažnai tai neaprėpia kitų veiksmų, neįtrauktų į viešosios paramos vystymuisi taikymo sritį, bet vis tiek yra labai svarbi ES išorės politikos dalis.

Būtent siekiant tiksliai reglamentuoti šiuos veiksmus, apimančius ekonominius, komercinius, akademinius, verslo ir mokslo susitarimus bei mainus su besivystančiomis šalimis, ir yra siūloma patvirtinti šį reglamentą, deramai atsižvelgiant į Parlamento teikiamus pasiūlymus.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Parlamentui tenka pareiga ir prievolė ginti sąlygas, būtinas siekiant pasinaudoti Lisabonos sutartyje jam numatytomis galiomis ir atsakomybe. Kartu su šios priemonės svarba teikiant paramą kylančios ekonomikos – ypač Afrikos ir Lotynų Amerikos šalims ir taip siekiant įtvirtinti Europos Sąjungos, kaip socialinės raidos ir taikos skleidėjos, vaidmenį pasauliniu mastu. Norėčiau pabrėžti būtinybę geriau informuoti Parlamentą, kad būtų tinkamai panaudojami ištekliai, kuriais siekiama skatinti vystomąjį bendradarbiavimą trečiosiose šalyse. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, aplinkos apsaugos politika, kultūra bei mažomis ir vidutinėmis įmonėmis susijusių strategijų pripažinimą, taip pat – būtinybę imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias maisto ir žaliavų krizėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Véronique Mathieu (PPE), raštu.(FR) Balsavau už tai, kad būtų nustatyta Europos Sąjungos teikiamą paramą vystymuisi papildanti bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis finansinė priemonė. Numatoma finansiškai remti ekonominį, finansinį, techninį, kultūrinį ir akademinį bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis, stiprinti tarpusavio ekonominius ryšius ir sudaryti dvišalius susitarimus. Šiame dokumente taip pat prašome ne tik geriau informuoti apie finansuojamas priemones, bet ir iš anksto įtraukti mus į programų rengimo bei vertinimo, kuris kartais atliekamas praėjus keleriems metams nuo jų įgyvendinimo, procesus.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Skirtingas Parlamento ir Tarybos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnis aiškinimas paskatino mane paremti šią teisėkūros rekomendaciją. Negalime pamiršti Lisabonos sutartimi įtvirtinto Parlamento teisėkūros vaidmens, kurio, atrodo, nepastebi Taryba. Dėl šios nesutaikomos pozicijos blokuojamas pluoštas teisėkūros procesų ir tai ne į naudą ES. Bendradarbiavimas su pramoninėmis šalimis labai svarbus ES. Todėl taip ir balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Ligšiolinės pastangos beveik nepagerino padėties. Priešingai, vyriausybės tapo priklausomos nuo pagalbos, o kas dar blogiau – paramos vystymuisi skirti milijonai eurų dažnai nusėsdavo tamsiuose kanaluose arba trečiojo pasaulio diktatorių banko sąskaitose. Todėl parama vystymuisi ne tik neveiksminga, bet kartais net žalinga, nes neatsižvelgiama į kalbamoms šalims būdingas problemas, taip pat trūksta veiksmų derinimo ir kontrolės. Mano nuomone, verta rimtai suabejoti, ar ES lygmeniu patvirtinta vystymosi ir žmogaus teisių finansavimo priemonė galėtų pagerinti šią padėtį. Viena vertus, skirdami pinigų smulkiesiems Afrikos ūkininkams, antra vertus − žlugdome juos savo subsidijuojamais žemės ūkio produktais, o tai reiškia vėjais paleidžiamus Europos mokesčių mokėtojų pinigus. Abejodamas planuojamos finansinės priemonės prasmingumu, balsuojant susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Šiame Parlamente didžiule balsų dauguma patvirtintas mano sprendimas balsuoti už bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis finansinę priemonę visiškai atitinka bendrąją poziciją dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio taikymo. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, 290 straipsnyje nustatyti kriterijai negali būti laikomi politinių sandorių ar kitokių specialiųjų susitarimų objektu.

Manau, kad bendradarbiavimas su pramoninėmis šalimis yra žingsnis, kurį turi žengti Europos Sąjunga, kad visos valstybės narės galėtų pasinaudoti finansine priemone, kurios paskirtis – stiprinti Europos Sąjungos ekonomikos augimą ir plėtrą. Dabartinėmis aplinkybėmis ES privalo judėti ateities pokyčių, ekonominės plėtros ir gerovės linkme, todėl bendradarbiaujant su pramoninėmis valstybėmis šis procesas taptų paprastesnis ir labiau paplitęs.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Nuo 2007 m. ES stengiasi supaprastinti savo geografinį bendradarbiavimą su besivystančiomis Azijos, Vidurinės Azijos ir Lotynų Amerikos šalimis, taip pat su Iraku, Iranu, Jemenu ir Pietų Afrika pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė. Svarbiausias ir visiems rūpimas šio reglamento tikslas – panaikinti skurdą įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Atsižvelgdamas į Lisabonos sutartimi Parlamentui suteiktas naujas galias, pranešėjas paaiškina būtinybę iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 nuostatas, praplečiant jo geografinę aprėptį ir tuo pat metu sudarant sąlygas Parlamentui kartu su Taryba tapti svarbiausiu sprendimų priėmimo proceso dalyviu. Turint tai omenyje ir buvo teikiami siūlomi pakeitimai. Norėčiau pabrėžti Komisijai suteikiamus įgaliojimus priimti deleguotus teisės aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį. Patvirtinus šį pakeitimą, visais proceso etapais, pradedant derybomis ir baigiant teisės aktų priėmimu, bus labiau atsižvelgiama į Parlamento nuomonę ir ES dėl to taps demokratiškesnė, sustiprės jos teisėtumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Atidžiai nagrinėdami šią antrajam svarstymui pateiktą rekomendaciją matome, kad daugiausia dėmesio joje skiriama bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis finansinės priemonės įgyvendinimui taikant su deleguotais teisės aktais susijusią procedūrą, kaip numato Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio nuostatos. Balsavau „už“, nes manau, jog gyvybiškai svarbu užtikrinti, kad Parlamentui būtų sudarytos vienodos sąlygos su Taryba ir kad bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis finansinės priemonės programavimo struktūra derėtų prie Lisabonos sutartimi nustatytų pokyčių.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0074/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes manau, kad jame Komisijai ir Tarybai teikiamos rekomendacijos yra labai svarbios siekiant sąžiningai kompensuoti sudarytų susitarimų neigiamą poveikį Europos regionams.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu.(LT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos, susijusį su susitarimu dėl prekybos bananais sudarymo. Džiugu dėl to, kad baigėsi vienas iš techniškai sudėtingiausių, politiškai jautriausių ir komerciniu požiūriu reikšmingiausių PPO kilusių teisinių ginčų. Manau, kad pasiektas susitarimas yra sprendimas, bet pagal jį nebuvo visiškai suderinti visų šalių teisėti interesai, todėl būtina nedelsiant raginti Europos Komisiją atlikti poveikio vertinimą dėl susitarimų poveikio bananus auginančioms besivystančioms šalims ir Europos atokiausiems regionams iki 2020 m. Palankiai vertinu tai, kad susitarimai dėl prekybos bananais yra galutiniai ES įsipareigojimai dėl patekimo į bananų rinką ir bus įtraukti į galutinius būsimų daugiašalių derybų dėl patekimo į žemės ūkio produktų rinką, sėkmingai užbaigtų per PPO Dohos derybų raundą, rezultatus. Pabrėžiu, kad pasiekti susitarimai – tai Dohos derybų raundo pažanga, nors ir ribota, turint mintyje, kad iškilusių problemų mastas yra daug didesnis negu bananų klausimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Pritariu patvirtintam bananų prekybos susitarimui, bet norėčiau pabrėžti, kad privalome ginti visų šalių interesus. Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių, taip pat ES ir jos atokiausių regionų gamintojams gali būti daromas rimtas poveikis. Labai svarbu, kad Komisija atliktų šio susitarimo poveikio įvertinimą. Taip pat svarbu didinti ES paramą svarbiausioms bananus tiekiančioms AKR šalims, siekiant padidinti jų konkurencingumą bei ekonomikos įvairovę ir sušvelninti socialinius prisitaikymo padarinius.

 
  
MPphoto
 
 

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. (RO) Balsavau už rezoliucijos projektą dėl bananų prekybos susitarimo, nes sudarius šį susitarimą pasibaigs beveik du dešimtmečius trukusios diskusijos ir bus žengtas žingsnis teisinga kryptimi užbaigiant Dohos vystymosi derybų raundą.

Šiuo susitarimu buvo priimtas sprendimas sumažinti Lotynų Amerikos bananų eksportuotojams taikomus muitų tarifus ir kartu užtikrinti finansinę paramą Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės bananų tiekėjų konkurencingumui skatinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Lena Ek, Marit Paulsen, Olle Schmidt ir Cecilia Wikström (ALDE), raštu. (SV) Svarbu baigti ilgai trunkančią ir išsisėmusią diskusiją Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl bananų importo muitų, todėl buvo būtina ratifikuoti 2009 m. Ženevos susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos. Taip pat svarbu pabrėžti, kad pagal ankstesnįjį susitarimą AKR šalys, užuot vysčiusios visapusišką gamybą, dažnai būdavo priklausomos nuo siauro bananų auginimo sektoriaus, todėl buvo pažeidžiamesnės. Baigiant galioti susitarimui, dėl ko dabar priėmėme sprendimą, šios šalims bus suteikiama parama plėtoti kitas gamybos rūšis. Tai svarbi parama, suprantame, kad prisitaikymas gali užtrukti. Vis dėlto jis yra būtinas, antraip kyla grėsmė, kad AKR šalyse liks tik siaura bananų auginimo ūkio šaka, kuri, nepaisant lengvatinio režimo, nesugebėjo tapti konkurencinga ES vidaus rinkoje.

Ypač norėtume pabrėžti, kad jei tikrai siekiame padėti AKR šalims prisitaikyti, daug veiksmingiau būtų užtikrinti ES žemės ūkio, prekybos ir plėtros politikos koordinavimą, kurio tikslas sąžininga laisvoji prekyba, nei reikalauti padidinti kompensaciją iš ES biudžeto prisitaikymo laikotarpiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Göran Färm, Anna Hedh, Olle Ludvigsson, Marita Ulvskog ir Åsa Westlund (S&D), raštu. (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, pritariame Ženevos susitarimo dėl bananų prekybos tarp ES, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kai kurių Lotynų Amerikos šalių išvadoms ir aplinkybei, pagal kurią AKR valstybėms būtų užtikrinta parama pagal Papildomų prekybos bananais priemonių (BAM) programą. Vis dėlto nepritariame pastraipoms, susijusioms su žemės ūkio paramos didinimu pagal POSEI programą susitarimo poveikį patirsiantiems ES gamintojams. Manome, kad laikui bėgant turėtų būti atsisakoma ES paramos žemės ūkiui.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Atrodo, kad 2009 m. gruodžio 15 d. pasiektas ES, grupės Lotynų Amerikos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimas dėl bananų importo muitų mokesčių turi privalumų, bet jame nevisiškai atsižvelgiama į teisėtus visų šalių interesus. Todėl turbūt svarbu toliau taikyti specialiąsias priemones, susijusias su geresniu susitarimo taikymu įvairiais lygmenimis, ypač vertinant besivystančių šalių bananų augintojų ir atokiausių Europos regionų patiriamą poveikį, ir likus 18 mėn. iki pabaigos atlikti Papildomų prekybos bananais priemonių (BAM) programos vertinimą, kartu su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupe siūlant priemones, kaip padėti nuo bananų auginimo labai priklausomoms šalims užtikrinti savo ekonomikos įvairovę, taip pat peržiūrėti ir pritaikyti teisės aktų paketą, skirtą ES gamintojų paramai iš Atokiausiems regionams ir saloms skirtos programos (POSEI) biudžeto, ypač Prancūzijos užjūrio departamentams Gvadelupai ir Martinikai, taip pat Azorų, Madeiros ir Kanarų saloms. Šios ir kitos vienodai svarbios priemonės pabrėžiamos teikiamame rezoliucijos projekte.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) 2009 m. gruodžio 15 d. pasirašius Ženevos susitarimą tarp ES ir Lotynų Amerikos bananus tiekiančių šalių buvo išspręstas ilgai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) trukęs ginčas. Šiose Dohos vystymosi derybų raundo kontekste vykusiose derybose dalyvavo ne tik Lotynų Amerikos šalys, bet ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupė bei JAV, kurios įsipareigojo baigti ginčus PPO dėl ES bananų importo režimo ir su kuriomis ES palaiko prekybos santykius. Šio susitarimo tikslas – per septynerius metus palengva sumažinti ES muitus.

Todėl teigiamai vertinu Komisijos vykdytas derybas ir tikiuosi, kad šie bananų prekybos susitarimai – Ženevos susitarimas bei ES ir JAV susitarimas – bus baigti sudaryti kuo greičiau. Pagaliau tikiuosi, kad šiais susitarimais bus didinamas konkurencingumas ir skatinama ekonomikos įvairinimo politika, taip pat politiniai sprendimai, kuriais šių besivystančio pasaulio šalių socialinė sistema, ekonomika ir aplinkos apsauga būtų pakylėta į aukštesnį lygį, žinoma, nepamirštant pagal Atokiausiems regionams ir saloms skirtą programą taikomų paramos priemonių atokiausių ES regionų bananų augintojams.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Mūsų pakeitimų pasiūlymuose, kuriuos atmetė Parlamento dauguma, apibendrinamos priežastys, dėl kurių per galutinį balsavimą balsavome prieš šią rezoliuciją. Ginčo – šiuo atveju dėl prekybos – pabaiga pati savaime nėra priežastis džiaugtis. Žinoma, viskas priklauso nuo to, kaip ginčas buvo išspręstas, kas laimėjo ir kas pralaimėjo dėl galutinio sprendimo, ar šis sprendimas buvo sąžiningas, ar ne. Atrodo, kad šio Parlamento daugumai tai neįdomu. Ginčo baigtis naudinga šiame sektoriuje veikiančioms JAV tarptautinėms korporacijoms, o Europos ir AKR valstybių gamintojai, ypač mažieji ir vidutiniai, yra baudžiami.

Rezoliucijos projekte tai pripažįstama, tačiau ne be tam tikro dviveidiškumo, nes tie, kurie siūlo tai pripažinti, patys pritarė minėtą neigiamą poveikį darančiam susitarimui ir patys reiškia šventeivišką susirūpinimą dėl poveikio, kuriam savo balsais sudarė sąlygas atsirasti; jie – tie patys, kurie reikalauja įvertinti susitarimo poveikį, bet pritaria jam nelaukdami šio vertinimo rezultatų; tie patys, kurie reikalauja gerbti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deramo darbo skatinimo darbotvarkę, bet aklai šoka pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) dūdelę ir apsimeta nepastebintys pranešimų apie JAV tarptautinių korporacijų vykdomus žmogaus teisių pažeidimus Lotynų Amerikos šalyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu.(FR) Briuselis dar kartą pasidavė ne Europos interesų naudai ir likimo valiai paliko savo tariamai ginamus principus, susijusius su vystymosi politika, socialiniais ir aplinkos apsaugos aspektais, su parama savo užjūrio teritorijoms ir t. t. Neišsaugotas vienas principas ar vertybė, susidūrus su siekiu visoms tautoms primesti rinkos ir laisvosios prekybos įstatymus nepaisant ekonominių ir socialinių padarinių.

Ženevos susitarimu nebus užbaigtas mūsų prekybos karas, kuris iš tiesų vyksta su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, nes Komisija, mainais į teisinių ginčų atsisakymą PPO už skatikus parduodama Europos ir AKR valstybių bananų sektorių, tuo pat metu su nedidele grupe Centrinės ir Lotynų Amerikos šalių derėjosi dėl dar palankesnių susitarimų. Kas galėtų patikėti, kad Ženevos susitarimo signatarai ilgą laiką taikstysis su jų atžvilgiu taikomomis mažiau palankiomis sąlygomis?

Privalome taikyti Bendrijos lengvatas ir nustatyti savo socialinius, aplinkos ir saugos standartus tiems, kurie nori mums eksportuoti. Privalome reikalauti abipusiškumo ir galimybės tiekti savo pačių gaminius užsienio rinkoms. Privalome sustabdyti šį vertimąsi per galvą įsitraukiant į pasaulinę laisvąją prekybą, kuri nenaudinga niekam, išskyrus galbūt,Kiniją.

 
  
MPphoto
 
 

  Marine Le Pen (NI), raštu.(FR) Europos Parlamento nariai balsavo už rezoliucijos projektą, kad paremtų Ženevos susitarimą, kuriuo turėtų būti baigtas „bananų karas“. Tiesą sakant, šis susitarimas kelia tiesioginę grėsmę visiems Europos gamintojams, ypač Prancūzijos užjūrio gamintojams, nes kai kurios Lotynų Amerikos šalys, siekdamos papildomų nuolaidų arba net kvotų, kurioms būtų taikomi nuliniai muitų tarifai, jau persiderėjo. Šiuo skandalu parodoma, kad toli gražu neišsprendus šio klausimo buvo atverta nauja Pandoros skrynia, kurios negandos parblokš mus ne tik bananų, bet ir kitų žemės ūkio produktų prekybos srityje. Pasaulio melžiamos karvės – Europa ir Prancūzija surištomis rankomis ir kojomis paliekamos visiško mūsų rinkų liberalizavimo malonei, o mūsų valdantieji nusikalstamai su tuo taikstosi, paklusdami globalistų ir kraštutinių Europos liberalų šalininkų valiai. Užuot mažinę importo muitus, turėtume laikytis griežtos savo ekonominių sienų apsaugos politikos. Tai vienas iš sprendimų, kuris pačiame tarptautinio prekybos karo įkarštyje apsaugotų Prancūzijos ūkininkus ir jų darbo vietas, ypač užjūrio teritorijose, kur ekonominė bei socialinė padėtis ir taip gana pražūtinga.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Balsavau už šią rezoliuciją ir už pakeitimus Nr. 7 ir Nr. 11. Pakeitime Nr. 7 atkreipiamas dėmesys į aplinkybę, kad kai kurios Lotynų Amerikos šalys gavo papildomos naudos iš PPO susitarimo, nes išsiderėjo laisvosios prekybos susitarimus, kuriais buvo dar labiau susilpnintos AKR šalių pozicijos. Pakeitimu Nr. 11 atkreipiamas dėmesys į žmogaus teisių padėtį Kolumbijoje ir Hondūre.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Šis rezoliucijos projektas – plepalai, kad žmonės pamirštų, jog Parlamentas gali tik priimti ar atmesti teikiamą pasiūlymą. Vis dėlto rezoliucija kai ko pasiekiama: joje pagražinamas paklusnumas Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir jų tarptautinėms korporacijoms, kurios yra vienos žiauriausių ir žvėriškiausių iš visų esamų. Rezoliucijoje nieko nekalbama apie Hondūrą, nors šalį valdo pučistų režimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Turiu teigiamai įvertinti vieno sudėtingiausių techniniu, keblaus politiniu ir prasmingo teisiniu požiūriu ginčo, kada nors svarstyto Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), pabaigą. Vis dėlto manau, kad šis susitarimas nėra tobulas ir galėtų sukelti problemų ateityje. Todėl raginu Komisiją, pasitaikius pirmai galimybei, iki 2020 m. įvertinti bananų prekybos susitarimų poveikį bananus auginančioms besivystančioms šalims ir atokiausiems Europos regionams, kad galėtume numatyti šių šalių patirsimus sunkumus ir imtis atitinkamų veiksmų, o jei prireiktų, pakoreguoti ir sustiprinti Atokiausiems regionams ir saloms skirtą programą.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. − (ES) Pritariu rezoliucijos projekto nuostatoms dėl bananų auginimo sektoriaus svarbos atokiausiems ES regionams – Kanarų, Azorų ar Madeiros saloms, kurioms tai pagrindinis žemės ūkio sektorius. Taip pat manau, kad reikia teigiamai vertinti šio regiono bananų augintojams didinamą paramą. Vis dėlto nebalsavau „už“, nes, kaip ir kituose ES sudarytuose laisvosios prekybos susitarimuose, jame neatsižvelgiama į vargingą besivystančių šalių žemės ūkio darbuotojų padėtį arba neigiamą poveikį gyventojams. Projekte taip pat neminimas produktų atsekamumas arba būtinybė ES reikalauti, kad importuojami gaminiai atitiktų Bendrijoje galiojančius darbo teisių ir sveikatos apsaugos standartus, kas darytų lemiamą įtaką gerinant varganas besivystančių šalių ūkininkų gyvenimo sąlygas. Be to, kitaip nei teigiama rezoliucijos 10 punkto nuostatose, kuriose apgailestaujama, kad Ekvadoras atmetė ES, Peru ir Kolumbijos daugiašalį susitarimą, palankiai vertinu prezidento R. Correos vyriausybės poziciją šiuo klausimu ir jo siūlomą alternatyvą, žinomą Vystymosi sutarties pavadinimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Buvo pasiektas susitarimas dėl bananų importo į ES, kuriuo Lotynų Amerikos šalims tiekėjoms ilgiau nebus taikomos nepalankesnės sąlygos palyginti su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupe. Taip bananų importo taisyklės suderinamos su Pasaulio prekybos organizacijos reglamentais. Pagal susitarimą ES iki 2017 m. nuosekliai − nuo 176 EUR iki 114 EUR už toną − mažins iš Lotynų Amerikos importuojamų bananų muitų tarifus. Balsuojant susilaikiau, nes įgyvendinus šį susitarimą galėtų santykinai sumažėti kai kurių šalių konkurencingumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Atsižvelgdamas į prekybos bananais aplinkybes, kadangi bananams tenka ketvirtoji vieta tarp pasaulio eksportuojamų žemės ūkio produktų ir jų auginimas daro didelę įtaką vietos bendruomenėms ir kadangi, ES taikant su muitų tarifais susijusią kvotų sistemą, buvo sudarytos sąlygos Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalims eksportuoti į ES didelius bananų kiekius, taip pat išsaugoti daug su bananų auginimu susijusių darbo vietų, teigiamai vertindamas šį klausimą pabrėžiu aplinkybę, kad sudarytais susitarimais išsprendžiami įvairūs iki šiol kildavę ginčai.

Tai paminėdamas norėčiau pabrėžti, kad ES palengva mažins muitų tarifus iš Lotynų Amerikos importuojamiems bananams, todėl bananus eksportuojančioms AKR šalims bus teikiama papildoma parama pagal naująją Papildomų prekybos bananais priemonių (BAM) programą.

Taip pat manau, kad reikėtų deramai atsižvelgti į socialinę ir ekonominę bananų sektoriaus, kaip ekonominę ir socialinę sanglaudą užtikrinančios priemonės, svarbą, turint omenyje šio sektoriaus duodamas pajamas ir jame kuriamas darbo vietas.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes manau, kad jame pateikiama svarbių rekomendacijų Komisijai ir Tarybai, susijusių su sąžiningu kompensavimu už neigiamą pasiektų susitarimų išorinį poveikį, ypač atokiausiems Europos Sąjungos regionams. Sudarytame susitarime nevisiškai suderinami visų šalių teisėti interesai, todėl svarbu imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama įvairiais lygmenimis geriau įgyvendinti susitarimus, ypač vertinant poveikį bananus tiekiančioms besivystančioms šalims ir atokiausiems Europos Sąjungos regionams. Todėl būtų svarbu peržiūrėti ir pritaikyti paramos ES gamintojams, ypač Prancūzijos užjūrio departamentams Gvadelupai ir Martinikai, taip pat Azorų, Madeiros ir Kanarų saloms, paketą, finansuojamą iš Atokiausiems regionams ir saloms skirtos programos biudžeto.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, teikiamą po to kai 2009 m. gruodžio 15 d. buvo sudarytas susitarimas tarp ES, grupės Lotynų Amerikos šalių ir JAV dėl bananų importo muitų, kuriame atkreipiamas dėmesys į poveikio įvertinimo poreikį bananus auginančioms besivystančioms šalims ir Europos Sąjungos atokiausiems regionams, taip pat – į būtinybę suteikti atitinkamą paramą bananus auginančioms Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėms bei ES šalims, sudarant joms sąlygas prisitaikyti prie naujos padėties tarptautinėje rinkoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu.(FR) Šiais susitarimais buvo sustiprinta dominuojanti JAV tarptautinių korporacijų, jau dabar kontroliuojančių 80 proc. pasaulio rinkos ir kenkiančių pirmiausia AKR šalių, atokiausių ES regionų ir Ekvadoro interesams, padėtis. Dar kartą pabrėžiu – kentės mažieji gamintojai. Būtina nedelsiant iš esmės peržiūrėti tarptautinės prekybos taisykles ir užtikrinti, kad ilgiau nebūtų teikiama pirmenybė į eksportą orientuotai gamybai. Privalome pakeisti savo modelį, pagal kurį užtikrinamas nepriklausomas apsirūpinimas maistu ir plėtojama visiems skirta vietos gamyba. Europos Komisijos siūlomos finansinės paramos priemonės AKR šalių gamintojams (Papildomos prekybos bananais priemonės (BAM)) ir atokiausiems ES regionams (Atokiausiems regionams ir saloms skirta programa (POSEI)) nėra pakankamos. Būtų nepriimtina, jei šioms šalims tektų mokėti kainą už netinkamą tarptautinės prekybos politiką. Europos Sąjunga privalo užtikrinti, kad būtų įvertintas šių susitarimų poveikis, bet pirmiausia ji privalo atitinkamai pakeisti savo teisės aktus, kad būtų skatinama tvari gamyba.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Pagal su Lotynų Amerikos šalimis pasirašytą susitarimą ES iki 2017 m. nuosekliai – nuo 176 EUR iki 114 EUR už toną – sumažins bananų importui taikomus muitus. Taip siekiama sukurti prognozuojamesnę ir stabilesnę pasaulio bananų rinką daugiau investuojant į šį sektorių ir jo augimą ir baigti dešimtmečius trunkantį konfliktą, pagrįstą skundais prieš ES, kai ši 2006 m. patvirtino bananams taikomus muito mokesčių pakeitimus.

ES santykių su trečiosiomis šalimis bananų sektoriuje klausimas taip pat apima veiksmus Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių atžvilgiu įgyvendinant naujas papildomas priemones. Dar reikėtų įvertinti, kokias priemones patvirtinti, kad būtų deramai atsižvelgiama į atokiausių regionų gamintojų, kuriems jau dabar tariamai kompensuojama pagal Atokiausiems regionams ir saloms skirtą programą (POSEI). Turint omenyje, kad POSEI programa pastarąjį kartą buvo peržiūrėta 2006 m., negalima teigti, kad jau atsižvelgta į šiame sektoriuje įvykusius prekybos santykių sistemos pokyčius.

Siekiant, kad būtų sumažintas dėl sektoriaus liberalizavimo patiriamas poveikis, vykdant būsimąją reglamento dėl garantinių fondų, skirtų Europos Sąjungos atokiausių regionų bananų gamintojams, peržiūrą, būtina skubiai patvirtinti kompensavimo priemones.

 
  
  

Rekomendacija: Francesca Balzani (A7-0002/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Nors ir sutinku su pranešėjos pozicija, kad Komisijai ir Tarybai reikia konkrečiai susitarti atlikti sutarties poveikio regionams ir besivystančioms šalims įvertinimą, nesutinku dėl būdo, kuriuo buvo vykdomas procesas iš anksto neatlikus poveikio įvertinimo, kai buvo žinoma, kad sutartis susijusi su javais, kurie svarbūs tam tikriems Europos Sąjungos regionams, kaip atskiriems regionams. Šiuo atžvilgiu reiškiu savo prieštaravimą ir susilaikau nuo balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu.(FR) Balsavau prieš šį tarptautinės prekybos susitarimą. Tarptautinės prekybos istorija rodo, kad monokultūros ūkis nėra gyvybingas ar tvarus ekonominės plėtros modelis. Todėl, mano požiūriu, tokiomis aplinkybėmis sudarytos laisvosios prekybos sutartys yra neapgalvotos. Be to, mano supratimu, Europos Sąjunga privalo gerbti savo įsipareigojimus ir teikti adekvačią finansinę pagalbą atokiausiems regionams.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu.(LT) Balsavau už susitarimą dėl prekybos bananais sudarymo projekto. Bananai yra ketvirtas pagal svarbą pasaulyje produktas ir jie labai prisideda prie aprūpinimo maistu. Tačiau daugelis šalių bananus augina tik vidaus ir kartais regiono rinkos reikmėms, ir tik 20 proc. visos pasaulio produkcijos parduodama tarptautiniu mastu. Prekybos bananais kontrolę vykdo nedaug bendrovių, iš kurių tik penkios tarptautinės bendrovės valdo daugiau kaip 80 proc. visos tarptautinės prekybos bananais. 2009 m. gruodžio 15 d. ES, grupė Lotynų Amerikos šalių ir Jungtinės Amerikos Valstijos pasiekė susitarimą dėl ES bananų importo muitų, dėl kurių vyko bene ilgiausi ir nuožmiausi ginčai per pastarąjį daugiašalės prekybos sistemos gyvavimo laikotarpį. Šį susitarimą sudaro trys pagrindinės dalys: patvirtintas sumažintų muitų tarifų sąrašas didžiausio palankumo statuso (DPS) šalims bananų eksportuotojoms; susitarimas dėl tropinių produktų ir tam tikriems produktams taikomos preferencinės tvarkos panaikinimo klausimo sprendimo PPO derantis platesniu mastu; finansinis paramos AKR bananus eksportuojančioms šalims paketas, kuris siekia 190 mln. EUR, arba bananų sektoriaus papildomųjų priemonių programa. Besitęsiant ginčams dėl bananų, atitinkamų šalių padėtis bananų auginimo ir prekybos srityje tapo nestabili. Sudarius šį susitarimą pasaulio bananų rinka taps labiau nuspėjama ir stabilesnė, jis paskatins investicijas ir augimą, taip pat bus skiriama daugiau dėmesio bendresniems bananų tiekimo grandinių gamybos sąlygų klausimams.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šį pranešimą ir sveikinu pranešėją su atliktu darbu. Sutinku su bananų prekybos liberalizavimo procesu, laikantis Pasaulio prekybos organizacijoje priimtų susitarimų ir dvišalių Vidurio ir Pietų Amerikos šalių sutarčių. Tačiau manau, kad vis dar reikia saugoti Europos gamintojus, kurie visada buvo atsidavę bananų auginimui ir apdorojimui ir kurie atlieka esminį vaidmenį tam tikruose ES regionuose, pvz., Gvadelupoje, Martinikoje, Maderoje ir Azoruose.

