Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2011 m. vasario 14 d. - Strasbūras

13. Paslaugų direktyvos 2006/123/EB įgyvendinimas (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – E. Gebhardt pranešimas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu dėl Paslaugų direktyvos įgyvendinimo [(2006/123/EC) (2010/2053(INI)] (A7-0012/2011).

  Evelyne Gebhardt, pranešėja. – (DE) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, čia, Europos Parlamente, ilgai nagrinėjome Paslaugų direktyvą ir per savo diskusijas labai nerimavome dėl to, kaip ji turėtų būti įgyvendinama ir kaip galėtume užtikrinti laisvą paslaugų teikėjų judėjimą Europos Sąjungoje. Tai buvo labai svarbi politikos dalis. Todėl mes, kaip Europos Parlamentas, nusprendėme, kad norime ne tik tvirtinti teisės aktus, bet ir stebėti, kaip valstybės narės iš tikrųjų perkelia Paslaugų direktyvos nuostatas į nacionalinės teisės aktus. Mums naudinga tinkamai, teisingai ir visapusiškai perkelti šios direktyvos nuostatas į nacionalinės teisės aktus. Europos Komisija taip pat sutiko padėti mums šiuo klausimu. Todėl norėčiau padėkoti Komisijos nariui M. Barnier, kuris mums šiuo klausimu suteikė vertingos informacijos.

Ypač nerimaujame dėl keturių konkrečių sričių, t. y. dėl vertinimo proceso, bendrų kontaktų centrų, administracinio bendradarbiavimo ir šios direktyvos taikymo srities.

Dėl pirmojo klausimo norėčiau pasakyti vieną dalyką. Abipusis vertinimas yra vienas iš pagrindinių klausimų, kuriam mes, kaip Europos Parlamentas, ir iš tikrųjų aš, kaip pranešėja, nepritarėme, nes dėl šio reikalavimo valstybėms narėms tenka labai didelė biurokratinė našta. Ir šiandien iš valstybių narių girdžiu, kad esama skundų dėl biurokratijos. Vis dėlto šiuo požiūriu norėčiau paprasčiausiai dar kartą labai aiškiai pasakyti valstybėms narėms, kad ne Parlamentas, o jos to norėjo! Jos įtraukė šį reikalavimą į teisės aktus, todėl dabar turėtų už tai prisiimti atsakomybę, nors, pvz., vietos bendruomenės pradeda svarstyti, ką Europa joms vėl padarė.

Dėl antrojo klausimo – bendrų kontaktų centrų – norėčiau pasakyti, kad bendri kontaktų centrai yra atsakas į mūsų politinius veiksmus. Labai aiškiai pasakėme, kad Paslaugų direktyva pagrįsta ne kilmės, o paskirties šalies principu. Tai reiškia, kad paslaugų teikėjai privalo laikytis valstybės, kurioje vykdo veiklą, teisės aktų. Todėl tampa dar svarbiau užtikrinti, kad iš bendrų kontaktų centrų jie ne tik gautų informaciją apie teisės aktus, kurių privalo laikytis, bet ir sulauktų būtinos pagalbos, kad galėtų valstybėse narėse iš tikrųjų tinkamai ir nuosekliai taikyti šiuos teisės aktus. Todėl man labai gaila, kad nors šie bendri kontaktų centrai įsteigti daugumoje valstybių narių – deja, iki šiol dar ne visose, – tai padaryta visiškai netinkamai. Kai kuriais atvejais šie bendri kontaktų centrai yra tik interneto portalai. Tai mūsų, Europos Parlamento, netenkina; šie bendri kontaktų centrai turėtų atlikti daug daugiau funkcijų. Juose turi dirbti žmonės, galintys teikti paslaugų teikėjams tikrą pagalbą šioje srityje. Vienas iš svarstytinų klausimų šiuo požiūriu – kalba, kuria teikiama informacija. Nepakanka teikti informaciją tik vietos ir, galbūt, anglų kalba. Mano manymu – ir Parlamentas išsakė panašių minčių – paslaugų teikėjams labai svarbu, kad informacija būtų teikiama ir kaimyninės šalies kalba. Sakau tai vis žvilgtelėdama į mūsų Pirmininką, kuris kilęs iš Lenkijos, – Vokietijos ir Lenkijos pasienyje Lenkijoje informacija turėtų būti teikiama vokiečių kalba, o Vokietijoje – lenkų, kad informacija ir pagalba būtų iš tikrųjų geros kokybės, taigi kad net mažos įmonės, kurių specialistai ne visada moka anglų kalbą, iš tikrųjų galėtų vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu.

Kitas svarbus aspektas – administracinis bendradarbiavimas, ir šioje srityje einame tinkama linkme. Šiuo požiūriu siekiant užtikrinti, kad sistema iš tikrųjų būtų galima sėkmingai naudotis, valstybės narės dar turi labai daug nuveikti bendradarbiavimo ir pareigūnų švietimo bei mokymo srityse.

Galiausiai reikėtų paminėti šios direktyvos taikymo sritį, ir čia norėčiau dar kartą gana aiškiai pasakyti, kad iš 16 straipsnio taikymo srities išbraukėme visas visuotinės ekonominės svarbos paslaugas. Tikiuosi, valstybės narės laikysis šios nuostatos. Jei jos nori įtraukti šias paslaugas į Paslaugų direktyvos taikymo sritį, jos turi tokią teisę, tačiau tokiu atveju valstybės narės turi įtraukti jas ne tik kaip dalį Paslaugų direktyvos; greičiau tai būtų jų pačių politinis ketinimų pareiškimas, be to, jos taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Tokie yra mano reikalavimai valstybėms narėms šioje srityje.

  Michel Barnier, Komisijos narys. – (FR) Pone Pirmininke, dėkoju jums už sveikinimo kalbą. Kaip ir kiekvieną mėnesį džiaugiuosi galėdamas vėl būti čia su jumis. Norėčiau padėkoti Parlamentui ir ypač E. Gebhardt už jų nekantrumą ir budrumą. Suprantu, kodėl Parlamentas reikalauja tinkamai įgyvendinti šią direktyvą, kuri patvirtinta vos prieš ketverius metus. E. Gebhardt kalbėjo apie ilgas čia, Parlamente, vykusias diskusijas. Diskusijos vyko ir anksčiau; jos vyko ne tik Parlamente.

Prisimenu kelias intensyvias diskusijas šiuo klausimu; jos neretai buvo įdomios ir kartais truputį nelogiškos. Be to, ponia E. Gebhardt, nepamiršau labai svarbaus Parlamento vaidmens, kurį jis, paragintas jūsų ir M. Harbouro, atliko tobulindamas pradinį Komisijos pasiūlymą ir padėdamas rasti išeitį iš aklavietės, į kurią tuo metu buvome patekę. Parlamentas atliko šiuos uždavinius ir kartu išsaugojo bendrą šios direktyvos struktūrą, kurios pagrindinis tikslas – akivaizdu, kad tai yra ir vienas iš pagrindinių spręstinų vidaus rinkos klausimų, – skatinti augimą ir užimtumą, nes, ponios ir ponai, šiandien tapo aišku, kad devynios iš dešimties naujų darbo vietų Europos ekonomikoje sukuriamos paslaugų ekonomikos sektoriuje. Taip pat galiu jums pasakyti, kad labai norėčiau, jog naujos darbo vietos būtų kuriamos ir pramonės sektoriuje. Akivaizdu, kad dėl to kyla kitų klausimų, susijusių su Europos politika, kurią turėtume skatinti siekdami išlaikyti pramonės gamybos bazę. Vis dėlto paslaugos yra pagrindinis augimo ir užimtumo šaltinis.

Pateikdamas naują E. Gebhardt parengtą pranešimą Parlamentas dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą spręsti šį klausimą, o pati E. Gebhardt įrodė, kad yra tvirtai užsibrėžusi siekti savo tikslų, jeigu galima taip pasakyti. Šiuo atveju asmeniškai labai džiaugiuosi, kad ji yra tvirtai apsisprendusi dėl tinkamo šios direktyvos, kuri yra būtina paslaugų vidaus rinkos sukūrimo sąlyga, įgyvendinimo stebėjimo ir jos nuostatų perkėlimo į nacionalinius teisės aktus.

Dabar, kai stoviu čia, prieš jus, praėjus ketveriems metams nuo šios direktyvos patvirtinimo, ji jau davė apčiuopiamų rezultatų. Ponios ir ponai, gavome daugiau kaip 1 000 pranešimų apie valstybių narių teisės aktų pakeitimus. Kartais patvirtinus visuotinės reikšmės ar pagrindų tekstus kiekvienoje šalyje ar net kiekviename regione įtvirtinti sektorių pokyčiai. Iš tikrųjų ši direktyva jau paskatino pakeisti kelis tūkstančius nacionalinės ar regionų teisės aktų. Manome, kad dar yra didelių ateities galimybių, todėl privalome imtis tolesnių veiksmų.

E. Gebhardt iškėlė labai svarbų klausimą, susijusį su viena iš Paslaugų direktyvos priemonių, – bendrų kontaktų centrų klausimą. Visapusiškai palaikau plataus užmojo požiūrį, kuriuo Parlamentas vadovaujasi siekdamas užtikrinti, kad šie bendri kontaktų centrai labai greitai taptų tikrais administraciniais portalais, padedančiais bendrovėms internetu atlikti visas joms reikalingas procedūras ir formalumus, ir tai, ponia E. Gebhardt, ponios ir ponai, taip pat pasakytina apie procedūras, kurios nepriskiriamos Paslaugų direktyvos sričiai.

Turėdami tai omenyje dirbame kartu su valstybėmis narėmis tarpvalstybinio elektroninių parašų sąveikumo klausimu. Greičiausiai iki šių metų pabaigos taip pat pristatysiu jums dokumentą dėl elektroninių parašų ir tarpvalstybinio elektroninės tapatybės bei dokumentų sąveikumo. Taip pat pritariu jūsų nuomonei, kad labai svarbu, jog bendri kontaktų centrai iš tikrųjų būtų daugiakalbiai (nes tai yra esminė jų kuriamos papildomos vertės dalis), kad žmonės galėtų kreiptis į juos, taip pat į kitose valstybėse esančius centrus, ir gauti atsakymą savo gimtąja kalba ir kad galėtume užtikrinti šios priemonės, bendrų kontaktų centrų, prieinamumą, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Be to, vienalaikis elektroninių vertimų kokybės gerinimas, mūsų nuomone, yra vienas iš šio administracinio bendradarbiavimo palengvinimo ir bendrų kontaktų centrų plėtros veiksnių. Galbūt aptarsime šį klausimą vėliau kalbėdami apie patentus.

Komisijos narių kolegijoje ir kartu su savo kolegomis, kurie atsakingi už šių įvairių programų įgyvendinimą, nes dirba keliuose skirtinguose generaliniuose direktoratuose, esu įsipareigojęs spartinti elektroninių programų mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. Tai turėtų padėti užtikrinti, kad kuo greičiau atliktume aukščiausios kokybės ir moderniausius vertimus ne tik patentų, bet ir kitose srityse, pvz., plėtojant bendrus kontaktų centrus ir Vidaus rinkos informacinę sistemą (VRI). Tai atneš didelių pokyčių mums visiems, turintiems dirbti daugiau kaip 23 skirtingomis kalbomis, nes naudodamiesi šiomis kompiuterizuotomis ir elektroninėmis programomis galėsime gauti nepriekaištingos kokybės vertimą. Taip pat pritariu Parlamento nuomonei, kad būtina rengti nacionalinių pareigūnų mokymus, kad jie galėtų ugdyti tikrą administracinio bendradarbiavimo kultūrą tais atvejais, kai ji dar nėra plačiai paplitusi.

