Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2011 m. vasario 3 d. - Briuselis

1. Posėdžio pradžia

PIRMININKAVO: Silvana KOCH-MEHRIN
Pirmininko pavaduotoja

(Posėdis pradėtas 9.00 val.)

2. Pateikti dokumentai (žr. protokolą)

3. Atliekų krizė Kampanijoje (pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijų) (žr. protokolą)

4. Vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė – Demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonė (Reglamento (EB) Nr. 1889/2006 dalinis pakeitimas) – Vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė (Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 dalinis pakeitimas) – Bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis finansavimo priemonės nustatymas (Reglamento (EB) Nr. 1934/2006 dalinis pakeitimas) (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – bendros diskusijos dėl:

– rekomendacijos antrajam svarstymui dėl vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės, kurią pateikė Ch. Goerens Vystymosi komiteto vardu [16447/1/2010 - C7-0424/2010 - 2010/0059(COD)] (A7-0009/2011)

– rekomendacijos antrajam svarstymui dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2006, įsteigiantis demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę, kurią pateikė B. Lochbihler ir K. Gál Užsienio reikalų komiteto vardu [16446/1/2010 - C7-0427/2010 - 2009/0060B(COD)] (A7-0014/2011)

– rekomendacijos antrajam svarstymui dėl vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės (Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 dalinis pakeitimas), kurią pateikė G. Mitchell Vystymosi komiteto vardu [16442/1/2010 - C7-0426/2010 - 2009/0060A(COD)] (A7-0006/2011)

– rekomendacijos antrajam svarstymui dėl bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonės nustatymo (Reglamento (EB) Nr. 1934/2006 dalinis pakeitimas), kurią pateikė H. Scholz Tarptautinės prekybos komiteto vardu (A7-0005/2011).

  Charles Goerens, pranešėjas. − (FR) Ponia pirmininke, šiandien antrajam svarstymui teikiamas pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo nustatoma AKR valstybių prekybos bananais papildomųjų priemonių programa.

Primenu, kad per pirmąjį svarstymą prašėme kuo daugiau papildomųjų priemonių bananus eksportuojančioms AKR valstybėms, kurių padėtis gali pablogėti dėl to, kad Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) įsigaliojo susitarimas su JAV ir Lotynų Amerikos gamintojais, kuriuo užbaigiamos prekybos diskusijos dėl bananų muitų. Pagal šį susitarimą bananų importo muitai iki 2017 m. bus laipsniškai sumažinti nuo 176 EUR už toną iki 114 EUR už toną.

Tačiau AKR valstybių bananams Europos Sąjungoje toliau bus taikomas importo be muitų režimas. Įsigaliojus prekybos susitarimui pablogėjusi šių šalių padėtis paskatino jas tartis su Europos Sąjunga dėl prekybos bananais papildomųjų priemonių.

Vystymosi komitetas, kurio pranešėjas esu, sugebėjo užtikrinti, kad per pirmąjį svarstymą būtų priimti toliau nurodyti pradinio teksto pakeitimai.

Pirma, pabrėžta, kad pagrindiniai rekomenduojamų priemonių tikslai – išnaikinti skurdą ir pagerinti gyvenimo sąlygas.

Antra, smulkieji ūkininkai ir mažosios įmonės laikomos pagrindiniais pagalbos pagal šias priemones gavėjais.

Trečia, reglamente ypatingas dėmesys skiriamas aspektams, susijusiems su aplinka, sveikata ir darbo standartais.

Ketvirta, nustatyti skaidrūs lėšų skyrimo kriterijai.

Galiausiai, susitarta dėl preliminaraus vertinimo, kurį reikia atlikti iki programos galiojimo pabaigos likus 18 mėnesių.

Be to, Parlamentas ir Taryba susitarė dėl papildomųjų priemonių finansavimo 2010 ir 2011 m. Visi šie pakeitimai neabejotinai atitinka AKR valstybių lūkesčius. Vienintelė nesutarimo priežastis – horizontalusis deleguotųjų aktų taikymo vystomojo bendradarbiavimo finansinei priemonei klausimas. Savo reikalavimą grindžiame tuo, kaip mes suprantame Lisabonos sutarties 290 straipsnį.

Europos Parlamentas nori turėti balsą Komisijai priimant strateginius sprendimus dėl išorės veiksmų finansavimo. Lig šiol Taryba nesutiko suteikti Parlamentui vaidmens įgyvendinant finansines priemones, nors Parlamentas to vertas.

Tai reikia aiškiai pasakyti, ir primygtinai noriu pabrėžti: mes nesutinkame būti vadinami tvarkos drumstėjais. Parlamentas ir Vystymosi komitetas tai kasdien įrodo savo darbu. Todėl raginu kolegas narius laikytis pozicijos, priimtos per pirmąjį svarstymą, ir daugiausia balsuoti už tekstą, kurį ką tik pateikiau jiems tvirtinti.

  Barbara Lochbihler, pranešėja. – (DE) Ponia pirmininke, žmogaus teisių užtikrinimas, demokratinių struktūrų skatinimas bei plėtra ir kova su korupcija – tai pagrindiniai taikiai išėjusiųjų į gatves Tunise, Egipte ir Jemene reikalavimai tikintis permainų, kad Magrebo ir arabų pasaulio žmonės galėtų pareikšti savo teisę į žodžio ir spaudos laisvę, teisę į laisvus rinkimus ir piliečių dalyvavimo teisę. Mūsų demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo finansavimo priemone būtent ir siekiama skatinti įgyvendinti tas teises; lig šiol galimybės taikyti šią priemonę minėtose valstybėse buvo ribotos, nes padėtis jose tokia, kad turintys kitokią nuomonę apskritai galėjo tikėtis būti persekiojami ir kankinami.

Labai palankiai vertinu tai, kad, kaip vakar girdėjome darbo grupėje, Komisija jau parengė išsamius planus, kaip finansinę priemonę panaudoti taip, kad dabar būtų trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių projektų, kuriais dabar būtų galima pasinaudoti demokratinei transformacijai Tunise remti. Būtų gerai, kad remdamiesi tuo ateityje galėtume sukurti modelį, kurį taip pat būtų galima taikyti, jei tokia esminė transformacija būtų pradėta kitose valstybėse. Labai tikiuosi, kad Komisija priims parlamentinės delegacijos Tunise pateiktus pasiūlymus, pavyzdžiui, susijusius su teismų reforma.

Demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės struktūra tokia, kad būtų galima remti dirbančius įvairiose civilinėse struktūrose, kurių veikla siekiama pagerinti žmogaus teisių padėtį. Tai gali būti vyriausybės, tarptautinės žmogaus teisių institucijos ar asmenys, kuriems paramos reikia kaip žmogaus teisių gynėjams. Apskritai, struktūra gera būtent dėl to, kad ji leidžia tam tikrose situacijose veikti be susijusios vyriausybės sutikimo. Tikrai nemanau, kad tai koks nors kišimasis į vidaus reikalus, nes žmogaus teisių esmė yra ta, kad turime sugebėti pasipriešinti valstybės prievartai ir valstybės smurtui prieš gyventojus, prieš kiekvieną pilietį.

Žinoma, turime apžvelgti pavienius projektus, kaip ir žmogaus teisių ir demokratijos priemonių prioritetus, ir nuolat juos kritiškai vertinti. Lig šiol ši priemonė buvo dar palyginti nauja, taigi nebuvo prasmės atlikti vertinimo, iš kurio mažai ką sužinotume. Todėl net dar svarbiau dabar parengti ir įgyvendinti būsimą išsamų vertinimą. Jo tikslas turi būti išsiaiškinti pavienių priemonių poveikį ir leisti mums prireikus persvarstyti prioritetus ir darbo metodus.

Šiai finansinei priemonei būdingas pagrindinis principas, kad visos finansavimo priemonės turėtų viena kitą papildyti. Tačiau praktiškai vis pastebime, kad ši palyginti kukli finansinė priemonė naudojama projektams, kurie galėtų būti aiškiai siejami su geografine priemone, finansuoti. Šis klausimas kyla ir dialogų dėl žmogaus teisių atveju. Dėl šios priežasties tikrai neturėtume sutikti su jokiais šios kuklios priemonės apkarpymais ir privalome stebėti, kad ja nebūtų naudojamasi norint finansuoti projektus, kurie iš tikrųjų netinka būti finansuojami.

Galiausiai norėčiau tarti žodį apie deleguotuosius aktus – tai tema, dėl kurios dar nesusitarėme nė vienos finansavimo priemonės atveju. Daugelyje politikos sričių, pavyzdžiui, aplinkos ir transporto, nekyla diskusijų dėl to, ką galima laikytis deleguotaisiais aktais. Tačiau užsienio politikoje tai laikoma labai ginčytinu dalyku. Tačiau labai svarbu – ypač įsigaliojus Lisabonos sutarčiai – kad mes, Parlamentas, turėtume bendro sprendimo teises ir užsienio politikoje, strategiškai sprendžiant dėl finansavimo priemonių programų.

  Kinga Gál, pranešėja. − (HU) Ponia pirmininke, Komisijos atstovai, ponios ir ponai, viskas, ką sakė antroji pranešėja B. Lochbihler, yra labai svarbu turint omenyje, kad dabartinė įtempta tarptautinė padėtis – turiu omenyje Šiaurės Afrikos atvejį, dėl kurio vakar diskutavome, taip pat Tunisą ir Egiptą – rodo, jog dėmesys, kurį skiriame, pavyzdžiui, šiai žmogaus teisių rėmimo finansinei priemonei, iš tikrųjų svarbus, ir kad šios priemonės praktinis poveikis konkrečioje vietoje gali būti svarbus. Būtent tai ir yra pirma svarbi priežastis, dėl kurios Parlamentas šios priemonės atžvilgiu reikalauja priežiūros teisės.

Dėl esminių klausimų, kuriais diskutuota per pirmojo svarstymo diskusiją praėjusių metų spalio mėn., kai siekta skatinti svarbiausių vietos nevyriausybinių organizacijų veikimą, institucijos sutarė. Dabar, per antrąjį svarstymą, reikia žiūrėti kitą medalio pusę, būtent siekti sutarimo dėl tarpinstitucinių diskusijų dėl Parlamento teisės į demokratinę priežiūrą. Gerai žinoma, kad jau metus tarpinstitucinis mūšis vyksta ir dėl finansinių priemonių klausimo, įskaitant šios priemonės, kuria skatinama demokratija ir žmogaus teisės, klausimą.

Lisabonos sutartimi sustiprinta Europos Parlamento teisė į demokratinę priežiūrą; tai faktiškai yra deleguotųjų aktų pagrindas, kurį, mūsų manymu, reikia versti taikyti dabartinėmis aplinkybėmis. Šis konkretus teisės aktų rinkinys, deleguotųjų aktų atvejis, galėtų būti pirmas svarbus pavyzdys, kad Europos Parlamento vaidmuo nuo 2009 m. gruodžio 1 d. tikrai išplėstas. Taigi per antrąjį svarstymą, ir greičiausiai per vėlesnį susitarimo procesą, mes kovojame ir už Europos Parlamento teisės į demokratinę priežiūrą pripažinimą, ir kartu su kolege manau, kad tai aktualu būtent demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo finansinės priemonės atveju. Tai yra dėl to, kad, kaip girdėjome, šia priemone siekiama užtikrinti žmogaus teises, teisinę valstybę ir demokratijos gynimą, ir mes skatiname konkrečias teises, pavyzdžiui, kovą už moterų ir vaikų teises, kovą su mirties bausme, kankinimu, žiauriu, nežmonišku, žeminančiu elgesiu. Siekiame padėti žmogaus teisių gynėjams atlikti jų darbą, net ir visiškai neįmanomomis sąlygomis. Tai dar viena priežastis, dėl kurios ši priemonė labai svarbi. Jos pagalbos gavėjai yra nevyriausybinės organizacijos, kurių padėtis kai kuriose valstybėse labai nepalanki. Šie dalykai pateisina tai, kad mes, Parlamentas, turėtume turėti balsą kuriant strategiją ir pagrindų programas bei ateities planus, nes vykdydami metinį stebėjimą galime imtis rimtesnių priemonių, negu tik pateikdami savo nuomones per dvimečius finansinius ciklus. Būtent dėl to prašome jūsų paramos, kad dabar per laikotarpį nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo galėtume veikti tikrai paisydami bendrųjų Sutarties krypčių, ir tikiu, kad ir Komisija, ir Taryba per būsimą susitarimo procesą supras to būtinumą.

  Helmut Scholz, pranešėjas. – (DE) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, šioje parlamentinėje kadencijoje iš esmės keičiama bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonė. Planuojame bendrai skirti iki 348 mln. EUR bendradarbiavimui tokiose srityse kaip mokslas, akademiniai mainai – įskaitant Erasmus Mundus – kultūra, aplinkos apsauga ir atsinaujinančioji energija, taip pat dvišalių prekybos ryšių skatinimas. Ypatingas dėmesys dabar turėtų būti skiriamas mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Naujas aspektas yra tai, kad naudojantis priemone „ICI Plus“ dabar galima finansuoti ir projektus besivystančiose šalyse, ir konkrečiai projektus, kurie nepatenka į paramos vystymuisi priemonių bendrąją apibrėžtį. Tai apima tokius projektus ir priemones kaip Europos studentų siuntimas į Afrikos, Azijos ar Lotynų Amerikos universitetus, ir tai visiškai naujas elementas. Šiais laikais, kai ES tenka didesnė atsakomybė už savo, kaip partnerės, bendradarbiavimo su vis daugiau valstybių pergrupavimą, ypatingas vaidmuo tenka leidimui savo nuožiūra formuoti plėtrą.

Pakeistame reglamente reikia aiškiai išskirti galimybes ir uždavinius, kurių kyla išplėtus jo geografinę aprėptį. Jame aiškiai nurodoma, kas, kam ir kokiomis sąlygomis gali gauti finansinę paramą. Dar vienas naujas šios priemonės elementas – reglamente nurodoma, kad skiriant lėšas turi būti užtikrinta, kad valstybės partnerės atitiktų pagrindinius Tarptautinės darbo organizacijos darbo standartus ir kad siektų sumažinti išmetamą ŠESD kiekį reikšmingai prisidėdamos prie tarptautinės kovos su klimato kaita.

Nemažiau svarbu ir tai, kad į bendradarbiavimo tikslus įtraukta teisinė valstybė bei žmogiškasis orumas darbe. Kadangi rengiamės imtis antrojo nagrinėjimo, leiskite man pakartoti, kad, mano manymu, svarbu užtikrinti, kad teikiant finansinę paramą nebūtų daroma jokių nuolaidų Europos Sąjungos pagrindinių principų atžvilgiu. Skatinant projektus besivystančiose šalyse dėmesį ateityje reikia atkreipti į politikos suderinamumą ir visų pirma į derėjimą su kovos su maisto krize priemonėmis. Plenariniame balsavime per pirmąjį svarstymą buvo nuspręsta – nors ir nežymios daugumos, – kad jokios lėšos, skiriamos paramai vystymuisi, kol kas neturėtų būti skiriamos priemonei „ICI Plus“.

Rengiamės imtis antrojo svarstymo siekdami pagreitinto susitaikymo šiuo klausimu, taip pat ir visų finansavimo priemonių klausimu. Po sėkmingų kompromisinių Tarybos ir Europos Parlamento derybų priemonę „ICI Plus“ pritaikėme ateities iššūkiams. Visiems esminiams dalykams plenariniame posėdyje pritarė dauguma. Kol kas viskas gerai, arba taip atrodytų. Tačiau lieka nenuspręsta, kaip įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ateityje dvi ES teisėkūros institucijos dalysis įgaliojimais, visų pirma Bendrijos lygmens tarptautinės prekybos politikos srityje. Pavojus šiuo atveju kyla demokratijai ir konkrečiai tam, kas vadinama deleguotaisiais aktais, ir tai sritis, kurioje Europos Parlamento, Komisijos ir Tarybos požiūris skiriasi.

Dėl ko visa tai? Norime daryti tai, kas, atrodo, yra mūsų pareiga savo rinkėjams. Norima patikrinti, ar daugiametis strateginis Europos išorės veiksmų tarnybos ir Komisijos planavimas, susijęs su mūsų reglamentų įgyvendinimu, atitinka teisės aktų leidėjo dvasią. Praeityje Komisija, deja, per dažnai laikėsi požiūrio, kad popieriuje galima rašyti ką tik nori. Lisabonos sutartimi mums skirtas naujas vaidmuo ir pareiga – teisės aktų leidėjo, ir mes reikalaujame veto teisės. Pranešėjai įvairių užsienio politikos finansavimo priemonių klausimais, komitetų pirmininkai ir frakcijų vadovai – visi sutinka, kad turime kovoti dėl šios demokratinės teisės.

Pone Komisijos nary, ponios ir ponai, lig šiol mūsų matytas elgesys rodo, kad šį principą pripažino dar ne visos trys Europos Sąjungos institucijos. Todėl šiandien energingai giname savo kontrolės teisę, nes ateityje Komisija turės savo planavimą grįsti tuo, ką nustatys teisės aktų leidėjas, o ne savo pačios komunikatais.

  Karel De Gucht, Komisijos narys. − Ponia pirmininke, šioje antroje diskusijoje dėl šių išorės santykių finansinių priemonių esu tam, kad pakeisčiau Andrį Piebalgą, šiam išvykus į užsienį pagal jau seniai suplanuotą susitarimą.

Pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjams K. Gál, B. Lochbihler, G. Mitchellui, H. Scholzui ir Ch. Goerensui. Puikiai bendradarbiavome dirbdami prie šių dokumentų ir, išskyrus deleguotuosius aktus, visų trijų susijusių institucijų požiūris į pagrindinius dalykus iš principo sutampa.

Likę neišspręsti klausimai atsirado dėl platesnių tarpinstitucinių ryšių dėl naujosios Sutarties. Dabar atsidūrėme sudėtingoje politinėje ir veiksmų sandūroje, kurios partneriai užsienyje nesupranta, nes pagrindinių teisės aktų įgyvendinimas yra ES vidaus reikalas.

Nors būdamas už prekybą atsakingas Komisijos narys nesu atsakingas nė už vieną iš šių priemonių, jomis remiama labai daug ES politikos tikslų, įskaitant prekybą, ir jos mums leidžia toliau būti svarbiais užsienio politikos veikėjais.

Po paskutinių diskusijų spalio mėn., metai baigėsi nesusitarus per pirmąjį svarstymą. Padėtį žinote. Parlamentas tikisi, kad Sutarties 290 straipsnis, kuriuo nustatoma procedūra, vadinamieji deleguotieji aktai, bus taikoma priimant strateginius dokumentus ir daugiametes veiksmų programas. Bet per pirmąjį svarstymą Taryba atmetė jūsų pakeitimus, susijusius su deleguotaisiais aktais.

Labai svarbu, kad greitai susitartume, visų pirma dėl „ICI Plus“ ir pasiūlymo dėl prekybos bananais papildomųjų priemonių. Priešingu atveju Komisija negalės įgyvendinti susijusio biudžeto.

Kalbant konkrečiau apie „ICI Plus“, manau, kad visi sutinka, jog ši priemonė skirta ES interesams pramoninėse šalyse skatinti, kai kurios iš tų šalių yra pagrindiniai strateginiai partneriai, nelauksiantys, kol administraciniu požiūriu būsime pasirengę. Mūsų sukurtas tuščias vietas veržiasi užpildyti kiti, nesvarbu, ar tai bendradarbiavimas energetikos srityje, parama verslui, skaitmeninės darbotvarkės tikslai, ar kiti dalykai.

Kalbant apie prekybos bananais papildomąsias priemones, galiu tik pabrėžti, kad jos neatsiejamai susijusios su Ženevos susitarimu, kuriuo užbaigta mūsų ilgiausios beveik 20 metų trukusios prekybos diskusijos Pasaulio prekybos organizacijoje ir pagal Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT), ir būdamas už prekybą atsakingas Komisijos narys tikiuosi šiokio tokio rezonanso.

Papildomosios priemonės skirtos paremti dešimt bananus eksportuojančių AKR valstybių, prisitaikančių prie lengvatų maržos, sumažintos dėl Ženevos susitarimo. Todėl labai svarbu, kad laikydamiesi savo įsipareigojimų išsaugotume ES, tarptautinės prekybos derybininkės, patikimumą ir, šiuo atveju, mes tai labiausiai skolingi bananus auginančioms AKR valstybėms.

Pažiūrėkite į platesnį dabartinį pasaulio prekybos maistu paveikslą ir negandas, su kuriomis susiduria kai kurios šalys, labai priklausomos nuo vienos ar kelių prekių eksporto pajamų. Aš tikrai jaučiu, kad šiuo atveju reikia paskubėti.

Suprantu Parlamento rūpestį dėl dalyvavimo rengiant strateginius dokumentus ir daugiametes programas. Komisija pateikė pasiūlymų padidinti parlamentinę priežiūrą ir siūlo kitus kompromisinius sprendimus, bet jie nesudomino nei Parlamento, nei Tarybos.

Šiandien čia esu tam, kad vėl pakaročiau Catherine Ashton ir Andrio Piebalgo įsipareigojimą, prisiimtą praėjusį spalio mėn., siekti praktinių politinių sprendimų. Visi – Taryba, Komisija, Parlamentas – per antrąjį svarstymą dirbkime siekdami sutartų rezultatų ir visi tikslingai dalyvaukime, kad šis tikslas būtų pasiektas.

Tolesnis delsimas turės biudžetinių, politinių, teisinių ir net socialinių ir ekonominių padarinių. Kartu, kadangi dėl Lisabonos sutarties pasikeitė komiteto sistema ir Europos Parlamentui suteikta naujų įgaliojimų, ES tai suteikė stipresnį vaidmenį ir naujų struktūrų, leidžiančių nuosekliau, išsamiau ir su didesniu bendrumu vykdyti užsienio politiką. Dėkoju už dėmesį ir laukiu diskusijos.

  Maurice Ponga, PPE frakcijos vardu. – (FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, Europos Parlamentas šiandien antrą kartą priims verdiktą dėl vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės, kuria numatoma nustatyti pagrindinėms bananus auginančioms AKR valstybėms skirtas prekybos bananais papildomąsias priemones, pakeitimo. Šios papildomosios priemonės pateisinamos tuo, kad 2009 m. gruodžio mėn. su Jungtinėmis Valstijomis ir Lotynų Amerikos šalimis sudarius Ženevos susitarimą sumažėjo lengvatinių muitų tarifų, nustatytų AKR valstybėms. Europos Sąjunga tada įsipareigojo skirti 190 mln. EUR paramą AKR valstybėms, kad padėtų joms susidoroti su šia nauja konkurencija.

Per pirmąjį svarstymą pakeitėme ir Komisijos pasiūlymo turinį, ir formą. Taryba nesutinka su mumis dėl formos, dėl to reglamentas šiandien pateiktas antrajam svarstymui. Iš tikrųjų, Taryba atsisako leisti strateginiams dokumentams ir daugiametėms orientacinėms programoms taikyti deleguotųjų aktų procedūros, taigi atsisako įgyvendinti Lisabonos sutartimi padarytus pakeitimus. Parlamentas nusprendė reaguoti greitai, ir tai svarbiausia.

Todėl mes AKR valstybėms siunčiame aiškią politinę žinią. Europos Parlamentas jas palaiko ir daro viską tiek, kiek leidžia jo įgaliojimai, siekdamas užtikrinti, kad 190 mln. EUR būtų išmokėta kuo greičiau. Tačiau taip pat siunčiame žinią Tarybai. Europos Parlamentas gina savo išimtines teises, nustatytas Lisabonos sutartyje. Kamuolys dabar Tarybos pusėje. Europos Sąjunga įsipareigojo AKR valstybėms. Todėl Taryba turi prisiimti atsakomybę, kaip tai padarė Parlamentas.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  William (The Earl of) Dartmouth (EFD). - Ponia pirmininke, ar M. Ponga kada nors pagalvojo, kad ES mokesčių mokėtojai ir visų pirma Didžiosios Britanijos mokesčių mokėtojai, galbūt labiau norėtų, kad 190 mln. EUR būtų įšaldyta neribotam laikui?

  Maurice Ponga (PPE). – (FR) Ačiū už klausimą, Lorde W. Dartmouthai. Galiu tik pasakyti, kad yra tarptautiniai susitarimai, kuriuose reikalaujama, kad Europos Sąjunga investuotų į savo santykius su AKR valstybėmis, ir tai vienas iš susitarimų, kuriems Europos Sąjunga turėtų teikti pirmenybę. Savo ruožtu, galiu pasakyti, kad niekada nemaniau, jog 190 mln. EUR turėtų būti įšaldyta.

  Patrice Tirolien, S&D frakcijos vardu. – (FR) Ponia pirmininke, šiandien mūsų Parlamento vienbalsiai patvirtinta pozicija rodo, koks šiam Parlamentui gyvybiškai svarbus įgaliojimų vykdymo klausimas. Vis dėlto, grįžtant prie prekybos bananais papildomųjų priemonių, šis susitarimas keblus mūsų partnerių, bananus auginančių AKR valstybių, atžvilgiu. Iš tikrųjų, praėjus metams nuo tada, kai Komisija šioms valstybėms teisėtai skyrė kompensaciją, lėšų jos dar negavo, nors dėl Ženevos susitarimo joms labai sunku.

Todėl šiandien vėl į jas atkreipiu dėmesį sakydamas, kad būtent dėl to, kad mes dar aiškiau norime pareikšti savo reikalavimus, šis Parlamentas privalo turėti žodį rengiant ES strategiją ir bendrąsias išorės pagalbos gaires. Esame pasiryžę nepatekti į Komisijos ir Tarybos paspęstus spąstus. Europos sprendimų skaidrumas turi būti svarbiausia mūsų darbe. Būtent tokia Sutarties dvasia ir istorijos esmė.

  Nirj Deva, ECR frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, šis klausimas turi techninių pusių, bet kartu jis turi ir žmogiškąją bei skurdo pusę. Šioje bendroje diskusijoje pirmiausia norėčiau pasakyti Tarybai, kad Parlamentas yra tam, kad stebėtų ir tikrintų, kad žiūrėtų atvirai, skaidriai ir atsakingai į tai, kaip mes leidžiame savo mokesčių mokėtojų pinigus tarptautinei plėtrai.

Jei Taryba negali to pripažinti ir negali pripažinti, kad deleguotiesiems aktams turėtų būti taikomos Parlamento vidaus procedūros, kad Parlamentas galėtų pasinaudoti savo priežiūros teise, tai ką, po galais, mes čia darome? Kodėl mes čia, jei mums neleidžiama būti atsakingiems prieš savo balsuotojus, rinkėjus ir mokesčių mokėtojus už pinigus, kuriuos jie mums sąžiningai patiki per Komisiją leisti tarptautinei plėtrai?

Antra, kalbant apie bananų klausimą, kurį sprendžiant reikėtų atsižvelgti ir į Parlamento svarstymus, Europos mokesčių mokėtojai pralaimėjo abiem atžvilgiais. Turėjome laisvesnį prekybos susitarimą, kurio nebėra, ir dabar turime vėl apsaugoti tas bananus auginančias valstybes ir sumokėti joms kompensaciją.

  William (The Earl of) Dartmouth, EFD frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, kiekvienai iš keturių finansinių priemonių, kurias šiandien pristato Parlamentas, yra patikimai skambantis pagrindimas.

Tačiau, imant kartu, jų kolektyvinis tikslas yra remti ir skatinti Europos Komisijos politinę ir užsienio politikos darbotvarkę. Komisijos narys jau pasakė tai labai aiškiai, su jam įprastu tikslumu ir aiškumu, ir už tai turiu jam padėkoti.

Visi dabar jau žinome, kas už tai mokės: prispausti mokesčių mokėtojai ir, matyt, – kaip visad neproporcingai – Didžiosios Britanijos mokesčių mokėtojai. Tiksli šių finansinių priemonių kaina dar nežinoma, nepaisant kolegų didžiausių pastangų, kurias jie dėjo vakar ir pirmiausia šįryt.

Komisija ir vėl su kitų žmonių pinigais elgiasi išlaidžiai ir neatsakingai, ir dėl to mes nepalaikysime nė vieno pasiūlymo.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę, pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  Jörg Leichtfried (S&D). – (DE) Ponia pirmininke, pone W. Dartmouthai, man dingtelėjo, kad visad stengiatės savo kalbose paminėti Didžiosios Britanijos mokesčių mokėtojus. Būtų įdomu žinoti, ar iš tikrųjų manote, kad atstovaujate mažai Jungtinės Karalystės gyventojų grupei, ar kad esate visos Europos Sąjungos atstovas?

  William (The Earl of) Dartmouth (EFD). - Ponia pirmininke, savo kalboje paminėjau ir ES, ir Didžiosios Britanijos mokesčių mokėtojus. Tačiau mane išrinko Didžiosios Britanijos, ne kurios nors kitos šalies gyventojai, taigi manau, kad mano svarbiausia atsakomybė – atstovauti Didžiosios Britanijos mokesčių mokėtojams. Užjaučiu ir visus prispaustus ES mokesčių mokėtojus kitose šalyse – ypač jūsų šalyje, Austrijoje, kuri yra įnašą mokanti šalis, – kurių pinigai taip pat švaistomi šioms bergždžioms ir trapioms imperijoms kurti.

  Franziska Katharina Brantner, Verts/ALE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, norėčiau paminėti kelis dalykus. Pirmiausia, norėčiau iškelti išorės srityje taikomų finansinių priemonių lankstumo klausimą.

Visi žinome, kad per pastarąsias kelias savaites ir mėnesius buvo daug nenumatytų katastrofų ir įvykių, ir išorės išlaidų kategorijoje beveik nebeliko maržų, nors dar liko keleri metai. Kartu yra viena lanksti priemonė – stabilumo priemonė, kuria dažnai naudojamasi ne tais tikslais, kuriais ji faktiškai sukurta.

Taigi manau, kad galime sutikti, jog užsienio politikos priemonėms reikia didesnio lankstumo, bet turime pabrėžti, kad didesnis lankstumas gali būti tik kartu esant griežtesnei demokratinei priežiūrai. Dabar dėl šio dalyko kovojame, be to, taip pat turime parodyti, kad, nors finansinės priemonės ateityje turi būti lankstesnės, negalime nustatyti didesnio lankstumo be griežtesnės demokratinės priežiūros, kurios prašome.

Antras dalykas: turime persvarstyti tai, kaip dirbame ir kaip teikiame pagalbą silpnoms valstybėms. Kaip tik vakar JT dar kartą paminėjo išsivystymo ir konfliktų ryšį, ir atkreipė dėmesį į tai, kad šalys, kuriose kilę konfliktai, yra, žinoma, tos šalys, kurioms sunkiausia išbristi iš skurdo.

Lig šiol ES priemonės nebuvo iš tikrųjų adaptuotos. Keliose tose silpnose valstybėse yra ES misijos, veikiančios šalia mūsų finansinių priemonių, bet ne visada kartu su jomis. Taigi turime pagalvoti, koks būtų tinkamas būdas šias dvi dalis susieti.

Ir paskutinis dalykas, kurį paminėsiu trumpai – įvykiai Šiaurės Afrikoje parodė mums, kaip svarbu skatinti žmogaus teises ir demokratiją, o mano manymu, ir lyčių lygybę, ir ateityje persvarstydami tokias struktūras šiuo atžvilgiu turėtume būti drąsesni.

  Elmar Brok (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, manau, kad turime aiškiai pasakyti, kad šių finansinių priemonių atveju didelę svarbą teikiame teisėkūros ir vykdomųjų užduočių atskyrimui. Nuodugniai valdyti ar faktiškai įgyvendinti projektus – tikrai ne parlamento darbas.

Kita vertus, teisės aktais tikrai neturi būti daugeliui metų suteikiamas leidimas veikti savo nuožiūra (carte blanche) ir nepaliekama jokios galimybės įsikišti, jei veiksmai neatitinka teisės akto leidėjo valios. Vadinasi, ar teisiniu požiūriu tai deleguotasis aktas, ar ne, turime turėti galimybę sprendimus atšaukti, jei, teisės akto leidėjo manymu, jie neįgyvendinami taip, kad atitiktų teisės akto leidėjo ketinimus.

Dėl šios priežasties, nepaisant teisinio sprendimo, kuriuo teisės aktas pagrįstas, arba nepaisant to, ar jis priimtas deleguotųjų teisės aktų sistemoje, ar ne, Komisija ir Taryba privalo šiuo atveju veikti taip, kad rastų pagrįstą, objektyvų sprendimą; o mes tada mažiau kištumėmės į vykdomuosius reikalus ir, taigi, jei viskas vyktų gerai, vykdomajai institucijai suteiktume didesnę laisvę.

Norėčiau pritarti tam, ką sakė F. K. Brandtner. Parlamentas seniai įgyvendino demokratijos ir žmogaus teisių skatinimo priemonę ir numatė galimybę apeiti vyriausybes ir diktatorius, kad būtų galima remti pilietinę visuomenę ir demokratines jėgas. Tik dabar pradedame suprasti, kad, priešingai teisės akto leidėjo valiai, Komisija, o dabar ir Europos išorės veiksmų tarnyba, niekada nesinaudojo šia priemone šiuo būdu, ir tai yra lemiamas elementas to, kad Šiaurės Afrikos atveju šiandien atsidūrėme tokioje padėtyje. Kadangi tai politinė nesėkmė – nevykdoma teisės akto leidėjo valia, – reglamentą reikia iš dalies keisti, ir mes ketiname už tai kovoti.

  Ana Gomes (S&D). – (PT) Ponia pirmininke, Mubaraką lauk, jau dabar! Pasipriešinimo jėgos tebešaukia Tahrir aikštėje, su jais šaukiu ir aš. Demonstracijos Egipte, Tunise ir kitose arabų šalyse, kai milijonai gyventojų drąsiai išėjo į gatves reikalaudami užbaigti dešimtmečius trukusią priespaudą ir korupciją, rodo, kad žmogaus teisės ir demokratija yra visuotiniai siekiai, taip pat rodo, kaip reikalaujantys stabilumo, kad toliau išliktų diktatūra, iriasi prieš istorijos srovę.

Demokratija ir žmogaus teisių priemonė – tai Europos Sąjungos priemonė, kurią galima ir būtina taikyti, be vyriausybių sutikimo, žmogaus teisių gynėjams, visiems, kas skatina lyčių lygybę, teisinę valstybę, laisvus rinkimus ir demokratiją, remti. Todėl ją reikia sustiprinti finansiškai, suteikti jai didesnio lankstumo, kad būtų galima susidoroti su kritiška padėtimi, ir labiau derinti su geografinėmis priemonėmis, kuriomis siekiama tų pačių tikslų. Jai turi būti taikoma pakankama parlamentinė priežiūra. Dėl to šis Parlamentas ir reikalauja primygtinai deleguotųjų aktų procedūros.

  Marek Henryk Migalski (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, ir A. Gomes, ir B. Lochbihler abi teisios sakydamos, kad įvykiai Egipte ir Tunise turėtų sulaukti mūsų palaikymo ir patraukti mūsų dėmesį, ir tikrai priemonės, dėl kurių šiandien diskutuojame, sukuria šią galimybę, ypač demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonė. Esu įsitikinęs, kad tai turėtų būti labai remiama, nes, iš tikrųjų, kaip sakė A. Gomes, šios teisės yra visuotinės ir, kadangi jos visuotinės, teisė gyventi demokratijoje ir teisė gyventi šalyje, kurioje pripažįstamos žmogaus teisės, yra tai, kas visiškai akivaizdu.

Svarbu, kad antroji priemonė leistų teikti tokią pagalbą nepaisant to, ar gautas trečiųjų šalių vyriausybių arba valdžios institucijų sutikimas. Tai tikrai labai svarbu. Mūsų pagalbos reikia Baltarusijai ir Ukrainai, jos taip pat reikia kitoms Rytų partnerystės šalims, ir manau, kad šios priemonės turėtų būti taikomos taip pat ir šioms šalims.

  Rui Tavares (GUE/NGL). – (PT) Ponia pirmininke, dabar diskutuojame dėl dokumentų, susijusių su finansinėmis priemonėmis, rinkinių serijos, pavyzdžiui, dėl Ch. Goerenso pranešimo dėl vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės, kolegos H. Scholzo pranešimo ir kitų dokumentų. Dauguma pranešimų siekiama konkrečių priemonių, kuriomis būtų pagerintas milijonų žmonių gyvenimas: kitaip tariant, siekiama geriausios teisėkūros praktikos.

Tačiau Taryba primygtinai reikalauja netaikyti bendro sprendimo procedūros, kurios reikalaujama šiuose dokumentuose. Būtent šiuo atveju bendro sprendimo procesas tampa bendro nesprendimo procesu, nes Taryba taiko tylų veto, nors nė viena Sutarties nuostata to negalima pateisinti ir tai pagrįsta tik kaprizingu nepasitenkinimu ir mažai kam suprantamu Lisabonos sutarties 290 straipsnio, kuriame aprašomi deleguotieji aktai, aiškinimu.

Tai stato į pavojų žmonių gyvenimą. Kalbant, pavyzdžiui, apie pabėgėlių įsikūrimo politiką, mums neleista skirti papildomų lėšų šalims, kuriose kuriasi pabėgėliai, ir pabėgėlių stovyklų uždarymui, o tai reiškia, kad jei Taryba tebesilaikys šio įnorio, tai neigiamai paveiks žmonių gyvenimą. Laikas tai sustabdyti, ir laikas deleguotuosius aktus rengti paprastai – bendro sprendimo procese.

  Dimitar Stoyanov (NI). – (BG) Ponia pirmininke, žinoma, palaikysiu pateiktą pasiūlymą, nes Parlamentas turi ginti savo teises, kai kalbama apie Sutartimis jam suteiktus įgaliojimus. Norėčiau pasakyti, kad turime išplėsti savo kontrolę, ir plačiau nei tik iki preliminarios deleguotųjų aktų kontrolės, apie kurią dabar ir diskutuojame.

Turime galėti vykdyti ir tolesnę kontrolę, nes kai kurioms programoms skiriama daugybė milijardų eurų, kurie dažniausiai nusėda įvairių diktatorių, finansuojančių jais savo puikų gyvenimą, kišenėse, o tuo pat metu daugybės milijonų žmonių mūsų šalyse gyvenimas labai sunkus.

Tai taip pat reiškia, kad Europos mokesčių mokėtojų pinigus naudojame prabangiam diktatorių, engiančių savo tautas, gyvenimui finansuoti, o mūsų pačių gyventojai vargsta. Štai kodėl turime pirmiausia išsiimti rąstą iš savo akies, ir tik tada pastebėti šapelį kito akyje, ir tai galiausiai leis mums iš tikrųjų ir griežtai kontroliuoti šiuos išteklius.

  Barbara Matera (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, ir vėl turime pareikšti apie savo vaidmenį ir Europos Sąjungoje, ir už jos ribų.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, nustatytų 1948 m. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, mūsų pačių Pagrindinių teisių chartijoje ir regioniniuose dokumentuose, skatinimas yra mūsų užsienio politikos ir mūsų socialinės politikos dalis. Reglamentas (EB) Nr. 1889/2006, įsteigiantis demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę, turi būti veiksminga, praktinė priemonė, pakankamai lanksti, kad būtų galima veikti aplinkybėmis, kai reikia išskirtinių veiksmų.

Europos Sąjungos įnašas į šiuos civilizacijų mūšius per jos išorės bendradarbiavimo strategines priemones ir tinkamą susijusių finansinių priemonių panaudojimą, t. y. didesnį Europos Sąjungos išorės veiksmų veiksmingumą ir matomumą, negali būti daromas neatsižvelgiant į jos reprezentatyviausios institucijos, Europos Parlamento, atsakomybę ir, taigi, kontrolę.

Todėl, atsižvelgdama į tai, pritariu siūlomiems pakeitimams, kurie aiškiai atitinka pokyčius mūsų nuolat augančioje Europoje.

(Kalbėtoja sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  Marek Henryk Migalski (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, norėčiau paklausti, gal B. Matera galėtų pasakyti, ar Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija norėtų remti konkrečiai pagalbos teikimą (sprendžiant demokratijos ir žmogaus teisių klausimus) rytuose esančioms šalims, turiu omenyje Ukrainą, Baltarusiją ir kitas Rytų partnerystės šalis.

  Barbara Matera (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, taip, neabejotinai, mano frakcija, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija, kasdien daug dirba siekdama užtikrinti, kad pagrindinės žmogaus teisės būtų gerbiamos visame pasaulyje.

Manau, kad gerbiamų kolegų, dirbančių čia daug ilgiau už mane, kalbos patvirtina ir remia šio Parlamento politiką. Pabrėžiu tai, kad priklausau Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai. Mes nusiteikę ištikimai europietiškai ir esame tikri, kad šis Parlamentas gali atlikti vaidmenį visame pasaulyje.

  Richard Howitt (S&D). - Ponia pirmininke, noriu, kad būtų užrašyta, jog remiu tai, ką kiti kolegos kalbėjo priemonių, visų pirma demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės, parlamentinės priežiūros klausimu. Noriu padėkoti Komisijai už struktūrinį bendradarbiavimą. Žmogaus teisių gynėjams dėl jų veiklos pobūdžio kyla pavojus ir turi būti tam tikras privatumo laipsnis. Užtikrinkime, kad toks bendradarbiavimas būtų tęsiamas ir ateityje.

Projektų atžvilgiu būtų galima išsakyti tokią kritiką – vykdome labai aukštos kokybės projektus, bet jie išbarstyti po visą pasaulį ir nepakankamai integruoti į kitas programas.

Tai, kad įsteigėme Europos išorės veiksmų tarnybą, leidžia šią problemą ištaisyti. Ir būtinai turime tai padaryti. Rūpestis, kad kai kurias programas dabar rengia teisinę kvalifikaciją turintys asmenys, o ateityje to gali nebūti, rodo, kad mums reikia spręsti šią problemą, kad ir ateityje išlaikytume aukštą kokybę.

Galiausiai, kalbant apie tai, kas dabar vyksta Egipte ir kitose arabų pasaulio šalyse, suprantame, kad ateityje reikės daugiau finansų demokratijos kūrimui ir rinkimų stebėjimui. Atkakliai laikėmės nuomonės, kad reglamente turi būti nustatytas procentas, priešingu atveju tai išstumtų kitus žmogaus teisių projektus. Tačiau mums gali reikėti daugiau pinigų, ir ėmęsi naujos finansinės programos neturėtume grįžti prie seno argumento, kad turime atsikratyti šio reglamento. Šiandien jo reikia labiau negu bet kada.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę, pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  Nirj Deva (ECR). - Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti kalbėjusiam kolegai už leidimą užduoti jam klausimą.

Labai gerbiu R. Howitto žmogaus teisių išmanymą ir jo praeityje nuveiktą darbą. Mano klausimas toks. Kaip galime daryti prielaidas apie lygybę, dorumą ir teisingumą gimę gilių krikščioniškųjų ar humanistinių tradicijų krašte – Europoje, ir tikėtis, kad kitų religijų ir tikėjimo kultūros arba išvis netikinčios kultūros gali tiksliai suprasti, ką sakome, ir kaip parodyti, kad tai ne neokolonijinių idėjų brukimas? Kaip galėtume tai padaryti?

  Richard Howitt (S&D). - Ponia pirmininke, atsakyti į šį klausimą per 30 sekundžių – sudėtingas uždavinys. Atsakymas – kaip jūs ir visas Parlamentas turėtų žinoti – būtų toks: minties ir religijos laisvė yra pagrindinė visų tautų, religijų, šalių ir žmonių žmogaus teisė.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Ponia pirmininke, pagalba vystymuisi visada brangiai kainuoja, deja, ji dažnai neveiksminga, o kartais net žalinga, nes per dažnai yra nesusijusi su konkrečiomis konkrečios šalies problemomis. Retai stengiamasi laikytis ilgalaikio požiūrio, o veikla prastai koordinuojama. Mano nuomone, abejotina, ar ES masto vystymosi ir žmogaus teisių rėmimo finansinė priemonė gali pagerinti padėtį, ypač kai nėra nuoseklaus koordinavimo pačioje Europos Sąjungoje.

Tai, kad skiriame pagalbą smulkiesiems Afrikos ūkininkams, o kartu juos stumiame beveik prarajon savo subsidijuojamais žemės ūkio produktais, galiausiai reiškia, kad milijardus eurų išmetame kaip į balą. Tai nepasikeis kaip nors reikšmingai, kol remsime didžiules įmones Europos Sąjungoje ir, netiesiogiai, besivystančiose šalyse.

Kinijos pagalba vystymuisi, kurią vyriausybė Pekine naudoja žaliavoms ir naujoms rinkoms užtikrinti, konkuruoja su mūsų tradiciniais vystomojo bendradarbiavimo būdais. Ir šioje srityje mums reikės naujų idėjų. Be to, vienodai svarbu pasiekti, kad pagalba vystymuisi būtų priklausoma nuo bendradarbiavimo sprendžiant pabėgėlių problemas, galbūt sudarant readmisijos susitarimus.

  Thijs Berman (S&D). - (NL) Ponia pirmininke, šis Parlamentas prašo to, ko prašo visi pasaulio parlamentai: politikos kūrimo ir įgyvendinimo demokratinės priežiūros. Europos Sąjunga tuo atžvilgiu turėtų būti modelis, pavyzdys. Lisabonos sutartis yra didelis žingsnis į priekį didinat Europos Parlamento įtaką.

Didžioji šio Parlamento dalis nepasidavė Tarybos ir Komisijos pastangoms apriboti parlamentinę priežiūrą, nes tai neatitinka Sutarties dvasios. Šis Parlamentas nenori būti mikrovadovas, jis tik nori daryti įtaką politikai, jos kūrimui ir įgyvendinimui. Todėl kalbama apie strateginius pasirinkimus, apie politikos turinį.

Kitose šalyse žmonės eina į gatves ir reikalauja tos įtakos, ir mes juos turime palaikyti kaip tik galime. Tačiau kova už demokratiją kartais tampa sunkiomis derybomis ir sausais teiginiais. Tai jokiais būdais nepaveikia pagrindinio įsitikinimo, nes bet kokiai galiai reikia didžiausios demokratinės priežiūros. Tai visų piliečių teisė, kad ir kur jie gyventų – Kaire, Tunise ar Briuselyje.

  Nick Griffin (NI). - Ponia pirmininke, jauna moteris, viena iš mano rinkėjų, šįryt, kaip ir kiekvieną darbo dienos rytą tuo pačiu laiku, ką tik grįžo namo nuvedusi du savo nedidelius vaikus į mokyklą.

Anksčiau Jenny juos veždavo automobiliu, bet dabar nebegali to daryti, nes neįperka benzino automobiliui ir automobiliu gali naudotis tik du kartus per savaitę: nuvažiuoti į pigiausią prekybos centrą toje Mančesterio dalyje, kurioje gyvena.

Šįryt, kaip ir kas rytą, Jenny alkana, nes pusryčiams reikia rinktis: valgys arba ji, arba dvi jos dukrelės. Duonos ir uogienės visoms joms nepakanka.

Tuo pat metu čia, ES planetoje, EP nariai diskutuoja apie finansinės priemonės, pagal kurią 1,1 mlrd. EUR iš mokesčių mokėtojų pinigų išleidžiama demokratijai ir žmogaus teisėms skatinti, daugiausia trečiajame pasaulyje, pakeitimus. Daugelis tų pakeitimų dar labiau sumažina priežiūrą, kurią gali vykdyti valstybės narės, nes Komisija skinasi sau kelią leisdama didžiules Britanijos mokesčių mokėtojų pinigų sumas. Koks švaistūniškumas ir kokia veidmainystė įkyriai kartoti kalbas apie moterų teises Afrikoje, kai tūkstančiai Jenny negali netgi tinkamai pamaitinti savo vaikų.

  George Sabin Cutaş (S&D). – (RO) Ponia pirmininke, greičiausiai nediskutuotume apie bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis, jei Europos Sąjungą įsteigusios valstybės nebūtų paprašiusios, kad Romos sutartyje būtų specialiai paminėtos kolonijos, kurias jos turėjo, o tai visų pirma meta šešėlį demokratijos sąvokai. Pats Europos Sąjungos pagrindas laipsniškai transformavosi į politiką, kurios pagrindinėmis koncepcijomis tapo skurdo išnaikinimas ir žmogaus teisių, pagrindinių laisvių, padoraus darbo ir gero valdymo skatinimas.

Šiais laikais besivystančios šalys yra strateginės Europos Sąjungos partnerės. Štai kodėl manau, kad finansinė priemonė besivystančioms šalims, neatitinkančioms oficialios paramos vystymuisi (OPV) kriterijų, palengvina ekonominį, finansinį, techninį, kultūrinį ir akademinį bendradarbiavimą. Be to, jos gali paskatinti dvišalę prekybą, investicijas, ekonominę partnerystę ir viešojo sektoriaus veikėjų bei nevyriausybinių organizacijų dialogą ir Europos Sąjungoje, ir šalyse partnerėse.

  Jörg Leichtfried (S&D). – (DE) Ponia pirmininke, mūsų kaimyninių šalių diktatoriai verčiami iš postų, ir gerai, kad jie pasitraukia. Nors Europos Sąjungos vyriausieji įgaliotiniai negali arba nėra pasirengę paremti ir padrąsinti tų už demokratiją kovojančių žmonių, gerai, kad bent jau galime imtis veiksmų ir teikti pagalbą, net jei ir nekalbame. Tačiau labai svarbu, kad teikdami pagalbą nustatytume reikalavimą laikytis mūsų vertybių, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę ir pagrindinius darbo standartus. Labai svarbu, kad Europos Sąjunga teiktų pagalbą. Be to, turime ne tik padėti tiems žmonėms, bet ir užtikrinti, kad jie suprastų vertybes, dėl kurių mes stiprūs.

Kadangi atvejis yra būtent toks, man aišku, kad šią pagalbą galiausiai turi kontroliuoti ir valdyti demokratinis Parlamentas. Ateityje neturime leisti, kad Europos Sąjungos veiksmus kontroliuotų biurokratinė organizacija. Parlamentas turi galėti atlikti savo, parlamentinės institucijos, vaidmenį, o tai reiškia, kad jis turi gebėti priimti sprendimus.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Ponia pirmininke, Parlamentas turi galėti vienodomis sąlygomis su Taryba kontroliuoti strateginių sprendimų, susijusių su tuo, kaip leidžiami bendradarbiavimo rėmimo finansinėms priemonėms skirti ištekliai, priėmimą. Tačiau kartu ES turi tapti lankstesnė ir paspartinti prekybos ryšių su šalimis partnerėmis plėtojimo mechanizmus. Palaikau idėją, kad palaikydama prekybos ryšius su šalimis partnerėmis Europos Sąjunga laikytųsi pragmatinio požiūrio.

Manau, kad labai svarbu finansines priemones įgyvendinti tokiose šalyse kaip Turkmėnija ir Irakas, nes jos per projektus, pvz., Nabucco, gali suteikti energijos išteklių. Taip pat čia norėčiau paminėti, kad bendras Rumunijos ir Turkmėnijos prezidentų pareiškimas pažymėjo energetinės partnerystės – gamtinių dujų ir žaliavinės naftos eksploatavimo ir transportavimo, įskaitant patirties ir įrangos perdavimą – užmezgimą. Rumunija taip pat dalyvavo vykdant stabilizacijos ir atkūrimo misijas Irake.

  Ivo Vajgl (ALDE). - (SL) Ponia pirmininke, didelė dalis išteklių, kuriuos galime naudoti per finansines priemones ir kurie skirti besivystančių šalių vystymuisi remti, tam tikrais kanalais sugrįžta į mūsų įmonių ar monopolijų rankas. Manau, kad pagrindinis šių finansinių ir politinių priemonių tikslas turėtų būti užtikrinti, kad ištekliai būtų naudojami laikantis tų, kuriuos norime remti, vystymosi planų.

Keli kalbėję kolegos jau minėjo, kad dažnai finansuojame režimus, kurie visai ne demokratiniai. Kalbant apie neturtingiausių šalių vystymosi finansavimą, manau, kad turime pasisaugoti, kad neįamžintume ūkininkavimo, kai auginami vienos rūšies pasėliai, tendencijos, bet atvertume toms šalims šiuolaikiško vystymosi galimybes.

  Karel De Gucht, Komisijos narys. − Ponia pirmininke, atidžiai išklausiau daug kalbų. Komisija tikisi, kad rasime sprendimą dėl šių svarbių finansinių priemonių.

Tačiau turime sugebėti iki galo įgyvendinti išorės ryšių finansines priemones. Tinkamas mūsų išorės veiksmų įgyvendinimas neturėtų tapti institucijų diskusijų įkaitu. Tokiomis aplinkybėmis sunku išorės pasaulio akyse išsaugoti patikimumą, ir dėl to galime netekti savo, pasaulinės veikėjos ir derybininkės prekybos srityse, svarbumo.

Komisija pasirengusi siekti greito sprendimo, dėl kurio sutiktų visos trys susijusios institucijos.

Įgyvendinant dabartines priemones, galiosiančias iki 2013 m., taigi dar dvejus metus, daugiamečiai strateginiai dokumentai laikomi įgyvendinamosiomis priemonėmis, būtinomis biudžetui įgyvendinti. Tokioms priemonėms taikoma komiteto procedūros sistema.

Strateginiai dokumentai yra techniniai dokumentai, taigi dėl savo pobūdžio jie negali būti privalomais teisės aktais. Dabartinės priemonės galios tik dar dvejus metus ir įgyvendinti reikia tik kelis strateginius dokumentus. Komisija mano, kad, norint šią sistemą pakeisti dabar, priemones reikėtų labai keisti, o tai per ilgai užtruktų ir labai pakenktų ES išorės bendradarbiavimui.

Komisija Parlamentą jau įtraukia į strateginių dokumentų demokratinės priežiūros procesą. Komisija nori šį procesą sustiprinti Parlamentui suteikdama realios priežiūros teisių. Per anksti sakyti, kaip atrodys naujos priemonės, nes dėl jų reikia rengti plačias konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais ir teikti Komisijos pasiūlymus.

Jei laikomasi visų Lisabonos sutarties 290 straipsnyje nustatytų kriterijų, galima pasinaudoti galimybe rengiant naujas priemones naudotis deleguotaisiais aktais, bet kol kas šiuo klausimu Komisija neturi aiškios nuomonės.

  Charles Goerens, pranešėjas. − (FR) Ponia pirmininke, ir aš norėčiau padėkoti visiems kalbėjusiems ir apskritai apie finansines priemones, ir apie tai, kas susiję konkrečiai su pranešimu, kurį jums šįryt pateikiau.

Manau, kad E. Brok rado tinkamų žodžių išreikšti tam, ko mes norime. Nenorime būti tvarkos drumstėjais, bet taip pat nenorime duoti Komisijai carte blanche ir leisti įgyvendinti svarbiausius Europos Parlamento priimtus susitarimus ir nevykdyti parlamentinės priežiūros. Rinkdamasis tarp visko ir nieko, Parlamentas primygtinai reikalavo protingo sprendimo, t. y. atidžiai stebėti strateginių aktų įgyvendinimą. Mes prašome tik to – nei daugiau, nei mažiau.

Taip pat norėčiau tarti žodį apie tuos, kurių pastabos buvo labiau kritinės, būtent tuos, kurie gana skeptiškai kalbėjo apie vystomojo bendradarbiavimo politiką, ir tuos, kurie norėdami atmesti bet kokią paramą vystomojo bendradarbiavimo politikai visada ima kalbėti apie mokesčių mokėtojus.

Mano požiūriu, mokesčių mokėtojai finansuoja biudžetą. Biudžetas yra priemonė, leidžianti parodyti solidarumą su neturtingiausiais. Taigi, dėl mokesčių mokėtojų įnašų biudžetas suteikia mūsų šalims bendrą galimybę padėti visuomenės silpniausiesiems. Alternatyva būtų ignoruoti esmines, pagrindines žmonių, kuriems būtų nebeskiriama lėšų, teises.

Tačiau rekomenduočiau tiems nariams pasidomėti Jungtinių Tautų vystymo programos ataskaitomis, kuriose jie pamatytų, kad tie, kas daugiausia prisideda bendradarbiavimo ir išorės solidarumo požiūriu, yra tie, kas daugiausia išleidžia vidaus solidarumui savo šalyje. Kitaip sakant, tarp vidaus solidarumo ir išorės solidarumo nėra prigimtinio prieštaravimo.

Todėl labai patarčiau tiems, kas norėtų, kad visi kiti manytų, jog visi mūsų pinigai, išleidžiami išorės solidarumui, yra keturioms pasaulio šalims iššvaistyti pinigai, dar kartą peržiūrėti statistiką, pateiktą Jungtinių Tautų socialinės raidos ataskaitoje.

  Barbara Lochbihler, pranešėja. – (DE) Ponia pirmininke, manau, kad per šią diskusiją tapo labai aišku, kodėl Parlamente mes norime šių deleguotųjų aktų. Nenorime mikrovaldymo, bet tikrai turime galėti naudoti šią priemonę atsakingai ir remdamiesi visa informacija, kad prireikus galėtume ištaisyti tai, kas nebegerai. Jei kalbėsime apie Parlamento poziciją išorės institucijų, pvz., žmogaus teisių organizacijų, kurias tai gali paveikti, atžvilgiu, jei nesusitarsime, nors tikiu, kad taip nebus, ir jei tada negalės būti įgyvendinami pavieniai projektai, manau, kad Parlamento pozicija sulauks paramos ir supratimo. Netiesa, kad Parlamentas ir idėja nesuprantami.

Norėčiau trumpai pakalbėti apie kritiką, kad Parlamentas per daug pinigų išleidžia žmogaus teisėms ir demokratijos plėtojimui. Manau, kad yra priešingai. Pažiūrėję į šią žmogaus teisių ir demokratijos rėmimo priemonę, galiojančią tik nuo 2004 m., jau dabar galime matyti, kiek daug galima pasiekti su palyginti mažai pinigų. Tiesiog negalime į tai žiūrėti kaip į visumą. Iš tikrųjų daugiau dėmesio turime skirti tam, ko šiais projektais pasiekta. Nutraukti projektus reikėjo tik keliais pavieniais atvejais.

Jei tikrai norime matyti įgyvendinamas pagrindines ES vertybes, jei tikrai norime, kad žmonės gyventų laisvi, išbridę iš skurdo ir nebijodami, turime skatinti žmogaus teises. Ši priemonė labai gerai papildo mūsų politiką, kad reikia reikalauti, jog kitos šalys remtų žmogaus teises. Neleidžiame per daug pinigų. Priešingai, mums reikia daug aiškesnės finansinės paramos.

  Kinga Gál, pranešėja. − (HU) Ponia pirmininke, dėkoju kolegoms nariams ir Komisijos nariui už nuomones, pareikštas per diskusijas, ir, žinoma, kolegoms nariams už žodžius, palaikančius mūsų sprendimą. E. Brok gana aiškiai pasakė, kad tikrai norime atskirti vykdomąsias ir teisėkūros pareigas. Mūsų tikslas ne jas sumaišyti, bet, kaip čia sakė ir pranešėjai, ir kolegos nariai, Parlamentas turi turėti galimybę pareikšti nuomonę planuojant ir įgyvendinant strategiją, kad vykdymas būtų tikrai veiksmingas ir kad lėšos būtų nukreipiamos ten, kur jų labiausiai reikia.

Atsakydama konkrečiai į nuomones dėl lėšų naudojimo, norėčiau pasakyti, kad nemanau, kad kuris nors mokesčių mokėtojas abejotų tuo, kad svarbu, jog per šią finansinę priemonę, skirtą demokratijai ir žmogaus teisėms remti, mes galime teikti pagalbą ar gelbėti gyvybes, žmogaus teisių aktyvistų gyvybes, taigi manau, kad tai būtent ta priemonė, kuriai pritartų bet kuris mokesčių mokėtojas. Labai rimtai vertinu tai, ką sakė ir Komisijos narys, t. y. kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamentui suteikta naujų įgaliojimų ir daugiau teisių. Dėl šios priežasties tikrai norėtume, kad Taryba ir Komisija būtų atviros, kad būtų galima galiausiai susitarti dėl gero kompromiso, nes visi esame suinteresuoti pasiekti, kad tos priemonės būtų tikrai veiksmingos, o tam reikia visų trijų institucijų.

  Gay Mitchell, pranešėjas. − Ponia pirmininke, suprantu, kad turiu šiek tiek papildomo laiko, nes negalėjau dalyvauti diskusijos pradžioje. Labai atsiprašau – įstrigau transporto spūstyje.

Pirmiausia, kolega britas kritikavo situaciją, kalbėdamas apie demokratijos ir žmogaus teisių svarbą. Jei mūsų valstybėse narėse veiktų demokratija ir žmogaus teisės, vaikams netektų eiti mokyklon pavalgius tik duonos su uogiene, ir tai yra tikrovė.

Nesvarbu, kur tai yra – ar Didžiojoje Britanijoje, ar bet kurioje kitoje valstybėje narėje, manau, kad tai aiškiai tų valstybių narių reikalas užtikrinti, kad taip nebūtų. Kalbėkime labai aiškiai: tai ne tik demokratija ir žmogaus teisės. Kiekvieną dieną miršta dvidešimt du tūkstančiai vaikų, jie miršta šalyse, iki kurių nuo šio pastato kelios valandos skrydžio. Dvidešimt du tūkstančiai. Gera žinia ta, kad seniau jų buvo 34 000. Mes ir kiti pasiekėme, kad dėl demokratijos ir žmogaus teisių ir tokiomis finansinėmis priemonėmis, kokias patvirtino Europos Sąjunga, šis skaičius sumažėtų iki 22 000.

Nepriešinkime tų žmonių mūsų valstybių narių vaikams, kurie eina mokyklon pavalgę tik duonos su uogiene – aš apgailestauju dėl tokios padėties. Tegu mūsų valstybių narių vyriausybės kartu imasi veiksmų, kad išspręstų tokių vaikų bėdas.

Ši tema susijusi su įgyvendinimu arba deleguotaisiais aktais. Įgyvendinimas ar deleguotasis aktas – kuriuo atveju tai teisėkūra?

Siūlau visiškai laikytis Parlamento pirmojo svarstymo ir, taigi, pasakyti, kad grąžinsime – jau grąžinome – visus pakeitimus. Taryba su jais nesutiko. Dabar tai jau principo reikalas ir tai labai svarbu būsimam tarpinstitucinių ryšių išorės veiksmų srityje pobūdžiui.

Parlamento pasiūlyti pakeitimai susiję ne su vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės ar kitų priemonių turiniu, bet su Parlamento vaidmeniu praktiškai įgyvendinant teisės aktą.

Tikslas – apsaugoti Europos Parlamento demokratines išimtines teises, nustatytas Lisabonos sutartyje. Kadangi Parlamentas yra teisės aktų bendras teisės aktų leidėjas, turime galėti vienodomis su Taryba sąlygomis kontroliuoti strateginių sprendimų, susijusių su išlaidomomis pagalbai vystymuisi, priėmimą ir vykdymą: kiek, kada ir kaip išleidžiama. Formaliai kalbant, pakeitimais užtikrinama, kad tam tikrų sprendimų projektai, priimami Komisijos, būtų pripažįstami deleguotaisiais aktais, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnyje.

Tai dviem teisėkūros institucijoms suteiktų galimybę pasipriešinti sprendimų projektams, neatitinkantiems teisės akto reikalavimų. Šis veto užtikrintų, kad Komisijai rengiant ES pagalbos programas būtų atsižvelgta į Parlamento pasiūlymus.

Leiskite aiškiai pasakyti, kad kalbame ne apie mikrovaldymą, kaip jau sakė kolegė, ar pavienes programas arba projektus. Pakeitimais bus užtikrinta, kad teisės aktų leidėjai kontroliuotų strateginius sprendimus dėl lėšų skyrimo ir sektorių prioritetų.

Visi siūlomi pakeitimai jau įtraukti į Parlamento pirmojo svarstymo poziciją, kuri dauguma balsų plenariniame posėdyje patvirtinta 2010 m. spalio 21 d.

Tačiau Taryba kategoriškai atmetė visus pakeitimus, susijusius su demokratine priežiūra ir deleguotaisiais aktais, nepasiūlydama jokio alternatyvaus sprendimo, kuris patenkintų Parlamento reikalavimus.