Manau, kad Taryba ir Komisija turėtų spręsti šį klausimą atlikdamos ilgalaikio ekonominio poveikio tyrimą ir suteikdamos šioms sritims finansinę paramą, kad užtikrintų tolesnį Europos gamintojų konkurencingumą laipsniškai liberalizuojant bananų rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE), raštu. – (CS) Balsavau už prekybos bananais susitarimą, kuriuo galiausiai bus baigtas 16 metų trunkantis ES ir Amerikos valstybių ginčas dėl bananų importo. Problemos rimtumas užfiksuotas Europos Teisingumo Teismo sprendimuose, kuriuose patvirtinta diskriminacija ES bananų importo atžvilgiu. Sveikinu faktą, kad bananų importui pagaliau sudarytos lygios sąlygos ir panaikinamos lengvatinės sąlygos buvusioms Europos kolonijoms, iškreipiančios pasaulinę prekybą bananais. Vis dėlto net suvienodinus komercines sąlygas nebus atsisakyta išskirtinio požiūrio į ligi šiol pirmenybę turinčius ūkininkus iš Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių. Kaip kompensacinė priemonė buvo skirta 200 mln. EUR parama, kuri turėtų padėti jiems pasirengti aršesnei konkurencijai. Bijau, kad anksčiau ar vėliau turėsime susitaikyti su faktu, kad dėl žemos kokybės ir aukštesnės gamybos kainos Afrikos bananai tiesiog negalės konkuruoti su Lotynų Amerikos bananais. Kartu norėčiau išreikšti viltį, kad sėkmingai baigus derybas dėl bananų, dėmesys bus nukreiptas į importo muitų kitiems tropiniams vaisiams mažinimą, taip sumažinant tokių vaisių kainą ir suteikiant naudos visiems ES gyventojams.

 
  
MPphoto
 
 

  Ole Christensen, Dan Jørgensen, Christel Schaldemose ir Britta Thomsen (S&D), raštu. (DA) Mes remiame Europos Sąjungos ir kelių Lotynų Amerikos šalių bei Jungtinių Valstijų Ženevos susitarimą dėl prekybos bananais. Šiuo atžvilgiu pritariame tam, kad, be įprastos ES pagalbos, pagrindinės AKR bananus eksportuojančios valstybės gautų papildomą paramą, vadinamą prekybos bananais papildomųjų priemonių programa. Nepritariame, kad būtų didinama ES parama ES gamintojams, kuriuos paveiks šis susitarimas (19 ir 20 projekto pastraipos), ir apskritai manome, kad ES pagalba žemės ūkiui turi būti laipsniškai nutraukta.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už rekomendaciją dėl prekybos bananais susitarimų, nes manau, kad pasirašius šiuos susitarimus bus baigti ginčai Pasaulio prekybos organizacijoje ir pasaulinėje prekybos bananais rinkoje atsiras daugiau stabilumo. Vis dėlto manau, kad būtina užtikrinti atokiausių regionų bananų gamintojų interesus ir specifinius poreikius, t. y. skirti lėšų pagal Tolimiems ir izoliuotiems Bendrijos regionams skirtų galimybių programą (POSEI).

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Bananų auginimas yra ketvirta pagal dydį rinka pasaulyje ir joje dalyvauja tik ribotas skaičius juos auginančių šalių. Tarptautinei prekybai skiriama tik 20 proc. visos produkcijos. 2009 m. gruodžio 15 d. ES, Lotynų Amerikos šalių grupė ir Jungtinės Valstijos pasiekė susitarimą dėl bananų importo muitų. Taip baigti ginčai Pasaulio prekybos organizacijoje, kurių pagrindinis objektas buvo diskriminacinis Europos elgesys Lotynų Amerikos gamintojų atžvilgiu, palyginti su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalimis, dėl kurių buvo nuspręsta peržiūrėti ES politiką ir iki 2017 m. laipsniškai sumažinti tarifus nuo dabartinių 176 EUR už toną iki galutinių 114 EUR už toną. Taigi, AKR valstybės praras savo konkurencingumą, ir tai, nepaisant joms naudingo atleidimo nuo muitų, gali turėti neigiamą ekonominį ir socialinį poveikį. Panašu, kad šis susitarimas turi tam tikrų privalumų, bet svarbu atlikti poveikio įvertinimą, kad būtų įvertintos AKR šalių galimybės reaguoti į rinkos permainas.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šioje rezoliucijoje svarstomas Europos Sąjungos ir kelių Lotynų Amerikos šalių Ženevos susitarimas dėl prekybos bananais bei Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų susitarimas dėl prekybos bananais. Balsavau už šią rezoliuciją ne tik dėl to, kad joje prašoma Komisijos paaiškinti, ar finansavimo susitarimu bus padidinta dabartinė suma plėtrai, bet ypač dėl to, kad joje skiriamas ypatingas dėmesys šio žemės ūkio sektoriaus Europos gamintojams atokiausiuose Europos regionuose. Taip yra Maderos atveju, kurioje yra aukštas nedarbo lygis, ir rezoliucija prisideda prie didesnės socialinės ir ekonominės sanglaudos. Todėl tikiuosi, kad Tolimiems ir izoliuotiems Bendrijos regionams skirtų galimybių programai bus skirtos didesnės sumos, kad Europos bananų augintojai pajėgtų konkuruoti sektoriuje, kuris, sudarant naujus susitarimus, vis labiau liberalizuojamas.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Balsavau už šį prekybos bananais susitarimą su 11 Lotynų Amerikos šalių ir Jungtinėmis Valstijomis. Išreikšdamas savo pritarimą Europos Parlamentas šiandien užbaigė ilgai trunkantį „bananų karą“. Palankiai vertinu tai, kad siekiant sumažinti susitarimo poveikį vargingiausioms AKR šalims, kurių ekonomikoje svarbiausias yra bananų sektorius, susitarime numatyta finansinė priemonė, kuria bus padedama modernizuoti ir įvairinti produkciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Jiří Maštálka (GUE/NGL), raštu. – (CS) Norėčiau išsakyti savo poziciją, kuri atitinka Čekijos Vyriausybės nuomonę šioje srityje, dėl pateiktų pasiūlymų, Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų nuomonių dėl pateiktos medžiagos, susijusios su reglamentų dėl šio žemės ūkio produkto patekimo į ES rinkas pakeitimais, ir dėl susijusių tarptautinių importo ir eksporto prekybos reglamentų. Čekijos Vyriausybė remia importo režimo permainas, kuriomis pakeičiami šio žemės ūkio produkto importo iš trečiųjų šalių sumažinti muitai, ir palankiai vertina Ženevos susitarimą, kuriuo reglamentuojama prekyba šiuo produktu. Daugeliui šalių, kurioms tai turės įtakos, pagrindiniai klausimai yra faktinis žemės ūkio našumas, tarptautinė prekyba šiuo produktu ir ypač prieiga prie ES rinkos. Būtinai turime į tai atsižvelgti kurdami bendros ES žemės ūkio politikos projektus. Kaip matyti iš teksto, suderėtos sąlygos turėtų prisidėti prie tam tikro stabilumo šioje srityje. Tačiau pagrindas ir toliau turėtų likti poveikio įtaką patiriančioms šalims įvertinimas ir galimos plėtros ilgalaikiu požiūriu įvertinimas. Nepaisant tarptautinės prekybos reglamentų keitimui teikiamo prioriteto, turėtume nepamiršti šio produkto svarbos galutiniams vartotojams. Svarbu išlaikyti atitinkamas maistines šio maisto produkto vertes ir užtikrinti, kad jis būtų auginamas aplinkai nekenksmingu būdu. Galų gale reikėtų nepamiršti tinkamos kokybės, ir jai turėtų būti skiriama didesnė svarba nei kiekybei.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Šie susitarimai yra tiesioginis padarinys to spaudimo, kurį draugiškai prižiūrimos PPO sukėlė pagrindinės tarptautinės bananų korporacijos. Juo sudaromos dirbtinės lygios žaidimo sąlygos bananus eksportuojančioms šalims. Faktiškai šiuo susitarimu sankcionuojama pasibaisėtina darbo užmokesčio politika ir demokratijos griovimas – visa tai į Lotynų Amerikos šalis atneša tarptautinės korporacijos, pvz., „Chiquita“ ir „Dole“. Susitarime nutylima apie jų nusikaltimus aplinkai. Ekonominės partnerystės sutarčių požiūriu, lygybė turi būti nusistovėjusi, antraip negali būti jokios lygybės. Kol kas viskas prieštarauja tai lygybei, dėl kurios Europos Komisija bando susitarti visame pasaulyje. Todėl šis susitarimas yra iliuzinis ir yra kenksmingos politikos dalis.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Bananai, po ryžių, kviečių ir kukurūzų, yra ketvirtieji pagal svarbą javai, todėl turiu pasveikinti su šių techniškai sudėtingiausių, politiškai svarbiausių ir komerciškai prasmingiausių kada nors Pasaulio prekybos organizacijoje vykusių teisinių ginčų pabaiga. Vis dėlto esu įsitikinęs, kad šis susitarimas nėra tobulas ir dėl jo ateityje gali kilti problemų. Todėl raginu Komisiją esant anksčiausiai įmanomai galimybei pateikti susitarimo dėl prekybos bananais poveikio juos auginančioms besivystančioms šalims ir atokiausiems Europos regionams iki 2020 m. įvertinimą ir, jei reikia, pakoreguoti ir sustiprinti Tolimiems ir izoliuotiems Bendrijos regionams skirtų galimybių programą (POSEI).

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu.(FR) Šiais susitarimais padedamas taškas 15 metų trukusiems Europos ir Lotynų Amerikos bananų augintojų šalių bei Jungtinių Amerikos Valstijų nesutarimams. Šios šalys smerkė lengvatas, kurias Europa taikė eksportui iš Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) grupės valstybių.

Nuo dabar Europos Sąjunga laipsniškai mažins savo importo tarifus bananams iš Lotynų Amerikos. Tačiau bananams iš AKR šalių ir toliau Europos Sąjungoje bus taikomas bemuitis įvežimo režimas. Be to, pagrindinės AKR bananų augintojų šalys gaus pagalbą iš ES biudžeto (iki 200 mln. EUR), kad joms būtų lengviau prisitaikyti prie aršesnio konkuravimo su Lotynų Amerikos šalimis.

Tačiau turime ypač pasirūpinti, kad užtikrintume, kad susitarimu nepakenktume smulkiesiems gamintojams, sustiprindami didelių tarptautinių JAV korporacijų, kurios kontroliuoja Lotynų Amerikos šalių bananų rinkas, pozicijas. Reikės įvertinti šių susitarimų poveikį gamintojams besivystančiose šalyse ir atokiausiuose Europos Sąjungos regionuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) 2009 m. gruodžio mėn. buvo pasiektas susitarimas, kuriuo baigtas ilgalaikis ES ir Pasaulio prekybos organizacijos ginčas dėl bananų. Susitarimą sudaro trys pagrindiniai reikalavimai, kurių turi laikytis Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalys ir Lotynų Amerikos šalys. Tikslas yra panaikinti tariamas spragas. Be to, ES įsipareigoja bananų importui taikyti griežtai kontroliuojamus tarifus. Balsavimo metu susilaikiau, nes dar liko abejonių dėl tam tikri pranešimo momentų, ypač susijusių su tarifų susitarimais.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) Ženevos sutartimi norėta užbaigti vadinamąjį „bananų karą“. Tačiau galima tikėtis tolesnių nesutarimų, nes Lotynų Amerikos šalys pareikalavo dar labiau sumažinti muitus. Be to, daugelis trečiųjų šalių bando be muitų įvežti į Europos rinką savo bananų produkciją prisidengdamos
„specialiu kliento režimu“. Tai irgi gali atnešti didelės žalos. ES dar kartą sutiko su nepagrįstomis nuolaidomis, iš kurių galiausiai pasipelnys tik tarptautinės korporacijos. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Tarybos sprendimo sudaryti Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos šalių prekybos bananais susitarimus projektas yra svarbus tuo požiūriu, kad palengvins prekybą vienu iš labiausiai paplitusių maisto produktų pasaulyje, po ryžių, javų ir kukurūzų. Balsavau už F. Balzani tekstą, nes tokie susitarimai užtikrina plačią prekybą ir didesnę produkto platinimo įvairovę, turint omeny tai, kad prekybą bananais vykdo tik nedaug juos auginančių šalių, ir ją vykdo tam tikra tarptautinių korporacijų grupė, kuri kontroliuoja daugiau nei 80 proc. tarptautinėje rinkoje parduodamų bananų.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už rekomendaciją dėl prekybos bananais susitarimo, kadangi šiais susitarimais baigiami ginčai Pasaulio prekybos organizacijoje ir prisidedama prie pasaulinės bananų rinkos stabilumo. Vis dėlto manau, kad būtina užtikrinti atokiausių regionų bananų gamintojų interesus ir specifinius poreikius, ypač skiriant daugiau lėšų pagal Tolimiems ir izoliuotiems Bendrijos regionams skirtų galimybių programą (POSEI). Padėtis Europos Sąjungoje yra labai ypatinga, nes bananai yra ketvirti pagal svarbą pasaulyje javai, o bananus gaminančių šalių yra nedaug. Tik 20 proc. pasaulinės produkcijos parduodama tarptautiniu mastu.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) 2009 m. gruodžio 15 d. ES, Lotynų Amerikos šalių grupė ir Jungtinės Valstijos pasiekė susitarimą dėl ES bananų importo tarifų, užbaigdamos užsitęsusį ginčą dėl ES lengvatų iš Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių importuojamiems bananams ir prastesnių sąlygų Lotynų Amerikos bananams. Remdamasi šio susitarimo sąlygomis ES iki 2017 m. laipsniškai mažins savo importo tarifus Lotynų Amerikos bananams nuo dabartinių 176 EUR už toną iki 114 EUR už toną, ir, žinoma, tai turės neigiamą poveikį bananus auginančioms AKR šalims ir atokiausiems ES regionams. Todėl svarbu kruopščiai įvertinti susitarimo padarinius ir pritaikyti atitinkamas paramos priemones AKR šalių ir ES atokiausių regionų gamintojams. Šiuo atžvilgiu, be suplanuotos papildomos pagalbos pagrindinėms bananus eksportuojančioms AKR šalims (prekybos bananais papildomųjų priemonių programa), būtina pakeisti paramos ES vidaus gamintojams paketą Tolimiems ir izoliuotiems Bendrijos regionams skirtų galimybių programos (POSEI) pakete, kad jiems būtų lengviau prisitaikyti prie permainų pasaulio bananų rinkoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Bananai yra ketvirti pagal svarbą pasaulyje javai, jie daug prisideda prie pasaulinės maisto saugos. Nepaisant to, tik 20 proc. pasaulinės produkcijos parduodama tarptautinėje rinkoje. Prekyba sutelkta vos penkių pagrindinių tarptautinių korporacijų rankose, kontroliuojančių daugiau nei 80 proc. visų tarptautinėje rinkoje parduodamų bananų.

2009 m. gruodžio 15 d. ES, Jungtinės Valstijos ir Lotynų Amerikos šalių grupė pasiekė susitarimą dėl naujo tarifų režimo, užbaigdamos užsitęsusį ginčą dėl to, kad iškreipiant rinką ir sudarant nepalankias sąlygas Lotynų Amerikos gamintojams, Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalys gali palankiais tarifais importuoti į Europą bananus. Dėl šio susitarimo pasaulinė bananų rinka taps nuspėjamesnė ir stabilesnė, todėl bus skatinamos investicijos į šį sektorių ir jo augimas.

Dabar Parlamentas turi užtikrinti, kad Komisija ir Taryba pasiūlytų specialias iniciatyvas komercinei bananų augintojų pozicijai sustiprinti; Komisija ir Taryba turėtų Parlamentui kuo greičiau pateikti poveikio įvertinimą dėl susitarimo poveikio bananus auginančioms besivystančioms šalims ir atokiausiems Europos Sąjungos regionams. Galiausiai jokiomis aplinkybėmis neturėtume bandyti finansuoti bananus auginančias AKR šalis perskirstydami lėšas iš vystomojo bendradarbiavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. Balsavau „už“, nes ES buvo kaltinama prekybos taisyklių pažeidimu importuojant bananus iš Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių be mokesčių, nors kitoms šalims buvo taikomi dideli mokesčiai. Todėl sveikinu pabaigus šį prekybos karą.

 
  
MPphoto
 
 

  Patrice Tirolien (S&D), raštu.(FR) Neįmanoma atskirti Ženevos susitarimo nuo kitų susitarimų, dėl kurių vėliau derėjosi Komisija. Netrukus po Ženevos susitarimo pasirašymo Kolumbijai ir Peru buvo dar sumažintas tarifas, tuo dar kartą įrodant, kad šis susitarimas nesuteikia jokio teisinio tikrumo ir kad juo, atvirkščiai nei teigiama, nebuvo nuraminti ginčai dėl bananų. Šis diferencijuotas vertinimas paskatino Ekvadorą ir Gvatemalą reikalauti vienodų sąlygų ir grasinti tolesniais skundais Pasaulio prekybos organizacijai. Be to, ši sutartis labai kenkia sektoriui, kuris sukuria begalę darbo vietų ne tik mūsų AKR šalims partnerėms, bet ir atokiausiems regionams. ES teikiama pagalba gamintojams atokiausiuose regionuose remti apskaičiuota remiantis 2006 m. PPO patvirtinta teisės aktų baze. Tačiau ir 2009 m. gruodžio mėn. susitarimas, ir susitarimas su Andų šalimis nebuvo numatytas POSEI programoje. Kalbant apie AKR gamintojams skirtą pagalbą, jos nepakanka, kad jie galėtų prisitaikyti prie naujų muitų tarifų. Pritarimas šiam susitarimui reiškia paramą Komisijos strategijai, kuri neatitinka ES pastangų padėti atokiausiems regionams ir AKR šalims.

 
  
  

Pranešimas: Francesca Balzani (A7-0003/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Atsižvelgdamas į savo išsakytą poziciją ankstesniuose pareiškimuose dėl balsavimo ir todėl, kad nesutinku su būdu, kuriuo buvo plėtojamas šis procesas, neatliekant prieš tai poveikio įvertinimo, kai buvo žinoma, kad susiję javai yra svarbūs tam tikriems Europos Sąjungos regionams, pvz., periferiniams regionams, demonstruodamas savo nepritarimą susilaikau nuo šio balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Sergio Berlato (PPE), raštu. (IT) Bananai yra ketvirti pagal svarbą pasaulyje javai po ryžių, kviečių ir kukurūzų, ir jie daug prisideda prie pasaulinės maisto saugos.

2009 m. gruodžio mėn. Europos Sąjunga, Lotynų Amerikos šalių grupė ir Jungtinės Valstijos pasiekė susitarimą dėl ES bananų importo muitų tarifų. Sudarius šį susitarimą baigtas vienas iš ilgiausiai trukusių ginčų naujųjų laikų daugiašalės prekybos sistemos istorijoje. ES bananų importo politika neseniai buvo dešimtmečius trukusių vaidų Pasaulio prekybos organizacijoje objektas, dėl kurio kilo priešprieša tarp ES ir kelių Lotynų Amerikos bananų gamintojų bei JAV.

Vis dėlto negalime ignoruoti galimybės, kad tarifų pokyčiai dėl šio susitarimo įgyvendinimo turės neigiamos įtakos pačios Europos Sąjungos bananų gamintojų pragyvenimo šaltiniui. Todėl raginu Komisiją pasirūpinti, kad ateinančiais mėnesiais būtų atliktas rimtas, nepriklausomas poveikio įvertinimas, kad būtų patikrinta, ar įsigaliojus šiam susitarimui ES bananų gamintojai nepatirs neigiamo poveikio ir padarinių. Vėliau taip pat turbūt reikėtų peržiūrėti pagalbos priemones, numatytas pagal programą POSEI (Tolimiems ir izoliuotiems Bendrijos regionams skirtų galimybių programa).

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu.(LT) Balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas dėl bananų muitų tarifų normų. Pagal ES bananų importo režimą buvo leidžiama iš AKR šalių į ES kiekvienais metais be muito įvežti 775 000 tonas šių vaisių, o iš visų kitų šalių eksportuotojų (iš didžiausio palankumo statuso (DPS) šalių bananų tiekėjų) įvežamiems bananams buvo taikomas 176 EUR už metrinę toną tarifas. Daugelis Lotynų Amerikos šalių ilgą laiką primygtinai teigė, kad taikant šį importo režimą jos buvo neteisėtai diskriminuojamos ir pirmenybė buvo teikiama bananams iš AKR šalių bei buvo pažeidžiamos PPO taisyklės dėl kiekybinių apribojimų. Pagal susitarimo sąlygas ES palaipsniui mažins iš Lotynų Amerikos šalių eksportuojamiems bananams taikomus muitus, kol jie bus sumažinti iki 114 EUR už metrinę toną sumos. Susitarime toliau pateikiama nuostata, kad Lotynų Amerikos šalys bananų eksportuotojos nutrauks visus PPO prieš ES vykdomus veiksmus: kai tik PPO patvirtins naująjį ES muitų tarifų bananams grafiką, bananus tiekiančios Lotynų Amerikos šalys nutrauks visus su ES PPO vykstančius ginčus dėl bananų ir atsiims visus skundus, pateiktus dėl ES po to, kai į ES įstojo naujosios valstybės narės, ar nuo tada, kai ES 2006 m. pakeitė savo bananams taikomą muitų tarifą, ir per Dohos derybų raundą nesieks toliau mažinti bananams taikomų muitų tarifų.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl bananams taikomų muitų, kuriuo siekiama pritaikyti naujus Ženevos susitarime numatytus muito mokesčius. Pasirašius šią sutartį būtų prisidėta prie pasaulinės bananų rinkos stabilumo ir nuspėjamumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) 2009 m. gruodžio 15 d. ES, Lotynų Amerikos šalių grupė ir Jungtinės Valstijos pasiekė susitarimą dėl bananų importo muitų. Taip buvo baigti ginčai Pasaulio prekybos organizacijoje, kurių pagrindinis objektas buvo Europos diskriminacinis elgesys Lotynų Amerikos gamintojų atžvilgiu, palyginti su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalimis, dėl kurio buvo nuspręsta peržiūrėti ES politiką ir laipsniškai sumažinti muitų tarifus nuo dabartinių 176 EUR už toną iki galutinių 114 EUR už toną 2017 m. Šiuo atžvilgiu turi būti panaikintas dabartinis Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1964/2005 dėl bananų muitų tarifų, kuriame nustatytas 176 EUR už toną mokestis.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Prekybai bananais taikomi muitų tarifai buvo nustatyti Tarybos reglamente (EB) Nr. 1964/2005. Atsižvelgiant į naujausias Europos Sąjungos ir bananų augintojų šalių derybas, kuriose gimė nauji susitarimai (t. y. Ženevos susitarimas) ir baigti užsitęsę ginčai Pasaulio prekybos organizacijoje, būtina panaikinti minėtą reglamentą. Nors nepavyko pasiekti visiško sutarimo, sveikinu pažangą siekiant, kad ES galutinis įsipareigojimas šiuo klausimu būtų įtrauktas į kitą derybų raundą, ir reiškiu visišką pritarimą 2005 m. lapkričio 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1964/2005 nustatyto muitų tarifo panaikinimui.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Šis susitarimas yra puikus tarptautinių korporacijų galios ir Pasaulio prekybos organizacijos, kaip forumo, kuris gina jų interesus, pavyzdys. Jis taip pat dar kartą parodo, kad Europos Sąjunga vertina save kaip priemonę, tarnaujančią tarptautinėms monopolijoms. Su šiuo susitarimu tarptautinės JAV korporacijos, kurios jau šiandien kontroliuoja 80 proc. pasaulio bananų rinkos (ir Komisija sutinka, kad šiuo susitarimu ji bandė patenkinti jų interesus), dar labiau išplės savo rinkos dalį.

Tai yra tos tarptautinės korporacijos, kurios yra kaltinamos ir smerkiamos už žmogaus teisių pažeidimus, vietos gyventojų žemės grobimą ir artimų vergovei darbo sąlygų skatinimą, kad būtų palaikomi aplinkos požiūriu netvarūs, intensyvios gamybos modeliai. Šis susitarimas (o tai pripažįsta ir pats pranešėjas) kelia grėsmę tūkstančių mažųjų ir vidutinio dydžio gamintojų išlikimui – tiek Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno, tiek ir Europos šalyse.

Mes dar kartą matome, kaip ant laisvosios prekybos aukuro toliau aukojami mažieji ir vidutinio dydžio gamintojai, socialinė ir darbo teisė bei aplinkos išsaugojimas – apie šiuos principus tik pompastiškai kalbama oficialiose diskusijose, o kasdienybėje jie paminami.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Balsavau už šią rezoliuciją dėl Tarybos reglamente (EB) Nr. 1964/2005 nustatytų muitų tarifų bananams panaikinimo. Tai būtina padaryti po balsavimo, kuriuo pritarta PPO priimtam susitarimui dėl prekybos bananais.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Pasidavimas tarptautinių korporacijų šantažui ir muito mokesčių kompensavimas atgaline data yra beprotybė. Europos Sąjunga galėtų turėti padorumo panaudoti šioje aferoje žūvančius milijonus, kad palengvintų užjūrio šalių gyventojų kančias, kurias jie patirs dėl susitarimų, sudarytų tuo metu, kai juos užklupo krizė.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Turiu pasveikinti su šių techniškai sudėtingiausių, politiškai jautriausių ir komerciškai prasmingiausių kada nors Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) kilusių teisinių ginčų pabaiga. Priėmę šį naują susitarimą, turime suderinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1964/2005. Jis turi būti panaikintas, kad atitiktų dabartinį susitarimą mažinti muitų tarifus, pagal kurį iki 2017 m. tarifai turi būti sumažinti nuo dabartinių 176 EUR už toną iki 114 EUR už toną.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. (LV) Matant „entuziazmą“, su kuriuo Parlamento nariai sutiko balsavimą dėl bananų, importuojamų iš Lotynų Amerikos, muitų tarifo sumažinimo, tampa akivaizdu, kad daugelis kolegų nesupranta, koks svarbus Europos Sąjungai šis klausimas. Kiekvienais metais mes tvirtiname biudžetą, įskaitant ir pagalbos finansavimą, kuris apima pagalbą Lotynų Amerikos šalims. Jei šiandien mes sumažinsime muitų tarifus iš Lotynų Amerikos importuojamiems bananams, jie taps konkurencingesni. Tai reiškia, kad bus auginama daugiau bananų, padaugės naujų darbo vietų ir bus galima sumažinti finansinę pagalbą Lotynų Amerikos šalims. Tai reiškia, kad Europos Sąjunga smarkiai sumažins išlaidas finansavimui, kuris skiriamas santykiams su besivystančiomis šalimis. Tačiau tai jau kitas klausimas. Palaikiau šią iniciatyvą sąmoningai, be šypsenos veide.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Po ryžių, kviečių ir kukurūzų bananai yra ketvirtas pagal svarbą javinis maisto produktas. 2008 m. vien tik ES buvo parduota 5,4 mln. tonų bananų. Tačiau ES susiduria su problema. Penkios tarptautinės korporacijos kontroliuoja 80 proc. tarptautinės prekybos bananais. Dešimtmečius trukęs ES ir Pasaulio prekybos organizacijos ginčas dėl ES suteiktų lengvatinių sąlygų importui iš Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių pagaliau baigtas 2009 m. gruodžio mėn. susitarimu. Aš susilaikiau nuo balsavimo, nes neįmanoma užtikrinti, kad būtų tinkamai įvertinti visų susijusių šalių teisėti interesai.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už F. Balzani pranešimą dėl 2005 m. Tarybos reglamento dėl muito tarifų iš Lotynų Amerikos importuojamiems bananams panaikinimo. Šiuo klausimu taip pat buvo diskutuojama Pasaulio prekybos organizacijoje, nes kai kurios Lotynų Amerikos šalys pasmerkė diskriminacinį ir neteisėtą ES importo režimo reguliavimo pobūdį, pagal kurį buvo numatyti muitų tarifai Pietų Amerikos šalims ir nuolaidos AKR šalims. Jaučiau pareigą balsuoti už reglamento, kuris nelėmė nieko daugiau kaip tik ginčus tarptautiniu lygmeniu ir destabilizavo susijusių šalių gamybą ir verslo aplinką, panaikinimą. Naujasis susitarimas suteiks daugiau nuspėjamumo ir stabilumo pasaulinei bananų rinkai.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą A7-0003/2011, bet pritariu idėjai, kad reikia pristatyti padarinių atokiausiems regionams poveikio įvertinimą, nes bananų auginimas yra gyvybiškai svarbus daugelio šių regionų vietos ekonomikai. Kadangi šiuo metu peržiūrimas reglamentas, kuriuo įsteigiama Tolimiems ir izoliuotiems Bendrijos regionams skirtų galimybių programa (POSEI), Komisija turi išanalizuoti galimybę apsaugoti minėtus regionus nuo neigiamos šio susitarimo įtakos. Europos Sąjungos ir Brazilijos, Ekvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Kolumbijos, Kosta Rikos, Meksikos, Nikaragvos, Panamos, Peru ir Venesuelos Ženevos susitarimas dėl prekybos bananais lėmė bananų importo tarifų sumažinimą iki 2017 m. Europos vidaus teisės aktai turės būti pritaikyti panaikinant Reglamentą (EB) Nr. 1964/2005 dėl muito tarifų bananams. Galimi šio susitarimo padariniai, t. y. laipsniškas sektoriaus liberalizavimas ir Europos rinkos atvėrimas importuojamiems bananams neišvengiamai turės neigiamų pasekmių bananų auginimui Europos Sąjungoje, todėl būtina priimti sprendimą dėl jų.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Bananai yra ketvirti pagal svarbą pasaulyje javai po ryžių, kviečių ir kukurūzų, ir jie daug prisideda prie pasaulinės maisto saugos. Tačiau daugelyje bananus auginančių šalių šie vaisiai yra skirti tik vidaus rinkai ir kartais regioninei rinkai, tarptautinėje rinkoje parduodant tik 20 proc. produkcijos. Remiantis pranešimo duomenimis, ES vartotojai 2008 m. nupirko daugiau nei 5,4 mln. tonų bananų. ES importavo beveik 90 proc. savo suvartotų bananų (72,5 proc. iš Lotynų Amerikos ir 17 proc. iš Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių). Todėl neabejoju dėl šio susitarimo svarbos ir patvirtinu, kad balsuosiu už pasiektą susitarimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) 2010 m. gegužės 31 d. Europos Sąjungos ir Brazilijos, Ekvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Kolumbijos, Kosta Rikos, Meksikos, Nikaragvos, Panamos, Peru ir Venesuelos pasirašytas Ženevos susitarimu dėl prekybos bananais leidžiama laipsniškai mažinti muitų tarifus iš šių šalių importuojamiems bananams. Po pirmojo sumažinimo, kuris buvo atgaline tvarka pritaikytas 2009 m. gruodžio 15 d. parafavus sutartį, liko 148 EUR už toną tarifas. Vėlesni mažinimai bus pritaikyti per septynias kasmetines dalis, su galimybe juos užšaldyti iki dvejų metų, jei Pasaulio prekybos organizacijos Dohos derybų raunde būtų vėluojama pasiekti susitarimą dėl žemės ūkio produktų lanksčiojo vežimo. Galutinis 114 EUR už toną muito tarifas turi būti pradėtas taikyti ne vėliau kaip 2019 m. sausio 1 d. Dėl šio susitarimo yra būtina panaikinti 2005 m. lapkričio 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1964/2005, kuriuo buvo nustatytas ES palankiausias 176 EUR už toną nacionalinis muitų tarifas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Europos Sąjungos ir Brazilijos, Ekvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Kolumbijos, Kosta Rikos, Meksikos, Nikaragvos, Panamos, Peru ir Venesuelos sudaryto Ženevos susitarimo dėl prekybos bananais pasirašymu siekiama iki 2017 m. laipsniškai sumažinti muitų mokesčius importuojamiems bananams.