Ponia E. Gebhardt, ir toliau skatinsime naudotis ką tik mano minėta Vidaus rinkos informacine sistema. Neseniai peržiūrėjau šį klausimą ir galiu pasakyti, kad šiandien Vidaus rinkos informacinėje sistemoje yra įsiregistravę beveik 5 000 Europos valdžios institucijų, o mano tikslas labai paprastas – noriu paversti Vidaus rinkos informacinę sistemą tam tikru administraciniu socialiniu tinklu „Facebook“, jeigu galima taip pasakyti, kuriame būtų įdiegta vertimo programa. Ponios ir ponai, mano pareigoms priskirtos trys labai svarbios Europos priartinimo prie piliečių ir prie mažųjų ir vidutinių įmonių priemonės. Šios priemonės yra bendri kontaktų centrai, Vidaus rinkos informacinė sistema ir Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklas (SOLVIT). Todėl galite manimi pasitikėti; dirbsiu būtent su šiomis trimis priemonėmis, kad joms būtų skirta išteklių, visų pirma vertimo išteklių, tačiau taip pat ir kitų išteklių ir kad būtų nustatyta, kaip jos įgyvendinamos kiekvienoje šalyje.

Be to, neapsiribosiu tik klausimų jums čia išaiškinimu; ketinu išaiškinti juos kiekvienos valstybės sostinėje, ir, kaip ir žadėjau, kiekvieną savaitę vykstu vis į kitą Europos sostinę ir kiekvienoje iš jų kartu su nacionaliniais pareigūnais, atsakingais už mūsų direktyvų nuostatų įgyvendinimą, surengiu po praktinį seminarą profesinių kvalifikacijų, paslaugų ir viešojo pirkimo sutarčių klausimais. Kiekvieną kartą įvertinu, kaip ir kokiomis priemonėmis įgyvendinamos mūsų aptartos priemonės (bendri kontaktų centrai, Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo centras ir Vidaus rinkos informacinė sistema) ir kaip jomis naudojamasi. Taigi praėjusią savaitę buvau Liuksemburge, o šią savaitę vyksiu į Slovėniją, kad kartu su šios valstybės pareigūnais, kurių man reikia siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, atlikčiau šią patikrą.

Taigi ketiname ir toliau taip bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir tikrinti, kad Paslaugų direktyvos nuostatos būtų ne tik paprasčiausiai perkeltos į nacionalinės teisės aktus, bet ir iš tikrųjų tinkamai įgyvendinamos. Be to, atsižvelgdamas į klausimus, kurie bus pateikti per netrukus vyksiančias diskusijas, galėsiu pateikti Parlamentui tikslesnius atsakymus dėl šios Paslaugų direktyvos įgyvendinimo stebėsenos.

  Sophie Auconie, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentė. – (FR) Pone Pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, šio pranešimo tikslas nėra Paslaugų direktyvos, kurią 2006 m. šis Parlamentas parengė ir vėliau patvirtino, įgyvendinimo peržiūra. Tai daryti dar pernelyg anksti. Dauguma valstybių narių dar visapusiškai ar tinkamai neperkėlė šios direktyvos nuostatų į nacionalinės teisės aktus. Būtent todėl pateiktas šis savo iniciatyva parengtas pranešimas.

Pirma, šiame pranešime pabrėžiama šio paslaugų sektoriaus atvėrimo Europoje svarba ir ekonominiu, ir socialiniu požiūriu. Kaip sakėte, pone Komisijos nary, šios direktyvos nuostatomis reglamentuojama veikla sudaro 40 proc. ES BVP ir šioje srityje sukurta 40 proc. darbo vietų, o augimo potencialas siekia 0,6–1,5 proc. BVP. Kaip ką tik sakėte, pone Komisijos nary, devynios iš dešimties darbo vietų padeda užtikrinti tikrą ekonominį poveikį.

Antra, šiame pranešime pabrėžiami esminiai šios direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinės teisės aktus aspektai. Savo ruožtu norėčiau pabrėžti du aspektus, kuriuos jūs, ponia E. Gebhardt, pažymėjote.

Pirma, bendrų kontaktų centrų klausimas. Privalome nepamiršti, kad mūsų tikslas, be abejonės, yra palengvinti paslaugų teikimą visoje Europoje. Iš esmės tai reiškia, kad verslininkai, norintys pradėti verslą užsienyje arba teikti paslaugas tarpvalstybiniu lygmeniu, turėtų galėti naudotis bendru kontaktų centru. Šiame bendrame kontaktų centre turėtų būti išaiškinamos visos procedūros ir formalumai, kuriuos verslininkai turi atlikti norėdami pradėti savo verslą, ir tai turėtų būti daroma jų gimtąja kalba. Šie bendri kontaktų centrai labai svarbūs siekiant užtikrinti sėkmingą Paslaugų direktyvos įgyvendinimą. Kaip jau minėta, šie centrai turi būti lengvai prieinami (ir fiziškai, ir elektroniniu būdu), be to, jie turi būti veiksmingi ir sąveikūs. Svarbu neužkrauti mūsų verslininkams, kurie dažniausiai yra mažosios ir vidutinės įmonės, nepakeliamos administracinės naštos.

Antrasis aspektas susijęs su šios direktyvos taikymo sritimi. Ši direktyva netaikytina keletui sričių dėl jų specifinio pobūdžio. Tai visų pirma pasakytina apie visuotinės neekonominės svarbos paslaugas, nes visuotinės ekonominės svarbos paslaugos iš esmės įtrauktos į šios direktyvos taikymo sritį. Mano manymu, šiuo atveju trūksta teisinio aiškumo, todėl turime atidžiai stebėti, kaip valstybės narės taiko šias taisykles.

Galiausiai manau, kad turime surengti tikras politines diskusijas Europos lygmeniu dėl to, ką laikome visuotinės svarbos paslaugomis, ir dėl taisyklių, kurias norėtume joms taikyti.

  Filiz Hakaeva Hyusmenova, Regioninės plėtros komiteto nuomonės referentė. – (BG) Pone Pirmininke, valstybėms narėms buvo skirti treji metai Paslaugų direktyvos nuostatoms į nacionalinės teisės aktus perkelti ir įgyvendinti. Praėjus metams nuo šio termino galime įvertinti šios direktyvos nuostatų įgyvendinimą ir nustatyti didesnės pažangos ateityje galimybes.

Iš Europos Komisijos ataskaitos aiškiai matyti valstybėms narėms taikytinų teisinių ir administracinių reikalavimų įvairovė, skirtingi požiūriai ir įvairūs šios direktyvos nuostatų įgyvendinimo lygiai. Bendrosios paslaugų rinkos sukūrimas labai svarbus siekiant kurti naujas darbo vietas. Todėl manau, kad Komisija ir valstybės narės turi aktyviau stengtis panaikinti visas likusias teisines ir administracines kliūtis.

Mažosioms ir vidutinėms įmonėms reikia teikti papildomą paramą. Atskiruose bendruose kontaktų centruose pritaikius daugiakalbystės principą ir dažniau naudojantis e. valdžios teikiama nauda paslaugų teikėjai galėtų daug lengviau vykdyti veiklą.

  Małgorzata Handzlik, PPE frakcijos vardu. – (PL) Pone Pirmininke, norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjai už mūsų puikų bendradarbiavimą ir už jos pasirengimą eiti į kompromisus. Galiu drąsiai pasakyti, kad Paslaugų direktyva labai svarbi siekiant užtikrinti tinkamą bendrosios rinkos veikimą. Jei ji nebus tinamai įgyvendinta, galėsime pamiršti Jacques’o Delors’o viziją, o dauguma Bendrosios rinkos akto iniciatyvų bus tik tušti pažadai. Todėl savo frakcijos, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos, vardu labai griežtai prašau valstybių narių gerokai pasistengti ir įgyvendinti likusias šios direktyvos nuostatas. Dabar, kai įveikėme krizę, Paslaugų direktyvos mums reikia labiau nei kada nors anksčiau.

Pranešime, kurį patvirtinome Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete, didelė svarba (mano nuomone, didžiausia svarba) teikiama bendriems kontaktų centrams, kurie vartotojo atžvilgiu vis dar neveikia tinkamai. Kai kuriais atvejais daugumos procedūrų vis dar negalima atlikti elektroniniu būdu. Norėtume, kad bendri kontaktų centrai būtų išsamūs elektroninių ryšių su valdžios institucijomis centrai. Tačiau neturėtume pamiršti, kad įvairiose valstybėse narėse pradinė padėtis buvo skirtinga. Vienos valstybės narės įsteigė bendrus kontaktų centrus remdamosi esamomis struktūromis, o kitos turėjo pradėti nuo nulio. Tačiau norėtume, kad jos paslaugų teikėjams teiktų tokią pat pagalbą, kokia teikiama visose valstybėse narėse. Todėl, mano manymu, Komisija turi parengti geriausios patirties pavyzdžių rinkinį, kuris padėtų valstybėms narėms toliau tobulinti bendrus kontaktų centrus.

Galiausiai norėčiau trumpai paminėti neseniai paskelbtą pranešimą dėl abipusio vertinimo. Į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto parengtą pranešimą jau buvo įtrauktas teiginys, kad valstybėms narėms trūksta užmojo supaprastinti reguliavimą, nes jos neretai nusprendžia vieną reikalavimą pakeisti kitu. Deja, per pranešimo dėl abipusio vertinimo svarstymą šie nuogąstavimai pasitvirtino. Vis dar susiduriame su tokiais atvejais, kai valstybės narės stengiasi taikyti taisykles, kurių kartais, atrodo, negalima pagrįsti Paslaugų direktyvos nuostatomis. Tikiuosi, toliau dirbant prie šios direktyvos bus galima panaikinti šį reiškinį.

  Bernadette Vergnaud, S&D frakcijos vardu. – (FR) Pone Pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, kai Paslaugų direktyvą buvo svarstoma Parlamente, ji buvo beprecedenčių viešų politinių diskusijų tema.

Dėl E. Gebhardt pastangų pasiekti kompromisą, kuriai norėčiau už tai padėkoti, 2006 m. Parlamento patvirtintame dokumento tekste pavyko suderinti būtinybę skatinti paslaugų vidaus rinką kaip galimo augimo ir darbo vietų kūrimo šaltinį ir pagarbą socialinėms teisėms, darbo teisei ir specifiniam visuotinės svarbos paslaugų pobūdžiui.

Siekiant išsaugoti šią itin trapią pusiausvyrą, reikėjo labai atidžiai perkelti šios direktyvos nuostatas į nacionalinės teisės aktus. Dėl to ne vienoje valstybėje narėje kilo problemų, pvz., sunkumų, susijusių su bendrų kontaktų centrų steigimu ir abipusio vertinimo procedūromis.