Deja, per daugelį mėnesių – per beveik metus, – praėjusių nuo pirmosios diskusijos dėl šių dokumentų komitete, tarpinstitucinėse derybose jokia pažanga nepadaryta. Galiu patikinti šį Parlamentą, kad tikrai labai stengėmės. Derybos su Taryba ir Komisija – kurios, tarp kitko, turėtų palengvinti šias derybas – pradėtos 2010 m. vasario mėn. Surengėme tris dialogus ir kelis susitikimus techniniu lygmeniu, visa tai buvo susiję su ginčijamais deleguotųjų aktų klausimais. Šiais klausimais draugiški santykiai neatkurti. Tik į praėjusių metų pabaigą Komisijos derybininkai pateikė kompromisinį pasiūlymą. Parlamentas iškart pateikė kontrapasiūlymą, bet Tarybos pozicijoje tai neatspindėta. Suprantame, kad Taryboje valstybėms narėms apie tai oficialiai nepranešta.

Nepaisant Tarybos griežtos pozicijos, kurią palaiko ir Komisija – dėl to aš apgailestauju, nes taip elgtis nekonstituciška, – Parlamentas primygtinai laikosi savo pozicijos. Teisiniu požiūriu mūsų argumentai stiprūs. Strateginiai dokumentai yra daugiametės programos, dėl kurių sprendimai priimamai, pavyzdžiui, pagal vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę, ir jie atitinka deleguotųjų aktų procedūros taikymo kriterijus. Jie papildo pagrindinį reglamentą ir yra bendrojo taikymo. 290 straipsnyje išdėstyti kriterijai yra privalomi, jei jie vykdomi. Taryba ir Parlamentas privalo turėti veto teisę.

Tai ne politinio derėjimosi ar kokios nors specialios tvarkos klausimas, nes tai prieštarautų Sutarčiai. Tai teisėta prievolė. Politiniu požiūriu mus visiškai palaiko Pirmininkų sueiga, kuri dviem skirtingomis progomis – paskutinį kartą tai buvo kiek anksčiau šį mėnesį – nusprendė, jog visuose dokumentuose derybininkai turėtų primygtinai reikalauti, kad būtų taikoma deleguotųjų aktų procedūrą, kai sprendimai susiję su tikslais, prioritetų pasirinkimu, laukiamais rezultatas ir finansiniais asignavimais plačiąja prasme.

Komitetai taip pat laikosi bendros pozicijos: Tarptautinės prekybos komiteto ir Užsienio reikalų komiteto pranešėjai, atitinkamai atsakingi už bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis ir už žmogaus teisių ir demokratijos priemones, laikosi tokio pat požiūrio kaip ir aš. Turėtų būti grąžinti visi su deleguotaisiais aktais susiję pakeitimai, padaryti per pirmąjį svarstymą. Mūsų pozicija aiški ir paprasta ir ji visiškai atitinka Pirmininkų sueigos mandatą. Mūsų nuomonė nesiskirs ir mes nesutiksime, kad būtų nepaisoma mūsų, teisės aktų leidžiamosios valdžios, vaidmens.

Esu įsitikinęs, kad naujos procedūros nustatymas atitiktų ir galimų naudos iš mūsų finansinių priemonių gavėjų interesus. Parlamentas galėtų daug veiksmingiau atlikti savo, sergėtojo, vaidmenį ir užtikrinti, kad pinigai būtų leidžiami svarbiausiems Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo, apibrėžto Sutartyje, tikslams: skurdo sumažinimui ir, galiausiai, išnaikinimui. Dvidešimt du tūkstančiai vaikų neturi mirti kasdien. Reikalaujame galimybės pareikšti savo nuomonę, kaip turėtų būti sprendžiama ši problema.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  Nirj Deva (ECR). - Ponia pirmininke, tik norėjau gerbiamo kolegos ir draugo G. Mitchello paklausti, ar jis sutinka su manimi, kad 2005 m. Parlamentas atsisakė 14 sričių, kuriose reikalaujama bendro sprendimo dėl šių finansinių priemonių.

Dabar mes iš tikrųjų siekiame tam tikros restitucijos, nes ne tik praradome galimybę prižiūrėti, kas vyksta Komisijoje, bet ir netekome atskaitomybės proceso ir skaidrumo proceso, todėl noriu paklausti G. Mitchello....

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją.)

  Gay Mitchell, pranešėjas. − Ponia pirmininke, sutinku su N. Deva, kad mes atsisakėme kai kurių savo teisių. Buvau pranešėjas vystomojo bendradarbiavimo priemonės klausimais. Susitarti dėl tos priemonės mums prireikė dvejų su puse metų, nes mes paprasčiausiai nenorėjome atsisakyti kai kurių pagrindinių Parlamento teisių, bet į pabaigą vis tiek teko sutikti su kompromisais.

Galiausiai atsirado tarpinstitucinis Parlamento, Komisijos ir Tarybos susitarimas, kuriame teigiama, kad, pvz., per savo Vystymosi komitetą turime vystomojo bendradarbiavimo priemonės priežiūros teises, taigi sudarėme grupes tam susitarimui vykdyti. Šios priemonės atitinka to susitarimo dvasią, ir tas susitarimas turi toliau galioti.

  Helmut Scholz, pranešėjas. – (DE) Ponia pirmininke, pone K. De Guchtai, esate visiškai teisus, kad pasaulis nesupranta, kodėl negalime susitarti su Taryba. Taryba net nedalyvauja šioje diskusijoje, ir aš dėl to labai apgailestauju, nes tai nėra geras antrojo svarstymo baigties ženklas. Tačiau turime užduoti klausimą, kodėl nepripažįstamas paprastas principas ir paprasta teisė, nustatyti Sutartyje. Manau, ir E. Brok apie tai išsamiai kalbėjo, kad tai tik galimybės mums įsikišti suteikimas.

Galbūt, kalbant apie turinį, galėčiau pateikti dar vieną pavyzdį. Komisijos daugiamečiame plane, skirtame mano bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis finansavimo priemonei (ICI), pamatinis dokumentas buvo ne iš dalies pakeistas reglamentas, bet Globalios Europos strategija. Joje teigiama, kad daugiamečio plano tikslas – skatinti Europos verslo ir pelno interesus, tačiau nuo tada, kai prasidėjo ekonomikos krizė ir dėl to kilo prekybos problemų, tai jau pasenę dalykai. Vadovaujantis tekstu, priemonė skirta spręsti problemoms, su kuriomis ES įmonės susiduria skverbdamosi į tam tikras rinkas.

Galiu tik pakartoti, kad teisės akto leidėjų ketinimai, susiję su tuo, ko turėtų būti siekiama šia priemone, buvo kitokie ir šiam tikslui jie neatidėjo jokių mokesčių mokėtojų pinigų. Mūsų nuomone, ICI turėtų būti šiuolaikinio bendradarbiavimo programa, o ne užkariavimo ginklu. Galiu pateikti dar vieną pavyzdį, šį kartą tiesesnį: mums Pietryčių Azijos šalys yra ne vien tik jaunesnės partnerės, kaip sakė Komisija. Kadangi priemonė susijusi ir su bendradarbiavimu su Vidurine Azija, ji neturi būti sutelkta tik į ES galimybę naudotis Vidurinėje Azijoje esančiomis dujų atsargomis.

Žiūrint į Magrebo regioną ir pokyčius Artimuosiuose Rytuose, akivaizdu, kad mums reikia ilgalaikio, plataus masto požiūrio į bendradarbiavimą. Tikiuosi, kad naujasis reglamentas bus atsparus ateičiai. Taip pat tikiuosi, kad ši finansinė priemonė paskatins ES ir trečiųjų šalių mainus vienodomis sąlygomis ir padės sukurti atvirumą visame pasaulyje bei skatins pagrįstą paramą darnaus vystymosi procesams, atitinkantiems piliečių interesus.

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks šiandien 11.30 val.

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – (RO) Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo finansavimo priemonė – viena iš ES priemonių, skirtų tik užsienio politikai, kurioje tebeišlaikyta nelanksti lėšų skyrimo sistema, nes ja nesuteikiama galimybė leisti netaikyti reikalavimų neatitinkančių išlaidų, susijusių su mokesčiais ir rinkliavomis, kuriuos finansuoja ES, principo. Visame pasaulyje prastėjant žmogaus teisių apsaugai, manau, kad Europos Sąjungai absoliučiai būtina vėl patvirtinti savo, pasaulinės lyderės ginant demokratiją ir žmogaus teises, vaidmenį. Šiuo atžvilgiu ypač būtina, kad Europos finansinė priemonė būtų labiau pritaikyta ir leistų Europos Sąjungai ir Europos finansinės pagalbos gavėjams valdant vykdomus projektus naudotis tam tikru lankstumu. Kita vertus, toks lankstus požiūris į ES lėšų teikimą turi būti atidžiai stebimas, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui. Be to, kad turi likti lengvata, kiekvienu atskiru atveju taikoma tvirtinat išlaidų, susijusių su mokesčiais ir rinkliavomis, finansavimą, Europos Parlamentas privalo turėti teisę stebėti Komisijos vykdomą veiklą ir jos priimtų strateginių dokumentų įgyvendinimą.

  Zuzana Brzobohatá (S&D), raštu. – (CS) Rekomendacijoje dėl vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės sukūrimo antrojo svarstymo paminėtas aukšto lygio susitarimas dėl priemonių ir, iš esmės, priimami visi per pirmąjį svarstymą padaryti pakeitimai. Manau, kad pirmenybė turėtų būti skiriama sisteminiams klausimams, susijusiems su daugiamečiu vystomosios pagalbos finansavimu, ir sutinku su pranešėju, kad turime rasti finansavimo 2012 ir 2013 m. būdą. Rekomendacijoje teigiama, kad reglamentu radikaliai sumažinama papildoma galimybė 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos 4 išlaidų kategorijoje keisti aukščiausią ribą ir nepaliekama pakankamai galimybių manevrams tuo atveju, jei reikėtų reaguoti į bet kokias ateityje kilsiančias krizes. Rekomendacijoje taip pat kalbama apie teisėkūros klausimus, kurių kyla dėl Tarybos procedūrinio požiūrio, kurį Parlamentas kritikuoja, nes Parlamentas priimant strateginius sprendimus dėl to, kur ir kaip teikti pagalbą vystymuisi, turėtų turėti tokias pat stebėjimo galias kaip ir Taryba. Todėl vadovaudamasi Lisabonos sutarties forma ir turiniu palaikau tai, kad į reglamentą dėl vystomojo bendradarbiavimo priemonės būtų skubiai įtraukta tinkamai integruota procedūra, taikoma deleguotiesiems aktams, susijusiems su kitų dabar persvarstomų išorės veiksmų finansinių priemonių, t. y. stabilumo priemonės, žmogaus teisių ir demokratijos rėmimo priemonės ir bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis priemonės, planavimu.

  Jiří Havel (S&D), raštu. – (CS) Vienas iš pagrindinių ES vystymosi politikos tikslų yra skurdo mažinimas ir, galiausiai, jo išnaikinimas, o siūlomi 190 mln. EUR, skirti prekybos bananais papildomosioms priemonėms 2010–2013 m., patvirtinti Komisijos 2010 m. kovo 17 d., turėtų būti neabejotinas indėlis. Taip pat tiesa, kad praeityje planai šioje srityje buvo rengiami labiau iš komercinės, o ne vystymosi perspektyvos, o naujajame pasiūlyme turėtų būti atspindėta būtent vystymosi perspektyva. Taip pat atrodo teisinga remti prekybos bananais papildomąsias priemones siekiant pagerinti AKR valstybių, tiekiančių bananus ir nukentėjusių dėl bananų, importuojamų į ES, apmokestinimo, gyventojų gyvenimo sąlygas. Nepaisant to, Komisijos pasiūlyme yra trūkumų, pvz., nėra siūlomų priemonių poveikio vertinimo, išmokėjimo tvarkaraščio, abejonių kyla dėl didelio masto ES atsargų naudojimo, vis dar neišspręsta nepakankamo 4 išlaidų kategorijos finansavimo problema, ir Komisija tai teisingai nurodė savo tarpinstitucinio susitarimo vykdymo vertinimo ataskaitoje. Apskritai, manau, kad Charleso Goerenso pranešime pateikiama tiksli problemos analizė ir iš komercinės, ir vystymosi perspektyvos, atspindimos pastabos, kurias Biudžeto komitetas patvirtino 2010 m. balandžio 13 d., jame taip pat pateiktos aktualios rekomendacijos prekybos bananais papildomųjų priemonių srityje, todėl rekomenduoju siūlomai redakcijai pritarti.

  Anna Záborská (PPE), raštu. – (SK) Suprantu Komisijos didesnio lankstumo finansuojant politiškai jautrius projektus, kuriais siekiama remti demokratiją ir žmogaus teises, reikalavimą. Tačiau kartu tvirtai tikiu, kad jei šis Parlamentas suteiktų Komisijai daugiau laisvės finansuojant tokius projektus, Parlamentui turėtų tekti stebėjimo vaidmuo. Galiausiai, būtent mes atsakingi prieš žmones už ES biudžetą. Jei kalbame apie finansines priemones, skirtas demokratijos sklaidai, teisiniam tikrumui ir žmogaus teisių gerbimui remti, taip pat turėtume kalbėti apie tokių priemonių veiksmingumą ir apie tai, ar galime demokratiją ir žmogaus teises skatinti netgi dar veiksmingiau. Diskusijoje dėl krikščionių persekiojimo visame pasaulyje ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams mus patikino, kad į kiekvieną dvišalį susitarimą dabar įtraukiamas straipsnis dėl demokratijos ir žmogaus teisių. Nustačius, kad bet kokia finansinė pagalba galėtų būti teikiama ar komercinis susitarimas galėtų būti sudaromas tik tuo atveju, jei vykdomi įsipareigojimai, būtų galima padėti skleisti demokratiją ir skatinti gerbti pagrindines žmogaus teises labiau negu remiant įvairius daugmaž svarbius projektus.

5. Elektros ir elektroninės įrangos atliekos (diskusijos)

  Pirmininkė. – (Kitas klausimas –  K. H. Florenzo pranešimas (A7-0229/2010) Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮ atliekų) (nauja redakcija) (COM(2008)0810 – C6-0472/2008 – 2008/0241(COD)).

  Karl-Heinz Florenz, pranešėjas. – (DE) Ponia pirmininke, pone J. Potočnikai, pirmiausia noriu padėkoti visiems maloniems šio Parlamento ir Komisijos žmonėms, kurie padėjo man šiame etape. Procesas buvo ne visai paprastas. Bendradarbiavimas su Komisija buvo puikus ir norėčiau dar kartą nuoširdžiai padėkoti savo biuro komandai, kurie rengdami šį pranešimą dirbo ištisomis paromis.

Elektroninių atliekų problema nėra tas pats, kas pernelyg sureikšmintų aplinkos apsaugos standartų įgyvendinimo problema. Pirma, tiesa, kad šie standartai yra aplinkos apsaugos, tačiau, antra, šis klausimas taip pat susijęs su mūsų žaliavų Europoje apsaugojimo klausimu. Visi žinome, kad artimoje ateityje žaliavų pradės trūkti. Kokia nauda iš pažangių technologijų nebeturint jokių žaliavų?

Todėl į šį pranešimą turime pažvelgti ir iš ekonominės perspektyvos, o tada, deja, tampa aišku, kad daugelyje sričių esame silpni. Surinkimo mastai Europos šalyse skirtingi. Geriausi rodikliai yra šiaurinėse šalyse – jose surenkama 16 kg vienam gyventojui. Prasčiausias rodiklis yra šalyje, iš kurios esu kilęs – per metus surenkamas tik 1 kg. Kai rodikliai yra 16 kg ir 1 kg, svarbu kalbėti apie tas šalis, kuriose rezultatai geri, tačiau taip pat turime įvardyti ir atkreipti dėmesį šalių, kurių rezultatai prasti, ir ketinu tai padaryti.

Turime galiausiai šioje direktyvoje įvesti vienodus kriterijus, nes jų iki šiol trūksta. Kiekviena valstybė daro, ką nori, ir naudojasi savo pačios apibrėžtimis. Todėl iš tiesų neįmanoma paduoti į teismą šalių, kurios surenka tiek mažai atliekų, nes pagal savo pačių standartus jos veikia tinkamai. Padėtis Europos Sąjungoje turi pasikeisti, nes gyvename vidaus rinkoje. Kartais atrodo, kad mes tai pamiršome.

Turime neatsisakyti didžiulės naudos, kurią gali suteikti Europos Sąjunga. Todėl teisingas teiginys, kad šis šveicariško sūrio gabalėlis, kuriame pilna skylių, galiausiai yra transformuojamas į kažką, kur bus daugiau sūrio ir mažiau skylių. Komisija šiuo metu eina teisingu keliu, tačiau, deja, ji pastaraisiais metais neatliko patikrinimų. Būčiau norėjęs matyti daugiau Komisijos įsipareigojimų šiuo klausimu. Tačiau tai jau praeitis ir tikimės, kad ateitis bus geresnė. Tikrai nėra lengva, kai valstybės narės kiekviena eina savo keliu ir net mano paties gimtoji šalis ne visai laikosi reikalavimų.

Mes teisingai elgiamės aiškiau apibrėždami surinkimo tikslus. Teisingai elgiamės stabdydami neteisėtą eksportą. Nuo pavyzdžių, kuriuos galiu pateikti, jūs apstulbtumėte. Vienos šalies dideliame uoste patikrinus 420 konteinerių su aukštos kokybės elektros ir elektroninės įrangos atliekomis, 360 iš jų buvo neteisėti. Mūsų vaikai uždavinės mums labai nemalonius klausimus, jei negalėsime suvaldyti šios padėties. Vienoje tonoje elektroninių schemų plokštelių yra 200 gramų aukso, o vienoje tonoje rūdos yra tik 2 gramai aukso. Negalime sau leisti ateityje ir toliau eiti šiuo keliu ir tikiuosi, kad Europos piliečiai bus geriau informuoti apie šias ekonomines problemas.

Todėl mes norime labiau specializuotos surinkimo sistemos. Konkrečiai mes norime, kad būtų galima nemokamai atnešti mažus prietaisus, kuriuos galima tiesiog išmesti į šiukšlių dėžę. Galime įvesti išimčių labai mažoms įmonėms, tačiau turi galioti ir bendra taisyklė – turi būti sudarytos geresnės sąlygos atiduoti elektroninius prietaisus, kad jie nebūtų metami į šiukšlių dėžes, nes mums reikia vertingų žaliavų. Toks pagrindinis mūsų tikslas.

Taip pat turime sustabdyti neteisėtą gabenimą ir pakeisti direktyvos taikymo sritį. Šiuo metu vien dėl atliekų direktyvos, gaminant, pvz., lempą, ją reikia užregistruoti visose 27 valstybėse narėse, kad galėtum ją parduoti. Šią sistemą reikia atnaujinti ir padaryti patrauklesnę. To ir siekiame.

  Janez Potočnik, Komisijos narys. − Ponia pirmininke, aš taip pat pirmiausia norėčiau padėkoti Parlamentui, ypač pranešėjui  K. H. Florenzui ir jo komandai, šešėliniams pranešėjams ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui, už jų sunkų darbą.

Jų atsidavimas ir susidomėjimas šiuo klausimu matyti pakeitimuose, kurie buvo patvirtinti komitete ir pateikti pastarosiomis savaitėmis. Man malonu matyti, kad daugelyje pakeitimų visiškai remiami Komisijos pasiūlymų dėl Elektros ir elektroninės įrangos atliekų direktyvos tikslai, būtent visiškai išnaudoti EEĮ atliekų direktyvos naudą aplinkos apsaugai, nustatant plataus užmojo surinkimo ir atgavimo tikslus, kurie būtų realistiniai visoms valstybėms narėms; sustiprinti įgyvendinimą ir vykdymą, nustatant išsamias kovos su neteisėtu ES atliekų eksportu taisykles; gerokai sumažinti nebūtiną administracinę naštą Europos gamintojams, stiprinant nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą.

Stiprindami EEĮ atliekų direktyvą galime svariai prisidėti prie veiksmingai išteklius naudojančios ir atliekas perdirbančios visuomenės kūrimo. Kalbame apie sparčiausiai didėjantį atliekų srautą Europoje, kuris taip pat turi didžiulį potencialą mažinti mūsų priklausomybę nuo importuotų ar pirminių žaliavų.

Leiskite man pateikti keletą įvadinių pastabų dėl trijų konkrečių klausimų, remiantis šiuo itin teigiamu Parlamento ir Komisijos sutarimu.

Komisijai malonu, kad Parlamentas visiškai priima plataus užmojo naujo lygmens surinkimo tikslą ir pradėjimo jį taikyti datą. Jis plataus užmojo, siekiant gauti naudos mūsų aplinkai ir padidinti mūsų ekonomikos išteklių veiksmingumą, be to, jį gali pasiekti kiekviena valstybė narė, tai irgi yra svarbu. Komitetas siūlo nauju būdu apibrėžti tikslą: jį dėstant aiškiai paminėti galutinį tikslą – surinktų EEĮ atliekų dalį. Komisija gali sutikti su šiuo požiūriu, jei bus nustatyta tinkama sukurtų EEĮ atliekų apskaičiavimo metodika. Kaip siūlo komitetas, Komisija nori prisidėti prie šios metodikos kūrimo.

Dėl šios direktyvos taikymo srities siūloma panaikinti ryšį tarp leidžiančių nukrypti nuo EEĮ atliekų direktyvos nuostatų. Tai Komisijai priimtina, nes pagrindinis Komisijos pasiūlymo šioje srityje tikslas buvo padaryti EEĮ atliekų direktyvos taikymo sritį aiškesnę, o ne ją pakeisti.

Galiausiai kalbant apie fotovoltinius modelius, kurie yra viena konkrečių problemų, įeinančių į direktyvos taikymo sritį, Komisija siūlo juos konkrečiai pašalinti iš direktyvos taikymo srities, tai, kaip žinote, atitiktų komiteto pasiūlymą ir dabartinę direktyvą. Tačiau mes žinome, kad kyla vis daugiau susirūpinimo, susijusio su potencialiu saulės baterijų plokščių poveikiu aplinkai, ypač jas šalinant. Neseniai saulės baterijų plokščių pramonės pateiktas savanoriškas susitarimas aiškiai neatitinka tokių susitarimų kriterijų.

Labai greitai bus paskelbtas Komisijos tarnybų atliktas susitarimo įvertinimas. Akivaizdu, kad mums reikia tinkamai įvertinti pavojus aplinkai ir saulės baterijų plokščių šalinimo galimybes prieš svarstant, ar jas įtraukti į EEĮ atliekų direktyvos taikymo sritį.

Baigdamas noriu pasakyti, kad, kaip žinote, naujoji EEĮ atliekų direktyva buvo pasiūlyta pagal išdėstymo nauja redakcija procedūrą, kuri apima esamų tekstų perkvalifikavimą įtraukiant naujų ar iš dalies pakeistų tikslinių elementų. Mes vis dar tikime, kad naudodami išdėstymo nauja redakcija procedūrą turime iš esmės laikytis sutartų procedūros taisyklių. Iš tiesų atliktas tik šių elementų poveikio vertinimas. Tačiau mes pritariame tam tikrų pakeitimų, kuriuos pateikė komitetas, siekiams ir sutinkame su jų kryptimi.

Dabar man smalsu išgirsti jūsų diskusijas dėl pasiūlymo ir dėl pasiūlytų pakeitimų, o daugiau pakomentuosiu Komisijos vardu sakydamas baigiamąsias pastabas.

  Richard Seeber, PPE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti K. H. Florenzui už jo itin pragmatišką požiūrį šiuo klausimu ir už jo ištvermę. Norėčiau pradėti nuo klausimo J. Potočnikui. Sakote, kad turime atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės pajėgumą surinkti atliekas. Tiesa, kad Europos Sąjungos šūkis yra „Susivieniję įvairovėje“, tačiau ar tikrai gali būti teisinga, kad viena valstybė narė surenka 16 kg atliekų vienam žmogui, o kita tik 1 kg? Ar tai nėra klaidingas įvairovės interpretavimas?

Atvirai raginu jus griežčiau elgtis su valstybėmis narėmis atliekų klausimu. Mes čia, Parlamente, esame užsiėmę nuostatų priėmimu, o valstybės narės elgiasi, kaip nori. Ateityje taip neturi būti. Norėčiau jums priminti jūsų interviu, duotą per atliekų krizę Neapolyje. Tada Italija buvo pasmerkta, tačiau vis dar nepateikta jokio tinkamo plano. Turite būti griežtesni. Tai Komisijos funkcija, kaip sutarčių tarpininkė ji pajėgi priminti atsiliekančioms šalims jų įsipareigojimus.

Šioje srityje turime sparčiai augančią rinką ir Europos ateitis priklausys nuo to, kaip mes susitvarkysime su šia atliekų problema. Reikia, kad valstybės narės tinkamai įgyvendintų nuostatas. Jei jos šiuo atžvilgiu bus pernelyg atsainios, mes pažangos padaryti negalėsime.

Būčiau norėjęs paprašyti jūsų nustatyti tikroviškus tikslus, ypač mažiausioms bendrovėms, ir įtraukti vartotojus. Akivaizdu, kad kiekvienas turi prisiimti savo atsakomybės dalį. Tačiau turime už tai atsakingiesiems priminti, kai kalbama apie to įgyvendinimą valstybėse narėse, kokios jų pareigos.

  Kathleen Van Brempt, S&D frakcijos vardu. – (NL) Ponia pirmininke, aukščiausiojo lygio energetikos susitikimo išvakarėse ir laikotarpiu, kai Komisija ir Parlamentas labai daug dėmesio skiria energetikos veiksmingumui ir geram mūsų žaliavų tvarkymui, šia direktyva šios puikios mintys turėtų būti veiksmingai įgyvendinamos praktiškai. Toks yra Parlamento siekis ir turėdami tai omenyje rengėme savo pakeitimus. Tai susiję su vis didėjančiu atliekų kiekiu, tačiau svarbu ne tik atliekų klausimu. Visuose šiuose elektroniniuose gaminiuose yra keletas medžiagų, kurias mums reikia skubiai perdirbti ir naudoti iš naujo.

Labai aišku, kad pirmąja direktyva šio tikslo pasiekti nepavyko. Jei atsižvelgsime į tai, kad tik kas trečias gaminys yra perdirbamas arba naudojamas iš naujo ir kad mes net nežinome, kur rasti kas antrą iš tokių gaminių, tai turime nustatyti didesnius surinkimo ir geresnius grąžinamojo perdirbimo tikslus. Visų pirma turime užtikrinti tokių gaminių eksporto į likusį pasaulį reguliavimą. Iš tiesų norime, kad tokie gaminiai liktų čia ir mes išlaikytume žaliavas. Be to, didelį rūpestį kelia ir etinė bei ekologinė tokių gaminių tvarkymo būdo pusė, ypač besivystančiose šalyse.

Kitaip tariant, Parlamentas nori aiškių ir labai konkrečių tikslų. Norėčiau labai atvirai padėkoti savo kolegoms, šešėliniams pranešėjams ir, žinoma, K. H. Florenzui, pranešėjui, už jų puikų bendradarbiavimą, dėl kurio galėjome pateikti nuoseklų tekstą. Esame Parlamentas, kuris tvirtai laikosi pozicijos derybose su Taryba. Taryba, įspėjame, nes mes tikrai norime praktiškai įgyvendinti šias mintis.

Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai yra be galo svarbu, kad papildomą dėmesį skirtume neteisėtam eksportui ir kad taip pat pradėtume kovą dėl smulkių EEĮ atliekų. Tai itin svarbu. Daugiau niekas pakelėse nebeišmeta didelių šaldytuvų, tačiau smulkūs mūsų prietaisai vis dar nėra tinkamai šalinami.

Komisijos nary, labai atidžiai klausiausi to, ką sakėte apie fotovoltines plokštes. Žinote, kad mano frakcija ilgai ir sunkiai kovojo su tuo, kad joms būtų taikoma speciali išlyga. Mes čia nekalbėjome apie fotovoltines plokštes, tačiau pasistengsiu, kad laikytumėtės duoto žodžio. Jūs sakėte, kad atliksite vertinimą ir kad šis vertinimas sudarys dalį diskusijų su Taryba dėl to, ar įtraukti fotovoltines plokštes, ar ne. Bet kuriuo atveju prašau kolegų visiškai palaikyti šiandien mums pateiktą plačių užmojų tekstą.

PIRMININKAUJA: Roberta ANGELILLI
Pirmininko pavaduotoja

  Vladko Todorov Panayotov , ALDE frakcijos vardu. – (BG) Ponia pirmininke, Europa kasmet išleidžia daugiau nei 130 mlrd. EUR importuodama strateginius metalus, kad palaikytų savo pramonę. Šias išlaidas galima gerokai sumažinti taikant patobulintą Europos direktyvą dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų, kurią vasarą didele balsų persvara priėmėme Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.

Todėl privalau pasveikinti pranešėją Karlą Heinzą Florenzą ir kitus pranešėjus už išties puikų ir atsakingą jų atliktą darbą. Kompromisiniu tekstu, dėl kurio šiandien balsuosite, žymimas svarbus žingsnis į priekį tvarkant elektros ir elektroninės įrangos atliekas Europoje. Be to, dėl naujo platesnių užmojų konkretaus tikslo ir dėl patobulintos atliekų surinkimo sistemos, kurioje aiškiau nustatyta atsakomybė, Europa gali išspręsti ir savo svarbią, sakyčiau, strateginę problemą. Taip yra, nes didžiąją Europos elektros ir elektroninės įrangos atliekų dalį sudaro tokie brangieji metalai kaip auksas, platina, paladis, varis, nikelis ir kiti, kuriuos galima daug kartų išgauti ir vėl naudoti. Pateikiu tik kaip pavyzdį: remiantis „Eurostat“ duomenimis, 2006 m. Europos Sąjungos valstybės pašalino beveik 307 mln. tonų perdirbamų atliekų ir įrangos.

Pranešimu žymima reikšminga pažanga ne tik padidinto atliekų surinkimo tikslo požiūriu, tačiau taip pat ir geresnės aplinkos apsaugos požiūriu. Todėl raginu visus kolegas visiškai palaikyti pranešimą.

  Michail Tremopoulos, Verts/ALE frakcijos vardu. – (EL) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, dedame pastangas bandydami spręsti laipsniško elektros ir elektroninės įrangos atliekų daugėjimo problemą – prognozuojama, kad iki 2010 m. jų kiekis pasieks 12,3 mln. tonų. Direktyvos peržiūra yra puiki galimybė sustabdyti pavojingų medžiagų nuotėkius dėl to, kad nėra nustatyti oficialūs surinkimo punktai, yra neracionaliai tvarkomasi ar vykdomas neteisėtas gabenimas.

Pagrindinės problemos, kurias turime spręsti, yra tokios: pirmiausia, nors 65 proc. elektros ir elektroninės įrangos atliekų rinkoje surenkama atskirai, mažiau nei pusė jų apdorojama ir deklaruojama, likusi dalis patenka į aplinką arba eksportuojama į trečiąsias šalis. Antra, dabartinė keturių kilogramų buityje susidariusių atliekų asmeniui per metus surinkimo kvota neatspindi suvartojimo kai kuriose valstybėse narėse ir todėl vienose šalyse įgyvendinami labai maži tikslai, o kitose pernelyg didelių užmojų. Trečia, skirtingose šalyse yra skirtingos išeigos registravimo procedūros ir galiausiai įsipareigojimai nepritaikomi.

Štai ką mes padarėme: pirmiausia išplėtėme taikymo sritį, kad apimtų visas atliekas, palikdami tik keletą išimčių. Antra, mes padidinome šių atliekų surinkimo tikslus iki 85 proc. iki 2016 m. Trečia, nustatėme atskirą 5 proc. visų elektros ir elektroninių prietaisų pakartotinio naudojimo tikslą. Ketvirta, valstybės narės privalo suteikti tinkamus atliekų surinkimo iš namų ūkių išteklius. Penkta, mažmenininkai turėtų ne tik priimti šias atliekas atgal, kai perkamas naujas daiktas; jie taip pat turėtų surinkti labai smulkias atliekas.

Gamintojas neturi būti iš tos šalies, kurioje jis nori registruotis, ir galiausiai norime, kad gabenimas būtų atidžiai stebimas. Tačiau visų svariausia, ko mums reikia, tai skatinti ilgai tarnaujančių prietaisų gamybą.

  Julie Girling, ECR frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, aš taip pat norėčiau išreikšti savo padėką visiems šešėliniams pranešėjams ir pranešėjui už šiuo klausimu atliktą darbą. Direktyvos tikslai yra aiškūs ir mano frakcija iš esmės mielai juos remia. EEĮ atliekos yra sparčiausiai didėjantis atliekų srautas Europoje ir mes tiesiog privalome turėti atitinkamą direktyvą, kad su jį suvaldytume.

Žinoma, yra dar daug problemų, kurias reikia čia spręsti. Pirmiausia noriu paminėti išlaidas. Grąžinamasis perdirbimas, pakartotinis naudojimas ir galiausiai šalinimas nėra nei pigūs, nei nemokami. Svarbiausias principas yra „moka gamintojas“. Neturime įvesti sistemos, kuri didintų eilinio mokesčių mokėtojo išlaidas, ypač vykdant fiskalinį konsolidavimą.

Antra, noriu pabrėžti, kad reikia išlaikyti valstybių narių lankstumą. Taip, visiškai sutinku – nustatykime ryžtingus tikslus, tačiau nepainiokime tikslų su jų įgyvendinimu. Nenurodinėkime per tiksliai, kaip valstybėms narėms to pasiekti.

Pakartodama K. Van Brempt žodžius, taip pat noriu paminėti poreikius, susijusius su smulkiomis EEĮ atliekomis. Tai sritis, kuri buvo labai apleista. Manau, pasiūlyti plataus užmojo tikslai užtikrins, kad ateityje būtų surenkamas didesnis smulkių EEĮ atliekų kiekis. Aš to laukiu.

  Sabine Wils, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, įrangos atliekų sparčiai daugėja. Kasmet ES susidaro milijonai tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų, o tai kelia tikrą pavojų žmonėms ir aplinkai.

Man malonu, kad K. H. Florenzo pranešime ši problema pripažįstama ir kad mes Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete sugebėjome įvesti keletą teigiamų pakeitimų, kuriuos palaikė visos frakcijos. Griežtesnis elektros ir elektroninės įrangos atliekų eksporto reguliavimas yra svarbus. Tikiuosi, kad jūs, ponios ir ponai, palaikysite šį reguliavimą, kuris greta viso kito padės apsaugoti žmones su tuo susijusios šalyse.

Tačiau vis dar nesutinku, kad saulės moduliai būtų pašalinti iš direktyvos. Aš labai kritiškai vertinu savanorišką gamintojų atliekamą daiktų surinkimą. Kai kurie gamintojai savo saulės energijos moduliuose naudoja kadmį, kuris yra toksinė medžiaga. Papildomą pavojų kelia tai, kad tokius modulius dažnai šalina „pasidaryk pats“ entuziastai.

Vykstant grąžinamajam perdirbimui žmonėms ir aplinkai pavojų gali kelti ir nanomedžiagos. Kai kurios nanomedžiagos teikiamos su aiškiais nurodymais, kuriuose teigiama, kad jos žalingos sveikatai. Todėl raginu Komisiją išsamiai ištirti nanomedžiagas. Jei galiausiai neįmanoma patvirtinti, kad šie produktai nepavojingi, tokiu atvejų reikėtų neleisti jais prekiauti. Todėl kartu su Žalųjų frakcija / Europos laisvuoju aljansu pateikėme du pakeitimus ir noriu paprašyti juos palaikyti. Tai 101 ir 102 pakeitimai.

  Oreste Rossi, EFD frakcijos vardu. – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, nagrinėjamoje priemonėje yra keletas kritinių klausimų, kuriuos galima išspręsti tik juos dar kartą aptarus antrajame svarstyme.

Greta nepriimtinų platintojams ir, toliau tiekimo grandinėje, vartotojams nepalankių taisyklių, pagal kurias jie privalės atgauti seną įrangą ir įvertinti, ar ją galima dar kartą naudoti, surinkimo rodiklis didinamas nuo ir taip tikrovės neatitinkančių 65 proc. iškart iki 85 proc. Kadangi už atliekų tvarkymą atsako valstybės narės, kaip galime versti gamintojus ir platintojus atgauti 85 proc.? Jei vartotojai įrangą šalina patys ją atiduodami ar perparduodami, kaip kiti žmonės gali būti atsakingi už jos grąžinimą?

Tekste taip pat išdėstytas įpareigojimas sugrąžinti 5 proc. atliekų pakartotinį panaudojimą. Tai prieštarauja aplinkos ir vartotojų apsaugai, nes būtų vėl prekiaujama sena, daug energijos suvartojančia ir potencialiai pavojinga įranga. Jei tekstas išliks toks, koks priimtas komitete, ir nebus įtraukti pakeitimai, mes balsuosime prieš.

  Bogusław Sonik (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra sparčiausiai didėjantis atliekų srautas Europos Sąjungoje. Tai daug lygmenų apimanti problema, nes, pirma, ji susijusi su aplinkos ir žmogaus sveikatos apsauga, antra, su veiksmingu išteklių ir gamtinių medžiagų tvarkymu.

Peržiūrint direktyvą dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų reikėtų apsvarstyti tikslus, kurie būtų ne tik plataus užmojo, tačiau ir tikroviškesni atsižvelgiant į naująsias valstybes nares. Naujosiose valstybėse narėse tokia elektroninė įranga kaip kompiuteriai, televizoriai ir šaldytuvai keičiama daug rečiau ir šie prietaisai naudojami daug ilgiau nei kitose šalyse.

Pranešėjo pateiktuose pakeitimuose pristatomas perėjimas prie neproporcingos metodikos problemos sprendimo ir nepalankaus elgesio su naujosiomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Tokioje sistemoje daug labiau atsižvelgiama į rinkos skirtumus ir atskirų valstybių narių mąstymo skirtumus.

Tačiau manau, kad naujose šios srities nuostatose reikėtų daugiau dėmesio skirti veiksmingam surinkimo tikrinimui ir teisės aktų vykdymui. Daugelyje šalių gali būti daugybė tokių neatitikimų kaip fiktyvių atliekų surinkimo dokumentų kūrimas, pavyzdžiui, praktikoje žinomas kaip prekyba sąskaitomis faktūromis. Tai dažnai pasitaikanti padėtis, kai kuriami padirbti dokumentai, kuriais liudijamas įrangos surinkimas ir apdorojimas, siekiant padidinti nurodomą apdorotos įrangos kiekį arba išduoti liudijimą, kad buvo surinkta kitokia įranga nei iš tiesų. Be to, netinkamas stebėjimas ir tikrinimas gali reikšti, kad daugelyje šalių veiks juodoji rinka, kurioje surinkta įranga bus išmontuojama kitose vietose nei apdorojimo įrenginiai. Būtina parodyti ryžtą išvengti tokių padėčių ir neleisti panašiai praktikai plisti.

  Linda McAvan (S&D). - Ponia pirmininke, norėčiau pasakyti Komisijos nariui, kad ten, kur gyvenu, norėdama perdirbti kokias nors savo elektros prekes, turiu pati jas pristatyti į vietinę tarybą. Mano mieste jų yra keturios ar penkios ir jos dirba tik tam tikru laiku.

Jei noriu perdirbti kartoną, popierių, plastiką arba stiklą, jie surenkami prie pat mano namų, palikus juos prie šaligatvio. Jei noriu perdirbti baterijas, galiu jas nunešti bet kuriam mažmenininkui. Jei norime siekti didesnių elektros prekių atliekų surinkimo tikslų, surinkimas turi būti panašesnis į šį. Visuomenei turi būti sudarytos geresnės sąlygos išmesti elektros prekes, ypač smulkias elektros prekes.

Kai buvo nustatytas keturių tonų asmeniui per metus tikslas, tai buvo visiškai neadekvatu. Šis tikslas būdavo pernelyg lengvai pasiekiamas tiesiog žmonėms perdirbant savo šaldytuvus ar dideles elektros prekes. Kad rinka būtų suinteresuota ir kad užtikrintume bendrovių, kurios gali išimti naudingus elementus iš šių prekių, kūrimąsi, mums reikia daug platesnių užmojų tikslo.

Praeitą savaitę, Komisijos nary, išleidote savo išteklių veiksmingumo strategiją. Ši direktyva yra neatskiriama šios strategijos dalis. Turėtų būti norma, o ne išimtis surinkti visas elektros atliekas ir didžiąją dalį jų perdirbti. Deja, šiandien Europoje tai išimtis. Artimiausiu metu tai turi tapti taisykle. Bijau, kad jūsų ilgalaikė išteklių veiksmingumo (problemų, kurias iškėlė K. H. Florenz dėl žaliavų trūkumo) strategija niekada nebus sėkminga, jei nebus įgyvendinta ši direktyva.

  Chris Davies (ALDE). - Ponia pirmininke, [įžanginių žodžių nesigirdėjo dėl išjungto mikrofono]... nauja direktyvos redakcija, tačiau nemažai iš čia esančių esame dirbę su pradine redakcija ir tai gera proga ištaisyti kai kurias spragas ir pateikti direktyvą, kuri visada sulaukia mūsų dėmesio. Kadangi norime užtikrinti, kad elektros prekes būtų tinkamai perdirbamos, reikia ištaisyti šią spragą, dėl kurios tiek daug elektros prekių patenka į besivystančias šalis, kur jas ardo vaikai prie laužų ir sąvartynuose.

Tiems gamintojams, kurie dabar mums rašo ir prašo nepalaikyti vieno ar kito pakeitimo, kuriuo siekiama šias spragas ištaisyti, pasakyčiau, kad jie pateiktų savo pasiūlymą. Tai jų produkcija, kuri galiausiai atsiduria tuose sąvartynuose, ir jie turi teikti pasiūlymus, kurie užtikrintų, kad taip nenutiktų.

Tai taip pat yra galimybė mums užbaigti kai kuriuos nebaigtus reikalus. Spausdintuvų bendrovių verslo modelis pagrįstas tuo, kad jie santykinai pigiai parduoda spausdintuvus, o tada sutartimi įpareigoja klientus ir toliau pirkti brangias jų spausdintuvų dažų kasetes. Jie nepaliaujamai kovoja su atsarginių dalių gamintojais, kurie šias spausdintuvų kasetes ir iš naujo užpildo dažais, o tada jas vėl parduoda už dalį kainos.

Beveik prieš 10 metų mes nustatėme, kad spausdintuvų gamintojai įvedė naują priemonę, suteikiančią jiems pranašumo šioje kovoje, naudodami elektroniką jie sustabdo grąžinamąjį spausdintuvų kasečių perdirbimą – jas užpildžius dažais, jos nebeveikia. Todėl į teisės aktus įtraukėme 4 straipsnį, kurio tikslas užtikrinti, kad į rinką nebūtų galima tiekti produktų, kurių negalima perdirbti.

Tačiau spausdintuvų bendrovės rado būdą, kaip to išvengti. Jie stengėsi paveikti vieną vyriausybę po kitos ir sakė, kad spausdintuvų kasetes galima laikyti vartojimo reikmenimis, o ne elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekomis. Todėl dabar susidarė padėtis, kai vienose valstybėse narėse spausdintuvų kasetės laikomos EEĮ atliekomis, o kitose ne.

Tai galimybė ištaisyti šią spragą ir užtikrinti didesnę konkurenciją rinkoje bei paskatinti tinkamą grąžinamąjį perdirbimą. Tikiuosi, kad kolegos šiuos pakeitimus palaikys.

  Oldřich Vlasák (ECR). – (CS) Ponia pirmininke, nėra jokios abejonės, kad šia direktyva žymimas žingsnis teisinga kryptimi, nes ja bandoma pakeisti kiekybinius surinkimo tikslus, nustatyti elektros ir elektroninės įrangos gabenimo per sienas taisykles ir suderinti administracinius veiksmus, taikomus privalomiems subjektams, siekiant sumažinti biurokratiją.

Būtent dėl pernelyg didelės biurokratijos nepritariau produktų apibrėžčiai ES lygmeniu, net atsižvelgdamas į galimą valstybių narių nustatytų įsipareigojimų sustiprinimą. Šiuo atveju turėtume vadovautis principu „nereikia taisyti, jei nesulūžo“.

Kalbant apie direktyvos taikymo sritį, man asmeniškai priimtinesnė ribota taikymo sritis, nes man neramu, kad jei taikymo sritis bus atvira, ji apims įrangą, kurios neįmanoma perdirbti, ar įrangą, kurios eksploatavimo trukmė ilga, taip keliant pavojų, kad sutarti surinkimo tikslai nebus įgyvendinti. Šiuo atveju manau, kad turėtume ne tik nustatyti plataus užmojo tikslus, tačiau visų pirma mūsų elgesys turi atitikti esamą padėtį, taip pat neturėtume didinti vietos valdžios institucijoms tenkančios naštos.

  Paul Nuttall (EFD). - Ponia pirmininke, mobilieji telefonai, telefonų krovikliai, žaidimų pultai, fotoaparatai, kameros, pirtys, termometrai, šaldytuvai, šaldikliai, skrudintuvai, virduliai, mikrobangų krosnelės, lygintuvai, oro gaivikliai, laikrodžiai, elektriniai dantų šepetėliai, universaliųjų skaitmeninių diskų leistuvai, dulkių siurbliai, vaikų žaislai, vaizdo žaidimai, medicinos prietaisai, televizoriai, nuotolinio valdymo pultai, skaičiuotuvai, šildytuvai, džiovyklės ir skalbyklės.

Išvardijau tik keletą, nes visi šie prietaisai ir daugybė kitų neabejotinai pabrangs dėl šios atliekų direktyvos. Ir pagalvokim, ar Europos Sąjunga pasirengusi įpareigoti įgyvendinti šį teisės aktą kaip tik tuo metu, kai esame veikiami didelės recesijos ir žmonės vargsta bandydami sudurti galą su galu!

Todėl raginu visus esančius šiame Parlamente solidarizuotis su sunkiai dirbančiais mokesčių mokėtojais ir su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis ir išmesti šį galimą įstatymą į šiukšlių dėžę.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  Chris Davies (ALDE). - Ponia pirmininke, P. Nuttall mums sako, kad reikalavimas perdirbti elektros atliekas padidins produkcijos kainą.

Ar jis tada gali pasakyti mums, kas, jei ne gamintojas, turėtų mokėti už šių gaminių šalinimą? Kodėl jis taip priešiškai nusiteikęs prieš komunalinių mokesčių mokėtojus, mokesčių mokėtojus ir vietos valdžios institucijas visoje Europoje, savo paties šalyje ir kitur, kurie turi atlaikyti tokių atliekų tvarkymo naštą, kurios, anot jo, gamintojas neturi apmokėti?

  Paul Nuttall (EFD). - Ponia pirmininke, man irgi patinka mano ir Ch. Davies kovos. Regis, šios mažutės kovos vyksta dėl kiekvienos mano sakomos kalbos. Jis taip pat kaip ir aš žino, kas apmokės išlaidas – jos galiausiai teks mokesčių mokėtojui, kuris turės tai finansuoti. Šią akimirką esame veikiami tokios didelės recesijos, kokios nebuvo nuo ketvirtojo dešimtmečio. Ginsiu sunkiai dirbančius mokesčių mokėtojus.

Antra, tikroji esmė čia yra ta, kad tai turi būti daroma nacionaliniu lygmeniu, tai turi daryti žmonės, politikai, kurie yra atskaitingi savo rinkėjams, o ne Komisija, kuri susitinka slapčia ir nėra niekam atskaitinga. Toks yra atsakymas.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  Karl-Heinz Florenz (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, norėčiau kreiptis į kolegą vardu, tačiau, deja, nežinau, kas jis, nes niekada anksčiau nesu su juo susidūręs diskusijose elektroninių atliekų klausimu. Galbūt jūsų neatpažįstu dėl naujos šukuosenos. Tačiau kokį atsakymą planuojate pateikti piliečiams, kai po penkerių ar šešerių metų paaiškės, kad mūsų žaliavos baigėsi ir buvo pašalintos arba teršia mūsų vandenis? Turite tai paaiškinti.

Antrasis mano pastebėjimas toks. Prašau perskaityti direktyvą. Joje visiškai nieko nesakoma apie tai, kad sistemą turės finansuoti mokesčių mokėtojai. Tiesą sakant, tai gamintojų atsakomybė. Ši sistema šiuo metu griežtinama ir plečiama ir taip elgtis yra teisinga. Norėčiau, kad atsakytumėte į šiuos du pastebėjimus.

  Paul Nuttall (EFD). - Ponia pirmininke, pirmiausia pakartosiu tai, ką prieš tai pasakiau. Visi žinome, kam galiausiai tenka išlaidos, kam jos visada galiausiai tenka. Tai nebūtinai turi būti nurodyta direktyvoje, niekada nebūna. Niekada nesakoma žmonėms, kad ruošiamasi įvesti mokestį. Niekada nesakoma žmonėms, kad ruošiamasi padidinti mokesčius.

Pvz., mano šalyje būti šio Parlamento nariais mums kainuoja 50 mln. GBP. Atsakymas į visa tai, ir čia grįžtu tiksliai prie to, ką pasakiau, pone Ch. Daviesai, kad sprendimai turi būti priimami nacionalinių valstybių lygmeniu, juos turi priimti politikai, kurie atskaitingi savo rinkėjams. Mano šalies, Didžiosios Britanijos, piliečiai negali pašalinti komisijos narių. Tai iš esmės nedemokratiška ir neteisinga.

  Catherine Soullie (PPE). – (FR) Ponia pirmininke, Komisijos nary, tai, ką noriu pasakyti, ne kartą buvo pasakyta mano kolegų.

Laikotarpiu, kai Europa svarsto bendrą strategiją dėl savo žaliavų, ypač retųjų žemės elementų, negalime nekreipti dėmesio į didžiulį potencialą, kurį teikia pagrįstas mūsų atliekų regeneravimas. Europos standartų stiprinimas taip, kad geriau veiktų surinkimo grandinė, su EEĮ atliekų nutekėjimu ir nelegaliu eksportu susijusių problemų sprendimas ir platesnių užmojų surinkimo tikslų nustatymas – štai kas turėtų būti šio teisės akto esmė.

Nepamirškime, kas iš tikrųjų atsakingas už šio teisės akto sėkmę arba nesėkmę – vartotojas. Itin svarbu suteikti galių visuomenei, jei norime veiksmingai įgyvendinti teisės aktą. Šiuo klausimu, pone. K. H. Florenzai, ekologinis indėlis greta kitų sistemų pasitvirtino kaip labai svarbi priemonė. Žinoma, elektros ir elektroninės įrangos gamintojai turi labiau įsitraukti į surinkimo ir perdirbimo sistemą, tačiau negalime visiškai panaikinti piliečių atsakomybės už atliekas. Mūsų piliečiai Europos aplinkos apsaugos politikoje turi tapti veikėjais, o ne būti žiūrovais.

  Elisabetta Gardini (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, sutinku su didele dalimi to, ką girdėjau. Manau, ši direktyva svarbi ir esminė, ir mes, žinoma, balsuosime už ją. Tačiau taip pat esu įsitikinusi, kad mums reikia išsamesnės informacijos tam tikrais klausimais, ir tikiuosi, kad ją bus galima gauti vykstant antrajam svarstymui.

Pvz., tikiuosi, kad Komisija atliks poveikio vertinimą, susijusį su atvira direktyvos taikymo sritimi, nes nors teoriškai gali atrodyti, kad taip aplinka bus labiau saugoma, manau, praktiniu lygmeniu tai gali kelti problemų. Remiantis patirtimi, susijusia su esama direktyva, ribota taikymo sritis suteikia daugiau tikrumo ir teisės aktą yra lengviau įgyvendinti.

Greta šio poveikio vertinimo yra ir kitų aspektų. Manau, turime pasirūpinti gamintojams, platintojams ir mažmenininkams tenkančios naštos mažinimu. Tiesa, kad jie turi dalyvauti ir kad reikia juos priversti prisiimti atsakomybę, tačiau turime pasirūpinti, kad jiems tenkanti našta nebūtų pernelyg didelė, net ir susijusi su administraciniais reikalavimais.

Manau, priemones ir kriterijus reikia sureguliuoti atsižvelgiant į įvairias nacionalines sistemas. Valstybės narės nėra vien tik geros ar blogos. Kaip jau girdėjome ir ką jau įvertinome, nors, manau, į šią sritį reikėtų labiau įsigilinti, sistemos skirtingos ir aplinkybės valstybėse narėse skirtingos – tai reikia atidžiai įvertinti, kad nebūtų taip, kad vienos valstybės automatiškai gaus naudos, o kitos automatiškai patirs nuostolių. Taigi palankiai vertiname šią direktyvą, tačiau mums reikia daugiau laiko ir išsamesnės informacijos.

  Sirpa Pietikäinen (PPE). - (FI) Ponia pirmininke, Komisija gana pagrįstai parengė ir išteklių veiksmingumo darbotvarkę, ir žaliavų strategiją, nes žaliavos ir jų naudojimas tampa vis ribotesnis, o kartu auga ir jų kainos.

Žinome, kad, deja, didelė dalis elektroninių atliekų, ypač tokių smulkių atliekų kaip mobilieji telefonai, patenka į sąvartynus ne tik ES, tačiau ir trečiosiose šalyse, ir galiausiai yra sudeginamos. Todėl ši svarbi priemonė elektroninių atliekų perdirbimo srityje yra tinkamas žingsnis teisinga kryptimi, kuria mums bus suteikta galimybė užtikrinti veiksmingesnį išteklių naudojimą ir žaliavų sugrąžinimą gamintojams.

Jei pasiseks, ateityje turėsime galimybę pajudėti link geresnės ataskaitų teikimo sistemos pagal šią direktyvą, tad galbūt galėsime iš tiesų sužinoti, kaip skirtingoms valstybėms narėms ir skirtingiems veikėjams sekasi įgyvendinti jos tikslus. Turime užtikrinti atskirą surinkimą, kuris būtų net geresnis nei pasiūlytasis, ir nustatyti geresnius ir platesnių užmojų surinkimo tikslus. Ši direktyva yra gera pradžia, tačiau tikiuosi, kad ateityje galėsime daugiau platintojų atsakomybės perkelti gamintojams.

  Pilar Ayuso (PPE) – (ES) Ponia pirmininke, mūsų tikslai turi būti plačių užmojų, tačiau taip pat reikia pripažinti, kad esant tokiai padėčiai pranešėjo pasiūlymą nelengva pritaikyti kiekvienoje valstybėje narėje. Tačiau mes Ispanijos delegacijoje šį pasiūlymą palaikysime per pirmąjį svarstymą.

Nepaisant to, palaikome sąskaitos už grąžinamojo perdirbimo ir apdorojimo išlaidas pateikimą atskirai. Žadame balsuoti prieš 52 pakeitimą, kuriuo siekiama išbraukti 14 straipsnio 1 dalį, ir pasisakyti už 91 ir 103 pakeitimus. Manome, kad vartotojai turi teisę žinoti, kiek šis apdorojimas kainuoja, kad jie turėtų žinoti, nes tai juos motyvuoja paisyti paties teisės akto, taip pat tai teigiamas dalykas siekiant prekybos grandinėje užtikrinti tinkamą skaidrumo lygį.

  Alajos Mészáros (PPE). - (HU) Ponia pirmininke, atsiprašau už nesiryžimą. Norėčiau padėkoti K. H. Florenzui už jo puikų ir profesionalų darbą. Elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekos priklauso sparčiausiai augančiam atliekų srautui ES. Turime daryti viską, ką galime, siekdami užtikrinti tinkamą jų perdirbimą, ne tik apsaugoti aplinką ir sveikatą nuo žalos, tačiau ir sumažinti žaliavų praradimą. Remiantis dabartinio poveikio vertinimo rezultatais, šiuo metu surenkama 85 proc. EEĮ atliekų, tačiau tik 33 proc. jų tinkamai apdorojamos pagal direktyvoje išdėstytus reikalavimus. Deja, neteisėtai iš ES išgabenamų atliekų kiekis didelis, todėl svarbu, kad naująja direktyva būtų užtikrinta apsauga. Atliekas reikia surinkti atskirai, nes tik taip galime užtikrinti, kad jos būtų išlaikytos ir nusiųstos perdirbti valstybės narės ribose. Deja, ligšiolinė patirtis rodo, kad valstybės narės nevienodai aiškino dabartinę direktyvą, todėl norėčiau pasiūlyti, kad ateityje būtų vadovaujamasi ne skirstymo į skirtingas kategorijas principu, o direktyva turėtų apimti iš esmės visas elektros ir elektronines atliekas. Manau, šis teisės aktas ypač svarbus vėliausiai įstojusioms šalims, nes jos vis dar atsilieka atskiro atliekų surinkimo srityje.

  Carl Schlyter (Verts/ALE). – (SV) Ponia pirmininke, jei tai laikome atliekomis, gyvename išties išlaidžioje visuomenėje. Didelėje dalyje šio metalo laužo yra daugiau aukso ir sidabro nei aukso ar sidabro kasyklos rūdoje. Tai ne tvarkymosi su juo išlaidų klausimas. Tai gryno pelno klausimas. Tai sumažins mūsų priklausomybę nuo svarbių prekių importo ir neleisime sunkiesiems metalams bei kitoms toksinėms medžiagoms patekti į aplinką. Perdirbdami šias atliekas, mes tik gausime naudos; išlaidomis to net negalima vadinti.

Tačiau gaila, kad saulės elementams padaryta išimtis, nes jei jų neįtrauksime, saulės elementams, kuriuose yra kadmio, bus sudarytos geresnės sąlygos, o tai iškreips konkurenciją šioje srityje. Būtų geriau įtraukti saulės elementus, kad konkurencija šioje srityje būtų sąžininga ir kad rinkoje greičiau atsirastų pakaitalų tiems gaminiams, kuriuose yra kadmio. Taip pat turime balsuoti už pakeitimus, kuriuose išdėstyti reikalavimai geriau tikrinti nanoatliekas. Galiausiai svarbu, kad valstybės narės ir Komisija dabar užtikrintų, kad būtų sugriežtintos eksporto taisyklės ir kad jų būtų laikomasi. Turime sustabdyti atliekų eksportą į neturtingas šalis.

  Alfreds Rubiks (GUE/NGL) . – (LV) Ponia pirmininke, esu vienas tų žmonių, kurie labai palaiko šio dokumento priėmimą. Taip pat palaikau požiūrį, kuriuo siekiama apibrėžti atskiro surinkimo tikslą, kuris skiriasi priklausomai nuo susijusio laikotarpio. Šiuo metu Latvijoje surenkame tik 25 proc. rinkoje esančios elektros ir elektroninės įrangos. Tiek yra per mažai. Taip pat palaikau plataus užmojo reglamente nustatytus tikslus, tačiau kartu man neramu, kad tarp valstybių narių gali būti didžiulių skirtumų, todėl raginu Komisiją ir visus kitus, kam aktualu, įskaitant valstybes nares, kiek įmanoma daugiau dėmesio skirti šių dokumentų įgyvendinimui. Žinoma, Latvijoje norėtume turėti galimybę siekti truputį mažesnių tikslų – 45 proc. iki 2016 m. ir 65 proc. iki 2020 m.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Ponia pirmininke, direktyvos dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų pakeitimas buvo išsamiai svarstomas susijusiuose Europos Parlamento komitetuose. Komisijos tekstas buvo laipsniškai keičiamas Parlamento nariams siūlant pakeitimus, tačiau dabartinė kompromisinė versija vis dar netenkina elektroninių atliekų surinkimo klausimu.

Aplinkos komiteto pasiūlytas 47 straipsnio variantas, mano nuomone, yra ypač naudingas pakeitimas, nes dėl jo finansinius pramonės įsipareigojimus bus galima nukreipti į elektros atliekų surinkimo sistemos vystymą, o ne į baudų skyrimą už tai, kad nepasiekti nustatyti surinkimo tikslai. Tai gali būti ypač naudinga toms šalims, kurios dar turi sukurti tinkamą elektros atliekų surinkimo infrastruktūrą.

Taip pat norėčiau palaikyti 93 straipsnį, kuriuo pabrėžiama, kad daug atsakingų žmonių, ypač internetu prekiaujančių mažmenininkų, vengia vykdyti savo įsipareigojimus. Naujame reglamente bandoma opiai ir tinkamai spręsti šią problemą.

  Janez Potočnik, Komisijos narys. − Ponia pirmininke, daug gerbiamų šio Parlamento narių minėjo įgyvendinimą, kuris iš tiesų kelia problemų. Deja, tai ne tik šios srities problema, tai viso aplinkos apsaugos sričių spektro problema. Tiksliau kalbant, žinau savo pareigas pagal Sutartį ir ketinu jas visiškai atlikti.

Taip pat rengiame komunikatą dėl įgyvendinimo, jį pateiksime vėliau šiais metais, jame bus laikomasi visa apimančio požiūrio į įgyvendinimo klausimą. Mes jau išsamiai aptarinėjame jį kartu su direktoratu, nes, manau, tai vienas iš klausimų, į kuriuos turėtume sutelkti dėmesį ateityje, įskaitant, žinoma, pasiūlymus, dėl kurių diskutuojame šiandien. Beje, pasiūlyta nauja redakcija tikrai palengvina įgyvendinimą.

Antra, tikslai. Svarbiausia kelti plataus užmojo tikslus. Daug kas iš jūsų minėjote, kad tai sparčiausiai augantis atliekų srautas. Daugelis jūsų minėjote, kad gyvename elektros ir elektroninių prietaisų pasaulyje, ir į tai tikrai turime atsižvelgti, išsikeldami tikslus.

Trečia, išlaidos. Teikdami bet kokį pasiūlymą, turime atsižvelgti ir į išlaidų naštą ir kuo labiau viską supaprastinti. Tačiau noriu aiškiai pasakyti, kad tikroji kaina mūsų visuomenei ir mūsų ekonomikai teks tuo atveju, jei šių klausimų nespręsime. Tai bus tikroji kaina, kurios ilgainiui negalėsime sumokėti.

Prieš 14 dienų paskelbėme vadinamąją atliekų ataskaitą. Kaip tik tą dieną taip pat lankiausi „Unicor“, vienoje iš aukštųjų technologijų bendrovių, perdirbančių elektros ir elektronines atliekas. Mane šokiravo tai, ką ten sužinojau ir pamačiau. Itin svarbu, kad suvoktume, kad, pvz., mobilieji telefonai, kuriuos laikome savo rankose kasdien, iš tiesų pagaminti iš brangiųjų medžiagų, nuo aukso ir platinos iki rodžio, kurie ateičiai labai svarbūs. Jei mes dabar ir toliau išgausime žaliavas, tai niekada nesibaigs. Savo rankose laikiau 20 kg aukso, gauto iš mobiliųjų telefonų. Jį buvo labai sunku pakelti, tačiau, tiesą pasakius, dar sunkiau buvo jį palikti!

Daug kas iš jūsų minėjote svarbiausią terminą, kurį reikia aptarti kalbant šiuo klausimu, tai išteklių veiksmingumas. Jau ne kartą tai minėjau, tačiau labai svarbu, kad niekada to nepamirštume. Remiantis JT duomenimis, XX amžiuje žmonių populiacija išaugo keturis kartus, mūsų produkcija išaugo 40 kartų, CO2 išmetamųjų teršalų kiekis – 17 kartų, energijos suvartojimas – 16 kartų, sugaunamos žuvies kiekis – 35 kartus, o vandens suvartojimas – 9 kartus. Jei kas nors mano, kad tai gali tęstis ir XXI amžiuje, tai tiesiog siaubingai klysta.

Turime keisti įpročius. Todėl, kaip minėjau, dabar, kai gyvename pasaulyje, kuriame vis daugiau elektros ir elektroninės įrangos, šiandien svarstyti pateiktas pasiūlymas, dėl kurio diskutuosite vėliau, labai svarbus tvarkantis su šiais klausimais. Daugelis jūsų taip pat minėjo geresnes ataskaitas ir geresnį rūšiavimą. Visiems šiems dalykams turime skirti dėmesį.