Todėl prie šio susitarimo sąlygų reikės pritaikyti ES teisės aktus. Tai reiškia, kad reikia panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 1964/2005 dėl muito tarifų bananams, dėl kurio šiandien ir balsuojame. Šio susitarimo sąlygos, ypač laipsniškas sektoriaus liberalizavimas ir Europos rinkos atvėrimas importuojamiems bananams, neišvengiamai turės pasekmių Europos Sąjungos gamybai šiame sektoriuje.

Europos Komisija turi kuo skubiau pateikti pasekmių atokiausiems regionams, pvz., Maderai, iš kurios esu kilęs, poveikio įvertinimą. Bananų auginimas yra ekonomikos pagrindas įvairiuose atokiausiuose regionuose, dėl kurių statuso, nustatyto Lisabonos sutartyje, mano požiūriu, būtina atlikti Tolimiems ir izoliuotiems Bendrijos regionams skirtų galimybių programos (POSEI) pakeitimus.

 
  
  

Pranešimas: Karl-Heinz Florenz (A7-0229/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Pritariu šiam pranešimui, nes jame atsižvelgiama į dabartinį poreikį integruoti ir didinti elektros ir elektronikos įrangos šalinimo funkcionalumą ir efektyvumą. Nepaisant visų teigiamų rodiklių, pagal kuriuos surenkama maždaug 85 proc. šios rūšies atliekų, yra nustatyta, kad jei palyginsime surinktą kiekį su parduotos tokios įrangos kiekiu, pamatysime, kad surenkama tik 65 proc. parduotos įrangos ir didelė dalis šių duomenų yra nepateikiama valdžios institucijoms arba nėra tinkamai apdorota.

Taip pat pritariu minčiai, kad įgyvendinus direktyvą gali padidėti apdorotų atliekų ir pranešimų apie tokias atliekas kiekis, ypač surinkimo rodiklių atžvilgiu, taip pat gali išaugti atsakomybė už surinkimo tikslų pasiekimą ir vartotojų atsakomybė. Pritaikius direktyvą būtų pateiktos aiškesnės taisyklės dėl atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo standartų bei aiškesnė informacija dėl surinkimo ir apdorojimo išlaidų.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu.(FR) Ir ekonominiu, ir aplinkosaugos požiūriu atliekų tvarkymas tapo pagrindinė mūsų vartotojiškos visuomenės problema. Šioje mėnesinėje sesijoje atliekų perdirbimui Europoje skiriama didelė svarba: per direktyvą dėl elektros ir elektronikos įrangos atliekų ir rezoliuciją dėl atliekų krizės Kampanijoje išreiškėme savo nuomonę šiuo techniniu ir politiniu klausimu. Niekas nenustebs išgirdęs, kad kiekvienais metais sukuriame vis daugiau elektros ir elektronikos atliekų. Ir mes kalbame apie gaminius, kuriuos kasdien naudojame savo gyvenime (telefonai, televizoriai, kompiuteriai ir t. t.). Yra įvertinta, kad perdirbamas tik trečdalis iš kiekvienais metais sukuriamų 9 mln. tonų elektros ir elektronikos įrangos atliekų. Šia direktyva siekiama padidinti šį rodiklį ir sustabdyti nuostolius, ja taip pat atkreipiamas dėmesys į gamintojų atsakomybės didinimą. Todėl raginame valstybes nares užtikrinti, kad gamintojai apmokėtų sąskaitas už perdirbamų gaminių surinkimą ir tvarkymą. Būtina remti vartotojus, kurie jau dabar smarkiai prisideda prie atliekų tvarkymo, jiems turi padėti mažmeninės prekybos ir gaminių pardavėjai,

 
  
MPphoto
 
 

  Sergio Berlato (PPE), raštu. (IT) Esu įsitikinęs, kad veiksmingas ir naujoviškas energijos, medžiagų ir išteklių naudojimas yra pagrindinis globalizuotos ekonomikos klausimas.

Kaip nurodoma pranešime šiuo klausimu, elektros ir elektronikos įrangos atliekos (EEĮ atliekos) sudaro greičiausiai augantį atliekų srautą Europos Sąjungoje. Dabar galiojančioje EEĮ atliekų direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės atskirai rinktų elektros ir elektronikos įrangą, ir nustatomi utilizavimo ir perdirbimo tikslai.

Peržiūrint direktyvą išaiškėjo kelios su jos įgyvendinimu susijusios problemos. Kilo problema dėl šios direktyvos apimties išplėtimo. Patirtis su šia direktyva atskleidė didelę valstybių narių direktyvos interpretavimo ir taikymo įvairovę. Siūlyti galutinį gaminių sąrašą būtų neįmanoma, nes elektros ir elektronikos įrangos rinka sparčiai kinta, tad direktyvą tektų nuolat peržiūrėti, ir ji niekad nebūtų laiku atnaujinta.

Todėl manau, kad būtina siekti geresnio EEĮ atliekų direktyvos suderinimo ir kartu mažinti administravimo išlaidas mažosioms ir vidutinio dydžio šio sektoriaus įmonėms, nepakenkiant aplinkos apsaugos lygiui.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už elektros ir elektroninės įrangos atliekų direktyvos pasiūlymą. Faktas, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra viena iš sparčiausiai didėjančių atliekų srauto dalių, mums kelia įvairių iššūkių. Europos Komisijos atlikto poveikio vertinimo duomenimis, dabar surenkama beveik 85 % elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Lyginant surinktos panaudotos įrangos kiekį su į rinką išleidžiamos įrangos kiekiu, tampa aišku, kad surenkama 65 % parduodamos įrangos kiekio. Tačiau valstybės įstaigoms nepateikiama ataskaitų apie šio įrangos atliekų kiekio tvarkymą, tinkamai apdorojama nedidelė dalis: tik 33 % elektros ir elektroninės įrangos atliekų oficialiai aprašoma ataskaitose, surenkama ir apdorojama laikantis direktyvos reikalavimų. Perdirbamų atliekų kiekio padidinimas tampa iššūkiu. Kovojant su neteisėtu atliekų vežimu esminį pagrindą sudaro valstybės narės. Jos privalo pasirūpinti direktyvos perkėlimu į nacionalinę teisę, direktyvos įgyvendinimu ir kontrole, kaip laikomasi direktyvos. Iki šiol įrangos atliekos dideliu mastu neteisėtai vežamos ne ES teritorijoje. Įrangos atliekos per dažnai deklaruojamos kaip naudota, bet vis dar veikianti įranga, ir kaip tokia išvežama iš ES. Todėl šia direktyva reikia reglamentuoti paprastesnį elektros ir elektronikos įrangos atliekų ir naudotos įrangos skirstymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE), raštu. – (CS) Balsavau už šį pranešimą dėl elektros ir elektronikos įrangos atliekų, nes juo sprendžiamas labai svarbus klausimas. Viena vertus, tiesa, kad tinkamai netvarkydami įrangos sukelsime neišvengiamas pasekmes aplinkai ir sveikatai. Kita vertus, kartu sprendžiame žaliavų praradimo problemą, ir tai yra viena iš pagrindinių globalizuotos ekonomikos problemų. Remiantis turimais duomenimis, šiuo metu yra perdirbama 85 proc. elektronikos atliekų, nors, žinoma, tik 33 proc. šių atliekų yra oficialiai užregistruojama ir tvarkoma laikantis ES direktyvų nuostatų. Negaliu neabejodamas pritarti ENVI komiteto požiūriui, kad su elektronikos įrangos rinkimu, apdorojimu, eksploatavimu ir aplinkai nekenksmingu šalinimu susijusios išlaidos turėtų būti prisiimamos pagal principą „teršėjas moka“. Priešingai, laikausi požiūrio, kad gamintojai, pardavėjai ir vartotojai neturėtų mokėti už atliekų rinkimą iš namų ūkių ir išvežimą į surinkimo punktus, manau, kad ši atsakomybė dabar turėtų tekti tiesiogiai vietos valdžios institucijoms. Taip pat, manau, ne problema būtų, jei gamintojai parduodami naują gaminį klientui turėtų galimybę nurodyti išlaidas už gaminio rinkimą ir perdirbimą. Manyčiau, kad informacija apie tokias išlaidas būtų naudinga vartotojams, nes skatintų juos atsakingai elgtis aplinkos atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Elektros ir elektronikos įrangos (EEĮ) atliekų prevencija, tokių atliekų pakartotinis panaudojimas ir perdirbimas yra būtinas tvariai gamybai ir vartojimui. Gyvybiškai svarbu mažinti šalintinų atliekų kiekį ir prisidėti prie taupaus išteklių naudojimo. Raginu tobulinti visų elektros ir elektronikos įrenginių gyvavimo cikle dalyvaujančių operatorių, t. y. gamintojų, platintojų, vartotojų ir ypač tų, kurie tiesiogiai dalyvauja rinkdami ir tvarkydami elektros ir elektronikos įrangą, aplinkosauginį veiksmingumą. Atskiras rinkimas yra būtina sąlyga norint užtikrinti specifinį EEĮ atliekų tvarkymą ir perdirbimą ir yra reikalingas norint pasiekti užsibrėžtą žmonių sveikatos ir aplinkos lygį. Prašau vartotojų aktyviai prisidėti, kad toks atliekų rinkimas vyktų sėkmingai. Šiuo tikslu turi būti sukurta patogi EEĮ atliekų grąžinimo infrastruktūra, įskaitant ir viešuosius surinkimo punktus, kur privatiems namų ūkiams būtų sudarytos sąlygos grąžinti savo atliekas bent nemokamai.

 
  
MPphoto
 
 

  Jorgo Chatzimarkakis (ALDE), raštu. − (DE) Apskritai kalbant, Vokietijos laisvoji demokratų partija (LDP) Europos Parlamente remia atliekų šalinimo direktyvą. Tačiau fotovoltinių modulių tema tebėra problema. Nėra suprantamos priežasties, dėl kurios viso šio sektoriaus reikėtų neįtraukti į reglamentus. Mes turime platų teisės aktų, kuriais valdomi atliekų srautai, spektrą. Taigi neaišku, kodėl yra neįtraukiama visa pramonės šaka, kuri, tikėtina, sukurs didelius atliekų srautus. Todėl kai kurie Europos Parlamento LDP nariai balsuodami už šį pranešimą susilaikė.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. (IT) Visiškai sutinku su šios direktyvos tikslu ir esu įsitikinusi, kad būtina rūšiuoti atliekas, kad būtų sumažintas poveikis aplinkai ir būtų daugiau jų perdirbama. Tam reikalingi du pakeitimai: panaudoti buitiniai prietaisai turi būti tinkamai šalinami ir turi būti patobulintas jų valdymas. Direktyvoje sprendžiami abu šie klausimai, ir aš visiškai sutinku su jų sprendimo būdais.

Vis dėlto turiu pastebėti keletą esminių klaidų. Visų pirma, nustatyti tikslai yra per daug plačių užmojų, todėl gali duoti priešingų rezultatų. Taip pat manau, kad šalinimo išlaidas reikėtų įtraukti į platesnę skatinamųjų ir baudžiamųjų priemonių sistemą, ir jos turėtų būti aiškios tiems, kas jas apmoka. Be to, kyla ir kitų labai svarbių klausimų. Pavyzdžiui, manau, kad vartotojams informacija turėtų būti teikiama pačiu efektyviausiu būdu, kad dėl informacijos stokos žmonėms nesusiformuotų prasti įpročiai. Atsižvelgdama į direktyvos tikslus ir bendrą struktūrą, aš pritariu jos priėmimui.

Vis dėlto esu įsitikinusi, kad dar yra galimybių pakeisti, mano manymu, tobulintinas detales – ypač kalbant apie papildomą naštą, kuri tenka pardavėjams dėl smulkių prietaisų šalinimo. Tokiems pakeitimams reikia rasti pusiausvyrą tarp aplinkos gerovės ir mūsų gyvenimo būdo tvarumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Jürgen Creutzmann (ALDE), raštu. − (DE) Apskritai kalbant, Vokietijos laisvoji demokratų partija (LDP) Europos Parlamente remia atliekų šalinimo direktyvą. Tačiau fotovoltinių modulių tema tebėra problema. Nėra suprantamos priežasties, dėl kurios visas šis sektorius turėtų būti neįtrauktas į reglamentus. Turime platų teisės aktų, kuriais valdomi atliekų srautai, spektrą. Taigi neaišku, kodėl yra neįtraukiama visa pramonės šaka, kuri, tikėtina, sukurs didelius atliekų srautus. Todėl balsuodamas dėl šio pranešimo susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. (RO) Manau, kad ES lygmeniu gamintojai irgi turi atlikti svarbų vaidmenį elektros ir elektronikos įrangos atliekų (EEĮ atliekų) pakartotinio panaudojimo procese. Reikėtų prisiminti, kad EEĮ atliekų utilizavimas – svarbus antrinių žaliavų šaltinis, todėl gamintojai turėtų skatinti vartotojus kuo labiau dalyvauti šiame procese. Atsakingas gamintojų požiūris skatina naujoves ir padeda užtikrinti ilgalaikį jų konkurencingumą – abu šie tikslai atitinka strategiją „Europa 2020“.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Enciu (S&D), raštu. (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes, esant netinkamam balansui šioje srityje ir vis greitėjančiam atliekų augimo tempui, manau, kad reikia efektyviau valdyti elektros ir elektronikos atliekas. Šios direktyvos pakeitimai padės surinkti daugiau atliekų ir pagerins teisės aktus dėl neteisėto eksporto, taip pat užtikrins sąžiningesnį elektros ir elektronikos atliekų valdymo atsakomybės paskirstymą. Be to, palyginti su nauda aplinkai, šis pakeitimas taip pat turės teigiamos socialinės ir ekonominės įtakos, nes bus skurta naujų darbo vietų elektros ir elektronikos rinkimo, tvarkymo ir perdirbimo sektoriuje.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl elektros ir elektronikos įrangos, nes jame pateikiami siūlymai, kaip visuomenei naudingu būdu būtų galima prisidėti prie administracinių išlaidų mažinimo ir aplinkos bei žmogaus sveikatos apsaugos, užkertant kelią neigiamam poveikiui, kurį daro elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymas, ar tą poveikį mažinant.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Visoje ES elektros ir elektronikos įrangos atliekų proporcingai daugėja ir šiandien jų apdorojimas ir perdirbimas Europai yra ypač svarbi problema. Be aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos problemų, kurios jau savaime kelia nerimą, nesugebėjimas pakartotinai panaudoti žaliavų lemia gamybos sistemos neefektyvumą ir papildomas išlaidas. Šias problemas galima išspręsti geriau panaudojant medžiagas, iš kurių pagaminta minima įranga.

Dabar, kai jau visi daugiau žino apie šioje direktyvoje minimus produktus, noriu, kad ES efektyviau naudotų elektronikos ir elektros mechanizmus ir įrangą ir pakartotinai panaudotų juos nekenksmingu aplinkai ir socialiai atsakingu būdu.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Absoliučiai būtina nustatyti aiškias elektros ir elektronikos įrangos (EEĮ) atliekų valdymo taisykles ir tikslus, kad būtų tvariai suvienyta Europos Sąjungos vidaus rinka, pagerinta aplinkos kokybė ir utilizuojamos strateginės žaliavos. Mums tikrai reikia žinoti, kaip geriau panaudoti turimus išteklius, ypač esant tų žaliavų trūkumui, ir įvertinti tą turtą arba pridėtinę vertę, kurią sukuria atliekos mūsų ekonomikoje. Kai Europos Sąjungoje taip skirtingai surenkamos elektros ir elektronikos įrangos atliekos (nuo 16 kg iki vos 1 kg žmogui per metus), pabrėžčiau būtinybę siekti platesnio suderinimo ir manau, kad tikslas iki 2012 m. pasiekti mažiausiai 4 kg žmogui yra visiškai protingas. Išsivysčiusioje Europoje svarbu iki 2016 m. pasiekti tikslą surinkti 85 proc. elektros ir elektronikos įrangos (pagal pakeitimo projektą, kurį pateikiau Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui ir kuris buvo priimtas) ir jos perdirbimo tikslą nuo 50 iki 75 proc. Taip pat norėčiau pabrėžti mano pateiktą pasiūlymą, kuris buvo priimtas komitete, kad valstybės narės kasmet teiktų duomenis apie elektros ir elektronikos įrangos atliekų kiekį.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Europos Sąjungoje didėja elektros ir elektronikos įrangos atliekų srautai. Atsižvelgus į šią realybę, buvo priimtas ir iki šiol galiojo 2002 m. direktyvos pakeitimas. Elektros ir elektronikos įrangos atliekų rinkimas ir apdorojimas yra svarbus ir būtinas darbas, turint omeny ne tik galimas šių atliekų pasekmes aplinkai ir visuomenės sveikatai, bet ir nevykdant šių veiksmų prarandamas antrines žaliavas – o tai jau rimta problema. Maždaug 85 proc. ES sukuriamų elektros ir elektronikos įrangos atliekų jau yra surenkama. Tačiau dalis šių atliekų yra neteisėtai išvežamos iš ES, todėl valstybės narės turi sustiprinti atliekų rinkimo ir apdorojimo kontrolę ir tikrinimą.

Siūlomoje direktyvoje valstybėms narėms pateikti įvairūs galimi būdai: nuo įmonių, kurioms leista rinkti įrangos atliekas, skaičiaus apribojimo, didinant surinkimo punktų skaičių, iki gamintojų vertimo kurti paskatinimo sistemas vartotojams, kad šie pristatytų įrangos atliekas. Bet kuriuo atveju tikslas yra daugiau perdirbti ir daugiau panaudoti pakartotinai. Todėl mes balsavome už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Gierek (S&D), raštu.(PL) Elektros ir elektronikos įranga yra perdirbama visiškai skirtingais būdais. Elektros atliekos yra išmontuojamos ir perdirbamos, o elektroninės atliekos po išmontavimo paprastai yra apdorojamos chemiškai. Šios dvi kategorijos smarkiai skiriasi savo svoriu, o tai reiškia, kad elektros atliekų surinkimo rodikliai yra aukštesni, o elektroninės atliekos, kuriose daug aukso, sidabro ir kitų retų žemės metalų, dažnai atsiduria sąvartynuose. Pažanga elektros ir elektronikos įrangos srityje reiškia ilgesnę įrangos eksploatavimo trukmę, lengvesnius ir mažesnius prietaisus, ir mažesnes energijos sąnaudas. Dalis mūsų novatoriškos veiklos turėtų būti skirta šiems siekiams įgyvendinti. Ji taip pat turėtų apimti ir utilizavimą palengvinančią konstrukciją.

Deja, šios direktyvos nuostatomis naujovių puoselėjimas neskatinamas, o atliekų srautai auga bauginamais tempais. Norint įgyvendinti šį pasiūlymą, reikia įdiegti atitinkamą mokestį gamintojui arba importuotojui, kai gaminys patenka į rinką. Taip gautas lėšas galėtų panaudoti novatoriškos mažosios ir vidutinės įmonės, kurios užsiima rinkos antrinių medžiagų, gautų iš elektros ir elektronikos įrangos atliekų, utilizavimu.

Šia direktyva valstybėms narėms perduodama administracinė būtinybė organizuoti labai skirtingų ir sudėtingų techninių konstrukcijų (kurias yra ir labai sudėtinga perdirbti) rinkimą ir apdorojimą. Šie gaminiai pasiekia tų valstybių rinkas, todėl jiems turėtų būti taikomi tų rinkų teisės aktai. Deja, neadekvatus rinkos mechanizmų naudojimas atliekoms perdirbti reiškia, kad projekto rezoliuciją dar reikia tobulinti. Todėl balsuodamas susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Goebbels (S&D), raštu.(FR) Balsavau už šią direktyvą, nes tikrai reikia grąžinti ir perdirbti elektros ir elektronikos įrangos atliekas.

Vis dėlto Europos Parlamentas taiko dvejopus standartus, į šią direktyvą įtraukdamas visą elektros ir elektronikos įrangą, įskaitant lempas ir smulkius kūno priežiūros prietaisus, pvz., skutimosi įrangą ir dantų šepetėlius, o fotovoltinius modelius palikdamas už šios direktyvos ribų.

Nors reikėtų skatinti saulės energijos vartojimą, fotovoltiniuose moduliuose yra medžiagų, kurios yra tikrai ne mažiau kenksmingos aplinkai nei elektrinis dantų šepetėlis.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE), raštu.(FR) Visuomenė turi teisę žinoti, ar į naujo gaminio kainą įtrauktos jo rinkimo, tvarkymo ir šalinimo išlaidos, ir tai turėtų būti atitinkamai pažymėta. Man gaila, kad šiandien Parlamentas nepritarė šiai priemonei, ir derybų metu agituosiu, kad šis matomas indėlis į ekologiją būtų išsaugotas tose valstybėse narėse, kuriose jis jau naudojamas.

Kiekvienais metais iš Europoje sukuriamų 9 milijonų tonų elektros ir elektronikos įrangos atliekų tinkamai surenkamas ir apdorojamas tik trečdalis. Mes privalome, ir kuo skubiausiai, skatinti visų šių atliekų pakartotinį naudojimą, perdirbimą ir utilizavimą.

Valstybės narės taip pat privalo užtikrinti, kad visi platintojai įdiegtų atitinkamas surinkimo ir informavimo programas tam tikroms dažniausiai pasitaikančioms atliekų rūšims, pvz., naudotiems mobiliesiems telefonams, kurių dar nepakankamai perdirbama.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Turime sukurti plačių užmojų elektros ir elektronikos įrangos atliekų valdymo sistemą, kuri vienu metu apimtų valstybės valdžios institucijas, gamintojus ir vartotojus, nes jiems visiems reikia priminti apie jų pareigas. Akivaizdu, kad norėdami to pasiekti geriausiomis įmanomomis sąlygomis, turime sumažinti bet kokią susijusią administracinę naštą. Ypač pritariu griežtoms taisyklėms, kurios buvo įvestos siekiant užkirsti kelią neteisėtam potencialiai pavojingų atliekų išvežimui į besivystančias šalis. Dabar atėjo eilė Tarybai, kuriai, regis, bus nelengva pritarti mūsų nustatytiems tikslams.

 
  
MPphoto
 
 

  Nadja Hirsch (ALDE), raštu. − (DE) Apskritai kalbant, Vokietijos laisvoji demokratų partija (LDP) Europos Parlamente remia atliekų šalinimo direktyvą. Tačiau fotovoltinių modulių tema tebėra problema. Nėra suprantamos priežasties, dėl kurios viso šio sektoriaus reikėtų neįtraukti į reglamentus. Mes turime platų teisės aktų, kuriais valdomi atliekų srautai, spektrą. Taigi neaišku, kodėl yra neįtraukiama visa pramonės šaka, kuri, tikėtina, sukurs didelius atliekų srautus. Todėl kai kurie Europos Parlamento LDP nariai balsuodami už šį pranešimą susilaikė.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − Pritariau šiam pasiūlymui, nes elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra viena iš sparčiausiai didėjančių atliekų srauto dalių. Viena vertus, reikia atkreipti dėmesį į poveikį aplinkai ir sveikatai, daromą tada, jei ši įranga apdorojama arba šalinama netinkamai, kita vertus, prarandamos žaliavos yra kita svarbi problema. Veiksmingas ir naujoviškas energijos, medžiagų ir išteklių naudojimas yra globalios ekonomikos pagrindas. Todėl didinamas panaudotų medžiagų surinkimas ir tinkamas apdorojimas laikantis direktyvos yra didelis iššūkis ir būtinybė. Mes privalome galvoti ir skatinti tinkamą elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą ir apdorojimą, nes ryžtingos priemonės padeda skatinti ekonominį subalansuotą be poveikio aplinkai augimą ir švarią bei sveiką aplinką mūsų žmonėms. Pritariu nuomonei, kad ne tik gamintojai, valstybės narės, bet ir mes patys, vartotojai, turime prisidėti prie švarios ir sveikos aplinkos kūrimo, turime prisiimti didelę tinkamo įrangos atliekų tvarkymo atsakomybės dalį. Per daug prietaisų pamirštami arba nenaudojami guli stalčiuose arba pažeidžiant taisykles išmetami į šiukšliadėžes. Valstybės narės turi įgyvendinti ambicingus tikslus pasitelkdamos visas galimas priemones, nors užsibrėžtus tikslus nebus lengva pasiekti. Bet kad tai yra įmanoma, įrodo faktas, kad kai kurios valstybės šiuos tikslus jau įvykdė. Norint ir ateityje palaikyti aukštą vartojimo lygį, reikia atsakingiau elgtis su likusiais gamtos turtais, juos atsakingai naudoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Holger Krahmer (ALDE), raštu. − (DE) Apskritai kalbant, Vokietijos laisvoji demokratų partija (LDP) Europos Parlamente remia atliekų šalinimo direktyvą. Tačiau fotovoltinių modulių tema tebėra problema. Nėra suprantamos priežasties, dėl kurios viso šio sektoriaus reikėtų neįtraukti į reglamentus. Mes turime platų teisės aktų, kuriais valdomi atliekų srautai, spektrą. Taigi neaišku, kodėl yra neįtraukiama visa pramonės šaka, kuri, tikėtina, sukurs didelius atliekų srautus. Todėl kai kurie Europos Parlamento LDP nariai balsuodami už šį pranešimą susilaikė.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Direktyvos, dėl kurios šiandien balsuojame, pasiūlymas yra susijęs su elektros ir elektronikos įrangos atliekų direktyvos pakeitimu, kuriame reikalaujama, kad valstybės narės atskirai rinktų elektros ir elektronikos įrangą ir nustatomi utilizavimo ir perdirbimo tikslai, įskaitant 65 proc. EEĮ surinkimo rodiklį, kurį reikia pasiekti iki 2016 m. Kaip visi žinome, taupus ir naujoviškas energijos, medžiagų ir išteklių panaudojimas yra pagrindinė globalizuotos ekonomikos problema. Be to, tai yra atsakomybė, kuri tenka visiems rinkos dalyviams, nuo valstybės valdžios institucijų iki vartotojų ir gamintojų. Gamintojai pagal gamintojo atsakomybės principą neabejotinai atlieka svarbiausią vaidmenį, bet vartotojai irgi turi prisiimti atsakomybę ir užtikrinti tinkamą įrangos šalinimą. Aš taip pat manau, kad be įsipareigojimo laikytis Komisijos rekomendacijų, yra būtina ir nenustatyti jokių varginančių ar per daug didelę naštą sukeliančių pareigų gamintojams, platintojams ir mažmeniniams pardavėjams.

 
  
MPphoto
 
 

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu.(PL) Manau, kad turėtume reikalauti griežtesnių elektros ir elektronikos įrangos perdirbimo standartų. Šiuo metu ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje yra įrangos atliekų perdirbimo organizavimo problema. Elektros ir elektronikos įrangos atliekų rinkimas ir pervežimas turi būti vykdomas atskirai, kad būtų užtikrintas optimalus jų pakartotinis naudojimas, perdirbimas ir būtų sumažinta žalingų medžiagų – o tai yra ypač svarbu gyventojų atžvilgiu. Gerai, kad mes sprendžiame šį klausimą, nes mūsų regionų ir vietos valdžios institucijų lygmeniu jis buvo ne kartą keliamas. Svarbu kalbėti apie problemos kontrolę, todėl pritariau K. H. Florenzo pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Johannes Cornelis van Baalen, Toine Manders ir Jan Mulder (ALDE), raštu.(NL) Olandijos liaudies partija už laisvę ir Demokratiją Europos Parlamente šiandien balsavo prieš kelis šio pranešimo dėl elektros ir elektronikos įrangos (EEĮ) atliekų pakeitimus. Mes nepritariame priemonėms, kuriomis nustatomi įpareigojimai mažoms parduotuvėms be apribojimų rinkti smulkius prietaisus, nereikalaujant, kad mainais vartotojas pirktų naują, panašų prietaisą. Mūsų partija laikosi požiūrio, kad, užuot įvedus naujas neįgyvendinamas ir nerealias prievoles, būtų galima ir reikėtų geriau išnaudoti dabartines rinkimo galimybes.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Palaikau šį pranešimą, kuriuo nustatomi nauji tikslai, kad iš išmestų elektros prietaisų į aplinką nenutekėtų toksiški chemikalai.

 
  
MPphoto
 
 

  Véronique Mathieu (PPE), raštu.(FR) Balsavau už šį pranešimą dėl elektros ir elektronikos įrangos, kuriuo norima pagerinti dabar galiojantį dokumentą. Žinant, kad šių prietaisų gaminama vis daugiau ir apie jų poveikį sveikatai ir aplinkai, jei pasibaigus eksploatavimui jie tinkamai nesutvarkomi, svarbu nustatyti kuo efektyvesnius kriterijus. Mes raginame nustatyti naujus atliekų rinkimo, perdirbimo ir pakartotinio naudojimo tikslus, ir iš dalies mūsų interesai pagrįsti iš atliekų gaunamomis žaliavomis. Todėl šios atliekos turi būti tvarkomos, o ne eksportuojamos į besivystančias šalis (dažnai pavojingomis sąlygomis). Sustiprindami tikrinimą mes tikimės apriboti elektronikos atliekų, kurios dažnai yra klaidingai deklaruojamos kaip panaudojamos antrą kartą, kiekį.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Ekonomikos augimas ir nuolatinė elektros ir elektronikos įrangos pažanga sukėlė milžinišką iš to atsirandančių atliekų tvarkymo problemą. Ši padėtis yra susijusi su įvairiausiomis problemomis, ypač aplinkosaugos, visuomenės sveikatos ir ekonominėmis, kurios dar paaštrėjo dėl pasaulį apėmusios ekonomikos krizės, kuri atsispindi ir šių atliekų apdorojimo kainoje. Todėl turime rasti būdų, kaip apdoroti šias atliekas, kurie taip pat nepaveiktų būtino tvaraus ES valstybių augimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Balsavau už šią teisėkūros rezoliuciją dėl elektros ir elektronikos įrangos atliekų direktyvos pasiūlymo (naujos redakcijos), nes palankiai vertinu priemonių, kuriomis siekiama gaminių tvarumo ir elektros bei elektronikos įrangos naudojimo pažangos, įgyvendinimą. Nors, tam tikra prasme, ši priemonė tėra tik trapus būdas užtaisyti spragas, atsiradusias dėl neproporcingo vartojimo, kuris palaiko destruktyvų kapitalistinį gamybos modelį, ir nenutrūkstamos gamybos, pagrįstos dirbtine būtinybe, manau, kad tokių atliekų pakartotinio naudojimo, perdirbimo ir utilizavimo skatinimas yra teigiamas dalykas. Taip pat sutinku su dokumente išdėstytais teiginiais, kad būtina užkirsti kelią atliekų kūrimui ir atgauti strategines žaliavas. Balsavau už šią rezoliuciją, bet manau, kad turi būti primygtinai reikalaujama reglamentuoti elektros ir elektronikos įrangos kokybę: morališkai pasenę gamybos metodai turėtų būti uždrausti ir turėtų būti skatinamas šio tipo gaminių remontas.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu.(FR) Kiekvienais metais elektros ir elektronikos įrangos atliekų vis daugėja. Todėl kyla daug sveikatos ir aplinkos apsaugos problemų, kai tokių atliekų atsikratoma arba jos yra prastai perdirbamos. Visi šie prietaisai – kompiuteriai, televizoriai, mobilieji telefonai ir namų ūkio prietaisai – tampa atliekomis laikais, kai taip trūksta žaliavų. Šiandien tik trečdalis šių atliekų yra tinkamai surenkamos ir apdorojamos. Todėl būtina šį kiekį didinti.