Dabar nerimauju dėl Prancūzijos pasirinkimo ir juo abejoju; šį sprendimą priėmė labai nedidelė mažuma, o perkeliamos šios direktyvos nuostatos bus įtvirtintos daugybėje įstatymų ir dekretų. Taip pat apgailestauju dėl itin griežto sąvokos „leidimo teikti paslaugas išdavimas“ aiškinimo. Nors šioje direktyvoje nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos ir galimybė netaikyti direktyvos nuostatų, dėl šio griežto aiškinimo atsiras teisinis netikrumas, susijęs su socialinių mažų vaikų ir neįgaliųjų priežiūros paslaugų teikimu.

Parlamentas šiuo metu atlieka ir ateityje atliks visapusį vaidmenį stebint sėkmingą šios direktyvos nuostatų įgyvendinimą, kuris labai svarbus siekiant užtikrinti, kad bendrojoje rinkoje būtų kuriamos darbo vietos, kad ji būtų arčiau piliečių ir kad Europa kasdien patirtų ne neigiamą, o teigiamą poveikį.

Todėl raginu valstybes nares ir Komisiją labiau stengtis užtikrinti Europos piliečiams visiškai skaidrų procesą.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją.)

  Morten Løkkegaard, ALDE frakcijos vardu. – (DA) Pone Pirmininke, esu įsitikinęs, kad 2006 m. keletas žmonių suprato, kad tuomet patvirtinome priemonę, kuri bus labai svarbi padedant ES išbristi iš tuo metu jau visiškai arti buvusios krizės. Kadangi atsivėrė galimybės padidinti ES BVP iki 1,5 proc. ir sukurti daug naujų darbo vietų, turime pasakyti, kad patvirtindami šią priemonę žengėme didelį žingsnį į priekį laisvo paslaugų judėjimo linkme. Šiandien, 2011 m., visi mato, kad patiriame gana plataus masto krizę, todėl, be abejonės, labai gaila, kad kelios valstybės narės vis dar neįgyvendino kai kurių svarbių šios direktyvos dalių. Taigi šis pranešimas parengtas labai tinkamu laiku. Postūmio augimui, kuris suteikiamas šia direktyva, panaikinimas prieštarauja sveiko proto logikai, o dėl to nukentės pažangios valstybės, kurios manė, kad naudinga ir prasminga skubiai, veiksmingai ir tinkamai įgyvendinti šią direktyvą, įskaitant ir mano šalį.

Tiek norėjau pasakyti neigiamų įvertinimų. Dabar pakalbėkime apie šviesiąją pusę, ir šie aspektai, be abejonės, apskritai susiję su dalykais, kurie turėtų mums rūpėti, ir su klausimais, kuriais iš tikrųjų domėjomės šiame pranešime. Manau, patvirtinant šį pranešimą mums pavyko išvengti praeityje kilusių politinių konfliktų, ir akivaizdu, kad tai svarbu, nes yra daug kitų klausimų, kuriems turėtume skirti savo jėgas. Leiskite paminėti tik tris iš jų. Pirma, svarbu pasinaudoti patirtimi, įgyta atliekant atrankos ir abipusio vertinimo procedūras, kurios abi labai naudingos, nes jomis bus galima naudotis ateityje perkeliant kitų direktyvų nuostatas. Todėl turime užtikrinti didesnį šio proceso skaidrumą, ir tikiuosi, kad šis pranešimas galės padėti pasiekti šį tikslą.

Antra, be abejonės, svarbu skatinti administracinį bendradarbiavimą, ypač naudojantis Vidaus rinkos informacine sistema (VRI), kaip jau ne kartą minėta. Trečia, kaip jau minėjo dauguma kalbėjusių Parlamento narių, svarbu paversti bendrus kontaktų centrus išsamiais e. valdžios portalais, kurie galėtų padėti sumažinti paslaugų teikėjams, norintiems teikti tarpvalstybines paslaugas, tenkančią administracinę naštą.

Galiausiai norėčiau padėkoti E. Gebhardt ir kitiems pranešėjams už išskirtinį bendradarbiavimą šiuo klausimu. Manau, dėl šio sudėtingo dokumento teksto mums pavyko pasiekti kelis pagrįstus kompromisus.

  Pascal Canfin, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Pone Pirmininke, Komisijos nary, ponia E. Gebhardt, 2006 m. mano frakcija, Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas, balsavo prieš Paslaugų direktyvą, ir šiandien manome, kad pranešimas, kuriame vertinamas šios Paslaugų direktyvos, anksčiau vadintos Bolkesteino direktyva, įgyvendinimas, taip pat nepriimtinas. Todėl Verts/ALE frakcija balsuos prieš šį pranešimą.

Ponia E. Gebhardt, norėčiau aiškiai pasakyti, kad padarėte viską, ką galėtoje, kad pasiektumėte geriausius galimus kompromisus. Tačiau manau, kad rengiant šį pranešimą, deja, peržengtos tam tikros leistinos ribos, todėl negalime už jį balsuoti.

Taip pat norėčiau pažymėti, kad buvote labai atsargi ir pasirūpinote pažymėti, jog neturėtume painioti įvairių šalių atsakomybės, ir aš taip pat tikrai nenoriu painioti valstybių narių ir Europos Sąjungos atsakomybės.

Jei, pvz., Prancūzija perkeltų Paslaugų direktyvos nuostatas į nacionalinės teisės aktus ir nuspręstų įtraukti jį jas vaikų darželių paslaugas, o beveik visos kitos valstybės nuspręstų jų neįtraukti, tokiu atveju būtų akivaizdu, kad atsakomybę turėtų prisiimti ne Europos Sąjunga, o Prancūzijos vyriausybė. Todėl Verts/ALE frakcija tikrai balsuos prieš šį pranešimą ne tam, kad kritiškai įvertintų šios direktyvos nuostatų perkėlimą į Prancūzijos nacionalinės teisės aktus. Mūsų frakcija balsuos prieš šį pranešimą dėl dviejų pagrindinių priežasčių.

Pirma, per diskusijas ne kartą prašėme valstybių įvertinti, kokį poveikį pradinis Paslaugų direktyvos nuostatų perkėlimas į nacionalinės teisės aktus turėjo darbo vietų ir paslaugų kokybei. Deja, šis poveikio darbo vietų ir paslaugų kokybei vertinimas neįtrauktas į šį pranešimą.

Taip pat raginome įvertinti poveikį viešojo sektoriaus institucijų sąnaudoms. Kiekvieną kartą, kai bandome imtis priemonių, skirtų, pvz., finansų rinkoms reguliuoti, mums sakoma, kad tai kainuos labai brangiai. Šiuo atveju, esant dideliems biudžetų suvaržymams, viešojo sektoriaus institucijos patirs labai didelių išlaidų, tačiau niekas nenori jų apskaičiuoti, kad būtų galima įvertinti Paslaugų direktyvos pranašumus ir trūkumus.

Paskutinis aspektas, kurį norėčiau paminėti, yra Komisijos nariui M. Barnier skirtas klausimas. Deja, šiame pasiūlyme nepatvirtinta, kad Europos Komisija pagaliau atsižvelgs į Lisabonos sutarties 14 straipsnį ir pateiks pasiūlymą dėl viešųjų paslaugų direktyvos. Ar galėtumėte mums pasakyti, kada Komisija pagaliau prisiims savo atsakomybę šiuo klausimu?

  Malcolm Harbour, ECR frakcijos vardu. – Pone Pirmininke, šį vakarą vyksta svarbios diskusijos su Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetu, kuriomis siekiama įrodyti, kad Paslaugų direktyva, kurią rengdami per praėjusią Parlamento kadenciją aš ir nemažai mano kolegų, vadovaujami Evelyne Gebhardt, įdėjome labai daug pastangų, būtina būsimam Europos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui užtikrinti.

Norėčiau pasakyti P. Canfinui ir kitiems Parlamento nariams, kad siekiant sukurti šias darbo vietas ir paskatinti augimą prireikė labai didelių investicijų laiko atžvilgiu, taip pat investicijų į išteklius ir iš tikrųjų į tokias sistemas kaip bendri kontaktų centrai, tačiau dabar šios investicijos turi pasiteisinti. Esminis šio pranešimo klausimas tas, kad jau atlikome labai didelį darbą, tačiau dabar turime pamatyti šio darbo rezultatus.

Vienas iš klausimų, apie kuriuos, mano žiniomis, Komisijos narys labai gerai informuotas ir kurį atspindi kai kurie Bendrosios rinkos akto (kurį per ateinančius du mėnesius vėl svarstysime Parlamente) sumanymai, yra tai, kad valstybės narės turi pradėti naudoti ir diegti šias naujas priemones ir skatinti verslo sektorių jomis naudotis. Kolegos prisimins, kad šios priemonės itin kryptingai orientuotos į mažąsias ir vidutines įmones. Kaip matyti iš viso ankstesnės Komisijos atlikto darbo, šioms įmonėms trukdo administracinės kliūtys, kurių joms kyla visuose veiklos etapuose pradedant ketinimais įsisteigti ir teikti paslaugas Europos Sąjungoje, o ši jų teisė įtvirtinta Sutartyse.

Dabar turime užtikrinti, kad ši sistema veiktų iš tikrųjų. Visų pirma turime įveikti giliai įsitvirtinusius įtarimus ir išspręsti esamas problemas, be to, turime aiškiai pasakyti, kad šis mūsų laimėjimas šioje srityje yra tikriausiai didžiausias bendras reguliavimo mažinimo priemonių rinkinys, įdiegtas atveriant rinkas, kokį kada nors pavyko sukurti patvirtinus vieną bendrą direktyvą (girdėjome apie tūkstančius pakeistų priemonių), ir kartu pirmoji didelė valstybių narių investicija į verslo sektoriaus skatinimą naudotis bendrąja rinka.

Tai yra bendrų kontaktų centrų esmė. Šie bendri kontaktų centrai susiję su paprastos informacijos, kurios reikia verslo įmonėms, norinčioms pradėti teikti paslaugas kitoje šalyje, teikimu; joms labai svarbu išnagrinėti šią informaciją prieš pradedant vykdyti veiklą.

Šis pranešimas – tik pirmasis iš daugelio pranešimų ir tyrimų, kuriuos mano komitetas atliks ir toliau, nes šis projektas yra ilgalaikis. Tai – tik Europos ekonomikos ateičiai labai svarbių pokyčių pradžia.

PIRMININKAVO: STAVROS LAMBRINIDIS
Pirmininko pavaduotojas

  Eva-Britt Svensson, GUE/NGL frakcijos vardu. – (SV) Pone pirmininke, kai Parlamentas balsavo dėl Paslaugų direktyvos, Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji balsavo prieš jos patvirtinimą. Balsavome būtent taip todėl, kad manėme, jog Paslaugų direktyvos esmė buvo pagrįsta ES liberalios rinkos laisvėmis, kai įmonių laisvė ir laisvas paslaugų judėjimas yra svarbesni už profesinių sąjungų ir socialines laisves. Profesinių sąjungų teisių ir vidaus rinkos taisyklių kolizijos atveju pirmenybė teikiama vidaus rinkos taisyklėms. Matėme tokių konfliktų padarinių priėmus sprendimą Laval byloje ir kelių kitų profesinėms sąjungoms nepalankių sprendimų atvejais.

Akivaizdu, kad kilmės šalies principas buvo pakeistas laisve teikti paslaugas, tačiau norėjome, kad būtų taikomas šalies gavėjos principas, kitaip tariant, kad būtų taikomos šalies gavėjos taisyklės. Pateikėme tokį pasiūlymą, tačiau, deja, mums nepavyko jo patvirtinti.