Baigdamas tiesiog norėčiau pasakyti, kad po pirmojo svarstymo manau, kad turime gerą produktą, su kuriuo verta padirbėti antrajame svarstyme ir gauti galutinį variantą, kuris, esu tikras, bus net dar geresnis.

  Karl-Heinz Florenz, pranešėjas. – (DE) Ponia pirmininke, pone J. Potočnikai, palaikau baigiamąsias jūsų pastabas, ypač susijusias su tausiu išteklių vartojimu. Tačiau per ateinančius kelis mėnesius viso sprendimų priėmimo proceso dėmesys bus sutelktas į jus, nes šiuo metu reikia sutarti dėl bendros pozicijos. Turėsite derėtis su Taryba ir priimti sprendimą, ir turiu pasakyti jums, kad Taryba per pastaruosius septynis mėnesius nė kiek nepakeitė savo pozicijos, ir tai nesusiję su Belgijos pirmininkavimu.

Kai kurios šalys labai atkaklios ir, remdamasis šio Parlamento vieningumu, norėčiau paprašyti Parlamento narių, kurie šiandien taip aistringai pasisakė už šį pranešimą, grįžus namo pasistengti paveikti savo vyriausybes, paaiškinti, kad taip, kaip buvo praeityje, nebebus.

Galėčiau paminėti keleto senų draugų, kurie tikrai rimtai imtųsi šio klausimo, vardus. Todėl, pone J. Potočnikai, manau, kad per ateinančius kelis mėnesius turėsime intensyviai diskutuoti. Turite ir toliau išlaikyti griežtą poziciją derybose su Taryba. Taip pat svarbu nurodyti, kad aiškiai siekiama nacionalinių nuostatų, kai kalbama apie atliekų politiką.

Tačiau tai duoda priešingų rezultatų, nes vidaus rinka veikia jau seniai, o dabar mums reikia tinkamai ją reguliuoti. Problema susijusi ne su visa vidaus rinka, o su pusę jos. Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad 16 kg ir 1 kg santykis, kaip tiksliai nurodė R. Seeber, rodo, kad dar daug turime nuveikti. Tačiau jei galėsime susitarti dėl šios direktyvos, būsime teisingame kelyje.

Pone J. Potočnikai, neabejoju, kad žinote, ką turite daryti. Norėčiau pabrėžti, kad dirbate puikiai ir kad mes ir toliau kartais jus paskatinsime, kartas gal šiek tiek smarkiau, ragindami eiti teisinga kryptimi.

  Pirmininkė. – Bendrosios diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien 11.30 val.

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL), raštu. – CS) Elektros ir elektroninių atliekų surinkimas šiuo metu labai aktuali problema. Todėl tikrai būtina atnaujinti šią sritį reglamentuojančią direktyvą. Mano nuomone, kai kurie pakeitimai, dėl kurių bus balsuojama įvadiniame bloke, labai prastai suderinti su Komisijos ir kitais pasiūlymais, skirtais atliekų surinkimui, rūšiavimui ir perdirbimui palengvinti. Priešingai, net jei nekyla nesutarimų šiuo klausimu, jie tikrai teikia mažiau aiškumo. Deja, mes nedaug galime padaryti šiame klausimo nagrinėjimo etape per baigiamąjį balsavimą. Įdomu tai, kad daugumos frakcijų atstovai sutinka su dauguma santykinai tinkamų pakeitimų. Jei šis sutarimas taps parama per baigiamąjį balsavimą, parengta direktyva gali būti paremti spartus elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo išaugimas ir lengviau apdorojamos įrangos kiekio padidėjimas. Vienas iš pagrindinių punktų yra 14 straipsnio 1 pastraipa, kuria, su sąlyga, kad bus priimtas 91 pakeitimas arba gerokai mažiau aiški 103 pakeitimo formuluotė, galėtų būti paremtas elektros ir elektroninės įrangos perdirbimas ir surinkimas. Svarbu, kad visų bendrų pastangų rezultatas būtų direktyva, kurioje bus aiškiai nustatyti įvairių institucijų įsipareigojimai, o kartu perdirbimo procesas galės būti kaip įmanoma veiksmingesnis. Šiuo požiūriu keista idėja apšvietimo įrangą skirstyti į keletą kategorijų nepageidaujama, kaip ir pernelyg didelis išimčių kiekis visoje stambios įrangos kategorijoje.

  Pavel Poc (S&D), raštu. – (CS) Elektros ir elektroninės įrangos atliekos sparčiausiai augantis atliekų šaltinis. Šiuo metu jos kelia gerokai didesnį pavojų aplinkai ir visuomenės sveikatai nei panaudotas branduolinis kuras. Peržiūrėti direktyvą buvo būtina. Didelis kiekis elektroninių atliekų neapdorojamas pagal dabartinę direktyvos versiją ir patenka į sąvartynus arba neteisėtai eksportuojamos iš ES. Nerimą kelia tai, kad mes nė nenutuokiame, kas nutinka su daugiau nei puse Europos elektros ir elektroninių atliekų. Tokia padėtis netvari, nes metinis generuojamų atliekų kiekis vienam gyventojui iki 2020 m. gali padidėti nuo šiandieninių 4 kg iki 24 kg, nebent bus nustatyti surinkimo ir perdirbimo tikslai ir jų bus laikomasi. Pakartotinai elektronines atliekas naudojant gamybos procese galima sugrąžinti daugiau aukso nei jo išgaunama ES kasyklose, taip pat yra ir su kitomis brangiųjų metalų žaliavomis. Todėl neabejodamas pritariu naujų nuolatinių darbo vietų kūrimui ir ypač ES priklausomybės nuo importuojamų brangiųjų žaliavų mažinimui. Tačiau labai abejoju dėl išimties saulės baterijų plokštėms. Kartu su leidimu netaikyti Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo (RoHS) direktyvos kadmio telūrido plokštėms, dar labiau padidės aplinkos užteršimo labai toksišku kadmiu rizika, su kuria ES kovoja kitomis teisinėmis priemonėmis. Už šio prieštaringumo slypi interesų lobizmas, kuris nedaro garbės nei ES, nei Europos Parlamentui, o galiausiai neduos jokios naudos Europos pramonei.

  Jim Higgins (PPE), raštu. – Palaikau šiandienos pranešimą dėl EEĮ atliekų, tačiau turime užtikrinti, kad jau ir taip vargstančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir mažmenininkams neužkrautume pernelyg didelės nuostatų naštos. Turime užtikrinti, kad našta atgal priimti EEĮ atliekas tektų gamintojams, o ne mažmenininkams. Pritariu pasiūlymui griežtinti nuostatas, kuriomis siekiama išvengti neteisėto šių atliekų gabenimo, ir ištaisyti įstatymo spragas. Šiuo metu deklaravus, kad tokia įranga yra „naudota, tačiau veikianti EEĮ“, o ne EEĮ atliekos, ją galima teisėtai gabenti į trečiąsias šalis ir išmesti jų sąvartynuose. Žinoma, taip pat labai svarbu, kad valdžios institucijos geriau vykdytų įstatymus, nes pagal juos elektros prekės turi būti perdirbamos, siekiant išvengti nekontroliuojamo CFC pateikimo į aplinką. Nusikaltėliai dažnai pelnosi iš neteisėto gabenimo, nes aferoje dalyvaujantys gabentojai dažnai apgaudinėja valdžios institucijas, neženklindami prekių kaip elektronikos, apsimesdami, kad jos skirtos pakartotiniam naudojimui, ar gabenimo metu slėpdami jas konteinerio viduje. Nepatikrintos siuntos paprastai patenka į Ganą, Nigeriją, Indiją ar Pakistaną. Turime kartu veikti per antrąjį svarstymą ir užtikrinti, kad ši pavojinga veikla būtų sustabdyta, taip pat užtikrinti, kad vertingi Europos metalai liktų Europoje.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekos yra sparčiausiai augantis atliekų srautas Europoje. Tinkamas EEĮ atliekų tvarkymas prisideda prie pakartotinio kai kurių vertingų išteklių naudojimo, o tai ypač veikia aplinką, piliečių sveikatą ir ekologiškų darbo vietų kūrimą. Remiantis Komisijos atliktu poveikio vertinimu, šiuo metu ES lygmeniu sukuriama apie 24 kg EEĮ atliekų vienam gyventojui per metus, iš kurių surenkama tik 65 proc. EEĮ atliekų perdirbimas padės sukurti 5–7 kartus daugiau darbo vietų nei deginimo sektorius ir 10 kartų daugiau nei saugojimo sektorius. Direktyvos peržiūra padėjo nustatyti naujus EEĮ atliekų surinkimo, perdirbimo ir pakartotinio naudojimo tikslus (grąžinamojo perdirbimo tikslas 50–75 proc., priklausomai nuo kategorijos, kurių dabar yra šešios vietoj buvusių 10, ir įvestas naujas 5 proc. pakartotinio naudojimo tikslas). Peržiūra taip pat padėjo rasti griežtesnių priemonių elektroninių atliekų eksportui į besivystančias šalis išvengti. Aiškiau apibrėžta gamintojų, vartotojų ir vietos valdžios institucijų atsakomybė, siekiant užtikrinti aplinkai nekenkiantį apdorojimą. Elektroninių prekių gamintojai turės finansuoti atliekų apdorojimą, dėl teigiamo ekologinio projektavimo taisyklių laikymosi formos rezultato bus kuriami produktai, kuriuos lengva taisyti ir perdirbti.

  Csanád Szegedi (NI), raštu. – (HU) Manau, kad tinkamas elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekų išmetimas yra išskirtinės svarbos. Didinti atskirai surenkamų atliekų kiekį yra būtina, tačiau svarbu, kad visas perdirbimo procesas būtų stebimas, naudojant tinkamą dokumentaciją. Tam taip pat reikia atsakingo pramonės požiūrio, reikia veiksmingiau kontroliuoti didelių gamybos ir perdirbimo kompanijų elgesį. Kartu reikia suprasti, kad valstybės narės, ypač naujai įstojusios valstybės narės, dar neturi reikiamo perdirbimo įrenginių kiekio, todėl dėmesį reikia sutelkti į jų vystymą ir taip užtikrinti, kad surinktos EEĮ atliekos būtų išties tinkamai apdorojamos.

  János Áder (PPE) , raštu. – (HU) Dabartinė nauja direktyvos dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų redakcija ne tik nepaprastai svarbi aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos požiūriu, tačiau taip pat ir šiais laikais taip dažnai minimo išteklių veiksmingumo požiūriu. Visuotinai žinoma, kad metai po metų Europos Sąjungą palieka daugybė neteisėtų EEĮ atliekų siuntų, todėl mūsų pramonės pagrindinis interesas užtikrinti, kad valstybės narės išlaikytų vertingas žaliavas Europos Sąjungos ribose, tinkamai atlikdamos vis didesniais kiekiais kuriamų EEĮ atliekų surinkimą ir, jei įmanoma, perdirbimą. Žinoma, vartotojų įpročiai skirtingose šalyse skiriasi, todėl norint sėkmingai vykdyti surinkimą to reiktų nepamiršti nustatant tikslus. Pvz., Vengrijoje vidutinis vartotojas nekeis televizoriaus per dvejus ar trejus metus, o net jei pakeis, tai greičiausiai išveš jį į sodybą, o ne į surinkimo punktą. Atsižvelgdamas į visus šiuos faktus, pranešėjas, pripažindamas problemą, sugebėjo užtikrinti plačiai palaikomo kompromiso priėmimą, pagal kurį surinkimo tikslai grindžiami ne į rinką teikiamų gaminių kiekiu, o sukurtų elektroninių atliekų kiekiu. Nors šioje srityje dar reikia spręsti daugybę profesinių detalių, manau, kad tai gali būti gera kryptis. Ypač todėl, kad prieštaringu būdu net pačiame Komisijos atliktame poveikio vertinime pradiniai surinkimo tikslai laikomi realistiniais senosioms valstybėms narėms, tačiau ne naujosioms.

  Marian-Jean Marinescu (PPE), raštu. – (RO) Pasiūlymas dėl direktyvos elektros ir elektroninės įrangos atliekų tokia forma, kokia jį Komisija pateikė Europos Parlamentui, neaiškus. Todėl valstybės narės gali skirtingai interpretuoti, kokių rūšių įrangą apima ši direktyva.

Be to, Komisija turės nustatyti bendrą atliekų kiekio, susidarančio kiekvienoje valstybėje narėje, nustatymo metodiką. Tačiau susidarančių atliekų kiekis priklauso nuo vartojimo rinkos ypatumų, skirtingų gaminių būvio ciklų ir kiekvienos šalies gyventojų įpročių.

Nebuvo nustatytas ataskaitų teikimo intervalas ir procentiniam susidarančių atliekų kiekiui apskaičiuoti. Šios direktyvos pridėtinė vertė glūdi potencialioje naudoje sveikatai ir aplinkai. Tinkamas elektroninių atliekų tvarkymas galėtų padėti pasiekti iki 50–75 proc. perdirbimo mastą ir 5 proc. pakartotinio naudojimo mastą. Ir elektroninių prekių gamintojai, ir vartotojai turi prisiimti atsakomybę siekiant šio tikslo. Gamintojai turės finansuoti atliekų apdorojimą, o vartotojai turės teisėtai šalinti elektronines atliekas apdorojimo centruose.

(Posėdis sustabdytas 11.10 val. ir atnaujintas 11.30 val.)

PIRMININKAUJA: Edward McMILLAN-SCOTT
Pirmininko pavaduotojas

6. Ankstesnio posėdžio protokolų tvirtinimas (žr. protokolą)

7. Stenogramos punktas (žr. protokolą)

8. Balsuoti skirtas laikas

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės punktas – balsavimas.

(Rezultatus ir kitą informaciją apie balsavimą žr. protokole.)

8.1. Prašymas atšaukti Europos Parlamento nario Tamáso Deutscho imunitetą (A7-0015/2011, Francesco Enrico Speroni)

8.2. Vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė (A7-0009/2011, Charles Goerens)

8.3. Demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonė (Reglamento (EB) Nr. 1889/2006 dalinis pakeitimas) (A7-0014/2011, Barbara Lochbihler)

8.4. Vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė (Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 dalinis pakeitimas) (A7-0006/2011, Gay Mitchell)

8.5. Bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis finansavimo priemonės nustatymas (Reglamento (EB) Nr. 1934/2006 dalinis pakeitimas) (A7-0005/2011, Helmut Scholz)

8.6. Susitarimai dėl prekybos bananais

8.7. Susitarimai dėl prekybos bananais (A7-0002/2011, Francesca Balzani)

8.8. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1964/2005 dėl bananų muitų tarifų normų panaikinimas (A7-0003/2011, Francesca Balzani)

8.9. Elektros ir elektroninės įrangos atliekos (A7-0229/2010, Karl-Heinz Florenz)

8.10. Padėtis Tunise (B7-0078/2011)

8.11. Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyva

8.12. Europos policijos kolegijos 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymas

- Prieš balsavimą dėl sprendimo:

  Véronique Mathieu (PPE). – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, 2010 m. spalio 7 d. Parlamentas priėmė sprendimą nepatvirtinti Europos policijos kolegijos 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo, sprendimas buvo priimtas 618 balsų prieš 0, 7 nariai susilaikė.

Pagal Parlamento darbo tvarkos taisykles, jei biudžeto įvykdymas nepatvirtinamas, tolesnėje mėnesinėje sesijoje turi būti pateiktas formalus pasiūlymas uždaryti sąskaitas. Todėl sprendimas, dėl kurio šiandien balsuojame, yra techninė priemonė, skirta minėtų finansinių metų sąskaitoms uždaryti, nepatvirtinus biudžeto įvykdymo. Norėjau tai paaiškinti.

8.13. Europos priežiūros institucijos ( Europos bankininkystės institucijos) pirmininko skyrimas

- Prieš balsavimą:

  Olle Schmidt (ALDE). - Pone pirmininke, dabar turime paskirti tris naujų Finansų priežiūros institucijų pirmininkus. Norėčiau atkreipti šio Parlamento dėmesį, kad tarp kandidatų nėra nė vienos moters. Manau, labai keista, kad Komisija negali rasti nė vienos moters, kuri būtų kompetentinga dirbti vienoje šių institucijų.

(Plojimai)

  William (The Earl of) Dartmouth (EFD). - Pone pirmininke, labai norėčiau į vieną iš šių postų pasiūlyti  M. Andreasen.

(EFD frakcijos plojimai ir šūksniai „išklausykite, išklausykite“)

  Enikő Győri, einanti Tarybos Pirmininko pareigas. − Pone pirmininke, praeitą vakarą šiame Parlamente itin vaisingai diskutavome dėl naujų priežiūros agentūrų pirmininkų ir vykdomųjų direktorių paskyrimo proceso. Esu nuoširdžiai dėkingas šiam Parlamentui ir nariams, kurie dalyvavo šiose diskusijose.

Nariai nurodė keletą problemų, kurias reikėjo paaiškinti ir kurias reikės stebėti, norint pasiekti bendrą mūsų tikslą – gerai veikiančią priežiūros sistemą, kuria remdamiesi galėtume tinkamai atlikti savo darbą.

Pritariame jūsų požiūriui, kad itin svarbu užtikrinti, kad agentūros galėtų veikti nepriklausomai, kad jos turėtų pajėgius vadovus su tinkamais valdžios įgaliojimais ir kad būtų užtikrintas tinkamas tokių institucijų finansavimas.

Parlamento žinutė pasiekė pirmininkaujančią valstybę narę ir jai buvo pritarta. Esu įsitikinęs, kad sugebėjome pasiekti gerą susitarimą šiuo klausimu. Maloniai raginu jus visus balsuoti ir paremti kandidatus.

  Pirmininkas. − Galbūt jūs galite imtis šio darbo?

  Michel Barnier, Komisijos narys. − (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, jūsų balsas, kurį atiduosite su didžiausia atsakomybe, labai svarbus.

Tai atvejis, kai renkami trijų priežiūros institucijų – bankininkystės, draudimo ir rinkų – vadovai, taigi tai ir institucijų veiklos pradėjimo ir vykdymo atvejis. Kartu su Sistemos rizikos taryba jos pagaliau sudarys pirmąją tikrą Europos finansų rinkų priežiūros struktūrą ir už tai jie didele dalimi dėkingi jums, nes šios institucijos buvo sukurtos ir jų galios sustiprintos po balsavimo šiame Parlamente.

Jūs savo balsą atiduosite su didžiausia atsakomybe ir mes gerbsime jūsų sprendimą. Kadangi tai buvo mano užduotis Komisijoje, ėmiausi kandidatų atrankos iš 275 žmonių, kurie teikė paraiškas, tačiau kurių neatrinkau. Tai buvo žmonės iš valstybių narių ir iš reguliavimo institucijų, kurie laisvai pateikė paraiškas dalyvauti. Procesas buvo atviras ir skaidrus, jame galėjo dalyvauti kiekvienas norintis.

Proceso pabaigoje asmeniškai susitikau su pirminę atranką praėjusiais žmonėmis. Turiu pasakyti, pone O. Schmidtai, kad aš ir pats apgailestavau dėl to, kad į vieną iš trijų postų (Europos bankininkystės institucijos postą) aukšto lygio kandidatė, viena iš dviejų pirminę atranką praėjusių žmonių, paskutinę minutę, prieš pat Kalėdas, atsiėmė paraišką dalyvauti. Pirmasis įsipareigojimas, kurio noriu imtis, yra užtikrinti, kad tebevykstantis vykdomųjų direktorių skyrimo procesas (dar šįryt susitikau su pirminę atranką į vieną iš institucijų praėjusiais kandidatais) būtų labiau suderintas ir kad būtų atstovaujama didesnė įvairovė, ypač lyčių lygybės, kuri yra teisėtas Europos Parlamento reikalavimas, atžvilgiu.

Šiuos kandidatus mes atrinkome remdamiesi jų įgūdžiais, kompetencija, įsipareigojimu Europai ir nepriklausomumu. Taip pat elgsiuosi ir atrinkdamas vykdomuosius direktorius, kad šios trys institucijos turėtų reikiamą patikimumą ir valdžią.

Ponios ir ponai, šis balsavimas svarbus. Vakar Sh. Bowles ir K. H. Lehne išsiųstame laiške pažadėjau, o šiandien ryte patvirtinau šį pažadą jums su pirmininko pavaduotoju M. Ševčovičiumi, kad šioms trims institucijoms suteiksime reikiamus praktinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kurių reikia šių institucijų patikimumui ir nepriklausomumui, kurių gali prireikti, užtikrinti, kiek suprantu, ir Tarybai pirmininkaujanti valstybė pažadėjo tą patį.

Šių trijų institucijų laukia didžiulis darbo krūvis, susijęs su tyrimais nepalankiausiomis sąlygomis, kredito reitingų agentūromis ir tekstais, dėl kurių šiuo metu diskutuojate, susijusiais su išvestinių finansinių priemonių ir skolintų vertybinių popierių pardavimo reguliavimu. Darbo netrūksta. Žinome, kad rinkos juda daug didesniu tempu nei demokratija. Pasitikiu Parlamentu ir jo pasirengimu balsuoti, patvirtinu Komisijos įsipareigojimus užtikrinti šių trijų naujų institucijų nepriklausomumą, praktinius išteklius ir patikimumą.

  Sharon Bowles, autorė. − Pone pirmininke, atsiprašau, kad gaišinu parlamentarų laiką.

Rezoliucijos buvo pateiktos, nes komitetas buvo nepatenkintas institucinėmis procedūromis ir norėjo, kad Komisija ir Tarybai pirmininkaujanti valstybė pateiktų garantijas. Vakar vykusiose diskusijose ir raštu man pateiktuose pareiškimuose ir laiškuose buvo pateiktos tinkamos garantijos, kurios bus paskelbtos.

Komiteto daugumos rekomendacija dabar yra patvirtinti visus kandidatus, su tuo asmeniškai sutinku. Tai reiškia balsavimą prieš visas rezoliucijas.

Garantijų siekėme keturiose srityse.

Kalbant apie institucijų nepriklausomumą, ir Komisija, ir Tarybai pirmininkaujanti valstybė dar kartą patvirtino, kad bus laikomasi institucijų, jų pirmininkų, vadovų ir valdybos narių nepriklausomumo nuostatų.

Kalbant apie atstovavimą valdyboje, Komisija akylai stebi priežiūros institucijos vadovų vykdomą paskyrimą į priežiūros valdybas, kaip to reikalaujama reglamente, o Tarybai pirmininkaujanti valstybė palaikė Komisijos pareiškimą.

Kalbant apie tinkamus biudžeto išteklius, Komisija pripažino, kad institucijoms reikia suteikti tinkamus biudžeto ir žmogiškuosius išteklius, su tuo sutiko Tarybai pirmininkaujanti valstybė, kuri, be to, pabrėžė, kad labai svarbu, jog valstybės narės vykdytų savo įsipareigojimus.

Kalbant apie paskyrimo procedūrą, visi supratome, kad mus riboja taisyklės tokiais būdais, kurie visoms šalims atrodo nepriimtini, pvz., pensinio amžiaus kriterijai siejami su kadencijos pabaiga, taip pat lyčių lygybės klausimas. Apie tai bus kalbama apžvalgoje, su kuria Komisija ir Tarybai vadovaujanti valstybė taip pat sutiko.

Komitetas ir toliau primygtinai reikalauja suteikti galimybę dalyvauti vykstančiose ir būsimose atrankos į visus postus, t. y. vykdomojo direktoriaus, procedūrose. Demokratijos sumetimais parlamentarai nori turėti galimybę išreikšti nuomonę, kurių kandidatų jie norėtų labiau, todėl rezoliucijos paliktos darbotvarkėje ir dėl jų bus balsuojama. Tačiau, kaip minėjau, jei norite patvirtinti kandidatų paskyrimą, su kuo sutinku, turite balsuoti prieš rezoliucijas.

  Pirmininkas. − Dabar pereisime prie gana iškreiptos procedūros, kaip nurodė Sh. Bowles. Dabar balsuosime, tačiau norėdami atmesti kandidatūrą turite balsuoti už, o norėdami patvirtinti kandidatą turite balsuoti prieš. Nesuprantu to, bet taip yra.

8.14. Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) pirmininko skyrimas

8.15. Europos priežiūros institucijos ( Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos) pirmininko skyrimas

- Po balsavimo:

  Bogusław Sonik (PPE). – (PL) Pone pirmininke, gal galėtumėte pateikti mums žmonių, dėl kurių balsavome, pavardes? Žinau, kad balsavimas buvo slaptas, tačiau nežinome, už ką balsavome.

  Pirmininkas. − Gal galiu jums tiesiog pritarti, kad, kaip minėjau, procedūra gana iškreipta. Ponia Sh. Bowles, ar galite padėti Parlamentui? P. B. Sonik gana pagrįstai paprašė pateikti sėkmingai atranką praėjusių kandidatų į šias pareigas pavardes. Ar galite pateikti Parlamentui šių žmonių, kurie buvo paskirti, pavardes, dabar arba po kelių minučių?

  Sharon Bowles, autorė. − Pone pirmininke, manau, būtų geriau, jei pavardes pateiktume vėliau.

(Prieštaravimai)

  Michel Barnier, Komisijos narys. − (FR) Manau, kad toks prašymas gana pagrįstas. Galiu pasakyti, kad pirmininkai, kuriuos jūs patvirtinote, už tai esu jums dėkingas, ir kurie užims pareigas, yra: S. Maijoor iš Nyderlandų, kuris pirmininkaus Rinkų institucijai, G. Bernardino iš Portugalijos, kuris pirmininkaus Draudimo priežiūros institucijai, ir A. Enria iš Italijos, kuris pirmininkaus Bankininkystės institucijai.

8.16. Atliekų krizė Kampanijoje

- Prieš balsavimą:

  Judith A. Merkies, autorė. − Pone pirmininke, žinau, kad šis balsavimas paskutinis. Neužimsiu daug jūsų laiko. Esu Peticijų komiteto pranešėja tema, dėl kurios šiandien balsuosime – kaip rasti būdą įveikti besitęsiančią Kampanijos, regiono, kuris supa Neapolį Italijoje, atliekų krizę.

Gavęs daug prašymų iš peticijų pateikėjų, Peticijų komitetas išsiuntė delegaciją į Kampaniją ir bendru sutarimu palaikė pranešimą, kuriuo remiantis būtų priimtas sprendimas.

Savaime aišku, kad Italija, kaip ir bet kuri kita valstybė narė, turi laikytis ES įstatymų. Planuojame išsiųsti tvirtą žinią, nors pateiktuose pakeitimuose problema be reikalo politizuojama, jei ši žinia bus palaikyta, ji bus tvirtas signalas vietoj silpno šnabždesio.

Jei šis Parlamentas nenori būti priklausomas nuo vienos valstybės narės, siūlau balsuoti prieš pakeitimus ir palaikyti originalų tekstą.

- Prieš balsavimą dėl 15 pakeitimo:

  Erminia Mazzoni (PPE). – (IT) Pone pirmininke, noriu tik pataisyti, nes pakeitime yra spausdinimo klaida. Ilgesnis sakinys buvo sutrumpintas ir liko tik „siūlo, kad Komisija turėtų tikrinti, ar esamos vietos saugomose zonose buvo išplėstos ir ar kai kurios jų yra „Natura 2000“ saugomos vietos“.

(Žodinis pakeitimas nebuvo priimtas.)

- Prieš balsavimą dėl 1 pakeitimo:

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE). - Pone pirmininke, gal būtų galima balsuoti už visus pakeitimus iš karto?

  Pirmininkas. − Perskaičiau pakeitimus pasirašiusiųjų pavardes. Taip elgtis būtų labai nesąžininga kai kurių kolegų italų atžvilgiu.

  Crescenzio Rivellini (PPE). – (IT) Pone pirmininke, tai rodo, kad ši rezoliucija politinė. Niekas neatsižvelgia į esmę ar į praktinius dalykus ir niekas nenori padėti bendruomenei, visi tik kalba niekus. Tai politinis veiksmas. Tai netgi matosi iš to, kaip žmonės kreipiasi į E. Mazzoni. Raginu Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakciją balsuoti už pakeitimus ir prieš šį kairiųjų, kurie atsakinti už tai, kas nutiko Kampanijoje, o dabar teikia pasiūlymą Parlamente, pasiūlymą. Jie atsakingi už šią padėtį. Jie buvo valdžioje tada, kai visa tai nutiko.

  Pirmininkas. − Žinau, kad pasiūlymas dėl rezoliucijos yra opus klausimas, tačiau jis pateiktas tinkamai. Pakeitimai taip pat pateikti ir mes toliau balsuosime dėl kiekvieno pakeitimo atskirai. Jų liko visai nedaug.

  Pirmininkas. − Tuo balsavimas baigiamas.

9. Paaiškinimai dėl balsavimo

  Pirmininkas. − Dabar pereisime prie paaiškinimų dėl balsavimo.

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Rekomendacija dėl antrojo svarstymo: Charles Goerens (A7-0009/2011)

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE). – (ES) Pone pirmininke, susilaikiau, nes sausio 14 d. Europos Vadovų Taryba atnaujino priemones prieš Dramblio Kaulo Krantą, atsižvelgdama į padėties, susidariusios po prezidento rinkimų praeitų metų pabaigoje, sudėtingumą. Turiu pasakyti, kad šios priemonės buvo priimtos žmonėms ir subjektams, kurie priešinosi demokratiškai išrinktam prezidentui arba nepakluso jo valdžiai; į šiuos subjektus įeina autonominiai Abidžano ir San Pedro uostai, taip pat daug bankų.

Iniciatyvos tikslas – vystyti ir skatinti tarptautinę prekybą, siekiant skatinti vystymąsi. Programa orientuota į fizinius ir juridinius asmenis. Į šios iniciatyvos I priedą įtrauktas Dramblio Kaulo Krantas, tačiau jame neminimas mano minėtas sprendimas, todėl ir susilaikiau.

Pone pirmininke, norėčiau paprašyti jūsų, šiandien vadovaujančio šiam posėdžiui, pagerinti Parlamento įvaizdį, nes manau, kad tokios padėtys, kaip kad susidūrėme šiandien, taip pat visuose plenariniuose posėdžiuose, visiškai neprisideda prie įvaizdžio ir gero vardo, kurį bandome perteikti, gerinimo. Manau, nepriimtina, kad kuris nors narys kalba, grupės žmonių juokiasi ir nekreipia dėmesio, jie puikiai tai galėtų daryti lauke. Kadangi šiandien turiu progą, noriu paprašyti visų tų, kurie pirmininkauja posėdžiams, gerinti Parlamento įvaizdį, kuris kenkia Europos politikai.

  Pirmininkas. − Kaip žinote, H. Swoboda vadovauja darbo grupei, kuri tiria mūsų plenarines procedūras, ir atkreipsiu jo dėmesį į jūsų pastabą. Taip pat noriu pažymėti, kad jei norite, visada galite paaiškinimą dėl balsavimo pateikti raštu.

  Csanád Szegedi (NI). - (HU) Pone pirmininke, norėčiau iškelti klausimą dėl tvarkos. Prašiau galimybės kalbėti maždaug dešimt minučių. Noriu, kad protokole būtų užregistruota, kad paskutinių balsavimų metu už manęs sėdinčio Rumunijos politiko G. Becali nebuvo, tačiau tai bus matyti vaizdo įrašuose. Nepaisant to, jo asistentas ar sekretorius balsavo naudodamasis G. Becali Parlamento nario kortele. Noriu paklausti jūsų, pone pirmininke, ar tai atitinka darbo tvarkos taisykles, o jei ne, kokios bausmės gali tikėtis radikalus Rumunijos politikas už tai, kad vietoj jo balsavo jo asistentas.

  Pirmininkas. − Jūsų pastebėjimas labai rimtas ir jis bus išnagrinėtas biure.

Rekomendacija dėl antrojo svarstymo: Barbara Lochbihler, Kinga Gál (A7-0014/2011)

  Alfredo Antoniozzi (PPE). – (IT) Pone pirmininke, siekiant ir toliau eiti 2006 m. nusistatytu keliu padaryti Europos Sąjungos išorės pagalbą veiksmingesnę ir skaidresnę, negalime nepašalinti neatitikimų, kurie paaiškėjo dėl Europos Sąjungos netinkamumo finansuoti išlaidas, susijusias su mokesčiais, muitais ir kitokiomis rinkliavomis, principo išimčių.

Tuo požiūriu reglamento pakeitimas būtinas ir pateiktas laiku. Komisijai turėtų būti suteiktos galios priimti deleguotus teisės aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, kai kalbama apie strateginius dokumentus, nes tokie strateginiai dokumentai papildo Reglamentą (EB) Nr. 1889/2006 ir yra bendro pobūdžio.

Tikiuosi, kad vykstant paruošiamajam darbui ne tik bus vykdomos tinkamos konsultacijos, tačiau visų svarbiausia, kad patvirtinus pakeitimą Parlamentas bus aprūpintas tinkamomis priemonėmis, kuriomis naudodamasis galės stebėti ir paveikti Komisijos priimtas priemones. Tik taip galime užtikrinti, kad ES išorės pagalbos politika būtų vykdoma teisėtai ir demokratiškai.

Rekomendacija dėl antrojo svarstymo: Helmut Scholz (A7-0005/2011)

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE). – (ES) Pone pirmininke, norėčiau pasakyti, kad, manau, siekis sudaryti tokio pobūdžio susitarimus dėl bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis, naudojant finansines priemones, atitinka Europos Sąjungos interesus. Taip pat manau, kad reikia nurodyti, kiek šalių yra įtraukta į priedą. Todėl norėčiau pabrėžti, kokia svarbi ši iniciatyva.

Rekomendacija: Francesca Balzani (A7-0002/2011)

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Pone pirmininke, palankiai vertinu susitarimą, pasiektą per ilgas ir nemalonias teisines diskusijas dėl prekybos bananais, kuris užbaigs ilgalaikę netikrumo ir nestabilumo būseną šalyse, kurios augina bananus ir jais prekiauja.

Susitarimas dėl prekybos bananais taip pat turės didelį poveikį kitoms besivystančioms šalims, kurios siekia eksportuoti bananus, o mes turėsime padėti šioms šalims prisitaikyti prie didelių pasaulio rinkos konkurencinės aplinkos pokyčių.

Todėl papildomų priemonių programoje reikės spręsti ir neatidėliotinus klausimus, susijusius su socialinėmis prisitaikymo pasekmėmis. Todėl pritariu pasiūlymui ištirti šio susitarimo poveikį regionams, kuriems jis turės įtakos, ir taip nustatyti tinkamas nepageidaujamų poveikių švelninimo priemones.

  Hannu Takkula (ALDE). - (FI) (Kalbos pradžios nėra) <...> karas dėl bananų, kuris beveik tapo didesnis nei gyvenimas, kad puiku, jog jis baigėsi. Taip pat gana teisinga tai, kad negalime leisti laužyti universalių prekybos taisyklių. Visiškai teisinga, kad PPO įsikišo ir kad Europos Parlamente ir Europos Sąjungoje elgėmės teisingai. Dėl šių veiksmų bus nustota išskirtinai elgtis su kai kuriomis AKR valstybėmis.

Žinoma, gana teisinga, kad siekiama užtikrinti, kad rinkose būtų išlaikytos sąžiningo elgesio taisyklės, tačiau turime laikytis savo principo su visais augintojais elgtis vienodai. Vis dėlto nuo 1993 m. importo režime dalyvavusios šalys turėjo didžiulį pranašumą ir tuo laikotarpiu turėjo galimybę susitvarkyti ir išvystyti savo bananų auginimą. Tai reiškia, kad jos geriau pasirengusios susidoroti su tikra konkurencija, o ne tik yra priklausomos nuo specialios pagalbos.

Todėl balsavau už šį pakeitimą ir sveikinu Komisiją ir Europos Sąjungą su tuo, kad jos užbaigė karą dėl bananų.

  Daniel Hannan (ECR). - Pone pirmininke, ginčas bananų prekybos klausimu buvo vienas ilgiausiai trukusių ir bene sunkiausias visoje PPO istorijoje, tai ginčas, kuriame Europos Sąjunga aiškiai ir neabejotinai buvo neteisi. Jos politika buvo palanki kai kurių buvusių kolonijų augintojams, o nuo nukentėjo laisvosios prekybos principai, kurie, žinoma, spekuliatyviai puoselėjami Romos sutartyje.

Tokia politika buvo nepalanki visiems. Ji buvo nepalanki Europos vartotojams, kurie turėjo mokėti daug didesnes kainas, ji buvo nepalanki eksportuotojams, ji buvo nepalanki tarptautinei darnai ir tautų bendruomenei, ji buvo nepalanki ir tiems žmonėms, kuriuos ji spekuliatyviai skelbė ginsianti. Buvusios britų ir prancūzų kolonijos dabar tapo dar labiau priklausomomis teritorijomis visa šios sąvokos prasme, jos yra pririštos prie dirbtinio ir neproduktyvaus eksporto, kai vis dėlto būtų galėjusios įvairinti savo ūkį ir plačiau integruotis į pasaulio ekonomiką.

Noriu apie tai pasakyti dar vieną dalyką, kuris nebuvo pasakytas jokiose diskusijose. ES negarbingai taikė spaudimą bananų augintojams tarpusavyje sudaryti politines ir ekonomines sąjungas, kurios imituotų ES modelį, o tai tikrai ne mūsų reikalas. Visa laisvosios prekybos esmė yra skirtumais pagrįsti mainai, o ne bananų pardavimas vieni kitiems ir, tiesą sakant, ne kurti pramoninių Europos valstybių dirbtinę muitų sąjungą.

Pranešimas: Karl-Heinz Florenz (A7-0229/2010)

  Sergej Kozlík (ALDE). – (SK) Pone pirmininke, Europos Parlamente derantis dėl direktyvos dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų, buvo pasiūlyta daug direktyvą pagerinančių pakeitimų. Balsavau už pakeistą šios svarbios direktyvos variantą. Dėl šios direktyvos elektros įrangos gamintojai gali suteikti pirkėjams, kurie perka įrangą, informaciją apie atliekų surinkimo, apdorojimo ir išmetimo aplinkai nekenkiančiu būdu išlaidas.

Šia direktyva padidinamas rinkos skaidrumas, nes informacija suteikiama susijusioms institucijoms, platintojams, eksportuotojams ar klientams. Ji padidins informuotumą apie grąžinamąjį perdirbimą ir išlaidų susigrąžinimą bei jo priimtinumą. Svarbu, kad finansiniai pramonės įsipareigojimai būtų sutelkti į veiksmingos elektros atliekų surinkimo sistemos kūrimą, o ne į baudų už nepasiektus surinkimo tikslus mokėjimą, jei tame regione nepakankamai išvystyta atliekų surinkimo infrastruktūra.

  Adam Bielan (ECR). – (PL) Pone pirmininke, sparti plėtra ir technologinė pažanga, deja, turi mažiau pageidaujamų pasekmių. Didžiulis elektroninių atliekų augimas yra geriausiai matomas to pavyzdys. Mes sistemingai naudojamės visų įmanomų rūšių elektroniniais prietaisais, o dar greičiau keičiame juos naujais, tačiau nesirūpiname, kaip užtikrinti, kad senieji būtų šalinami saugiai. Žinoma, tai veikia gamtinę aplinką.

Tikiuosi, kad peržiūrėjus teisės aktą dėl elektroninių atliekų surinkimo ir apdorojimo bus galima padidinti atgaunamų vertingų medžiagų kiekius, nes greta naudos aplinkos apsaugai tai taip pat duotų ir ekonominės naudos. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rekomenduotas didelis atskiro surinkimo rodiklis turėtų sulaikyti šias medžiagas ir jos turėtų būti parengiamos panaudoti iš naujo.

Sutinku, kad būtina reguliuoti neteisėtą elektroninių atliekų eksportą iš Europos Sąjungos. Taip pat tikiuosi, kad sumažės atvejų, kai vienos valstybės narės atliekos saugomos kitos valstybės narės teritorijoje, tai ne visada atitinka nuostatas.

  Pirmininkas. − Manau, kad pasiekėte naują lygmenį. Tai pirmas kartas, kai matau, kad kalba būtų skaitoma iš iPad planšetės.

  Peter Jahr (PPE). – (DE) Pone pirmininke, atliekoms sienos nesvarbios, tai ypač teisinga, kai kalbama apie elektronines ir elektros atliekas. Todėl būtina, kad nuostatos dėl atliekų išmetimo ir grąžinamojo perdirbimo būtų suderintos Europos Sąjungos valstybėse narėse ir tarp jų, o visų svarbiausia, kad būtų sustabdytas atliekų eksportas, neužtikrinant sertifikuoto ir aplinkai nekenkiančio išmetimo.

Mano paskutinis prašymas mums yra ištirti savo sprendimų veiksmingumą ir užtikrinti, kad mūsų ketinimai išties virstų realybe.

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Pone pirmininke, elektros ir elektroninės įrangos atliekų Europos Sąjungoje sparčiai daugėja, o neveiksmingas atliekų išmetimas ir neprofesionalus jų surinkimas kelia rimtų problemų aplinkai ir žmogaus sveikatai, taip pat prarandamos žaliavos ir ištekliai, kurie nėra neišsemiami.

Remiantis nauja informacija, gauta taikant direktyvą dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų, paaiškėjo, kad būtina tinkamai pakeisti kai kurias šios teisinės priemonės dalis, kurios iki šiol kėlė rimtų taikymo praktikoje problemų. Todėl pritariu nuostatoms, dėl kurių gamintojai ir vartotojai turės prisiimti daugiau atsakomybės už tinkamą tokios įrangos išmetimą.

Tačiau kalbėdamas apie dabartinį tikslą norėčiau pasakyti, kad juo neatsižvelgiama į labai skirtingas ekonomines sąlygas skirtingose valstybėse narėse. Mano nuomone, procentinė dalis, pagrįsta rinkos kiekiais per tam tikrą laikotarpį, būtų geresnis būdas atsižvelgti į konkrečias valstybių narių aplinkybes ir jų konkrečią padėtį elektros prekių rinkoje.

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE). – (ES) Pone pirmininke, balsavome ir aš balsavau už šią iniciatyvą dėl elektroninių atliekų. Čia kalbėjome apie surinkimą, apdorojimą, draudimą ir neteisėtumą, tačiau norėčiau Parlamentui pabrėžti, kad tai, ką tikriausiai turėtume apmąstyti, yra kai kas, kas kurį laiką buvo tyrimų tema – kodėl medžiagos, kurios galėjo likti naudingos ir veiksmingos ilgesnį laiką, po tam tikro laiko sugenda numatytu ir suplanuotu būdu?

Kaip tik šią savaitę parengiau keletą klausimų ir Tarybai, ir Komisijai, kad jos ištirtų, ar kai kurios bendrovės tikrai priima apgalvotus sprendimus šiuo klausimu ir ar dėl šios priežasties būtų galima išvengti tokių elektroninių atliekų, pagamintų Europos ir pasauliniu mastu, kiekių, jei būtų kovojama su tokia praktika.

  Seán Kelly (PPE). – (GA) Pone pirmininke, pirmiausia gal galėčiau pasveikinti savo draugą ir kolegą Karlą Heinzą Florenzą su šiuo pranešimu. Viskas, ką jis daro, yra tikslu ir praktiška, šio pranešimo atveju taip pat.

Kaip minėta, gyvename elektroniniame amžiuje su beveik kasdien į rinką tiekiamais vis naujesniais prietaisais, o daugumos tokių prekių tinkamumo terminas yra labai trumpas, todėl jas reikia atnaujinti arba šalinti. Pasiūlymai šiuo klausimu pateikti išties laiku.

Taip pat labai svarbus pastebėjimas dėl vidaus rinkos. Mums patinka apie tai kalbėti, tačiau užbaigsime dar labai negreitai.

(GA) Taigi manau, kad šis pranešimas yra reikšminga pažanga sprendžiat šias problemas, sveikinu ir džiaugiuosi, kad galėjau balsuoti už jį.

  Giommaria Uggias (ALDE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiandien patvirtino rezoliuciją dėl atliekų Kampanijoje, kuri turėtų būti pamoka mums visiems, kad tokioms ekologinėms nelaimėms kaip ši reikia užkirsti kelią.

Šiandien galime jaustis patenkinti savimi, nes šiame plenariniame posėdyje priėmėme tokią priemonę kaip ši, kuria bus kuriama grąžinamojo perdirbimo ir pakartotinio naudojimo kultūra globalizacijos laikais, priemonę, kuria visais įmanomais būdais bus užtikrinama, kad Europos piliečiai, kuriems dabar nereikia dėti pastangų visiems prieinamoms prekėms įsigyti, būtų informuoti apie tikrąją jų vertę.

K. H. Florenzo pranešimas dėl pakartotinio elektros ir elektroninės įrangos naudojimo, dėl kurio mes šiandien balsuojame, svarbus ne tik Europos aplinkos tvarumo ateičiai, tačiau ir kitu aspektu – žaliavų praradimo. Tiesą sakant, veiksmingas ir naujoviškas medžiagų ir išteklių naudojimas yra pagrindinė globalizacijos paveiktos ekonomikos problema. Todėl teigiamai vertinu tai, kad nusistatėme plačių užmojų tikslus ir kad reikia nurodyti tikrąją gaminio kainą tokiu būdu, kad vartotojai ją žinotų.

  Marian Harkin (ALDE). - Pone pirmininke, džiaugiuosi galėdama palaikyti plataus užmojo Parlamento pranešimą, kuriuo siunčiama tvirta žinia visos ES vyriausybėms. Pranešime laikomasi principo „moka teršėjas“ ir tai daroma proporcingai.

Esu patenkinta ALDE frakcijos pakeitimu, kuriuo labai mažos įmonės – įmonės, kuriose dirba mažiau nei 10 žmonių ir kurių apyvarta mažesnė nei du milijonai, atleidžiamos nuo reikalavimo priimti atgal visas smulkias atliekas. Šis pakeitimas užtikrins, kad mažos parduotuvės, kuriose trūksta erdvės, nebūtų apkrautos pernelyg dideliais reikalavimais.

Galiausiai tiems, kurie skundžiasi šio pasiūlymo išlaidomis, o tokių buvo, norėčiau pasakyti, kad neturime teisės ir toliau naudoti nykstančius šios planetos išteklius. Privalome aktyviai skatinti pakartotinį naudojimą ir grąžinamąjį perdirbimą ir dėti visas įmanomas pastangas mūsų vis menkėjančių žaliavų praradimui sušvelninti.

  Daniel Hannan (ECR). - Pone pirmininke, važinėdamas gražiomis savo pietryčių rinkimų apygardos žemumomis ir giraitėmis pastebėjau nedideles pakelių piramides, sudarytas iš buitinės technikos ir kitų išmestų elektros prekių. Šios mažos piramidės yra matomas paminklas įstatymui, kurio pasekmės nebuvo numatytos. Direktyva, kuria ketinta paskatinti grąžinamąjį perdirbimą, galiausiai paskatino savavališką išvertimą.

Taip tradicinė nuosavybės teisių sąvoka buvo paversta niekais. Pagal įprastinį mūsų nuosavybės suvokimą, jei tu man ką nors parduodi, o aš iš tavęs nusiperku, tada tai jau mano atsakomybė. Tau nelieka prievolės perdirbti. Tiesą sakant, laisvojoje rinkoje šie daiktai iš esmės bus perdirbti, tai visiškai dykai padarys puikūs žmonės, vadinami prekiautojais metalo laužu. Kartais jie net sumokės jums už tai, kad tai darote. Tačiau tai visai neguodžia tų mano rinkėjų, kurie domis, kaip atsikratyti savo buitinės technikos.

Praeitą savaitę su manim susisiekė mano rinkėjas ir paklausė, kaip atsikratyti šaldytuvo. Viskas, ką galėjau pasiūlyti, tai atiduoti jį anytai.

Pasiūlymai dėl rezoliucijų (RC-B7-0078/2011)

  Lena Ek (ALDE). – (SV) Pone pirmininke, labai nusivyliau tuo, kad derybose dėl krizės Vidurio Rytuose pagrindinė atstovė bendrai užsienio politikai baronienės C. Ashton negalėjo nieko padaryti. Mums Europoje laikytis išvien su tais, kurie kovoja už demokratiją ir laisvę, turėtų būti neišvengiama išvada. Bendras mūsų Parlamentas ir bendra mūsų Europos Sąjunga yra mūsų pastangų niekada nebepatirti siaubo, kurį suteikia totalitarinės sistemos, rezultatas. Šiuo pasiūlymu dėl rezoliucijos norime prisiimti dalį atsakomybės ir parodyti, kad norime palaikyti kovą už demokratiją ir laisvę Vidurio Rytuose. Todėl tik dar labiau apgailėtina matyti, kad Komisija ir Taryba nesugebėjo prisiimti savo atsakomybės dalies. Matome, kaip Vidurio Rytuose vyksta permainos. Ten gyvenantys žmonės prašo pagalbos ir suteikti tą pagalbą yra mūsų pareiga. Turime pasirūpinti konkrečiomis maisto, vaistų ir pagalbos darbuotojų teikimo priemonėmis. Jų reikia dabar. Kartu, žinoma, turime padėti kurti demokratines visuomenes, kurios Tunise ir Europoje turėtų teisinį tikrumą. Pusė mūsų Europos Sąjungos valstybių narių nuo diktatūros perėjo prie demokratijos ir laisvės. Kodėl taip sunku pripažinti, kad tokia padėtis turėtų būti ir žmonių Vidurio Rytuose?

  Salvatore Iacolino (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, negali būti abejonių, kad šiuo metu Tunisą krečiantis jaunesnių kartų sukilimas gali reikšmingai atsiliepti pačiai Europos Sąjungai. Tam yra daug priežasčių, įskaitant naujo 2011–2016 m. Europos Sąjungos ir Tuniso veiksmų plano formuluotę ir, svarbiausia, migrantų srautų reguliavimą.

Vos prieš mėnesį šiame Parlamente buvo priimta svarbi priemonė – pirmoji teisėkūros byla dėl prekybos žmonėmis remiantis Lisabonos sutartimi. Į bet kokį neteisėtų migrantų antplūdį reikia reaguoti ryžtingai. Todėl mums reikia Europos susitarimo, kuris apimtų pietinius Viduržemio jūros krantus, įskaitant Tunisą bei Egiptą. Norint to pasiekti, reikia, kad nuvyktų delegacija ir stebėtų šį visiškos demokratizacijos procesą, beje, šiandien ji ir išvyko į Tunisą, tačiau kartu turime suteikti Tunisui tikrą galimybę, teikiant nuolatinę tęstinę paramą, siekti visiškos demokratijos.

  Peter Jahr (PPE). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau dar kartą kalbėti paaiškinimų dėl balsavimo dalyje, nes vakar, deja, neturėjau šios galimybės.

Noriu išreikšti savo susižavėjimą Tuniso žmonėmis, kurie nuvertė diktatūrą naudodami taikias priemones, ir tikiuosi, kad pereinamojo laikotarpio Tuniso vyriausybė priims mūsų rezoliuciją kaip galimybę judėti demokratijos link.

Taip pat norėčiau dar kartą atsiprašyti Tuniso piliečių, nes akivaizdu, kad Europos Sąjunga ir jos politikai nebuvo pasirengę tokiam staigiam krypties pokyčiui. Mes nepakankamai įvertinome žmonių galią, jei galima taip pasakyti, ir turime pasinaudoti šia proga ir užtikrinti, kad ateityje padėtis analizuotume geriau bei, jei reikės, tinkamai reaguotume į tokio pobūdžio įvykius.

  Adam Bielan (ECR). – (PL) Pone pirmininke, neseniai Tunise, o dabar ir Egipte vykę įvykiai atkreipė viso pasaulio dėmesį. Tačiau šių šalių piliečių demonstracijos prieš sustabarėjusius valdžios režimus suteikė nuolatinių politinių pokyčių viltį.

Kad Tunise prasidėję pokyčiai galėtų tęstis taikiai, būtina visiška demokratinės Europos parama. Savo balsu prisidėdamas prie Europos Parlamento Pirmininko J. Buzeko kreipimosi, taip pat raginu imtis visų veiksmų, kad būtų užtikrinti visiškai demokratiniai rinkimai Tunise ir būtų suformuota nacionalinės vienybės vyriausybė.

Taip pat palaikau parlamentinės delegacijos ryšiams su Magrebo šalimis raginimą atlikti nepriklausomą tyrimą ir nustatyti, kokia yra tų, kurie valdo Tunisą, atsakomybė už smurto naudojimą ir kraujo praliejimą. Bendradarbiavimas su Tunisu ir abipusių bei lygiaverčių ryšių su šia šalimi kūrimas yra ir Europos, ir Tuniso piliečių interesas. Todėl šiandien balsavau už rezoliuciją, dokumentą, kuriame išdėstyta išsami informacija apie šio bendradarbiavimo perspektyvas.

  Bruno Gollnisch (NI). – (FR) Pone pirmininke, nesu nei Z. E. A. Ben Ali, nei H. Mubarako draugas. Nesveikinau jų apkabindamas ir meiliai tapšnodamas per petį, kaip tai darė prezidentas N. Sarkozy. Nekviečiau jų partijų į politinę federaciją, kuriai priklausyčiau pats ir mano politiniai kolegos, skirtingai nei socialistai, nes L. K. Gbagbo partija Dramblio Kaulo Krante, Z. E. A. Ben Ali partija ir H. Mubarako partija – visos priklausė Socialistų internacionalui.

Taigi tai reiškia, kad turiu daugiau teisių sakyti, kaip esu pasišlykštėjęs tuo, norėčiau rasti geresnį žodį, kaip šiandien elgiamasi su šiais žmonėmis, asmeniškai visiškai nesikišant į šių šalių politinę padėtį. Todėl aš ypač laikausi nesikišimo principo. Ne aš pakviečiau Z. E. A. Ben Ali į Europos Parlamentą. Jei turėjote kritikos Z. E. A. Ben Ali, galėjote ją išsakyti tada. Pernelyg lengva kritikuoti žmones tada, kai jie jau nuversti.

Šiandien žmonės visuose Vidurio Rytuose ir visame pasaulyje žino, kad Vakarai nepalaiko savo partnerių ir vengia užtikrinti, kad nuo šiol būtų nedaug kandidatų su mumis bendradarbiauti.

  Pirmininkas. − Nemanome, kad Z. E. A. Ben Ali kada nors buvo pakviestas į Europos Parlamentą. Tačiau, laimei, bet kuriuo atveju dabar jis jau neatvyks.

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE). – (ES) Pone pirmininke, manau, kad Europos Sąjunga buvo nepasiruošusi padėčiai Tunise. Užtenka pasižiūrėti į tai, kaip pastaraisiais mėnesiais buvo elgiamasi su Z. E. A. Ben Ali. Manau, kad ir vėl pavėlavome, nes Europos Sąjunga nesuteikė stipraus palaikymo Tuniso žmonėms, kurie norėjo nuversti tiek daug metų viešpatavusią diktatūrą ir išsikovoti laisves ir demokratiją.

Todėl norėčiau baronienės C. Ashton paprašyti, kad Europos Sąjunga labiau įsitrauktų ir kad ji įsteigtų šioje rezoliucijoje minimą specialios paskirties grupę, į kurą turėtų būti įtrauktas Europos Parlamentas, kad tunisiečiai galėtų surengti savo demokratinius rinkimus, sukurti savo šalies institucijas ir atgauti savo laisves.

Tačiau sakyčiau, kad politikos ateitis tokia: politikos ateitis XXI amžiuje turi būti dialogas ir derybos, siekiant į demokratinius procesus įtraukti visų piliečių siekius. Be to, manau, kad turėtume imtis svarstyti, ar mes Europos Sąjungoje tikrai vienodai elgiamės su visomis šalimis, kai įtraukiame su pagarba žmogaus teisėms susijusias nuostatas.

  Pirmininkas. − Kaip žinote, Europos Parlamentas šiandien į Tunisą siunčia delegaciją, kuriai vadovauja J. I. Salafranca, jie savo ataskaitą pateiks kitą savaitę.

  Ashley Fox (ECR). - Pone pirmininke, įvykiai Tunise pasitarnavo kaip įspėjimas visoms nedemokratinėms vyriausybėms ne tik arabų pasaulyje, tačiau ir visame pasaulyje. Jei jos savo konstitucijose nenumatys mechanizmo, kaip žmonėms išreikšti savo nepasitenkinimą, jie susidurs su revoliucija ir su jos sukeltu smurtu.

Diktuoti kurios nors tautos konstitucijos taškus ir kablelius – ne ES reikalas. Tačiau turėtume skatinti perėjimą prie konstitucinės demokratijos ir propaguoti atvirą ekonomiką, investavimą ir ekonomikos augimą, nes būtent ekonomikos augimas – prekyba su likusia pasaulio dalimi – sukurs darbo vietas ir sumažins skurdą, kuris iš tiesų yra pagrindinė didelės nepasitenkinimo dalies arabų pasaulyje priežastis.

Pasiūlymas dėl rezoliucijų (RC-B7-0075/2011)

  Licia Ronzulli (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, žinoma, balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad visos valstybės narės turi labiau pasistengti kovodamos su endemijomis.

Dar 2000 m. Jungtinės Tautos Niujorke įtraukė šį tikslą į savo Tūkstantmečio vystymosi tikslų deklaraciją. Pagal savo Mokslinių tyrimų ir naujovių pamatinę programą Europos Sąjunga jau finansavo vakcinų nuo tuberkuliozės kūrimą, taip siekiama visiškai išnaikinti šią ligą tarp gyventojų iki 2050 m. Be to, dėl šios priežasties ji skatino partnerystę su daugiau nei 40 mokslinių tyrimų centrų visoje Europoje, kurie specializuojasi vakcinų kūrimo ir gamybos srityje.

Patvirtinus šį tekstą, valstybės narės dabar turi stengtis išpildyti savo pačių finansinius įsipareigojimus, ypač susijusius su besivystančiomis šalimis, kad teisė į sveikatą galėtų reikšti ir teisę į prevencinę sveikatos priežiūrą.

Pasiūlymas dėl sprendimo (B7-0090/2011)

  Lucas Hartong (NI). - (NL) Pone pirmininke, praeitų metų rugsėjo mėn. Parlamentas atsisakė uždaryti Europos policijos koledžo sąskaitas dėl išties blogo tvarkymo ir struktūrinių problemų. Nebuvo tikimasi, kad šie dalykai bus sutvarkyti iki 2014 m. Man ir dabar nesusidarė įspūdis, kad kas nors CEPOL pagerėjo. Tad kodėl mes dabar gauname pasiūlymą vis tiek uždaryti 2008 m. sąskaitas?

Todėl Olandijos laisvės partijos (PVV) delegacija balsavo prieš šį pasiūlymą ir nori, kad visas perteklinių nuostolių išlaidas prisiimtų tie, kurie su tuo susiję. Be to, mes keliame klausimą dėl paties CEPOL egzistavimo. Europoje jau sukurtas puikus policijos bendradarbiavimas ir mums čia nereikia CEPOL. Mūsų nuomone, jo galima kaip įmanoma greičiau visiškai atsisakyti. Tiesą sakant, taip sutaupytume mokesčių mokėtojų pinigų.

  Daniel Hannan (ECR). - Pone pirmininke, man patinka galvoti, kad visada buvau savo pietryčių rinkėjų nugalėtojas. Vienas iš būdų, kuriais bandau ginti jų, kaip mokesčių mokėtojų, interesus – neleisti švaistyti jų uždirbtų pinigų nenaudingoms, neveiksmingoms ar korumpuotoms ES agentūroms.

Šis argumentas nė kiek ne mažiau galingas, jei nenaudinga agentūra pasitaiko mano rinkimų apygardoje, kaip tai yra Europos policijos koledžo atveju. Nemanau, kad yra kokių nors abejonių dėl to, kad šios agentūros sąskaitos buvo tvarkomos netinkamai. Nemanau, kad kas nors šiame Parlamente teigtų, kad finansine prasme tai vertinga ar veiksminga organizacija.

Platesnis klausimas, kam mums išvis reikia Europos policijos agentūros. Priverstinės jėgos monopolis yra bene neatsiejamas valstybingumo atributas ir valstybės visame pasaulyje pasiekė be galo sudėtingų, be galo veiksmingų susitarimų dėl policijos bendradarbiavimo ir tam joms nereikėjo šių ES agentūrų, kad jos pasakytų, ką daryti.

Hempšyro grafystėje, kurioje yra EPK, mes labai gerai dirbome be ES. Darbas vyko anksčiau nei prisijungė dauguma valstybių narių ir jis puikiai vyks nepriklausomai nuo to, ar grafystės teritorijoje bus ES agentūra, ar ne.

  Ashley Fox (ECR). - Pone pirmininke, balsavau prieš Europos policijos koledžo sąskaitų uždarymą. Tai buvo būdas išreikšti mažą protestą prieš tai, kaip ES elgiasi su mokesčių mokėtojų pinigais.

Mes gerokai per daug jų švaistome ir per daug švaistome tokioms nenaudingoms institucijoms kaip Europos policijos koledžas. Mums to nereikia. Mes turėtume taupyti mokesčių mokėtojų pinigus ir atsisakyti šios institucijos.

Pasiūlymas dėl rezoliucijų (B7-0091/2011, B7-0092/2011, B7-0093/2011)

  Daniel Hannan (ECR). - Pone pirmininke, daug kartų girdėjote mane šioje salėje kovojant savo vienišą ir varginantį sekinamąjį karą prieš šių naujų ES finansų paslaugų srities priežiūros agentūrų steigimą.

Visada tvirtinau, kad tokios agentūros yra neegzistuojančios problemos sprendimas. Šių agentūrų kompetencija neapima žmonių, kuriuos būtų galima kaltinti dėl kilusios finansų krizės. Mano nuomone, tai yra ne proporcingas, apsvarstytas atsakas į nustatytą problemą, o ideologinis žingsnis, siekiant didesnės Europos integracijos neatsižvelgiant į jos naudą.

Bet kokios abejonės dėl to, kas teisus, tikrai buvo panaikintos prieš keletą akimirkų matyto farso, kai pirmininkas paklausė Parlamento, kas tie trys kandidatai, kuriuos ką tik patvirtinome, o nė vienas Europos Parlamento narys negalėjo atsakyti.

Tad kodėl mes taip didžiai balsavome, siekdami paskirti šiuos iškeltus kandidatus? Manau, taip buvo dėl to, ką Komisijos narys M. Barnier pasakė juos rekomenduodamas – jie buvo atrinkti „dėl savo įsipareigojimo Europai“. Tad štai dėl ko visa tai. Tai neturi nieko bendro su finansinių paslaugų gerinimu, tai susiję tik su Briuselio kontrolės išplėtimu.

Užbaigsiu pakartodamas lordo W. Dartmoutho raginimą – jei, kaip šiandien buvo pasiūlyta, mums reikia moterų kandidačių į kurias nors iš šių pareigų, negaliu sugalvoti geresnės kandidatės nei demaskuotoja, demaskavusi ankstesnę Komisiją, mano Anglijos pietryčių kolegė M. Andreasen.

  Ashley Fox (ECR). - Pone pirmininke, norėčiau, kad neturėtume Europos priežiūros institucijos, tačiau turime. Kadangi turime, jai vadovauti turėtume paskirti geriausius žmones. Tai, ką stebėjome anksčiau šiandien, išties buvo farsas, kuriame kolegos, kurie dalyvavo pokalbiuose su asmenimis ir laikė juos kompetentingais, nepaisant to vis tiek norėjo palavinti raumenis ir protestuoti, kad su jais nebuvo pakankamai tartasi. Todėl šiandien balsavome. Ta buvo netinkamas pasirodymas ir šiam Parlamentui jis neduoda nieko gero.

  Seán Kelly (PPE). - Pone pirmininke, šiandien labai teisingai pastebėjote, kad pirmąsyk vienas narys kalbą skaitė iš iPad planšetės. Tada vienas narys, tikėkimės, kad pirmą ir paskutinį kartą, kaip teigiama, balsavo, nors jo nebuvo. Tada mes patys balsavome dėl Priežiūros institucijų pirmininkų. Balsuodami prieš, iš tiesų balsavome už. Išspręskite šią mįslę. Mes, žinoma, kaip minėta, nežinojome kandidatų pavardžių ir neturėjome moters kandidatės, nors, pateisinant Komisijos narį M. Barnier, jis tai tinkamai paaiškino.