Siūlomas dokumentas leidžia išspręsti kelias problemas, kad galėtume užtikrinti tinkamą elektros ir elektronikos atliekų šalinimą, ar būtų kalbama apie surenkamų atliekų kiekį (85 proc. surinktų atliekų), rinkimo tikslą, atsakomybės perdavimą vartotojams, įrangos tipą, ar surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo standartus. Lygiai taip pat svarbu užkirsti kelią neteisėtam išvežimui už Europos Sąjungos ribų ir ypač į besivystančias šalis. Padidinę surinkimo punktų skaičių galėtume leisti gyventojams lengviau atsikratyti savo atliekų. Tai dar vienas žingsnis siekiant saugoti aplinką ir žmonių sveikatą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Kartu su S&D frakcija balsavau „už“, nes akivaizdu, kad elektronikos ir elektros įrangos atliekų nuolat daugėja. Norint nešvaistyti ES lėšų, būtina pasiūlyti šalims, kurios tiekia elektros ir elektronikos įrangą į ES, mokėti specialų utilizavimo mokestį įrangos pardavimo momentu arba įsipareigoti priimti atgal senus prietaisus, skirtus pakartotinai naudoti arba perdirbti. Taip būtų galima gerai suderinti pakartotinio naudojimo ar perdirbimo ir prietaisų pristatymo procesą, ir galėtume nebegrįžti prie šio klausimo ateityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Elektros ir elektronikos įrangos atliekų nuolat daugėja. Aplinkosaugos sumetimais būtina tinkamai šalinti šio tipo atliekas, nes dažnai jose yra daug toksiškų medžiagų, įskaitant ir sunkiuosius metalus, pvz., gyvsidabrį, šviną, kadmį ir CFC. Siekiant didinti žinomumą šiais klausimais valstybėse narėse, verslo bendruomenėje ir tarp individualių vartotojų, ES nustatė rinkimo tikslus, kuriuos siekiama pakeisti priimant šią naująją direktyvą. Nebalsavau už šį pranešimą, nes, mano nuomone, taip yra per daug kišamasi į atskirų valstybių įgaliojimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Claudio Morganti (EFD), raštu. (IT) Šiuo pranešimu siekiama peržiūrėti elektros ir elektronikos įrangos atliekų direktyvą, kad būtų paskatintas atskiras šios rūšies atliekų rinkimas, utilizavimas ir perdirbimas. Taigi, buvau linkęs paremti šį požiūrį. Vis dėlto šis pranešimas buvo papildytas keliais pakeitimais, kuriais ypač apsunkinami mažieji prekiautojai, nes jie verčiami prisiimti papildomas biurokratines išlaidas ir reikalavimus, kuriuos bus sunku pakelti. Todėl nusprendžiau balsuoti prieš šį pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. − Balsavau už šią Direktyvą, nes manau, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas – dar vienas iššūkis, kurį turime įveikti. Šiuo metu mano šalis Lietuva pagal šių atliekų tvarkymą, deja, atsilieka labai daug nuo ES vidurkio. Elektronikos ir elektroninės įrangos atliekos – puikus brangiųjų metalų ir kitų į ES importuojamų išteklių šaltinis. Jei visos šios atliekos būtų tinkamai tvarkomos, antrą kartą panaudojamos ir perdirbamos, sutaupytume tikrai nemažai žaliavoms išleidžiamų lėšų. Tikiuosi, kad naujoji direktyva (nors iki jos įsigaliojimo dar daug laiko), kuriai įsigaliojus turėtume turėti tobulesnę atliekų surinkimo, antrinio panaudojimo ir perdirbimo sistemą, tiek suteiks naujų galimybių verslui, tiek sumažins rūpesčių galutiniam vartotojui.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Šiandien elektros ir elektronikos įranga sudaro milžinišką vartojimo prekių kategoriją ir tiek pat didelį kiekį atliekų, kurios dėl savo pobūdžio kelia didelę žalą aplinkai ir žmonių sveikatai. Pranešime dėl elektros ir elektronikos įrangos atliekų aptariamas šios rūšies atliekų rinkimo, apdorojimo ir perdirbimo reglamentavimas ES lygmeniu ir nustatomi jų kiekiai ir procentinės dalys. Todėl pritariau K. H. Florenzo pranešimui, kuriame reikalaujama, kad valstybės narės per metus atskirai surinktų mažiausiai 4 kg elektros atliekų gyventojui, iki 2016 m. pasiektų 65 proc. atskiro rinkimo ir mažiausiai 5 proc. pakartotinai panaudojamų medžiagų tikslą, ypač siekiant be reikalo neeikvoti žaliavų.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) Dėl šio Komisijos pasiūlymo man kyla tų pačių abejonių kaip ir valstybėms narėms. Labai smarkiai ignoruojami mažųjų ir vidutinių įmonių interesai. Mažosios ir vidutinės įmonės turėtų milžiniškų problemų dėl šių reglamentų.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu.(PL) Šiuo metu elektros ir elektronikos įrangos atliekų srautas yra greičiausiai augantis atliekų srautas Europos Sąjungoje. Šis faktas susijęs su keliomis problemomis, kurioms reikia rasti veiksmingą sprendimą. Visų pirma, turime atsižvelgti į netinkamai perdirbamos tokios įrangos poveikį sveikatos apsaugai ir aplinkai. Dar vienas iššūkis – panaudoti kuo daugiau medžiagų (utilizavimas reiškia, kad pramonė atgauna vertingas antrines medžiagas) ir būtinybė intensyviau rinkti ir tinkamai apdoroti atliekas.

Remiantis Europos Komisijos surinktais duomenimis, šiuo metu surenkama maždaug 85 proc. visų elektronikos atliekų. Nepaisant to, kad surenkama iki 65 proc. parduotos įrangos, tik šiek tiek daugiau nei 30 proc. panaudotos elektros ir elektronikos įrangos yra tvarkoma laikantis direktyvos išlygų. Todėl sunku nesutikti su pranešėju, kad būtent valstybės narės yra atsakingos už tinkamą direktyvos įgyvendinimą ir veiksmingų įrangos atliekų saugojimo ir apdorojimo kontrolės procedūrų sukūrimą. Akivaizdu, kad tai valstybių narių, naujos įrangos gamintojų ir vartotojų pareiga stengtis visomis įmanomomis priemonėmis surinkti daugiau atliekų.

Balsavau už šio pranešimo, kuriuo siekiama surinkti daugiau atskirų atliekų, mažiau prarasti įrangos atliekų ir užkirsti kelią neteisėtam jų išvežimui bei užtikrinti atitinkamą geros kokybės tokios rūšies atliekų tvarkymą, priėmimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. (LT) Elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra viena greičiausiai augančių atliekų rūšių. Dėl to galima kaltinti spartėjantį gyvenimo tempą, vis greičiau besivystančias technologijas, norėjimą turėti naujausią ir moderniausią įrangą. Besisukdami šiame rate susiduriame su dviem didelėmis – išteklių ir atliekų – problemomis. Balsavau už šį pranešimą, kadangi pritariu siekiui kuo didesnį procentą panaudotų įrenginių surinkti, juos perdirbti ir vėl paleisti į pasaulį. Tik taip galėsime sumažinti naudingų išteklių poreikį bei į sąvartynus patenkančių daiktų kiekį. Manau, jog užsibrėžti tikslai yra pasiekiami, bet nėra lengvi. Ypač reikės pasistengti naujosioms ES šalims. Deja, atsarginės planetos neturime. Jeigu norima ir ateityje palaikyti aukštą vartojimo lygį, reikia atsakingiau elgtis su likusiais gamtos turtais, jų nešvaistyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. (EL) Šiandien balsavau už Europos Parlamento pranešimą dėl elektronikos įrangos atliekų valdymo, nes tai ypač svarbus klausimas Graikijai, kurioje 2010 m. buvo nustatyta daugiau nei 150 000 tonų elektronikos atliekų. Pagrindinis mūsų troškimas – aukšto lygio teisėtas apdorojimas (turint omeny tai, kad tik viena trečioji elektronikos atliekų ES yra teisėtai surenkama ir apdorojama), tinkamas rinkimas, perdirbimas ir pakartotinis vertingų atliekose esančių medžiagų naudojimas ir veiksmai siekiant užkirsti kelią neteisėtam atliekų išvežimui – už visą tai pirmiausia atsakingos valstybės narės. Svarbiausia šiam bendram siekiui – visų susijusių šalių (gamintojų, vartotojų ir valstybės valdžios institucijų) informuotumo didinimas ir paskatinimas visiems tinkamai šalinti šios rūšies atliekas.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, atsižvelgdama į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų atstovų sudarytos konsultacinės darbo grupės nuomonę, kad svarstomame pasiūlyme nėra jokių kitų esminių pakeitimų nei nurodytieji, o ankstesnio teisės akto su minimais vėlesniais pakeitimais kodifikavimo atžvilgiu pasiūlyme yra tiesiogiai kodifikuotas esamas tekstas, nepakeičiant jo esmės. Prisidedu prie Parlamento raginimo Komisijai toliau kreiptis į Parlamentą šiuo klausimu, jei ji ketins iš esmės keisti pasiūlymą arba pakeisti jį kitu dokumentu.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Norėčiau pasveikinti pranešėją pasiekus šį svarbų tikslą. Elektros ir elektronikos įrangos (EEĮ) atliekų srautas yra greičiausiai ES augantis atliekų srautas, todėl susiduriame su įvairiais iššūkiais.

Viena vertus, turime spręsti pasekmių aplinkai ir sveikatai problemą, kai ši įranga netinkama apdorojama ir šalinama, kita vertus, yra rimta žaliavų praradimo problema. Globalizuotoje ekonomikoje pagrindinė problema yra veiksmingas ir naujoviškas energijos, medžiagų ir išteklių naudojimas. Todėl šių atliekų rinkimo ir tinkamo apdorojimo pagerinimas pagal šią direktyvą yra didelis iššūkis.

Pasiūlytais pakeitimais siekiama didinti atskirai renkamų atliekų kiekį, mažinti įrangos atliekų praradimą „EEĮ atliekų sistemoje“ ir kartu užkirsti kelią neteisėtam išvežimui bei užtikrinti, kad EEĮ atliekų apdorojimas būtų tinkamas ir geros kokybės. Be to, reikėtų mažinti biurokratiją nacionaliniu lygmeniu, taip pašalinant trukdžius vidaus rinkai.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. Elektros ir elektronikos įrangos (EEĮ) atliekų srautas yra greičiausiai ES augantis atliekų srautas, todėl mes susiduriame su įvairiais iššūkiais: 9 mln. tonų dabar, kurie išaugs iki 12,3 mln. tonų 2020 m. Esant tokiems mastams atsiranda rimtas verslo pagrindas susigrąžinti daugiau EEĮ atliekų: jos žada pajamų ir darbo vietų atliekų apdorojimo sektoriui, indėlį į darbo vietų kūrimą ilgalaikiams bedarbiams ir palankių sąlygų neturintiems asmenims, o atgaunamų medžiagų apytikrė vertė – maždaug 2 mlrd. EUR per metus. EEĮ atliekose yra svarbių retų žaliavų, kurias reikėtų susigrąžinti, kad jų reikėtų mažiau importuoti. Nauja redakcija buvo skubiai reikalinga, kad būtų galima įveikti klimato kaitos iššūkius, išvengti žalos aplinkai dėl netinkamo atliekų tvarkymo ir išsaugoti vertingus išteklius elektros ir elektronikos įrangoje. Mums reikės surinkti daugiau, perdirbti daugiau ir taikyti adekvačius perdirbimo standartus, griežtus teisės aktus, skirtus neteisėtam eksportui, reikės plačios gamintojo atsakomybės, geresnio dizaino įrangos ir sąžiningo pareigų ir išlaidų paskirstymo tarp gamintojų, vartotojų ir valdžios institucijų.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl direktyvos, kuri būtų 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos elektros ir elektronikos įrangos atliekų (EEĮ atliekų) direktyvos 2002/96/EB nauja redakcija, pasiūlymo. EEĮ atliekos sudaro greičiausiai augantį atliekų srautą Europos Sąjungoje, todėl būtina geriau rinkti ir tinkamai apdoroti šias atliekas. Išties turime išvengti rimtų pasekmių, kurių netinkamas EEĮ atliekų utilizavimas gali turėti aplinkai ir visuomenės sveikatai bei pasekmių dėl prarandamų žaliavų. Todėl dabar pasiūlyti pakeitimai yra sveikintini, nes jais ir siekiama didinti atskirai surenkamų atliekų kiekį, mažinti įrangos atliekų praradimą „EEĮ atliekų sistemoje“, užkirsti kelią neteisėtam išvežimui bei užtikrinti, kad EEĮ atliekų apdorojimas būtų tinkamas ir geros kokybės.

 
  
MPphoto
 
 

  Britta Reimers (ALDE), raštu. (DE) Apskritai aš pritariu atliekų šalinimo direktyvai. Tačiau fotovoltinių modulių tema tebėra problema. Nėra suprantamos priežasties, dėl kurios viso šio sektoriaus reikėtų neįtraukti į reglamentus. Mes turime platų teisės aktų, kuriais valdomi atliekų srautai, spektrą. Taigi neaišku, kodėl yra neįtraukiama visa pramonės šaka, kuri, tikėtina, sukurs didelius atliekų srautus. Todėl balsuodama dėl šio pranešimo susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Praėjus aštuoneriems metams nuo Elektros ir elektronikos įrangos atliekų direktyvos priėmimo, Europos Parlamentas dar kartą išsako savo nuomonę svarbiu aukštųjų technologijų atliekų perdirbimo klausimu. Nepaisant nepaneigiamai pagerėjusio šios rūšies atliekų apdorojimo, utilizavimo ir šalinimo (iš 5,8 tonų atliekų, kurias per metus sukuria žmogus Europoje, jos sudaro tik menkus vidutiniškai 20 kg žmogui), dar yra kur stengtis. Todėl palankiai vertinu K. H. Florenz pranešimo patvirtinimą šį pietų metą, kuriuo sustiprinamas Europos Komisijos 85 proc. surinkimo ir 50–75 proc. perdirbimo (atsižvelgiant į atliekas) tikslas iki 2016 m. Ir kas galėtų žiūrėti pro pirštus į, pavyzdžiui, brangių medžiagų atgavimą iš įvairiausios įrangos: vienoje tonoje mobiliųjų telefonų yra maždaug 280 gramų aukso ir 140 gramų platinos ir paladžio! Tai tiesiog ekonomiškai protingas būdas aplinkai saugoti. Dėl tokių pačių paskatų pritariau ir penkeriems metams numatytam saulės plokščių neįtraukimui į šios direktyvos pagrindus. Manau, kad tai yra puikus būdas šiai ekologiškai technologijai paremti.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Šiandienos balsavimas yra sveikintinas žingsnis griežtinant ES taisykles dėl elektros įrangos atliekų, ypač užtikrinant veiksmingą EEĮ atliekų surinkimą ir apdorojimą. Europos Parlamentas balsavo už tai, kad būtų pagerinti žemi EEĮ atliekų surinkimo rodikliai, netinkamas apdorojimas ir neteisėtas eksportas į trečiąsias šalis. Iki 2016 m. mažiausiai 85 proc. kasmet atsirandančių atliekų turi būti surenkama ir visos jos turi būti tinkamai apdorojamos. Tai svarbus žingsnis siekiant pažangos. Dar vienas svarbus patobulinimas yra nuostata, kuria siekiama užtikrinti, kad dabar mažmeniniai pardavėjai būtų įpareigoti priimti labai smulkių prietaisų atliekas, pvz., lemputes ar mobiliuosius telefonus, mainais nereikalaudami pirkti naują prietaisą. Tai galioja visiems, įskaitant ir nuotoliniu būdu dirbantiems, pardavėjams (išskyrus labai mažas mones). Pagerinus šių prietaisų rinkimą ir vartotojų žinias šiuo klausimu, turėtų sumažėti šių mažų prietaisų kiekis bendrajame atliekų sraute ir daugiau turėtų būti jų apdorojama.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Šiuo balsavimu turėtų būti atnaujinta 2003 m. elektros ir elektronikos įrangos atliekų (EEĮ atliekų) direktyva, išsprendžiant tokius klausimus, kaip nuoseklus susijusių sąlygų taikymas, taisyklių supaprastinimas ir administracinių išlaidų mažinimas. Galutinis tikslas, kurį jau nurodė Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, yra iki 2016 m. pasiekti 85 proc. surenkamų EEĮ atliekų rodiklį ir perdirbti jų nuo 50 iki 75 proc. (atsižvelgiant į kategoriją).

Priimto dokumento tikslas – ne tik atgauti vertingas žaliavas, bet ir sustabdyti neteisėtą elektronikos atliekų išvežimą iš ES, nes apdorojant atliekas standartų neatitinkančiomis sąlygomis kyla pavojus sveikatai ir aplinkai. Dabar būtinai reikės pasiekti sutarimą su Taryba, kuri pažadėjo iš naujo apsvarstyti savo poziciją po šiandienos balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. Elektronikos ir elektros įrangos atliekos – greičiausiai auganti atliekų rūšis. Šiuo metu surenkamas vienas trečdalis šių atliekų. Todėl balsavau už šios direktyvos persvarstymą, nes pritariu naujam tikslui iki 2016 m. surinkti ir apdoroti 85 proc. šių atliekų.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexandra Thein (ALDE), raštu. − (DE) Apskritai kalbant, Vokietijos laisvoji demokratų partija (LDP) Europos Parlamente remia atliekų šalinimo direktyvą. Tačiau fotovoltinių modulių tema tebėra problema. Nėra suprantamos priežasties, dėl kurios saulės energetikos sektoriaus reikėtų neįtraukti į reglamentus. Mes turime platų teisės aktų, kuriais valdomi atliekų srautai, spektrą. Taigi neaišku, kodėl yra neįtraukiama visa pramonės šaka, kuri, tikėtina, sukurs didelius atliekų srautus, ypač turint omeny tai, kad saulės energetikos pramonė greičiausiai bus atsakinga už didelį atliekų kiekį ateityje, kai reikės pakeisti pirmuosius ant daugelio Europos stogų sumontuotus saulės elementus. Saulės elementuose gali būti toksinių medžiagų, kurias būtų galima panaudoti dar kartą. Todėl balsuodama dėl šio pranešimo susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Vaughan (S&D), raštu. Visiškai pritariu sprendimui atnaujinti Elektros ir elektronikos įrangos atliekų (EEĮ atliekų) direktyvą. Elektros ir elektronikos įrangos atliekų išskiriamos pavojingos medžiagos gali kelti didelį pavojų sveikatai ir aplinkai. Užtikrindami, kad atliekos būtų perdirbamos ir pakartotinai panaudojamos, šia direktyva pagerinsime gamintojų ir platintojų aplinkosauginį veiksmingumą. Nauji atliekų perdirbimo, pakartotinio naudojimo ir surinkimo tikslai apima 85 proc. surinkimo rodiklį valstybėms narėms. Atnaujinta direktyva taip pat bus suderintos valstybių narių ataskaitų teikimo ir reguliavimo priemonės, kad būtų supaprastintos administravimo procedūros ir sumažintos išlaidos bendrovėms. Esu įsitikinęs, kad patvirtinę šios direktyvos pakeitimus, pasitarnausime sveikatai ir aplinkai ir prisidėsime prie veiksmingo ES išteklių panaudojimo darbotvarkės tikslų. Vis dėlto, turint omeny apkarpymus, su kuriais susiduria vietos valdžios institucijos, svarbu yra tai, kad savivaldybių tarybas, kurios nori įvesti sistemingą atliekų rinkimą, finansiškai remia gamintojai.

 
  
MPphoto
 
 

  Hermann Winkler (PPE), raštu. (DE) Savaime suprantama, aš pritariu idėjai dėl geresnio elektros įrangos rinkimo visoje Europoje, ypač todėl, kad taip galėsime veiksmingiau pakartotinai panaudoti retas žaliavas. Norėčiau pabrėžti, kad mano gimtinė Vokietija yra ypač geroje pozicijoje šiuo klausimu ir yra įgyvendinusi subalansuoto perdirbimo sprendimus verslui ir vartotojams. Šios sistemos nereikia keisti, kad pagerintume būdą, kuriuo pakartotinai panaudojame žaliavas. Komisija taip pat nenorėjo įvesti pakeitimų. Deja, pranešimu, už kurį mes ką tik balsavome, įvedamos papildomos prievolės, kurios gali smarkiai paveikti verslą, įskaitant ir elektrikus, o labiausiai nukentės mažosios ir vidutinės bendrovės. Todėl nebalsavau už šį pranešimą. Pareiga rinkti įrangą, net jei ji ir nėra bendrovės gaminių dalis ir dėl jos kartais tenka atskirti produktus, kurie turi ir kurie neturi toksinių medžiagų, bei sugadintus ir pakartotinai panaudotinus produktus, reikalaus papildomų išlaidų ir jai prireiks daug papildomos biurokratijos. Turime neleisti, kad taip nutiktų, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Ir neužtenka tiesiog padaryti išimtį mažiausioms įmonėms, kurių patalpos yra labai mažos. Pademonstruotas požiūris yra pagirtinas, bet juo neišsprendžiama problema apskritai ir nesilaikoma ES politikoje dėl vidutinių įmonių nustatyto principo „pirmiausia galvoti apie mažuosius“.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0078/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl padėties Tunise ir norėčiau pareikšti visišką solidarumą su Tuniso tauta, kuri, siekdama teisėtų demokratinių tikslų ir skatinama troškimo pagerinti socialines sąlygas bei įsidarbinimo galimybes, paskatino istorinį savo šalies politikos pasikeitimą; todėl minėtoje rezoliucijoje ši tauta pelnytai giriama už drąsą ir ryžtą, parodytą demonstracijose, reiškiama užuojauta aukų šeimoms ir solidarumas su sužeistaisiais. Be to, manau, kad Tunise, žlugus autoritariniam režimui, bus sukurta stabili demokratija ir paskatintas kitų tautų įsipareigojimas dėl panašių siekių. Šiuo atžvilgiu remiu demokratinį procesą ir pabrėžiu, kad svarbu sudaryti rinkimams tinkamas sąlygas, užtikrinti galimybes veikti visoms opozicijos jėgoms ir žiniasklaidos priemonėms nacionaliniu lygmeniu ir įsteigti parlamentinę asamblėją, atsakingą už demokratinės konstitucijos, kurioje būtų išlaikyta įstatymų vykdomosios ir teisėkūros galias turinčios valdžios pusiausvyra, taip pat užtikrintas teismų sistemos nepriklausomumas, parengimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) Pastarieji įvykiai Tunise paskatino diskusijas dėl ES kaimynystės politikos, įgyvendinamos Viduržemio jūros regione, veiksmingumo. Šiuo atžvilgiu Europos Parlamento rezoliucija duodamas aiškus ženklas. Deja, asociacijos susitarime nebuvo numatytas specialus mechanizmas, todėl piliečių kova dėl jų teisių užtikrinimo nesulaukė Europos paramos. Dėl to pastangos buvo prievarta nuslopintos ir žuvo žmonės. Tačiau palankiai vertinu iniciatyvą įkurti tyrimo komisiją. Be to, manau, kad stebint, kaip taikoma nuostata dėl žmonių teisių, ateityje bus išvengta tokių incidentų. Tuniso tautai reikia pagalbos kuriant tinkamai veikiančias valstybines institucijas. Dėl įvykių Tunise būtina ES lygmeniu keisti prioritetus, susijusius su trečiosiomis šalimis. Pagarba žmogaus teisėms turėtų būti politinio dialogo pagrindas. ES privalo nuolat tai pabrėžti, kad neprarastų pasitikėjimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Baudis (PPE), raštu.(FR) Šiuo pasiūlymu dėl rezoliucijos dar kartą patvirtinami Europos įsipareigojimai remti pagrindines reformas, kurias siekia įgyvendinti Tuniso tauta. Ilgą laiką Europa išlaikė ypatingus santykius su Tuniso tauta. Tai buvo vienintelė tarptautinė organizacija, kuri į savo santykius su Tunisu įtraukė pagarbos žmogaus teisėms ir demokratinėms vertybėms sąlygas. Dėl Europos ekonominės pagalbos, teikiamos įgyvendinant kaimynystės politiką, pakilo vidutinis gyvenimo lygis, buvo kuriamos darbo vietos, mokomi jauni žmonės, o moterims suteikta galimybė eiti atsakingas pareigas. Europa siekia remti neseniai prasidėjusį Tuniso tautos perėjimo prie demokratijos procesą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu.(FR) Tuniso tauta atvertė naują istorijos puslapį. Šiuo pasiūlymu dėl rezoliucijos Europos Parlamentas prisideda prie Europos pozicijos kūrimo šiuo klausimu. Visų pirma, Europos Parlamentas palankiai vertina Tuniso tautos, inicijavusios svarbius istorinius pokyčius, drąsą. Dabar Europos Sąjunga turi pateisinti pagrįstus Tuniso tautos lūkesčius. Europa turi teikti pirmenybę subjektams, gerbiantiems pagrindines laisves. Galiausiai, kadangi buvo įvykdyti nusikaltimai, teisėtai prašėme Europos Sąjungos kuo skubiau įvykdyti sprendimą įšaldyti Z. Ben Ali šeimos ir jos bendrininkų neteisėtai įgytą turtą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi svarbu, jog būtų atstovaujama visoms Tuniso politinėms, socialinėms, pilietinėms ir demokratinėms jėgoms, nes tik tai gali užtikrinti gyventojų pasitikėjimą pereinamojo laikotarpio vyriausybe ir jos teisėtumą, kuris būtinas norint pasirengti rinkimams ir demokratinio perėjimo procesui. Europos Sąjunga ir Tunisas parengė 2011–2016 m. veiksmų planą, ir norint vykdyti šį procesą abu partneriai turės prisiimti daugiau įsipareigojimų visais klausimais, ypač žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje. Europos Parlamentas smerkia tai, kad saugumo pajėgos vykdė represijas ir neproporcingai naudojo jėgą, tačiau tvirtai remia vykstantį demokratinį procesą šalyje. Taigi labai svarbu sudaryti sąlygas, reikalingas Parlamentinės asamblėjos, kuri bus įgaliota parengti demokratinę Konstituciją, kurioje būtų užtikrinti vykdomosios ir teisėkūros galias turinčios valdžios pusiausvyros ir teismų nepriklausomumo principai, rinkimams surengti, suteikiant pakankamai laiko visoms opozicijos jėgoms ir nepriklausomai žiniasklaidai atlikti organizuojamąjį darbą nacionaliniu mastu. Parlamentas tikisi, kad šiuose rinkimuose galės dalyvauti visos demokratinės jėgos, kurios gerbs sąžinės laisvę, demokratinę kaitą ir saviraiškos laisvę.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Praėjus vos kelioms savaitėms po įvykių Tunise, Egipto žmonės išėjo į gatves, siekdami, kad būtų išgirstas jų balsas. Padėtis arabų šalyse lyginama su 1990 m. Vidurio ir Rytų Europoje susiklosčiusia padėtimi. Istorija kartojasi po 20 metų, ir tūkstančiai žmonių išeina į gatves. Europos Sąjunga privalo pareikšti savo solidarumą su arabų šalių gyventojais, kurie buvo arba šiuo metu yra išėję į gatves. Tačiau svarbu, kad išeiti į gatves žmones skatintų teisėti demokratiniai siekiai ir poreikis gerinti socialines ir gyvenimo sąlygas. ES, turinti demokratines tradicijas, privalo pasmerkti represiją ir neproporcingą jėgos naudojimą vykdančias teisėsaugos institucijas, kurių veiksmai lėmė žmonių mirtį. Šalyse, kuriose padėtis nėra stabili, demokratiniai procesai turi būti remiami su tvirtu įsitikinimu. Iš tiesų, Europos Sąjunga turi didelius įsipareigojimus šioje srityje. Turi būti sudarytos tinkamos sąlygos laisviems rinkimams, taip pat demokratinei konstitucijai, kuria bus garantuojama žodžio laisvė, politinis pliuralizmas ir rinkimų principas, priimti. ES vyriausioji įgaliotinė turi aktyviai veikti, kad įvertintų šalių, išgyvenančių radikalias permainas, poreikius, nes tokios šalys neturi praktinės demokratinių procesų patirties.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Norėčiau pareikšti solidarumą su Tuniso tauta, kuri, siekdama teisėtų demokratinių tikslų ir skatinama troškimo pagerinti socialines sąlygas bei įsidarbinimo galimybes, paskatino istorinį savo šalies politikos pasikeitimą. Džiaugiuosi tautos drąsa ir ryžtu, kuriuos ji parodė per demonstracijas, ir smerkiu taikių protestų nuslopinimą jėga, pasibaigusį daugiau nei 100 žmonių mirtimi. Reiškiu užuojautą aukų artimiesiems bei solidarumą su sužeistaisiais.