Žinau, kad pranešėja E. Gebhardt nori apsaugoti profesinių sąjungų teises. Ji rašo, kad patvirtinus šią direktyvą negali nukentėti teikiamos visuotinės gerovės paslaugos, tačiau to nepakanka, kad GUE/NGL frakcija palaikytų šį pranešimą. Taip yra todėl, kad šiame pranešime nepaminėti profesinėms sąjungoms nepalankūs teismo sprendimai neatsižvelgiant į tai, kad juos priėmus visiškai pasikeitė darbo rinkos politika ir susilpnėjo darbuotojų teisės.

Be to, šiame pranešime taip pat neužsimenama apie reikalavimus, dėl kurių anksčiau susitarė GUE/NGL ir Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos, būtent apie tai, kad mums reikia socialinio protokolo, pagal kurį būtų užtikrinta, jog profesinių sąjungų ir socialinės laisvės nebūtų mažiau svarbios nei rinkos laisvės. Apgailestaujame, kad šis reikalavimas neįtrauktas į šį pranešimą.

Per Komisijos atliekamą šios direktyvos veiksmingumo vertinimą atsisakyta profesinių sąjungų kaip kontaktų centrų, nors tai, mano nuomone, turėtų būti aiškus reikalavimas. Todėl, deja, GUE/NGL frakcija negali palaikyti šio pranešimo.

Leiskite baigti kalbą tiesiog pasakant, kad profesinių sąjungų ir socialinės teisės bei kolektyvinės sutartys niekada neturi būti laikomos administracinėmis kliūtimis.

  Mara Bizzotto, EFD frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Paslaugų direktyvą visada lydėjo nepaaiškinamai optimistinės kalbos. Atrodo, Europa tikėjosi, kad patvirtinus šią direktyvą ypatingai atsivers rinka, dėl to nekils jokio neigiamo poveikio ir sulauksime tik teigiamų pokyčių. Dabar, kai visos šalys dar visapusiškai neįgyvendino šios direktyvos nuostatų, jau žinome, kad šie lūkesčiai, bent iš dalies, nepasiteisino.

Tam tikrų sektorių požiūriu ši direktyva nepadės pagerinti rinkos sąlygų ar teikiamų paslaugų kokybės, o ką jau kalbėti apie naujų darbo vietų kūrimą. Galėčiau paminėti nemažai pavyzdžių, įskaitant vietos rinkų atstovus ar keliaujančius prekybos agentus, kurie yra svarbi kai kurių valstybių narių, įskaitant Italiją, regionų tradicijų ir tapatumo dalis.

Tai – sektorius, kuris, mano nuomone, turėtų būti išbrauktas iš Paslaugų direktyvos taikymo srities. Todėl tikiuosi, kad Parlamentas paprašys persvarstyti Paslaugų direktyvą, kad būtų galima iš dalies pakeisti jos taikymo sritį, nes taikant ją tokią, kokia yra dabar, kyla rimtas pavojus nepagrįstai nubausti ekonomikai labai svarbius sektorius.

  Andreas Schwab (PPE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pranešimai dėl įgyvendinimo yra itin sunki užduotis ir sulaukia nedaug žiniasklaidos dėmesio, tačiau jie labai svarbūs kuriant Europos vidaus rinką, ypač šiuo laikotarpiu. Todėl norėčiau pradėti kalbą nuoširdžiai padėkodamas visiems, padėjusiems parengti šį pranešimą, visų pirma pranešėjai ir mūsų šešėlinei pranešėjai M. Handzlik. Komisijos narys minėjo, kad 90 proc. visų naujų darbo vietų Europos vidaus rinkoje sukuriama tretiniame sektoriuje, t. y. paslaugų sektoriuje. Mano ir bent Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos nuomone, tai reiškia, kad privalu iš tikrųjų nutraukti vėlavimo įgyvendinti šios direktyvos nuostatas praktiką, kuri, reikia pripažinti, buvo ir vis dar yra paplitusi tik keliose (bet vis dėlto kai kuriose) valstybėse narėse. Prašome Komisijos iš tikrųjų imtis griežtų veiksmų ir užtikrinti, kad būtų galima nedelsiant ir iš tikrųjų naudotis jau tam tikrą laiką galiojančia Paslaugų direktyva.

Antra, kadangi šiame sektoriuje sukuriama 90 proc. visų darbo vietų, tai taip pat reiškia, kad Komisija turi nuolat peržiūrėti šios direktyvos taikymo sritį ir išnagrinėti, ar į jos taikymo sritį nebūtina įtraukti kitų sektorių, žinoma, galbūt labai smulkių sektorių.

Trečia, norėčiau pažymėti, kad bendrų kontaktų centrų, kurie jau ne kartą vienaip ar kitaip minėti, steigimas yra Europos administracinės teisės branduolys. Žinoma, šiuo požiūriu iš tikrųjų suprantu neįprastus vienos ar kitos valstybės narės skundus dėl su abipusiu vertinimu susijusių biurokratinių procesų, kaip minėjo E. Gebhardt. Tačiau jei norite sukurti bendrąją rinką, galiausiai turėsite dirbti ir užtikrinti veiksmingą jos veikimą.

Todėl, pone Komisijos nary, labai džiaugiuosi matydamas, kad bet kuriuo atveju gavote tūkstantį pranešimų projektų, kuriuose išdėstyti valstybių narių nacionalinės teisės aktų pakeitimai. Tikiuosi, šių pranešimų gausite ir toliau. Šiais pokyčiais neturėtų būti siekiama užkrauti vietos bendruomenėms didelę biurokratijos naštą; jų paskirtis – užtikrinti paslaugų teikėjams perspektyvią vidaus rinką.

  Anna Hedh (S&D). – (SV) Pone pirmininke, daugumai valstybių narių buvo sudėtinga įgyvendinti Paslaugų direktyvos nuostatas. Daugeliu aspektų įgyvendinus šią direktyvą vidaus rinka tapo atviresnė su visais to padariniais, tačiau taip pat matėme keletą pavyzdžių, kai ji neveikė taip gerai, kaip tikėtasi.

Kaip socialdemokratė iš Švedijos privalau pakalbėti apie mūsų pačių padėtį, kai vyriausybei perkėlus šios direktyvos nuostatas į Švedijos teisės aktus užsienio bendrovėms nebetaikomi jokie reikalavimai turėti atstovą Švedijoje, kuriam būtų suteikta teisė derėtis su kompetentinga profesinių sąjungų federacija ir sudaryti su ja kolektyvines sutartis. Tai – tipinė su šios direktyvos nuostatų įgyvendinimu siejama problema, nes šioje direktyvoje nenumatytas joks draudimas nustatyti atitinkamus reikalavimus, ir matėme keleto šalių, kurioms pavyko išspręsti tas pačias problemas ir nepatekti į tokią pačią padėtį, pavyzdžių.

Švedijos darbo rinkos modelis pagrįstas bendra socialinių partnerių atsakomybe, kurią jie prisiima už darbo užmokesčio ir darbo sąlygų reguliavimą. Todėl darbuotojui, kuris Švedijoje dirba nesudaręs kolektyvinės sutarties, kyla pavojus dirbti prastesnėmis sąlygomis ir būti mažiau apsaugotam, palyginti su kitais darbuotojais. Taigi labai svarbu nustatyti taisykles, kuriomis būtų užtikrinama, kad užsienio bendrovės Švedijoje turėtų savo atstovą ir kad šis atstovas būtų įgaliotas derėtis ir sudaryti kolektyvines sutartis.

Tikiuosi, ataskaitoje, kurią numatyta teikti pagal Paslaugų direktyvos 16 straipsnio 4 dalį ir kurią privalu parengti iki šių metų pabaigos, bus aptarta ir ši problema, kuri yra ne nepakankamo direktyvos nuostatų įgyvendinimo, o greičiau pernelyg skrupulingo šių nuostatų įgyvendinimo rezultatas.

  Sophia in 't Veld (ALDE). – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti mūsų pranešėjai, kuri jau keletą metų puikiai dirba. Ji sakė, kad reikia tinkamai perkelti šios direktyvos nuostatas į nacionalinės teisės aktus. Pritariu jos nuomonei, tačiau šis nuostatų perkėlimas taip pat turi būti atliktas laiku.

2010 m. birželio mėn. tik apie pusė valstybių narių buvo įgyvendinusios šios direktyvos nuostatas – daugiau kaip pusmetį pavėlavusios. Kokia padėtis dabar, pone Komisijos nary? Ar šiandien, praėjus daugiau nei metams po galutinio termino, visos 27 valstybės narės įgyvendino šią direktyvą? Jei ne, manau, kad padėtis apgailėtina.

Įgyvendinimo kliūtys nėra techninio pobūdžio; tai – užmojo ir politinės valios trūkumas. Paslaugų direktyva buvo labai ribotas kompromisas ir mažesnė nei būtina tikros vidaus rinkos sukūrimo sąlyga. Dabar valstybės narės vilkina šios direktyvos įgyvendinimą ir įgyvendina jos nuostatas tik nenoriai ir vėluodamos. Tai trumparegiška. Ekonomikos krizės laikotarpiu negalime švaistyti augimo ir darbo vietų kūrimo galimybių, nes, kol Europa skendi beprasmiuose apmąstymuose ir nerimauja dėl savo vidaus sienų, likęs pasaulis žengia į priekį. Jis mūsų nelaukia. Jei norime įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, valstybės narės turės sparčiau įgyvendinti Paslaugų direktyvos nuostatas.

  Edvard Kožušník (ECR). – (CS) Pone pirmininke, džiaugiuosi, kad paminėjote tūkstančius pokyčių, įgyvendintų pavienėse šalyse. Praėjo daugiau nei metai nuo termino, kai visos ES valstybės narės turėjo būti perkėlusios Paslaugų direktyvos nuostatas į savo nacionalinės teisės aktus. Tačiau, deja, akivaizdu, kad šių tūkstančių pokyčių nepakanka. Kai kurios valstybės, stengdamosi taikyti protekcionistines priemones savo vidaus ekonomikai, neteikė pirmenybės šios direktyvos nuostatų įgyvendinimui. Tačiau paradoksalu, kad nuoseklus Paslaugų direktyvos nuostatų taikymas ir tarpvalstybinio paslaugų teikimo kliūčių pašalinimas gali padėti paskatinti visos ES ekonomikos augimą ir greičiau įveikti krizę.

Dėl šios direktyvos įgyvendinimo, labai nerimauju, kad bendri kontaktų centrai, kurie turėtų padėti verslininkams lengviau vykdyti veiklą, nes juose būtų teikiama informacija apie verslo plėtojimą konkrečioje šalyje, taip pat ir kitose valstybėse narėse, iki šiol veikia tik 14 valstybių. Pone Komisijos nary, žinodamas jus manau, kad jūs ir jūsų kolegos ir toliau stengsitės įgyvendinti Bendrosios rinkos aktą ir nuolat prašysite valstybių narių perkelti Paslaugų direktyvos nuostatas į nacionalinės teisės aktus, įskaitant veiksmingą jų įgyvendinimą. Sėkmingas šios direktyvos nuostatų įgyvendinimas yra pagrindinė bendrosios vidaus rinkos sukūrimo sąlyga. Galite būti įsitikinęs, kad mūsų Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas jus palaikys.