Turbūt nestebina, kad šiandien čia diskutavome dėl bananų, nes atsižvelgdami į visus šiuos dalykus daugelis žmonių mano, kad mes visi išprotėjome. Pagal šią tendenciją eisiu pietauti, o bananai sudarys labai svarbią mano meniu dalį. Ačiū, pone pirmininke, už jūsų atlaidumą.

Pasiūlymas dėl rezoliucijų (RC-B7-0073/2011)

  Luigi de Magistris (ALDE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, rezoliucija dėl atliekų krizės Kampanijoje, kuri šiandien buvo priimta balsų dauguma, yra labai svarbus ženklas. Kampanijos kritinė padėtis tapo Europos kritine padėtimi ir tai palankus Kampanijos žmonėms sprendimas.

Mes tariame „ne“ lėšų, kurios naudojamos tiesiog korumpuotiems politikams, skrupulų neturintiems verslininkams ir organizuotam nusikalstamumui stiprinti, išmokai; „taip“ Europos pinigams, jei bus pateiktas patikimas, aplinkai nekenkiantis atliekų tvarkymo planas; „ne“ nekontroliuojamiems sąvartynams nacionaliniuose parkuose; „ne“ dioksiną gaminantiems deginimo įrenginiams ir „taip“ grąžinamajam perdirbimui ir aplinkai nekenkiantiems metodams. Taip pat tariame „ne“ nuomonių skirtumų vietinėse bendruomenėse laikymui nusikaltimu, todėl tariame „taip“ teisėtumui.

Tai svarbus lūžis ir įspėjimas S. Berlusconi vyriausybei ir regiono valdžiai, kuriai vadovauja Stefano Caldoro, jos iki šiol nenuveikė nieko, išskyrus kalbas ir savo klikų ir mafijos sluoksnių palaikymą.

  Peter Jahr (PPE). – (DE) Pone pirmininke, tikiuosi, kad Kampanijos piliečiai šiandien mūsų patvirtintą rezoliuciją laikys paskatinimu jiems. Neturėjome tikslo diskredituoti ar peikti regioną. Taip pat neketinome imtis jokių vidaus politikos mūšių. Sąžiningas Europos Sąjungos pasiūlymas Kampanijai toks. Jei sukursite išbaigtą atliekų šalinimo koncepciją, kuri bus logiška, nekenkianti aplinkai, veiksminga ir be korupcijos, Europos Sąjunga suteiks jums finansinę paramą. Jei ši žinia išgirsta, tikiuosi, kad tam tikrame etape galėsime aptarti faktą, kad krizė Kampanijoje pagaliau išspręsta visiems laikams.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Enrico Speroni ((A7-0015/2011)

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Tai, kad dėl prašymo atšaukti Vengrijos Europos Parlamento nario Tamáso Deutscho imunitetą buvo balsuojama vienbalsiai, parodo ES lygmeniu visiems įstatymų leidėjams garantuojamos apsaugos naudą. To priežastis, kaip paaiškėjo mums nuodugniai išnagrinėjus Vengrijos teisminių institucijų pateiktą prašymą, tai, kad mes akivaizdžiai susiduriame su labiausiai neabejotinu imuniteto dėl politinių pažiūrų atveju. Imuniteto, priemonės, kuri buvo aptarta nesuskaičiuojamą kiekį kartų, suteikimas teisėkūros institucijos nariams turėtų suteikti jiems laisvę išreikšti savo nuomones. Iš tiesų su Tamásu Deutschu susijęs atvejis rodo tiesioginę šio imuniteto naudą. Norėčiau jums priminti, kad Europos Parlamentas niekada negynė savo narių, kai buvo tiriami korupcijos ar bendrosios teisės pažeidimų veiksmai. Pats bandymas sukliudyti Europos Parlamento nariams išreikšti savo nuomones dėl viešojo intereso reikalų ir susirūpinimas pradedant teisines procedūras demokratinėje visuomenėje nepriimtini. Nekalbant apie tai, kad tai yra Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnio, kurio tikslas apsaugoti Europos Parlamento narių, tiesiogiai atliekančių savo pareigas, išraiškos laisvę, pažeidimas.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Atsižvelgdamas į tai, kad rizikuojama Europos Parlamento nario veiklos vykdymu, kaip tai pripažįstama kompetentingų Vengrijos teisminių institucijų, balsavau už šio pranešimo išvadas, kuriose rekomenduojama atsisakyti atšaukti T. Deutscho imunitetą. Tai atvejis, kai užtikrinamas Europos teisės aktų laikymasis ir Parlamento nario veiklos gynimas, nes susiduriame su įtariamu nusikaltimu dėl nuomonės apie viešojo sektoriaus faktus išsakymo. Taip pat pripažįstama, kad T. Deutsch jokiu būdu nedalyvavo tokių faktų viešinime ar jų kūrime, todėl jis nėra susijęs su nustatymo, ar jie teisingi, ar klaidingi, procesu.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Šio Parlamento narių mandato nepriklausomumo gynimas yra Parlamento atsakomybė ir šiuo nepriklausomumu rizikuoti negalima. Parlamento narys kaltinamas šmeižtu, kuris, kaip teigiama, taip buvo suprastas dėl apie kaltintoją, Vengrijos pilietį, 2010 m. kovo 25 d. transliuojant radijo laidą, į kurią jis buvo pakviestas kaip politikas ir Europos Parlamento narys, pareikštų teiginių. Taigi tai rodo, kad nuomonės buvo išreikštos T. Deutschui atliekant savo kaip Europos Parlamento nario pareigas, todėl aš prieštaravau jo imuniteto atšaukimui.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. − Visa ši Europos Parlamento nario Tamáso Deutscho imunitetą supanti sumaištis yra tik politinės kovos metodas. Esu kategoriškai prieš tokius metodus, kurie naudojami sąskaitoms su politiniais oponentais suvesti. Šiuo atveju balsavau prieš Thomaso Deutscho imuniteto atšaukimą. Manau, kad imuniteto atšaukimas turėtų būti taikomas tik žmogžudystę įvykdžiusiam Europos Parlamento nariui. Mes, t. y. visi Europos Parlamento nariai, turėtume suprasti, kad jei politinės lenktynės peržengia visas logikos ribas, tampame įstatymų nesilaikymo bendrininkais.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Praeitais metais Tamás Deutsch radijo laidoje pateikė keletą pastabų, dėl kurių jam iškelti kaltinimai pagal Vengrijos įstatymus. Vienintelis jo padarytas dalykas – nuomonės apie faktus, kurie buvo viešai žinomi ir skelbti laikraštyje, išreiškimas. Komentarus jis aiškiai pateikė kaip Europos Parlamento narys, tai reiškia, kad pagal ES taisykles jam galioja parlamentinis imunitetas. Šio imuniteto tikslas – apsaugoti Europos Parlamento kaip demokratinio įstatymų leidžiamojo susirinkimo vientisumą ir užtikrinti jo narių nepriklausomumą, atliekant savo pareigas. Teisinio proceso naudojimas siekiant, kad šio Parlamento nariai nereikštų savo nuomonių apie teisėto viešojo intereso reikalus, nesuderinamas su demokratija. Turime apsaugoti teisę į išraiškos laisvę. Dėl šios priežasties visiškai palaikau šį pranešimą, kuriame atsisakoma patenkinti prašymą atšaukti Tamáso Deutscho imunitetą.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. − (IT) Europos Parlamento nario imuniteto atšaukimas yra visada opi problema, tačiau kai kuriais atvejais prašymus atšaukti imunitetą reikėtų analizuoti atsižvelgiant į Europos Parlamento nario pareigas. Nemanau, kad dėl paprasčiausio skundo, kuriuo asmuo kaltinamas tuo, kas laikoma šmeižiančiais viešais pareiškimais, yra pakankama priežastis prašyti atšaukti parlamentinį imunitetą. Imuniteto taisyklėse numatoma, kad Tamás Deutsch pateiktuose kaltinimuose nurodomos nuomonės, išreikštos jam einant savo, kaip Europos Parlamento nario, pareigas. Taigi T. Deutsch išreikšdamas savo nuomonę rinkėjams dėl viešo intereso reikalo atliko savo, kaip Europos Parlamento nario, pareigas. Neturėtų būti bandoma sukliudyti Europos Parlamento nariams reikšti nuomones apie teisėto viešojo intereso reikalus, todėl balsavau už F. E. Speroni pranešimą prieš Tamáso Deutscho imuniteto atšaukimą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) Europos Parlamento buvo paprašyta atšaukti mūsų kolegos T. Deutscho parlamentinį imunitetą dėl jam iškeltos baudžiamosios bylos, kurioje pagal Vengrijos baudžiamąjį kodeksą jis kaltinamas šmeižtu. Teisės reikalų komitetas pateikė savo nuomonę šiuo klausimu, išreikštą pranešimu, kuriame nuspręsta neatšaukti jo parlamentinio imuniteto ir kuris buvo priimtas vienbalsiai. Manoma, kad T. Deutsch, pateikdamas pareiškimus, dėl kurių pradėta baudžiamoji byla, vykdė savo, kaip Europos Parlamento nario, pareigas. Siekti neleisti Europos Parlamento nariams kalbėti, reiškiant savo nuomones apie viešojo intereso reikalus, imtis prieš juos teisinių veiksmų demokratinėje visuomenėje nepriimtina.

Balsavau už, nes palaikau pareigas atliekančių Parlamento narių išraiškos laisvę, taip pat siekiu apginti Europos Parlamento kaip institucijos interesus. Nepaisant to, norėčiau pridėti, kad, manau, politiškai atsakingas pareigas apskritai užimantys asmenys – įskaitant šio Parlamento narius – visada turi laikytis teisingo ir kitas dalyvaujančias šalis gerbiančio diskurso, o taip būna ne visada.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − 2010 m. liepos 8 d. posėdyje pirmininkas pagal Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalį paskelbė, kad gavo laišką, kurį 2010 m. birželio 9 d. išsiuntė Vengrijos teisminės institucijos, kuriame prašoma atšaukti parlamentinį Tamáso Deutscho imunitetą. Pagal Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalį pirmininkas prašymą perdavė Teisės reikalų komitetui. Budapešto 2-osios ir 3-iosios apygardos teismas prašė Europos Parlamento atšaukti nario Tamáso Deutscho, prieš kurį šiame teisme pradedama baudžiamoji procedūra, imunitetą. Tamás Deutsch Budapešto teisme nebaigtoje nagrinėti byloje kaltinamas nusikalstama šmeižto veika pagal Vengrijos baudžiamojo kodekso 179 straipsnio 2 dalies b–c punktus. Byla prieš Tamásą Deutschą iškelta dėl to, kad 2010 m. kovo 25 d. transliuojant radijo stoties „Klubradio“ radijo laidą „Aptarkime“ (Megbeszéljük), Tamás Deutsch pareiškė daug, kaip teigiama, melagingų teiginių, susijusių su kaltintojo praeitimi, kuriuos kaltintojas laiko šmeižiančiais. Taigi kaltintojas Tamásui Deutschui iškėlė baudžiamąją bylą.

Rekomendacija dėl antrojo svarstymo: Charles Goerens (A7-0009/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Pritariu, kad poziciją dėl deleguotųjų teisės aktų reikia patvirtinti ir pakartoti per antrąjį svarstymą. Atsižvelgdamas į tai, kad kitas teisės aktų leidėjas nepateikė jokio alternatyvaus pasiūlymo ir kad dėl paramos gavėjų interesų reikia veikti greitai, manau, Parlamentas turi patvirtinti savo pirmojo svarstymo poziciją, atsižvelgdamas į tinamą demokratinio valdymo procedūrą ir deleguotųjų teisės aktų taikymą, šiame etape nesileidžiant į naujas diskusijas dėl atskirų pakeitimų. Taip pat pritariu, kad Taryba turi kuo greičiau atsakyti į antrojo Parlamento svarstymo poziciją, kad galėtume rasti sprendimą ir atlaisvinti visas lėšas.

  Marta Andreasen, David Campbell Bannerman, Derek Roland Clark ir William (The Earl of) Dartmouth (EFD), raštu. − JK Nepriklausomybės partija mano, kad geriausias būdas remti besivystančių šalių ekonomiką yra prekyba, o ne pagalba.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − (LT) Balsavau už rekomendaciją, nustatančią vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę. Europos Sąjungos vystymosi politikos tikslas – sumažinti, o galiausiai ir panaikinti skurdą. Ji remia Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių pastangas mažinti skurdą ir užtikrinti tvarų ekonominį bei socialinį vystymąsi. Europos Sąjunga yra įsipareigojusi padėti sklandžiai ir laipsniškai integruoti besivystančias šalis į pasaulio ekonomiką, siekdama jų tvaraus vystymosi. Pagrindinėms bananus eksportuojančioms AKR šalims gali kilti sunkumų dėl prekybos taisyklių pakeitimo, visų pirma po didžiausio palankumo tarifą turinčių šalių prekybos liberalizavimo, remiantis Pasaulio prekybos organizacijomis nuostatomis ir dvišaliais bei regionų susitarimais, kuriuos sudarė ar sudaro Europos Sąjunga su Lotynų Amerikos šalimis. Finansinės paramos priemonėmis, kurios bus priimtos pagal programą, turėtų būti siekiama pagerinti gyvenimo lygį ir gyventojų, įsikūrusių bananų auginimo zonose ir gyvenančių iš bananų sektoriaus vertės grandinės, gyvenimo sąlygas, ypač smulkių ūkininkų ir mažų įmonių, taip pat užtikrinti profesinės sveikatos, saugumo darbe ir aplinkos apsaugos normų, ypač susijusių su pesticidų naudojimu ir sąlyčiu su jais, laikymąsi. Todėl priemonėmis turėtų būti remiamas nuo bananų eksporto priklausančių zonų pritaikymas ir prireikus reorganizavimas teikiant paramą biudžetui arba taikant konkrečiam projektui nustatytas intervencines priemones.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. − (PT) Palaikau ES įsipareigojimą remti Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių pastangas siekti tvaraus ekonominio ir socialinio vystymosi. Į vystymosi strategijas įtraukdama prekybos matmenį ir skatindama tarptautinę prekybą, ES reikšmingai prisidėjo prie skurdo šiose šalyse mažinimo ir šalinimo. Svarbu skatinti ekonominį šių regionų įvairinimą ir didinti jų konkurencingumą, kartu atsižvelgiant į šių valstybių politikas ir adaptacijos strategijas, taip pat į regioninę jų aplinką. Būtina remti AKR šalių prisitaikymą prie Europos Sąjungos rinkos liberalizavimo, laikantis Pasaulio prekybos organizacijos programos. Raginu imtis esminių ES pagalbos klausimų, kuria bus pagerintas žmonių gyvenimo lygis ir gyvenimo sąlygos, taip pat, tais atvejais, kai aktualu, mažų įmonių, laikantis darbo, saugos ir aplinkos standartų.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Palaikydamas šią įstatyminę rekomendaciją dėl antrojo svarstymo, noriu užtikrinti, kad teisėkūros vaidmuo, kuris pagal Lisabonos sutartį buvo suteiktas Europos Parlamentui, dėl Tarybos nesutaikomumo netampa mažiau vertingas. Tarybos atsisakymas suteikti Parlamentui jo tinkamą vaidmenį įgyvendinant finansines priemones pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, man neatrodo teisėtas. Geležinė ranka, kurią primygtinai nori išlaikyti Taryba, netaikydama deleguotųjų teisės aktų sprendimo, blokuoja įvairius svarbius teisėkūros procesus. Parlamentą reikia nuolat atsakingai informuoti, kad jis galėtų ir atsakingai spręsti. Deleguotųjų teisės aktų atveju jo galios atšaukti tokį delegavimą turi būti išlaikytos nepažeistos. Duoti tuščią čekį kitoms institucijoms, neįtraukiant Parlamento, reiškia pašalinti šios institucijos priežiūrą su vystomuoju bendradarbiavimu susijusių išteklių ir sektoriaus prioritetų paskirstymo srityse.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Raginu Tarybą greičiau atsakyti į Europos Parlamento rekomendacijos, kuria iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, kuriuo nustatoma finansinė vystomojo bendradarbiavimo priemonė, projektą. Praėjus vieneriems metams po to, kai buvo pradėtos tarpinstitucinės derybos dėl horizontalios deleguotųjų teisės aktų dėl išorės pagalbos finansinių priemonių problemos, Taryba oficialiai atsisakė sutekti Parlamentui tinkamą Lisabonos sutarties 290 straipsnyje nustatytą vaidmenį naudojant finansines priemones, įskaitant skirtas vystomojo bendradarbiavimo reikmėms. Atmetusi visus pirmojo svarstymo pakeitimus, kuriais į priemones bandyta įtraukti deleguotuosius teisės aktus, nepasiūliusi jokios alternatyvios procedūros, Taryba paragino Parlamentą priimti savo poziciją, nepalikdama jokių galimybių deryboms. Pirminis šių derybų tikslas yra užtikrinti, kad visos institucijos laikytųsi Lisabonos sutarties, o ne tik veiksmingos parlamentinės kontrolės, taip pat demokratinės ES teisės aktų įgyvendinimo kontrolės. Tiesą sakant, derybų rezultatas taps svarbiu būsimų derybų dėl teisės aktų dėl visų finansinių priemonių leidybos precedentu. Norėčiau kreiptis į Tarybą ir paprašyti kuo greičiau pateikti mums savo poziciją, kad galėtume pasiekti susitarimo ir pašalinti lėšų skyrimo kliūtis.

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už pranešimą dėl finansinės vystomojo bendradarbiavimo priemonės sukūrimo. Manau, atsižvelgiant į tai, kad besivystančios šalys tapo ES strateginėmis partnerėmis, tokia finansinė priemonė būtina. Šia priemone bus palengvintas ekonominis, techninis, akademinis, finansinis ir kultūrinis bendradarbiavimas, ja bus suteikiama nauda ir Europos Sąjungai, ir jos partneriams.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Nepaisant krizės, kurią patiria Europos Sąjunga, ir vidaus problemų, kurios veikia jos žmones, Europos Sąjunga negali apleisti paramos, kurią ji teikia besivystančioms šalims, ir leisti joms patekti į tragišką ekstremalaus bado ir skurdo padėtį. Kai kurios iš šių šalių didele dalimi priklauso nuo vieno ar tik kelių produktų gamybos, dažniausiai tai žemės ūkio produktai, todėl jos ypač opios rinkos svyravimams.

Tokia padėtis ir bananų prekybos srityje, kurie daugelio šalių atveju yra vienas iš pagrindinių jų pajamų šaltinių. Tikiuosi, kad finansavimo priemone bus galima paremti reikiamą prisitaikymą, kurio prireiks įgyvendinant lengvatinių tarifų juos auginančioms šalims sumažinimą.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šiuo įstatyminės rezoliucijos projektu, kuriame konsoliduojamas finansinės vystomojo bendradarbiavimo priemonės (DCI) pakeitimas ir kuriuo siekiama remti bananus eksportuojančias valstybes, sukelta formalių problemų tarp įstatymų leidėjų, susijusių su strateginio programavimo dokumentais šiam sektoriui remti. Remiantis pirmojo svarstymo metu pateiktais pasiūlymais, su deleguotaisiais teisės aktais susijusias procedūras reikia įtraukti į DCI reglamentą, kaip nustatyta Lisabonos sutartyje. Labai svarbu, kad būtų išlaikytos Parlamento galios dėl strateginių sprendimų ir paramos vystymuisi pritaikymo. Tiesą sakant, atsižvelgdamas į Lisabonos sutartį, pritariu, kad toks stebėjimas turi būti vykdomas vienodomis sąlygomis su Taryba, tai prisidėtų prie atsakomybės tarp Europos institucijų pasidalijimo didinimo ir prie bet kokio demokratijos sprendimų priėmimo procese trūkumo švelninimo.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Diskusijoje apie vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonę vyravo deleguotųjų teisės aktų klausimas, tiesą sakant, taip nutiko ir su kitomis finansavimo priemonėmis. Šiuo atveju čia buvo išreikštas gerai pagrįstas susirūpinimas, kuriam mes pritariame, dėl galimo papildomų prekybos bananais priemonėse numatytų lėšų pervedimo vėlavimo dėl dabartinio Parlamento ir Tarybos ginčo. Nemenkinant šios diskusijos svarbos, vis tik būtų gerai panagrinėti ir esminius dėl susitarimo liberalizuoti prekybą bananais, kurį pasirašė Europos Sąjunga, kylančius klausimus.

Čia turime prisiminti, kad Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalys, kurias reikšmingai paveiks šis susitarimas ir kurios nebuvo deramai įtrauktos į diskusijas dėl jo, vertina, kad pagalbos, kurios reikia jų bananų sektoriui išlaikyti, suma sudarys 500 mln. EUR. Taigi Komisijos pasiūlyta suma, 190 mln. EUR, gerokai mažesnė nei numatomas šio susitarimo poveikis. Vien Afrikos žemyne apie 500 000 žmonių pragyvena iš bananų sektoriaus. Sektorius laikomas tvaraus vystymosi pagrindu, dėl kurio buvo galima įrengti sveikatos priežiūros, vandens, energetikos ir gyvenamųjų namų infrastruktūrą. Laisvoji prekyba, kurią skatina šis susitarimas, dabar visam tam sukels pavojų.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. − (IT) Šiandien Parlamentas patvirtino rekomendacijos, kurią pateikė Ch. Goerens, tekstą, nes jis atrodė tinkamas iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė. Į pagrindinius Europos Sąjungos tikslus, be abejonės, įeina taikos, Europos Sąjungos vertybių ir valstybėms narėms bendrų konstitucijos tradicijų propagavimas bei žmonių gerovės užtikrinimas. Šiuo požiūriu pastangos remti besivystančias šalis, ypač įskaitant Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno valstybes, yra gerai žinomos. Šios pagalbos tikslas – pagerinti paramos gavėjų gyventojų gyvenimo sąlygas, pasiūlant ir suteikiant visas tas priemones, kuriomis bus užtikrinta, kad šios valstybės pradėtų eiti augimo ir atskaitomybės keliu. Galiausiai norėčiau paminėti, kad pakeitimai, kuriuos priėmėme, yra programos laikotarpio vidurio peržiūros rezultatas ir jų tikslas yra veiksmingesnė Europos Sąjungos intervencija ir atidesnis stebėjimas.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) ES visada daug dėmesio skyrė pagalbai besivystančioms šalims, ypač Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėms. Šio įstatyminės rezoliucijos projekto tikslas sukurti finansinę priemonę, kuria būtų apsaugomos AKR šalis, kurias paveiks tarifų lengvatų sumažinimas. Padėdami šių šalių bananų sektoriui, padedame joms vystyti savo ūkius, kurti darbo vietas ir kovoti su skurdu.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Balsavau už rekomendaciją dėl antrojo svarstymo dėl vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės. Be to, norėčiau pabrėžti, kad Europos Parlamentas visada pasisakė už finansinių priemonių suteikimą 10 AKR bananus auginančių valstybių bananų sektoriui. Vienintelė kliūtis šiuo klausimu išlieka horizontalus deleguotųjų teisės aktų klausimas. Tikiuosi, kad dėl šio paskutinio punkto galėsime greitai susitarti instituciniu lygmeniu. Iš tiesų sunku suvokti, kad šalys, kurioms šios lėšos duodamos, negali jomis naudotis. Šis vilkinimas menkina mūsų įsipareigojimų patikimumą ir turi įtakos susitarimų dėl ekonominės partnerystės sudarymui.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Kaip ir kitų pranešimų, susijusių su vystomojo bendradarbiavimo finansinėmis priemonėmis, atveju, šiuo pranešimu stiprinamos Europos Parlamento teisės, susijusios su Komisijos priimtais deleguotaisiais teisės aktais, todėl balsavau už jį.

  Franz Obermayr (NI), raštu. − (DE) Pranešimas suteikia Europos Parlamentui daugiau galių suteiktų kompetencijų srityje. Todėl balsavau už šį pranešimą.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Kalbant vystomojo bendradarbiavimo tema, balsavau už finansinės priemonės šiam procesui paskatinti sukūrimą, nes Europos Sąjungos vystymosi politika siekiama mažinti skurdą ilguoju laikotarpiu. Tai reiškia, kad vystymosi strategijų integravimas ir tarptautinės prekybos skatinimas yra svarbūs skurdo mažinimo veiksniai. Manau, kad į tai atsižvelgiant priimamomis finansinėmis priemonėmis turėtų būti siekiama gerinti didžiausios rizikos grupių gyvenimo sąlygas ir taip palengvinti adaptaciją ir įtrauktį, naudojant paramą sektoriui ir konkrečius veiksmus.

Taip pat manau, kad ES politikoje daugiau dėmesio reikėtų skirti materialiai integracijai su besivystančiomis šalimis, sukuriant konkrečią, tinkamą finansavimo priemonę. Vystymasis ir ekonominis augimas šiuo metu palaiko tinkamą valstybės funkcionavimą. Todėl būtina skatinti tikslingus veiksmus šia kryptimi, siekiant pasiekti stabilų bendradarbiavimo su riziką patiriančiomis šalimis lygį.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) Antrajame svarstyme balsavau už Reglamento (EB) Nr. 1905/2006, kuriuo sukuriama vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė, pakeitimus. Šiais pakeitimais siekiama remti pagrindines bananus eksportuojančias šalis Afrikoje, Karibų baseine ir Ramiajame vandenyne, naudojant prekybos bananais papildomąsias priemones (BAM), kurių numatyta trukmė yra ketveri metai (2010–2013 m.).

Remiantis Vystymosi komiteto pranešimu, ankstyvajame etape Parlamentas iškėlė daugybę klausimų dėl Komisijos pasiūlymo, o tai reiškia, kad į jiems rūpestį keliančius dalykus, ypač poreikį užtikrinti, kad BAM būtų nukreiptos į vystymąsi ir skurdo šalinimą, buvo atsižvelgta. Šie ir kiti rūpestį keliantys dalykai, kurie visi pabrėžiami galutiniame tekste, pvz., su konkrečių lėšų skyrimo kriterijų išpildymu susiję aplinkos apsaugos, sveikatos ir darbo standartai, yra ta priežastis, dėl kurios balsavau už.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Pagrindinės bananus tiekiančios Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybės gali susidurti su sunkumais, kylančiais dėl muitų liberalizavimo, įgyvendinto pagal didžiausio palankumo statuso muitų tarifą, laikantis Pasaulio prekybos organizacijos programos ir sudarytų arba sudaromų dvišalių ir regioninių ES ir tam tikrų Lotynų Amerikos valstybių susitarimų. Pagal šio pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, sąlygas pagrindinės bananus tiekiančios AKR šalys gaus paramą pagal bananų prekybos papildomąsias priemones (BAM), kurių tikslas padėti prisitaikymo prie šio naujo importo režimo procese. Konkrečiai kalbant apie rekomendaciją dėl antrojo svarstymo, sprendžiama dėl vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės įgyvendinimo klausimo dėl su deleguotaisiais teisės aktais susijusios procedūros, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnyje, kuri būtų susijusi ir su strateginio planavimo dokumentais, ir su BAM, aš balsavau už, nes pritariu, kad veikdamas kaip vienas iš įstatymų leidėjų, Parlamentas turėtų galėti stebėti strateginių sprendimų, susijusių su tuo, kur ir kaip išleidžiama parama vystymuisi, priėmimą vienodomis sąlygomis su Taryba.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Veikiant Europos Parlamento Teisės tarnybai, DEVE, AFET (DROI) ir INTA komitetai pradėjo kovą dėl bendrojo sprendimo teisių išorės santykių finansinių priemonių strateginio programavimo lygmenyje įgijimo. Parlamentas nusprendė padidinti derėjimosi lygmenį, priimdamas visų paketo priemonių poziciją. Išskyrus šį pagrindinį konfliktą, dėl kitų laikotarpio vidurio derinimų visos trys institucijos sutaria (išskyrus dėl ICI+). Kaip paaiškėjo po pirmojo svarstymo 2010 m. spalio mėn., derybos dėl „deleguotųjų teisės aktų“ yra visiškai užblokuotos. Todėl Parlamentas nusprendė: 1) laikytis bendros pozicijos, t. y. išlaikyti išorės finansinės pagalbos priemonių paketą nedalintą (įskaitant ir, kol kas neformaliai, IfS); 2) su EP antrojo svarstymo pakeitimais atstatyti pirmojo EP svarstymo metu priimtas pozicijas, t. y. dėl visų išorės finansinės pagalbos priemonių priimti tokius pačius pakeitimus, kokius atmetė Taryba ir 3) antrąjį svarstymą atlikti greitai.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Pasiūlymu dėl reglamento, iš dalies keičiančio vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę, siekiama remti pagrindines bananus eksportuojančias Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybes, naudojant priemones, kurios vadinamos prekybos bananais papildomosiomis priemonėmis. Iniciatyva kilo dėl lengvatinių Europos Sąjungos teikiamų tarifų bananų eksportui iš AKR šalių sumažinimo.

Poreikis sumažinti į Europos Sąjungą importuojamiems produktams taikomus tarifus kilo dėl Pasaulio prekybos organizacijos klasifikacijos. Tai ketverių metų trukmės planas, vykdomas nuo 2010 m. iki 2013 m. ir, remiantis dokumentu, priemonės turi būti nukreiptos į vystymosi ir skurdo šalinimo tikslus, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos, sveikatos ir darbo standartus, ir reikia suformuluoti konkrečius kriterijus, taikomus skiriant lėšas.

Palaikau iniciatyvą, kuri yra pagrįsta rūpesčiu prisidėti prie AKR valstybių vystymosi ir su jomis bendradarbiauti, nes joje pridedama prekybos bananais papildomųjų priemonių programa. Laukiu, kada sužinosiu, kaip bus paveikta padėtis labiausiai nutolusiuose regionuose, kurie užsiima to paties sektoriaus gamyba, ir kaip į ją bus atsižvelgiama po prekybos sąlygų tarp dviejų šalių pakeitimų.

Rekomendacija antrajam svarstymui: Barbara Lochbihler, Kinga Gál (A7-0014/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Turint omenyje, kad įgyvendinant naująją pagalbos planavimo ir teikimo valdymo sistemą, kuri sukurta 2006 m. siekiant Bendrijos pagalbą padaryti veiksmingesnę ir skaidresnę, išryškėjo kai kurie neatitikimai, susiję su principo, kuriuo remiantis su, muitais, mokesčiais ir kitomis įmokomis susijusios išlaidos neatitinka ES finansavimo reikalavimų, taikymo išimtimis, pritariu, kad antruoju svarstymu būtų patvirtintas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2006, kuriuo suteikiami didesni įgaliojimai kitoms institucijoms (Parlamentui ir Tarybai), Komisijai deleguotų teisės aktų taikymo srityje priimant strateginius dokumentus.

  William (The Earl of) Dartmouth (EFD), raštu. − JK nepriklausomybės partija visiškai palaiko tikrąsias žmogaus teises. Vis dėlto pažymime, kad ES žmogaus teisių aiškinimas turi trūkumų. Pradedant kaliniams suteikta balsavimo teise ir baigiant atsisakymu „žmogaus teisių vardan“ deportuoti neapykantą kurstančius teroristus, ES pakenkė Jungtinei Karalystei, o dabar siekia, naudodamasi mūsų mokesčių mokėtojų pinigais, paskleisti šias mintis po pasaulį. Todėl negalime pritarti šiai priemonei.

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Demokratija ir žmogaus teisės yra pamatinės Europos Sąjungos vertybės, kurios turėtų būti ryžtingai skleidžiamos visame pasaulyje kaip neatsiejama su skurdo mažinimu ir konfliktų sprendimu susijusių veiksmų dalis, kuria kartu nustatomas svarbus kovos su terorizmu atspirties taškas. Todėl teigiamai vertinu ypatingą Europos Sąjungos siekį į savo išorės politiką įtraukti paramą demokratijai ir žmogaus teisėms. Žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemone didinamas ES išorės pagalbos veiksmingumas bei skaidrumas ir stiprinama pagarba žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms tose šalyse ir regionuose, kuriuose joms kyla didžiausia grėsmė. Pritariu veiksmams, kuriais siekiama didinti pilietinės visuomenės vaidmenį skatinant žmogaus teises ir demokratines reformas, taikų grupių interesų suderinimą, politinį aktyvumą ir atstovavimą. Be to, pritariu Europos Sąjungos gairių reglamentuojamose srityse atliekamiems veiksmams, ypač susijusiems su demokratijos sklaida, žmogaus teisėmis, mirties bausme, kankinimais, vaikų teisėmis, smurtu prieš moteris ir ginkluotais konfliktais. Balsavau už šį pranešimą, nes jame remiami ir stiprinami tarptautiniai ir regioniniai žmogaus teisių apsaugos, teisingumo, teisės viršenybės ir demokratijos stiprinimo pagrindai.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Siekdama skatinti vystomąjį bendradarbiavimą, demokratiją ir žmogaus teises ES finansuoja daug projektų besivystančiose šalyse. Labai svarbu suteikti Parlamentui teisę prižiūrėti šiems projektams teikiamą ES finansavimą. Kaip vienai iš teisėkūros institucijų, Parlamentui turėtų būti suteikiama galimybė stebėti, kaip tvirtinami strateginiai sprendimai, kur ir kaip panaudoti paramos lėšas, kad būtų atsižvelgiama į vystymosi ir žmogaus teisių aspektus.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Visiškai pritariu sprendimui dar kartą teikti tuos pačius pakeitimus, kurie buvo patvirtinti per pirmąjį svarstymą, bet atmesti Tarybos.

Pasiūlymo, kuris dera prie platesnio tarpinstitucinių derybų dėl deleguotų teisės aktų taikymo Europos Sąjungos išorės veiksmams finansuoti konteksto, tikrasis tikslas – apsaugoti Lisabonos sutartimi nustatytas Parlamento prerogatyvas, kartu užtikrinant veiksmingą ES teisės aktų įgyvendinimo kontrolę.

Taryba nepanoro sutikti, kad svarstomoms priemonėms būtų taikoma procedūra pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį. Taip ne tik parodomas nepagrįstas Tarybos atsisakymas suteikti deramą vaidmenį Parlamentui, kaip vienam teisės aktų leidėjų priimant strateginius sprendimus dėl finansinių priemonių valdymo, bet ir galiausiai įteisinamas nepriimtinas demokratijos trūkumas įgyvendinant ES teisės aktus. Toks Tarybos elgesys prieštarauja Lisabonos sutarties raidei ir dvasiai.

Todėl manau, labai svarbu reikalauti, jog dėl teisinio ir politinio tikslingumo būtų pritarta siūlomiems pakeitimams, kad būtų sustiprintas Parlamento vaidmuo ir užtikrinta, kad, atsižvelgiant į pagarbą kitos institucijos galioms ir Sutartimi įtvirtintus teisėkūros pokyčius, jis taptų lygiavertis Tarybai.

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad Europos Sąjungai būtina patvirtinti savo, kaip pasaulinės lyderės kovojant už demokratiją ir pagrindines teises, vaidmenį. Šiuo požiūriu ypač būtina Europos finansavimo priemonę padaryti lengviau taikomą, kad Europos Sąjungai ir Europos finansinės paramos gavėjams būtų užtikrinamas tam tikras lankstumas valdant savo įgyvendinamus projektus. Kita vertus, manau, kad reikalinga tinkama lėšų panaudojimo kontrolė. Išskyrus išimtis, kurios turėtų išlikti ir būti taikomos kiekvienu atveju atskirai, tvirtinant su muitais, mokesčiais, ir kitokiomis įmokomis susijusių išlaidų finansavimą, Europos Parlamentas privalo turėti teisę stebėti Komisijos atliekamus veiksmus ir jos priimamus strateginius dokumentus.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Komisija ir Taryba prieštarauja viena kitai dėl sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio taikymo demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonei, taip pat visiems strateginiams dokumentams bei daugiametėms preliminariosioms programoms. Kaip ir rezoliucijoje dėl G. Mitchello pranešimo, dėl kurios balsavome šiandien, šioje rezoliucijoje taip pat pripažįstama to paties daugiausia techninio pobūdžio išaiškinimo būtinybė, bandant išlaikyti Europos Parlamento poziciją teisėkūros procese, taip pat kontroliuojant ir stebint Komisijos priimamus aktus.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Kadangi raginu laikytis Lisabonos sutarties ir ją gerbti, balsuoju už tai, kad Parlamentas turėtų aiškią poziciją dėl savo galių ir atsakomybės patvirtinimo ir atliktų aktyvų vaidmenį remdamas ES politinius sprendimus, kuriais visame pasaulyje būtų galima užtikrinti veiksmingą paramą demokratijai, laisvei ir pagarbai žmogaus teisėms. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu, kad Parlamentas turėtų veiksmingą galimybę įvertinti šią priemonę ir užtikrinti, kad ji būtų tinkamai taikoma teikiant paramą atitinkamose šalyse labai nepalankiomis sąlygomis dirbantiems žmonėms ir institucijoms, kovojančioms su priespaudos režimais ar tendencijomis. Šie žmonės skatina demokratinių struktūrų vystymąsi, spaudos ir žodžio laisvę, kovą su korupcija ir kitomis problemomis, dėl kurių neįmanoma visiška pagarba žmogaus teisėms ir kurios yra, pvz., šiuo metu Šiaurės Afrikos šalyse vykstančių krizių priežastis.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Antrąjį svarstymą pasiekėme su pokyčiais, kurie nereiškia nieko kito kaip Parlamento, Komisijos ir Tarybos kovą – jėgų bandymą po Lisabonos sutarties įsigaliojimo.

Kovos tikslas – kontroliuoti priemonę, kuri, kaip teigiama, skirta „visame pasaulyje remti demokratiją ir žmogaus teises“, bet kuri iš tiesų pati savaime reiškia išpuolį prieš demokratiją. Pvz., pažvelkime į Hondūrą, kuriame ES pasinaudojo šia priemone, kad įteisintų per perversmą teisėtai išrinktą prezidentą nuvertusią valdžią ir šalies Konstitucijos pažeidimus. Ji įteisino valdžią, susijusią su labai padidėjusiu, ypač pasipriešinimo perversmui fronto narių, žurnalistų ir jų šeimų, nužudymų skaičiumi, ūkininkų žemių grobimu ir jų nuvarymu nuo žemės.

Taip pat pažvelkime į prieštaravimą, susijusį su aplinkybe, kad de facto Hondūre įvykdžius valstybės perversmą į valdžią atėjusios struktūros pasirašė vadinamąjį „ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimą“, kuriame yra straipsnis, kuriuo reikalaujama gerbti žmogaus teises ir demokratiją.

Vis akivaizdesnis tampa ES veidmainiškumas naudojantis tariamu susirūpinimu žmogaus teisėmis: su agentų, kurie nusiteikę ginti didžiojo ES kapitalo interesus, pagalba kišamasi į kitų šalių reikalus.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − (LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi žmogaus teisių pažeidimų pasaulyje vis dar yra daug. Finansų ir ekonomikos krizė, klimato kaita, naujų informacinių technologijų atsiradimas, kova su terorizmu žmogaus teisių problemas dar paaštrina, atsiranda naujos žmogaus teisių pažeidimų formos. Pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė didžiausią neigiamą poveikį daro skurdžiausiai gyvenančių asmenų teisėms. Neigiamos klimato kaitos pasekmės ypač tikėtinos pažeidžiamoms grupėms besivystančiose šalyse. Vystomasis bendradarbiavimas sudaro labai svarbią ES išorinių santykių dalį. Tai svarbiausias instrumentas, mažinantis skurdą besivystančiose šalyse, plėtojantis vargingiausių šalių ekonomiką, socialinę politiką, demokratiją, teisės viršenybę bei pagarbą žmogaus teisėms. Svarbiausias nuoseklios ES užsienio politikos prioritetas turi būti demokratijos ir žmogaus teisių skatinimas.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. − (IT) 2006 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino Reglamentą (EB) Nr. 1889/2006 dėl demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansinės priemonės. Po ketverių metų dvi institucijos nusprendė pakeisti kai kuriuos reglamento straipsnius, aiškumo ir veiksmingumo požiūriu siekdamos pagerinti pagalbos teikimą. Galima lengvai paaiškinti, kodėl balsavau už teikiamą rekomendaciją: nesenos praeities patirtis mus išmokė, kad neįmanoma būti per daug atsargiems teikiant humanitarinę pagalbą, jei norime užtikrinti, kad ji patektų į tinkamas rankas. Būtent dėl šios priežasties manau, kad šiuo balsavimu Parlamentas šiandien įnešė tą papildomą indėlį, kuriuo bus užtikrinama, kad naudojantis jo teikiama finansine pagalba būtų apsaugota demokratija ir pagrindinės žmogaus teisės, nes būtent šiems tikslams ji ir skirta.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Balsavau už šį pranešimą dėl demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje europinės priemonės. Šią priemonę galima taikyti taip, kad ji būtų naudinga gyventojams. Mano balsavimas tikrai nereiškia, kad pritariu gėdingiems dvejopiems standartams, kuriuos Europos Sąjunga taiko demokratijos ir žmogaus teisių srityse. Nesugebėjimas skirti Sacharovo premijos šiuo metu sunkumų patiriančių Šiaurės Afrikos režimų oponentams patvirtina aklą ideologinę prieš komunistus nusiteikusių eurokratų prigimtį.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Dėl su šių nuostatų įgyvendinimu susijusių problemų atsirado neatitikimų taikant principo, kuriuo remiantis su mokesčiais, muitais ir kitomis įmokomis susijusios išlaidos neatitinka ES finansavimo reikalavimų, išimtis. Todėl siūloma iš dalies pakeisti svarbias Reglamento (EB) Nr. 1889/2006 nuostatas, siekiant suderinti jas su kitomis priemonėmis, kad jos galėtų atlikti savo vaidmenį kovojant už žmogaus teises visame pasaulyje.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. − (LV) Aš balsuoju „prieš“. Šiais laikais žmogaus teisių projektų finansavimas tampa kai kurių vyresniųjų Europos Sąjungos pareigūnų privačiu verslu. Tai patvirtina, pvz., Sacharovo premijos skyrimas. Mano manymu, per pastaruosius dvejus metus ši premija buvo įteikta ne patiems verčiausiems kandidatams. Europos Parlamento veikloje ginant žmogaus teises atsirado aiškių šališkumo požymių. Asmenis, neturinčius teisės vadintis žmogaus teisių gynėjais, dažnai siūloma apdovanoti piniginėmis premijomis. Reikia aiškių ir griežtų taisyklių, priešingu atveju Europos Sąjungos lėšos bus paliekamos naudoti netinkamai.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Šiuo pasiūlymu pirmiausia siekiama suteikti Komisijai įgaliojimus priimti deleguotus teisės aktus. Parlamento teikiamuose pakeitimuose numatomi plataus masto įpareigojimai Komisijai informuoti Parlamentą. Tai kartu su galimybe prieštarauti deleguotiems teisės aktams arba net visiškai juos atšaukti, kartu su siūlomomis veiksmingumo didinimo priemonėmis paskatino mane balsuoti už šį pranešimą.

  Franz Obermayr (NI), raštu. − (DE) Šiuo pranešimu Europos Parlamentui neperžengiant jo kompetencijos ribų suteikiama daugiau įgaliojimų. Dėl šios priežasties balsavau už šį pranešimą.

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. − (LT) Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje vystomosios paramos teikėja. Teikiame daugiau nei 50 procentų visos pasaulio paramos, tuo rodydami sektiną pavyzdį kitiems regionams ir valstybėms. Vystomasis bendradarbiavimas sudaro labai svarbią ES išorinių santykių dalį. Tai svarbiausias instrumentas, mažinantis skurdą besivystančiose šalyse, plėtojantis vargingiausių šalių ekonomiką, socialinę politiką, demokratiją, teisės viršenybę bei pagarbą žmogaus teisėms. Vystomoji parama, jeigu ji bus įgyvendinama dar efektyviau, teikia viltį, kad pasaulio padalinimas į „turtingas“ ir „neturtingas“ valstybes bus įveiktas. Balsavau už šią rekomendaciją, nes esu už raginimą Europos Komisijai parengti kompromisinį pasiūlymą, kaip po Lisabonos sutarties įsigaliojimo įtraukti Europos Parlamentą į vystomojo bendradarbiavimo instrumento kontrolę. Europos Parlamentas turėtų įgyti tokias pačias galias kaip ir Europos Vadovų Taryba sprendžiant, kiek, kada ir kur būtų nukreipta finansavimo priemonė.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Remdamasis Europos Sąjungos žmogaus teisių ir demokratijos rėmimo politika, balsavau už reglamentą, nes manau, kad vertybės ir principai, kuriais remiamasi mūsų Europos Sąjungoje, turi būti skatinami ir skleidžiami visame pasaulyje.

Vis dėlto dar esama šalių, kuriose negerbiamos žmogaus teisės ir demokratija neatlieka svarbaus vaidmens, kuriose žmonės gyvena vergiškomis sąlygomis, neturėdami žodžio laisvės. Šiuo atžvilgiu manau, jog Europos Sąjungos išorės pagalba turi tapti veiksmingesnė ir skaidresnė siekiant užtikrinti, kad demokratijai ir žmogaus teisėms visame pasaulyje būtų teikiama tokia svarba, kokios jos nusipelno. Todėl derėtų patvirtinti finansinę priemonę, skirtą padėti žmogaus teisių ir demokratijos sklaidai.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Paramos planavimo ir teikimo reglamentavimo sistema buvo sukurta 2006 m. siekiant Bendrijos išorės pagalbą padaryti veiksmingesnę ir skaidresnę. Sprendžiant iš Parlamentui pateiktų ataskaitų, įgyvendinant šią sistemą pasitaikė rimtų neatitikimų taikant principo, kuriuo remiantis su mokesčiais, muitais ir kitomis įmokomis susijusios išlaidos neatitinka ES finansavimo reikalavimų, išimtis. Atsižvelgiant į tai, svarbu iš dalies pakeisti kai kurias Reglamento (EB) Nr. 1889/2006 nuostatas, kad jos derėtų su kitų priemonių, priklausančių minėtai reglamentavimo sistemai, nuostatomis. Šiais pakeitimais neviršijami Europos Sąjungos sutartyje nustatyti tikslai ir prisidedama prie būtinybės padaryti šį reglamentą skaidresnį; remdamasi šiais veiksniais, balsavau „už“.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Atidžiai nagrinėdami šią rekomendaciją antrajam svarstymui matome, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio nuostatas daugiausia dėmesio joje skiriama procedūrai, susijusiai su deleguotų teisės aktų taikymu demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo finansinės priemonės atžvilgiu. Balsavau „už“, nes sutinku, kad Parlamentui, kaip vienai iš teisėkūros institucijų, reikėtų sudaryti vienodas sąlygas su Taryba stebėti, kaip priimami su šios priemonės įgyvendinimu susiję strateginiai sprendimai.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Veikiami Europos Parlamento Teisės tarnybos, Vystymosi (DEVE), Užsienio reikalų komiteto Žmogaus teisių pakomitečio (AFET (DROI)) ir Tarptautinė prekybos (INTA) komitetai pradėjo kovą siekdami teisės dalyvauti priimant sprendimus dėl strateginio išorės santykių finansinių priemonių programavimo lygmens. Parlamentas nusprendė pakelti derybų kartelę visas priemones traktuodamas kaip vieną paketą. Išskyrus šį pagrindų konfliktą, trys institucijos sutaria dėl kitų laikotarpio vidurio pakeitimų (išskyrus ICI+). Kaip paaiškėjo po pirmojo 2010 m. spalio mėn. vykusio svarstymo, derybos dėl „deleguotų teisės aktų“ atsidūrė visiškoje aklavietėje. Todėl Parlamentas nusprendė: (1) laikytis bendrosios pozicijos, t. y. išlaikyti vientisą išorės finansinės paramos priemonių paketą (taip pat įskaitant − kol kas neformaliai − stabilumo priemonę); (2) per antrąjį svarstymą EP vėl teikti tuos pačius pirmuoju svarstymu patvirtintus pakeitimus, t. y. visų išorės finansinės paramos priemonių atžvilgiu patvirtinti tuos pačius pakeitimus, kuriuos atmetė Taryba; ir (3) siekti greitai baigti antrąjį svarstymą.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Pritariau šiam tekstui, nes manau, kad juo remiantis Europos Sąjungos išorės pagalbos procedūros gali tapti veiksmingesnės ir skaidresnės. Įgyvendinant kai kurias nuostatas, laikui bėgant išaiškėjo neatitikimai dėl principo, kuriuo remiantis su mokesčiais, muitais ir kitomis įmokomis susijusios išlaidos neatitinka ES finansavimo reikalavimų, išimčių taikymo. Dabar, kai išsiaiškinome šį klausimą, turime ryžtingai žengti toliau pasirinkta kryptimi.

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. − (LT) Gerbiami kolegos, demokratija nėra vien tik sąžiningi ir laisvi rinkimai. Norint, kad egzistuotų demokratinė visuomenė, būtina remti ir ginti žmogaus teises. ES dažnai suskubdavo pirmoji pasmerkti žmogaus teisių pažeidimus už ES ribų. Pvz., šį pirmadienį pritarė sankcijų taikymui prieš Prezidento A. Lukašenkos režimą arba sukritikavo žmogaus teisių pažeidimus Egipte ir Tunise. Tačiau, kai kalba pasisuka apie žmogaus teisių pažeidimus Sąjungos viduje, reaguoti neskubama. Tai tik menkina ES poziciją. ES išorės finansinės priemonės, kaip antai Vystomojo bendradarbiavimo priemonė, Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė bei Stabilumo priemonė, turi didelį potencialą. Tačiau ES turėtų sutelkti dėmesį į teisinės valstybės stiprinimą savo viduje, o taip pat į skaidrumo ir atskaitomybės didinimą viešose tarnybose. Tikiu, kad demokratizacija ir rinkimų procesas taip pat yra svarbūs skurdo mažinimui, tvariai plėtrai, taikai ir stabilumui. Jei mums nepavyks užtikrinti žmogaus teisių ir demokratijos, tuomet rizikuojame prarasti daug daugiau. ES svarbu turėti gerą savo reputaciją žmogaus teisių srityje, jei ji nori visiškai pasinaudoti savo išorės veiksmų finansinėmis priemonėmis.

Rekomendacija antrajam svarstymui: Gay Mitchell (A7-0006/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Šiame etape Parlamentas privalo dar kartą patvirtinti savo per pirmąjį svarstymą parodytą poziciją, nesiimdamas svarstyti pavienių pakeitimų. Turint omenyje, kad nebuvo pasiūlyta jokia alternatyvi procedūra ir buvo priimti tik keli techninio pobūdžio EP teikti pakeitimai, ir, kadangi Taryba prašė EP iki 2010 m. pabaigos be jokių derybų patvirtinti bendrąją Tarybos poziciją siekiant drauge nustatyti tinkamiausią jos pozicijos pateikimo laiką, kaip reikalaujama susitarimo dėl tinkamo tarpinstitucinio bendradarbiavimo bendro sprendimo priėmimo srityje 20 straipsnio nuostatose, pritariu šiam pranešimui, kad Parlamentas per antrąjį svarstymą galėtų kuo greičiau patvirtinti ir pakartoti savo poziciją dėl deleguotų teisės aktų.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − (LT) Siekiant pagerinti Bendrijos išorės pagalbos veiksmingumą ir skaidrumą, 2006 m. buvo sukurta nauja pagalbos planavimo ir teikimo sistema. Ją sudaro 2006 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1085/2006, nustatantis Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA), 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantis bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę, 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1934/2006, nustatantis bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonę, 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1717/2006, nustatantis stabilumo priemonę, 2007 m. vasario 19 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 300/2007, nustatantis bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonę, Reglamentas (EB) Nr. 1889/2006 ir 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę. Įgyvendinant šiuos reglamentus paaiškėjo, kad esama neatitikimų taikant principo, kuriuo remiantis su mokesčiais, rinkliavomis, muitais ir kitomis įmokomis susijusios išlaidos neatitinka Sąjungos finansavimo reikalavimų, išimtis. Todėl būtina iš dalies pakeisti susijusias Reglamento (EB) Nr. 1889/2006 nuostatas, kad jis atitiktų kitas priemones.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Pritardamas šios teisėkūros rekomendacijos antrajam svarstymui noriu užsitikrinti, kad Lisabonos sutartyje numatytas Europos Parlamento teisėkūros vaidmuo dėl Tarybos nesutaikomos pozicijos netaptų mažiau svarbus. Tarybos atsisakymas skirti Parlamentui deramą vaidmenį įgyvendinant finansavimo priemones pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį man neatrodo teisėtas. Geležine ranka, kurią Taryba, netaikydama su deleguotais teisės aktais susijusio sprendimo, atkakliai stengiasi išlaikyti, blokuojami įvairūs svarbūs teisėkūros procesai. Parlamentas privalo būti atsakingai informuojamas, kad taip pat atsakingai galėtų priimti sprendimus. Deleguotų teisės aktų atveju jis privalo išlaikyti savo galias, kad galėtų atšaukti šį delegavimą. Aklai pasitikint kitomis institucijomis ir aplenkiant Parlamentą atimama pastarojo teisė prižiūrėti su vystomuoju bendradarbiavimu susijusių lėšų skyrimą ir sektorinius prioritetus.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Visiškai pritariu sprendimui dar kartą teikti tuos pačius per pirmąjį svarstymą patvirtintus, tačiau Tarybos atmestus pakeitimus.

Tikrasis pasiūlymo, kuris dera platesniame tarpinstitucinių derybų dėl deleguotų teisės aktų taikymo Europos Sąjungos išorės veiksmams finansuoti kontekste, tikslas – apsaugoti Lisabonos sutartyje numatytas Parlamento prerogatyvas, kartu užtikrinant veiksmingą ES teisės aktų įgyvendinimo kontrolę.

Taryba nepanoro sutikti, kad svarstomoms priemonėms būtų taikoma procedūra pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį. Tai ne tik parodo nepagrįstą Tarybos atsisakymą skirti deramą vaidmenį Parlamentui, kaip vienam teisės aktų leidėjų, priimant strateginius sprendimus dėl finansinių priemonių valdymo, bet galiausiai įteisina nepriimtiną demokratijos trūkumą įgyvendinant ES teisės aktus. Toks Tarybos elgesys prieštarauja Lisabonos sutarties raidei ir dvasiai.

Todėl manau, labai svarbu reikalauti, kad dėl teisinio ir politinio tikslingumo būtų pritarta siūlomiems pakeitimams, kad būtų sustiprintas Parlamento vaidmuo ir užtikrinta, kad, atsižvelgiant į pagarbą kitos institucijos galioms ir Sutartimi įtvirtintus teisėkūros pokyčius, jis taptų lygiavertis Tarybai.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Naudingais laikau numatomus Europos Sąjungos veiksmus pasitelkti vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę, ypač tuos, kurie skirti smulkiesiems ūkininkams ir mažoms žemės ūkio įmonėms remti. Tai – veiksmai, skirti ne tik socialinio atsparumo politikai vykdyti, bet ir tikslinėse srityse skatinti ekonomikos įvairovę ar investuoti siekiant didesnio konkurencingumo.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad Europos Parlamentas, kaip viena iš teisėkūros institucijų, pagal Lisabonos sutarties nuostatas vienodomis sąlygomis su Taryba turi galėti kontroliuoti, kaip priimami strateginiai sprendimai dėl to, kur ir kaip paskirstyti paramos vystymuisi lėšas.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Svarstomas pakeitimas yra akivaizdžiai techninio pobūdžio ir teikiamas dėl skirtingo Tarybos, viena vertus, Komisijos, antra vertus – Parlamento, vertinimo, susijusio su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio taikymu daugiametėms preliminariosioms programoms. Deleguotais teisės aktais (SESV 290 straipsnis) abiem teisėkūros institucijoms suteikiami įgaliojimai blokuoti Komisijos pasiūlymus arba atšaukti delegavimą.

Nors ir būdamas techninio pobūdžio, pakeitimas glaudžiai susijęs su skirtingu vertinimu, kiek Parlamentas pagal naujosios Sutarties nuostatas gali kontroliuoti Komisijos veiksmus. Komitete vienbalsiai patvirtinta, kad šis vertinimas labiausiai atitinka būtinybę apsaugoti demokratines Parlamento prerogatyvas, susijusias su strateginių sprendimų skirti paramą vystymuisi kontrole.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgdamas į pritarimą Parlamento rekomendacijai surengti antrąjį svarstymą dėl vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės, palaikau būtinybę skubos tvarka svarstyti Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 pakeitimą, kad išvengtume tarpinstitucinių konfliktų, kurie kenkia Europos institucijų įvaizdžiui ir dėl kurių delsiama skirti lėšų atitinkamiems vystomojo bendradarbiavimo procesams.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Per šį antrąjį svarstymą daugiausia buvo diskutuojama apie galimybę deleguoti Komisijai teisę priimti įstatymo galios neturinčius teisės aktus, kitaip vadinamus „deleguotais teisės aktais“, jais būtų papildomi arba keičiami kai kurie neesminiai įstatymo galią turinčių teisės aktų elementai. Tikrai būtina atsižvelgti į susirūpinimą, kad būtų pagreitintos tam tikros procedūros, kuriomis užtikrinama, kad besivystančioms šalims būtina pagalba savo tikslą pasiektų tinkamu laiku. Kitas rūpimas klausimas susijęs su garantija, kad Komisija savo veiksmais griežtai laikytųsi jai suteikto delegavimo (kuris, atsižvelgiant į nustatytas sąlygas, gali būti atšauktas) srities ir neviršytų savo kompetencijos, taip pat – kad būtų deramai apsaugotos Parlamento ir Tarybos kompetencijos.

Vis dėlto diskusijose dėl vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės ant kortos pastatyta daugiau nei vien deleguotų teisės aktų likimas. Kalbant konkrečiau, svarstydami šią temą turime pamąstyti apie pagrindinį klausimą: ES bendradarbiavimo politikai primestą kryptį. Todėl turime pasmerkti būdą, kuriuo Komisija, nepaisydama didelio besivystančių šalių priešinimosi, siekė primesti joms laisvosios prekybos susitarimus, kadangi tiesiogiai ar netiesiogiai siedama dalį pagalbos su šių susitarimų sudarymu ji vykdo nepriimtiną šantažą.

  Barbara Matera (PPE), raštu. – (IT) Tarpinstitucinės derybos dėl išorės finansinių priemonių susijusios su būtinybe užtikrinti, kad Parlamentas vykdytų demokratinę ES teisės aktų įgyvendinimo kontrolę. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsniu Parlamentui suteikiami įgaliojimai prieštarauti arba atšaukti kai kuriuos Komisijos siūlomus sprendimus, kur ir kaip leisti pinigus. Svarstomos lėšos bus naudojamos siekiant kurti pilietinę visuomenę Baltarusijoje arba teikti paramą žmogaus teisėms Tunise. Mano nuomone, Taryba privalo nedelsdama veikti siekdama užtikrinti, kad sprendimas būtų rastas ir lėšų būtų skirta kuo greičiau.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Skirtingas Parlamento ir Tarybos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio aiškinimas paskatino mane paremti šią teisėkūros rekomendaciją. Negalime pamiršti Lisabonos sutartimi įtvirtinto Parlamento teisėkūros vaidmens, kurio, atrodo, nepastebi Taryba. Dėl šios nesutaikomos pozicijos blokuojamas pluoštas teisėkūros procesų ir tai ne į naudą ES. Vystomasis bendradarbiavimas su vadinamosios kylančios ekonomikos šalimis labai svarbus ES. Todėl taip ir balsavau.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Balsuoju „už“, nes esu įsitikinęs, kad siekiant skatinti pramonės, mokslo, transporto ir energetikos vystymąsi reikia papildomų premijų ir paskatų. Remdamiesi ryškiausiais istorijos pavyzdžiais (Marshallo planu), privalome pamėginti padidinti pramonės ir vartojimo poreikio tempus, skatindami investicijas į naująsias technologijas bei mokslą ir skirdami lėšų technologijų pionieriams.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Kaip ir K. Gál ir B. Lochbihler pranešimo atveju, teikiamu reglamento pakeitimu, susijusiu su vystomojo bendradarbiavimo finansine priemone, siekiama padidinti darbingumą pasitelkiant Komisijos priimamus deleguotus teisės aktus. Balsavau už šį pranešimą, nes atitinkamais pakeitimais būtų sustiprinama Europos Parlamento kontrolės galia.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. − (IT) Balsavau už reglamento pakeitimą, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė, nes manau, kad bendradarbiavimas yra svarbus ES išorės veiklos ir politikos aspektas. Mano nuomone, ES vykdant savo politiką reikėtų labiau susitelkti prie esminės integracijos su besivystančiomis šalimis tam sukuriant ypatingą ir tinkamą finansavimo priemonę.Vystymasis ir ekonomikos augimas yra tinkamo šalies funkcionavimo pagrindas. Todėl žengiant šia kryptimi būtina skatinti tikslingus veiksmus, kad būtų pasiektas stabilus bendradarbiavimo su rizikos šalimis lygis. Toms šalims numatoma ir skiriama finansinė parama turėtų būti panaudojama rimtai praktinei pagalbai, pvz., užtikrinant finansinę nepriklausomybę nuo gaunamos tarptautinės paramos.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, A7-0006/2011, dėl panašių priežasčių kaip ir už A7-0014/2011 pranešimą. Abu atvejai susiję su ginču dėl visiško Lisabonos sutarties įgyvendinimo. Iš tiesų, šiuo pereinamuoju teisiniu laikotarpiu Parlamentas negali ir neturi teisės paleisti iš rankų Lisabonos sutartimi jam suteiktų galių. Iš tiesų, svarbiausias pranešėjo siūlomos teisėkūros rekomendacijos aspektas šiame procese nėra susijęs su svarbiausiomis reglamento dėl vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės nuostatomis. Pagrindinis jo tikslas – apsaugoti Sutartyje numatytas demokratines Parlamento prerogatyvas.

Kaip viena iš teisėkūros institucijų, Parlamentas vienodomis sąlygomis su Taryba turėtų galėti stebėti, kaip priimami strateginiai sprendimai dėl to, kur ir kaip panaudoti paramą vystymuisi. Todėl pranešėjas mano, kad techniniu požiūriu tam tikri su pagrindinio teisės akto įgyvendinimu susiję sprendimai, kuriuos įprastai priima Komisija, atitinka „deleguotų teisės aktų“ kriterijus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį. Taip dviem teisėkūros institucijoms būtų suteikiama reali galimybė prieštarauti kai kuriems Komisijos siūlomų sprendimų projektams ar net atšaukti delegavimą.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Europos Sąjungos vystymosi politikos tikslas – sumažinti ir pagaliau visiškai panaikinti skurdą. Manau, turiu pabrėžti, jog pagal programą tvirtinamomis finansinės pagalbos priemonėmis turėtų būti siekiama pagerinti žmonių, ypač smulkiųjų ūkininkų ir mažų ūkių, gyvenimo lygį ir sąlygas bananų auginimo zonose, taip pat užtikrinti, kad būtų laikomasi darbo ir darbo aplinkos sveikatos bei saugos standartų, taip pat aplinkosaugos standartų, ypač susijusių su pesticidų naudojimu ir poveikiu. Todėl šiomis priemonėmis turėtų būti remiamas nuo bananų eksporto priklausomų regionų prisitaikymas, o prireikus reorganizavimas, teikiant su sektoriumi susijusią biudžeto paramą arba taikant konkrečiam projektui nustatytas intervencines priemones.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Atidžiai nagrinėdami šią antrajam svarstymui pateiktą rekomendaciją matome, kad daugiausia dėmesio joje skiriama vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės įgyvendinimui taikant su deleguotais teisės aktais susijusią procedūrą, kaip numato Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio nuostatos. Balsavau „už“, nes sutinku, kad Parlamentas, kaip viena iš teisėkūros institucijų, vienodomis sąlygomis su Taryba turėtų galėti stebėti, kaip priimami strateginiai sprendimai dėl to, kur ir kaip panaudoti paramą vystymuisi.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. − (IT) Geresnė žmogaus teisių paramai skirtų lėšų demokratinė kontrolė − konkretus tikslas, kurį turime pasiekti. Vis dėlto tai galime padaryti tik tiesiogiai dalyvaudami: kaip viena iš teisėkūros institucijų, Parlamentas turi galėti tiesiogiai kontroliuoti su išorės vystymosi politikos išlaidomis susijusius sprendimus. Suteikus šiam Parlamentui galią priimti sprendimus dėl vadinamųjų deleguotų teisės aktų, būtų galima sumažinti demokratijos trūkumą Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procese. Praėjusių metų spalio mėnesį didžioji Parlamento narių dauguma pritarė principui taikyti deleguotus teisės aktus ir su išorės politikos finansavimu susijusiems sprendimams, kad pasiliktų jų atžvilgiu veto teisę. Pasibaigus deryboms dėl šių priemonių taikymo bus sukurtas rimtas precedentas. Jei pralaimėsime šį mūšį, galbūt reikės laukti naujos Sutarties, kad būtų pripažintos dabar mums Lisabonos sutartimi suteikiamos galios.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Europos Komisija pasiūlė techninę Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EIDHR) peržiūrą, siekdama, kad ji taptų lankstesnė, veiksmingesnė ją įgyvendinant ir geriau derėtų prie kitų finansinių priemonių. Dėl daugelį arabų šalių, ypač Tunisą ir Egiptą, krečiančių neramumų ryškėja poreikis teikti paramą projektams, kuriais daromas poveikis demokratinių vertybių ir žmogaus teisių siekiui.