 
  
MPphoto
 
 

  Corina Creţu (S&D), raštu. (RO) Arabų pasaulis nuo Tuniso iki Jemeno pusantro mėnesio krečiamas neramumų arba laisvės troškimų bangos. Kol kas sunku pasakyti, kuris iš šių dviejų pasakymų iš tikrųjų tinka įvykiams apibūdinti, nes protestų padariniai yra sudėtingi; Z. Ben Ali pasitraukė iš šalies, H. Mubarako valdžiai kilęs pavojus, taip pat siekiama sudaryti naują Jordanijos vyriausybę, į tai žvelgiant kaip į prevencinę priemonę. Tuniso prezidento išvykimas nereiškia, kad atėjo pabaiga jo režimui, kuris tebėra įtampos šaltinis. Pritariu tunisiečių susirūpinimui dėl ankstesnio režimo ministrų, kurių dalis dalyvavo malšinant demonstracijas, išlikimo valdžioje. Manau, kad ES pareiga − skatinti demokratijos pagrindų kūrimo procesą, kad būtų užkirstas kelias vienos totalitarizmo formos pakeitimui kita. Tuniso įvykiuose galima įžvelgti ne tik arabų autokratų nuvertimo modelį, bet ir precedentą, kuris suteikia galimybę suvokti tolesnius pokyčius sprendžiant sudėtingą Rytų lygtį.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Mano manymu, Europa negali likti abejinga stiprių visuotinių protestų, besitęsiančių keliose Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalyse, jėgai. Kaip jau minėjau Parlamente vykstant diskusijoms dėl šio pasiūlymo dėl rezoliucijos, manau, kad šiuo metu esame retai istorijoje pasitaikančio įvykio liudininkai, kai viena iš valstybių keičia savo kursą ir kuria naują tikrovę. Tačiau užuot keliems lyderiams veikus kartu arba atskirai, Europa kaip visuma turi prisiimti vadovaujamąjį vaidmenį padėdama įgyvendinti šias reformas ir surasti naują paradigmą Artimiesiems Rytams, kad būtų išvengta radikalizmo ir būtų gerbiamos žmogaus teisės, saugumas, demokratija, orumas ir tolerancija. Žinau, kad jau nebus taip, kaip buvo. Reiškiu solidarumą su žmonėmis, kurie Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose kovoja dėl savo teisių, kaip ne taip seniai reiškiau ir solidarumą su žmonėmis iš Rytų Europos. Kadangi suprantu, kad islamiškasis ekstremizmas atsirado kaip politinis, o ne religinis atsakas į šias problemas ir, kaip atsakas, buvo paskatintas socialinės atskirties, tikiuosi, kad žmonės greitai įrodys, jog šiame regione gali gyventi visi kartu taikiai ir gerbdami vieni kitus, nepaisant religinio tikėjimo, politinio pasirinkimo ar tautybės.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes ja reiškiamas solidarumas su Tuniso tauta, kuri, siekdama teisėtų demokratinių tikslų ir skatinama troškimo pagerinti socialines sąlygas, paskatino istorinį savo šalies politikos pasikeitimą. ES negali išvengti savo įsipareigojimų, ir vyriausioji įgaliotinė turi raginti sukurti darbo grupę, kurioje dalyvautų Europos Parlamentas ir kuri padėtų įvertinti poreikį teikti pagalbą demokratinio perėjimo procesui ir visų pirma pasiruošimo laisviems ir demokratiniams rinkimams procesui.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Dabartinė padėtis Artimuosiuose Rytuose parodė, kiek mažai žinome apie eilinius arabus, apie tai, ką galvoja tie, kurie dalyvauja demonstracijose Tunise ir Kaire, ko jie iš tikrųjų trokšta ir ką jaučia. Pasaulio televizijos stotyse, pvz., CNN ir Al-Jazeera, taip pat socialiniuose tinkluose aptariami pirmieji pasaulio piliečių bendruomenės, kuri turi galimybes realiu laiku sekti tokius svarbius įvykius kaip Tunise ir Egipte, veiksmai.

Ilgą laiką Vakarai, baimindamiesi islamiškojo ekstremizmo, rinkosi izoliavimo politiką, užuot ieškoję partnerių, kuri turėtų tas pačias idėjas ir skatintų kurti visuomenes, kurios būtų politiškai struktūruotos pagal demokratijos, laisvės ir teisinės valstybės principus. Taip buvo elgiamasi, nes tokių partnerių atseit nebuvo. Pasirodo, tai nėra visiška tiesa. Jų svaria įtaka ir gebėjimu šia kryptimi sutelkti atitinkamas šalis dar turi būti įsitikinta. Todėl rekomenduojamas atsargus ir atidus įvykių stebėjimas ir Europos pagalbos teikimas demokratams, kurie atmeta pasaulietinį militarizmą ir religinį fundamentalizmą.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Visi žmonės turi gerbti demokratines vertybes, t. y. laisvę ir apsisprendimo teisę. Todėl palankiai vertinu šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl politinės padėties Tunise, kuriuo Parlamentas reiškia solidarumą su Tuniso tauta. Nepaisant represijos priemonių ir saugumo pajėgų panaudotos jėgos, tunisiečiai sugebėjo demonstracijomis sužlugdyti prezidento Z. Ben Ali diktatorišką režimą. Tačiau esu nusivylęs nepavykusiomis Europos Sąjungos ir kai kurių jos partnerių pastangomis vykdyti nuoseklesnę ir veiksmingesnę užsienio politiką, kuria būtų sugriauti vis dar veikiantys totalitariniai režimai, kaip antai Tunise galiojęs režimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Mūsų frakcija pasirašė pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl padėties Tunise, kuriame sveikiname Tuniso tautą dėl jos ryžto siekiant atgauti laisvę ir sužlugdyti veikiantį režimą ir reiškiame solidarumą su visais Tuniso veikėjais ir visa tauta.

Rezoliucijoje taip pat pabrėžiame, kad būtina, jeigu Tuniso žmonės paprašytų, teikti reikiamą finansinę pagalbą siekiant užbaigti pradėtas įgyvendinti reformas ir patenkinti Tuniso tautos ekonominius ir socialinius poreikius.

Be abejo, reikia vengti kišimosi į Tuniso vidaus politiką. Europos Sąjunga negali nurodyti, kas gali arba kas negali vadovauti šioms šalims. Žmonės šiose šalyse veikia savarankiškai ir jie patys turi nuspręsti, kas turi vadovauti jų valstybei. Negalime jiems ką nors primesti.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Grech (S&D), raštu. Liūdna, kad ES taip ilgai sprendė politinių ir socialinių neramumų Artimuosiuose Rytuose, t. y. Tunise ir visai neseniai − Egipte, klausimus. Europos Sąjungos pareiga stebėti padėtį ir nustatyti kylančią krizę, o dar svarbiau − imtis iniciatyvos jai suvaldyti. Tačiau pasyviai ir ramiai stovėjome nuošalyje; nenorėjome pastebėti ženklų, aiškiai bylojančių apie kylančius politinius ir socialinius neramumus, kai žmonės protestuodami išėjo į gatves. Turime rasti būdą bendradarbiauti ir remti žmones, gyvenančius tose šalyse. Tai daryti privalome ne ką nors primesdami, o įtikindami gyventojus, kad Europa atitinkamuose regionuose aktyviai rems socialinį stabilumą, ekonominę gerovę ir laisvę. Reikėtų pažymėti, kad Palestinos ir Izraelio konflikto atveju ES nusprendė nesiimti reikiamų veiksmų. Nėra vieno asmens arba institucijos, kurie kalbėtų už visą Europą. Galiausiai šis klausimas turi būti išspręstas, jeigu siekiame daryti įtaką tarptautiniams santykiams, visų pirma susijusiems su tokiais mums artimais regionais kaip šis.

 
  
MPphoto
 
 

  Mathieu Grosch (PPE), raštu. − (DE) Remiu šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, tačiau esu įsitikinęs, kad nuolatinė pagalba demokratinėms jėgoms šiame regione turi būti teikiama ankstyvajame etape. Daugelis ES valstybių narių susiduria su problemomis remdamos demokratines jėgas dažniausiai dėl to, kad kyla grėsmė jų ekonominiams interesams. Egiptas, Rusija ir Kinija − puikūs „politinio diskretiškumo“ arba „tylėjimo“ pavyzdžiai. Tikiuosi, kad ES imsis drąsesnių veiksmų, paskatinta įvykių Šiaurės Afrikoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Balsuodama už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl padėties Tunise aiškiai reiškiu visišką paramą Tuniso tautai ir jų pradėtai istorinei demokratinei revoliucijai. Apgailestauju, kad Europos Sąjunga vangiai reagavo į šiuos įvykius, taip sudarydama labai prastą įspūdį apie mūsų diplomatinį atstovavimą, kai vis dar nevykdomi visi mūsų įsipareigojimai ir susiduriama su sunkumais tarptautinėje arenoje reiškiant vieningą nuomonę. Europos Sąjunga privalo suteikti visą reikiamą techninę, teisinę ir finansinę pagalbą Tunise organizuojant laisvus rinkimus. Be to, turime skubiai persvarstyti savo kaimynystės politiką trečiųjų šalių atžvilgiu ir į visus prekybos susitarimus įtraukti nuostatas dėl žmogaus teisių kaip esmines šių susitarimų sąlygas.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE), raštu. Balsavau už rezoliuciją dėl padėties Tunise reikšdamas solidarumą su Tuniso tauta, kuri siekia žodžio laisvės ir trokšta surengti laisvus rinkimus. Kelia susirūpinimą tai, kad Europos Sąjungą nustebino prasidėjusios masinės demonstracijos prieš buvusį autoritarinį režimą. Šie įvykiai turėtų priminti, kad ekonomikos stabilumas ir politiniai santykiai su partneriais gali būti grindžiami tik tikra demokratija ir visišku pilietinių teisių įgyvendinimu. Raginu vyriausiąją įgaliotinę remti darbo grupės, kuri padėtų Tunisui vykdyti demokratinį procesą, įkūrimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Per pastaruosius mėnesius Europos Sąjunga išanalizavo savo kaimynystės politiką pabrėždama skirtumus tarp politinių tikslų, kurių siekia Viduržemio jūros regiono valstybės narės ir Vidurio, Rytų ir Šiaurės Europos valstybės narės. Tačiau nepavyko atlikti analizės, kuria būtų buvęs užkirstas kelias įvykiams, šiuo metu vykstantiems įvairiose Afrikos šalyse. Visiškai pritariu pasiūlyme dėl rezoliucijos, kuris šiandien pateiktas Parlamente, išdėstytiems tikslams; tai tikslai, kurių pageidauja siekti Europos Parlamentas kaip visuma dėl Tunise susiklosčiusios padėties. Europos Parlamentas šiandien išreiškė šiuos pageidavimus: pasmerkti represines priemones ir neproporcingą jėgos naudojimą, įšaldyti Z. Ben Ali šeimos neteisėtai įgytą turtą ir įsteigti tris komitetus, kurie kovotų su korupcija, kuri 23  metus buvo būdinga Tuniso valdžios sistemai. Galiausiai, raginame vyriausiąją įgaliotinę nuspręsti įkurti darbo grupę, į kurią būtų įtrauktas ir Parlamentas, teikiančią pagalbą gyventojams. Manau, kad labai svarbu, jog šiuo metu Tuniso tauta jaustų Europos Sąjungos paramą ir kad Europos Sąjunga nukreiptų juos tikros demokratijos keliu.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (S&D), raštu.(PL) Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į padėtį visame regione, greitai priėmė poziciją dėl padėties Tunise. Pritariame tautų, siekiančių geresnio gyvenimo, didesnių galių ir geresnio rytojaus, valiai. Esame autoritarinių vadovų priverstinio pasitraukimo liudininkai. Tunisui reikalinga apgalvota partnerystė su Europos Sąjunga. Europos Sąjungai reikalingas sisteminis vertybių, kurių ji laikosi, stiprinimas. Šį darbą turėtų atlikti Išorės veiksmų tarnyba. ES, kaip ir Tunisas, neturėtų pamiršti apie padėties Egipte ir kitose šio regiono šalyse raidą. Palankiai vertinu tai, kad priėmėme bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, kurį pateikė penkios frakcijos.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Balsavau už rezoliuciją dėl padėties Tunise. Manau, labai svarbu, kad Parlamentas elgtųsi nedviprasmiškai dėl demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių apsaugos Tunise ir Artimuosiuose Rytuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Palankiai vertinu demonstracijas Tunise, dėl kurių Tuniso tauta atgavo laisvę ir sužlugdė dabar jau nuversto prezidento Zine al-Abidine Ben Ali 1987 m. sukurtą režimą. Visoms politinėms, socialinėms, civilinėms ir demokratinėms jėgoms Tunise turi būti tinkamai atstovaujama, nes tai vienintelis būdas užtikrinti žmonių pasitikėjimą laikinąja vyriausybe ir ją įteisinti, kad ji galėtų įgyvendinti rinkimus ir perėjimą prie demokratijos. Be to, manau, kad turime persvarstyti pagalbos teikimo Tunisui būdus, įskaitant finansinius, taip pat paramą ir pagalbą, kurią Europos pilietinė visuomenė gali teikti Tuniso pilietinei visuomenei, ypač žmogaus teises ginančioms asociacijoms ir socialiniams partneriams.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu.(FR) Remiu poziciją, kuri priimta pasiūlyme dėl rezoliucijos dėl padėties Tunise. Tunisas įgyvendino istoriškai svarbius pokyčius: mūsų pareiga remti Tuniso tautą ir padėti jiems kurti stabilią demokratiją, palaikyti ir stiprinti pilietinę visuomenę, kuri su didele savo galia labai prisideda prie demokratijos stiprinimo. Visiškai palaikau Tuniso demokratinį perėjimą ir vystymąsi. Todėl remiu laikinosios vyriausybės pastangas surengti demokratinius rinkimus, kuriuose būtų atstovaujama visoms politinėms jėgoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl padėties Tunise, nes sutinku, kad turime pareikšti solidarumą ir paramą Tuniso tautai ir jų demokratijos bei socialinės gerovės siekiui. Manau, Parlamentui labai svarbu išreikšti tvirtą paramą engiamų tautų drąsai ir ryžtui; šiuo atveju tai Tuniso tauta, kuri dalyvavo demonstracijose siekdama sustabdyti dabar jau buvusio prezidento Z. Ben Ali tironiją. Mano manymu, ypač svarbu, kad šioje rezoliucijoje pritariama, jog reikia persvarstyti kaimynystės politiką, nes – tai smerkiau jau keletą kartų – ji labiau skirta sudaryti nesąžiningoms prekybos sutartims nei vystymuisi žmonių labui, žmogaus teisių vystymui arba autokratijos ir socialinio neteisingumo sustabdymui. Be to, balsavau už šią rezoliuciją, nes joje smerkiamos Tuniso vyriausybės represijos, vykdytos per taikias demonstracijas, ir todėl, kad sutinku, jog turi būti atliktas nepriklausomas tyrimas dėl Z. Ben Ali vyriausybės vykdytų represijų ir plačiai paplitusios korupcijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Paprastai, pakeitus konstituciją ir sukūrus naują valdymo formą šalyje turi būti surengti demokratiniai ir sąžiningi rinkimai. Diskusijos dėl finansinės ar kokios nors kitos paramos gali būti pradėtos tik tada, kai Tunisas bus įvykdęs visas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), Europos Parlamento, Europos Sąjungos ir Europos Vadovų Tarybos pateiktas rekomendacijas. Deja, iš istorijos galime daryti išvadą, kad tos šalys, kurios siekia demokratijos, dažniausiai tampa šalimis, kuriose įsivyrauja korupcija ir piktnaudžiavimas. Šis procesas susijęs su aukštu nusikalstamumo lygiu bei teisės ir socialinių normų pažeidimais. Balsavau už tai, kad finansinė parama Tunisui būtų teikiama tik tada, kai įvyks laisvi rinkimai ir įsigalios griežta institucijų, atsakingų už finansinę paramą, kontrolė.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl padėties Tunise, nes jame išreiškiamas aiškus ir suderintas Europos Parlamento požiūris į įvykius Tunise. Labai svarbu, kad pereinamojo laikotarpio vyriausybė kuo greičiau organizuotų rinkimus, kad šalis galėtų pereiti nuo autoritarinio režimo prie stabilios demokratinės valdžios. Be to, šia rezoliucija baronienė C. Ashton raginama imtis veiksmų ir suteikti Tunisui reikiamą ES pagalbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) Europos Parlamento pasiūlyme dėl rezoliucijos dėl padėties Tunise remiamos Tuniso tautos pastangos pereiti prie demokratijos. Jame taip pat pabrėžiamas poreikis sudaryti tinkamas sąlygas, kad būtų išrinkta parlamentinė asamblėja. Ši asamblėja turėtų parengti demokratinę konstituciją, kuria būtų užtikrintas galių atskyrimas. Smerkiamos saugumo pajėgų represinės priemonės ir neproporcingas jėgos naudojimas. Todėl remiu pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl padėties Tunise.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu.(PL) Atsižvelgdamas į neseniai Tunise vykusius įvykius, norėčiau pareikšti solidarumą su šios šalies gyventojais. Kaip Europos Sąjunga, turime remti Tuniso tautą, kuri per demonstracijas ir protestus išsivadavo ir atgavo laisvę po daugelį metų vyravusio režimo. Be to, norėčiau pasmerkti saugumo pajėgų represijas ir smurtą, panaudotą demonstracijose. Visiškai pritariu Europos Sąjungos kreipimuisi. Deja, per įvykius Tunise dar kartą atsiskleidė Europos Sąjungos užsienio politikos silpnosios pusės. Europos išorės veiksmų tarnyba ir Europos Komisija turėtų būti raginamos imtis apčiuopiamesnių priemonių. Imdamasi bendrų veiksmų išorėje Europos Sąjunga turėtų daugiau dėmesio skirti žmogaus teisių apsaugos ir demokratijos klausimams spręsti. Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuriame Europos Parlamentas apibūdino padėtį Tunise, nes manau, kad Europos Sąjunga turi puikią galimybę padėti kurti pilietinę visuomenę Tunise.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. Reiškiu solidarumą su Tuniso tauta, kuri siekdama geresnių socialinių sąlygų ir įsidarbinimo galimybių, paskatino istorinį savo šalies politikos pasikeitimą. Įvykiais Tunise buvo išjudintas nedemokratinių režimų pagrindas ir kitose šalyse. Tačiau vis dar neaišku, kur nuves šie pokyčiai valdžioje. Tikiuosi, kad visos demokratinės jėgos, pažadėjusios gerbti pliuralizmą, sąžinės laisvę ir susitarimus dėl demokratinio galios perdavimo, galės dalyvauti rinkimuose į naują parlamentinę asamblėją. Balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu ES siekiui teikti Tunisui paramą paskolomis palankesnėmis palūkanų sąlygomis, kad būtų sudarytos galimybės Tuniso jaunimui gauti kvalifikuotas darbo vietas, tokiu būdu įgyvendinant tikrą plėtros sutartį ir skatinant rentabilias vietos ir užsienio investicijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl padėties Tunise, norėdamas kartu su kolegomis nariais išreikšti Europos Parlamento poziciją dėl „Jazminų revoliucijos“. Tuniso ir Europos Sąjungos bendradarbiavimas, santykiai su Šiaurės Afrikos šalimis per Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungą ir visi kaimynystės santykiai turi būti iškelti į pirmą vietą, kad galėtume padėti Tuniso tautai, su kuria stovime petys į petį, ramiai ir taikiai pereiti prie veiksmingos demokratinės sistemos. ES pagalba turi pasitarnauti kaip įspėjimas, kad būtų užtikrintas tinkamas rinkimų procesas ir garantuota žmogaus teisių apsauga, o pagrindinis tikslas – remti ir patarti Tuniso tautai siekiant užkirsti kelią nukrypimui į fundamentalizmą. ES negali nevykdyti savo įsipareigojimų remti demokratiją ir žmogaus teises.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. (EL) Kaip ir kitų frakcijų atstovai, balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl padėties Tunise, siekdamas išreikšti paramą šiai šaliai. Pagrindinis ir nuolatinis Europos tikslas − stabilumas regione. Klestinčio regiono, kuriame vyrauja demokratiniai režimai ir gerbiamos žmogaus teisės, sukūrimas turėtų tapti pagrindiniu ES kaimynystės politikos Viduržemio jūros regione ramsčiu ateityje. Neturime pamiršti, kad nestabilumo šaltiniai Europos kaimynystėje gali sukelti grandininę reakciją ir sukelti netgi didesnį pabėgėlių ir imigrantų antplūdį nei tas, kuris kilo po konfliktų Vidurio Azijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl padėties Tunise. Kartu su Parlamentu reiškiu solidarumą su Tuniso tauta, kuri, siekdama teisėtų demokratinių tikslų ir skatinama troškimo pagerinti socialines sąlygas bei įsidarbinimo galimybes, paskatino istorinį savo šalies politikos pasikeitimą. Todėl pritariu Tuniso tautos drąsai ir ryžtui, kurie atsiskleidė per demonstracijas, ir smerkiu represines priemones ir neproporcingą saugumo pajėgų jėgos naudojimą. Visiškai remiu demokratinius procesus Tunise ir pabrėžiu būtinybę sudaryti tinkamas sąlygas rinkimams surengti, suteikiant pakankamai laiko visoms opozicijos jėgoms ir nepriklausomai žiniasklaidai atlikti organizuojamąjį darbą nacionaliniu mastu bei sukurti demokratinį pagrindą naujai visuomenei. Palankiai vertinu Parlamento prašymą, pateiktą Komisijai ir Europos investicijų bankui siekiant teikti Tunisui paramą paskolomis palankesnėmis palūkanų sąlygomis, kad Tuniso ekonomika galėtų įvairėti ir būtų sudarytos galimybės Tuniso jaunimui gauti kvalifikuotas darbo vietas, taip įgyvendinant tikrą plėtros sutartį ir skatinant rentabilias vietos ir užsienio investicijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Remiu šį pasiūlymą dėl rezoliucijos ir kartu su kitais reiškiu solidarumą su Tuniso tauta, kuri, siekdama teisėtų demokratinių tikslų ir skatinama troškimo pagerinti socialines sąlygas bei įsidarbinimo galimybes, paskatino istorinį savo šalies politikos pasikeitimą. Nuoširdžiai tikiuosi, kad bus sudarytos tinkamos sąlygos ir Tunisui suteikta reikiama parama, kad būtų įgyvendintos reformos, kurių reikia norint sukurti vieningą, tolerantišką demokratiją, kurioje gerbiamos mažumų teisės.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Rochefort (ALDE), raštu.(FR) Balsuodamas už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl padėties Tunise visų pirma norėčiau pareikšti solidarumą su Tuniso tauta, kuri siekdama teisėtų demokratinių tikslų ir norėdama pagerinti socialinę padėtį šalyje, paskatino istorinį savo šalies politikos pasikeitimą. Raginu Europos Sąjungos institucijas perskirstyti ir padidinti įvairių ES ir Tuniso finansinių bendradarbiavimo priemonių lėšas. Tai reikia atlikti nedelsiant. Be to, siūlau Europos Sąjungai pasimokyti iš šių įvykių ir persvarstyti savo demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo politiką ir griežtą jos laikymąsi padaryti esmine ES bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis sąlyga.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Šia rezoliucija EP išreiškia savo solidarumą su Tuniso tauta, kuri, siekdama teisėtų demokratinių tikslų ir skatinama troškimo pagerinti socialines sąlygas bei įsidarbinimo galimybes, paskatino istorinį savo šalies politikos pasikeitimą. Parlamentas džiaugiasi tautos drąsa ir ryžtu, kuriuos ji parodė per demonstracijas, ir reiškia užuojautą aukų artimiesiems bei solidarumą su sužeistaisiais. Parlamentas taip pat smerkia tai, kad saugumo pajėgos vykdė represijas ir neproporcingai naudojo jėgą, tačiau džiaugiasi išmintingu ginkluotųjų pajėgų, kurios atsisakė šaudyti į demonstracijų dalyvius, elgesiu. Ragina atlikti nepriklausomą mirties atvejų ir besaikio smurto naudojimo per praėjusias savaites bei korupcijos tyrimą ir patraukti atsakomybėn už tai atsakingus asmenis.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Per pastarąsias dienas dėl Tunise vykusių neramumų. žuvo mažiausiai 35 žmonės. Parlamento delegacija ryšiams su Magrebo šalimis jau pareikalavo nepriklausomo tyrimo, siekdama išsiaiškinti, ar Vyriausybė kalta dėl smurto, kuris buvo naudojamas per susirėmimus gatvėse. Šalyje paskelbta nepaprastoji padėtis, kuri tradiciškai buvo pasaulietinė, progresyvi ir demokratinė, turi būti atšaukta, kad Tuniso valdžios institucijos galėtų tęsti demokratinius procesus. Visos Europos vyriausybės, įskaitant Šveicarijos vyriausybę, turi sutikti bendradarbiauti, kad grąžintų prezidento Z. Ben Ali šeimos įgytą turtą ir pinigus. Galiausiai, atsiradus bet kokiems požymiams, kad auga ir plinta Salafi judėjimas, jis turi būti nedelsiant pažabotas, nes priešingu atveju Tunise bus paskatinta radikali islamo kryptis.

 
  
MPphoto
 
 

  Marc Tarabella (S&D), raštu.(FR) Atėjo metas, kai Europos Parlamentas turėjo nutraukti tylą ir pareikšti savo nuomonę dėl padėties Tunise. Kaip galima būti kurtiems, kai prašoma pagalbos, kaip galima likti abejingiems demokratijos stokai, kaip galima išlikti ramiems, kai moterys ir vyrai, turtingi ir vargšai, jauni ir seni, siekia išsivaduoti iš baime grindžiamo režimo?

Tunise veikė autokratinis modelis, kuriam buvo tylomis pritariama, ir padėtis, kurioje vargingiausios ir net vidurinės klasės atstovai negalėjo net įsivaizduoti, kad vieną dieną patys taps savo likimo šeimininkais. Šis vienas ir vienintelis modelis jau žlugo. Šiais žingsniais į laisvę kuriamas pagrindas naujai visuomenei ir naujos lygybės sukūrimo vilčiai. Baigėsi diktatoriškų ir technokratinių Rytų laikas. Dabar reikia kurti kitokius Rytus.

Tikėkimės, kad Europos institucijos labiau nei anksčiau įsiklausys į šių naujų valstybių prašymus bendradarbiauti.

 
  
MPphoto
 
 

  Rafał Trzaskowski (PPE), raštu. − (PL) Pritariu pasiūlymui dėl rezoliucijos ir, visų pirma, nuostatoms, kuriose numatytos itin specifinės mūsų žinioje esančios priemonės, kuriomis darysime įtaką sisteminiams pokyčiams šioje šalyje. Pirmiausia kalbu apie politinę paramą užtikrinant didžiausią įmanomą vyriausiosios įgaliotinės įsitraukimą, ES kaimynystės politikos persvarstymą, derybas dėl naujo veiksmų plano Tunisui 2011–2016 m. laikotarpiui ir ES stebėjimo misiją, kuri neabejotinai turėtų teikti pagalbą rengiant paskelbtus rinkimus.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0075/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. (RO) Tuberkuliozės plitimas pasaulyje ir toliau kelia susirūpinimą, nes ši liga vis dar yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių, ir nuo šios ligos kasmet miršta beveik du milijonai žmonių. Nepaisant padarytos pažangos, pastaraisiais metais pastebėtas dramatiškas šios bakterinės infekcijos plitimas dėl socialinio ir ekonominio nuosmukio buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse, prastos kokybės sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūros ir nelygiaverčio prieinamumo prie gydymo. Palankiai vertinu bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvos, nes manau, kad vakcinos kartu su pačiais geriausiais infekcijos nustatymo testais ir geriausiu gydymu − pagrindinis ginklas kovojant su šia liga. Be to, manau, kad geriamojo vandens prieinamumas ir subalansuota mityba, taip pat nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos yra labai svarbūs gerinant gyvenimo sąlygas ir kovojant su skurdu ir tuberkulioze. Todėl balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl vakcinos nuo tuberkuliozės.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu. – (GA) Remiantis Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyva, kiekvienais metais nustatoma apie 9 mln. naujų tuberkuliozės atvejų ir per metus nuo šios ligos miršta 2 mln. žmonių: vienas žmogus kas aštuoniolika minučių. Liko tik ketveri metai iki Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo datos, tačiau tuberkuliozė vis dar yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje ir pavojingiausia liga žmonėms, sergantiems ir ŽIV/AIDS. ES privalo laikytis savo įsipareigojimų pasiekti JT Tūkstantmečio vystymosi tikslus kovojant su tuberkulioze ir užkertant jai kelią iki 2015 m. Balsavau už šį svarbų pasiūlymą dėl rezoliucijos ir sutinku, kad kova su tuberkulioze turėtų būti įtraukta į strategiją „Europa 2020“. Kaip nurodyta rezoliucijoje, Komisija ir valstybės narės turi stengtis atlikti visus reikalingus veiksmus siekdamos, kad sveikatos priežiūros paslaugoms skiriamos lėšos pasiektų ir pačius neturtingiausius ir pažeidžiamiausius šalies gyventojus, ir užtikrinti, kad būtų gerinamos sveikatos priežiūros paslaugos neturtingiausiuose regionuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvos, kadangi ši liga pasaulyje vis dar yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių, nuo kurios kasmet miršta beveik du milijonai žmonių. Ši iniciatyva būtų skirta viso pasaulio tuberkulioze sergantiems ligoniams ir visų pirma mažiausiai išsivysčiusių šalių gyventojams. Ji taip pat prisidėtų prie strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo ir padėtų iki 2015 m. pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Be to, vakcinacijos programa galėtų padidinti Sąjungos strateginę nepriklausomybę, kovojant su tuberkulioze ir kitomis užkrečiamomis ligomis. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad siekiant kovoti su tuberkulioze skiepai yra pagrindinė priemonė, kurią reikėtų naudoti kartu su geriausiais infekcijos nustatymo testais. Šie testai turi būti patikimi, nebrangūs ir prieinami visiems ligoniams, taip pat kartu su veiksmingesniu diagnozavimu ir gydymu. O tam reikalingas svarbus mokslinių tyrimų perorientavimas ir didesnis bei tvarus vakcinų paketo finansavimas. Taigi Europos Komisija ir valstybės narės turėtų laikytis savo finansinių įsipareigojimų ir atlikti visus reikalingus veiksmus siekdamos, kad sveikatos priežiūros paslaugoms skiriamos lėšos taip pat pasiektų pačius skurdžiausius ir pažeidžiamiausius šalies gyventojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Skiepai nuo tuberkuliozės ir investicijos į mokslinius tyrimus, kuriais siekiama rasti naujus šios ligos gydymo metodus, yra vienintelis sprendimas siekiant iki 2050 m išnaikinti šią ligą. Deja, Rumunija pirmauja šios ligos paplitimo srityje ir yra pirmoje vietoje pagal tuberkulioze sergančių asmenų skaičių Europos Sąjungoje; be to, pasak ekspertų, ši padėtis dar ilgai nesikeis. Todėl ES įgyvendinamos programos ir tuberkuliozės gydymui skiriamas finansavimas yra itin vertingi, ir kartu tai labai svarbios investicijos į Europos piliečių sveikatos stiprinimą. Remiantis Rumunijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis, kiekvienais metais Rumunijoje nustatoma 30 000 naujų tuberkuliozės atvejų. Vienintelis galimas paaiškinimas, kodėl kiekvienais metais registruojama tiek daug ligos atvejų − didesnė pažanga, pasiekta šioje srityje dėl padidėjusio prevencijos programų, kurių didžiąją dalį finansuoja ES, kiekio. Nors Rumunijoje vis dar išlieka didžiausias sergamumas tuberkulioze visoje Europoje, sergamumo rodikliai per pastaruosius penkerius metus sumažėjo. Rumunijoje pastebima ir mirtingumo nuo tuberkuliozės mažėjimo tendencija: nuo 10,7 proc. 2002 m. iki 7,6 proc. 2008 m. Ypač palankiai vertintinas tuberkuliozės išnaikinimo programoms skiriamas finansavimas, nes per pastaruosius 35 metus nebuvo išrasta jokių naujų diagnostikos ar gydymo būdų.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Brzobohatá (S&D), raštu. – (CS) Pritariu pasiūlymui dėl rezoliucijos, skirtos kovai su tuberkulioze, dėl įvairų priežasčių. Visų pirma, norėčiau pabrėžti, kad šią ligą būtina vertinti humanitariniu požiūriu, nes tai liga, kuriai paprasčiausiai galima užkirsti kelią skiepais, ir per metus mirštantys daugiau nei 2 mln. žmonių yra ne tik labai didelis mirštančiųjų skaičius, bet ir mirties atvejai, kurių galima išvengti. Visiškai sutinku, kad tuberkuliozė yra tautų nelygybės požymis, nes išsivysčiusiose pramoninėse šalyse ši liga beveik išnaikinta. Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvos kūrėjai padeda tuberkulioze sergantiems žmonėms iš viso pasaulio, visų pirma iš mažiau išsivysčiusių šalių. Aš asmeniškai manau, kad tokiu kovos su tuberkulioze būdu reiškiamas Europos piliečių solidarumas ir siekis mažinti beprasmių aukų skaičių, kuris mažiau išsivysčiusiose šalyse atsiranda dėl lėšų vakcinoms trūkumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos palankiai vertiname Europos Sąjungos iniciatyvą kovoti su tuberkulioze neturtingiausiose šalyse, tačiau raginame atlikti daugiau mokslinių tyrimų, kad būtų sukurta daugiau vaistų ir vakcinų nuo šios ligos. Skiepai − pigiausia ir veiksmingiausia visuomenės sveikatos apsaugos priemonė siekiant apsaugoti europiečius nuo infekcinių ligų, tačiau svarbu ir tai, kad sveikatos apsaugos priemonės pasiektų ir besivystančias šalis, kad būtų pailginta gyvenimo trukmė ir padedama kovoti su skurdu.