  Patrick Le Hyaric (GUE/NGL) . – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, šį vakarą nemažai kalbėta apie techninius klausimus, susijusius su Paslaugų direktyvos nuostatų įgyvendinimu, tačiau manau, kad būtų daug naudingiau iš tikrųjų kartu įvertinti, kaip taikomos šios direktyvos nuostatos. Kodėl šiandien, kai matome pasaulinės krizės padarinius, negalime pripažinti, kad dėl visų reguliavimo panaikinimo priemonių krizė tik gilėja, prastėja piliečiams teikiamos paslaugos ir kad tai vyksta visur: ir Europos Sąjungoje, ir visame pasaulyje?

Pone M. Barnier’i, ką tik sakėte, kad kai kurios dėl šios direktyvos vykusios diskusijos buvo nelogiškos. Tačiau tikriausiai žinote, kad šiuo metu Prancūzijoje vienoje transporto bendrovėje vyksta darbo ginčas, nes Lenkijos ir Prancūzijos vairuotojai kovoja vieni su kitais dėl kilmės šalies pavadinimo.

Be to, visur naikinamos arba privatizuojamos visuotinės svarbos paslaugos. Dabar siekiama toliau plėsti Bolkesteino direktyvą kartu su Vieno leidimo direktyva, kurią, beje, norite prastumti šiame Parlamente, nors Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas apie tai negalėjo pateikti savo nuomonės! Dabar ketinate priversti Europos darbuotojus konkuruoti ne tik tarpusavyje, bet ir su darbuotojais imigrantais.

Be to, iki šiol neišaiškinta padėtis, susijusi su visuotinės svarbos socialinėmis paslaugomis. Sveikatos apsauga, aprūpinimas būstu, paslaugos vietos bendruomenėms ir vaikų priežiūra neturi būti traktuojami kaip prekės. Todėl būtų naudinga atlikti keletą tikrų šios direktyvos nuostatų taikymo poveikio užimtumui, gyvenimui regionuose, taip pat vartotojų kainoms vertinimų, nes visi mato, kad energijos kainos, pvz., transporto kainos, nuolat didėja, nors mums sakė, kad dėl konkurencijos jos turėtų mažėti.

  Trevor Colman (EFD). – Pone pirmininke, mano frakcija nuolat priešinosi Paslaugų direktyvos įgyvendinimui. Šiame su teisėkūra nesusijusiame pranešime pabrėžiama, kad šia direktyva suteikiama tolesnės ES ekonomikos integracijos galimybių.

Šiame pranešime pabrėžiama, kad kol visos valstybės narės neperkėlė šios direktyvos nuostatų į nacionalinės teisės aktus, negalima įvertinti jos poveikio ekonomikai, verslui ir piliečiams. Todėl šiame pranešime Komisija raginama atidžiau ir kruopščiau stebėti šios direktyvos įgyvendinimą ir nuolat teikti įgyvendinimo ataskaitas. Šiame pranešime Komisijai siūloma 2012 m. biudžeto projekte numatyti pakankamai lėšų, kad būtų galima surengti visos ES masto informavimo kampaniją ir parengti pareigūnams skirtas mokymo programas.

Tuo metu, kai Europos tautų prašoma susiveržti diržus, šiame pranešime pateiktais pasiūlymais nustatomas griežtesnis reguliavimas bei priežiūra ir numatomos didesnės išlaidos. Tai sukels tik dar didesnį atotrūkį nuo realaus gyvenimo, daugiau biurokratijos ir daugiau nerimo.

  Lara Comi (PPE). – (IT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, manau, Paslaugų direktyvos patvirtinimas buvo svarbus laimėjimas siekiant pagrindinio Europos Sąjungos tikslo, būtent sukurti bendrąją paslaugų rinką. Mano nuomone, visapusiškai įgyvendinus šią direktyvą galėsime atverti didelių ateities galimybių ekonomikos srityje ir kurti darbo vietas. Norėčiau pabrėžti keletą aspektų, kuriuos, mano manymu, verta išskirti.

Visų pirma, visapusis ir tikslus šios direktyvos nuostatų perkėlimas į valstybių vidaus teisės aktus turi ir toliau būti svarbiausias mūsų prioritetas. Šiuo požiūriu manau, kad kontroliuojant šios direktyvos nuostatų įgyvendinimą valstybėse narėse Parlamento vaidmuo turėtų būti svarbesnis. Parlamento vaidmuo turėtų būti svarbesnis dėl reikšmingo jo indėlio į ilgą ir sudėtingą šios direktyvos patvirtinimo procedūrą ir todėl, kad, atsižvelgiant į šio klausimo svarbą, mūsų piliečių nuomonėms turėtų būti tinkamai ir teisingai atstovaujama ir į jas turėtų būti tinkamai ir teisingai atsižvelgiama.

Be to, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir šios direktyvos veiksmingumą, verta nedelsiant išaiškinti kai kurių valstybių pateiktus klausimus, susijusius su šios direktyvos nuostatų taikymo sritimi.

Reikia steigti paslaugų teikimo sektoriui skirtus bendrus kontaktų centrus, kurie būtų labiau kompiuterizuoti ir kuriuose informacija būtų teikiama internetu, be to, ji turėtų būti lengvai pasiekiama, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, nes tai padės užtikrinti šių centrų ir kitų kitose valstybėse narėse veikiančių portalų sąveikumą, taigi ir išvengti kalbos barjerų, kuriuos turime įveikti kiekvieną dieną.

Kiek tai siejama su šia direktyva nustatyta abipusio vertinimo procedūra, tinkamai atlikta ji iš tikrųjų gali būti naudinga siekiant nustatyti geriausios patirties pavyzdžius, kuriais būtų galima naudotis šalims, kurios vėluoja perkelti šios direktyvos nuostatas į nacionalinės teisės aktus, ir teisės aktų konvergencijai paskatinti.

  Olga Sehnalová (S&D). – (CS) Pone pirmininke, bendrojoje Europos paslaugų rinkoje vis dar neišnaudojamos jos teikiamos galimybės. Paslaugų direktyva turėtų būti siekiama pašalinti paslaugų teikimo Europoje kliūtis, ir tai turėtų padėti itin pagerinti padėtį. Deja, šie pokyčiai iki šiol nevyksta. Todėl palankiai vertinu E. Gebhardt parengtą pranešimą. Pritariu nuomonei, kad reikia griežtai reikalauti iš valstybių narių sparčiau įtraukti šios direktyvos nuostatas į nacionalinės teisės aktus ir tai padaryti visapusiškai. Tačiau, mano nuomone, mažosioms ir vidutinėms įmonėms taip pat labai svarbu žinoti, kad yra centrų, galinčių joms padėti plėtoti paslaugų verslą. Todėl manau, kad labai svarbu didinti informuotumą apie bendrus kontraktų centrus.

Todėl teikdama pasiūlymus dėl pakeitimų ypač daug dėmesio skyriau būtinybei patobulinti šiam projektui remti skirtą informacinę kampaniją. Ši kampanija turėtų būti orientuota į visas suinteresuotąsias šalis, įskaitant valstybės įstaigas. ES gali turėti geriausių ketinimų ir parengti geriausius teisės aktus bei paramos priemones, kurias visos valstybės galėtų įgyvendinti atsižvelgdamos į savo galimybes, tačiau jei įmonės ir verslininkai apie tai nežinos, rezultatai visada bus prieštaringi.

Šiuo bendrosios vidaus rinkos aktu stengiamės pritaikyti Europą ne tik jos piliečių ir vartotojų, bet ir įmonių bei verslininkų poreikiams. Todėl įsiklausykime į jų nuomones, tačiau visų pirma suteikime jiems pakankamą prieinamą informaciją.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, pagrindinis su šios direktyvos įgyvendinimu siejamas klausimas toks: kokia Paslaugų direktyvos reikšmė verslui, vartotojams, piliečiams ir BVP?

Mane labiausiai domina, kaip sekėsi mažesnėms įmonėms. Pagirtina, kad šiame pranešime kalbama apie MVĮ, jų poreikius ir ypatingą padėtį. Tačiau jame neatliekama išsami galutinio Paslaugų direktyvos poveikio skirtingų dydžių ir skirtingų sektorių įmonėms analizė. Norėčiau gauti daug išsamesnę informaciją šiuo klausimu.

Pvz., nėra informacijos apie tai, kokiu mastu mažosios ir vidutinės įmonės išplėtė savo tarpvalstybinę veiklą. Kadangi smulkesnės įmonės bet kuriuo atveju turėjo prisiimti visus įsipareigojimus, taikytinus pagal Paslaugų direktyvos nuostatas, būtų įdomu sužinoti, kuo ši direktyva buvo naudinga būtent joms.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Pone pirmininke, be abejonės, Paslaugų direktyva turėtų būti labai svarbi siekiant skatinti paslaugų teikimo plėtrą valstybėse narėse ir ypač suteikti verslininkams ir vartotojams daug įvairesnių tarpvalstybinių galimybių. Problema ta, kad daugumoje valstybių narių vis dar esama protekcionizmo apraiškų.

Šiandien, kai svarstome, kaip ši direktyva įgyvendinta praėjus keleriems metams nuo jos patvirtinimo, norėčiau pasakyti, kad esu nusivylusi, jog mums prireikė penkerių metų, kad po sutrumpinimo ir papildymo ne vienu čia, Parlamente, pasiūlytu pakeitimu pradinė Bolkesteino direktyva pagaliau įsigaliotų. Dabar net neturime aiškių įrodymų, kuriais remdamiesi galėtume teigti, kad šia direktyva pasiekti visi užsibrėžti tikslai, o to priežastis – ne viena valstybė narė vis dar nesuvokia bendrosios vidaus rinkos filosofijos ir prasmės. Labai apgailestauju, kad penkiose šalyse neveikia bendri kontaktų centrai, nors didesnį nerimą kelia tai, kad vis dar nėra tinkamos kitose valstybėse narėse veikiančių bendrų kontaktų centrų sąveikos.

Kaip jau pažymėjo anksčiau kalbėję Parlamento nariai, problema ta, kad visų pirma smulkieji verslininkai iki šiol neturi pakankamai informacijos apie tai, kaip šie kontaktų centrai gali būti jiems naudingi, o kai kuriose šalyse šių centrų net nėra. Mano manymu, naudinga tai, kad pačios valstybės narės iš esmės vertina vienos kitas. Galbūt ateityje tai duos tam tikrų pageidaujamų rezultatų. Norėčiau padėkoti pranešėjai, taip pat šešėlinei pranešėjai M. Handzlik, kad pateikė iš tikrųjų tikslų padėties, su kuria dabar čia susiduriame, apibūdinimą. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į šio pranešimo 36 dalį, kurioje pažymima, kad valstybės narės privalo atlikti rizikos vertinimus ir užtikrinti, kad įmonėms, atliekančioms būtinas procedūras elektroniniu būdu, nekiltų beprasmių kliūčių.

  Jens Geier (S&D). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary M. Barnier’i, ponios ir ponai, visi žinome, kad Europos Sąjungos reputacija nėra geriausia. Taip neretai yra todėl, kad darbuotojai mano, jog neapsaugota laisvės ir saugumo pusiausvyra arba kad daugumoje sričių ją reikia atkurti. Tai galima matyti, pvz., iš Paslaugų direktyvos, nes ji yra svarbi vidaus rinkos varomoji jėga, tačiau kartu ji taip pat išryškina šios rinkos apribojimus. Todėl svarbu ją peržiūrėti. Šis uždavinys sudėtingas, tačiau E. Gebhardt pateikė puikių jo sprendimo būdų.