Todėl manau, jog labai svarbu, kad, pasitelkiant šią finansinę priemonę, parama pilietinėms organizacijoms, valstybėms ir privatiems asmenims būtų teikiama be būtinybės gauti išankstinį nacionalinių vyriausybių patvirtinimą. Atsižvelgiant į ribotą EIDHR biudžetą, ši priemonė turi būti taikoma tik žmogaus teisių ir demokratijos skatinimo iniciatyvoms. Vis dėlto apgailestauju, turėdamas atkreipti dėmesį į Tarybos atsisakymą taikyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį, pagal kurį Komisijai perduodami „įgaliojimai priimti bendro pobūdžio įstatymo galios neturinčius teisės aktus, kuriais papildomos ar iš dalies keičiamos neesminės įstatymo galią turinčio teisės akto nuostatos“. Šiuo požiūriu, pagal EIDHR nuostatas taikant reglamentavimo procedūrą ir strateginių dokumentų bei daugiamečių bendradarbiavimo programų kontrolę, Europos Parlamentui būtų suteikiama daugiau galių, nei nustatyta SESV.

Rekomendacija antrajam svarstymui: Helmut Scholz (A7-0005/2011)

  William (The Earl of) Dartmouth (EFD), raštu. − Komisijos pasiūlymas apima ne mažiau kaip keturias atskiras finansines priemones. Jos skirtos skirtingiems rinkos sektoriams. Kiekvienos jų buvimas pateisinamas įtikinamai skambančiais argumentais. Vis dėlto visomis jomis siekiama to paties tikslo: žengti į priekį įgyvendinant Europos Komisijos politinę ir užsienio politikos darbotvarkę. Net ir už prekybą atsakingas Komisijos narys K. De Gucht diskusijose pripažįsta, kad „...jomis teikiama parama visai grupei ES politikos tikslų, įskaitant prekybą, ir leidžiama mums išlikti svarbiais užsienio politikos veikėjais“. Dabar žinome, kas už visa tai moka. Tai nepasiturintys mokesčių mokėtojai, žinoma, kaip visada Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtojai moka neproporcingai daug. Nepaisant didelių mūsų pastangų, viso to kaina lieka nežinoma. Dar kartą pabrėžiu − Komisija švaistūniškai ir neatsakingai elgiasi su ne savo pinigais. Todėl mes nepritarėme nė vienam pasiūlymui ir balsuodami susilaikėme.

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Kadangi Parlamentas ir Taryba kartu priima sprendimus dėl tikslų ir turinio ir, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad Taryba 2010 m. gruodžio 10 d. patvirtino savo poziciją, tačiau nesvarstė Parlamento pakeitimų, susijusių su programinių dokumentų tvirtinimo ir galiojimo procedūrų taikymu, sutinku, kad reikėtų vėl pritarti per pirmąjį svarstymą patvirtintai Parlamento pozicijai, siekiant užtikrinti, kad Parlamentas būtų vertinamas vienodomis sąlygomis su Taryba/valstybėmis narėmis ir kad pramoninių valstybių programavimo struktūroje būtų pripažįstami Lisabonos sutartimi nustatyti pokyčiai.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − (LT) Balsavau už rekomendaciją, nustatančią bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonę. Pagrindinis tikslas, kurio siekiama Reglamentu (EB) Nr. 1905/2006, yra skurdo mažinimas siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis ir regionais, vykdant šiuo reglamentu nustatytas geografines programas, apima tik priemonių, kurios atitinka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Vystymosi pagalbos komiteto (toliau – EBPO/VPK) nustatytus oficialios vystymosi pagalbos kriterijus (toliau – OVP kriterijai), finansavimą. Europos Sąjungai svarbu toliau stiprinti santykius su atitinkamomis besivystančiomis šalimis, kurios yra svarbios dvišalės partnerės ir daugiašalių forumų ir pasaulinio valdymo dalyvės. Sąjunga turi strateginį interesą vystyti įvairiapusius ryšius su tomis šalimis, ypač tokiose srityse kaip ekonomika, prekyba, akademinė sritis, verslas ir moksliniai mainai. Todėl jai reikia finansinės priemonės, kuria būtų galima finansuoti tokias priemones, kurios iš esmės pagal OVP kriterijus nėra OVP, tačiau jos yra itin svarbios įtvirtinant santykius ir jomis labai prisidedama siekiant atitinkamų besivystančių šalių pažangos. Sąjunga bendradarbiaudama turėtų atsižvelgti į paramą gaunančių šalių pastangas, dedamas siekiant laikytis Tarptautinės darbo organizacijos tarptautinių susitarimų ir prisidėti prie bendrų tikslų sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Visiškai pritariu sprendimui dar kartą teikti tuos pačius pakeitimus, kurie buvo patvirtinti per pirmąjį svarstymą, tačiau atmesti Tarybos.

Pasiūlymo, kuris dera prie platesnio tarpinstitucinių derybų dėl deleguotų teisės aktų taikymo Europos Sąjungos išorės veiksmams finansuoti konteksto, tikrasis tikslas – apsaugoti Lisabonos sutartimi nustatytas Parlamento prerogatyvas, kartu užtikrinant veiksmingą ES teisės aktų įgyvendinimo kontrolę.

Taryba nepanoro sutikti, kad svarstomoms priemonėms būtų taikoma procedūra pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį. Taip ne tik parodomas nepagrįstas Tarybos atsisakymas suteikti deramą vaidmenį Parlamentui, kaip vienam teisės aktų leidėjų priimant strateginius sprendimus dėl finansinių priemonių valdymo, bet ir galiausiai įteisinamas nepriimtinas demokratijos trūkumas įgyvendinant ES teisės aktus. Toks Tarybos elgesys prieštarauja Lisabonos sutarties raidei ir dvasiai.

Todėl manau, labai svarbu reikalauti, jog dėl teisinio ir politinio tikslingumo būtų pritarta siūlomiems pakeitimams, kad būtų sustiprintas Parlamento vaidmuo ir užtikrinta, kad, atsižvelgiant į pagarbą kitos institucijos galioms ir Sutartimi nustatytus teisėkūros pokyčius, jis taptų lygiavertis Tarybai.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad, teikiant paramą ir stiprinant politinius ir ekonominius saitus, Europai labai svarbu plėtoti tvirtus santykius su kai kuriais regioninio ir pasaulinio masto veikėjais. Paminėčiau dvi šalis, su kuriomis Portugaliją tvirtai sieja istorija ir prielankumas, būtent Braziliją ir Angolą – dvi svarbias atitinkamai Pietų Amerikos ir Afrikos pasaulinio masto veikėjas, kurias ES privalo vis labiau vertinti kaip savo partneres.

Žinant, kad svarbiausias bendrasis Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 tikslas yra panaikinti skurdą įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus, bendradarbiavimas daugiausia apsiriboja priemonių, kuriomis siekiama atitikti nustatytus kriterijus, taikomus teikiant viešąją paramą vystymuisi, finansavimu. Labai dažnai tai neaprėpia kitų veiksmų, neįtrauktų į viešosios paramos vystymuisi taikymo sritį, bet vis tiek yra labai svarbi ES išorės politikos dalis.

Būtent siekiant tiksliai reglamentuoti šiuos veiksmus, apimančius ekonominius, komercinius, akademinius, verslo ir mokslo susitarimus bei mainus su besivystančiomis šalimis, ir yra siūloma patvirtinti šį reglamentą, deramai atsižvelgiant į Parlamento teikiamus pasiūlymus.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Parlamentui tenka pareiga ir prievolė ginti sąlygas, būtinas siekiant pasinaudoti Lisabonos sutartyje jam numatytomis galiomis ir atsakomybe. Kartu su šios priemonės svarba teikiant paramą kylančios ekonomikos – ypač Afrikos ir Lotynų Amerikos šalims ir taip siekiant įtvirtinti Europos Sąjungos, kaip socialinės raidos ir taikos skleidėjos, vaidmenį pasauliniu mastu. Norėčiau pabrėžti būtinybę geriau informuoti Parlamentą, kad būtų tinkamai panaudojami ištekliai, kuriais siekiama skatinti vystomąjį bendradarbiavimą trečiosiose šalyse. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, aplinkos apsaugos politika, kultūra bei mažomis ir vidutinėmis įmonėmis susijusių strategijų pripažinimą, taip pat – būtinybę imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias maisto ir žaliavų krizėms.

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už tai, kad būtų nustatyta Europos Sąjungos teikiamą paramą vystymuisi papildanti bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis finansinė priemonė. Numatoma finansiškai remti ekonominį, finansinį, techninį, kultūrinį ir akademinį bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis, stiprinti tarpusavio ekonominius ryšius ir sudaryti dvišalius susitarimus. Šiame dokumente taip pat prašome ne tik geriau informuoti apie finansuojamas priemones, bet ir iš anksto įtraukti mus į programų rengimo bei vertinimo, kuris kartais atliekamas praėjus keleriems metams nuo jų įgyvendinimo, procesus.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Skirtingas Parlamento ir Tarybos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnis aiškinimas paskatino mane paremti šią teisėkūros rekomendaciją. Negalime pamiršti Lisabonos sutartimi įtvirtinto Parlamento teisėkūros vaidmens, kurio, atrodo, nepastebi Taryba. Dėl šios nesutaikomos pozicijos blokuojamas pluoštas teisėkūros procesų ir tai ne į naudą ES. Bendradarbiavimas su pramoninėmis šalimis labai svarbus ES. Todėl taip ir balsavau.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Ligšiolinės pastangos beveik nepagerino padėties. Priešingai, vyriausybės tapo priklausomos nuo pagalbos, o kas dar blogiau – paramos vystymuisi skirti milijonai eurų dažnai nusėsdavo tamsiuose kanaluose arba trečiojo pasaulio diktatorių banko sąskaitose. Todėl parama vystymuisi ne tik neveiksminga, bet kartais net žalinga, nes neatsižvelgiama į kalbamoms šalims būdingas problemas, taip pat trūksta veiksmų derinimo ir kontrolės. Mano nuomone, verta rimtai suabejoti, ar ES lygmeniu patvirtinta vystymosi ir žmogaus teisių finansavimo priemonė galėtų pagerinti šią padėtį. Viena vertus, skirdami pinigų smulkiesiems Afrikos ūkininkams, antra vertus − žlugdome juos savo subsidijuojamais žemės ūkio produktais, o tai reiškia vėjais paleidžiamus Europos mokesčių mokėtojų pinigus. Abejodamas planuojamos finansinės priemonės prasmingumu, balsuojant susilaikiau.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Šiame Parlamente didžiule balsų dauguma patvirtintas mano sprendimas balsuoti už bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis finansinę priemonę visiškai atitinka bendrąją poziciją dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio taikymo. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, 290 straipsnyje nustatyti kriterijai negali būti laikomi politinių sandorių ar kitokių specialiųjų susitarimų objektu.

Manau, kad bendradarbiavimas su pramoninėmis šalimis yra žingsnis, kurį turi žengti Europos Sąjunga, kad visos valstybės narės galėtų pasinaudoti finansine priemone, kurios paskirtis – stiprinti Europos Sąjungos ekonomikos augimą ir plėtrą. Dabartinėmis aplinkybėmis ES privalo judėti ateities pokyčių, ekonominės plėtros ir gerovės linkme, todėl bendradarbiaujant su pramoninėmis valstybėmis šis procesas taptų paprastesnis ir labiau paplitęs.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Nuo 2007 m. ES stengiasi supaprastinti savo geografinį bendradarbiavimą su besivystančiomis Azijos, Vidurinės Azijos ir Lotynų Amerikos šalimis, taip pat su Iraku, Iranu, Jemenu ir Pietų Afrika pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė. Svarbiausias ir visiems rūpimas šio reglamento tikslas – panaikinti skurdą įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Atsižvelgdamas į Lisabonos sutartimi Parlamentui suteiktas naujas galias, pranešėjas paaiškina būtinybę iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 nuostatas, praplečiant jo geografinę aprėptį ir tuo pat metu sudarant sąlygas Parlamentui kartu su Taryba tapti svarbiausiu sprendimų priėmimo proceso dalyviu. Turint tai omenyje ir buvo teikiami siūlomi pakeitimai. Norėčiau pabrėžti Komisijai suteikiamus įgaliojimus priimti deleguotus teisės aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį. Patvirtinus šį pakeitimą, visais proceso etapais, pradedant derybomis ir baigiant teisės aktų priėmimu, bus labiau atsižvelgiama į Parlamento nuomonę ir ES dėl to taps demokratiškesnė, sustiprės jos teisėtumas.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Atidžiai nagrinėdami šią antrajam svarstymui pateiktą rekomendaciją matome, kad daugiausia dėmesio joje skiriama bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis finansinės priemonės įgyvendinimui taikant su deleguotais teisės aktais susijusią procedūrą, kaip numato Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio nuostatos. Balsavau „už“, nes manau, jog gyvybiškai svarbu užtikrinti, kad Parlamentui būtų sudarytos vienodos sąlygos su Taryba ir kad bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis finansinės priemonės programavimo struktūra derėtų prie Lisabonos sutartimi nustatytų pokyčių.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0074/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes manau, kad jame Komisijai ir Tarybai teikiamos rekomendacijos yra labai svarbios siekiant sąžiningai kompensuoti sudarytų susitarimų neigiamą poveikį Europos regionams.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos, susijusį su susitarimu dėl prekybos bananais sudarymo. Džiugu dėl to, kad baigėsi vienas iš techniškai sudėtingiausių, politiškai jautriausių ir komerciniu požiūriu reikšmingiausių PPO kilusių teisinių ginčų. Manau, kad pasiektas susitarimas yra sprendimas, bet pagal jį nebuvo visiškai suderinti visų šalių teisėti interesai, todėl būtina nedelsiant raginti Europos Komisiją atlikti poveikio vertinimą dėl susitarimų poveikio bananus auginančioms besivystančioms šalims ir Europos atokiausiems regionams iki 2020 m. Palankiai vertinu tai, kad susitarimai dėl prekybos bananais yra galutiniai ES įsipareigojimai dėl patekimo į bananų rinką ir bus įtraukti į galutinius būsimų daugiašalių derybų dėl patekimo į žemės ūkio produktų rinką, sėkmingai užbaigtų per PPO Dohos derybų raundą, rezultatus. Pabrėžiu, kad pasiekti susitarimai – tai Dohos derybų raundo pažanga, nors ir ribota, turint mintyje, kad iškilusių problemų mastas yra daug didesnis negu bananų klausimas.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Pritariu patvirtintam bananų prekybos susitarimui, bet norėčiau pabrėžti, kad privalome ginti visų šalių interesus. Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių, taip pat ES ir jos atokiausių regionų gamintojams gali būti daromas rimtas poveikis. Labai svarbu, kad Komisija atliktų šio susitarimo poveikio įvertinimą. Taip pat svarbu didinti ES paramą svarbiausioms bananus tiekiančioms AKR šalims, siekiant padidinti jų konkurencingumą bei ekonomikos įvairovę ir sušvelninti socialinius prisitaikymo padarinius.

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už rezoliucijos projektą dėl bananų prekybos susitarimo, nes sudarius šį susitarimą pasibaigs beveik du dešimtmečius trukusios diskusijos ir bus žengtas žingsnis teisinga kryptimi užbaigiant Dohos vystymosi derybų raundą.

Šiuo susitarimu buvo priimtas sprendimas sumažinti Lotynų Amerikos bananų eksportuotojams taikomus muitų tarifus ir kartu užtikrinti finansinę paramą Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės bananų tiekėjų konkurencingumui skatinti.

  Lena Ek, Marit Paulsen, Olle Schmidt ir Cecilia Wikström (ALDE), raštu. − (SV) Svarbu baigti ilgai trunkančią ir išsisėmusią diskusiją Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl bananų importo muitų, todėl buvo būtina ratifikuoti 2009 m. Ženevos susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos. Taip pat svarbu pabrėžti, kad pagal ankstesnįjį susitarimą AKR šalys, užuot vysčiusios visapusišką gamybą, dažnai būdavo priklausomos nuo siauro bananų auginimo sektoriaus, todėl buvo pažeidžiamesnės. Baigiant galioti susitarimui, dėl ko dabar priėmėme sprendimą, šios šalims bus suteikiama parama plėtoti kitas gamybos rūšis. Tai svarbi parama, suprantame, kad prisitaikymas gali užtrukti. Vis dėlto jis yra būtinas, antraip kyla grėsmė, kad AKR šalyse liks tik siaura bananų auginimo ūkio šaka, kuri, nepaisant lengvatinio režimo, nesugebėjo tapti konkurencinga ES vidaus rinkoje.

Ypač norėtume pabrėžti, kad jei tikrai siekiame padėti AKR šalims prisitaikyti, daug veiksmingiau būtų užtikrinti ES žemės ūkio, prekybos ir plėtros politikos koordinavimą, kurio tikslas − sąžininga laisvoji prekyba, nei reikalauti padidinti kompensaciją iš ES biudžeto prisitaikymo laikotarpiu.

  Göran Färm, Anna Hedh, Olle Ludvigsson, Marita Ulvskog ir Åsa Westlund (S&D), raštu. − (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, pritariame Ženevos susitarimo dėl bananų prekybos tarp ES, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kai kurių Lotynų Amerikos šalių išvadoms ir aplinkybei, pagal kurią AKR valstybėms būtų užtikrinta parama pagal Papildomų prekybos bananais priemonių (BAM) programą. Vis dėlto nepritariame pastraipoms, susijusioms su žemės ūkio paramos didinimu pagal POSEI programą susitarimo poveikį patirsiantiems ES gamintojams. Manome, kad laikui bėgant turėtų būti atsisakoma ES paramos žemės ūkiui.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Atrodo, kad 2009 m. gruodžio 15 d. pasiektas ES, grupės Lotynų Amerikos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimas dėl bananų importo muitų mokesčių turi privalumų, bet jame nevisiškai atsižvelgiama į teisėtus visų šalių interesus. Todėl turbūt svarbu toliau taikyti specialiąsias priemones, susijusias su geresniu susitarimo taikymu įvairiais lygmenimis, ypač vertinant besivystančių šalių bananų augintojų ir atokiausių Europos regionų patiriamą poveikį, ir likus 18 mėn. iki pabaigos atlikti Papildomų prekybos bananais priemonių (BAM) programos vertinimą, kartu su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupe siūlant priemones, kaip padėti nuo bananų auginimo labai priklausomoms šalims užtikrinti savo ekonomikos įvairovę, taip pat peržiūrėti ir pritaikyti teisės aktų paketą, skirtą ES gamintojų paramai iš Atokiausiems regionams ir saloms skirtos programos (POSEI) biudžeto, ypač Prancūzijos užjūrio departamentams Gvadelupai ir Martinikai, taip pat Azorų, Madeiros ir Kanarų saloms. Šios ir kitos vienodai svarbios priemonės pabrėžiamos teikiamame rezoliucijos projekte.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) 2009 m. gruodžio 15 d. pasirašius Ženevos susitarimą tarp ES ir Lotynų Amerikos bananus tiekiančių šalių buvo išspręstas ilgai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) trukęs ginčas. Šiose Dohos vystymosi derybų raundo kontekste vykusiose derybose dalyvavo ne tik Lotynų Amerikos šalys, bet ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupė bei JAV, kurios įsipareigojo baigti ginčus PPO dėl ES bananų importo režimo ir su kuriomis ES palaiko prekybos santykius. Šio susitarimo tikslas – per septynerius metus palengva sumažinti ES muitus.

Todėl teigiamai vertinu Komisijos vykdytas derybas ir tikiuosi, kad šie bananų prekybos susitarimai – Ženevos susitarimas bei ES ir JAV susitarimas – bus baigti sudaryti kuo greičiau. Pagaliau tikiuosi, kad šiais susitarimais bus didinamas konkurencingumas ir skatinama ekonomikos įvairinimo politika, taip pat politiniai sprendimai, kuriais šių besivystančio pasaulio šalių socialinė sistema, ekonomika ir aplinkos apsauga būtų pakylėta į aukštesnį lygį, žinoma, nepamirštant pagal Atokiausiems regionams ir saloms skirtą programą taikomų paramos priemonių atokiausių ES regionų bananų augintojams.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Mūsų pakeitimų pasiūlymuose, kuriuos atmetė Parlamento dauguma, apibendrinamos priežastys, dėl kurių per galutinį balsavimą balsavome prieš šią rezoliuciją. Ginčo – šiuo atveju dėl prekybos – pabaiga pati savaime nėra priežastis džiaugtis. Žinoma, viskas priklauso nuo to, kaip ginčas buvo išspręstas, kas laimėjo ir kas pralaimėjo dėl galutinio sprendimo, ar šis sprendimas buvo sąžiningas, ar ne. Atrodo, kad šio Parlamento daugumai tai neįdomu. Ginčo baigtis naudinga šiame sektoriuje veikiančioms JAV tarptautinėms korporacijoms, o Europos ir AKR valstybių gamintojai, ypač mažieji ir vidutiniai, yra baudžiami.

Rezoliucijos projekte tai pripažįstama, tačiau ne be tam tikro dviveidiškumo, nes tie, kurie siūlo tai pripažinti, patys pritarė minėtą neigiamą poveikį darančiam susitarimui ir patys reiškia šventeivišką susirūpinimą dėl poveikio, kuriam savo balsais sudarė sąlygas atsirasti; jie – tie patys, kurie reikalauja įvertinti susitarimo poveikį, bet pritaria jam nelaukdami šio vertinimo rezultatų; tie patys, kurie reikalauja gerbti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deramo darbo skatinimo darbotvarkę, bet aklai šoka pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) dūdelę ir apsimeta nepastebintys pranešimų apie JAV tarptautinių korporacijų vykdomus žmogaus teisių pažeidimus Lotynų Amerikos šalyse.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Briuselis dar kartą pasidavė ne Europos interesų naudai ir likimo valiai paliko savo tariamai ginamus principus, susijusius su vystymosi politika, socialiniais ir aplinkos apsaugos aspektais, su parama savo užjūrio teritorijoms ir t. t. Neišsaugotas vienas principas ar vertybė, susidūrus su siekiu visoms tautoms primesti rinkos ir laisvosios prekybos įstatymus nepaisant ekonominių ir socialinių padarinių.

Ženevos susitarimu nebus užbaigtas mūsų prekybos karas, kuris iš tiesų vyksta su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, nes Komisija, mainais į teisinių ginčų atsisakymą PPO už skatikus parduodama Europos ir AKR valstybių bananų sektorių, tuo pat metu su nedidele grupe Centrinės ir Lotynų Amerikos šalių derėjosi dėl dar palankesnių susitarimų. Kas galėtų patikėti, kad Ženevos susitarimo signatarai ilgą laiką taikstysis su jų atžvilgiu taikomomis mažiau palankiomis sąlygomis?

Privalome taikyti Bendrijos lengvatas ir nustatyti savo socialinius, aplinkos ir saugos standartus tiems, kurie nori mums eksportuoti. Privalome reikalauti abipusiškumo ir galimybės tiekti savo pačių gaminius užsienio rinkoms. Privalome sustabdyti šį vertimąsi per galvą įsitraukiant į pasaulinę laisvąją prekybą, kuri nenaudinga niekam, išskyrus galbūt,Kiniją.

  Marine Le Pen (NI), raštu. – (FR) Europos Parlamento nariai balsavo už rezoliucijos projektą, kad paremtų Ženevos susitarimą, kuriuo turėtų būti baigtas „bananų karas“. Tiesą sakant, šis susitarimas kelia tiesioginę grėsmę visiems Europos gamintojams, ypač Prancūzijos užjūrio gamintojams, nes kai kurios Lotynų Amerikos šalys, siekdamos papildomų nuolaidų arba net kvotų, kurioms būtų taikomi nuliniai muitų tarifai, jau persiderėjo. Šiuo skandalu parodoma, kad toli gražu neišsprendus šio klausimo buvo atverta nauja Pandoros skrynia, kurios negandos parblokš mus ne tik bananų, bet ir kitų žemės ūkio produktų prekybos srityje. Pasaulio melžiamos karvės – Europa ir Prancūzija surištomis rankomis ir kojomis paliekamos visiško mūsų rinkų liberalizavimo malonei, o mūsų valdantieji nusikalstamai su tuo taikstosi, paklusdami globalistų ir kraštutinių Europos liberalų šalininkų valiai. Užuot mažinę importo muitus, turėtume laikytis griežtos savo ekonominių sienų apsaugos politikos. Tai vienas iš sprendimų, kuris pačiame tarptautinio prekybos karo įkarštyje apsaugotų Prancūzijos ūkininkus ir jų darbo vietas, ypač užjūrio teritorijose, kur ekonominė bei socialinė padėtis ir taip gana pražūtinga.

  David Martin (S&D), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją ir už pakeitimus Nr. 7 ir Nr. 11. Pakeitime Nr. 7 atkreipiamas dėmesys į aplinkybę, kad kai kurios Lotynų Amerikos šalys gavo papildomos naudos iš PPO susitarimo, nes išsiderėjo laisvosios prekybos susitarimus, kuriais buvo dar labiau susilpnintos AKR šalių pozicijos. Pakeitimu Nr. 11 atkreipiamas dėmesys į žmogaus teisių padėtį Kolumbijoje ir Hondūre.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šis rezoliucijos projektas – plepalai, kad žmonės pamirštų, jog Parlamentas gali tik priimti ar atmesti teikiamą pasiūlymą. Vis dėlto rezoliucija kai ko pasiekiama: joje pagražinamas paklusnumas Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir jų tarptautinėms korporacijoms, kurios yra vienos žiauriausių ir žvėriškiausių iš visų esamų. Rezoliucijoje nieko nekalbama apie Hondūrą, nors šalį valdo pučistų režimas.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Turiu teigiamai įvertinti vieno sudėtingiausių techniniu, keblaus politiniu ir prasmingo teisiniu požiūriu ginčo, kada nors svarstyto Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), pabaigą. Vis dėlto manau, kad šis susitarimas nėra tobulas ir galėtų sukelti problemų ateityje. Todėl raginu Komisiją, pasitaikius pirmai galimybei, iki 2020 m. įvertinti bananų prekybos susitarimų poveikį bananus auginančioms besivystančioms šalims ir atokiausiems Europos regionams, kad galėtume numatyti šių šalių patirsimus sunkumus ir imtis atitinkamų veiksmų, o jei prireiktų, pakoreguoti ir sustiprinti Atokiausiems regionams ir saloms skirtą programą.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. − (ES) Pritariu rezoliucijos projekto nuostatoms dėl bananų auginimo sektoriaus svarbos atokiausiems ES regionams – Kanarų, Azorų ar Madeiros saloms, kurioms tai pagrindinis žemės ūkio sektorius. Taip pat manau, kad reikia teigiamai vertinti šio regiono bananų augintojams didinamą paramą. Vis dėlto nebalsavau „už“, nes, kaip ir kituose ES sudarytuose laisvosios prekybos susitarimuose, jame neatsižvelgiama į vargingą besivystančių šalių žemės ūkio darbuotojų padėtį arba neigiamą poveikį gyventojams. Projekte taip pat neminimas produktų atsekamumas arba būtinybė ES reikalauti, kad importuojami gaminiai atitiktų Bendrijoje galiojančius darbo teisių ir sveikatos apsaugos standartus, kas darytų lemiamą įtaką gerinant varganas besivystančių šalių ūkininkų gyvenimo sąlygas. Be to, kitaip nei teigiama rezoliucijos 10 punkto nuostatose, kuriose apgailestaujama, kad Ekvadoras atmetė ES, Peru ir Kolumbijos daugiašalį susitarimą, palankiai vertinu prezidento R. Correos vyriausybės poziciją šiuo klausimu ir jo siūlomą alternatyvą, žinomą Vystymosi sutarties pavadinimu.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Buvo pasiektas susitarimas dėl bananų importo į ES, kuriuo Lotynų Amerikos šalims tiekėjoms ilgiau nebus taikomos nepalankesnės sąlygos palyginti su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupe. Taip bananų importo taisyklės suderinamos su Pasaulio prekybos organizacijos reglamentais. Pagal susitarimą ES iki 2017 m. nuosekliai − nuo 176 EUR iki 114 EUR už toną − mažins iš Lotynų Amerikos importuojamų bananų muitų tarifus. Balsuojant susilaikiau, nes įgyvendinus šį susitarimą galėtų santykinai sumažėti kai kurių šalių konkurencingumas.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Atsižvelgdamas į prekybos bananais aplinkybes, kadangi bananams tenka ketvirtoji vieta tarp pasaulio eksportuojamų žemės ūkio produktų ir jų auginimas daro didelę įtaką vietos bendruomenėms ir kadangi, ES taikant su muitų tarifais susijusią kvotų sistemą, buvo sudarytos sąlygos Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalims eksportuoti į ES didelius bananų kiekius, taip pat išsaugoti daug su bananų auginimu susijusių darbo vietų, teigiamai vertindamas šį klausimą pabrėžiu aplinkybę, kad sudarytais susitarimais išsprendžiami įvairūs iki šiol kildavę ginčai.

Tai paminėdamas norėčiau pabrėžti, kad ES palengva mažins muitų tarifus iš Lotynų Amerikos importuojamiems bananams, todėl bananus eksportuojančioms AKR šalims bus teikiama papildoma parama pagal naująją Papildomų prekybos bananais priemonių (BAM) programą.

Taip pat manau, kad reikėtų deramai atsižvelgti į socialinę ir ekonominę bananų sektoriaus, kaip ekonominę ir socialinę sanglaudą užtikrinančios priemonės, svarbą, turint omenyje šio sektoriaus duodamas pajamas ir jame kuriamas darbo vietas.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes manau, kad jame pateikiama svarbių rekomendacijų Komisijai ir Tarybai, susijusių su sąžiningu kompensavimu už neigiamą pasiektų susitarimų išorinį poveikį, ypač atokiausiems Europos Sąjungos regionams. Sudarytame susitarime nevisiškai suderinami visų šalių teisėti interesai, todėl svarbu imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama įvairiais lygmenimis geriau įgyvendinti susitarimus, ypač vertinant poveikį bananus tiekiančioms besivystančioms šalims ir atokiausiems Europos Sąjungos regionams. Todėl būtų svarbu peržiūrėti ir pritaikyti paramos ES gamintojams, ypač Prancūzijos užjūrio departamentams Gvadelupai ir Martinikai, taip pat Azorų, Madeiros ir Kanarų saloms, paketą, finansuojamą iš Atokiausiems regionams ir saloms skirtos programos biudžeto.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, teikiamą po to kai 2009 m. gruodžio 15 d. buvo sudarytas susitarimas tarp ES, grupės Lotynų Amerikos šalių ir JAV dėl bananų importo muitų, kuriame atkreipiamas dėmesys į poveikio įvertinimo poreikį bananus auginančioms besivystančioms šalims ir Europos Sąjungos atokiausiems regionams, taip pat – į būtinybę suteikti atitinkamą paramą bananus auginančioms Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėms bei ES šalims, sudarant joms sąlygas prisitaikyti prie naujos padėties tarptautinėje rinkoje.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (FR) Šiais susitarimais buvo sustiprinta dominuojanti JAV tarptautinių korporacijų, jau dabar kontroliuojančių 80 proc. pasaulio rinkos ir kenkiančių pirmiausia AKR šalių, atokiausių ES regionų ir Ekvadoro interesams, padėtis. Dar kartą pabrėžiu – kentės mažieji gamintojai. Būtina nedelsiant iš esmės peržiūrėti tarptautinės prekybos taisykles ir užtikrinti, kad ilgiau nebūtų teikiama pirmenybė į eksportą orientuotai gamybai. Privalome pakeisti savo modelį, pagal kurį užtikrinamas nepriklausomas apsirūpinimas maistu ir plėtojama visiems skirta vietos gamyba. Europos Komisijos siūlomos finansinės paramos priemonės AKR šalių gamintojams (Papildomos prekybos bananais priemonės (BAM)) ir atokiausiems ES regionams (Atokiausiems regionams ir saloms skirta programa (POSEI)) nėra pakankamos. Būtų nepriimtina, jei šioms šalims tektų mokėti kainą už netinkamą tarptautinės prekybos politiką. Europos Sąjunga privalo užtikrinti, kad būtų įvertintas šių susitarimų poveikis, bet pirmiausia ji privalo atitinkamai pakeisti savo teisės aktus, kad būtų skatinama tvari gamyba.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Pagal su Lotynų Amerikos šalimis pasirašytą susitarimą ES iki 2017 m. nuosekliai – nuo 176 EUR iki 114 EUR už toną – sumažins bananų importui taikomus muitus. Taip siekiama sukurti prognozuojamesnę ir stabilesnę pasaulio bananų rinką daugiau investuojant į šį sektorių ir jo augimą ir baigti dešimtmečius trunkantį konfliktą, pagrįstą skundais prieš ES, kai ši 2006 m. patvirtino bananams taikomus muito mokesčių pakeitimus.

ES santykių su trečiosiomis šalimis bananų sektoriuje klausimas taip pat apima veiksmus Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių atžvilgiu įgyvendinant naujas papildomas priemones. Dar reikėtų įvertinti, kokias priemones patvirtinti, kad būtų deramai atsižvelgiama į atokiausių regionų gamintojų, kuriems jau dabar tariamai kompensuojama pagal Atokiausiems regionams ir saloms skirtą programą (POSEI). Turint omenyje, kad POSEI programa pastarąjį kartą buvo peržiūrėta 2006 m., negalima teigti, kad jau atsižvelgta į šiame sektoriuje įvykusius prekybos santykių sistemos pokyčius.

Siekiant, kad būtų sumažintas dėl sektoriaus liberalizavimo patiriamas poveikis, vykdant būsimąją reglamento dėl garantinių fondų, skirtų Europos Sąjungos atokiausių regionų bananų gamintojams, peržiūrą, būtina skubiai patvirtinti kompensavimo priemones.

Rekomendacija: Francesca Balzani (A7-0002/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Nors ir sutinku su pranešėjos pozicija, kad Komisijai ir Tarybai reikia konkrečiai susitarti atlikti sutarties poveikio regionams ir besivystančioms šalims įvertinimą, nesutinku dėl būdo, kuriuo buvo vykdomas procesas iš anksto neatlikus poveikio įvertinimo, kai buvo žinoma, kad sutartis susijusi su javais, kurie svarbūs tam tikriems Europos Sąjungos regionams, kaip atskiriems regionams. Šiuo atžvilgiu reiškiu savo prieštaravimą ir susilaikau nuo balsavimo.

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. – (FR) Balsavau prieš šį tarptautinės prekybos susitarimą. Tarptautinės prekybos istorija rodo, kad monokultūros ūkis nėra gyvybingas ar tvarus ekonominės plėtros modelis. Todėl, mano požiūriu, tokiomis aplinkybėmis sudarytos laisvosios prekybos sutartys yra neapgalvotos. Be to, mano supratimu, Europos Sąjunga privalo gerbti savo įsipareigojimus ir teikti adekvačią finansinę pagalbą atokiausiems regionams.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už susitarimą dėl prekybos bananais sudarymo projekto. Bananai yra ketvirtas pagal svarbą pasaulyje produktas ir jie labai prisideda prie aprūpinimo maistu. Tačiau daugelis šalių bananus augina tik vidaus ir kartais regiono rinkos reikmėms, ir tik 20 proc. visos pasaulio produkcijos parduodama tarptautiniu mastu. Prekybos bananais kontrolę vykdo nedaug bendrovių, iš kurių tik penkios tarptautinės bendrovės valdo daugiau kaip 80 proc. visos tarptautinės prekybos bananais. 2009 m. gruodžio 15 d. ES, grupė Lotynų Amerikos šalių ir Jungtinės Amerikos Valstijos pasiekė susitarimą dėl ES bananų importo muitų, dėl kurių vyko bene ilgiausi ir nuožmiausi ginčai per pastarąjį daugiašalės prekybos sistemos gyvavimo laikotarpį. Šį susitarimą sudaro trys pagrindinės dalys: patvirtintas sumažintų muitų tarifų sąrašas didžiausio palankumo statuso (DPS) šalims bananų eksportuotojoms; susitarimas dėl tropinių produktų ir tam tikriems produktams taikomos preferencinės tvarkos panaikinimo klausimo sprendimo PPO derantis platesniu mastu; finansinis paramos AKR bananus eksportuojančioms šalims paketas, kuris siekia 190 mln. EUR, arba bananų sektoriaus papildomųjų priemonių programa. Besitęsiant ginčams dėl bananų, atitinkamų šalių padėtis bananų auginimo ir prekybos srityje tapo nestabili. Sudarius šį susitarimą pasaulio bananų rinka taps labiau nuspėjama ir stabilesnė, jis paskatins investicijas ir augimą, taip pat bus skiriama daugiau dėmesio bendresniems bananų tiekimo grandinių gamybos sąlygų klausimams.

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pranešimą ir sveikinu pranešėją su atliktu darbu. Sutinku su bananų prekybos liberalizavimo procesu, laikantis Pasaulio prekybos organizacijoje priimtų susitarimų ir dvišalių Vidurio ir Pietų Amerikos šalių sutarčių. Tačiau manau, kad vis dar reikia saugoti Europos gamintojus, kurie visada buvo atsidavę bananų auginimui ir apdorojimui ir kurie atlieka esminį vaidmenį tam tikruose ES regionuose, pvz., Gvadelupoje, Martinikoje, Maderoje ir Azoruose.

Manau, kad Taryba ir Komisija turėtų spręsti šį klausimą atlikdamos ilgalaikio ekonominio poveikio tyrimą ir suteikdamos šioms sritims finansinę paramą, kad užtikrintų tolesnį Europos gamintojų konkurencingumą laipsniškai liberalizuojant bananų rinką.

  Jan Březina (PPE), raštu. – (CS) Balsavau už prekybos bananais susitarimą, kuriuo galiausiai bus baigtas 16 metų trunkantis ES ir Amerikos valstybių ginčas dėl bananų importo. Problemos rimtumas užfiksuotas Europos Teisingumo Teismo sprendimuose, kuriuose patvirtinta diskriminacija ES bananų importo atžvilgiu. Sveikinu faktą, kad bananų importui pagaliau sudarytos lygios sąlygos ir panaikinamos lengvatinės sąlygos buvusioms Europos kolonijoms, iškreipiančios pasaulinę prekybą bananais. Vis dėlto net suvienodinus komercines sąlygas nebus atsisakyta išskirtinio požiūrio į ligi šiol pirmenybę turinčius ūkininkus iš Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių. Kaip kompensacinė priemonė buvo skirta 200 mln. EUR parama, kuri turėtų padėti jiems pasirengti aršesnei konkurencijai. Bijau, kad anksčiau ar vėliau turėsime susitaikyti su faktu, kad dėl žemos kokybės ir aukštesnės gamybos kainos Afrikos bananai tiesiog negalės konkuruoti su Lotynų Amerikos bananais. Kartu norėčiau išreikšti viltį, kad sėkmingai baigus derybas dėl bananų, dėmesys bus nukreiptas į importo muitų kitiems tropiniams vaisiams mažinimą, taip sumažinant tokių vaisių kainą ir suteikiant naudos visiems ES gyventojams.

  Ole Christensen, Dan Jørgensen, Christel Schaldemose ir Britta Thomsen (S&D), raštu. − (DA) Mes remiame Europos Sąjungos ir kelių Lotynų Amerikos šalių bei Jungtinių Valstijų Ženevos susitarimą dėl prekybos bananais. Šiuo atžvilgiu pritariame tam, kad, be įprastos ES pagalbos, pagrindinės AKR bananus eksportuojančios valstybės gautų papildomą paramą, vadinamą prekybos bananais papildomųjų priemonių programa. Nepritariame, kad būtų didinama ES parama ES gamintojams, kuriuos paveiks šis susitarimas (19 ir 20 projekto pastraipos), ir apskritai manome, kad ES pagalba žemės ūkiui turi būti laipsniškai nutraukta.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už rekomendaciją dėl prekybos bananais susitarimų, nes manau, kad pasirašius šiuos susitarimus bus baigti ginčai Pasaulio prekybos organizacijoje ir pasaulinėje prekybos bananais rinkoje atsiras daugiau stabilumo. Vis dėlto manau, kad būtina užtikrinti atokiausių regionų bananų gamintojų interesus ir specifinius poreikius, t. y. skirti lėšų pagal Tolimiems ir izoliuotiems Bendrijos regionams skirtų galimybių programą (POSEI).

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Bananų auginimas yra ketvirta pagal dydį rinka pasaulyje ir joje dalyvauja tik ribotas skaičius juos auginančių šalių. Tarptautinei prekybai skiriama tik 20 proc. visos produkcijos. 2009 m. gruodžio 15 d. ES, Lotynų Amerikos šalių grupė ir Jungtinės Valstijos pasiekė susitarimą dėl bananų importo muitų. Taip baigti ginčai Pasaulio prekybos organizacijoje, kurių pagrindinis objektas buvo diskriminacinis Europos elgesys Lotynų Amerikos gamintojų atžvilgiu, palyginti su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalimis, dėl kurių buvo nuspręsta peržiūrėti ES politiką ir iki 2017 m. laipsniškai sumažinti tarifus nuo dabartinių 176 EUR už toną iki galutinių 114 EUR už toną. Taigi, AKR valstybės praras savo konkurencingumą, ir tai, nepaisant joms naudingo atleidimo nuo muitų, gali turėti neigiamą ekonominį ir socialinį poveikį. Panašu, kad šis susitarimas turi tam tikrų privalumų, bet svarbu atlikti poveikio įvertinimą, kad būtų įvertintos AKR šalių galimybės reaguoti į rinkos permainas.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šioje rezoliucijoje svarstomas Europos Sąjungos ir kelių Lotynų Amerikos šalių Ženevos susitarimas dėl prekybos bananais bei Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų susitarimas dėl prekybos bananais. Balsavau už šią rezoliuciją ne tik dėl to, kad joje prašoma Komisijos paaiškinti, ar finansavimo susitarimu bus padidinta dabartinė suma plėtrai, bet ypač dėl to, kad joje skiriamas ypatingas dėmesys šio žemės ūkio sektoriaus Europos gamintojams atokiausiuose Europos regionuose. Taip yra Maderos atveju, kurioje yra aukštas nedarbo lygis, ir rezoliucija prisideda prie didesnės socialinės ir ekonominės sanglaudos. Todėl tikiuosi, kad Tolimiems ir izoliuotiems Bendrijos regionams skirtų galimybių programai bus skirtos didesnės sumos, kad Europos bananų augintojai pajėgtų konkuruoti sektoriuje, kuris, sudarant naujus susitarimus, vis labiau liberalizuojamas.

  David Martin (S&D), raštu. − Balsavau už šį prekybos bananais susitarimą su 11 Lotynų Amerikos šalių ir Jungtinėmis Valstijomis. Išreikšdamas savo pritarimą Europos Parlamentas šiandien užbaigė ilgai trunkantį „bananų karą“. Palankiai vertinu tai, kad siekiant sumažinti susitarimo poveikį vargingiausioms AKR šalims, kurių ekonomikoje svarbiausias yra bananų sektorius, susitarime numatyta finansinė priemonė, kuria bus padedama modernizuoti ir įvairinti produkciją.

  Jiří Maštálka (GUE/NGL), raštu. – (CS) Norėčiau išsakyti savo poziciją, kuri atitinka Čekijos Vyriausybės nuomonę šioje srityje, dėl pateiktų pasiūlymų, Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų nuomonių dėl pateiktos medžiagos, susijusios su reglamentų dėl šio žemės ūkio produkto patekimo į ES rinkas pakeitimais, ir dėl susijusių tarptautinių importo ir eksporto prekybos reglamentų. Čekijos Vyriausybė remia importo režimo permainas, kuriomis pakeičiami šio žemės ūkio produkto importo iš trečiųjų šalių sumažinti muitai, ir palankiai vertina Ženevos susitarimą, kuriuo reglamentuojama prekyba šiuo produktu. Daugeliui šalių, kurioms tai turės įtakos, pagrindiniai klausimai yra faktinis žemės ūkio našumas, tarptautinė prekyba šiuo produktu ir ypač prieiga prie ES rinkos. Būtinai turime į tai atsižvelgti kurdami bendros ES žemės ūkio politikos projektus. Kaip matyti iš teksto, suderėtos sąlygos turėtų prisidėti prie tam tikro stabilumo šioje srityje. Tačiau pagrindas ir toliau turėtų likti poveikio įtaką patiriančioms šalims įvertinimas ir galimos plėtros ilgalaikiu požiūriu įvertinimas. Nepaisant tarptautinės prekybos reglamentų keitimui teikiamo prioriteto, turėtume nepamiršti šio produkto svarbos galutiniams vartotojams. Svarbu išlaikyti atitinkamas maistines šio maisto produkto vertes ir užtikrinti, kad jis būtų auginamas aplinkai nekenksmingu būdu. Galų gale reikėtų nepamiršti tinkamos kokybės, ir jai turėtų būti skiriama didesnė svarba nei kiekybei.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šie susitarimai yra tiesioginis padarinys to spaudimo, kurį draugiškai prižiūrimos PPO sukėlė pagrindinės tarptautinės bananų korporacijos. Juo sudaromos dirbtinės lygios žaidimo sąlygos bananus eksportuojančioms šalims. Faktiškai šiuo susitarimu sankcionuojama pasibaisėtina darbo užmokesčio politika ir demokratijos griovimas – visa tai į Lotynų Amerikos šalis atneša tarptautinės korporacijos, pvz., „Chiquita“ ir „Dole“. Susitarime nutylima apie jų nusikaltimus aplinkai. Ekonominės partnerystės sutarčių požiūriu, lygybė turi būti nusistovėjusi, antraip negali būti jokios lygybės. Kol kas viskas prieštarauja tai lygybei, dėl kurios Europos Komisija bando susitarti visame pasaulyje. Todėl šis susitarimas yra iliuzinis ir yra kenksmingos politikos dalis.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Bananai, po ryžių, kviečių ir kukurūzų, yra ketvirtieji pagal svarbą javai, todėl turiu pasveikinti su šių techniškai sudėtingiausių, politiškai svarbiausių ir komerciškai prasmingiausių kada nors Pasaulio prekybos organizacijoje vykusių teisinių ginčų pabaiga. Vis dėlto esu įsitikinęs, kad šis susitarimas nėra tobulas ir dėl jo ateityje gali kilti problemų. Todėl raginu Komisiją esant anksčiausiai įmanomai galimybei pateikti susitarimo dėl prekybos bananais poveikio juos auginančioms besivystančioms šalims ir atokiausiems Europos regionams iki 2020 m. įvertinimą ir, jei reikia, pakoreguoti ir sustiprinti Tolimiems ir izoliuotiems Bendrijos regionams skirtų galimybių programą (POSEI).

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Šiais susitarimais padedamas taškas 15 metų trukusiems Europos ir Lotynų Amerikos bananų augintojų šalių bei Jungtinių Amerikos Valstijų nesutarimams. Šios šalys smerkė lengvatas, kurias Europa taikė eksportui iš Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) grupės valstybių.

Nuo dabar Europos Sąjunga laipsniškai mažins savo importo tarifus bananams iš Lotynų Amerikos. Tačiau bananams iš AKR šalių ir toliau Europos Sąjungoje bus taikomas bemuitis įvežimo režimas. Be to, pagrindinės AKR bananų augintojų šalys gaus pagalbą iš ES biudžeto (iki 200 mln. EUR), kad joms būtų lengviau prisitaikyti prie aršesnio konkuravimo su Lotynų Amerikos šalimis.

Tačiau turime ypač pasirūpinti, kad užtikrintume, kad susitarimu nepakenktume smulkiesiems gamintojams, sustiprindami didelių tarptautinių JAV korporacijų, kurios kontroliuoja Lotynų Amerikos šalių bananų rinkas, pozicijas. Reikės įvertinti šių susitarimų poveikį gamintojams besivystančiose šalyse ir atokiausiuose Europos Sąjungos regionuose.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) 2009 m. gruodžio mėn. buvo pasiektas susitarimas, kuriuo baigtas ilgalaikis ES ir Pasaulio prekybos organizacijos ginčas dėl bananų. Susitarimą sudaro trys pagrindiniai reikalavimai, kurių turi laikytis Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalys ir Lotynų Amerikos šalys. Tikslas yra panaikinti tariamas spragas. Be to, ES įsipareigoja bananų importui taikyti griežtai kontroliuojamus tarifus. Balsavimo metu susilaikiau, nes dar liko abejonių dėl tam tikri pranešimo momentų, ypač susijusių su tarifų susitarimais.

  Franz Obermayr (NI), raštu. − (DE) Ženevos sutartimi norėta užbaigti vadinamąjį „bananų karą“. Tačiau galima tikėtis tolesnių nesutarimų, nes Lotynų Amerikos šalys pareikalavo dar labiau sumažinti muitus. Be to, daugelis trečiųjų šalių bando be muitų įvežti į Europos rinką savo bananų produkciją prisidengdamos
„specialiu kliento režimu“. Tai irgi gali atnešti didelės žalos. ES dar kartą sutiko su nepagrįstomis nuolaidomis, iš kurių galiausiai pasipelnys tik tarptautinės korporacijos. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. − (IT) Tarybos sprendimo sudaryti Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos šalių prekybos bananais susitarimus projektas yra svarbus tuo požiūriu, kad palengvins prekybą vienu iš labiausiai paplitusių maisto produktų pasaulyje, po ryžių, javų ir kukurūzų. Balsavau už F. Balzani tekstą, nes tokie susitarimai užtikrina plačią prekybą ir didesnę produkto platinimo įvairovę, turint omeny tai, kad prekybą bananais vykdo tik nedaug juos auginančių šalių, ir ją vykdo tam tikra tarptautinių korporacijų grupė, kuri kontroliuoja daugiau nei 80 proc. tarptautinėje rinkoje parduodamų bananų.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už rekomendaciją dėl prekybos bananais susitarimo, kadangi šiais susitarimais baigiami ginčai Pasaulio prekybos organizacijoje ir prisidedama prie pasaulinės bananų rinkos stabilumo. Vis dėlto manau, kad būtina užtikrinti atokiausių regionų bananų gamintojų interesus ir specifinius poreikius, ypač skiriant daugiau lėšų pagal Tolimiems ir izoliuotiems Bendrijos regionams skirtų galimybių programą (POSEI). Padėtis Europos Sąjungoje yra labai ypatinga, nes bananai yra ketvirti pagal svarbą pasaulyje javai, o bananus gaminančių šalių yra nedaug. Tik 20 proc. pasaulinės produkcijos parduodama tarptautiniu mastu.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) 2009 m. gruodžio 15 d. ES, Lotynų Amerikos šalių grupė ir Jungtinės Valstijos pasiekė susitarimą dėl ES bananų importo tarifų, užbaigdamos užsitęsusį ginčą dėl ES lengvatų iš Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių importuojamiems bananams ir prastesnių sąlygų Lotynų Amerikos bananams. Remdamasi šio susitarimo sąlygomis ES iki 2017 m. laipsniškai mažins savo importo tarifus Lotynų Amerikos bananams nuo dabartinių 176 EUR už toną iki 114 EUR už toną, ir, žinoma, tai turės neigiamą poveikį bananus auginančioms AKR šalims ir atokiausiems ES regionams. Todėl svarbu kruopščiai įvertinti susitarimo padarinius ir pritaikyti atitinkamas paramos priemones AKR šalių ir ES atokiausių regionų gamintojams. Šiuo atžvilgiu, be suplanuotos papildomos pagalbos pagrindinėms bananus eksportuojančioms AKR šalims (prekybos bananais papildomųjų priemonių programa), būtina pakeisti paramos ES vidaus gamintojams paketą Tolimiems ir izoliuotiems Bendrijos regionams skirtų galimybių programos (POSEI) pakete, kad jiems būtų lengviau prisitaikyti prie permainų pasaulio bananų rinkoje.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Bananai yra ketvirti pagal svarbą pasaulyje javai, jie daug prisideda prie pasaulinės maisto saugos. Nepaisant to, tik 20 proc. pasaulinės produkcijos parduodama tarptautinėje rinkoje. Prekyba sutelkta vos penkių pagrindinių tarptautinių korporacijų rankose, kontroliuojančių daugiau nei 80 proc. visų tarptautinėje rinkoje parduodamų bananų.

2009 m. gruodžio 15 d. ES, Jungtinės Valstijos ir Lotynų Amerikos šalių grupė pasiekė susitarimą dėl naujo tarifų režimo, užbaigdamos užsitęsusį ginčą dėl to, kad iškreipiant rinką ir sudarant nepalankias sąlygas Lotynų Amerikos gamintojams, Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalys gali palankiais tarifais importuoti į Europą bananus. Dėl šio susitarimo pasaulinė bananų rinka taps nuspėjamesnė ir stabilesnė, todėl bus skatinamos investicijos į šį sektorių ir jo augimas.

Dabar Parlamentas turi užtikrinti, kad Komisija ir Taryba pasiūlytų specialias iniciatyvas komercinei bananų augintojų pozicijai sustiprinti; Komisija ir Taryba turėtų Parlamentui kuo greičiau pateikti poveikio įvertinimą dėl susitarimo poveikio bananus auginančioms besivystančioms šalims ir atokiausiems Europos Sąjungos regionams. Galiausiai jokiomis aplinkybėmis neturėtume bandyti finansuoti bananus auginančias AKR šalis perskirstydami lėšas iš vystomojo bendradarbiavimo.

  Catherine Stihler (S&D), raštu. − Balsavau „už“, nes ES buvo kaltinama prekybos taisyklių pažeidimu importuojant bananus iš Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių be mokesčių, nors kitoms šalims buvo taikomi dideli mokesčiai. Todėl sveikinu pabaigus šį prekybos karą.

  Patrice Tirolien (S&D), raštu. – (FR) Neįmanoma atskirti Ženevos susitarimo nuo kitų susitarimų, dėl kurių vėliau derėjosi Komisija. Netrukus po Ženevos susitarimo pasirašymo Kolumbijai ir Peru buvo dar sumažintas tarifas, tuo dar kartą įrodant, kad šis susitarimas nesuteikia jokio teisinio tikrumo ir kad juo, atvirkščiai nei teigiama, nebuvo nuraminti ginčai dėl bananų. Šis diferencijuotas vertinimas paskatino Ekvadorą ir Gvatemalą reikalauti vienodų sąlygų ir grasinti tolesniais skundais Pasaulio prekybos organizacijai. Be to, ši sutartis labai kenkia sektoriui, kuris sukuria begalę darbo vietų ne tik mūsų AKR šalims partnerėms, bet ir atokiausiems regionams. ES teikiama pagalba gamintojams atokiausiuose regionuose remti apskaičiuota remiantis 2006 m. PPO patvirtinta teisės aktų baze. Tačiau ir 2009 m. gruodžio mėn. susitarimas, ir susitarimas su Andų šalimis nebuvo numatytas POSEI programoje. Kalbant apie AKR gamintojams skirtą pagalbą, jos nepakanka, kad jie galėtų prisitaikyti prie naujų muitų tarifų. Pritarimas šiam susitarimui reiškia paramą Komisijos strategijai, kuri neatitinka ES pastangų padėti atokiausiems regionams ir AKR šalims.

Pranešimas: Francesca Balzani (A7-0003/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Atsižvelgdamas į savo išsakytą poziciją ankstesniuose pareiškimuose dėl balsavimo ir todėl, kad nesutinku su būdu, kuriuo buvo plėtojamas šis procesas, neatliekant prieš tai poveikio įvertinimo, kai buvo žinoma, kad susiję javai yra svarbūs tam tikriems Europos Sąjungos regionams, pvz., periferiniams regionams, demonstruodamas savo nepritarimą susilaikau nuo šio balsavimo.

  Sergio Berlato (PPE), raštu. – (IT) Bananai yra ketvirti pagal svarbą pasaulyje javai po ryžių, kviečių ir kukurūzų, ir jie daug prisideda prie pasaulinės maisto saugos.

2009 m. gruodžio mėn. Europos Sąjunga, Lotynų Amerikos šalių grupė ir Jungtinės Valstijos pasiekė susitarimą dėl ES bananų importo muitų tarifų. Sudarius šį susitarimą baigtas vienas iš ilgiausiai trukusių ginčų naujųjų laikų daugiašalės prekybos sistemos istorijoje. ES bananų importo politika neseniai buvo dešimtmečius trukusių vaidų Pasaulio prekybos organizacijoje objektas, dėl kurio kilo priešprieša tarp ES ir kelių Lotynų Amerikos bananų gamintojų bei JAV.

Vis dėlto negalime ignoruoti galimybės, kad tarifų pokyčiai dėl šio susitarimo įgyvendinimo turės neigiamos įtakos pačios Europos Sąjungos bananų gamintojų pragyvenimo šaltiniui. Todėl raginu Komisiją pasirūpinti, kad ateinančiais mėnesiais būtų atliktas rimtas, nepriklausomas poveikio įvertinimas, kad būtų patikrinta, ar įsigaliojus šiam susitarimui ES bananų gamintojai nepatirs neigiamo poveikio ir padarinių. Vėliau taip pat turbūt reikėtų peržiūrėti pagalbos priemones, numatytas pagal programą POSEI (Tolimiems ir izoliuotiems Bendrijos regionams skirtų galimybių programa).

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas dėl bananų muitų tarifų normų. Pagal ES bananų importo režimą buvo leidžiama iš AKR šalių į ES kiekvienais metais be muito įvežti 775 000 tonas šių vaisių, o iš visų kitų šalių eksportuotojų (iš didžiausio palankumo statuso (DPS) šalių bananų tiekėjų) įvežamiems bananams buvo taikomas 176 EUR už metrinę toną tarifas. Daugelis Lotynų Amerikos šalių ilgą laiką primygtinai teigė, kad taikant šį importo režimą jos buvo neteisėtai diskriminuojamos ir pirmenybė buvo teikiama bananams iš AKR šalių bei buvo pažeidžiamos PPO taisyklės dėl kiekybinių apribojimų. Pagal susitarimo sąlygas ES palaipsniui mažins iš Lotynų Amerikos šalių eksportuojamiems bananams taikomus muitus, kol jie bus sumažinti iki 114 EUR už metrinę toną sumos. Susitarime toliau pateikiama nuostata, kad Lotynų Amerikos šalys bananų eksportuotojos nutrauks visus PPO prieš ES vykdomus veiksmus: kai tik PPO patvirtins naująjį ES muitų tarifų bananams grafiką, bananus tiekiančios Lotynų Amerikos šalys nutrauks visus su ES PPO vykstančius ginčus dėl bananų ir atsiims visus skundus, pateiktus dėl ES po to, kai į ES įstojo naujosios valstybės narės, ar nuo tada, kai ES 2006 m. pakeitė savo bananams taikomą muitų tarifą, ir per Dohos derybų raundą nesieks toliau mažinti bananams taikomų muitų tarifų.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl bananams taikomų muitų, kuriuo siekiama pritaikyti naujus Ženevos susitarime numatytus muito mokesčius. Pasirašius šią sutartį būtų prisidėta prie pasaulinės bananų rinkos stabilumo ir nuspėjamumo.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) 2009 m. gruodžio 15 d. ES, Lotynų Amerikos šalių grupė ir Jungtinės Valstijos pasiekė susitarimą dėl bananų importo muitų. Taip buvo baigti ginčai Pasaulio prekybos organizacijoje, kurių pagrindinis objektas buvo Europos diskriminacinis elgesys Lotynų Amerikos gamintojų atžvilgiu, palyginti su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalimis, dėl kurio buvo nuspręsta peržiūrėti ES politiką ir laipsniškai sumažinti muitų tarifus nuo dabartinių 176 EUR už toną iki galutinių 114 EUR už toną 2017 m. Šiuo atžvilgiu turi būti panaikintas dabartinis Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1964/2005 dėl bananų muitų tarifų, kuriame nustatytas 176 EUR už toną mokestis.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Prekybai bananais taikomi muitų tarifai buvo nustatyti Tarybos reglamente (EB) Nr. 1964/2005. Atsižvelgiant į naujausias Europos Sąjungos ir bananų augintojų šalių derybas, kuriose gimė nauji susitarimai (t. y. Ženevos susitarimas) ir baigti užsitęsę ginčai Pasaulio prekybos organizacijoje, būtina panaikinti minėtą reglamentą. Nors nepavyko pasiekti visiško sutarimo, sveikinu pažangą siekiant, kad ES galutinis įsipareigojimas šiuo klausimu būtų įtrauktas į kitą derybų raundą, ir reiškiu visišką pritarimą 2005 m. lapkričio 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1964/2005 nustatyto muitų tarifo panaikinimui.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šis susitarimas yra puikus tarptautinių korporacijų galios ir Pasaulio prekybos organizacijos, kaip forumo, kuris gina jų interesus, pavyzdys. Jis taip pat dar kartą parodo, kad Europos Sąjunga vertina save kaip priemonę, tarnaujančią tarptautinėms monopolijoms. Su šiuo susitarimu tarptautinės JAV korporacijos, kurios jau šiandien kontroliuoja 80 proc. pasaulio bananų rinkos (ir Komisija sutinka, kad šiuo susitarimu ji bandė patenkinti jų interesus), dar labiau išplės savo rinkos dalį.

Tai yra tos tarptautinės korporacijos, kurios yra kaltinamos ir smerkiamos už žmogaus teisių pažeidimus, vietos gyventojų žemės grobimą ir artimų vergovei darbo sąlygų skatinimą, kad būtų palaikomi aplinkos požiūriu netvarūs, intensyvios gamybos modeliai. Šis susitarimas (o tai pripažįsta ir pats pranešėjas) kelia grėsmę tūkstančių mažųjų ir vidutinio dydžio gamintojų išlikimui – tiek Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno, tiek ir Europos šalyse.

Mes dar kartą matome, kaip ant laisvosios prekybos aukuro toliau aukojami mažieji ir vidutinio dydžio gamintojai, socialinė ir darbo teisė bei aplinkos išsaugojimas – apie šiuos principus tik pompastiškai kalbama oficialiose diskusijose, o kasdienybėje jie paminami.