Kaip jau minėjau, pasiekta tam tikra pažanga ir einama teisingu keliu, tačiau ES privalo dvigubai padidinti savo pastangas ir reikalauti koordinuotesnių veiksmų, siekiant integruoti Europoje atliekamus tyrimus kovojant su ligomis, susijusiomis su skurdu. Tai vienintelis būdas pagerinti kai kurių besivystančių šalių tragišką padėtį sveikatos srityje. Norėčiau pasiteirauti Komisijos, kokių tolesnių veiksmų rengiamasi imtis atliekant mokslinius tyrimus, stiprinant pastangas šioje srityje ir stengiantis, kad šių tyrimų rezultatai atneštų naudos europiečiams įgyvendinant strategiją „Europa 2020“.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvos, nes tik surengus didelio masto vakcinacijos kampaniją bus galima pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, kuriuose numatyta, kad iki 2015 m. būtina sustabdyti tuberkuliozės plitimą ir iki 2050 m. išnaikinti šią ligą. Reikia skubiai ieškoti naujoviškų finansavimo iniciatyvų, kuriomis būtų stiprinama sveikatos priežiūros sistema ir kovojama su nelygybe, visų pirma atsižvelgiant į motinų sveikatą ir kūdikių mirtingumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Nors tuberkuliozė − viena iš ligų, kuri praktiškai nekelia susirūpinimo išsivysčiusiose šalyse, tiesa ta, kad šiandien tuberkuliozė vis dar yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje, ir per metus nuo jos miršta 2 mln. žmonių. Besivystančiose šalyse ši liga daugeliu atvejų yra mirtina, ypač sergantiems ŽIV/AIDS.

Tai kartu ir pramoninių ir besivystančių šalių nelygybės ženklas. Be to, nors tuberkuliozė vis dar yra mirtina liga, mažai mokslinių tyrimų vykdoma šioje srityje dėl paprasčiausių komercinio pelningumo priežasčių. Todėl labai svarbu, kad Europa galėtų prisijungti prie mokslinių tyrimų ir remti vakcinos nuo tuberkuliozės kūrėjus, kad didelio masto vakcinacija būtų pasiekti teigiami rezultatai siekiant iki 2050 m. išnaikinti tuberkuliozę.

Suprantame, kad siekiant kovoti su tuberkulioze skiepai − pagrindinė priemonė, kurią reikėtų naudoti kartu su geresniais, pigesniais ir patikimesniais infekcijos nustatymo testais, taip pat veiksmingesne ligos diagnoze ir gydymu. Tai reiškia didesnį tyrimų reguliavimą ir didesnį bei tvaresnį finansavimą, ir, mano nuomone, ES galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šiuo bendru pasiūlymu dėl rezoliucijos, kuria pakeičiami Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos, Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso ir Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos pateikti pasiūlymai, remiama Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyva siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Jie apima tuberkulioze sergančiųjų skaičiaus didėjimo sustabdymą iki 2015 m. ir ligos išnaikinimą iki 2050 m. Vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos siekių − gerinti pasaulio gyventojų sveikatos būklę. Nors galima teigti, kad Europoje tuberkuliozė yra kontroliuojama, tačiau besivystančiose šalyse nuo šios ligos kartu su kitomis užkrečiamomis ligomis miršta milijonai žmonių. Labai svarbu sutelkti visas politines ir finansines pastangas, kad galėtume kovoti su šia pasaulio rykšte. Palankiai vertinu šios iniciatyvos patvirtinimą siekiant užkirsti kelią šiai užkrečiamajai ligai, nuo kurios net ir XXI a. amžiuje miršta daug žmonių, visų pirma besivystančiose šalyse.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Būtina skatinti pastangas vykdyti tyrimus ir ieškoti naujų veiksmingų vaistų ir vakcinų nuo tokių ligų kaip tuberkuliozė, kuri kiekvienais metais pasaulyje nusineša milijonų žmonių gyvybes. Pasiekus teikiamų rezultatų svarbu, kad nauji mokslo ir technologijų pasiekimai būtų prieinami visiems, kuriems jų reikia, be jokių išimčių.

Todėl turi būti nustatytas vienas prieinamumo kriterijus. Trečiojo pasaulio šalyse mokėjimai užsienio skoloms grąžinti ir skolos tvarkymo išlaidos sudaro didžiąją išlaidų dalį, todėl šios lėšos nepatenka į sveikatos apsaugos ir švietimo biudžetus, kurie sumažinti iki beveik nereikšmingo lygio. Prie to prisideda ir iš išorės primetamos vadinamosios „struktūrinio koregavimo programos“.

Todėl kova su tokiomis ligomis kaip tuberkuliozė apima ir kovą su tomis priemonėmis, dėl kurių atsiranda ir išlieka priklausomybė ir skurdas. Atsižvelgiant į tai, reikia apgailestauti, kad naujos vakcinos nuo tuberkuliozės, kuri bus skirta mažiau išsivysčiusioms šalims, kurias, be abejonės, palaikome, gamyba gali būti nukreipta į ES vaidmens stiprinimą ir didesnį jos vadovavimą šioms šalims, kaip pabrėžiama ir klausime, į kurį atsakant ir parengtas šis pasiūlymas dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu.(FR) Kaip galime nepritarti iniciatyvai, kuria siekiama iki 2050 m. išnaikinti tuberkuliozę, nuo kurios kasmet pasaulyje miršta 2 mln. žmonių?

Stebina tai, kad dokumento tekste reiškiamas apgailestavimas dėl prastos kokybės sveikatos sistemos besivystančiose šalyse, tačiau neatsižvelgiama į vieną iš didžiausių šių laikų skandalų: išsivysčiusios šalys vilioja gydytojus iš besivystančių šalių ir atsisako ugdyti savo pačių gydytojus, siekdamos sutaupyti savo socialinės apsaugos sistemos sąskaita. Taigi, Prancūzijoje, numerus clausus, arba studentų, kurie perkeliami į antruosius metus, skaičius siekia apie 7 000, o beveik 3 000 gydytojų, įgijusių išsilavinimą ne Europoje, gali atlikti praktiką Prancūzijoje kiekvienais metais. Net neminiu studentų, atvykstančių mokytis iš užsienio šalių, kurie Prancūzijoje įgyja išsilavinimą ir lieka dirbti. Kartu PSO skelbia, kad neturtingose šalyse trūksta 4,5 mln. profesionalių gydytojų.

Keista, kad dokumento tekste nėra paminėti 5 500−6 000 tuberkuliozės atvejų, kurie užregistruoti Prancūzijoje. Šioje šalyje tuberkuliozė buvo išnaikinta, ir jos atsiradimas gali būti tiesiogiai siejamas su masine imigracija. Be to, nemanau, kad tai vienintelis atvejis Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Tuberkuliozė vis dar kelia susirūpinimą. Tačiau atrodo, kad tik plataus masto vakcinacija galime užkirsti kelią grėsmei, kurią kelia tuberkuliozė žmonių, gyvenančių besivystančiose šalyse, sveikatai. Taigi pritariu šiai rezoliucijai, ragindama valstybes nares ir Europos Komisiją skirti daugiau lėšų, kuriomis galėtume kovoti su tuberkulioze, visų pirma pasitelkdami tyrimus ir naujoves. Tačiau neturėtume apsiriboti tik minėtoms sritims skiriamais ištekliais: parama reikalinga sveikatos gerinimo ir sveikatos paslaugų teikimo srityse, todėl šioms sritims taip pat turime skirti dėmesio.

 
  
MPphoto
 
 

  Jim Higgins, Seán Kelly, Mairead McGuinness ir Gay Mitchell (PPE), raštu. Balsuodami dėl Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvos (RC-B7-0075/2011), susilaikėme. Visiškai pritariame Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvoje iškeltam tikslui, tačiau negalime pritarti nurodomajai daliai, kurioje daroma nuoroda į kitą Parlamento balsavimą, kuriuo, inter alia, pritariama abortams ir prieštaraujama pirmesniam paaiškinimui dėl balsavimo, kurį oficialiai pateikėme Parlamentui.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi turime kovoti su tuberkulioze, nes kasmet beveik du milijonai žmonių pasaulyje miršta nuo šios ligos, beveik kas trečias pasaulio gyventojas yra ja užsikrėtęs. Tai liga, kelianti didelį pavojų žmonėms ir esanti antroji pagrindinė mirties nuo infekcinių ligų priežastis visame pasaulyje. Tuberkuliozė yra stipriai susijusi su socialinėmis ir ekonominėmis problemomis, t. y. skurdu, nedarbu, alkoholizmu, narkomanija, ŽIV/AIDS, taip pat su nepakankama ir prasta sveikatos priežiūros sistemos būkle neturtingose šalyse bei pavėluota diagnostika. Džiaugiuosi, kad jau yra paruoštas Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvos modelis, nes mokslinių tyrimų ir darbo veiklos rezultatais galėtų pasinaudoti viso pasaulio ligoniai, kenčiantys nuo šios ligos. Taip pat norėčiau pažymėti, kad kova su tuberkulioze vis dar nepakankamai finansuojama, būtina numatyti konkrečias finansavimo priemones, prisidėsiančias prie Europos tuberkuliozės vakcinų licencijavimo, vakcinų prieinamumo, tuberkuliozės klinikinių tyrimų bei veiksmingesnio diagnozavimo ir gydymo, o sveikatos priežiūros paslaugoms skiriamos lėšos turi pasiekti pačius skurdžiausius ir pažeidžiamiausius šalių gyventojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Deja, tuberkuliozė − viena iš pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje. Be to, kasmet nuo šios ligos miršta apie 2 mln. žmonių. Pagrindinė priežastis, dėl kurios Parlamentas pateikė šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, yra siekis paraginti Europos Sąjungą siekti Jungtinių tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT), kuriais numatoma iki 2015 m. sustabdyti šios rimtos ligos plitimą. Duomenys kelia nerimą, ir esame labai susirūpinę dėl padėties rimtumo, ypač dėl padėties vargingiausiose šalyse. Visiškai remiu bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvos, nes jame ne tik atkreipiamas dėmesys į sveikatos apsaugos sistemos sąlygas besivystančiose šalyse, bet ir mėginama iš esmės spręsti šią problemą, skiriant didesnį finansavimą ir remiant mokslinius tyrimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu.(PL) Nors daugelyje Europos šalių vakcinos nuo tuberkuliozės yra privalomos, pasaulinė statistika kelia susirūpinimą. Šia liga sergančių žmonių skaičius rodo, kad XXI a. turime ne tik įgyvendinti išsamią informacinę kampaniją ir užtikrinti tinkamas sąlygas profilaktikai, bet ir padidinti finansavimą skiepams nuo tuberkuliozės. Tik taip galėsime sustabdyti šios ligos plitimą. Todėl pritariu pasiūlymui dėl rezoliucijos. Dėkoju.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Visiškai pritariu raginimui didinti finansavimą ir ieškoti alternatyvių tuberkuliozės programų finansavimo būdų. Kaip inovacijų, medicinos prieinamumo ir su skurdu susijusių ligų darbo grupės Parlamente pirmininkas manau, kad norėdami pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus privalome visas pastangas sutelkti į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Tuberkuliozės plitimo lygis pasaulyje vis dar yra nepriimtinai aukštas, todėl palankiai vertinu naujus Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvos finansavimo būdus rengiant didelio masto vakcinacijos kampaniją.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Neatsižvelgiant į tai, kad besivystančiose šalyse tuberkuliozė yra beveik išnaikinta, neturtingose ir neišsivysčiusiose šalyse, visų pirma Afrikoje, ji vis dar kelia grėsmę, ir kiekvienais metais nuo šios ligos miršta tūkstančiai žmonių. Tik tarptautiniu mastu įgyvendinus vakcinacijos planą galime užkirsti kelią šiai ligai ir ją realiai išnaikinti iki 2050 m., kaip numatyta Tūkstantmečio vystymosi tiksluose.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Sutinku su daugeliu dalykų, kurie išdėstyti šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos, su pagrindiniu jo tikslu ir su pateikiamu požiūriu, kad sveikatos apsauga yra teisė, kurią turi garantuoti vyriausybės, įsipareigojančios visai visuomenei užtikrinti visuomenės sveikatos paslaugas. Tačiau negalėjau pritarti šiam pasiūlymui, nes manau, kad dauguma pateiktų siūlymų ir iškeltų tikslų nėra plačių užmojų ir yra aiškiai nepakankami. Mano nuomone, nepakanka siūlyti iki 2050 m. išnaikinti ligą, kuria serga neturtingiausieji ir kuri yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje, nes nuo šios ligos kiekvienais metais miršta apie 2 mln. žmonių. Nevyriausybinių organizacijų atliktais tyrimais įrodyta, kad šis laikotarpis gali būti sumažintas perpus, įgyvendinant griežtesnę politiką ir padidinant finansavimą, skiriamą kovai su šia liga. Be to, nors sutinku su 2 dalyje pateikta nuostata, kad svarbu gerinti ligos nustatymo ir vakcinacijos procedūras atliekant veiksmingesnę diagnostiką ir gydymą, pabrėžiu, kad nėra aiškiai nurodyta, jog tokios paslaugos turėtų būti teikiamos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose; būtent šios paslaugos turėtų būti stiprinamos teikiant Europos paramą ir plėtojant bendradarbiavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu.(FR) Džiaugiuosi galėdamas išreikšti pritarimą europiniam projektui, kuriame siūloma pridėtinė vertė ne tik Europai, bet ir visam pasauliui, nes šio projekto tikslas – užkirsti kelią tuberkuliozei.

2009 m. nuo tuberkuliozės mirė 1,7 mln. žmonių, arba 4 700 žmonių per dieną. Pasaulio banko duomenimis, dėl tuberkuliozės Afrika patiria iki 52 mlrd. dolerių ekonominės žalos. Atsižvelgiant į ligos atvejus Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, apie kuriuos pranešta 2010 m. vasarą, reikia nepamiršti ir to, kad ši liga tebėra rimta problema Europos Sąjungoje. Įgyvendinus Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvą (TBVI) bus įmanoma sukurti efektyviai veikiančias vakcinas, kurios bus prieinamos besivystančioms šalims ir pritaikytos ir besiformuojančios ekonomikos šalims, ir Europai.

Europos Komisija − didžiausia paramos vystymuisi teikėja, per metus paramai skirianti 49 mlrd. EUR. Tačiau to nepakanka. Turime rasti ir kitų finansavimo šaltinių, pvz., sukurti valstybių narių ir (arba) Europos Sąjungos finansinę garantiją, pagal kurią lėšas būtų galima gauti iš Europos investicijų banko. Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyva − praktinis būdas įgyvendinti strategiją „Europa 2020“. Europai tapus patrauklesnei, galėtume kurti naują ekonomiką ateities kartoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Vakcinos nuo tuberkuliozės programa labai svarbi, tačiau kokių veiksmų Europos Parlamentas ketina imtis iki 2015 m.? Pvz., Latvijoje gydymo nuo tuberkuliozės procesą sudaro diagnozės nustatymas ir karantinas. Iš tikrųjų, visos lėšos, kurias ruošėmės skirti medicinos įrangai ir specializuotoms ligoninėms įrengti, buvo išleistos veltui. Pvz., Uolainės mieste buvusioje kalėjimo teritorijoje buvo pastatyta ligoninė, skirta tuberkulioze užsikrėtusiems žmonėms gydyti. Ligoninės pastatymui išleista apie 2 mln. EUR. Ši ligoninė iki šiol neveikia, nes nėra medicinos personalo! Be to, norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, kad neužtenka paprasčiausiai sukurti ir pagaminti vakciną, būtina ir parengti šios srities specialistų, turinčių tinkamą specializaciją, taip pat labai kvalifikuotą medicinos personalą, kuris būtų parengtas kovai su tuberkulioze. Priešingu atveju šios dienos balsavimo rezultatai turės tik emocinį poveikį. Būtinas aiškus ir skaidrus lėšų, skirtų kovai su tuberkulioze, kontrolės mechanizmas, kad daugiau nepasikartotų panašūs atvejai kaip Latvijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Kiekvienais metais žmonių, sergančių tuberkulioze, gydymui Europos Sąjunga išleidžia 2 mlrd. EUR. Kartu su ŽIV ir maliarija tuberkuliozė − viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių epidemijų. Užsikrėtę apie trečdalis planetos gyventojų. Akivaizdu, kad dar net nepriartėjome prie tuberkuliozės išnaikinimo. Kaip ir visų ligų atveju, didėja atsparumas, nes atsiranda atsparių arba itin atsparių bakterijų rūšys ir dėl gydymo galimybių trūkumo šiuolaikinė medicina susiduria su didelėmis problemomis. Standartiniai vaistai, kurie naudojami nuo 1960 m., mutavusioms rūšims neturi jokio poveikio. Todėl skiriami kiti vaistai, kurie yra brangesni ir turi šalutinį poveikį. Tokio gydymo sąnaudos gali būti iki tūkstančio kartų didesnės, nei gydant įprastos formos tuberkuliozę. Jeigu sirgdamas įprasta tuberkuliozės forma pacientas nustoja vartoti standartinius vaistus nepraėjus šešiems mėnesiams, pasireiškia ne tik šalutinis poveikis, bet atsiranda ir atsparumas. Be to, ligos plitimą galima sustabdyti tik tiriant visus žmones, su kuriais užsikrėtęs asmuo turėjo kontaktą. Kai kuriose šalyse nesutinkama su tokiais reikalavimais. Jeigu nebus laikomasi šių gerai žinomų pagrindinių taisyklių, milijardus eurų kainuojančiais tyrimais nebus pasiekta esminių pokyčių ir atsiras vis naujų atsparių rūšių. Todėl balsuodamas susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu.(LT) Balsavau už rezoliuciją dėl vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvos. Tuberkuliozė ir jos prevencija ne tik besivystančiam pasauliui, bet ir išsivysčiusioms šalims neretai tebėra iššūkis. Dalijantis gerąja praktika ir skiriant lėšų tuberkuliozės vakcinai bauginantį kasmetinį apie 2 mln. mirčių pasaulyje nuo tuberkuliozės skaičių reikėtų stengtis mažinti įvairiomis priemonėmis. Kita vertus, vieni pagrindinių rizikos ir sergamumo didėjimo faktoriai – alkoholio, narkotikų vartojimas bei didelis skurdas. Todėl būtina, kad atsižvelgtume ne tik į minėtą vakcinaciją, bet ir į ilgalaikes pastarųjų faktorių mažinimo programas. Tad dar kartą sveikinu šią ES iniciatyvą prisidėti prie aktyvios ES paramos vakcinos programoms, kurias taikant, kaip rodo ES valstybių narių statistika, sergamumą tuberkulioze pavyko gerokai sumažinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Atsižvelgiant į tai, kad tuberkuliozė tebėra viena iš pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje, nuo kurios kiekvienais metais miršta milijonai žmonių, ir kad vis dar atliekama nepakankami tyrimų, susijusių su didžiausią susirūpinimą keliančiomis ligomis, kuriomis sergama tik besivystančiose šalyse, pritariu Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvai. Šiomis aplinkybėmis tik įgyvendinus plataus masto vakcinacijos kampaniją galime pasiekti užsibrėžtų tikslų. Esu įsitikinęs, kad, kovojant su tuberkulioze, skiepai − pagrindinė priemonė, kurią reikėtų naudoti kartu su geriausiais infekcijos nustatymo testais, o tai reiškia, kad turi būti skiriama daugiau dėmesio moksliniams tyrimams ir tvariam jų finansavimui. Manau, kad skiepijimas nuo tuberkuliozės visų pirma turėtų būti vykdomas besivystančių šalių klinikose ir kad teikiant Europos pagalbą reikia remti besivystančių šalių vidaus pastangas stiprinti žmogiškuosius gebėjimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. (EL) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvos. Šis specifinis pasiūlymas dėl rezoliucijos, kuriam pritarė visos frakcijos, parengtas nustačius per pastaruosius dešimt metų padidėjusį sergančiųjų šia liga skaičių Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pagrindinė pakartotinio šios ligos paplitimo priežastis − masinė imigracija ir ypač neteisėta imigracija, dėl kurios negali būti užtikrintas pagrindinių higienos normų laikymasis. Graikijoje, kuri šiuo metu stengiasi kovoti su neteisėta imigracija, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, sergamumo tuberkulioze rodikliai yra pakankamai aukšti, todėl šiame specifiniame pasiūlyme dėl rezoliucijos išdėstyti siūlymai, pvz., valstybėse narėse vykdyti didelio masto vakcinacijos kampaniją, kurią finansuotų Europos investicijų bankas, ir užtikrinti visuomenės sveikatos paslaugas atokiausiose srityse, labai svarbūs mūsų šaliai.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Šiandien tuberkuliozė − vienas iš pavyzdžių, kuris rodo, kokį poveikį tautų nelygybė turi sveikatos srityje, nes ši liga buvo beveik visiškai išnaikinta išsivysčiusiose šalyse, tačiau vis dar toliau plinta kitose pasaulio šalyse. Reikia nepamiršti, kad tuberkuliozė − ypač pavojinga žmonėms, užsikrėtusiems arba sergantiems AIDS. Šios problemos yra pasiūlymo dėl rezoliucijos, kuriame siūloma vykdyti didelio masto vakcinacijos kampaniją siekiant nuo 2015 m. įgyvendinti šeštąjį Tūkstantmečio vystymosi tikslą ir ypač iki 2050 m. užkirsti kelią tuberkuliozei, pagrindas.

Dėl šių tikslų balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Kovojant su tuberkulioze skiepai − pagrindinė priemonė, kurią reikėtų naudoti kartu su geriausiais infekcijos nustatymo testais, kurie turi būti patikimi ir nebrangūs, taip pat kartu su veiksmingesniu diagnozavimu ir gydymu. O tam reikalingas svarbus mokslinių tyrimų perorientavimas ir didesnis bei tvarus vakcinų paketo finansavimas. ES per Europos komisiją turėtų ieškoti naujoviškų finansavimo priemonių, pvz., nustatyti valstybių narių ir (arba) Europos Sąjungos finansinę garantiją, pagal kurią Europos investicijų bankas galėtų skirti lėšų Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvai, siekiant garantuoti šios srities finansavimą ir mokslinius tyrimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Nepaisant padarytos pažangos, tuberkuliozės paplitimas pasauliniu mastu vis dar kelia susirūpinimą, nes ši liga pasaulyje ir visų pirma besivystančiose šalyse tebėra viena iš pagrindinių mirties priežasčių. Šiai sričiai turėtų būti skiriamas didesnis finansavimas ir atliekama daugiau mokslinių tyrimų. Labai svarbu skirti reikiamus išteklius Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvai, nes tik įgyvendinus plataus masto vakcinacijos kampaniją galime pasiekti Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijos parengtą programą „Stop tuberkuliozei“ − iki 2015 m. užkirsti kelią tuberkuliozės plitimui ir iki 2050 m. išnaikinti šią ligą.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu.(FR) Kiekvienais metais nuo tuberkuliozės miršta beveik 2 mln. žmonių, dažniausiai gyvenančių Afrikoje į pietus nuo Sacharos ir Azijoje. Ši liga pabrėžia nelygybę tarp Šiaurės ir Pietų ir reikiamų išteklių, gydymo ir mokslinių tyrimų, kuriuos atliekant būtų užkirstas kelias tuberkuliozei, trūkumą.

Šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos pabrėžiami veiksmai, kurie privalo būti atlikti, kad šią ligą būtų įmanoma nustatyti ir diagnozuoti kur kas greičiau ir veiksmingiau. Tačiau visų pirma pabrėžiamas poreikis įgyvendinti plataus masto vakcinacijos programą, kuri yra vienintelis būdas pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT 6) ir iki 2050 m. išnaikinti šią ligą.

Kartu būtina atlikti farmacinius mokslinius šios apleistos ir „neekonomiškos“ ligos tyrimus. Tyrimų finansavimas turi būti garantuotas, pvz., skiriant lėšų iš Europos investicijų banko. Kaip žinome, PSO programos „Stop tuberkuliozei“ įgyvendinimui reikia skirti 3 milijardus dolerių. Norėdami padaryti pažangą tyrimų ir inovacijų srityje ir padidinti paramą, skiriamą neturtingiausioms tautoms, privalome skirti šį finansavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. EP šia rezoliucija pirmą kartą pabrėžia, kad tik įgyvendinus vakcinacijos programą ir atlikus plataus masto vakcinacijos kampaniją galėsime iki 2015 m. pasiekti TVT 6 ir iki 2050 m. išnaikinti tuberkuliozę. Antra, EP mano, kad kovojant su tuberkulioze skiepai − pagrindinė priemonė, kurią reikėtų naudoti kartu su patikimesniais, nebrangiais ir visiems ligoniams prieinamais testais, taip pat kartu su veiksmingesniu diagnozavimu ir gydymu, o tam reikalingas svarbus mokslinių tyrimų perorientavimas ir didesnis bei tvarus vakcinų paketo finansavimas. Trečia, ragina Komisiją ieškoti naujoviškų finansavimo priemonių, pvz., nustatyti valstybių narių ir (arba) Europos Sąjungos finansinę garantiją, pagal kurią Europos investicijų bankas galėtų skirti lėšų Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvai, siekiant garantuoti apleistų ligų gydymo ir mažai pelno atnešančių mokslinių tyrimų finansavimą besivystančiose šalyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE), raštu. − (PL) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvos. Nuo tokių tropinių ligų kaip maliarija, tuberkuliozė ir miegligė kasmet miršta milijonai žmonių. Tai visų pirma susiję su didėjančiu šių ligų atsparumu vaistams ir gydymo galimybių stoka, kuri susidarė dėl labai paprastos priežasties – moksliniai tyrimai sustabdyti, nes jie yra nepelningi. Atsižvelgiant į tai, kad likus ketveriems metams iki Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) įgyvendinimo pabaigos pasaulyje vis dar nustatomas didelis naujų tuberkuliozės atvejų skaičius, kuris kelia susirūpinimą, turime veikti nedelsiant. Daugelyje besivystančių šalių teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų nepakanka vietos gyventojų poreikiams patenkinti. 1990 m. įgyvendinus struktūrinių pertvarkymų programas padėtis tik pablogėjo, nes buvo drastiškai sumažinti socialiniai biudžetai. Manau, kad skiepijimas nuo tuberkuliozės visų pirma turėtų būti vykdomas besivystančių šalių klinikose ir ligoninėse, taip pat privalo būti atkurta visuomenės sveikatos sistema. Vyriausybės privalo laikytis savo įsipareigojimų visai tautai užtikrinti visuomenės sveikatos paslaugas, nes šios pagrindinės teisės įtvirtintos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE), raštu. (SK) Pritariu Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvai. Mano nuomone, mūsų kaip europiečių moralinė pareiga − net tik prisiimti dalį atsakomybės už mokslinius tyrimus ir naujų vaistų kūrimą, bet ir padėti neturtingoms šalims mokyti sveikatos apsaugos darbuotojus ir plėtoti bent pagrindinį sveikatos priežiūros tinklą. Žmonių solidarumu turime peržengti valstybių sienas arba žemynus. Jeigu nebūsime solidarūs, nebūsime žmonės. Kadangi tai susiję su humaniškumo išsaugojimu, negaliu pritarti patvirtintam pasiūlymo dėl rezoliucijos tekstui. Jame yra nuorodų į negimusių vaikų žudymą, kuris, daugumos Parlamento narių nuomone, yra reprodukcinės sveikatos dalis. Susilaikiau nuo balsavimo, nes negaliu pritarti nuostatai, kad kova su tuberkuliozės pandemija vargingiausiose pasaulio šalyse gali būti kaip nors susijusi su nežmogiška praktika suteikiant teisę spręsti dėl dar negimusių vaikų gyvybės arba mirties.