Vis dėlto dar yra keletas uždavinių, kuriuos reikia išspręsti. Įgyvendinant Paslaugų direktyvą jokiu būdu negalima pažeisti esminio principo už vienodą darbą, atliekamą toje pačioje vietoje, mokėti vienodą darbo užmokestį. Todėl privalome pasinaudoti visomis mums suteiktomis stebėsenos galimybėmis ir rūpestingai užtikrinti, kad teikiant tarpvalstybines paslaugas taip pat nebūtų pažeidžiamas šis principas.

Bendri kontaktų centrai turi padėti užtikrinti lygias galimybes patekti į šalies, kurioje tam tikra paslauga bus teikiama, rinką. Tačiau prisiimti atsakomybę turėtų ne tik patys paslaugų teikėjai ir įmonės, kurioms, pvz., mano gimtajame mieste Esene dirba šeši pareigūnai (ir jie dirba keturiuose miestuose). Prisiimti atsakomybę turėtų ir darbuotojai. Šiuo požiūriu labai svarbu, kokia kalba kalbama šiuose bendruose kontaktų centruose. Šiuo klausimu Regioninės plėtros komitete vyko gana beviltiškos diskusijos. Mano manymu, turėtų būti kalbama kaimyninių valstybių kalbomis.

  Amalia Sartori (PPE). – (IT) Pone pirmininke, Komisijos nary, pranešėja, ponios ir ponai, kaip ir dauguma kitų Parlamento narių prisimenu dideles pastangas, kurias visi turėjome įdėti norėdami įveikti nemažai kliūčių, kol pagaliau galėjome patvirtinti Paslaugų direktyvą. Šiandien, praėjus ketveriems metams, turime įvertinti pasiektus rezultatus, ir manau, kad tai padaryti būtina.

Mano nuomone, siekiant kiekvienoje valstybėje narėje visapusiškai ir tiksliai perkelti šios direktyvos nuostatas į nacionalinės teisės aktus, privalu taikyti visas galimas priemones ir kartu tikrinti, kad taip pat būtų įgyvendinami teisės aktų pakeitimai, visų pirma regionų lygmeniu ir ypač tose valstybėse, kurioms labiau būdinga federalinė sistema.

Todėl, mano manymu, labai svarbu, kad visos šios valstybės narės imtųsi ryžtingų veiksmų ir užtikrintų, jog šios direktyvos nuostatos būtų įgyvendintos laiku, taigi kad nebūtų paverstos niekais valstybių narių, kuriose šios direktyvos nuostatų įgyvendinimo procesas labiau pažengęs ir kurioms dėl šio uždelsto įgyvendinimo kiltų didelių sunkumų, susijusių su galimybėmis patekti į vidaus rinką (tai yra vienas iš svarbiausių dalykų, kuriems būtų trukdoma), pastangos.

Todėl, atsižvelgiant į tai, kad sudėtinga informuoti apie visų šios direktyvos pokyčių ir aspektų svarbą, vyriausybės, pasitelkdamos kompetentingas valdžios institucijas, turi sistemiškai rengti informavimo ir komunikacijos kampanijas tokiu mastu, koks apibrėžtas šios priemonės dokumento tekste. Iki šiol tokios kampanijos nebuvo organizuojamos.

Baigdama kalbą norėčiau pasakyti, kad nepritariu nuomonei dėl abejotinų abipusio vertinimo procedūros pranašumų, kuri, kaip paaiškėjo, labai naudinga, nes padeda užtikrinti didesnį nacionalinių teisės aktų skaidrumą ir užmegzti valstybių narių struktūruotą dialogą.

  Konstantinos Poupakis (PPE). – (EL) Pone pirmininke, Komisijos nary, norėčiau pradėti kalbą padėkodamas pranešėjai ir šešėliniams pranešėjams už šį pranešimą ir už jų bendradarbiavimą. Nepaisant to, kad dauguma valstybių narių padarė didelę pažangą, pagrindinės šios direktyvos nuostatų taikymo problemos, kaip aiškiai matyti iš šio pranešimo, susijusios su, pirma, informacijos įmonėms apie kiekvienoje valstybėje narėje taikomus teisės aktus trūkumu ir, antra, su nereikalinga administracine našta, t. y. procedūromis, kurioms atlikti reikia daug laiko.

Šios problemos – rimta tarpvalstybinės prekybos paslaugų sektoriuje ir vienodų konkurencijos sąlygų rinkoje kliūtis, ir tai gali turėti nemažų padarinių.

Todėl, norint tinkamai taikyti šios direktyvos nuostatas, labai svarbu užtikrinti, kad bendri kontaktų centrai veiktų kaip e. valdžios portalai, padedantys atlikti procedūras ir formalumus nuotoliniu būdu ir kartu teikiantys informaciją apie darbo teisę ir, dar svarbiau, apie apmokestinimą.

Vis dėlto manau, kad jei norime baigti kurti rinką, skatinti augimą ir steigti naujas darbo vietas, valstybės narės turėtų ne tik sparčiau taikyti šios direktyvos nuostatas, bet ir nedelsdamos imtis veiksmų bet kokiems šios direktyvos neaiškumams pašalinti, kad ši direktyva duotų naudos visai visuomenei ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms ir padėtų apsaugoti darbuotojų teises.

  Seán Kelly (PPE). – (GA) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad esu dėkingas savo frakcijai už galimybę kalbėti šiose diskusijose, ir pagirti pranešėją ir visų pirmą Komisijos narį M. Barnier už jų puikiai atliktą ir svarbų darbą.

Nuo to laiko, kai pradėjau dirbti Europos Parlamente, nuolat girdžiu kalbas apie didesnės Europos integracijos būtinybę. Be abejonės, pritariu šiam sumanymui. Per dabartinę ekonomikos krizę visi įsisąmoninome šį sumanymą, ypač mano šalies žmonės.

Šiuo metu Airijoje vyksta rinkimai, ir labai įdomu tai, kad daugiau kalbama ne apie vietos klausimus, o apie ES; akivaizdu, kad tai – TVF ir ES pastangų gelbėti valstybes nuo bankroto padarinių dalis. Nepaisant to, Airijos ministras pirmininkas Europoje praleido dvi dienas: vieną su Komisijos Pirmininku J. M. Barroso, o šiandien susitinka su kanclere A. Merkel, ir tai yra beprecedentis įvykis. Iš viso to matyti, kad palaikomi tvirtesni ryšiai su Europa, kokių anksčiau, galbūt, nebuvome užmezgę.

Šiuo požiūriu ši direktyva gali padėti mums visiems Europoje išbristi iš ekonomikos krizės ir sukurti gerovę. Deja, daug valstybių, įskaitant mano šalį, neperkėlė šios direktyvos nuostatų į savo teisės aktus. Tikėkimės, naujoji vyriausybė pakeis šią padėtį.

Visų pirma, kiek tai sietina su MVĮ, atveriamos didelės ateities galimybės. MVĮ nepasinaudojo šios direktyvos teikiamais pranašumais, nes jos apie juos nežinojo, nes kilo sunkumų dėl kalbos ir t. t. Visų pirma, be abejonės, reikia perkelti šios direktyvos nuostatas į nacionalinės teisės aktus. Antra, ES turi sudaryti kliūtis ir takyti sankcijas toms valstybėms, kurios nesilaiko nustatytų galutinių terminų. Iki šiol buvo pernelyg lengva nesilaikyti nustatytų sąlygų. Jei norime daryti pažangą, turime imtis šių priemonių.

Jei kiekviena MVĮ įdarbintų dar po vieną darbuotoją, nedarbo lygis Europoje sumažėtų.

Kaip sakė M. Harbour ir kiti Parlamento nariai, tai – puiki proga. Negalime leisti delsti.

  Ildikó Gáll-Pelcz (PPE). – (HU) Pone pirmininke, Komisijos nary, visų pirma norėčiau pabrėžti, kad Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujanti Vengrija mano, jog labai svarbu sėkmingai užbaigti abipusio vertinimo procedūrą, per kurią tikrinama, kaip kokybiškai valstybės narės perkelia šios direktyvos nuostatas į nacionalinės teisės aktus. Vis dėlto reikia dar kartą pabrėžti, kad labai svarbu suteikti daugiau galimybių gauti informaciją, didinti konkurencingumą, taigi ir verslo, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių, judumą. Žinoma, taip pat galime padėti siekti šių tikslų sudarydami geresnes sąlygas MVĮ vykdyti tarpvalstybinę veiklą. Šiuo požiūriu daugiakalbių bendrų kontaktų centrų vaidmuo gali būti ir iš tikrųjų yra itin svarbus. Vengrijos vyriausybė, siekdama perkelti visus Paslaugų direktyvos aspektus į Vengrijos teisės aktus ir taikyti juos praktiškai, visada laikėsi ir toliau laikysis nustatytų galutinių terminų. Mano nuomone, ši direktyva yra tinkama, tačiau norint pasiekti ja užsibrėžtą tikslą labai svarbu užtikrinti, kad visos valstybės narės vadovautųsi visais jos reikalavimais, laiku juos atitiktų ir laikytųsi nustatytų galutinių terminų.

  Jutta Steinruck (S&D). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, laisvas darbuotojų judėjimas, įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas yra labai svarbus mūsų vidaus rinkos pagrindas. Žinoma, juo negalima naudotis socialiniam dempingui įtvirtinti. Paslaugų teikėjai privalo laikytis valstybės, kurioje vykdo veiklą, teisės aktų. Todėl taip pat privalu nuosekliai taikyti paskirties šalies principą. Kad būtų pasiektas šis tikslas, visos valstybės narės taip pat turi atlikti joms skirtus namų darbus.

Mano gimtoji šalis Vokietija neatliko namų darbų šiuo klausimu, nes akivaizdu, kad nesudarytos pagrindinės sąžiningo judumo ir socialinės apsaugos sąlygos. Daugelyje sričių nenustatyta privaloma mažiausia mokamo darbo užmokesčio riba, nepakankamai kontroliuojamas nelegalus darbas, be to, fiktyvi savisamda laikoma įprastu būdu, kaip apeiti darbo teisės aktus. Kaip jau sakė J. Geier, mums taip pat reikia daugiakalbių konsultavimo centrų, kuriuose informacija būtų teikiama ne tik įmonėms, bet ir komandiruotiesiems darbuotojams. Jei norime, kad laisvė teikti paslaugas būtų naudinga ir darbuotojams, dar turėsime atlikti tam tikrus namų darbus.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Pone pirmininke, Paslaugų direktyva valstybėms narėms ir viešojo administravimo bei vietos valdžios institucijoms nustatomas bendras teisinis pagrindas, kuriuo siekiama supaprastinti procedūras ir suderinti nuostatas, susijusias su teise įsisteigti ir teikti paslaugas. Be to, šia direktyva taip pat reglamentuojamas bendrų kontaktų centrų, kurie turėtų padėti paslaugų teikėjams, visų pirma MVĮ, steigimas.