  David Martin (S&D), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją dėl Tarybos reglamente (EB) Nr. 1964/2005 nustatytų muitų tarifų bananams panaikinimo. Tai būtina padaryti po balsavimo, kuriuo pritarta PPO priimtam susitarimui dėl prekybos bananais.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Pasidavimas tarptautinių korporacijų šantažui ir muito mokesčių kompensavimas atgaline data yra beprotybė. Europos Sąjunga galėtų turėti padorumo panaudoti šioje aferoje žūvančius milijonus, kad palengvintų užjūrio šalių gyventojų kančias, kurias jie patirs dėl susitarimų, sudarytų tuo metu, kai juos užklupo krizė.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Turiu pasveikinti su šių techniškai sudėtingiausių, politiškai jautriausių ir komerciškai prasmingiausių kada nors Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) kilusių teisinių ginčų pabaiga. Priėmę šį naują susitarimą, turime suderinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1964/2005. Jis turi būti panaikintas, kad atitiktų dabartinį susitarimą mažinti muitų tarifus, pagal kurį iki 2017 m. tarifai turi būti sumažinti nuo dabartinių 176 EUR už toną iki 114 EUR už toną.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Matant „entuziazmą“, su kuriuo Parlamento nariai sutiko balsavimą dėl bananų, importuojamų iš Lotynų Amerikos, muitų tarifo sumažinimo, tampa akivaizdu, kad daugelis kolegų nesupranta, koks svarbus Europos Sąjungai šis klausimas. Kiekvienais metais mes tvirtiname biudžetą, įskaitant ir pagalbos finansavimą, kuris apima pagalbą Lotynų Amerikos šalims. Jei šiandien mes sumažinsime muitų tarifus iš Lotynų Amerikos importuojamiems bananams, jie taps konkurencingesni. Tai reiškia, kad bus auginama daugiau bananų, padaugės naujų darbo vietų ir bus galima sumažinti finansinę pagalbą Lotynų Amerikos šalims. Tai reiškia, kad Europos Sąjunga smarkiai sumažins išlaidas finansavimui, kuris skiriamas santykiams su besivystančiomis šalimis. Tačiau tai jau kitas klausimas. Palaikiau šią iniciatyvą sąmoningai, be šypsenos veide.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Po ryžių, kviečių ir kukurūzų bananai yra ketvirtas pagal svarbą javinis maisto produktas. 2008 m. vien tik ES buvo parduota 5,4 mln. tonų bananų. Tačiau ES susiduria su problema. Penkios tarptautinės korporacijos kontroliuoja 80 proc. tarptautinės prekybos bananais. Dešimtmečius trukęs ES ir Pasaulio prekybos organizacijos ginčas dėl ES suteiktų lengvatinių sąlygų importui iš Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių pagaliau baigtas 2009 m. gruodžio mėn. susitarimu. Aš susilaikiau nuo balsavimo, nes neįmanoma užtikrinti, kad būtų tinkamai įvertinti visų susijusių šalių teisėti interesai.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. − (IT) Balsavau už F. Balzani pranešimą dėl 2005 m. Tarybos reglamento dėl muito tarifų iš Lotynų Amerikos importuojamiems bananams panaikinimo. Šiuo klausimu taip pat buvo diskutuojama Pasaulio prekybos organizacijoje, nes kai kurios Lotynų Amerikos šalys pasmerkė diskriminacinį ir neteisėtą ES importo režimo reguliavimo pobūdį, pagal kurį buvo numatyti muitų tarifai Pietų Amerikos šalims ir nuolaidos AKR šalims. Jaučiau pareigą balsuoti už reglamento, kuris nelėmė nieko daugiau kaip tik ginčus tarptautiniu lygmeniu ir destabilizavo susijusių šalių gamybą ir verslo aplinką, panaikinimą. Naujasis susitarimas suteiks daugiau nuspėjamumo ir stabilumo pasaulinei bananų rinkai.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą A7-0003/2011, bet pritariu idėjai, kad reikia pristatyti padarinių atokiausiems regionams poveikio įvertinimą, nes bananų auginimas yra gyvybiškai svarbus daugelio šių regionų vietos ekonomikai. Kadangi šiuo metu peržiūrimas reglamentas, kuriuo įsteigiama Tolimiems ir izoliuotiems Bendrijos regionams skirtų galimybių programa (POSEI), Komisija turi išanalizuoti galimybę apsaugoti minėtus regionus nuo neigiamos šio susitarimo įtakos. Europos Sąjungos ir Brazilijos, Ekvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Kolumbijos, Kosta Rikos, Meksikos, Nikaragvos, Panamos, Peru ir Venesuelos Ženevos susitarimas dėl prekybos bananais lėmė bananų importo tarifų sumažinimą iki 2017 m. Europos vidaus teisės aktai turės būti pritaikyti panaikinant Reglamentą (EB) Nr. 1964/2005 dėl muito tarifų bananams. Galimi šio susitarimo padariniai, t. y. laipsniškas sektoriaus liberalizavimas ir Europos rinkos atvėrimas importuojamiems bananams neišvengiamai turės neigiamų pasekmių bananų auginimui Europos Sąjungoje, todėl būtina priimti sprendimą dėl jų.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Bananai yra ketvirti pagal svarbą pasaulyje javai po ryžių, kviečių ir kukurūzų, ir jie daug prisideda prie pasaulinės maisto saugos. Tačiau daugelyje bananus auginančių šalių šie vaisiai yra skirti tik vidaus rinkai ir kartais regioninei rinkai, tarptautinėje rinkoje parduodant tik 20 proc. produkcijos. Remiantis pranešimo duomenimis, ES vartotojai 2008 m. nupirko daugiau nei 5,4 mln. tonų bananų. ES importavo beveik 90 proc. savo suvartotų bananų (72,5 proc. iš Lotynų Amerikos ir 17 proc. iš Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių). Todėl neabejoju dėl šio susitarimo svarbos ir patvirtinu, kad balsuosiu už pasiektą susitarimą.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) 2010 m. gegužės 31 d. Europos Sąjungos ir Brazilijos, Ekvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Kolumbijos, Kosta Rikos, Meksikos, Nikaragvos, Panamos, Peru ir Venesuelos pasirašytas Ženevos susitarimu dėl prekybos bananais leidžiama laipsniškai mažinti muitų tarifus iš šių šalių importuojamiems bananams. Po pirmojo sumažinimo, kuris buvo atgaline tvarka pritaikytas 2009 m. gruodžio 15 d. parafavus sutartį, liko 148 EUR už toną tarifas. Vėlesni mažinimai bus pritaikyti per septynias kasmetines dalis, su galimybe juos užšaldyti iki dvejų metų, jei Pasaulio prekybos organizacijos Dohos derybų raunde būtų vėluojama pasiekti susitarimą dėl žemės ūkio produktų lanksčiojo vežimo. Galutinis 114 EUR už toną muito tarifas turi būti pradėtas taikyti ne vėliau kaip 2019 m. sausio 1 d. Dėl šio susitarimo yra būtina panaikinti 2005 m. lapkričio 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1964/2005, kuriuo buvo nustatytas ES palankiausias 176 EUR už toną nacionalinis muitų tarifas.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Europos Sąjungos ir Brazilijos, Ekvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Kolumbijos, Kosta Rikos, Meksikos, Nikaragvos, Panamos, Peru ir Venesuelos sudaryto Ženevos susitarimo dėl prekybos bananais pasirašymu siekiama iki 2017 m. laipsniškai sumažinti muitų mokesčius importuojamiems bananams.

Todėl prie šio susitarimo sąlygų reikės pritaikyti ES teisės aktus. Tai reiškia, kad reikia panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 1964/2005 dėl muito tarifų bananams, dėl kurio šiandien ir balsuojame. Šio susitarimo sąlygos, ypač laipsniškas sektoriaus liberalizavimas ir Europos rinkos atvėrimas importuojamiems bananams, neišvengiamai turės pasekmių Europos Sąjungos gamybai šiame sektoriuje.

Europos Komisija turi kuo skubiau pateikti pasekmių atokiausiems regionams, pvz., Maderai, iš kurios esu kilęs, poveikio įvertinimą. Bananų auginimas yra ekonomikos pagrindas įvairiuose atokiausiuose regionuose, dėl kurių statuso, nustatyto Lisabonos sutartyje, mano požiūriu, būtina atlikti Tolimiems ir izoliuotiems Bendrijos regionams skirtų galimybių programos (POSEI) pakeitimus.

Pranešimas: Karl-Heinz Florenz (A7-0229/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Pritariu šiam pranešimui, nes jame atsižvelgiama į dabartinį poreikį integruoti ir didinti elektros ir elektronikos įrangos šalinimo funkcionalumą ir efektyvumą. Nepaisant visų teigiamų rodiklių, pagal kuriuos surenkama maždaug 85 proc. šios rūšies atliekų, yra nustatyta, kad jei palyginsime surinktą kiekį su parduotos tokios įrangos kiekiu, pamatysime, kad surenkama tik 65 proc. parduotos įrangos ir didelė dalis šių duomenų yra nepateikiama valdžios institucijoms arba nėra tinkamai apdorota.

Taip pat pritariu minčiai, kad įgyvendinus direktyvą gali padidėti apdorotų atliekų ir pranešimų apie tokias atliekas kiekis, ypač surinkimo rodiklių atžvilgiu, taip pat gali išaugti atsakomybė už surinkimo tikslų pasiekimą ir vartotojų atsakomybė. Pritaikius direktyvą būtų pateiktos aiškesnės taisyklės dėl atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo standartų bei aiškesnė informacija dėl surinkimo ir apdorojimo išlaidų.

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. – (FR) Ir ekonominiu, ir aplinkosaugos požiūriu atliekų tvarkymas tapo pagrindinė mūsų vartotojiškos visuomenės problema. Šioje mėnesinėje sesijoje atliekų perdirbimui Europoje skiriama didelė svarba: per direktyvą dėl elektros ir elektronikos įrangos atliekų ir rezoliuciją dėl atliekų krizės Kampanijoje išreiškėme savo nuomonę šiuo techniniu ir politiniu klausimu. Niekas nenustebs išgirdęs, kad kiekvienais metais sukuriame vis daugiau elektros ir elektronikos atliekų. Ir mes kalbame apie gaminius, kuriuos kasdien naudojame savo gyvenime (telefonai, televizoriai, kompiuteriai ir t. t.). Yra įvertinta, kad perdirbamas tik trečdalis iš kiekvienais metais sukuriamų 9 mln. tonų elektros ir elektronikos įrangos atliekų. Šia direktyva siekiama padidinti šį rodiklį ir sustabdyti nuostolius, ja taip pat atkreipiamas dėmesys į gamintojų atsakomybės didinimą. Todėl raginame valstybes nares užtikrinti, kad gamintojai apmokėtų sąskaitas už perdirbamų gaminių surinkimą ir tvarkymą. Būtina remti vartotojus, kurie jau dabar smarkiai prisideda prie atliekų tvarkymo, jiems turi padėti mažmeninės prekybos ir gaminių pardavėjai,

  Sergio Berlato (PPE), raštu. – (IT) Esu įsitikinęs, kad veiksmingas ir naujoviškas energijos, medžiagų ir išteklių naudojimas yra pagrindinis globalizuotos ekonomikos klausimas.

Kaip nurodoma pranešime šiuo klausimu, elektros ir elektronikos įrangos atliekos (EEĮ atliekos) sudaro greičiausiai augantį atliekų srautą Europos Sąjungoje. Dabar galiojančioje EEĮ atliekų direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės atskirai rinktų elektros ir elektronikos įrangą, ir nustatomi utilizavimo ir perdirbimo tikslai.

Peržiūrint direktyvą išaiškėjo kelios su jos įgyvendinimu susijusios problemos. Kilo problema dėl šios direktyvos apimties išplėtimo. Patirtis su šia direktyva atskleidė didelę valstybių narių direktyvos interpretavimo ir taikymo įvairovę. Siūlyti galutinį gaminių sąrašą būtų neįmanoma, nes elektros ir elektronikos įrangos rinka sparčiai kinta, tad direktyvą tektų nuolat peržiūrėti, ir ji niekad nebūtų laiku atnaujinta.

Todėl manau, kad būtina siekti geresnio EEĮ atliekų direktyvos suderinimo ir kartu mažinti administravimo išlaidas mažosioms ir vidutinio dydžio šio sektoriaus įmonėms, nepakenkiant aplinkos apsaugos lygiui.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − (LT) Balsavau už elektros ir elektroninės įrangos atliekų direktyvos pasiūlymą. Faktas, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra viena iš sparčiausiai didėjančių atliekų srauto dalių, mums kelia įvairių iššūkių. Europos Komisijos atlikto poveikio vertinimo duomenimis, dabar surenkama beveik 85 % elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Lyginant surinktos panaudotos įrangos kiekį su į rinką išleidžiamos įrangos kiekiu, tampa aišku, kad surenkama 65 % parduodamos įrangos kiekio. Tačiau valstybės įstaigoms nepateikiama ataskaitų apie šio įrangos atliekų kiekio tvarkymą, tinkamai apdorojama nedidelė dalis: tik 33 % elektros ir elektroninės įrangos atliekų oficialiai aprašoma ataskaitose, surenkama ir apdorojama laikantis direktyvos reikalavimų. Perdirbamų atliekų kiekio padidinimas tampa iššūkiu. Kovojant su neteisėtu atliekų vežimu esminį pagrindą sudaro valstybės narės. Jos privalo pasirūpinti direktyvos perkėlimu į nacionalinę teisę, direktyvos įgyvendinimu ir kontrole, kaip laikomasi direktyvos. Iki šiol įrangos atliekos dideliu mastu neteisėtai vežamos ne ES teritorijoje. Įrangos atliekos per dažnai deklaruojamos kaip naudota, bet vis dar veikianti įranga, ir kaip tokia išvežama iš ES. Todėl šia direktyva reikia reglamentuoti paprastesnį elektros ir elektronikos įrangos atliekų ir naudotos įrangos skirstymą.

  Jan Březina (PPE), raštu. – (CS) Balsavau už šį pranešimą dėl elektros ir elektronikos įrangos atliekų, nes juo sprendžiamas labai svarbus klausimas. Viena vertus, tiesa, kad tinkamai netvarkydami įrangos sukelsime neišvengiamas pasekmes aplinkai ir sveikatai. Kita vertus, kartu sprendžiame žaliavų praradimo problemą, ir tai yra viena iš pagrindinių globalizuotos ekonomikos problemų. Remiantis turimais duomenimis, šiuo metu yra perdirbama 85 proc. elektronikos atliekų, nors, žinoma, tik 33 proc. šių atliekų yra oficialiai užregistruojama ir tvarkoma laikantis ES direktyvų nuostatų. Negaliu neabejodamas pritarti ENVI komiteto požiūriui, kad su elektronikos įrangos rinkimu, apdorojimu, eksploatavimu ir aplinkai nekenksmingu šalinimu susijusios išlaidos turėtų būti prisiimamos pagal principą „teršėjas moka“. Priešingai, laikausi požiūrio, kad gamintojai, pardavėjai ir vartotojai neturėtų mokėti už atliekų rinkimą iš namų ūkių ir išvežimą į surinkimo punktus, manau, kad ši atsakomybė dabar turėtų tekti tiesiogiai vietos valdžios institucijoms. Taip pat, manau, ne problema būtų, jei gamintojai parduodami naują gaminį klientui turėtų galimybę nurodyti išlaidas už gaminio rinkimą ir perdirbimą. Manyčiau, kad informacija apie tokias išlaidas būtų naudinga vartotojams, nes skatintų juos atsakingai elgtis aplinkos atžvilgiu.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Elektros ir elektronikos įrangos (EEĮ) atliekų prevencija, tokių atliekų pakartotinis panaudojimas ir perdirbimas yra būtinas tvariai gamybai ir vartojimui. Gyvybiškai svarbu mažinti šalintinų atliekų kiekį ir prisidėti prie taupaus išteklių naudojimo. Raginu tobulinti visų elektros ir elektronikos įrenginių gyvavimo cikle dalyvaujančių operatorių, t. y. gamintojų, platintojų, vartotojų ir ypač tų, kurie tiesiogiai dalyvauja rinkdami ir tvarkydami elektros ir elektronikos įrangą, aplinkosauginį veiksmingumą. Atskiras rinkimas yra būtina sąlyga norint užtikrinti specifinį EEĮ atliekų tvarkymą ir perdirbimą ir yra reikalingas norint pasiekti užsibrėžtą žmonių sveikatos ir aplinkos lygį. Prašau vartotojų aktyviai prisidėti, kad toks atliekų rinkimas vyktų sėkmingai. Šiuo tikslu turi būti sukurta patogi EEĮ atliekų grąžinimo infrastruktūra, įskaitant ir viešuosius surinkimo punktus, kur privatiems namų ūkiams būtų sudarytos sąlygos grąžinti savo atliekas bent nemokamai.

  Jorgo Chatzimarkakis (ALDE), raštu. − (DE) Apskritai kalbant, Vokietijos laisvoji demokratų partija (LDP) Europos Parlamente remia atliekų šalinimo direktyvą. Tačiau fotovoltinių modulių tema tebėra problema. Nėra suprantamos priežasties, dėl kurios viso šio sektoriaus reikėtų neįtraukti į reglamentus. Mes turime platų teisės aktų, kuriais valdomi atliekų srautai, spektrą. Taigi neaišku, kodėl yra neįtraukiama visa pramonės šaka, kuri, tikėtina, sukurs didelius atliekų srautus. Todėl kai kurie Europos Parlamento LDP nariai balsuodami už šį pranešimą susilaikė.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Visiškai sutinku su šios direktyvos tikslu ir esu įsitikinusi, kad būtina rūšiuoti atliekas, kad būtų sumažintas poveikis aplinkai ir būtų daugiau jų perdirbama. Tam reikalingi du pakeitimai: panaudoti buitiniai prietaisai turi būti tinkamai šalinami ir turi būti patobulintas jų valdymas. Direktyvoje sprendžiami abu šie klausimai, ir aš visiškai sutinku su jų sprendimo būdais.

Vis dėlto turiu pastebėti keletą esminių klaidų. Visų pirma, nustatyti tikslai yra per daug plačių užmojų, todėl gali duoti priešingų rezultatų. Taip pat manau, kad šalinimo išlaidas reikėtų įtraukti į platesnę skatinamųjų ir baudžiamųjų priemonių sistemą, ir jos turėtų būti aiškios tiems, kas jas apmoka. Be to, kyla ir kitų labai svarbių klausimų. Pavyzdžiui, manau, kad vartotojams informacija turėtų būti teikiama pačiu efektyviausiu būdu, kad dėl informacijos stokos žmonėms nesusiformuotų prasti įpročiai. Atsižvelgdama į direktyvos tikslus ir bendrą struktūrą, aš pritariu jos priėmimui.

Vis dėlto esu įsitikinusi, kad dar yra galimybių pakeisti, mano manymu, tobulintinas detales – ypač kalbant apie papildomą naštą, kuri tenka pardavėjams dėl smulkių prietaisų šalinimo. Tokiems pakeitimams reikia rasti pusiausvyrą tarp aplinkos gerovės ir mūsų gyvenimo būdo tvarumo.

  Jürgen Creutzmann (ALDE), raštu. − (DE) Apskritai kalbant, Vokietijos laisvoji demokratų partija (LDP) Europos Parlamente remia atliekų šalinimo direktyvą. Tačiau fotovoltinių modulių tema tebėra problema. Nėra suprantamos priežasties, dėl kurios visas šis sektorius turėtų būti neįtrauktas į reglamentus. Turime platų teisės aktų, kuriais valdomi atliekų srautai, spektrą. Taigi neaišku, kodėl yra neįtraukiama visa pramonės šaka, kuri, tikėtina, sukurs didelius atliekų srautus. Todėl balsuodamas dėl šio pranešimo susilaikiau.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Manau, kad ES lygmeniu gamintojai irgi turi atlikti svarbų vaidmenį elektros ir elektronikos įrangos atliekų (EEĮ atliekų) pakartotinio panaudojimo procese. Reikėtų prisiminti, kad EEĮ atliekų utilizavimas – svarbus antrinių žaliavų šaltinis, todėl gamintojai turėtų skatinti vartotojus kuo labiau dalyvauti šiame procese. Atsakingas gamintojų požiūris skatina naujoves ir padeda užtikrinti ilgalaikį jų konkurencingumą – abu šie tikslai atitinka strategiją „Europa 2020“.

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes, esant netinkamam balansui šioje srityje ir vis greitėjančiam atliekų augimo tempui, manau, kad reikia efektyviau valdyti elektros ir elektronikos atliekas. Šios direktyvos pakeitimai padės surinkti daugiau atliekų ir pagerins teisės aktus dėl neteisėto eksporto, taip pat užtikrins sąžiningesnį elektros ir elektronikos atliekų valdymo atsakomybės paskirstymą. Be to, palyginti su nauda aplinkai, šis pakeitimas taip pat turės teigiamos socialinės ir ekonominės įtakos, nes bus skurta naujų darbo vietų elektros ir elektronikos rinkimo, tvarkymo ir perdirbimo sektoriuje.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl elektros ir elektronikos įrangos, nes jame pateikiami siūlymai, kaip visuomenei naudingu būdu būtų galima prisidėti prie administracinių išlaidų mažinimo ir aplinkos bei žmogaus sveikatos apsaugos, užkertant kelią neigiamam poveikiui, kurį daro elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymas, ar tą poveikį mažinant.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Visoje ES elektros ir elektronikos įrangos atliekų proporcingai daugėja ir šiandien jų apdorojimas ir perdirbimas Europai yra ypač svarbi problema. Be aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos problemų, kurios jau savaime kelia nerimą, nesugebėjimas pakartotinai panaudoti žaliavų lemia gamybos sistemos neefektyvumą ir papildomas išlaidas. Šias problemas galima išspręsti geriau panaudojant medžiagas, iš kurių pagaminta minima įranga.

Dabar, kai jau visi daugiau žino apie šioje direktyvoje minimus produktus, noriu, kad ES efektyviau naudotų elektronikos ir elektros mechanizmus ir įrangą ir pakartotinai panaudotų juos nekenksmingu aplinkai ir socialiai atsakingu būdu.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Absoliučiai būtina nustatyti aiškias elektros ir elektronikos įrangos (EEĮ) atliekų valdymo taisykles ir tikslus, kad būtų tvariai suvienyta Europos Sąjungos vidaus rinka, pagerinta aplinkos kokybė ir utilizuojamos strateginės žaliavos. Mums tikrai reikia žinoti, kaip geriau panaudoti turimus išteklius, ypač esant tų žaliavų trūkumui, ir įvertinti tą turtą arba pridėtinę vertę, kurią sukuria atliekos mūsų ekonomikoje. Kai Europos Sąjungoje taip skirtingai surenkamos elektros ir elektronikos įrangos atliekos (nuo 16 kg iki vos 1 kg žmogui per metus), pabrėžčiau būtinybę siekti platesnio suderinimo ir manau, kad tikslas iki 2012 m. pasiekti mažiausiai 4 kg žmogui yra visiškai protingas. Išsivysčiusioje Europoje svarbu iki 2016 m. pasiekti tikslą surinkti 85 proc. elektros ir elektronikos įrangos (pagal pakeitimo projektą, kurį pateikiau Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui ir kuris buvo priimtas) ir jos perdirbimo tikslą nuo 50 iki 75 proc. Taip pat norėčiau pabrėžti mano pateiktą pasiūlymą, kuris buvo priimtas komitete, kad valstybės narės kasmet teiktų duomenis apie elektros ir elektronikos įrangos atliekų kiekį.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Europos Sąjungoje didėja elektros ir elektronikos įrangos atliekų srautai. Atsižvelgus į šią realybę, buvo priimtas ir iki šiol galiojo 2002 m. direktyvos pakeitimas. Elektros ir elektronikos įrangos atliekų rinkimas ir apdorojimas yra svarbus ir būtinas darbas, turint omeny ne tik galimas šių atliekų pasekmes aplinkai ir visuomenės sveikatai, bet ir nevykdant šių veiksmų prarandamas antrines žaliavas – o tai jau rimta problema. Maždaug 85 proc. ES sukuriamų elektros ir elektronikos įrangos atliekų jau yra surenkama. Tačiau dalis šių atliekų yra neteisėtai išvežamos iš ES, todėl valstybės narės turi sustiprinti atliekų rinkimo ir apdorojimo kontrolę ir tikrinimą.

Siūlomoje direktyvoje valstybėms narėms pateikti įvairūs galimi būdai: nuo įmonių, kurioms leista rinkti įrangos atliekas, skaičiaus apribojimo, didinant surinkimo punktų skaičių, iki gamintojų vertimo kurti paskatinimo sistemas vartotojams, kad šie pristatytų įrangos atliekas. Bet kuriuo atveju tikslas yra daugiau perdirbti ir daugiau panaudoti pakartotinai. Todėl mes balsavome už šį pranešimą.

  Adam Gierek (S&D), raštu. – (PL) Elektros ir elektronikos įranga yra perdirbama visiškai skirtingais būdais. Elektros atliekos yra išmontuojamos ir perdirbamos, o elektroninės atliekos po išmontavimo paprastai yra apdorojamos chemiškai. Šios dvi kategorijos smarkiai skiriasi savo svoriu, o tai reiškia, kad elektros atliekų surinkimo rodikliai yra aukštesni, o elektroninės atliekos, kuriose daug aukso, sidabro ir kitų retų žemės metalų, dažnai atsiduria sąvartynuose. Pažanga elektros ir elektronikos įrangos srityje reiškia ilgesnę įrangos eksploatavimo trukmę, lengvesnius ir mažesnius prietaisus, ir mažesnes energijos sąnaudas. Dalis mūsų novatoriškos veiklos turėtų būti skirta šiems siekiams įgyvendinti. Ji taip pat turėtų apimti ir utilizavimą palengvinančią konstrukciją.

Deja, šios direktyvos nuostatomis naujovių puoselėjimas neskatinamas, o atliekų srautai auga bauginamais tempais. Norint įgyvendinti šį pasiūlymą, reikia įdiegti atitinkamą mokestį gamintojui arba importuotojui, kai gaminys patenka į rinką. Taip gautas lėšas galėtų panaudoti novatoriškos mažosios ir vidutinės įmonės, kurios užsiima rinkos antrinių medžiagų, gautų iš elektros ir elektronikos įrangos atliekų, utilizavimu.

Šia direktyva valstybėms narėms perduodama administracinė būtinybė organizuoti labai skirtingų ir sudėtingų techninių konstrukcijų (kurias yra ir labai sudėtinga perdirbti) rinkimą ir apdorojimą. Šie gaminiai pasiekia tų valstybių rinkas, todėl jiems turėtų būti taikomi tų rinkų teisės aktai. Deja, neadekvatus rinkos mechanizmų naudojimas atliekoms perdirbti reiškia, kad projekto rezoliuciją dar reikia tobulinti. Todėl balsuodamas susilaikiau.

  Robert Goebbels (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už šią direktyvą, nes tikrai reikia grąžinti ir perdirbti elektros ir elektronikos įrangos atliekas.

Vis dėlto Europos Parlamentas taiko dvejopus standartus, į šią direktyvą įtraukdamas visą elektros ir elektronikos įrangą, įskaitant lempas ir smulkius kūno priežiūros prietaisus, pvz., skutimosi įrangą ir dantų šepetėlius, o fotovoltinius modelius palikdamas už šios direktyvos ribų.

Nors reikėtų skatinti saulės energijos vartojimą, fotovoltiniuose moduliuose yra medžiagų, kurios yra tikrai ne mažiau kenksmingos aplinkai nei elektrinis dantų šepetėlis.

  Françoise Grossetête (PPE), raštu. – (FR) Visuomenė turi teisę žinoti, ar į naujo gaminio kainą įtrauktos jo rinkimo, tvarkymo ir šalinimo išlaidos, ir tai turėtų būti atitinkamai pažymėta. Man gaila, kad šiandien Parlamentas nepritarė šiai priemonei, ir derybų metu agituosiu, kad šis matomas indėlis į ekologiją būtų išsaugotas tose valstybėse narėse, kuriose jis jau naudojamas.

Kiekvienais metais iš Europoje sukuriamų 9 milijonų tonų elektros ir elektronikos įrangos atliekų tinkamai surenkamas ir apdorojamas tik trečdalis. Mes privalome, ir kuo skubiausiai, skatinti visų šių atliekų pakartotinį naudojimą, perdirbimą ir utilizavimą.

Valstybės narės taip pat privalo užtikrinti, kad visi platintojai įdiegtų atitinkamas surinkimo ir informavimo programas tam tikroms dažniausiai pasitaikančioms atliekų rūšims, pvz., naudotiems mobiliesiems telefonams, kurių dar nepakankamai perdirbama.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Turime sukurti plačių užmojų elektros ir elektronikos įrangos atliekų valdymo sistemą, kuri vienu metu apimtų valstybės valdžios institucijas, gamintojus ir vartotojus, nes jiems visiems reikia priminti apie jų pareigas. Akivaizdu, kad norėdami to pasiekti geriausiomis įmanomomis sąlygomis, turime sumažinti bet kokią susijusią administracinę naštą. Ypač pritariu griežtoms taisyklėms, kurios buvo įvestos siekiant užkirsti kelią neteisėtam potencialiai pavojingų atliekų išvežimui į besivystančias šalis. Dabar atėjo eilė Tarybai, kuriai, regis, bus nelengva pritarti mūsų nustatytiems tikslams.

  Nadja Hirsch (ALDE), raštu. − (DE) Apskritai kalbant, Vokietijos laisvoji demokratų partija (LDP) Europos Parlamente remia atliekų šalinimo direktyvą. Tačiau fotovoltinių modulių tema tebėra problema. Nėra suprantamos priežasties, dėl kurios viso šio sektoriaus reikėtų neįtraukti į reglamentus. Mes turime platų teisės aktų, kuriais valdomi atliekų srautai, spektrą. Taigi neaišku, kodėl yra neįtraukiama visa pramonės šaka, kuri, tikėtina, sukurs didelius atliekų srautus. Todėl kai kurie Europos Parlamento LDP nariai balsuodami už šį pranešimą susilaikė.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − Pritariau šiam pasiūlymui, nes elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra viena iš sparčiausiai didėjančių atliekų srauto dalių. Viena vertus, reikia atkreipti dėmesį į poveikį aplinkai ir sveikatai, daromą tada, jei ši įranga apdorojama arba šalinama netinkamai, kita vertus, prarandamos žaliavos yra kita svarbi problema. Veiksmingas ir naujoviškas energijos, medžiagų ir išteklių naudojimas yra globalios ekonomikos pagrindas. Todėl didinamas panaudotų medžiagų surinkimas ir tinkamas apdorojimas laikantis direktyvos yra didelis iššūkis ir būtinybė. Mes privalome galvoti ir skatinti tinkamą elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą ir apdorojimą, nes ryžtingos priemonės padeda skatinti ekonominį subalansuotą be poveikio aplinkai augimą ir švarią bei sveiką aplinką mūsų žmonėms. Pritariu nuomonei, kad ne tik gamintojai, valstybės narės, bet ir mes patys, vartotojai, turime prisidėti prie švarios ir sveikos aplinkos kūrimo, turime prisiimti didelę tinkamo įrangos atliekų tvarkymo atsakomybės dalį. Per daug prietaisų pamirštami arba nenaudojami guli stalčiuose arba pažeidžiant taisykles išmetami į šiukšliadėžes. Valstybės narės turi įgyvendinti ambicingus tikslus pasitelkdamos visas galimas priemones, nors užsibrėžtus tikslus nebus lengva pasiekti. Bet kad tai yra įmanoma, įrodo faktas, kad kai kurios valstybės šiuos tikslus jau įvykdė. Norint ir ateityje palaikyti aukštą vartojimo lygį, reikia atsakingiau elgtis su likusiais gamtos turtais, juos atsakingai naudoti.

  Holger Krahmer (ALDE), raštu. − (DE) Apskritai kalbant, Vokietijos laisvoji demokratų partija (LDP) Europos Parlamente remia atliekų šalinimo direktyvą. Tačiau fotovoltinių modulių tema tebėra problema. Nėra suprantamos priežasties, dėl kurios viso šio sektoriaus reikėtų neįtraukti į reglamentus. Mes turime platų teisės aktų, kuriais valdomi atliekų srautai, spektrą. Taigi neaišku, kodėl yra neįtraukiama visa pramonės šaka, kuri, tikėtina, sukurs didelius atliekų srautus. Todėl kai kurie Europos Parlamento LDP nariai balsuodami už šį pranešimą susilaikė.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. − (IT) Direktyvos, dėl kurios šiandien balsuojame, pasiūlymas yra susijęs su elektros ir elektronikos įrangos atliekų direktyvos pakeitimu, kuriame reikalaujama, kad valstybės narės atskirai rinktų elektros ir elektronikos įrangą ir nustatomi utilizavimo ir perdirbimo tikslai, įskaitant 65 proc. EEĮ surinkimo rodiklį, kurį reikia pasiekti iki 2016 m. Kaip visi žinome, taupus ir naujoviškas energijos, medžiagų ir išteklių panaudojimas yra pagrindinė globalizuotos ekonomikos problema. Be to, tai yra atsakomybė, kuri tenka visiems rinkos dalyviams, nuo valstybės valdžios institucijų iki vartotojų ir gamintojų. Gamintojai pagal gamintojo atsakomybės principą neabejotinai atlieka svarbiausią vaidmenį, bet vartotojai irgi turi prisiimti atsakomybę ir užtikrinti tinkamą įrangos šalinimą. Aš taip pat manau, kad be įsipareigojimo laikytis Komisijos rekomendacijų, yra būtina ir nenustatyti jokių varginančių ar per daug didelę naštą sukeliančių pareigų gamintojams, platintojams ir mažmeniniams pardavėjams.

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu. – (PL) Manau, kad turėtume reikalauti griežtesnių elektros ir elektronikos įrangos perdirbimo standartų. Šiuo metu ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje yra įrangos atliekų perdirbimo organizavimo problema. Elektros ir elektronikos įrangos atliekų rinkimas ir pervežimas turi būti vykdomas atskirai, kad būtų užtikrintas optimalus jų pakartotinis naudojimas, perdirbimas ir būtų sumažinta žalingų medžiagų – o tai yra ypač svarbu gyventojų atžvilgiu. Gerai, kad mes sprendžiame šį klausimą, nes mūsų regionų ir vietos valdžios institucijų lygmeniu jis buvo ne kartą keliamas. Svarbu kalbėti apie problemos kontrolę, todėl pritariau K. H. Florenzo pranešimui.

  Johannes Cornelis van Baalen, Toine Manders ir Jan Mulder (ALDE), raštu. – (NL) Olandijos liaudies partija už laisvę ir Demokratiją Europos Parlamente šiandien balsavo prieš kelis šio pranešimo dėl elektros ir elektronikos įrangos (EEĮ) atliekų pakeitimus. Mes nepritariame priemonėms, kuriomis nustatomi įpareigojimai mažoms parduotuvėms be apribojimų rinkti smulkius prietaisus, nereikalaujant, kad mainais vartotojas pirktų naują, panašų prietaisą. Mūsų partija laikosi požiūrio, kad, užuot įvedus naujas neįgyvendinamas ir nerealias prievoles, būtų galima ir reikėtų geriau išnaudoti dabartines rinkimo galimybes.

  David Martin (S&D), raštu. − Palaikau šį pranešimą, kuriuo nustatomi nauji tikslai, kad iš išmestų elektros prietaisų į aplinką nenutekėtų toksiški chemikalai.

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už šį pranešimą dėl elektros ir elektronikos įrangos, kuriuo norima pagerinti dabar galiojantį dokumentą. Žinant, kad šių prietaisų gaminama vis daugiau ir apie jų poveikį sveikatai ir aplinkai, jei pasibaigus eksploatavimui jie tinkamai nesutvarkomi, svarbu nustatyti kuo efektyvesnius kriterijus. Mes raginame nustatyti naujus atliekų rinkimo, perdirbimo ir pakartotinio naudojimo tikslus, ir iš dalies mūsų interesai pagrįsti iš atliekų gaunamomis žaliavomis. Todėl šios atliekos turi būti tvarkomos, o ne eksportuojamos į besivystančias šalis (dažnai pavojingomis sąlygomis). Sustiprindami tikrinimą mes tikimės apriboti elektronikos atliekų, kurios dažnai yra klaidingai deklaruojamos kaip panaudojamos antrą kartą, kiekį.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Ekonomikos augimas ir nuolatinė elektros ir elektronikos įrangos pažanga sukėlė milžinišką iš to atsirandančių atliekų tvarkymo problemą. Ši padėtis yra susijusi su įvairiausiomis problemomis, ypač aplinkosaugos, visuomenės sveikatos ir ekonominėmis, kurios dar paaštrėjo dėl pasaulį apėmusios ekonomikos krizės, kuri atsispindi ir šių atliekų apdorojimo kainoje. Todėl turime rasti būdų, kaip apdoroti šias atliekas, kurie taip pat nepaveiktų būtino tvaraus ES valstybių augimo.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. − (ES) Balsavau už šią teisėkūros rezoliuciją dėl elektros ir elektronikos įrangos atliekų direktyvos pasiūlymo (naujos redakcijos), nes palankiai vertinu priemonių, kuriomis siekiama gaminių tvarumo ir elektros bei elektronikos įrangos naudojimo pažangos, įgyvendinimą. Nors, tam tikra prasme, ši priemonė tėra tik trapus būdas užtaisyti spragas, atsiradusias dėl neproporcingo vartojimo, kuris palaiko destruktyvų kapitalistinį gamybos modelį, ir nenutrūkstamos gamybos, pagrįstos dirbtine būtinybe, manau, kad tokių atliekų pakartotinio naudojimo, perdirbimo ir utilizavimo skatinimas yra teigiamas dalykas. Taip pat sutinku su dokumente išdėstytais teiginiais, kad būtina užkirsti kelią atliekų kūrimui ir atgauti strategines žaliavas. Balsavau už šią rezoliuciją, bet manau, kad turi būti primygtinai reikalaujama reglamentuoti elektros ir elektronikos įrangos kokybę: morališkai pasenę gamybos metodai turėtų būti uždrausti ir turėtų būti skatinamas šio tipo gaminių remontas.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Kiekvienais metais elektros ir elektronikos įrangos atliekų vis daugėja. Todėl kyla daug sveikatos ir aplinkos apsaugos problemų, kai tokių atliekų atsikratoma arba jos yra prastai perdirbamos. Visi šie prietaisai – kompiuteriai, televizoriai, mobilieji telefonai ir namų ūkio prietaisai – tampa atliekomis laikais, kai taip trūksta žaliavų. Šiandien tik trečdalis šių atliekų yra tinkamai surenkamos ir apdorojamos. Todėl būtina šį kiekį didinti.

Siūlomas dokumentas leidžia išspręsti kelias problemas, kad galėtume užtikrinti tinkamą elektros ir elektronikos atliekų šalinimą, ar būtų kalbama apie surenkamų atliekų kiekį (85 proc. surinktų atliekų), rinkimo tikslą, atsakomybės perdavimą vartotojams, įrangos tipą, ar surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo standartus. Lygiai taip pat svarbu užkirsti kelią neteisėtam išvežimui už Europos Sąjungos ribų ir ypač į besivystančias šalis. Padidinę surinkimo punktų skaičių galėtume leisti gyventojams lengviau atsikratyti savo atliekų. Tai dar vienas žingsnis siekiant saugoti aplinką ir žmonių sveikatą.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. − Kartu su S&D frakcija balsavau „už“, nes akivaizdu, kad elektronikos ir elektros įrangos atliekų nuolat daugėja. Norint nešvaistyti ES lėšų, būtina pasiūlyti šalims, kurios tiekia elektros ir elektronikos įrangą į ES, mokėti specialų utilizavimo mokestį įrangos pardavimo momentu arba įsipareigoti priimti atgal senus prietaisus, skirtus pakartotinai naudoti arba perdirbti. Taip būtų galima gerai suderinti pakartotinio naudojimo ar perdirbimo ir prietaisų pristatymo procesą, ir galėtume nebegrįžti prie šio klausimo ateityje.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Elektros ir elektronikos įrangos atliekų nuolat daugėja. Aplinkosaugos sumetimais būtina tinkamai šalinti šio tipo atliekas, nes dažnai jose yra daug toksiškų medžiagų, įskaitant ir sunkiuosius metalus, pvz., gyvsidabrį, šviną, kadmį ir CFC. Siekiant didinti žinomumą šiais klausimais valstybėse narėse, verslo bendruomenėje ir tarp individualių vartotojų, ES nustatė rinkimo tikslus, kuriuos siekiama pakeisti priimant šią naująją direktyvą. Nebalsavau už šį pranešimą, nes, mano nuomone, taip yra per daug kišamasi į atskirų valstybių įgaliojimus.

  Claudio Morganti (EFD), raštu. – (IT) Šiuo pranešimu siekiama peržiūrėti elektros ir elektronikos įrangos atliekų direktyvą, kad būtų paskatintas atskiras šios rūšies atliekų rinkimas, utilizavimas ir perdirbimas. Taigi, buvau linkęs paremti šį požiūrį. Vis dėlto šis pranešimas buvo papildytas keliais pakeitimais, kuriais ypač apsunkinami mažieji prekiautojai, nes jie verčiami prisiimti papildomas biurokratines išlaidas ir reikalavimus, kuriuos bus sunku pakelti. Todėl nusprendžiau balsuoti prieš šį pasiūlymą.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. − Balsavau už šią Direktyvą, nes manau, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas – dar vienas iššūkis, kurį turime įveikti. Šiuo metu mano šalis Lietuva pagal šių atliekų tvarkymą, deja, atsilieka labai daug nuo ES vidurkio. Elektronikos ir elektroninės įrangos atliekos – puikus brangiųjų metalų ir kitų į ES importuojamų išteklių šaltinis. Jei visos šios atliekos būtų tinkamai tvarkomos, antrą kartą panaudojamos ir perdirbamos, sutaupytume tikrai nemažai žaliavoms išleidžiamų lėšų. Tikiuosi, kad naujoji direktyva (nors iki jos įsigaliojimo dar daug laiko), kuriai įsigaliojus turėtume turėti tobulesnę atliekų surinkimo, antrinio panaudojimo ir perdirbimo sistemą, tiek suteiks naujų galimybių verslui, tiek sumažins rūpesčių galutiniam vartotojui.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. − (IT) Šiandien elektros ir elektronikos įranga sudaro milžinišką vartojimo prekių kategoriją ir tiek pat didelį kiekį atliekų, kurios dėl savo pobūdžio kelia didelę žalą aplinkai ir žmonių sveikatai. Pranešime dėl elektros ir elektronikos įrangos atliekų aptariamas šios rūšies atliekų rinkimo, apdorojimo ir perdirbimo reglamentavimas ES lygmeniu ir nustatomi jų kiekiai ir procentinės dalys. Todėl pritariau K. H. Florenzo pranešimui, kuriame reikalaujama, kad valstybės narės per metus atskirai surinktų mažiausiai 4 kg elektros atliekų gyventojui, iki 2016 m. pasiektų 65 proc. atskiro rinkimo ir mažiausiai 5 proc. pakartotinai panaudojamų medžiagų tikslą, ypač siekiant be reikalo neeikvoti žaliavų.

  Franz Obermayr (NI), raštu. − (DE) Dėl šio Komisijos pasiūlymo man kyla tų pačių abejonių kaip ir valstybėms narėms. Labai smarkiai ignoruojami mažųjų ir vidutinių įmonių interesai. Mažosios ir vidutinės įmonės turėtų milžiniškų problemų dėl šių reglamentų.

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Šiuo metu elektros ir elektronikos įrangos atliekų srautas yra greičiausiai augantis atliekų srautas Europos Sąjungoje. Šis faktas susijęs su keliomis problemomis, kurioms reikia rasti veiksmingą sprendimą. Visų pirma, turime atsižvelgti į netinkamai perdirbamos tokios įrangos poveikį sveikatos apsaugai ir aplinkai. Dar vienas iššūkis – panaudoti kuo daugiau medžiagų (utilizavimas reiškia, kad pramonė atgauna vertingas antrines medžiagas) ir būtinybė intensyviau rinkti ir tinkamai apdoroti atliekas.

Remiantis Europos Komisijos surinktais duomenimis, šiuo metu surenkama maždaug 85 proc. visų elektronikos atliekų. Nepaisant to, kad surenkama iki 65 proc. parduotos įrangos, tik šiek tiek daugiau nei 30 proc. panaudotos elektros ir elektronikos įrangos yra tvarkoma laikantis direktyvos išlygų. Todėl sunku nesutikti su pranešėju, kad būtent valstybės narės yra atsakingos už tinkamą direktyvos įgyvendinimą ir veiksmingų įrangos atliekų saugojimo ir apdorojimo kontrolės procedūrų sukūrimą. Akivaizdu, kad tai valstybių narių, naujos įrangos gamintojų ir vartotojų pareiga stengtis visomis įmanomomis priemonėmis surinkti daugiau atliekų.

Balsavau už šio pranešimo, kuriuo siekiama surinkti daugiau atskirų atliekų, mažiau prarasti įrangos atliekų ir užkirsti kelią neteisėtam jų išvežimui bei užtikrinti atitinkamą geros kokybės tokios rūšies atliekų tvarkymą, priėmimą.

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. − (LT) Elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra viena greičiausiai augančių atliekų rūšių. Dėl to galima kaltinti spartėjantį gyvenimo tempą, vis greičiau besivystančias technologijas, norėjimą turėti naujausią ir moderniausią įrangą. Besisukdami šiame rate susiduriame su dviem didelėmis – išteklių ir atliekų – problemomis. Balsavau už šį pranešimą, kadangi pritariu siekiui kuo didesnį procentą panaudotų įrenginių surinkti, juos perdirbti ir vėl paleisti į pasaulį. Tik taip galėsime sumažinti naudingų išteklių poreikį bei į sąvartynus patenkančių daiktų kiekį. Manau, jog užsibrėžti tikslai yra pasiekiami, bet nėra lengvi. Ypač reikės pasistengti naujosioms ES šalims. Deja, atsarginės planetos neturime. Jeigu norima ir ateityje palaikyti aukštą vartojimo lygį, reikia atsakingiau elgtis su likusiais gamtos turtais, jų nešvaistyti.

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL) Šiandien balsavau už Europos Parlamento pranešimą dėl elektronikos įrangos atliekų valdymo, nes tai ypač svarbus klausimas Graikijai, kurioje 2010 m. buvo nustatyta daugiau nei 150 000 tonų elektronikos atliekų. Pagrindinis mūsų troškimas – aukšto lygio teisėtas apdorojimas (turint omeny tai, kad tik viena trečioji elektronikos atliekų ES yra teisėtai surenkama ir apdorojama), tinkamas rinkimas, perdirbimas ir pakartotinis vertingų atliekose esančių medžiagų naudojimas ir veiksmai siekiant užkirsti kelią neteisėtam atliekų išvežimui – už visą tai pirmiausia atsakingos valstybės narės. Svarbiausia šiam bendram siekiui – visų susijusių šalių (gamintojų, vartotojų ir valstybės valdžios institucijų) informuotumo didinimas ir paskatinimas visiems tinkamai šalinti šios rūšies atliekas.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, atsižvelgdama į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų atstovų sudarytos konsultacinės darbo grupės nuomonę, kad svarstomame pasiūlyme nėra jokių kitų esminių pakeitimų nei nurodytieji, o ankstesnio teisės akto su minimais vėlesniais pakeitimais kodifikavimo atžvilgiu pasiūlyme yra tiesiogiai kodifikuotas esamas tekstas, nepakeičiant jo esmės. Prisidedu prie Parlamento raginimo Komisijai toliau kreiptis į Parlamentą šiuo klausimu, jei ji ketins iš esmės keisti pasiūlymą arba pakeisti jį kitu dokumentu.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Norėčiau pasveikinti pranešėją pasiekus šį svarbų tikslą. Elektros ir elektronikos įrangos (EEĮ) atliekų srautas yra greičiausiai ES augantis atliekų srautas, todėl susiduriame su įvairiais iššūkiais.

Viena vertus, turime spręsti pasekmių aplinkai ir sveikatai problemą, kai ši įranga netinkama apdorojama ir šalinama, kita vertus, yra rimta žaliavų praradimo problema. Globalizuotoje ekonomikoje pagrindinė problema yra veiksmingas ir naujoviškas energijos, medžiagų ir išteklių naudojimas. Todėl šių atliekų rinkimo ir tinkamo apdorojimo pagerinimas pagal šią direktyvą yra didelis iššūkis.

Pasiūlytais pakeitimais siekiama didinti atskirai renkamų atliekų kiekį, mažinti įrangos atliekų praradimą „EEĮ atliekų sistemoje“ ir kartu užkirsti kelią neteisėtam išvežimui bei užtikrinti, kad EEĮ atliekų apdorojimas būtų tinkamas ir geros kokybės. Be to, reikėtų mažinti biurokratiją nacionaliniu lygmeniu, taip pašalinant trukdžius vidaus rinkai.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. − Elektros ir elektronikos įrangos (EEĮ) atliekų srautas yra greičiausiai ES augantis atliekų srautas, todėl mes susiduriame su įvairiais iššūkiais: 9 mln. tonų dabar, kurie išaugs iki 12,3 mln. tonų 2020 m. Esant tokiems mastams atsiranda rimtas verslo pagrindas susigrąžinti daugiau EEĮ atliekų: jos žada pajamų ir darbo vietų atliekų apdorojimo sektoriui, indėlį į darbo vietų kūrimą ilgalaikiams bedarbiams ir palankių sąlygų neturintiems asmenims, o atgaunamų medžiagų apytikrė vertė – maždaug 2 mlrd. EUR per metus. EEĮ atliekose yra svarbių retų žaliavų, kurias reikėtų susigrąžinti, kad jų reikėtų mažiau importuoti. Nauja redakcija buvo skubiai reikalinga, kad būtų galima įveikti klimato kaitos iššūkius, išvengti žalos aplinkai dėl netinkamo atliekų tvarkymo ir išsaugoti vertingus išteklius elektros ir elektronikos įrangoje. Mums reikės surinkti daugiau, perdirbti daugiau ir taikyti adekvačius perdirbimo standartus, griežtus teisės aktus, skirtus neteisėtam eksportui, reikės plačios gamintojo atsakomybės, geresnio dizaino įrangos ir sąžiningo pareigų ir išlaidų paskirstymo tarp gamintojų, vartotojų ir valdžios institucijų.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl direktyvos, kuri būtų 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos elektros ir elektronikos įrangos atliekų (EEĮ atliekų) direktyvos 2002/96/EB nauja redakcija, pasiūlymo. EEĮ atliekos sudaro greičiausiai augantį atliekų srautą Europos Sąjungoje, todėl būtina geriau rinkti ir tinkamai apdoroti šias atliekas. Išties turime išvengti rimtų pasekmių, kurių netinkamas EEĮ atliekų utilizavimas gali turėti aplinkai ir visuomenės sveikatai bei pasekmių dėl prarandamų žaliavų. Todėl dabar pasiūlyti pakeitimai yra sveikintini, nes jais ir siekiama didinti atskirai surenkamų atliekų kiekį, mažinti įrangos atliekų praradimą „EEĮ atliekų sistemoje“, užkirsti kelią neteisėtam išvežimui bei užtikrinti, kad EEĮ atliekų apdorojimas būtų tinkamas ir geros kokybės.

  Britta Reimers (ALDE), raštu. − (DE) Apskritai aš pritariu atliekų šalinimo direktyvai. Tačiau fotovoltinių modulių tema tebėra problema. Nėra suprantamos priežasties, dėl kurios viso šio sektoriaus reikėtų neįtraukti į reglamentus. Mes turime platų teisės aktų, kuriais valdomi atliekų srautai, spektrą. Taigi neaišku, kodėl yra neįtraukiama visa pramonės šaka, kuri, tikėtina, sukurs didelius atliekų srautus. Todėl balsuodama dėl šio pranešimo susilaikiau.

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Praėjus aštuoneriems metams nuo Elektros ir elektronikos įrangos atliekų direktyvos priėmimo, Europos Parlamentas dar kartą išsako savo nuomonę svarbiu aukštųjų technologijų atliekų perdirbimo klausimu. Nepaisant nepaneigiamai pagerėjusio šios rūšies atliekų apdorojimo, utilizavimo ir šalinimo (iš 5,8 tonų atliekų, kurias per metus sukuria žmogus Europoje, jos sudaro tik menkus vidutiniškai 20 kg žmogui), dar yra kur stengtis. Todėl palankiai vertinu K. H. Florenz pranešimo patvirtinimą šį pietų metą, kuriuo sustiprinamas Europos Komisijos 85 proc. surinkimo ir 50–75 proc. perdirbimo (atsižvelgiant į atliekas) tikslas iki 2016 m. Ir kas galėtų žiūrėti pro pirštus į, pavyzdžiui, brangių medžiagų atgavimą iš įvairiausios įrangos: vienoje tonoje mobiliųjų telefonų yra maždaug 280 gramų aukso ir 140 gramų platinos ir paladžio! Tai tiesiog ekonomiškai protingas būdas aplinkai saugoti. Dėl tokių pačių paskatų pritariau ir penkeriems metams numatytam saulės plokščių neįtraukimui į šios direktyvos pagrindus. Manau, kad tai yra puikus būdas šiai ekologiškai technologijai paremti.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Šiandienos balsavimas yra sveikintinas žingsnis griežtinant ES taisykles dėl elektros įrangos atliekų, ypač užtikrinant veiksmingą EEĮ atliekų surinkimą ir apdorojimą. Europos Parlamentas balsavo už tai, kad būtų pagerinti žemi EEĮ atliekų surinkimo rodikliai, netinkamas apdorojimas ir neteisėtas eksportas į trečiąsias šalis. Iki 2016 m. mažiausiai 85 proc. kasmet atsirandančių atliekų turi būti surenkama ir visos jos turi būti tinkamai apdorojamos. Tai svarbus žingsnis siekiant pažangos. Dar vienas svarbus patobulinimas yra nuostata, kuria siekiama užtikrinti, kad dabar mažmeniniai pardavėjai būtų įpareigoti priimti labai smulkių prietaisų atliekas, pvz., lemputes ar mobiliuosius telefonus, mainais nereikalaudami pirkti naują prietaisą. Tai galioja visiems, įskaitant ir nuotoliniu būdu dirbantiems, pardavėjams (išskyrus labai mažas mones). Pagerinus šių prietaisų rinkimą ir vartotojų žinias šiuo klausimu, turėtų sumažėti šių mažų prietaisų kiekis bendrajame atliekų sraute ir daugiau turėtų būti jų apdorojama.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Šiuo balsavimu turėtų būti atnaujinta 2003 m. elektros ir elektronikos įrangos atliekų (EEĮ atliekų) direktyva, išsprendžiant tokius klausimus, kaip nuoseklus susijusių sąlygų taikymas, taisyklių supaprastinimas ir administracinių išlaidų mažinimas. Galutinis tikslas, kurį jau nurodė Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, yra iki 2016 m. pasiekti 85 proc. surenkamų EEĮ atliekų rodiklį ir perdirbti jų nuo 50 iki 75 proc. (atsižvelgiant į kategoriją).

Priimto dokumento tikslas – ne tik atgauti vertingas žaliavas, bet ir sustabdyti neteisėtą elektronikos atliekų išvežimą iš ES, nes apdorojant atliekas standartų neatitinkančiomis sąlygomis kyla pavojus sveikatai ir aplinkai. Dabar būtinai reikės pasiekti sutarimą su Taryba, kuri pažadėjo iš naujo apsvarstyti savo poziciją po šiandienos balsavimo.

  Catherine Stihler (S&D), raštu. − Elektronikos ir elektros įrangos atliekos – greičiausiai auganti atliekų rūšis. Šiuo metu surenkamas vienas trečdalis šių atliekų. Todėl balsavau už šios direktyvos persvarstymą, nes pritariu naujam tikslui iki 2016 m. surinkti ir apdoroti 85 proc. šių atliekų.

  Alexandra Thein (ALDE), raštu. − (DE) Apskritai kalbant, Vokietijos laisvoji demokratų partija (LDP) Europos Parlamente remia atliekų šalinimo direktyvą. Tačiau fotovoltinių modulių tema tebėra problema. Nėra suprantamos priežasties, dėl kurios saulės energetikos sektoriaus reikėtų neįtraukti į reglamentus. Mes turime platų teisės aktų, kuriais valdomi atliekų srautai, spektrą. Taigi neaišku, kodėl yra neįtraukiama visa pramonės šaka, kuri, tikėtina, sukurs didelius atliekų srautus, ypač turint omeny tai, kad saulės energetikos pramonė greičiausiai bus atsakinga už didelį atliekų kiekį ateityje, kai reikės pakeisti pirmuosius ant daugelio Europos stogų sumontuotus saulės elementus. Saulės elementuose gali būti toksinių medžiagų, kurias būtų galima panaudoti dar kartą. Todėl balsuodama dėl šio pranešimo susilaikiau.

  Derek Vaughan (S&D), raštu. − Visiškai pritariu sprendimui atnaujinti Elektros ir elektronikos įrangos atliekų (EEĮ atliekų) direktyvą. Elektros ir elektronikos įrangos atliekų išskiriamos pavojingos medžiagos gali kelti didelį pavojų sveikatai ir aplinkai. Užtikrindami, kad atliekos būtų perdirbamos ir pakartotinai panaudojamos, šia direktyva pagerinsime gamintojų ir platintojų aplinkosauginį veiksmingumą. Nauji atliekų perdirbimo, pakartotinio naudojimo ir surinkimo tikslai apima 85 proc. surinkimo rodiklį valstybėms narėms. Atnaujinta direktyva taip pat bus suderintos valstybių narių ataskaitų teikimo ir reguliavimo priemonės, kad būtų supaprastintos administravimo procedūros ir sumažintos išlaidos bendrovėms. Esu įsitikinęs, kad patvirtinę šios direktyvos pakeitimus, pasitarnausime sveikatai ir aplinkai ir prisidėsime prie veiksmingo ES išteklių panaudojimo darbotvarkės tikslų. Vis dėlto, turint omeny apkarpymus, su kuriais susiduria vietos valdžios institucijos, svarbu yra tai, kad savivaldybių tarybas, kurios nori įvesti sistemingą atliekų rinkimą, finansiškai remia gamintojai.

  Hermann Winkler (PPE), raštu. − (DE) Savaime suprantama, aš pritariu idėjai dėl geresnio elektros įrangos rinkimo visoje Europoje, ypač todėl, kad taip galėsime veiksmingiau pakartotinai panaudoti retas žaliavas. Norėčiau pabrėžti, kad mano gimtinė Vokietija yra ypač geroje pozicijoje šiuo klausimu ir yra įgyvendinusi subalansuoto perdirbimo sprendimus verslui ir vartotojams. Šios sistemos nereikia keisti, kad pagerintume būdą, kuriuo pakartotinai panaudojame žaliavas. Komisija taip pat nenorėjo įvesti pakeitimų. Deja, pranešimu, už kurį mes ką tik balsavome, įvedamos papildomos prievolės, kurios gali smarkiai paveikti verslą, įskaitant ir elektrikus, o labiausiai nukentės mažosios ir vidutinės bendrovės. Todėl nebalsavau už šį pranešimą. Pareiga rinkti įrangą, net jei ji ir nėra bendrovės gaminių dalis ir dėl jos kartais tenka atskirti produktus, kurie turi ir kurie neturi toksinių medžiagų, bei sugadintus ir pakartotinai panaudotinus produktus, reikalaus papildomų išlaidų ir jai prireiks daug papildomos biurokratijos. Turime neleisti, kad taip nutiktų, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Ir neužtenka tiesiog padaryti išimtį mažiausioms įmonėms, kurių patalpos yra labai mažos. Pademonstruotas požiūris yra pagirtinas, bet juo neišsprendžiama problema apskritai ir nesilaikoma ES politikoje dėl vidutinių įmonių nustatyto principo „pirmiausia galvoti apie mažuosius“.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0078/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl padėties Tunise ir norėčiau pareikšti visišką solidarumą su Tuniso tauta, kuri, siekdama teisėtų demokratinių tikslų ir skatinama troškimo pagerinti socialines sąlygas bei įsidarbinimo galimybes, paskatino istorinį savo šalies politikos pasikeitimą; todėl minėtoje rezoliucijoje ši tauta pelnytai giriama už drąsą ir ryžtą, parodytą demonstracijose, reiškiama užuojauta aukų šeimoms ir solidarumas su sužeistaisiais. Be to, manau, kad Tunise, žlugus autoritariniam režimui, bus sukurta stabili demokratija ir paskatintas kitų tautų įsipareigojimas dėl panašių siekių. Šiuo atžvilgiu remiu demokratinį procesą ir pabrėžiu, kad svarbu sudaryti rinkimams tinkamas sąlygas, užtikrinti galimybes veikti visoms opozicijos jėgoms ir žiniasklaidos priemonėms nacionaliniu lygmeniu ir įsteigti parlamentinę asamblėją, atsakingą už demokratinės konstitucijos, kurioje būtų išlaikyta įstatymų vykdomosios ir teisėkūros galias turinčios valdžios pusiausvyra, taip pat užtikrintas teismų sistemos nepriklausomumas, parengimą.

  Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) Pastarieji įvykiai Tunise paskatino diskusijas dėl ES kaimynystės politikos, įgyvendinamos Viduržemio jūros regione, veiksmingumo. Šiuo atžvilgiu Europos Parlamento rezoliucija duodamas aiškus ženklas. Deja, asociacijos susitarime nebuvo numatytas specialus mechanizmas, todėl piliečių kova dėl jų teisių užtikrinimo nesulaukė Europos paramos. Dėl to pastangos buvo prievarta nuslopintos ir žuvo žmonės. Tačiau palankiai vertinu iniciatyvą įkurti tyrimo komisiją. Be to, manau, kad stebint, kaip taikoma nuostata dėl žmonių teisių, ateityje bus išvengta tokių incidentų. Tuniso tautai reikia pagalbos kuriant tinkamai veikiančias valstybines institucijas. Dėl įvykių Tunise būtina ES lygmeniu keisti prioritetus, susijusius su trečiosiomis šalimis. Pagarba žmogaus teisėms turėtų būti politinio dialogo pagrindas. ES privalo nuolat tai pabrėžti, kad neprarastų pasitikėjimo.

  Dominique Baudis (PPE), raštu. – (FR) Šiuo pasiūlymu dėl rezoliucijos dar kartą patvirtinami Europos įsipareigojimai remti pagrindines reformas, kurias siekia įgyvendinti Tuniso tauta. Ilgą laiką Europa išlaikė ypatingus santykius su Tuniso tauta. Tai buvo vienintelė tarptautinė organizacija, kuri į savo santykius su Tunisu įtraukė pagarbos žmogaus teisėms ir demokratinėms vertybėms sąlygas. Dėl Europos ekonominės pagalbos, teikiamos įgyvendinant kaimynystės politiką, pakilo vidutinis gyvenimo lygis, buvo kuriamos darbo vietos, mokomi jauni žmonės, o moterims suteikta galimybė eiti atsakingas pareigas. Europa siekia remti neseniai prasidėjusį Tuniso tautos perėjimo prie demokratijos procesą.