 
  
  

Pasiūlymas dėl sprendimo (B7-0090/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Marta Andreasen (EFD), raštu. Balsavau pritardama Europos policijos koledžo sąskaitų uždarymui, dėl kurių pernai atsisakiau patvirtinti, kad biudžetas įvykdytas, nes tai įprasta procedūra, kuri turėtų būti atliekama kiekvienais metais iš karto po to, kai pateikiama Audito Rūmų ataskaita, kurioje paaiškinama, kad nėra jokio pagrindo tolesniems patikslinimams, neatsižvelgiant į tai, ar biudžeto įvykdymas buvo patvirtintas, ar ne. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, Europos policijos koledžas turėtų būti uždarytas.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Susirūpinimas dėl Europos policijos koledžo administravimo modelio lėmė, kad Parlamentas atsisakė patvirtinti, kad 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas. Tai kelia nerimą ir yra negirdėta, nes tai pirmas kartas, kai Europos agentūrai atsisakyta atlikti tokią procedūrą. Todėl šia rezoliucija tik siekiama uždaryti atitinkamas sąskaitas pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių VI priedo 5 straipsnio 2 dalies b punktą.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Norėčiau priminti, kad 2010 m. spalio 7 d. 618 balsų „už“, nei vienu balsu „prieš“ ir 7 nariams susilaikius, Europos Parlamentas priėmė sprendimą nepatvirtinti 2008 m. Europos policijos koledžo biudžeto įvykdymo. Šis sprendimas uždaryti 2008 m. sąskaitas nėra lygus biudžeto įvykdymo patvirtinimui ir yra tik Parlamento darbo tvarkos taisyklėse nustatyta techninė priemonė, kuri taikoma tuo atveju, kai biudžeto įvykdymas nėra patvirtinamas, o vėlesniame posėdyje turi būti surengtas oficialus balsavimas dėl šių sąskaitų uždarymo. Todėl balsavau už šį sprendimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Véronique Mathieu (PPE), raštu.(FR) 2010 m. spalio 7 d. 618 balsų „už“, nei vienu balsu „prieš“ ir 7 nariams susilaikius Parlamentas priėmė sprendimą, kuriuo Europos policijos koledžo direktoriui atsisakoma patvirtinti, kad Koledžo 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas. Pagal Parlamento darbo tvarkos taisykles, jeigu biudžeto įvykdymas nepatvirtinamas, kitoje mėnesinėje sesijoje turi būti pateiktas oficialus pasiūlymas uždaryti sąskaitas. Sprendimas, už kurį balsavau, yra techninė priemonė, skirta atitinkamų finansinių metų sąskaitoms uždaryti, o ne biudžeto įvykdymui patvirtinti. Tai atliekama šioje sesijoje, nes aš ir mano kolegos iš Biudžeto kontrolės komiteto pageidavome surengti susitikimą su Europos policijos koledžo direktoriumi, valdybos pirmininku ir Europos Komisijos Pirmininku, kad gautume daugiau informacijos ir aiškumo, visų pirma dėl 2010 m. liepos mėn. atliktų 2008 finansinių metų apskaitos klaidų taisymo, ir išgirstume valdybos atsakymus.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Tenka apgailestauti, kad Europos institucijoje, finansuojamoje iš iždo, nėra skaidraus administracinio modelio, kuriuo remdamosi priežiūros institucijos galėtų patvirtinti biudžeto įvykdymą. Kadangi tokie atvejai pasitaiko retai, turime analizuoti šio įvykio priežastis ir rasti sprendimus, kad ateityje tai nepasikartotų. Todėl, vadovaujantis Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių VI priedo 5 straipsnio 2 dalies b punktu, šia rezoliucija siekiama tik uždaryti šias sąskaitas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Neveiksmingas Policijos koledžui skirtų lėšų panaudojimas lėmė sutrikusį finansinės paramos mažoms agentūroms paskirstymą. Yra netinkamo lėšų panaudojimo atvejų, kurie susiję su finansiniais nusikaltimais. Visi šie nusižengimai atsiranda, kai Komisija neužtikrina tinkamo kontrolės mechanizmo. Parlamento sprendimas šiuo klausimu yra aiškus ženklas kitoms agentūroms ir institucijoms, kad jos privalo laikytis finansinės drausmės ir atsakingiau vykdyti savo pareigas. Be to, galėtume sutaupyti lėšų atleisdami iš pareigų tuos Komisijos pareigūnus, kurie jau ilgą laiką ėjo pareigas, tačiau nesugebėjo dirbti ryžtingai ir veiksmingai. Žinau daug atvejų, kai Komisijos pareigūnai dėl savo nekonstruktyvios pozicijos arba kartais net dėl tinginystės nekreipdavo dėmesio į rimtus Europos Sąjungos finansinių projektų pažeidimus. Manau, kad ši rezoliucija būtų priimta laiku ir suteiktų naudos.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Europos policijos koledžas (CEPOL) įkurtas 2000 m. Jo tikslas – remti glaudų skirtingų policijos jėgų Europos Sąjungoje bendradarbiavimą. Europos policijos koledžas nacionalinėms institucijoms padeda dirbti kartu, kad būtų užkirstas kelias ir kovojama su nusikalstamumu. Jis taip pat glaudžiai bendradarbiauja su policijos pajėgomis iš trečiųjų šalių. Manau, kad Europos policijos koledžas yra naudinga institucija, todėl balsavau už šį pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Europos policijos koledžas (CEPOL) vienija visos Europos vyresniuosius policijos pareigūnus, skatindamas jų tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant su nusikaltimais ir užtikrinant visuomenės saugumą, teisėsaugą ir viešąją tvarką. Europos policijos koledžas, įkurtas 2005 m. kaip Europos Sąjungos institucija, veikia kaip tinklas, kurio veikla – kursų, seminarų, konferencijų ir susitikimų rengimas – vykdoma valstybėse narėse, dažniausiai nacionalinėse mokymo institucijose. Per metus surengiama nuo 60 iki 100 kursų, seminarų ir konferencijų, kuriuose nagrinėjamos įvairios šiandieninei policijai Europoje aktualios temos. Europos policijos koledžo veikla turi esminę reikšmę kuriant įvairių valstybių narių policijos jėgų sąveiką. Iš tiesų šiuo metu tai pagrindinis mokymosi ir vystymosi šaltinis švietimo ir mokymo srityje užtikrinant geresnį bendradarbiavimą ir policijos veiklą Europoje. Dėl minėtų priežasčių ir visų pirma dėl palankios Audito Rūmų ir Tarybos pareikštos nuomonės balsuoju už Europos policijos koledžo 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) 2010 m. spalio 7 d. priėmus sprendimą dėl aptiktų lėšų administravimo klaidų Europos policijos koledžui nepatvirtinti 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo, vadovaudamiesi Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių VI priedo 5 straipsnio 2 dalies b punktu perėjome prie sąskaitų uždarymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Labai svarbu, kad naujos valdžios institucijos ir jų vadovai vykdytų savo funkcijas Europos piliečių labui. Šiuo tikslu Žaliųjų frakcijos atstovai siekė didesnio pramonės atstovų ir valdžios institucijų bei jų vadovų santykių skaidrumo, ir džiaugiamės, kad visi trys kandidatai raštu įsipareigojo tai užtikrinti. Šešėliniai lobistiniai santykiai pakenktų šių valdžios institucijų patikimumui ir veiksmingumui, todėl itin svarbu, kad savo darbą jos atliktų visiškai skaidriai. Turime žengti į priekį ir užtikrinti, kad šios valdžios institucijos galėtų veiksmingai atlikti savo pagrindinį ES finansų rinkos priežiūros vaidmenį.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. (LT) Gerbiami kolegos, kaip parodė Parlamento biudžeto kontrolės komiteto balsavimas, daugelis žmonių buvo nepatenkinti tuo, kaip Europos policijos koledžas tvarkė savo finansus 2008 ir ankstesniais metais. Tai unikali situacija – dar jokiai Europos agentūrai niekada iki šiol nebuvo nepatvirtintas biudžeto įvykdymas. Tačiau dabar svarbu žvelgti į priekį. Naujasis Policijos koledžo vadovas Ferenc Banfi perėmė sudėtingą padėtį ir turi atgauti Parlamento bei mokesčių mokėtojų pasitikėjimą. Be to, manau, kad užsitęsusios diskusijos dėl Koledžo neefektingo biudžeto ir žmogiškųjų išteklių valdymo tik atitraukia mūsų dėmesį nuo didesnės problemos – vientisumo ir profesionalumo stokos policijos ir saugumo organuose visoje Europoje, įskaitant Lietuvą. Turime skirti daugiau dėmesio pastangoms pagerinti pagrindines Policijos koledžo funkcijas – turime imtis stipresnių priemonių kovojant su nusikalstamumu, pasitelkiant švietimą ir specialius apmokymus. Kaip jau esu sakęs praeitų metų spalio mėn. vykusios plenarinės sesijos metu, Europos policijos koledžas turi kilnius tikslus – skatinti bendrus Europos viešosios tvarkos palaikymo standartus ir stiprinti teisę bei įstatymus. Nesvarbu, kas laukia Europos koledžo ateityje, tačiau visos valstybės narės turi užtikrinti, kad šių tikslų būtų pasiekta.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Vaughan (S&D), raštu. Balsavau už Europos policijos koledžo sąskaitų uždarymą, nes manau, kad svarbu užbaigti 2008 m. biudžeto įvykdymo procedūrą. Atsisakydami patvirtinti biudžeto įvykdymą, Parlamento nariai visiems ES agentūrų valdymo organams perduoda aiškią žinią, kad Parlamentas netoleruos blogos apskaitos arba suklastotų išlaidų. Dabar Parlamento nariai turi sutelkti savo dėmesį į 2009 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, kuri atliekama Biudžeto kontrolės komitete, taip pat turi įvesti pakeitimus, kad būtų užtikrintos geresnės apskaitos procedūros. Negali pasikartoti trūkumai, kurie išdėstyti Audito Rūmų ataskaitoje dėl 2008 m. sąskaitų. Palankiai vertinu naujojo Policijos koledžo vadovo Ferenc Banfi atliktus teigiamus veiksmus ir tikiuosi, kad Biudžeto kontrolės komiteto ir Koledžo bendradarbiavimas tęsis ir bus žengti svarbūs žingsniai užtikrinant veiksmingą Koledžo darbą, kartu laikantis finansinių taisyklių.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0091/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Marta Andreasen (EFD), raštu. Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos nepritardama Europos bankininkystės institucijos pirmininko skyrimui ne todėl, kad įžvelgiu konkretaus žmogaus trūkumus, o todėl, kad iš esmės nepritariu tokios naujos institucijos įkūrimui. Mums teigiama, kad būtina užkirsti kelią ekonomikos ir finansų krizių pasikartojimui ateityje. Iš tikrųjų taip tik bus pridėtas dar vienas biurokratinis lygmuo prie jau esamos priežiūros sistemos. Bus sunku suvokti, kas už ką atsakingas. Taisyklės, kurias šie asmenys prasimanys, neabejotinai netiks Londonui, ir Didžiojoje Britanijoje tik bus paskatintas darbo vietų praradimas. Be to, procesas yra neskaidrus, nes Parlamentui pasiūlytas tik vienas kandidatas, o galutinis balsavimas turi būti slaptas.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Jeigu ko ir išmokome per pastarąją krizę, tai ši pamoka buvo ta, kad privalome reformuoti institucinės priežiūros struktūrą sukurdami Europos agentūras ir iš naujo apibrėždami visą makro ir mikroekonomikos priežiūros koncepciją. Todėl įkurta Europos bankininkystės institucija. Pasaulinė krizė paveikė pasitikėjimą bankais, todėl rinkoms ir apskritai europiečiams labai svarbu vėl pradėti pasitikėti bankinių institucijų vientisumu ir tvirtumu, o visų pirma reikia atkurti jų pasitikėjimą priežiūros institucijomis. Būtent todėl šiai naujai Europos bankininkystės institucijai patikėtas vaidmuo yra ypač svarbus. Todėl balsuoju už pono Andrea Enria kaip pirmojo Europos bankininkystės institucijos pirmininko kandidatūrą ir tikiuosi, kad jis dirbs aktyviai, rūpestingai ir sėkmingai.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Per pastarojo meto finansų krizę atsiskleidė finansų priežiūros sistemos trūkumai tiek individualiais atvejais, tiek apskritai visos finansų sistemos. Priežiūros sistemos buvo grindžiamos nacionaliniu aspektu ir neprisitaikė prie globalizacijos, kuri atsirado finansų sistemoje, kai įvairios finansų grupės savo operacijas vykdė nepaisydamos sienų ir sukėlė sisteminę riziką. Taikant ES teisės aktus nebuvo bendradarbiavimo, koordinavimo ir nuoseklumo. Manau, kad Europos bankininkystės institucijos įkūrimas yra būtinas, siekiant veiksmingo priežiūros modelio. Tačiau reikia imtis ir kitų priemonių, kad nepasikartotų neetiškos situacijos, kurios susidarė praeityje ir padarė žalos ekonomikai, akcininkams, indėlininkams, mokesčių mokėtojams, taip pat pažeidė pasitikėjimą visa sistema. Todėl balsuoju už Andrea Enria paskyrimą pirmuoju Europos bankininkystės institucijos pirmininku ir linkiu jam sėkmingos kadencijos visais atžvilgiais.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Naujoje centrinėje Europos priežiūros institucijoje nacionaliniams interesams atstovauja institucijos, prižiūrinčios finansų rinkas, pvz., Austrijoje tai Finansų rinkų priežiūros institucija (FMA), kurios yra šios naujos institucijos narės ir turi balsavimo teisę. Nacionaliniai bankai taip pat dalyvauja institucijos susitikimuose, tačiau neturi balsavimo teisės. Nepritariu pateikto kandidato paskyrimui Europos bankininkystės institucijos pirmininku. Pritariu pranešimui, nes manau, kad tai būtų brangiai kainuojanti veiklą dubliuojanti struktūra, ir tai patvirtina, be kita ko, tai, kad atskiri priežiūros organai būtų įsikūrę skirtinguose miestuose. Be to, finansų priežiūros institucijos sudaro tik dalį sprendimo. Be to, reikia griežtinti sankcijas, kurios būtų taikomos valstybėms narėms, turinčioms didelius biudžeto deficitus.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0092/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Marta Andreasen (EFD), raštu. Balsavau už rezoliuciją nepritardama Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos pirmininko paskyrimui ne todėl, kad įžvelgiu konkretaus žmogaus trūkumus, o todėl, kad iš esmės nepritariu tokios naujos institucijos įkūrimui. Mums teigiama, kad būtina užkirsti kelią ekonomikos ir finansų krizių pasikartojimui ateityje. Iš tikrųjų taip tik bus pridėtas dar vienas biurokratinis lygmuo prie jau esamos priežiūros sistemos. Bus sunku suvokti, kas už ką atsakingas. Taisyklės, kurias šie asmenys prasimanys, neabejotinai netiks Londonui, ir Didžiojoje Britanijoje tik bus paskatintas darbo vietų praradimas. Be to, procesas yra neskaidrus, nes Parlamentui pasiūlytas tik vienas kandidatas, o galutinis balsavimas turi būti slaptas.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Vienas iš krizės padarinių − atsiradęs poreikis sukurti nepriklausomą Europos agentūrą, kuri vykdytų bankų ir finansų rinkų draudimo priežiūrą. Ši institucija nepakeis nacionalinių priežiūros institucijų, tačiau dirbs kartu su jomis, lavindama jų gebėjimą elgtis apdairiai ir atlikti sisteminę analizę, kad būtų užkirstas kelias krizės, panašios į dabartinę krizę, su kuria kovoja Europos valstybės, atsiradimui.

Šiandien didžiuojuosi balsuodamas už Portugalijos pilietį Gabrielį Rodrigo Ribeiro Tavaresą Bernardino kaip pirmąjį Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos pirmininką. Dėl jo reputacijos, sąžiningumo ir techninių gebėjimų, kuriuos jis atskleidė griežtos atrankos procese, galima tikėtis aktyvaus ir rūpestingo šios priežiūros institucijos darbo. Šia proga norėčiau palinkėti jam sėkmės naujame darbe.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Per pastarojo meto finansų krizę atsiskleidė finansų priežiūros sistemos trūkumai tiek individualiais atvejais, tiek apskritai visos finansų sistemos. Priežiūros sistemos buvo grindžiamos nacionaliniu aspektu ir neprisitaikė prie globalizacijos, kuri atsirado finansų sistemoje, kai įvairios finansų grupės savo operacijas vykdė nepaisydamos sienų ir sukėlė sisteminę riziką. Taikant ES teisės aktus nebuvo bendradarbiavimo, koordinavimo ir nuoseklumo. Europos institucijos draudimo ir profesinių pensijų sektoriuje įkūrimas yra būtinas, siekiant sukurti veiksmingą priežiūros modelį kartu su kitais stebėsenos mechanizmais, dėl kurių sprendimas turi būti priimtas ir jie turi būti įgyvendinti neatidėliojant. Todėl man malonu, kad Portugalijos pilietis Gabriel Rodrigo Ribeiro Tavares Bernardino paskirtas į pirmojo Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos pirmininko pareigas. Linkiu jam didžiausios sėkmės vykdant pareigas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Džiaugiuosi rytiniu balsavimu, kuriuo Parlamentas pritarė Gabrielio Rodrigo Ribeiro Tavareso Bernardino iš Portugalijos kandidatūrai eiti Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos pirmininko pareigas. Tai Europos Sąjungos ir Parlamento, kuris atkakliai kovojo dėl šios institucijos įkūrimo, pergalė, tačiau galiausiai tai ir visų Europos gyventojų pergalė, nes esu įsitikinęs, kad nuo šiol jie bus geriau apsaugoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) 2010 m. lapkričio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba per pirmąjį svarstymą priėmė keletą plačių užmojų teisėkūros pasiūlymų, kuriais siekiama stiprinti Europos finansų rinkų priežiūrą. Šiuose pasiūlymuose buvo siūloma įsteigti tris naujas Europos priežiūros institucijas draudimo, vertybinių popierių ir bankininkystės srityse. Parlamentui tenka svarbi užduotis paskirti šių institucijų pirmininkus: Europos Parlamentas turi teisę rengti kandidatų į pirmininko pareigas, kuriuos pasiūlė nacionalinės priežiūros institucijos remdamosi Komisijos pateiktu kandidatų sąrašu, klausymus ir gali prieštarauti jų paskyrimui. Kandidatai dalyvavo klausymuose Ekonomikos ir pinigų politikos komitete, kuris pritarė jų kandidatūrai. Todėl balsavau už Portugalijos kandidato paskyrimą eiti Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos pirmininko pareigas, kuriam taikomos griežtos sąlygos dėl nepriklausomumo.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0093/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Marta Andreasen (EFD), raštu. Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos prieštaraudama Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos pirmininko skyrimui ne todėl, kad įžvelgiu konkretaus žmogaus trūkumus, o todėl, kad iš esmės nepritariu tokios naujos institucijos įkūrimui. Mums teigiama, kad būtina užkirsti kelią ekonomikos ir finansų krizių pasikartojimui ateityje. Iš tikrųjų taip tik bus pridėtas dar vienas biurokratinis lygmuo prie jau esamos priežiūros sistemos. Bus sunku suvokti, kas už ką atsakingas. Taisyklės, kurias šie asmenys prasimanys, neabejotinai netiks Londonui, ir Didžiojoje Britanijoje tik bus paskatintas darbo vietų praradimas. Be to, procesas yra neskaidrus, nes Parlamentui pasiūlytas tik vienas kandidatas, o galutinis balsavimas turi būti slaptas.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Kadangi finansų rinkos buvo sukrėstos krizės, labai svarbu atkurti pasitikėjimą, kuris daugiausia priklauso nuo priežiūros institucijų, kurios savo veiklą turėtų vykdyti kompetentingai ir veiksmingai ir taip pelnyti investuotojų ir įmonių pasitikėjimą. Todėl įkurta Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucija, kuri kol kas nepakeis nacionalinių priežiūros institucijų, tačiau atliks svarbų priežiūros vaidmenį Europos lygmeniu. Todėl svarbu, kad ši institucija pradėtų veikti kuo greičiau. Balsavau už Steveno J. Maijooro paskyrimą pirmuoju Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos pirmininku ir tikiuosi, kad jis dirbs aktyviai, rūpestingai ir sėkmingai.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Per pastarojo meto finansų krizę atsiskleidė finansų priežiūros sistemos trūkumai tiek individualiais atvejais, tiek apskritai visos finansų sistemos. Priežiūros sistemos buvo grindžiamos nacionaliniu aspektu ir neprisitaikė prie globalizacijos, kuri atsirado finansų sistemoje, kai įvairios finansų grupės savo operacijas vykdė nepaisydamos sienų ir sukėlė sisteminę riziką. Taikant ES teisės aktus nebuvo bendradarbiavimo, koordinavimo ir nuoseklumo. Manau, kad Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos įkūrimas yra būtinas, siekiant sukurti veiksmingą priežiūros modelį. Tačiau reikia imtis ir kitų priemonių, kad nepasikartotų neetiškos situacijos, kurios pasitaikė praeityje. Todėl balsuoju už Steveno J. Maijooro paskyrimą pirmuoju Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos pirmininku ir linkiu jam sėkmingos kadencijos visais atžvilgiais.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Finansų priežiūros institucijos gali būti kur kas naudingesnės nei kitos ES institucijos. Tačiau vietoj trijų skirtinguose miestuose įsikūrusių institucijų su brangiomis dubliuojamomis struktūromis pakaktų vienos bendros institucijos. Be visų kitų dalykų, priežiūra Europos lygmeniu turėtų apimti nacionalinių priežiūros institucijų koordinavimą. Tai įgyvendinti bus sunku esant dabartiniam atsakomybės pasidalijimui. Be to, reikalinga veiksminga išankstinio įspėjimo sistema ir atitinkama parama bei diskusijos su spekuliantais be jokių tabu. Kadangi manau, kad trijų Europos finansinių priežiūros institucijų įkūrimas yra pinigų švaistymas, pritariu pranešimui, kuriame griežtai nepritariama pasiūlyto kandidato paskyrimui eiti Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos pirminininko pareigas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau „prieš“, todėl labai džiaugiuosi rytiniu balsavimu, kuriuo Parlamentas pritarė Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos (EVPRI) pirmininko skyrimui. Pastaroji finansų krizė parodė, kokio masto glaudžios ir atidžios priežiūros reikia tiems sektoriams, kuriuose anksčiau išvengta reguliavimo. Daugeliu teisėkūros pasiūlymų, kuriuos nagrinėjame Ekonomikos ir pinigų politikos komitete – nuo išvestinių finansinių priemonių iki skolintų vertybinių popierių pardavimo, EVPRI suteikiama nemažai priežiūros ir kontrolės galių, todėl labai svarbu, kad ši institucija pradėtų veikti kuo greičiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) 2010 m. lapkričio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba per pirmąjį svarstymą priėmė keletą plačių užmojų teisėkūros pasiūlymų, kuriais siekiama stiprinti Europos finansų rinkų priežiūrą. Šiuose pasiūlymuose buvo siūloma įsteigti tris naujas Europos priežiūros institucijas draudimo, vertybinių popierių ir bankininkystės srityse. Parlamentui tenka svarbi užduotis paskirti šių institucijų pirmininkus: Europos Parlamentas turi teisę rengti kandidatų į pirmininko pareigas, kuriuos pasiūlė nacionalinės priežiūros institucijos remdamosi Komisijos pateiktu kandidatų sąrašu, klausymus ir gali prieštarauti jų paskyrimui. Kandidatai dalyvavo klausymuose Ekonomikos ir pinigų politikos komitete, kuris pritarė jų kandidatūrai. Todėl balsavau už Airijos kandidato paskyrimą eiti Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos pirmininko pareigas, kuriam taikomos griežtos sąlygos dėl nepriklausomumo.

 
  
  

Pasiūlymai dėl rezoliucijų (B7-0091/2011, B7-0092/2011, B7-0093/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Grèze (Verts/ALE), raštu.(FR) Šiandien, 2011 m. vasario 3 d., balsuojant dėl Europos priežiūros institucijų pirmininkų skyrimo vyravo visiška sumaištis. Nei viena moteris nebuvo pasiūlyta eiti Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos (pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0093/2011), Europos bankininkystės institucijos (pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0091/2011) arba Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0092/2011) pirmininko pareigas. Dėl lygybės, pagrindinės Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso skelbiamos vertybės, negaliu balsuoti už tokius pasiūlymus.

 
  
MPphoto
 
 

  Arlene McCarthy (S&D), raštu. Po 2008 m. finansų krizės suvokėme, kad būtina sukurti Europos priežiūros institucijas, kurios koordinuotų Europos Sąjungos finansų sektoriaus reguliavimą ir priežiūrą. Šiandienos balsavimu dėl trijų šių naujų institucijų vadovų suteikėme jiems teisę imtis darbo. Per pastaruosius dvejus metus pastebėjome, kad kai kuriose finansinių paslaugų pramonės dalyse atsisakoma vadovautis naujomis taisyklėmis ir reglamentais. Todėl klausymuose prašiau kandidatų įsipareigoti taikyti griežčiausius skaidrumo standartus ir atvirą valdymą. Siekdamos pelnyti visuomenės pasitikėjimą šios naujos institucijos savo veiklą turės vykdyti nepriklausomai, sąžiningai ir objektyviai. Labai svarbu užtikrinti, kad šios naujos institucijos nebūtų priverstos silpninti ar pažeisti pagrindines taisykles atliekant finansų sektoriaus reformą. Palankiai vertinu kandidatų įsipareigojimus dirbti vadovaujantis aukščiausiais skaidrumo principais, įskaitant rezultatų, pasiektų per susitikimus su lobistais ir pramonės atstovais, atskleidimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. (LV) Balsavau „prieš“ dėl vienos pagrindinės priežasties – nebuvau girdėjusi apie šį kandidatą į aukštas pareigas. Labiausiai „patiko“ tai, kad Europos Komisijos atstovė nenorėjo atskleisti kandidato pavardės. Galbūt kažkas pasikeitė, kad Europos Parlamento nariai nebeturi teisės žinoti kandidato, kuris siekia eiti pareigas Europos Sąjungoje, pavardės ir susipažinti su jo gyvenimo aprašymu.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Jeigu Londone, Paryžiuje ir Frankfurte bus įkurtos trys naujos ES agentūros kartu su patariamąja valdyba rizikos klausimais Europos centriniame banke (ECB), atsiras painiava ir bus neaišku, kokios galios kuriam organui bus suteiktos. Finansų priežiūros institucijos gali būti kur kas naudingesnės nei kitos ES institucijos, pvz., Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra. Tačiau viena institucija būtų veiksmingesnė. Trys naujos finansų priežiūros institucijos yra tik dalis sprendimo. Be to, valstybės narės turi pakeisti požiūrį. Dabartinis šūkis, kuriuo vadovaujamasi – „jeigu nekenksite man, nekenksiu ir jums“, kuris leidžia valstybėms narėms apsisaugoti nuo finansinių sankcijų remiantis deficito procedūra, atvedė prie katastrofos. Todėl balsavau už pranešimą ir prieš pasiūlyto kandidato paskyrimą eiti Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos pirmininko pareigas.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) 2010 m. lapkričio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba per pirmąjį svarstymą priėmė keletą plačių užmojų teisėkūros pasiūlymų, kuriais siekiamas stiprinti Europos finansų rinkų priežiūrą. Šiais pasiūlymais buvo siūloma įsteigti tris naujas Europos priežiūros institucijas draudimo, vertybinių popierių ir bankininkystės srityse. Parlamentui tenka svarbi užduotis paskirti šių institucijų pirmininkus: Europos Parlamentas turi teisę rengti kandidatų į pirmininko pareigas, kuriuos pasiūlė nacionalinės priežiūros institucijos remdamosi Komisijos pateiktu kandidatų sąrašu, klausymus ir gali prieštarauti jų paskyrimui. Kandidatai dalyvavo klausymuose Ekonomikos ir pinigų politikos komitete, kuris pritarė jų kandidatūrai. Todėl balsavau už Olandijos kandidato paskyrimą eiti Europos bankininkystės institucijos pirmininko pareigas, kuriam taikomos griežtos sąlygos dėl nepriklausomumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Atrankos procedūra buvo netinkama, todėl susiklostė nepalanki padėtis naujų finansų priežiūros institucijų darbo pradžiai. Už šią padėtį bendrai atsakingos Komisija ir Taryba, todėl labai svarbu prieš pradedant kitą paskyrimų etapą pasimokyti iš padarytų klaidų. Šios naujos institucijos turi atlikti griežtą ir veiksmingą finansų sektoriaus priežiūrą, kad ateityje būtų išvengta klaidų, kurios padarytos anksčiau, ir tenka apgailestauti, kad pasiūlytų kandidatų statusas nebuvo aukštesnis. Žaliųjų frakcijos atstovai buvo ypač nusivylę kandidatu į naujos Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos pirmininko pareigas Gabrieliu Rodrigo Ribeiro Tavaresu Bernardino. Kyla rimtų abejonių, ar G. Bernardino bus įsipareigojęs įgyvendinti svarbią Europos priežiūrą ir ar nepasiduos nacionalinių valdžios institucijų įtakai. Regis, jis taip pat menkina galimą riziką, kurią draudimo sektorius gali kelti finansiniam stabilumui. Todėl Žaliųjų frakcijos atstovai balsavo prieš šią kandidatūrą. Labai svarbu, kad naujos institucijos ir jų vadovai vykdytų pareigas siekdami Europos piliečių gerovės. Šiuo tikslu Žaliųjų frakcijos atstovai siekė didesnio pramonės atstovų ir valdžios institucijų bei jų vadovų santykių skaidrumo, ir džiaugiamės, kad visi trys kandidatai raštu pasižadėjo visa tai užtikrinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (S&D), raštu. Balsavau už kandidatų paskyrimą eiti Europos bankininkystės institucijos, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos ir Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos pirmininkų pareigas, nes klausymuose kandidatai atrodė kompetentingi ir išmanantys savo sritis, susijusias su jų būsimomis pareigomis. Mano manymu, tenka apgailestauti, kad nebuvo nei vienos moters kandidatės, ir tikiuosi, kad kandidatai į vykdomojo direktoriaus pareigas bus geriau atrinkti. Be to, tenka apgailestauti, kad dvi frakcijos – Žaliųjų ir ALDE (kai kurie atstovai) išreiškė nepritarimą šių kandidatų paskyrimui dėl priežasčių, kurios nesusijusios su jų, kaip pirmininkų, atsakomybe. Galima tik numanyti, kad už jų pasirinkimo slypi kitos priežastys, ir tokiu pasirinkimu tik parodoma jautrumo europiniam projektui stoka. Galiausiai, reikalaujame Europos priežiūros institucijų atliekamų veiksmų nepriklausomybės, tačiau jie prieštarauja šiai nepriklausomybei pripažindami netinkamais tokio nepriklausomo pasirinkimo rezultatus nepagrįstu balsavimu „atmesta“.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0073/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl atliekų krizės Kampanijos provincijoje, nes manau, kad atliekų valdymo krizės aplinkybėmis svarbiausia įgyvendinti nuo reglamentų ir kontrolės priemonių leidžiančias nukrypti nuostatas, apimančias, pvz., leidimą neatlikti poveikio aplinkai vertinimo ir netaikyti teisės aktų dėl viešųjų sutarčių. Dar manau, kad labai svarbu, jog Kampanijoje ir kituose Europos regionuose įgyvendinant ES teisės aktus dėl atliekų reikia stengtis labiau sumažinti atliekų kiekį ir lemiamu veiksniu paversti atliekų prevenciją, mažinimą, pakartotinį naudojimą bei perdirbimą, užtikrinant tinkamą infrastruktūrą, be to, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama organinių atliekų perdirbimui, ypač šiame neabejotinai žemės ūkio regione.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. (IT) Suprantame Komisijos motyvus, tačiau atliekų krizė Kampanijoje nebus įveikta nei įvedus finansines baudas, nei nustojus mokėti 135 mln. EUR pagalbą, skirtą 2006-2013 m. laikotarpiui, ir dar 10,5 mln. EUR už 2000-2006 m., kurie buvo skirti finansuoti su atliekomis susijusius projektus.

Išeitis iš krizės – naudingai pakeisti politinę ir veiklos padėtį. Naujoji regiono valdžia, pradėjusi dirbti tik praėjusių metų birželio mėn., deja, turėjo perimti 15 metų klestėjusio aplaidumo ir delsimo padarinius. Bet ir tokiomis aplinkybėmis ji jau pradėjo įgyvendinti integruotą atliekų rinkimo bei šalinimo planą, kurį, be kita ko, sudaro būtinų įrenginių diegimas ir sutarčių dėl laikino atliekų perdavimo sudarymas su penkiais Italijos regionais, kol planas bus pradėtas įgyvendinti visu pajėgumu. Ateityje imantis veiksmų daug dėmesio turi būti skiriama skaidrumui ir žmonių bei vietos valdžios dialogui, geresniam organinių atliekų naudojimui, o žmones reikia priversti prisiimti atsakomybę už buitinių atliekų šalinimą.