Raginame valstybes nares paversti bendrus kontaktų centrus e. valdžios portalais, kurie paslaugų teikėjams, norintiems įsteigti įmonę ar teikti tarpvalstybines paslaugas, internetu teiktų visų rūšių paslaugas. Valstybės narės privalo užtikrinti bendrų kontaktų centrų prieinamumą, įskaitant galimybę atlikti visas procedūras ir formalumus nuotoliniu būdu naudojantis elektroninėmis priemonėmis. Siekdami užtikrinti bendrų kontaktų centrų elektroninę sąveiką ir abipusį elektroninių parašų pripažinimą, raginame Komisiją greičiau persvarstyti Direktyvos 1999/93/EB dėl elektroninių parašų nuostatas ir patvirtinti įstatymo galią turintį teisės aktą dėl abipusio e. atpažinties ir e. tapatumo nustatymo pripažinimo, kad bendrojoje rinkoje būtų galima lengviau teikti tarpvalstybines viešąsias paslaugas.

  Edit Herczog (S&D). – Pone pirmininke, kompiuterių technikas iš Vengrijos gali teisėtai vykti dirbti į Čekiją. Tai – puiku. Žinoma, jis vyko dirbti į Čekiją ir anksčiau, tačiau juodosios rinkos sąlygomis. Galimybė teisėtai judėti – vienas iš didžiausių mūsų laimėjimų.

Tik 8 proc. mažųjų ir vidutinių įmonių apyvarta Europos rinkose siekia 15 proc. Jei paprasčiausiai padvigubintume šiuos skaičius, kad 20 proc. mažųjų ir vidutinių įmonių apyvarta vidaus rinkoje siektų 30 proc., galėtume pasiekti užsibrėžtus tikslus. Praėjus metams pradėjome siekti šių tikslų.

Norėčiau padėkoti visiems, dirbusiems prie Paslaugų direktyvos anksčiau, ir tiems, kurie įgyvendino jos nuostatas valstybėse narėse. Ši direktyva yra didelis postūmis kiekvienai vyriausybei pereiti prie e. valdžios ir pradėti naudotis naujomis informacinėmis ir ryšių technologijomis. Reikia atidžiai išnagrinėti mažesnes problemas, susijusias su kalbų vartojimu, ir šiuo požiūriu turime pagerinti padėtį, tačiau didžiausias Paslaugų direktyvos laimėjimas tas, kad ateinančias metais ji turės didelį poveikį Europos ekonomikai. Palyginti su taupymo programomis, tai – didelis laimėjimas, todėl norėčiau pasveikinti pranešėją ir visus, padėjusius parengti šį pranešimą.

  Morten Løkkegaard (ALDE). – (DA) Pone pirmininke, norėčiau pridėti kelias trumpas pastabas prie savo ankstesnės kalbos. Dauguma iš mūsų šiandien kalbėjusių minėjo, kad yra šalių, kuriose bendri kontaktų centrai dar neįsteigti, todėl norėčiau tiesiogiai kreiptis į Komisijos narį ir paprašyti jo asmeniškai įsikišti sprendžiant šį klausimą: dabar lankydamasis visose šiose šalyse dar kartą pabrėžkite valstybėms narėms, kad šie bendri kontaktų centrai turi būti įsteigti. Turi būti sudarytos tinkamos sąlygos. Netvirtinsiu, kad puikiai išmanau, kaip reikėtų daryti didesnį spaudimą šioms bendrų kontaktų centrų dar neįsteigusioms valstybėms narėms, tačiau labai tikiuosi, kad kaip Komisijos narys atliksite savo darbą ir paraginsite šias šalis įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus. Manau, paprasčiausiai gėda, kad praėjus 14 mėnesių vis dar esama šalių, neįgyvendinusių šio reikalavimo.

  João Ferreira (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, Komisijos nary, šiuo atveju būtų naudinga ir būtina prisiminti įvairių šalių darbuotojų priešinimąsi šios direktyvos patvirtinimui, priešinimąsi, kuris buvo sutelktas siekiant Europos lygmeniu įgyti didelę svarbą, priešinimąsi, dėl kurio iš pirmojo šios direktyvos projekto tapo įmanoma pašalinti kai kuriuos labiau neigiamus aspektus ar juos iš dalies pakeisti. Tačiau iš šių diskusijų aiškiai matyti, kad susirūpinimo priežastys ir pasipriešinimo motyvai niekur nedingo.

Taip yra visų pirma todėl, kad iš šios direktyvos taikymo srities nebuvo aiškiai išbrauktos visos sritys, kuriose valstybės gali ir privalo atlikti savo socialines pareigas teikdamos viešąsias paslaugas. Kaip mums gerai žinoma, viešųjų paslaugų sąvoka buvo iškraipyta paliekant ribotą jos apibrėžtį. Kodėl apribotos valstybių narių galimybės įsikišti ir apsaugoti savo unikalumą bei apginti savo gamybos ir verslo struktūras? Taip yra todėl, kad įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas ir toliau yra viršesnės už socialines ir darbo teises, kurios nuolat nyksta, kai stiprinama ši bendroji rinka.

Pone pirmininke, Komisijos nary, jei iš tikrųjų norime padėti apginti mažųjų ir vidutinių įmonių interesus, turėtume nedelsdami panaikinti vadinamuosius taupymo planus, dėl kurių daugumoje šalių, pvz., Portugalijoje, slopinama šių įmonių veikla.

  Evelyn Regner (S&D). – (DE) Pone pirmininke, kaip matote, labai daug Europos Parlamento narių nori kalbėti pagal procedūrą „prašau žodžio“, nes šis klausimas mums itin svarbus. Esu kilusi iš šalies – iš Austrijos, – kurioje Paslaugų direktyvos nuostatos iki šiol neįgyvendintos. Šios direktyvos neįgyvendinimo priežastys susijusios su konstitucinės teisės nuostatomis: pagal jas, norint patvirtinti federalinį konstitucinės teisės aktą, būtina surinkti balsų daugumą, o tai padaryti nėra lengva. Norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjai E. Gebhardt ne tik už ilgalaikį įsipareigojimą spręsti šį klausimą, bet už tai, kad ji kartu su šešėliniais pranešėjais stengėsi įtraukti į šį pranešimą ir principus, ir praktinius aspektus. Šiuose principuose taip pat pabrėžta, kad labai svarbu išbraukti iš šios direktyvos taikymo srities socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas. Prie praktinių aspektų pabrėžta, pvz., galimybė rasti atsakymą į rūpimą klausimą ir gauti būtiną informaciją internetu.

Labiausiai norėjau kalbėti šiuo klausimu todėl, kad norėjau išreikšti mūsų nusivylimą, jog, kaip paaiškėjo, net įgyvendinus Paslaugų direktyvos nuostatas neįmanoma suvaldyti darbo užmokesčio ir socialinio dempingo.

  Sylvana Rapti (S&D). – (EL) Pone pirmininke, esu kilusi iš Graikijos, ir šioje valstybėje, kitaip nei Austrijoje, Paslaugų direktyvos nuostatos pradėtos taikyti tik prieš kelis mėnesius, 2010 m., kai jos buvo perkeltos į nacionalinės teisės aktus.

Labai tuo didžiuojamės, nes pradėjome taikyti šios direktyvos nuostatas Graikijai labai sunkiu metu, t. y. per krizę, o tai, kad mums pavyko tai padaryti, yra labai svarbu, nes pirmieji subjektai, kuriems bus teikiama parama pagal Paslaugų direktyvą, ypač pasitelkus bendrus kontaktų centrus, bus mažosios ir vidutinės įmonės, kurių Europos ekonomikoje mums reikia labiau nei kada nors anksčiau.

Norėčiau pakartoti du dalykus, kuriuos minėjo anksčiau kalbėjęs Parlameno narys iš Graikijos. K. Poupakis iš Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos sakė, kad labai svarbu gauti informaciją ir panaikinti administracinę naštą.

Galiausiai norėčiau iš visos širdies padėkoti Evelyne Gebhardt; nuo praėjusios Parlamento kadencijos ji kaip motina rūpestingai puoselėjo savo vaiką (turiu omenyje Paslaugų direktyvą); ji jį išaugino, ir tikiu, kad kartu su „tėveliu“, Komisijos nariu M. Barnier, jie iš tikrųjų galės subrandinti šią direktyvą kaip savo vaiką, kad ji būtų naudinga Europos piliečiams.

  Pirmininkas. – Ponia S. Rapti, leidau jums kalbėti truputį ilgiau, nes gimimas visada šiek tiek užtrunka. Tikiuosi, kūdikiui sekasi gerai!

  Michel Barnier, Komisijos narys. – (FR) Pone pirmininke, tikra tiesa, kad mane ir E. Gebhardt sieja tikri tarpusavio santykiai, tačiau tai nereiškia, kad visada turime pritarti vienas kito nuomonei. Galiu tik pasakyti, ponia S. Rapti, kad turime bendradarbiauti protingai.

Ponia S. Rapti, jūsų žodžiai man taip pat padarė įspūdį. Neseniai lankydamasis Graikijoje pats galėjau pamatyti (ir galėčiau atkartoti M. Harbouro išreikštą susirūpinimą dėl šia direktyva atveriamų augimo galimybių), kad pagrįstai naudojantis šia direktyva, neviršijant nustatytų ribų, tačiau išnaudojant visas suteikiamas galimybes, esama didelių paslaugų ekonomikos augimo galimybių, o tai yra labai svarbu, tačiau norėčiau dar kartą pakartoti, kad kitos žemės ūkio maisto produktų ir pramonės ekonomikos šakos turėtų būti vienodai svarbios ar net dar svarbesnės. Be to, tinkamai naudojantis šia direktyva bus galima atverti šalių, pvz., Graikijos, ekonomiką, kurioje paslaugos, ypač turizmo paslaugos – turizmo pramonė, – yra labai svarbios.

Norėčiau pasakyti A. Schwabui, taip pat E. Gebhardt, kad jie, pabrėždami svarbų Parlameno vaidmenį tobulinant šią direktyvą ir patvirtindami, kad Parlamentas atidžiai tikrins, ar tinkamai įgyvendinamos jos nuostatos, yra teisūs. Kaip dažnai sakiau M. Harbourui, pats labai atidžiai stebiu, kaip įgyvendinamos šios direktyvos nuostatos.

Šiandien beveik visos valstybės narės yra apsisprendusios patvirtinti horizontalųjį įstatymo galią turintį teisės aktą. B. Vergnaud ir P. Canfin pabrėžė, kad Prancūzija, taip pat Vokietija, teikė pirmenybę tiesioginei šios direktyvos principų įtraukčiai į galiojančius savo šalies sektorių teisės aktus ir apgailestavo dėl tokio pasirinkimo, tačiau jie privalo pateikti savo nuomonę. Ponia B. Vergnaud, žmonės gali kritiškai vertinti šį metodą ar juo abejoti, kaip jūs pati tai darėte, tačiau, mūsų nuomone, šis metodas aiškus ir Europos mastu teisiškai galiojantis.

Taip pat norėčiau atkreipti F. H. Hyusmenovos dėmesį į tai, kad 23 valstybės narės jau patvirtino savo horizontaliuosius perkėlimo teisės aktus. S. Kelly minėjo, kad Airija yra pati paskutinė tai padariusi valstybė. Kitose dviejose valstybėse narėse – E. Regner minėtoje Austrijoje ir Liuksemburge – šiuo metu šiuos teisės aktus svarsto jų parlamentai.

Taip pat norėčiau atkreipti S. in ’t Veld dėmesį į tai, kad dar nebaigtos pažeidimo tyrimo procedūros, pradėtos prieš septynias valstybes nares, kurios nepranešė apie savo taikomas direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinės teisės aktus priemones. Taigi, ponios ir ponai, kaip matote, vyrauja sutarimo ir iniciatyvumo kryptys. Kaip sakiau anksčiau, pats vykstu į valstybes nares. M. Løkkegaard minėjo mano vizitus visų pirma siekiant išspręsti šiuos klausimus. Tačiau pamatysite, kad prireikus galime būti dar atkaklesni ir, siekdami užtikrinti tinkamą šios direktyvos nuostatų įgyvendinimą, pradėti pažeidimo tyrimo procedūras.

S. Auconie, M. Handzlik, O. Sehnalová, E. Gebhardt ir M. Harbour pabrėžė, kad labai svarbu, jog bendri kontaktų centrai būtų daugiakalbiai. Pritariame šiai nuomonei dėl daugiakalbių paslaugų svarbos, paslaugų, kurios taip pat būtų itin sąveikios, elektroninės ir pasiekiamos naudojantis puikia priemone – internetu; tai minėjo L. Comi, Z. Roithová ir ką tik E. Herczog, kai kalbėjo apie šiuos bendrus kontaktų centrus.

Taip pat norėčiau atkreipti M. Handzlik dėmesį į tai, kad Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, kad užtikrintų keitimąsi gerąja patirtimi tokiais klausimais kaip Vidaus rinkos informacinė sistema (VRI) ir Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklas (SOLVIT). Subūrėme ekspertų grupę ir paskyrėme jai užduotį palengvinti šį keitimąsi gerąja patirtimi; pradėjome tyrimą, kad išsiaiškintume, kaip sekasi dirbti, ir 2011 m. pabaigoje surengsime konferenciją dėl praktinio šių bendrų kontaktų centrų veikimo, kuri bus panaši į bendrosios rinkos forumą, kurį norėčiau surengti – tokį pasiūlymą pateikė R. von Thun und Hohenstein ir M. Harbour. Tai bus kasmetinis bendrosios rinkos forumas, per kurį galėsime nustatyti žmogiškesnį, praktiškesnį, labiau piliečių nuomone pagrįstą ir šiai rinkai priimtinesnį požiūrį įtraukiant verslo ir profesinių organizacijų ar sąjungų atstovus.

M. Løkkegaard ir I. Gáll-Pelcz, kuri mums priminė Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos įsipareigojimą, kalbėjo apie abipusio vertinimo procedūrą. Tai – dar vienas naujas metodas, kuris, tikiuosi, jei mums pavyks jį sėkmingai įgyvendinti, bus naudingas perkeliant kitus Europos dokumentų tekstus į nacionalinės teisės aktus. Atidžiai stebiu šį dalykišką abipusį vertinimą, kuris yra naujoviška priemonė, sudaryta iš konkrečių atvejų vertinimo prieš taikant ją kitoms teisėkūros priemonėms.

M. Harbour minėjo mūsų pradėtus veiklos patikrinimus. Kodėl pradėjome tikrinti kiekvieną paslaugą, kad pamatytume teigiamą ar neigiamą tam tikrų Europos dokumentų tekstų sąveiką? Nes suvokėme, kad norėdami tinkamai taikyti Paslaugų direktyvos nuostatas turime atsižvelgti į kitų dokumentų tekstus, ir kaip pavyzdį norėčiau įvardyti architektą, kuris yra įsikūręs Belgijoje ir dirba su klientais Nyderlanduose, taigi atsižvelgiant į aplinkybes, jam gali būti taikomos Paslaugų direktyvos, Profesinių kvalifikacijų direktyvos, Elektroninės prekybos direktyvos, Vartotojų apsaugos direktyvos ir, be to, kitų priemonių nuostatos. Todėl turime užtikrinti, kad šių skirtingų Europos dokumentų tekstai būtų gerai suderinti, ir tai ketiname padaryti atlikdami šiuos veiklos patikrinimus.

Pone pirmininke, norėčiau baigti kalbą iškeldamas itin politinį klausimą, kuris, ponios ir ponai, man labai svarbus ir kurį pirmoji iškėlė E. Gebhardt: ši direktyva turi būti taikoma norint pasiekti ja užsibrėžtus tikslus; jos negalima taikyti siekiant įtvirtinti kitus dalykus. Todėl kaip ir jūs labai atidžiai stebėsiu, kad tam tikroms valstybėms narėms nekiltų pagunda naudotis šia direktyva siekiant ne jos nuostatų nustatytų, o kitų tikslų, visų pirma klausimams, kurie gali būti siejami su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, išspręsti. Šį klausimą iškėlė S. Auconie, taip pat E.-B. Svensson ir ką tik M. Bizzotto.

Taip pat norėčiau priminti P. Canfinui, kuris uždavė man klausimą, kad Komisija vykdo prisiimtą įsipareigojimą ir rengia dokumento tekstą, kuriame bus išaiškintas komunikatas dėl viešųjų paslaugų, dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugų. Mano kolega Komisijos narys J. Almunia, atsakingas už konkurencijos klausimus, savo ruožtu rengia Monti-Kroes dokumentų rinkinio atnaujinimą. Taigi turėsite dvi priemones, du komunikatus, kuriuose turėtų būti išaiškinti klausimai ir kurie turėtų padėti išvengti dviprasmybių, o kartais – nesutarimų ar nesusipratimų.

Komunikatas dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugų, arba viešųjų paslaugų, bus parengtas šiais metais. Taip pat norėčiau pasakyti J. Geieriui, kad Paslaugų direktyva neturėtų turėti įtakos darbuotojų teisėms, nes šia direktyva šie klausimai nesprendžiami. Iš tikrųjų šioje direktyvoje nenagrinėjami teisių ar darbuotojų komandiravimo klausimai.

Galiausiai norėčiau pasakyti P. Le Hyaricui, kurio kritiką ką tik labai atidžiai išklausiau, kad Paslaugų direktyvos nuostatos netaikomos nei transporto, nei sveikatos priežiūros paslaugoms. Šia direktyva neįtvirtinama nuostata, kad viešosios paslaugos bet kuriuo atveju turi būti privatizuotos; komunikate, kurį rengiame dėl visuotinės svarbos paslaugų, ypač daug dėmesio skirsiu šiam klausimui, taip pat ir kitiems klausimams.

Kitaip tariant, ponios ir ponai, žinau, kad dėl šios direktyvos kilo diskusijų. Norėčiau jums priminti, kad ji buvo itin patobulinta, kad jos nuostatos dabar gana aiškios ir kad galime ja naudotis darbo vietoms ir ekonomikos augimui, kurių piliečiai laukia, sukurti. Norėčiau, kad šios direktyvos požiūriu būtume reiklūs (ir turite pagrindą būti tokie), tačiau taip pat norėčiau, kad būtume objektyvūs ir bendradarbiaudami bei naudodami partnerystės metodus kartu kurtume šią bendrąją paslaugų rinką. Bet kuriuo atveju esu pasiryžęs ir jums pažadėjau per ateinančius ketverius metus pasiekti šį tikslą, kad būtų sudarytos sąlygos visapusiškai išnaudoti šios direktyvos galimybes.

  Evelyne Gebhardt, pranešėja. – (DE) Pone pirmininke, šios diskusijos buvo labai įdomios ir informatyvios. Vis dėlto norėjau pasakyti vieną pastabą: dar daug žmonių ir toliau turi omenyje senąjį Bolkesteino pasiūlymą, kuriuo iš tikrųjų buvo numatyta liberalizuoti rinką ir panaikinti apribojimus, ir neatsižvelgia į tai, kad šis pasiūlymas yra atgyvena ir kad įgyvendinus dabartinę Paslaugų direktyvą bus galima suteikti žmonėms galimybių naudotis įgyta kvalifikacija ir teikti paslaugas visoje Europos Sąjungoje. Tai – Paslaugų direktyvos esmė, ir svarbu nuolat tai kartoti. Norėčiau dar kartą tai pabrėžti, ir mes gana aiškiai pabrėžėme šį pakeitimą.

Be to, norėčiau jums visiems priminti, kad į Paslaugų direktyvą neabejotinai įtraukta socialinė sąlyga. Taip yra todėl, kad į 1 straipsnį įtraukėme sąlygą, pagal kurią taikant Paslaugų direktyvos nuostatas negalima kelti pavojaus valstybių narių darbo ir socialinės teisės nuostatoms. Taigi, jei kas nors panašaus įvyktų valstybėje narėje, ir tai sakiau pradžioje, toks įvykis būtų vertintinas kaip netinkamas Paslaugų direktyvos nuostatų įgyvendinimas. Jei norite kalbėti apie Rüffert ir kitas bylas, jos niekaip nesusijusios su Paslaugų direktyva. Šios bylos siejamos su Darbuotojų komandiravimo direktyva, jos nuostatų įgyvendinimu ir viešųjų pirkimų reglamentavimo direktyvomis. Tik nepakliūkite į spąstus, kai obuolius norima lyginti su apelsinais. Nors ir iš obuolių, ir iš apelsinų tikriausiai galima pagaminti neblogą pudingą, politikoje visiškai nedera vadovautis šiuo požiūriu. Todėl turime iš tikrųjų labai atidžiai stebėti įvykius.

Dar kartą raginu užtikrinti, kad Paslaugų direktyvos nuostatos būtų tinkamai perkeltos į valstybių narių nacionalinės teisės aktus ir kad ja nebūtų naudojamasi teisėms apriboti ar reguliavimui sumažinti; tai nėra Paslaugų direktyvos tikslas.

Žinoma, ir toliau turime atsižvelgti į gana aiškų reikalavimą, kad Europos Sąjungoje bet kuriuo atveju reikia nustatyti visuotinės ekonominės svarbos paslaugų apsaugos teisinį pagrindą. Nekantrauju pamatyti, kokių priemonių Komisija mums pateiks šiuo klausimu.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, vasario 15 d., antradienį, 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Raffaele Baldassarre (PPE), raštu. – (IT) Paslaugų rinkoje sukuriama du trečdaliai bendrojo vidaus produkto ir įsteigta du trečdaliai Europos Sąjungos darbo vietų, tačiau paslaugų rinka sudaro tik vieną penktadalį visos ES vidaus prekybos. Nepaisant to, negaliu nepritarti pranešėjos išvardytiems prioritetams, visų pirma susijusiems su bendrų kontaktų centrų steigimu ir administracinio bendradarbiavimo stiprinimu. Šiuo metu pirmosios kartos bendri kontaktų centrai įsteigti 22 valstybėse narėse. Atrodo, turėtume jaustis šiek tiek ramesni, jeigu neatsižvelgtume į tai, kad tik 14 iš šių centrų procedūras galima atlikti internetu. Priešingai, labai svarbu, kad šie kontaktų centrai taptų neatsiejama platesnės aprėpties e. valdžios ES dalimi ir teiktų paslaugas įvairiomis kalbomis. Galiausiai, siekiant užtikrinti, kad visa ši ryšiais pagrįsta sistema galėtų veikti efektyviai, labai svarbu stiprinti administracinį bendradarbiavimą. Vidaus rinkos informacinė sistema (VRI) jau tapo itin svarbia priemone. Ši sistema padeda palaikyti administracijos atliktą darbą, koordinuoti įvairius administracinius metodus ir papildyti informaciją, kai jos nepakanka. Nepaisant to, siekiant užtikrinti, kad ši sistema ne tik būtų naudojama, bet ir visų pirma tinkamai taikoma, ateityje bus būtina atlikti stebėseną.