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. – (FR) Tuniso tauta atvertė naują istorijos puslapį. Šiuo pasiūlymu dėl rezoliucijos Europos Parlamentas prisideda prie Europos pozicijos kūrimo šiuo klausimu. Visų pirma, Europos Parlamentas palankiai vertina Tuniso tautos, inicijavusios svarbius istorinius pokyčius, drąsą. Dabar Europos Sąjunga turi pateisinti pagrįstus Tuniso tautos lūkesčius. Europa turi teikti pirmenybę subjektams, gerbiantiems pagrindines laisves. Galiausiai, kadangi buvo įvykdyti nusikaltimai, teisėtai prašėme Europos Sąjungos kuo skubiau įvykdyti sprendimą įšaldyti Z. Ben Ali šeimos ir jos bendrininkų neteisėtai įgytą turtą.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi svarbu, jog būtų atstovaujama visoms Tuniso politinėms, socialinėms, pilietinėms ir demokratinėms jėgoms, nes tik tai gali užtikrinti gyventojų pasitikėjimą pereinamojo laikotarpio vyriausybe ir jos teisėtumą, kuris būtinas norint pasirengti rinkimams ir demokratinio perėjimo procesui. Europos Sąjunga ir Tunisas parengė 2011–2016 m. veiksmų planą, ir norint vykdyti šį procesą abu partneriai turės prisiimti daugiau įsipareigojimų visais klausimais, ypač žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje. Europos Parlamentas smerkia tai, kad saugumo pajėgos vykdė represijas ir neproporcingai naudojo jėgą, tačiau tvirtai remia vykstantį demokratinį procesą šalyje. Taigi labai svarbu sudaryti sąlygas, reikalingas Parlamentinės asamblėjos, kuri bus įgaliota parengti demokratinę Konstituciją, kurioje būtų užtikrinti vykdomosios ir teisėkūros galias turinčios valdžios pusiausvyros ir teismų nepriklausomumo principai, rinkimams surengti, suteikiant pakankamai laiko visoms opozicijos jėgoms ir nepriklausomai žiniasklaidai atlikti organizuojamąjį darbą nacionaliniu mastu. Parlamentas tikisi, kad šiuose rinkimuose galės dalyvauti visos demokratinės jėgos, kurios gerbs sąžinės laisvę, demokratinę kaitą ir saviraiškos laisvę.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Praėjus vos kelioms savaitėms po įvykių Tunise, Egipto žmonės išėjo į gatves, siekdami, kad būtų išgirstas jų balsas. Padėtis arabų šalyse lyginama su 1990 m. Vidurio ir Rytų Europoje susiklosčiusia padėtimi. Istorija kartojasi po 20 metų, ir tūkstančiai žmonių išeina į gatves. Europos Sąjunga privalo pareikšti savo solidarumą su arabų šalių gyventojais, kurie buvo arba šiuo metu yra išėję į gatves. Tačiau svarbu, kad išeiti į gatves žmones skatintų teisėti demokratiniai siekiai ir poreikis gerinti socialines ir gyvenimo sąlygas. ES, turinti demokratines tradicijas, privalo pasmerkti represiją ir neproporcingą jėgos naudojimą vykdančias teisėsaugos institucijas, kurių veiksmai lėmė žmonių mirtį. Šalyse, kuriose padėtis nėra stabili, demokratiniai procesai turi būti remiami su tvirtu įsitikinimu. Iš tiesų, Europos Sąjunga turi didelius įsipareigojimus šioje srityje. Turi būti sudarytos tinkamos sąlygos laisviems rinkimams, taip pat demokratinei konstitucijai, kuria bus garantuojama žodžio laisvė, politinis pliuralizmas ir rinkimų principas, priimti. ES vyriausioji įgaliotinė turi aktyviai veikti, kad įvertintų šalių, išgyvenančių radikalias permainas, poreikius, nes tokios šalys neturi praktinės demokratinių procesų patirties.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Norėčiau pareikšti solidarumą su Tuniso tauta, kuri, siekdama teisėtų demokratinių tikslų ir skatinama troškimo pagerinti socialines sąlygas bei įsidarbinimo galimybes, paskatino istorinį savo šalies politikos pasikeitimą. Džiaugiuosi tautos drąsa ir ryžtu, kuriuos ji parodė per demonstracijas, ir smerkiu taikių protestų nuslopinimą jėga, pasibaigusį daugiau nei 100 žmonių mirtimi. Reiškiu užuojautą aukų artimiesiems bei solidarumą su sužeistaisiais.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Arabų pasaulis nuo Tuniso iki Jemeno pusantro mėnesio krečiamas neramumų arba laisvės troškimų bangos. Kol kas sunku pasakyti, kuris iš šių dviejų pasakymų iš tikrųjų tinka įvykiams apibūdinti, nes protestų padariniai yra sudėtingi; Z. Ben Ali pasitraukė iš šalies, H. Mubarako valdžiai kilęs pavojus, taip pat siekiama sudaryti naują Jordanijos vyriausybę, į tai žvelgiant kaip į prevencinę priemonę. Tuniso prezidento išvykimas nereiškia, kad atėjo pabaiga jo režimui, kuris tebėra įtampos šaltinis. Pritariu tunisiečių susirūpinimui dėl ankstesnio režimo ministrų, kurių dalis dalyvavo malšinant demonstracijas, išlikimo valdžioje. Manau, kad ES pareiga − skatinti demokratijos pagrindų kūrimo procesą, kad būtų užkirstas kelias vienos totalitarizmo formos pakeitimui kita. Tuniso įvykiuose galima įžvelgti ne tik arabų autokratų nuvertimo modelį, bet ir precedentą, kuris suteikia galimybę suvokti tolesnius pokyčius sprendžiant sudėtingą Rytų lygtį.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Mano manymu, Europa negali likti abejinga stiprių visuotinių protestų, besitęsiančių keliose Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalyse, jėgai. Kaip jau minėjau Parlamente vykstant diskusijoms dėl šio pasiūlymo dėl rezoliucijos, manau, kad šiuo metu esame retai istorijoje pasitaikančio įvykio liudininkai, kai viena iš valstybių keičia savo kursą ir kuria naują tikrovę. Tačiau užuot keliems lyderiams veikus kartu arba atskirai, Europa kaip visuma turi prisiimti vadovaujamąjį vaidmenį padėdama įgyvendinti šias reformas ir surasti naują paradigmą Artimiesiems Rytams, kad būtų išvengta radikalizmo ir būtų gerbiamos žmogaus teisės, saugumas, demokratija, orumas ir tolerancija. Žinau, kad jau nebus taip, kaip buvo. Reiškiu solidarumą su žmonėmis, kurie Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose kovoja dėl savo teisių, kaip ne taip seniai reiškiau ir solidarumą su žmonėmis iš Rytų Europos. Kadangi suprantu, kad islamiškasis ekstremizmas atsirado kaip politinis, o ne religinis atsakas į šias problemas ir, kaip atsakas, buvo paskatintas socialinės atskirties, tikiuosi, kad žmonės greitai įrodys, jog šiame regione gali gyventi visi kartu taikiai ir gerbdami vieni kitus, nepaisant religinio tikėjimo, politinio pasirinkimo ar tautybės.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes ja reiškiamas solidarumas su Tuniso tauta, kuri, siekdama teisėtų demokratinių tikslų ir skatinama troškimo pagerinti socialines sąlygas, paskatino istorinį savo šalies politikos pasikeitimą. ES negali išvengti savo įsipareigojimų, ir vyriausioji įgaliotinė turi raginti sukurti darbo grupę, kurioje dalyvautų Europos Parlamentas ir kuri padėtų įvertinti poreikį teikti pagalbą demokratinio perėjimo procesui ir visų pirma pasiruošimo laisviems ir demokratiniams rinkimams procesui.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Dabartinė padėtis Artimuosiuose Rytuose parodė, kiek mažai žinome apie eilinius arabus, apie tai, ką galvoja tie, kurie dalyvauja demonstracijose Tunise ir Kaire, ko jie iš tikrųjų trokšta ir ką jaučia. Pasaulio televizijos stotyse, pvz., CNN ir Al-Jazeera, taip pat socialiniuose tinkluose aptariami pirmieji pasaulio piliečių bendruomenės, kuri turi galimybes realiu laiku sekti tokius svarbius įvykius kaip Tunise ir Egipte, veiksmai.

Ilgą laiką Vakarai, baimindamiesi islamiškojo ekstremizmo, rinkosi izoliavimo politiką, užuot ieškoję partnerių, kuri turėtų tas pačias idėjas ir skatintų kurti visuomenes, kurios būtų politiškai struktūruotos pagal demokratijos, laisvės ir teisinės valstybės principus. Taip buvo elgiamasi, nes tokių partnerių atseit nebuvo. Pasirodo, tai nėra visiška tiesa. Jų svaria įtaka ir gebėjimu šia kryptimi sutelkti atitinkamas šalis dar turi būti įsitikinta. Todėl rekomenduojamas atsargus ir atidus įvykių stebėjimas ir Europos pagalbos teikimas demokratams, kurie atmeta pasaulietinį militarizmą ir religinį fundamentalizmą.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Visi žmonės turi gerbti demokratines vertybes, t. y. laisvę ir apsisprendimo teisę. Todėl palankiai vertinu šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl politinės padėties Tunise, kuriuo Parlamentas reiškia solidarumą su Tuniso tauta. Nepaisant represijos priemonių ir saugumo pajėgų panaudotos jėgos, tunisiečiai sugebėjo demonstracijomis sužlugdyti prezidento Z. Ben Ali diktatorišką režimą. Tačiau esu nusivylęs nepavykusiomis Europos Sąjungos ir kai kurių jos partnerių pastangomis vykdyti nuoseklesnę ir veiksmingesnę užsienio politiką, kuria būtų sugriauti vis dar veikiantys totalitariniai režimai, kaip antai Tunise galiojęs režimas.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Mūsų frakcija pasirašė pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl padėties Tunise, kuriame sveikiname Tuniso tautą dėl jos ryžto siekiant atgauti laisvę ir sužlugdyti veikiantį režimą ir reiškiame solidarumą su visais Tuniso veikėjais ir visa tauta.

Rezoliucijoje taip pat pabrėžiame, kad būtina, jeigu Tuniso žmonės paprašytų, teikti reikiamą finansinę pagalbą siekiant užbaigti pradėtas įgyvendinti reformas ir patenkinti Tuniso tautos ekonominius ir socialinius poreikius.

Be abejo, reikia vengti kišimosi į Tuniso vidaus politiką. Europos Sąjunga negali nurodyti, kas gali arba kas negali vadovauti šioms šalims. Žmonės šiose šalyse veikia savarankiškai ir jie patys turi nuspręsti, kas turi vadovauti jų valstybei. Negalime jiems ką nors primesti.

  Louis Grech (S&D), raštu. − Liūdna, kad ES taip ilgai sprendė politinių ir socialinių neramumų Artimuosiuose Rytuose, t. y. Tunise ir visai neseniai − Egipte, klausimus. Europos Sąjungos pareiga stebėti padėtį ir nustatyti kylančią krizę, o dar svarbiau − imtis iniciatyvos jai suvaldyti. Tačiau pasyviai ir ramiai stovėjome nuošalyje; nenorėjome pastebėti ženklų, aiškiai bylojančių apie kylančius politinius ir socialinius neramumus, kai žmonės protestuodami išėjo į gatves. Turime rasti būdą bendradarbiauti ir remti žmones, gyvenančius tose šalyse. Tai daryti privalome ne ką nors primesdami, o įtikindami gyventojus, kad Europa atitinkamuose regionuose aktyviai rems socialinį stabilumą, ekonominę gerovę ir laisvę. Reikėtų pažymėti, kad Palestinos ir Izraelio konflikto atveju ES nusprendė nesiimti reikiamų veiksmų. Nėra vieno asmens arba institucijos, kurie kalbėtų už visą Europą. Galiausiai šis klausimas turi būti išspręstas, jeigu siekiame daryti įtaką tarptautiniams santykiams, visų pirma susijusiems su tokiais mums artimais regionais kaip šis.

  Mathieu Grosch (PPE), raštu. − (DE) Remiu šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, tačiau esu įsitikinęs, kad nuolatinė pagalba demokratinėms jėgoms šiame regione turi būti teikiama ankstyvajame etape. Daugelis ES valstybių narių susiduria su problemomis remdamos demokratines jėgas dažniausiai dėl to, kad kyla grėsmė jų ekonominiams interesams. Egiptas, Rusija ir Kinija − puikūs „politinio diskretiškumo“ arba „tylėjimo“ pavyzdžiai. Tikiuosi, kad ES imsis drąsesnių veiksmų, paskatinta įvykių Šiaurės Afrikoje.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsuodama už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl padėties Tunise aiškiai reiškiu visišką paramą Tuniso tautai ir jų pradėtai istorinei demokratinei revoliucijai. Apgailestauju, kad Europos Sąjunga vangiai reagavo į šiuos įvykius, taip sudarydama labai prastą įspūdį apie mūsų diplomatinį atstovavimą, kai vis dar nevykdomi visi mūsų įsipareigojimai ir susiduriama su sunkumais tarptautinėje arenoje reiškiant vieningą nuomonę. Europos Sąjunga privalo suteikti visą reikiamą techninę, teisinę ir finansinę pagalbą Tunise organizuojant laisvus rinkimus. Be to, turime skubiai persvarstyti savo kaimynystės politiką trečiųjų šalių atžvilgiu ir į visus prekybos susitarimus įtraukti nuostatas dėl žmogaus teisių kaip esmines šių susitarimų sąlygas.

  Tunne Kelam (PPE), raštu. − Balsavau už rezoliuciją dėl padėties Tunise reikšdamas solidarumą su Tuniso tauta, kuri siekia žodžio laisvės ir trokšta surengti laisvus rinkimus. Kelia susirūpinimą tai, kad Europos Sąjungą nustebino prasidėjusios masinės demonstracijos prieš buvusį autoritarinį režimą. Šie įvykiai turėtų priminti, kad ekonomikos stabilumas ir politiniai santykiai su partneriais gali būti grindžiami tik tikra demokratija ir visišku pilietinių teisių įgyvendinimu. Raginu vyriausiąją įgaliotinę remti darbo grupės, kuri padėtų Tunisui vykdyti demokratinį procesą, įkūrimą.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. − (IT) Per pastaruosius mėnesius Europos Sąjunga išanalizavo savo kaimynystės politiką pabrėždama skirtumus tarp politinių tikslų, kurių siekia Viduržemio jūros regiono valstybės narės ir Vidurio, Rytų ir Šiaurės Europos valstybės narės. Tačiau nepavyko atlikti analizės, kuria būtų buvęs užkirstas kelias įvykiams, šiuo metu vykstantiems įvairiose Afrikos šalyse. Visiškai pritariu pasiūlyme dėl rezoliucijos, kuris šiandien pateiktas Parlamente, išdėstytiems tikslams; tai tikslai, kurių pageidauja siekti Europos Parlamentas kaip visuma dėl Tunise susiklosčiusios padėties. Europos Parlamentas šiandien išreiškė šiuos pageidavimus: pasmerkti represines priemones ir neproporcingą jėgos naudojimą, įšaldyti Z. Ben Ali šeimos neteisėtai įgytą turtą ir įsteigti tris komitetus, kurie kovotų su korupcija, kuri 23  metus buvo būdinga Tuniso valdžios sistemai. Galiausiai, raginame vyriausiąją įgaliotinę nuspręsti įkurti darbo grupę, į kurią būtų įtrauktas ir Parlamentas, teikiančią pagalbą gyventojams. Manau, kad labai svarbu, jog šiuo metu Tuniso tauta jaustų Europos Sąjungos paramą ir kad Europos Sąjunga nukreiptų juos tikros demokratijos keliu.

  Bogusław Liberadzki (S&D), raštu. – (PL) Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į padėtį visame regione, greitai priėmė poziciją dėl padėties Tunise. Pritariame tautų, siekiančių geresnio gyvenimo, didesnių galių ir geresnio rytojaus, valiai. Esame autoritarinių vadovų priverstinio pasitraukimo liudininkai. Tunisui reikalinga apgalvota partnerystė su Europos Sąjunga. Europos Sąjungai reikalingas sisteminis vertybių, kurių ji laikosi, stiprinimas. Šį darbą turėtų atlikti Išorės veiksmų tarnyba. ES, kaip ir Tunisas, neturėtų pamiršti apie padėties Egipte ir kitose šio regiono šalyse raidą. Palankiai vertinu tai, kad priėmėme bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, kurį pateikė penkios frakcijos.

  David Martin (S&D), raštu. − Balsavau už rezoliuciją dėl padėties Tunise. Manau, labai svarbu, kad Parlamentas elgtųsi nedviprasmiškai dėl demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių apsaugos Tunise ir Artimuosiuose Rytuose.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Palankiai vertinu demonstracijas Tunise, dėl kurių Tuniso tauta atgavo laisvę ir sužlugdė dabar jau nuversto prezidento Zine al-Abidine Ben Ali 1987 m. sukurtą režimą. Visoms politinėms, socialinėms, civilinėms ir demokratinėms jėgoms Tunise turi būti tinkamai atstovaujama, nes tai vienintelis būdas užtikrinti žmonių pasitikėjimą laikinąja vyriausybe ir ją įteisinti, kad ji galėtų įgyvendinti rinkimus ir perėjimą prie demokratijos. Be to, manau, kad turime persvarstyti pagalbos teikimo Tunisui būdus, įskaitant finansinius, taip pat paramą ir pagalbą, kurią Europos pilietinė visuomenė gali teikti Tuniso pilietinei visuomenei, ypač žmogaus teises ginančioms asociacijoms ir socialiniams partneriams.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Remiu poziciją, kuri priimta pasiūlyme dėl rezoliucijos dėl padėties Tunise. Tunisas įgyvendino istoriškai svarbius pokyčius: mūsų pareiga remti Tuniso tautą ir padėti jiems kurti stabilią demokratiją, palaikyti ir stiprinti pilietinę visuomenę, kuri su didele savo galia labai prisideda prie demokratijos stiprinimo. Visiškai palaikau Tuniso demokratinį perėjimą ir vystymąsi. Todėl remiu laikinosios vyriausybės pastangas surengti demokratinius rinkimus, kuriuose būtų atstovaujama visoms politinėms jėgoms.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. − (ES) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl padėties Tunise, nes sutinku, kad turime pareikšti solidarumą ir paramą Tuniso tautai ir jų demokratijos bei socialinės gerovės siekiui. Manau, Parlamentui labai svarbu išreikšti tvirtą paramą engiamų tautų drąsai ir ryžtui; šiuo atveju tai Tuniso tauta, kuri dalyvavo demonstracijose siekdama sustabdyti dabar jau buvusio prezidento Z. Ben Ali tironiją. Mano manymu, ypač svarbu, kad šioje rezoliucijoje pritariama, jog reikia persvarstyti kaimynystės politiką, nes – tai smerkiau jau keletą kartų – ji labiau skirta sudaryti nesąžiningoms prekybos sutartims nei vystymuisi žmonių labui, žmogaus teisių vystymui arba autokratijos ir socialinio neteisingumo sustabdymui. Be to, balsavau už šią rezoliuciją, nes joje smerkiamos Tuniso vyriausybės represijos, vykdytos per taikias demonstracijas, ir todėl, kad sutinku, jog turi būti atliktas nepriklausomas tyrimas dėl Z. Ben Ali vyriausybės vykdytų represijų ir plačiai paplitusios korupcijos.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. − Paprastai, pakeitus konstituciją ir sukūrus naują valdymo formą šalyje turi būti surengti demokratiniai ir sąžiningi rinkimai. Diskusijos dėl finansinės ar kokios nors kitos paramos gali būti pradėtos tik tada, kai Tunisas bus įvykdęs visas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), Europos Parlamento, Europos Sąjungos ir Europos Vadovų Tarybos pateiktas rekomendacijas. Deja, iš istorijos galime daryti išvadą, kad tos šalys, kurios siekia demokratijos, dažniausiai tampa šalimis, kuriose įsivyrauja korupcija ir piktnaudžiavimas. Šis procesas susijęs su aukštu nusikalstamumo lygiu bei teisės ir socialinių normų pažeidimais. Balsavau už tai, kad finansinė parama Tunisui būtų teikiama tik tada, kai įvyks laisvi rinkimai ir įsigalios griežta institucijų, atsakingų už finansinę paramą, kontrolė.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl padėties Tunise, nes jame išreiškiamas aiškus ir suderintas Europos Parlamento požiūris į įvykius Tunise. Labai svarbu, kad pereinamojo laikotarpio vyriausybė kuo greičiau organizuotų rinkimus, kad šalis galėtų pereiti nuo autoritarinio režimo prie stabilios demokratinės valdžios. Be to, šia rezoliucija baronienė C. Ashton raginama imtis veiksmų ir suteikti Tunisui reikiamą ES pagalbą.

  Franz Obermayr (NI), raštu. − (DE) Europos Parlamento pasiūlyme dėl rezoliucijos dėl padėties Tunise remiamos Tuniso tautos pastangos pereiti prie demokratijos. Jame taip pat pabrėžiamas poreikis sudaryti tinkamas sąlygas, kad būtų išrinkta parlamentinė asamblėja. Ši asamblėja turėtų parengti demokratinę konstituciją, kuria būtų užtikrintas galių atskyrimas. Smerkiamos saugumo pajėgų represinės priemonės ir neproporcingas jėgos naudojimas. Todėl remiu pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl padėties Tunise.

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Atsižvelgdamas į neseniai Tunise vykusius įvykius, norėčiau pareikšti solidarumą su šios šalies gyventojais. Kaip Europos Sąjunga, turime remti Tuniso tautą, kuri per demonstracijas ir protestus išsivadavo ir atgavo laisvę po daugelį metų vyravusio režimo. Be to, norėčiau pasmerkti saugumo pajėgų represijas ir smurtą, panaudotą demonstracijose. Visiškai pritariu Europos Sąjungos kreipimuisi. Deja, per įvykius Tunise dar kartą atsiskleidė Europos Sąjungos užsienio politikos silpnosios pusės. Europos išorės veiksmų tarnyba ir Europos Komisija turėtų būti raginamos imtis apčiuopiamesnių priemonių. Imdamasi bendrų veiksmų išorėje Europos Sąjunga turėtų daugiau dėmesio skirti žmogaus teisių apsaugos ir demokratijos klausimams spręsti. Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuriame Europos Parlamentas apibūdino padėtį Tunise, nes manau, kad Europos Sąjunga turi puikią galimybę padėti kurti pilietinę visuomenę Tunise.

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. Reiškiu solidarumą su Tuniso tauta, kuri siekdama geresnių socialinių sąlygų ir įsidarbinimo galimybių, paskatino istorinį savo šalies politikos pasikeitimą. Įvykiais Tunise buvo išjudintas nedemokratinių režimų pagrindas ir kitose šalyse. Tačiau vis dar neaišku, kur nuves šie pokyčiai valdžioje. Tikiuosi, kad visos demokratinės jėgos, pažadėjusios gerbti pliuralizmą, sąžinės laisvę ir susitarimus dėl demokratinio galios perdavimo, galės dalyvauti rinkimuose į naują parlamentinę asamblėją. Balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu ES siekiui teikti Tunisui paramą paskolomis palankesnėmis palūkanų sąlygomis, kad būtų sudarytos galimybės Tuniso jaunimui gauti kvalifikuotas darbo vietas, tokiu būdu įgyvendinant tikrą plėtros sutartį ir skatinant rentabilias vietos ir užsienio investicijas.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. − (IT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl padėties Tunise, norėdamas kartu su kolegomis nariais išreikšti Europos Parlamento poziciją dėl „Jazminų revoliucijos“. Tuniso ir Europos Sąjungos bendradarbiavimas, santykiai su Šiaurės Afrikos šalimis per Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungą ir visi kaimynystės santykiai turi būti iškelti į pirmą vietą, kad galėtume padėti Tuniso tautai, su kuria stovime petys į petį, ramiai ir taikiai pereiti prie veiksmingos demokratinės sistemos. ES pagalba turi pasitarnauti kaip įspėjimas, kad būtų užtikrintas tinkamas rinkimų procesas ir garantuota žmogaus teisių apsauga, o pagrindinis tikslas – remti ir patarti Tuniso tautai siekiant užkirsti kelią nukrypimui į fundamentalizmą. ES negali nevykdyti savo įsipareigojimų remti demokratiją ir žmogaus teises.

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL) Kaip ir kitų frakcijų atstovai, balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl padėties Tunise, siekdamas išreikšti paramą šiai šaliai. Pagrindinis ir nuolatinis Europos tikslas − stabilumas regione. Klestinčio regiono, kuriame vyrauja demokratiniai režimai ir gerbiamos žmogaus teisės, sukūrimas turėtų tapti pagrindiniu ES kaimynystės politikos Viduržemio jūros regione ramsčiu ateityje. Neturime pamiršti, kad nestabilumo šaltiniai Europos kaimynystėje gali sukelti grandininę reakciją ir sukelti netgi didesnį pabėgėlių ir imigrantų antplūdį nei tas, kuris kilo po konfliktų Vidurio Azijoje.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl padėties Tunise. Kartu su Parlamentu reiškiu solidarumą su Tuniso tauta, kuri, siekdama teisėtų demokratinių tikslų ir skatinama troškimo pagerinti socialines sąlygas bei įsidarbinimo galimybes, paskatino istorinį savo šalies politikos pasikeitimą. Todėl pritariu Tuniso tautos drąsai ir ryžtui, kurie atsiskleidė per demonstracijas, ir smerkiu represines priemones ir neproporcingą saugumo pajėgų jėgos naudojimą. Visiškai remiu demokratinius procesus Tunise ir pabrėžiu būtinybę sudaryti tinkamas sąlygas rinkimams surengti, suteikiant pakankamai laiko visoms opozicijos jėgoms ir nepriklausomai žiniasklaidai atlikti organizuojamąjį darbą nacionaliniu mastu bei sukurti demokratinį pagrindą naujai visuomenei. Palankiai vertinu Parlamento prašymą, pateiktą Komisijai ir Europos investicijų bankui siekiant teikti Tunisui paramą paskolomis palankesnėmis palūkanų sąlygomis, kad Tuniso ekonomika galėtų įvairėti ir būtų sudarytos galimybės Tuniso jaunimui gauti kvalifikuotas darbo vietas, taip įgyvendinant tikrą plėtros sutartį ir skatinant rentabilias vietos ir užsienio investicijas.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Remiu šį pasiūlymą dėl rezoliucijos ir kartu su kitais reiškiu solidarumą su Tuniso tauta, kuri, siekdama teisėtų demokratinių tikslų ir skatinama troškimo pagerinti socialines sąlygas bei įsidarbinimo galimybes, paskatino istorinį savo šalies politikos pasikeitimą. Nuoširdžiai tikiuosi, kad bus sudarytos tinkamos sąlygos ir Tunisui suteikta reikiama parama, kad būtų įgyvendintos reformos, kurių reikia norint sukurti vieningą, tolerantišką demokratiją, kurioje gerbiamos mažumų teisės.

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Balsuodamas už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl padėties Tunise visų pirma norėčiau pareikšti solidarumą su Tuniso tauta, kuri siekdama teisėtų demokratinių tikslų ir norėdama pagerinti socialinę padėtį šalyje, paskatino istorinį savo šalies politikos pasikeitimą. Raginu Europos Sąjungos institucijas perskirstyti ir padidinti įvairių ES ir Tuniso finansinių bendradarbiavimo priemonių lėšas. Tai reikia atlikti nedelsiant. Be to, siūlau Europos Sąjungai pasimokyti iš šių įvykių ir persvarstyti savo demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo politiką ir griežtą jos laikymąsi padaryti esmine ES bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis sąlyga.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Šia rezoliucija EP išreiškia savo solidarumą su Tuniso tauta, kuri, siekdama teisėtų demokratinių tikslų ir skatinama troškimo pagerinti socialines sąlygas bei įsidarbinimo galimybes, paskatino istorinį savo šalies politikos pasikeitimą. Parlamentas džiaugiasi tautos drąsa ir ryžtu, kuriuos ji parodė per demonstracijas, ir reiškia užuojautą aukų artimiesiems bei solidarumą su sužeistaisiais. Parlamentas taip pat smerkia tai, kad saugumo pajėgos vykdė represijas ir neproporcingai naudojo jėgą, tačiau džiaugiasi išmintingu ginkluotųjų pajėgų, kurios atsisakė šaudyti į demonstracijų dalyvius, elgesiu. Ragina atlikti nepriklausomą mirties atvejų ir besaikio smurto naudojimo per praėjusias savaites bei korupcijos tyrimą ir patraukti atsakomybėn už tai atsakingus asmenis.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Per pastarąsias dienas dėl Tunise vykusių neramumų. žuvo mažiausiai 35 žmonės. Parlamento delegacija ryšiams su Magrebo šalimis jau pareikalavo nepriklausomo tyrimo, siekdama išsiaiškinti, ar Vyriausybė kalta dėl smurto, kuris buvo naudojamas per susirėmimus gatvėse. Šalyje paskelbta nepaprastoji padėtis, kuri tradiciškai buvo pasaulietinė, progresyvi ir demokratinė, turi būti atšaukta, kad Tuniso valdžios institucijos galėtų tęsti demokratinius procesus. Visos Europos vyriausybės, įskaitant Šveicarijos vyriausybę, turi sutikti bendradarbiauti, kad grąžintų prezidento Z. Ben Ali šeimos įgytą turtą ir pinigus. Galiausiai, atsiradus bet kokiems požymiams, kad auga ir plinta Salafi judėjimas, jis turi būti nedelsiant pažabotas, nes priešingu atveju Tunise bus paskatinta radikali islamo kryptis.

  Marc Tarabella (S&D), raštu. – (FR) Atėjo metas, kai Europos Parlamentas turėjo nutraukti tylą ir pareikšti savo nuomonę dėl padėties Tunise. Kaip galima būti kurtiems, kai prašoma pagalbos, kaip galima likti abejingiems demokratijos stokai, kaip galima išlikti ramiems, kai moterys ir vyrai, turtingi ir vargšai, jauni ir seni, siekia išsivaduoti iš baime grindžiamo režimo?

Tunise veikė autokratinis modelis, kuriam buvo tylomis pritariama, ir padėtis, kurioje vargingiausios ir net vidurinės klasės atstovai negalėjo net įsivaizduoti, kad vieną dieną patys taps savo likimo šeimininkais. Šis vienas ir vienintelis modelis jau žlugo. Šiais žingsniais į laisvę kuriamas pagrindas naujai visuomenei ir naujos lygybės sukūrimo vilčiai. Baigėsi diktatoriškų ir technokratinių Rytų laikas. Dabar reikia kurti kitokius Rytus.

Tikėkimės, kad Europos institucijos labiau nei anksčiau įsiklausys į šių naujų valstybių prašymus bendradarbiauti.

  Rafał Trzaskowski (PPE), raštu. − (PL) Pritariu pasiūlymui dėl rezoliucijos ir, visų pirma, nuostatoms, kuriose numatytos itin specifinės mūsų žinioje esančios priemonės, kuriomis darysime įtaką sisteminiams pokyčiams šioje šalyje. Pirmiausia kalbu apie politinę paramą užtikrinant didžiausią įmanomą vyriausiosios įgaliotinės įsitraukimą, ES kaimynystės politikos persvarstymą, derybas dėl naujo veiksmų plano Tunisui 2011–2016 m. laikotarpiui ir ES stebėjimo misiją, kuri neabejotinai turėtų teikti pagalbą rengiant paskelbtus rinkimus.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0075/2011)

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Tuberkuliozės plitimas pasaulyje ir toliau kelia susirūpinimą, nes ši liga vis dar yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių, ir nuo šios ligos kasmet miršta beveik du milijonai žmonių. Nepaisant padarytos pažangos, pastaraisiais metais pastebėtas dramatiškas šios bakterinės infekcijos plitimas dėl socialinio ir ekonominio nuosmukio buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse, prastos kokybės sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūros ir nelygiaverčio prieinamumo prie gydymo. Palankiai vertinu bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvos, nes manau, kad vakcinos kartu su pačiais geriausiais infekcijos nustatymo testais ir geriausiu gydymu − pagrindinis ginklas kovojant su šia liga. Be to, manau, kad geriamojo vandens prieinamumas ir subalansuota mityba, taip pat nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos yra labai svarbūs gerinant gyvenimo sąlygas ir kovojant su skurdu ir tuberkulioze. Todėl balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl vakcinos nuo tuberkuliozės.

  Liam Aylward (ALDE), raštu. – (GA) Remiantis Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyva, kiekvienais metais nustatoma apie 9 mln. naujų tuberkuliozės atvejų ir per metus nuo šios ligos miršta 2 mln. žmonių: vienas žmogus kas aštuoniolika minučių. Liko tik ketveri metai iki Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo datos, tačiau tuberkuliozė vis dar yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje ir pavojingiausia liga žmonėms, sergantiems ir ŽIV/AIDS. ES privalo laikytis savo įsipareigojimų pasiekti JT Tūkstantmečio vystymosi tikslus kovojant su tuberkulioze ir užkertant jai kelią iki 2015 m. Balsavau už šį svarbų pasiūlymą dėl rezoliucijos ir sutinku, kad kova su tuberkulioze turėtų būti įtraukta į strategiją „Europa 2020“. Kaip nurodyta rezoliucijoje, Komisija ir valstybės narės turi stengtis atlikti visus reikalingus veiksmus siekdamos, kad sveikatos priežiūros paslaugoms skiriamos lėšos pasiektų ir pačius neturtingiausius ir pažeidžiamiausius šalies gyventojus, ir užtikrinti, kad būtų gerinamos sveikatos priežiūros paslaugos neturtingiausiuose regionuose.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvos, kadangi ši liga pasaulyje vis dar yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių, nuo kurios kasmet miršta beveik du milijonai žmonių. Ši iniciatyva būtų skirta viso pasaulio tuberkulioze sergantiems ligoniams ir visų pirma mažiausiai išsivysčiusių šalių gyventojams. Ji taip pat prisidėtų prie strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo ir padėtų iki 2015 m. pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Be to, vakcinacijos programa galėtų padidinti Sąjungos strateginę nepriklausomybę, kovojant su tuberkulioze ir kitomis užkrečiamomis ligomis. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad siekiant kovoti su tuberkulioze skiepai yra pagrindinė priemonė, kurią reikėtų naudoti kartu su geriausiais infekcijos nustatymo testais. Šie testai turi būti patikimi, nebrangūs ir prieinami visiems ligoniams, taip pat kartu su veiksmingesniu diagnozavimu ir gydymu. O tam reikalingas svarbus mokslinių tyrimų perorientavimas ir didesnis bei tvarus vakcinų paketo finansavimas. Taigi Europos Komisija ir valstybės narės turėtų laikytis savo finansinių įsipareigojimų ir atlikti visus reikalingus veiksmus siekdamos, kad sveikatos priežiūros paslaugoms skiriamos lėšos taip pat pasiektų pačius skurdžiausius ir pažeidžiamiausius šalies gyventojus.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Skiepai nuo tuberkuliozės ir investicijos į mokslinius tyrimus, kuriais siekiama rasti naujus šios ligos gydymo metodus, yra vienintelis sprendimas siekiant iki 2050 m išnaikinti šią ligą. Deja, Rumunija pirmauja šios ligos paplitimo srityje ir yra pirmoje vietoje pagal tuberkulioze sergančių asmenų skaičių Europos Sąjungoje; be to, pasak ekspertų, ši padėtis dar ilgai nesikeis. Todėl ES įgyvendinamos programos ir tuberkuliozės gydymui skiriamas finansavimas yra itin vertingi, ir kartu tai labai svarbios investicijos į Europos piliečių sveikatos stiprinimą. Remiantis Rumunijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis, kiekvienais metais Rumunijoje nustatoma 30 000 naujų tuberkuliozės atvejų. Vienintelis galimas paaiškinimas, kodėl kiekvienais metais registruojama tiek daug ligos atvejų − didesnė pažanga, pasiekta šioje srityje dėl padidėjusio prevencijos programų, kurių didžiąją dalį finansuoja ES, kiekio. Nors Rumunijoje vis dar išlieka didžiausias sergamumas tuberkulioze visoje Europoje, sergamumo rodikliai per pastaruosius penkerius metus sumažėjo. Rumunijoje pastebima ir mirtingumo nuo tuberkuliozės mažėjimo tendencija: nuo 10,7 proc. 2002 m. iki 7,6 proc. 2008 m. Ypač palankiai vertintinas tuberkuliozės išnaikinimo programoms skiriamas finansavimas, nes per pastaruosius 35 metus nebuvo išrasta jokių naujų diagnostikos ar gydymo būdų.

  Zuzana Brzobohatá (S&D), raštu. – (CS) Pritariu pasiūlymui dėl rezoliucijos, skirtos kovai su tuberkulioze, dėl įvairų priežasčių. Visų pirma, norėčiau pabrėžti, kad šią ligą būtina vertinti humanitariniu požiūriu, nes tai liga, kuriai paprasčiausiai galima užkirsti kelią skiepais, ir per metus mirštantys daugiau nei 2 mln. žmonių yra ne tik labai didelis mirštančiųjų skaičius, bet ir mirties atvejai, kurių galima išvengti. Visiškai sutinku, kad tuberkuliozė yra tautų nelygybės požymis, nes išsivysčiusiose pramoninėse šalyse ši liga beveik išnaikinta. Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvos kūrėjai padeda tuberkulioze sergantiems žmonėms iš viso pasaulio, visų pirma iš mažiau išsivysčiusių šalių. Aš asmeniškai manau, kad tokiu kovos su tuberkulioze būdu reiškiamas Europos piliečių solidarumas ir siekis mažinti beprasmių aukų skaičių, kuris mažiau išsivysčiusiose šalyse atsiranda dėl lėšų vakcinoms trūkumo.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos palankiai vertiname Europos Sąjungos iniciatyvą kovoti su tuberkulioze neturtingiausiose šalyse, tačiau raginame atlikti daugiau mokslinių tyrimų, kad būtų sukurta daugiau vaistų ir vakcinų nuo šios ligos. Skiepai − pigiausia ir veiksmingiausia visuomenės sveikatos apsaugos priemonė siekiant apsaugoti europiečius nuo infekcinių ligų, tačiau svarbu ir tai, kad sveikatos apsaugos priemonės pasiektų ir besivystančias šalis, kad būtų pailginta gyvenimo trukmė ir padedama kovoti su skurdu.

Kaip jau minėjau, pasiekta tam tikra pažanga ir einama teisingu keliu, tačiau ES privalo dvigubai padidinti savo pastangas ir reikalauti koordinuotesnių veiksmų, siekiant integruoti Europoje atliekamus tyrimus kovojant su ligomis, susijusiomis su skurdu. Tai vienintelis būdas pagerinti kai kurių besivystančių šalių tragišką padėtį sveikatos srityje. Norėčiau pasiteirauti Komisijos, kokių tolesnių veiksmų rengiamasi imtis atliekant mokslinius tyrimus, stiprinant pastangas šioje srityje ir stengiantis, kad šių tyrimų rezultatai atneštų naudos europiečiams įgyvendinant strategiją „Europa 2020“.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvos, nes tik surengus didelio masto vakcinacijos kampaniją bus galima pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, kuriuose numatyta, kad iki 2015 m. būtina sustabdyti tuberkuliozės plitimą ir iki 2050 m. išnaikinti šią ligą. Reikia skubiai ieškoti naujoviškų finansavimo iniciatyvų, kuriomis būtų stiprinama sveikatos priežiūros sistema ir kovojama su nelygybe, visų pirma atsižvelgiant į motinų sveikatą ir kūdikių mirtingumą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Nors tuberkuliozė − viena iš ligų, kuri praktiškai nekelia susirūpinimo išsivysčiusiose šalyse, tiesa ta, kad šiandien tuberkuliozė vis dar yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje, ir per metus nuo jos miršta 2 mln. žmonių. Besivystančiose šalyse ši liga daugeliu atvejų yra mirtina, ypač sergantiems ŽIV/AIDS.

Tai kartu ir pramoninių ir besivystančių šalių nelygybės ženklas. Be to, nors tuberkuliozė vis dar yra mirtina liga, mažai mokslinių tyrimų vykdoma šioje srityje dėl paprasčiausių komercinio pelningumo priežasčių. Todėl labai svarbu, kad Europa galėtų prisijungti prie mokslinių tyrimų ir remti vakcinos nuo tuberkuliozės kūrėjus, kad didelio masto vakcinacija būtų pasiekti teigiami rezultatai siekiant iki 2050 m. išnaikinti tuberkuliozę.

Suprantame, kad siekiant kovoti su tuberkulioze skiepai − pagrindinė priemonė, kurią reikėtų naudoti kartu su geresniais, pigesniais ir patikimesniais infekcijos nustatymo testais, taip pat veiksmingesne ligos diagnoze ir gydymu. Tai reiškia didesnį tyrimų reguliavimą ir didesnį bei tvaresnį finansavimą, ir, mano nuomone, ES galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį šioje srityje.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šiuo bendru pasiūlymu dėl rezoliucijos, kuria pakeičiami Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos, Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso ir Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos pateikti pasiūlymai, remiama Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyva siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Jie apima tuberkulioze sergančiųjų skaičiaus didėjimo sustabdymą iki 2015 m. ir ligos išnaikinimą iki 2050 m. Vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos siekių − gerinti pasaulio gyventojų sveikatos būklę. Nors galima teigti, kad Europoje tuberkuliozė yra kontroliuojama, tačiau besivystančiose šalyse nuo šios ligos kartu su kitomis užkrečiamomis ligomis miršta milijonai žmonių. Labai svarbu sutelkti visas politines ir finansines pastangas, kad galėtume kovoti su šia pasaulio rykšte. Palankiai vertinu šios iniciatyvos patvirtinimą siekiant užkirsti kelią šiai užkrečiamajai ligai, nuo kurios net ir XXI a. amžiuje miršta daug žmonių, visų pirma besivystančiose šalyse.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Būtina skatinti pastangas vykdyti tyrimus ir ieškoti naujų veiksmingų vaistų ir vakcinų nuo tokių ligų kaip tuberkuliozė, kuri kiekvienais metais pasaulyje nusineša milijonų žmonių gyvybes. Pasiekus teikiamų rezultatų svarbu, kad nauji mokslo ir technologijų pasiekimai būtų prieinami visiems, kuriems jų reikia, be jokių išimčių.

Todėl turi būti nustatytas vienas prieinamumo kriterijus. Trečiojo pasaulio šalyse mokėjimai užsienio skoloms grąžinti ir skolos tvarkymo išlaidos sudaro didžiąją išlaidų dalį, todėl šios lėšos nepatenka į sveikatos apsaugos ir švietimo biudžetus, kurie sumažinti iki beveik nereikšmingo lygio. Prie to prisideda ir iš išorės primetamos vadinamosios „struktūrinio koregavimo programos“.

Todėl kova su tokiomis ligomis kaip tuberkuliozė apima ir kovą su tomis priemonėmis, dėl kurių atsiranda ir išlieka priklausomybė ir skurdas. Atsižvelgiant į tai, reikia apgailestauti, kad naujos vakcinos nuo tuberkuliozės, kuri bus skirta mažiau išsivysčiusioms šalims, kurias, be abejonės, palaikome, gamyba gali būti nukreipta į ES vaidmens stiprinimą ir didesnį jos vadovavimą šioms šalims, kaip pabrėžiama ir klausime, į kurį atsakant ir parengtas šis pasiūlymas dėl rezoliucijos.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Kaip galime nepritarti iniciatyvai, kuria siekiama iki 2050 m. išnaikinti tuberkuliozę, nuo kurios kasmet pasaulyje miršta 2 mln. žmonių?

Stebina tai, kad dokumento tekste reiškiamas apgailestavimas dėl prastos kokybės sveikatos sistemos besivystančiose šalyse, tačiau neatsižvelgiama į vieną iš didžiausių šių laikų skandalų: išsivysčiusios šalys vilioja gydytojus iš besivystančių šalių ir atsisako ugdyti savo pačių gydytojus, siekdamos sutaupyti savo socialinės apsaugos sistemos sąskaita. Taigi, Prancūzijoje, numerus clausus, arba studentų, kurie perkeliami į antruosius metus, skaičius siekia apie 7 000, o beveik 3 000 gydytojų, įgijusių išsilavinimą ne Europoje, gali atlikti praktiką Prancūzijoje kiekvienais metais. Net neminiu studentų, atvykstančių mokytis iš užsienio šalių, kurie Prancūzijoje įgyja išsilavinimą ir lieka dirbti. Kartu PSO skelbia, kad neturtingose šalyse trūksta 4,5 mln. profesionalių gydytojų.

Keista, kad dokumento tekste nėra paminėti 5 500−6 000 tuberkuliozės atvejų, kurie užregistruoti Prancūzijoje. Šioje šalyje tuberkuliozė buvo išnaikinta, ir jos atsiradimas gali būti tiesiogiai siejamas su masine imigracija. Be to, nemanau, kad tai vienintelis atvejis Europoje.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Tuberkuliozė vis dar kelia susirūpinimą. Tačiau atrodo, kad tik plataus masto vakcinacija galime užkirsti kelią grėsmei, kurią kelia tuberkuliozė žmonių, gyvenančių besivystančiose šalyse, sveikatai. Taigi pritariu šiai rezoliucijai, ragindama valstybes nares ir Europos Komisiją skirti daugiau lėšų, kuriomis galėtume kovoti su tuberkulioze, visų pirma pasitelkdami tyrimus ir naujoves. Tačiau neturėtume apsiriboti tik minėtoms sritims skiriamais ištekliais: parama reikalinga sveikatos gerinimo ir sveikatos paslaugų teikimo srityse, todėl šioms sritims taip pat turime skirti dėmesio.

  Jim Higgins, Seán Kelly, Mairead McGuinness ir Gay Mitchell (PPE), raštu. − Balsuodami dėl Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvos (RC-B7-0075/2011), susilaikėme. Visiškai pritariame Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvoje iškeltam tikslui, tačiau negalime pritarti nurodomajai daliai, kurioje daroma nuoroda į kitą Parlamento balsavimą, kuriuo, inter alia, pritariama abortams ir prieštaraujama pirmesniam paaiškinimui dėl balsavimo, kurį oficialiai pateikėme Parlamentui.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi turime kovoti su tuberkulioze, nes kasmet beveik du milijonai žmonių pasaulyje miršta nuo šios ligos, beveik kas trečias pasaulio gyventojas yra ja užsikrėtęs. Tai liga, kelianti didelį pavojų žmonėms ir esanti antroji pagrindinė mirties nuo infekcinių ligų priežastis visame pasaulyje. Tuberkuliozė yra stipriai susijusi su socialinėmis ir ekonominėmis problemomis, t. y. skurdu, nedarbu, alkoholizmu, narkomanija, ŽIV/AIDS, taip pat su nepakankama ir prasta sveikatos priežiūros sistemos būkle neturtingose šalyse bei pavėluota diagnostika. Džiaugiuosi, kad jau yra paruoštas Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvos modelis, nes mokslinių tyrimų ir darbo veiklos rezultatais galėtų pasinaudoti viso pasaulio ligoniai, kenčiantys nuo šios ligos. Taip pat norėčiau pažymėti, kad kova su tuberkulioze vis dar nepakankamai finansuojama, būtina numatyti konkrečias finansavimo priemones, prisidėsiančias prie Europos tuberkuliozės vakcinų licencijavimo, vakcinų prieinamumo, tuberkuliozės klinikinių tyrimų bei veiksmingesnio diagnozavimo ir gydymo, o sveikatos priežiūros paslaugoms skiriamos lėšos turi pasiekti pačius skurdžiausius ir pažeidžiamiausius šalių gyventojus.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. − (IT) Deja, tuberkuliozė − viena iš pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje. Be to, kasmet nuo šios ligos miršta apie 2 mln. žmonių. Pagrindinė priežastis, dėl kurios Parlamentas pateikė šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, yra siekis paraginti Europos Sąjungą siekti Jungtinių tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT), kuriais numatoma iki 2015 m. sustabdyti šios rimtos ligos plitimą. Duomenys kelia nerimą, ir esame labai susirūpinę dėl padėties rimtumo, ypač dėl padėties vargingiausiose šalyse. Visiškai remiu bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvos, nes jame ne tik atkreipiamas dėmesys į sveikatos apsaugos sistemos sąlygas besivystančiose šalyse, bet ir mėginama iš esmės spręsti šią problemą, skiriant didesnį finansavimą ir remiant mokslinius tyrimus.

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu. – (PL) Nors daugelyje Europos šalių vakcinos nuo tuberkuliozės yra privalomos, pasaulinė statistika kelia susirūpinimą. Šia liga sergančių žmonių skaičius rodo, kad XXI a. turime ne tik įgyvendinti išsamią informacinę kampaniją ir užtikrinti tinkamas sąlygas profilaktikai, bet ir padidinti finansavimą skiepams nuo tuberkuliozės. Tik taip galėsime sustabdyti šios ligos plitimą. Todėl pritariu pasiūlymui dėl rezoliucijos. Dėkoju.

  David Martin (S&D), raštu. − Visiškai pritariu raginimui didinti finansavimą ir ieškoti alternatyvių tuberkuliozės programų finansavimo būdų. Kaip inovacijų, medicinos prieinamumo ir su skurdu susijusių ligų darbo grupės Parlamente pirmininkas manau, kad norėdami pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus privalome visas pastangas sutelkti į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Tuberkuliozės plitimo lygis pasaulyje vis dar yra nepriimtinai aukštas, todėl palankiai vertinu naujus Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvos finansavimo būdus rengiant didelio masto vakcinacijos kampaniją.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Neatsižvelgiant į tai, kad besivystančiose šalyse tuberkuliozė yra beveik išnaikinta, neturtingose ir neišsivysčiusiose šalyse, visų pirma Afrikoje, ji vis dar kelia grėsmę, ir kiekvienais metais nuo šios ligos miršta tūkstančiai žmonių. Tik tarptautiniu mastu įgyvendinus vakcinacijos planą galime užkirsti kelią šiai ligai ir ją realiai išnaikinti iki 2050 m., kaip numatyta Tūkstantmečio vystymosi tiksluose.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. − (ES) Sutinku su daugeliu dalykų, kurie išdėstyti šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos, su pagrindiniu jo tikslu ir su pateikiamu požiūriu, kad sveikatos apsauga yra teisė, kurią turi garantuoti vyriausybės, įsipareigojančios visai visuomenei užtikrinti visuomenės sveikatos paslaugas. Tačiau negalėjau pritarti šiam pasiūlymui, nes manau, kad dauguma pateiktų siūlymų ir iškeltų tikslų nėra plačių užmojų ir yra aiškiai nepakankami. Mano nuomone, nepakanka siūlyti iki 2050 m. išnaikinti ligą, kuria serga neturtingiausieji ir kuri yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje, nes nuo šios ligos kiekvienais metais miršta apie 2 mln. žmonių. Nevyriausybinių organizacijų atliktais tyrimais įrodyta, kad šis laikotarpis gali būti sumažintas perpus, įgyvendinant griežtesnę politiką ir padidinant finansavimą, skiriamą kovai su šia liga. Be to, nors sutinku su 2 dalyje pateikta nuostata, kad svarbu gerinti ligos nustatymo ir vakcinacijos procedūras atliekant veiksmingesnę diagnostiką ir gydymą, pabrėžiu, kad nėra aiškiai nurodyta, jog tokios paslaugos turėtų būti teikiamos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose; būtent šios paslaugos turėtų būti stiprinamos teikiant Europos paramą ir plėtojant bendradarbiavimą.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Džiaugiuosi galėdamas išreikšti pritarimą europiniam projektui, kuriame siūloma pridėtinė vertė ne tik Europai, bet ir visam pasauliui, nes šio projekto tikslas – užkirsti kelią tuberkuliozei.

2009 m. nuo tuberkuliozės mirė 1,7 mln. žmonių, arba 4 700 žmonių per dieną. Pasaulio banko duomenimis, dėl tuberkuliozės Afrika patiria iki 52 mlrd. dolerių ekonominės žalos. Atsižvelgiant į ligos atvejus Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, apie kuriuos pranešta 2010 m. vasarą, reikia nepamiršti ir to, kad ši liga tebėra rimta problema Europos Sąjungoje. Įgyvendinus Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvą (TBVI) bus įmanoma sukurti efektyviai veikiančias vakcinas, kurios bus prieinamos besivystančioms šalims ir pritaikytos ir besiformuojančios ekonomikos šalims, ir Europai.

Europos Komisija − didžiausia paramos vystymuisi teikėja, per metus paramai skirianti 49 mlrd. EUR. Tačiau to nepakanka. Turime rasti ir kitų finansavimo šaltinių, pvz., sukurti valstybių narių ir (arba) Europos Sąjungos finansinę garantiją, pagal kurią lėšas būtų galima gauti iš Europos investicijų banko. Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyva − praktinis būdas įgyvendinti strategiją „Europa 2020“. Europai tapus patrauklesnei, galėtume kurti naują ekonomiką ateities kartoms.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. − Vakcinos nuo tuberkuliozės programa labai svarbi, tačiau kokių veiksmų Europos Parlamentas ketina imtis iki 2015 m.? Pvz., Latvijoje gydymo nuo tuberkuliozės procesą sudaro diagnozės nustatymas ir karantinas. Iš tikrųjų, visos lėšos, kurias ruošėmės skirti medicinos įrangai ir specializuotoms ligoninėms įrengti, buvo išleistos veltui. Pvz., Uolainės mieste buvusioje kalėjimo teritorijoje buvo pastatyta ligoninė, skirta tuberkulioze užsikrėtusiems žmonėms gydyti. Ligoninės pastatymui išleista apie 2 mln. EUR. Ši ligoninė iki šiol neveikia, nes nėra medicinos personalo! Be to, norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, kad neužtenka paprasčiausiai sukurti ir pagaminti vakciną, būtina ir parengti šios srities specialistų, turinčių tinkamą specializaciją, taip pat labai kvalifikuotą medicinos personalą, kuris būtų parengtas kovai su tuberkulioze. Priešingu atveju šios dienos balsavimo rezultatai turės tik emocinį poveikį. Būtinas aiškus ir skaidrus lėšų, skirtų kovai su tuberkulioze, kontrolės mechanizmas, kad daugiau nepasikartotų panašūs atvejai kaip Latvijoje.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Kiekvienais metais žmonių, sergančių tuberkulioze, gydymui Europos Sąjunga išleidžia 2 mlrd. EUR. Kartu su ŽIV ir maliarija tuberkuliozė − viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių epidemijų. Užsikrėtę apie trečdalis planetos gyventojų. Akivaizdu, kad dar net nepriartėjome prie tuberkuliozės išnaikinimo. Kaip ir visų ligų atveju, didėja atsparumas, nes atsiranda atsparių arba itin atsparių bakterijų rūšys ir dėl gydymo galimybių trūkumo šiuolaikinė medicina susiduria su didelėmis problemomis. Standartiniai vaistai, kurie naudojami nuo 1960 m., mutavusioms rūšims neturi jokio poveikio. Todėl skiriami kiti vaistai, kurie yra brangesni ir turi šalutinį poveikį. Tokio gydymo sąnaudos gali būti iki tūkstančio kartų didesnės, nei gydant įprastos formos tuberkuliozę. Jeigu sirgdamas įprasta tuberkuliozės forma pacientas nustoja vartoti standartinius vaistus nepraėjus šešiems mėnesiams, pasireiškia ne tik šalutinis poveikis, bet atsiranda ir atsparumas. Be to, ligos plitimą galima sustabdyti tik tiriant visus žmones, su kuriais užsikrėtęs asmuo turėjo kontaktą. Kai kuriose šalyse nesutinkama su tokiais reikalavimais. Jeigu nebus laikomasi šių gerai žinomų pagrindinių taisyklių, milijardus eurų kainuojančiais tyrimais nebus pasiekta esminių pokyčių ir atsiras vis naujų atsparių rūšių. Todėl balsuodamas susilaikiau.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. – (LT) Balsavau už rezoliuciją dėl vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvos. Tuberkuliozė ir jos prevencija ne tik besivystančiam pasauliui, bet ir išsivysčiusioms šalims neretai tebėra iššūkis. Dalijantis gerąja praktika ir skiriant lėšų tuberkuliozės vakcinai bauginantį kasmetinį apie 2 mln. mirčių pasaulyje nuo tuberkuliozės skaičių reikėtų stengtis mažinti įvairiomis priemonėmis. Kita vertus, vieni pagrindinių rizikos ir sergamumo didėjimo faktoriai – alkoholio, narkotikų vartojimas bei didelis skurdas. Todėl būtina, kad atsižvelgtume ne tik į minėtą vakcinaciją, bet ir į ilgalaikes pastarųjų faktorių mažinimo programas. Tad dar kartą sveikinu šią ES iniciatyvą prisidėti prie aktyvios ES paramos vakcinos programoms, kurias taikant, kaip rodo ES valstybių narių statistika, sergamumą tuberkulioze pavyko gerokai sumažinti.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. − (IT) Atsižvelgiant į tai, kad tuberkuliozė tebėra viena iš pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje, nuo kurios kiekvienais metais miršta milijonai žmonių, ir kad vis dar atliekama nepakankami tyrimų, susijusių su didžiausią susirūpinimą keliančiomis ligomis, kuriomis sergama tik besivystančiose šalyse, pritariu Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvai. Šiomis aplinkybėmis tik įgyvendinus plataus masto vakcinacijos kampaniją galime pasiekti užsibrėžtų tikslų. Esu įsitikinęs, kad, kovojant su tuberkulioze, skiepai − pagrindinė priemonė, kurią reikėtų naudoti kartu su geriausiais infekcijos nustatymo testais, o tai reiškia, kad turi būti skiriama daugiau dėmesio moksliniams tyrimams ir tvariam jų finansavimui. Manau, kad skiepijimas nuo tuberkuliozės visų pirma turėtų būti vykdomas besivystančių šalių klinikose ir kad teikiant Europos pagalbą reikia remti besivystančių šalių vidaus pastangas stiprinti žmogiškuosius gebėjimus.

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvos. Šis specifinis pasiūlymas dėl rezoliucijos, kuriam pritarė visos frakcijos, parengtas nustačius per pastaruosius dešimt metų padidėjusį sergančiųjų šia liga skaičių Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pagrindinė pakartotinio šios ligos paplitimo priežastis − masinė imigracija ir ypač neteisėta imigracija, dėl kurios negali būti užtikrintas pagrindinių higienos normų laikymasis. Graikijoje, kuri šiuo metu stengiasi kovoti su neteisėta imigracija, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, sergamumo tuberkulioze rodikliai yra pakankamai aukšti, todėl šiame specifiniame pasiūlyme dėl rezoliucijos išdėstyti siūlymai, pvz., valstybėse narėse vykdyti didelio masto vakcinacijos kampaniją, kurią finansuotų Europos investicijų bankas, ir užtikrinti visuomenės sveikatos paslaugas atokiausiose srityse, labai svarbūs mūsų šaliai.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) Šiandien tuberkuliozė − vienas iš pavyzdžių, kuris rodo, kokį poveikį tautų nelygybė turi sveikatos srityje, nes ši liga buvo beveik visiškai išnaikinta išsivysčiusiose šalyse, tačiau vis dar toliau plinta kitose pasaulio šalyse. Reikia nepamiršti, kad tuberkuliozė − ypač pavojinga žmonėms, užsikrėtusiems arba sergantiems AIDS. Šios problemos yra pasiūlymo dėl rezoliucijos, kuriame siūloma vykdyti didelio masto vakcinacijos kampaniją siekiant nuo 2015 m. įgyvendinti šeštąjį Tūkstantmečio vystymosi tikslą ir ypač iki 2050 m. užkirsti kelią tuberkuliozei, pagrindas.

Dėl šių tikslų balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Kovojant su tuberkulioze skiepai − pagrindinė priemonė, kurią reikėtų naudoti kartu su geriausiais infekcijos nustatymo testais, kurie turi būti patikimi ir nebrangūs, taip pat kartu su veiksmingesniu diagnozavimu ir gydymu. O tam reikalingas svarbus mokslinių tyrimų perorientavimas ir didesnis bei tvarus vakcinų paketo finansavimas. ES per Europos komisiją turėtų ieškoti naujoviškų finansavimo priemonių, pvz., nustatyti valstybių narių ir (arba) Europos Sąjungos finansinę garantiją, pagal kurią Europos investicijų bankas galėtų skirti lėšų Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvai, siekiant garantuoti šios srities finansavimą ir mokslinius tyrimus.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. − (PT) Nepaisant padarytos pažangos, tuberkuliozės paplitimas pasauliniu mastu vis dar kelia susirūpinimą, nes ši liga pasaulyje ir visų pirma besivystančiose šalyse tebėra viena iš pagrindinių mirties priežasčių. Šiai sričiai turėtų būti skiriamas didesnis finansavimas ir atliekama daugiau mokslinių tyrimų. Labai svarbu skirti reikiamus išteklius Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvai, nes tik įgyvendinus plataus masto vakcinacijos kampaniją galime pasiekti Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijos parengtą programą „Stop tuberkuliozei“ − iki 2015 m. užkirsti kelią tuberkuliozės plitimui ir iki 2050 m. išnaikinti šią ligą.

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Kiekvienais metais nuo tuberkuliozės miršta beveik 2 mln. žmonių, dažniausiai gyvenančių Afrikoje į pietus nuo Sacharos ir Azijoje. Ši liga pabrėžia nelygybę tarp Šiaurės ir Pietų ir reikiamų išteklių, gydymo ir mokslinių tyrimų, kuriuos atliekant būtų užkirstas kelias tuberkuliozei, trūkumą.

Šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos pabrėžiami veiksmai, kurie privalo būti atlikti, kad šią ligą būtų įmanoma nustatyti ir diagnozuoti kur kas greičiau ir veiksmingiau. Tačiau visų pirma pabrėžiamas poreikis įgyvendinti plataus masto vakcinacijos programą, kuri yra vienintelis būdas pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT 6) ir iki 2050 m. išnaikinti šią ligą.

Kartu būtina atlikti farmacinius mokslinius šios apleistos ir „neekonomiškos“ ligos tyrimus. Tyrimų finansavimas turi būti garantuotas, pvz., skiriant lėšų iš Europos investicijų banko. Kaip žinome, PSO programos „Stop tuberkuliozei“ įgyvendinimui reikia skirti 3 milijardus dolerių. Norėdami padaryti pažangą tyrimų ir inovacijų srityje ir padidinti paramą, skiriamą neturtingiausioms tautoms, privalome skirti šį finansavimą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − EP šia rezoliucija pirmą kartą pabrėžia, kad tik įgyvendinus vakcinacijos programą ir atlikus plataus masto vakcinacijos kampaniją galėsime iki 2015 m. pasiekti TVT 6 ir iki 2050 m. išnaikinti tuberkuliozę. Antra, EP mano, kad kovojant su tuberkulioze skiepai − pagrindinė priemonė, kurią reikėtų naudoti kartu su patikimesniais, nebrangiais ir visiems ligoniams prieinamais testais, taip pat kartu su veiksmingesniu diagnozavimu ir gydymu, o tam reikalingas svarbus mokslinių tyrimų perorientavimas ir didesnis bei tvarus vakcinų paketo finansavimas. Trečia, ragina Komisiją ieškoti naujoviškų finansavimo priemonių, pvz., nustatyti valstybių narių ir (arba) Europos Sąjungos finansinę garantiją, pagal kurią Europos investicijų bankas galėtų skirti lėšų Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvai, siekiant garantuoti apleistų ligų gydymo ir mažai pelno atnešančių mokslinių tyrimų finansavimą besivystančiose šalyse.

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE), raštu. − (PL) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvos. Nuo tokių tropinių ligų kaip maliarija, tuberkuliozė ir miegligė kasmet miršta milijonai žmonių. Tai visų pirma susiję su didėjančiu šių ligų atsparumu vaistams ir gydymo galimybių stoka, kuri susidarė dėl labai paprastos priežasties – moksliniai tyrimai sustabdyti, nes jie yra nepelningi. Atsižvelgiant į tai, kad likus ketveriems metams iki Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) įgyvendinimo pabaigos pasaulyje vis dar nustatomas didelis naujų tuberkuliozės atvejų skaičius, kuris kelia susirūpinimą, turime veikti nedelsiant. Daugelyje besivystančių šalių teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų nepakanka vietos gyventojų poreikiams patenkinti. 1990 m. įgyvendinus struktūrinių pertvarkymų programas padėtis tik pablogėjo, nes buvo drastiškai sumažinti socialiniai biudžetai. Manau, kad skiepijimas nuo tuberkuliozės visų pirma turėtų būti vykdomas besivystančių šalių klinikose ir ligoninėse, taip pat privalo būti atkurta visuomenės sveikatos sistema. Vyriausybės privalo laikytis savo įsipareigojimų visai tautai užtikrinti visuomenės sveikatos paslaugas, nes šios pagrindinės teisės įtvirtintos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje.

  Anna Záborská (PPE), raštu. – (SK) Pritariu Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvai. Mano nuomone, mūsų kaip europiečių moralinė pareiga − net tik prisiimti dalį atsakomybės už mokslinius tyrimus ir naujų vaistų kūrimą, bet ir padėti neturtingoms šalims mokyti sveikatos apsaugos darbuotojus ir plėtoti bent pagrindinį sveikatos priežiūros tinklą. Žmonių solidarumu turime peržengti valstybių sienas arba žemynus. Jeigu nebūsime solidarūs, nebūsime žmonės. Kadangi tai susiję su humaniškumo išsaugojimu, negaliu pritarti patvirtintam pasiūlymo dėl rezoliucijos tekstui. Jame yra nuorodų į negimusių vaikų žudymą, kuris, daugumos Parlamento narių nuomone, yra reprodukcinės sveikatos dalis. Susilaikiau nuo balsavimo, nes negaliu pritarti nuostatai, kad kova su tuberkuliozės pandemija vargingiausiose pasaulio šalyse gali būti kaip nors susijusi su nežmogiška praktika suteikiant teisę spręsti dėl dar negimusių vaikų gyvybės arba mirties.

Pasiūlymas dėl sprendimo (B7-0090/2011)

  Marta Andreasen (EFD), raštu. − Balsavau pritardama Europos policijos koledžo sąskaitų uždarymui, dėl kurių pernai atsisakiau patvirtinti, kad biudžetas įvykdytas, nes tai įprasta procedūra, kuri turėtų būti atliekama kiekvienais metais iš karto po to, kai pateikiama Audito Rūmų ataskaita, kurioje paaiškinama, kad nėra jokio pagrindo tolesniems patikslinimams, neatsižvelgiant į tai, ar biudžeto įvykdymas buvo patvirtintas, ar ne. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, Europos policijos koledžas turėtų būti uždarytas.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Susirūpinimas dėl Europos policijos koledžo administravimo modelio lėmė, kad Parlamentas atsisakė patvirtinti, kad 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas. Tai kelia nerimą ir yra negirdėta, nes tai pirmas kartas, kai Europos agentūrai atsisakyta atlikti tokią procedūrą. Todėl šia rezoliucija tik siekiama uždaryti atitinkamas sąskaitas pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių VI priedo 5 straipsnio 2 dalies b punktą.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Norėčiau priminti, kad 2010 m. spalio 7 d. 618 balsų „už“, nei vienu balsu „prieš“ ir 7 nariams susilaikius, Europos Parlamentas priėmė sprendimą nepatvirtinti 2008 m. Europos policijos koledžo biudžeto įvykdymo. Šis sprendimas uždaryti 2008 m. sąskaitas nėra lygus biudžeto įvykdymo patvirtinimui ir yra tik Parlamento darbo tvarkos taisyklėse nustatyta techninė priemonė, kuri taikoma tuo atveju, kai biudžeto įvykdymas nėra patvirtinamas, o vėlesniame posėdyje turi būti surengtas oficialus balsavimas dėl šių sąskaitų uždarymo. Todėl balsavau už šį sprendimą.

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. – (FR) 2010 m. spalio 7 d. 618 balsų „už“, nei vienu balsu „prieš“ ir 7 nariams susilaikius Parlamentas priėmė sprendimą, kuriuo Europos policijos koledžo direktoriui atsisakoma patvirtinti, kad Koledžo 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas. Pagal Parlamento darbo tvarkos taisykles, jeigu biudžeto įvykdymas nepatvirtinamas, kitoje mėnesinėje sesijoje turi būti pateiktas oficialus pasiūlymas uždaryti sąskaitas. Sprendimas, už kurį balsavau, yra techninė priemonė, skirta atitinkamų finansinių metų sąskaitoms uždaryti, o ne biudžeto įvykdymui patvirtinti. Tai atliekama šioje sesijoje, nes aš ir mano kolegos iš Biudžeto kontrolės komiteto pageidavome surengti susitikimą su Europos policijos koledžo direktoriumi, valdybos pirmininku ir Europos Komisijos Pirmininku, kad gautume daugiau informacijos ir aiškumo, visų pirma dėl 2010 m. liepos mėn. atliktų 2008 finansinių metų apskaitos klaidų taisymo, ir išgirstume valdybos atsakymus.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Tenka apgailestauti, kad Europos institucijoje, finansuojamoje iš iždo, nėra skaidraus administracinio modelio, kuriuo remdamosi priežiūros institucijos galėtų patvirtinti biudžeto įvykdymą. Kadangi tokie atvejai pasitaiko retai, turime analizuoti šio įvykio priežastis ir rasti sprendimus, kad ateityje tai nepasikartotų. Todėl, vadovaujantis Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių VI priedo 5 straipsnio 2 dalies b punktu, šia rezoliucija siekiama tik uždaryti šias sąskaitas.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. − Neveiksmingas Policijos koledžui skirtų lėšų panaudojimas lėmė sutrikusį finansinės paramos mažoms agentūroms paskirstymą. Yra netinkamo lėšų panaudojimo atvejų, kurie susiję su finansiniais nusikaltimais. Visi šie nusižengimai atsiranda, kai Komisija neužtikrina tinkamo kontrolės mechanizmo. Parlamento sprendimas šiuo klausimu yra aiškus ženklas kitoms agentūroms ir institucijoms, kad jos privalo laikytis finansinės drausmės ir atsakingiau vykdyti savo pareigas. Be to, galėtume sutaupyti lėšų atleisdami iš pareigų tuos Komisijos pareigūnus, kurie jau ilgą laiką ėjo pareigas, tačiau nesugebėjo dirbti ryžtingai ir veiksmingai. Žinau daug atvejų, kai Komisijos pareigūnai dėl savo nekonstruktyvios pozicijos arba kartais net dėl tinginystės nekreipdavo dėmesio į rimtus Europos Sąjungos finansinių projektų pažeidimus. Manau, kad ši rezoliucija būtų priimta laiku ir suteiktų naudos.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Europos policijos koledžas (CEPOL) įkurtas 2000 m. Jo tikslas – remti glaudų skirtingų policijos jėgų Europos Sąjungoje bendradarbiavimą. Europos policijos koledžas nacionalinėms institucijoms padeda dirbti kartu, kad būtų užkirstas kelias ir kovojama su nusikalstamumu. Jis taip pat glaudžiai bendradarbiauja su policijos pajėgomis iš trečiųjų šalių. Manau, kad Europos policijos koledžas yra naudinga institucija, todėl balsavau už šį pasiūlymą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) Europos policijos koledžas (CEPOL) vienija visos Europos vyresniuosius policijos pareigūnus, skatindamas jų tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant su nusikaltimais ir užtikrinant visuomenės saugumą, teisėsaugą ir viešąją tvarką. Europos policijos koledžas, įkurtas 2005 m. kaip Europos Sąjungos institucija, veikia kaip tinklas, kurio veikla – kursų, seminarų, konferencijų ir susitikimų rengimas – vykdoma valstybėse narėse, dažniausiai nacionalinėse mokymo institucijose. Per metus surengiama nuo 60 iki 100 kursų, seminarų ir konferencijų, kuriuose nagrinėjamos įvairios šiandieninei policijai Europoje aktualios temos. Europos policijos koledžo veikla turi esminę reikšmę kuriant įvairių valstybių narių policijos jėgų sąveiką. Iš tiesų šiuo metu tai pagrindinis mokymosi ir vystymosi šaltinis švietimo ir mokymo srityje užtikrinant geresnį bendradarbiavimą ir policijos veiklą Europoje. Dėl minėtų priežasčių ir visų pirma dėl palankios Audito Rūmų ir Tarybos pareikštos nuomonės balsuoju už Europos policijos koledžo 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymą.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. − (PT) 2010 m. spalio 7 d. priėmus sprendimą dėl aptiktų lėšų administravimo klaidų Europos policijos koledžui nepatvirtinti 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo, vadovaudamiesi Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių VI priedo 5 straipsnio 2 dalies b punktu perėjome prie sąskaitų uždarymo.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Labai svarbu, kad naujos valdžios institucijos ir jų vadovai vykdytų savo funkcijas Europos piliečių labui. Šiuo tikslu Žaliųjų frakcijos atstovai siekė didesnio pramonės atstovų ir valdžios institucijų bei jų vadovų santykių skaidrumo, ir džiaugiamės, kad visi trys kandidatai raštu įsipareigojo tai užtikrinti. Šešėliniai lobistiniai santykiai pakenktų šių valdžios institucijų patikimumui ir veiksmingumui, todėl itin svarbu, kad savo darbą jos atliktų visiškai skaidriai. Turime žengti į priekį ir užtikrinti, kad šios valdžios institucijos galėtų veiksmingai atlikti savo pagrindinį ES finansų rinkos priežiūros vaidmenį.

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. − (LT) Gerbiami kolegos, kaip parodė Parlamento biudžeto kontrolės komiteto balsavimas, daugelis žmonių buvo nepatenkinti tuo, kaip Europos policijos koledžas tvarkė savo finansus 2008 ir ankstesniais metais. Tai unikali situacija – dar jokiai Europos agentūrai niekada iki šiol nebuvo nepatvirtintas biudžeto įvykdymas. Tačiau dabar svarbu žvelgti į priekį. Naujasis Policijos koledžo vadovas Ferenc Banfi perėmė sudėtingą padėtį ir turi atgauti Parlamento bei mokesčių mokėtojų pasitikėjimą. Be to, manau, kad užsitęsusios diskusijos dėl Koledžo neefektingo biudžeto ir žmogiškųjų išteklių valdymo tik atitraukia mūsų dėmesį nuo didesnės problemos – vientisumo ir profesionalumo stokos policijos ir saugumo organuose visoje Europoje, įskaitant Lietuvą. Turime skirti daugiau dėmesio pastangoms pagerinti pagrindines Policijos koledžo funkcijas – turime imtis stipresnių priemonių kovojant su nusikalstamumu, pasitelkiant švietimą ir specialius apmokymus. Kaip jau esu sakęs praeitų metų spalio mėn. vykusios plenarinės sesijos metu, Europos policijos koledžas turi kilnius tikslus – skatinti bendrus Europos viešosios tvarkos palaikymo standartus ir stiprinti teisę bei įstatymus. Nesvarbu, kas laukia Europos koledžo ateityje, tačiau visos valstybės narės turi užtikrinti, kad šių tikslų būtų pasiekta.

  Derek Vaughan (S&D), raštu. − Balsavau už Europos policijos koledžo sąskaitų uždarymą, nes manau, kad svarbu užbaigti 2008 m. biudžeto įvykdymo procedūrą. Atsisakydami patvirtinti biudžeto įvykdymą, Parlamento nariai visiems ES agentūrų valdymo organams perduoda aiškią žinią, kad Parlamentas netoleruos blogos apskaitos arba suklastotų išlaidų. Dabar Parlamento nariai turi sutelkti savo dėmesį į 2009 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, kuri atliekama Biudžeto kontrolės komitete, taip pat turi įvesti pakeitimus, kad būtų užtikrintos geresnės apskaitos procedūros. Negali pasikartoti trūkumai, kurie išdėstyti Audito Rūmų ataskaitoje dėl 2008 m. sąskaitų. Palankiai vertinu naujojo Policijos koledžo vadovo Ferenc Banfi atliktus teigiamus veiksmus ir tikiuosi, kad Biudžeto kontrolės komiteto ir Koledžo bendradarbiavimas tęsis ir bus žengti svarbūs žingsniai užtikrinant veiksmingą Koledžo darbą, kartu laikantis finansinių taisyklių.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0091/2011)

  Marta Andreasen (EFD), raštu. − Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos nepritardama Europos bankininkystės institucijos pirmininko skyrimui ne todėl, kad įžvelgiu konkretaus žmogaus trūkumus, o todėl, kad iš esmės nepritariu tokios naujos institucijos įkūrimui. Mums teigiama, kad būtina užkirsti kelią ekonomikos ir finansų krizių pasikartojimui ateityje. Iš tikrųjų taip tik bus pridėtas dar vienas biurokratinis lygmuo prie jau esamos priežiūros sistemos. Bus sunku suvokti, kas už ką atsakingas. Taisyklės, kurias šie asmenys prasimanys, neabejotinai netiks Londonui, ir Didžiojoje Britanijoje tik bus paskatintas darbo vietų praradimas. Be to, procesas yra neskaidrus, nes Parlamentui pasiūlytas tik vienas kandidatas, o galutinis balsavimas turi būti slaptas.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Jeigu ko ir išmokome per pastarąją krizę, tai ši pamoka buvo ta, kad privalome reformuoti institucinės priežiūros struktūrą sukurdami Europos agentūras ir iš naujo apibrėždami visą makro ir mikroekonomikos priežiūros koncepciją. Todėl įkurta Europos bankininkystės institucija. Pasaulinė krizė paveikė pasitikėjimą bankais, todėl rinkoms ir apskritai europiečiams labai svarbu vėl pradėti pasitikėti bankinių institucijų vientisumu ir tvirtumu, o visų pirma reikia atkurti jų pasitikėjimą priežiūros institucijomis. Būtent todėl šiai naujai Europos bankininkystės institucijai patikėtas vaidmuo yra ypač svarbus. Todėl balsuoju už pono Andrea Enria kaip pirmojo Europos bankininkystės institucijos pirmininko kandidatūrą ir tikiuosi, kad jis dirbs aktyviai, rūpestingai ir sėkmingai.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Per pastarojo meto finansų krizę atsiskleidė finansų priežiūros sistemos trūkumai tiek individualiais atvejais, tiek apskritai visos finansų sistemos. Priežiūros sistemos buvo grindžiamos nacionaliniu aspektu ir neprisitaikė prie globalizacijos, kuri atsirado finansų sistemoje, kai įvairios finansų grupės savo operacijas vykdė nepaisydamos sienų ir sukėlė sisteminę riziką. Taikant ES teisės aktus nebuvo bendradarbiavimo, koordinavimo ir nuoseklumo. Manau, kad Europos bankininkystės institucijos įkūrimas yra būtinas, siekiant veiksmingo priežiūros modelio. Tačiau reikia imtis ir kitų priemonių, kad nepasikartotų neetiškos situacijos, kurios susidarė praeityje ir padarė žalos ekonomikai, akcininkams, indėlininkams, mokesčių mokėtojams, taip pat pažeidė pasitikėjimą visa sistema. Todėl balsuoju už Andrea Enria paskyrimą pirmuoju Europos bankininkystės institucijos pirmininku ir linkiu jam sėkmingos kadencijos visais atžvilgiais.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Naujoje centrinėje Europos priežiūros institucijoje nacionaliniams interesams atstovauja institucijos, prižiūrinčios finansų rinkas, pvz., Austrijoje tai Finansų rinkų priežiūros institucija (FMA), kurios yra šios naujos institucijos narės ir turi balsavimo teisę. Nacionaliniai bankai taip pat dalyvauja institucijos susitikimuose, tačiau neturi balsavimo teisės. Nepritariu pateikto kandidato paskyrimui Europos bankininkystės institucijos pirmininku. Pritariu pranešimui, nes manau, kad tai būtų brangiai kainuojanti veiklą dubliuojanti struktūra, ir tai patvirtina, be kita ko, tai, kad atskiri priežiūros organai būtų įsikūrę skirtinguose miestuose. Be to, finansų priežiūros institucijos sudaro tik dalį sprendimo. Be to, reikia griežtinti sankcijas, kurios būtų taikomos valstybėms narėms, turinčioms didelius biudžeto deficitus.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0092/2011)

  Marta Andreasen (EFD), raštu. − Balsavau už rezoliuciją nepritardama Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos pirmininko paskyrimui ne todėl, kad įžvelgiu konkretaus žmogaus trūkumus, o todėl, kad iš esmės nepritariu tokios naujos institucijos įkūrimui. Mums teigiama, kad būtina užkirsti kelią ekonomikos ir finansų krizių pasikartojimui ateityje. Iš tikrųjų taip tik bus pridėtas dar vienas biurokratinis lygmuo prie jau esamos priežiūros sistemos. Bus sunku suvokti, kas už ką atsakingas. Taisyklės, kurias šie asmenys prasimanys, neabejotinai netiks Londonui, ir Didžiojoje Britanijoje tik bus paskatintas darbo vietų praradimas. Be to, procesas yra neskaidrus, nes Parlamentui pasiūlytas tik vienas kandidatas, o galutinis balsavimas turi būti slaptas.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Vienas iš krizės padarinių − atsiradęs poreikis sukurti nepriklausomą Europos agentūrą, kuri vykdytų bankų ir finansų rinkų draudimo priežiūrą. Ši institucija nepakeis nacionalinių priežiūros institucijų, tačiau dirbs kartu su jomis, lavindama jų gebėjimą elgtis apdairiai ir atlikti sisteminę analizę, kad būtų užkirstas kelias krizės, panašios į dabartinę krizę, su kuria kovoja Europos valstybės, atsiradimui.

Šiandien didžiuojuosi balsuodamas už Portugalijos pilietį Gabrielį Rodrigo Ribeiro Tavaresą Bernardino kaip pirmąjį Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos pirmininką. Dėl jo reputacijos, sąžiningumo ir techninių gebėjimų, kuriuos jis atskleidė griežtos atrankos procese, galima tikėtis aktyvaus ir rūpestingo šios priežiūros institucijos darbo. Šia proga norėčiau palinkėti jam sėkmės naujame darbe.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Per pastarojo meto finansų krizę atsiskleidė finansų priežiūros sistemos trūkumai tiek individualiais atvejais, tiek apskritai visos finansų sistemos. Priežiūros sistemos buvo grindžiamos nacionaliniu aspektu ir neprisitaikė prie globalizacijos, kuri atsirado finansų sistemoje, kai įvairios finansų grupės savo operacijas vykdė nepaisydamos sienų ir sukėlė sisteminę riziką. Taikant ES teisės aktus nebuvo bendradarbiavimo, koordinavimo ir nuoseklumo. Europos institucijos draudimo ir profesinių pensijų sektoriuje įkūrimas yra būtinas, siekiant sukurti veiksmingą priežiūros modelį kartu su kitais stebėsenos mechanizmais, dėl kurių sprendimas turi būti priimtas ir jie turi būti įgyvendinti neatidėliojant. Todėl man malonu, kad Portugalijos pilietis Gabriel Rodrigo Ribeiro Tavares Bernardino paskirtas į pirmojo Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos pirmininko pareigas. Linkiu jam didžiausios sėkmės vykdant pareigas.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Džiaugiuosi rytiniu balsavimu, kuriuo Parlamentas pritarė Gabrielio Rodrigo Ribeiro Tavareso Bernardino iš Portugalijos kandidatūrai eiti Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos pirmininko pareigas. Tai Europos Sąjungos ir Parlamento, kuris atkakliai kovojo dėl šios institucijos įkūrimo, pergalė, tačiau galiausiai tai ir visų Europos gyventojų pergalė, nes esu įsitikinęs, kad nuo šiol jie bus geriau apsaugoti.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) 2010 m. lapkričio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba per pirmąjį svarstymą priėmė keletą plačių užmojų teisėkūros pasiūlymų, kuriais siekiama stiprinti Europos finansų rinkų priežiūrą. Šiuose pasiūlymuose buvo siūloma įsteigti tris naujas Europos priežiūros institucijas draudimo, vertybinių popierių ir bankininkystės srityse. Parlamentui tenka svarbi užduotis paskirti šių institucijų pirmininkus: Europos Parlamentas turi teisę rengti kandidatų į pirmininko pareigas, kuriuos pasiūlė nacionalinės priežiūros institucijos remdamosi Komisijos pateiktu kandidatų sąrašu, klausymus ir gali prieštarauti jų paskyrimui. Kandidatai dalyvavo klausymuose Ekonomikos ir pinigų politikos komitete, kuris pritarė jų kandidatūrai. Todėl balsavau už Portugalijos kandidato paskyrimą eiti Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos pirmininko pareigas, kuriam taikomos griežtos sąlygos dėl nepriklausomumo.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0093/2011)

  Marta Andreasen (EFD), raštu. − Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos prieštaraudama Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos pirmininko skyrimui ne todėl, kad įžvelgiu konkretaus žmogaus trūkumus, o todėl, kad iš esmės nepritariu tokios naujos institucijos įkūrimui. Mums teigiama, kad būtina užkirsti kelią ekonomikos ir finansų krizių pasikartojimui ateityje. Iš tikrųjų taip tik bus pridėtas dar vienas biurokratinis lygmuo prie jau esamos priežiūros sistemos. Bus sunku suvokti, kas už ką atsakingas. Taisyklės, kurias šie asmenys prasimanys, neabejotinai netiks Londonui, ir Didžiojoje Britanijoje tik bus paskatintas darbo vietų praradimas. Be to, procesas yra neskaidrus, nes Parlamentui pasiūlytas tik vienas kandidatas, o galutinis balsavimas turi būti slaptas.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Kadangi finansų rinkos buvo sukrėstos krizės, labai svarbu atkurti pasitikėjimą, kuris daugiausia priklauso nuo priežiūros institucijų, kurios savo veiklą turėtų vykdyti kompetentingai ir veiksmingai ir taip pelnyti investuotojų ir įmonių pasitikėjimą. Todėl įkurta Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucija, kuri kol kas nepakeis nacionalinių priežiūros institucijų, tačiau atliks svarbų priežiūros vaidmenį Europos lygmeniu. Todėl svarbu, kad ši institucija pradėtų veikti kuo greičiau. Balsavau už Steveno J. Maijooro paskyrimą pirmuoju Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos pirmininku ir tikiuosi, kad jis dirbs aktyviai, rūpestingai ir sėkmingai.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Per pastarojo meto finansų krizę atsiskleidė finansų priežiūros sistemos trūkumai tiek individualiais atvejais, tiek apskritai visos finansų sistemos. Priežiūros sistemos buvo grindžiamos nacionaliniu aspektu ir neprisitaikė prie globalizacijos, kuri atsirado finansų sistemoje, kai įvairios finansų grupės savo operacijas vykdė nepaisydamos sienų ir sukėlė sisteminę riziką. Taikant ES teisės aktus nebuvo bendradarbiavimo, koordinavimo ir nuoseklumo. Manau, kad Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos įkūrimas yra būtinas, siekiant sukurti veiksmingą priežiūros modelį. Tačiau reikia imtis ir kitų priemonių, kad nepasikartotų neetiškos situacijos, kurios pasitaikė praeityje. Todėl balsuoju už Steveno J. Maijooro paskyrimą pirmuoju Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos pirmininku ir linkiu jam sėkmingos kadencijos visais atžvilgiais.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Finansų priežiūros institucijos gali būti kur kas naudingesnės nei kitos ES institucijos. Tačiau vietoj trijų skirtinguose miestuose įsikūrusių institucijų su brangiomis dubliuojamomis struktūromis pakaktų vienos bendros institucijos. Be visų kitų dalykų, priežiūra Europos lygmeniu turėtų apimti nacionalinių priežiūros institucijų koordinavimą. Tai įgyvendinti bus sunku esant dabartiniam atsakomybės pasidalijimui. Be to, reikalinga veiksminga išankstinio įspėjimo sistema ir atitinkama parama bei diskusijos su spekuliantais be jokių tabu. Kadangi manau, kad trijų Europos finansinių priežiūros institucijų įkūrimas yra pinigų švaistymas, pritariu pranešimui, kuriame griežtai nepritariama pasiūlyto kandidato paskyrimui eiti Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos pirminininko pareigas.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau „prieš“, todėl labai džiaugiuosi rytiniu balsavimu, kuriuo Parlamentas pritarė Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos (EVPRI) pirmininko skyrimui. Pastaroji finansų krizė parodė, kokio masto glaudžios ir atidžios priežiūros reikia tiems sektoriams, kuriuose anksčiau išvengta reguliavimo. Daugeliu teisėkūros pasiūlymų, kuriuos nagrinėjame Ekonomikos ir pinigų politikos komitete – nuo išvestinių finansinių priemonių iki skolintų vertybinių popierių pardavimo, EVPRI suteikiama nemažai priežiūros ir kontrolės galių, todėl labai svarbu, kad ši institucija pradėtų veikti kuo greičiau.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) 2010 m. lapkričio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba per pirmąjį svarstymą priėmė keletą plačių užmojų teisėkūros pasiūlymų, kuriais siekiama stiprinti Europos finansų rinkų priežiūrą. Šiuose pasiūlymuose buvo siūloma įsteigti tris naujas Europos priežiūros institucijas draudimo, vertybinių popierių ir bankininkystės srityse. Parlamentui tenka svarbi užduotis paskirti šių institucijų pirmininkus: Europos Parlamentas turi teisę rengti kandidatų į pirmininko pareigas, kuriuos pasiūlė nacionalinės priežiūros institucijos remdamosi Komisijos pateiktu kandidatų sąrašu, klausymus ir gali prieštarauti jų paskyrimui. Kandidatai dalyvavo klausymuose Ekonomikos ir pinigų politikos komitete, kuris pritarė jų kandidatūrai. Todėl balsavau už Airijos kandidato paskyrimą eiti Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos pirmininko pareigas, kuriam taikomos griežtos sąlygos dėl nepriklausomumo.

Pasiūlymai dėl rezoliucijų (B7-0091/2011, B7-0092/2011, B7-0093/2011)

  Catherine Grèze (Verts/ALE), raštu. – (FR) Šiandien, 2011 m. vasario 3 d., balsuojant dėl Europos priežiūros institucijų pirmininkų skyrimo vyravo visiška sumaištis. Nei viena moteris nebuvo pasiūlyta eiti Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos (pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0093/2011), Europos bankininkystės institucijos (pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0091/2011) arba Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0092/2011) pirmininko pareigas. Dėl lygybės, pagrindinės Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso skelbiamos vertybės, negaliu balsuoti už tokius pasiūlymus.

  Arlene McCarthy (S&D), raštu. − Po 2008 m. finansų krizės suvokėme, kad būtina sukurti Europos priežiūros institucijas, kurios koordinuotų Europos Sąjungos finansų sektoriaus reguliavimą ir priežiūrą. Šiandienos balsavimu dėl trijų šių naujų institucijų vadovų suteikėme jiems teisę imtis darbo. Per pastaruosius dvejus metus pastebėjome, kad kai kuriose finansinių paslaugų pramonės dalyse atsisakoma vadovautis naujomis taisyklėmis ir reglamentais. Todėl klausymuose prašiau kandidatų įsipareigoti taikyti griežčiausius skaidrumo standartus ir atvirą valdymą. Siekdamos pelnyti visuomenės pasitikėjimą šios naujos institucijos savo veiklą turės vykdyti nepriklausomai, sąžiningai ir objektyviai. Labai svarbu užtikrinti, kad šios naujos institucijos nebūtų priverstos silpninti ar pažeisti pagrindines taisykles atliekant finansų sektoriaus reformą. Palankiai vertinu kandidatų įsipareigojimus dirbti vadovaujantis aukščiausiais skaidrumo principais, įskaitant rezultatų, pasiektų per susitikimus su lobistais ir pramonės atstovais, atskleidimą.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Balsavau „prieš“ dėl vienos pagrindinės priežasties – nebuvau girdėjusi apie šį kandidatą į aukštas pareigas. Labiausiai „patiko“ tai, kad Europos Komisijos atstovė nenorėjo atskleisti kandidato pavardės. Galbūt kažkas pasikeitė, kad Europos Parlamento nariai nebeturi teisės žinoti kandidato, kuris siekia eiti pareigas Europos Sąjungoje, pavardės ir susipažinti su jo gyvenimo aprašymu.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Jeigu Londone, Paryžiuje ir Frankfurte bus įkurtos trys naujos ES agentūros kartu su patariamąja valdyba rizikos klausimais Europos centriniame banke (ECB), atsiras painiava ir bus neaišku, kokios galios kuriam organui bus suteiktos. Finansų priežiūros institucijos gali būti kur kas naudingesnės nei kitos ES institucijos, pvz., Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra. Tačiau viena institucija būtų veiksmingesnė. Trys naujos finansų priežiūros institucijos yra tik dalis sprendimo. Be to, valstybės narės turi pakeisti požiūrį. Dabartinis šūkis, kuriuo vadovaujamasi – „jeigu nekenksite man, nekenksiu ir jums“, kuris leidžia valstybėms narėms apsisaugoti nuo finansinių sankcijų remiantis deficito procedūra, atvedė prie katastrofos. Todėl balsavau už pranešimą ir prieš pasiūlyto kandidato paskyrimą eiti Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos pirmininko pareigas.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) 2010 m. lapkričio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba per pirmąjį svarstymą priėmė keletą plačių užmojų teisėkūros pasiūlymų, kuriais siekiamas stiprinti Europos finansų rinkų priežiūrą. Šiais pasiūlymais buvo siūloma įsteigti tris naujas Europos priežiūros institucijas draudimo, vertybinių popierių ir bankininkystės srityse. Parlamentui tenka svarbi užduotis paskirti šių institucijų pirmininkus: Europos Parlamentas turi teisę rengti kandidatų į pirmininko pareigas, kuriuos pasiūlė nacionalinės priežiūros institucijos remdamosi Komisijos pateiktu kandidatų sąrašu, klausymus ir gali prieštarauti jų paskyrimui. Kandidatai dalyvavo klausymuose Ekonomikos ir pinigų politikos komitete, kuris pritarė jų kandidatūrai. Todėl balsavau už Olandijos kandidato paskyrimą eiti Europos bankininkystės institucijos pirmininko pareigas, kuriam taikomos griežtos sąlygos dėl nepriklausomumo.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Atrankos procedūra buvo netinkama, todėl susiklostė nepalanki padėtis naujų finansų priežiūros institucijų darbo pradžiai. Už šią padėtį bendrai atsakingos Komisija ir Taryba, todėl labai svarbu prieš pradedant kitą paskyrimų etapą pasimokyti iš padarytų klaidų. Šios naujos institucijos turi atlikti griežtą ir veiksmingą finansų sektoriaus priežiūrą, kad ateityje būtų išvengta klaidų, kurios padarytos anksčiau, ir tenka apgailestauti, kad pasiūlytų kandidatų statusas nebuvo aukštesnis. Žaliųjų frakcijos atstovai buvo ypač nusivylę kandidatu į naujos Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos pirmininko pareigas Gabrieliu Rodrigo Ribeiro Tavaresu Bernardino. Kyla rimtų abejonių, ar G. Bernardino bus įsipareigojęs įgyvendinti svarbią Europos priežiūrą ir ar nepasiduos nacionalinių valdžios institucijų įtakai. Regis, jis taip pat menkina galimą riziką, kurią draudimo sektorius gali kelti finansiniam stabilumui. Todėl Žaliųjų frakcijos atstovai balsavo prieš šią kandidatūrą. Labai svarbu, kad naujos institucijos ir jų vadovai vykdytų pareigas siekdami Europos piliečių gerovės. Šiuo tikslu Žaliųjų frakcijos atstovai siekė didesnio pramonės atstovų ir valdžios institucijų bei jų vadovų santykių skaidrumo, ir džiaugiamės, kad visi trys kandidatai raštu pasižadėjo visa tai užtikrinti.

  Peter Skinner (S&D), raštu. − Balsavau už kandidatų paskyrimą eiti Europos bankininkystės institucijos, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos ir Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos pirmininkų pareigas, nes klausymuose kandidatai atrodė kompetentingi ir išmanantys savo sritis, susijusias su jų būsimomis pareigomis. Mano manymu, tenka apgailestauti, kad nebuvo nei vienos moters kandidatės, ir tikiuosi, kad kandidatai į vykdomojo direktoriaus pareigas bus geriau atrinkti. Be to, tenka apgailestauti, kad dvi frakcijos – Žaliųjų ir ALDE (kai kurie atstovai) išreiškė nepritarimą šių kandidatų paskyrimui dėl priežasčių, kurios nesusijusios su jų, kaip pirmininkų, atsakomybe. Galima tik numanyti, kad už jų pasirinkimo slypi kitos priežastys, ir tokiu pasirinkimu tik parodoma jautrumo europiniam projektui stoka. Galiausiai, reikalaujame Europos priežiūros institucijų atliekamų veiksmų nepriklausomybės, tačiau jie prieštarauja šiai nepriklausomybei pripažindami netinkamais tokio nepriklausomo pasirinkimo rezultatus nepagrįstu balsavimu „atmesta“.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0073/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl atliekų krizės Kampanijos provincijoje, nes manau, kad atliekų valdymo krizės aplinkybėmis svarbiausia įgyvendinti nuo reglamentų ir kontrolės priemonių leidžiančias nukrypti nuostatas, apimančias, pvz., leidimą neatlikti poveikio aplinkai vertinimo ir netaikyti teisės aktų dėl viešųjų sutarčių. Dar manau, kad labai svarbu, jog Kampanijoje ir kituose Europos regionuose įgyvendinant ES teisės aktus dėl atliekų reikia stengtis labiau sumažinti atliekų kiekį ir lemiamu veiksniu paversti atliekų prevenciją, mažinimą, pakartotinį naudojimą bei perdirbimą, užtikrinant tinkamą infrastruktūrą, be to, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama organinių atliekų perdirbimui, ypač šiame neabejotinai žemės ūkio regione.

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. – (IT) Suprantame Komisijos motyvus, tačiau atliekų krizė Kampanijoje nebus įveikta nei įvedus finansines baudas, nei nustojus mokėti 135 mln. EUR pagalbą, skirtą 2006-2013 m. laikotarpiui, ir dar 10,5 mln. EUR už 2000-2006 m., kurie buvo skirti finansuoti su atliekomis susijusius projektus.

Išeitis iš krizės – naudingai pakeisti politinę ir veiklos padėtį. Naujoji regiono valdžia, pradėjusi dirbti tik praėjusių metų birželio mėn., deja, turėjo perimti 15 metų klestėjusio aplaidumo ir delsimo padarinius. Bet ir tokiomis aplinkybėmis ji jau pradėjo įgyvendinti integruotą atliekų rinkimo bei šalinimo planą, kurį, be kita ko, sudaro būtinų įrenginių diegimas ir sutarčių dėl laikino atliekų perdavimo sudarymas su penkiais Italijos regionais, kol planas bus pradėtas įgyvendinti visu pajėgumu. Ateityje imantis veiksmų daug dėmesio turi būti skiriama skaidrumui ir žmonių bei vietos valdžios dialogui, geresniam organinių atliekų naudojimui, o žmones reikia priversti prisiimti atsakomybę už buitinių atliekų šalinimą.

Tikiuosi, kad Komisija įvertins naujosios regiono valdžios norą ir įsipareigojimą ir netrukus pripažins, kad šiam regionui vėl galima pratęsti Europos finansavimą ir taip paskatinti jo augimą, be abejo, taikant tinkamą, griežtą kontrolę ir stebint, ar laikomasi ES teisės aktų.

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. – (FR) Kadangi balsavimas dėl direktyvos dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų buvo gana techninis, balsavimas dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos, skirtos atliekų krizei Kampanijoje, yra itin politinis. Atmesdama Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pateiktus dalinius pakeitimus, kurie būtų iškraipę tekstą, Parlamento dauguma balsavo už tai, kad Italija laikytųsi Europos atliekų tvarkymo taisyklių. Bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos, kurį pateikė Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija, Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas ir Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji, raginame Italiją imtis skubių veiksmų, užtikrinančių taisyklių laikymąsi, o tai reiškia kovą su organizuotu nusikalstamumu srityje, kuri laikoma labai pelninga rinka. Sveikatos ir aplinkos padėtis tame regione jau dabar kelia nerimą. Taigi manome, kad Europos lėšos neturėtų būti vėl pradėtos mokėti, kol nieko nebus padaryta padėčiai pagerinti. Neįmanoma, kad, pirma, Europos sveikatos ir aplinkos taisyklės griežtėtų ir, antra, kad kai kurioms teritorijoms nebūtų taikomas nė vienas teisės aktas.

  Sergio Berlato (PPE), raštu. – (IT) Per paskutinę mėnesinę sesiją Strasbūre Komisija diskusijose atsakinėjo į Parlamento žodinius klausimus apie atliekų krizę Kampanijoje. Džiaugiuosi, kad pasikeitėme nuomonėmis su J. Potočniku, už aplinką atsakingu Europos Komisijos nariu, kuris ypač jautriai reagavo į Kampanijos problemą.

Kaip rodo turizmo organizacijų neseniai paskelbti nerimą keliantys skaičiai, atliekų krizės poveikis turizmo sektoriui ypač neigiamas. Dėl susiklosčiusios padėties žala padaryta ne tik regiono transporto bendrovėms, bet ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms, viešbučiams ir viešojo maitinimo įmonėms. Jei nebus imtasi skubių veiksmų, užimtumas šiame sektoriuje gali dar labiau sumažėti. Italijos valdžios institucijos jau pateikė Komisijai planą atkurti teisėtumą. Šiuo metu įgyvendinama strategija, kurios tikslas – ne tik išvalyti regiono sostinę, bet, svarbiausia, sukurti integruotą atliekų tvarkymo sistemą, kuri apimtų atskirą atliekų surinkimą, atliekų kiekio susidarymo mažinimą, modernių įrenginių diegimą ir senesnių sąvartynų atkūrimą. Tikiuosi, kad bus skubiai priimtas galutinis atliekų šalinimo problemos sprendimas, kuris padės išsaugoti ir Italijos įvaizdį, ir turizmo ūkį.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl atliekų krizės Kampanijoje. Būtina dėti labai daug pastangų siekiant, kad Kampanijoje būtų laikomasi ES teisės aktų dėl atliekų ir kad būtų sumažintas atliekų kiekis. Taip pat būtina stengtis, kad būtų vykdoma atliekų prevencija, mažinimas, kad jos būtų pakartotinai naudojamos ir perdirbamos. Daugiau dėmesio turi būti skiriama organinių atliekų utilizavimui, ypač minėtame regione, kuriame vyrauja žemės ūkis. Be to, rekomenduojama patikrinti duomenis ir sukurti keitimosi geriausia praktika sistemą. Europos Parlamentas mano, kad Italijos valdžios institucijų ilgą laiką naudojamos išskirtinės priemonės, įskaitant specialiųjų komisarų skyrimą ir strateginės svarbos statuso suteikimą atliekų tvarkymo vietoms numatant kariuomenės kontrolę, buvo nenaudingos. Todėl raginama įvairias atsakingas valdžios institucijas vykdyti žymiai skaidresnę veiklą. Be to, svarbu atkurti pasitikėjimą palaikant visuomenės ir įvairių susijusių valdžios institucijų bei įvairių lygmenų valdžios dialogą.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. − (PT) Atliekų tvarkymas pastaruoju metu yra problemiškas daugelyje Italijos regionų, ypač Kampanijoje. Svarbiausia užtikrinti, kad atliekos būtų perdirbamos ir šalinamos nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nenaudojant procesų ar metodų, galinčių pakenkti aplinkai. Būtina skubiai rasti ilgalaikį sprendimą, pasinaudojant atliekų tvarkymo planu. Svarbu sumažinti atliekų kiekį, lemiamu veiksniu paverčiant atliekų prevenciją, mažinimą, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą. Raginu daugiau dėmesio skirti organinių atliekų naudojimui, ypač šiame regione, kuriame vyrauja žemės ūkis, tikrinti duomenis, sukurti keitimosi geriausia patirtimi sistemą.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl atliekų krizės Kampanijoje, nes joje pabrėžiama šio klausimo svarba aplinkosaugos požiūriu, ypač turint omenyje tinklo „Natura 2000“ teritorijų apsaugą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Būtina rasti ilgalaikį sprendimą, kaip įveikti atliekų krizę Kampanijos provincijoje; tai sudėtingiausia padėtis iš visų su atliekų tvarkymu susijusių problemiškų atvejų Italijos regionuose. Būtina laikytis ES kriterijų, pirmiausia, remiantis Direktyva 2008/98/EB, įgyvendinti atliekų tvarkymo planą. Būtina skubiai pasistengti sumažinti atliekų kiekį, lemiamu veiksniu paverčiant atliekų prevenciją, mažinimą, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, užtikrinant tinkamą infrastruktūrą. Svarbiausia, kad Italijos valdžios institucijos visais lygmenimis įgyvendintų acquis communautaire ir paskutinius du Teisingumo Teismo sprendimus.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Europos Sąjunga rodo pavyzdį, kaip kovoti su klimato kaita ir užtikrinti aplinkos kokybę. Gerai žinoma, kad reikia sustiprinti pastangas atliekų surinkimo ir apdorojimo srityje, geriau jas tvarkyti bei šalinti ir taip pagerinti gyvenimo kokybę bei ekonomiką. Tokiomis aplinkybėmis pritariu priemonėms, kuriomis bus paskatinta geriausia aplinkosaugos patirtis Kampanijos regione. Norėčiau pabrėžti, kad konkrečioje vietoje dėl netinkamo atliekų apdorojimo ir laikymo kilęs pavojus, be abejo, turės neigiamo poveikio visuomenės gyvenimo kokybei. Būtina informuoti visuomenę apie tai, kad tinkamas atliekų tvarkymas yra lemiamas aplinkos apsaugos ir dabartinių bei būsimų kartų gyvenimo kokybės veiksnys. Tačiau reikia pripažinti vietos valdžios pastangas ir gebėjimus: per paskutinę atliekų krizę mieste, kilusią 2010 m. rudenį, ji ėmėsi ypatingų priemonių, kad įgyvendintų 2010 m. kovo 4 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Skubiai ieškant su atliekų krize Kampanijoje (Italija) susijusios problemos sprendimo, patvirtintame dokumente nurodoma, kad „daugiau būtų vykdoma atliekų prevencija, mažinimas, kad jos būtų pakartotinai naudojamos ir perdirbamos“. Atliekų krizė Kampanijoje rodo, kad yra pavojus, jog aplinkos valdymas (daugeliu aspektų) gali paklūsti paprastai naudos logikai.

Atliekų klausimas, atsižvelgiant į jo pobūdį ir riziką, akivaizdų ir glaudų sąryšį su neatidėliotinais sveikatos bei aplinkosaugos klausimais, yra paradigminis dėl to, kad atliekų tvarkymą turi užtikrinti veiksmingos, kokybiškos viešosios paslaugos, nes jo negalima palikti rink kaitai. Visiškai suprantamas šiuo atveju gyventojų aiškiai parodytas pasipiktinimas. Turime pareikšti susirūpinimą dėl taikiai demonstravusių piliečių įkalinimo ir dėl saugumo pajėgų smurto, panaudoto prieš juos.

  Carlo Fidanza (PPE), raštu. – (IT) Mane pribloškė Italijos kairiųjų parlamentarų elgesys. Šios dienos balsavimas dar kartą rodo, kaip Italijos kairieji, nors dabar liko tik jų šešėlis, juodina Italiją Europoje, puldami A. Berlusconi vyriausybę.

17 pakeitimų iš tikrųjų buvo skirti sušvelninti kai kuriuos pasiūlymo dėl rezoliucijos punktus, kuriuos įgyvendinti Italijai per sunku, neatsižvelgus, be kita ko, į daugelį krizinės padėties stiprėjimą lemiančių veiksnių ir pastaraisiais mėnesiais valstybių narių vyriausybių ir regioninės valdžios dėtas pastangas kartą ir visam laikui išspręsti krizės problemą. Rezoliucijoje aiškiai nurodytos ir kritikuojamos dabartinės vyriausybės įdiegtos priemonės, bet pamirštama, kad dabartinė Neapolio miesto merė R. R. Iervolino priklauso centro kairiųjų partijai ir, kas yra dar blogiau, pamirštamas ilgas A. Bassolino, 1993–2000 m. buvusio Neapolio meru, 2000–2010 m. Kampanijos valdytoju ir daugelį metų ypatinguoju Komisijos nariu, atsakingu už atliekų krizę, vadovavimas.

Apgailestauju ir dėl to, kad kai kurie centro kairiųjų frakcijos nariai Parlamente iš kitų šalių nesuprato už šios rezoliucijos paslėptos darbotvarkės ir buvo jos pavilioti. Nepamiršime to, kai būsime raginami pademonstruoti frakcijos solidarumą klausimais, kurie jiems rūpi, kuriais jų nuomonė sunkiau apginama nei šiuo Italijos atveju.

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. − (IT) Pasiūlymu dėl rezoliucijos, kurį pateikė frakcija „Laisvės ir demokratijos Europa“, siekiama užtikrinti, kad Kampanijos regiono valdžia būtų atsakinga už savo veiksmus. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus už atliekų ciklą ir susijusias problemas atsakinga vietos valdžia. Be išlygų palaikau šį dokumentą, nes tai pozicija prieš tuos, kurie savo aplaidumą mėgina priskirti kitiems.

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu. – (IT) Neapolio įvaizdis užtemdė po pasaulį pasklidusias šiukšles. Todėl visi žino problemos mastą. Tačiau rezoliucijos tonas nepriimtinas; jis pamina subsidiarumo principą, ypač nuo tada, kai Komisijos narys J. Potočnik pasakė, kad jau nebeįmanoma Italijai skirti daugiau baudų.

Tą pačią klaidą padarė Italijos kairieji, balsuodami prieš Italiją, manipuliuodami Parlamentu asmeniniais politiniais tikslais. Tai nepriimtina. Tai tikras Italijos įžeidimas. Tokia jų elgsena apkvailino daugelį Parlamento narių iš kitų šalių – jiems nesuvokiama, kad kas nors gali eiti prieš savo šalį. Paradoksas tas, kad tie patys kairieji, kurie dešimtmečius valdė Kampanijos regioną ir vis dar vadovauja Neapolio miestui, paniekinę visą Kampanijos bendruomenę moko ir puola tuos, kurie deda visas pastangas, kad rastų išeitį iš šios baisios padėties. Būtent dėl to, remiami kolegų iš Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos, balsavome prieš šią skaldančią, politizuotą ir agresyvią rezoliuciją.

  Louis Grech (S&D), raštu. − Balsavau už bendrą rezoliuciją dėl Kampanijos, kurioje Italijos vyriausybė raginama ištirti atliekų krizės problemą taip skubiai ir rimtai, kiek ji yra to verta. Komisija, deja, neturi kito pasirinkimo kaip tik sustabdyti ES struktūrinių fondų lėšų mokėjimą Kampanijai ir jį vėl atnaujinti, kai Kampanijos atliekų tvarkymo planas atitiks ES teisę. Be to, Parlamentas paragino Italijos valdžią ištirti ir pašalinti „7 mln. tonų „Ecobales“ paketų“, sukrautų į krūvas, ir susitvarkyti su regione „nelegaliai išmetamomis mišriomis ir nenustatytomis atliekomis“. Šiuo metu būtina pakankamai įvertinti regiono žmonių pagrįstą susirūpinimą ir skundus.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. − (IT) Šios dienos balsavimui stipriai priešinosi Italija ir Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos atstovų dauguma, palaikiusi kovą su kairiųjų pažiūrų frakcijų pateiktu bendru pasiūlymu dėl rezoliucijos. Dėl atliekų krizės Kampanijoje. Buvome priverstiniai liudininkai to, kaip pasinaudota krize, remiantis subjektyviu dokumentu, kuriame nurodyta neteisinga informacija ir kurio pagrindinis tikslas – nuslėpti nacionalinės vyriausybės ir vietos valdžios, kuri į šią nemalonią padėtį pakliuvo dėl netinkamo regiono valdymo ankstesniais metais, dėtas pastangas. Plenariniame posėdyje pateiktame dokumente nenurodyta ypač svarbi informacija, pvz., tebevykstančios valdžios institucijų ir Europos Komisijos derybos, kuriose per kelis mėnesius pateikti ne mažiau kaip trys pakeitimų projektai ir intervenciniai planai. Jau daug padaryta ir toliau bus dedamos milžiniškos pastangos, siekiant užtikrinti, kad Neapolio žmonės ir visa Kampanija galėtų vėl naudotis teise į sveiką aplinką ir tinkamą gyvenimo kokybę.

  David Martin (S&D), raštu. − Pritariu šiai rezoliucijai, kurioje pabrėžiami ne tik padariniai aplinkai, bet ir tai, kaip svarbu valdyti korupciją. Prisidedu prie raginančiųjų Italijos valdžią visiškai įgyvendinti ES teisę.

  Marisa Matias (GUE/NGL), raštu. – (PT) Atliekų krizė Kampanijoje ir kituose Italijos regionuose aiškiai rodo, kaip pavojinga aplinkos tvarkymą pavesti privačioms įmonėms, kurių pagrindinis tikslas – pelnas. Be to, šis atvejis yra pavyzdys, kaip vyriausybė elgiasi gindama privačius, o ne visuomenės interesus. Europos institucijos buvo tylios šio puolimo prieš žmones ir ekosistemą bendrininkės. Todėl balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, tikėdamasis, kad šį kartą S. Berlusconi vadovaujama Italijos vyriausybė laikysis Europos teisės aktų aptariamoje srityje ir rūpinsis visuomenės interesu.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Kampaniją ir kitus Italijos regionus ištikusi atliekų krizė rodo, koks pavojus kyla, kai aplinką tvarko vien tik pelno besivaikančios įmonės. Dar blogiau, kai toms įmonėms talkina jų interesus ginanti valdžia. Niekingas nusikaltėlių pasaulis pelnosi iš spragų, kurias sukūrė ši sistema, ir niekas jiems nesutrukdo. O žmonės ir visa mūsų ekosistema moka kainą už eurokratų, žinančių apie nusikaltimą, tylėjimą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Atliekų krizė Kampanijoje tęsiasi jau daugelį metų; nesilaikoma visų valstybių narių priimtų taisyklių. Todėl būtina skubiai įgyvendinti atliekų tvarkymo planą, pagal kurį, remiantis Direktyva 2008/98/EB, svarbiausia laikytis atliekų ciklo eiliškumo. Europos Parlamentą būtina nuolat informuoti apie padėties raidą, ypač kaip, laikantis 2010 m. kovo 4 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo ir ES teisės aktų, įgyvendinamas atliekų tvarkymo planas.

  Alajos Mészáros (PPE), raštu.− (HU) Atliekų krizė Kampanijos provincijoje neseniai sukėlė Italijai rimtų problemų. Todėl šiame regione būtina griežtai užtikrinti ES teisės aktų dėl atliekų tvarkymo laikymąsi. Manau, apgailėtina, kad valdžia ėmėsi smurtinių veiksmų prieš žmones, taikioje demonstracijoje pasisakiusius prieš naujų sąvartynų atidarymą. Italijos valdžia turi užtikrinti, kad būtų imtasi visų būtinų priemonių, garantuojančių, jog atliekos bus tinkamai surenkamos, atskiriamos ir apdorojamos. Manau, kad ne mokesčių mokėtojai turėtų mokėti už užterštos teritorijos išvalymą, o pagal principą „teršėjas moka“ turėtų mokėti tie, kurie šią taršą sukėlė. Tačiau ilgalaikį šios problemos sprendimą įmanoma rasti tik tada, kai procese aktyviai dalyvaus piliečiai. Vis dėlto nepritariu šios problemos politizavimui, pasinaudojimui ja kaip dingstimi pulti Italijos vyriausybę.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. − (ES) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes sutinku, kad reikėtų skubiai priimti sprendimą, kuris būtų ilgalaikis ir atitiktų ES taisykles – taikyti atliekų tvarkymo planą, pagal kurį svarbiausia laikytis atliekų ciklo eiliškumo. Man, kaip Peticijų komiteto nariui, teko nagrinėti daugybę peticijų dėl atliekų krizės ir dėl Italijos valdžios institucijų taikytų priemonių, duodančių priešingus rezultatus. Džiaugiuosi, kad Parlamentas patvirtino šią rezoliuciją, kuri yra ne tik svarbus žingsnis sprendžiant konkrečią Italijos problemą – ji padės išvengti panašių dalykų ateityje. Pritariu rezoliucijoje išreikštam apgailestavimui dėl Italijos valdžios elgesio su šalies piliečiais, pasinaudojusiais savo teise į taikią demonstraciją, kai kada netgi panaudoto smurto. Manau, kad raginimas Komisijai iš dalies pakeisti atitinkamas direktyvas, uždraudžiant rengti sąvartynus saugomose gamtinėse teritorijose, natūraliuose parkuose, „Natura 2000“ tinklui priklausančiose teritorijose ir Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijų paveldo teritorijose arba jau esančius plėsti į šias teritorijas, yra itin naudingas.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. − Susilaikiau balsuojant dėl rezoliucijos. Norėčiau pridurti, kad tai ne politinis, o techninis klausimas. Keista, kad Europos Parlamento nariai turi prašyti, kad būtų sprendžiami grynai buitiniai klausimai. Jei ši tendencija neišnyks, gali būti, kad ES prašys žmonių, kad šie nustotų keiktis, rūkyti, gerti, degintis saulėje, valgyti nesveiką maistą ir ilgai miegoti. Gaisrininkų komandos bus prašoma greičiau gesinti gaisrus, medicinos darbuotojų – dėmesingiau gydyti žmones, policininkų – veiksmingiau suiminėti nusikaltėlius, o mokytojų – geriau mokyti vaikus. Jei ir toliau kelsime reikalavimus, ES piliečiai norės žinoti, kam jiems reikalingas Europos Parlamentas: ar tam, kad prašytų žmonių ką nors daryti? Ar yra rimtų spręstinų problemų?

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Atliekų krizė Italijoje, ypač Kampanijos provincijoje, tęsiasi metų metais. Visai nesistengiama, kad atliekų susidarytų mažiau, arba užtikrinti, kad susidariusios atliekos būtų tinkamai šalinamos ar pakartotinai naudojamos. Susidarė didžiuliai atliekų kalnai; atliekos šalinamos neteisėtai, pvz., į jūrą, ir tai plačiai aprašoma spaudoje. Tyrėjai neseniai nustatė, kad apie visą Neapolį į Viduržemio jūrą išverstos neapdorotos buitinės atliekos. Nebalsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes manau, kad tai visų pirma opozicijos pareiškimas dešiniųjų vyriausybei ir kad nešališko požiūrio į šią problemą jame nėra.

  Tiziano Motti (PPE), raštu. − (IT) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl atliekų krizės Kampanijos provincijoje, ilgalaikės problemos, tikriausiai dėl to, kad netikiu, jog atsakomybę už dabartinę padėtį galima priskirti tik vienai vyriausybei. Gėda, kad nesugebėta rasti galutinio šio klausimo sprendimo. Raginu nepaisyti politinių skirtumų ir pamiršti priešiškumą, kurie trukdo Kampanijos žmonėms kvėpuoti švariu oru ir valgyti sveiką maistą, kad negrėstų nuolatinis pavojus jų sveikatai. Problemą būtina išspręsti, o savanaudiškai išnaudojant šią padėtį politiniais tikslais, skelbiant apie ją žiniasklaidoje jau ir taip nepakenčiama padėtis dar pablogės. Piliečiams, mažosioms ir vidutinėms turizmo įmonėms ir Kampanijos produktų vartotojams svarbiausia ne išsiaiškinti, kas atsakingas už susidariusią padėtį, bet būti garantuotiems, kad problema bus išspręsta. Todėl pritariu Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pateiktai rezoliucijai dėl atliekų krizės Kampanijoje ir Komisijai pateiktam prašymui vėl pradėti mokėti Europos lėšas, įšaldytas po to, kai prieš Italiją buvo pradėta pažeidimo tyrimo procedūra, ir panaudoti jas atliekoms tvarkyti bei šalinti. Kartu tikiuosi, kad pagaliau Italija, laikydamasi Europos teisės aktų, galės priimti ilgalaikes strategines priemones, pirmiausia žmonių labui, bet kartu ir šalies geram vardui pasaulyje išsaugoti.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Deja, ir vėl Europos Parlamentu pasinaudota kaip nacionalinių klausimų ruporu. Šie profesionalūs manipuliatoriai, Italijos ir Europos kairieji, pradėjo puolimą prieš Italiją, pasinaudodami pasiūlymu dėl rezoliucijos, kuriame apstu melo apie atliekų padėtį Kampanijoje ir propagandos. Rimta šiandieninė padėtis dėl atliekų, ypač Kampanijoje, susijusi su trimis konkrečiomis pavardėmis: A. Bassolino, R. Prodi ir R. R. Iervolino. Šiandien čia, Europoje, Italijos kairieji mėgina nuslėpti savo 15 metų absoliučiai blogą valdymą, nulėmusį nelaimę, kurios liudininkai esame, manipuliuodami Europos institucijomis ir savo atsakomybę perkeldami centro dešiniosios pakraipos nacionalinei ir regioninei valdžiai, kuri sunkiai dirba, kad ištaisytų jų klaidų ir aplaidumo padarinius.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) Pagal 2010 m. kovo 4 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimą byloje C-297/08 Italija pažeidė ES teisės aktus, nes nesukūrė integruoto ir pakankamo atliekų šalinimo įrenginių tinklo Kampanijoje, kad užtikrintų atliekų pakartotinį naudojimą ir šalinimą, nekeliantį pavojaus žmonių sveikatai ir nekenksmingą aplinkai. Šis pasiūlymas dėl rezoliucijos pagrįstas tuo, kad Italija dar iki šiol nepriėmė būtinų priemonių, užtikrinančių ESTT sprendimo laikymąsi, taigi balsavau už pasiūlymą, nes pritariu Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos argumentams.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šią ataskaitą, kadangi iki šiol atliekų tvarkymo srityje padaryta tik minimali pažanga. Todėl raginu Italijos vyriausybę laikytis ES reglamentų ir Komisijos nustatytų terminų. Komisija turėtų tai griežtai stebėti ir prireikus taikyti sankcijas, siekdama užtikrinti, kad Kampanijos vietos valdžia laikytųsi ES atliekų tvarkymo nuostatų. Struktūrinių fondų lėšos, kurias Komisija šiuo metu užblokavusi, turi būti vėl mokamos, kai tik bus pateikta ES teisės aktus atitinkanti regiono strategija ir patikimas atliekų tvarkymo planas. Naujų atliekų surinkimo vietų ir (arba) sąvartynų klausimu turi būti taikoma griežtesnė kontrolė, kad jie nebūtų įkurti saugomose teritorijose, kaip įvyko Vezuvijaus nacionaliniame parke, kur įrengtas Terzigno sąvartynas. Noriu pabrėžti, kad būtina atkurti eilinių piliečių pasitikėjimą, užmezgant su vietos gyventojais dialogą, nes į visuomenės protestus, iki šiol vykusius daugelyje atliekų sąvartynų, Italijos valdžia rimtai neatsižvelgė.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. − (PT) Pastaraisiais metais Italijos regionas Kampanija sprendžia rimtą atliekų surinkimo ir šalinimo problemą, kurios poveikis vietos gyventojų gerovei grėsmingas ir kuri kelia rimtą pavojų aplinkai bei visuomenės sveikatai. Todėl labai svarbu, kad, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui priėmus 2010 m. gegužės 14 d. sprendimą, Italijos valdžia patvirtintų priemones, būtinas norint galutinai ir sėkmingai išspręsti atliekų tvarkymo krizės problemas šiame regione, o tam tikslui reikia užtikrinti, kad būtų laikomasi ES teisės.

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Nepaisant piliečių protestų, baisi atliekų tvarkymo padėtis Kampanijoje nepasikeitė; iš tikrųjų vargu ar iš viso buvo padaryta bent kokia pažanga, mano nuomone. Atsižvelgdamas į dabartinės krizės mastą raginu Italijos valdžią ieškoti tikros išeities iš padėties, remiantis galiojančiomis Europos taisyklėmis. Dėl sprendimo atidaryti sąvartynus saugomose teritorijose laikausi nuomonės, kad šiomis sąlygomis regionams skirtos Europos lėšos neturi būti vėl mokamos. Norint išspręsti krizės problemą, dar labai svarbu padidinti skaidrumą, kad būtų galima kovoti su organizuotų nusikaltėlių įsitraukimu į šią problemą ir sugrąžinti vietos gyventojų pasitikėjimą. Laikas spaudžia, turime veikti skubiai. Todėl pritariu Europos Parlamento pasiūlymui dėl rezoliucijos dėl atliekų krizės Kampanijoje.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Didelė EP narių dauguma susitarė 1) raginti skubiai rasti ilgalaikį sprendimą, kuris atitiktų ES kriterijus, būtent įgyvendinti atliekų tvarkymo planą, pagal kurį, remiantis Direktyvos 2008/98/EB nuostatomis, svarbiausia yra atliekų tvarkymo ciklo eiliškumas. Parlamentas paprašė Komisijos nuolat pranešti jam apie padėtį, įskaitant atliekų tvarkymo planą, ir apie 2010 m. kovo 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo ir ES taisyklių laikymąsi. Be to, Parlamentas pažymėjo, kad 2) ES teisės dėl atliekų Kampanijoje laikymasis reikalauja labai ryžtingų pastangų atliekų kiekiui sumažinti ir suteikti prioritetą atliekų prevencijai, mažinimui, pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui, tam tikslui užtikrinant tinkamą infrastruktūrą. Jis pažymėjo, kad būtina skirti daugiau dėmesio organinių atliekų utilizavimui, ypač šiame žemės ūkio regione. Jis rekomendavo tikrinti duomenis ir nustatyti keitimosi geriausia patirtimi tvarką.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Neapolio miesto teritorija jau daugelį metų veikiama nuolatinės atliekų krizės, ir tai didžia dalimi lėmė 20 metų trukęs kairiųjų valdymas.

2003 m. tyrimo metu nustatyti ne mažiau kaip aštuonių rūšių buvusios regioninės valdžios pažeidimai atliekų tvarkymo srityje: sukčiavimas atliekant viešuosius pirkimus, bendrininkavimas su aplinkosaugos teisės aktų pažeidėjais ir pagalba jiems, piktnaudžiavimas pareigomis. 2008 m., kai pakelėse buvo palikta 35 000 tonų atliekų, S. Berlusconi vyriausybė tik per 58 dienas įveikė kritinį šios avarinės padėties etapą. Nuo tada valdžios institucijoms pavyko nuo 15 proc. iki 22 proc. padidinti surinkimą, prie Europos standartų priderinus penkis sąvartynus ir atidarius septynias atliekų surinkimo ir apdorojimo įmones. Nuo 2010 m. regionui pagaliau pradėjo vadovauti centro dešiniosios partijos narys, ir dabar netrukus bus pateiktas naujas atliekų šalinimo planas, dėl kurio sutarta su Europos Komisijos nariu, atsakingu už aplinką. Tikimasi, kad greitai visoje teritorijoje bus imtasi rimtų veiksmų, būtent vietos iniciatyvos, kurios nebuvo dešimtmečius blogai valdant kairiesiems, ir tik S. Berlusconi vyriausybė pagerino padėtį.

  Vilja Savisaar-Toomast (ALDE), raštu. – (ET) Šiandien balsuojant, pritariau bendram keturių frakcijų pateiktam pasiūlymui dėl rezoliucijos dėl atliekų krizės Kampanijoje. Taip pasielgiau dėl kelių priežasčių: pirma, susiklosčiusi padėtis nepriimtina; nepriimtina ir tai, kad Italijos nacionalinė bei vietos valdžia nesugebėjo išspręsti šio klausimo. Toks šiukšlių kiekis neatsirado per porą dienų – tam reikėjo daugiau laiko. Antra, nemanau, kad būtent Europos Parlamentas yra ta institucija, kuri turi tvarkyti valstybių narių šiukšles. Trečia, Europos Sąjungos atliekų, kenksmingų atliekų ir sąvartynų direktyvos turi būti taikomos visoje Europoje, nesvarbu, apie kurią valstybę narę kalbėtume. Tikiuosi skubaus ir veiksmingo šios problemos sprendimo, ypač iš Italijos valdžios, taip pat ir iš Europos Sąjungos valdžios institucijų. Ačiū.

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. − Gerbiami kolegos, atliekų krizė Kampanijoje jau keletą dešimtmečių kelia galvos skausmą politikams. Tai apkartino daugumos italų kasdienį gyvenimą. Svarbu teisingai susidėlioti savo prioritetus, nėra jokio tikslo ieškoti kaltų. Dabar svarbiausia sukurti integruotą atliekų tvarkymo planą, suteikiant pirmenybę atliekų mažinimui, pakartotiniam naudojimui arba perdirbimui. Šiuo atveju, manau, jog Kampanijos krizė duoda svarbias atliekų tvarkymo pamokas visiems europiečiams, įskaitant Lietuvą. Manau, jog atliekų kiekio mažinimas ir protingas jų tvarkymas yra svarbūs aplinkosaugos prioritetai Lietuvai. Europos aplinkos agentūros 2010 m. gruodžio mėn. publikuotoje ataskaitoje pažymėta, jog bendras atliekų kiekis Lietuvoje lyginant su 2004 m. išaugo, o komunalinės atliekos ypatingai auga nuolatos be didesnių rodiklinių svyravimų. Problemą taip pat kelia – tiek Kampanijoje, tiek Lietuvoje – visiškas bendravimo tarp piliečių ir valdžios nebuvimas. Šį dialogą būtina atkurti. Mums reikia blaivaus mąstymo ir kūrybingų sprendimų. Pvz., gruodžio mėnesį Vilniaus Kariotiškių sąvartyne buvo atidaryta jėgainė, iš metano dujų gaminanti elektros energiją. Taip tokios gamyklos jau pradėjo veikti Utenoje, Marijampolėje ir Panevėžyje. Tai yra gera pradžia, bet reikia daugiau. Dabar, kaip niekada iki šiol, yra aktualu spręsti atliekų perdirbimo įmonių statybą ir finansavimą (bendrą finansavimą iš valstybės narės biudžeto, ES ir privačių fondų), nes tik tokiu būdu galima sumažinti realiai šiuo metu jau daromą žalą aplinkai ir visuomenės interesams.

10. Balsavimo ketinimai ir pataisymai (žr. protokolą)

11. Į registrą įrašyti rašytiniai pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnis) (žr. protokolą)

12. Per šį posėdį priimtų tekstų perdavimas (žr. protokolą) (žr. protokolą)

13. Kitų posėdžių kalendorinis planas (žr. protokolą)

14. Sesijos atidėjimas

  Pirmininkas. − Europos Parlamento posėdis atidedamas.

(Posėdis baigtas 13.00 val.)