Tikiuosi, kad Komisija įvertins naujosios regiono valdžios norą ir įsipareigojimą ir netrukus pripažins, kad šiam regionui vėl galima pratęsti Europos finansavimą ir taip paskatinti jo augimą, be abejo, taikant tinkamą, griežtą kontrolę ir stebint, ar laikomasi ES teisės aktų.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu.(FR) Kadangi balsavimas dėl direktyvos dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų buvo gana techninis, balsavimas dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos, skirtos atliekų krizei Kampanijoje, yra itin politinis. Atmesdama Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pateiktus dalinius pakeitimus, kurie būtų iškraipę tekstą, Parlamento dauguma balsavo už tai, kad Italija laikytųsi Europos atliekų tvarkymo taisyklių. Bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos, kurį pateikė Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija, Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas ir Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji, raginame Italiją imtis skubių veiksmų, užtikrinančių taisyklių laikymąsi, o tai reiškia kovą su organizuotu nusikalstamumu srityje, kuri laikoma labai pelninga rinka. Sveikatos ir aplinkos padėtis tame regione jau dabar kelia nerimą. Taigi manome, kad Europos lėšos neturėtų būti vėl pradėtos mokėti, kol nieko nebus padaryta padėčiai pagerinti. Neįmanoma, kad, pirma, Europos sveikatos ir aplinkos taisyklės griežtėtų ir, antra, kad kai kurioms teritorijoms nebūtų taikomas nė vienas teisės aktas.

 
  
MPphoto
 
 

  Sergio Berlato (PPE), raštu. (IT) Per paskutinę mėnesinę sesiją Strasbūre Komisija diskusijose atsakinėjo į Parlamento žodinius klausimus apie atliekų krizę Kampanijoje. Džiaugiuosi, kad pasikeitėme nuomonėmis su J. Potočniku, už aplinką atsakingu Europos Komisijos nariu, kuris ypač jautriai reagavo į Kampanijos problemą.

Kaip rodo turizmo organizacijų neseniai paskelbti nerimą keliantys skaičiai, atliekų krizės poveikis turizmo sektoriui ypač neigiamas. Dėl susiklosčiusios padėties žala padaryta ne tik regiono transporto bendrovėms, bet ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms, viešbučiams ir viešojo maitinimo įmonėms. Jei nebus imtasi skubių veiksmų, užimtumas šiame sektoriuje gali dar labiau sumažėti. Italijos valdžios institucijos jau pateikė Komisijai planą atkurti teisėtumą. Šiuo metu įgyvendinama strategija, kurios tikslas – ne tik išvalyti regiono sostinę, bet, svarbiausia, sukurti integruotą atliekų tvarkymo sistemą, kuri apimtų atskirą atliekų surinkimą, atliekų kiekio susidarymo mažinimą, modernių įrenginių diegimą ir senesnių sąvartynų atkūrimą. Tikiuosi, kad bus skubiai priimtas galutinis atliekų šalinimo problemos sprendimas, kuris padės išsaugoti ir Italijos įvaizdį, ir turizmo ūkį.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl atliekų krizės Kampanijoje. Būtina dėti labai daug pastangų siekiant, kad Kampanijoje būtų laikomasi ES teisės aktų dėl atliekų ir kad būtų sumažintas atliekų kiekis. Taip pat būtina stengtis, kad būtų vykdoma atliekų prevencija, mažinimas, kad jos būtų pakartotinai naudojamos ir perdirbamos. Daugiau dėmesio turi būti skiriama organinių atliekų utilizavimui, ypač minėtame regione, kuriame vyrauja žemės ūkis. Be to, rekomenduojama patikrinti duomenis ir sukurti keitimosi geriausia praktika sistemą. Europos Parlamentas mano, kad Italijos valdžios institucijų ilgą laiką naudojamos išskirtinės priemonės, įskaitant specialiųjų komisarų skyrimą ir strateginės svarbos statuso suteikimą atliekų tvarkymo vietoms numatant kariuomenės kontrolę, buvo nenaudingos. Todėl raginama įvairias atsakingas valdžios institucijas vykdyti žymiai skaidresnę veiklą. Be to, svarbu atkurti pasitikėjimą palaikant visuomenės ir įvairių susijusių valdžios institucijų bei įvairių lygmenų valdžios dialogą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Atliekų tvarkymas pastaruoju metu yra problemiškas daugelyje Italijos regionų, ypač Kampanijoje. Svarbiausia užtikrinti, kad atliekos būtų perdirbamos ir šalinamos nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nenaudojant procesų ar metodų, galinčių pakenkti aplinkai. Būtina skubiai rasti ilgalaikį sprendimą, pasinaudojant atliekų tvarkymo planu. Svarbu sumažinti atliekų kiekį, lemiamu veiksniu paverčiant atliekų prevenciją, mažinimą, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą. Raginu daugiau dėmesio skirti organinių atliekų naudojimui, ypač šiame regione, kuriame vyrauja žemės ūkis, tikrinti duomenis, sukurti keitimosi geriausia patirtimi sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl atliekų krizės Kampanijoje, nes joje pabrėžiama šio klausimo svarba aplinkosaugos požiūriu, ypač turint omenyje tinklo „Natura 2000“ teritorijų apsaugą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Būtina rasti ilgalaikį sprendimą, kaip įveikti atliekų krizę Kampanijos provincijoje; tai sudėtingiausia padėtis iš visų su atliekų tvarkymu susijusių problemiškų atvejų Italijos regionuose. Būtina laikytis ES kriterijų, pirmiausia, remiantis Direktyva 2008/98/EB, įgyvendinti atliekų tvarkymo planą. Būtina skubiai pasistengti sumažinti atliekų kiekį, lemiamu veiksniu paverčiant atliekų prevenciją, mažinimą, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, užtikrinant tinkamą infrastruktūrą. Svarbiausia, kad Italijos valdžios institucijos visais lygmenimis įgyvendintų acquis communautaire ir paskutinius du Teisingumo Teismo sprendimus.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Europos Sąjunga rodo pavyzdį, kaip kovoti su klimato kaita ir užtikrinti aplinkos kokybę. Gerai žinoma, kad reikia sustiprinti pastangas atliekų surinkimo ir apdorojimo srityje, geriau jas tvarkyti bei šalinti ir taip pagerinti gyvenimo kokybę bei ekonomiką. Tokiomis aplinkybėmis pritariu priemonėms, kuriomis bus paskatinta geriausia aplinkosaugos patirtis Kampanijos regione. Norėčiau pabrėžti, kad konkrečioje vietoje dėl netinkamo atliekų apdorojimo ir laikymo kilęs pavojus, be abejo, turės neigiamo poveikio visuomenės gyvenimo kokybei. Būtina informuoti visuomenę apie tai, kad tinkamas atliekų tvarkymas yra lemiamas aplinkos apsaugos ir dabartinių bei būsimų kartų gyvenimo kokybės veiksnys. Tačiau reikia pripažinti vietos valdžios pastangas ir gebėjimus: per paskutinę atliekų krizę mieste, kilusią 2010 m. rudenį, ji ėmėsi ypatingų priemonių, kad įgyvendintų 2010 m. kovo 4 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Skubiai ieškant su atliekų krize Kampanijoje (Italija) susijusios problemos sprendimo, patvirtintame dokumente nurodoma, kad „daugiau būtų vykdoma atliekų prevencija, mažinimas, kad jos būtų pakartotinai naudojamos ir perdirbamos“. Atliekų krizė Kampanijoje rodo, kad yra pavojus, jog aplinkos valdymas (daugeliu aspektų) gali paklūsti paprastai naudos logikai.

Atliekų klausimas, atsižvelgiant į jo pobūdį ir riziką, akivaizdų ir glaudų sąryšį su neatidėliotinais sveikatos bei aplinkosaugos klausimais, yra paradigminis dėl to, kad atliekų tvarkymą turi užtikrinti veiksmingos, kokybiškos viešosios paslaugos, nes jo negalima palikti rink kaitai. Visiškai suprantamas šiuo atveju gyventojų aiškiai parodytas pasipiktinimas. Turime pareikšti susirūpinimą dėl taikiai demonstravusių piliečių įkalinimo ir dėl saugumo pajėgų smurto, panaudoto prieš juos.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlo Fidanza (PPE), raštu. (IT) Mane pribloškė Italijos kairiųjų parlamentarų elgesys. Šios dienos balsavimas dar kartą rodo, kaip Italijos kairieji, nors dabar liko tik jų šešėlis, juodina Italiją Europoje, puldami A. Berlusconi vyriausybę.

17 pakeitimų iš tikrųjų buvo skirti sušvelninti kai kuriuos pasiūlymo dėl rezoliucijos punktus, kuriuos įgyvendinti Italijai per sunku, neatsižvelgus, be kita ko, į daugelį krizinės padėties stiprėjimą lemiančių veiksnių ir pastaraisiais mėnesiais valstybių narių vyriausybių ir regioninės valdžios dėtas pastangas kartą ir visam laikui išspręsti krizės problemą. Rezoliucijoje aiškiai nurodytos ir kritikuojamos dabartinės vyriausybės įdiegtos priemonės, bet pamirštama, kad dabartinė Neapolio miesto merė R. R. Iervolino priklauso centro kairiųjų partijai ir, kas yra dar blogiau, pamirštamas ilgas A. Bassolino, 1993–2000 m. buvusio Neapolio meru, 2000–2010 m. Kampanijos valdytoju ir daugelį metų ypatinguoju Komisijos nariu, atsakingu už atliekų krizę, vadovavimas.

Apgailestauju ir dėl to, kad kai kurie centro kairiųjų frakcijos nariai Parlamente iš kitų šalių nesuprato už šios rezoliucijos paslėptos darbotvarkės ir buvo jos pavilioti. Nepamiršime to, kai būsime raginami pademonstruoti frakcijos solidarumą klausimais, kurie jiems rūpi, kuriais jų nuomonė sunkiau apginama nei šiuo Italijos atveju.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. (IT) Pasiūlymu dėl rezoliucijos, kurį pateikė frakcija „Laisvės ir demokratijos Europa“, siekiama užtikrinti, kad Kampanijos regiono valdžia būtų atsakinga už savo veiksmus. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus už atliekų ciklą ir susijusias problemas atsakinga vietos valdžia. Be išlygų palaikau šį dokumentą, nes tai pozicija prieš tuos, kurie savo aplaidumą mėgina priskirti kitiems.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu. (IT) Neapolio įvaizdis užtemdė po pasaulį pasklidusias šiukšles. Todėl visi žino problemos mastą. Tačiau rezoliucijos tonas nepriimtinas; jis pamina subsidiarumo principą, ypač nuo tada, kai Komisijos narys J. Potočnik pasakė, kad jau nebeįmanoma Italijai skirti daugiau baudų.

Tą pačią klaidą padarė Italijos kairieji, balsuodami prieš Italiją, manipuliuodami Parlamentu asmeniniais politiniais tikslais. Tai nepriimtina. Tai tikras Italijos įžeidimas. Tokia jų elgsena apkvailino daugelį Parlamento narių iš kitų šalių – jiems nesuvokiama, kad kas nors gali eiti prieš savo šalį. Paradoksas tas, kad tie patys kairieji, kurie dešimtmečius valdė Kampanijos regioną ir vis dar vadovauja Neapolio miestui, paniekinę visą Kampanijos bendruomenę moko ir puola tuos, kurie deda visas pastangas, kad rastų išeitį iš šios baisios padėties. Būtent dėl to, remiami kolegų iš Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos, balsavome prieš šią skaldančią, politizuotą ir agresyvią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Grech (S&D), raštu. Balsavau už bendrą rezoliuciją dėl Kampanijos, kurioje Italijos vyriausybė raginama ištirti atliekų krizės problemą taip skubiai ir rimtai, kiek ji yra to verta. Komisija, deja, neturi kito pasirinkimo kaip tik sustabdyti ES struktūrinių fondų lėšų mokėjimą Kampanijai ir jį vėl atnaujinti, kai Kampanijos atliekų tvarkymo planas atitiks ES teisę. Be to, Parlamentas paragino Italijos valdžią ištirti ir pašalinti „7 mln. tonų „Ecobales“ paketų“, sukrautų į krūvas, ir susitvarkyti su regione „nelegaliai išmetamomis mišriomis ir nenustatytomis atliekomis“. Šiuo metu būtina pakankamai įvertinti regiono žmonių pagrįstą susirūpinimą ir skundus.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Šios dienos balsavimui stipriai priešinosi Italija ir Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos atstovų dauguma, palaikiusi kovą su kairiųjų pažiūrų frakcijų pateiktu bendru pasiūlymu dėl rezoliucijos. Dėl atliekų krizės Kampanijoje. Buvome priverstiniai liudininkai to, kaip pasinaudota krize, remiantis subjektyviu dokumentu, kuriame nurodyta neteisinga informacija ir kurio pagrindinis tikslas – nuslėpti nacionalinės vyriausybės ir vietos valdžios, kuri į šią nemalonią padėtį pakliuvo dėl netinkamo regiono valdymo ankstesniais metais, dėtas pastangas. Plenariniame posėdyje pateiktame dokumente nenurodyta ypač svarbi informacija, pvz., tebevykstančios valdžios institucijų ir Europos Komisijos derybos, kuriose per kelis mėnesius pateikti ne mažiau kaip trys pakeitimų projektai ir intervenciniai planai. Jau daug padaryta ir toliau bus dedamos milžiniškos pastangos, siekiant užtikrinti, kad Neapolio žmonės ir visa Kampanija galėtų vėl naudotis teise į sveiką aplinką ir tinkamą gyvenimo kokybę.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Pritariu šiai rezoliucijai, kurioje pabrėžiami ne tik padariniai aplinkai, bet ir tai, kaip svarbu valdyti korupciją. Prisidedu prie raginančiųjų Italijos valdžią visiškai įgyvendinti ES teisę.

 
  
MPphoto
 
 

  Marisa Matias (GUE/NGL), raštu. (PT) Atliekų krizė Kampanijoje ir kituose Italijos regionuose aiškiai rodo, kaip pavojinga aplinkos tvarkymą pavesti privačioms įmonėms, kurių pagrindinis tikslas – pelnas. Be to, šis atvejis yra pavyzdys, kaip vyriausybė elgiasi gindama privačius, o ne visuomenės interesus. Europos institucijos buvo tylios šio puolimo prieš žmones ir ekosistemą bendrininkės. Todėl balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, tikėdamasis, kad šį kartą S. Berlusconi vadovaujama Italijos vyriausybė laikysis Europos teisės aktų aptariamoje srityje ir rūpinsis visuomenės interesu.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Kampaniją ir kitus Italijos regionus ištikusi atliekų krizė rodo, koks pavojus kyla, kai aplinką tvarko vien tik pelno besivaikančios įmonės. Dar blogiau, kai toms įmonėms talkina jų interesus ginanti valdžia. Niekingas nusikaltėlių pasaulis pelnosi iš spragų, kurias sukūrė ši sistema, ir niekas jiems nesutrukdo. O žmonės ir visa mūsų ekosistema moka kainą už eurokratų, žinančių apie nusikaltimą, tylėjimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Atliekų krizė Kampanijoje tęsiasi jau daugelį metų; nesilaikoma visų valstybių narių priimtų taisyklių. Todėl būtina skubiai įgyvendinti atliekų tvarkymo planą, pagal kurį, remiantis Direktyva 2008/98/EB, svarbiausia laikytis atliekų ciklo eiliškumo. Europos Parlamentą būtina nuolat informuoti apie padėties raidą, ypač kaip, laikantis 2010 m. kovo 4 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo ir ES teisės aktų, įgyvendinamas atliekų tvarkymo planas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alajos Mészáros (PPE), raštu.(HU) Atliekų krizė Kampanijos provincijoje neseniai sukėlė Italijai rimtų problemų. Todėl šiame regione būtina griežtai užtikrinti ES teisės aktų dėl atliekų tvarkymo laikymąsi. Manau, apgailėtina, kad valdžia ėmėsi smurtinių veiksmų prieš žmones, taikioje demonstracijoje pasisakiusius prieš naujų sąvartynų atidarymą. Italijos valdžia turi užtikrinti, kad būtų imtasi visų būtinų priemonių, garantuojančių, jog atliekos bus tinkamai surenkamos, atskiriamos ir apdorojamos. Manau, kad ne mokesčių mokėtojai turėtų mokėti už užterštos teritorijos išvalymą, o pagal principą „teršėjas moka“ turėtų mokėti tie, kurie šią taršą sukėlė. Tačiau ilgalaikį šios problemos sprendimą įmanoma rasti tik tada, kai procese aktyviai dalyvaus piliečiai. Vis dėlto nepritariu šios problemos politizavimui, pasinaudojimui ja kaip dingstimi pulti Italijos vyriausybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes sutinku, kad reikėtų skubiai priimti sprendimą, kuris būtų ilgalaikis ir atitiktų ES taisykles – taikyti atliekų tvarkymo planą, pagal kurį svarbiausia laikytis atliekų ciklo eiliškumo. Man, kaip Peticijų komiteto nariui, teko nagrinėti daugybę peticijų dėl atliekų krizės ir dėl Italijos valdžios institucijų taikytų priemonių, duodančių priešingus rezultatus. Džiaugiuosi, kad Parlamentas patvirtino šią rezoliuciją, kuri yra ne tik svarbus žingsnis sprendžiant konkrečią Italijos problemą – ji padės išvengti panašių dalykų ateityje. Pritariu rezoliucijoje išreikštam apgailestavimui dėl Italijos valdžios elgesio su šalies piliečiais, pasinaudojusiais savo teise į taikią demonstraciją, kai kada netgi panaudoto smurto. Manau, kad raginimas Komisijai iš dalies pakeisti atitinkamas direktyvas, uždraudžiant rengti sąvartynus saugomose gamtinėse teritorijose, natūraliuose parkuose, „Natura 2000“ tinklui priklausančiose teritorijose ir Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijų paveldo teritorijose arba jau esančius plėsti į šias teritorijas, yra itin naudingas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Susilaikiau balsuojant dėl rezoliucijos. Norėčiau pridurti, kad tai ne politinis, o techninis klausimas. Keista, kad Europos Parlamento nariai turi prašyti, kad būtų sprendžiami grynai buitiniai klausimai. Jei ši tendencija neišnyks, gali būti, kad ES prašys žmonių, kad šie nustotų keiktis, rūkyti, gerti, degintis saulėje, valgyti nesveiką maistą ir ilgai miegoti. Gaisrininkų komandos bus prašoma greičiau gesinti gaisrus, medicinos darbuotojų – dėmesingiau gydyti žmones, policininkų – veiksmingiau suiminėti nusikaltėlius, o mokytojų – geriau mokyti vaikus. Jei ir toliau kelsime reikalavimus, ES piliečiai norės žinoti, kam jiems reikalingas Europos Parlamentas: ar tam, kad prašytų žmonių ką nors daryti? Ar yra rimtų spręstinų problemų?

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Atliekų krizė Italijoje, ypač Kampanijos provincijoje, tęsiasi metų metais. Visai nesistengiama, kad atliekų susidarytų mažiau, arba užtikrinti, kad susidariusios atliekos būtų tinkamai šalinamos ar pakartotinai naudojamos. Susidarė didžiuliai atliekų kalnai; atliekos šalinamos neteisėtai, pvz., į jūrą, ir tai plačiai aprašoma spaudoje. Tyrėjai neseniai nustatė, kad apie visą Neapolį į Viduržemio jūrą išverstos neapdorotos buitinės atliekos. Nebalsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes manau, kad tai visų pirma opozicijos pareiškimas dešiniųjų vyriausybei ir kad nešališko požiūrio į šią problemą jame nėra.

 
  
MPphoto
 
 

  Tiziano Motti (PPE), raštu. (IT) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl atliekų krizės Kampanijos provincijoje, ilgalaikės problemos, tikriausiai dėl to, kad netikiu, jog atsakomybę už dabartinę padėtį galima priskirti tik vienai vyriausybei. Gėda, kad nesugebėta rasti galutinio šio klausimo sprendimo. Raginu nepaisyti politinių skirtumų ir pamiršti priešiškumą, kurie trukdo Kampanijos žmonėms kvėpuoti švariu oru ir valgyti sveiką maistą, kad negrėstų nuolatinis pavojus jų sveikatai. Problemą būtina išspręsti, o savanaudiškai išnaudojant šią padėtį politiniais tikslais, skelbiant apie ją žiniasklaidoje jau ir taip nepakenčiama padėtis dar pablogės. Piliečiams, mažosioms ir vidutinėms turizmo įmonėms ir Kampanijos produktų vartotojams svarbiausia ne išsiaiškinti, kas atsakingas už susidariusią padėtį, bet būti garantuotiems, kad problema bus išspręsta. Todėl pritariu Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pateiktai rezoliucijai dėl atliekų krizės Kampanijoje ir Komisijai pateiktam prašymui vėl pradėti mokėti Europos lėšas, įšaldytas po to, kai prieš Italiją buvo pradėta pažeidimo tyrimo procedūra, ir panaudoti jas atliekoms tvarkyti bei šalinti. Kartu tikiuosi, kad pagaliau Italija, laikydamasi Europos teisės aktų, galės priimti ilgalaikes strategines priemones, pirmiausia žmonių labui, bet kartu ir šalies geram vardui pasaulyje išsaugoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Deja, ir vėl Europos Parlamentu pasinaudota kaip nacionalinių klausimų ruporu. Šie profesionalūs manipuliatoriai, Italijos ir Europos kairieji, pradėjo puolimą prieš Italiją, pasinaudodami pasiūlymu dėl rezoliucijos, kuriame apstu melo apie atliekų padėtį Kampanijoje ir propagandos. Rimta šiandieninė padėtis dėl atliekų, ypač Kampanijoje, susijusi su trimis konkrečiomis pavardėmis: A. Bassolino, R. Prodi ir R. R. Iervolino. Šiandien čia, Europoje, Italijos kairieji mėgina nuslėpti savo 15 metų absoliučiai blogą valdymą, nulėmusį nelaimę, kurios liudininkai esame, manipuliuodami Europos institucijomis ir savo atsakomybę perkeldami centro dešiniosios pakraipos nacionalinei ir regioninei valdžiai, kuri sunkiai dirba, kad ištaisytų jų klaidų ir aplaidumo padarinius.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Pagal 2010 m. kovo 4 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimą byloje C-297/08 Italija pažeidė ES teisės aktus, nes nesukūrė integruoto ir pakankamo atliekų šalinimo įrenginių tinklo Kampanijoje, kad užtikrintų atliekų pakartotinį naudojimą ir šalinimą, nekeliantį pavojaus žmonių sveikatai ir nekenksmingą aplinkai. Šis pasiūlymas dėl rezoliucijos pagrįstas tuo, kad Italija dar iki šiol nepriėmė būtinų priemonių, užtikrinančių ESTT sprendimo laikymąsi, taigi balsavau už pasiūlymą, nes pritariu Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos argumentams.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šią ataskaitą, kadangi iki šiol atliekų tvarkymo srityje padaryta tik minimali pažanga. Todėl raginu Italijos vyriausybę laikytis ES reglamentų ir Komisijos nustatytų terminų. Komisija turėtų tai griežtai stebėti ir prireikus taikyti sankcijas, siekdama užtikrinti, kad Kampanijos vietos valdžia laikytųsi ES atliekų tvarkymo nuostatų. Struktūrinių fondų lėšos, kurias Komisija šiuo metu užblokavusi, turi būti vėl mokamos, kai tik bus pateikta ES teisės aktus atitinkanti regiono strategija ir patikimas atliekų tvarkymo planas. Naujų atliekų surinkimo vietų ir (arba) sąvartynų klausimu turi būti taikoma griežtesnė kontrolė, kad jie nebūtų įkurti saugomose teritorijose, kaip įvyko Vezuvijaus nacionaliniame parke, kur įrengtas Terzigno sąvartynas. Noriu pabrėžti, kad būtina atkurti eilinių piliečių pasitikėjimą, užmezgant su vietos gyventojais dialogą, nes į visuomenės protestus, iki šiol vykusius daugelyje atliekų sąvartynų, Italijos valdžia rimtai neatsižvelgė.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Pastaraisiais metais Italijos regionas Kampanija sprendžia rimtą atliekų surinkimo ir šalinimo problemą, kurios poveikis vietos gyventojų gerovei grėsmingas ir kuri kelia rimtą pavojų aplinkai bei visuomenės sveikatai. Todėl labai svarbu, kad, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui priėmus 2010 m. gegužės 14 d. sprendimą, Italijos valdžia patvirtintų priemones, būtinas norint galutinai ir sėkmingai išspręsti atliekų tvarkymo krizės problemas šiame regione, o tam tikslui reikia užtikrinti, kad būtų laikomasi ES teisės.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Rochefort (ALDE), raštu.(FR) Nepaisant piliečių protestų, baisi atliekų tvarkymo padėtis Kampanijoje nepasikeitė; iš tikrųjų vargu ar iš viso buvo padaryta bent kokia pažanga, mano nuomone. Atsižvelgdamas į dabartinės krizės mastą raginu Italijos valdžią ieškoti tikros išeities iš padėties, remiantis galiojančiomis Europos taisyklėmis. Dėl sprendimo atidaryti sąvartynus saugomose teritorijose laikausi nuomonės, kad šiomis sąlygomis regionams skirtos Europos lėšos neturi būti vėl mokamos. Norint išspręsti krizės problemą, dar labai svarbu padidinti skaidrumą, kad būtų galima kovoti su organizuotų nusikaltėlių įsitraukimu į šią problemą ir sugrąžinti vietos gyventojų pasitikėjimą. Laikas spaudžia, turime veikti skubiai. Todėl pritariu Europos Parlamento pasiūlymui dėl rezoliucijos dėl atliekų krizės Kampanijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Didelė EP narių dauguma susitarė 1) raginti skubiai rasti ilgalaikį sprendimą, kuris atitiktų ES kriterijus, būtent įgyvendinti atliekų tvarkymo planą, pagal kurį, remiantis Direktyvos 2008/98/EB nuostatomis, svarbiausia yra atliekų tvarkymo ciklo eiliškumas. Parlamentas paprašė Komisijos nuolat pranešti jam apie padėtį, įskaitant atliekų tvarkymo planą, ir apie 2010 m. kovo 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo ir ES taisyklių laikymąsi. Be to, Parlamentas pažymėjo, kad 2) ES teisės dėl atliekų Kampanijoje laikymasis reikalauja labai ryžtingų pastangų atliekų kiekiui sumažinti ir suteikti prioritetą atliekų prevencijai, mažinimui, pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui, tam tikslui užtikrinant tinkamą infrastruktūrą. Jis pažymėjo, kad būtina skirti daugiau dėmesio organinių atliekų utilizavimui, ypač šiame žemės ūkio regione. Jis rekomendavo tikrinti duomenis ir nustatyti keitimosi geriausia patirtimi tvarką.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Neapolio miesto teritorija jau daugelį metų veikiama nuolatinės atliekų krizės, ir tai didžia dalimi lėmė 20 metų trukęs kairiųjų valdymas.

2003 m. tyrimo metu nustatyti ne mažiau kaip aštuonių rūšių buvusios regioninės valdžios pažeidimai atliekų tvarkymo srityje: sukčiavimas atliekant viešuosius pirkimus, bendrininkavimas su aplinkosaugos teisės aktų pažeidėjais ir pagalba jiems, piktnaudžiavimas pareigomis. 2008 m., kai pakelėse buvo palikta 35 000 tonų atliekų, S. Berlusconi vyriausybė tik per 58 dienas įveikė kritinį šios avarinės padėties etapą. Nuo tada valdžios institucijoms pavyko nuo 15 proc. iki 22 proc. padidinti surinkimą, prie Europos standartų priderinus penkis sąvartynus ir atidarius septynias atliekų surinkimo ir apdorojimo įmones. Nuo 2010 m. regionui pagaliau pradėjo vadovauti centro dešiniosios partijos narys, ir dabar netrukus bus pateiktas naujas atliekų šalinimo planas, dėl kurio sutarta su Europos Komisijos nariu, atsakingu už aplinką. Tikimasi, kad greitai visoje teritorijoje bus imtasi rimtų veiksmų, būtent vietos iniciatyvos, kurios nebuvo dešimtmečius blogai valdant kairiesiems, ir tik S. Berlusconi vyriausybė pagerino padėtį.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilja Savisaar-Toomast (ALDE), raštu. (ET) Šiandien balsuojant, pritariau bendram keturių frakcijų pateiktam pasiūlymui dėl rezoliucijos dėl atliekų krizės Kampanijoje. Taip pasielgiau dėl kelių priežasčių: pirma, susiklosčiusi padėtis nepriimtina; nepriimtina ir tai, kad Italijos nacionalinė bei vietos valdžia nesugebėjo išspręsti šio klausimo. Toks šiukšlių kiekis neatsirado per porą dienų – tam reikėjo daugiau laiko. Antra, nemanau, kad būtent Europos Parlamentas yra ta institucija, kuri turi tvarkyti valstybių narių šiukšles. Trečia, Europos Sąjungos atliekų, kenksmingų atliekų ir sąvartynų direktyvos turi būti taikomos visoje Europoje, nesvarbu, apie kurią valstybę narę kalbėtume. Tikiuosi skubaus ir veiksmingo šios problemos sprendimo, ypač iš Italijos valdžios, taip pat ir iš Europos Sąjungos valdžios institucijų. Ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. Gerbiami kolegos, atliekų krizė Kampanijoje jau keletą dešimtmečių kelia galvos skausmą politikams. Tai apkartino daugumos italų kasdienį gyvenimą. Svarbu teisingai susidėlioti savo prioritetus, nėra jokio tikslo ieškoti kaltų. Dabar svarbiausia sukurti integruotą atliekų tvarkymo planą, suteikiant pirmenybę atliekų mažinimui, pakartotiniam naudojimui arba perdirbimui. Šiuo atveju, manau, jog Kampanijos krizė duoda svarbias atliekų tvarkymo pamokas visiems europiečiams, įskaitant Lietuvą. Manau, jog atliekų kiekio mažinimas ir protingas jų tvarkymas yra svarbūs aplinkosaugos prioritetai Lietuvai. Europos aplinkos agentūros 2010 m. gruodžio mėn. publikuotoje ataskaitoje pažymėta, jog bendras atliekų kiekis Lietuvoje lyginant su 2004 m. išaugo, o komunalinės atliekos ypatingai auga nuolatos be didesnių rodiklinių svyravimų. Problemą taip pat kelia – tiek Kampanijoje, tiek Lietuvoje – visiškas bendravimo tarp piliečių ir valdžios nebuvimas. Šį dialogą būtina atkurti. Mums reikia blaivaus mąstymo ir kūrybingų sprendimų. Pvz., gruodžio mėnesį Vilniaus Kariotiškių sąvartyne buvo atidaryta jėgainė, iš metano dujų gaminanti elektros energiją. Taip tokios gamyklos jau pradėjo veikti Utenoje, Marijampolėje ir Panevėžyje. Tai yra gera pradžia, bet reikia daugiau. Dabar, kaip niekada iki šiol, yra aktualu spręsti atliekų perdirbimo įmonių statybą ir finansavimą (bendrą finansavimą iš valstybės narės biudžeto, ES ir privačių fondų), nes tik tokiu būdu galima sumažinti realiai šiuo metu jau daromą žalą aplinkai ir visuomenės interesams.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika